Vikipedija ltwiki https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.24 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikipedija Vikipedijos aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Vikisritis Vikisrities aptarimas Vikiprojektas Vikiprojekto aptarimas Sąrašas Sąrašo aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 78 7947561 7170563 2026-10-18T07:41:58Z CD 677 7947561 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{kiti}} {{Žvaigždė| name=Sirijus A, B | epocha=J2000 | spektras=A1 V/DA2 | ra=06 h 45 min 08.9 s | dec=-16° 42′ 58 | atstumas=8,58 | m=-1.43/8.44 | masė_s=2.14/1.03 | b-v=0.00/-0.03 | u-b=-0.05/-1.04 | M=1.47/11.35| šv=20.7/0.0025| T=9,900/24,790| R_s=1.711/0.0084 ± 3% }} '''Sirijus''' (α CMa) – [[Ryškiausios žvaigždės|ryškiausia]] naktinio dangaus [[žvaigždė]], pagrindinė [[Didysis Šuo|Didžiojo Šuns]] [[žvaigždynas|žvaigždyno]] žvaigždė.<ref>{{VLE|XXI|734-735||Sirijus (α Canis Majoris), Didžiojo Šuns α}}</ref> Ji gali būti matoma visose [[žemė]]s gyvenamose vietovėse, [[Lietuva|Lietuvoje]] matoma žiemą. Sirijus yra viena iš artimiausių žvaigždžių. Sirijus – [[dvinarė žvaigždė]]. Sirijus turi žvaigždę palydovę – [[Baltoji nykštukė|baltąją nykštukę]] (Sirijus B), kurios masė artima [[Saulė]]s masei. Sistemos amžius apie 200 – 300 mln. metų. Iš pradžių tai buvo dvi melsvos žvaigždės, didesnė komponentė B absorbavo energiją ir medžiagą iš mažesnės ir maždaug prieš 120 milijonų metų Sirijus B ([[raudonoji milžinė]]) numetė išorinius sluoksnius ir tapo [[baltoji nykštukė|baltąja nykštuke]]. 1844 m. [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universiteto]] astronomijos observatorijos direktorius F. Beselis, stebėdamas Sirijaus judėjimo trajektoriją nustatė, kad ji nėra tiesi, bet periodiškai išsilenkia. F. Beselis spėjo, kad šis Sirijaus judėjimo pokytis gali būti dėl šalia žvaigždės esančios „paslėptos masės“. 1862 m. amerikiečių astronomas A. G. Clark šalia Sirijaus atrado kitą mažą žvaigždę, kurios orbitinis judėjimas atitiko F. Beselio atliktus skaičiavimus. Tokiu būdu atrasta, kad Sirijus yra dvinarė žvaigždė. Sirijus kartais vadinamas '''Šuns Žvaigžde''' (nes yra Didžiojo Šuns žvaigždyne). [[Senovės Graikijos istorija|Senovės graikams]] ir [[Senovės Egiptas|egiptiečiams]] diena, kai Sirijus paryčiais tapdavo matomas prieš Saulės patekėjimą (vasaros pradžia) - tada prasidėdavo „šuns dienos“ (nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio). [[Polineziečiai|Polineziečiams]] šis momentas buvo svarbus navigacijai [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]]. Su Sirijumi susijusios kelios neišspręstos keistenybės: * senovės stebėtojai Sirijų apibūdindavo kaip raudoną žvaigždę, nors dabar ji yra melsvai balta. Galimybę, kad tai susiję su žvaigždžių [[evoliucija]] astronomai atmeta, nes keli tūkstančiai metų yra per trumpas laikotarpis. * yra prielaida, kad [[Afrika|Afrikos]] [[dogonai|dogonų]] gentis žinojo apie nematomą Sirijaus žvaigždę palydovę dar prieš ją atrandant [[Europa|europiečiams]]. [[Vaizdas:Sirius A and B Hubble photo.jpg|thumb|left|220px|Įprastinė žvaigždė [[Sirijus]] A (centre) ir jo palydovas baltoji nykštukė Sirijus B (taškas apačioje, kairėje). Fotografavo [[Hablo kosminis teleskopas]].]] == Mitologija == Sirijus nuo seniausių laikų buvo svarbus įvairių tautų kultūroje. Sirijus buvo garbinamas [[Nilas|Nilo]] slėnyje (moteriškas žvaigždės vardas buvo ''Sothis'') gerokai prieš įkuriant [[Roma|Romą]]. Daugelis senovės [[Egiptas|Egipto]] [[šventykla|šventyklų]] pastatytos taip, kad žvaigždės šviesa pasiektų vidinius altorius. Žvaigždės buvo laikomos dievo [[Ra]] vaikais. == Kita == Sirijaus planeta naudojama kaip vienas pagrindinių [[Kompiuteriniai žaidimai|žaidimo]] istorijos objektų linksmoje [[Kompiuteriniai žaidimai|šaudyklėje]], kurios pavadinimas - [[Serious Sam]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{žvaigždė-stub}} [[Kategorija:Žvaigždės]] 1e7vpe03leh53ez6n1dfnkyisb7an2q 0 2051 7947545 7931228 2026-10-18T05:54:48Z CD 677 /* Šią dieną Lietuvoje */ 7947545 wikitext text/x-wiki {{BalandžioKalendorius}} '''Balandžio 11 diena''' – 101-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 102-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 264 dienos. == Informacija == === Šventės === * Tarptautinė [[koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklų]] kalinių išlaisvinimo diena * Pasaulinė [[Parkinsono liga|Parkinsono ligos]] diena === Vardadieniai === * Arielė – Arielis – Arielius – Daugailė – Leonas – Stanislovas – Vykintas <ref>[https://day.lt/diena/2026.04.11 Balandžio 11] (Day.lt)</ref> * Eigmantas – Eigminas == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1733]] m. – [[Alytus|Alytuje]] kilo didelis [[gaisras]].<ref>Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai. Vilnius: Mokslas, 1989. P. 69.</ref> * [[1764]] m. – [[Rusija]] ir [[Prūsija]] pasirašė Peterburgo sutartį, davusią pradžią būsimiems [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|Abiejų Tautų Respublikos padalijimams]]. * [[1831]] m. – [[Švenčionių kautynės]]. * [[1863]] m. – [[1863 m. sukilimas]]: [[Vaclovas Akordas|Vaclovo Akordo]] surinktas Kalvarijos apylinkių sukilėlių būrys užėmė [[Kalvarija|Kalvarijos]] miestą. * [[1990]] m. – prisiekė pirmoji po [[Nepriklausomybės diena|Nepriklausomybės atkūrimo]] [[Lietuvos ministrų kabinetai (nuo 1990)|Lietuvos Vyriausybė]]. * [[2006]] m. – iš [[Seimas|Seimo]] pirmininko pareigų slaptu balsavimu pašalintas [[Artūras Paulauskas]]. === Gimimo dienos === * [[1801]] m. – [[Jurgis Meškaitis]], religinių raštų vertėjas, giesmių eiliuotojas. * [[1871]] m. – [[Povilas Jakubėnas]], [[knygnešys]], [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] bažnyčios generalinis superintendentas, mokslininkas, visuomenės veikėjas (m. [[1953]] m.). * [[1879]] m. – [[Jonas Biliūnas]], rašytojas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas, politinis veikėjas (m. [[1907]] m.). * [[1888]] m. – [[Eliziejus Draugelis]], [[gydytojas]], valstybės ir visuomenės veikėjas (m. [[1981]] m.). * [[1897]] m. – [[Janina Lašienė]]-Mackevičaitė, gydytoja patologoanatomė, medicinos mokslų daktarė, viena patologinės anatomijos pradininkių Lietuvoje (m. [[1993]] m.). * [[1901]] m. – [[Vladas Karvelis]], karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės brigados generolas, Raudonosios Armijos [[generolas majoras]] (m. [[1980]] m.). * [[1905]] m. – [[Kęstutis Jonas Grigaitis]], teisininkas, visuomenės veikėjas. * [[1924]] m. – [[Teklė Kapustinskaitė]], miškininkė, biomedicinos mokslų daktarė (m. [[2008]] m.). * [[1929]] m. – [[Birutė Ciplijauskaitė]], lietuvių literatūros tyrinėtoja, vertėja. * [[1933]] m. – [[Povilas Dikčius]], kompozitorius (m. [[1991]] m.). * [[1934]] m. – [[Vitalija Bogutaitė]]-Keblienė, poetė, chemikė, pedagogė. * [[1935]] m. – [[Kazys Almenas (1935)|Kazys Almenas]], rašytojas, inžinierius, daktaras. * '''[[1938]] m.''': ** [[Leonas Jonaitis]], inžinierius mechanikas, bibliofilas, [[ekslibrisas|ekslibrisų]] kolekcininkas, technologijos mokslų daktaras (m. [[2004]] m.). ** [[Petras Mindaugas Grigaitis]], gydytojas, politinis veikėjas. * [[1948]] m. – [[Titas Bikinas]], kalvis, [[juvelyrika|juvelyras]], tautodailininkas. * [[1950]] m. – [[Anatolijus Timofejevas]], futbolininkas, treneris. * [[1951]] m. – [[Antanas Gailius]], poetas, vertėjas. * '''[[1954]] m.''': ** [[Valentas Šimonis]], politinis ir visuomenės veikėjas. ** [[Valentinas Masalskis]], teatro ir kino aktorius, režisierius, 1996 m. apdovanotas [[Nacionalinė kultūros ir meno premija|Nacionaline kultūros ir meno premija]]. * '''[[1958]] m.''': ** [[Rasa Gelgotienė-Brundzaitė]], choro dirigentė ir pedagogė. ** [[Virginija Balsevičiūtė]]-Šlekienė, literatūros tyrinėtoja (m. [[2023]] m.). ** [[Vitas Merkevičius]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1961]] m. – [[Vytautas Marcinkus]], architektas. * [[1964]] m. – [[Giedrius Tomas Buračas]], biofizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * [[1967]] m. – [[Eugenija Selskienė]], pedagogė, politinė ir visuomenės veikėja. * [[1971]] m. – [[Darijus Pundžius]], gydytojas, politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1973]] m. – [[Rytis Cicinas]], estrados dainininkas. * [[1975]] m. – [[Orestas Buitkus]], futbolininkas, atstovavęs šalies [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|nacionalinę rinktinę]]. * [[1976]] m. – [[Sati (dainininkė)|Violeta „Sati“ Jurkonienė]], dainininkė. * [[1977]] m. – [[Rimantas Kaukėnas]], krepšininkas. * [[1983]] m. – [[Povilas Čukinas]], krepšininkas. * [[1989]] m. – [[Modestas Vaičiulis]], slidininkas. * [[1990]] m. – [[Edvinas Jasaitis]], futbolininkas. * [[1996]] m. – [[Antanas Sakavickas]], krepšininkas. === Mirtys === * [[1668]] m. – [[Jonas Jaknavičius]], [[Jėzuitai|SJ]], raštijos darbuotojas, pedagogas (g. [[1589]] m.). * [[1876]] m. – [[Kajetonas Nezabitauskis]], [[žemaičių lietuviškasis sąjūdis|žemaičių lietuviškojo sąjūdžio]] veikėjas, bibliografas (g. [[1800]] m.). * [[1943]] m. – [[Jonas Karutis]], politinis veikėjas (g. [[1900]] m.). * [[1958]] m. – [[Vytautas Bendoravičius]], karo gydytojas, pulkininkas leitenantas (g. [[1891]] m.). * [[1959]] m. – [[Bronius Pundzius]], skulptorius monumentalistas (g. [[1907]] m.). * [[1970]] m. – [[Algirdas Skinkys]], poetas (g. [[1925]] m.).<ref>[http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=s&-max=2147483647&-recid=42105&-find= Algirdas Skinkys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120123172341/http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=s&-max=2147483647&-recid=42105&-find= |date=2012-01-23 }}.</ref> * [[1984]] m. – [[Jonas Dautartas]], choro ir operos dirigentas, dainininkas (g. [[1905]] m.). * [[1986]] m. – [[Gediminas Jokimaitis]], poetas (g. [[1920]] m.). * [[1987]] m. – [[Kazys Ambrasas]], literatūros kritikas (g. [[1931]] m.). * [[2000]] m. – [[Bronius Masiokas]], inžinierius, žodynų rengėjas, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas (g. [[1916]] m.). * [[2005]] m. – [[Juozas Bagdonas (1911)|Juozas Bagdonas]], dailininkas, Plungės garbės pilietis, Žemaičių dailės muziejaus kūrėjas (g. [[1911]] m.). * [[2006]] m. – [[Vytautas Grigolis]], teatro ir kino aktorius (g. [[1951]] m.). * [[2009]] m. – [[Vytautas Mažiulis|Vytautas Juozapas Mažiulis]], kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1926]] m.). * [[2026]] m. – [[Albertas Laurinavičius]], fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. [[1941]] m.).<ref>[https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/netektys-albertas-laurinavicius-1941-07-19-2026-04-11/ Netektys: Albertas Laurinavičius (1941.07.19 –2026.04.11)]. Žemaičių žemė. Nuoroda tikrinta 2026-04-13.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1713]] m. – pasirašyta [[Utrechto sutartis]]. * [[1814]] m. – [[Napoleonas Bonapartas]] ištremiamas į [[Elbos sala|Elbos salą]]. * [[1957]] m. – [[Jungtinė Karalystė|Didžioji Britanija]] suteikė savivaldą [[Singapūras|Singapūrui]]. * [[1961]] m. – įvyko debiutinis [[Bob Dylan]] koncertas. * [[1984]] m. – [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] vadovu tapo [[Konstantinas Černenka]]. * [[1984]] m. – gimė pirmasis pasaulyje kūdikis, pradėtas iš užšaldyto [[Embrionas|embriono]]. * [[2019]] m. – Londone sulaikytas Julianas Assange'as ([[Džulianas Asandžas]]) – vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „[[WikiLeaks]]“ įkūrėjas, kuris nuo 2012 m. slapstėsi Ekvadoro ambasadoje Jungtinės Karalystės sostinėje. === Gimimo dienos === * [[146]] m. – [[Septimijus Severas]], [[Senovės Roma|Senovės Romos]] generolas ir imperatorius nuo [[193]] m. [[balandžio 9]] d. iki [[211]] m (m. [[211]] m.). * [[1755]] m. – [[Džeimsas Parkinsonas]] (''James Parkinson''), [[JK|britų]] gydytojas, aprašęs [[Parkinsono liga|Parkinsono ligą]]. * [[1806]] m. – [[Frédéric Le Play|Frederikas Le Plė]], [[prancūzai|prancūzų]] inžinierius, ekonomistas ir sociologas (m. [[1882]] m.). * [[1825]] m. – [[Ferdinand Lassalle|Ferdinandas Lasalis]], vokiečių filosofas, [[lasalizmas|lasalizmo]] pradininkas, politinis veikėjas (m. [[1864]] m.). * [[1880]] m. – [[Julio César Tello|Chulijas Sesaras Teljas]], garsiausias visų laikų [[Peru]] archeologas, tyrinėjęs priešinkines [[Peru istorija|Peru kultūras]] (m. [[1947]] m.). * [[1884]] m. – [[León Felipe|Leonas Felipė]], [[ispanai|ispanų]] poetas, dramaturgas (m. [[1968]] m.). * [[1918]] m. – [[Jaap Penraat]], olandų architektas<ref>[http://www.findagrave.com/cgi-bin/fg.cgi?page=gr&GRid=14798966 Jaap Penraat].</ref> (m. [[2006]] m.). * [[1920]] m. – [[Marlen Haushofer]], [[Austrija|austrų]] rašytoja, [[feminizmas|feministė]]. Nors buvo gavusi keletą prestižinių literatūros premijų, didžiausias tarptautinis pripažinimas atėjo [[XX amžius|XX a.]] devintajame dešimtmetyje (m. [[1970]] m.). * [[1930]] m. – [[Anton Szandor LaVey]], [[satanizmas|Satanistų]] bažnyčios įkūrėjas ir aukščiausiasis jos [[dvasininkas]] [[Amerika|Amerikoje]]. Pramintas Juoduoju [[popiežius|popiežiumi]]. Taip pat [[rašytojas]], [[okultizmas|okultistas]] ir [[muzikantas]]. Parašė [[šėtono biblija|Šėtono bibliją]], kurioje suformulavo „Lavėjiškąsias satanizmo“ dogmas – sujungtą autoriaus suvokimą apie žmogaus prigimtį, [[filosofas|filosofų]] darbus apie [[materializmas|materializmą]] ir [[individualizmas|individualizmą]] (m. [[1997]] m.). * [[1944]] m. – [[John Milius|Džonas Frederikas Milius]], [[Lietuviai|lietuvių]] kilmės [[JAV]] [[kinas|kino]] [[režisierius]], scenaristas. * [[1949]] m. – [[Lee Sheriden]], grupės [[Brotherhood of Man]] narys. * [[1968]] m. – [[Sergejus Lukjanenko|Sergejus Vasilijevičius Lukjanenko]], [[Rusija|rusų]] [[fantastika|fantastikos]] rašytojas. * [[1971]] m. – [[Oliver Riedel]], vokiečių grupės [[Rammstein]] bosistas. * [[1973]] m. – [[Tomi Koivusaari]], [[Suomija|Suomijos]] muzikantas, geriausiai žinomas kaip [[metalas (muzika)|metalo]] grupės [[Amorphis]] gitaristas ir buvęs vokalistas. * [[1979]] m. – [[Omar Al-Ghamdi]], futbolininkas, [[Saudo Arabijos vyrų futbolo rinktinė|Saudo Arabijos rinktinės]] ir [[Al Hilal]] klubo saugas. * [[1980]] m. – [[Keidži Tamada]], futbolininkas, [[Japonijos vyrų futbolo rinktinė|Japonijos rinktinės]] ir [[Nagoya Grampus Eight]] klubo puolėjas. * [[1986]] m. – [[Alsény Camara]], futbolininkas, [[Gvinėjos vyrų futbolo rinktinė|Gvinėjos rinktinės]] ir [[LB Châteauroux]] klubo [[gynėjas]]. * [[1987]] m. – [[Joss Stone|Jocelyn Eve Stoker]], D. Britanijos [[soul]] atlikėja<ref>[http://www.allmusic.com/artist/joss-stone-p577920 Joss Stone. Informacija.]</ref>. * [[1997]] - [[Melovin]], ukrainiečių dainininkas, dainų autorius, kompozitorius. === Mirtys === * [[1870]] m. – [[Justo José de Urquiza|Chustas Chosė de Urkiza]], [[Argentina|Argentinos]] generolas ir politikas. [[1854]]–[[1860]] m. buvo Argentinos Konfederacijos prezidentu (g. [[1801]] m.). * [[1958]] m. – [[Konstantinas Juonas]], [[rusai|rusų]] tapytojas [[peizažas|peizažistas]], meno teoretikas, nuo [[1947]] m. [[TSRS]] Meno akademijos akademikas (g. [[1875]] m.). * [[1963]] m. – [[Rafaelis Reinas|Rafaelis Abramovičius Reinas]], [[Rusijos socialdemokratų partija|Rusijos socialdemokratų partijos]] ([[menševikai|menševikų]]) ir [[Bundas|Bundo]] vadovas (g. [[1880]] m.). * [[2007]] m. – [[Kurt Vonnegut|Kurtas Vonnegutas Jaunesnysis]], [[JAV]] rašytojas. Groteskiniuose alegoriniuose romanuose smerkė šiuolaikinės visuomenės nužmogėjimą, militarizmą ir Žemei daromą žalą (g. [[1922]] m.). * [[2024]] m. – [[Šigeharu Ueki]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[Japonijos vyrų futbolo rinktinė|Japonijos rinktinėje]] (g. [[1954]] m.).<ref>{{cite news |title=Ｊ２ザスパ元監督の植木繁晴さん死去 |url=https://www3.nhk.or.jp/lnews/maebashi/20240412/1060016768.html |access-date=2024-04-12 |publisher=NHK |date=2024-04-12 |language=ja |archive-date=2024-04-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240414170427/https://www3.nhk.or.jp/lnews/maebashi/20240412/1060016768.html |url-status=dead}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|11 April}} * [https://rinkosaikste.lt/balandio-11-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje/ Balandžio 11-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Rinkosaikste.lt) [[Kategorija:Balandis|#11]] [[Kategorija:Dienos]] 28qlpwylcwuyznszy43x06x9b2ikvpx 0 2078 7947538 7908982 2026-10-18T05:12:32Z CD 677 /* Šią dieną Lietuvoje */ 7947538 wikitext text/x-wiki {{GegužėsKalendorius}} '''Gegužės 8 diena''' – 128-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 129-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 237 dienos. == Informacija == === Šventės === * Tarptautinė [[Raudonasis kryžius|Raudonojo kryžiaus]] diena * Šv. Stanislovas, Cibulinis * [[Lietuvos muitinė]]s įkūrimo diena * Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena * [[Buhalterija|Buhalterių]] diena === Vardadieniai === * Audrė – Džiugas – Mykolas – Stanislovas – Stasys – Viktoras <ref>[https://day.lt/diena/2026.05.08 Gegužės 8] (Day.lt)</ref> * Stanislova – Stasė == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1569]] m. – žemaičių matininkas Jokūbas Laskauskas pirmą kartą paminėjo [[Telšiai|Telšių]] miesto vardą. * [[1924]] m. – Paryžiuje [[Tautų Sąjunga]] pasirašė konvenciją, pagal kurią [[Klaipėdos kraštas]] perduotas Lietuvai. === Gimimo dienos === * [[1722]] m. – [[Stanislovas Radvila V|Stanislovas Radvila]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (m. [[1787]] m.). * [[1802]] m. – [[Pranciškus Šemeta|Pranciškus Stanislovas Justinas Šemeta]], karinis veikėjas, vienas [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] vadų (m. [[1882]] m.). * [[1846]] m. – [[Stanislava Medekšienė-Paškevičienė]], prozininkė, publicistė. * [[1853]] m. – [[Cecilija Pliaterytė]], pedagogė, visuomenės veikėja, publicistė, kilusi iš garsios [[Pliateriai|Pliaterių]] giminės (m. [[1920]] m.). * [[1864]] m. – [[Stanislovas Čėsna]], katalikų kunigas, Sasnavos klebonas, publicistas, visuomenininkas (m. [[1954]] m.). * [[1880]] m. – [[Stanislovas Jokūbauskis]], kunigas (m. [[1947]] m.). * '''[[1888]] m.''': ** [[Liudvikas Abromavičius (1888)|Liudvikas Abromavičius]], pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. [[1966]] m.). ** [[Stasys Tijūnaitis]], [[pedagogas]], žurnalistas, poetas, politinis veikėjas (m. [[1966]] m.). * [[1894]] m. – [[Zigmas Gaidamavičius-Gėlė|Zigmas Gaidamavičius]], poetas (m. [[1912]] m.). * [[1896]] m. – [[Antanas Dambrauskas (1896)|Antanas Dambrauskas]], [[Jėzuitai|SJ]], [[kunigas]], teologas (m. [[1947]] m.). * [[1898]] m. – [[Stasys Pilka]], aktorius (m. [[1976]] m.). * [[1906]] m. – [[Jonas Januška (1906)|Jonas Januška]], teisininkas, pasipriešinimo nacių ir sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas (m. [[1947]] m.). * [[1909]] m. – [[Stasys Jokubka|Stasys Jonas Jokubka]], žurnalistas (m. [[1998]] m.). * [[1911]] m. – [[Kristupas Marija Tiškevičius Logoiskis]], [[bajorai|bajoras]], [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo grafas (m. [[1977]] m.). * [[1916]] m. – [[Danutė Marija Nasvytytė]], šokėja, choreografė, pedagogė, [[Australijos lietuviai|Australijos lietuvių]] visuomenės veikėja. Išraiškos šokio pradininkė Lietuvoje (m. [[1983]] m.). * [[1919]] m. – [[Juozas Chlivickas]], žurnalistas, dramaturgas, vertėjas, redaktorius (m. [[2004]] m.). * [[1924]] m. – [[Stasys Bistrickas]], žurnalistas. * [[1927]] m. – [[Stasys Motiejūnas]], kino ir teatro režisierius, aktorius. * [[1928]] m. – [[Algirdas Gumuliauskas]], statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras (m. [[2020]] m.). * [[1929]] m. – [[Vytautas Jasulaitis]], inžinierius, visuomenės veikėjas, technologijos mokslų daktaras (m. [[2003]] m.). * [[1930]] m. – [[Vytautas Laurušas]], kompozitorius, pedagogas, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas (1971–1983), Lietuvos muzikos akademijos rektorius (1983–1994), Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2005). * [[1931]] m. – [[Pranciškus Alfonsas Matuliauskas]], [[matematika]]s, fizinių mokslų daktaras. * [[1935]] m. – [[Eugenijus Ignatavičius]], rašytojas, dramaturgas, vertėjas (m. [[2020]] m.). * [[1938]] m. – [[Juozas Vaitkevičius]], futbolininkas, treneris. * [[1939]] m. – [[Jokūbas Agintas]], politinis veikėjas. * [[1940]] m. – [[Stanislovas Bružas]], pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1941]] m. – [[Rimantas Vaiginis]], muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[2023]] m.). * '''[[1943]] m.''': ** [[Alfredas Kazimieras Bieliauskas]], ūkininkas, politinis ir visuomenės veikėjas. ** [[Algirdas Juozas Motuzas]], agronomas dirvožemininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * [[1944]] m. – [[Dalis Antanas Baltrūnas]], fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * [[1952]] m. – [[Stasys Jackūnas]], politinis veikėjas. * [[1954]] m. – [[Angelė Malinovskienė]], profsąjungų, politinė ir visuomenės veikėja. * [[1958]] m. – [[Egidijus Kontrimas]], pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1959]] m. – [[Saulius Čaplinskas]], gydytojas, medicinos mokslų daktaras, profesorius. * [[1963]] m. – [[Ignas Misiūra]]-Tumanovas, dainininkas ([[bosas]]–[[baritonas]]) (m. [[2021]] m.). * [[1965]] m. – [[Jaroslav Kaminski]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1968]] m. – [[Edgaras Tumasonis]], futbolininkas. * [[1969]] m. – [[Arvydas Gaičiūnas (1969)|Arvydas Gaičiūnas]], [[cirkas|cirko]] artistas, iliuzionistas. * [[1976]] m. – [[Žaneta Klebanskaja]], politinė ir visuomenės veikėja. * [[1982]] m. – [[Mantas Grybauskas]], futbolininkas. === Mirtys === * [[1551]] m. – [[Barbora Radvilaitė]], [[LDK]] didikė, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] (Zigmanto Augusto) žmona, [[Lenkija|Lenkijos]] karalienė (nuo [[1550]] m.) (g. [[1520]] m.). * [[1863]] m. – [[Antanevičius]], [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] veikėjas. * [[1901]] m. – [[Jonas Smalakys]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] [[Kultūra|kultūros]], visuomenės ir politinis veikėjas (g. [[1835]] m.). * [[1941]] m. – [[Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė]], mokslininkė, profesionaliosios egiptologijos pradininkė Lietuvoje (g. [[1885]] m.). * [[1957]] m. – [[Alfonsas Palionis]], zoologas, entomologas (g. [[1905]] m.). * [[1976]] m. – [[Povilas Baltrušaitis]], muzikos mokytojas ir chorvedys (g. [[1915]] m.). * [[1982]] m. – [[Jonas Dobrovolskas]], istorikas, istorijos mokslų kandidatas (g. [[1935]] m.). * [[2004]] m. – [[Nijolė Iešmantaitė]], gydytoja mikrobiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. [[1922]] m.). * [[2010]] m. – [[Stanislovas Gediminas Ilgūnas]], rezistentas, istorikas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras (g. [[1936]] m.). * [[2020]] m. – [[Marija Macijauskienė]], poetė, publicistė, literatūros darbuotoja (g. [[1930]] m.). * [[2025]] m. – [[Alphonso Lingis]], lietuvių kilmės [[filosofas]], [[Pensilvanijos universitetas|Pensilvanijos universiteto]] filosofijos profesorius, [[rašytojas]], [[vertėjas]] (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/svietimas/45/2558445/mire-lietuviu-kilmes-jav-filosofas-lingis-paskaitas-skaites-ir-lietuvoje Mirė lietuvių kilmės JAV filosofas Lingis, paskaitas skaitęs ir Lietuvoje]. LRT. 2025-05-09. Nuoroda tikrinta 2025-05-10.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1713]] m. – [[Rusija|Rusijos]] sostinė perkelta iš [[Maskva|Maskvos]] į [[Peterburgas|Peterburgą]]; * [[1794]] m. – [[Didžioji Prancūzijos revoliucija|Didžiosios Prancūzijos revoliucijos]] metu nuteisti ir [[giljotina|giljotinuoti]] 28 buvę [[Ferme générale]] mokesčių rinkėjai, taip pat ir chemikas [[Antoine Lavoisier]]; * [[1886]] m. – JAV vaistininkas [[Jonas Pembertonas]] gydymo tikslais sukūrė „[[Coca-Cola]]“ gėrimą; * [[1902]] m. – [[Martinika|Martinikoje]] Mount Pelée ugnikalnio išsiveržimo metu buvo sugriautas [[Sen Pjeras (Martinika)|Sen Pjero]] miestas, kuriame žuvo daugiau nei 30 000 žmonių; katastrofą išgyveno tik keletas miesto gyventojų; * [[1945]] m. – [[Europa|Europoje]] baigėsi [[Antrasis pasaulinis karas]] – Berlyne 22:43 laiku pasirašytas [[Vokietijos kapituliacijos aktas]], įsigaliojęs 23:01 laiku. * [[2005]] m. – antrus metus iš eilės [[Tel Avivo Maccabi (krepšinio klubas)|Tel Avivo „Maccabi“]] tapo [[Eurolyga|Eurolygos]] čempionais. === Gimimo dienos === * [[1668]] m. – [[Alain-René Lesage|Alenas Renė Lesažas]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] rašytojas, dramaturgas (m. [[1747]] m.). * [[1737]] m. – [[Edward Gibbon|Edvardas Gibonas]], [[Anglija|anglų]] istorikas ir veikalo „Romos imperijos smukimo ir žlugimo istorija“ autorius<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/233161/Edward-Gibbon Edvardas Gibonas].</ref> (m. [[1794]] m.). * [[1828]] m. – [[Henri Dunant|Žanas Anri Diunanas]], [[Šveicarija|šveicarų]] verslininkas, filantropas ir [[Krikščionybė|krikščioniškosios]] krypties [[Humanizmas|humanistas]] (m. [[1910]] m.). * [[1884]] m. – [[Harry S. Truman|Haris Trumenas]], trisdešimt trečiasis [[JAV]] prezidentas [[1945]]–[[1953]] m (m. [[1972]] m.). * [[1899]] m. – [[Friedrich August von Hayek]], [[Austrija|austrų]] kilmės britų [[ekonomistas]]. Kartu su [[Ludwig von Mises]] buvo svarbiausias austrų mokyklos atstovas ir [[Laisvoji rinka|laisvosios rinkos]] gynėjas (m. [[1992]] m.). * [[1902]] m. – [[André Michel Lwoff]], [[1965 m. Nobelio premijos laureatai|1965]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[1994]] m.). * [[1914]] m. – [[Romain Gary]], prancūzų rašytojas, diplomatas (m. [[1980]] m.). * [[1931]] m. – [[Tiboras Čelko]], [[Vengrija|Vengrijos]] krepšininkas, rungtyniavęs [[Budapešto Haladas|Budapešto „Haladás“]] krepšinio klube bei [[Vengrijos vyrų krepšinio rinktinė|Vengrijos rinktinėje]]. * [[1937]] m. – [[Thomas Pynchon|Tomas Pinčonas]], amerikiečių rašytojas. Jo pirmasis romanas „[[V]]", literatūros kritikų buvo įvertintas labai gerai ir rašytojui buvo paskirta ''Viljamo Folknerio literatūrinio debiuto premija''. [[1973]] m. apdovanotas ''Nacionaline knygos premija''. * [[1947]] m. – [[Howard Robert Horvitz]], [[2002 m. Nobelio premijos laureatai|2002]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas. * [[1949]] m. – [[Mohammed Bin Hammam]], nuo [[2002]] m. rugpjūčio eina [[Azijos futbolo konfederacija|Azijos futbolo konfederacijos]] prezidento pareigas. Nuo [[1996]] m. yra [[FIFA]] narys. * [[1954]] m. – [[John Michael Talbot|Džonas Maiklas Talbotas]], [[JAV|amerikiečių]] katalikų dainininkas, dainų autorius ir gitaristas. Šis dainininkas įkūrė vienuolišką bendruomenę ''The Brothers and Sisters of Charity'' (lietuviškai: ''Labdaros broliai ir seserys'').<ref>''Simplicity'' (with Dan O’Neill) – (Troubadour For The Lord) ISBN 0-89283-635-0</ref>. * [[1955]] m. – [[Raoul Trujillo]], JAV indėnų ([[apačiai|apačių]]/[[jutai|jutų]]) kilmės aktorius, šokėjas, Amerikos indėnų šokio teatro choreografas. Rengia šokių programas. Jo karjera trunka daugiau nei 25 metus. Raoul Trujillo bemaž geriausiai žinomas dėl savo vaidmens [[Mel Gibson|Melo Gibsono]] filme ''[[Apokalipto]]''. * [[1960]] m. – [[Bogdan Klich]], [[Lenkija|lenkų]] gydytojas psichiatras, meno istorikas, politologas, [[Politika|politinis]] veikėjas, Lenkijos gynybos ministras nuo [[2007]] m. * [[1972]] m. – [[Rubens Barrichello|Rubensas Barikelas]], [[F1|Formulės 1]] lenktynininkas iš [[Brazilija|Brazilijos]] dabar atstovaujuantis [[Williams]] ekipai. * [[1975]] m. – [[Enrique Iglesias|Enrique Miguel Iglesias Preysler]], dainininkas/dainų autorius. * '''[[1977]] m.''': ** [[Pepe Sánchez|Juan Ignacio Sánchez Brown]], [[Argentina|Argentinos]] krepšininkas. ** [[Theodoros Papaloukas]], [[Graikija|Graikijos]] krepšininkas, [[Pirėjo Olympiacos (krepšinio klubas)|Pirėjo „Olympiacos“]] ir {{Krepš|Graikijos|| rinktinės}} įžaidėjas. * '''[[1978]] m.''': ** [[Ana Maria Lombo]], yra [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] ir [[Kolumbija|Kolumbijos]] dainininkė, dainų autorė, ir [[šokis|šokėja]]. Ji geriausiai žinoma kaip jau iširusios merginų [[pop]] grupės [[Eden's Crush]] narė. ** [[Lúcio]], brazilų futbolininkas, [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos rinktinės]] ir [[F.C. Internazionale Milano|Internazionale]] klubo gynėjas. ** [[Speedy Claxton]], amerikiečių krepšininkas. * [[1981]] m. – [[Andrea Barzagli]], futbolininkas, [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos rinktinės]] ir [[U.S. Città di Palermo|Palermo]] klubo gynėjas. * [[1983]] m. – [[Matt Willis]], anglų muzikantas, solo atlikėjas, buvęs roko grupės [[Busted]] narys – bosistas ir gitaristas. === Mirtys === * [[1794]] m. – [[Antoine Lavoisier|Antuanas-Loranas de Lavuazjė]], prancūzų mokslininkas, pasižymėjęs [[chemija|chemijos]], [[biologija|biologijos]] ir [[ekonomika|ekonomikos]] srityse (g. [[1743]] m.). * [[1873]] m. – [[John Stuart Mill]], britų filosofas, politikos ekonomistas ir parlamento narys, įtakingas XIX a. [[liberalizmas|liberalizmo]] bei [[utilitarizmas|utilitarizmo]] teoretikas ir propaguotojas (g. [[1806]] m.). * [[1903]] m. – [[Paul Gauguin|Polis Gogenas]], [[prancūzai|prancūzų]] tapytojas, [[postimpresionizmas|postimpresionistas]] (g. [[1848]] m.). * [[1932]] m. – [[Aleksejus Charuzinas]], [[Rusija|rusų]] [[archeologas]], antropologas ir etnografas (g. [[1864]] m.). * [[1982]] m. – [[Gilles Villeneuve]], kanadiečių [[Formulė 1]] lenktynininkas (g. [[1950]]). * [[2026]] m. – [[Festus Mogae]], buvęs [[Botsvana|Botsvanos]] prezidentas (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.dw.com/en/pioneer-in-the-fight-against-aids-botswanas-ex-president-festus-mogae-died/a-77095797|title=Botswana: Ex-President Festus Mogae dies|first=Okeri|last=Ngutjinazo|date=2026-05-08|website=DW|accessdate=2026-05-09|language=en}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|8 May}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/geguzes-8-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1755249 Gegužės 8-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Gegužė|#08]] [[Kategorija:Dienos]] 93xqmd18x8x3z45bqa5o2v2xq6756x4 0 2080 7947543 7932453 2026-10-18T05:48:55Z CD 677 /* Šią dieną Lietuvoje */ 7947543 wikitext text/x-wiki {{GegužėsKalendorius}} '''Gegužės 10 diena''' – 130-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 131-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 235 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Turaidos Rožė|Majos diena]] ([[Latvija]]) === Vardadieniai === * Antoninas – Putinas – Sangailė – Viktorina <ref>[https://day.lt/diena/2026.05.10 Gegužės 10] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1604]] m. – [[Vilnius|Vilniuje]] pradėta statyti pirmoji [[barokas|barokinė]] [[Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia|Šv. Kazimiero bažnyčia]]. * [[1831]] m. – [[1830–1831 m. sukilimas]]: prasidėjo [[Palangos mūšis (1831)|Palangos mūšis]], kuris tęsėsi iki [[gegužės 13]] d. * [[1862]] m. – atiduotas viešam naudojimui [[Kauno–Virbalio geležinkelis|Kauno–Virbalio geležinkelio]] ruožas – pirmasis [[geležinkelis]] Lietuvoje. * [[1926]] m. – pasibaigė [[Trečiasis Seimas|III Seimo]] rinkimai, vykę nuo gegužės 8 d. * [[1938]] m. – įvyko didysis [[Palangos gaisras (1938)|Palangos gaisras]], 1500 gyventojų liko be pastogės. * [[1990]] m. – netoli [[Kretinga|Kretingos]] pradėta išgauti lietuviška [[nafta]]. * [[1993]] m. – pirmasis lietuvis Vladas Vitkauskas įkopė į aukščiausią pasaulio viršukalnę [[Everestas|Everestą]]. * [[2002]] m. – [[Vilnius|Vilniuje]] pradėti [[Lietuvos valdovų rūmai|Lietuvos valdovų rūmų]] atstatymo darbai. === Gimimo dienos === * [[1882]] m. – [[Mamertas Karbauskas (1882)|Mamertas Karbauskas]], vargonininkas ir chorvedys (m. [[1934]] m.). * [[1886]] m. – [[Augustas Bielinis]], vargonininkas ir chorvedys (m. [[1971]] m.). * [[1889]] m. – [[Jonas Budrys]], žvalgybininkas ir diplomatas (m. [[1964]] m.). * '''[[1902]] m.''': ** [[Juozas Liubinskas]], vargonininkas ir chorvedys. ** [[Mečislovas Kviklys]], pedagogas, visuomenės veikėjas (m. [[1942]] m.). * [[1905]] m. – [[Antanas Krausas]], pedagogas, [[gamta|gamtininkas]], visuomenės veikėjas (m. [[1970]] m.). * [[1908]] m. – [[Pranas Turūta]], pedagogas, chorvedys, visuomenės veikėjas (m. [[1980]] m.). * '''[[1925]] m.''': ** [[Linas Broga]], poetas, vertėjas, inžinierius (m. [[2005]] m.). ** [[Nijolė Dariūtė-Maštarienė]], gydytoja terapeutė, medicinos mokslų kandidatė, tapytoja, visuomenės veikėja (m. [[1990]] m.). ** [[Zenonas Baltušnikas]], žurnalistas, redaktorius. * [[1929]] m. – [[Juozas Zdebskis]], kunigas, vienas žymiausių XX a. pokario disidentų ir kovotojų už tikinčiųjų teises (m. [[1986]] m.). * [[1932]] m. – [[Donatas Kačerauskis]], maisto technologijos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * [[1934]] m. – [[Birutė Almonaitytė]]-Eidukienė, dainininkė (mecosopranas). * '''[[1936]] m.''': ** [[Irena Budriūnienė-Jurgelėnaitė]], chorvedė ir pedagogė (m. [[2021]] m.). ** [[Valentas Gaidelis]], [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * [[1937]] m. – [[Vilius Vytautas Bėčius]], agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2001]] m.). * '''[[1938]] m.''': ** [[Teresė Genovaitė Dovydaitytė]], žurnalistė (m. [[2022]] m.). ** [[Justinas Jonušas]], pedagogas, choro ir orkestro dirigentas (m. [[2013]] m.). * [[1939]] m. – [[Gailiūtė Nijolė Tallat-Kelpšaitė]], estrados dainininkė, politinė ir visuomenės veikėja. * [[1941]] m. – [[Birutė Kasperavičienė (1941)|Birutė Kasperavičienė]], dailininkė, skulptorė, pedagogė. * [[1942]] m. – [[Algimantas Vladas Garsys]], [[JAV]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[1988]] m. [[JAV jūrų pėstininkai|JAV jūrų pėstininkų]] [[pulkininkas]]. * [[1943]] m. – [[Povilas Vaitoška]], muzikos mokytojas ir chorvedys. * [[1944]] m. – [[Ignas Prakapas]], politinis ir visuomenės veikėjas (m. [[2009]] m.). * [[1945]] m. – [[Birutė Galinienė (1945)|Birutė Galinienė]], politinė ir visuomenės veikėja. * [[1946]] m. – [[Birutė Galdikas]], lietuvių kilmės pasaulio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia [[orangutanas|orangutanų]] tyrinėtoja (m. [[2026]] m.). * [[1948]] m. – [[Janina Miščiukaitė]]-Brazaitienė, Lietuvos nusipelniusi artistė, Kunigaikščio Gedimino ordino kavalierė, estrados dainininkė (m. [[2008]] m.). * [[1949]] m. – [[Zita Marienė]], daugiausia vaikų literatūros vertėja, verčianti iš [[anglų kalba|anglų]], [[lenkų kalba|lenkų]] ir [[danų kalba|danų]] kalbų. * '''[[1950]] m.''': ** [[Ramualdas Dapkus]], politinis veikėjas. ** [[Galius Kličius]], teatro ir kino dailininkas, scenografas (m. [[2024]] m.). * [[1951]] m. – [[Vladas Vitkauskas (1951)|Vladas Vitkauskas]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1952]] m. – [[Vytautas Daujotis]], chemikas (m. [[2022]] m.). * '''[[1954]] m.''': ** [[Algirdas Gricius (1954)|Algirdas Gricius]], politinis ir visuomenės veikėjas. ** [[Artūras Barysas]] „Baras“, kino menininkas, aktorius, režisierius, avangardinės muzikos grupės [[Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu]] vokalistas. Stambus knygų, muzikos įrašų ir kitko kolekcionierius (m. [[2005]] m.). * [[1955]] m. – [[Aleksandras Dobryninas]], sociologas, kriminologas, filosofas. * [[1956]] m. – [[Vytautas Anužis]], teatro aktorius. * [[1957]] m. – [[Vilija Kazlienė]], gydytoja, politinė ir visuomenės veikėja. * '''[[1958]] m.''': ** [[Algimantas Macijauskas (1958, tautodailininkas)|Algimantas Macijauskas]], audėjas, tautodailininkas. ** [[Vytautas Paulauskas]], politinis veikėjas. * [[1964]] m. – [[Gintaras Petrušis]], inžinierius, politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1965]] m. – [[Leta Kalinauskaitė]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1966]] m. – [[Saulė Olendrienė]], gydytoja, politinė ir visuomenės veikėja. * [[1974]] m. – [[Liuda Šeškuvienė]], socialinė pedagogė, politinė ir visuomenės veikėja. * [[1979]] m. – [[Eduard Trusevič]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1984]] m. – [[Kęstutis Palikša]], kunigas, buvęs Vilniaus arkivyskupijos kancleris. * [[1985]] m. – [[Edvardas Gaurilovas]], futbolininkas. === Mirtys === * [[1950]] m. – [[Ona Rymaitė]], aktorė (g. [[1889]] m.). * [[1957]] m. – [[Edvardas Adamkavičius]], karinis veikėjas, divizijos [[generolas]] (g. [[1888]] m.). * [[1966]] m. – [[Petras Gerulis]], literatūros kritikas, tautosakininkas (g. [[1889]] m.). * [[1980]] m. – [[Nadas Rastenis]], [[advokatas]], visuomenės veikėjas, [[poetas]], emigravęs į [[JAV]], vienas pirmųjų vertęs [[lietuviai|lietuvių]] [[poezija]] į [[anglų kalba|anglų kalbą]]<ref>[http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=r&-max=2147483647&-recid=41940&-find= Nadas Rastenis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110815014140/http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=r&-max=2147483647&-recid=41940&-find= |date=2011-08-15 }}.</ref> (g. [[1891]] m.). * [[1983]] m. – [[Vaclava Fleri]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] dailininkė (g. [[1888]] m.). * [[1985]] m. – [[Simonas Kobeckas]], [[karaimai|karaimų]] poetas, dramaturgas (g. [[1911]] m.). * [[1991]] m. – [[Juozas Kisielius]], teatro ir kino aktorius (g. [[1949]] m.). * [[2006]] m. – [[Rolandas Pavilionis]], filosofas ir logikas, visuomenės veikėjas, politikas, iki pat mirties buvo Lietuvos atstovas Europarlamente (g. [[1944]] m.). * [[2019]] m. – [[Vytautas Šerėnas]], televizijos laidos „[[Dviračio šou]]“ vedėjas, ekonomikos mokslų daktaras (g. [[1959]] m.). * [[2024]] m. – [[Antanas Ališauskas (1936)|Antanas Ališauskas]], fotožurnalistas (g. [[1936]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2270614/mire-fotozurnalistas-antanas-alisauskas Mirė fotožurnalistas Antanas Ališauskas]. LRT. 2024-05-11. Nuoroda tikrinta 2024-05-11.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1497]] m. – [[Amerigas Vespučis|Amerigo Vespučio]] pirmoji ekspedicija išplaukė iš [[Kadisas|Kadiso]]; * [[1503]] m. – [[Kristupas Kolumbas]] išsilaipino [[Kaimanų salos|Kaimanų salose]], pavadinęs ją Vėžlių sala ({{es|Isla la Tortuga}}); * [[1871]] m. – [[Frankfurtas|Frankfurte]] [[Prancūzija]] ir [[Prūsija]] sudarė taikos sutartį ir formaliai baigė 1870–1871 m. tarp šalių vykusį karą. Pagal šią sutartį, Prancūzija turėjo perduoti Vokietijai [[Elzasas|Elzasą]]‑[[Lotaringija|Lotaringiją]] ir sumokėti 5 mlrd. frankų kontribuciją; * [[1796]] m. – įvyko [[Lodžio mūšis]], kuriame [[Napoleonas Bonapartas]] nugalėjo Austrijos pajėgas; * [[1933]] m. – [[Berlynas|Berlyno]] operos aikštėje nacistai sudegino apie 20 tūkstančių „ne arijų dvasios” knygų – [[Heinrich Heine|H. Heinės]], [[Erich Maria Remarque|Remarko]], [[Ernest Hemingway|E. Hemingvėjaus]] ir kitų garsių autorių kūrinių; * [[1940]] m. – atsistatydinus [[Nevilis Čemberlenas|Neviliui Čemberlenui]], Didžiosios Britanijos ministru pirmininku tapo [[Vinstonas Čerčilis]]; * [[1940]] m. – [[Vermachtas]] įsiveržė į [[Belgija|Belgiją]], [[Nyderlandai|Nyderlandus]] ir [[Liuksemburgas|Liuksemburgą]]; * [[2005]] m. – [[Irakas|Irake]] pagrobtas [[Anbaro provincija|Anbaro provincijos]] gubernatorius. === Gimimo dienos === * [[1872]] m. – [[Marcel Mauss|Marselis Mausas]], prancūzų [[sociologija|sociologas]] ir [[antropologija|antropologas]], labiausiai žinomas kaip savo dėdės, [[Émile Durkheim]]o (vienas sociologijos pradininkų) palikimo saugotojas ir darbų tęsėjas bei prancūzų antropologinės mokyklos pradininkas (m. [[1950]] m.). * [[1876]] m. – [[Ivan Cankar|Ivanas Cankaras]], [[Slovėnija|slovėnų]] [[rašytojas]], [[dramaturgas]] ir [[poetas]] (m. [[1918]] m.). * [[1878]] m. – [[Gustav Stresemann|Gustavas Stresemanas]], [[Vokietija|Vokietijos]] ([[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]]) kancleris ir užsienio reikalų ministras. [[1926]] m. apdovanotas [[Nobelio taikos premija]] (m. [[1929]] m.). * [[1899]] m. – [[Fred Astaire]], amerikiečių aktorius ir šokėjas<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0000001/ Fred Astaire. Informacija.]</ref> (m. [[1987]] m.). * [[1910]] m. – [[Erikas Bernas]], [[JAV]] mokslininkas, [[Transakcinė analizė|Transakcinės analizės]] pradininkas (m. [[1970]] m.). * '''[[1923]] m.''': ** [[Heidaras Alijevas]], tarybinis ir Azerbaidžano politinis veikėjas, buvęs [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys, [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] Prezidentas (m. [[2003]] m.). ** [[Otaras Korkija]], praeityje garsus [[Gruzija|Gruzijos]] krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs [[Tbilisio Dinamo (krepšinio klubas)|Tbilisio „Dinamo“]] klube ir [[TSRS vyrų krepšinio rinktinė|TSRS rinktinėje]] (m. [[2005]] m.). * [[1928]] m. – [[Arnold Rüütel|Arnoldas Riūtelis]], [[Estija|Estijos]] prezidentas (m. [[2024]] m.). * [[1937]] m. – [[Reinis Bertulis]], [[Latvių kalba|latvių]] kalbininkas (m. [[1994]] m.). * [[1938]] m. – [[Marina Vlady|Marina Vladi]], [[Rusija|rusų]] kilmės [[Prancūzija|prancūzų]] aktorė ir dainininkė (m. [[2026]] m.). * [[1955]] m. – [[Mark David Chapman|Markas Deividas Čempmenas (Mark David Chapman)]], amerikietis, 1980 m. gruodžio 8-ąją Niujorke nužudęs muzikantą ir aktyvistą [[John Lennon]]. * [[1960]] m. – [[Bono|Paul David Hewson]], pasaulyje žinomas kaip '''Bono''', yra [[Airija|airių]] [[rokas|roko]] grupės [[U2]] vokalistas, taip pat daugelio grupės dainų autorius, kartais grojantis [[gitara]] ir lūpine armonikėle. Bono taip pat gerai žinomas savo humanistiniu darbu [[Afrika|Afrikoje]] ir pastangomis nurašyti [[Trečiasis pasaulis|Trečiojo pasaulio]] šalių skolas. * '''[[1969]] m.''': ** [[Dennis Bergkamp|Denisas Berkampas]], karjerą baigęs Nyderlandų profesionalus futbolininkas, žaidęs puolėjo arba atakuojančio saugo pozicijose. ** [[Dmitrijus Sanakojevas]], P. Osetijos ypatingų situacijų ir gynybos ministras, Pietų Osetijos [[premjeras]]. * [[1973]] m. – [[Rüştü Reçber]], futbolininkas, [[Turkijos vyrų futbolo rinktinė|Turkijos rinktinės]] ir [[Beşiktaş J.K.|Beşiktaş]] klubo [[vartininkas]]. * [[1974]] m. – [[Sylvain Wiltord]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] futbolininkas, [[Olympique de Marseille]] klubo [[saugas]]. * '''[[1977]] m.''': ** [[Henri Camara]], futbolininkas, [[Senegalo vyrų futbolo rinktinė|Senegalo rinktinės]] [[puolėjas]] ir šiuo metu žaidžiantis [[PAE Atrómītos]] klube. ** [[Nick Heidfeld|Nikas Haidfeldas]], vokiečių [[Formulė 1|Formulės 1]] lenktynininkas. * [[1980]] m. – [[Carlos Bueno|Carlos Heber Bueno Suárez]], futbolininkas, [[Urugvajaus vyrų futbolo rinktinė|Urugvajaus rinktinės]] ir Ispanijos [[Real Sociedad]] klubo [[puolėjas]]. * [[1981]] m. – [[Humberto Suazo|Humberto Andrés Suazo Pontivo]], futbolininkas, [[Čilės vyrų futbolo rinktinė|Čilės rinktinės]] ir Ispanijos [[Real Zaragoza]] klubo [[puolėjas]]. * [[1986]] m. – [[Emilio Izaguirre|Emilijus Arturas Isagirė Chironas]], [[Hondūras|Hondūro]] futbolininkas, rungtyniaujantis kairiojo gynėjo arba saugo pozicijoje. Yra Škotijos klubo [[Celtic FC|Celtic]] žaidėjas, nuo 2007 m. rungtyniauja nacionalinėje rinktinėje. === Mirtys === * [[1641]] m. – [[Johan Banér]], danų kilmės [[Švedija|Švedijos]] feldmaršalas [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimties metų kare]] (g. [[1596]] m.). * [[1739]] m. – [[Kosmas Damianas Asamas]], vienas žymiausių vokiečių vėlyvojo baroko tapytojų ir architektų. Jis daugiausiai dirbo su savo brolių [[Egid Quirin Asam]], kuris buvo tinkuotojas ir skulptorius. Asamas buvo vienas pagrindinių pietų Vokietijos meistrų baroko ir rokoko laikais (g. [[1686]] m.). * [[1829]] m. – [[Thomas Young|Tomas Jungas]], žymus [[Anglija|anglų]] [[fizikas]], pasižymėjęs įvairiapusiais gabumais (g. [[1773]] m.). * [[1887]] m. – [[Marianas Langevičius|Marianas Melchioras Antonis Langevičius]], vienas [[1863]]–[[1864]] m. [[1863 m. sukilimas|sukilimo]] [[Lenkija|Lenkijoje]] vadovų, nuo [[1863]] m. generolas (g. [[1827]] m.). * [[1904]] m. – [[Henry Morton Stanley|Seras Henris Mortonas Stenlis]], britų žurnalistas, keliautojas, tyrinėtojas. Išgarsėjo savo kelione į [[Afrika|Afriką]] su tikslu rasti dingusį [[Deividas Livingstonas|Deividą Livingstoną]] (g. [[1841]] m.). * [[2021]] m. – [[Svante Thuresson]], [[Švedija|švedų]] džiazo muzikos atlikėjas (g. [[1937]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.svd.se/jazzmusikern-svante-thuresson-ar-dod|title=Jazzmusikern Svante Thuresson är död|date=2021-05-13|accessdate=2021-05-13|newspaper=[[Svenska Dagbladet]]}}</ref> * [[2022]] m. – [[Leonidas Kravčiukas]], pirmasis [[Ukraina|Ukrainos]] [[Ukrainos Prezidentas|prezidentas]], atgavus Nepriklausomybę po [[TSRS]] žlugimo (g. [[1934]] m.).<ref>{{Cite web |last=Hirasnova |first=Tara |date=2022-05-10 |title=Leonid Kravchuk dead. First president of Ukraine passed away at 88 |url=https://ukranews.com/en/amp/news/856037-leonid-kravchuk-died-first-president-of-ukraine-passed-away-at-age-of-89 |language=en |url-status=live |access-date=2022-05-10 |website=Ukranews}}</ref> * [[2024]] m. – [[James Harris Simons]], [[JAV]] [[kriptoanalizė|kriptoanalitikas]], [[fizikas]], [[mokslininkas]], [[investuotojas]], fondų valdytojas, [[milijonierius|multimilijonierius]] ir [[filantropas]] (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.simonsfoundation.org/2024/05/10/simons-foundation-co-founder-mathematician-and-investor-jim-simons-dies-at-86/ Simons Foundation Co-Founder, Mathematician and Investor Jim Simons Dies at 86]. Simons Foundation. 2024-05-10. Nuoroda tikrinta 2024-05-11.</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|10 May}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/geguzes-10-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1755521 Gegužės 10-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Gegužė|#10]] [[Kategorija:Dienos]] 56dik3w6knbbwhxf6oserexl135p91k 0 2239 7947535 7672420 2026-10-18T05:01:58Z CD 677 7947535 wikitext text/x-wiki {{SpalioKalendorius}} '''Spalio 18 diena''' – 291-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 292-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 74 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Katalikybė|Katalikų]] šalys – [[Evangelistas Lukas|Šv. Evangelisto Luko]] diena === Vardadieniai === * Kęsmina – Liubartas – Lukas – Vaiva <ref>[https://day.lt/diena/2026.10.18 Spalio 18] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1907]] m. – atidarytas [[Karalienės Luizės tiltas]] iš [[Tilžė]]s į [[Panemunė|Panemunę]]. * [[2000]] m. – [[Lietuvos Konstitucinis teismas]], išnagrinėjęs [[Seimas|Seimo]] opozicijos 1998–1999 m. priimtuose teisės aktuose 10 ginčytinų nuostatų, susijusių su [[JAV]] bendrovės „Williams International“ atėjimu į Lietuvos [[nafta|naftos]] ūkį, konstatavo, kad reorganizuojant ir privatizuojant Lietuvos naftos ūkį buvo pažeisti turtiniai valstybės interesai. Konstitucinis Teismas panaikino 5 nuostatų, pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai, galiojimą. === Gimimo dienos === * [[1859]] m. – [[Kazys Gumbelevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] draudžiamosios lietuvių spaudos platintojas (m. [[1941]] m.). * [[1886]] m. – [[Kazys Klimavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, visuomenės veikėjas (m. [[1972]] m.). * [[1887]] m. – [[Adomas Lastas]]-Lastauskas, [[knygnešystė|knygnešys]], lietuvių rašytojas (m. [[1961]] m.). * [[1893]] m. – [[Adomas Galdikas]], lietuvių tapytojas, grafikas, scenografas (m. [[1969]] m.). * [[1894]] m. – [[Jurgis Talmantas]], [[pedagogas]], kalbininkas, vertėjas, vadovėlių autorius (m. [[1955]] m.). * [[1896]] m. – [[Juozas Eretas]], lietuvių ir šveicarų mokslininkas, [[filosofija|filosofijos]] mokslų daktaras, profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas ir garbės narys, [[literatūra|literatūros]] istorikas ir pedagogas, publicistas, [[JAV]] lietuvių rašytojų sąjungos garbės narys, visuomenės veikėjas, Lietuvos telegramų agentūros ([[ELTA]]) steigėjas ir pirmasis vadovas (m. [[1984]] m.). * [[1899]] m. – [[Antanas Kučingis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas ([[bosas]]) – [[Lietuvos kariuomenė]]s štabo karininkas, karo topografas, politinis kalinys (m. [[1983]] m.). * [[1910]] m. – [[Povilas Bekeris]], pedagogas, dirigentas, kompozitorius.<ref>{{VLE|II|782|[[Boleslovas Zubrickas]]|Povilas Bekeris}}</ref> (m. [[1984]] m.). * [[1911]] m. – [[Julijonas Steponavičius]], [[Vilniaus arkivyskupija|Vilniaus arkivyskupas]] (m. [[1991]] m.). * [[1914]] m. – [[Vilius Pėteraitis]], lietuvių kalbininkas, lingvistas, žodynininkas, [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] visuomenės veikėjas (m. [[2008]] m.). * [[1917]] m. – [[Jonas Laucė]], [[Lietuva|Lietuvos]] prozininkas (m. [[2003]] m.). * [[1928]] m. – [[Jonas Čepulis (1928)|Jonas Čepulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2009]] m.). * [[1929]] m. – [[Adomas Mačiulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. [[1995]] m.). * [[1931]] m. – [[Zenonas Šimkūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1932]] m. – [[Vytautas Landsbergis]], lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas. * [[1934]] m. – [[Kiras Bulyčiovas]], tarybinis rusų rašytojas fantastas, profesionalus istorikas (Rytų Azijos istorija) (m. [[2003]] m.). * [[1938]] m. – [[Vytautas Jaugėla]], lietuvių menininkas, fotografas, kino mėgėjas, medžio drožėjas, tapytojas, senienų rinkėjas. * '''[[1941]] m.''': ** [[Irena Nakienė-Kontautaitė]], choro dirigentė ir pedagogė. ** [[Juozas Malikonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas ([[bosas]]). * [[1942]] m. – [[Vaidotas Blažiejus Abraitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius radioelektronikas, habilituotas daktaras, profesorius, politikas (m. [[2015]] m.). * [[1944]] m. – [[Arvydas Šaltenis]], dailininkas tapytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1945]] m. – [[Vasilijus Matuševas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[tinklinis|tinklininkas]], treneris (m. [[1989]] m.). * [[1947]] m. – [[Raimondas Regimantas Martinėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas. * '''[[1958]] m.''': ** [[Raimondas Čiegis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. ** [[Remigijus Čiegis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius chemikas, aplinkos vadybos teoretikas, politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1961]] m. – [[Alvydas Nikžentaitis]], istorikas, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras; nuo [[2004]] m. – Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas. * [[1963]] m. – [[Džiuljeta Maskuliūnienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtoja, pedagogė. * [[1963]] m. – [[Raimundas Milašiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] psichiatras, psichoanalitikas. * [[1966]] m. – [[Nijolė Kalikaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajono]] profsąjungų, sporto ir politinė veikėja. * [[1980]] m. – [[Nerijus Astrauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. Puolėjo pozicijoje žaidžia [[VMFD Žalgiris Vilnius|Žalgiris Vilnius]] klube. === Mirtys === * [[1948]] m. – [[Jurgis Šaulys]], [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] signataras, filosofijos daktaras, valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas (g. [[1879]] m.). * [[1957]] m. – [[Jonas Endrikis Grigolaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. [[1902]] m.). * [[1968]] m. – [[Kazys Babickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas leitenantas]], inžinierius elektrotechnikas (g. [[1901]] m.). * [[1971]] m. – [[Leonas Bistras]], [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės ir karinis veikėjas, vienas iš aktyviausių tarpukario Lietuvos politikų (g. [[1890]] m.). * [[1988]] m. – [[Paulius Galaunė]], Lietuvos [[dailė]]s istorikas ir kritikas, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininkas, nusipelnęs meno veikėjas, [[grafika]]s (g. [[1890]] m.). * [[1995]] m. – [[Gajus Saturninas Gimbutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, šiluminės technikos specialistas, šilumos energetikos tyrimų Lietuvoje pradininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. [[1932]] m.). * [[1996]] m. – [[Rapolas Napoleonas Vindašius]], choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1919]] m.). * [[2002]] m. – [[Vytautas Kazimieras Alseika]], žurnalistas, teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[JAV]] visuomenės veikėjas (g. [[1912]] m.). * [[2006]] m. – [[Stanislovas Jančiukas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas odininkas (g. [[1937]] m.). * [[2022]] m. – [[Adolfas Strakšys]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, publicistas, poetas satyrikas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-rasytojas-jonas-adolfas-straksys.d?id=91526889 Mirė rašytojas Jonas Adolfas Strakšys]. Delfi.lt. 2022-10-18. Nuoroda tikrinta 2022-10-19.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1685]] m. – Prancūzijos karalius [[Liudvikas XIV]] išleido [[Fontenblo ediktas|Fontenblo ediktą]], kuriuo panaikino [[Nanto ediktas|Nanto ediktą]]. * [[1908]] m. – [[Belgija]] aneksavo [[Laisvoji Kongo valstybė|Laisvąją Kongo valstybę]]. * [[1912]] m. – prasidėjo [[Pirmasis Balkanų karas]]. === Gimimo dienos === * [[1405]] m. – [[Pijus II]], [[popiežius]] [[1458]]–[[1464]] metais (m. [[1464]] m.). * [[1523]] m. – [[Ona Jogailaitė]], [[LDK|Lietuvos]] didžiojo kunigaikščio ir [[Lenkija|Lenkijos]] karaliaus [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] sesuo, [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] žmona (m. [[1596]] m.). * [[1585]] m. – [[Heinrich Schütz|Henrikas Šiucas]], [[vokiečiai|vokiečių]] ankstyvojo [[barokas|baroko]] [[kompozitorius]] ir [[vargonai|vargonininkas]], veikęs daugelį vėlesnių [[Europa|Europinės]] mokyklos muzikantų ir kompozitorių. Vienas svarbiausių vokiečių kompozitorių prieš [[Johanas Sebastianas Bachas|Johaną Sebastianą Bachą]] (m. [[1672]] m.). * [[1663]] m. – [[Eugenijus Savojietis|Fransua-Eugenijus]], [[Savoja|Savojos]] princas ir vienas žymiausių Europos karvedžių, padėjęs atsilaikyti Habsburgams prieš prancūzus ir sustabdęs [[Osmanų imperija|osmanų]] imperijos veržimąsi į Europą (m. [[1736]] m.). * [[1801]] m. – [[Justo José de Urquiza|Chustas Chosė de Urkiza]], [[Argentina|Argentinos]] generolas ir politikas. [[1854]]–[[1860]] m. buvo Argentinos Konfederacijos prezidentu (m. [[1870]] m.). * [[1831]] m. – [[Frydrichas III (Vokietija)|Frydrichas III]], [[Prūsija|Prūsijos]] karalius ir [[Vokietija|Vokiečių]] imperatorius, valdęs 99 dienas (m. [[1888]] m.). * [[1859]] m. – [[Henri Bergson|Anri Bergsonas]], prancūzų filosofas, smarkiai paveikęs XX a. pradžios Europos filosofijos vystymąsi, [http://nobelprize.org/nobel_prizes/literature/laureates/1927/bergson-bio.html Nobelio literatūros premijos laureatas (1927).] (m. [[1941]] m.). * [[1902]] m. – [[Pascual Jordan]], vokiečių fizikas (m. [[1980]] m.). * '''[[1926]] m.''': ** [[Chuck Berry]], amerikietis, vienas iš rokenrolo pradininkų<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0001946/ Chuck Berry].</ref>. ** [[Klaus Kinski]], vokiečių aktorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0001428/ Klaus Kinski].</ref> (m. [[1991]] m.). * [[1933]] m. – [[Ludovico Scarfiotti]], buvęs automobilių sporto lenktynininkas iš [[Italija|Italijos]] (m. [[1968]] m.). * [[1939]] m. – [[Lee Harvey Oswald]], remiantis trijų [[JAV]] vyriausybės sudarytų specialiųjų komisijų išvadomis, buvo [[JAV prezidentas|JAV prezidento]] [[John F. Kennedy|Džono Kenedžio]] žudikas (m. [[1963]] m.). * '''[[1960]] m.''': ** [[Craig Cameron Mello]], [[2006 m. Nobelio premijos laureatai|2006]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}}. ** [[Jean-Claude Van Damme|Žanas Klodas van Damas]], [[JAV]] [[aktorius]] ir [[režisierius]]. * [[1974]] m. – [[Peter Svensson]], grupės [[The Cardigans]] narys<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0841176/ Peter Svensson].</ref>. * [[1977]] m. – [[Terrell McIntyre]], [[JAV]] krepšininkas, žaidžiantis [[įžaidėjas|įžaidėjo]] poziciją Europos komandoje [[Malagos Unicaja|Malagos „Unicaja“]]. * [[1980]] m. – [[Reetinder Sodhi]], indų kriketo žaidėjas. * [[1982]] m. – [[Svitlana Loboda]], rusakalbė Ukrainos dainininkė ir kompozitorė. * [[1987]] m. – [[Zac Efron]], amerikiečių aktorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm1374980/ Zac Efron. Informacija.]</ref>. === Mirtys === * [[1893]] m. – [[Charles Gounod|Šarlis Guno]], prancūzų kompozitorius, sukūręs operas „Faustas“ ir „Romeo ir Džiuljeta“ (g. [[1818]] m.). * [[1931]] m. – [[Thomas Edison|Tomas Alva Edisonas]], amerikiečių [[Išradimas|išradėjas]] ir [[verslininkas]], vienas produktyviausių išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus, nors kai kurie šių [[Išradimas|išradimų]] buvo tik senų [[Patentas|patentų]] patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo samdiniai (g. [[1847]] m.). * [[1933]] m. – [[Albert Hensel]], vokiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[mokesčių teisė|mokestininkas]], [[Bona|Bonos]] ir [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universiteto]] (KU) profesorius (g. [[1895]] m.). * [[1982]] m. – [[Pierre Mendes-France]], [[1954]] m. tapęs [[Prancūzija|Prancūzijos]] ministru pirmininku ir baigęs prancūzų karą [[Prancūzijos Indokinija|Indokinijoje]]. Dėl pilietinio karo [[Alžyras|Alžyre]] jis pralaimėjo rinkimus [[1955]] m.<ref>[http://www.mendes-france.fr/biographie-de-pmf/b Pierre Mendes-France]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}.</ref> (g. [[1907]] m.). * [[2005]] m. – [[Aleksandras Jakovlevas (1923)|Aleksandras Jakovlevas]], rusų publicistas, politinis ir visuomenės veikėjas, Rusijos Mokslų Akademijos akademikas, XX a. 9-ajame dešimtmetyje dirbęs [[TSKP]] partiniame aparate ir [[TSKP CK Politbiuras|Politbiure]] ([[1987]]–[[1990]] m.) (g. [[1923]] m.). * [[2021]] m. – [[Colin Powell|Kolinas Liuteris Pauelas]], [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] valstybės veikėjas ir keturių žvaigždučių atsargos generolas. [[2001]]–[[2005]] m., JAV prezidento [[George W. Bush|Džordžo V. Bušo]] pirmosios kadencijos metu, Pauelas ėjo 65-ojo [[JAV valstybės sekretorius|JAV valstybės sekretoriaus pareigas]] (g. [[1937]] m.).<ref>{{Cite web|first=Devan |last=Cole|title=Colin Powell, military leader and first Black US secretary of state, dies|url=https://www.cnn.com/2021/10/18/politics/colin-powell-dies/index.html|access-date=2021-10-18|website=CNN}}</ref> * [[2022]] m. – [[Jurijus Zubakovas]], [[Rusija|Rusijos]] politikas, žvalgybininkas, diplomatas, buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje (g. [[1943]] m.).<ref>{{cite news |last= |first= |date=2022-10-18|title=О кончине Ю.А.Зубакова|trans-title= |url=https://mid.ru/ru/activity/shots/vnutrivedomstvennye_novosti/nekrologi_pamyati_kolleg/1834175/|language=|work=|location= |access-date=2022-10-20}}</ref> * '''[[2025]] m.''': ** [[Martine Brochard|Martina Brošar]], [[Prancūzija|prancūzų]] aktorė ir rašytoja (g. [[1944]] m.).<ref>{{cite news|url=https://terninrete.it/notizie-di-terni-e-morta-lattrice-francese-martine-borchard-e-stata-moglie-del-regista-e-commediografo-ternano-franco-mole-quando-partecipo-allinaugurazione-della-via-a-lui-intitolata/|title=È morta l’attrice francese Martine Brochard. È stata moglie del regista e commediografo ternano Franco Molè. Quando partecipò all’inaugurazione della via a lui intitolata|first=|last=|date=2025-10-18|website=Terni in Rete|accessdate=2025-10-19|language=it}}</ref> ** [[Sam Rivers]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] [[bosinė gitara|bosistas]] ir [[prodiuseris]] (g. [[1977]] m.).<ref>{{cite news|url=https://consequence.net/2025/10/limp-bizkit-bassist-sam-rivers-dead/|title=Limp Bizkit Bassist Sam Rivers Dead at 48|first=Spencer|last=Kaufman|date=2025-10-18|website=Consequence of Sound|accessdate=2025-10-19|language=en}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|18 October}} * [https://jp.lt/spalio-18-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-81/ Spalio 18-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Jp.lt) [[Kategorija:Spalis|#18]] [[Kategorija:Dienos]] ay9oo5jmxmqpmgx7gap8338d7k4zmxp 0 6374 7947603 7945376 2026-10-18T11:01:06Z Nestea 25298 7947603 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = rel | vardas = Jonas Paulius II<br />{{la|Ioannes Paulus II}} | foto = Image:JohannesPaulII.jpg | vaizdo plotis = 200px | herbo paveiksliukas = Vaizdas:Coat of arms of Ioannes Paulus II.svg | herbas = Jono Pauliaus II herbas | gimimo vardas = {{pl|Karol Józef Wojtyła}} | tautybė = [[lenkas]] | titulas = 264-asis [[Popiežius]] | pirmtakas0 = [[Jonas Paulius I]] | įpėdinis0 = [[Benediktas XVI]] | popiežiaus tarnystės pradžia = [[1978]] m. [[spalio 16]] d. | popiežiaus tarnystės pabaiga = [[2005]] m. [[balandžio 2]] d. | gimimo data = {{Gimė|1920|05|18|}} | gimimo vieta = [[Vadovicės]], [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkija]] | mirties data = {{Mirė|2005|04|02|1920|05|18||}} | mirties vieta = [[Apaštalų rūmai]], [[Vatikanas]] | palaidotas = [[2005]] m. [[ balandžio 8]] d.<br/> [[Vatikano bazilika]], [[Vatikanas]] | parašas = Signature of John Paul II.svg | vikiteka = Category:Ioannes Paulus II | motina = Emilija Kaczorowska | tėvas = Karolis Voityla }} [[Vaizdas:Hochschule beim Papst - 17.5.2002.jpg|thumb|250px|Popiežius priima teologijos studentus Vatikane 2002 m.]] [[Vaizdas:JPII 29 09 2004 2.JPG|thumb|250px|Popiežius 2004-ųjų rugsėjį]] [[Vaizdas:Ioannes Paulus II Memorial plaque in Vilnius Cathedral.jpg|thumb|250px|Atminimo lenta Vilniaus katedroje]] [[Vaizdas:Geroji žinia1993 08 04.jpg|thumb|250px|]] '''Jonas Paulius II''' ({{la|Ioannes Paulus PP. II}}, {{it|Giovanni Paolo II}}; tikrasis vardas ''Karol Józef Wojtyła''; [[1920]] m. [[gegužės 18]] d. – [[2005]] m. [[balandžio 2]] d.) – nuo 1978 m. spalio 16 d. iki pat savo mirties beveik 27 metus valdęs [[popiežius]], [[katalikų Bažnyčia|Katalikų Bažnyčios]] vadovas. Jis tapo pirmuoju per 455 metus popiežiumi ne [[Italija|italu]], taip pat pirmuoju [[Slavai|slaviškos]] kilmės popiežiumi ir antru pagal pontifikavimo ilgumą popiežiumi. Jonas Paulius II buvo plačiai pripažintas vienu įtakingiausiu XX a. lyderiu,<ref name="CBCNews">{{cite web|url=http://www.cbc.ca/news/obit/pope/communism_homeland.html|title=Pope stared down Communism in homeland - and won|date=2005 m. balandžio mėn.|work= CBC News Online|publisher= Religion News Service|language=en|accessdate=2009-04-12|archiveurl=https://web.archive.org/web/20050406174046/http://www.cbc.ca/news/obit/pope/communism_homeland.html|archivedate=2005-04-06|url-status=live}}</ref> ypač svarbia asmenybe griūvant [[komunizmas|komunizmui]] Rytų Europoje.<ref name="CBCNews"/><ref name="Apie">{{cite web|url=http://europeanhistory.about.com/od/religionandthought/a/biojohnpaulii.htm|title=Pope John Paul II 1920 - 2005|last=Wilde|first=Robert|publisher= About.Com|language=en|accessdate=6 February 2009|archive-date=2015-11-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20151105202342/http://europeanhistory.about.com/od/religionandthought/a/biojohnpaulii.htm|url-status=dead}}</ref><ref name="Berlin Wall">{{cite web |url=http://www.writespirit.net/authors/pope_john_paul_ii/pope_john_paul_fall_berlin_wall|title=Pope John Paul II and the Fall of the Berlin Wall|accessdate=2008-11-05 |publisher=<small>2008 Tejvan Pettinger, Oxford, UK}}</small></ref><ref name="Chronicle2">* {{cite book |last=Maxwell-Stuart |first=P.G. |title=Chronicle of the Popes: Trying to Come Full Circle |publisher=Thames & Hudson |location=London |year=2006 |orig-year=1997 |isbn=978-0-500-28608-1 |url=https://archive.org/details/chronicleofpopes0000maxw }}</ref><ref name="Gorbachev">{{cite web|url=http://edition.cnn.com/2005/WORLD/europe/04/03/pope.gorbachev/index.html|title=Gorbachev: Pope was ‘example to all of us’|date=4 April 2005|work=Cable News Network LP|publisher=[[CNN]] |language=en|accessdate=2009-01-11}}</ref><ref name="Memory">{{cite news|url=http://www.cnn.com/SPECIALS/2005/pope/stories/legacy/index.html|title=John Paul II: A strong moral vision|date=11 February 2005|publisher=Cable News Network|language=en|accessdate=11 February 2009}}</ref> Popiežius ženkliai pagerino [[Romos Katalikų Bažnyčia|katalikų bažnyčios]] santykius su [[judaizmas|judaistais]],<ref name="Apie"/><ref name="Memory"/> [[Stačiatikybė|rytų stačiatikių]],<ref name="Apie"/> ir [[anglikonybė|anglikonų]] bažnyčiomis.<ref name="Apie"/> Jono Pauliaus II griežtas požiūris į moterų kunigystę, [[kontracepcija|kontracepciją]], [[II Vatikano susirinkimas|II-o Vatikano susirinkimo]] ir po jo įsigaliojusios naujos [[Šventos Mišios|liturgijos]] reformos palaikymas susilaukė tiek pagyrų<ref name="Apie"/><ref name="Kritika"/>, tiek kritikos<ref name="Apie"/><ref name="Memory"/><ref name="Kritika">{{cite web|url=http://www.bbc.co.uk/religion/religions/christianity/pope/johnpaulii_1.shtml|title=BBC - Religion & Ethics - John Paul II|publisher=[[BBC]]|language=en|accessdate=6 February 2009}}</ref>. Jis buvo vienas labiausiai keliavusių visų laikų valstybių lyderių, per savo pontifikavimo laikotarpį aplankęs 129 valstybes.<ref name="Chronicle2"/> Jis buvo poliglotas, laisvai kalbėti gebantis keliomis kalbomis: gimtąja [[lenkų kalba|lenkų]], [[italų kalba|italų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[vokiečių kalba|vokiečių]], [[anglų kalba|anglų]], [[ispanų kalba|ispanų]], [[portugalų kalba|portugalų]], [[kroatų kalba|kroatų]], [[rusų kalba|rusų]], [[senovės graikų kalba|senovės graikų]] ir [[lotynų kalba|lotynų]] kalbomis.<ref name="Robinson">{{cite web|url=http://www.robinsonlibrary.com/philosophy/denominations/catholic/history/johnpaul2.htm|title=Pope John Paul II|date=2008 m. spalio 20 d.|publisher=[[©]] 2008 The Robinson Library|language=anglų|accessdate=2009 m. balandžio 24 d.|archive-date=2015-04-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20150402135430/http://www.robinsonlibrary.com/philosophy/denominations/catholic/history/johnpaul2.htm|url-status=dead}}</ref> Būdamas popiežiumi [[beatifikacija|beatifikavo]] 1338 žmonių ir [[kanonizacija|kanonizavo]] 482 šventuosius,<ref name="Vatican"/> o tai yra daugiau nei visi 500 m. prieš jį pontifikavę popiežiai kartu sudėjus.<ref name="Hollingshead">{{cite news|url=http://www.guardian.co.uk/world/2006/apr/01/catholicism.religion|title=Whatever happened to … canonising John Paul II?|last=Iain Hollingshead |first=Iain Hollingshead |date=1 April 2006|publisher=Guardian News and Media Limited|accessdate=2009 m. balandžio 24 d.}}</ref><ref name="Gertz">{{cite web|url=http://www.christianitytoday.com/ct/2003/octoberweb-only/10-20-52.0.html|title=Christian History Corner: John Paul II's Canonisation Cannon|last=Gertz|first=Steven|date=10 January 2003|publisher=[[©]] 2003-2009|accessdate=2009 m. balandžio 24 d.}}</ref><ref name="Vatican1">{{cite web|url=http://www.vatican.va/news_services/liturgy/saints/index_saints_en.html|title=Table of the Canonisations during the Pontificate of His Holiness John Paul II|publisher=www.vatican.va|accessdate=2009 m. balandžio 24 d.}}</ref><ref>''Faktą, kad popiežius Jonas Paulius II kanonizavo daugiau šventųjų nei prieš jį kelis amžius pontifikavę popiežiai kartu sudėjus, sunku įrodyti, nes daugelio ankstyvųjų kanonizacijų įrašai nepilni, netikslūs, o kai kurių išvis trūksta.''</ref> Popiežius palaikė [[Pasaulinis pašaukimas į šventumą|pasaulinio pašaukimo į šventumą]] mokymą. 2014 m. balandžio 27 d. kartu su popiežiumi [[Jonas XXIII|Jonu XXIII]] paskelbtas [[šventasis|šventuoju]].<ref>{{cite web |title=Jonas Paulius II ir Jonas XXIII paskelbti šventaisiais |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2014-04-27 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/world/jonas-paulius-ii-ir-jonas-xxiii-paskelbti-sventaisiais-64630515 |access-date=2024-08-06 |language=lt}}</ref> == Biografija == === Vaikystė ir išsilavinimas === Karolis Juzefas Voityla (''Karol Józef Wojtyła'') gimė 1920 m. gegužės 18 d. [[Vadovicės|Vadovicių]] mieste Lenkijoje, buvo antras buvusio Lenkijos kariuomenės seržanto. Anksti neteko šeimos: jo motina mirė 1929, vyresnysis brolis – 1932, tėvas – 1941 m.<ref name="Vatican"/> Baigęs gimnaziją Vadovicėse, 1938 m. įstojo į [[Jogailos universitetas|Krokuvos universitetą]] – studijavo lenkų kalbą ir literatūrą, lankė dramos mokyklą, rašė eilėraščius, išmoko užsienio kalbų. 1939 m. naciai, okupavę Lenkiją, universitetą uždarė. Kad išvengtų deportacijos į [[Trečiasis Reichas|Vokietiją]] ir užsidirbtų pragyvenimui, K. Voityla dirbo akmens skaldykloje, vėliau chemijos gamykloje.<ref name="VLE">{{VLE|8||Jonas Boruta|[https://www.vle.lt/Straipsnis/Jonas-PauliusII-34980 Jonas Paulius II]}}</ref> Vaikystėje K. J. Voityla norėjo tapti aktoriumi, buvo susidomėjęs poezija, teatru, puikiai žaidė futbolą, tačiau vėliau pasinėrė į teologiją, pradėjo domėtis filosofija. 1942 m. pajautė pašaukimą į kunigystę ir įstojo į kardinolo Sapiegos įsteigtą pogrindinę kunigų seminariją [[Krokuva|Krokuvoje]]. Tuo metu jis buvo ir vienas iš pogrindinio „Rapsodijos teatro“ pradininkų. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] tęsė studijas Krokuvos didžiojoje seminarijoje ir Jogailos universiteto Teologijos fakultete. 1946 m. lapkričio 1 d. Krokuvoje įšventintas į kunigus. 1946–1948 ir 1950–1954 studijavo Šv. Tomo Akviniečio universitete [[Roma|Romoje]], vėliau grįžo į Lenkiją.<ref name="Vatican"/> === Kunigo tarnystė ir pontifikatas === 1948–1950 m. buvo [[vikaras]] įvairiose parapijose Krokuvoje ir Jogailos universiteto [[kapelionas]]. Nuo 1954 m. dėstė [[Liublino universitetas|Liublino katalikų universitete]], 1956–1978 m. buvo Etikos katedros vedėjas. 1958 m. liepos 4 d. paskirtas Krokuvos vyskupo padėjėju, rugsėjo 28 d. įšventintas [[Vyskupas|vyskupu]]. 1964 m. sausio 13 d. nominuotas Krokuvos [[Arkivyskupas|arkivyskupu]]. 1967 m. birželio 26 d. popiežius [[Paulius VI]] K. J. Voitylai suteikė [[Kardinolas|kardinolo]] titulą. Aktyviai dalyvavo Vatikano II susirinkime (1962–1965 m.).<ref name="VLE"/> 1978 m. spalio 16 d. K. J. Voityla išrinktas popiežiumi (pasirinko Jono Pauliaus II vardą) – tapo vienu jauniausių ir pirmuoju ne itališkos kilmės popiežiumi po 455 metų pertraukos. Oficialias popiežiaus pareigas K. J. Voityla pradėjo eiti po šešių dienų. Tapęs popiežiumi, atsisakė pagarbos popiežiui ritualų, reformavo [[Romos kurija|Romos kuriją]], pakvietė į ją dirbti įvairių tautų ir rasių atstovų. 1979 m. kelioms dienoms grįžo į komunistų valdomą tėvynę. Manoma, kad po popiežiaus vizito Lenkijoje suaktyvėjo „[[Solidarumas|Solidarumo]]“ judėjimas, vėliau Jonas Paulius II jį rėmė. Į popiežiaus gyvybę du kartus pasikėsinta: 1981 m. gegužės 3 d. [[Šv. Petro aikštė]]je [[Vatikanas|Vatikane]] į jį šovė [[Turkija|turkų]] teroristas [[Mehmet Ali Ağca|Mehmetas Ali Agdža]]. Į pilvą ir ranką sunkiai sužeisto popiežiaus gyvybę išgelbėjo gydytojai. Po dvejų metų popiežius savo užpuoliką aplankė kalėjime ir po ilgo pokalbio jam atleido. Antras pasikėsinimas įvyko Švč. Mergelės Marijos šventovėje [[Fatima|Fatimoje]] [[Portugalija|Portugalijoje]] 1982 m. gegužės 12 d., kai Joną Paulių II bandė nudurti konservatyvusis [[Ispanija|Ispanijos]] dvasininkas Chuanas Fernandesas Kronas (''Juan Fernandez Krohn''). Popiežius nenukentėjo.<ref name="VLE"/> Būdamas popiežiumi Jonas Paulius II atliko 38 oficialius vizitus, surengė 738 audiencijas valstybių vadovams, atliko 104 apaštalines keliones į 129 šalis. Jonas Paulius II 1993 m. rugsėjo pradžioje lankėsi Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje. Tai buvo pirmasis istorijoje popiežiaus vizitas [[Baltijos valstybės|Baltijos šalyse]]. Kaip Romos vyskupas jis aplankė 317 iš 322 Romos parapijų. Sušaukė 15 [[Vyskupų sinodas|Vyskupų sinodų]], paskelbė 1338 [[Beatifikacija|palaimintuosius]], [[Kanonizacija|kanonizavo]] 482 šventuosius, paskyrė 231 kardinolą (dar 1 – ''in pectore''), sušaukė [[Kardinolų kolegija|Kardinolų kolegijos]] 6 visuotinius susirinkimus.<ref name="Vatican"/> Katalikų Bažnyčios vardu atsiprašė dėl netinkamo Bažnyčios elgesio su žydais, eretikais, mažumomis, moterimis, 2001 m. atsiprašė nuo dvasininkijos nukentėjusių seksualinio priekabiavimo aukų. Suformavo naujosios [[Evangelizacija|evangelizacijos]] principus, suaktyvino [[Ekumenizmas|ekumeninį]] ir tarpreliginį dialogą, gynė žmogaus teises, gyvybės vertę ir neliečiamumą, pasmerkė tos pačios lyties asmenų santuokas, nepritarė moterų kunigystei ir palaikė [[Celibatas katalikybėje|celibatą]]. Buvo pirmasis iš popiežių, lankęsis [[Sinagoga|sinagogoje]] (1986 m.) ir [[mečetė]]je (2001 m.).<ref name="VLE"/> Sinagogoje ištarta popiežiaus frazė „Jūs – mūsų mylimi broliai ir, galima sakyti, mūsų vyresnieji broliai“ tapo vienu dažniausiai cituojamų jo posakių.<ref name="Respublika">Milda Kunskaitė, [https://www.respublika.lt/lt/naujienos/pramogos/zvaigzdes_ir_zmones/jonas_paulius_ii__popiezius_be_tiaros/ ''Jonas Paulius II – popiežius be tiaros''], Respublika, 2020-05-20. Nuoroda tikrinta 2020-11-12.</ref> Paskelbė 14 [[Enciklika|enciklikų]], 15 apaštalinių paraginimų ir 11 apaštalinių konstitucijų, parašė 45 apaštališkuosius laiškus, publikavo knygas „Žengiant per vilties slenkstį“ (1994 m.), „Dovana ir Paslaptis: mano kunigystės penkiasdešimtosioms metinėms“ (1996 m.), „Romėniškasis triptikas“ (2003 m.) „Kelkimės ir eime“ (2004 m.) „Atmintis ir tapatybė: pokalbiai tūkstantmečio sandūroje“ (2005 m.).<ref name="Vatican">[http://www.vatican.va/content/john-paul-ii/en/biografia/documents/hf_jp-ii_spe_20190722_biografia.html ''John Paul II (1920–2005) ''], Biographical profile, Libreria Editrice Vaticana. Nuoroda tikrinta 2020-11-13.</ref> 1992 m. gruodžio 7 d., pirmą kartą po beveik penkių šimtmečių, popiežius išleido naują universalų Romos katalikų bažnyčios [[Katekizmas|katekizmą]]. 1986 m. paskelbė [[Pasaulio jaunimo dienos|Pasaulio jaunimo dienas]], 1992 m. – Pasaulinę ligonių dieną. 2000 m. paskelbė Didžiojo Bažnyčios jubiliejaus metais, o XXI a. pavadino solidarumo amžiumi.<ref name="VLE"/> Jonas Paulius II popiežiavo nuo 1978 iki 2005 m., beveik 27 metus. Pagal popiežiavimo trukmę jis yra trečias ilgiausiai valdęs pontifikas po [[Pijus IX|Pijaus IX]] (pastarasis soste išbuvo beveik 31 metus) ir paties pirmojo popiežiaus [[Apaštalas Petras|Šventojo Petro]] (yra duomenų, kad jis popiežiavo 34 ar net 37 metus). Per savo pontifikatą Jonas Paulius II sustiprino Vatikano valstybę ir popiežiaus, kaip Bažnyčios vadovo ir politiko, autoritetą,<ref name="VLE"/> prisidėjo prie komunizmo žlugimo Rytų Europos valstybėse. Buvo vienas įtakingiausių XX ir [[XXI amžius|XXI]] amžiaus lyderių ir vienas ryškiausių popiežių visoje Bažnyčios istorijoje, charizmatiška asmenybė, sugebanti suburti daugiatūkstantinę minią.<ref name="LRT"/><ref name="Respublika"/> === Mirtis ir laidotuvės === 2005 m. vasario 1 d. Jonas Paulius II nuvežtas į ligoninę Romoje dėl stiprios kvėpavimo takų infekcijos, po 9 dienų išrašytas. Vasario 24 d. dėl atsinaujinusio [[Gripas|gripo]] pontifikas dar kartą paguldytas į ligoninę, iš jos grįžo kovo 13 d. Balandžio 1 d. pranešta, kad popiežiaus būklė labai sunki, o balandžio 2 d. 22:37 Lietuvos laiku paskelbta apie popiežiaus mirtį. Paskelbus liūdną žinią Šv. Petro aikštėje susirinkusi minia pradėjo ploti – italai taip paprastai išreiškia savo pagarbą mirusiajam. Po kelių minučių stojo mirtina tyla. Daugelis tikinčiųjų negalėjo sutramdyti ašarų. Kaip skelbė italų laikraščiai, paskutinis jo ištartas žodis buvo „Amen”. Po dviejų valandų nuo popiežiaus mirties į Šv. Petro aikštę susirinko maždaug 130 tūkstančių žmonių. [[Vaizdas:Pope John Paul II grave.jpg|250px|thumb|left|Jono Pauliaus II kapas iki 2014 m.]] Šventojo Tėvo palaikai buvo pašarvoti [[Vatikanas|Vatikano]] apaštalinių rūmų trečiajame aukšte esančioje Klemenso salėje, per laidotuves balandžio 8 d. padėti ant katafalko priešais Konfesijos altorių Šv. Petro aikštėje. Į jo laidotuves, kurios apibūdinamos kaip didžiausios naujųjų laikų istorijoje, atvyko šimtai pasaulio politinių ir religinių lyderių, Šv. Petro aikštėje susirinko apie 300 tūkst žmonių. Dar apie 2 mln. žmonių milžiniškuose ekranuose stebėjo gedulines pamaldas aplinkinėse gatvėse. Atsisveikinimo ceremoniją Vatikane tiesiogiai transliavo 150 televizijos kanalų visame pasaulyje, tarp jų ir musulmoniškose Azijos valstybėse bei komunistiniame [[Vietnamas|Vietname]]. Daugelyje pasaulio šalių skambėjo varpai, plevėsavo iki pusės stiebo nuleistos vėliavos, paskelbtos gedulo dienos. [[Šventosios Mišios|Šv. Mišioms]] pasibaigus karstas perkeltas į [[Kripta|kriptą]] po [[Šventojo Petro bazilika|Šv. Petro bazilika]]. Laidojimo ceremonija vyko be žurnalistų ir televizijos kamerų, joje dalyvavo tik keli žmonės – kardinolai, popiežiaus giminaičiai. Pagal popiežiaus prašymą, jis palaidotas žemėje, o ne ištaigingame sarkofage. Jono Pauliaus II karstas padėtas į kriptą, kur anksčiau buvo palaidotas popiežius [[Jonas XXIII]]. Jo palaikai 2001 m. po beatifikavimo perkelti į stiklinį sarkofagą Šv. Petro bazilikoje.<ref>{{cite web |title=Pasaulis atsisveikino su popiežiumi Jonu Pauliumi II (foto) |agency=Elta, BNS, BBC |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2005-04-08 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/world/pasaulis-atsisveikino-su-popieziumi-jonu-pauliumi-ii-foto-6427464 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> == Gyvenimo darbai == [[Vaizdas:Pope John Paul II.jpg|thumb|Popiežius Jonas Paulius II Šventojo Petro aikštėje (1985 m.)]] === Mokymas === {{citata|variantas=2|tekstas=''„Ateitis prasideda dabar, ne rytoj.“''|autorius=Popiežius Jonas Paulius II<ref name="Quotes2">{{cite web|url=http://www.brainyquote.com/quotes/authors/p/pope_john_paul_ii.html|title=BrainyQuote: ''Pope John Paul II Quotes''|accessdate=2009 m. balandžio 24 d.|publisher=[[©]] 2007,2009 BrainyMedia.com|archive-date=2017-09-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20170920121313/https://www.brainyquote.com/quotes/authors/p/pope_john_paul_ii.html|url-status=dead}}</ref>}} Jono Pauliaus II, kaip popiežiaus, vienas svarbiausių tikslų buvo mokyti žmones apie [[krikščionybė|krikščionybę]]. Jis parašė 14 popiežiškųjų [[enciklika|enciklikų]].<ref>([[:en:List of encyclicals of Pope John Paul II|Žr. straipsnį angliškoje vikipedijoje]])</ref> Savo Apaštališkajame Laiške „Novo Millennio Inuente“ ''(Naujajam tūkstantmečiui prasidedant)'' jis pabrėžė „iš naujo pradėjimo nuo Kristaus“ svarbą: „Ne, mus išgelbės ne formulė, bet Asmuo ir tikrumas, kurį jis mums įkvepia: Aš esu su jumis!“<ref>[http://www.lcn.lt/b_dokumentai/ap_laiskai/novo-millennio-ineunte.html#III APAŠTALIŠKASIS LAIŠKAS NOVO MILLENNIO INEUNTE]</ref> „Veritatis Splendor“ ''(Tiesos didybė)'' jis pabrėžė žmogaus priklausymą nuo Dievo ir Jo Įstatymo bei laisvės ir tiesos sąryšį. Jame perspėjo, kad žmogus, „susižavėjęs [[reliatyvizmas|reliatyvizmu]] ir [[skepticizmas|skepticizmu]], puola į netikros laisvės ieškojimus, kuriuose neras pačios tiesos“. Enciklikoje „Fides et Ratio“ ''(Apie tikėjimo ir proto santykį)'' popiežius aprašo susidomėjimą filosofija ir savarankišką Tiesos ieškojimą teologiniu požiūriu. Remdamasis daugeliu skirtingų šaltinių, jis apibūdina vienas kitą papildantį tikėjimo ir priežasties santykį bei nurodo, kodėl teologams taip svarbu susitelkti ties šiuo santykiu.<ref>[http://www.lcn.lt/b_dokumentai/enciklikos/fides-et-ratio.html APIE TIKĖJIMO IR PROTO SANTYKĮ]</ref> Jonas Paulius II taip pat yra paskelbęs tris enciklikas, kuriose apsvarsto Bažnyčios socialinę doktriną. Savo enciklikose ir daugelyje apaštališkųjų laiškų bei pamokslų, popiežius taip pat kalbėjo apie moterų garbingumą ir šeimos svarbą žmonijos ateityje.<ref name="Memory"/> Kitos žymesnės enciklikos – „Evangelium Vitae“ ''(Gyvenimo Evangelija)'' ir „Orientale Lumen“ (''Rytų šviesa''). Nepaisant kritikų, apkaltinusių popiežių nepalenkiamumu, šis aiškiai patvirtino du tūkstantmečius galiojančią katalikybės moralinę doktriną prieš žmogžudystę (įskaitant eutanaziją ir abortą).<ref name="Memory"/> Jonas Paulius II buvo griežtas [[apartheidas|apartheido Pietų Afrikoje]] kritikas. 1985 m., lankydamasis [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], savo kalboje [[Tarptautinis Teisingumo Teismas|Tarptautiniame Teisingumo Teisme]] paskelbė, kad „apatheido sistema ar atskirtas vystymas niekada nebus priimtinu modeliu santykiams tarp tautų ar rasių.“<ref>[https://web.archive.org/web/20130309014419/http://articles.latimes.com/1985-05-13/news/mn-9935_1_afrikaners "Pope Attacks Apartheid in Speech at U.N. Court"] ''[[Los Angeles Times]]'', 1985 m. gegužės 13 d.</ref> 1988 m. rugsėjį Jonas Paulius II apsilankė dešimtyje pietinėje Afrikos dalyje esančių valstybių, įskaitant Pietų Afrikos kaimynes, tačiau demonstratyviai neaplankydamas Pietų Afrikos Respublikos. Vizito į [[Zimbabvė|Zimbabvę]] metu Jonas Paulius II paragino įvesti sankcijas Pietų Afrikos Respublikos vyriausybei.<ref>[https://www.nytimes.com/1995/09/17/world/pope-s-south-africa-visit-honors-2-vows.html?pagewanted=all&src=pm Pope's "South Africa Visit Honors 2 Vows"] ''[[The New York Times]]'', 1995 m. gegužės 13 d.</ref> Mirus Jonui Pauliui II, [[Nelsonas Mandela]] ir [[Desmond Tutu|arkivyskupas Desmondas Tutu]] gyrė popiežių už žmogaus teisių gynimą ir ekonominio neteisingumo smerkimą.<ref>[https://web.archive.org/web/20060718134841/http://www.southafrica.info/mandela/pope-050405.htm#.UHIDqMr4IsA Mandela 'deeply inspired' by Pope] [South Africa Info], 2005 m. balandžio 5 d.</ref> === Ganytojiškos kelionės === [[Vaizdas:JPIITravelsMap.PNG|thumb|250px|Jono Pauliaus II aplankytos šalys <!-- (angliškoje vikipedijoje pataisyta, kad popiežius Slovakiją aplankė triskart.) -->]] Jono Pauliaus II pontifikato metu popiežius aplankė 129 valstybes<ref name="Chronicle2"/> ir nukeliavo daugiau kaip 1,1 mln. kilometrų. Per jo vizitus susirinkdavo keliamilijoninės eilės.<ref name="AsiaNews">{{cite web|url=http://www.asianews.it/index.php?l=en&art=2947&dos=48&size=A|title=The Philippines, 1995: Pope dreams of "the Third Millennium of Asia"|date=4 April 2005|publisher=© 2003, 2009 AsiaNews C.F. 00889190153|accessdate=2009-01-11|archive-date=2012-10-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20121022151613/http://www.asianews.it/index.php?l=en&art=2947&dos=48&size=A|url-status=dead}}</ref> Vienas pirmųjų oficialių Jono Pauliaus II vizitų buvo 1979 m. birželį įvykęs vizitas į Lenkiją, kur jis visada būdavo draugiškai sutiktas entuziastingai nusiteikusios minios.<ref name="OnThisDay">{{cite web|url=http://news.bbc.co.uk/onthisday/hi/dates/stories/june/2/newsid_3972000/3972361.stm|title=1979: Millions cheer as the Pope comes home|work=from "On This Day, 2 June 1979,"|publisher=© 2006, 2009 [[BBC]] News'|accessdate=2009-01-11}}</ref> Ši pirmoji kelionė į Lenkiją pakėlė visos tautos dvasią ir paskatino [[Solidarumas|„Solidarumo“]] judėjimo įkūrimą 1980 m., kuris atnešė į suvaržytą šalį laisvę ir žmogaus teises.<ref name="Memory"/> Vėlesnių kelionių į Lenkiją metu jis tyliai išreiškė palaikantis organizaciją.<ref name="Memory"/> Po to sekusios kelionės šią žinią sutvirtino ir Lenkijoje prasidėjo procesai, privedę prie [[Lenkijos Liaudies Respublika|komunistinio režimo]] žlugimo 1989 m.<ref name="CBCNews"/><ref name="Chronicle2"/><ref name="Gorbachev"/><ref name="OnThisDay"/><ref name="Berlin Wall"/> Nors kai kurias vietas, aplankytas Jono Pauliaus II, (pvz., [[JAV]] ir [[Šventoji Žemė|Šventąją Žemę]]) buvo aplankęs dar [[Paulius VI]], popiežius Voityla pirmasis iš popiežių 1979 m. kelionės į JAV metu aplankė [[Baltieji Rūmai|Baltuosius Rūmus]], kur jį šiltai pasveikino tuometinis prezidentas [[Džimis Karteris]]. Taip pat aplankė dar niekada kitų popiežių nelankytų valstybių – 1979 m. sausį pirmasis aplankė [[Meksika|Meksiką]],<ref name="Mexico">{{cite news|url=http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9C06E3D91038F933A05754C0A9649C8B63|title=Pope to Visit a Mexico Divided Over His Teachings |last=Thompson|first=Ginger|date=30 July 2002|publisher=The New York Times Company|accessdate=4 February 2009}}</ref> dar prieš pirmąją kelionę į Lenkiją, o vėliau tais pačiais metais – [[Airija|Airiją]].<ref name="Ireland">{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/1/hi/northern_ireland/4229807.stm|title=Irish remember 1979 Papal visit |date=2 April 2005|publisher= BBC World News|accessdate=2009-02-04}}</ref> Jis taip pat pirmasis iš popiežių, popiežiavimo laikotarpiu aplankęs [[Jungtinė Karalystė|Jungtinę Karalystę]] (1982 m.), kur susitiko su [[Elžbieta II|Karaliene Elžbieta II]], [[Aukščiausias Anglijos Bažnyčios valdytojas|Aukščiausiąja]] [[Anglijos Bažnyčia|Anglijos Bažnyčios]] valdytoja.<ref>[https://www.vaticannews.va/en/world/news/2020-05/john-paul-s-1982-visit-to-britain-an-extraordinary-event.html ''John Paul’s 1982 visit to Britain an "extraordinary event"''], Vatican News, 2020-05-19. Nuoroda tikrinta 2020-11-13.</ref> 2000 m. jis pirmasis iš šių laikų popiežių aplankė [[Egiptas|Egiptą]], kur susitiko su [[Aleksandrijos koptų ortodoksų bažnyčia|koptų popiežiumi]], [[Šenouda III]] ir Aleksandrijos graikų ortodoksų patriarchu.<ref name="PopeEgypt">{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/middle_east/654651.stm|title=Pope pleads for harmony between faiths |date=24 February 2000|publisher=BBC News|accessdate=11 February 2009}}</ref><ref name="Egypt">{{cite web|url=http://www.coptic.net/public/news/2000-10-27.txt|title=Reception of His Holiness Catholicos Karekin II|date=27 October 2000|publisher=The Christian Coptic Orthodox Church Of Egypt|accessdate=2009-02-11}}</ref> Taip pat pirmasis [[popiežius]], 2001 m. aplankęs ir meldęsis [[islamas|musulmoniškoje]] [[mečetė]]je [[Damaskas|Damaske]], [[Sirija|Sirijoje]]. Aplankė [[Umajado mečetė|Umajado mečetę]], buvusią krikščionių bažnyčią, kaip tikima, [[Jonas Krikštytojas|Jono Krikštytojo]] palaidojimo vietą, kur pasakė kalbą, kurioje kvietė musulmonus, krikščionius ir žydus veikti išvien.<ref name="Mosque">{{cite web|url=http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/middle_east/1316812.stm|title=Mosque visit crowns Pope's tour|last=Plett|first=Barbara|date= 7 May 2001|publisher=© 2001,2009 [[BBC]] News|accessdate=2009-01-11}}</ref><ref name="Damascus">{{cite web|url=http://www.catholic-forum.com/saints/pope0264qr.htm|title=Pope John Paul II - Address at Omayyad Mosque of Damascus - 6 May 2001|work=The Catholic Community Forum and Liturgical Publications of St. Louis, Inc |publisher=© 2000 - 2009, Jelsoft Enterprises Ltd|accessdate=2009-01-11|archive-date=2006-06-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20060630103927/http://www.catholic-forum.com/saints/pope0264qr.htm|url-status=dead}}</ref> Popiežius taip pat aplankė [[Japonija|Japoniją]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėją]] ir [[Puerto Rikas|Puerto Riką]], o 1993 m. – ir Lietuvą. == Atminimo įamžinimas == === Pasaulyje === Jono Pauliaus II atminimas įamžintas daugelyje pasaulio šalių. Ypač daug jo vardu pavadintų gatvių, aikščių, bažnyčių yra popiežiaus gimtojoje Lenkijoje. 2018 m. šalyje buvo apie 700 Jono Pauliaus II paminklų, vienas iš jų, 14 m aukščio, 2013 m. pastatytas [[Čenstakava|Čenstakavoje]]. 2012 m. popiežius paskelbtas [[Belchatuvas|Belchatuvo]] miesto globėju, 2014 m. Vadovicėse ir 2019 m. [[Varšuva|Varšuvoje]] atidaryti Jono Pauliaus II muziejai.<ref>[https://www.rbb-online.de/rbbkultur/kulturnachrichten/2019/10/Warschau-eroeffnet-groesstes-Papstmuseum-des-Landes.html ''Warschau eröffnet größtes Papstmuseum des Landes''], RBB Kultur, 2019-10-17. Nuoroda tikrinta 2020-11-13.</ref><ref>[https://www.bernardinai.lt/2014-04-10-duris-atvere-jono-pauliaus-ii-namai-muziejus/ ''Duris atvėrė Jono Pauliaus II namai-muziejus''], Bernardinai, 2014-04-10. Nuoroda tikrinta 2020-11-13.</ref> Popiežiaus vardu pavadintas [[Bario oro uostas]], kalnų viršūnės Italijoje, pusiasalis Livingstono saloje [[Antarktis|Antarktyje]], universitetai ir mokyklos [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]], Lenkijoje, Lietuvoje, [[Airija|Airijoje]], [[Filipinai|Filipinuose]] ir kitur. Apie Joną Paulių II sukurta nemažai dokumentinių ir vaidybinių kino filmų, pvz., „Popiežius Jonas Paulius II“ (''Pope John Paul II'', 2005 m., režisierius John Kent Harrison), „Karolis: žmogus, kuris tapo popiežiumi“ (''Karol: A Man Who Became Pope'', 2005 m.), „Karolis: popiežius, kuris išliko žmogumi“ (''Karol: The Pope, The Man'', 2006 m., abiejų režisierius Giacomo Battiato). === Lietuvoje === [[Vaizdas:Visit of Pope John Paul II to Lithuania Reversum.jpg|thumb|left|180px|Lietuvos banko proginė moneta Jono Pauliaus II apsilankymui Lietuvoje pažymėti (reversas, 1993 m.)]] [[Vaizdas:Johannes Paulus II - Korskullen 7 sep 1993.jpg|thumb|250px|Jonas Paulius II, [[Kryžių kalnas]] 1993 m.]] Lietuvai Jono Pauliaus II laidotuvių metu garbės tribūnoje atstovavo [[Valdas Adamkus]] (LR Prezidentas), [[Algirdas Brazauskas]] (LR Ministras pirmininkas), [[Vytautas Landsbergis]]. Taip pat Lietuvos Bažnyčios vyskupų, kunigų ir pasauliečių delegacijai vadovavo [[Kaunas|Kauno]] arkivyskupas metropolitas [[Sigitas Tamkevičius]]. Laidotuvių (2005-04-08) valandą Vilniaus Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios šventoriuje Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija pasodino ąžuolą. 2008 m. [[Šiluva|Šiluvoje]] Jonui Pauliui II atidengtas paminklas. [[1993 m. popiežiaus vizitas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje|Popiežiaus 1993 m. vizitui į Lietuvą]] atminti 2011 m. atidengtas [[Popiežiaus Jono Pauliaus II paminklas Kaune|paminklas]] Kauno [[Santakos parkas|Santakos parke]] (lenkų skulpt. [[Česlavas Dzvigajus|Č. Dzvigajus]]).<ref>{{cite web |title=Kaune atidengiamas paminklas popiežiui Jonui Pauliui II |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kaune-atidengiamas-paminklas-popieziui-jonui-pauliui-ii-56-154205 |date=2011-06-04 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-17}}</ref> Vilniuje yra [[Jono Pauliaus II aikštė]], [[Šiaulių bulvaras|Šiaulių bulvare]] pastatytas paminklinis akmuo, prie [[Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia|Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios]] atidengtas monumentas popiežiui, išsaugota [[Kryžių kalno koplyčia]]. Jo vardu pavadintos parapijos ir maldos namai: [[Balelių šv. Jono Pauliaus II koplyčia]], [[Kauno Palaimintojo Jono Pauliaus II koplyčia]], [[Marijampolės Palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II bažnyčia]], [[Kauno Jono Pauliaus II gimnazija|gimnazija Kaune]]. 2015 m. paminklas Jonui Pauliui II atidengtas [[Vievis|Vievyje]] (skulpt. [[Vytautas Nalivaika]], archit. – [[Arūnas Butrimavičius]]). 1993 m. apie popiežių sukurti dokumentiniai filmai „Atvykau pas jus kaip ganytojas“ (režisierius [[Algirdas Dausa]]) ir „Ramybė jums“ (režisierius [[Vidmantas Puplauskis]]).(taip pat atpazistamas kaip burbulas) Popiežiaus 100 metų jubiliejaus proga 2020 m. Lietuvoje ir Lenkijoje paskelbti Jono Pauliaus II metais.<ref name="LRT">[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1179269/nauseda-ir-duda-paskelbe-laiskus-jono-pauliaus-ii-100-uju-gimimo-metiniu-proga ''Nausėda ir Duda paskelbė laiškus Jono Pauliaus II 100-ųjų gimimo metinių proga''], LRT, 2020-05-17. Nuoroda tikrinta 2020-11-13.</ref> == Beatifikacija ir kanonizacija == [[Vaizdas:Canonization 2014- The Canonization of Saint John XXIII and Saint John Paul II (14036819834).jpg|thumb|Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizacijos ceremonija Šv. Petro aikštėje 2014 m. balandžio 27 d.]] 2005 m. vasarą popiežius Benediktas XVI išimties tvarka leido pradėti Jono Pauliaus II beatifikacijos bylą, nelaukiant, kad praeitų 5 metai nuo kandidato į palaimintuosius mirties. Katalikų Bažnyčioje išpažinėjo (ne [[Kankinys|kankinio]]) skelbimui palaimintuoju reikalingos dvi sąlygos: įrodymas, jog kandidatas į palaimintuosius savo gyvenimu herojiškai liudijo evangelines dorybes, ir įvykusio stebuklo su kandidato į šventuosius užtarimu patvirtinimas. Jono Pauliaus II beatifikacijos byloje pirmoji iš dviejų keliamų sąlygų buvo patenkinta 2009 m. gruodžio 19 d., kai buvo paskelbtas popiežiaus [[Benediktas XVI|Benedikto XVI]] autorizuotas [[Šventųjų skelbimo kongregacija|Šventųjų skelbimo kongregacijos]] dekretas. Antrajai sąlygai patenkinti bylos postulatorius (beatifikacijos proceso vadovas) parinko prancūzės vienuolės Marie Simon-Pierre atvejį. Vienuolei 2004 m. paūmėjo [[Parkinsono liga]], ta pačia liga sirgo ir Jonas Paulius II. Popiežiui mirus, vienuolių seserų bendruomenės [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ir [[Afrika|Afrikoje]] pradėjo kasdien melstis už sergančiąją ir prašyti Jono Pauliaus II užtarimo. Lygiai po dviejų mėnesių, popiežiaus mirties valandą įvykęs stebuklas – Marie Simon-Pierre liga nepaaiškinamai pasitraukusi. Buvo atlikti kruopštūs medicininiai tyrimai, ir Šventųjų skelbimo kongregacijos medicinos komisija 2010 m. konstatavo, kad vienuolės pasveikimas buvo staigus, ilgalaikis ir nepaaiškinamas. 2011 m. gegužės 1 d. Jonas Paulius II paskelbtas palaimintuoju.<ref>[https://www.bernardinai.lt/2011-03-21-jono-pauliaus-ii-beatifikacija-nulemes-stebuklas/ ''Jono Pauliaus II beatifikaciją nulėmęs stebuklas''], Bernardinai, 2011-03-21. Nuoroda tikrinta 2020-11-14.</ref><ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2011/05/01/news/jono-pauliaus-ii-beatifikacija-stebejo-visa-lenkija-5556736/amp/ ''Jono Pauliaus II beatifikaciją stebėjo visa Lenkija''], Lietuvos Rytas, 2011-05-01. Nuoroda tikrinta 2020-11-14.</ref> Pagal Bažnyčios taisykles Jono Pauliaus II paskelbimui šventuoju reikėjo dviejų įrodytų stebuklų. Antru stebuklu Vatikano teologijos ekspertai pripažino Floribet Moros (''Floribeth Mora''), moters iš [[Kosta Rika|Kosta Rikos]], nepaaiškinamą pasveikimą nuo [[Galvos smegenų aneurizma|smegenų aneurizmos]], meldžiant Jono Pauliaus II užtarimo netrukus po jo beatifikacijos.<ref>[https://www.rappler.com/world/john-paul-ii-miracle-recognized-report ''John Paul II's 2nd miracle approved – report''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201111194801/https://www.rappler.com/world/john-paul-ii-miracle-recognized-report |date=2020-11-11 }}, Agence France-Presse (AFP), 2013-07-02. Nuoroda tikrinta 2020-11-14.</ref> Atsižvelgdamas į Šventųjų skelbimo kongregacijos nuomonę, [[popiežius Pranciškus]] 2013 m. patvirtino Jono Pauliaus II kanonizaciją ir nustatė jos datą. Jonas Paulius II buvo paskelbtas šventuoju 2014 m. balandžio 27 d. kartu su kitu popiežiumi – [[Jonas XXIII|Jonu XXIII]].<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/world/jonas-paulius-ii-ir-jonas-xxiii-paskelbti-sventaisiais.d?id=64630515 ''Jonas Paulius II ir Jonas XXIII paskelbti šventaisiais''], DELFI Žinios, 2014-04-27. Nuoroda tikrinta 2020-11-14.</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * Šaknys: publicistika (sud. Sofija Šviesaitė). – Jonava: Dobilo leidykla, 2010. – 348 p.: iliustr. – ISBN 978-609-409-021-9 == Nuorodos == {{Wikiquote}} * [http://www.vatican.va/holy_father/john_paul_ii/index.htm Šventasis Sostas – Jonas Paulius II] * [http://www.tarnow.pl/galeria/galeria_294/ Jono Pauliaus II laidotuvės (nuotraukos)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080416000107/http://www.tarnow.pl/galeria/galeria_294/ |date=2008-04-16 }} * [http://www.kabutes.lt/autorius/_jonas_paulius_ii/580 Jono Pauliaus II sentencijos] {{start box}} {{s-rel}} {{s-bef|before=[[Eugeniusz Baziak]]}} {{s-ttl|title=[[Krokuvos arkivyskupas]]|years=1963–1978}} {{s-aft|after=[[Franciszek Macharski]]}} {{succession box | before = [[Jonas Paulius I]] | title = [[Vaizdas:Emblem of the Papacy SE.svg|25px]] [[Sąrašas:Popiežiai|Popiežius]] |years=1978–2005 | after = [[Benediktas XVI]]}} {{end box}} {{Popiežiai}} {{DEFAULTSORT:Jonas Paulius II}} [[Kategorija:Popiežiai]] [[Kategorija:Lenkijos dvasininkai]] [[Kategorija:Katalikų šventieji]] eq5jnslwakixxbej97iai1g1bv624h3 0 6827 7947606 7833699 2026-10-18T11:09:42Z Nestea 25298 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947606 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Krishna people vienna.jpg|thumb|350px|Krišnaitai gieda mantrą Vienos gatvėje]] '''Tarptautinė Krišnos sąmonės bendrija''' ({{En|ISKCON}}, '''I'''nternational '''S'''ociety for '''K'''rishna '''Con'''sciousness – pažodžiui, „Tarptautinė bendrija Krišnos sąmonei“) – [[A.C. Bhaktivedanta Svami|A. C. Bhaktivedantos Svamio Prabhupados]] ir jo mokinių 1966 m. [[Niujorkas|Niujorke]] įkurta [[Religija|religinė]] ir [[Kultūra|kultūrinė]] bendrija, jos ir giminingų bendrijų nariai dar žinomi populiariu vardu kaip „[[Harė Krišna]]“ judėjimas arba krišnaitai (ISKCON nariai tarpusavyje vienas kitą vadina „vaišnavais“, ir nevadina vienas kito „krišnaitais“). Judėjimas teigia besiremiąs senovės indų šventaisiais tekstais [[Vedos|Vedomis]], [[Upanišados|Upanišadomis]], [[Itihasos|Itihasomis]], [[Puranos|Puranomis]], ir kitais, kurių ištakos pagal įvairias [[Indologija|indologų]] teorijas siekia nuo tūkstančio iki kelių ir daugiau tūkstančių metų <ref>[http://www.religioustolerance.org/hinduism2.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070704122526/http://www.religioustolerance.org/hinduism2.htm |date=2007-07-04 }} Straipsnis apie hinduizmą, pateikiantis įvairius datų vertinimus</ref>. Savo filosofija, kultūra bei praktikos formomis ISKCON seka nuo XV a. pabaigos Indijoje gyvuojančia [[Gaudija vaišnavos|''gaudija vaišnavų'']] religine-dvasine tradicija. Krišnaitai propaguoja bhakti [[Joga|jogos]] sistemą, kurios esmę sudaro pasišventimas [[Krišna]]i, kuris tokiuose raštuose kaip [[Bhagavadgyta]] ir [[Bhagavata Purana]] aprašomas kaip Bhagavanas – „Aukščiausias Dievo Asmuo“, pirminis asmeninis [[Dievas]], nesiskiriantis nuo [[Višnu]]. Nors seka ilgaamže Indijos tradicija, Vakaruose akademinių religijotyrininkų ISKCON dažnai priskiriamas prie [[Naujieji religiniai judėjimai|naujųjų religinių judėjimų]] (NRJ). == ISKCON istorija == A. C. Bhaktivedanta Svamis, [[Gaudija vaišnavos|gaudija vaišnavų]] ''sanjasis'' (atsižadėjęs pasaulio vienuolis), vykdydamas savo dvasinio mokytojo Bhaktisidhantos Sarasvačio norą skleisti Krišnos sąmonės mokymą angliškai kalbančiuose kraštuose, atvyko į Niujorką 1965 m., ir skaitydamas paskaitas bei organizuodamas ''sankirtanos'' programas, sudomino grupę jaunų amerikiečių, kurie ir tapo pirmaisiais mokiniais, priimdami jį kaip ''[[guru]]'' (dvasinį mokytoją). Judėjimas tapo žinomas dėl viešų ''sankirtanų'' miestų parkuose ir gatvėse bei šventyklų atvirumo jaunimui. Sutraukę minią žiūrovų, ''maha-[[mantra|mantrą]]'' ''Harė Krišna'' giedantys ir šokantys jaunuoliai pozityviai nustebino [[hipiai|hipių]] bei kitoms kontrkultūrinėms idėjoms pritariantį jaunimą, žiniasklaidą, ir judėjimas tapo populiarus pirmųjų tarpe. Judėjimo idėjos patiko vienam didžiausių Amerikos hipių kultūros įkvėpėjų Alenui Ginsbergui bei bitlui Džordžui Harisonui, kurie jau anksčiau turėjo kontaktų su Indijos dvasingumu, ir jie padėjo krišnaitams jų veikloje. Dėl Vakarų šalių visuomenėms neįprastų ir naujų idėjų bei veiklos aktyvaus propagavimo, platinant knygas ir pritraukiant į šventyklas asketiškai gyventi jaunus žmones, ISKCON tapo viena iš pirmųjų ir pagrindinių JAV kilusio antikultinio judėjimo kritikos susilaukusių organizacijų. Krišnos sąmonės judėjimas greitai išsiplėtė, įsitvirtino daugelyje Vakarų Europos šalių, veikė ir Tolimojoje Azijoje bei Afrikoje, Australijoje; buvo pastatyta arba atidaryta daug naujų šventyklų. A. C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada 12 metų važinėjo po visą pasaulį, skaitė paskaitas ir priiminėjo naujus mokinius (kurių iš viso įšventino apie 5000). Į daugelį kalbų buvo išverstos gausios jo knygos su autentiškų raštų vertimais ir komentarais, jos buvo gerai įvertintos akademiniuose sluoksniuose. Po A. C. Bhaktivedantos Svamio mirties 1977 m., ISKCON liko be vienijančio dvasinio autoriteto. Sprendimus nuo tada priima A. C. Bhaktivedantos Svamio iniciatyva suformuota ISKCON valdymo taryba – '''GBC''' ('''G'''overning '''B'''ody '''C'''omission). Šio organo veikla ilgainiui susilaukė vidinės kritikos, o judėjime nuo devintojo dešimtmečio vidurio prasidėjo vidinės problemos, dalis A. C. Bhaktivedantos Svamio mokinių paliko ISKCON ir pradėjo organizuoti kitas bendrijas. Tuo laikotarpiu narių skaičius sumažėjo, ypač JAV, dėl to, kad judėjimo reputacija pablogėjo, ir jis nebuvo toks populiarus kaip anksčiau, šventyklos ištuštėjo. ISKCON judėjime didesnę reikšmę pradėjo įgauti Indija, Rytų Europos šalys ir Rusija, nes ten narių skaičius didėjo. Paskutiniu metu Vakarų Europos šalyse ir JAV indų imigrantai ima vertinti ISKCON kaip jų religinei praktikai suteikiančią galimybę organizaciją, padidėjo jų dalis narių skaičiuje, nors judėjimo pradžioje Vakaruose nariai buvo daugiausiai amerikiečiai ir europiečiai. Indijoje judėjimas vykdė veiklą nuo pat savo susikūrimo, ir bėgant laikui jo populiarumas didėjo. Pasaulio mastu ISKCON yra tarp didžiausių naujųjų religinių judėjimų, jo narių skaičius įvairiais vertinimais sudaro nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų žmonių. == Įkūrimo tikslai == A. C. Bhaktivedanta Svami kartu su mokiniais 1966 m. įkurdamas ISKCON, steigimo akte – konstitucijoje nurodė 20 organizacijos tikslų <ref>[http://www.chakra.org/living/InspirAug02_07.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070927015742/http://www.chakra.org/living/InspirAug02_07.html |date=2007-09-27 }}ISKCON įsteigimo originalus dokumentas</ref>. Tikslai aprėpia plačią organizacijos veiklos viziją, kuriant ištisą kultūrą – centre išlaikant Krišnos garbinimą ir dvasinių praktikų kultivavimą, liečiami ekologiniai, pasaulio taikos, visuomenės ir atskirų individų gerovės klausimai. Kartais pateikiama tokia 7 pagrindinių tikslų santrauka: # Sistemingai propaguoti ir skleisti dvasinį žinojimą pasaulio visuomenei bei mokyti visus žmones dvasinio gyvenimo pagrindų, siekiant atkurti palankią gyvenimo vertybių pusiausvyrą ir pasiekti tikrą vienybę ir taiką pasaulyje. # Skleisti Krišnos (Dievo) sąmonę, kokia ji buvo apreikšta didžiuosiuose Indijos šventraščiuose – Bhagavad-gitoje ir Šrimad-Bhagavatam. # Suvienyti bendrijos narius, padėti jiems priartėti prie Krišnos, aukščiausios būtybės, ir tokiu būdu išugdyti bendrijos ir viso pasaulio visuomenės narių savęs bei kiekvienos kitos sielos suvokimą, kaip Viešpaties (Krišnos) dalelyčių, kokybiškai Jam tapačių, tačiau kiekybiškai labai mažų. # Įkvėpti ''sankirtanos'' judėjimą, kongregacinį šventų Dievo vardų kartojimą, kaip kad to mokė Viešpats Šri [[Čaitanja Mahaprabhu]]. # Sukurti bendrijos ir pasaulio visuomenės nariams šventą transcendentinių žaidimų vietą Krišnos Asmenybės šlovei. # Suvienyti bendrijos narius tam, kad jie galėtų kartu sėkmingai mokytis paprastesnio ir natūralesnio gyvenimo būdo. # Siekant aukščiau išvardintų tikslų leisti ir platinti periodinius leidinius, žurnalus, knygas ir kitus leidinius. == ISKCON Lietuvoje == [[Vaizdas:ISKCON in Vilnius.jpg|thumb|Vaišnavai Vilniuje]] Pirmieji vaišnavai Lietuvoje atsirado dar apie 1979 metus. Dauguma jų iki tol domėjosi joga, budizmu. Krišnos sąmonės idėjos Lietuvą pasiekė iš Rusijos, kur sklido nuo 1971 m., kai Šrila Prabhupada kelioms dienoms apsilankė Maskvoje ir privačiai įšventino į mokinius Anatolijų Piniajevą (Анатолий  Пиняев, Ananta Šanti das), taip pat iš kaimyninės Latvijos, kur jau taip pat buvo krišnaitų bendruomenės. Simboliškai Krišnos sąmonės judėjimo pradžia galima laikyti 1980 m. vasario 20 d. kai apie 20 žmonių, dauguma studentų ir moksleivių susibūrė padainuoti Harė Krišna mantrą ir pakalbėti apie Bhagavad-gitą. Dauguma šių žmonių vėliau nutolo, kai kas supratęs, kad tai jo nedomina, o kai kas išsigandęs sovietų valdžios persekiojimų. Vis dėlto iniciatyvinė grupė vystė veiklą, organizavo Lietuvoje literatūros spausdinimą rusų kalba ir platinimą visoje Sovietų Sąjungos teritorijoje. Buvo bendraujama su Rusijos vaišnavais. Taip pat buvo išleista keletas laikraštukų ir knygučių lietuvių kalba: 'Harė Krišna', 'Tobulesnis skonis', 'Išsivadavimo beieškant', 'Kartok ir būk laimingas', „Troškimų medis“ ir kt. ==== Represijos prieš judėjimo sekėjus Sovietų laikais ==== [[Vaizdas:Free Soviet Hare Krishnas.gif|thumb|left|„The Comitee to Free Soviet Hare Krishnas“ 1986 m. leidinio puslapiai, kuriuose matyti Sovietų valdžios įkalintų krišnaitų sąrašas turinyje]] Iš pradžių, visos Sovietų Sąjungos mastu, kol neskaitlingi pasekėjai nebuvo viešai pastebimi, sovietinės institucijos prieš judėjimą aktyvių represinių veiksmų nesiėmė, bet vos tik jo sekėjų skaičius kiek padidėjo, ir prasidėjo vieši, o ne privatūs narių susirinkimai, jis imtas persekioti. 1982 m. mirus [[Leonidas Brežnevas|L. Brežnevui]] Sovietų Sąjungos ''de facto'' vadovu jo vietoje tapo [[KGB]] viršininkas [[Andropovas|J. Andropovas]], „kietosios linijos“ šalininkas, kuris 1980 m. žinutėje [[SSKP CK]] rašė: " ''„Tarptautinė Krišnos sąmonės bendrija“ neigdami komunistinę ideologiją ir socialistinę valstybę, kovodami su jomis, stengiasi nuvesti savo sekėjus nuo dalyvavimo visuomeniškai-politinėje ir darbinėje veikloje į mistikos pusę <…> Valstybės saugumo komitetas (KGB) užsiima darbu išardant senovės Rytų religinių-filosofinių srovių pasekėjų grupes, užkertant kelią jų misijonieriškai veiklai. "'' <ref> "„Международное общество сознания Кришны“ стремится путем отрицания коммунистической идеологии и социалистического государства, борьбы с ними увести своих приверженцев от участия в общественно-политической и трудовой деятельности в сторону мистики. В настоящее время последователи данной организации появились в Эстонии, Латвии, Литве, на Украине, а также в Москве, Ленинграде и некоторых других городах в виде небольших группировок единоверцев. Для совместного изучения литературы, совершения связанных с „учением“ ритуалов участники групп организуют сборища на частных квартирах. Из их числа выделились активисты, занимающиеся миссионерством, поддерживающие связи с зарубежными центрами и аналогичными группами внутри страны. Группы последователей „Международного общества сознания Кришны“ строятся по принципу фанатичного послушания своему учителю, его обожествления. Особым авторитетом пользуются зарубежные эмиссары. Эксплуатируя интерес молодежи и определенной части интеллигенции к древневосточной религии и философии, фанатично настроенные последователи указанного течения пытаются обратить их в свою веру. Для реализации этих замыслов они стремятся воздействовать на широкую аудиторию путем демонстрации привезенных из-за рубежа фильмов, диапозитивов, чтения лекций, организуя эти мероприятия в помещениях, принадлежащих общественным организациям, получаемых обманным путем. Такие факты отмечались в Москве, Киеве, Вильнюсе, Риге. В сборищах подобного рода принимало участие до 100 человек… Комитет госбезопасности ведет работу по разложению групп последователей древневосточных религиозно-философских течений, пресечению их миссионерской деятельности в стране. <br />Из записки председателя КГБ Ю. В. Андропова в ЦК КПСС, 1980 г.<br />Журнал „Коммерсантъ Власть“ №31 от 10.08.2009, стр. 47[http://www.kommersant.ru/doc/1218354]</ref> KGB atstovo atėjimas į sovietų valdžios viršūnę reiškė, kad KGB imsis aktyvesnio teroro, nes iki to laiko KGB veikla buvo bent iš dalies ribojama kitokios politikos šalininkų <ref>Vladimir Bukovskij. „Patogi psichiatrija“. „Naujasis Židinys-Aidai“ 2014, Nr. 1 [http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-03-17-vladimir-bukovskij-patogi-psichiatrija/114813] "Tai prasidėjo po Stalino mirties. Politinis biuras nusprendė, kad nenori toliau tęsti beteisio teroro, nes tuoj patys taps aukomis. Juk teroras yra nekontroliuojamas. Kai jis prasideda, negali žinoti, kur baigsis. Taip nutiko prie Stalino, kai tai tapo ginklu tarpusavio kovose ir jie žudė vienas kitą. Ir iš tikrųjų po Stalino mirties jie liovėsi žudę vienas kitą. Chruščiovas buvo pašalintas iš posto, bet ne nužudytas ar įkalintas. Tiesa, jie pašalino ir nužudė Lavrentijų Beriją, tačiau po to nutarė pradėti griežtai kontroliuoti KGB. Kodėl KGB? Komitetas nebebuvo ministerija, nes jo rangas buvo pažemintas. NKVD buvo liaudies komisariatas (rus. наркомат), ministerija, o KGB – komitetas prie SSRS Ministrų Tarybos. Jie įvykdė KGB valymus, išmetė ar pasiuntė į pensiją nemažai žmonių, ne daugiau kaip tuziną iš jų nužudė, daugiausia buvusius Berijos šalininkus. Nuo tada KGB buvo griežtai kontroliuojamas CK, kuris bijojo, kad saugumas vėl išsprūs iš kontrolės ir valdančiosios klasės viduje pradės žaisti politinius žaidimus. Tad taisyklės ir įstatymai turėjo padėti kontroliuoti šitą pavojingą organizaciją. Štai kodėl KGB turėjo laikytis įstatymo raidės, bent jau kurį laiką. Vėlesnėse stadijose, kai Andropovas tapo SSRS generaliniu sekretoriumi, jie pradėjo tai traktuoti laisviau, apeidinėti taisykles, jautėsi mažiau kontroliuojami, nes jų žmogus buvo viršūnėje. Bet prieš tai saugumiečiai bandė laikytis nustatytų rėmų, elgtis atsargiau, nes kitaip galėjo būti nubausti ir išlėkti iš pareigų. „</ref>. Tuo metu visos religinės bendrijos pajuto, kad KGB imasi aktyvesnių represijų prieš tikinčiuosius<ref>Vienas iš kunigų, kuriuos persekojo sovietų režimas, S. Tamkevičius prisimena: „Atėjus į valdžią KGB pirmininkui Jurijui Andropovui, tapo aišku, kad greitai viskam ateis pabaiga. Maskvoje suėmė visus mūsų draugus. Todėl jau laukėme, kad prasidės areštai Lietuvoje. Buvo 1983 metų pradžia. Pirmiausia suėmė kunigą A. Svarinską. Mane kvietė į tardymus. Savaitėmis ir dienomis laukiau, kada busiu suimtas. Todėl suėmimas nebuvo jokia staigmena“ <br />Arkivyskupas S. Tamkevičius: Apie nevykusias ateizmo pamokas, kunigystės kelią, KGB pinkles ir [[Apvaizda|Apvaizdos]] galią. Pokalbis Lietuvos radijo laidoje „Forumas“ su V. Savukynu, 2011 08 18 [http://www.kaunoarkivyskupija.lt/index.php?id=334&arch=1&abid=6&aiid=144&back=333] </ref>, pvz., Lietuvoje buvo parodomai nuteista keletas aktyvių katalikų kunigų. Krišnaitų padėtis buvo prastesnė tuo, kad kaip rašo [[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti|Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] specialistai: „ ''Nors daugumos tradicinių Lietuvos konfesijų veikla sovietų okupacijos metais buvo labai suvaržyta, jos veikė legaliai. Tokios galimybės neturėjo kai kurios negausios religinės bendruomenės. Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietų Sąjungoje, į tokį juodąjį sąrašą pirmiausia pateko Jehovos liudytojai ir sekmininkai, vėliau prie jų prisijungė adventistai ir krišnaitai. Ilgą laiką buvo ignoruojamas ir kai kurių musulmonų bendruomenių egzistavimas''.“ <ref>[http://www.komisija.lt/Files/www.komisija.lt/File/Tyrimu_baze/II%20Sovietine%20okupacija%20II%20etapas/KGB%20ir%20disidentizmas/Baznycios%20padetis/Religija.pdf]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |fix-attempted=yes }} nuoroda tikrinta 2014 03 15</ref> Vladimir Kritskij (Владимир Критский, Višvamirta das) prisijungęs prie judėjimo 1979 m. liudija <ref>http://www.portal-credo.ru/site/?act=news&id=50307 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305022710/http://www.portal-credo.ru/site/?act=news&id=50307 |date=2016-03-05 }}</ref>, kad iki pat Brežnevo mirties krišnaitai nebuvo teisiami, tik nuo 1981 m. buvo atliekamos kratos ir keli krišnaitai buvo areštuoti. Mirus Brežnevui, prasidėjo beatodairiškas susidorojimas su jais. KGB taikė operatyvines priemones<ref>„LSSR KGB operatyvinių priemonių planas kovai su ideologine diversija tarp inteligentijos“, 1982 m. gruodžio 30 d., punktas nr 15: „15. Įvykdyti atskiru planu numatytas agentūrines-operatyvines priemones lokalizuojant ir sustabdant ideologiškai kenksmingą Vakarų inspiruoto judėjimo „ISKCON“ (Tarptautinė Krišnos sąmonės mokymo draugija) veiklą, kuria siekiama diegti pseudofilosofines ir sektantiškas koncepcijas jaunimo, kūrybinės ir mokslinės inteligentijos aplinkoje. Daugiausia dėmesio skirti tam, kad būtų atskleisti „ISKCON" ryšio kanalai su „Krišnos mokymo" sekėjais TSRS, toliau gilinti susiskaldymą tarp „krišnaitų" ir atitraukti eilinius mistinių-sektantinių grupuočių narius nuo autoritetų įtakos, dokumentuoti konkrečius draugijos lyderių (buvusių Kauno taikomojo meno technikumo moksleivių Brunzos ir Kruopio, taip pat laikinai nedirbančių Gabrėno ir Galadausko) priešiškus veiksmus respublikoje, kad būtų galima imtis atitinkamų priemonių užkirsti kelią jų mėginimams sulipdyti organizacines „krišnaitų" grandis. Idėjiškai nenusiginklavusių asmenų atžvilgiu taikyti administracines teisines ir profilaktines įspėjamąsias priemones pasitelkiant visuomenę, taip pat respublikos spaudoje viešai demaskuoti ideologiškai žalingą krišnaizmo esmę. Agentūrines-operatyvines priemones toliau demoralizuojant „Krišnos mokymo" sekėjų judėjimą Lietuvos TSR vykdyti per agentus „Krianklį", „Genį", „Janonį", taip pat palaikant užmegztus operatyvinius ryšius su krišnaitų autoritetais, OSB* objektais - Liet[uvos] TSR MA centrinės bibliotekos darbuotoju Tamošaičiu ir ekonomistu Komockiu." <br /> „Lietuvos kultūra sovietinės ideologijos nelaisvėje, 1940–1990“, dokumentų rinkinys [http://aurmonas.home.mruni.eu/wp-content/uploads/2009/05/lietuvos-kultura6.doc]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn.|fix-attempted=yes}}. Sudarė Juozapas Romualdas Bagušauskas ir Arūnas Streikus. ISBN 9986-757-68-1</ref>, buvo atliekamas sekimas, darytos kratos, studentai išmetami iš mokymo įstaigų, kai kurie krišnaitai suimami, talpinami į sovietines susidorojimo su neįtikusiais režimui įstaigas – psichines ligonines – su fiktyvia diagnoze; taip pat buvo teisiami parodomuosiuose režimo teismuose ir sodinami į kalėjimus, nors nebuvo niekuo nusikaltę<ref>“В 1982 г. в КГБ сформировали и бросили в „бой“ спецкоманду союзного значения „Поиск“, возглавлять которую поручили „майору Эрнесту Федоровичу Белопотапову“ (в кавычках оттого, что всякий раз чекист представлялся новым именем). За короткое время агенты состряпали несколько шумных судебных процессов над уверовавшими в Кришну. По замыслу КГБ, в общей сложности планировалось „прокрутить“ 7-8 показательных судов в России, в Прибалтике, Грузии, на Северном Кавказе. Забегая вперед, скажем, что КГБ даже перевыполнило свой зловещий „план“: в Ереване и Литве прошло по одному процессу, два- в Сухуми, два – в Ставрополе, три – в Москве, один – в Петербурге и еще один- в Красноярске. „Материалом“ для процессов служили обнаруженные органами при обысках рукописные и машинописные переводы различных священных текстов, в частности, „Ишопанишад“. Это произведение, относящееся к самому авторитетному корпусу философской литературы Индии – упанишадам, – кочевало по городам и весям бывшего Союза под конспиративным названием „Книжка индийского мышления“. „ <br /> Юрий Плешаков „Индийская религия милости в России“, Журнал Индекс/Досье на цензуру,номер 11/2000[http://index.org.ru/journal/11/pleshakov.html]</ref>. Krišnaitai persekioti iki pat Sovietų Sąjungos griūties, jų bendraminčiai Vakaruose turėjo persekiojamų Sovietų Sąjungoje krišnaitų sąrašą, ir bandė kovoti dėl jų [[Žmogaus teisės|žmogaus teisių]], kreipėsi į Indijos, Vakarų šalių ir Sovietų politikus tuo klausimu. Rusiškuose [[Antikultinis judėjimas|antikultinio pobūdžio]] tekstuose yra pateikiama pačių represinių struktūrų (KGB) atstovų teiginių <ref>„По опубликованному свидетельству Ф. Д. Бобкова, бывшего главы 5-го управления КГБ (журнал “Люди”, июль 1997 г.. № 1), в Прибалтике кришнаиты находились под особым патронажем РК ВЛКСМ.“ Дворкин А.Л. „Сектоведение“ [http://pravbeseda.ru/library/index.php?page=book&id=917]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>, kad Lietuvoje ir kitose Pabaltijo respublikose į krišnaitus minkščiau nei represinės struktūros žiūrėjo vadinamasis [[komjaunimas]], kas istoriškai atrodytų nuoseklu, nes represinių institucijų ir partinių institucijų veiklos būdai natūraliai skyrėsi, o nuo komjaunimo narių iš dalies prasidėjo ir [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis]]. ==== Veikla Sąjūdžio laikais ir po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo ==== 1986 m. Perestroikos laikotarpiu prasidėjo krišnaitų bandymai užregistruoti bendruomenę<ref>http://krishna.lt/index.php/iskcon-mainmenu-28/20-iskcon-lietuvoje {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305174433/http://krishna.lt/index.php/iskcon-mainmenu-28/20-iskcon-lietuvoje |date=2016-03-05 }}</ref>. Šie bandymai pavyko tik 1989 m., kuomet gruodžio mėn. Religijos reikalų patikėtinis prie LTSR Vyriausybės pagaliau priėmė dokumentus registracijai. Taip atsitiko, kad registracijos pažymėjimą išdavė jau Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Dar 1987 m. vaišnavai 1 savaitę prieš Lietuvos Laisvės Lygą surengė pirmąsias gatvių eitynes, kurias stebėjo milicija, bet šįkart nieko nesuėmė. Vilniaus m. Krišnos sąmonės religinė bendruomenė buvo užregistruota 1989 m. gruodžio mėn., Kauno m. religinė bendruomenė užregistruota 1990 m. kovo mėn. Kadangi duomenys apie pirmąją registraciją LR Vyriausybėje prapuolė 1990 m. sumaišties metu, priėmus naują Religinių Bendrijų ir Bendruomenių įstatymą 1995 m. Vilniaus ir Kauno m. religinės bendruomenės persiregistravo Teisingumo ministerijoje 1996.06.12 ir 1996.09.02 atitinkamai. Savo laiku buvo užregistruotos taip pat Klaipėdos m. Krišnos sąmonės religinė bendruomenė, Šiaulių m. Krišnos sąmonės religinė bendruomenė ir Visagino m. Krišnos sąmonės religinė bendruomenė. Nusprendus, jog Lietuvoje užtenka 2 centrų: Vilniuje ir Kaune, kitų miestų Krišnos sąmonės religinių bendruomenių registracija buvo nepratęsta.  Pagal 2014 m. Teisingumo ministerijos pateikiamą informaciją<ref>http://www.tm.lt/rel_static/rel_zinynas/4I_Krs.1.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170424132409/http://www.tm.lt/rel_static/rel_zinynas/4I_Krs.1.html |date=2017-04-24 }}</ref>, Lietuvoje tuo metu buvo 4 registruotos krišnaitų bendruomenės * Vilniaus Krišnos sąmonės religinė bendruomenė * Kauno m. Krišnos sąmonės religinė bendruomenė * Kėdainių m. Krišnos sąmonės religinė bendruomenė * Religinė bendruomenė „Bhaktivedanta“. Vilniaus ir Kauno bendruomenės turi savo šventyklas Vilniuje ir Kaune. Taip pat krišnaitai susitinka privačiose susirinkimų vietose (namuose bei laikinai nuomojamose renginių patalpose), be to, daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų centrų yra įsikūrę Vedų kultūros centrai, užsiimantys šviečiamojo pobūdžio veikla. Valdantysis ISKCON organas Lietuvoje yra nacionalinė taryba, kurią sudaro bendruomenių Vilniuje ir Kaune atstovai. Nacionalinės taryba tik aptaria bendras veiklos kryptis ir bendras programas, bet nepriima sprendimų dėl centrų ūkinės ar juridinės veiklos. Tai nusprendžia atskirų religinių bendruomenių vadovybės pagal savo veiklos įstatus.[[Vaizdas:Hare_Krishna_in_Moscow_H9202_C.JPG|thumb|350px|Krišnaitų sankirtanos eisena Maskvoje]]Krišnos sąmonės judėjimas vienija kelis tūkstančius pasekėjų. Gerų atsiliepimų bendrija Lietuvoje susilaukia dėl dalyvavimo socialinėje veikloje – benamių ir skurstančių žmonių maitinimo labdaros valgyklose Kaune ir Vilniuje. ISKCON veikla Lietuvoje vyksta palyginti ramiai ir be didesnių problemų su visuomene, nors kartas nuo karto iškyla konfliktinių, prieštaringai vertinamų situacijų.<ref>[http://www.krishna.lt/index.php/naujienos-mainmenu-45/198-pareikimas-dl-irmanto-emaiio-veiklos Lietuvos Krišnos sąmonės bendrija. Pareiškimas dėl Irmanto Žemaičio veiklos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130915032909/http://krishna.lt/index.php/naujienos-mainmenu-45/198-pareikimas-dl-irmanto-emaiio-veiklos |date=2013-09-15 }}2009 lapkričio 29 dieną Lietuvos Krišnos sąmonės bendruomenė pareiškė atsiribojanti nuo Irmanto Žemaičio, kuris rinko pinigines aukas šventyklos Ignalinos rajone statybai.</ref><ref>[http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/krisnaites-mirtis-i-nauda-religinei-bendruomenei-papildyta.htm Lietuvos rytas. Krišnaitės mirtis – į naudą religinei bendruomenei. 2013 vasario 7 diena] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130529223026/http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/krisnaites-mirtis-i-nauda-religinei-bendruomenei-papildyta.htm |date=2013-05-29 }}2013 vasario 7 dieną „Lietuvos rytas“ išspausdino straipsnį „Krišnaitės mirtis – į naudą religinei bendruomenei“, kuriame pasakojama kaip Lietuvos Krišnos sąmonės organizacijai atiteko sunkiai sergančios pensininkės butas ir santaupos po jos mirties, o jos kūnas buvo paskubomis kremuotas. Krišnaistai susisiekė su mirusiosios giminėm tik tuomet, kai kūnas buvo jau kremuotas. Mirusios pensininkės sesuo kreipėsi į prokuratūrą, tačiau prokuratūra tyrimą nutraukė trūkstant įrodymų.</ref> == Idėjos, mokymas, praktika == [[Krišna]] garbinamas kaip „Aukščiausias Dievo Asmuo“, ''Šri Bhagavanas'', kurio vardas reiškia „tas, kuris patrauklus visiems, ir dovanoja palaimą“, „kurio būtį apibūdina palaima“. Svarbiausias praktikuotojo tikslas – per ''bhakti jogos'', „dvasinės pasišventimo tarnystės“, praktiką siekti ''Krišna-premos'', [[Ekstatinė meilė Krišnai|meilės Krišnai]]. Tai reiškia, kad veikla siekiama tarnauti ir teikti džiaugsmą Krišnai. Visos gyvos esybės laikomos amžinomis Dievo dvasinės galios dalelėmis, dvasinėmis sielomis, skirtingomis nuo fizinio kūno ir proto, kuriuos sukuria Dievo išorinė galia – materiali energija. Susiejusios save su fiziniu ir mentaliniu kūnais ir atlikdamos veiksmus dėl savanaudiškų tikslų – [[karma|karmą]], sielos sukasi gimimų ir mirčių rate materialiame pasaulyje – [[Samsara|samsaroje]], keisdamos įvairių gyvybės rūšių kūnus ([[reinkarnacija]]). Praktikuodamos ''bhakti jogą'' gyvosios esybės atgaivina prigimtinį ryšį su Krišna, sulaukia Krišnos malonės, išsivaduoja iš materialaus pasaulio, ir patenka į „dvasinį dangų“ – Krišnos buveinę, kur įgijusios savo amžiną dvasinį pavidalą amžinai su juo bendrauja. Užsiimti dvasinės tarnystės praktika ir ugdyti dvasinę meilę Dievui laikoma svarbiausiu žmonijos tikslu. Laikoma, kad kitos religijos taip pat garbina tą patį vieną Dievą ([[monoteizmas]]), tik įvairiais vardais, todėl krišnaitai pripažįsta kitas religijas, tokias kaip islamas, krikščionybė, judaizmas. Pagrindinė religinė praktika – tai ''sankirtana'' (šlovinimas susibūrus) ir [[Harė Krišna|''mahamantros'']] (''Harė Krišna Harė Krišna, Krišna Krišna Harė Harė, Harė Rama Harė Rama, Rama Rama Harė Harė <ref>[http://www.krishna.com/files/teachings/Hare_Krishna_mantra.mp3] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060104210717/http://www.krishna.com/files/teachings/Hare_Krishna_mantra.mp3 |date=2006-01-04 }} Mahamantros įrašas</ref>)'' kartojimas, bei „Dievybių“ (figūros, vaizduojančios Dievo pavidalą; tai laikoma Dievo inkarnacija, kuria jis priima garbinimą – ''arča-avatara'') garbinimas šventykloje, taip pat reguliarus paskaitų klausymas ir raštų skaitymas, kita veikla vykdant ''guru'' nurodymus. ''Sankirtana'' apima Dievo vardų giedojimą ir Dievo savybių šlovinimą, taip pat ir knygų platinimą, paskaitų skaitymą, ir su tuo susijusią veiklą. Knygų platinimo ir idėjų propagavimo visuomenėje veikla ISKCON’e laikoma labai svarbia. Tapęs mokiniu, ISKCON narys pasižada savo ''dikša guru'', iniciuojančiam dvasiniam mokytojui, sukartoti kiekvieną dieną ne mažiau kaip 16 ''džapa malos'' (108 karolių vėrinio, panašaus į rožančių) ratų. Ties kiekvienu karoliu ''[[mantra]]'' pakartojama vieną kartą, ir pereinama prie kito karolio. Vieną ''džapa malos'' ratą sudaro 108 kartus pakartota ''mahamantra''. Iš savo mokinių A. C. Bhaktivedanta Svami reikalavo laikytis keturių „reguliuojančių principų“: # nevalgyti mėsos, žuvies, kiaušinių, taip pat česnakų, svogūnų ir grybų (valgyti tik ''prasadą'' – maistą paaukotą [[Krišna|Krišnai]]), # nevartoti jokių svaiginančių priemonių – alkoholio, narkotikų, kavos, arbatos, rūkalų, # nežaisti azartinių žaidimų, # neturėti nesantuokinių lytinių santykių (lytiniai santykiai santuokoje skirti tik vaikams pradėti). Mokiniai gyvena savo namuose ar šventyklose bei centruose kaip ''brahmačariai'' (vienuoliai studentai, besilaikantys [[celibatas|celibato]]), ''grihastos'' (vedę šeimos žmonės), ''vanaprasthos'' (atsiskyrėliai, paliekantys šeimos gyvenimą) ir ''sanjasiai'' (atsižadėję pasaulio vienuoliai).[[Vaizdas:Krishna_katha.jpg|thumb|350px|Paskaita šventykloje Italijoje]] Šventyklos ir jose gyvenantys krišnaitai išsilaiko iš pajamų už knygų platinimą, taip pat iš aukų. Gyvenantys ne šventykloje paprastai užsiima kokia nors įprasta darbine veikla, arba su Krišnos sąmone susijusiu verslu – prekyba knygomis, indiškais atributais ir smilkalais, viešojo maitinimo paslaugom (valgiai pagal vegetarinius indiškus receptus), ir kt.. Šventyklose anksti ryte ir vakare vyksta dvasinių mokytojų ir Dievybių garbinimas, atliekama ''kirtana'' – garbinimas giedant – kurios metu ''bhaktos'' (t. y. atsidavę pasekėjai, mokiniai, ''bhakti jogai'') gieda maldas, garbinimo giesmes ir šoka, skaitoma paskaita, valgomas paaukotas Krišnai maistas. ==== Šventraščiai ==== Vedų dvasinės kultūros pagrindiniai šventraščiai yra tam tikras kanonas, kurį sudaro keturios Vedos, Upanišados, Puranos, Itihasos. Vaišnavų tradicijos teigimu, visus šiuos šventraščius susistemino ir kai kuriuos iš jų parašė senovės išminčius Dvaipajana Vjasa, kurį visi Vedų kultūroje priima kaip pagrindinį autoritetą. Gaudija vaišnavams svarbiausieji šventraščiai iš šio kanono yra Bhagavad-gita ir Bhagavata Purana (Šrimad Bhagavatam), pirmasis iš jų yra paties Krišnos mokymas, o antrasis apibūdina Krišną ir įvairius Jo apsireiškimus iš bhakti pozicijų, nenukrypstant į kitus metodus ir procesus. Gaudija vaišnavų kanoną papildo šventraščiai apie Šri Krišnos Čaitanjos Mahaprabhu gyvenimą XV–XVI amžiuje ir jo mokinių, tokių kaip šeši Vrindavanos Gosvamiai raštai, kuriuose išdėstomas jo mokymas. Pagrindiniai iš tų šventraščių: Šri Čaitanja-Čaritamrita, Šri Čaitanja Bhagavata. ''Narada Pāñcarātra'' yra vaišnavų [[Sanskritas|sanskritinis]] agamaistinis tekstas.<ref name="GOS">Oriental Institute, Maharaja Sayajirao University of Baroda (1940). Gaekwad Oriental Series, Issue 86, p.7.</ref> „Vedų“ („žinių“) terminą plačiąja prasme vaišnavai naudoja apibūdinti visiems iš Dievo apreiškimo kildinamiems šventraščiams, todėl visa vaišnavų raštija vadinama „Vedomis“, taip pat ir Biblija bei Koranas gali būti taip pavadinti. Čia kartais kyla diskusija dėl terminų tarp vaišnavų ir hinduizmo monistų bei akademinių indologų, kurie terminą „Vedos“ siaurąja technine prasme priskiria tik keturioms Vedoms (Rig Veda, Sama Veda, Jadžur Veda, Atharva Veda) ir jų pridėtiniams tekstams. ISKCON įkūrėjas [[A.C. Bhaktivedanta Svami|A. C. Bhaktivedanta Svami Prabhupada]] šventraštyje ''Caitanya Caritāmṛta'' teigia kad dvasiniai mokytojai ir šventraščiai yra neklystantys, kad juose nėra ir negali būti absoliučiai jokių klaidų.<ref>Ādi 2.86 Komentaro tekstas: <…> Išsivadavusių išminčių žodžiuose negali būti jokių klaidų, iliuzijų arba netobulo suvokimo. Todėl nėra jokios klaidos teiginyje kad Viešpats Krišna yra Aukščiausioji Dievo Asmenybė. Sanskritiniai Śrīmad-Bhāgavatam teiginiai visi iki vieno yra transcendentiniai garsai. Śrīla Vyāsadeva atskleidė šiuos teiginius po tobulos realizacijos ir todėl jie visi yra tobuli. Išsivadavę išminčiai kalbėdami niekada nedaro klaidų. Jeigu negalite priimti šio fakto, tai nėra jokios prasmės ieškoti pagalbos atskleistuose šventraščiuose. <…>[http://vedabase.net/cc/adi/2/86/ PRABHUPĀDA, A. C. Bhaktivedanta Swami. ''Śrī Caitanya Caritāmṛta Ādi 2.86''. Chapter 2: Śrī Caitanya Mahāprabhu Is the Supreme Personality of Godhead. Ādi 2.86 Purport] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130325075737/http://vedabase.net/cc/adi/2/86/ |date=2013-03-25 }}</ref><ref> <…> Tačiau stiprus įrodymas yra śabda-pramāṇa. Śabda, śabda-brahman. Tai reiškia Vedas. Jeigu žmogus gali pateikti įrodymus cituodamas Vedas, tai toks įrodymas turi būti priimtas. Niekas negali paneigti Vedinių įrodymų. Tokia yra sistema. <…>[http://vaniquotes.org/wiki/If_one_can_give_evidence_from_the_quotation_of_the_Vedas,_then_it_has_to_be_accepted._Nobody_can_deny_the_Vedic_evidence._That_is_the_system PRABHUPĀDA, A. C. Bhaktivedanta Swami. Lecture on BG 2.8-12 – Los Angeles, November 27, 1968] </ref> ==== Sielos samprata ==== ISKCON teigia kad sielos neįmanoma suskaidyti į dalis, siela yra netrapi, kad visos gyvos būtybės, tarp jų ir gyvūnai ir augalai, turi sielą.<ref>[http://vedabase.net/bg/2/23/ ''Bhagavad Gita'' 2.23] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130809051311/http://vedabase.net/bg/2/23/ |date=2013-08-09 }}[http://vedabase.net/bg/2/24/ ''Bhagavad Gita'' 2.24] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130616072459/http://vedabase.net/bg/2/24/ |date=2013-06-16 }} 2.23: "Sielos nesuskaido į dalis joks ginklas, nesudegina ugnis, nepermerkia vanduo, neišdžiovina vėjas. "<br /> 2.24: "Individuali siela netrapi ir netirpi, neįmanoma jos nei sudeginti nei išdžiovinti. Ji amžina, visur esanti, nekintama, nejudama, amžinai ta pati. "</ref><ref>Negalvokite kad augalai ir medžiai neturi gyvybės. Jie taip pat yra gyvos būtybės. Mes nepriimam teorijos kad gyvūnai neturi sielos. Ne. Kiekviena gyva būtybė turi sielą. Netgi augalai, medžiai, kiekviena gyva būtybė turi sielą. Jie tiktais turi skirtingus kūnus. Nėra tokio dalyko kad tik žmogus turi sielą, o kitos gyva būtybė atseit neturi sielos. Ne. Tiesą sakant, jei mes paanalizuosim kokie yra sielos turėjimo simptomai, tai sielą rasite visur. Netgi augalijos gyvenime rasite sielą. Seras Jagadish Chandra Bose, vienas iš didžiausių pasaulio mokslininkų, su įranga įrodė kad kai pjauni medžius arba lapus, tai jie jaučia skausmą, ir tą užregistravo įranga. Taigi kiekvienas turi sielą.|PRABHUPADA, A. C. Bhaktivedanta Svami. [http://vanisource.org/wiki/Lecture_on_BG_7.1-3_--_Stockholm,_September_10,_1973 PRABHUPADA, A. C. Bhaktivedanta Svami. Lecture on BG 7.1-3 – Stockholm, September 10, 1973]</ref> ==== Kosmologinės žinios ==== ISKCON organizacijos išleistame ''Śrīmad-Bhāgavatam'' šventraštyje ant viršelio yra nupiešta visatos struktūra pagal ISKCON teologines dogmas. Ant viršelio nupieštos visatos struktūros išaiškinimas yra pateiktas šventraščio viduje, kuriame teigiama kad ''Saulė yra visatos centre, jos spinduliai šildo ir apšviečia visą visatą'', ''yra milijonai ir milijardai visatų, ir kiekvienoje jų spindi saulė'', o visatos atsiranda iš Maha-Višnu (Didžiojo Višnu) kvėpavimo. {{Citata |tekstas= 1. Pirminė dvasinė planeta Goloka Vrndavana, pirmapradžio Dievo Asmens, Viešpaties Krsnos buveinė; panaši į milžinišką lotoso žiedą.<br> 2. Dvasinis švytėjimas brahmajyoti, kurį skleidžia pirminė planeta Goloka. Susilieti su brahmajyoti – svarbiausias impersonalistų tikslas.<br> 3. Viena iš begalybės dvasinių Vaikunthos planetų, plaukančių bekraščiame brahmajyoti švytėjime, panašiai kaip materialiose visatose saulės spinduliuose plauko daugybė materialių planetų. Dvasinėse planetose viešpatauja pilnatviškos Viešpaties Krsnos ekspansijos. Šių planetų gyventojai – tai amžinai išvaduotos gyvos būtybės, turinčios keturrankį pavidalą. Vaikunthos planetose Viešpatį vadina Narayana.<br> 4. Tam tikrais laiko tarpais dvasiniame brahmajyoti danguje susiformuoja debesis ir aptemdo vieną jo kraštą. Ši dvasinio skliauto dalis vadinasi mahat-tattva. Viešpats, vienu iš Savo pavidalų, kaip Maha-Visnu, gula į mahat-tattvoje tyvuliuojančius vandenis, vadinamus Priežasčių vandenynu (karana-jala).<br> 5. Kai Maha-Visnu miega Priežasčių vandenyne, iš Jo kvėpavimo gimsta begalinė daugybė visatų. Plūduriuojančios visatos pasklinda po visą vandenyno paviršių. Jos egzistuoja tik tol, kol Maha-Visnu vieną kartą iškvepia ir įkvepia.<br> 6. Į kiekvieną sferos pavidalo visatą Maha-Visnu įeina jau kaip Garbhoda-kašayl Višnu ir gula į čia tyvuliuojantį Garbhos vandenyną, ant daugiagalvės gyvatės Šesos (dar vieno Viešpaties įsikūnijimo) nugaros. Iš Viešpaties bambos išauga lotosas, kurio žiede gimsta visatos valdovas Brahma. Brahma kuria įvairiausių pavidalų gyvas būtybes, atsižvelgdamas į jų troškimus. Jis sukuria taip pat kitus pusdievius, saulę bei mėnuli.<br> 7. Saulė yra maždaug visatos centre, jos spinduliai šildo ir apšviečia visą visatą. Mahat-tattvoje yra milijonai ir milijardai visatų, ir kiekvienoje jų spindi saulė. Saulė ir mėnulis reikalingi kiekvienoje visatoje, nes jose tvyro pirmapradė tamsa. Vedos ragina mus ištrūkti iš šių tamsos pasaulių į akinamai baltą šviesą – brahmajyoti.<br> 8. Dvasinę brahmajyoti šviesą spinduliuoja Vaikunthos planetos, kuriose nereikalinga nei elektra, nei saulės ar mėnulio šviesa, nes jos švyti savaime. „Srimad-Bhagavatam“ atveria mums kelią į aukščiausią planetą – Goloką Vrndavana. Ten patekti gali kiekvienas. Žmogui gyvenimas duotas būtent tam, kad jis pasiektų šį tikslą, nes tai – didžiausias tobulumas.|autorius=PRABHUPADA, A. C. Bhaktivedanta Svami <ref>[PRABHUPĀDA, A. C. Bhaktivedanta Swami. ''Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa) Pirmoji Giesmė ''. The Bhaktivedanta Book Trust. 2007. Iliustracija viršelyje (aprašymas ''x'' puslapyje). ISBN 978-91-7149-493-1</ref> }} == ISKCON ir hinduizmas == ==== Hinduizmo termino vartojimas ==== A. C. Bhaktivedanta Svamis atmetė tiek patį ''hinduizmo'' terminą, kaip svetimšalių primestą sąvoką, nei karto nepaminėtą nei viename Indijos Vedų šventraštyje, tiek tai, kad jis skleidžia ''hinduizmo'' religiją. Jis teigė, kad skleidžia Vedų religiją, kurios originalus pavadinimas – ''sanatana dharma'', pvz., 1976 m. [[birželio 28]] d. „Bhavan’s Journal“ žurnalui duotame interviu: „Indija, jie atsisakė tikros religijos sistemos – ''sanatana dharmos''. Fiktyviai jie ėmė laikytis kratinio, kuris vadinamas ''hinduizmu''.“ Kartais pats šių dienų ISKCON, apibūdindamas savo padėtį pasaulio religijų kontekste, vadina save vienos iš ''hinduizmo'' tradicijų tęsėju. Čia naudojama platesnė termino ''hinduizmas'' reikšmė, bandant visas Vedomis besiremiančias Indijos religines tradicijas apibendrinti vienu terminu, kuri vyrauja ir akademiniuose sluoksniuose. ==== ISKCON ir gaudija vaišnavai Indijoje ==== A. C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada pradėjo pamokslavimo misiją angliškai kalbančiose Vakarų šalyse šios tradicijos vieno reikšmingiausių XX a. dvasinio mokytojo Bhaktisidhantos Sarasvati Thakuros nurodymu, todėl Indijos [[Gaudija vaišnavos|gaudija vaišnavai]] iš kitų bendrijų ir institucijų, pvz. Gaudija Mathų, kuriuos įsteigė Bhaktisiddhanta Sarasvatis ir jo mokiniai, pripažįsta vakariečius krišnaitus kaip tradicijos pasekėjus, ir laiko A. C. Bhaktivedantą Svamį labai reikšmingu šios tradicijos [[šventasis|šventuoju]].<ref>[http://www.vnn.org/editorials/ET0206/ET27-7405.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071008130751/http://www.vnn.org/editorials/ET0206/ET27-7405.html |date=2007-10-08 }} Straipsnis, apie Bhaktivedanta Svamį, kaip specialios galios šventąjį. Citata: "Šrila Šridhar Maharadžas pasakė: "Aš laikau jį (Bhaktivedantą Svamį Prabhupadą) saktyavesa – avatara… "</ref><ref>[http://www.chakra.org/announcements/DevadsMay11_05.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070927015902/http://www.chakra.org/announcements/DevadsMay11_05.html |date=2007-09-27 }} Knygos, kurioje sudėti Indijos [[Gaudija vaišnavos|Gaudija vaišnavų]] prisiminimai apie A. C. Bhaktivedanta Svami, pristatymas. Citata: "Aš sutikau daug vaišnavų, kurie pažinojo Šrilą Prabhupadą prieš jam išvykstant į Vakarus. (…) Beveik kiekvienas pasakojimas, kurį girdėjau iš šių senyvų sadhu, draugų, garbintojų ir šeimos narių leido man jaustis labiau branginančiai Šrilos Prabhupados unikalią poziciją. "</ref><ref>[http://komentarai.pbwiki.com/Srila+Prabhupada] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071202082511/http://komentarai.pbwiki.com/Srila+Prabhupada |date=2007-12-02 }}Radhanatha dasa prisiminimai. Citata: "Bet jie (Vrindavanos gyventojai) man sakydavo, kad brangina Prabhupadą. Daugumą jų vadindavo jį „Svami Bhaktivedanta“. Jie sakydavo, „jis yra didžiausias šventasis, nes jis pristato Vrindavaną pasauliui. Jis daro Vrindavanos šlovę žinomą visame pasaulyje“.</ref> Iš savo pusės, ISKCON lyderiai po A. C. Bhaktivedantos Svami išėjimo iš šio pasaulio, sprendė klausimą, kokiu būdu bendrauti su kitais ''[[Gaudija vaišnavos|gaudija vaišnavų]] guru'' ir bendrijomis. Ilgainiui nusistovėjo nuostata, kad esant kokių nors neaiškumų ar skirtumų mokymo ar praktikos klausimais, ISKCON judėjime jie sprendžiami savarankiškai, ieškant atsakymų tik A. C. Bhaktivedantos Svamio knygose, o ISKCON nariams nėra leidžiama priimti kitų (ne ISKCON) ''[[Gaudija vaišnavos|gaudija vaišnavų]]'' ''guru''. Pats ISKCON yra pilnai įleidęs šaknis Indijos visuomenėje, ir yra gana populiarus, žinomas, turi daug pasekėjų; indai gausiai lanko dideles ir daugelyje Indijos miestų esančias ISKCON šventyklas ir dalyvauja ISKCON veikloje. Taigi, ISKCON pats yra viena iš svarbiausių ir didžiausių Indijos gaudija vaišnavų bendrijų, institucijų. ==== Kastos ==== A. C. Bhaktivedanta Svamis, o vėliau jo mokiniai akcentuodavo, kad iškreipta hinduistinė kastų sistema neatitinka jų šventraščių nuorodų, ir kad ISKCON tokia sistema nepriimama. Labiausiai pabrėžiamas skirtumas nuo vėlyvosios iškraipytos ir degradavusios hinduistinės kastų sistemos buvo tas, kad ISKCON remiasi Bhagavad Gitoje aprašytu skirstymu į socialines klases (''varnas'') pagal užsiėmimą ir savybes, o ne vien pagal giminystės liniją (sanskrito terminas ''gotra''). Šis skirtumas yra viena iš esminių takoskyrų tarp dalies šiuolaikinio hinduizmo pasekėjų ir ''gaudija vaišnavų'' (krišnaitų), nors Indijoje nuostata, kad hinduizmą gali priimti ne indai darosi įprasta, tam įtakos padarė ir ISKCON pripažinimas bei populiarumas Indijos visuomenėje. Pagal kai kuriuos hinduistus (ypač ''smarta brahmanus''), hinduistiniuose ritualuose gali dalyvauti tik hinduistu gimęs asmuo, t. y., asmuo, pagal giminystės liniją priklausantis vienai iš hinduizmo kastų. Todėl, pvz., gali būti retų atvejų, kai ne indai gali būti neįleidžiami į kai kurias hinduistų šventyklas. Praktiškai, vienintelė žinoma tokia šventykla yra Džaganathos šventykla Puryje, Orisos valstijoje, kuri tokio principo laikosi nuo labai senų laikų. Į ją dar 16 amžiuje negalėdavo įžengti žymus Gaudija vaišnavų šventasis Haridasa Thakura, kadangi buvo gimęs kaip Indijos musulmonas (smartiško hinduizmo požiūriu tai reiškia prarastą kastą). Tuo tarpu, ko gero svarbiausias vaišnavų ir hinduizmo šventraštis Bhagavata Purana sankcionuoja, kad asmuo, užsiimantis ''bhakti jogos'' praktika, ir tinkamai iniciuotas dvasinio mokytojo, priklausančio ''guru paramparai'', gali praktikuoti ''bhakti jogą'' ir tuo pačiu – Vedų ritualus – nepriklausomai nuo to, kur yra gimęs. Negimę indais žmonės priimami praktikuoti ''gaudija vaišnavų'' religiją ne tik ISKCON judėjime, bet ir kitose ''gaudija vaišnavų'' bendrijose pačioje Indijoje. == ISKCON vidiniai klausimai ir problemos == ==== Diskusijos dėl filosofijos ir praktikos ==== Po Bhaktivedantos Svamio išėjimo iš šio pasaulio, per laikotarpį nuo 1977 m., kilo ne vienas kontroversinis klausimas, dėl kurio pasekėjų nuomonės išsiskyrė, bet nesant vienijančio dvasinio autoriteto, visiškai patenkinančio visas puses sprendimo nebuvo rasta. Kontroversijos dėl mokinių sekos (''guru paramparos'') principų buvo kelios. ISKCON turėjo rimtų vidinių problemų dėl ''sanjasių'', atliekančių ''guru'' vaidmenį, „kritimo“ (įžadų sulaužymo), nes tokie faktai sukeldavo neramumą tiek „kritusio“ ''guru'' mokinių tarpe, tiek visoje organizacijoje. Kaip reakcija į tai, susikūrė „ISKCON atgimimo judėjimas“ (ISKCON Revival Movement), kuris laikėsi koncepcijos, kartais vadinamos „''ritvikų'' teorija“, kad visiems ISKCON nariams vienintelis iniciuojantis guru yra ir gali būti tik A. C. Bhaktivedanta Svamis, o iniciuoja jis per savo atstovus – ''ritvikus'', ir tokia sistema turi tęstis, kitaip sakant, kad nereikalingas fiziškai šiame pasaulyje esantis iniciuojantis ''guru''.<ref>[http://www.iskcon.com/]ISKCON atgimimo judėjimo internetinis puslapis</ref> . Oponentai, remdamiesi raštų autoritetu, nurodydavo, kad fiziškai esantis iniciuojantis ''guru'' yra būtinas. „ISKCON atgimimo judėjimas“ nesulaukė didelio populiarumo ir palaikymo. Kitas nesutarimas iškilo dėl to, ar galima turėti patariantį ''guru'' (''šikša guru'') už ISKCON ribų. GBC laikėsi pozicijos, kad to negalima daryti, remdamiesi tuo, kad A. C. Bhaktivedanta Svamis kelis kartus buvo nurodęs savo ISKCON mokiniams nebendrauti su kitais ''gaudija vaišnavais''. Laikotarpiu nuo 1977 m., ISKCON nariai, priėmę ne ISKCON ''guru'' buvo šalinami iš lokalių bendruomenių ir ISKCON, tokia nuostata galioja ir dabar.<ref>[http://www.chakra.org/discussions/succApr07_03.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070927015922/http://www.chakra.org/discussions/succApr07_03.html |date=2007-09-27 }}Gopakumar das straipsnis chakra.org forume, kuriame nurodoma, kaip tie, kurie priėmė ne ISKCON ''gaudija vaišnavų guru'' buvo šalinami iš organizacijos</ref>. Tokio požiūrio oponentai, kurių dauguma buvo palikę ISKCON nariai, arba kitų pasaulio ''gaudija vaišnavų'' judėjimų pasekėjai, teigė, kad A. C. Bhaktivedanta Svamis pats kai kuriais atvejais rekomenduodavo savo mokiniams priimti instrukcijas iš kelių konkrečių ''gaudija vaišnavų guru'', kad nurodymas nebendrauti su kitais ''gaudija vaišnavais'' buvo kilęs dėl laikinų aplinkybių ir kitais atvejais Bhaktivedanta Svamis išreiškė norą veikti su kitais ''sarasvata gaudija vaišnavais'' (Bhaktisidhantos Sarasvati mokiniais) kooperatyviai<ref>[http://www.bvml.org/ref/GS_fitf.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080720102444/http://www.bvml.org/ref/GS_fitf.html |date=2008-07-20 }}Giriraj Swami tekstas „Following in the footsteps“, citata: "Paskutinės savo dienomis Vrindavanoje, Šrila Prabhupada nurodė, kad nebendravimo su Gaudija Matha politika pakeista, ir kad turėtume bendrauti. " <…> Jis suformavo Bhaktivedanta Svami Charity Trust konkrečiai „suvienyti gaudija vaišnavus, ypač Jo Dieviškosios Malonės Šrilos Bhaktisidhantos Sarasvati Thakuros pasekėjus“</ref>, ir kad ''guru'' pasirinkimas neturėtų būti ribojamas administraciniais metodais. Šiuo metu nemaža dalis A. C. Bhaktivedantos Svamio mokinių priima kitų ''gaudija vaišnavų'' guru pagalbą. Taip pat kilo klausimas, kieno autoritetas yra svarbesnis – GBC ar iniciuojančių ''guru''. Šis klausimas ir toliau diskutuojamas viduje <ref>[https://iskconnews.org/women-in-iskcon-in-prabhupadas-times-part-one,6071/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210122104442/https://iskconnews.org/women-in-iskcon-in-prabhupadas-times-part-one,6071/ |date=2021-01-22 }} moterys-iskc-in-prabhupadas-kartus-dalis-viena</ref>. Buvo diskutuojama ir dėl to, ar moterys gali būti iniciuojančiais ''guru''.<ref>[https://iskcondesiretree.com/forum/topics/what-is-the-women-position-on-iskcon] kas yra moterų pozicija prieš iskcon</ref> Tai dalis platesnės diskusijos, dėl moters vaidmens supratimo, nes judėjime laikoma, kad vyro ir moters padėtis yra skirtinga.<ref>[http://www.uppitywomen.net/hk2.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050313012839/http://www.uppitywomen.net/hk2.html |date=2005-03-13 }} Buvusios judėjimo narės feministės straipsniai</ref> „Sielos kritimo“ diskusija kilo tiek ISKCON viduje, tiek tarp ISKCON ir kitų pasaulio ''gaudija vaišnavų'' tradicijos pasekėjų, jos esmė – klausimas ar siela gali kristi iš dvasinio dangaus (Vaikunthos) į materialų pasaulį ar ne. Vieni laikėsi nuomonės, kad siela krito iš dvasinio dangaus<ref>[http://www.jswami.info/jiva] Vieno judėjimo lyderių nuomonė, palaikanti sielos kritimo teoriją</ref>, tokią poziciją užėmė ir GBC. Kiti, teikdami A. C. Bhaktivedantos Svamio knygų citatas, laikėsi priešingos nuomonės – kad siela niekada nekrenta.<ref>[http://www.krishna.com/where-do-fallen-souls-fall] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201127035021/http://www.krishna.com/where-do-fallen-souls-fall |date=2020-11-27 }} kur-daryk-kritusi-siela-kristi</ref> ==== ISKCON vaikų mokymo įstaigų (gurukulų) problemos ==== 1998 m. ISKCON savo oficialiame žurnale „ISKCON Communications Journal“ išspausdino sociologijos profesoriaus ''E. Burke Rochford, Jr.'' atlikto tyrimo ataskaitą apie vaikų skriaudimą ISKCON vaikų mokyklose [[Gurukula|''gurukulose'']] (judėjimo mokyklose mokėsi dalis narių vaikų, tuo metu šias mokyklas buvo baigę maždaug 1500 vaikų) 1972–1985 m. laikotarpiu, kurioje buvo minimi mušimo ir seksualinio išnaudojimo atvejai. Kai kurios tokios istorijos buvo išspausdintos knygose, kaip kad pavyzdžiui Daniel Lutz autobiografinėje knygoje [[Mano Karma Mano Kaltė (knyga)|“''Mano Karma Mano Kaltė''”]] (“''My Karma My Fault''”), kurioje autorius autorius kritikuoja vaikų mokymą gurukulose.<ref>Daniel Lutz[http://news.iskcon.com/node/3259 ISKCON News: New Gurukuli Memoir of Abuse a Powerful Reminder for Further Vigilance. 15 Nov 2010]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |fix-attempted=yes }} Aš neturėjau tinkamo išsilavinimo, neturėjau jokios profesijos, jokių įrankių kad patekti į „normalų“ pasaulį. Labai sunku išgyventi po tokios traumos. Labai sunku rasti savo vietą pasaulyje, kai jautiesi išduotas dar ankstyvoje vaikystėje. Reikia labai daug laiko ir labai daug darbo tam, kad vėl sugrižt gyvent atgal į savo kūną, protą ir jausmus ir kad suformuot nors kokius naujus santykius. "|</ref> Judėjimo nariai buvo nepatenkinti atsakingais už [[Gurukula|gurukulų]] priežiūrą asmenimis ir visa GBC, kuri nesureagavo laiku ir nesiėmė griežtų priemonių. Pagrindinį vaidmenį iškeliant šią problemą į pirmą planą užėmė jaunoji ISKCON karta, kuri augo gurukulose. 2000 metų pavasarį keturiasdešimties keturių buvusių [[Gurukula|gurukulų]] auklėtinių grupė pateikė Teksase 400 mln. dolerių ieškinį ISKCON organizacijai dėl moralinės ir materialinės žalos, patirtos vaikystėje. <ref>„Krišnos Sąmonės Organizacijos“ aukos apskundė sektą teismui. Prozrenije, 2000, Nr. 2(5)</ref> <ref>[http://iriney.ru/psevdoindutstskie/krishnaityi/arxiv-soobshhenij-o-krishnaitax/zhertvyi-%C2%ABobshhestva-soznaniya-krishnyi%C2%BB-podali-v-sud-na-sektu.html Жертвы «Общества сознания Кришны» подали в суд на секту. 2000-12-15]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |fix-attempted=yes }}</ref> 2005 m. JAV teisme buvo patvirtintas kompensacijų planas, kuriame ISKCON sudarė galimybę visiems nukentėjusiems kreiptis dėl kompensacijų <ref>[http://www.iskcon.com/press/index.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080704061904/http://www.iskcon.com/press/index.htm |date=2008-07-04 }}ISCKON pranešimas spaudai apie Chapter 11 planą</ref>, kompensacijų apimtis – 9,5 mln. $ suma kompensacijos pareikalavusiems 542 asmenims, kompensacijos suma vienam asmeniui siekė nuo 2500 $ iki 50000 $. ISKCON šiai problemai nagrinėti, spręsti pagalbos nukentėjusiems klausimus ir užtikrinti, kad ateityje tai nepasikartotų, įkūrė specialią instituciją judėjimo viduje, pavadintą ''ISKCON Central Office of Child Protection''. Po kompensacijų plano įgyvendinimo, prasidėjo jaunosios ISKCON kartos ir vyresniosios kartos, atsakingos už gurukulų problemas, susitaikymo procesas, nors visiško tarpusavio supratimo dar nebuvo pasiekta, vyko aktyvios diskusijos<ref>[https://iskconnews.org/helping-resolve-problems-in-iskcon-iskconresolve-increases-its-service-to-devotees,2347/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210411104235/https://iskconnews.org/helping-resolve-problems-in-iskcon-iskconresolve-increases-its-service-to-devotees,2347/ |date=2021-04-11 }} padėti išspręsti problemas</ref>. ==== Problemos su visuomene ==== ISKCON turėjo daug didelių vidinių problemų pradedant nuo 1970-tųjų metų, ypatingai dešimtmetyje po Prabhupados mirties.<ref>[http://content.iskcon.com/icj/5_1/5_1perils.html The Perils of Succession: Heresies of Authority and Continuity In the Hare Krishna Movement] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110211232601/http://content.iskcon.com/icj/5_1/5_1perils.html |date=2011-02-11 }}</ref> 1976 metais vyko teismas dėl kaltinimų „[[Smegenų plovimas|smegenų plovimu]]“ kuriame nepilnametė Robin George ir jos tėvai bylinėjosi iki pat [[Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas| Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo]]. 1983 metais Kalifornijoje teismas priteisė 32 milijonus $ atlyginti žalą dėl neteisėto įkalinimo ir kitų neteisėtų veiksmų. Vėliau, 1993 metais, suma buvo sumažinta iki 485 tūkstančių $.<ref>{{cite web|author=AP |url=http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9402E0DE123BF93BA25755C0A965948260 |title="Krishna Group Loses Brainwashing Lawsuit", New York Times, June 18, 1983 |publisher=New York Times |date=18 June 1983 |accessdate=2009-10-01}}</ref> Taip pat prieš ISKCON bylinėjosi kai kurie anti-kultiniai judėjimai.<ref name="Knott2000"> {{cite journal |author = Knott, K. |year = 2000 |title = In Every Town and Village: Adaptive Strategies in the Communication of Krishna Consciousness in the UK, the First Thirty Years |journal = Social Compass |volume = 47 |issue = 2 |page = 153 |doi = 10.1177/003776800047002002 |issn = 0037-7686}}</ref><ref>{{cite journal |author = [[Larry Shinn]] |year = |title = The Maturation of the Hare Krishnas in America |url = http://content.iskcon.com/icj/2_1/shinn.html |accessdate = 2008-04-18 |archive-date = 2013-01-03 |archive-url = https://archive.today/20130103082938/http://content.iskcon.com/icj/2_1/shinn.html |url-status=dead }}</ref><ref name="Berg2008">{{cite journal |author = Berg, T.V. |author2= Kniss, F. |year = 2008 |title = ISKCON AND IMMIGRANTS: The Rise, Decline, and Rise Again of a New Religious Movement |url = https://archive.org/details/sim_sociological-quarterly_winter-2008_49_1/page/79 |journal = Sociological Quarterly |volume = 49 |issue = 1 |pages = 79–104 |doi = 10.1111/j.1533-8525.2007.00107.x }}</ref> 1980 metais pradėjo plisti pasakojimai apie [[Vaikų išnaudojimas|vaikų išnaudojimą]] ISKCON organizacijos mokyklose ([[Gurukula|gurukulose]]) esančiose Indijoje ir Amerikoje, įvykių datos buvo pradedant nuo 1970-tujų metų vidurio ir vėliau.<ref>{{cite web |url=http://content.iskcon.com/icj/6_1/6_1rochford.html |title=Child Abuse in the Hare Krishna Movement: 1971–1986 |publisher=Iskcon.com |date=1 June 1998 |accessdate=2009-10-01 }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |fix-attempted=yes }}</ref> Kai kurios tokios istorijos buvo surinktos ir išspausdintos knygose, kaip kad pavyzdžiui John Hubner ir Lindsay Gruson 1988 metų knygoje „[[Beždžionė ant pagalio (knyga)|Beždžionė ant pagalio]]“ (''Monkey on a Stick''), Daniel Lutz knygoje „[[Mano Karma Mano Kaltė (knyga)|Mano Karma Mano Kaltė]]“ (''My Karma My Fault''), [[Aleksandras Dvorkinas|Aleksandro Dvorkino]] knygoje „Sektos. Totalitarinių sektų apžvalga“ (''Сектоведение. Тоталитарные секты.''), ir t. t. 1998 metais ISKCON išleido oficialią publikaciją, kurioje aprašė fizinį, emocinį ir seksualinį vaikų išnaudojamą organizacijos mokyklose ([[Gurukula|gurukulose]]) esančiose Indijoje ir JAV 1970-aisiais ir 1980-aisiais metais.<ref>{{cite web |url=http://content.iskcon.com/icj/6_1/ |title=an article in ISKCON Communications Journal |publisher=Iskcon.com |date=1 June 1998 |accessdate=2009-10-01 }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |fix-attempted=yes }}</ref> Vėliau ISKCON organizaciją padavė į teismą 95 žmonės kurie lankė gurukulas. Norėdami išvengti finansinių išlaidų kurios kiltų dėl bylinėjimosi, ISKCON centrai, kurie buvo įtraukti į kaltinimus, paskelbė Chapter 11 bankrotą. Tokiu būdu jiems pavyko susitarti dėl 9,5 milijono $ sumos, kuri buvo skirta išmokėt kompensacijas ne tik buvusiems gurukulų mokiniams, kurie padavė į teismą, bet taip pat ir kitiems gurukulų mokiniams, kurie buvo išnaudojami, tačiau nebuvo padavę į teismą.<ref>[http://www.iskcon.com/press/index.htm Press Release] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080704061904/http://www.iskcon.com/press/index.htm |date=2008-07-04 }}: Courts Confirm Hare Krishna Chapter 11 Reorganization &nbsp;– Religious Society Apologizes to Victims of Child Abuse.</ref> Tam kad apsisaugoti nuo tolimesnių išnaudojimo atvejų, ISKCON įkūrė vaikų apsaugos įstaigas turinčias komandas visame pasaulyje, kurios skirtos atsekti tikrus ar potencialius išnaudotojus, šviesti vaikus bei suaugusius apie vaikų išnaudojimą ir paskatinti vienas kito stebėjimą.<ref>{{cite web |url=http://www.childprotectionoffice.org/teams.html |title=Child Protection Office |publisher=Child Protection Office |date=26 January 2008 |accessdate=2009-10-01 |archive-date=2011-07-25 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110725164104/http://www.childprotectionoffice.org/teams.html |url-status=dead }}</ref> Nuo 2006 metų liepos mėnesio tarp ISKCON narių cirkuliuoja peticija kviečianti laikytis „nulinės tolerancijos“ buvusių išnaudotojų atžvilgiu. ISKCON organizacija įkūrė [[Ombudsmenas| ombudsmeno]] organizaciją kaip atsaką į reikalavimą kad ISKCON organizacija būtų skaidri ir kad ISKCON nariai neštų atsakomybę.<ref>{{cite web |url=http://www.iskconresolve.com/ |title=Iskconresolve.com |publisher=Iskconresolve.com |date= |accessdate=2009-10-01 |archive-date=2009-12-11 |archive-url=https://web.archive.org/web/20091211190359/http://www.iskconresolve.com/ |url-status=dead }}</ref> Taip pat ISKCON judėjimas buvo kaltinamas dėl žmogžudysčių ir apgavysčių, kaip kad pavyzdžiui guru [[Kirtanananda Swami]] buvo nuteistas kalėti 30-čiai metų.<ref name="ChicagoTribune">{{cite web|title=Ex-Hare Krishna leader gets 30 years for fraud|url=http://pqasb.pqarchiver.com/chicagotribune/access/24745467.html?dids=24745467:24745467&FMT=ABS&FMTS=ABS:FT&type=current&date=Jun+21%2C+1991&author=&pub=Chicago+Tribune+(pre-1997+Fulltext)&desc=Ex-Hare+Krishna+leader+gets+30+years+for+fraud&pqatl=google|publisher=Chicago Tribune|page=21|date=21 June 1991|access-date=2013-06-29|archive-date=2013-03-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20130319112246/http://pqasb.pqarchiver.com/chicagotribune/access/24745467.html?dids=24745467:24745467&FMT=ABS&FMTS=ABS:FT&type=current&date=Jun+21%2C+1991&author=&pub=Chicago+Tribune+(pre-1997+Fulltext)&desc=Ex-Hare+Krishna+leader+gets+30+years+for+fraud&pqatl=google|url-status=dead}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės. [[VDU]], Versus aureus, 2014 m. [http://www.religija.lt/sites/default/files/religiju_ivairove-2014-optimizuotas.pdf Skaitmeninė knyga.] == Nuorodos == * [http://www.harekrisna.lt ISKCON Kauno šventyklos interneto svetainė] * [http://www.veducentras.lt Kauno Vedų kultūros centro Interneto svetainė] * [http://www.krishna.lt Krišnos Sąmonės Bendrijos puslapis] * [https://vedabase.io/en/ Dauguma ISKCON knygų tekstų Internete – nemokama, vartotojui draugiška, duomenų bazė (En)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060111075741/http://vedabase.net/ |date=2006-01-11 }} * [http://www.dandavats.com Išsamus ir atviras naujienų ir diskusijų puslapis norintiems giliau susipažinti su dabartinėmis judėjimo aktualijomis(En)] {{Commons|Hare Krishna|no=T}} [[Kategorija:Naujieji religiniai judėjimai]] [[Kategorija:Hinduizmo religiniai judėjimai ir organizacijos]] [[Kategorija:Vaišnavizmas]] 1mhx8jcewjd0g053g11w44n62rce67g 0 8721 7947572 7935041 2026-10-18T08:18:09Z Niegodzisie 124584 7947572 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{reikšmė|airių muzikos grupę|JAV žvalgybinį lėktuvą|[[U-2]].}} {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = U2 | pav = U2 on Joshua Tree Tour 2017 Brussels 8-1-17.jpg | antraštė = „U2“ koncerto metu, 2017 m. Iš kairės į dešinę: Larry Mullen Jr., The Edge, Bono, Adam Clayton | fonas = grupė | dar_žinoma = Feedback (1976–1977 m.)<br />The Hype (1977–1978 m.) | kilmė = [[Dublinas]], [[Airija]] | aktyvumo_metai = [[1976]]–dabar | žanras = {{hlist|[[Rokas]]|[[alternatyvusis rokas]]|[[poprokas]]|[[post-punk]]}} | įrašų_kompanija = {{hlist|[[Island Records|Island]]|[[Interscope Records|Interscope]]|[[Mercury Records|Mercury]]|[[Columbia Records|CBS Ireland]]}} | URL = {{URL|u2.com}} | dabartiniai_nariai = [[Bono]]<br />Adam Clayton<br />[[The Edge]]<br />Larry Mullen Jr. | buvę_nariai = Dik Evans<br />Ivan McCormick }} '''U2''' – [[Airija|Airijos]] [[rokas|roko]] grupė, įkurta 1976 m. ir viena populiariausių nuo 1980-ųjų. Per savo karjeros istoriją grupė pardavė virš 50,5 milijonų albumų JAV ir virš 145 milijonų pasaulyje.<ref>{{cite web|url=https://www.cbsnews.com/news/u2-what-theyre-still-looking-for/3/|title=U2: What they're still looking for|website=CBS News|first=Anthony|last=Mason|date=2015-05-24|access-date=2015-05-25|archive-date=2015-05-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20150525121713/http://www.cbsnews.com/news/u2-what-theyre-still-looking-for/3/|url-status=dead}}</ref> Šeši grupės albumai savo laiku buvo perkamiausi [[JAV]], devyni – [[JK|Jungtinėje Karalystė]]. U2 yra viena sėkmingiausių grupių roko istorijoje, laimėjusi 22 [[Grammy|Grammy apdovanojimus]].<ref>{{Cite web|url=https://www.grammy.com/grammys/artists/u2|title=U2 <nowiki>|</nowiki> Artist|website=Grammy.com|access-date=2020-04-09|archive-date=2020-04-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20200421223026/https://www.grammy.com/grammys/artists/u2|url-status=dead}}</ref> [[2005]] m. U2 buvo įtraukti į [[Rokenrolo šlovės muziejus|Rokenrolo šlovės muziejų]].<ref>{{cite news|url=http://archive.boston.com/news/globe/living/articles/2005/03/15/u2_leads_newest_members_into_rocks_hall_of_fame/|title=U2 leads newest members into rock's hall of fame|newspaper=The Boston Globe|first=Steve|last=Morse|date=2005-03-15|page=C2|access-date=2017-01-06|archive-date=2017-02-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20170205101302/http://archive.boston.com/news/globe/living/articles/2005/03/15/u2_leads_newest_members_into_rocks_hall_of_fame/|url-status=live}}</ref> Grupė aktyviai dalyvauja ginant [[žmogaus teisės|žmogaus teises]] ir garsėja savo [[labdara|labdaringa veikla]] tokiose kampanijose kaip [[Amnesty International]], [[ONE Campaign]], [[DATA (Debt, AIDS, Trade in Africa)]]. == Istorija == === Susikūrimas ir išpopuliarėjimas muzikos pasaulyje (1976–1980) === Grupė susikūrė [[Dublinas|Dubline]] [[1976]] m. spalį. Keturiolikmetis Larry Mullen jaunesnysis mokyklos skelbimų lentoje pakabino raštelį, kuriame buvo nurodyta, kad ieškoma muzikantų naujai grupei. Po tokio skelbimo susikūrė šešių asmenų grupė, kuri tuo metu vadinosi ''Feedback'' (angl. – grįžtamasis ryšys). [[Larry Mullen Jr.]] tada grojo [[būgnai]]s, Adam Clayton – [[bosinė gitara|bosine gitara]], Dave Evans (The Edge), jo brolis Dik Evans bei Ivan McCormick – gitaromis. Paul David Hewson ([[Bono]]) nuo pirmųjų grupės susikūrimo dienų buvo vokalistas, kartais grodavo gitara. Iš pradžių Hewson’as gavo ''Bono Vox'' (lot. – nuostabus balsas) pravardę, kuri kilo iš parduotuvės, [[Dublinas|Dublino]] centre pardavinėjančios klausos aparatus, pavadinimo. Evans’ui pravardę The Edge (angl. – ašmenys) davė [[Bono]], kuris manė, kad tokia pravardė tiksliai apibūdina jo galvos formą. Po 18 mėnesių trukusių repeticijų ''Feedback'' persivadino į ''The Hype'' (angl. – triukšmingas reklamavimas; akių dūmimas). Grupė nauju pavadinimu pasirodė talentų konkurse, vykusiame [[Limerikas|Limerike]], [[Airija|Airijoje]] [[1978]] m. [[kovo 17]] d. Vienas iš teisėjų buvo Jackie Hayden iš „[[CBS Records]]“; jie laimėjo konkursą ir gavo 500 svarų sterlingų prizą. J. Hayden buvo taip sužavėtas, kad net davė studiją jų pirmajam demonstraciniam įrašui. Teigiama, jog grupės pavadinimas „U2“ yra grindžiamas jų filosofija, t. y., kad auditorija – tai dalis jų muzikos bei koncertų ir „tu taip pat“ (U2 – {{en|you too}}) dalyvauji visame tame.{{Nekonkretu}} 1978 m. kovą Dik Evans paskelbė, kad išeina iš grupės. Prieš tai grupę paliko ir Ivan McCormick. The Hype sugrojo atsisveikinimo koncertą su Dik’u Howth kaimelio bendruomenės centre. Vėliau jis prisidėjo prie roko grupės „Virgin Prunes“ iš Dublino. Tų pačių metų liepą Paul McGuinness tapo U2 vadybininku. [[1979]] m. rugsėjį būdami keturiese U2, palaikomi vietinių gerbėjų grupelės, išleido savo pirmąjį singlą „U2-3“. Singlas pateko į Airijos populiariausių muzikos įrašų sąrašą. Gruodį U2 pirmą kartą nuvyko už Airijos ribų, į [[Londonas|Londoną]], tačiau jiems nepavyko sudominti užsienio auditorijos bei kritikų. Pirmą kartą U2 pasirodė JAV televizijoje laidoje „The Tommorow Show“, kurią vedė Tom Snyder. Ši laida buvo parodyta [[1981]] m. [[liepos 4]] d. Jos metu U2 davė interviu bei sugrojo „I Will Follow“ ir „Twilight“. === „Boy“ ir „October“ (1980–1981) === „[[Island Records]]“ pasirašė sutartį su grupe [[1980]] m. kovo mėn. Tų pačių metų spalio mėnesį U2 išleido savo debiutinį albumą „[[Boy (albumas)|Boy]]“ (angl. berniukas), kuris buvo palydėtas pirmuoju turu už [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] ribų. Antrasis grupės albumas „[[October (albumas)|October]]“ (angl. spalis) buvo išleistas 1981 m. Gerbėjai ir muzikos kritikai greitai atkreipė dėmesį į dvasingus dainų tekstus, nors albumo ir negalima pavadinti religiniu. Vis dėlto šis darbas dalies gerbėjų liko nesuprastas ir buvo mažiau populiarus negu „Boy“, nors Bono, The Edge ir Larry (tik ne Adam) buvo atsidavę [[krikščionybė|krikščionys]] ir to neslėpė. Šie trys muzikantai prisijungė prie religinės grupės Dubline „Shalom“ (hebr. taika; dvasios ramybė), kurioje buvo priversti susimąstyti apie santykį tarp krikščioniškojo tikėjimo ir [[rokenrolas|rokenrolo]] muzikos primetamo gyvenimo būdo. Visgi jie nusprendė, kad įmanoma suderinti šiuos du dalykus, jeigu muzika nekelia pavojaus jų asmeniniam tikėjimui. === „War“ (1983) === [[1983]] m. U2 grįžta su trečiuoju albumu „[[War]]“ (angl. karas). Albumo daina „Sunday Bloody Sunday“ (angl. – kruvinasis sekmadienis), atspindi tuometinę situaciją [[Šiaurės Airija|Šiaurės Airijoje]]. Dainos pradžioje išreiškiamas pyktis dėl 1972 m. Airijoje įvykusio incidento, pavadinto „[[Kruvinasis sekmadienis|Kruvinuoju sekmadieniu]]“, kurio metu žuvo 13 nekaltų žmonių, tačiau tolesnėse kūrinio eilutėse to pykčio išsižadama, išryškėja religiniai motyvai, vaizdiniai iš [[Biblija|Biblijos]]. Kai kurie Amerikos airiai tuomet bandė kūrinį klaidingai interpretuoti kaip kvietimą [[IRA]] (''Irish Republican Army'' – [[airių respublikonų armija]]) atnaujinti ir tęsti kovas už Airijos suvienijimą. Bono atsakymas tapo viena iš garsiausių ir lengviausiai atpažįstamų jo frazių, kuri liko įamžinta gyvo garso albume „Under a Blood Red Sky“(ir to paties pavadinimo videofilme): „This song is not a rebel song. This song is Sunday Bloody Sunday“ („Ši daina nėra maišto daina. Ši daina yra Sunday Bloody Sunday“). Pasak oficialaus grupės tinklalapio, 2008 m. rugsėjo mėn. turėjo būti perleisti minėtas albumas ir videofilmas; pastarasis taip pat ir DVD formatu ir jame įtrauktos dainų versijos, nepatekusios į videofilmą. Pirmasis albumo singlas „New Year’s Day“ buvo ir pirmasis U2 tarptautinis hitas, pasiekęs [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] populiariausių singlų 10-ąją vietą ir beveik pasiekęs JAV singlų top 50. 2008 m. liepos mėn. buvo perleisti pirmieji trys grupės albumai, į juos įtrauktos ir retos bei anksčiau neišleistos dainos. === „The Unforgettable Fire“ ir „Live Aid“ (1984–1986) === Grupė pradėjo ketvirtojo studijinio albumo įrašus su [[prodiuseris|prodiuseriais]] Brian Eno ir Daniel Lanois. Eksperimentinis „[[The Unforgettable Fire]]“ (angl. – nepamirštama ugnis) pasirodė [[1984]] m. Albumo pavadinimas gimė muzikantams aplankius nuotraukų, padarytų iškart po atominių bombų sprogimų [[Hirosima|Hirosimoje]] ir [[Nagasakis|Nagasakyje]], ekspoziciją. Pirmajame albumo single „Pride (In the Name of Love)“ (angl. – Išdidumas (Meilės vardan)) atiduodama duoklė juodaodžių pilietinių teisių gynėjui [[Martin Luther King]] jaunesniajam. Buvo nufilmuotos net trys dainos vaizdo klipo versijos. Daina įsiveržė į Didžiosios Britanijos populiariausių singlų penketuką, o JAV – į penkiasdešimtuką. Antrasis albumo singlas buvo titulinė albumo daina. Šis albumas tapo svarbiu posūkiu grupės karjeroje: [[Bono]] kuriami dainų žodžiai tapo sudėtingesni, subtilesni, buvo daugiau eksperimentuojama, [[The Edge]] gitara skambėjo savitai ir įdomiai, o ritminė sekcija tapo laisvesnė ir jausmingesnė. Vis dėlto, nors ir nebe taip atvirai, dainų, tokių kaip „Indian Summer Sky“, „MLK“ (kuri skirta Martin Luther King jaunesniajam; tai pirmosios jo vardo ir pavardės raidės) temos išliko politizuotos. Svarbiausiu albumo kūriniu galima vadinti „Bad“ (angl. – blogis) – ilgą eksperimentinę dainą, kuri, nors niekada nebuvo išleista singlo pavidalu, yra labai svarbi viso albumo kontekste, nes kalba apie itin skaudžią problemą, ypač aktualią Dubline XX a. devintojo dešimtmečio viduryje – priklausomybę nuo [[Heroinas|heroino]]. [[1985]] m. grupė išleido vaizdo įrašų rinkinį „The Unforgettable Fire Collection“, į kurį buvo įtraukti keturių dainų [[vaizdo klipas|vaizdo klipai]] iš paskutinio albumo bei dokumentinis filmas apie tai, kaip buvo įrašinėjamas šis albumas. Džiazo muzikantas [[Miles Davis]] yra prašęs šį albumą groti per jo laidotuves. === „The Joshua Tree ir Rattle and Hum“ (1987–1989) === [[1987]] m. [[kovo 9]] d. U2 išleido albumą „[[The Joshua Tree]]“ (angl. – Jėzaus medis), kuris tapo pačiu populiariausiu darbu grupės diskografijoje. Jį grupė skyrė 1986 m. tragiškai žuvusiam [[Bono]] draugui bei grupės technikui Greg Carroll atminti. Albumas debiutavo pirmu numeriu Jungtinėje Karalystėje ir JAV, bei laimėjo du [[Grammy]] apdovanojimus: kaip metų albumas ir geriausias vaizdo klipas „Where the Streets Have No Name“ (Ten, kur gatvės neturi pavadinimų). [[Singlas|Singlai]] „With or Without You“ (Su tavimi ar bet tavęs) ir „I Still Haven‘t Found What I‘m Looking For“ (Aš vis dar neradau to, ko ieškojau) pasiekė pirmą vietą JAV topuose, o „Where the Streets Have No Name“ taip pat buvo dažnai grojamas kūrinys. U2 – ketvirta [[rokas|roko]] grupė, pasirodžiusi žurnalo „[[Time]]“ viršelyje (po [[The Beatles]], [[The Band]], ir [[The Who]]), kuris paskelbė, kad U2 yra „Roko karščiausias bilietas“. Albumas, dalinai įkvėptas grupės susižavėjimu Amerika, pasidavęs [[kantri]] ir [[folklorinė muzika|folklorinės muzikos]] įtakai, dažniausiai cituojamas kaip vienas geriausių roko albumų. [[2007]] m. rudenį albumas (pavadintas „The Joshua Tree 20-th Anniversary Edition“) buvo perleistas kartu su singlų B pusėmis bei anksčiau neišleistomis dainomis, taip pat [[DVD]] su „Joshua Tree“ turo koncertu, dokumentiniu filmu apie minėtą turą bei retais vaizdo klipais. Dvigubame albume ir dokumentiniame filme „Rattle and Hum“ (angl. – barškesys ir ūžimas) buvo ir kūriniai, įrašyti studijoje, ir dainos, įrašytos „The Joshua Tree turo“ gyvo garso koncerto metu. Albumas ir filmas, pasirodęs muzikos įrašų parduotuvėse ir kino teatruose [[1988]] m. (vaizdo klipas pasirodė [[1989]] m.) buvo sukurti kaip duoklė Amerikos muzikai. Albume, įrašytame „Sun Studios“ [[Memfis|Memfyje]], galima rasti kūrinių, atliekamų su bliuzo legenda [[B. B. King]], ir dainuotų apie [[džiazas|džiazo]] dainininkę [[Billie Holiday]]. Tarp gyvai atliktų dainų yra ir [[The Beatles]] „Helter Skelter“ ir [[Bob Dylan]] daina „All Along The Watchtower“. Nepaisant U2 fanų palaikymo, „[[Rattle and Hum]]“ gavo neigiamų recenzijų ir iš kino, ir iš muzikos kritikų. Praėjus 18 mėnesių pertraukai po turo, U2 tęsė savo darbą Lovetown ture (su specialiu svečiu [[B. B. King]]), aplankydami [[Australija|Australiją]], [[Naujoji Zelandija|Naująją Zelandiją]], ir [[Japonija|Japoniją]], bet vengė atvykti į Jungtines Amerikos Valstijas ir didžiąją dalį [[Europa|Europos]]. [[Bono]], tikriausiai jausdamas, kad U2 veikla buvo sustingusi, per 1989 m. [[gruodžio 30]] d. koncertą [[Dublinas|Dubline]], pareiškė, kad jau laikas pasitraukti, sufleruodamas publikai ir žiniasklaidai, kad U2 išsiskirs, kai baigsis turas. === „Achtung Baby“ (1991) === Darbas su albumu „Achtung Baby“ prasidėjo [[Rytų Berlynas|Rytų Berlyne]], prodiusuojant [[Brian Eno]] ir [[Daniel Lanois]]. Iš pradžių grupei reikalai klostėsi gana sunkiai, nes nariai nesutarė dėl būsimo albumo stiliaus. [[Bono]] ir [[The Edge]] klausėsi europietiškos šokių muzikos, kitaip nei kiti du grupės nariai Adam ir Larry. Edge užbaigė daug progreso neatnešančias savaites, kai sukūrė akordų rinkinį, kuris vėliau tapo daina „One“. [[1991]] m. lapkritį U2 išleido eksperimentinį ir alternatyvios muzikos įkvėptą „[[Achtung Baby]]“. Tai buvo daugiau dvasinis ir asmeninis albumas (Edge tuo metu išgyveno skyrybas), ir galiausiai, tamsesnis nei grupės ankstesnis darbas. Grupės naujas stilius dažnai minimas kaip „keturi vyrai kapoja Joshua Tree“. Parduotų albumų skaičiumi ir muzikos kritikų atsiliepimais, tai buvo vienas sėkmingiausių grupės albumų, ir kaip „Joshua Tree“, dažnai cituojamas kaip vienas geriausių [[rokas|roko]] istorijoje. === „Zooropa“ (1993) === Baigę „Zoo TV“ gastroles po Ameriką [[1992]] m. pabaigoje ir besiruošdami pristatyti savo programą Europoje, U2 užsuko į įrašų studiją, kur užbaigė nepilno albumo (EP) įrašus. iš jų vėliau išėjo pilnas albumas „Zooropa“. Pirmame single iš albumo, pavadintame „Numb“ (angl. – sustingęs), pagrindinę vokalo partiją atliko The Edge. Po šio singlo buvo išleisti dar du: „Lemon“ (angl. citrina) bei „Stay (Faraway, so close)“. Pasirodęs [[1993]] m. vasarą, šis albumas sutapo su gastrolių po Europą pavadinimu ir pristatė kiek sunkesnę nei „[[Achtung Baby]]“ albume šokių ir [[techno]] muzikos įtaką. „[[Zooropa]]“ susilaukė stiprių vertinimų. Nepaisant to, albumų pardavimai sustojo pasiekę dviejų milijonų ribą ir nei vienas albumo kūrinys netapo dideliu hitu. „Zooropa“ turo metu Bono išgalvotasis „The Fly“ transformavosi į demoniškąjį „MacPhisto“. 1993 m. pabaigoje, užbaigę „Zooropa“ turą, grupės nariai nusprendė padaryti pertrauką. === „Hold me, thrill me, kiss me, kill me“ ir „Passengers“ (1995) === U2 sugrįžo [[1995]] m. su super hitu „Hold me, thrill me, kiss me, kill me“. Daina buvo sukurta filmo „Batman Forever“ garso takeliui. Hitą prodiusavo Nellee Hooper (dirbęs su [[Bjork]], „Soul II Soul“). Glam roko skambesiu pakerėjęs kūrinys pakilo iki antrosios vietos Didžiosios Britanijos singlų tope. Tais pačiais metais U2 nariai kartu su prodiuseriu Brian Eno įkūrė grupę „Passengers“ ir išleido albumą „Original Soundtracks No 1“. Kitas pavadinimas pasirinktas tam, kad šis albumas nebūtų priskiriamas U2 kūrybai. Albumas nebuvo sutiktas palankiai nei komercine, nei kritikos prasme. Nors su tenoru [[Luciano Pavarotti]] įrašyta daina „Miss Sarajevo“ buvo iš tiesų populiari. === „Pop“ (1997) === Daugybė U2 gerbėjų, tarp kurių buvo ir grupės būgnininkas Larry Mullen Jr., nebuvo patenkinti „Passengers“ projektu, ir grupė pažadėjo, kad kitas jų albumas bus tikras roko įrašas. Iš pradžių diską planuota išleisti [[1996]] m. rudenį, bet, užsitęsus įrašams, šią datą teko nukelti į [[1997]] m. pavasarį. Per šį laikotarpį kai kurios dainos, įskaitant ir pagrindinį singlą „Discotheque“, buvo nutekintos. Tapo aišku, kad būsimasis albumas bus paveiktas šokių, techno ir [[elektroninė muzika|elektroninės muzikos]]. Albumas debiutavo pirmojoje topų vietoje 35 šalyse. Nors kritikų atsiliepimai buvo teigiami, bet nemažai klausytojų liko nusivylę ir pardavimai buvo kur kas mažesni nei ankstesnių grupės albumų. Pristatydami albumą U2 vėl leidosi į grandiozines gastroles, šįkart pavadintas „POPmart“. Šios gastrolės buvo įamžintos [[1998]] m. išleistame videofilme (2008 m. perleistame DVD formate) „POPmart: Live from Mexico City“. === „All That You Can’t Leave Behind“ (2000) === Įrašinėdama savo dešimtąjį studijinį albumą, grupė pasitelkė į pagalbą legendinius prodiuserius Brian Eno ir Daniel Lanois. Buvo atsisakyta sintetinio skambesio ir sugrįžta prie klasikinio roko. To rezultatas – didžiulės sėkmės sulaukęs diskas „[[All That You Can't Leave Behind]]“. Žurnalas „[[Rolling Stone]]“ pavadino albumą trečiuoju U2 šedevru po „[[The Joshua Tree]]“ ir „[[Achtung Baby]]“. Jis debiutavo pirmojoje topų vietoje 22 šalyse. Pirmasis singlas „Beautiful Day“ tapo pasauliniu hitu ir laimėjo tris Grammy apdovanojimus. Kiti trys albumo singlai „Walk on“, „Elevation“ ir „Stuck in a moment you can’t get out of“ taip pat laimėjo po Grammy apdovanojimą. Be to, pastaroji daina skirta žuvusiam grupės [[INXS]] vokalistui ir Bono draugui [[Michael Hutchence]] atminti. Albumą pristatė „Elevation“ turas. Jis išsiskyrė tuo, kad U2 grįžo į dideles arenas taip iš dalies atsisakydami praktikos koncertus rengti stadionuose. Turas išsiskyrė ir unikalia širdies formos scena, garantavusia geresnį ryšį su žiūrovais. „Elevation“ turą grupė įamžino, išleidusi DVD diskus su koncertų [[Bostonas|Bostone]] ir Slane pilyje Airijoje įrašais. === „How To Dismantle An Atomic Bomb“ (2004) === [[2004]] m. rudenį pasirodė vienuoliktasis albumas „[[How To Dismantle An Atomic Bomb]]“ (liet. – „Kaip išardyti atominę bombą“), pasižymėjusiu sunkesniu roku nei ankstesniajame albume, nors ir buvo panašus į ankstesnį darbą. Dėl to dalis fanų bei kritikų apkaltino grupę pristigus naujų idėjų. Nepaisant to, įrašas sulaukė didžiulės komercinės sėkmės – jau per pirmąją savaitę jis padvigubino „All That You Can’t Leave Behind“ pardavimus. Pirmasis singlas „Vertigo“ sutapo ir su gastrolių pavadinimu. Gastrolės pasižymėjo dar didesniu koncertų skaičiumi ir platesne aplankytų šalių įvairove. Koncertų metu grupė atliko ne tik dainas iš naujojo albumo ir didžiausius visų laikų hitus, bet ir daugelio primirštus ankstyvuosius kūrinius iš debiutinio grupės albumo. === „No Line on the Horizon“ ir „U2 360° Tour“ (2009) === Kurti naująjį, jau dvyliktąjį sudijinį albumą, vėliau pavadintą „[[No Line on the Horizon]]“, U2 ėmė 2006 m. Iš pradžių su jais dirbo prodiuseris Rick’as Rubin’as, tačiau vėliau albumo įrašinėjimo darbai su juo buvo nutraukti. Grupė prodiuseriais pasirinko Daniel'į Lanois ir Brian'ą Eno. Albumo įrašinėjimo sesijų metu, 2008 m. kovo 31 d., U2 pasirašė 100 mln. JAV dolerių vertės kontraktą su koncertų organizavimo bei leidimo firma „Live Nation“. 2008 m. gruodžio mėnesį grupė baigė įrašinėti albumą „No Line on the Horizon“, kurį išleido [[2009]] m. [[vasario 27]] d. Pagrindinis jo singlas – „Get On Your Boots“. Naujasis U2 darbas labiau eksperimentinis, negu ankstesni du albumai. Taip pat 2010 m. grupė išleido dar vieną studijinį diską. Jis susidėjo iš dainų, nepatekusių į „No Line on the Horizon“ ir pavadintas „Songs of Ascent“. 2009 m. birželio 30 d. prasidėjo turas, pavadinimu „U2 360° Tour“, skirtas pristatyti tais pat metais išleistą albumą. Šis turas pasižymėjo neįprasta scena, kurią iš visų pusių buvo apsupę žiūrovai. == Grupės nariai == [[File:U2 in Sydney (49139991797).jpg|thumb|upright=1.1|„U2“ koncerto metu 2019 m. lapkritį ''(iš kairės į dešinę)'': The Edge, Bono, Clayton, Mullen]] === Dabartiniai nariai === * [[Bono]]&nbsp;(Paul Hewson) – vokalas, ritminė gitara, lūpinė armonikėlė {{small|(1976–dabar)}} * [[The Edge]]&nbsp;(David Evans) – gitara, klavišiniai, pritariamasis vokalas {{small|(1976–dabar)}} * Adam Clayton&nbsp;– bosinė gitara {{small|(1976–dabar)}} * Larry Mullen Jr.&nbsp;– būgnai, perkusija {{small|(1976–dabar)}} === Koncertinė grupė === * Terry Lawless&nbsp;– klavišiniai {{small|(2001–dabar)}}<ref>{{cite news|url=https://www.independent.co.uk/arts-entertainment/music/features/live-ish-at-a-venue-near-you-are-miming-rock-stars-undermining-the-music-experience-9920527.html|title=Live (ish) at a venue near you|newspaper=[[The Independent]]|first=Simon|last=Hardeman|date=2014-12-13|at=sec. Music, p. 16|access-date=2023-02-15}}</ref> * Bram van den Berg&nbsp;– būgnai, perkusija {{small|(2023–2024)}}<ref>{{cite web|url=https://variety.com/2023/music/news/u2-achtung-baby-concerts-without-larry-mullen-1235520643/|title=U2 Announces 'Achtung Baby' Concerts at New Las Vegas Venue — Without Drummer Larry Mullen Jr.|website=Variety|first=Jem|last=Aswad|date=2023-02-12|access-date=2023-02-12}}</ref> === Buvę nariai === * Dik Evans&nbsp;– gitara {{small|(1976–1978)}} * Ivan McCormick&nbsp;– gitara {{small|(1976)}} == Diskografija == {{main|U2 diskografija}} * ''[[Boy (albumas)|Boy]]'' (1980) * ''[[October (albumas)|October]]'' (1981) * ''[[War]]'' (1983) * ''[[The Unforgettable Fire]]'' (1984) * ''[[The Joshua Tree]]'' (1987) * ''[[Rattle and Hum]]'' (1988) * ''[[Achtung Baby]]'' (1991) * ''[[Zooropa]]'' (1993) * ''[[Pop (albumas)|Pop]]'' (1997) * ''[[All That You Can't Leave Behind]]'' (2000) * ''[[How to Dismantle an Atomic Bomb]]'' (2004) * ''[[No Line on the Horizon]]'' (2009) * ''[[Songs of Innocence]]'' (2014) * ''[[Songs of Experience]]'' (2017) * ''[[Songs of Surrender]]'' (2023) * ''[[Carnaval de Luz]]'' (2026) == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{commons|U2}} * {{URL|http://www.u2.com|Oficiali svetainė}} * {{URL|http://www.u2wanderer.org/disco|Išsami informaciją apie grupės diskografiją}} * {{Discogs atlikėjas|atlikėjas=U2}} * {{last.fm}} [[Kategorija:Airijos muzikos grupės]] [[Kategorija:Roko atlikėjai]] pj2xzjpdbamhizan6j14qztnuusv37g 0 10644 7947338 7469362 2026-10-17T12:24:16Z Vygandas Povilas 225611 Gramatinės klaidos (trūko kablelių) 7947338 wikitext text/x-wiki '''Ikisokratikai''' – pirmieji graikų [[filosofas|filosofai]], gyvenę iki [[Sokratas|Sokrato]], apie VII–V a. pr. m. e. Jiems priklauso miletiečių gamtos filosofija, Pitagoro mokykla, elėjiečiai, [[Herakleitas]], jaunesnieji gamtos filosofai ir atomistai<ref name="FA">Ikisokratai. Filosofijos atlasas. Vilnius. [[Alma Littera]]. 1998. 29 p.</ref>. Žinios apie šiame periode gyvenusius filosofus yra grindžiamos citatomis iš vėlesnių mąstytojų ir istorikų veikalų. Yra žinoma, kad dauguma ikisokratikų yra daug rašę, tačiau jų darbai neišliko. Ikisokratikams tradicinis graikų mitologinis pasaulio vaizdas buvo nepriimtinas. Jie bandė sukurti aiškesnį paaiškinimą pasaulio fenomenams aplink juos. == Problematika == Jau VII a. pr. m. e. graikų mąstytojus – filosofus daugiausiai domino pasaulio genezės problema. Ikisokratikai nekėlė klausimo apie tai, koks pasaulis yra aplink juos, juk jie egzistavo jame, jį matė ir jame veikė. Buvo klausiama, iš kur pasaulis atsirado, koks jis buvo iš pradžių. Pastarasis klausimas, jį teoriškai įprasminus, virto klausimu apie pasaulio pradą. Tiesa, šios epochos filosofai, terminą „pradas“ vartojo ne visai vienoda prasme – pradu jie vadino ir pirmapradę stichiją, ir pirmąją priežastį, ir pagrindą, ir elementą. Ikisokratikams prisikiriama miletiečių gamtos filosofija, Pitagoro mokykla, elėjiečiai, Herakleitas, jaunesnieji gamtos filosofai ir atomistai. Sofistai paprastai taip pat laikomi ikisokratikais, tačiau jiems rūpėjo žmogus bei visuomenė. Sofistų laikotarpis, kai buvo toliau atkerimi mitiniai pasaulio modeliai ir kvestionuojama tradicinė moralės samprata, dar vadinamas graikų šventimu. Pirmųjų filosofų klausimai: * Kas yra gyvenimas?; * Iš kur viskas atsirado?; * Kaip mes galime paaiškinti daugybę daiktų aplink mus?; * Kodėl įmanoma pasaulį apibrėžti baigtinės matematikos forma?. Svarbu paminėti, kad senovės graikai skyrė vadinamąsias keturias pasaulio stichijas, arba keturis pasaulio elementus: ugnį, orą, vandenį ir žemę. == Mokyklos ir filosofai == === [[Mileto mokykla]] === Mileto mokyklos filosofai dar kartais vadinami [[Jonija|Jonijos]] filosofais. Pirmasis mums žinomas graikų filosofas yra [[Talis Miletietis]] (apie 625–547 pr. m.e [[Miletas|Mileto]] mieste), senovėje laikytas vienu iš [[Septyni išminčiai|Septynių Išminčių]]. Į klausimą, iš ko viskas atsirado, šis filosofas atsakė taip: viskas atsirado iš vandens. Vanduo turi visas tuo laiku žinomas būsenas: jūros vanduo yra skystas, ledas tai sušalęs vanduo, garai – dujos. Be to, vanduo yra gyvybės šaltinis, o graikams pasaulis alsuoja gyvybe. Tokį Talio atsakymą nesunku suprasti ir pateisinti, nors ir nežinome visų argumentų, kuriais jis rėmėsi. Aišku, kad Talis keldamas problemą, iš ko viskas atsirado, ją suprato kaip klausimą, kuri iš keturių stichijų yra pirmoji, o kartu ir svarbiausioji. Termino pradas Talis, matyt, dar nevartojo, bet kiti [[Jonija|Jonijos]] filosofai jį jau žinojo. Ieškodami daiktų prado, jie rėmėsi minėtomis keturiomis stichijomis. Taip [[Anaksimenas]] Miletietis (apie 585–525 pr. m.e) juo laikė orą, [[Heraklitas]] Efesietis (apie [[585 m. pr. m. e.|585]]–[[525 m. pr. m. e.]]) – ugnį. Taigi empirinio, juslėmis suvokiamo pasaulio prado jie ieškojo pačioje empirinėje tikrovėje. Tolesnei filosofijos raidai svarbų žingsnį žengė Talio mokinys [[Anaksimandras]] Miletietis (apie 610–546 pr. m.e). Šis filosofas pirmasis ėmė vartoti [[Pradas|''prado'']], ''arche'' ({{el|arche}} – pradas, pagrindas, priežastis, principas) terminą ir pirmasis iš Jonijos filosofų daiktų pradu jis paskelbė ne vieną iš žinomų stichijų, empirišką pasaulio elementą, o patirtyje tiesiogiai neduotą, juslėmis nesuvokiamą magišką esybę, kuria jis vadino [[Apeironas|apeironu]]. ''Apeironas'' (gr. peiras – riba, apeiros – beribis) – tai neapibrėžta beribė būtis, kurią Anaksimandras tapatino iš dalies su erdve, iš dalies su laiku. Anaksimandro minties, kad daiktų pradas gali iš esmės skirtis nuo patyrime duotų pasaulio elementų, Jonijos filosofai nepalaikė. Tačiau, be šios minties kiti graikų filosofai turbūt nebūtų iškėlę labai svarbaus metafizinio klausimo, kas yra būtis? Mileto mokyklos filosofai nesvarstė, ar juslėmis suvokiamas pasaulis yra tiek pat tikras, realus, kaip ir daiktų pradas – jiems pasaulio tikrumas savaime suprantamas dalykas. Pasaulį jie traktavo kaip nuolat kintantį ([[Heraklitas]] sakė: „viskas teka“), bet regimojo pasaulio kitimo jie net nemanė laikyti jo netikrumo požymiu. Todėl klausdami, kas yra pasaulio ar daiktų pradas, jie neklausė kas yra pati būtis. === Elėjos mokykla === ''Stebėjimo filosofija (VI-V a. pr. m. e.)'' Pirmieji klausimą „Kas yra būtis?“ iškėlė Elėjos mokyklos atstovai, o būtent [[Parmenidas]] (540–480 m. pr. m.e), kuris sakė taip: „[[Būtis]] yra tai, kas neatsiranda ir neišnyksta; būtis – tai, kas negali pavirsti nebūtimi“. Todėl, jo nuomone, būtimi galima vadinti tik tai, kas amžina ir nekintama, nes bet koks kitimas reiškia atsiradimą ar išnykimą, taigi su būtimi nesuderinamą dalyką. Pripažindami, kad būtis yra amžina, nejudri, vientisa ir neskaidoma, elėjiečiai jai priešino empirinį pasaulį, kuris neturi tų savybių ir todėl turi būti laikomas ne būties, o nebūties pasauliu. Parmenido žodžiais tariant: „Būtis yra, o nebūties nėra“. Taip pat Parmenidas pirmas įveda ir [[Aksiominė teiginių sistema|Aksiominę teiginių sistemą]], nes būtent aksiomų pavidalu jis pateikia savo žodžius „Būtis yra, o nebūties nėra“. Iš šių jo žodžių mes lengvai galime įrodyti ir kitus teiginius. * Būtis yra vientisa ir nedaloma: jei ji būtų daloma, jos dalis turėtų skirti tarpai, kurie galėtų būti tik nebūtis, kurios nėra; * Būtis yra amžina ir nekintanti: jei ji nebūtų amžina, tai turėjo iš kažko atsirasti, o atsirasti galėjo tik iš nebūties, kurios nėra; * Būtis yra mąstoma ir pažini, o nebūtis ne, nes neįmanoma pažinti tai, ko nėra. Vienas žinomiausių Parmenido mokinių – [[Zenonas Elėjietis]], remdamasis [[Zenono paradoksai|pasakojimu apie Achilą ir Vėžlį]] teigė, jog judėjimas yra iliuzija; Juk matome vieną, o samprotaudami gauname kitą, todėl judėjimo nėra. == Literatūra == {{Išnašos}} === Kiti šaltiniai === * E. Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, ISBN 5-420-01543-9 (ankstesnis leidimas: Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993). === Vertimai į lietuvių kalbą === * Herakleitas „Fragmentai“ (vertė M. Adomėnas). – Vilnius, Aidai, 1995, ISBN 9986-590-08-6; * „Filosofijos istorijos chrestomatija. Antika“ (sudarytojas B. Genzelis). – Vilnius, Mintis, 1977 [Visų žinomiausių ikisokratikų – Talio, Anaksimeno, Anaksimandro, Pitagoro, Heraklito, Ksenofano, Parmenido, Zenono, Meliso, Anaksagoro, Empedoklio, Demokrito – fragmentų vertimai]. {{commons|Category:Presocratic philosophers}} [[Kategorija:Ikisokratikai| ]] pps135xiksg48f63zhhhi6zlus8l01w 7947556 7947338 2026-10-18T07:08:52Z Vygandas Povilas 225611 Papildžiau citata 7947556 wikitext text/x-wiki '''Ikisokratikai''' – pirmieji graikų [[filosofas|filosofai]], gyvenę iki [[Sokratas|Sokrato]], apie VII–V a. pr. m. e. Jiems priklauso miletiečių gamtos filosofija, Pitagoro mokykla, elėjiečiai, [[Herakleitas]], jaunesnieji gamtos filosofai ir atomistai<ref name="FA">Ikisokratai. Filosofijos atlasas. Vilnius. [[Alma Littera]]. 1998. 29 p.</ref>. Žinios apie šiame periode gyvenusius filosofus yra grindžiamos citatomis iš vėlesnių mąstytojų ir istorikų veikalų. Yra žinoma, kad dauguma ikisokratikų yra daug rašę, tačiau jų darbai neišliko. Ikisokratikams tradicinis graikų mitologinis pasaulio vaizdas buvo nepriimtinas. Jie bandė sukurti aiškesnį paaiškinimą pasaulio fenomenams aplink juos. == Problematika == Jau VII a. pr. m. e. graikų mąstytojus – filosofus daugiausiai domino pasaulio genezės problema. Ikisokratikai nekėlė klausimo apie tai, koks pasaulis yra aplink juos, juk jie egzistavo jame, jį matė ir jame veikė. Buvo klausiama, iš kur pasaulis atsirado, koks jis buvo iš pradžių. Pastarasis klausimas, jį teoriškai įprasminus, virto klausimu apie pasaulio pradą. Tiesa, šios epochos filosofai, terminą „pradas“ vartojo ne visai vienoda prasme – pradu jie vadino ir pirmapradę stichiją, ir pirmąją priežastį, ir pagrindą, ir elementą. Ikisokratikams prisikiriama miletiečių gamtos filosofija, Pitagoro mokykla, elėjiečiai, Herakleitas, jaunesnieji gamtos filosofai ir atomistai. Sofistai paprastai taip pat laikomi ikisokratikais, tačiau jiems rūpėjo žmogus bei visuomenė. Sofistų laikotarpis, kai buvo toliau atkerimi mitiniai pasaulio modeliai ir kvestionuojama tradicinė moralės samprata, dar vadinamas graikų šventimu. Pirmųjų filosofų klausimai: * Kas yra gyvenimas?; * Iš kur viskas atsirado?; * Kaip mes galime paaiškinti daugybę daiktų aplink mus?; * Kodėl įmanoma pasaulį apibrėžti baigtinės matematikos forma?. Svarbu paminėti, kad senovės graikai skyrė vadinamąsias keturias pasaulio stichijas, arba keturis pasaulio elementus: ugnį, orą, vandenį ir žemę. "Ikisokratinis periodas labai svarbus graikų filosofijos istorijai. Tuomet buvo padėti platonizmo, aristotelizmo ir būsimų kosmologijų pagrindai."{{cite book |last=Caratini |first=Roger |author-link=Roger Caratini |title=Filosofijos įvadas |year=2007 |publisher=[[KRONTA]] |place=Vilnius |isbn=978-9955-734-62-8 }} == Mokyklos ir filosofai == === [[Mileto mokykla]] === Mileto mokyklos filosofai dar kartais vadinami [[Jonija|Jonijos]] filosofais. Pirmasis mums žinomas graikų filosofas yra [[Talis Miletietis]] (apie 625–547 pr. m.e [[Miletas|Mileto]] mieste), senovėje laikytas vienu iš [[Septyni išminčiai|Septynių Išminčių]]. Į klausimą, iš ko viskas atsirado, šis filosofas atsakė taip: viskas atsirado iš vandens. Vanduo turi visas tuo laiku žinomas būsenas: jūros vanduo yra skystas, ledas tai sušalęs vanduo, garai – dujos. Be to, vanduo yra gyvybės šaltinis, o graikams pasaulis alsuoja gyvybe. Tokį Talio atsakymą nesunku suprasti ir pateisinti, nors ir nežinome visų argumentų, kuriais jis rėmėsi. Aišku, kad Talis keldamas problemą, iš ko viskas atsirado, ją suprato kaip klausimą, kuri iš keturių stichijų yra pirmoji, o kartu ir svarbiausioji. Termino pradas Talis, matyt, dar nevartojo, bet kiti [[Jonija|Jonijos]] filosofai jį jau žinojo. Ieškodami daiktų prado, jie rėmėsi minėtomis keturiomis stichijomis. Taip [[Anaksimenas]] Miletietis (apie 585–525 pr. m.e) juo laikė orą, [[Heraklitas]] Efesietis (apie [[585 m. pr. m. e.|585]]–[[525 m. pr. m. e.]]) – ugnį. Taigi empirinio, juslėmis suvokiamo pasaulio prado jie ieškojo pačioje empirinėje tikrovėje. Tolesnei filosofijos raidai svarbų žingsnį žengė Talio mokinys [[Anaksimandras]] Miletietis (apie 610–546 pr. m.e). Šis filosofas pirmasis ėmė vartoti [[Pradas|''prado'']], ''arche'' ({{el|arche}} – pradas, pagrindas, priežastis, principas) terminą ir pirmasis iš Jonijos filosofų daiktų pradu jis paskelbė ne vieną iš žinomų stichijų, empirišką pasaulio elementą, o patirtyje tiesiogiai neduotą, juslėmis nesuvokiamą magišką esybę, kuria jis vadino [[Apeironas|apeironu]]. ''Apeironas'' (gr. peiras – riba, apeiros – beribis) – tai neapibrėžta beribė būtis, kurią Anaksimandras tapatino iš dalies su erdve, iš dalies su laiku. Anaksimandro minties, kad daiktų pradas gali iš esmės skirtis nuo patyrime duotų pasaulio elementų, Jonijos filosofai nepalaikė. Tačiau, be šios minties kiti graikų filosofai turbūt nebūtų iškėlę labai svarbaus metafizinio klausimo, kas yra būtis? Mileto mokyklos filosofai nesvarstė, ar juslėmis suvokiamas pasaulis yra tiek pat tikras, realus, kaip ir daiktų pradas – jiems pasaulio tikrumas savaime suprantamas dalykas. Pasaulį jie traktavo kaip nuolat kintantį ([[Heraklitas]] sakė: „viskas teka“), bet regimojo pasaulio kitimo jie net nemanė laikyti jo netikrumo požymiu. Todėl klausdami, kas yra pasaulio ar daiktų pradas, jie neklausė kas yra pati būtis. === Elėjos mokykla === ''Stebėjimo filosofija (VI-V a. pr. m. e.)'' Pirmieji klausimą „Kas yra būtis?“ iškėlė Elėjos mokyklos atstovai, o būtent [[Parmenidas]] (540–480 m. pr. m.e), kuris sakė taip: „[[Būtis]] yra tai, kas neatsiranda ir neišnyksta; būtis – tai, kas negali pavirsti nebūtimi“. Todėl, jo nuomone, būtimi galima vadinti tik tai, kas amžina ir nekintama, nes bet koks kitimas reiškia atsiradimą ar išnykimą, taigi su būtimi nesuderinamą dalyką. Pripažindami, kad būtis yra amžina, nejudri, vientisa ir neskaidoma, elėjiečiai jai priešino empirinį pasaulį, kuris neturi tų savybių ir todėl turi būti laikomas ne būties, o nebūties pasauliu. Parmenido žodžiais tariant: „Būtis yra, o nebūties nėra“. Taip pat Parmenidas pirmas įveda ir [[Aksiominė teiginių sistema|Aksiominę teiginių sistemą]], nes būtent aksiomų pavidalu jis pateikia savo žodžius „Būtis yra, o nebūties nėra“. Iš šių jo žodžių mes lengvai galime įrodyti ir kitus teiginius. * Būtis yra vientisa ir nedaloma: jei ji būtų daloma, jos dalis turėtų skirti tarpai, kurie galėtų būti tik nebūtis, kurios nėra; * Būtis yra amžina ir nekintanti: jei ji nebūtų amžina, tai turėjo iš kažko atsirasti, o atsirasti galėjo tik iš nebūties, kurios nėra; * Būtis yra mąstoma ir pažini, o nebūtis ne, nes neįmanoma pažinti tai, ko nėra. Vienas žinomiausių Parmenido mokinių – [[Zenonas Elėjietis]], remdamasis [[Zenono paradoksai|pasakojimu apie Achilą ir Vėžlį]] teigė, jog judėjimas yra iliuzija; Juk matome vieną, o samprotaudami gauname kitą, todėl judėjimo nėra. == Literatūra == {{Išnašos}} === Kiti šaltiniai === * E. Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, ISBN 5-420-01543-9 (ankstesnis leidimas: Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993). === Vertimai į lietuvių kalbą === * Herakleitas „Fragmentai“ (vertė M. Adomėnas). – Vilnius, Aidai, 1995, ISBN 9986-590-08-6; * „Filosofijos istorijos chrestomatija. Antika“ (sudarytojas B. Genzelis). – Vilnius, Mintis, 1977 [Visų žinomiausių ikisokratikų – Talio, Anaksimeno, Anaksimandro, Pitagoro, Heraklito, Ksenofano, Parmenido, Zenono, Meliso, Anaksagoro, Empedoklio, Demokrito – fragmentų vertimai]. {{commons|Category:Presocratic philosophers}} [[Kategorija:Ikisokratikai| ]] irdam0euk1kkug6aflojqzw0idoy9gk 7947558 7947556 2026-10-18T07:19:29Z Vygandas Povilas 225611 Nurodžiau puslapį, iš kurio cituojama 7947558 wikitext text/x-wiki '''Ikisokratikai''' – pirmieji graikų [[filosofas|filosofai]], gyvenę iki [[Sokratas|Sokrato]], apie VII–V a. pr. m. e. Jiems priklauso miletiečių gamtos filosofija, Pitagoro mokykla, elėjiečiai, [[Herakleitas]], jaunesnieji gamtos filosofai ir atomistai<ref name="FA">Ikisokratai. Filosofijos atlasas. Vilnius. [[Alma Littera]]. 1998. 29 p.</ref>. Žinios apie šiame periode gyvenusius filosofus yra grindžiamos citatomis iš vėlesnių mąstytojų ir istorikų veikalų. Yra žinoma, kad dauguma ikisokratikų yra daug rašę, tačiau jų darbai neišliko. Ikisokratikams tradicinis graikų mitologinis pasaulio vaizdas buvo nepriimtinas. Jie bandė sukurti aiškesnį paaiškinimą pasaulio fenomenams aplink juos. == Problematika == Jau VII a. pr. m. e. graikų mąstytojus – filosofus daugiausiai domino pasaulio genezės problema. Ikisokratikai nekėlė klausimo apie tai, koks pasaulis yra aplink juos, juk jie egzistavo jame, jį matė ir jame veikė. Buvo klausiama, iš kur pasaulis atsirado, koks jis buvo iš pradžių. Pastarasis klausimas, jį teoriškai įprasminus, virto klausimu apie pasaulio pradą. Tiesa, šios epochos filosofai, terminą „pradas“ vartojo ne visai vienoda prasme – pradu jie vadino ir pirmapradę stichiją, ir pirmąją priežastį, ir pagrindą, ir elementą. Ikisokratikams prisikiriama miletiečių gamtos filosofija, Pitagoro mokykla, elėjiečiai, Herakleitas, jaunesnieji gamtos filosofai ir atomistai. Sofistai paprastai taip pat laikomi ikisokratikais, tačiau jiems rūpėjo žmogus bei visuomenė. Sofistų laikotarpis, kai buvo toliau atkerimi mitiniai pasaulio modeliai ir kvestionuojama tradicinė moralės samprata, dar vadinamas graikų šventimu. Pirmųjų filosofų klausimai: * Kas yra gyvenimas?; * Iš kur viskas atsirado?; * Kaip mes galime paaiškinti daugybę daiktų aplink mus?; * Kodėl įmanoma pasaulį apibrėžti baigtinės matematikos forma?. Svarbu paminėti, kad senovės graikai skyrė vadinamąsias keturias pasaulio stichijas, arba keturis pasaulio elementus: ugnį, orą, vandenį ir žemę. "Ikisokratinis periodas labai svarbus graikų filosofijos istorijai. Tuomet buvo padėti platonizmo, aristotelizmo ir būsimų kosmologijų pagrindai."{{cite book|last=Caratini|first=Roger|author-link=Roger Caratini|title=Filosofijos įvadas|year=2007|publisher=[[KRONTA]]|place=Vilnius|isbn=978-9955-734-62-8|pages=66}} == Mokyklos ir filosofai == === [[Mileto mokykla]] === Mileto mokyklos filosofai dar kartais vadinami [[Jonija|Jonijos]] filosofais. Pirmasis mums žinomas graikų filosofas yra [[Talis Miletietis]] (apie 625–547 pr. m.e [[Miletas|Mileto]] mieste), senovėje laikytas vienu iš [[Septyni išminčiai|Septynių Išminčių]]. Į klausimą, iš ko viskas atsirado, šis filosofas atsakė taip: viskas atsirado iš vandens. Vanduo turi visas tuo laiku žinomas būsenas: jūros vanduo yra skystas, ledas tai sušalęs vanduo, garai – dujos. Be to, vanduo yra gyvybės šaltinis, o graikams pasaulis alsuoja gyvybe. Tokį Talio atsakymą nesunku suprasti ir pateisinti, nors ir nežinome visų argumentų, kuriais jis rėmėsi. Aišku, kad Talis keldamas problemą, iš ko viskas atsirado, ją suprato kaip klausimą, kuri iš keturių stichijų yra pirmoji, o kartu ir svarbiausioji. Termino pradas Talis, matyt, dar nevartojo, bet kiti [[Jonija|Jonijos]] filosofai jį jau žinojo. Ieškodami daiktų prado, jie rėmėsi minėtomis keturiomis stichijomis. Taip [[Anaksimenas]] Miletietis (apie 585–525 pr. m.e) juo laikė orą, [[Heraklitas]] Efesietis (apie [[585 m. pr. m. e.|585]]–[[525 m. pr. m. e.]]) – ugnį. Taigi empirinio, juslėmis suvokiamo pasaulio prado jie ieškojo pačioje empirinėje tikrovėje. Tolesnei filosofijos raidai svarbų žingsnį žengė Talio mokinys [[Anaksimandras]] Miletietis (apie 610–546 pr. m.e). Šis filosofas pirmasis ėmė vartoti [[Pradas|''prado'']], ''arche'' ({{el|arche}} – pradas, pagrindas, priežastis, principas) terminą ir pirmasis iš Jonijos filosofų daiktų pradu jis paskelbė ne vieną iš žinomų stichijų, empirišką pasaulio elementą, o patirtyje tiesiogiai neduotą, juslėmis nesuvokiamą magišką esybę, kuria jis vadino [[Apeironas|apeironu]]. ''Apeironas'' (gr. peiras – riba, apeiros – beribis) – tai neapibrėžta beribė būtis, kurią Anaksimandras tapatino iš dalies su erdve, iš dalies su laiku. Anaksimandro minties, kad daiktų pradas gali iš esmės skirtis nuo patyrime duotų pasaulio elementų, Jonijos filosofai nepalaikė. Tačiau, be šios minties kiti graikų filosofai turbūt nebūtų iškėlę labai svarbaus metafizinio klausimo, kas yra būtis? Mileto mokyklos filosofai nesvarstė, ar juslėmis suvokiamas pasaulis yra tiek pat tikras, realus, kaip ir daiktų pradas – jiems pasaulio tikrumas savaime suprantamas dalykas. Pasaulį jie traktavo kaip nuolat kintantį ([[Heraklitas]] sakė: „viskas teka“), bet regimojo pasaulio kitimo jie net nemanė laikyti jo netikrumo požymiu. Todėl klausdami, kas yra pasaulio ar daiktų pradas, jie neklausė kas yra pati būtis. === Elėjos mokykla === ''Stebėjimo filosofija (VI-V a. pr. m. e.)'' Pirmieji klausimą „Kas yra būtis?“ iškėlė Elėjos mokyklos atstovai, o būtent [[Parmenidas]] (540–480 m. pr. m.e), kuris sakė taip: „[[Būtis]] yra tai, kas neatsiranda ir neišnyksta; būtis – tai, kas negali pavirsti nebūtimi“. Todėl, jo nuomone, būtimi galima vadinti tik tai, kas amžina ir nekintama, nes bet koks kitimas reiškia atsiradimą ar išnykimą, taigi su būtimi nesuderinamą dalyką. Pripažindami, kad būtis yra amžina, nejudri, vientisa ir neskaidoma, elėjiečiai jai priešino empirinį pasaulį, kuris neturi tų savybių ir todėl turi būti laikomas ne būties, o nebūties pasauliu. Parmenido žodžiais tariant: „Būtis yra, o nebūties nėra“. Taip pat Parmenidas pirmas įveda ir [[Aksiominė teiginių sistema|Aksiominę teiginių sistemą]], nes būtent aksiomų pavidalu jis pateikia savo žodžius „Būtis yra, o nebūties nėra“. Iš šių jo žodžių mes lengvai galime įrodyti ir kitus teiginius. * Būtis yra vientisa ir nedaloma: jei ji būtų daloma, jos dalis turėtų skirti tarpai, kurie galėtų būti tik nebūtis, kurios nėra; * Būtis yra amžina ir nekintanti: jei ji nebūtų amžina, tai turėjo iš kažko atsirasti, o atsirasti galėjo tik iš nebūties, kurios nėra; * Būtis yra mąstoma ir pažini, o nebūtis ne, nes neįmanoma pažinti tai, ko nėra. Vienas žinomiausių Parmenido mokinių – [[Zenonas Elėjietis]], remdamasis [[Zenono paradoksai|pasakojimu apie Achilą ir Vėžlį]] teigė, jog judėjimas yra iliuzija; Juk matome vieną, o samprotaudami gauname kitą, todėl judėjimo nėra. == Literatūra == {{Išnašos}} === Kiti šaltiniai === * E. Nekrašas „Filosofijos įvadas“. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, ISBN 5-420-01543-9 (ankstesnis leidimas: Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993). === Vertimai į lietuvių kalbą === * Herakleitas „Fragmentai“ (vertė M. Adomėnas). – Vilnius, Aidai, 1995, ISBN 9986-590-08-6; * „Filosofijos istorijos chrestomatija. Antika“ (sudarytojas B. Genzelis). – Vilnius, Mintis, 1977 [Visų žinomiausių ikisokratikų – Talio, Anaksimeno, Anaksimandro, Pitagoro, Heraklito, Ksenofano, Parmenido, Zenono, Meliso, Anaksagoro, Empedoklio, Demokrito – fragmentų vertimai]. {{commons|Category:Presocratic philosophers}} [[Kategorija:Ikisokratikai| ]] 9v3spd1y2f4yoshk83hxq4h8d8miekr 0 12403 7947580 7804701 2026-10-18T08:46:45Z Gabrielius23 226500 /* */ 7947580 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Bananavarieties.jpg|thumb|255px|Bananų vaisiai]] '''Bananas'''  – valgomas pailgos formos [[bananas (gentis)|bananų]] (''Musa''), žydinčių žolinių augalų genties, vaisius (botaniniu požiūriu [[uoga]]). Jie labai skanūs.Kai kuriose šalyse šio vaisiaus pavadinimas skiriasi, priklausomai nuo to, ar jis naudojamas kaip užkandis ir desertas (bananas), ar yra naudojami patiekaluose kaip ingredientas (platanas). Beveik visi dabartinių laikų besėkliai (išvesti su [[partenokarpija]]) bananai yra kilę iš dviejų laukinių rūšių – ''[[Musa acuminata]]'' ir ''[[Musa balbisiana]]''. Tarp auginamų bananų labiausiai paplitusių rūšių moksliniai pavadinimai – [[mažasis bananas]] (''Musa acuminata''), ''[[Musa balbisiana]]'' ir [[tikrasis bananas]] (''Musa paradisiaca'') – ''Musa acuminata'' ir ''M. balbisiana'' hibridas. Senas mokslinis pastarojo hibrido pavadinimas, ''Musa sapientum'', yra nebevartojamas. Kaip pluoštiniai bananai paplitę [[pluoštinis bananas]] (''Musa textilis'') ir [[japoninis bananas]] (''Musa basjoo''), taip pat kitos rūšys. Bananų rūšys kilusios iš [[Indomalajų zona|Indomalajų zonos]] ir [[Australija (žemynas)|Australijos]]. Tikėtina, kad dėl maisto auginti pradėti [[Papua Naujoji Gvinėja|Papua Naujojoje Gvinėjoje]].<ref name=apscience>{{cite web |title=Tracing antiquity of banana cultivation in Papua New Guinea |publisher=The Australia & Pacific Science Foundation |url=http://apscience.org.au/projects/PBF_02_3/pbf_02_3.htm |access-date=2007 m. rugsėjo 18 d.|archive-url=https://web.archive.org/web/20070829105533/http://www.apscience.org.au/projects/PBF_02_3/pbf_02_3.htm |archive-date=August 29, 2007 }}</ref> daugiausiai dėl savo valgomų uogų, šiek tiek rečiau – dėl [[pluoštas|pluošto]], [[bananų vynas|bananų vyno]] ir [[bananų alus|bananų alaus]] bei kaip [[dekoratyvinis augalas]]. 2017 metais didžiausia bananų produkcija buvo [[Indija|Indijoje]] ir [[Kinija|Kinijoje]] – kartu jos išaugino maždaug daugiau nei ketvirtadalį visos pasaulio produkcijos.<ref>{{Cite web|url=http://www.fao.org/economic/est/est-commodities/bananas/bananafacts/en/#.XTjf0iMrI1g|title=Banana facts & figures|date=2013|department=How is banana production cost structured?|website=fao.org|access-date=2019 m. liepos 24 d.|archive-date=2019 m. liepos 18 d.|archive-url=https://web.archive.org/web/20190718140436/http://www.fao.org/economic/est/est-commodities/bananas/bananafacts/en#.XTjf0iMrI1g|url-status=live}}</ref> [[Vaizdas:Bananas1.JPG|thumb|left|250px|Banano vaisiai ant augalo]] == Maistingumas == Vaisiaus minkštime yra apie 75 proc. vandens, 15–20 proc. cukrų, apie 7 proc. krakmolo, 1,3 proc. baltymų, 0,3–0,6 proc. riebalų.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/bananas/ ''Bananas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-11-28.</ref> Vaisiuje dideli kiekiai [[Kalis|kalio]], [[vitaminas B6|vitamino B6]], [[vitaminas C|vitamino C]], [[manganas|mangano]] ir [[maistinės skaidulos|maistinių skaidulų]].<ref>{{Cite web|title=Banana|url=https://www.britannica.com/plant/banana-plant|access-date=2021-11-28|website=[[Britanika]]}}</ref> == Naudojimas == === Maistui === Priklausomai nuo bananų rūšies, šie gali būti naudojami kaip desertas arba iš jų gaminami patiekalai termiškai apdorojant, džiovinant bananų vaisius ar kitas bananų dalis (pvz., žiedus). Bananui tipišką kvapą suteikia [[izoamilo acetatas]] (dar vadinamas bananų aliejumi), taip pat kiti esteriai – [[butilo acetatas]] ir [[izobutilo acetatas]]. === Pluoštui === Tekstilė iš banano pluošto [[Azija|Azijoje]] naudojama bent nuo [[XIII a.]] Japonijoje smulkiausia pluošto dalis būdavo naudojama tradiciniam apdarui [[kimono]] ir [[kamišimo]]. === Kultūroje === Banano augalas japoniškai yra „bashō“. Vienas garsiausių japonų poetų [[Macuo Bašio]] pavadintas tokiu pseudonimu, kadangi vienas dėkingas Bašio mokinys pasėjęs mokytojo sode bananą, o šis tapęs poeto gyvenimo ir namų simboliu ir įkvėpimo šaltiniu poezijai.<ref>Matsuo Basho: the Master Haiku Poet, Kodansha Europe, {{ISBN|0-87011-553-7}}</ref> Situacija, kai žmogus užlipa ant numestos banano žievės ir paslydęs nugriūna, bent nuo XX a. pradžios vaizduojama [[komedija|komedijose]].<ref>Jay Ingram. The Science of Why, Volume 5: Answers to Questions About the Ordinary, the Odd, and the Outlandish. Simon and Schuster, 2020, p. 133. [https://books.google.lt/books?id=GbcCEAAAQBAJ&pg=PA133]</ref><ref>{{cite web|url=https://archive.org/details/CalStewart_part2 |title=Collected Works of Cal Stewart part 2 |access-date=2010-11-17 |last=Stewart |first=Cal |website=Uncle Josh in a Department Store (1910) |publisher=The Internet Archive }}</ref> Banano vaisius gali būti naudojamas simboliniuose veiksmuose, kurstant rasinę neapykantą. Rasistiškai nusiteikę europiečiai sirgaliai ne kartą mėtė bananus į juodaodžius futbolo žaidėjus rungtynių metu, siekdami įžeisti.<ref>{{Cite web|url=https://www.adelaidenow.com.au/news/opinion/richard-evans-throwing-bananas-at-black-sportsmen-has-been-recognised-as-racism-across-europe-for-decades/news-story/afcb5d4a634119b327507e7616755e0b|title=Why throwing bananas is a notorious racist act|date=2016 m. rugpjūčio 22 d|website=www.adelaidenow.com.au|access-date=2019 m. liepos 24 d.|archive-date=2019 m. liepos 24 d.|archive-url=https://web.archive.org/web/20190724224405/https://www.adelaidenow.com.au/news/opinion/richard-evans-throwing-bananas-at-black-sportsmen-has-been-recognised-as-racism-across-europe-for-decades/news-story/afcb5d4a634119b327507e7616755e0b|url-status=live}}</ref> Vienas žymesnių tokių incidentų įvyko [[2014]] m. [[Villarreal CF|Villarreal]] [[Keramikos stadionas|komandos stadione]], kai į [[Dani Alves]] Villareal sirgaliaus buvo mestas bananas.<ref name=BBCeats>{{cite news|url=https://www.bbc.co.uk/sport/0/football/27183851|title=Dani Alves: Barcelona defender eats banana after it lands on pitch|date=2014 m. balandžio 28 d.|access-date=2014 m. balandžio 29 d.|work=BBC Sport|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20140429095822/http://www.bbc.co.uk/sport/0/football/27183851|archive-date=2014 m. balandžio 29 d.}}</ref> == Produkcija == Bananai milijonams žmonių [[besivystančios šalys|besivystančiose šalyse]] yra itin reikšmingi, nes naudojami kaip vienas pagrindinių maisto produktų. Daugelyje tropinių šalių neprinokę bananai verdami ar kitaip naudojami maisto gamyboje. Dauguma bananų augintojų – smulkūs ūkininkai, produkciją suvartojantys vietoje ar ją parduodantys vietiniuose turguose. Bananai augina vaisius ištisus metus, tad yra itin svarbūs tarpiniam sezonui tarp derliaus. Tokiu atveju bananai gali užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą. Metinis bananų pasaulinis suvartojimas ~40,6 mln. t.<ref>{{cite book|author=|title=Iliustruota faktų enciklopedija|year=2005|publisher=Alma littera|location=Vilnius|isbn=9955-08-783-8|page=80}}</ref> {| class="wikitable" style="float; width:220px;" |- ! colspan=3|Tūkstančiai tonų (2020 m.)<ref>[http://www.fao.org/faostat/en/#data/QC]</ref> |- | 1 || {{flag|IND}} || style="text-align:right;"| 31504 |- | 2 || {{flag|CHN}} || style="text-align:right;"| 11513 |- | 3 || {{flag|INA}} || style="text-align:right;"| 8182 |- | 4 || {{flag|BRA}} || style="text-align:right;"| 6637 |- | 5 || {{flag|ECU}} || style="text-align:right;"| 6023 |- | 6 || {{flag|PHI}} || style="text-align:right;"| 5955 |- | 7 || {{flag|GUA}} || style="text-align:right;"| 4476 |- | 8 || {{flag|ANG}} || style="text-align:right;"| 4115 |- | 9 || {{flag|TAN}} || style="text-align:right;"| 3419 |- | 10 || {{flag|CRC}} || style="text-align:right;"| 2528 |- |} == Šaltiniai == {{išnašos}} {{Commons|Category:Bananas}} [[Kategorija:Bananiniai]] [[Kategorija:Uogos]] 69apm4erdc2gk5t1o26o3ak9pvpmtjd 7947586 7947580 2026-10-18T09:27:49Z Homo ergaster 10314 Atmestas Gabrielius23 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zygimantus keitimas) 7804701 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Bananavarieties.jpg|thumb|255px|Bananų vaisiai]] '''Bananas'''  – valgomas pailgos formos [[bananas (gentis)|bananų]] (''Musa''), žydinčių žolinių augalų genties, vaisius (botaniniu požiūriu [[uoga]]). Kai kuriose šalyse šio vaisiaus pavadinimas skiriasi, priklausomai nuo to, ar jis naudojamas kaip užkandis ir desertas (bananas), ar yra naudojami patiekaluose kaip ingredientas (platanas). Beveik visi dabartinių laikų besėkliai (išvesti su [[partenokarpija]]) bananai yra kilę iš dviejų laukinių rūšių – ''[[Musa acuminata]]'' ir ''[[Musa balbisiana]]''. Tarp auginamų bananų labiausiai paplitusių rūšių moksliniai pavadinimai – [[mažasis bananas]] (''Musa acuminata''), ''[[Musa balbisiana]]'' ir [[tikrasis bananas]] (''Musa paradisiaca'') – ''Musa acuminata'' ir ''M. balbisiana'' hibridas. Senas mokslinis pastarojo hibrido pavadinimas, ''Musa sapientum'', yra nebevartojamas. Kaip pluoštiniai bananai paplitę [[pluoštinis bananas]] (''Musa textilis'') ir [[japoninis bananas]] (''Musa basjoo''), taip pat kitos rūšys. Bananų rūšys kilusios iš [[Indomalajų zona|Indomalajų zonos]] ir [[Australija (žemynas)|Australijos]]. Tikėtina, kad dėl maisto auginti pradėti [[Papua Naujoji Gvinėja|Papua Naujojoje Gvinėjoje]].<ref name=apscience>{{cite web |title=Tracing antiquity of banana cultivation in Papua New Guinea |publisher=The Australia & Pacific Science Foundation |url=http://apscience.org.au/projects/PBF_02_3/pbf_02_3.htm |access-date=2007 m. rugsėjo 18 d.|archive-url=https://web.archive.org/web/20070829105533/http://www.apscience.org.au/projects/PBF_02_3/pbf_02_3.htm |archive-date=August 29, 2007 }}</ref> daugiausiai dėl savo valgomų uogų, šiek tiek rečiau – dėl [[pluoštas|pluošto]], [[bananų vynas|bananų vyno]] ir [[bananų alus|bananų alaus]] bei kaip [[dekoratyvinis augalas]]. 2017 metais didžiausia bananų produkcija buvo [[Indija|Indijoje]] ir [[Kinija|Kinijoje]] – kartu jos išaugino maždaug daugiau nei ketvirtadalį visos pasaulio produkcijos.<ref>{{Cite web|url=http://www.fao.org/economic/est/est-commodities/bananas/bananafacts/en/#.XTjf0iMrI1g|title=Banana facts & figures|date=2013|department=How is banana production cost structured?|website=fao.org|access-date=2019 m. liepos 24 d.|archive-date=2019 m. liepos 18 d.|archive-url=https://web.archive.org/web/20190718140436/http://www.fao.org/economic/est/est-commodities/bananas/bananafacts/en#.XTjf0iMrI1g|url-status=live}}</ref> [[Vaizdas:Bananas1.JPG|thumb|left|250px|Banano vaisiai ant augalo]] == Maistingumas == Vaisiaus minkštime yra apie 75 proc. vandens, 15–20 proc. cukrų, apie 7 proc. krakmolo, 1,3 proc. baltymų, 0,3–0,6 proc. riebalų.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/bananas/ ''Bananas'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-11-28.</ref> Vaisiuje dideli kiekiai [[Kalis|kalio]], [[vitaminas B6|vitamino B6]], [[vitaminas C|vitamino C]], [[manganas|mangano]] ir [[maistinės skaidulos|maistinių skaidulų]].<ref>{{Cite web|title=Banana|url=https://www.britannica.com/plant/banana-plant|access-date=2021-11-28|website=[[Britanika]]}}</ref> == Naudojimas == === Maistui === Priklausomai nuo bananų rūšies, šie gali būti naudojami kaip desertas arba iš jų gaminami patiekalai termiškai apdorojant, džiovinant bananų vaisius ar kitas bananų dalis (pvz., žiedus). Bananui tipišką kvapą suteikia [[izoamilo acetatas]] (dar vadinamas bananų aliejumi), taip pat kiti esteriai – [[butilo acetatas]] ir [[izobutilo acetatas]]. === Pluoštui === Tekstilė iš banano pluošto [[Azija|Azijoje]] naudojama bent nuo [[XIII a.]] Japonijoje smulkiausia pluošto dalis būdavo naudojama tradiciniam apdarui [[kimono]] ir [[kamišimo]]. === Kultūroje === Banano augalas japoniškai yra „bashō“. Vienas garsiausių japonų poetų [[Macuo Bašio]] pavadintas tokiu pseudonimu, kadangi vienas dėkingas Bašio mokinys pasėjęs mokytojo sode bananą, o šis tapęs poeto gyvenimo ir namų simboliu ir įkvėpimo šaltiniu poezijai.<ref>Matsuo Basho: the Master Haiku Poet, Kodansha Europe, {{ISBN|0-87011-553-7}}</ref> Situacija, kai žmogus užlipa ant numestos banano žievės ir paslydęs nugriūna, bent nuo XX a. pradžios vaizduojama [[komedija|komedijose]].<ref>Jay Ingram. The Science of Why, Volume 5: Answers to Questions About the Ordinary, the Odd, and the Outlandish. Simon and Schuster, 2020, p. 133. [https://books.google.lt/books?id=GbcCEAAAQBAJ&pg=PA133]</ref><ref>{{cite web|url=https://archive.org/details/CalStewart_part2 |title=Collected Works of Cal Stewart part 2 |access-date=2010-11-17 |last=Stewart |first=Cal |website=Uncle Josh in a Department Store (1910) |publisher=The Internet Archive }}</ref> Banano vaisius gali būti naudojamas simboliniuose veiksmuose, kurstant rasinę neapykantą. Rasistiškai nusiteikę europiečiai sirgaliai ne kartą mėtė bananus į juodaodžius futbolo žaidėjus rungtynių metu, siekdami įžeisti.<ref>{{Cite web|url=https://www.adelaidenow.com.au/news/opinion/richard-evans-throwing-bananas-at-black-sportsmen-has-been-recognised-as-racism-across-europe-for-decades/news-story/afcb5d4a634119b327507e7616755e0b|title=Why throwing bananas is a notorious racist act|date=2016 m. rugpjūčio 22 d|website=www.adelaidenow.com.au|access-date=2019 m. liepos 24 d.|archive-date=2019 m. liepos 24 d.|archive-url=https://web.archive.org/web/20190724224405/https://www.adelaidenow.com.au/news/opinion/richard-evans-throwing-bananas-at-black-sportsmen-has-been-recognised-as-racism-across-europe-for-decades/news-story/afcb5d4a634119b327507e7616755e0b|url-status=live}}</ref> Vienas žymesnių tokių incidentų įvyko [[2014]] m. [[Villarreal CF|Villarreal]] [[Keramikos stadionas|komandos stadione]], kai į [[Dani Alves]] Villareal sirgaliaus buvo mestas bananas.<ref name=BBCeats>{{cite news|url=https://www.bbc.co.uk/sport/0/football/27183851|title=Dani Alves: Barcelona defender eats banana after it lands on pitch|date=2014 m. balandžio 28 d.|access-date=2014 m. balandžio 29 d.|work=BBC Sport|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20140429095822/http://www.bbc.co.uk/sport/0/football/27183851|archive-date=2014 m. balandžio 29 d.}}</ref> == Produkcija == Bananai milijonams žmonių [[besivystančios šalys|besivystančiose šalyse]] yra itin reikšmingi, nes naudojami kaip vienas pagrindinių maisto produktų. Daugelyje tropinių šalių neprinokę bananai verdami ar kitaip naudojami maisto gamyboje. Dauguma bananų augintojų – smulkūs ūkininkai, produkciją suvartojantys vietoje ar ją parduodantys vietiniuose turguose. Bananai augina vaisius ištisus metus, tad yra itin svarbūs tarpiniam sezonui tarp derliaus. Tokiu atveju bananai gali užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą. Metinis bananų pasaulinis suvartojimas ~40,6 mln. t.<ref>{{cite book|author=|title=Iliustruota faktų enciklopedija|year=2005|publisher=Alma littera|location=Vilnius|isbn=9955-08-783-8|page=80}}</ref> {| class="wikitable" style="float; width:220px;" |- ! colspan=3|Tūkstančiai tonų (2020 m.)<ref>[http://www.fao.org/faostat/en/#data/QC]</ref> |- | 1 || {{flag|IND}} || style="text-align:right;"| 31504 |- | 2 || {{flag|CHN}} || style="text-align:right;"| 11513 |- | 3 || {{flag|INA}} || style="text-align:right;"| 8182 |- | 4 || {{flag|BRA}} || style="text-align:right;"| 6637 |- | 5 || {{flag|ECU}} || style="text-align:right;"| 6023 |- | 6 || {{flag|PHI}} || style="text-align:right;"| 5955 |- | 7 || {{flag|GUA}} || style="text-align:right;"| 4476 |- | 8 || {{flag|ANG}} || style="text-align:right;"| 4115 |- | 9 || {{flag|TAN}} || style="text-align:right;"| 3419 |- | 10 || {{flag|CRC}} || style="text-align:right;"| 2528 |- |} == Šaltiniai == {{išnašos}} {{Commons|Category:Bananas}} [[Kategorija:Bananiniai]] [[Kategorija:Uogos]] pws7xrkofpqkrr03wtazuhekuiv4oe0 102 14146 7947438 7944965 2026-10-17T13:56:58Z Kukmedis 169593 7947438 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[Varena]]<br>[[Seda (Portugalija)]]<br>[[Ranka (Latvija)]] || [[Palanga (Indonezija)]]<br>[[Pizė]] ||3|| 2 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || - || - || - ||- |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || [[Batas (Meinas)]]<br>[[Batas (Šiaurės Karolina)]]<br>[[Galva (Ilinojus)]]<br>[[Brolis (JAV)]]<br>[[Volas (Pietų Dakota)]] || - || 5 ||- |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || [[Eilitas]] || - || 1 || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || [[Palanga (Indonezija)]]<br>[[Pizė (upė)]] || - || 2 ||- |- | {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || {{vlv|POR}} [[Alvitas (Portugalija)]]<br />{{vlv|ITA}} [[Alvitas (Italija)]] || - || 2 || - |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] hnb7ni6887ii5y8fiixhp5tgehkg6zs 7947463 7947438 2026-10-17T17:12:05Z Fnyxo 166866 7947463 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[Varena]]<br>[[Seda (Portugalija)]]<br>[[Ranka (Latvija)]] || [[Palanga (Indonezija)]]<br>[[Pizė]] ||3|| 2 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || - || - || - ||- |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || - || - || - || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || [[Batas (Meinas)]]<br>[[Batas (Šiaurės Karolina)]]<br>[[Galva (Ilinojus)]]<br>[[Brolis (JAV)]]<br>[[Volas (Pietų Dakota)]]<br>[[Kandu]]<br>[[Roleto apygarda]]<br>[[Sijų apygarda (Šiaurės Dakota)]] || - || 8 ||- |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || [[Eilitas]] || - || 1 || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || [[Palanga (Indonezija)]]<br>[[Pizė (upė)]] || - || 2 ||- |- | {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || {{vlv|POR}} [[Alvitas (Portugalija)]]<br />{{vlv|ITA}} [[Alvitas (Italija)]] || - || 2 || - |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] a56xvapzv8eht5tlofya10p1t5hioox 0 19867 7947429 7887516 2026-10-17T13:43:26Z CD 677 7947429 wikitext text/x-wiki {{kiti}} {{Ltgyv |pavad = Pabiržė |foto = Pabiržė002.JPG |fotoinfo = Kelias pro Pabiržę |lat = 56.190 |long = 24.632 |sav = Biržų rajono savivaldybė |sen = Pabiržės seniūnija |gyv = 179 |metai = 2021 |plotas = 0.94 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Pãbiržė|Pãbiržės|Pãbiržei|Pãbiržę|Pãbirže|Pãbiržėje|š=2002}} |istpav = {{ru|Ростовскъ}}, {{ru|Подбирже}}<ref name="ESBE">{{ESBE|24|080/80526|Подбирже|47}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|4|137|Подбирже}}</ref> |vikiteka = Category:Pabiržė }} '''Pabiržė''' – miestelis [[Biržų rajono savivaldybė]]je, 8 km į pietvakarius nuo [[Biržai|Biržų]], prie kelio {{KK125}}. [[Pabiržės seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė [[Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčia]] ([[1910]] m.), XVIII a. vėlyvojo baroko architektūros ansamblis ([[1772]] m. statyta varpinė, buvusi klebonija, sandėlis), [[Vytauto paminklas]] prie bažnyčios (pastatytas [[1930]] m., pokariu nugriautas, [[1990]] m. atstatytas), [[Motiejus Valančius|M. Valančiaus]] paminklas (pastatytas [[1932]] m., pokariu nugriautas, [[1990]] m. atstatytas), [[Lietuvos laisvės paminklas]] (kritusiems už laisvę, atidengtas [[1999]] m.). Veikia [[Pabiržės pagrindinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT-41040). [[Pabiržės dvaras]] yra [[Balandiškiai|Balandiškiuose]]. [[Vaizdas:Pabiržės bendruomenės namai.JPG|miniatiūra|left|Bendruomenės namai]] == Etimologija == Pabiržės vardas kilęs nuo netoliese esančio [[Biržai|Biržų]] miesto. Dar iki XX a. pradžios ji taip pat vadinosi '''''Rastauskine''''' arba '''''Rastauskyne''''' ({{ru|Ростовскъ}}; [[dvarininkinis vietovardis]], kilęs nuo Rastauskų, padovanojusių savo palivarką, pavardės).<ref>{{Vanagas 2004|150–151}}</ref> == Geografija == {{Biržų RP}} Įsikūrusi [[Mūšos-Nemunėlio žemuma|Mūšos-Nemunėlio žemumoje]], [[Tatula|Tatulos]] upės slėnio šlaite, prie jos intako [[Juodupė (Tatula)|Juodupės]]. Šiaurėje prateka [[Smardonė]], trykšta [[Likėnų šaltinis]]. Apylinkėse įkurtas [[Pabiržės kraštovaizdžio architektūros draustinis]]. == Istorija == [[Vaizdas:Pabiržės paminklas partizanams.JPG|miniatiūra|left|Paminklas partizanams atminti]] [[Vaizdas:Pabiržė, kapinių vartai.jpeg|miniatiūra|180px|[[Pabiržės kapinės|Pabiržės kapinių]] vartai su angelais, apie 1928 m.]] [[Vaizdas:MacijauskasAntanas.JPG|thumb|180px|Paminklas A. Macijauskui]] Pabiržė minima nuo XVI a. pradžios, apie [[1515]] m. įkurta Pabiržės katalikų parapija ir [[Mikalojus Radvila III|Mikalojaus Mikalojaičio Radvilos]] jaunojo rūpesčiu pastatyta medinė bažnyčia. [[1645]] m. Karolis ir Marija Rastauskai parapijai padovanojo [[palivarkas|palivarką]], [[1647]] m. Pabiržėje arčiau miestelio jų rūpesčiu pastatyta nauja medinė bažnyčia. [[1674]] m. [[spalio 22]] d. [[Vilniaus vyskupas]] [[Mikalojus Steponas Pacas]] būsimos Biržų parapinės bažnyčios administratoriumi paskyrė Pabiržės kunigą Andrių Maciejevičių, pagarsėjusį avantiūristiškais išpuoliais prieš protestantus. [[1707]] m. Pabiržėje ant buvusio piliakalnio klebono Gasparo Šarkevičiaus rūpesčiu pradėta statyti trečioji, jau mūrinė, bažnyčia, bet statyba užtruko. Apie [[1726]]–[[1729]] m. Pabiržės katalikų filija vėl tapo parapija. [[1766]] m. atnaujinta 1707 m. pradėtos mūrinės bažnyčios statyba, ji baigta [[1772]] m., pastatyta varpinė. [[1777]] m. [[liepos 13]] d. naująją bažnyčią pašventino vyskupas F. Taujanskis. [[1782]] m. istorijos šaltiniuose paminėta Pabiržės parapijos mokykla, joje mokėsi 30 vaikų. [[1890]] m. Pabiržėje įsikūrė bažnyčios choras (vadovas [[Teodoras Brazys]]). [[1897]] m. pradėta statyti nauja bažnyčia (projekto autorius inžinierius [[Florijonas Vyganauskas]]), ji baigta [[1908]] m. [[1802]] m. [[gegužės 31]] d. Vilniaus universiteto profesoriaus [[Bonifacas Jundzilas|Bonifaco Jundzilo]] ekspedicija pateikė ataskaitą apie [[druska|druskos]] paieškas Biržų apylinkėse, kurioje minimos paieškos Pabiržėje, [[Kirdonys]]e. [[1871]] m. Pabiržėje įsteigta valdinė pradinė mokykla, įkurtas vienas pirmųjų Lietuvoje [[kredito kooperatyvas]]. XIX a. Pabiržė – miestelis, Panevėžio apskrities Pabiržės valsčiaus centras.<ref>{{SGKP|8|360|Podbirze (1)}}</ref> [[1900]] m. Pabiržėje įsteigtas vienas iš pirmųjų Lietuvoje [[vartotojų kooperatyvas]].<ref>Emilis Jokūbas Trečiokas. [http://www.birzai.lt/index.php?856918480 Biržų kalendorius.]</ref> [[1905]] m. gruodį prieš caro valdžią protestavo Pabiržės valstiečiai. [[1907]] m. įkurtas [[Saulės draugija|„Saulės“ draugijos]] Pabiržės skyrius. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais vokiečiai įkūrė štabą ir ligoninę. Naujosiose Pabiržės kapinėse yra palaidoti žuvę rusų ir vokiečių kareiviai, Lietuvos kariuomenės savanoris P. Kubilius, žuvęs kovose su [[bermontininkai]]s. [[1923]] m. įsteigta lietuviška 4 skyrių pradinė mokykla. [[1926]] m. įsteigta pašto agentūra. Apie [[1928]] m. pradėjo veikti senelių prieglauda. Tarpukariu Pabiržėje veikė 7 organizacijos: Angelo sargo vaikų organizacija, katalikų jaunimo federacijos „Pavasaris“ kuopa, jaunųjų pavasarininkų kuopa, maldos apaštalavimo organizacija, šv. Popiežiaus organizacija, Šaulių būrys, jaunalietuvių sąjungos skyrius. [[1930]] m. prie bažnyčios pastatytas [[Vytauto paminklas|paminklas Vytautui Didžiajam]], [[1932]] m. – vyskupui [[Motiejus Valančius|Motiejui Valančiui]]. Sovietmečiu jie buvo nugriauti ir atstatyti tik atkūrus nepriklausomybę. Nuo [[1933]] m., įsteigus 6 skyrių mokyklą, pradinė mokykla perkelta į buvusios senelių prieglaudos pastatą. [[1940]] m. atidaryta biblioteka. [[1946]] m. [[Likėnai]] tapo [[mtg|miesto tipo gyvenviete]], prie jų [[1970]] m. [[birželio 30]] d. prijungta Pabiržė. [[1986]] m. valdžios sprendimu Pabiržės pavadinimas buvo panaikintas, o miestelis kartu su sanatorija pavadintas vienu vardu – [[Likėnai]]s. [[1989]] m. Likėnams suteiktas Pabiržės pavadinimas,<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/7e20e0e01d1911e585eaba374ef4b409 LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. XI-2897]</ref> [[1992]] m. Pabiržė iš miesto tipo gyvenvietės tapo miesteliu.<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=2029&p_query=&p_tr2= 1992-04-16: LR Aukščiausiosios Tarybos potvarkis dėl kai kurių administracinių teritorinių pakeitimų]</ref> Apie 2020 m. dalis Pabiržės grąžinta Likėnams. {{adm2}} {{admr|XIX a. pabaiga – [[1915]] m.|r2=3|[[Pabiržės valsčius|Pabiržės valsčiaus]] centras|[[Panevėžio apskritis]]}} {{admr|[[1919]]–[[1924]] m.|[[Biržų-Pasvalio apskritis]]}} {{admr|[[1924]]–[[1950]] m.|[[Biržų apskritis]]}} {{admr|[[1954]]–[[1995]] m.|[[Pabiržės apylinkė]] (1954–1970 ir 1989–1995 m. jos centras)|[[Biržų rajonas]]}} {{admr|[[1995]]–|[[Pabiržės seniūnija|Pabiržės seniūnijos]] centras|[[Biržų rajono savivaldybė]]}} |} == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=400|inc=100|incmin=20 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. |1868|74|r1868=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|4|137|Подбирже}}</ref> |1898|100|r1898=*<ref name="ESBE"/> |1902|195|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|223|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|101|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|726||Pabiržė}}</ref> |1970|10|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |2001|364|r2001=<ref>{{2001sur(Panevėžys)}}</ref> |2011|300|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|179|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === Pabiržėje gimė: * [[Antanas Macijauskas]] (1874–1950), inžinierius, publicistas, visuomenės veikėjas, palaidotas Pabiržėje. [[2001]] m. Pabiržės miestelio centre pastatytas paminklas jam atminti (skulptorius [[Gediminas Piekuras]]). Gimė Pasvaliečių kaime. * broliai Budriūnai, kurių gimtieji namai tebestovi: ** [[Motiejus Budriūnas]] (1898–1969), smuikininkas, muzikologas, chorvedys; ** [[Antanas Budriūnas]] (1902–1966), vargonininkas, kompozitorius, pedagogas; ** [[Bronius Budriūnas]] (1909–1994), kompozitorius, vargonininkas, pedagogas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{ML|2|687|Pabiržė}} * {{TLE|3|257||Pabiržė}} * [http://www.pabirze.lt Pabiržės miestelio interneto tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141218055509/http://pabirze.lt/ |date=2014-12-18 }} * [http://www.mockus.us/optimum/deksnys/pabirze.html Žemėlapiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20051102024706/http://www.mockus.us/optimum/deksnys/pabirze.html |date=2005-11-02 }} {{BRŽgyv}} {{ltunavigacija |C=Pabiržė |R=[[Biržai|BIRŽAI]] – 8 km |PV=[[Kirdonys]] – 3 km <br /> [[Pasvalys|PASVALYS]] – 21 km |ŠV=''[[Likėnai]]'' – 1 km }} [[Kategorija:Pabiržė| ]] ks75c1d3ilakqbz6q1x36a8bw4dqyno 0 22869 7947481 6796332 2026-10-17T18:43:40Z ArunasG 107355 7947481 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} [[Graikų mitologija|Graikų mitologijoje]] '''Edipas''' ('''Oidipas''') – [[Tėbai (Graikija)|Tėbų]] karaliaus [[Lajas|Lajo]] ir [[Jokastė]]s, kurią vėliau vedė, sūnus. == Mitas == Edipo tėvas Lajas paniekino karaliaus [[Pelopsas|Pelopso]] svetingumą pagrobdamas jo sūnų [[Chrisipas|Chrisipą]], nes šį berniuką buvo įsimylėjęs. Ilgą laiką Lajas ir jo žmona Jokastė neturėjo vaikų, kol Lajas iš [[Delfų orakulas|Delfų orakulo]] sužinojo, kad susilauks sūnaus, kuris užmušiąs tėvą ir vesiąs motiną. === Edipas Korinte === Jokastė iš tikro netrukus pagimdė sūnų. Kai jis gimė, Lajas įsakė savo naujagimiui sūnui perdurti [[Sausgyslė|sausgysles]] ties [[Pėda|pėdų]] gurneliais ir pamesti ant Kitairono kalno šlaito. Tačiau jo tarnas, kuriam buvo įsakyta, pasigailėjo berniuko ir atidavė [[Korintas|Korinto]] piemeniui. Piemuo berniuką nunešė Korinto karaliui [[Polibas|Polibui]], kuris jį įsūnijo. Polibo žmona [[Meropė]] (ar [[Periboėja]]) išgydė Edipo žaizdas ir užaugino kaip savo sūnų. === Edipas nužudo savo tėvą === Edipas Korinte augo nežinodamas savo tikrosios kilmės. Kartą, kai Edipas buvo suaugęs jaunuolis, vienas apgirtęs korintietis jį išvadino pavainikiu. Įtėviai buvo priversti atskleisti tiesą. Edipas panoro išsiaiškinti, kas tikrieji jo tėvai, todėl nuvyko į [[Delfi|Delfus]] pas orakulą. Vietoje trokštamo atsakymo jam pasakė, kad jis užmuš tėvą ir ves savo motiną. Edipas tai išgirdęs nebegrįžo atgal į Korintą, kurį laikė savo tėvyne, ir pasiryžo keliauti po pasaulį. Kelyje iš Delfų į [[Daulis|Daulį]] siauroje trijų kelių sankryžoje Edipas sutiko neginkluotą senį, važiuojanti vežimu ir lydimą tarnų. Vieno iš vežimų važnyčiotojas Polifontas pareikalavo, kad Edipas tučtuojau pasitrauktų iš kelio. Šiam neskubant jis užmušė vieną iš Edipo žirgų. Įtūžęs Edipas užmušė senį, savo tėvą, ir visus jo palydovus. Taip išsipildė pirmoji pranašystės dalis. === Tolimesnė mito eiga === Atvykęs į Tėbus įmina [[Sfinksas (mitologija)|Sfinkso]] mįslę. Išgelbėti tėbiečiai paskelbia Edipą Tėbų karaliumi ir į žmonas atiduoda mirusio Lajo žmoną [[Jokastė|Jokastę]], jo motiną. Taip išsipildo pranašystė. Su Jokaste susilaukė keturių vaikų: [[Polineikas|Polineiko]], [[Eteoklis|Eteoklio]], [[Antigonė]]s ir [[Ismenė]]s. Laiminga santuoka truko 20 metų. Tėbus užpuola maras, kad baigtųsi maras Delfų orakulas pareikalauja išvaryti iš miesto Lajo žudiką. Aiškindamsis savo seno nusikaltimo aplinkybes Edipas supranta, kad jis nužudė savo tėvą ir vedė motiną. Tai sužinojusi Jokastė pasikaria, o Edipas auksine vėlionės sage išsiduria akis. Sūnūs išvaro tėvą iš miesto. Tėbų valdymas atiteko Eteoklui ir Polineikui. Nors iš pradžių ir susitaria valdyti kas antrais metais, vėliau kyla konfliktas tarp brolių ir Polineikas ryžtasi karo žygiui prieš sosto neužleidžianti brolį (žr. [[Septyniese prieš Tėbus]]). Lydėti aklą tėvą ryžtasi tik duktė Antigonė, kuri liko ištikima net ir sužinojusi baisią tiesą. Po ilgų klajonių Edipas pasiekia Koloną, šventą [[Eumenidės|eumenidžių]] giraitę, kur pagal pranašystė turėjo baigtis Edipo gyvenimas. [[Tesėjas]] priėmė Edipą, o šis papasakojo savo liūdną gyvenimo istoriją. Jokastės brolis [[Kreontas]] mėgina įtikinti Edipą grįžti į Tėbus, bet tik taip užsitraukia Tesėjo pyktį. Polineikas atvyko tėvo pritarimo karo žygiui prieš brolį Eteoklį, tačiau jo negauna. Edipas prakeikia abu savo sūnus, kurie išvarė jį iš Tėbų ir išpranašauja, kad abu žus dvikovoje. Kartu su Tesėju nukeliauja į Edipo mirties vietą. Atsiveria žemė ir praryja Edipą. Šią paslaptį žinojo tik Tesėjas. {{Commons|Category:Oedipus|no=T}} {{Graikų mitologija}} [[Kategorija:Graikų mitologijos mirtingieji]] [[Kategorija:Pranašystės]] g6nf14qbnm51pighhpq8iocsjsjavif 0 30339 7947554 7751320 2026-10-18T06:59:54Z CD 677 /* Istorija */ 7947554 wikitext text/x-wiki {{Ltgyvd |pavad = Vanagupė |prie = [[1958]] m. |foto = Vanagupe.jpg |fotoinfo = |žemplotis = 150 |lat = 55.936 |long = 21.072 |sav = Palangos miesto savivaldybė }} '''Vanagupė''' – buvęs kaimas [[Palangos miesto savivaldybė]]je, 1 km į šiaurę nuo miesto centro.<ref>{{Lt-atlas 2003|114}}</ref> == Etimologija == [[Vaizdas:Baltija Vanagupė.jpg|thumb|left|Baltijos pakrantė ties Vanagupe]] [[Vaizdas:Vanagupė 2012.JPG|thumb|left|Vanagupė 2012 m.]] Vanagupė pavadinta pagal upelį, kurio vardas buvo ''Vanagupė'' (dabar [[Ošupis]]). Upelis teka į šiaurės rytus nuo šios [[Palanga|Palangos]] miesto dalies, į [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]] įteka ties [[Užkanavė|Užkanave]], netoli santakos su [[Kaniavosis|Kaniavosiu]]. == Istorija == Anksčiau buvo kaimas, prie Palangos miesto prijungtas [[1958]] m. [[rugsėjo 29]] d., vykdant Didžiosios Palangos plėtros planą.<ref>[https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/palangos-miesto-buvusios-gyvenvietes/ Dabartinio Palangos miesto teritorijoje buvusios gyvenvietės (kaimai).] Zemaitiuzeme.lt (tikrinta 2023-05-04).</ref> 1972 m. pastatyti žemės ūkio darbuotojų poilsio namai (architektai A. Lėckas, L. Merkinas).<ref>{{LTE|9|378||Rekreacinė architektūra}}</ref> {{adm2}} {{admr|[[1923]] m.|[[Palangos valsčius]]|[[Kretingos apskritis]]}} {{admr|[[1950]]?–[[1958]] m.|[[Šventosios apylinkė]]|[[Kretingos rajonas]]}} {{admr|[[1958]]–[[1995]] m.|–|[[Palangos miestas]]}} {{admr|[[1995]]–|–|[[Palangos miesto savivaldybė]]}} |} == Gyventojai == {{dem|kolon=1|till=100|inc=10|incmin=5 |1923|99|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Palangos miesto dalys]] [[Kategorija:Panaikintos Palangos miesto savivaldybės gyvenvietės]] pa9stttlu1qfkzxp8c8bvam5tqestds 0 35143 7947530 7518678 2026-10-18T04:36:28Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947530 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Common_emitter.png|frame|Bendro emiterio schema kintamajai srovei sustiprinti. Emiteris sujungtas su žeme per rezistorių R_E, tačiau kintamosios srovės atžvilgiu jis sujungtas su žeme tiesiogiai per C_E (kintamąją srovę kondensatorius praleidžia)]] '''Bendras emiteris''' – [[tranzistorius|tranzistorinio]] signalo stiprintuvo tipas. Pavadinimas kilęs iš to, jog šioje schemoje tranzistoriaus [[emiteris|emiterio]] išvadas dažnai įžeminamas ar sujungiamas su metalinėmis masėmis. Bendro emiterio schemai būdinga nelabai didelė įėjimo varža bei vidutinė išėjimo varža. Naudojant šią schemą pasiekiamas didžiausias galingumo sustiprinimas, todėl ji palyginus su kitais jungimo būdais yra labiau paplitusi. Schema sustiprina tiek srovę, tiek ir įtampą.<ref>y Theodore P. Pavlic (2009). Transistor Basics. ECE 327: Electronic Devices and Circuits Laboratory I. [http://www.tedpavlic.com/teaching/osu/ece327/lab1_bjt/lab1_bjt_transistor_basics.pdf ECE 327: Transistor Basics] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200802225021/http://www.tedpavlic.com/teaching/osu/ece327/lab1_bjt/lab1_bjt_transistor_basics.pdf |date=2020-08-02 }}</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20070909222435/http://people.seas.harvard.edu/~jones/es154/lectures/lecture_3/bjt_amps/bjt_amps.html Basic BJT Amplifier Configurations] (Suarchyvuota iš [http://people.seas.harvard.edu/~jones/es154/lectures/lecture_3/bjt_amps/bjt_amps the original] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} rugpjūčio 9, 2007)</ref> == Darbo režimo nustatymas == Stiprintuvas normaliai dirbti gali tik tada, jei ramybės būvyje tranzistoriumi teka nedidelė (paprastai keleto miliamperų) ramybės srovė. Tuomet nežymiai pakeitus bazės srovę (keičiant įėjimo signalo įtampą), šis pokytis bus daug stipriau atspindėtas kolektoriaus srovės pokytyje (galingumo sustiprinimas). Jei ramybės srovės nebūtų, schema negalėtų stiprinti silpnų signalų, nes tranzistorius ima bent kiek atsidaryti tik bazės įtampai viršijus maždaug 0,6 V ribą. Tranzistoriaus kolektoriaus srovė šioje schemoje lygi jo bazės srovei, padaugintai iš srovės stiprinimo koeficiento bendro emiterio schemoje: : <math>\beta_0 = I_\mathrm{C} / I_\mathrm{B}</math> Paprasčiausiai schemai pakaktų vieno reikiamą bazės srovę nustatančio rezistoriaus R1, tačiau tada bazės srovė (taigi ir kolektoriaus srovė) labai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Darbo stabilumui padidinti įvedamas ir R2, suformuojant šioje vietoje įtampos daliklį. Pateikiamoje schemoje tranzistoriaus emiteris su žeme sujungtas per rezistorių R_E, šuntuotą kondensatoriumi C_E (vidutinių ir aukštų dažnių kintamąją srovę šis kondensatorius praleidžia). Šis rezistorius įveda neigiamą grįžtamąjį ryšį, padidindamas schemos darbo stabilumą kintant aplinkos temperatūrai (labiau atsidarius tranzistoriui, R_E ima tekėti stipresnė srovė, bet tada jam krinta didesnė įtampa. Jei daugiau maitinimo šaltinio įtampos tenka R_E, mažiau jos tenka tranzistoriui, taip susilpninant ir juo tekančią srovę. Įėjimo signalo pastovi dedamoji darbo režimui įtakos neturi, nes ją „nukerta“ C_in. == Charakteristikos (nedideliam įėjimo signalo pokyčiui) == (Lygiagrečios linijos nusako [[Lygiagretus rezistorių jungimas|lygiagrečiai sujungtų rezistorių]] bendrą varžą) '''Įtampos [[stiprinimo koeficientas]]:''' : Su C_E: : <math> -g_m (R_\mathrm{C} \| R_\mathrm{load})\, </math> : Be C_E: : <math> {-\beta_0 (R_\mathrm{C} \| R_\mathrm{load}) \over r_\pi + (1 + \beta_0)R_\mathrm{E}} </math> '''[[Įėjimo varža]]:''' : Su C_E: : <math> R_1 \| R_2 \| r_\pi\, </math> : Be C_E: : <math> R_1 \| R_2 \| (r_\pi + (1 + \beta_0)R_\mathrm{E})\, </math> '''Srovės [[stiprinimo koeficientas]]:''' : <math> A_\mathrm{vm} {r_\mathrm{in} \over R_\mathrm{load}} </math> '''[[Išėjimo varža]]:''' : <math> R_\mathrm{C}\, </math> čia: * <math>g_m = I_\mathrm{C} / V_\mathrm{T}</math>, kur: ** <math>I_\mathrm{C}</math> yra tranzistoriaus kolektoriaus srovė ramybės būvyje (nesant stiprinamo signalo). ** <math>V_\mathrm{T} = kT / q</math> yra „terminis potencialas“, kambario temperatūroje lygus maždaug 25 mV (žr. [http://www.google.com/search?hl=en&q=300+kelvin+*+k+%2F+elementary+charge+in+millivolts+%3D Google kalkuliatorių]). * <math>\beta_0 = I_\mathrm{C} / I_\mathrm{B}</math> yra tranzistoriaus srovės stiprinimo koeficientas bendro emiterio schemoje (dar neretai žymimas h_FE). Jis specifinis kiekvienam tranzistoriui (reikšmė svyruoje nuo 10-15 iki kelių šimtų). Kiekvienam tranzistoriaus tipui garantuojama gamintojo dokumentacijoje nurodyta minimali reikšmė (norint galima ir išmatuoti). * <math>r_\pi = \beta_0 / g_m = V_\mathrm{T} / I_\mathrm{B}</math> * <math>R_\mathrm{load}</math> yra apkrovos varža, kuri laikoma lygiagrečia R_C. == Šaltiniai == {{išn}} {{tranzistoriniai stiprintuvai}} o3ufiqfcwo95itovxkv3z5f93j9k9vn 0 35189 7947531 7518679 2026-10-18T04:36:29Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947531 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Common_collector.png|frame|Bendro kolektoriaus schema.]] '''Bendras kolektorius''' (arba emiterinis kartotuvas) – tranzistorinio signalo stiprintuvo tipas. Pavadinimas kilęs iš to, jog šioje schemoje tranzistoriaus kolektoriaus išvadas dažnai įžeminamas ar sujungiamas su metalinėmis masėmis. Apkrovos rezistorius R_E šioje schemoje įjungiamas emiterio grandinėje. Tranzistoriui atsidarant, šiam rezistoriui tenka vis didesnė įtampa. Ši įtampa sumažina potencialų skirtumą tarp tranzistoriaus bazės ir emiterio (esant tam pačiam įėjimo signalo žemės atžvilgiu lygiui), taip sukurdama gilų neigiamą grįžtamąjį ryšį. Dėl šio ryšio stiprintuvo išėjimo įtampa beveik lygi jo įėjimo įtampai (įtampos ši schema nesustiprina). Tačiau ji gali daug kartų sustiprinti srovę, taigi ir galingumą.<ref>y Theodore P. Pavlic (2009). Transistor Basics. ECE 327: Electronic Devices and Circuits Laboratory I. [http://www.tedpavlic.com/teaching/osu/ece327/lab1_bjt/lab1_bjt_transistor_basics.pdf ECE 327: Transistor Basics] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200802225021/http://www.tedpavlic.com/teaching/osu/ece327/lab1_bjt/lab1_bjt_transistor_basics.pdf |date=2020-08-02 }}</ref><ref>[https://web.archive.org/web/20070909222435/http://people.seas.harvard.edu/~jones/es154/lectures/lecture_3/bjt_amps/bjt_amps.html Basic BJT Amplifier Configurations] (Suarchyvuota iš [http://people.seas.harvard.edu/~jones/es154/lectures/lecture_3/bjt_amps/bjt_amps the original] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} rugpjūčio 9, 2007)</ref> Schemos įėjimo varža labai didelė, nes R_E tenkanti įtampa beveik lygi įėjimo įtampai, taigi įėjimo srovę sukeliantis šių įtampų skirtumas labai mažas. Išėjimo varža yra maža. Turėdama didelę įėjimo ir mažą išėjimo varžą, ši schema naudojama kuomet negalima daug apkrauti signalų šaltinio arba kai reikalinga maža išėjimo varža. Tokį stiprintuvą įjungus tarp dviejų [[bendras emiteris|bendro emiterio]] kaskadų, antroji bendro emiterio kaskada nebeapkrauna pirmosios, todėl galima gauti didesnį stiprinimo koeficientą nei naudojant tris bendro emiterio kaskadas. Rezistoriais R1 ir R2 nustatomas tranzistoriaus darbo režimas (ramybės srovė), panašiai kaip [[bendras emiteris|bendro emiterio]] schemoje. Charakteristikos tiesiškumui padidinti vietoje R_E kartais jungiamas [[aktyvus srovės šaltinis]]. == Charakteristikos == (Lygiagrečios linijos nusako [[Lygiagretus rezistorių jungimas|lygiagrečiai sujungtų rezistorių]] bendrą varžą) '''Įtampos [[stiprinimo koeficientas]]:''' : <math> {(1 + \beta_0)(R_\mathrm{E} \| R_\mathrm{load}) \over r_\pi + (1 + \beta_0) (R_\mathrm{E} \| R_\mathrm{load})} </math> Šio reiškinio reikšmė artima vienetui. '''[[Įėjimo varža]]:''' : <math> R_1 \| R_2 \| (r_\pi + (1 + \beta_0) (R_\mathrm{E} \| R_\mathrm{load}))\, </math> '''Srovės [[stiprinimo koeficientas]]:''' : <math> A_\mathrm{vm} {r_\mathrm{in} \over R_\mathrm{load}} </math> '''[[Išėjimo varža]]:''' : <math> R_\mathrm{E} \| {r_\pi + R_1 \| R_2 \| R_\mathrm{source} \over 1 + \beta_0} </math> čia: * <math>g_m = I_\mathrm{C} / V_\mathrm{T}</math>, kur: ** <math>I_\mathrm{C}</math> yra tranzistoriaus kolektoriaus srovė ramybės būvyje (nesant stiprinamo signalo). ** <math>V_\mathrm{T} = kT / q</math> yra „terminis potencialas“, kambario temperatūroje lygus maždaug 25 mV (žr. [http://www.google.com/search?hl=en&q=300+kelvin+*+k+%2F+elementary+charge+in+millivolts+%3D Google kalkuliatorių]). * <math>\beta_0 = I_\mathrm{C} / I_\mathrm{B}</math> yra tranzistoriaus srovės stiprinimo koeficientas bendro emiterio schemoje (dar neretai žymimas h_FE). Jis specifinis kiekvienam tranzistoriui (reikšmė svyruoje nuo 10-15 iki kelių šimtų). Kiekvienam tranzistoriaus tipui garantuojama gamintojo dokumentacijoje nurodyta minimali reikšmė (norint galima ir išmatuoti). * <math>r_\pi = \beta_0 / g_m = V_\mathrm{T} / I_\mathrm{B}</math> * <math>R_\mathrm{load}</math> yra apkrovos varža, kuri laikoma lygiagrečia R_C. == Šaltiniai == {{išn}} {{tranzistoriniai stiprintuvai}} bamxl0nny3zbc5ohemsbpgstn8l9011 0 35250 7947528 6136607 2026-10-18T04:36:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947528 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Common_base.png|frame|Bendros bazės stiprintuvas]] '''Bendra bazė''' – tranzistorinio signalo stiprintuvo tipas. Pavadinimas kilęs iš to, jog šioje schemoje tranzistoriaus bazės išvadas dažnai įžeminamas ar sujungiamas su metalinėmis masėmis. Ši schema turi mažą įėjimo ir didelę išėjimo varžą. Ji nesustiprina srovės, tačiau gali daug kartų sustiprinti įtampą, taigi ir galingumą.<ref>[https://web.archive.org/web/20070909222435/http://people.seas.harvard.edu/~jones/es154/lectures/lecture_3/bjt_amps/bjt_amps.html Basic BJT Amplifier Configurations] (Suarchyvuota iš [http://people.seas.harvard.edu/~jones/es154/lectures/lecture_3/bjt_amps/bjt_amps the original] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} rugpjūčio 9, 2007)</ref> Įėjimo signalas paduodamas į emiterio išvadą, išėjimo signalas nuimamas nuo kolektoriaus išvado. Dėl tranzistoriaus ypatybių kolektoriaus srovė (per R_C) tokioje schemoje beveik lygi (nežymiai mažesnė) nei emiterio srovė (srovės bendros bazės schema nestiprina). Tačiau jei apkrovos varža (R_C) pakankamai didelė, ja tokia pati srovė teka tik esant daug didesnei įtampai, nei įėjimo signalo įtampai. Taip schema sustiprina įtampą. Bendros bazės schema neretai laikoma lengviausiai suprantama ir todėl dažnai būna pirmoji (arba ir vienintelė) pateikiama fizikos vadovėliose. Praktikoje bendros bazės stiprintuvas naudojamas kaip pirmoji kaskada tais atvejais, kai signalo šaltinį būtina apkrauti maža įėjimo varža (pavyzdžiui, kai kurie mikrofonų tipai). Be to, taip įjungtas tranzistorius geriau dirba aukštų dažnių diapazone, todėl bendros bazės schemas galima rasti, pavyzdžiui, ultratrumpųjų bangų imtuvuose. Aukšto dažnio įrangoje neretai svarbu jog ši schema turi labai mažą talpą tarp įėjimo ir išėjimo, nes tarp emiterio ir kolektoriaus atsiduria įžeminta tranzistoriaus puslaidininkio kristalo bazės sritis. == Charakteristikos == (Lygiagrečios linijos nusako [[Lygiagretus rezistorių jungimas|lygiagrečiai sujungtų rezistorių]] bendrą varžą) '''Įtampos [[stiprinimo koeficientas]]:''' : <math> g_m (R_\mathrm{C} \| R_\mathrm{load})\, </math> Didelis stiprinimo koeficientas pasiekiamas tik jei R_C pakankamai didelė ir išėjimas neapkrautas (didelė išėjimo varža). '''[[Įėjimo varža]]:''' : <math> R_\mathrm{E} \| {r_\pi + R_1 \| R_2 \over 1 + \beta_0}. </math> '''Srovės [[stiprinimo koeficientas]]:''' : <math> A_\mathrm{vm} {r_\mathrm{in} \over R_\mathrm{load}} </math> Ši reikšmė paprastai būna artima vienetui. '''[[Išėjimo varža]]:''' : <math> R_\mathrm{C}\, </math> čia: * <math>g_m = I_\mathrm{C} / V_\mathrm{T}</math>, kur: ** <math>I_\mathrm{C}</math> yra tranzistoriaus kolektoriaus srovė ramybės būvyje (nesant stiprinamo signalo). ** <math>V_\mathrm{T} = kT / q</math> yra „terminis potencialas“, kambario temperatūroje lygus maždaug 25 mV (žr. [http://www.google.com/search?hl=en&q=300+kelvin+*+k+%2F+elementary+charge+in+millivolts+%3D Google kalkuliatorių]). * <math>\beta_0 = I_\mathrm{C} / I_\mathrm{B}</math> yra tranzistoriaus srovės stiprinimo koeficientas bendro emiterio schemoje (dar neretai žymimas h_FE). Jis specifinis kiekvienam tranzistoriui (reikšmė svyruoje nuo 10-15 iki kelių šimtų). Kiekvienam tranzistoriaus tipui garantuojama gamintojo dokumentacijoje nurodyta minimali reikšmė (norint galima ir išmatuoti). * <math>r_\pi = \beta_0 / g_m = V_\mathrm{T} / I_\mathrm{B}</math> * <math>R_\mathrm{load}</math> yra apkrovos varža, kuri laikoma lygiagrečia R_C. == Šaltiniai == {{išn}} {{tranzistoriniai stiprintuvai}} 1yu73wmfrw9688atrssfu6qhos4a63s 0 37336 7947559 7763242 2026-10-18T07:26:34Z CD 677 /* Istorija */ 7947559 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Naujieji Valkininkai |foto = Valkininkų GS, 2023.JPG |plotis = 270px |fotoinfo = [[Valkininkų geležinkelio stotis]] |lat = 54.349 |long = 24.721 |sav = Varėnos rajono savivaldybė |sen = Valkininkų seniūnija |gyv = 368 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Naujíeji Valkiniñkai|Naujų̃jų Valkiniñkų|š=2016}} |istpav= {{pl|Stancja Olkieniki}} }} '''Naujieji Valkininkai''' (iki 2010 m. '''''Valkininkų geležinkelio stotis''''') – kaimas [[Varėnos rajono savivaldybė]]je, į vakarus nuo [[Valkininkai|Valkininkų]] miestelio. Gyvenvietė ėmė formuotis nutiesus geležinkelį Vilnius–Gardinas, dabar joje gyvena daugiau žmonių nei pačiuose Valkininkuose. Naujųjų Valkininkų seniūnaitija. Pro kaimą eina plentas {{A4}}, atsišakoja {{KK128}}, {{RK4704}}. Kaime yra [[Valkininkų sanatorijos mokykla]], lopšelis-darželis „Žibutė“, Valkininkų vaikų ligoninė „Pušelė“ (pastatyta [[1970]] m., architektai [[Zigmantas Liandzbergis]] ir [[Eduardas Chlomauskas]], freskų autoriai [[Birutė Žilytė-Steponavičienė]] ir [[Algirdas Steponavičius (1927)|Algirdas Steponavičius]]), Valkininkų kardiologinė sanatorija, biblioteka (bibliotekininkė Danutė Blažulionienė), paštas (LT-65067), girininkija, geležinkelio stotis (viršininkė Inga Kovalčiukienė), dvi parduotuvės, R. Kuodienės kaimo turizmo sodyba. Geležinkelio stoties statinių kompleksą (XIX–XX a.) sudaro istorizmo stilistikos stoties pastatas (1929 m.) ir ūkinis pastatas (1902 m.), 2 namai, sandėlis ir vandens bokštas.<ref>{{VLE|16|246||Naujieji Valkininkai}}</ref> [[Vaizdas:Naujieji Valkininkai, Lithuania - panoramio (1).jpg|thumb|left|370px|N. Valkininkų sanatorija]] == Istorija == Gyvenvietė ėmė kurtis aplink [[Valkininkų geležinkelio stotis|Valkininkų geležinkelio stotį]] ir kurį laiką buvo vadinama '''''Valkininku''''', vėliau '''''Valkininkų geležinkelio stotimi'''''. 1970 m. pastatyta [[Pušelės sanatorija]] (architektai Z. Liandzbergis, E. Chlomauskas).<ref>{{LTE|10|10||Sanatorija}}</ref> Naujuosiuose Valkininkuose nuo 2003 m. aktyviai veikia kaimo bendruomenė (pirm. Alvydas Valeiša). [[2010]] m. [[gruodžio 29]] d. Vyriausybės nutarimu gyvenvietė pervadinta '''''Naujaisiais Valkininkais'''''.<ref>[https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.84B176BA7859 2010-12-29 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1858]</ref> 150-osioms kaimo metinėms 2014 m. bendruomenės narių iniciatyva išleista knyga „Vis dar ūkia garvežiai. Naujųjų Valkininkų kaimo istorija“. == Gyventojai == {{dem|kolon=7|till=700|inc=100|incmin=50 |1905|18|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|122|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|289|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|510|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|673||Valkininkai}}</ref> |1979|317|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1987|651|r1987=<ref name="TLE">{{TLE|4|438||Valkininkai}}</ref> |1989|657|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|544|r2001=<ref>{{2001sur(Alytus)}}</ref> |2011|370|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|368|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === Kazimieras Jončys (Sanatorijos „Pušelė“ vyr. gydytojas), Jonas Vencius – padiatras chirurgas, Modestas Juozaitis – kardiologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, Rūta Glinskytė Kavaliauskienė – skulptorė, restauratorė ir jos vyras Nerijus Kavaliauskas – skulptorius. Netoli Naujųjų Valkininkų esančiame [[Vaitakarčmis|Vaitakarčmio]] kaime vasaromis gyveno ir kūrė poetas [[Martynas Vainilaitis]] (1933–2006). Naujuosiuose Valkininkuose gimė ir augo poetė [[Daiva Molytė-Lukauskienė]] (1967–). == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C=VALKININKŲ GS |Š= |ŠR= |R=[[Valkininkai]] – 8 km |PR= |P=[[Pamerkiai]] – 6 km |PV=[[Senoji Varėna|SENOJI VARĖNA]] – 18 km <br /> [[Varėna|VARĖNA]] – 22 km |V= [[Alytus]] – 50 km |ŠV= }} [[Kategorija:Varėnos rajono savivaldybės gyvenvietės]] h0l4k3ifc16lgiz8g6cph1l1t2u2902 0 40311 7947551 7672174 2026-10-18T06:41:26Z CD 677 7947551 wikitext text/x-wiki {{Ltgyvd |pavad = Karoliniškės |prie = XX a. |foto = Karo by Augustas Didzgalvis.jpg |fotoinfo = 2023 m. vasara |lat = 54.693 |long = 25.213 |sav = Vilniaus miesto savivaldybė |sen = Karoliniškių seniūnija |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Karolìniškės|Karolìniškių|Karolìniškėms|Karolìniškes|Karolìniškėmis|Karolìniškėse|š=2002}} |istpav = {{pl|Karolinka}} }} '''Karoliniškės''' – [[Vilniaus miesto dalis]] miesto vakaruose, [[Neris|Neries]] dešiniajame krante, į vakarus nuo [[Žvėrynas|Žvėryno]] ir į šiaurę nuo [[Lazdynai (Vilnius)|Lazdynų]].<ref>{{bmaps|54.69|25.21|2021-10-13}}</ref> Šiaurėje ribojasi su [[Viršuliškės|Viršuliškėmis]], vakaruose [[Vilniaus vakarinis aplinkkelis|Vilniaus vakarinio aplinkkelio]] atskirtos nuo [[Gudeliai (Vilnius)|Gudelių]]. Sudaro [[Karoliniškių seniūnija|Karoliniškių seniūniją]]. [[Vaizdas:Koralai by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|left|2023 m. ruduo]] [[Vaizdas:Vilniaus panorama iš televizijos bokšto.jpg|thumb|left|2008 m.]] Rajone stovi aukščiausias Lietuvos statinys – [[Vilniaus televizijos bokštas]]. Įsikūręs [[SoDra|SoDros]] Vilniaus sk. filialas, anksčiau buvo [[Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]. Yra poliklinika, 3 gimnazijos (lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis), 2 vidurinės mokyklos (lietuvių ir baltarusių kalbomis), pagrindinės ir muzikos mokyklos. 10 vaikų lopšelių-darželių, vaikų invalidų ugdymo centras, [[Ugniagesių gelbėtojų mokykla|Ugniagesių gelbėtojų rengimo centras]]. [[Karoliniškių muzikos mokykla]] - viena didžiausių muzikos mokyklų Lietuvoje: joje dirba 115 mokytojų, mokosi 1100 moksleivių. Vyrauja daugiabučiai gyvenamieji namai (5, 9, 12 aukštų) sujungti į 4–5 korpusų blokus. Karoliniškių teritorijoje yra [[Karoliniškių draustinis]], [[Pasakų parkas]] (jame stovi tautodailininkų ir Vilniaus dailės akademijos studentų medžio skulptūros pasakų motyvais).<ref>{{VLE|15}}</ref> Gyvenamąjį rajoną su mišku už aplinkkelio jungia [[Kaklaraiščių tiltas]]. Karoliniškės išsidėsčiusios tarp [[Sudervė (upė)|Sudervės]] upelio slėnio ir Neries skardžio ([[Plikakalnio atodanga|Plikakalnio atodangos]]). 150 ha plote įsteigtas Karoliniškių landšaftinis draustinis, Pasakų parką puošia medinės pasakų veikėjų skulptūros. Prie Vilniaus televizijos bokšto memorialo, įamžinančio 1991 m. [[Sausio įvykiai (1991 m.)|sausio 13-osios įvykius]], kasmet finišuoja jiems skirtas tradicinis bėgimas, pavasarį vyksta [[Gegužinės pamaldos]], prieš Kalėdas bokštas puošiamas kaip didžiausia Lietuvos eglutė. Važiuoja 1, 3, 9, 13, 16, 18 nr. troleibusai, 2G, 7, 49, 54, 55, 59, 69, 116 nr. autobusai. [[VVT]] stotelės: Pasakų parkas, Karoliniškės, Vaivorykštės st., Televizijos bokštas, Laisvės st., Sietyno st., Atminties st., Ugniagesių st., Karoliniškių poliklinika. == Istorija == Senieji Karoliniškių gyventojai pasakojo, kad jų kaimas pavadintas šioje vietoje buvusio dvarelio dalies paveldėtojos Karolinos vardu (''Karolinka''). Kalbininkas Jonas Jurkštas vietovardį kildina iš XIX a. čia buvusios Karolinų karčiamos. Šioje vietoje kažkada buvo dvaras, XIX a. pradžioje stovėjo „Karčma Karolinov“, o kaimelyje – tik trys sodybos. Šalia – kelios [[Šaltūnai|Šaltūnų]] kaimo sodybos. Antroje XIX a. pusėje veikė plytinė. 1866 m. Karolinkos karčemoje ir plytinėje gyveno 6 gyventojai (5 katalikai ir 1 stačiatikis).<ref>{{SGKP|3|852|Karolinka}}</ref> 1931 m. Karolinkos palivarke gyveno 31 žmogus.<ref>{{1931sur}}</ref> Karoliniškės pradėtos statyti 1971 m. pagal [[Kazimieras Rimantas Balėnas|R. Balėno]] ir [[Genovaitė Balėnienė|G. Balėnienės]] projektą. 1977 m. pastatyta Vilniaus miesto V poliklinika (architektas Č. Mazūras).<ref>{{LTE|9|87||Poliklinika}}</ref> 1986 m. įrengtas, 1987 m. atidarytas [[Pasakų parkas]]. Karoliniškės – viena svarbiausių [[1991]] m. [[Sausio įvykiai (1991 m.)|sausio 13]] d. įvykių vietų. Po šių įvykių 8 Karoliniškių gatvės pervadintos [[Sausio 13 aukos|aukų]] pavardėmis. <gallery> Maps of Lithuania. Map of Vilnius, Karoliniškės and Šeškinė districts, Lithuanian language, 1940.png | Karoliniškės (Karoliniškė) 1940 m. žemėlapyje Leszczyniaki.png | 1893 m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] žemėlapis su pažymėtu Karolinka ({{ru|Каролинка}}) kaimu </gallery> == Mokyklos == * [[Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija|Jono Pauliaus II gimnazija]] (lenkų kalba), V. Druskio g. 11 * [[Vilniaus Spindulio pagrindinė mokykla|„Spindulio“ progimnazija]], R. Jankausko g. 17 * „Saulės“ privati gimnazija R. Jankausko g. 17 * [[Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija|Pranciškaus Skorinos gimnazija]] (gudų kalba), Sietyno g. 21 * [[Vilniaus Ryto vidurinė mokykla|„Ryto“ ]]<nowiki/>progimnazija, D. Gerbutavičiaus g. 9 * [[Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija|Vasilijaus Kačialovo gimnazija]] (rusų kalba), A. J. Povilaičio g. 1 * [[Vilniaus Karoliniškių gimnazija|Karoliniškių gimnazija]], Sausio 13-osios g. 17 * [[Vilniaus Vilties specialioji mokykla-daugiafunkcis centras]], Igno Šimulionio g. 6 == Darželiai == * [[Vilniaus darželis-mokykla „Žiburėlis”]], Laisvės pr. 46 * [[Vilniaus darželis-mokykla „Lokiukas”]], Igno Šimulionio g. 8 * [[Vilniaus lopšelis-darželis „Raktelis”]], Algimanto Petro Kavoliuko g. 12 * [[Vilniaus lopšelis-darželis „Strazdelis”]], Igno Šimulionio g. 14 * [[Vilniaus lopšelis-darželis „Medynėlis”]], Algimanto Petro Kavoliuko g. 5 * [[Vilniaus lopšelis-darželis „Šilelis”]], Sietyno g. 5 * [[Vilniaus lopšelis-darželis „Prie pasakų parko”]], Loretos Asanavičiūtės g. 7 * [[Vilniaus specialusis lopšelis-darželis „Čiauškutis”]], Sausio 13-osios g. 6 * [[Vilniaus lopšelis-darželis „Delfinukas“]], Vido Maciulevičiaus g. 32 / Sietyno g. 9 == Galerija == <gallery> View in Karolinishkes district.jpg Utsikt over vilnius tv-torn.jpg Gaisrininku C.jpg|Ugniagesių rengimo centras Music sc. Karoliniskes.jpg|Karoliniškių muzikos mokykla Výhled z Vilniuské televizní věže (8).jpg|VSDF Vilniaus skyrius Laisvės prospekte SoDra Vilnius.jpg|[[SoDra]] Vilniaus skyrius Laisvės prospekte MELI Institutas.jpg|[[MELC|Enciklopedijų centras]] LAs lenta.jpg|Memorialinė lenta Loretai Asanavičiūtei atminti Vilniaus Karoliniškių gimnazija.JPG|[[Vilniaus Karoliniškių gimnazija]] Vilniaus Kačialovo gimnazija.JPG|[[Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija]] </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{TLE|2|223||Karoliniškės}} * [http://www.manokaroliniskes.lt Karoliniškių žinios internete] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120606114216/http://www.manokaroliniskes.lt/ |date=2012-06-06 }} {{Vilniaus miesto dalys}} [[Kategorija:Karoliniškės| ]] r1fni5pnork5s9r8jzval3we5mdt820 0 48916 7947539 7901837 2026-10-18T05:21:16Z CD 677 7947539 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Edgaras Česnauskis | image = [[Vaizdas:Edgaras Cesnauskis 2011.JPG|180px]] | dateofbirth = {{bda|1984|2|5}} | cityofbirth = [[Kuršėnai]] | countryofbirth = [[Lietuvos TSR]] | height = 182 cm | currentclub = | position = [[saugas]] | years = 1999–2003</br>2003–2006</br>2006–2008<br />2008–2009<br />2009–2010<br>2011–2015 | clubs = [[Ekranas Panevėžys]]</br>[[Dinamo Kiiv]]</br>[[Saturn Ramenskoe]]<br />[[FK Moskva]]<br />[[FK Dinamo Moskva]]<br>[[FK Rostov]] | caps(goals) = 80 (4)</br>5 (0)</br>52 (10)<br />35 (5)<br>22 (2)<br>49 (1) | nationalyears = 2003–2013 | nationalteam = {{Fut|LTU|1}} | nationalcaps(goals) = 43 {{0}}(5)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | ntupdate = 2013 }} '''Edgaras Česnauskis''' ([[1984]] m. [[vasario 5]] d. [[Kuršėnai|Kuršėnuose]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. == Biografija == Gimė 1984 m. Kuršėnuose. Tėvas – lengvaatletis, mėgęs futbolą. Pirmasis treneris – [[Kęstutis Rimkus]] (Kuršėnai).<ref>{{Kavaliauskaitė 2007|85–86}}</ref> Brolis [[Deividas Česnauskis]] – taip pat futbolininkas. Karjerą pradėjo [[FK Ekranas|Panevėžio „Ekrane“]], kur per 80 rungtynių pelnė 4 įvarčius. Nuo 2004 m. sausio žaidė [[FC Dynamo Kyiv|Kijevo Dinamo]] komandoje [[Vyscha Liha|Ukrainos aukščiausioje lygoje]], dažniausiai saugo pozicijoje. Čia sužaidė 19 rungtynių, per kurias pelnė 3 įvarčius. 2006 m. sausį perėjo į „Saturn“ klubą ir puikiai debiutavo [[Rusijos Premjer lyga|Rusijos Premjer lygoje]]. 2009 m. gruodžio pradžioje persikėlė į [[FK Dinamo Moskva|Maskvos „Dinamo“]] klubą ir pasirašė trijų metų kontraktą.<ref>https://delfi.lt/sportas/futbolas/article.php?id=27130175</ref> [[2011]] m. [[kovo 10]] d. pasirašė 1,5 metų kontraktą su [[FK Rostov|Rostovo]] klubu.<ref>http://sportas.delfi.lt/abroad/ecesnauskis-pasirase-sutarti-su-rostov-klubu.d?id=42957395</ref> 2015 m. baigė žaidėjo karjerą, manoma, dėl ūmaus charakterio.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/broliu-pjautynes-karjeros-aklavieteje-istriges-edgaras-cesnauskis-i-teisma-padave-savo-broli-deivida-24-685871 Brolių pjautynės: karjeros aklavietėje įstrigęs Edgaras Česnauskis į teismą padavė savo brolį Deividą.] 2016-09-20, 15min.lt (tikrinta 2026-10-18).</ref> == Pasiekimai == * [[LFF taurė]]: 2000 m. * [[Ukrainos aukščiausioji lyga|Ukrainos]] čempionas: 2004 m. * [[Ukrainos futbolo taurė|Ukrainos futbolo taurės]] čempionas: 2005 m. * [[Ukrainos futbolo supertaurė|Ukrainos futbolo supertaurės]] čempionas: 2004 m. == Įvarčiai rinktinėje == {| class="wikitable" ! # !! Data !! Vieta !! Varžovas !! Įvartis !! Rezultatas !! Varžybos |- | 1. || 2003-07-03 || [[Talinas]], [[Estija]] || {{fut|EST|1}} || 5–1 || 5–1 || [[2003 m. Baltijos taurė]] |- | 2. || 2011-03-25 || [[Kaunas]], [[Lietuva]] || {{fut|POL|1}} || 2-0 || 2-0 || [[Lietuvos futbolo rinktinės draugiškos varžybos|Draugiškos]] |- | 3. || 2011-08-10 || [[Kaunas]], [[Lietuva]] || {{fut|ARM|1}} || 2-0 || 3-0 || [[Lietuvos futbolo rinktinės draugiškos varžybos|Draugiškos]] |- | 4. || 2012-10-12 || [[Vaducas]], [[Lichtenšteinas]] || {{fut|Lichtenšteinas|1}} || 1-0 || 2-0 || [[2014 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|2014 m. pasaulio futbolo čempionato atranka]] |- | 5. || 2012-10-12 || [[Vaducas]], [[Lichtenšteinas]] || {{fut|Lichtenšteinas|1}} || 2-0 || 2-0 || [[2014 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|2014 m. pasaulio futbolo čempionato atranka]] |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Česnauskis, Edgaras}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] 5y42ft4gea7a8mger2dr5y52u0pbb90 0 67067 7947356 7941461 2026-10-17T12:34:30Z Makenzis 46558 /* Apranga */ 7947356 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Londono „Charlton Athletic“ | image = [[Vaizdas:Charlton Athletic crest second.png|150px]] | fullname = Charlton Athletic Football Club | nickname = ''The Addicks'' | founded = 1905 m. | ground = „The Valley“, [[Londonas]] | capacity = 27 111 | chairman = | manager = | league = '''[[EFL Championship]] (II)''' | season = 2024–2025 | position = vieta, [[EFL Championship]] (II) | pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whitesholders|pattern_ra1=_whiteborder| leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FFFFFF|socks1=FF0000| pattern_la2=_navylower|pattern_b2=_lightbluestripes|pattern_ra2=_navylower| leftarm2=00CCFF|body2=003366|rightarm2=00CCFF|shorts2=003366|socks2=003366| }} '''Londono „Charlton Athletic“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Londonas|Londono]] priemiesčio [[Grinidžas|Grinidžo]], Čarltono rajono. == Istorija == Nuo 1921 m. varžėsi [[The Football League|Futbolo lygoje]], pirmą kartą į aukščiausią divizioną pateko 1936 m., bet 1957 metais iškrito į antrąjį, o 1972 – net į trečiąjį divizioną. 1998 metais pirmą kartą pateko į [[FA Premier League|Premier lygą]], kur po pirmojo sezono iškrito į žemesnę lygą, bet 2001 metais vėl grįžo į Premier lygą, iš kurios iškrito po 2006-2007 m. sezono. == Pasiekimai == {{ENGfut |0| |1|1937 |1|1939 |1|1947 |1|1946 |0||0||0||0|}} * Anglijos II diviziono (dab. [[Futbolo lygos čempionatas|Lygos čempionatas]]) čempionas ([[2000]] m.) {{ENGfl|1936|2007|26|2}} == Sezonai == {{fs3|ENG}} {{fs4|ENG|1990–1991|II|16|1/32 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|1991–1992|II|7|1/16 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|1992–1993|II|12|1/32 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|1993–1994|II|11|1/4 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|1994–1995|II|15|1/32 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|1995–1996|II|6|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1996–1997|II|15|1/32 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1997–1998|II|4|1/16 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|1998–1999|I|18|1/32 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1999–2000|II|1|1/4 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2000–2001|I|9|1/16 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2001–2002|I|14|1/16 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2002–2003|I|12|1/16 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2003–2004|I|7|1/32 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2004–2005|I|11|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2005–2006|I|13|1/4 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2006–2007|I|19|1/32 f.|1/4 f.}} {{fs4|ENG|2007–2008|II|11|1/32 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2008–2009|II|24|1/16 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|2009–2010|III|4||}} {{fs4|ENG|2010–2011|III|13||}} {{fs4|ENG|2011–2012|III|1||}} {{fs4|ENG|2012–2013|II|9||}} {{fs4|ENG|2013–2014|II|18||}} {{fs4|ENG|2014–2015|II|12||}} {{fs4|ENG|2015–2016|II|22||}} {{fs4|ENG|2016–2017|III|13||}} {{fs4|ENG|2017–2018|III|6||}} {{fs4|ENG|2018–2019|III|3||}} {{fs4|ENG|2019–2020|II|22||}} {{fs4|ENG|2020–2021|III|7||}} |} == Garsesni žaidėjai == * {{flagicon|Islandija}} [[Eggert Jónsson]], atraminis saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/24112/Eggert_Jonsson.html Apie žaidėją: Eggert Jónsson]</ref> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], (1974–1980) * {{vlv|ENG}} [[Castore]] == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.cafc.co.uk Oficiali klubo svetainė] [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai]] [[Kategorija:Londono sportas]] h6il24xu09bytiqrt1rghz9g2v66jdv 0 72385 7947518 7935861 2026-10-17T23:36:42Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947518 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Aurimas Kučys | image = | height = 189 cm | weight = 86 kg | dateofbirth = {{bda|1981|2|22}} | cityofbirth = [[Panevėžys]] | countryofbirth = [[Lietuvos TSR]] | currentclub = Baigęs karjerą | position = Saugas | youthyears = 1998 | youthclubs = [[FM Panevėžys]] | years = 1998–2006<br />2007<br />2007–2009<br/>2009<br>2010–2013<br>2014 | clubs = [[FK Ekranas]]<br />[[Daugava Daugavpils]]<br />[[FK Naftovik-Ukrnafta Ohtirka|Naftovik Ohtirka]]<br />[[FK Zakarpattâ Užgorod]]<br>[[FK Ekranas]]<br>[[FC Daugava]] | caps(goals) = 213 (25)<br />21 (3)<br>20 (1)<br>5 (0)<br>85 (14)<br>27 (6) | nationalyears = 2002–2008 | nationalteam = {{Fut|LTU|1}} | nationalcaps(goals) = 17 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | ntupdate = 2009 }} '''Aurimas Kučys''' ([[1981]] m. [[vasario 22]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. == Biografija == Gimė 1981 m. Panevėžyje. Baigė [[FM Panevėžys|Panevėžio futbolo mokyklą]].<ref>[https://footballfacts.ru/person/59943 Кучис Ауримас] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (Footballfakts.ru)</ref> Karjerą pradėjo „Ekrano“ klube, kuriame praleido beveik visą karjerą (išskyrus keletą metų Latvijoje ir Ukrainoje). Į „Ekraną“ jis atėjo kaip atakuojantis žaidėjas, vėliau pradėjo žaisti ir kitose pozicijose.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2642216/ekrana-prisimines-aurimas-kucys-apie-sunu-armanda-jis-paveldejo-mano-charakteri „Ekraną“ prisiminęs Aurimas Kučys apie sūnų Armandą: jis paveldėjo mano charakterį.] 2025-08-16, Lrt.lt (tikrinta 2026-10-01).</ref> 2003 m. užėmė 3 vietą geriausio [[Lietuva|Lietuvos]] čempionato žaidėjo rinkimuose. 2009 m. pabaigoje sugrįžo į [[Ekranas Panevėžys|Panevėžio „Ekraną“]],<ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/a-kucys-sugrizo-i-ekrana/ A.Kučys sugrįžo į „Ekraną“.] 2009-12-30, Sekunde.lt (tikrinta 2026-10-01).</ref> kur žaidė iki 2013 m.<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/aurimas-kucys-183/ Aurimas Kučys] (Lietuvosfutbolas.lt)</ref> Žaidė Lietuvos U21 rinktinėje, 2002–2008 m. ir nacionalinėje komandoje. Sūnus [[Armandas Kučys]] – taip pat futbolininkas.<ref>[https://www.transfermarkt.com/aurimas-kucys/profil/spieler/59757 Aurimas Kucys] (Transfermarkt.com)</ref> == Pasiekimai == * [[A lyga|A lygos]] čempionas (2005, 2010, 2011, 2012) * [[LFF taurė]]s laimėtojas (2000, 2010, 2011) * [[Baltijos taurė]]s laimėtojas (2005) == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Kučys, Aurimas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] 9gtjyllpvf8loe1vodm4o8s01nook4x 0 76951 7947577 7469223 2026-10-18T08:30:24Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947577 wikitext text/x-wiki {{otheruse|slavų kilmės kalbą|tiurkų kilmės kalbą|[[Bulgarų tiurkų kalba]]}} {{kalba|kalba=Bulgarų kalba<br /> ''български'' |spalva=lawngreen| šalys= [[Bulgarija|Bulgarijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Moldova|Moldovoje]], vietomis [[Serbija|Serbijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]] ir kt.| kalbančiųjų=apie 12 mln.| vieta=?| kilmė= [[Indoeuropiečių kalbos|Indoeuropiečių]]<br />&nbsp;[[Slavų kalbos|Slavų]]<br />&nbsp;&nbsp;[[Pietų slavų kalbos|Pietų slavų]]| oficiali= {{flag|Bulgarija}}| iso639-1=bg| iso639-2=bul| iso639-3=bul| sil=| paveikslėlis = Distribution of Bulgarian Speakers.png }} '''Bulgarų kalba''' (''български език'') – indoeuropiečių kalbų šeimos [[Slavai|slavų]] grupės [[Pietų slavų kalbos|pietų slavų]] pogrupio kalba. [[Bulgarija|Bulgarijos]] valstybinė kalba. Bulgarų kalba taip pat kalbama [[Albanija|Albanijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Graikija|Graikijoje]], [[Izraelis|Izraelyje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Moldova|Moldovoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], [[JAV]], [[Serbija|Serbijoje]], [[Turkija|Turkijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Rusija|Rusijoje]]. Pasaulyje bulgarų kalba šneka daugiau kaip 9 milijonai žmonių. Priešingai nei kitose [[Slavų kalbos|slavų kalbose]], [[bulgarai|bulgarų]] kalboje beveik išnyko linksniai, bet vartojami žymimasis, nežymimasis ir „nulinis“ artikeliai. Bulgarų kalba artima [[Bažnytinė slavų kalba|bažnytinei slavų kalbai]], iki šiol turi daugelį žodžių, kurie [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų kalbose]] laikomi [[archaizmas|archajiškais]]. Dėl istorinių aplinkybių bulgarų kalboje yra daug [[Tiurkų kalbos|tiurkiškos kilmės]] žodžių. == Abėcėlė == Bulgarų kalbos abėcėlę sudaro 30 raidžių: '''Аа Бб Вв Гг Дд Ее Жж Зз Ии Йй Кк Лл Мм Нн Оо Пп Рр Сс Тт Уу Фф Хх Цц Чч Шш Щщ Ъъ Ьь Юю Яя''' Lyginant su [[Rusų kalba|rusų kalbos]] abėcėle, bulgarų kalboje nėra raidžių '''Ы''', '''Э''' ir '''Ё'''. == Istorija == Bulgarų kalba [[VIII amžius|VIII amžiuje]] tapo pirmąja rašytine slavų kalba. Rašyta [[glagolica]], vėliau ji buvo pakeista [[kirilica]]. == Fonetika == == Sintaksė == == Nuorodos == {{Vikižodynas|bulgarų kalba|no=T}} {{InterWiki|code=bg}} * {{Ethnologue|bul}} * [https://web.archive.org/web/20161002013900/http://ibl.bas.bg/ Bulgarijos mokslų akademijos Bulgarų kalbos institutas] (bulgarų kalba) {{kalba-stub}} {{Slavų kalbos}} {{Commons|Category:Bulgarian language|no=T}} [[Kategorija:Slavų kalbos]] opcbca1hxk6xlupa3l3muet70ablk20 0 79075 7947581 6869474 2026-10-18T08:53:27Z Vilensija 40695 +vikit. 7947581 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Žiezdriai |foto = Žiezdriai, kryžius.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Žiezdrių jaunimo kryžius, 1958 m. Toliau matyti [[Laumės akmuo]] |lat = 55.410 |long = 25.839 |sav = Utenos rajono savivaldybė |sen = Tauragnų seniūnija |gyv = 8 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Žiezdriai |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Žíezdriai|Žíezdrių|š=2016}} }} '''Žiezdriai''' – kaimas [[Utenos rajono savivaldybė]]s rytinėje dalyje, 4 km į pietryčius nuo [[Tauragnai|Tauragnų]]. Kaime stūkso Žiezdrių kalnas, 247 m, du saugomi rieduliai – [[Žiezdrių akmuo]] ir [[Laumės akmuo]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=130|inc=20|incmin=10 |1902|106|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|125|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|92|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|83|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|57|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|31|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|16|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2011|6|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|8|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Utenos rajono savivaldybės gyvenvietės]] mgp5qf3hhu401wkqdyjn5x5znxbo1u0 7947584 7947581 2026-10-18T09:11:04Z Vilensija 40695 7947584 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Žiezdriai |foto = Žiezdriai, kryžius.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Žiezdrių jaunimo kryžius, 1958 m. Toliau matyti [[Laumės akmuo]] |lat = 55.410 |long = 25.839 |sav = Utenos rajono savivaldybė |sen = Tauragnų seniūnija |gyv = 8 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Žiezdriai |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Žíezdriai|Žíezdrių|š=2016}} }} '''Žiezdriai''' – kaimas [[Utenos rajono savivaldybė]]s rytinėje dalyje, 4 km į pietryčius nuo [[Tauragnai|Tauragnų]]. Gretimame kaime stūkso Žiezdrių kalnas, 247 m.<ref>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Žiezdrių piliakalnis] ''lgt.lrv.lt''</ref><ref>{{VLE|18|||[https://www.vle.lt/straipsnis/piliakalnio-kalnas/ Piliakalnio kalnas]}}</ref> Saugomi du rieduliai – [[Žiezdrių akmuo]] ir [[Laumės akmuo]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=130|inc=20|incmin=10 |1902|106|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|125|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|92|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|83|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|57|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|31|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|16|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2011|6|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|8|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Utenos rajono savivaldybės gyvenvietės]] ptgo3oysl2n269is7fggt8pqhzxh910 0 107382 7947476 5606113 2026-10-17T18:34:01Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947476 wikitext text/x-wiki {{Oro uostas |pavadinimas = Ankaros oro uostas |vaizdas = [[Vaizdas:Ankara Esenboga International Airport.jpg|250px]] |IATA = ESB |ICAO = LTAC |tipas = civilinis |operatorius = TAV. Airport Management |miestas = Ankara |aukstis_m = 953 |koordinates = {{coord|40|07|41|N|032|59|42|W| type:airport_region:TR|display=inline, title|name=Esenboğa International Airport}} |tinklalapis = [http://www.esenbogaairport.com/esben/index.php] }} {{Oro uostas takai}} {{Oro uostas takas |kampas = 03/21 |ilgis = 3750 |plotis = 60 |pavirsius = [[asfaltas]] }} {{Oro uostas pabaiga}} '''Ankaros oro uostas''' ({{tr|Esenboğa Havalimanı}}; IATA:ESB, ICAO:LTAC) – tarptautinis [[oro uostas]] [[Turkija|Turkijoje]]. Įkurtas 1955 m. [[Ankara|Ankaros]] miesto centras nutolęs 28&nbsp;km, pasiekiamas autobusais bei [[taksi]]. Kasmet pervežama iki 10 mln. keleivių. Yra 105 registravimosi skrydžiui postai. Teritorijos dydis – 168 000 m². == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20190417190926/http://esenbogaairport.com/ Oficiali svetainė] (turkų, anglų k.) [[Kategorija:Ankara|Oro uostas]] [[Kategorija:Turkijos oro uostai]] eiljq4nll4ym8cm932dzp878im0te2m 0 122723 7947546 7918656 2026-10-18T05:58:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947546 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.6044 |long = 24.0253 |mokykla= Birštono gimnazija |direktorė= [[Alvydas Urbanavičius]] |skaičius= 513 |data= 1796 m. |laidos= 53 (gimnazistų - XX) |darbuotojai= 49 |pav=Birštonas, gimnazija.JPG |vieta= Kęstučio g. 29, [[Birštonas]] |emblema=Birštono gimnazija, logo.jpg }} '''Birštono gimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Birštonas|Birštone]], Kęstučio g. 29, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190024831. Sustiprintai mokoma [[Anglų kalba|anglų kalbos]]. Profilinėse klasėse yra realinis ir humanitarinis profiliai. == Istorija == [[Vaizdas:Birštono gimnazija.JPG|miniatiūra|250px|left|Nuo stadiono pusės]] [[1796]] m. Birštone įkurta pradinė mokykla. Laikui bėgant, keitėsi mokyklos vieta. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Birštone pradėjo veikti progimnazija, kuri įsikūrė pušyne ir buvo vadinama Žaliąja mokykla. [[1956]] m. Birštono septynmetė mokykla pertvarkyta į vidurinę mokyklą. Pirmąją abiturientų laidą mokykla išleido [[1960]] m., joje buvo 35 abiturientai. [[1961]] m. mokykla persikėlė į dabartinį senosios mokyklos pastatą. Nuo [[1994]] m. pradėtos komplektuoti europinės klasės. Šių klasių mokiniai aktyviai dalyvavo Europos mokyklų projektuose. [[2007]] m. [[vasario 21]] d. Birštono vidurinei mokyklai, akreditavus vidurinio ugdymo programą, Birštono savivaldybės tarybos sprendimu suteiktas gimnazijos statusas. == Direktoriai == *[[J. Mickevičius]] (iki [[1958]]); *[[S. Žiūkienė]] ([[1958]]-[[1984]]); *[[A. M. Valatkienė]] ([[1984]]-[[1992]]); *[[Rimvydas Zailskas]] ([[1992]]-[[1994]]); *[[Nijolė Jakimonienė]] ([[1995]]-[[2002]]); *[[Alvydas Urbanavičius]] ([[2002]]- ). == Žymūs mokytojai == *[[Onutė Silevičienė]] - anglų kalba; *[[Nijolė Jakimonienė]] - matematika; *[[Antanas Kisielius]] - anglų kalba; *[[Algirdas Seniūnas]] - muzika; *[[Birutė Sinkevičienė]] - anglų kalba; *[[Laimutė Puskunigienė]] - vokiečių kalba; *[[Iveta Montvydienė]] - lietuvių kalba; *[[Aldrona Grinienė]] - pradinės klasės. == Žymūs mokiniai == * [[Vidas Blekaitis]], galiūnas * [[Jessica Shy]], dainų autorė, atlikėja. == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20080924083515/http://www.gimnazija.birstonas.lm.lt/ Birštono gimnazijos svetainė] [[Kategorija:Birštono mokyklos]] [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] 874ucrrs3jpi0hhgoh4odbta0nl1suh 0 126872 7947442 7809214 2026-10-17T15:02:36Z ~2026-55800-59 226462 /* */ 7947442 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.3205 |long = 23.2334 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Vida Šalčiuvienė |skaičius = 98 |data = [[1940]] m. |laidos = |darbuotojai = 8 |pav = Sangrūdos gimnazija 2014 m.JPG |vieta = [[Sangrūda]], Mokyklos g. 28 |emblema = Sangrūdos gimnazija, logo.png }} '''Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos pagrindinė mokykla''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Sangrūda|Sangrūdoje]] ([[Kalvarijos savivaldybė]]), vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190379992, steigėjas [[Kalvarijos savivaldybė]]. == Istorija == [[1940]] m. Sangrūdoje pastatyta pradinė mokykla, [[1945]]–[[1949]] m. išaugusi į gimnaziją. [[1952]] m. atidaryta vidurinė mokykla. 2013 m. mokykla tapo gimnazija, 2023 m. – pagrindine mokykla.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/sangrudos_vidurine_mokykla/juridinis-asmuo/ Kalvarijos sav. Sangrūdos pagrindinė mokykla.] Vz.lt (tikrinta 2026-04-16).</ref> == Direktoriai == * Vida Šalčiuvienė <!--== Žymūs mokytojai ==--> <!--== Žymūs mokiniai ==--> <gallery> Sangrudos vidurine mokykla.jpg|Vidurinė mokykla 2011 m. Sangrūdos mokykla.JPG|Gimnazijos stadionas 2014 m. </gallery> == Nuorodos == {{ref}} * [http://gimnazija.sangruda.lt/ Mokyklos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130905000630/http://gimnazija.sangruda.lt/ |date=2013-09-05 }} {{mok-stub}} [[Kategorija:Lietuvos pagrindinės mokyklos]] [[Kategorija:Kalvarijos savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Sangrūda]] tpscz1dx5qv6vlbgsoj8po359awx96u 7947443 7947442 2026-10-17T15:03:39Z ~2026-55800-59 226462 /* */ 7947443 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.3205 |long = 23.2334 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Vida Šalčiuvienė |skaičius = 98 |data = [[2008]] m. |laidos = |darbuotojai = 8 |pav = Sangrūdos gimnazija 2014 m.JPG |vieta = [[Sangrūda]], Mokyklos g. 28 |emblema = Sangrūdos gimnazija, logo.png }} '''Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos pagrindinė mokykla''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Sangrūda|Sangrūdoje]] ([[Kalvarijos savivaldybė]]), vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190379992, steigėjas [[Kalvarijos savivaldybė]]. == Istorija == [[1940]] m. Sangrūdoje pastatyta pradinė mokykla, [[1945]]–[[1949]] m. išaugusi į gimnaziją. [[1952]] m. atidaryta vidurinė mokykla. 2013 m. mokykla tapo gimnazija, 2023 m. – pagrindine mokykla.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/sangrudos_vidurine_mokykla/juridinis-asmuo/ Kalvarijos sav. Sangrūdos pagrindinė mokykla.] Vz.lt (tikrinta 2026-04-16).</ref> == Direktoriai == * Vida Šalčiuvienė <!--== Žymūs mokytojai ==--> <!--== Žymūs mokiniai ==--> <gallery> Sangrudos vidurine mokykla.jpg|Vidurinė mokykla 2011 m. Sangrūdos mokykla.JPG|Gimnazijos stadionas 2014 m. </gallery> == Nuorodos == {{ref}} * [http://gimnazija.sangruda.lt/ Mokyklos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130905000630/http://gimnazija.sangruda.lt/ |date=2013-09-05 }} {{mok-stub}} [[Kategorija:Lietuvos pagrindinės mokyklos]] [[Kategorija:Kalvarijos savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Sangrūda]] r7fzi19npocvw3y7o5lmhql73rcr431 7947444 7947443 2026-10-17T15:04:19Z Quinlan83 153443 Restored revision 7809214 by [[Special:Contributions/CD|CD]] ([[User talk:CD|talk]]): Restore (TwinkleGlobal) 7947444 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 54.3205 |long = 23.2334 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Vida Šalčiuvienė |skaičius = 198 |data = [[1940]] m. |laidos = |darbuotojai = 78 |pav = Sangrūdos gimnazija 2014 m.JPG |vieta = [[Sangrūda]], Mokyklos g. 28 |emblema = Sangrūdos gimnazija, logo.png }} '''Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos pagrindinė mokykla''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Sangrūda|Sangrūdoje]] ([[Kalvarijos savivaldybė]]), vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190379992, steigėjas [[Kalvarijos savivaldybė]]. == Istorija == [[1940]] m. Sangrūdoje pastatyta pradinė mokykla, [[1945]]–[[1949]] m. išaugusi į gimnaziją. [[1952]] m. atidaryta vidurinė mokykla. 2013 m. mokykla tapo gimnazija, 2023 m. – pagrindine mokykla.<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/sangrudos_vidurine_mokykla/juridinis-asmuo/ Kalvarijos sav. Sangrūdos pagrindinė mokykla.] Vz.lt (tikrinta 2026-04-16).</ref> == Direktoriai == * Vida Šalčiuvienė <!--== Žymūs mokytojai ==--> <!--== Žymūs mokiniai ==--> <gallery> Sangrudos vidurine mokykla.jpg|Vidurinė mokykla 2011 m. Sangrūdos mokykla.JPG|Gimnazijos stadionas 2014 m. </gallery> == Nuorodos == {{ref}} * [http://gimnazija.sangruda.lt/ Mokyklos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130905000630/http://gimnazija.sangruda.lt/ |date=2013-09-05 }} {{mok-stub}} [[Kategorija:Lietuvos pagrindinės mokyklos]] [[Kategorija:Kalvarijos savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Sangrūda]] mjxzwbeu3ihycc93cmapbaby6gvcg2m 0 126946 7947527 7938432 2026-10-18T04:10:57Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947527 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Jeruzalės „Beitar“ | image = [[Vaizdas:Beitar_Jerusalem_FC_logo.png|150px]] | fullname = מועדון כדורגל בית"ר ירושלים<br />''Mōadōn Kadūregel Baytar Yerushaláyim'' | founded = 1936 m. | ground = „Teddy“ stadionas, [[Jeruzalė]] | capacity = 31 733 | chairman = {{vlv|Izraelis}} nežinomas | manager = {{vlv|ISR}} Almog Cohen | league = [[Ligat ha'Al]] (nuo 1992 m.) | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1=_shouldersonblack|pattern_b1=_blackstripes|pattern_ra1=_shouldersonblack| leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=000000|socks1=000000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=000000|socks2=000000| }} '''Jeruzalės „Beitar“''' – [[Izraelis|Izraelio]] [[futbolo klubas]] iš [[Jeruzalė]]s. == Istorija == Klubas įkurtas 1936 m. Daugkartinis šalies čempionas ir futbolo taurės laimėtojas. == Pasiekimai == {{ISRfut |6|1987, 1993, 1997, 1998, 2007, 2008 |7|1972, 1976, 1978, 1979, 1984, 1985, 2026 |9|1974, 1977, 1996, 2006, 2009, 2016, 2017, 2018, 2020 |8|1976, 1979, 1985, 1986, 1989, 2008, 2009, 2023 |5|1975, 1977, 1999, 2000, 2018 |2|1976, 1986 |4|1978, 1979, 1985, 1989}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:FCBJ.jpg|Senesnis logotipas Vaizdas:Beitar_Jerusalem_FC_logo.png|Dabartinis logotipas </gallery> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose žaidžia [[geltona]] [[juoda]] apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _yellowshoulders | pattern_b= _yellowstripes | pattern_ra= _yellowshoulders | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _qatarsc1112h | pattern_b= _qatarsc1112h | pattern_ra= _qatarsc1112h | pattern_sh= _yellow_stripes_adidas | pattern_so= _3_stripes_black | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= 000000 | socks= FFFF00 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _adidas_snake_black | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FEF602 | body= FEF602 | rightarm= FEF602 | shorts= 000000 | socks= FEF602 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _bjfc1718_home | pattern_b= _bjfc1718_home | pattern_ra= _bjfc1718_home | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= 000000 | socks= FFDD00 | title= {{small|2017–2018 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _beitar1819h | pattern_b= _beitar1819h | pattern_ra= _beitar1819h | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == {{Commonscat|Beitar Jerusalem FC|no=T}} * [http://www.bjerusalem.co.il Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/BeitarFcJerusalem facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/beitar-jerusalem/t2BgeFT0/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/beitar-jerusalem/t2BgeFT0/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/beitar-jerusalem/startseite/verein/3793 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/mh-beitar-jerusalem/18779/ Globalsportsarchive] {{Ligat ha'Al}} [[Kategorija:Izraelio futbolo klubai|Beitar Jerusalem]] dus87qbc6y03bjox6lwn8a009kib85p 0 126987 7947550 7938359 2026-10-18T06:25:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947550 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Sachnino „Ihoud Bnei“ | image = [[Vaizdas:Bnei-Sakhnin.png|150px]] | fullname = איחוד בני סכנין<br />اتحاد أبناء سخنين <br /> (Ihoud Bnei Sakhnin FC) | founded = 1996 m. | ground = „Doha“ stadionas, [[Sachninas]] | capacity = 5 000 | chairman = | manager = | league = [[Ligat ha'Al]] | season = 2025–2026 | position = 11 vieta, ''[[Ligat ha'Al]]'' | pattern_la1=_jakostrike1920rw|pattern_b1=_jakostrike1920rw|pattern_ra1=_jakostrike1920rw| leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| pattern_la3=|pattern_b3=|pattern_ra3=| leftarm3=000000|body3=000000|rightarm3=000000|shorts3=000000|socks3=000000| }} '''Sachnino „Ihoud Bnei“''' – [[Izraelis|Izraelio]] [[futbolo klubas]] iš [[Sachninas|Sachnino]]. Sėkmingiausias Izraelio arabų futbolo klubas. == Istorija == 1996 m. įkurtas Hapoel Bnei Sakhnin (susijungus su Maccabi Sakhnin komanda). {{fkp|19??|Hapoel Sakhnin|1996|Hapoel Bnei Sakhnin ''(susijungus su [[Maccabi Sakhnin]] komanda)|200?|Ihoud Bnei Sakhnin}} == Pasiekimai == {{ISRfut |0||0||0| |1|2004 |0| |0||0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga Leumit]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Ligat ha'Al]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/isra2011.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Apranga == * Namuose žaidžia [[raudona]] apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= _stripes_cut_black | pattern_so= _stripes_cut_black | leftarm= 000000 | body= FF0000 | rightarm= 000000 | shorts= FF0000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blackborder | pattern_b= _collar | pattern_ra= _blackborder | pattern_sh= _blacksides | pattern_so= | leftarm= CC0000 | body= CC0000 | rightarm= CC0000 | shorts= CC0000 | socks= CC0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _white_sleeve_seams | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _getafe1718a | pattern_b= _getafe1718a | pattern_ra= _getafe1718a | pattern_sh= _getafe1718a | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _jakostrike1920rw | pattern_b= _jakostrike1920rw | pattern_ra= _jakostrike1920rw | pattern_sh= _jakostrike1920rw | pattern_so= | leftarm= 000000 | body= FF0000 | rightarm= 000000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Lietuviai == * {{vlv|LTU}} [[Robertas Poškus]], puolėjas [[2008]] m. * {{vlv|LTU}} [[Modestas Vorobjovas]], saugas, nuo 2026 m.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/544333/modestas-vorobjovas-keliasi-i-izraelio-pirmenybes Modestas Vorobjovas keliasi į Izraelio pirmenybes (pagal sportas.lt)]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/sakhnin.fc/photos/10157057146998953 facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/sakhnin/jHv2BXr7/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/sakhnin/jHv2BXr7/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/ihud-bnei-sachnin/startseite/verein/4769 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ihoud-bnei-sakhnin-fc/18777/ Globalsportsarchive] {{Ligat ha'Al}} [[Kategorija:Izraelio futbolo klubai|Bnei Sakhnin]] a8p1p4md0deylc7vr2repbzi4ze2md8 0 133478 7947474 7946685 2026-10-17T18:13:59Z Wolfmartyn 122516 /* Personalas */ 7947474 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|futbolo klubą [[FK Kauno Žalgiris]]|salės futbolo klubą|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)]]}} {{fc-info | clubname = FK "Kauno Žalgiris" | image = [[Vaizdas:BC Žalgiris 2023.png|200px]] | fullname = VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ | founded = 2004 m. | ground = [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas]], [[Kaunas]] | capacity = 15 315 | chairman = {{vlv|LTU}} [[Mantas Kalnietis]] | manager = {{vlv|CRO}} [[Željko Sopić]] | league = [[TOPLYGA]] | season = [[2025 m. A lyga|2025]] | position = {{čemp}} | pattern_la1 = _zalgiris25ls | pattern_b1 = _zalgiris25h | pattern_ra1 = _zalgiris25rs | pattern_sh1 = _zalgiris25h | pattern_so1 = _zalgiris25h | leftarm1 = 00AB66 | body1 = 00AB66 | rightarm1 = 00AB66 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 00AB66 | pattern_la2 = _zalgiris25ls | pattern_b2 = _zalgiris25a | pattern_ra2 = _zalgiris25rs | pattern_sh2 = _zalgiris25a | pattern_so2 = _zalgiris25a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 00AB66 | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _zalgiris25ls | pattern_b3 = _zalgiris25t | pattern_ra3 = _zalgiris25rs | pattern_sh3 = _zalgiris25t | pattern_so3 = _zalgiris25t | leftarm3 = 1B1B1B | body3 = 1B1B1B | rightarm3 = 1B1B1B | shorts3 = 1B1B1B | socks3 = 1B1B1B }} {{Kauno Žalgirio sritys}} '''Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“''' (arba '''''FK „Kauno Žalgiris“, „Kauno Žalgiris“''''') – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Kaunas|Kauno]]. == Istorija == Futbolo klubo idėja gimė [[FM Tauras Kaunas|Kauno futbolo mokykloje „Tauras“]] dar [[2004]] m., kai mokyklos treneriai nutarė sudaryti galimybę mokyklą baigusiems futbolininkams tęsti profesionalų karjerą. Nuo [[2005]] m. septynerius metus „Tauro“ mokyklos auklėtinių komanda „[[FM Spyris Kaunas|FM Spyris]]“ „[[SM Tauras Kaunas|SM Tauras]]“ dalyvavo [[LFF II lyga|LFF II lygos]] pietų zonos pirmenybėse. Po to kai 2012 m. subyrėjo [[FBK Kaunas]], kauniečiai liko be reprezentacinės futbolo komandos. Norint užimti šią erdvę 2013 m. buvo sukurtas '''„[[FK Spyris]]“'''. Komanda debiutavo [[2013 m. LFF I lyga|2013 m. LFF I lygos]] pirmenybėse. Naujas klubo istorijos puslapis buvo atverstas [[2015]] m. – jis tapo legendinio ir stipriausio Lietuvos krepšinio klubo [[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] dalimi ir startavo [[A lyga|A lygoje]], prisidėdamas prie futbolo atgaivinimo laikinojoje sostinėje. === Nuo 2016 m. Kauno Žalgiris === [[2016]] m. sausį futbolo klubui „Spyris“ [[LFF]] sprendimu buvo leista pasikeisti pavadinimą į '''FK „Kauno Žalgiris“'''. Tačiau dėl „Žalgirio“ vardo naudojimo prasidėjo teisminiai ginčai su [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiriu“]]. Apeliacinis teismas uždraudė naudotis šiuo vardu. Nuo 2016 m. balandžio pabaigos klubas kartais imtas vadinti tiesiog „Kauno A lygos futbolo klubu“. Įsitvirtinti A lygoje nebuvo lengva, 2016 ir 2017 m. komandai tik dėl sėkmingai susiklosčiųsių aplinkybių pavyko išvengti kritimo į Pirmą lygą. 2019 m. vėl sėkmingai klostėsi aplinkybės – klubas netikėtai gavo vietą dalyvauti [[UEFA Europos lyga 2019–2020 m.|2019-2020 m. UEFA Europos lygos]] varžybose. Ši vieta priklausė „[[FC Stumbras|FC Stumbrui]]“, tačiau dėl didėjančių skolų iš „Stumbro“ buvo atimta UEFA licencija, ir „Kauno Žalgiris“ užėmė jo vietą. Debiutinėse Europinėse varžybose „Kauno Žalgiris“ žaidė su [[Apollon Limassol|Limossolio Apollon]] klubo iš Kipro. 2020 m. rudenį „Kauno Žalgirio“ klubas pilnai perėmė sporto mokyklą „Tauras“, atitinkamai buvo pakeistas ir pavadinimas į [[FA Kauno Žalgiris|„Kauno Žalgirio“ futbolo akademiją]]. Per daugiau nei 40 veiklos metų futbolo mokykla išugdė tokius Lietuvos futbolininkus kaip [[Igoris Pankratjevas]], [[Robertas Fridrikas]], [[Sigitas Jakubauskas]], [[Robertas Tautkus]], [[Stasys Baranauskas]], [[Alvydas Koncevičius]], [[Vladimiras Buzmakovas]], [[Aurelijus Skarbalius]], [[Dainius Šuliauskas]], [[Darius Maciulevičius]], [[Audrius Kšanavičius]], [[Andrius Velička]], [[Mantas Samusiovas]], [[Ignas Dedura]], [[Andrius Upstas]], [[Marius Žaliūkas]], [[Gediminas Vičius]]. Nuo 2022 m. komanda žaidžia namų rungtynes prestižiniame [[Dariaus ir Girėno stadionas|Dariaus ir Girėno stadione]]. Po rekonstrukcijos stadionas talpina 15 026 žiūrovus. [[Betsson]] yra pagrindinis FK „Kauno Žalgiris“ rėmėjas nuo 2022 m.; partnerystė buvo pratęsta 2025 m. liepos mėn. iki 2027 m.<ref>https://europeangaming.eu/portal/baltics/2025/07/10/186577/betsson-lithuania-extends-sponsorships-with-fk-zalgiris-and-lithuanian-basketball-federation-until-2027/</ref> 2024 m. buvo atnaujintas klubo logotipas, jame atsirado įrašas „1944“, nurodantis į klubo įkūrimo datą, nors tuo metu klubas žaidė tik krepšinį. Pirmą kartą „FK Kauno Žalgiris“ tapo A lygos prizininkais 2020 m. – iškovoti bronzos medaliai. 2022 m. pirmą kartą iškovotas sidabras. 2025 m. pirmą kartą tapo Lietuvos čempionais. 2026 m. pirmą kartą iškovojo Lietuvos supertaurę. === Sezonų akcentai === 2016 m. sezone A lygoje liko paskutiniai, aštunti ir turėjo iškristi iš [[A lyga|A lygos]]. [[2017]] m. klubas ruošėsi [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] pirmenybėms, tačiau kai [[FK Šilas|Kazlų Rūdos „Šilas“]] atsisakė dalyvauti [[A lyga|A lygoje]], „Kauno Žalgiris“ sėkmingai licencijavosi į [[A lyga|A lygą]] ir užėmė „Šilo“ vietą elito divizione. Komanda buvo sukomplektuota [[LFF I lyga|Pirmos lygos]] pirmenybėms, todėl ilgai nepavyko iškovoti taškų. [[Gegužės 2]] d. buvo atleistas komandos vyr. treneris [[Vitalijus Stankevičius]]. Tuo metu klubas buvo surinkęs vos du taškus po devynių turų. Treniravo komandą ir [[Ignas Dedura]], ir [[Andrius Velička]], o jiems talkino Laimis Bičkauskas. Vėliau komandos vairą perėmė specialistas iš Šiaurės Airijos Johnatan McKinsty, klubas surinko taškų, bet jų neužteko ir liko paskutiniai (aštunti). Nors po 2017 m. sezono klubui derėjo iškristi į [[LFF I lyga|I lygą]], 2018 m. Kauno Žalgiriui vėl pasisekė dalyvauti [[A lyga|A lygoje]]. [[FK Utenis Utena|Utenos Utenis]] pasitraukė iš [[A lyga|A lygos]], ir Kauno Žalgiris užėmė jo vietą. Sezonas buvo sėkmingas, buvo užimta 5-oji vieta. Kai 2019 m. FK Stumbrui buvo atimta UEFA licencija, Kauno Žalgiris užėmė jo vietą dalyvauti [[UEFA Europos lyga 2019–2020 m.|2019-2020 m. UEFA Europos lygos]] varžybose. Debiutinėse Europinėse varžybose Kauno Žalgiris pralaimėjo [[Apollon Limassol|Limossolio Apollon]] klubui 0:2 ir 0:4. 2019 m. rugsėjo 28 d. Panevėžyje įvyko incidentas tarp [[Martynas Matuzas|Martyno Matuzo]] ir [[Rudinilson Silva]].<ref>http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/85466/{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Rugsėjo 30 d. Kauno Žalgirio futbolo klubas išplatino pranešimą, kad Matuzas palieka klubą, o [[Rudinilson Silva]] suspenduotas dviem savaitėms. Po 2019 m. sezono baigėsi sutartis su vyr. treneriu [[Mindaugas Čepas|Mindaugu Čepu]]. 2019 m. gruodžio 4 d. pranešta, kad naujuoju treneriu tapo [[Rokas Garastas]]. 2020 m. sausio 6 d. paskelbta, kad jo asistentu bus [[Nerijus Mačiulis (1983)|Nerijus Mačiulis]].<ref>https://alyga.lt/naujiena/kauno-klubas-pristate-atsinaujinusi-treneriu-staba/6425</ref><ref>http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/87633/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200130153842/http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/87633/ |date=2020-01-30 }}</ref> 2020 m. sezonas [[A lyga|A lygoje]] klostėsi sėkmingai. Jau po XVI (16) turo tapo aišku, kad komanda žemiau trečios vietos nebenukris. Tuo tarpu [[UEFA Europos lyga 2020–2021 m.|2020–21]] m. Europos lygos atranka susiklostė ypač nesėkmingai. Kauniečiai išvykoje beviltiškai pralaimėjo Norvegijos čempionato lyderiams [[FK Bodo/Glimt|Budės „Glimt“]]. Galutinis rezultatas 6-1, šeimininkų naudai, o kauniečiai pasirodymą Europoje baigė. (Dėl pandemijos buvo žaidžiamos vienerios rungtynės.)<ref>https://alyga.lt/naujiena/kauno-zalgiris-kapituliavo-pries-norvegijos-cempionato-lyderius/6713</ref> Nepaisant šios nesėkmės Europos lygoje, vietiniame fronte komanda užėmė trečią vietą. Po kartą A lygoje buvo nugalėti [[FK Žalgiris]] bei [[FK Sūduva]]. [[2025 m. A lyga|2025 m. sezone]] pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo čempionų titulą.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiris-iskele-lietuvos-cempionu-trofeju FK „Kauno Žalgiris“ iškėlė Lietuvos čempionų trofėjų]</ref><ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgirio-kelias-nuo-paskutiniu-vietu-iki-cempionu-karunos-video FK „Kauno Žalgirio“ kelias – nuo paskutinių vietų iki čempionų karūnos (VIDEO)]</ref> Spalio 17 d., likus 4 turams, klubas tapo nebepavejamais. == Futsalo komanda == 2016 m. buvo suburta salės futbolo komanda, šeimininkų teisėmis dalyvavo '''[[Žalgirio arena]] Futsal Cup 2016''',<ref>http://www.koncai.lt/koncertas/24111/zalgirio-arena-futsal-cup-2016</ref> tačiau po to nedalyvavo jokiose futsalo varžybose ir iširo. {{data|2020|10|29}} pasirodė naujienos, kad prie FK Kauno Žalgiris prisijungs Kauno [[FK Vytis Futsal]] klubas. FK Kauno Žalgiris siekė sukurti visą futbolo „piramidę“, o iki šiol futsalo komandos neturėjo. Oficialiai futsalo komandos pavadinimas buvo pakeistas į [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgirį]] nuo 2020–2021 m. sezono pradžios.<ref>[https://web.archive.org/web/20210612183131/https://lff.lt/news/11551/zalgiris-vienija-jegas-su-lietuvos-sales-futbolo-cempionu-kauno-vyciu/ lff.lt naujienos: Kauno Žalgiris vienijasi su Kauno Vyčiu]</ref> == Paplūdimio futbolo komanda == 2025 m. gegužės mėn. klubas pranešė kad nuo šiol turės paplūdimio futbolo komandą – prie FK Kauno Žalgiris prisijungia '''BSC Kaunas''', kuri debiutavo Lietuvos paplūdimio futbolo varžybose 2024 m. ir tapo jų nugalėtoja.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/520596/kauno-zalgiris-po-savo-veliava-tures-ir-papludimio-futbolo-komanda</ref> == Spalvinė gama == Iki 2015 metų buvo geltoni marškinėliai ir mėlynos spalvos šortai, o nuo 2015 metų pagal žalgirietiškas tradicijas spalvinė gama tapo žalia ir balta. {| border="1" cellspacing="0" |- | style="background:green;color:white;padding:2em" |<font color="white" >'''KAUNO ŽALGIRIS'''</font> | style="background:white;color:green;padding:2em" |<font color="black" >'''KAUNO ŽALGIRIS'''</font> |} == Apranga == * Kauno „Spyris“ rungtyniavo mėlynais šortais ir geltonais marškinėliais. * Prasidėjus „žalgirietiškam“ periodui (nuo 2015 m.) pakito spalvinė gama – tapo žalia arba balta. {| width=33% |- | {{Football kit | pattern_la=| | pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=| leftarm=FFFF00|body=FFFF00|rightarm=FFFF00|shorts=0000FF|socks=0000FF| |title= Iki 2015 m. „Spyris“ }} |{{Football kit | pattern_la=_hummelauthentic20g| pattern_b=_hummelauthentic20g| pattern_ra=_hummelauthentic20g| pattern_sh=_hummelauthentic20g| pattern_so=_hummel20g| leftarm=008000 | body=008000| rightarm=008000 | shorts=008000 | socks=008000 | title= [[2015]]–[[2018]] <br> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la=_hummelauthentic20w| pattern_b=_hummelauthentic20w| pattern_ra=_hummelauthentic20w| pattern_sh=_hummelauthentic20w| pattern_so=_hummel20w| leftarm=ffffff | body=ffffff| rightarm=ffffff | shorts=ffffff | socks=ffffff | title= [[2015]]–[[2018]]<br> Svetur }} |{{Football kit | pattern_la=_whiteshoulders| pattern_b= _northampton2021h| pattern_ra=_whiteshoulders| pattern_sh=_hummelauthentic20b| pattern_so=_hummel20b| leftarm=960018 | body=960018| rightarm=960018 | shorts=000000 | socks=000000 | title= [[2018]] m. Vartininkai }} |{{Football kit | pattern_la= _zalgiris1819h| pattern_b= _zalgiris1819h| pattern_ra= _zalgiris1819h| pattern_sh= _zalgiris1819h| pattern_so= _zalgiris1819h | leftarm=FFFFFF | body=FFFFFF | rightarm=FFFFFF | shorts=FFFFFF | socks=FFFFFF | title= 2019–2021 m. <br> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la=_garbarnia1819h| pattern_b=_garbarnia1819h| pattern_ra=_garbarnia1819h| pattern_sh=_pristinha1718a| pattern_so=_alaves1617a| leftarm=FFFFFF | body=FFFFFF | rightarm=FFFFFF | shorts=FFFFFF | socks=FFFFFF | title= 2019–2021 m. <br> Svetur }} |{{Football kit | pattern_la= _spartak_pl_1920_h| pattern_b= _spartak_pl_1920_h| pattern_ra= _spartak_pl_1920_h| pattern_sh= _spartak_pl_1920_h| pattern_so= _spartak_pl_1920_h| leftarm=0000FF | body=0000FF | rightarm=0000FF | shorts=0000FF | socks=0000FF | title= Nuo [[2020]] m. <br> vartininkai }} |} === nuo 2022 m. === {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _hummelcoreXKwb | pattern_b= _hummelcoreXKwb | pattern_ra= _hummelcoreXKwb | pattern_sh= _hummelcoreXKwb | pattern_so= _hummel20w | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2022 m.}} <br /> namuose }} |{{Football kit | | pattern_la= _hummelauthentic20gg | pattern_b= _hummelauthentic20gg | pattern_ra= _hummelauthentic20gg | pattern_sh= _hummelauthentic20gg | pattern_so= _hummel20gg | leftarm= 00FF00 | body= 00FF00 | rightarm= 00FF00 | shorts= 00FF00 | socks= FFFFFF | title= {{small|2022 m.}} <br /> išvykose }} |{{Football kit | | pattern_la= _hummelauthentic20c | pattern_b= _hummelauthentic20c | pattern_ra= _hummelauthentic20c | pattern_sh= _hummelauthentic20c | pattern_so= _hummel20c | leftarm= 007787 | body= 007787 | rightarm= 007787 | shorts= 007787 | socks= 007787 | title= {{small|nežinomi metai}} <br /> vartininkai }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} === nuo 2025 m. === {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la = _zalgiris25ls | pattern_b = _zalgiris25h | pattern_ra = _zalgiris25rs | pattern_sh = _zalgiris25h | pattern_so = _zalgiris25h | leftarm = 00AB66 | body = 00AB66 | rightarm = 00AB66 | shorts = FFFFFF | socks = 00AB66 | title= {{small|2025 m.}} <br /> namuose }} |{{Football kit | | pattern_la = _zalgiris25ls | pattern_b = _zalgiris25a | pattern_ra = _zalgiris25rs | pattern_sh = _zalgiris25a | pattern_so = _zalgiris25a | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = 00AB66 | socks = FFFFFF | title= {{small|2025 m.}} <br /> išvykose }} |{{Football kit | | pattern_la = _zalgiris25ls | pattern_b = _zalgiris25t | pattern_ra = _zalgiris25rs | pattern_sh = _zalgiris25t | pattern_so = _zalgiris25t | leftarm = 1B1B1B | body = 1B1B1B | rightarm = 1B1B1B | shorts = 1B1B1B | socks = 1B1B1B | title= {{small|2025 m.}} <br /> trečioji }} |{{Football kit | | pattern_la= _pumacup25eb | pattern_b= _pumacup25eb | pattern_ra= _pumacup25eb | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0042FF | body= 0042FF | rightarm= 0042FF | shorts= 0042FF | socks= 0042FF | title= {{small|2025 m.}} <br /> vartininkai }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} <br /> vartininkai }} |} ; Aprangų gamintojai * {{vlv|Ispanija}} [[Joma]], 2017 m. * {{vlv|Danija}} [[Hummel]], 2018–2024 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Puma (įmonė)|Puma]], nuo 2025 m.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/516901/kauno-zalgiris-paskelbe-technini-partneri „Kauno Žalgiris“ paskelbė techninį partnerį]</ref> == Emblema == <gallery> Vaizdas:Spyris Kaunas.png|FK „Spyris“ emblema Vaizdas:BC Žalgiris emblema.png|BC „Žalgiris“ emblema 2015–2023 m. Vaizdas:BC Žalgiris 2023.png| „Kauno Žalgiris“ emblema nuo 2023 m. pabaigos<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/490368/2024-m-sezona-su-atnaujintu-logotipu-pasitiks-ir-fk-kauno-zalgiris</ref> </gallery> == Sumaištis dėl „Žalgirio“ vardo naudojimo == 2015 m. sezono pradžioje FK Spyris savo spalvinę gamą (mėlyni šortai ir geltoni marškinėliai), pakeitė į žaliai-baltą ir naudojo Žalgirio vardą, bei krepšinio klubo Žalgiris logotipą. Tam prieštaravo [[Vilnius|Vilniaus FK Žalgiris]]. LFF neleido persivadinti klubui „Žalgirio“ vardu ir kauniečiai 2015 metų A lygos sezone žaidė FK Spyrio pavadinimu. [[2016]] m. [[LFF]] leido klubui pasikeisti pavadinimą ir FK „Spyris“ tapo FK „Kauno Žalgiriu“. Tada kilo teisiminiai ginčai dėl „Žalgirio“ vardo naudojimo su Vilniaus futbolo klubu. Po ilgai trukusių teisminių ginčų [[2016]] m. [[balandžio 20]] d. apeliacinis teismas uždraudė Kauno ekipai naudotis „Žalgirio“ žymeniu.<ref>{{cite web |title=Lietuvos futbolui vienodai šviečia ir teisėjai, ir pats teismas |last1=Augustis |first1=Mindaugas |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2016-05-07 |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/lietuvos-futbolui-vienodai-sviecia-ir-teisejai-ir-pats-teismas-71197790 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> Lietuvos apeliacinio teismo 2016 metų balandžio 20 dienos nutartis: „Uždrausti atsakovui VšĮ Futbolo klubui ,,Kauno Žalgiris“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sportinėje ir/ar ūkinėje–komercinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį Žalgiris, įskaitant šio žymens naudojimą futbolo komandos ir/ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą”. Kauno klubas nepasikeitė pavadinimo ir toliau naudojo jiems uždraustą žymenį, todėl [[2017]] m. [[vasario 7]] d. Vilniaus FK „Žalgiris“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas įpareigoti Lietuvos Futbolo Federaciją (LFF) vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir LFF vykdomose varžybose neleisti rungtyniauti FK „Kauno Žalgiris“ ekipoms, jeigu pavadinime naudojamas žymuo „Žalgiris". 2018 m. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo priimtam sprendimui, ginčas dėl futbolo klubo „Kauno Žalgiris“ pavadinimo buvo galutinai išspręstas kauniečių naudai. Vilniaus „Žalgirio“ pareikšti ieškiniai tiek Lietuvos aukščiausiojo teismo 2017 m. liepos mėnesio nutartimi, tiek vėliau sekusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio mėnesio sprendimu buvo atmesti visa apimtimi bei nepatenkintas nei vienas reikalavimas. Vilniaus „Žalgirio“ iniciatyva Tarptautiniame sporto arbitraže (CAS) buvo užvesta byla ir dėl Lietuvos futbolo federacijos sprendimo pritarti futbolo klubo pavadinimui „Kauno Žalgiris“. CAS byla baigėsi patiems jos iniciatoriams atsiėmus ieškinį. Dėl futbolo klubo vardo kilę ginčai išspręsti ir „Žalgirio“ vardo naudojimas Kauno futbolo klubo pavadinime išsaugotas. Bylos nagrinėjimo metu VšĮ Futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos.<ref>[https://web.archive.org/web/20170211155055/http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6354_futbolo_klubas_%E2%80%9Ezalgiris%E2%80%9C_siekia_apeliacinio_teismo_nutarties_igyvendinimo.html FK Žalgiris oficialios svetainės pranešimas (archyvuotas)]</ref> == Pasiekimai == {{LTUfut |1|[[2025 m. A lyga|2025]] |2|2022 |3|2020, 2021, 2024 |1|2026 |1|2024 |1|[[2026 m. LFF supertaurė|2026]] |1|2023}} == Sezonai == {|class="wikitable" style="text-align: center; font-size: 95%;" |-bgcolor="#efefef" ! Sezonas !! Lyga (pakopa) !! {{santrumpa|V.|Vieta / viso komandų}} ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Įv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Įv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Taškai !! [[LFF taurė]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2005 m.|2005 m.]] || [[LFF II lyga]] Pietų zona (III) || '''6'''/<small>14</small> || 26 || 13 || 3 || 10 || 44 || 43 || +1 || '''42''' || — |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2006 m.|2006 m.]] || [[LFF II lyga]] Pietų zona (III) || '''4'''/<small>10</small> || 18 || 10 || 4 || 4 || 35 || 26 || +9 || '''31''' || — |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2007–2008 m.|2007–2008 m.]] || [[LFF II lyga]] Pietų zona (III) || '''11'''/<small>15</small> || 26 || 6 || 7 || 13 || 40 || 43 || -3 || '''25''' || — |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2008–2009 m.|2008–2009 m.]] || [[LFF II lyga]] Pietų zona (III) || '''7'''/<small>12</small> || 22 || 7 || 6 || 9 || 29 || 33 || -4 || '''27''' || — |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2009–2010 m.|2009–2010 m.]] || [[LFF II lyga]] Pietų zona (III) || '''5'''/<small>11</small> || 20 || 9 || 4 || 7 || 39 || 25 || +14 || '''31''' || — |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2010–2011 m.|2010–2011 m.]] || [[LFF II lyga]] Pietų zona (III) || style="background:silver;" | '''2'''/<small>9</small> || 16 || 12 || 1 || 3 || 59 || 17 || +42 || '''37''' || — |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2011–2012 m.|2011–2012 m.]] || [[LFF II lyga]] Pietų zona (III) || '''10'''/<small>10</small> || 17 || 1 || 0 || 16 || 22 || 75 || -53 || '''3''' || — |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2012–2013 m.|2012–2013 m.]] || [[LFF II lyga]] Pietų zona (III) || '''5'''/<small>12</small> || 22 || 11 || 3 || 8 || 60 || 36 || -24 || '''36''' || 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2013–2014 m.|2013–2014 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || '''5'''/<small>12</small> ||27||12||4||11||55||47||6||'''40'''|| 1/16 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2014–2015 m.|2014–2015 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || '''4'''/<small>13</small> ||31||17||5||9||50||20||30 ||'''56'''|| 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2015–2016 m.|2015–2016 m.]] || [[A lyga]] (I) || '''5'''/<small>10</small> || 36 || 13 || 6 || 17 || 47 || 74 || -27 || '''45'''|| 1/4 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2016 m.|2016 m.]] || [[A lyga]] (I) || '''8'''/<small>8</small> ||28||2||9||17||23||55||-32||'''15'''|| 1/16 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2017 m.|2017 m.]] || [[A lyga]] (I) || '''8'''/<small>8</small> ||28||3||6||19||19||56||-37||'''15'''|| 1/16 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2018 m.|2018 m.]] || [[A lyga]] (I) ||'''5'''/<small>8</small> ||33||11||6||16||29||41||-13||'''39'''|| 1/2 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2019 m.|2019 m.]] || [[A lyga]] (I) ||'''4'''/<small>8</small> ||33||16||5||12||54||45||+9||'''53'''|| 1/4 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2020 m.|2020 m.]] || [[A lyga]] (I) ||'''3'''/<small>6</small>|| 20 || 12 || 2 || 6 || 30 || 18 || +12 || '''38'''|| 1/4 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2021 m.|2021 m.]] || [[A lyga]] (I) ||'''3'''/<small>10</small>|| 36 || 18 || 9 || 9 || 55 || 39 || +16 || '''63''' || 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2022 m.|2022 m.]] || [[A lyga]] (I) ||style="background:silver;" | '''2'''/<small>10</small> || 36 || 18 || 9 || 9 || 55 || 37 || +18 || '''63''' || '''[[2022 m. LFF taurė|1/2 f.]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2023 m.|2023 m.]] || [[2023 m. A lyga|A lyga]] (I) || '''4'''/<small>10</small> || 36 || 15 || 14 || 7 || 61 || 40 || +21 || '''59 || '''[[2023 m. LFF taurė|1/2 f.]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2024 m.|2024 m.]] || [[2024 m. A lyga|A lyga]] (I) || '''3'''/<small>10</small> || 36 || 15 || 9 || 12 || 43 || 40 || +3 || '''54 || '''[[2024 m. LFF taurė|1/2 f.]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2025 m.|2025 m.]] || [[2025 m. A lyga|A lyga]] (I) || style="background:gold;" |'''1'''/<small>10</small> || 36 || 22 || 9 || 5 || 67 || 26 || +41 || '''75 || '''[[2025 m. LFF taurė|1/4 f.]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2026 m.|2026 m.]] || [[2026 m. Toplyga|Toplyga]] (I) || colspan=9| || style="background:gold;" | '''[[2026 m. LFF taurė|taurė]] |} == Dalyvavimas Europos varžybose == {|class="wikitable" ! Sezonas ! Varžybos ! Etapas ! Varžovas ! Namuose ! Išvykoje ! Galutinis rezultatas ! [[Vaizdas:Symbol question vote.svg|17px]] |- | [[UEFA Europos lyga 2019–2020 m.|2019–2020]] | [[UEFA Europos lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|CYP}} '''[[Apollon Limassol]]''' | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0 – 2 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0 – 4 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''0 – 6''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- | [[UEFA Europos lyga 2020–2021 m.|2020–2021]] | [[UEFA Europos lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|NOR}} '''[[FK Bodø/Glimt]]''' | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| {{efn|name=c| dėl [[COVID-19]] pandemijos varžybos buvo sutrumpintos, žaidžiant po vienerias rungtynes, šeimininką išrenkant burtų keliu.}} | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 1 – 6 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''1 – 6''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- | rowspan="2"| [[UEFA Europos konferencijų lyga 2021–2022 m.|2021–2022]] | rowspan="2"| [[UEFA Europos konferencijų lyga 2021–2022 m.|UEFA Europos konferencijų lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|GIB}} '''[[Europa FC]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| 2 – 0 | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| 0 – 0 | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2 – 0 ''' | [[Vaizdas:Symbol keep vote.svg|17px]] |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''2Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|WAL}} '''[[The New Saints FC]]''' | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0 – 5 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 1 – 5 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''1 – 10 ''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- | rowspan="1"| [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|2022–2023]] | rowspan="1"| [[UEFA Europos konferencijų lyga 2022–2023 m.|UEFA Europos konferencijų lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|SVK}} '''[[MFK Ružomberok]]''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| 0 – 0 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0 – 2 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''0 – 2 ''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- | [[UEFA Europos konferencijų lyga 2023–2024 m.|2023–2024]] | rowspan="1"| [[UEFA Europos konferencijų lyga 2023–2024 m.|UEFA Europos konferencijų lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''2Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|POL}} '''[[KKS Lech Poznań]]''' | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 1 – 2 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 1 – 3 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''2 – 5''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- | rowspan=3 | [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga|2025–2026]] | rowspan=3 | [[2025–2026 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|WAL}} '''[[Penybont FC]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| 3 – 0 | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| 1 – 1 | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''4 – 1''' | [[Vaizdas:Symbol keep vote.svg|17px]] |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''2Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|ISL}} '''[[Valur Reykjavík]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 1 – 1 | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| 2 – 1 | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''3 – 2''' | [[Vaizdas:Symbol keep vote.svg|17px]] |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''3Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|BUL}} '''[[PFK Arda]]''' | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0 – 1 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0 – 2 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''0 – 3''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- | rowspan=10 | 2026–2027 | rowspan=3 | [[2026–2027 m. UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''1Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|KOS}} '''[[FC Drita]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| 1 – 1 | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| 3 – 2 | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''4 – 3''' | [[Vaizdas:Symbol keep vote.svg|17px]] |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''2Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|FRO}} '''[[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| 1 – 0 | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| 0 – 0 | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1 – 0''' | [[Vaizdas:Symbol keep vote.svg|17px]] |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''3Q''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|CRO}} '''[[GNK Dinamo Zagreb]]''' | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 1 – 2 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0 – 5 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''1 – 7''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- | rowspan=1 | [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga|UEFA Europos lyga]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''PO''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|TUR}} '''[[Beşiktaş J.K.]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| 1 – 0 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0 – 3 | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''1 – 3''' | [[Vaizdas:Symbol delete vote.svg|17px]] |- | rowspan=6 | [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA konferencijų lyga]] | rowspan=6; bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''GR''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|ENG}} '''[[Brighton & Hove Albion F.C.]]''' | style="text-align:center;"| – | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| 0 – 4 | rowspan=6 | | rowspan=6 | |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|NOR}} '''[[SK Brann]]''' | | |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|SUI}} '''[[FC Lugano]]''' | | |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|LVA}} '''[[Riga FC]]''' | | |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|ALB}} '''[[KF Egnatia]]''' | | |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|GER}} '''[[SC Freiburg]]''' | | |} {{notelist}} {| class="wikitable" style="font-size:80%;" |+ Etapų paaiškinimas | '''PR''' || Pirminės atrankos etapas || ''Preliminary Round'' |- | '''1Q''' || Pirmasis atrankos etapas || ''First qualifying round'' |- | '''2Q''' || Antrasis atrankos etapas || ''Second qualifying round'' |- | '''3Q''' || Trečiasis atrankos etapas || ''Third qualifying round'' |- | '''PO''' || Atkrintamasis atrankos etapas || ''Play-off round'' |- | '''GR''' || Grupių etapas / Lygos etapas || ''Group stage'' / ''League stage'' |- |} == Treneriai == * {{vlv|LTU}} Laimis Bičkauskas: 2013–2016 m. * {{vlv|LTU}} [[Vitalijus Stankevičius]]: 2017 m. sausio 3 d. – 2017 m. gegužės 2 d.<ref>http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/61952/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180829214536/http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/61952/ |date=2018-08-29 }}</ref> * {{vlv|LTU}} Laimis Bičkauskas / [[Ignas Dedura]] / [[Andrius Velička]]: 2017 m. gegužės 2 d.<ref>http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/66076/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180704213254/http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/66076/ |date=2018-07-04 }}</ref> * {{vlv|Šiaurės Airija}} [[Johnatan McKinstry]]: 2017 m. liepos 21 d. – 2017 m. pabaiga * {{vlv|LTU}} [[Mindaugas Čepas]]: 2018 m. sausio 5 d. – 2019 m. gruodžio 1 d.<ref>http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/70040/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181216022004/http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/70040/ |date=2018-12-16 }}</ref> * {{vlv|LTU}} [[Rokas Garastas]]: 2019 m. gruodžio 1 d. – 2023 m. gegužės 1 d.<ref>http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/86899/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200925071307/http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/86899/ |date=2020-09-25 }}</ref> * {{vlv|LTU}} [[Marius Stankevičius]]: nuo 2023 m. gegužės 1 d.<ref>https://alyga.lt/naujiena/r-garasta-vyr-trenerio-poste-pakeite-m-stankevicius/8160</ref> – 2023 m. spalio 5 d.<ref>https://alyga.lt/naujiena/m-stankevicius-ir-kauno-zalgiris-pasuko-skirtingais-keliais/8367</ref><ref>https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/123309/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231109085638/https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/123309/ |date=2023-11-09 }}</ref> * {{vlv|LTU}} [[Nerijus Mačiulis (1983)|Nerijus Mačiulis]] (laikinasis). 2023 m. spalio-lapkričio mėn.<ref>{{Cite web|url=https://alyga.lt/naujiena/kauno-klubas-pristate-atsinaujinusi-treneriu-staba/6425|title=Kauno klubas pristatė atsinaujinusį trenerių štabą &#124; A Lyga &#124; Aukščiausia Lietuvos futbolo lyga|website=alyga.lt}}</ref><ref>{{Cite web|url=http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/87633/|title="Kauno Žalgiris" pasirengimą sezonui pradėjo su atsinaujinusiu trenerių štabu|date=January 6, 2020|access-date=2020-01-06|archive-date=2020-01-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20200130153842/http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/87633/|url-status=dead}}</ref> * {{vlv|Švedija}} [[Glenn Ståhl]]: nuo 2023 m. gruodžio 5 d.<ref>[https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/124120/ Oficiali Kauno Žalgirio svetainė pristato naująjį strategą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20231205123005/https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/124120/ |date=2023-12-05 }}</ref><ref> [https://www.sportas.lt/naujiena/489103/kauno-zalgirio-pristate-naujaji-komandos-treneri-dirbes-riteriu-komandoje sportas.lt naujienos: naujasis Kauno Žalgirio vyr. treneris]</ref> * {{vlv|LTU}} [[Nerijus Mačiulis]] (laikinasis): nuo 2024 m. balandžio 8 d.<ref>https://alyga.lt/naujiena/kauno-zalgiris-atsisveikino-su-g-stahliu/8568</ref><ref>https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/125963/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240408122929/https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/125963/ |date=2024-04-08 }}</ref> * {{vlv|LTU}} [[Saulius Širmelis]]: nuo 2024 m. birželio 5 d.<ref>[https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/126590/ „Kauno Žalgirio“ vairą perima S.Širmelis (Oficiali klubo svetainė)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240605070938/https://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/126590/ |date=2024-06-05 }}</ref><ref>[https://alyga.lt/naujiena/kauno-zalgirio-vaira-pereme-s-sirmelis/8649 „Kauno Žalgirio“ vairą perėmė S. Širmelis (alyga.lt naujienos)]</ref> iki lapkričio 9 d.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/509777/skiriasi-kauno-zalgirio-ir-s-sirmelio-keliai</ref> * {{vlv|LTU}} [[Eivinas Černiauskas]]: nuo 2024 m. lapkričio 29 d.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgirio-vairas-patiketas-e-cerniauskui „Kauno Žalgirio“ vairas patikėtas E. Černiauskui]</ref><ref>[https://alyga.lt/naujiena/kauno-zalgirio-vairas-patiketas-e-cerniauskui/8841 „Kauno Žalgirio“ vairas patikėtas E. Černiauskui]</ref> iki 2026 m. birželio 17 d.<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/kauno-zalgiris-atsisveikino-su-vyr-treneriu-e-cerniausku „Kauno Žalgiris“ atsisveikino su vyr. treneriu E.Černiausku]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/543419/kauno-zalgiris-atsisveikino-su-vyriausiuoju-treneriu-eivinu-cerniausku „Kauno Žalgiris“ atsisveikino su vyriausiuoju treneriu Eivinu Černiausku (pagal sportas.lt)</ref> * {{vlv|LTU}} [[Algis Jankauskas]] (laikinasis): nuo 2026 m. birželio 17 d. * {{vlv|CRO}} [[Željko Sopić]]: nuo 2026 m. birželio pabaigos == Sudėtis == ''Atnaujinta {{data|2026|10|07}}'' {{fs start}} {{Fs player|no=22|nat=LTU|pos=GK|name=[[Deividas Mikelionis]]}} {{Fs player|no=55|nat=LTU|name=[[Tomas Švedkauskas]]|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 2|nat=LTU|pos=DF|name=[[Tautvydas Burdzilauskas]]}} {{Fs player|no= 3|nat=GEO|pos=DF|name=[[Antonas Tolordava]]}} {{Fs player|no= 4|nat=DEN|pos=DF|name=[[Luka Racic]]/[[Luka Račić]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Juodkalnijos pilietybę}} {{flagicon|MNE}} }} {{Fs player|no=23|nat=COL|pos=DF|name=[[Aldayr Hernández]]}} {{Fs player|no=33|nat=SRB|pos=DF|name=[[Marko Konatar]]}} {{Fs player|no=37|nat=AUT|pos=DF|name=[[Nosa Iyobosa Edokpolor|Nosa Edokpolor]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Nigerijos pilietybę}} {{flagicon|NGR}} }} {{Fs player|no=45|nat=FRA|pos=DF|name=[[Joris Moutachy]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Martinikos pilietybę}} {{flagicon|MTQ}} }} {{Fs player|no=62|nat=KOS|pos=DF|name=[[Lirim R. Kastrati]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Italijos pilietybę}} {{flagicon|ITA}} }} {{Fs player|no=77|nat=LTU|pos=DF|name=[[Rokas Lekiatas]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name={{pilka|[[Anton Tanghe]]}}}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 7|nat=BEL|pos=MF|name=[[Amine Benchaib]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Maroko pilietybę}} {{flagicon|MAR}} }} {{Fs player|no= 8|nat=JPN|pos=MF|name=[[Yukiyoshi Karashima]]}} {{Fs player|no=10|nat=LTU|pos=MF|name=[[Gratas Sirgėdas]]}} {{Fs player|no=11|nat=LTU|pos=MF|name=[[Fedor Černych]]|other=[[Vaizdas:Captain sports.svg|12px]] kapitonas }} {{Fs player|no=14|nat=LTU|pos=MF|name=[[Vykintas Slivka]]}} {{Fs player|no=15|nat=BRA|pos=MF|name=[[Léo Ribeiro]]}} {{Fs player|no=17|nat=CRO|pos=MF|name=[[Ivan Fiolić]]}} {{fs mid}} {{Fs player|no=20|nat=CRO|pos=MF|name=[[Anthony Kalik]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Dramblio Kaulo Kranto pilietybę}} {{flagicon|AUS}} }} {{fs player|no=32|nat=ARG|pos=MF|name=[[Franco Baldassarra]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Italijos pilietybę}} {{flagicon|ITA}} }} {{Fs player|no=70|nat=FRA|pos=MF|name=[[Fabien Ourega]]|other={{santrumpa|t. p.|taip pat turi Dramblio Kaulo Kranto pilietybę}} {{flagicon|CIV}} }} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 9|nat=CRO|pos=FW|name=[[Leon Kreković]]}} {{fs player|no=19|nat=BRA|pos=FW|name=[[Renan Abner do Carmo de Oliveira|Renan Oliveira]]}} {{Fs player|no=24|nat=LTU|pos=FW|name=[[Motiejus Burba]]}} {{Fs player|no=27|nat=CRO|pos=FW|name=[[Gabriel Debeljuh]]}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | Kauno Žalgiris / Kauno Žalgiris B |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 1|nat=LTU|pos=GK|name=[[Joris Aliukonis]]}}<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/fk-kauno-zalgiryje-rungtyniaus-jaunimo-rinktiniu-vartininkas-j-aliukonis FK „Kauno Žalgiryje“ rungtyniaus jaunimo rinktinių vartininkas J.Aliukonis]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/531362/kauno-zalgiryje-rungtyniaus-jaunimo-rinktiniu-vartininkas-joris-aliukonis „Kauno Žalgiryje“ rungtyniaus jaunimo rinktinių vartininkas Joris Aliukonis (pagal sportas.lt)]</ref> {{Fs player|no=16|nat=NGA|pos=MF|name=[[Al-Amin Khalid]]}} {{Fs player|no= |nat=LTU|pos=FW|name=[[Vėjas Pocius]] ''(U-18)''}} {{Fs player|no= |nat=LTU|pos=MF|name=[[Adomas Užkurnys]] ''(U-18)''}}<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/16-metis-adomas-uzkurnys-pasirase-pirma-profesionalu-kontrakta-su-fk-kauno-zalgiriu 16-metis Adomas Užkurnys pasirašė pirmą profesionalų kontraktą su FK „Kauno Žalgiriu“]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/533508/16-metis-adomas-uzkurnys-pasirase-pirma-profesionalu-kontrakta-su-kauno-zalgiriu 16-metis Adomas Užkurnys pasirašė pirmą profesionalų kontraktą su „Kauno Žalgiriu“]</ref> {{Fs player|no= |nat=LTU|pos=MF|name=[[Dominykas Zubavičius]] ''(U-18)''}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | Išnuomoti žaidėjai |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=|nat=LTU|pos=GK|name=[[Jurgis Mikšiūnas]]}} ''{{small|(į [[FK Tauras]])}}''<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/vartininkas-j-miksiunas-skolinamas-taurui Vartininkas J.Mikšiūnas skolinamas „Taurui“]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/533677/kauno-zalgirio-vartininkas-skolinamas-taurui „Kauno Žalgirio“ vartininkas skolinamas „Taurui“]</ref> {{Fs player|no=|nat=LTU|pos=MF|name=[[Ernestas Burdzilauskas]]}} ''{{small|(į [[FK Panevėžys]])}}'' {{Fs player|no=|nat=LTU|pos=FW|name=[[Tomas Stelmokas]]}} ''{{small|(į [[FC Džiugas]])}}'' {{Fs player|no=99|nat=SVN|pos=FW|name=[[Haris Kadrić]]}} ''{{small|(į {{vlv|Serbija}} [[FK Novi Pazar]])}}'' {{fs end}} ---- === Žymūs žaidėjai === * {{flagicon|LTU}} [[Deividas Mikelionis]] (vartininkas). 2020 m. rugsėjo 27 d. rungtynės su [[FK Banga]] buvo šimtosios atstovaujant Kauno Žalgiriui [[A lyga|A lygos]] rungtynėse.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/421645/lietuvos-rinktineje-vartininku-pasikeitimas</ref> * {{flagicon|LTU}} [[Linas Pilibaitis]] (2018–2022) * {{flagicon|LTU}} [[Gratas Sirgėdas]] (2017–2018, 2020–…) * {{flagicon|FRA}} [[Steven Thicot]] (2020–2021) * {{flagicon|GHA}} [[Divine Naah]] (2021–2025)<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/530511/ilgiausiai-klubo-istorijoje-zaides-legionierius-naah-atsisveikino-su-kauno-zalgiriu</ref> * {{flagicon|LTU}} [[Fedor Černych]] (2024–) * {{flagicon|LTU}} [[Vykintas Slivka]] (2026–) === Dubleriai === Šiuo metu dublerių ekipa vadinama '''Kauno Žalgiris B'''. 2016 m. sezone komandos dubleriais buvo tapusi [[FC Hegelmann Litauen]] ekipa. 2020 m. buvo suburta dar viena dublerinė jaunimo komanda '''Kauno Žalgiris C'''. {{main|Kauno Žalgiris B}} {{main|Kauno Žalgiris C}} == Personalas == * [[Željko Sopić]] – vyr. treneris * [[Algis Jankauskas]], [[Mensur Mujdža]]<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/547566/fk-kauno-zalgirio-treneriu-staba-papilde-mensuras-mujdza FK „Kauno Žalgirio“ trenerių štabą papildė Mensuras Mujdža]</ref> – vyr. trenerio asistentas * [[Audrius Ramonas]] – vartininkų treneris * Ivanas Čukovičius – fizinio rengimo treneris * Tomas Buragas – kineziterapeutas * [[Mantas Kalnietis]] – prezidentas * Gintautas Cibulskas – viceprezidentas * Eimantas Pūras – direktorius * Darius Šinkūnas – sporto direktorius;<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/515213/kauno-zalgiris-turi-sporto-direktoriu Kauno Žalgiris“ turi sporto direktorių]</ref> * [[Josipas Paušičius]] , Rokas Pranaitis – analitikas * Karolis Palaima – dublerių treneris == Fanai == Futbolo klubą palaiko „Žaliai balti“ – nedidelė, bet aktyvi fanų bendruomenė, susibūrusi 2007 m., dar besivadinanti „Green White Boys“ (GWB).<ref>[https://www.facebook.com/greenwhiteboys/videos/%C5%BEaliai-balti/2460875593966493/ Green White Boys facebook paskyroje]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://zalgiris.lt/football/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/fkkaunozalgiris facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/fk-kauno-zalgiris/0p17kQla/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/fk-kauno-zalgiris/0p17kQla/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/fk-kauno-zalgiris/startseite/verein/40090 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-kauno-zalgiris/15855/ Globalsportsarchive] * [http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/lietuvos-futbolui-vienodai-sviecia-ir-teisejai-ir-pats-teismas.d?id=71197790 DELFI straipsnis] (teismai dėl Žalgirio žymens) {{TOPLYGA}} {{Lietuvos futbolo klubai}} [[Kategorija:Kauno futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Kauno Žalgiris}} ryivxe41qg5qbgfd5clbeska3p2ogqe 0 133519 7947495 7858275 2026-10-17T19:47:40Z Wolfmartyn 122516 /* Dubleriai */ 7947495 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK Venta Kuršėnai | image = [[Vaizdas:FK Venta Kuršėnai.png|150px]] | fullname = Kuršėnų futbolo klubas „Venta“ | nickname = Ventiečiai (Fanai) | founded = [[1922]] m. | ground = [[Daugėlių stadionas]] | capacity = 1 200 | chairman = {{vlv|LTU}} [[Vytis Audinis]] | manager = {{vlv|LTU}} [[Artūras Ankudinovas]] | league = [[LFF II lyga|Antra lyga]] (B divizionas) | season = 2025 | position = 11 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=100000|socks1=FF0000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=100000|body2=100000|rightarm2=100000|shorts2=100000|socks2=100000}} '''Kuršėnų „Venta“''' – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Kuršėnai|Kuršėnų]]. == Istorija == [[Vaizdas:Venta1a.JPG|thumb|right|[[Venta]] – pro [[Kuršėnai|Kuršėnus]] tekanti upė.]] Kuršėnuose futbolas žinomas nuo [[1919]] m., kuomet pirmieji futbolo komandą subūrė žydai. Sovietmečiu labiausiai buvo žinoma kaip „Keramikas“, taip pat „Daugėliai“ (pagal [[Daugėliai (Kuršėnai)|Daugėlių]] gyvenvietę). Atgavus nepriklausomybę komanda daugiausia žaidė II lygoje. Dabartinis klubas įkurtas [[2002]] metais. [[2011]] m. komanda pirmąkart po [[1990]] m. pateko į I lygą<ref>{{cite web |title=Kuršėnų „Venta“ pateko į LFF I-ąją lygą! - Kuršėnų miesto bendruomenės tinklalapis |url=https://kursenai.lt/2011/02/25/kursenu-venta-pateko-i-lff-i-aja-lyga/ |last=Eberson |first=Darius |date=2011-02-25 |website=kursenai.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>, tačiau po kelių sezonų LFF I-oje lygoje atėjo sunkūs laikai kuršėniškiams ir teko trauktis į žemesnį divizioną<ref>{{cite web |title=FK „Ventos“ vadovas Aivaras Dankis: I lyga mums tiesiog per brangu - Kuršėnų miesto bendruomenės tinklalapis |url=https://kursenai.lt/2013/01/29/fk-ventos-vadovas-aivaras-dankis-i-lyga-mums-tiesiog-per-brangu/?utm_source=chatgpt.com |last=Eberson |first=Darius |date=2013-01-29 |website=kursenai.lt |access-date=2026-02-14}}</ref>. Žaidė LFF II lygoje, vakarų zonoje, 2013 metų lygoje po reguliaraus čempionato buvo surinkę vienodai taškų su Šiaulių FK Juventa-99, tad teko žaisti papildomas rungtynes, kad išsiaiškinti lygos nugalėtojus. 2015 metais perėjo į III lygą ir dalyvauja Šiaulių Apskrities futbolo federacijos organizuojamose pirmenybėse, bei mėgėjų turnyruose. [[2016]] m. žaidė [[LFF III lyga]] pirmenybėse '''"Venta-Akmenės Cementas B"''' pavadinimu kaip [[FK Akmenės Cementas]] klubo dublerių ekipa. [[2025]] m. buvo išplėstas Antros lygos B divizionas, todėl kelios komandos buvo pakviestos dalyvauti be licencijos. Viena iš jų buvo FK „Venta“, kuri užėmė 11 vietą tarp 12 dalyvių<ref name=":1">https://web.archive.org/web/20251230134138/https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/20724260/ii-lyga-b-div/</ref>. 2026 m. balandžio mėn. sužaidė rungtynes su Toplygos klubu [[FK Transinvest]] – akistatą lėmė [[2026 m. LFF taurė]]s varžybų burtai. {{fkp|1960|SMK Kuršėnai|1965|Keramikas Daugėliai|1967|Venta Kuršėnai|1970|Keramikas Daugėliai|1987|Venta Daugėliai|1998|Venta Kuršėnai|2016|Venta-Akmenės Cementas B|2017|FK Venta Kuršėnai}} === Emblemos === <gallery> FK Venta 1.jpg |Nežinomi metai FK Venta 2.png |iki 2010 m. liepos FK Venta Kuršėnai.png |nuo 2010 m. liepos<ref name=":2">https://www.facebook.com/photo/?fbid=413591503841&set=a.538135398112855</ref> </gallery> ==Klubo spalvinė gama== Namų rungtynėse žaidžia raudonomis aprangomis, o svečiuose juodomis spalvos aprangomis. o vartininkai žaidžia su pilka apranga == Pasiekimai == === A klasė === * A klasės Telšių zonos I vieta (1977 m.) * A klasės Telšių zonos I pogrupio II vieta (1976 m.) === B klasė === * B klasės Šiaulių zonos čempionai (1967 m.) * B klasės Telšių zonos I grupės čempionai (1970 m.) === II lyga === '''I vieta''' * II lygos Telšių zonos I pogrupio čempionai (1989 m.) * II lygos Vakarų zonos čempionai (2010 m.) '''II vieta''' * II lygos Šiaurės zonos II vieta (2002 m.) * II lygos Vakarų zonos II vieta (2013 m.) '''III vieta''' * II lygos Šiaurės zonos III vieta (2003 m.) * II lygos Šiaurės zonos III vieta (2004 m.) * II lygos Šiaurės zonos III vieta (2007 m.) * II lygos Šiaurės zonos III vieta (2008 m.) * II lygos Šiaurės zonos III vieta (2009 m.) === III lyga === * III lygos ŠAFF zonos čempionai (2015 m.) * III lygos Šiaulių zonos II vieta (2016 m.) * III lygos Šiaulių zonos II vieta (2024 m.) * III lygos Žemaitijos zonos III vieta (1995–1996 m.) === Pavasario taurė === * ŠAFF pavasario taurės čempionai (2022 m.) * ŠAFF pavasario taurės II vieta (2014 m.) * ŠAFF pavasario taurės II vieta (2019 m.) * ŠAFF pavasario taurės III vieta (2013 m.) == Sezonai == {{fs1|LTU|1|1990}} {{fs2|LTU|1990|II (Rytai)|5|—}} {{fs2|LTU|1991|III (Vakarai)|8|—}} {{fs2|LTU|1991–1992|III (Vakarai)|7|—}} {{fs2|LTU|1992–1993|III (Vakarai)|5|—}} {{fs2|LTU|1993–1994|III (Vakarai)|9|1/16 f.}} {{fs2|LTU|1994–1995|IV (Vakarai)|4|—}} {{fs2|LTU|1995–1996|IV (Vakarai)|3|—}} {{fs2|LTU|1996–1997|IV (Žemaitija)|4|—}} {{fs2|LTU|1997–1998|III (Vakarai)|9|—}} {{fs2|LTU|1998–1999|III (Vakarai)|8|—}} {{fs2|LTU|1999|III (Vakarai)|10|—}} {{fs1|LTU|2|2000}} {{fs2|LTU|2000|III (Vakarai)|8|—}} {{fs2|LTU|2001|III (Vakarai)|8|1/32 f.}} {{fs2|LTU|2002|III (Šiaurė)|2|—}} {{fs2|LTU|2003|III (Šiaurė)|3|—}} {{fs2|LTU|2004|III (Šiaurė)|3|—}} {{fs2|LTU|2005|III (Šiaurė)|6|—}} {{fs2|LTU|2006|III (Šiaurė)|6|—}} {{fs2|LTU|2007|III (Šiaurė)|3|—}} {{fs2|LTU|2008|III (Vakarai)|3|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2009|III (Vakarai)|3|1/16 f.}} |} |} {{fs1|LTU|1|2010}} {{fs2|LTU|2010|III (Vakarai)|1|1/32 f.}} {{fs2|LTU|2011|II|7|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2012|II|9|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2013|III (Vakarai)|2|1/64 f.}} {{fs2|LTU|2014| III (Vakarai)|7|—}} {{fs2|LTU|2015|IV ŠAFF|1|—}} {{fs2|LTU|2016|IV ŠAFF|2|—}} {{fs2|LTU|2017|IV ŠAFF|6|–}} {{fs2|LTU|2019|IV ŠAFF|4|1/54 f.}} {{fs1|LTU|2|2020}} {{fs2|LTU|2020|IV ŠAFF|4|—}} {{fs2|LTU|2021|IV ŠAFF|6|—}} {{fs2|LTU|2022|IV ŠAFF|4|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2023|IV PAFF-ŠAFF|4 |I etapas}} {{fs2|LTU|2024|IV PAFF-ŠAFF| 2|I etapas}} {{Fs2|LTU|2025|III (B divizionas)|11|I etapas}} {{Fs2|LTU|2026|III (B divizionas)||1/16 f.}} |} |} == Sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2026|3|28}} {{Fs start}} {{Fs player|no=12 |nat=LTU|pos=GK|name=Airidas Jocas}} {{Fs player|no=2 |nat=LTU|pos=DF|name=Eimantas Stonkus}} {{Fs player|no=4 |nat=LTU|pos=DF|name=Aivaras Rakašius}} {{Fs player|no=13 |nat=LTU|pos=DF|name=Dalius Kryžanauskas}} {{Fs player|no=20 |nat=LTU|pos=DF|name=Tautvydas Bracevičius}} {{Fs player|no=25 |nat=LTU|pos=DF|name=Mantas Kazlauskas|other=kapitonas}} {{Fs player|no=28 |nat=LTU|pos=DF|name=Justas Miniotas}} {{Fs player|no=28 |nat=LTU|pos=DF|name=Domantas Jankevičius}} {{Fs player|no=7 |nat=LTU|pos=MF|name=Klaudijus Bagočius}} {{Fs player|no=8 |nat=LTU|pos=MF|name=Orestas Lapukas}} {{Fs player|no=10 |nat=LTU|pos=MF|name=Deivydas Šiuša}} {{Fs player|no=13 |nat=LTU|pos=MF|name=Tautvydas Stapušaitis}} {{Fs player|no=15 |nat=UKR|pos=MF|name=Glib Pasevich}} {{Fs player|no=16 |nat=LTU|pos=MF|name=Artūras Mačys}} {{Fs player|no=17 |nat=LTU|pos=MF|name=Grantas Seliava}} {{Fs player|no=18 |nat=LTU|pos=MF|name=Laurynas Minkus}} {{Fs player|no=19 |nat=LTU|pos=MF|name=Gytis Kislauskas}} {{Fs player|no=23 |nat=LTU|pos=MF|name=Rokas Šnaras}} {{Fs player|no=27 |nat=LTU|pos=MF|name=Nedas Jankevičius}} {{Fs player|no=77 |nat=LTU|pos=MF|name=Jokūbas Frekaucan}} {{Fs player|no=22 |nat=LTU|pos=FW|name=[[Vaidas Viktoravičius]]}} {{Fs end}} == Dubleriai == {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|1991–1992|IV (Žemaitija)|6|—}} {{fs2|LTU|1995–1996|IV (Šiauliai)|3|—}} {{fs2|LTU|2006|IV (Šiauliai)|6|—}} {{fs2|LTU|2008|IV (Šiauliai)|2|—}} {{fs2|LTU|2012|IV (Šiauliai)|4|—}} {{fs2|LTU|2026|IV (ŠAFF-PAFF)|3|—}} |} Dubleriai vadinosi „Venta-2“, 2008 m. pagal rėmėją pervadinta „Venta-Grafų baldai“. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{transfermarkt}} * [https://www.flashscore.com/team/kursenai/0QHgDQUq/ FLASHSCORE] {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Venta}} [[Kategorija:Lietuvos futbolo klubai]] [[Kategorija:Kuršėnų sportas]] 20yoaoc96kzs3ixjl7jd2zsmx1cfdx7 0 140240 7947471 7825974 2026-10-17T17:58:05Z Kryganas 160776 /* Istorija */ 7947471 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.1676 |long = 24.7686 |mokykla={{PAGENAME}} |direktorė=Janina Jastčembskienė |skaičius=109 |data= |laidos= |darbuotojai=17 |pav=Pabaiskas, mokykla.JPG |vieta=Pergalės g. 6-1, [[Pabaiskas]] |emblema= }} '''Pabaisko mokykla''' – buvusi dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Ukmergės rajonas|Ukmergės raj]]., [[Pabaiskas|Pabaiske]], Pergalės g. 6, vykdžiusi priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas [[lietuvių kalba]]. Įstaigos kodas 190338458, steigėjas [[Ukmergės rajono savivaldybės taryba]].<ref>[https://www.aikos.smm.lt/_layouts/15/asw.aikos.registersearch/objectformresult.aspx?o=inst&f=inst&key=88689170013&pt=of Ukmergės r. Pabaisko pagrindinė mokykla.] Aikos.smm.lt (tikrinta 2022-06-20).</ref> Filialas – Ukmergės rajono Pabaisko pagrindinės mokyklos [[Kulniškiai|Kulniškių]] pradinio ugdymo skyrius. == Istorija == [[Vaizdas:Pabaisko mokykla 2.JPG|miniatiūra|left|Pabaisko mokykla]] Pirmoji mokykla Pabaiske buvo pradinė keturklasė Skapiškių mokykla, pastatyta maždaug [[1906]] m. dvarininko Olšausko išskirtame žemės sklype. [[1919]] m. mokykla taip pat veikė. Pirmieji mokytojai buvo: vedėjas Blusys ir mokytojas Stipinas. Po jų, maždaug nuo [[1921]] m. vedėju dirbo mokytojas Vladas Laska ir mokytoja Ona Lanskarauskaitė. Nuo [[1936]] m. buvo pradėta statyti nauja šešiaklasė mokykla. [[1949]] m. buvo atidaryta septynmetė-priaugančioji mokykla, tais pačiais metais atidaryta VIII klasė. Mokyklos direktoriumi dirbo K. Kavaliauskas. Mokinių skaičius buvo nevienodas, [[1954]]–[[1955]] m. mokėsi 194 mokiniai. [[1955]]–[[1956]] m. mokėsi 229 mokiniai, atidaryta IX klasė. [[1957]]–[[1958]] m. mokykla tapo vidurine mokykla. Direktore dirbo Elena Penkauskienė. [[1964]] ir [[1976]] m. pastatyti nauji priestatai. [[1990]]–[[1991]] m. mokykla tapo devynmete, nuo [[1992]]–[[1993]] m. pagrindine mokykla. [[2020]] m. prijungta prie [[Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla|Ukmergės Užupio pagrindinės mokyklos]] kaip skyrius.<ref>[https://www.aikos.smm.lt/Registrai/Svietimo-ir-mokslo-institucijos/_layouts/15/Asw.Aikos.RegisterSearch/ObjectFormResult.aspx?o=INST&f=Inst&key=88888880856369&pt=of&ctx_sr=Flcdt9LmTMGXtMdFOqpzJjQNyt0%3d Ukmergės Užupio pagrindinės mokyklos Pabaisko pagrindinio ugdymo skyrius.] Aikos.smm.lt (tikrinta 2022-06-20).</ref> 2022 m. mokyklos skyrius išregistruotas.<ref name="aikos">{{cite web |title=Ukmergės Užupio pagrindinės mokyklos Pabaisko pagrindinio ugdymo skyrius |url=https://www.aikos.smm.lt/_layouts/15/asw.aikos.registersearch/objectformresult.aspx?o=inst&f=inst&key=88888880856369&pt=of |website=aikos.smm.lt |access-date=2025-09-20 |language=lt}}</ref> 2022 m. buvusiose mokyklos patalpose įsikūrė asociacijos „[[Asociacija Šeimų bendrystė|Šeimų bendrystė]]“ „Tėkmės“ mokykla.<ref>{{Cite web|url=https://www.ukzinios.lt/pabaiske-isikurs-bendruomenine-mokykla/|title=Pabaiske įsikurs bendruomeninė mokykla|last=Vasiliauskaitė - dančenkovienė|first=Skaistė|date=2022-05-23|access-date=2026-10-17}}</ref> == Direktoriai == * Janina Jastčembskienė <!--== Žymūs mokytojai ==--> <!--== Žymūs mokiniai ==--> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.pabaiskas.ukmerge.lm.lt/ Mokyklos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130504034449/http://pabaiskas.ukmerge.lm.lt/ |date=2013-05-04 }} [[Kategorija:Pabaiskas]] [[Kategorija:Buvusios Ukmergės rajono savivaldybės mokyklos]] squ2695p4k416greq1uhjfecveftzln 0 146442 7947613 6349033 2026-10-18T11:31:21Z Vilensija 40695 /* Nuorodos */ 7947613 wikitext text/x-wiki {{coord|55|39|10.39|N|25|35|46.01|E|type:landmark|display=title}} [[File:Uzpaliu konglomeratas.jpg|thumb|right|250px|Konglomerato uola]] [[vaizdas:Seimyniskiu atodanga2013 2.JPG|left|200px|thumb]]'''Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola''' – geologinis [[gamtos paveldo objektas]], paskelbtas saugomu [[2002]] m. Buvusiame [[Šeimyniškiai (Užpaliai)|Šeimyniškių]] žvyro karjere netoli [[Užpaliai|Užpalių]] miestelio [[Utenos rajono savivaldybė|Utenos raj.]] atidengti masyvūs luitai, sudaryti iš nuosėdinės uolienos - [[konglomeratas (uoliena)|konglomerato]]. Juos galima apžiūrėti atvykus keliu [[Užpaliai]]–[[Dusetos]]. Netoli atodangos stūkso [[Šeimyniškių piliakalnis]]. [[Vaizdas:Konglomerato uola.png|miniatiūra|385x385px]] == Nuorodos == {{commonscat|Šeimyniškiai outcrop}} * [http://utenainfo.lt/lt/seimyniskiu_atodanga_su_konglomerato_uola Utenos turizmo ir informacijos centras. Konglomerato atodanga] * [https://stvk.lt/map/S0310100020024-seimyniskiu-atodanga-su-konglomerato-uola?x=25.5956&y=55.6527&zoom=16.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola] ''stvk.lt/map'' {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} {{lt-stub}} [[Kategorija:Lietuvos atodangos]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Utenos rajono savivaldybė]] 7m0gkxxr61nyxd2v427e9pw2paqhk0h 0 147728 7947526 7849433 2026-10-18T04:09:18Z Surajr7 169696 7947526 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Polis Gogenas<br />{{Fr|Paul Gauguin}} | paveikslėlis = Paul Gauguin 111.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = P. Gogeno autoportretas, 1893 m. | paveikslėlio dydis = 180px | gimimo data = {{Gimė|1848|06|07}} | gimimo vieta = [[Paryžius]] | mirties data = {{Mirė|1903|05|08|1848|07|07}} | mirties vieta = [[Atuona]], Prancūzų Polinezija | tautybė = [[Prancūzai|Prancūzas]] | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = Dailininkas | sritis = [[Postimpresionizmas]] | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = |vikiteka= Category:Paul Gauguin }} '''Polis Gogenas''' (piln. pranc. ''Eugène Henri Paul Gauguin'', [[1848]] m. [[birželio 7]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]] – [[1903]] m. [[gegužės 8]] d. [[Atuona|Atuonoje]], [[Markizų salos]]) – [[prancūzai|prancūzų]] tapytojas, grafikas, skulptorius, [[postimpresionizmas|postimpresionistas]]. == Biografija == Polis Gogenas gimė [[1848]] m. [[birželio 7]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]] tuo metu vykusios revoliucijos metu. Jo tėvas Klovisas Gogenas buvo laikraščio ''Le National'' reporteris. Šis laikraštis nepritarė Liudvikui Bonapartui (vėliau [[Napoleonas III]]) ir gali būti, kad politinės aplinkybės lėmė, kad 1849 m. rudenį šeima išplaukė į [[Peru]], tikėdamasi tolimų giminaičių iš motinos Alinos Marijos pusės paramos. Kelionės metu Klovisas Gogenas mirė ir kelionę Alina Marija su Poliu ir vyresne jo seserimi Marija pratęsė viena. [[Lima|Limoje]] šeima gyveno pas dėdę Pio di Tristan y Moscoso, kuris vienu metu buvo Peru vicekaraliumi ir jo žentas Ečenikė tuo metu buvo Peru prezidentu. Tikėtina, kad laimingi vaikystės metai Peru triukšmingoje, įvairiarasėje šeimoje ir tropikų gamtos įspūdžiai giliai įsirėžė į P. Gogeno atmintį ir vėliau paskatino grįžti į tropikus, pasirinkti primityvesnių kultūrų visuomenę, nei XIX a. pabaigos Prancūzija. Kai Poliui buvo septyneri, šeima grįžo į Prancūziją, apsigyveno senelio Izidorio Gogeno namuose [[Orleanas|Orleane]]. Pasikeitė P. Gogeno gyvenamoji aplinka, jis turėjo pramokti prancūziškai, pats senelis buvo [[policija|policijos]] akiratyje dėl jo dalyvavimo 1848 m. politiniuose įvykiuose. P. Gogenas mokėsi Orleane ir Paryžiuje, kuriame po kelerių metų motina įsteigė modistės studiją. Būdamas 15 metų P. Gogenas nusprendė pasirinkti jūrininko profesiją. Jis įstojo į prekybinį laivą, turėjusį atlikti kelionę į Pietų Ameriką ir jūroje praleido apie 6 metus. 1867 m. Indijoje jį pasiekė žinia, kad mirė motina. 1868 m. jis paliko prekybinį laivyną ir įstojo tarnauti į „Jérôme-Napoléon“ [[korvetė|korvetę]]. Kai kilo [[Prancūzijos-Prūsijos karas]], laivas buvo nukreiptas į Šiaurės jūrą. 1871 m. balandį po Prancūzijos armijos paleidimo (pralaimėjus karą) P. Gogenas grįžo į Prancūziją, jis buvo įgijęs trečios klasės jūreivio diplomą. Tuo metu šeimos namai Paryžiuje buvo sudegę. P. Gogenas pasikliovė sesers globėjo Gustavo Arozos globa, kuris jį įdarbino brokeriu Polio Berteno firmoje. Gustavas Aroza buvo pasiturintis, tarp jo kolekcionuotų kūrinių buvo [[Delakrua]], [[Gustavas Kurbė|Kurbė]], [[Onorė Domjė|Domjė]], [[Kamilis Koro|Koro]] kūrinių, vienu jo draugų buvo karikatūristas ir fotografas [[Feliksas Nadaras]]. Anksčiausiu P. Gogeno žinomu kūriniu yra 1871 m. datuotas [[peizažas]]. P. Gogenui sekėsi prekiauti biržoje, jis įsigijo namą, kolekcionavo kūrinius. Tarp jo mėgiamų dailininkų buvo [[Eduaras Manė]], [[Klodas Monė]], [[Kamilis Pisaro]], [[Ogiustas Renuaras]], [[Alfredas Sislėjus]] − tuo metu menko žinomumo menininkai. 1873 m. P. Gogenas vedė [[danai|danę]] Metę Sofiją Gad, su kuria vėliau susilaukė 4 sūnų ir dukters. Berteno firmoje P. Gogenas surado bendramintį − Emilį Šufenekerį, su kuriuo kartu tapydavo sekmadieniais, piešė pagal nuogo kūno modelius Kolarosio akademijoje. P. Gogenas taip pat mokėsi kurti skulptūras, 1876 m. jo paveikslas buvo eksponuotas Paryžiaus oficialaus salono parodoje ir sulaukė teigiamų atsiliepimų. [[Vaizdas:La vision après le sermon (Paul Gauguin).jpg|thumb|left|240px| „[[Vizija po pamokslo]]“ (arba „Jokūbo kova su angelu“), 1888 m., [[Škotijos nacionalinė galerija]] − pirmasis reikšmingas P. Gogeno paveikslas]] Nuo 1879 m. P. Gogenas dalyvavo impresionistų grupės parodose, prisidėjo prie jų organizavimo, kvietė kitus dailininkus. Didelį postūmį užsiimti tapyba P. Gogenui suteikė K. Pisaro, kuris pats jį instruktavo tapybos [[impresionizmas|impresionistiniu]] stiliumi 1879−1881 m. vasaromis [[Pontuaza|Pontuazos]] kaime, ir ten jis sutiko [[Polis Sezanas|Polį Sezaną]] − taip pat didelę įtaką P. Gogenui turėjusį dailininką. 1882 m. kilo finansinė krizė, 1883 m. P. Gogenui teko pasitraukti iš Berteno firmos. Jis nusprendė uždirbti pragyvenimui iš dailės, tačiau tai buvo sunku įgyvendinti, juolab, kad jis buvo beveik savamokslis. Šeimos finansinė būklė vis blogėjo. Su šeima P. Gogenas persikėlė į [[Ruanas|Ruaną]], po to − į žmonos gimtąjį miestą [[Kopenhaga|Kopenhagą]]. Žmonos giminaičiai skeptiškai vertino jo menininko aspiracijas. P. Gogenas 1885 m. paliko žmoną su keturiais vaikais Kopenhagoje ir bepinigis, su šešerių metų sūnumi Klovisu grįžo į Paryžių. Iki to laiko P. Gogenas tapė impresionistine maniera ir vadino save impresionistu, tačiau jo paveikslai neturėjo individualios menininko vizijos ir užuot gyvai vaizdavę impresionistų pamėgtą šviesos ir šešėlių žaismą tarp lapijos ir vandens paviršiuje, buvo neišraiškingų spalvų, statiškų formų. Apie 1885 m. P. Gogenas daug mąstė dailės klausimais, vertino [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]] piešinį ir jo paveikslų charakterį, matė Delakrua artimą menininką. Jo pasirodymas 1886 m. paskutinėje impresionistų parodoje virto nesėkme − publikos ir kritikų dėmesį patraukė [[Žoržas Sera]] su savo grandioziniu paveikslu „Sekmadienio popietė Grand Žatos saloje“, [[Edgar Degas|E. Dega]] aktų pastelių serija ir gimęs [[neoimpresionizmas|neoimpresionistų]] judėjimas. Kartu tapo aišku, kad impresionistinė dailė išsisėmė ir nebeturi ateities. 1886−1887 m. P. Gogenas ieškojo savo dailės šaltinių, dirbo [[Bretanė]]je, su draugu tapytoju Šarliu Lavaliu suplanavo kelionę į [[Panama|Panamą]], kurioje tikėjosi apsigyventi nuošalioje, nepaliestos gamtos saloje. Prieš šią kelionę į Paryžių buvo atvykusi žmona Metė, kuri išsivežė sūnų Klovisą į Kopenhagą.<ref>Greenfield, Howard. ''Paul Gauguin''. New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 30</ref> Atvykus į Panamą realybė buvo ne tokia, kokios dailininkai tikėjosi. Š. Lavalis apie mėnesį tapė portretus ir P. Gogenas dirbo [[Panamos kanalas|Panamos kanalo]] kasybose.<ref>Greenfield, Howard. ''Paul Gauguin.'' New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 31</ref> Uždirbę pinigų draugai iškeliavo į [[Martinika|Martiniką]], kurioje P. Gogenas sukūrė 20 peizažų nauju stiliumi, iš kurio jau buvo galima pažinti kylantį dailininko talentą. Paveiktas salos klimato P. Gogenas susirgo [[maliarija]] ir [[dizenterija]] ir po keturių mėnesių buvo priverstas grįžti į Prancūziją. 1888 m., antrą kartą dirbdamas Bretanėje P. Gogenas sutiko jauną tapytoją [[Emilis Bernaras|Emilį Bernarą]]. Menininkų eksperimentų su [[sintetizmas|sintetizmu]] ir [[kluazonizmas|kluazonizmu]] rezultatas buvo paveikslas „[[Vizija po pamokslo]]“ (arba „Jokūbo kova su angelu“). Perteikdamas bretonių moterų religinę viziją P. Gogenas visiškai atsisakė impresionistinio tapybos metodo, perspektyviojo vaizdavimo, naudojo nenatūralias, ryškias spalvas ir vienspalvius didelius plotus aiškiais kontūrais. Paveikslas tapo vienu iš pamatinių besivystančios Prancūzijos [[simbolizmas|simbolistinės]] dailės kūrinių. Bretanėje susibūrė taip vadinama Pont Aveno dailininkų mokykla, kurios lyderiu tapo P. Gogenas. 1888 m. rudenį P. Gogenas atvyko į [[Arlis|Arlį]], kuriame dirbo [[Vincentas van Gogas]], kurio brolis Teo van Gogas buvo P. Gogeno paveikslų dileriu. P. Gogenas skatino V. van Gogą labiau tapyti iš atminties ir vaizduotės, nei iš natūros. Dailininkai gyveno viename name ir greitai išryškėjo didžiuliai skirtumai tarp jų charakterių. Dviejų vienų reikšmingiausių XIX a. pabaigos menininkų bendravimas baigėsi dėl V. van Gogo psichologininio elgesio nestabilumo. Pasak istorijos, P. Gogenui pareiškus, kad jis išvyksta iš Arlio, V. van Gogas gruodžio 23 d. vakare pasekė jį miesto parke. P. Gogenas tai pajuto ir atsisukęs pamatė V. van Gogą su [[peilis|peiliu]]. V. van Gogas nusisuko ir nuėjo, po to nusipjovė sau ausį ir ją įteikė vietos prostitutei. Olandų menininkas buvo išgabentas į ligoninę, P. Gogenas išvyko iš Arlio. [[Vaizdas:Paul Gauguin, Nafea Faa Ipoipo? 1892, oil on canvas, 101 x 77 cm.jpg|thumb|right|180px| „Kada tu ištekėsi?“, 1892 m., privatus rinkinys]] [[Vaizdas:Gauguin - Where Do We Come From? What Are We? Where Are We Going? (1897-98).jpg|thumb|right|340px| „[[Iš kur mes atėjome? Kas mes? Kur mes einame?]]“, 1897−98 m., [[Bostono dailės muziejus]]]] 1889 m. pavasarį Pasaulinės parodos Paryžiuje proga P. Gogenas su draugais Volpini kavinėje, kuri buvo oficialioje parodos teritorijoje, suorganizavo parodą, kuri patyrė fiasko. Dailininkas tuo metu gyveno skurdžiai, dirbo Bretanėje, kur sukūrė vieną reikšmingiausių šio laikotarpio kūrinių „[[Geltonasis Kristus]]“. Jis išbandė kurti grafiką. Tikriausiai Pasaulinės parodos paviljonai jam užvedė mintį išvykti į egzotiškus kraštus. P. Gogenas puoselėjo viltis išvykti į [[Vietnamas|Tonkiną]], po to − į [[Madagaskaras|Madagaskarą]].<ref>Greenfield, Howard. ''Paul Gauguin.'' New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 45</ref> Po Vincento van Gogo savižudybės jo brolis Teo pasitraukė iš verslo, taip P. Gogenas prarado savo vienintelį reikšmingą paveikslų pardavėją. Su draugų, literatų simbolistų (tarp kurių S. Malarmė, P. Verlenas, A. Rembo) pagalba P. Gogenui pasisekė surengti savo kūrinių sėkmingą aukcioną,<ref>Greenfield, Howard. ''Paul Gauguin.'' New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 46</ref> bei pažįstami vėliau išrūpino šiokią tokią piniginę valdžios paramą „meninei misijai“ į Taitį, bei įsipareigojimą įsigyti 1 paveikslą jam grįžus.<ref>Greenfield, Howard. ''Paul Gauguin.'' New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 48</ref> Prieš kelionę dailininkas aplankė šeimą Kopenhagoje, su kuria ryšiai vis labiau trūkinėjo, tik du jo vaikai mokėjo prancūziškai.<ref>Greenfield, Howard. ''Paul Gauguin.'' New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 48</ref> 1891 m. balandžio 1 d. P. Gogenas paliko Prancūziją ir išvyko į [[Taitis|Taičio]] salą Ramiajame vandenyne. Pirmuoju reikšmingu paveikslu, sukurtu Taityje, buvo „Ia Orana Maria“ (Sveika Marija). Kitais pažymėtinais kūriniais buvo „[[Manao Tupapau]]“ (Mirusiojo dvasia stebi) ir „Siesta“. P. Gogenas nesulaukė paramos iš vietinių kolonistų tarpo, Taičio aplinka buvo ne tokia, kokios jis tikėjosi. ''„Tai buvo Europa. Europa, su kuria tikėjausi baigęs visam laikui − tik dar blogesnė, su kolonijiniu snobizmu ir mūsų drabužių, madų, dorybių ir kvailysčių groteskišku imitavimu, labiau panašiu į karikatūrą“'' − rašė P. Gogenas.<ref>Greenfield, Howard. ''Paul Gauguin.'' New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 50-60</ref> Dėl prasto maitinimosi jo sveikata pradėjo blogėti. Pasibaigus pinigams jis buvo priverstas prašyti būti repatrijuotas valstybės lėšomis. 1893 m. P. Gogenas grįžo į Paryžių, kur kartu su draugu, poetu Šarliu Morisu paruošė knygą „Noa Noa“, iliustruotą savo kurtomis graviūromis. Jo polinezietiška kūryba irgi nesulaukė jokio ypatingo dėmesio, paroda pas P. Diuran-Riuelį patyrė nesėkmę, parduoti 11 paveikslų vos padengė išlaidas jai surengti. Nors dailininkas sulaukė šiokio tokio pritarimo kritikų tarpe, tačiau publika buvo šokiruota neįprastai ryškių paveikslų spalvų, taitietiškų pavadinimų, neįprastų temų.<ref>Greenfield, Howard. ''Paul Gauguin.'' New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 71</ref> Gautas mirusio dėdės palikimas pagerino jo finansinius reikalus. P. Gogenas nusprendė išvykti į Taitį, prieš tai buvo apvogtas draugės. Surengęs paveikslų aukcioną ir surinkęs šiek tiek lėšų 1895 m. liepos 3 d. dailininkas šį kartą visam laikui paliko Prancūziją ir išvyko į Taitį. Jis kentėjo nuo [[sifilis|sifilio]]. 1897 m. balandį jį pasiekė žinia iš žmonos apie vienintelės dukters, 21 metų Alinos mirtį nuo pneumonijos. Duktė buvo artima dailininkui charakteriu, per ją P. Gogenas puoselėjo vienintelį stiprų ryšį su tolima šeima. ''„Aš tik ką praradau dukterį, aš nebemyliu Dievo ...“'' − taip parašė P. Gogenas laiške, kuris tapo paskutiniuoju žmonai.<ref>Greenfield, Howard. Paul Gauguin. New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 80</ref> Dailininkas sukūrė savo programinį, apmąstymų paveikslą „[[Iš kur mes atėjome? Kas mes? Kur mes einame?]]“. Po to bandė nusižudyti, jo sveikata buvo labai prasta. Jis siuntė paveikslus į Paryžių ir buvo labai priklausomas nuo atsiunčiamų pinigų. Dėl prastos sveikatos negalėdamas tapyti P. Gogenas rašė kandžius [[esė]] vietos satyriniam žurnaliukui ''Les Guêpes'' (Vapsvos), bei leido savo paties parašytą ir atspausdintą bukletą ''Le Sourire'' (Šypsena). Norėdamas išsimokėti kreditoriams apie metus laiko dirbo piešėju viešųjų darbų biure.<ref>Greenfield, Howard. Paul Gauguin. New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 82</ref> Už savo veiklą 1900 m. vasarį jis buvo paskirtas į gerai apmokamas ''Les Guêpes'' redaktoriaus pareigas, kovą meno dileris Ambruazas Volaras sudarė su juo sutartį dėl paveikslų ir įsipareigojo mokėti kasmėnesinę išmoką. Nusivylęs Taičio biurokratine valdžia ir kolonistinės politikos įtaka dailininkas metė darbus Taityje ir 1901 m. rugsėjį persikėlė į dar nuošalesnę Hiva Oa salą,<ref>Greenfield, Howard. ''Paul Gauguin.'' New York: Harry N. Abrams, 1993, p. 85</ref> 1902 m. pradžioje dailininkas išgyveno paskutinį kūrybinio įkarščio pakilimą, tačiau jo sveikata vėl greitai suprastėjo, jis konfliktavo su vietos valdžia dėl polineziečių teisių. Polis Gogenas mirė [[1903]] m. [[gegužės 8]] d. [[Atuona|Atuonoje]], maždaug tuo metu, kai jo vardas tarp Paryžiaus jaunosios kartos menininkų buvo pradėjęs virsti legenda. == Kūryba == P. Gogenas išsiugdė individualų stilių, labai skirtingą nuo impresionistinės dailės, kuria pradėjo tapyti. Jo paveikslai labai dekoratyvūs, nutapyti grynomis žėrinčiomis spalvomis, kurios sukuria vienalytes, tamsių kontūrų skiriamas plokštumas. Kūrybinio įkvėpimo ieškojo liaudies papročiuose, folklore. Žavėjosi rytietiška [[keramika]], [[actekai|actekų]] skulptūromis, [[japonai|japonų]] graviūromis. [[Vaizdas:Paul Gauguin- Manao tupapau (The Spirit of the Dead Keep Watch).JPG|thumb|260px| „[[Manao Tupapau]]“ (Mirusiojo dvasia stebi), 1892 m., Albright-Knox dailės galerija, [[Bafalas]]]] [[Okeanija|Okeanijos]] salose įkvėpimo P. Gogenas sėmėsi iš europietiškos estetikos kriterijų nepaliesto meno, egzotiškos gamtos ir vietinių žmonių primityvaus gyvenimo. Jo kūryboje vešli [[Taitis|Taičio]] gamta, ryškūs šviesos ir saulės prisodrintų intensyvių spalvų kontrastai, natūralus augalų dekoratyvumas. Ten susiformavo savita ir nepakartojama Polio Gogeno meninė kalba – ekspresyvi, kupina paslaptingų mitų, simbolių ir legendų, be pigių egzotiškų atributų. Dailininkas sąmoningai nutolsta nuo natūralistinio gamtos vaizdavimo, jį domina monumentalios sintetinės formos, kurias apveda aiškiu kontūru, atmesdamas apimtį, dengia lokalinėmis, simbolinę prasmę turinčiomis dekoratyviomis spalvomis. Dailininkas sukūrė grafikos, keramikos, medžio skulptūrų, parašė memuarus („Noa-Noa” [[1897]] m.). Kūryba turėjo įtakos XX a. 1 pusės modernistinės tapybos raidai, paskatino grupės „[[Nabiai|Nabis]]”, taip pat [[fovizmas|fovizmo]], vokiškojo impresionizmo formavimąsi. Lietuvių kalba 1969 m. išleista biografinė [[Anri Periušo]] knyga „Gogeno gyvenimas”, 2011 m. perleista audio CD laikmenoje.<ref>https://www.libis.lt {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210630073603/http://www.libis.lt/ |date=2021-06-30 }}</ref> 2015 m. žiniasklaidoje pranešta, kad P. Gogeno paveikslas „Kada tu ištekėsi?” buvo parduotas už sumą, artimą 300 mln. JAV dolerių, ir tapo brangiausiu iš parduotų visų laikų.<ref>http://www.bbc.com/news/world-europe-31183733 BBC News</ref> == Žymesni paveikslai == * [[Geltonasis Kristus]], [[1889]] m. * Kada tu ištekėsi?, [[1892]] m. * O tu pavydi?, 1892 m. * Autoportretas su palete, 1893 m. * Moterys su mango vaisiais, 1893 m. * [[Iš kur mes atėjome? Kas mes? Kur mes einame?]], 1897–1898 m. == Darbų galerija == * [http://www.wikiart.org/en/paul-gauguin P. Gogeno kūriniai chronologine tvarka] === Paveikslai === <gallery widths="px" heights="px"> Gauguin Il Cristo giallo.jpg| „[[Geltonasis Kristus]]“, 1889 m., Albright-Knox dailės galerija, [[Bafalas]] Gauguin - La Belle Angèle (1889).jpg| „Gražioji Angelė“, 1889 m., [[Orsė muziejus]] Paul Gauguin Ia Orana Maria (Hail Mary) The Metropolitan Museum of Art1.jpg| „Ia Orana Maria“ (Sveika Marija), 1892 m., [[Metropoliteno meno muziejus]] Paul Gauguin - Parau Api. What News - Google Art Project.jpg| „Parau Api“ (Kas naujo?), 1892 m., Naujųjų meistrų galerija, [[Dresdenas]] Paul Gauguin - Mata Mua (In Olden Times) - Google Art Project.jpg| „Mata Mua“ (Senaisiais laikais), 1892 m., [[Thyssen-Bornemisza muziejus]] Gauguin - Te Tamari no Atua (Son of God).jpg| „Te Tamari no Atua“ (Dievo sūnus), 1896 m., [[Naujoji pinakoteka]], [[Miunchenas]] Paul Gauguin - Deux Tahitiennes colours.jpg| „Dvi taitietės“, 1899 m., [[Metropoliteno meno muziejus]] Paul Gauguin 123.jpg| „Saulėgrąžos“, apie 1901 m., [[Ermitažas]] </gallery> === Grafika, skulptūros === <gallery widths="px" heights="px"> Paul Gauguin - Pleasures of Brittany (Joies de Bretagne) - Google Art Project.jpg| „Bretanės linksmybės“, 1889 m., [[litografija]] 'Manao Tupapau' from 'Noa Noa' by Paul Gauguin, Honolulu Museum of Art.JPG| „Manao Tupapau“ (Mirusiojo dvasia stebi), 1893-94 m., [[graviūra]] Paul gauguin, tehura e due idoli, 1892.JPG| „Tehura ir du stabai“, 1892 m. Paul Gauguin, Oviri (Sauvage), 1894, partially glazed stoneware, 75 x 19 x 27 cm, Musée d'Orsay, Paris.jpg| „Oviri“, 1894 m. </gallery> == Išnašos == {{Ref}} == Šaltiniai == {{commonscat|Paul Gauguin}} {{Vikicitatos|Polis Gogenas}} * [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] * Janina Celiešienė. Meno istorijos ir dailės pažinimo pagrindai. * [http://www.metmuseum.org/toah/hd/gaug/hd_gaug.htm Cindy Kang, Institute of Fine Arts, New York University, 2011] * [https://www.britannica.com/biography/Paul-Gauguin Encyclopaedia Britannica] * Nathalia Brodskaya. ''Gauguin''. Parkstone International, 2011. {{SavStr}} [[Kategorija:Paul Gauguin| ]] 9qzi8s64ib33gt01fbcuyn50uoaaq0b 0 151244 7947574 7914216 2026-10-18T08:18:28Z CD 677 [[]] 7947574 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|1995 m. bankrutavusį futbolo klubą|2023 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Sirijus (2023)]]}} {{fc-infod |clubname = Klaipėdos „Sirijus“ <br> 1973–1995 |image = [[Vaizdas:FKsirijus.gif|150px]] |fullname = FK Sirijus |founded = [[1973]] m. |defunct = [[1995]] m. |ground = „Žalgirio“ stadionas, [[Klaipėda]] |capacity = 10 000 |chairman = [[Petras Kravtas]] |manager = |league = A lyga |season = 1994-1995 |position = 11 vieta |pattern_la1 = | pattern_b1 = | pattern_ra1 = | pattern_sh1 = | pattern_so1 = |leftarm1 = FF | body1 = FF | rightarm1 = FF | shorts1 = 0048BA | socks1 = 0048BA |pattern_la2 = | pattern_b2 = | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = | pattern_so2 = |leftarm2 = 0048BA | body2 = 0048BA | rightarm2 = 0048BA | shorts2 = 0048BA | socks2 = 0048BA }} '''Klaipėdos „Sirijus“''' – buvęs [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Klaipėda|Klaipėdos]]. [[1990]] m. tapo pirmuoju Lietuvos čempionu po [[Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena|nepriklausomybės atkūrimo]]. == Istorija == [[Vaizdas:Sirijaus logo.jpg|thumb|left|Klubo ženklelis]] Klubas įsikūrė [[1973]] m. prie [[Sirijus (gamykla)|sausųjų elementų gamyklos „Sirijus“]]. Pati gamykla buvo perkelta į Klaipėdą 1945 m. rugpjūtį (iki tol nuo 1931 m. veikė [[Kaunas|Kaune]]). „Sirijus“ [[1988]] m. laimėjo LTSR taurę, [[1989]] m. debiutavo LTSR aukščiausiojoje lygoje. [[1990]] m. pradžioje ėmus irti [[Atlantas Klaipėda|„Atlantui“]] (antroji pagal stiprumą to meto Lietuvos komanda), nemaža dalis klubo žaidėjų perėjo į „Sirijų“ ir komanda sugebėjo laimėti pirmąsias nepriklausomos Lietuvos pirmenybes bei iškovoti šalies futbolo taurę.<ref>[http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/sportas/metu-dulkes-neuztemdo-sirijaus-futbolo-pergaliu-151968 Metų dulkės neužtemdo „Sirijaus“ pergalių. „Klaipėda“, 2005-12-23]</ref> Klubą tais metais rėmė „Sirijaus“ mokslinis gamybinis kolektyvas.<ref>{{Sportas|1990-08-14}}</ref> [[Petras Kravtas|P. Kravto]] iniciatyva klubą rėmė [[Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija]] (VLPFK) ir „[[Vakarų bankas]]“ <ref>[http://www.ve.lt/naujienos/sportas/sirijaus-futbolininkai-prisimine-savo-istorija-/ „Sirijaus“ futbolininkai prisiminė savo istoriją. „Vakarų ekspresas“, 2005-12-28]</ref>, tačiau dėl nepakankamos finansinės paramos klubas [[1995]] m. vasarą iširo. {{fkp|1973|FK Syrius|1990|FK Sirijus}} == Pasiekimai == {{LTUfut |1|1990 |0| |2|1989, 1992 |2|1988, 1990 |1|1993 |0||0|}} {{LTUfl|1989|1996|8|1}} == Sezonai == {{fs1|LTU|1|1980}} {{fs2|LTU|1984|||1/2 f.}} {{fs2|LTU|1988|||taurė}} {{fs2|LTU|1989|I|3|}} {{fs1|LTU|2|1990}} {{fs2|LTU|1990|I|1|taurė}} {{fs2|LTU|1991|I|5|1/8 f.}} {{fs2|LTU|1991–1992|I|3|1/8 f.}} {{fs2|LTU|1992–1993|I|4|finalas}} {{fs2|LTU|1993–1994|I|7|1/8 f.}} {{fs2|LTU|1994–1995|I|11|1/8 f.}} |} |} == Žymūs žaidėjai == * [[Audrius Žuta]], 1990–1991, 1993 * [[Saulius Atmanavičius]], 1990 * [[Arūnas Mika]], 1992–1993 * [[Viktoras Olšanskis]], 1992–1993 * [[Marius Poškus]], 1991–1992, 1994 * [[Tomas Ražanauskas]], 1994 * [[Edgaras Tumasonis]], 1992–1993 * [[Raimundas Vainoras]], 1992 == Treneriai == * [[Šenderis Giršovičius]], 1988–1992 == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Sirijus}} [[Kategorija:Klaipėdos futbolo klubai]] [[Kategorija:Buvę Lietuvos futbolo klubai]] 8cbejunmqan4jjccuyn4w819bo07nhq 0 151684 7947542 5596320 2026-10-18T05:44:35Z CD 677 7947542 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername= Edvardas Gaurilovas | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|df=yes|1985|05|10}} | cityofbirth = [[Akmenė]] | countryofbirth = [[Lietuvos TSR]] | currentclub = | position = [[gynėjas]] | youthyears= | youthclubs= | years = 2002–2004 <br> 2005–2008 <br> 2009 <br> 2010 <br> 2013 <br> 2014 <br> 2014 <br> 2015 <br> 2016 <br> 2016–2017 <br> 2017–2018 <br> 2018 <br> 2020–2023 <br> 2021 | clubs = [[FK Mažeikiai]] <br> [[FK Šilutė]] <br> [[FBK Kaunas]] <br> [[CE Premià]] <br> [[CD Blanes]] <br> [[FK Dainava (2011)]] <br> [[FC Šiauliai]] <br> [[FK Trakai]] <br> [[Walton Hersham FC]] <br> [[Billericay Town]] <br> [[Waltham Forest FC]] <br> [[FK Palanga]] <br> [[Zürich City SC]] <br> → [[NK Pajde Möhlin]] | caps(goals) = <br> <br> <br> <br> <br> 14 (0)<br>17 (1)<br>28 (0) <br> <br> <br> <br>3 (0) }} '''Edvardas Gaurilovas''' ([[1985]] m. [[gegužės 10]] d.) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. == Biografija == Gimė 1985 m. Akmenėje. Karjerą pradėjo 2002 m. Mažeikių klube, vėliau žaidė Šilutės, Kauno komandose, 2013 m. – Ispanijoje. 2014 m. žaidė „Dainavos“ klube, po pusmečio perėjo į [[FC Šiauliai]]. 2015 m. atstovavo [[FK Trakai]] klubą. Vėliau išvyko žaisti į Angliją. [[2018]] m. už [[FK Palanga]] sužaidė trejas rungtynes A lygoje.<ref>[https://alyga.lt/zaidejas/edvardas-gaurilovas Edvardas Gaurilovas] (Alyga.lt)</ref> Po šio sezono karjerą nutraukė, nors 2021–2023 m. dar žaidė Šveicarijos komandose.<ref>[https://www.transfermarkt.com/edvardas-gaurilovas/profil/spieler/169501 Edvardas Gaurilovas] (Transfermarkt.com)</ref> Buvo Lietuvos U-19 rinktinės atsarginis žaidėjas, [[2004]] m. žaidė rungtynėse su [[Vengrija|Vengrijos]] ir [[Olandija|Olandijos]] U-19 rinktinėmis. == Šaltiniai == {{reflist}} {{DEFAULTSORT:Gaurilovas, Edvardas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] tk5o4ol8lq5ui8evtajme3am5wnns5h 0 154250 7947601 7830773 2026-10-18T10:49:36Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947601 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Club de Regatas Vasco da Gama | image = [[Vaizdas:Vasco-da-gama.png|150px]] | fullname = Club de Regatas Vasco da Gama | nickname = ''Gigante da Colina'' (Hill's Giant), <br /> ''Bacalhau'' ([[Cod]]) | founded = 1898 m. | ground = Estádio São Januário,<br /> Rio de Žaneiras | capacity = 21 880 (São Januário)<br />78 838 (Maracanã) | chairman = Pedrinho | manager = Fábio Carille | league = [[Campeonato Brasileiro Série A|Campeonato Brasileiro Série A]] <br /> [[Campeonato Carioca]] | season = 2025 <br /> 2025 | position = 14 vieta, [[Campeonato Brasileiro Série A|Série A]] <br /> 4 vieta, [[Campeonato Carioca]] | pattern_la1=|pattern_b1=_blackrightsash|pattern_ra1=| leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF| pattern_la2=|pattern_b2=_whiterightsash|pattern_ra2=| leftarm2=000000|body2=000000|rightarm2=000000|shorts2=000000|socks2=000000| }} '''Club de Regatas Vasco da Gama''' – [[Brazilija|Brazilijos]] [[futbolo klubas]], įkurtas [[Rio de Žaneiras|Rio de Žaneire]]. Namų rungtynes žaidžia x stadione ({{pt|Arena}}), talpinančiame tūkst. žiūrovų.<ref>[https://www.cnnbrasil.com.br/esportes/futebol/atletico-mineiro/arena-mrv-tem-a-10a-maior-capacidade-entre-novos-estadios-do-brasil-veja-ranking/ Arena MRV tem a 10ª maior capacidade entre novos estádios do Brasil; veja ranking]</ref> Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje [[Campeonato Brasileiro Série A]] ir [[Rio de Žaneiras (valstija)|Rio de Žaneiro]] valstijos čempionate [[Campeonato Carioca]]. == Istorija == Kitados žaidė [[Rio de Žaneiras (valstija)|Rio de Žaneiro]] valstijos čempionate. Vėlesniais metais rungtyniavo nacionaliniame čempionate ([[Campeonato Brasileiro]]), pajėgiausioje šalies lygoje (Série A). == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2026.htm 2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2025.htm 2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2024.htm 2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2023.htm 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série B]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2022.htm 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série B]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2021.htm 2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2020.htm 2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2019.htm 2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2018.htm 2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2017.htm 2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série B]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2016.htm 2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2015''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''18.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2015.htm 2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série B]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2014.htm 2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2013''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''18.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2013.htm 2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2012''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2012.htm 2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2011''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2011.htm 2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2010''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2010.htm 2010 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2009''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série B]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2009.htm 2009 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2008''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''18.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2008.htm 2008 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2007''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2007.htm 2007 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2006''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2006.htm 2006 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2005''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2005.htm 2005 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2004''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Campeonato Brasileiro Série A]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssfbrasil.com/tablesae/br2004.htm 2004 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Sudėtis == ; Klubo pagrindinė komanda : Atnaujinta: {{data|2025|03|31}} {{išplėsti}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |'''VASCO DA GAMA''' | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |'''VASCO DA GAMA''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasco-da-gama.png|150px]]'''VASCO DA GAMA''' | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasco-da-gama.png|150px]]'''VASCO DA GAMA''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _vasco24h | pattern_b= _vasco24h | pattern_ra= _vasco24h | pattern_sh= _vasco24a | pattern_so= _vasco24hl | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2024 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasco24a | pattern_b= _vasco24a | pattern_ra= _vasco24a | pattern_sh= _vasco24h | pattern_so= _vasco24al | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasco1617h | pattern_b= _vasco1617h | pattern_ra= _vasco1617h | pattern_sh= _vasco1617h | pattern_so= _vasco1617h | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasco1617a | pattern_b= _vasco1617a | pattern_ra= _vasco1617a | pattern_sh= _vasco1617a | pattern_so= _vasco1617a | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasco19h | pattern_b= _vasco19h | pattern_ra= _vasco19h | pattern_sh= _vasco19h | pattern_so= _vasco19h | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2019 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vasco19a | pattern_b= _vasco19a | pattern_ra= _vasco19a | pattern_sh= _blacksides | pattern_so= _vasco19a | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2019 metai}} }} |} == Treneriai == {{išplėsti}} * {{vlv|BRA}} Fábio Carille, nuo {{data|2024|11|19}};<ref>{{cite web|url=https://vasco.com.br/futebol/fabio-carille-e-o-novo-treinador-do-vasco-da-gama-para-a-temporada-2025/|title=Fábio Carille é o novo treinador do Vasco da Gama para a temporada 2025|trans-title=Fábio Carille is the new head coach of Vasco da Gama for the 2025 season|publisher=CR Vasco da Gama|language=pt-BR|date=19 December 2024|accessdate=20 December 2024}} {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> (Sutartis sudaryta 2025 m. sezonui.) == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/352/2024_2/Cr_Vasco_Da_Gama_Rj.html General Information for CR Vasco da Gama (RJ)]</ref> * {{vlv|Brazilija}} {{color box|white|[[Hideraldo Luiz Bellini|Bellini]]}}, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/17961/Hilderaldo_Bellini.html General Information about the player Hilderaldo Bellini]</ref> * {{vlv|Brazilija}} [[Edmundo Alves de Souza Neto|Edmundo]], puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10136/Edmundo.html General Information about the player Edmundo]</ref> * {{vlv|Brazilija}} Orlando, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/17989/Orlando_Pecanha.html General Information about the player Orlando Peçanha]</ref> * {{vlv|Brazilija}} [[Roberto Dinamite]], puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/17978/Roberto_Dinamite.html General Information about the player Roberto Dinamite]</ref> * {{vlv|Brazilija}} [[Romário]], puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/10131/Romario.html General Information about the player Romário]</ref> * {{vlv|Brazilija}} [[Vavá]], puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/18963/Vava_2.html General Information about the player Vavá]</ref> * {{vlv|Brazilija}} [[Juninho Paulista]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1026/Juninho_Paulista.html General Information about the player Juninho Paulista]</ref> * {{vlv|Brazilija}} [[Juninho Pernambucano]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1035/Juninho_Pernambucano.html General Information about the player Juninho Pernambucano]</ref> * {{vlv|Brazilija}} [[Philippe Coutinho]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/40207/Philippe_Coutinho.html General Information about the player Philippe Coutinho]</ref> * {{vlv|Brazilija}} [[Douglas Luiz]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/76307/Douglas_Luiz.html General Information about the player Douglas Luiz]</ref> ; Užsienieičiai * {{vlv|PAR}} Robert Rojas, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75305/Robert_Rojas.html General Information about the player Robert Rojas]</ref> * {{vlv|Čilė}} [[Vaizdas:Star_full.svg|15px]] [[Gary Medel]], atraminis saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/22225/Gary_Medel.html General Information about the player Gary Medel]</ref> * {{vlv|Čilė}} [[Jean Meneses]], saugas (vingeris);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75551/Jean_Meneses.html General Information about the player Jean Meneses]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * Oficiali klubo svetainė * [https://www.soccerway.com/team/vasco/2RABlYFn/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/vasco/2RABlYFn/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/vasco-da-gama-rio-de-janeiro/startseite/verein/978/saison_id/2024 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cr-vasco-da-gama/1374/ Globalsportsarchive] {{Campeonato Brasileiro Série A}} [[Kategorija:Brazilijos futbolo klubai]] [[Kategorija:Rio de Žaneiras]] 3e21y8jvpf3w7t8fke3j3sfotkfnqhm 0 157309 7947510 7911786 2026-10-17T20:47:33Z Wolfmartyn 122516 7947510 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FC Areonas | image = [[Vaizdas:FC Areonas.jpg|150px]] | fullname = VŠĮ F. K. Tera | founded = ~1956 | ground = [[Fanų stadionas]] | capacity = | chairman = Sergej Vasiljev | manager = Sergejus Vasiljevas | league = [[LFF III lyga|III lyga]] (VRFS) | season = [[2026 m. LFF III lyga|2026 m.]] | position = 7 vieta, III lyga (VRFS) | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=ff0000|body1=ff0000|rightarm1=ff0000|shorts1=000000|socks1=ff0000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=008800|body2=008800|rightarm2=008800|shorts2=000000|socks2=008800| }} '''FC Areonas''' (buvęs '''''FK „Tera“''''') – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Vilnius|Vilniaus]]. ==Istorija== [[File:Skoda-Vilnius.jpg|thumb|right|Klubas įkurtas prie troleibusų parko]] Sovietmečiu egzistavo komanda, įsteigta prie Vilniaus [[Vilniaus troleibusai|troleibusų parko]], komanda įkurta apie 1956 m. 1960 m. komanda pateko į aukščiausiąją lygą, tačiau po vieno sezono iš jos iškrito. Po Nepriklausomybės atkūrimo, 1996 m. S.Vasiljevo iniciatyva buvo sukurta mėgėjų futbolo komanda. Komandą rėmė Vilniaus troleibusų parko vadovas, ir ji buvo pavadinta Troleibusas ERA, arba sutrumpintai – TERA. Po kelių metų rėmėjas pasitraukė, tačiau pavadinimas liko nepakitęs. Komdanda žaidė III lygoje, 2004 m. bei 2015-2020 m. buvo pakilusi į II lygą. 2012-2014 m. žaidė [[SFL|Sekmadienio futbolo lygoje]].<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/tera-1224/?cid=3932514</ref><ref>http://www.vilniausfutbolas.lt/naujiena/Teros-istorija-pavadinimo-kilme-laukine-VAFF-ir-geriausi-zaidejai/5803</ref> {{fkp|1960|Troleibusas|2009|TERA-Troleibusas|2011|FK TERA|2025|FC Areonas}} <gallery> Vaizdas:TERA Vilnius logotipas.png|Logotipas iki 2025 m. Vaizdas:FC Areonas.jpg|Logotipas nuo 2025 m. </gallery> == Klubo spalvos == Raudona/juoda. Žalia/juoda. * Namuose žaidžia raudonais marškinėliais. Šortai juodi. Kojinės raudonos. * Svečiuose žaidžia žaliais marškinėliais, juodais šortais ir žaliomis kojinėmis. (Ankstesniais metais būdavo raudonai/balti dryžuoti marškinėliai). {| border="1" cellspacing="0" |- | style="background:red;color:white;padding:2em" |<font color="white" >'''Raudona'''</font> | style="background:white;color:green;padding:2em" |<font color="black" >'''Balta'''</font> | style="background:black;color:white;padding:2em" |<font color="white" >'''Juoda'''</font> |} ==Pasiekimai== {{LTUfl|1960|1961|1|14}} == Sezonai == === [[LFF]] varžybos === {{fs1|LTU|1|1960}} {{fs2|LTU|1960–1961|I|14}} {{fs1|LTU|2|1990}} {{fs2|LTU|1997–1998|IV (Vilnius)|4|—}} {{fs2|LTU|1998–1999|IV (Vilnius A)|5|—}} |} |} {{fs1|LTU|1|2000}} {{fs2|LTU|2000|IV (Vilnius A)|7|—}} {{fs2|LTU|2001|IV (Vilnius A)|6|—}} {{fs2|LTU|2002|IV (Vilnius A)|9|—}} {{fs2|LTU|2003|IV (Vilnius A)|9|—}} {{fs2|LTU|2004|III (Rytai)|10|—}} {{fs2|LTU|2005|IV (Vilnius)|9|—}} {{fs2|LTU|2006|IV (Vilnius A)|5|—}} {{fs2|LTU|2007–2008|IV (Vilnius A)|7|—}} {{fs2|LTU|2008–2009|IV (Vilnius A)|8|1/64 f.}} {{fs2|LTU|2009–2010|IV (Vilnius)|6|1/128 f.}} {{fs1|LTU|2|2010}} {{fs2|LTU|2010–2011|IV (Vilnius)|8|1/256 f.}} {{fs2|LTU|2011–2012|IV (Vilnius)|9|—}} {{fs2|LTU|2015–2016|III (Rytai)|8|1/64 f.}} {{fs2|LTU|2016|III (Rytai)|4|1/32 f.}} {{fs2|LTU|2017|III (Pietūs)|9|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2018|III (Pietūs)|13|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2019|III (Pietūs)|10|1/16 f.}} |} |} {{fs1|LTU|1|2020}} {{fs2|LTU|2020|III (Pietūs)|7|I etapas}} {{fs2|LTU|2021|IV (Vilnius)|14|—}} {{fs2|LTU|2022|IV (Vilnius)|12|—}} {{fs2|LTU|2023|IV (Vilnius)| 5|I etapas}} {{fs2|LTU|2024|IV (Vilnius)| 4|I etapas}} {{fs2|LTU|2025|IV (Vilnius)| 5|I etapas}} {{fs2|LTU|2026|IV (Vilnius)| 7|I etapas}} {{fs1|LTU|0}} |} === [[SFL]] varžybos === {{fs5}} {{fs6|LTU|2012|B1|14}} {{fs6|LTU|2013|B1|8}} {{fs6|LTU|2014|B1|7}} |} === Salės futbolo sezonai === {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2024-2025|VRFS Futsal (I lyga)|10|–}} {{fs2|LTU|2025-2026|VRFS Futsal (I lyga)|7|–}} |} ==Sudėtis== ''Atnaujinta: 2018 m. gegužės 2 d.''<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-tera-13815/?cid=1960697</ref> {{fs start}} {{Fs player|no=|name=Adrian Vicent Claramunt|nat=LTU|pos=GK}} {{Fs player|no=|name=Edvinas Bogdanovas|nat=LTU|pos=}} {{Fs player|no=|name=Andžej Juralovič|nat=LTU|pos=}} {{Fs player|no=|name=Ruslanas Kliukoitis|nat=LTU|pos=}} {{Fs player|no=|name=Vitalij Kotovas|nat=LTU|pos=}} {{Fs player|no=|name=Povilas Miliuškevičius|nat=LTU|pos=}} {{Fs player|no=|name=Alan Vinicius Miranda Leite|nat=LTU|pos=}} {{Fs player|no=|name=Artūras Mockus|nat=LTU|pos=}} {{Fs player|no=|name=Ovidijus Požėla|nat=LTU|pos=}} {{Fs player|no=|name=Lukas Rutkauskas|nat=LTU|pos=}} {{Fs player|no=|name=Tomaš Skinder|nat=LTU|pos=}} {{Fs player|no=|name=Liudvikas Velička|nat=LTU|pos=}} {{Fs player|no=|name=Antanas Velička|nat=LTU|pos=}} {{Fs player|no=|name=Rokas Verslovas|nat=LTU|pos=}} {{Fs player|no=|name=Gžegož Vilkin|nat=LTU|pos=}} {{Fs player|no=|name=Vilius Zabarauskas|nat=LTU|pos=}} {{Fs player|no=|name=Vadim Švaikevič|nat=LTU|pos=}} {{fs end}} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/p/FC-Areonas-100060685733928/ Klubo Facebook paskyra] {{fclinks |os=http://fctroleibusas.narod.ru |fs= }} * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/tera-1224/?cid=8528918 lietuvosfutbolas.lt] (2020 m. Antra lyga; II etapas) {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Tera}} [[Kategorija:Vilniaus futbolo klubai]] [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] 7tqps47elli4jj70eui7kbiupyv8wfb 0 165095 7947399 6836911 2026-10-17T13:12:42Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947399 wikitext text/x-wiki {{Reikšmės|Trūdai}} {{Ltgyv |pavad = Trūdai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.515 |long = 26.173 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Kazitiškio seniūnija |gyv = 3 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Trū̃dai|Trū̃dų|š=2016}} |istpav= {{pl|Trudy}}, {{ru|Труды}} }} '''Trūdai''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 7 km į pietus nuo [[Salakas|Salako]], 2,5 km į pietvakarius nuo [[Ažėnai|Ažėnų]], prie Žaliosios miško. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš {{lt|trū̃das}}, {{be|труд}} 'sunkumas, vargas'.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == XIX a. pab. buvo palivarkas [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]]; Civinskių valda.<ref>{{SGKP|12|517|Trudy}}</ref> Tarpukariu buvo viensėdis Lietuvoje, [[Zarasų apskritis (1919–1950)|Zarasų apskrities]] Salako valsčiuje. Sovietmečiu priklausė [[Gubavos apylinkė|Gubavos apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205757/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=t-u enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=50|inc=10|incmin=5 |1902|41|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|21|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|19|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|23|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|22|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|10|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|8|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|6 |2011|5|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|3|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] ryrhvk1o1lv8ao9ol2ostr3ihaaxsuh 0 168989 7947376 7947191 2026-10-17T12:50:14Z Makenzis 46558 7947376 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Braitono „Albion“ | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|200px]] | fullname = Brighton & Hove Albion FC | nickname = ''The Seagulls'',<br />''The Albion'' | founded = 1901 m. | ground = [[„Falmer“ stadionas]], [[Braitonas]] | capacity = 30 750 | chairman = Tony Bloom | manager = [[Fabian Hürzeler]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _brighton2324h | pattern_b1 = _brighton2324h | pattern_ra1 = _brighton2324h | pattern_sh1 = _brighton2324h | pattern_so1 = _brighton2324hl | leftarm1 = 0000FF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000FF | socks1 = 0000FF | pattern_la2 = _brighton2324a | pattern_b2 = _brighton2324a | pattern_ra2 = _brighton2324a | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _nikematchfit2021bl | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 |pattern_la3 = _brighton2223a |pattern_b3 = _brighton2223a |pattern_ra3 = _brighton2223a |pattern_sh3 = |pattern_so3 = |leftarm3 = FE5442 |body3 = FE5442 |rightarm3 = FE5442 |shorts3 = FE5442 |socks3 = FE5442 }} '''Braitono „Albion“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Braitonas|Braitono]]. == Istorija == 1901 m. įkurtas „Brighton & Hove Albion“ klubas. Eilę metų praleido žemesniuose šalies futbolo divizionuose. Nuo 1979–1980 m. sezono varžėsi [[Premier League]]. Keturis sezonus žaidė stipriausiame šalies futbolo divizione, bet jame nepavyko įsitvirtinti. 1997 m. finansinių sunkumų kamuojamas klubas buvo priverstas parduoti savo „Goldstone Ground“ stadioną, o dėl prastų rezultatų atsidūrė ir ant iškritimo iš profesionalios Anglijos futbolo lygos sistemos ribos. 1996–1997 m. sezono pabaigoje paskutinėse rungtynėse prieš „Hereford United“ sprendėsi klubo likimas. Lygiosios (1:1) leido „Brighton & Hove Albion“ išsaugoti vietą lygoje, o pralaimėjimo atveju būtų iškritę į mėgėjišką divizioną. 2009 m. pagrindiniu klubo savininku tapo verslininkas Tony Bloom, o 2011 m. duris atvėrė naujasis „Amex“ stadionas. 2016–2017 m. sezone [[EFL Championship]] (II) užėmė antrą vietą ir pateko į [[Premier League]] po ilgos pertraukos. 2022–2023 m. sezone [[Premier League]] užėmė šeštąją vietą, garantavusią vietą [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape. Jame „Brighton & Hove Albion“ varžėsi prieš Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ([[Nyderlandai]]), [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]] ([[Prancūzija]]) ir [[AÉK Athī́na|Atėnų AE]] ([[Graikija]]). „Brighton & Hove Albion“ klubas iškovojo pirmąją vietą grupėje ir žengė į aštuntfinalį, kur varžėsi prieš „[[AS Roma|Roma]]“ ([[Italija]]). Pirmąsias rungtynes Romoje pralaimėjo 0:4, anglai namuose pasiekė pergalę 1:0, tačiau bendro dviejų rungtynių rezultatas 4-1 italų naudai reiškė, kad į kitą etapą pateko varžovai. 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * ''Atnaujinta 2026 m. spalio 17 d.''<ref>[https://www.transfermarkt.com/brighton-amp-hove-albion/spielplan/verein/1237 Brighton & Hove Albion.] Transfermarkt.</ref> {| class="wikitable" style="width:50%; text-align:center" ! Nr. ! Šalis ! Vardas ! Gimimo data ! Komandoje nuo |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Vartininkai |- | {{0}}1 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Bart Verbruggen]] || 1997-11-18 || 2023 |- | 23 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jason Steele]] || 1990-08-18 || 2018 |- | 38 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Tom McGill]]|| 2000-03-25 || 2018 |- ! align="Center" style="background-color:#FFFF99" colspan="5"| Gynėjai |- | {{0}}3 || {{vlv|BRA}} || style="text-align:left" | [[Igor Julio dos Santos de Paulo|Igor]]|| 1998-02-07 || 2023 |- | {{0}}4 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Pascal Struijk]] || 1999-08-11 || 2026 |- | {{0}}5 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Lewis Dunk]] {(kapitonas) || 1991-11-21 || 2010 |- | {{0}}6 || {{vlv|ALG}} || style="text-align:left" | [[Jaouen Hadjam]] || 2003-03-26 || 2026 |- | 16 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Eiran Cashin]] || 2001-09-11 || 2025 |- | 20 || {{vlv|PRT}} || style="text-align:left" | [[Costinha (2000)|Costinha]] || 2000-03-23 || 2026 |- | 21 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Olivier Boscagli]] || 1997-11-18 || 2025 |- | 24 || {{vlv|TUR}} || style="text-align:left" | [[Ferdi Kadıoğlu]] || 1999-10-07 || 2024 |- | 27 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Mats Wieffer]] || 1999-11-16 || 2024 |- | 29 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Maxim De Cuyper]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 30 || {{vlv|AUT}} || style="text-align:left" | [[Michael Svoboda]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 44 || {{vlv|HRV}} || style="text-align:left" | [[Luka Vušković]] || 2007-02-24 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Saugai |- | {{0}}7 || {{vlv|JPN}} || style="text-align:left" | [[Kaoru Mitoma]] || 1997-05-20 || 2021 |- | {{0}}8 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jack Hinshelwood]] || 2005-04-11 || 2023 |- | 11 || {{vlv|GAM}} || style="text-align:left" | [[Yankuba Minteh]] || 2004-07-22 || 2024 |- | 13 || {{vlv|DEU}} || style="text-align:left" | [[Pascal Groß]] || 1991-06-15 || 2026 |- | 15 || {{vlv|GHA}} || style="text-align:left" | [[Ibrahim Osman]] || 2004-11-29 || 2024 |- | 22 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Amario Cozier-Duberry]] || 2005-05-29 || 2024 |- | 25 || {{vlv|PAR}} || style="text-align:left" | [[Diego Gómez (2003)|Diego Gómez]] || 2003-03-27 || 2025 |- | 26 || {{vlv|SWE}} || style="text-align:left" | [[Yasin Ayari]] || 2003-10-06 || 2023 |- | 33 || {{vlv|DNK}} || style="text-align:left" | [[Matt O'Riley]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 35 || {{vlv|CIV}} || style="text-align:left" | [[Malick Yalcouyé]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 36 || {{vlv|NGA}} || style="text-align:left" | [[Zadok Yohanna]] || 2007-06-29 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Puolėjai |- | {{0}}9 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Stefanos Tzimas]] || 2006-01-06 || 2025 |- | 10 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Georginio Rutter]] || 2002-04-20 || 2024 |- | 12 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Promise David]] || 2001-07-03 || 2026 |- | 19 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Charalampos Kostoulas]] || 2007-05-30 || 2025 |- | 28 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Evan Ferguson]] || 2004-10-19 || 2021 |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|1983 |0||0| |1|1910 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship|Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''20.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One|Football League One]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2010.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Treneriai == * [[Fabian Hürzeler]], nuo 2024 m. birželio 15 d.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> == Garsesni futbolininkai == ; Futbolininkai, atstovavę nacionalinei Anglijos rinktinei * {{vlv|ENG}} [[Danny Welbeck]], puolėjas (2020–2026);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/42836/Danny_Welbeck.html General Information about the player Danny Welbeck]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|BEL}} [[Leandro Trossard]], saugas, puolėjas (2019–2023);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/79258/Leandro_Trossard.html General Information about the player Leandro Trossard]</ref> * {{vlv|ARG}} [[Alexis Mac Allister]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75349/Alexis_Mac_Allister.html General Information about the player Alexis Mac Allister]</ref> * {{vlv|NED}} [[Bart Verbruggen]], vartininkas, nuo 2023 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Pascal Gross]], * {{vlv|Paragvajus}} [[Diego Gomez]] * {{vlv|Danija}} [[Matt O'Riley]] == Stadionas == {{main|Falmer Stadium}} Namų stadionas – [[Falmer Stadium]] arba „American Express Stadium“ – talpina daugiau nei 30 tūkstančių sirgalių. Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627h | pattern_b= _brighton2627h | pattern_ra= _brighton2627h | pattern_sh= _brighton2627h | pattern_so= _whitetop | leftarm= 004899 | body= 004899 | rightarm= 004899 | shorts= 004899 | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627a | pattern_b= _brighton2627a | pattern_ra= _brighton2627a | pattern_sh= _brighton2627a | pattern_so= _toponwhite | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526h | pattern_b= _brighton2526h | pattern_ra= _brighton2526h | pattern_sh= _brighton2526h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526a | pattern_b= _brighton2526a | pattern_ra= _brighton2526a | pattern_sh= _brighton2526a | pattern_so= | leftarm= c7bdd5 | body= c7bdd5 | rightarm= c7bdd5 | shorts= a491c9 | socks= a491c9 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425h | pattern_b= _brighton2425h | pattern_ra= _brighton2425h | pattern_sh= _brighton2425h | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425a | pattern_b= _brighton2425a | pattern_ra= _brighton2425a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324h | pattern_b= _brighton2324h | pattern_ra= _brighton2324h | pattern_sh= _brighton2324h | pattern_so= _brighton2324hl | leftarm= 0000FF | body= FFFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324a | pattern_b= _brighton2324a | pattern_ra= _brighton2324a | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021bl | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1971–1974 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1974–1975 * {{vlv|ENG}} [[Umbro]], 1975–1987 * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1977–1980 * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]], 1980–1987 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1994–1997 * {{vlv|ITA}} [[Erreà]], 1999–2014 * {{vlv|USA}} [[Nike]], 2014– == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion WFC]] – klubo moterų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/home Oficiali klubo svetainė] * [https://www.premierleague.com/en/clubs/36/brighton-and-hove-albion/overview Premier League svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/brighton-and-hove-albion BBC news. (naujienos apie klubą)] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/2XrRecc3/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/brighton/2XrRecc3/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/brighton-hove-albion/startseite/verein/1237 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-fc/510/overview Globalsportsarchive] (apie klubą) [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Brighton Hove]] 9wla0o83gewegse0s9cejkbf0a4r4gg 7947377 7947376 2026-10-17T12:50:46Z Makenzis 46558 7947377 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Braitono „Albion“ | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|200px]] | fullname = Brighton & Hove Albion FC | nickname = ''The Seagulls'',<br />''The Albion'' | founded = 1901 m. | ground = [[Falmer (stadionas)|„Falmer“]], [[Braitonas]] | capacity = 30 750 | chairman = Tony Bloom | manager = [[Fabian Hürzeler]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _brighton2324h | pattern_b1 = _brighton2324h | pattern_ra1 = _brighton2324h | pattern_sh1 = _brighton2324h | pattern_so1 = _brighton2324hl | leftarm1 = 0000FF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000FF | socks1 = 0000FF | pattern_la2 = _brighton2324a | pattern_b2 = _brighton2324a | pattern_ra2 = _brighton2324a | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _nikematchfit2021bl | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 |pattern_la3 = _brighton2223a |pattern_b3 = _brighton2223a |pattern_ra3 = _brighton2223a |pattern_sh3 = |pattern_so3 = |leftarm3 = FE5442 |body3 = FE5442 |rightarm3 = FE5442 |shorts3 = FE5442 |socks3 = FE5442 }} '''Braitono „Albion“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Braitonas|Braitono]]. == Istorija == 1901 m. įkurtas „Brighton & Hove Albion“ klubas. Eilę metų praleido žemesniuose šalies futbolo divizionuose. Nuo 1979–1980 m. sezono varžėsi [[Premier League]]. Keturis sezonus žaidė stipriausiame šalies futbolo divizione, bet jame nepavyko įsitvirtinti. 1997 m. finansinių sunkumų kamuojamas klubas buvo priverstas parduoti savo „Goldstone Ground“ stadioną, o dėl prastų rezultatų atsidūrė ir ant iškritimo iš profesionalios Anglijos futbolo lygos sistemos ribos. 1996–1997 m. sezono pabaigoje paskutinėse rungtynėse prieš „Hereford United“ sprendėsi klubo likimas. Lygiosios (1:1) leido „Brighton & Hove Albion“ išsaugoti vietą lygoje, o pralaimėjimo atveju būtų iškritę į mėgėjišką divizioną. 2009 m. pagrindiniu klubo savininku tapo verslininkas Tony Bloom, o 2011 m. duris atvėrė naujasis „Amex“ stadionas. 2016–2017 m. sezone [[EFL Championship]] (II) užėmė antrą vietą ir pateko į [[Premier League]] po ilgos pertraukos. 2022–2023 m. sezone [[Premier League]] užėmė šeštąją vietą, garantavusią vietą [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape. Jame „Brighton & Hove Albion“ varžėsi prieš Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ([[Nyderlandai]]), [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]] ([[Prancūzija]]) ir [[AÉK Athī́na|Atėnų AE]] ([[Graikija]]). „Brighton & Hove Albion“ klubas iškovojo pirmąją vietą grupėje ir žengė į aštuntfinalį, kur varžėsi prieš „[[AS Roma|Roma]]“ ([[Italija]]). Pirmąsias rungtynes Romoje pralaimėjo 0:4, anglai namuose pasiekė pergalę 1:0, tačiau bendro dviejų rungtynių rezultatas 4-1 italų naudai reiškė, kad į kitą etapą pateko varžovai. 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * ''Atnaujinta 2026 m. spalio 17 d.''<ref>[https://www.transfermarkt.com/brighton-amp-hove-albion/spielplan/verein/1237 Brighton & Hove Albion.] Transfermarkt.</ref> {| class="wikitable" style="width:50%; text-align:center" ! Nr. ! Šalis ! Vardas ! Gimimo data ! Komandoje nuo |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Vartininkai |- | {{0}}1 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Bart Verbruggen]] || 1997-11-18 || 2023 |- | 23 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jason Steele]] || 1990-08-18 || 2018 |- | 38 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Tom McGill]]|| 2000-03-25 || 2018 |- ! align="Center" style="background-color:#FFFF99" colspan="5"| Gynėjai |- | {{0}}3 || {{vlv|BRA}} || style="text-align:left" | [[Igor Julio dos Santos de Paulo|Igor]]|| 1998-02-07 || 2023 |- | {{0}}4 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Pascal Struijk]] || 1999-08-11 || 2026 |- | {{0}}5 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Lewis Dunk]] {(kapitonas) || 1991-11-21 || 2010 |- | {{0}}6 || {{vlv|ALG}} || style="text-align:left" | [[Jaouen Hadjam]] || 2003-03-26 || 2026 |- | 16 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Eiran Cashin]] || 2001-09-11 || 2025 |- | 20 || {{vlv|PRT}} || style="text-align:left" | [[Costinha (2000)|Costinha]] || 2000-03-23 || 2026 |- | 21 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Olivier Boscagli]] || 1997-11-18 || 2025 |- | 24 || {{vlv|TUR}} || style="text-align:left" | [[Ferdi Kadıoğlu]] || 1999-10-07 || 2024 |- | 27 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Mats Wieffer]] || 1999-11-16 || 2024 |- | 29 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Maxim De Cuyper]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 30 || {{vlv|AUT}} || style="text-align:left" | [[Michael Svoboda]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 44 || {{vlv|HRV}} || style="text-align:left" | [[Luka Vušković]] || 2007-02-24 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Saugai |- | {{0}}7 || {{vlv|JPN}} || style="text-align:left" | [[Kaoru Mitoma]] || 1997-05-20 || 2021 |- | {{0}}8 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jack Hinshelwood]] || 2005-04-11 || 2023 |- | 11 || {{vlv|GAM}} || style="text-align:left" | [[Yankuba Minteh]] || 2004-07-22 || 2024 |- | 13 || {{vlv|DEU}} || style="text-align:left" | [[Pascal Groß]] || 1991-06-15 || 2026 |- | 15 || {{vlv|GHA}} || style="text-align:left" | [[Ibrahim Osman]] || 2004-11-29 || 2024 |- | 22 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Amario Cozier-Duberry]] || 2005-05-29 || 2024 |- | 25 || {{vlv|PAR}} || style="text-align:left" | [[Diego Gómez (2003)|Diego Gómez]] || 2003-03-27 || 2025 |- | 26 || {{vlv|SWE}} || style="text-align:left" | [[Yasin Ayari]] || 2003-10-06 || 2023 |- | 33 || {{vlv|DNK}} || style="text-align:left" | [[Matt O'Riley]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 35 || {{vlv|CIV}} || style="text-align:left" | [[Malick Yalcouyé]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 36 || {{vlv|NGA}} || style="text-align:left" | [[Zadok Yohanna]] || 2007-06-29 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Puolėjai |- | {{0}}9 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Stefanos Tzimas]] || 2006-01-06 || 2025 |- | 10 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Georginio Rutter]] || 2002-04-20 || 2024 |- | 12 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Promise David]] || 2001-07-03 || 2026 |- | 19 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Charalampos Kostoulas]] || 2007-05-30 || 2025 |- | 28 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Evan Ferguson]] || 2004-10-19 || 2021 |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|1983 |0||0| |1|1910 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship|Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''20.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One|Football League One]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2010.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Treneriai == * [[Fabian Hürzeler]], nuo 2024 m. birželio 15 d.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> == Garsesni futbolininkai == ; Futbolininkai, atstovavę nacionalinei Anglijos rinktinei * {{vlv|ENG}} [[Danny Welbeck]], puolėjas (2020–2026);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/42836/Danny_Welbeck.html General Information about the player Danny Welbeck]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|BEL}} [[Leandro Trossard]], saugas, puolėjas (2019–2023);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/79258/Leandro_Trossard.html General Information about the player Leandro Trossard]</ref> * {{vlv|ARG}} [[Alexis Mac Allister]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75349/Alexis_Mac_Allister.html General Information about the player Alexis Mac Allister]</ref> * {{vlv|NED}} [[Bart Verbruggen]], vartininkas, nuo 2023 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Pascal Gross]], * {{vlv|Paragvajus}} [[Diego Gomez]] * {{vlv|Danija}} [[Matt O'Riley]] == Stadionas == {{main|Falmer Stadium}} Namų stadionas – [[Falmer Stadium]] arba „American Express Stadium“ – talpina daugiau nei 30 tūkstančių sirgalių. Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627h | pattern_b= _brighton2627h | pattern_ra= _brighton2627h | pattern_sh= _brighton2627h | pattern_so= _whitetop | leftarm= 004899 | body= 004899 | rightarm= 004899 | shorts= 004899 | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627a | pattern_b= _brighton2627a | pattern_ra= _brighton2627a | pattern_sh= _brighton2627a | pattern_so= _toponwhite | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526h | pattern_b= _brighton2526h | pattern_ra= _brighton2526h | pattern_sh= _brighton2526h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526a | pattern_b= _brighton2526a | pattern_ra= _brighton2526a | pattern_sh= _brighton2526a | pattern_so= | leftarm= c7bdd5 | body= c7bdd5 | rightarm= c7bdd5 | shorts= a491c9 | socks= a491c9 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425h | pattern_b= _brighton2425h | pattern_ra= _brighton2425h | pattern_sh= _brighton2425h | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425a | pattern_b= _brighton2425a | pattern_ra= _brighton2425a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324h | pattern_b= _brighton2324h | pattern_ra= _brighton2324h | pattern_sh= _brighton2324h | pattern_so= _brighton2324hl | leftarm= 0000FF | body= FFFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324a | pattern_b= _brighton2324a | pattern_ra= _brighton2324a | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021bl | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1971–1974 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1974–1975 * {{vlv|ENG}} [[Umbro]], 1975–1987 * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1977–1980 * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]], 1980–1987 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1994–1997 * {{vlv|ITA}} [[Erreà]], 1999–2014 * {{vlv|USA}} [[Nike]], 2014– == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion WFC]] – klubo moterų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/home Oficiali klubo svetainė] * [https://www.premierleague.com/en/clubs/36/brighton-and-hove-albion/overview Premier League svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/brighton-and-hove-albion BBC news. (naujienos apie klubą)] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/2XrRecc3/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/brighton/2XrRecc3/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/brighton-hove-albion/startseite/verein/1237 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-fc/510/overview Globalsportsarchive] (apie klubą) [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Brighton Hove]] jmskeid1q4b7vocqr17lxkw65ic25eq 7947378 7947377 2026-10-17T12:51:26Z Makenzis 46558 7947378 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Braitono „Albion“ | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|200px]] | fullname = Brighton & Hove Albion FC | nickname = ''The Seagulls'',<br />''The Albion'' | founded = 1901 m. | ground = [[Falmer (stadionas)|„Falmer“]], [[Braitonas]] | capacity = 30 750 | chairman = Tony Bloom | manager = [[Fabian Hürzeler]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = 8 vieta }} '''Braitono „Albion“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Braitonas|Braitono]]. == Istorija == 1901 m. įkurtas „Brighton & Hove Albion“ klubas. Eilę metų praleido žemesniuose šalies futbolo divizionuose. Nuo 1979–1980 m. sezono varžėsi [[Premier League]]. Keturis sezonus žaidė stipriausiame šalies futbolo divizione, bet jame nepavyko įsitvirtinti. 1997 m. finansinių sunkumų kamuojamas klubas buvo priverstas parduoti savo „Goldstone Ground“ stadioną, o dėl prastų rezultatų atsidūrė ir ant iškritimo iš profesionalios Anglijos futbolo lygos sistemos ribos. 1996–1997 m. sezono pabaigoje paskutinėse rungtynėse prieš „Hereford United“ sprendėsi klubo likimas. Lygiosios (1:1) leido „Brighton & Hove Albion“ išsaugoti vietą lygoje, o pralaimėjimo atveju būtų iškritę į mėgėjišką divizioną. 2009 m. pagrindiniu klubo savininku tapo verslininkas Tony Bloom, o 2011 m. duris atvėrė naujasis „Amex“ stadionas. 2016–2017 m. sezone [[EFL Championship]] (II) užėmė antrą vietą ir pateko į [[Premier League]] po ilgos pertraukos. 2022–2023 m. sezone [[Premier League]] užėmė šeštąją vietą, garantavusią vietą [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape. Jame „Brighton & Hove Albion“ varžėsi prieš Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ([[Nyderlandai]]), [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]] ([[Prancūzija]]) ir [[AÉK Athī́na|Atėnų AE]] ([[Graikija]]). „Brighton & Hove Albion“ klubas iškovojo pirmąją vietą grupėje ir žengė į aštuntfinalį, kur varžėsi prieš „[[AS Roma|Roma]]“ ([[Italija]]). Pirmąsias rungtynes Romoje pralaimėjo 0:4, anglai namuose pasiekė pergalę 1:0, tačiau bendro dviejų rungtynių rezultatas 4-1 italų naudai reiškė, kad į kitą etapą pateko varžovai. 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * ''Atnaujinta 2026 m. spalio 17 d.''<ref>[https://www.transfermarkt.com/brighton-amp-hove-albion/spielplan/verein/1237 Brighton & Hove Albion.] Transfermarkt.</ref> {| class="wikitable" style="width:50%; text-align:center" ! Nr. ! Šalis ! Vardas ! Gimimo data ! Komandoje nuo |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Vartininkai |- | {{0}}1 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Bart Verbruggen]] || 1997-11-18 || 2023 |- | 23 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jason Steele]] || 1990-08-18 || 2018 |- | 38 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Tom McGill]]|| 2000-03-25 || 2018 |- ! align="Center" style="background-color:#FFFF99" colspan="5"| Gynėjai |- | {{0}}3 || {{vlv|BRA}} || style="text-align:left" | [[Igor Julio dos Santos de Paulo|Igor]]|| 1998-02-07 || 2023 |- | {{0}}4 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Pascal Struijk]] || 1999-08-11 || 2026 |- | {{0}}5 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Lewis Dunk]] {(kapitonas) || 1991-11-21 || 2010 |- | {{0}}6 || {{vlv|ALG}} || style="text-align:left" | [[Jaouen Hadjam]] || 2003-03-26 || 2026 |- | 16 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Eiran Cashin]] || 2001-09-11 || 2025 |- | 20 || {{vlv|PRT}} || style="text-align:left" | [[Costinha (2000)|Costinha]] || 2000-03-23 || 2026 |- | 21 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Olivier Boscagli]] || 1997-11-18 || 2025 |- | 24 || {{vlv|TUR}} || style="text-align:left" | [[Ferdi Kadıoğlu]] || 1999-10-07 || 2024 |- | 27 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Mats Wieffer]] || 1999-11-16 || 2024 |- | 29 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Maxim De Cuyper]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 30 || {{vlv|AUT}} || style="text-align:left" | [[Michael Svoboda]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 44 || {{vlv|HRV}} || style="text-align:left" | [[Luka Vušković]] || 2007-02-24 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Saugai |- | {{0}}7 || {{vlv|JPN}} || style="text-align:left" | [[Kaoru Mitoma]] || 1997-05-20 || 2021 |- | {{0}}8 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jack Hinshelwood]] || 2005-04-11 || 2023 |- | 11 || {{vlv|GAM}} || style="text-align:left" | [[Yankuba Minteh]] || 2004-07-22 || 2024 |- | 13 || {{vlv|DEU}} || style="text-align:left" | [[Pascal Groß]] || 1991-06-15 || 2026 |- | 15 || {{vlv|GHA}} || style="text-align:left" | [[Ibrahim Osman]] || 2004-11-29 || 2024 |- | 22 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Amario Cozier-Duberry]] || 2005-05-29 || 2024 |- | 25 || {{vlv|PAR}} || style="text-align:left" | [[Diego Gómez (2003)|Diego Gómez]] || 2003-03-27 || 2025 |- | 26 || {{vlv|SWE}} || style="text-align:left" | [[Yasin Ayari]] || 2003-10-06 || 2023 |- | 33 || {{vlv|DNK}} || style="text-align:left" | [[Matt O'Riley]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 35 || {{vlv|CIV}} || style="text-align:left" | [[Malick Yalcouyé]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 36 || {{vlv|NGA}} || style="text-align:left" | [[Zadok Yohanna]] || 2007-06-29 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Puolėjai |- | {{0}}9 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Stefanos Tzimas]] || 2006-01-06 || 2025 |- | 10 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Georginio Rutter]] || 2002-04-20 || 2024 |- | 12 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Promise David]] || 2001-07-03 || 2026 |- | 19 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Charalampos Kostoulas]] || 2007-05-30 || 2025 |- | 28 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Evan Ferguson]] || 2004-10-19 || 2021 |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|1983 |0||0| |1|1910 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship|Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''20.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One|Football League One]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2010.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Treneriai == * [[Fabian Hürzeler]], nuo 2024 m. birželio 15 d.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> == Garsesni futbolininkai == ; Futbolininkai, atstovavę nacionalinei Anglijos rinktinei * {{vlv|ENG}} [[Danny Welbeck]], puolėjas (2020–2026);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/42836/Danny_Welbeck.html General Information about the player Danny Welbeck]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|BEL}} [[Leandro Trossard]], saugas, puolėjas (2019–2023);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/79258/Leandro_Trossard.html General Information about the player Leandro Trossard]</ref> * {{vlv|ARG}} [[Alexis Mac Allister]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75349/Alexis_Mac_Allister.html General Information about the player Alexis Mac Allister]</ref> * {{vlv|NED}} [[Bart Verbruggen]], vartininkas, nuo 2023 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Pascal Gross]], * {{vlv|Paragvajus}} [[Diego Gomez]] * {{vlv|Danija}} [[Matt O'Riley]] == Stadionas == {{main|Falmer Stadium}} Namų stadionas – [[Falmer Stadium]] arba „American Express Stadium“ – talpina daugiau nei 30 tūkstančių sirgalių. Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627h | pattern_b= _brighton2627h | pattern_ra= _brighton2627h | pattern_sh= _brighton2627h | pattern_so= _whitetop | leftarm= 004899 | body= 004899 | rightarm= 004899 | shorts= 004899 | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627a | pattern_b= _brighton2627a | pattern_ra= _brighton2627a | pattern_sh= _brighton2627a | pattern_so= _toponwhite | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526h | pattern_b= _brighton2526h | pattern_ra= _brighton2526h | pattern_sh= _brighton2526h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526a | pattern_b= _brighton2526a | pattern_ra= _brighton2526a | pattern_sh= _brighton2526a | pattern_so= | leftarm= c7bdd5 | body= c7bdd5 | rightarm= c7bdd5 | shorts= a491c9 | socks= a491c9 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425h | pattern_b= _brighton2425h | pattern_ra= _brighton2425h | pattern_sh= _brighton2425h | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425a | pattern_b= _brighton2425a | pattern_ra= _brighton2425a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324h | pattern_b= _brighton2324h | pattern_ra= _brighton2324h | pattern_sh= _brighton2324h | pattern_so= _brighton2324hl | leftarm= 0000FF | body= FFFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324a | pattern_b= _brighton2324a | pattern_ra= _brighton2324a | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021bl | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1971–1974 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1974–1975 * {{vlv|ENG}} [[Umbro]], 1975–1987 * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1977–1980 * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]], 1980–1987 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1994–1997 * {{vlv|ITA}} [[Erreà]], 1999–2014 * {{vlv|USA}} [[Nike]], 2014– == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion WFC]] – klubo moterų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/home Oficiali klubo svetainė] * [https://www.premierleague.com/en/clubs/36/brighton-and-hove-albion/overview Premier League svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/brighton-and-hove-albion BBC news. (naujienos apie klubą)] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/2XrRecc3/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/brighton/2XrRecc3/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/brighton-hove-albion/startseite/verein/1237 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-fc/510/overview Globalsportsarchive] (apie klubą) [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Brighton Hove]] qmi70iyxv9fex1tp2jpkembwc8yb6vl 7947379 7947378 2026-10-17T12:51:48Z Makenzis 46558 7947379 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Braitono „Albion“ | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|200px]] | fullname = Brighton & Hove Albion FC | nickname = ''The Seagulls'',<br />''The Albion'' | founded = 1901 m. | ground = [[Falmer (stadionas)|„Falmer“]], [[Braitonas]] | capacity = 30 750 | chairman = Tony Bloom | manager = [[Fabian Hürzeler]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _brighton2627h | pattern_b1 = _brighton2627h | pattern_ra1 = _brighton2627h | pattern_sh1 = _brighton2627h | pattern_so1 = _whitetop | leftarm1 = | body1 = | rightarm1 = | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 004899 | pattern_la2 = _brighton2627a | pattern_b2 = _brighton2627a | pattern_ra2 = _brighton2627a | pattern_sh2 = _brighton2627a | pattern_so2 = _toponwhite | leftarm2 = | body2 = | rightarm2 = | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 004899 | pattern_la3 = _brighton2627t | pattern_b3 = _brighton2627t | pattern_ra3 = _brighton2627t | pattern_sh3 = _brighton2627t | pattern_so3 = _socks | leftarm3 = | body3 = | rightarm3 = | shorts3 = FFFFFF | socks3 = 004654 }} '''Braitono „Albion“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Braitonas|Braitono]]. == Istorija == 1901 m. įkurtas „Brighton & Hove Albion“ klubas. Eilę metų praleido žemesniuose šalies futbolo divizionuose. Nuo 1979–1980 m. sezono varžėsi [[Premier League]]. Keturis sezonus žaidė stipriausiame šalies futbolo divizione, bet jame nepavyko įsitvirtinti. 1997 m. finansinių sunkumų kamuojamas klubas buvo priverstas parduoti savo „Goldstone Ground“ stadioną, o dėl prastų rezultatų atsidūrė ir ant iškritimo iš profesionalios Anglijos futbolo lygos sistemos ribos. 1996–1997 m. sezono pabaigoje paskutinėse rungtynėse prieš „Hereford United“ sprendėsi klubo likimas. Lygiosios (1:1) leido „Brighton & Hove Albion“ išsaugoti vietą lygoje, o pralaimėjimo atveju būtų iškritę į mėgėjišką divizioną. 2009 m. pagrindiniu klubo savininku tapo verslininkas Tony Bloom, o 2011 m. duris atvėrė naujasis „Amex“ stadionas. 2016–2017 m. sezone [[EFL Championship]] (II) užėmė antrą vietą ir pateko į [[Premier League]] po ilgos pertraukos. 2022–2023 m. sezone [[Premier League]] užėmė šeštąją vietą, garantavusią vietą [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape. Jame „Brighton & Hove Albion“ varžėsi prieš Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ([[Nyderlandai]]), [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]] ([[Prancūzija]]) ir [[AÉK Athī́na|Atėnų AE]] ([[Graikija]]). „Brighton & Hove Albion“ klubas iškovojo pirmąją vietą grupėje ir žengė į aštuntfinalį, kur varžėsi prieš „[[AS Roma|Roma]]“ ([[Italija]]). Pirmąsias rungtynes Romoje pralaimėjo 0:4, anglai namuose pasiekė pergalę 1:0, tačiau bendro dviejų rungtynių rezultatas 4-1 italų naudai reiškė, kad į kitą etapą pateko varžovai. 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * ''Atnaujinta 2026 m. spalio 17 d.''<ref>[https://www.transfermarkt.com/brighton-amp-hove-albion/spielplan/verein/1237 Brighton & Hove Albion.] Transfermarkt.</ref> {| class="wikitable" style="width:50%; text-align:center" ! Nr. ! Šalis ! Vardas ! Gimimo data ! Komandoje nuo |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Vartininkai |- | {{0}}1 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Bart Verbruggen]] || 1997-11-18 || 2023 |- | 23 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jason Steele]] || 1990-08-18 || 2018 |- | 38 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Tom McGill]]|| 2000-03-25 || 2018 |- ! align="Center" style="background-color:#FFFF99" colspan="5"| Gynėjai |- | {{0}}3 || {{vlv|BRA}} || style="text-align:left" | [[Igor Julio dos Santos de Paulo|Igor]]|| 1998-02-07 || 2023 |- | {{0}}4 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Pascal Struijk]] || 1999-08-11 || 2026 |- | {{0}}5 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Lewis Dunk]] {(kapitonas) || 1991-11-21 || 2010 |- | {{0}}6 || {{vlv|ALG}} || style="text-align:left" | [[Jaouen Hadjam]] || 2003-03-26 || 2026 |- | 16 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Eiran Cashin]] || 2001-09-11 || 2025 |- | 20 || {{vlv|PRT}} || style="text-align:left" | [[Costinha (2000)|Costinha]] || 2000-03-23 || 2026 |- | 21 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Olivier Boscagli]] || 1997-11-18 || 2025 |- | 24 || {{vlv|TUR}} || style="text-align:left" | [[Ferdi Kadıoğlu]] || 1999-10-07 || 2024 |- | 27 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Mats Wieffer]] || 1999-11-16 || 2024 |- | 29 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Maxim De Cuyper]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 30 || {{vlv|AUT}} || style="text-align:left" | [[Michael Svoboda]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 44 || {{vlv|HRV}} || style="text-align:left" | [[Luka Vušković]] || 2007-02-24 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Saugai |- | {{0}}7 || {{vlv|JPN}} || style="text-align:left" | [[Kaoru Mitoma]] || 1997-05-20 || 2021 |- | {{0}}8 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jack Hinshelwood]] || 2005-04-11 || 2023 |- | 11 || {{vlv|GAM}} || style="text-align:left" | [[Yankuba Minteh]] || 2004-07-22 || 2024 |- | 13 || {{vlv|DEU}} || style="text-align:left" | [[Pascal Groß]] || 1991-06-15 || 2026 |- | 15 || {{vlv|GHA}} || style="text-align:left" | [[Ibrahim Osman]] || 2004-11-29 || 2024 |- | 22 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Amario Cozier-Duberry]] || 2005-05-29 || 2024 |- | 25 || {{vlv|PAR}} || style="text-align:left" | [[Diego Gómez (2003)|Diego Gómez]] || 2003-03-27 || 2025 |- | 26 || {{vlv|SWE}} || style="text-align:left" | [[Yasin Ayari]] || 2003-10-06 || 2023 |- | 33 || {{vlv|DNK}} || style="text-align:left" | [[Matt O'Riley]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 35 || {{vlv|CIV}} || style="text-align:left" | [[Malick Yalcouyé]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 36 || {{vlv|NGA}} || style="text-align:left" | [[Zadok Yohanna]] || 2007-06-29 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Puolėjai |- | {{0}}9 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Stefanos Tzimas]] || 2006-01-06 || 2025 |- | 10 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Georginio Rutter]] || 2002-04-20 || 2024 |- | 12 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Promise David]] || 2001-07-03 || 2026 |- | 19 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Charalampos Kostoulas]] || 2007-05-30 || 2025 |- | 28 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Evan Ferguson]] || 2004-10-19 || 2021 |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|1983 |0||0| |1|1910 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship|Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''20.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One|Football League One]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2010.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Treneriai == * [[Fabian Hürzeler]], nuo 2024 m. birželio 15 d.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> == Garsesni futbolininkai == ; Futbolininkai, atstovavę nacionalinei Anglijos rinktinei * {{vlv|ENG}} [[Danny Welbeck]], puolėjas (2020–2026);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/42836/Danny_Welbeck.html General Information about the player Danny Welbeck]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|BEL}} [[Leandro Trossard]], saugas, puolėjas (2019–2023);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/79258/Leandro_Trossard.html General Information about the player Leandro Trossard]</ref> * {{vlv|ARG}} [[Alexis Mac Allister]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75349/Alexis_Mac_Allister.html General Information about the player Alexis Mac Allister]</ref> * {{vlv|NED}} [[Bart Verbruggen]], vartininkas, nuo 2023 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Pascal Gross]], * {{vlv|Paragvajus}} [[Diego Gomez]] * {{vlv|Danija}} [[Matt O'Riley]] == Stadionas == {{main|Falmer Stadium}} Namų stadionas – [[Falmer Stadium]] arba „American Express Stadium“ – talpina daugiau nei 30 tūkstančių sirgalių. Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627h | pattern_b= _brighton2627h | pattern_ra= _brighton2627h | pattern_sh= _brighton2627h | pattern_so= _whitetop | leftarm= 004899 | body= 004899 | rightarm= 004899 | shorts= 004899 | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627a | pattern_b= _brighton2627a | pattern_ra= _brighton2627a | pattern_sh= _brighton2627a | pattern_so= _toponwhite | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526h | pattern_b= _brighton2526h | pattern_ra= _brighton2526h | pattern_sh= _brighton2526h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526a | pattern_b= _brighton2526a | pattern_ra= _brighton2526a | pattern_sh= _brighton2526a | pattern_so= | leftarm= c7bdd5 | body= c7bdd5 | rightarm= c7bdd5 | shorts= a491c9 | socks= a491c9 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425h | pattern_b= _brighton2425h | pattern_ra= _brighton2425h | pattern_sh= _brighton2425h | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425a | pattern_b= _brighton2425a | pattern_ra= _brighton2425a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324h | pattern_b= _brighton2324h | pattern_ra= _brighton2324h | pattern_sh= _brighton2324h | pattern_so= _brighton2324hl | leftarm= 0000FF | body= FFFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324a | pattern_b= _brighton2324a | pattern_ra= _brighton2324a | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021bl | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1971–1974 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1974–1975 * {{vlv|ENG}} [[Umbro]], 1975–1987 * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1977–1980 * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]], 1980–1987 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1994–1997 * {{vlv|ITA}} [[Erreà]], 1999–2014 * {{vlv|USA}} [[Nike]], 2014– == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion WFC]] – klubo moterų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/home Oficiali klubo svetainė] * [https://www.premierleague.com/en/clubs/36/brighton-and-hove-albion/overview Premier League svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/brighton-and-hove-albion BBC news. (naujienos apie klubą)] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/2XrRecc3/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/brighton/2XrRecc3/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/brighton-hove-albion/startseite/verein/1237 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-fc/510/overview Globalsportsarchive] (apie klubą) [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Brighton Hove]] edbxk31vpidpwiux3z8r8gi6ehlu69w 7947381 7947379 2026-10-17T12:54:41Z Makenzis 46558 7947381 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Braitono „Albion“ | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|200px]] | fullname = Brighton & Hove Albion FC | nickname = ''The Seagulls'',<br />''The Albion'' | founded = 1901 m. | ground = [[Falmer (stadionas)|„Falmer“]], [[Braitonas]] | capacity = 30 750 | chairman = Tony Bloom | manager = [[Fabian Hürzeler]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _brighton2627h | pattern_b1 = _brighton2627h | pattern_ra1 = _brighton2627h | pattern_sh1 = _brighton2627h | pattern_so1 = _whitetop | leftarm1 = | body1 = | rightarm1 = | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 004899 | pattern_la2 = _brighton2627a | pattern_b2 = _brighton2627a | pattern_ra2 = _brighton2627a | pattern_sh2 = _brighton2627a | pattern_so2 = _toponwhite | leftarm2 = | body2 = | rightarm2 = | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 004899 | pattern_la3 = _brighton2627t | pattern_b3 = _brighton2627t | pattern_ra3 = _brighton2627t | pattern_sh3 = _brighton2627t | pattern_so3 = _socks | leftarm3 = 004899 | body3 = 004899 | rightarm3 = 004899 | shorts3 = FFFFFF | socks3 = 004654 }} '''Braitono „Albion“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Braitonas|Braitono]]. == Istorija == 1901 m. įkurtas „Brighton & Hove Albion“ klubas. Eilę metų praleido žemesniuose šalies futbolo divizionuose. Nuo 1979–1980 m. sezono varžėsi [[Premier League]]. Keturis sezonus žaidė stipriausiame šalies futbolo divizione, bet jame nepavyko įsitvirtinti. 1997 m. finansinių sunkumų kamuojamas klubas buvo priverstas parduoti savo „Goldstone Ground“ stadioną, o dėl prastų rezultatų atsidūrė ir ant iškritimo iš profesionalios Anglijos futbolo lygos sistemos ribos. 1996–1997 m. sezono pabaigoje paskutinėse rungtynėse prieš „Hereford United“ sprendėsi klubo likimas. Lygiosios (1:1) leido „Brighton & Hove Albion“ išsaugoti vietą lygoje, o pralaimėjimo atveju būtų iškritę į mėgėjišką divizioną. 2009 m. pagrindiniu klubo savininku tapo verslininkas Tony Bloom, o 2011 m. duris atvėrė naujasis „Amex“ stadionas. 2016–2017 m. sezone [[EFL Championship]] (II) užėmė antrą vietą ir pateko į [[Premier League]] po ilgos pertraukos. 2022–2023 m. sezone [[Premier League]] užėmė šeštąją vietą, garantavusią vietą [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape. Jame „Brighton & Hove Albion“ varžėsi prieš Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ([[Nyderlandai]]), [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]] ([[Prancūzija]]) ir [[AÉK Athī́na|Atėnų AE]] ([[Graikija]]). „Brighton & Hove Albion“ klubas iškovojo pirmąją vietą grupėje ir žengė į aštuntfinalį, kur varžėsi prieš „[[AS Roma|Roma]]“ ([[Italija]]). Pirmąsias rungtynes Romoje pralaimėjo 0:4, anglai namuose pasiekė pergalę 1:0, tačiau bendro dviejų rungtynių rezultatas 4-1 italų naudai reiškė, kad į kitą etapą pateko varžovai. 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * ''Atnaujinta 2026 m. spalio 17 d.''<ref>[https://www.transfermarkt.com/brighton-amp-hove-albion/spielplan/verein/1237 Brighton & Hove Albion.] Transfermarkt.</ref> {| class="wikitable" style="width:50%; text-align:center" ! Nr. ! Šalis ! Vardas ! Gimimo data ! Komandoje nuo |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Vartininkai |- | {{0}}1 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Bart Verbruggen]] || 1997-11-18 || 2023 |- | 23 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jason Steele]] || 1990-08-18 || 2018 |- | 38 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Tom McGill]]|| 2000-03-25 || 2018 |- ! align="Center" style="background-color:#FFFF99" colspan="5"| Gynėjai |- | {{0}}3 || {{vlv|BRA}} || style="text-align:left" | [[Igor Julio dos Santos de Paulo|Igor]]|| 1998-02-07 || 2023 |- | {{0}}4 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Pascal Struijk]] || 1999-08-11 || 2026 |- | {{0}}5 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Lewis Dunk]] {(kapitonas) || 1991-11-21 || 2010 |- | {{0}}6 || {{vlv|ALG}} || style="text-align:left" | [[Jaouen Hadjam]] || 2003-03-26 || 2026 |- | 16 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Eiran Cashin]] || 2001-09-11 || 2025 |- | 20 || {{vlv|PRT}} || style="text-align:left" | [[Costinha (2000)|Costinha]] || 2000-03-23 || 2026 |- | 21 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Olivier Boscagli]] || 1997-11-18 || 2025 |- | 24 || {{vlv|TUR}} || style="text-align:left" | [[Ferdi Kadıoğlu]] || 1999-10-07 || 2024 |- | 27 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Mats Wieffer]] || 1999-11-16 || 2024 |- | 29 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Maxim De Cuyper]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 30 || {{vlv|AUT}} || style="text-align:left" | [[Michael Svoboda]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 44 || {{vlv|HRV}} || style="text-align:left" | [[Luka Vušković]] || 2007-02-24 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Saugai |- | {{0}}7 || {{vlv|JPN}} || style="text-align:left" | [[Kaoru Mitoma]] || 1997-05-20 || 2021 |- | {{0}}8 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jack Hinshelwood]] || 2005-04-11 || 2023 |- | 11 || {{vlv|GAM}} || style="text-align:left" | [[Yankuba Minteh]] || 2004-07-22 || 2024 |- | 13 || {{vlv|DEU}} || style="text-align:left" | [[Pascal Groß]] || 1991-06-15 || 2026 |- | 15 || {{vlv|GHA}} || style="text-align:left" | [[Ibrahim Osman]] || 2004-11-29 || 2024 |- | 22 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Amario Cozier-Duberry]] || 2005-05-29 || 2024 |- | 25 || {{vlv|PAR}} || style="text-align:left" | [[Diego Gómez (2003)|Diego Gómez]] || 2003-03-27 || 2025 |- | 26 || {{vlv|SWE}} || style="text-align:left" | [[Yasin Ayari]] || 2003-10-06 || 2023 |- | 33 || {{vlv|DNK}} || style="text-align:left" | [[Matt O'Riley]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 35 || {{vlv|CIV}} || style="text-align:left" | [[Malick Yalcouyé]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 36 || {{vlv|NGA}} || style="text-align:left" | [[Zadok Yohanna]] || 2007-06-29 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Puolėjai |- | {{0}}9 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Stefanos Tzimas]] || 2006-01-06 || 2025 |- | 10 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Georginio Rutter]] || 2002-04-20 || 2024 |- | 12 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Promise David]] || 2001-07-03 || 2026 |- | 19 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Charalampos Kostoulas]] || 2007-05-30 || 2025 |- | 28 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Evan Ferguson]] || 2004-10-19 || 2021 |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|1983 |0||0| |1|1910 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship|Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''20.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One|Football League One]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2010.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Treneriai == * [[Fabian Hürzeler]], nuo 2024 m. birželio 15 d.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> == Garsesni futbolininkai == ; Futbolininkai, atstovavę nacionalinei Anglijos rinktinei * {{vlv|ENG}} [[Danny Welbeck]], puolėjas (2020–2026);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/42836/Danny_Welbeck.html General Information about the player Danny Welbeck]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|BEL}} [[Leandro Trossard]], saugas, puolėjas (2019–2023);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/79258/Leandro_Trossard.html General Information about the player Leandro Trossard]</ref> * {{vlv|ARG}} [[Alexis Mac Allister]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75349/Alexis_Mac_Allister.html General Information about the player Alexis Mac Allister]</ref> * {{vlv|NED}} [[Bart Verbruggen]], vartininkas, nuo 2023 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Pascal Gross]], * {{vlv|Paragvajus}} [[Diego Gomez]] * {{vlv|Danija}} [[Matt O'Riley]] == Stadionas == {{main|Falmer Stadium}} Namų stadionas – [[Falmer Stadium]] arba „American Express Stadium“ – talpina daugiau nei 30 tūkstančių sirgalių. Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627h | pattern_b= _brighton2627h | pattern_ra= _brighton2627h | pattern_sh= _brighton2627h | pattern_so= _whitetop | leftarm= 004899 | body= 004899 | rightarm= 004899 | shorts= 004899 | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627a | pattern_b= _brighton2627a | pattern_ra= _brighton2627a | pattern_sh= _brighton2627a | pattern_so= _toponwhite | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526h | pattern_b= _brighton2526h | pattern_ra= _brighton2526h | pattern_sh= _brighton2526h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526a | pattern_b= _brighton2526a | pattern_ra= _brighton2526a | pattern_sh= _brighton2526a | pattern_so= | leftarm= c7bdd5 | body= c7bdd5 | rightarm= c7bdd5 | shorts= a491c9 | socks= a491c9 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425h | pattern_b= _brighton2425h | pattern_ra= _brighton2425h | pattern_sh= _brighton2425h | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425a | pattern_b= _brighton2425a | pattern_ra= _brighton2425a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324h | pattern_b= _brighton2324h | pattern_ra= _brighton2324h | pattern_sh= _brighton2324h | pattern_so= _brighton2324hl | leftarm= 0000FF | body= FFFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324a | pattern_b= _brighton2324a | pattern_ra= _brighton2324a | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021bl | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1971–1974 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1974–1975 * {{vlv|ENG}} [[Umbro]], 1975–1987 * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1977–1980 * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]], 1980–1987 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1994–1997 * {{vlv|ITA}} [[Erreà]], 1999–2014 * {{vlv|USA}} [[Nike]], 2014– == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion WFC]] – klubo moterų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/home Oficiali klubo svetainė] * [https://www.premierleague.com/en/clubs/36/brighton-and-hove-albion/overview Premier League svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/brighton-and-hove-albion BBC news. (naujienos apie klubą)] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/2XrRecc3/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/brighton/2XrRecc3/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/brighton-hove-albion/startseite/verein/1237 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-fc/510/overview Globalsportsarchive] (apie klubą) [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Brighton Hove]] tdrxgi49hpu0enz1081bt1r0jwqdfs0 7947382 7947381 2026-10-17T12:55:12Z Makenzis 46558 7947382 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Braitono „Albion“ | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|200px]] | fullname = Brighton & Hove Albion FC | nickname = ''The Seagulls'',<br />''The Albion'' | founded = 1901 m. | ground = [[Falmer (stadionas)|„Falmer“]], [[Braitonas]] | capacity = 30 750 | chairman = Tony Bloom | manager = [[Fabian Hürzeler]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _brighton2627h | pattern_b1 = _brighton2627h | pattern_ra1 = _brighton2627h | pattern_sh1 = _brighton2627h | pattern_so1 = _whitetop | leftarm1 = 004899 | body1 = 004899 | rightarm1 = 004899 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 004899 | pattern_la2 = _brighton2627a | pattern_b2 = _brighton2627a | pattern_ra2 = _brighton2627a | pattern_sh2 = _brighton2627a | pattern_so2 = _toponwhite | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 004899 | pattern_la3 = _brighton2627t | pattern_b3 = _brighton2627t | pattern_ra3 = _brighton2627t | pattern_sh3 = _brighton2627t | pattern_so3 = _socks | leftarm3 = 004899 | body3 = 004899 | rightarm3 = 004899 | shorts3 = FFFFFF | socks3 = 004654 }} '''Braitono „Albion“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Braitonas|Braitono]]. == Istorija == 1901 m. įkurtas „Brighton & Hove Albion“ klubas. Eilę metų praleido žemesniuose šalies futbolo divizionuose. Nuo 1979–1980 m. sezono varžėsi [[Premier League]]. Keturis sezonus žaidė stipriausiame šalies futbolo divizione, bet jame nepavyko įsitvirtinti. 1997 m. finansinių sunkumų kamuojamas klubas buvo priverstas parduoti savo „Goldstone Ground“ stadioną, o dėl prastų rezultatų atsidūrė ir ant iškritimo iš profesionalios Anglijos futbolo lygos sistemos ribos. 1996–1997 m. sezono pabaigoje paskutinėse rungtynėse prieš „Hereford United“ sprendėsi klubo likimas. Lygiosios (1:1) leido „Brighton & Hove Albion“ išsaugoti vietą lygoje, o pralaimėjimo atveju būtų iškritę į mėgėjišką divizioną. 2009 m. pagrindiniu klubo savininku tapo verslininkas Tony Bloom, o 2011 m. duris atvėrė naujasis „Amex“ stadionas. 2016–2017 m. sezone [[EFL Championship]] (II) užėmė antrą vietą ir pateko į [[Premier League]] po ilgos pertraukos. 2022–2023 m. sezone [[Premier League]] užėmė šeštąją vietą, garantavusią vietą [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape. Jame „Brighton & Hove Albion“ varžėsi prieš Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ([[Nyderlandai]]), [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]] ([[Prancūzija]]) ir [[AÉK Athī́na|Atėnų AE]] ([[Graikija]]). „Brighton & Hove Albion“ klubas iškovojo pirmąją vietą grupėje ir žengė į aštuntfinalį, kur varžėsi prieš „[[AS Roma|Roma]]“ ([[Italija]]). Pirmąsias rungtynes Romoje pralaimėjo 0:4, anglai namuose pasiekė pergalę 1:0, tačiau bendro dviejų rungtynių rezultatas 4-1 italų naudai reiškė, kad į kitą etapą pateko varžovai. 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * ''Atnaujinta 2026 m. spalio 17 d.''<ref>[https://www.transfermarkt.com/brighton-amp-hove-albion/spielplan/verein/1237 Brighton & Hove Albion.] Transfermarkt.</ref> {| class="wikitable" style="width:50%; text-align:center" ! Nr. ! Šalis ! Vardas ! Gimimo data ! Komandoje nuo |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Vartininkai |- | {{0}}1 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Bart Verbruggen]] || 1997-11-18 || 2023 |- | 23 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jason Steele]] || 1990-08-18 || 2018 |- | 38 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Tom McGill]]|| 2000-03-25 || 2018 |- ! align="Center" style="background-color:#FFFF99" colspan="5"| Gynėjai |- | {{0}}3 || {{vlv|BRA}} || style="text-align:left" | [[Igor Julio dos Santos de Paulo|Igor]]|| 1998-02-07 || 2023 |- | {{0}}4 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Pascal Struijk]] || 1999-08-11 || 2026 |- | {{0}}5 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Lewis Dunk]] {(kapitonas) || 1991-11-21 || 2010 |- | {{0}}6 || {{vlv|ALG}} || style="text-align:left" | [[Jaouen Hadjam]] || 2003-03-26 || 2026 |- | 16 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Eiran Cashin]] || 2001-09-11 || 2025 |- | 20 || {{vlv|PRT}} || style="text-align:left" | [[Costinha (2000)|Costinha]] || 2000-03-23 || 2026 |- | 21 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Olivier Boscagli]] || 1997-11-18 || 2025 |- | 24 || {{vlv|TUR}} || style="text-align:left" | [[Ferdi Kadıoğlu]] || 1999-10-07 || 2024 |- | 27 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Mats Wieffer]] || 1999-11-16 || 2024 |- | 29 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Maxim De Cuyper]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 30 || {{vlv|AUT}} || style="text-align:left" | [[Michael Svoboda]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 44 || {{vlv|HRV}} || style="text-align:left" | [[Luka Vušković]] || 2007-02-24 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Saugai |- | {{0}}7 || {{vlv|JPN}} || style="text-align:left" | [[Kaoru Mitoma]] || 1997-05-20 || 2021 |- | {{0}}8 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jack Hinshelwood]] || 2005-04-11 || 2023 |- | 11 || {{vlv|GAM}} || style="text-align:left" | [[Yankuba Minteh]] || 2004-07-22 || 2024 |- | 13 || {{vlv|DEU}} || style="text-align:left" | [[Pascal Groß]] || 1991-06-15 || 2026 |- | 15 || {{vlv|GHA}} || style="text-align:left" | [[Ibrahim Osman]] || 2004-11-29 || 2024 |- | 22 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Amario Cozier-Duberry]] || 2005-05-29 || 2024 |- | 25 || {{vlv|PAR}} || style="text-align:left" | [[Diego Gómez (2003)|Diego Gómez]] || 2003-03-27 || 2025 |- | 26 || {{vlv|SWE}} || style="text-align:left" | [[Yasin Ayari]] || 2003-10-06 || 2023 |- | 33 || {{vlv|DNK}} || style="text-align:left" | [[Matt O'Riley]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 35 || {{vlv|CIV}} || style="text-align:left" | [[Malick Yalcouyé]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 36 || {{vlv|NGA}} || style="text-align:left" | [[Zadok Yohanna]] || 2007-06-29 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Puolėjai |- | {{0}}9 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Stefanos Tzimas]] || 2006-01-06 || 2025 |- | 10 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Georginio Rutter]] || 2002-04-20 || 2024 |- | 12 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Promise David]] || 2001-07-03 || 2026 |- | 19 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Charalampos Kostoulas]] || 2007-05-30 || 2025 |- | 28 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Evan Ferguson]] || 2004-10-19 || 2021 |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|1983 |0||0| |1|1910 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship|Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''20.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One|Football League One]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2010.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Treneriai == * [[Fabian Hürzeler]], nuo 2024 m. birželio 15 d.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> == Garsesni futbolininkai == ; Futbolininkai, atstovavę nacionalinei Anglijos rinktinei * {{vlv|ENG}} [[Danny Welbeck]], puolėjas (2020–2026);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/42836/Danny_Welbeck.html General Information about the player Danny Welbeck]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|BEL}} [[Leandro Trossard]], saugas, puolėjas (2019–2023);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/79258/Leandro_Trossard.html General Information about the player Leandro Trossard]</ref> * {{vlv|ARG}} [[Alexis Mac Allister]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75349/Alexis_Mac_Allister.html General Information about the player Alexis Mac Allister]</ref> * {{vlv|NED}} [[Bart Verbruggen]], vartininkas, nuo 2023 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Pascal Gross]], * {{vlv|Paragvajus}} [[Diego Gomez]] * {{vlv|Danija}} [[Matt O'Riley]] == Stadionas == {{main|Falmer Stadium}} Namų stadionas – [[Falmer Stadium]] arba „American Express Stadium“ – talpina daugiau nei 30 tūkstančių sirgalių. Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627h | pattern_b= _brighton2627h | pattern_ra= _brighton2627h | pattern_sh= _brighton2627h | pattern_so= _whitetop | leftarm= 004899 | body= 004899 | rightarm= 004899 | shorts= 004899 | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627a | pattern_b= _brighton2627a | pattern_ra= _brighton2627a | pattern_sh= _brighton2627a | pattern_so= _toponwhite | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526h | pattern_b= _brighton2526h | pattern_ra= _brighton2526h | pattern_sh= _brighton2526h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526a | pattern_b= _brighton2526a | pattern_ra= _brighton2526a | pattern_sh= _brighton2526a | pattern_so= | leftarm= c7bdd5 | body= c7bdd5 | rightarm= c7bdd5 | shorts= a491c9 | socks= a491c9 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425h | pattern_b= _brighton2425h | pattern_ra= _brighton2425h | pattern_sh= _brighton2425h | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425a | pattern_b= _brighton2425a | pattern_ra= _brighton2425a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324h | pattern_b= _brighton2324h | pattern_ra= _brighton2324h | pattern_sh= _brighton2324h | pattern_so= _brighton2324hl | leftarm= 0000FF | body= FFFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324a | pattern_b= _brighton2324a | pattern_ra= _brighton2324a | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021bl | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1971–1974 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1974–1975 * {{vlv|ENG}} [[Umbro]], 1975–1987 * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1977–1980 * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]], 1980–1987 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1994–1997 * {{vlv|ITA}} [[Erreà]], 1999–2014 * {{vlv|USA}} [[Nike]], 2014– == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion WFC]] – klubo moterų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/home Oficiali klubo svetainė] * [https://www.premierleague.com/en/clubs/36/brighton-and-hove-albion/overview Premier League svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/brighton-and-hove-albion BBC news. (naujienos apie klubą)] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/2XrRecc3/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/brighton/2XrRecc3/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/brighton-hove-albion/startseite/verein/1237 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-fc/510/overview Globalsportsarchive] (apie klubą) [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Brighton Hove]] s21ftc6mu2tbcn5m5u1e3lrd52n8g4z 7947383 7947382 2026-10-17T12:56:40Z Makenzis 46558 7947383 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Braitono „Albion“ | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|200px]] | fullname = Brighton & Hove Albion FC | nickname = ''The Seagulls'',<br />''The Albion'' | founded = 1901 m. | ground = [[Falmer (stadionas)|„Falmer“]], [[Braitonas]] | capacity = 30 750 | chairman = Tony Bloom | manager = [[Fabian Hürzeler]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _brighton2627h | pattern_b1 = _brighton2627h | pattern_ra1 = _brighton2627h | pattern_sh1 = _brighton2627h | pattern_so1 = _whitetop | leftarm1 = 004899 | body1 = 004899 | rightarm1 = 004899 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 004899 | pattern_la2 = _brighton2627a | pattern_b2 = _brighton2627a | pattern_ra2 = _brighton2627a | pattern_sh2 = _brighton2627a | pattern_so2 = _toponwhite | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 004899 | pattern_la3 = _brighton2627t | pattern_b3 = _brighton2627t | pattern_ra3 = _brighton2627t | pattern_sh3 = _brighton2627t | pattern_so3 = _socks | leftarm3 = 004654 | body3 = 004654 | rightarm3 = 004654 | shorts3 = 004654 | socks3 = 004654 }} '''Braitono „Albion“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Braitonas|Braitono]]. == Istorija == 1901 m. įkurtas „Brighton & Hove Albion“ klubas. Eilę metų praleido žemesniuose šalies futbolo divizionuose. Nuo 1979–1980 m. sezono varžėsi [[Premier League]]. Keturis sezonus žaidė stipriausiame šalies futbolo divizione, bet jame nepavyko įsitvirtinti. 1997 m. finansinių sunkumų kamuojamas klubas buvo priverstas parduoti savo „Goldstone Ground“ stadioną, o dėl prastų rezultatų atsidūrė ir ant iškritimo iš profesionalios Anglijos futbolo lygos sistemos ribos. 1996–1997 m. sezono pabaigoje paskutinėse rungtynėse prieš „Hereford United“ sprendėsi klubo likimas. Lygiosios (1:1) leido „Brighton & Hove Albion“ išsaugoti vietą lygoje, o pralaimėjimo atveju būtų iškritę į mėgėjišką divizioną. 2009 m. pagrindiniu klubo savininku tapo verslininkas Tony Bloom, o 2011 m. duris atvėrė naujasis „Amex“ stadionas. 2016–2017 m. sezone [[EFL Championship]] (II) užėmė antrą vietą ir pateko į [[Premier League]] po ilgos pertraukos. 2022–2023 m. sezone [[Premier League]] užėmė šeštąją vietą, garantavusią vietą [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape. Jame „Brighton & Hove Albion“ varžėsi prieš Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ([[Nyderlandai]]), [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]] ([[Prancūzija]]) ir [[AÉK Athī́na|Atėnų AE]] ([[Graikija]]). „Brighton & Hove Albion“ klubas iškovojo pirmąją vietą grupėje ir žengė į aštuntfinalį, kur varžėsi prieš „[[AS Roma|Roma]]“ ([[Italija]]). Pirmąsias rungtynes Romoje pralaimėjo 0:4, anglai namuose pasiekė pergalę 1:0, tačiau bendro dviejų rungtynių rezultatas 4-1 italų naudai reiškė, kad į kitą etapą pateko varžovai. 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * ''Atnaujinta 2026 m. spalio 17 d.''<ref>[https://www.transfermarkt.com/brighton-amp-hove-albion/spielplan/verein/1237 Brighton & Hove Albion.] Transfermarkt.</ref> {| class="wikitable" style="width:50%; text-align:center" ! Nr. ! Šalis ! Vardas ! Gimimo data ! Komandoje nuo |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Vartininkai |- | {{0}}1 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Bart Verbruggen]] || 1997-11-18 || 2023 |- | 23 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jason Steele]] || 1990-08-18 || 2018 |- | 38 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Tom McGill]]|| 2000-03-25 || 2018 |- ! align="Center" style="background-color:#FFFF99" colspan="5"| Gynėjai |- | {{0}}3 || {{vlv|BRA}} || style="text-align:left" | [[Igor Julio dos Santos de Paulo|Igor]]|| 1998-02-07 || 2023 |- | {{0}}4 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Pascal Struijk]] || 1999-08-11 || 2026 |- | {{0}}5 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Lewis Dunk]] {(kapitonas) || 1991-11-21 || 2010 |- | {{0}}6 || {{vlv|ALG}} || style="text-align:left" | [[Jaouen Hadjam]] || 2003-03-26 || 2026 |- | 16 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Eiran Cashin]] || 2001-09-11 || 2025 |- | 20 || {{vlv|PRT}} || style="text-align:left" | [[Costinha (2000)|Costinha]] || 2000-03-23 || 2026 |- | 21 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Olivier Boscagli]] || 1997-11-18 || 2025 |- | 24 || {{vlv|TUR}} || style="text-align:left" | [[Ferdi Kadıoğlu]] || 1999-10-07 || 2024 |- | 27 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Mats Wieffer]] || 1999-11-16 || 2024 |- | 29 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Maxim De Cuyper]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 30 || {{vlv|AUT}} || style="text-align:left" | [[Michael Svoboda]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 44 || {{vlv|HRV}} || style="text-align:left" | [[Luka Vušković]] || 2007-02-24 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Saugai |- | {{0}}7 || {{vlv|JPN}} || style="text-align:left" | [[Kaoru Mitoma]] || 1997-05-20 || 2021 |- | {{0}}8 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jack Hinshelwood]] || 2005-04-11 || 2023 |- | 11 || {{vlv|GAM}} || style="text-align:left" | [[Yankuba Minteh]] || 2004-07-22 || 2024 |- | 13 || {{vlv|DEU}} || style="text-align:left" | [[Pascal Groß]] || 1991-06-15 || 2026 |- | 15 || {{vlv|GHA}} || style="text-align:left" | [[Ibrahim Osman]] || 2004-11-29 || 2024 |- | 22 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Amario Cozier-Duberry]] || 2005-05-29 || 2024 |- | 25 || {{vlv|PAR}} || style="text-align:left" | [[Diego Gómez (2003)|Diego Gómez]] || 2003-03-27 || 2025 |- | 26 || {{vlv|SWE}} || style="text-align:left" | [[Yasin Ayari]] || 2003-10-06 || 2023 |- | 33 || {{vlv|DNK}} || style="text-align:left" | [[Matt O'Riley]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 35 || {{vlv|CIV}} || style="text-align:left" | [[Malick Yalcouyé]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 36 || {{vlv|NGA}} || style="text-align:left" | [[Zadok Yohanna]] || 2007-06-29 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Puolėjai |- | {{0}}9 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Stefanos Tzimas]] || 2006-01-06 || 2025 |- | 10 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Georginio Rutter]] || 2002-04-20 || 2024 |- | 12 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Promise David]] || 2001-07-03 || 2026 |- | 19 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Charalampos Kostoulas]] || 2007-05-30 || 2025 |- | 28 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Evan Ferguson]] || 2004-10-19 || 2021 |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|1983 |0||0| |1|1910 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship|Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''20.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One|Football League One]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2010.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Treneriai == * [[Fabian Hürzeler]], nuo 2024 m. birželio 15 d.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> == Garsesni futbolininkai == ; Futbolininkai, atstovavę nacionalinei Anglijos rinktinei * {{vlv|ENG}} [[Danny Welbeck]], puolėjas (2020–2026);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/42836/Danny_Welbeck.html General Information about the player Danny Welbeck]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|BEL}} [[Leandro Trossard]], saugas, puolėjas (2019–2023);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/79258/Leandro_Trossard.html General Information about the player Leandro Trossard]</ref> * {{vlv|ARG}} [[Alexis Mac Allister]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75349/Alexis_Mac_Allister.html General Information about the player Alexis Mac Allister]</ref> * {{vlv|NED}} [[Bart Verbruggen]], vartininkas, nuo 2023 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Pascal Gross]], * {{vlv|Paragvajus}} [[Diego Gomez]] * {{vlv|Danija}} [[Matt O'Riley]] == Stadionas == {{main|Falmer Stadium}} Namų stadionas – [[Falmer Stadium]] arba „American Express Stadium“ – talpina daugiau nei 30 tūkstančių sirgalių. Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627h | pattern_b= _brighton2627h | pattern_ra= _brighton2627h | pattern_sh= _brighton2627h | pattern_so= _whitetop | leftarm= 004899 | body= 004899 | rightarm= 004899 | shorts= 004899 | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627a | pattern_b= _brighton2627a | pattern_ra= _brighton2627a | pattern_sh= _brighton2627a | pattern_so= _toponwhite | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526h | pattern_b= _brighton2526h | pattern_ra= _brighton2526h | pattern_sh= _brighton2526h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526a | pattern_b= _brighton2526a | pattern_ra= _brighton2526a | pattern_sh= _brighton2526a | pattern_so= | leftarm= c7bdd5 | body= c7bdd5 | rightarm= c7bdd5 | shorts= a491c9 | socks= a491c9 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425h | pattern_b= _brighton2425h | pattern_ra= _brighton2425h | pattern_sh= _brighton2425h | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425a | pattern_b= _brighton2425a | pattern_ra= _brighton2425a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324h | pattern_b= _brighton2324h | pattern_ra= _brighton2324h | pattern_sh= _brighton2324h | pattern_so= _brighton2324hl | leftarm= 0000FF | body= FFFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324a | pattern_b= _brighton2324a | pattern_ra= _brighton2324a | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021bl | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1971–1974 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1974–1975 * {{vlv|ENG}} [[Umbro]], 1975–1987 * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1977–1980 * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]], 1980–1987 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1994–1997 * {{vlv|ITA}} [[Erreà]], 1999–2014 * {{vlv|USA}} [[Nike]], 2014– == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion WFC]] – klubo moterų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/home Oficiali klubo svetainė] * [https://www.premierleague.com/en/clubs/36/brighton-and-hove-albion/overview Premier League svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/brighton-and-hove-albion BBC news. (naujienos apie klubą)] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/2XrRecc3/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/brighton/2XrRecc3/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/brighton-hove-albion/startseite/verein/1237 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-fc/510/overview Globalsportsarchive] (apie klubą) [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Brighton Hove]] kfjpajp4jspwx2zye3811uq9quqkxyz 7947384 7947383 2026-10-17T12:59:31Z Makenzis 46558 /* Stadionas */ 7947384 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Braitono „Albion“ | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|200px]] | fullname = Brighton & Hove Albion FC | nickname = ''The Seagulls'',<br />''The Albion'' | founded = 1901 m. | ground = [[Falmer (stadionas)|„Falmer“]], [[Braitonas]] | capacity = 30 750 | chairman = Tony Bloom | manager = [[Fabian Hürzeler]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _brighton2627h | pattern_b1 = _brighton2627h | pattern_ra1 = _brighton2627h | pattern_sh1 = _brighton2627h | pattern_so1 = _whitetop | leftarm1 = 004899 | body1 = 004899 | rightarm1 = 004899 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 004899 | pattern_la2 = _brighton2627a | pattern_b2 = _brighton2627a | pattern_ra2 = _brighton2627a | pattern_sh2 = _brighton2627a | pattern_so2 = _toponwhite | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 004899 | pattern_la3 = _brighton2627t | pattern_b3 = _brighton2627t | pattern_ra3 = _brighton2627t | pattern_sh3 = _brighton2627t | pattern_so3 = _socks | leftarm3 = 004654 | body3 = 004654 | rightarm3 = 004654 | shorts3 = 004654 | socks3 = 004654 }} '''Braitono „Albion“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Braitonas|Braitono]]. == Istorija == 1901 m. įkurtas „Brighton & Hove Albion“ klubas. Eilę metų praleido žemesniuose šalies futbolo divizionuose. Nuo 1979–1980 m. sezono varžėsi [[Premier League]]. Keturis sezonus žaidė stipriausiame šalies futbolo divizione, bet jame nepavyko įsitvirtinti. 1997 m. finansinių sunkumų kamuojamas klubas buvo priverstas parduoti savo „Goldstone Ground“ stadioną, o dėl prastų rezultatų atsidūrė ir ant iškritimo iš profesionalios Anglijos futbolo lygos sistemos ribos. 1996–1997 m. sezono pabaigoje paskutinėse rungtynėse prieš „Hereford United“ sprendėsi klubo likimas. Lygiosios (1:1) leido „Brighton & Hove Albion“ išsaugoti vietą lygoje, o pralaimėjimo atveju būtų iškritę į mėgėjišką divizioną. 2009 m. pagrindiniu klubo savininku tapo verslininkas Tony Bloom, o 2011 m. duris atvėrė naujasis „Amex“ stadionas. 2016–2017 m. sezone [[EFL Championship]] (II) užėmė antrą vietą ir pateko į [[Premier League]] po ilgos pertraukos. 2022–2023 m. sezone [[Premier League]] užėmė šeštąją vietą, garantavusią vietą [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape. Jame „Brighton & Hove Albion“ varžėsi prieš Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ([[Nyderlandai]]), [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]] ([[Prancūzija]]) ir [[AÉK Athī́na|Atėnų AE]] ([[Graikija]]). „Brighton & Hove Albion“ klubas iškovojo pirmąją vietą grupėje ir žengė į aštuntfinalį, kur varžėsi prieš „[[AS Roma|Roma]]“ ([[Italija]]). Pirmąsias rungtynes Romoje pralaimėjo 0:4, anglai namuose pasiekė pergalę 1:0, tačiau bendro dviejų rungtynių rezultatas 4-1 italų naudai reiškė, kad į kitą etapą pateko varžovai. 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * ''Atnaujinta 2026 m. spalio 17 d.''<ref>[https://www.transfermarkt.com/brighton-amp-hove-albion/spielplan/verein/1237 Brighton & Hove Albion.] Transfermarkt.</ref> {| class="wikitable" style="width:50%; text-align:center" ! Nr. ! Šalis ! Vardas ! Gimimo data ! Komandoje nuo |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Vartininkai |- | {{0}}1 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Bart Verbruggen]] || 1997-11-18 || 2023 |- | 23 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jason Steele]] || 1990-08-18 || 2018 |- | 38 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Tom McGill]]|| 2000-03-25 || 2018 |- ! align="Center" style="background-color:#FFFF99" colspan="5"| Gynėjai |- | {{0}}3 || {{vlv|BRA}} || style="text-align:left" | [[Igor Julio dos Santos de Paulo|Igor]]|| 1998-02-07 || 2023 |- | {{0}}4 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Pascal Struijk]] || 1999-08-11 || 2026 |- | {{0}}5 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Lewis Dunk]] {(kapitonas) || 1991-11-21 || 2010 |- | {{0}}6 || {{vlv|ALG}} || style="text-align:left" | [[Jaouen Hadjam]] || 2003-03-26 || 2026 |- | 16 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Eiran Cashin]] || 2001-09-11 || 2025 |- | 20 || {{vlv|PRT}} || style="text-align:left" | [[Costinha (2000)|Costinha]] || 2000-03-23 || 2026 |- | 21 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Olivier Boscagli]] || 1997-11-18 || 2025 |- | 24 || {{vlv|TUR}} || style="text-align:left" | [[Ferdi Kadıoğlu]] || 1999-10-07 || 2024 |- | 27 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Mats Wieffer]] || 1999-11-16 || 2024 |- | 29 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Maxim De Cuyper]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 30 || {{vlv|AUT}} || style="text-align:left" | [[Michael Svoboda]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 44 || {{vlv|HRV}} || style="text-align:left" | [[Luka Vušković]] || 2007-02-24 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Saugai |- | {{0}}7 || {{vlv|JPN}} || style="text-align:left" | [[Kaoru Mitoma]] || 1997-05-20 || 2021 |- | {{0}}8 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jack Hinshelwood]] || 2005-04-11 || 2023 |- | 11 || {{vlv|GAM}} || style="text-align:left" | [[Yankuba Minteh]] || 2004-07-22 || 2024 |- | 13 || {{vlv|DEU}} || style="text-align:left" | [[Pascal Groß]] || 1991-06-15 || 2026 |- | 15 || {{vlv|GHA}} || style="text-align:left" | [[Ibrahim Osman]] || 2004-11-29 || 2024 |- | 22 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Amario Cozier-Duberry]] || 2005-05-29 || 2024 |- | 25 || {{vlv|PAR}} || style="text-align:left" | [[Diego Gómez (2003)|Diego Gómez]] || 2003-03-27 || 2025 |- | 26 || {{vlv|SWE}} || style="text-align:left" | [[Yasin Ayari]] || 2003-10-06 || 2023 |- | 33 || {{vlv|DNK}} || style="text-align:left" | [[Matt O'Riley]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 35 || {{vlv|CIV}} || style="text-align:left" | [[Malick Yalcouyé]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 36 || {{vlv|NGA}} || style="text-align:left" | [[Zadok Yohanna]] || 2007-06-29 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Puolėjai |- | {{0}}9 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Stefanos Tzimas]] || 2006-01-06 || 2025 |- | 10 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Georginio Rutter]] || 2002-04-20 || 2024 |- | 12 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Promise David]] || 2001-07-03 || 2026 |- | 19 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Charalampos Kostoulas]] || 2007-05-30 || 2025 |- | 28 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Evan Ferguson]] || 2004-10-19 || 2021 |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|1983 |0||0| |1|1910 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship|Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''20.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One|Football League One]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2010.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Treneriai == * [[Fabian Hürzeler]], nuo 2024 m. birželio 15 d.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> == Garsesni futbolininkai == ; Futbolininkai, atstovavę nacionalinei Anglijos rinktinei * {{vlv|ENG}} [[Danny Welbeck]], puolėjas (2020–2026);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/42836/Danny_Welbeck.html General Information about the player Danny Welbeck]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|BEL}} [[Leandro Trossard]], saugas, puolėjas (2019–2023);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/79258/Leandro_Trossard.html General Information about the player Leandro Trossard]</ref> * {{vlv|ARG}} [[Alexis Mac Allister]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75349/Alexis_Mac_Allister.html General Information about the player Alexis Mac Allister]</ref> * {{vlv|NED}} [[Bart Verbruggen]], vartininkas, nuo 2023 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Pascal Gross]], * {{vlv|Paragvajus}} [[Diego Gomez]] * {{vlv|Danija}} [[Matt O'Riley]] == Stadionas == ; Goldstone Ground 95 metus „Brighton and Hove Albion“ žaidė „Goldstone Ground“ stadione Hove, kol galiausiai klubo valdyba nusprendė jį parduoti. Šis sandoris, kurį įgyvendino pagrindinis akcininkas Bill Archer ir generalinis direktorius David Bellotti, sukėlė didelių prieštaravimų ir išprovokavo plačius protestus prieš valdybą. Klubas iš šio pardavimo gavo labai mažai lėšų arba negavo jų visai. {{main|Falmer Stadium}} Namų stadionas – [[Falmer Stadium]] arba „American Express Stadium“ – talpina daugiau nei 30 tūkstančių sirgalių. Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627h | pattern_b= _brighton2627h | pattern_ra= _brighton2627h | pattern_sh= _brighton2627h | pattern_so= _whitetop | leftarm= 004899 | body= 004899 | rightarm= 004899 | shorts= 004899 | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627a | pattern_b= _brighton2627a | pattern_ra= _brighton2627a | pattern_sh= _brighton2627a | pattern_so= _toponwhite | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526h | pattern_b= _brighton2526h | pattern_ra= _brighton2526h | pattern_sh= _brighton2526h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526a | pattern_b= _brighton2526a | pattern_ra= _brighton2526a | pattern_sh= _brighton2526a | pattern_so= | leftarm= c7bdd5 | body= c7bdd5 | rightarm= c7bdd5 | shorts= a491c9 | socks= a491c9 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425h | pattern_b= _brighton2425h | pattern_ra= _brighton2425h | pattern_sh= _brighton2425h | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425a | pattern_b= _brighton2425a | pattern_ra= _brighton2425a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324h | pattern_b= _brighton2324h | pattern_ra= _brighton2324h | pattern_sh= _brighton2324h | pattern_so= _brighton2324hl | leftarm= 0000FF | body= FFFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324a | pattern_b= _brighton2324a | pattern_ra= _brighton2324a | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021bl | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1971–1974 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1974–1975 * {{vlv|ENG}} [[Umbro]], 1975–1987 * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1977–1980 * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]], 1980–1987 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1994–1997 * {{vlv|ITA}} [[Erreà]], 1999–2014 * {{vlv|USA}} [[Nike]], 2014– == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion WFC]] – klubo moterų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/home Oficiali klubo svetainė] * [https://www.premierleague.com/en/clubs/36/brighton-and-hove-albion/overview Premier League svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/brighton-and-hove-albion BBC news. (naujienos apie klubą)] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/2XrRecc3/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/brighton/2XrRecc3/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/brighton-hove-albion/startseite/verein/1237 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-fc/510/overview Globalsportsarchive] (apie klubą) [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Brighton Hove]] 54yv666li5km9sho315o2e5my3ihlv7 7947385 7947384 2026-10-17T13:00:06Z Makenzis 46558 /* Stadionas */ 7947385 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Braitono „Albion“ | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|200px]] | fullname = Brighton & Hove Albion FC | nickname = ''The Seagulls'',<br />''The Albion'' | founded = 1901 m. | ground = [[Falmer (stadionas)|„Falmer“]], [[Braitonas]] | capacity = 30 750 | chairman = Tony Bloom | manager = [[Fabian Hürzeler]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _brighton2627h | pattern_b1 = _brighton2627h | pattern_ra1 = _brighton2627h | pattern_sh1 = _brighton2627h | pattern_so1 = _whitetop | leftarm1 = 004899 | body1 = 004899 | rightarm1 = 004899 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 004899 | pattern_la2 = _brighton2627a | pattern_b2 = _brighton2627a | pattern_ra2 = _brighton2627a | pattern_sh2 = _brighton2627a | pattern_so2 = _toponwhite | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 004899 | pattern_la3 = _brighton2627t | pattern_b3 = _brighton2627t | pattern_ra3 = _brighton2627t | pattern_sh3 = _brighton2627t | pattern_so3 = _socks | leftarm3 = 004654 | body3 = 004654 | rightarm3 = 004654 | shorts3 = 004654 | socks3 = 004654 }} '''Braitono „Albion“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Braitonas|Braitono]]. == Istorija == 1901 m. įkurtas „Brighton & Hove Albion“ klubas. Eilę metų praleido žemesniuose šalies futbolo divizionuose. Nuo 1979–1980 m. sezono varžėsi [[Premier League]]. Keturis sezonus žaidė stipriausiame šalies futbolo divizione, bet jame nepavyko įsitvirtinti. 1997 m. finansinių sunkumų kamuojamas klubas buvo priverstas parduoti savo „Goldstone Ground“ stadioną, o dėl prastų rezultatų atsidūrė ir ant iškritimo iš profesionalios Anglijos futbolo lygos sistemos ribos. 1996–1997 m. sezono pabaigoje paskutinėse rungtynėse prieš „Hereford United“ sprendėsi klubo likimas. Lygiosios (1:1) leido „Brighton & Hove Albion“ išsaugoti vietą lygoje, o pralaimėjimo atveju būtų iškritę į mėgėjišką divizioną. 2009 m. pagrindiniu klubo savininku tapo verslininkas Tony Bloom, o 2011 m. duris atvėrė naujasis „Amex“ stadionas. 2016–2017 m. sezone [[EFL Championship]] (II) užėmė antrą vietą ir pateko į [[Premier League]] po ilgos pertraukos. 2022–2023 m. sezone [[Premier League]] užėmė šeštąją vietą, garantavusią vietą [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape. Jame „Brighton & Hove Albion“ varžėsi prieš Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ([[Nyderlandai]]), [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]] ([[Prancūzija]]) ir [[AÉK Athī́na|Atėnų AE]] ([[Graikija]]). „Brighton & Hove Albion“ klubas iškovojo pirmąją vietą grupėje ir žengė į aštuntfinalį, kur varžėsi prieš „[[AS Roma|Roma]]“ ([[Italija]]). Pirmąsias rungtynes Romoje pralaimėjo 0:4, anglai namuose pasiekė pergalę 1:0, tačiau bendro dviejų rungtynių rezultatas 4-1 italų naudai reiškė, kad į kitą etapą pateko varžovai. 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * ''Atnaujinta 2026 m. spalio 17 d.''<ref>[https://www.transfermarkt.com/brighton-amp-hove-albion/spielplan/verein/1237 Brighton & Hove Albion.] Transfermarkt.</ref> {| class="wikitable" style="width:50%; text-align:center" ! Nr. ! Šalis ! Vardas ! Gimimo data ! Komandoje nuo |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Vartininkai |- | {{0}}1 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Bart Verbruggen]] || 1997-11-18 || 2023 |- | 23 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jason Steele]] || 1990-08-18 || 2018 |- | 38 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Tom McGill]]|| 2000-03-25 || 2018 |- ! align="Center" style="background-color:#FFFF99" colspan="5"| Gynėjai |- | {{0}}3 || {{vlv|BRA}} || style="text-align:left" | [[Igor Julio dos Santos de Paulo|Igor]]|| 1998-02-07 || 2023 |- | {{0}}4 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Pascal Struijk]] || 1999-08-11 || 2026 |- | {{0}}5 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Lewis Dunk]] {(kapitonas) || 1991-11-21 || 2010 |- | {{0}}6 || {{vlv|ALG}} || style="text-align:left" | [[Jaouen Hadjam]] || 2003-03-26 || 2026 |- | 16 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Eiran Cashin]] || 2001-09-11 || 2025 |- | 20 || {{vlv|PRT}} || style="text-align:left" | [[Costinha (2000)|Costinha]] || 2000-03-23 || 2026 |- | 21 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Olivier Boscagli]] || 1997-11-18 || 2025 |- | 24 || {{vlv|TUR}} || style="text-align:left" | [[Ferdi Kadıoğlu]] || 1999-10-07 || 2024 |- | 27 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Mats Wieffer]] || 1999-11-16 || 2024 |- | 29 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Maxim De Cuyper]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 30 || {{vlv|AUT}} || style="text-align:left" | [[Michael Svoboda]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 44 || {{vlv|HRV}} || style="text-align:left" | [[Luka Vušković]] || 2007-02-24 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Saugai |- | {{0}}7 || {{vlv|JPN}} || style="text-align:left" | [[Kaoru Mitoma]] || 1997-05-20 || 2021 |- | {{0}}8 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jack Hinshelwood]] || 2005-04-11 || 2023 |- | 11 || {{vlv|GAM}} || style="text-align:left" | [[Yankuba Minteh]] || 2004-07-22 || 2024 |- | 13 || {{vlv|DEU}} || style="text-align:left" | [[Pascal Groß]] || 1991-06-15 || 2026 |- | 15 || {{vlv|GHA}} || style="text-align:left" | [[Ibrahim Osman]] || 2004-11-29 || 2024 |- | 22 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Amario Cozier-Duberry]] || 2005-05-29 || 2024 |- | 25 || {{vlv|PAR}} || style="text-align:left" | [[Diego Gómez (2003)|Diego Gómez]] || 2003-03-27 || 2025 |- | 26 || {{vlv|SWE}} || style="text-align:left" | [[Yasin Ayari]] || 2003-10-06 || 2023 |- | 33 || {{vlv|DNK}} || style="text-align:left" | [[Matt O'Riley]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 35 || {{vlv|CIV}} || style="text-align:left" | [[Malick Yalcouyé]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 36 || {{vlv|NGA}} || style="text-align:left" | [[Zadok Yohanna]] || 2007-06-29 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Puolėjai |- | {{0}}9 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Stefanos Tzimas]] || 2006-01-06 || 2025 |- | 10 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Georginio Rutter]] || 2002-04-20 || 2024 |- | 12 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Promise David]] || 2001-07-03 || 2026 |- | 19 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Charalampos Kostoulas]] || 2007-05-30 || 2025 |- | 28 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Evan Ferguson]] || 2004-10-19 || 2021 |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|1983 |0||0| |1|1910 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship|Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''20.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One|Football League One]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2010.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Treneriai == * [[Fabian Hürzeler]], nuo 2024 m. birželio 15 d.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> == Garsesni futbolininkai == ; Futbolininkai, atstovavę nacionalinei Anglijos rinktinei * {{vlv|ENG}} [[Danny Welbeck]], puolėjas (2020–2026);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/42836/Danny_Welbeck.html General Information about the player Danny Welbeck]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|BEL}} [[Leandro Trossard]], saugas, puolėjas (2019–2023);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/79258/Leandro_Trossard.html General Information about the player Leandro Trossard]</ref> * {{vlv|ARG}} [[Alexis Mac Allister]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75349/Alexis_Mac_Allister.html General Information about the player Alexis Mac Allister]</ref> * {{vlv|NED}} [[Bart Verbruggen]], vartininkas, nuo 2023 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Pascal Gross]], * {{vlv|Paragvajus}} [[Diego Gomez]] * {{vlv|Danija}} [[Matt O'Riley]] == Stadionas == ; Goldstone Ground 95 metus „Brighton and Hove Albion“ žaidė „Goldstone Ground“ stadione Hove, kol galiausiai klubo valdyba nusprendė jį parduoti. Šis sandoris, kurį įgyvendino pagrindinis akcininkas Bill Archer ir generalinis direktorius David Bellotti, sukėlė didelių prieštaravimų ir išprovokavo plačius protestus prieš valdybą. Klubas iš šio pardavimo gavo labai mažai lėšų arba negavo jų visai.<ref>[https://web.archive.org/web/20110926121254/http://www.clubsincrisis.com/brighton/brighton_crisis_history.html ]</ref> {{main|Falmer Stadium}} Namų stadionas – [[Falmer Stadium]] arba „American Express Stadium“ – talpina daugiau nei 30 tūkstančių sirgalių. Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627h | pattern_b= _brighton2627h | pattern_ra= _brighton2627h | pattern_sh= _brighton2627h | pattern_so= _whitetop | leftarm= 004899 | body= 004899 | rightarm= 004899 | shorts= 004899 | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627a | pattern_b= _brighton2627a | pattern_ra= _brighton2627a | pattern_sh= _brighton2627a | pattern_so= _toponwhite | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526h | pattern_b= _brighton2526h | pattern_ra= _brighton2526h | pattern_sh= _brighton2526h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526a | pattern_b= _brighton2526a | pattern_ra= _brighton2526a | pattern_sh= _brighton2526a | pattern_so= | leftarm= c7bdd5 | body= c7bdd5 | rightarm= c7bdd5 | shorts= a491c9 | socks= a491c9 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425h | pattern_b= _brighton2425h | pattern_ra= _brighton2425h | pattern_sh= _brighton2425h | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425a | pattern_b= _brighton2425a | pattern_ra= _brighton2425a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324h | pattern_b= _brighton2324h | pattern_ra= _brighton2324h | pattern_sh= _brighton2324h | pattern_so= _brighton2324hl | leftarm= 0000FF | body= FFFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324a | pattern_b= _brighton2324a | pattern_ra= _brighton2324a | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021bl | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1971–1974 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1974–1975 * {{vlv|ENG}} [[Umbro]], 1975–1987 * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1977–1980 * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]], 1980–1987 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1994–1997 * {{vlv|ITA}} [[Erreà]], 1999–2014 * {{vlv|USA}} [[Nike]], 2014– == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion WFC]] – klubo moterų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/home Oficiali klubo svetainė] * [https://www.premierleague.com/en/clubs/36/brighton-and-hove-albion/overview Premier League svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/brighton-and-hove-albion BBC news. (naujienos apie klubą)] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/2XrRecc3/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/brighton/2XrRecc3/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/brighton-hove-albion/startseite/verein/1237 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-fc/510/overview Globalsportsarchive] (apie klubą) [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Brighton Hove]] a36bg02s1kbzpaez2cvr7o5b6q9jcwf 7947386 7947385 2026-10-17T13:00:19Z Makenzis 46558 /* Stadionas */ 7947386 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Braitono „Albion“ | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|200px]] | fullname = Brighton & Hove Albion FC | nickname = ''The Seagulls'',<br />''The Albion'' | founded = 1901 m. | ground = [[Falmer (stadionas)|„Falmer“]], [[Braitonas]] | capacity = 30 750 | chairman = Tony Bloom | manager = [[Fabian Hürzeler]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _brighton2627h | pattern_b1 = _brighton2627h | pattern_ra1 = _brighton2627h | pattern_sh1 = _brighton2627h | pattern_so1 = _whitetop | leftarm1 = 004899 | body1 = 004899 | rightarm1 = 004899 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 004899 | pattern_la2 = _brighton2627a | pattern_b2 = _brighton2627a | pattern_ra2 = _brighton2627a | pattern_sh2 = _brighton2627a | pattern_so2 = _toponwhite | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 004899 | pattern_la3 = _brighton2627t | pattern_b3 = _brighton2627t | pattern_ra3 = _brighton2627t | pattern_sh3 = _brighton2627t | pattern_so3 = _socks | leftarm3 = 004654 | body3 = 004654 | rightarm3 = 004654 | shorts3 = 004654 | socks3 = 004654 }} '''Braitono „Albion“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Braitonas|Braitono]]. == Istorija == 1901 m. įkurtas „Brighton & Hove Albion“ klubas. Eilę metų praleido žemesniuose šalies futbolo divizionuose. Nuo 1979–1980 m. sezono varžėsi [[Premier League]]. Keturis sezonus žaidė stipriausiame šalies futbolo divizione, bet jame nepavyko įsitvirtinti. 1997 m. finansinių sunkumų kamuojamas klubas buvo priverstas parduoti savo „Goldstone Ground“ stadioną, o dėl prastų rezultatų atsidūrė ir ant iškritimo iš profesionalios Anglijos futbolo lygos sistemos ribos. 1996–1997 m. sezono pabaigoje paskutinėse rungtynėse prieš „Hereford United“ sprendėsi klubo likimas. Lygiosios (1:1) leido „Brighton & Hove Albion“ išsaugoti vietą lygoje, o pralaimėjimo atveju būtų iškritę į mėgėjišką divizioną. 2009 m. pagrindiniu klubo savininku tapo verslininkas Tony Bloom, o 2011 m. duris atvėrė naujasis „Amex“ stadionas. 2016–2017 m. sezone [[EFL Championship]] (II) užėmė antrą vietą ir pateko į [[Premier League]] po ilgos pertraukos. 2022–2023 m. sezone [[Premier League]] užėmė šeštąją vietą, garantavusią vietą [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape. Jame „Brighton & Hove Albion“ varžėsi prieš Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ([[Nyderlandai]]), [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]] ([[Prancūzija]]) ir [[AÉK Athī́na|Atėnų AE]] ([[Graikija]]). „Brighton & Hove Albion“ klubas iškovojo pirmąją vietą grupėje ir žengė į aštuntfinalį, kur varžėsi prieš „[[AS Roma|Roma]]“ ([[Italija]]). Pirmąsias rungtynes Romoje pralaimėjo 0:4, anglai namuose pasiekė pergalę 1:0, tačiau bendro dviejų rungtynių rezultatas 4-1 italų naudai reiškė, kad į kitą etapą pateko varžovai. 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * ''Atnaujinta 2026 m. spalio 17 d.''<ref>[https://www.transfermarkt.com/brighton-amp-hove-albion/spielplan/verein/1237 Brighton & Hove Albion.] Transfermarkt.</ref> {| class="wikitable" style="width:50%; text-align:center" ! Nr. ! Šalis ! Vardas ! Gimimo data ! Komandoje nuo |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Vartininkai |- | {{0}}1 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Bart Verbruggen]] || 1997-11-18 || 2023 |- | 23 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jason Steele]] || 1990-08-18 || 2018 |- | 38 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Tom McGill]]|| 2000-03-25 || 2018 |- ! align="Center" style="background-color:#FFFF99" colspan="5"| Gynėjai |- | {{0}}3 || {{vlv|BRA}} || style="text-align:left" | [[Igor Julio dos Santos de Paulo|Igor]]|| 1998-02-07 || 2023 |- | {{0}}4 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Pascal Struijk]] || 1999-08-11 || 2026 |- | {{0}}5 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Lewis Dunk]] {(kapitonas) || 1991-11-21 || 2010 |- | {{0}}6 || {{vlv|ALG}} || style="text-align:left" | [[Jaouen Hadjam]] || 2003-03-26 || 2026 |- | 16 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Eiran Cashin]] || 2001-09-11 || 2025 |- | 20 || {{vlv|PRT}} || style="text-align:left" | [[Costinha (2000)|Costinha]] || 2000-03-23 || 2026 |- | 21 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Olivier Boscagli]] || 1997-11-18 || 2025 |- | 24 || {{vlv|TUR}} || style="text-align:left" | [[Ferdi Kadıoğlu]] || 1999-10-07 || 2024 |- | 27 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Mats Wieffer]] || 1999-11-16 || 2024 |- | 29 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Maxim De Cuyper]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 30 || {{vlv|AUT}} || style="text-align:left" | [[Michael Svoboda]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 44 || {{vlv|HRV}} || style="text-align:left" | [[Luka Vušković]] || 2007-02-24 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Saugai |- | {{0}}7 || {{vlv|JPN}} || style="text-align:left" | [[Kaoru Mitoma]] || 1997-05-20 || 2021 |- | {{0}}8 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jack Hinshelwood]] || 2005-04-11 || 2023 |- | 11 || {{vlv|GAM}} || style="text-align:left" | [[Yankuba Minteh]] || 2004-07-22 || 2024 |- | 13 || {{vlv|DEU}} || style="text-align:left" | [[Pascal Groß]] || 1991-06-15 || 2026 |- | 15 || {{vlv|GHA}} || style="text-align:left" | [[Ibrahim Osman]] || 2004-11-29 || 2024 |- | 22 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Amario Cozier-Duberry]] || 2005-05-29 || 2024 |- | 25 || {{vlv|PAR}} || style="text-align:left" | [[Diego Gómez (2003)|Diego Gómez]] || 2003-03-27 || 2025 |- | 26 || {{vlv|SWE}} || style="text-align:left" | [[Yasin Ayari]] || 2003-10-06 || 2023 |- | 33 || {{vlv|DNK}} || style="text-align:left" | [[Matt O'Riley]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 35 || {{vlv|CIV}} || style="text-align:left" | [[Malick Yalcouyé]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 36 || {{vlv|NGA}} || style="text-align:left" | [[Zadok Yohanna]] || 2007-06-29 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Puolėjai |- | {{0}}9 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Stefanos Tzimas]] || 2006-01-06 || 2025 |- | 10 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Georginio Rutter]] || 2002-04-20 || 2024 |- | 12 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Promise David]] || 2001-07-03 || 2026 |- | 19 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Charalampos Kostoulas]] || 2007-05-30 || 2025 |- | 28 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Evan Ferguson]] || 2004-10-19 || 2021 |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|1983 |0||0| |1|1910 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship|Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''20.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One|Football League One]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2010.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Treneriai == * [[Fabian Hürzeler]], nuo 2024 m. birželio 15 d.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> == Garsesni futbolininkai == ; Futbolininkai, atstovavę nacionalinei Anglijos rinktinei * {{vlv|ENG}} [[Danny Welbeck]], puolėjas (2020–2026);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/42836/Danny_Welbeck.html General Information about the player Danny Welbeck]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|BEL}} [[Leandro Trossard]], saugas, puolėjas (2019–2023);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/79258/Leandro_Trossard.html General Information about the player Leandro Trossard]</ref> * {{vlv|ARG}} [[Alexis Mac Allister]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75349/Alexis_Mac_Allister.html General Information about the player Alexis Mac Allister]</ref> * {{vlv|NED}} [[Bart Verbruggen]], vartininkas, nuo 2023 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Pascal Gross]], * {{vlv|Paragvajus}} [[Diego Gomez]] * {{vlv|Danija}} [[Matt O'Riley]] == Stadionas == ; Goldstone Ground 95 metus „Brighton and Hove Albion“ žaidė „Goldstone Ground“ stadione Hove, kol galiausiai klubo valdyba nusprendė jį parduoti. Šis sandoris, kurį įgyvendino pagrindinis akcininkas Bill Archer ir generalinis direktorius David Bellotti, sukėlė didelių prieštaravimų ir išprovokavo plačius protestus prieš valdybą. Klubas iš šio pardavimo gavo labai mažai lėšų arba negavo jų visai.<ref>[https://web.archive.org/web/20110926121254/http://www.clubsincrisis.com/brighton/brighton_crisis_history.html The History of the Brighton & Hove Albion Crisis]</ref> {{main|Falmer Stadium}} Namų stadionas – [[Falmer Stadium]] arba „American Express Stadium“ – talpina daugiau nei 30 tūkstančių sirgalių. Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627h | pattern_b= _brighton2627h | pattern_ra= _brighton2627h | pattern_sh= _brighton2627h | pattern_so= _whitetop | leftarm= 004899 | body= 004899 | rightarm= 004899 | shorts= 004899 | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627a | pattern_b= _brighton2627a | pattern_ra= _brighton2627a | pattern_sh= _brighton2627a | pattern_so= _toponwhite | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526h | pattern_b= _brighton2526h | pattern_ra= _brighton2526h | pattern_sh= _brighton2526h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526a | pattern_b= _brighton2526a | pattern_ra= _brighton2526a | pattern_sh= _brighton2526a | pattern_so= | leftarm= c7bdd5 | body= c7bdd5 | rightarm= c7bdd5 | shorts= a491c9 | socks= a491c9 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425h | pattern_b= _brighton2425h | pattern_ra= _brighton2425h | pattern_sh= _brighton2425h | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425a | pattern_b= _brighton2425a | pattern_ra= _brighton2425a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324h | pattern_b= _brighton2324h | pattern_ra= _brighton2324h | pattern_sh= _brighton2324h | pattern_so= _brighton2324hl | leftarm= 0000FF | body= FFFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324a | pattern_b= _brighton2324a | pattern_ra= _brighton2324a | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021bl | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1971–1974 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1974–1975 * {{vlv|ENG}} [[Umbro]], 1975–1987 * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1977–1980 * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]], 1980–1987 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1994–1997 * {{vlv|ITA}} [[Erreà]], 1999–2014 * {{vlv|USA}} [[Nike]], 2014– == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion WFC]] – klubo moterų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/home Oficiali klubo svetainė] * [https://www.premierleague.com/en/clubs/36/brighton-and-hove-albion/overview Premier League svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/brighton-and-hove-albion BBC news. (naujienos apie klubą)] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/2XrRecc3/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/brighton/2XrRecc3/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/brighton-hove-albion/startseite/verein/1237 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-fc/510/overview Globalsportsarchive] (apie klubą) [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Brighton Hove]] bw8grczgpvc1707z5ismjc04ov1ko9a 7947387 7947386 2026-10-17T13:02:11Z Makenzis 46558 /* Stadionas */ 7947387 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Braitono „Albion“ | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|200px]] | fullname = Brighton & Hove Albion FC | nickname = ''The Seagulls'',<br />''The Albion'' | founded = 1901 m. | ground = [[Falmer (stadionas)|„Falmer“]], [[Braitonas]] | capacity = 30 750 | chairman = Tony Bloom | manager = [[Fabian Hürzeler]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _brighton2627h | pattern_b1 = _brighton2627h | pattern_ra1 = _brighton2627h | pattern_sh1 = _brighton2627h | pattern_so1 = _whitetop | leftarm1 = 004899 | body1 = 004899 | rightarm1 = 004899 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 004899 | pattern_la2 = _brighton2627a | pattern_b2 = _brighton2627a | pattern_ra2 = _brighton2627a | pattern_sh2 = _brighton2627a | pattern_so2 = _toponwhite | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 004899 | pattern_la3 = _brighton2627t | pattern_b3 = _brighton2627t | pattern_ra3 = _brighton2627t | pattern_sh3 = _brighton2627t | pattern_so3 = _socks | leftarm3 = 004654 | body3 = 004654 | rightarm3 = 004654 | shorts3 = 004654 | socks3 = 004654 }} '''Braitono „Albion“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Braitonas|Braitono]]. == Istorija == 1901 m. įkurtas „Brighton & Hove Albion“ klubas. Eilę metų praleido žemesniuose šalies futbolo divizionuose. Nuo 1979–1980 m. sezono varžėsi [[Premier League]]. Keturis sezonus žaidė stipriausiame šalies futbolo divizione, bet jame nepavyko įsitvirtinti. 1997 m. finansinių sunkumų kamuojamas klubas buvo priverstas parduoti savo „Goldstone Ground“ stadioną, o dėl prastų rezultatų atsidūrė ir ant iškritimo iš profesionalios Anglijos futbolo lygos sistemos ribos. 1996–1997 m. sezono pabaigoje paskutinėse rungtynėse prieš „Hereford United“ sprendėsi klubo likimas. Lygiosios (1:1) leido „Brighton & Hove Albion“ išsaugoti vietą lygoje, o pralaimėjimo atveju būtų iškritę į mėgėjišką divizioną. 2009 m. pagrindiniu klubo savininku tapo verslininkas Tony Bloom, o 2011 m. duris atvėrė naujasis „Amex“ stadionas. 2016–2017 m. sezone [[EFL Championship]] (II) užėmė antrą vietą ir pateko į [[Premier League]] po ilgos pertraukos. 2022–2023 m. sezone [[Premier League]] užėmė šeštąją vietą, garantavusią vietą [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape. Jame „Brighton & Hove Albion“ varžėsi prieš Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ([[Nyderlandai]]), [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]] ([[Prancūzija]]) ir [[AÉK Athī́na|Atėnų AE]] ([[Graikija]]). „Brighton & Hove Albion“ klubas iškovojo pirmąją vietą grupėje ir žengė į aštuntfinalį, kur varžėsi prieš „[[AS Roma|Roma]]“ ([[Italija]]). Pirmąsias rungtynes Romoje pralaimėjo 0:4, anglai namuose pasiekė pergalę 1:0, tačiau bendro dviejų rungtynių rezultatas 4-1 italų naudai reiškė, kad į kitą etapą pateko varžovai. 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * ''Atnaujinta 2026 m. spalio 17 d.''<ref>[https://www.transfermarkt.com/brighton-amp-hove-albion/spielplan/verein/1237 Brighton & Hove Albion.] Transfermarkt.</ref> {| class="wikitable" style="width:50%; text-align:center" ! Nr. ! Šalis ! Vardas ! Gimimo data ! Komandoje nuo |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Vartininkai |- | {{0}}1 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Bart Verbruggen]] || 1997-11-18 || 2023 |- | 23 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jason Steele]] || 1990-08-18 || 2018 |- | 38 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Tom McGill]]|| 2000-03-25 || 2018 |- ! align="Center" style="background-color:#FFFF99" colspan="5"| Gynėjai |- | {{0}}3 || {{vlv|BRA}} || style="text-align:left" | [[Igor Julio dos Santos de Paulo|Igor]]|| 1998-02-07 || 2023 |- | {{0}}4 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Pascal Struijk]] || 1999-08-11 || 2026 |- | {{0}}5 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Lewis Dunk]] {(kapitonas) || 1991-11-21 || 2010 |- | {{0}}6 || {{vlv|ALG}} || style="text-align:left" | [[Jaouen Hadjam]] || 2003-03-26 || 2026 |- | 16 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Eiran Cashin]] || 2001-09-11 || 2025 |- | 20 || {{vlv|PRT}} || style="text-align:left" | [[Costinha (2000)|Costinha]] || 2000-03-23 || 2026 |- | 21 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Olivier Boscagli]] || 1997-11-18 || 2025 |- | 24 || {{vlv|TUR}} || style="text-align:left" | [[Ferdi Kadıoğlu]] || 1999-10-07 || 2024 |- | 27 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Mats Wieffer]] || 1999-11-16 || 2024 |- | 29 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Maxim De Cuyper]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 30 || {{vlv|AUT}} || style="text-align:left" | [[Michael Svoboda]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 44 || {{vlv|HRV}} || style="text-align:left" | [[Luka Vušković]] || 2007-02-24 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Saugai |- | {{0}}7 || {{vlv|JPN}} || style="text-align:left" | [[Kaoru Mitoma]] || 1997-05-20 || 2021 |- | {{0}}8 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jack Hinshelwood]] || 2005-04-11 || 2023 |- | 11 || {{vlv|GAM}} || style="text-align:left" | [[Yankuba Minteh]] || 2004-07-22 || 2024 |- | 13 || {{vlv|DEU}} || style="text-align:left" | [[Pascal Groß]] || 1991-06-15 || 2026 |- | 15 || {{vlv|GHA}} || style="text-align:left" | [[Ibrahim Osman]] || 2004-11-29 || 2024 |- | 22 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Amario Cozier-Duberry]] || 2005-05-29 || 2024 |- | 25 || {{vlv|PAR}} || style="text-align:left" | [[Diego Gómez (2003)|Diego Gómez]] || 2003-03-27 || 2025 |- | 26 || {{vlv|SWE}} || style="text-align:left" | [[Yasin Ayari]] || 2003-10-06 || 2023 |- | 33 || {{vlv|DNK}} || style="text-align:left" | [[Matt O'Riley]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 35 || {{vlv|CIV}} || style="text-align:left" | [[Malick Yalcouyé]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 36 || {{vlv|NGA}} || style="text-align:left" | [[Zadok Yohanna]] || 2007-06-29 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Puolėjai |- | {{0}}9 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Stefanos Tzimas]] || 2006-01-06 || 2025 |- | 10 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Georginio Rutter]] || 2002-04-20 || 2024 |- | 12 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Promise David]] || 2001-07-03 || 2026 |- | 19 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Charalampos Kostoulas]] || 2007-05-30 || 2025 |- | 28 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Evan Ferguson]] || 2004-10-19 || 2021 |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|1983 |0||0| |1|1910 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship|Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''20.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One|Football League One]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2010.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Treneriai == * [[Fabian Hürzeler]], nuo 2024 m. birželio 15 d.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> == Garsesni futbolininkai == ; Futbolininkai, atstovavę nacionalinei Anglijos rinktinei * {{vlv|ENG}} [[Danny Welbeck]], puolėjas (2020–2026);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/42836/Danny_Welbeck.html General Information about the player Danny Welbeck]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|BEL}} [[Leandro Trossard]], saugas, puolėjas (2019–2023);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/79258/Leandro_Trossard.html General Information about the player Leandro Trossard]</ref> * {{vlv|ARG}} [[Alexis Mac Allister]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75349/Alexis_Mac_Allister.html General Information about the player Alexis Mac Allister]</ref> * {{vlv|NED}} [[Bart Verbruggen]], vartininkas, nuo 2023 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Pascal Gross]], * {{vlv|Paragvajus}} [[Diego Gomez]] * {{vlv|Danija}} [[Matt O'Riley]] == Stadionas == ; Goldstone Ground 95 metus „Brighton and Hove Albion“ žaidė „Goldstone Ground“ stadione Hove, kol galiausiai klubo valdyba nusprendė jį parduoti. Šis sandoris, kurį įgyvendino pagrindinis akcininkas Bill Archer ir generalinis direktorius David Bellotti, sukėlė didelių prieštaravimų ir išprovokavo plačius protestus prieš valdybą. Klubas iš šio pardavimo gavo labai mažai lėšų arba negavo jų visai.<ref>[https://web.archive.org/web/20110926121254/http://www.clubsincrisis.com/brighton/brighton_crisis_history.html The History of the Brighton & Hove Albion Crisis]</ref> ; „Withdean“ „Withdean“ tapo „Brighton“ namų arena 1999–2011 m. Tai nėra vien futbolui skirtas stadionas: didžiąją savo istorijos dalį jis buvo naudojamas lengvajai atletikai, o dar anksčiau čia veikė zoologijos sodas. {{main|Falmer Stadium}} Namų stadionas – [[Falmer Stadium]] arba „American Express Stadium“ – talpina daugiau nei 30 tūkstančių sirgalių. Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627h | pattern_b= _brighton2627h | pattern_ra= _brighton2627h | pattern_sh= _brighton2627h | pattern_so= _whitetop | leftarm= 004899 | body= 004899 | rightarm= 004899 | shorts= 004899 | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627a | pattern_b= _brighton2627a | pattern_ra= _brighton2627a | pattern_sh= _brighton2627a | pattern_so= _toponwhite | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526h | pattern_b= _brighton2526h | pattern_ra= _brighton2526h | pattern_sh= _brighton2526h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526a | pattern_b= _brighton2526a | pattern_ra= _brighton2526a | pattern_sh= _brighton2526a | pattern_so= | leftarm= c7bdd5 | body= c7bdd5 | rightarm= c7bdd5 | shorts= a491c9 | socks= a491c9 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425h | pattern_b= _brighton2425h | pattern_ra= _brighton2425h | pattern_sh= _brighton2425h | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425a | pattern_b= _brighton2425a | pattern_ra= _brighton2425a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324h | pattern_b= _brighton2324h | pattern_ra= _brighton2324h | pattern_sh= _brighton2324h | pattern_so= _brighton2324hl | leftarm= 0000FF | body= FFFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324a | pattern_b= _brighton2324a | pattern_ra= _brighton2324a | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021bl | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1971–1974 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1974–1975 * {{vlv|ENG}} [[Umbro]], 1975–1987 * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1977–1980 * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]], 1980–1987 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1994–1997 * {{vlv|ITA}} [[Erreà]], 1999–2014 * {{vlv|USA}} [[Nike]], 2014– == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion WFC]] – klubo moterų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/home Oficiali klubo svetainė] * [https://www.premierleague.com/en/clubs/36/brighton-and-hove-albion/overview Premier League svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/brighton-and-hove-albion BBC news. (naujienos apie klubą)] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/2XrRecc3/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/brighton/2XrRecc3/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/brighton-hove-albion/startseite/verein/1237 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-fc/510/overview Globalsportsarchive] (apie klubą) [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Brighton Hove]] 0khkzt2ex02jgeyxom8hbybfd5l0pmr 7947388 7947387 2026-10-17T13:02:59Z Makenzis 46558 /* Stadionas */ 7947388 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Braitono „Albion“ | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|200px]] | fullname = Brighton & Hove Albion FC | nickname = ''The Seagulls'',<br />''The Albion'' | founded = 1901 m. | ground = [[Falmer (stadionas)|„Falmer“]], [[Braitonas]] | capacity = 30 750 | chairman = Tony Bloom | manager = [[Fabian Hürzeler]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _brighton2627h | pattern_b1 = _brighton2627h | pattern_ra1 = _brighton2627h | pattern_sh1 = _brighton2627h | pattern_so1 = _whitetop | leftarm1 = 004899 | body1 = 004899 | rightarm1 = 004899 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 004899 | pattern_la2 = _brighton2627a | pattern_b2 = _brighton2627a | pattern_ra2 = _brighton2627a | pattern_sh2 = _brighton2627a | pattern_so2 = _toponwhite | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 004899 | pattern_la3 = _brighton2627t | pattern_b3 = _brighton2627t | pattern_ra3 = _brighton2627t | pattern_sh3 = _brighton2627t | pattern_so3 = _socks | leftarm3 = 004654 | body3 = 004654 | rightarm3 = 004654 | shorts3 = 004654 | socks3 = 004654 }} '''Braitono „Albion“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Braitonas|Braitono]]. == Istorija == 1901 m. įkurtas „Brighton & Hove Albion“ klubas. Eilę metų praleido žemesniuose šalies futbolo divizionuose. Nuo 1979–1980 m. sezono varžėsi [[Premier League]]. Keturis sezonus žaidė stipriausiame šalies futbolo divizione, bet jame nepavyko įsitvirtinti. 1997 m. finansinių sunkumų kamuojamas klubas buvo priverstas parduoti savo „Goldstone Ground“ stadioną, o dėl prastų rezultatų atsidūrė ir ant iškritimo iš profesionalios Anglijos futbolo lygos sistemos ribos. 1996–1997 m. sezono pabaigoje paskutinėse rungtynėse prieš „Hereford United“ sprendėsi klubo likimas. Lygiosios (1:1) leido „Brighton & Hove Albion“ išsaugoti vietą lygoje, o pralaimėjimo atveju būtų iškritę į mėgėjišką divizioną. 2009 m. pagrindiniu klubo savininku tapo verslininkas Tony Bloom, o 2011 m. duris atvėrė naujasis „Amex“ stadionas. 2016–2017 m. sezone [[EFL Championship]] (II) užėmė antrą vietą ir pateko į [[Premier League]] po ilgos pertraukos. 2022–2023 m. sezone [[Premier League]] užėmė šeštąją vietą, garantavusią vietą [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape. Jame „Brighton & Hove Albion“ varžėsi prieš Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ([[Nyderlandai]]), [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]] ([[Prancūzija]]) ir [[AÉK Athī́na|Atėnų AE]] ([[Graikija]]). „Brighton & Hove Albion“ klubas iškovojo pirmąją vietą grupėje ir žengė į aštuntfinalį, kur varžėsi prieš „[[AS Roma|Roma]]“ ([[Italija]]). Pirmąsias rungtynes Romoje pralaimėjo 0:4, anglai namuose pasiekė pergalę 1:0, tačiau bendro dviejų rungtynių rezultatas 4-1 italų naudai reiškė, kad į kitą etapą pateko varžovai. 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * ''Atnaujinta 2026 m. spalio 17 d.''<ref>[https://www.transfermarkt.com/brighton-amp-hove-albion/spielplan/verein/1237 Brighton & Hove Albion.] Transfermarkt.</ref> {| class="wikitable" style="width:50%; text-align:center" ! Nr. ! Šalis ! Vardas ! Gimimo data ! Komandoje nuo |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Vartininkai |- | {{0}}1 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Bart Verbruggen]] || 1997-11-18 || 2023 |- | 23 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jason Steele]] || 1990-08-18 || 2018 |- | 38 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Tom McGill]]|| 2000-03-25 || 2018 |- ! align="Center" style="background-color:#FFFF99" colspan="5"| Gynėjai |- | {{0}}3 || {{vlv|BRA}} || style="text-align:left" | [[Igor Julio dos Santos de Paulo|Igor]]|| 1998-02-07 || 2023 |- | {{0}}4 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Pascal Struijk]] || 1999-08-11 || 2026 |- | {{0}}5 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Lewis Dunk]] {(kapitonas) || 1991-11-21 || 2010 |- | {{0}}6 || {{vlv|ALG}} || style="text-align:left" | [[Jaouen Hadjam]] || 2003-03-26 || 2026 |- | 16 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Eiran Cashin]] || 2001-09-11 || 2025 |- | 20 || {{vlv|PRT}} || style="text-align:left" | [[Costinha (2000)|Costinha]] || 2000-03-23 || 2026 |- | 21 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Olivier Boscagli]] || 1997-11-18 || 2025 |- | 24 || {{vlv|TUR}} || style="text-align:left" | [[Ferdi Kadıoğlu]] || 1999-10-07 || 2024 |- | 27 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Mats Wieffer]] || 1999-11-16 || 2024 |- | 29 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Maxim De Cuyper]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 30 || {{vlv|AUT}} || style="text-align:left" | [[Michael Svoboda]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 44 || {{vlv|HRV}} || style="text-align:left" | [[Luka Vušković]] || 2007-02-24 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Saugai |- | {{0}}7 || {{vlv|JPN}} || style="text-align:left" | [[Kaoru Mitoma]] || 1997-05-20 || 2021 |- | {{0}}8 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jack Hinshelwood]] || 2005-04-11 || 2023 |- | 11 || {{vlv|GAM}} || style="text-align:left" | [[Yankuba Minteh]] || 2004-07-22 || 2024 |- | 13 || {{vlv|DEU}} || style="text-align:left" | [[Pascal Groß]] || 1991-06-15 || 2026 |- | 15 || {{vlv|GHA}} || style="text-align:left" | [[Ibrahim Osman]] || 2004-11-29 || 2024 |- | 22 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Amario Cozier-Duberry]] || 2005-05-29 || 2024 |- | 25 || {{vlv|PAR}} || style="text-align:left" | [[Diego Gómez (2003)|Diego Gómez]] || 2003-03-27 || 2025 |- | 26 || {{vlv|SWE}} || style="text-align:left" | [[Yasin Ayari]] || 2003-10-06 || 2023 |- | 33 || {{vlv|DNK}} || style="text-align:left" | [[Matt O'Riley]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 35 || {{vlv|CIV}} || style="text-align:left" | [[Malick Yalcouyé]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 36 || {{vlv|NGA}} || style="text-align:left" | [[Zadok Yohanna]] || 2007-06-29 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Puolėjai |- | {{0}}9 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Stefanos Tzimas]] || 2006-01-06 || 2025 |- | 10 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Georginio Rutter]] || 2002-04-20 || 2024 |- | 12 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Promise David]] || 2001-07-03 || 2026 |- | 19 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Charalampos Kostoulas]] || 2007-05-30 || 2025 |- | 28 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Evan Ferguson]] || 2004-10-19 || 2021 |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|1983 |0||0| |1|1910 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship|Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''20.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One|Football League One]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2010.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Treneriai == * [[Fabian Hürzeler]], nuo 2024 m. birželio 15 d.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> == Garsesni futbolininkai == ; Futbolininkai, atstovavę nacionalinei Anglijos rinktinei * {{vlv|ENG}} [[Danny Welbeck]], puolėjas (2020–2026);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/42836/Danny_Welbeck.html General Information about the player Danny Welbeck]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|BEL}} [[Leandro Trossard]], saugas, puolėjas (2019–2023);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/79258/Leandro_Trossard.html General Information about the player Leandro Trossard]</ref> * {{vlv|ARG}} [[Alexis Mac Allister]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75349/Alexis_Mac_Allister.html General Information about the player Alexis Mac Allister]</ref> * {{vlv|NED}} [[Bart Verbruggen]], vartininkas, nuo 2023 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Pascal Gross]], * {{vlv|Paragvajus}} [[Diego Gomez]] * {{vlv|Danija}} [[Matt O'Riley]] == Stadionas == ; Goldstone Ground 95 metus „Brighton and Hove Albion“ žaidė „Goldstone Ground“ stadione Hove, kol galiausiai klubo valdyba nusprendė jį parduoti. Šis sandoris, kurį įgyvendino pagrindinis akcininkas Bill Archer ir generalinis direktorius David Bellotti, sukėlė didelių prieštaravimų ir išprovokavo plačius protestus prieš valdybą. Klubas iš šio pardavimo gavo labai mažai lėšų arba negavo jų visai.<ref>[https://web.archive.org/web/20110926121254/http://www.clubsincrisis.com/brighton/brighton_crisis_history.html The History of the Brighton & Hove Albion Crisis]</ref> ; „Withdean Stadium“ „Withdean“ tapo „Brighton“ namų arena 1999–2011 m. Tai nėra vien futbolui skirtas stadionas: didžiąją savo istorijos dalį jis buvo naudojamas lengvajai atletikai, o dar anksčiau čia veikė zoologijos sodas. ; „Falmer Stadium“ {{main|Falmer Stadium}} Namų stadionas – [[Falmer Stadium]] arba „American Express Stadium“ – talpina daugiau nei 30 tūkstančių sirgalių. Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627h | pattern_b= _brighton2627h | pattern_ra= _brighton2627h | pattern_sh= _brighton2627h | pattern_so= _whitetop | leftarm= 004899 | body= 004899 | rightarm= 004899 | shorts= 004899 | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627a | pattern_b= _brighton2627a | pattern_ra= _brighton2627a | pattern_sh= _brighton2627a | pattern_so= _toponwhite | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526h | pattern_b= _brighton2526h | pattern_ra= _brighton2526h | pattern_sh= _brighton2526h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526a | pattern_b= _brighton2526a | pattern_ra= _brighton2526a | pattern_sh= _brighton2526a | pattern_so= | leftarm= c7bdd5 | body= c7bdd5 | rightarm= c7bdd5 | shorts= a491c9 | socks= a491c9 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425h | pattern_b= _brighton2425h | pattern_ra= _brighton2425h | pattern_sh= _brighton2425h | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425a | pattern_b= _brighton2425a | pattern_ra= _brighton2425a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324h | pattern_b= _brighton2324h | pattern_ra= _brighton2324h | pattern_sh= _brighton2324h | pattern_so= _brighton2324hl | leftarm= 0000FF | body= FFFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324a | pattern_b= _brighton2324a | pattern_ra= _brighton2324a | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021bl | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1971–1974 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1974–1975 * {{vlv|ENG}} [[Umbro]], 1975–1987 * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1977–1980 * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]], 1980–1987 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1994–1997 * {{vlv|ITA}} [[Erreà]], 1999–2014 * {{vlv|USA}} [[Nike]], 2014– == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion WFC]] – klubo moterų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/home Oficiali klubo svetainė] * [https://www.premierleague.com/en/clubs/36/brighton-and-hove-albion/overview Premier League svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/brighton-and-hove-albion BBC news. (naujienos apie klubą)] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/2XrRecc3/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/brighton/2XrRecc3/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/brighton-hove-albion/startseite/verein/1237 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-fc/510/overview Globalsportsarchive] (apie klubą) [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Brighton Hove]] liordhvxca6u5etms0ffvvotwxxtpgv 7947389 7947388 2026-10-17T13:03:31Z Makenzis 46558 /* Stadionas */ 7947389 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Braitono „Albion“ | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|200px]] | fullname = Brighton & Hove Albion FC | nickname = ''The Seagulls'',<br />''The Albion'' | founded = 1901 m. | ground = [[Falmer (stadionas)|„Falmer“]], [[Braitonas]] | capacity = 30 750 | chairman = Tony Bloom | manager = [[Fabian Hürzeler]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _brighton2627h | pattern_b1 = _brighton2627h | pattern_ra1 = _brighton2627h | pattern_sh1 = _brighton2627h | pattern_so1 = _whitetop | leftarm1 = 004899 | body1 = 004899 | rightarm1 = 004899 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 004899 | pattern_la2 = _brighton2627a | pattern_b2 = _brighton2627a | pattern_ra2 = _brighton2627a | pattern_sh2 = _brighton2627a | pattern_so2 = _toponwhite | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 004899 | pattern_la3 = _brighton2627t | pattern_b3 = _brighton2627t | pattern_ra3 = _brighton2627t | pattern_sh3 = _brighton2627t | pattern_so3 = _socks | leftarm3 = 004654 | body3 = 004654 | rightarm3 = 004654 | shorts3 = 004654 | socks3 = 004654 }} '''Braitono „Albion“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Braitonas|Braitono]]. == Istorija == 1901 m. įkurtas „Brighton & Hove Albion“ klubas. Eilę metų praleido žemesniuose šalies futbolo divizionuose. Nuo 1979–1980 m. sezono varžėsi [[Premier League]]. Keturis sezonus žaidė stipriausiame šalies futbolo divizione, bet jame nepavyko įsitvirtinti. 1997 m. finansinių sunkumų kamuojamas klubas buvo priverstas parduoti savo „Goldstone Ground“ stadioną, o dėl prastų rezultatų atsidūrė ir ant iškritimo iš profesionalios Anglijos futbolo lygos sistemos ribos. 1996–1997 m. sezono pabaigoje paskutinėse rungtynėse prieš „Hereford United“ sprendėsi klubo likimas. Lygiosios (1:1) leido „Brighton & Hove Albion“ išsaugoti vietą lygoje, o pralaimėjimo atveju būtų iškritę į mėgėjišką divizioną. 2009 m. pagrindiniu klubo savininku tapo verslininkas Tony Bloom, o 2011 m. duris atvėrė naujasis „Amex“ stadionas. 2016–2017 m. sezone [[EFL Championship]] (II) užėmė antrą vietą ir pateko į [[Premier League]] po ilgos pertraukos. 2022–2023 m. sezone [[Premier League]] užėmė šeštąją vietą, garantavusią vietą [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape. Jame „Brighton & Hove Albion“ varžėsi prieš Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ([[Nyderlandai]]), [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]] ([[Prancūzija]]) ir [[AÉK Athī́na|Atėnų AE]] ([[Graikija]]). „Brighton & Hove Albion“ klubas iškovojo pirmąją vietą grupėje ir žengė į aštuntfinalį, kur varžėsi prieš „[[AS Roma|Roma]]“ ([[Italija]]). Pirmąsias rungtynes Romoje pralaimėjo 0:4, anglai namuose pasiekė pergalę 1:0, tačiau bendro dviejų rungtynių rezultatas 4-1 italų naudai reiškė, kad į kitą etapą pateko varžovai. 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * ''Atnaujinta 2026 m. spalio 17 d.''<ref>[https://www.transfermarkt.com/brighton-amp-hove-albion/spielplan/verein/1237 Brighton & Hove Albion.] Transfermarkt.</ref> {| class="wikitable" style="width:50%; text-align:center" ! Nr. ! Šalis ! Vardas ! Gimimo data ! Komandoje nuo |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Vartininkai |- | {{0}}1 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Bart Verbruggen]] || 1997-11-18 || 2023 |- | 23 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jason Steele]] || 1990-08-18 || 2018 |- | 38 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Tom McGill]]|| 2000-03-25 || 2018 |- ! align="Center" style="background-color:#FFFF99" colspan="5"| Gynėjai |- | {{0}}3 || {{vlv|BRA}} || style="text-align:left" | [[Igor Julio dos Santos de Paulo|Igor]]|| 1998-02-07 || 2023 |- | {{0}}4 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Pascal Struijk]] || 1999-08-11 || 2026 |- | {{0}}5 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Lewis Dunk]] {(kapitonas) || 1991-11-21 || 2010 |- | {{0}}6 || {{vlv|ALG}} || style="text-align:left" | [[Jaouen Hadjam]] || 2003-03-26 || 2026 |- | 16 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Eiran Cashin]] || 2001-09-11 || 2025 |- | 20 || {{vlv|PRT}} || style="text-align:left" | [[Costinha (2000)|Costinha]] || 2000-03-23 || 2026 |- | 21 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Olivier Boscagli]] || 1997-11-18 || 2025 |- | 24 || {{vlv|TUR}} || style="text-align:left" | [[Ferdi Kadıoğlu]] || 1999-10-07 || 2024 |- | 27 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Mats Wieffer]] || 1999-11-16 || 2024 |- | 29 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Maxim De Cuyper]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 30 || {{vlv|AUT}} || style="text-align:left" | [[Michael Svoboda]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 44 || {{vlv|HRV}} || style="text-align:left" | [[Luka Vušković]] || 2007-02-24 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Saugai |- | {{0}}7 || {{vlv|JPN}} || style="text-align:left" | [[Kaoru Mitoma]] || 1997-05-20 || 2021 |- | {{0}}8 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jack Hinshelwood]] || 2005-04-11 || 2023 |- | 11 || {{vlv|GAM}} || style="text-align:left" | [[Yankuba Minteh]] || 2004-07-22 || 2024 |- | 13 || {{vlv|DEU}} || style="text-align:left" | [[Pascal Groß]] || 1991-06-15 || 2026 |- | 15 || {{vlv|GHA}} || style="text-align:left" | [[Ibrahim Osman]] || 2004-11-29 || 2024 |- | 22 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Amario Cozier-Duberry]] || 2005-05-29 || 2024 |- | 25 || {{vlv|PAR}} || style="text-align:left" | [[Diego Gómez (2003)|Diego Gómez]] || 2003-03-27 || 2025 |- | 26 || {{vlv|SWE}} || style="text-align:left" | [[Yasin Ayari]] || 2003-10-06 || 2023 |- | 33 || {{vlv|DNK}} || style="text-align:left" | [[Matt O'Riley]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 35 || {{vlv|CIV}} || style="text-align:left" | [[Malick Yalcouyé]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 36 || {{vlv|NGA}} || style="text-align:left" | [[Zadok Yohanna]] || 2007-06-29 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Puolėjai |- | {{0}}9 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Stefanos Tzimas]] || 2006-01-06 || 2025 |- | 10 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Georginio Rutter]] || 2002-04-20 || 2024 |- | 12 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Promise David]] || 2001-07-03 || 2026 |- | 19 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Charalampos Kostoulas]] || 2007-05-30 || 2025 |- | 28 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Evan Ferguson]] || 2004-10-19 || 2021 |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|1983 |0||0| |1|1910 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship|Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''20.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One|Football League One]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2010.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Treneriai == * [[Fabian Hürzeler]], nuo 2024 m. birželio 15 d.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> == Garsesni futbolininkai == ; Futbolininkai, atstovavę nacionalinei Anglijos rinktinei * {{vlv|ENG}} [[Danny Welbeck]], puolėjas (2020–2026);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/42836/Danny_Welbeck.html General Information about the player Danny Welbeck]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|BEL}} [[Leandro Trossard]], saugas, puolėjas (2019–2023);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/79258/Leandro_Trossard.html General Information about the player Leandro Trossard]</ref> * {{vlv|ARG}} [[Alexis Mac Allister]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75349/Alexis_Mac_Allister.html General Information about the player Alexis Mac Allister]</ref> * {{vlv|NED}} [[Bart Verbruggen]], vartininkas, nuo 2023 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Pascal Gross]], * {{vlv|Paragvajus}} [[Diego Gomez]] * {{vlv|Danija}} [[Matt O'Riley]] == Stadionas == ; Goldstone Ground 95 metus „Brighton and Hove Albion“ žaidė „Goldstone Ground“ stadione Hove, kol galiausiai klubo valdyba nusprendė jį parduoti. Šis sandoris, kurį įgyvendino pagrindinis akcininkas Bill Archer ir generalinis direktorius David Bellotti, sukėlė didelių prieštaravimų ir išprovokavo plačius protestus prieš valdybą. Klubas iš šio pardavimo gavo labai mažai lėšų arba negavo jų visai.<ref>[https://web.archive.org/web/20110926121254/http://www.clubsincrisis.com/brighton/brighton_crisis_history.html The History of the Brighton & Hove Albion Crisis]</ref> ; „Withdean Stadium“ „Withdean“ tapo „Brighton“ namų arena 1999–2011 m. Tai nėra vien futbolui skirtas stadionas: didžiąją savo istorijos dalį jis buvo naudojamas lengvajai atletikai, o dar anksčiau čia veikė zoologijos sodas.<ref>[https://web.archive.org/web/20120331194449/http://rpmcollections.wordpress.com/2011/08/08/withdean-stadium/ ]</ref> ; „Falmer Stadium“ {{main|Falmer Stadium}} Namų stadionas – [[Falmer Stadium]] arba „American Express Stadium“ – talpina daugiau nei 30 tūkstančių sirgalių. Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627h | pattern_b= _brighton2627h | pattern_ra= _brighton2627h | pattern_sh= _brighton2627h | pattern_so= _whitetop | leftarm= 004899 | body= 004899 | rightarm= 004899 | shorts= 004899 | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627a | pattern_b= _brighton2627a | pattern_ra= _brighton2627a | pattern_sh= _brighton2627a | pattern_so= _toponwhite | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526h | pattern_b= _brighton2526h | pattern_ra= _brighton2526h | pattern_sh= _brighton2526h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526a | pattern_b= _brighton2526a | pattern_ra= _brighton2526a | pattern_sh= _brighton2526a | pattern_so= | leftarm= c7bdd5 | body= c7bdd5 | rightarm= c7bdd5 | shorts= a491c9 | socks= a491c9 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425h | pattern_b= _brighton2425h | pattern_ra= _brighton2425h | pattern_sh= _brighton2425h | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425a | pattern_b= _brighton2425a | pattern_ra= _brighton2425a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324h | pattern_b= _brighton2324h | pattern_ra= _brighton2324h | pattern_sh= _brighton2324h | pattern_so= _brighton2324hl | leftarm= 0000FF | body= FFFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324a | pattern_b= _brighton2324a | pattern_ra= _brighton2324a | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021bl | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1971–1974 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1974–1975 * {{vlv|ENG}} [[Umbro]], 1975–1987 * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1977–1980 * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]], 1980–1987 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1994–1997 * {{vlv|ITA}} [[Erreà]], 1999–2014 * {{vlv|USA}} [[Nike]], 2014– == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion WFC]] – klubo moterų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/home Oficiali klubo svetainė] * [https://www.premierleague.com/en/clubs/36/brighton-and-hove-albion/overview Premier League svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/brighton-and-hove-albion BBC news. (naujienos apie klubą)] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/2XrRecc3/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/brighton/2XrRecc3/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/brighton-hove-albion/startseite/verein/1237 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-fc/510/overview Globalsportsarchive] (apie klubą) [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Brighton Hove]] 6c9gpr91dj3q59e6ve4cafbehx5522x 7947390 7947389 2026-10-17T13:03:44Z Makenzis 46558 /* Stadionas */ 7947390 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Braitono „Albion“ | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|200px]] | fullname = Brighton & Hove Albion FC | nickname = ''The Seagulls'',<br />''The Albion'' | founded = 1901 m. | ground = [[Falmer (stadionas)|„Falmer“]], [[Braitonas]] | capacity = 30 750 | chairman = Tony Bloom | manager = [[Fabian Hürzeler]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _brighton2627h | pattern_b1 = _brighton2627h | pattern_ra1 = _brighton2627h | pattern_sh1 = _brighton2627h | pattern_so1 = _whitetop | leftarm1 = 004899 | body1 = 004899 | rightarm1 = 004899 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 004899 | pattern_la2 = _brighton2627a | pattern_b2 = _brighton2627a | pattern_ra2 = _brighton2627a | pattern_sh2 = _brighton2627a | pattern_so2 = _toponwhite | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 004899 | pattern_la3 = _brighton2627t | pattern_b3 = _brighton2627t | pattern_ra3 = _brighton2627t | pattern_sh3 = _brighton2627t | pattern_so3 = _socks | leftarm3 = 004654 | body3 = 004654 | rightarm3 = 004654 | shorts3 = 004654 | socks3 = 004654 }} '''Braitono „Albion“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Braitonas|Braitono]]. == Istorija == 1901 m. įkurtas „Brighton & Hove Albion“ klubas. Eilę metų praleido žemesniuose šalies futbolo divizionuose. Nuo 1979–1980 m. sezono varžėsi [[Premier League]]. Keturis sezonus žaidė stipriausiame šalies futbolo divizione, bet jame nepavyko įsitvirtinti. 1997 m. finansinių sunkumų kamuojamas klubas buvo priverstas parduoti savo „Goldstone Ground“ stadioną, o dėl prastų rezultatų atsidūrė ir ant iškritimo iš profesionalios Anglijos futbolo lygos sistemos ribos. 1996–1997 m. sezono pabaigoje paskutinėse rungtynėse prieš „Hereford United“ sprendėsi klubo likimas. Lygiosios (1:1) leido „Brighton & Hove Albion“ išsaugoti vietą lygoje, o pralaimėjimo atveju būtų iškritę į mėgėjišką divizioną. 2009 m. pagrindiniu klubo savininku tapo verslininkas Tony Bloom, o 2011 m. duris atvėrė naujasis „Amex“ stadionas. 2016–2017 m. sezone [[EFL Championship]] (II) užėmė antrą vietą ir pateko į [[Premier League]] po ilgos pertraukos. 2022–2023 m. sezone [[Premier League]] užėmė šeštąją vietą, garantavusią vietą [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape. Jame „Brighton & Hove Albion“ varžėsi prieš Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ([[Nyderlandai]]), [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]] ([[Prancūzija]]) ir [[AÉK Athī́na|Atėnų AE]] ([[Graikija]]). „Brighton & Hove Albion“ klubas iškovojo pirmąją vietą grupėje ir žengė į aštuntfinalį, kur varžėsi prieš „[[AS Roma|Roma]]“ ([[Italija]]). Pirmąsias rungtynes Romoje pralaimėjo 0:4, anglai namuose pasiekė pergalę 1:0, tačiau bendro dviejų rungtynių rezultatas 4-1 italų naudai reiškė, kad į kitą etapą pateko varžovai. 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * ''Atnaujinta 2026 m. spalio 17 d.''<ref>[https://www.transfermarkt.com/brighton-amp-hove-albion/spielplan/verein/1237 Brighton & Hove Albion.] Transfermarkt.</ref> {| class="wikitable" style="width:50%; text-align:center" ! Nr. ! Šalis ! Vardas ! Gimimo data ! Komandoje nuo |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Vartininkai |- | {{0}}1 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Bart Verbruggen]] || 1997-11-18 || 2023 |- | 23 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jason Steele]] || 1990-08-18 || 2018 |- | 38 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Tom McGill]]|| 2000-03-25 || 2018 |- ! align="Center" style="background-color:#FFFF99" colspan="5"| Gynėjai |- | {{0}}3 || {{vlv|BRA}} || style="text-align:left" | [[Igor Julio dos Santos de Paulo|Igor]]|| 1998-02-07 || 2023 |- | {{0}}4 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Pascal Struijk]] || 1999-08-11 || 2026 |- | {{0}}5 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Lewis Dunk]] {(kapitonas) || 1991-11-21 || 2010 |- | {{0}}6 || {{vlv|ALG}} || style="text-align:left" | [[Jaouen Hadjam]] || 2003-03-26 || 2026 |- | 16 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Eiran Cashin]] || 2001-09-11 || 2025 |- | 20 || {{vlv|PRT}} || style="text-align:left" | [[Costinha (2000)|Costinha]] || 2000-03-23 || 2026 |- | 21 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Olivier Boscagli]] || 1997-11-18 || 2025 |- | 24 || {{vlv|TUR}} || style="text-align:left" | [[Ferdi Kadıoğlu]] || 1999-10-07 || 2024 |- | 27 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Mats Wieffer]] || 1999-11-16 || 2024 |- | 29 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Maxim De Cuyper]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 30 || {{vlv|AUT}} || style="text-align:left" | [[Michael Svoboda]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 44 || {{vlv|HRV}} || style="text-align:left" | [[Luka Vušković]] || 2007-02-24 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Saugai |- | {{0}}7 || {{vlv|JPN}} || style="text-align:left" | [[Kaoru Mitoma]] || 1997-05-20 || 2021 |- | {{0}}8 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jack Hinshelwood]] || 2005-04-11 || 2023 |- | 11 || {{vlv|GAM}} || style="text-align:left" | [[Yankuba Minteh]] || 2004-07-22 || 2024 |- | 13 || {{vlv|DEU}} || style="text-align:left" | [[Pascal Groß]] || 1991-06-15 || 2026 |- | 15 || {{vlv|GHA}} || style="text-align:left" | [[Ibrahim Osman]] || 2004-11-29 || 2024 |- | 22 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Amario Cozier-Duberry]] || 2005-05-29 || 2024 |- | 25 || {{vlv|PAR}} || style="text-align:left" | [[Diego Gómez (2003)|Diego Gómez]] || 2003-03-27 || 2025 |- | 26 || {{vlv|SWE}} || style="text-align:left" | [[Yasin Ayari]] || 2003-10-06 || 2023 |- | 33 || {{vlv|DNK}} || style="text-align:left" | [[Matt O'Riley]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 35 || {{vlv|CIV}} || style="text-align:left" | [[Malick Yalcouyé]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 36 || {{vlv|NGA}} || style="text-align:left" | [[Zadok Yohanna]] || 2007-06-29 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Puolėjai |- | {{0}}9 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Stefanos Tzimas]] || 2006-01-06 || 2025 |- | 10 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Georginio Rutter]] || 2002-04-20 || 2024 |- | 12 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Promise David]] || 2001-07-03 || 2026 |- | 19 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Charalampos Kostoulas]] || 2007-05-30 || 2025 |- | 28 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Evan Ferguson]] || 2004-10-19 || 2021 |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|1983 |0||0| |1|1910 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship|Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''20.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One|Football League One]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2010.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Treneriai == * [[Fabian Hürzeler]], nuo 2024 m. birželio 15 d.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> == Garsesni futbolininkai == ; Futbolininkai, atstovavę nacionalinei Anglijos rinktinei * {{vlv|ENG}} [[Danny Welbeck]], puolėjas (2020–2026);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/42836/Danny_Welbeck.html General Information about the player Danny Welbeck]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|BEL}} [[Leandro Trossard]], saugas, puolėjas (2019–2023);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/79258/Leandro_Trossard.html General Information about the player Leandro Trossard]</ref> * {{vlv|ARG}} [[Alexis Mac Allister]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75349/Alexis_Mac_Allister.html General Information about the player Alexis Mac Allister]</ref> * {{vlv|NED}} [[Bart Verbruggen]], vartininkas, nuo 2023 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Pascal Gross]], * {{vlv|Paragvajus}} [[Diego Gomez]] * {{vlv|Danija}} [[Matt O'Riley]] == Stadionas == ; Goldstone Ground 95 metus „Brighton and Hove Albion“ žaidė „Goldstone Ground“ stadione Hove, kol galiausiai klubo valdyba nusprendė jį parduoti. Šis sandoris, kurį įgyvendino pagrindinis akcininkas Bill Archer ir generalinis direktorius David Bellotti, sukėlė didelių prieštaravimų ir išprovokavo plačius protestus prieš valdybą. Klubas iš šio pardavimo gavo labai mažai lėšų arba negavo jų visai.<ref>[https://web.archive.org/web/20110926121254/http://www.clubsincrisis.com/brighton/brighton_crisis_history.html The History of the Brighton & Hove Albion Crisis]</ref> ; „Withdean Stadium“ „Withdean“ tapo „Brighton“ namų arena 1999–2011 m. Tai nėra vien futbolui skirtas stadionas: didžiąją savo istorijos dalį jis buvo naudojamas lengvajai atletikai, o dar anksčiau čia veikė zoologijos sodas.<ref>[https://web.archive.org/web/20120331194449/http://rpmcollections.wordpress.com/2011/08/08/withdean-stadium/ Withdean Stadium]</ref> ; „Falmer Stadium“ {{main|Falmer Stadium}} Namų stadionas – [[Falmer Stadium]] arba „American Express Stadium“ – talpina daugiau nei 30 tūkstančių sirgalių. Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627h | pattern_b= _brighton2627h | pattern_ra= _brighton2627h | pattern_sh= _brighton2627h | pattern_so= _whitetop | leftarm= 004899 | body= 004899 | rightarm= 004899 | shorts= 004899 | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627a | pattern_b= _brighton2627a | pattern_ra= _brighton2627a | pattern_sh= _brighton2627a | pattern_so= _toponwhite | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526h | pattern_b= _brighton2526h | pattern_ra= _brighton2526h | pattern_sh= _brighton2526h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526a | pattern_b= _brighton2526a | pattern_ra= _brighton2526a | pattern_sh= _brighton2526a | pattern_so= | leftarm= c7bdd5 | body= c7bdd5 | rightarm= c7bdd5 | shorts= a491c9 | socks= a491c9 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425h | pattern_b= _brighton2425h | pattern_ra= _brighton2425h | pattern_sh= _brighton2425h | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425a | pattern_b= _brighton2425a | pattern_ra= _brighton2425a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324h | pattern_b= _brighton2324h | pattern_ra= _brighton2324h | pattern_sh= _brighton2324h | pattern_so= _brighton2324hl | leftarm= 0000FF | body= FFFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324a | pattern_b= _brighton2324a | pattern_ra= _brighton2324a | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021bl | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1971–1974 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1974–1975 * {{vlv|ENG}} [[Umbro]], 1975–1987 * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1977–1980 * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]], 1980–1987 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1994–1997 * {{vlv|ITA}} [[Erreà]], 1999–2014 * {{vlv|USA}} [[Nike]], 2014– == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion WFC]] – klubo moterų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/home Oficiali klubo svetainė] * [https://www.premierleague.com/en/clubs/36/brighton-and-hove-albion/overview Premier League svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/brighton-and-hove-albion BBC news. (naujienos apie klubą)] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/2XrRecc3/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/brighton/2XrRecc3/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/brighton-hove-albion/startseite/verein/1237 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-fc/510/overview Globalsportsarchive] (apie klubą) [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Brighton Hove]] a4f8o5z0mnx92sfr02vt9csp2xgb0dj 7947392 7947390 2026-10-17T13:06:23Z Makenzis 46558 /* Stadionas */ 7947392 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Braitono „Albion“ | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|200px]] | fullname = Brighton & Hove Albion FC | nickname = ''The Seagulls'',<br />''The Albion'' | founded = 1901 m. | ground = [[Falmer (stadionas)|„Falmer“]], [[Braitonas]] | capacity = 30 750 | chairman = Tony Bloom | manager = [[Fabian Hürzeler]] | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2024–2025 | position = 8 vieta | pattern_la1 = _brighton2627h | pattern_b1 = _brighton2627h | pattern_ra1 = _brighton2627h | pattern_sh1 = _brighton2627h | pattern_so1 = _whitetop | leftarm1 = 004899 | body1 = 004899 | rightarm1 = 004899 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 004899 | pattern_la2 = _brighton2627a | pattern_b2 = _brighton2627a | pattern_ra2 = _brighton2627a | pattern_sh2 = _brighton2627a | pattern_so2 = _toponwhite | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = 004899 | pattern_la3 = _brighton2627t | pattern_b3 = _brighton2627t | pattern_ra3 = _brighton2627t | pattern_sh3 = _brighton2627t | pattern_so3 = _socks | leftarm3 = 004654 | body3 = 004654 | rightarm3 = 004654 | shorts3 = 004654 | socks3 = 004654 }} '''Braitono „Albion“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Braitonas|Braitono]]. == Istorija == 1901 m. įkurtas „Brighton & Hove Albion“ klubas. Eilę metų praleido žemesniuose šalies futbolo divizionuose. Nuo 1979–1980 m. sezono varžėsi [[Premier League]]. Keturis sezonus žaidė stipriausiame šalies futbolo divizione, bet jame nepavyko įsitvirtinti. 1997 m. finansinių sunkumų kamuojamas klubas buvo priverstas parduoti savo „Goldstone Ground“ stadioną, o dėl prastų rezultatų atsidūrė ir ant iškritimo iš profesionalios Anglijos futbolo lygos sistemos ribos. 1996–1997 m. sezono pabaigoje paskutinėse rungtynėse prieš „Hereford United“ sprendėsi klubo likimas. Lygiosios (1:1) leido „Brighton & Hove Albion“ išsaugoti vietą lygoje, o pralaimėjimo atveju būtų iškritę į mėgėjišką divizioną. 2009 m. pagrindiniu klubo savininku tapo verslininkas Tony Bloom, o 2011 m. duris atvėrė naujasis „Amex“ stadionas. 2016–2017 m. sezone [[EFL Championship]] (II) užėmė antrą vietą ir pateko į [[Premier League]] po ilgos pertraukos. 2022–2023 m. sezone [[Premier League]] užėmė šeštąją vietą, garantavusią vietą [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape. Jame „Brighton & Hove Albion“ varžėsi prieš Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ([[Nyderlandai]]), [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]] ([[Prancūzija]]) ir [[AÉK Athī́na|Atėnų AE]] ([[Graikija]]). „Brighton & Hove Albion“ klubas iškovojo pirmąją vietą grupėje ir žengė į aštuntfinalį, kur varžėsi prieš „[[AS Roma|Roma]]“ ([[Italija]]). Pirmąsias rungtynes Romoje pralaimėjo 0:4, anglai namuose pasiekė pergalę 1:0, tačiau bendro dviejų rungtynių rezultatas 4-1 italų naudai reiškė, kad į kitą etapą pateko varžovai. 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkai * ''Atnaujinta 2026 m. spalio 17 d.''<ref>[https://www.transfermarkt.com/brighton-amp-hove-albion/spielplan/verein/1237 Brighton & Hove Albion.] Transfermarkt.</ref> {| class="wikitable" style="width:50%; text-align:center" ! Nr. ! Šalis ! Vardas ! Gimimo data ! Komandoje nuo |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Vartininkai |- | {{0}}1 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Bart Verbruggen]] || 1997-11-18 || 2023 |- | 23 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jason Steele]] || 1990-08-18 || 2018 |- | 38 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Tom McGill]]|| 2000-03-25 || 2018 |- ! align="Center" style="background-color:#FFFF99" colspan="5"| Gynėjai |- | {{0}}3 || {{vlv|BRA}} || style="text-align:left" | [[Igor Julio dos Santos de Paulo|Igor]]|| 1998-02-07 || 2023 |- | {{0}}4 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Pascal Struijk]] || 1999-08-11 || 2026 |- | {{0}}5 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Lewis Dunk]] {(kapitonas) || 1991-11-21 || 2010 |- | {{0}}6 || {{vlv|ALG}} || style="text-align:left" | [[Jaouen Hadjam]] || 2003-03-26 || 2026 |- | 16 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Eiran Cashin]] || 2001-09-11 || 2025 |- | 20 || {{vlv|PRT}} || style="text-align:left" | [[Costinha (2000)|Costinha]] || 2000-03-23 || 2026 |- | 21 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Olivier Boscagli]] || 1997-11-18 || 2025 |- | 24 || {{vlv|TUR}} || style="text-align:left" | [[Ferdi Kadıoğlu]] || 1999-10-07 || 2024 |- | 27 || {{vlv|NLD}} || style="text-align:left" | [[Mats Wieffer]] || 1999-11-16 || 2024 |- | 29 || {{vlv|BEL}} || style="text-align:left" | [[Maxim De Cuyper]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 30 || {{vlv|AUT}} || style="text-align:left" | [[Michael Svoboda]] || 2000-12-22 || 2025 |- | 44 || {{vlv|HRV}} || style="text-align:left" | [[Luka Vušković]] || 2007-02-24 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Saugai |- | {{0}}7 || {{vlv|JPN}} || style="text-align:left" | [[Kaoru Mitoma]] || 1997-05-20 || 2021 |- | {{0}}8 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Jack Hinshelwood]] || 2005-04-11 || 2023 |- | 11 || {{vlv|GAM}} || style="text-align:left" | [[Yankuba Minteh]] || 2004-07-22 || 2024 |- | 13 || {{vlv|DEU}} || style="text-align:left" | [[Pascal Groß]] || 1991-06-15 || 2026 |- | 15 || {{vlv|GHA}} || style="text-align:left" | [[Ibrahim Osman]] || 2004-11-29 || 2024 |- | 22 || {{vlv|ENG}} || style="text-align:left" | [[Amario Cozier-Duberry]] || 2005-05-29 || 2024 |- | 25 || {{vlv|PAR}} || style="text-align:left" | [[Diego Gómez (2003)|Diego Gómez]] || 2003-03-27 || 2025 |- | 26 || {{vlv|SWE}} || style="text-align:left" | [[Yasin Ayari]] || 2003-10-06 || 2023 |- | 33 || {{vlv|DNK}} || style="text-align:left" | [[Matt O'Riley]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 35 || {{vlv|CIV}} || style="text-align:left" | [[Malick Yalcouyé]] || 2000-11-21 || 2024 |- | 36 || {{vlv|NGA}} || style="text-align:left" | [[Zadok Yohanna]] || 2007-06-29 || 2026 |- ! style="background-color:#FFFF99;" colspan="5"| Puolėjai |- | {{0}}9 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Stefanos Tzimas]] || 2006-01-06 || 2025 |- | 10 || {{vlv|FRA}} || style="text-align:left" | [[Georginio Rutter]] || 2002-04-20 || 2024 |- | 12 || {{vlv|CAN}} || style="text-align:left" | [[Promise David]] || 2001-07-03 || 2026 |- | 19 || {{vlv|GRE}} || style="text-align:left" | [[Charalampos Kostoulas]] || 2007-05-30 || 2025 |- | 28 || {{vlv|IRL}} || style="text-align:left" | [[Evan Ferguson]] || 2004-10-19 || 2021 |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|1983 |0||0| |1|1910 |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2021.html 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2019.html 2018–2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2018.html 2017–2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship|Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2017.html 2016–2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''20.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Championship''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One|Football League One]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2010.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Treneriai == * [[Fabian Hürzeler]], nuo 2024 m. birželio 15 d.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> == Garsesni futbolininkai == ; Futbolininkai, atstovavę nacionalinei Anglijos rinktinei * {{vlv|ENG}} [[Danny Welbeck]], puolėjas (2020–2026);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/42836/Danny_Welbeck.html General Information about the player Danny Welbeck]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|BEL}} [[Leandro Trossard]], saugas, puolėjas (2019–2023);<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/79258/Leandro_Trossard.html General Information about the player Leandro Trossard]</ref> * {{vlv|ARG}} [[Alexis Mac Allister]], saugas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/75349/Alexis_Mac_Allister.html General Information about the player Alexis Mac Allister]</ref> * {{vlv|NED}} [[Bart Verbruggen]], vartininkas, nuo 2023 m. * {{vlv|Vokietija}} [[Pascal Gross]], * {{vlv|Paragvajus}} [[Diego Gomez]] * {{vlv|Danija}} [[Matt O'Riley]] == Stadionas == ; Goldstone Ground 95 metus „Brighton and Hove Albion“ žaidė „Goldstone Ground“ stadione Hove, kol galiausiai klubo valdyba nusprendė jį parduoti. Šis sandoris, kurį įgyvendino pagrindinis akcininkas Bill Archer ir generalinis direktorius David Bellotti, sukėlė didelių prieštaravimų ir išprovokavo plačius protestus prieš valdybą. Klubas iš šio pardavimo gavo labai mažai lėšų arba negavo jų visai.<ref>[https://web.archive.org/web/20110926121254/http://www.clubsincrisis.com/brighton/brighton_crisis_history.html The History of the Brighton & Hove Albion Crisis]</ref> ; „Withdean Stadium“ „Withdean“ tapo „Brighton“ namų arena 1999–2011 m. Tai nėra vien futbolui skirtas stadionas: didžiąją savo istorijos dalį jis buvo naudojamas lengvajai atletikai, o dar anksčiau čia veikė zoologijos sodas.<ref>[https://web.archive.org/web/20120331194449/http://rpmcollections.wordpress.com/2011/08/08/withdean-stadium/ Withdean Stadium]</ref> ; „Falmer Stadium“ {{main|Falmer Stadium}} Namų stadionas – [[Falmer Stadium]] arba „American Express Stadium“ – talpina daugiau nei 30 tūkstančių sirgalių. Stadiono statyba prasidėjo 2008 m. gruodį. 2011 m. gegužės 31 d. klubas oficialiai perėmė stadioną. Pradinis talpumas siekė 22 374 vietas. Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''Brighton & Hove Albion''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Brighton & Hove Albion logo.png|150px]]'''Brighton & Hove Albion''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627h | pattern_b= _brighton2627h | pattern_ra= _brighton2627h | pattern_sh= _brighton2627h | pattern_so= _whitetop | leftarm= 004899 | body= 004899 | rightarm= 004899 | shorts= 004899 | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2627a | pattern_b= _brighton2627a | pattern_ra= _brighton2627a | pattern_sh= _brighton2627a | pattern_so= _toponwhite | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 004899 | title= {{small|2026–2027 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526h | pattern_b= _brighton2526h | pattern_ra= _brighton2526h | pattern_sh= _brighton2526h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2526a | pattern_b= _brighton2526a | pattern_ra= _brighton2526a | pattern_sh= _brighton2526a | pattern_so= | leftarm= c7bdd5 | body= c7bdd5 | rightarm= c7bdd5 | shorts= a491c9 | socks= a491c9 | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425h | pattern_b= _brighton2425h | pattern_ra= _brighton2425h | pattern_sh= _brighton2425h | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2425a | pattern_b= _brighton2425a | pattern_ra= _brighton2425a | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= FFDD00 | socks= FFDD00 | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324h | pattern_b= _brighton2324h | pattern_ra= _brighton2324h | pattern_sh= _brighton2324h | pattern_so= _brighton2324hl | leftarm= 0000FF | body= FFFFFF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _brighton2324a | pattern_b= _brighton2324a | pattern_ra= _brighton2324a | pattern_sh= | pattern_so= _nikematchfit2021bl | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojas * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1971–1974 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1974–1975 * {{vlv|ENG}} [[Umbro]], 1975–1987 * {{vlv|ENG}} [[Bukta (įmonė)|Bukta]], 1977–1980 * {{vlv|Vokietija}} [[Adidas]], 1980–1987 * {{vlv|ENG}} [[Admiral Sportswear|Admiral]], 1994–1997 * {{vlv|ITA}} [[Erreà]], 1999–2014 * {{vlv|USA}} [[Nike]], 2014– == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion WFC]] – klubo moterų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/home Oficiali klubo svetainė] * [https://www.premierleague.com/en/clubs/36/brighton-and-hove-albion/overview Premier League svetainė] * [https://www.bbc.com/sport/football/teams/brighton-and-hove-albion BBC news. (naujienos apie klubą)] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/2XrRecc3/ SOCCERWAY] (apie klubą) * [https://www.flashscore.com/team/brighton/2XrRecc3/ FLASHSCORE] (apie klubą) * [https://www.transfermarkt.com/brighton-hove-albion/startseite/verein/1237 Transfermarkt] (apie klubą) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-fc/510/overview Globalsportsarchive] (apie klubą) [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Brighton Hove]] gt7r5fcdxc8qx9087x5ypj51hg5g5vc 0 179872 7947441 7947292 2026-10-17T14:56:52Z CD 677 7947441 wikitext text/x-wiki '''Miesto tipo gyvenvietė''' – [[SSRS]] egzistavęs [[gyvenvietė]]s tipas, tarpinis tarp [[miestas|miesto]] ir [[kaimas|kaimo]]. 1979 m. TSRS buvo 3845 miesto tipo gyvenvietės,<ref name=lte/> jos taip pat vadintos tiesiog gyvenvietėmis ({{ru|посёлок}}).<ref>{{TEŽ|1055|Посёлок}}</ref> [[Lietuvos TSR]] įvairiu metu jų buvo 32. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo dauguma šių gyvenviečių tapo miestais, kai kurios – [[miestelis|miesteliais]]. == Aprašymas == Gyvenvietės, pertvarkytos į miesto tipo gyvenvietes, turėdavo valstybinį butų ūkio fondą.<ref name=tle/> Tai gyvenvietės, kurios kūrėsi prie didelių pramonės, energetikos, transporto objektų, taip pat gydymui ir poilsiui tinkamose vietose. Skirtingos paskirties miesto tipo gyvenvietėms taikyti nevienodi kriterijai:<ref name=lte>{{LTE|7|469–470}}</ref> * darbininkų gyvenvietės – per 3000 gyventojų, iš jų per 85 proc. darbininkų, tarnautojų ir jų šeimų narių; * kurortinės gyvenvietės – per 2000 gyventojų, čia gydėsi ir ilsėjosi iš kitur atvykę žmonės, kurių skaičius vienu metu sudaro per 50 proc. vietos gyventojų skaičiaus; * poilsinės gyvenvietės – iki 25 proc. vietos gyventojų verčiasi žemės ūkiu. Kartais miesto tipo gyvenvietėmis tapdavo vietovės su 500–2000 gyventojų, jeigu buvo ryški jų ekonominės, socialinės raidos ir gyventojų daugėjimo perspektyva (pavyzdžiui, [[Elektrėnai]], [[Sniečkus (gyvenvietė)|Sniečkus]], pastatyti prie naujųjų elektrinių).<ref name=tle>{{TLE|3|73}}</ref> == Lietuvoje == Miesto tipo gyvenvietės teises suteikdavo ar panaikindavo [[LSSR AT]] Prezidiumas rajonų vykdomųjų komitetų teikimu ir LSSR ministrų tarybos siūlymu. Dauguma tokių gyvenviečių išaugo prie pramonės įmonių: statybinių medžiagų gamybos ([[Garliava]], [[Gelgaudiškis]], [[Venta (gyvenvietė)|Venta]]), durpių gavybos ([[Baltoji Vokė]], [[Ežerėlis]], [[Tyruliai]]), medžio apdirbimo ([[Rūdiškės]]), popieriaus ([[Grigiškės]]), audinių ([[Juodupė]]) fabrikų, prie statybų ([[Elektrėnai]], [[Sniečkus (gyvenvietė)|Sniečkus]]).<ref name=tle/> Pirmosiomis miesto tipo gyvenvietėmis sovietmečiu paskelbti [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. įsaku kurortai [[Birštonas]], [[Likėnai]] ir vasarvietės [[Juodkrantė]], [[Kačerginė]], [[Kulautuva]], [[Nida]], [[Preila]]. Daugiausia tokių gyvenviečių (17) įsteigta [[1958]] m. Ilgainiui dalis 3 miesto tipo gyvenvietės tapo miestais ([[Birštonas]], [[Naujoji Akmenė]], [[Gargždai]]), 2 neteko teisių ir tapo kaimais ([[Antalieptė]], [[Linksmakalnis]]), 5 prijungtos prie miestų ([[Giruliai]], [[Juodkrantė]], [[Nida]], [[Palemonas]], [[Preila]]). 1985 m. Lietuvoje buvo 22 miesto tipo gyvenvietės, jose gyveno 87,7 tūkst. žmonių (1979 m. – 63,6 tūkst.). 1994 m. atliekant Lietuvos Respublikos administracinę reformą, miesto tipo gyvenvietės tapo miestais. Per visą laikotarpį Lietuvoje miesto tipo gyvenvietėmis yra buvę 32 vietovės: {| class="wikitable sortable" ! Gyvenvietė || Laikotarpis || Pabaiga |- | [[Antalieptė]] || 1958–1976 || Tapo kaimu |- | [[Balbieriškis]] || 1958–1992 || Tapo miesteliu |- | [[Baltoji Vokė]] || 1958–1994 || Tapo miestu |- | [[Birštonas]] || 1946–1966 || Tapo miestu |- | [[Elektrėnai]] || 1962–1994 || Tapo miestu |- | [[Ežerėlis]] || 1956–1994 || Tapo miestu |- | [[Gargždai]] || 1958–1965 || Tapo miestu |- | [[Garliava]] || 1958–1994 || Tapo miestu |- | [[Gelgaudiškis]] || 1958–1994 || Tapo miestu |- | [[Giruliai]] || 1947–1975 || Prijungti prie Klaipėdos miesto |- | [[Grigiškės]] || 1958–1994 || Tapo miestu |- | [[Juodkrantė]] || 1946–1961 || Prijungta prie Neringos miesto |- | [[Juodupė]] || 1956–1994 || Tapo miestu, 2002 m. – miesteliu |- | [[Kačerginė]] || 1946–1994 || Tapo miestu, 1997 m. – miesteliu |- | [[Kulautuva]] || 1946–1994 || Tapo miestu, 2003 m. – miesteliu |- | [[Likėnai]] || 1946–1992 || Tapo miesteliu ([[Pabiržė]]) |- | [[Linksmakalnis]] || 1958–1970 || Tapo kaimu |- | [[Naujamiestis]] || 1958–1991 || Tapo miesteliu |- | [[Naujoji Akmenė]] || 1952–1965 || Tapo miestu |- | [[Nida]] || 1946–1961 || Prijungta prie Neringos miesto |- | [[Palemonas]] || 1958–1961 || Prijungtas prie Kauno miesto |- | [[Panemunė]] || 1968–1994 || Tapo miestu |- | [[Preila]] || 1946–1961 || Prijungta prie Neringos miesto |- | [[Rūdiškės]] || 1958–1994 || Tapo miestu |- | [[Sniečkus (gyvenvietė)|Sniečkus]] || 1977–1994 || Tapo miestu ([[Visaginas]]) |- | [[Subačius]] || 1958–1994 || Tapo miestu |- | [[Tyruliai]] || 1958–1994 || Tapo miestu, 2003 m. – miesteliu |- | [[Turmantas]] || 1958–1994 || Tapo miestu, 1999 m. – miesteliu |- | [[Venta (gyvenvietė)|Venta]] || 1978–1994 || Tapo miestu |- | [[Viekšniai]] || 1958–1994 || Tapo miestu |- | [[Žemaičių Naumiestis]] || 1958–1994 || Tapo miestu, 1997 m. – miesteliu |- | [[Žiežmariai]] || 1958–1994 || Tapo miestu |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [[1959 m. Lietuvos gyventojų surašymas#Miesto tipo gyvenvietės|Miesto tipo gyvenvietės 1959 m.]] * [[1970 m. Lietuvos gyventojų surašymas#Miesto tipo gyvenvietės|Miesto tipo gyvenvietės 1970 m.]] * [[1979 m. Lietuvos gyventojų surašymas#Miesto tipo gyvenvietės|Miesto tipo gyvenvietės 1979 m.]] * [[1989 m. Lietuvos gyventojų surašymas#Miesto tipo gyvenvietės|Miesto tipo gyvenvietės 1989 m.]] [[Kategorija:Lietuvos gyvenvietės pagal statusą|Miesto tipo]] [[Kategorija:Miesto tipo gyvenvietės| ]] 8r9gls5dgcedjungjw78o98v4r04669 0 186418 7947415 7824073 2026-10-17T13:28:33Z Makenzis 46558 7947415 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = moterų <br /> LIVERPOOL | image = [[Vaizdas:Liverpool FC logo.png|150px|Emblema]] | fullname = Liverpool Football Club Ladies | nickname = ''The Reds'' | founded = 1989 m. kaip ''Newton L.F.C.'' | ground = „Ashley Travel“ stadionas | capacity = | chairman = {{flagicon|England}} Edward Sinnott | manager = 18 000 | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 11 vieta | pattern_la1=_whiteshoulders|pattern_b1=|pattern_ra1=_whiteshoulders| | leftarm1=DD0000|body1=DD0000|rightarm1=DD0000|shorts1=DD0000|socks1=DD0000| | pattern_la2=_redshoulders|pattern_b2=|pattern_ra2=_redshoulders| | leftarm2=FFFF00|body2=FFFF00|rightarm2=FFFF00|shorts2=FFFF00|socks2=FFFF00 }} '''Liverpulio moterų futbolo klubas''' ({{en|Liverpool F.C. Ladies}}) – [[Anglija|Anglijos]] futbolo komanda iš [[Liverpulis|Liverpulio]], rungtyniaujanti moterų futbolo varžybose. == Istorija == Liverpulio FC filialas, įkurtas 1989 m. kaip ''Newton L.F.C.'' Vėliau komandos pavadinimą pakeitė į ''Knowsley L.F.C.'' ir pradėjo žaisti [[FA Women's Premier League|Moterų Premier lygoje]]. 1994 m. pakeitė pavadinimą į ''Liverpool L.F.C.'' 2000 m. buvo perkeltas į Šiaurės čempionatą, kurį 2004 m. laimėjo. 2004 m. m. buvo perkeltas į moterų Premier lygą, kurioje žaidė neilgai, laimėjo tik dvejas varžybas. 2007–2008 metų sezone iškovojo teisę žaisti aukščiausioje lygoje. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/2011/regular-season/r13494/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/2012/regular-season/r17035/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/2013/regular-season/r20400/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/2014/regular-season/r24179/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/2015/regular-season/r30536/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/2016/regular-season/r34382/</ref> |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20172018/spring-series/r42766/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''Iškrito į [[FA Women's Championship]]''' |- |||||| |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20202021/regular-season/r58336/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20212022/regular-season/r62916/</ref> |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Žaidėjos == Atnaujinta; [[2021]] m. [[rugpjūčio 25]] d.<ref>https://www.liverpoolfc.com/team/women</ref><ref>https://www.liverpoolfc.com/news/women/359347-niamh-fahey-appointed-vice-captain-of-liverpool-fc-women</ref> {{fs start}} {{fs player|no= 1|nat=ENG|pos=GK|name=[[Rachael Laws]]}} {{Fs player|no= 2|nat=ENG|pos=DF|name=[[Charlotte Wardlaw]]|other=skol. iš Chelsea}} {{Fs player|no= 3|nat=ENG|pos=DF|name=[[Leighanne Robe]]}} {{Fs player|no= 4|nat=WAL|pos=MF|name=[[Rhiannon Roberts]]}} {{Fs player|no= 5|nat=IRL|pos=DF|name=[[Niamh Fahey]]|other=kapitonė}} {{Fs player|no= 6|nat=ENG|pos=DF|name=[[Jasmine Matthews]]}} {{Fs player|no= 7|nat=ENG|pos=MF|name=[[Missy Bo Kearns]]}} {{fs player|no= 8|nat=JAM|pos=MF|name=[[Jade Bailey]]}} {{Fs player|no= 9|nat=IRL|pos=FW|name=[[Leanne Kiernan]]}} {{Fs player|no=10|nat=NIR|pos=MF|name=[[Rachel Furness]]}} {{fs player|no=11|nat=ENG|pos=FW|name=[[Melissa Lawley]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=12|nat=ENG|pos=DF|name=[[Taylor Hinds]]}} {{fs player|no=13|nat=CAN|pos=GK|name=[[Rylee Foster]]}} {{Fs player|no=14|nat=ENG|pos=FW|name=[[Ashley Hodson]]}} {{fs player|no=15|nat=NZL|pos=DF|name=[[Meikayla Moore]]}} {{fs player|no=17|nat=ENG|pos=MF|name=[[Carla Humphrey]]}} {{fs player|no=18|nat=WAL|pos=MF|name=[[Ceri Holland]]}} {{fs player|no=19|nat=ENG|pos=FW|name=[[Rianna Dean]]}} {{Fs player|no=20|nat=BEL|pos=FW|name=[[Yana Daniels]]}} {{Fs player|no=28|nat=IRL|pos=DF|name=[[Megan Campbell]]}} {{fs player|no=40|nat=ENG|pos=GK|name=[[Katie Startup]]}} {{fs end}} == Personalas == * Vyr. treneris: David Bradley (buvęs) * Vartininkių treneris: Chris Parry * Fizioterapeutas: Peter Lyons * Klubo sekretorius: Suey George * Atstovas spaudai: Jared Robinson * Klubo iždininkas: Paul Gamez-Calderon == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.lfcladies.net/ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/liverpool-fc/29318/ Globalsportsarchive] {{Liverpool FC}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] [[Kategorija:Liverpulis]] 30if4r5krmd6i5xxpfwrxrg4azeb42h 7947416 7947415 2026-10-17T13:28:43Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7947416 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = moterų <br /> LIVERPOOL | image = [[Vaizdas:Liverpool FC logo.png|150px|Emblema]] | fullname = Liverpool Football Club Ladies | nickname = ''The Reds'' | founded = 1989 m. kaip ''Newton L.F.C.'' | ground = „Ashley Travel“ stadionas | capacity = | chairman = {{flagicon|England}} Edward Sinnott | manager = 18 000 | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 11 vieta | pattern_la1=_whiteshoulders|pattern_b1=|pattern_ra1=_whiteshoulders| | leftarm1=DD0000|body1=DD0000|rightarm1=DD0000|shorts1=DD0000|socks1=DD0000| | pattern_la2=_redshoulders|pattern_b2=|pattern_ra2=_redshoulders| | leftarm2=FFFF00|body2=FFFF00|rightarm2=FFFF00|shorts2=FFFF00|socks2=FFFF00 }} '''Liverpulio moterų futbolo klubas''' ({{en|Liverpool F.C. Ladies}}) – [[Anglija|Anglijos]] futbolo komanda iš [[Liverpulis|Liverpulio]], rungtyniaujanti moterų futbolo varžybose. == Istorija == Liverpulio FC filialas, įkurtas 1989 m. kaip ''Newton L.F.C.'' Vėliau komandos pavadinimą pakeitė į ''Knowsley L.F.C.'' ir pradėjo žaisti [[FA Women's Premier League|Moterų Premier lygoje]]. 1994 m. pakeitė pavadinimą į ''Liverpool L.F.C.'' 2000 m. buvo perkeltas į Šiaurės čempionatą, kurį 2004 m. laimėjo. 2004 m. m. buvo perkeltas į moterų Premier lygą, kurioje žaidė neilgai, laimėjo tik dvejas varžybas. 2007–2008 metų sezone iškovojo teisę žaisti aukščiausioje lygoje. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/2011/regular-season/r13494/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/2012/regular-season/r17035/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/2013/regular-season/r20400/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/2014/regular-season/r24179/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/2015/regular-season/r30536/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/2016/regular-season/r34382/</ref> |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20172018/spring-series/r42766/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''Iškrito į [[FA Women's Championship]]''' |- |||||| |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20202021/regular-season/r58336/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20212022/regular-season/r62916/</ref> |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | |- |} == Žaidėjos == Atnaujinta; [[2021]] m. [[rugpjūčio 25]] d.<ref>https://www.liverpoolfc.com/team/women</ref><ref>https://www.liverpoolfc.com/news/women/359347-niamh-fahey-appointed-vice-captain-of-liverpool-fc-women</ref> {{fs start}} {{fs player|no= 1|nat=ENG|pos=GK|name=[[Rachael Laws]]}} {{Fs player|no= 2|nat=ENG|pos=DF|name=[[Charlotte Wardlaw]]|other=skol. iš Chelsea}} {{Fs player|no= 3|nat=ENG|pos=DF|name=[[Leighanne Robe]]}} {{Fs player|no= 4|nat=WAL|pos=MF|name=[[Rhiannon Roberts]]}} {{Fs player|no= 5|nat=IRL|pos=DF|name=[[Niamh Fahey]]|other=kapitonė}} {{Fs player|no= 6|nat=ENG|pos=DF|name=[[Jasmine Matthews]]}} {{Fs player|no= 7|nat=ENG|pos=MF|name=[[Missy Bo Kearns]]}} {{fs player|no= 8|nat=JAM|pos=MF|name=[[Jade Bailey]]}} {{Fs player|no= 9|nat=IRL|pos=FW|name=[[Leanne Kiernan]]}} {{Fs player|no=10|nat=NIR|pos=MF|name=[[Rachel Furness]]}} {{fs player|no=11|nat=ENG|pos=FW|name=[[Melissa Lawley]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=12|nat=ENG|pos=DF|name=[[Taylor Hinds]]}} {{fs player|no=13|nat=CAN|pos=GK|name=[[Rylee Foster]]}} {{Fs player|no=14|nat=ENG|pos=FW|name=[[Ashley Hodson]]}} {{fs player|no=15|nat=NZL|pos=DF|name=[[Meikayla Moore]]}} {{fs player|no=17|nat=ENG|pos=MF|name=[[Carla Humphrey]]}} {{fs player|no=18|nat=WAL|pos=MF|name=[[Ceri Holland]]}} {{fs player|no=19|nat=ENG|pos=FW|name=[[Rianna Dean]]}} {{Fs player|no=20|nat=BEL|pos=FW|name=[[Yana Daniels]]}} {{Fs player|no=28|nat=IRL|pos=DF|name=[[Megan Campbell]]}} {{fs player|no=40|nat=ENG|pos=GK|name=[[Katie Startup]]}} {{fs end}} == Personalas == * Vyr. treneris: David Bradley (buvęs) * Vartininkių treneris: Chris Parry * Fizioterapeutas: Peter Lyons * Klubo sekretorius: Suey George * Atstovas spaudai: Jared Robinson * Klubo iždininkas: Paul Gamez-Calderon == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.lfcladies.net/ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/liverpool-fc/29318/ Globalsportsarchive] {{Liverpool FC}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] [[Kategorija:Liverpulis]] bj4a9hnqgutzxpo3ukqkfdsz3t3ihx2 0 189297 7947404 7875971 2026-10-17T13:16:01Z Homer Citywide 221380 iliustracija 7947404 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė visuomeninis transportas |pavadinimas = Vilniaus troleibusai |transporto tipas = troleibusas |paveikslėlis = Solaris Trollino 12 (IV), VVT, 1726, route 2, Vilnius, Tado Kosciuškos gatvė.jpg |paveikslėlio tekstas = 2 maršrutas, Solaris Trollino IV 12 troleibusas |vieta = [[Vilnius]] |linijų skaičius = 21 |stotelių skaičius = |tinklalapis = [http://www.vilniausviesasistransportas.lt/ vilniausviesasistransportas.lt] |pradėta eksploatuoti = 1956 m. lapkričio 3 d. |baigta eksploatuoti = |operatorius = UAB „[[Vilniaus viešasis transportas]]“ |riedmenų skaičius = 279 |sistemos ilgis = |geležinkelio vėžės = |elektrifikacija = |žemėlapis = }} '''Vilniaus troleibusai''' – viena iš dviejų Lietuvos troleibusų sistemų. Maršrutai, transporto priemonės ir infrastruktūra valdomi miesto savivaldybei priklausančios įmonės UAB „[[Vilniaus viešasis transportas]]“. == Istorija == [[Vaizdas:Vilniaus troleibusu parkas by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|kairėje|[[Antakalnis|Antakalnio]] 1-asis troleibusų parkas]] [[Vaizdas:Vln trol2 by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|kairėje|[[Viršuliškės|Viršuliškių]] 2-asis troleibusų parkas]] 1956 m. spalį įkurta [[Vilniaus troleibusų valdyba]], nutiestas 7,8 km ilgio kontaktinis tinklas ir pastatytas parkas 25 troleibusams. Tų pačių metų lapkričio 6 d.<ref>Laikraštis „Tiesa“, 1956-11-07</ref> išriedėjo pirmi 7 MTB-82D troleibusai maršrutu „[[Antakalnis (Vilnius)|Antakalnis]]–Stotis“. 1981 m. troleibusų skaičius du kartus viršijo parko aptarnavimo projektinį galingumą, tad nuspręsta statyti antrąjį parką. Jis atidarytas [[1985]] m. [[gruodžio 28]] d. [[Viršuliškės|Viršuliškių]] rajone. Čia galėta aptarnauti 150 troleibusų. 1993 m. balandį valdyba reorganizuota į [[UAB „Vilniaus troleibusai“]] (steigėja/savininkė [[Vilniaus miesto savivaldybė]]). 1996–1997 m. iš savivaldybės biudžeto įsigyta 30 naujų [[Čekija|čekiškų]] troleibusų „[[Škoda]] 14Tr“, o 1999 m. – 23 „Škoda 14TrM“. 2004–2006 m. [[lizingas|lizingo]] būdu įsigijo 45 naujus [[Lenkija|lenkiškus]] žemagrindžius troleibusus „[[Solaris Bus & Coach|Solaris]] Trollino 15 AC“. 2011 m. lapkričio 4 d. įmonė reorganizuota į [[UAB Vilniaus viešasis transportas|UAB „Vilniaus viešasis transportas]]“. 2018–2019 m. įmonė įsigijo 41 naujus „Solaris Trollino IV 12“ troleibusus. 2023 m. įmonė pasirašė sutartį dėl 91 troleibuso „[[Škoda 32Tr]]“ įsigijimo.<ref name=":0">https://vilnius.lt/lt/2023/05/15/vvt-ir-skoda-group-patvirtino-sandori-nauju-troleibusu-gamyba-prasides-birzeli/</ref> Šiais troleibusais planuojama palaipsniui pakeisti senuosius „Škoda 14Tr“ troleibusus. Pirmieji troleibusai pagal šią sutartį gauti ir pradėjo kursuoti 2024 m. vasarą.<ref>{{cite web |title=Vilniuje pradėjo kursuoti 20 naujų troleibusų: riedės septyniuose maršrutuose (nuotraukuose) |url=https://madeinvilnius.lt/transportas/viesasis-transportas/vilniuje-pradejo-kursuoti-20-nauju-troleibusu-riedes-septyniuose-marsrutuose-nuotraukuose/ |date=2024-08-22 |website=madeinvilnius.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> Vėliau planuojama skelbti dar vieną konkursą dėl 73 triašių troleibusų pirkimo, kuriuos planuojama gauti 2025 m.<ref>https://www.vilniausviesasistransportas.lt/news/348/57/Vilniaus-miesto-taryba-pritare-73-ju-nauju-troleibusu-pirkimui/</ref> == Maršrutai == Vilniuje yra ~250 troleibusų, kurie aptarnauja 16 maršrutų. Žiemos sezono metu (mokslo metais) darbo dienomis į gatves išrieda 171, savaitgaliais – 95 troleibusai, kurie per dieną nuvažiuoja 36 336 km.<ref name="SP">[http://www.vilniustransport.lt/lt/pages/vezejai SĮ „Susisiekimo paslaugos“ / Visuomeninis transportas: Vežėjai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100512171211/http://www.vilniustransport.lt/lt/pages/vezejai |date=2010-05-12 }}, ''[[Susisiekimo paslaugos]]'' Nuoroda tikrinta 2016 m. gruodžio 28 d.</ref> Trumpiausias troleibusų maršrutas – 21-asis (7,1 km, normatyvas – 18 min). Daugiausiai (20 troleibusų) važiuoja 7-uoju maršrutu, mažiausiai (2 troleibusai) – 21 maršrutu. Mažiausiu intervalu važinėja 2, 4, 6, 7, 17 maršrutų troleibusai. Piko metu dažnai važiuoja ir 18 maršruto troleibusai, bet kitu metu jie važiuoja itin retai. Vidutinis intervalas tarp troleibusų piko metu yra 5-8 minutės. {| class="wikitable" !Nr. !Dabartiniai maršrutai<ref>{{Cite web|last=|first=|date=|title=Maršrutų tvarkaraščiai|url=http://www.stops.lt/vilnius/#trol|url-status=live|archive-url=|archive-date=|access-date=2020-10-12|website=www.stops.lt}}</ref> !Darbo režimas !Intervalas !Pastabos |- |1 |[[Karoliniškės]] – [[Žvėrynas]] – [[Vilniaus geležinkelio stotis|Stotis]] |Kasdien |20-40 min. | |- |2 |[[Saulėtekis (Vilnius)|Saulėtekis]] – Žygimantų g. – [[Vilniaus geležinkelio stotis|Stotis]] |Kasdien |5-10 min. | |- |3 |[[Karoliniškės]] – [[Žvėrynas]] – [[Centras (Vilnius)|Centras]] – [[Šiaurės miestelis]] |Kasdien |20-40 min<s>.</s> | |- | rowspan="2" |4 |[[Antakalnis]] – [[Centras (Vilnius)|Centras]] – [[Žemieji Paneriai]] |Darbo dienomis |5-15 min. | |- |Antakalnis – Centras – Gerosios Vilties st. |Savaitgaliais |10-15 min. | |- |6 |[[Žirmūnai]] – [[Kalvarijų gatvė|Kalvarijų g.]] – [[Jono Basanavičiaus gatvė (Vilnius)|J. Basanavičiaus g.]] – [[Žemieji Paneriai]] |Kasdien |7-15 min. | |- |7 |Perkūnkiemis – [[Justiniškės]] – [[Žvėrynas]] – [[Vilniaus geležinkelio stotis|Stotis]] |Kasdien |4-10 min. |Piko metu kursuoja keli triašiai troleibusai |- |9 |[[Karoliniškės]] – Šeimyniškių g. – Žirmūnai |Kasdien |10-25 min. | |- |10 |Saulėtekis – [[Antakalnis]] – [[Kalvarijų gatvė|Kalvarijų g.]] – [[Naujininkai]] |Kasdien |10-20 min. | |- |12 |[[Žirmūnai]] – Šeimyniškių g. – [[Jono Basanavičiaus gatvė (Vilnius)|J. Basanavičiaus g.]] – [[Žemieji Paneriai]] |Kasdien |10-25 min. | |- |15 |[[Vilniaus geležinkelio stotis|Stotis]] – [[Žemieji Paneriai]] – Titnago g. |Darbo dienomis piko metu |15-25 min. | |- |16 |[[Pašilaičiai]] – [[Lazdynai (Vilnius)|Lazdynai]] – [[Vilniaus geležinkelio stotis|Stotis]] |Kasdien |7-15 min. | |- |17 |[[Žirmūnai]] – [[Naujininkai]] |Kasdien |5-15 min. | |- |18 |Perkūnkiemis – [[Justiniškės]] – [[Žemieji Paneriai]] – Titnago g. |Kasdien |5-30 min. | |- |19 |[[Pašilaičiai]] – [[Konstitucijos prospektas]] – [[Antakalnis]] – [[Saulėtekis (Vilnius)|Saulėtekis]] |Kasdien |10-20 min. | |- |20 |[[Žirmūnai]] – Žygimantų g. – Pylimo g. – [[Vilniaus geležinkelio stotis|Stotis]] |Darbo dienomis |15-25 min. | |- |21 |[[Antakalnis]] – [[Šilo tiltas]] – [[Žirmūnai]] |Darbo dienomis piko metu |25-30 min. | |} {| class="wikitable" !Nr. !Istoriniai maršrutai<ref>{{Cite web|last=|first=|date=2013-06-20|title=Eismo Tvarkaraščiai|url=http://www.vilniustransport.lt/troleibusai.html|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20130620142333/http://www.vilniustransport.lt/troleibusai.html|archive-date=2013-06-20|access-date=2020-08-31|website=web.archive.org|url-status=unfit}}</ref> !Darbo dienos !Intervalas !Panaikinimo data !Pastabos |- |5 |[[Žirmūnai]] – [[Vilniaus geležinkelio stotis|Stotis]] |Pirmadienis-Sekmadienis |10-20 min. |2013-07-01 | |- |8 |[[Pašilaičiai]] – [[Justiniškės]] – [[Konstitucijos prospektas]] – [[Šiaurės miestelis]] |Pirmadienis-Sekmadienis |10-50 min. |2013-07-01 |Iki 2000 m. kursavo į [[Paupys (Vilnius)|Paupį]]. |- |11 |[[Antakalnis]] – Kalvarijų g. – [[Karoliniškės]] – [[Pašilaičiai]] |Pirmadienis-Sekmadienis |10-30 min. |2013-07-01 | |- |13 |[[Žirmūnai]] – Šeimyniškių g. – Naugarduko g. |Pirmadienis-Sekmadienis |15-60 min. |2013-07-01 | |- |13 |[[Pašilaičiai]] – [[Justiniškės]] – [[Žemieji Paneriai]] |Pirmadienis-Penktadienis |10-20 min. |2022-06-24 |Maršrutas kursavo tik piko metu. Sujungtas su 18. |- |14 |[[Saulėtekis (Vilnius)|Saulėtekis]] – Šeimyniškių g. – Centras – Savanorių pr. – Lazdynai – Karoliniškės |Pirmadienis-Sekmadienis |20-50 min. |2020-12-22 |Vasaros metu kursuodavo tik iki [[Antakalnis|Antakalnio]]. Panaikintas dėl COVID-19 pandemijos, neatnaujintas dėl vairuotojų trūkumo. |- |18A |[[Pašilaičiai]] – [[Justiniškės]] – [[Žemieji Paneriai]] |Pirmadienis-Penktadienis |10-20 min. |2013-07-01 |Pernumeruotas į 13. |} == Modelių sąrašas<ref>https://transphoto.org/show.php?cid=114&t=2</ref> == {| class="wikitable sortable" |+Eksploatuojami troleibusai !Vnt. !Troleibusų modeliai !<small>Gamybos m.</small> !<small>Kursuoja nuo</small> !Pastabos |- |1 |[[Škoda 9Tr]]''H29'' |1981 |1982 |Iki 2006 m. keleivinis, dabar naudojamas užsakymams |- | rowspan="9" |149 |[[Škoda 14Tr]]''02'' |1984-1986 |1984 | |- |[[Škoda 14Tr]]''02/6'' |1986-1988 |1986 | |- |[[Škoda 14Tr]]''05'' |1985 |2004 |Perpirktas iš [[Ostrava|Ostravos]] |- |[[Škoda 14Tr]]''07'' |1985-1987 |1994, 2003 |Perpirkti iš [[Prešovas|Prešovo]], [[Hradec Kralovė|Hradec Kralovės]] |- |[[Škoda 14Tr]]''08/6'' |1987-1989 |2004, 2007 |Perpirkti iš [[Ostrava|Ostravos]], [[Opava|Opavos]] |- |[[Škoda 14Tr]]''10/6'' |1990-1991 |2005 |Perpirkti iš [[Zlynas|Zlyno]], [[Opava|Opavos]], [[Pardubicės|Pardubicių]] |- |[[Škoda 14Tr]]''11/6'' |1990-1991 |1990, 2005 |Dalis perpirkta iš [[Zlynas|Zlyno]], [[Marianske Laznės|Marianske Laznių]], [[Pardubicės|Pardubicių]] |- |[[Škoda 14Tr]]''13/6'' |1993-1997 |1993 |Keli perpirkti iš [[Pardubicės|Pardubicių]] |- |[[Škoda 14Tr]]''89/6'' |1989 |1989 | |- |23 |[[Škoda 14Tr]]M''17/6'' |1999 |1999 | |- |3 |[[Škoda 15Tr]]''03/6'' |1991 |1991 | |- |45 |[[Solaris Bus & Coach|Solaris]] Trollino II 15 AC |2004-2006 |2004 | |- |2 |[[MAZ-ETON T203|Amber Vilnis 12AC]] |2011 |2011 |Sumontuoti Lietuvoje ant MAZ-ETON T203 važiuoklės |- |41 |[[Solaris Bus & Coach|Solaris]] Trollino IV 12 |2018 |2018 | |- |80 |Škoda 32Tr |2024 |2024 |Šiais troleibusais planuojama palaipsniui pakeisti pasenusius „Škoda 14Tr“ troleibusus<ref name=":0" /><ref>{{cite web |title=Geros žinios vilniečiams: nauji troleibusai jau pakeliui |url=https://madeinvilnius.lt/transportas/viesasis-transportas/geros-zinios-vilnieciams-nauji-troleibusai-jau-pakeliui/ |last=Kurowska |first=Aneta |date=2024-02-22 |website=madeinvilnius.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> |} {| class="wikitable sortable" |+Neeksploatuojami troleibusai !Vnt. !Troleibusų modeliai !<small>Gamybos m.</small> !<small>Kursavo iki</small> !Pastabos |- |63 |MTB-82D |1956-1959 |? | |- |15 |[[Škoda 8Tr]] |1960 |? | |- |≈320 |[[Škoda 9Tr]] |1961-1982 |2006 | |- |2 |[[Gräf & Stift]] GE110 |1978 |1999 |Padovanoti [[Zalcburgas|Zalcburgo]] |- |1 |[[Jelcz 120MT]] |1998 |2012 | |- |1 |[[Škoda 21Tr]] |1999 |2000 |Bandomasis |- |1 |[[Solaris Bus & Coach|Solaris]] Trollino II 12 Ganz |2002 |2004-02 |Bandomasis; |- |1 |[[Solaris Bus & Coach|Solaris]] Trollino II 15 AC |2002 |2004 |Bandomasis |- |1 |BKM ''Vitovt'' |2010 |2010 |Bandomasis |- |2 |Bogdan T70115 |2010 | 2010 |Pirmas – bandomasis<ref>https://transphoto.org/vehicle/184054/#n133937</ref>, antro neaiški patekimo į Lietuvą priežastis, į Vilniaus gatves jis nebuvo išvažiavęs<ref>https://transphoto.org/vehicle/133973/</ref> |- |1 |AMZ City Smile 12T |2012 | - |Neaiški patekimo į Lietuvą priežastis. Į Vilniaus gatves troleibusas nebuvo išvažiavęs<ref>https://transphoto.org/vehicle/553479/#n400821</ref> |- |1 |[[Solaris Bus & Coach|Solaris]] Trolino IV 24 Metrostyle |2019 |2022-01-11 |Bandomasis |} == Galerija == <gallery mode="packed" widths="250"> Vaizdas:Skoda-Vilnis1.jpg|2 maršrutas, nebeeksploatuojamas [[Škoda 9Tr]] troleibusas Vaizdas:Amber Vilnis 12 ac.JPG|[[MAZ-ETON T203|Amber Vilnis 12AC]] troleibusas Vaizdas:Trolleybus Vilnius - Flickr - FaceMePLS.jpg|10 maršrutas, [[Škoda 14Tr]] troleibusas Vaizdas:TROLLEY BUSSES AT VILLINUS STATION LITHUANIA SEP 2013 (9851887796).jpg|16 maršrutas, [[Škoda 15Tr]] troleibusas Vaizdas:Trolleybus in Vilnius, Solaris Trollino 15 n°1678.jpg|17 maršrutas, [[Solaris Bus & Coach|Solaris]] Trollino II 15 AC troleibusas Vaizdas:Solaris Trollino 12 Vilnius.jpg|19 maršrutas, [[Solaris]] Trollino IV 12 troleibusas Vaizdas:Škoda 14TrM trolleybus in Vilnius.JPG|20 maršrutas, [[Škoda 14Tr|Škoda 14TrM]] troleibusas Vaizdas:Škoda 32Tr SOR running on batteries in Vilnius.jpg|Škoda 32Tr troleibusas </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} == Susiję straipsniai == * [[Vilniaus viešasis transportas]] * [[Sąrašas:Vilniaus_autobusų_maršrutai|UAB „Vilniaus viešasis transportas“ autobusų maršrutai]] == Nuorodos == * [http://www.vilniausviesasistransportas.lt/ UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Oficiali svetainė] {{Lietuvos viešasis transportas}} {{Vilniaus viešasis transportas}} [[Kategorija:Lietuvos transporto įmonės]] [[Kategorija:Vilniaus transportas]] [[Kategorija:Troleibusai]] g92xz9f173fw63gibmlnnru4cf9lhvr 0 209501 7947508 7809412 2026-10-17T20:43:26Z Wolfmartyn 122516 7947508 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Vilniaus „Salininkai“ | image = [[Vaizdas:FK Salininkai.jpg|150px]] | fullname = VšĮ sporto ir laisvalaikio klubas „Salininkai“ | founded = 2010 m. | ground = [[Salininkų vidurinė mokykla|Salininkų vidurinės mokyklos]] stadionas, [[Vilnius]] | capacity = | chairman = [[Pranas Janušauskas]] | manager = [[Pranas Janušauskas]] | league = [[LFF III lyga]] | season = 2026 | position = 5 vieta, III lyga (VRFS) | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=|   leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=0000FF|body2=0000FF|rightarm2=0000FF|shorts2=0000FF|socks2=0000FF| }} '''Vilniaus „Salininkai“''' – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Salininkai|Salininkų]] ([[Vilnius]]). == Istorija == Sovietmečiu egzistavo futbolo komanda iš Salininkų. Atgavus nepriklausomybę, komanda žaidė Lietuvos pirmenybėse iki 1997 m. Surinkus vietinį jaunimą, pasistiprinus keliais Vilniaus apskrities pirmenybėse užgrūdintus veteranus ir sulaukus vietos gyventojų pritarimo, buvo nuspręsta atkurti Salininkų ekipą. Ji suburta prieš [[2009]] m. sezoną. Nepaisant pradžioje iškilusios dilemos kur žaisti – Vilniaus apskrities pirmenybėse ar [[SFL]], komanda praktiškai vienbalsiai pasirinko jų teigimu geriau organizuotą ir rimčiau atrodančią [[SFL]] bendruomenę. Klubo vadovo vizija – suburti tvirtą jaunų žaidėjų komandą. {{fkp|1990|Melioratorius Salininkai|1992|FK Salininkai|1994|Salilita|2009|FK Salininkai}} == Sezonai == === [[LFF]] varžybos === {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|1990|III (Aukštaitija)|7|—}} {{fs2|LTU|1991|IV (Aukštaitija)|13|—}} {{fs2|LTU|1991–1992|IV (Aukštaitija A)|6|—}} {{fs2|LTU|1992–1993|IV (Aukštaitija)|1|—}} {{fs2|LTU|1993–1994|IV (Aukštaitija 1)|2|—}} {{fs2|LTU|1994–1995|V (Vilnius)|1|—}} {{fs2|LTU|1995–1996|IV (Vilnius A)|9|—}} {{fs2|LTU|1996–1997|IV (Vilnius A)|11|—}} {{fs2|LTU|2013–2014|IV (Vilnius)|4|—}} {{fs2|LTU|2014–2015|IV (Vilnius)|9|—}} {{fs2|LTU|2015–2016|IV (Vilnius)|12|—}} {{fs2|LTU|2018|IV (Vilnius)|12|—}} {{fs2|LTU|2019|||1/32 f.}} {{fs2|LTU|2021|IV (Vilnius)|13|—}} {{fs2|LTU|2026|IV (Vilnius)|5|—}} |} === [[SFL]] varžybos === {{fs5}} {{fs6|LTU|2009|D1|2}} {{fs6|LTU|2010|C|1}} {{fs6|LTU|2011|B|4}} {{fs6|LTU|2012|A2|1}} {{fs6|LTU|2016|A|7}} {{fs6|LTU|2017|A|7}} {{fs6|LTU|2019|A|8}} {{fs6|LTU|2020|A|5}} {{fs6|LTU|2022|A|6}} {{fs6|LTU|2023|A|7}} {{fs6|LTU|2024|A|7}} {{fs6|LTU|2025|A|1}} |} ==Šaltiniai== {{Išnašos}} == Nuorodos == {{fclinks |os=http://www.fksalininkai.lt |fs= |sk=http://www.sfl.lt/team.php?id=90 }} * [https://www.facebook.com/FKSalininkai/ Klubo Facebook paskyra] {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:salininkai}} [[Kategorija:Vilniaus futbolo klubai]] 7h3q39vz1xtgd5gvcapgulj834ssw0r 0 234469 7947540 7902112 2026-10-18T05:34:03Z CD 677 7947540 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Eduardas Kurskis | image = | height = 190 cm | dateofbirth = {{Gimė|1976|10|17|T}} | cityofbirth = [[Šiauliai]] | countryofbirth = [[Lietuvos TSR]] | currentclub = Baigęs karjerą | position = [[vartininkas]] | youthyears = | youthclubs = | years = 1993–1994 <br> 1995–1996 <br> 1996–1997 <br> 1997–2000 <br> 2000–2009 <br> 2005, 2007–2008 <br> 2009 <br> 2009 <br> 2010–2013 <br> 2014 | clubs = [[Klevas Šiauliai]] <br> [[Tauras Tauragė]] <br> [[FBK Kaunas]] <br> [[Kareda Šiauliai|Šiaulių „Kareda“]] <br> [[FBK Kaunas]] <br> → [[Heart of Midlothian Edinburgh|Hearts]] ''(skol.)'' <br> [[FK Smorgonʹ]] <br> [[FK Naftan Novopolock]] <br> [[FK Šahtër Soligorsk]] <br> [[FK Granitas Klaipėda]] | caps(goals) = <br> <br> 0 (0) <br> 16 (1) <br> 134 (0) <br> 3 (0)<br>12 (0)<br>7 (0)<br>30 (0)<br>9 (0) | nationalyears = 2002–2003 | nationalteam = {{Fut|LTU|1}} | nationalcaps(goals) = 6 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2011 | ntupdate = 2011 }} '''Eduardas Kurskis''' ([[1976]] m. [[spalio 17]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, rungtyniavęs vartininko pozicijoje. == Biografija == Gimė 1976 m. Šiauliuose,<ref>{{Kalinauskas 2003|157}}</ref> pirmasis treneris – J. Bielas (Šiauliai).<ref>{{studentai 2010|310}}</ref> Studijavo [[LKKA]].<ref>{{Kalinauskas 2020|3031}}</ref> Karjerą pradėjo Šiauliuose, vėliau persikėlė į Tauragę, Kauną, vėl Šiaulius. Po keleto sėkmingo sezonų [[FBK Kaunas]] klube, 2007 m. pradžioje buvo paskolintas Škotijos klubui „Hearts“.<ref>https://www.uefa.com/insideuefa/news/01bd-0f84a975b199-4708bb35e42e-1000--hearts-add-to-lithuanian-legion/</ref> Tačiau jame vartininkas pasižymėjo itin prastu žaidimu: rungtynėse prieš [[Rangers FC]] rungtynių pabaigoje pametė kamuolį, kuris įkrito į vartus ir buvo pergalingas „Rangers“ klubui. Kitose rungtynėse prieš [[Inverness Caledonian Thistle]] klubą E. Kurskis prasižengė baudos aikštelėje, dėl to buvo paskirtas 11 m baudinys, o vartininkas gavo geltoną kortelę. Vėliau E. Kurskis susistumdė su vienu iš priešininkų, gavo raudoną kortelę, o jį vartuose pakeitęs gynėjas praleido lemiamą įvartį.<ref>[http://www.youtube.com/watch?v=zkbHq1q3HPE Hearts v Caley 22/12/07.] 2007-12-24, Youtube.com</ref> Tų pačių metų rugpjūtį grįžo į Kauną. Po tokio nesėkmingo sezono žaidėjas tęsė savo karjerą Baltarusijoje,<ref>https://www.irishexaminer.com/sport/soccer/arid-30322246.html</ref> 2014 m. sugrįžo į Lietuvą, kur po šio sezono baigė profesionalo karjerą. == Pasiekimai == * [[A lyga]]: 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2006 m. * [[LFF taurė|LFF taurės]] čempionas: 2002, 2004, 2005, 2008 m. * [[LFF Supertaurė|LFF supertaurės]] čempionas: 2002, 2004, 2006, 2007 m. * [[Baltarusijos futbolo taurė|Baltarusijos futbolo taurės]] čempionas: 2009 m. == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Kurskis, Eduardas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Heart of Midlothian FC žaidėjai]] ocs25ej07hd61etbf3ojlmp1m059tje 3 264717 7947440 7923196 2026-10-17T14:53:58Z CD 677 7947440 wikitext text/x-wiki Archyvai: [[Naudotojo aptarimas:Nestea/Archyvas1|1]] ---- == Sulietuvinimas == Sveiki, kaip manote, ar straipsnį [[LaGuardia oro uostas]] būtų galima sulietuvinti kaip išmeta Google? (https://www.google.com/search?q=laguardia). --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 16:58, 21 rugpjūčio 2019 (EEST) :Labas. Kad galima tai manyčiau abejonių neturėtų kilti, bet aktualesnis klausimas būtų dėl visų oro uostų straipsnių pavadinimų rašymo suvienodinimo, nes atsidarius <nowiki>[[Kategorija:Oro uostai]]</nowiki> matyti visokia įvairovė: plg. [[Melvil Holo oro uostas]], [[Robert L. Bradshaw tarptautinis oro uostas]], [[Džono F. Kenedžio tarptautinis oro uostas]], [[J. F. Mitchell oro uostas]], [[Silvio Pettirossi tarptautinis oro uostas]], [[Pedro Chuan Kabaljero oro uostas]] ir t.t.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 17:05, 21 rugpjūčio 2019 (EEST) == Nancy Sinatra == Sveiki, noriu paklausti dėl duomenų lentelės, kur yra nurodomos įrašų kompanijos, Jūs sukuriate nuorodas į negzistuojančius puslapius. Ar tai galima ištrint ir palikt kaip paprastą tekstą? Taip pat, kodėl panaikinamos nuorodos į puslapius,pavyzdžiui, baladė? Ačiū, už atsakymą. : Sveiki. Nereikėtų bijoti vadinamųjų raudonų nuorodų. Vikipedija yra augantis projektas ir tokios nuorodos reikalingos – bet kas paspaudę ant jų bus nukreipiami į naujai kuriamo straipsnio puslapį ir galės prisidėti prie Vikipedijos augimo. Tiesa nereikėtų persistengti su perteklinių nuorodų dėliojimų, plačiau: [[Vikipedija:Vidinės nuorodos]].--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 18:59, 1 gruodžio 2019 (EET) == Kanbera == Sveiki, kviečiu išreikšti savo nuomonę šiame [[Vikipedija:Kandidatai į vertingų straipsnių kategoriją|balsavime]]. --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 20:08, 5 gruodžio 2019 (EET) == Random house == Sveikas, [[Random House]] įžanginis sakinys man labai sunkiai suprantamas, gal gali patikslinti, kas čia mėginta pasakyti „stambiausias pasaulyje visuomenės tarpe populiariausių knygynuose prekiaujamų knygų leidėjas“ :) Gal būt išeitų kažkaip perfrazuoti --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 16:17, 13 kovo 2020 (EET) : Labas, kiek pataisiau, nežinau ar suprantamiau, feel free pataisyti savo nuožiūra :) Versta buvo iš en-wiki. Šiaip teko nueiti angliško straipsnio istorijon į 2016 m. ir pasižiūrėti pagal ką :D Tai tuomet vietoje dab. ''paperback'' buvo pavartotas ''trade book'', kas būtų „''a book published by a commercial publisher and intended for general readership''“, tai gal ant to ir pasimoviau.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 17:59, 13 kovo 2020 (EET) ::Dėkui! Savo nuožiūra būčiau pataisęs bet aš rimtai nesupratau, ten be sarkazmo :) --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 21:29, 13 kovo 2020 (EET) :::Tie visi didžiausias, stambiausias, lyderiaujantis skamba kaip rinkodarininkų sakinys. Geriau vengt tokių apibūdinimų.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 16:43, 16 balandžio 2020 (EEST) == Kabutės == Sveiki. Niekaip neįkertu, kada pavadinimą svetima kalba dėti į kabutes, kada rašyti kursyvu? Dėl vidinių nuorodų į metus: kada nedėti? Jei metai skliausteliuose, tada nedėti? [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 12:10, 11 balandžio 2020 (EEST) :Na nereikėtų imti pavyzdžio iš VLE ar pan., kur kone visi tikriniai daiktavardžiai rašomi kursyvu, vietovardžiams pas mus įprasta taikyti, bet asmenvardžiai, įmonių pavadinimai, įvairūs kūriniai, leidiniai ir kt. paprastai dedami į kabutes, nors abu variantai, iš tiesų, lygiaverčiai. Tiesa, jei kartu rašomas ir lokalizuotas pavadinimas, tai paprastai atrodo taip: „Pavadinimas“ (''Title'', 2020). Dėl nuorodų į metus... na reikėtų dėti prie reikšmingesnių, kad neužkrauti teksto nuorodų margumynu. Apskritai, tai subjektyvi tema ir čia tik gairės iš mano pusės. Nuorodų į metus dėliojimas gal buvo reikšmingas Vikipedijos pradžioje, nesant daug straipsnių. Dabar, pvz., en-wiki ir kitos didžiosios viki to atsisakiusios (atsisako).--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 13:21, 11 balandžio 2020 (EEST) ::Dėkui, bus aiškiau dabar. Dėl metų visiškai pritariu, tas pats dėl datų - dėčiau tik toms nuorodas, kuriose tas įvykis minimas. [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 13:52, 11 balandžio 2020 (EEST) :::Aš irgi anksčiau dėliodavau visur nuorodas ant metų, bet paskutiniu metu nelabai matau to prasmės. O dėl kabučių tai tik pastebėsiu, kad pas mus nelabai priimta dėti įžanginiame sakinyje, ten kur su paryškinimu. Ir turbūt nevertėtų dėti visokiose lentelėse ir pan., t.y. mano supratimu, kabučių prasmė yra išskirti pavadinimą iš bendro teksto, kad aiškiai matytųsi kur pavadinimas prasideda ir kur baigiasi, o kur ir taip akivaizdu, tai kabučių nereikia. Ir taip daroma ne tik Vikipedijoje, pvz., https://www.knygos.lt/lt/knygos/dziungliu-knyga/ - tekste su kabutėmis, tačiau antraštėje be, ir sąraše/lentelėje originalus pavadinimas be. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 14:49, 11 balandžio 2020 (EEST) ::::Pritarčiau, bet reikėtų nuoseklumo visos viki lygmeniu. Gal kur taisyklėse apibrėžti ar pan.?--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 14:41, 16 balandžio 2020 (EEST) == Knygos šablonas == Kokia prasmė pervardinti, jei jau yra virš šimto straipsnių su šablonu Knyga? Jei kas pradės naudoti Infolentelė Knyga, bereikalingai turėsime du pavadinimus plius trečią nebenaudotiną. Kam ta painiava. Knyga yra trumpa ir aišku. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 15:03, 11 balandžio 2020 (EEST) :Na tai juk infolentelė, tai todėl tvarkos dėlei toks ir vardinimas. Šablonai turėjo, turi ir turbūt turės kelis pavadinimus per nukreipimus, nes, pvz., trumpesnįjį gali būti patogiau naudoti. Trečią, jei gerai suprantu, turi omeny „Knygos informacija“? Jei taip, tai negi jis nebus ištrintas, kaip nenaudotinas?--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 14:46, 16 balandžio 2020 (EEST) ::Tai aišku, kad trumpesnįjį patogiau naudoti, todėl ilgesnis neturi prasmės ;) „Dėl tvarkos“ tai kaip suprantu mandagesnis pavadinimas tuščiai biurokratijai. Knygos informacija žinoma bus ištrintas, kai bus niekur nebenaudojamas. Dar liko beveik 70 straipsnių su juo. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 15:48, 16 balandžio 2020 (EEST) == Romėnų mitologija == Sveikas, gal galėtum pagelbėti sutvarkant [[Šablonas:Romėnų mitologija]]? Jis kažkodėl sulygiuotas į kairę, be to, labai "aukštas", gal dėl naudojamo per didelio paveiksliuko, būtų žymiai geriau, jei būtų siauresnis ir labiau ištemptas.--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] ([[Naudotojo aptarimas:Dirgela|aptarimas]]) 21:14, 9 gegužės 2020 (EEST) :Paveiksliukas galėtų irgi būti romėniškas, o ne renesansiška interpretacija. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:15, 9 gegužės 2020 (EEST) :Sutvarkyti nesunku. Bet gal geriau kaip {{tl|Skandinavų mitologija}} (juolab, kad yra {{tl|Kinų mitologija}}, {{tl|Indų mitologija}})? Tiesa, dabar tik pažiūrėjau į aptarimą ir matau, kad bandei kažką pats. Panašūs šablonai {{tl|Eneados dievai}}, {{tl|Egipto faraonai}} kurti ant to paties {{tl|GražiLentelėX}}, kur nežinia ko uždėta pusės puslapio ilgio paraštė, gal norėta tokio atvaizdavimo kaip straipsnyje [[Eneada]]. :Kol kas sutvarkysiu, kad lygiuotų ties puslapio viduriu.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 22:56, 9 gegužės 2020 (EEST) ::Taip, šitie gerai atrodo {{tl|Kinų mitologija}}, {{tl|Indų mitologija}}, reiks kada perdaryti pagal šituos pavyzdžius. Su romėnų mitologija sakyčiau nieko nesu bandęs daryti.--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] ([[Naudotojo aptarimas:Dirgela|aptarimas]]) 20:38, 10 gegužės 2020 (EEST) == Paveikslėlio antraštė infolentelėje == Super, kad pridėjote antraštes pastatų infolentelėse ([https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%A0ablonas:Infolentel%C4%97_pastatas&diff=5798767&oldid=5702990], ...). Šiaip turėtų būti galimybė pakomentuoti foto ir visuose kituose šablonuose (pvz., tiltų, bažnyčių).--[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 18:22, 11 gegužės 2020 (EEST) :Labai kliuvo į akis paties išradingumas straipsnyje [[Juragių radijo ir televizijos retransliacijos stotis]], tad nusprendžiau pagelbėti ;) Taip pat pagal prašymą pridėjau antraščių parametrus ir kitose lentelėse: {{tl|Infolentelė Tiltas}}, {{tl|Infolentelė biblioteka}}, o dėl bažnyčių šablono... jis griozdiškai padarytas: visi parametrai, kaip ir pačiam turbūt aišku, be pavadinimų, todėl po 1 lauko (paveikslėlio) antraštės 2 lauke įdėti negaliu, nes jis skirtas "vyskupijai", o ir keisti visuose straipsniuose nesinorėtų... :Yra toks variantas: <pre> {{ltbaz|1|2|3|4|5|6|7|8|9|10|antraštė=čia yra antraštė}} // pagal eiliškumą antraštė būtų iškart po paveikslėlio </pre> :--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 21:44, 12 gegužės 2020 (EEST) :Galbūt reikėtų šį šabloną pertvarkyti į įprastą - su parametrais ir pakeisti straipsniuose automatizuotu būdu. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:50, 12 gegužės 2020 (EEST) ::Būtų šaunu, bet aš nemoku:) Teoriškai keičiant seną šabloną nauju, reikėtų visus parametrus nuo 2 su duomenimis perstumti vienu skaitmeniu žemyn, pvz.: ::iš <pre>{{ltbaz|1|'''2'''|...}}</pre> ::į <pre> {{Infolentelė bažnyčia | paveikslėlis = | antraštė = '''| vyskupija=''' ... }} </pre> :: ir t.t. :: Gal kas ir gautųsi.---[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 22:19, 12 gegužės 2020 (EEST) == Vyond == Labas, mačiau, kad jūs sužymejote mano enceklopedija, kaip netinkantis. Norejau paklausti, kaip galiu ištaisyti (be gramatiniu klaidu), kad bent į tema būtų. Aš speju ten dėl tos kategorijos - Namų areštas. Aš bandžiau ten kažka ten rašyti, versti. Gal galite pasakyti, kaip galiu ištaisyti? [[Naudotojas:Zyliskiai|Zyliskiai]] ([[Naudotojo aptarimas:Zyliskiai|aptarimas]]) 17:09, 24 gegužės 2020 (EEST) :Kad galėtumėte straipsnį pataisyti, turite bent jau mokėti rašyti be grubių klaidų, pakankamai gerai suprasti kalbą, iš kurios verčiate. Štai kad ir jūsų komentaras – klaidų knibždėte knibžda. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:17, 24 gegužės 2020 (EEST) Verčiu gan labai gerai, bet mano lietuvių gramatika šiektiek sunkoka suprasti. Mėginau bent kažkiek gramatikos panaudoti. Bet pvz grounded žodis verčiasi į Namų areštas. O punishment day į Bausmės diena. Spėju būsiu kažka priveles. Mėginsiu sutaisyti. [[Naudotojas:Zyliskiai|Zyliskiai]] ([[Naudotojo aptarimas:Zyliskiai|aptarimas]]) 17:24, 24 gegužės 2020 (EEST) ::Einu peržiūrėti straipsnio. Atsidarau antrą sakinį: ''2007 m. Gėgužėje DomoAnimate buvo išleista.'' Ar jums atrodo, jog čia teisingas sakinys? Teisingas sakinys būtų toks: DomoAnimate programa buvo išleista 2007 m. gegužę. Mėnesių pavadinimai rašomi iš mažosios raidės. Neskaitant to, jog gramatika baisi: (D'''ė'''ja, b'''u'''davo), bet tekste neradau nė vieno normalaus sakinio (pvz. ''2019 m. Gėgužės 6 d. Vyond paskelbė, kad jie atsisako senojo Animacijos variklio, dėl Adobe Flash išjungimo. Buvo planuotas išjungti 2019 m. Gruodžio 16 d., bet išjungė 2019 m. Gruodžio 18 d. Visiems vartotojams buvo pakeistą iš Senojo kūrimo variklio į Naują. Taip pat buvo ištrintos senos temos, liko tik Verslo ir Whiteboard temos.''). Tokio baisaus vertimo reikėtų paieškoti. Jums pasisekė, kad straipsnis nebuvo ištrintas, taigi siūlau, jei yra noro, sukurti daug trumpesnį, kad ir gramatiškai netobulą, bet ne tokį baisų, straipsnį. --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 17:55, 24 gegužės 2020 (EEST) :::Ištryniau. Tokio straipsnio niekaip nepataisysi, neverta gaišti laiko. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:10, 24 gegužės 2020 (EEST) ==Vikifikatorius== Sveiki, pastebėjau kad dažnai naudoji [[Vikipedija:Vikifikatorius]] - geras įrankis, bet aš to [[Vaizdas:Wikify-toolbutton.png]] mygtuko redagavimo lange niekaip nerandu. Ar reikia dar kažką instaliuoti kad jis atsirastų?[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 16:06, 7 rugpjūčio 2020 (EEST) :Labas. „Nustatymai“ --> „Redagavimas“ reikėtų išjungti ''Įjungti naudingesnę įrankių juostą Kartais vadinamas „2010 vikiteksto redaktoriumi“'' ir prie „Priemonės“ --> „⧼gadget-section-Vikifikatorius⧽“ reikėtų susidėti varneles.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 16:29, 7 rugpjūčio 2020 (EEST) == Hearts of Iron == Sveiki, Visų pirma, ačiū kad sutvarkėte mano 2 puslapius (abu buvo gana beviltiški) ir kad aptvarkėte 1 puslapį. Aš norėjau paklausti. Matau jūsų puslapį Hearts of Iron III (https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Hearts_of_Iron_III). Aš norėjau sukurti puslapį to žaidimo tęsiniui Hearts of Iron IV. Tačiau aš galiu paimti jūsų puslapį ir vietoj HOI3 sudėti HOI4, nes žaidimai yra identiški. Kaip parašyti, kad nebūtų identiškas straipsnis? [[Naudotojas:Emperoringo|Emperoringo]] ([[Naudotojo aptarimas:Emperoringo|aptarimas]]) 23:19, 4 rugsėjo 2020 (EEST) :Sveiki. Na geriau šitaip nereikia. Iš identiškų straipsnių jokios naudos, o ir minėtas straipsnis apie Hearts of Iron III nėra net iš geresnių pavyzdžių, sukurtas senokai, todėl prastokas, be šaltinių ir, be to, sukurtas kito naudotojo, ne mano :) Geriau pabandyk paversti iš angliškos viki, kažką glaustai iš skilties "gameplay", na kaip su ankstesniais, bet jei pasirodys per sudėtinga, tai talpinti gal geriau neverta, nes, kaip jau sakiau anksčiau, retas kas apsiims tvarkyti ir tiesiog straipsnis bus ištrintas.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 16:10, 5 rugsėjo 2020 (EEST) == Rimantas Venckus == Labas vakaras, esu naujokas "Wikipedijoje", todėl dar ne viską suprantu. Norėjau atnaujinti ir papildyti informaciją apie režisierių. Mačiau, kad atšaukėte mano pakeitimus. Sakykite, ką turėčiau padaryti, kad galėčiau pakeisti informaciją ? {{anon|Teatro partizanas}} :Sveiki. Na, visų pirma, keitimai buvo atšauti atstatant tvarkingą straipsnio versiją. Patarimas būtų pasižiūrėti į panašius straipsnius, taip pat pasiskaityti [[Pagalba:Kaip kurti puslapius]], [[Vikipedija:Vidinės nuorodos]] ir kt. panašius puslapius ir pateikti informaciją tvarkingai, papildant jau esamą. Dėl režisuotų spektaklių... reikėtų pateikti tik svarbesnius, arba iškelti į atskirą [[Vikipedija:Sąrašai|sąrašo]] puslapį. Dėl projektų ir akcijų.. galima vėlgi paminėti svarbesnes (jei yra dėl ko), arba pašalinti, nes tai ne asmeninis režisieriaus puslapis ir visko sutalpinti nereikia. Na ir, svarbiausia, reikėtų nurodyti šaltinius.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 21:17, 26 spalio 2020 (EET) :Labas vakaras, dėkoju už atsakymą ir patarimus ! Straipsnį apie režisierių papildysiu po truputį ir apiforminsiu pagal Wikipedijos taisyklių reikalavimus. Straipsniuose apie kitus režisierius yra pateikiami jų sukurtų spektaklių sąrašai. Dėl akcijų ir projektų: tai autoriniai režisieriaus darbai, kaip ir spektaklių pastatymai. Norėjau juos pateikti, kadangi tai studentiško teatro režisierius ir jo veikla neapsiriboja vien tik spektaklių pastatymu. == Dviejų break'ų istorija == XHTML reikalauja, kad kiekvienas atidarantis tag'as turėtų atitinkamą uždarantį tag'ą, pvz., <nowiki><b>paryškintas tekstas</b></nowiki> arba užsidarytų pats, pvz. <nowiki><img /> ar <br /></nowiki>. HTML tokio reikalavimo nėra, todėl atitinkamas simbolis rašomas tiesiog <nowiki><br></nowiki>. Vikipedija, kaip ir beveik visi modernūs puslapiai, naudoja HTML 5 (ctrl+u arba view-> source, ir viršuje matysi <nowiki><!DOCTYPE html></nowiki>, jei būtų xhtml, matytum kažką panašaus į <nowiki><!DOCTYPE html PUBLIC "-//W3C//DTD XHTML 1.0 Strict...</nowiki> ). Istorijos moralas, kad teisingas užrašymas yra <nowiki><br></nowiki>, o <nowiki><br /></nowiki> yra labiau ''neklaidingas'' užrašymas, nes niekas nedraudžia break tag'o uždaryti, tiesiog tai nėra reikalinga. Praktikoje tarp jų jokio skirtumo, nes visos populiaresnės naršyklės pritaikytos ignoruoti kiek galima daugiau sintaksės klaidų, kol įmanoma atspėti, ką programuotojas norėjo padaryti. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 16:42, 30 spalio 2020 (EET) : Taip taip, žinau tą :) Keičiau straipsnį tuo pačiu metu ir, atrodė, lyg įtraukiau šį tavo pakeitimą, bet kažkaip pasirodo vis tik ne :DD --[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 17:01, 30 spalio 2020 (EET) ::A, pagalvojau gal specialiai keitinėji iš <nowiki><br> į <br /></nowiki> ;) Na, svarbu iš to penktokės rašinėlio padarėme pakenčiamą straipsnį --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 17:08, 30 spalio 2020 (EET) == Laikykitės ten == Sveiki, ačiū už suformatuotą „Laikykitės ten” straipsnį. Norėčiau pakeisti logo (turiu vizualą), tačiau pati vis dar negaliu. Gal būtų įmanoma kažkaip susisiekti ir kažkas kitas jį galėtų pakeisti? [[Naudotojas:RasaBurk|RasaBurk]] : {{ats|RasaBurk}} [[Vaizdas:kažkoks vaizdas|250px]], jeigu norite įdėti paveiklėlį. Tik žiūrėti, kad autorinės teisės nepjautų. Ir BŪTINA licenciją teisingą parinkti. -- {{Naudotojas:Makenzis/sign}} 1. december == Vyriausybė == Tai jeigu dekretas jau patvirtino Vyriausybę, kodėl anuliuojate faktus? {{anon|Lietuvis999}} :Atstačiau į tvarkingą versiją. O jums va štai jau nekartą išsakyta pastaba – informacija grindžiama antriniais šaltiniais, lrs, lrv ir pan. yra pirminiai šaltiniai. Tokiais galima pasiremti nebent smulkiems fakteliams (darbuotųjų skaičiui, vadovui straipsnio infolentelėje, na vyriausybės atveju, jos sudėčiai) nurodyti. Dabartinė veikla, veiklos istorija, kažkokie paskyrimai, patvirtinimai turi būti pagrįsti antriniais šaltiniais.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 17:42, 7 gruodžio 2020 (EET) == Biatlonininko infolentelė == Labai ačiū, šitą jau iš pat pradžių bandžiau padaryti, bet niekaip nesigaudavo! --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) == Albumų reikšmingumas == Matau, sužymėjai albumus reikšmingumo skydeliais. Iš tiesų, daugelis tų straipsnių - tik dainų sąrašas. [https://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Notability_(music)#Recordings Anglų viki yra bandymas apibrėžti] muzikos įrašų reikšmingumą. Nežinau, kiek į jį verta atsižvelgti, bet reikėtų ir čia įvairiomis temomis susikurti gaires. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 19:29, 6 sausio 2021 (EET) :Nematau prasmės. Nauji straipsniai turi turėti nepriklausomų antrinių šaltinių (ir sprendžiant iš to, kad popkultūros tema jų nestokoja, neturėtų būti sudėtinga jų rasti), o senų, tokių kaip šie, niekas tikrai netvarkys.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 19:39, 6 sausio 2021 (EET) Tai čia, kaip matau, beveik visi jie vieno sakinio KasparasWikiEditor (užblokuoto ilgam laikui) straipsneliai su sąrašu? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 19:35, 6 sausio 2021 (EET) :Tikrai taip, buvau pasižymėjęs, bet nesudėliojau, buvo ir taip ką veikti ir dar yra.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 19:40, 6 sausio 2021 (EET) == Request writing about Isabelle de Charrière == Hi Nestea, Would you like to write / translate the article of Isabelle de Charrière (Q123386) for the LT Wikipedia? That would be appreciated. [[Naudotojas:Boss-well63|Boss-well63]] ([[Naudotojo aptarimas:Boss-well63|aptarimas]]) 17:46, 10 sausio 2021 (EET) == Rūšis kalbotyroje == Nežinau, ar čia rašau, jei ką – atsiprašau. Paprasčiausiai paspaudžiau mygtuką aptarimas prie jūsų taisymo – Rūšis kalbotyroje. Tai, žinoma, smulkmena, bet argumentų taip nedaryti yra: 1) jokios rūšies kalbotyroje šiaip nėra – kalbotyra yra mokslas apie kalbą. Rūšis yra kalboje – daug amžių jokios kalbotyros nebuvo, bet rūšis buvo visada. Todėl blogiausiu atveju galėtų būti gramatikoje, nes gramatika yra ir mokslas, ir kalbos posistemis (kalbotyra tik mokslas). Kažkokiame ankstesniame aptarime buvo pasakyta, kad gramatika ir kalbotyra tas pats. Nevisai: viskas, kas gramatika gali būti ir kalbotyra, bet ne viskas kas kalbotyra yra gramatika. Žodžiu, rūšis kalbotyroje implikuoja reiškinio aprašo moksle istoriją ar teoriją, bet ne pačio kalbos reiškinio analizę. Čia vis dėlto analizuojamas kalbos reiškinys. 2) sistemiškumas – tada jau reikėtų tą kalbotyroje prirašyti ir prie veiksmažodis kalbotyroje, dalyvis kalbotyroje, asmuo kalbotyroje ir t.t. Šiaip nuoroda į gramatiką yra straipsnio pavadinime – to ir pakanka. [[Naudotojas:Laikas nelaukia|Laikas nelaukia]] ([[Naudotojo aptarimas:Laikas nelaukia|aptarimas]]) 12:42, 20 sausio 2021 (EET) == Dėl neteisingų aprašų Naujaneriai, Krakiškės, Kryžiokai mikrorajonų == Laba diena, Įmetu kiekvieno mikrorajono teritorijų ribų žemėlapių nuorodas Birelių mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?mid=1SDjopjiUGnYU2S6-HIcTzPprw6FyEX4q&ll=54.822972121738296%2C25.33122379999997&z=14 Ustronės mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?mid=164W5XShzejt6ocxwvMRw8DygEnRgeFoN&ll=54.81016219495113%2C25.32385539999998&z=14 Sakališkių mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?mid=17MbAVHIu5aZxOo_SIfnDGKdZCCiVQ95O&ll=0%2C0&z=15 Pagubės mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?mid=1Sj8siiDf50EGfIsrY4rfUgvzActI-XMW&ll=0%2C0&z=13 Krakiškių mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?ll=54.79037629232854%2C25.337302199999982&z=13&mid=1hLrG5sgN18iPLFnjTfw6L6Gvh98V_YWP Naujanerių mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=1ne5S7dTVZMsQatiSSWPN4gpOOxiPhnay&ll=54.808228199434%2C25.3465983&z=13 Kryžiokų mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=1mJZyKQQW3UVaT-YQWdSRY9K1OILdUxle&ll=54.78978490407439%2C25.360643749999976&z=13 Balsių mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=1YPGVBsaBTVA6GTnidDIaEtW-VdPk2jSj&ll=54.7828115271505%2C25.351611000000005&z=14 Naujanerių mikrorajone niekada nebuvo jokios maisto prekių parduotuvės, lentpjūvės, autoserviso, jie visi buvo Krakiškių mikrorajone (Krališkės), o kita fermų komplekso dalis yra Kryžiokų mikrorajone (Kryžiokai), taip pat jame 2018 m., gruodį buvo atidaryta parduotuvė Maxima X. Dabartiniai Jūsų aprašymai šių mikrorajonų Naujaneriai, Kryžiokai, Krakiškės klaidina visus gyventojus ir jų svečius. Tad prašom šią dalį iš Naujanerių mikrorajono (Naujaneriai) " nuo seno veikia maisto prekių parduotuvė" perkeltį į Krakiškių mikrorajono (Krakiškės) aprašymo puslapį ir taip pat perkelti "Buvusiame kolūkių fermų komplekse yra išlikusi veikianti lentpjūvė, kitame jos gale įsikūręs automobilių servisas" irgi į Krakiškių mikrorajono (Krakiškės) aprašymo puslapį. O šią dalį "Kitoje kelio pusėje prekiaujama panaudotų automobilių dalimis" į Kryžiokų mikrorajono (Kryžiokai) aprašymo puslapį. Naujaneriuose yra ne tik sodų bendrija Gulbinai, bet ir Komunalininkas. Kioskas Naujaneriuose jau daugiau, kaip 6-7 metus nedirba, o 2019 m., pavasarį buvo išvežtas. Prašom neklaidinti visų gyventojų ir jų svečių bei atsižvelgti į išsakytas pastabas dėl aukščiau išvardintų mikrorajonų ir ištaisyti į tai, kaip yra nurodytos mikrorajonų ribos. [[Naudotojas:Balsiai|Pagarbiai, Jūsų Balsių Bendruomenė]] ([[Naudotojo aptarimas:Balsiai|aptarimas]]) 17:38, 14 gegužės 2021 (EEST) == Translation request == Hello. Can you translate and upload the article [[:en:Geography of Azerbaijan]] in Lithuanian Wikipedia? Yours sincerely, [[Naudotojas:Multituberculata|Multituberculata]] ([[Naudotojo aptarimas:Multituberculata|aptarimas]]) 17:25, 26 birželio 2021 (EEST) ==Nuomonės prašymas== Labas, prašyčiau, gal gali išsakyti nuomonę [[Naudotojas:CD/MG#Almanachas]]? – būčiau dėkingas. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 09:53, 24 rugpjūčio 2021 (EEST) == Stilius == Sveiki, kodėl pažymėjot {stilius} puslapyje 'Išvarymas (filmas)'? Kokios tos stiliaus klaidos? Galit jas nurodyt arba pats/pati ištaisyt jei nesunku? :) [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ispanas|aptarimas]]) 20:37, 26 rugsėjo 2021 (EEST) :Labas. Straipsnis parašytas kaip kokiam bulvariniam žurnalui. Toks stilius enciklopedijai netinkamas (plačiau [[Vikipedija:Stilius]]).--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 20:42, 26 rugsėjo 2021 (EEST) Aišku :D O tai ar galit ištaisyt kad nebebūtų kaip “bulvariniam žurnalui”, o  “enciklopedijai”? :,) [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ispanas|aptarimas]]) 20:49, 26 rugsėjo 2021 (EEST) :Na, tai, kad iš esmės perrašyti reiktų, o tai būtų tas pats kaip rašyti naują. Neturiu jokio noro. Paprasčiausiai reikėtų rašyti „sausai“, kaip nurodoma [[Vikipedija:Stilius#Kiti stiliaus reikalavimai]]. Arba gali išversti iš en-wiki.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 20:56, 26 rugsėjo 2021 (EEST) Aišku, ačiū lol :DDD [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ispanas|aptarimas]]) 21:00, 26 rugsėjo 2021 (EEST) == Stefanija Turkewich-Lukianovych == Hello Nestea, When you have time, could you take a look in my sandbox: [[Naudotojas:Nicola Mitchell/juodraštis]]? I found this Lithuanian translation of the English article: [[en: Stefania Turkewich]], on the the internet and built an article around it. Stefanija was the first woman composer of classical music in Ukraine. If the language of this text cannot be fixed, might you consider doing your own version of an article on Stefanija for the Lithuanian Wikipedia? You have helped me with other articles, so I thought I'd ask. Thank you. [[Naudotojas:Nicola Mitchell|Nicola Mitchell]] ([[Naudotojo aptarimas:Nicola Mitchell|aptarimas]]) 22:29, 27 rugsėjo 2021 (EEST) == Futbolo čempionatas == Labas, ponas/ponia nestea. Kodėl tamstai neįtinka infolentelė 2022 m. pasaulio futbolo čempionato puslapyje, jeigu lygiai tokia pat yra ir 2021 m. Copa América puslapyje?https://lt.m.wikipedia.org/wiki/2021_m._Copa_Am%C3%A9rica. Tai kokios problemos? Ar šiaip sau darot, kas užplaukia? :)) [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ispanas|aptarimas]]) 12:41, 28 rugsėjo 2021 (EEST) :Atstačiau į tvarkingą versiją, kurioje nebuvo bėdų su centravimu. Be to, tokia lentelė naudojama visų pasaulio futbolo čempionatų straipsniuose. Be to, šiaip jau skonis - savitas dalykas, reikėtų pagrįsti labiau kuom jau geresnė.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 16:40, 28 rugsėjo 2021 (EEST) Geresnė tuom, kad viskas tvarkingai ir nuosekliai sudėliota. Suskirstyta eilutėmis, kurios yra atskirtos viena nuo kitos aiškiom linijom, o ne belenkaip primakaluota vienoj vietoj :Dd [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ispanas|aptarimas]]) 01:31, 30 rugsėjo 2021 (EEST) == Dėl Daredevil verimo == Sveiki, mačiau pažymėjote, kad mano verstas straipsnis yra beviltiškas. Norėjau paklausti kokios yra klaidos, kaip jas ištaisyti? Ačiū už atsakymą. == George William Russel == Labas vakaras, Gal galėtumėte pasidalinti plačiau mintimis, dėl kokių priežasčių nebuvo patvirtintas straipsnis? Labai būtų naudinga bet kokia informacija! Taip pat, jeigu galėtumėte pasidalinti kaip sujungti straipsnius, būtų labai naudinga! Nuoroda į Wikipedia straipsnį: https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=George_William_Russel Ačiū iš anksto! ==2022== Su Naujaisiais, kolega! 2022-aisiais linkiu įdomių straipsnių, neaktyvių trolių, lengvų emocijų, praturtinančių diskusijų... ;) [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 09:01, 1 sausio 2022 (EET) :Ačiū. Tau ir kitiems to paties. :)--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 11:51, 3 sausio 2022 (EET) == Rūta Brazdžionytė == Sveiki, kokios jūsų pastabos dėl straipsnio Rūta Brazdžionytė? Iš anksto ačiū. [[Naudotojas:Rutabrazltu|Rutabrazltu]] ([[Naudotojo aptarimas:Rutabrazltu|aptarimas]]) 20:15, 3 vasario 2022 (EET) == Infolentelė == Sveiki, Jums nelabai patiks (kaip ir [[Šiaurės Krymo kanalas|Krymo kanalo]] atveju) įdėta lentelė str. [[Lisabonos protokolas]]. Tas „sutarčių“ šablonas tiesiog nelabai tinkamas, taisytinas. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 19:19, 26 balandžio 2022 (EEST) == Dvigubi žemėlapiai == Sveiki. Kadangi nesyk taisėte įvairias infolenteles, tai gal pavyktų įgyvendinti ir tai, kad [[Šablonas:City]] būtų galimybė įdėti pasirinktiną antrą žemėlapį, kad būtų galima matyti gyvenvietę arba šalies, arba adm. vieneto žemėlapyje (kaip [[:en:Musteika]], [[:en:Krasnoyarsk]], [[:en:Orlando, Florida]]). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 14:25, 22 gegužės 2022 (EEST) == Succession links == Hello! Can you add succession links for the next and previous Summer and Winter Olympics. For example if the previous summer Games was in 1964 then the next was in 1968 if the previous Winter Games was in 1972 then the next was in 1976. Can you delete the links for the Olympic Oath because that is not a requirement. Yours sincerely, Sondre --[[Specialus:Indėlis/88.88.4.178|88.88.4.178]] 12:29, 6 birželio 2022 (EEST) == Tarpkalbinės nuorodos == Sveiki. Ačiū, kad pridedate tarpkalbines nuorodas, vis pamirštu. –[[Naudotojas:Adamvs|Adamvs]] ([[Naudotojo aptarimas:Adamvs|aptarimas]]) 13:54, 1 spalio 2022 (EEST) == Susiliejančios nuorodos == Sveiki. Manau, reikėtų vengti susiliejančių nuorodų ([[Romantinis filmas|romantinė]] [[komedija]]). Be to, Vikipedijos taisyklėse teko skaityti, kad sudėtinėse sąvokose nederėtų kiekvieno jų dėmens kelti į nuorodą, jei nėra straipsnio su visu junginiu, pvz.: ne [[Nacija|Nacionalinė]] [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojaus Konstantino Čiurlionio]] [[Menas|menų]] [[mokykla]], o [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla]]. Todėl jei nėra [[romatinė komedija]], nereikėtų iš susiliejančių nuorodų sudaryti [[Romantinis filmas|romantinė]] [[komedija]].--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 23:07, 30 spalio 2022 (EET) :Labas. Negaliu nesutikti, ypač su M. K. Č. m-klos pavyzdžiu, pats esu apie tai komentavęs :) My bad. Tiesa, filmų straipsniams, manau, kai kuriais atvejais galima daryti išimtis. En-wiki labai dažnai tenka matyti, susiliejančias filmų žanrų nuorodas, pvz., [[romantic film|romantic]] [[comedy-drama]] ([https://en.wikipedia.org/wiki/The_New_Romantic]), bet toks variantas pats savaime nėra blogas, nes [[romantic comedy-drama]] straipsnis būtų jau per daug specifinis, o ir tokių variantų, kaip antai [[romantic film|romantic]] [[musical film|musical]] [[drama film]] ([https://en.wikipedia.org/wiki/Once_(film)]) ir pan. nelaikyčiau vengtinais naudoti, nes tokiu būdu pateikiama lengva prieiga prie specifinių žanrų straipsnių. Bet čia noriu pabrėžti, kad tik tokiais atvejais, nes, žinoma, toks variantas kaip [[romantika|romantinis]] [[miuziklas|muzikinis]] [[drama|draminis]] [[filmas]] būtų iš ties blogas sprendimas. Grįžtant prie [[romantinis filmas|romantinės]] [[komedija|komedijos]], tikrai geriau būtų naudoti [[romantinė komedija]], o kad neprarasti nuorodos į egzistuojantį straipsnį [[romantinis filmas]] manyčiau infolentelėje galima būtų nurodyti „[[romantinis filmas|romantinis]], [[komedija]]“ (atskiriant kableliu). Na, bent jau kelete straipsnių :) Ką manai?--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 19:08, 31 spalio 2022 (EET) ::Turbūt reikia vengti visokių susiliejančių nuorodų, ypač kai jos žymi tą pačią sąvoką (romantinė komedija). Kai nuorodos susilieja su nesisiejančiais žodžiais, gal dar pusė bėdos, nes skaitytojas neapsigaus, kad aprašytas būtent tas žodžių junginys (pvz., [[XX a.]] [[Kaunas|Kaune]]). Straipsniuose apie filmus galima vieną nuorodą (romantinė) padaryti įvadiniame sakinyje, kitą (komedija) lentelėje, t. y. išmetyti nuorodas tekste, kad nesusilietų.--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 18:20, 1 lapkričio 2022 (EET) == Prašymas == @[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] Sveiki, prašau galite sukurti straipsnius už [https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Borgward Borgward] [https://lt.m.wikipedia.org/wiki/ELVO ELVO] [https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Togg Togg]. Aš sukūriau juos bet [https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Naudotojas:Homo_ergaster Homo ergaster]   ištrynė juos, nes aš ir mano draugai naudojosi vertėju. [[Specialus:Indėlis/188.172.109.48|188.172.109.48]] 08:46, 7 lapkričio 2022 (EET) == Šablonas:Olimpinės zaidynės == Hello! Can you add parameters for previous and next games which denotes which was the previous and next games in the order. Those fields are valuable and can you see what you can do about that. [[Specialus:Indėlis/80.212.171.8|80.212.171.8]] 18:19, 19 sausio 2023 (EET) == Apskritys == Sveiki, pateikiau forumo diskusiją [[Vikipedija:Forumas#Apskritys]]. Prašau tamstos išsakyti savo nuomonę, jeigu ją turite. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 11:41, 12 kovo 2023 (EET) == Invitation to Rejoin the [https://mdwiki.org/wiki/WikiProjectMed:Translation_task_force Healthcare Translation Task Force] == [[File:Wiki Project Med Foundation logo.svg|right|frameless|125px]] You have been a [https://mdwiki.toolforge.org/prior/index.php medical translators within Wikipedia]. We have recently relaunched our efforts and invite you to [https://mdwiki.toolforge.org/Translation_Dashboard/index.php join the new process]. Let me know if you have questions. Best [[User:Doc James|<span style="color:#0000f1">'''Doc James'''</span>]] ([[User talk:Doc James|talk]] · [[Special:Contributions/Doc James|contribs]] · [[Special:EmailUser/Doc James|email]]) 12:34, 13 August 2023 (UTC) <!-- User:Doc James@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/Top_translators/20&oldid=25451577 sąrašą --> == LV viki dizainas == Daugmaž viską padariau tik iliustracijos css kodas šleivas (left) [https://lv.wikipedia.org/wiki/Dal%C4%ABbnieks:Vaidila/Smil%C5%A1u_kaste/lvviki] [https://developer.mozilla.org/en-US/docs/Web/CSS/margin Nieko nekeičia top bottom right] Nukopijavau nuo lv viki, bent telefonuose centre.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 23:01, 6 rugsėjo 2023 (EEST) == Konfederacija == I dont understand why You want to delete this page? It wasn't translated. What did I translate? I prepared a short page about Polish political party, which has 18 members of parliament. This is just basic information. [[Naudotojas:Adam Lutostański|Adam Lutostański]] ([[Naudotojo aptarimas:Adam Lutostański|aptarimas]]) 01:25, 25 lapkričio 2023 (EET) == UNESCO I prizas 2021 m. ir publikacija SPRINGER bei lietuvių, vengrų...indų autorių straipsnis knygoje dar nesukuria straipsnio reikšmingumo? == Gal, tamsta, pakomentuotumėte savo veiksmus - atseit, [[ViLLE]] kyla abejonė dėl reikšmingumo? == Kvietimas dalyvauti tyrime == Laba diena, esu VU sociologijos doktorantė Rima Žilinskaitė (gal matėte mano žinutę kai kuriuose aptarimuose), norėčiau paprašyti jūsų sudalyvauti mano tyrime, kuriame domiuosi lietuviškos Vikipedijos naudotojų/kūrėjų patirtimis ir motyvacijomis. Įdomu, kaip vyksta šis procesas ir kas skatina dalyvauti Vikipedijos kūrime. Kviesčiau susitikti pokalbio – galėtumėm kalbėtis arba gyvai (jei esate Vilniuje), arba nuotoliu (pvz., per Teams), jei esate kitame mieste ar šalyje, ar tiesiog nenorite gyvai. Galima ir be vaizdo susijungti, jei taip jaustumėtės patogiau. Labai labai pagelbėtumėte, nes kol kas gan sunkiai sekasi prikalbinti žmones. Suprantu, kad vieni gal nelabai nori skirti laiko, kiti gal nori išlaikyti anonimiškumą, bet įsipareigoju iš savo pusės padaryti, ką galiu, kad užtikrinčiau jūsų privatumą ir konfidencialumą, disertacijoje neminėčiau jokių jus leidžiančių atpažinti duomenų ar informacijos, pasisakymų niekaip nesiečiau konkrečiai su jumis ir pan., o ir pokalbio temos nėra asmeniškos (priklauso, kiek ir ko pats žmogus nori papasakoti). Labai laukčiau atsakymo el. paštu rimazilinskaite@gmail.com Dėkui, Rima [[Naudotojas:Doktorantė|Doktorantė]] ([[Naudotojo aptarimas:Doktorantė|aptarimas]]) 18:40, 23 liepos 2024 (EEST) == Spalvos == Sveiki, o kodėl {{tl|fut-t}} nuėmėte geltoną spalvą? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 08:49, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) :Labas, o kam ji ten? Jau ne kartą kritikavau dėl spalvų pasirinkimo, pasakysiu ir dar sykį - spalvų derinys klaikus, kaip visada ta pati standartinė, akį rėžianti spalvų gama, o ir dar visai nereikalinga. [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 12:52, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) Na, man ir Makenziui tiko. O kokią spalvų gamą siūlytumėte? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 13:05, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) :Jokios. Kam? Dar kartą pasikartosiu, ką toks spalvinis žymėjimas čia turėtų reikšti, pažymėti? Gi nėra nieko, argi ne taip? Be to, table header cells ir taip yra tamsesnio atspalvio negu table data cells ir to visai pakanka. Kam tas lenteles spalvinti be pagrindo ir visiškai nederančiom spalvom, na, kaip gi tai atrodo viso puslapio plane? Neprofesionaliai mažų mažiausiai, kaip vaiko kreidelėmis prispalvinta... Nu sorry, bet pas tave visai nėra skonio suvokimo, vien ko vertas buvęs rožinis spalvinimas šablone {{tl|UEFAt}} (žr. aptarimą). [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 15:20, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) : Dar vienas pavyzdys - {{tl|Fclinks}} (kaip atrodė galima pasižiūrėti istorijoje) - gremėzdiška lentelė, tarp kitko, ta pati geltona spalva ne aišku kam. Kodėl tai negalėjo būti tiesiog papunkčiui išdėstytas nuorodų sąrašas kaip yra kituose straipsniuose? [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 15:34, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) Taip, beprasmiai, juolab tokie ryškūs spalvinimai nelabai reikalingi. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 15:32, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) Supratau... [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 15:46, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) == Intel Developer Forum == Kodėl lietuviškai [[Intel Developer Forum]] netinka kažkas, nors pati struktūra kaip angliško?https://en.wikipedia.org/wiki/Intel_Developer_Forum [[Naudotojas:PcUserPro|PcUserPro]] ([[Naudotojo aptarimas:PcUserPro|aptarimas]]) 07:48, 6 spalio 2024 (EEST) :Tai gal atidžiai pasiskaitykite, ką parašęs. Negi nematote problemų su vertimu? [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 09:39, 6 spalio 2024 (EEST) ::Supratau. Nemačiau [[Naudotojas:PcUserPro|PcUserPro]] ([[Naudotojo aptarimas:PcUserPro|aptarimas]]) 15:38, 7 spalio 2024 (EEST) == Vandalism warning == Hi [[Naudotojo_aptarimas:Nestea|@Nestea]], I want to let you know I've reverted one or more of your [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Naudotojo_aptarimas%3ANestea&diff=7602517&oldid=7602035&variant=lt|recent contributions] because they do not seem constructive. If you think I made a mistake or have questions, you can leave a message on [[User talk:Nojus1836282851|my talk page]]. Please note that continued vandalism may lead to restrictions. [[Naudotojas:Nojus1836282851|Nojus1836282851]] ([[Naudotojo aptarimas:Nojus1836282851|aptarimas]]) 15:40, 18 lapkričio 2025 (EET) == Dėl brūkšnio == Sveiki, {{tl|seniūnija}} brūkšnį pridėjau tik dėl to, kad herbas ir vėliava bent šiek tiek atsiskirtų. Dabar gi jie labai sulipę, pvz., [[Šnipiškių seniūnija]]. Gal turite pasiūlymų kaip kitaip? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 21:12, 12 gruodžio 2025 (EET) {{Ačiū}} Tik dar pirma straipsnio eilutė 'if' sugeneruoja. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 21:47, 12 gruodžio 2025 (EET) == Vikifikavimas == Labas vakaras, noriu paklausti kaip Jūs vifikikuojate naujus straipsnius? Sukūrus straipsnį tikriausiai reikia paspausti dešinėje „Pridėti kalbas“? Norisi savarankiškai sukūrus straipsnį atlikti teisingus veiksmus. Ačiū iš anksto! :) [[User:LukasLa|<font color="Black">'''Lukas'''<font></font><font color="Black">'''La'''</font></font>]] _{[[User talk:LukasLa|'''<font color="Red">aptarimas</font>''']]} 21:53, 26 sausio 2026 (EET) :Labas. Nežinau, ar teigingai supratau, bet straipsnį redaguoju ranka atsidaręs keitimo langą - permetu akimis straipsnį, sužiūriu formatavimą, gramatines klaidas (jei pastebiu), savo nuožiūra pridedu reikšmingas [[Vikipedija:Vidinės nuorodos|vidines nuorodas]] (net ir raudonas) ir t. t. Automatikos tame praktiškai nėra. Jei klausimas apie redagavimo komentare paliekamą ''[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]'' žymę, tai ją prideda [[Vikipedija:Vikifikatorius|Vikifikatorius]]. Jei domina išbandyti, instrukciją kaip įsijungti esu pateikęs [[Naudotojo aptarimas:Nestea#Vikifikatorius|čia]]. [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 22:21, 26 sausio 2026 (EET) ::Supratau, dėkoju. Nes tiesiog gavau pranešimą iš Vikipedijos, kad „Puslapis Robert Borden buvo susietas su Vikiduomenys įrašu Q128655, kuriame yra duomenų, susijusių su tema.“. Tai galvoju ar čia kažką specialiai daryti kairėje reikia (interwiki) ar ne. Ačiū labai! [[User:LukasLa|<font color="Black">'''Lukas'''<font></font><font color="Black">'''La'''</font></font>]] _{[[User talk:LukasLa|'''<font color="Red">aptarimas</font>''']]} 22:25, 26 sausio 2026 (EET) :::Ai, ir taip. Kaip teisingai pastebėta, sukūrus straipsnį, reikia jį susieti su kitomis kalbomis per mygtuką "Pridėti kalbas". [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 22:27, 26 sausio 2026 (EET) :::Šiaip dar gera praktika sukūrus straipsnį, paieškoti galimų dar nesukurtų nuorodų į jį kituose straipsniuose ir suvikizuoti [[]]. [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 22:44, 26 sausio 2026 (EET) ::::Supratau, dėkoju už pagalbą! [[User:LukasLa|<font color="Black">'''Lukas'''<font></font><font color="Black">'''La'''</font></font>]] _{[[User talk:LukasLa|'''<font color="Red">aptarimas</font>''']]} 23:12, 26 sausio 2026 (EET) == Išnašos == Prašau netrinti išnašų iš straipsnio apie [[Decilijonas|decilijoną]]. Dėkoju aš supratingumą. [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 18:53, 31 sausio 2026 (EET) == Nuotraukų kėlimas == Sveiki, noriu pasikonsultuoti dėl įmonės logotipo įkėlimo. Kur geriausia kelti sumažintos raiškos fairuse principu naudojamą logotipą, skirtą atvaizduoti tik tą įmonę straipsnyje? Ar geriau kelti į Wikimedia Commons ar į Lietuviškąją Vikipediją? Kažkur skaičiau aptarimą apie tai, bet neberandu. Ačiū! [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] ([[Naudotojo aptarimas:Paxea|aptarimas]]) 18:20, 5 vasario 2026 (EET) :Labas. Geriau kelti čia, va pavyzdys: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:NanoAvionics_logo.png [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 19:38, 5 vasario 2026 (EET) ::Ačiū labai. [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] ([[Naudotojo aptarimas:Paxea|aptarimas]]) 20:02, 5 vasario 2026 (EET) == Stulpeliai == Labas, ar gerai suprantu, kad {{tl|div col}} atrodo esąs lankstesnis šablonas dėl teksto skaidymo į stulpelius – priklausomai nuo ekrano vaizdo, tas pats tekstas gali būti skaidytas į du arba į tris stulpelius. Jeigu taip, turbūt reikėtų botiškai sukeisti {{tl|col3}}, {{tl|col4}} ir panašius šablonus? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 08:55, 6 liepos 2026 (EEST) :Laba. Na, taip, bet jeigu naudojamas su <code><nowiki>{{</nowiki>div col | '''colwidth'''=20em<nowiki>}}</nowiki></code> ir <code>em</code> santykiniu ilgio vienetu. Sukeitus <code><nowiki>{{col3}}</nowiki></code> su <code><nowiki>{{div col | cols=3}}</nowiki></code> nieko iš esmės neduotų (plg. [[Donatas Banionis#Vaidmenys]]). Tai gal ir galima su botu prasieiti, bet, ko gero, reikėtų pertikrinti. Pats stengiuosi ranka padėlioti, nes antraip labai blogai atrodo telefonuose. Galima su botu praeiti, pasiūlysiu Ergasteriui. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 07:55, 11 liepos 2026 (EEST) == Dembelė == Dar toks nesusijęs, o gal ir susijęs dalykas. Infolentelėse reikėtų pridėti <code>class="infobox"</code> arba pakeisti vietoje <code>class="toccolours"</code>, nes dabar tokios lentelės telefonuose nesicentruoja (plg. [[Ousmane Dembélé]]). Vėlgi gal ir galima botu, bet peržiūrėti irgi derėtų. [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 14:19, 6 liepos 2026 (EEST) : Turi omenyje, kad infolentelė kažko necentruoja? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 07:55, 11 liepos 2026 (EEST) == m ar cm ? == Turiu labai aktualų klausimą. Dėl ūgio. Peržiūėjau daug straipsnių, ten skirtingai rašoma: 1.76 m (su tašku) arba 1,76 m (su kableliu) ir viskas metrais. /// Klausimas: o kaip gi lt kalba? Kad dorm ingliš 1.72&#x20;m (5&#x20;ft 8&#x20;in), tai aišku, bet lietuviškai, sakyčiau, kad 172 cm (centimetrais). // Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:24, 7 rugpjūčio 2026 (EEST) :Na, kad lietuvių kalboje dešimtainės dalys skiriamos kableliu, ne tašku, kaip ir aišku, manau. Iš ties, lietuviškiau centimetrais, VLE ir LSE turbūt daugiau rašo centimetrais. Kita vertus, kai daug kas dabar verčiama iš EN WP, tai natūralu, kad tokia perraša išlieka. Kiek pastebiu, ir kitų kalbų wiki su tuo susiduria, kaip antai DE WP. Pats visada pastebėjęs tašką taisau į kablelį, o dėl pačių vienetų (cm ar m), man asmeniškai didelio skirtumo nėra. Juolab, kad, pvz., jau seniai žiniasklaidoje nusistovėję rašyti statistikos vidurkius metrikomis su kableliais: "jis pelnydavo 15,3 taško ir atkovodavo po 5,2 kamuolio", tai ir ūgis metrais didelės bėdos nekelia. --[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 18:55, 11 rugpjūčio 2026 (EEST) == [[Red Rhinos FC]] == Kažką šamaninote su šablonais? Vietoje normos, žiūriu į raudoną: Lua klaida Module:Navbox eilutėje 80: attempt to index field 'category' (a nil value). [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:35, 12 rugsėjo 2026 (EEST) == Citatos == Sveiki, po {{tl|Citata}} pakeitimų šablonas nebefiksuoja 2-ojo ir 3-ojo parametrų. Ar čia klaida įvykusi, ar sąmoningai taip pasirinkta? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 17:53, 17 spalio 2026 (EEST) mgc8nym8jjagwb58o8ag1gv3m2lvxo4 7947602 7947440 2026-10-18T10:58:27Z Nestea 25298 /* Citatos */ Atsakyti 7947602 wikitext text/x-wiki Archyvai: [[Naudotojo aptarimas:Nestea/Archyvas1|1]] ---- == Sulietuvinimas == Sveiki, kaip manote, ar straipsnį [[LaGuardia oro uostas]] būtų galima sulietuvinti kaip išmeta Google? (https://www.google.com/search?q=laguardia). --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 16:58, 21 rugpjūčio 2019 (EEST) :Labas. Kad galima tai manyčiau abejonių neturėtų kilti, bet aktualesnis klausimas būtų dėl visų oro uostų straipsnių pavadinimų rašymo suvienodinimo, nes atsidarius <nowiki>[[Kategorija:Oro uostai]]</nowiki> matyti visokia įvairovė: plg. [[Melvil Holo oro uostas]], [[Robert L. Bradshaw tarptautinis oro uostas]], [[Džono F. Kenedžio tarptautinis oro uostas]], [[J. F. Mitchell oro uostas]], [[Silvio Pettirossi tarptautinis oro uostas]], [[Pedro Chuan Kabaljero oro uostas]] ir t.t.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 17:05, 21 rugpjūčio 2019 (EEST) == Nancy Sinatra == Sveiki, noriu paklausti dėl duomenų lentelės, kur yra nurodomos įrašų kompanijos, Jūs sukuriate nuorodas į negzistuojančius puslapius. Ar tai galima ištrint ir palikt kaip paprastą tekstą? Taip pat, kodėl panaikinamos nuorodos į puslapius,pavyzdžiui, baladė? Ačiū, už atsakymą. : Sveiki. Nereikėtų bijoti vadinamųjų raudonų nuorodų. Vikipedija yra augantis projektas ir tokios nuorodos reikalingos – bet kas paspaudę ant jų bus nukreipiami į naujai kuriamo straipsnio puslapį ir galės prisidėti prie Vikipedijos augimo. Tiesa nereikėtų persistengti su perteklinių nuorodų dėliojimų, plačiau: [[Vikipedija:Vidinės nuorodos]].--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 18:59, 1 gruodžio 2019 (EET) == Kanbera == Sveiki, kviečiu išreikšti savo nuomonę šiame [[Vikipedija:Kandidatai į vertingų straipsnių kategoriją|balsavime]]. --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 20:08, 5 gruodžio 2019 (EET) == Random house == Sveikas, [[Random House]] įžanginis sakinys man labai sunkiai suprantamas, gal gali patikslinti, kas čia mėginta pasakyti „stambiausias pasaulyje visuomenės tarpe populiariausių knygynuose prekiaujamų knygų leidėjas“ :) Gal būt išeitų kažkaip perfrazuoti --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 16:17, 13 kovo 2020 (EET) : Labas, kiek pataisiau, nežinau ar suprantamiau, feel free pataisyti savo nuožiūra :) Versta buvo iš en-wiki. Šiaip teko nueiti angliško straipsnio istorijon į 2016 m. ir pasižiūrėti pagal ką :D Tai tuomet vietoje dab. ''paperback'' buvo pavartotas ''trade book'', kas būtų „''a book published by a commercial publisher and intended for general readership''“, tai gal ant to ir pasimoviau.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 17:59, 13 kovo 2020 (EET) ::Dėkui! Savo nuožiūra būčiau pataisęs bet aš rimtai nesupratau, ten be sarkazmo :) --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 21:29, 13 kovo 2020 (EET) :::Tie visi didžiausias, stambiausias, lyderiaujantis skamba kaip rinkodarininkų sakinys. Geriau vengt tokių apibūdinimų.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 16:43, 16 balandžio 2020 (EEST) == Kabutės == Sveiki. Niekaip neįkertu, kada pavadinimą svetima kalba dėti į kabutes, kada rašyti kursyvu? Dėl vidinių nuorodų į metus: kada nedėti? Jei metai skliausteliuose, tada nedėti? [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 12:10, 11 balandžio 2020 (EEST) :Na nereikėtų imti pavyzdžio iš VLE ar pan., kur kone visi tikriniai daiktavardžiai rašomi kursyvu, vietovardžiams pas mus įprasta taikyti, bet asmenvardžiai, įmonių pavadinimai, įvairūs kūriniai, leidiniai ir kt. paprastai dedami į kabutes, nors abu variantai, iš tiesų, lygiaverčiai. Tiesa, jei kartu rašomas ir lokalizuotas pavadinimas, tai paprastai atrodo taip: „Pavadinimas“ (''Title'', 2020). Dėl nuorodų į metus... na reikėtų dėti prie reikšmingesnių, kad neužkrauti teksto nuorodų margumynu. Apskritai, tai subjektyvi tema ir čia tik gairės iš mano pusės. Nuorodų į metus dėliojimas gal buvo reikšmingas Vikipedijos pradžioje, nesant daug straipsnių. Dabar, pvz., en-wiki ir kitos didžiosios viki to atsisakiusios (atsisako).--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 13:21, 11 balandžio 2020 (EEST) ::Dėkui, bus aiškiau dabar. Dėl metų visiškai pritariu, tas pats dėl datų - dėčiau tik toms nuorodas, kuriose tas įvykis minimas. [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 13:52, 11 balandžio 2020 (EEST) :::Aš irgi anksčiau dėliodavau visur nuorodas ant metų, bet paskutiniu metu nelabai matau to prasmės. O dėl kabučių tai tik pastebėsiu, kad pas mus nelabai priimta dėti įžanginiame sakinyje, ten kur su paryškinimu. Ir turbūt nevertėtų dėti visokiose lentelėse ir pan., t.y. mano supratimu, kabučių prasmė yra išskirti pavadinimą iš bendro teksto, kad aiškiai matytųsi kur pavadinimas prasideda ir kur baigiasi, o kur ir taip akivaizdu, tai kabučių nereikia. Ir taip daroma ne tik Vikipedijoje, pvz., https://www.knygos.lt/lt/knygos/dziungliu-knyga/ - tekste su kabutėmis, tačiau antraštėje be, ir sąraše/lentelėje originalus pavadinimas be. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 14:49, 11 balandžio 2020 (EEST) ::::Pritarčiau, bet reikėtų nuoseklumo visos viki lygmeniu. Gal kur taisyklėse apibrėžti ar pan.?--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 14:41, 16 balandžio 2020 (EEST) == Knygos šablonas == Kokia prasmė pervardinti, jei jau yra virš šimto straipsnių su šablonu Knyga? Jei kas pradės naudoti Infolentelė Knyga, bereikalingai turėsime du pavadinimus plius trečią nebenaudotiną. Kam ta painiava. Knyga yra trumpa ir aišku. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 15:03, 11 balandžio 2020 (EEST) :Na tai juk infolentelė, tai todėl tvarkos dėlei toks ir vardinimas. Šablonai turėjo, turi ir turbūt turės kelis pavadinimus per nukreipimus, nes, pvz., trumpesnįjį gali būti patogiau naudoti. Trečią, jei gerai suprantu, turi omeny „Knygos informacija“? Jei taip, tai negi jis nebus ištrintas, kaip nenaudotinas?--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 14:46, 16 balandžio 2020 (EEST) ::Tai aišku, kad trumpesnįjį patogiau naudoti, todėl ilgesnis neturi prasmės ;) „Dėl tvarkos“ tai kaip suprantu mandagesnis pavadinimas tuščiai biurokratijai. Knygos informacija žinoma bus ištrintas, kai bus niekur nebenaudojamas. Dar liko beveik 70 straipsnių su juo. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 15:48, 16 balandžio 2020 (EEST) == Romėnų mitologija == Sveikas, gal galėtum pagelbėti sutvarkant [[Šablonas:Romėnų mitologija]]? Jis kažkodėl sulygiuotas į kairę, be to, labai "aukštas", gal dėl naudojamo per didelio paveiksliuko, būtų žymiai geriau, jei būtų siauresnis ir labiau ištemptas.--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] ([[Naudotojo aptarimas:Dirgela|aptarimas]]) 21:14, 9 gegužės 2020 (EEST) :Paveiksliukas galėtų irgi būti romėniškas, o ne renesansiška interpretacija. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:15, 9 gegužės 2020 (EEST) :Sutvarkyti nesunku. Bet gal geriau kaip {{tl|Skandinavų mitologija}} (juolab, kad yra {{tl|Kinų mitologija}}, {{tl|Indų mitologija}})? Tiesa, dabar tik pažiūrėjau į aptarimą ir matau, kad bandei kažką pats. Panašūs šablonai {{tl|Eneados dievai}}, {{tl|Egipto faraonai}} kurti ant to paties {{tl|GražiLentelėX}}, kur nežinia ko uždėta pusės puslapio ilgio paraštė, gal norėta tokio atvaizdavimo kaip straipsnyje [[Eneada]]. :Kol kas sutvarkysiu, kad lygiuotų ties puslapio viduriu.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 22:56, 9 gegužės 2020 (EEST) ::Taip, šitie gerai atrodo {{tl|Kinų mitologija}}, {{tl|Indų mitologija}}, reiks kada perdaryti pagal šituos pavyzdžius. Su romėnų mitologija sakyčiau nieko nesu bandęs daryti.--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] ([[Naudotojo aptarimas:Dirgela|aptarimas]]) 20:38, 10 gegužės 2020 (EEST) == Paveikslėlio antraštė infolentelėje == Super, kad pridėjote antraštes pastatų infolentelėse ([https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%A0ablonas:Infolentel%C4%97_pastatas&diff=5798767&oldid=5702990], ...). Šiaip turėtų būti galimybė pakomentuoti foto ir visuose kituose šablonuose (pvz., tiltų, bažnyčių).--[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 18:22, 11 gegužės 2020 (EEST) :Labai kliuvo į akis paties išradingumas straipsnyje [[Juragių radijo ir televizijos retransliacijos stotis]], tad nusprendžiau pagelbėti ;) Taip pat pagal prašymą pridėjau antraščių parametrus ir kitose lentelėse: {{tl|Infolentelė Tiltas}}, {{tl|Infolentelė biblioteka}}, o dėl bažnyčių šablono... jis griozdiškai padarytas: visi parametrai, kaip ir pačiam turbūt aišku, be pavadinimų, todėl po 1 lauko (paveikslėlio) antraštės 2 lauke įdėti negaliu, nes jis skirtas "vyskupijai", o ir keisti visuose straipsniuose nesinorėtų... :Yra toks variantas: <pre> {{ltbaz|1|2|3|4|5|6|7|8|9|10|antraštė=čia yra antraštė}} // pagal eiliškumą antraštė būtų iškart po paveikslėlio </pre> :--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 21:44, 12 gegužės 2020 (EEST) :Galbūt reikėtų šį šabloną pertvarkyti į įprastą - su parametrais ir pakeisti straipsniuose automatizuotu būdu. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:50, 12 gegužės 2020 (EEST) ::Būtų šaunu, bet aš nemoku:) Teoriškai keičiant seną šabloną nauju, reikėtų visus parametrus nuo 2 su duomenimis perstumti vienu skaitmeniu žemyn, pvz.: ::iš <pre>{{ltbaz|1|'''2'''|...}}</pre> ::į <pre> {{Infolentelė bažnyčia | paveikslėlis = | antraštė = '''| vyskupija=''' ... }} </pre> :: ir t.t. :: Gal kas ir gautųsi.---[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 22:19, 12 gegužės 2020 (EEST) == Vyond == Labas, mačiau, kad jūs sužymejote mano enceklopedija, kaip netinkantis. Norejau paklausti, kaip galiu ištaisyti (be gramatiniu klaidu), kad bent į tema būtų. Aš speju ten dėl tos kategorijos - Namų areštas. Aš bandžiau ten kažka ten rašyti, versti. Gal galite pasakyti, kaip galiu ištaisyti? [[Naudotojas:Zyliskiai|Zyliskiai]] ([[Naudotojo aptarimas:Zyliskiai|aptarimas]]) 17:09, 24 gegužės 2020 (EEST) :Kad galėtumėte straipsnį pataisyti, turite bent jau mokėti rašyti be grubių klaidų, pakankamai gerai suprasti kalbą, iš kurios verčiate. Štai kad ir jūsų komentaras – klaidų knibždėte knibžda. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:17, 24 gegužės 2020 (EEST) Verčiu gan labai gerai, bet mano lietuvių gramatika šiektiek sunkoka suprasti. Mėginau bent kažkiek gramatikos panaudoti. Bet pvz grounded žodis verčiasi į Namų areštas. O punishment day į Bausmės diena. Spėju būsiu kažka priveles. Mėginsiu sutaisyti. [[Naudotojas:Zyliskiai|Zyliskiai]] ([[Naudotojo aptarimas:Zyliskiai|aptarimas]]) 17:24, 24 gegužės 2020 (EEST) ::Einu peržiūrėti straipsnio. Atsidarau antrą sakinį: ''2007 m. Gėgužėje DomoAnimate buvo išleista.'' Ar jums atrodo, jog čia teisingas sakinys? Teisingas sakinys būtų toks: DomoAnimate programa buvo išleista 2007 m. gegužę. Mėnesių pavadinimai rašomi iš mažosios raidės. Neskaitant to, jog gramatika baisi: (D'''ė'''ja, b'''u'''davo), bet tekste neradau nė vieno normalaus sakinio (pvz. ''2019 m. Gėgužės 6 d. Vyond paskelbė, kad jie atsisako senojo Animacijos variklio, dėl Adobe Flash išjungimo. Buvo planuotas išjungti 2019 m. Gruodžio 16 d., bet išjungė 2019 m. Gruodžio 18 d. Visiems vartotojams buvo pakeistą iš Senojo kūrimo variklio į Naują. Taip pat buvo ištrintos senos temos, liko tik Verslo ir Whiteboard temos.''). Tokio baisaus vertimo reikėtų paieškoti. Jums pasisekė, kad straipsnis nebuvo ištrintas, taigi siūlau, jei yra noro, sukurti daug trumpesnį, kad ir gramatiškai netobulą, bet ne tokį baisų, straipsnį. --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 17:55, 24 gegužės 2020 (EEST) :::Ištryniau. Tokio straipsnio niekaip nepataisysi, neverta gaišti laiko. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:10, 24 gegužės 2020 (EEST) ==Vikifikatorius== Sveiki, pastebėjau kad dažnai naudoji [[Vikipedija:Vikifikatorius]] - geras įrankis, bet aš to [[Vaizdas:Wikify-toolbutton.png]] mygtuko redagavimo lange niekaip nerandu. Ar reikia dar kažką instaliuoti kad jis atsirastų?[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 16:06, 7 rugpjūčio 2020 (EEST) :Labas. „Nustatymai“ --> „Redagavimas“ reikėtų išjungti ''Įjungti naudingesnę įrankių juostą Kartais vadinamas „2010 vikiteksto redaktoriumi“'' ir prie „Priemonės“ --> „⧼gadget-section-Vikifikatorius⧽“ reikėtų susidėti varneles.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 16:29, 7 rugpjūčio 2020 (EEST) == Hearts of Iron == Sveiki, Visų pirma, ačiū kad sutvarkėte mano 2 puslapius (abu buvo gana beviltiški) ir kad aptvarkėte 1 puslapį. Aš norėjau paklausti. Matau jūsų puslapį Hearts of Iron III (https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Hearts_of_Iron_III). Aš norėjau sukurti puslapį to žaidimo tęsiniui Hearts of Iron IV. Tačiau aš galiu paimti jūsų puslapį ir vietoj HOI3 sudėti HOI4, nes žaidimai yra identiški. Kaip parašyti, kad nebūtų identiškas straipsnis? [[Naudotojas:Emperoringo|Emperoringo]] ([[Naudotojo aptarimas:Emperoringo|aptarimas]]) 23:19, 4 rugsėjo 2020 (EEST) :Sveiki. Na geriau šitaip nereikia. Iš identiškų straipsnių jokios naudos, o ir minėtas straipsnis apie Hearts of Iron III nėra net iš geresnių pavyzdžių, sukurtas senokai, todėl prastokas, be šaltinių ir, be to, sukurtas kito naudotojo, ne mano :) Geriau pabandyk paversti iš angliškos viki, kažką glaustai iš skilties "gameplay", na kaip su ankstesniais, bet jei pasirodys per sudėtinga, tai talpinti gal geriau neverta, nes, kaip jau sakiau anksčiau, retas kas apsiims tvarkyti ir tiesiog straipsnis bus ištrintas.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 16:10, 5 rugsėjo 2020 (EEST) == Rimantas Venckus == Labas vakaras, esu naujokas "Wikipedijoje", todėl dar ne viską suprantu. Norėjau atnaujinti ir papildyti informaciją apie režisierių. Mačiau, kad atšaukėte mano pakeitimus. Sakykite, ką turėčiau padaryti, kad galėčiau pakeisti informaciją ? {{anon|Teatro partizanas}} :Sveiki. Na, visų pirma, keitimai buvo atšauti atstatant tvarkingą straipsnio versiją. Patarimas būtų pasižiūrėti į panašius straipsnius, taip pat pasiskaityti [[Pagalba:Kaip kurti puslapius]], [[Vikipedija:Vidinės nuorodos]] ir kt. panašius puslapius ir pateikti informaciją tvarkingai, papildant jau esamą. Dėl režisuotų spektaklių... reikėtų pateikti tik svarbesnius, arba iškelti į atskirą [[Vikipedija:Sąrašai|sąrašo]] puslapį. Dėl projektų ir akcijų.. galima vėlgi paminėti svarbesnes (jei yra dėl ko), arba pašalinti, nes tai ne asmeninis režisieriaus puslapis ir visko sutalpinti nereikia. Na ir, svarbiausia, reikėtų nurodyti šaltinius.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 21:17, 26 spalio 2020 (EET) :Labas vakaras, dėkoju už atsakymą ir patarimus ! Straipsnį apie režisierių papildysiu po truputį ir apiforminsiu pagal Wikipedijos taisyklių reikalavimus. Straipsniuose apie kitus režisierius yra pateikiami jų sukurtų spektaklių sąrašai. Dėl akcijų ir projektų: tai autoriniai režisieriaus darbai, kaip ir spektaklių pastatymai. Norėjau juos pateikti, kadangi tai studentiško teatro režisierius ir jo veikla neapsiriboja vien tik spektaklių pastatymu. == Dviejų break'ų istorija == XHTML reikalauja, kad kiekvienas atidarantis tag'as turėtų atitinkamą uždarantį tag'ą, pvz., <nowiki><b>paryškintas tekstas</b></nowiki> arba užsidarytų pats, pvz. <nowiki><img /> ar <br /></nowiki>. HTML tokio reikalavimo nėra, todėl atitinkamas simbolis rašomas tiesiog <nowiki><br></nowiki>. Vikipedija, kaip ir beveik visi modernūs puslapiai, naudoja HTML 5 (ctrl+u arba view-> source, ir viršuje matysi <nowiki><!DOCTYPE html></nowiki>, jei būtų xhtml, matytum kažką panašaus į <nowiki><!DOCTYPE html PUBLIC "-//W3C//DTD XHTML 1.0 Strict...</nowiki> ). Istorijos moralas, kad teisingas užrašymas yra <nowiki><br></nowiki>, o <nowiki><br /></nowiki> yra labiau ''neklaidingas'' užrašymas, nes niekas nedraudžia break tag'o uždaryti, tiesiog tai nėra reikalinga. Praktikoje tarp jų jokio skirtumo, nes visos populiaresnės naršyklės pritaikytos ignoruoti kiek galima daugiau sintaksės klaidų, kol įmanoma atspėti, ką programuotojas norėjo padaryti. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 16:42, 30 spalio 2020 (EET) : Taip taip, žinau tą :) Keičiau straipsnį tuo pačiu metu ir, atrodė, lyg įtraukiau šį tavo pakeitimą, bet kažkaip pasirodo vis tik ne :DD --[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 17:01, 30 spalio 2020 (EET) ::A, pagalvojau gal specialiai keitinėji iš <nowiki><br> į <br /></nowiki> ;) Na, svarbu iš to penktokės rašinėlio padarėme pakenčiamą straipsnį --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 17:08, 30 spalio 2020 (EET) == Laikykitės ten == Sveiki, ačiū už suformatuotą „Laikykitės ten” straipsnį. Norėčiau pakeisti logo (turiu vizualą), tačiau pati vis dar negaliu. Gal būtų įmanoma kažkaip susisiekti ir kažkas kitas jį galėtų pakeisti? [[Naudotojas:RasaBurk|RasaBurk]] : {{ats|RasaBurk}} [[Vaizdas:kažkoks vaizdas|250px]], jeigu norite įdėti paveiklėlį. Tik žiūrėti, kad autorinės teisės nepjautų. Ir BŪTINA licenciją teisingą parinkti. -- {{Naudotojas:Makenzis/sign}} 1. december == Vyriausybė == Tai jeigu dekretas jau patvirtino Vyriausybę, kodėl anuliuojate faktus? {{anon|Lietuvis999}} :Atstačiau į tvarkingą versiją. O jums va štai jau nekartą išsakyta pastaba – informacija grindžiama antriniais šaltiniais, lrs, lrv ir pan. yra pirminiai šaltiniai. Tokiais galima pasiremti nebent smulkiems fakteliams (darbuotųjų skaičiui, vadovui straipsnio infolentelėje, na vyriausybės atveju, jos sudėčiai) nurodyti. Dabartinė veikla, veiklos istorija, kažkokie paskyrimai, patvirtinimai turi būti pagrįsti antriniais šaltiniais.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 17:42, 7 gruodžio 2020 (EET) == Biatlonininko infolentelė == Labai ačiū, šitą jau iš pat pradžių bandžiau padaryti, bet niekaip nesigaudavo! --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) == Albumų reikšmingumas == Matau, sužymėjai albumus reikšmingumo skydeliais. Iš tiesų, daugelis tų straipsnių - tik dainų sąrašas. [https://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Notability_(music)#Recordings Anglų viki yra bandymas apibrėžti] muzikos įrašų reikšmingumą. Nežinau, kiek į jį verta atsižvelgti, bet reikėtų ir čia įvairiomis temomis susikurti gaires. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 19:29, 6 sausio 2021 (EET) :Nematau prasmės. Nauji straipsniai turi turėti nepriklausomų antrinių šaltinių (ir sprendžiant iš to, kad popkultūros tema jų nestokoja, neturėtų būti sudėtinga jų rasti), o senų, tokių kaip šie, niekas tikrai netvarkys.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 19:39, 6 sausio 2021 (EET) Tai čia, kaip matau, beveik visi jie vieno sakinio KasparasWikiEditor (užblokuoto ilgam laikui) straipsneliai su sąrašu? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 19:35, 6 sausio 2021 (EET) :Tikrai taip, buvau pasižymėjęs, bet nesudėliojau, buvo ir taip ką veikti ir dar yra.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 19:40, 6 sausio 2021 (EET) == Request writing about Isabelle de Charrière == Hi Nestea, Would you like to write / translate the article of Isabelle de Charrière (Q123386) for the LT Wikipedia? That would be appreciated. [[Naudotojas:Boss-well63|Boss-well63]] ([[Naudotojo aptarimas:Boss-well63|aptarimas]]) 17:46, 10 sausio 2021 (EET) == Rūšis kalbotyroje == Nežinau, ar čia rašau, jei ką – atsiprašau. Paprasčiausiai paspaudžiau mygtuką aptarimas prie jūsų taisymo – Rūšis kalbotyroje. Tai, žinoma, smulkmena, bet argumentų taip nedaryti yra: 1) jokios rūšies kalbotyroje šiaip nėra – kalbotyra yra mokslas apie kalbą. Rūšis yra kalboje – daug amžių jokios kalbotyros nebuvo, bet rūšis buvo visada. Todėl blogiausiu atveju galėtų būti gramatikoje, nes gramatika yra ir mokslas, ir kalbos posistemis (kalbotyra tik mokslas). Kažkokiame ankstesniame aptarime buvo pasakyta, kad gramatika ir kalbotyra tas pats. Nevisai: viskas, kas gramatika gali būti ir kalbotyra, bet ne viskas kas kalbotyra yra gramatika. Žodžiu, rūšis kalbotyroje implikuoja reiškinio aprašo moksle istoriją ar teoriją, bet ne pačio kalbos reiškinio analizę. Čia vis dėlto analizuojamas kalbos reiškinys. 2) sistemiškumas – tada jau reikėtų tą kalbotyroje prirašyti ir prie veiksmažodis kalbotyroje, dalyvis kalbotyroje, asmuo kalbotyroje ir t.t. Šiaip nuoroda į gramatiką yra straipsnio pavadinime – to ir pakanka. [[Naudotojas:Laikas nelaukia|Laikas nelaukia]] ([[Naudotojo aptarimas:Laikas nelaukia|aptarimas]]) 12:42, 20 sausio 2021 (EET) == Dėl neteisingų aprašų Naujaneriai, Krakiškės, Kryžiokai mikrorajonų == Laba diena, Įmetu kiekvieno mikrorajono teritorijų ribų žemėlapių nuorodas Birelių mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?mid=1SDjopjiUGnYU2S6-HIcTzPprw6FyEX4q&ll=54.822972121738296%2C25.33122379999997&z=14 Ustronės mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?mid=164W5XShzejt6ocxwvMRw8DygEnRgeFoN&ll=54.81016219495113%2C25.32385539999998&z=14 Sakališkių mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?mid=17MbAVHIu5aZxOo_SIfnDGKdZCCiVQ95O&ll=0%2C0&z=15 Pagubės mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?mid=1Sj8siiDf50EGfIsrY4rfUgvzActI-XMW&ll=0%2C0&z=13 Krakiškių mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?ll=54.79037629232854%2C25.337302199999982&z=13&mid=1hLrG5sgN18iPLFnjTfw6L6Gvh98V_YWP Naujanerių mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=1ne5S7dTVZMsQatiSSWPN4gpOOxiPhnay&ll=54.808228199434%2C25.3465983&z=13 Kryžiokų mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=1mJZyKQQW3UVaT-YQWdSRY9K1OILdUxle&ll=54.78978490407439%2C25.360643749999976&z=13 Balsių mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=1YPGVBsaBTVA6GTnidDIaEtW-VdPk2jSj&ll=54.7828115271505%2C25.351611000000005&z=14 Naujanerių mikrorajone niekada nebuvo jokios maisto prekių parduotuvės, lentpjūvės, autoserviso, jie visi buvo Krakiškių mikrorajone (Krališkės), o kita fermų komplekso dalis yra Kryžiokų mikrorajone (Kryžiokai), taip pat jame 2018 m., gruodį buvo atidaryta parduotuvė Maxima X. Dabartiniai Jūsų aprašymai šių mikrorajonų Naujaneriai, Kryžiokai, Krakiškės klaidina visus gyventojus ir jų svečius. Tad prašom šią dalį iš Naujanerių mikrorajono (Naujaneriai) " nuo seno veikia maisto prekių parduotuvė" perkeltį į Krakiškių mikrorajono (Krakiškės) aprašymo puslapį ir taip pat perkelti "Buvusiame kolūkių fermų komplekse yra išlikusi veikianti lentpjūvė, kitame jos gale įsikūręs automobilių servisas" irgi į Krakiškių mikrorajono (Krakiškės) aprašymo puslapį. O šią dalį "Kitoje kelio pusėje prekiaujama panaudotų automobilių dalimis" į Kryžiokų mikrorajono (Kryžiokai) aprašymo puslapį. Naujaneriuose yra ne tik sodų bendrija Gulbinai, bet ir Komunalininkas. Kioskas Naujaneriuose jau daugiau, kaip 6-7 metus nedirba, o 2019 m., pavasarį buvo išvežtas. Prašom neklaidinti visų gyventojų ir jų svečių bei atsižvelgti į išsakytas pastabas dėl aukščiau išvardintų mikrorajonų ir ištaisyti į tai, kaip yra nurodytos mikrorajonų ribos. [[Naudotojas:Balsiai|Pagarbiai, Jūsų Balsių Bendruomenė]] ([[Naudotojo aptarimas:Balsiai|aptarimas]]) 17:38, 14 gegužės 2021 (EEST) == Translation request == Hello. Can you translate and upload the article [[:en:Geography of Azerbaijan]] in Lithuanian Wikipedia? Yours sincerely, [[Naudotojas:Multituberculata|Multituberculata]] ([[Naudotojo aptarimas:Multituberculata|aptarimas]]) 17:25, 26 birželio 2021 (EEST) ==Nuomonės prašymas== Labas, prašyčiau, gal gali išsakyti nuomonę [[Naudotojas:CD/MG#Almanachas]]? – būčiau dėkingas. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 09:53, 24 rugpjūčio 2021 (EEST) == Stilius == Sveiki, kodėl pažymėjot {stilius} puslapyje 'Išvarymas (filmas)'? Kokios tos stiliaus klaidos? Galit jas nurodyt arba pats/pati ištaisyt jei nesunku? :) [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ispanas|aptarimas]]) 20:37, 26 rugsėjo 2021 (EEST) :Labas. Straipsnis parašytas kaip kokiam bulvariniam žurnalui. Toks stilius enciklopedijai netinkamas (plačiau [[Vikipedija:Stilius]]).--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 20:42, 26 rugsėjo 2021 (EEST) Aišku :D O tai ar galit ištaisyt kad nebebūtų kaip “bulvariniam žurnalui”, o  “enciklopedijai”? :,) [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ispanas|aptarimas]]) 20:49, 26 rugsėjo 2021 (EEST) :Na, tai, kad iš esmės perrašyti reiktų, o tai būtų tas pats kaip rašyti naują. Neturiu jokio noro. Paprasčiausiai reikėtų rašyti „sausai“, kaip nurodoma [[Vikipedija:Stilius#Kiti stiliaus reikalavimai]]. Arba gali išversti iš en-wiki.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 20:56, 26 rugsėjo 2021 (EEST) Aišku, ačiū lol :DDD [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ispanas|aptarimas]]) 21:00, 26 rugsėjo 2021 (EEST) == Stefanija Turkewich-Lukianovych == Hello Nestea, When you have time, could you take a look in my sandbox: [[Naudotojas:Nicola Mitchell/juodraštis]]? I found this Lithuanian translation of the English article: [[en: Stefania Turkewich]], on the the internet and built an article around it. Stefanija was the first woman composer of classical music in Ukraine. If the language of this text cannot be fixed, might you consider doing your own version of an article on Stefanija for the Lithuanian Wikipedia? You have helped me with other articles, so I thought I'd ask. Thank you. [[Naudotojas:Nicola Mitchell|Nicola Mitchell]] ([[Naudotojo aptarimas:Nicola Mitchell|aptarimas]]) 22:29, 27 rugsėjo 2021 (EEST) == Futbolo čempionatas == Labas, ponas/ponia nestea. Kodėl tamstai neįtinka infolentelė 2022 m. pasaulio futbolo čempionato puslapyje, jeigu lygiai tokia pat yra ir 2021 m. Copa América puslapyje?https://lt.m.wikipedia.org/wiki/2021_m._Copa_Am%C3%A9rica. Tai kokios problemos? Ar šiaip sau darot, kas užplaukia? :)) [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ispanas|aptarimas]]) 12:41, 28 rugsėjo 2021 (EEST) :Atstačiau į tvarkingą versiją, kurioje nebuvo bėdų su centravimu. Be to, tokia lentelė naudojama visų pasaulio futbolo čempionatų straipsniuose. Be to, šiaip jau skonis - savitas dalykas, reikėtų pagrįsti labiau kuom jau geresnė.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 16:40, 28 rugsėjo 2021 (EEST) Geresnė tuom, kad viskas tvarkingai ir nuosekliai sudėliota. Suskirstyta eilutėmis, kurios yra atskirtos viena nuo kitos aiškiom linijom, o ne belenkaip primakaluota vienoj vietoj :Dd [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ispanas|aptarimas]]) 01:31, 30 rugsėjo 2021 (EEST) == Dėl Daredevil verimo == Sveiki, mačiau pažymėjote, kad mano verstas straipsnis yra beviltiškas. Norėjau paklausti kokios yra klaidos, kaip jas ištaisyti? Ačiū už atsakymą. == George William Russel == Labas vakaras, Gal galėtumėte pasidalinti plačiau mintimis, dėl kokių priežasčių nebuvo patvirtintas straipsnis? Labai būtų naudinga bet kokia informacija! Taip pat, jeigu galėtumėte pasidalinti kaip sujungti straipsnius, būtų labai naudinga! Nuoroda į Wikipedia straipsnį: https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=George_William_Russel Ačiū iš anksto! ==2022== Su Naujaisiais, kolega! 2022-aisiais linkiu įdomių straipsnių, neaktyvių trolių, lengvų emocijų, praturtinančių diskusijų... ;) [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 09:01, 1 sausio 2022 (EET) :Ačiū. Tau ir kitiems to paties. :)--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 11:51, 3 sausio 2022 (EET) == Rūta Brazdžionytė == Sveiki, kokios jūsų pastabos dėl straipsnio Rūta Brazdžionytė? Iš anksto ačiū. [[Naudotojas:Rutabrazltu|Rutabrazltu]] ([[Naudotojo aptarimas:Rutabrazltu|aptarimas]]) 20:15, 3 vasario 2022 (EET) == Infolentelė == Sveiki, Jums nelabai patiks (kaip ir [[Šiaurės Krymo kanalas|Krymo kanalo]] atveju) įdėta lentelė str. [[Lisabonos protokolas]]. Tas „sutarčių“ šablonas tiesiog nelabai tinkamas, taisytinas. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 19:19, 26 balandžio 2022 (EEST) == Dvigubi žemėlapiai == Sveiki. Kadangi nesyk taisėte įvairias infolenteles, tai gal pavyktų įgyvendinti ir tai, kad [[Šablonas:City]] būtų galimybė įdėti pasirinktiną antrą žemėlapį, kad būtų galima matyti gyvenvietę arba šalies, arba adm. vieneto žemėlapyje (kaip [[:en:Musteika]], [[:en:Krasnoyarsk]], [[:en:Orlando, Florida]]). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 14:25, 22 gegužės 2022 (EEST) == Succession links == Hello! Can you add succession links for the next and previous Summer and Winter Olympics. For example if the previous summer Games was in 1964 then the next was in 1968 if the previous Winter Games was in 1972 then the next was in 1976. Can you delete the links for the Olympic Oath because that is not a requirement. Yours sincerely, Sondre --[[Specialus:Indėlis/88.88.4.178|88.88.4.178]] 12:29, 6 birželio 2022 (EEST) == Tarpkalbinės nuorodos == Sveiki. Ačiū, kad pridedate tarpkalbines nuorodas, vis pamirštu. –[[Naudotojas:Adamvs|Adamvs]] ([[Naudotojo aptarimas:Adamvs|aptarimas]]) 13:54, 1 spalio 2022 (EEST) == Susiliejančios nuorodos == Sveiki. Manau, reikėtų vengti susiliejančių nuorodų ([[Romantinis filmas|romantinė]] [[komedija]]). Be to, Vikipedijos taisyklėse teko skaityti, kad sudėtinėse sąvokose nederėtų kiekvieno jų dėmens kelti į nuorodą, jei nėra straipsnio su visu junginiu, pvz.: ne [[Nacija|Nacionalinė]] [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojaus Konstantino Čiurlionio]] [[Menas|menų]] [[mokykla]], o [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla]]. Todėl jei nėra [[romatinė komedija]], nereikėtų iš susiliejančių nuorodų sudaryti [[Romantinis filmas|romantinė]] [[komedija]].--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 23:07, 30 spalio 2022 (EET) :Labas. Negaliu nesutikti, ypač su M. K. Č. m-klos pavyzdžiu, pats esu apie tai komentavęs :) My bad. Tiesa, filmų straipsniams, manau, kai kuriais atvejais galima daryti išimtis. En-wiki labai dažnai tenka matyti, susiliejančias filmų žanrų nuorodas, pvz., [[romantic film|romantic]] [[comedy-drama]] ([https://en.wikipedia.org/wiki/The_New_Romantic]), bet toks variantas pats savaime nėra blogas, nes [[romantic comedy-drama]] straipsnis būtų jau per daug specifinis, o ir tokių variantų, kaip antai [[romantic film|romantic]] [[musical film|musical]] [[drama film]] ([https://en.wikipedia.org/wiki/Once_(film)]) ir pan. nelaikyčiau vengtinais naudoti, nes tokiu būdu pateikiama lengva prieiga prie specifinių žanrų straipsnių. Bet čia noriu pabrėžti, kad tik tokiais atvejais, nes, žinoma, toks variantas kaip [[romantika|romantinis]] [[miuziklas|muzikinis]] [[drama|draminis]] [[filmas]] būtų iš ties blogas sprendimas. Grįžtant prie [[romantinis filmas|romantinės]] [[komedija|komedijos]], tikrai geriau būtų naudoti [[romantinė komedija]], o kad neprarasti nuorodos į egzistuojantį straipsnį [[romantinis filmas]] manyčiau infolentelėje galima būtų nurodyti „[[romantinis filmas|romantinis]], [[komedija]]“ (atskiriant kableliu). Na, bent jau kelete straipsnių :) Ką manai?--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 19:08, 31 spalio 2022 (EET) ::Turbūt reikia vengti visokių susiliejančių nuorodų, ypač kai jos žymi tą pačią sąvoką (romantinė komedija). Kai nuorodos susilieja su nesisiejančiais žodžiais, gal dar pusė bėdos, nes skaitytojas neapsigaus, kad aprašytas būtent tas žodžių junginys (pvz., [[XX a.]] [[Kaunas|Kaune]]). Straipsniuose apie filmus galima vieną nuorodą (romantinė) padaryti įvadiniame sakinyje, kitą (komedija) lentelėje, t. y. išmetyti nuorodas tekste, kad nesusilietų.--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 18:20, 1 lapkričio 2022 (EET) == Prašymas == @[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] Sveiki, prašau galite sukurti straipsnius už [https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Borgward Borgward] [https://lt.m.wikipedia.org/wiki/ELVO ELVO] [https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Togg Togg]. Aš sukūriau juos bet [https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Naudotojas:Homo_ergaster Homo ergaster]   ištrynė juos, nes aš ir mano draugai naudojosi vertėju. [[Specialus:Indėlis/188.172.109.48|188.172.109.48]] 08:46, 7 lapkričio 2022 (EET) == Šablonas:Olimpinės zaidynės == Hello! Can you add parameters for previous and next games which denotes which was the previous and next games in the order. Those fields are valuable and can you see what you can do about that. [[Specialus:Indėlis/80.212.171.8|80.212.171.8]] 18:19, 19 sausio 2023 (EET) == Apskritys == Sveiki, pateikiau forumo diskusiją [[Vikipedija:Forumas#Apskritys]]. Prašau tamstos išsakyti savo nuomonę, jeigu ją turite. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 11:41, 12 kovo 2023 (EET) == Invitation to Rejoin the [https://mdwiki.org/wiki/WikiProjectMed:Translation_task_force Healthcare Translation Task Force] == [[File:Wiki Project Med Foundation logo.svg|right|frameless|125px]] You have been a [https://mdwiki.toolforge.org/prior/index.php medical translators within Wikipedia]. We have recently relaunched our efforts and invite you to [https://mdwiki.toolforge.org/Translation_Dashboard/index.php join the new process]. Let me know if you have questions. Best [[User:Doc James|<span style="color:#0000f1">'''Doc James'''</span>]] ([[User talk:Doc James|talk]] · [[Special:Contributions/Doc James|contribs]] · [[Special:EmailUser/Doc James|email]]) 12:34, 13 August 2023 (UTC) <!-- User:Doc James@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/Top_translators/20&oldid=25451577 sąrašą --> == LV viki dizainas == Daugmaž viską padariau tik iliustracijos css kodas šleivas (left) [https://lv.wikipedia.org/wiki/Dal%C4%ABbnieks:Vaidila/Smil%C5%A1u_kaste/lvviki] [https://developer.mozilla.org/en-US/docs/Web/CSS/margin Nieko nekeičia top bottom right] Nukopijavau nuo lv viki, bent telefonuose centre.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 23:01, 6 rugsėjo 2023 (EEST) == Konfederacija == I dont understand why You want to delete this page? It wasn't translated. What did I translate? I prepared a short page about Polish political party, which has 18 members of parliament. This is just basic information. [[Naudotojas:Adam Lutostański|Adam Lutostański]] ([[Naudotojo aptarimas:Adam Lutostański|aptarimas]]) 01:25, 25 lapkričio 2023 (EET) == UNESCO I prizas 2021 m. ir publikacija SPRINGER bei lietuvių, vengrų...indų autorių straipsnis knygoje dar nesukuria straipsnio reikšmingumo? == Gal, tamsta, pakomentuotumėte savo veiksmus - atseit, [[ViLLE]] kyla abejonė dėl reikšmingumo? == Kvietimas dalyvauti tyrime == Laba diena, esu VU sociologijos doktorantė Rima Žilinskaitė (gal matėte mano žinutę kai kuriuose aptarimuose), norėčiau paprašyti jūsų sudalyvauti mano tyrime, kuriame domiuosi lietuviškos Vikipedijos naudotojų/kūrėjų patirtimis ir motyvacijomis. Įdomu, kaip vyksta šis procesas ir kas skatina dalyvauti Vikipedijos kūrime. Kviesčiau susitikti pokalbio – galėtumėm kalbėtis arba gyvai (jei esate Vilniuje), arba nuotoliu (pvz., per Teams), jei esate kitame mieste ar šalyje, ar tiesiog nenorite gyvai. Galima ir be vaizdo susijungti, jei taip jaustumėtės patogiau. Labai labai pagelbėtumėte, nes kol kas gan sunkiai sekasi prikalbinti žmones. Suprantu, kad vieni gal nelabai nori skirti laiko, kiti gal nori išlaikyti anonimiškumą, bet įsipareigoju iš savo pusės padaryti, ką galiu, kad užtikrinčiau jūsų privatumą ir konfidencialumą, disertacijoje neminėčiau jokių jus leidžiančių atpažinti duomenų ar informacijos, pasisakymų niekaip nesiečiau konkrečiai su jumis ir pan., o ir pokalbio temos nėra asmeniškos (priklauso, kiek ir ko pats žmogus nori papasakoti). Labai laukčiau atsakymo el. paštu rimazilinskaite@gmail.com Dėkui, Rima [[Naudotojas:Doktorantė|Doktorantė]] ([[Naudotojo aptarimas:Doktorantė|aptarimas]]) 18:40, 23 liepos 2024 (EEST) == Spalvos == Sveiki, o kodėl {{tl|fut-t}} nuėmėte geltoną spalvą? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 08:49, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) :Labas, o kam ji ten? Jau ne kartą kritikavau dėl spalvų pasirinkimo, pasakysiu ir dar sykį - spalvų derinys klaikus, kaip visada ta pati standartinė, akį rėžianti spalvų gama, o ir dar visai nereikalinga. [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 12:52, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) Na, man ir Makenziui tiko. O kokią spalvų gamą siūlytumėte? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 13:05, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) :Jokios. Kam? Dar kartą pasikartosiu, ką toks spalvinis žymėjimas čia turėtų reikšti, pažymėti? Gi nėra nieko, argi ne taip? Be to, table header cells ir taip yra tamsesnio atspalvio negu table data cells ir to visai pakanka. Kam tas lenteles spalvinti be pagrindo ir visiškai nederančiom spalvom, na, kaip gi tai atrodo viso puslapio plane? Neprofesionaliai mažų mažiausiai, kaip vaiko kreidelėmis prispalvinta... Nu sorry, bet pas tave visai nėra skonio suvokimo, vien ko vertas buvęs rožinis spalvinimas šablone {{tl|UEFAt}} (žr. aptarimą). [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 15:20, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) : Dar vienas pavyzdys - {{tl|Fclinks}} (kaip atrodė galima pasižiūrėti istorijoje) - gremėzdiška lentelė, tarp kitko, ta pati geltona spalva ne aišku kam. Kodėl tai negalėjo būti tiesiog papunkčiui išdėstytas nuorodų sąrašas kaip yra kituose straipsniuose? [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 15:34, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) Taip, beprasmiai, juolab tokie ryškūs spalvinimai nelabai reikalingi. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 15:32, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) Supratau... [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 15:46, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) == Intel Developer Forum == Kodėl lietuviškai [[Intel Developer Forum]] netinka kažkas, nors pati struktūra kaip angliško?https://en.wikipedia.org/wiki/Intel_Developer_Forum [[Naudotojas:PcUserPro|PcUserPro]] ([[Naudotojo aptarimas:PcUserPro|aptarimas]]) 07:48, 6 spalio 2024 (EEST) :Tai gal atidžiai pasiskaitykite, ką parašęs. Negi nematote problemų su vertimu? [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 09:39, 6 spalio 2024 (EEST) ::Supratau. Nemačiau [[Naudotojas:PcUserPro|PcUserPro]] ([[Naudotojo aptarimas:PcUserPro|aptarimas]]) 15:38, 7 spalio 2024 (EEST) == Vandalism warning == Hi [[Naudotojo_aptarimas:Nestea|@Nestea]], I want to let you know I've reverted one or more of your [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Naudotojo_aptarimas%3ANestea&diff=7602517&oldid=7602035&variant=lt|recent contributions] because they do not seem constructive. If you think I made a mistake or have questions, you can leave a message on [[User talk:Nojus1836282851|my talk page]]. Please note that continued vandalism may lead to restrictions. [[Naudotojas:Nojus1836282851|Nojus1836282851]] ([[Naudotojo aptarimas:Nojus1836282851|aptarimas]]) 15:40, 18 lapkričio 2025 (EET) == Dėl brūkšnio == Sveiki, {{tl|seniūnija}} brūkšnį pridėjau tik dėl to, kad herbas ir vėliava bent šiek tiek atsiskirtų. Dabar gi jie labai sulipę, pvz., [[Šnipiškių seniūnija]]. Gal turite pasiūlymų kaip kitaip? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 21:12, 12 gruodžio 2025 (EET) {{Ačiū}} Tik dar pirma straipsnio eilutė 'if' sugeneruoja. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 21:47, 12 gruodžio 2025 (EET) == Vikifikavimas == Labas vakaras, noriu paklausti kaip Jūs vifikikuojate naujus straipsnius? Sukūrus straipsnį tikriausiai reikia paspausti dešinėje „Pridėti kalbas“? Norisi savarankiškai sukūrus straipsnį atlikti teisingus veiksmus. Ačiū iš anksto! :) [[User:LukasLa|<font color="Black">'''Lukas'''<font></font><font color="Black">'''La'''</font></font>]] _{[[User talk:LukasLa|'''<font color="Red">aptarimas</font>''']]} 21:53, 26 sausio 2026 (EET) :Labas. Nežinau, ar teigingai supratau, bet straipsnį redaguoju ranka atsidaręs keitimo langą - permetu akimis straipsnį, sužiūriu formatavimą, gramatines klaidas (jei pastebiu), savo nuožiūra pridedu reikšmingas [[Vikipedija:Vidinės nuorodos|vidines nuorodas]] (net ir raudonas) ir t. t. Automatikos tame praktiškai nėra. Jei klausimas apie redagavimo komentare paliekamą ''[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]'' žymę, tai ją prideda [[Vikipedija:Vikifikatorius|Vikifikatorius]]. Jei domina išbandyti, instrukciją kaip įsijungti esu pateikęs [[Naudotojo aptarimas:Nestea#Vikifikatorius|čia]]. [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 22:21, 26 sausio 2026 (EET) ::Supratau, dėkoju. Nes tiesiog gavau pranešimą iš Vikipedijos, kad „Puslapis Robert Borden buvo susietas su Vikiduomenys įrašu Q128655, kuriame yra duomenų, susijusių su tema.“. Tai galvoju ar čia kažką specialiai daryti kairėje reikia (interwiki) ar ne. Ačiū labai! [[User:LukasLa|<font color="Black">'''Lukas'''<font></font><font color="Black">'''La'''</font></font>]] _{[[User talk:LukasLa|'''<font color="Red">aptarimas</font>''']]} 22:25, 26 sausio 2026 (EET) :::Ai, ir taip. Kaip teisingai pastebėta, sukūrus straipsnį, reikia jį susieti su kitomis kalbomis per mygtuką "Pridėti kalbas". [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 22:27, 26 sausio 2026 (EET) :::Šiaip dar gera praktika sukūrus straipsnį, paieškoti galimų dar nesukurtų nuorodų į jį kituose straipsniuose ir suvikizuoti [[]]. [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 22:44, 26 sausio 2026 (EET) ::::Supratau, dėkoju už pagalbą! [[User:LukasLa|<font color="Black">'''Lukas'''<font></font><font color="Black">'''La'''</font></font>]] _{[[User talk:LukasLa|'''<font color="Red">aptarimas</font>''']]} 23:12, 26 sausio 2026 (EET) == Išnašos == Prašau netrinti išnašų iš straipsnio apie [[Decilijonas|decilijoną]]. Dėkoju aš supratingumą. [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 18:53, 31 sausio 2026 (EET) == Nuotraukų kėlimas == Sveiki, noriu pasikonsultuoti dėl įmonės logotipo įkėlimo. Kur geriausia kelti sumažintos raiškos fairuse principu naudojamą logotipą, skirtą atvaizduoti tik tą įmonę straipsnyje? Ar geriau kelti į Wikimedia Commons ar į Lietuviškąją Vikipediją? Kažkur skaičiau aptarimą apie tai, bet neberandu. Ačiū! [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] ([[Naudotojo aptarimas:Paxea|aptarimas]]) 18:20, 5 vasario 2026 (EET) :Labas. Geriau kelti čia, va pavyzdys: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:NanoAvionics_logo.png [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 19:38, 5 vasario 2026 (EET) ::Ačiū labai. [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] ([[Naudotojo aptarimas:Paxea|aptarimas]]) 20:02, 5 vasario 2026 (EET) == Stulpeliai == Labas, ar gerai suprantu, kad {{tl|div col}} atrodo esąs lankstesnis šablonas dėl teksto skaidymo į stulpelius – priklausomai nuo ekrano vaizdo, tas pats tekstas gali būti skaidytas į du arba į tris stulpelius. Jeigu taip, turbūt reikėtų botiškai sukeisti {{tl|col3}}, {{tl|col4}} ir panašius šablonus? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 08:55, 6 liepos 2026 (EEST) :Laba. Na, taip, bet jeigu naudojamas su <code><nowiki>{{</nowiki>div col | '''colwidth'''=20em<nowiki>}}</nowiki></code> ir <code>em</code> santykiniu ilgio vienetu. Sukeitus <code><nowiki>{{col3}}</nowiki></code> su <code><nowiki>{{div col | cols=3}}</nowiki></code> nieko iš esmės neduotų (plg. [[Donatas Banionis#Vaidmenys]]). Tai gal ir galima su botu prasieiti, bet, ko gero, reikėtų pertikrinti. Pats stengiuosi ranka padėlioti, nes antraip labai blogai atrodo telefonuose. Galima su botu praeiti, pasiūlysiu Ergasteriui. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 07:55, 11 liepos 2026 (EEST) == Dembelė == Dar toks nesusijęs, o gal ir susijęs dalykas. Infolentelėse reikėtų pridėti <code>class="infobox"</code> arba pakeisti vietoje <code>class="toccolours"</code>, nes dabar tokios lentelės telefonuose nesicentruoja (plg. [[Ousmane Dembélé]]). Vėlgi gal ir galima botu, bet peržiūrėti irgi derėtų. [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 14:19, 6 liepos 2026 (EEST) : Turi omenyje, kad infolentelė kažko necentruoja? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 07:55, 11 liepos 2026 (EEST) == m ar cm ? == Turiu labai aktualų klausimą. Dėl ūgio. Peržiūėjau daug straipsnių, ten skirtingai rašoma: 1.76 m (su tašku) arba 1,76 m (su kableliu) ir viskas metrais. /// Klausimas: o kaip gi lt kalba? Kad dorm ingliš 1.72&#x20;m (5&#x20;ft 8&#x20;in), tai aišku, bet lietuviškai, sakyčiau, kad 172 cm (centimetrais). // Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:24, 7 rugpjūčio 2026 (EEST) :Na, kad lietuvių kalboje dešimtainės dalys skiriamos kableliu, ne tašku, kaip ir aišku, manau. Iš ties, lietuviškiau centimetrais, VLE ir LSE turbūt daugiau rašo centimetrais. Kita vertus, kai daug kas dabar verčiama iš EN WP, tai natūralu, kad tokia perraša išlieka. Kiek pastebiu, ir kitų kalbų wiki su tuo susiduria, kaip antai DE WP. Pats visada pastebėjęs tašką taisau į kablelį, o dėl pačių vienetų (cm ar m), man asmeniškai didelio skirtumo nėra. Juolab, kad, pvz., jau seniai žiniasklaidoje nusistovėję rašyti statistikos vidurkius metrikomis su kableliais: "jis pelnydavo 15,3 taško ir atkovodavo po 5,2 kamuolio", tai ir ūgis metrais didelės bėdos nekelia. --[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 18:55, 11 rugpjūčio 2026 (EEST) == [[Red Rhinos FC]] == Kažką šamaninote su šablonais? Vietoje normos, žiūriu į raudoną: Lua klaida Module:Navbox eilutėje 80: attempt to index field 'category' (a nil value). [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:35, 12 rugsėjo 2026 (EEST) == Citatos == Sveiki, po {{tl|Citata}} pakeitimų šablonas nebefiksuoja 2-ojo ir 3-ojo parametrų. Ar čia klaida įvykusi, ar sąmoningai taip pasirinkta? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 17:53, 17 spalio 2026 (EEST) :Laba. Ne klaida. Parametrai dabar vardiniai. Pavyzdys: <code><nowiki>{{Citata|tekstas=Citatos tekstas|autorius=Vardas Pavardė|šaltinis=Knygos pavadinimas}}</nowiki></code>. Nespėjau tik dar pakeisti visur. [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 13:58, 18 spalio 2026 (EEST) dj16cvsx2365773h6ojufvjq15i090s 7947608 7947602 2026-10-18T11:15:56Z CD 677 /* Citatos */ 7947608 wikitext text/x-wiki Archyvai: [[Naudotojo aptarimas:Nestea/Archyvas1|1]] ---- == Sulietuvinimas == Sveiki, kaip manote, ar straipsnį [[LaGuardia oro uostas]] būtų galima sulietuvinti kaip išmeta Google? (https://www.google.com/search?q=laguardia). --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 16:58, 21 rugpjūčio 2019 (EEST) :Labas. Kad galima tai manyčiau abejonių neturėtų kilti, bet aktualesnis klausimas būtų dėl visų oro uostų straipsnių pavadinimų rašymo suvienodinimo, nes atsidarius <nowiki>[[Kategorija:Oro uostai]]</nowiki> matyti visokia įvairovė: plg. [[Melvil Holo oro uostas]], [[Robert L. Bradshaw tarptautinis oro uostas]], [[Džono F. Kenedžio tarptautinis oro uostas]], [[J. F. Mitchell oro uostas]], [[Silvio Pettirossi tarptautinis oro uostas]], [[Pedro Chuan Kabaljero oro uostas]] ir t.t.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 17:05, 21 rugpjūčio 2019 (EEST) == Nancy Sinatra == Sveiki, noriu paklausti dėl duomenų lentelės, kur yra nurodomos įrašų kompanijos, Jūs sukuriate nuorodas į negzistuojančius puslapius. Ar tai galima ištrint ir palikt kaip paprastą tekstą? Taip pat, kodėl panaikinamos nuorodos į puslapius,pavyzdžiui, baladė? Ačiū, už atsakymą. : Sveiki. Nereikėtų bijoti vadinamųjų raudonų nuorodų. Vikipedija yra augantis projektas ir tokios nuorodos reikalingos – bet kas paspaudę ant jų bus nukreipiami į naujai kuriamo straipsnio puslapį ir galės prisidėti prie Vikipedijos augimo. Tiesa nereikėtų persistengti su perteklinių nuorodų dėliojimų, plačiau: [[Vikipedija:Vidinės nuorodos]].--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 18:59, 1 gruodžio 2019 (EET) == Kanbera == Sveiki, kviečiu išreikšti savo nuomonę šiame [[Vikipedija:Kandidatai į vertingų straipsnių kategoriją|balsavime]]. --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 20:08, 5 gruodžio 2019 (EET) == Random house == Sveikas, [[Random House]] įžanginis sakinys man labai sunkiai suprantamas, gal gali patikslinti, kas čia mėginta pasakyti „stambiausias pasaulyje visuomenės tarpe populiariausių knygynuose prekiaujamų knygų leidėjas“ :) Gal būt išeitų kažkaip perfrazuoti --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 16:17, 13 kovo 2020 (EET) : Labas, kiek pataisiau, nežinau ar suprantamiau, feel free pataisyti savo nuožiūra :) Versta buvo iš en-wiki. Šiaip teko nueiti angliško straipsnio istorijon į 2016 m. ir pasižiūrėti pagal ką :D Tai tuomet vietoje dab. ''paperback'' buvo pavartotas ''trade book'', kas būtų „''a book published by a commercial publisher and intended for general readership''“, tai gal ant to ir pasimoviau.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 17:59, 13 kovo 2020 (EET) ::Dėkui! Savo nuožiūra būčiau pataisęs bet aš rimtai nesupratau, ten be sarkazmo :) --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 21:29, 13 kovo 2020 (EET) :::Tie visi didžiausias, stambiausias, lyderiaujantis skamba kaip rinkodarininkų sakinys. Geriau vengt tokių apibūdinimų.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 16:43, 16 balandžio 2020 (EEST) == Kabutės == Sveiki. Niekaip neįkertu, kada pavadinimą svetima kalba dėti į kabutes, kada rašyti kursyvu? Dėl vidinių nuorodų į metus: kada nedėti? Jei metai skliausteliuose, tada nedėti? [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 12:10, 11 balandžio 2020 (EEST) :Na nereikėtų imti pavyzdžio iš VLE ar pan., kur kone visi tikriniai daiktavardžiai rašomi kursyvu, vietovardžiams pas mus įprasta taikyti, bet asmenvardžiai, įmonių pavadinimai, įvairūs kūriniai, leidiniai ir kt. paprastai dedami į kabutes, nors abu variantai, iš tiesų, lygiaverčiai. Tiesa, jei kartu rašomas ir lokalizuotas pavadinimas, tai paprastai atrodo taip: „Pavadinimas“ (''Title'', 2020). Dėl nuorodų į metus... na reikėtų dėti prie reikšmingesnių, kad neužkrauti teksto nuorodų margumynu. Apskritai, tai subjektyvi tema ir čia tik gairės iš mano pusės. Nuorodų į metus dėliojimas gal buvo reikšmingas Vikipedijos pradžioje, nesant daug straipsnių. Dabar, pvz., en-wiki ir kitos didžiosios viki to atsisakiusios (atsisako).--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 13:21, 11 balandžio 2020 (EEST) ::Dėkui, bus aiškiau dabar. Dėl metų visiškai pritariu, tas pats dėl datų - dėčiau tik toms nuorodas, kuriose tas įvykis minimas. [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 13:52, 11 balandžio 2020 (EEST) :::Aš irgi anksčiau dėliodavau visur nuorodas ant metų, bet paskutiniu metu nelabai matau to prasmės. O dėl kabučių tai tik pastebėsiu, kad pas mus nelabai priimta dėti įžanginiame sakinyje, ten kur su paryškinimu. Ir turbūt nevertėtų dėti visokiose lentelėse ir pan., t.y. mano supratimu, kabučių prasmė yra išskirti pavadinimą iš bendro teksto, kad aiškiai matytųsi kur pavadinimas prasideda ir kur baigiasi, o kur ir taip akivaizdu, tai kabučių nereikia. Ir taip daroma ne tik Vikipedijoje, pvz., https://www.knygos.lt/lt/knygos/dziungliu-knyga/ - tekste su kabutėmis, tačiau antraštėje be, ir sąraše/lentelėje originalus pavadinimas be. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 14:49, 11 balandžio 2020 (EEST) ::::Pritarčiau, bet reikėtų nuoseklumo visos viki lygmeniu. Gal kur taisyklėse apibrėžti ar pan.?--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 14:41, 16 balandžio 2020 (EEST) == Knygos šablonas == Kokia prasmė pervardinti, jei jau yra virš šimto straipsnių su šablonu Knyga? Jei kas pradės naudoti Infolentelė Knyga, bereikalingai turėsime du pavadinimus plius trečią nebenaudotiną. Kam ta painiava. Knyga yra trumpa ir aišku. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 15:03, 11 balandžio 2020 (EEST) :Na tai juk infolentelė, tai todėl tvarkos dėlei toks ir vardinimas. Šablonai turėjo, turi ir turbūt turės kelis pavadinimus per nukreipimus, nes, pvz., trumpesnįjį gali būti patogiau naudoti. Trečią, jei gerai suprantu, turi omeny „Knygos informacija“? Jei taip, tai negi jis nebus ištrintas, kaip nenaudotinas?--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 14:46, 16 balandžio 2020 (EEST) ::Tai aišku, kad trumpesnįjį patogiau naudoti, todėl ilgesnis neturi prasmės ;) „Dėl tvarkos“ tai kaip suprantu mandagesnis pavadinimas tuščiai biurokratijai. Knygos informacija žinoma bus ištrintas, kai bus niekur nebenaudojamas. Dar liko beveik 70 straipsnių su juo. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 15:48, 16 balandžio 2020 (EEST) == Romėnų mitologija == Sveikas, gal galėtum pagelbėti sutvarkant [[Šablonas:Romėnų mitologija]]? Jis kažkodėl sulygiuotas į kairę, be to, labai "aukštas", gal dėl naudojamo per didelio paveiksliuko, būtų žymiai geriau, jei būtų siauresnis ir labiau ištemptas.--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] ([[Naudotojo aptarimas:Dirgela|aptarimas]]) 21:14, 9 gegužės 2020 (EEST) :Paveiksliukas galėtų irgi būti romėniškas, o ne renesansiška interpretacija. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:15, 9 gegužės 2020 (EEST) :Sutvarkyti nesunku. Bet gal geriau kaip {{tl|Skandinavų mitologija}} (juolab, kad yra {{tl|Kinų mitologija}}, {{tl|Indų mitologija}})? Tiesa, dabar tik pažiūrėjau į aptarimą ir matau, kad bandei kažką pats. Panašūs šablonai {{tl|Eneados dievai}}, {{tl|Egipto faraonai}} kurti ant to paties {{tl|GražiLentelėX}}, kur nežinia ko uždėta pusės puslapio ilgio paraštė, gal norėta tokio atvaizdavimo kaip straipsnyje [[Eneada]]. :Kol kas sutvarkysiu, kad lygiuotų ties puslapio viduriu.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 22:56, 9 gegužės 2020 (EEST) ::Taip, šitie gerai atrodo {{tl|Kinų mitologija}}, {{tl|Indų mitologija}}, reiks kada perdaryti pagal šituos pavyzdžius. Su romėnų mitologija sakyčiau nieko nesu bandęs daryti.--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] ([[Naudotojo aptarimas:Dirgela|aptarimas]]) 20:38, 10 gegužės 2020 (EEST) == Paveikslėlio antraštė infolentelėje == Super, kad pridėjote antraštes pastatų infolentelėse ([https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%A0ablonas:Infolentel%C4%97_pastatas&diff=5798767&oldid=5702990], ...). Šiaip turėtų būti galimybė pakomentuoti foto ir visuose kituose šablonuose (pvz., tiltų, bažnyčių).--[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 18:22, 11 gegužės 2020 (EEST) :Labai kliuvo į akis paties išradingumas straipsnyje [[Juragių radijo ir televizijos retransliacijos stotis]], tad nusprendžiau pagelbėti ;) Taip pat pagal prašymą pridėjau antraščių parametrus ir kitose lentelėse: {{tl|Infolentelė Tiltas}}, {{tl|Infolentelė biblioteka}}, o dėl bažnyčių šablono... jis griozdiškai padarytas: visi parametrai, kaip ir pačiam turbūt aišku, be pavadinimų, todėl po 1 lauko (paveikslėlio) antraštės 2 lauke įdėti negaliu, nes jis skirtas "vyskupijai", o ir keisti visuose straipsniuose nesinorėtų... :Yra toks variantas: <pre> {{ltbaz|1|2|3|4|5|6|7|8|9|10|antraštė=čia yra antraštė}} // pagal eiliškumą antraštė būtų iškart po paveikslėlio </pre> :--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 21:44, 12 gegužės 2020 (EEST) :Galbūt reikėtų šį šabloną pertvarkyti į įprastą - su parametrais ir pakeisti straipsniuose automatizuotu būdu. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:50, 12 gegužės 2020 (EEST) ::Būtų šaunu, bet aš nemoku:) Teoriškai keičiant seną šabloną nauju, reikėtų visus parametrus nuo 2 su duomenimis perstumti vienu skaitmeniu žemyn, pvz.: ::iš <pre>{{ltbaz|1|'''2'''|...}}</pre> ::į <pre> {{Infolentelė bažnyčia | paveikslėlis = | antraštė = '''| vyskupija=''' ... }} </pre> :: ir t.t. :: Gal kas ir gautųsi.---[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 22:19, 12 gegužės 2020 (EEST) == Vyond == Labas, mačiau, kad jūs sužymejote mano enceklopedija, kaip netinkantis. Norejau paklausti, kaip galiu ištaisyti (be gramatiniu klaidu), kad bent į tema būtų. Aš speju ten dėl tos kategorijos - Namų areštas. Aš bandžiau ten kažka ten rašyti, versti. Gal galite pasakyti, kaip galiu ištaisyti? [[Naudotojas:Zyliskiai|Zyliskiai]] ([[Naudotojo aptarimas:Zyliskiai|aptarimas]]) 17:09, 24 gegužės 2020 (EEST) :Kad galėtumėte straipsnį pataisyti, turite bent jau mokėti rašyti be grubių klaidų, pakankamai gerai suprasti kalbą, iš kurios verčiate. Štai kad ir jūsų komentaras – klaidų knibždėte knibžda. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:17, 24 gegužės 2020 (EEST) Verčiu gan labai gerai, bet mano lietuvių gramatika šiektiek sunkoka suprasti. Mėginau bent kažkiek gramatikos panaudoti. Bet pvz grounded žodis verčiasi į Namų areštas. O punishment day į Bausmės diena. Spėju būsiu kažka priveles. Mėginsiu sutaisyti. [[Naudotojas:Zyliskiai|Zyliskiai]] ([[Naudotojo aptarimas:Zyliskiai|aptarimas]]) 17:24, 24 gegužės 2020 (EEST) ::Einu peržiūrėti straipsnio. Atsidarau antrą sakinį: ''2007 m. Gėgužėje DomoAnimate buvo išleista.'' Ar jums atrodo, jog čia teisingas sakinys? Teisingas sakinys būtų toks: DomoAnimate programa buvo išleista 2007 m. gegužę. Mėnesių pavadinimai rašomi iš mažosios raidės. Neskaitant to, jog gramatika baisi: (D'''ė'''ja, b'''u'''davo), bet tekste neradau nė vieno normalaus sakinio (pvz. ''2019 m. Gėgužės 6 d. Vyond paskelbė, kad jie atsisako senojo Animacijos variklio, dėl Adobe Flash išjungimo. Buvo planuotas išjungti 2019 m. Gruodžio 16 d., bet išjungė 2019 m. Gruodžio 18 d. Visiems vartotojams buvo pakeistą iš Senojo kūrimo variklio į Naują. Taip pat buvo ištrintos senos temos, liko tik Verslo ir Whiteboard temos.''). Tokio baisaus vertimo reikėtų paieškoti. Jums pasisekė, kad straipsnis nebuvo ištrintas, taigi siūlau, jei yra noro, sukurti daug trumpesnį, kad ir gramatiškai netobulą, bet ne tokį baisų, straipsnį. --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 17:55, 24 gegužės 2020 (EEST) :::Ištryniau. Tokio straipsnio niekaip nepataisysi, neverta gaišti laiko. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:10, 24 gegužės 2020 (EEST) ==Vikifikatorius== Sveiki, pastebėjau kad dažnai naudoji [[Vikipedija:Vikifikatorius]] - geras įrankis, bet aš to [[Vaizdas:Wikify-toolbutton.png]] mygtuko redagavimo lange niekaip nerandu. Ar reikia dar kažką instaliuoti kad jis atsirastų?[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 16:06, 7 rugpjūčio 2020 (EEST) :Labas. „Nustatymai“ --> „Redagavimas“ reikėtų išjungti ''Įjungti naudingesnę įrankių juostą Kartais vadinamas „2010 vikiteksto redaktoriumi“'' ir prie „Priemonės“ --> „⧼gadget-section-Vikifikatorius⧽“ reikėtų susidėti varneles.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 16:29, 7 rugpjūčio 2020 (EEST) == Hearts of Iron == Sveiki, Visų pirma, ačiū kad sutvarkėte mano 2 puslapius (abu buvo gana beviltiški) ir kad aptvarkėte 1 puslapį. Aš norėjau paklausti. Matau jūsų puslapį Hearts of Iron III (https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Hearts_of_Iron_III). Aš norėjau sukurti puslapį to žaidimo tęsiniui Hearts of Iron IV. Tačiau aš galiu paimti jūsų puslapį ir vietoj HOI3 sudėti HOI4, nes žaidimai yra identiški. Kaip parašyti, kad nebūtų identiškas straipsnis? [[Naudotojas:Emperoringo|Emperoringo]] ([[Naudotojo aptarimas:Emperoringo|aptarimas]]) 23:19, 4 rugsėjo 2020 (EEST) :Sveiki. Na geriau šitaip nereikia. Iš identiškų straipsnių jokios naudos, o ir minėtas straipsnis apie Hearts of Iron III nėra net iš geresnių pavyzdžių, sukurtas senokai, todėl prastokas, be šaltinių ir, be to, sukurtas kito naudotojo, ne mano :) Geriau pabandyk paversti iš angliškos viki, kažką glaustai iš skilties "gameplay", na kaip su ankstesniais, bet jei pasirodys per sudėtinga, tai talpinti gal geriau neverta, nes, kaip jau sakiau anksčiau, retas kas apsiims tvarkyti ir tiesiog straipsnis bus ištrintas.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 16:10, 5 rugsėjo 2020 (EEST) == Rimantas Venckus == Labas vakaras, esu naujokas "Wikipedijoje", todėl dar ne viską suprantu. Norėjau atnaujinti ir papildyti informaciją apie režisierių. Mačiau, kad atšaukėte mano pakeitimus. Sakykite, ką turėčiau padaryti, kad galėčiau pakeisti informaciją ? {{anon|Teatro partizanas}} :Sveiki. Na, visų pirma, keitimai buvo atšauti atstatant tvarkingą straipsnio versiją. Patarimas būtų pasižiūrėti į panašius straipsnius, taip pat pasiskaityti [[Pagalba:Kaip kurti puslapius]], [[Vikipedija:Vidinės nuorodos]] ir kt. panašius puslapius ir pateikti informaciją tvarkingai, papildant jau esamą. Dėl režisuotų spektaklių... reikėtų pateikti tik svarbesnius, arba iškelti į atskirą [[Vikipedija:Sąrašai|sąrašo]] puslapį. Dėl projektų ir akcijų.. galima vėlgi paminėti svarbesnes (jei yra dėl ko), arba pašalinti, nes tai ne asmeninis režisieriaus puslapis ir visko sutalpinti nereikia. Na ir, svarbiausia, reikėtų nurodyti šaltinius.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 21:17, 26 spalio 2020 (EET) :Labas vakaras, dėkoju už atsakymą ir patarimus ! Straipsnį apie režisierių papildysiu po truputį ir apiforminsiu pagal Wikipedijos taisyklių reikalavimus. Straipsniuose apie kitus režisierius yra pateikiami jų sukurtų spektaklių sąrašai. Dėl akcijų ir projektų: tai autoriniai režisieriaus darbai, kaip ir spektaklių pastatymai. Norėjau juos pateikti, kadangi tai studentiško teatro režisierius ir jo veikla neapsiriboja vien tik spektaklių pastatymu. == Dviejų break'ų istorija == XHTML reikalauja, kad kiekvienas atidarantis tag'as turėtų atitinkamą uždarantį tag'ą, pvz., <nowiki><b>paryškintas tekstas</b></nowiki> arba užsidarytų pats, pvz. <nowiki><img /> ar <br /></nowiki>. HTML tokio reikalavimo nėra, todėl atitinkamas simbolis rašomas tiesiog <nowiki><br></nowiki>. Vikipedija, kaip ir beveik visi modernūs puslapiai, naudoja HTML 5 (ctrl+u arba view-> source, ir viršuje matysi <nowiki><!DOCTYPE html></nowiki>, jei būtų xhtml, matytum kažką panašaus į <nowiki><!DOCTYPE html PUBLIC "-//W3C//DTD XHTML 1.0 Strict...</nowiki> ). Istorijos moralas, kad teisingas užrašymas yra <nowiki><br></nowiki>, o <nowiki><br /></nowiki> yra labiau ''neklaidingas'' užrašymas, nes niekas nedraudžia break tag'o uždaryti, tiesiog tai nėra reikalinga. Praktikoje tarp jų jokio skirtumo, nes visos populiaresnės naršyklės pritaikytos ignoruoti kiek galima daugiau sintaksės klaidų, kol įmanoma atspėti, ką programuotojas norėjo padaryti. --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 16:42, 30 spalio 2020 (EET) : Taip taip, žinau tą :) Keičiau straipsnį tuo pačiu metu ir, atrodė, lyg įtraukiau šį tavo pakeitimą, bet kažkaip pasirodo vis tik ne :DD --[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 17:01, 30 spalio 2020 (EET) ::A, pagalvojau gal specialiai keitinėji iš <nowiki><br> į <br /></nowiki> ;) Na, svarbu iš to penktokės rašinėlio padarėme pakenčiamą straipsnį --[[Naudotojas:Nomad|Nomad]] ([[Naudotojo aptarimas:Nomad|aptarimas]]) 17:08, 30 spalio 2020 (EET) == Laikykitės ten == Sveiki, ačiū už suformatuotą „Laikykitės ten” straipsnį. Norėčiau pakeisti logo (turiu vizualą), tačiau pati vis dar negaliu. Gal būtų įmanoma kažkaip susisiekti ir kažkas kitas jį galėtų pakeisti? [[Naudotojas:RasaBurk|RasaBurk]] : {{ats|RasaBurk}} [[Vaizdas:kažkoks vaizdas|250px]], jeigu norite įdėti paveiklėlį. Tik žiūrėti, kad autorinės teisės nepjautų. Ir BŪTINA licenciją teisingą parinkti. -- {{Naudotojas:Makenzis/sign}} 1. december == Vyriausybė == Tai jeigu dekretas jau patvirtino Vyriausybę, kodėl anuliuojate faktus? {{anon|Lietuvis999}} :Atstačiau į tvarkingą versiją. O jums va štai jau nekartą išsakyta pastaba – informacija grindžiama antriniais šaltiniais, lrs, lrv ir pan. yra pirminiai šaltiniai. Tokiais galima pasiremti nebent smulkiems fakteliams (darbuotųjų skaičiui, vadovui straipsnio infolentelėje, na vyriausybės atveju, jos sudėčiai) nurodyti. Dabartinė veikla, veiklos istorija, kažkokie paskyrimai, patvirtinimai turi būti pagrįsti antriniais šaltiniais.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 17:42, 7 gruodžio 2020 (EET) == Biatlonininko infolentelė == Labai ačiū, šitą jau iš pat pradžių bandžiau padaryti, bet niekaip nesigaudavo! --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) == Albumų reikšmingumas == Matau, sužymėjai albumus reikšmingumo skydeliais. Iš tiesų, daugelis tų straipsnių - tik dainų sąrašas. [https://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Notability_(music)#Recordings Anglų viki yra bandymas apibrėžti] muzikos įrašų reikšmingumą. Nežinau, kiek į jį verta atsižvelgti, bet reikėtų ir čia įvairiomis temomis susikurti gaires. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 19:29, 6 sausio 2021 (EET) :Nematau prasmės. Nauji straipsniai turi turėti nepriklausomų antrinių šaltinių (ir sprendžiant iš to, kad popkultūros tema jų nestokoja, neturėtų būti sudėtinga jų rasti), o senų, tokių kaip šie, niekas tikrai netvarkys.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 19:39, 6 sausio 2021 (EET) Tai čia, kaip matau, beveik visi jie vieno sakinio KasparasWikiEditor (užblokuoto ilgam laikui) straipsneliai su sąrašu? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 19:35, 6 sausio 2021 (EET) :Tikrai taip, buvau pasižymėjęs, bet nesudėliojau, buvo ir taip ką veikti ir dar yra.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 19:40, 6 sausio 2021 (EET) == Request writing about Isabelle de Charrière == Hi Nestea, Would you like to write / translate the article of Isabelle de Charrière (Q123386) for the LT Wikipedia? That would be appreciated. [[Naudotojas:Boss-well63|Boss-well63]] ([[Naudotojo aptarimas:Boss-well63|aptarimas]]) 17:46, 10 sausio 2021 (EET) == Rūšis kalbotyroje == Nežinau, ar čia rašau, jei ką – atsiprašau. Paprasčiausiai paspaudžiau mygtuką aptarimas prie jūsų taisymo – Rūšis kalbotyroje. Tai, žinoma, smulkmena, bet argumentų taip nedaryti yra: 1) jokios rūšies kalbotyroje šiaip nėra – kalbotyra yra mokslas apie kalbą. Rūšis yra kalboje – daug amžių jokios kalbotyros nebuvo, bet rūšis buvo visada. Todėl blogiausiu atveju galėtų būti gramatikoje, nes gramatika yra ir mokslas, ir kalbos posistemis (kalbotyra tik mokslas). Kažkokiame ankstesniame aptarime buvo pasakyta, kad gramatika ir kalbotyra tas pats. Nevisai: viskas, kas gramatika gali būti ir kalbotyra, bet ne viskas kas kalbotyra yra gramatika. Žodžiu, rūšis kalbotyroje implikuoja reiškinio aprašo moksle istoriją ar teoriją, bet ne pačio kalbos reiškinio analizę. Čia vis dėlto analizuojamas kalbos reiškinys. 2) sistemiškumas – tada jau reikėtų tą kalbotyroje prirašyti ir prie veiksmažodis kalbotyroje, dalyvis kalbotyroje, asmuo kalbotyroje ir t.t. Šiaip nuoroda į gramatiką yra straipsnio pavadinime – to ir pakanka. [[Naudotojas:Laikas nelaukia|Laikas nelaukia]] ([[Naudotojo aptarimas:Laikas nelaukia|aptarimas]]) 12:42, 20 sausio 2021 (EET) == Dėl neteisingų aprašų Naujaneriai, Krakiškės, Kryžiokai mikrorajonų == Laba diena, Įmetu kiekvieno mikrorajono teritorijų ribų žemėlapių nuorodas Birelių mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?mid=1SDjopjiUGnYU2S6-HIcTzPprw6FyEX4q&ll=54.822972121738296%2C25.33122379999997&z=14 Ustronės mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?mid=164W5XShzejt6ocxwvMRw8DygEnRgeFoN&ll=54.81016219495113%2C25.32385539999998&z=14 Sakališkių mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?mid=17MbAVHIu5aZxOo_SIfnDGKdZCCiVQ95O&ll=0%2C0&z=15 Pagubės mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?mid=1Sj8siiDf50EGfIsrY4rfUgvzActI-XMW&ll=0%2C0&z=13 Krakiškių mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?ll=54.79037629232854%2C25.337302199999982&z=13&mid=1hLrG5sgN18iPLFnjTfw6L6Gvh98V_YWP Naujanerių mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=1ne5S7dTVZMsQatiSSWPN4gpOOxiPhnay&ll=54.808228199434%2C25.3465983&z=13 Kryžiokų mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=1mJZyKQQW3UVaT-YQWdSRY9K1OILdUxle&ll=54.78978490407439%2C25.360643749999976&z=13 Balsių mikrorajonas https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=1YPGVBsaBTVA6GTnidDIaEtW-VdPk2jSj&ll=54.7828115271505%2C25.351611000000005&z=14 Naujanerių mikrorajone niekada nebuvo jokios maisto prekių parduotuvės, lentpjūvės, autoserviso, jie visi buvo Krakiškių mikrorajone (Krališkės), o kita fermų komplekso dalis yra Kryžiokų mikrorajone (Kryžiokai), taip pat jame 2018 m., gruodį buvo atidaryta parduotuvė Maxima X. Dabartiniai Jūsų aprašymai šių mikrorajonų Naujaneriai, Kryžiokai, Krakiškės klaidina visus gyventojus ir jų svečius. Tad prašom šią dalį iš Naujanerių mikrorajono (Naujaneriai) " nuo seno veikia maisto prekių parduotuvė" perkeltį į Krakiškių mikrorajono (Krakiškės) aprašymo puslapį ir taip pat perkelti "Buvusiame kolūkių fermų komplekse yra išlikusi veikianti lentpjūvė, kitame jos gale įsikūręs automobilių servisas" irgi į Krakiškių mikrorajono (Krakiškės) aprašymo puslapį. O šią dalį "Kitoje kelio pusėje prekiaujama panaudotų automobilių dalimis" į Kryžiokų mikrorajono (Kryžiokai) aprašymo puslapį. Naujaneriuose yra ne tik sodų bendrija Gulbinai, bet ir Komunalininkas. Kioskas Naujaneriuose jau daugiau, kaip 6-7 metus nedirba, o 2019 m., pavasarį buvo išvežtas. Prašom neklaidinti visų gyventojų ir jų svečių bei atsižvelgti į išsakytas pastabas dėl aukščiau išvardintų mikrorajonų ir ištaisyti į tai, kaip yra nurodytos mikrorajonų ribos. [[Naudotojas:Balsiai|Pagarbiai, Jūsų Balsių Bendruomenė]] ([[Naudotojo aptarimas:Balsiai|aptarimas]]) 17:38, 14 gegužės 2021 (EEST) == Translation request == Hello. Can you translate and upload the article [[:en:Geography of Azerbaijan]] in Lithuanian Wikipedia? Yours sincerely, [[Naudotojas:Multituberculata|Multituberculata]] ([[Naudotojo aptarimas:Multituberculata|aptarimas]]) 17:25, 26 birželio 2021 (EEST) ==Nuomonės prašymas== Labas, prašyčiau, gal gali išsakyti nuomonę [[Naudotojas:CD/MG#Almanachas]]? – būčiau dėkingas. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 09:53, 24 rugpjūčio 2021 (EEST) == Stilius == Sveiki, kodėl pažymėjot {stilius} puslapyje 'Išvarymas (filmas)'? Kokios tos stiliaus klaidos? Galit jas nurodyt arba pats/pati ištaisyt jei nesunku? :) [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ispanas|aptarimas]]) 20:37, 26 rugsėjo 2021 (EEST) :Labas. Straipsnis parašytas kaip kokiam bulvariniam žurnalui. Toks stilius enciklopedijai netinkamas (plačiau [[Vikipedija:Stilius]]).--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 20:42, 26 rugsėjo 2021 (EEST) Aišku :D O tai ar galit ištaisyt kad nebebūtų kaip “bulvariniam žurnalui”, o  “enciklopedijai”? :,) [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ispanas|aptarimas]]) 20:49, 26 rugsėjo 2021 (EEST) :Na, tai, kad iš esmės perrašyti reiktų, o tai būtų tas pats kaip rašyti naują. Neturiu jokio noro. Paprasčiausiai reikėtų rašyti „sausai“, kaip nurodoma [[Vikipedija:Stilius#Kiti stiliaus reikalavimai]]. Arba gali išversti iš en-wiki.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 20:56, 26 rugsėjo 2021 (EEST) Aišku, ačiū lol :DDD [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ispanas|aptarimas]]) 21:00, 26 rugsėjo 2021 (EEST) == Stefanija Turkewich-Lukianovych == Hello Nestea, When you have time, could you take a look in my sandbox: [[Naudotojas:Nicola Mitchell/juodraštis]]? I found this Lithuanian translation of the English article: [[en: Stefania Turkewich]], on the the internet and built an article around it. Stefanija was the first woman composer of classical music in Ukraine. If the language of this text cannot be fixed, might you consider doing your own version of an article on Stefanija for the Lithuanian Wikipedia? You have helped me with other articles, so I thought I'd ask. Thank you. [[Naudotojas:Nicola Mitchell|Nicola Mitchell]] ([[Naudotojo aptarimas:Nicola Mitchell|aptarimas]]) 22:29, 27 rugsėjo 2021 (EEST) == Futbolo čempionatas == Labas, ponas/ponia nestea. Kodėl tamstai neįtinka infolentelė 2022 m. pasaulio futbolo čempionato puslapyje, jeigu lygiai tokia pat yra ir 2021 m. Copa América puslapyje?https://lt.m.wikipedia.org/wiki/2021_m._Copa_Am%C3%A9rica. Tai kokios problemos? Ar šiaip sau darot, kas užplaukia? :)) [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ispanas|aptarimas]]) 12:41, 28 rugsėjo 2021 (EEST) :Atstačiau į tvarkingą versiją, kurioje nebuvo bėdų su centravimu. Be to, tokia lentelė naudojama visų pasaulio futbolo čempionatų straipsniuose. Be to, šiaip jau skonis - savitas dalykas, reikėtų pagrįsti labiau kuom jau geresnė.--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 16:40, 28 rugsėjo 2021 (EEST) Geresnė tuom, kad viskas tvarkingai ir nuosekliai sudėliota. Suskirstyta eilutėmis, kurios yra atskirtos viena nuo kitos aiškiom linijom, o ne belenkaip primakaluota vienoj vietoj :Dd [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ispanas|aptarimas]]) 01:31, 30 rugsėjo 2021 (EEST) == Dėl Daredevil verimo == Sveiki, mačiau pažymėjote, kad mano verstas straipsnis yra beviltiškas. Norėjau paklausti kokios yra klaidos, kaip jas ištaisyti? Ačiū už atsakymą. == George William Russel == Labas vakaras, Gal galėtumėte pasidalinti plačiau mintimis, dėl kokių priežasčių nebuvo patvirtintas straipsnis? Labai būtų naudinga bet kokia informacija! Taip pat, jeigu galėtumėte pasidalinti kaip sujungti straipsnius, būtų labai naudinga! Nuoroda į Wikipedia straipsnį: https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=George_William_Russel Ačiū iš anksto! ==2022== Su Naujaisiais, kolega! 2022-aisiais linkiu įdomių straipsnių, neaktyvių trolių, lengvų emocijų, praturtinančių diskusijų... ;) [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 09:01, 1 sausio 2022 (EET) :Ačiū. Tau ir kitiems to paties. :)--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 11:51, 3 sausio 2022 (EET) == Rūta Brazdžionytė == Sveiki, kokios jūsų pastabos dėl straipsnio Rūta Brazdžionytė? Iš anksto ačiū. [[Naudotojas:Rutabrazltu|Rutabrazltu]] ([[Naudotojo aptarimas:Rutabrazltu|aptarimas]]) 20:15, 3 vasario 2022 (EET) == Infolentelė == Sveiki, Jums nelabai patiks (kaip ir [[Šiaurės Krymo kanalas|Krymo kanalo]] atveju) įdėta lentelė str. [[Lisabonos protokolas]]. Tas „sutarčių“ šablonas tiesiog nelabai tinkamas, taisytinas. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 19:19, 26 balandžio 2022 (EEST) == Dvigubi žemėlapiai == Sveiki. Kadangi nesyk taisėte įvairias infolenteles, tai gal pavyktų įgyvendinti ir tai, kad [[Šablonas:City]] būtų galimybė įdėti pasirinktiną antrą žemėlapį, kad būtų galima matyti gyvenvietę arba šalies, arba adm. vieneto žemėlapyje (kaip [[:en:Musteika]], [[:en:Krasnoyarsk]], [[:en:Orlando, Florida]]). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 14:25, 22 gegužės 2022 (EEST) == Succession links == Hello! Can you add succession links for the next and previous Summer and Winter Olympics. For example if the previous summer Games was in 1964 then the next was in 1968 if the previous Winter Games was in 1972 then the next was in 1976. Can you delete the links for the Olympic Oath because that is not a requirement. Yours sincerely, Sondre --[[Specialus:Indėlis/88.88.4.178|88.88.4.178]] 12:29, 6 birželio 2022 (EEST) == Tarpkalbinės nuorodos == Sveiki. Ačiū, kad pridedate tarpkalbines nuorodas, vis pamirštu. –[[Naudotojas:Adamvs|Adamvs]] ([[Naudotojo aptarimas:Adamvs|aptarimas]]) 13:54, 1 spalio 2022 (EEST) == Susiliejančios nuorodos == Sveiki. Manau, reikėtų vengti susiliejančių nuorodų ([[Romantinis filmas|romantinė]] [[komedija]]). Be to, Vikipedijos taisyklėse teko skaityti, kad sudėtinėse sąvokose nederėtų kiekvieno jų dėmens kelti į nuorodą, jei nėra straipsnio su visu junginiu, pvz.: ne [[Nacija|Nacionalinė]] [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojaus Konstantino Čiurlionio]] [[Menas|menų]] [[mokykla]], o [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla]]. Todėl jei nėra [[romatinė komedija]], nereikėtų iš susiliejančių nuorodų sudaryti [[Romantinis filmas|romantinė]] [[komedija]].--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 23:07, 30 spalio 2022 (EET) :Labas. Negaliu nesutikti, ypač su M. K. Č. m-klos pavyzdžiu, pats esu apie tai komentavęs :) My bad. Tiesa, filmų straipsniams, manau, kai kuriais atvejais galima daryti išimtis. En-wiki labai dažnai tenka matyti, susiliejančias filmų žanrų nuorodas, pvz., [[romantic film|romantic]] [[comedy-drama]] ([https://en.wikipedia.org/wiki/The_New_Romantic]), bet toks variantas pats savaime nėra blogas, nes [[romantic comedy-drama]] straipsnis būtų jau per daug specifinis, o ir tokių variantų, kaip antai [[romantic film|romantic]] [[musical film|musical]] [[drama film]] ([https://en.wikipedia.org/wiki/Once_(film)]) ir pan. nelaikyčiau vengtinais naudoti, nes tokiu būdu pateikiama lengva prieiga prie specifinių žanrų straipsnių. Bet čia noriu pabrėžti, kad tik tokiais atvejais, nes, žinoma, toks variantas kaip [[romantika|romantinis]] [[miuziklas|muzikinis]] [[drama|draminis]] [[filmas]] būtų iš ties blogas sprendimas. Grįžtant prie [[romantinis filmas|romantinės]] [[komedija|komedijos]], tikrai geriau būtų naudoti [[romantinė komedija]], o kad neprarasti nuorodos į egzistuojantį straipsnį [[romantinis filmas]] manyčiau infolentelėje galima būtų nurodyti „[[romantinis filmas|romantinis]], [[komedija]]“ (atskiriant kableliu). Na, bent jau kelete straipsnių :) Ką manai?--[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 19:08, 31 spalio 2022 (EET) ::Turbūt reikia vengti visokių susiliejančių nuorodų, ypač kai jos žymi tą pačią sąvoką (romantinė komedija). Kai nuorodos susilieja su nesisiejančiais žodžiais, gal dar pusė bėdos, nes skaitytojas neapsigaus, kad aprašytas būtent tas žodžių junginys (pvz., [[XX a.]] [[Kaunas|Kaune]]). Straipsniuose apie filmus galima vieną nuorodą (romantinė) padaryti įvadiniame sakinyje, kitą (komedija) lentelėje, t. y. išmetyti nuorodas tekste, kad nesusilietų.--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 18:20, 1 lapkričio 2022 (EET) == Prašymas == @[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] Sveiki, prašau galite sukurti straipsnius už [https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Borgward Borgward] [https://lt.m.wikipedia.org/wiki/ELVO ELVO] [https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Togg Togg]. Aš sukūriau juos bet [https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Naudotojas:Homo_ergaster Homo ergaster]   ištrynė juos, nes aš ir mano draugai naudojosi vertėju. [[Specialus:Indėlis/188.172.109.48|188.172.109.48]] 08:46, 7 lapkričio 2022 (EET) == Šablonas:Olimpinės zaidynės == Hello! Can you add parameters for previous and next games which denotes which was the previous and next games in the order. Those fields are valuable and can you see what you can do about that. [[Specialus:Indėlis/80.212.171.8|80.212.171.8]] 18:19, 19 sausio 2023 (EET) == Apskritys == Sveiki, pateikiau forumo diskusiją [[Vikipedija:Forumas#Apskritys]]. Prašau tamstos išsakyti savo nuomonę, jeigu ją turite. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 11:41, 12 kovo 2023 (EET) == Invitation to Rejoin the [https://mdwiki.org/wiki/WikiProjectMed:Translation_task_force Healthcare Translation Task Force] == [[File:Wiki Project Med Foundation logo.svg|right|frameless|125px]] You have been a [https://mdwiki.toolforge.org/prior/index.php medical translators within Wikipedia]. We have recently relaunched our efforts and invite you to [https://mdwiki.toolforge.org/Translation_Dashboard/index.php join the new process]. Let me know if you have questions. Best [[User:Doc James|<span style="color:#0000f1">'''Doc James'''</span>]] ([[User talk:Doc James|talk]] · [[Special:Contributions/Doc James|contribs]] · [[Special:EmailUser/Doc James|email]]) 12:34, 13 August 2023 (UTC) <!-- User:Doc James@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/Top_translators/20&oldid=25451577 sąrašą --> == LV viki dizainas == Daugmaž viską padariau tik iliustracijos css kodas šleivas (left) [https://lv.wikipedia.org/wiki/Dal%C4%ABbnieks:Vaidila/Smil%C5%A1u_kaste/lvviki] [https://developer.mozilla.org/en-US/docs/Web/CSS/margin Nieko nekeičia top bottom right] Nukopijavau nuo lv viki, bent telefonuose centre.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 23:01, 6 rugsėjo 2023 (EEST) == Konfederacija == I dont understand why You want to delete this page? It wasn't translated. What did I translate? I prepared a short page about Polish political party, which has 18 members of parliament. This is just basic information. [[Naudotojas:Adam Lutostański|Adam Lutostański]] ([[Naudotojo aptarimas:Adam Lutostański|aptarimas]]) 01:25, 25 lapkričio 2023 (EET) == UNESCO I prizas 2021 m. ir publikacija SPRINGER bei lietuvių, vengrų...indų autorių straipsnis knygoje dar nesukuria straipsnio reikšmingumo? == Gal, tamsta, pakomentuotumėte savo veiksmus - atseit, [[ViLLE]] kyla abejonė dėl reikšmingumo? == Kvietimas dalyvauti tyrime == Laba diena, esu VU sociologijos doktorantė Rima Žilinskaitė (gal matėte mano žinutę kai kuriuose aptarimuose), norėčiau paprašyti jūsų sudalyvauti mano tyrime, kuriame domiuosi lietuviškos Vikipedijos naudotojų/kūrėjų patirtimis ir motyvacijomis. Įdomu, kaip vyksta šis procesas ir kas skatina dalyvauti Vikipedijos kūrime. Kviesčiau susitikti pokalbio – galėtumėm kalbėtis arba gyvai (jei esate Vilniuje), arba nuotoliu (pvz., per Teams), jei esate kitame mieste ar šalyje, ar tiesiog nenorite gyvai. Galima ir be vaizdo susijungti, jei taip jaustumėtės patogiau. Labai labai pagelbėtumėte, nes kol kas gan sunkiai sekasi prikalbinti žmones. Suprantu, kad vieni gal nelabai nori skirti laiko, kiti gal nori išlaikyti anonimiškumą, bet įsipareigoju iš savo pusės padaryti, ką galiu, kad užtikrinčiau jūsų privatumą ir konfidencialumą, disertacijoje neminėčiau jokių jus leidžiančių atpažinti duomenų ar informacijos, pasisakymų niekaip nesiečiau konkrečiai su jumis ir pan., o ir pokalbio temos nėra asmeniškos (priklauso, kiek ir ko pats žmogus nori papasakoti). Labai laukčiau atsakymo el. paštu rimazilinskaite@gmail.com Dėkui, Rima [[Naudotojas:Doktorantė|Doktorantė]] ([[Naudotojo aptarimas:Doktorantė|aptarimas]]) 18:40, 23 liepos 2024 (EEST) == Spalvos == Sveiki, o kodėl {{tl|fut-t}} nuėmėte geltoną spalvą? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 08:49, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) :Labas, o kam ji ten? Jau ne kartą kritikavau dėl spalvų pasirinkimo, pasakysiu ir dar sykį - spalvų derinys klaikus, kaip visada ta pati standartinė, akį rėžianti spalvų gama, o ir dar visai nereikalinga. [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 12:52, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) Na, man ir Makenziui tiko. O kokią spalvų gamą siūlytumėte? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 13:05, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) :Jokios. Kam? Dar kartą pasikartosiu, ką toks spalvinis žymėjimas čia turėtų reikšti, pažymėti? Gi nėra nieko, argi ne taip? Be to, table header cells ir taip yra tamsesnio atspalvio negu table data cells ir to visai pakanka. Kam tas lenteles spalvinti be pagrindo ir visiškai nederančiom spalvom, na, kaip gi tai atrodo viso puslapio plane? Neprofesionaliai mažų mažiausiai, kaip vaiko kreidelėmis prispalvinta... Nu sorry, bet pas tave visai nėra skonio suvokimo, vien ko vertas buvęs rožinis spalvinimas šablone {{tl|UEFAt}} (žr. aptarimą). [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 15:20, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) : Dar vienas pavyzdys - {{tl|Fclinks}} (kaip atrodė galima pasižiūrėti istorijoje) - gremėzdiška lentelė, tarp kitko, ta pati geltona spalva ne aišku kam. Kodėl tai negalėjo būti tiesiog papunkčiui išdėstytas nuorodų sąrašas kaip yra kituose straipsniuose? [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 15:34, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) Taip, beprasmiai, juolab tokie ryškūs spalvinimai nelabai reikalingi. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 15:32, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) Supratau... [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 15:46, 3 rugpjūčio 2024 (EEST) == Intel Developer Forum == Kodėl lietuviškai [[Intel Developer Forum]] netinka kažkas, nors pati struktūra kaip angliško?https://en.wikipedia.org/wiki/Intel_Developer_Forum [[Naudotojas:PcUserPro|PcUserPro]] ([[Naudotojo aptarimas:PcUserPro|aptarimas]]) 07:48, 6 spalio 2024 (EEST) :Tai gal atidžiai pasiskaitykite, ką parašęs. Negi nematote problemų su vertimu? [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 09:39, 6 spalio 2024 (EEST) ::Supratau. Nemačiau [[Naudotojas:PcUserPro|PcUserPro]] ([[Naudotojo aptarimas:PcUserPro|aptarimas]]) 15:38, 7 spalio 2024 (EEST) == Vandalism warning == Hi [[Naudotojo_aptarimas:Nestea|@Nestea]], I want to let you know I've reverted one or more of your [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Naudotojo_aptarimas%3ANestea&diff=7602517&oldid=7602035&variant=lt|recent contributions] because they do not seem constructive. If you think I made a mistake or have questions, you can leave a message on [[User talk:Nojus1836282851|my talk page]]. Please note that continued vandalism may lead to restrictions. [[Naudotojas:Nojus1836282851|Nojus1836282851]] ([[Naudotojo aptarimas:Nojus1836282851|aptarimas]]) 15:40, 18 lapkričio 2025 (EET) == Dėl brūkšnio == Sveiki, {{tl|seniūnija}} brūkšnį pridėjau tik dėl to, kad herbas ir vėliava bent šiek tiek atsiskirtų. Dabar gi jie labai sulipę, pvz., [[Šnipiškių seniūnija]]. Gal turite pasiūlymų kaip kitaip? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 21:12, 12 gruodžio 2025 (EET) {{Ačiū}} Tik dar pirma straipsnio eilutė 'if' sugeneruoja. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 21:47, 12 gruodžio 2025 (EET) == Vikifikavimas == Labas vakaras, noriu paklausti kaip Jūs vifikikuojate naujus straipsnius? Sukūrus straipsnį tikriausiai reikia paspausti dešinėje „Pridėti kalbas“? Norisi savarankiškai sukūrus straipsnį atlikti teisingus veiksmus. Ačiū iš anksto! :) [[User:LukasLa|<font color="Black">'''Lukas'''<font></font><font color="Black">'''La'''</font></font>]] _{[[User talk:LukasLa|'''<font color="Red">aptarimas</font>''']]} 21:53, 26 sausio 2026 (EET) :Labas. Nežinau, ar teigingai supratau, bet straipsnį redaguoju ranka atsidaręs keitimo langą - permetu akimis straipsnį, sužiūriu formatavimą, gramatines klaidas (jei pastebiu), savo nuožiūra pridedu reikšmingas [[Vikipedija:Vidinės nuorodos|vidines nuorodas]] (net ir raudonas) ir t. t. Automatikos tame praktiškai nėra. Jei klausimas apie redagavimo komentare paliekamą ''[[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]]'' žymę, tai ją prideda [[Vikipedija:Vikifikatorius|Vikifikatorius]]. Jei domina išbandyti, instrukciją kaip įsijungti esu pateikęs [[Naudotojo aptarimas:Nestea#Vikifikatorius|čia]]. [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 22:21, 26 sausio 2026 (EET) ::Supratau, dėkoju. Nes tiesiog gavau pranešimą iš Vikipedijos, kad „Puslapis Robert Borden buvo susietas su Vikiduomenys įrašu Q128655, kuriame yra duomenų, susijusių su tema.“. Tai galvoju ar čia kažką specialiai daryti kairėje reikia (interwiki) ar ne. Ačiū labai! [[User:LukasLa|<font color="Black">'''Lukas'''<font></font><font color="Black">'''La'''</font></font>]] _{[[User talk:LukasLa|'''<font color="Red">aptarimas</font>''']]} 22:25, 26 sausio 2026 (EET) :::Ai, ir taip. Kaip teisingai pastebėta, sukūrus straipsnį, reikia jį susieti su kitomis kalbomis per mygtuką "Pridėti kalbas". [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 22:27, 26 sausio 2026 (EET) :::Šiaip dar gera praktika sukūrus straipsnį, paieškoti galimų dar nesukurtų nuorodų į jį kituose straipsniuose ir suvikizuoti [[]]. [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 22:44, 26 sausio 2026 (EET) ::::Supratau, dėkoju už pagalbą! [[User:LukasLa|<font color="Black">'''Lukas'''<font></font><font color="Black">'''La'''</font></font>]] _{[[User talk:LukasLa|'''<font color="Red">aptarimas</font>''']]} 23:12, 26 sausio 2026 (EET) == Išnašos == Prašau netrinti išnašų iš straipsnio apie [[Decilijonas|decilijoną]]. Dėkoju aš supratingumą. [[Naudotojas:LukasTankas|LukasTankas]] ([[Naudotojo aptarimas:LukasTankas|aptarimas]]) 18:53, 31 sausio 2026 (EET) == Nuotraukų kėlimas == Sveiki, noriu pasikonsultuoti dėl įmonės logotipo įkėlimo. Kur geriausia kelti sumažintos raiškos fairuse principu naudojamą logotipą, skirtą atvaizduoti tik tą įmonę straipsnyje? Ar geriau kelti į Wikimedia Commons ar į Lietuviškąją Vikipediją? Kažkur skaičiau aptarimą apie tai, bet neberandu. Ačiū! [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] ([[Naudotojo aptarimas:Paxea|aptarimas]]) 18:20, 5 vasario 2026 (EET) :Labas. Geriau kelti čia, va pavyzdys: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:NanoAvionics_logo.png [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 19:38, 5 vasario 2026 (EET) ::Ačiū labai. [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] ([[Naudotojo aptarimas:Paxea|aptarimas]]) 20:02, 5 vasario 2026 (EET) == Stulpeliai == Labas, ar gerai suprantu, kad {{tl|div col}} atrodo esąs lankstesnis šablonas dėl teksto skaidymo į stulpelius – priklausomai nuo ekrano vaizdo, tas pats tekstas gali būti skaidytas į du arba į tris stulpelius. Jeigu taip, turbūt reikėtų botiškai sukeisti {{tl|col3}}, {{tl|col4}} ir panašius šablonus? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 08:55, 6 liepos 2026 (EEST) :Laba. Na, taip, bet jeigu naudojamas su <code><nowiki>{{</nowiki>div col | '''colwidth'''=20em<nowiki>}}</nowiki></code> ir <code>em</code> santykiniu ilgio vienetu. Sukeitus <code><nowiki>{{col3}}</nowiki></code> su <code><nowiki>{{div col | cols=3}}</nowiki></code> nieko iš esmės neduotų (plg. [[Donatas Banionis#Vaidmenys]]). Tai gal ir galima su botu prasieiti, bet, ko gero, reikėtų pertikrinti. Pats stengiuosi ranka padėlioti, nes antraip labai blogai atrodo telefonuose. Galima su botu praeiti, pasiūlysiu Ergasteriui. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 07:55, 11 liepos 2026 (EEST) == Dembelė == Dar toks nesusijęs, o gal ir susijęs dalykas. Infolentelėse reikėtų pridėti <code>class="infobox"</code> arba pakeisti vietoje <code>class="toccolours"</code>, nes dabar tokios lentelės telefonuose nesicentruoja (plg. [[Ousmane Dembélé]]). Vėlgi gal ir galima botu, bet peržiūrėti irgi derėtų. [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 14:19, 6 liepos 2026 (EEST) : Turi omenyje, kad infolentelė kažko necentruoja? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 07:55, 11 liepos 2026 (EEST) == m ar cm ? == Turiu labai aktualų klausimą. Dėl ūgio. Peržiūėjau daug straipsnių, ten skirtingai rašoma: 1.76 m (su tašku) arba 1,76 m (su kableliu) ir viskas metrais. /// Klausimas: o kaip gi lt kalba? Kad dorm ingliš 1.72&#x20;m (5&#x20;ft 8&#x20;in), tai aišku, bet lietuviškai, sakyčiau, kad 172 cm (centimetrais). // Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:24, 7 rugpjūčio 2026 (EEST) :Na, kad lietuvių kalboje dešimtainės dalys skiriamos kableliu, ne tašku, kaip ir aišku, manau. Iš ties, lietuviškiau centimetrais, VLE ir LSE turbūt daugiau rašo centimetrais. Kita vertus, kai daug kas dabar verčiama iš EN WP, tai natūralu, kad tokia perraša išlieka. Kiek pastebiu, ir kitų kalbų wiki su tuo susiduria, kaip antai DE WP. Pats visada pastebėjęs tašką taisau į kablelį, o dėl pačių vienetų (cm ar m), man asmeniškai didelio skirtumo nėra. Juolab, kad, pvz., jau seniai žiniasklaidoje nusistovėję rašyti statistikos vidurkius metrikomis su kableliais: "jis pelnydavo 15,3 taško ir atkovodavo po 5,2 kamuolio", tai ir ūgis metrais didelės bėdos nekelia. --[[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 18:55, 11 rugpjūčio 2026 (EEST) == [[Red Rhinos FC]] == Kažką šamaninote su šablonais? Vietoje normos, žiūriu į raudoną: Lua klaida Module:Navbox eilutėje 80: attempt to index field 'category' (a nil value). [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:35, 12 rugsėjo 2026 (EEST) == Citatos == Sveiki, po {{tl|Citata}} pakeitimų šablonas nebefiksuoja 2-ojo ir 3-ojo parametrų. Ar čia klaida įvykusi, ar sąmoningai taip pasirinkta? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 17:53, 17 spalio 2026 (EEST) :Laba. Ne klaida. Parametrai dabar vardiniai. Pavyzdys: <code><nowiki>{{Citata|tekstas=Citatos tekstas|autorius=Vardas Pavardė|šaltinis=Knygos pavadinimas}}</nowiki></code>. Nespėjau tik dar pakeisti visur. [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] ([[Naudotojo aptarimas:Nestea|aptarimas]]) 13:58, 18 spalio 2026 (EEST) Aha, supratau. O numeriniai parametrai prastai veikė? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 14:15, 18 spalio 2026 (EEST) 8hsu40qf5xv1v2cdtldw3qw19c2kluu 0 273171 7947485 5937788 2026-10-17T18:54:33Z ~2026-55734-58 226476 7947485 wikitext text/x-wiki '''Cesiulis''' − lietuviška vyriškos giminės pavardė. Šios pavardės moteriškosios giminės formos yra: [[Cesiulienė]] (ištekėjusi moteris) ir [[Cesiulytė]] (mergautinė pavardė). Pavardę turi šie garsesni asmenys: * [[Arvydas Cesiulis]] (g. 1957) – Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas; * [[Nerijus Cesiulis]] (g. 1981) – vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas. Cesiulis didelė šios pavardės koncentracija ir istorinės šaknys fiksuojamos Molėtų rajone Rudesos k. Esančiose kapinėse. 1. Vikipedijos straipsnio „Cesiulis" arba „Rudesa" papildymo tekstas Pavardės paplitimas ir istorinės šaknys Molėtų rajone (Rudesoje) Pagal Rudesos kapinių (Molėtų r., XVIII a. architektūros paminklas) antkapių įrašus bei fiksuotus duomenis, Cesiulių (taip pat užfiksuotų istorinių variantų Ciesiulis, Ciesiulienė, Ciesiul, Cesuliuwna) pavardė pasižymi itin didele koncentracija Rudesos apylinkėse. Rudesos kapinėse dokumentuota daugiau nei 20 Cesiulių giminės kapaviečių, kuriose palaidota per 50 šios giminės atstovų. Ankstyviausi užfiksuoti gimimo metai antkapiuose siekia XIX a. vidurį: Juozas Cesiulis (g. 1843 m.) Zigmas Cesiulis (g. 1868 m.) Benediktas Cesiulis (g. 1870 m.) Kazys Cesiulis (g. 1874 m.) Antanas Ciesiulis (g. 1875 m.) Tai rodo, kad Rudesa ir jos apylinkės Molėtų rajone buvo vienas iš pagrindinių šios pavardės kilmės bei paplitimo židinių Rytų Lietuvoje. 2. Susisteminta kapaviečių duomenų lentelė # Vardas, Pavardė Gimimo metai Mirties metai Pastabos / Užrašas antkapyje 1 Kazys Cesiulis 1907 1993 Čia ilsisi brangių tėvų širdis 2 Veronika Cesiulienė 1912 2001 Čia ilsisi brangių tėvų širdis 3 Vaitiekus Cesiulis 1885 1962 Ilsekis ramybėje brangus tėveli 4 Veronika Cesiulienė 1902 1988 Liūdi žmona ir vaikai 5 Petras Cesiulis 1921 2005 6 Kazys Cesiulis 1928 1999 M. Senatvės ramybėje 7 Apolonija Cesiulienė 1928 2011 M. Senatvės ramybėje 8 Juozas Cesiulis 1934 2002 9 Stasė Cesiulienė 1907 1958 10 Petras Cesiulis 1905 1973 11 Vytautas Cesiulis 1930 1959 12 Zenonas Cesiulis 1934 2016 13 Leonas Cesiulis 1941 2007 14 Janė Marijona Cesiulienė 1942 2010 15 Kazys Cesiulis 1905 1991 Ilsėkite ramybėje 16 Kazimiera Cesiulienė 1903 1995 Užrašyta "Kaazimiera" 17 Antanas Ciesiulis 1875 1955 18 Marijona Cesiulienė 1894 1986 19 Justinas Ciesiulis Nenurodyta Nenurodyta 20 Teresė Ciesiulienė Nenurodyta Nenurodyta 21 Jan Ciesiul 1898 1973 Lenkų k. įrašas 22 Teresė Cesiulienė 1903 1986 Kartu palaidotas Romas Rastenis (1938–2009) 23 Ignas Cesiulis 1890 1972 24 Marijona Cesiulienė 1907 1994 25 Klemengas Cesiulis 1892 1978 26 Monika Cesiulienė 1903 1952 27 Kazys Cesiulis 1921-10-28 2015-03-27 28 Cesiulis 1937 1981 Kartu Kestutis (m. 1998) 29 Cesiulienė 1925 1991 30 Anelė Cesiulienė 1879 1931 31 Zigmas Cesiulis 1868 1939 32 Vytautas Cesiulis 1949 1966 33 Jonas Cesiulis 1912 1979 34 Marė Cesiulienė 1921 2002 35 Wiktoryja Cesuliuwna Labuciowa Nenurodyta 1921-11-04 Mirė būdama 63 m. amžiaus 36 Kazys Cesiulis 1874 1968 A.T.A. Ilsekis ramybėje 37 Pranas Cesiulis Nenurodyta Nenurodyta 38 Marijona Cesiulienė Nenurodyta Nenurodyta 39 Juozas Cesiulis 1843 1939 A.T.A. 40 Marijona Cesiulienė 1895 1979 41 Marytė Cesiulytė 1925 1947 42 Onutė Cesiulytė 1928 1929 43 Juozas Cesiulis 1930 2020 44 Regina Cesiulytė 1956 1970 45 Aleksas Cesiulis 1923 1976 46 Pranė Cesiulienė 1916 1983 47 Petras Cesiulis 1954 2020 Kartu Rinkevičius Mečys (g. 1904) 48 Kajatonas Cesiulis Nenurodyta Nenurodyta 49 Veronika Cesiulienė Nenurodyta Nenurodyta 50 Petras Cesiulis Nenurodyta Nenurodyta 51 Julė Cesiulytė Nenurodyta Nenurodyta 52 Pranė Cesiulienė Nenurodyta Nenurodyta 53 Jonas Cesiulis Nenurodyta Nenurodyta Kartu Vidmantas Kausinis (1952–1998) 54 Tomas Cesiulis Nenurodyta Nenurodyta 55 Elena Cesiulienė Nenurodyta Nenurodyta 56 Benediktas Cesiulis 1870 1927 57 Konstancija Cesiulienė 1882 1955 58 Adomas Cesiulis 1915 1993 59 Aleksandra Cesiulienė 1923 2018 60 Romas Cesiulis 1944 2012 61 Bronė Cesiulienė 1942 2025 ezhmsc3j0ejkl2lp11qr6cg3j0o4uzf 7947491 7947485 2026-10-17T19:36:49Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-55734-58 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Taksonomas keitimas) 5937788 wikitext text/x-wiki '''Cesiulis''' − lietuviška vyriškos giminės pavardė. Šios pavardės moteriškosios giminės formos yra: [[Cesiulienė]] (ištekėjusi moteris) ir [[Cesiulytė]] (mergautinė pavardė). Pavardę turi šie garsesni asmenys: * [[Arvydas Cesiulis]] (g. 1957) – Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas; * [[Nerijus Cesiulis]] (g. 1981) – vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas; {{Pavardė}} ocdcxcw0boczrsqrgl7zhj2j96x2xwq 0 273853 7947588 7933519 2026-10-18T09:33:28Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947588 wikitext text/x-wiki {{city/Latvijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Carnikava |paveikslėlis =Carnikavas stacija 2021.jpg |paveikslėlio tekstas = Carnikavos geležinkelio stotis |herbas = |vėliava = |PL=57|PM=8|PS=0|IL=24|IM=17|IS=0 |regionas = |rajonas = | savivaldybė = Adažių |įkurtas = 1211 (pirmą kartą paminėtas)<br>2026 (miesto teisės) |gyventojumetai = 2026 |gyventoju = 5317 |plotas =493 |altitudė = |pastokodas = LV-2163 |tinklalapis = |kirč = }} '''Carnikava''' ({{liv|Sarnikau}}, {{de|Koivemund}}, ''Zarnikau'') – miestas [[Latvija|Latvijoje]], [[Vidžemė]]je, [[Adažių savivaldybė]]je. 5317 gyventojų (2026 m.).<ref>[https://vietvardi.lgia.gov.lv/lv/search?objectID=2803 ''Carnikava. Informācija par objektu''], Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2021-07-05.</ref> Netoli Carnikavos į [[Rygos įlanka|Rygos įlanką]] įteka [[Gauja]]. 2006–2021 m. buvo [[Carnikavos savivaldybė]]s administracinis centras. 2026 m. suteiktos miesto teisės.<ref>Evita Januškeviča. [https://tv3.lv/zinas/latvija/es-nejutos-ka-pilsetniece-carnikava-klus-par-pilsetu-ko-par-to-doma-vietejie/ ''"Es nejūtos kā pilsētniece." Carnikava kļūs par pilsētu – ko par to domā vietējie?''] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}. TV3, 2026-07-23. Nuoroda tikrinta 2026-09-27.</ref> Tradicinis Carnikavos skanėstas – kepti [[Upinė nėgė|upiniai nėgiai]].<ref>https://3seaseurope.com/lamprey-latvia-fish/</ref><ref>https://nematerialakultura.lv/en/Elementi/negu-kersanas-un-apstrades-prasmes-carnikava-2019/</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{latvija-stub}} == Nuorodos == * [https://www.adazunovads.lv Adažių savivaldybė] * [http://www.carnikava.lv Carnikavos savivaldybės tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161209153606/http://www.carnikava.lv/ |date=2016-12-09 }} [[Kategorija:Latvijos gyvenvietės]] cw6hmqt4ove1o89kov41asjtn18tr2o 0 273994 7947515 7782784 2026-10-17T22:32:57Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947515 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Walton(reconstitution).png|right|300px|Asociatyvi iliustracija]] '''[[Ateiviai|Ateivių]] grobimai''' – „subjektyviai realūs žmonių atsiminimai, kaip jie buvo slaptai ir/arba prieš savo valią pagrobti nežemiškų būtybių, kurios jiems atliko sudėtingas fizines ir psichologines procedūras.“<ref>[[Stuart Appelle|Appelle, Stuart]]. The Abduction Experience: A Critical Evaluation of Theory and Evidence. ''Journal of UFO Studies'', n.s. 6, 1995/96, pp. 29–78</ref> Tariamai pagrobtieji dažnai teigia, kad jiems buvo atliekami medicininiai tyrimai, dažniausiai susiję su [[reprodukcinė sistema|reprodukcine sistema]]. Taip pat kartais pranešama, kad ateiviai perspėjo dėl piktnaudžiavimo gamta ir [[branduolinis ginklas|branduolinių ginklų]] pavojaus.<ref name="medicaldiff"> Miller, John G. "Medical Procedural Differences: Alien Versus Human. " In: Pritchard, Andrea & Pritchard, David E. & Mack, John E. & Kasey, Pam & Yapp, Claudia. ''Alien Discussions: Proceedings of the Abduction Study Conference''. Cambridge: North Cambridge Press, 1994. Pp. 59-64.</ref> Nors daugelis pagrobimus apibūdina kaip keliančius siaubą, kai kuriems jie būna malonūs. Ateivių pagrobimai susilaukė daug dėmesio iš mokslininkų ir psichinės sveikatos specialistų. Daugelis jų nemano, kad grobimai įvyksta tiesiogine prasme, kaip būna papasakojami. Buvo pasiūlyta daug alternatyvių fenomeno paaiškinimų, kaip apgaulė, [[konfabuliacija]] (netikri atsiminimai), [[haliucinacija|haliucinacijos]], [[miego paralyžius]] bei kiti miego fenomenai, pasidavimas [[pseudomokslas|pseudomokslininkų]] įtaigai [[hipnozė]]s metu, [[DMT]] įtaka, [[psichopatologija]], [[psichodinamika]] ir aplinkos veiksniai.<ref name="Appelle, 1996">Appelle, 1996</ref> Pirmasis išgarsėjęs pasakojimas apie ateivių pagrobimą buvo praneštas 1961 m. Nuo to laiko apie ateivių grobimus buvo pranešama visame pasaulyje, bet daugiausiai [[anglų kalba|angliškai]] kalbančiose valstybėse, ypač [[JAV]].<ref name="skepticalperspective">Sheaffer, Robert. "A Skeptical Perspective on UFO Abductions. " In: Pritchard, Andrea & Pritchard, David E. & Mack, John E. & Kasey, Pam & Yapp, Claudia. ''Alien Discussions: Proceedings of the Abduction Study Conference''. Cambridge: North Cambridge Press, 1994. Pp. 382–388.</ref> Taip pat pastebėta, kad pagrobimo pasakojimas dažnai priklauso nuo tariamo pagrobtojo gimtosios šalies kultūros.<ref name="skepticalperspective"/> Ateivių grobimai yra daugybės [[sąmokslo teorija|sąmokslo teorijų]] ir mokslinės fantastikos kūrinių tema. == Pagrobtieji == Nedaug vyraujančios krypties mokslininkų tiki, kad pagrobimai iš tikrųjų įvyksta taip, kaip yra papasakojami. Vis dėlto daugelio stabilių apie ateivių grobimus pranešusių žmonių nuoširdumu yra abejojama nedaug. 1992 m. metais [[Harvardo universitetas|Harvardo universiteto]] profesorius psichiatras [[John Edward Mack|Džonas Edvardas Mekas]] ({{en|John Edward Mack}}) tyrinėjo daugiau nei 60 pagrobtųjų ir „praleido su jais daugybę terapijos valandų, bet vienintelis jo pastebėtas ir jį nustebinęs dalykas buvo tų žmonių įprastumas: restorano savininkas, kelios sekretorės, kalėjimo prižiūrėtojas, studentai, universiteto administratorius, kelios namų šeimininkės ir t. t. Daugelis pagrobtųjų visiškai neatrodė turintys iliuzijų, meluojantys, dramatizuojantys, turintys netikrų atsiminimų ar kenčiantys nuo aiškios psichinės ligos.“<ref>[http://www.textfiles.com/ufo/UFOBBS/2000/2726.ufo Lord, Deane W. „John Mack on Abductions“ (Harvard University Gazette, 1992) URL accessed Jan 23, 2006]</ref> Psichologijos profesorius Stanlis Kripneris ({{en|Stanley Krippner}}) taip pat teigė, kad „nors psichopatologijos buvo buvo rastos kai kuriais izoliuotais ateivių grobimų tvirtinimų atvejais, tiek klinikiniai tyrimai, tiek standartizuoti testai parodė, kad kaip grupė, tariamai pagrobtieji niekuo nesiskiria nuo bendros populiacijos pagal psichopatologijų dažnumą.“<ref name="varietiesofanomalous">Cardena, E., Lynn. S. J., & Krippner, S. (Eds.) (2000). ''Varieties of Anomalous Experience''. Washington, DC: American Psychological Association. P. 268.</ref> Tiesa, kai kurie kiti tyrimai rado tam tikras tariamai pagrobtiesiems bendras savybes. Daktarės Elizabeth Slater atliktas aklas tyrimas atskleidė, kad devyni tyrime dalyvavę tariamai pagrobtieji buvo linkę į „lengvai [[paranoja|paranojišką]] mąstymą“, [[košmaras|košmarus]] ir turėjo silpną seksualinį identitetą.<ref name="skepticalperspective" /> Yvonne Smith teigė, kad dalis pagrobtųjų serga [[vilkligė|vilklige]], bet neturi jokių simptomų.<ref name="hopkinstest">Hopkins, Budd. "The Hopkins Image Recognition Test (HIRT) for Children. " In: Pritchard, Andrea & Pritchard, David E. & Mack, John E. & Kasey, Pam & Yapp, Claudia. ''Alien Discussions: Proceedings of the Abduction Study Conference''. Cambridge: North Cambridge Press, 1994. Pp. 127–134.</ref> Kai kurie už tiesioginę pagrobimų atsiminimų interpretaciją pasisakantys tyrėjai tvirtina, kad pagrobtieji turi su pagrobimais nesusijusių [[Paranormalus reiškinys|paranormalių]] galių, kurios po pagrobimo sustiprėja. Jenny Randles tyrimas taip pat atskleidė, kad 8 % atvejų, kai pagrobtasis buvo vyresnis nei 40 metų, ateiviai pripažino jį netinkamu. Pagrobtieji dažniausiai mano, kad taip atsitiko dėl medicininių priežasčių.<ref name="paranormalconnection">Basterfield, Keith. "Abductions: The Paranormal Connection. " In: Pritchard, Andrea & Pritchard, David E. & Mack, John E. & Kasey, Pam & Yapp, Claudia. ''Alien Discussions: Proceedings of the Abduction Study Conference''. Cambridge: North Cambridge Press, 1994. Pp. 149–151.</ref> Nors daugelis pranešusių apie pagrobimus yra suaugusieji, kartais ir vaikai teigia, kad jie buvo pagrobti. Dažnai prieš tai būna apie pagrobimą pranešęs koks nors kitas šeimos narys ir jų pasakojimai paprastai būna panašūs bei turi bendrų labai specifinių detalių. Žmonės kurie tvirtina, kad buvo pagrobti, ne visada bando paaiškinti fenomeną, bet kai kurie patys pradeda tirti šį reiškinį ir kartais prieina išvados, kad visuomenė tiek mažai žino apie ateivių grobimus dėl to, kad ateiviai arba valdžia slepia ir dangsto faktus. == Grobikai == Kai kurie pagrobtųjų pasakojimai apie grobimus yra gana detalūs. Ateivių pagrobimų tema yra išsivysčiusi visa [[subkultūra]] su detaliais grobimų priežastis paaiškinančiais mitais. Buvo išskirtos kelios ateivių rūšys, dažniausiai pasirodančios pranešimuose. Mitai kiekvienai tariamai ateivių rasei priskiria specifinius vaidmenis, kilmę ir motyvaciją. Tariamų pagrobimų metu paklausti, kodėl taip daro, ateiviai dažnai pasako ką nors panašaus į „mes turime tam teisę“.<ref name="medicaldiff" /> Taip pat ateiviai kartais teigia, kad pagrobtasis turi kokią nors unikalią savybę, dėl kurios jis yra pakartotinai grobiamas ir/arba jam pasąmoningai yra įdedama informacija, kad ji vėliau galėtų būti aktyvuota. Kartais tai yra susiję su dideliais pasikeitimais Žemėje ir ateivių noru padėti.<ref name="whyaretheydoingthis">{{cite conference | last = Randles | first = J | authorlink = Jenny Randles | title = Why are They Doing This? |author2= Pritchard A; Pritchard DE; Mack JE; Kasey P & Yapp C | booktitle = Alien Discussions: Proceedings of the Abduction Study Conference | location = Cambridge | publisher = North Cambridge Press | year = 1994 | pages = 69-70 | isbn = 0964491702}} </ref> == Pasakojimai apie pagrobimus == Nors pasakojimuose apie pagrobimus daug detalių nesutampa (kartais smarkiai), kai kurie [[NSO]] tyrėjai teigia, kad pasakojimams yra būdinga negriežta, bet gana pastovi įvykių seka, pagal kurią net priskiriama, su kuria ateivių rūšimi buvo susidurta. Tiesa, kai kurie tyrėjai buvo apkaltinti jų teorijų neatitinkančių pasakojimų praleidimu, nutylėjimu arba sutrumpinimu. Dažniausiai yra išskiriami tokie pagrobimo etapai: # '''Pagrobimas''' – žmogus yra per prievartą paimamas iš žemiškos aplinkos į tariamą ateivių kosminį laivą. # '''Tyrimas''' – pagrobtajam atliekamos invazinės medicininės arba mokslinės procedūros. # '''Konferencija''' – grobikai kalbasi su pagrobtuoju. # '''Turas''' – grobikai aprodo pagrobtajam savo kosminį laivą. # '''Laiko praradimas''' – pagrobtieji greitai užmiršta didžiąją įvykių dalį. # '''Sugrįžimas''' – pagrobtieji yra grąžinami į Žemę. Kartais jie yra grąžinami ne į tą pačią vietą, iš kurios buvo tariamai pagrobti, arba su naujomis žaizdomis ar suglamžytais drabužiais. # '''Mistinis jausmas''' – pagrobtasis išgyvena gilų mistinį potyrį ir vienybę su Dievu arba Visata. # '''Pasekmės''' – pagrobtasis turi susidoroti su psichologiniais, fiziniais ir socialiniais padariniais. Apie konferencijos, turo ir mistinio jausmo etapus yra pasakojama reguliariai, bet ne taip dažnai kaip apie medicininį tyrimą bei pagrobimą. Taip pat kai kurie pagrobtieji praneša apskridę aplink Žemę arba kitas planetas.<ref name="rarerepisodes">Bullard, Thomas E. "The Rarer Abduction Episodes. " In: Pritchard, Andrea & Pritchard, David E. & Mack, John E. & Kasey, Pam & Yapp, Claudia. ''Alien Discussions: Proceedings of the Abduction Study Conference''. Cambridge: North Cambridge Press, 1994. Pp. 72-74.</ref> Pasak pagrobimų tyrėjo Davido Džeikobo ({{en|David M. Jacobs}}), visas pagrobimas dažniausiai būna labai tiksliai suplanuotas, nebūna jokio svarstymo, ką daryti toliau. Be to, jis nepastebėjo jokių požymių, kad grobikai gyvenime veiktų ką nors nesusijusio su grobimų atlikimu.<ref name="subsequent" /> === Pagrobimas === Tariamai pagrobtieji dažnai praneša jautę neįprastus jausmus prieš tariamą pagrobimą. Tie jausmai pasireiškia neįveikiamu troškimu būti tam tikroje vietoje tam tikru metu arba tikėjimusi, kad tuoj nutiks kažkas „pažįstamo, bet nežinomo“. Pagrobtieji taip pat teigia patiriantys stiprų, į nieką neorientuotą nerimą, nors tuo metu dar nebūna nutikę nieko neįprasto. Šis nuojautos periodas gali tęstis kelias dienos iki pagrobimo arba jo gali iš viso nebūti.<ref name="composite">Nyman, Joe. "A Composite Encounter Model. " In: Pritchard, Andrea & Pritchard, David E. & Mack, John E. & Kasey, Pam & Yapp, Claudia. ''Alien Discussions: Proceedings of the Abduction Study Conference''. Cambridge: North Cambridge Press, 1994. Pp. 83-85.</ref> Po to būna patiriamas perėjimas į kitą sąmoningumo būseną. Žmogus nustoja girdėti aplinkos garsus. Pagrobtieji teigia, kad šiuo metu jie jaučiasi ramiai ir stebi save. Vykstant šiam būsenos kitimui, pasirodo kelios šviesos, kartais lydimos miglos. Šviesos šaltinis skiriasi priklausomai nuo pranešimo: kartais šviesa sklinda iš lauko (kai kurių nuomone, iš grobikų erdvėlaivio), kartais šviesos yra miegamajame kartu su žmogumi ir jos transformuojasi į tariamus ateivius.<ref name="composite"/> Pagrobtieji teigia, kad po to jie eina arba yra keliami į ateivių laivą. Dažnai yra judama kiaurai pro kietus objektus, kaip sienos ir langai. Kitais atvejais grobiamasis kyla tuneliu į laukiantį ateivių laivą. Kartais žmogus tuneliu kyla vienas, kartais jį lydi tariamieji ateiviai.<ref name="composite"/> === Tyrimas === Šiuo etapu pagrobtajam yra atliekamos medicininės procedūros ir tyrimai. Tai daroma prieš žmogaus valią ar bent jau į ją neatsižvelgiant. Dažnai procedūros būna susijusios su [[lytiniai organai|lytiniais organais]], reprodukcine sistema, [[kaukolė|kaukole]], [[nervų sistema]] bei [[oda]], bet yra pranešta apie įvairiausių rūšių tyrimus. Būtybė, kuri vadovauja operacijai, dažnai būna aukštesnė už kitas.<ref name="medicaldiff" /><ref name="varietyofabductionbeings">Bullard, Thomas E. "The Variety of Abduction Beings. " In: Pritchard, Andrea & Pritchard, David E. & Mack, John E. & Kasey, Pam & Yapp, Claudia. ''Alien Discussions: Proceedings of the Abduction Study Conference''. Cambridge: North Cambridge Press, 1994. Pp. 90-91.</ref> Tyrimo metu būtybės paprastai nevilki pirštinių ir nenaudoja kitų Žemės medicinai įprastų priemonių, kaip tabletės, injekcijos, bet kartais pagrobtojo yra paprašoma išgerti kokį nors skystį.<ref name="medicaldiff" /> Po vadinamojo medicininio tyrimo, pagrobtieji dažnai praneša apie kitas jiems atliekamas procedūras. Viena iš dažniausiai pasitaikančių tokių procedūrų yra įvairių paveiksliukų, skirtų sukelti pagrobtajam tam tikras emocijas, rodymas ekranuose arba transliavimas tiesiai į žmogaus sąmonę. Kitais atvejais pagrobtasis kartu su grobikais įsilieją į haliucinaciją, kurioje vyksta kokie nors įsivaizduojami scenarijai ir pagrobtasis yra vienas iš improvizuojančių aktorių. Taip pat kartais pagrobtajam liepiama valdyti sudėtingą elektroninį prietaisą. Nors iš pradžių žmogui atrodo, kad jis nemoka to daryti, pabandžius atlikti užduotį, pagrobtasis supranta, kad visgi sugeba valdyti grobikų įrenginį.<ref name="subsequent">Jacobs, David M. "Subsequent Procedures. " In: Pritchard, Andrea & Pritchard, David E. & Mack, John E. & Kasey, Pam & Yapp, Claudia. ''Alien Discussions: Proceedings of the Abduction Study Conference''. Cambridge: North Cambridge Press, 1994. Pp. 64-68.</ref> Visų amžiaus grupių ir abejų lyčių žmonės kartais pasakoja, kad jiems buvo parodomas „vaikas“. Dažnai jis turi ir žmogaus ir tariamų ateivių bruožų. Pagrobtieji dažniausiai tai vadina žmonių ir ateivių (dažniausiai pilkųjų) hibridu.<ref name="subsequent"/> Tiesa, pagrobimų tyrėjas Tomas Bulardas ({{en|Thomas E. Bullard}}) teigė, kad išstudijavęs 300 ateivių pagrobimų pasakojimų jis nesugebėjo išskirti vaiko pristatymo etapo. Bulardo nuomone, šį grobimo pasakojimo elementą išsigalvojo kiti tyrėjai.<ref name="patternormirage">Bullard, Thomas E. "The Well-Ordered Abduction: Pattern or Mirage? " In: Pritchard, Andrea & Pritchard, David E. & Mack, John E. & Kasey, Pam & Yapp, Claudia. ''Alien Discussions: Proceedings of the Abduction Study Conference''. Cambridge: North Cambridge Press, 1994. Pp. 81-82.</ref> === Sugrįžimas === Vieno tyrėjo apskaičiavimais, 4-5 % atvejų yra pranešama apie tariamas ateivių klaidas, kai jie neva grąžina pagrobtąjį ne į tą pačią vietą, iš kurios jis buvo paimtas. Kartais tai būna tik kitas kambarys, o kartais pagrobtasis atsiduria už savo namo ribų ir durys būna užrakintos iš vidaus.<ref name="thereturn"/> Pasitaiko atvejų, kai žmogus išgyvena tariamąjį ateivių grobimą kelis kartus. Dažniausiai pagrobimai įvyksta toje pačioje vietoje ir panašiomis aplinkybėmis.<ref name="thereturn">Hopkins, Budd. "The Abduction Experience: Return. " In: Pritchard, Andrea & Pritchard, David E. & Mack, John E. & Kasey, Pam & Yapp, Claudia. ''Alien Discussions: Proceedings of the Abduction Study Conference''. Cambridge: North Cambridge Press, 1994. Pp. 77-80.</ref> === Įsisąmoninimas === Grobimų tyrėjas ir gydytojas Džonas G. Mileris ({{en|John G. Miller}}) teigia, kad dažnai, nors ne visada, žmonės supranta, kad buvo pagrobti vienu, įsimintinu momentu.<ref name="realizationevent">Miller, John G. "The Realization Event -An Important Historical Feature. " In: Pritchard, Andrea & Pritchard, David E. & Mack, John E. & Kasey, Pam & Yapp, Claudia. ''Alien Discussions: Proceedings of the Abduction Study Conference''. Cambridge: North Cambridge Press, 1994. Pp. 42-45.</ref> Kadangi dažniausiai apie potyrį atsimenama [[hipnozė]]s metu, skeptikai dažnai vadina tai hipnozei būdingais netikrais atsiminimais, kurie gali būti sukelti ir dėl tyrėjo elgesio.<ref name = Kirsch>{{cite journal | last = Kirsch | first = II | author2 = Lynn SJ | title = Alleged Alien Abductions: False Memories, Hypnosis and Fantasy Proneness | journal = Psychological Inquiry | volume = 7 | issue = 2 | pages = 151 | url = http://www.questia.com/googleScholar.qst?docId=77026115 | doi = 10.1207/s15327965pli0702_8 | year = 1996 | access-date = 2009-09-20 | archive-date = 2009-09-21 | archive-url = https://web.archive.org/web/20090921175235/http://www.questia.com/googleScholar.qst?docId=77026115 | url-status = dead }}</ref> Įtariama, kad tyrėjai kartais nebūtinai tyčia paskatina žmones interpretuoti neaiškius atsiminimus kaip ateivių pagrobimą. Pavyzdžiui, jei tyrėjas pripažįsta ateivių pagrobimo tikimybę, užhipnotizuotam žmogui tai gali būti paskata būtent taip interpretuoti savo atsiminimus. Taip pat įmanoma, kad tyrėjai įdeda sunkiai suprantamą paciento pasakojimą į ateivių pagrobimo istorijos rėmus, neieškodami alternatyvių paaiškinimų.<ref name = Kirsch/> Tariami pagrobtieji dažniausiai ateina į hipnozės terapiją norėdami išspręsti tokias problemas kaip atminties apie tam tikrą laiko tarpą praradimas ir neaiškios kilmės raumenų arba galvos skausmai. == Liudijimai == Vienas iš labiau pažymėtinų atvejų nutiko 1957 m., kai tyrėjo Briano Tompsono ({{en|Brian Thompson}}) pažįstama pranešė dvi dienos po NSO pastebėjimo, mačiusi vieno metro ilgio besimeldžiančią ir į vabzdį panašią būtybę. Tompsonas papasakojo apie tai kitam ateivių pagrobimų tyrėjui ir šis atskleidė, kad jis tyrė du atvejus, kai liudininkai raportavo identiškas aplinkybes toje pačioje vietoje ir tais pačiais metais.<ref name="varietyofabductionbeings">Bullard, Thomas E. "The Variety of Abduction Beings. " In: Pritchard, Andrea & Pritchard, David E. & Mack, John E. & Kasey, Pam & Yapp, Claudia. ''Alien Discussions: Proceedings of the Abduction Study Conference''. Cambridge: North Cambridge Press, 1994. Pp. 90-91.</ref> Tiesa, yra ir psichologinį paaiškinimą remiančių liudijimų. Du pagrobimų tyrėjai 1992 m. vykusioje konferencijoje teigė, kad penkiuose jiems žinomuose atvejuose, kai tyrėjas buvo šalia prasidedant tariamam pagrobimui, pagrobtasis „fiziškai niekur nekeliavo“.<ref name="panelonculture">Hall, Dick & Randles, Jenny & Basterfield, Keith & Moura, Gilda. "Panel on Cross Cultural Patterns in Abductions. " In: Pritchard, Andrea & Pritchard, David E. & Mack, John E. & Kasey, Pam & Yapp, Claudia. ''Alien Discussions: Proceedings of the Abduction Study Conference''. Cambridge: North Cambridge Press, 1994. Pp. 193–195.</ref> == Požiūriai į ateivių grobimus == Yra daugybė požiūrių į ateivių grobimus – nuo labai skeptiškų iki tikėjimo visų pasakojimų pažodine interpretacija. Taip pat yra suintriguotų fenomenu, bet nesiryžtančių daryti galutinių išvadų. Pavyzdžiui, grobimų tyrėjas Džonas Mileris klausia „Kaip galima tvirtai tikėti kuriuo nors paaiškinimu apie kažką tokio paslaptingo? Tikrų tikėtųjų nuomone yra sunku patikėti, bet kietakakčių skeptikų pažiūros taip pat nėra paremtos realybe.“ Harvardo psichiatras Džonas Mekas teigia, kad „daugiausiai ką galima pasakyti šiuo metu apie fenomeną tai ''čia yra autentiška paslaptis''“. === Skeptiški požiūriai === Skeptikais šiuo atveju vadinami tie, kurie nemano, kad pagrobtųjų pasakojimai apie ateivių grobimus ir tyrimus įvyksta pažodžiui ir iš tikrųjų. Toks požiūris yra pripažįstamas daugelio pagrindinių krypčių mokslininkų ir istorikų. Alternatyvūs paaiškinimai, kaip nežemiškos gyvybės įsikišimas, akademikų dažnai yra laikomi [[pseudomokslas|pseudomoksliniais]]. Keletas skeptiškų požiūrių: * Yra pasiūlyta nemažai [[psichologija|psichologinių]] fenomeno paaiškinimų, tarp kurių yra haliucinacijos, laikini [[šizofrenija|šizofrenijos]], [[epilepsija|epilepsijos]] priepuoliai bei miego sutrikimai, iš kurių galima išskirti [[miego paralyžius|miego paralyžių]], nes jo metu patiriama haliucinacijos ir specifinis kažko piktavalio arba neutralaus būvimas, nors žmonės paprastai nemano, kad tas „kažkas“ yra ateiviai. Taip pat kartais teorizuojama, kad pagrobimai yra sudarkyti praeities įvykių, tokių kaip išprievartavimas, atsiminimai. * Įmanoma, kad kai kurie tariamai pagrobtieji yra psichiškai nestabilūs arba buvo įtakoti [[narkotikai|narkotikų]]. * [[Astronomas]] [[Karlas Saganas]] knygoje ''The Demon-Haunted World'' pastebėjo, kad pasakojimai apie ateivių grobimus yra labai panašūs į įvairiais istorijos laikotarpiais sukurtas pasakas apie demonų grobimus. Jis teigia, kad nors šiose istorijose nėra erdvėlaivių, juose yra daugelis kitų centrinių ateivių grobimų elementų: danguje gyvenančios, seksu apsėstos nežmogiškos būtybės, kurios vaikšto per sienas, bendrauja [[telepatija|telepatiškai]] ir daro veisimo eksperimentus su žmonėmis. Sagano nuomone, nebent mes tikime, kad demonai iš tiesų egzistuoja, vienintelis visko paaiškinimas yra haliucinacijos, kurios nutinka skirtingiems žmonėms dėl visiems mums bendrų žmogaus smegenų savybių. * Rašytojas [[Terence McKenna|Terensas Makena]] ({{en|Terence McKenna}}) po eksperimentų su žmogaus kūne randama narkotine medžiaga [[DMT]] teigė matęs „mechaninius elfus“, kurių aprašymas daug kuo primena tipinį pilkos rūšies ateivių apibūdinimą. 1988 m. tyrime psichiatras [[Rick Strassman|Rikas Strasmanas]] ({{en|Rick Strassman}}) atrado, kad įšvirkštus dideles DMT dozes, maždaug 20 % savanorių patiria tariamiems ateivių grobimams identiškus potyrius.<ref>{{cite book |author=Strassman R| authorlink = Rick Strassman |title=DMT: the spirit molecule: a doctor's revolutionary research into the biology of near-death and mystical experiences |url=https://archive.org/details/dmtspiritmolecul00rick|publisher=Park Street Press |location=Rochester, Vt |year=2001 |pages= |isbn=0-89281-927-8 |oclc= |doi= |accessdate=}}</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Dreiko lygtis]] * [[Fermi paradoksas]] * [[Haliucinacija]] * [[Inkubai]] – ateivius grobikus primenanti viduramžių mitologijos figūra * [[Neatpažintas skraidantis objektas]] * [[Nežemiška gyvybė]] * [[Pomirtiniai įspūdžiai]] – kitas dažnai haliucinacija vadinamas daugybės žmonių išgyventas keistas potyris * [[Ragana]] * [[Ratai javų laukuose]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{SavStr}} [[Kategorija:Ufologija]] [[Kategorija:Paranormalūs reiškiniai]] a0jz79aal4qy7lmmdua00pckajjs2ae 0 301893 7947512 7927464 2026-10-17T21:07:58Z ~2026-55752-88 226484 /* */ 7947512 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=culture | vardas = Eugenijus Ostapenko | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1976|11|23|}} | mirė = {{Mirė|2021|04|14|1976|11|24}} | gimimo vieta = [[Klaipėda]] | mirties vieta = [[Klaipėda]] | palaidotas = [[Lėbartų kapinės]]e<ref>[https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2021/04/16/news/klaipedoje-atsisveikinama-su-eugenijumi-ostapenko-prie-karsto-dviratis-19040532/ „Klaipėdoje atsisveikinama su Eugenijumi Ostapenko: prie karsto – dviratis“], lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-04-17.</ref> | tėvas =Leontin | motina =Liubov | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = estrados pop-scenos atlikėjas, dainų kūrėjas, kompozitorius | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[1997]] m. Maskvos valstybinio kultūros universiteto Kino ir televizijos režisūros katedra | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Jevgenij Ostapenko'''<ref>[https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/3/Kandidatai/Kandidatas11170/Kandidato11170Anketa.html „2007 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai – Liubov Ostapenko“], vrk.lt, 2021-04-19. Nuoroda tikrinta 2021-04-19.</ref> ([[1976]] m. [[lapkričio 24]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]] – [[2021]] m. [[balandžio 14]] d. Klaipėdoje)<ref>[https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2021/04/14/news/uzgeso-atlikejo-eugenijaus-ostapenko-gyvybe-19014942/ „Mirė atlikėjas Eugenijus Ostapenko“], lrytas.lt, 2021-04-14. Nuoroda tikrinta 2021-04-14.</ref> – [[Lietuva|Lietuvos]] estrados popscenos atlikėjas, dainų kūrėjas, kompozitorius. Ilsėkis ramybėje. == Biografija == === Išsilavinimas === [[1991]]–[[1992]] m. mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje (gitaros klasė), buvo Alekso Bagdonavičiaus vadovaujamo Jaunųjų poeto būrelio narys, poetų konkursų nugalėtojas. [[1993]] m. baigė Klaipėdos 25-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Maskvos valstybinį kultūros institutą (nuo 1994 m. Maskvos valstybinis kultūros universitetas).<ref name="klaipeda">https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/po-e-ostapenko-mirties-jautrus-prisiminimai-visada-budavo-pasitempes-kaip-tikras-inteligentas-1021011</ref> [[1997]] m. baigė Maskvos valstybinį kultūros universitetą Kino ir televizijos režisūros katedrą ir įgijo kino ir televizijos režisieriaus specialybę bei režisūros specialių disciplinų dėstytojo kvalifikaciją. === Atlikėjo karjera === [[1996]] m. Rusijos televizijos 1-ojo kanalo Jurijaus Nikolajevo laidos „Utrenniaja Zvezda“ jaunųjų atlikėjų konkurso laureatas. 1996–1997 m. Rusijos radijo stoties „Majak“ hitų paradų daugkartinis nugalėtojas (dainos „Beriozovaja moja“, „List osennij letit“, „Mne byli suždeny“). [[1997]] m. Tarptautinio muzikos festivalio „Jurmala-97“ laureatas. [[1999]] m. Maskvos festivalio „Pesnia Rossiji“ laureatas.<ref name="klaipeda"/> [[2004]] m. Lietuvoje išleido debiutinį solinį albumą lietuvių kalba „Nakties princesė“. 2007 m. Lietuvoje išleido antrą solinį albumą lietuvių kalba „Sulauk manęs“. 2008 m. Lietuvoje išleido trečią solinį albumą lietuvių kalba „Dviratukas“.<ref name="klaipeda"/> 2010 m. projekto „Talentų Frontas“ prodiuseris. 2013 m. Lietuvoje išleido dainą „Studentų daina“. 2020 m. išleido singlą „Sena Pabieda“. Singlo klipas buvo filmuotas [[Klaipėda|Klaipėdoje.]] 2021 m. balandžio 14 d. socialinių tinklų erdvėje, naujienų portaluose buvo paskelbta, kad Eugenijus Ostapenko mirė savo namuose apie 5 valandą ryto. Teigiama, kad mirties priežastis – [[širdies nepakankamumas]].<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/ostapenko-gyvybe-pasiglemze-klastinga-liga-gali-prasideti-be-jokiu-simptomu-n1091185 „Ostapenko gyvybę pasiglemžė klastinga liga: gali prasidėti be jokių simptomų“], tv3.lt. Nuoroda tikrinta 2021-06-05.</ref> 2021 m. birželio 3 d. „[[YouTube]]“ kanale buvo išleista paskutinė E. Ostapenko atliekama daina „Verdame bulvytę“. Dainą E. Ostapenko atliko kartu su „PravalFestas“ organizatoriumi, krepšinio žinių portalo „Basketnews.lt“ žurnalistu, Kėdainių „[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Nevėžis]]“ pranešėju [[Vytautas Mikaitis|Vytautu Mikaičiu]].<ref>[https://www.lrytas.lt/zmones/muzika/2021/06/04/news/po-eugenijaus-ostapenko-mirties-pristatyta-negirdeta-jo-daina-tikejo-jos-populiarumu--19623840/ ''Po Eugenijaus Ostapenko mirties pristatyta negirdėta jo daina: „Tikėjo jos populiarumu“''], lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-06-05.</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Ostapenko, Eugenijus}} [[Kategorija:Lietuvos dainininkai]] [[Kategorija:Pop dainininkai]] [[Kategorija:Dainų autoriai]] kcquntf8rjl4hu4w5a2fsn566ef37qd 7947549 7947512 2026-10-18T06:17:09Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-55752-88 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (~2026-50394-81 keitimas) 7927464 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=culture | vardas = Eugenijus Ostapenko | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1976|11|23|}} | mirė = {{Mirė|2021|04|14|1976|11|24}} | gimimo vieta = [[Klaipėda]] | mirties vieta = [[Klaipėda]] | palaidotas = [[Lėbartų kapinės]]e<ref>[https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2021/04/16/news/klaipedoje-atsisveikinama-su-eugenijumi-ostapenko-prie-karsto-dviratis-19040532/ „Klaipėdoje atsisveikinama su Eugenijumi Ostapenko: prie karsto – dviratis“], lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-04-17.</ref> | tėvas =Leontin | motina =Liubov | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = estrados pop-scenos atlikėjas, dainų kūrėjas, kompozitorius | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[1997]] m. Maskvos valstybinio kultūros universiteto Kino ir televizijos režisūros katedra | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Jevgenij Ostapenko'''<ref>[https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/3/Kandidatai/Kandidatas11170/Kandidato11170Anketa.html „2007 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai – Liubov Ostapenko“], vrk.lt, 2021-04-19. Nuoroda tikrinta 2021-04-19.</ref> ([[1976]] m. [[lapkričio 24]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]] – [[2021]] m. [[balandžio 14]] d. Klaipėdoje)<ref>[https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2021/04/14/news/uzgeso-atlikejo-eugenijaus-ostapenko-gyvybe-19014942/ „Mirė atlikėjas Eugenijus Ostapenko“], lrytas.lt, 2021-04-14. Nuoroda tikrinta 2021-04-14.</ref> – [[Lietuva|Lietuvos]] estrados popscenos atlikėjas, dainų kūrėjas, kompozitorius. == Biografija == === Išsilavinimas === [[1991]]–[[1992]] m. mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje (gitaros klasė), buvo Alekso Bagdonavičiaus vadovaujamo Jaunųjų poeto būrelio narys, poetų konkursų nugalėtojas. [[1993]] m. baigė Klaipėdos 25-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Maskvos valstybinį kultūros institutą (nuo 1994 m. Maskvos valstybinis kultūros universitetas).<ref name="klaipeda">https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/po-e-ostapenko-mirties-jautrus-prisiminimai-visada-budavo-pasitempes-kaip-tikras-inteligentas-1021011</ref> [[1997]] m. baigė Maskvos valstybinį kultūros universitetą Kino ir televizijos režisūros katedrą ir įgijo kino ir televizijos režisieriaus specialybę bei režisūros specialių disciplinų dėstytojo kvalifikaciją. === Atlikėjo karjera === [[1996]] m. Rusijos televizijos 1-ojo kanalo Jurijaus Nikolajevo laidos „Utrenniaja Zvezda“ jaunųjų atlikėjų konkurso laureatas. 1996–1997 m. Rusijos radijo stoties „Majak“ hitų paradų daugkartinis nugalėtojas (dainos „Beriozovaja moja“, „List osennij letit“, „Mne byli suždeny“). [[1997]] m. Tarptautinio muzikos festivalio „Jurmala-97“ laureatas. [[1999]] m. Maskvos festivalio „Pesnia Rossiji“ laureatas.<ref name="klaipeda"/> [[2004]] m. Lietuvoje išleido debiutinį solinį albumą lietuvių kalba „Nakties princesė“. 2007 m. Lietuvoje išleido antrą solinį albumą lietuvių kalba „Sulauk manęs“. 2008 m. Lietuvoje išleido trečią solinį albumą lietuvių kalba „Dviratukas“.<ref name="klaipeda"/> 2010 m. projekto „Talentų Frontas“ prodiuseris. 2013 m. Lietuvoje išleido dainą „Studentų daina“. 2020 m. išleido singlą „Sena Pabieda“. Singlo klipas buvo filmuotas [[Klaipėda|Klaipėdoje.]] 2021 m. balandžio 14 d. socialinių tinklų erdvėje, naujienų portaluose buvo paskelbta, kad Eugenijus Ostapenko mirė savo namuose apie 5 valandą ryto. Teigiama, kad mirties priežastis – [[širdies nepakankamumas]].<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/ostapenko-gyvybe-pasiglemze-klastinga-liga-gali-prasideti-be-jokiu-simptomu-n1091185 „Ostapenko gyvybę pasiglemžė klastinga liga: gali prasidėti be jokių simptomų“], tv3.lt. Nuoroda tikrinta 2021-06-05.</ref> 2021 m. birželio 3 d. „[[YouTube]]“ kanale buvo išleista paskutinė E. Ostapenko atliekama daina „Verdame bulvytę“. Dainą E. Ostapenko atliko kartu su „PravalFestas“ organizatoriumi, krepšinio žinių portalo „Basketnews.lt“ žurnalistu, Kėdainių „[[Kėdainių Nevėžis (krepšinio klubas)|Nevėžis]]“ pranešėju [[Vytautas Mikaitis|Vytautu Mikaičiu]].<ref>[https://www.lrytas.lt/zmones/muzika/2021/06/04/news/po-eugenijaus-ostapenko-mirties-pristatyta-negirdeta-jo-daina-tikejo-jos-populiarumu--19623840/ ''Po Eugenijaus Ostapenko mirties pristatyta negirdėta jo daina: „Tikėjo jos populiarumu“''], lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-06-05.</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Ostapenko, Eugenijus}} [[Kategorija:Lietuvos dainininkai]] [[Kategorija:Pop dainininkai]] [[Kategorija:Dainų autoriai]] jv5e0l9t1yym1v3b6i6ur8qlgi6grgh 0 320281 7947482 7628797 2026-10-17T18:45:17Z Sachol 112369 7947482 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas|vardas=Gytis Paškevičius|pav=|antraštė=|fonas=solo_dainininkas|pilnas_vardas=Gytis Paškevičius|dar_žinomas=|dar_žinoma=|gimė={{birth date and age|1961|10|04}}|mirė=|kilmė=|žanras=[[kantri]], [[pop]], [[ritmenbliuzas]], [[rokas]]|užsiėmimas=Dainų autorius, atlikėjas|instrumentai=|aktyvumo_metai=nuo [[1986]] m.|įrašų_kompanija=|veikla=|įtaka=|URL=[https://gytis.lt/ gytis.lt]|dabartiniai_nariai=|buvę_nariai=|gimimo_vieta=[[Šiauliai]]}}'''Gytis Paškevičius''' (g. [[1961]] m. [[spalio 4]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]]) – [[Lietuviai|lietuvių]] dainininkas, dainų autorius ir atlikėjas. <ref>[https://www.delfi.lt/veidai/eteris/g-paskevicius-pirmakart-atvirai-apie-meile-zmonai-ir-jauduli-pries-lipant-i-scena.d?id=74507942 „G. Paškevičius pirmąkart atvirai – apie meilę žmonai ir jaudulį prieš lipant į sceną.“] [[Delfi|''Delfi'']]. Originalas archyvuotas 2017-04-30. Nuoroda tikrinta 2023-01-01.</ref><ref name=":4" /> == Biografija == === Ankstyvieji metai: 1961–1986 m. === Gytis Paškevičius gimė [[Šiauliai|Šiauliuose]] ir yra jauniausias iš trijų vaikų šeimoje.<ref>[https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2011/11/03/news/dainininkas-g-paskevicius-mano-vaikyste-dar-nesibaige--5449589 „Dainininkas G.Paškevičius: „Mano vaikystė dar nesibaigė.“]''[[Lrytas.lt]].'' Originalas archyvuotas 2018-03-27. Nuoroda tikrinta 2023-01-01.</ref> Abu atlikėjo tėvai – Teresė ir Zenonas – dirbo [[Šiaulių dviračių gamykla|Šiaulių dviračių fabrike „Vairas“]].<ref name=":2">[https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2022/12/31/news/vyriausioji-lietuvos-ragana-papasakojo-kokie-bus-artejantys-2023-ieji-bei-pasidalijo-kaip-pritraukti-turtus-25516753 „G.Paškevičius: „Pirmai mano santuokai koją pakišo M.Tamošiūnas.“] ''[[Lrytas.lt]]''. Nuoroda tikrinta 2023-01-01.</ref><ref>[https://www.last.fm/music/Gytis+Pa%C5%A1kevi%C4%8Dius/+wiki „Gytis Paškevičius.“] ''last.fm''. Nuoroda tikrinta 2023-10-04.</ref> Paškevičius meilę muzikai pajuto dar vaikystėje, jis mėgdavo sukti plokšteles bei atlikti [[Stasys Povilaitis (1947)|Stasio Povilaičio]] ir „[[The Beatles]]“ dainas.<ref name=":6">[https://relaxfm.lt/artist/gytis-paskevicius/ „Gytis Paškevičius.“] ''[[Relax FM]]''. Nuoroda tikrinta 2024-07-04.</ref> Pirmąkart gitarą į rankas dainininkas paėmė būdamas devynerių metų, o pirmuosius pinigus uždirbo sulaukęs vos trylikos.<ref name=":3">[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000087312 „Gyvenimo spalvos. Vienišos senolės svajonę išpildęs Gytis Paškevičius parodė, kad turi ne tik gerą širdį, bet ir auksines rankas.“]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} [[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija|''LRT'']]. Originalas archyvuotas 2019-12-18. Nuoroda tikrina 2023-02-21.</ref> Dainininko mama mirė, kai jam tebuvo šešiolika. „Kai mirė motina, tėčiui buvo 46 metai. Jam dar visas gyvenimas buvo prieš akis. Po kurio laiko jis ėmė dairytis į kitas moteris. O man, vaikui, gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis,“ – apie tuometinę situaciją šeimoje pakomentavo Paškevičius.<ref name=":2" /> Dainininkas mokėsi [[Šiaulių Gegužių vidurinė mokykla|Šiaulių 13-ojoje vidurinėje mokykloje]], lankė irklavimo, imtynių, lengvosios atletikos treniruotes. Paškevičius teigė, kad per pamokas dėstomi dalykai jo nelabai domindavo: „Buvau aktyvus visur, bet tik ne pamokose. Visada sakydavau, kad mokytojas turi sudominti mokinį, kad jis norėtų domėtis vienu ar kitu dalyku. Manęs nesudomino nė vienas.“ Pirmasis pastebėjęs Paškevičiaus talentą buvo mokykloje dirbęs muzikos mokytojas, vėliau šį pakvietęs dainuoti chore.<ref name=":6" /> Besimokant 10-oje klasėje jaunuolis buvo pakviestas groti į [[Šiaulių Salduvės pagrindinė mokykla|8-osios vidurinės mokyklos]] ansamblį, kuriam vadovavo Vytautas Greičiūnas. Baigęs mokyklą jis stojo į [[Šiaulių pedagoginis institutas|Šiaulių pedagoginį institutą]], bet atsiėmęs dokumentus išėjo į [[tarybinė armija|tarybinę armiją]], kur tarnavo [[Povandeninis laivas|povandeniniame laive]].<ref name=":4">[https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2017/08/27/news/gytis-paskevicius-sestoje-klaseje-slapta-grojo-suaugusiuju-sokiuose-2318621 „Gytis Paškevičius šeštoje klasėje slapta grojo suaugusiųjų šokiuose.“] [[Lrytas.lt|''Lrytas.lt'']]. Originalas archyvuotas 2017-08-27. Nuoroda tikrinta 2023-04-27.</ref> Grįžęs įsidarbino teisme ūkvedžiu, bet buvęs legendinės Kauno grupės „[[Kertukai]]“ vadovas [[Gediminas Jurgilas]] jį pakvietė į grupę, kuri dirbo restorane „Geluva“. Vėliau Paškevičius dainavo saldainių fabriko „[[Rūta (įmonė)|Rūta]]“ ansamblyje.<ref>[http://www.zuzi.lt/?display=records&do=biography&id=10 Gytis Paškevičius. Geriausia lietuviška muzika]</ref> 1986 m. Paškevičius susituokė su savo pirmąja žmona, bet šiedu santuokoje išgyveno neilgai.<ref name=":3" /> Pasak atlikėjo, pirmoji santuoka iširo, nes būdamas jaunas jis teikė pirmenybę darbui ir kūrybai, o ne šeimai.<ref name=":5">[https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1126732/gytis-paskevicius-apie-griuvusia-pirma-santuoka-kai-buvau-jaunas-svarbiau-buvo-darbas-ir-kuryba „Gytis Paškevičius apie griuvusią pirmą santuoką: kai buvau jaunas, svarbiau buvo darbas ir kūryba.“] ''[[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija|LRT]]''. Originalas archyvuotas 2019-12-19. Nuoroda tikrinta 2024-07-04.</ref> === Muzikinė karjera: 1986–dabar === Gyčio Paškevičiaus karjera didžiojoje scenoje prasidėjo [[1986]] m., kuomet [[Mindaugas Tamošiūnas]] jį pakvietė dainuoti tuomet garsiame ansamblyje „Oktava“ – su ja šis 1988 m. išvyko į gastroles [[Meksika|Meksikoje]].<ref name=":3" /> [[1989]]–[[1990]] m. Paškevičius dirbo su latvių dainininke [[Laima Vaikule|Laime Vaikule]]: drauge jiedu sugrojo apie 15 bendrų koncertų ir važinėjo po visą [[Sovietų Sąjunga|Tarybų Sąjungą]].<ref name=":6" /> 1991 m. spalio 5 d. atlikėjas vedė savo antrąją žmoną Rugilę, su kuria susipažino tais pačiais metais<ref>[https://www.zmones.lt/naujiena/rugile-ir-gytis-paskeviciai-laimingiausi-esame-tada-kai-laimingi-vaikai-zWBlaeGMQwb „Rugilė ir Gytis Paškevičiai: „Laimingiausi esame tada, kai laimingi vaikai.“] [[Žmonės (žurnalas)|''Žmonės'']]. Originalas archyvuotas 2019-12-28. Nuoroda tikrinta 2023-01-01. </ref> šiai atliekant praktiką restorane „Geluva“.<ref name=":5" /> Savo solinę karjerą Paškevičius pradėjo [[1991]] m. dalyvaudamas įvairiuose respublikos festivaliuose, konkursuose bei muzikiniuose projektuose. Jis nacionaliniu mastu ypač išpopuliarėjo 1993 m., kuomet „Tango“ studijoje įrašė savo pirmąjį albumą „Winners“.<ref name=":4" /> Vėliau dainų autorius pripažintas geriausiu Lietuvos vokalistu („Bravo-94“), nominuotas Lietuvos roko ir popmuzikos premijoms „Bravo-95“ ir „Metai-95“ geriausio metų vokalistui. 1994–1997 m. Paškevičiaus karjera išgyveno didžiausius pakilėjimo metus.<ref name=":6" /> Jo atliekamą dainą „Tu vėjo paklausk“ radijo stotis „[[Laisvoji banga]]“ pripažino geriausia [[1995]] m. Lietuvos [[Kantri muzika|kantri muzikos]] daina. [[1994]] ir [[1995]] m. pramoginės muzikos festivaliuose „[[Nida (festivalis)|Nida]]“ jo sukurtos ir atliekamos dainos „Winner“ (1994 m.) ir „Šiam pasauly“ (1995 m.) pripažintos geriausiomis.<ref> [http://www.savb.lt/index.php?1349437068 Gytis Paškevičius. [[Šiaulių Povilo Višinskio viešoji biblioteka]]]</ref> == Kontroversijos == Prasidėjus [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|2022 m. Rusijos invazijai į Ukrainą]], po savo sūnaus Dominyko Paškevičiaus įrašu, tvirtinančiu, kad rusai nebūtinai yra „blogiečiai“, dainininkas paliko komentarą, kuriame šis tvirtino esantis už tiesą ir pripažįstantis, kad pasaulyje yra daug melo.<ref name=":0" /> Dėl šio pareiškimo Gytis Paškevičius susilaukė aštrios kritikos, ypač iš [[Arūnas Valinskas|Arūno Valinsko]], kuris ragino boikotuoti atlikėjo koncertus, sakydamas, kad „Labai dideles aikštes turi [[Minskas]] ir [[Maskva]], tegul ten ir gieda okupantus šlovinančias giesmeles.“<ref name=":1" /> [[Neringos savivaldybė]] iniciavo svarstymą dėl atlikėjo delno įspaudo pašalinimo [[Nida|Nidos]] „Šlovės alėjoje“, aptarta gyventojų apklausos būtinybė šiuo klausimu.<ref>Aleksėjūnaitė, Asta. [https://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/valinskas-nidoje-tarsi-vietine-valdzia-1072622 „A. Valinskas Nidoje – tarsi vietinė valdžia?“] [[Klaipėda (dienraštis)|''Klaipėda'']]. Originalas archyvuotas 2022-04-10. Nuoroda tikrinta 2023-04-27.</ref> Pats Paškevičiaus sūnus taip pat kaltintas dalinęsis [[Sąmokslo teorija|sąmokslo teorijomis]], kad karas Ukrainoje, kaip ir [[COVID-19 pandemija]], yra klastotė, fiksuojami „kartotiniai ginklai“ ir „po tris kartus mirštantys žmonės“, teigė nejaučiantis gailesčio ukrainiečiams.<ref name=":0">[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/gycio-paskeviciaus-sunaus-skandalingi-pasisakymai-apie-kara-ukrainoje-sulauke-milzinisko-pasipiktinimo-kreiptasi-i-policija.d?id=89608689 „Gyčio Paškevičiaus sūnaus skandalingi pasisakymai apie karą Ukrainoje sulaukė milžiniško pasipiktinimo, kreiptasi į policiją.“] [[Delfi|''Delfi'']]. Originalas archyvuotas 2022-03-03. Nuoroda tikrinta 2022-10-23.</ref> Tokie teiginiai ir atlikėjo reakcija sulaukė dalies visuomenės ir valdžios įstaigų pasmerkimo, kreiptasi ir į policiją.<ref name=":1">[https://www.zmones.lt/naujiena/a-valinsko-kirtis-siuos-veikejus-ragina-pamirsti-o-nidoje-neliks-g-paskeviciaus-delno.d61e3804-a507-11ec-bd3f-aa00003c90d0 „A. Valinsko kirtis: šiuos veikėjus ragina pamiršti, o Nidoje neliks G. Paškevičiaus delno.“][[Žmonės (žurnalas)|''Žmonės'']]. Originalas suarchyvuotas 2022-03-16. Nuoroda tikrinta 2022-10-23.</ref> Vis dėlto kai kurie visuomenės veikėjai Gytį Paškevičių gynė, tvirtindami, kad Arūnas Valinskas pasinaudodamas situacija bando atlikėjui atkeršyti, nes šiam praeityje nepavyko pasinaudoti dainininko reputacija siekiant finansinės naudos.<ref>[[Valdis Vižinis|Vižinis, Valdas]] (2022-07-22). [https://ve.lt/nuomones/valdas-vizinis-viesas-laiskas-arunui-valinskui „Valdas Vižinis: Viešas laiškas Arūnui Valinskui.“] [[Vakarų ekspresas|''Vakarų ekspresas'']]. Nuoroda tikrinta 2022-10-23.</ref> == Filmografija == {| class="wikitable sortable" !Metai !Originalus pavadinimas !Režisierius !Žanras |- |1987<ref>[https://www.siauliukinas.lt/siauliukinas.lt/index.php/siauliu-autoriai/31-jonaitis-rimas-rokas.html „Senojo kino autoriai. Jonaitis Rimas Rokas“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230221182513/https://www.siauliukinas.lt/siauliukinas.lt/index.php/siauliu-autoriai/31-jonaitis-rimas-rokas.html |date=2023-02-21 }}''Šiaulių kinas.''</ref> |''Mugėj buvom<ref name=":3" />'' |Rimas Rokas Jonaitis |[[Dokumentinis kinas|Dokumentika]] |} == Diskografija == * 1993 m. – „Winner“ (MC) * 1994 m. – „Šiam pasauly“ (MC ir CD) * 1995 m. – „Tikras garsas“ (MC ir CD) („Tu vėjo paklausk“ atlieka [[Bob Dylan|Bobis Dilanas]]) * 1996 m. – „Viskas liks“ (MC ir CD) * 1997 m. – „Baladės draugams“ (MC ir CD) * 1999 m. – „20 дней в Санкт-Петербурге“ (MC ir CD) * 2001 m. – „Susapnuok mano meilę“ (MC ir CD) * 2002 m. – „Visam pasauliui atviri langai“ (MC ir CD) * 2004 m. – „Nueitas kelias“ (rinkinys) (MC ir CD) * 2005 m. – „20 дней в Санкт-Петербурге 2“ (MC ir CD) * 2006 m. – „Ten“ * 2007 m. – „Langas į tavo širdį“ * 2008 m. – „Kelias į tavo širdį“ (DVD ir CD) * 2010 m. – „LRT auksinė kolekcija“ (CD) * 2011 m. – „Laiko traukiniai“ (CD) * 2017 m. – „Akimirka. Gyvenimas. Istorija“ (CD) == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.gytis.lt Oficiali Gyčio Paškevičiaus svetainė] * [http://www.dainos.net/lt/artists/gytis-paskevicius Gytis Paškevičius. Dainos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100506054512/http://www.dainos.net/lt/artists/gytis-paskevicius |date=2010-05-06 }} * [http://elyrics.lt/gytis-pa%C5%A1kevi%C4%8Dius-dainu-zodziai.html Gytis Paškevičius. Dainos] {{DEFAULTSORT:Paškevičius, Gytis}} [[Kategorija:Lietuvos roko atlikėjai]] [[Kategorija:Lietuvos bardai]] [[Kategorija:Lietuvos dainų autoriai]] 6j9smqrr4y9p14w0lhxgkxd6mq3jjge 0 326831 7947514 7931829 2026-10-17T22:12:04Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947514 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Arūnas Pukelevičius | image = | height = 188 cm | dateofbirth = {{Gimė|1973|5|9|T}} | cityofbirth = [[Kaunas]] | countryofbirth = [[Lietuvos TSR]] | currentclub = baigęs karjerą | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = [[RSRC Vilnius]] | years = 1989 <br> 1990<br>1990<br>1991–1993<br>1993–1994<br>1994–1998<br />1998<br />1999<br />2000<br />2001–2002<br />2003<br />2004<br />2005 <br> 2005–2015 | clubs = [[Poringė Alytus]] <br> [[Viltis Vilnius]]<br>[[Dainava Alytus (1990)]]<br>[[FK Žalgiris]]<br />[[Neris Vilnius]]<br />[[FK Žalgiris]]<br />[[Wisła Kraków]]<br />[[Shenzhen FC]]<br>[[FK Žalgiris]]<br />[[FK Vėtra]]<br />[[Šviesa Vilnius]]<br />[[TVMK Tallinn]]<br />[[FK Alytis]] <br> [[FK Prelegentai]] | caps(goals) = <br> <br>24 (1)<br />6 (0)<br />73 (21)<br />2 (0)<br /> <br />11 (4)<br />27 (4)<br />6 (0)<br />7 (0)<br />{{0}} <br> | nationalyears = 1996–2003 | nationalteam = {{Fut|LTU|1}} | nationalcaps(goals) = 4 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> | pcupdate = 2010 | ntupdate = 2010 }} '''Arūnas Pukelevičius''' ([[1973]] m. [[gegužės 9]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – buvęs Lietuvos futbolininkas, rungtyniavęs [[saugas|saugo]] pozicijoje. == Biografija == Gimė 1973 m. Kaune.<ref>{{Žalgiris 2000|245}}</ref> Pirmasis treneris – [[Antanas Makštutis]] (Alytus). Didžiąją savo karjeros dalį praleido [[FK Žalgiris|Vilniaus „Žalgiryje“]]. Yra trumpai žaidęs užsienyje – Kinijoje, Lenkijoje, Estijoje. Profesionalo karjerą baigė 2005 m. „[[FK Alytis|Alyčio]]“ klube, po to ilgai žaidė [[FK Prelegentai]] mėgėjų komandoje.<ref>[https://footballfacts.ru/person/85010 Пукелявичюс Арунас Альгирдович] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (Footballfakts.ru)</ref> 1996–2003 m. sužaidė 4 rungtynes Lietuvos rinktinėje. == Pasiekimai == * Lietuvos futbolo čempionas (1991, 1992) ** sidabro medalininkas (1993, 1994, 1995, 1997, 2000) ** bronzos medalininkas (1996) * [[LFF taurė]]s laimėtojas (1991, 1994, 1997) ** finalininkas (1992, 1995, 2000) * [[1997 m. Baltijos taurė]]s laimėtojas == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Pukelevičius, Arūnas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] 2lvniporlocn8xx1lk9s7z8m146jd38 0 333186 7947335 6753619 2026-10-17T12:20:19Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947335 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Tarlokiškė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.492 |long = 26.153 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Kazitiškio seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Tarlõkiškė|Tarlõkiškės|š=2016}} |istpav= {{pl|Tarłokiszki, Tarłakiszki}}, {{ru|Тарлакишки}} }} '''Tarlokiškė''' – viensėdis [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 5,5 km į šiaurę nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], [[Ažvinčių giria|Ažvinčių–Minčios girioje]], [[Taramas|Taramo]] ežero rytinėje pakrantėje. Yra sodyba. == Etimologija == Vietovardis sietinas su spėjamu asmenvardžiu *''Tarlokas'' (plg. {{pl|Tarła, Tarłek, Tarło}}, {{be|Tаpла, Tapлюк}} ir kt.).<ref>{{LVGDB}}</ref><ref>{{PvŽ}}</ref> == Istorija == XIX a. pab. buvo užusienis [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]].<ref>{{SGKP|15b|652|Tarłakiszki}}</ref> Tarpukariu buvo Lietuvoje, [[Zarasų apskritis (1919–1950)|Zarasų apskrities]] Salako valsčiuje, netoli demarkacinės linijos su Lenkija. Veikė [[vandens malūnas]]. Sovietmečiu priklausė [[Gubavos apylinkė|Gubavos apylinkei]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=20|inc=10|incmin=2 |1902|5|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|16|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|6|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|10|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|4|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|0|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|1|r2003=<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205757/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=t-u enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] rtduohb765ayqn0a47viesdojh0ys3j 0 333200 7947347 6753620 2026-10-17T12:31:36Z Hugo.arg 1674 7947347 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Tartokas |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.481 |long = 26.183 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Kazitiškio seniūnija |gyv = 14 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Tartõkas|Tartõko|š=2016}} |istpav= {{pl|Tartaki}}, {{ru|Тартакъ}} }} '''Tartokas''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 5 km į šiaurės rytus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], tarp Notrynės upelio ir miškų. Praeina keliukas Kazitiškis–[[Gubavėlė]]. == Etimologija == Pavadinimas kilęs nuo žodžio {{lt|tartokas}}, {{pl|tartak}}, {{be|тартак}} 'lentpjūvė'.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == XX a. pr. buvo kaimas [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]]. Tarpukariu priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadijai]] (nuo 1926 m. – [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]]), [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Dūkšto valsčius|Dūkšto valsčiui]]. Buvo prie pat demarkacinės linijos su Lietuva. Veikė [[vandens malūnas]]. Sovietmečiu priklausė [[Kazitiškio apylinkė|Kazitiškio apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205757/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=t-u enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=90|inc=20|incmin=5 |1902|84|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1931|74|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|47|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|35|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|21|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|14|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|9|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|10 |2011|2|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|14|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} ;Žymūs žmonės * [[Mečislovas Vaičys]] (1929–2018), miškininkas, dirvožemininkas; * [[Vladas Vaitkevičius]] (1946–), poetas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] owhe9s1qwfn5leuc7ly46o3ami8vclk 0 333254 7947364 7148249 2026-10-17T12:41:37Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947364 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Teliukiškė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.448 |long = 26.280 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Kazitiškio seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Teliùkiškė|Teliùkiškės|š=2016}} |istpav= {{pl|Telukiszki}}, {{ru|Телюкишки}} }} '''Teliukiškė''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 8 km į rytus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], 2 km į pietvakarius nuo [[Grybėnai|Grybėnų]]. Sunykęs, likusios sodybvietės. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Teliukas''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == Daugėliškio parapijos metrikose Teliukiškė (tada – Teliukai, {{pl|Teliuki}}) minima nuo 1707 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XIX a. pab. buvo kaimas Švenčionių apskrities [[Daugėliškio valsčius|Daugėliškio valsčiuje]], [[Seniškis II|Seniškio]] apylinkėje, priklausė Daugėliškio dvaro valdai.<ref>{{SGKP|12|289|Telukiszki}}</ref> Tarpukariu kaimas priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadijai]] (nuo 1926 m. – [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]]), [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Dūkšto valsčius|Dūkšto valsčiui]]. Sovietmečiu priklausė [[Grybėnų apylinkė|Grybėnų apylinkei]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=80|inc=20|incmin=5 |1866|41 |1905|77|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|51|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|33|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|21|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|6|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|3|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |1998|3|r1998=<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205757/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=t-u enciklopedija.ignalinosvb.l]</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] klzocp2kpng15uss0ys881p1s8uvkfo 0 333493 7947374 6836910 2026-10-17T12:47:50Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947374 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Tolimėnai |foto = Tolimėnai (Ignalinos).JPG |plotis = 275px |fotoinfo = Įvažiavimas į Ignalinos raj. Tolimėnus |lat = 55.518 |long = 26.063 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Kazitiškio seniūnija |gyv = 6 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Tolimėnai_(Ignalina) |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Tolimė́nai|Tolimė́nų|Tolimė́nams|Tolimė́nus|Tolimė́nais|Tolimė́nuose|š=2002}} |istpav= {{pl|Talimiany}}, {{ru|Талимяны}} }} '''Tolimėnai''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 10 km į šiaurės vakarus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], 8 km į pietvakarius nuo [[Salakas|Salako]]; sudaro Ignalinos rajonui priskirta [[Tolimėnai (Zarasai)|Tolimėnų]] kaimo dalis (šiaurinė dalis likusi Zarasų rajone). Stūkso [[Tolimėnų piliakalnis]]. Praeina kelias {{RK5309}}. == Etimologija == Vietovardis kildinamas iš spėjamo asmenvardžio *''Tolimėnas'', plg. pavardės ''Tólis, Toli̇̀šius, Toliùšis''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == Iki XX a. vid. Tolimėnai buvo vienas kaimas, bet LTSR laikais išskirstytas formuojant [[Zarasų rajonas|Zarasų]] ir [[Dūkšto rajonas|Dūkšto]] (vėliau Ignalinos) rajonus. Nuo 1950 m. buvo [[Tolimėnų apylinkė]]s centras Dūkšto rajone, vėliau priklausė [[Kazitiškio apylinkė|Kazitiškio apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205757/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=t-u enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=70|inc=20|incmin=5 |1959|70|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|52|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|558||Tolimėnai}}</ref> |1979|22|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|13|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|12|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|8 |2011|5|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|6|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Galerija == <gallery widths="200px" > Kazitiškio sen., Lithuania - panoramio.jpg|Vieškelis pro Tolimėnus Kazitiškio_sen.,_Lithuania_-_panoramio_(7).jpg|Kryželis Kazitiškio_sen.,_Lithuania_-_panoramio_(5).jpg|Kryžius prie sodybos </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] 9i7blboypo870ppynu1fxl3ukzi4zi6 0 333494 7947380 7281996 2026-10-17T12:53:06Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947380 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Tolimėnai |foto = Tolimėnai (Zarasų), 1.JPG |plotis = 275px |fotoinfo = Kaimo gatvė |lat = 55.522 |long = 26.062 |sav = Zarasų rajono savivaldybė |sen = Salako seniūnija |gyv = 8 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Tolimėnai_(Zarasai) |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Tolimė́nai|Tolimė́nų|Tolimė́nams|Tolimė́nus|Tolimė́nais|Tolimė́nuose|š=2002}} |istpav= {{pl|Talimiany}}, {{ru|Талимяны}} }} '''Tolimėnai''' – kaimas [[Zarasų rajono savivaldybė]]je, 8 km į pietvakarius nuo [[Salakas|Salako]], šalia Užusodo miško ir [[Pratkūnų geomorfologinis draustinis|Pratkūnų geomorfologinio draustinio]]. Pietinė kaimo dalis priklauso Ignalinos rajonui (žr. [[Tolimėnai (Ignalina)]]). Ties kaimu kertasi keliai {{RK5325}} ir {{RK5309}}. Yra Tolimėnų kaimo senosios kapinės (paveldo objektas)<ref>{{cite kvr|21192}}</ref>, tolėliau – [[Tolimėnų piliakalnis]]. Kaime stovi tradicinių formų stogastulpis, išlikę daug senosios aukštaičių architektūros. == Etimologija == Vietovardis kildinamas iš spėjamo asmenvardžio *''Tolimėnas'', plg. pavardės ''Tólis, Toli̇̀šius, Toliùšis''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == XIX a. pab. buvo kaimas [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]].<ref>{{SGKP|12|147|Talimiany}}</ref> Tarpukariu buvo Lietuvoje, [[Zarasų apskritis (1919–1950)|Zarasų apskrities]] Salako valsčiuje. Pokario metais apylinkėse veikė Vytauto apygardos, Lokio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. 1950–1954 m. – Dūkšto rajono [[Tolimėnų apylinkė]]s centras. Po 1954 m. kaimas padalintas – šiaurinė dalis atiteko Zarasų rajono [[Salako apylinkė|Salako apylinkei]], pietinį – Ignalinos rajono [[Kazitiškio apylinkė|Kazitiškio apylinkei]]. LTSR laikais veikė pradinė mokykla, biblioteka.<ref name="MLTE" /> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=210|inc=20|incmin=10 |1902|186|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|208|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|74|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|55|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|558||Tolimėnai}}</ref> |1979|25|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|21|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|14|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2011|13|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|8|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} [[Vaizdas:Tolimėnai, stogastulpis.JPG|thumb|left|250px|Stogaststulpis Tolimėnuose]] [[Vaizdas:Tolimėnai (Zarasų), 2.JPG|thumb|left|250px|Tolimėnų kraštovaizdis. Matoma tradicinė pirtis ir kluonas]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Zarasų rajono savivaldybės gyvenvietės]] s9bmmhlndd2cy6bidg2nfnb6r00vkgt 0 333797 7947391 7251613 2026-10-17T13:03:55Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947391 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Trakai}} {{Ltgyv |pavad = Trakai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.478 |long = 26.102 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Kazitiškio seniūnija |gyv = 2 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Trãkai|Trãkų|Trãkams|Trakùs|Trãkais|Trãkuose|š=2002}} |istpav= {{pl|Bielikis}}, {{de|Bjelikiß}}, {{ru|Биликисъ}} }} '''Trakai''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 5 km į šiaurės rytus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], 1 km į rytus nuo [[Ažvinčiai|Ažvinčio]], [[Ažvinčių giria|Ažvinčių girioje]], prie pietrytinio [[Ažvintis|Ažvinčio]] ežero galo. Praeina kelias {{RK5309}}. == Etimologija == Pavadinimas kilęs nuo žodžio ''trãkas'' 'aukšta, sausa pieva, apaugusi retais krūmais bei medžiais, miško aikštelė'.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == XX a. pr. šioje vietoje buvo '''Bielikio''' užusienis [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]]. Tarpukariu jau minimas kaip Trakų kaimas. Buvo Lietuvoje, [[Zarasų apskritis (1919–1950)|Zarasų apskrities]] Salako valsčiuje. Sovietmečiu priklausė [[Kazitiškio apylinkė|Kazitiškio apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205757/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=t-u enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=50|inc=10|incmin=2 |1902|44|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|42|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|12|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|6|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|5|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|2|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|3|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|2 |2011|2|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] 04vvtgn6wrk4dvqncw3lon9fcwqnssv 0 334141 7947411 6753623 2026-10-17T13:23:49Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947411 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Uždeliai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.480 |long = 26.347 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Kazitiškio seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Uždẽliai|Uždẽlių|š=2016}} |istpav= {{pl|Użdele, Użdiele}}, {{ru|Уждели}} }} '''Uždeliai''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 5 km į pietryčius nuo [[Dūkštas|Dūkšto]], 2,5 km į šiaurės rytus nuo [[Grybėnai|Grybėnų]], [[Dysnai|Dysnų]] ežero pusiasalyje. Kaimas sunykęs, likusios kapinės. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Uždelỹs''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == Daugėliškio parapijos metrikose Uždeliai minimi nuo 1706 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XIX a. pr. buvo kaimas [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Dūkšto valsčius|Dūkšto valsčiuje]] (vėliau – [[Rimšės valsčius|Rimšės valsčiuje]]), priklausė Kasperavičių [[Petrikonys|Petrikonių]] dvarui.<ref>{{SGKP|12|628|Użdiele}}</ref> Tarpukariu priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadijai]] (nuo 1926 m. – [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]]), [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Dūkšto valsčius|Dūkšto valsčiui]]. LTSR laikais buvo [[Grybėnų apylinkė]]je. == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=70|inc=20|incmin=5 |1902|20|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1921|68|r1921=<ref>{{1921sur}}</ref> |1931|64|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|31|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|20|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|8|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|1|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|0|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] tvydewbegc4g65uggnqwzmrgcaiswon 0 334251 7947452 7598792 2026-10-17T15:40:20Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947452 wikitext text/x-wiki {{kiti|Užsieniai}} {{Ltgyv |pavad = Užsieniai |foto = |fotoinfo = |lat = 55.428 |long = 26.095 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Kazitiškio seniūnija |gyv = 4 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Ùžsieniai|Ùžsienių|š=2016}} }} '''Užsieniai''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 3,5 km į pietvakarius nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], [[Ažvinčių giria|Ažvinčių girios]] apsuptyje. Praeina keliukas Kazitiškis–[[Vaišnoriškė]]. Stovi paminklas [[1709 m. maras|1708–1711 m. maro]] epidemijos aukoms, atidengtas [[2017]] m. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas nuo žodžio ''ùžsienis'' 'vieta už sienos; galulaukio rėžis'.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == Iki XX a. vid. dabartinis Užsienių kaimas buvo vakarinė [[Lauksteniai|Laukstenių]] dalis, buvo Laukstenių girininkija, plytinė. Tarpukariu Užsienių kaimas liko Lietuvos pusėje ([[Zarasų apskritis (1919–1950)|Zarasų apskritis]], [[Salako valsčius]]), o Lauksteniai pateko į Lenkijos valdytą teritoriją. Sovietmečiu priklausė [[Kazitiškio apylinkė|Kazitiškio apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205757/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=t-u enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=50|inc=10|incmin=5 |1923|42|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|29|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|12|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|8|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|3|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|9|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|7 |2011|4|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|4|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} ;Žymūs žmonės * [[Jonas Rimantas Klimas]] (1939–), miškininkas, visuomenininkas, miškų ūkio ministras. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] fwg0qtg8xygs6q9emi6es37scur4004 0 334952 7947453 6753625 2026-10-17T16:01:25Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947453 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Vardžiukiemis |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.501 |long = 26.229 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Kazitiškio seniūnija |gyv = 24 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Vardžiùkiemis|Vardžiùkiemio|š=2016}} |istpav= {{pl|Wardzikiemie, Wardziukeny}}, {{ru|Вардзюкеме}} }} '''Vardžiukiemis''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono savivaldybėje]], 6 km į pietvakarius nuo [[Dūkštas|Dūkšto]], prie Šventytės upelio. Rytuose siekia plentą {{KK102}}, nuo jo per Vardžiukiemį eina kelias į [[Gubavėlė|Gubavėlę]]. Yra didžiulis melioratorių paliktas akmuo (pasakojama, riogsantis Napoleono pušies vietoje).<ref>''Nauja Vaga'' (Ignalina), 2004 m. lapkričio 13 d., Nr. 88 (6675) 3 p.</ref> [[Vaizdas:Kazitiškio_sen.,_Lithuania_-_panoramio_(22).jpg|thumb|left|240px|Melioratorių akmuo Vardžiukiemyje]] == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Vardžiùkas'' ir žodžio ''kiẽmas'' 'atskira kaimo sodyba, ūkis; kaimas, sodžius'.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == Vardžiukiemis Daugėliškio parapijos metrikose minimas nuo 1707 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XIX a. pab. buvo kaimas [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]], stovėjo Salako parapijos koplyčia.<ref>{{SGKP|12|950|Wardziukeny}}</ref> Tarpukariu Vardžiukiemis priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadijai]] (nuo 1926 m. – [[Vilniaus vaivadija (1926–1939)|Vilniaus vaivadijai]]), [[Švenčionių apskritis (1918–1950)|Švenčionių apskričiai]], [[Dūkšto valsčius|Dūkšto valsčiui]]. Lenkmečiu veikė valdiška mokykla, nuo 1932 m. – lietuviška [[Ryto draugija|„Ryto“ draugijos]] mokykla. Šalia kaimo ėjo demarkacinė linija su Lietuva. Nuo 1940 m. priklausė Zarasų apskrities Dūkšto valsčiui, buvo [[Vardžiukiemio apylinkė]]s centras. Nuo 1950 m. – [[Dūkšto rajonas|Dūkšto rajono]] apylinkės centras, vėliau priklausė [[Gubavos apylinkė|Gubavos apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003210142/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=v enciklopedija.ignalinosvb.lt[</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=210|inc=20|incmin=10 |1902|204|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1931|134|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|101|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|78|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|72|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|44|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|38|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|45 |2011|34|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|24|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] qen2a6xatfoeqlzmeyt04kti6uon2sz 0 335166 7947454 6753626 2026-10-17T16:07:34Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947454 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Vėjinė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.463 |long = 26.186 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Kazitiškio seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Vėjìnė|Vėjìnės|š=2016}} }} '''Vėjinė''' – viensėdis [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 3 km į šiaurės rytus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], miškų apsuptyje. Faktiškai persiliejęs su [[Dvarnapolis II|Dvarnapoliu II]]. == Etimologija == Pavadinimas kilęs nuo žodžio ''vė́jas''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == Sovietmečiu priklausė [[Kazitiškio apylinkė|Kazitiškio apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003210142/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=v enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=7|till=10|inc=5|incmin=1 |1959|6|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|6|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|6|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|2|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|4|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|4 |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] 009kcjue7q7b0edylns245gxxbp0bzk 0 336144 7947455 6753627 2026-10-17T16:15:26Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947455 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Zūbiškė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.477 |long = 26.059 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Kazitiškio seniūnija |gyv = 4 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=1|Zū̃biškė|Zū̃biškės|š=2016}} |istpav= {{pl|Zubiszki}}, {{ru|Зубишки}} }} '''Zūbiškė''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 7 km į šiaurės vakarus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], 1 km į vakarus nuo [[Ažvinčiai|Ažvinčių]], prie [[Ažvinčių giria|Ažvinčių girios]]. Praeina keliukas Ažvinčiai–[[Minčia]]. Yra kapinės. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Zū̃bas, Zū̃bė, Zūbis, Zūbỹs''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == XX a. pr. buvo užusienis [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]]. Tarpukariu buvo viensėdis Lietuvoje, [[Zarasų apskritis (1919–1950)|Zarasų apskrities]] Salako valsčiuje. Sovietmečiu priklausė [[Kazitiškio apylinkė|Kazitiškio apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205813/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=z-z enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=30|inc=10|incmin=2 |1902|28|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|20|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|17|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|21|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|19|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|11|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|7|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|6 |2011|4|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] k5zge09totlvi6u9tmbcpkhfhf5ymkr 0 336193 7947460 7025268 2026-10-17T17:00:05Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947460 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Žalioji|}} {{Ltgyv |pavad = Žalioji |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.522 |long = 26.191 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Kazitiškio seniūnija |gyv = 15 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=|Žalióji|Žaliõsios|š=2016}} |istpav = {{pl|Zielonka}}, {{ru|Зеленка}}, {{lt|Zelionka}} }} '''Žalioji''' – viensėdis [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 8 km į vakarus nuo [[Dūkštas|Dūkšto]], 1 km į vakarus nuo [[Ažėnai|Ažėnų]], prie Žaliosios miško. Pro kaimą eina kelias {{RK5309}}, atšaka į [[Jakštiškė|Jakštiškę]]. == Etimologija == Pavadinimas kilęs nuo žodžio ''žãlias''.<ref>{{LVGDB}}</ref> Tai [[vertinys]] iš ankstesnio pavadinimo ''Zelionka'' (< {{pl|zielony}} 'žalias'). == Istorija == Iki XX a. antros pusės vietovė vadinta '''Zelionka'''. XIX a. pab. buvo užusienis [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]]; Bžostovskių valda.<ref>{{SGKP|14|602|Zielonka}}</ref> XX a. pr. minimas Zelionkos dvaras ir palivarkas Salako valsčiuje. Tarpukariu Zelionkos viensėdis buvo Lietuvoje, [[Zarasų apskritis (1919–1950)|Zarasų apskrities]] Salako valsčiuje. Sovietmečiu priklausė [[Gubavos apylinkė|Gubavos apylinkei]].<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205813/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=z-z enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=30|inc=10|incmin=2 |1902|15|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|25|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|23|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|17|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|3|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|8|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|10|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|12 |2011|7|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|15|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] en88wg925n8pv11fg45bg30uyvn2vlz 0 336244 7947462 6753628 2026-10-17T17:09:56Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947462 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Žeimiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.471 |long = 26.177 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Kazitiškio seniūnija |gyv = 14 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Žeĩmiai|Žeĩmių|š=2016}} |istpav= {{pl|Żejmy}}, {{ru|Жеймы}} }} '''Žeimiai''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 4 km į šiaurės rytus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], tarp nedidelių miškų. Šalia kaimo teka upelis Notrynė, yra nūnai užakęs [[Žeimių ežeras]]. Keliai į Kazitiškį, [[Malvinavas|Malvinavą]], [[Gubavėlė|Gubavėlę]]. Yra kapinės. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio ''Žei̇̃mis, Žeimỹs''.<ref>{{LVGDB}}</ref> == Istorija == Žeimiai Daugėliškio parapijos metrikose minimi nuo 1706 m.<ref>{{IVDB}}</ref> XIX a. pab. buvo su Žeimių kaimai [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]]; Stomų giminės valda.<ref>{{SGKP|14|761|Żejmy 3.)}}</ref> Tarpukariu buvo Lietuvoje, [[Zarasų apskritis (1919–1950)|Zarasų apskrities]] Salako valsčiuje, tiesiai prie demarkacinės linijos su Lenkija. Sovietmečiu priklausė [[Kazitiškio apylinkė|Kazitiškio apylinkei]]. Iki melioracijos prie kaimo buvo Žeimių ežerėlis.<ref>[https://web.archive.org/web/20111003205813/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=z-z enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref><ref>Žeimiai // ''[[Nauja vaga]]''. 2004, rugs. 18.</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=100|inc=20|incmin=10 |1902|36|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|99|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|81|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|81|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|55|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|30|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|23|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|32 |2011|17|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|14|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] 8aj9l7zu0xuffjahxg1u3zjkxjkpduq 0 336250 7947468 6753629 2026-10-17T17:28:43Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947468 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Želmeniškė |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.465 |long = 26.052 |sav = Ignalinos rajono savivaldybė |sen = Kazitiškio seniūnija |gyv = 0 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Želmenìškė|Želmenìškės|š=2016}} |istpav= {{pl|Prusy, Zelmaniszki}}, {{ru|Зельманишки}}, {{de|Prußy}} }} '''Želmeniškė''' – kaimas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, 7 km į šiaurės vakarus nuo [[Kazitiškis|Kazitiškio]], 3 km į pietvakarius nuo [[Švedriškė]]s, [[Ažvinčių giria|Ažvinčių–Minčios girios]] apsuptyje, prie [[Ažvintė]]s upelio, [[Utenos rajonas|Utenos rajono]] paribyje. Keliai iki kaimo ir jame esančios sodybos sunykusios. == Etimologija == Pavadinimas kildinamas nuo žodžio ''žélmenys, želmenỹs'' 'javo kiek paaugęs daigas; žalumynas'.<ref>{{LVGDB}}</ref> Pasakojama, kad senovėje į šį kaimą buvo atklydę žmonės iš [[Prūsija|Prūsijos]], todėl jis dažnai vadinamas Prūsija.<ref name=ign>[https://web.archive.org/web/20111003205813/http://enciklopedija.ignalinosvb.lt/index.php?page=z-z enciklopedija.ignalinosvb.lt]</ref> == Istorija == XIX a. pab. buvo kaimas [[Novoaleksandrovsko apskritis|Novoaleksandrovsko apskrities]] [[Salako valsčius|Salako valsčiuje]].<ref>{{SGKP|14|565|Zelmaniszki}}</ref> XX a. pr. žemėlapiuose vadinamas '''Prūsais, Prūsija'''. Tarpukariu buvo kaimas Lietuvoje, [[Zarasų apskritis (1919–1950)|Zarasų apskrities]] Salako valsčiuje. Sovietmečiu priklausė [[Kazitiškio apylinkė|Kazitiškio apylinkei]].<ref name=ign /> == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=90|inc=20|incmin=5 |1902|72|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|90|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|48|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|32|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|29|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|4|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|2|r2001=<ref>{{2001sur(Utena)}}</ref> |2003|1|r2003=<ref name=ign /> |2011|0|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} ;Žymūs žmonės * [[Kazimieras Kaladinskas]]-Erškėtis (1903–1947), karininkas, partizanas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės]] 3yztvl5apgc0r0pwllwv7oed8yzlm5h 0 337736 7947555 6412972 2026-10-18T07:07:28Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947555 wikitext text/x-wiki {{Infobox National Olympic Committee | title = Bosnijos ir Hercegovinos olimpinis komitetas | logo = Olympic Committee Bosnia and Herzegovina Logo.PNG | size = 120px | country = Bosnia and Herzegovina | code = BIH | created = 1992 | recognized = 1993 | association = EOC | headquarters = [[Sarajevas]], [[Bosnija ir Hercegovina]] | president = Izet Rađo | secretary general = Rhizelaine Diouri-Joksimović | website = [http://www.okbih.ba/ okbih.ba] }} '''Bosnijos ir Hercegovinos olimpinis komitetas''' ({{bs|Olimpijski komitet Bosne i Hercegovine}}) – nevyriausybinė sporto organizacija, skatinanti sportinę veiklą [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijoje ir Hercegovinoje]] ir atstovaujanti šaliai [[tarptautinis olimpinis komitetas|tarptautiniame olimpiniame komitete]]. Nacionalinis olimpinis komitetas buvo suformuotas [[1992]] m. [[birželio 4]] d. Komitetas prižiūri [[1984 m. žiemos olimpinės žaidynės|1984 m. žiemos olimpinių žaidynių]] muzieju.<ref>[http://okbih.ba/muzej okbih.ba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100314063806/http://www.okbih.ba/muzej |date=2010-03-14 }}: Muziejus</ref> Pirmuoju komiteto vadovu išrinktas [[Stjepan Kljuić]].<ref>[http://okbih.ba/historija okbih.ba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100215070417/http://www.okbih.ba/historija |date=2010-02-15 }}: Istorija</ref> [[Tarptautinis olimpinis komitetas]] Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinį komitetą pilnateisiu nariu įteisino [[1993]] m. Iškart po įkūrimo komitetas delegavo pirmuosius 10 sportininkų į [[1992 m. vasaros olimpinės žaidynės|1992 m. vasaros olimpines žaidynes]]. Lygi šiol nei vienas nepriklausomos šalies atstovas nėra iškovojęs medalio saugusiųjų olimpinėse žaidynėse. [[2010 m. jaunimo vasaros olimpinės žaidynės|2010 m. jaunimo vasaros olimpinėse žaidynėse]] bronzos medalį pelnė tenisininkas [[Damir Džumhur]]. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == *[https://web.archive.org/web/20150702033827/http://www.okbih.ba/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Bosnija ir Hercegovina olimpinėse žaidynėse]] [[Kategorija:Bosnijos ir Hercegovinos sporto organizacijos]] [[Kategorija:Tautiniai olimpiniai komitetai]] nkf3svzbi2jtgfwa8zlz6x6ygjj9ex2 0 339378 7947489 7768690 2026-10-17T18:59:33Z Wolfmartyn 122516 7947489 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|2006 m. įkurtą Kelmės futbolo klubą, besivadinantį „Kražantės“ pavadinimu|1994–2006 m. „Kražantės“ vardu žaidusį futbolo klubą|[[FK Kražantė Kelmė]]}} {{fc-info | clubname = Kelmės FK <br /> FK Kražantė | image = [[Vaizdas:KELMĖS FK KRAŽANTĖ logotipas.jpeg|170px]] | fullname = Viešoji įstaiga „Kelmės futbolo klubas“ | nickname = ''džokeriai (joker)'' | founded = [[2006]] m. | ground = [[Kelmės miesto stadionas]], [[Kelmė]] | capacity = 300 ''(sėdimos vietos)'' | chairman = Edvardas Jokantas | manager = Edvardas Jokantas | league = [[LFF III lyga|III lyga]] (ŠAFF-PAFF) | season = [[2026 m. LFF III lyga|2026 m.]] | position = 1 vieta | pattern_la1=_brondby1617h|pattern_b1=_brondby1617h|pattern_ra1=_brondby1617h| leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=000000|socks1=FFFF00| pattern_la2=_zalgiris1819h |pattern_b2=_zalgiris1819h |pattern_ra2=_zalgiris1819h | leftarm2=006600|body2=006600|rightarm2=006600|shorts2=000000|socks2=006600| }} '''„Kelmės“ futbolo klubas''' (arba '''''Kelmės FK-VJSM, FK „Kražantė“, Kelmės „Kražantė“''''') – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Kelmė]]s. == Istorija == Klubas įsikūrė 2006 m. kaip Kelmės futbolo klubas-vaikų ir jaunimo sporto mokykla (VJSM) ir ėmė žaisti III lygos Šiaulių zonoje. 2010 m. klubas persivadino „Kaslita“ pagal rėmėją – K.Volbeko įmonę „Kaslita“, kuri nuo 1992 m. užsiima logistine veikla. Klubas 2011 m. pradėjo žaisti II lygoje, tuo metu buvo [[Venta Kuršėnai|Kuršėnų „Ventos“]] dukterinė komanda. 2013 m. pradėjo naudoti [[Kražantė]]s vardą. 2013 metais kovojo [[LFF III lyga|III lygoje]]. 2014 metais kovojo [[LFF II lyga|II lygoje]], Vakarų zonoje, užimta 5 vieta. 2015 metais „Kražantė“ žaidė I lygoje ir užėmė 13 vietą 18 komandų pirmenybėse. 2015 metų sezone komandoje rezultatyvumu išsiskyrė Vaidas Viktoravičius, kuris pirmoje lygoje pelnė 20 įvarčių, o rezultatyviausių I lygos žaidėjų sąraše užėmė šeštąją vietą. 2016 m. dalyvavo mėgėjų turnyre „Šiauliai cup 2016“ ir užėmė trečią vietą. 2016 metais dalyyvauvo LFF I-os lygos pirmenybėse, užėmė 13 vietą tarp 16 komandų. 2017 m. klubas nesugebėjo licencijuotis [[LFF I lyga|LFF I lygos]] pirmenybėms ir pasitraukė į [[LFF III lyga|LFF III lygos]], Šiaulių apskrities pirmenybes. Tarp devynių komandų liko paskutinėje vietoje. 2018 m. klubas vadinosi '''Kelmės FK-VJSM''' ir dalyvavo [[LFF III lyga|Trečios lygos Šiaulių apskrities pirmenybėse]]. Užėmė septintą vietą. Gilbertas Kerpė ir Deividas Nikolajevas, kurie pelnė po tris įvarčius, tapo rezultatyviausiais sezono žaidėjais komandoje.<ref>http://www.saff.lt/index.php?pg=naujienos&nid=1409</ref> 2019 m. '''Kelmės futbolo klubas''' gavo [[LFF II lyga|Antros lygos]] licenciją,<ref>https://www.90min.lt/naujienos/ii-lygos-licencijas-gavo-13-komandu/</ref> ir žaidė [[LFF II lyga|Antros lygos Vakarų zonoje]]. Sezonas nebuvo sėkmingas: komanda iškovojo vos tris pergales ir liko aštuntoje/devintoje vietoje.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/krazante-1258/?cid=3759246</ref> Su [[SANED Joniškis|Joniškio „Sandedo“ ekipa]] surinko vienodai taškų, bet Joniškyje vietos komanda laimėjo 3-1, o rudenį Kelmėje 3-0 nugalėjo kelmiškiai. Didžiausiomis sezono „įgriuvomis“ tapo rugsėjo 20 d. rungtynės Gargžduose su vietos [[Banga B]] ekipa, kurias laimėjo šeimininkai rezultatu 14-0.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/banga-b-krazante-3801764/</ref> Rugpjūčio 15 d. [[Radviliškio SC]] namuose kelmiškius nugalėjo 14-1.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/radviliskis-krazante-3801741/</ref> Nuo 2020 m. klubas rungtyniavo [[LFF III lyga|Trečioje lygoje]], Šiaulių apskrities pirmenybėse. {{fkp|2006|Kelmės VJSM|2008|Kelmės FK-VJSM|2010|Kelmės Kaslita|2013|Kelmės Kražantė|2018|Kelmės FK-VJSM|2019|Kelmės FK|2020|Kelmės FK Kražantė|2026|FK Kražantė–Kings}} == Logotipas == <gallery> Vaizdas:FK_Kaslita_logo.jpg| Vaizdas:KELMĖS FK KRAŽANTĖ logotipas.jpeg| </gallery> == Sportinė apranga == {| width=55% |- ||{{Football kit | pattern_la=|pattern_b=_redstripes|pattern_ra=| leftarm=000080|body=000080|rightarm=000080|shorts=000080|socks=000080| |title = Tradicinė 2006-2012 m. }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFBF40 |body = FFBF40 |rightarm = FFBF40 |shorts = 80BFFF |socks = FFBF40 |title = 2015-2016 m. (namie) }} |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 80BFFF |body = 80BFFF |rightarm = 80BFFF |shorts = 80BFFF |socks = 80BFFF |title = 2015-2016 m. (svetur) }} |{{Football kit | pattern_la=_brondby1617h|pattern_b=_brondby1617h|pattern_ra=_brondby1617h|pattern_sh2=_brondby1617h|pattern_so2=_brondby1617h leftarm=FFFF00|body=FFFF00|rightarm=FFFF00|shorts=000000|socks=FFFF00| |title= 2017 m. (namie) }} |{{Football kit | pattern_la=_zalgiris1819h|pattern_b=_zalgiris1819h|pattern_ra=_zalgiris1819h| leftarm=006600|body=006600|rightarm=006600|shorts=000000|socks=006600| |title= 2017 m. (svetur) }} |} == Sezonai == {{fs1|LTU||}} {{fs2|LTU|2006|IV (Šiauliai)|3|—}} {{fs2|LTU|2008–2009|IV (Šiauliai)|8|—}} {{fs2|LTU|2009–2010|IV (Šiauliai)|11|—}} {{fs2|LTU|2010–2011|IV (Šiauliai)|6|—}} {{fs2|LTU|2011–2012|III (Vakarai)|8|}} {{fs2|LTU|2012–2013|III (Vakarai)|10|}} {{fs2|LTU|2013–2014|IV (Šiauliai)|3|—}} |} {|class="wikitable" |-bgcolor="#efefef" ! Sezonas ! Divizionas ! Vieta ! R ! P ! L ! Pr ! Į+ ! Į- ! +/- ! Taškai ![[LFF taurė]] |- |align=center|'''2014''' |align=center|[[LFF II Lygos Vakarų zona|II Lyga (Vakarai)]] |align=center bgcolor=#DDFFDD |'''5''' |align=center|16 |align=center|8 |align=center|4 |align=center|4 |align=center|30 |align=center|17 |align=center|+13 |align=center|'''28''' |align=center| — |- |align=center|'''2015''' |align=center rowspan=2|[[LFF I lyga]] |align=center|'''13''' |align=center|34 |align=center|10 |align=center|5 |align=center|19 |align=center|52 |align=center|101 |align=center|-49 |align=center|'''35''' |align=center| 1/64 f. |- |align=center|'''2016''' |align=center bgcolor=#FFCCCC|'''13''' |align=center|30 |align=center|8 |align=center|4 |align=center|16 |align=center|47 |align=center|86 |align=center|-39 |align=center|'''28''' |align=center| 1/32 f. |- |align=center|'''2017''' |align=center rowspan=2|[[LFF III Lyga|III Lyga (Šiauliai)]] |align=center|'''9''' |align=center|16 |align=center|2 |align=center|2 |align=center|16 |align=center|31 |align=center|71 |align=center|-40 |align=center|'''8''' |align=center|— |- |align=center|'''2018''' |align=center|'''7''' |align=center|16 |align=center|5 |align=center|1 |align=center|10 |align=center|24 |align=center|79 |align=center|-55 |align=center|'''16''' |align=center|— |- |align=center|'''2019''' |align=center|[[LFF II Lyga|II Lyga (Vakarai)]] |align=center|'''8''' |align=center|18 |align=center|3 |align=center|1 |align=center|14 |align=center|22 |align=center|87 |align=center|-65 |align=center|'''10''' |align=center|1/32 f. |- |align=center|'''2020''' |align=center rowspan=3|[[LFF III Lyga|III Lyga (Šiauliai)]] |align=center bgcolor=#BBBBBB|'''2''' |align=center|18 |align=center|14 |align=center|1 |align=center|3 |align=center|85 |align=center|23 |align=center|+62 |align=center|'''43''' |align=center|— |- style="text-align:center;" |'''2021 || '''8 || 16 || 7 || 1 || 8 || 49 || 38 || +11 || '''22''' || — |- style="text-align:center;" |'''2022 || bgcolor=#BBBBBB| '''2 || 14 || 10 || 2 || 2 || 66 || 29 || +37 || '''32 || I etapas |- | colspan=12| |- style="text-align:center;" |'''2025 || [[LFF III Lyga|III Lyga (ŠAFF-PAFF)]] || '''3 || 12 || 6 || 0 || 6 || 39 || 44 || -5 || '''18 || — |- style="text-align:center;" |'''2026 || [[LFF III Lyga|III Lyga (ŠAFF-PAFF)]] || style="background:gold;" | '''1 || 10 ||8 || 0 || 2 || 66 || 18 || +48 || '''24 || — |} == Dalyvavimas Žemaitijos taurės varžybose == ===2015 m.=== 2015 metais vykusiame futbolo turnyre „Žemaitijos taurė-2016“ Kelmės „Kražantės“ komanda iškovojo trečiąją vietą A grupės varžybose. ===2016 m.=== 2016 metų turnyre užėmė penktą vietą. Dėl 5 vietos rezultatu 9:1 nugalėjo [[FC Pakruojis]] ekipą. ===2017 m.=== 2017 m. turnyre A grupėje 0:2 pralaimėjo [[FC Pakruojis|"Pakruojo"]] ekipai, be žaidimo įskaitytas pralaimėjimas 0:3 [[FK Palanga]]i. Rungtynėse dėl V-VI vietų net 0:16 nusileista [[FK Koralas|Klaipėdos "Koralui"]]. == Salės futbolas == ;FK Kražantė futsal sezonai {| class="wikitable" style="text-align:center;font-size:90%;" |- ! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariajame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamajame etape}} !! Futsal taurė |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024 m.]] || ŠAFF I lyga || 5 (B gr.) || 9 || – |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025 m.]] || ŠAFF I lyga || 3 (A gr.) || 6 || – |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025–2026 m.]] || ŠAFF I lyga || 4 || 4 || – |} ==Sudėtis (2018)== [[2018]] m. sudetis:<ref>http://saff.lt/index.php?pg=rungtynes&rungtyniu_id=5753</ref> * Lukas Jurgėlas * Arūnas Korsakas * Tomas Januška * Lukas Jakštas * Modestas Bučas * Modestas Gedminas * Kornelijus Petrauskas * Ignas Dauskurdis * Aurimas Černakauskas * Dominykas Petrauskas * Edgaras Jasiulaitis * Gilbertas Kerpė * Deividas Nikolajevas === Dubleriai === {{main|Kražantė B}} * 2015 m. buvo ekipa, kuri vadinosi "Kražantė-2". Dalyvavo ŠAFF III lygos pirmenybėse. [[2015]] m. III lygos Šiaulių apskrities pirmenybėse liko 2 vietoje. * 2016 m. buvo ekipa, kuri vadinosi "Kražantės B". Dalyvavo ŠAFF III lygos pirmenybėse. [[Kražantė B]] [[2016]] m. laimėjo III lygos Šiaulių apskrities pirmenybes. == Faktai == * [[2016]] metų didžiausias pralaimėjimas 0-5, kai nusileista Kazlų Rūdos FK Šilui. * [[2016]] metų didžiausia pergalė buvo pasiekta Kelmėje, kai 2016-08-14, 20 turo varžybose rezultatu 4-0 buvo sutriuškinta Kretingos Fk "Minija". * [[2016]] metų I-os lygos pirmenybėse pirmuoju žaidėju, pelniusiu įvartį tapo [[Aivaras Meškinis]]. Tose rungtynėse jis pasižymėjo ir rezultatyviu perdavimu. == Šaltiniai == {{reflist}} {{Lietuvos futbolo klubai}} [[Kategorija:Kelmės futbolo klubai|Kelmės FK]] [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] qos7q4fi7uid8upz1lybqii3wasx0yw 0 347342 7947544 7902225 2026-10-18T05:51:30Z CD 677 7947544 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Edvinas Jasaitis | image = | height = 182 cm | weight = 73 kg | dateofbirth = {{Gimė|1990|04|11|T}} | countryofbirth = [[Lietuva]] | currentclub = [[FC Pakruojis]] | youthyears = | youthclubs = [[FK Napolis Šiauliai]] | position = [[saugas]] | years = 2007–2012 <br> 2013 <br> 2013–2014 <br> 2014–2015 <br> 2017 <br> 2018 <br> 2019–2020<br/>2020–2021<br/>2023– | clubs = [[FK Šiauliai]] <br> [[BSV Schwarz-Weiß Rehden]] <br> [[VFC Plauen]] <br> [[FK Šiauliai]] <br> [[FK Džiugas Telšiai]] <br> [[FC Pakruojis]] <br> [[FK Akmenės Cementas]]<br/>[[FK Atmosfera (2012)|FK Atmosfera]] <br> [[FK Kruoja-Pakruojo SC]] | caps(goals) = 86 {{0}}(6) <br> <br> {{0}}6 {{0}}(0) <br> 49 {{0}}(4)<br/>13 {{0}}(4) <br> 25 {{0}}(6) <br> 16 {{0}}(1)<br/>34 {{0}}(2) <br> {{0}} | nationalyears = 2009– | nationalteam = [[Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė|Lietuvos jaunimo iki 21]] | nationalcaps(goals) = {{0}}3 {{0}}(0) | pcupdate = 2019 m. spalio 15 d. | ntupdate = 2011 m. }} '''Edvinas Jasaitis''' ([[1990]] m. [[balandžio 11]] d.) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, žaidžiantis [[saugas|saugo]] pozicijoje. Pirmasis treneris – [[Saulius Lesnickas]]. == Žaidimas klubuose == Daugiausiai rungtynių sužaidė už [[FC Šiauliai]]. [[2017]] m. atstovavo [[Džiugas Telšiai]] ekipą. Pirmos lygos pirmenybėse sužaidė 13 rungtynių ir pasižymėjo 4 įvarčiais. [[2018]] m. žaidė už [[FC Pakruojis]], kurie dalyvavo Pirmos lygos pirmenybėse. Pirmoje lygoje sužaidė 22 rungtynes. Šiame sezone pasižymėjo šešiais įvarčiais. [[2019]] m. sezoną pradėjo [[FC Pakruojis]]. Sužaidė trejose rungtynėse, o vėliau Pakruojo ekipa pradėjo byrėti ir su kitais žaidėjais paliko šią komandą. [[2019]] m. atstovavo [[FK Akmenės Cementas]], kurie žaidė Antroje lygoje, Vakarų zonoje. per sezoną sužaidė 16 rungtynių, per kurias pasižymėjo vienu įvarčiu.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-akmenes-cementas-13785/?cid=3759246</ref> == Žaidimas rinktinėse == 2009 m. kovo mėnesį debiutavo Lietuvos [[Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė|jaunimo iki 21 metų rinktinėje]] draugiškose rungtynėse prieš Baltarusijos bendraamžius. == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai|Jasaitis, Edvinas]] 8d1tip5ujoqnpvvrtyyujdxtydvvxkn 0 365260 7947507 7694710 2026-10-17T20:41:08Z Wolfmartyn 122516 7947507 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Vilniaus FK „Medžiai“ | image = [[Vaizdas:FK Medziai 2020.jpg|150px]] | fullname = VšĮ P. Gloso sporto klubas | founded = 2010 m. | ground = [[Senvagės stadionas]] | capacity = | chairman = [[Paulius Glosas]] | manager = [[Paulius Glosas]] | league = [[LFF III lyga|III lyga]] (VRFS) | season = [[2026 m. LFF III lyga|2026 m.]] | position = 4 vieta, III lyga (VRFS) | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=ffffff|body1=ffffff|rightarm1=ffffff|shorts1=4F7942|socks1=4F7942| pattern_la2=|pattern_b2=_whiterightsash|pattern_ra2=| leftarm2=4F7942|body2=4f7942|rightarm2=4f7942|shorts2=694D07|socks2=694D07| }} '''Vilniaus „Medžiai“''' – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Vilnius|Vilniaus]]. ==Istorija== [[Paulius Glosas]] įregistravo klubą 2000 m.<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/p_gloso_sporto_klubas/juridinis-asmuo/</ref> [[2011]] m. „Medžiai“ debiutavo [[SFL]] D1 divizione. Dalis žaidėjų jau turi SFL patirties, keletas yra rungtyniavę SFL A divizione. Paprašytas papasakoti apie „Ekologiško futbolo klubą Medžiai“ atsiradimo [[SFL]] gretose istoriją, komandos vadovas [[Paulius Glosas]] teigė, kad „Medžiai“ susiformavo iš futbolą mėgstančių draugų kompanijos, kaip ir daugelis žinomų mėgėjiškų klubų. Anksčiau draugai buvo išsibarstę po įvairias kitas komandas, bet šiemet visi nusprendė, kad pribrendo reikalas rungtyniauti kartu. „Kodėl – FK Medžiai?“ – į šį klausimą atsakymas buvo gana dviprasmiškas: visų pirma, komandos sudėtis mėgėjiška ir joje tikrai yra futbolininkų-„medžių“, nuo kurių kamuolys į vartus paprastai patenka tik atšokęs tinkama kryptimi; o taip pat – ši komanda propaguoja ekologišką gyvenseną ir su gamta susijęs pavadinimas tą atspindi.<ref>[http://www.sfl.lt/naujiena/1850-d1_%E2%80%93_nusimato_tikra_%E2%80%9Emesmale%E2%80%9C/ Sfl.lt 2011-04-23]</ref> === Spalvinė gama === Žalia ir balta spalvos. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |'''Žalia ''' | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |'''Balta''' |} === Apranga === Žalia-balta. Dar medžio spalva. {| | {{Football kit | pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=| leftarm=4F7942|body=4F7942|rightarm=4F7942|shorts=4F7942|socks=4F7942| title=Žalia }} |{{Football kit | pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=| leftarm=ffffff|body=ffffff|rightarm=ffffff|shorts=4F7942|socks=4F7942| title=Žalia/balta }} |{{Football kit | pattern_la=|pattern_b=_whiterightsash|pattern_ra=| leftarm=4F7942|body=4f7942|rightarm=4f7942|shorts=694D07|socks=694D07| title=Ekologiška }} |} == Klubo simbolika == <gallery> FK medziai.jpg|Klubo emblema iki 2016 m. FK Medziai 2020.jpg|Dabartinis logotipas </gallery> ==Sezonai== ===[[LFF]] varžybos=== {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2017|IV (Vilnius)|7|—}} {{fs2|LTU|2018|IV (Vilnius)|4|—}} {{fs2|LTU|2019|IV (Vilnius)|1|—}} {{fs2|LTU|2020|IV (Vilnius)|6|—}} {{fs2|LTU|2021|IV (Vilnius)|2|—}} {{fs2|LTU|2022|IV (Vilnius)|7|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2023|IV (Vilnius)|2|—}} {{fs2|LTU|2024|IV (Vilnius)|8|—}} {{fs2|LTU|2025|IV (Vilnius)|3|—}} {{fs2|LTU|2026|IV (Vilnius)|4|—}} |} ===[[SFL]] varžybos=== {{fs5}} {{fs6|LTU|2011|D1|7}} {{fs6|LTU|2012|B1|2}} {{fs6|LTU|2013|B1|5}} {{fs6|LTU|2014|B2|1}} {{fs6|LTU|2015|B|1}} {{fs6|LTU|2016|A|3}} |} ===Dubleriai=== {{fs5}} {{fs6|LTU|2020|D|4}} {{fs6|LTU|2021|B|11}} {{fs6|LTU|2022|C|2}} {{fs6|LTU|2023|B|4}} {{fs6|LTU|2024|B|5}} {{fs6|LTU|2025|B|4}} |} ==Sudėtis== [[2017]] m. [[lapkričio 10]] d.<ref>http://www.vilniausfutbolas.lt/zaidejas/Danielius-Vaitkus/7640/20/18</ref> {{fs start}} {{fs player|no= 1|name=Aurimas Dambrauskas|nat=LTU|pos=GK}} {{fs player|no=34|name=Tomas Žiaugra|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no= |name=Povilas Sadauskas|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=22|name=Justinas Mickūnas|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no= 7|name=Modestas Petrauskas|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=71|name=Laurynas Jakniūnas|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no= |name=Justinas Baltrimavičius|nat=LTU|pos=MF}} {{fs mid}} {{fs player|no=24|name=Ignas Šiaučiulis|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=12|name=Artur Pileckij|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=20|name=Egidijus Taroza|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no= |name=Laimonas Stumbras|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no= 5|name=Kasparas Šimkus|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=46|name=Dmitrij Raksa|nat=LTU|pos=FW}} {{fs player|no=27|name=Danielius Vaitkus|nat=LTU|pos=FW}} {{fs end}} ==Šaltiniai== {{Išnašos}} ==Nuorodos== {{fclinks |fs= |sk=http://sfl.lt/komanda/165-fk_medziai/ }} {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:medžiai}} [[Kategorija:Vilniaus futbolo klubai]] 0ejz6d590b25gv0uybnbj9pti7xe251 4 368462 7947487 7942870 2026-10-17T18:55:01Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7947487 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti|terminus, straipsnius versti į lietuvių kalbą}} '''Reikalingi straipsniai''' yra 300 straipsnių, kurių nėra lietuviškoje Vikipedijoje, tačiau sukurta daugelyje kitų, sąrašas. {{Wikidata list |sparql= SELECT ?item ?itemLabel ?sitelinks WITH { SELECT ?item ?sitelinks WHERE { ?item wikibase:sitelinks ?sitelinks. hint:Prior hint:rangeSafe true. FILTER (?sitelinks > 80 ) MINUS { ?item wdt:P31/wdt:P279* wd:Q17379835. } MINUS { ?article schema:about ?item. ?article schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>. } } } AS %sub WHERE { INCLUDE %sub SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "lt". } } ORDER BY DESC(?sitelinks) LIMIT 300 |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Pavadinimas,P31:Kas tai yra?,?sitelinks:Nuorodų skaičius }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Pavadinimas ! Kas tai yra? ! Nuorodų skaičius |- | [[:d:Q4617|Q4617]] | [[Corbin Bleu]] | [[žmogus]] | 224 |- | [[:d:Q33760|Q33760]] | [[Bertrand Russell]] | [[žmogus]] | 186 |- | [[:d:Q5208|Q5208]] | [[Huang Sianfan]] | [[žmogus]] | 172 |- | [[:d:Q49757|Q49757]] | [[poetas]] | [[profesija]]<br/>[[užsiėmimas]] | 172 |- | [[:d:Q104750296|Q104750296]] | [[Go, Dog. Go!]] | [[animacinis serialas]] | 162 |- | [[:d:Q82955|Q82955]] | [[politikas]] | [[profesija]] | 153 |- | [[:d:Q6105|Q6105]] | [[Hebe Camargo]] | [[žmogus]] | 151 |- | [[:d:Q1362169|Q1362169]] | [[Agnez Mo]] | [[žmogus]] | 148 |- | [[:d:Q1930187|Q1930187]] | [[žurnalistas]] | [[profesija]]<br/>[[occupation group according to ISCO-08]]<br/>[[pareigybė]] | 145 |- | [[:d:Q23852|Q23852]] | [[kūnas]] | [[taksono kūno tipas]] | 138 |- | [[:d:Q131333|Q131333]] | [[Džordžas Eliotas]] | [[žmogus]] | 138 |- | [[:d:Q25314|Q25314]] | [[magnolijūnai]] | [[clade]] | 135 |- | [[:d:Q205707|Q205707]] | [[Bradley Cooper]] | [[žmogus]] | 135 |- | [[:d:Q828224|Q828224]] | [[kilometras]] | [[ilgio vienetas]]<br/>[[SI išvestinis vienetas]]<br/>[[decimal multiple of a unit]]<br/>[[metric unit]] | 134 |- | [[:d:Q183266|Q183266]] | [[Samuelis Džonsonas]] | [[žmogus]] | 134 |- | [[:d:Q46795|Q46795]] | [[Wangari Muta Maathai]] | [[žmogus]] | 129 |- | [[:d:Q16869|Q16869]] | [[Constantinople]] | [[miestas]]<br/>[[administracinis vienetas]]<br/>[[ancient city]] | 128 |- | [[:d:Q165308|Q165308]] | [[Moliūgas]] | [[daržovės]]<br/>[[Wikimedia article covering multiple topics]]<br/>[[type of vegetable]] | 128 |- | [[:d:Q168728|Q168728]] | [[Robertas Frostas]] | [[žmogus]] | 127 |- | [[:d:Q83003|Q83003]] | [[Antonio Gramsci]] | [[žmogus]] | 127 |- | [[:d:Q16538|Q16538]] | [[Pietų Parkas]] | [[animacinis serialas]] | 126 |- | [[:d:Q11406|Q11406]] | [[electromagnetism]] | [[fizikos šaka]] | 126 |- | [[:d:Q133500|Q133500]] | [[mokymasis]] | [[elgesys]]<br/>[[proceso tipas]] | 126 |- | [[:d:Q41104|Q41104]] | [[.tr]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 125 |- | [[:d:Q180453|Q180453]] | [[Dolly Parton]] | [[žmogus]] | 123 |- | [[:d:Q82409|Q82409]] | [[Samuelis Teiloras Kolridžas]] | [[žmogus]] | 123 |- | [[:d:Q41142|Q41142]] | [[Jane Fonda]] | [[žmogus]] | 122 |- | [[:d:Q32046|Q32046]] | [[284 m.]] | [[metai]] | 122 |- | [[:d:Q3318231|Q3318231]] | [[Joko Widodo]] | [[žmogus]] | 122 |- | [[:d:Q190507|Q190507]] | [[Viltis]] | [[positive emotion]] | 122 |- | [[:d:Q102124|Q102124]] | [[Sigourney Weaver]] | [[žmogus]] | 122 |- | [[:d:Q82248|Q82248]] | [[Džonas Golsvortis]] | [[žmogus]] | 121 |- | [[:d:Q4340209|Q4340209]] | [[depresija]] | [[ligos tipas]]<br/>[[simptomas arba ženklas (klasė)]] | 120 |- | [[:d:Q534495|Q534495]] | [[2020s]] | [[dešimtmetis]] | 120 |- | [[:d:Q48282|Q48282]] | [[mokinys]] | [[užsiėmimas]]<br/>[[žmonių grupė]]<br/>[[socialinė grupė]] | 120 |- | [[:d:Q33533|Q33533]] | [[281 m.]] | [[metai]] | 119 |- | [[:d:Q3839081|Q3839081]] | [[katastrofa]] | [[type of incident]] | 119 |- | [[:d:Q151403|Q151403]] | [[Tomas Karlailis]] | [[žmogus]] | 119 |- | [[:d:Q755|Q755]] | [[Paul Verlaine]] | [[žmogus]] | 118 |- | [[:d:Q272855|Q272855]] | [[Kazuo Ishiguro]] | [[žmogus]] | 118 |- | [[:d:Q173869|Q173869]] | [[Alfredas Tenisonas]] | [[žmogus]] | 118 |- | [[:d:Q23466|Q23466]] | [[Chris Pine]] | [[žmogus]] | 117 |- | [[:d:Q49170|Q49170]] | [[279 m.]] | [[metai]] | 117 |- | [[:d:Q41914|Q41914]] | [[Manmohan Singh]] | [[žmogus]] | 116 |- | [[:d:Q584601|Q584601]] | [[Baskin-Robbins]] | [[ledainių tinklas]]<br/>[[įmonė]]<br/>[[verslas]]<br/>[[food manufacturing]] | 116 |- | [[:d:Q190135|Q190135]] | [[Mažoji undinėlė]] | [[animacinis filmas]] | 116 |- | [[:d:Q152513|Q152513]] | [[Henris Vodsvertas Longfelou]] | [[žmogus]] | 116 |- | [[:d:Q7474|Q7474]] | [[Rosalind Franklin]] | [[žmogus]] | 115 |- | [[:d:Q177232|Q177232]] | [[sūnus]] | [[giminystė]] | 115 |- | [[:d:Q23359|Q23359]] | [[Taylor Lautner]] | [[žmogus]] | 114 |- | [[:d:Q3314483|Q3314483]] | [[vaisius]] | [[food group]]<br/>[[type of food or dish]] | 114 |- | [[:d:Q88870|Q88870]] | [[Polandball]] | [[webcomic]]<br/>[[internet meme]] | 114 |- | [[:d:Q42817|Q42817]] | [[30]] | [[positive integer]]<br/>[[abundant number]]<br/>[[sphenic number]]<br/>[[harshad number]]<br/>[[Giuga number]]<br/>[[kvadratinis piramidinis skaičius]]<br/>[[lyginis skaičius]]<br/>[[pronic number]]<br/>[[šešiakampis skaičius]]<br/>[[sudėtinis skaičius]] | 114 |- | [[:d:Q52946|Q52946]] | [[šneka]] | [[action]]<br/>[[akademinė disciplina]]<br/>[[specializacija]]<br/>[[studijų sritis]] | 114 |- | [[:d:Q3962|Q3962]] | [[nešiojamasis kompiuteris]] | [[form factor]]<br/>[[kompiuterių klasė]]<br/>[[išradimas]] | 113 |- | [[:d:Q457786|Q457786]] | [[Rodrigo Duterte]] | [[žmogus]] | 113 |- | [[:d:Q235311|Q235311]] | [[Doraemon]] | [[manga series]] | 113 |- | [[:d:Q131152|Q131152]] | [[Shirin Ebadi]] | [[žmogus]] | 113 |- | [[:d:Q52183|Q52183]] | [[Sheikh Hasina]] | [[žmogus]] | 113 |- | [[:d:Q13276|Q13276]] | [[pyragas]] | | 112 |- | [[:d:Q1375057|Q1375057]] | [[Kendall Jenner]] | [[žmogus]] | 112 |- | [[:d:Q133346|Q133346]] | [[siena]] | | 112 |- | [[:d:Q164359|Q164359]] | [[patirtis]] | [[quality]]<br/>[[psychology concept]] | 112 |- | [[:d:Q83359|Q83359]] | [[Džeimsas Dynas]] | [[žmogus]] | 112 |- | [[:d:Q57464|Q57464]] | [[Abdullah II of Jordan]] | [[žmogus]] | 112 |- | [[:d:Q19081|Q19081]] | [[Prokariotinė ląstelė]] | [[obsolete taxon]] | 111 |- | [[:d:Q12130|Q12130]] | [[Bretanė]] | [[Prancūzijos regionai]] | 111 |- | [[:d:Q559838|Q559838]] | [[Dani Rodrik]] | [[žmogus]] | 111 |- | [[:d:Q273535|Q273535]] | [[HEC Paris]] | [[verslo vadybos mokykla]]<br/>[[grande école]] | 111 |- | [[:d:Q128560|Q128560]] | [[Greihamas Grinas]] | [[žmogus]] | 111 |- | [[:d:Q165947|Q165947]] | [[badavimas]] | [[lengvasis kultūrizmas]]<br/>[[sensation]]<br/>[[mirties priežastis]]<br/>[[health risk]] | 111 |- | [[:d:Q234|Q234]] | [[Flandrija]] | [[ethnic territory]] | 110 |- | [[:d:Q4964182|Q4964182]] | [[filosofas]] | [[užsiėmimas]] | 110 |- | [[:d:Q284636|Q284636]] | [[Jason Bateman]] | [[žmogus]] | 110 |- | [[:d:Q183492|Q183492]] | [[Margaret Atwood]] | [[žmogus]] | 110 |- | [[:d:Q158957|Q158957]] | [[Priyanka Chopra]] | [[žmogus]] | 110 |- | [[:d:Q83163|Q83163]] | [[Srinivasa Ramanujan]] | [[žmogus]] | 110 |- | [[:d:Q42973|Q42973]] | [[architektas]] | [[profesija]]<br/>[[corporate title]]<br/>[[užsiėmimas]]<br/>[[certified professional]]<br/>[[regulated profession]] | 110 |- | [[:d:Q43874|Q43874]] | [[Eddie Murphy]] | [[žmogus]] | 110 |- | [[:d:Q41871|Q41871]] | [[Paul Newman]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q8998|Q8998]] | [[Mo Yan]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q1180|Q1180]] | [[Džamu ir Kašmyras]] | [[state of India]]<br/>[[former administrative territorial entity]] | 109 |- | [[:d:Q765|Q765]] | [[Dario Fo]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q3606816|Q3606816]] | [[Jacinda Ardern]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q327195|Q327195]] | [[Edgar de Wahl]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q201788|Q201788]] | [[istorikas]] | [[profesija]] | 109 |- | [[:d:Q188697|Q188697]] | [[Alfonsas Lamartinas]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q181667|Q181667]] | [[Washington Irving]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q133855|Q133855]] | [[Guillaume Apollinaire]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q108941|Q108941]] | [[Carrie Fisher]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q103459|Q103459]] | [[galvijai]] | [[animal type]] | 109 |- | [[:d:Q71206|Q71206]] | [[Bette Davis]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q57298|Q57298]] | [[Abdullah of Saudi Arabia]] | [[žmogus]] | 109 |- | [[:d:Q37893|Q37893]] | [[.gr]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 108 |- | [[:d:Q33547|Q33547]] | [[ISO 639]] | [[ISO standartas]] | 108 |- | [[:d:Q25161|Q25161]] | [[Roald Dahl]] | [[žmogus]] | 108 |- | [[:d:Q605076|Q605076]] | [[Receptai]] | [[literatūros žanras]]<br/>[[book form]] | 108 |- | [[:d:Q57074|Q57074]] | [[Nelly Sachs]] | [[žmogus]] | 108 |- | [[:d:Q29999|Q29999]] | [[Nyderlandai]] | [[suvereni valstybė]]<br/>[[kingdom]]<br/>[[colonial power]]<br/>[[realm]]<br/>[[šalis]] | 107 |- | [[:d:Q11859|Q11859]] | [[Undinėlė (pasaka)]] | [[literatūros kūrinys]]<br/>[[pasaka]] | 107 |- | [[:d:Q7787|Q7787]] | [[Europos istorija]] | [[history of a geographic region]]<br/>[[akademinė disciplina]] | 107 |- | [[:d:Q16494556|Q16494556]] | [[As Aventuras de Gui & Estopa]] | [[animacinis serialas]] | 107 |- | [[:d:Q228546|Q228546]] | [[Alphonse Daudet]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q180081|Q180081]] | [[Markas Porcijus Katonas]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q170800|Q170800]] | [[Pedro Calderón de la Barca]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q169150|Q169150]] | [[Aleksandras Diuma]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q168551|Q168551]] | [[Caselle Landi]] | [[komuna Italijoje]] | 107 |- | [[:d:Q163872|Q163872]] | [[Tamsos riteris]] | [[filmas]] | 107 |- | [[:d:Q80405|Q80405]] | [[Julianne Moore]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q44520|Q44520]] | [[Anne Brontë]] | [[žmogus]] | 107 |- | [[:d:Q18391|Q18391]] | [[Elie Wiesel]] | [[žmogus]] | 106 |- | [[:d:Q3957|Q3957]] | [[mažas miestas]] | [[classification of human settlements]] | 106 |- | [[:d:Q7197090|Q7197090]] | [[Piotrovicai]] | [[kaimas Lenkijoje]] | 106 |- | [[:d:Q849751|Q849751]] | [[York University]] | [[public research university]]<br/>[[charitable organization]]<br/>[[university in Ontario]] | 106 |- | [[:d:Q712519|Q712519]] | [[50]] | [[positive integer]]<br/>[[lyginis skaičius]]<br/>[[hexagonal pyramidal number]]<br/>[[magic number]]<br/>[[sudėtinis skaičius]]<br/>[[harshad number]] | 106 |- | [[:d:Q338430|Q338430]] | [[Wonder Woman]] | [[Amazonės]]<br/>[[komiksų veikėjas]]<br/>[[animacinis veikėjas]]<br/>[[televizijos veikėjas]]<br/>[[filmo veikėjas]]<br/>[[demigod or quasi-deity in a work of fiction]] | 106 |- | [[:d:Q238464|Q238464]] | [[Simon Pegg]] | [[žmogus]] | 106 |- | [[:d:Q178166|Q178166]] | [[Vin Diesel]] | [[žmogus]] | 106 |- | [[:d:Q132489|Q132489]] | [[Amartya Sen]] | [[žmogus]] | 106 |- | [[:d:Q106039|Q106039]] | [[krikščionis]] | [[religious identity]]<br/>[[religious group]] | 106 |- | [[:d:Q102870|Q102870]] | [[Harriet Tubman]] | [[žmogus]] | 106 |- | [[:d:Q46335|Q46335]] | [[rašymo mašinėlė]] | | 106 |- | [[:d:Q38674|Q38674]] | [[XIX amžiaus 9-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 105 |- | [[:d:Q9543|Q9543]] | [[Salman Khan]] | [[žmogus]] | 105 |- | [[:d:Q7141|Q7141]] | [[citologija]] | [[branch of biology]]<br/>[[akademinė disciplina]] | 105 |- | [[:d:Q132140|Q132140]] | [[Federal University of Minas Gerais]] | [[valstybinis universitetas]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 105 |- | [[:d:Q127635|Q127635]] | [[Hanshin Tigers]] | [[beisbolo komanda]] | 105 |- | [[:d:Q124378|Q124378]] | [[sliekai]] | [[taksonas]] | 105 |- | [[:d:Q161841|Q161841]] | [[Edvardas Gibonas]] | [[žmogus]] | 105 |- | [[:d:Q47099|Q47099]] | [[Grupo Televisa]] | [[verslas]]<br/>[[akcinė bendrovė]]<br/>[[media conglomerate]]<br/>[[internet service provider]]<br/>[[įmonė]] | 105 |- | [[:d:Q42317|Q42317]] | [[40]] | [[positive integer]]<br/>[[lyginis skaičius]]<br/>[[octagonal number]]<br/>[[pentagonal pyramidal number]]<br/>[[sudėtinis skaičius]]<br/>[[Zumkeller number]]<br/>[[abundant number]]<br/>[[harshad number]] | 104 |- | [[:d:Q38324|Q38324]] | [[XIX amžiaus 5-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 104 |- | [[:d:Q3257809|Q3257809]] | [[purpurinė]] | [[spalva]]<br/>[[HTML4 named color]] | 104 |- | [[:d:Q219675|Q219675]] | [[Al-Baqarah]] | [[Sura]] | 104 |- | [[:d:Q191753|Q191753]] | [[Pelenė]] | [[animacinis filmas]] | 104 |- | [[:d:Q190523|Q190523]] | [[Christopher Plummer]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q131318|Q131318]] | [[Juan Ramón Jiménez]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q123480|Q123480]] | [[landlocked country]] | | 104 |- | [[:d:Q159106|Q159106]] | [[Federal University of Science and Innovation of Minas Gerais]] | [[švietimo įstaiga]]<br/>[[aukštoji mokykla]]<br/>[[public educational institution]]<br/>[[Federal Center of Technological Education]] | 104 |- | [[:d:Q159102|Q159102]] | [[Federal University of Bahia]] | [[federal university]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 104 |- | [[:d:Q83492|Q83492]] | [[Gary Oldman]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q72533|Q72533]] | [[Garfildas]] | [[comic strip series]] | 104 |- | [[:d:Q44003|Q44003]] | [[Theodor Herzl]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q57282|Q57282]] | [[Jacob Zuma]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q57553|Q57553]] | [[Mohammed VI of Morocco]] | [[žmogus]] | 104 |- | [[:d:Q38971|Q38971]] | [[XIX amžiaus 10-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 103 |- | [[:d:Q9557|Q9557]] | [[Aamir Khan]] | [[žmogus]] | 103 |- | [[:d:Q4295|Q4295]] | [[Pjeras Abelaras]] | [[žmogus]] | 103 |- | [[:d:Q2344210|Q2344210]] | [[Louise Glück]] | [[žmogus]] | 103 |- | [[:d:Q756916|Q756916]] | [[Federal University of Science and Innovation of Rio de Janeiro]] | [[švietimo įstaiga]]<br/>[[aukštoji mokykla]]<br/>[[public educational institution]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]]<br/>[[Federal Center of Technological Education]] | 103 |- | [[:d:Q484275|Q484275]] | [[lyderystė]] | [[mokslumas]]<br/>[[personality trait]]<br/>[[soft skills]]<br/>[[akademinė disciplina]] | 103 |- | [[:d:Q482980|Q482980]] | [[autorius]] | [[užsiėmimas]] | 103 |- | [[:d:Q288933|Q288933]] | [[Marjorie Estiano]] | [[žmogus]] | 103 |- | [[:d:Q131725|Q131725]] | [[Joan Baez]] | [[žmogus]] | 103 |- | [[:d:Q156406|Q156406]] | [[State University of Feira de Santana]] | [[state universities of Bahia]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 103 |- | [[:d:Q103876|Q103876]] | [[Peter O'Toole]] | [[žmogus]] | 103 |- | [[:d:Q102857|Q102857]] | [[Apis]] | [[taksonas]] | 103 |- | [[:d:Q81219|Q81219]] | [[Šandoras Petefis]] | [[žmogus]] | 103 |- | [[:d:Q39847|Q39847]] | [[XIX amžiaus 8-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 102 |- | [[:d:Q39484|Q39484]] | [[XIX amžiaus 4-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 102 |- | [[:d:Q28975|Q28975]] | [[Kristoferis Marlou]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q138503695|Q138503695]] | [[2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui]] | [[karinė operacija]]<br/>[[air offensive]]<br/>[[warfare and armed conflicts]]<br/>[[Agresijos nusikaltimas]] | 102 |- | [[:d:Q6545811|Q6545811]] | [[jealousy]] | | 102 |- | [[:d:Q6070218|Q6070218]] | [[Pedro Sánchez]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q2495760|Q2495760]] | [[State University of Minas Gerais]] | [[universitetas]]<br/>[[public educational institution]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 102 |- | [[:d:Q485298|Q485298]] | [[Gillian Anderson]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q396412|Q396412]] | [[Indian Premier League]] | [[sporto lyga]] | 102 |- | [[:d:Q285536|Q285536]] | [[Imelda Marcos]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q254032|Q254032]] | [[Olga Tokarczuk]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q200184|Q200184]] | [[Ūdra]] | [[taksonas]] | 102 |- | [[:d:Q140412|Q140412]] | [[Džonas Donas]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q131761|Q131761]] | [[Humphry Davy]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q171730|Q171730]] | [[Georges Clemenceau]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q155547|Q155547]] | [[Johanas Gotfrydas Herderis]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q104109|Q104109]] | [[Mary Pickford]] | [[žmogus]] | 102 |- | [[:d:Q44659|Q44659]] | [[XIX amžiaus 3-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 102 |- | [[:d:Q39889|Q39889]] | [[.br]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 101 |- | [[:d:Q37861|Q37861]] | [[.us]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 101 |- | [[:d:Q37420|Q37420]] | [[.au]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 101 |- | [[:d:Q196|Q196]] | [[vyšnia]] | [[type of fruit]] | 101 |- | [[:d:Q11359|Q11359]] | [[Aryabhata]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q484|Q484]] | [[tinginystė]] | [[yda]]<br/>[[veikla]] | 101 |- | [[:d:Q12237722|Q12237722]] | [[Layal Abboud]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q4842556|Q4842556]] | [[Instituto Federal da Bahia]] | [[Brazilian Federal Institutes of Education, Science and Technology]] | 101 |- | [[:d:Q222944|Q222944]] | [[Patrick Modiano]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q191050|Q191050]] | [[Ambrozas Birsas]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q179680|Q179680]] | [[Alfredas de Miusė]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q134262|Q134262]] | [[Tennessee Williams]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q123078|Q123078]] | [[Robertas Heinleinas]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q104027|Q104027]] | [[Kirk Douglas]] | [[žmogus]] | 101 |- | [[:d:Q80079|Q80079]] | [[Aloe vera]] | [[taksonas]] | 101 |- | [[:d:Q74363|Q74363]] | [[Hippocampus]] | [[taksonas]] | 101 |- | [[:d:Q42253|Q42253]] | [[URL]] | [[Standartas|techninis standartas]] | 100 |- | [[:d:Q41774|Q41774]] | [[.ir]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 100 |- | [[:d:Q41670|Q41670]] | [[lotynų abėcėlė]] | [[natural writing system]] | 100 |- | [[:d:Q40927|Q40927]] | [[XIX amžiaus 6-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 100 |- | [[:d:Q39582|Q39582]] | [[.ca]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 100 |- | [[:d:Q38768|Q38768]] | [[Richterio skalė]] | [[moment magnitude scale]]<br/>[[logarithmic scale]]<br/>[[matavimo skalė]] | 100 |- | [[:d:Q38300|Q38300]] | [[.ar]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 100 |- | [[:d:Q34394|Q34394]] | [[belief]] | | 100 |- | [[:d:Q19155|Q19155]] | [[Henry Fonda]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q114834007|Q114834007]] | [[IShowSpeed]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q620207|Q620207]] | [[finger]] | [[class of anatomical entity]]<br/>[[penketas]] | 100 |- | [[:d:Q587465|Q587465]] | [[28]] | [[positive integer]]<br/>[[tobulasis skaičius]]<br/>[[triangular number]]<br/>[[lyginis skaičius]]<br/>[[centered nonagonal number]]<br/>[[hexagonal number]]<br/>[[magic number]]<br/>[[sudėtinis skaičius]] | 100 |- | [[:d:Q308194|Q308194]] | [[dukra]] | [[giminystė]] | 100 |- | [[:d:Q217238|Q217238]] | [[Jimmie Johnson]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q193800|Q193800]] | [[Juvenalis]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q178698|Q178698]] | [[W. H. Auden]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q133156|Q133156]] | [[kolonija]] | | 100 |- | [[:d:Q170509|Q170509]] | [[Henry James]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q155833|Q155833]] | [[Nerium oleander]] | [[taksonas]] | 100 |- | [[:d:Q155164|Q155164]] | [[Imran Khan]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q104049|Q104049]] | [[Sidney Poitier]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q83566|Q83566]] | [[Izabelė Aljendė]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q81796|Q81796]] | [[Džeimsas Metjus Beris]] | [[žmogus]] | 100 |- | [[:d:Q40619|Q40619]] | [[.kz]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 99 |- | [[:d:Q40196|Q40196]] | [[XIX amžiaus 2-as dešimtmetis]] | [[dešimtmetis]] | 99 |- | [[:d:Q39661|Q39661]] | [[.ba]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 99 |- | [[:d:Q39132|Q39132]] | [[.jp]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 99 |- | [[:d:Q34316|Q34316]] | [[Daktaras Kas]] | [[Serialas|televizijos serialas]] | 99 |- | [[:d:Q10791|Q10791]] | [[nuogumas]] | [[characterization]] | 99 |- | [[:d:Q1986139|Q1986139]] | [[Aršakidų dinastija]] | [[istorinė valstybė]] | 99 |- | [[:d:Q1639825|Q1639825]] | [[kalvis]] | [[skilled trade]]<br/>[[historical profession]] | 99 |- | [[:d:Q1148669|Q1148669]] | [[Cyril Ramaphosa]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q862089|Q862089]] | [[giraffe]] | [[taksonas]] | 99 |- | [[:d:Q215072|Q215072]] | [[John Goodman]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q183372|Q183372]] | [[Alfredas Nortas Vaithedas]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q170494|Q170494]] | [[kūnas]] | [[anatomical entity class type]] | 99 |- | [[:d:Q103949|Q103949]] | [[Buster Keaton]] | [[žmogus]] | 99 |- | [[:d:Q79988|Q79988]] | [[24]] | [[positive integer]]<br/>[[abundant number]]<br/>[[lyginis skaičius]]<br/>[[nonagonal number]]<br/>[[sudėtinis skaičius]]<br/>[[harshad number]] | 99 |- | [[:d:Q40656|Q40656]] | [[.ua]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 98 |- | [[:d:Q40467|Q40467]] | [[.il]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 98 |- | [[:d:Q37883|Q37883]] | [[.es]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 98 |- | [[:d:Q37715|Q37715]] | [[.at]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 98 |- | [[:d:Q37531|Q37531]] | [[.cz]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 98 |- | [[:d:Q10225|Q10225]] | [[Indijos nacionalinis kongresas]] | [[politinė partija]] | 98 |- | [[:d:Q3166534|Q3166534]] | [[Jean-Joseph Sanfourche]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q485446|Q485446]] | [[pozityvus mąstymas]] | [[advanced emotion]] | 98 |- | [[:d:Q273708|Q273708]] | [[Fransua de Larošfuko]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q233265|Q233265]] | [[Robertas Brauningas]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q230762|Q230762]] | [[Deilas Karnegis]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q208195|Q208195]] | [[malonumas]] | | 98 |- | [[:d:Q172678|Q172678]] | [[Samuel Leroy Jackson]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q172048|Q172048]] | [[Terencijus]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q160460|Q160460]] | [[Alfarabijus]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q157309|Q157309]] | [[Simona Veil]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q77888|Q77888]] | [[Vilhelmas Humboltas]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q54545|Q54545]] | [[Martina Navratilova]] | [[žmogus]] | 98 |- | [[:d:Q41851|Q41851]] | [[.sg]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q41016|Q41016]] | [[.aq]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q40442|Q40442]] | [[.se]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q39773|Q39773]] | [[.be]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q39144|Q39144]] | [[.bd]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q38900|Q38900]] | [[.cn]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q37913|Q37913]] | [[.uk]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q37164|Q37164]] | [[.fi]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 97 |- | [[:d:Q28054|Q28054]] | [[Judi Dench]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q26224|Q26224]] | [[3 tūkstantmetis]] | [[tūkstantmetis]] | 97 |- | [[:d:Q25315|Q25315]] | [[Fanthjetas]] | [[provincial city of Vietnam]]<br/>[[didmiestis]] | 97 |- | [[:d:Q20514253|Q20514253]] | [[blockchain]] | [[akademinė disciplina]]<br/>[[specializacija]]<br/>[[studijų sritis]]<br/>[[pramonė]]<br/>[[darbo sritis]] | 97 |- | [[:d:Q10304508|Q10304508]] | [[erkės]] | [[taksonas]] | 97 |- | [[:d:Q433353|Q433353]] | [[27]] | [[positive integer]]<br/>[[deficient number]]<br/>[[odd number]]<br/>[[skaičiaus kubas]]<br/>[[decagonal number]]<br/>[[sudėtinis skaičius]]<br/>[[power of three]]<br/>[[harshad number]] | 97 |- | [[:d:Q230141|Q230141]] | [[Chimamanda Ngozi Adichie]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q213355|Q213355]] | [[John Dryden]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q189125|Q189125]] | [[translytis]] | [[gender modality]] | 97 |- | [[:d:Q184197|Q184197]] | [[Rūdys]] | | 97 |- | [[:d:Q177626|Q177626]] | [[žmonių migracija]] | | 97 |- | [[:d:Q146256|Q146256]] | [[Miriam Makeba]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q119158|Q119158]] | [[Federalinė sritis]] | [[federal district of Brazil]]<br/>[[capital district or territory]]<br/>[[Brazilijos regionai ir valstijos]] | 97 |- | [[:d:Q171091|Q171091]] | [[Philip K. Dick]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q103784|Q103784]] | [[Donald Sutherland]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q93957|Q93957]] | [[Gary Cooper]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q83264|Q83264]] | [[26]] | [[positive integer]]<br/>[[deficient number]]<br/>[[lyginis skaičius]]<br/>[[heptagonal pyramidal number]]<br/>[[sudėtinis skaičius]] | 97 |- | [[:d:Q76179|Q76179]] | [[Megawati Soekarnoputri]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q43034|Q43034]] | [[Kastel Gofreras]] | [[komuna Italijoje]] | 97 |- | [[:d:Q53001|Q53001]] | [[Jean-Luc Godard]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q59215|Q59215]] | [[Robert Redford]] | [[žmogus]] | 97 |- | [[:d:Q42504|Q42504]] | [[Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia]] | [[krikščionių konfesija]]<br/>[[religious organization]] | 96 |- | [[:d:Q42286|Q42286]] | [[.zw]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q41768|Q41768]] | [[.iq]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q41102|Q41102]] | [[.id]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q41060|Q41060]] | [[.no]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q41039|Q41039]] | [[.dz]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q40683|Q40683]] | [[.ge]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q40622|Q40622]] | [[.hu]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q39993|Q39993]] | [[.bh]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q39885|Q39885]] | [[.cl]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q39870|Q39870]] | [[.by]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q39382|Q39382]] | [[.ie]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]]<br/>[[Aukščiausiojo lygio domenas|aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q37907|Q37907]] | [[.pl]] | [[Valstybės kodo aukščiausiojo lygio domenas|šalies kodo aukščiausio lygio domenas]] | 96 |- | [[:d:Q35912|Q35912]] | [[Emmy Rossum]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q12172|Q12172]] | [[Baselstadas]] | [[Šveicarijos kantonai]]<br/>[[Miestas-valstybė]]<br/>[[Valstija]]<br/>[[half-canton]] | 96 |- | [[:d:Q6614109|Q6614109]] | [[Universidade Federal do Recôncavo da Bahia]] | [[federal university]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 96 |- | [[:d:Q4725343|Q4725343]] | [[Alia Bhatt]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q3667678|Q3667678]] | [[Mandiraja]] | [[kecamatan]] | 96 |- | [[:d:Q923610|Q923610]] | [[Pontifícia Universidade Católica de Minas Gerais]] | [[universitetas]]<br/>[[pontifical university]]<br/>[[privati švietimo įstaiga]]<br/>[[private not-for-profit educational institution]]<br/>[[atviros prieigos leidykla]] | 96 |- | [[:d:Q641118|Q641118]] | [[personality]] | [[savybės tipas]]<br/>[[psychology concept]] | 96 |- | [[:d:Q361567|Q361567]] | [[Muhammadu Buhari]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q215868|Q215868]] | [[Alice Walker]] | [[žmogus]] | 96 |- | [[:d:Q190903|Q190903]] | [[žolinis augalas]] | [[plant life-form]] | 96 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Pageidaujami straipsniai]] q172jvejsi2zn4lbypyl0mlybnabfiy 0 370740 7947486 7171610 2026-10-17T18:55:01Z ~2026-55868-73 226477 /* */ 7947486 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1927|11|14|}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{Mirė|1991|7|13|1927|11|14|}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = fotožurnalistas | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Šlioma Fainas''' ([[1927 m.]] [[spalio 14]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[1991 m.]] [[liepos 13]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] fotožurnalistas. == Biografija == Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] baigė Kauno komercinę mokyklą. Dirbo šaltkalviu, fotografavo, bendradarbiavo spaudoje. [[1941]]–[[1945 m.]] kalėjo [[Šiaulių getas|Šiaulių gete]], [[Dachau]] koncentracijos stovykloje. Nuo [[1949 m.]] – [[Valstiečių laikraštis|„Valstiečių laikraščio“]] fotokorespondentas, [[1969]]–[[1984 m.]] dirbo [[Buitis (žurnalas)|žurnalo „Buitis“]] redakcijoje. Nuo [[1958 m.]] buvo [[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] narys.<ref>{{ŽE|129}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Fainas, Šlioma }} [[Kategorija:Lietuvos fotožurnalistai]] ehyslncafvq48qbh699pvoms9ww0kcq 7947488 7947486 2026-10-17T18:55:52Z ~2026-55868-73 226477 /* */ 7947488 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1927|10|14|}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{Mirė|1991|7|13|1927|11|14|}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = fotožurnalistas | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Šlioma Fainas''' ([[1927 m.]] [[spalio 14]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[1991 m.]] [[liepos 13]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] fotožurnalistas. == Biografija == Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] baigė Kauno komercinę mokyklą. Dirbo šaltkalviu, fotografavo, bendradarbiavo spaudoje. [[1941]]–[[1945 m.]] kalėjo [[Šiaulių getas|Šiaulių gete]], [[Dachau]] koncentracijos stovykloje. Nuo [[1949 m.]] – [[Valstiečių laikraštis|„Valstiečių laikraščio“]] fotokorespondentas, [[1969]]–[[1984 m.]] dirbo [[Buitis (žurnalas)|žurnalo „Buitis“]] redakcijoje. Nuo [[1958 m.]] buvo [[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] narys.<ref>{{ŽE|129}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Fainas, Šlioma }} [[Kategorija:Lietuvos fotožurnalistai]] sxp4mx8loby9eixvbkm7uhyw1kipfqo 7947490 7947488 2026-10-17T19:36:44Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-55868-73 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) 7171610 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1927|11|14|}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{Mirė|1991|7|13|1927|11|14|}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = fotožurnalistas | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Šlioma Fainas''' ([[1927 m.]] [[lapkričio 14]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[1991 m.]] [[liepos 13]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] fotožurnalistas. == Biografija == Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] baigė Kauno komercinę mokyklą. Dirbo šaltkalviu, fotografavo, bendradarbiavo spaudoje. [[1941]]–[[1945 m.]] kalėjo [[Šiaulių getas|Šiaulių gete]], [[Dachau]] koncentracijos stovykloje. Nuo [[1949 m.]] – [[Valstiečių laikraštis|„Valstiečių laikraščio“]] fotokorespondentas, [[1969]]–[[1984 m.]] dirbo [[Buitis (žurnalas)|žurnalo „Buitis“]] redakcijoje. Nuo [[1958 m.]] buvo [[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] narys.<ref>{{ŽE|129}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Fainas, Šlioma }} [[Kategorija:Lietuvos fotožurnalistai]] ngo481c2sibo214dston0sevkqkmymp 7947560 7947490 2026-10-18T07:29:30Z ~2026-55654-97 226497 /* */ 7947560 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1927|11|14|}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{Mirė|1991|9|12|1927|11|14|}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = fotožurnalistas | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Šlioma Fainas''' ([[1927 m.]] [[lapkričio 14]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[1991 m.]] [[rugsėjo 12]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] fotožurnalistas. == Biografija == Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] baigė Kauno komercinę mokyklą. Dirbo šaltkalviu, fotografavo, bendradarbiavo spaudoje. [[1941]]–[[1945 m.]] kalėjo [[Šiaulių getas|Šiaulių gete]], [[Dachau]] koncentracijos stovykloje. Nuo [[1949 m.]] – [[Valstiečių laikraštis|„Valstiečių laikraščio“]] fotokorespondentas, [[1969]]–[[1984 m.]] dirbo [[Buitis (žurnalas)|žurnalo „Buitis“]] redakcijoje. Nuo [[1958 m.]] buvo [[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] narys.<ref>{{ŽE|129}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Fainas, Šlioma }} [[Kategorija:Lietuvos fotožurnalistai]] 3ax0qff05j3k8hprnjevwze913q11my 7947564 7947560 2026-10-18T07:49:05Z Homo ergaster 10314 Atmestas ~2026-55654-97 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) 7171610 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1927|11|14|}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{Mirė|1991|7|13|1927|11|14|}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | sutuoktinis = | tėvai = | vaikai = | veikla = fotožurnalistas | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka= }} '''Šlioma Fainas''' ([[1927 m.]] [[lapkričio 14]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[1991 m.]] [[liepos 13]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] fotožurnalistas. == Biografija == Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] baigė Kauno komercinę mokyklą. Dirbo šaltkalviu, fotografavo, bendradarbiavo spaudoje. [[1941]]–[[1945 m.]] kalėjo [[Šiaulių getas|Šiaulių gete]], [[Dachau]] koncentracijos stovykloje. Nuo [[1949 m.]] – [[Valstiečių laikraštis|„Valstiečių laikraščio“]] fotokorespondentas, [[1969]]–[[1984 m.]] dirbo [[Buitis (žurnalas)|žurnalo „Buitis“]] redakcijoje. Nuo [[1958 m.]] buvo [[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] narys.<ref>{{ŽE|129}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Fainas, Šlioma }} [[Kategorija:Lietuvos fotožurnalistai]] ngo481c2sibo214dston0sevkqkmymp 0 371436 7947537 7709300 2026-10-18T05:10:02Z CD 677 7947537 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Edgaras Tumasonis | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|df=yes|1968|5|8}} | cityofbirth = [[Alytus]] | countryofbirth = [[Lietuvos TSR]] | height = 1,73 m | currentclub = ''baigęs karjerą'' | position = [[gynėjas]] | youthyears = | youthclubs = [[ISM Panevėžys]] | years = 1985 <br> 1986 <br> 1986–1989 <br> 1990 <br> 1990–1994 <br> 1993 <br> 1994–1995 | clubs = [[Granitas Klaipėda]] <br> [[FK Žalgiris]] <br> [[FK Atlantas]] <br> [[Jovaras Mažeikiai]] <br> [[FK Sirijus]] <br> → [[Andas Vilnius]] <br> [[JR Klaipėda]] | caps(goals) = 19 (0) <br> 3 (0) <br> 105 (1) | nationalyears = 1992–1993 | nationalteam = {{fut|LTU|1}} | nationalcaps(goals) = 6 (0)<ref>{{National Football Teams}}</ref> }} '''Edgaras Tumasonis''' ([[1968]] m. [[gegužės 8]] d. [[Alytus|Alytuje]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, gynėjas. == Biografija == Gimė 1968 m. Alytuje.<ref>[https://www.footballdatabase.eu/en/player/details/126397-edgaras-tumasonis Edgaras Tumasonis] (Footballdatabase.eu)</ref> Pirmasis treneris – A. Bitautas (Alytus). Žaidė [[Žalgiris Vilnius]] (1986), [[Granitas Klaipėda]] (1985, 1986–1989), [[Jovaras Mažeikiai]] (–1990), [[Sirijus Klaipėda]] (1990–1994) komandose, Lietuvos rinktinėje. 1995 m. baigė karjerą.<ref>[https://footballfakts.ru/person/48369-tumasonisedgarasalgimantovich Тумасонис Эдгарас Альгимантович] (Footballfakts.ru)</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Tumasonis, Edgaras}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] gqvbzve30b4ky7tbgr3fgq6juayfiim 0 375101 7947513 7677785 2026-10-17T21:36:48Z Kent Wang 224690 Pridėta galerija su iš italų kalbos išverstais užrašais 7947513 wikitext text/x-wiki {{Pasaulio paveldas | Name = Kristaus ordino vienuolynas | infoboxwidth = 250px | Image = [[Vaizdas:Tomar-Convento de Cristo-Tereiro da igreja-20140914.jpg|250px]] | imagecaption = Kristaus vienuolynas Tomare | State Party = {{flag|POR}} | Type = Kultūrinis | Criteria = i, vi | ID = 265 | Region = Europa ir Šiaurės Amerika | Year = 1983 | locmap =Portugalija |PL=39|PM=36|PS=13|NS=N|IL=8|IM=25|IS=09|ES=W | vikiteka= Category:Convento de Cristo }} '''Kristaus ordino vienuolynas''' ({{pt|Convento de Cristo}}) − įspūdingas viduramžių laikų vienuolynas [[Portugalija|Portugalijoje]], [[Tomaras|Tomaro]] mieste. Kristaus vienuolynas įkurtas [[1160]] m. [[Tamplieriai|tamplierių ordino]] vienuolių. Nepaisant daugybės prabėgusių amžių, vienuolynas yra gan gerai išsilaikęs. Vienuolyne yra daugybė simbolių, slaptų patalpų, graži architektūra: didingi gabaritai, reljefinės detalės, vidiniai kiemai, sodai, koridorių labirintai. [[1983]] m. Kristaus ordino vienuolynas įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]. <br> == Galerija == <gallery mode="packed"> File:Convento de Cristo, safe inside Tomar castle (54199027283).jpg|Apskritosios bažnyčios išorė File:Casa do Capítulo, Convento de Cristo 75.jpg|Manuelinio stiliaus bažnyčios vakarinis fasadas File:Chapterhouse window of the Convent of Christ (Tomar) 74.jpg|Manuelinio stiliaus kapitulos salės langas File:Gargoyles in Convento de Cristo 85.jpg|Gargolos File:Convento de Cristo - Church Portal.jpg|Manuelinio stiliaus bažnyčios portalas File:Charola in Convent of Christ - interior 60.jpg|Charolos skliautas File:Charola in Convent of Christ - interior 66.jpg|Centrinė Charolos struktūra File:Paintings of the Charola, Convent of Christ 64.jpg|Tapyba Charolos viduje File:Nova sacristia, Convento de Cristo 51.jpg|Naujoji zakristija File:Convento do Cristo (31).jpg|Jono III kluatras File:TomarChurchPlanCC3.svg|Bažnyčios planas: tamplierių apskritoji bažnyčia (XII a. pabaiga) pažymėta raudonai, o manuelinio stiliaus nava (XVI a. pradžia) – mėlynai. </gallery> == Nuorodos == * [http://www.conventocristo.pt/pt/index.php Kristaus vienuolynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111025014835/http://www.conventocristo.pt/pt/index.php |date=2011-10-25 }} (portugalų ir anglų k.) {{UNESCOPortugalija}} [[Kategorija:Portugalijos katalikų vienuolynai]] pem0vmqmtr68r91pic6r8tsj9a9yhc5 0 377044 7947500 7526837 2026-10-17T20:04:05Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947500 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:AntonovA40.jpg|thumb|right|250px|Antonov A-40 ore]] [[Vaizdas:Antonov A-40.svg|thumb|right|250px|Antonov A-40 brėžiniai]] '''Antonov A-40 Krylja tanka''' ({{ru|А-40 Крылья танка}} 'tanko sparnai', {{ru|Летающий танк}} 'skraidantis tankas') – laikinas sklandytuvas, [[tankas|tanko]] ir [[sklandytuvas|sklandytuvo]] hibridas. Jis buvo kuriamas [[desantas|desantui]]. [[1942]] metais pagaminto [[prototipas|prototipo]] bandymai buvo nesėkmingi. Ši mašina dar vadinama ''A-40T'' arba ''KT''. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|pirmojo pasaulinio karo]] , 4-tą dešimtmetį TSRS kariuomenė naudojo [[lengvasis tankas|lengvuosius tankus]] desantavimui. Juos nuleisdavo su [[parašiutas|parašiutais]], o kai kada iš keleto metrų aukščio tiesiog numesdavo (tankas riedėdavo neutralia pavara kol sustodavo). Tačiau pristatant tokiu būdu, įgulos turėjo parašiutais nusileisti atskirai, vėliau gaištant laiką tankui surasti bei rizikuojant, jog komanda gali būti sunaikinta dar prieš pasiekdama savo tanką. Todėl buvo bandoma pritvirtinti tankus didžiuliuose sklandytuvuose, kad būtų galima juos nuleisti kartu su įgula. Antonov A-40 buvo labiau ambicingas projektas: užuot stačius sklandytuvą, tankui [[T-60]] buvo pritvirtinti sparnai bei uodega, paverčiant jį sklęsti galinčia mašina. Atsikabinęs 20–26 km nuo atakos vietos bei nutūpęs kovos lauke, tankas turėjo numesti sparnus ir per kelias minutes būti pasiruošęs kovai. Lengvasis tankas svėrė 5,8 t, jo sparnai – dar apie dvi tonas. Siekiant sumažinti matmenis buvo pasirinkta [[biplanas|biplano]] konstrukcija. Rengiant prototipą, tankas buvo kiek tik įmanoma palengvintas, nuimant dalį [[amunicija|amunicijos]], šarvų ir paliekant tik labai nedaug kuro. Pilotas-vairuotojas turėjo vairus ir [[eleronas|eleronus]] mašinai ore valdyti, vėliau galėjo numesti sparnus iš jos neišeidamas. Buvo atlikti keli šios mašinos bandymai, iš pradžių pakylant vos keletą metrų ir pirmiausia tikrinant ar tanko [[šasi]] gali atlaikyti pakilimui reikalingą 116 km/val greitį (įprastinis šio tanko greitis ant žemės 45 km/val), toliau aptakumą bei valdymo sistemas.<ref>[http://redtanks.bos.ru/kt.htm Испытания «летающего» танка КТ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305072205/http://redtanks.bos.ru/kt.htm |date=2016-03-05 }}</ref> 1942 m. [[rugpjūčio 7]] d. įvykusio ilgesnio skridimo metu, tanką pilotavo žinomas sklandytuvų pilotas-bandytojas Sergejus Anochinas. [[Tupolev TB-3]] [[bombonešis|bombonešiui]] su keturiais sustiprintais 970 AG varikliais pavyko pakelti tanką-sklandytuvą nuo žemės, bet jo oro pasipriešinimas buvo per didelis. Lėktuvo varikliai greitai perkaito ir gelbėjantis nuo katastrofos, tanką teko atkabinti pakilus vos 40 metrų. Pilotui pavyko jį nutupdyti greta buvusiame lauke kur jis, kaip planuota, atskyrė sparnus ir tanku parvažiavo į bazę. Buvo aišku jog tempiantis lėktuvas nepakankamai galingas, tačiau galingesnis tuo metu buvo tik [[Pe-8]], kurių iš viso turėta tik 80, jie buvo reikalingi tolimam [[Berlynas|Berlyno]] bombardavimui. Nesant pakankamai galingo lėktuvo, tolesnius bandymus teko nutraukti. == Techniniai duomenys == {{lentelės viršus}} ! Charakteristika ! vertė |----- |Ekipažas |2 |----- |Ilgis |12,06 |----- |Sparnų ilgis |18,00 m |----- |Aukštis |? m |----- |Sparnų apkrova |90 kg/m² |----- |Sparnų plotas |85,8 m² |----- |Tuščioji masė |2004 kg (be [[tanketė]]s) |----- |Skrydžio masė |7804 kg (su tankete) |----- |Variklis |nėra (velka bombonešis) |----- |Traukos jėga |nėra |----- |} == Nuorodos == <references/>{{Antonov orlaiviai}} [[Kategorija:Sklandytuvai]] [[Kategorija:Tankai]] [[Kategorija:Antonov orlaiviai]] [[Kategorija:Biplanai]] 2x8rzup6v13t2urjxbnm32zcn8rxyij 0 377552 7947614 6580725 2026-10-18T11:35:16Z Vilensija 40695 /* Nuorodos */ 7947614 wikitext text/x-wiki {{coord|55|37|39.79|N|25|33|48.96|E|type:landmark|display=title}} [[Vaizdas:Krokules saltinis.jpg|thumb|right|250px|Krokulės šaltinis]] '''Krokulės šaltinis''' (arba '''Lygamiškio šaltinis''') – hidrogeologinis [[gamtos paveldo objektas]]. [[Šaltinis]] trykšta greta [[Lygamiškis|Lygamiškio]] kaimo, [[Užpalių seniūnija|Užpalių sen]]., [[Utenos rajonas|Utenos raj]]., dešinėje [[Šventoji|Šventosios]] upės slėnio pusėje esančio [[sufozija|sufozinio]] [[Cirkas (geologija)|cirko]] ŠR pakraštyje. Maždaug 20 x 20 m dydžio pušyno teritorija su Krokulės šaltiniu aptverta dar XX a. pr. Aptvertame plote pastatyta raudonų plytų koplytėlė su [[Jėzus Kristus|Jėzaus Kristaus]] statula. Į šaltinio duburį įleistas akmeninis, 0,6 m aukščio, 1,2 m skersmens rentinys, iš kurio vandens perteklius siaura protaka teka pietų kryptimi, kur už 0,1 km įteka į Šventąją. == Nuorodos == * [https://stvk.lt/map/S0310300010028-lygamiskio-saltinis?x=25.5638&y=55.6275&zoom=16.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Lygamiškio šaltinis] ''stvk.lt/map'' * [http://www.panoramio.com/photo/22746346 Panoramio - Krokulės šaltinis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161014002024/http://www.panoramio.com/photo/22746346 |date=2016-10-14 }} {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos šaltiniai]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Utenos rajono paveldas]] 8kitfswrfy18fm53f22f329n5ez8lw0 0 386317 7947573 6222168 2026-10-18T08:18:10Z Vilensija 40695 papild. 7947573 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto =Žiezdrių akmuo.JPG |plotis = 280 |fotoinfo = Po medžiais – Žiezdrių akmuo, 2014 m. |herb = |žeml = |lat=55.411624|long=25.85127 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Utenos rajono savivaldybė |sen = Tauragnų seniūnija |aukštis = 1,65 |plotas = 2,53x1,59 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = Neįrašytas }} '''Žiezdrių akmuo su pėd''' – [[riedulys]], savivaldybės saugomas geologinis [[gamtos paveldo objektas]], esantis [[Utenos rajono savivaldybė]]je, [[Žiezdriai|Žiezdrių]] kaime ([[Tauragnų seniūnija|Tauragnų sen.]]), [[Žiezdrių kraštovaizdžio draustinis|Žiezdrių kraštovaizdžio draustinio]] prieigose, 1 km į rytus nuo kelio {{RK4916}}, apie 4 km į pietryčius nuo [[Tauragnai|Tauragnų]]. Netoliese atvirame lauke stūkso [[Laumės akmuo]]. [[Vaizdas:Žiezdrių akmuo su pėda.JPG|miniatiūra|240px|left|Akmens šonas su „pėda“]] [[Vaizdas:Žiezdrių akmuo, pėdos žymė.JPG|miniatiūra|240px|left|„Pėdos“ žymė]] Viename riedulio šone yra gilus atspaudas, vadinamas „velnio pėda“. Stūkso dirbamų laukų apsuptyje, ant nedidelės kalvelės su keliais medžiais. Įrengtas aptvaras, pastatytas informacinis ženklas. Akmuo su pėda guli 0,15 km šiauriau į vakarus nuo Maciulevičių sodybos, dirvonuojančio lauko gale, ant nedidelės pakilumėlės, tarp seno beržo, klevo ir liepos (pastaroji nukentėjusi nuo [[perkūnija|perkūno]]). Tolyn į vakarus plyti [[melioracija|melioruotos]] žemumos. Akmuo melsvos spalvos, su balkšvomis ir rausvomis priemaišomis, smulkiagrūdis [[granitas]]. Jis kiek pasviros, netaisyklingos piramidės formos, prie pagrindo 2,4 m ilgio , 1,5 m pločio, 1,7 m aukščio. Šoninėje akmens plokštumoje yra 9,5x11,5 cm dydžio, 7 cm gylio bato užpenčio formos „Velnio pėda“.<ref name=vyk>[[Vykintas Vaitkevičius]]. „Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija“. [https://archive.org/details/vaitkevicius.-.-sventvietes.-aukstaitija.-2006.-lt/page/466/mode/2up ŽIEZDRIAI, Tauragnų s-ja. 1014. Akmuo su pėda], 2006, p. 467, 468</ref> [[Lietuvos geologijos tarnyba|Lietuvos geologijos tarnybos]] vertinimu, viename akmens šone susidariusi ryški duobelė, kuri atsivėrė, kai iš čia iškrito [[ksenolitas|ksenolitinis]] uolienos intarpas dėl jos [[dūlėjimas|dūlėjimo]]. Manytina, kad anksčiau šis šonas buvo riedulio paviršius.<ref name=geo>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Laumės akmuo] ''lgt.lrv.lt''</ref> == Duomenys == Pagrindiniai matmenys pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą:<ref>[https://stvk.lt/map/S0310100010115-ziezdriu-akmuo?x=25.8513&y=55.4116&zoom=17.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Žiezdrių akmuo] ''stvk.lt/map''</ref><ref name=geo/> * Aukštis: 1,65 m * Ilgis: 2,53 m * Plotis: 1,59 m == Legendos == “… ''Prieš daugelį metų čia buvęs didelis miškas. Buvusi didžiulė audra. Audros metu išlaužė medžius, griuvo didžiuliai ąžuolai. Bėgęs velnias, kuris ir įmušęs į akmenį pėdą''.” “…''Akmeny yra duobelė - pėda, kurią būk velnias įspaudęs. Po lietaus pilna vandens. Moterys, grįždamos iš lauko karves pamelžusios ar šieną grėbusios, rugius pjovusios, užsuka prie velnio pėdos, pasitriną sopamas vietas ir išgyja. Tas pėdas palikęs tada, kai velnias vijęs švedų kariuomenę. Atsistojęs ant akmenio ir palikęs paminklą ligi pasaulio pabaigos''.” (Leonora Buičenkienė. „Utenos krašto padavimai“. 1996 m.)<ref>[http://old.utena.lt/index.php?ItemId=18773 Žiezdrių akmuo] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140809044845/http://old.utena.lt/index.php?ItemId=18773}}</ref><ref>[https://udiena.lt/projektai/ziezdriu-kaime-gyvena-laumes-ir-velniai-ii/ Žiezdrių kaime gyvena laumės ir velniai (II). Paslaptingieji akmenys] ''udiena.lt'', 2019-08-07</ref><ref name=geo/> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Žiezdriai stone}} * [[Utenos krašto enciklopedija]]. [https://www.uvb.lt/senasis/Utenos_enciklopedija/sventvietes/sventvietes_%20sarasas.htm Šventvietės. Žiezdriai, Tauragnų seniūnija] {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Utenos rajono paveldas]] 64f2vtdle51ybzww1w9m6cymkiamvmk 7947575 7947573 2026-10-18T08:18:43Z Vilensija 40695 7947575 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto =Žiezdrių akmuo.JPG |plotis = 280 |fotoinfo = Po medžiais – Žiezdrių akmuo, 2014 m. |herb = |žeml = |lat=55.411624|long=25.85127 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Utenos rajono savivaldybė |sen = Tauragnų seniūnija |aukštis = 1,65 |plotas = 2,53x1,59 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = Neįrašytas }} '''Žiezdrių akmuo su pėda''' – [[riedulys]], savivaldybės saugomas geologinis [[gamtos paveldo objektas]], esantis [[Utenos rajono savivaldybė]]je, [[Žiezdriai|Žiezdrių]] kaime ([[Tauragnų seniūnija|Tauragnų sen.]]), [[Žiezdrių kraštovaizdžio draustinis|Žiezdrių kraštovaizdžio draustinio]] prieigose, 1 km į rytus nuo kelio {{RK4916}}, apie 4 km į pietryčius nuo [[Tauragnai|Tauragnų]]. Netoliese atvirame lauke stūkso [[Laumės akmuo]]. [[Vaizdas:Žiezdrių akmuo su pėda.JPG|miniatiūra|240px|left|Akmens šonas su „pėda“]] [[Vaizdas:Žiezdrių akmuo, pėdos žymė.JPG|miniatiūra|240px|left|„Pėdos“ žymė]] Viename riedulio šone yra gilus atspaudas, vadinamas „velnio pėda“. Stūkso dirbamų laukų apsuptyje, ant nedidelės kalvelės su keliais medžiais. Įrengtas aptvaras, pastatytas informacinis ženklas. Akmuo su pėda guli 0,15 km šiauriau į vakarus nuo Maciulevičių sodybos, dirvonuojančio lauko gale, ant nedidelės pakilumėlės, tarp seno beržo, klevo ir liepos (pastaroji nukentėjusi nuo [[perkūnija|perkūno]]). Tolyn į vakarus plyti [[melioracija|melioruotos]] žemumos. Akmuo melsvos spalvos, su balkšvomis ir rausvomis priemaišomis, smulkiagrūdis [[granitas]]. Jis kiek pasviros, netaisyklingos piramidės formos, prie pagrindo 2,4 m ilgio , 1,5 m pločio, 1,7 m aukščio. Šoninėje akmens plokštumoje yra 9,5x11,5 cm dydžio, 7 cm gylio bato užpenčio formos „Velnio pėda“.<ref name=vyk>[[Vykintas Vaitkevičius]]. „Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija“. [https://archive.org/details/vaitkevicius.-.-sventvietes.-aukstaitija.-2006.-lt/page/466/mode/2up ŽIEZDRIAI, Tauragnų s-ja. 1014. Akmuo su pėda], 2006, p. 467, 468</ref> [[Lietuvos geologijos tarnyba|Lietuvos geologijos tarnybos]] vertinimu, viename akmens šone susidariusi ryški duobelė, kuri atsivėrė, kai iš čia iškrito [[ksenolitas|ksenolitinis]] uolienos intarpas dėl jos [[dūlėjimas|dūlėjimo]]. Manytina, kad anksčiau šis šonas buvo riedulio paviršius.<ref name=geo>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Laumės akmuo] ''lgt.lrv.lt''</ref> == Duomenys == Pagrindiniai matmenys pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą:<ref>[https://stvk.lt/map/S0310100010115-ziezdriu-akmuo?x=25.8513&y=55.4116&zoom=17.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Žiezdrių akmuo] ''stvk.lt/map''</ref><ref name=geo/> * Aukštis: 1,65 m * Ilgis: 2,53 m * Plotis: 1,59 m == Legendos == “… ''Prieš daugelį metų čia buvęs didelis miškas. Buvusi didžiulė audra. Audros metu išlaužė medžius, griuvo didžiuliai ąžuolai. Bėgęs velnias, kuris ir įmušęs į akmenį pėdą''.” “…''Akmeny yra duobelė - pėda, kurią būk velnias įspaudęs. Po lietaus pilna vandens. Moterys, grįždamos iš lauko karves pamelžusios ar šieną grėbusios, rugius pjovusios, užsuka prie velnio pėdos, pasitriną sopamas vietas ir išgyja. Tas pėdas palikęs tada, kai velnias vijęs švedų kariuomenę. Atsistojęs ant akmenio ir palikęs paminklą ligi pasaulio pabaigos''.” (Leonora Buičenkienė. „Utenos krašto padavimai“. 1996 m.)<ref>[http://old.utena.lt/index.php?ItemId=18773 Žiezdrių akmuo] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140809044845/http://old.utena.lt/index.php?ItemId=18773}}</ref><ref>[https://udiena.lt/projektai/ziezdriu-kaime-gyvena-laumes-ir-velniai-ii/ Žiezdrių kaime gyvena laumės ir velniai (II). Paslaptingieji akmenys] ''udiena.lt'', 2019-08-07</ref><ref name=geo/> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Žiezdriai stone}} * [[Utenos krašto enciklopedija]]. [https://www.uvb.lt/senasis/Utenos_enciklopedija/sventvietes/sventvietes_%20sarasas.htm Šventvietės. Žiezdriai, Tauragnų seniūnija] {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Utenos rajono paveldas]] lay8ugen7am7do8xn7whjggiv9gwu8a 0 398289 7947522 5473059 2026-10-18T02:30:19Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947522 wikitext text/x-wiki {| class="infobox" style="float:right; clear:right; margin-left:1em; width:280px; text-align:left; font-size:90%; background:#f6fbfc;" |- <!--*****Pavadinimas*****--> ! align="center" colspan="2" style="background:#e0efef;" | <big>{{{pavadinimas|{{PAGENAME}}}}}</big> <!--Linija--> |<tr><td colspan="2" style="border-bottom: 1px solid #aaa; text-align:center;"></td></tr> |- <!--*****Herbas, žemėlapis*****--> |colspan=2 | [[Vaizdas:Podlaskie - Gródek - LK37;LK58 - Przejazd Gobiaty-Świsłoczany - Brama МИР.JPG|center|300px]] |- |<tr><td text-align:center;"></td></tr> |- <!--*****Valstybė*****--> ! Valstybė | [[Lenkija]] |- <!--*****Vaivadija*****--> !Vaivadijos |[[Palenkės vaivadija]] |- <!--*****Linijos numeris*****--> ! Linijos numeris | 37 |- <!--*****Ilgis*****--> ! Ilgis | 47 km |- <!--*****Geležinkelio vėžės*****--> ! Geležinkelio vėžės | 1435 mm |- <!--*****Didžiausias greitis*****--> ! Didžiausias greitis | 80 km/h |} {{commons|Category:Linia kolejowa nr 37}} '''Balstogė-Zubki Bialostockiai geležinkelio linija''' ({{pl|Linia kolejowa nr 37}}) – geležinkelio linija šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]], [[Balstogės apskritis|Balstogės apskrityje]]. Linija jungia [[Balstogės geležinkelio stotis|Balstogės]] ir [[Zubki Bialostockių geležinkelio stotis|Zubki Bialostockių]] geležinkelio stotis. Linija pradėta naudoti [[1886]] metais. Nuo [[2000]] m. [[balandžio 2]] d. linija yra nebenaudojama. ==Stotys ir stotelės== * [[Balstogės geležinkelio stotis]]; * [[Białystok Fabryczny (geležinkelio stotis)|Bialystok Fabričnų geležinkelio stotis]]; * [[Kurianų geležinkelio stotelė]]; * [[Zajeziercės geležinkelio stotelė]]; * [[Žednios geležinkelio stotis]]; * [[Sokole Bialostockių geležinkelio stotelė]]; * [[Valilų geležinkelio stotis]]; * [[Straševo Bialostockių geležinkelio stotelė]]; * [[Zubki Bialostockių geležinkelio stotis]]; * [[Zubkų-Berastavicos pasienio punktas]]. ==Nuorodos== * [http://www.kolej.one.pl/index.php?dzial=linie&id=322&okno=przebieg Aprašymas apie liniją I (lenk.)] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}. [[Kategorija:Geležinkelių transportas Palenkės vaivadijoje]] [[Kategorija:Lenkijos geležinkelio linijos]] 0inf96215gq6t20l5ysfgh9s3qh7oej 0 400796 7947599 7404425 2026-10-18T10:22:48Z Vilensija 40695 /* Nuorodos */ 7947599 wikitext text/x-wiki {{coord|55|27|48|N|25|31|30|E|type:landmark|display=title}} {{multiple image | align = right | direction = vertical | footer = Vosgėlių akmuo | width = 240 | image1 = Vosgeliu akmuo2.jpg | image2 = Vosgeliu akmuo3.jpg }} '''Vosgėlių akmuo''' – masyvus [[riedulys]], geologinis [[Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai|gamtos paminklas]], aštuntas pagal dydį Lietuvoje. Paskelbtas saugomu [[1968]] m. Riedulys guli [[Utenos rajonas|Utenos rajone]], [[Leliūnų seniūnija|Leliūnų seniūnijoje]], [[Vosgėliai (Utena)|Vosgėlių]] kaime, [[sodų bendrijos]] teritorijoje. == Apie akmenį == Riedulys turi netaisyklingą apzulintą formą su iškilia suapvalinta ketera. Išilgai per riedulio viršutinę dalį tęsiasi iškapotų duobučių virtinė (tai riedulio ruošimo suskaldymui pėdsakai). Riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis – 3,23, ilgis – 7,61, plotis – 5,21; didžiausia horizontali apimtis – 18,55 m. Riedulį sudaranti [[uoliena]] – plagiogranitogneisas su [[biotitas|biotitu]], rusvai pilkas su juosvais intarpais (margas). Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: [[plagioklazas]], [[kvarcas]], [[mikroklinas]], biotitas, [[apatitas]], [[cirkonas]], [[ortitas]]. Kristalinių grūdelių dydžiai: plagioklazo – 1-3 mm, kvarco – <2 mm, mikroklino ir biotito – <1 mm. Riedulio paviršiuje matosi žmonių, norėjusių jį suskaldyti, palikti pėdsakai. Tai – kirtikliais iškapotos 48 stačiakampės duobutės. == Istorija == Riedulys kadaise lindėjo alksnynu apaugusioje žemėje. Atkasus jį, norėta suskaldyti ir panaudoti tarybinio veikėjo [[Jeronimas Uborevičius|J. Uborevičiaus]] paminklo laiptams bei [[Atraminė siena|atraminėms sienelėms]] įrengti. == Taip pat skaitykite == * [[Sąrašas:Didžiausi Lietuvos rieduliai|Didžiausi Lietuvos rieduliai]] == Nuorodos == * [https://stvk.lt/map/S0310100010086-vosgeliu-akmuo?x=25.5250&y=55.4636&zoom=16.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Vosgėlių akmuo] ''stvk.lt/map'' * [http://www.lgt.lt/index.php?_LAPAS=geotopai Geologijos informacinė sistema (GEOLIS). Geotopai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070928061138/http://www.lgt.lt/index.php?_LAPAS=geotopai |date=2007-09-28 }} {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paminklai]] [[Kategorija:Utenos rajono paveldas]] 8thd60urjeloutpq5ts2g6i85jj4232 0 408304 7947330 7946051 2026-10-17T12:16:25Z Andrejsmirnov97 56853 /* Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas */ 7947330 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|right|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (S.K.S.)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo S.K.S. nariai mjr. J. Pyragius, pulk. [[Antanas Mačiuika]], ltn. [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]].{{sfn|Petronis|2023|page=83}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Tarp pirmųjų „Geležinio Vilko“ organizatorių taip pat buvo Stasys Čapas, Kazys Germanas. Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, K. Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą Gardine, o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir demarkacine linija su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat renkdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuotas saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova so politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. rugsėjį „vilkams“ įvykdžius išpuolį prieš buvusį [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]], opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami teroro priemones, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> Organizacija pradėjo ginkluotis. Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> Voldemarininkai leido savaitraštį „[[Tautos kelias]]“. 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] 6lncau5hg8l7zg1h2pajxg7vs4brojz 7947345 7947330 2026-10-17T12:30:36Z Andrejsmirnov97 56853 /* Veikla */ 7947345 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|right|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (S.K.S.)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo S.K.S. nariai mjr. J. Pyragius, pulk. [[Antanas Mačiuika]], ltn. [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]].{{sfn|Petronis|2023|page=83}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Tarp pirmųjų „Geležinio Vilko“ organizatorių taip pat buvo Stasys Čapas, Kazys Germanas. Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, K. Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1900–1978), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą Gardine, o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir demarkacine linija su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat renkdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuotas saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. rugsėjį „vilkams“ įvykdžius išpuolį prieš buvusį [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]], opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami teroro priemones, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> Organizacija pradėjo ginkluotis. Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> Voldemarininkai leido savaitraštį „[[Tautos kelias]]“. 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] sl2u533phjtv0fut5ee5jj72y5dh6yy 7947348 7947345 2026-10-17T12:32:05Z Andrejsmirnov97 56853 /* Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas */ 7947348 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|right|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (S.K.S.)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo S.K.S. nariai mjr. J. Pyragius, pulk. [[Antanas Mačiuika]], ltn. [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]].{{sfn|Petronis|2023|page=83}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Tarp pirmųjų „Geležinio Vilko“ organizatorių taip pat buvo Stasys Čapas, Kazys Germanas. Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, K. Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą Gardine, o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir demarkacine linija su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat renkdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuotas saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. rugsėjį „vilkams“ įvykdžius išpuolį prieš buvusį [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]], opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami teroro priemones, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> Organizacija pradėjo ginkluotis. Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> Voldemarininkai leido savaitraštį „[[Tautos kelias]]“. 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] a6vt2feztijx0sfriv6wwie319et5fe 7947352 7947348 2026-10-17T12:33:22Z Andrejsmirnov97 56853 /* Kova su plečkaitininkais */ 7947352 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|right|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (S.K.S.)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo S.K.S. nariai mjr. J. Pyragius, pulk. [[Antanas Mačiuika]], ltn. [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]].{{sfn|Petronis|2023|page=83}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Tarp pirmųjų „Geležinio Vilko“ organizatorių taip pat buvo Stasys Čapas, Kazys Germanas. Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, K. Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą Gardine, o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir demarkacine linija su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat renkdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuotas saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. rugsėjį „vilkams“ įvykdžius išpuolį prieš buvusį [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]], opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami teroro priemones, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> Organizacija pradėjo ginkluotis. Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> Voldemarininkai leido savaitraštį „[[Tautos kelias]]“. 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] l3vzuy2pqr799hiye7erqlfxyw8tg2s 7947355 7947352 2026-10-17T12:34:11Z Andrejsmirnov97 56853 /* Kova su politine opozicija */ 7947355 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|right|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (S.K.S.)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo S.K.S. nariai mjr. J. Pyragius, pulk. [[Antanas Mačiuika]], ltn. [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]].{{sfn|Petronis|2023|page=83}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Tarp pirmųjų „Geležinio Vilko“ organizatorių taip pat buvo Stasys Čapas, Kazys Germanas. Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, K. Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą Gardine, o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir demarkacine linija su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat renkdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuotas saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. rugsėjį „vilkams“ įvykdžius išpuolį prieš buvusį [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]], opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami teroro priemones, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> Organizacija pradėjo ginkluotis. Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> Voldemarininkai leido savaitraštį „[[Tautos kelias]]“. 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] k73w9h2h9w30w4bndraz1p4tophoidu 7947359 7947355 2026-10-17T12:37:15Z Andrejsmirnov97 56853 /* Kova su plečkaitininkais */ 7947359 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Augustinas Voldemaras.jpg|thumb|right|170px|[[Augustinas Voldemaras]] (1900–1942), vienas iš „Geležinio Vilko“ įsteigėjų.]] '''„Geležinis Vilkas“''' – taip pat žinomas kaip Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“, buvo pusiau slapta [[Sukarintoji organizacija|sukarinta organizacija]], įkurta 1927 m. birželio–lapkričio mėn. Lietuvos ministro pirmininko [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] iniciatyva.{{sfn|Rudis|2006}} „Geležinis Vilkas“ turėjo tapti slapta atrama [[autoritarizmas|autoritariniam]] [[Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga|tautininkų]] [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] ir A. Voldemaro režimui Lietuvoje. Jo pagrindine užduotimi laikyta kova prieš kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikus ir kitas opozicines jėgas Lietuvoje.{{sfn|Rudis|2006}} Po 1929 m. rugsėjo 19 d. A. Voldemaro pašalinimo iš premjero pareigų, organizacijos nariai suskilo į A. Smetonos režimui lojalius „[[smetonininkai|smetonininkus]]“ ir A. Voldemaro pasekėjus – „[[voldemarininkai|voldemarininkus]]“.{{sfn|Petronis|2023|pages=105–114}} 1930 m. gegužės 24 d. organizacija uždaryta.{{sfn|Rudis|2006}} == Įsteigimas == [[Vaizdas:Algirdas Sliesoraitis (1900-1974).png|thumb|right|170px|[[Algirdas Sliesoraitis]] (1900–1974), „Geležinio Vilko“ organizatorius ir pirmasis jo vyriausiojo štabo vadas 1927–1929 m.]] Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], į valdžią atėjus tautininkams ir prezidentu paskyrus A. Smetoną, tautininkų lyderiai pradėjo kurti savisaugos planus. 1927 m. pradžioje Lietuvos ministro pirmininko A. Voldemaro surengtame privačiame pasitarime su perversmo organizatoriais ir dalyviais, jis nurodė pasiruošti įsteigti slaptą organizaciją. Ji turėjo tapti atrama autoritariniam Lietuvos vyriausybės valdymui šalyje. Nariais numatyta priimti tik ryžtingus ir aktyvius patriotus, pritariančius tautininkų politiniam kursui. Anot A. Voldemaro, iš pradžių organizacija turėjo veikti slaptai. Jis numatė galimybę ją apginkluoti.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–70}} Šiame A. Voldemaro privačiame pasitarime dalyvavo jį aprašęs aviacijos majoras [[Jonas Pyragius]], tačiau kiti dalyviai nėra žinomi. Istorikas [[Vytautas Petronis]] spėja, kad jame greičiausiai dalyvavo pagrindiniai 1926 m. perversmo organizatoriai, [[Slaptoji karininkų sąjunga|Slaptosios karininkų sąjungos (S.K.S.)]] nariai — [[Antanas Mačiuika]] ir [[Pranas Gudynas]]. Tikėtina, kad jame buvo tautininkų studentų korporacijos „[[Neo-Lithuania]]“ atstovų, tarp jų — [[Algirdas Sliesoraitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=70}} 1927 m. birželio mėn. įsteigta slapta Lietuvos tautinė apsauga „Geležinis Vilkas“. Jos šūkiu tapo „Tautos garbė — valstybės gerovė“. Birželį parengtas pirmasis organizacijos statutas. 1927 m. lapkritį organizaciją pradėta finansuoti. Jos nariai vadinti „vilkais“.{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} „Geležinio Vilko“ garbės šefu tapo A. Smetona, globėju ir vyriausiuoju vadu — A. Voldemaras. Vyriausiojo organizacijos štabo vadovu paskirtas A. Sliesoraitis. Jame taip pat dirbo S.K.S. nariai mjr. J. Pyragius, pulk. [[Antanas Mačiuika]], ltn. [[Pranas Gudynas (1900)|Pranas Gudynas]].{{sfn|Petronis|2023|page=83}} A. Voldemaro ryšiai su organizacija buvo palaikomi per jo adjutantą P. Gudyną. Po P. Gudyno žūties per 1927 m. gegužės 6 d. pasikėsinimą į A. Voldemarą, P. Gudyną pakeitė pulk. A. Mačiuika.{{sfn|Petronis|2023|page=83}} Tarp pirmųjų „Geležinio Vilko“ organizatorių taip pat buvo Stasys Čapas, Kazys Germanas. Prie naujų narių paieškos prisidėjo [[Vladas Mironas]] ir [[Izidorius Tamošaitis]].{{sfn|Petronis|2023|pages=69–71}} == Struktūra == [[Vaizdas:Jonas Dikinis (1900-1978).png|thumb|right|170px|[[Jonas Dikinis]] (1900–1978), „Geležinio Vilko“ Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadas.]] „Geležinio Vilko“ vyriausiasis štabas, vadovaujamas A. Sliesoraičio, 1927 m. įkurtas Kaune. Organizacijos struktūra rėmėsi Lietuvos teritoriniu administraciniu suskirstymu: apskrityse įsteigtos grupės, kurios dalintos į kuopas, o šios — į būrius. Dėl didelio ploto [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] taikyta išimtis, čia įsteigus tris atskiras [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Šilutė|Šilutės]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] grupes.{{sfn|Petronis|2023|pages=71–72}} Iš pradžių „Geležinio Vilko“ įsteigimas provincijoje vyko vangiai. Procesas paspartėjo po organizatorių A. Sliesoraičio, K. Matulevičiaus ir S. Čapo išvykų ir darbo Lietuvos regionuose. [[Panevėžys|Panevėžio]] grupės veikla pradėta 1929 m. balandį. Šakių grupės štabą įsteigė Bronius Bacevičius. Buvęs aktorius ir notaras [[Jonas Dikinis]] rūpinosi organizacijos steigimu [[Kelmė|Kelmėje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Zarasai|Zarasuose]] ir kitur. J. Dikinis tapo Raseinių, o vėliau — Panevėžio grupės vadu.{{sfn|Petronis|2023|pages=73–74}} Nuo 1929 m. pradžios „Geležinio Vilko“ grupė veikė ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]]. Apie ją žinoma itin mažai. Greičiausiai apie tai žinojo tik keli „Geležinio Vilko“ vyriausiojo štabo nariai ir aukšto rango valstybės (A. Smetona, A. Voldemaras, V. Mironas, vidaus reikalų ministras [[Ignas Musteikis|I. Musteikis]]) bei saugumo pareigūnai. Ryšiai su „vilkais“ Vilniaus krašte buvo palaikomi per ten apsilankančius narius Juozą Juršėną ir Julių Vaitkevičių.{{sfn|Petronis|2023|page=72}} == Pirmieji nariai == Duomenys apie pirmuosius narius išliko organizacijos narių asmeninėse lentelėse, kuriose nurodoma jų priesaikos davimo data. Kiekvienam „vilkui“ buvo suteikiamas asmens tapatybės numeris, kuris naudotas pasirašant organizacijos dokumentus. Tai turėjo užtikrinti jų anonimiškumą. Tikroji narių tapatybė buvo žinoma tik kuopoms, grupėms ir vyriausiajam štabui. Tapatybės numerių seka nurodė nario priėmimo laiką. Pirmieji Kauno grupės „vilkai“ prisiekė 1927 m. lapkričio 15 d. Jais tapo studentai Vytautas Cirtautas, [[Aleksas Danta]] (vienas iš [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Jaunoji Lietuva|„Jaunosios Lietuvos“]] įkūrėjų), karo valdininkas Antanas Devinskas, svarbių bylų tardytojas [[Martynas Kavolis]], Pijus Grudžinskas, studentas Jonas Mozuraitis, medikas Zigmas Sabotaitis.{{sfn|Petronis|2023|pages=72–73}} 1928 m. sausio 5 d. Kauno grupė turėjo 32 narius, kurių daugumą sudarė studentai ir valstybės tarnautojai. 1929 m. birželio 1 d. Kauno grupę jau sudarė 470 narių: 241 moksleivis ir studentas bei 115 valstybės tarnautojų. Viena iš pagrindinių naujų narių paieškos vietų buvo tautininkų studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ namai Parodos gatvėje Kaune. Čia veikė ir viena iš Kauno „Geležinio Vilko“ kuopų būstinių.{{sfn|Petronis|2023|page=73}} == Veikla == 1928 m. pabaigoje baigta formuoti kuopų tinklą, 1929 m. jį sudarė daugiau nei 4000 narių. Tuo metu jų skaičius sparčiai didėjo.{{sfn|Petronis|2023|page=75}} === Valstybės tarnautojų ir mokytojų duomenų rinkimas === [[Vaizdas:Jurgis Kunickas, Jurgis Kiaunis, Jurgis Kiaunė (1896-1983).png|thumb|right|170px|[[Jurgis Kiaunė]] (Jurgis Kunickas Kiaunis) (1896–1983), „Geležinio Vilko“ narys, Švietimo ministerijos departamento tarnautojas.]] 1928 m. vasario viduryje grupių štabams nurodyta pradėti rinkti ir siųsti vadovybei duomenis apie korumpuotus ir nepageidaujamus valdininkus bei rengti juos galinčių pakeisti kandidatų sąrašus. Netinkamų valstybės tarnautojų pašalinimas taip pat galėjo būti grindžiamas nepageidautinomis politinėmis pažiūriomis ar tautybe.{{sfn|Petronis|2023|pages=75–78}} Itin didelį dėmesį „vilkai“ skyrė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms. 1928 m. gegužę Vyriausiasis štabas nurodė rinkti žinias apie mokytojus, mokyklų direktorius ir kitus pedagoginius darbuotojus. Sulaukta didelio kiekio informacijos apie tautininkų režimui nepritariančius pedagogus ir jaunimo ugdyme dalyvavusius kunigus. „Vilkams“ priklausę mokyklų direktoriai ir mokytojai teikdavo žinias apie, jų įsitikinimu, ideologiškai ir tautiškai netinkamus mokytojus, tikėdamiesi kontroliuoti jų veiklą, kartais prašydami jų perkėlimo į kitas mokyklas. Tokio pobūdžio prašymai Vyriausiojo štabo būdavo nukreipiami į Švietimo ministerijos departamento raštinę, kurioje dirbo Kauno grupės „vilkas“ [[Jurgis Kiaunė]]. Šis talkindavo prašymų įvykdymui ministerijoje. Kova su „nelietuviškumu“ tarp valstybės tarnautojų sustiprėjo 1929 m. vasarą įsakius skubiai surinkti žinias apie valdininkus, kurių vaikai lankė nelietuviškas mokyklas arba kurie patys buvo tokią mokyklą baigę.{{sfn|Petronis|2023|pages=78–79}} === Kova su plečkaitininkais === „Geležinio Vilko“ vadovybė ir nariai pavojingiausiais valstybės priešais laikė vadinamuosius [[plečkaitininkai|plečkaitininkus]], t. y. kairiųjų pažiūrų Lietuvos politinius emigrantus, vykdžiusius savo veiklą iš užsienio pasienio regionų. Lietuvoje plečkaitininkai vykdė propagandinę veiklą, spaudos platinimą, taip pat siuntė ginkluotus narius į Lietuvą bei rengė valstybės tarnautojų užpuolimus. Užsienyje jiems paramą teikė Lenkijos vyriausybė. 1927 m. pabaigoje juos pradėta burti į karinį vienetą [[Gardinas|Gardine]], o po jo išformavimo jų veiklos centru tapo Vilnius. Ypač ryškus kairiųjų lietuvių emigrantų pagausėjimas pastebėtas jiems pasitraukus iš Lietuvos po 1927 m. rugsėjo 8–9 d. numalšinto [[Tauragės sukilimas|Tauragės sukilimo]].{{sfn|Petronis|2023|page=97}} „Geležinio Vilko“ nariai buvo atsakingi už informacijos apie plečkaitininkus rinkimą. Jie taip pat vykdė patruliavimus ties Latvijos, Vokietijos sienomis ir [[Lietuvos–Lenkijos demarkacinės linijos|demarkacine linija]] su Lenkija. Atskirais atvejais „vilkai“ bandė infiltruoti savo narius į užsienyje veikusių plečkaitininkų gretas, taip pat renkdavo planus su jais susidoroti fiziškai Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Tuo metu politinių emigrantų grobimą iš kaimyninių valstybių taikė ir Lietuvos kriminalinės policijos agentai (greičiausiai inicijuotas saugumo tarnautojo [[Jonas Statkus (1904)|Jono Statkaus)]].{{sfn|Petronis|2023|pages=97–99}} === Kova su politine opozicija === [[File:Newspaper Rytas, front page, Kaunas, 1928 September 5.png|thumb|right|170px|[[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] straipsnyje „Patamsių riteriai“ išpuolis prieš redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]] siejamas su „Geležinio Vilko“ veikla, 1928 m. rugsėjo 5 d.]] Nors pagrindine „Geležinio Vilko“ priešininke laikyta kairioji opozicija, konfrontacija vyko ir su kitomis politinėmis jėgomis. 1927 m. rugsėjį „vilkams“ įvykdžius išpuolį prieš buvusį [[Šiauliai|Šiaulių]] laikraščio [[Momentas (dienraštis)|„Momentas“]] redaktorių [[Kazys Bridžius|Kazį Bridžių]], opozicijos spaudoje sulaukta smerkiančių straipsnių apie smurtaujančius „vilkus“. 1928 m. rugsėjo 5 d. [[Lietuvos krikščionys demokratai|Lietuvos krikščionių demokratų]] laikraštis [[Rytas (dienraštis)|„Rytas“]] nusikaltimą siejo su gandais apipinta „Geležinio Vilko“ veikla. Straipsnyje nurodyta, kad ši slapta organizacija įsteigta kariniais pagrindais ir kad jos nariai, pasitelkdami teroro priemones, gali siekti visuomenės įbauginimo. Po K. Bridžio pagrobimo „Geležinio Vilko“ vadovybės netenkino nedrausmingas Šiaulių grupės „vilkų“ elgesys, jų išpuolį taip pat smerkė kitų grupės štabų nariai.{{sfn|Petronis|2023|pages=87–88}} 1929 m. parengtame [[Statutas (administracinė teisė)|statute]] atsirado nuostata: <blockquote>Geležinis Vilkas nėra partija ar sąjunga su tam tikra parengta ir vykdoma programa, bet yra aktyvi sargyba, vidaus kariuomenė. (…) Ji skirta kovai su antitautiškumu ir svetimu priešvalstybiniu gaivalu.</blockquote> Organizacija pradėjo ginkluotis. Daug voldemarininkų buvo karo aviacijos lakūnai. Lietuvos karo aviacijos pirmaisiais kūrimosi metais buvo svetimtaučių lakūnų, anglų, vokiečių ir rusų, tačiau po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo kariuomenėje augo patriotinės nuotaikos.<ref name="motuzas">{{cite web|url=http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202104&biRecordId=36439 |title=Karys. 1980, Nr. 2. A. Motuzas. Sparnuotieji metai. |accessdate=2012 m. lapkričio 5 d.}}</ref> Voldemarininkai leido savaitraštį „[[Tautos kelias]]“. 1934 m. dalyvavo [[1934 m. nepavykęs perversmas Lietuvoje|nepavykusiame kariniame perversme]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == * {{cite journal|last=Jurevičiūtė|first=Aušra|title=Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927–1940 metais.|journal=Karo archyvas|year=2003|number=18|pages=209-255|url=http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6489.V_18.PG_209-255/DS.002.0.01.ARTIC}} *{{cite journal |first=Vytautas |last=Petronis |title=Po sporto priedanga: Radikalus dešinysis judėjimas ir "Geležinio Vilko" Sporto Sąjunga Lietuvoje (1928-1930) |issn=0202-3342 |journal=Lietuvos istorijos metraštis |year=2013 |volume=1 |url=https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2014~1488811694739/J.04~2014~1488811694739.pdf |language=lt |pages=101–120}} *{{cite book |first=Vytautas |last=Petronis |date=2023 |title=Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1919–1940) |publisher=Lietuvos istorijos institutas |location=Vilnius |isbn= 9786098314342}} *{{cite encyclopedia |first=Gediminas |last=Rudis |date=24 September 2018 |orig-year=2004 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Gelezinis-Vilkas-43193 |title="Geležinis Vilkas" |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |lang=lt}} *{{cite web |first=Gediminas |last=Rudis |date=31 May 2006 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070311062152/http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |archive-date=11 March 2007 |url-status=dead |url=http://www.komisija.lt/lt/naujiena.php?id=37 |title=Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928–1940 m. |publisher=[[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] |access-date=10 June 2020 |language=lt }} {{SavStr}} [[Kategorija:Voldemarininkai]] 23fi9qeeaeofciv65mwco7hezlzqb7e 104 408620 7947598 7931300 2026-10-18T10:19:27Z CD 677 /* Istorija */ 7947598 wikitext text/x-wiki Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2018 m. Lietuvoje buvo 599 stadionai, 639 futbolo aikštės, 3 futbolo maniežai.<ref>[https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/6798113/Lietuvos+statistikos+metra%C5%A1tis+%282019+m.+leidimas%29.pdf/3a71773a-4eb6-4a2f-8c41-4ad1254be62e Lietuvos statistikos metraštis (2019 m. leidimas), psl. 64]</ref> Remiantis 2019 m. Lietuvos sporto centro informacija, stadionų buvo 583.<ref>https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ec6a398e-ac47-438b-86ae-34110cb83074#/</ref> 2026 m. bendras LFF-VU projektas sukūrė Lietuvos futbolo aikščių žemėlapį. Šioje duomenų bazėje suregistruotos 1057 futbolo aikštės ir aikštelės, kurių išmatavimai yra didesni nei 35×25 m.<ref>[https://www.lff.lt/pristatomas-lietuvos-futbolo-infrastrukturos-zemelapis/ Pristatomas Lietuvos futbolo infrastruktūros žemėlapis.] 2026-04-14, Lff.lt (tikrinta 2026-04-15).</ref> == Istorija == II pasaulinio karo metais Kūno kultūros rūmai planavo visuose apskričių centruose ir didesniuose miesteliuose įrengti 105×70 arba 90×60 m dydžio futbolo aikštes su tribūnomis, persirengimo patalpomis ir prausyklomis. 1942 m. šalyje buvo 44 sporto aikštės (stadionai),<ref>{{LKKSI 1996|101}}</ref> 1959 m. – 24 stadionai,<ref>{{LKKSI 1996|121}}</ref> 1966 m. – 213 futbolo aikščių.<ref>{{lse|futbolas|2026-05-29|Futbolas}}</ref> 1981 m. šalyje buvo 35 stadionai, turintys bent 1500 vietų,<ref>{{LKKSI 1996|153}}</ref> 1982 m. – 33 stadionai, turintys bent 5000 vietų.<ref>{{LTE|10|365||Stadionas}}</ref> 1985 m. Lietuvoje buvo 39 stadionai ir 814 futbolo aikščių.<ref>{{Blaževičius 1998|28}}</ref> 1992 m. pradžioje šalyje jau buvo 50 stadionų, bet jų vis dar nebuvo 3 miestuose ir 20 rajonų.<ref>{{Sportas|1992-02-05}}</ref><ref>{{LKKSI 1996|195}}</ref> Metų pabaigoje stadionų jau buvo 55.<ref>{{LKKSI 1996|226}}</ref> 2018 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis šalyje buvo 599 stadionai, 639 futbolo aikštės, 3 futbolo maniežai.<ref>[https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/6798113/Lietuvos+statistikos+metra%C5%A1tis+%282019+m.+leidimas%29.pdf/ Lietuvos statistikos metraštis (2019 m. leidimas), p. 64]</ref> Pagal 2024 m. informaciją, stadionų buvo 557.<ref>[https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ec6a398e-ac47-438b-86ae-34110cb83074#/ Stadionų skaičius, Plaukimo baseinų skaičius, Sporto salių skaičius, Šaudyklų skaičius, Teniso aikštynų skaičius, Futbolo aikščių skaičius, Sporto maniežų skaičius, Irklavimo sporto bazių skaičius]. Stat.gov.lt (tikrinta 2026-04-14).</ref> {| class=wikitable ! Sporto bazė || 1946 m. || 1950 m. || 1955 m. || 1959 m. || 1966 m. || 1985 m. || 1992 m. || 2010 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || 2021 m. || 2022 m. || 2023 m. || 2024 m. |- | Futbolo aikštės || 56 || 206 || 206 || 298 || 213 || 814 || 618 || 495 || 658 || 652 || 632 || 639 || 664 || 652 || 661 || 673 || 676 || 667 |- | Stadionai || 11 || 11 || 5 || 24 || ? || 39 || 55 || 565 || 596 || 591 || 594 || 599 || 583 || 565 || 565 || 559 || 553 || 557 |- | Futbolo maniežai || - || - || - || - || - || - || ? || 2 || 3 || 3 || 3 || 3 || 9 || 12 || 15 || 13 || 14 || 12 |} == Stadionai pagal dydį == === 500 ir daugiau žiūrovų === {| class="wikitable sortable" !Stadionas!!Talpa!!Miestas, adresas!!Atidarytas!!Iliustracija!!{{santrumpa|D|Danga}} |- |[[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas]]|| 15000 ||[[Kaunas]], [[Ąžuolynas]]||Pastatytas 1925.<br />Renovuotas 1998, 2005, 2022 m. ||[[Vaizdas:Kauno stadionas by Augustas Didzgalvis.jpg|150px]]||bgcolor="lightgreen"|'''Žolė''' |- |[[Aukštaitijos stadionas]]||6600||[[Panevėžys]]||1965||[[Vaizdas:Aukstaitijos stadionas Is Panevezio boksto.JPG|150px]]||bgcolor="grey"|'''{{santrumpa|DD|Dirbtinė danga}}''' |- |[[Mantingos futbolo arena]] (stadionas)<br />''buv. ARVI Arena; Hikvision Arena; Marijampolės futbolo arena''||6250||[[Marijampolė]]||2008||[[Vaizdas:Marijampoles stadiono tribunos.JPG|150px]] |- |[[FK Žalgiris namų stadionas]]<br />''buv. Lokomotyvo stadionas; Vėtros stadionas; LFF stadionas''||5500||[[Vilnius]], Liepkalnio g. 13/2 ||2004||[[Vaizdas:LFF2 by Augustas Didzgalvis.jpg|150px]] |- |[[Klaipėdos centrinis stadionas]]||4428||[[Klaipėda]], Sportininkų g. 46||1925||[[Vaizdas:Klaipėdos centrinis stadionas.JPG|150px]] |- |[[Inkaro stadionas]]<br />''(apleistas)''||buv. 4000<ref>http://www.futbolinis.lt/content/stadium/132/lt</ref></center>||[[Kaunas]]||1937||[[Vaizdas:Inkaro stadionas. Veja.JPG|150px]] |- |[[Alytaus miesto stadionas]]||4000||[[Alytus]], Naujoji g. 2F ||1924||[[Vaizdas:Alytaus stadionas1.JPG|150px]] |- |[[Šiaulių savivaldybės stadionas|Savivaldybės stadionas]]||4000||[[Šiauliai]]||1962||[[Vaizdas:Šiaulių savivaldybės stadionas1.JPG|150px]] |- |[[Vytauto stadionas]]||3000||[[Tauragė]]||1987||[[Vaizdas:Tauragės stadionas, aikštė.JPG|150px]] |- |[[Šilutės miesto stadionas]]||3000||[[Šilutė]]||1938||[[Vaizdas:Šilutės stadionas.jpg|150px]] |- |[[Kėdainių miesto centrinis stadionas]]||3000||[[Kėdainiai]]||1955||[[Vaizdas:Kėdainių stadionas.JPG|150px]] |- |[[Utenio stadionas]]||3000||[[Utena]]|| Pastatytas 1948. Renovuotas 1972, 2013 ||[[Vaizdas:Utenio stadionas.JPG|150px]] |- |[[VDU Valdo Adamkaus sporto centro stadionas]]<br /><small>''(anksčiau – Aleksandro Stulginskio universiteto stadionas (ASU), <br /> Lietuvos žemės ūkio universiteto stadionas (LŽŪU))''</small>||3000 <ref>http://www.futbolinis.lt/content/stadium/24/lt</ref>||[[Akademija (Kaunas)]]|| 1964 ||[[Vaizdas:ASU stadionas.JPG|150px]] |- |[[Telšių miesto centrinis stadionas]]||3000||[[Telšiai]]|| Pastatytas 1970-ųjų pabaigoje. Restauruotas 1986–1991 m., 2010–2016 m. || [[Vaizdas:Telsiai02.jpg|150px]] |- |[[Visagino centrinis stadionas]]||3000||[[Visaginas]], Parko g. 2||Pastatytas 1988 m.<br />Renovuotas 2015 ir 2023 m.||[[Vaizdas:Visagino stadionas 2.JPG|150px]] |- |[[Mažeikių miesto centrinis stadionas]]||2400||[[Mažeikiai]]||1992||[[Vaizdas:Mažeikių sporto centro stadionas.jpg|150px]] |- |[[Gargždų miesto stadionas]]||2300 (sėd.), 3250 (viso)||[[Gargždai]], Kvietinių g. 26 ||1970||[[Vaizdas:Gargždai, stadionas.JPG|150px]] |- |[[Pakruojo miesto stadionas]]||2000||[[Pakruojis]]||2000<ref>http://www.fkkruoja.lt/klubas/pakruojo-miesto-stadionas</ref>|| [[Vaizdas:Pakruojo Stadionas.jpg|150px]] |- |[[Trakų naujasis stadionas]]||2500||[[Trakai]]||2011||[[Vaizdas:Trakų stadionas.JPG|150px]] |- |[[Palangos centrinis stadionas]]||1500||[[Palanga]]||n.d.||[[Vaizdas:Palangos centrinis stadionas.PNG|150px]] |- |[[Raseinių kūno kultūros ir sporto centro stadionas]]||1500||[[Raseiniai]]||||[[Vaizdas:Raseinių stadionas.JPG|150px]] |- | [[Raudondvario stadionas]] || 1500 || [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno raj.]], [[Raudondvaris]], Atgimimo g. 1 || 2024<ref>https://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/raudondvaryje-atidaromas-siuolaikinis-stadionas-1192253</ref> || [[Vaizdas:Hegelmann-Panevėžys 2024h.jpg|150px]] |- | [[FK Transinvest stadionas]] || 1500 || [[Vilniaus rajonas|Vilniaus raj.]], [[Galinė]], Galinės g. 5 || 2025 m.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/528149/transinvest-atidaro-modernu-sporto-kompleksa-vilniaus-rajone</ref> || |- |[[Plungės centrinis stadionas]]||1200||[[Plungė]]||||[[Vaizdas:2020. Plungė, stadionas.JPG|150px]] |- |[[Jonavos centrinis stadionas]]||1008||[[Jonava]]||1987||[[Vaizdas:Central stadium of Jonava.jpg|150px]] |- | [[Klaipėdos FM stadionas]] || 1000 || [[Klaipėda]], Paryžiaus Komunos g. 16A || 1972 m.<br />Restauruotas 2019–2021 m.<ref>https://sa.lt/daugiau-galimybiu-sportininkams-klaipedoje-rekonstruotas-daugiafunkcis-sporto-centras/</ref><br />FIFA II kategorija|| [[Vaizdas:Rumpiske 2023b.jpg|150px]] |- |[[Ukmergės centrinis stadionas]]||1000||[[Ukmergė]]||||[[Vaizdas:Ukmergės stadionas.JPG|150px]] |- | [[Birštono sporto centro stadionas]] || 1000 || [[Birštonas]] || 1961 || [[Vaizdas:Birstonas02.JPG|150px]] |- |[[Biržų centrinis stadionas]]||1000||[[Biržai]]||||[[Vaizdas:Biržai, stadionas.JPG|150px]] |- | [[Kupiškio miesto stadionas]] || 1000 || [[Kupiškis]] || || [[Vaizdas:Kupiškis 2024r.jpg|150px]] |- | [[Vilniaus universiteto stadionas]] || 1000 || [[Vilnius]], Saulėtekio al. 26 || || [[Vaizdas:Sauletekis 2023a.jpg|150px]] |- | [[Kariuomenės stadionas]]<br />''(uždaras)'' || 1000 || [[Kaunas]] || 1928 || |- |[[Gintaro stadionas (Kaunas)|Gintaro stadionas]]<br />''(apleistas)''||buv. 500<ref>http://www.lrytas.lt/verslas/bustas-ir-statybos/ambicingas-projektas-virto-kaunieciu-pasaipu-objektu.htm</ref></center>||[[Kaunas]]||1937||[[Vaizdas:Kauno Gintaro stadionas.JPG|150px]] |- |[[Anykščių miesto stadionas]]||500||[[Anykščiai]]||~1948||[[Vaizdas:Anykščių stadionas.JPG|150px]] |- |[[Pasvalio stadionas]]||500||[[Pasvalys]]||||[[Vaizdas:Pasvalio Stadionas.JPG|150px]] |- |[[Radviliškio miesto centrinis stadionas]]||500||[[Radviliškis]]||1975||[[Vaizdas:Dd aikstele.jpg|150px]] |- |[[Vilkaviškio stadionas]]||500||[[Vilkaviškis]]||||[[Vaizdas:Vilkaviškio stadionas.jpg|150px]] |- |[[Šilalės miesto stadionas]]||500||[[Šilalė]]||||[[Vaizdas:Šilalės stadionas, tribūnos.JPG|150px]] |- | [[Kauno Žalgirio futbolo akademijos stadionas]] <br />''buv. Tauro sporto mokyklos stadionas'' || 500 || [[Kaunas]], Neries krantinės g. 7B || || [[Vaizdas:Neries krantinės parkas. Stadionas.JPG|150px]] |- | [[LFF Kauno treniruočių centras]]<br />''buv. Nacionalinės futbolo akademijos maniežas, <br />bei Kauno futbolo maniežas'' || 500 || [[Kaunas]], Aukštaičių g. 51 || 2001 || [[Vaizdas:Kauno futbolo maniežas (2).JPG|150px]] |- | [[Vilniaus Žemynos gimnazijos stadionas]] || 500 || [[Vilnius]], [[Šeškinė]], Čiobiškio g. 16 || 2005 || [[Vaizdas:Zemynos2 by Augustas Didzgalvis.jpg|150px]] |- | [[Panevėžio Žemynos progimnazijos stadionas]] || 500 || [[Panevėžys]] || 2011 || [[Vaizdas:Žemyna 2024d.jpg|150px]] |- | [[Kretingos šaulių stadionas]]<br/>''buv. Kretingos miesto stadionas''||500||[[Kretinga]], Savanorių g. 23a|| 1953 ||[[Vaizdas:Kretinga, stadionas 2.JPG|150px]] |- | [[Kybartų miesto stadionas]] || 500 || [[Kybartai]], J.Basanavičiaus g. 92 || Pastatytas 1930. Restauruotas 2023 || [[Vaizdas:Kybartai 2024e.jpg|150px]] |- | [[Garliavos stadionas]]<br />''(Anksčiau – Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos stadionas)''||500<ref>https://www.krs.lt/savivaldybe/naujienos/garliavos-stadionas/</ref><ref>https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/garliavoje-atidarytas-stadionas-kuriame-pilnu-matmenu-aikste-miestelio-klubas-nusitaike-i-i-lyga-24-1384294</ref>||[[Kauno rajono savivaldybė|Kauno raj.]], [[Garliava]], Stadiono g.|| 2020 ||[[Vaizdas:Garliavos stadionas.jpg|150px]] |- | [[Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadionas]] || 500 || [[Širvintos]], Vilniaus g. 69 || Rekonstruotas 2018 || [[Vaizdas:Širvintos, Lithuania - panoramio (378).jpg|150px]] |} === Iki 500 žiūrovų === {| class="wikitable sortable" !Stadionas!!Talpa!!Miestas, adresas!!Atidarytas!!Iliustracija |- |[[Kelmės miesto stadionas]]||350||[[Kelmė]]||||[[Vaizdas:Stadionas1.jpg|150px]] |- | [[Jonavos Neries stadionas]] || || [[Jonava]] || || [[Vaizdas:Jonava, Neries stadionas.JPG|150px]] |- | [[Naujosios Vilnios stadionas]] || || [[Vilnius]] || || [[File:Naujoji Vilnia Stadium 3.JPG|150px]] |- | [[Vilniaus Gintaro stadionas]]<br/>''(buv. [[Vingio stadionas]])'' || || [[Vilnius]] || 1954 || [[Vaizdas:Vingio stadionas.JPG|150px]] |- | [[Gytarių stadionas]] || <ref>http://www.saff.lt/index.php?pg=naujienos&nid=1656</ref> || [[Šiauliai]] || 2020 || |- | [[Purienų stadionas]] || <ref>http://www.saff.lt/index.php?pg=naujienos&nid=1656</ref> || [[Šiauliai]] || || [[Vaizdas:Policijos stadionas, Šiauliai.jpg|150px]] |- | [[Širvintų futbolo stadionas]] || || [[Širvintos]], Vilniaus g. 140 || 1950-ieji || [[Vaizdas:Širvintos, Lithuania - panoramio (298).jpg|150px]] |- | [[Panemunės stadionas]]<br/>''(nuo 2025 m. – uždaras)'' || || [[Kaunas]], Kareivinių g. 13|| prieš 1940 m.<br/>atnaujintas 2020 m. || [[Vaizdas:Panemunė, stadionas Kareivinių g.JPG|150px]] |- | [[Fanų stadionas]] || || [[Vilnius]], Linkmenų g. 8 || || |- | [[Žagarės miesto stadionas]] || || [[Žagarė]], Parko g. 1 || || [[Vaizdas:Zagare2.JPG|150px]] |- | [[Juventa 99 stadionas]] || 0 || [[Šiauliai]], Žaliūkių g. 76 || || |- | [[Minijos progimnazijos aikštynas]] || || [[Gargždai]], P.Cvirkos g. 25 || || |- | [[Naujosios Akmenės miesto stadionas]] || 198<ref>https://miestonaujienos.lt/tesiami-darbai-akmenes-rajono-sporto-centro-futbolo-aiksteje/</ref> || [[Naujoji Akmenė]], V.Kudirkos 25A || || [[Vaizdas:Nakmene1.JPG|150px]] |- | [[Prienų stadionas]] || <ref>https://www.prienusportas.lt/apie-mus/</ref> || [[Prienai]], Pramonės g. 20 || 1967 || [[Vaizdas:Prienai01.JPG|150px]] |- | [[Karmėlavos stadionas]]<br/>''Balio Buračo gimnazijos stadionas'' || || [[Karmėlava]], Vilniaus g. 67 || 2022 m. restauruotas || [[Vaizdas:Karmelava 3.jpg|150px]] |- |{{nowrap|[[Lietuvos sporto centro stadionas]]}}<br/>''Iki tol–LEU futbolo stadionas'' || ||[[Vilnius]], [[Žvėrynas]], Kraševskio g. 2||1953 m. <br/>''2020 m. buvo rengiamas rekonstravimo projektas''<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/417441/buves-leu-futbolo-stadionas-zveryne-taps-4-5-tukst-vietu-moderniu-stadionu</ref>|| |- | [[Hanner–VFA stadionas]]<br/>''Buvęs [[Panerio stadionas]]'' || 300 || [[Vilnius]], [[Lazdynai]], Bukčių g. 8A || 2024 m.<ref>https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2024/09/10/paleisti-1815-vilniuje-atidarytas-hanner-finansuotas-futbolo-stadionas</ref> |- | [[Rūdiškių stadionas]] || || [[Rūdiškės]], Trakų g. 71 || 2024 m. Rūdiškių gimnazijos teritorijoje‎‎<ref>https://sa.lt/traku-r-rudiskese-pradeta-miesto-stadiono-statyba/</ref><ref>https://www.trakai.lt/naujienos/6178/rudiskese-atidarytas-miesto-stadionas:4742</ref> || |- | [[Telšių Senasis stadionas]] || <ref>https://tzinios.lt/aplink-klampus-kanalas-aukstos-dilgeles-salia-stovi-vagonelis-telsiu-futbolo-stadiono-realybe/</ref> || [[Telšiai]], Džiugo g. 40 || 1920-ieji || |} == Stadionai pagal dangą == Duomenys pateikiami pagal „Arcgis“ informaciją.<ref>[https://www.arcgis.com/apps/MapTour/index.html?appid=51412fd4a9944b189c529de07ec9e0c0 Lietuvos futbolo stadionai ir maniežai.] Arcgis.com (tikrinta 2024-03-02).</ref> === Natūrali danga === {| class='wikitable sortable' ! Stadionas || Adresas || Talpa || Komandos || Pastabos |- | [[Alytaus miesto stadionas]] || [[Alytus]], Birutės g. 5 || 3748 || „Dainava“ || UEFA II kategorija. |- | [[Birštono sporto centro stadionas]] || [[Birštonas]], B. Sruogos g. 18 || 1000 || „Nemunas“ || Renovuotas 2014 m. |- | [[Druskininkų sportininkų rengimo centro stadionas]] || [[Druskininkai]], Ateities g. 13 || 1500 || || Rekonstruotas 2008–2020 m., atidarytas 2021 m., yra dengtos tribūnos. |- | [[Jonavos miesto centrinis stadionas]] || [[Jonava]], Žeimių g. 17 || 2000 || „Jonava“ || Tribūnos rekonstruotos, šalia įrengta dirbtinės dangos aikštė. |- | [[Dariaus ir Girėno stadionas]] || [[Kaunas]], Perkūno al. 5 || 15026 || „Kauno Žalgiris“ || UEFA IV kategorija. |- | [[Kauno Žalgirio futbolo akademijos stadionas]] || [[Kaunas]], Neries krantinės g. 7b || 500 || „Kauno Žalgiris“ || Įrengtas dirbtinis apšvietimas. |- | [[Kazlų Rūdos miesto stadionas]] || [[Kazlų Rūda]], Taikos g. 2a || 300 || „Kazlų Rūda“ || |- | [[Kelmės miesto stadionas]] || [[Kelmė]], Raseinių g. 15 || 300 || || |- | [[Kybartų miesto stadionas]] || [[Kybartai]], J. Basanavičiaus g. 92a || 500 || „Sveikata“ || Šalia „Saulės“ progimnazijos, rekonstruojamas, bus įrengta nauja 500 vietų dengta tribūna. |- | [[Klaipėdos centrinis stadionas]] || [[Klaipėda]], Sportininkų g. 46 || 4479 || „Neptūnas“ || UEFA I kategorija. |- | [[Kretingos miesto stadionas]] || [[Kretinga]], Savanorių g. 23a || 500 || „Minija“ || Planuojamas rekonstruoti, 2020 m. šalia stadiono įrengta standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštė su 500 vietų dengta tribūna. |- | [[Kupiškio miesto stadionas]] || [[Kupiškis]], Lauko g. 5 || 1000 || || Yra tribūnos su 1000 vietų (488 sėdimos). |- | [[Daugėlių stadionas]] || [[Kuršėnai]], Daugėlių g. 90b || 1399 || „Venta“ || Atnaujintas 2020 m., įrengtas apšvietimas, švieslentė, pusė žiūrovų vietų tribūnoje po stogu, šalia stadiono – mažesnių matmenų dirbtinės dangos aikštė. |- | [[Mantingos futbolo arena]] || [[Marijampolė]], Kauno g. 125 || 6250 || „Sūduva“ || UEFA II kategorija. |- | [[Marijampolės sporto centro stadionas]] || [[Marijampolė]], Sporto g. 1 || 4000 || „Švyturys“ || Senasis „Sūduvos“ stadionas. |- | [[Mažeikių miesto centrinis stadionas]] || [[Mažeikiai]], Sedos g. 57 || 2400 || „Atmosfera“ || Šalia įrengta standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštė. |- | [[Naujosios Akmenės miesto stadionas]] || [[Naujoji Akmenė]], V. Kudirkos g. 29a || 500 || || 2020 m. šalia stadiono įrengta pilnų matmenų dirbtinės dangos aikštė, su 200 vietų žiūrovams. |- | [[Pakruojo miesto stadionas]] || [[Pakruojis]], Stadiono g. 2 || 2000 || || UEFA I kategorija. |- | [[Palangos miesto stadionas]] || [[Palanga]], Sporto g. 3 || 1400 || || |- | [[Aukštaitijos stadionas]] || [[Panevėžys]], Jakšto g. 1 || 6600 || „Panevėžys“ || UEFA II kategorija. Rekonstruotas 2019 m. |- | [[Plungės miesto centrinis stadionas]] || [[Plungė]], S. Dariaus ir S. Girėno g. 29 || 1200 || || Rekonstruotas 2017–2018 m., atidarytas 2019 m., tribūnos su tentiniu stogu, veja prastos būklės. |- | [[Radviliškio miesto stadionas]] || [[Radviliškis]], Radvilų g. 8 || 800 || „Radviliškis“ || Matmenys 102×75 m |- | [[Šiaulių miesto savivaldybės stadionas]] || [[Šiauliai]], S. Daukanto g. 23 || 3000 || Šiaulių FA || UEFA II kategorija |- | [[Vytauto stadionas]] || [[Tauragė]], Vytauto g. 140 || 3000 || „Tauras“ || |- | [[Telšių miesto centrinis stadionas]] || [[Telšiai]], Birutės g. 7 || 2400 || „Džiugas“ || Rekonstruotas. |- | [[Trakų miesto stadionas]] || [[Trakai]], Birutės g. 19a || 200 || || Buvęs „Riterių“ stadionas |- | [[Ukmergės miesto centrinis stadionas]] || [[Ukmergė]], Gruodžio 17-osios g. 52 || 1000 || „Ukmergė“ || Rekonstruotas 2011–2015 m. |- | [[Utenio stadionas]] || [[Utena]], Užpalių g. 100 || 3000 || „Utenis“ || |- | [[Visagino miesto stadionas]] || [[Visaginas]], Parko g. 2c || || || Šalia stadiono yra dirbtinės dangos aikštė. |} === Dirbtinė danga === {| class='wikitable sortable' ! Stadionas || Adresas || Talpa || Komandos || Pastabos |- | [[VDU sporto centro stadionas]] || [[Akademija (Kaunas)]], Studentų g. 9a || 1000 || „Kauno Žalgiris“ || Atidarytas 2021 m., įrengtos sėdimos vietos žiūrovams. |- | [[Alytaus Dainavos progimnazijos stadionas]] || [[Alytus]], Vilties g. 12 || 324 || „Dainava“ || |- | [[Gargždų miesto stadionas]] || [[Gargždai]], Kvietinių g. 26 || 2300 || „Banga“ || UEFA II kategorija. |- | [[Gargždų Minijos progimnazijos stadionas]] || [[Gargždai]], P. Cvirkos g. 25 || || „Banga“ || Aikštynas atnaujintas 2011 m. |- | [[Garliavos futbolo stadionas]] || [[Garliava]], Vytauto g. 4 || 500 || „Garliava“ || Atidarytas 2020 m. šalia A. Mitkaus pagrindinės mokyklos, yra tribūnos. |- | [[Jonavos dirbtinės dangos stadionas]] || [[Jonava]], Žeimių g. 17 || 500 || „Jonava“ || Įrengta šalia Jonavos miesto centrinio stadiono. |- | [[LFF Kauno treniruočių centro stadionas]] || [[Kaunas]], Aukštaičių g. 51 || 500 || „Hegelmann“, „Be1 NFA“ || Yra tribūnos. |- | [[Kėdainių miesto stadionas]] || [[Kėdainiai]], J. Basanavičiaus g. 1 || 1200 || „Nevėžis“ || UEFA I kategorija, ilgai trukusi rekonstrukcija baigta 2020 m., aikštės danga pakeista 2021 m. |- | [[Klaipėdos dirbtinės dangos stadionas]] || [[Klaipėda]], Sportininkų g. 46 || 1000 || „Neptūnas“ || Įrengta šalia Klaipėdos centrinio stadiono, su 1000 sėdimų vietų žiūrovams. |- | [[Panevėžio futbolo akademijos stadionas]] || [[Panevėžys]], Smėlynės g. 2b || 1000 || Panevėžio FA || Buvęs „Draugystės“ stadionas. |- | [[Panevėžio Žemynos progimnazijos stadionas]] || [[Panevėžys]], Ramygalos g. 99 || 620 || „Panevėžys“, „Ekranas“ || Rekonstruotas 2017 m. |- | [[Plungės dirbtinės dangos stadionas]] || [[Plungė]], Mendeno g. 7 || 500 || „Babrungas“ || Įrengtas 2016 m. prie Plungės technologijų ir verslo mokyklos. |- | [[Prienų stadionas]] || [[Prienai]], Pramonės g. 20 || 500 || „Nemunas“ || Stadioną valdo Prienų kūno kultūros ir sporto centras, yra tribūna. |- | [[Gytarių dirbtinės dangos stadionas]] || [[Šiauliai]], Kviečių g. 7 || 500 || Šiaulių FA |- | [[Šilutės miesto stadionas]] || [[Šilutė]], Stadiono g. 12 || 3000 || „Šilutė“ || 2021 m. patiesta dirbtinė danga, planuojama tribūnų rekonstrukcija. |- | [[Širvintų futbolo stadionas]] || [[Širvintos]], Vilniaus g. 69 || 500 || „Transinvest“ || Atidarytas 2018 m. šalia L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos, yra tribūnos. |- | [[Tauragės senasis dirbtinės dangos stadionas]] || [[Tauragė]], Birutės g. 66 || 700 || „Tauras“ || |- | [[Telšių Ateities progimnazijos stadionas]] || [[Telšiai]], Lygumų g. 47 || 300 || „Džiugas“ || Įrengtas prie „Ateities“ progimnazijos. |- | |[[FK Žalgiris namų stadionas]] || [[Vilnius]], Stadiono g. 2 || 5067 || „Žalgiris“, „Riteriai“ || UEFA III kategorija, matmenys 105×68 m |- | [[Vilniaus Senvagės gimnazijos stadionas]] || [[Vilnius]], Širvintų g. 80 || 500 || || Atnaujintas 2015 m., yra tribūnos. |} === Futbolo maniežai === {| class="wikitable sortable" ! Maniežas || Talpa || Miestas, adresas || Atidarytas || Iliustracija || Pastabos |- | [[Sportima arena]] || 3157 || [[Vilnius]], Ąžuolyno g. 5 || 2001 || [[Vaizdas:Sportima Arena.JPG|150px]] || Šaltuoju metų naudojama stipriausių Vilniaus komandų. |- | [[Marijampolės futbolo arenos maniežas]] || 2660 || [[Marijampolė]], Kauno g. 125 || 2008 || [[Vaizdas:ARVI futbolo arena.JPG|150px]] || Stovi šalia Marijampolės futbolo stadiono. |- | [[Nacionalinės futbolo akademijos maniežas]] || <ref>http://www.lff.lt/lt/maniezo_nuoma_nfa</ref> || [[Kaunas]], Aukštaičių g. 51 || 2001 || [[Vaizdas:Kauno futbolo maniežas.JPG|150px]] || Įrengtas prie NFA stadiono. |- | [[Vilijampolės futbolo maniežas]] || 100 || [[Kaunas]], Jovarų g. 4 || 2019 || [[Vaizdas:Kaunas, pripučiamas maniežas.JPG|150px]] || Pripučiamas maniežas įrengtas 2019 m. buvusio „Kelininko“ stadiono vietoje. |- | [[BFA arena]] || <ref>http://wikimapia.org/6229228/lt/BFA-arena</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/427610/bfa-maniezo-gelbejimo-operacija-padetis-vis-dar-ekstremali</ref> || [[Vilnius]], D. Gerbutavičiaus g. 9 || 2019 || [[Vaizdas:BFA arena.png|150px]] || Įrengta 2019 m. greta „Ryto“ progimnazijos, pripučiamu kupolu uždengus standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštę. |- | [[Pilaitės gimnazijos maniežas]] || <ref>https://www.sportas.lt/naujiena/418015/pilaiteje-atidaromas-naujas-dengtas-futbolo-maniezas</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/427599/sostineje-vienu-maniezu-maziau-pilaites-kupolas-ziemos-isdaigu-neatlaike</ref> || [[Vilnius]], Įsruties g. 3 || 2020 || [[Vaizdas:Pilaites maniezas.jpg|150px]] || Atidarytas 2020 m. kaip pripučiamas maniežas, pilnų matmenų, dirbtinės dangos. |- | [[Riešės futbolo arena]] || || [[Vilniaus rajono savivaldybė|Vilniaus raj.]], [[Riešės seniūnija|Riešės sen.]], [[Kalinas]], Versmių g. 31 || 2024 || || Atitinkantis „FIFA Quality Pro“ standartus<ref>https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/dygsta-lyg-grybai-salia-sostines-dar-vienas-futbolo-stadionas-24-2304768</ref> |- | [[Panevėžio futbolo maniežas]]<br/>''Beržų progimnazijos maniežas'' || 500 || [[Panevėžys]], Beržų g. 37 || 2025<ref>https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/panevezyje-bus-pastatytas-pirmasis-regione-futbolo-maniezas-24-2179976</ref> || || Atitinkantis „FIFA Quality Pro“ standartus<ref>https://www.panevezys.lt/lt/naujienos/pripuciamas-futbolo-maniezas-61js.html</ref> |} == Kitos kategorijos == === Statomi stadionai === {| class="wikitable sortable" !Stadionas!!Talpa!!Miestas, adresas!!Datos!!Iliustracija |- |[[Nacionalinis stadionas (Vilnius)|Nacionalinis stadionas]]||25000||[[Vilnius]]|| Pradėta 1987 m.<br /> Pratęsta 2008 m., 2019 m. 2022 m.<br /> Planuojama užbaigti 2026 m. ||[[Vaizdas:Lietuvos nacionalinis stadionas2013.JPG|250px]] |- |[[Naujosios Vilnios futbolo kompleksas]]||3500||[[Vilnius]]||Projektavimo pradžia 2004 m.<br />Projektavimas sustabdytas 2009 m. |- | [[Utenos Krašuonos progimnazijos stadionas]] <br />''(renovacija)'' || || [[Utena]], V.Kudirkos g. 5 || Pradėta renovuoti 2022 m.<ref>https://www.uaff.lt/2022/04/16/utenoje-kuriama-nauja-sporto-baze/</ref> |- | Šiaulių maniežas || 1000 || [[Šiauliai]], Jablonskio g. 14 || Statybų pradžia – 2024 m. <br />Numatyta pabaiga – <s>2026 m.</s><ref>https://www.lff.lt/siauliuose-jau-kyla-naujas-sporto-maniezas-ikasta-simboline-kapsule/</ref> 2027 m. III ketvirtis |- | Aleksoto arena || 1000 || [[Kaunas]], [[Aleksotas]], Europos pr. 105A || Statybų pradžia numatyta – 2024 m. Pradėta – 2026 m. rugpjūtį.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/546464/pradedamos-futbolo-ir-regbio-arenos-statybos-aleksote</ref><br />Numatyta pabaiga – 2027 m. rudenį.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/516977/kaunas-tesia-sporto-infrastrukturos-pletra-aleksote-iskils-moderni-futbolo-ir-regbio-arena</ref> |- | Klaipėdos pripučiamas futbolo maniežas || ||[[Klaipėda]], Sportininkų g. 46 || Sutartis pasirašyta 2025 m. gruodį.<ref>https://www.atviraklaipeda.lt/2025/12/19/pripuciamas-futbolo-maniezas-uz-3-milijonus/</ref> |} === Nugriauti stadionai === {| class="wikitable sortable" !Stadionas!!Talpa!!Miestas, adresas!!Atidarytas!!Nugriautas!!Iliustracija |- | [[Žalgirio stadionas]]||15030||[[Vilnius]]||1950-2011||2016||[[Vaizdas:Žalgiris-Stadion.jpg|150px]] |- | [[Vilniaus legionų I pėstininkų pulko stadionas]]||1500||[[Vilnius]]||1933||~2000|| |- | [[Kauno Makabi stadionas]]||2500||[[Kaunas]]||~1920||~1940|| |- | [[Kauno Žalgirio stadionas]]||<ref>http://futbolas.lietuvai.lt/%C5%BDalgirio_stadionas,_Kaunas</ref><ref>http://www.verslosavaite.lt/index.php/Nekilnojamasis-turtas/Kauno-valdzia-kaltinimus-del-naujo-stadiono-statybos-pavadino-nepagristais.html</ref>||[[Kaunas]], K. Baršausko g. 66A||1969||2003|| |- | [[Kelininko stadionas]]||<ref>http://lfe.lt/Kauno-Kelininko-stadionas/stadionas-370</ref>||[[Kaunas]], Jovarų g. 4||||~2000|| |- | [[Naujosios Vilnios senasis stadionas]] || || [[Vilnius]] || 1944 ||~2010|| [[Vaizdas:Naujoji Vilnia Park20.JPG|150px]] |- | [[Baltijos stadionas]] || 1500 || [[Klaipėda]], Minijos g. 180 || ~1950||2011|| |} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://vu-lt.maps.arcgis.com/apps/instant/basic/index.html?appid=b29a55ef1eda46d7990dfe8f11bf51eb LFF-VU projektas: žemėlapis „Lietuvos futbolo aikštės“] (Arcgis.com) * [https://www.europlan-online.de/index.php?s=land&id=23 Litauen] (Europlan-online.de) * [https://web.archive.org/web/20190916190315/http://arenysportowe.eu/s/litwa/ Lietuvos stadionai.] Arenysportowe.eu (archyvuota 2019-09-16) {{Lietuvos sporto arenos}} [[Kategorija:Lietuvos futbolo stadionai| ]] [[Kategorija:Lietuvos sporto sąrašai]] [[Kategorija:Futbolo sąrašai]] qwvx3r9bca7rql1kv1zk906gch2z95n 0 429633 7947585 7790393 2026-10-18T09:26:52Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947585 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Carl Knauf | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1893||}} | gimimo vieta = [[Bad Godesbergas]], [[Vokietijos imperija]] | mirties data = {{Mirė|1944|04|01|1893||}} | mirties vieta = [[Nida]], [[Trečiasis Reichas]]| palaidotas = [[Nidos etnografinės kapinės]] | tautybė = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = Friedel Riefenstahl | vaikai = | veikla = Dailininkas. | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Karlas Knaufas''' ([[1893]] m. [[Bad Godesbergas|Bad Godesberge]], [[Vokietijos imperija]] - [[1944]] m. [[balandžio 1]] d. [[Nida|Nidoje]], [[Trečiasis Reichas]]) – vokiečių dailininkas, [[impresionizmas|vėlyvojo impresionizmo]] srovės atstovas. == Biografija == Gimė [[1893]] m. Bad Godesberge, studijavo [[Diuseldorfas|Diuseldorfo]] dailės akademijoje. [[1921]] m. [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] pristatė pirmąją, o [[1932]] m. [[Klaipėda|Klaipėdoje]] surengė didžiausią savo personalinę parodą. Dailininko paveiksluose dominavo Kuršių nerijos kraštovaizdis, jį ypač žavėjo mariose plaukiojantys kurėnai. Itin populiarus yra Karlo Knaufo tapytas vadinamasis „itališkas vaizdas“ – žvilgsnis nuo Uošvės kalno į Purvynės žvejų namelius ir įlanką su žvejų laivais. Nuo [[1931]] m. iki savo mirties gyveno Nidos priemiestyje Skruzdynėje, ant Uošvės kalno. Jo namą suprojektavo architektas Herbertas Reissmannas, o pats menininkas įdėjo daug pastangų dailindamas pastato išorę ir vidų. Buvo nudažytas tradicinėmis žvejo namo spalvomis – sienos rudos, langų apvadai, [[Sandrikas|sandrikai]], [[vėjalentė]]s ir [[Lėkis|lėkiai]] – mėlyni ir balti. [[Stogas]] dengtas tamsiai raudonos spalvos [[čerpė]]mis. Priklausė [[Nidos dailininkų kolonija]]i, buvo vedęs Friedel Riefenstahl iš [[Gdanskas|Dancigo]]. Dėl silpnos sveikatos Skruzdynėje gyvendavo tik vasaromis, o žiemomis keliaudavo po pietinę Europą. Po staigios mirties buvo palaidotas [[Nidos etnografinės kapinės|Nidos žvejų kapinaitėse]], tiksli kapo vieta nėra žinoma. Šiandieną Karlą Knaufą primena kapinėse pastatytas kryžius. Darbai saugomi [[Rytų Prūsijos muziejus|Rytų Prūsijos muziejuje]] [[Liuneburgas|Liuneburge]] bei privačiose kolekcijose. <gallery> Vaizdas:Haus von Carl Knauf.tif|K. Knaufo namas Nidoje Skruzdynės g. 15 Vaizdas:Carl Knauf, Hafflandschaft bei Purwin, ohne Jahr, 69x62 cm.jpg|Vaizdas nuo Uošvės kalno į Purvynės kaimą Vaizdas:Stube im Sonnenlicht - Carl Knauf.jpg|Dailininko namo Nidoje interjeras </gallery> ==Šaltiniai== {{Commonscat|Carl Knauf}} * Kristina Jokubavičienė. ''Carlas Knaufas: „Turiu silpnybę tapyti kopas ir kurėnus...“'' ==Literatūra== * Bernd Schimpke. ''Niddden, Landschaft der Sehnsucht'' – Hamburg: Schimpke Kunstverlag, 2012 ISBN 978-3-9815135-0-9 == Nuorodos == * [http://www.kuenstlerkolonie-nidden.de/allgemein/home/kuenstlerkolonie-nidden.html Nidos dailininkų kolonijos tinklalapis (vok.)]; * [http://www.durys.daily.lt/?lt=1296744586 Primena kraštiečius dailininkus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131021124609/http://www.durys.daily.lt/?lt=1296744586 |date=2013-10-21 }}; * [https://web.archive.org/web/20131021133953/http://www.baltictravel.de/ausstellung-naujas-katalog.pdf Nidos dailininkų kolonijos darbų katalogas]; * {{cite web |title=Pirmieji spalvoti Nidos vaizdai |url=http://lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/pirmieji-spalvoti-nidos-vaizdai/161967 |archive-url=https://archive.ph/MTKt5 |archive-date=2013-10-21}} * [http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1214 K. Knaufo namas kultūros paveldo registre]. {{DEFAULTSORT:Knauf, Carl}} [[Kategorija:Mažosios Lietuvos asmenybės]] [[Kategorija:Vokietijos tapytojai impresionistai]] 07apw9iy6dgsvodda9hryh61k63rcbv 0 435473 7947407 7824064 2026-10-17T13:19:51Z Makenzis 46558 7947407 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Everton LFC | image = [[Vaizdas:Everton FC (2013).png|150px]] | fullname = Everton Ladies Football Club | nickname = ''The Toffees'', ''The Blues'' | founded = 1983 m. (kaip „Hoylake WFC“) | ground = [[Goodison Park]] | capacity = 39 414 | chairman = | manager = Brian Sørensen | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 8 vieta, [[FA Women's Super League]] | pattern_la1 = _evertonfc1920h | pattern_b1 = _evertonfc1920h | pattern_ra1 = _evertonfc1920h | pattern_sh1 = _evertonfc1920h | pattern_so1 = _evertonfc1920h | leftarm1 = 0D00E9 | body1 = 0D00E9 | rightarm1 = 0D00E9 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = | pattern_b2 = _evertonfc1920a | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _evertonfc1920a | leftarm2 = ff6464 | body2 = ff6464 | rightarm2 = ff6464 | shorts2 = 090040 | socks2 = ff6464 |website = http://everton.fawsl.com/index.html }} '''Evertono moterų futbolo klubas''' ({{en| Everton LFC}}) – [[Anglija|Anglijos]] [[Premier League]] rungtyniaujančio [[Liverpulis|Liverpulio]] „[[Everton FC|Evertono]]“ klubo filialas, įkurtas 1983 m. Šiuo metu komanda rungtyniauja [[FA Women's Super League|FA WSL]] čempionate, o namų rungtynes nuo 2005/26 m. žaidžia [[Goodison Park]]. == Istorija == Klubas buvo įkurtas 1983 m. kaip „Hoylake WFC“. 1987–88 m. buvo laimėta Šiaurės vakarų lyga ir pasiektas moterų FA taurės finalas, kuriame pralaimėta „Doncaster Belles“ 1–3. 1995 m. pavadinimas buvo pakeistas į „Everton LFC“. 1997 m. pasiektas Premier lygos taurės finalas, o po metų laimėtas ir lygos turnyras, kuris iki šiol yra didžiausia klubo pergalė. 1999 m. komanda pasiekė Lygos taurės finalą, o 2005 m. – FA taurės finalą, tačiau abu kartus pralaimėjo. 2007–08 m. sezone klubas dalyvavo [[UEFA Women‘s Cup]] varžybose., o pirmajame susitikime 4–0 įveikė „[[MFK Gintra-Universitetas|Gintros-Universiteto]]“ komandą. 2010 m. buvo laimėta FA taurė, o 2011 m. UEFA Čempionų lygos turnyre pasiektas ketvirtfinalis.<ref>{{cite web |title=Lincoln Ladies FA Women's Super League bid success |url=http://news.bbc.co.uk/sport1/hi/football/women/8579715.stm |date=22 March 2010 |work=BBC |accessdate=2 April 2010}}</ref> == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20172018/spring-series/r42766/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Titulai == [[Vaizdas:Everton LFC women's fa cup 2010.JPG|thumb|2010 m. taurės apdovanojimai]] *'''FA Women's Premier League National Division:''' ** '''Laimėta (1):''' 1997–98 ** '''2 vieta (5):''' 2005–06, 2006–07, 2007–08, 2008–09, 2009–10 *'''FA Women's Cup:''' ** '''Laimėta (2):''' 1988–89, 2009–2010 ** '''Finalas (2):''' 1987–88, 2004–05 *'''FA Women's Premier League Cup:''' ** '''Laimėta (1):''' 2007–08 ** '''Finalas (2):''' 1996–97, 1998–99 *'''FA Women's Community Shield:''' ** '''Finalas (2):''' 2006–07, 2008–09 *'''Liverpool County FA Cup''': ** '''Laimėta (3):''' 2006, 2007, 2008''' == Žaidėjos == Atnaujinta; [[2021]] m. [[rugpjūčio 25]] d.<ref>[https://www.evertonfc.com/teams/ladies Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player | nat=ENG |no=1 | pos=GK | name=[[Sandy MacIver]]}} {{Fs player | nat=ENG |no=3 | pos=DF | name=[[Danielle Turner]]}} {{Fs player | nat=ENG |no=6 | pos=DF | name=[[Gabrielle George]]}} {{fs player | nat=ENG |no=8 | pos=MF | name=[[Izzy Christiansen]]}} {{fs player | nat=ENG |no=9 | pos=FW | name=[[Toni Duggan]]}} {{Fs player | nat=NIR |no=10| pos=FW | name=[[Simone Magill]]}} {{fs player | nat=SCO |no=11| pos=FW | name=[[Claire Emslie]]}} {{fs player | nat=USA |no=12| pos=GK | name=[[Maria Kirby]]}} {{fs player | nat=DEN |no=14| pos=FW | name=[[Nicoline Sørensen]]}} {{fs player | nat=SCO |no=17| pos=MF | name=[[Lucy Graham]] |other=kapitonė}} {{fs player | nat=FRA |no=19| pos=FW | name=[[Valérie Gauvin]]}} {{Fs player | nat=ENG |no=20| pos=MF | name=[[Megan Finnigan]]}} {{fs mid}} {{fs player | nat=GER |no=21| pos=DF | name=[[Leonie Maier]]}} {{fs player | nat=DEN |no=22| pos=DF | name=[[Rikke Sevecke]]}} {{fs player | nat=ENG |no=26| pos=MF | name=[[Grace Clinton]]}} {{fs player | nat=SWE |no=28| pos=MF | name=[[Hanna Bennison]]}} {{fs player | nat=ENG |no=30| pos=DF | name=[[Poppy Pattinson]]}} {{fs player | nat=ENG |no= | pos=GK | name=[[Anna Pedersen]]}} {{fs player | nat=FRA |no= | pos=MF | name=[[Kenza Dali]]}} {{fs player | nat=SWE |no= | pos=FW | name=[[Anna Anvegård]]}} {{fs player | nat=SWE |no= | pos=DF | name=[[Nathalie Björn]]}} {{fs player | nat=WAL |no= | pos=FW | name=[[Elise Hughes]]}} {{fs player | nat=IRL |no= | pos=GK | name=[[Courtney Brosnan]]}} {{fs player | nat=ITA |no= | pos=MF | name=[[Aurora Galli]]}} {{fs end}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://everton.fawsl.com// Klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140306121202/http://everton.fawsl.com/ |date=2014-03-06 }} * [ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/everton-fc/33714/ Globalsportsarchive] {{Everton FC}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] [[Kategorija:Liverpulis]] 55ymg98auknqvqpj0kgzf92s7zymkpu 7947408 7947407 2026-10-17T13:21:54Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7947408 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Everton LFC | image = [[Vaizdas:Everton FC (2013).png|150px]] | fullname = Everton Ladies Football Club | nickname = ''The Toffees'', ''The Blues'' | founded = 1983 m. (kaip „Hoylake WFC“) | ground = [[Goodison Park]] | capacity = 39 414 | chairman = | manager = Brian Sørensen | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 8 vieta, [[FA Women's Super League]] | pattern_la1 = _evertonfc1920h | pattern_b1 = _evertonfc1920h | pattern_ra1 = _evertonfc1920h | pattern_sh1 = _evertonfc1920h | pattern_so1 = _evertonfc1920h | leftarm1 = 0D00E9 | body1 = 0D00E9 | rightarm1 = 0D00E9 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = | pattern_b2 = _evertonfc1920a | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _evertonfc1920a | leftarm2 = ff6464 | body2 = ff6464 | rightarm2 = ff6464 | shorts2 = 090040 | socks2 = ff6464 |website = http://everton.fawsl.com/index.html }} '''Evertono moterų futbolo klubas''' ({{en| Everton LFC}}) – [[Anglija|Anglijos]] [[Premier League]] rungtyniaujančio [[Liverpulis|Liverpulio]] „[[Everton FC|Evertono]]“ klubo filialas, įkurtas 1983 m. Šiuo metu komanda rungtyniauja [[FA Women's Super League|FA WSL]] čempionate, o namų rungtynes nuo 2005/26 m. žaidžia [[Goodison Park]]. == Istorija == Klubas buvo įkurtas 1983 m. kaip „Hoylake WFC“. 1987–88 m. buvo laimėta Šiaurės vakarų lyga ir pasiektas moterų FA taurės finalas, kuriame pralaimėta „Doncaster Belles“ 1–3. 1995 m. pavadinimas buvo pakeistas į „Everton LFC“. 1997 m. pasiektas Premier lygos taurės finalas, o po metų laimėtas ir lygos turnyras, kuris iki šiol yra didžiausia klubo pergalė. 1999 m. komanda pasiekė Lygos taurės finalą, o 2005 m. – FA taurės finalą, tačiau abu kartus pralaimėjo. 2007–08 m. sezone klubas dalyvavo [[UEFA Women‘s Cup]] varžybose., o pirmajame susitikime 4–0 įveikė „[[MFK Gintra-Universitetas|Gintros-Universiteto]]“ komandą. 2010 m. buvo laimėta FA taurė, o 2011 m. UEFA Čempionų lygos turnyre pasiektas ketvirtfinalis.<ref>{{cite web |title=Lincoln Ladies FA Women's Super League bid success |url=http://news.bbc.co.uk/sport1/hi/football/women/8579715.stm |date=22 March 2010 |work=BBC |accessdate=2 April 2010}}</ref> == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20172018/spring-series/r42766/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- |} == Titulai == [[Vaizdas:Everton LFC women's fa cup 2010.JPG|thumb|2010 m. taurės apdovanojimai]] *'''FA Women's Premier League National Division:''' ** '''Laimėta (1):''' 1997–98 ** '''2 vieta (5):''' 2005–06, 2006–07, 2007–08, 2008–09, 2009–10 *'''FA Women's Cup:''' ** '''Laimėta (2):''' 1988–89, 2009–2010 ** '''Finalas (2):''' 1987–88, 2004–05 *'''FA Women's Premier League Cup:''' ** '''Laimėta (1):''' 2007–08 ** '''Finalas (2):''' 1996–97, 1998–99 *'''FA Women's Community Shield:''' ** '''Finalas (2):''' 2006–07, 2008–09 *'''Liverpool County FA Cup''': ** '''Laimėta (3):''' 2006, 2007, 2008''' == Žaidėjos == Atnaujinta; [[2021]] m. [[rugpjūčio 25]] d.<ref>[https://www.evertonfc.com/teams/ladies Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player | nat=ENG |no=1 | pos=GK | name=[[Sandy MacIver]]}} {{Fs player | nat=ENG |no=3 | pos=DF | name=[[Danielle Turner]]}} {{Fs player | nat=ENG |no=6 | pos=DF | name=[[Gabrielle George]]}} {{fs player | nat=ENG |no=8 | pos=MF | name=[[Izzy Christiansen]]}} {{fs player | nat=ENG |no=9 | pos=FW | name=[[Toni Duggan]]}} {{Fs player | nat=NIR |no=10| pos=FW | name=[[Simone Magill]]}} {{fs player | nat=SCO |no=11| pos=FW | name=[[Claire Emslie]]}} {{fs player | nat=USA |no=12| pos=GK | name=[[Maria Kirby]]}} {{fs player | nat=DEN |no=14| pos=FW | name=[[Nicoline Sørensen]]}} {{fs player | nat=SCO |no=17| pos=MF | name=[[Lucy Graham]] |other=kapitonė}} {{fs player | nat=FRA |no=19| pos=FW | name=[[Valérie Gauvin]]}} {{Fs player | nat=ENG |no=20| pos=MF | name=[[Megan Finnigan]]}} {{fs mid}} {{fs player | nat=GER |no=21| pos=DF | name=[[Leonie Maier]]}} {{fs player | nat=DEN |no=22| pos=DF | name=[[Rikke Sevecke]]}} {{fs player | nat=ENG |no=26| pos=MF | name=[[Grace Clinton]]}} {{fs player | nat=SWE |no=28| pos=MF | name=[[Hanna Bennison]]}} {{fs player | nat=ENG |no=30| pos=DF | name=[[Poppy Pattinson]]}} {{fs player | nat=ENG |no= | pos=GK | name=[[Anna Pedersen]]}} {{fs player | nat=FRA |no= | pos=MF | name=[[Kenza Dali]]}} {{fs player | nat=SWE |no= | pos=FW | name=[[Anna Anvegård]]}} {{fs player | nat=SWE |no= | pos=DF | name=[[Nathalie Björn]]}} {{fs player | nat=WAL |no= | pos=FW | name=[[Elise Hughes]]}} {{fs player | nat=IRL |no= | pos=GK | name=[[Courtney Brosnan]]}} {{fs player | nat=ITA |no= | pos=MF | name=[[Aurora Galli]]}} {{fs end}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://everton.fawsl.com// Klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140306121202/http://everton.fawsl.com/ |date=2014-03-06 }} * [ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/everton-fc/33714/ Globalsportsarchive] {{Everton FC}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] [[Kategorija:Liverpulis]] 7o8nm6nutnsh8k6rau301o60n5v5b1l 0 443794 7947501 6931246 2026-10-17T20:10:11Z Vilensija 40695 atn. 7947501 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Biliakiemis, Puntukas.JPG |plotis = 280 |fotoinfo = Biliakiemio Puntukas su kaimo senbuviu, 2014 m. |herb = |žeml = |lat=55.449255|long=25.691185 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Utenos rajono savivaldybė |sen = Utenos seniūnija |aukštis = 3,07 |plotas = 5,85x4,43 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = }} '''Biliakiemio Puntukas''' – masyvus [[riedulys]], savivaldybės saugomas [[gamtos paveldo objektas]], esantis [[Biliakiemis|Biliakiemyje]], [[Utenos rajonas|Utenos rajone]], apie 6 km į pietryčius nuo [[Utena|Utenos]]. Ties kaimo pietine riba, prie kelio {{RK4911}}, pastatyta nuoroda „1 km“ (daugiau nėra). Važiuojama laukų keliais, aplenkiant senas fermas iš dešinės pusės. Didesnė kalvoto laukų keliuko dalis eina ganyklų pakraščiais, tarpumiškiais. Stūkso nedidelėje laukymėje, ant kalvelės, buvusioje ūkininko Alfonso Ramelio sodyboje. Vietoje yra pažymėtas, pastatyta informacinė lenta. Biliakiemio akmuo pagal dydį patektų į dabar saugomų riedulių – geologinių paminklų pirmąjį dešimtuką.<ref>[http://naturalusakmuo.eu/resursai/Lietuvoje/Akmenys-gamtos-paminklai.html Akmenys – gamtos paminklai]</ref> Paskelbtas saugomu 2002 m. [[Vaizdas:Biliakiemio Puntukas, ženklas.JPG|miniatiūra|240px|left|Akmuo aptvertas, yra informacinė lenta]] [[Vaizdas:Biliakiemis, atkastas akmuo.JPG|miniatiūra|240px|left|Atkastas riedulys, 2016 m. rugsėjo mėn.]] Biliakiemio Puntukas 2016 m. pavasarį buvo atkastas. Anksčiau tikslus šio akmens aukštis nebuvo žinomas, nes didesnė dalis slėpėsi po žeme. Nuožulnioji, orientuota į pietryčius akmens plokštuma jungėsi su žemės paviršiumi. Viršutinė dalis buvo šiek tiek apskaldyta, centre pasilikusi duobutė. Didžioji riedulio paviršiaus dalis buvo apkerpėjusi. Dėl mechaninio [[dūlėjimas|dūlėjimo]] riedulio paviršius nusėtas nedidelių, iki 1 cm skersmens duobučių, susidariusių neišlikus kalio [[Lauko špatas|feldšpatų]], [[Plagioklazas|plagioklazų]], [[biotitas|biotito]] [[mineralas|mineralams]]. Riedulį daug kur dengė prašviesėjusių mineralų taip vadinama „dūlėjimo žievė" (iki 1 cm storio). [[Melioracija|Melioruojant]] buvo nesėkmingai bandoma riedulį išjudinti buldozeriais. Pasak vietos gyventojų, smalsuoliai yra bandę pasikasti gilyn iki juosmens, tačiau giliau akmuo tik platėjo. Buvo netgi manančių, kad jis gali būti didesnis ir už garsųjį [[Puntukas|Puntuko akmenį]], esantį [[Anykščių rajonas|Anykščių rajone]]. Akmens forma netaisyklinga. == Geofiziniai tyrimai ir akmens atkasimas == Siekiant įvertinti šio granitinio riedulio reikšmingumą pagal jo dydį ir kitus geologinių objektų parametrus, 2015 m. pavasarį [[Lietuvos geologijos tarnyba|Lietuvos geologijos tarnybos]] specialistai prie riedulio atliko sekliosios [[geofizika|geofizikos]] tyrimus.<ref>[http://www.utenosseniunija.lt/aktuali-informacija/422-geologai-pradejo-biliakiemio-puntuko-tyrimus Geologai pradėjo „Biliakiemio Puntuko‘‘ tyrimus]</ref> Buvo nustatytos savitųjų elektrinių varžų modelio anomalijos. Priimtas sprendimas atkasti riedulį ir patikslinti jo matmenis, daugiau sužinoti apie kraštą dengusį ledynmetį. Riedulys buvo atkastas 2016 m. gegužės mėn. <ref>[http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/atkastas-utenos-milzinas-biliakiemio-puntukas-642-627525 Atkastas Utenos milžinas – Biliakiemio Puntukas (nuotrauka)]</ref> == Patikslinti duomenys == Pagrindiniai matmenys pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą:<ref>[https://stvk.lt/map/S0310100010112-biliakiemio-puntukas?x=25.6912&y=55.4492&zoom=16.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Biliakiemio Puntukas] ''stvk.lt/map''</ref> * Aukštis: 3,07 m (0,95 m – antžeminė dalis iki atkasimo) * Ilgis: 5,85 m * Plotis: 4,43 m * Perimetras: 16 m == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Biliakiemio Puntukas}} * [http://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml Lietuvos geologijos tarnyba. Geotopai (išrašas)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170510122307/http://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml |date=2017-05-10 }} * [http://www.utenosseniunija.lt/lankytinos-vietos/64-biliakiemis Utenos seniūnija. Biliakiemio Puntukas] ''utenosseniunija.lt'' * [http://old.utena.lt/index.php?ItemId=18764 Biliakiemio Puntukas] ''utena.lt'' {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Utenos rajono paveldas]] [[Kategorija:Biliakiemis]] 12nk654sln0t7enzq8p5dtp5odoaka0 7947541 7947501 2026-10-18T05:38:35Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947541 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Biliakiemis, Puntukas.JPG |plotis = 280 |fotoinfo = Biliakiemio Puntukas su kaimo senbuviu, 2014 m. |herb = |žeml = |lat=55.449255|long=25.691185 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Utenos rajono savivaldybė |sen = Utenos seniūnija |aukštis = 3,07 |plotas = 5,85x4,43 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = }} '''Biliakiemio Puntukas''' – masyvus [[riedulys]], savivaldybės saugomas [[gamtos paveldo objektas]], esantis [[Biliakiemis|Biliakiemyje]], [[Utenos rajonas|Utenos rajone]], apie 6 km į pietryčius nuo [[Utena|Utenos]]. Ties kaimo pietine riba, prie kelio {{RK4911}}, pastatyta nuoroda „1 km“ (daugiau nėra). Važiuojama laukų keliais, aplenkiant senas fermas iš dešinės pusės. Didesnė kalvoto laukų keliuko dalis eina ganyklų pakraščiais, tarpumiškiais. Stūkso nedidelėje laukymėje, ant kalvelės, buvusioje ūkininko Alfonso Ramelio sodyboje. Vietoje yra pažymėtas, pastatyta informacinė lenta. Biliakiemio akmuo pagal dydį patektų į dabar saugomų riedulių – geologinių paminklų pirmąjį dešimtuką.<ref>[http://naturalusakmuo.eu/resursai/Lietuvoje/Akmenys-gamtos-paminklai.html Akmenys – gamtos paminklai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140812054258/http://naturalusakmuo.eu/resursai/Lietuvoje/Akmenys-gamtos-paminklai.html |date=2014-08-12 }}</ref> Paskelbtas saugomu 2002 m. [[Vaizdas:Biliakiemio Puntukas, ženklas.JPG|miniatiūra|240px|left|Akmuo aptvertas, yra informacinė lenta]] [[Vaizdas:Biliakiemis, atkastas akmuo.JPG|miniatiūra|240px|left|Atkastas riedulys, 2016 m. rugsėjo mėn.]] Biliakiemio Puntukas 2016 m. pavasarį buvo atkastas. Anksčiau tikslus šio akmens aukštis nebuvo žinomas, nes didesnė dalis slėpėsi po žeme. Nuožulnioji, orientuota į pietryčius akmens plokštuma jungėsi su žemės paviršiumi. Viršutinė dalis buvo šiek tiek apskaldyta, centre pasilikusi duobutė. Didžioji riedulio paviršiaus dalis buvo apkerpėjusi. Dėl mechaninio [[dūlėjimas|dūlėjimo]] riedulio paviršius nusėtas nedidelių, iki 1 cm skersmens duobučių, susidariusių neišlikus kalio [[Lauko špatas|feldšpatų]], [[Plagioklazas|plagioklazų]], [[biotitas|biotito]] [[mineralas|mineralams]]. Riedulį daug kur dengė prašviesėjusių mineralų taip vadinama „dūlėjimo žievė" (iki 1 cm storio). [[Melioracija|Melioruojant]] buvo nesėkmingai bandoma riedulį išjudinti buldozeriais. Pasak vietos gyventojų, smalsuoliai yra bandę pasikasti gilyn iki juosmens, tačiau giliau akmuo tik platėjo. Buvo netgi manančių, kad jis gali būti didesnis ir už garsųjį [[Puntukas|Puntuko akmenį]], esantį [[Anykščių rajonas|Anykščių rajone]]. Akmens forma netaisyklinga. == Geofiziniai tyrimai ir akmens atkasimas == Siekiant įvertinti šio granitinio riedulio reikšmingumą pagal jo dydį ir kitus geologinių objektų parametrus, 2015 m. pavasarį [[Lietuvos geologijos tarnyba|Lietuvos geologijos tarnybos]] specialistai prie riedulio atliko sekliosios [[geofizika|geofizikos]] tyrimus.<ref>[http://www.utenosseniunija.lt/aktuali-informacija/422-geologai-pradejo-biliakiemio-puntuko-tyrimus Geologai pradėjo „Biliakiemio Puntuko‘‘ tyrimus]</ref> Buvo nustatytos savitųjų elektrinių varžų modelio anomalijos. Priimtas sprendimas atkasti riedulį ir patikslinti jo matmenis, daugiau sužinoti apie kraštą dengusį ledynmetį. Riedulys buvo atkastas 2016 m. gegužės mėn. <ref>[http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/atkastas-utenos-milzinas-biliakiemio-puntukas-642-627525 Atkastas Utenos milžinas – Biliakiemio Puntukas (nuotrauka)]</ref> == Patikslinti duomenys == Pagrindiniai matmenys pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą:<ref>[https://stvk.lt/map/S0310100010112-biliakiemio-puntukas?x=25.6912&y=55.4492&zoom=16.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Biliakiemio Puntukas] ''stvk.lt/map''</ref> * Aukštis: 3,07 m (0,95 m – antžeminė dalis iki atkasimo) * Ilgis: 5,85 m * Plotis: 4,43 m * Perimetras: 16 m == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Biliakiemio Puntukas}} * [http://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml Lietuvos geologijos tarnyba. Geotopai (išrašas)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170510122307/http://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml |date=2017-05-10 }} * [http://www.utenosseniunija.lt/lankytinos-vietos/64-biliakiemis Utenos seniūnija. Biliakiemio Puntukas] ''utenosseniunija.lt'' * [https://web.archive.org/web/20140808060614/http://old.utena.lt/index.php?ItemId=18764 Biliakiemio Puntukas] ''utena.lt'' {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Utenos rajono paveldas]] [[Kategorija:Biliakiemis]] n8ahh3cfp07hxsht1580fo8eyzl42ab 7947578 7947541 2026-10-18T08:38:37Z Vilensija 40695 7947578 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Biliakiemis, Puntukas.JPG |plotis = 280 |fotoinfo = Biliakiemio Puntukas su kaimo senbuviu, 2014 m. |herb = |žeml = |lat=55.449255|long=25.691185 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Utenos rajono savivaldybė |sen = Utenos seniūnija |aukštis = 3,07 |plotas = 5,85x4,43 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = }} '''Biliakiemio Puntukas''' – masyvus [[riedulys]], savivaldybės saugomas [[gamtos paveldo objektas]], esantis [[Biliakiemis|Biliakiemyje]], [[Utenos rajonas|Utenos rajone]], apie 6 km į pietryčius nuo [[Utena|Utenos]]. Ties kaimo pietine riba, prie kelio {{RK4911}}, pastatyta nuoroda „1 km“ (daugiau nėra). Važiuojama laukų keliais, aplenkiant senas fermas iš dešinės pusės. Didesnė kalvoto laukų keliuko dalis eina ganyklų pakraščiais, tarpumiškiais. Stūkso nedidelėje laukymėje, ant kalvelės, buvusioje ūkininko Alfonso Ramelio sodyboje. Vietoje yra pažymėtas, pastatyta informacinė lenta. Biliakiemio akmuo pagal dydį patektų į dabar saugomų riedulių – geologinių paminklų pirmąjį dešimtuką.<ref>[http://naturalusakmuo.eu/resursai/Lietuvoje/Akmenys-gamtos-paminklai.html Akmenys – gamtos paminklai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140812054258/http://naturalusakmuo.eu/resursai/Lietuvoje/Akmenys-gamtos-paminklai.html |date=2014-08-12 }}</ref> Paskelbtas saugomu 2002 m. [[Vaizdas:Biliakiemio Puntukas, ženklas.JPG|miniatiūra|240px|left|Akmuo aptvertas, yra informacinė lenta]] [[Vaizdas:Biliakiemis, atkastas akmuo.JPG|miniatiūra|240px|left|Atkastas riedulys, 2016 m. rugsėjo mėn.]] Biliakiemio Puntukas 2016 m. pavasarį buvo atkastas. Anksčiau tikslus šio akmens aukštis nebuvo žinomas, nes didesnė dalis slėpėsi po žeme. Nuožulnioji, orientuota į pietryčius akmens plokštuma jungėsi su žemės paviršiumi. Viršutinė dalis buvo šiek tiek apskaldyta, centre pasilikusi duobutė. Didžioji riedulio paviršiaus dalis buvo apkerpėjusi. Dėl mechaninio [[dūlėjimas|dūlėjimo]] riedulio paviršius nusėtas nedidelių, iki 1 cm skersmens duobučių, susidariusių neišlikus kalio [[Lauko špatas|feldšpatų]], [[Plagioklazas|plagioklazų]], [[biotitas|biotito]] [[mineralas|mineralams]]. Riedulį daug kur dengė prašviesėjusių mineralų taip vadinama „dūlėjimo žievė" (iki 1 cm storio). [[Melioracija|Melioruojant]] buvo nesėkmingai bandoma riedulį išjudinti buldozeriais. Pasak vietos gyventojų, smalsuoliai yra bandę pasikasti gilyn iki juosmens, tačiau giliau akmuo tik platėjo. Buvo netgi manančių, kad jis gali būti didesnis ir už garsųjį [[Puntukas|Puntuko akmenį]], esantį [[Anykščių rajonas|Anykščių rajone]]. Akmens forma netaisyklinga. == Geofiziniai tyrimai ir akmens atkasimas == Siekiant įvertinti šio granitinio riedulio reikšmingumą pagal jo dydį ir kitus geologinių objektų parametrus, 2015 m. pavasarį [[Lietuvos geologijos tarnyba|Lietuvos geologijos tarnybos]] specialistai prie riedulio atliko sekliosios [[geofizika|geofizikos]] tyrimus.<ref>[http://www.utenosseniunija.lt/aktuali-informacija/422-geologai-pradejo-biliakiemio-puntuko-tyrimus Geologai pradėjo „Biliakiemio Puntuko‘‘ tyrimus]</ref> Buvo nustatytos savitųjų elektrinių varžų modelio anomalijos. Priimtas sprendimas atkasti riedulį ir patikslinti jo matmenis, daugiau sužinoti apie kraštą dengusį ledynmetį. Riedulys buvo atkastas 2016 m. gegužės mėn. <ref>[http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/atkastas-utenos-milzinas-biliakiemio-puntukas-642-627525 Atkastas Utenos milžinas – Biliakiemio Puntukas (nuotrauka)]</ref> == Patikslinti duomenys == Pagrindiniai matmenys pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą:<ref>[https://stvk.lt/map/S0310100010112-biliakiemio-puntukas?x=25.6912&y=55.4492&zoom=16.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Biliakiemio Puntukas] ''stvk.lt/map''</ref> * Aukštis: 3,07 m (0,95 m – antžeminė dalis iki atkasimo) * Ilgis: 5,85 m * Plotis: 4,43 m * Perimetras: 16 m Iki atkasant, riedulio fiziniai duomenys buvo nurodomi: aukštis - 0,95 m, ilgis - 6,40 m, plotis - 4,30 m, perimetras - 16 m.<ref>Biliakiemio puntukas, ''utena.lt''. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140808060614/http://old.utena.lt/index.php?ItemId=18764}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Biliakiemio Puntukas}} * [http://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml Lietuvos geologijos tarnyba. Geotopai (išrašas)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170510122307/http://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml |date=2017-05-10 }} * [http://www.utenosseniunija.lt/lankytinos-vietos/64-biliakiemis Utenos seniūnija. Biliakiemis] ''utenosseniunija.lt''. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260615103927/https://utenosseniunija.lt/lankytinos-vietos/64-biliakiemis}} {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Utenos rajono paveldas]] [[Kategorija:Biliakiemis]] awmvvy509tfzhsgpkbabeddikm4vrlj 0 444991 7947553 6221954 2026-10-18T06:51:37Z Vilensija 40695 papild. 7947553 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Laumės akmuo (Šiauliai)|}} {{Paminklas |foto = Laumės akmuo, ženklas.JPG |plotis = 280 |fotoinfo = Pasviręs Laumės akmuo, 2014 m. Ženkle nurodytas jo 4,00 m aukštis |herb = |žeml = |lat=55.410379|long=25.855555554505 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Utenos rajono savivaldybė |sen = Tauragnų seniūnija |aukštis = 3,20 |plotas = 2,47x1,55 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = – }} '''Laumės akmuo''' – stambus [[riedulys]], nuo 2002 m. savivaldybės saugomas geologinis [[gamtos paveldo objektas]], esantis [[Žiezdriai|Žiezdrių]] kaime, [[Utenos rajonas|Utenos rajone]], apie 4 km į pietryčius nuo [[Tauragnai|Tauragnų]], 1 km į rytus nuo kelio {{RK4916}}, netoli (0,3 km) nuo [[Žiezdrių akmuo|Žiezdrių akmens]]. [[Vaizdas:Laumės akmuo.JPG|miniatiūra|240px|left|Bendra kelio nuoroda dviems akmenims šalia Laumės akmens]] Laumės akmuo stūkso atvirame lauke, kryžkelėje, pažymėtas informaciniu ženklu. Šalia stovi bendra lankytino objekto rodyklė dviems akmenims Žiezdriuose. Šalia, priešingoje keliuko pusėje stovi aptvertas betoninis kryžius ant postamento su data „1958“. Riedulys yra ne [[in situ]], t. y. išjudintas iš savo buvusios vietos ir kažkada pastatytas ant šono (galo). Gerokai pasviręs, bet stabilus, matyt, laikomas įkastosios dalies.<ref name=geo>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Laumės akmuo] ''lgt.lrv.lt''</ref> Praeityje akmuo gulėjo kelio [[Gaideliai (Utena)|Gaideliai]]–[[Sėlė|Sėla]] pakelėje, šiaurinėje pusėje, maždaug ties kelio į Maciulevičių sodybą atsišakojimu. [[Melioracija|Melioratoriai]] ar kelininkai akmenį pastūmė kiek į šiaurę ir pastatė stačią. Žemėje gulėjęs didelis plokščias akmuo tapo įspūdinga, daugiau kaip 3 m aukščio akmenine kolona. Akmuo rausvos spalvos, sueižėjęs, smulkiagrūdis ir vidutinio stambumo [[granitas]]. Atrodo, kad dabartinė šiaurrytinė jo plokštuma – tai buvęs senasis akmens viršus. Žemėje akmuo galėjęs būti apie 2,6x3 m dydžio, 70—80 cm aukščio.<ref name=vyk>[[Vykintas Vaitkevičius]]. „Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija“. [https://archive.org/details/vaitkevicius.-.-sventvietes.-aukstaitija.-2006.-lt/page/466/mode/2up ŽIEZDRIAI, Tauragnų s-ja. 1015. LAUMĖS AKMUO], 2006, p. 468</ref> Laumės akmuo neįrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]]. == Legendos == 1925 m. užrašytas pasakojimas, kad [[laumė]] ant akmens koją įmygusi.<ref name=vyk/> “…''Prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Tai šitą akmenį ir vadina Laumiakmeniu''.” (Leonora Buičenkienė. „Utenos krašto padavimai“. 1996 m.). Ir dabar kai kas ant akmens ryškiai mato laumės atvaizdą.<ref name=geo/> Seniau kaimo moterys, iš laukų eidamos kaimo, dainuodavo [[sutartinė|sutartines]], o priėjusios prie šito akmens visos išsiskirstydavo. Tuo metu Lietuvoje jau buvo įvesta [[krikščionybė]], todėl senoviškas dainas dainuojančias moteris praminė laumėmis, sakydavo: „Laumės pareina.” Nuo to ir akmens pavadinimas.<ref>[https://udiena.lt/projektai/ziezdriu-kaime-gyvena-laumes-ir-velniai-ii/ Žiezdrių kaime gyvena laumės ir velniai (II). Paslaptingieji akmenys] ''udiena.lt'', 2019-08-07</ref> == Duomenys == Pagrindiniai matmenys pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą:<ref>[https://stvk.lt/map/S0310100010114-laumes-akmuo-utenos-r-sav?x=25.8499&y=55.4101&zoom=16.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Laumės akmuo (Utenos r. sav.)] ''stvk.lt/map''</ref> * Aukštis: 3,2 * Ilgis: 2,47 m * Plotis: 1,55 m * Perimetras: 6,35 m<ref name=geo/> 2018 m. gruodžio 12 d. duomenimis, gamtos paveldo objekto ženklas stovėjo atremtas į riedulį. [[Lietuvos geologijos tarnyba|Lietuvos geologijos tarnybos]] vertinimu, ženklo lentelėje 4,00 m aukštį reiškiantis skaičius buvo nurodytas neteisingai.<ref name=geo/> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Laumės stone, Žiezdriai}} * [[Utenos krašto enciklopedija]]. [https://www.uvb.lt/senasis/Utenos_enciklopedija/sventvietes/sventvietes_%20sarasas.htm Šventvietės. Žiezdriai, Tauragnų seniūnija] {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Utenos rajono paveldas]] 6v5ei27bnxryfk674i2yhbbmrlynwn4 7947557 7947553 2026-10-18T07:10:03Z Vilensija 40695 7947557 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Laumės akmuo (Šiauliai)|}} {{Paminklas |foto = Laumės akmuo, ženklas.JPG |plotis = 280 |fotoinfo = Pasviręs Laumės akmuo, 2014 m. Ženkle nurodytas jo 4,00 m aukštis |herb = |žeml = |lat=55.410379|long=25.854505 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Utenos rajono savivaldybė |sen = Tauragnų seniūnija |aukštis = 3,20 |plotas = 2,47x1,55 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = – }} '''Laumės akmuo''' – stambus [[riedulys]], nuo 2002 m. savivaldybės saugomas geologinis [[gamtos paveldo objektas]], esantis [[Žiezdriai|Žiezdrių]] kaime, [[Utenos rajonas|Utenos rajone]], apie 4 km į pietryčius nuo [[Tauragnai|Tauragnų]], 1 km į rytus nuo kelio {{RK4916}}, netoli (0,3 km) nuo [[Žiezdrių akmuo|Žiezdrių akmens]]. [[Vaizdas:Laumės akmuo.JPG|miniatiūra|240px|left|Bendra kelio nuoroda dviems akmenims šalia Laumės akmens]] Laumės akmuo stūkso atvirame lauke, kryžkelėje, pažymėtas informaciniu ženklu. Šalia stovi bendra lankytino objekto rodyklė dviems akmenims Žiezdriuose. Šalia, priešingoje keliuko pusėje stovi aptvertas betoninis kryžius ant postamento su data „1958“. Riedulys yra ne [[in situ]], t. y. išjudintas iš savo buvusios vietos ir kažkada pastatytas ant šono (galo). Gerokai pasviręs, bet stabilus, matyt, laikomas įkastosios dalies.<ref name=geo>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Laumės akmuo] ''lgt.lrv.lt''</ref> Praeityje akmuo gulėjo kelio [[Gaideliai (Utena)|Gaideliai]]–[[Sėlė|Sėla]] pakelėje, šiaurinėje pusėje, maždaug ties kelio į Maciulevičių sodybą atsišakojimu. [[Melioracija|Melioratoriai]] ar kelininkai akmenį pastūmė kiek į šiaurę ir pastatė stačią. Žemėje gulėjęs didelis plokščias akmuo tapo įspūdinga, daugiau kaip 3 m aukščio akmenine kolona. Akmuo rausvos spalvos, sueižėjęs, smulkiagrūdis ir vidutinio stambumo [[granitas]]. Atrodo, kad dabartinė šiaurrytinė jo plokštuma – tai buvęs senasis akmens viršus. Žemėje akmuo galėjęs būti apie 2,6x3 m dydžio, 70—80 cm aukščio.<ref name=vyk>[[Vykintas Vaitkevičius]]. „Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija“. [https://archive.org/details/vaitkevicius.-.-sventvietes.-aukstaitija.-2006.-lt/page/466/mode/2up ŽIEZDRIAI, Tauragnų s-ja. 1015. LAUMĖS AKMUO], 2006, p. 468</ref> Laumės akmuo neįrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]]. == Legendos == 1925 m. užrašytas pasakojimas, kad [[laumė]] ant akmens koją įmygusi.<ref name=vyk/> “…''Prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Tai šitą akmenį ir vadina Laumiakmeniu''.” (Leonora Buičenkienė. „Utenos krašto padavimai“. 1996 m.). Ir dabar kai kas ant akmens ryškiai mato laumės atvaizdą.<ref name=geo/> Seniau kaimo moterys, iš laukų eidamos kaimo, dainuodavo [[sutartinė|sutartines]], o priėjusios prie šito akmens visos išsiskirstydavo. Tuo metu Lietuvoje jau buvo įvesta [[krikščionybė]], todėl senoviškas dainas dainuojančias moteris praminė laumėmis, sakydavo: „Laumės pareina.” Nuo to ir akmens pavadinimas.<ref>[https://udiena.lt/projektai/ziezdriu-kaime-gyvena-laumes-ir-velniai-ii/ Žiezdrių kaime gyvena laumės ir velniai (II). Paslaptingieji akmenys] ''udiena.lt'', 2019-08-07</ref> == Duomenys == Pagrindiniai matmenys pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą:<ref>[https://stvk.lt/map/S0310100010114-laumes-akmuo-utenos-r-sav?x=25.8545&y=55.4104&zoom=16.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Laumės akmuo (Utenos r. sav.)] ''stvk.lt/map''</ref> * Aukštis: 3,2 * Ilgis: 2,47 m * Plotis: 1,55 m * Perimetras: 6,35 m<ref name=geo/> 2018 m. gruodžio 12 d. duomenimis, gamtos paveldo objekto ženklas stovėjo atremtas į riedulį. [[Lietuvos geologijos tarnyba|Lietuvos geologijos tarnybos]] vertinimu, ženklo lentelėje 4,00 m aukštį reiškiantis skaičius buvo nurodytas neteisingai.<ref name=geo/> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Laumės stone, Žiezdriai}} * [[Utenos krašto enciklopedija]]. [https://www.uvb.lt/senasis/Utenos_enciklopedija/sventvietes/sventvietes_%20sarasas.htm Šventvietės. Žiezdriai, Tauragnų seniūnija] {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Utenos rajono paveldas]] f4ya08r5ditawgw5bdsvzix5r3ljf4e 7947576 7947557 2026-10-18T08:24:47Z Vilensija 40695 /* Legendos */ 7947576 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Laumės akmuo (Šiauliai)|}} {{Paminklas |foto = Laumės akmuo, ženklas.JPG |plotis = 280 |fotoinfo = Pasviręs Laumės akmuo, 2014 m. Ženkle nurodytas jo 4,00 m aukštis |herb = |žeml = |lat=55.410379|long=25.854505 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Utenos rajono savivaldybė |sen = Tauragnų seniūnija |aukštis = 3,20 |plotas = 2,47x1,55 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = – }} '''Laumės akmuo''' – stambus [[riedulys]], nuo 2002 m. savivaldybės saugomas geologinis [[gamtos paveldo objektas]], esantis [[Žiezdriai|Žiezdrių]] kaime, [[Utenos rajonas|Utenos rajone]], apie 4 km į pietryčius nuo [[Tauragnai|Tauragnų]], 1 km į rytus nuo kelio {{RK4916}}, netoli (0,3 km) nuo [[Žiezdrių akmuo|Žiezdrių akmens]]. [[Vaizdas:Laumės akmuo.JPG|miniatiūra|240px|left|Bendra kelio nuoroda dviems akmenims šalia Laumės akmens]] Laumės akmuo stūkso atvirame lauke, kryžkelėje, pažymėtas informaciniu ženklu. Šalia stovi bendra lankytino objekto rodyklė dviems akmenims Žiezdriuose. Šalia, priešingoje keliuko pusėje stovi aptvertas betoninis kryžius ant postamento su data „1958“. Riedulys yra ne [[in situ]], t. y. išjudintas iš savo buvusios vietos ir kažkada pastatytas ant šono (galo). Gerokai pasviręs, bet stabilus, matyt, laikomas įkastosios dalies.<ref name=geo>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Laumės akmuo] ''lgt.lrv.lt''</ref> Praeityje akmuo gulėjo kelio [[Gaideliai (Utena)|Gaideliai]]–[[Sėlė|Sėla]] pakelėje, šiaurinėje pusėje, maždaug ties kelio į Maciulevičių sodybą atsišakojimu. [[Melioracija|Melioratoriai]] ar kelininkai akmenį pastūmė kiek į šiaurę ir pastatė stačią. Žemėje gulėjęs didelis plokščias akmuo tapo įspūdinga, daugiau kaip 3 m aukščio akmenine kolona. Akmuo rausvos spalvos, sueižėjęs, smulkiagrūdis ir vidutinio stambumo [[granitas]]. Atrodo, kad dabartinė šiaurrytinė jo plokštuma – tai buvęs senasis akmens viršus. Žemėje akmuo galėjęs būti apie 2,6x3 m dydžio, 70—80 cm aukščio.<ref name=vyk>[[Vykintas Vaitkevičius]]. „Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija“. [https://archive.org/details/vaitkevicius.-.-sventvietes.-aukstaitija.-2006.-lt/page/466/mode/2up ŽIEZDRIAI, Tauragnų s-ja. 1015. LAUMĖS AKMUO], 2006, p. 468</ref> Laumės akmuo neįrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]]. == Legendos == 1925 m. užrašytas pasakojimas, kad [[laumė]] ant akmens koją įmygusi.<ref name=vyk/> “…''Prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Tai šitą akmenį ir vadina Laumiakmeniu''.” (Leonora Buičenkienė. „Utenos krašto padavimai“. 1996 m.). Ir dabar kai kas ant akmens ryškiai mato laumės atvaizdą.<ref name=geo/><ref>[http://old.utena.lt/index.php?ItemId=18767 Laumės akmuo] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140808174515/http://old.utena.lt/index.php?ItemId=18767}}</ref> Seniau kaimo moterys, iš laukų eidamos kaimo, dainuodavo [[sutartinė|sutartines]], o priėjusios prie šito akmens visos išsiskirstydavo. Tuo metu Lietuvoje jau buvo įvesta [[krikščionybė]], todėl senoviškas dainas dainuojančias moteris praminė laumėmis, sakydavo: „Laumės pareina.” Nuo to ir akmens pavadinimas.<ref>[https://udiena.lt/projektai/ziezdriu-kaime-gyvena-laumes-ir-velniai-ii/ Žiezdrių kaime gyvena laumės ir velniai (II). Paslaptingieji akmenys] ''udiena.lt'', 2019-08-07</ref> == Duomenys == Pagrindiniai matmenys pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą:<ref>[https://stvk.lt/map/S0310100010114-laumes-akmuo-utenos-r-sav?x=25.8545&y=55.4104&zoom=16.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Laumės akmuo (Utenos r. sav.)] ''stvk.lt/map''</ref> * Aukštis: 3,2 * Ilgis: 2,47 m * Plotis: 1,55 m * Perimetras: 6,35 m<ref name=geo/> 2018 m. gruodžio 12 d. duomenimis, gamtos paveldo objekto ženklas stovėjo atremtas į riedulį. [[Lietuvos geologijos tarnyba|Lietuvos geologijos tarnybos]] vertinimu, ženklo lentelėje 4,00 m aukštį reiškiantis skaičius buvo nurodytas neteisingai.<ref name=geo/> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Laumės stone, Žiezdriai}} * [[Utenos krašto enciklopedija]]. [https://www.uvb.lt/senasis/Utenos_enciklopedija/sventvietes/sventvietes_%20sarasas.htm Šventvietės. Žiezdriai, Tauragnų seniūnija] {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Utenos rajono paveldas]] q0u94fzkkztun6hwu96l08809rknmij 7947597 7947576 2026-10-18T10:14:52Z Vilensija 40695 /* Nuorodos */ 7947597 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Laumės akmuo (Šiauliai)|}} {{Paminklas |foto = Laumės akmuo, ženklas.JPG |plotis = 280 |fotoinfo = Pasviręs Laumės akmuo, 2014 m. Ženkle nurodytas jo 4,00 m aukštis |herb = |žeml = |lat=55.410379|long=25.854505 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Utenos rajono savivaldybė |sen = Tauragnų seniūnija |aukštis = 3,20 |plotas = 2,47x1,55 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = – }} '''Laumės akmuo''' – stambus [[riedulys]], nuo 2002 m. savivaldybės saugomas geologinis [[gamtos paveldo objektas]], esantis [[Žiezdriai|Žiezdrių]] kaime, [[Utenos rajonas|Utenos rajone]], apie 4 km į pietryčius nuo [[Tauragnai|Tauragnų]], 1 km į rytus nuo kelio {{RK4916}}, netoli (0,3 km) nuo [[Žiezdrių akmuo|Žiezdrių akmens]]. [[Vaizdas:Laumės akmuo.JPG|miniatiūra|240px|left|Bendra kelio nuoroda dviems akmenims šalia Laumės akmens]] Laumės akmuo stūkso atvirame lauke, kryžkelėje, pažymėtas informaciniu ženklu. Šalia stovi bendra lankytino objekto rodyklė dviems akmenims Žiezdriuose. Šalia, priešingoje keliuko pusėje stovi aptvertas betoninis kryžius ant postamento su data „1958“. Riedulys yra ne [[in situ]], t. y. išjudintas iš savo buvusios vietos ir kažkada pastatytas ant šono (galo). Gerokai pasviręs, bet stabilus, matyt, laikomas įkastosios dalies.<ref name=geo>[https://lgt.lrv.lt/epaslaugos/index.xhtml Geologinis paveldas. Geotopai (išrašas). Laumės akmuo] ''lgt.lrv.lt''</ref> Praeityje akmuo gulėjo kelio [[Gaideliai (Utena)|Gaideliai]]–[[Sėlė|Sėla]] pakelėje, šiaurinėje pusėje, maždaug ties kelio į Maciulevičių sodybą atsišakojimu. [[Melioracija|Melioratoriai]] ar kelininkai akmenį pastūmė kiek į šiaurę ir pastatė stačią. Žemėje gulėjęs didelis plokščias akmuo tapo įspūdinga, daugiau kaip 3 m aukščio akmenine kolona. Akmuo rausvos spalvos, sueižėjęs, smulkiagrūdis ir vidutinio stambumo [[granitas]]. Atrodo, kad dabartinė šiaurrytinė jo plokštuma – tai buvęs senasis akmens viršus. Žemėje akmuo galėjęs būti apie 2,6x3 m dydžio, 70—80 cm aukščio.<ref name=vyk>[[Vykintas Vaitkevičius]]. „Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija“. [https://archive.org/details/vaitkevicius.-.-sventvietes.-aukstaitija.-2006.-lt/page/466/mode/2up ŽIEZDRIAI, Tauragnų s-ja. 1015. LAUMĖS AKMUO], 2006, p. 468</ref> Laumės akmuo neįrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]]. == Legendos == 1925 m. užrašytas pasakojimas, kad [[laumė]] ant akmens koją įmygusi.<ref name=vyk/> “…''Prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Tai šitą akmenį ir vadina Laumiakmeniu''.” (Leonora Buičenkienė. „Utenos krašto padavimai“. 1996 m.). Ir dabar kai kas ant akmens ryškiai mato laumės atvaizdą.<ref name=geo/><ref>[http://old.utena.lt/index.php?ItemId=18767 Laumės akmuo] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140808174515/http://old.utena.lt/index.php?ItemId=18767}}</ref> Seniau kaimo moterys, iš laukų eidamos kaimo, dainuodavo [[sutartinė|sutartines]], o priėjusios prie šito akmens visos išsiskirstydavo. Tuo metu Lietuvoje jau buvo įvesta [[krikščionybė]], todėl senoviškas dainas dainuojančias moteris praminė laumėmis, sakydavo: „Laumės pareina.” Nuo to ir akmens pavadinimas.<ref>[https://udiena.lt/projektai/ziezdriu-kaime-gyvena-laumes-ir-velniai-ii/ Žiezdrių kaime gyvena laumės ir velniai (II). Paslaptingieji akmenys] ''udiena.lt'', 2019-08-07</ref> == Duomenys == Pagrindiniai matmenys pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastrą:<ref>[https://stvk.lt/map/S0310100010114-laumes-akmuo-utenos-r-sav?x=25.8545&y=55.4104&zoom=16.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Laumės akmuo (Utenos r. sav.)] ''stvk.lt/map''</ref> * Aukštis: 3,2 * Ilgis: 2,47 m * Plotis: 1,55 m * Perimetras: 6,35 m<ref name=geo/> 2018 m. gruodžio 12 d. duomenimis, gamtos paveldo objekto ženklas stovėjo atremtas į riedulį. [[Lietuvos geologijos tarnyba|Lietuvos geologijos tarnybos]] vertinimu, ženklo lentelėje 4,00 m aukštį reiškiantis skaičius buvo nurodytas neteisingai.<ref name=geo/> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Laumės stone, Žiezdriai}} * [[Utenos krašto enciklopedija]]. [https://www.uvb.lt/senasis/Utenos_enciklopedija/sventvietes/sventvietes_%20sarasas.htm Šventvietės. Žiezdriai, Tauragnų seniūnija] * [https://www.visitutena.lt/lankytinos-vietos/laumes-akmuo/ Laumės akmuo] ''visitutena.lt'' {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Utenos rajono paveldas]] gv8u1k0m6t2vmrssi31lzpfcjs2yrop 0 445002 7947612 6222109 2026-10-18T11:24:01Z Vilensija 40695 atn. 7947612 wikitext text/x-wiki {{Aukštaitijos NP}} {{Paminklas |foto = Varniškių šaltinis.JPG |plotis = 300px |fotoinfo = Šaltinio prieiga, 2014 m. |herb = |žeml = |lat= 55.429841|long= 25.952078 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Utenos rajonas |sen = Tauragnų seniūnija |aukštis = |plotas = 0,001 ha |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = – }} '''Varniškių šaltinis''', taip pat ''Aptiekos šaltinis''– savivaldybės saugomas hidrologinis [[gamtos paveldo objektas]] [[Utenos rajonas|Utenos rajone]], [[Tauragnų seniūnija|Tauragnų seniūnijoje]], ties [[Varniškės III|Varniškėmis III]]. [[Versmė|Šaltinis]] trykšta netoli [[Pliaušė]]s upelio, dešiniajame krante (nutolęs apie 200 m), miške, [[Pliaušės hidrografinis draustinis|Pliaušės hidrografiniame draustinyje]]. Tarpumiškio pievos pakraštyje prie šaltinio pastatytas informacinis ženklas. Paskelbtas saugomu nuo 2002 m.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310300010035-varniskiu-saltinis?x=25.9521&y=55.4298&zoom=17.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Varniškių šaltinis] ''stvk.lt/map''</ref> Šaltinį supa mišrios augmenijos miškas. 2012 m. duomenimis, šaltinis – nuolatinio veikimo, tryško gamtinėje aplinkoje, lėkštoje [[griova|griovoje]] susiformavusiame sufoziniame [[cirkas (geologija)|cirkelyje]] iš po nugriuvusios eglės šaknų. Vanduo buvo balzganas dėl jame esančių molio, smulkaus smėlio dalelių.<ref name=var>Lietuvos šaltiniai ir versmės. [https://lgt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/10/ActCgZCOrEA.pdf Varniškių šaltinis]</ref> 2014 m. sutvarkyta aplinka prie šaltinio: krantai išgrįsti lauko akmenimis, padarytas patogus priėjimas tilteliu. Šaltinis unikalus tuo, kad prasideda vandens išplautoje nedidelėje dauboje (2,0x1,5 m), kurios dugne smėlis „verda“, kunkuliuoja, lyg dideliame puode.<ref>[http://old.utena.lt/index.php?ItemId=18761 Varniškių šaltinis]. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140809030834/http://old.utena.lt/index.php?ItemId=18761}}</ref> Pasakojama, kad šaltinis turėjęs gydomųjų savybių ir jame žmonės prausdavo akis, „esą labai sveika būdavo“, todėl ir vadino ''Aptiekos'' versme.<ref>[https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-varniskiu-aptiekos-saltinis Varniškių (Aptiekos) šaltinis] ''saugoma.lt''</ref> == Vanduo == Šaltinio [[vanduo]] be [[skonis|skonio]] ir [[kvapas|kvapo]], šaltas (temperatūra – 7,7 °C), ištirpusio [[deguonis|deguonies]] koncentracija 6,45 mg/l, [[pH]] = 7,81, Eh = +241 mV, formuojasi oksidacinėje aplinkoje (rH = 24). Vanduo [[gėlas vanduo|gėlas]], turi mažai [[mineralinės medžiagos|mineralinių medžiagų]] (372 mg/l), santykinai [[kietas vanduo|kietas]] (bendrasis kietumas 4,88 mg-ekv/l), pasižymi karbonatiniu lengvai pašalinamu kietumu. Nustatytas padidėjęs [[geležis|geležingumas]] (0,4 mg/l) ir nedidelė [[nitratai|nitratų]] koncentracija (3,5 mg/l). Vandenyje nedaug [[natris|natrio]] (4,2 mg/l) ir [[chloridas|chlorido]] (9 mg/l) [[Jonas (dalelė)|jonų]]. [[Amonis|Amonio]] ir [[nitritai|nitritų]] neaptikta. <ref name=var/> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.visitutena.lt/lankytinos-vietos/varniskiu-aptiekos-saltinis/ Varniškių (Aptiekos) šaltinis] ''visitutena.lt'' {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos šaltiniai]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Utenos rajono paveldas]] 6xjp4p9vzmhkxdsbp22wyh21o0l0jgn 7947615 7947612 2026-10-18T11:36:35Z Vilensija 40695 7947615 wikitext text/x-wiki {{Aukštaitijos NP}} {{Paminklas |foto = Varniškių šaltinis.JPG |plotis = 300px |fotoinfo = Šaltinio prieiga, 2014 m. |herb = |žeml = |lat= 55.429841|long= 25.952078 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Utenos rajonas |sen = Tauragnų seniūnija |aukštis = |plotas = 0,001 ha |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = – }} '''Varniškių šaltinis''', taip pat ''Aptiekos šaltinis''– savivaldybės saugomas hidrogeologinis [[gamtos paveldo objektas]] [[Utenos rajonas|Utenos rajone]], [[Tauragnų seniūnija|Tauragnų seniūnijoje]], ties [[Varniškės III|Varniškėmis III]]. [[Versmė|Šaltinis]] trykšta netoli [[Pliaušė]]s upelio, dešiniajame krante (nutolęs apie 200 m), miške, [[Pliaušės hidrografinis draustinis|Pliaušės hidrografiniame draustinyje]]. Tarpumiškio pievos pakraštyje prie šaltinio pastatytas informacinis ženklas. Paskelbtas saugomu nuo 2002 m.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310300010035-varniskiu-saltinis?x=25.9521&y=55.4298&zoom=17.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Varniškių šaltinis] ''stvk.lt/map''</ref> Šaltinį supa mišrios augmenijos miškas. 2012 m. duomenimis, šaltinis – nuolatinio veikimo, tryško gamtinėje aplinkoje, lėkštoje [[griova|griovoje]] susiformavusiame sufoziniame [[cirkas (geologija)|cirkelyje]] iš po nugriuvusios eglės šaknų. Vanduo buvo balzganas dėl jame esančių molio, smulkaus smėlio dalelių.<ref name=var>Lietuvos šaltiniai ir versmės. [https://lgt.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/10/ActCgZCOrEA.pdf Varniškių šaltinis]</ref> 2014 m. sutvarkyta aplinka prie šaltinio: krantai išgrįsti lauko akmenimis, padarytas patogus priėjimas tilteliu. Šaltinis unikalus tuo, kad prasideda vandens išplautoje nedidelėje dauboje (2,0x1,5 m), kurios dugne smėlis „verda“, kunkuliuoja, lyg dideliame puode.<ref>[http://old.utena.lt/index.php?ItemId=18761 Varniškių šaltinis]. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140809030834/http://old.utena.lt/index.php?ItemId=18761}}</ref> Pasakojama, kad šaltinis turėjęs gydomųjų savybių ir jame žmonės prausdavo akis, „esą labai sveika būdavo“, todėl ir vadino ''Aptiekos'' versme.<ref>[https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-varniskiu-aptiekos-saltinis Varniškių (Aptiekos) šaltinis] ''saugoma.lt''</ref> == Vanduo == Šaltinio [[vanduo]] be [[skonis|skonio]] ir [[kvapas|kvapo]], šaltas (temperatūra – 7,7 °C), ištirpusio [[deguonis|deguonies]] koncentracija 6,45 mg/l, [[pH]] = 7,81, Eh = +241 mV, formuojasi oksidacinėje aplinkoje (rH = 24). Vanduo [[gėlas vanduo|gėlas]], turi mažai [[mineralinės medžiagos|mineralinių medžiagų]] (372 mg/l), santykinai [[kietas vanduo|kietas]] (bendrasis kietumas 4,88 mg-ekv/l), pasižymi karbonatiniu lengvai pašalinamu kietumu. Nustatytas padidėjęs [[geležis|geležingumas]] (0,4 mg/l) ir nedidelė [[nitratai|nitratų]] koncentracija (3,5 mg/l). Vandenyje nedaug [[natris|natrio]] (4,2 mg/l) ir [[chloridas|chlorido]] (9 mg/l) [[Jonas (dalelė)|jonų]]. [[Amonis|Amonio]] ir [[nitritai|nitritų]] neaptikta. <ref name=var/> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.visitutena.lt/lankytinos-vietos/varniskiu-aptiekos-saltinis/ Varniškių (Aptiekos) šaltinis] ''visitutena.lt'' {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos šaltiniai]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Utenos rajono paveldas]] pmlfdoidpmfqb66m962ci7vjwwemd2m 0 445004 7947593 6931169 2026-10-18T09:55:27Z Vilensija 40695 atn. 7947593 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Utenio akmuo.JPG |plotis = 270px |fotoinfo = Utenio akmuo po kriauše |herb = |žeml = |lat=55.437418|long=25.498485 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Utenos rajono savivaldybė |sen = Leliūnų seniūnija |aukštis = 2,05 |plotas = 3,25x2,00 m |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = 0310100010181 }} '''Utenio akmuo''' – masyvus [[riedulys]], valstybinis [[gamtos paveldo objektas]] (nuo [[1964]] m.), esantis [[Utenos rajonas|Utenos rajone]], [[Leliūnų seniūnija|Leliūnų seniūnijoje]], [[Viskėnai|Viskėnų]] kaime, [[Pakalnių geomorfologinis draustinis|Pakalnių geomorfologinio draustinio]] prieigose. Akmuo tamsiai pilkas, pailgas.<ref>{{Isokas 1995|344}}</ref> [[Vaizdas:Utenis, akmuo.JPG|miniatiūra|220px|left|Akmens „galinė“ pusė]] Akmuo stūkso apie 1,8 km į rytus nuo [[Pakalniai|Pakalnių]], pasiekiamas pasukus iš kelio {{RK4903}} į rytus apie 0,4 km. Riedulys guli atviroje vietovėje prie pat žvyrkelio, tarp pakelės krūmokšnių. Pažymėtas informacine lenta. 1989 m. liepos mėn. [[Lietuvos geologijos tarnyba|Geologijos tarnybos]] duomenimis,<ref name="geol">[[Lietuvos geologijos tarnyba]]. [https://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml Geotopai (išrašas). Informacija apie geotopą]</ref> Utenio akmens būklė buvo įvertinta kaip palyginti gera, jo paviršius apkerpėjęs, šiaurinis šonas apsamanojęs. Riedulys gulėjo prie kaimo keliuko (3 m į pietus nuo jo), [[kalva|kalvos]] lėkšto šlaito apačioje, [[pieva|pievos]] pakraštyje. Prie pat riedulio augo apie 4 m aukščio laukinė [[kriaušė]] su nugenėtomis apatinėmis šakomis, kurios gožtų akmenį. Už 1-2 m nuo paminklinio riedulio, pievos žolėse, skendėjo apie 15 vidutinio dydžio riedulių ir dar kažkiek smulkesnių akmenų, matyt, surinktų iš aplinkinių [[dirva|dirvų]]. Riedulys paskelbtas valstybės saugomu Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 76. Pagrindiniai duomenys:<ref>[https://stvk.lt/map/S0310100010085-utenio-akmuo?x=25.4984&y=55.4374&zoom=17.0&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Utenio akmuo] ''stvk.lt/map''</ref><ref name="geol"/> * aukštis 2,05 m * ilgis 3,25 m * plotis 2,00 m * [[perimetras]] 8,42 m == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|Utenis stone}} * [http://www.panoramio.com/photo/96494572 Utenio akmuo (''panoramio.com'')] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140903081620/http://www.panoramio.com/photo/96494572 |date=2014-09-03 }} * [https://saugoma.lt/lt/objektai/objektai-utenio-akmuo Utenio akmuo] ''saugoma.lt'' {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos rieduliai]] [[Kategorija:Utenos rajono paveldas]] jicatbyi4t0hu1585oqtng9wmsuewxp 0 480064 7947587 7889671 2026-10-18T09:32:20Z CD 677 7947587 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = UAB Dirbtinis pluoštas | komercinis_pav = UAB Dirbtinis pluoštas | logotipas = | įkurta = [[1962]] m. | vieta_miestas = [[Kaunas]] | vieta_šalis = [[Lietuva]] | produkcija = Acetatiniai siūlai | darbuotojų = 270 (2017 m.) | tinklalapis = [https://www.dp.lt/ Dp.lt] }} '''„Dirbtinis pluoštas“''' – Lietuvos įmonė, veikianti [[Kaunas|Kaune]], gaminanti acetatinius [[siūlas|siūlus]]. == Istorija == Gamykla pradėta statyti 1960 m.<ref name=lte>{{LTE|10|321||Spalio penkiasdešimtmečio dirbtinio pluošto gamykla}}</ref> Įmonė įkurta [[1962]] m.<ref>[https://www.dp.lt/about-us/ About us.] Dp.lt (tikrinta 2026-07-30).</ref> Nuo [[1965]] m. gaminami acetatiniai siūlai. Ji pavadinta ''Spalio 50-mečio dirbtinio pluošto gamykla'' (tikriausiai nuo 1967 m. – [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]] 50-ųjų metinių). 1975 m. įmonė pastatė [[Girstučio rūmai|Girstučio rūmus]]. 1981 m. dirbo 3200 darbininkų, produkcijos pagaminta už 70 mln. rublių, eksportas vyko į visas [[TSRS]] šalis ir [[Kuba|Kubą]]. Po nepriklausomybės įmonę už investicinius čekius nusipirko [[Vladimiras Romanovas]]. [[1992]] m. įmonė pavadinta ''Dirbtinis pluoštas'', tapo akcine bendrove. [[1997]] m. AB „Dirbtinis pluoštas“ apyvarta siekė 238,7 mln. litų (69,13 mln. Eur), pelnas - 7,5 mln. litų.<ref>[http://vz.lt/archive/news.php/id=303504 „Dirbtinis pluoštas“ investuoja į apdailą]</ref> [[2001]] m. pradėta bankroto byla, o [[2010]] m. likviduota. Bankrutuojančios įmonės įrangą perėmė UAB „Korelita“.[[2014]] Pakeistas pavadinimas iš UAB "Korelita" į UAB "Dirbtinis pluoštas". 2015 m. gegužės 29 d. UAB „Dirbtinis pluoštas“ baigė įgyvendinti projektą pavadinimu "Verslo partnerių paieška ir eksporto plėtra”, iš dalies finansuotą Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonę „Naujos galimybės“. Projekto įgyvendinimo metu įmonė sudalyvavo tarptautinėse parodose Latvijoje, JAV, Pietų Korėjoje ir Uzbekijoje. == Technologija == UAB „Dirbtinis pluoštas“ yra vienintelė įmonė Baltijos regione, gaminanti acetatinius siūlus. Acetatas – tai dirbtinis pluoštas, išgautas iš natūralaus polimero – medienos celiuliozės. Lietuvoje acetatinių siūlų gamyba pradėta [[1965]] m. – „Dirbtinis pluoštas“ buvo pirmoji įmonė [[TSRS]], pradėjusi gaminti triacetatinį pluoštą.<ref name=lte/> == Gaminiai == * 100% blizgantys ir matiniai acetatiniai siūlai; * Įvairūs mišriagijai siūlai; * Acetatiniai [[Poliamidas|poliamidiniai]] ACEMIX ®; * Acetatiniai poliesteriniai DACPEMIX ®; * Acetatiniai mase dažyti siūlai – plati spalvų gama, tarp jų ir juoda. Intensyvios, atsparios įvairiems poveikiams spalvos (pagal LST EN ISO 105). * Specialieji acetatiniai siūlai MIKACET ®, pasižymintys antimikrobinėmis savybėmis. == Šaltiniai == {{Ref}} ==Nuorodos== * {{oficiali svetainė|https://www.dp.lt/}} [[Kategorija:Kauno įmonės]] [[Kategorija:Lietuvos tekstilės bendrovės]] 5ikf5tmhq2eq0ere6fedhueab30k75s 0 499142 7947430 7367146 2026-10-17T13:43:47Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947430 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Albertas Birštatas | paveikslėlis = Bierstadt.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 180px | gimimo data = {{Gimė|1830|01|07}} | gimimo vieta = [[Zolingenas]], [[Prūsijos karalystė]] | mirties data = {{Mirė|1902|02|18|1830|01|07}} | mirties vieta = [[Niujorkas]], [[JAV]] | palaidotas = | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Dailininkas]] | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = |vikiteka= }} '''Albertas Birštatas''' ({{en|Albert Bierstadt}}, 1830−1902 m.) − iš Vokietijos kilęs XIX a. [[JAV]] tapytojas-peizažistas, vienas žymiausių JAV „[[Hadsono upės mokykla|Hadsono upės mokyklos]]“ atstovų. == Biografija == Albertas Birštatas gimė 1830 m. sausio 7 d. [[Zolingenas|Zolingene]] (tuo metu [[Prūsijos karalystė]]s dalis). Tėvai Henris ir Kristina Birštatai po dvejų metų persikėlė į [[JAV]] ir apsistojo [[Niu Bedfordas|Niu Bedforde]], [[Masačusetsas|Masačusetse]]. Albertas turėjo dar septynis brolius ir seseris. Jis nuo pat jaunystės domėjosi tapyba, buvo savamokslis. 1850 m. siūlė savo piešėjo paslaugas. 1853 m. jis išvyko į [[Vokietija|Vokietij]]ą mokytis pas giminaitį, to meto gerbiamą tapytoją Johann Peter Hasenclever, kuris tačiau mirė vos atvykus Albertui. 1853-1857 m. A. Birštatas mokėsi [[Diuseldorfo tapybos mokykla|Diuseldorfo tapybos mokykloje]] (''Düsseldorfer Malerschule''), kurioje jam didelę įtaką padarė [[Carl Friedrich Lessing|Karlas Frydrichas Lesingas]] ir [[Andrejas Achenbachas]] (''Andreas Achenbach'')<ref>totallyhistory.com / [http://totallyhistory.com/albert-bierstadt/ Albert Bierstadt]</ref>. [[Diuseldorfas|Diuseldorfe]] besimokydamas tapybą, jis susipažino ir susibičiuliavo su tuo metu labai reikšmingu [[Amerikiečiai|amerikiečių]] tapytoju [[Vortingtonas Vitredžas|Vortingtonu Vitredžu]] (''Worthington Whittredge''). Besimokydamas tapybos, jis keliavo po Europą piešdamas vietovių eskizus. 1857 m. pabaigoje grįžo į JAV ir 1858 m. Nacionalinėje dizaino akademijoje Niujorke eksponavo didelio formato [[Liucernos ežeras|Liucernos ežero]] ir Alpių peizažą. Šis kūrinis savo technika žymiai skyrėsi nuo kitų to meto JAV tapytojų kūrinių ir padarė didelį įspūdį − po kelių savaičių A. Birštatas buvo priimtas į akademijos garbės narius. 1859 m. A. Birštatas atliko kelionę į [[Uoliniai kalnai|Uolinius kalnus]] Vajominge su Frederick W. Lander tyrimų grupe. Iš kelionės grįžo su daug eskizų, indėnų kultūros artefaktų. Jis apsigyveno Niujorke ir išgarsėjo JAV Vakarų peizažais. 1863 m. leidosi į antrą kelionę iki Ramiojo vandenyno pakrantės kartu su rašytoju Fitz Hugh Ludlow. [[San Fransiskas|San Franciske]] prie jų prisijungė kiti menininkai ir grupė iškeliavo stovyklaudama po JAV Vakarus. A. Birštatas praleido kelias savaites tapydamas [[Josemičio slėnis|Josemito slėnyje]], keliavo palei [[Kolumbija (upė)|Kolumbijos upę]]. Dailininkas nutapė daug paveikslų remdamasis iš kelionės parsivežtais eskizais. Šie kūriniai buvo populiarūs tarp amerikiečių ir A. Birštatas dėl savo meistriškumo buvo akivaizdžiu lyderiu tarp JAV tapytojų, vaizdavusių JAV Vakarus. Dailininkas gavo užsakymų iš vyriausybės sukurti paveikslų [[Jungtinių Valstijų Kapitolijus|Kapitolijaus rūmams]]. 1867 m. jis su sužadėtine išvyko į Europą jau būdamas garsiu menininku. Jam buvo suteikta garbė du paveikslus privačiai pademonstruoti [[karalienė Viktorija|karalienei Viktorijai]] Londone. Po dvejų metų Europoje tapytojas su žmona iki 1873 m. gyveno Kalifornijoje, po to − Niujorke. 1876 m. pabaigoje jo žmonai Rosali buvo diagnozuota [[džiova]] ir jai rekomenduota žiemą praleisti šiltuose kraštuose. Ji iki 1893 m. viešėdavo [[Nasau]], kur Albertas rado naujų temų savo paveikslams, taip pat jis keliavo į Vakarų JAV, į [[Kanada|Kanadą]]. Vėlyvaisias metais dailininkas prarado populiarumą ir kritikų pritarimą, jo tapyba pradėta laikyti senamadiška. Didžiausią smūgį A. Birštatas patyrė 1889 m., kai komisija atmetė jo paveikslą išsiuntimui eksponuoti Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. 1895 m. dailininkas paskelbė bankrotą. A. Birštatas mirė beveik visų užmirštas 1902 m. vasario 18 d. Jis priskiriamas „[[Hadsono upės mokykla|Hadsono upės mokyklos]]“ tapytojams dėl žymios [[Thomas Cole]] (1801−1848) įtakos. Taip pat priskiriamas Diuseldorfo dailės mokyklai ir Uolinių kalnų tapytojų mokyklai. Dailininkas laisvai keisdavo peizažo detales, kad suteiktų dramatiško didingumo paveiksle. Garsiausiu jo paveikslu minimas peizažas „Uoliniai kalnai, Landero viršukalnė“ (1863). Birštato pavarde pavadintas kalnas Uoliniuose kalnuose (4,287 m aukščio), į kurį jis, manoma, užkopė pirmas. Susidomėjimas A. Birštato daile pakilo po 1960 m., tačiau daugiausiai dėmesio sulaukė ne didelio formato paveikslai, o maži aliejiniai eskizai. Viso dailininkas nutapė daugiau kaip 500 paveikslų<ref>victorian-era.org / [http://victorian-era.org/albert-bierstadt-biography.html Albert Bierstadt Biography]</ref>. == Kūrinių galerija == A. Birštato kūriniai chronologine tvarka: <center> <gallery> Albert Bierstadt - Lake Lucerne - Google Art Project.jpg| „Liucerno ežeras“, 1858 m. Albert Bierstadt - Indians Spear Fishing - Google Art Project.jpg| „Indėnų žvejyba su ietimis“, 1862 m. Albert Bierstadt - The Rocky Mountains, Lander's Peak.jpg| „Uoliniai kalnai. Landero viršukalnė“, 1863 m. Bierstadt Albert Yosemite Valley Yellowstone Park.jpg| „Josemito slėnis“, 1868 m. Albert Bierstadt - Among the Sierra Nevada, California - Google Art Project.jpg| „Tarp Sieros Nevados kalnų“, 1868 m. Vaizdas:Albert_Bierstadt_-_Giant_Redwood_Trees_of_California_-_Google_Art_Project.jpg|„Kalifornijos [[Didysis mamutmedis|didžiųjų mamutmedžių]] medžiai“, 1874 m. Albert Bierstadt - Mount Corcoran.jpg| „Korkorano kalnas“, 1877 m. </gallery> </center> == Šaltiniai == {{Commonscat|Albert Bierstadt}} {{Išnašos}} * [http://www.britannica.com/biography/Albert-Bierstadt Encyclopaedia Britannica] * [http://www.nga.gov/content/ngaweb/Collection/artist-info.6707.html Vašingtono nacionalinė dailės galerija] * [http://www.joslyn.org/Post/sections/375/Files/Bierstadt%20Teaching%20Poster.pdf Joslyn meno muziejaus informacija] == Nuorodos == * albertbierstadt.org / [https://www.albertbierstadt.org/ Albert Bierstadt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200214232102/http://www.albertbierstadt.org/ |date=2020-02-14 }} | ''[[Anglų kalba|Anglų k.]]'' * fineartamerica.com / [https://fineartamerica.com/art/paintings/albert+bierstadt Albert Bierstadt Paintings] | ''Anglų k.'' * berkshireeagle.com / [https://web.archive.org/web/20200725013955/https://www.berkshireeagle.com/stories/giant-redwood-trees-will-fall-at-berkshire-museum-despite-interpretive-value,543640 'Giant Redwood Trees' will fall at Berkshire Museum despite interpretive value], June 30, 2018 | ''Anglų k.'' * wikiart.org / [https://www.wikiart.org/en/albert-bierstadt Albert Bierstadt] | ''Anglų k.'' [[Kategorija:JAV tapytojai|Bierstadt, Albert]] [[Kategorija:Tapytojai peizažistai|Bierstadt, Albert]] mwv4zcrwu4nnkuw8fuhwn61mw60hzs6 0 499783 7947519 7946438 2026-10-17T23:45:15Z Ed1974LT 52229 /* Daiktavardis */ 7947519 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.,<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> tokios pačios nuomonės laikosi ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]].<ref name ="Merkevičius"/> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko [[Hermann Schall|H. Schallio]], baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} Kitoje masyvo pusėje, beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Tad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose ir pietryčiuose – šalia slavų ir [[Iranėnai|iranėnų]], o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Baltai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/|author=Rimantienė, R.|authorlink=Rimutė Rimantienė|editor=Jonuškienė, Ž.|orig-date=2018-05-23|date=2026-06-17|accessdate=2026-07-09|publisher=[[VLE]]}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/isbn_1884964982|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] teigimu, baltų protėvynė lokalizuotina plačioje teritorijoje – nuo Vyslos vakaruose iki [[Volga|Volgos]] bei [[Oka|Okos]] rytuose, kur [[XXV a. pr. m. e.|XXV]]–[[XX a. pr. m. e.]] gyvavo prabaltiškos Rytų Pabaltijo [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinė]], [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]], [[Balanovo kultūra|Balanovo]] ir [[Dniepro vidurupio kultūra|Dniepro]] kultūros. Šių kultūrų gyventojai prabaltai, mokslininkės manymu, formavosi trečiosios indoeuropiečių bangos ateiviams III tūkstantmetyje pr. m. e.–[[XXVIII a. pr. m. e.]] atklydus į pietryčių bei rytų Baltijos regioną ir maišantis su senaisiais vietiniais gyventojais, kol galiausiai II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje susidarė baltų [[etnosas]].<ref name ="Merkevičius">{{cite journal|author=Merkevičius, A.|authorlink=Algimantas Merkevičius (1959)|title=Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija|url=https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/en/article/view/34845/33183|journal=[[Archaeologia Lituana]]|year=2023|volume=24|pages=14-16|issn=1392-6748|doi=10.15388/ArchLit.2023.24.1|accessdate=2026-07-09}}</ref> Minėtosios [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]] priklauso [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai, M. Gimbutienės nuomone, atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]]–[[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad virvelinės keramikos kultūros atstovai buvo prabaltai (o tam tikrų jos atmainų  – ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/mode/2up|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n161/mode/2up?q=127 127],[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n633/mode/2up?q=Trzciniec+ 606]|isbn=978-18-8496-498-5|quote=Generally, the Trzciniec along with the Komarov culture is associated with the Proto-Slavs.|accessdate=2026-10-12}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Keltų kalbos|keltų]], [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{cite book|title=The Indo-European Language Family: A Phylogenetic Perspective|editor=[[Thomas Olander|Olander, T.]]|publisher=Cambridge University Press|location=[[Kembridžas|Cambridge]]|doi=10.1017/9781108758666|url=https://www.cambridge.org/core/services/aop-cambridge-core/content/view/4B44B5ACF0D3BBA89B9408050F112A52/9781108499798AR.pdf/The_Indo-European_Language_Family.pdf|isbn=978-1-108-49979-8|year=2022|page=148}}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' buvo [[Disimiliacija|disimiliuotos]], virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdoki. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė|priegaidės]]. Prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas ir šokinėjęs panašiai kaip lietuvių ir senovėje latvių kalbose, rodo brūkšneliai virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją (mobiliąją), kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į kamieną. Taip pat ir latvių kalboje iki kirčio į pirmąjį skiemenį atitraukimo būta dviejų kirčiuočių, tai rodo priegaidės akūtinėse šaknyse: tęstinė priegaidė atspindi pastovųjį, laužtinė – kilnojamąjį kirčiavimą.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Likusieji kalbininkai (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/40784/38270|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Kad veiksmažodžiai galėjo priklausyti taip pat ir kilnojamajai kirčiuotei, vertingų duomenų teikia latvių kalba, kai kurių veiksmažodžių šaknyse turinti atitrauktinį kirtį rodančią laužtinę priegaidę. Tikėtina, kad kilnojamojo kirčio paradigmoje kirtis iš šaknies į tolesnį skiemenį galėdavęs nušokti dgs. 1. ir 2. [[Asmuo (gramatika)|asmenų]] formose, tačiau neaišku, ar į istorinį [[Kamiengalis|kamiengalį]] (''*-<nowiki>'</nowiki>a-mḗ''), ar į istorinę galūnę (''*-a-<nowiki>'</nowiki>mḗ'').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], [[Niemineno dėsnis|Niemineno]] ir keletas kitų [[Fonetinis dėsnis|fonetinių dėsnių]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál<nowiki>'</nowiki>ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=79}} Apskritai šiuolaikinėje kalbotyroje baltų kalbas linkstama priskirti kontūrinio tono [[Toninė kalba|toninėms kalboms]].<ref>{{cite journal|title=Trys klausimai dėl lietuvių kalbos prozodinės sistemos|url=https://www.researchgate.net/publication/322307099_TRYS_KLAUSIMAI_DEL_LIETUVIU_KALBOS_PROZODINES_SISTEMOS|author=[[Vytautas Kardelis|Kardelis, V.]]|journal=Lietuvių kalba|volume=11|year=2017|page=6|issn=1822-525X|accessdate=2026-08-22}}</ref> ([[Kontūrinis tonas]] reiškia, kad tono aukštis skiemenyje kinta – balsas kyla, leidžiasi arba lūžta; kontūrinis tonas priešinamas su [[Registrinis tonas|registriniu tonu]], besireiškiančiu ne intonacijos viename skiemenyje judėjimu, o skirtingu aukštumu tariamais skiemenimis.)<ref>{{cite web|title=Tone: Is it Different?|author=Hyman, Larry M.|website=linguistics.berkeley.edu|url=https://linguistics.berkeley.edu/~hyman/papers/2011-hyman-blackwell.pdf|accessdate=2026-08-22}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]])]] Kalbant apie priegaidžių kilmę, tradicinis požiūris, anot [[Bonifacas Stundžia|B. Stundžios]], toks, kad akūtas susijęs su senoviniais [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgaisiais balsiais]] (ir ilgaisiais dvigarsiais), o cirkumfleksas – su trumpaisiais dvigarsiais.<ref>{{cite journal|last=Stundžia|first= B.|authorlink=Bonifacas Stundžia |url=https://www.journals.vu.lt/baltistica/lt/article/view/40283/37797|title=Rick Derksen, Metatony in Baltic |journal=[[Baltistica]]|year=1997 |volume=XXXII |issue=2 |page=259|accessdate=2026-10-07}}</ref> Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. M. Villanuevos Svenssono nuomone, nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39557/37114|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji, žymima ˆ). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje ([[Kretingiškių tarmė|kretingiškių]] ''ộmžiọs'' 'ámžius'). [[Rick Derksen|R. Derkseno]] teigimu, latvių kalboje glotalizuota priegaidė išliko tik tuose skiemenyse, kurie senovėje buvo nekirčiuoti (''<nowiki>'</nowiki>gal̂vâs'' 'galvose'),<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> tačiau tokia koncepcija neatsako į klausimą, kodėl laužtinė priegaidė turima nuo seno kirčiuotuose skiemenyse (''ârs'' 'laukas, išorė', ''sviêsts'' 'sviestas', ''zuôds'' 'smakras').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=60}} [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], [[Steven R. Young|S. Youngo]], [[Thomas Olander|T. Olanderio]]) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=59-61}} Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių kalboje nekirčiuoti skiemenys, daugiausia [[priesaga|priesagos]], tariami su laužtine arba nelaužtine priegaidėmis (pastarojoje, priklausomai nuo [[Šnekta|šnektos]], sutapusios tęstinė ir krentančioji): ''<nowiki>'</nowiki>mazgât'' 'mazgoti', ''<nowiki>'</nowiki>labĩba'' 'derlius'. Laužtinė priegaidė čia yra silpnųjų akūtinių priesagų refleksas.{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=61-62}} Visose trijose baltų kalbose paliudyta cirkumfleksinė [[metatonija]] (kaip {{lt|šókti}} > ''šõkis''),{{sfn|Rinkevičius|2015|p=77}} rytų baltų kalbose – ir akūtinė (kaip {{lt|plaũkti}} > ''pláukioti'');{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=55, 63}} nepakanka duomenų spręsti, ar prūsų kalboje būta akūtinės metatonijos.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=78}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių [[kamiengalis]] galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu, įvykus [[Morfologinė perskaida|morfologinei perskaidai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''¹''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su priesagomis ''*-i̯-'' ir ''*-ii̯-'' prieš ide. [[Kamiengalis|kamiengalį]] ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Ilgainiui ''ii̯o'' kamienas ėmė trumpėti ir visuose rytų baltų kalbų linksniuose, išskyrus vienaskaitos vardininką, įgijo ''i̯o'' kamieno formas. ''i̯o'' kamieno atspindžiai yra dabartiniai lietuvių kalbos daiktavardžiai su galūne ''-ias'' (''kelias''), latvių – su galūnėmis ''-š'' (''ceļš'' 'kelias') ir ''-s'' po priebalsio ''ž'' (''mežs'' 'miškas'); be to, taip pat ir ''i̯o'' kamieno būdvardžiai latvių kalboje turi galūnes ''-š'' (''zaļš'' 'žalias') ir ''-s'' po priebalsių ''š, ž'' (''svešs'' 'svetimas', ''spožs'' 'spindintis, ryškus'). ''ii̯o'' kamienui priklauso lietuvių galūnės ''-is, -ys'' (''brolis, šaulys''), latvių ''-is'' (''brālis'' 'brolis'). Prūsų kalboje taip pat paliudyti šiuodu kamienai: bev. g. ''wargien'' (= ''*var’an'', galūnė ''*-<nowiki>’</nowiki>an'', ''i̯o'' kamienas) 'varis', vyr. g. ''rikijs'' (= ''*rīkīs'', galūnė ''*-īs'', ''ii̯o'' kamienas) 'viešpats, ponas'; nekirčiuotoje padėtyje prūsų kalbos ''ii̯o'' kamieno vyr. g. turėjo galūnę ''*-is''.<ref name="Mažiulis2021">{{cite book|title=Historical grammar of Old Prussian|author=Mažiulis, V.|authorlink=Vytautas Mažiulis|translator=[[Letas Palmaitis|Palmaitis, L.]]|title=Historical grammar of Old Prussian|url=https://www.prusaspira.org/prussian/mazgr.pdf|year=2021|language=en|accessdate=2026-10-14|pages=52-54}}</ref> Lietuvių kalboje galūnės ''-is, -ys'' tapo labai [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir ėmė stumti daiktavardžius su galūne ''-ias'' ([[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''varias'' – dab. liet. ''varis''), dabartinėse baltų kalbose ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienai labai sumišę, sunku nustatyti, kuriam iš tiesų jie priklausė senovėje,{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=217-218}} todėl vieni tyrėjai tam pačiam žodžiui neretai rekonstruoja ''i̯o'' (''*žirnja-'', t. y. ''*žirni̯a-'' 'grūdinis > žirnis'),<ref>{{cite web|title=syrne|url=https://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> o kiti – ''ii̯o'' kamieną (''*žirnii̯a-'' 't. p.').<ref>{{cite web|title=žirnis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEirnis|author1=Kabašinskaitė|author2=Klingenschmitt|date=2006|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> Prūsų kalboje matyti sveikesnė ''ii̯o'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]] (''rickijas'' 'pono', ''rickijan'' 'poną', ''rikijai'' 'ponai', ''rikijans'' 'ponus'<!--Šios formos turi būti užrašomos ir su raide c, ir be jos – netaisyti.-->), tačiau ir čia sutinkama daiktavardžio formų, kurias galima kildinti tiek iš ''i̯o'', tiek iš ''ii̯o'' kamieno: ''tawischas'' (= ''*tavišas'') 'kaimyno', ''tawischan'' (= ''*tavišan'') 'kaimyną', ''bousenniens'' (= ''*būsen<nowiki>’</nowiki>ans'') 'būsenas, pãdėtis' ir kt.; prūsų vienaskaitos vardininko galūnės ''*-is, *-īs'' irgi tiksliai nenurodo kamieno kilmės.<ref name="Mažiulis2021"/> * '''²''' Greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai.. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius [[Kamiengalis|kamiengalio]] balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Dviskaitos kilmininko-vietininko palaikais [[Latvių kalba|latvių kalboje]] laikomi prieveiksmiai ''pušu'' 'pusiau, per pusę',<ref>{{cite book|last=Endzelynas|first=J.|authorlink=Jānis Endzelīns|title=Baltų kalbų garsai ir formos|publisher=Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla|url=https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf|year=1957|location=Vilnius|page=118}}</ref> ''abeiš'' (''abejš / abejs'') < ''*abejus'' 'abiejų-abiejuose / abiejose' (''abeiš pušu ceļam gŗāvis'' 'abiejose kelio pusėse griovys')<ref>{{cite web|title=abi|url=https://epupa.valoda.lv/abi/|website=epupa.valoda.lv|accessdate=2026-08-20|quote= Paruošta pagal [[Karlis Miulenbachas|K. Mīlenbaho]] ir [[Jānis Endzelīns|J. Endzelīno]] „Latvių kalbos žodyną“, I tomas, p. 5-6|language=lv}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins">{{cite book|chapter=Latveeşu valodas izloksnes, teksti un apraksti|title=Rakstu krajums, izdots no Rigas Latveeşu Beedribas Zinibu Kommisijas|volume=13|date=1901|author1=[[Karlis Miulenbachas|Mülenbachs, K.]]|author2=[[Jānis Endzelīns|Endzelins, J.]]|url=https://dom.lndb.lv/data/obj/file/16917084.pdf|location=[[Ryga|Riga]]|publisher=Kalniņş & Deuçmans|page=88|accessdate=2026-08-20}}</ref> bei analogiškos darybos kaip ''abeiš'' dviskaitos kilmininko reikšme vartojamas prieveiksmis ''diveiš'' (''divejš / divejs'') 'dviejų' (''divejš (jeb divejs) gadu vecs'' 'dvejų metų amžiaus');<ref>{{cite web|title=divi|url=https://mev.tezaurs.lv/divi|website=mev.tezaurs.lv|accessdate=2026-08-20}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins"/> latvių galūnė ''-u(s)'' (''puš-u'', ''*abej-us'') kilusi iš baltų prok. ''*-aus'', kuri jungdamasi prie kamieno ''*pusē-'' pradžioje turėjo sudaryti galūnę ''*-ēus'' (''*pusēus''). Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina į ''ẹ''. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u-⁸ |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''¹''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. * '''²''' ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito [[Kamiengalis|kamiengalio]] pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]] (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} * '''⁸''' Analizuodamas [[Metatonija|metatoniją]], [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] rekonstruoja ''ii̯u'' > ''i̯u'' kamieną – grynojo ''u'' kamieno variantą.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=53}} Kaip vieną iš cirkumfleksinės metatonijos baltų prokalbėje priežasčių [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]] nurodo balsio ''*i'' išnykimą ''i̯u'' ir kituose kamienuose,{{sfn|Rinkevičius|2015|p=81}} vadinasi, irgi numano buvus ''ii̯u'' kamieną. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] kalba apie ''i̯u'' kamieną jo nekildindamas iš ''ii̯u'' kamieno,{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} tačiau neišsako prielaidos, jog baltų prokalbėje būtų buvę du ''u'' kamieno variantai – ''i̯u'' ir ''ii̯u'' kamienai (plg. ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus greta grynojo ''o'' kamieno), o aptardamas baltų prokalbės linksniavimo paradigmas ''(i)i̯u'' kamieno iš viso nemini.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-206}} [[Pietro Umberto Dini|P. U. Dinis]] ''i̯u'' kamieną baltų prokalbei teikia kaip ''u'' kamieno variantą, abu žymėdamas kaip ''(i̯)u''.{{sfn|Dini|2000|p=97-98}} Visų linksnių galūnės senovėje niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''u'' kamieno. ''(i)i̯u'' kamieno atspindžiai – tokie dabartinės lietuvių kalbos daiktavardžiai, kaip ''skaičius, kurpius, vaisius''.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]])]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas ([[veikiamoji rūšis]]) ir medijas, arba [[mediopasyvas]] ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti [[Atematinis veiksmažodis|atematiniai]] ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro [[Kamiengalis|kamiengalį]]: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga [[Tranzityvumas (gramatika)|intranzityvinė]] (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir [[Atematinis veiksmažodis|atematinės]] formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. [[Atematinis veiksmažodis|Atematiniai veiksmažodžiai]] turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]])]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]])]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios]] rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginei nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują [[Tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas [[Liepiamoji nuosaka|liepiamajai nuosakai]] sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja [[neveikiamoji rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== [[Tariamoji nuosaka]] (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== [[Liepiamoji nuosaka]] buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės [[Vidurinė rūšis|vidurinę rūšį]]. Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Kadangi pradžioje vartotas sangrąžinio įvardžio ir galininkas, ir naudininkas, dabartinėse baltų kalbose sangrąža išreiškia abu linksnius: {{lt|praustis}} 'prausti save' ir {{lt|pirktis}} 'pirkti sau', {{lv|skūties}} 'skustis', t. y. 'skusti save' ir {{lv|apjautāties}} 'pasiklausti, pasiteirauti', t. y. 'paklausti sau'.<ref>{{cite web|title=Sangrąža|url=https://www.smetona.lt/sangraza/|author=[[Antanas Smetona (1960)|Smetona, A.]]|website=smetona.lt|accessdate=2026-08-23|quote=Manoma, kad jis kilęs iš sangrąžinio įvardžio galininko ir naudininko, todėl ir turi dvi pagrindines savybės reikšmes: 1) praustis ‘prausti save’ ir 2) pirktis ‘pirkti sau’.}}</ref> [[Neveikiamoji rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esēi mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. [[Asmuo (gramatika)|Asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginėje nuosakoje]] ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę [[Gramatinė giminė|giminę]]. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esēi mīlētas |*esēi mīlēta(n) |*esēi mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsēi mīlētas |*būsēi mīlēta(n) |*būsēi mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]])]] Baltų prokalbės [[Leksika|žodynas]] rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981|year=2015|location=Leiden-Boston|publisher=[[Brill Publishers|Brill]]}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39216/36773|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en|accessdate=2026-08-20}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]' (> rytų balt. ''*žirni̯as'' 'grūdinis > [[žirnis]]'), ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|last=Rinkevičius|first=Vytautas|authorlink=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|isbn=978-609-417-100-0}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [https://archive.org/details/LEV_2001/mode/2up Latvių kalbos etimologinis žodynas] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf Baltų kalbų garsai ir formos] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] 1qhauvd90w82ohw5qwoaj8dz4kyqd1k 7947520 7947519 2026-10-18T00:03:32Z Ed1974LT 52229 /* Daiktavardis */ 7947520 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.,<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> tokios pačios nuomonės laikosi ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]].<ref name ="Merkevičius"/> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko [[Hermann Schall|H. Schallio]], baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} Kitoje masyvo pusėje, beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Tad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose ir pietryčiuose – šalia slavų ir [[Iranėnai|iranėnų]], o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Baltai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/|author=Rimantienė, R.|authorlink=Rimutė Rimantienė|editor=Jonuškienė, Ž.|orig-date=2018-05-23|date=2026-06-17|accessdate=2026-07-09|publisher=[[VLE]]}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/isbn_1884964982|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] teigimu, baltų protėvynė lokalizuotina plačioje teritorijoje – nuo Vyslos vakaruose iki [[Volga|Volgos]] bei [[Oka|Okos]] rytuose, kur [[XXV a. pr. m. e.|XXV]]–[[XX a. pr. m. e.]] gyvavo prabaltiškos Rytų Pabaltijo [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinė]], [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]], [[Balanovo kultūra|Balanovo]] ir [[Dniepro vidurupio kultūra|Dniepro]] kultūros. Šių kultūrų gyventojai prabaltai, mokslininkės manymu, formavosi trečiosios indoeuropiečių bangos ateiviams III tūkstantmetyje pr. m. e.–[[XXVIII a. pr. m. e.]] atklydus į pietryčių bei rytų Baltijos regioną ir maišantis su senaisiais vietiniais gyventojais, kol galiausiai II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje susidarė baltų [[etnosas]].<ref name ="Merkevičius">{{cite journal|author=Merkevičius, A.|authorlink=Algimantas Merkevičius (1959)|title=Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija|url=https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/en/article/view/34845/33183|journal=[[Archaeologia Lituana]]|year=2023|volume=24|pages=14-16|issn=1392-6748|doi=10.15388/ArchLit.2023.24.1|accessdate=2026-07-09}}</ref> Minėtosios [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]] priklauso [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai, M. Gimbutienės nuomone, atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]]–[[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad virvelinės keramikos kultūros atstovai buvo prabaltai (o tam tikrų jos atmainų  – ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/mode/2up|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n161/mode/2up?q=127 127],[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n633/mode/2up?q=Trzciniec+ 606]|isbn=978-18-8496-498-5|quote=Generally, the Trzciniec along with the Komarov culture is associated with the Proto-Slavs.|accessdate=2026-10-12}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Keltų kalbos|keltų]], [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{cite book|title=The Indo-European Language Family: A Phylogenetic Perspective|editor=[[Thomas Olander|Olander, T.]]|publisher=Cambridge University Press|location=[[Kembridžas|Cambridge]]|doi=10.1017/9781108758666|url=https://www.cambridge.org/core/services/aop-cambridge-core/content/view/4B44B5ACF0D3BBA89B9408050F112A52/9781108499798AR.pdf/The_Indo-European_Language_Family.pdf|isbn=978-1-108-49979-8|year=2022|page=148}}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' buvo [[Disimiliacija|disimiliuotos]], virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdoki. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė|priegaidės]]. Prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas ir šokinėjęs panašiai kaip lietuvių ir senovėje latvių kalbose, rodo brūkšneliai virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją (mobiliąją), kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į kamieną. Taip pat ir latvių kalboje iki kirčio į pirmąjį skiemenį atitraukimo būta dviejų kirčiuočių, tai rodo priegaidės akūtinėse šaknyse: tęstinė priegaidė atspindi pastovųjį, laužtinė – kilnojamąjį kirčiavimą.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Likusieji kalbininkai (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/40784/38270|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Kad veiksmažodžiai galėjo priklausyti taip pat ir kilnojamajai kirčiuotei, vertingų duomenų teikia latvių kalba, kai kurių veiksmažodžių šaknyse turinti atitrauktinį kirtį rodančią laužtinę priegaidę. Tikėtina, kad kilnojamojo kirčio paradigmoje kirtis iš šaknies į tolesnį skiemenį galėdavęs nušokti dgs. 1. ir 2. [[Asmuo (gramatika)|asmenų]] formose, tačiau neaišku, ar į istorinį [[Kamiengalis|kamiengalį]] (''*-<nowiki>'</nowiki>a-mḗ''), ar į istorinę galūnę (''*-a-<nowiki>'</nowiki>mḗ'').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], [[Niemineno dėsnis|Niemineno]] ir keletas kitų [[Fonetinis dėsnis|fonetinių dėsnių]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál<nowiki>'</nowiki>ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=79}} Apskritai šiuolaikinėje kalbotyroje baltų kalbas linkstama priskirti kontūrinio tono [[Toninė kalba|toninėms kalboms]].<ref>{{cite journal|title=Trys klausimai dėl lietuvių kalbos prozodinės sistemos|url=https://www.researchgate.net/publication/322307099_TRYS_KLAUSIMAI_DEL_LIETUVIU_KALBOS_PROZODINES_SISTEMOS|author=[[Vytautas Kardelis|Kardelis, V.]]|journal=Lietuvių kalba|volume=11|year=2017|page=6|issn=1822-525X|accessdate=2026-08-22}}</ref> ([[Kontūrinis tonas]] reiškia, kad tono aukštis skiemenyje kinta – balsas kyla, leidžiasi arba lūžta; kontūrinis tonas priešinamas su [[Registrinis tonas|registriniu tonu]], besireiškiančiu ne intonacijos viename skiemenyje judėjimu, o skirtingu aukštumu tariamais skiemenimis.)<ref>{{cite web|title=Tone: Is it Different?|author=Hyman, Larry M.|website=linguistics.berkeley.edu|url=https://linguistics.berkeley.edu/~hyman/papers/2011-hyman-blackwell.pdf|accessdate=2026-08-22}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]])]] Kalbant apie priegaidžių kilmę, tradicinis požiūris, anot [[Bonifacas Stundžia|B. Stundžios]], toks, kad akūtas susijęs su senoviniais [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgaisiais balsiais]] (ir ilgaisiais dvigarsiais), o cirkumfleksas – su trumpaisiais dvigarsiais.<ref>{{cite journal|last=Stundžia|first= B.|authorlink=Bonifacas Stundžia |url=https://www.journals.vu.lt/baltistica/lt/article/view/40283/37797|title=Rick Derksen, Metatony in Baltic |journal=[[Baltistica]]|year=1997 |volume=XXXII |issue=2 |page=259|accessdate=2026-10-07}}</ref> Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. M. Villanuevos Svenssono nuomone, nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39557/37114|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji, žymima ˆ). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje ([[Kretingiškių tarmė|kretingiškių]] ''ộmžiọs'' 'ámžius'). [[Rick Derksen|R. Derkseno]] teigimu, latvių kalboje glotalizuota priegaidė išliko tik tuose skiemenyse, kurie senovėje buvo nekirčiuoti (''<nowiki>'</nowiki>gal̂vâs'' 'galvose'),<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> tačiau tokia koncepcija neatsako į klausimą, kodėl laužtinė priegaidė turima nuo seno kirčiuotuose skiemenyse (''ârs'' 'laukas, išorė', ''sviêsts'' 'sviestas', ''zuôds'' 'smakras').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=60}} [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], [[Steven R. Young|S. Youngo]], [[Thomas Olander|T. Olanderio]]) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=59-61}} Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių kalboje nekirčiuoti skiemenys, daugiausia [[priesaga|priesagos]], tariami su laužtine arba nelaužtine priegaidėmis (pastarojoje, priklausomai nuo [[Šnekta|šnektos]], sutapusios tęstinė ir krentančioji): ''<nowiki>'</nowiki>mazgât'' 'mazgoti', ''<nowiki>'</nowiki>labĩba'' 'derlius'. Laužtinė priegaidė čia yra silpnųjų akūtinių priesagų refleksas.{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=61-62}} Visose trijose baltų kalbose paliudyta cirkumfleksinė [[metatonija]] (kaip {{lt|šókti}} > ''šõkis''),{{sfn|Rinkevičius|2015|p=77}} rytų baltų kalbose – ir akūtinė (kaip {{lt|plaũkti}} > ''pláukioti'');{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=55, 63}} nepakanka duomenų spręsti, ar prūsų kalboje būta akūtinės metatonijos.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=78}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių [[kamiengalis]] galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu, įvykus [[Morfologinė perskaida|morfologinei perskaidai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''¹''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su priesagomis ''*-i̯-'' ir ''*-ii̯-'' prieš ide. [[Kamiengalis|kamiengalį]] ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Ilgainiui ''ii̯o'' kamienas ėmė trumpėti ir visuose rytų baltų kalbų linksniuose, išskyrus vienaskaitos vardininką, įgijo ''i̯o'' kamieno formas. ''i̯o'' kamieno atspindžiai yra dabartiniai lietuvių kalbos daiktavardžiai su galūne ''-ias'' (''kelias''), latvių – su galūnėmis ''-š'' (''ceļš'' 'kelias') ir ''-s'' po priebalsio ''ž'' (''mežs'' 'miškas'); be to, taip pat ir ''i̯o'' kamieno būdvardžiai latvių kalboje turi galūnes ''-š'' (''zaļš'' 'žalias') ir ''-s'' po priebalsių ''š, ž'' (''svešs'' 'svetimas', ''spožs'' 'spindintis, ryškus'). ''ii̯o'' kamienui priklauso lietuvių galūnės ''-is, -ys'' (''brolis, šaulys''), latvių ''-is'' (''brālis'' 'brolis'). Prūsų kalboje taip pat paliudyti šiuodu kamienai: bev. g. ''wargien'' (= ''*var’an'', galūnė ''*-<nowiki>’</nowiki>an'', ''i̯o'' kamienas) 'varis', vyr. g. ''rikijs'' (= ''*rīkīs'', galūnė ''*-īs'', ''ii̯o'' kamienas ([[germanizmas]]) 'viešpats, ponas'; nekirčiuotoje padėtyje prūsų kalbos ''ii̯o'' kamieno vyr. g. turėjo galūnę ''*-is''.<ref name="Mažiulis2021">{{cite book|title=Historical grammar of Old Prussian|author=Mažiulis, V.|authorlink=Vytautas Mažiulis|translator=[[Letas Palmaitis|Palmaitis, L.]]|title=Historical grammar of Old Prussian|url=https://www.prusaspira.org/prussian/mazgr.pdf|year=2021|language=en|accessdate=2026-10-14|pages=52-54}}</ref> Lietuvių kalboje galūnės ''-is, -ys'' tapo labai [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir ėmė stumti daiktavardžius su galūne ''-ias'' ([[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''varias'' – dab. liet. ''varis''), dabartinėse baltų kalbose ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienai labai sumišę, sunku nustatyti, kuriam iš tiesų jie priklausė senovėje,{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=217-218}} todėl vieni tyrėjai tam pačiam žodžiui neretai rekonstruoja ''i̯o'' (''*žirnja-'', t. y. ''*žirni̯a-'' 'grūdinis > žirnis'),<ref>{{cite web|title=syrne|url=https://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> o kiti – ''ii̯o'' kamieną (''*žirnii̯a-'' 't. p.').<ref>{{cite web|title=žirnis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEirnis|author1=Kabašinskaitė|author2=Klingenschmitt|date=2006|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> Prūsų kalboje matyti sveikesnė ''ii̯o'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]] (''rickijas'' 'pono', ''rickijan'' 'poną', ''rikijai'' 'ponai', ''rikijans'' 'ponus'<!--Šios formos turi būti užrašomos ir su raide c, ir be jos – netaisyti.-->), tačiau ir čia sutinkama daiktavardžio formų, kurias galima kildinti tiek iš ''i̯o'', tiek iš ''ii̯o'' kamieno: ''tawischas'' (= ''*tavišas'') 'kaimyno', ''tawischan'' (= ''*tavišan'') 'kaimyną', ''bousenniens'' (= ''*būsen<nowiki>’</nowiki>ans'') 'būsenas, pãdėtis' ir kt.; prūsų vienaskaitos vardininko galūnės ''*-is, *-īs'' irgi tiksliai nenurodo kamieno kilmės.<ref name="Mažiulis2021"/> * '''²''' Greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai.. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius [[Kamiengalis|kamiengalio]] balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Dviskaitos kilmininko-vietininko palaikais [[Latvių kalba|latvių kalboje]] laikomi prieveiksmiai ''pušu'' 'pusiau, per pusę',<ref>{{cite book|last=Endzelynas|first=J.|authorlink=Jānis Endzelīns|title=Baltų kalbų garsai ir formos|publisher=Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla|url=https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf|year=1957|location=Vilnius|page=118}}</ref> ''abeiš'' (''abejš / abejs'') < ''*abejus'' 'abiejų-abiejuose / abiejose' (''abeiš pušu ceļam gŗāvis'' 'abiejose kelio pusėse griovys')<ref>{{cite web|title=abi|url=https://epupa.valoda.lv/abi/|website=epupa.valoda.lv|accessdate=2026-08-20|quote= Paruošta pagal [[Karlis Miulenbachas|K. Mīlenbaho]] ir [[Jānis Endzelīns|J. Endzelīno]] „Latvių kalbos žodyną“, I tomas, p. 5-6|language=lv}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins">{{cite book|chapter=Latveeşu valodas izloksnes, teksti un apraksti|title=Rakstu krajums, izdots no Rigas Latveeşu Beedribas Zinibu Kommisijas|volume=13|date=1901|author1=[[Karlis Miulenbachas|Mülenbachs, K.]]|author2=[[Jānis Endzelīns|Endzelins, J.]]|url=https://dom.lndb.lv/data/obj/file/16917084.pdf|location=[[Ryga|Riga]]|publisher=Kalniņş & Deuçmans|page=88|accessdate=2026-08-20}}</ref> bei analogiškos darybos kaip ''abeiš'' dviskaitos kilmininko reikšme vartojamas prieveiksmis ''diveiš'' (''divejš / divejs'') 'dviejų' (''divejš (jeb divejs) gadu vecs'' 'dvejų metų amžiaus');<ref>{{cite web|title=divi|url=https://mev.tezaurs.lv/divi|website=mev.tezaurs.lv|accessdate=2026-08-20}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins"/> latvių galūnė ''-u(s)'' (''puš-u'', ''*abej-us'') kilusi iš baltų prok. ''*-aus'', kuri jungdamasi prie kamieno ''*pusē-'' pradžioje turėjo sudaryti galūnę ''*-ēus'' (''*pusēus''). Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina į ''ẹ''. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u-⁸ |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''¹''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. * '''²''' ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito [[Kamiengalis|kamiengalio]] pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]] (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} * '''⁸''' Analizuodamas [[Metatonija|metatoniją]], [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] rekonstruoja ''ii̯u'' > ''i̯u'' kamieną – grynojo ''u'' kamieno variantą.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=53}} Kaip vieną iš cirkumfleksinės metatonijos baltų prokalbėje priežasčių [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]] nurodo balsio ''*i'' išnykimą ''i̯u'' ir kituose kamienuose,{{sfn|Rinkevičius|2015|p=81}} vadinasi, irgi numano buvus ''ii̯u'' kamieną. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] kalba apie ''i̯u'' kamieną jo nekildindamas iš ''ii̯u'' kamieno,{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} tačiau neišsako prielaidos, jog baltų prokalbėje būtų buvę du ''u'' kamieno variantai – ''i̯u'' ir ''ii̯u'' kamienai (plg. ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus greta grynojo ''o'' kamieno), o aptardamas baltų prokalbės linksniavimo paradigmas ''(i)i̯u'' kamieno iš viso nemini.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-206}} [[Pietro Umberto Dini|P. U. Dinis]] ''i̯u'' kamieną baltų prokalbei teikia kaip ''u'' kamieno variantą, abu žymėdamas kaip ''(i̯)u''.{{sfn|Dini|2000|p=97-98}} Visų linksnių galūnės senovėje niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''u'' kamieno. ''(i)i̯u'' kamieno atspindžiai – tokie dabartinės lietuvių kalbos daiktavardžiai, kaip ''skaičius, kurpius, vaisius''.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]])]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas ([[veikiamoji rūšis]]) ir medijas, arba [[mediopasyvas]] ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti [[Atematinis veiksmažodis|atematiniai]] ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro [[Kamiengalis|kamiengalį]]: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga [[Tranzityvumas (gramatika)|intranzityvinė]] (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir [[Atematinis veiksmažodis|atematinės]] formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. [[Atematinis veiksmažodis|Atematiniai veiksmažodžiai]] turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]])]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]])]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios]] rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginei nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują [[Tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas [[Liepiamoji nuosaka|liepiamajai nuosakai]] sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja [[neveikiamoji rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== [[Tariamoji nuosaka]] (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== [[Liepiamoji nuosaka]] buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės [[Vidurinė rūšis|vidurinę rūšį]]. Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Kadangi pradžioje vartotas sangrąžinio įvardžio ir galininkas, ir naudininkas, dabartinėse baltų kalbose sangrąža išreiškia abu linksnius: {{lt|praustis}} 'prausti save' ir {{lt|pirktis}} 'pirkti sau', {{lv|skūties}} 'skustis', t. y. 'skusti save' ir {{lv|apjautāties}} 'pasiklausti, pasiteirauti', t. y. 'paklausti sau'.<ref>{{cite web|title=Sangrąža|url=https://www.smetona.lt/sangraza/|author=[[Antanas Smetona (1960)|Smetona, A.]]|website=smetona.lt|accessdate=2026-08-23|quote=Manoma, kad jis kilęs iš sangrąžinio įvardžio galininko ir naudininko, todėl ir turi dvi pagrindines savybės reikšmes: 1) praustis ‘prausti save’ ir 2) pirktis ‘pirkti sau’.}}</ref> [[Neveikiamoji rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esēi mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. [[Asmuo (gramatika)|Asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginėje nuosakoje]] ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę [[Gramatinė giminė|giminę]]. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esēi mīlētas |*esēi mīlēta(n) |*esēi mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsēi mīlētas |*būsēi mīlēta(n) |*būsēi mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]])]] Baltų prokalbės [[Leksika|žodynas]] rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981|year=2015|location=Leiden-Boston|publisher=[[Brill Publishers|Brill]]}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39216/36773|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en|accessdate=2026-08-20}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]' (> rytų balt. ''*žirni̯as'' 'grūdinis > [[žirnis]]'), ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|last=Rinkevičius|first=Vytautas|authorlink=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|isbn=978-609-417-100-0}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [https://archive.org/details/LEV_2001/mode/2up Latvių kalbos etimologinis žodynas] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf Baltų kalbų garsai ir formos] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] 92pn0b698aj5izmntis5l8vpmyyb5n3 7947547 7947520 2026-10-18T06:03:04Z Ed1974LT 52229 /* Daiktavardis */ 7947547 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.,<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> tokios pačios nuomonės laikosi ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]].<ref name ="Merkevičius"/> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko [[Hermann Schall|H. Schallio]], baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} Kitoje masyvo pusėje, beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Tad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose ir pietryčiuose – šalia slavų ir [[Iranėnai|iranėnų]], o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Baltai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/|author=Rimantienė, R.|authorlink=Rimutė Rimantienė|editor=Jonuškienė, Ž.|orig-date=2018-05-23|date=2026-06-17|accessdate=2026-07-09|publisher=[[VLE]]}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/isbn_1884964982|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] teigimu, baltų protėvynė lokalizuotina plačioje teritorijoje – nuo Vyslos vakaruose iki [[Volga|Volgos]] bei [[Oka|Okos]] rytuose, kur [[XXV a. pr. m. e.|XXV]]–[[XX a. pr. m. e.]] gyvavo prabaltiškos Rytų Pabaltijo [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinė]], [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]], [[Balanovo kultūra|Balanovo]] ir [[Dniepro vidurupio kultūra|Dniepro]] kultūros. Šių kultūrų gyventojai prabaltai, mokslininkės manymu, formavosi trečiosios indoeuropiečių bangos ateiviams III tūkstantmetyje pr. m. e.–[[XXVIII a. pr. m. e.]] atklydus į pietryčių bei rytų Baltijos regioną ir maišantis su senaisiais vietiniais gyventojais, kol galiausiai II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje susidarė baltų [[etnosas]].<ref name ="Merkevičius">{{cite journal|author=Merkevičius, A.|authorlink=Algimantas Merkevičius (1959)|title=Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija|url=https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/en/article/view/34845/33183|journal=[[Archaeologia Lituana]]|year=2023|volume=24|pages=14-16|issn=1392-6748|doi=10.15388/ArchLit.2023.24.1|accessdate=2026-07-09}}</ref> Minėtosios [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]] priklauso [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai, M. Gimbutienės nuomone, atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]]–[[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad virvelinės keramikos kultūros atstovai buvo prabaltai (o tam tikrų jos atmainų  – ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/mode/2up|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n161/mode/2up?q=127 127],[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n633/mode/2up?q=Trzciniec+ 606]|isbn=978-18-8496-498-5|quote=Generally, the Trzciniec along with the Komarov culture is associated with the Proto-Slavs.|accessdate=2026-10-12}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Keltų kalbos|keltų]], [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{cite book|title=The Indo-European Language Family: A Phylogenetic Perspective|editor=[[Thomas Olander|Olander, T.]]|publisher=Cambridge University Press|location=[[Kembridžas|Cambridge]]|doi=10.1017/9781108758666|url=https://www.cambridge.org/core/services/aop-cambridge-core/content/view/4B44B5ACF0D3BBA89B9408050F112A52/9781108499798AR.pdf/The_Indo-European_Language_Family.pdf|isbn=978-1-108-49979-8|year=2022|page=148}}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' buvo [[Disimiliacija|disimiliuotos]], virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdoki. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė|priegaidės]]. Prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas ir šokinėjęs panašiai kaip lietuvių ir senovėje latvių kalbose, rodo brūkšneliai virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją (mobiliąją), kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į kamieną. Taip pat ir latvių kalboje iki kirčio į pirmąjį skiemenį atitraukimo būta dviejų kirčiuočių, tai rodo priegaidės akūtinėse šaknyse: tęstinė priegaidė atspindi pastovųjį, laužtinė – kilnojamąjį kirčiavimą.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Likusieji kalbininkai (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/40784/38270|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Kad veiksmažodžiai galėjo priklausyti taip pat ir kilnojamajai kirčiuotei, vertingų duomenų teikia latvių kalba, kai kurių veiksmažodžių šaknyse turinti atitrauktinį kirtį rodančią laužtinę priegaidę. Tikėtina, kad kilnojamojo kirčio paradigmoje kirtis iš šaknies į tolesnį skiemenį galėdavęs nušokti dgs. 1. ir 2. [[Asmuo (gramatika)|asmenų]] formose, tačiau neaišku, ar į istorinį [[Kamiengalis|kamiengalį]] (''*-<nowiki>'</nowiki>a-mḗ''), ar į istorinę galūnę (''*-a-<nowiki>'</nowiki>mḗ'').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], [[Niemineno dėsnis|Niemineno]] ir keletas kitų [[Fonetinis dėsnis|fonetinių dėsnių]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál<nowiki>'</nowiki>ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=79}} Apskritai šiuolaikinėje kalbotyroje baltų kalbas linkstama priskirti kontūrinio tono [[Toninė kalba|toninėms kalboms]].<ref>{{cite journal|title=Trys klausimai dėl lietuvių kalbos prozodinės sistemos|url=https://www.researchgate.net/publication/322307099_TRYS_KLAUSIMAI_DEL_LIETUVIU_KALBOS_PROZODINES_SISTEMOS|author=[[Vytautas Kardelis|Kardelis, V.]]|journal=Lietuvių kalba|volume=11|year=2017|page=6|issn=1822-525X|accessdate=2026-08-22}}</ref> ([[Kontūrinis tonas]] reiškia, kad tono aukštis skiemenyje kinta – balsas kyla, leidžiasi arba lūžta; kontūrinis tonas priešinamas su [[Registrinis tonas|registriniu tonu]], besireiškiančiu ne intonacijos viename skiemenyje judėjimu, o skirtingu aukštumu tariamais skiemenimis.)<ref>{{cite web|title=Tone: Is it Different?|author=Hyman, Larry M.|website=linguistics.berkeley.edu|url=https://linguistics.berkeley.edu/~hyman/papers/2011-hyman-blackwell.pdf|accessdate=2026-08-22}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]])]] Kalbant apie priegaidžių kilmę, tradicinis požiūris, anot [[Bonifacas Stundžia|B. Stundžios]], toks, kad akūtas susijęs su senoviniais [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgaisiais balsiais]] (ir ilgaisiais dvigarsiais), o cirkumfleksas – su trumpaisiais dvigarsiais.<ref>{{cite journal|last=Stundžia|first= B.|authorlink=Bonifacas Stundžia |url=https://www.journals.vu.lt/baltistica/lt/article/view/40283/37797|title=Rick Derksen, Metatony in Baltic |journal=[[Baltistica]]|year=1997 |volume=XXXII |issue=2 |page=259|accessdate=2026-10-07}}</ref> Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. M. Villanuevos Svenssono nuomone, nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39557/37114|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji, žymima ˆ). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje ([[Kretingiškių tarmė|kretingiškių]] ''ộmžiọs'' 'ámžius'). [[Rick Derksen|R. Derkseno]] teigimu, latvių kalboje glotalizuota priegaidė išliko tik tuose skiemenyse, kurie senovėje buvo nekirčiuoti (''<nowiki>'</nowiki>gal̂vâs'' 'galvose'),<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> tačiau tokia koncepcija neatsako į klausimą, kodėl laužtinė priegaidė turima nuo seno kirčiuotuose skiemenyse (''ârs'' 'laukas, išorė', ''sviêsts'' 'sviestas', ''zuôds'' 'smakras').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=60}} [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], [[Steven R. Young|S. Youngo]], [[Thomas Olander|T. Olanderio]]) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=59-61}} Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių kalboje nekirčiuoti skiemenys, daugiausia [[priesaga|priesagos]], tariami su laužtine arba nelaužtine priegaidėmis (pastarojoje, priklausomai nuo [[Šnekta|šnektos]], sutapusios tęstinė ir krentančioji): ''<nowiki>'</nowiki>mazgât'' 'mazgoti', ''<nowiki>'</nowiki>labĩba'' 'derlius'. Laužtinė priegaidė čia yra silpnųjų akūtinių priesagų refleksas.{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=61-62}} Visose trijose baltų kalbose paliudyta cirkumfleksinė [[metatonija]] (kaip {{lt|šókti}} > ''šõkis''),{{sfn|Rinkevičius|2015|p=77}} rytų baltų kalbose – ir akūtinė (kaip {{lt|plaũkti}} > ''pláukioti'');{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=55, 63}} nepakanka duomenų spręsti, ar prūsų kalboje būta akūtinės metatonijos.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=78}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių [[kamiengalis]] galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu, įvykus [[Morfologinė perskaida|morfologinei perskaidai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''¹''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su priesagomis ''*-i̯-'' ir ''*-ii̯-'' prieš ide. [[Kamiengalis|kamiengalį]] ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Ilgainiui ''ii̯o'' kamienas ėmė trumpėti ir visuose rytų baltų kalbų linksniuose, išskyrus vienaskaitos vardininką, įgijo ''i̯o'' kamieno formas. ''i̯o'' kamieno atspindžiai yra dabartiniai lietuvių kalbos daiktavardžiai su galūne ''-ias'' (''kelias''), latvių – su galūnėmis ''-š'' (''ceļš'' 'kelias') ir ''-s'' po priebalsio ''ž'' (''mežs'' 'miškas'); be to, taip pat ir ''i̯o'' kamieno būdvardžiai latvių kalboje turi galūnes ''-š'' (''zaļš'' 'žalias') ir ''-s'' po priebalsių ''š, ž'' (''svešs'' 'svetimas', ''spožs'' 'spindintis, ryškus'). ''ii̯o'' kamienui priklauso lietuvių galūnės ''-is, -ys'' (''brolis, šaulys''), latvių ''-is'' (''brālis'' 'brolis'). Prūsų kalboje taip pat paliudyti šiuodu kamienai: bev. g. ''wargien'' (= ''*var’an'', galūnė ''*-<nowiki>’</nowiki>an'', ''i̯o'' kamienas) 'varis', vyr. g. ''rikijs'' (= ''*rīkīs'', galūnė ''*-īs'', ''ii̯o'' kamienas ([[germanizmas]]) 'viešpats, ponas'; nekirčiuotoje padėtyje prūsų kalbos ''ii̯o'' kamieno vyr. g. turėjo galūnę ''*-is''.<ref name="Mažiulis2021">{{cite book|title=Historical grammar of Old Prussian|author=Mažiulis, V.|authorlink=Vytautas Mažiulis|translator=[[Letas Palmaitis|Palmaitis, L.]]|title=Historical grammar of Old Prussian|url=https://www.prusaspira.org/prussian/mazgr.pdf|year=2021|language=en|accessdate=2026-10-14|pages=52-54}}</ref> Lietuvių kalboje galūnės ''-is, -ys'' tapo labai [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir ėmė stumti daiktavardžius su galūne ''-ias'' ([[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''varias'' – dab. liet. ''varis''), dabartinėse baltų kalbose ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienai labai sumišę, sunku nustatyti, kuriam iš tiesų jie priklausė senovėje,{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=217-218}} todėl vieni tyrėjai tam pačiam žodžiui neretai rekonstruoja ''i̯o'' (''*žirnja-'', t. y. ''*žirni̯a-'' 'grūdinis > žirnis'),<ref>{{cite web|title=syrne|url=https://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> o kiti – ''ii̯o'' kamieną (''*žirnii̯a-'' 't. p.').<ref>{{cite web|title=žirnis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEirnis|author1=Kabašinskaitė|author2=Klingenschmitt|date=2006|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> Prūsų kalboje matyti sveikesnė ''ii̯o'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]] (''rickijas'' 'pono', ''rickijan'' 'poną', ''rikijai'' 'ponai', ''rikijans'' 'ponus'<!--Šios formos turi būti užrašomos ir su raide c, ir be jos – netaisyti.-->), tačiau ir čia sutinkama daiktavardžio formų, kurias galima kildinti tiek iš ''i̯o'', tiek iš ''ii̯o'' kamieno: ''tawischas'' (= ''*tavišas'') 'artimo', ''tawischan'' (= ''*tavišan'') 'artimą', ''bousenniens'' (= ''*būsen<nowiki>’</nowiki>ans'') 'būsenas, pãdėtis' ir kt.; prūsų vienaskaitos vardininko galūnės ''*-is, *-īs'' irgi tiksliai nenurodo kamieno kilmės.<ref name="Mažiulis2021"/> * '''²''' Greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai.. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius [[Kamiengalis|kamiengalio]] balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Dviskaitos kilmininko-vietininko palaikais [[Latvių kalba|latvių kalboje]] laikomi prieveiksmiai ''pušu'' 'pusiau, per pusę',<ref>{{cite book|last=Endzelynas|first=J.|authorlink=Jānis Endzelīns|title=Baltų kalbų garsai ir formos|publisher=Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla|url=https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf|year=1957|location=Vilnius|page=118}}</ref> ''abeiš'' (''abejš / abejs'') < ''*abejus'' 'abiejų-abiejuose / abiejose' (''abeiš pušu ceļam gŗāvis'' 'abiejose kelio pusėse griovys')<ref>{{cite web|title=abi|url=https://epupa.valoda.lv/abi/|website=epupa.valoda.lv|accessdate=2026-08-20|quote= Paruošta pagal [[Karlis Miulenbachas|K. Mīlenbaho]] ir [[Jānis Endzelīns|J. Endzelīno]] „Latvių kalbos žodyną“, I tomas, p. 5-6|language=lv}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins">{{cite book|chapter=Latveeşu valodas izloksnes, teksti un apraksti|title=Rakstu krajums, izdots no Rigas Latveeşu Beedribas Zinibu Kommisijas|volume=13|date=1901|author1=[[Karlis Miulenbachas|Mülenbachs, K.]]|author2=[[Jānis Endzelīns|Endzelins, J.]]|url=https://dom.lndb.lv/data/obj/file/16917084.pdf|location=[[Ryga|Riga]]|publisher=Kalniņş & Deuçmans|page=88|accessdate=2026-08-20}}</ref> bei analogiškos darybos kaip ''abeiš'' dviskaitos kilmininko reikšme vartojamas prieveiksmis ''diveiš'' (''divejš / divejs'') 'dviejų' (''divejš (jeb divejs) gadu vecs'' 'dvejų metų amžiaus');<ref>{{cite web|title=divi|url=https://mev.tezaurs.lv/divi|website=mev.tezaurs.lv|accessdate=2026-08-20}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins"/> latvių galūnė ''-u(s)'' (''puš-u'', ''*abej-us'') kilusi iš baltų prok. ''*-aus'', kuri jungdamasi prie kamieno ''*pusē-'' pradžioje turėjo sudaryti galūnę ''*-ēus'' (''*pusēus''). Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina į ''ẹ''. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u-⁸ |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''¹''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. * '''²''' ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito [[Kamiengalis|kamiengalio]] pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]] (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} * '''⁸''' Analizuodamas [[Metatonija|metatoniją]], [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] rekonstruoja ''ii̯u'' > ''i̯u'' kamieną – grynojo ''u'' kamieno variantą.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=53}} Kaip vieną iš cirkumfleksinės metatonijos baltų prokalbėje priežasčių [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]] nurodo balsio ''*i'' išnykimą ''i̯u'' ir kituose kamienuose,{{sfn|Rinkevičius|2015|p=81}} vadinasi, irgi numano buvus ''ii̯u'' kamieną. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] kalba apie ''i̯u'' kamieną jo nekildindamas iš ''ii̯u'' kamieno,{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} tačiau neišsako prielaidos, jog baltų prokalbėje būtų buvę du ''u'' kamieno variantai – ''i̯u'' ir ''ii̯u'' kamienai (plg. ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus greta grynojo ''o'' kamieno), o aptardamas baltų prokalbės linksniavimo paradigmas ''(i)i̯u'' kamieno iš viso nemini.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-206}} [[Pietro Umberto Dini|P. U. Dinis]] ''i̯u'' kamieną baltų prokalbei teikia kaip ''u'' kamieno variantą, abu žymėdamas kaip ''(i̯)u''.{{sfn|Dini|2000|p=97-98}} Visų linksnių galūnės senovėje niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''u'' kamieno. ''(i)i̯u'' kamieno atspindžiai – tokie dabartinės lietuvių kalbos daiktavardžiai, kaip ''skaičius, kurpius, vaisius''.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]])]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas ([[veikiamoji rūšis]]) ir medijas, arba [[mediopasyvas]] ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti [[Atematinis veiksmažodis|atematiniai]] ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro [[Kamiengalis|kamiengalį]]: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga [[Tranzityvumas (gramatika)|intranzityvinė]] (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir [[Atematinis veiksmažodis|atematinės]] formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. [[Atematinis veiksmažodis|Atematiniai veiksmažodžiai]] turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]])]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]])]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios]] rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginei nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują [[Tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas [[Liepiamoji nuosaka|liepiamajai nuosakai]] sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja [[neveikiamoji rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== [[Tariamoji nuosaka]] (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== [[Liepiamoji nuosaka]] buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės [[Vidurinė rūšis|vidurinę rūšį]]. Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Kadangi pradžioje vartotas sangrąžinio įvardžio ir galininkas, ir naudininkas, dabartinėse baltų kalbose sangrąža išreiškia abu linksnius: {{lt|praustis}} 'prausti save' ir {{lt|pirktis}} 'pirkti sau', {{lv|skūties}} 'skustis', t. y. 'skusti save' ir {{lv|apjautāties}} 'pasiklausti, pasiteirauti', t. y. 'paklausti sau'.<ref>{{cite web|title=Sangrąža|url=https://www.smetona.lt/sangraza/|author=[[Antanas Smetona (1960)|Smetona, A.]]|website=smetona.lt|accessdate=2026-08-23|quote=Manoma, kad jis kilęs iš sangrąžinio įvardžio galininko ir naudininko, todėl ir turi dvi pagrindines savybės reikšmes: 1) praustis ‘prausti save’ ir 2) pirktis ‘pirkti sau’.}}</ref> [[Neveikiamoji rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esēi mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. [[Asmuo (gramatika)|Asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginėje nuosakoje]] ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę [[Gramatinė giminė|giminę]]. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esēi mīlētas |*esēi mīlēta(n) |*esēi mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsēi mīlētas |*būsēi mīlēta(n) |*būsēi mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]])]] Baltų prokalbės [[Leksika|žodynas]] rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981|year=2015|location=Leiden-Boston|publisher=[[Brill Publishers|Brill]]}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39216/36773|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en|accessdate=2026-08-20}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]' (> rytų balt. ''*žirni̯as'' 'grūdinis > [[žirnis]]'), ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|last=Rinkevičius|first=Vytautas|authorlink=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|isbn=978-609-417-100-0}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [https://archive.org/details/LEV_2001/mode/2up Latvių kalbos etimologinis žodynas] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf Baltų kalbų garsai ir formos] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] 7vsxal5agwlvpkeednsoui7ss8ju2vo 7947548 7947547 2026-10-18T06:13:35Z Ed1974LT 52229 /* Daiktavardis */ 7947548 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.,<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> tokios pačios nuomonės laikosi ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]].<ref name ="Merkevičius"/> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko [[Hermann Schall|H. Schallio]], baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} Kitoje masyvo pusėje, beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Tad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose ir pietryčiuose – šalia slavų ir [[Iranėnai|iranėnų]], o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Baltai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/|author=Rimantienė, R.|authorlink=Rimutė Rimantienė|editor=Jonuškienė, Ž.|orig-date=2018-05-23|date=2026-06-17|accessdate=2026-07-09|publisher=[[VLE]]}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/isbn_1884964982|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] teigimu, baltų protėvynė lokalizuotina plačioje teritorijoje – nuo Vyslos vakaruose iki [[Volga|Volgos]] bei [[Oka|Okos]] rytuose, kur [[XXV a. pr. m. e.|XXV]]–[[XX a. pr. m. e.]] gyvavo prabaltiškos Rytų Pabaltijo [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinė]], [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]], [[Balanovo kultūra|Balanovo]] ir [[Dniepro vidurupio kultūra|Dniepro]] kultūros. Šių kultūrų gyventojai prabaltai, mokslininkės manymu, formavosi trečiosios indoeuropiečių bangos ateiviams III tūkstantmetyje pr. m. e.–[[XXVIII a. pr. m. e.]] atklydus į pietryčių bei rytų Baltijos regioną ir maišantis su senaisiais vietiniais gyventojais, kol galiausiai II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje susidarė baltų [[etnosas]].<ref name ="Merkevičius">{{cite journal|author=Merkevičius, A.|authorlink=Algimantas Merkevičius (1959)|title=Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija|url=https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/en/article/view/34845/33183|journal=[[Archaeologia Lituana]]|year=2023|volume=24|pages=14-16|issn=1392-6748|doi=10.15388/ArchLit.2023.24.1|accessdate=2026-07-09}}</ref> Minėtosios [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]] priklauso [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai, M. Gimbutienės nuomone, atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]]–[[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad virvelinės keramikos kultūros atstovai buvo prabaltai (o tam tikrų jos atmainų  – ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/mode/2up|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n161/mode/2up?q=127 127],[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n633/mode/2up?q=Trzciniec+ 606]|isbn=978-18-8496-498-5|quote=Generally, the Trzciniec along with the Komarov culture is associated with the Proto-Slavs.|accessdate=2026-10-12}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Keltų kalbos|keltų]], [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{cite book|title=The Indo-European Language Family: A Phylogenetic Perspective|editor=[[Thomas Olander|Olander, T.]]|publisher=Cambridge University Press|location=[[Kembridžas|Cambridge]]|doi=10.1017/9781108758666|url=https://www.cambridge.org/core/services/aop-cambridge-core/content/view/4B44B5ACF0D3BBA89B9408050F112A52/9781108499798AR.pdf/The_Indo-European_Language_Family.pdf|isbn=978-1-108-49979-8|year=2022|page=148}}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' buvo [[Disimiliacija|disimiliuotos]], virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdoki. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė|priegaidės]]. Prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas ir šokinėjęs panašiai kaip lietuvių ir senovėje latvių kalbose, rodo brūkšneliai virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją (mobiliąją), kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į kamieną. Taip pat ir latvių kalboje iki kirčio į pirmąjį skiemenį atitraukimo būta dviejų kirčiuočių, tai rodo priegaidės akūtinėse šaknyse: tęstinė priegaidė atspindi pastovųjį, laužtinė – kilnojamąjį kirčiavimą.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Likusieji kalbininkai (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/40784/38270|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Kad veiksmažodžiai galėjo priklausyti taip pat ir kilnojamajai kirčiuotei, vertingų duomenų teikia latvių kalba, kai kurių veiksmažodžių šaknyse turinti atitrauktinį kirtį rodančią laužtinę priegaidę. Tikėtina, kad kilnojamojo kirčio paradigmoje kirtis iš šaknies į tolesnį skiemenį galėdavęs nušokti dgs. 1. ir 2. [[Asmuo (gramatika)|asmenų]] formose, tačiau neaišku, ar į istorinį [[Kamiengalis|kamiengalį]] (''*-<nowiki>'</nowiki>a-mḗ''), ar į istorinę galūnę (''*-a-<nowiki>'</nowiki>mḗ'').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], [[Niemineno dėsnis|Niemineno]] ir keletas kitų [[Fonetinis dėsnis|fonetinių dėsnių]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál<nowiki>'</nowiki>ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=79}} Apskritai šiuolaikinėje kalbotyroje baltų kalbas linkstama priskirti kontūrinio tono [[Toninė kalba|toninėms kalboms]].<ref>{{cite journal|title=Trys klausimai dėl lietuvių kalbos prozodinės sistemos|url=https://www.researchgate.net/publication/322307099_TRYS_KLAUSIMAI_DEL_LIETUVIU_KALBOS_PROZODINES_SISTEMOS|author=[[Vytautas Kardelis|Kardelis, V.]]|journal=Lietuvių kalba|volume=11|year=2017|page=6|issn=1822-525X|accessdate=2026-08-22}}</ref> ([[Kontūrinis tonas]] reiškia, kad tono aukštis skiemenyje kinta – balsas kyla, leidžiasi arba lūžta; kontūrinis tonas priešinamas su [[Registrinis tonas|registriniu tonu]], besireiškiančiu ne intonacijos viename skiemenyje judėjimu, o skirtingu aukštumu tariamais skiemenimis.)<ref>{{cite web|title=Tone: Is it Different?|author=Hyman, Larry M.|website=linguistics.berkeley.edu|url=https://linguistics.berkeley.edu/~hyman/papers/2011-hyman-blackwell.pdf|accessdate=2026-08-22}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]])]] Kalbant apie priegaidžių kilmę, tradicinis požiūris, anot [[Bonifacas Stundžia|B. Stundžios]], toks, kad akūtas susijęs su senoviniais [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgaisiais balsiais]] (ir ilgaisiais dvigarsiais), o cirkumfleksas – su trumpaisiais dvigarsiais.<ref>{{cite journal|last=Stundžia|first= B.|authorlink=Bonifacas Stundžia |url=https://www.journals.vu.lt/baltistica/lt/article/view/40283/37797|title=Rick Derksen, Metatony in Baltic |journal=[[Baltistica]]|year=1997 |volume=XXXII |issue=2 |page=259|accessdate=2026-10-07}}</ref> Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. M. Villanuevos Svenssono nuomone, nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39557/37114|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji, žymima ˆ). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje ([[Kretingiškių tarmė|kretingiškių]] ''ộmžiọs'' 'ámžius'). [[Rick Derksen|R. Derkseno]] teigimu, latvių kalboje glotalizuota priegaidė išliko tik tuose skiemenyse, kurie senovėje buvo nekirčiuoti (''<nowiki>'</nowiki>gal̂vâs'' 'galvose'),<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> tačiau tokia koncepcija neatsako į klausimą, kodėl laužtinė priegaidė turima nuo seno kirčiuotuose skiemenyse (''ârs'' 'laukas, išorė', ''sviêsts'' 'sviestas', ''zuôds'' 'smakras').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=60}} [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], [[Steven R. Young|S. Youngo]], [[Thomas Olander|T. Olanderio]]) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=59-61}} Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių kalboje nekirčiuoti skiemenys, daugiausia [[priesaga|priesagos]], tariami su laužtine arba nelaužtine priegaidėmis (pastarojoje, priklausomai nuo [[Šnekta|šnektos]], sutapusios tęstinė ir krentančioji): ''<nowiki>'</nowiki>mazgât'' 'mazgoti', ''<nowiki>'</nowiki>labĩba'' 'derlius'. Laužtinė priegaidė čia yra silpnųjų akūtinių priesagų refleksas.{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=61-62}} Visose trijose baltų kalbose paliudyta cirkumfleksinė [[metatonija]] (kaip {{lt|šókti}} > ''šõkis''),{{sfn|Rinkevičius|2015|p=77}} rytų baltų kalbose – ir akūtinė (kaip {{lt|plaũkti}} > ''pláukioti'');{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=55, 63}} nepakanka duomenų spręsti, ar prūsų kalboje būta akūtinės metatonijos.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=78}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių [[kamiengalis]] galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu, įvykus [[Morfologinė perskaida|morfologinei perskaidai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''¹''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su priesagomis ''*-i̯-'' ir ''*-ii̯-'' prieš ide. [[Kamiengalis|kamiengalį]] ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Ilgainiui ''ii̯o'' kamienas ėmė trumpėti ir visuose rytų baltų kalbų linksniuose, išskyrus vienaskaitos vardininką, įgijo ''i̯o'' kamieno formas. ''i̯o'' kamieno atspindžiai yra dabartiniai lietuvių kalbos daiktavardžiai su galūne ''-ias'' (''kelias''), latvių – su galūnėmis ''-š'' (''ceļš'' 'kelias') ir ''-s'' po priebalsio ''ž'' (''mežs'' 'miškas'); be to, taip pat ir ''i̯o'' kamieno būdvardžiai latvių kalboje turi galūnes ''-š'' (''zaļš'' 'žalias') ir ''-s'' po priebalsių ''š, ž'' (''svešs'' 'svetimas', ''spožs'' 'spindintis, ryškus'). ''ii̯o'' kamienui priklauso lietuvių galūnės ''-is, -ys'' (''brolis, šaulys''), latvių ''-is'' (''brālis'' 'brolis'). Prūsų kalboje taip pat paliudyti šiuodu kamienai: bev. g. ''wargien'' (= ''*var’an'', galūnė ''*-<nowiki>’</nowiki>an'', ''i̯o'' kamienas) 'varis', vyr. g. ''rikijs'' (= ''*rīkīs'', galūnė ''*-īs'', ''ii̯o'' kamienas ([[germanizmas]]) 'viešpats, ponas'; nekirčiuotoje padėtyje prūsų kalbos ''ii̯o'' kamieno vyr. g. turėjo galūnę ''*-is''.<ref name="Mažiulis2021">{{cite book|title=Historical grammar of Old Prussian|author=Mažiulis, V.|authorlink=Vytautas Mažiulis|translator=[[Letas Palmaitis|Palmaitis, L.]]|title=Historical grammar of Old Prussian|url=https://www.prusaspira.org/prussian/mazgr.pdf|year=2021|language=en|accessdate=2026-10-14|pages=52-54}}</ref> Lietuvių kalboje galūnės ''-is, -ys'' tapo labai [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir ėmė stumti daiktavardžius su galūne ''-ias'' ([[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''varias'' – dab. liet. ''varis''), dabartinėse baltų kalbose ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienai labai sumišę, sunku nustatyti, kuriam iš tiesų jie priklausė senovėje,{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=217-218}} todėl vieni tyrėjai tam pačiam žodžiui neretai rekonstruoja ''i̯o'' (''*žirnja-'', t. y. ''*žirni̯a-'' 'grūdinis > žirnis'),<ref>{{cite web|title=syrne|url=https://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> o kiti – ''ii̯o'' kamieną (''*žirnii̯a-'' 't. p.').<ref>{{cite web|title=žirnis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEirnis|author1=Kabašinskaitė|author2=Klingenschmitt|date=2006|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> Prūsų kalboje matyti sveikesnė ''ii̯o'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]] (''rickijas'' 'pono', ''rickijan'' 'poną', ''rikijai'' 'ponai', ''rikijans'' 'ponus'<!--Šios formos turi būti užrašomos ir su raide c, ir be jos – netaisyti.-->), tačiau ir čia sutinkama daiktavardžio formų, kurias galima kildinti tiek iš ''i̯o'', tiek iš ''ii̯o'' kamieno: ''tawischas'' (= ''*tavišas'') 'artimojo', ''tawischan'' (= ''*tavišan'') 'artimąjį', ''bousenniens'' (= ''*būsen<nowiki>’</nowiki>ans'') 'būsenas, pãdėtis' ir kt.; prūsų vienaskaitos vardininko galūnės ''*-is, *-īs'' irgi tiksliai nenurodo kamieno kilmės.<ref name="Mažiulis2021"/> * '''²''' Greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai.. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius [[Kamiengalis|kamiengalio]] balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Dviskaitos kilmininko-vietininko palaikais [[Latvių kalba|latvių kalboje]] laikomi prieveiksmiai ''pušu'' 'pusiau, per pusę',<ref>{{cite book|last=Endzelynas|first=J.|authorlink=Jānis Endzelīns|title=Baltų kalbų garsai ir formos|publisher=Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla|url=https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf|year=1957|location=Vilnius|page=118}}</ref> ''abeiš'' (''abejš / abejs'') < ''*abejus'' 'abiejų-abiejuose / abiejose' (''abeiš pušu ceļam gŗāvis'' 'abiejose kelio pusėse griovys')<ref>{{cite web|title=abi|url=https://epupa.valoda.lv/abi/|website=epupa.valoda.lv|accessdate=2026-08-20|quote= Paruošta pagal [[Karlis Miulenbachas|K. Mīlenbaho]] ir [[Jānis Endzelīns|J. Endzelīno]] „Latvių kalbos žodyną“, I tomas, p. 5-6|language=lv}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins">{{cite book|chapter=Latveeşu valodas izloksnes, teksti un apraksti|title=Rakstu krajums, izdots no Rigas Latveeşu Beedribas Zinibu Kommisijas|volume=13|date=1901|author1=[[Karlis Miulenbachas|Mülenbachs, K.]]|author2=[[Jānis Endzelīns|Endzelins, J.]]|url=https://dom.lndb.lv/data/obj/file/16917084.pdf|location=[[Ryga|Riga]]|publisher=Kalniņş & Deuçmans|page=88|accessdate=2026-08-20}}</ref> bei analogiškos darybos kaip ''abeiš'' dviskaitos kilmininko reikšme vartojamas prieveiksmis ''diveiš'' (''divejš / divejs'') 'dviejų' (''divejš (jeb divejs) gadu vecs'' 'dvejų metų amžiaus');<ref>{{cite web|title=divi|url=https://mev.tezaurs.lv/divi|website=mev.tezaurs.lv|accessdate=2026-08-20}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins"/> latvių galūnė ''-u(s)'' (''puš-u'', ''*abej-us'') kilusi iš baltų prok. ''*-aus'', kuri jungdamasi prie kamieno ''*pusē-'' pradžioje turėjo sudaryti galūnę ''*-ēus'' (''*pusēus''). Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina į ''ẹ''. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u-⁸ |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''¹''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. * '''²''' ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito [[Kamiengalis|kamiengalio]] pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]] (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} * '''⁸''' Analizuodamas [[Metatonija|metatoniją]], [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] rekonstruoja ''ii̯u'' > ''i̯u'' kamieną – grynojo ''u'' kamieno variantą.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=53}} Kaip vieną iš cirkumfleksinės metatonijos baltų prokalbėje priežasčių [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]] nurodo balsio ''*i'' išnykimą ''i̯u'' ir kituose kamienuose,{{sfn|Rinkevičius|2015|p=81}} vadinasi, irgi numano buvus ''ii̯u'' kamieną. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] kalba apie ''i̯u'' kamieną jo nekildindamas iš ''ii̯u'' kamieno,{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} tačiau neišsako prielaidos, jog baltų prokalbėje būtų buvę du ''u'' kamieno variantai – ''i̯u'' ir ''ii̯u'' kamienai (plg. ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus greta grynojo ''o'' kamieno), o aptardamas baltų prokalbės linksniavimo paradigmas ''(i)i̯u'' kamieno iš viso nemini.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-206}} [[Pietro Umberto Dini|P. U. Dinis]] ''i̯u'' kamieną baltų prokalbei teikia kaip ''u'' kamieno variantą, abu žymėdamas kaip ''(i̯)u''.{{sfn|Dini|2000|p=97-98}} Visų linksnių galūnės senovėje niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''u'' kamieno. ''(i)i̯u'' kamieno atspindžiai – tokie dabartinės lietuvių kalbos daiktavardžiai, kaip ''skaičius, kurpius, vaisius''.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]])]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas ([[veikiamoji rūšis]]) ir medijas, arba [[mediopasyvas]] ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti [[Atematinis veiksmažodis|atematiniai]] ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro [[Kamiengalis|kamiengalį]]: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga [[Tranzityvumas (gramatika)|intranzityvinė]] (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir [[Atematinis veiksmažodis|atematinės]] formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. [[Atematinis veiksmažodis|Atematiniai veiksmažodžiai]] turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]])]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]])]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios]] rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginei nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują [[Tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas [[Liepiamoji nuosaka|liepiamajai nuosakai]] sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja [[neveikiamoji rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== [[Tariamoji nuosaka]] (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== [[Liepiamoji nuosaka]] buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės [[Vidurinė rūšis|vidurinę rūšį]]. Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Kadangi pradžioje vartotas sangrąžinio įvardžio ir galininkas, ir naudininkas, dabartinėse baltų kalbose sangrąža išreiškia abu linksnius: {{lt|praustis}} 'prausti save' ir {{lt|pirktis}} 'pirkti sau', {{lv|skūties}} 'skustis', t. y. 'skusti save' ir {{lv|apjautāties}} 'pasiklausti, pasiteirauti', t. y. 'paklausti sau'.<ref>{{cite web|title=Sangrąža|url=https://www.smetona.lt/sangraza/|author=[[Antanas Smetona (1960)|Smetona, A.]]|website=smetona.lt|accessdate=2026-08-23|quote=Manoma, kad jis kilęs iš sangrąžinio įvardžio galininko ir naudininko, todėl ir turi dvi pagrindines savybės reikšmes: 1) praustis ‘prausti save’ ir 2) pirktis ‘pirkti sau’.}}</ref> [[Neveikiamoji rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esēi mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. [[Asmuo (gramatika)|Asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginėje nuosakoje]] ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę [[Gramatinė giminė|giminę]]. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esēi mīlētas |*esēi mīlēta(n) |*esēi mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsēi mīlētas |*būsēi mīlēta(n) |*būsēi mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]])]] Baltų prokalbės [[Leksika|žodynas]] rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981|year=2015|location=Leiden-Boston|publisher=[[Brill Publishers|Brill]]}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39216/36773|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en|accessdate=2026-08-20}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]' (> rytų balt. ''*žirni̯as'' 'grūdinis > [[žirnis]]'), ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|last=Rinkevičius|first=Vytautas|authorlink=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|isbn=978-609-417-100-0}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [https://archive.org/details/LEV_2001/mode/2up Latvių kalbos etimologinis žodynas] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf Baltų kalbų garsai ir formos] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] rcgm6rh4i10v008kr7405tfqn0s7bm0 7947579 7947548 2026-10-18T08:43:55Z Ed1974LT 52229 7947579 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.,<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> tokios pačios nuomonės laikosi ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]].<ref name ="Merkevičius"/> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko [[Hermann Schall|H. Schallio]], baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} Kitoje masyvo pusėje, beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Tad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose ir pietryčiuose – šalia slavų ir [[Iranėnai|iranėnų]], o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Baltai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/|author=Rimantienė, R.|authorlink=Rimutė Rimantienė|editor=Jonuškienė, Ž.|orig-date=2018-05-23|date=2026-06-17|accessdate=2026-07-09|publisher=[[VLE]]}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/isbn_1884964982|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] teigimu, baltų protėvynė lokalizuotina plačioje teritorijoje – nuo Vyslos vakaruose iki [[Volga|Volgos]] bei [[Oka|Okos]] rytuose, kur [[XXV a. pr. m. e.|XXV]]–[[XX a. pr. m. e.]] gyvavo prabaltiškos Rytų Pabaltijo [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinė]], [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]], [[Balanovo kultūra|Balanovo]] ir [[Dniepro vidurupio kultūra|Dniepro]] kultūros. Šių kultūrų gyventojai prabaltai, mokslininkės manymu, formavosi trečiosios indoeuropiečių bangos ateiviams III tūkstantmetyje pr. m. e.–[[XXVIII a. pr. m. e.]] atklydus į pietryčių bei rytų Baltijos regioną ir maišantis su senaisiais vietiniais gyventojais, kol galiausiai II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje susidarė baltų [[etnosas]].<ref name ="Merkevičius">{{cite journal|author=Merkevičius, A.|authorlink=Algimantas Merkevičius (1959)|title=Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija|url=https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/en/article/view/34845/33183|journal=[[Archaeologia Lituana]]|year=2023|volume=24|pages=14-16|issn=1392-6748|doi=10.15388/ArchLit.2023.24.1|accessdate=2026-07-09}}</ref> Minėtosios [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]] priklauso [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai, M. Gimbutienės nuomone, atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]]–[[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad virvelinės keramikos kultūros atstovai buvo prabaltai (o tam tikrų jos atmainų  – ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/mode/2up|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n161/mode/2up?q=127 127],[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n633/mode/2up?q=Trzciniec+ 606]|isbn=978-18-8496-498-5|quote=Generally, the Trzciniec along with the Komarov culture is associated with the Proto-Slavs.|accessdate=2026-10-12}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Keltų kalbos|keltų]], [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{cite book|title=The Indo-European Language Family: A Phylogenetic Perspective|editor=[[Thomas Olander|Olander, T.]]|publisher=Cambridge University Press|location=[[Kembridžas|Cambridge]]|doi=10.1017/9781108758666|url=https://www.cambridge.org/core/services/aop-cambridge-core/content/view/4B44B5ACF0D3BBA89B9408050F112A52/9781108499798AR.pdf/The_Indo-European_Language_Family.pdf|isbn=978-1-108-49979-8|year=2022|page=148}}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' buvo [[Disimiliacija|disimiliuotos]], virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdoki. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė|priegaidės]]. Prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas ir šokinėjęs panašiai kaip lietuvių ir senovėje latvių kalbose, rodo brūkšneliai virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją (mobiliąją), kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į kamieną. Taip pat ir latvių kalboje iki kirčio į pirmąjį skiemenį atitraukimo būta dviejų kirčiuočių, tai rodo priegaidės akūtinėse šaknyse: tęstinė priegaidė atspindi pastovųjį, laužtinė – kilnojamąjį kirčiavimą.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Likusieji kalbininkai (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/40784/38270|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Kad veiksmažodžiai galėjo priklausyti taip pat ir kilnojamajai kirčiuotei, vertingų duomenų teikia latvių kalba, kai kurių veiksmažodžių šaknyse turinti atitrauktinį kirtį rodančią laužtinę priegaidę. Tikėtina, kad kilnojamojo kirčio paradigmoje kirtis iš šaknies į tolesnį skiemenį galėdavęs nušokti dgs. 1. ir 2. [[Asmuo (gramatika)|asmenų]] formose, tačiau neaišku, ar į istorinį [[Kamiengalis|kamiengalį]] (''*-<nowiki>'</nowiki>a-mḗ''), ar į istorinę galūnę (''*-a-<nowiki>'</nowiki>mḗ'').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], [[Niemineno dėsnis|Niemineno]] ir keletas kitų [[Fonetinis dėsnis|fonetinių dėsnių]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál<nowiki>'</nowiki>ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=79}} Apskritai šiuolaikinėje kalbotyroje baltų kalbas linkstama priskirti kontūrinio tono [[Toninė kalba|toninėms kalboms]].<ref>{{cite journal|title=Trys klausimai dėl lietuvių kalbos prozodinės sistemos|url=https://www.researchgate.net/publication/322307099_TRYS_KLAUSIMAI_DEL_LIETUVIU_KALBOS_PROZODINES_SISTEMOS|author=[[Vytautas Kardelis|Kardelis, V.]]|journal=Lietuvių kalba|volume=11|year=2017|page=6|issn=1822-525X|accessdate=2026-08-22}}</ref> ([[Kontūrinis tonas]] reiškia, kad tono aukštis skiemenyje kinta – balsas kyla, leidžiasi arba lūžta; kontūrinis tonas priešinamas su [[Registrinis tonas|registriniu tonu]], besireiškiančiu ne intonacijos viename skiemenyje judėjimu, o skirtingu aukštumu tariamais skiemenimis.)<ref>{{cite web|title=Tone: Is it Different?|author=Hyman, Larry M.|website=linguistics.berkeley.edu|url=https://linguistics.berkeley.edu/~hyman/papers/2011-hyman-blackwell.pdf|accessdate=2026-08-22}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]])]] Kalbant apie priegaidžių kilmę, tradicinis požiūris, anot [[Bonifacas Stundžia|B. Stundžios]], toks, kad akūtas susijęs su senoviniais [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgaisiais balsiais]] (ir ilgaisiais dvigarsiais), o cirkumfleksas – su trumpaisiais dvigarsiais.<ref>{{cite journal|last=Stundžia|first= B.|authorlink=Bonifacas Stundžia |url=https://www.journals.vu.lt/baltistica/lt/article/view/40283/37797|title=Rick Derksen, Metatony in Baltic |journal=[[Baltistica]]|year=1997 |volume=XXXII |issue=2 |page=259|accessdate=2026-10-07}}</ref> Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. M. Villanuevos Svenssono nuomone, nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39557/37114|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji, žymima ˆ). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje ([[Kretingiškių tarmė|kretingiškių]] ''ộmžiọs'' 'ámžius'). [[Rick Derksen|R. Derkseno]] teigimu, latvių kalboje glotalizuota priegaidė išliko tik tuose skiemenyse, kurie senovėje buvo nekirčiuoti (''<nowiki>'</nowiki>gal̂vâs'' 'galvose'),<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> tačiau tokia koncepcija neatsako į klausimą, kodėl laužtinė priegaidė turima nuo seno kirčiuotuose skiemenyse (''ârs'' 'laukas, išorė', ''sviêsts'' 'sviestas', ''zuôds'' 'smakras').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=60}} [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], [[Steven R. Young|S. Youngo]], [[Thomas Olander|T. Olanderio]]) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=59-61}} Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių kalboje nekirčiuoti skiemenys, daugiausia [[priesaga|priesagos]], tariami su laužtine arba nelaužtine priegaidėmis (pastarojoje, priklausomai nuo [[Šnekta|šnektos]], sutapusios tęstinė ir krentančioji): ''<nowiki>'</nowiki>mazgât'' 'mazgoti', ''<nowiki>'</nowiki>labĩba'' 'derlius'. Laužtinė priegaidė čia yra silpnųjų akūtinių priesagų refleksas.{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=61-62}} Visose trijose baltų kalbose paliudyta cirkumfleksinė [[metatonija]] (kaip {{lt|šókti}} > ''šõkis''),{{sfn|Rinkevičius|2015|p=77}} rytų baltų kalbose – ir akūtinė (kaip {{lt|plaũkti}} > ''pláukioti'');{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=55, 63}} nepakanka duomenų spręsti, ar prūsų kalboje būta akūtinės metatonijos.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=78}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių [[kamiengalis]] galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu, įvykus [[Morfologinė perskaida|morfologinei perskaidai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''¹''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su priesagomis ''*-i̯-'' ir ''*-ii̯-'' prieš ide. [[Kamiengalis|kamiengalį]] ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Ilgainiui ''ii̯o'' kamienas ėmė trumpėti ir visuose rytų baltų kalbų linksniuose, išskyrus vienaskaitos vardininką, įgijo ''i̯o'' kamieno formas. ''i̯o'' kamieno atspindžiai yra dabartiniai lietuvių kalbos daiktavardžiai su galūne ''-ias'' (''kelias''), latvių – su galūnėmis ''-š'' (''ceļš'' 'kelias') ir ''-s'' po priebalsio ''ž'' (''mežs'' 'miškas'); be to, taip pat ir ''i̯o'' kamieno būdvardžiai latvių kalboje turi galūnes ''-š'' (''zaļš'' 'žalias') ir ''-s'' po priebalsių ''š, ž'' (''svešs'' 'svetimas', ''spožs'' 'spindintis, ryškus'). ''ii̯o'' kamienui priklauso lietuvių galūnės ''-is, -ys'' (''brolis, šaulys''), latvių ''-is'' (''brālis'' 'brolis'). Prūsų kalboje taip pat paliudyti šiuodu kamienai: bev. g. ''wargien'' (= ''*var’an'', galūnė ''*-<nowiki>’</nowiki>an'', ''i̯o'' kamienas) 'varis', vyr. g. ''rikijs'' (= ''*rīkīs'', galūnė ''*-īs'', ''ii̯o'' kamienas ([[germanizmas]]) 'viešpats, ponas'; nekirčiuotoje padėtyje prūsų kalbos ''ii̯o'' kamieno vyr. g. turėjo galūnę ''*-is''.<ref name="Mažiulis2021">{{cite book|title=Historical grammar of Old Prussian|author=Mažiulis, V.|authorlink=Vytautas Mažiulis|translator=[[Letas Palmaitis|Palmaitis, L.]]|title=Historical grammar of Old Prussian|url=https://www.prusaspira.org/prussian/mazgr.pdf|year=2021|language=en|accessdate=2026-10-14|pages=52-54}}</ref> Lietuvių kalboje galūnės ''-is, -ys'' tapo labai [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir ėmė stumti daiktavardžius su galūne ''-ias'' ([[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''varias'' – dab. liet. ''varis''), dabartinėse baltų kalbose ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienai labai sumišę, sunku nustatyti, kuriam iš tiesų jie priklausė senovėje,{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=217-218}} todėl vieni tyrėjai tam pačiam žodžiui neretai rekonstruoja ''i̯o'' (''*žirnja-'', t. y. ''*žirni̯a-'' 'grūdinis > žirnis'),<ref>{{cite web|title=syrne|url=https://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> o kiti – ''ii̯o'' kamieną (''*žirnii̯a-'' 't. p.').<ref>{{cite web|title=žirnis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEirnis|author1=Kabašinskaitė|author2=Klingenschmitt|date=2006|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> Prūsų kalboje matyti sveikesnė ''ii̯o'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]] (''rickijas'' 'pono', ''rickijan'' 'poną', ''rikijai'' 'ponai', ''rikijans'' 'ponus'<!--Šios formos turi būti užrašomos ir su raide c, ir be jos – netaisyti.-->), tačiau paprastai daiktavardžio formas galima kildinti tiek iš ''i̯o'', tiek iš ''ii̯o'' kamieno,<ref name="Mažiulis2021"/> ir [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]] pažymi, jog dėl netobulos rašybos [[Pamedė]]s tarmėje ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienų atspindžių išvis neįmanoma atskirti.<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=68|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> * '''²''' Greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai.. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius [[Kamiengalis|kamiengalio]] balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Dviskaitos kilmininko-vietininko palaikais [[Latvių kalba|latvių kalboje]] laikomi prieveiksmiai ''pušu'' 'pusiau, per pusę',<ref>{{cite book|last=Endzelynas|first=J.|authorlink=Jānis Endzelīns|title=Baltų kalbų garsai ir formos|publisher=Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla|url=https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf|year=1957|location=Vilnius|page=118}}</ref> ''abeiš'' (''abejš / abejs'') < ''*abejus'' 'abiejų-abiejuose / abiejose' (''abeiš pušu ceļam gŗāvis'' 'abiejose kelio pusėse griovys')<ref>{{cite web|title=abi|url=https://epupa.valoda.lv/abi/|website=epupa.valoda.lv|accessdate=2026-08-20|quote= Paruošta pagal [[Karlis Miulenbachas|K. Mīlenbaho]] ir [[Jānis Endzelīns|J. Endzelīno]] „Latvių kalbos žodyną“, I tomas, p. 5-6|language=lv}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins">{{cite book|chapter=Latveeşu valodas izloksnes, teksti un apraksti|title=Rakstu krajums, izdots no Rigas Latveeşu Beedribas Zinibu Kommisijas|volume=13|date=1901|author1=[[Karlis Miulenbachas|Mülenbachs, K.]]|author2=[[Jānis Endzelīns|Endzelins, J.]]|url=https://dom.lndb.lv/data/obj/file/16917084.pdf|location=[[Ryga|Riga]]|publisher=Kalniņş & Deuçmans|page=88|accessdate=2026-08-20}}</ref> bei analogiškos darybos kaip ''abeiš'' dviskaitos kilmininko reikšme vartojamas prieveiksmis ''diveiš'' (''divejš / divejs'') 'dviejų' (''divejš (jeb divejs) gadu vecs'' 'dvejų metų amžiaus');<ref>{{cite web|title=divi|url=https://mev.tezaurs.lv/divi|website=mev.tezaurs.lv|accessdate=2026-08-20}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins"/> latvių galūnė ''-u(s)'' (''puš-u'', ''*abej-us'') kilusi iš baltų prok. ''*-aus'', kuri jungdamasi prie kamieno ''*pusē-'' pradžioje turėjo sudaryti galūnę ''*-ēus'' (''*pusēus''). Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina į ''ẹ''. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u-⁸ |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''¹''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. * '''²''' ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito [[Kamiengalis|kamiengalio]] pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]] (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} * '''⁸''' Analizuodamas [[Metatonija|metatoniją]], [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] rekonstruoja ''ii̯u'' > ''i̯u'' kamieną – grynojo ''u'' kamieno variantą.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=53}} Kaip vieną iš cirkumfleksinės metatonijos baltų prokalbėje priežasčių [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]] nurodo balsio ''*i'' išnykimą ''i̯u'' ir kituose kamienuose,{{sfn|Rinkevičius|2015|p=81}} vadinasi, irgi numano buvus ''ii̯u'' kamieną. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] kalba apie ''i̯u'' kamieną jo nekildindamas iš ''ii̯u'' kamieno,{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} tačiau neišsako prielaidos, jog baltų prokalbėje būtų buvę du ''u'' kamieno variantai – ''i̯u'' ir ''ii̯u'' kamienai (plg. ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus greta grynojo ''o'' kamieno), o aptardamas baltų prokalbės linksniavimo paradigmas ''(i)i̯u'' kamieno iš viso nemini.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-206}} [[Pietro Umberto Dini|P. U. Dinis]] ''i̯u'' kamieną baltų prokalbei teikia kaip ''u'' kamieno variantą, abu žymėdamas kaip ''(i̯)u''.{{sfn|Dini|2000|p=97-98}} Visų linksnių galūnės senovėje niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''u'' kamieno. ''(i)i̯u'' kamieno atspindžiai – tokie dabartinės lietuvių kalbos daiktavardžiai, kaip ''skaičius, kurpius, vaisius''.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]])]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas ([[veikiamoji rūšis]]) ir medijas, arba [[mediopasyvas]] ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti [[Atematinis veiksmažodis|atematiniai]] ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro [[Kamiengalis|kamiengalį]]: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga [[Tranzityvumas (gramatika)|intranzityvinė]] (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir [[Atematinis veiksmažodis|atematinės]] formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. [[Atematinis veiksmažodis|Atematiniai veiksmažodžiai]] turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]])]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]])]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios]] rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginei nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują [[Tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas [[Liepiamoji nuosaka|liepiamajai nuosakai]] sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja [[neveikiamoji rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== [[Tariamoji nuosaka]] (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== [[Liepiamoji nuosaka]] buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės [[Vidurinė rūšis|vidurinę rūšį]]. Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Kadangi pradžioje vartotas sangrąžinio įvardžio ir galininkas, ir naudininkas, dabartinėse baltų kalbose sangrąža išreiškia abu linksnius: {{lt|praustis}} 'prausti save' ir {{lt|pirktis}} 'pirkti sau', {{lv|skūties}} 'skustis', t. y. 'skusti save' ir {{lv|apjautāties}} 'pasiklausti, pasiteirauti', t. y. 'paklausti sau'.<ref>{{cite web|title=Sangrąža|url=https://www.smetona.lt/sangraza/|author=[[Antanas Smetona (1960)|Smetona, A.]]|website=smetona.lt|accessdate=2026-08-23|quote=Manoma, kad jis kilęs iš sangrąžinio įvardžio galininko ir naudininko, todėl ir turi dvi pagrindines savybės reikšmes: 1) praustis ‘prausti save’ ir 2) pirktis ‘pirkti sau’.}}</ref> [[Neveikiamoji rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esēi mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. [[Asmuo (gramatika)|Asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginėje nuosakoje]] ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę [[Gramatinė giminė|giminę]]. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esēi mīlētas |*esēi mīlēta(n) |*esēi mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsēi mīlētas |*būsēi mīlēta(n) |*būsēi mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]])]] Baltų prokalbės [[Leksika|žodynas]] rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981|year=2015|location=Leiden-Boston|publisher=[[Brill Publishers|Brill]]}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39216/36773|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en|accessdate=2026-08-20}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]' (> rytų balt. ''*žirni̯as'' 'grūdinis > [[žirnis]]'), ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|last=Rinkevičius|first=Vytautas|authorlink=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|isbn=978-609-417-100-0}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [https://archive.org/details/LEV_2001/mode/2up Latvių kalbos etimologinis žodynas] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf Baltų kalbų garsai ir formos] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] 9yx5l34kqu4uzdjrks6xcoizx4q52s9 7947582 7947579 2026-10-18T08:54:52Z Ed1974LT 52229 /* Daiktavardis */ 7947582 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.,<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> tokios pačios nuomonės laikosi ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]].<ref name ="Merkevičius"/> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko [[Hermann Schall|H. Schallio]], baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} Kitoje masyvo pusėje, beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Tad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose ir pietryčiuose – šalia slavų ir [[Iranėnai|iranėnų]], o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Baltai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/|author=Rimantienė, R.|authorlink=Rimutė Rimantienė|editor=Jonuškienė, Ž.|orig-date=2018-05-23|date=2026-06-17|accessdate=2026-07-09|publisher=[[VLE]]}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/isbn_1884964982|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] teigimu, baltų protėvynė lokalizuotina plačioje teritorijoje – nuo Vyslos vakaruose iki [[Volga|Volgos]] bei [[Oka|Okos]] rytuose, kur [[XXV a. pr. m. e.|XXV]]–[[XX a. pr. m. e.]] gyvavo prabaltiškos Rytų Pabaltijo [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinė]], [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]], [[Balanovo kultūra|Balanovo]] ir [[Dniepro vidurupio kultūra|Dniepro]] kultūros. Šių kultūrų gyventojai prabaltai, mokslininkės manymu, formavosi trečiosios indoeuropiečių bangos ateiviams III tūkstantmetyje pr. m. e.–[[XXVIII a. pr. m. e.]] atklydus į pietryčių bei rytų Baltijos regioną ir maišantis su senaisiais vietiniais gyventojais, kol galiausiai II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje susidarė baltų [[etnosas]].<ref name ="Merkevičius">{{cite journal|author=Merkevičius, A.|authorlink=Algimantas Merkevičius (1959)|title=Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija|url=https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/en/article/view/34845/33183|journal=[[Archaeologia Lituana]]|year=2023|volume=24|pages=14-16|issn=1392-6748|doi=10.15388/ArchLit.2023.24.1|accessdate=2026-07-09}}</ref> Minėtosios [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]] priklauso [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai, M. Gimbutienės nuomone, atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]]–[[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad virvelinės keramikos kultūros atstovai buvo prabaltai (o tam tikrų jos atmainų  – ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/mode/2up|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n161/mode/2up?q=127 127],[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n633/mode/2up?q=Trzciniec+ 606]|isbn=978-18-8496-498-5|quote=Generally, the Trzciniec along with the Komarov culture is associated with the Proto-Slavs.|accessdate=2026-10-12}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Keltų kalbos|keltų]], [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{cite book|title=The Indo-European Language Family: A Phylogenetic Perspective|editor=[[Thomas Olander|Olander, T.]]|publisher=Cambridge University Press|location=[[Kembridžas|Cambridge]]|doi=10.1017/9781108758666|url=https://www.cambridge.org/core/services/aop-cambridge-core/content/view/4B44B5ACF0D3BBA89B9408050F112A52/9781108499798AR.pdf/The_Indo-European_Language_Family.pdf|isbn=978-1-108-49979-8|year=2022|page=148}}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' buvo [[Disimiliacija|disimiliuotos]], virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdoki. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė|priegaidės]]. Prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas ir šokinėjęs panašiai kaip lietuvių ir senovėje latvių kalbose, rodo brūkšneliai virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją (mobiliąją), kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į kamieną. Taip pat ir latvių kalboje iki kirčio į pirmąjį skiemenį atitraukimo būta dviejų kirčiuočių, tai rodo priegaidės akūtinėse šaknyse: tęstinė priegaidė atspindi pastovųjį, laužtinė – kilnojamąjį kirčiavimą.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Likusieji kalbininkai (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/40784/38270|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Kad veiksmažodžiai galėjo priklausyti taip pat ir kilnojamajai kirčiuotei, vertingų duomenų teikia latvių kalba, kai kurių veiksmažodžių šaknyse turinti atitrauktinį kirtį rodančią laužtinę priegaidę. Tikėtina, kad kilnojamojo kirčio paradigmoje kirtis iš šaknies į tolesnį skiemenį galėdavęs nušokti dgs. 1. ir 2. [[Asmuo (gramatika)|asmenų]] formose, tačiau neaišku, ar į istorinį [[Kamiengalis|kamiengalį]] (''*-<nowiki>'</nowiki>a-mḗ''), ar į istorinę galūnę (''*-a-<nowiki>'</nowiki>mḗ'').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], [[Niemineno dėsnis|Niemineno]] ir keletas kitų [[Fonetinis dėsnis|fonetinių dėsnių]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál<nowiki>'</nowiki>ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=79}} Apskritai šiuolaikinėje kalbotyroje baltų kalbas linkstama priskirti kontūrinio tono [[Toninė kalba|toninėms kalboms]].<ref>{{cite journal|title=Trys klausimai dėl lietuvių kalbos prozodinės sistemos|url=https://www.researchgate.net/publication/322307099_TRYS_KLAUSIMAI_DEL_LIETUVIU_KALBOS_PROZODINES_SISTEMOS|author=[[Vytautas Kardelis|Kardelis, V.]]|journal=Lietuvių kalba|volume=11|year=2017|page=6|issn=1822-525X|accessdate=2026-08-22}}</ref> ([[Kontūrinis tonas]] reiškia, kad tono aukštis skiemenyje kinta – balsas kyla, leidžiasi arba lūžta; kontūrinis tonas priešinamas su [[Registrinis tonas|registriniu tonu]], besireiškiančiu ne intonacijos viename skiemenyje judėjimu, o skirtingu aukštumu tariamais skiemenimis.)<ref>{{cite web|title=Tone: Is it Different?|author=Hyman, Larry M.|website=linguistics.berkeley.edu|url=https://linguistics.berkeley.edu/~hyman/papers/2011-hyman-blackwell.pdf|accessdate=2026-08-22}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]])]] Kalbant apie priegaidžių kilmę, tradicinis požiūris, anot [[Bonifacas Stundžia|B. Stundžios]], toks, kad akūtas susijęs su senoviniais [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgaisiais balsiais]] (ir ilgaisiais dvigarsiais), o cirkumfleksas – su trumpaisiais dvigarsiais.<ref>{{cite journal|last=Stundžia|first= B.|authorlink=Bonifacas Stundžia |url=https://www.journals.vu.lt/baltistica/lt/article/view/40283/37797|title=Rick Derksen, Metatony in Baltic |journal=[[Baltistica]]|year=1997 |volume=XXXII |issue=2 |page=259|accessdate=2026-10-07}}</ref> Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. M. Villanuevos Svenssono nuomone, nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39557/37114|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji, žymima ˆ). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje ([[Kretingiškių tarmė|kretingiškių]] ''ộmžiọs'' 'ámžius'). [[Rick Derksen|R. Derkseno]] teigimu, latvių kalboje glotalizuota priegaidė išliko tik tuose skiemenyse, kurie senovėje buvo nekirčiuoti (''<nowiki>'</nowiki>gal̂vâs'' 'galvose'),<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> tačiau tokia koncepcija neatsako į klausimą, kodėl laužtinė priegaidė turima nuo seno kirčiuotuose skiemenyse (''ârs'' 'laukas, išorė', ''sviêsts'' 'sviestas', ''zuôds'' 'smakras').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=60}} [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], [[Steven R. Young|S. Youngo]], [[Thomas Olander|T. Olanderio]]) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=59-61}} Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių kalboje nekirčiuoti skiemenys, daugiausia [[priesaga|priesagos]], tariami su laužtine arba nelaužtine priegaidėmis (pastarojoje, priklausomai nuo [[Šnekta|šnektos]], sutapusios tęstinė ir krentančioji): ''<nowiki>'</nowiki>mazgât'' 'mazgoti', ''<nowiki>'</nowiki>labĩba'' 'derlius'. Laužtinė priegaidė čia yra silpnųjų akūtinių priesagų refleksas.{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=61-62}} Visose trijose baltų kalbose paliudyta cirkumfleksinė [[metatonija]] (kaip {{lt|šókti}} > ''šõkis''),{{sfn|Rinkevičius|2015|p=77}} rytų baltų kalbose – ir akūtinė (kaip {{lt|plaũkti}} > ''pláukioti'');{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=55, 63}} nepakanka duomenų spręsti, ar prūsų kalboje būta akūtinės metatonijos.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=78}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių [[kamiengalis]] galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu, įvykus [[Morfologinė perskaida|morfologinei perskaidai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''¹''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su priesagomis ''*-i̯-'' ir ''*-ii̯-'' prieš ide. [[Kamiengalis|kamiengalį]] ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Ilgainiui ''ii̯o'' kamienas ėmė trumpėti ir visuose rytų baltų kalbų linksniuose, išskyrus vienaskaitos vardininką, įgijo ''i̯o'' kamieno formas. ''i̯o'' kamieno atspindžiai yra dabartiniai lietuvių kalbos daiktavardžiai su galūne ''-ias'' (''kelias''), latvių – su galūnėmis ''-š'' (''ceļš'' 'kelias') ir ''-s'' po priebalsio ''ž'' (''mežs'' 'miškas'); be to, taip pat ir ''i̯o'' kamieno būdvardžiai latvių kalboje turi galūnes ''-š'' (''zaļš'' 'žalias') ir ''-s'' po priebalsių ''š, ž'' (''svešs'' 'svetimas', ''spožs'' 'spindintis, ryškus'). ''ii̯o'' kamienui priklauso lietuvių galūnės ''-is, -ys'' (''brolis, šaulys''), latvių ''-is'' (''brālis'' 'brolis'). Prūsų kalboje taip pat paliudyti šiuodu kamienai: bev. g. ''wargien'' (= ''*var’an'', galūnė ''*-<nowiki>’</nowiki>an'', ''i̯o'' kamienas) 'varis', vyr. g. ''rikijs'' (= ''*rīkīs'', galūnė ''*-īs'', ''ii̯o'' kamienas ([[germanizmas]]) 'viešpats, ponas'; nekirčiuotoje padėtyje prūsų kalbos ''ii̯o'' kamieno vyr. g. turėjo galūnę ''*-is''.<ref name="Mažiulis2021">{{cite book|title=Historical grammar of Old Prussian|author=Mažiulis, V.|authorlink=Vytautas Mažiulis|translator=[[Letas Palmaitis|Palmaitis, L.]]|title=Historical grammar of Old Prussian|url=https://www.prusaspira.org/prussian/mazgr.pdf|year=2021|language=en|accessdate=2026-10-14|pages=52-54}}</ref> Lietuvių kalboje galūnės ''-is, -ys'' tapo labai [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir ėmė stumti daiktavardžius su galūne ''-ias'' ([[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''varias'' – dab. liet. ''varis''), dabartinėse baltų kalbose ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienai labai sumišę, sunku nustatyti, kuriam iš tiesų jie priklausė senovėje,{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=217-218}} todėl vieni tyrėjai tam pačiam žodžiui neretai rekonstruoja ''i̯o'' (''*žirnja-'', t. y. ''*žirni̯a-'' 'grūdinis > žirnis'),<ref>{{cite web|title=syrne|url=https://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> o kiti – ''ii̯o'' kamieną (''*žirnii̯a-'' 't. p.').<ref>{{cite web|title=žirnis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEirnis|author1=Kabašinskaitė|author2=Klingenschmitt|date=2006|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> Prūsų kalbos [[Sembos tarmė]]je matyti sveikesnė ''ii̯o'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]] (''rickijas'' 'pono', ''rickijan'' 'poną', ''rikijai'' 'ponai', ''rikijans'' 'ponus'<!--Šios formos turi būti užrašomos ir su raide c, ir be jos – netaisyti.-->), tačiau paprastai daiktavardžio formas galima kildinti tiek iš ''i̯o'', tiek iš ''ii̯o'' kamieno;<ref name="Mažiulis2021"/> [[Pamedės tarmė]]je, kaip pažymi [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]], dėl netobulos rašybos ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienų atspindžių išvis neįmanoma atskirti.<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=68|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2026-10-18}}</ref> * '''²''' Greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai.. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius [[Kamiengalis|kamiengalio]] balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Dviskaitos kilmininko-vietininko palaikais [[Latvių kalba|latvių kalboje]] laikomi prieveiksmiai ''pušu'' 'pusiau, per pusę',<ref>{{cite book|last=Endzelynas|first=J.|authorlink=Jānis Endzelīns|title=Baltų kalbų garsai ir formos|publisher=Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla|url=https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf|year=1957|location=Vilnius|page=118}}</ref> ''abeiš'' (''abejš / abejs'') < ''*abejus'' 'abiejų-abiejuose / abiejose' (''abeiš pušu ceļam gŗāvis'' 'abiejose kelio pusėse griovys')<ref>{{cite web|title=abi|url=https://epupa.valoda.lv/abi/|website=epupa.valoda.lv|accessdate=2026-08-20|quote= Paruošta pagal [[Karlis Miulenbachas|K. Mīlenbaho]] ir [[Jānis Endzelīns|J. Endzelīno]] „Latvių kalbos žodyną“, I tomas, p. 5-6|language=lv}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins">{{cite book|chapter=Latveeşu valodas izloksnes, teksti un apraksti|title=Rakstu krajums, izdots no Rigas Latveeşu Beedribas Zinibu Kommisijas|volume=13|date=1901|author1=[[Karlis Miulenbachas|Mülenbachs, K.]]|author2=[[Jānis Endzelīns|Endzelins, J.]]|url=https://dom.lndb.lv/data/obj/file/16917084.pdf|location=[[Ryga|Riga]]|publisher=Kalniņş & Deuçmans|page=88|accessdate=2026-08-20}}</ref> bei analogiškos darybos kaip ''abeiš'' dviskaitos kilmininko reikšme vartojamas prieveiksmis ''diveiš'' (''divejš / divejs'') 'dviejų' (''divejš (jeb divejs) gadu vecs'' 'dvejų metų amžiaus');<ref>{{cite web|title=divi|url=https://mev.tezaurs.lv/divi|website=mev.tezaurs.lv|accessdate=2026-08-20}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins"/> latvių galūnė ''-u(s)'' (''puš-u'', ''*abej-us'') kilusi iš baltų prok. ''*-aus'', kuri jungdamasi prie kamieno ''*pusē-'' pradžioje turėjo sudaryti galūnę ''*-ēus'' (''*pusēus''). Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina į ''ẹ''. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u-⁸ |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''¹''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. * '''²''' ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito [[Kamiengalis|kamiengalio]] pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]] (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} * '''⁸''' Analizuodamas [[Metatonija|metatoniją]], [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] rekonstruoja ''ii̯u'' > ''i̯u'' kamieną – grynojo ''u'' kamieno variantą.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=53}} Kaip vieną iš cirkumfleksinės metatonijos baltų prokalbėje priežasčių [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]] nurodo balsio ''*i'' išnykimą ''i̯u'' ir kituose kamienuose,{{sfn|Rinkevičius|2015|p=81}} vadinasi, irgi numano buvus ''ii̯u'' kamieną. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] kalba apie ''i̯u'' kamieną jo nekildindamas iš ''ii̯u'' kamieno,{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} tačiau neišsako prielaidos, jog baltų prokalbėje būtų buvę du ''u'' kamieno variantai – ''i̯u'' ir ''ii̯u'' kamienai (plg. ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus greta grynojo ''o'' kamieno), o aptardamas baltų prokalbės linksniavimo paradigmas ''(i)i̯u'' kamieno iš viso nemini.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-206}} [[Pietro Umberto Dini|P. U. Dinis]] ''i̯u'' kamieną baltų prokalbei teikia kaip ''u'' kamieno variantą, abu žymėdamas kaip ''(i̯)u''.{{sfn|Dini|2000|p=97-98}} Visų linksnių galūnės senovėje niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''u'' kamieno. ''(i)i̯u'' kamieno atspindžiai – tokie dabartinės lietuvių kalbos daiktavardžiai, kaip ''skaičius, kurpius, vaisius''.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]])]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas ([[veikiamoji rūšis]]) ir medijas, arba [[mediopasyvas]] ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti [[Atematinis veiksmažodis|atematiniai]] ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro [[Kamiengalis|kamiengalį]]: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga [[Tranzityvumas (gramatika)|intranzityvinė]] (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir [[Atematinis veiksmažodis|atematinės]] formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. [[Atematinis veiksmažodis|Atematiniai veiksmažodžiai]] turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]])]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]])]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios]] rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginei nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują [[Tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas [[Liepiamoji nuosaka|liepiamajai nuosakai]] sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja [[neveikiamoji rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== [[Tariamoji nuosaka]] (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== [[Liepiamoji nuosaka]] buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės [[Vidurinė rūšis|vidurinę rūšį]]. Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Kadangi pradžioje vartotas sangrąžinio įvardžio ir galininkas, ir naudininkas, dabartinėse baltų kalbose sangrąža išreiškia abu linksnius: {{lt|praustis}} 'prausti save' ir {{lt|pirktis}} 'pirkti sau', {{lv|skūties}} 'skustis', t. y. 'skusti save' ir {{lv|apjautāties}} 'pasiklausti, pasiteirauti', t. y. 'paklausti sau'.<ref>{{cite web|title=Sangrąža|url=https://www.smetona.lt/sangraza/|author=[[Antanas Smetona (1960)|Smetona, A.]]|website=smetona.lt|accessdate=2026-08-23|quote=Manoma, kad jis kilęs iš sangrąžinio įvardžio galininko ir naudininko, todėl ir turi dvi pagrindines savybės reikšmes: 1) praustis ‘prausti save’ ir 2) pirktis ‘pirkti sau’.}}</ref> [[Neveikiamoji rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esēi mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. [[Asmuo (gramatika)|Asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginėje nuosakoje]] ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę [[Gramatinė giminė|giminę]]. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esēi mīlētas |*esēi mīlēta(n) |*esēi mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsēi mīlētas |*būsēi mīlēta(n) |*būsēi mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]])]] Baltų prokalbės [[Leksika|žodynas]] rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981|year=2015|location=Leiden-Boston|publisher=[[Brill Publishers|Brill]]}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39216/36773|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en|accessdate=2026-08-20}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]' (> rytų balt. ''*žirni̯as'' 'grūdinis > [[žirnis]]'), ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|last=Rinkevičius|first=Vytautas|authorlink=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|isbn=978-609-417-100-0}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [https://archive.org/details/LEV_2001/mode/2up Latvių kalbos etimologinis žodynas] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf Baltų kalbų garsai ir formos] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] qrvrxo8rso193ufj7aow6nl9ivugrmp 7947605 7947582 2026-10-18T11:08:29Z Ed1974LT 52229 /* Daiktavardis */ [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947605 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.,<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> tokios pačios nuomonės laikosi ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]].<ref name ="Merkevičius"/> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko [[Hermann Schall|H. Schallio]], baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} Kitoje masyvo pusėje, beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Tad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose ir pietryčiuose – šalia slavų ir [[Iranėnai|iranėnų]], o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Baltai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/|author=Rimantienė, R.|authorlink=Rimutė Rimantienė|editor=Jonuškienė, Ž.|orig-date=2018-05-23|date=2026-06-17|accessdate=2026-07-09|publisher=[[VLE]]}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/isbn_1884964982|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] teigimu, baltų protėvynė lokalizuotina plačioje teritorijoje – nuo Vyslos vakaruose iki [[Volga|Volgos]] bei [[Oka|Okos]] rytuose, kur [[XXV a. pr. m. e.|XXV]]–[[XX a. pr. m. e.]] gyvavo prabaltiškos Rytų Pabaltijo [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinė]], [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]], [[Balanovo kultūra|Balanovo]] ir [[Dniepro vidurupio kultūra|Dniepro]] kultūros. Šių kultūrų gyventojai prabaltai, mokslininkės manymu, formavosi trečiosios indoeuropiečių bangos ateiviams III tūkstantmetyje pr. m. e.–[[XXVIII a. pr. m. e.]] atklydus į pietryčių bei rytų Baltijos regioną ir maišantis su senaisiais vietiniais gyventojais, kol galiausiai II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje susidarė baltų [[etnosas]].<ref name ="Merkevičius">{{cite journal|author=Merkevičius, A.|authorlink=Algimantas Merkevičius (1959)|title=Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija|url=https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/en/article/view/34845/33183|journal=[[Archaeologia Lituana]]|year=2023|volume=24|pages=14-16|issn=1392-6748|doi=10.15388/ArchLit.2023.24.1|accessdate=2026-07-09}}</ref> Minėtosios [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]] priklauso [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai, M. Gimbutienės nuomone, atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]]–[[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad virvelinės keramikos kultūros atstovai buvo prabaltai (o tam tikrų jos atmainų  – ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/mode/2up|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n161/mode/2up?q=127 127],[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n633/mode/2up?q=Trzciniec+ 606]|isbn=978-18-8496-498-5|quote=Generally, the Trzciniec along with the Komarov culture is associated with the Proto-Slavs.|accessdate=2026-10-12}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Keltų kalbos|keltų]], [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{cite book|title=The Indo-European Language Family: A Phylogenetic Perspective|editor=[[Thomas Olander|Olander, T.]]|publisher=Cambridge University Press|location=[[Kembridžas|Cambridge]]|doi=10.1017/9781108758666|url=https://www.cambridge.org/core/services/aop-cambridge-core/content/view/4B44B5ACF0D3BBA89B9408050F112A52/9781108499798AR.pdf/The_Indo-European_Language_Family.pdf|isbn=978-1-108-49979-8|year=2022|page=148}}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' buvo [[Disimiliacija|disimiliuotos]], virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdoki. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė|priegaidės]]. Prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas ir šokinėjęs panašiai kaip lietuvių ir senovėje latvių kalbose, rodo brūkšneliai virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją (mobiliąją), kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į kamieną. Taip pat ir latvių kalboje iki kirčio į pirmąjį skiemenį atitraukimo būta dviejų kirčiuočių, tai rodo priegaidės akūtinėse šaknyse: tęstinė priegaidė atspindi pastovųjį, laužtinė – kilnojamąjį kirčiavimą.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Likusieji kalbininkai (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/40784/38270|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Kad veiksmažodžiai galėjo priklausyti taip pat ir kilnojamajai kirčiuotei, vertingų duomenų teikia latvių kalba, kai kurių veiksmažodžių šaknyse turinti atitrauktinį kirtį rodančią laužtinę priegaidę. Tikėtina, kad kilnojamojo kirčio paradigmoje kirtis iš šaknies į tolesnį skiemenį galėdavęs nušokti dgs. 1. ir 2. [[Asmuo (gramatika)|asmenų]] formose, tačiau neaišku, ar į istorinį [[Kamiengalis|kamiengalį]] (''*-<nowiki>'</nowiki>a-mḗ''), ar į istorinę galūnę (''*-a-<nowiki>'</nowiki>mḗ'').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], [[Niemineno dėsnis|Niemineno]] ir keletas kitų [[Fonetinis dėsnis|fonetinių dėsnių]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál<nowiki>'</nowiki>ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=79}} Apskritai šiuolaikinėje kalbotyroje baltų kalbas linkstama priskirti kontūrinio tono [[Toninė kalba|toninėms kalboms]].<ref>{{cite journal|title=Trys klausimai dėl lietuvių kalbos prozodinės sistemos|url=https://www.researchgate.net/publication/322307099_TRYS_KLAUSIMAI_DEL_LIETUVIU_KALBOS_PROZODINES_SISTEMOS|author=[[Vytautas Kardelis|Kardelis, V.]]|journal=Lietuvių kalba|volume=11|year=2017|page=6|issn=1822-525X|accessdate=2026-08-22}}</ref> ([[Kontūrinis tonas]] reiškia, kad tono aukštis skiemenyje kinta – balsas kyla, leidžiasi arba lūžta; kontūrinis tonas priešinamas su [[Registrinis tonas|registriniu tonu]], besireiškiančiu ne intonacijos viename skiemenyje judėjimu, o skirtingu aukštumu tariamais skiemenimis.)<ref>{{cite web|title=Tone: Is it Different?|author=Hyman, Larry M.|website=linguistics.berkeley.edu|url=https://linguistics.berkeley.edu/~hyman/papers/2011-hyman-blackwell.pdf|accessdate=2026-08-22}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]])]] Kalbant apie priegaidžių kilmę, tradicinis požiūris, anot [[Bonifacas Stundžia|B. Stundžios]], toks, kad akūtas susijęs su senoviniais [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgaisiais balsiais]] (ir ilgaisiais dvigarsiais), o cirkumfleksas – su trumpaisiais dvigarsiais.<ref>{{cite journal|last=Stundžia|first= B.|authorlink=Bonifacas Stundžia |url=https://www.journals.vu.lt/baltistica/lt/article/view/40283/37797|title=Rick Derksen, Metatony in Baltic |journal=[[Baltistica]]|year=1997 |volume=XXXII |issue=2 |page=259|accessdate=2026-10-07}}</ref> Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. M. Villanuevos Svenssono nuomone, nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39557/37114|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji, žymima ˆ). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje ([[Kretingiškių tarmė|kretingiškių]] ''ộmžiọs'' 'ámžius'). [[Rick Derksen|R. Derkseno]] teigimu, latvių kalboje glotalizuota priegaidė išliko tik tuose skiemenyse, kurie senovėje buvo nekirčiuoti (''<nowiki>'</nowiki>gal̂vâs'' 'galvose'),<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> tačiau tokia koncepcija neatsako į klausimą, kodėl laužtinė priegaidė turima nuo seno kirčiuotuose skiemenyse (''ârs'' 'laukas, išorė', ''sviêsts'' 'sviestas', ''zuôds'' 'smakras').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=60}} [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], [[Steven R. Young|S. Youngo]], [[Thomas Olander|T. Olanderio]]) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=59-61}} Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių kalboje nekirčiuoti skiemenys, daugiausia [[priesaga|priesagos]], tariami su laužtine arba nelaužtine priegaidėmis (pastarojoje, priklausomai nuo [[Šnekta|šnektos]], sutapusios tęstinė ir krentančioji): ''<nowiki>'</nowiki>mazgât'' 'mazgoti', ''<nowiki>'</nowiki>labĩba'' 'derlius'. Laužtinė priegaidė čia yra silpnųjų akūtinių priesagų refleksas.{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=61-62}} Visose trijose baltų kalbose paliudyta cirkumfleksinė [[metatonija]] (kaip {{lt|šókti}} > ''šõkis''),{{sfn|Rinkevičius|2015|p=77}} rytų baltų kalbose – ir akūtinė (kaip {{lt|plaũkti}} > ''pláukioti'');{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=55, 63}} nepakanka duomenų spręsti, ar prūsų kalboje būta akūtinės metatonijos.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=78}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių [[kamiengalis]] galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu, įvykus [[Morfologinė perskaida|morfologinei perskaidai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''¹''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su priesagomis ''*-i̯-'' ir ''*-ii̯-'' prieš ide. [[Kamiengalis|kamiengalį]] ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Ilgainiui ''ii̯o'' kamienas ėmė trumpėti ir visuose rytų baltų kalbų linksniuose, išskyrus vienaskaitos vardininką, įgijo ''i̯o'' kamieno formas. ''i̯o'' kamieno atspindžiai yra dabartiniai lietuvių kalbos daiktavardžiai su galūne ''-ias'' (''kelias''), latvių – su galūnėmis ''-š'' (''ceļš'' 'kelias') ir ''-s'' po priebalsio ''ž'' (''mežs'' 'miškas'); be to, taip pat ir ''i̯o'' kamieno būdvardžiai latvių kalboje turi galūnes ''-š'' (''zaļš'' 'žalias') ir ''-s'' po priebalsių ''š, ž'' (''svešs'' 'svetimas', ''spožs'' 'spindintis, ryškus'). ''ii̯o'' kamienui priklauso lietuvių galūnės ''-is, -ys'' (''brolis, šaulys''), latvių ''-is'' (''brālis'' 'brolis'). Prūsų kalboje taip pat paliudyti šiuodu kamienai: bev. g. ''wargien'' (= ''*var’an'', galūnė ''*-<nowiki>’</nowiki>an'', ''i̯o'' kamienas) 'varis', vyr. g. ''rikijs'' (= ''*rīkīs'', galūnė ''*-īs'', ''ii̯o'' kamienas ([[germanizmas]]) 'viešpats, ponas'; nekirčiuotoje padėtyje prūsų kalbos ''ii̯o'' kamieno vyr. g. turėjo galūnę ''*-is''.<ref name="Mažiulis2021">{{cite book|title=Historical grammar of Old Prussian|author=Mažiulis, V.|authorlink=Vytautas Mažiulis|translator=[[Letas Palmaitis|Palmaitis, L.]]|title=Historical grammar of Old Prussian|url=https://www.prusaspira.org/prussian/mazgr.pdf|year=2021|language=en|accessdate=2026-10-14|pages=52-54}}</ref> Lietuvių kalboje galūnės ''-is, -ys'' tapo labai [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir ėmė stumti daiktavardžius su galūne ''-ias'' ([[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''varias'' – dab. liet. ''varis''), dabartinėse baltų kalbose ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienai labai sumišę, sunku nustatyti, kuriam iš tiesų jie priklausė senovėje,{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=217-218}} todėl vieni tyrėjai tam pačiam žodžiui neretai rekonstruoja ''i̯o'' (''*žirnja-'', t. y. ''*žirni̯a-'' 'grūdinis > žirnis'),<ref>{{cite web|title=syrne|url=https://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> o kiti – ''ii̯o'' kamieną (''*žirnii̯a-'' 't. p.').<ref>{{cite web|title=žirnis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEirnis|author1=Kabašinskaitė|author2=Klingenschmitt|date=2006|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> Prūsų kalbos [[Sembos tarmė]]je matyti sveikesnė ''ii̯o'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]] (''rickijas'' 'pono', ''rickijan'' 'poną', ''rikijai'' 'ponai', ''rikijans'' 'ponus'<!--Šios formos turi būti užrašomos ir su raide c, ir be jos – netaisyti.-->), tačiau paprastai daiktavardžio formas galima kildinti tiek iš ''i̯o'', tiek iš ''ii̯o'' kamieno; [[Pamedės tarmė]]je, kaip pažymi [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]], dėl netobulos rašybos ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienų atspindžių išvis neįmanoma atskirti.<ref name="Mažiulis2021"/><ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=68, 114|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2026-10-18}}</ref> * '''²''' Greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai.. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius [[Kamiengalis|kamiengalio]] balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Dviskaitos kilmininko-vietininko palaikais [[Latvių kalba|latvių kalboje]] laikomi prieveiksmiai ''pušu'' 'pusiau, per pusę',<ref>{{cite book|last=Endzelynas|first=J.|authorlink=Jānis Endzelīns|title=Baltų kalbų garsai ir formos|publisher=Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla|url=https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf|year=1957|location=Vilnius|page=118}}</ref> ''abeiš'' (''abejš / abejs'') < ''*abejus'' 'abiejų-abiejuose / abiejose' (''abeiš pušu ceļam gŗāvis'' 'abiejose kelio pusėse griovys')<ref>{{cite web|title=abi|url=https://epupa.valoda.lv/abi/|website=epupa.valoda.lv|accessdate=2026-08-20|quote= Paruošta pagal [[Karlis Miulenbachas|K. Mīlenbaho]] ir [[Jānis Endzelīns|J. Endzelīno]] „Latvių kalbos žodyną“, I tomas, p. 5-6|language=lv}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins">{{cite book|chapter=Latveeşu valodas izloksnes, teksti un apraksti|title=Rakstu krajums, izdots no Rigas Latveeşu Beedribas Zinibu Kommisijas|volume=13|date=1901|author1=[[Karlis Miulenbachas|Mülenbachs, K.]]|author2=[[Jānis Endzelīns|Endzelins, J.]]|url=https://dom.lndb.lv/data/obj/file/16917084.pdf|location=[[Ryga|Riga]]|publisher=Kalniņş & Deuçmans|page=88|accessdate=2026-08-20}}</ref> bei analogiškos darybos kaip ''abeiš'' dviskaitos kilmininko reikšme vartojamas prieveiksmis ''diveiš'' (''divejš / divejs'') 'dviejų' (''divejš (jeb divejs) gadu vecs'' 'dvejų metų amžiaus');<ref>{{cite web|title=divi|url=https://mev.tezaurs.lv/divi|website=mev.tezaurs.lv|accessdate=2026-08-20}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins"/> latvių galūnė ''-u(s)'' (''puš-u'', ''*abej-us'') kilusi iš baltų prok. ''*-aus'', kuri jungdamasi prie kamieno ''*pusē-'' pradžioje turėjo sudaryti galūnę ''*-ēus'' (''*pusēus''). Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina į ''ẹ''. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u-⁸ |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''¹''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. * '''²''' ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito [[Kamiengalis|kamiengalio]] pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]] (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} * '''⁸''' Analizuodamas [[Metatonija|metatoniją]], [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] rekonstruoja ''ii̯u'' > ''i̯u'' kamieną – grynojo ''u'' kamieno variantą.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=53}} Kaip vieną iš cirkumfleksinės metatonijos baltų prokalbėje priežasčių [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]] nurodo balsio ''*i'' išnykimą ''i̯u'' ir kituose kamienuose,{{sfn|Rinkevičius|2015|p=81}} vadinasi, irgi numano buvus ''ii̯u'' kamieną. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] kalba apie ''i̯u'' kamieną jo nekildindamas iš ''ii̯u'' kamieno,{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} tačiau neišsako prielaidos, jog baltų prokalbėje būtų buvę du ''u'' kamieno variantai – ''i̯u'' ir ''ii̯u'' kamienai (plg. ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus greta grynojo ''o'' kamieno), o aptardamas baltų prokalbės linksniavimo paradigmas ''(i)i̯u'' kamieno iš viso nemini.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-206}} [[Pietro Umberto Dini|P. U. Dinis]] ''i̯u'' kamieną baltų prokalbei teikia kaip ''u'' kamieno variantą, abu žymėdamas kaip ''(i̯)u''.{{sfn|Dini|2000|p=97-98}} Visų linksnių galūnės senovėje niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''u'' kamieno. ''(i)i̯u'' kamieno atspindžiai – tokie dabartinės lietuvių kalbos daiktavardžiai, kaip ''skaičius, kurpius, vaisius''.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]])]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas ([[veikiamoji rūšis]]) ir medijas, arba [[mediopasyvas]] ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti [[Atematinis veiksmažodis|atematiniai]] ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro [[Kamiengalis|kamiengalį]]: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga [[Tranzityvumas (gramatika)|intranzityvinė]] (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir [[Atematinis veiksmažodis|atematinės]] formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. [[Atematinis veiksmažodis|Atematiniai veiksmažodžiai]] turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]])]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]])]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios]] rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginei nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują [[Tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas [[Liepiamoji nuosaka|liepiamajai nuosakai]] sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja [[neveikiamoji rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== [[Tariamoji nuosaka]] (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== [[Liepiamoji nuosaka]] buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės [[Vidurinė rūšis|vidurinę rūšį]]. Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Kadangi pradžioje vartotas sangrąžinio įvardžio ir galininkas, ir naudininkas, dabartinėse baltų kalbose sangrąža išreiškia abu linksnius: {{lt|praustis}} 'prausti save' ir {{lt|pirktis}} 'pirkti sau', {{lv|skūties}} 'skustis', t. y. 'skusti save' ir {{lv|apjautāties}} 'pasiklausti, pasiteirauti', t. y. 'paklausti sau'.<ref>{{cite web|title=Sangrąža|url=https://www.smetona.lt/sangraza/|author=[[Antanas Smetona (1960)|Smetona, A.]]|website=smetona.lt|accessdate=2026-08-23|quote=Manoma, kad jis kilęs iš sangrąžinio įvardžio galininko ir naudininko, todėl ir turi dvi pagrindines savybės reikšmes: 1) praustis ‘prausti save’ ir 2) pirktis ‘pirkti sau’.}}</ref> [[Neveikiamoji rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esēi mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. [[Asmuo (gramatika)|Asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginėje nuosakoje]] ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę [[Gramatinė giminė|giminę]]. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esēi mīlētas |*esēi mīlēta(n) |*esēi mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsēi mīlētas |*būsēi mīlēta(n) |*būsēi mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]])]] Baltų prokalbės [[Leksika|žodynas]] rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981|year=2015|location=Leiden-Boston|publisher=[[Brill Publishers|Brill]]}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39216/36773|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en|accessdate=2026-08-20}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]' (> rytų balt. ''*žirni̯as'' 'grūdinis > [[žirnis]]'), ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|last=Rinkevičius|first=Vytautas|authorlink=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|isbn=978-609-417-100-0}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [https://archive.org/details/LEV_2001/mode/2up Latvių kalbos etimologinis žodynas] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf Baltų kalbų garsai ir formos] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] op4q81pqtsfzm506q8p9207bfee1zb2 7947616 7947605 2026-10-18T11:42:07Z Ed1974LT 52229 /* Daiktavardis */ 7947616 wikitext text/x-wiki {{Kalbų grupė| |pavadinimas=Baltų prokalbė|spalva=lawngreen|šalys=Rytų–Šiaurės Rytų [[Europa]]|kilmė=[[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>^{([[hipotezė]])}</small> **'''Baltų prokalbė''' *** <small>Dukterinės kalbos – [[baltų kalbos|baltų]]</small>}} [[Vaizdas:Baltic cultures 600-200 BC SVG.svg|thumb|270px|right|'''[[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] baltų [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]]:''' {{legend|#4E9A06|[[Dulokaimio-Kovrovo kultūra]] ([[sembai]] ir [[notangai]])}} {{legend|#73D216|[[Olštyno kultūra]] ([[galindai]]?)}} {{legend|#8AE234|[[Sūduvių kultūra]] ([[jotvingiai]])}} {{legend|#729FCF|[[Nemuno žemupio kapinynų kultūra]] ([[kuršiai]])}} {{legend|#FCAF3E|[[Brūkšniuotosios keramikos kultūra]]}} {{legend|#F57900|[[Milogrado kultūra]]}} {{legend|#CE5C00|[[Dniepro-Dauguvos kultūra]]}} {{legend|#EDD400|[[Pamario kultūra]]}} {{legend|#FCE94F|[[Varpinių kapų kultūra]]}}]] [[Vaizdas:Rytų Europa V–VI a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai V–VI a.}}]] [[Vaizdas:Baltai ir jų kaimynai VII–VIII a.svg|385px|thumb|right|{{legend|#C8A2C8|Baltai VII–VIII a.}}]] '''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios]] ir [[Istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] metodais pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis. Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė [[žodžių tvarka]] sakinyje – SOV ([[veiksnys]] – [[papildinys]] – [[tarinys]]). Baltų prokalbė išsiskiria šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:{{sfn|Dini|2000|p=56}} # laisvas [[kirtis]]; # trumpųjų [[indoeuropiečių prokalbė]]s (ide.) [[Balsis|balsių]] ''*o'', ''*a'' sutapimas į vieną ''*a''; # ide. [[#Balsių kaita|balsių kaitos]] išlaikymas ir jos išplėtojimas; # ''*m'' išlaikymas prieš [[Dantiniai priebalsiai|dantinius priebalsius]]; # ''ē'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] produktyvumas; # savitos [[Deminutyvas|mažybinės priesagos]]; # vienodos asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] visiems veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikams]] ir [[nuosaka|nuosakoms]]; # [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] trečiajam [[Asmuo (kalbotyra)|asmeniui]] nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis; # visiškas ide. [[Perfektas|perfekto]] ir [[aoristas|aoristo]] nebuvimas; # [[būtasis laikas]], sudarytas su teminiais balsiais ''*-ā-'' ir ''*-ē-''; # savito [[Leksika|žodyno]] sluoksnis, įskaitant [[onomastika|onomastikos]] elementus. Visos [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstruotos]] formos žymimos žvaigždute (*), net jeigu jos sutampa su dabartinių baltų kalbų arba paliudytomis formomis. == Baltų ir slavų kalbinės vienovės klausimas == {{main|Baltų-slavų kalbos}} [[Vaizdas:Balto-Slavic theories 2, lt.svg|right|thumb|400px|Įvairių požiūrių į baltų ir slavų kalbinės vienovės laikotarpį schema]] Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti baltų–slavų kalbinės vienovės šalininkų nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas.{{sfn|Dini|2000|p=55, „'''¹⁰⁴'''Plg. J. Otrębski 1956–1965 I, p. 44; Schmitt-Brandt 1972. Griežtai prieš baltų (ir baltų-slavų) prokalbės hipotezę pasisakė Mayer 1981“}}<ref>{{citation |last=Kortlandt |first=Frederik |authorlink=Frederik Kortlandt|year=2009 |title=Baltica & Balto-Slavica |page=5 |quote=Though Prussian is undoubtedly closer to the East Baltic languages than to Slavic, the characteristic features of the Baltic languages seem to be either retentions or results of parallel development and cultural interaction. Thus I assume that Balto-Slavic split into three identifiable branches, each of which followed its own course of development.}}</ref><ref>{{citation |title=Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon |first=Rick |last=Derksen|authorlink=Rick Derksen|year=2008 |page=20 |quote=I am not convinced that it is justified to reconstruct a Proto-Baltic stage. The term Proto-Baltic is used for convenience’s sake.}}</ref> Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=9}} Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau; baltų ir slavų arealą raižo nevienodos [[Izoglosa|izoglosos]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=134}} Nepaisant to, šiedvi kalbų šeimos turi daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] anksčiau (1964) laikėsi požiūrio, kad slavų prokalbė egzistavusi, o baltų – ne; baltų prokalbė gyvavusi baltų-slavų kalbinės vienovės rėmuose, mat baltų kalbinė bendrija ėmusi irti tuo pat metu, kaip ir baltų-slavų.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|page=49|accessdate=2024-04-16}}</ref> Vėliau V. Mažiulis nuomonę pakeitė: pasak jo, iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltų-slavų kalba turėjusi būti baltų prokalbė, iš kurios tada pradėjusi vystytis [[slavų prokalbė]].{{sfn|Dini|2000|p=131}} Šią prielaidą visų pirma ([[XX a.#Dešimtmečiai ir metai|7-ame dešimtmetyje]]) iškėlė ir argumentavo [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], jiems pritarė [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]] bei daugelis lietuvių kalbininkų – anot jų, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=134-135}}{{sfn|Dini|2000|p=144}} V. Pisanio manymu, šie dialektai [[Dniepras|Dniepro]] aukštupyje ribojosi su [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] dialektais, ir slavų prokalbę būtų galima laikyti suiranėninta baltų kalba.{{sfn|Dini|2000|pp=145-146}} Kalbininkų teigimu, dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir [[Rytų slavų kalbos|rytų]] (iš dalies ir [[Vakarų slavų kalbos|vakarų]]) slavų kalbų [[Leksika|žodyno]] bendrybių, slavų [[Baltarusių kalba|„akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]], šioje slavų kalbų grupėje ilgiau išlikę sveiki trumpieji [[Balsis|balsiai]] ''i, u'', tik rytų slavų ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbose dažnai vartojamos [[Priesaga|priesagos]] ''-ail-'', ''-uk-'' bei, [[Václav Vondrák|V. Vondráko]] manymu, slavų priesagos ''-osn-'', ''-os-'', ''-as-'' laikytina baltiškuoju palikimu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=254-255}} Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų.{{sfn|Dini|2000|p=40}} Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjęs būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais būsianti kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis.<ref>{{cite book|title=Славяне: Этногенез и этническая история|trans-title=Slavai: Etnogenezė ir etninė istorija|author=[[Viktoras Martynovas|Мартынов, В. В.]]|chapter=Славянский, италийский, балтийский (глоттогенез и его верификация)|trans-chapter=Slavų, italikų, baltų kalbos (glotogenezė ir jos verifikavimas)|year=1989|location=Л.|publisher= Изд-во ЛГУ|url=https://historylib.org/historybooks/Pod-red--A-S--Gerda--G-S--Lebedeva_Slavyane--Etnogenez-i-etnicheskaya-istoriya/7|language=ru}}</ref> Anot [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], prabaltų ir praslavų dialektai esą kilę iš skirtingų praindoeuropietiškų dialektų, tačiau jie išgyvenę supanašėjimo laikotarpį, erdvėje ir laike sudarę [[Tarmių tęstinumas|dialektų tąsą]].<ref name="KaraliūnasLituanica"/> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], sutikdamas, kad baltai ir slavai patyrę bendros raidos epochą, nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jis irgi teigia baltų ir slavų kalbas išsirutuliojus iš atskirų [[indoeuropiečių prokalbė]]s tarmių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=135}} ==== Sąsajos su germanų kalbomis ==== Žymus bendro žodyno sluoksnis baltų kalbas sieja ne tik su slavais, bet ir su [[germanų kalbos|germanais]] − registruojama daugiau kaip 60 baltams ir germanams bendrų žodžių ([[skolinys|skoliniai]] neįtraukiami). Dar daugiau žodyno bendrybių jungia visas tris kalbų šeimas − baltus, slavus ir germanus. Bendrasis žodynas aprėpia darbo procesų, įrankių, [[žemdirbystė]]s ir kitus pavadinimus, pvz., baltų prok. ''*darbas'' 'darbas' – [[Germanų prokalbė|germanų prok.]] ''*derbaz'' 'stiprus, ryžtingas, drąsus' < ''*derbaną'' 'dirbti',<ref>{{cite book|title=A Handbook of Germanic Etymology|url=https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|year=2003|author=Orel, V.|authorlink=Vladimiras Oriolas|isbn=9004128751|page=[https://archive.org/details/Orel-AHandbookOfGermanicEtymology/page/n109/mode/2up 71]}}</ref> baltų prok. ''*derṷā'' '[[Degutas|degutas]], [[derva]]' – germanų prok. ''*terwą'' 'degutas, derva',<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/514/mode/2up 514]|year=2013}}</ref> baltų prok. ''*gāmurii̯as'' 'gomurys' – germanų prok. ''*gōmô'' 'gomurys'.<ref>{{cite book|author=Kroonen, G.|authorlink=Guus Kroonen|title=Etymological Dictionary of Proto-Germanic|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|volume=II|publisher=Brill|location=Leiden • Boston|url=https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/mode/2up|issn=15743586|page=[https://archive.org/details/etymological-dictionary-of-proto-germanic/page/184/mode/2up 185]|year=2013}}</ref> Kad kontaktai siekia labai senus laikus, rodo išskirtinis [[Morfologija (kalbotyra)|morfologijos]] bendrumas − tik baltų, slavų ir germanų kalbos turi [[naudininkas|naudininko]] ir [[įnagininkas|įnagininko]] linksnius su [[priebalsis|priebalsiu]] ''-m-'': baltų prok. ''*nakti-m-as'', germanų prok. ''*nahtu-m-az'', [[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*noťь-m-ъ'' 'naktims'; baltų prok. ''*nakti-m-īs'', germanų prok. ''*nahtu-m-iz'', slavų prok. ''*noťь-m-i'' 'naktimis'. Visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] čia turi priebalsį ''-bh-'' / ''-b-'', plg. {{sa|''nakti-bh-yaḥ''}}, {{la|nocti-b-us}} 'naktims'; {{sa|''nakti-bh-iḥ''}} 'naktimis'. Baltus su germanais sieja [[Skaitvardis|skaitvardžių]] '11'–'19' daryba (germanų kalbose šis darybos modelis taikomas tik skaitvardžiams '11' ir '12'). Visose trijose kalbų šeimose bendri pavadinimai tūkstančiui (baltų prok. ''*tūšant-'', germanų prok. '' *þūsundī'', slavų prok. ''*tysǫťa''), [[Auksas|auksui]] (baltų prok. ''*želtan'', germanų prok. ''*gulþą'', slavų prok, ''*zolto''), [[Sidabras|sidabrui]] (baltų prok. ''*sireblan'', germanų prok. ''*silubrą'', slavų prok. ''*sьrebro''; [[Žodis klajoklis|bendras skolinys]] iš nenustatytos neindoeuropietiškos kalbos<ref>{{cite web|title=sidabras|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=sidabras|accessdate=2023-10-13}}</ref>), vienodas skaitvardžių '20'–'90' darybos modelis. Baltų ir germanų kalbose iš dalies sutampa būtojo laiko veiksmažodžių daryba (šaknies [[#Balsių kaita|balsių kaita]]), šiedvi kalbų šeimas jungia [[Aoristas|aoristo]] nebuvimas, o jo turėjimas – slavus su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]]. [[Saulius Ambrazas|S. Ambrazo]] manymu, germanai iš baltų pasiskolino kai kurias [[priesaga]]s, pavyzdžiui, ''*-ing-'', ''*-isko-'', ''*-ō-men-'' (plg. sen. [[Vokiečių aukštaičių tarmė|vok. a.]] ''arming'' 'vargeta', sen. {{is|bernska}} 'vaikystė', {{got|aldōmin}} 'senatvei'). Atsižvelgiant į visa tai daroma prielaida, kad kažkada turėjusi būti baltų, slavų ir germanų [[kalbų sąjunga]], bet ne bendra [[prokalbė]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=114-116}}{{sfn|Dini|2000|p=134}} Vienų tyrėjų manymu, senesni baltų–germanų kontaktai, o slavai įsijungę vėliau: pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], III tūkstantmetyje pr. m. e. prabaltų ir pragermanų dialektai išgyvenę suartėjimo laikotarpį ir prabaltų kalba buvusi artimesnė pragermanų kalbai negu praslavų.<ref name="KaraliūnasLituanica">{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=93; 97|accessdate=2023-11-26}}</ref> Esama ir priešingų nuomonių – neva ankstesni esą baltų–slavų–germanų ryšiai, o baltų–germanų susiklostę vėliau. [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmidas]] teigė, kad prabaltų dialektas, kaip ir pragermanų, pradžioje buvęs [[Satemizacija|kentuminis]], tik vėliau [[Satemizacija|satemizuotas]] ir priartėjęs prie slavų bei kitų sateminių dialektų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=116}} ==== Atsiskyrimo chronologija ==== [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiego]] apskaičiavimais, kaip kultūrinė ir tautinė bendruomenė baltai iškilo II tūkstantmetyje pr. m. e.,<ref name="schmalstieg456">{{cite book|last=Schmalstieg|first=W. R.|chapter=The Baltic Languages|title=The Indo-European Languages|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse|publisher=Routledge|location=London — New York|year=1998|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang0000unse/page/n483 456]|isbn=0-415-06-449-X}}</ref> tokios pačios nuomonės laikosi ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienė]].<ref name ="Merkevičius"/> [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]] ir [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] (1994), taikydami [[Glotochronologija|glotochronologijos]] metodą, teigia baltų ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbes]] atsiskyrus iki IX a. pr. m. e., o apie V a. pr. m. e. baltų prokalbė turėjusi skilti į vakarų ir rytų [[Baltų kalbos|baltų]] šakas.<ref>{{cite journal|last=Girdenis A., Mažiulis V.|year=1994|title=Baltų kalbų divergencinė chronologija|journal=[[Baltistica]]|volume=XXVII|issue= 2|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/204/163|page=10}}</ref> Pasitelkę [[Sergejus Starostinas|S. Starostino]] „atbulinės tikslumo patikros“ (rekalibruojamąją) glotochronologiją, [[Čekai|čekų]] mokslininkai [[Václav Blažek|V. Blažekas]] ir P. Novotná apskaičiavo, kad baltų ir slavų vienovė turėjusi iširti XV–XIV amžiuose pr. m. e., o [[Prūsų kalba|prūsų protėvių kalba]] pradėjusi atsiskirti nuo baltų prokalbės maždaug X–VIII amžiuose pr. m. e.<ref>{{cite journal|author1=Blažek, V.|author2=Novotná, P.|year=2007|title=Glotochronology and its application to the Balto-Slavic languages|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1178/1100|journal=[[Baltistica]]|volume=XLII|issue=2|pages=208—209}}</ref> [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovo]] teigimu, nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio slavų prokalbė tebuvo baltų prokalbės [[Tarmių tęstinumas|šnektų tąsa]].{{sfn|Dini|2000|p=144}} Apie išnykusią [[Dniepro baltai|Dniepro]] (ar Dniepro – [[Oka|Okos]]) baltų kalbą, išlikusią vandenvardžiuose (žr. „[[Rytų galindų kalba|Rytų galindų kalba“]]), trūksta duomenų, kad būtų galima ką nors pasakyti apie jos atsiskyrimą nuo kitų baltų šakų.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=251}} == Protėvynė == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|dešinėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''<ref>{{cite web |title=Lietuvių kalbos kilmė |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-kilme/#gallery1-1 |author=[[Zigmas Zinkevičius|Zinkevičius, Z.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2022-08-29 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref>{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių (hidronimų)]] plotas driekiasi nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose ir nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Ši baltų užimama erdvė viršijo 860 000 km² plotą, dabartinės lietuvių ir latvių žemės tėra likutis, sudarąs apie ^{<small>1</small>}/_{<small>6</small>} buvusios baltų teritorijos.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Esama nuomonių, kad baltų žemės tarp Vyslos ir [[Dauguva|Dauguvos]] seniausiaisiais laikais buvo apgyvendintos Baltijos [[Finougrai|finų]] genčių, kurias baltai čia [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliavo]].<ref name="smoczyński1986">{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie. Języki bałtyckie|publisher=PWN|location=Warszawa|year=1986|page=823}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=154-155}}{{sfn|Dini|2000|p=155}} Diskutuojama dėl baltų vandenvardžių ploto pietvakarių ribos. [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] teigė, kad [[Oderis|Oderio]] ir Vyslos baseinai beveik ištisai priklauso baltiškų vandenvardžių paplitimo arealui.<ref>{{cite book|last= Karaliūnas, S.|title=Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. 2|publisher=Lietuvių kalbos institutas|location=Vilnius|year=2005|pages=404-411|isbn=9986-668-69-7}}</ref> Pasak vokiečių kalbininko [[Hermann Schall|H. Schallio]], baltiškų [[Vietovardis|vietovardžių]] esama gerokai toliau į vakarus, anapus Oderio, iki pat [[Elbė]]s ir už jos, taip pat [[Saksonija|Saksonijoje]] ir Baltijos jūros [[Riugenas|Riugeno saloje]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}} Kitoje masyvo pusėje, beveik visame Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine, išskyrus rytinius jo pakraščius ir [[Seimas (upė)|Seimo]] upyną, baltiški vandenvardžiai sudaro seniausiąjį šio krašto hidronimijos sluoksnį.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=152}} Tad II–I tūkstantmetyje pr. m. e. baltai buvo apgyvendinę didesnes teritorijas negu tuo metu [[slavai]] ar [[germanai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Atsižvelgiant į nedidelį tų laikų gyventojų tankį, šiose teritorijose galėjo gyventi iki 500 000 žmonių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=151}} Vakaruose baltų prokalbės vartotojai gyveno greta germanų, pietuose ir pietryčiuose – šalia slavų ir [[Iranėnai|iranėnų]], o šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojosi su [[Finougrai|finougrų gentimis]].<ref name="schmalstieg456"/><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=197|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Baltai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/baltai/|author=Rimantienė, R.|authorlink=Rimutė Rimantienė|editor=Jonuškienė, Ž.|orig-date=2018-05-23|date=2026-06-17|accessdate=2026-07-09|publisher=[[VLE]]}}</ref> Anot V. Toporovo, [[1000 m. pr. m. e.|1000]]–[[800 m. pr. m. e.|800]] metais pr. m. e. [[Germanai|pragermanai]] išstūmė baltus iš žemių, plytėjusių į vakarus nuo [[Pasargė]]s upės.<ref>{{cite book|last=Toporov|first=V.|title=Pasaulio kalbos. Baltų kalbos|publisher=Academia, Nr. 21|location=Maskva|year=2006|pages=225|isbn=5-87444-225-1}}''(rusų k.)''</ref> Paskutiniais amžiais pr. m. e. baltų teritorija ėmė mažėti dėl [[Gotai|gotų]] migracijos. [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskio]] teigimu, iki slavų ekspansijos baltų ir slavų riba turėjusi eiti palei [[Pripetė (upė)|Pripetė]]s upę,<ref name="smoczyński1986"/> tačiau baltiškų vandenvardžių esama ir į pietus nuo Pripetės, vienas piečiausių – ''[[Ševelucha|Šandra]]'' ([[žiotys]] maždaug už 93,5 km į pietryčius nuo [[Kijevas|Kijevo]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=150}}<ref>{{cite web|title=Syniavka–Kyiv|url=https://triphandbook.com/lt/distances#85718150f875fc39cbd3a4f4384f8964|publisher=TripHandbook|accessdate=2022-06-29}}</ref> [[VI amžius|VI–]][[VII amžius|VII]] m. e. a., [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi laikais]], slavai pradėjo apgyvendinti baltų šiaurinius bei rytinius plotus. [[XI amžius|XI]]−[[XII amžius|XII]] amžiuose rusų metraščiai tebemini kovas su netoli [[Maskva|Maskvos]] išlikusiais baltais [[Rytų galindai|rytų galindais]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=248}} Nuo [[1225 m.]] suintensyvėjo [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užkariavimai ir kolonizavimas Pabaltijyje, ir iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžios [[prūsai]] buvo [[Asimiliacija (sociologija)|asimiliuoti]].<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/isbn_1884964982|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/encyclopediaindo00mall/page/497 497]|isbn=978-18-8496-498-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/378 378]-379|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=138}} [[Vaizdas:Baltų ir slavų kalbos.svg|kairėje|miniatiūra|270x270px|[[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinė kultūra]]<ref>{{cite web|title=Tšcineco kultūra Lietuvoje|url=https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_41_009-044.pdf|author=Žilinskaitė, A.|publisher=Lietuvos archeologija. 2015. T. 41, p. 9–44. ISSN 0207-8694|year=2015|accessdate=2022-02-20}}</ref>]] [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] teigimu, baltų protėvynė lokalizuotina plačioje teritorijoje – nuo Vyslos vakaruose iki [[Volga|Volgos]] bei [[Oka|Okos]] rytuose, kur [[XXV a. pr. m. e.|XXV]]–[[XX a. pr. m. e.]] gyvavo prabaltiškos Rytų Pabaltijo [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinė]], [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[Fatjanovo kultūra|Fatjanovo]], [[Balanovo kultūra|Balanovo]] ir [[Dniepro vidurupio kultūra|Dniepro]] kultūros. Šių kultūrų gyventojai prabaltai, mokslininkės manymu, formavosi trečiosios indoeuropiečių bangos ateiviams III tūkstantmetyje pr. m. e.–[[XXVIII a. pr. m. e.]] atklydus į pietryčių bei rytų Baltijos regioną ir maišantis su senaisiais vietiniais gyventojais, kol galiausiai II tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje susidarė baltų [[etnosas]].<ref name ="Merkevičius">{{cite journal|author=Merkevičius, A.|authorlink=Algimantas Merkevičius (1959)|title=Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija|url=https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/en/article/view/34845/33183|journal=[[Archaeologia Lituana]]|year=2023|volume=24|pages=14-16|issn=1392-6748|doi=10.15388/ArchLit.2023.24.1|accessdate=2026-07-09}}</ref> Minėtosios [[Archeologinė kultūra|archeologinės kultūros]] priklauso [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] bendrijai, o vėlesnieji baltų prokalbės vartotojai, M. Gimbutienės nuomone, atstovavo [[Tšcineco kultūra|Tšcineco archeologinei kultūrai]] ([[XIX a. pr. m. e.]]–[[XI a. pr. m. e.]]).<ref name="gimbutienė60">{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=60-74; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> Pritardamas M. Gimbutienei, kad virvelinės keramikos kultūros atstovai buvo prabaltai (o tam tikrų jos atmainų  – ir praslavai, pragermanai ir prakeltai), [[J. P. Mallory|J. P. Mallory‘is]] vis dėlto mano Tšcineco kultūrą buvus praslavišką.<ref>{{cite book|last1=Mallory|first1=P.|last2=Douglas|first2=Q. Adams|title=Encyclopedia of Indo-European culture|url=https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/mode/2up|publisher=Fitzroy Dearborn Publishers|location=London|year=1997|pages=[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n161/mode/2up?q=127 127],[https://archive.org/details/EncyclopediaOfIndoEuropeanCulture/page/n633/mode/2up?q=Trzciniec+ 606]|isbn=978-18-8496-498-5|quote=Generally, the Trzciniec along with the Komarov culture is associated with the Proto-Slavs.|accessdate=2026-10-12}}</ref> Tačiau didesnioji Tšcineco kultūros teritorijos dalis įeina į baltiškų vandenvardžių paplitimo žemes (žr. žemėlapius), o slavai į jas pradėjo keltis praėjus 1700–1800 metų po Tšcineco kultūros gyvavimo (nuo [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] m. e. a.). Iš vadinamojo centrinio arealo kilo rytų, o iš paribinio – vakarų [[baltai]].{{sfn|Dini|2000|p=58}} Nustatyti, kur būta baltų protėvynės, padeda ir tai, kad baltų prokalbei atkuriami [[Ąžuolas|ąžuolo]], [[Obelis|obels]], [[Beržas|beržo]], [[Liepa|liepos]], [[Uosis|uosio]], [[Klevas|klevo]] ir [[Guoba|guobos]] pavadinimai, tačiau prabaltai neturėję žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Baltų prokalbėje turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]], [[Kiaunė|kiaunei]], [[Stumbras|stumbrui]] ir [[Lokiniai|lokiui]].<ref>{{cite book|last=Гимбутас|first=М.|authorlink=Marija Gimbutienė|title=Балты|trans-title=Baltai|publisher=Центрполиграф|location=М.|year=2004|pages=50-51; 223|isbn=5-9524-1359-5|language=ru}}</ref> == Fonetika ir fonologija == === Balsiai ir dvigarsiai === Baltų prokalbės [[balsis|balsiai]], palyginti su būkle [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] (ide.), buvo mažai pakitę: trumpieji ''*a'' ir ''*o'' sutapo į vieną ''*a'', [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotas]] neaiškios kokybės indoeuropiečių balsis pirminis [[Vidurinio pakilimo vidurinės eilės balsis|šva]] (''*ə'') taip pat buvo paverstas ''*a'' – kaip ir visose europinėse [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose,]] o žodžio viduryje išnyko.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Laringalų teorijos šalininkų manymu, pirminis šva yra atsiradęs subalsinus [[Laringalai|laringalus]], todėl jo [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]] indoeuropiečių prokalbei nereikalinga ir yra pasenusi.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=77|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Būta keturių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų]] ir penkių [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgųjų balsių]]: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|i]] |[[Balsis|u]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|e]] | |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|a]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji balsiai ! ![[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinės eilės]] ![[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinės eilės]] |- ![[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinio pakilimo]] |[[Balsis|ī]] |[[Balsis|ū]] |- ![[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinio pakilimo]] |[[Balsis|ē]] |[[Balsis|ō]] |- ![[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinio pakilimo]] | |[[Balsis|ā]] |} |} Turėti keturi trumpieji ir šeši ilgieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=189}} Jų pakilimas ir eilė pagal pirmąjį dėmenį: {| | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Trumpieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ei,¹ eu]] | |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|ai,¹ au]] |} | {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Ilgieji dvibalsiai ! !Priešakinės eilės !Užpakalinės eilės |- !Aukštutinio pakilimo | | |- !Vidurinio pakilimo |[[dvibalsis|ēi,¹ ēu]] |[[dvibalsis|ōi, ōu]] |- !Žemutinio pakilimo | |[[dvibalsis|āi,¹ āu]] |} |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Rytų baltų dvibalsis ''ie'' gali būti kilęs ne tik iš baltų prokalbės ''*ei'', bet ir iš ''*ai''{{sfn|Dini|2000|p=79}} (galbūt kartais ir iš ilgųjų ''*ēi'', ''*āi'': {{lt|dvi žemi}} 'dvi žemės' < ''*žemie'' < ''*žemēi''; {{lt|dvi ranki}} 'dvi rankos' < ''*rankie'' < ''*rankāi'').<ref name="corbett87"/> Todėl tais atvejais, kai vakarų baltų ([[Prūsų kalba|prūsų]]) duomenų nėra arba jie dviprasmiški, iškyla sunkumų rekonstruojant tikslią – su ''*ei'' ar su ''*ai'' – prabaltišką formą. Balsiai ''*a'', ''*e'', ''*i'', ''*u'' su [[Sklandieji priebalsiai|sonantais]] ''*r'', ''*l'', ''*m'', ''*n'' baltų prokalbėje, kaip ir dabartinėse baltų kalbose, sudarydavo mišriuosius [[Dvigarsis|dvigarsius]]. Nežinia kaip kitose padėtyse, tačiau bent galūnėse būta mišriųjų dvigarsių ir su ilgaisiais balsiais. Ilgieji mišrieji dvigarsiai, kurių padėtis [[Morfema|morfemose]] sunkiai nustatoma arba jei dėl jų buvimo abejojama, pateikiami skliausteliuose:{{sfn|Zinkevičius|1984|p=190}} {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Mišrieji dvigarsiai |- ! ! -l ! -r ! -m ! -n |- ! a- (ā-) | al (āl) | ar (ār) | am (ām) | an, ān |- ! e- (ē-) | el (ēl) | er (ēr) | em (ēm) | en, ēn |- ! i- (ī-) | il (īl) | ir (īr) | im (īm) | in (īn) |- ! u- (ū-) | ul (ūl) | ur (ūr) | um (ūm) | un (ūn) |- !(ō-) |(ōl) |(ōr) |(ōm) |ōn |} Ilgieji mišrieji dvigarsiai gali būti rekonstruojami [[Glotalizacija|glotalizuotose]] ([[Akūtas|akūto]]) padėtyse (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“), pavyzdžiui, {{ide|*pl̥h₁nós}} 'pilnas' > baltų prok. ''*pī́ˀlnas'' 'pilnas'; kirčio vieta čia pakitusi dėl [[Hirto dėsnis|Hirto dėsnio]].<ref>{{cite book|last=Shevelov|first=G. Y.|title=A Prehistory of Slavic|url=https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev|publisher=Carl Winter Universitätsverlag|year=1964|location=Heidelberg|page=[https://archive.org/details/prehistoryslavic00shev/page/n67 50]}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|location=Berlin-New York|page=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n162 150]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> === Balsių kaita === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta bei išplėtota indoeuropiečių prokalbės balsių kaita, kurios branduolį sudarė vienas kitą keičiantys ''*e : *a'' (vietoj ide. ''*e : *o'') ir ''*ē : *ō''. Šie balsiai kaitaliojosi [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]] ir kitose [[Morfema|morfemose]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=28}} Skirtingos kokybės balsių kaita vadinama kokybine (''*e : *a'', ''*ē : *ō''), o to paties trumpojo ir ilgojo balsio porų kaita (pvz., ''*e : *ē'', ''*a : *ō'' < ide. ''*e : *ē'', ''*o : *ō'') – kiekybine. ''*e'' yra normalusis laipsnis, o ''*a'' – normaliojo laipsnio atbalsis. Trumpųjų balsių ''*e: *a'' kaita vadinama pamatiniu laipsniu, o ''*ē : *ō'' – pailgintuoju. Jeigu balsiai ''*e : *a'' arba ''*ē : *ō'' iškrenta, turimas nulinis laipsnis (ø). Tai – ''e'' eilės kaita. Minėtieji balsiai kaitaliodavosi ir eidami pirmaisiais grynųjų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių dėmenimis: su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] (sonantais) ''*r, *l, *m, *n'' sudarydavo uždarąją ''e'' kaitos eilę, o su balsiais ''*i'' ir ''*u'' – atitinkamai ''i'' ir ''u'' eiles. Šiais atvejais vietoj nulinio laipsnio ''i'' eilėje turėtas silpnasis laipsnis ''*i'' (''*i̯''), o ''u'' eilėje – ''*u'' (''*ṷ''). ''e'' eilėje su sonantais silpnuoju laipsniu eidavo balsiai ''*i, *u'' + sonantas.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=89-93}} <u>Griežtai žiūrint, silpnasis laipsnis yra tas pats nulinis (nykstamasis), nes iškrenta balsiai ''*e : *a : *ē : *ō''</u>. {| class="wikitable" style="text-align:center" |+Balsių kaitos eilės ir laipsniai |- ! ! Pamatinis laipsnis ! Pailgintasis laipsnis ! Nulinis (nykstamasis) laipsnis ! Silpnasis laipsnis |- !e eilė |e: a | ē : ō | ø |– |- !e eilė su <br />sonantais<br /> | eR^'''1''' : aR | ēR : ōR | – | iR / uR |- !i eilė | ei: ai | ēi : ōi | – | i (i̯) |- !u eilė | eu: au | ēu : ōu | – | u (ṷ) |} ''Pastabos'': * ^'''1''' R žymi bet kurį iš sonantų ''*r, *l, *m, *n.'' ''e'' eilės kaitos pavyzdžiais galėtų būti {{lt|veda}} – ''vadas'', {{lv|ved}} 'veda' – ''vadīt'' 'vadovauti; vairuoti' (pamatinis laipsnis); {{lt|ėdė}} < ''*ēdē'' – ''uodas'' < ''*ōdas'', {{lv|ēd}} 'valgo' – ''ods'' (sk. ''uods'') < ''*ōdas'' 'uodas' (pailgintasis laipsnis); baltų prok. ''*s-ants'' 'esąs' (nulinis laipsnis; plg. su pamatiniu laipsniu *''es-ti'' 'esti, yra'). ''e'' eilės su sonantais, ''i'' ir ''u'' eilių pamatinio ir silpnojo kaitos laipsnių pavyzdžiai: {{lt|lemti}} – ''ap-lamas'' (pamatinis laipsnis) – {{lv|lumsti}} 'staklių dalis' (silpnasis laipsnis), {{lt|kerpa}} – ''karpyti'' (pamatinis laipsnis) – ''kirpo'' (silpnasis laipsnis); {{lt|keitė}} – ''kaita'' (pamatinis laipsnis) – ''kito'' (silpnasis laipsnis); {{lt|kiautas}} < ''*keutas'' – ''kaušas'' (pamatinis laipsnis), {{lt|daužti}} (pamatinis laipsnis) – ''dužti'' (silpnasis laipsnis). Ilgųjų grynųjų dvibalsių ir ilgųjų mišriųjų [[dvibalsis|dvigarsių]] dabartinės baltų kalbos neišlaikė, todėl pailgintojo kaitos laipsnio atspindžių esama tik neskiemeninėje (heterosilabinėje) padėtyje:{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=91-92}} ''e'' eilės su sonantais pailgintasis laipsnis ''lėmė'', ''luomas'' (< ''*lē-mē'', ''*lō-mas''; ''*ēm'', ''*ōm'' neskiemeniniai, skiemens nesudaro), ''gėrė'' (< ''*gē-rē''; ''*ēr'' neskiemeninis); lietuvių tarmių ''i'' eilės pailgintasis laipsnis ''lėjo'' 'liejo', {{lv|lēja}} 't. p.' (< ''*lē-i̯ā''; ''*ēi'' neskiemeninis). Pailgintasis ''i'' ir ''u'' eilių laipsnis matyti kai kuriose rekonstruotose formose: ''*aṷ'''ei!''''' 'avie!' (pamatinis laipsnis) – ''*aṷ'''ēi''''' 'avyje' (pailgintasis laipsnis), ''*but'''ei''''' 'bū́ste, namè' (vns. [[Vietininkas|viet]].; pamatinis laipsnis) – ''*but'''ōi''''' 'būstui, namui' (pailgintasis laipsnis); ''*sūn'''au'''s'' 'sūnaus' (pamatinis laipsnis) – ''*sūn'''ōu''''' 'sūnuje' (pailgintasis laipsnis), {{lt|dauba}} < ''*d'''au'''bā'' (pamatinis laipsnis) – ''duobė'' < ''*d'''ōu'''bē'' (pailgintasis laipsnis), prabaltų esamojo laiko ''*k'''eu'''- / *k'''eṷ'''-'' 'dengia lenkiančiai' (pamatinis laipsnis) – būtojo laiko ''*k'''ēu-''' / *k'''ēṷ'''-'' (pailgintasis laipsnis). [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] trumpąjį ''*o'' [[prabaltai|prabaltams]] pavertus ''*a'', susidarė pamatinio ir pailgintojo laipsnių asimetrija, nes greta pailgintojo laipsnio ''*ē'' turėtas ilgasis ''*ō'', bet pamatiniame laipsnyje – greta ''*e'' trumpasis ''*a'', o ne ''*o''. Išlyginat šį netolygumą, vietoj ilgojo ''*ō'' neretai būdavo įsivedamas ilgasis ''*ā'', todėl dabar vietoj laukiamo ''*ō'' > rytų baltų ''uo'' pasitaiko ''*ā'' > {{lt|o}}, {{lv|ā}}:{{sfn|Zinkevičius|1980|p=93}} {{lt|žėlė}} (< ''*žēlē'') – ''žolė'', {{Lv|zāle}} (< ''*žālē''), o ne ''*žōlē'' > {{lt|**žuolė}}, {{lv|**zuole}}. Tokiu būdu buvo išplėtota kiekybinė balsių ''*a : *ā'' kaita: {{lt|labas}} – ''lobis'' (< ''*lābii̯an''). Ilgainiui kiekybinė balsių kaita buvo įsivesta ir į ''u'', ''i'' eiles: {{liet|dužti}} – ''dūžis'' (< ''*dūžii̯an''), ''krito'' – ''krytis'' (< ''*krītii̯an'').{{sfn|Zinkevičius|1980|p=94}} === Priebalsiai === [[Priebalsis|Priebalsiai]] baltų prokalbėje patyrė didesnių pokyčių nei balsiai, palyginti su pirmykšte būkle indoeuropiečių prokalbėje. Indoeuropiečių prokalbės [[Aspiracija (kalbotyra)|aspiruotieji]] ir [[Labioveliariniai priebalsiai|lūpų gomuriniai]] priebalsiai (''*bʰ'', ''*dʰ'', ''*gʰ'', ''*g<small>^u̯</small>'', ''*g<small>^u̯h</small>'', ''*k<small>^u̯</small>'') baltų prokalbėje, kaip ir kai kuriose kitose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]], sutapo su paprastaisiais sprogstamaisiais priebalsiais (''*b'', ''*d'', ''*g'', ''*k''). Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu paprastųjų skardžiųjų sprogstamųjų ir aspiruotų skardžiųjų sprogstamųjų priebalsių skirtumas galėjo būti išlaikytas, nes prieš paprastuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius balsiai ilgėjo, o prieš aspiruotuosius – ne ([[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnis]]). Paprastai indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys [[laringalai]] – ''h'' ar panašaus tipo [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] gerkliniai priebalsiai, žymimi ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''. Jie nepaliudyti nė vienoje indoeuropiečių kalboje, išskyrus [[Hetitų kalba|hetitų]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=61|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltai gana anksti turėjo jų netekti (pasak [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]], apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|2000]]–1500 m. pr. m. e.).{{sfn|Dini|2000|p=145}} Baltų prokalbė – [[Satemizacija|sateminė]], indoeuropiečių prokalbės minkštasis priebalsis ''*ḱ'' virto ''*š'', minkštasis ''*ǵ'' ir minkštasis aspiruotasis ''*ǵʰ'' – ''*ž.''<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref>{{sfn|Dini|2000|p=81}} Baltų prokalbėje tikriausiai dar nebūta priebalsių minkštinimo ([[Palatalizacija|palatalizacijos]]), įvairiai atsiskleidžiančio [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]] ar [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose, nebent priebalsiai ''*k'', ''*g'' vėlesniuoju laikotarpiu galėję turėti minkštąsias poras ''*ḱ'', ''*ǵ''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}} Neaišku, ar indoeuropiečių prokalbės trumpieji skiemens nesudarantys [[pusbalsiai]] ''*ṷ'', ''*i̯'' visada buvo išlaikomi, ar kartais tariami kaip ''v'', ''j''; toliau bus pateikiami tik ''*ṷ, *i̯''. Pusbalsiai ''*ṷ, *i̯'' siejosi su balsiais ''*u'', ''*i'': minėtieji pusbalsiai būdavo tariami prieš balsius ir balsinguosius priebalsius arba tarp jų, o balsiai ''*u'', ''*i'' − tarp [[Priebalsis|priebalsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=31, 191}} Abilūpinis pusbalsis ''*ṷ'' tikriausiai tartas kaip [[Anglų kalba|anglų k.]] ''w'' (pvz., '''''w'''e'' 'mes'), o palatalinis pusbalsis ''*i̯'' − kaip lietuvių k. neskiemeninis ''i'' (pvz., ''kalna'''i'''''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+ Priebalsiai |- ! colspan="2" | ![[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- ! colspan="2" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] |[[Priebalsis|m]] | [[Priebalsis|n]] | | | |- ! rowspan="2" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} |[[Priebalsis|p]] |[[Priebalsis|t]] | | | [[Priebalsis|k]] |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} |[[Priebalsis|b]] |[[Priebalsis|d]] | | | [[Priebalsis|g]] |- ! rowspan="2" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] ! {{small|[[Duslieji priebalsiai|duslieji]]}} | | [[Priebalsis|s]] | [[Priebalsis|ʃ]] | | |- ! {{small|[[Skardieji priebalsiai|skardieji]]}} | | ([[Priebalsis|z]])^'''1''' | [[Priebalsis|ʒ]] | | |- ! colspan="2" |[[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | | |[[Priebalsis|r]] | | |- ! colspan="2" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | |[[Priebalsis|l]] | | | |- ! colspan="2" |[[Pusbalsiai]] |[[Priebalsis|ṷ]]^'''2''' | | |[[Priebalsis|i̯]]^'''2''' | |} ''Pastabos'': * ^'''1'''''*z'' – ne savarankiškas priebalsis, o tik ''*s'' variantas ([[alofonas]]) prieš skardųjį priebalsį. * ^'''2''' [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] šie pusbalsiai gali būti žymimi ir kaip ''*w'' (= ''*ṷ''), ''*y'' (= ''*i̯''). [[Indoeuropiečių prokalbė]]s balsingieji priebalsiai ''*ṛ'', ''*ḷ'', ''*ṃ'', ''*ṇ'', vartoti kaip balsiai ir galėję sudaryti skiemenį, baltų prokalbėje virto mišriaisiais dvigarsiais ''*ir'', ''*il'', ''*im'', ''*in'' (rečiau – ''*ur'', ''*ul'', ''*um'', ''*un''). Šios kilmės mišrieji dvigarsiai kaitaliojosi su ''*er (*ēr)'', ''*el (*ēl)'', ''*em (*ēm)'', ''*en (*ēn)'' ir ''*ar (*ōr)'', ''*al (*ōl)'', ''*am (*ōm)'', ''*an (*ōn)'' (dalyvavo e eilės su [[Sklandieji priebalsiai|balsingaisiais priebalsiais]] kaitoje; žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1980|p=83}} Specifinė baltų kalbų ypatybė − pusbalsio ''*i̯'' tarp priebalsio ir priešakinio balsio išnykimas (''*žemi̯ē'' > ''*žemē'' 'žemė'). Junginiai ''priebalsis'' + ''*i̯'' prieš užpakalinės eilės balsius buvo išlaikomi sveiki (''*žemi̯ōn'' 'žemių').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} Kitas svarbus prabaltų kalbos bruožas − išlaikytas sveikas ''*m'' prieš liežuvio priešakinius ([[Dantiniai priebalsiai|dantinius]]) priebalsius ''*t'', ''*d'', ''*s'': ''*šimtan'' 'šimtas', ''*kimdai'' 'pirštinės' (plg. {{lv|cimdi}}), ''*tamsā'' 'tamsa'. Daugelis kitų indoeuropiečių šioje pozicijoje [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*m'' yra pavertę ''n'' (plg. {{la|centum}} 'šimtas'). Tačiau žodžio gale {{ide|*m}} ir ''*ṃ'' baltų prokalbėje buvo virtę ''*n'' (žodžio gale ''*m'' ir ''*ṃ'' nevirto ''*n'', sakykime, [[Keltų kalbos|keltų]], [[Italikų kalbos|italikų]] ir [[Indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]] kalbose).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=191}}<ref>{{cite book|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=53|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{cite book|title=The Indo-European Language Family: A Phylogenetic Perspective|editor=[[Thomas Olander|Olander, T.]]|publisher=Cambridge University Press|location=[[Kembridžas|Cambridge]]|doi=10.1017/9781108758666|url=https://www.cambridge.org/core/services/aop-cambridge-core/content/view/4B44B5ACF0D3BBA89B9408050F112A52/9781108499798AR.pdf/The_Indo-European_Language_Family.pdf|isbn=978-1-108-49979-8|year=2022|page=148}}</ref> Duslieji priebalsiai morfemų sandūroje prieš skardžiuosius, matyt, skardėdavo, skardieji prieš dusliuosius − duslėdavo, todėl ''*z'' tebuvo ''*s'' variantas prieš skardųjį priebalsį. [[Geminacija|Geminatos]] ''*tt'' ir ''*dt'' buvo [[Disimiliacija|disimiliuotos]], virto ''*st'': ''*mettei'' 'mesti', ''*ṷedtei'' 'vesti' > ''*mestei, ''*''ṷestei.'' Priebalsis ''*s'' po ''*k'' (''*g''), ''*r'' (kartais ir po ''*i'', ''*u'') virto ''*š'' (žr. „[[Pederseno dėsnis|Pederseno dėsnis“]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}} === Kirtis ir priegaidė === Baltų prokalbėje buvo gerai išlaikyta indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo sistema − kirtis, kaip lietuvių ir prūsų kalbose, galėjo kristi į bet kurį [[Skiemuo|skiemenį]].<ref name="smoczyński1986"/> Vis dėlto baltų (ir slavų) kirtis neretai nesutampa su [[Vedų kalba|vedų]] ir [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] kalbų kirčio vieta, pastarųjų kalbų kirčiavimą įprasta laikyti senoviškesniu. Vedų–senosios graikų ir baltų (bei slavų) kalbų kirčiavimo atitikmenis nusako [[Hirto dėsnis]].<ref>{{cite book|last=Иллич-Свитыч|first= В. М.|title=Именная акцентуация в балтийском и славянском|publisher=Издательство АН СССР|year=1963|location=М.|pages=153}}</ref> Daugiausia duomenų apie prabaltų kirčiavimą teikia [[lietuvių kalba]], nes [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirtis apibendrintas pirmame skiemenyje, o [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenys skurdoki. Apie senovėje latvių kalboje turėtą [[Kirtis|kirčio]] šokinėjimą šį tą galima spręsti iš laužtinės [[priegaidė|priegaidės]]. Prūsų kalbos priegaides ir kirtį, kuris buvęs laisvas ir šokinėjęs panašiai kaip lietuvių ir senovėje latvių kalbose, rodo brūkšneliai virš [[Balsis|balsių]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=192}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Tradiciškai baltų prokalbės [[Vardažodis|vardažodžiams]] rekonstruojamos dvi [[kirčiuotė]]s: šakninė (baritoninė, kirtis [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]) ir galūninė (oksitoninė, kirtis [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėje]]). Iš baritoninio kirčiavimo kilo [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] dviskiemenių vardažodžių I ir II kirčiuotės, iš oksitoninio − dviskiemenių vardažodžių III ir IV [[Kirčiuotė|kirčiuotės]]. Vienas iš tokios kirčiavimo sistemos šalininkų buvo [[Kazimieras Būga|K. Būga]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Kiti kalbininkai (sakykime, [[Jerzy Kuryłowicz|J. Kuryłowiczius]], [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]]) vietoj šakninės ir galūninės [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] atkuria pastoviąją (baritoninę) ir kilnojamąją (mobiliąją), kurios kirtis tam tikrais atvejais iš galūnės atsikeldavo į kamieną. Taip pat ir latvių kalboje iki kirčio į pirmąjį skiemenį atitraukimo būta dviejų kirčiuočių, tai rodo priegaidės akūtinėse šaknyse: tęstinė priegaidė atspindi pastovųjį, laužtinė – kilnojamąjį kirčiavimą.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} Likusieji kalbininkai (pavyzdžiui, [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]], [[Vytautas Kardelis|V. Kardelis]]) rekonstruoja alternatyvią trijų kirčiuočių sistemą: šakninę, kilnojamąją ir galūninę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=86|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> [[Indoeuropeistika|Indoeuropeistikoje]] įprasta manyti, kad ''o'' kamieno bevardės giminės [[Daiktavardis|daiktavardžiai]], [[Vienaskaita|vienaskaitoje]] turį baritoninį kirtį, [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] pereidavo į oksitoninį kirčiavimą; sprendžiant iš [[Lietuvių kalbos tarmės|lietuvių tarmių]] duomenų (kuopinės daugiskaitos), galbūt taip buvo kirčiuojami ir kiti bevardės giminės kamienai.<ref>{{cite journal|title=Endzelyno dėsnio statistinė analizė: daiktavardis ir būdvardis|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/40784/38270|author=[[Bonifacas Stundžia|Stundžia, B.]]|journal=[[Baltistica]]|date=1985|issue=2|volume=21|pages=150-151}}</ref> Lietuvių kalbos [[Veiksmažodis|veiksmažodžiams]] iš esmės būdingas baritoninis kirčiavimas,{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=104, 111, 121}} tačiau, [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičiaus]] manymu, baltų prokalbėje veiksmažodžiai, kaip ir vardažodžiai, buvo kirčiuojami pagal dvi kirčiuotes: baritoninę ir kilnojamąją;<ref>{{cite book|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsų kalbos kirčiavimo sistema (daktaro disertacija)|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Rinkevicius_disertacija.pdf|year=2009|location=Vilnius|pages=182}}</ref> ir Z. Zinkevičius baltų prokalbės veiksmažodžiams teikia dvejopą kirčiavimą.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Kad veiksmažodžiai galėjo priklausyti taip pat ir kilnojamajai kirčiuotei, vertingų duomenų teikia latvių kalba, kai kurių veiksmažodžių šaknyse turinti atitrauktinį kirtį rodančią laužtinę priegaidę. Tikėtina, kad kilnojamojo kirčio paradigmoje kirtis iš šaknies į tolesnį skiemenį galėdavęs nušokti dgs. 1. ir 2. [[Asmuo (gramatika)|asmenų]] formose, tačiau neaišku, ar į istorinį [[Kamiengalis|kamiengalį]] (''*-<nowiki>'</nowiki>a-mḗ''), ar į istorinę galūnę (''*-a-<nowiki>'</nowiki>mḗ'').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=80}} [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]], panašu, ėmė veikti tik lietuvių kalboje, kai ši jau buvo atsiskyrusi nuo kitų baltų kalbų.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} Be šio, lietuvių kalboje ėmė galioti [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], [[Niemineno dėsnis|Niemineno]] ir keletas kitų [[Fonetinis dėsnis|fonetinių dėsnių]].{{sfn|Dini|2000|pp=181-182}} Nesutariama, ar [[Priegaidė|priegaidžių]] ([[Skiemuo|skiemens]] intonacijų) būta jau [[indoeuropiečių prokalbė]]je, tačiau prabaltai turėjo dvi priegaides − [[Akūtas|akūtą]] (´) ir [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]] ([[Baltistika|baltistikoje]] žymima ˜). Akūtas baltų prokalbėje iš esmės buvęs kylančioji (galbūt kylančioji-krentančioji ar net apylygė) priegaidė, o cirkumfleksas − krentančioji.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}} Dabartinėje lietuvių kalboje yra priešingai: akūtas tariamas krentančia intonacija, o cirkumfleksas − kylančiąja; [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] kalbose išlaikytas senasis priegaidžių tarimas. Priegaidės buvo tariamos kirčiuotuose ilguosiuose skiemenyse: grynuosiuose [[Dvigarsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvigarsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose balsiuose, o ar priegaidėdavo bekirčių skiemenų [[Balsis|vokalizmas]] – kalbininkų nuomonės išsiskiria. Z. Zinkevičius, V. Kardelis, V. Rinkevičius ir daug kitų kalbininkų linkę manyti, kad priegaides galėję turėti tiek ilgieji kirčiuoti, tiek ilgieji nekirčiuoti skiemenys, t. y. priegaidės nuo kirčio nepriklausė,{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|year=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=84|isbn=978-609-459-472-4}}</ref><ref>{{cite web|author= Rinkevičius, V.|publisher= Baltistikos miniatiūros ([[YouTube]])|title=Kaip kirčiuota senovėje?|url=https://www.youtube.com/watch?v=uGPfE-RT1jQ|year=2023|accessdate=2023-10-22}}</ref> pavyzdžiui, buvo tariama ''*'rãnkā́'' 'ranka' (kirčiuotas pirmasis skiemuo), ''*gál<nowiki>'</nowiki>ṷā́'' 'galva' (kirčiuotas antrasis skiemuo). Bekirčiai skiemenys priegaidėja latvių kalboje, to požymių esama ir lietuvių kalboje, ypač [[tarmė]]se.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=193-194}}{{sfn|Rinkevičius|2015|p=79}} Apskritai šiuolaikinėje kalbotyroje baltų kalbas linkstama priskirti kontūrinio tono [[Toninė kalba|toninėms kalboms]].<ref>{{cite journal|title=Trys klausimai dėl lietuvių kalbos prozodinės sistemos|url=https://www.researchgate.net/publication/322307099_TRYS_KLAUSIMAI_DEL_LIETUVIU_KALBOS_PROZODINES_SISTEMOS|author=[[Vytautas Kardelis|Kardelis, V.]]|journal=Lietuvių kalba|volume=11|year=2017|page=6|issn=1822-525X|accessdate=2026-08-22}}</ref> ([[Kontūrinis tonas]] reiškia, kad tono aukštis skiemenyje kinta – balsas kyla, leidžiasi arba lūžta; kontūrinis tonas priešinamas su [[Registrinis tonas|registriniu tonu]], besireiškiančiu ne intonacijos viename skiemenyje judėjimu, o skirtingu aukštumu tariamais skiemenimis.)<ref>{{cite web|title=Tone: Is it Different?|author=Hyman, Larry M.|website=linguistics.berkeley.edu|url=https://linguistics.berkeley.edu/~hyman/papers/2011-hyman-blackwell.pdf|accessdate=2026-08-22}}</ref> Pažymėtina, kad [[Senoji graikų kalba|senojoje graikų kalboje]] senovinės priegaidės turimos tik galūnėse, [[slavų kalbos]]e, sutrumpėjus galūnėms, – tik kamienuose, o [[baltų kalbos]]e – ir galūnėse, ir kamienuose (senojoje graikų kalboje žodžio vidurio akūtas arba cirkumfleksas įsivedami žiūrint galūnės ir kitų skiemenų balsių kiekybės ir su baltų bei slavų priegaidėmis nieko bendra neturi).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=124}} Baltų kalbose pastoviąja ir kilnojamąja kirčiuotėmis gali būti kirčiuojami tiek akūtinės, tiek cirkumfleksinės [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] žodžiai, slavų kalbose – pastoviąja tik akūtinės, kilnojamąja – tik cirkumfleksinės šaknies žodžiai.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=123-124}} [[Vaizdas:Gesichtsurne Dreidorf.jpg|160px|thumb|right|VI a. pr. m. e. [[Pamario kultūra|Pamario kultūros]] veidinė [[urna]] ([[Didžiosios Lenkijos vaivadija]], netoli [[Lobženica|Lobženicos]])]] Kalbant apie priegaidžių kilmę, tradicinis požiūris, anot [[Bonifacas Stundžia|B. Stundžios]], toks, kad akūtas susijęs su senoviniais [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgaisiais balsiais]] (ir ilgaisiais dvigarsiais), o cirkumfleksas – su trumpaisiais dvigarsiais.<ref>{{cite journal|last=Stundžia|first= B.|authorlink=Bonifacas Stundžia |url=https://www.journals.vu.lt/baltistica/lt/article/view/40283/37797|title=Rick Derksen, Metatony in Baltic |journal=[[Baltistica]]|year=1997 |volume=XXXII |issue=2 |page=259|accessdate=2026-10-07}}</ref> Pasak [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanuevos Svenssono]], akūtiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai paprastai kildinami iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-EH-, *-ṚH-, *-EUH-, *-EHU-'' ir kt. garsų struktūrų (t. y. tų, kuriose buvo [[laringalas]] – gerklinis priebalsis) bei iš [[Vinterio dėsnis|Winterio dėsnio]] pozicijos, o cirkumfleksiniai dvigarsiai ir ilgieji balsiai – iš ide. ''*-Ṛ-, *-EU-'' (t. y. tų, kur nebuvo laringalų), iš balsių santraukų (''*-EHE- > *-EE- > *-Ē-'') ir iš naujų baltų ilgųjų balsių. M. Villanuevos Svenssono nuomone, nėra visiškai aišku, bet [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ilgieji balsiai tikriausiai įgijo akūtinę priegaidę, nors gali būti, kad tam tikrose padėtyse (pavyzdžiui, žodžio gale) jie gavo cirkumfleksinę.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=89|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Anot [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]], baltų akūtas buvo [[glotalinis sprogstamasis priebalsis]], išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvigarsio,<ref name="KortlandtBaltistica">{{cite journal|title=The Baltic word for ‘in’|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39557/37114|author=[[Frederik Kortlandt|Kortlandt, F.]]|year=2009|journal=[[Baltistica]]|volume=44|issue=1|accessdate=2022-02-25}}</ref> pavyzdžiui, {{ide|*deh₃-}} > baltų prok. ''*dṓˀtei'' 'duoti'.<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=[https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 174]}}</ref> [[Glotalizacija|Glotalizuota]] priegaidė [[Baltistika|baltistikoje]] žinoma kaip laužtinė (kylančioji-krentančioji, žymima ˆ). Lietuvių [[aukštaičių tarmė]]s kirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė tapo tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''ė́sti''). Kirčiuoti neglotalizuoti skiemenys lietuvių aukštaičių tarmėje turi tvirtagalę (kylančiąją) priegaidę (''duktė̃''). Tam tikrais atvejais kirtis buvo atkeltas į skiemenį su glotalizuota intonacija, ir toks skiemuo gavo tvirtagalę priegaidę (''ė̃dis'' 'ėdesys, pašaras' greta ''ė́sti''). Jei kirtis atkeltas į skiemenį be glotalizuotos priegaidės, jame tariama vadinamoji vidurinė priegaidė, vėliau sutapusi su tvirtaprade, t. y. krentančiąja (''vìlkė'' greta ''vil̃kas''). Nekirčiuotuose skiemenyse glotalizuota priegaidė išnyko. Lietuvių [[žemaičių tarmė]]je glotalizuota priegaidė išliko senojo kirčio vietoje ([[Kretingiškių tarmė|kretingiškių]] ''ộmžiọs'' 'ámžius'). [[Rick Derksen|R. Derkseno]] teigimu, latvių kalboje glotalizuota priegaidė išliko tik tuose skiemenyse, kurie senovėje buvo nekirčiuoti (''<nowiki>'</nowiki>gal̂vâs'' 'galvose'),<ref>{{cite book|last=Derksen|first= R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon|url=https://ia600408.us.archive.org/20/items/EtymologicalDictionaryOfTheSlavicInheritedLexicon/Rick_Derksen_-_Etymological_Dictionary_of_the_Slavic_inherited_Lexicon%2C_Leiden-Boston%2C_%282008%29.pdf|publisher=Brill|location=Leiden — Boston|year=2008|pages= 12|isbn=9789004155046}}</ref> tačiau tokia koncepcija neatsako į klausimą, kodėl laužtinė priegaidė turima nuo seno kirčiuotuose skiemenyse (''ârs'' 'laukas, išorė', ''sviêsts'' 'sviestas', ''zuôds'' 'smakras').{{sfn|Rinkevičius|2015|p=60}} [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] manymu, prabaltiškąjį akūto tarimą atspindi ne latvių laužtinė, o tęstinė (kylančioji arba apylygė) priegaidė: laužtinė atsiradusi dėl kirčio atitraukimo ir analoginio išlyginimo. Tačiau, kaip pastebi vėlesni tyrėjai, tokia interpretacija komplikuota, nes ji nepaaiškina keleto dalykų: laužtinės priegaidės neatitrauktinio kirčio padėtyse (kai būtų laukiama tęstinė), analoginio išlyginimo atveju – beveik visiško tęstinės ir laužtinės priegaidžių dubletų nebuvimo bei laužtinės priegaidės tarimo nepradiniuose skiemenyse. Dalies kalbininkų ([[Paul Garde|P. Garde’o]], [[Steven R. Young|S. Youngo]], [[Thomas Olander|T. Olanderio]]) nuomone, latvių tęstinė priegaidė yra akūto atspindys stipriosiose (linkusiose gauti kirtį) [[Morfema|morfemose]], laužtinė – silpnosiose (kirčio gauti nelinkusiose); panašiai ir kai kuriose lietuvių tarmėse tiek akūtas, tiek cirkumfleksas skirtingai tariami pastovaus ir kilnojamojo kirčio žodžių [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyse]].{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=59-61}} Be to, lietuvių žemaičių tarmėje prieškirtiniai skiemenys tariami tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃''), pokirtiniai – tvirtapradiškai (''<nowiki>'</nowiki>vė́gė́lę́''). Lietuviai aukštaičiai, bent [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], ir prieškirtinius, ir pokirtinius skiemenis taria tvirtagališkai (''vė̃gė̃<nowiki>'</nowiki>lė̃'', ''<nowiki>'</nowiki>vė́gė̃lę̃''). Vadinasi, lietuvių kalboje turima nekirčiuotų skiemenų priegaidėjimo sistema.{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=46-47}} Latvių kalboje nekirčiuoti skiemenys, daugiausia [[priesaga|priesagos]], tariami su laužtine arba nelaužtine priegaidėmis (pastarojoje, priklausomai nuo [[Šnekta|šnektos]], sutapusios tęstinė ir krentančioji): ''<nowiki>'</nowiki>mazgât'' 'mazgoti', ''<nowiki>'</nowiki>labĩba'' 'derlius'. Laužtinė priegaidė čia yra silpnųjų akūtinių priesagų refleksas.{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=61-62}} Visose trijose baltų kalbose paliudyta cirkumfleksinė [[metatonija]] (kaip {{lt|šókti}} > ''šõkis''),{{sfn|Rinkevičius|2015|p=77}} rytų baltų kalbose – ir akūtinė (kaip {{lt|plaũkti}} > ''pláukioti'');{{sfn|Rinkevičius|2015|pp=55, 63}} nepakanka duomenų spręsti, ar prūsų kalboje būta akūtinės metatonijos.{{sfn|Rinkevičius|2015|p=78}} Latvių ir lietuvių priegaidžių santykį nusako [[Endzelyno dėsnis|Endzelīno dėsnis]].{{sfn|Dini|2000|pp=89-90}} == Morfologija == === Daiktavardis === {{Citata |'''''Baltų kalbos — paskutinioji indoeuropiečių prokalbės manifestacija'''''<ref>{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|authorlink=Letas Palmaitis|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|page=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/25 25]|isbn=5430026514}}</ref>|}} Baltų prokalbės [[daiktavardis]] (ir kiti [[Vardažodis|vardažodžiai]]) pasižymėjo didžiu archajiškumu: galūnės nebuvo trumpinamos, jos artimos [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnėms. Daiktavardis baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, turėjo šias kategorijas: [[Giminė (gramatika)|giminės]] (vyriškosios, moteriškosios ir bevardės), skaičiaus ([[Vienaskaita|vienaskaitos]], [[Dviskaita|dviskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]]) ir [[Linksnis|linksnio]]. Linksnių būta 7-ių: [[Vardininkas|vardininko]], [[Kilmininkas|kilmininko]], [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]], [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Vietininkas|vietininko]] ir [[Šauksmininkas|šauksmininko]]. [[Dviskaita|Dviskaitoje]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitoje]] [[šauksmininkas]] nuo ide. laikų sutapo su [[Vardininkas|vardininku]].{{sfn|Dini|2000|pp=93-94}}<ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=198|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> Be to, kaip dažniausiai rekonstruojama ir [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]], taip ir baltų prokalbėje buvo sutapę dviskaitos [[vardininkas]]–[[galininkas]]–[[šauksmininkas]], [[naudininkas]]–[[įnagininkas]] ir [[kilmininkas]]–[[vietininkas]]: turėtos trys skirtingos dviskaitos linksnių formos. Palyginti su tradicine indoeuropiečių prokalbės [[Kalbinė rekonstrukcija|rekonstrukcija]], prabaltų kalba neteko tiktai [[Abliatyvas|abliatyvo]], jei nepaisytume sunkių mėginimų ide. atkurti dar ir [[aliatyvas|aliatyvą]] (arba ''[[iliatyvas|direktyvą]]'' – krypties [[vietininkas|vietininką]]).<ref>{{cite book|last=Fortson|first=B.|title=Indo-European language and culture: an introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Malden (USA)|year=2004|page=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/102 102]|isbn=1-4051-0316-7}}</ref> Abliatyvas jau ide. buvo neraiškus: atskirą jo formą turėjo tik ''o'' [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje ''o'' kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir ''o'' kamieno vardažodžių.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=43}} Bevardę daiktavardžių [[Giminė (gramatika)|giminę]] išsaugojo tik [[prūsų kalba]], o lietuvių ir [[latvių kalba|latvių kalbose]] ji išnyko. Vis dėlto lietuvių kalboje išliko kitų linksniuojamųjų žodžių − [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], [[Įvardis|įvardžių]] ir [[Skaitvardis|skaitvardžių]] − bevardės giminės liktinių formų.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Chr.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo-Bergen-Tromsö|year=1966|page=179|isbn=}}</ref> Atkuriant bevardės giminės formas, ypač svarbūs [[Baltizmas|prabaltų skoliniai]] Baltijos [[Baltijos finų kalbos|finams]]; apie bevardės giminės daugiskaitą šį tą galima spręsti ir iš lietuvių kalbos sudurtinių skaitvardžių '11 − 19',{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-207}} o atskirais atvejais tam pagelbsti ir artimiausiųjų prabaltams − [[Slavų prokalbė|praslavų]] ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] − kalbų bei [[Sanskritas|sanskrito]] duomenys.<ref name="olander223">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=223-224|isbn=978-9004270497}}</ref> Bevardės giminės daiktavardžiai nuo kitų to paties linksniavimo tipų vyriškosios ar moteriškosios giminės daiktavardžių nuo seno skyrėsi tik [[Vardininkas|vardininko]]−[[Galininkas|galininko]]−[[Šauksmininkas|šauksmininko]] linksniais, kur visi trys buvo vienodi, sutapę. Baltų prokalbė buvo išlaikiusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtus kuopinius daiktavardžius − vadinamąjį kolektyvą, kuris buvo reiškiamas bevardės giminės daugiskaita. Kuopiniai daiktavardžiai reiškė ne daugybę pavienių daiktų, bet jų grupę, visumą − panašiai kaip lietuvių kalboje ''kalnas'' ir ''kalnynas'', ''žmogus'' ir ''žmonija''. Ilgainiui kolektyvas, kaip perteklinė skaičiaus raiška greta paprastosios daugiskaitos, baltų kalbose ėmė nykti. Tokios darybos palaikai baltų kalbose yra {{lt|alksna}} 'alksnynas', {{lv|alksna}} 'pelkėta vieta', {{prg|slayo}} 'rogės, šlajos' ir kt.; čia galūnės ''-a, -o '' kilusios iš bevardės giminės daugiskaitos vardininko ''*-ā''.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n52 53]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Ambrazas|first=S.|authorlink=Saulius Ambrazas|title=Daiktavardžių darybos raida II|url=https://archive.org/details/ambrazas-daiktavardziu-darybos-raida-ii-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=48-59|isbn=5-420-01460-2}}</ref> Daiktavardžių [[kamiengalis]] galėjo baigtis balsiu – tam tikra priesaga. Tai − balsinių [[Kamienas (kalbotyra)|kamienų]] daiktavardžiai. Pagal kamiengalio balsį baltų prokalbėje išskiriami ''o'', ''ā'', ''ē'', ''i'', ''u'' balsiniai kamienai; kilmės atžvilgiu ''ā'' (turbūt ir ''ē'') kamienas yra priebalsinis, nes jis kilęs iš ide. ''eh₂'' kamieno. Jei po šaknies baltų prokalbėje daiktavardžiai turėdavo ne balsį, o tam tikras priebalsiu besibaigiančias priesagas, šie daiktavardžiai skirstomi pagal jas ir priklauso priebalsiniams priesaginiams kamienams. Galima rekonstruoti ir vadinamuosius priebalsinius šakninius kamienus, neturėjusius po šaknies nei balsio, nei priesagos. Pastaroji rekonstrukcija gana rizikinga, nes šis linksniavimo tipas baltų kalbose labai nunykęs.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=197-223}}{{sfn|Dini|2000|pp=94-99}} Skirstant kitaip, ne tik į balsinius ir priebalsinius kamienus, kamiengalyje turėjęs ''*e : *o'' balsių kaitą ''o'' kamienas vadinamas tematiniu (tarp [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] (arba žodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]) ir [[galūnė]]s įsiterpęs jungiamasis balsis *''o'' yra tema), o visi kiti, jungiamojo balsio *''o'' > baltų *''a'' neturintys kamienai – atematiniais („betemiais”).<ref name="Fortson102">{{cite book|last=Fortson IV B. W.|first=|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|publisher=Blackwell Publishing|year=2004|location=Padstow|pages=102|isbn=978-1-4051-0315-2|access-date=2017-10-15|archive-date=2014-09-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20140913145543/http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European%20Language%20and%20Culture%20-%20Benjamin%20W.%20Fortson%20IV.pdf|url-status=dead}}</ref> Kamienų galūnių įvairovė yra tariama, ji susidarė susiliejus tikrosioms galūnėms su kamiengaliu, įvykus [[Morfologinė perskaida|morfologinei perskaidai]].{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=40-41}} Grynos galūnės gerai matyti priebalsinių šakninių daiktavardžių (''C-s'', ''C-ø'') linksniavime. Priebalsinių daiktavardžių priesagos ir galūnės šiame straipsnyje atskirtos, išskaidytus balsinius kamiengalius ir galūnes žr. „[[Indoeuropiečių prokalbė#Kamienų galūnių rekonstrukcija|Indoeuropiečių prokalbė: Kamienų galūnių rekonstrukcija]]“. Nežinia, ar baltų prokalbėje buvo išlikę ''ū'', ''ī'', besibaigiantys dvibalsiais ir heteroklitiniai kamienai (linksniuose turėję ''*r: *n'', ''*l: *n'' priesagų kaitą: vardininke, galininke ir šauksmininke šiems bevardės g. daiktavardžiams buvo būdinga priesaga ''*-r'' arba ''*-l'', o kituose linksniuose – priesaga ''*-n-''). Šių kamienų pėdsakų esama tik [[Žodžių daryba|žodžių daryboje]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaitybos]] nebelikę.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=41-42}} Teoriškai rekonstruojami mot. g. ''*sūs'' 'kiaulė', [[Kilmininkas|kilm.]] ''*suṷes'', [[Naudininkas|naud.]] ''*suṷei'' (''ū'' kamienas; plg. [[Latvių kalba|latv.]] tarm. ''suv-ēns'' 'paršas'),<ref>{{cite web|title=seweynis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2125|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-09-29}}</ref> mot. g. ''*aldīs'' 'valtis, eldija', kilm. ''*aldii̯es'', naud. ''*aldii̯ei'' (''ī'' kamienas), mot. g. ''*gōus'' 'karvė, galvijas', kilm. ''*gaṷes'', naud. ''*gaṷei'' (dvibalsinis ''ōu /au'' kamienas; plg. {{lv|govs}} 'karvė'),<ref>{{cite journal|title=Žvėrių ir gyvulių pavadinimai baltų ir indoiranėnų kalbose|author1=Chomičenkienė, A.|author2=Maksvytytė, V.|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2002|volume=3|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367178039530/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|page=61|issn=1648-2662}}</ref> bev. g. ''*ṷeser'' 'pavasaris – vasara', kilm. ''*ṷesnes'', naud. ''*ṷesnei'' (heteroklitinis ''r: n'' kamienas).<ref>{{cite web|title=dagis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=282|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-09-29}}</ref> Šie kamienai pasižymėjo priebalsiniu linksniavimu. ''ē'' (< {{ide|ii̯ē, ii̯ā}}?) kamieno daiktavardžiai − tikriausiai pačioje baltų prokalbėje susiformavęs linksniavimo tipas, todėl tolesniuose pavyzdžiuose greta ''ē'' kamieno [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškos]] (ide.) galūnės nepateikiamos. Baltų ''ē'' kamieno daiktavardžiai linksniuoti kaip ''ā'' kamieno, tik galūnėse vietoj balsio ''*ā'' turimas ''*ē''. Daugiskaitos [[kilmininkas]] rodo anksčiau visur prieš galūnę buvus *''i̯'', todėl šis kamienas istoriškai gali būti vadinamas ''i̯ē'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Kaip senesnis, baltų prokalbei ''ē'' kamieno vietoj dažnai rekonstruojamas ''ii̯ā'' arba ''i̯ā'' kamienas ({{lt|žemė}}, {{lv|zeme}}, {{prg|same}} < baltų prok. ''*žemē'' < ''*žemi̯ē'' < ''*žem(i)i̯ā'').<ref>{{cite web|title=žemė|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEem%C4%97|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-01-19}}</ref><ref>{{cite journal|author=Piwowarczyk, Dariusz R.|title=The Latin fifth declension and the Baltic - ē -stems<small>¹</small>|trans-title=Lotynų kalbos penktoji linksniuotė ir baltų ''ē'' kamienai|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1519139951589/datastreams/DS.002.1.01.ARTIC/content|journal=[[Baltistica]]|year=2017|volume=LII|issue=2|pages=247–263|doi=10.15388/Baltistica.52.2.2317|accessdate=2026-01-20|language=en}}</ref> ''ē'' < ''(i)i̯ā'' kamienas, priešingai negu iš ide. paveldėtas ir nepakitęs ''(i̯)ā'', turėjo cirkumfleksinę priegaidę (''*žem-ē͂''), o ne akūtinę ({{lt|valdžià}} < ''*ṷãld-i̯ā́''). Tikėtina, jog cirkumfleksas čia įsivestas iš priebalsinių kamienų (''*duk-tē͂'' 'duktė̃') arba atsiradęs dėl [[Kalbos garsas|garsų]] sutraukimo (''ii̯ā́ > i̯ē͂ > ē͂'').{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=204-205}} ''i̯ē'' (''faciēs'' 'veidas') ir ''ē'' (''facēs'' 'žvakė, žibintas') kamienus turėjo dar ir [[lotynų kalba]].{{sfn|Zinkevičius|1980|p=205}} Tik ''o'', ''ā'' ir ''ē'' balsiniai kamienai buvo pasiskirstę giminėmis: ''o'' kamienui priklausė vyriškosios ir bevardės giminės linksniuojamieji žodžiai, o ''ā'' ir ''ē'' kamienams − moteriškosios, jei nepaisytume tokių nedažnų atvejų, kaip [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''talokas'' 'suaugęs, subrendęs jaunikaitis; suaugusi, subrendusi mergina, nuotaka'<ref>{{cite web|title=talokas|url=http://www.lkz.lt/?zodis=talokas&id=26007880000|publisher=Lietuvių kalbos žodynas|accessdate=2026-01-23}}</ref><ref>„Lietuvių kalbos žodyne“ ''talokas'' nurodomas kaip vyiškosios giminės (sm.) daiktavardis, tačiau jis vartojamas kalbant tiek apie vyriškosios, tiek apie moteriškosios lyties asmenis (galima sakyti ''jis yra talokas / ji yra talokas''), todėl būtų teisingiau jį vadinti bendrosios giminės (''substantiva communia'' – scom.) daiktavardžiu (plg. {{cite journal|title=Kalbiné komunikacija: kreipimosi substantiva communia raiška|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1371470633013/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content|author=Gudzinevičiūtė, O. L.|journal=Žmogus ir žodis|year=2013|volume=1|pages=64-70|issn=1392-8600|quote=Šnekamojoje kalboje, tarmėse dažnai kreipiamasi į adresatą daiktavardžiais, kuriais galima pavadinti ir vyriškosios, ir moteriškosios lyties asmenį (pvz.: ''akiplėša, valkata, marmalas''). Šie daiktavardžiai, reikšdami asmenį, neturi lyties reikšmės. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės (pvz., ''marmalas''), o kiti – moteriškosios (pvz., ''valkata''), tačiau viename kontekste jie būna vyriškosios, kitame – moteriškosios giminės, pvz.: ''jis yra akiplėša / ji yra akiplėša''. Tokius daiktavardžius įprasta vadinti lotynišku terminu ''substantiva communia'' (trumpinama ''scom.'', SC), t. y. akcentuojama specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė.|accessdate=2026-01-23}})</ref> (bendroji (vyr.–mot.) g., ''o'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[vaidila]]'', {{lv|puika}} 'berniukas' (vyr. g., ''ā'' kamienas), [[Lietuvių kalba|liet]]. ''[[Dailidė (amatas)|dailidė]]'', {{lv|bende}} '[[budelis]]' (vyr. g., ''ē'' kamienas), {{lt|padauža}}, {{lv|aizmārša}} 'užuomarša' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''(i̯)ā'' kamienas), {{lt|mėmė}}, {{lv|balamute}} 'niektauza; pagyrūnas, -ė' (bendroji (vyr.–mot.) g., ''ē'' kamienas). Bendroji giminė, greta vyriškosios, moteriškosios ir bevardės, nėra savarankiška ketvirtoji – priklausomai nuo [[Kontekstas|konteksto]], ji yra arba vyriškoji, arba moteriškoji. [[Anatolų kalbos]]e, neskiriančiose vyriškosios ir moteriškosios giminių, bendroji giminė yra savarankiška šalia bevardės (turima dviejų giminių sistema – bevardė ir bendroji).<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|authorlink=Miguel Villanueva Svensson| title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=120|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> Baltų prokalbėje priebalsinių kamienų daiktavardžiai turėjo tik tam tikrą polinkį į giminę, pavyzdžiui, ''r'' kamieno daiktavardžiai buvo vyriškosios ir moteriškosios giminių, o ''s'' kamieno – daugiausia bevardės. Išskyrus šiuos atvejus, giminę signalizuodavo ne tiek galūnės, kiek su daiktavardžiais gimine derinami įvardžiai, būdvardžiai ir kiti gimine kaitomi žodžiai − kaip ir indoeuropiečių prokalbės laikais. Žemiau pateiktose lentelėse nurodytos galūnių [[priegaidė]]s, jeigu yra pavykę jas rekonstruoti: [[cirkumfleksas]] (˜) žymi krentančiąją, [[akūtas]] (´) – kylančiąją priegaidę. Cirkumfleksas rašomas virš trumpojo [[Dvigarsis|dvigarsio]] pirmo dėmens, akūtas – virš antrojo. Ilguosiuose dvigarsiuose ir cirkumfleksas, ir akūtas rašomi virš pirmojo dėmens. Akūto [[glotalizacija]] (žr. „[[#Kirtis ir priegaidė|Kirtis ir priegaidė]]“) nežymima. Trumpieji balsiai tikriausiai nepriegaidėdavo, todėl priegaidės / kirčio ženklas virš jų nerašomas. Šis priegaidžių žymėjimas atspindi būtent galūnės būklę, pateiktose linksniavimo paradigmose dėl rekonstrukcijos sunkumų kirčio vieta ir priegaidė žodžio kamiene nenurodomi. Išskyrus kai kuriuos atvejus, atspindima ide. galūnių būklė be [[Laringalai|laringalų]] (''h'', ''ch'' ar pan. tipo priebalsių, žymimų ''*h₁'', ''*h₂'', ''*h₃''; apibendrintai – ''*H''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė. Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-o-¹ ! colspan="3" |*-ā-² ! colspan="2" |*-ē- |- !Vyr. g. 'dievas' !Bev. g. 'namas, būstas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'ranka' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Mot. g. 'žemė' !Baltų prok. galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*deiṷas |*butan / *buta |*-as; bev. g. *-ãn,*-a'''³''' |*-os; bev. g. *-om,*-o? |*rankā |*-ā́ |*-ā |*žemē |*-ē͂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷas(a) / *deiṷā |*butas(a) / *butā |*-as(a),*-ā͂'''⁴''' |*-os(i̯)o,*-ōd? |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷōi |*butōi |*-ō͂i |*-ōi |*rankāi |*-ā͂i |*-āi |*žemēi |*-ē͂i |- ![[Galininkas|G]]. |*deiṷan |*butan / *buta |*-ãn; bev. g. *-ãn,*-a |*-om; bev. g. *-om,*-o? |*rankān |*-ā͂n |*-ām |*žemēn |*-ē͂n |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷō |*butō |*-ṓ |*-ō |*rankān |*-ā́n'''⁵''' |*-ā |*žemēn |*-ḗn'''⁵''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷei |*butei |*-eí'''¹¹''' |*-ei |*rankāi |*-ā́i |*-āi |*žemēi |*ḗi |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷe! |*butan! / *buta! |*-e; bev. g. *-ãn, *-a |*-e; bev. g. *-om,*-o? |*ranka! |*-a |*-a |*žeme! |*-e |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷō |*butai |*-ṓ; bev. g. *-aí |*-ō; bev. g. *-oi |*rankāi |*-ā́i'''⁶''' |*-āi |*žemēi |*-ḗi'''⁶''' |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷamā |*butamā |*-amā́ |*-omō |*rankāmā |*-āmā́ |*-āmō |*žemēmā |*-ēmā́ |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷōus |*butōus |*-ōus'''⁷''' |*-ōus |*rankāus |*-āus |*-āus |*žemēus |*-ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*deiṷai |*butā |*-aí;'''⁸''' bev. g.*-ā́ |*-oi; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankās |*-ā͂s |*-ās |*žemēs |*-ē͂s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*deiṷōn |*butōn |*-ō͂n |*-ōm |*rankōn |*-ō͂n |*-ōm |*žemi̯ōn |*-i̯ō͂n |- ![[Naudininkas|N.]] |*deiṷamas |*butamas |*-amas |*-omos |*rankāmas |*-āmas |*-āmos |*žemēmas |*-ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*deiṷōns |*butā |*-ṓns; bev. g. *-ā́ |*-ōns; bev. g. *-ā < *-eh₂ |*rankāns |*-ā́ns |*-āns |*žemēns |*-ḗns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*deiṷais |*butais |*-ãis |*-ōis? |*rankāmīs |*-āmī́s'''⁹''' |*-āmis |*žemēmīs |*-ēmī́s'''⁹''' |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*deiṷeisu |*buteisu |*-eisu'''¹⁰''' |*-oisu |*rankāsu |*-āsu |*-āsu |*žemēsu |*-ēsu |} ''Pastabos '''1 lentelei''':'' * '''¹''' Šalia ''o'' kamieno [[prabaltai]] turėjo variantus su priesagomis ''*-i̯-'' ir ''*-ii̯-'' prieš ide. [[Kamiengalis|kamiengalį]] ''o'', taigi ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus: ''*sṷeti̯as'' 'svečias, svetimasis', ''*dagii̯as'' 'dagys'. Tokių daiktavardžių linksnių galūnės niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''o'' kamieno galūnių. Ilgainiui ''ii̯o'' kamienas ėmė trumpėti ir visuose rytų baltų kalbų linksniuose, išskyrus vienaskaitos vardininką, įgijo ''i̯o'' kamieno formas. ''i̯o'' kamieno atspindžiai yra dabartiniai lietuvių kalbos daiktavardžiai su galūne ''-ias'' (''kelias''), latvių – su galūnėmis ''-š'' (''ceļš'' 'kelias') ir ''-s'' po priebalsio ''ž'' (''mežs'' 'miškas'); be to, taip pat ir ''i̯o'' kamieno būdvardžiai latvių kalboje turi galūnes ''-š'' (''zaļš'' 'žalias') ir ''-s'' po priebalsių ''š, ž'' (''svešs'' 'svetimas', ''spožs'' 'spindintis, ryškus'). ''ii̯o'' kamienui priklauso lietuvių galūnės ''-is, -ys'' (''brolis, šaulys''), latvių ''-is'' (''brālis'' 'brolis'). Prūsų kalboje taip pat paliudyti šiuodu kamienai: bev. g. ''wargien'' (= ''*var’an'', galūnė ''*-<nowiki>’</nowiki>an'', ''i̯o'' kamienas) 'varis', vyr. g. ''kadegis'' (= ''*kadegīs'', galūnė ''*-īs'', ''(i)i̯o'' kamienas), vyr. g. ''rikijs'' (= ''*rīkīs'', galūnė ''*-īs'', ''ii̯o'' kamienas ([[germanizmas]]) 'viešpats, ponas'; nekirčiuotoje padėtyje prūsų kalbos ''ii̯o'' kamieno vyr. g. turėjo galūnę ''*-is''.<ref name="Mažiulis2021">{{cite book|title=Historical grammar of Old Prussian|author=Mažiulis, V.|authorlink=Vytautas Mažiulis|translator=[[Letas Palmaitis|Palmaitis, L.]]|title=Historical grammar of Old Prussian|url=https://www.prusaspira.org/prussian/mazgr.pdf|year=2021|language=en|accessdate=2026-10-14|pages=52-54}}</ref> Lietuvių kalboje galūnės ''-is, -ys'' tapo labai [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir ėmė stumti daiktavardžius su galūne ''-ias'' ([[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ''varias'' – dab. liet. ''varis''), dabartinėse baltų kalbose ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienai labai sumišę, sunku nustatyti, kuriam iš tiesų jie priklausė senovėje,{{sfn|Zinkevičius|1980|pp=217-218}} todėl vieni tyrėjai tam pačiam žodžiui neretai rekonstruoja ''i̯o'' (''*žirnja-'', t. y. ''*žirni̯a-'' 'grūdinis > žirnis'),<ref>{{cite web|title=syrne|url=https://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> o kiti – ''ii̯o'' kamieną (''*žirnii̯a-'' 't. p.').<ref>{{cite web|title=žirnis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%BEirnis|author1=Kabašinskaitė|author2=Klingenschmitt|date=2006|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2026-08-20}}</ref> Prūsų kalbos [[Sembos tarmė]]je matyti sveikesnė ''ii̯o'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]] (''rickijas'' 'pono', ''rickijan'' 'poną', ''rikijai'' 'ponai', ''rikijans'' 'ponus'<!--Šios formos turi būti užrašomos ir su raide c, ir be jos – netaisyti.-->), tačiau paprastai daiktavardžio formas galima kildinti tiek iš ''i̯o'', tiek iš ''ii̯o'' kamieno; [[Pamedės tarmė]]je, kaip pažymi [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]], dėl netobulos rašybos ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienų atspindžių išvis neįmanoma atskirti.<ref name="Mažiulis2021"/><ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=68, 114|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2026-10-18}}</ref> * '''²''' Greta ''ā'' kamieno būta varianto ''i̯ā'' (ir su ''ī'', kilusiu iš {{ide|*ih₂}}, vienaskaitos [[Vardininkas|vardininke]]): ''*ṷaldi̯ā'' 'valdžia', ''*martī'' ([[Vienaskaita|vns]]. [[Kilmininkas|kilm.]] ''*marti̯ās)'' 'marti'. Šie daiktavardžiai irgi linksniuoti taip pat, kaip atitinkami grynojo ''ā'' kamieno daiktavardžiai.. * '''³''' Dėl ''o'' kamieno bevardės giminės vns. vard.−gal.−šauksm. galūnės ''*-a'' nesutariama: vieni kalbininkai ją laiko archajiška, esą tai grynas kamienas − kaip ir kituose linksniavimo tipuose, tačiau kiti šią galūnę mano esant įsivestą iš įvardžių, plg. {{ide|tod}} > baltų prok. ''*ta'' 'tai'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=201}} * '''⁴''' Vns. kilm. ''o'' kamieno galūnė ''*-as(a)'' rekonstruojama [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] duomenimis. Ji atitinka [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] vns. kilm. galūnę ''*-os(i̯)o'', kuri, manoma, buvo įsivesta iš įvardžių. [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] prūsų kalbos ''o'' kamieno vns. kilmininko galūnę ''-as'' laiko archajiškos ide. galūnės ''*-os'' tęsiniu, kai prie jos dar nebuvo prijungtas įvardinis elementas ''*-i̯o''.{{sfn|Dini|2000|p=95}} Vis dėlto prūsų galūnė ''-as'' čia gali būti naujadaras, susikurtas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|url=https://docplayer.net/42994310-Miguel-villanueva-svensson-indoeuropieciu-kalbotyros-pagrindai-mokymo-priemone-antras-pataisytas-ir-papildytas-leidimas.html|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=131|isbn=978-609-459-788-6}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Vns. kilm. galūnė ''*-ā'', būdinga rytiniam baltų arealui, kilusi iš ide. [[Abliatyvas|abliatyvo]] galūnės ''*-ād / *-ōd''. * '''⁵''' ''ā'' ir ''ē'' kamienų vns. [[Įnagininkas|įnagininke]] nosinis priebalsis ''*-n'' iš ''*-m'' < ''*-mi'' yra antrinis − senovėje šių ir visų kitų linksniavimo tipų įnagininku ėjo grynas kamienas.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=134|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁶''' Rytų baltų ''ā'' kamieno dvs. vard.–gal.–šauksm. galūnė ''-i'' < ''-ie'' (plg. liet. ''dvi sald'''ie'''-ji kriauš'''i''''' 'dvi saldžiosios kriaušės') gali būti kildinama tiek iš ''*-ei'', tiek iš ''*-ai''. Atsižvelgiant į ilguosius [[Kamiengalis|kamiengalio]] balsius ''-ā-'' ir ''-ē-'', čia, skirtingai nei Z. Zinkevičiaus darbuose, pateikiami [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] ir [[JAV]] lingvistų [[Greville G. Corbett|G. Corbetto]] ir [[Bernard Comrie|B. Comrie’io]] dėsningesni rekonstruotų [[indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] (ide.) ir [[slavų prokalbė|praslaviškų]] galūnių baltiški atitikmenys su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āi'', ''-ēi''.<ref name="corbett87">{{cite book|author1=[[Greville G. Corbett|Corbett G.]]|author2=[[Bernard Comrie|Comrie B.]]|title=The Slavonic Languages|publisher=Routledge|location=London and New York|year=2010|pages=87|url=https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=euI4CQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=Corbett+G.+(+2003).+The+Slavonic+Languages.&ots=Y0M5jvokiy&sig=9UTUBt-WfIIHSZjCN8WLXobBVdY&redir_esc=y#v=onepage&q=Corbett%20G.%20(%202003).%20The%20Slavonic%20Languages.&f=false|isbn=0-415-04755-2}}</ref> * '''⁷''' ''o'' ir ir kitų kamienų dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] formos pateikiamos remiantis G. Corbetto ir B. Comrie’io rekonstruotų [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiškų]] ir [[Slavų prokalbė|praslaviškų]] formų galimais prabaltiškais atitikmenimis.<ref name="corbett87"/> (Remdamasis lietuvių [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]] ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' 'dviese', [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ''o'' kamienui teikia galūnę ''*-au(s)'', o kitų kamienų dvs. [[kilmininkas|kilm.]]–[[vietininkas|viet.]] galūnes palieka su klaustuku, nerekonstruotas.){{sfn|Zinkevičius|1984|p=199}} ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus'' su ilguoju balsiu *''ō'' turėjo susidaryti kamiengalio ir ide. galūnės ''*-ous'' trumpuosius balsius *''o'' sutraukus į vieną: ''*deiṷo‿ous'' > ''*deiṷōus'' (prieveiksmiuose ''pusiaũ / pusiáu'', ''dvíejau(s)'' galūnė ''-au(s)'' < {{ide|*-ous}} jungiama prie kamienų ''*pusē-'', ''*d(u)u̯a(i)i̯-'', bet ne prie kamiengalio balsio ''*o''). Ide. ilgasis balsis *''ō'' baltų prokalbėje išlaikomas, gali būti išlaikytas ir ilgasis dvibalsis *''ōu'' (plg. *''sūnōu'' 'sūnuje'), tad ir ''o'' kamieno galūnė ''*-ōus''. Dviskaitos kilmininko-vietininko palaikais [[Latvių kalba|latvių kalboje]] laikomi prieveiksmiai ''pušu'' 'pusiau, per pusę',<ref>{{cite book|last=Endzelynas|first=J.|authorlink=Jānis Endzelīns|title=Baltų kalbų garsai ir formos|publisher=Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla|url=https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf|year=1957|location=Vilnius|page=118}}</ref> ''abeiš'' (''abejš / abejs'') < ''*abejus'' 'abiejų-abiejuose / abiejose' (''abeiš pušu ceļam gŗāvis'' 'abiejose kelio pusėse griovys')<ref>{{cite web|title=abi|url=https://epupa.valoda.lv/abi/|website=epupa.valoda.lv|accessdate=2026-08-20|quote= Paruošta pagal [[Karlis Miulenbachas|K. Mīlenbaho]] ir [[Jānis Endzelīns|J. Endzelīno]] „Latvių kalbos žodyną“, I tomas, p. 5-6|language=lv}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins">{{cite book|chapter=Latveeşu valodas izloksnes, teksti un apraksti|title=Rakstu krajums, izdots no Rigas Latveeşu Beedribas Zinibu Kommisijas|volume=13|date=1901|author1=[[Karlis Miulenbachas|Mülenbachs, K.]]|author2=[[Jānis Endzelīns|Endzelins, J.]]|url=https://dom.lndb.lv/data/obj/file/16917084.pdf|location=[[Ryga|Riga]]|publisher=Kalniņş & Deuçmans|page=88|accessdate=2026-08-20}}</ref> bei analogiškos darybos kaip ''abeiš'' dviskaitos kilmininko reikšme vartojamas prieveiksmis ''diveiš'' (''divejš / divejs'') 'dviejų' (''divejš (jeb divejs) gadu vecs'' 'dvejų metų amžiaus');<ref>{{cite web|title=divi|url=https://mev.tezaurs.lv/divi|website=mev.tezaurs.lv|accessdate=2026-08-20}}</ref><ref name="mulenbachsunendzelins"/> latvių galūnė ''-u(s)'' (''puš-u'', ''*abej-us'') kilusi iš baltų prok. ''*-aus'', kuri jungdamasi prie kamieno ''*pusē-'' pradžioje turėjo sudaryti galūnę ''*-ēus'' (''*pusēus''). Neretai teigiama, kad prie visų kamienų besijungianti galūnė *-''ous'' (> baltų prok. *''-aus'') susidarė sumišus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininkui]] *''-ōs'' (< *-''h₁oHs'') ir [[Vietininkas|vietininkui]] *''-u'' (< *''-h₁u'') ar *''-ou'' (< *''-Hou''), nors panašus šiųdviejų [[Dviskaita|dviskaitos]] linksnių skyrimas turimas tik [[Avestos kalba|Avestos kalboje]].<ref name="villanueva61">{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n60 61]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref><ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai. Antras pataisytas ir papildytas leidimas|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2016|pages=128|isbn=978-609-459-788-6}}</ref> * '''⁸''' Dgs. vardininke ''o'' kamieno galūnė ''*-ai'' gauta iš įvardžių. Kitų kalbų duomenys rodo buvus [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] galūnę ''*-ōs''. * '''⁹''' ''ā'' kamieno dgs. įnag. galūnėje ''*-āmīs'', kaip ir visų kitų kamienų dgs. įnag. galūnėse su ''*-(V)mīs'', rekonstruojamas ilgasis ''*ī'' dėl šiaurės žemaičių, kurie iš senojo ilgojo ''*ī'' kilusio ''i'' neplatina į ''ẹ''. Ilgąjį ''*ī'' verčia rekonstruoti ir slavų kalbų duomenys, tačiau visos kitos [[indoeuropiečių kalbos]] rodo čia buvus trumpąjį balsį ''*i;'' ir prabaltai galėjo turėti *''-(V)mis'' su trumpuoju ''*i''. * '''¹⁰''' Dalis kalbininkų (pvz., [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]]) baltų ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos vietininko galūnę rekonstruoja su dvibalsiu ''*-ai-'', t. y. ''*-aisu''.<ref name="KortlandtBaltistica"/> * '''¹¹''' Prūsų kalbos ''o'' kamieno forma ''bītai'' 'vakarè' leistų manyti buvus ''o'' kamieno linksniuojamųjų žodžių gretiminį vienaskaitos vietininko variantą su galūne ''*-ai''.<ref>{{cite web|title=bītai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=226|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite web|title=bītas|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=227|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+1 lentelė (tęsinys). Balsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="5" |*-i- ! colspan="5" |*-u-⁸ |- !Vyr. g. 'anglis' !Mot. g. 'avis' !Bev. g. 'jūra, marios' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'sūnus' !Mot. g. 'girna' !Bev. g. 'medus' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*anglis |*au̯is |*mari'''¹''' |*-is; bev. g. *-i |*-is; bev. g. *-i |*sūnus |*girnus'''²''' |*medu |*-us; bev. g.*-u |*-us; bev. g.*-u |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angleis |*au̯eis |*mareis |*-e͂is |*-eis |*sūnaus |*girnaus |*medaus |*-ãus |*-ous |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglei |*au̯ei |*marei |*-e͂i'''⁷''' |*-ei̯ei? |*sūnōi / *sūnau̯ei |*girnōi / *girnau̯ei |*medōi / medau̯ei |*-ō͂i, *-au̯ei'''³''' |*-ōi, *-ou̯ei |- ![[Galininkas|G.]] |*anglin |*au̯in |*mari |*-i͂n; bev. g.*-i |*-im; bev. g *-i |*sūnun |*girnun |*medu |*-u͂n; bev. g. *-u |*-um; bev. g. *-u |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimi |*au̯imi |*marimi |*-imi |*-imi |*sūnumi |*girnumi |*medumi |*-umi |*-umi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglēi |*au̯ēi |*marēi |*-ḗi |*-ēi |*sūnōu |*girnōu |*medōu |*-ṓu |*-ōu |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*anglei! |*au̯ei! |*mari! |*-e͂i; bev. g. *-i |*ei; bev. g. *-i |*sūnau! |*girnau! |*medu! |*-ãu; bev. g. *-u |*-ou; bev. g. *-u |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*anglī |*au̯ī |*marī^'''4''' | *-ī́ | *-ī < *-ih₁; bev. g. *-i̯ī < *-i̯ih₁ |*sūnū |*girnū |*medu̯ī |*-ū́; bev. g.*-u̯ī́ |*-ū < *-uh₁; bev. g. *-u̯ī < *-u̯ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimā |*au̯imā |*marimā |*-imā́ |*-imō |*sūnumā |*girnumā |*medumā |*-umā́ |*-umō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[vietininkas|Vt.]] |*anglii̯aus |*au̯ii̯aus |*marii̯aus |*-ii̯aus |*-ei̯ous |*sūnau̯aus |*girnau̯aus |*medau̯aus |*-au̯aus |*-ou̯ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*angleis / *anglii̯es |*au̯eis / *au̯ii̯es |*marī |*-e͂is, *-ii̯es^'''5'''; bev. g. *-ī́ |*-ei̯es; bev. g. *-ī < *-ih₂ |*sūnaus / *sūnaṷes |*girnaus / *girnaṷes |*medū |*-ãus, *-aṷes^'''6'''; bev g. *-ū́ |*-oṷes; bev. g. *-ū < *-uh₂ |- ![[Kilmininkas|K.]] |*angli̯ōn |*au̯i̯ōn |*mari̯ōn |*-i̯ō͂n |*-i̯ōm |*sūnṷōn |*girnṷōn |*medṷōn |*-ṷō͂n |*-ṷōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*anglimas |*au̯imas |*marimas |*-imas |*-imos |*sūnumas |*girnumas |*medumas |*-umas |*-umos |- ![[Galininkas|G.]] |*anglins |*au̯ins |*marī |*-ińs; bev. g. *-ī́ |*-ins; bev. g. *-ī <*-ih₂ |*sūnuns |*girnuns |*medū |*-uńs; bev. g. *-ū́ |*-uns; bev, g. *-ū <*-uh₂ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*anglimīs |*au̯imīs |*marimīs |*-imī́s |*-imis |*sūnumīs |*girnumīs |*medumīs |*-umī́s |*-umis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*anglisu |*au̯isu |*marisu |*-isu |*-isu |*sūnusu |*girnusu |*medusu |*-usu |*-usu |} [[Vaizdas:02019 1289 Funde der Sudauen-Gruppe der Westbaltischen Kultur aus Völkerwanderungszeit.jpg|215px|thumb|right|[[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] laikotarpio [[Sūduvių kultūra|sūduvių kultūros]] radiniai]] ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''':'' * '''¹''' ''*mari''<ref>{{cite web|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1319|title=mary|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2024-07-21}}</ref> 'marios' priskyrimas bevardei giminei gana sąlygiškas, baltų kalbose nėra išlikę aiškių ''i'' kamieno bevardės giminės pavyzdžių. Rekonstruoti bevardę šio daiktavardžio giminę leidžia seniausi kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] duomenys. * '''²''' ''u'' kamieno daiktavardis ''*girnus'' 'girna' priskiriamas moteriškajai giminei dėl [[Latvių kalba|latvių kalbos]] ''dzirnus'' (mot. g., daugiskaitinis), tačiau senovėje šis daiktavardis galėjęs priklausyti dabartinėse baltų kalbose išnykusiam ''ū'' kamienui.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=232}} * '''³''' ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-ōi'' perimta iš ''o'' kamieno daiktavardžių. Senoji ''u'' kamieno vns. naudininko galūnė ''*-au̯ei'' rekonstruojama [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] (''*-ovi'') duomenimis, kuriuos paremia ir [[sanskritas]] (''-ave'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=200}} Tikėtina, kad galūnė ''*-au̯ei'' slypi ir [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] bendraties priesagoje ''-twei'' < ''*-tu̯ei'', kilusioje iš veiksmažodinių daiktavardžių ''tu'' (''u'' su priesaga ''*-t-'') kamieno naudininko: plg. {{sa|''dhā́t-ave''}} 'dėti' – {{prg|dāt-wei}} 'duoti'.{{sfn|Dini|2000|p=268}}<ref>{{cite book|author-link=Vytautas Rinkevičius (1981)|author=Rinkevičius, V.|title=Prūsistikos pagrindai|url=https://archive.org/details/rinkevicius-prusistikos-pagrindai-2015|location=Vilnius|year=2015|pages=129|isbn=978-609-417-101-7|access-date=2024-11-03}}</ref> Prūsų kalbos bendraties priesagoje ''-twei'' glūdinčią galūnę ''*-u̯ei'' galima traktuoti kaip baltų prok. galūnės''*-au̯ei'' (''*dōt-au̯ei'' 'davimui') silpnąjį laipsnį (žr. „[[#Balsių kaita|Balsių kaita]]“, ''u'' eilė), įsivestą iš kitų linksnių (baltų prok. ''*dōt-u͂n'' 'davimą'). * ^'''4''' ''i'' kamieno bevardės giminės dviskaitos ir daugiskaitos vard.–gal.–šauksm. galūnės sutampa. Be to, ši dviskaitos ''i'' kamieno bev. g. galūnė nesiskiria nuo atitinkamos vyr. ir mot. giminių galūnės. Tokį ''i'' kamieno bevardės giminės galūnių sutapimą remia seniausieji [[Vedų kalba|Vedų sanskrito]], iš dalies – ir slavų kalbų duomenys.<ref>{{cite book|author=[[Tatjana Jelizarenkova|Елизаренкова, Т. Я.]]|title=Грамматика ведийского языка|url=https://obuchalka.org/2018011898517/grammatika-vediiskogo-yazika-elizarenkova-t-ya-1982.html|trans-title=Vedų kalbos gramatika|publisher=Наука|location=Москва|language=ru|year=1982|pages=228-232}}</ref><ref name="villanueva61"/> Baltų prokalbėje šis sutapimas galėjo įvykti tada, kai bevardėje giminėje prieš galūnę ''*-ī'', priešakinį balsį, iškrito [[Kamiengalis|kamiengalio]] pusbalsis ''*i̯'': dvs. ''*mari̯ī'' > ''*marī''. * '''^5, ⁶''' ''i'' kamieno dgs. vardininko galūnės su ''*-eis'' (> ''-ies''), ''u'' kamieno su ''-aus'' aptinkamos [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] tarmėse. Vienų kalbininkų jos laikomos archaizmu, tiesioginiu [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. vard. galūnių ''*-ei̯es'', ''*-ou̯es'' tęsiniu, kiti mano jas esant naujai pasidarytas pagal kitų linksniavimo tipų [[Analogija (kalbotyra)|analogiją]] (kaip vns. [[Kilmininkas|kilm]]. ''*šakās'' 'šakõs' – dgs. [[Vardininkas|vard]]. ''*šakās'' 'šãkos', taip ir vns. kilm. {{lt|aviẽs}}, {{lt|gražaũs}} – dgs. vard. [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''ãvies'' 'avys', [[Lietuvių kalbos tarmės|tarm. liet.]] ''grãžaus'' 'gražūs'). Dgs. vardininkai su ''*-ii̯es'', ''*-au̯es'' atkuriami remiantis sanskritu ir slavų kalbomis. Galūnėje ''*-ii̯es'' kamiengalio ''*-i-'' įsivestas iš kitų linksnių. * '''⁷''' ''i'' kamieno vns. naudininke {{ide|*-ei̯ei}} > baltų prok. ''*-e͂i'' yra įvykusi [[haplologija]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=204}} * '''⁸''' Analizuodamas [[Metatonija|metatoniją]], [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] rekonstruoja ''ii̯u'' > ''i̯u'' kamieną – grynojo ''u'' kamieno variantą.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=53}} Kaip vieną iš cirkumfleksinės metatonijos baltų prokalbėje priežasčių [[Vytautas Rinkevičius (1981)|V. Rinkevičius]] nurodo balsio ''*i'' išnykimą ''i̯u'' ir kituose kamienuose,{{sfn|Rinkevičius|2015|p=81}} vadinasi, irgi numano buvus ''ii̯u'' kamieną. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] kalba apie ''i̯u'' kamieną jo nekildindamas iš ''ii̯u'' kamieno,{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} tačiau neišsako prielaidos, jog baltų prokalbėje būtų buvę du ''u'' kamieno variantai – ''i̯u'' ir ''ii̯u'' kamienai (plg. ''i̯o'' ir ''ii̯o'' kamienus greta grynojo ''o'' kamieno), o aptardamas baltų prokalbės linksniavimo paradigmas ''(i)i̯u'' kamieno iš viso nemini.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=199-206}} [[Pietro Umberto Dini|P. U. Dinis]] ''i̯u'' kamieną baltų prokalbei teikia kaip ''u'' kamieno variantą, abu žymėdamas kaip ''(i̯)u''.{{sfn|Dini|2000|p=97-98}} Visų linksnių galūnės senovėje niekuo nesiskyrė nuo grynojo ''u'' kamieno. ''(i)i̯u'' kamieno atspindžiai – tokie dabartinės lietuvių kalbos daiktavardžiai, kaip ''skaičius, kurpius, vaisius''.{{sfn|Zinkevičius|1980|p=238}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė. Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-r- ! colspan="4" |*-n- ! colspan="3" |*-C-ø |- !Vyr. g. 'brolis' !Mot. g. 'duktė' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'akmuo' !Bev. g. 'sėkla' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'širdis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*brātē |*duktē |*-tē͂-ø'''¹''' |*-tēr-ø |*akmō |*sēmen |*-mō͂-ø;'''²''' bev, g. *-me͂n-ø |*-mō(n)-ø; bev, g. *-mn̥-ø |*šēr'''⁵''' |*-ø |*-ø |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-tr-es?'''³''' |*akmenes |*sēmenes |*-men-es |*-m̥n-es? |*širdes'''⁵''' |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*brāterei |*dukterei |*-ter-e͂i |*-ter-ei? |*akmenei |*sēmenei |*-men-e͂i |*-men-ei? |*širdei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterin |*dukterin |*-ter-i͂n |*-ter-ṃ |*akmenin |*sēmen |*-men-i͂n; bev. g. *-me͂n-ø |*-men-m̥; bev. g. *-mn̥-ø |*šēr |*-ø |*-ø |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermi |*duktermi |*-ter-mi |*-ter-mi |*akmenmi |*sēmenmi |*-men-mi |*-men-mi |*širdmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brāteri |*dukteri |*-ter-i |*-ter-i |*akmeni |*sēmeni |*-men-i |*-men-i |*širdi |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*brāter! |*dukter! |*-ter-ø |*-ter-ø |*akmen! |*sēmen! |*-men-ø |*-men-ø |*šēr! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brātere |*duktere |*-ter-e |*-ter-e |*akmene |*sēmenī |*-men-e; bev. g. *-men-ī́<ref name="olander189">{{cite book|last=Olander|first=T.|title=Proto-Slavic Inflectional Morphology: A Comparative Handbook|publisher=Brill; Bilingual edition|location=Leiden|year=2015|pages=189-191|isbn=978-9004270497}}</ref> |*-men-e; bev. g. *-men-ī<br />< *-men-ih₁ |*šerdī'''⁵''' |*-ī́ |*-ī < *-ih₁ |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermā |*duktermā |*-ter-mā́ |*-ter-mō |*akmenmā |*sēmenmā |*-men-mā́ |*-men-mō |*širdmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*brāteraus |*dukteraus |*-ter-aus |*-ter-ous |*akmenaus |*sēmenaus |*-men-aus |*-men-ous |*širdaus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*brāteres |*dukteres |*-ter-es |*-ter-es |*akmenes |*sēmenā? |*-men-es; bev. g.*-men-ā́?'''⁴''' |*-men-es;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*šerdā?'''⁵''' |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Kilmininkas|K.]] |*brāterōn |*dukterōn |*-ter-ō͂n |*-tr-ōm |*akmenōn |*sēmenōn |*-men-ō͂n |*-mn̥-ōm |*širdōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*brātermas |*duktermas |*-ter-mas |*-ter-mos |*akmenmas |*sēmenmas |*-men-mas |*men-mos |*širdmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*brāterins |*dukterins |*-ter-ińs |*-tr-n̥s |*akmenins |*sēmenā? |*-men-ińs;<br /> bev. g. *-men-ā́? |*-men-n̥s;<br />''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]]–[[Galininkas|G.]]'' |*šerdā? |*-ā́? |''bev. g.*-ā iš<br /> *-o- kam. bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*brātermīs |*duktermīs |*-ter-mī́s |*-ter-mis |*akmenmīs |*sēmenmīs |*-men-mī́s |*-men-mis |*širdmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*brātersu |*duktersu |*-ter-su |*-tr̥-su |*akmensu |*sēmensu |*-men-su |*-mn̥-su |*širdsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelei''':'' * '''^1, ²''' Nukritęs priesagos priebalsis po pailgintojo laipsnio balsio [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] (''*-mōn > *-mō, *-tēr > *-tē'') − viena iš baltų kalbų ypatybių. * '''³''' Nežinia, ar baltų prokalbėje priebalsiniai vardažodžiai atskirų linksnių priesagose buvo išlaikę silpnojo ar nykstamojo (nulinio) laipsnio balsių kaitą su pamatiniu balsio laipsniu, pvz.: ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*dukt'''i'''res'' (silpnasis laipsnis) 'dukters', arba ''*dukt'''e'''rin'' (pamatinis laipsnis) 'dukterį' ir ''*duk'''tr'''es'' (nykstamasis (nulinis) laipsnis) 'dukters'. Tokia kaita baltų kalbose apnykusi, su silpnuoju kaitos laipsniu turima lietuvių kalbos [[tarmė]]se, tačiau neaišku, ar ji nėra naujai įsivesta. Pavyzdžiuose daiktavardžiai pateikiami tik su pamatiniu kaitos laipsniu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=206-207}} * '''⁴''' Priebalsinio kamieno bevardės giminės daugiskaitą su galūne ''*-ā'' iš ''o'' kamieno bev. g. daugiskaitos verčia rekonstruoti artimiausiųjų − [[Slavų kalbos|slavų]] ir [[Germanų kalbos|germanų]] − kalbų duomenys.<ref name="olander223"/> Matyt, tai sąlygojo priebalsinių kamienų bevardės g. priesagose ir šaknyse apnykusi balsių laipsnio kaita, kuri skyrė vienaskaitos vardininką-galininką-šauksmininką nuo atitinkamų daugiskaitos linksnių. Palyginimui [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] priebalsinio ''n'' kamieno bev. g. vienaskaita ir daugiskaita: vns. vard.–gal.–šauksm. ''*h₁néh₃mn̥'' 'vardas' – dgs. vard.–gal. ''*h₁néh₃mō(n)'' (< ''*h₁néh₃monh₂'') 'vardai'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n55 56]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> Tad priebalsinių kamienų bevardės giminės vienaskaita ir daugiskaita, sunykus minėtai balsių kaitai, turėjo sutapti ir netekti anksčiau buvusios skaičiaus skirties. Dabartinėje [[Lietuvių kalba|lietuvių k.]] šitaip sutampa priebalsiniai [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] bev. g. (> vyr. g.) dalyviai: vns. ''suką'' (< ''*sukan(t'') – dgs. ''suką'' (< ''*sukan(t'').<ref>{{cite book|last=Kortlandt|first=F.|authorlink=Frederik Kortlandt|title=Baltica & Balto-Slavica|url=https://books.google.lt/books?id=e_h1DwAAQBAJ&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false|publisher=Rodopi|location=Amsterdam-New York, NY|year=2009|page=24|isbn=978-9042026520}}</ref> * '''⁵''' Šio šakninio priebalsinio daiktavardžio šaknyje matoma balsių kaita: ''*š-er-dī'', ''*š-er-dā'' – pamatinis (normalusis) laipsnis, ''*š-ēr'' – pailgintasis laipsnis, ''*š-ir-des'' (ir kiti linksniai) – silpnasis laipsnis. Formoje ''*šēr'' žodžio galo ''*-r'' kilęs iš ''*-rd'' (žr. „[[Semerenio dėsnis#Kiti poveikio atvejai|Semerenio dėsnis“]]). Tokia sudėtinga šaknies balsių kaita galėjo būti išsaugota ankstyviausiuoju laikotarpiu. Vėliau rytų baltai visiems linksniams apibendrino šaknis ''*šird-'' 'širdis' arba ''*šerd-'' 'šerdis', vakarų baltų kalbose paliudytos šaknys ''*šēr-'' > {{prg|seyr}} 'širdis' ir ''*šird-'' > {{prg|*sird(i)-}} 'šerdis; vidurys' > {{prg|sirsdau}} 'tarp'.<ref>{{cite web|title=seyr|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2097|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite web|title=sirsdau|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2157|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-21}}</ref><ref>{{cite web|title=širdis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=%C5%A1irdis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-03}}</ref><ref>{{cite book|title=Nomina im indogermanischen Lexikon|url=https://archive.org/details/NIL_2008|publisher=Universitätsverlag Winter|location=Heidelberg|year=2008|author1=Wodtko, D. S.|author2=Irslinger, B.|author3=Schneider, C.|isbn=9783825353599|pages=[https://archive.org/details/NIL_2008/page/416/mode/2up?q=417 417]-423}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=208}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+2 lentelė (tęsinys). Priebalsinių kamienų linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-l- ! colspan="3" |*-s- ! colspan="3" |*-C-s |- !Mot. g. 'obelis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Bev. g. 'debesis' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !Vyr. g. 'šeimininkas' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="7" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ābō<ref>{{cite web|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=obelis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|title=obelis|accessdate=2023-12-03}}</ref> |*-ō͂-ø |*-ōl-ø |*nebas<ref>{{cite web|title=mėnas|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=m%C4%97nas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=debesis|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=debesis|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref><ref>{{cite web|title=wupyan|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2691|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-02}}</ref> |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpats |*-s |*-s |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābeles |*-el-es |*-l-es |*nebeses |*-es-es |*-es-es |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelei |*-el-e͂i |*-el-ei |*nebesei |*-es-e͂i |*-es-ei |*ṷaišpatei |*-e͂i |*-ei |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelin |*-el-i͂n |*-el-ṃ |*nebas |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpatin |*-i͂n |*-ṃ |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmi |*-el-mi |*-el-mi |*nebesmi |*-es-mi |*-es-mi |*ṷaišpatmi |*-mi |*-mi |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābeli |*-el-i |*-el-i |*nebesi |*-es-i |*-es-i |*ṷaišpati |*-i |*-i |- ![[Šauksmininkas|Š.]] |*ābel! |*-el-ø |*-el-ø |*nebas! |*-as-ø |*-os-ø |*ṷaišpat! |*-ø |*-ø |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābele |*-el-e |*-el-e |*nebesī |*-es-ī́ |*-es-ī < *-es-ih₁ |*ṷaišpate |*-e |*-e |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmā |*-el-mā́ |*-el-mō |*nebesmā |*-es-mā́ |*-es-mō |*ṷaišpatmā |*-mā́ |*-mō |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |*ābelaus |*-el-aus |*-el-ous |*nebesaus |*-es-aus |*-es-ous |*ṷaišpataus |*-aus |*-ous |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*ābeles |*-el-es |*-el-es |*nebesā? |*-es-ā́?'''¹''' |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G]].'' |*ṷaišpates |*-es |*-es |- ![[Kilmininkas|K.]] |*ābelōn |*-el-ō͂n |*-(e)l-ōm |*nebesōn |*-es-ō͂n |*-es-ōm |*ṷaišpatōn |*-ō͂n |*-ōm |- ![[Naudininkas|N.]] |*ābelmas |*-el-mas |*-el-mos |*nebesmas |*-es-mas |*-es-mos |*ṷaišpatmas |*-mas |*-mos |- ![[Galininkas|G.]] |*ābelins |*-el-ińs |*-el-n̥s |*nebesā? |*-es-ā́? |''bev. g.*-ā iš *-o- kam.<br /> bev. g. [[Daugiskaita|dgs.]] [[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]]'' |*ṷaišpatins |*-ińs |*-n̥s |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*ābelmīs |*-el-mī́s |*-el-mis |*nebesmīs |*-es-mī́s |*-es-mis |*ṷaišpatmīs |*-mī́s |*-mis |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*ābelsu |*-el-su |*-ḷ-su |*nebe(s)su |*-es-su |*-es-su |*ṷaišpatsu |*-su |*-su |} ''Pastabos '''2 lentelės tęsiniui:''''' * '''¹''' Žr. ''Pastabos '''2 lentelei''''' • '''⁴''' === Būdvardis === Skirtingai nei daiktavardis, [[būdvardis]] buvo kaitomas gimine (vyriškąja, moteriškąja ir bevarde), kuri buvo derinama prie atitinkamos daiktavardžio giminės. Būdvardžiai turėjo tris [[Laipsnis (gramatika)|laipsnius]]: nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį. Skaičiumi buvo derinami su daiktavardžiais, tad turėjo vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Šauksmininkas paprastai sutapdavo su vardininku. Kitais atžvilgiais linksniavimas niekuo nesiskyrė nuo daiktavardžių, todėl baltų ir indoeuropiečių prokalbių galūnes žr. prie atitinkamų daiktavardžio kamienų. Kaip ir atitinkamose daiktavardžių paradigmose, greta ''o'' kamieno buvo ''i̯o'' (mot. g. ''i̯ā'') ir ''ii̯o'' (mot. g. ''ē'') variantų. Greta ''o'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių, moteriškosios giminės formos būdavo sudaromos su ''ā'' kamienu, greta ''u'' kamieno − moteriškoji giminė su ''i̯ā'' kamienu ([[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] *''ī''), o šalia ''i'' kamieno vyriškosios ir bevardės giminių būdvardžių moteriškoji giminė gaudavo, matyt, ''i̯ā'' arba ''ē'' kamieną. Pastaroji moteriškosios giminės rekonstrukcija susiduria su sunkumais, nes ''i'' kamieno būdvardžiai dabartinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] prastai išsaugoti.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Greta ''i'' kamieno vyr. ir bev. giminių moteriškosios giminės formas su ''ē'' kamienu būtų galima grįsti [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmėse ir senuosiuose raštuose aptinkamais aukštesniojo laipsnio ''i'' kamieno būdvardžiais, mat greta jų moteriškoji giminė turi ''ē'' kamieno [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]].{{sfn|Zinkevičius|1987|p=197}} Taip pat ir nelyginamojo laipsnio ''i'' kamieno vyr. g. būdvardžiai, kurių paradigma labai sumišusi su ''ii̯o'' kamienu, turi ''ē'' kamieno moteriškosios giminės formas, tačiau visiško aiškumo dėl turėtųjų baltų prokalbėje nėra.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=14-18}} '''[[Įvardžiuotinės formos|Įvardžiuotiniai būdvardžiai]]''', turimi dabartinėse baltų kalbose (kaip {{lt|baltas}}, ''balta'' − ''baltasis, baltoji''), susidarė vėliau, prokalbei skylant.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210}} Įvardis ''*is'' (bev. g.''*i'', mot. g. ''*ī'') baltų prokalbėje dar buvo ne suaugęs su būdvardžiu, o sudarė dviejų žodžių − būdvardžio ir įvardžio − konstrukciją. Įvardis turėjo būti laisvas, paslankus – galėjo eiti tiek prieš būdvardiško žodžio šaknį, tiek po jo (ar net daiktavardžio) galūnės: plg. [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių senųjų raštų]] ''pa'''jo'''prasto'' 'paprastojo', ''nu'''jam'''liūdusiam'' 'nuliūdusiajam', ''danguję'''jis''''' 'dangiškasis; jis (= tas, kuris) danguje'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=117-138}} '''Aukštesniojo laipsnio''' formoms sudaryti baltų prokalbėje buvo vartojama iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s paveldėta priesaga ''*-(i̯)es-'' (ir su silpnuoju balsio laipsniu ''*-is-'', plg. {{prg|tālis}} 'toliau'):<ref>{{cite web|title=tālis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2372|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2024-11-25}}</ref> ''*labesis,-esi'' 'geresnis, geriau', ''*platesis, -esi'' 'platesnis, plačiau', ''*aru̯esis, -esi'' 'tinkamesnis, tinkamiau' − linksniuota pagal ''i'' kamieno paradigmą (žr. aukščiau).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=26}} Aukštesniojo laipsnio moteriškajai giminei, kaip leistų spręsti lietuvių kalbos duomenys, būtų galima rekonstruoti ''ē'' kamieno galūnes (''*labesē''). '''Aukščiausiasis laipsnis''', be priesagos ''*-isto-,'' indoeuropiečių prokalbėje galėjo būti sudaromas ir su priesaga ''*-ṃmo-'' > baltų prok. ''*-ima-''. Jos reliktų randama [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''auctimien'' 'aukščiausią'; [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] ''*aug(s)timas'' 'aukščiausias').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=27}} Tokiu atveju būdvardžio aukščiausiojo laipsnio formos baltų prokalbėje galėjo būti ''*labimas, -iman'' (bev. g), ''-imā'' (mot. g.) 'geriausias, -ia, -ia' ir t. t., kur vyriškosios ir bevardės giminės būdvardžiai linksniuojami pagal ''o'' kamieną, o moteriškosios − pagal ''ā''; priesagą ''*-ima-'' [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai ''tolimas, artimas'',<ref>{{cite web |title=Laipsnis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laipsnis-1/ |author=[[Adelė Valeckienė|Valeckienė, A.]] |editor=Paulauskytė, T.|date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-08-14}}</ref> dar plg. ''svetimas, gretimas''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Būdvardžių *labas 'geras', *platus 'platus'-, *aru̯is 'tinkamas; ne bet koks'<ref>{{cite web|title=arwis|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=102|author=Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-07}}</ref> linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o-, *-ā- ! colspan="3" |*-u-, *-i̯ā-^'''1''' ! colspan="3" |*-i-, *-ē-^'''1''' |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labas |*laban / *laba- |*labā |*platus |*platu |*platī |*aru̯is |*aru̯i |*aru̯ē |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*labas(a) / *labā |*labās | colspan="2" |*plataus |*plati̯ās | colspan="2" |*aru̯eis |*aru̯ēs |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labōi |*labāi | colspan="2" |*platōi / *platau̯ei |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ei |*aru̯ēi |- ![[Galininkas|G.]] |*laban |*laban / *laba |*labān |*platun |*platu |*plati̯ān |*aru̯in |*aru̯i |*aru̯ēn |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labō |*labān | colspan="2" |*platumi |*plati̯ān | colspan="2" |*aru̯imi |*aru̯ēn |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labei |*labāi | colspan="2" |*platōu |*plati̯āi | colspan="2" |*aru̯ēi |*aru̯ēi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labō |*labai |*labāi |*platū |*platu̯ī |*plati̯āi |colspan="2"|*aru̯ī^'''2''' |*aru̯ēi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labamā |*labāmā | colspan="2" |*platumā |*plati̯āmā | colspan="2" |*aru̯imā |*aru̯ēmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labōus |*labāus | colspan="2" |*platau̯aus |*plati̯āus | colspan="2" |*aru̯ii̯aus |*aru̯ēus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*labai |*labā |*labās |*plataus / *platau̯es |*platū |*plati̯ās |*aru̯eis / *aru̯ii̯es |*aru̯ī |*aru̯ēs |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*labōn | colspan="2" |*platu̯ōn |*plati̯ōn | colspan="3" |*aru̯i̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*labamas |*labāmas | colspan="2" |*platumas |*plati̯āmas | colspan="2" |*aru̯imas |*aru̯ēmas |- ![[Galininkas|G.]] |*labōns |*labā |*labāns |*platuns |*platū |*plati̯āns |*aru̯ins |*aru̯ī |*aru̯ēns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*labais |*labāmīs | colspan="2" |*platumīs |*plati̯āmīs | colspan="2" |*aru̯imīs |*aru̯ēmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*labeisu |*labāsu | colspan="2" |*platusu |*plati̯āsu | colspan="2" |*aru̯isu |*aru̯ēsu |} ''Pastabos'': * ^'''1''' Remdamasis [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] [[Biblija|Biblijos]] vertimu į lietuvių kalbą, latvių kalbininkas [[Pēteris Vanags|P. Vanagas]] daro išvadą, kad senovėje baltų, kaip ir kitose senosiose indoeuropiečių kalbose, ''u'' kamieno moteriškosios ir vyriškosios giminių būdvardžiai buvo linksniuojami vienodai: kaip ir ''u'' kamieno daiktavardžių, moteriškosios giminės būdvardžių galūnės nesiskyrė nuo vyriškosios (vyr. ir mot. g. ''*platus, *plataus, *platau̯ei'' ir t. t.)<ref>{{cite journal|last=[[Pēteris Vanags|Vanags, P.]]|year=1989|title=On the history of Baltic u-stem adjectives|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2048/1957|journal=Baltistica|volume=XXV (2)|page=113-114}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] tą patį sako apie senųjų indoeuropiečių kalbų ''i'' kamieno būdvardžius ir kaip pavyzdį nurodo vyr.–mot. g. būdvardį {{la|fortis}} 'stiprus, stipri'.<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|page=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n53 54]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> * ^'''2''' Žr. ''Daiktavardis'': ''Pastabos '''1 lentelės tęsiniui''''' • ^'''4''' === Skaitvardis === [[Vaizdas:LT-2014-10litų-Baltistika-b.png|thumb|170px|2014 m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] išleista [[baltistika]]i skirta 10 [[Litas|litų]] proginė aukso moneta<ref>{{cite web|title=Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė|url=https://www.lb.lt/lt/naujienos/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele|publisher=Lietuvos bankas|date=2014-06-17|accessdate=2022-02-12}}</ref>]] '''Kiekiniai skaitvardžiai''', išskyrus '2', turėjo [[Daiktavardis|daiktavardines]] galūnes: ''*ainas'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*oinos'') '1' linksniuotas kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžiai, šis [[skaitvardis]] turėjo [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]]; ''*d(u)u̯ō'' (ide. ''*duu̯ō''), bev. g. ir mot. g.''*d(u)u̯ai'' (ide. ''*duu̯oi'') '2' linksniuotas kaip parodomųjų įvardžių dviskaita; ''*trii̯es'' (ide. vyr. g. ''*trei̯es'') '3' buvo linksniuojamas kaip bendras visoms giminėms ''i'' kamieno daugiskaitos daiktavardis; ''*ketures'' (ide. vyr. g. ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' – kaip priebalsinis ''r'' kamieno daugiskaitos daiktavardis, taip pat apibendrintas visoms trims giminėms.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=214-215}} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="3" |Du ! rowspan="2" |Trys ! rowspan="2" |Keturi |- ! style="width:100px" |Vyr. g. ! style="width:100px" |Bev. g. ! style="width:100px" |Mot. g. |- ![[Vardininkas|V.]] |*d(u)u̯ō<ref>{{cite web|title=dwai|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=421|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=Mažiulis, V.|accessdate=2022-01-07}}</ref>{{sfn|Zinkevičius|1981|p=57}} |colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trii̯es |*ketures |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trii̯ōn |*keturōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimas |*keturmas |- ![[Galininkas|G.]] |*d(u)u̯ō | colspan="2"|*d(u)u̯ai |*trins |*keturins |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="3" |*d(u)u̯eimā'''²''' |*trimīs |*keturmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="3" |*d(u)u̯a(i)i̯aus'''¹''' |*trisu |*ketursu |} ''Pastabos'': * '''¹''' Dėl dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]–[[vietininkas|vietininko]] žr. skyrelį '''Įvardis''' (''Parodomųjų įvardžių dviskaita''). * '''²''' Galima alternatyvi naudininko–įnagininko rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'': ''*d(u)u̯aimā''. Skaitvardžio ''*ketures'' ([[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*k<small>^u̯</small>etu̯ores'') '4' pavyzdžiu prabaltai priebalsinio linksniavimo modelį pritaikė ir skaitvardžiams ''*penkes'' (ide. ''*penk<small>^u̯</small>e'') '5', ''*ušes / *sešes'' ([[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]] abi formas apibendrina į nekaitomą baltų prok. ''*sveš'',<ref name="Maržiulis58">{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=58|isbn=9986-19-639-6}}</ref> t. y. ''*su̯eš''; ide.''*u̯eḱs / *su̯eḱs'') '6', ''*septines'' (ide.''*septṃ'') '7', ''*aštōnes'' (ide. ''*oḱtō'') '8', ''*neu̯ines'' (ide. ''*neu̯ṇ'') '9'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je skaitvardžiai '5 – 9' buvo nelinksniuojami. Bet ankstyvuoju baltų prokalbės laikotarpiu dar galėjo būti išsaugotos nekaitomos skaitvardžių formos ''*su̯eš'' '6',<ref name="Maržiulis58"/> ''*septin'' '7', ''*aštō'' '8', ''*neu̯in'' '9'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=59-60}} ''*septines'' '7' ir ''*neu̯ines'' '9' su nepailgintu, trumpuoju ''*i'' leidžia rekonstruoti [[latvių kalba|latvių kalba.]]<ref>{{cite web|title=septyni|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=septyni|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2022-04-21}}</ref> Skaitvardis ''*dešimts'' ({{ide|*deḱmt}} < ''*deḱṃ'' su ''*-t-'' iš kelintinių skaitvardžių) '10' turėjo visų skaičių formas. Linksniuotas kaip priebalsinis daiktavardis.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=215}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |1.||*ainas || *oinos |- | 2.||*d(u)u̯ō|| *duu̯ō |- | 3.||*trii̯es || *trei̯es |- | 4.||*ketures|| *k<small>^u̯</small>etu̯ores |- | 5.||*penkes || *penk<small>^u̯</small>e |- | 6.||*ušes / *sešes < *su̯eš|| *u̯eḱs / *su̯eḱs |- | 7.||*sepines < *septin || *septṃ |- |8.||*aštōnes < *aštō || *oḱtō |- |9.||*neu̯ines < *neu̯in || *neu̯ṇ |- | 10.||*dešimts || *deḱṃt < *deḱṃ |} Skaitvardžiai '11 – 19' buvo nusakomi frazėmis ''*ainas leikti / likā pā dešimtes'' 'vienas lieka / liko po dešimties', ''*d(u)u̯ō leikti / likā pā dešimtes'' 'du lieka / liko po dešimties' ir t. t. Lietuviai pasiliko šio junginio dalį 'liko' (''vienuo-lika''), o latviai – 'po dešimties', pvz., {{lv|vienpadsmit < vien-pa-desmits}}.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=63}} Dešimčių '20 – 90' pavadinimai buvo sudaromi ne [[Dūrinys|dūriniais]] kaip [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]], pvz., ''*trīkomt'' '30', ''*k<small>^u̯</small>etu̯ṛkomt'' '40', bet su skaitvardžiais '2' – '9' ir su jais suderintu '10', pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte'' '20', ''*trii̯es dešimtes'' '30', ''*ketures dešimtes'' '40' ir t. t. Dešimtys su vienetais, matyt, buvo nusakoma frazėmis, pvz., ''*d(u)u̯ai dešimte ir (er, ar) ainas'' '21', *''trii̯es dešimtes ir (er, ar) penkes'' '35' ir t. t. '100' reikšti vartota visus skaičius turėjusi iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ''o'' kamieno bevardės giminės forma ''*šimtan'' (ide.''*ḱṃtom''). Šimtų '200 – 900' pavadinimai buvo sudaromi tokiu pačiu būdu, kaip ir dešimčių: ''*ainan šimtan'' '100', ''*d(u)u̯ai šimtai'' '200', ''*trii̯es šimtā'' '300', ''*ketures šimtā'' '400' ir t. t. Šimtai su dešimtimis ir vienetais tikriausiai buvo reiškiami [[Žodžių junginys|žodžių junginiais]], pvz., *''trii̯es šimtā aštōnes dešimtes ir (er, ar) penkes'' '385'. Sunkiai nustatoma [[Etimonas|pirminė]] '1000' lytis: rytų [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] paliudyta forma ''*tū(k)stants'', linksniuota priebalsinių daiktavardžių pavyzdžiu ir priklausiusi mot. g., vakarų baltų epochoje galėjo būti ''o'' kamieno vyriškosios giminės forma ''*tūšimtas'', o skoliniai [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finams]] verstų rekonstruoti šio skaitvardžio kamieną ''*tūšant-''. Bet kokiu atveju, šie tūkstančio pavadinimai yra baltų, slavų (''*tysęťa / *tysǫťa'') ir germanų (''*þūsundī'') bendrybė. Likusiose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbose]] turimi kitokie šio skaitvardžio pavadinimai.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=64}} '''Kelintiniai skaitvardžiai''' 'I – X' baltų prokalbėje buvo tokie (nurodytos [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vard.]] [[Giminė (gramatika)|vyr. g.]] formos):{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} {| class="wikitable" ! !!Baltų prok. !![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] |- |I||*pirmas || *pṛmos |- | II||*antaras|| *ontoros / *onteros |- | III||*treti̯as / *tirt(i̯)as'' || *tri-t- |- | IV||*ketu̯irtas || *k^u̯etu̯ṛtos |- | V||*penktas || *penk^u̯tos |- | VI||*uštas / *seštas < *su̯eštas'''¹'''|| *u̯eḱstos / *su̯eḱstos |- | VII||*septmas || *septṃos |- |VIII||*aštmas (''*-mas'' iš *septmas) || *oḱtuu̯os / *oḱtōu̯os |- |IX||*neu̯intas (''*-tas'' iš kitų skaitvardžių) || *neuṇos |- | X||*dešimtas || *deḱṃtos |} ''Pastabos'': * '''¹''' Šis variantas teikiamas laikantis V. Mažiulio koncepcijos, kad abi formos gali būti suvestos į senesnę vieną, plg. kiekinius ''*ušes / *sešes'' 'šeši' < ''*su̯eš''.<ref name="Maržiulis58"/> Visų šių skaitvardžių vyr. ir bev. g. linksniuota kaip ''o'' kamieno, mot. g. − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. Kelintiniai skaitvardžiai '11 – 19', '20 – 90' ir kelintiniai šimtų pavadinimai buvo sudaromi kaip ir kiekiniai, tik pirmuoju dėmeniu ėjo atitinkamas kelintinis skaitvardis.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=56-67}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} === Įvardis === Jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]] įvardžių linksniavimas gerokai skyrėsi nuo [[Vardažodis|vardažodžių]]. Baltų prokalbėje, kaip ir indoeuropiečių, parodomieji [[Įvardis|įvardžiai]] skyrė trijų lygių nutolimo nuo kalbėtojo lygius: artimo rodymo ''*šis'' ir ''*is'', tolimo rodymo ''*anas'' ir neutralaus ''*tas''. Pastarasis gimininis parodomasis įvardis vartotas ir trečiam asmeniui (tolygu [[Lietuvių kalba|liet.]] 'jis') reikšti. Turėti du asmeniniai negimininiai įvardžiai − ''*ež (*eš)'' 'aš' ir ''*tu / *tū'' 'tu', kurie nuo indoeuropiečių prokalbės laikų pasižymėjo [[Supletyvizmas|supletyvinėmis]] (skirtingašaknėmis) linksnių formomis. [[Sangrąžinis įvardis]] ''*seu̯e'' 'savęs', kaip ir dabar baltų kalbose, turėjo tik vienaskaitą (be vardininko).{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=209-210, 214}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Įvardžių daugiskaita ir dviskaita bei jų tarpusavio santykis reikalauja platesnių komentarų, todėl kiekvieno [[gramatinis skaičius|gramatinio skaičiaus]] lentelės pateikiamos atskirai ir kitokiu nei kitų kalbos dalių eiliškumu. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo !|Sangrąžinis įv. |- ! ! !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. ! |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ež (*eš) |*tu / *tū |*tas'''¹''' |*ta |*tā |— |- ![[Kilmininkas|K.]] |*mene, *mei'''²''' |*teṷe, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasi̯a |*tasi̯ās |*seu̯e, *sei'''²''' |- ![[Naudininkas|N.]] |*menei,'''³''' *mei'''²''' |*tebei, *tei'''²''' | colspan="2" |*tasmei'''⁴''' |*tasi̯āi |*sebei, *sei'''²''' |- ![[Galininkas|G.]] |*mēn, *me'''²''' |*tēn, *te'''²''' |*tan |*ta |*tān |*sēn, *se'''²''' |- ![[Įnagininkas|Įn.]]'''⁵''' |*menimi'''³''' |*tebimi | colspan="2" |*tō |*tān |*sebimi |- ![[Vietininkas|Vt.]]'''⁶''' |*meni'''³''' |*tebi | colspan="2" |*tasmi'''⁴''' |*tāi |*sebi |} ''Pastabos:'' * '''¹''' [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] parodomieji įvardžiai vyr. g. ''*tas'', mot. g. ''*tā'' [[Vienaskaita|vns.]] [[Vardininkas|vardininke]] turėjo kitokį kamieną nei kituose linksniuose − vyr g. ''*so'', mot. g. ''*sā''. Baltai tokį [[Supletyvizmas|supletyvumą]] panaikino, galbūt tam turėjo įtakos ir vns. vardininko bev. g. forma ''*tod''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=12}} * '''²''' Vienaskaitos [[kilmininkas|kilmininkai]] ir [[naudininkas|naudininkai]] ''*mei'', ''*tei'', ''*sei'', [[galininkas|galininkai]] ''*me'', ''*te'', ''*se'' vartoti [[Klitikai|nekirčiuotoje pozicijoje]] − kaip dabartinėje lietuvių kalboje ''sukuosi'' < ''*sukō sei'' 'suku sau', senuosiuose [[Lietuvių raštų kalba|lietuvių raštuose]] ''sakaimig'' < ''*sakāis mei gi'' 'sakyki man gi', ''linkiuot'' < ''*linki̯ō tei'' 'linkiu tau' ir t. t.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=49, 137}} * '''³''' Naudininkas, įnagininkas ir vietininkas gavo kamieno ''-n-'' iš kilmininko ''*mene'' − anksčiau šiuose linksniuose turėtas priebalsis ''-b-'' (''*mebei'', ''*mebimi'', ''*mebi'').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} * '''⁴''' Manoma, kad intarpas ''-sm-'', esantis parodomojo įvardžio ''*tas'', bev. g. ''*ta'' vienaskaitos [[Naudininkas|naudininke]] ir [[Vietininkas|vietininke]], yra [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] senojo, pirminio skaitvardžio ''*sem-'' 'vienas' palaikas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=44}} * '''^5,''' '''⁶''' Vienaskaitos ir daugiskaitos [[Įnagininkas|įnagininkai]] bei [[Vietininkas|vietininkai]] − vėliau susiformavę linksniai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Jie rekonstruojami remiantis rytų [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] kalbų duomenimis. [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandtas]] įsitikinęs, kad baltų (ir slavų) prokalbei turi būti rekonstruotos tik seniausiosios, neatnaujintos įvardžių formos.<ref name="kortlandt7">{{cite journal|last=Kortlandt, F.|year=2013|title=Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation|journal=Baltistica|volume=XLVIII(1), Nr. 1 (5-1)|page=7-8}}</ref> Z. Zinkevičiaus manymu, senosios įvardžių formos turėtos tik ankstyvuoju prokalbės laikotarpiu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=213}} Senovinių formų naudininkai ''*nōmas'' 'mums', ''*ṷōmas'' 'jums' pakeitė indoeuropiečių prokalbės ''*ṇsmei'', ''*usmei'': įvardžių paradigma gavo daiktavardines galūnes. Pirmajame ir antrajame asmenyse dėl ''*i̯ūs'' įtakos ilgasis kamienų balsis ''ō'' buvo pakeistas į ''ū'', o visi ''*i̯ūs'' linksniai, išskyrus galininką, kamieno pradžioje dėl vardininko įgijo ''i̯-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=45, 213}} Vėliau rytų baltai į pirmojo asmens kamieno pradžią visuose linksniuose dėl ''*mes'' įtakos įsivedė ''m-'' ({{lt|mūsų, mums, mus}}, {{lv|mūsu, mums, mūs}}, {{lt|mudu, mudviejų, mudviem}} ir kt.). [[Įnagininkas]] ir [[vietininkas]], kaip ir vienaskaitoje, susidarė vėliau nei kiti linksniai. Dalis kalbininkų parodomojo įvardžio ''*tas'' (bev. g. ''*ta'') kamiene visuose daugiskaitos linksniuose apibendrina dvibalsį ''*-ai-'': ''*taisōn'', ''*taimas'', ''*taisu''. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*mes |*i̯ūs |*tai / *tei |*tā |*tās |- ![[Kilmininkas|K.]] |*nōsōn → *nūsōn |*ṷōsōn → *i̯ūsōn | colspan="2" |*teisōn |*tāsōn |- ![[Naudininkas|N.]] |*nōmas → *nūmas |*ṷōmas → *i̯ūmas | colspan="2" |*teimas |*tāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*nōs → *nas |*ṷōs → *ṷas |*tōns |*tā |*tāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmīs → *nūmīs |*ṷōmīs → *i̯ūmīs | colspan="2" |*tais |*tāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] |*nōsu → *nūsu |*ṷōsu → *i̯ūsu | colspan="2" |*teisu |*tāsu |} '''Asmeninių įvardžių dviskaita''' pateikiama remiantis F. Kortlandtu,<ref name="kortlandt7"/> o jų atnaujintos formos – pagal [[Letas Palmaitis|L. Palmaičio]] siūlomas proporcijas,<ref name="palmaitis118">{{cite book|last=Palmaitis|first=L.|title=Baltų kalbų gramatinės sistemos raida|url=https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998|publisher=„Šviesa“|location=Kaunas|year=1998|pages=[https://archive.org/details/palmaitis-baltu-kalbu-gramatines-sistemos-raida-1998/page/118 118]-121|isbn=5430026514}}</ref> kurios yra analogiškos daugiskaitos atnaujintosioms. Šių įvardžių (1. ir 2. asmenų) dviskaitos vardininko ir galininko kamienai – [[supletyvizmas|supletyviniai]], simetriški daugiskaitai, tik be daugiskaitos rodmenų: [[indoeuropiečių prokalbė|ide.]] dgs. ''*ṷe-i'' 'mes' – baltų prok. dvs. ''*ṷe'' 'mes du', dgs. ''*nō-s'' 'mus' – dvs.''*nō'' 'mus du'; dgs. ''*i̯ū-s'' 'jūs' – dvs. ''*i̯ū'' 'jūs du', dgs. ''*ṷō-s'' 'jus' – dvs. ''*ṷō'' 'jus du'. Įvardžio kamienas ''*ṷe'' išlaikytas lietuvių tarmėse (''vedu'' 'mudu'), jis atitinka seniausiuosius, turimus kitose indoeuropiečių kalbose. Z. Zinkevičius lietuvių dviskaitos kamieną '''''ju'''-du'' linkęs laikyti naujai perimtu iš daugiskaitos,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} tačiau panašus daugiskaitos ir dviskaitos santykis turėtas ir [[Germanų prokalbė|pragermanų]] (dgs. ''*jūz'' – dvs. ''*jut''),<ref>{{cite book|last=Ringe|first=Donald|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-928413-X}}</ref> F. Kortlandtas dviskaitos kamieną ''*i̯ū'' rekonstruoja ir [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]],<ref name="kortlandt7"/> o [[Andrew Sihler|A. Sihleris]] jį nukelia į [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus.<ref>{{cite book|last=Sihler|first=Andrew L.|title=New Comparative Grammar of Greek and Latin|url=https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl|publisher=Oxford University Press|year=1995|pages=[https://archive.org/details/newcomparativegr00sihl/page/389 389]|isbn=0-19-508345-8}}</ref> '''Parodomųjų įvardžių dviskaita''' (šie įvardžiai vartoti ir trečiajam asmeniui reikšti) rekonstruojama pagal [[Wolfram Euler|W. Eulerį]]. Remdamasis lietuvių tarmine skaitvardžio forma ''dvíejaus'' 'dviese', W. Euleris atkuria dviskaitos kilmininko-vietininko prabaltišką formą ''*dṷaii̯aus'' su kamieno [[dvibalsis|dvibalsiu]] *''ai'' (skaitvardis '2' linksniuotas kaip parodomieji įvardžiai). Tačiau čia pat jis pabrėžia, kad tokia forma neatitinka kitoms indoeuropiečių kalboms ir indoeuropiečių prokalbei rekonstruojamų formų su kamiene esančiu {{ide|*o}} > baltų *''a''.<ref name="Euler">{{cite journal|author=[[Wolfram Euler|Euler, W.]]|title=Der Schwund des Duals in der Flexion indogermanischer Einzelsprachen|journal=Studia Etymologica Cracoviensia|publisher=Jagiellonian University Press|issue=15|location=Kraków|pages=91-95|year=2010|isbn=978-83-233-2919-0}}</ref> [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] dviskaitos [[kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] galūnę su dvibalsiu ''*oi'' (> baltų ''*ai'') atsargiai teikia [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]].<ref>{{cite book|last=Villanueva Svensson|first=M.|title=Indoeuropiečių kalbotyros pagrindai|url=https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven|publisher=Vilniaus universitetas|location=Vilnius|year=2012|pages=[https://archive.org/details/indoeuropieikalb00sven/page/n63 64]|isbn=978-609-459-034-4}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |- ! colspan="2" rowspan="2" | !|1. asmuo !|2. asmuo ! colspan="3" |3. asmuo |- !Senoji forma → atnaujintoji !Senoji forma → atnaujintoji !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] |*ṷe |*i̯ū |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |- ![[Naudininkas|N.]]−[[Įnagininkas|Įn.]] |*nōmā → *nūmā |*ṷōmā → *i̯ūmā | colspan="3" |*teimā'''¹''' |- ![[Kilmininkas|K.]]−[[Vietininkas|Vt.]] |*nōi̯aus → *nūi̯aus |*ṷōi̯aus → *i̯ūi̯aus | colspan="3" |*ta(i)i̯aus |- ![[Galininkas|G.]] |*nō → *na'''²''' |*ṷō → *ṷa'''²''' |*tō |colspan="2"|*tai / *tei |} ''Pastabos:'' * '''¹''' Lietuvių vyr. g. ''tiem(a)-dviem(a)'', mot. g. ''tom(a)-dviem(a)'' giminių skyrimas yra vėlyvas, antrinis − tai rodo kitų kalbų duomenys ir liet. k. naudininkai-įnagininkai ''dviem'', ''abiem'' be giminių skirties.<ref name="Euler"/> Kaip ir daugiskaitoje, dviskaitoje galima alternatyvi rekonstrukcija su kamieno dvibalsiu ''*-ai-'' visuose linksniuose, tad ir naudininke: ''*taimā''. * '''²''' [[Letas Palmaitis|L. Palmaitis]] siūlo tolesnį galininko ir vardininko formų išlyginimą: dvs. 1. ''*na'' → ''*ṷe'', dvs. 2. ''*ṷa'' → ''*i̯ū''.<ref name="palmaitis118"/> Kitų linksniuojamų žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] dviskaitos galininkas ir vardininkas sistemingai sutampa. '''Klausiamieji įvardžiai''' buvo du: vyr. g. ''*kat[a/e]ras'', bev. g. ''*kat[a/e]ra'', mot. g. ''*kat[a/e]rā'' 'kuris, kuri; katras, katra' ir vyr. g. – mot. g. ''*kas'', bev. g. ''*ka'' 'kas'. Pastarasis buvo vartojamas ir kaip būdvardinis (santykinis) įvardis − kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] ''kuris, koks'' prijungiamuosiuose sakiniuose. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] teigimu, būdvardiniai įvardžiai turėjo visas tris gimines,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} ir, pasak [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulio]], vartojant santykinio įvardžio reikšme, turėta mot. g. forma *''kā''.<ref>{{cite web|author=Mažiulis, V. (1994b, 94)|title=kas|url=http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kas|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2024-07-21}}</ref> Šie įvardžiai buvo linksniuoti kaip parodomasis gimininis įvardis ''*tas''. '''Nežymimieji įvardžiai''' vyr. g. ''*kitas'' 'kitas', bev. g. '' *kita'' 'kìta', mot. g. ''*kitā'' 'kità', vyr. g. ''*u̯isas'' 'visas', bev. g. ''*u̯isa'' 'vìsa', mot. g. ''*u̯isā'' 'visà' irgi buvo linksniuojami kaip įvardis ''*tas''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=212}} '''Savybiniai įvardžiai''' rodo dialektinį baltų susiskaldymą: vakariniam arealui būdingos formos vyr. g. ''*mai̯as'' 'mãnas', bev. g. ''*mai̯a'' 'mãna', mot. g. ''*mai̯ā'' 'manà'; vyr. g. ''*tu̯ai̯as'' 'tãvas', bev. g. ''*tu̯ai̯a'' 'tãva', mot. g. ''*tu̯ai̯ā'' 'tavà'; vyr. g. ''*su̯ai̯as'' 'sãvas', bev. g. ''*su̯ai̯a'' 'sãva', mot. g. ''*su̯ai̯ā'' 'savà', o rytiniam baltų arealui − atitinkamai vyr. g. ''*menas'', bev. g. ''*mena'', mot. g. ''*menā''; vyr. g. ''*teu̯as'', bev. g. ''*teu̯a'', mot. g. ''*teu̯ā''; vyr. g. ''*seu̯as'', bev. g.''*seu̯a'', mot. g. ''*seu̯ā''. Vakarų baltų savybiniai įvardžiai turi atitikmenis [[slavų kalbos]]e (''*mojь, *tvojь, *svojь''). Rytų baltų savybiniai įvardžiai išvesti iš asmeninių ir [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinio]] įvardžių kamienų ''*men-'' (''*mene'' 'manęs'), ''*teṷ-'' (''*teṷe'' 'tavęs'), ''*seṷ-'' (''*seṷe'' 'savęs'); panaši daryba žinoma ir kitose [[indoeuropiečių kalbos]]e: {{la|tuus}} < ''*tou̯os'' 'tavas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=631}}</ref> {{la|suus}} < ''*sou̯os'' 'savas',<ref>{{cite book|title= Etymological Dictionary of Latin and the other Italic Languages|url=https://books.google.lt/books?id=ecZ1DwAAQBAJ&pg=PA174&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false|publisher=Brill|volume=VII|year=2008|location=Leiden • Boston|series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series|issn=15743586|author=De Vaan, M.|page=549}}</ref> {{grc|τεός|teós}} < ''*teu̯ós'' 'tavas', {{grc|ἑός|heós}} < ''*héu̯os'' < {{ide|*seu̯o-}} 'savas'.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=14}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Tiek vakarų, tiek rytų baltų savybinių įvardžių ištakos tos pačios – asmeniniai ir sangrąžinis įvardžiai (plg. {{ide|*me}} 'mane' – ''*mos'' 'manas', ''*tu̯e'' 'tave' – ''*tu̯os'' 'tavas', ''*su̯e'' 'save' – ''*su̯os'' 'savas').{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}}{{sfn|Zinkevičius|1984|p=45}} Savybiniai įvardžiai linksniuoti kaip ir kiti gimininiai, nors gali būti, kad lygia greta vartotos vien kilmininko formos − kaip {{lt|màno}}, ''tàvo'', ''sàvo''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=214}} Galbūt ir daugiskaitoje (bei dviskaitoje) savybinių įvardžių vietoj vartotas kilmininkas − ''*nōsōn'' (→''*nūsōn''), ''*ṷōsōn'' (→''*i̯ūsōn''). Tačiau {{lt|mūs-as}} 'mums priklausantis', ''mūs-is''<ref name="Dieveniškės"/> 't. p.', ''mūs-iškis'' 't. p.', ''jūs-as'' 'jums priklausantis', ''jūs-is''<ref name="Dieveniškės">{{cite journal|author1=[[Jonina Lipskienė|Lipskienė, J.]]|author2=[[Aloyzas Vidugiris| Vidugiris, A.]]|title=Dieveniškių tarmė. Svarbesni tarmės ploto ir jos tyrinėjimo istorijos duomenys|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1877/1978 |journal=Acta Linguistica Lithuanica|issue=9|year=1967|pages=201|accessdate=2022-10-12}}</ref> 't. p.', ''jūs-iškis'' 't. p.', {{lv|mūs-ējs}} 'mums priklausantis', ''jūs-ējs'' 'jums priklausantis' leistų numatyti teorinę galimybę, jog baltų prokalbėje egzistavo ''*nōsi̯as'' 'mums priklausantis', ''*ṷōsi̯as'' 'jums priklausantis' tipo savybiniai įvardžiai,<ref>{{cite book|title=Этимологический словарь славянских языков|editor=Трубачев, О. Н. |editor-link=Olegas Trubačiovas|location=Москва|publisher=Наука|year=1996|isbn=5020112143|page=[https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/page/128/mode/1up 128]|url=https://archive.org/details/ESSJa/ESSJa_23/mode/1up}}</ref><ref>{{cite web|title=ваш|url=https://starlingdb.org/cgi-bin/response.cgi?root=config&basename=%2fdata%2fie%2fvasmer&text_word=%D0%B2%D0%B0%D1%88&ww_word=on&method_word=beginning|publisher=Vasmer's dictionary |author=[[Max Vasmer|Vasmer, M.]]|accessdate=2026-04-27}}</ref> kurių iš asmeninių įvardžių daugiskaitos kilmininko kilę kamienai dėl aukščiau aptartų priežasčių prūsų kalboje ir dabartinėse baltų kalbose buvo perdirbti: ''*nōs-'' > ''*nūs-'' > {{prg|noūs-}}, liet. ir latv. ''mūs-''; ''*ṷōs-'' > ''*i̯ūs-'' > {{prg|ioūs-}}, liet. ir latv. ''jūs-''. Šių daugiskaitos įvardžių galūnę su priesaga ''*-i̯-'' (''*-i̯as'') rodytų prūsų kalbos darybos tendencijos (''*ma-i̯as'' 'manas') ir slavų kalbų savybinių įvardžių darybos modelis (''*mo-jь'' 'manas', ''*našь'' < ''*nas-jь'' 'mums priklausantis'); indoeuropiečių prokalbėje ši priesaga vartota būdvardiškiems žodžiams iš daiktavardžių sudaryti.<ref>{{cite book|author=Ringe, D.|authorlink=Donald Ringe|title=From Proto-Indo-European to Proto-Germanic|url=https://ia801802.us.archive.org/26/items/don-ringe-2006-from-proto-indo-european-to-proto-germanic/DON_RINGE_2006_From_Proto-Indo-European_to_Proto-Germanic.pdf|volume=I|publisher=Oxford University Press Inc.|location=New York|year=2006|isbn=9780199284139|pages=62-63}}</ref> Galėjo būti vartojami ir dviskaitos savybiniai įvardžiai, išvesti iš asmeninių įvardžių dviskaitos kilmininko: ''*nōi̯as'' 'mudviem priklausantis', ''*ṷōi̯as'' 'judviem priklausantis'. Daugiskaitos ir dviskaitos savybiniai įvardžiai būtų kaitomi gimininėmis kaip ir atitinkami vienaskaitos. Objekto priklausymas tik trečiajam asmeniui turėjo būti reiškiamas įvardžio ''*tas'' atitinkamos giminės ir skaičiaus kilmininku, mat vakarų baltų ''*su̯ai̯as'', rytų baltų ''*seu̯as'' vartoti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su bet kuriuo kitu, pažymint, kad objektas jam yra ne svetimas (kaip {{lt|aš skaitau savo knygą, tu skaitai savo knygą, jis skaito savo knygą}} ir t. t., užuot sakius ''aš skaitau mano knygą, tu skaitai tavo knygą, jis skaito jo knygą''), įvardis ''savas (savo)'' nenurodo priklausymo būtent trečiajam asmeniui – plg. pasakymus ''tai yra sava obelis'' ir ''tai yra jo obelis''. Tokį priklausymo trečiajam asmeniui, savybinių įvardžių daugiskaitos vartosenos bei darybos modelį remia ir slavų kalbų duomenys ([[Slavų prokalbė|slavų prok.]] ''*našь'' < ''*nasjь'' 'mums priklausantis' iš ''*nasъ'' 'mūsų' < ''*nōsom''; slavų prok. ''*vašь'' < ''*vasjь'' 'jums priklausantis' iš ''*vasъ'' 'jūsų' < ''*u̯ōsom'').<ref>{{cite book|author=Moszyński, L.|title=Wstęp do filologii słowiańskiej|publisher=Państwowe Wydawnictwo Naukowe|location=Warszawa|year=2006|pages=295-296|isbn=83-01-14720-2}}</ref> Pažymėtina, kad kiekvienas savybinis įvardis turėjo būti kaitomas ne tik giminėmis, bet ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]], kuris buvo derinamas su daiktavardžiu. Pavyzdžiui, 1. [[Asmuo (gramatika)|asmens]] savybinio įvardžio skaičiaus formos būtų tokios: ''*mai̯ā / menā ābō'' 'mana obelis' (vienaskaita), ''*mai̯ai / menai ābele'' 'dvi manos obelys' (dviskaita), ''*mai̯ās / menās ābeles'' 'manos obelys' (daugiskaita); ''*nōi̯ā ābō'' 'mudviem priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōi̯ai ābele'' 'dvi mudviem priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōi̯ās ābeles'' 'mudviem priklausančios obelys' (daugiskaita); ''*nōsi̯ā ābō'' 'mums priklausanti obelis' (vienaskaita), ''*nōsi̯ai ābele'' 'dvi mums priklausančios obelys' (dviskaita), ''*nōsi̯ās ābeles'' 'mums priklausančios obelys' (daugiskaita). === Veiksmažodis === [[Vaizdas:01970 Bügelfibeln aus dem Gräberfeld Tumiany, Kosewo.jpg|250px|right|thumb|VI–VII a. vakarų baltų [[Olštyno kultūra|Olštyno kultūros]] plokštinės segės ([[Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)|Kosevas]] ir [[Tumianai]], [[Lenkija]])]] Baltų prokalbės veiksmažodžiui rekonstruoti daugiausia tenka remtis rytų baltų kalbų duomenimis, nes [[Prūsų kalba|prūsų]] veiksmažodžio sistema paliudyta skurdžiai. Rekonstruota veiksmažodžio sistema priskirtina vėlyvesniam etapui.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} Baltų [[veiksmažodis]], skirtingai nuo kitų kalbos dalių, patyrė gana daug permainų − buvo pakeista [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikų, [[Nuosaka|nuosakų]] ir [[Rūšis (kalbotyra)|rūšių]] sistema: iš indoeuropiečių prokalbėje buvusių [[Esamasis laikas|esamojo]] (prezento), [[Aoristas|aoristo]], [[Perfektas|perfekto]] (ir galbūt sigmatinio [[Būsimasis laikas|būsimojo]]) [[Gramatinis laikas|gramatinių laikų]] baltai išsaugojo tik prezentą ([[Esamasis laikas|esamąjį laiką]]) ir sigmatinį futūrą, kai kurių tyrėjų laikomą indoeuropiečių prokalbės veldiniu. Indoeuropiečių prokalbėje turėtos šios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|indikatyvas]] (tiesioginė nuosaka), [[konjunktyvas]], reiškęs tariamą ir norimą veiksmą, [[optatyvas]], kuriuo buvo nusakomas galimas arba norimas veiksmas (skirtumas nuo ide. konjunktyvo ne visai aiškus), ir imperatyvas ([[liepiamoji nuosaka]]). Baltų prokalbėje indikatyvas išliko, tačiau senąjį konjunktyvą pakeitė naujai sudaryta [[tariamoji nuosaka]], vadinama kondicionaliu. Imperatyvui (liepiamajai nuosakai) buvo pritaikytos optatyvo formos. [[Indoeuropiečių prokalbė|Ide]]. buvo dvi veiksmažodžio [[Rūšis (gramatinė)|rūšys]] − aktyvas ([[veikiamoji rūšis]]) ir medijas, arba [[mediopasyvas]] ([[Indoeuropiečių prokalbė#Vidurinė rūšis|vidurinė rūšis]]). Mediją baltai pakeitė [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniais veiksmažodžiais]]. Buvo sudarytos naujos [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] (pasyvo) ir atliktinių laikų ([[perfektas|perfekto]], [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfekto]]) formos. Nepaisant šių naujovių, esamasis ir, kaip neretai teigiama, sigmatinis būsimasis laikai yra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės. Archajiška baltų prokalbės ypatybė − išlaikytas atematinis asmenavimas.<ref>{{cite book|last=Fortson|first1=B.|title=Indo-European language and culture. An Introduction|url=https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe|publisher=Blackwell|location=Padstow|year=2004|pages=[https://archive.org/details/indoeuropeanlang00ivbe/page/380 380]—381|isbn=1-4051-0316-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|location=Praha|year=2009|page=199|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref>{{sfn|Dini|2000|pp=101-103}} Minėtieji pokyčiai sudarė prielaidas savitai baltų veiksmažodžio sistemai susiformuoti. Neskaitant sudėtinių perfekto ir pliuskvamperfekto, būta trijų laikų: esamojo (prezento), [[Būtasis laikas|būtojo]] (preterito) ir būsimojo (futūro), trijų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] − vienaskaitos, dviskaitos bei daugiskaitos, trijų [[Asmuo (kalbotyra)|asmenų]] – pirmojo, antrojo ir trečiojo. Išskirtinė baltų veiksmažodžio ypatybė − visų trijų skaičių trečiasis asmuo turi tą pačią formą. Iš esamojo laiko kilusios galūnės buvo pritaikytos visiems laikams bei nuosakoms, o šių buvo trys: tiesioginė, turinti visus tris laikus, liepiamoji ir tariamoji, kurioms laiko kategorija nebuvo būdinga. Veiksmažodis turėjo tris [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]]: [[Esamasis laikas|esamojo]], [[Būtasis laikas|būtojo]] laikų ir [[Bendratis|bendraties]]. Pavyzdžiui, veiksmažodžio 'nešti' kamienai buvo tokie: ''*neša-'', ''*nešē-'', ''*neš-''; veiksmažodžio 'sėdėti' kamienai: ''*sēdi-'', ''*sēdējā-'', ''*sēdē-''. Palyginkime su lietuvių k. ''nẽša'', ''nẽšė'', ''nèšti''; ''sė́di'', ''sėdė́jo'', ''sėdė́ti''.{{sfn|Dini|2000|p=101}} '''Bendratis''' baltų prokalbėje buvo sudaroma su priesagomis ''*-tei, *-tēi, *-ti'': ''*eitei, *-tēi, *-ti'' 'eiti', ''*darītei, *-tēi, *-ti'' 'daryti'. [[Bendratis]] yra kilusi iš ''ti'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] (''*mirtei'' 'mirčiai') ir [[Vietininkas|vietininko]] (''*mirtēi'' 'mirtyje'; priebalsinis kamienas ''*darānti'' 'darančiame'). Bendraties ryšys su naudininku jaučiamas ir dabar, pavyzdžiui, ''kėdė yra sėdėti'' '…sėdėjimui', ''ne metas liūdėti'' '…liūdėjimui'. Indoeuropiečių prokalbėje bendraties dar nebūta, įvairios jos formos indoeuropiečių kalbose buvo pasidarytos vėliau.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=162-164}} '''Siekinys''' baltų prokalbėje buvo sudaromas su priesaga ''*-tun'' < {{ide|*-tum}}: ''*eitun'', ''*darītun''. Tai nekaitoma veiksmažodžio forma, vartota su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. [[Siekinys]] kilęs iš ''tu'' kamieno vardažodžių vienaskaitos [[Galininkas|galininko]] (''*leitun'' 'lietų'). Sąsaja su galininku apčiuopiama ir šiais laikais: lietuvių tarmių siekinį ''einu šieno pjautų'' galima pakeisti ''einu į šieno pjovimą (pjūtį)''. Šitokios darybos siekinys žinomas ir kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]], taigi turėtų būti gana senų laikų veldinys.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=162}} '''Veikslas''' (kaip [[lietuvių kalba|liet.]] ''rinkau'' – eigos [[veikslas]], ''surinkau'' – įvykio veikslas) baltų prokalbei galėjo būti nebūdingas, nes išnyko įvykio (netęstinį) veikslą reiškiantis [[aoristas]], kuris sudarė priešpriešą su eigos (tęstinį) veikslą žyminčiu esamuoju laiku.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=216}} ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] daryba buvo gana sudėtinga. Turėti [[Atematinis veiksmažodis|atematiniai]] ir tematiniai veiksmažodžiai. Atematiniai po šaknies neturėjo balsio – temos, kuri sudaro [[Kamiengalis|kamiengalį]]: galūnės buvo jungiamos tiesiai prie [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]]. Pagal kamiengalį tematiniai veiksmažodžiai skirstomi į tris: ''o'' > baltų ''a'' (''*renka'' 'renka'), ''i'' (''*turi'' 'turi') ir ''ā'' (''*laikā'' 'laiko') – kamienų asmenuotes. Greta ''o'' kamieno buvo ir variantas ''i̯o'' > baltų ''i̯a''. Laikantis [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stango]] pasiūlyto skirstymo, tradiciškai ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžiai vadinami pusiau tematiniais, tad visiškai tematiniai, kaip ir vardažodžiai (pvz., daiktavardžiai), būtų tik turintieji ''o'' kamieną.<ref name="Fortson102"/> Tačiau ne visi kalbininkai pritaria, kad ''i'' ir ''ā'' kamienų veiksmažodžius reikėtų laikyti ne visai tematiniais ir juos išskirti į atskirą poklasį.<ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchungen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|publisher=Brill|location=Leiden-Boston|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n213 206]-217|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Esamojo laiko ''i'' kamienai sudaromi tuomet, jei būtojo laiko ir bendraties formos turi priesagą ''*-ē-'', plg. {{lt|sė́di: sėd-ė́-jo, sėd-ė́-ti}}. Gali būti, kad baltai esamajame laike šalia ''i'' kamieno turėjo ''ī'' kamieną, jei atsižvelgtume į latvių tarmių dalyvius ''dzirdīms'' 'girdimas', ''gulīms'' 'gulimas'. Esamojo laiko ''ā'' kamieną įgydavo veiksmažodžiai, bendratyje turintys priesagas ''*-ā-'' ir ''*-ī-'', plg. {{lt|bìjo: bij-ó-ti, sãko: sak-ý-ti}}. Atematinių veiksmažodžių asmenavimas nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų pasižymėjo tam tikru savitumu.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=218-219}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veksmažodžių esamasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi |*-mi |*-mi |*renkō |*-ṓ |*-ō < *-oh₂ |*turi̯ō |*-i̯ṓ |*-(i̯)ō<br /> < *-(i̯)oh₂ |*laikāu |*-ā́u |*-V̅-oh₂? |- !2. |*esēi |*-sḗi'''²''' |*-si |*renkēi |*-ḗi'''²''' |*-esi<br />(*-eh₁i?) |*turēi |*-ḗi'''²''' |*-(i̯)esi<br />(*-(i̯)eh₁i?) |*laikāi |*-ā́i |*-V̅-eh₁i? |- !3. |*esti |*-ti |*-ti |*renka |*-a-ø |*-oti (*-e?) |*turi |*-i-ø |*-Vti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅ti<br />(*-V̅?) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā |*-u̯ā́ |*-u̯os |*renkau̯ā |*-au̯ā́ |*-ou̯os |*turiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-Vu̯os |*laikāu̯ā |*-āu̯ā́ |*-V̅u̯os |- !2. |*estā |*-tā́ |*-tHos |*renkatā |*-atā́ |*-etHos |*turitā |*-itā́ |*-VtHos |*laikātā |*-ātā́ |*-V̅tHos |- !3. |*esti |*-ti |*-tes |*renka |*-a-ø |*-etes |*turi |*-i-ø |*-Vtes |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅tes |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē |*-mḗ |*-mes |*renkamē |*-amḗ |*-omes |*turimē |*-imḗ |*-Vmes |*laikāmē |*-āmḗ |*-V̅mes |- !2. |*estē |*-tḗ |*-te |*renkatē |*-atḗ |*-ete |*turitē |*-itḗ |*-Vte |*laikātē |*-ātḗ |*-V̅te |- !3. |*esti |*-ti |*-nti |*renka |*-a-ø |*-onti<br />(*-o?) |*turi |*-i-ø |*-Vnti<br />(*-V?) |*laikā |*-ā͂-ø'''¹''' |*-V̅nti<br />(*-V̅?) |} ''Pastabos'': * '''¹''' Cirkumfleksą ''ā'' kamieno 3. asmens kamiengalyje ({{lt|laĩko}} < ''*lãik-ā͂'') rodo tai, kad šioje formoje negalioja nei [[Leskyno dėsnis|Leskieno]], nei [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsniai]]. * '''²''' [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] vėlyvajai baltų prokalbei rekonstruoja atematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-sei'' su trumpuoju balsiu ''*e''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūno]] teigimu, maždaug nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] vidurio baltams (ir slavams) buvo būdinga galūnė ''*-sēi''.{{sfn|Dini|2000|p=145}} Z. Zinkevičius tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmens galūnę ''*-ei'' taip pat rekonstruoja su trumpuoju ''*e'',{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} tačiau [[Miguel Villanueva Svensson|M. Villanueva Svenssonas]] teikia įvairius šios galūnės galimus praindoeuropietiškus variantus: {{ide|*-ei, *-ēi, *-eh₁i}} ir kt.,<ref name="Petropolitana">{{cite journal|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|title=Происхождение общеславянского презентного окончания 2 л. ед. ч.|trans-title=Bendraslaviškosios esamojo laiko vns. 2. a. galūnės kilmė|url=https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|journal=Acta Linguistica Petropolitana|year=2022|volume=18|issue=1|page=428|issn=2306-5737|doi=10.30842/alp23065737181|language=en|access-date=2024-04-10|archive-date=2025-01-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250110094631/https://alp.iling.spb.ru/static/alp_XVIII_1.pdf|url-status=dead}}</ref> kur iš ide. galūnių ''*-ēi, *-eh₁i'' galėjo būti paveldėta prabaltų galūnė ''*-ēi''. (Baltų kalboms būdinga [[Dvigarsis|dvibalsio]] raida ''*ēi'' > ''*ei'' > (rytų baltų) ''ie'',<ref>{{cite journal|title=Linksnių sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kurių linksnių formų raidoje|url=https://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/544/499|author=[[Albertas Rosinas|Rosinas, A.]]|journal=[[Baltistica]]|volume=35|issue=1|year=2000|issn=0132-6503|page=62}}</ref> vėliau žodžio gale ''ie'' > ''i'', plg. {{lt|renk-iesi}}, bet ''renk-i''.) Tad S. Karaliūnas, kaip vieną iš ide. paveldėtų archaizmų, nurodo tematinę vns. 2. asmens galūnę ''*-ēi''.<ref>{{cite journal|title=Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai|url=https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/1860/1961|author=[[Simas Karaliūnas|Karaliūnas, S.]]|year=1968|issue=10|journal=Acta Linguistica Lithuanica|publisher=Lietuvos TSR mokslų akademija|location=Vilnius|pages=92|accessdate=}}</ref> Nuo seno atematiniai veiksmažodžiai skyrėsi tik [[Vienaskaita|vienaskaitos]] pirmojo asmens galūne, visos kitos buvo tokios pačios, kaip ir tematinių. Be vienaskaitos 1. ir 2. asmenų galūnių ''*-mi, *-sēi'', kartais rekonstruojamos ir ''*-mei / *-mai'', ''*-si / *-sai''. Be to, tematinių veiksmažodžių vns. 2. asmuo netekęs kamiengalio balsio ir galūnės pradžios priebalsio ''*s'' (vietoj ''*renkasēi'' yra ''*renkēi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=80-81}} Pagal alternatyvią rekonstrukciją, prabaltų vns. 2. asmens galūnė ''*-ēi'' vesdinama tiesiogiai iš ide. ''*-ēi, *-eh₁i''<ref name="Petropolitana"/> Tematinių veiksmažodžių ''o'' (> baltų prok. ''a'') kamieno [[Vienaskaita|vns.]] 1. asmens galūnė ''*-ō'' pavedėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] Tačiau ''ā'' kamieno veiksmažodžių vns. 1. ir 2. asmenų galūnės su ilgaisiais dvibalsiais ''*-āu, *-āi'' gali būti vėlesni dariniai, dėl jų kilmės diskutuojama.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} Ir tematinių, ir atematinių veiksmažodžių [[Dviskaita|dviskaitos]] 1. ir 2. asmenų bei [[Daugiskaita|daugiskaitos]] 1. asmens galūnė neteko pabaigos priebalsio ''*-s'' , o prieš ją einąs balsis buvo pailgintas: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1. ''*iu̯os'', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*itos'' > baltų prok. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*eiu̯ā'' 'mudu einame', [[Dviskaita|dvs]]. 2. ''*eitā'' 'judu einate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*imes >'' baltų prok. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*eimē'' 'einame'. Pailgintas galūnės balsis matyti ir [[Daugiskaita|dgs.]] 2. asmenyje: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*ite'' > baltų prok. [[Daugiskaita|dgs]]. 2. ''*eitē'' 'einate'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=81-82}} Buvo panaikinta atematinių veiksmažodžių šaknies balsio laipsnių kaita: vienaskaitoje indoeuropiečių prokalbėje visuose asmenyse turėtas normalusis laipsnis (''*eimi'' 'einu', ''*esmi'' 'esu'), o dviskaitoje ir daugiskaitoje – silpnasis arba nulinis (''*iu̯os'' 'mudu einame', ''*su̯os'' 'mudu esame', ''*imes'' 'mes einame', ''*smes'' 'mes esame'). Baltai visiems skaičiams apibendrino vienaskaitos šaknį su normaliuoju balsio laipsniu (''*eiu̯ā'' 'mudu einame', ''*esu̯ā'' 'mudu esame', ''*eimē'' 'mes einame', ''*esmē'' 'mes esame'). Tačiau silpnasis ir nulinis balsio laipsnis išliko baltų veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviuose: ''*i̯ents'' 'einąs', ''*sants'' 'esąs'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=220}} ''o'' kamieno veiksmažodžiai neteko dviskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens kamiengaliuose indoeuropiečių prokalbėje buvusios ''*e: *o'' (> baltų prok ''*e: *a'') kaitos: [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Dviskaita|dvs.]] 1.''*bher'''o'''u̯os'' 'mudu imame', bet 2. ''*bher'''e'''tHos'' 'judu imate'; [[Indoeuropiečių prokalbė|ide]]. [[Daugiskaita|dgs.]] 1. ''*ber'''o'''mes'' 'imame', bet 2. ''*bher'''e'''te'' 'imate'. Tad vietoj lauktinų [[Dviskaita|dvs.]] 2. ''*renk'''e'''tā'' 'judu renkate', [[Daugiskaita|dgs.]] 2. ''*renk'''e'''tē'' 'jūs renkate' buvo apibendrintas kamiengalis su ''*a'' iš kitų asmenų − ''*renk'''a'''tā'', ''*renk'''a'''tē''.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=220-221}} Baltai 3. asmens galūnę apibendrino visiems trims skaičiams: atematinių ji kilusi iš vienaskaitos (''*-ti''), o tematinių veiksmažodžių 3. visų skaičių asmuo reiškiamas grynu kamienu. Tradiciškai manoma, kad čia nukrito vadinamoji antrinė ide. 3. asmens galūnė ''*-t''. Tačiau [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovo]] ir kai kurių kitų kalbininkų teigimu, 3. asmuo senojoje indoeuropiečių prokalbės fazėje jokios galūnės neturėjo, jis reikštas grynu kamienu, buvo nežymėtas, mat 3. asmuo komunikacijos akte (tiesiogiai kreipiantis, besikalbant) nedalyvauja. Todėl šios baltų formos galinčios būti didžiai archajiškos. Kita pasitaikanti nuomonė tokia, kad 3. asmuo baltų kalbose neturi skaičiaus skirtumo dėl [[Finų kalbos|finų kalbų]] įtakos. Pagal alternatyvią rekonstrukciją, tematinių veiksmažodžių 3. asmens galūnė (t. y. kamiengalis) ''*-a'' kilęs iš ide. ''*-e'' (baltų prok. ''*-a'' < ide. ''*-o'' – kitas ide. galūnės (kamiengalio) laipsnis, atspindintis ide. ''*e : *o'' [[#Balsių kaita|kaitą]]).{{sfn|Zinkevičius|1984|p=219}}{{sfn|Zinkevičius|1981|p=83}}{{sfn|Dini|2000|p=161}} Esamajame laike baltų prokalbėje iš indoeuropiečių prokalbės laikų kai kurie veiksmažodžiai turėdavo [[Intarpas|intarpą]] ''*-n-'', pvz., ''*liptei'' 'lipti', ''*lipā'' 'lipo', bet ''*li'''n'''pa'' 'limpa'. Ilgainiui šis intarpas buvo įsivestas ir į pozicijas, kuriose ide. nebuvo būdingas − prieš [[Sklandieji priebalsiai|sklandžiuosius priebalsius]] ''*l'', ''*r'', ''*i̯'', ''*u̯'', plg. {{lt|šąla}} < ''*šanla'', ''kiūra'' < *''ki̯unra'', ''gyja'' < ''*gini̯a'', ''pūva'' < ''*punu̯a'' ir t. t. Kai dėl fonetinių priežasčių intarpas ''*-n-'' buvo nepatogus, baltai išplėtojo esamojo laiko veiksmažodžių klasę su priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' ir keletu kitų, pvz., lietuvių kalbos ''virti'', ''virė'', bet ''ver'''d'''a''; ''dingti'', ''dingo'', bet ''ding'''st'''a'' (ir {{lv|salt}} 'šalti', ''sala'' 'šalo', bet ''sal'''st''''' 'šąla'). Veiksmažodžiams su intarpu ir šiomis priesagomis būdinga [[Tranzityvumas (gramatika)|intranzityvinė]] (negalininkinė, savaiminė) reikšmė.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Priesaga ''*-sto-'' susidarė jau baltų prokalbės dirvoje. Būta veiksmažodžių ir su intarpu, ir su priesaga ''*-sto-'' (plg''. tyžta < *ti'''n'''ž-sta''). ''o'' kamieno veiksmažodžiai su intarpu ''*-n-'' ir jį pavaduojančiomis (ar papildančiomis) priesagomis ''*-do-'', ''*-sto-'' bei keletu kitų vadinami negrynaisiais, o be jų − grynaisiais. Būta veiksmažodžių, kurių šaknis esamajame laike turėjo normaliojo laipsnio balsį, o kitose formose − silpnojo, pvz., ''*k'''e'''rpa'' (normalusis laipsnis), bet ''*k'''i'''rpā'' 'kirpo' (silpnasis laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=86-87}} Buvo išplėtota veiksmažodžių daryba iš vardažodžių ir kitų veiksmažodžių su priesagomis ''*-āi̯o-'', ''*-ēi̯o-'', ''*-ii̯o-'', ''*-ōi̯o-'', ''*-ino- / *-inā-'' ir kt. Būtajame laike paminėtosios priesagos įgydavo ''ā'' kamiengalį (''*-āi̯ā-'', ''*-ēi̯ā-'' ir t. t.){{sfn|Zinkevičius|1981|pp=191-193}} ==== Būtasis laikas ==== [[Būtasis laikas|Būtojo laiko]] veiksmažodžiai galėjo būti dviejų kamienų − ''ā'' arba ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai gaudavo vieną iš jų (atematiškai asmenuota tik esamajame laike): ''*dōsti'' 'duoda' – ''*daṷē'' 'davė', ''*desti'' 'deda' – ''*dēi̯ā'' 'dėjo', ''*ēsti'' 'ėda' – ''*ēdē'' 'ėdė', ''*leikti'' 'lieka' – ''*likā'' 'liko', ''*sneigti'' 'sninga' – ''*snigā'' 'snigo' ir t. t.; atematinis veiksmažodis ''*būtei'' 'būti' turėjo [[Supletyvizmas|supletyvinę]] paradigmą – ''*esti'' 'yra, esti' – ''*bii̯ā'' 'buvo', plg. {{lv|bija}} 'buvo', [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] ''bit(i)'' 'buvo'{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} ([[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] paliudyta nevienareikšmiškai vertinama *''būtei'' būtojo laiko šaknis ''*bē(i)-'' vietoj rytų baltų ''*bi''-).{{sfn|Dini|2000|p=57}}<ref>{{cite web|title=būti|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=b%C5%ABti|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2023-12-02|quote=Vargu ar pr. bei, bēi, be ‘buvo’ gali kilti iš bl. *bēi̯et ar *bē-i̯ā < *bʰu̯-ē- ir būti siejamas su s. sl. bě ‘buvo’ (tai prieštarauja prūsų fonologiniam dėsniui *ē > ī). Kadangi prūsų k. trumpas i yra linkstamas diftongizuoti (plg. turei 8x šalia turri 18x, polāikt < *palíkti ir kt. pvz.), pr. bei, bēi gali kilti iš *bi < *bii̯ā ir būti tiesioginiai siejamas su la. bija ‘buvo’ (t. p., su apokope, bij, bī), s. lie. bi-ti, bi-t ‘buvo’, ˚bi < *bijā (-tum-bi-me, -tum-bi-te).}}</ref> Būtojo laiko veiksmažodžiai dažniausiai išlaikydavo tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą. Būtojo laiko kamienų ''ā'' ir ''ē'' kilmė neaiški. Tikėtina, kad kai kurių būtojo laiko kamienų pagrinde glūdi senoviniai [[Aoristas|aoristo]] ar [[Perfektas|perfekto]] kamienai.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=218}} [[Wolfgang P. Schmid|W. Schmido]] manymu, būtojo laiko kamienų pasirinkimą lemdavęs šaknies balsis. [[William Riegel Schmalstieg|W. R. Schmalstiegas]] su tuo nesutikdamas teigė, jog baltų būtasis laikas su ''*-ē-'' (bent jau tokių veiksmažodžių, kaip {{lt|vesti, vežti, nešti}}) yra analogiškos raidos kaip būtojo laiko formos su ''*-ā-''. [[Vladislavas Ilič Svityčius|V. Ilič Svityčius]], sekdamas [[August Schleicher|A. Schleicheriu]], pritarė prielaidai, kad ''ē'' kamienas yra kilęs iš ''i̯ā'' kamieno, o tokia raida susijusi su skiemens atvirumu ir [[Kompensacinis pailgėjimas|kompensaciniu pailgėjimu]].{{sfn|Dini|2000|pp=101-105}}{{sfn|Dini|2000|p=101}} W. Schmidas baltų prokalbei pateikia tokias penkias būtojo laiko kamienų pasirinkimo „taisykles“:{{sfn|Dini|2000|pp=104-105}} # es. l. ''CeCa'' > būt. l. ''CeCē''; # es. l. ''CaCa'' > būt. l. ''CaCā''; # es. l. ''CeNca'' > būt. l ''CNCā''; # es. l. ''CNCa'' > būt. l. ''CNCā''; # es. l. ''CV̅Ca'' > būt. l. ''CV̅Cā''. Tačiau šiose W. Schmido taisyklėse nenumatytas būtojo laiko kamienų pasirinkimas atematiniams bei esamojo laiko ''i'' ir ''ā'' kamienams, šios schemos pritaikytos tik esamojo laiko {{ide|o}} > baltų prok. ''a'' kamienui, jeigu jis bendratyje tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' neturi priesagos – nenagrinėjamos ''o'' kamieno struktūros {{lt|teka}} – ''tekėjo'' (bendratis ''tek-ė-ti''), {{lv|tek}} 'teka' – ''tecēja'' (bendratis ''tec-ē-t''), {{lt|akėja}} – ''akėjo'' (bendratis ''ak-ė-ti''), {{prg|druwē}} < ''*druṷēi̯a'' 'tiki' – ''*druṷēi̯ā'' (bendratis ''druw-ī-t'', čia {{prg|-ī-t}} < ''*-ē-t-''),<ref>{{cite web|title=druwīt|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=408|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos pavendo duomenų bazė|accessdate=2022-04-26}}</ref><ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|page=78|isbn=9986-19-639-6}}</ref> {{lt|mazgoja}} – ''mazgojo'' (bendratis ''mazg-o-ti''), {{lv|mazgā}} < ''*mazgāi̯a'' 'mazgoja' – ''mazgāja'' < ''*mazgāi̯ā'' (bendratis ''mazg-ā-t''), {{lt|sodina}} – ''sodino'' (bendratis ''sod-in-ti'') ir kt. Anot Z. Zinkevičiaus, būtojo laiko ''ā'' kamieną įgaudavo veiksmažodžiai, kurie būtajame laike pasižymėjo priesagomis ''*-ā-'' ir ''*-ē-'' (''*eišk-'''ā'''-i̯ā'' 'ieškojo', ''*tek-'''ē'''-i̯ā'' 'tekėjo', ''*sēd-'''ē'''-i̯ā'' 'sėdėjo'). Pasak šio kalbininko, būtajame laike ''ā'' kamieną taip pat įgydavo tie veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turėjo:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # nosinį intarpą ''*-n-'' (''*tanpa'' 'tampa' – ''*tapā'' 'tapo'); # priesagą ''*-sto-'' (''*nīksta'' 'nyksta' – ''*nīkā'' 'nyko'); # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamieną, kurio ''*-i̯a-'' eina po balsio ar dvibalsio (''*sēi̯a'' 'sėja' – ''*sēi̯ā'' 'sėjo'; yra išimčių); # priesagas ''*-ino-'' / ''*-inā-'', ''*-eno-'' ir kt. (''*sādina'' 'sodina' – ''*sādinā'' 'sodino'). Būtajame laike ''ē'' kamieną, anot Z. Zinkevičiaus, įgydavo veiksmažodžiai, kuriems esamajame laike buvo būdingas:{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} # ''i̯o'' > baltų ''i̯a'' kamienas, kurio ''*-i̯a-'' eina po priebalsio (''*keli̯a'' 'kelia' – ''*kēlē'' 'kėlė'); # ''ā'' kamienas, kurio bendratyje yra priesaga ''*-ī-'' (''*laikā'' 'laiko' – ''*laikē'' 'laikė'). Kitų veiksmažodžių priklausymą vienam iš dviejų būtojo laiko kamienų nusakyti sunku.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=107-108}} Kalbant apie [[#Balsių kaita|balsių kaitą]], greta esamojo laiko pamatinio šaknies laipsnio būtajame laike veiksmažodžiai dažnai turi silpnąjį (ypač ''o'' kamieno veiksmažodžiai) arba pailgintąjį laipsnį (''*renka'' 'renka' – ''*rinkā'' 'rinko', ''*geri̯a'' 'geria' – ''*gērē'' 'gėrė'). Manoma, kad būtasis laikas su pailgintuoju šaknies laipsniu gali būti kiek vėlesnės kilmės negu su silpnuoju. Būtajame laike silpnajam šaknies laipsniui visų pirma būdingas ''ā'' kamienas. Dalies veiksmažodžių esamojo ir būtojo laikų šaknies laipsnis nesiskiria (''*bēga'' 'bėga' – ''*bēgā'' 'bėgo').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=109}} Dėl būtojo laiko galūnių žr. esamojo laiko skyrelį, nes būtojo laiko galūnės sudarytos esamojo laiko galūnių pavyzdžiu (plg. esamojo laiko ''ā'' kamieno asmenavimą). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būtasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- !|*-ē- |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*bii̯āu |*rinkāu |*turēi̯āu |*laikēu |- !2. |*bii̯āi |*rinkāi |*turēi̯āi |*laikēi |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*bii̯āu̯ā |*rinkāu̯ā |*turēi̯āu̯ā |*laikēu̯ā |- !2. |*bii̯ātā |*rinkātā |*turēi̯ātā |*laikētā |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*bii̯āmē |*rinkāmē |*turēi̯āmē |*laikēmē |- !2. |*bii̯ātē |*rinkātē |*turēi̯ātē |*laikētē |- !3. |*bii̯ā |*rinkā |*turēi̯ā |*laikē |} ==== Būsimasis laikas ==== Baltų prokalbėje turėtas sigmatinis [[būsimasis laikas]] − su priesaga ''*-s(i)-'' po [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]]. Visiško sutarimo nėra, tačiau sigmatinis būsimasis laikas neretai laikomas paveldėtu iš vėlyvojo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikotarpio. Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, išlaikant tarp šaknies ir formanto ''*-tei'' (''*-tēi'', ''*-ti'') esančią priesagą, jeigu ji turima. Galūnės − kaip esamojo laiko. Visi veiksmažodžiai asmenuojami pagal ''i'' kamieną (išsamiau apie galūnes žr. skyrelyje „[[#Esamasis laikas|Esamasis laikas]]“). Trečiasis asmuo po priesagos ''*-s(i)-'' galūnės ar kamiengalio balsio neturi. Šaknies priebalsio ir priesagos ''*-s(i)-'' sandūrų pokyčiai: ''š, ž + s(i) = š(i)'' (''*nešsi̯ō'' > ''*neši̯ō'', ''*ṷežsi̯ō'' > ''*ṷeši̯ō''); ''t, d + s(i) = s(i)'' (''*metsi̯ō'' > ''*mesi̯ō'', ''*ṷedsi̯ō'' > ''*ṷesi̯ō''). Paliudytos ir [[Atematinis veiksmažodis|atematinės]] formos be teminio balsio ''i (i̯)'' tarp priesagos ''*-s-'' ir galūnės (pvz., {{lt|būsme, rinksme, turėsme, laikysme}}).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=117-121}} Toliau pateikiamas tematinis asmenavimas. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veiksmažodžių būsimasis laikas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būsi̯ō |*rinksi̯ō |*turēsi̯ō |*laikīsi̯ō |- !2. |*būsēi |*rinksēi |*turēsēi |*laikīsēi |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būsiu̯ā |*rinksiu̯ā |*turēsiu̯ā |*laikīsiu̯ā |- !2. |*būsitā |*rinksitā |*turēsitā |*laikīsitā |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būsimē |*rinksimē |*turēsimē |*laikīsimē |- !2. |*būsitē |*rinksitē |*turēsitē |*laikīsitē |- !3. |*būs |*rinks |*turēs |*laikīs |} ==== Perfektas ir pliuskvamperfektas ==== Sudėtiniai veikiamosios rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginės nuosakos]] laikai sudaromi su asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' 'būti' ir būtojo laiko veikiamuoju [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (žr. „[[#Būtojo laiko dalyviai|Būtojo laiko dalyviai“]]). Darybos modelis tas pats, kaip ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamosios rūšies]] tiesioginės nuosakos laikų (žr. „[[#Neveikiamoji rūšis|Neveikiamoji rūšis“]]), tik vartojami [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] dalyviai. [[Perfektas]], reiškiantis jau įvykusį veiksmą, kurio rezultatas tebetrunka iki šiol, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' esamuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*esmi turēi̯ents'' (arba ''*esmi turēi̯ēs'') 'esu turėjęs'. [[Pliuskvamperfektas]], reiškiantis senesnį už kitą įvykusį veiksmą, sudaromas su ''*būtei'' 'būti' būtuoju laiku ir būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, pvz., ''*bii̯āu turēi̯ents'' (arba ''*bii̯āu turēi̯ēs'') 'buvau turėjęs'. Sudėtiniai laikai su dalyviais nėra paveldėti iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], jų sistema ir vartosena buvo išplėtotos vėlyvu laikotarpiu. Panašūs sudėtiniai laikai žinomi ir [[Slavų kalbos|slavų]], [[Germanų kalbos|germanų]], [[Albanų kalba|albanų]] bei kai kurioms kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalboms]].{{sfn|Dini|2000|p=331}} ==== Dalyviai ==== Baltų prokalbėje turėti veikiamosios ir neveikiamosios rūšių [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Tradiciniu požiūriu, veikiamosios rūšies dalyviai buvę jau [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Dalyviai buvo kaitomi tais pačiais linksniais, kaip ir vardažodžiai. [[Šauksmininkas]] tikriausiai sutapo su [[Vardininkas|vardininku]]. Turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] − vyriškąją, moteriškąją ir bevardę, tris skaičius − [[Vienaskaita|vienaskaitą]], [[Dviskaita|dviskaitą]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitą]], ir tris laikus − esamąjį, būtąjį ir būsimąjį. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. ===== Esamojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Esamojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamieno pridedant priesagą ''*-nt-'', tad turėjo tris kamienus − ''o'', ''i'' ir ''ā''. [[Atematinis veiksmažodis|Atematiniai veiksmažodžiai]] turėjo iš indoeuropiečių prokalbės esamojo laiko dviskaitos ir daugiskaitos perimtą nykstamojo (nulinio) laipsnio šaknies balsį: ''*sants'' 'esąs', ''*i̯ents'' 'einąs'. Jie gaudavo ''o'' kamieną (linksniuoti kaip ''*renkants'' 'renkąs'). Vyriškosios ir bevardės giminės dalyviai linksniuoti kaip priebalsinio kamieno vardažodžiai (žr. daiktavardžius ''*u̯aišpats, *sēmen''), moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno kamieno vardažodžiai su ''*-ī'' galūne vienaskaitos vardininke (žr. ''*rankā'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=143-147}} Visų laikų veikiamosios rūšies bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas.<ref name="olander189"/><ref name="olander223"/> '''Esamojo laiko padalyviai''', turimi dabartinėse lietuvių ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose ({{lt|laikant}}, {{lv|darot}}), yra kilę iš esamojo laiko veikiamosios rūšies vyr. ar bev. g. vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] formų (''*laikāntei'', ''*darāntei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|p=153}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] esamojo laiko formos su priesaga ''-ot'' < baltų prok. ''*-ant-'' yra kilusios iš esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite"/> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkants 'renkąs', *turints 'turįs', *laikānts 'laikąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkants |*renkant |*renkantī |*turints |*turint |*turintī |*laikānts |*laikānt |*laikāntī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantes |*renkanti̯ās | colspan="2" |*turintes |*turinti̯ās | colspan="2" |*laikāntes |*laikānti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantei |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turintei |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikāntei |*laikānti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantin |*renkant |*renkanti̯ān |*turintin |*turint |*turinti̯ān |*laikāntin |*laikānt |*laikānti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmi |*renkanti̯ān | colspan="2" |*turintmi |*turinti̯ān | colspan="2" |*laikāntmi |*laikānti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkanti |*renkanti̯āi | colspan="2" |*turinti |*turinti̯āi | colspan="2" |*laikānti |*laikānti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkante |*renkantī |*renkanti̯āi |*turinte |*turintī |*turinti̯āi |*laikānte |*laikāntī |*laikānti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmā |*renkanti̯āmā | colspan="2" |*turintmā |*turinti̯āmā | colspan="2" |*laikāntmā |*laikānti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantaus |*renkanti̯āus | colspan="2" |*turintaus |*turinti̯āus | colspan="2" |*laikāntaus |*laikānti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkantes |*renkantā |*renkanti̯ās |*turintes |*turintā |*turinti̯ās |*laikāntes |*laikāntā |*laikānti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkantōn |*renkanti̯ōn | colspan="2" |*turintōn |*turinti̯ōn | colspan="2" |*laikāntōn |*laikānti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkantmas |*renkanti̯āmas | colspan="2" |*turintmas |*turinti̯āmas | colspan="2" |*laikāntmas |*laikānti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkantins |*renkantā |*renkanti̯āns |*turintins |*turintā |*turinti̯āns |*laikāntins |*laikāntā |*laikānti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkantmīs |*renkanti̯āmīs | colspan="2" |*turintmīs |*turinti̯āmīs | colspan="2" |*laikāntmīs |*laikānti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkantsu |*renkanti̯āsu | colspan="2" |*turintsu |*turinti̯āsu | colspan="2" |*laikāntsu |*laikānti̯āsu |} ;Neveikiamieji Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaromi prie esamojo laiko veiksmažodžių kamienų pridedant priesagas ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-mā-'' (mot. g.). [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta vienintelė ne visai patikima, daug diskusijų kelianti forma su priesaga ''-mana-'' žodyje ''poklausīmanas'' (mot. g. dgs. vard.) 'paklausomosios (išklausomosios)', tad galbūt galėję būti arealinių skirtumų.<ref>{{cite journal|title=On Old Prussian poklausīmanas: Some Thoughts on the Origin of the Proto-Balto-Slavic Participial Suffix *-ma-.|url=https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/00806765.2017.1399588|journal=Scando-Slavica|volume=63|issue=2|year=2017|pages=133-150|author=Nowak, P.|accessdate=2023-08-22}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=1775|title=poklausīmanas|website=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|author=[[Vytautas Mažiulis|Mažiulis, V.]]|accessdate=2023-08-22}}</ref> Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai bus susidarę vėliau, daugumoje kitų [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] priesagos ''*-mo-'', ''*-mā-'' paprastai pasitelkiamos būdvardžiams sudaryti. Atematinių veiksmažodžių neveikiamieji dalyviai gaudavo ''o'' kamieną. Linksnių galūnės − kaip ''o'' (vyr. ir bev. g.) ir ''ā'' (mot. g.) kamienų daiktavardžių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=156}} '''Pusdalyviai''', turimi lietuvių ir latvių kalbose ({{lt|eidamas}}, {{lv|iedams}} 't. p.'), siejami su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Jiems pradžią bus davę esamojo laiko veiksmažodžiai su priesaga ''*-do-'' > baltų ''*-da-'': ''*verda'' + ''*-mo-, *-mā-'' − ''*verdamas, -ma, -mā''. Vėliau priesaga ''*-do-'' buvo išplėsti ir kiti veiksmažodžiai, šių darinių reikšmė ėmė tolti nuo esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=160}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių *renkamas 'renkamas', *turimas 'turimas', *laikāmas 'laikomas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamas |*renkaman / *renkama |*renkamā |*turimas |*turiman / *turima |*turimā |*laikāmas |*laikāman / *laikāma |*laikāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*renkamas(a) / *renkamā |*renkamās | colspan="2" |*turimas(a) / *turimā |*turimās | colspan="2" |*laikāmas(a) / *laikāmā |*laikāmās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamōi |renkamāi | colspan="2" |*turimōi |*turimāi | colspan="2" |*laikāmōi |*laikāmāi |- ![[Galininkas|G.]] |*renkaman |*renkaman / *renkama |*renkamān |*turiman |*turiman /*turima |*turimān |*laikāman |*laikāman / *laikāma |*laikāmān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamō |*renkamān | colspan="2" |*turimō |*turimān | colspan="2" |*laikāmō |*laikāmān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamei |*renkamāi | colspan="2" |*turimei |*turimāi | colspan="2" |*laikāmei |*laikāmāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamō |*renkamai |*renkamāi |*turimō |*turimai |*turimāi |*laikāmō |*laikāmai |*laikāmāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamamā |*renkamāmā | colspan="2" |*turimamā |*turimāmā | colspan="2" |*laikāmamā |*laikāmāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkamōus |*renkamāus | colspan="2" |*turimōus |*turimāus | colspan="2" |*laikāmōus |*laikāmāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*renkamai |*renkamā |*renkamās |*turimai |*turimā |*turimās |*laikāmai |*laikāmā |*laikāmās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*renkamōn | colspan="3" |*turimōn | colspan="3" |*laikāmōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*renkamamas |*renkamāmas | colspan="2" |*turimamas |*turimāmas | colspan="2" |*laikāmamas |*laikāmāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*renkamōns |*renkamā |*renkamāns |*turimōns |*turimā |*turimāns |*laikāmōns |*laikāmā |*laikāmāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*renkamais |*renkamāmīs | colspan="2" |*turimais |*turimāmīs | colspan="2" |*laikāmais |*laikāmāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*renkameisu |*renkamāsu | colspan="2" |*turimeisu |*turimāsu | colspan="2" |*laikāmeisu |*laikāmāsu |} ===== Būtojo laiko dalyviai ===== [[Vaizdas:Švīkātā keramika, Dievukalns, Lielvarde.jpg|right|160px|thumb|I a. pr. m. e. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] puodas ([[Dievukalnas]] netoli [[Lielvardė]]s, [[Latvija]])]] ;Veikiamieji Būtojo laiko veikiamieji dalyviai buvo sudaromi iš būtojo laiko veiksmažodžių kamienų su priesaga ''*-us-'', atmetus kamiengalio balsius ''ā'', ''ē''. Atematiniai veiksmažodžiai sudaromi taip pat, kaip ir tematiniai (''*bii̯ents'', ''*bii̯uses''). Bendratyje turintys priesagą ''*-ī-'' veiksmažodžiai (''*laik'''ī'''tei'') po šaknies išplėsti priesaga ''*-i̯-'' (''*laik'''i̯'''us-''). Vardažodinės kilmės priesaga ''*-us-'' į dalyvių paradigmą buvo įtraukta tik kai kuriose [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šakose, siauriau negu esamojo laiko veikiamųjų dalyvių priesaga ''*-nt-''. Bevardės giminės [[Vienaskaita|vienaskaitos]] ir [[Daugiskaita|daugiskaitos]] [[vardininkas|vardininkas–]][[galininkas|galininkas–]][[šauksmininkas]] bei vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkai – šauksmininkai turi priesagą ''*-ent-''. Manoma, kad ji įsivesta iš esamojo laiko ''*-nt-'', kitų giminingų kalbų duomenys rodo vns. vardininke buvus pailgintojo balsių kaitos laipsnio priesagą ''*-u̯ōs'' (''*-us-'' – šios priesagos silpnasis kaitos laipsnis).{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=149-150}} Ir baltų prokalbei linkstama rekonstruoti senesniąją vns. vardininko priesagą ''*-ēs'' < ''*-u̯ēs'', kuri pradžioje turėjusi būti vartojama su ''ē'' kamieno veiksmažodžiais, o vėliau galėjo būti pasitelkta ir su veiksmažodžių ''ā'' kamienu.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} <u>Todėl visos būtojo laiko veikiamųjų dalyvių formos su priesaga ''*-ent-'' yra ginčytinos, galimi alternatyvūs rekonstrukcijos variantai,</u>{{sfn|Zinkevičius|1984|p=223}} pavyzdžiui: vns. vyr. g. [[Vardininkas|vard.]] – [[Šauksmininkas|šauksm.]]''*turēi̯ēs'', ''*laikēs''; vns. bev. g. vard.–[[Galininkas|gal.]]–šauksm. ''*turēi̯us'', ''*laiki̯us''; dgs. vyr. g. vard.–šauksm. ''*turēi̯uses'', ''*laiki̯uses''; dgs. bev. g. vard.–gal.–šauksm. ''*turēi̯usā'', ''*laiki̯usā''. Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne ''*-ī'' vienaskaitos vardininke. Bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko]]-[[Galininkas|galininko]]-[[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos darant prielaidą, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būtojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikius''), yra kilę iš būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laiki̯usei''). {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *turēi̯ents 'turėjęs', *laikents 'laikęs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |*-ā- ! colspan="3" |*-ē- |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯ents |*turēi̯ent |*turēi̯usī |*laikents |*laikent |*laiki̯usī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯uses |*turēi̯usi̯ās | colspan="2" |*laiki̯uses |*laiki̯usi̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usei |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usei |*laiki̯usi̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usin |*turēi̯ent |*turēi̯usi̯ān |*laiki̯usin |*laikent |*laiki̯usi̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmi |*turēi̯usi̯ān | colspan="2" |*laiki̯usmi |*laiki̯usi̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯usi |*turēi̯usi̯āi | colspan="2" |*laiki̯usi |*laiki̯usi̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯use |*turēi̯usī |*turēi̯usi̯āi |*laiki̯use |*laiki̯usī |*laiki̯usi̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmā |*turēi̯usi̯āmā | colspan="2" |*laiki̯usmā |*laiki̯usi̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] |colspan="2"|*turēi̯usaus |*turēi̯usi̯āus |colspan="2"|*laiki̯usaus |*laiki̯usi̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*turēi̯entes |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯ās |*laikentes |*laikentā |*laiki̯usi̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*turēi̯usōn |*turēi̯usi̯ōn | colspan="2" |*laiki̯usōn |*laiki̯usi̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*turēi̯usmas |*turēi̯usi̯āmas | colspan="2" |*laiki̯usmas |*laiki̯usi̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*turēi̯usins |*turēi̯entā |*turēi̯usi̯āns |*laiki̯usins |*laikentā |*laiki̯usi̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*turēi̯usmīs |*turēi̯usi̯āmīs | colspan="2" |*laiki̯usmīs |*laiki̯usi̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*turēi̯u(s)su |*turēi̯usi̯āsu | colspan="2" |*laiki̯u(s)su |*laiki̯usi̯āsu |} ;Neveikiamieji Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi ne prie būtojo laiko, bet prie bendraties kamieno pridėjus priesagą ''*-to-'' (vyr. ir bev. g.), ''*-tā-'' (mot. g.). Tai iš senų laikų paveldėta daryba, ši priesaga turima daugumoje [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=157}} Jei tarp šaknies ir bendraties formanto ''*-tei'' yra priesaga, ji išlaikoma. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būtojo laiko dalyviai linksniuoti kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. '''Reikiamybės dalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''turėtinas''), kilmės požiūriu siejami su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais. Reikiamybės dalyviuose yra susiliejusios priesagos ''-to-'' ir ''*-no-''. Kai kurie kalbininkai [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyvių]] priesagą vesdina tiesiai iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] ''*-tṇno-''.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių *būtas 'būtas', *turētas 'turėtas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Bendraties kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būtas |*būtan / *būta |*būtā |*turētas |*turētan/ *turēta |*turētā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būtas(a) / *būtā |*būtās | colspan="2" |*turētas(a) / *turētā |*turētās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtōi |*būtāi | colspan="2" |*turētōi |*turētāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būtan |*būtan / *būta |*būtān |*turētan |*turētan / *turēta |*turētān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtō |*būtān | colspan="2" |*turētō |*turētān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtei |*būtāi | colspan="2" |*turētei |*turētāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtō |*būtai |*būtāi |*turētō |*turētai |*turētāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtamā |*būtāmā | colspan="2" |*turētamā |*turētāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būtōus |*būtāus | colspan="2" |*turētōus |*turētāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būtai |*būtā |*būtās |*turētai |*turētā |*turētās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būtōn | colspan="3" |*turētōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būtamas |*būtāmas | colspan="2" |*turētamas |*turētāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būtōns |*būtā |*būtāns |*turētōns |*turētā |*turētāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būtais |*būtāmīs | colspan="2" |*turētais |*turētāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būteisu |*būtāsu | colspan="2" |*turēteisu |*turētāsu |} ===== Būsimojo laiko dalyviai ===== ;Veikiamieji Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-nt-'' iš būsimojo laiko veiksmažodžių (jų daryba grįsta bendraties kamienu). Tačiau dalyviams taikoma ne priesaga ''*-si-'', kaip veiksmažodžiams, o ''*-si̯o-''. Būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių paradigma bus susidariusi vėliau nei kitų laikų.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=223}} Vyr. ir bev. g. dalyviai linksniuoti kaip priebalsiniai daiktavardžiai, moteriškosios − kaip ''i̯ā'' kamieno daiktavardžiai su galūne *-''ī'' vienaskaitos vardininke.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=159}} Kaip ir esamajame bei būtajame laikuose, bevardės giminės dalyvių dviskaitos ir daugiskaitos [[Vardininkas|vardininko–]][[Galininkas|galininko–]][[Šauksmininkas|šauksmininko]] formos pateikiamos remiantis prielaida, kad jos atitiko priebalsinio linksniavimo daiktavardžių formas. '''Būsimojo laiko padalyviai''', vartojami lietuvių kalboje (''laikysiant''), yra kilę iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vyr. ir bev. g. vienaskaitos naudininko (''*laikīsi̯antei'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=151-152}}<br />[[Latvių kalba|Latvių]] kalbos [[Nuosaka#Netiesioginė nuosaka|netiesioginės nuosakos]] būsimojo laiko formos su priesaga ''-šot'' (''būšot'') < baltų prok. ''*-si̯ant-'' yra kilusios iš būsimojo laiko veikiamosios rūšies dalyvių vienaskaitos galininko.<ref name ="Rudzite">{{cite journal|author=Rudzīte, M.|authorlink=Marta Rudzīte|editor-last=Boiko|editor-first= Kersti|year=1994|title =Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme|journal=Lībieši: rakstu krājums|pages=296|publisher=Zinātne|location= Rīga|isbn=5-7966-0807-X|url=http://dspace.utlib.ee/dspace/handle/10062/16959}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯ants 'būsiąs', *turēsi̯ants 'turėsiąs' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ants |*būsi̯ant |*būsi̯antī |*turēsi̯ants |*turēsi̯ant |*turēsi̯antī |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antes |*būsi̯anti̯ās | colspan="2" |*turēsi̯antes |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antei |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯antei |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antin |*būsi̯ant |*būsi̯anti̯ān |*turēsi̯antin |*turēsi̯ant |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmi |*būsi̯anti̯ān | colspan="2" |*turēsi̯antmi |*turēsi̯anti̯ān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯anti |*būsi̯anti̯āi | colspan="2" |*turēsi̯anti |*turēsi̯anti̯āi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯ante |*būsi̯antī |*būsi̯anti̯āi |*turēsi̯ante |*turēsi̯antī |*turēsi̯anti̯āi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmā |*būsi̯anti̯āmā | colspan="2" |*turēsi̯antmā |*turēsi̯anti̯āmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antaus |*būsi̯anti̯āus | colspan="2" |*turēsi̯antaus |*turēsi̯anti̯āus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būi̯antes |*eisi̯antā |*būsi̯anti̯ās |*turēsi̯antes |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯ās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯antōn |*būsi̯anti̯ōn | colspan="2" |*turēsi̯antōn |*turēsi̯anti̯ōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯antmas |*būsi̯anti̯āmas | colspan="2" |*turēsi̯antmas |*turēsi̯anti̯āmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯antins |*būsi̯antā |*būsi̯anti̯āns |*turēsi̯antins |*turēsi̯antā |*turēsi̯anti̯āns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯antmīs |*būsi̯anti̯āmīs | colspan="2" |*turēsi̯antmīs |*turēsi̯anti̯āmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯antsu |*būsi̯anti̯āsu | colspan="2" |*turēsi̯antsu |*turēsi̯anti̯āsu |} ;Neveikiamieji Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš veiksmažodžio būsimojo laiko, t. y. bendraties kamieno su priesagomis ''*-mo-'' (vyr. ir bev. g.) ir ''*-mā-'' (mot. g.) − kaip ir atitinkami esamojo laiko dalyviai. Yra paliudytos dvi būsimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką žyminčios priesagos: ''*-s(i)-'' ir ''*-si̯o-'' − ''*būsimas'' ir ''*būsi̯amas''. Kadangi to paties laiko veikiamieji dalyviai sudaromi su priesaga ''*-si̯o-'', [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] mano esant senesnę pastarąją.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=158}} Formos su priesaga ''*-si̯o-'' pateikiamos ir lentelėje. Vyriškosios ir bevardės giminių neveikiamieji būsimojo dalyviai linksniuojami kaip ''o'', moteriškosios − kaip ''ā'' kamieno daiktavardžiai. {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvių *būsi̯amas 'būsimas', *turēsi̯amas 'turėsimas' linksniavimas ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="6" |Veiksmažodžio būsimojo laiko (< bendraties) kamienai |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="6" |[[Vienaskaita]] ![[Vardininkas|V.]]−[[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amas |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amā |*turēsi̯amas |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amā |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" |*būsi̯amas(a) / *būsi̯amā |*būsi̯amās | colspan="2" |*turēsi̯amas(a) / *turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amōi |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amōi |*turēsi̯amāi |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯aman |*būsi̯aman / *būsi̯ama |*būsi̯amān |*turēsi̯aman |*turēsi̯aman / *turēsi̯ama |*turēsi̯amān |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amō |*būsi̯amān | colspan="2" |*turēsi̯amō |*turēsi̯amān |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amei |*būsi̯amāi | colspan="2" |*turēsi̯amei |*turēsi̯amāi |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Galininkas|G.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amō |*būsi̯amai |*būsi̯amāi |*turēsi̯amō |*turēsi̯amai |*turēsi̯amāi |- ![[Naudininkas|N.]] – [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amamā |*būsi̯amāmā | colspan="2" |*turēsi̯amamā |*turēsi̯amāmā |- ![[Kilmininkas|K.]] – [[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯amōus |*būsi̯amāus | colspan="2" |*turēsi̯amōus |*turēsi̯amāus |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] ![[Vardininkas|V.]] – [[Šauksmininkas|Š.]] |*būsi̯amai |*būsi̯amā |*būsi̯amās |*turēsi̯amai |*turēsi̯amā |*turēsi̯amās |- ![[Kilmininkas|K.]] | colspan="3" |*būsi̯amōn | colspan="3" |*turēsi̯amōn |- ![[Naudininkas|N.]] | colspan="2" |*būsi̯amamas |*būsi̯amāmas | colspan="2" |*turēsi̯amamas |*turēsi̯amāmas |- ![[Galininkas|G.]] |*būsi̯amōns |*būsi̯amā |*būsi̯amāns |*turēsi̯amōns |*turēsi̯amā |*turēsi̯amāns |- ![[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |*būsi̯amais |*būsi̯amāmīs | colspan="2" |*turēsi̯amais |*turēsi̯amāmīs |- ![[Vietininkas|Vt.]] | colspan="2" |*būsi̯ameisu |*būsi̯amāsu | colspan="2" |*turēsi̯ameisu |*turēsi̯amāsu |} ==== Nuosakos ir rūšys ==== [[Vaizdas:Фібула падковападобная з выемкавай эмаллю чырвонага колеру.jpg|160px|thumb|right|I–III a. baltų [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|brūkšniuotosios keramikos kultūros]] pasaginė sąsaga ([[Malyškos (Vileikos rajonas)|Malyškos]], [[Vileikos rajonas]], [[Baltarusija]])]] Aukščiau nurodyti veiksmažodžio [[Gramatinis laikas|laikai]] priklauso [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios]] rūšies [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginei nuosakai]], kuri nurodo iš [[Veiksnys|veiksnio]] kylantį, tam tikru laiku vykstantį, vykusį ar vyksiantį veiksmą. Baltai buvo pasidarę naują [[Tariamoji nuosaka|tariamąją nuosaką]], pakeitusią indoeuropiečių prokalbės [[Konjunktyvas|konjunktyvą]], o senasis [[optatyvas]] buvo pasitelktas [[Liepiamoji nuosaka|liepiamajai nuosakai]] sudaryti – optatyvo formos imtos vartoti ne tik pageidavimui, bet ir liepimui reikšti. Tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. Buvo sudaryta nauja [[neveikiamoji rūšis]]. ===== Tariamoji nuosaka ===== [[Tariamoji nuosaka]] (kondicionalis), reiškianti norimą arba galimą veiksmą, rytiniame baltų areale buvo sudaroma iš [[Siekinys|siekinio]], kuris turi [[Bendratis|bendraties]] kamieną, pridėjus priesagą ''*-bi-'' ir asmens galūnę, pvz., ''*laikī-tun-bi-mē'' 'laikytume', kur ''*laikī-'' yra bendraties [[Kamienas (kalbotyra)|kamienas]], ''*-tun'' − siekinio formantas, ''*-bi-'' − tariamosios nuosakos priesaga, ir ''*-mē'' − asmens galūnė. Priesaga ''*-bi-'' yra kilusi iš veiksmažodžio ''*būtei'' 'būti' būtojo laiko (plg. {{lv|bija}} < ''*bii̯ā'' 'buvo') arba iš senovinių [[Perfektas|perfekto]] ar [[Optatyvas|optatyvo]]{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} (dar plg. [[Lietuvių raštų kalba|sen. liet.]] ir [[Lietuvių kalbos tarmės|liet. tarm.]] formą ''bit(i)'' 'buvo', kuri, kalbininkų manymu, gali būti kilusi iš senovinio [[Imperfektas|imperfekto]]).{{sfn|Zinkevičius|1981|p=110}} Šios tariamosios nuosakos formos rytų baltų epochai rekonstruojamos visų pirma lietuvių kalbos duomenimis, o kad panašių vedinių būta [[Latvių kalba|latvių kalboje]], rodo latvių senųjų raštų ir [[Latgalių kalba|latvių aukštaičių]] vns. 1. asmens ''dûtubu'' arba ''dūtumu'' 'duočiau' tipo formos.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} Tokie tariamosios nuosakos dariniai turbūt išriedėjo iš sudėtinių [[Modalumas (kalbotyra)|modalinių]] konstrukcijų,{{sfn|Dini|2000|p=103}} linkstama manyti, kad tą patį elementą ''*bi'' turįs lietuvių sąlygos [[jungtukas]] ''jeib'' < ''*jei-bi'' 'jei; nors ir; idant, kad', nes tariamoji nuosaka dažniausiai reiškia sąlygą, o iš pasakymų su siekiniu ''jis atėjo valgytų'' ir su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] ''*jis atėjo jei-bi valgęs'' (plg. {{pl|żeby jadł}}) samplaikos galėjęs atsirasti pasakymas ''*jis atėjo jei-bi valgytų'', kurio ''*bi'' turėjęs būti apylaisvis, jis, matyt, galėjęs eiti tiek prieš siekinį, tiek po jo (tikriausiai buvę galima sakyti ir ''*jei-bi valgytų'', ir ''*jei valgytų-bi'').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=122-123}} [[Guido Michelini|G. Michelini’io]] manymu, sudėtinės modalinės konstrukcijos su siekiniu ir elementu ''*bi'' ėmė sutapti su konjunktyvo [[Semantika|semantine]] funkcija vėlyvuoju bendrabaltiškuoju laikotarpiu.{{sfn|Dini|2000|p=103}} [[Prūsų kalba|Prūsų kalboje]] paliudyta tariamoji nuosaka su [[Dalelytė|dalelyte]] ''-lai'', pridėta prie bendraties kamieno: ''boulai'' (< ''*bū-lai'') 'būtų', ''niturrīlai'' (< ''*ne-turē-lai'') 'neturėtų'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=303}} Anot kai kurių kalbininkų ([[Ernst Fraenkel|E. Fraenkelio]], [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]]), dalelytė ''-lai'' atitinka lietuvių ir latvių kalbų ''lai'' 'tegul', ji kilusi iš [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''*laistei'' 'leisti'; [[Kazimieras Būga|K. Būga]] ir [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] nepritarė tokiai prūsų dalelytės ''-lai'' [[etimologija]]i.<ref>{{cite book|title=Prūsų kalbos istorinė gramatika|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/public/files/Maziulis_PKIG.pdf|author=Mažiulis, V.|year=2004|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|location=Vilnius|pages=85|isbn=9986-19-639-6}}</ref> Tariamosios nuosakos daryba su ''*bi'' apima platesnį arealą, ji žinoma dar ir slavams (''*nesli bimъ'' < ''*nesli bi-mъ'' atitinka ''*neštun-bi-mē'' 'neštume'), tik slavų [[Optatyvas|optatyvo]] kilmės pagalbinis veiksmažodis ''*bi-'' < ''*bī-'' jungiamas prie [[Dalyvis (gramatika)|dalyvio]]. Tariamosios nuosakos daryba su siekiniu ir priesaga ''*-bi-'' pateikiama lentelėje. Dėl priesagos ''*-bi-'' asmenuojama pagal ''i'' kamieną. Fiksuojama [[Supletyvizmas|supletyvi]] vienaskaitos 1. asmens forma su galūne ''*-ti̯ā́'', kurios kilmė neišaiškinta. Trečiajame asmenyje priesaga ''*-bi-'' turėjo labai seniai nukristi, baltų kalbose paliudytas tik grynas siekinys trečiajam asmeniui reikšti, todėl tariamosios nuosakos priesaga ''*-bi-'' su trečiuoju asmeniu pateikiama skliausteliuose kaip galima lytis.{{sfn|Zinkevičius|1981|p=125}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Tariamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="4" |*-i- (visi veiksmažodžiai) |- !*būtei 'būti' !*rinktei 'rinkti' !*turētei 'turėti' !*laikītei 'laikyti' |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*būti̯ā / *būtunbi̯ō |*rinkti̯ā / *rinktunbi̯ō |*turēti̯ā / *turētunbi̯ō |*laikīti̯ā / *laikītunbi̯ō |- !2. |*būtunbēi |*rinktunbēi |*turētunbēi |*laikītunbēi |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*būtunbiu̯ā |*rinktunbiu̯ā |*turētunbiu̯ā |*laikītunbiu̯ā |- !2. |*būtunbitā |*rinktunbitā |*turētunbitā |*laikītunbitā |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*būtunbimē |*rinktunbimē |*turētunbimē |*laikītunbimē |- !2. |*būtunbitē |*rinktunbitē |*turētunbitē |*laikītunbitē |- !3. |*būtun(bi) |*rinktun(bi) |*turētun(bi) |*laikītun(bi) |} Kaip ir slavų kalbose, į šias formas būtų galima žvelgti kaip į sudėtines, sudarytas iš siekinio ir pagalbinio veiksmažodžio ''*bi-'', turinčio ''i'' kamieno galūnes: ''*būti̯ā / *būtun bi̯ō'' 'būčiau' (nesupletyvi tikėtina forma su ''i'' kamieno vns. 1. asmens galūne ''*-i̯ō''), ''*būtun bēi'' 'būtumei', ''*būtun biu̯ā'' 'mudu būtumėme', ''*būtun bitā'' 'judu būtumėte', ''*būtun bimē'' 'mes būtumėme', ''*būtun bitē'' 'jūs būtumėte', ''*būtun bi'' 'būtų'. ===== Liepiamoji nuosaka ===== [[Liepiamoji nuosaka]] buvo sudaryta iš senojo indoeuropiečių prokalbės [[Optatyvas|optatyvo]] priesagų, jungiamų prie [[Esamasis laikas|esamojo laiko]] kamienų. Atematiniai veiksmažodžiai galbūt turėjo ''o'' kamieno formas: ''*esais'' 'būk', ''*esaiu̯ā'' 'mudu būkime', ''*esaimē'' 'mes būkime'. Tačiau tikėtina, kad atematiniai veiksmažodžiai galėjo būti sudaromi ir su priesaga ''*-i-'', kilusia iš [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] atematinių veiksmažodžių ''*-ī'', kuri iš daugiskaitos ir dviskaitos buvo pasitelkta ir vienaskaitai − ''*esis'' 'būk'.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} Atematinių veiksmažodžių daugiskaitos ir dviskaitos priesaga ''*-ī'' buvo taikoma ir ''i'' bei ''ā'' kamienų veiksmažodžiams: ''*turi + ī + s'' > ''*turīs'' 'turėk', ''*laikā + ī + s'' > ''*laikāis'' 'laikyk'.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Vienaskaitos antrasis asmuo su galūnės priebalsiu ''-s'' paliudytas [[Prūsų kalba|prūsų kalboje]] (''wedais'' arba ''wedeys'', ''weddeis'' 'vesk').{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}}<ref>{{cite web|title=westwey|url=http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=2596|author= Mažiulis, V.|publisher=Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė|accessdate=2022-01-06}}</ref> Kaip ir [[Indoeuropiečių prokalbė#Optatyvas|indoeuropiečių prokalbės optatyvo]] formose, kamienai ''o'' ir ''ā'', susiliejus kamiengalio balsiui su priesaga, sudarydavo [[dvibalsis|dvibalsius]]. Ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu [[Nuosaka#Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] buvo reiškiama grynu kamienu. Baltų prokalbėje galėjo būti išlaikyta reliktinių šakninių veiksmažodžio formų, pvz., ''*dō'' 'duok', ''*dē'' 'dėk', ''*ei'' 'eik', vartotų liepimo reikšme visiems asmenims.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Liepiamoji nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Atematiniai veiksmažodžiai ! colspan="3" |*-o- ! colspan="3" |*-i- ! colspan="3" |*-ā- |- !*būtei 'būti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*rinktei 'rinkti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*turētei 'turėti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė !*laikītei 'laikyti' !Baltų prok. galūnė ![[Indoeuropiečių prokalbė|Ide.]] galūnė |- ! rowspan="2" |[[Vienaskaita]] !2. |*esis |*-is |*-īs'''¹''' |*renkais |*-ãis'''²''' |*-ois |*turīs |*-ī͂s'''²''' |*-īs'''¹''' |*laikāis |*-ā͂is'''²''' |*-V̅-īs'''¹''' |- !3. |*esi |*-i-ø |*-īt'''¹''' |*renkai |*-ãi-ø'''²''' |*-oit |*turī |*-ī͂-ø'''²''' |*-īt'''¹''' |*laikāi |*-ā͂i-ø'''²''' |*-V̅-īt'''¹''' |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esiu̯ā |*-iu̯ā́ |*-īu̯e |*renkaiu̯ā |*-aiu̯ā́ |*-oiu̯e |*turīu̯ā |*-īu̯ā́ |*-īu̯e |*laikāiu̯ā |*-āiu̯ā́ |*-V̅-īu̯e |- !2. |*esitā |*-itā́ |*-ītom |*renkaitā |*-aitā́ |*-oitom |*turītā |*-ītā́ |*-ītom |*laikāitā |*-āitā́ |*-V̅-ītom |- !3. |*esi |*-i-ø |*-ītām |*renkai |*-ãi-ø |*-oitām |*turī |*-ī͂-ø |*-ītām |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-ītām |- ! rowspan="3" |[[Daugiskaita]] !1. |*esimē |*-imḗ |*-īme |*renkaimē |*-aimḗ |*-oime |*turīmē |*-īmḗ |*-īme |*laikāimē |*-āimḗ |*-V̅-īme |- !2. |*esitē |*-itḗ |*-īte |*renkaitē |*-aitḗ |*-oite |*turītē |*-ītḗ |*-īte |*laikāitē |*-āitḗ |*-V̅-īte |- !3. |*esi |*-i-ø |*-i̯ent |*renkai |*-ãi-ø |*-oiṇt |*turī |*-ī͂-ø |*-i̯ent |*laikāi |*-ā͂i-ø |*-V̅-īṇt |} ''Pastabos'': * '''¹''' Vienaskaitos 2. ir 3. asmenų priesaga ''*-i-'' / *''-ī-'' perimta iš ide. atematinių veiksmažodžių optatyvo dviskaitos ir daugiskaitos (ide. atematinių veiksmažodžių vienaskaioje turėta optatyvo priesaga *''-i̯ē-''). Baltų dviskaitos ir daugiskaitos 3. asmens formos perimtos iš vienaskaitos. * '''²''' Kad šiose padėtyse būta cirkumflekso, rodo [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių liepiamosios nuosakos be ''-k-'' vns. 2. a. [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinė forma]] ''nešiẽs'' 'neškis' greta tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''nešíesi''. ''o'' kamieno [[Jusyvas|permisyvas]] (< baltų liepiamosios nuosakos 3. asmuo) ''**tenešíe'' 'tegu neša' akūto atveju dėl [[Leskyno dėsnis|Leskieno dėsnio]] būtų sutrumpėjęs, priesaga ''*-íe'' būtų virtusi ''**-i'' – ''**teneši'' (rytų baltų ''ie'' kilęs iš ''*ei'' arba ''*ai'', plg. {{prg|wedeys, wedais}}). Rytų aukštaičių vilniškių kirčiavimas vns. 2. a. ''tylỹ'' 'tylėk', permisyvas ''tetylỹ'' 'tegu tyli' liudija ir ''i'' kamiene buvus cirkumfleksą, atsiradusį iš balsių santraukos ''*i‿*ī'' > ''*-ī͂''.{{sfn|Zinkevičius|1981|pp=131-133}} Jei baltų prokalbėje čia būtų tartas akūtas, dėl Leskyno dėsnio turėtume ''*-ī́'' > ''**-i''. ''ā'' kamieno veiksmažodžių cirkumfleksą remia šios tarmės kirčiavimas ''dãrai'' 'daryk', permisyvas ''tedãrai'' 'tegu daro', nes, jei čia būtų buvęs akūtas, galiotų [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis|Saussure’o-Fortunatovo dėsnis]] ir dabar čia būtų kirčiuojama gale (plg. tiesioginės nuosakos vns. 2. a. ''daraĩ'' < ''*darā́i'', bet 3. a. ''dãro'' < ''*darā͂''). ===== Neveikiamoji rūšis ===== [[Sangrąžinis veiksmažodis|Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] pakeitė indoeuropiečių prokalbės [[Vidurinė rūšis|vidurinę rūšį]]. Sangrąžiniai veiksmažodžiai, reiškiantys sau pačiam taikomą arba savaiminį veiksmą, buvo sudaromi su sangrąžinio įvardžio [[naudininkas|naudininku]] ''*sei'' ar [[galininkas|galininku]] ''*se''. Ilgainiui buvo apibendrintas naudininkas: ''*darāu sei'' 'darausi', ''*suka sei'' 'sukasi'. [[Sangrąžinis įvardis|Sangrąžinio įvardžio]] naudininkas ''*sei'' ir galininkas ''*se'' buvo gana paslankūs: galėjo eiti tiek prieš veiksmažodį, tiek po jo arba įsiterpti tarp veiksmažodžio ir priešdėlio.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}}{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=223-225}}{{sfn|Dini|2000|p=100}} Kadangi pradžioje vartotas sangrąžinio įvardžio ir galininkas, ir naudininkas, dabartinėse baltų kalbose sangrąža išreiškia abu linksnius: {{lt|praustis}} 'prausti save' ir {{lt|pirktis}} 'pirkti sau', {{lv|skūties}} 'skustis', t. y. 'skusti save' ir {{lv|apjautāties}} 'pasiklausti, pasiteirauti', t. y. 'paklausti sau'.<ref>{{cite web|title=Sangrąža|url=https://www.smetona.lt/sangraza/|author=[[Antanas Smetona (1960)|Smetona, A.]]|website=smetona.lt|accessdate=2026-08-23|quote=Manoma, kad jis kilęs iš sangrąžinio įvardžio galininko ir naudininko, todėl ir turi dvi pagrindines savybės reikšmes: 1) praustis ‘prausti save’ ir 2) pirktis ‘pirkti sau’.}}</ref> [[Neveikiamoji rūšis]] (pasyvas) sudaroma sudėtinėmis (analitinėmis) konstrukcijomis, asmenuojant veiksmažodį ''*būtei'' 'būti' su neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] neveikiamoji rūšis sudaroma ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, [[Latvių kalba|latvių kalboje]] – tik su būtojo laiko.<ref>{{cite book|editor=[[Vytautas Ambrazas| Ambrazas, V.]]|edition=IV|title=Dabartinės lietuvių kalbos gramatika|location=Vilnius|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|year=2005|isbn=5-420-01566-8|pages=318}}</ref><ref>{{cite web|title=Ciešamā kārta|url=https://letonika.lv/groups/default.aspx?title=passive.htm|publisher=letonika.lv|accessdate=2022-11-23}}</ref> Pasak dalyvių raidą tyrusio lietuvių kalbininko [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]], į veiksmažodžio formų sistemą būtojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-to-'') buvo įtraukti seniau, esamojo laiko neveikiamieji dalyviai (su priesaga ''*-mo-'') – tik baltams reikšmingiau suskilus,{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} todėl toliau pateikiami neveikiamosios rūšies pavyzdžiai tik su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Neveikiamąja rūšimi reikštas į veikėją nukreiptas veiksmas, kylantis iš kito veikėjo veiksmo. Tad šalia [[Veikiamoji rūšis|veikiamosios rūšies]] ''*mēn mīli'' 'mane myli', ''*tēn mīli'' 'tave myli' ir t. t. buvo sudarytos naujoviškos neveikiamosios rūšies formos ''*esmi mīlētas'' 'esu mylimas / mylėtas', ''*esēi mīlētas'' 'esi mylimas / mylėtas'. [[Asmuo (gramatika)|Asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginėje nuosakoje]] ir laiką rodo veiksmažodis ''*būtei'', o dalyvis žymi ne tik skaičių, bet ir veiksnio natūraliąją ar gramatinę [[Gramatinė giminė|giminę]]. Tokia neveikiamosios rūšies daryba nėra paveldėta iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], šie dariniai vėlyvi ir baltų kalbų atžvilgiu, todėl bet kokias sudėtines formas priskirti baltų prokalbės laikams galima tik su išlygomis − tai labiau aktuali tolimesnės raidos iliustracija.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Dalyviai į rūšių ir laikų sistemą buvo įtraukti dėl savo pusiau [[Pažyminys|pažyminio]], pusiau atstojančios [[Tarinys|tarinį]] (pusiau predikatinės) reikšmės, mat tokia vartosena laikoma pirmine ir seniausia, plg. [[Lietuvių kalba|liet]]. ''tėvas grįžęs atsigulė; matau obelį nuskintą''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} {| class="wikitable" style="text-align: center;" |+Neveikiamosios rūšies tiesioginė nuosaka ! colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="3" |Esamasis laikas ! colspan="3" |Būtasis laikas ! colspan="3" |Būsimasis laikas |- !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. !Vyr. g. !Bev. g. !Mot. g. |- ! rowspan="3" |[[Vienaskaita]] !1. |*esmi mīlētas |*esmi mīlēta(n) |*esmi mīlētā |*bii̯āu mīlētas |*bii̯āu mīlēta(n) |*bii̯āu mīlētā |*būsi̯ō mīlētas |*būsi̯ō mīlēta(n) |*būsi̯ō mīlētā |- !2. |*esēi mīlētas |*esēi mīlēta(n) |*esēi mīlētā |*bii̯āi mīlētas |*bii̯āi mīlēta(n) |*bii̯āi mīlētā |*būsēi mīlētas |*būsēi mīlēta(n) |*būsēi mīlētā |- !3. |*esti mīlētas |*esti mīlēta(n) |*esti mīlētā |*bii̯ā mīlētas |*bii̯ā mīlēta(n) |*bii̯ā mīlētā |*būs mīlētas |*būs mīlēta(n) |*būs mīlētā |- ! rowspan="3" |[[Dviskaita]] !1. |*esu̯ā mīlētō |*esu̯ā mīlētai |*esu̯ā mīlētāi |*bii̯āu̯ā mīlētō |*bii̯āu̯ā mīlētai |*bii̯āu̯ā mīlētāi |*būsiu̯ā mīlētō |*būsiu̯ā mīlētai |*būsiu̯ā mīlētāi |- !2. |*estā mīlētō |*estā mīlētai |*estā mīlētāi |*bii̯ātā mīlētō |*bii̯ātā mīlētai |*bii̯ātā mīlētāi |*būsitā mīlētō |*būsitā mīlētai |*būsitā mīlētāi |- !3. |*esti mīlētō |*esti mīlētai |*esti mīlētāi |*bii̯ā mīlētō |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētāi |*būs mīlētō |*būs mīlētai |*būs mīlētāi |- ! rowspan="6" |[[Daugiskaita]] !1. |*esmē mīlētai |*esmē mīlētā |*esmē mīlētās |*bii̯āmē mīlētai |*bii̯āmē mīlētā |*bii̯āmē mīlētās |*būsimē mīlētai |*būsimē mīlētā |*būsimē mīlētās |- !2. |*estē mīlētai |*estē mīlētā |*estē mīlētās |*bii̯ātē mīlētai |*bii̯ātē mīlētā |*bii̯ātē mīlētās |*būsitē mīlētai |*būsitē mīlētā |*būsitē mīlētās |- !3. |*esti mīlētai |*esti mīlētā |*esti mīlētās |*bii̯ā mīlētai |*bii̯ā mīlētā |*bii̯ā mīlētās |*būs mīlētai |*būs mīlētā |*būs mīlētās |} Kitos rekonstruotos neveikiamosios rūšies formos toliau aptariamos darant prielaidą, kad jos buvo analogiškos turimoms dabartinėse baltų kalbose.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=217}} Neveikiamosios rūšies [[Tariamoji nuosaka|tariamoji nuosaka]] sudaroma su tariamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*būti̯ā mīlētas'' 'būčiau mylimas / mylėtas'). Neveikiamosios rūšies [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji nuosaka]] sudaroma su liepiamojoje nuosakoje asmenuojamu veiksmažodžiu ''*būtei'' ir būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu (''*esis mīlētas'' 'būk mylimas / mylėtas'). Šiose nuosakose dalyvis derinamas gimine ir skaičiumi taip pat, kaip ir neveikiamosios rūšies tiesioginėje nuosakoje. Kaip ir veikiamosios, neveikiamosios rūšies tariamajai ir liepiamajai nuosakoms laiko kategorija nebūdinga. === Prieveiksmiai === Prieveiksmių [[prabaltai]] turėjo daugiau negu jų buvo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbėje]]. Iš [[Būdvardis|būdvardžių]] sudaromi [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] su galūne ''*-ai'' arba ''*-āi'', pvz., ''*labai'' / ''*labāi'' 'gerai'. Ši galūnė kildinama iš vienaskaitos [[Naudininkas|naudininko]] arba [[Vietininkas|vietininko]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=225}} Kiti baltų prokalbės prieveiksmiai: * ''*kadān'' 'kada', ''*tadān'' 'tada' (''*-ān'' – ''ā'' kamieno vienaskaitos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnė) * ''*kai'' 'kai', ''*tai'' 'tai' * ''*ten'' 'ten' * ''*i̯au'' 'jau' * ''*dabar'' 'dar; dabar' Rytiniame baltų areale paliudyti prieveiksmiai *''nū'', ''*nūnai'' 'dabar, nūnai', ''*kur'' 'kur', vakariniame − ''*tendau'' 'iš ten', ''*kendau'' 'iš čia'. === Priesagos === Be daugybės iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] paveldėtų [[Priesaga|priesagų]], kai kurios baltų kalbose itin [[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyvios]] ir gali būti nukeltos į baltų prokalbės laikus:{{sfn|Dini|2000|p=119}} * ''*-si̯anā , *-senā, *-snā'' − veiksmo pavadinimams (plg. {{lt|eisena}} < ''*eisenā'', {{lv|iešana}} < ''*eisi̯anā''; {{prg|madlisna}} 'malda' < ''*maldīsnā)''; * ''*-ūn-'' − vardažodžių priesaga (plg. {{lt|perkūnas}}, {{lv|perkūns}}, {{prg|percunis}} 't. p.'); * ''*-el-'', ''*-ul-'', ''*-ut-'', ''*-ait-'', ''*-už-'' − [[Deminutyvas|deminutyvams]] (plg. {{lt|tėvelis}}, ''tėvulis'', {{lv|alutis}} 'alutis', {{lt|mergaitė}}, {{lv|dzeguze}} 'gegužė, gegutė', {{prg|merguẞ}} < ''*merguzē'' 'mergužė'); * ''*-ing-'' − [[Būdvardis|būdvardžių]] priesaga (plg. {{lt|laimingas}}, {{lv|spēcīgs}} 'galingas', {{prg|labbings}} 'geras'). === Priešdėliai, prielinksniai ir polinksniai === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] yra kilę iš senų senovėje [[Kaityba (kalbotyra)|kaitytų]] žodžių. Baltų prokalbėje prielinksniai jau buvo atsiskyrę nuo [[Prieveiksmis|prieveiksmių]] ir buvo vartojami ir kaip [[Priešdėlis|priešdėliai]].{{sfn|Zinkevičius|1981|p=185}} Baltų prokalbei rekonstruojama: * ''*api'' 'apie' * ''*be'' 'be' * ''*en'' / ''*in'' 'į' * ''*iž'' 'iš' * ''*nō'' 'nuo; ant' (ir kt.) * ''*pā'' 'po' * ''*per'' / ''*par'' 'per' * ''*prā'' 'pro' * ''*prei'' 'prie' * ''*san'' 'su' Rytiniame [[Baltai|baltų]] areale paliudyta buvus prielinksnių ''*anta'' 'ant', ''*ati'' / ''*ata'' 'at(i)-', ''*nā'' (''*nō'' variantas'')'' 'į; ant; link', ''*pas'' 'pas', ''*ažō'' 'už', ''*už'' 'ant'. Vakarinių baltų vartotas prielinksnis ''*au'' 'iš'.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=226}} Rytų baltų [[vietininkas|vietininkai]] su prijungtais [[Polinksnis|polinksniais]] ''*šakān-nā'' 'šakon', ''*šakās-p(r)ei'' 'šakos link', ''*šakāi-p(r)ei'' 'prie šakos', ''*šakāi-en'' 'šakoje' ir prūsų kalbos [[Iliatyvas|iliatyvinė]] forma ''andangonsv^{<small>e</small>}n'' 'danguose (danguosna)'{{sfn|Zinkevičius|1980|p=256}} leidžia atkurti senąją baltų prokalbės būklę, kai bemaž visi prabaltų prielinksniai, keisdami linksnio reikšmę, galėjo eiti po linksniuojamojo žodžio – buvo vartojami kaip [[Polinksnis|polinksniai]]. Tai patvirtina išsamūs baltų kalbų [[sintaksė]]s tyrimai, tokia vartosena labai senoviška.<ref>{{cite journal|last=[[Vytautas Ambrazas|Ambrazas, V.]]|year=1982|title=Žodžių tvarka ir baltų kalbų sakinio tipo rekonstrukcija|journal=Baltistica|volume=XXVIII|issue=2|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/viewFile/1551/1465|accessdate=2021-09-22|page=108}}</ref> == Sintaksė == Tyrimai rodo, kad baltų prokalbėje turėjusi būti išlaikyta senoji [[indoeuropiečių prokalbė]]s žodžių tvarka SOV ([[veiksnys]] − [[papildinys]] − [[tarinys]]; kaip [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] 'sūnus rugius pjauna').<ref>{{cite encyclopedia|title=Proto-Indo-European verb-finality: Reconstruction, typology, validation|first=Hans Henrich|last=Hock|encyclopedia=Proto-Indo-European Syntax and its Development|editor1-first=Leonid|editor1-last=Kulikov|editor2-first=Nikolaos|editor2-last=Lavidas|publisher=John Benjamins|year=2015}}</ref> Tokią [[Žodžių tvarka|žodžių tvarką]] išsaugojo ir [[Homeras|Homero]] laikų [[Senovės graikų kalba|graikų]] bei senoji [[Lotynų kalba|lotynų]] kalbos.{{sfn|Dini|2000|pp=109-110}} Prielinksnių ir kitokių tarnybinių žodžių vartota žymiai mažiau nei šiuolaikinėse [[Baltų kalbos|baltų kalbose]], kur vis dažniau įsigali [[Prielinksnis|prielinksninės]] ar [[Polinksnis|polinksninės]] konstrukcijos: {{lt|mirti badu}} − ''mirti iš bado'', ''kardais kariauti'' − ''su kardais kariauti'', {{lv|krist zemē}} 'nukristi (žemėn)' − ''nokrist'' 'nukristi', ''staigāt pa mežu'' 'vaikščioti po mišką' – ''staigāt mežā'' 'vaikščioti miške'. Galiojo [[Vakernagelio dėsnis]], [[pažyminys]] eidavo prieš pažymimąjį žodį. Su [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] įtaka siejami rytiniame baltų kalbų areale pasidaryti [[Postpozicija|postpoziciniai]] vietininkai su priaugusiais polinksniais: [[inesyvas]] ''*šakāi + en > *šakāi̯en'' 'šakoje', [[iliatyvas]] ''*šakān + nā > *šakānā'' 'į šaką, šakon', [[adesyvas]] ''*šakāi + prei > *šakāip(r)ei'' 'prie šakos (būti)', [[aliatyvas]] ''*šakās + prei > *šakāsp(r)ei'' 'prie šakos (artintis)'. Finų įtaka aiškinamas ir platus nederinamojo pažyminio ([[Kilmininkas|kilmininko]]) vartojimas, kur kitos [[indoeuropiečių kalbos]] paprastai taiko būdvardinį derinamąjį pažyminį, pvz., ''lietuvių kalba'', bet [[Vokiečių kalba|vokiškai]] – ''die litauische Sprache'' 'lietuviška kalba'. Buvo labai išplėtota vartosena [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]], kurie iš pat pradžių buvo tik tam tikri veiksmažodiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]]. [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazo]] tyrimai rodo, kad anksčiausiai į laikų [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] turėjo būti įtraukti veikiamieji dalyviai (su priesagomis ''*-nt-'' ir ''*-us-''), vėliau − neveikiamieji dalyviai su priesaga ''*-to-'', o visų vėliausiai − su priesaga ''*-mo-''.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}} Dėl šių pokyčių [[tarinys]] imtas reikšti ne tik [[Veiksmažodis|veiksmažodžiu]], bet ir naujomis neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis − [[dalyvis (gramatika)|dalyviais]]. Be to, ilgainiui išsirutuliojo vadinamoji [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė (atpasakojamoji) nuosaka]], kai veiksmažodis keičiamas dalyviu, norint perpasakoti iš kitų girdėtus įvykius arba nesant įsitikinusiam, jog veiksmas tikras, pvz., {{lt|ten gyveno žmogus}} − ''sako, ten žmogus gyvenęs''; ''tau reikės pasistengti'' − ''sako, tau reikėsią pasistengti''. Tikėtina, kad tokią įvairiapusę dalyvių vartoseną lėmė ne tik [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] vidinė raida, bet tam bus davusios postūmį ir [[Baltijos finų kalbos]], nuo seno turėjusios panašias konstrukcijas.{{sfn|Zinkevičius|1984|p=228}}{{sfn|Dini|2000|pp=330-332}} Tačiau absoliutusis [[naudininkas]] su [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] (kaip {{lt|saulei tekančiai}} 'saulei tekant') nukeltinas į ankstyvuosius baltų arba net [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] laikus − kaip ir vardininkas su [[Bendratis|bendratimi]], pvz., {{lt|peilis duonai riekti}}. Neretai šios konstrukcijos laikomos baltų [[Archaizmas|archaizmais]].{{sfn|Dini|2000|pp=112-112}} == Žodynas == [[Vaizdas:Necklace, animal teeth, Corded Ware culture, City of Prague Museum, 200338.jpg|thumb|280px|right|Unikalūs [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos kultūros]] (IV–II tūkst. pr. m. e.)<ref>{{cite web|title=Virvelinės keramikos kultūra|url=https://www.vle.lt/straipsnis/virvelines-keramikos-kultura/|editor=Tutlys, S.|orig-date=2018-07-11 |date=2021-12-06|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-02-23}}</ref> karoliai, suverti iš gyvulių dantų ir kriauklelių ([[Praha]], [[Čekija]])]] Baltų prokalbės [[Leksika|žodynas]] rekonstruojamas pagal [[Kognatai|atitikmenis]], randamus visose trijose paliudytose [[Baltų kalbos|baltų kalbose]] ([[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]]) arba jungiančius dalį šių kalbų. Prie rekonstrukcijos prisideda išnykusių baltų kalbų [[Substratas (kalbotyra)|substrato]] tyrimai. Didžiąją baltų prokalbės žodyno dalį turėjo sudaryti indoeuropiečių prokalbės veldiniai, tačiau aptinkama nemažai reikšmės pokyčių ir tik baltams būdingų [[Leksema|leksemų]]. Rekonstruoti baltų prokalbės žodyną sudėtinga, nes baltų kalbos palyginti anksti ėmė atsiskirti viena nuo kitos, tik lietuvių ir latvių kalbos tebevartojamos iki šiol, prūsų kalba paliudyta skurdokai. Atkuriamų žodžių kiekis priklauso nuo atrankos kriterijų ir metodų, todėl atskirų kalbininkų atkurto baltų prokalbės žodyno apimtis skiriasi. [[Norvegai|Norvegų]] kalbininkas [[Christian Schweigaard Stang|Ch. Stangas]] priskaičiuoja apie 70 žodžių sąrašą.<ref>{{cite book|last=Stang|first=Ch.|title=Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/vergleichendegra00stan|publisher=Universitetsforlaget|location=Oslo|year=1966|pages=[https://archive.org/details/vergleichendegra00stan/page/n12 6]-9}}</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] baltų prokalbės laikams taip pat priskiria apie 70 leksinių vienetų, [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]] su tam tikromis išlygomis išplečia sąrašą net iki 320 žodžių, [[Wojciech Smoczyński|W. Smoczyńskis]] jų pateikia 150, kuriuos aiškiai skirsto į indoeuropiečių prokalbės paveldą, turinčius atitikmenų [[Slavų kalbos|slavų kalbose]] žodžius ir tik baltams būdingą [[Leksika|leksiką]].{{sfn|Zinkevičius|1984|p=229}}<ref>{{cite book|last=Sabaliauskas|first=A.|title=Lietuvių kalbos leksika|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1990|pages=142-193|isbn=9785420003350}}</ref><ref>{{cite journal|last=Smoczyṅski, W.|authorlink=Wojciech Smoczyński|year=1981|title=Indoeuropejskie podstawy słownictwa bałtyckiego|journal=Acta Baltico-Slavica|location=Białystok|volume=14|pages=211-240}}</ref> 2015 m. buvo išleistas „Etimologinis paveldėtosios baltų kalbų leksikos žodynas“ („Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon“), kurį parengė [[Rick Derksen|R. Derksenas]].<ref>{{cite book|last=Derksen|first=R.|authorlink=Rick Derksen|title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon|url=https://archive.org/details/derksen-etymological-dictionary-of-the-baltic-inherited-lexicon-2015/mode/2up|pages=xii + 684|isbn=978-9004278981|year=2015|location=Leiden-Boston|publisher=[[Brill Publishers|Brill]]}}</ref> Jame pateikta daugiau kaip 5400 baltų kalbų leksinių vienetų, tačiau tik maža šios leksikos dalis laikytina [[Prabaltai|prabaltiška]], atsižvelgiant į tai, kad į šį skaičių įeina daug to paties žodžio fonetinių variantų ir vėlyvų vedinių, be to, žodyne baltiški žodžiai pasitelkiami [[Akcentologija|akcentologijai]], [[Fonetika|fonetikai]] bei [[fonologija]]i iliustruoti. R. Derkseno žodyno vertė nukenčia ir todėl, kad jame nepelnytai mažas dėmesys skiriamas [[latvių kalba|latvių kalbos]] leksikai ir baltų [[Tarmė|tarmių]] duomenims.<ref>{{cite journal| title=Rick Derksen, „Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon“|author=[[Miguel Villanueva Svensson|Villanueva Svensson, M.]]|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39216/36773|year=2015|journal=[[Baltistica]]|year=2015|volume=50|issue=1|pages=153-178|language=en|accessdate=2026-08-20}}</ref> Nepaisant didelių sunkumų, pastaraisiais dešimtmečiais koordinuojami tarptautiniai kalbotyros projektai, kuriais siekiama maksimaliai rekonstruoti baltų prokalbės žodyną.{{sfn|Dini|2000|p=118}} Seniausiajam, [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] sluoksniui priklauso ''*akis'' '[[akis]]', ''*akmō'' 'akmuo', ''*nebas'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*nebeses'') 'debesis', ''*deinā'' '[[diena]]', ''*deiu̯as'' '[[dievas]]', ''*mātē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*māteres'') 'motina', ''*nakt(i)s'' 'naktis', ''*naui̯as'' 'naujas', ''*duktē'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''*dukteres'') 'duktė', ''*brātē'' (kilm. ''*brāteres'') 'brolis', ''*senas'' 'senas', ''*sesō'' 'sesuo', ''*sūnus'' 'sūnus', ''*šu̯ō'' 'šuo', ''*u̯ilkas'' 'vilkas', ''*u̯īras'' 'vyras', ''*žeimā'' 'žiema', ''*žemē'' 'žemė', ''*žmō'' '[[žmogus]]', ''*u̯andō'' (kilm. ''*undenes'') '[[vanduo]]' ir daugybė kitų senųjų veldinių.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=56-58}}<ref name="prūsduombazė"/> Kai kurie žodžiai įgijo tik [[Baltų kalbos|baltų kalboms]] būdingą prasmę, pvz., ''*dangus'' 'dangus', ''*medi̯an'' 'miškas', ''*gilus'' 'gilus', ''*langas'' 'langas', ''*tlākii̯as'' '[[Lokiniai|lokys]]', ''*tikras'' 'tikras', ''*bīlātei / *bīldētei / *bīltei'' 'kalbėti, byloti'. Prabaltai vertėsi [[Gyvulininkystė|gyvulininkyste]] ir [[Žemdirbystė|žemdirbyste]]. Tai rodo turėti gyvulių pavadinimai ''*au̯is'' '[[avis]]', ''*ēras'' 'ėras, [[Naminė avis|avinas]]', ''*ōgnas'' 'avinėlis', ''*āžii̯as'' 'ožys', ''*āžē'' '[[Naminė ožka|ožka]]', ''*ešu̯ā'' '[[Arklys|kumelė]]', *''ešu̯as '''arklys', *''žirgas'' 'eržilas', ''*gōutan'' '[[Karvė|karvių]] banda', ''*gōus'' (kilm. ''*gaṷes''; ir ''*kāru̯ē'') '[[karvė]]', ''*paršas'' '[[Kiaulė|paršas]]', ''*sūs'' (kilm. ''*suu̯es'') 'kiaulė'; vartotas žodis ''*paimō'' 'piemuo'. Turėti šie prijaukintų paukščių vardai: ''*antis'' '[[antis]]', ''*žans'' '[[žąsis]]', ''*u̯ištā'' '[[višta]]'. [[Žemdirbystė]]s terminams priskirtini žodžiai ''*artāi̯as'' 'artojas', ''*artlan'' 'arklas', ''*aisā'' 'iena', ''*šeinan'' '[[šienas]]', ''*daržan'' 'daržas', ''*sētei'' 'sėti', ''*u̯agā'' 'vaga', ''*pelū'' 'pelai', ''*linai'' '[[linai]]', ''*pūrai / *pūrā'' '[[kviečiai]]', ''*rugi̯as'' '[[rugys]]', ''*maiži̯as'' '[[miežis]]', ''*au̯ižā'' '[[aviža]]', ''*žirnan'' '[[grūdas]]' (> rytų balt. ''*žirni̯as'' 'grūdinis > [[žirnis]]'), ''*sēmen'' '[[sėkla]]'. Senuosius [[Bitininkystė|bitininkystės]] laikus siekia pavadinimai ''*medu'' '[[medus]]', ''*bitē'' 'bitė', ''*u̯aškas'' '[[vaškas]]'. Turėti žodžiai [[Žvejyba|žvejybai]] − ''*aldīs'' (kilm. ''*aldii̯es'') 'valtelė, [[luotas]]', ''*a(k)stinas'' / ''*a(k)stis'' ([[Kilmininkas|kilm]]. ''*a(k)steis'') 'aštri lazdelė, [[žeberklas]]', *''tintlan'' 'tinklas', ''*žūs'' (kilm. ''*žuu̯es'') 'žuvis', ''*angeri̯as / *anguri̯as'' '[[ungurys]]', ''*līdē'' '[[lydeka]]', ''*ešetras'' '[[eršketas]]'. Vėlesniu laikotarpiu baltai jau buvo pradėję apdoroti [[Metalas|metalus]] − žinomi pavadinimai ''*u̯ari̯an'' '[[varis]]', ''*gelžā'' '[[geležis]]', ''*pleinas'' '[[plienas]]', ''*au(k)sas'' (ir ''*želtan'') '[[auksas]]', ''*sireblan'' '[[sidabras]]'.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=158-168}}{{sfn|Dini|2000|pp=118-119}}<ref>[https://etimologija.baltnexus.lt/ ''Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref><ref name="prūsduombazė">[http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ ''Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė'']; ''Nuoroda tikrinta'' 2021-08-03</ref> Gana lengvai galima atkurti senąsias baltų prokalbės [[Ąžuolas|ąžuolo]] (''*anžlōlas'')'','' [[Obelis|obels]] (''*ābō'')'','' [[Beržas|beržo]] (''*beržas''), [[Liepa|liepos]] (''*leipā''), [[Uosis|uosio]] (*''ōsis,'' [[Kilmininkas|kilm]]''. *ōseis''), [[Klevas|klevo]] (''*kl(i̯)au̯as'') ir [[Guoba|guobos]] (*''u̯īnžinā'' > [[Lietuvių kalba|liet.]] ''[[Paprastoji vinkšna|vinkšna]]'', {{lv|vīksna}} 't. p.', {{prg|*winxno}} 't. p.') pavadinimų formas, tačiau prabaltai neturėjo žodžių [[Bukas|bukui]], [[Kukmedis|kukmedžiui]] ir [[Gebenė|gebenei]] pavadinti. Be [[Lokiniai|lokio]], taip pat turėti savi žodžiai [[Voverė|voverei]] (*''u̯ēu̯erē''), [[Kiaunė|kiaunei]] (*''keunē / *kaunē'') ir [[Stumbras|stumbrui]] (''*žambras''). Ši [[Leksika|leksikos]] dalis padeda nustatyti baltų [[Protėvynė|protėvynę]].<ref name="gimbutienė60"/> == Tyrimų istorija == {| |+'''Įžymūs užsienio baltistai – indoeuropeistikos klasikai''' | [[Vaizdas:August Schleicher.jpg|thumb|134px|center|'''[[August Schleicher]]''' (1821−1868)]] | [[Vaizdas:August Leskien.png|thumb|100px|center|'''[[August Leskien]] '''(1840−1916)]] | [[Vaizdas:Ferdinand de Saussure by Jullien.png|thumb|100px|center|'''[[Ferdinand de Saussure]]''' (1857−1913)]] |} Pirmasis [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] tarpusavio ryšius ir jų sąsajas su [[Slavų kalbos|slavų kalbomis]], taikydamas gana pažangius metodus, [[XVIII a.]] aprašė [[Rusai|rusų]] mokslininkas [[Michailas Lomonosovas|M. Lomonosovas]]. Iš moderniosios [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] kūrėjų pirmasis pripažino baltų kalbų svarbą [[Danai|danų]] kalbininkas [[Rasmus Rask|R. Raskas]] (1814[1818]). XIX a. antrojoje pusėje ėmė įsigalėti terminas „baltų kalbos“, jį padėjo įtvirtinti [[Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann|G. H. Nesselmannas]].{{sfn|Dini|2000|pp=28-29}} Kai 1856–1857 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] kalbininkas A. Schleicheris paskelbė pirmąją šiuolaikinę mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, baltų kalbos jau buvo plačiai nagrinėjamos. Dėl savo itin archajiškų ypatybių [[Baltistika|baltų kalbotyra]] tapo neatsiejama [[indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] dalimi. [[Vardažodis|Vardažodžių]] fleksija, palyginti aiškiai sutampanti su [[indoeuropiečių prokalbė]]s formomis, pradėta tirti bene pirmiausia. Vėliau buvo analizuojama ir tikslinama kirčiavimo sistema, [[priegaidė]]<nowiki/>s, nustatomos sąsajos su slavų, [[Graikų kalba|graikų]] kalbų ir [[sanskritas|sanskrito]] kirčiavimo bei priegaidžių sistemomis, taip pat nagrinėjama [[fonetika]] ir [[fonologija]]. [[XIX a.]] antrojoje pusėje − [[XX a.]] pradžioje itin svarų indėlį į baltų [[Akcentologija|akcentologiją]] įnešė [[Ferdinandas de Sosiūras|F. de Saussure’as]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]] ir [[Augustas Leskynas|A. Leskienas]]. F. de Saussure’as [[1879]] m. iškėlė [[Laringalai|laringalų]] (išnykusių gerklinių garsų) teoriją, ir baltų kalbų priegaidės, kirčio vieta buvo pasitelktos nustatant ir tikslinant laringalų pobūdį bei vietą skiemenyje.<ref>{{cite book|author=[[Wojciech Smoczyński|Smoczyński, W.]]|title=Laringalų teorija ir lietuvių kalba|url=https://www.academiasalensis.org/images/failai/bibliotheca_salensis_2_tomas_smocynskis.pdf|year=2006|volume=II|page=78|location=Vilnius|publisher=[[Lietuvių kalbos institutas]]|issn=1822-3257|isbn=978-9955-704-17-1}}</ref> Drauge su baltiškos [[Leksika|leksikos]] tyrimais buvo aiškinami baltų ir kitų kalbų giminingumo lygiai, rekonstruojama baltų prokalbės lingvistinė sistema, žodynas. Pradedant [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] XIX–XX a. pradžios tyrimais, ši sritis neprarado aktualumo visą XX a.: [[Janis Endzelynas|J. Endzelīnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. S. Girdenis]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] ir daug kitų kalbininkų sistemino bei analizavo baltų [[Leksikologija|leksikologijos]] ir [[Istorinė gramatika|istorinės gramatikos]] duomenis. [[Janis Endzelynas|J. Endzelīno]] įnašas į tarptautinę polemiką dėl slavų ir baltų kalbinės vienovės klausimo tebėra svarus ir šiomis dienomis.{{sfn|Dini|2000|pp=179-194}} Derinant [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Hidronimas|hidronimijos]] duomenis, nuo XX a. antrosios pusės buvo surinkta tiek naujų faktų, kad dabar galima teigti, jog baltų kalbomis prieš keletą tūkstantmečių buvo kalbama didelėje teritorijoje nuo [[Vysla|Vyslos]] vakaruose iki [[Maskva|Maskvos]] rytuose, nuo [[Baltijos jūra|Baltijos]] jūros šiaurėje iki [[Kijevas|Kijevo]] pietuose. Nors baltų hidronimus toli nuo šiais laikais baltų gyvenamų teritorijų buvo pradėjęs tyrinėti dar K. Būga, tačiau tokių mastų įtikinamus tyrimus atliko [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]] ir [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]]. [[1962]] m. jųdviejų darbe „Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė“<ref>{{cite book|author1=Топоров, В. Н.|author2=Трубачев, О. Н.|title=Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья|url=https://inslav.ru/images/stories/pdf/1962_Toporov_Trubachev.pdf|year=1962|location=М.|publisher=Издательство АН СССР}}</ref> minima, kad Aukštutinio [[Dniepras|Dniepro]] baseine rasta apie 800 baltiškų [[Vandenvardis|vandenvardžių]], o po 20 metų baltiškų vandenvardžių ir kitų [[Vietovardis|vietovardžių]] čia jau buvo priskaičiuota per 2000.{{sfn|Zinkevičius|1984|pp=148-149}} V. Toporovo ir O. Trubačiovo išvadas remia ir [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]] [[Antropologija|antropologinė]] bei [[Archeologija|archeologinė]] medžiaga. Pastarieji tyrimai sustiprina [[Hipotezė|hipotezę]], jog [[slavų kalbos]] yra kilusios iš baltų prokalbės paribio [[Dialektas|dialektų]]. == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Literatūra == * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas|volume=I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/mode/2up|year=1980|location=Vilnius|publisher=[[Mokslas (leidykla)|„Mokslas“]]}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|publisher=„Mokslas“}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=I|title=Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-1.-lietuviu.kalbos.kilme.-1984.-lt|location=Vilnius|year=1984|publisher=„Mokslas“|isbn=5-420-00102-0}} * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Zigmas|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110|location=Vilnius|year=1987|publisher=„Mokslas“|isbn=460-202-0100}} * {{cite book|last= Dini|first=Pietro Umberto|authorlink=Pietro Umberto Dini|title=Baltų kalbos: lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|location=Vilnius|year=2000|publisher=[[Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]]|isbn=5-420-01444-0}} * {{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|last=Rinkevičius|first=Vytautas|authorlink=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|isbn=978-609-417-100-0}} == Nuorodos == * [http://etimologija.baltnexus.lt/ Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė] * [https://archive.org/details/LEV_2001/mode/2up Latvių kalbos etimologinis žodynas] * [http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė] * [https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/lituanistika/Endzelynas_1957_LT.pdf Baltų kalbų garsai ir formos] * [https://archive.org/details/dini-foundations-of-baltic-languages-2014 Foundations of Baltic Languages] {{Baltų kalbos}} {{SavStr}} {{Pavyzdinis}} [[Kategorija:Mirusios baltų kalbos]] 0ode9ad7rz0hy6hfl0gbsd8vpouy4la 0 504222 7947565 6785837 2026-10-18T07:52:24Z Minorax 132758 ([[c:GR|GR]]) [[File:Saint vladimir (bande).png]] → [[File:RUS Imperial Order of Saint Vladimir ribbon.svg]] vva 7947565 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Žmogaus biografija | Foto = Walenty Sobolewski.PNG | Herbas = Slepowron.svg | Herbo pavadinimas = Ślepowron | Giminė = Sobolevskiai | Gimė = {{gimė|1765||}} | Gimimo vieta = | Mirė = {{Mirė|1831|||1765||}} | Mirties vieta = | Tėvas =[[Motiejus Sobolevskis]] | Motina =Eva Šidlovska | Žmonos = | Vaikai = | veikla = |vikiteka= }} Grafas '''Valentas Faustinas Sobolevskis''' ({{pl|Walenty Faustyn Sobolewski}}; 1765–1831) – Lenkijos aristokratas, užėmęs [[Varšuvos kunigaikštystė]]s ir Lenkijos kongreso karalystės valstybinio valdymo aukštus postus. == Biografija == Lenkijos bajorų Sobolevskių giminės atstovas, herbo „Slepowron“ savininkas. Varšuvos kašteliono Motiejaus Leono Sobolevskio (1724–1804) ir Evos Šidlovskos vienintelis sūnus. Lenkijos politiko Ignoto Sobolevskio (1770–1846) pusbrolis. Valentas Sobolevskis buvo [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto Poniatovskio]] sekretorius 1784–1789 m., Varšuvos seniūnas 1785–1794 m., deputatas nuo Varšuvos žemės į [[Ketverių metų seimas|Ketverių metų seimą]] [[1788]] m., [[gegužės 3 d. Konstitucija|1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos]] draugijos asamblėjos narys. Mokslo bendrijos draugijos narys nuo [[1800]] m. Varšuvos kunigaikštystės senatorius-kaštelionas (nuo [[1807]] m.), Varšuvos kunigaikštystės senatorius-vaivada (nuo [[1810]] m.). [[1812]] m. Valentas Sobolevskis prisijungė prie Lenkijos karalystės generalinės konfederacijos, įkurtos [[1812]] m. dalyvaujant Prancūzijos imperatoriui [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonui]] prancūzų įsiveržimo į Rusiją metu. [[Vaizdas:Izabela Sobolewska2.JPG|thumb|left|150px|Valento Faustino Sobolevskio žmona Izabelė Elžbiets Grabovska]] [[1815]] m. jis tapo Lenkijos kongreso karalystės senatoriumi-vaivada, [[1816]]–[[1819]] m. – Lenkijos kongreso karalystės justicijos ministru, [[1826]]–[[1830]] m. – Administracinės Tarybos prezidentu. == Apdovanojimai == * [[Vaizdas:POL Order Orła Białego BAR.svg|50px]] Baltojo erelio ordinas (1792) * [[Vaizdas:POL Order Świętego Stanisława BAR.svg|50px]] Švento Stanislovo ordinas (1787) * [[Vaizdas:Legion Honneur Chevalier ribbon.svg|50px]] Garbingo legiono ordinas (1807) * [[Vaizdas:RUS Imperial Order of Saint Vladimir ribbon.svg|50px]] Švento Vladimiro ordinas (1829) == Šeima == [[1795]] m. [[spalio 1]] d. Varšuvoje Valentas Sobolevskis vedė savo pusseserę Izabelę Elžbietą Grabovską (1776–1858), paskutinio Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732–1798) ir jo morganatinės žmonos Elžbietos Grabovskos (1748/1749–1810) nesantuokinę dukterį. Sutuoktiniai turėjo tris dukteris: * Terezė Luiza Juzefa (1796–1798) * Izabelė Valentina Laura Aleksandra (g. 1798), žmona nuo 1825 m. grafo Juzefo Kvileckio * Kvirina Paulina (1800–1812) {{DEFAULTSORT:Sobolevskis, Valentas Faustinas}} [[Kategorija:Lenkijos bajorai]] [[Kategorija:Varšuvos seniūnai]] [[Kategorija:ATR Seimo atstovai]] 4vy6ga4wndarvdpvfsl8t5hhviaoatk 0 505891 7947470 7413893 2026-10-17T17:43:23Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947470 wikitext text/x-wiki {{WRC pilotas | Vardas = Andreas Mikkelsen | Foto = Andreas Mikkelsen Rally Monte-Carlo 2015 001.jpg | Po foto = | Tautybė = {{flagicon|NOR}} norvegas | Aktyvumas = 2006 – dabar | Komanda (-os) = [[M-Sport Ford World Rally Team|Stobart Ford]], [[Volkswagen#Motorsport|Volkswagen]], [[Hyundai Motorsport|Hyundai]] | Dalyvauta ralių = 125 | Čempionas = 0 | Pergalių = 3 | Podiumai = 25 | Laimėta greičio ruožų = 117 | Taškai = 827 | Pirmas ralis = 2006 m. [[Velso ralis]] | Pirma pergalė = 2015 m. [[Katalonijos ralis]] | Paskutinė pergalė = 2016 m. [[Lenkijos ralis]] | Paskutinis ralis = }} '''Andreas Mikkelsen''' (g. [[1989]] m. [[birželio 22]] d.) – Norvegijos [[Automobilių ralis|ralio]] lenktynininkas, dalyvaujantis [[Pasaulio ralio čempionatas|Pasaulio ralio čempionate]].<ref>https://motorsportstats.com/driver/andreas-mikkelsen/results {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ==WRC pergalės== {|class="wikitable" ! &nbsp;#&nbsp; ! Etapas ! Metai ! Šturmanas ! Automobilis |- | 1 | {{flagicon|ESP}} [[Katalonijos ralis|51º Rally RACC Catalunya – Costa Daurada]] | [[2015 m. Pasaulio ralio čempionatas|2015]] | {{flagicon|NOR}} [[Ola Fløene]] | [[Volkswagen Polo R WRC]] |- | 2 |{{flagicon|POL}} [[Lenkijos ralis|73-asis Lenkijos ralis]] | [[2016 m. Pasaulio ralio čempionatas|2016]] | {{flagicon|NOR}} [[Anders Jæger]] | [[Volkswagen Polo R WRC]] |- |} ==Karjeros rezultatai== ===WRC rezultatai=== {| class="wikitable" style="text-align:center; font-size:90%" ! Metai ! Komanda ! Automobilis ! 1 ! 2 ! 3 ! 4 ! 5 ! 6 ! 7 ! 8 ! 9 ! 10 ! 11 ! 12 ! 13 ! 14 ! 15 ! 16 ! Poz. ! Taškai |- | [[2006 m. Pasaulio ralio čempionatas|2006]] ! [[Stobart VK Ford Rally Team]] ! [[Ford Focus RS WRC 04]] | MON | SWE | MEX | ESP | FRA | ARG | ITA | GRE | DEU | FIN | JPN | CYP | TUR | AUS | NZL |style="background:#EFCFFF;"| GBR<br /><small>Ret</small> ! NC ! 0 |- |rowspan=3| [[2007 m. Pasaulio ralio čempionatas|2007]] ! [[Stobart VK Ford Rally Team]] !rowspan=2| [[Ford Focus RS WRC 04]] | MON | SWE |style="background:#CFCFFF;"| NOR<br /><small>10</small> | MEX |style="background:#CFCFFF;"| POR<br /><small>10</small> | | | | | | | | | | | !rowspan=3| NC !rowspan=3| 0 |- !rowspan=2| Ramsport | | | | | | ARG | ITA | GRE |style="background:#CFCFFF;"| FIN<br /><small>12</small> |style="background:#CFCFFF;"| DEU<br /><small>24</small> | NZW |style="background:#CFCFFF;"| ESP<br /><small>25</small> |style="background:#000000; color:#ffffff"| [[2007 Tour de Corse|<span style="color:white;">FRA]]<br /><small>DSQ</small> | JPN |style="background:#CFCFFF;"| IRE<br /><small>9</small> | |- ! [[Ford Focus RS WRC 06]] | | | | | | | | | | | | | | | |style="background:#EFCFFF;"| GBR<br /><small>Ret</small> |- |rowspan=2| [[2008 m. Pasaulio ralio čempionatas|2008]] !rowspan=2| Ramsport ! [[Ford Focus RS WRC 06]] | MON |style="background:#DFFFDF;"| SWE<br /><small>5</small> | MEX | ARG | JOR |style="background:#EFCFFF;"| ITA<br /><small>Ret</small> | GRE |style="background:#CFCFFF;"| TUR<br /><small>19</small> |style="background:#CFCFFF;"| FIN<br /><small>12</small> | | | | | | | !rowspan=2| 16 !rowspan=2| 5 |- ! [[Ford Focus RS WRC 07]] | | | | | | | | | |style="background:#CFCFFF;"| DEU<br /><small>11</small> |NZL |style="background:#DFFFDF;"| ESP<br /><small>8</small> |style="background:#CFCFFF;"| FRA<br /><small>11</small> | JPN | GBR | |- |rowspan=2| [[2009 m. Pasaulio ralio čempionatas|2009]] !rowspan=2| Andreas Mikkelsen ! [[Subaru Impreza WRX STi]] | IRE |style="background:#EFCFFF;"| NOR<br /><small>Ret</small> | | | | | | | | | | | | | | !rowspan=2| NC !rowspan=2| 0 |- ! [[Škoda Fabia WRC]] | | | CYP | POR | ARG | ITA | GRE |style="background:#EFCFFF;"| POL<br /><small>Ret</small> | FIN | AUS | ESP | GBR | | | | |- |rowspan=3| [[2010 m. Pasaulio ralio čempionatas|2010]] !rowspan=2| Andreas Mikkelsen ! [[Ford Fiesta S2000]] |style="background:#CFCFFF;"| SWE<br /><small>11</small> | MEX | JOR | TUR | NZL | POR | BUL | FIN | GER | JPN | | | | | | !rowspan=3| 26 !rowspan=3| 1 |- !rowspan=2| [[Škoda Fabia S2000]] | | | | | | | | | | |style="background:#CFCFFF;"| FRA<br /><small>18</small> | ESP | | | | |- ! Czech Ford National Team | | | | | | | | | | | | |style="background:#DFFFDF;"| [[2010 Rally GB|GBR]]<br /><small>10</small> | | | |- | [[2011 m. Pasaulio ralio čempionatas|2011]] ! [[Volkswagen Motorsport]] ! [[Škoda Fabia S2000]] | SWE | MEX | POR | JOR | ITA | ARG | GRE |style="background:#EFCFFF;"| FIN<br /><small>Ret</small> | DEU | AUS | FRA | ESP | GBR | | | ! NC ! 0 |- | [[2012 m. Pasaulio ralio čempionatas|2012]] ! [[Volkswagen Motorsport]] ! [[Škoda Fabia S2000]] | MON |style="background:#CFCFFF;"| SWE<br /><small>13</small> | MEX | POR |style="background:#EFCFFF;"| ARG<br /><small>Ret</small> |style="background:#EFCFFF;"| GRE<br /><small>Ret</small> | NZL |style="background:#CFCFFF;"| FIN<br /><small>27</small> |style="background:#DFFFDF;"| GER<br /><small>7</small> | GBR |style="background:#CFCFFF;"| FRA<br /><small>12</small> |style="background:#DFFFDF;"| ITA<br /><small>7</small> |style="background:#CFCFFF;"| ESP<br /><small>21</small> | | | ! 14 ! 13 |- | [[2013 m. Pasaulio ralio čempionatas|2013]] ! [[Volkswagen Motorsport|Volkswagen Motorsport II]] ! [[Volkswagen Polo R WRC]] | MON | SWE | MEX |style="background:#DFFFDF;"| POR<br /><small>6</small> |style="background:#DFFFDF;"| ARG<br /><small>8</small> |style="background:#DFFFDF;"| GRE<br /><small>4</small> |style="background:#EFCFFF;"| ITA<br /><small>Ret</small> |style="background:#DFFFDF;"| FIN<br /><small>10</small> | GER<br /><small>WD</small> |style="background:#DFFFDF;"| AUS<br /><small>7</small> |style="background:#DFFFDF;"| FRA<br /><small>7</small> |style="background:#EFCFFF;"| ESP<br /><small>Ret</small> |style="background:#DFFFDF;"| GBR<br /><small>5</small> | | | ! 10 ! 50 |- | [[2014 m. Pasaulio ralio čempionatas|2014]] ! [[Volkswagen Motorsport|Volkswagen Motorsport II]] ! [[Volkswagen Polo R WRC]] |style="background:#DFFFDF;"| MON<br /><small>7</small> |style="background:#dfdfdf;"| SWE<br /><small>2</small> |style="background:#CFCFFF;"| MEX<br /><small>19</small> |style="background:#DFFFDF;"| POR<br /><small>4</small> |style="background:#DFFFDF;"| ARG<br /><small>4</small> |style="background:#DFFFDF;"| ITA<br /><small>4</small> |style="background:#dfdfdf;"| POL<br /><small>2</small> |style="background:#DFFFDF;"| FIN<br /><small>4</small> |style="background:#FFDF9F;"| GER<br /><small>3</small> |style="background:#FFDF9F;"| AUS<br /><small>3</small> |style="background:#dfdfdf;"| FRA<br /><small>2</small> |style="background:#DFFFDF;"| ESP<br /><small>7</small> |style="background:#EFCFFF;"| GBR<br /><small>Ret</small> | | | |style="background:#FFDF9F;"| '''3''' |style="background:#FFDF9F;"| '''150''' |- | [[2015 m. Pasaulio ralio čempionatas|2015]] ! [[Volkswagen Motorsport|Volkswagen Motorsport II]] ! [[Volkswagen Polo R WRC]] |style="background:#FFDF9F;"| MON<br /><small>3</small> |style="background:#FFDF9F;"| SWE<br /><small>3</small> |style="background:#FFDF9F;"| MEX<br /><small>3</small> |style="background:#EFCFFF;"| ARG<br /><small>Ret</small> |style="background:#FFDF9F;"| POR<br /><small>3</small> |style="background:#CFCFFF;"| ITA<br /><small>36</small> |style="background:#dfdfdf;"| POL<br /><small>2</small> |style="background:#EFCFFF;"| FIN<br /><small>Ret</small> |style="background:#FFDF9F;"| GER<br /><small>3</small> |style="background:#DFFFDF;"| AUS<br /><small>4</small> |style="background:#FFDF9F;"| FRA<br /><small>3</small> | style="background:#FFFFBF;"| ESP<br /><small>1</small> |style="background:#FFDF9F;"| GBR<br /><small>3</small> | | | |style="background:#FFDF9F;"| '''3''' |style="background:#FFDF9F;"| '''171''' |- | [[2016 m. Pasaulio ralio čempionatas|2016]] ! [[Volkswagen Motorsport|Volkswagen Motorsport II]] ! [[Volkswagen Polo R WRC]] |style="background:#DFDFDF;"| MON<br /><small>2</small> |style="background:#DFFFDF;"| SWE<br /><small>4</small> |style="background:#EFCFFF;"| MEX<br /><small>Ret</small> |style="background:#FFDF9F;"| ARG<br /><small>3</small> |style="background:#DFDFDF;"| POR<br /><small>2</small> |style="background:#CFCFFF;"| ITA<br /><small>13</small> |style="background:#FFFFBF;"| POL<br /><small>1</small> |style="background:#DFFFDF;"| FIN<br /><small>7</small> |style="background:#DFFFDF;"| GER<br /><small>4</small> | CHN<br /><small>C</small> |style="background:#FFDF9F;"| FRA<br /><small>3</small> |style="background:#EFCFFF;"| ESP<br /><small>Ret</small> |style="background:#CFCFFF;"| GBR<br /><small>12</small> |style="background:#FFFFBF;"| AUS<br /><small>1</small> | | !style="background:#FFDF9F;"| 3 !style="background:#FFDF9F;"| 154 |- | [[2024 m. Pasaulio ralio čempionatas|2024]] ! [[Hyundai Motorsport|Hyundai Shell Mobis WRT]] ! [[Hyundai i20 N Rally1]] |style="background:#DFFFDF;"| MON<br /><small>6</small> |SWE |MEX |KEN |style="background:#DFFFDF;"| CRO<br /><small>6</small> |POR |ITA |style="background:#DFFFDF;"| POL<br /><small>6</small> |LAT |FIN |GRE |CHL |EUR |JPN | | !9 !29 |- |} <nowiki>*</nowiki> Sezonas dar vyksta. ===IRC rezultatai=== {| class="wikitable" border="1" style="text-align:center; font-size:90%;" |- ! Metai ! Komanda ! Automobilis ! 1 ! 2 ! 3 ! 4 ! 5 ! 6 ! 7 ! 8 ! 9 ! 10 ! 11 ! 12 ! 13 ! Poz. ! Taškai |- | [[2009 m. Tarptautinis ralio iššūkis|2009]] ! {{flagicon|NOR}} Andreas Mikkelsen ! [[Opel Corsa S2000]] | MON | BRA | KEN | POR | BEL | RUS | POR |style="background:#CFCFFF;"| CZE<br><small>33</small> | ESP | ITA | SCO | | ! – ! 0 |- |[[2010 m. Tarptautinis ralio iššūkis|2010]] ! {{flagicon|NOR}} Andreas Mikkelsen ! [[Ford Fiesta S2000]] | MON | CUR | ARG | CAN | style="background:#efcfff;"| SAR<br/><small>Ret</small> | style="background:#dfffdf;"| YPR<br/><small>5</small> | style="background:#dfffdf;"| AZO<br/><small>4</small> | MAD | style="background:#dfffdf;"| ZLI<br/><small>5</small> | style="background:#efcfff;"| SAN<br/><small>Ret</small> | style="background:#dfdfdf;"| SCO<br/><small>2</small> | style="background:#efcfff;"| CYP<br/><small>Ret</small> | ! 7 ! 21 |- | [[2011 m. Tarptautinis ralio iššūkis|2011]] ! {{flagicon|GBR}} [[Škoda Motorsport|Škoda UK]] ! [[Škoda Fabia S2000]] | style="background:#efcfff;"| MON <br/><small>Ret</small> | style="background:#dfffdf;"| CAN <br/><small>6</small> | style="background:#dfffdf;"| COR <br/><small>6</small> | style="background:#dfffdf;"| YAL <br/><small>4</small> | style="background:#efcfff;"| YPR <br/><small>Ret</small> | style="background:#dfdfdf;"| AZO<br/><small>2</small> | style="background:#dfffdf;"| ZLI <br/><small>5</small> | style="background:#efcfff;"| MEC <br/><small>Ret</small> | style="background:#dfdfdf;"| SAN <br/><small>2</small> | style="background:#FFFFBF;"| SCO <br/><small>1</small> | style="background:#FFFFBF;"| CYP <br/><small>1</small> | | | style="background:#FFFFBF;"| '''1''' | style="background:#FFFFBF;"| '''153.5''' |- | [[2012 m. Tarptautinis ralio iššūkis|2012]] ! {{flagicon|GBR}} [[Škoda Motorsport|Škoda UK]] ! [[Škoda Fabia S2000]] | style="background:#ffffbf;"| AZO <br/><small>1</small> | style="background:#dfdfdf;"| CAN <br/><small>2</small> | style="background:#dfdfdf;"| IRL<br/><small>2</small> | style="background:#dfffdf;"| COR<br/><small>5</small> | style="background:#dfdfdf;"| TAR<br/><small>2</small> | style="background:#efcfff;"| YPR<br/><small>Ret</small> | style="background:#dfdfdf;"| SMR<br/><small>2</small> | style="background:#ffffbf;"| ROM<br/><small>1</small> | style="background:#dfffdf;"| ZLI<br/><small>8</small> | YAL | SLI | SAN | style="background:#dfdfdf;"| CYP<br/><small>2</small> |style="background:#ffffbf;"| '''1''' |style="background:#ffffbf;"| '''150''' |} == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Mikkelsen, Andreas}} [[Kategorija:Norvegijos sportininkai]] [[Kategorija:WRC pilotai]] lny61ivbmdj6im5b7kwmwervf5l55hi 0 506388 7947498 7925004 2026-10-17T19:53:29Z Wolfmartyn 122516 /* Dubleriai */ 7947498 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|SANED vyrų futbolo ekipą|moterų futbolo ekipą|[[FK Saned-Joniškio SC]]}} {{fc-info | clubname = FK SANED | image = [[Vaizdas:FK Saned 2024 logo.png|150px]] | fullname = VŠĮ SANED | founded = 2013 m. | ground = [[Joniškio miesto stadionas]], [[Joniškis]] | capacity = 500 | chairman = Edmundas Bernotas | manager = Edmundas Bernotas | league = [[LFF II lyga|Antra lyga]] (B divizionas) | season = 2025 | position = 12 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=FFFF00|socks1=FFFF00| pattern_b2=|pattern_ra2=|pattern_la2=| leftarm2= 4B2A7B|body2= 4B2A7B|rightarm2= 4B2A7B|shorts2= 0000FF|socks2= 0000FF }} '''„Sanedo“ sporto klubas''' (arba '''''Joniškio „Saned“, SANED''''') – [[Lietuvos futbolo klubas|Lietuvos futbolo komanda]] iš [[Joniškis|Joniškio]]. == Istorija == Klubas įsteigtas 2013 m. Kitados žaidė Joniškio rajono, o vėliau ir Šiaulių apskrities ([[LFF III lyga]]) pirmenybėse. 2017 m. KLFF pranešė, kad Joniškio "Strėlės-Saned" klubas sieks dalyvauti [[LFF II lyga|Antros lygos, Vakarų zonos]] pirmenybėse.<ref>http://klff.lt/viewpage.php?page_id=26</ref> Tačiau komanda šioje lygoje nežaidė. 2018 m. klubas licencijavosi [[LFF II lyga|Antros lygos, Vakarų zonos]] pirmenybėms.<ref>[https://web.archive.org/web/20180413191923/https://lff.lt/news/4837/ii-lygoje-gerokai-isauges-komandu-skaicius/ LFF oficiali svetainė (archyvuota versija)]</ref> Treneriu dirbo Raimondas Žilinskas. 2019 m. Sanedo klubas žaidė [[LFF II lyga|Antros lygos, Vakarų zonoje]]. Sezonas nebuvo sėkmingas: komanda iškovojo vos tris pergales ir liko aštuntoje/devintoje vietoje.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-saned-9051/?cid=3759246</ref> Su [[VJSM Kelmė|Kelmės „Kražantės“ ekipa]] surinko vienodai taškų, bet Joniškyje vietos komanda laimėjo 3-1, o rudenį Kelmėje 3-0 nugalėjo kelmiškiai, todėl dėl geresnio tarpusavio susitikimų santykio Joniškio komanda liko devintoje vietoje. Didžiausia sezono „įgriuva“ tapo [[2019]] m. [[rugsėjo 20]] d. rungtynės [[Plungė]]je, kur vietos [[FK Babrungas Plungė|„Babrungas“]] nugalėjo varžovus iš Joniškio rezultatu 18-0<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/babrungas-fk-saned-3801749/</ref> 2022 m. vėl rungtyniavo [[2022 m. LFF II lyga|Antroje lygoje]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ lff.lt dalyvių tvirtinimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ |date=2022-02-28 }}</ref>, užėmė aukštą 5-ą vietą. 2023 m. bandė licencijuotis į [[LFF I lyga|Pirmą lygą]], bet vėliau sumanymo atsisakė. Rungtyniavo [[LFF II lyga|Antroje lygoje]]. Birželio mėnesį ekipos lyderiai dėl laiku neišmokėtų atlyginimų nebevykdavo į rungtynes. Ekipai atstovavo vietinis jaunimas, tad patirta eilė pralaimėjimų triuškinančiais rezultatais.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/479771/futbolaslt-s02e43-skyle-vartuose-smitho-netiketas-greitas-sugrizimas-ir-grasinimai-marijampoleje</ref> 2024 m. Antra lyga buvo padalinta į A ir B divizionus, FK Saned licencijavosi į A divizioną. Užėmė paskutiniąją, 16 vietą. 2025 m. klubas pateikė prašymą dalyvauti Antros lygos B divizione, tačiau vėliau jį atsiėmė.<ref>https://www.lff.lt/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo-4/</ref> Dar vėliau, kelios komandos buvo pakviestos dalyvauti be licencijų. Viena jų atiteko FK Saned klubui. Komanda užėmė paskutinę, 12 vietą, per visą sezoną nepelnė nė vieno taško. 2026 m. rungtyniavo Antros lygos B divizione. 2026m vasarą pasitraukė iš Lietuvos 2lygos B diviziono pirmenybių. == Klubo simbolika == ==== Klubo logotipai ==== <gallery widths="px" heights="px"> SANEDO Sporto Klubas.png|iki 2023 m. pabaigos FK Saned 2024 logo.png|nuo 2024 m. </gallery> ==== Klubo spalvinė gama ==== [[2016]] m. klubas rungtyniavo geltonais marškinėliais, šortais ir kojinėmis. Svečiuose [[2018]] m. žaidė purpurinės spalvos marškinėliais (su žalsvos spalvos žymenimis), mėlynais šortais ir mėlynomis kojinėmis. {| border="1" cellspacing="0" |- | style="background:black;color:yellow;padding:2em" |'''Juodi ''' | style="background:yellow;color:blck;padding:2em" |'''Geltoni ''' |} == Aprangos pokyčiai == {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la=|pattern_b=|pattern_ra=| leftarm=FFFF00|body=FFFF00|rightarm=FFFF00|shorts=FFFF00|socks=FFFF00| |title= 2016–2019 (Namų) }} |{{Football kit | pattern_la=_navyborder| pattern_b=| pattern_ra=_navyborder| leftarm=ffffff | body=ffffff| rightarm=ffffff | shorts=000000 | socks=000000 | title= 2016–2017 (Svetur) }} |{{Football kit | pattern_la=| pattern_b=| pattern_ra=| leftarm=4B2A7B | body=4B2A7B| rightarm=4B2A7B | shorts=0000FF | socks=0000FF | title= 2018–2019 (Svetur) }} |{{Football kit | pattern_la=| pattern_b=| pattern_ra=| leftarm=ccffcc | body=ccffcc| rightarm=ccffcc| shorts=000000 | socks=000000 | title= 2019 m. <br /> Vartininkai }} |} == Klubo nariai == * Vadovas – Edmundas Bernotas * Vyr. treneris – Šarūnas Kazlauskas. ==Sezonai== {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2015|(Joniškio rajono pirmenybės)|?|–}} {{fs2|LTU|2016|(Joniškio rajono pirmenybės)|?|1/64 f.}} {{fs2|LTU|2017|(Joniškio rajono pirmenybės)|?|–}} {{fs2|LTU|2018|III (Vakarai)|12|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2019|III (Vakarai)|9|1/32 f.}} {{fs2|LTU|2020|III (Vakarai)|12|II etapas}} {{fs2|LTU|2021|III|15|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2022|III| 5|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2023|III|13|I etapas}} {{fs2|LTU|2024|III (A divizionas)|16|I etapas}} {{fs2|LTU|2025|III (B divizionas)|12|I etapas}} {{fs2|LTU|2026|III (B divizionas)| |I etapas}} |} == Dubleriai == 2024 m. Saned B debiutavo Šiaulių-Panevėžio apskrities III lygoje, ir užėmė 7-ąją vietą tarp 8 komandų. 2025 m. Saned B žaidė LFF III lygos Šiaulių-Panevėžio zonoje, ir užėmė paskutiniąją 5 vietą. 2026 m. Saned B žaidė LFF III lygos Šiaulių-Panevėžio zonoje, ir užėmė paskutiniąją 6 vietą. ==Salės futbolas== Klubo pagrindinė futsalo komanda, bei dublerinė futsalo „B“ komanda dalyvauja Šiaulių apskrities futsal pirmenybėse. {{col-begin|width=auto}} {{col-break}} ;FK Saned futsal sezonai {| class="wikitable" style="text-align:center;font-size:90%;" |- ! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariajame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamajame etape}} !! Futsal taurė |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.|2020–2021 m.]] || ''nevyko || – || – || – |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022 m.]] || ŠAFF || 6 (B gr.) || 12 || – |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m.]] || ŠAFF || 6 (B gr.) || 12 || – |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024 m.]] || ŠAFF || 1 (B gr.) || 2 || 1/8 f. |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025 m.]] || ŠAFF || 1 (B gr.) || 8 || I etapas |} {{col-break|gap=2em}} ;FK Saned B futsal sezonai {| class="wikitable" style="text-align:center;font-size:90%;" |- ! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariajame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamajame etape}} !! Futsal taurė |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.|2020–2021 m.]] || ''nevyko || – || – || – |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022 m.]] || ŠAFF || 7 (A gr.) || 16 || – |} {{col-end}} ==Sudėtis== ''Atnaujinta: {{data|2026|3|28}}'' {{Fs start}} {{Fs player|no=34 |nat=UKR|pos=GK|name=Pavlo Zholob}} {{Fs player|no=3 |nat=LTU|pos=DF|name=Ignas Krivickas}} {{Fs player|no=4 |nat=LTU|pos=DF|name=Tomas Bernotas}} {{Fs player|no=5 |nat=IRL|pos=DF|name=Nathan Doyle Dubauskas}} {{Fs player|no=13 |nat=NGA|pos=DF|name=Tunde Adebowale Omosehin}} {{Fs player|no=8 |nat=LTU|pos=DF|name=Astijus Gipas}} {{Fs player|no=25 |nat=LTU|pos=DF|name=Karolis Kukšas}} {{Fs player|no=28 |nat=LTU|pos=DF|name=Markas Mikoliūnas|other=kapitonas}} {{Fs player|no=0 |nat=LTU|pos=MF|name=Germanas Bernotas}} {{Fs player|no=7 |nat=LTU|pos=MF|name=Elijus Kriuka}} {{Fs player|no=8 |nat=LTU|pos=MF|name=Rokas Sadzevičius}} {{Fs player|no=14 |nat=LTU|pos=MF|name=Rytis Prušinskas}} {{Fs player|no=15 |nat=UKR|pos=MF|name=Mykyta Ruban}} {{Fs player|no=16 |nat=NGA|pos=MF|name=Usman Usman Muhammad}} {{Fs player|no=17 |nat=LTU|pos=MF|name=Kornelijus Užėnas}} {{Fs player|no=19 |nat=LTU|pos=MF|name=Linas Ausmonas}} {{Fs player|no=20 |nat=LTU|pos=MF|name=Ramūnas Tvaskūnas}} {{Fs player|no=24 |nat=LTU|pos=MF|name=Pijus Seikauskas}} {{Fs player|no=27 |nat=LTU|pos=MF|name=Kajus Puzinas}} {{Fs player|no=9 |nat=NGA|pos=FW|name=Darlington Ndubuisi Sam}} {{Fs player|no=10 |nat=UZB|pos=FW|name=Akbarkhon Nigmonov}} {{Fs end}} == Taip pat skaitykite == * "Sanedo" sporto klubas, Šiaulių senoji g. 72, [[Joniškis]]. * [[Saned B]], dublerių ekipa * [[FK Saned-Joniškio SC]], merginų futbolo ekipa == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/joniskiosaned/ Facebook paskyra] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-saned-joniskis/36255/ Globalsportsarchive] {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Saned}} [[Kategorija:Joniškio futbolo klubai]] [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] 16rgecxci2p2cmvak39pw7krzdx3lgm 0 515311 7947509 7836517 2026-10-17T20:45:51Z Wolfmartyn 122516 7947509 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = AFK | image = [[File:AFK_Vilnius.jpg|150px]] | fullname = VšĮ Alternatyvus Futbolo Klubas | founded = [[2007]] m. | ground = Senvagės stadionas | capacity = 500 | chairman = Darius Navikas | manager = Domantas Ežerskis | league = [[LFF III lyga|III lyga]] (VRFS) | season = [[2026 m. LFF III lyga|2026 m.]] | position = 6 vieta, III lyga (VRFS) | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=150957|body1=150957|rightarm1=150957|shorts1=150957|socks1=B81414| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=0b023d|body2=0b023d|rightarm2=0b023d|shorts2=0b023d|socks2=0b023d| }} '''„Alternatyvus futbolo klubas“''' (arba '''''AFK''''') – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Vilnius|Vilniaus]]. == Istorija == 2007 m. Klubą įkūrė senosios „Zybajazz“ kompanijos nariai, tarp kurių buvo ''Svaras'' bei daug ''pankuojančios chebros''. Maždaug 2014 m. AFK vadovauti ėmė Edvardas Čyvas.<ref>http://www.vilniausfutbolas.lt/naujiena/AFK-kelias-i-olimpa-per-meistriskuma-patirti-ir-mikroklimata/6107</ref> Ruošdamasi 2014-ųjų metų sezonui klubo valdyba žengė į priekį ir išsikėlė ambicingą tikslą - iš mėgėjiško klubo tapti pusiau profesionalia komanda. Parengta nauja klubo strategija, sustiprinta komandos sudėtis ir pritraukti rėmėjai pasiteisino. Per keletą metų AFK iš Vilniaus SFL D diviziono pakilo į Lietuvos futbolo III lygą.<ref>http://www.vilniausfutbolas.lt/komanda/AFK/30/20</ref> 2017 m. E.Čyvas persikėlė dirbti į Marijampolės [[FK Sūduva|Sūduvą]], komandos vadovu tapo Darius Navikas.<ref>http://www.vilniausfutbolas.lt/naujiena/AFK-kelias-i-olimpa-per-meistriskuma-patirti-ir-mikroklimata/6107</ref> 2023 m. LFF taurės turnyro šešioliktfinalyje burtai lėmė susitikimą su šalies čempionais – [[FK Žalgiris|FK Žalgiriu]]. {{fkp|2007|ZJAZZ|2010|ZYBAJAZZ|2015|AFK}} == Logotipas == <gallery> Zjazz 2007.png|ZJAZZ emblema Zybajazz 2010.png|Zybajazz emblema AFK_Vilnius.jpg|AFK emblema (dabartinė) </gallery> == Sezonai == === [[LFF]] varžybos === {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2018|IV (Vilnius)|9|—}} {{fs2|LTU|2019|IV (Vilnius)|5|—}} {{fs2|LTU|2020|IV (Vilnius)|9|—}} {{fs2|LTU|2021|IV (Vilnius)|7|—}} {{fs2|LTU|2022|IV (Vilnius)|2|I etapas}} {{fs2|LTU|2023|IV (Vilnius)|4|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2024|IV (Vilnius)|3|II etapas}} {{fs2|LTU|2025|IV (Vilnius)|1|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2026|IV (Vilnius)|6|1/16 f.}} |} === [[SFL]] varžybos === {{fs5}} {{fs6|LTU|2007|C|9}} {{fs6|LTU|2008|Farm-2|8}} {{fs6|LTU|2009|D2|4}} {{fs6|LTU|2010|D2|7}} {{fs6|LTU|2011|D2|8}} {{fs6|LTU|2012|B1|8}} {{fs6|LTU|2013|B1|10}} {{fs6|LTU|2014|B1|5}} {{fs6|LTU|2015|C|3}} {{fs6|LTU|2016|B|2}} {{fs6|LTU|2017|A|3}} |} ==Sudėtis (2017)== Sudėtis [[2017]] m. [[ balandžio 19]] d.<ref>http://www.vilniausfutbolas.lt/komanda/AFK/30/1 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170424231917/http://vilniausfutbolas.lt/komanda/AFK/30/1 |date=2017-04-24 }}</ref> {{fs start}} {{fs player|no=1|name=Mindaugas Ragauskas|nat=LTU|pos=GK}} {{fs player|no=30|name=Tautvydas Zavickas|nat=LTU|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{fs player|no=2|name=Benas Kikutis|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=4|name=Deividas Barysas|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=11|name=Deividas Petravičius|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=12|name=Julius Norkus|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=18|name=Nerijus Dulskas|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=26|name=Deividas Čereška|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=27|name=Sercan Saylik|nat=Turkija|pos=DF}} {{fs player|no=28|name=Gediminas Sinkevičius|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=32|name=Eimantas Budžiulis|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=34|name=Rokas Simanavičius|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=66|name=Domantas Lekys|nat=LTU|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{fs mid}} {{fs player|no=5|name=Roman Danilčev|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=6|name=Gediminas Dulskas|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=15|name=Kęstas Pikūnas|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=16|name=Rapolas Žinevičius|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=17|name=Laurynas Leskauskas|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=19|name=Mantas Perednis|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=20|name=Dovydas Pačkauskas|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=21|name=Algirdas Radauskas|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=22|name=Domas Šimkūnas|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=24|name=Erikas Tamaliūnas|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=31|name=Tomas Baradinskas|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=33|name=Benas Šemeta|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=55|name=Andrius Domaševičius|nat=LTU|pos=FW}} {{fs player|no=77|name=Domas Tamašauskas|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=83|name=Edvardas Čyvas|nat=LTU|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{fs player|no=8|name=Darius Navikas|nat=LTU|pos=FW}} {{fs player|no=9|name=Gediminas Grigaitis|nat=LTU|pos=FW}} {{fs player|no=23|name=Arūnas Šmigelskis|nat=LTU|pos=FW}} {{fs player|no=25|name=Daumantas Kraučiūnas|nat=LTU|pos=FW}} {{fs player|no=90|name=Stanley Chinonso Uzoigwe|nat=Nigerija|pos=FW}} {{fs end}} ==Šaltiniai== {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/alternatyvusfk AFK Facebook paskyra] {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Alternatyvus futbolo klubas}} [[Kategorija:Vilniaus futbolo klubai]] d4rtnd7fuujkxbrcydzxwxaigth4xut 0 515933 7947523 7651859 2026-10-18T03:08:15Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947523 wikitext text/x-wiki {{Dvaras|Pavadinimas=Baltpamūšio dvaras|Paveiksliukas=|Vieta=[[Baltpamūšis]], [[Saločių seniūnija]],<br>[[Pasvalio rajonas]]|Įkurtas=|Stilius=|Giminės=[[Ropai]], [[Behrai]]|Parkas=|Dabar=apleista|Savininkas=|Paveikslėlio apibūdinimas=}} '''Baltpamūšio dvaras''' – dvaras, esantis [[Baltpamūšis|Baltpamūšyje]], [[Saločių seniūnija|Saločių seniųnijoje]] ([[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio rajone]]), keliu nuo [[Saločiai|Saločių]] [[Dagiai (Pasvalys)|Dagių]] link, [[Mūša|Mūšos]] upės krante. Seno parko išlikusiame fragmente auga 17 m aukščio [[veimutinė pušis]] – Pasvalio rajono savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas.<ref>[http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/643-baltpamusio-veimutine-pusis Baltpamūšio veimutinė pušis // pasvalia.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220525061031/http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/643-baltpamusio-veimutine-pusis |date=2022-05-25 }}</ref> Dvaro sodyba − vienaaukštis gyvenamas namas su mansarda, keli ūkiniai pastatai. Rūmai neišliko, jų vietą žymi nedidelė kalva. Dvaras priklausė vokiečių kilmės baronams [[Behrai|Behrams]]. Po 1924 m. parceliacijos likusį dvaro centrą su 60 ha žemės pirko Julija Brickienė. Dvaro centriniai rūmai neišliko, nes 1977 m. buvo nugriauti (toje vietoje išlikusi kalvelė).<ref name="pasvalioenc">{{cite web |title=Baltpamūšio dvaras |url=https://pasvalioenciklopedija.lt/straipsniai/teritorija-ir-valdymas/dvarai/baltpamusio-dvaras |date=2025-08-10 |orig-date=2025-07-04 |website=pasvalioenciklopedija.lt |publisher=Pasvalio krašto enciklopedija |access-date=2025-09-23 |language=lt}}</ref> Dvaro sodyba apleista.<ref>{{dvarai 2010}}</ref> XVIII–XIX a. sandūroje dvarą valdė [[Ropai|Ropų]] giminė. Baltpamūšyje ({{de|Weiss-Pomusch}}) susiformavo Ropų giminės atskira atšaka, kuriai priskiriami: [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s [[generolas leitenantas]] [[Christoforas Fromgoldas fon Ropas]]<ref>[https://dic.academic.ru/dic.nsf/enc_biography/107693/%D0%A0%D0%BE%D0%BF%D0%BF Г. Барский. ''Ропп, Христофор Фромгольд'' // dic.academic.ru]</ref> (gimimo vieta ir laikas nežinomi – 1728), [[Pakruojo dvaras|Pakruojo dvaro]] savininkas ir dailės kolekcionierius baronas [[Teodoras fon Ropas]] (1783–1852) bei kt. iškilios asmenybės.<ref>[https://www.deutsche-biographie.de/sfz107956.html Bernd Baron von der Ropp. ''Ropp, Barone beziehungsweise Freiherren von der.'' // Deutsche Biographie]</ref> == Šaltiniai == {{išnašos}} [[Kategorija:Pasvalio rajono dvarai]] 95xik7iyoun9ab6ffxqc7l66fh6xggz 102 522923 7947568 7942595 2026-10-18T07:56:58Z Homo ergaster 10314 7947568 wikitext text/x-wiki * Spalio 17 d. Kilus gaisrui pietryčių Bangladeše esančiame paplūdimio kurorte, žuvo 10 žmonių.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3085085/bangladeso-papludimio-kurorte-kilus-gaisrui-zuvo-10-zmoniu * Spalio 11 d. Jemeno [[husiai]] atakavo [[Rijadas|Rijado]] oro uostą, keliolika žmonių žuvo, šimtai sužeista.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3079008/rijade-pranesama-apie-naujus-sprogimus] * Spalio 9 d. [[Nobelio taikos premija]] atiteko [[Navanethem Pillay]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3077175/nobelio-taikos-premija-skirta-navanethem-pillay] * Spalio 7 d. [[Eritrėja|Eritrėjos]] pajėgos įsiveržė į [[Etiopija|Etiopijos]] [[Tigrajų regionas|Tigrajų regioną]].[https://www.bbc.com/news/articles/ckvgd63rj92lo] * Spalio 5 d. Pietų [[Nigerija|Nigerijoje]] sudužus kariniam lėktuvui, žuvo 32 žmonės.[https://www.dw.com/en/military-aircraft-with-32-people-on-board-crashes-in-southern-nigeria/a-79552403] * Spalio 3 d. [[Latvija|Latvijos]] parlamento rinkimus laimėjo premjero [[Andris Kulbergs|Andrio Kulbergo]] vadovaujamas [[Jungtinis sąrašas]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3071164/aiskus-latvijos-rinkimu-rezultatai-pergale-sventes-kulbergas-skyre-zodi-rusijai] * Spalio 2 d. [[Etiopija]] ir [[Eritrėja]] nutraukė diplomatinius santykius.[https://www.bbc.com/news/articles/crpd0d0jl0y0o] * Rugsėjo 29 d. [[Marokas|Maroko]] premjere paskirta [[Fatima Ezzahra El Mansouri]].[https://www.reuters.com/world/africa/moroccos-king-appoints-first-woman-pm-following-sept-23-election-2026-09-29/] * Rugsėjo 28 d. [[JAV]] visiškai išvedė pajėgas iš [[Irakas|Irako]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3066024/jav-pajegos-visiskai-pasitrauke-is-irako] * Rugsėjo 24 d. [[Niujorkas|Niujorke]] užmegzti diplomatiniai santykiai tarp [[Kongo DR ir Lietuvos santykiai|Kongo Demokratinės Respublikos ir Lietuvos]].[https://www.urm.lt/naujienos/141/lietuva-ir-kongo-demokratine-respublika-uzmezge-diplomatinius-santykius:46523?__cf_chl_tk=0fXWgEOzi_n_EGKF_f4NnQxMjKLknsnUO57UvFAbgvQ-1790341472-1.0.1.1-Iab25tTAWZG.o6FAbyYfZF1ChnKWN8B0tBO3VAUjN8I] 998n2nddyrgwoegf1shu2w00kv29t53 7947569 7947568 2026-10-18T07:57:05Z Homo ergaster 10314 7947569 wikitext text/x-wiki * Spalio 17 d. Kilus gaisrui pietryčių Bangladeše esančiame paplūdimio kurorte, žuvo 10 žmonių.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3085085/bangladeso-papludimio-kurorte-kilus-gaisrui-zuvo-10-zmoniu] * Spalio 11 d. Jemeno [[husiai]] atakavo [[Rijadas|Rijado]] oro uostą, keliolika žmonių žuvo, šimtai sužeista.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3079008/rijade-pranesama-apie-naujus-sprogimus] * Spalio 9 d. [[Nobelio taikos premija]] atiteko [[Navanethem Pillay]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3077175/nobelio-taikos-premija-skirta-navanethem-pillay] * Spalio 7 d. [[Eritrėja|Eritrėjos]] pajėgos įsiveržė į [[Etiopija|Etiopijos]] [[Tigrajų regionas|Tigrajų regioną]].[https://www.bbc.com/news/articles/ckvgd63rj92lo] * Spalio 5 d. Pietų [[Nigerija|Nigerijoje]] sudužus kariniam lėktuvui, žuvo 32 žmonės.[https://www.dw.com/en/military-aircraft-with-32-people-on-board-crashes-in-southern-nigeria/a-79552403] * Spalio 3 d. [[Latvija|Latvijos]] parlamento rinkimus laimėjo premjero [[Andris Kulbergs|Andrio Kulbergo]] vadovaujamas [[Jungtinis sąrašas]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3071164/aiskus-latvijos-rinkimu-rezultatai-pergale-sventes-kulbergas-skyre-zodi-rusijai] * Spalio 2 d. [[Etiopija]] ir [[Eritrėja]] nutraukė diplomatinius santykius.[https://www.bbc.com/news/articles/crpd0d0jl0y0o] * Rugsėjo 29 d. [[Marokas|Maroko]] premjere paskirta [[Fatima Ezzahra El Mansouri]].[https://www.reuters.com/world/africa/moroccos-king-appoints-first-woman-pm-following-sept-23-election-2026-09-29/] * Rugsėjo 28 d. [[JAV]] visiškai išvedė pajėgas iš [[Irakas|Irako]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3066024/jav-pajegos-visiskai-pasitrauke-is-irako] * Rugsėjo 24 d. [[Niujorkas|Niujorke]] užmegzti diplomatiniai santykiai tarp [[Kongo DR ir Lietuvos santykiai|Kongo Demokratinės Respublikos ir Lietuvos]].[https://www.urm.lt/naujienos/141/lietuva-ir-kongo-demokratine-respublika-uzmezge-diplomatinius-santykius:46523?__cf_chl_tk=0fXWgEOzi_n_EGKF_f4NnQxMjKLknsnUO57UvFAbgvQ-1790341472-1.0.1.1-Iab25tTAWZG.o6FAbyYfZF1ChnKWN8B0tBO3VAUjN8I] 1vlfhobroqq8antk507n7zi3twldb29 7947570 7947569 2026-10-18T07:57:22Z Homo ergaster 10314 7947570 wikitext text/x-wiki * Spalio 17 d. Kilus gaisrui pietryčių [[Bangladešas|Bangladeše]] esančiame paplūdimio kurorte, žuvo 10 žmonių.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3085085/bangladeso-papludimio-kurorte-kilus-gaisrui-zuvo-10-zmoniu] * Spalio 11 d. Jemeno [[husiai]] atakavo [[Rijadas|Rijado]] oro uostą, keliolika žmonių žuvo, šimtai sužeista.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3079008/rijade-pranesama-apie-naujus-sprogimus] * Spalio 9 d. [[Nobelio taikos premija]] atiteko [[Navanethem Pillay]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3077175/nobelio-taikos-premija-skirta-navanethem-pillay] * Spalio 7 d. [[Eritrėja|Eritrėjos]] pajėgos įsiveržė į [[Etiopija|Etiopijos]] [[Tigrajų regionas|Tigrajų regioną]].[https://www.bbc.com/news/articles/ckvgd63rj92lo] * Spalio 5 d. Pietų [[Nigerija|Nigerijoje]] sudužus kariniam lėktuvui, žuvo 32 žmonės.[https://www.dw.com/en/military-aircraft-with-32-people-on-board-crashes-in-southern-nigeria/a-79552403] * Spalio 3 d. [[Latvija|Latvijos]] parlamento rinkimus laimėjo premjero [[Andris Kulbergs|Andrio Kulbergo]] vadovaujamas [[Jungtinis sąrašas]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3071164/aiskus-latvijos-rinkimu-rezultatai-pergale-sventes-kulbergas-skyre-zodi-rusijai] * Spalio 2 d. [[Etiopija]] ir [[Eritrėja]] nutraukė diplomatinius santykius.[https://www.bbc.com/news/articles/crpd0d0jl0y0o] * Rugsėjo 29 d. [[Marokas|Maroko]] premjere paskirta [[Fatima Ezzahra El Mansouri]].[https://www.reuters.com/world/africa/moroccos-king-appoints-first-woman-pm-following-sept-23-election-2026-09-29/] * Rugsėjo 28 d. [[JAV]] visiškai išvedė pajėgas iš [[Irakas|Irako]].[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3066024/jav-pajegos-visiskai-pasitrauke-is-irako] * Rugsėjo 24 d. [[Niujorkas|Niujorke]] užmegzti diplomatiniai santykiai tarp [[Kongo DR ir Lietuvos santykiai|Kongo Demokratinės Respublikos ir Lietuvos]].[https://www.urm.lt/naujienos/141/lietuva-ir-kongo-demokratine-respublika-uzmezge-diplomatinius-santykius:46523?__cf_chl_tk=0fXWgEOzi_n_EGKF_f4NnQxMjKLknsnUO57UvFAbgvQ-1790341472-1.0.1.1-Iab25tTAWZG.o6FAbyYfZF1ChnKWN8B0tBO3VAUjN8I] lsgir53nojw4xo94hqr5rpma93o3lrc 0 523528 7947618 7065476 2026-10-18T11:49:36Z Vilensija 40695 7947618 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Kartuvių kalnas|}} {{Paminklas |foto = Vyžuonų ozas, ženklas.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Ozo įkalnė su paminklo ženklu |herb = |žeml = |lat=55.57598|long=25.47693 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Utenos rajono savivaldybė |sen = Vyžuonų seniūnija |aukštis = |plotas = 5300 m²<ref name=kvr/> |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = u. k. 4310 }} '''Vyžuonų ozas''' arba '''Kartuvių kalnas'''<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=4310|title=Kartuvių kalnas}}</ref> – valstybinis [[gamtos paveldo objektas]], esantis [[Utenos rajonas|Utenos rajone]], [[Vyžuonų seniūnija|Vyžuonų seniūnijoje]], [[Čerioškavietė]]s kaime. Tai [[Vyžuonos|Vyžuonų]] prieigose (iš vakarų pusės) iškilęs vientisas kalvagūbris, vadinamas [[ozas|ozu]]. Jis apaugęs mišku, dunkso 0,5 km į vakarus nuo kelio {{KK118}}. Kelyje įrengtos kelio nuorodos. Ant kalno patenkama pro [[kolūkis|kolūkio]] laikų gamybinius pastatus, stovinčius prie žvyrkelio, kalno papėdėje. Ant kalno stovi 6 m aukščio [[Sąrašas:Vytauto Didžiojo paminklai|paminklas Vytauto Didžiojo]] garbei, primenantis savo forma tribriaunį ieties antgalį. Pastatytas medžio paminklas partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę. Gamtos paminklu objektas paskelbtas 1964 m.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310200010004-kartuviu-kalnas?x=25.4769&y=55.5760&zoom=15.1&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Kartuvių kalnas] ''stvk.lt/map''</ref> [[Vaizdas:Vyžuonos, Lithuania - panoramio (14).jpg|miniatiūra|180px|left|Paminklas žuvusiems partizanams]] [[Vaizdas:Vyžuonų ozas, Vytauto paminklas.JPG|miniatiūra|Vytauto paminklas ant kalno]] Rytinė kalvagūbrio dalis yra labiausiai apaugusi pušimis ir lapuočiais (alksniais ir kt.), avietynais, vakarinė apaugusi mažiau, todėl pastarojoje dalyje forma labiau apžvelgiama. Kalvagūbrio šlaitai vietose yra iškasinėti, matomos senos žvyrduobės, karo metais išraustų tranšėjų ženklai. Labiausiai nukentėjęs šiaurrytinis kalvagūbrio galas, kuris remiasi į Vyžuonų kolūkio gamybinį kiemą. Čia daugiau kasinėta išlyginant gamybinio kiemo teritoriją. Be to, čia yra pratiesta aukštos įtampos elektros linija, kurios vienas gelžbetoninis stulpas pastatytas šio galo viršuje. Šalia kalvagūbrio mėtosi daug ūkinių šiukšlių, senų automobilių metalo laužo. == Legendos == Pasakojama, Kartuvių kalne vykdavo [[Žaltys (mitologija)|žalčio]] Vyžo garbinimo apeigos.<ref name=vle>{{VLE|25|||[https://www.vle.lt/straipsnis/vyzuonu-kartuviu-kalnas/ Vyžuonų Kartuvių kalnas]}}</ref> Kartuvių kalnas apima visą Vyžuonų ozą. Kalnas iki šiol archeologų mažai tyrinėtas, lygiai kaip ir kalne esantis savito geometrinio išdėstymo akmenynas, galėjęs turėti senovės kulto ir astronominę paskirtį. Legendų, padavimų ir pasakojimų gausa leidžia daryti prielaidas dėl paties Kartuvių kalno istorinio vaidmens. Kalnas buvęs žmonių supiltas, senovėje ant jo stovėjusi pilis, vykdavusios kulto apeigos. Anot vietinių gyventojų, kalvagūbris buvo pramintas Kartuvių kalnu todėl, kad ant jo kadaise ([[baudžiava|baudžiavos]] laikais) nuožmus dvarininkas kardavęs nepaklusnius baudžiauninkus.<ref name=vle/> Nors jau buvo pastatyta [[Vyžuonų bažnyčia]], o gyventojai pakrikštyti, žmonės nėjo į ją melstis, nes ilgai buvo gyvas [[pagonybė|pagonių]] tikėjimas. Gyventojai vaikščiojo ant šio kalno, kur kažkada buvo jų aukuras, ant kurio stovėjo akmeninė žalčio Vyžo galva. Kad pagonis pritraukti į bažnyčią, krikščionys sugalvojo tą galvą perkelti į maldos namus, kur ji buvo padėta rūsyje. Žmonės vis tiek nelankė bažnyčios, o eidavo į savo vietą ant kalno prie ąžuolo su aukuru. Jie kartą tenai nuėję rado ąžuole pakaruoklį. Labai pasibaisėję savižudybe, pradėjo eiti žalčio Vyžo garbinti į naujai pastatytą bažnyčią. Nuo to laiko kalnas vadinamas Kartuvių kalnu.<ref>[http://vyzuonos.lt/vyz/vyzuonu-krasto-vietovardziai/231-kartuviu-kalnas Kartuvių kalnas] ''vyzuonos.lt''</ref> Ir dabar bažnyčios galinėje išorinėje sienoje išlikusi įmūryta akmeninė žalčio Vyžo galva. == Geologija == [[Kalvagūbris|Kalvagūbrio]] aplinka - tai [[Vakarų aukštaičių plynaukštė]]s pietrytiniame pakraštyje esančios stambiai banguotosios lobuotosios [[priemolis|priemolingos]] lygumos vietovaizdis, kurio [[morena|moreninis]] paviršius buvo nuskalautas, išlygintas ir suraižytas atsikūrusių [[rina|rinų]]. Viena iš tokių rinų tęsiasi palei ozą (iš pietų pusės), ja naudojasi dabar [[Dusyna (Vyžuona)|Dusynos]] upelis. Į pietvakarius už 650 m nuo kalvagūbrio tyvuliuoja [[Dusynas (Utenos r.)|Dusyno ežeras]]. Kalvagūbrio (ozo) aplinkoje sutinkami šie žemės paviršiaus [[absoliutusis aukštis|absoliutiniai aukščiai]]: už 0,9 km į pietus yra kalva, siekianti 126,8 m, Dusyno upelio (piečiau ozo) vandens paviršiaus lygis yra apie 102 m, o į šiaurę nuo ozo reljefas turi 120-123 m absoliutinį aukštį.<ref>[http://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml Lietuvos geologijos tarnyba. Geotopai (išrašas)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170510122307/http://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml |date=2017-05-10 }}</ref> Ozo duomenys: * Aukštis: 21 m * Ilgis: 820 m * Plotas: 6,256 ha == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Vyžuonų ozas}} * [http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/gamtospaminklai/gamtos.htm Utenos krašto enciklopedija. Gamtos paminklai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305021008/http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/gamtospaminklai/gamtos.htm |date=2016-03-05 }} * [http://www.vyzuonos.lt/vyz/vyzuonu-istorijos-fragmentai/47-vyzuonu-priesistores-beieiskant Vyžuonų priešistorės beieiškant]. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20251112083431/http://vyzuonos.lt/vyz/vyzuonu-istorijos-fragmentai/47-vyzuonu-priesistores-beieiskant}} {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Vyžuonos]] [[Kategorija:Utenos rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos ozai]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] dxg0whhb0czc3n7awdg0ow2weezkgzd 7947619 7947618 2026-10-18T11:50:59Z Vilensija 40695 7947619 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Kartuvių kalnas|}} {{Paminklas |foto = Vyžuonų ozas, ženklas.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Ozo įkalnė su paminklo ženklu |herb = |žeml = |lat=55.57598|long=25.47693 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Utenos rajono savivaldybė |sen = Vyžuonų seniūnija |aukštis = |plotas = 5300 m²<ref name=kvr/> |priešpilis = |naudotas = |žvalgytas = |tirtas = |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|4310}} }} '''Vyžuonų ozas''' arba '''Kartuvių kalnas'''<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=4310|title=Kartuvių kalnas}}</ref> – valstybinis [[gamtos paveldo objektas]], esantis [[Utenos rajonas|Utenos rajone]], [[Vyžuonų seniūnija|Vyžuonų seniūnijoje]], [[Čerioškavietė]]s kaime. Tai [[Vyžuonos|Vyžuonų]] prieigose (iš vakarų pusės) iškilęs vientisas kalvagūbris, vadinamas [[ozas|ozu]]. Jis apaugęs mišku, dunkso 0,5 km į vakarus nuo kelio {{KK118}}. Kelyje įrengtos kelio nuorodos. Ant kalno patenkama pro [[kolūkis|kolūkio]] laikų gamybinius pastatus, stovinčius prie žvyrkelio, kalno papėdėje. Ant kalno stovi 6 m aukščio [[Sąrašas:Vytauto Didžiojo paminklai|paminklas Vytauto Didžiojo]] garbei, primenantis savo forma tribriaunį ieties antgalį. Pastatytas medžio paminklas partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę. Gamtos paminklu objektas paskelbtas 1964 m.<ref>[https://stvk.lt/map/S0310200010004-kartuviu-kalnas?x=25.4769&y=55.5760&zoom=15.1&st=%5B37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,51,52,53,54,55,56,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,69,70,71,72,73,74,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Kartuvių kalnas] ''stvk.lt/map''</ref> [[Vaizdas:Vyžuonos, Lithuania - panoramio (14).jpg|miniatiūra|180px|left|Paminklas žuvusiems partizanams]] [[Vaizdas:Vyžuonų ozas, Vytauto paminklas.JPG|miniatiūra|Vytauto paminklas ant kalno]] Rytinė kalvagūbrio dalis yra labiausiai apaugusi pušimis ir lapuočiais (alksniais ir kt.), avietynais, vakarinė apaugusi mažiau, todėl pastarojoje dalyje forma labiau apžvelgiama. Kalvagūbrio šlaitai vietose yra iškasinėti, matomos senos žvyrduobės, karo metais išraustų tranšėjų ženklai. Labiausiai nukentėjęs šiaurrytinis kalvagūbrio galas, kuris remiasi į Vyžuonų kolūkio gamybinį kiemą. Čia daugiau kasinėta išlyginant gamybinio kiemo teritoriją. Be to, čia yra pratiesta aukštos įtampos elektros linija, kurios vienas gelžbetoninis stulpas pastatytas šio galo viršuje. Šalia kalvagūbrio mėtosi daug ūkinių šiukšlių, senų automobilių metalo laužo. == Legendos == Pasakojama, Kartuvių kalne vykdavo [[Žaltys (mitologija)|žalčio]] Vyžo garbinimo apeigos.<ref name=vle>{{VLE|25|||[https://www.vle.lt/straipsnis/vyzuonu-kartuviu-kalnas/ Vyžuonų Kartuvių kalnas]}}</ref> Kartuvių kalnas apima visą Vyžuonų ozą. Kalnas iki šiol archeologų mažai tyrinėtas, lygiai kaip ir kalne esantis savito geometrinio išdėstymo akmenynas, galėjęs turėti senovės kulto ir astronominę paskirtį. Legendų, padavimų ir pasakojimų gausa leidžia daryti prielaidas dėl paties Kartuvių kalno istorinio vaidmens. Kalnas buvęs žmonių supiltas, senovėje ant jo stovėjusi pilis, vykdavusios kulto apeigos. Anot vietinių gyventojų, kalvagūbris buvo pramintas Kartuvių kalnu todėl, kad ant jo kadaise ([[baudžiava|baudžiavos]] laikais) nuožmus dvarininkas kardavęs nepaklusnius baudžiauninkus.<ref name=vle/> Nors jau buvo pastatyta [[Vyžuonų bažnyčia]], o gyventojai pakrikštyti, žmonės nėjo į ją melstis, nes ilgai buvo gyvas [[pagonybė|pagonių]] tikėjimas. Gyventojai vaikščiojo ant šio kalno, kur kažkada buvo jų aukuras, ant kurio stovėjo akmeninė žalčio Vyžo galva. Kad pagonis pritraukti į bažnyčią, krikščionys sugalvojo tą galvą perkelti į maldos namus, kur ji buvo padėta rūsyje. Žmonės vis tiek nelankė bažnyčios, o eidavo į savo vietą ant kalno prie ąžuolo su aukuru. Jie kartą tenai nuėję rado ąžuole pakaruoklį. Labai pasibaisėję savižudybe, pradėjo eiti žalčio Vyžo garbinti į naujai pastatytą bažnyčią. Nuo to laiko kalnas vadinamas Kartuvių kalnu.<ref>[http://vyzuonos.lt/vyz/vyzuonu-krasto-vietovardziai/231-kartuviu-kalnas Kartuvių kalnas] ''vyzuonos.lt''</ref> Ir dabar bažnyčios galinėje išorinėje sienoje išlikusi įmūryta akmeninė žalčio Vyžo galva. == Geologija == [[Kalvagūbris|Kalvagūbrio]] aplinka - tai [[Vakarų aukštaičių plynaukštė]]s pietrytiniame pakraštyje esančios stambiai banguotosios lobuotosios [[priemolis|priemolingos]] lygumos vietovaizdis, kurio [[morena|moreninis]] paviršius buvo nuskalautas, išlygintas ir suraižytas atsikūrusių [[rina|rinų]]. Viena iš tokių rinų tęsiasi palei ozą (iš pietų pusės), ja naudojasi dabar [[Dusyna (Vyžuona)|Dusynos]] upelis. Į pietvakarius už 650 m nuo kalvagūbrio tyvuliuoja [[Dusynas (Utenos r.)|Dusyno ežeras]]. Kalvagūbrio (ozo) aplinkoje sutinkami šie žemės paviršiaus [[absoliutusis aukštis|absoliutiniai aukščiai]]: už 0,9 km į pietus yra kalva, siekianti 126,8 m, Dusyno upelio (piečiau ozo) vandens paviršiaus lygis yra apie 102 m, o į šiaurę nuo ozo reljefas turi 120-123 m absoliutinį aukštį.<ref>[http://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml Lietuvos geologijos tarnyba. Geotopai (išrašas)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170510122307/http://www.lgt.lt/epaslaugos/elpaslauga.xhtml |date=2017-05-10 }}</ref> Ozo duomenys: * Aukštis: 21 m * Ilgis: 820 m * Plotas: 6,256 ha == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Vyžuonų ozas}} * [http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/gamtospaminklai/gamtos.htm Utenos krašto enciklopedija. Gamtos paminklai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305021008/http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/gamtospaminklai/gamtos.htm |date=2016-03-05 }} * [http://www.vyzuonos.lt/vyz/vyzuonu-istorijos-fragmentai/47-vyzuonu-priesistores-beieiskant Vyžuonų priešistorės beieiškant]. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20251112083431/http://vyzuonos.lt/vyz/vyzuonu-istorijos-fragmentai/47-vyzuonu-priesistores-beieiskant}} {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Vyžuonos]] [[Kategorija:Utenos rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos ozai]] [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] fq0zdno80yjt0cxy06p83xtpkz3ed7v 0 524459 7947426 7835804 2026-10-17T13:40:22Z Kukmedis 169593 7947426 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = {{vlv|AZE}} 2017–2018 m. [[Premyer Liqası]] | buvsezonas = [[2016–2017 m. Premyer Liqası|2016–2017]] | bussezonas = [[2018–2019 m. Premyer Liqası|2018–2019]] }} '''2017–2018 m. [[Premyer Liqası]]''' – [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] aukščiausioji futbolo lyga. Sezonas prasidėjo 2017 m. rugpjūčio 11 d., baigėsi 2018 m. gegužės 19 d.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesa/azerchamp.html Čempionų sąrašas]</ref> * 2017–2018 m. dalyvavo 8 komandos. == Formatas == * Buvo žaidžiama keturių ratų sistema. == Pokyčiai == * Lygoje debiutavo [[Səbail FK|Baku „Səbail“]]. * Iškrito [[AZAL PFK]]. == Turnyrinė lentelė == * [[File:Star_full.svg|17px]] Čempionais tapo [[Qarabağ FK|Qarabağ]]. {| class='wikitable sortable' ! ! V. ! Klubas ! Taškai ! Ru ! Pe ! Ly ! Pr ! Įv+ ! Įv- ! +/- ! Pastabos |- align=center style="background:#99CBFF;" | [[File:Star_full.svg|17px]] ||'''1.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Qarabağ FK|Qarabağ]]''' |'''65'''||28||20||5||3||37||13||+24|| '''Pateko į [[UEFA čempionų lyga 2018–2019 m.]]''' |- align=center style="background:#B0FFB0;" | ||'''2.'''|| style="text-align:left;" | '''[[PFK Qəbələ|Qəbələ]]''' |'''49'''||28||14||7||7||43||26||+17|| '''Pateko į [[UEFA Europos lyga 2018–2019 m.]]''' |- align=center style="background:#B0FFB0;" | ||'''3.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Neftçi PFK|Neftçi]]''' |'''46'''||28||14||4||10||39||28||+11|| '''Pateko į [[UEFA Europos lyga 2018–2019 m.]]''' |- align=center | ||'''4.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Zira FK|Zira]]''' |'''44'''||28||12||8||8||36||30||+6 |- align=center | ||'''5.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Sumqayıt FK|Sumgayit]]''' |'''40'''||28||11||7||10||34||33||+1 |- align=center style="background:#B0FFB0;" | 🏆 ||'''6.'''|| style="text-align:left;" | '''[[FK Keşlə Bakı|Keşlə]]''' |'''31'''||28||8||7||13||29||39||-10|| '''Pateko į [[UEFA Europos lyga 2018–2019 m.]]''' |- align=center | ||'''7.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Səbail FK|Sabail]]''' |'''23'''||28||6||5||17||19||39||-20 |- align=center style="background:#FFCCCC;" | [[File:RedDownArrow.svg|17px]] ||'''8.'''|| style="text-align:left;" | '''[[PFK Kəpəz|Kapaz]]''' |'''14'''||28||3||5||20||18||47||-29|| [[File:X_mark.svg|17px]] '''Iškrito iš elito diviziono''' |} == 2017–2018 m. Pirma lyga == * '''Pirma lyga''' – antros pakopos futbolo pirmenybės šalyje. * Dalyvavo 10 komandų. === Komandų rikiuotė === * Nugalėtojais tapo [[Khazar Baku FK|Khazar Baku]]. (Nesugebėjo licencijuotis ir į elito divizioną nepateko.) * [[Sabah FK|Sabah]] liko 5 vietoje, bet sėkmingai licencijavosi ir perėjo į Premjer lygą. {| class='wikitable sortable' ! ! V. ! Klubas ! Taškai ! Ru ! Pe ! Ly ! Pr ! Įv+ ! Įv- ! +/- ! Pastabos |- align=center style="background:#B0B0B0;" | [[File:Star_full.svg|17px]] ||'''1.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Khazar Baku FK|Khazar Baku]]''' ||27||15||5||7||40||18||+22||'''50'''|| [[File:X_mark.svg|17px]] '''Po sezono išformuotas''' |- align=center | ||'''2.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Qaradağ Lökbatan FK|Qaradağ Lökbatan]]''' ||27||13||7||7||44||31||+13||'''46''' |- align=center | ||'''3.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Şüvəlan FK|Şüvəlan]]''' ||27||13||6||8||30||20||+10||'''45''' |- align=center | ||'''4.'''|| style="text-align:left;" | '''[[MOİK Bakı]]''' ||27||13||5||9||40||32||+8||'''44''' |- align=center style="background:#B0FFB0;" | [[File:Green-Up-Arrow.svg|17px]] ||'''5.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Sabah FK|Sabah]]''' ||27||11||7||9||41||33||+8||'''40'''|| [[File:Green-Up-Arrow.svg|17px]] '''Kilimas į Premjer Lygą''' |- align=center | ||'''6.'''|| style="text-align:left;" | '''[[PFK Turan Tovuz|Turan Tovuz]]''' ||27||11||6||10||34||33||+1||'''39''' |- align=center style="background:#B0B0B0;" | ||'''7.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Bine FK|Bine]]''' ||27||10||5||12||33||36||−3||'''35'''|| [[File:X_mark.svg|17px]] '''Po sezono išformuotas''' |- align=center style="background:#B0B0B0;" | ||'''8.'''|| style="text-align:left;" | '''[[MKT-Araz İmişli|Mil-Muğan]]''' ||27||8||6||13||32||49||−17||'''30'''|| [[File:X_mark.svg|17px]] '''Po sezono išformuotas''' |- align=center | ||'''9.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Ağsu FK|Ağsu]]''' ||27||8||4||15||25||48||−23||'''28''' |- align=center | ||'''10.'''|| style="text-align:left;" | '''[[Zagatala PFK|Zagatala]]''' ||27||4||7||16||23||42||−19||'''19''' |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * RSSSF duomenų bazė: : [http://www.rsssf.com/tablesa/azerchamp.html Čempionų sąrašas] : [http://www.rsssf.com/tablesa/azercuphist.html Azerbaidžano futbolo taurė] : [http://rsssf.com/tablesa/azer2018.html 2017-2018 m. Premjer lyga] * [https://www.flashscore.com/football/azerbaijan/premier-league/ Premjer Liga FLASHSCORE] * [https://www.flashscore.com/football/azerbaijan/azerbaijan-cup/ Taurės turnyras FLASHSCORE] {{Premyer Liqası}} [[Kategorija:Azerbaidžano futbolo varžybos]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2017–2018 m.]] 9egdlxsrs0pbzmx7htoh1xxzai6x2n5 0 537312 7947529 6770145 2026-10-18T04:36:26Z Սահակ 24400 7947529 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Lusine Zakaryan | pav = Lusine Zakaryan 2.JPG | dydis = | horizontalus = <!-- jei paveikslėlis platus, parašykite ''taip'' --> | alt = | antraštė = | fonas = solo_dainininkas | pilnas_vardas = | gimtąja_kalba = | gimtoji_kalba = | dar žinomas = arba | dar žinoma = | gimimo_data = {{Gimimo data|1937|6|1}} | gimimo_vieta = [[Achalcichė]], [[Gruzijos TSR]] | kilmė = [[Armėnija]] | mirties_data = {{Mirties data|1992|12|30|1937|6|1}} | mirties_vieta = [[Jerevanas]], [[Armėnija]] | žanras = [[sopranas]] | užsiėmimas = | instrumentai = | aktyvumo_metai = <!-- YYYY–YYYY (arba –dabar) --> | įrašų_kompanija = | susijusi_veikla = | URL = [https://lzm.am lzm.am] | žymesni_instrumentai = }} '''Lusine Zakaryan''' ({{Hy|Լուսինե Զաքարյան}}), gimė kaip '''Svetlana Zakaryan''', ([[1937]] m. [[birželio 1]] d. [[Achalcichė]]je, [[Gruzijos TSR]] – [[1992]] m. gruodžio 30 d. [[Jerevanas|Jerevane]], [[Armėnija|Armėnijoje]]) - [[Armėnai|armėnų]] [[sopranas|sopranė]]. == Biografija == Lusine Zakaryan užaugo [[Samcchė-Džavachetija|Samcchė-Džavachetijos]] Gruzijos regione. 1952 m. su šeima persikėlė į [[Jerevanas|Jerevaną]], kur lankė vidurinę muzikos mokyklą. 1957 m. įstojo į Jerevano valstybinę muzikinę konservatoriją. Lusine taip pat dainavo [[Armėnų apaštališkoji bažnyčia|Armėnų apaštališkosios bažnyčios]] chore. {{Commonscat|Lusine Zakaryan}} {{DEFAULTSORT:Zakaryan, Lusine}} [[Kategorija:Dainininkai]] [[Kategorija:Armėnijos asmenybės]] l7b2xt4oq4c7o8xvb2pcpbl4gn9g77z 0 540235 7947594 6234253 2026-10-18T10:06:38Z Vilensija 40695 +koord 7947594 wikitext text/x-wiki {{coord|55.631296|25.566863|type:landmark|display=title}} [[Vaizdas:Užpalių sen., Lithuania - panoramio (27).jpg|thumb|245px|„Laumės valtis“]] '''„Laumės valtis“''' – mitologinis akmuo Lietuvoje, [[Utenos rajonas|Utenos rajone]], [[Užpalių seniūnija|Užpalių seniūnijoje]], priešais [[Užpaliai|Užpalius]] (kitapus [[Šventoji|Šventosios]]), [[Lygamiškio piliakalnis|Lygamiškio piliakalnio]] papėdėje. Akmuo gulsčias – 2,50 m ilgio, 1,95 m pločio, 1,10 m aukščio. Pasak legendos tai kažkada buvusi auksinė valtis, giliai piliakalnyje paslėpta. Ją daug kas bandė atkasti, bet, užgiedojus gaidžiams, drąsuoliai žūdavo. Tačiau vėl drąsių, atkaklių Užpalių krašto vaikinų atsirasdavo. Kartą du jauni, tvirti vyrai ryžosi laimę pabandyti. Nors jiems trukdė [[laumė]]s, kalbino meilios gražuolės, tačiau jie atkasė auksinę valtį dar gaidžiams nepragydus, bet neištvėrė ir susiginčijo – kam ji atitekt turėtų. Ir valtis akmeniu pavirto.<ref>{{Cite web|title=Akmuo „Laumės valtis“|url=https://www.utenainfo.lt/lankytinos-vietos/akmuo-laumes-valtis/|access-date=2021-04-27|website=Utenainfo.lt}}</ref> Objektas nuo 2002 m. yra įtrauktas į saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.<ref>{{Cite web|title=Dėl Utenos rajono savivaldybės saugomų gamtos paveldo objektų įteisinimo|url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/46446ff0375b11e598499e1e1ba6e454|access-date=2021-04-27|website=Lietuvos Respublikos Seimas}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Utenos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Utenos rajono saugomos teritorijos]] [[Kategorija:Lietuvos mitologiniai akmenys]] f1jutlqcojye0asf3b6x58xg15xkf6k 3 541715 7947532 7876375 2026-10-18T04:47:42Z CD 677 7947532 wikitext text/x-wiki ==Archyvas== [[Naudotojas:Wolfmartyn/archyvai|2019 m.]] | [[Naudotojas:Wolfmartyn/archyvai2|2020 m.]] | [[Naudotojas:Wolfmartyn/archyvai3|2021 m.]] | [[Naudotojas:Wolfmartyn/archyvai4|2022 m.]] | [[Naudotojas:Wolfmartyn/archyvai5|2023–2025 m.]] == 2026 == Sveikinimai arėjančio sezono proga. Žiūriu, jau {{0}}0 (0) rašai. Bravo. Tik rungtynių skaičius be skliautų rašosi. :) [[Akpe Victory Maduabuchukwu]], nepatingėjai ir pilnu sakiniu parašei naujieną. Tik norėtųsi, kad REF būtų suformatuotas; pavadinimas, šaltinis (pagal sportas.lt). -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 14:03, 9 sausio 2026 (EET) :Su Naujais, ir su artėjančiu. Jo matai stengiuosi LOL. Citatų formatavimas yra daug vargo ir mažai naudos - jau geriau matyti iš karto visą link'ą. Arba daryti proper kaip en.wiki, su date accessed, date of article, etc. Bet kai daugybė straipsnių išvis be šaltinių, tai ir tokie šaltinėliai labai geri. --[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 14:08, 9 sausio 2026 (EET) ::Ačiū. Malonu, kad į naują sezoną žengi aukščiau kartelę keldamas. PRAGRIESAS, Š`KIAS. :) /// Jeigu koks RSSSF linkas, kur datos vis keičiasi, 2024, 2025, 2026, gal ir nieko, kai matai linką. Matai, bėda tame, kad tiesioginės nuorodos būna skirtingų ilgumų... kai kurios prasideda ir niekaip nesibaigia, o kitur vos keli žodžiai, tai paskui šalinių grafoje akis rėžia...Bandau daryti taip, kad vieno ilgumo ir gražumo būtų. Turėdamas laiko pasižvaldyk, po grajokų arba A lygos klubų REF-listus... man tokios košės makalošės nelabai norisi matyti, nes akys raibsta. O nauda yra tame, kad galima net kažkiek pakeisti: Oficiali klubo stevainė pristato naujoką. arba panašiai, jeigu oficialios svetainės rašo vėjus net straipsnių pavadinimuose. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 14:19, 9 sausio 2026 (EET) :::[[Marko Pavlovski]] REF no.15 taip ir išlenda tasai gražumas.. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 15:29, 12 sausio 2026 (EET) == Sutartis vs. kontraktas == Klubas iškrito iš A lygos, žaidėjo kontraktas pratęstas nebuvo... Gal truputuką lietuvybės daugiau? Sutartis kažkuo`m neįtinka? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 15:27, 12 sausio 2026 (EET) :Lietuvybiškiau jau negali būti - absoliutus minimumas informacijos. Dar galima pasikartoti su kliše kad jų jau "nebeišvysime". Dar zagraničnai pridėjau kad klubas iškrito iš A lygos.--[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 15:34, 12 sausio 2026 (EET) ::Kontraktas man jau nebelietuviškas žodelytis. Jeigu pridedi, kad iškrito, tai jau faktas, o prie faktų ir nuorodos norisi. Nesvarbu, kad šiandien mes visi prisimename, kad iškrito, o po pusės metų gali išsitrinti tokia infa. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 15:47, 12 sausio 2026 (EET) :::Ai ta prasme. Jo buvo galima. Kad iškrito tai universalus faktas, kokias nuorodas dėti - A lygos lentelę? Atsidarai [[DFK Dainava]] ir viskas matosi. --[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 16:03, 12 sausio 2026 (EET) ::::Man visų pirma KONTRAKTAS užkliuvo. /// No way... tu gi visus žaidėjus paleidai į atsargą, ten futbolininkų straipsniai, o ne DFK Dainavos. Jeigu jau straipsnis apie futbolininką, tai jau kita kapela. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 16:17, 12 sausio 2026 (EET) :::::Nors ir prie futbolininkų dabar darau nuorodas į sezoną, tarkim [[2025 m. A lyga]]. [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 16:18, 12 sausio 2026 (EET) == [[FC Hegelmann]] (2) == Tuos raųinėlius apie vietos pardavimą bebenčiukams ir derybas su padangų lže-karaliumi paliksi? Trinčiau tokias naujienas, nes tuščias burbulas iš tokio pirkimo gavosi. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 15:49, 12 sausio 2026 (EET) :Tokius aukso grūdus tiesiog būtina palikti. 2025 m. vos išsikrapštė iš I lygos kritimo zonos, bet ne, sugalvojo nusipirkti vietą A lygoje :) Ir dar žurnalistams išplepėjo. Grynas auksas! --[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 16:01, 12 sausio 2026 (EET) ::tai čia jau reikia padangų karaliui straipsnį skirti... kaip padangas pardavinėjo, kaip akademiją pirko... [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 16:14, 12 sausio 2026 (EET) :::Mėlynai baltų '''trenerių štabą papildė''' tarptautinę patirtį turintis ispanas Mikel Aramburu Erneta....[https://fchegelmann.com/melynai-baltu-treneriu-staba-papilde-tarptautine-patirti-turintis-ispanas-mikel-aramburu-erneta/ FC HEGELMANN oficiali svetainė]. Tai čia štabą papildė Babrungo klubo vyr. trenerio asistentas... Iš tokios formuluotės jisai nebent analitikas-treneris, o ne vyr. treneris. Kaip galvoji tokia formuluotė apie asistentą ar apie vyr. trenerį? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 12:31, 16 sausio 2026 (EET) ::::Ha! Praskaičiau. Visi laukia naujienų apie vyr.trenerį, tai užskaičiau automatiškai. sportas.lt straipsnio pavadinimas irgi klaidinantis: '''„Hegelmann“ pristatė naują trenerį'''. Aišku buvo keista kad jokių duomenų apie jį neradau, bet LT futbole viskas įmanoma!--[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 14:40, 16 sausio 2026 (EET) :::::Aha... jiems visi treneriai vieno veido, bile treneris. :) Joo, buvo gi toks Skanu iš Italijos, tauro legendinis treneris. ) Bet dabar, gal visų valkatų nebesamdo? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 15:02, 16 sausio 2026 (EET) ::::::Ir vistik vyr.treneris... Bus sunku sugramdyt informaciją straipsniui, kažkaip visur kur turėtų būt informacijos - ten jos nėra. Kad tik nebūtų kaip tie Jonavos argentiniečiai pseudo futbolininkai. --[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 23:32, 19 sausio 2026 (EET) :::::::Paskubomis pramečiau akimis, tai su informacija tikra bėda.. toks no-name, kad tokių paieškoti reiktų. Dar šiauliečių Pučinskis, ir naujasis Gintros strategas Sikorskij. Kandidatų ką turėtume ištirti lyg ir yra, o jų CV po ranka neturiu. :) Bet sezonas prieš akis. Sugalvosime. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:24, 22 sausio 2026 (EET) == data basis == pastebėjau, kad visų pirma naujojiesi sportas.lt. Tada surašai, kad 2026 m. sausio 14 d. pasirašė sutartį. O pasižiūriu į oficialią klubo svetainę, kad naujiena paskelbta prieš dieną., sausio 13 d. Todėl vengiu rašinėjimo pasirašyta sutartis. Rašau oficialiai paskelbta ir klubo svetainės nuorodos. Paskui gaunasi, kad datos neatitinka. // Viskas būtų gerai, bet futbole yra toks dalykas kaip sudaryta sutartis, sakysime, 2025 m. gruodžio mėn., o štai įsigalioja po med. patikros, tarkime, 2026 m. sausio mėn. // [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:12, 16 sausio 2026 (EET) :ne esmė ta konkreti diena kada kontraktas pasirašytas, mes gi ne teisinis departamentas. jei jau „teisingai“ nori parašyti tada galima sakyti kad tokia ir tokia data buvo pranešta, ar kada „oficialiai prisijungė“. Aš dažnai rašau „sausio mėn.“ o ne tikslią datą - esmės juk nekeičia. Aplamai, jei mesti žvilgsnį atgal, tai po 10 metų ar kam bus įdomu tiksli data? Aš labiau būčiau linkęs tokias datas praeityje aplamai trinti ir perrašyti santrauką - žaidė tarkim nuo 20XX sezono pradžios iki kokio 20XX sezono vidurio, jei tarkim perėjo tarpsezonyje. Kad būtų sklandus tekstas, o ne bereikšmių datų kokteilis.--[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 11:30, 16 sausio 2026 (EET) ::'''Enciklopedija''' iš esmės yra ne babytės Jadzės tralialiuškos turguje. Kartais to sklandaus teksto tiesiog per daug. (Bet čia pas ispanus, italus apie jų super-star.) O pas mumis kaip lt-wiki? Ne į temą ir be šaltinių (kaip [[FK Žalgiris]] ir kt.). Jeigu futbolistai, tada svarbu datos ir įvykis. Gerai, kad supranti, kad tikslios datos nesužinosi, nebent esi insaideris ir visur tampaisi kartu. Datos svarbios: yra kada atėjo, kada debiutavo ir pirmą įvartį įmušė, kada sėkmingai numirė. Arba jeigu kokia trauma, galima irgi paminėti, kad sezonas baigėsi anksčiau laiko. Kiekvienu atveju, vis kiti reikalai. Šiaip lt-wiki dviem sakiniais viską išpildydavo, o nesivargindavo rašyti ir įsijungti mentalisto rėžimą. // Tiesiog norėtųsi, kad nepatingėtum ir pramuštum infą oficialioje svetainėje, ne vien feisbukuose ar sportas.lt svetainėje. Sakysime, [[Árpád Tordai]] perėjo į [[FC UTA]] ir nepatingėjau pasi-UTA`inti. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:50, 16 sausio 2026 (EET) == , kad (kablelis KAD) == Super''', kad''' pradėjai rašyti pilnais sakiniais. Tik, pastebėjau''', kad''' niekada niekada nededi kablelio prieš kad. Kaip atnaujinai [[Eligijus Jankauskas]] (ir dar kitur). Būtų '''puiku, kad''' šitą dalyką ištaisytumei ir pradėtum sudėlioti kablelius. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:20, 22 sausio 2026 (EET) :Tai, kad kam tie kableliai. Bet, kad jau taip nori tai va rašau, užsikabliuosim.--[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 10:46, 22 sausio 2026 (EET) ::Svarbu''', kad '''parašytum tą kalbelį, o tai labai gražiai, nuoširdžiai viskas išpildyta, o kalbelio vis nerandu. Reiktų kažkaip užsikabliuoti. :) Be kablio niekaip. :) -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:52, 22 sausio 2026 (EET) :::kalbelių iki šiol nededi... Žiūriu, kad [[Seydina Keita]] surašei, kad o`ons grįžo į PNV. Tai dabar klausimas: Jis 2026 m. liepos 10 d. grįžo į Panevėžį (aka miestą), ar tą dieną pasirašė sutartį su [[FK Panevėžys]]... ir apie tai klubas oficialiai išplatino pranešimą? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 11:11, 10 liepos 2026 (EEST) ::::reiks prašyt DI kad kalbelius ir kablelius sukabintų. Keita sugrįžo į skyrelį „Panevėžys“, tai tarp eilučių reik perskaityt''',,''' kad į FK Panevėžys. Už 5 metų manau kad nebus skirtumo ar 9-tą, 10-tą ar n-tą dieną ir valandą atvažiavo jo autobusas. Mėnesio tikslumu per akis, net galėčiau rašyt''',,''' kad per vasaros perėjimų langą. va pripildžiau kablelių prieš''',,''' kad sąskaitą. ::::ką darom su https://11x11.lt/? Padkasteriai bando legalizuotis kaip oficialių žinių šaltinis. kaip ir kada pripažinsime/nepripažinsime kad tai patikimas šaltinis?--[[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 12:56, 10 liepos 2026 (EEST) :::::Prašyk. daryk, ką nori, bet kablelius, būkite malonūs ir sudėkite... Aš esu dundukas iš kaimo, ne iš Kaaauno, ne iš pakaaaunės, tarp eilučių ir dar kitaip skaityti nemoku nors tu ką. Skirtumo nebus, bet šiandien derėtų rašyti teisingai, tada buvo nušvilpinti po n metų. // papildei, o paskutiniai sakinukai ir vėl nėra: ''kaip ir kada pripažinsime/nepripažinsime{{color box|pink|Kur kablelis?}} kad tai patikimas šaltinis?'' Ką čia pripažinti. Yra dar 90min.lt, kur tą patį daro. Supranti, jų indėlis nulinis. Tik kalba ir perpostina iš oficialių svetainių surinktą info. Tu, Wolf`i, naujokus in FK Žalgiris, FK Panevėžys sudėliojai gražiai, o linkai parėjo iš kur? [[Naudotojas:Respublik]] tau ilgai aiškintų, kad jeigu yra oficiali svetainė, tai ji ir turėtų būti šaltinis, o ne visas tuntas perpasakotojų, kurie viską pažodžiui kopina. Nepamenu kur, tu surašei dieną, o ten futbolas.lt postas vėlavo. Oficialiai svetainė, berods FA Šiauliai, Novikovą ar dar kažką išpostino vakare vėlai, o jie ryte vėlai pabudo... Va, tada datos ir nesutampa. - [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 13:09, 10 liepos 2026 (EEST) ::::::Čia galima pasiskaityti apie kablelius: [https://lietuviu7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/sudetinio_prijungiamojo_sakinio_salutinio_demens_privalomosios_skyrybos_taisykles/]. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:57, 10 liepos 2026 (EEST) == Neaiškumai == Sveikas, nelabai supratau, kodėl atmeti mano keitimus straipsnyje [[2025 m. LFF III lyga]]? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 07:47, 18 spalio 2026 (EEST) lx9dakugfxw1t6adjqvmzky2vxcmeqo 0 566131 7947521 7931204 2026-10-18T01:28:22Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947521 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = BIS Master FC | image = [[Vaizdas:Master 7 FC logo.png|180px]] | fullname = BIS Master Football Club | nickname = | founded = 2017 m. | ground = Nacionalinis stadionas, [[Vientianas]] | capacity = 25 000 | chairman = | manager = | league = [[Lao League 1]] | season = 2025–2026 | position = 9 vieta | pattern_la1= |pattern_b1 =_bluehorizontal |pattern_ra1 = |pattern_sh1 = |pattern_so1 = | leftarm1 = 0000ff |body1 = 0000ff |rightarm1 = 0000ff |shorts1 = 0000ff |socks1 = 0000ff | pattern_la2 = |pattern_b2 =_redhorizontal|pattern_ra2 =|pattern_sh2 = |pattern_so2 = | socks2 = ffffff }} '''BIS Master Football Club''', o trumpai žinomas kaip '''BIS Master FC''' – [[Laosas|Laoso]] [[futbolo klubas]] iš [[Vientianas|Vientiano]]. Kitados vadinosi '''Master 7 FC''' bei '''Master FC'''. == Istorija == Klubas įkurtas 2017 m. 2019 m. tapo vicečempionais. 2023 m. sezone užėmė antrą vietą.<ref>[https://de.soccerway.com/national/laos/lao-league/2023/regular-season/r71960/ 2023 m. sezonas (pagal Soccerway)]</ref> ; Pavadinimų kaita * 2017 : '''Master7 Football Club''' * 2024 : '''Master Football Club''' * 2025 : '''BIS Master Football Club''' == Pasiekimai == {{LAO fut || |4|2019, 2020, 2022, 2023 || || || || ||}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ! style="background-color:#EEFFEE" colspan="10" | BIS Master Football Club |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Lao League 1]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/laos2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Lao League 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/laos2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |- ! style="background-color:#EEFFEE" colspan="10" | Master Football Club |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Lao League 1]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/laos2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |- ! style="background-color:#EEFFEE" colspan="10" | Master7 Football Club |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Lao League 1]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/laos2023.html 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Lao League 1]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/laos2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Lao League 1]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''X.''' | |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Lao League 1]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/laos2020.html 2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019 m. Lao Premier League|2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Lao League 1]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/laos2019.html 2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018 m. Lao Premier League|2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Lao League 1]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesl/laos2018.html 2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Garsesni žaidėjai == {{vlv|BRA}} [[Sergio Barboza]] == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _whiteborder | pattern_b= _whiteshoulders | pattern_ra= _whiteborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _redborder | pattern_b= _redshoulders | pattern_ra= _redborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _blueborder | pattern_b= _blueshoulders | pattern_ra= _blueborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _redshoulders | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000080 | body= 000080 | rightarm= 000080 | shorts= FFFFFF | socks= 000080 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _redshoulders | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _navyshoulders | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= 000080 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/Master7-FC-436459776732868/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/master-7/j3VThwxr/ SOCCERWAY] * [https://web.archive.org/web/20220924103111/https://www.flashscore.com/team/master-7/j3VThwxr/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.de/master-7-fc/startseite/verein/66242 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/master7-fc/35514/ Globalsportsarchive] {{Lao League 1}} [[Kategorija:Laoso futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:BIS Master FC}} ovhauin8komtolvezvcb7a5ceiafi5s 0 570915 7947431 7824020 2026-10-17T13:44:46Z Makenzis 46558 7947431 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Arsenal FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Arsenal LFC | image = [[Vaizdas:Arsenal FC 2012.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Arsenal Women Football Club}} | nickname = kanonierės | founded = {{nowrap|1987 m. Arsenal Ladies}} | ground = Meadow Park stadionas | capacity = 1 700 (sėdimų vietų) | chairman = ? | manager = {{vlv|Švedija}} [[Jonas Eidevall]] | league = [[FA WSL]] | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1 = _arsenal1920h | pattern_b1 = _arsenal1920h | pattern_ra1 = _arsenal1920h | pattern_sh1 = _afc201920h | pattern_so1 = _afc1920hlong | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FF0000 | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _arsenal1920a | pattern_b2 = _arsenal1920a | pattern_ra2 = _arsenal1920a | pattern_sh2 = _afc201920a | pattern_so2 = _afc1920along | leftarm2 = FFDF00 | body2 = FFDF00 | rightarm2 = FFDF00 | shorts2 = 000040 | socks2 = FFDF00 | pattern_la3 = _arsenal1920t | pattern_b3 = _arsenal1920t | pattern_ra3 = _arsenal1920t | pattern_sh3 = _arsenal1920t | pattern_so3 = _arsenal1920t_long | leftarm3 = 000040 | body3 = 000040 | rightarm3 = 000040 | shorts3 = 000000 | socks3 = 000040 }} '''Arsenal Women Football Club''', o paprasčiau '''Arsenal WLC''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo komanda iš [[Londonas|Londono]], rungtyniaujanti moterų futbolo varžybose. == Istorija == 1987 m. suburta komanda pasivadino '''Arsenal Ladies'''. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia [[Meadow Park]]. Pagal soccerway.com šis stadionas talpina 1,7 tūkst. sėdimų vietų, o iš viso gali talpinti 4,5 tūkst. žiūrovų.<ref>https://int.soccerway.com/teams/england/arsenal-lfc/5241/</ref> == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20172018/spring-series/r42766/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#ffff00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Apranga== ; Sportinės aprangos gamos pokyčiai: * Namuose žaidžia raudonai baltomis apranga. === 2021–2022 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _arsenalfc2122h| pattern_b= _arsenalfc2122h| pattern_ra= _arsenalfc2122h| pattern_sh= _arsenalfc2122h| pattern_so= _arsenalfc2122hl| leftarm= FFFFFF | body= FF0000 | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _arsenal2122A| pattern_b= _arsenal2122A| pattern_ra= _arsenal2122A| pattern_sh= _arsenal2122A| pattern_so= _arsenal2122A| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= fbf2b1 | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _arsenal2122t| pattern_b= _arsenal2122t| pattern_ra= _arsenal2122t| pattern_sh= _arsenal2122t| pattern_so= _3_stripes_white| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 2C3751 | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |} === 2020–2021 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _arsenal2021h| pattern_b= _arsenal2021h| pattern_ra= _arsenal2021h| pattern_sh= _arsenal2021h| pattern_so= _arsenal2021H| leftarm= FFFFFF | body= FF0000 | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _arsenal2021A| pattern_b= _arsenal2021A| pattern_ra= _arsenal2021A| pattern_sh= _arsenal2021A| pattern_so= _3_stripes_black| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FCFCFC | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _arsenal2021T| pattern_b= _arsenal2021T| pattern_ra= _arsenal2021T| pattern_sh= _arsenal2021T| pattern_so= _arsenal2021T| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 01244a | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |} === 2019–2020 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _arsenal1920h| pattern_b= _arsenal1920h| pattern_ra= _arsenal1920h| pattern_sh= _afc201920h| pattern_so= _afc1920hlong| leftarm= FFFFFF | body= FF0000 | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _arsenal1920a| pattern_b= _arsenal1920a| pattern_ra= _arsenal1920a| pattern_sh= _afc201920a| pattern_so= _afc1920along| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FCFCFC | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _arsenal1920t| pattern_b= _arsenal1920t| pattern_ra= _arsenal1920t| pattern_sh= _arsenal1920t| pattern_so= _afc1920tlong| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000040 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |} === 2018–2019 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _arsenal1819h| pattern_b= _arsenal1819h| pattern_ra= _arsenal1819h| pattern_sh= _arsenal1819h| pattern_so= _arsenal1819h| leftarm= FFFFFF | body= FF0000 | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _arsenal1819a| pattern_b= _arsenal1819a| pattern_ra= _arsenal1819a| pattern_sh= _arsenal1819a| pattern_so= _arsenal1819a| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 060040 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _arsenal1819t| pattern_b= _arsenal1819t| pattern_ra= _arsenal1819t| pattern_sh= _arsenal1819t| pattern_so= _arsenal1819t| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 00FFBF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |} == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkės * Atnaujinta: {{data|2026|01|21}}<ref name=Squad>{{cite web | url=https://www.arsenal.com/women/players | title= Players | publisher=Arsenal F.C. | accessdate=15 June 2018}}</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=AUT|pos=GK|name=[[Manuela Zinsberger]]}} {{Fs player|no=2|nat=USA|pos=DF|name=[[Emily Fox]]}} {{Fs player|no=3|nat=ENG|pos=DF|name=[[Lotte Wubben-Moy]]}} {{Fs player|no=5|nat=ESP|pos=DF|name=[[Laia Codina]]}} {{Fs player|no=6|nat=ENG|pos=DF|name=[[Leah Williamson]]}} {{Fs player|no=7|nat=AUS|pos=DF|name=[[Steph Catley]]}} {{Fs player|no=8|nat=ESP|pos=MF|name=[[Mariona Caldentey]]}} {{Fs player|no=9|nat=ENG|pos=FW|name=[[Beth Mead]]}} {{Fs player|no=10|nat=SCO|pos=MF|name=[[Kim Little]]|other=kapitonė}} {{Fs player|no=11|nat=IRL|pos=DF|name=[[Katie McCabe]]}} {{Fs player|no=12|nat=NOR|pos=MF|name=[[Frida Maanum]]}} {{Fs player|no=14|nat=NED|pos=GK|name=[[Daphne van Domselaar]]}} {{fs player|no=15|nat=CAN|pos=FW|name=[[Olivia Smith]]}} {{Fs player|no=18|nat=ENG|pos=FW|name=[[Chloe Kelly]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=19|nat=AUS|pos=FW|name=[[Caitlin Foord]]}} {{fs player|no=21|nat=NED|pos=MF|name=[[Victoria Pelova]]}} {{Fs player|no=23|nat=ENG|pos=FW|name=[[Alessia Russo]]}} {{Fs player|no=24|nat=ENG|pos=DF|name=[[Taylor Hinds]]}} {{Fs player|no=25|nat=SWE|pos=FW|name=[[Stina Blackstenius]]}} {{Fs player|no=26|nat=ENG|pos=DF|name=[[Katie Reid]]}} {{Fs player|no=28|nat=GER|pos=GK|name=[[Anneke Borbe]]}} {{Fs player|no=29|nat=ENG|pos=FW|name=[[Michelle Agyemang]]}} {{Fs player|no=30|nat=ENG|pos=MF|name=[[Laila Harbert]]}} {{Fs player|no=31|nat=SWE|pos=DF|name=[[Smilla Holmberg]]}} {{Fs player|no=32|nat=AUS|pos=MF|name=[[Kyra Cooney-Cross]]}} {{Fs player|no=36|nat=ENG|pos=DF|name=Cecily Wellesley-Smith}} {{Fs player|no=40|nat=ENG|pos=GK|name=[[Naomi Williams]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == * {{vlv|Anglija}} [[Leah Williamson]], saugė, gynėja (nuo [[2014 m.]]) * {{vlv|Anglija}} [[Bethany Jane Mead]], [[puolėjas|puolėja]], (nuo [[2017 m.]]) ; užsienietės * {{vlv|Švedija}} [[Stina Blackstenius]], puolėja (nuo 2022 m.) * {{vlv|Švedija}} [[Smilla Holmberg]], gynėja (nuo [[2026]] m.) * {{vlv|NED}} [[Jill Roord]], saugė (2019–2021 m.) * {{vlv|NED}} [[Daphne van Domselaar]], vartininkė (nuo 2024 m.); == Taip pat skaitykite == * [[Arsenal FC]] == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.arsenal.com/women Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/arsenal-wfc/29317 Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Arsenal}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] kdug8k4qzkps4rekhqdgbfsw7wdgqt1 7947432 7947431 2026-10-17T13:45:00Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7947432 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Arsenal FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Arsenal LFC | image = [[Vaizdas:Arsenal FC 2012.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Arsenal Women Football Club}} | nickname = kanonierės | founded = {{nowrap|1987 m. Arsenal Ladies}} | ground = Meadow Park stadionas | capacity = 1 700 (sėdimų vietų) | chairman = ? | manager = {{vlv|Švedija}} [[Jonas Eidevall]] | league = [[FA WSL]] | season = 2025–2026 | position = 2 vieta | pattern_la1 = _arsenal1920h | pattern_b1 = _arsenal1920h | pattern_ra1 = _arsenal1920h | pattern_sh1 = _afc201920h | pattern_so1 = _afc1920hlong | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FF0000 | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _arsenal1920a | pattern_b2 = _arsenal1920a | pattern_ra2 = _arsenal1920a | pattern_sh2 = _afc201920a | pattern_so2 = _afc1920along | leftarm2 = FFDF00 | body2 = FFDF00 | rightarm2 = FFDF00 | shorts2 = 000040 | socks2 = FFDF00 | pattern_la3 = _arsenal1920t | pattern_b3 = _arsenal1920t | pattern_ra3 = _arsenal1920t | pattern_sh3 = _arsenal1920t | pattern_so3 = _arsenal1920t_long | leftarm3 = 000040 | body3 = 000040 | rightarm3 = 000040 | shorts3 = 000000 | socks3 = 000040 }} '''Arsenal Women Football Club''', o paprasčiau '''Arsenal WLC''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo komanda iš [[Londonas|Londono]], rungtyniaujanti moterų futbolo varžybose. == Istorija == 1987 m. suburta komanda pasivadino '''Arsenal Ladies'''. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia [[Meadow Park]]. Pagal soccerway.com šis stadionas talpina 1,7 tūkst. sėdimų vietų, o iš viso gali talpinti 4,5 tūkst. žiūrovų.<ref>https://int.soccerway.com/teams/england/arsenal-lfc/5241/</ref> == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20172018/spring-series/r42766/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#ffff00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- |} == Apranga== ; Sportinės aprangos gamos pokyčiai: * Namuose žaidžia raudonai baltomis apranga. === 2021–2022 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _arsenalfc2122h| pattern_b= _arsenalfc2122h| pattern_ra= _arsenalfc2122h| pattern_sh= _arsenalfc2122h| pattern_so= _arsenalfc2122hl| leftarm= FFFFFF | body= FF0000 | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _arsenal2122A| pattern_b= _arsenal2122A| pattern_ra= _arsenal2122A| pattern_sh= _arsenal2122A| pattern_so= _arsenal2122A| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= fbf2b1 | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _arsenal2122t| pattern_b= _arsenal2122t| pattern_ra= _arsenal2122t| pattern_sh= _arsenal2122t| pattern_so= _3_stripes_white| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 2C3751 | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |} === 2020–2021 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _arsenal2021h| pattern_b= _arsenal2021h| pattern_ra= _arsenal2021h| pattern_sh= _arsenal2021h| pattern_so= _arsenal2021H| leftarm= FFFFFF | body= FF0000 | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _arsenal2021A| pattern_b= _arsenal2021A| pattern_ra= _arsenal2021A| pattern_sh= _arsenal2021A| pattern_so= _3_stripes_black| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FCFCFC | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _arsenal2021T| pattern_b= _arsenal2021T| pattern_ra= _arsenal2021T| pattern_sh= _arsenal2021T| pattern_so= _arsenal2021T| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 01244a | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |} === 2019–2020 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _arsenal1920h| pattern_b= _arsenal1920h| pattern_ra= _arsenal1920h| pattern_sh= _afc201920h| pattern_so= _afc1920hlong| leftarm= FFFFFF | body= FF0000 | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _arsenal1920a| pattern_b= _arsenal1920a| pattern_ra= _arsenal1920a| pattern_sh= _afc201920a| pattern_so= _afc1920along| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FCFCFC | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _arsenal1920t| pattern_b= _arsenal1920t| pattern_ra= _arsenal1920t| pattern_sh= _arsenal1920t| pattern_so= _afc1920tlong| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000040 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |} === 2018–2019 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _arsenal1819h| pattern_b= _arsenal1819h| pattern_ra= _arsenal1819h| pattern_sh= _arsenal1819h| pattern_so= _arsenal1819h| leftarm= FFFFFF | body= FF0000 | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _arsenal1819a| pattern_b= _arsenal1819a| pattern_ra= _arsenal1819a| pattern_sh= _arsenal1819a| pattern_so= _arsenal1819a| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 060040 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _arsenal1819t| pattern_b= _arsenal1819t| pattern_ra= _arsenal1819t| pattern_sh= _arsenal1819t| pattern_so= _arsenal1819t| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 00FFBF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |} == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkės * Atnaujinta: {{data|2026|01|21}}<ref name=Squad>{{cite web | url=https://www.arsenal.com/women/players | title= Players | publisher=Arsenal F.C. | accessdate=15 June 2018}}</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=AUT|pos=GK|name=[[Manuela Zinsberger]]}} {{Fs player|no=2|nat=USA|pos=DF|name=[[Emily Fox]]}} {{Fs player|no=3|nat=ENG|pos=DF|name=[[Lotte Wubben-Moy]]}} {{Fs player|no=5|nat=ESP|pos=DF|name=[[Laia Codina]]}} {{Fs player|no=6|nat=ENG|pos=DF|name=[[Leah Williamson]]}} {{Fs player|no=7|nat=AUS|pos=DF|name=[[Steph Catley]]}} {{Fs player|no=8|nat=ESP|pos=MF|name=[[Mariona Caldentey]]}} {{Fs player|no=9|nat=ENG|pos=FW|name=[[Beth Mead]]}} {{Fs player|no=10|nat=SCO|pos=MF|name=[[Kim Little]]|other=kapitonė}} {{Fs player|no=11|nat=IRL|pos=DF|name=[[Katie McCabe]]}} {{Fs player|no=12|nat=NOR|pos=MF|name=[[Frida Maanum]]}} {{Fs player|no=14|nat=NED|pos=GK|name=[[Daphne van Domselaar]]}} {{fs player|no=15|nat=CAN|pos=FW|name=[[Olivia Smith]]}} {{Fs player|no=18|nat=ENG|pos=FW|name=[[Chloe Kelly]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=19|nat=AUS|pos=FW|name=[[Caitlin Foord]]}} {{fs player|no=21|nat=NED|pos=MF|name=[[Victoria Pelova]]}} {{Fs player|no=23|nat=ENG|pos=FW|name=[[Alessia Russo]]}} {{Fs player|no=24|nat=ENG|pos=DF|name=[[Taylor Hinds]]}} {{Fs player|no=25|nat=SWE|pos=FW|name=[[Stina Blackstenius]]}} {{Fs player|no=26|nat=ENG|pos=DF|name=[[Katie Reid]]}} {{Fs player|no=28|nat=GER|pos=GK|name=[[Anneke Borbe]]}} {{Fs player|no=29|nat=ENG|pos=FW|name=[[Michelle Agyemang]]}} {{Fs player|no=30|nat=ENG|pos=MF|name=[[Laila Harbert]]}} {{Fs player|no=31|nat=SWE|pos=DF|name=[[Smilla Holmberg]]}} {{Fs player|no=32|nat=AUS|pos=MF|name=[[Kyra Cooney-Cross]]}} {{Fs player|no=36|nat=ENG|pos=DF|name=Cecily Wellesley-Smith}} {{Fs player|no=40|nat=ENG|pos=GK|name=[[Naomi Williams]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == * {{vlv|Anglija}} [[Leah Williamson]], saugė, gynėja (nuo [[2014 m.]]) * {{vlv|Anglija}} [[Bethany Jane Mead]], [[puolėjas|puolėja]], (nuo [[2017 m.]]) ; užsienietės * {{vlv|Švedija}} [[Stina Blackstenius]], puolėja (nuo 2022 m.) * {{vlv|Švedija}} [[Smilla Holmberg]], gynėja (nuo [[2026]] m.) * {{vlv|NED}} [[Jill Roord]], saugė (2019–2021 m.) * {{vlv|NED}} [[Daphne van Domselaar]], vartininkė (nuo 2024 m.); == Taip pat skaitykite == * [[Arsenal FC]] == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.arsenal.com/women Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/arsenal-wfc/29317 Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Arsenal}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] 1fempwrc6qpy21tp3o8737zqt669sws 0 570946 7947393 7947240 2026-10-17T13:07:59Z Makenzis 46558 /* Stadionas */ 7947393 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Brighton & Hove Albion FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Brighton & Hove Albion | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Brighton & Hove Albion Women Football Club}} | nickname = The Seagulls, The Albion | founded = {{nowrap|1991 m.}} | ground = Broadfield stadionas, [[Krolis]] | capacity = 6 134 | chairman = | manager = Arturo Ruiz | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2024–2025 | position = 5 vieta | pattern_la1 = _nikevapor1920bo | pattern_b1 = _brighton1920h | pattern_ra1 = _nikevapor1920bo | pattern_sh1 = _bhafc1920h | pattern_so1 = _poland18h | leftarm1 = 0000FF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000DD | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _nikevapor1920bb | pattern_b2 = _nikevapor1920bb | pattern_ra2 = _nikevapor1920bb | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _sevilla1819H | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = _flora18h | pattern_b3 = _flora18h | pattern_ra3 = _flora18h | pattern_sh3 = | pattern_so3 = _sevilla1819H | leftarm3 = 008800 | body3 = 008800 | rightarm3 = 008800 | shorts3 = FFFFFF | socks3 = 000000 }} '''Brighton & Hove Albion Women Football Club''', o paprasčiau '''Brighton & Hove Albion WLC''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo klubas iš [[Braitonas Ir Chovis|Braitono ir Chovio]]. Straipsnis apie moterų futbolo ekipą, rungtyniaujančią [[FA Women's Super League]] (moterų futbolo Superlygoje). == Istorija == [[File:Brightonandhovealbionwomen2012.jpg|thumb|Brighton & Hove Albion ekipa, Sasekso grafystės futbolo taurės turnyro nugalėtojos. 2012 m. kovas]] Iki 1991 m. būta '''Brighton GPO''' klubo. 1991 m. prasidėjo bendradarbiavimas su vyrų futbolo klubu. Buvo suburta komanda, kuri pasivadino '''Brighton & Hove Albion'''. Ekipa žaidė Sasekso grafystės taurės turnyruose ir žemesniuose divizionuose. 2012 m. kovo mėn. iškovojo Sasekso grafystės futbolo taurę.<ref>https://www.vavel.com/en/data/brighton-and-hove-albion-women/bio/</ref> Nuo 2015 m. buvo keliamas tikslas patekti į Superlygą, o tada pakovoti dėl vietos UEFA čempionų lygos atrankose.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/32539143</ref> 2017 m. liepos 18 d. prie ekipos prisijungė [[Hope Powell]], buvusi Anglijos rinktinės žaidėja, o vėliau tapusi ir Anglijos rinktinės trenere. Šios strategės vadovaujama komanda iškovojo teisę žaisti Superlygoje (aukščiausioje lygoje). Nuo 2018–2019 m. sezonoo varžėsi Superlygoje. Debiutiniame sezone užimta devintoji vieta. 2019–2020 m. ir vėl liko devintoje pozicijoje. Sezonas vyko pandemijos sąlygomis. Paskutiniųjų turų rungtynės liko nesužaistos, o dėl pandemijos keliamų grėsmių čempionatas nutrauktas. 2020–2021 m. iškopė į šeštą vietą. Jau pirmose sezono rungtynėse nugalėjo „Birmingham City“, o sezono pabaigoje laimėjo šešerias iš paskutiniųjų devynių rungtynių. Iškovojo pergalę 2:1 prieš „Chelsea“, nugalėjo „Tottenham Hotspur“ ir „Manchester United“. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == [[File:London Bees v Brighton & Hove Albion WFC, 18 April 2018 (02).jpg|thumb|London Bees prieš Brighton & Hove Albion – [[2018]] m. [[balandžio 18]] d.]] Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.brightonandhovealbion.com/teams/womens-team/ |publisher=Brighton & Hove Albion F.C. |accessdate=15 November 2018|title=Brighton & Hove Albion - Women's Team }}</ref> {{fs start}} {{fs player |no= 1 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Megan Walsh]]}} {{fs player |no= 2 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Bethan Roe|Beth Roe]]}} {{Fs player |no= 3 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Felicity Gibbons]]}} {{Fs player |no= 4 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Danielle Bowman]]|other=kapitonė}} {{Fs player |no= 5 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Fern Whelan]]}} {{Fs player |no= 6 |nat=NIR |pos=DF |name=[[Laura Rafferty]]}} {{Fs player |no= 7 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Aileen Whelan]]}} {{Fs player |no= 8 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kirsty Barton]]}} {{Fs player |no= 9 |nat=NGR |pos=FW |name=[[Ini-Abasi Umotong|Ini Umotong]]}} {{Fs player |no= 10 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kate Natkiel]]}} {{fs player |no= 14 |nat=NED |pos=DF |name=[[Danique Kerkdijk]]}} {{fs player |no= 15 |nat=WAL |pos=FW |name=[[Kayleigh Green]]}} {{fs mid}} {{fs player |no= 16 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Ellie Brazil]]}} {{fs player |no= 17 |nat=IRE |pos=MF |name=[[Megan Connolly]]}} {{fs player |no= 18 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Jodie Brett]]}} {{fs player |no= 19 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Emily Simpkins]]}} {{fs player |no= 20 |nat=ENG |pos=DF |name=[[VVictoria Williams]]}} {{fs player |no= 21 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Maya Le Tissier]]}} {{fs player |no= 22 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Laura Hartley (footballer)|Laura Hartley]]}} {{fs player |no= 25 |nat=NOR |pos=GK |name=[[Cecilie Fiskerstrand]]}} {{fs player |no= 26 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Libby Bance]]}} {{fs player |no= 27 |nat=FRA |pos=MF |name=[[Léa Le Garrec]]}} {{fs player |no= 28 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Ellie Hack]]}} {{fs player |no= |nat=IRL |pos=FW |name=[[Rianna Jarrett]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == * {{vlv|POR}} [[Tatiana Pinto]], saugė; * {{vlv|Japonija}} [[Kiko Seike]], puolėja, saugė; * {{vlv|Švedija}} [[Amanda Nildén]], gynėja, saugė (2018–2020) * {{vlv|Danija}} [[Matilde Lundorf Skovsen]], gynėja; == Treneriai == {| class="wikitable plainrowheaders sortable" |+ ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Treneris ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Šalis ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pradžia ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pabaiga ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Nuorodos |- |DJ Hamilton |{{flagu|England}} | style="text-align:center;" |2008 | style="text-align:center;" |2013 | |- |John Donoghue |{{flagu|England}} | style="text-align:center;" |2013 | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 10 d. | |- |James Marrs |{{flagu|England}} | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 11 d. | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 22 d. |<ref>{{cite web |last1=Dalton |first1=Neville |title=Marrs leaves Gillingham for Brighton Super League challenge |url=https://sentherforward.wordpress.com/2014/06/11/marrs-leaves-gillingham-for-brighton-super-league-challenge/ |website=Sent Her Forward |access-date=18 June 2020 |date=11 June 2014}}</ref><ref name="Marrs">{{cite web |title=Brighton dismiss women's manager James Marrs after disciplinary hearing |url=https://www.bbc.com/sport/football/36115877 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=22 April 2016}}</ref> |- |George Parris |{{flagu|England}} | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 23 d. | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 18 d. |<ref name="Marrs" /><ref>{{cite web |title=George Parris to keep Brighton interim manager role for Spring Series |url=https://www.bbc.com/sport/football/38331172 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=15 December 2016}}</ref> |- |Hope Powell |{{flagu|England}} | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 19 d | style="text-align:center;" |2022 m. |<ref>{{cite web |title=Hope Powell: Brighton and Hove Albion Women appoint ex-England boss as new head coach |url=https://www.bbc.com/sport/football/40657401 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=19 July 2017}}</ref> |- |} == Stadionas == 1991 m. pirmąsias rungtynes sužaidė „Goldstauno“ aikštėje ({{en|Goldstone Ground}}). 2018 m. klubas pateko į Superlygą ir nuo to laiko namų rungtynes žaidžia „Broadfield“ stadione ({{en|Broadfield Stadium}}), [[Krolis|Krolyje]]. Stadionas talpina 6,1 tūkst. žiūrovų.<ref>http://stadiumdb.com/stadiums/eng/broadfield_stadium</ref> Dėl rėmimo sutarčių vadintas ''Checkatrade.com Stadium''. 2026 m. balandį klubas paskelbė planus statyti naują stadioną savo moterų komandai. Talpins 10 000 žiūrovų. Tai bus pirmasis specialiai moterų futbolo komandai pastatytas stadionas tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek visoje Europoje. Stadionas duris atvers 2030–2031 m. sezonui. == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia balta mėlyna apranga. === 2021–2022 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122h| pattern_b= _brighton2122h| pattern_ra= _brighton2122h| pattern_sh= _brighton2122h| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= 0000FF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122a| pattern_b= _brighton2122a| pattern_ra= _brighton2122a| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 08E8DE | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Atsarginės }} |} === 2020–2021 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _whiteborder| pattern_b= _brighton2021h| pattern_ra= _whiteborder| pattern_sh= _brighton2021h| pattern_so= _sbvv2021a| leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 0000FF | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= _nikevapor1920bb| pattern_b= _nikevapor1920bb| pattern_ra= _nikevapor1920bb| pattern_sh= | pattern_so= _sevilla1819H| leftarm= 000000| body= 000000| rightarm= 000000| shorts= 000000| socks= 000000| title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Atsarginės }} |} == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion FC]] – klubo vyrų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/women/ Klubo oficiali svetainė] * [https://www.wslfootball.com/clubs/wsl/brighton-hove-albion wslfootball.com] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/KxpSSJgi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/brighton/KxpSSJgi/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/en/brighton--hove-albion/startseite/verein_932.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-wfc/37546/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Brighton & Hove Albion}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] aguyrdxetyzhnrs64o6yl90ytn5kcd7 7947394 7947393 2026-10-17T13:08:32Z Makenzis 46558 /* Stadionas */ 7947394 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Brighton & Hove Albion FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Brighton & Hove Albion | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Brighton & Hove Albion Women Football Club}} | nickname = The Seagulls, The Albion | founded = {{nowrap|1991 m.}} | ground = Broadfield stadionas, [[Krolis]] | capacity = 6 134 | chairman = | manager = Arturo Ruiz | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2024–2025 | position = 5 vieta | pattern_la1 = _nikevapor1920bo | pattern_b1 = _brighton1920h | pattern_ra1 = _nikevapor1920bo | pattern_sh1 = _bhafc1920h | pattern_so1 = _poland18h | leftarm1 = 0000FF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000DD | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _nikevapor1920bb | pattern_b2 = _nikevapor1920bb | pattern_ra2 = _nikevapor1920bb | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _sevilla1819H | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = _flora18h | pattern_b3 = _flora18h | pattern_ra3 = _flora18h | pattern_sh3 = | pattern_so3 = _sevilla1819H | leftarm3 = 008800 | body3 = 008800 | rightarm3 = 008800 | shorts3 = FFFFFF | socks3 = 000000 }} '''Brighton & Hove Albion Women Football Club''', o paprasčiau '''Brighton & Hove Albion WLC''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo klubas iš [[Braitonas Ir Chovis|Braitono ir Chovio]]. Straipsnis apie moterų futbolo ekipą, rungtyniaujančią [[FA Women's Super League]] (moterų futbolo Superlygoje). == Istorija == [[File:Brightonandhovealbionwomen2012.jpg|thumb|Brighton & Hove Albion ekipa, Sasekso grafystės futbolo taurės turnyro nugalėtojos. 2012 m. kovas]] Iki 1991 m. būta '''Brighton GPO''' klubo. 1991 m. prasidėjo bendradarbiavimas su vyrų futbolo klubu. Buvo suburta komanda, kuri pasivadino '''Brighton & Hove Albion'''. Ekipa žaidė Sasekso grafystės taurės turnyruose ir žemesniuose divizionuose. 2012 m. kovo mėn. iškovojo Sasekso grafystės futbolo taurę.<ref>https://www.vavel.com/en/data/brighton-and-hove-albion-women/bio/</ref> Nuo 2015 m. buvo keliamas tikslas patekti į Superlygą, o tada pakovoti dėl vietos UEFA čempionų lygos atrankose.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/32539143</ref> 2017 m. liepos 18 d. prie ekipos prisijungė [[Hope Powell]], buvusi Anglijos rinktinės žaidėja, o vėliau tapusi ir Anglijos rinktinės trenere. Šios strategės vadovaujama komanda iškovojo teisę žaisti Superlygoje (aukščiausioje lygoje). Nuo 2018–2019 m. sezonoo varžėsi Superlygoje. Debiutiniame sezone užimta devintoji vieta. 2019–2020 m. ir vėl liko devintoje pozicijoje. Sezonas vyko pandemijos sąlygomis. Paskutiniųjų turų rungtynės liko nesužaistos, o dėl pandemijos keliamų grėsmių čempionatas nutrauktas. 2020–2021 m. iškopė į šeštą vietą. Jau pirmose sezono rungtynėse nugalėjo „Birmingham City“, o sezono pabaigoje laimėjo šešerias iš paskutiniųjų devynių rungtynių. Iškovojo pergalę 2:1 prieš „Chelsea“, nugalėjo „Tottenham Hotspur“ ir „Manchester United“. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == [[File:London Bees v Brighton & Hove Albion WFC, 18 April 2018 (02).jpg|thumb|London Bees prieš Brighton & Hove Albion – [[2018]] m. [[balandžio 18]] d.]] Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.brightonandhovealbion.com/teams/womens-team/ |publisher=Brighton & Hove Albion F.C. |accessdate=15 November 2018|title=Brighton & Hove Albion - Women's Team }}</ref> {{fs start}} {{fs player |no= 1 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Megan Walsh]]}} {{fs player |no= 2 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Bethan Roe|Beth Roe]]}} {{Fs player |no= 3 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Felicity Gibbons]]}} {{Fs player |no= 4 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Danielle Bowman]]|other=kapitonė}} {{Fs player |no= 5 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Fern Whelan]]}} {{Fs player |no= 6 |nat=NIR |pos=DF |name=[[Laura Rafferty]]}} {{Fs player |no= 7 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Aileen Whelan]]}} {{Fs player |no= 8 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kirsty Barton]]}} {{Fs player |no= 9 |nat=NGR |pos=FW |name=[[Ini-Abasi Umotong|Ini Umotong]]}} {{Fs player |no= 10 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kate Natkiel]]}} {{fs player |no= 14 |nat=NED |pos=DF |name=[[Danique Kerkdijk]]}} {{fs player |no= 15 |nat=WAL |pos=FW |name=[[Kayleigh Green]]}} {{fs mid}} {{fs player |no= 16 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Ellie Brazil]]}} {{fs player |no= 17 |nat=IRE |pos=MF |name=[[Megan Connolly]]}} {{fs player |no= 18 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Jodie Brett]]}} {{fs player |no= 19 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Emily Simpkins]]}} {{fs player |no= 20 |nat=ENG |pos=DF |name=[[VVictoria Williams]]}} {{fs player |no= 21 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Maya Le Tissier]]}} {{fs player |no= 22 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Laura Hartley (footballer)|Laura Hartley]]}} {{fs player |no= 25 |nat=NOR |pos=GK |name=[[Cecilie Fiskerstrand]]}} {{fs player |no= 26 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Libby Bance]]}} {{fs player |no= 27 |nat=FRA |pos=MF |name=[[Léa Le Garrec]]}} {{fs player |no= 28 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Ellie Hack]]}} {{fs player |no= |nat=IRL |pos=FW |name=[[Rianna Jarrett]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == * {{vlv|POR}} [[Tatiana Pinto]], saugė; * {{vlv|Japonija}} [[Kiko Seike]], puolėja, saugė; * {{vlv|Švedija}} [[Amanda Nildén]], gynėja, saugė (2018–2020) * {{vlv|Danija}} [[Matilde Lundorf Skovsen]], gynėja; == Treneriai == {| class="wikitable plainrowheaders sortable" |+ ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Treneris ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Šalis ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pradžia ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pabaiga ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Nuorodos |- |DJ Hamilton |{{flagu|England}} | style="text-align:center;" |2008 | style="text-align:center;" |2013 | |- |John Donoghue |{{flagu|England}} | style="text-align:center;" |2013 | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 10 d. | |- |James Marrs |{{flagu|England}} | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 11 d. | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 22 d. |<ref>{{cite web |last1=Dalton |first1=Neville |title=Marrs leaves Gillingham for Brighton Super League challenge |url=https://sentherforward.wordpress.com/2014/06/11/marrs-leaves-gillingham-for-brighton-super-league-challenge/ |website=Sent Her Forward |access-date=18 June 2020 |date=11 June 2014}}</ref><ref name="Marrs">{{cite web |title=Brighton dismiss women's manager James Marrs after disciplinary hearing |url=https://www.bbc.com/sport/football/36115877 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=22 April 2016}}</ref> |- |George Parris |{{flagu|England}} | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 23 d. | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 18 d. |<ref name="Marrs" /><ref>{{cite web |title=George Parris to keep Brighton interim manager role for Spring Series |url=https://www.bbc.com/sport/football/38331172 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=15 December 2016}}</ref> |- |Hope Powell |{{flagu|England}} | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 19 d | style="text-align:center;" |2022 m. |<ref>{{cite web |title=Hope Powell: Brighton and Hove Albion Women appoint ex-England boss as new head coach |url=https://www.bbc.com/sport/football/40657401 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=19 July 2017}}</ref> |- |} == Stadionas == 1991 m. pirmąsias rungtynes sužaidė „Goldstauno“ aikštėje ({{en|Goldstone Ground}}). 2018 m. klubas pateko į Superlygą ir nuo to laiko namų rungtynes žaidžia „Broadfield“ stadione ({{en|Broadfield Stadium}}), [[Krolis|Krolyje]]. Stadionas talpina 6,1 tūkst. žiūrovų.<ref>http://stadiumdb.com/stadiums/eng/broadfield_stadium</ref> Dėl rėmimo sutarčių vadintas ''Checkatrade.com Stadium''. 2026 m. balandį klubas paskelbė planus statyti naują stadioną savo moterų komandai. Talpins 10 000 žiūrovų. Tai bus pirmasis specialiai moterų futbolo komandai pastatytas stadionas tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek visoje Europoje. Stadionas duris atvers 2030–2031 m. sezonui.<ref>[https://www.cityam.com/brighton-and-hove-albion-to-build-new-stadium-next-to-amex/ ]</ref> == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia balta mėlyna apranga. === 2021–2022 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122h| pattern_b= _brighton2122h| pattern_ra= _brighton2122h| pattern_sh= _brighton2122h| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= 0000FF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122a| pattern_b= _brighton2122a| pattern_ra= _brighton2122a| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 08E8DE | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Atsarginės }} |} === 2020–2021 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _whiteborder| pattern_b= _brighton2021h| pattern_ra= _whiteborder| pattern_sh= _brighton2021h| pattern_so= _sbvv2021a| leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 0000FF | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= _nikevapor1920bb| pattern_b= _nikevapor1920bb| pattern_ra= _nikevapor1920bb| pattern_sh= | pattern_so= _sevilla1819H| leftarm= 000000| body= 000000| rightarm= 000000| shorts= 000000| socks= 000000| title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Atsarginės }} |} == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion FC]] – klubo vyrų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/women/ Klubo oficiali svetainė] * [https://www.wslfootball.com/clubs/wsl/brighton-hove-albion wslfootball.com] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/KxpSSJgi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/brighton/KxpSSJgi/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/en/brighton--hove-albion/startseite/verein_932.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-wfc/37546/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Brighton & Hove Albion}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] m45yuyi6jyik8hig3q705yktuf5768y 7947395 7947394 2026-10-17T13:08:45Z Makenzis 46558 /* Stadionas */ 7947395 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Brighton & Hove Albion FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Brighton & Hove Albion | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Brighton & Hove Albion Women Football Club}} | nickname = The Seagulls, The Albion | founded = {{nowrap|1991 m.}} | ground = Broadfield stadionas, [[Krolis]] | capacity = 6 134 | chairman = | manager = Arturo Ruiz | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2024–2025 | position = 5 vieta | pattern_la1 = _nikevapor1920bo | pattern_b1 = _brighton1920h | pattern_ra1 = _nikevapor1920bo | pattern_sh1 = _bhafc1920h | pattern_so1 = _poland18h | leftarm1 = 0000FF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000DD | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _nikevapor1920bb | pattern_b2 = _nikevapor1920bb | pattern_ra2 = _nikevapor1920bb | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _sevilla1819H | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = _flora18h | pattern_b3 = _flora18h | pattern_ra3 = _flora18h | pattern_sh3 = | pattern_so3 = _sevilla1819H | leftarm3 = 008800 | body3 = 008800 | rightarm3 = 008800 | shorts3 = FFFFFF | socks3 = 000000 }} '''Brighton & Hove Albion Women Football Club''', o paprasčiau '''Brighton & Hove Albion WLC''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo klubas iš [[Braitonas Ir Chovis|Braitono ir Chovio]]. Straipsnis apie moterų futbolo ekipą, rungtyniaujančią [[FA Women's Super League]] (moterų futbolo Superlygoje). == Istorija == [[File:Brightonandhovealbionwomen2012.jpg|thumb|Brighton & Hove Albion ekipa, Sasekso grafystės futbolo taurės turnyro nugalėtojos. 2012 m. kovas]] Iki 1991 m. būta '''Brighton GPO''' klubo. 1991 m. prasidėjo bendradarbiavimas su vyrų futbolo klubu. Buvo suburta komanda, kuri pasivadino '''Brighton & Hove Albion'''. Ekipa žaidė Sasekso grafystės taurės turnyruose ir žemesniuose divizionuose. 2012 m. kovo mėn. iškovojo Sasekso grafystės futbolo taurę.<ref>https://www.vavel.com/en/data/brighton-and-hove-albion-women/bio/</ref> Nuo 2015 m. buvo keliamas tikslas patekti į Superlygą, o tada pakovoti dėl vietos UEFA čempionų lygos atrankose.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/32539143</ref> 2017 m. liepos 18 d. prie ekipos prisijungė [[Hope Powell]], buvusi Anglijos rinktinės žaidėja, o vėliau tapusi ir Anglijos rinktinės trenere. Šios strategės vadovaujama komanda iškovojo teisę žaisti Superlygoje (aukščiausioje lygoje). Nuo 2018–2019 m. sezonoo varžėsi Superlygoje. Debiutiniame sezone užimta devintoji vieta. 2019–2020 m. ir vėl liko devintoje pozicijoje. Sezonas vyko pandemijos sąlygomis. Paskutiniųjų turų rungtynės liko nesužaistos, o dėl pandemijos keliamų grėsmių čempionatas nutrauktas. 2020–2021 m. iškopė į šeštą vietą. Jau pirmose sezono rungtynėse nugalėjo „Birmingham City“, o sezono pabaigoje laimėjo šešerias iš paskutiniųjų devynių rungtynių. Iškovojo pergalę 2:1 prieš „Chelsea“, nugalėjo „Tottenham Hotspur“ ir „Manchester United“. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == [[File:London Bees v Brighton & Hove Albion WFC, 18 April 2018 (02).jpg|thumb|London Bees prieš Brighton & Hove Albion – [[2018]] m. [[balandžio 18]] d.]] Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.brightonandhovealbion.com/teams/womens-team/ |publisher=Brighton & Hove Albion F.C. |accessdate=15 November 2018|title=Brighton & Hove Albion - Women's Team }}</ref> {{fs start}} {{fs player |no= 1 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Megan Walsh]]}} {{fs player |no= 2 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Bethan Roe|Beth Roe]]}} {{Fs player |no= 3 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Felicity Gibbons]]}} {{Fs player |no= 4 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Danielle Bowman]]|other=kapitonė}} {{Fs player |no= 5 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Fern Whelan]]}} {{Fs player |no= 6 |nat=NIR |pos=DF |name=[[Laura Rafferty]]}} {{Fs player |no= 7 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Aileen Whelan]]}} {{Fs player |no= 8 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kirsty Barton]]}} {{Fs player |no= 9 |nat=NGR |pos=FW |name=[[Ini-Abasi Umotong|Ini Umotong]]}} {{Fs player |no= 10 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kate Natkiel]]}} {{fs player |no= 14 |nat=NED |pos=DF |name=[[Danique Kerkdijk]]}} {{fs player |no= 15 |nat=WAL |pos=FW |name=[[Kayleigh Green]]}} {{fs mid}} {{fs player |no= 16 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Ellie Brazil]]}} {{fs player |no= 17 |nat=IRE |pos=MF |name=[[Megan Connolly]]}} {{fs player |no= 18 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Jodie Brett]]}} {{fs player |no= 19 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Emily Simpkins]]}} {{fs player |no= 20 |nat=ENG |pos=DF |name=[[VVictoria Williams]]}} {{fs player |no= 21 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Maya Le Tissier]]}} {{fs player |no= 22 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Laura Hartley (footballer)|Laura Hartley]]}} {{fs player |no= 25 |nat=NOR |pos=GK |name=[[Cecilie Fiskerstrand]]}} {{fs player |no= 26 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Libby Bance]]}} {{fs player |no= 27 |nat=FRA |pos=MF |name=[[Léa Le Garrec]]}} {{fs player |no= 28 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Ellie Hack]]}} {{fs player |no= |nat=IRL |pos=FW |name=[[Rianna Jarrett]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == * {{vlv|POR}} [[Tatiana Pinto]], saugė; * {{vlv|Japonija}} [[Kiko Seike]], puolėja, saugė; * {{vlv|Švedija}} [[Amanda Nildén]], gynėja, saugė (2018–2020) * {{vlv|Danija}} [[Matilde Lundorf Skovsen]], gynėja; == Treneriai == {| class="wikitable plainrowheaders sortable" |+ ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Treneris ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Šalis ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pradžia ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pabaiga ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Nuorodos |- |DJ Hamilton |{{flagu|England}} | style="text-align:center;" |2008 | style="text-align:center;" |2013 | |- |John Donoghue |{{flagu|England}} | style="text-align:center;" |2013 | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 10 d. | |- |James Marrs |{{flagu|England}} | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 11 d. | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 22 d. |<ref>{{cite web |last1=Dalton |first1=Neville |title=Marrs leaves Gillingham for Brighton Super League challenge |url=https://sentherforward.wordpress.com/2014/06/11/marrs-leaves-gillingham-for-brighton-super-league-challenge/ |website=Sent Her Forward |access-date=18 June 2020 |date=11 June 2014}}</ref><ref name="Marrs">{{cite web |title=Brighton dismiss women's manager James Marrs after disciplinary hearing |url=https://www.bbc.com/sport/football/36115877 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=22 April 2016}}</ref> |- |George Parris |{{flagu|England}} | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 23 d. | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 18 d. |<ref name="Marrs" /><ref>{{cite web |title=George Parris to keep Brighton interim manager role for Spring Series |url=https://www.bbc.com/sport/football/38331172 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=15 December 2016}}</ref> |- |Hope Powell |{{flagu|England}} | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 19 d | style="text-align:center;" |2022 m. |<ref>{{cite web |title=Hope Powell: Brighton and Hove Albion Women appoint ex-England boss as new head coach |url=https://www.bbc.com/sport/football/40657401 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=19 July 2017}}</ref> |- |} == Stadionas == 1991 m. pirmąsias rungtynes sužaidė „Goldstauno“ aikštėje ({{en|Goldstone Ground}}). 2018 m. klubas pateko į Superlygą ir nuo to laiko namų rungtynes žaidžia „Broadfield“ stadione ({{en|Broadfield Stadium}}), [[Krolis|Krolyje]]. Stadionas talpina 6,1 tūkst. žiūrovų.<ref>http://stadiumdb.com/stadiums/eng/broadfield_stadium</ref> Dėl rėmimo sutarčių vadintas ''Checkatrade.com Stadium''. 2026 m. balandį klubas paskelbė planus statyti naują stadioną savo moterų komandai. Talpins 10 000 žiūrovų. Tai bus pirmasis specialiai moterų futbolo komandai pastatytas stadionas tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek visoje Europoje. Stadionas duris atvers 2030–2031 m. sezonui.<ref>[https://www.cityam.com/brighton-and-hove-albion-to-build-new-stadium-next-to-amex/ Brighton and Hove Albion to build new stadium next to Amex]</ref> == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia balta mėlyna apranga. === 2021–2022 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122h| pattern_b= _brighton2122h| pattern_ra= _brighton2122h| pattern_sh= _brighton2122h| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= 0000FF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122a| pattern_b= _brighton2122a| pattern_ra= _brighton2122a| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 08E8DE | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Atsarginės }} |} === 2020–2021 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _whiteborder| pattern_b= _brighton2021h| pattern_ra= _whiteborder| pattern_sh= _brighton2021h| pattern_so= _sbvv2021a| leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 0000FF | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= _nikevapor1920bb| pattern_b= _nikevapor1920bb| pattern_ra= _nikevapor1920bb| pattern_sh= | pattern_so= _sevilla1819H| leftarm= 000000| body= 000000| rightarm= 000000| shorts= 000000| socks= 000000| title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Atsarginės }} |} == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion FC]] – klubo vyrų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/women/ Klubo oficiali svetainė] * [https://www.wslfootball.com/clubs/wsl/brighton-hove-albion wslfootball.com] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/KxpSSJgi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/brighton/KxpSSJgi/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/en/brighton--hove-albion/startseite/verein_932.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-wfc/37546/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Brighton & Hove Albion}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] 0lmzaokxaskine4pr5hdu2s4yq0a73m 7947396 7947395 2026-10-17T13:10:44Z Makenzis 46558 /* Treneriai */ 7947396 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Brighton & Hove Albion FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Brighton & Hove Albion | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Brighton & Hove Albion Women Football Club}} | nickname = The Seagulls, The Albion | founded = {{nowrap|1991 m.}} | ground = Broadfield stadionas, [[Krolis]] | capacity = 6 134 | chairman = | manager = Arturo Ruiz | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2024–2025 | position = 5 vieta | pattern_la1 = _nikevapor1920bo | pattern_b1 = _brighton1920h | pattern_ra1 = _nikevapor1920bo | pattern_sh1 = _bhafc1920h | pattern_so1 = _poland18h | leftarm1 = 0000FF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000DD | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _nikevapor1920bb | pattern_b2 = _nikevapor1920bb | pattern_ra2 = _nikevapor1920bb | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _sevilla1819H | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = _flora18h | pattern_b3 = _flora18h | pattern_ra3 = _flora18h | pattern_sh3 = | pattern_so3 = _sevilla1819H | leftarm3 = 008800 | body3 = 008800 | rightarm3 = 008800 | shorts3 = FFFFFF | socks3 = 000000 }} '''Brighton & Hove Albion Women Football Club''', o paprasčiau '''Brighton & Hove Albion WLC''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo klubas iš [[Braitonas Ir Chovis|Braitono ir Chovio]]. Straipsnis apie moterų futbolo ekipą, rungtyniaujančią [[FA Women's Super League]] (moterų futbolo Superlygoje). == Istorija == [[File:Brightonandhovealbionwomen2012.jpg|thumb|Brighton & Hove Albion ekipa, Sasekso grafystės futbolo taurės turnyro nugalėtojos. 2012 m. kovas]] Iki 1991 m. būta '''Brighton GPO''' klubo. 1991 m. prasidėjo bendradarbiavimas su vyrų futbolo klubu. Buvo suburta komanda, kuri pasivadino '''Brighton & Hove Albion'''. Ekipa žaidė Sasekso grafystės taurės turnyruose ir žemesniuose divizionuose. 2012 m. kovo mėn. iškovojo Sasekso grafystės futbolo taurę.<ref>https://www.vavel.com/en/data/brighton-and-hove-albion-women/bio/</ref> Nuo 2015 m. buvo keliamas tikslas patekti į Superlygą, o tada pakovoti dėl vietos UEFA čempionų lygos atrankose.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/32539143</ref> 2017 m. liepos 18 d. prie ekipos prisijungė [[Hope Powell]], buvusi Anglijos rinktinės žaidėja, o vėliau tapusi ir Anglijos rinktinės trenere. Šios strategės vadovaujama komanda iškovojo teisę žaisti Superlygoje (aukščiausioje lygoje). Nuo 2018–2019 m. sezonoo varžėsi Superlygoje. Debiutiniame sezone užimta devintoji vieta. 2019–2020 m. ir vėl liko devintoje pozicijoje. Sezonas vyko pandemijos sąlygomis. Paskutiniųjų turų rungtynės liko nesužaistos, o dėl pandemijos keliamų grėsmių čempionatas nutrauktas. 2020–2021 m. iškopė į šeštą vietą. Jau pirmose sezono rungtynėse nugalėjo „Birmingham City“, o sezono pabaigoje laimėjo šešerias iš paskutiniųjų devynių rungtynių. Iškovojo pergalę 2:1 prieš „Chelsea“, nugalėjo „Tottenham Hotspur“ ir „Manchester United“. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == [[File:London Bees v Brighton & Hove Albion WFC, 18 April 2018 (02).jpg|thumb|London Bees prieš Brighton & Hove Albion – [[2018]] m. [[balandžio 18]] d.]] Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.brightonandhovealbion.com/teams/womens-team/ |publisher=Brighton & Hove Albion F.C. |accessdate=15 November 2018|title=Brighton & Hove Albion - Women's Team }}</ref> {{fs start}} {{fs player |no= 1 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Megan Walsh]]}} {{fs player |no= 2 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Bethan Roe|Beth Roe]]}} {{Fs player |no= 3 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Felicity Gibbons]]}} {{Fs player |no= 4 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Danielle Bowman]]|other=kapitonė}} {{Fs player |no= 5 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Fern Whelan]]}} {{Fs player |no= 6 |nat=NIR |pos=DF |name=[[Laura Rafferty]]}} {{Fs player |no= 7 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Aileen Whelan]]}} {{Fs player |no= 8 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kirsty Barton]]}} {{Fs player |no= 9 |nat=NGR |pos=FW |name=[[Ini-Abasi Umotong|Ini Umotong]]}} {{Fs player |no= 10 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kate Natkiel]]}} {{fs player |no= 14 |nat=NED |pos=DF |name=[[Danique Kerkdijk]]}} {{fs player |no= 15 |nat=WAL |pos=FW |name=[[Kayleigh Green]]}} {{fs mid}} {{fs player |no= 16 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Ellie Brazil]]}} {{fs player |no= 17 |nat=IRE |pos=MF |name=[[Megan Connolly]]}} {{fs player |no= 18 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Jodie Brett]]}} {{fs player |no= 19 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Emily Simpkins]]}} {{fs player |no= 20 |nat=ENG |pos=DF |name=[[VVictoria Williams]]}} {{fs player |no= 21 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Maya Le Tissier]]}} {{fs player |no= 22 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Laura Hartley (footballer)|Laura Hartley]]}} {{fs player |no= 25 |nat=NOR |pos=GK |name=[[Cecilie Fiskerstrand]]}} {{fs player |no= 26 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Libby Bance]]}} {{fs player |no= 27 |nat=FRA |pos=MF |name=[[Léa Le Garrec]]}} {{fs player |no= 28 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Ellie Hack]]}} {{fs player |no= |nat=IRL |pos=FW |name=[[Rianna Jarrett]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == * {{vlv|POR}} [[Tatiana Pinto]], saugė; * {{vlv|Japonija}} [[Kiko Seike]], puolėja, saugė; * {{vlv|Švedija}} [[Amanda Nildén]], gynėja, saugė (2018–2020) * {{vlv|Danija}} [[Matilde Lundorf Skovsen]], gynėja; == Treneriai == {| class="wikitable plainrowheaders sortable" |+ ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Treneris ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Šalis ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pradžia ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pabaiga ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Nuorodos |- |DJ Hamilton |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2008 | style="text-align:center;" |2013 | |- |John Donoghue |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2013 | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 10 d. | |- |James Marrs |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 11 d. | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 22 d. |<ref>{{cite web |last1=Dalton |first1=Neville |title=Marrs leaves Gillingham for Brighton Super League challenge |url=https://sentherforward.wordpress.com/2014/06/11/marrs-leaves-gillingham-for-brighton-super-league-challenge/ |website=Sent Her Forward |access-date=18 June 2020 |date=11 June 2014}}</ref><ref name="Marrs">{{cite web |title=Brighton dismiss women's manager James Marrs after disciplinary hearing |url=https://www.bbc.com/sport/football/36115877 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=22 April 2016}}</ref> |- |George Parris |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 23 d. | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 18 d. |<ref name="Marrs" /><ref>{{cite web |title=George Parris to keep Brighton interim manager role for Spring Series |url=https://www.bbc.com/sport/football/38331172 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=15 December 2016}}</ref> |- |Hope Powell |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 19 d | style="text-align:center;" |2022 m. |<ref>{{cite web |title=Hope Powell: Brighton and Hove Albion Women appoint ex-England boss as new head coach |url=https://www.bbc.com/sport/football/40657401 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=19 July 2017}}</ref> |- |} == Stadionas == 1991 m. pirmąsias rungtynes sužaidė „Goldstauno“ aikštėje ({{en|Goldstone Ground}}). 2018 m. klubas pateko į Superlygą ir nuo to laiko namų rungtynes žaidžia „Broadfield“ stadione ({{en|Broadfield Stadium}}), [[Krolis|Krolyje]]. Stadionas talpina 6,1 tūkst. žiūrovų.<ref>http://stadiumdb.com/stadiums/eng/broadfield_stadium</ref> Dėl rėmimo sutarčių vadintas ''Checkatrade.com Stadium''. 2026 m. balandį klubas paskelbė planus statyti naują stadioną savo moterų komandai. Talpins 10 000 žiūrovų. Tai bus pirmasis specialiai moterų futbolo komandai pastatytas stadionas tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek visoje Europoje. Stadionas duris atvers 2030–2031 m. sezonui.<ref>[https://www.cityam.com/brighton-and-hove-albion-to-build-new-stadium-next-to-amex/ Brighton and Hove Albion to build new stadium next to Amex]</ref> == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia balta mėlyna apranga. === 2021–2022 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122h| pattern_b= _brighton2122h| pattern_ra= _brighton2122h| pattern_sh= _brighton2122h| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= 0000FF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122a| pattern_b= _brighton2122a| pattern_ra= _brighton2122a| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 08E8DE | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Atsarginės }} |} === 2020–2021 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _whiteborder| pattern_b= _brighton2021h| pattern_ra= _whiteborder| pattern_sh= _brighton2021h| pattern_so= _sbvv2021a| leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 0000FF | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= _nikevapor1920bb| pattern_b= _nikevapor1920bb| pattern_ra= _nikevapor1920bb| pattern_sh= | pattern_so= _sevilla1819H| leftarm= 000000| body= 000000| rightarm= 000000| shorts= 000000| socks= 000000| title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Atsarginės }} |} == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion FC]] – klubo vyrų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/women/ Klubo oficiali svetainė] * [https://www.wslfootball.com/clubs/wsl/brighton-hove-albion wslfootball.com] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/KxpSSJgi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/brighton/KxpSSJgi/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/en/brighton--hove-albion/startseite/verein_932.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-wfc/37546/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Brighton & Hove Albion}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] h30oowm2p8p2klfquyiuq5p5bfbvbep 7947398 7947396 2026-10-17T13:11:55Z Makenzis 46558 /* Treneriai */ 7947398 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Brighton & Hove Albion FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Brighton & Hove Albion | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Brighton & Hove Albion Women Football Club}} | nickname = The Seagulls, The Albion | founded = {{nowrap|1991 m.}} | ground = Broadfield stadionas, [[Krolis]] | capacity = 6 134 | chairman = | manager = Arturo Ruiz | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2024–2025 | position = 5 vieta | pattern_la1 = _nikevapor1920bo | pattern_b1 = _brighton1920h | pattern_ra1 = _nikevapor1920bo | pattern_sh1 = _bhafc1920h | pattern_so1 = _poland18h | leftarm1 = 0000FF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000DD | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _nikevapor1920bb | pattern_b2 = _nikevapor1920bb | pattern_ra2 = _nikevapor1920bb | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _sevilla1819H | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = _flora18h | pattern_b3 = _flora18h | pattern_ra3 = _flora18h | pattern_sh3 = | pattern_so3 = _sevilla1819H | leftarm3 = 008800 | body3 = 008800 | rightarm3 = 008800 | shorts3 = FFFFFF | socks3 = 000000 }} '''Brighton & Hove Albion Women Football Club''', o paprasčiau '''Brighton & Hove Albion WLC''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo klubas iš [[Braitonas Ir Chovis|Braitono ir Chovio]]. Straipsnis apie moterų futbolo ekipą, rungtyniaujančią [[FA Women's Super League]] (moterų futbolo Superlygoje). == Istorija == [[File:Brightonandhovealbionwomen2012.jpg|thumb|Brighton & Hove Albion ekipa, Sasekso grafystės futbolo taurės turnyro nugalėtojos. 2012 m. kovas]] Iki 1991 m. būta '''Brighton GPO''' klubo. 1991 m. prasidėjo bendradarbiavimas su vyrų futbolo klubu. Buvo suburta komanda, kuri pasivadino '''Brighton & Hove Albion'''. Ekipa žaidė Sasekso grafystės taurės turnyruose ir žemesniuose divizionuose. 2012 m. kovo mėn. iškovojo Sasekso grafystės futbolo taurę.<ref>https://www.vavel.com/en/data/brighton-and-hove-albion-women/bio/</ref> Nuo 2015 m. buvo keliamas tikslas patekti į Superlygą, o tada pakovoti dėl vietos UEFA čempionų lygos atrankose.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/32539143</ref> 2017 m. liepos 18 d. prie ekipos prisijungė [[Hope Powell]], buvusi Anglijos rinktinės žaidėja, o vėliau tapusi ir Anglijos rinktinės trenere. Šios strategės vadovaujama komanda iškovojo teisę žaisti Superlygoje (aukščiausioje lygoje). Nuo 2018–2019 m. sezonoo varžėsi Superlygoje. Debiutiniame sezone užimta devintoji vieta. 2019–2020 m. ir vėl liko devintoje pozicijoje. Sezonas vyko pandemijos sąlygomis. Paskutiniųjų turų rungtynės liko nesužaistos, o dėl pandemijos keliamų grėsmių čempionatas nutrauktas. 2020–2021 m. iškopė į šeštą vietą. Jau pirmose sezono rungtynėse nugalėjo „Birmingham City“, o sezono pabaigoje laimėjo šešerias iš paskutiniųjų devynių rungtynių. Iškovojo pergalę 2:1 prieš „Chelsea“, nugalėjo „Tottenham Hotspur“ ir „Manchester United“. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == [[File:London Bees v Brighton & Hove Albion WFC, 18 April 2018 (02).jpg|thumb|London Bees prieš Brighton & Hove Albion – [[2018]] m. [[balandžio 18]] d.]] Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.brightonandhovealbion.com/teams/womens-team/ |publisher=Brighton & Hove Albion F.C. |accessdate=15 November 2018|title=Brighton & Hove Albion - Women's Team }}</ref> {{fs start}} {{fs player |no= 1 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Megan Walsh]]}} {{fs player |no= 2 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Bethan Roe|Beth Roe]]}} {{Fs player |no= 3 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Felicity Gibbons]]}} {{Fs player |no= 4 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Danielle Bowman]]|other=kapitonė}} {{Fs player |no= 5 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Fern Whelan]]}} {{Fs player |no= 6 |nat=NIR |pos=DF |name=[[Laura Rafferty]]}} {{Fs player |no= 7 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Aileen Whelan]]}} {{Fs player |no= 8 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kirsty Barton]]}} {{Fs player |no= 9 |nat=NGR |pos=FW |name=[[Ini-Abasi Umotong|Ini Umotong]]}} {{Fs player |no= 10 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kate Natkiel]]}} {{fs player |no= 14 |nat=NED |pos=DF |name=[[Danique Kerkdijk]]}} {{fs player |no= 15 |nat=WAL |pos=FW |name=[[Kayleigh Green]]}} {{fs mid}} {{fs player |no= 16 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Ellie Brazil]]}} {{fs player |no= 17 |nat=IRE |pos=MF |name=[[Megan Connolly]]}} {{fs player |no= 18 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Jodie Brett]]}} {{fs player |no= 19 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Emily Simpkins]]}} {{fs player |no= 20 |nat=ENG |pos=DF |name=[[VVictoria Williams]]}} {{fs player |no= 21 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Maya Le Tissier]]}} {{fs player |no= 22 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Laura Hartley (footballer)|Laura Hartley]]}} {{fs player |no= 25 |nat=NOR |pos=GK |name=[[Cecilie Fiskerstrand]]}} {{fs player |no= 26 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Libby Bance]]}} {{fs player |no= 27 |nat=FRA |pos=MF |name=[[Léa Le Garrec]]}} {{fs player |no= 28 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Ellie Hack]]}} {{fs player |no= |nat=IRL |pos=FW |name=[[Rianna Jarrett]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == * {{vlv|POR}} [[Tatiana Pinto]], saugė; * {{vlv|Japonija}} [[Kiko Seike]], puolėja, saugė; * {{vlv|Švedija}} [[Amanda Nildén]], gynėja, saugė (2018–2020) * {{vlv|Danija}} [[Matilde Lundorf Skovsen]], gynėja; == Treneriai == {| class="wikitable plainrowheaders sortable" |+ ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Treneris ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Šalis ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pradžia ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pabaiga ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Nuorodos |- |DJ Hamilton |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2008 | style="text-align:center;" |2013 | |- |John Donoghue |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2013 | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 10 d. | |- |James Marrs |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 11 d. | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 22 d. |<ref>{{cite web |last1=Dalton |first1=Neville |title=Marrs leaves Gillingham for Brighton Super League challenge |url=https://sentherforward.wordpress.com/2014/06/11/marrs-leaves-gillingham-for-brighton-super-league-challenge/ |website=Sent Her Forward |access-date=18 June 2020 |date=11 June 2014}}</ref><ref name="Marrs">{{cite web |title=Brighton dismiss women's manager James Marrs after disciplinary hearing |url=https://www.bbc.com/sport/football/36115877 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=22 April 2016}}</ref> |- |George Parris |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 23 d. | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 18 d. |<ref name="Marrs" /><ref>{{cite web |title=George Parris to keep Brighton interim manager role for Spring Series |url=https://www.bbc.com/sport/football/38331172 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=15 December 2016}}</ref> |- |Hope Powell |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 19 d | style="text-align:center;" |2022 m. |<ref>{{cite web |title=Hope Powell: Brighton and Hove Albion Women appoint ex-England boss as new head coach |url=https://www.bbc.com/sport/football/40657401 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=19 July 2017}}</ref> |- |Germany Jens Scheuer 2022–2023 |- |United States Melissa Phillips 2023–2024 |- |England Mikey Harris 2024 |- |Australia Dario Vidošić 2024–2026 |- |Spain Arturo Ruiz 2026– |- |} == Stadionas == 1991 m. pirmąsias rungtynes sužaidė „Goldstauno“ aikštėje ({{en|Goldstone Ground}}). 2018 m. klubas pateko į Superlygą ir nuo to laiko namų rungtynes žaidžia „Broadfield“ stadione ({{en|Broadfield Stadium}}), [[Krolis|Krolyje]]. Stadionas talpina 6,1 tūkst. žiūrovų.<ref>http://stadiumdb.com/stadiums/eng/broadfield_stadium</ref> Dėl rėmimo sutarčių vadintas ''Checkatrade.com Stadium''. 2026 m. balandį klubas paskelbė planus statyti naują stadioną savo moterų komandai. Talpins 10 000 žiūrovų. Tai bus pirmasis specialiai moterų futbolo komandai pastatytas stadionas tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek visoje Europoje. Stadionas duris atvers 2030–2031 m. sezonui.<ref>[https://www.cityam.com/brighton-and-hove-albion-to-build-new-stadium-next-to-amex/ Brighton and Hove Albion to build new stadium next to Amex]</ref> == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia balta mėlyna apranga. === 2021–2022 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122h| pattern_b= _brighton2122h| pattern_ra= _brighton2122h| pattern_sh= _brighton2122h| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= 0000FF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122a| pattern_b= _brighton2122a| pattern_ra= _brighton2122a| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 08E8DE | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Atsarginės }} |} === 2020–2021 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _whiteborder| pattern_b= _brighton2021h| pattern_ra= _whiteborder| pattern_sh= _brighton2021h| pattern_so= _sbvv2021a| leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 0000FF | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= _nikevapor1920bb| pattern_b= _nikevapor1920bb| pattern_ra= _nikevapor1920bb| pattern_sh= | pattern_so= _sevilla1819H| leftarm= 000000| body= 000000| rightarm= 000000| shorts= 000000| socks= 000000| title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Atsarginės }} |} == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion FC]] – klubo vyrų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/women/ Klubo oficiali svetainė] * [https://www.wslfootball.com/clubs/wsl/brighton-hove-albion wslfootball.com] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/KxpSSJgi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/brighton/KxpSSJgi/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/en/brighton--hove-albion/startseite/verein_932.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-wfc/37546/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Brighton & Hove Albion}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] 2zwfh7fy0nwngaa13jhtc9dtcdo259s 7947400 7947398 2026-10-17T13:12:42Z Makenzis 46558 /* Treneriai */ 7947400 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Brighton & Hove Albion FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Brighton & Hove Albion | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Brighton & Hove Albion Women Football Club}} | nickname = The Seagulls, The Albion | founded = {{nowrap|1991 m.}} | ground = Broadfield stadionas, [[Krolis]] | capacity = 6 134 | chairman = | manager = Arturo Ruiz | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2024–2025 | position = 5 vieta | pattern_la1 = _nikevapor1920bo | pattern_b1 = _brighton1920h | pattern_ra1 = _nikevapor1920bo | pattern_sh1 = _bhafc1920h | pattern_so1 = _poland18h | leftarm1 = 0000FF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000DD | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _nikevapor1920bb | pattern_b2 = _nikevapor1920bb | pattern_ra2 = _nikevapor1920bb | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _sevilla1819H | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = _flora18h | pattern_b3 = _flora18h | pattern_ra3 = _flora18h | pattern_sh3 = | pattern_so3 = _sevilla1819H | leftarm3 = 008800 | body3 = 008800 | rightarm3 = 008800 | shorts3 = FFFFFF | socks3 = 000000 }} '''Brighton & Hove Albion Women Football Club''', o paprasčiau '''Brighton & Hove Albion WLC''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo klubas iš [[Braitonas Ir Chovis|Braitono ir Chovio]]. Straipsnis apie moterų futbolo ekipą, rungtyniaujančią [[FA Women's Super League]] (moterų futbolo Superlygoje). == Istorija == [[File:Brightonandhovealbionwomen2012.jpg|thumb|Brighton & Hove Albion ekipa, Sasekso grafystės futbolo taurės turnyro nugalėtojos. 2012 m. kovas]] Iki 1991 m. būta '''Brighton GPO''' klubo. 1991 m. prasidėjo bendradarbiavimas su vyrų futbolo klubu. Buvo suburta komanda, kuri pasivadino '''Brighton & Hove Albion'''. Ekipa žaidė Sasekso grafystės taurės turnyruose ir žemesniuose divizionuose. 2012 m. kovo mėn. iškovojo Sasekso grafystės futbolo taurę.<ref>https://www.vavel.com/en/data/brighton-and-hove-albion-women/bio/</ref> Nuo 2015 m. buvo keliamas tikslas patekti į Superlygą, o tada pakovoti dėl vietos UEFA čempionų lygos atrankose.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/32539143</ref> 2017 m. liepos 18 d. prie ekipos prisijungė [[Hope Powell]], buvusi Anglijos rinktinės žaidėja, o vėliau tapusi ir Anglijos rinktinės trenere. Šios strategės vadovaujama komanda iškovojo teisę žaisti Superlygoje (aukščiausioje lygoje). Nuo 2018–2019 m. sezonoo varžėsi Superlygoje. Debiutiniame sezone užimta devintoji vieta. 2019–2020 m. ir vėl liko devintoje pozicijoje. Sezonas vyko pandemijos sąlygomis. Paskutiniųjų turų rungtynės liko nesužaistos, o dėl pandemijos keliamų grėsmių čempionatas nutrauktas. 2020–2021 m. iškopė į šeštą vietą. Jau pirmose sezono rungtynėse nugalėjo „Birmingham City“, o sezono pabaigoje laimėjo šešerias iš paskutiniųjų devynių rungtynių. Iškovojo pergalę 2:1 prieš „Chelsea“, nugalėjo „Tottenham Hotspur“ ir „Manchester United“. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == [[File:London Bees v Brighton & Hove Albion WFC, 18 April 2018 (02).jpg|thumb|London Bees prieš Brighton & Hove Albion – [[2018]] m. [[balandžio 18]] d.]] Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.brightonandhovealbion.com/teams/womens-team/ |publisher=Brighton & Hove Albion F.C. |accessdate=15 November 2018|title=Brighton & Hove Albion - Women's Team }}</ref> {{fs start}} {{fs player |no= 1 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Megan Walsh]]}} {{fs player |no= 2 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Bethan Roe|Beth Roe]]}} {{Fs player |no= 3 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Felicity Gibbons]]}} {{Fs player |no= 4 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Danielle Bowman]]|other=kapitonė}} {{Fs player |no= 5 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Fern Whelan]]}} {{Fs player |no= 6 |nat=NIR |pos=DF |name=[[Laura Rafferty]]}} {{Fs player |no= 7 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Aileen Whelan]]}} {{Fs player |no= 8 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kirsty Barton]]}} {{Fs player |no= 9 |nat=NGR |pos=FW |name=[[Ini-Abasi Umotong|Ini Umotong]]}} {{Fs player |no= 10 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kate Natkiel]]}} {{fs player |no= 14 |nat=NED |pos=DF |name=[[Danique Kerkdijk]]}} {{fs player |no= 15 |nat=WAL |pos=FW |name=[[Kayleigh Green]]}} {{fs mid}} {{fs player |no= 16 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Ellie Brazil]]}} {{fs player |no= 17 |nat=IRE |pos=MF |name=[[Megan Connolly]]}} {{fs player |no= 18 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Jodie Brett]]}} {{fs player |no= 19 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Emily Simpkins]]}} {{fs player |no= 20 |nat=ENG |pos=DF |name=[[VVictoria Williams]]}} {{fs player |no= 21 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Maya Le Tissier]]}} {{fs player |no= 22 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Laura Hartley (footballer)|Laura Hartley]]}} {{fs player |no= 25 |nat=NOR |pos=GK |name=[[Cecilie Fiskerstrand]]}} {{fs player |no= 26 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Libby Bance]]}} {{fs player |no= 27 |nat=FRA |pos=MF |name=[[Léa Le Garrec]]}} {{fs player |no= 28 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Ellie Hack]]}} {{fs player |no= |nat=IRL |pos=FW |name=[[Rianna Jarrett]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == * {{vlv|POR}} [[Tatiana Pinto]], saugė; * {{vlv|Japonija}} [[Kiko Seike]], puolėja, saugė; * {{vlv|Švedija}} [[Amanda Nildén]], gynėja, saugė (2018–2020) * {{vlv|Danija}} [[Matilde Lundorf Skovsen]], gynėja; == Treneriai == {| class="wikitable plainrowheaders sortable" |+ ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Treneris ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Šalis ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pradžia ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pabaiga ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Nuorodos |- |DJ Hamilton |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2008 | style="text-align:center;" |2013 | |- |John Donoghue |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2013 | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 10 d. | |- |James Marrs |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 11 d. | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 22 d. |<ref>{{cite web |last1=Dalton |first1=Neville |title=Marrs leaves Gillingham for Brighton Super League challenge |url=https://sentherforward.wordpress.com/2014/06/11/marrs-leaves-gillingham-for-brighton-super-league-challenge/ |website=Sent Her Forward |access-date=18 June 2020 |date=11 June 2014}}</ref><ref name="Marrs">{{cite web |title=Brighton dismiss women's manager James Marrs after disciplinary hearing |url=https://www.bbc.com/sport/football/36115877 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=22 April 2016}}</ref> |- |George Parris |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 23 d. | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 18 d. |<ref name="Marrs" /><ref>{{cite web |title=George Parris to keep Brighton interim manager role for Spring Series |url=https://www.bbc.com/sport/football/38331172 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=15 December 2016}}</ref> |- |Hope Powell |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 19 d | style="text-align:center;" |2022 m. |<ref>{{cite web |title=Hope Powell: Brighton and Hove Albion Women appoint ex-England boss as new head coach |url=https://www.bbc.com/sport/football/40657401 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=19 July 2017}}</ref> |- |Germany Jens Scheuer 2022–2023 |- |United States Melissa Phillips 2023–2024 |- |England Mikey Harris 2024 |- |Australia Dario Vidošić 2024–2026 |- | Arturo Ruiz || {{vlv|ESP}} || 2026– |- |} == Stadionas == 1991 m. pirmąsias rungtynes sužaidė „Goldstauno“ aikštėje ({{en|Goldstone Ground}}). 2018 m. klubas pateko į Superlygą ir nuo to laiko namų rungtynes žaidžia „Broadfield“ stadione ({{en|Broadfield Stadium}}), [[Krolis|Krolyje]]. Stadionas talpina 6,1 tūkst. žiūrovų.<ref>http://stadiumdb.com/stadiums/eng/broadfield_stadium</ref> Dėl rėmimo sutarčių vadintas ''Checkatrade.com Stadium''. 2026 m. balandį klubas paskelbė planus statyti naują stadioną savo moterų komandai. Talpins 10 000 žiūrovų. Tai bus pirmasis specialiai moterų futbolo komandai pastatytas stadionas tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek visoje Europoje. Stadionas duris atvers 2030–2031 m. sezonui.<ref>[https://www.cityam.com/brighton-and-hove-albion-to-build-new-stadium-next-to-amex/ Brighton and Hove Albion to build new stadium next to Amex]</ref> == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia balta mėlyna apranga. === 2021–2022 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122h| pattern_b= _brighton2122h| pattern_ra= _brighton2122h| pattern_sh= _brighton2122h| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= 0000FF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122a| pattern_b= _brighton2122a| pattern_ra= _brighton2122a| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 08E8DE | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Atsarginės }} |} === 2020–2021 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _whiteborder| pattern_b= _brighton2021h| pattern_ra= _whiteborder| pattern_sh= _brighton2021h| pattern_so= _sbvv2021a| leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 0000FF | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= _nikevapor1920bb| pattern_b= _nikevapor1920bb| pattern_ra= _nikevapor1920bb| pattern_sh= | pattern_so= _sevilla1819H| leftarm= 000000| body= 000000| rightarm= 000000| shorts= 000000| socks= 000000| title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Atsarginės }} |} == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion FC]] – klubo vyrų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/women/ Klubo oficiali svetainė] * [https://www.wslfootball.com/clubs/wsl/brighton-hove-albion wslfootball.com] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/KxpSSJgi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/brighton/KxpSSJgi/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/en/brighton--hove-albion/startseite/verein_932.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-wfc/37546/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Brighton & Hove Albion}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] ohvesk8apes6qou3l1k3t947i1a2qil 7947401 7947400 2026-10-17T13:13:53Z Makenzis 46558 /* Treneriai */ 7947401 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Brighton & Hove Albion FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Brighton & Hove Albion | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Brighton & Hove Albion Women Football Club}} | nickname = The Seagulls, The Albion | founded = {{nowrap|1991 m.}} | ground = Broadfield stadionas, [[Krolis]] | capacity = 6 134 | chairman = | manager = Arturo Ruiz | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2024–2025 | position = 5 vieta | pattern_la1 = _nikevapor1920bo | pattern_b1 = _brighton1920h | pattern_ra1 = _nikevapor1920bo | pattern_sh1 = _bhafc1920h | pattern_so1 = _poland18h | leftarm1 = 0000FF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000DD | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _nikevapor1920bb | pattern_b2 = _nikevapor1920bb | pattern_ra2 = _nikevapor1920bb | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _sevilla1819H | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = _flora18h | pattern_b3 = _flora18h | pattern_ra3 = _flora18h | pattern_sh3 = | pattern_so3 = _sevilla1819H | leftarm3 = 008800 | body3 = 008800 | rightarm3 = 008800 | shorts3 = FFFFFF | socks3 = 000000 }} '''Brighton & Hove Albion Women Football Club''', o paprasčiau '''Brighton & Hove Albion WLC''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo klubas iš [[Braitonas Ir Chovis|Braitono ir Chovio]]. Straipsnis apie moterų futbolo ekipą, rungtyniaujančią [[FA Women's Super League]] (moterų futbolo Superlygoje). == Istorija == [[File:Brightonandhovealbionwomen2012.jpg|thumb|Brighton & Hove Albion ekipa, Sasekso grafystės futbolo taurės turnyro nugalėtojos. 2012 m. kovas]] Iki 1991 m. būta '''Brighton GPO''' klubo. 1991 m. prasidėjo bendradarbiavimas su vyrų futbolo klubu. Buvo suburta komanda, kuri pasivadino '''Brighton & Hove Albion'''. Ekipa žaidė Sasekso grafystės taurės turnyruose ir žemesniuose divizionuose. 2012 m. kovo mėn. iškovojo Sasekso grafystės futbolo taurę.<ref>https://www.vavel.com/en/data/brighton-and-hove-albion-women/bio/</ref> Nuo 2015 m. buvo keliamas tikslas patekti į Superlygą, o tada pakovoti dėl vietos UEFA čempionų lygos atrankose.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/32539143</ref> 2017 m. liepos 18 d. prie ekipos prisijungė [[Hope Powell]], buvusi Anglijos rinktinės žaidėja, o vėliau tapusi ir Anglijos rinktinės trenere. Šios strategės vadovaujama komanda iškovojo teisę žaisti Superlygoje (aukščiausioje lygoje). Nuo 2018–2019 m. sezonoo varžėsi Superlygoje. Debiutiniame sezone užimta devintoji vieta. 2019–2020 m. ir vėl liko devintoje pozicijoje. Sezonas vyko pandemijos sąlygomis. Paskutiniųjų turų rungtynės liko nesužaistos, o dėl pandemijos keliamų grėsmių čempionatas nutrauktas. 2020–2021 m. iškopė į šeštą vietą. Jau pirmose sezono rungtynėse nugalėjo „Birmingham City“, o sezono pabaigoje laimėjo šešerias iš paskutiniųjų devynių rungtynių. Iškovojo pergalę 2:1 prieš „Chelsea“, nugalėjo „Tottenham Hotspur“ ir „Manchester United“. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == [[File:London Bees v Brighton & Hove Albion WFC, 18 April 2018 (02).jpg|thumb|London Bees prieš Brighton & Hove Albion – [[2018]] m. [[balandžio 18]] d.]] Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.brightonandhovealbion.com/teams/womens-team/ |publisher=Brighton & Hove Albion F.C. |accessdate=15 November 2018|title=Brighton & Hove Albion - Women's Team }}</ref> {{fs start}} {{fs player |no= 1 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Megan Walsh]]}} {{fs player |no= 2 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Bethan Roe|Beth Roe]]}} {{Fs player |no= 3 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Felicity Gibbons]]}} {{Fs player |no= 4 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Danielle Bowman]]|other=kapitonė}} {{Fs player |no= 5 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Fern Whelan]]}} {{Fs player |no= 6 |nat=NIR |pos=DF |name=[[Laura Rafferty]]}} {{Fs player |no= 7 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Aileen Whelan]]}} {{Fs player |no= 8 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kirsty Barton]]}} {{Fs player |no= 9 |nat=NGR |pos=FW |name=[[Ini-Abasi Umotong|Ini Umotong]]}} {{Fs player |no= 10 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kate Natkiel]]}} {{fs player |no= 14 |nat=NED |pos=DF |name=[[Danique Kerkdijk]]}} {{fs player |no= 15 |nat=WAL |pos=FW |name=[[Kayleigh Green]]}} {{fs mid}} {{fs player |no= 16 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Ellie Brazil]]}} {{fs player |no= 17 |nat=IRE |pos=MF |name=[[Megan Connolly]]}} {{fs player |no= 18 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Jodie Brett]]}} {{fs player |no= 19 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Emily Simpkins]]}} {{fs player |no= 20 |nat=ENG |pos=DF |name=[[VVictoria Williams]]}} {{fs player |no= 21 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Maya Le Tissier]]}} {{fs player |no= 22 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Laura Hartley (footballer)|Laura Hartley]]}} {{fs player |no= 25 |nat=NOR |pos=GK |name=[[Cecilie Fiskerstrand]]}} {{fs player |no= 26 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Libby Bance]]}} {{fs player |no= 27 |nat=FRA |pos=MF |name=[[Léa Le Garrec]]}} {{fs player |no= 28 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Ellie Hack]]}} {{fs player |no= |nat=IRL |pos=FW |name=[[Rianna Jarrett]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == * {{vlv|POR}} [[Tatiana Pinto]], saugė; * {{vlv|Japonija}} [[Kiko Seike]], puolėja, saugė; * {{vlv|Švedija}} [[Amanda Nildén]], gynėja, saugė (2018–2020) * {{vlv|Danija}} [[Matilde Lundorf Skovsen]], gynėja; == Treneriai == {| class="wikitable plainrowheaders sortable" |+ ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Treneris ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Šalis ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pradžia ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pabaiga ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Nuorodos |- |DJ Hamilton |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2008 | style="text-align:center;" |2013 | |- |John Donoghue |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2013 | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 10 d. | |- |James Marrs |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 11 d. | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 22 d. |<ref>{{cite web |last1=Dalton |first1=Neville |title=Marrs leaves Gillingham for Brighton Super League challenge |url=https://sentherforward.wordpress.com/2014/06/11/marrs-leaves-gillingham-for-brighton-super-league-challenge/ |website=Sent Her Forward |access-date=18 June 2020 |date=11 June 2014}}</ref><ref name="Marrs">{{cite web |title=Brighton dismiss women's manager James Marrs after disciplinary hearing |url=https://www.bbc.com/sport/football/36115877 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=22 April 2016}}</ref> |- |George Parris |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 23 d. | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 18 d. |<ref name="Marrs" /><ref>{{cite web |title=George Parris to keep Brighton interim manager role for Spring Series |url=https://www.bbc.com/sport/football/38331172 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=15 December 2016}}</ref> |- |Hope Powell |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 19 d | style="text-align:center;" |2022 m. |<ref>{{cite web |title=Hope Powell: Brighton and Hove Albion Women appoint ex-England boss as new head coach |url=https://www.bbc.com/sport/football/40657401 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=19 July 2017}}</ref> |- |Germany Jens Scheuer || || 2022 || 2023 |- |United States Melissa Phillips || ||2023 ||2024 |- |England Mikey Harris || || 2024 || 2024 |- |Australia Dario Vidošić || || 2024 || 2026 |- | Arturo Ruiz || {{flag|ESP}} || 2026– || |- |} == Stadionas == 1991 m. pirmąsias rungtynes sužaidė „Goldstauno“ aikštėje ({{en|Goldstone Ground}}). 2018 m. klubas pateko į Superlygą ir nuo to laiko namų rungtynes žaidžia „Broadfield“ stadione ({{en|Broadfield Stadium}}), [[Krolis|Krolyje]]. Stadionas talpina 6,1 tūkst. žiūrovų.<ref>http://stadiumdb.com/stadiums/eng/broadfield_stadium</ref> Dėl rėmimo sutarčių vadintas ''Checkatrade.com Stadium''. 2026 m. balandį klubas paskelbė planus statyti naują stadioną savo moterų komandai. Talpins 10 000 žiūrovų. Tai bus pirmasis specialiai moterų futbolo komandai pastatytas stadionas tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek visoje Europoje. Stadionas duris atvers 2030–2031 m. sezonui.<ref>[https://www.cityam.com/brighton-and-hove-albion-to-build-new-stadium-next-to-amex/ Brighton and Hove Albion to build new stadium next to Amex]</ref> == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia balta mėlyna apranga. === 2021–2022 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122h| pattern_b= _brighton2122h| pattern_ra= _brighton2122h| pattern_sh= _brighton2122h| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= 0000FF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122a| pattern_b= _brighton2122a| pattern_ra= _brighton2122a| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 08E8DE | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Atsarginės }} |} === 2020–2021 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _whiteborder| pattern_b= _brighton2021h| pattern_ra= _whiteborder| pattern_sh= _brighton2021h| pattern_so= _sbvv2021a| leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 0000FF | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= _nikevapor1920bb| pattern_b= _nikevapor1920bb| pattern_ra= _nikevapor1920bb| pattern_sh= | pattern_so= _sevilla1819H| leftarm= 000000| body= 000000| rightarm= 000000| shorts= 000000| socks= 000000| title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Atsarginės }} |} == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion FC]] – klubo vyrų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/women/ Klubo oficiali svetainė] * [https://www.wslfootball.com/clubs/wsl/brighton-hove-albion wslfootball.com] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/KxpSSJgi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/brighton/KxpSSJgi/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/en/brighton--hove-albion/startseite/verein_932.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-wfc/37546/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Brighton & Hove Albion}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] 5oaoqzmhtqvgegk2f0i4foit9jf1wo4 7947402 7947401 2026-10-17T13:14:43Z Makenzis 46558 /* Treneriai */ 7947402 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Brighton & Hove Albion FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Brighton & Hove Albion | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Brighton & Hove Albion Women Football Club}} | nickname = The Seagulls, The Albion | founded = {{nowrap|1991 m.}} | ground = Broadfield stadionas, [[Krolis]] | capacity = 6 134 | chairman = | manager = Arturo Ruiz | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2024–2025 | position = 5 vieta | pattern_la1 = _nikevapor1920bo | pattern_b1 = _brighton1920h | pattern_ra1 = _nikevapor1920bo | pattern_sh1 = _bhafc1920h | pattern_so1 = _poland18h | leftarm1 = 0000FF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000DD | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _nikevapor1920bb | pattern_b2 = _nikevapor1920bb | pattern_ra2 = _nikevapor1920bb | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _sevilla1819H | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = _flora18h | pattern_b3 = _flora18h | pattern_ra3 = _flora18h | pattern_sh3 = | pattern_so3 = _sevilla1819H | leftarm3 = 008800 | body3 = 008800 | rightarm3 = 008800 | shorts3 = FFFFFF | socks3 = 000000 }} '''Brighton & Hove Albion Women Football Club''', o paprasčiau '''Brighton & Hove Albion WLC''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo klubas iš [[Braitonas Ir Chovis|Braitono ir Chovio]]. Straipsnis apie moterų futbolo ekipą, rungtyniaujančią [[FA Women's Super League]] (moterų futbolo Superlygoje). == Istorija == [[File:Brightonandhovealbionwomen2012.jpg|thumb|Brighton & Hove Albion ekipa, Sasekso grafystės futbolo taurės turnyro nugalėtojos. 2012 m. kovas]] Iki 1991 m. būta '''Brighton GPO''' klubo. 1991 m. prasidėjo bendradarbiavimas su vyrų futbolo klubu. Buvo suburta komanda, kuri pasivadino '''Brighton & Hove Albion'''. Ekipa žaidė Sasekso grafystės taurės turnyruose ir žemesniuose divizionuose. 2012 m. kovo mėn. iškovojo Sasekso grafystės futbolo taurę.<ref>https://www.vavel.com/en/data/brighton-and-hove-albion-women/bio/</ref> Nuo 2015 m. buvo keliamas tikslas patekti į Superlygą, o tada pakovoti dėl vietos UEFA čempionų lygos atrankose.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/32539143</ref> 2017 m. liepos 18 d. prie ekipos prisijungė [[Hope Powell]], buvusi Anglijos rinktinės žaidėja, o vėliau tapusi ir Anglijos rinktinės trenere. Šios strategės vadovaujama komanda iškovojo teisę žaisti Superlygoje (aukščiausioje lygoje). Nuo 2018–2019 m. sezonoo varžėsi Superlygoje. Debiutiniame sezone užimta devintoji vieta. 2019–2020 m. ir vėl liko devintoje pozicijoje. Sezonas vyko pandemijos sąlygomis. Paskutiniųjų turų rungtynės liko nesužaistos, o dėl pandemijos keliamų grėsmių čempionatas nutrauktas. 2020–2021 m. iškopė į šeštą vietą. Jau pirmose sezono rungtynėse nugalėjo „Birmingham City“, o sezono pabaigoje laimėjo šešerias iš paskutiniųjų devynių rungtynių. Iškovojo pergalę 2:1 prieš „Chelsea“, nugalėjo „Tottenham Hotspur“ ir „Manchester United“. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == [[File:London Bees v Brighton & Hove Albion WFC, 18 April 2018 (02).jpg|thumb|London Bees prieš Brighton & Hove Albion – [[2018]] m. [[balandžio 18]] d.]] Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.brightonandhovealbion.com/teams/womens-team/ |publisher=Brighton & Hove Albion F.C. |accessdate=15 November 2018|title=Brighton & Hove Albion - Women's Team }}</ref> {{fs start}} {{fs player |no= 1 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Megan Walsh]]}} {{fs player |no= 2 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Bethan Roe|Beth Roe]]}} {{Fs player |no= 3 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Felicity Gibbons]]}} {{Fs player |no= 4 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Danielle Bowman]]|other=kapitonė}} {{Fs player |no= 5 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Fern Whelan]]}} {{Fs player |no= 6 |nat=NIR |pos=DF |name=[[Laura Rafferty]]}} {{Fs player |no= 7 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Aileen Whelan]]}} {{Fs player |no= 8 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kirsty Barton]]}} {{Fs player |no= 9 |nat=NGR |pos=FW |name=[[Ini-Abasi Umotong|Ini Umotong]]}} {{Fs player |no= 10 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kate Natkiel]]}} {{fs player |no= 14 |nat=NED |pos=DF |name=[[Danique Kerkdijk]]}} {{fs player |no= 15 |nat=WAL |pos=FW |name=[[Kayleigh Green]]}} {{fs mid}} {{fs player |no= 16 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Ellie Brazil]]}} {{fs player |no= 17 |nat=IRE |pos=MF |name=[[Megan Connolly]]}} {{fs player |no= 18 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Jodie Brett]]}} {{fs player |no= 19 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Emily Simpkins]]}} {{fs player |no= 20 |nat=ENG |pos=DF |name=[[VVictoria Williams]]}} {{fs player |no= 21 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Maya Le Tissier]]}} {{fs player |no= 22 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Laura Hartley (footballer)|Laura Hartley]]}} {{fs player |no= 25 |nat=NOR |pos=GK |name=[[Cecilie Fiskerstrand]]}} {{fs player |no= 26 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Libby Bance]]}} {{fs player |no= 27 |nat=FRA |pos=MF |name=[[Léa Le Garrec]]}} {{fs player |no= 28 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Ellie Hack]]}} {{fs player |no= |nat=IRL |pos=FW |name=[[Rianna Jarrett]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == * {{vlv|POR}} [[Tatiana Pinto]], saugė; * {{vlv|Japonija}} [[Kiko Seike]], puolėja, saugė; * {{vlv|Švedija}} [[Amanda Nildén]], gynėja, saugė (2018–2020) * {{vlv|Danija}} [[Matilde Lundorf Skovsen]], gynėja; == Treneriai == {| class="wikitable plainrowheaders sortable" |+ ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Treneris ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Šalis ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pradžia ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pabaiga ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Nuorodos |- |DJ Hamilton |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2008 | style="text-align:center;" |2013 | |- |John Donoghue |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2013 | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 10 d. | |- |James Marrs |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 11 d. | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 22 d. |<ref>{{cite web |last1=Dalton |first1=Neville |title=Marrs leaves Gillingham for Brighton Super League challenge |url=https://sentherforward.wordpress.com/2014/06/11/marrs-leaves-gillingham-for-brighton-super-league-challenge/ |website=Sent Her Forward |access-date=18 June 2020 |date=11 June 2014}}</ref><ref name="Marrs">{{cite web |title=Brighton dismiss women's manager James Marrs after disciplinary hearing |url=https://www.bbc.com/sport/football/36115877 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=22 April 2016}}</ref> |- |George Parris |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 23 d. | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 18 d. |<ref name="Marrs" /><ref>{{cite web |title=George Parris to keep Brighton interim manager role for Spring Series |url=https://www.bbc.com/sport/football/38331172 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=15 December 2016}}</ref> |- |Hope Powell |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 19 d | style="text-align:center;" |2022 m. |<ref>{{cite web |title=Hope Powell: Brighton and Hove Albion Women appoint ex-England boss as new head coach |url=https://www.bbc.com/sport/football/40657401 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=19 July 2017}}</ref> |- |Germany Jens Scheuer || || 2022 || 2023 |- |United States Melissa Phillips || ||2023 ||2024 |- | Mikey Harris || {{flag|England}} || 2024 || 2024 |- | Dario Vidošić || {{flag|Australia}} || 2024 || 2026 |- | Arturo Ruiz || {{flag|ESP}} || 2026– || |- |} == Stadionas == 1991 m. pirmąsias rungtynes sužaidė „Goldstauno“ aikštėje ({{en|Goldstone Ground}}). 2018 m. klubas pateko į Superlygą ir nuo to laiko namų rungtynes žaidžia „Broadfield“ stadione ({{en|Broadfield Stadium}}), [[Krolis|Krolyje]]. Stadionas talpina 6,1 tūkst. žiūrovų.<ref>http://stadiumdb.com/stadiums/eng/broadfield_stadium</ref> Dėl rėmimo sutarčių vadintas ''Checkatrade.com Stadium''. 2026 m. balandį klubas paskelbė planus statyti naują stadioną savo moterų komandai. Talpins 10 000 žiūrovų. Tai bus pirmasis specialiai moterų futbolo komandai pastatytas stadionas tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek visoje Europoje. Stadionas duris atvers 2030–2031 m. sezonui.<ref>[https://www.cityam.com/brighton-and-hove-albion-to-build-new-stadium-next-to-amex/ Brighton and Hove Albion to build new stadium next to Amex]</ref> == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia balta mėlyna apranga. === 2021–2022 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122h| pattern_b= _brighton2122h| pattern_ra= _brighton2122h| pattern_sh= _brighton2122h| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= 0000FF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122a| pattern_b= _brighton2122a| pattern_ra= _brighton2122a| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 08E8DE | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Atsarginės }} |} === 2020–2021 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _whiteborder| pattern_b= _brighton2021h| pattern_ra= _whiteborder| pattern_sh= _brighton2021h| pattern_so= _sbvv2021a| leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 0000FF | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= _nikevapor1920bb| pattern_b= _nikevapor1920bb| pattern_ra= _nikevapor1920bb| pattern_sh= | pattern_so= _sevilla1819H| leftarm= 000000| body= 000000| rightarm= 000000| shorts= 000000| socks= 000000| title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Atsarginės }} |} == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion FC]] – klubo vyrų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/women/ Klubo oficiali svetainė] * [https://www.wslfootball.com/clubs/wsl/brighton-hove-albion wslfootball.com] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/KxpSSJgi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/brighton/KxpSSJgi/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/en/brighton--hove-albion/startseite/verein_932.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-wfc/37546/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Brighton & Hove Albion}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] d9hzzg7uzsu3k79mbog04mpihfccl00 7947403 7947402 2026-10-17T13:15:31Z Makenzis 46558 /* Treneriai */ 7947403 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Brighton & Hove Albion FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Brighton & Hove Albion | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Brighton & Hove Albion Women Football Club}} | nickname = The Seagulls, The Albion | founded = {{nowrap|1991 m.}} | ground = Broadfield stadionas, [[Krolis]] | capacity = 6 134 | chairman = | manager = Arturo Ruiz | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2024–2025 | position = 5 vieta | pattern_la1 = _nikevapor1920bo | pattern_b1 = _brighton1920h | pattern_ra1 = _nikevapor1920bo | pattern_sh1 = _bhafc1920h | pattern_so1 = _poland18h | leftarm1 = 0000FF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000DD | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _nikevapor1920bb | pattern_b2 = _nikevapor1920bb | pattern_ra2 = _nikevapor1920bb | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _sevilla1819H | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = _flora18h | pattern_b3 = _flora18h | pattern_ra3 = _flora18h | pattern_sh3 = | pattern_so3 = _sevilla1819H | leftarm3 = 008800 | body3 = 008800 | rightarm3 = 008800 | shorts3 = FFFFFF | socks3 = 000000 }} '''Brighton & Hove Albion Women Football Club''', o paprasčiau '''Brighton & Hove Albion WLC''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo klubas iš [[Braitonas Ir Chovis|Braitono ir Chovio]]. Straipsnis apie moterų futbolo ekipą, rungtyniaujančią [[FA Women's Super League]] (moterų futbolo Superlygoje). == Istorija == [[File:Brightonandhovealbionwomen2012.jpg|thumb|Brighton & Hove Albion ekipa, Sasekso grafystės futbolo taurės turnyro nugalėtojos. 2012 m. kovas]] Iki 1991 m. būta '''Brighton GPO''' klubo. 1991 m. prasidėjo bendradarbiavimas su vyrų futbolo klubu. Buvo suburta komanda, kuri pasivadino '''Brighton & Hove Albion'''. Ekipa žaidė Sasekso grafystės taurės turnyruose ir žemesniuose divizionuose. 2012 m. kovo mėn. iškovojo Sasekso grafystės futbolo taurę.<ref>https://www.vavel.com/en/data/brighton-and-hove-albion-women/bio/</ref> Nuo 2015 m. buvo keliamas tikslas patekti į Superlygą, o tada pakovoti dėl vietos UEFA čempionų lygos atrankose.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/32539143</ref> 2017 m. liepos 18 d. prie ekipos prisijungė [[Hope Powell]], buvusi Anglijos rinktinės žaidėja, o vėliau tapusi ir Anglijos rinktinės trenere. Šios strategės vadovaujama komanda iškovojo teisę žaisti Superlygoje (aukščiausioje lygoje). Nuo 2018–2019 m. sezonoo varžėsi Superlygoje. Debiutiniame sezone užimta devintoji vieta. 2019–2020 m. ir vėl liko devintoje pozicijoje. Sezonas vyko pandemijos sąlygomis. Paskutiniųjų turų rungtynės liko nesužaistos, o dėl pandemijos keliamų grėsmių čempionatas nutrauktas. 2020–2021 m. iškopė į šeštą vietą. Jau pirmose sezono rungtynėse nugalėjo „Birmingham City“, o sezono pabaigoje laimėjo šešerias iš paskutiniųjų devynių rungtynių. Iškovojo pergalę 2:1 prieš „Chelsea“, nugalėjo „Tottenham Hotspur“ ir „Manchester United“. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == [[File:London Bees v Brighton & Hove Albion WFC, 18 April 2018 (02).jpg|thumb|London Bees prieš Brighton & Hove Albion – [[2018]] m. [[balandžio 18]] d.]] Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.brightonandhovealbion.com/teams/womens-team/ |publisher=Brighton & Hove Albion F.C. |accessdate=15 November 2018|title=Brighton & Hove Albion - Women's Team }}</ref> {{fs start}} {{fs player |no= 1 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Megan Walsh]]}} {{fs player |no= 2 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Bethan Roe|Beth Roe]]}} {{Fs player |no= 3 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Felicity Gibbons]]}} {{Fs player |no= 4 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Danielle Bowman]]|other=kapitonė}} {{Fs player |no= 5 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Fern Whelan]]}} {{Fs player |no= 6 |nat=NIR |pos=DF |name=[[Laura Rafferty]]}} {{Fs player |no= 7 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Aileen Whelan]]}} {{Fs player |no= 8 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kirsty Barton]]}} {{Fs player |no= 9 |nat=NGR |pos=FW |name=[[Ini-Abasi Umotong|Ini Umotong]]}} {{Fs player |no= 10 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kate Natkiel]]}} {{fs player |no= 14 |nat=NED |pos=DF |name=[[Danique Kerkdijk]]}} {{fs player |no= 15 |nat=WAL |pos=FW |name=[[Kayleigh Green]]}} {{fs mid}} {{fs player |no= 16 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Ellie Brazil]]}} {{fs player |no= 17 |nat=IRE |pos=MF |name=[[Megan Connolly]]}} {{fs player |no= 18 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Jodie Brett]]}} {{fs player |no= 19 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Emily Simpkins]]}} {{fs player |no= 20 |nat=ENG |pos=DF |name=[[VVictoria Williams]]}} {{fs player |no= 21 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Maya Le Tissier]]}} {{fs player |no= 22 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Laura Hartley (footballer)|Laura Hartley]]}} {{fs player |no= 25 |nat=NOR |pos=GK |name=[[Cecilie Fiskerstrand]]}} {{fs player |no= 26 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Libby Bance]]}} {{fs player |no= 27 |nat=FRA |pos=MF |name=[[Léa Le Garrec]]}} {{fs player |no= 28 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Ellie Hack]]}} {{fs player |no= |nat=IRL |pos=FW |name=[[Rianna Jarrett]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == * {{vlv|POR}} [[Tatiana Pinto]], saugė; * {{vlv|Japonija}} [[Kiko Seike]], puolėja, saugė; * {{vlv|Švedija}} [[Amanda Nildén]], gynėja, saugė (2018–2020) * {{vlv|Danija}} [[Matilde Lundorf Skovsen]], gynėja; == Treneriai == {| class="wikitable plainrowheaders sortable" |+ ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Treneris ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Šalis ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pradžia ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pabaiga ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Nuorodos |- |DJ Hamilton |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2008 | style="text-align:center;" |2013 | |- |John Donoghue |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2013 | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 10 d. | |- |James Marrs |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 11 d. | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 22 d. |<ref>{{cite web |last1=Dalton |first1=Neville |title=Marrs leaves Gillingham for Brighton Super League challenge |url=https://sentherforward.wordpress.com/2014/06/11/marrs-leaves-gillingham-for-brighton-super-league-challenge/ |website=Sent Her Forward |access-date=18 June 2020 |date=11 June 2014}}</ref><ref name="Marrs">{{cite web |title=Brighton dismiss women's manager James Marrs after disciplinary hearing |url=https://www.bbc.com/sport/football/36115877 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=22 April 2016}}</ref> |- |George Parris |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 23 d. | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 18 d. |<ref name="Marrs" /><ref>{{cite web |title=George Parris to keep Brighton interim manager role for Spring Series |url=https://www.bbc.com/sport/football/38331172 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=15 December 2016}}</ref> |- |Hope Powell |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 19 d | style="text-align:center;" |2022 m. |<ref>{{cite web |title=Hope Powell: Brighton and Hove Albion Women appoint ex-England boss as new head coach |url=https://www.bbc.com/sport/football/40657401 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=19 July 2017}}</ref> |- | Jens Scheuer || {{flag|Germany}} || 2022 || 2023 |- | Melissa Phillips || {{flag|USA}} ||2023 ||2024 |- | Mikey Harris || {{flag|England}} || 2024 || 2024 |- | Dario Vidošić || {{flag|Australia}} || 2024 || 2026 |- | Arturo Ruiz || {{flag|ESP}} || 2026– || |- |} == Stadionas == 1991 m. pirmąsias rungtynes sužaidė „Goldstauno“ aikštėje ({{en|Goldstone Ground}}). 2018 m. klubas pateko į Superlygą ir nuo to laiko namų rungtynes žaidžia „Broadfield“ stadione ({{en|Broadfield Stadium}}), [[Krolis|Krolyje]]. Stadionas talpina 6,1 tūkst. žiūrovų.<ref>http://stadiumdb.com/stadiums/eng/broadfield_stadium</ref> Dėl rėmimo sutarčių vadintas ''Checkatrade.com Stadium''. 2026 m. balandį klubas paskelbė planus statyti naują stadioną savo moterų komandai. Talpins 10 000 žiūrovų. Tai bus pirmasis specialiai moterų futbolo komandai pastatytas stadionas tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek visoje Europoje. Stadionas duris atvers 2030–2031 m. sezonui.<ref>[https://www.cityam.com/brighton-and-hove-albion-to-build-new-stadium-next-to-amex/ Brighton and Hove Albion to build new stadium next to Amex]</ref> == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia balta mėlyna apranga. === 2021–2022 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122h| pattern_b= _brighton2122h| pattern_ra= _brighton2122h| pattern_sh= _brighton2122h| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= 0000FF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122a| pattern_b= _brighton2122a| pattern_ra= _brighton2122a| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 08E8DE | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Atsarginės }} |} === 2020–2021 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _whiteborder| pattern_b= _brighton2021h| pattern_ra= _whiteborder| pattern_sh= _brighton2021h| pattern_so= _sbvv2021a| leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 0000FF | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= _nikevapor1920bb| pattern_b= _nikevapor1920bb| pattern_ra= _nikevapor1920bb| pattern_sh= | pattern_so= _sevilla1819H| leftarm= 000000| body= 000000| rightarm= 000000| shorts= 000000| socks= 000000| title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Atsarginės }} |} == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion FC]] – klubo vyrų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/women/ Klubo oficiali svetainė] * [https://www.wslfootball.com/clubs/wsl/brighton-hove-albion wslfootball.com] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/KxpSSJgi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/brighton/KxpSSJgi/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/en/brighton--hove-albion/startseite/verein_932.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-wfc/37546/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Brighton & Hove Albion}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] t91ejrrzo1gd4yt2dex7z92nh7b7vo5 7947405 7947403 2026-10-17T13:16:35Z Makenzis 46558 7947405 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Brighton & Hove Albion FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Brighton & Hove Albion | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Brighton & Hove Albion Women Football Club}} | nickname = The Seagulls, The Albion | founded = {{nowrap|1991 m.}} | ground = Broadfield stadionas, [[Krolis]] | capacity = 6 134 | chairman = | manager = Arturo Ruiz | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 7 vieta | pattern_la1 = _nikevapor1920bo | pattern_b1 = _brighton1920h | pattern_ra1 = _nikevapor1920bo | pattern_sh1 = _bhafc1920h | pattern_so1 = _poland18h | leftarm1 = 0000FF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000DD | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _nikevapor1920bb | pattern_b2 = _nikevapor1920bb | pattern_ra2 = _nikevapor1920bb | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _sevilla1819H | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = _flora18h | pattern_b3 = _flora18h | pattern_ra3 = _flora18h | pattern_sh3 = | pattern_so3 = _sevilla1819H | leftarm3 = 008800 | body3 = 008800 | rightarm3 = 008800 | shorts3 = FFFFFF | socks3 = 000000 }} '''Brighton & Hove Albion Women Football Club''', o paprasčiau '''Brighton & Hove Albion WLC''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo klubas iš [[Braitonas Ir Chovis|Braitono ir Chovio]]. Straipsnis apie moterų futbolo ekipą, rungtyniaujančią [[FA Women's Super League]] (moterų futbolo Superlygoje). == Istorija == [[File:Brightonandhovealbionwomen2012.jpg|thumb|Brighton & Hove Albion ekipa, Sasekso grafystės futbolo taurės turnyro nugalėtojos. 2012 m. kovas]] Iki 1991 m. būta '''Brighton GPO''' klubo. 1991 m. prasidėjo bendradarbiavimas su vyrų futbolo klubu. Buvo suburta komanda, kuri pasivadino '''Brighton & Hove Albion'''. Ekipa žaidė Sasekso grafystės taurės turnyruose ir žemesniuose divizionuose. 2012 m. kovo mėn. iškovojo Sasekso grafystės futbolo taurę.<ref>https://www.vavel.com/en/data/brighton-and-hove-albion-women/bio/</ref> Nuo 2015 m. buvo keliamas tikslas patekti į Superlygą, o tada pakovoti dėl vietos UEFA čempionų lygos atrankose.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/32539143</ref> 2017 m. liepos 18 d. prie ekipos prisijungė [[Hope Powell]], buvusi Anglijos rinktinės žaidėja, o vėliau tapusi ir Anglijos rinktinės trenere. Šios strategės vadovaujama komanda iškovojo teisę žaisti Superlygoje (aukščiausioje lygoje). Nuo 2018–2019 m. sezonoo varžėsi Superlygoje. Debiutiniame sezone užimta devintoji vieta. 2019–2020 m. ir vėl liko devintoje pozicijoje. Sezonas vyko pandemijos sąlygomis. Paskutiniųjų turų rungtynės liko nesužaistos, o dėl pandemijos keliamų grėsmių čempionatas nutrauktas. 2020–2021 m. iškopė į šeštą vietą. Jau pirmose sezono rungtynėse nugalėjo „Birmingham City“, o sezono pabaigoje laimėjo šešerias iš paskutiniųjų devynių rungtynių. Iškovojo pergalę 2:1 prieš „Chelsea“, nugalėjo „Tottenham Hotspur“ ir „Manchester United“. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == [[File:London Bees v Brighton & Hove Albion WFC, 18 April 2018 (02).jpg|thumb|London Bees prieš Brighton & Hove Albion – [[2018]] m. [[balandžio 18]] d.]] Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.brightonandhovealbion.com/teams/womens-team/ |publisher=Brighton & Hove Albion F.C. |accessdate=15 November 2018|title=Brighton & Hove Albion - Women's Team }}</ref> {{fs start}} {{fs player |no= 1 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Megan Walsh]]}} {{fs player |no= 2 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Bethan Roe|Beth Roe]]}} {{Fs player |no= 3 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Felicity Gibbons]]}} {{Fs player |no= 4 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Danielle Bowman]]|other=kapitonė}} {{Fs player |no= 5 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Fern Whelan]]}} {{Fs player |no= 6 |nat=NIR |pos=DF |name=[[Laura Rafferty]]}} {{Fs player |no= 7 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Aileen Whelan]]}} {{Fs player |no= 8 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kirsty Barton]]}} {{Fs player |no= 9 |nat=NGR |pos=FW |name=[[Ini-Abasi Umotong|Ini Umotong]]}} {{Fs player |no= 10 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kate Natkiel]]}} {{fs player |no= 14 |nat=NED |pos=DF |name=[[Danique Kerkdijk]]}} {{fs player |no= 15 |nat=WAL |pos=FW |name=[[Kayleigh Green]]}} {{fs mid}} {{fs player |no= 16 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Ellie Brazil]]}} {{fs player |no= 17 |nat=IRE |pos=MF |name=[[Megan Connolly]]}} {{fs player |no= 18 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Jodie Brett]]}} {{fs player |no= 19 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Emily Simpkins]]}} {{fs player |no= 20 |nat=ENG |pos=DF |name=[[VVictoria Williams]]}} {{fs player |no= 21 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Maya Le Tissier]]}} {{fs player |no= 22 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Laura Hartley (footballer)|Laura Hartley]]}} {{fs player |no= 25 |nat=NOR |pos=GK |name=[[Cecilie Fiskerstrand]]}} {{fs player |no= 26 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Libby Bance]]}} {{fs player |no= 27 |nat=FRA |pos=MF |name=[[Léa Le Garrec]]}} {{fs player |no= 28 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Ellie Hack]]}} {{fs player |no= |nat=IRL |pos=FW |name=[[Rianna Jarrett]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == * {{vlv|POR}} [[Tatiana Pinto]], saugė; * {{vlv|Japonija}} [[Kiko Seike]], puolėja, saugė; * {{vlv|Švedija}} [[Amanda Nildén]], gynėja, saugė (2018–2020) * {{vlv|Danija}} [[Matilde Lundorf Skovsen]], gynėja; == Treneriai == {| class="wikitable plainrowheaders sortable" |+ ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Treneris ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Šalis ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pradžia ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pabaiga ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Nuorodos |- |DJ Hamilton |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2008 | style="text-align:center;" |2013 | |- |John Donoghue |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2013 | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 10 d. | |- |James Marrs |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 11 d. | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 22 d. |<ref>{{cite web |last1=Dalton |first1=Neville |title=Marrs leaves Gillingham for Brighton Super League challenge |url=https://sentherforward.wordpress.com/2014/06/11/marrs-leaves-gillingham-for-brighton-super-league-challenge/ |website=Sent Her Forward |access-date=18 June 2020 |date=11 June 2014}}</ref><ref name="Marrs">{{cite web |title=Brighton dismiss women's manager James Marrs after disciplinary hearing |url=https://www.bbc.com/sport/football/36115877 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=22 April 2016}}</ref> |- |George Parris |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 23 d. | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 18 d. |<ref name="Marrs" /><ref>{{cite web |title=George Parris to keep Brighton interim manager role for Spring Series |url=https://www.bbc.com/sport/football/38331172 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=15 December 2016}}</ref> |- |Hope Powell |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 19 d | style="text-align:center;" |2022 m. |<ref>{{cite web |title=Hope Powell: Brighton and Hove Albion Women appoint ex-England boss as new head coach |url=https://www.bbc.com/sport/football/40657401 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=19 July 2017}}</ref> |- | Jens Scheuer || {{flag|Germany}} || 2022 || 2023 |- | Melissa Phillips || {{flag|USA}} ||2023 ||2024 |- | Mikey Harris || {{flag|England}} || 2024 || 2024 |- | Dario Vidošić || {{flag|Australia}} || 2024 || 2026 |- | Arturo Ruiz || {{flag|ESP}} || 2026– || |- |} == Stadionas == 1991 m. pirmąsias rungtynes sužaidė „Goldstauno“ aikštėje ({{en|Goldstone Ground}}). 2018 m. klubas pateko į Superlygą ir nuo to laiko namų rungtynes žaidžia „Broadfield“ stadione ({{en|Broadfield Stadium}}), [[Krolis|Krolyje]]. Stadionas talpina 6,1 tūkst. žiūrovų.<ref>http://stadiumdb.com/stadiums/eng/broadfield_stadium</ref> Dėl rėmimo sutarčių vadintas ''Checkatrade.com Stadium''. 2026 m. balandį klubas paskelbė planus statyti naują stadioną savo moterų komandai. Talpins 10 000 žiūrovų. Tai bus pirmasis specialiai moterų futbolo komandai pastatytas stadionas tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek visoje Europoje. Stadionas duris atvers 2030–2031 m. sezonui.<ref>[https://www.cityam.com/brighton-and-hove-albion-to-build-new-stadium-next-to-amex/ Brighton and Hove Albion to build new stadium next to Amex]</ref> == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia balta mėlyna apranga. === 2021–2022 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122h| pattern_b= _brighton2122h| pattern_ra= _brighton2122h| pattern_sh= _brighton2122h| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= 0000FF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122a| pattern_b= _brighton2122a| pattern_ra= _brighton2122a| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 08E8DE | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Atsarginės }} |} === 2020–2021 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _whiteborder| pattern_b= _brighton2021h| pattern_ra= _whiteborder| pattern_sh= _brighton2021h| pattern_so= _sbvv2021a| leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 0000FF | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= _nikevapor1920bb| pattern_b= _nikevapor1920bb| pattern_ra= _nikevapor1920bb| pattern_sh= | pattern_so= _sevilla1819H| leftarm= 000000| body= 000000| rightarm= 000000| shorts= 000000| socks= 000000| title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Atsarginės }} |} == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion FC]] – klubo vyrų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/women/ Klubo oficiali svetainė] * [https://www.wslfootball.com/clubs/wsl/brighton-hove-albion wslfootball.com] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/KxpSSJgi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/brighton/KxpSSJgi/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/en/brighton--hove-albion/startseite/verein_932.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-wfc/37546/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Brighton & Hove Albion}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] 0cnbczkltcjqcz2iftl4nl1hg65kl3t 7947406 7947405 2026-10-17T13:16:45Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7947406 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Brighton & Hove Albion FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Brighton & Hove Albion | image = [[Vaizdas:Brighton & Hove Albion.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Brighton & Hove Albion Women Football Club}} | nickname = The Seagulls, The Albion | founded = {{nowrap|1991 m.}} | ground = Broadfield stadionas, [[Krolis]] | capacity = 6 134 | chairman = | manager = Arturo Ruiz | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 7 vieta | pattern_la1 = _nikevapor1920bo | pattern_b1 = _brighton1920h | pattern_ra1 = _nikevapor1920bo | pattern_sh1 = _bhafc1920h | pattern_so1 = _poland18h | leftarm1 = 0000FF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = 0000FF | shorts1 = 0000DD | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _nikevapor1920bb | pattern_b2 = _nikevapor1920bb | pattern_ra2 = _nikevapor1920bb | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _sevilla1819H | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 | pattern_la3 = _flora18h | pattern_b3 = _flora18h | pattern_ra3 = _flora18h | pattern_sh3 = | pattern_so3 = _sevilla1819H | leftarm3 = 008800 | body3 = 008800 | rightarm3 = 008800 | shorts3 = FFFFFF | socks3 = 000000 }} '''Brighton & Hove Albion Women Football Club''', o paprasčiau '''Brighton & Hove Albion WLC''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo klubas iš [[Braitonas Ir Chovis|Braitono ir Chovio]]. Straipsnis apie moterų futbolo ekipą, rungtyniaujančią [[FA Women's Super League]] (moterų futbolo Superlygoje). == Istorija == [[File:Brightonandhovealbionwomen2012.jpg|thumb|Brighton & Hove Albion ekipa, Sasekso grafystės futbolo taurės turnyro nugalėtojos. 2012 m. kovas]] Iki 1991 m. būta '''Brighton GPO''' klubo. 1991 m. prasidėjo bendradarbiavimas su vyrų futbolo klubu. Buvo suburta komanda, kuri pasivadino '''Brighton & Hove Albion'''. Ekipa žaidė Sasekso grafystės taurės turnyruose ir žemesniuose divizionuose. 2012 m. kovo mėn. iškovojo Sasekso grafystės futbolo taurę.<ref>https://www.vavel.com/en/data/brighton-and-hove-albion-women/bio/</ref> Nuo 2015 m. buvo keliamas tikslas patekti į Superlygą, o tada pakovoti dėl vietos UEFA čempionų lygos atrankose.<ref>https://www.bbc.com/sport/football/32539143</ref> 2017 m. liepos 18 d. prie ekipos prisijungė [[Hope Powell]], buvusi Anglijos rinktinės žaidėja, o vėliau tapusi ir Anglijos rinktinės trenere. Šios strategės vadovaujama komanda iškovojo teisę žaisti Superlygoje (aukščiausioje lygoje). Nuo 2018–2019 m. sezonoo varžėsi Superlygoje. Debiutiniame sezone užimta devintoji vieta. 2019–2020 m. ir vėl liko devintoje pozicijoje. Sezonas vyko pandemijos sąlygomis. Paskutiniųjų turų rungtynės liko nesužaistos, o dėl pandemijos keliamų grėsmių čempionatas nutrauktas. 2020–2021 m. iškopė į šeštą vietą. Jau pirmose sezono rungtynėse nugalėjo „Birmingham City“, o sezono pabaigoje laimėjo šešerias iš paskutiniųjų devynių rungtynių. Iškovojo pergalę 2:1 prieš „Chelsea“, nugalėjo „Tottenham Hotspur“ ir „Manchester United“. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- |} == Sudėtis == [[File:London Bees v Brighton & Hove Albion WFC, 18 April 2018 (02).jpg|thumb|London Bees prieš Brighton & Hove Albion – [[2018]] m. [[balandžio 18]] d.]] Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d.<ref>{{cite web|url=https://www.brightonandhovealbion.com/teams/womens-team/ |publisher=Brighton & Hove Albion F.C. |accessdate=15 November 2018|title=Brighton & Hove Albion - Women's Team }}</ref> {{fs start}} {{fs player |no= 1 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Megan Walsh]]}} {{fs player |no= 2 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Bethan Roe|Beth Roe]]}} {{Fs player |no= 3 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Felicity Gibbons]]}} {{Fs player |no= 4 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Danielle Bowman]]|other=kapitonė}} {{Fs player |no= 5 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Fern Whelan]]}} {{Fs player |no= 6 |nat=NIR |pos=DF |name=[[Laura Rafferty]]}} {{Fs player |no= 7 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Aileen Whelan]]}} {{Fs player |no= 8 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kirsty Barton]]}} {{Fs player |no= 9 |nat=NGR |pos=FW |name=[[Ini-Abasi Umotong|Ini Umotong]]}} {{Fs player |no= 10 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Kate Natkiel]]}} {{fs player |no= 14 |nat=NED |pos=DF |name=[[Danique Kerkdijk]]}} {{fs player |no= 15 |nat=WAL |pos=FW |name=[[Kayleigh Green]]}} {{fs mid}} {{fs player |no= 16 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Ellie Brazil]]}} {{fs player |no= 17 |nat=IRE |pos=MF |name=[[Megan Connolly]]}} {{fs player |no= 18 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Jodie Brett]]}} {{fs player |no= 19 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Emily Simpkins]]}} {{fs player |no= 20 |nat=ENG |pos=DF |name=[[VVictoria Williams]]}} {{fs player |no= 21 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Maya Le Tissier]]}} {{fs player |no= 22 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Laura Hartley (footballer)|Laura Hartley]]}} {{fs player |no= 25 |nat=NOR |pos=GK |name=[[Cecilie Fiskerstrand]]}} {{fs player |no= 26 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Libby Bance]]}} {{fs player |no= 27 |nat=FRA |pos=MF |name=[[Léa Le Garrec]]}} {{fs player |no= 28 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Ellie Hack]]}} {{fs player |no= |nat=IRL |pos=FW |name=[[Rianna Jarrett]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == * {{vlv|POR}} [[Tatiana Pinto]], saugė; * {{vlv|Japonija}} [[Kiko Seike]], puolėja, saugė; * {{vlv|Švedija}} [[Amanda Nildén]], gynėja, saugė (2018–2020) * {{vlv|Danija}} [[Matilde Lundorf Skovsen]], gynėja; == Treneriai == {| class="wikitable plainrowheaders sortable" |+ ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Treneris ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Šalis ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pradžia ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Pabaiga ! style="background:#1601FF; color:#FFFFFF;" scope="col" class="unsortable" |Nuorodos |- |DJ Hamilton |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2008 | style="text-align:center;" |2013 | |- |John Donoghue |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2013 | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 10 d. | |- |James Marrs |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2014 m. birželio 11 d. | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 22 d. |<ref>{{cite web |last1=Dalton |first1=Neville |title=Marrs leaves Gillingham for Brighton Super League challenge |url=https://sentherforward.wordpress.com/2014/06/11/marrs-leaves-gillingham-for-brighton-super-league-challenge/ |website=Sent Her Forward |access-date=18 June 2020 |date=11 June 2014}}</ref><ref name="Marrs">{{cite web |title=Brighton dismiss women's manager James Marrs after disciplinary hearing |url=https://www.bbc.com/sport/football/36115877 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=22 April 2016}}</ref> |- |George Parris |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2016 m. balandžio 23 d. | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 18 d. |<ref name="Marrs" /><ref>{{cite web |title=George Parris to keep Brighton interim manager role for Spring Series |url=https://www.bbc.com/sport/football/38331172 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=15 December 2016}}</ref> |- |Hope Powell |{{flag|England}} | style="text-align:center;" |2017 m. liepos 19 d | style="text-align:center;" |2022 m. |<ref>{{cite web |title=Hope Powell: Brighton and Hove Albion Women appoint ex-England boss as new head coach |url=https://www.bbc.com/sport/football/40657401 |website=[[BBC Sport]] |publisher=[[BBC]] |access-date=18 June 2020 |date=19 July 2017}}</ref> |- | Jens Scheuer || {{flag|Germany}} || 2022 || 2023 |- | Melissa Phillips || {{flag|USA}} ||2023 ||2024 |- | Mikey Harris || {{flag|England}} || 2024 || 2024 |- | Dario Vidošić || {{flag|Australia}} || 2024 || 2026 |- | Arturo Ruiz || {{flag|ESP}} || 2026– || |- |} == Stadionas == 1991 m. pirmąsias rungtynes sužaidė „Goldstauno“ aikštėje ({{en|Goldstone Ground}}). 2018 m. klubas pateko į Superlygą ir nuo to laiko namų rungtynes žaidžia „Broadfield“ stadione ({{en|Broadfield Stadium}}), [[Krolis|Krolyje]]. Stadionas talpina 6,1 tūkst. žiūrovų.<ref>http://stadiumdb.com/stadiums/eng/broadfield_stadium</ref> Dėl rėmimo sutarčių vadintas ''Checkatrade.com Stadium''. 2026 m. balandį klubas paskelbė planus statyti naują stadioną savo moterų komandai. Talpins 10 000 žiūrovų. Tai bus pirmasis specialiai moterų futbolo komandai pastatytas stadionas tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek visoje Europoje. Stadionas duris atvers 2030–2031 m. sezonui.<ref>[https://www.cityam.com/brighton-and-hove-albion-to-build-new-stadium-next-to-amex/ Brighton and Hove Albion to build new stadium next to Amex]</ref> == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia balta mėlyna apranga. === 2021–2022 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122h| pattern_b= _brighton2122h| pattern_ra= _brighton2122h| pattern_sh= _brighton2122h| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= 0000FF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= _brighton2122a| pattern_b= _brighton2122a| pattern_ra= _brighton2122a| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 08E8DE | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2021–2022 m.}} <br /> Atsarginės }} |} === 2020–2021 m. sezonas === {| |{{Football kit | pattern_la= _whiteborder| pattern_b= _brighton2021h| pattern_ra= _whiteborder| pattern_sh= _brighton2021h| pattern_so= _sbvv2021a| leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 0000FF | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _brighton2021a| pattern_ra= | pattern_sh= _chelsea1718H| pattern_so= _fcsm2021h| leftarm= FFFF00 | body= FFFFFF | rightarm= FFFF00 | shorts= 0000FF | socks= FFFF00 | title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | pattern_la= _nikevapor1920bb| pattern_b= _nikevapor1920bb| pattern_ra= _nikevapor1920bb| pattern_sh= | pattern_so= _sevilla1819H| leftarm= 000000| body= 000000| rightarm= 000000| shorts= 000000| socks= 000000| title= {{small|2020–2021 m.}} <br /> Atsarginės }} |} == O taip pat == * [[Brighton & Hove Albion FC]] – klubo vyrų pagrindinė komanda; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/women/ Klubo oficiali svetainė] * [https://www.wslfootball.com/clubs/wsl/brighton-hove-albion wslfootball.com] * [https://www.soccerway.com/team/brighton/KxpSSJgi/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/brighton/KxpSSJgi/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/en/brighton--hove-albion/startseite/verein_932.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/brighton--hove-albion-wfc/37546/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Brighton & Hove Albion}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] mxaqr034f2bi7w70a2yzbp0f6hn15xx 0 570953 7947427 7824041 2026-10-17T13:41:44Z Makenzis 46558 7947427 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Chelsea FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Chelsea FC | image = [[Vaizdas:Chelsea FC emblema.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Chelsea Football Club}} | nickname = | founded = {{nowrap|1992 m.}} | ground = [[Kingsmeadow]], [[Kingston upon Thames]] | capacity = 4 850 (2 265 sėdimų vietų) | chairman = [[Bruce Buck]] | manager = [[Emma Hayes]] | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 3 vieta | pattern_la1 = _chelsea2526h | pattern_b1 = _chelsea2526h | pattern_ra1 = _chelsea2526h | pattern_sh1 = _chelsea2526h | pattern_so1 = _chelsea2526h | leftarm1 = 0040D0 | body1 = 0040D0 | rightarm1 = 0040D0 | shorts1 = 0040D0 | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 =_chelsea2526a | pattern_b2 = _chelsea2526a | pattern_ra2 = _chelsea2526a | pattern_sh2 = _chelsea2526A | pattern_so2 = _chelsea2526a2l | leftarm2 = eeefdf | body2 = eeefdf | rightarm2 =eeefdf | shorts2 = eeefdf | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _chelsea2526t | pattern_b3 = _chelsea2526t | pattern_ra3 = _chelsea2526t | pattern_sh3 = _chelsea2526t | pattern_so3 = _toponblackl | leftarm3 = 000000 | body3 = 000000 | rightarm3 = 000000 | shorts3 = 000000 | socks3 = FFFFFF }} '''Chelsea Football Club moterų komanda''', o paprasčiau '''Chelsea''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo komanda iš [[Londonas|Londono]], rungtyniaujanti moterų futbolo varžybose. == Istorija == 1992 m. suburta komanda. Rungtyniavo [[FA Women's Super League|Women's Super League]]. Daugkartinės šalies čempionės. Atstovavo Anglijai Europos žemyno turnyruose. == Pasiekimai == ; {{vlv|Anglija}} '''[[FA Women's Super League]]:''' * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės (8):''' 2015, 2017–2018, 2019–2020, 2020–2021, 2021–2022, 2022–2023, 2023–2024, 2024–2025 m. * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (2):''' 2014, 2016 m. ; {{vlv|Anglija}} '''[[Women's FA Cup]]:''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojos (6):''' 2014–2015, 2017–2018, 2020–2021, 2021–2022, 2022–2023, 2024–2025 m. * [[Vaizdas:Cup Finalist.png]] '''Finalininkės (2):''' 2011–2012, 2015–2016 m. ; {{vlv|Anglija}} '''[[Women's League Cup]]:''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojos (3):''' 2019–2020, 2020–2021, 2024–2025 m. * [[Vaizdas:Cup Finalist.png]] '''Finalininkės (3):''' 2021–2022, 2022–2023, 2023–2024 m. ; {{vlv|Europa}} [[UEFA moterų čempionių lyga]] * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2020–2021 m. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20172018/spring-series/r42766/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkės *Atnaujinta: {{data|2026|01|21}}<ref>[https://www.chelseafc.com/en/teams/women Sudėtis]</ref><ref>[https://www.chelseafc.com/en/news/2021/05/14/chelsea-women-touch-down-in-sweden?cardIndex=0-0 Sudėtis: UEFA čempionių lygos finale]</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=SUI|pos=GK|name=[[Livia Peng]]}} {{Fs player|no=2|nat=AUS|pos=DF|name=[[Ellie Carpenter]]}} {{Fs player|no=4|nat=ENG|pos=DF|name=[[Millie Bright]]|other=kapitonė}} {{Fs player|no=5|nat=NED|pos=DF|name=[[Veerle Buurman]]}} {{Fs player|no=6|nat=GER|pos=MF|name=[[Sjoeke Nüsken]]}} {{Fs player|no=7|nat=COL|pos=FW|name=[[Mayra Ramírez]]}} {{Fs player|no=8|nat=SCO|pos=MF|name=[[Erin Cuthbert]]}} {{Fs player|no=9|nat=USA|pos=FW|name=[[Catarina Macario]]}} {{Fs player|no=10|nat=ENG|pos=FW|name=[[Lauren James]]}} {{Fs player|no=11|nat=NOR|pos=MF|name=[[Guro Reiten]]}} {{Fs player|no=12|nat=USA|pos=FW|name=[[Alyssa Thompson]]}} {{Fs player|no=14|nat=SWE|pos=DF|name=[[Nathalie Björn]]}} {{Fs player|no=16|nat=USA|pos=DF|name=[[Naomi Girma]]}} {{Fs player|no=17|nat=FRA|pos=FW|name=[[Sandy Baltimore]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=18|nat=NED|pos=MF|name=[[Wieke Kaptein]]}} {{Fs player|no=19|nat=SWE|pos=MF|name=[[Johanna Rytting Kaneryd]]}} {{Fs player|no=20|nat=AUS|pos=FW|name=[[Sam Kerr]]}} {{Fs player|no=21|nat=ENG|pos=DF|name=[[Niamh Charles]]}} {{Fs player|no=22|nat=ENG|pos=DF|name=[[Lucy Bronze]]}} {{Fs player|no=24|nat=ENG|pos=GK|name=[[Hannah Hampton]]}} {{Fs player|no=26|nat=CAN|pos=DF|name=[[Kadeisha Buchanan]]}} {{Fs player|no=30|nat=ENG|pos=MF|name=[[Keira Walsh]]}} {{Fs player|no=32|nat=ENG|pos=MF|name=[[Lexi Potter]]}} {{Fs player|no=33|nat=ENG|pos=FW|name=[[Aggie Beever-Jones]]}} {{Fs player|no=38|nat=JAM|pos=GK|name=[[Rebecca Spencer]]}} {{Fs player|no=|nat=ENG|pos=DF|name=[[Brooke Aspin]]}} {{Fs player|no=|nat=ENG|pos=MF|name=[[Ashanti Akpan]]}} {{Fs end}} == Garsesnės žaidėjos == ; Futbolininkės, atstovavusios [[Anglijos moterų futbolo rinktinė|nacionalinei rinktinei]]: * {{vlv|ENG}} [[Hannah Hampton]], vartininkė, nuo 2023 m. ; Užsienietės * {{vlv|AUS}} [[Sam Kerr]], puolėja ([[2019]]–); * {{vlv|Švedija}} [[Magdalena Eriksson]], gynėja (2017–2023 m.); * {{vlv|Švedija}} [[Zećira Mušović]], vartininkė (2020–2025 m.); * {{vlv|Vokietija}} [[Melanie Leupolz]], saugė (2020–2024 m.); * {{vlv|Danija}} [[Pernille Harder]], gynėja (2020–2023 m.); == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''CHELSEA''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''CHELSEA''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Chelsea FC emblema.png|150px]]'''CHELSEA''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Chelsea FC emblema.png|150px]]'''CHELSEA''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _chelsea2021h | pattern_b= _chelsea2021h | pattern_ra= _chelsea2021h | pattern_sh= _chelsea2021h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _chelsea2122h | pattern_b= _chelsea2122h | pattern_ra= _chelsea2122h | pattern_sh= _chelsea2122h | pattern_so= _chelsea2122h | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _chelsea2223h | pattern_b= _chelsea2223h | pattern_ra= _chelsea2223h | pattern_sh= _chelsea2223h | pattern_so= _chelsea2223hl | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _chelsea2324h | pattern_b= _chelsea2324h | pattern_ra= _chelsea2324h | pattern_sh= _chelsea2324h | pattern_so= _chelsea2324hl | leftarm= 0025DD | body= 0025DD | rightarm= 0025DD | shorts= 0025DD | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _chelsea2425home | pattern_b= _chelsea2425home | pattern_ra= _chelsea2425home | pattern_sh= _chelsea2425home | pattern_so= _chelsea2425home | leftarm= 1515D5 | body= 1515D5 | rightarm= 1515D5 | shorts= 1515D5 | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _chelsea2526h | pattern_b= _chelsea2526h | pattern_ra= _chelsea2526h | pattern_sh= _chelsea2526h | pattern_so= _chelsea2526h | leftarm= 0040D0 | body= 0040D0 | rightarm= 0040D0 | shorts= 0040D0 | socks= FFFFFF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojai * {{vlv|USA}} [[Nike]] (metai nežinomi); == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia [[Kingsmeadow]] stadione, talpinančiame 4 850 žiūrovų (2 265 sėdimų vietų). == Taip pat skaitykite == * [[Chelsea FC]] == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.chelseafc.com/en/teams/women Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/chelsea-fc/27509/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Chelsea}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] js3j6tavw7i69z0xepqa75tvmx2jqr5 7947428 7947427 2026-10-17T13:42:00Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7947428 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Chelsea FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Chelsea FC | image = [[Vaizdas:Chelsea FC emblema.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Chelsea Football Club}} | nickname = | founded = {{nowrap|1992 m.}} | ground = [[Kingsmeadow]], [[Kingston upon Thames]] | capacity = 4 850 (2 265 sėdimų vietų) | chairman = [[Bruce Buck]] | manager = [[Emma Hayes]] | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 3 vieta | pattern_la1 = _chelsea2526h | pattern_b1 = _chelsea2526h | pattern_ra1 = _chelsea2526h | pattern_sh1 = _chelsea2526h | pattern_so1 = _chelsea2526h | leftarm1 = 0040D0 | body1 = 0040D0 | rightarm1 = 0040D0 | shorts1 = 0040D0 | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 =_chelsea2526a | pattern_b2 = _chelsea2526a | pattern_ra2 = _chelsea2526a | pattern_sh2 = _chelsea2526A | pattern_so2 = _chelsea2526a2l | leftarm2 = eeefdf | body2 = eeefdf | rightarm2 =eeefdf | shorts2 = eeefdf | socks2 = FFFFFF | pattern_la3 = _chelsea2526t | pattern_b3 = _chelsea2526t | pattern_ra3 = _chelsea2526t | pattern_sh3 = _chelsea2526t | pattern_so3 = _toponblackl | leftarm3 = 000000 | body3 = 000000 | rightarm3 = 000000 | shorts3 = 000000 | socks3 = FFFFFF }} '''Chelsea Football Club moterų komanda''', o paprasčiau '''Chelsea''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo komanda iš [[Londonas|Londono]], rungtyniaujanti moterų futbolo varžybose. == Istorija == 1992 m. suburta komanda. Rungtyniavo [[FA Women's Super League|Women's Super League]]. Daugkartinės šalies čempionės. Atstovavo Anglijai Europos žemyno turnyruose. == Pasiekimai == ; {{vlv|Anglija}} '''[[FA Women's Super League]]:''' * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės (8):''' 2015, 2017–2018, 2019–2020, 2020–2021, 2021–2022, 2022–2023, 2023–2024, 2024–2025 m. * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (2):''' 2014, 2016 m. ; {{vlv|Anglija}} '''[[Women's FA Cup]]:''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojos (6):''' 2014–2015, 2017–2018, 2020–2021, 2021–2022, 2022–2023, 2024–2025 m. * [[Vaizdas:Cup Finalist.png]] '''Finalininkės (2):''' 2011–2012, 2015–2016 m. ; {{vlv|Anglija}} '''[[Women's League Cup]]:''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojos (3):''' 2019–2020, 2020–2021, 2024–2025 m. * [[Vaizdas:Cup Finalist.png]] '''Finalininkės (3):''' 2021–2022, 2022–2023, 2023–2024 m. ; {{vlv|Europa}} [[UEFA moterų čempionių lyga]] * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2020–2021 m. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20172018/spring-series/r42766/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- |} == Sudėtis == ; Pagrindinės komandos futbolininkės *Atnaujinta: {{data|2026|01|21}}<ref>[https://www.chelseafc.com/en/teams/women Sudėtis]</ref><ref>[https://www.chelseafc.com/en/news/2021/05/14/chelsea-women-touch-down-in-sweden?cardIndex=0-0 Sudėtis: UEFA čempionių lygos finale]</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=SUI|pos=GK|name=[[Livia Peng]]}} {{Fs player|no=2|nat=AUS|pos=DF|name=[[Ellie Carpenter]]}} {{Fs player|no=4|nat=ENG|pos=DF|name=[[Millie Bright]]|other=kapitonė}} {{Fs player|no=5|nat=NED|pos=DF|name=[[Veerle Buurman]]}} {{Fs player|no=6|nat=GER|pos=MF|name=[[Sjoeke Nüsken]]}} {{Fs player|no=7|nat=COL|pos=FW|name=[[Mayra Ramírez]]}} {{Fs player|no=8|nat=SCO|pos=MF|name=[[Erin Cuthbert]]}} {{Fs player|no=9|nat=USA|pos=FW|name=[[Catarina Macario]]}} {{Fs player|no=10|nat=ENG|pos=FW|name=[[Lauren James]]}} {{Fs player|no=11|nat=NOR|pos=MF|name=[[Guro Reiten]]}} {{Fs player|no=12|nat=USA|pos=FW|name=[[Alyssa Thompson]]}} {{Fs player|no=14|nat=SWE|pos=DF|name=[[Nathalie Björn]]}} {{Fs player|no=16|nat=USA|pos=DF|name=[[Naomi Girma]]}} {{Fs player|no=17|nat=FRA|pos=FW|name=[[Sandy Baltimore]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=18|nat=NED|pos=MF|name=[[Wieke Kaptein]]}} {{Fs player|no=19|nat=SWE|pos=MF|name=[[Johanna Rytting Kaneryd]]}} {{Fs player|no=20|nat=AUS|pos=FW|name=[[Sam Kerr]]}} {{Fs player|no=21|nat=ENG|pos=DF|name=[[Niamh Charles]]}} {{Fs player|no=22|nat=ENG|pos=DF|name=[[Lucy Bronze]]}} {{Fs player|no=24|nat=ENG|pos=GK|name=[[Hannah Hampton]]}} {{Fs player|no=26|nat=CAN|pos=DF|name=[[Kadeisha Buchanan]]}} {{Fs player|no=30|nat=ENG|pos=MF|name=[[Keira Walsh]]}} {{Fs player|no=32|nat=ENG|pos=MF|name=[[Lexi Potter]]}} {{Fs player|no=33|nat=ENG|pos=FW|name=[[Aggie Beever-Jones]]}} {{Fs player|no=38|nat=JAM|pos=GK|name=[[Rebecca Spencer]]}} {{Fs player|no=|nat=ENG|pos=DF|name=[[Brooke Aspin]]}} {{Fs player|no=|nat=ENG|pos=MF|name=[[Ashanti Akpan]]}} {{Fs end}} == Garsesnės žaidėjos == ; Futbolininkės, atstovavusios [[Anglijos moterų futbolo rinktinė|nacionalinei rinktinei]]: * {{vlv|ENG}} [[Hannah Hampton]], vartininkė, nuo 2023 m. ; Užsienietės * {{vlv|AUS}} [[Sam Kerr]], puolėja ([[2019]]–); * {{vlv|Švedija}} [[Magdalena Eriksson]], gynėja (2017–2023 m.); * {{vlv|Švedija}} [[Zećira Mušović]], vartininkė (2020–2025 m.); * {{vlv|Vokietija}} [[Melanie Leupolz]], saugė (2020–2024 m.); * {{vlv|Danija}} [[Pernille Harder]], gynėja (2020–2023 m.); == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |'''CHELSEA''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''CHELSEA''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Chelsea FC emblema.png|150px]]'''CHELSEA''' | style="background:White;color:Blue" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Chelsea FC emblema.png|150px]]'''CHELSEA''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _chelsea2021h | pattern_b= _chelsea2021h | pattern_ra= _chelsea2021h | pattern_sh= _chelsea2021h | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _chelsea2122h | pattern_b= _chelsea2122h | pattern_ra= _chelsea2122h | pattern_sh= _chelsea2122h | pattern_so= _chelsea2122h | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _chelsea2223h | pattern_b= _chelsea2223h | pattern_ra= _chelsea2223h | pattern_sh= _chelsea2223h | pattern_so= _chelsea2223hl | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _chelsea2324h | pattern_b= _chelsea2324h | pattern_ra= _chelsea2324h | pattern_sh= _chelsea2324h | pattern_so= _chelsea2324hl | leftarm= 0025DD | body= 0025DD | rightarm= 0025DD | shorts= 0025DD | socks= FFFFFF | title= {{small|2023–2024 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _chelsea2425home | pattern_b= _chelsea2425home | pattern_ra= _chelsea2425home | pattern_sh= _chelsea2425home | pattern_so= _chelsea2425home | leftarm= 1515D5 | body= 1515D5 | rightarm= 1515D5 | shorts= 1515D5 | socks= FFFFFF | title= {{small|2024–2025 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _chelsea2526h | pattern_b= _chelsea2526h | pattern_ra= _chelsea2526h | pattern_sh= _chelsea2526h | pattern_so= _chelsea2526h | leftarm= 0040D0 | body= 0040D0 | rightarm= 0040D0 | shorts= 0040D0 | socks= FFFFFF | title= {{small|2025–2026 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojai * {{vlv|USA}} [[Nike]] (metai nežinomi); == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia [[Kingsmeadow]] stadione, talpinančiame 4 850 žiūrovų (2 265 sėdimų vietų). == Taip pat skaitykite == * [[Chelsea FC]] == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.chelseafc.com/en/teams/women Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/chelsea-fc/27509/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Chelsea}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] 1hkzoawrqxp6jfh2r4uyt85tzik9j7m 0 570955 7947435 7824084 2026-10-17T13:49:42Z Makenzis 46558 7947435 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Manchester City FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Manchester City WFC | image = [[Vaizdas:Manchester City FC emblema.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Manchester City Women Football Club}} | nickname = The Citizens, The Blues, City, Man City | founded = {{nowrap|1988 m.}} | ground = Academy Stadium, Manchester | capacity = 7 000 (5 000 sėdimų) | chairman = | manager = | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position =1 vieta |pattern_la1 = _mancity1920h |pattern_b1 = _mancity1920h |pattern_ra1 = _mancity1920h |pattern_sh1 = _mancity1920h |pattern_so1 = _mcfc1920hlong |leftarm1 = 84BBFF |body1 = 84BBFF |rightarm1 = 84BBFF |shorts1 = FFFFFF |socks1 = FFFFFF |pattern_la2 = _mancity1920a |pattern_b2 =_mancity1920a |pattern_ra2 = _mancity1920a |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = 0A0A0A |body2 = 0A0A0A |rightarm2 = 0A0A0A |shorts2 = 0A0A0A |socks2 = 0A0A0A | pattern_la3 = _mancity1920t | pattern_b3 = _mancity1920t | pattern_ra3 = _mancity1920t | pattern_sh3 = _mancity1920t | pattern_so3 = | leftarm3 = C8FE2E | body3 = C8FE2E | rightarm3 = C8FE2E | shorts3 = FF465E | socks3 = C8FE2E }} '''Manchester City Women Football Club''', o paprasčiau '''Manchester City WLC''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo komanda iš [[Mančesteris|Mančesterio]], rungtyniaujanti moterų futbolo varžybose. == Istorija == 1988 m. suburta komanda. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia Academy Stadium, Mančesteryje. Pagal soccerway.com šis stadionas talpina 7 tūkst. žiūrovų. Iš jų 5 tūkst. sėdimos vietos.<ref>https://int.soccerway.com/teams/england/manchester-city-lfc/5266/</ref> == Aprangai == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia [[žydra]] [[balta]] apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _mcity1819h| pattern_b= _mcity1819h| pattern_ra= _mcity1819h| pattern_sh= _usa18h| pattern_so= _mcity1819h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018/19 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _mancity1920h| pattern_b= _mancity1920h| pattern_ra= _mancity1920h| pattern_sh= _mancity1920h| pattern_so= _mcfc1920hlong| leftarm= 84BBFF | body= 84BBFF | rightarm= 84BBFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2019/20 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _mancity2021h| pattern_b= _mancity2021h| pattern_ra= _mancity2021h| pattern_sh= _mancity2021h| pattern_so= _mancity2021h| leftarm= 77BBFF | body= 77BBFF | rightarm= 77BBFF | shorts= 77BBFF | socks= 77BBFF | title= {{small|2020/21 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _mancity2122H| pattern_b= _mancity2122H| pattern_ra= _mancity2122H| pattern_sh= | pattern_so= _mancity2122Hl| leftarm= 61ACDF | body= 61ACDF | rightarm= 61ACDF | shorts= 61ACDF | socks= 61ACDF | title= {{small|2021/22 m.}} }} |} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/2014/regular-season/r24179/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/2015/regular-season/r30536/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/2016/regular-season/r34382/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' (WSL1) | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20172018/spring-series/r42766/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d.<ref>{{cite web|url=http://www.mancity.com/teams/mcwfc|title=Team |publisher=mancity.com |accessdate=2020 m. vasario 7 d.}}</ref> {{Fs start}} {{Fs player | no= 1 | nat=ENG | pos=GK | name=[[Karen Bardsley]]}} {{fs player | no= 2 | nat=ENG | pos=DF | name=[[Aoife Mannion]]}} {{Fs player | no= 3 | nat=ENG | pos=DF | name=[[Demi Stokes]]}} {{Fs player | no= 4 | nat=ENG | pos=DF | name=[[Gemma Bonner]]}} {{Fs player | no= 5 | nat=IRL | pos=DF | name=[[Megan Campbell]]}} {{Fs player | no= 6 | nat=ENG | pos=DF | name=[[Steph Houghton]]|other=kapitonė}} {{Fs player | no= 7 | nat=ENG | pos=MF | name=[[Laura Coombs]]}} {{Fs player | no= 8 | nat=ENG | pos=MF | name=Jill Scott}} {{Fs player | no= 9 | nat=DEU | pos=FW | name=[[Pauline Bremer]]}} {{Fs player | no=10 | nat=ENG | pos=FW | name=[[Georgia Stanway]]}} {{Fs player | no=11 | nat=CAN | pos=FW | name=[[Janine Beckie]]}} {{fs player | no=12 | nat=IRE | pos=MF | name=[[Tyler Toland]]}} {{Fs mid}} {{Fs player | no=15 | nat=ENG | pos=FW | name=[[Lauren Hemp]]}} {{Fs player | no=16 | nat=ENG | pos=MF | name=[[Jess Park]]}} {{fs player | no=17 | nat=KOR | pos=FW | name=[[Lee Geum-min]]}} {{fs player | no=18 | nat=ENG | pos=FW | name=[[Ellen White]]}} {{Fs player | no=19 | nat=SCO | pos=FW | name=[[Caroline Weir]]}} {{Fs player | no=24 | nat=ENG | pos=MF | name=[[Keira Walsh]]}} {{Fs player | no=25 | nat=BEL | pos=FW | name=[[Tessa Wullaert]]}} {{Fs player | no=26 | nat=ENG | pos=GK | name=[[Ellie Roebuck]]}} {{Fs player | no=28 | nat=ENG | pos=FW | name=[[Emma Bissell]]}} {{fs player | no=34 | nat=FRA | pos=GK | name=[[Karima Benameur]]}} {{Fs player | no=35 | nat=POR | pos=DF | name=[[Matilde Fidalgo]]}} {{Fs end}} == Taip pat skaitykite == * [[Manchester City FC]] == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.mancity.com/teams/mcwfc Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/manchester-city-wfc/27510/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Manchester City City}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] [[Kategorija:Mančesteris]] dae82mqfrbzhzgegd6g4epmlr1igaew 0 570958 7947424 7824088 2026-10-17T13:37:44Z Makenzis 46558 7947424 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Manchester United FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Manchester United WFC | image = [[Vaizdas:Manchester United FC emblema.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Manchester United Women Football Club}} | nickname = | founded = {{nowrap|2018 m.}} | ground = Leigh Sports Village | capacity = 12 000 | chairman = {{flagicon|USA}} [[Joel Glazer|Joel]] ir [[Avram Glazer]] | manager = [[Marc Skinner]] | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 4 vieta |pattern_la1 = _manutd2425h |pattern_b1 = _manutd2425h |pattern_ra1 = _manutd2425h |pattern_sh1 = _manutd2425h2 |pattern_so1 = _manutd2425hl |leftarm1 = FF0000 |body1 = FF0000 |rightarm1 = FF0000 |shorts1 = 000000 |socks1 = 000000 |pattern_la2 = _manutd2425a |pattern_b2 = _manutd2425a |pattern_ra2 = _manutd2425a |pattern_sh2 = _manutd2425a |pattern_so2 = _manutd2425al |leftarm2 = 001A67 |body2 = 001A67 |rightarm2 = 001A67 |shorts2 = 001A67 |socks2 = 001A67 |pattern_la3 = _mufc2425t |pattern_b3 = _mufc2425t |pattern_ra3 = _mufc2425t |pattern_sh3 = _mufc2425t |pattern_so3 = _mufc2425tl |leftarm3 = FAFAFA |body3 = FAFAFA |rightarm3 = FAFAFA |shorts3 = 151515 |socks3 = FAFAFA }} '''Manchester United Women Football Club''', o paprasčiau '''Manchester United WLC''' – [[Anglijos futbolo klubas|Anglijos futbolo komanda]] iš [[Mančesteris|Mančesterio]], kuri žaidžia moterų futbolo varžybose. == Istorija == 2018 m. gegužės mėnesį buvo suburta komanda. Debiutavo 2018–2019 m. [[FA Women's Championship]] (antra pakopa) ir tapo nugalėtojomis. Nuo 2019–2020 m. sezono rungtyniavo [[FA Women's Super League]] (aukščiausia lyga). == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia [[Leigh Sports Village]] stadione, Mančesteryje, talpinančiame 12 tūkst. žiūrovų. == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia [[raudona]] [[balta]] apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _manutd1819h| pattern_b= _mufc1819h| pattern_ra= _manutd1819h| pattern_sh= _manutd1819h| pattern_so= _mufc1819h| leftarm= E80909 | body= E80909 | rightarm= E80909 | shorts= 000000 | socks= E80909 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _manutd1920h| pattern_b= _mufc1920h| pattern_ra= _manutd1920h| pattern_sh= _mufc201920h| pattern_so= _mufc201920h| leftarm= FFFFFF | body= FF0000 | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _manutd2021h| pattern_b= _manutd2021H| pattern_ra= _manutd2021h| pattern_sh= _manutd2021h| pattern_so= _mufc2021h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _manutd2122H| pattern_b= _manutd2122home| pattern_ra= _manutd2122H| pattern_sh= _adidascondivo20wr| pattern_so= _manutd2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#fffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20182019/regular-season/r48048/</ref> | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| {{increase}} Kilimas į [[FA Women's Super League]] |- ||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == Atnaujinta; 2026 m. balandžio 10 d.<ref>{{cite web |url=https://www.manutd.com/en/players-and-staff/women |title=Man Utd Women Player Profiles |website=ManUtd.com |publisher=Manchester United |access-date=24 May 2019 }}</ref> {{fs start}} {{fs player|no=1|nat=ENG|pos=GK|name=[[Kayla Rendell]]}} {{fs player|no=2|nat=SWE|pos=DF|name=[[Anna Sandberg]]}} {{fs player|no=3|nat=ENG|pos=DF|name=[[Gabby George]]}} {{fs player|no=4|nat=ENG|pos=DF|name=[[Maya Le Tissier]]|other=kapitonė}} {{fs player|no=5|nat=SWE|pos=DF|name=[[Hanna Lundkvist]]}} {{fs player|no=7|nat=ENG|pos=MF|name=[[Ella Toone]]}} {{fs player|no=8|nat=ENG|pos=MF|name=[[Jess Park]]}} {{fs player|no=9|nat=FRA|pos=FW|name=[[Melvine Malard]]}} {{fs player|no=10|nat=NOR|pos=FW|name=[[Elisabeth Terland]]}} {{fs player|no=11|nat=ENG|pos=MF|name=[[Leah Galton]]}} {{fs player|no=12|nat=SWE|pos=FW|name=[[Fridolina Rolfö]]}} {{fs player|no=13|nat=CAN|pos=MF|name=[[Simi Awujo]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=14|nat=CAN|pos=DF|name=[[Jayde Riviere]]}} {{fs player|no=15|nat=NOR|pos=FW|name=[[Celin Bizet Dønnum]]}} {{fs player|no=16|nat=NOR|pos=MF|name=[[Lisa Naalsund]]}} {{fs player|no=17|nat=NED|pos=DF|name=[[Dominique Janssen]]}} {{fs player|no=18|nat=SWE|pos=MF|name=[[Julia Zigiotti Olme]]}} {{fs player|no=19|nat=SWE|pos=FW|name=[[Ellen Wangerheim]]}} {{fs player|no=20|nat=JPN|pos=MF|name=[[Hinata Miyazawa]]}} {{fs player|no=21|nat=ENG|pos=DF|name=[[Millie Turner]]}} {{fs player|no=24|nat=GER|pos=FW|name=[[Lea Schüller]]}} {{fs player|no=39|nat=WAL|pos=GK|name=[[Safia Middleton-Patel]]}} {{fs player|no=57|nat=ENG|pos=FW|name=[[Layla Drury]]}} {{fs player|no=91|nat=USA|pos=GK|name=[[Phallon Tullis-Joyce]]}} {{fs end}} == Garsesnės futbolininkės == ; Užsienietės * {{vlv|ENG}} [[Lea Schüller]], puolėja (2026–) * {{vlv|SWE}} [[Fridolina Rolfö]], puolėja == Taip pat skaitykite == * [[Manchester United FC]] == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.manutd.com/ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/manchester-united-wfc/41442/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Manchester United}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] [[Kategorija:Mančesteris]] 5bdxf2swusd2w30w9xnachozn1wuosp 7947425 7947424 2026-10-17T13:37:54Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7947425 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Manchester United FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Manchester United WFC | image = [[Vaizdas:Manchester United FC emblema.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Manchester United Women Football Club}} | nickname = | founded = {{nowrap|2018 m.}} | ground = Leigh Sports Village | capacity = 12 000 | chairman = {{flagicon|USA}} [[Joel Glazer|Joel]] ir [[Avram Glazer]] | manager = [[Marc Skinner]] | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 4 vieta |pattern_la1 = _manutd2425h |pattern_b1 = _manutd2425h |pattern_ra1 = _manutd2425h |pattern_sh1 = _manutd2425h2 |pattern_so1 = _manutd2425hl |leftarm1 = FF0000 |body1 = FF0000 |rightarm1 = FF0000 |shorts1 = 000000 |socks1 = 000000 |pattern_la2 = _manutd2425a |pattern_b2 = _manutd2425a |pattern_ra2 = _manutd2425a |pattern_sh2 = _manutd2425a |pattern_so2 = _manutd2425al |leftarm2 = 001A67 |body2 = 001A67 |rightarm2 = 001A67 |shorts2 = 001A67 |socks2 = 001A67 |pattern_la3 = _mufc2425t |pattern_b3 = _mufc2425t |pattern_ra3 = _mufc2425t |pattern_sh3 = _mufc2425t |pattern_so3 = _mufc2425tl |leftarm3 = FAFAFA |body3 = FAFAFA |rightarm3 = FAFAFA |shorts3 = 151515 |socks3 = FAFAFA }} '''Manchester United Women Football Club''', o paprasčiau '''Manchester United WLC''' – [[Anglijos futbolo klubas|Anglijos futbolo komanda]] iš [[Mančesteris|Mančesterio]], kuri žaidžia moterų futbolo varžybose. == Istorija == 2018 m. gegužės mėnesį buvo suburta komanda. Debiutavo 2018–2019 m. [[FA Women's Championship]] (antra pakopa) ir tapo nugalėtojomis. Nuo 2019–2020 m. sezono rungtyniavo [[FA Women's Super League]] (aukščiausia lyga). == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia [[Leigh Sports Village]] stadione, Mančesteryje, talpinančiame 12 tūkst. žiūrovų. == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia [[raudona]] [[balta]] apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _manutd1819h| pattern_b= _mufc1819h| pattern_ra= _manutd1819h| pattern_sh= _manutd1819h| pattern_so= _mufc1819h| leftarm= E80909 | body= E80909 | rightarm= E80909 | shorts= 000000 | socks= E80909 | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _manutd1920h| pattern_b= _mufc1920h| pattern_ra= _manutd1920h| pattern_sh= _mufc201920h| pattern_so= _mufc201920h| leftarm= FFFFFF | body= FF0000 | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _manutd2021h| pattern_b= _manutd2021H| pattern_ra= _manutd2021h| pattern_sh= _manutd2021h| pattern_so= _mufc2021h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _manutd2122H| pattern_b= _manutd2122home| pattern_ra= _manutd2122H| pattern_sh= _adidascondivo20wr| pattern_so= _manutd2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#fffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20182019/regular-season/r48048/</ref> | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| {{increase}} Kilimas į [[FA Women's Super League]] |- ||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- |} == Sudėtis == Atnaujinta; 2026 m. balandžio 10 d.<ref>{{cite web |url=https://www.manutd.com/en/players-and-staff/women |title=Man Utd Women Player Profiles |website=ManUtd.com |publisher=Manchester United |access-date=24 May 2019 }}</ref> {{fs start}} {{fs player|no=1|nat=ENG|pos=GK|name=[[Kayla Rendell]]}} {{fs player|no=2|nat=SWE|pos=DF|name=[[Anna Sandberg]]}} {{fs player|no=3|nat=ENG|pos=DF|name=[[Gabby George]]}} {{fs player|no=4|nat=ENG|pos=DF|name=[[Maya Le Tissier]]|other=kapitonė}} {{fs player|no=5|nat=SWE|pos=DF|name=[[Hanna Lundkvist]]}} {{fs player|no=7|nat=ENG|pos=MF|name=[[Ella Toone]]}} {{fs player|no=8|nat=ENG|pos=MF|name=[[Jess Park]]}} {{fs player|no=9|nat=FRA|pos=FW|name=[[Melvine Malard]]}} {{fs player|no=10|nat=NOR|pos=FW|name=[[Elisabeth Terland]]}} {{fs player|no=11|nat=ENG|pos=MF|name=[[Leah Galton]]}} {{fs player|no=12|nat=SWE|pos=FW|name=[[Fridolina Rolfö]]}} {{fs player|no=13|nat=CAN|pos=MF|name=[[Simi Awujo]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=14|nat=CAN|pos=DF|name=[[Jayde Riviere]]}} {{fs player|no=15|nat=NOR|pos=FW|name=[[Celin Bizet Dønnum]]}} {{fs player|no=16|nat=NOR|pos=MF|name=[[Lisa Naalsund]]}} {{fs player|no=17|nat=NED|pos=DF|name=[[Dominique Janssen]]}} {{fs player|no=18|nat=SWE|pos=MF|name=[[Julia Zigiotti Olme]]}} {{fs player|no=19|nat=SWE|pos=FW|name=[[Ellen Wangerheim]]}} {{fs player|no=20|nat=JPN|pos=MF|name=[[Hinata Miyazawa]]}} {{fs player|no=21|nat=ENG|pos=DF|name=[[Millie Turner]]}} {{fs player|no=24|nat=GER|pos=FW|name=[[Lea Schüller]]}} {{fs player|no=39|nat=WAL|pos=GK|name=[[Safia Middleton-Patel]]}} {{fs player|no=57|nat=ENG|pos=FW|name=[[Layla Drury]]}} {{fs player|no=91|nat=USA|pos=GK|name=[[Phallon Tullis-Joyce]]}} {{fs end}} == Garsesnės futbolininkės == ; Užsienietės * {{vlv|ENG}} [[Lea Schüller]], puolėja (2026–) * {{vlv|SWE}} [[Fridolina Rolfö]], puolėja == Taip pat skaitykite == * [[Manchester United FC]] == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.manutd.com/ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/manchester-united-wfc/41442/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Manchester United}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] [[Kategorija:Mančesteris]] shy7hualh8eafqzgp8ur4tc251ruvs0 0 570965 7947422 7824252 2026-10-17T13:35:06Z Makenzis 46558 7947422 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Tottenham Hotspur FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Tottenham Hotspur FC | image = [[Vaizdas:Tottenham Hotspur FC emblema.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Tottenham Hotspur Football Club}} | nickname = Spurs, The Lilywhites | founded = {{nowrap|1985 m.}} | ground = [[The Hive Stadium]], [[Edgware]] | capacity = 6,500 (5,419 sėdimų vietų) | chairman = June Clarke | manager = Karen Hills<br />Juan Amoros | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 5 vieta, ''[[FA Women's Super League]]'' | pattern_la1 = _tottenham1920h | pattern_b1 = _tottenham1920h | pattern_ra1 = _tottenham1920h | pattern_sh1 = | pattern_so1 = _tottenham1920h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = 000040 | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _thfc201920a | pattern_b2 = _tottenham1920a | pattern_ra2 = _thfc201920a | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _tottenham1920a | leftarm2 = 000040 | body2 = 000040 | rightarm2 = 000040 | shorts2 = 000040 | socks2 = 000040 |pattern_la3 = _tottenham1920t |pattern_b3 = _tottenham1920t |pattern_ra3 = _tottenham1920t |pattern_sh3 = |pattern_so3 = _tottenham1920t |leftarm3 = 00B3FF |body3 = 00B3FF |rightarm3 = 00B3FF |shorts3 = 00B3FF |socks3 = 00B3FF }} '''Tottenham Hotspur Club moterų komanda''', o paprasčiau '''Tottenham Hotspur''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo komanda iš [[Londonas|Londono]], rungtyniaujanti moterų futbolo varžybose. == Istorija == 1985 m. suburta moterų komanda. 2018–2019 m. sezone [[FA Women's Championship]] iškovojo antrąją vietą. Nuo 2019–2020 m. sezono varžėsi [[FA Women's Super League]] (I). == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia [[The Hive Stadium]] stadione, talpinančiame 6,5 tūkst. žiūrovus. (5,4 tūkst. iš jų yra sėdimos.) == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia tamsiai [[mėlyna]] [[balta]] apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _tottenham1819h| pattern_b= _thfc1819h| pattern_ra= _tottenham1819h| pattern_sh= _tottenham1819h| pattern_so= _thfc1819h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 020031 | socks= FFFFFF | title= {{small|2018/19 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _tottenham1920h| pattern_b= _tottenham1920h| pattern_ra= _tottenham1920h| pattern_sh= | pattern_so= _tottenham1920h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000040 | socks= FFFFFF | title= {{small|2019/20 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _tottenham2021h| pattern_b= _tottenham2021h| pattern_ra= _tottenham2021h| pattern_sh= _tottenham2021h| pattern_so= _tottenham2021h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2020/21 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _tottenham2122h| pattern_b= _tottenham2122h| pattern_ra= _tottenham2122h| pattern_sh= _tottenham2122h| pattern_so= _tottenham2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 00164D | socks= 00164D | title= {{small|2021/22 m.}} }} |} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20182019/regular-season/r48048/</ref> | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| {{increase}} Kilimas į [[FA Women's Super League]] |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d.<ref>{{cite web |title=Introducing our Tottenham Hotspur Women players |url=https://www.tottenhamhotspur.com/news/2019/july/introducing-our-tottenham-hotspur-women-players/ |website=Tottenham Hotspur |language=en}}</ref> {{fs start}} {{fs player|no=1|nat=ENG|pos=GK|name=[[Chloe Morgan]]}} {{fs player|no=2|nat=ESP|pos=DF|name=[[Lucia Leon]]}} {{fs player|no=3|nat=NZL|pos=DF|name=[[Ria Percival]]}} {{fs player|no=4|nat=WAL|pos=MF|name=[[Josie Green]]}} {{fs player|no=5|nat=ENG|pos=MF|name=[[Sophie McLean]]}} {{fs player|no=6|nat=WAL|pos=MF|name=[[Anna Filbey]]}} {{fs player|no=7|nat=ENG|pos=FW|name=[[Gemma Davison]]}} {{fs player|no=8|nat=ENG|pos=MF|name=[[Chloe Peplow]]}} {{fs player|no=9|nat=ENG|pos=FW|name=[[Rianna Dean]]}} {{fs player|no=10|nat=ENG|pos=MF|name=[[Coral-Jade Haines]]}} {{fs player|no=11|nat=ENG|pos=DF|name=[[Jenna Schillaci]]|other=kapitonė}} {{fs mid}} <!--{{fs player|no=12|nat=WAL|pos=MF|name=[[Megan Wynne]]}}--> {{fs player|no=14|nat=ENG|pos=FW|name=[[Angela Addison]]}} {{fs player|no=15|nat=NED|pos=DF|name=[[Siri Worm]]}} {{fs player|no=16|nat=ENG|pos=FW|name=[[Kit Graham]]}} {{fs player|no=17|nat=ENG|pos=FW|name=[[Jessica Naz]]}} {{fs player|no=19|nat=ENG|pos=FW|name=[[Lucy Quinn]]}} {{fs player|no=21|nat=SCO|pos=DF|name=[[Emma Mitchell]]|other=skol. iš [[Arsenal WFC|Arsenal]]}} {{fs player|no=22|nat=JAM|pos=GK|name=[[Rebecca Spencer|Becky Spencer]]}} {{fs player|no=23|nat=MAR|pos=FW|name=[[Rosella Ayane]]}} {{fs player|no=25|nat=SCO|pos=DF|name=[[Hannah Godfrey]]}} {{fs player|no=29|nat=ENG|pos=DF|name=[[Ashleigh Neville]]}} {{fs end}} == Taip pat skaitykite == * [[Tottenham Hotspur FC]] == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.tottenhamhotspur.com/teams/tottenham-hotspur-women/players/ Ociciali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/tottenham/zJscgDii/ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/tottenham-hotspur-wfc/41441/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Tottenham}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] 5f950d90i0i2q0p5cbqudz7tbrmndf5 7947423 7947422 2026-10-17T13:35:16Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7947423 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Tottenham Hotspur FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Tottenham Hotspur FC | image = [[Vaizdas:Tottenham Hotspur FC emblema.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Tottenham Hotspur Football Club}} | nickname = Spurs, The Lilywhites | founded = {{nowrap|1985 m.}} | ground = [[The Hive Stadium]], [[Edgware]] | capacity = 6,500 (5,419 sėdimų vietų) | chairman = June Clarke | manager = Karen Hills<br />Juan Amoros | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 5 vieta, ''[[FA Women's Super League]]'' | pattern_la1 = _tottenham1920h | pattern_b1 = _tottenham1920h | pattern_ra1 = _tottenham1920h | pattern_sh1 = | pattern_so1 = _tottenham1920h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = 000040 | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _thfc201920a | pattern_b2 = _tottenham1920a | pattern_ra2 = _thfc201920a | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _tottenham1920a | leftarm2 = 000040 | body2 = 000040 | rightarm2 = 000040 | shorts2 = 000040 | socks2 = 000040 |pattern_la3 = _tottenham1920t |pattern_b3 = _tottenham1920t |pattern_ra3 = _tottenham1920t |pattern_sh3 = |pattern_so3 = _tottenham1920t |leftarm3 = 00B3FF |body3 = 00B3FF |rightarm3 = 00B3FF |shorts3 = 00B3FF |socks3 = 00B3FF }} '''Tottenham Hotspur Club moterų komanda''', o paprasčiau '''Tottenham Hotspur''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo komanda iš [[Londonas|Londono]], rungtyniaujanti moterų futbolo varžybose. == Istorija == 1985 m. suburta moterų komanda. 2018–2019 m. sezone [[FA Women's Championship]] iškovojo antrąją vietą. Nuo 2019–2020 m. sezono varžėsi [[FA Women's Super League]] (I). == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia [[The Hive Stadium]] stadione, talpinančiame 6,5 tūkst. žiūrovus. (5,4 tūkst. iš jų yra sėdimos.) == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia tamsiai [[mėlyna]] [[balta]] apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _tottenham1819h| pattern_b= _thfc1819h| pattern_ra= _tottenham1819h| pattern_sh= _tottenham1819h| pattern_so= _thfc1819h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 020031 | socks= FFFFFF | title= {{small|2018/19 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _tottenham1920h| pattern_b= _tottenham1920h| pattern_ra= _tottenham1920h| pattern_sh= | pattern_so= _tottenham1920h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000040 | socks= FFFFFF | title= {{small|2019/20 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _tottenham2021h| pattern_b= _tottenham2021h| pattern_ra= _tottenham2021h| pattern_sh= _tottenham2021h| pattern_so= _tottenham2021h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2020/21 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _tottenham2122h| pattern_b= _tottenham2122h| pattern_ra= _tottenham2122h| pattern_sh= _tottenham2122h| pattern_so= _tottenham2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 00164D | socks= 00164D | title= {{small|2021/22 m.}} }} |} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20182019/regular-season/r48048/</ref> | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| {{increase}} Kilimas į [[FA Women's Super League]] |- ||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- |} == Sudėtis == Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d.<ref>{{cite web |title=Introducing our Tottenham Hotspur Women players |url=https://www.tottenhamhotspur.com/news/2019/july/introducing-our-tottenham-hotspur-women-players/ |website=Tottenham Hotspur |language=en}}</ref> {{fs start}} {{fs player|no=1|nat=ENG|pos=GK|name=[[Chloe Morgan]]}} {{fs player|no=2|nat=ESP|pos=DF|name=[[Lucia Leon]]}} {{fs player|no=3|nat=NZL|pos=DF|name=[[Ria Percival]]}} {{fs player|no=4|nat=WAL|pos=MF|name=[[Josie Green]]}} {{fs player|no=5|nat=ENG|pos=MF|name=[[Sophie McLean]]}} {{fs player|no=6|nat=WAL|pos=MF|name=[[Anna Filbey]]}} {{fs player|no=7|nat=ENG|pos=FW|name=[[Gemma Davison]]}} {{fs player|no=8|nat=ENG|pos=MF|name=[[Chloe Peplow]]}} {{fs player|no=9|nat=ENG|pos=FW|name=[[Rianna Dean]]}} {{fs player|no=10|nat=ENG|pos=MF|name=[[Coral-Jade Haines]]}} {{fs player|no=11|nat=ENG|pos=DF|name=[[Jenna Schillaci]]|other=kapitonė}} {{fs mid}} <!--{{fs player|no=12|nat=WAL|pos=MF|name=[[Megan Wynne]]}}--> {{fs player|no=14|nat=ENG|pos=FW|name=[[Angela Addison]]}} {{fs player|no=15|nat=NED|pos=DF|name=[[Siri Worm]]}} {{fs player|no=16|nat=ENG|pos=FW|name=[[Kit Graham]]}} {{fs player|no=17|nat=ENG|pos=FW|name=[[Jessica Naz]]}} {{fs player|no=19|nat=ENG|pos=FW|name=[[Lucy Quinn]]}} {{fs player|no=21|nat=SCO|pos=DF|name=[[Emma Mitchell]]|other=skol. iš [[Arsenal WFC|Arsenal]]}} {{fs player|no=22|nat=JAM|pos=GK|name=[[Rebecca Spencer|Becky Spencer]]}} {{fs player|no=23|nat=MAR|pos=FW|name=[[Rosella Ayane]]}} {{fs player|no=25|nat=SCO|pos=DF|name=[[Hannah Godfrey]]}} {{fs player|no=29|nat=ENG|pos=DF|name=[[Ashleigh Neville]]}} {{fs end}} == Taip pat skaitykite == * [[Tottenham Hotspur FC]] == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.tottenhamhotspur.com/teams/tottenham-hotspur-women/players/ Ociciali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/tottenham/zJscgDii/ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/tottenham-hotspur-wfc/41441/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Tottenham}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] 7vekeoxumqrlhx4dghpl86b3hcf8fof 0 570967 7947412 7824259 2026-10-17T13:25:42Z Makenzis 46558 7947412 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[West Ham United FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> West Ham United FC | image = [[Vaizdas:West Ham United FC emblema.png|150px]] | fullname = {{nowrap|West Ham United Football Club}} | nickname = | founded = {{nowrap|1991 m.}} | ground = „Victoria Road“ stadionas (''Chigwell Construction Stadium''), [[Londonas]] | capacity = 6 078 | chairman = {{vlv|ENG}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|ENG}} Rehanne Skinner<ref>[https://www.wslfootball.com/clubs/wsl/west-ham-united West Ham United, Manager: Rehanne Skinner]</ref> | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 10 vieta | pattern_la1 = _whu2526h | pattern_b1 = _whu2526h | pattern_ra1 = _whu2526h | pattern_sh1 = _whu2526h2 | pattern_so1 = _whu2526h2l | leftarm1 = 7e1823 | body1 = 7e1823 | rightarm1 = 7e1823 | shorts1 = 7e1823 | socks1 = 7e1823 | pattern_la2 = _whu2526a | pattern_b2 = _whu2526a | pattern_ra2 = _whu2526a | pattern_sh2 = _whu2526a | pattern_so2 = _whu2526al | leftarm2 = efe5dc | body2 = efe5dc | rightarm2 = efe5dc | shorts2 = 282e3c | socks2 = efe5dc | pattern_la3 = _whu2526t | pattern_b3 = _whu2526t | pattern_ra3 = _whu2526t | pattern_sh3 = _whu2526t | pattern_so3 = _blacktopl | leftarm3 = 000000 | body3 = 000000 | rightarm3 = 000000 | shorts3 = f4d070 | socks3 = f4d070 }} '''West Ham United Club moterų komanda''', o paprasčiau '''West Ham United''' – [[Anglijos futbolo klubas|Anglijos futbolo komanda]] iš [[Londonas|Londono]], besivaržanti moterų futbolo varžybose. == Istorija == 1991 m. suburta komanda. Rungtyniavo stipriausiame šalies futbolo divizione – [[FA Women's Super League]]. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia „Victoria Road“ stadione (''Chigwell Construction Stadium''), talpinančiame daugiau nei 6 tūkst. žiūrovų.<ref>[https://int.soccerway.com/teams/england/west-ham-united-lfc/5260/ Stadium: Chigwell Construction Stadium (Essex), Capacity: 6 078]</ref> == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == Atnaujinta; [[2025]] m. [[lapkričio 29]] d.<ref>[https://www.whufc.com/en/teams/womens-team Women {{!}} West Ham United moterų pagrindinė komanda {{!}} Sudėtis]</ref> {{fs start}} {{fs player|no=1|nat=POL|pos=GK|name=[[Kinga Szemik]]}} {{fs player|no=2|nat=JPN|pos=DF|name=[[Yu Endo]]}} {{fs player|no=4|nat=FIN|pos=MF|name=[[Oona Siren]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{fs player|no=7|nat=ALG|pos=DF|name=[[Inès Belloumou]]}} {{fs player|no=9|nat=JPN|pos=FW|name=[[Riko Ueki]]}} {{fs player|no=11|nat=COL|pos=FW|name=[[Manuela Paví]]}} {{fs player|no=13|nat=FIN|pos=DF|name=[[Eva Nyström]]}} {{fs player|no=14|nat=CAN|pos=DF|name=[[Shelina Zadorsky]]}} {{fs player|no=15|nat=HUN|pos=MF|name=[[Anna Csiki]] (skol. iš [[Tottenham Hotspur FC (moterys)|Tottenham Hotspur]])}} {{fs player|no=18|nat=ENG|pos=DF|name=[[Anouk Denton]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=19|nat=GER|pos=FW|name=[[Shekiera Martinez]]}} {{fs player|no=20|nat=FRA|pos=FW|name=[[Viviane Asseyi]]}} {{fs player|no=21|nat=ENG|pos=FW|name=[[Sarah Brasero]]}} {{fs player|no=22|nat=AUS|pos=MF|name=[[Katrina Gorry]]|other=kapitonė}} {{fs player|no=23|nat=WAL|pos=FW|name=[[Ffion Morgan]]}} {{fs player|no=25|nat=IRL|pos=GK|name=[[Megan Walsh]]}} {{fs player|no=27|nat=SUI|pos=FW|name=[[Leila Wandeler]]}} {{fs player|no=29|nat=AUT|pos=DF|name=[[Verena Hanshaw]]}} {{fs player|no=30|nat=ENG|pos=GK|name=[[Katie O'Hanlon]]}} {{fs player|no=33|nat=TUR|pos=MF|name=[[Halle Houssein]]}} {{fs player|no=77|nat=SUI|pos=MF|name=[[Seraina Piubel]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == * {{vlv|SUI}} [[Alisha Lehmann]], puolėja (2018–2020 m.) * {{vlv|GER}} [[Julia Simic]], saugė (2018–2020 m.) * {{vlv|FIN}} [[Oona Siren]], saugė (2024–) * {{vlv|Japonija}} [[Riko Ueki]], puolėja (2023–) == Treneriai == * {{vlv|ENG}} [[Matt Beard]], {{data|2018|06|07}}–{{data|2020|11|19}}<ref>{{Cite web | title = West Ham Ladies appoint former Chelsea & Liverpool coach Matt Beard | publisher = West Ham United F.C. | date = 7 June 2018 | accessdate = 9 June 2018 | url = https://www.whufc.com/news/articles/2018/june/07-june/west-ham-ladies-appoint-former-chelsea-liverpool-coach-matt-beard | archive-date = 12 February 2020 | archive-url = https://web.archive.org/web/20200212195705/https://www.whufc.com/news/articles/2018/june/07-june/west-ham-ladies-appoint-former-chelsea-liverpool-coach-matt-beard | url-status = live }}</ref><ref>{{Cite web|title=West Ham United Women's statement &#124; West Ham United|url=https://www.whufc.com/news/articles/2020/november/19-november/west-ham-united-womens-statement|access-date=19 November 2020|website=www.whufc.com|language=en}}</ref> * {{flagicon|New Zealand}} [[Olli Harder]], {{data|2020|12|23}}–{{data|2022|05|08}}<ref>{{cite news| url=https://www.skysports.com/football/news/12028/12404013/how-west-ham-women-manager-olli-harder-is-bringing-his-hard-working-mentality-to-the-club| title=How West Ham Women manager Olli Harder is bringing his hard-working mentality to the club| work=[[Sky Sports]]| date=27 September 2021| accessdate=22 October 2021}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.whufc.com/news/konchesky-appointed-womens-manager-harder-departs|title=Konchesky appointed women's manager, as Harder departs &#124; West Ham United F.C.|website=www.whufc.com}}</ref> * {{vlv|ENG}} [[Paul Konchesky]], {{data|2022|05|08}}–{{data|2023|05|28}};<ref>{{Cite web |date=2023-05-28 |title=Konchesky leaves role as West Ham manager |url=https://www.bbc.com/sport/football/65738051 |access-date=2023-05-28 |website=BBC Sport |language=en-GB}}</ref> * {{vlv|ENG}} Rehanne Skinner, nuo 2023 m. liepos 20 d.<ref>{{Cite web |title=Rehanne Skinner appointed West Ham United women’s first-team manager {{!}} West Ham United F.C. |url=https://www.whufc.com/news/rehanne-skinner-appointed-west-ham-united-womens-first-team-manager |access-date=2023-07-20 |website=www.whufc.com |language=en |archive-date=20 July 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230720171117/https://www.whufc.com/news/rehanne-skinner-appointed-west-ham-united-womens-first-team-manager |url-status=live }}</ref> == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Maroon;color:White" width="150" height="50" |'''West Ham United''' | style="background:skyBlue;color:White" width="150" height="50" |'''West Ham United''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Maroon;color:Gold" width="150" height="50" |[[Vaizdas:West Ham United FC emblema.png|150px]]'''West Ham United''' | style="background:White;color:Maroon" width="150" height="50" |[[Vaizdas:West Ham United FC emblema.png|150px]]'''West Ham United''' |} == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia melsva ruda apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _westham1819h| pattern_b= _westham1819h| pattern_ra= _westham1819h| pattern_sh= _westham1819h| pattern_so=_westham1819h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _westham1920h| pattern_b= _westham1920h| pattern_ra= _westham1920h| pattern_sh= _westham1920h| pattern_so= _westham1920h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _westham2021h| pattern_b= _westham2021h| pattern_ra= _westham2021h| pattern_sh= _westham2021h| pattern_so= _westham2021h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _westham2122h| pattern_b= _westham2122h| pattern_ra= _westham2122h| pattern_sh= _westham2122h| pattern_so= _westham2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _westham2223h |pattern_b = _westham2223h |pattern_ra = _westham2223h |pattern_sh = _westham2223h |pattern_so = _westham2223hl |leftarm = 80BFFF |body = 7EBFFF |rightarm = 80BFFF |shorts = FFFFFF |socks = 990000 |title = {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _whu2526h | pattern_b = _whu2526h | pattern_ra = _whu2526h | pattern_sh = _whu2526h2 | pattern_so = _whu2526h2l | leftarm = 7e1823 | body = 7e1823 | rightarm = 7e1823 | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title = {{small|2025–2026 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojai * {{vlv|ENG}} [[Umbro]] (metai nežinomi); == Taip pat skaitykite == * [[West Ham United FC]] == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.whufc.com/teams/women Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/west-ham/f5LnX3Gl/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/west-ham/f5LnX3Gl/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/west-ham-united-wfc/37545/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:West Ham United}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] e2wmpd1dr0lx2c0du78tkvd74tr89fk 7947413 7947412 2026-10-17T13:25:51Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7947413 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[West Ham United FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> West Ham United FC | image = [[Vaizdas:West Ham United FC emblema.png|150px]] | fullname = {{nowrap|West Ham United Football Club}} | nickname = | founded = {{nowrap|1991 m.}} | ground = „Victoria Road“ stadionas (''Chigwell Construction Stadium''), [[Londonas]] | capacity = 6 078 | chairman = {{vlv|ENG}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|ENG}} Rehanne Skinner<ref>[https://www.wslfootball.com/clubs/wsl/west-ham-united West Ham United, Manager: Rehanne Skinner]</ref> | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 10 vieta | pattern_la1 = _whu2526h | pattern_b1 = _whu2526h | pattern_ra1 = _whu2526h | pattern_sh1 = _whu2526h2 | pattern_so1 = _whu2526h2l | leftarm1 = 7e1823 | body1 = 7e1823 | rightarm1 = 7e1823 | shorts1 = 7e1823 | socks1 = 7e1823 | pattern_la2 = _whu2526a | pattern_b2 = _whu2526a | pattern_ra2 = _whu2526a | pattern_sh2 = _whu2526a | pattern_so2 = _whu2526al | leftarm2 = efe5dc | body2 = efe5dc | rightarm2 = efe5dc | shorts2 = 282e3c | socks2 = efe5dc | pattern_la3 = _whu2526t | pattern_b3 = _whu2526t | pattern_ra3 = _whu2526t | pattern_sh3 = _whu2526t | pattern_so3 = _blacktopl | leftarm3 = 000000 | body3 = 000000 | rightarm3 = 000000 | shorts3 = f4d070 | socks3 = f4d070 }} '''West Ham United Club moterų komanda''', o paprasčiau '''West Ham United''' – [[Anglijos futbolo klubas|Anglijos futbolo komanda]] iš [[Londonas|Londono]], besivaržanti moterų futbolo varžybose. == Istorija == 1991 m. suburta komanda. Rungtyniavo stipriausiame šalies futbolo divizione – [[FA Women's Super League]]. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia „Victoria Road“ stadione (''Chigwell Construction Stadium''), talpinančiame daugiau nei 6 tūkst. žiūrovų.<ref>[https://int.soccerway.com/teams/england/west-ham-united-lfc/5260/ Stadium: Chigwell Construction Stadium (Essex), Capacity: 6 078]</ref> == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20182019/regular-season/r49332/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20192020/regular-season/r54947/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |} == Sudėtis == Atnaujinta; [[2025]] m. [[lapkričio 29]] d.<ref>[https://www.whufc.com/en/teams/womens-team Women {{!}} West Ham United moterų pagrindinė komanda {{!}} Sudėtis]</ref> {{fs start}} {{fs player|no=1|nat=POL|pos=GK|name=[[Kinga Szemik]]}} {{fs player|no=2|nat=JPN|pos=DF|name=[[Yu Endo]]}} {{fs player|no=4|nat=FIN|pos=MF|name=[[Oona Siren]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{fs player|no=7|nat=ALG|pos=DF|name=[[Inès Belloumou]]}} {{fs player|no=9|nat=JPN|pos=FW|name=[[Riko Ueki]]}} {{fs player|no=11|nat=COL|pos=FW|name=[[Manuela Paví]]}} {{fs player|no=13|nat=FIN|pos=DF|name=[[Eva Nyström]]}} {{fs player|no=14|nat=CAN|pos=DF|name=[[Shelina Zadorsky]]}} {{fs player|no=15|nat=HUN|pos=MF|name=[[Anna Csiki]] (skol. iš [[Tottenham Hotspur FC (moterys)|Tottenham Hotspur]])}} {{fs player|no=18|nat=ENG|pos=DF|name=[[Anouk Denton]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=19|nat=GER|pos=FW|name=[[Shekiera Martinez]]}} {{fs player|no=20|nat=FRA|pos=FW|name=[[Viviane Asseyi]]}} {{fs player|no=21|nat=ENG|pos=FW|name=[[Sarah Brasero]]}} {{fs player|no=22|nat=AUS|pos=MF|name=[[Katrina Gorry]]|other=kapitonė}} {{fs player|no=23|nat=WAL|pos=FW|name=[[Ffion Morgan]]}} {{fs player|no=25|nat=IRL|pos=GK|name=[[Megan Walsh]]}} {{fs player|no=27|nat=SUI|pos=FW|name=[[Leila Wandeler]]}} {{fs player|no=29|nat=AUT|pos=DF|name=[[Verena Hanshaw]]}} {{fs player|no=30|nat=ENG|pos=GK|name=[[Katie O'Hanlon]]}} {{fs player|no=33|nat=TUR|pos=MF|name=[[Halle Houssein]]}} {{fs player|no=77|nat=SUI|pos=MF|name=[[Seraina Piubel]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == * {{vlv|SUI}} [[Alisha Lehmann]], puolėja (2018–2020 m.) * {{vlv|GER}} [[Julia Simic]], saugė (2018–2020 m.) * {{vlv|FIN}} [[Oona Siren]], saugė (2024–) * {{vlv|Japonija}} [[Riko Ueki]], puolėja (2023–) == Treneriai == * {{vlv|ENG}} [[Matt Beard]], {{data|2018|06|07}}–{{data|2020|11|19}}<ref>{{Cite web | title = West Ham Ladies appoint former Chelsea & Liverpool coach Matt Beard | publisher = West Ham United F.C. | date = 7 June 2018 | accessdate = 9 June 2018 | url = https://www.whufc.com/news/articles/2018/june/07-june/west-ham-ladies-appoint-former-chelsea-liverpool-coach-matt-beard | archive-date = 12 February 2020 | archive-url = https://web.archive.org/web/20200212195705/https://www.whufc.com/news/articles/2018/june/07-june/west-ham-ladies-appoint-former-chelsea-liverpool-coach-matt-beard | url-status = live }}</ref><ref>{{Cite web|title=West Ham United Women's statement &#124; West Ham United|url=https://www.whufc.com/news/articles/2020/november/19-november/west-ham-united-womens-statement|access-date=19 November 2020|website=www.whufc.com|language=en}}</ref> * {{flagicon|New Zealand}} [[Olli Harder]], {{data|2020|12|23}}–{{data|2022|05|08}}<ref>{{cite news| url=https://www.skysports.com/football/news/12028/12404013/how-west-ham-women-manager-olli-harder-is-bringing-his-hard-working-mentality-to-the-club| title=How West Ham Women manager Olli Harder is bringing his hard-working mentality to the club| work=[[Sky Sports]]| date=27 September 2021| accessdate=22 October 2021}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.whufc.com/news/konchesky-appointed-womens-manager-harder-departs|title=Konchesky appointed women's manager, as Harder departs &#124; West Ham United F.C.|website=www.whufc.com}}</ref> * {{vlv|ENG}} [[Paul Konchesky]], {{data|2022|05|08}}–{{data|2023|05|28}};<ref>{{Cite web |date=2023-05-28 |title=Konchesky leaves role as West Ham manager |url=https://www.bbc.com/sport/football/65738051 |access-date=2023-05-28 |website=BBC Sport |language=en-GB}}</ref> * {{vlv|ENG}} Rehanne Skinner, nuo 2023 m. liepos 20 d.<ref>{{Cite web |title=Rehanne Skinner appointed West Ham United women’s first-team manager {{!}} West Ham United F.C. |url=https://www.whufc.com/news/rehanne-skinner-appointed-west-ham-united-womens-first-team-manager |access-date=2023-07-20 |website=www.whufc.com |language=en |archive-date=20 July 2023 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230720171117/https://www.whufc.com/news/rehanne-skinner-appointed-west-ham-united-womens-first-team-manager |url-status=live }}</ref> == Simbolika == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Maroon;color:White" width="150" height="50" |'''West Ham United''' | style="background:skyBlue;color:White" width="150" height="50" |'''West Ham United''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Maroon;color:Gold" width="150" height="50" |[[Vaizdas:West Ham United FC emblema.png|150px]]'''West Ham United''' | style="background:White;color:Maroon" width="150" height="50" |[[Vaizdas:West Ham United FC emblema.png|150px]]'''West Ham United''' |} == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia melsva ruda apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _westham1819h| pattern_b= _westham1819h| pattern_ra= _westham1819h| pattern_sh= _westham1819h| pattern_so=_westham1819h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _westham1920h| pattern_b= _westham1920h| pattern_ra= _westham1920h| pattern_sh= _westham1920h| pattern_so= _westham1920h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2019–2020 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _westham2021h| pattern_b= _westham2021h| pattern_ra= _westham2021h| pattern_sh= _westham2021h| pattern_so= _westham2021h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _westham2122h| pattern_b= _westham2122h| pattern_ra= _westham2122h| pattern_sh= _westham2122h| pattern_so= _westham2122h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021–2022 m.}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _westham2223h |pattern_b = _westham2223h |pattern_ra = _westham2223h |pattern_sh = _westham2223h |pattern_so = _westham2223hl |leftarm = 80BFFF |body = 7EBFFF |rightarm = 80BFFF |shorts = FFFFFF |socks = 990000 |title = {{small|2022–2023 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _whu2526h | pattern_b = _whu2526h | pattern_ra = _whu2526h | pattern_sh = _whu2526h2 | pattern_so = _whu2526h2l | leftarm = 7e1823 | body = 7e1823 | rightarm = 7e1823 | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title = {{small|2025–2026 m.}} }} |} ; Aprangos gamintojai * {{vlv|ENG}} [[Umbro]] (metai nežinomi); == Taip pat skaitykite == * [[West Ham United FC]] == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.whufc.com/teams/women Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/west-ham/f5LnX3Gl/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/west-ham/f5LnX3Gl/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/west-ham-united-wfc/37545/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:West Ham United}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] 8rffdlacfxd55ai1oohn3288je01z9y 0 570969 7947409 7824023 2026-10-17T13:23:08Z Makenzis 46558 7947409 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Aston Villa FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Aston Villa | image = [[Vaizdas:Aston Villa FC emblema.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Aston Villa Football Club}} | nickname = The Villans, The Villa, The Lions | founded = {{nowrap|1973 m.}} | ground = Trevor Brown Memorial Ground | capacity = 4 565 (518 sėdimos vietos) | chairman = | manager = | league = '''[[FA Women's Super League]]''' | season = 2025–2026 | position = 9 vieta | pattern_la1 = _astonvilla1920h | pattern_b1 = _astonvilla1920h | pattern_ra1 = _astonvilla1920h | pattern_sh1 = _astonvilla1920h | pattern_so1 = _astonvilla1920h | leftarm1 = A4CBFF | body1 = 850322 | rightarm1 = A4CBFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = A4CBFF | pattern_la2 = _astonvilla1920h | pattern_b2 = _astonvilla1920a | pattern_ra2 = _astonvilla1920h | pattern_sh2 = _astonvilla1920a | pattern_so2 = _astonvilla1920a | leftarm2 = 88BBFF | body2 = 88BBFF | rightarm2 = 88BBFF | shorts2 = 850322 | socks2 = 850322 | pattern_la3 = _astonvilla1920t | pattern_b3 = _astonvilla1920t | pattern_ra3 = _astonvilla1920t | pattern_sh3 = _astonvilla1920t | pattern_so3 = _astonvilla1920t | leftarm3 = 000000 | body3 = 4F7942 | rightarm3 = 000000 | shorts3 = 000000 | socks3 = 000000 }} '''Aston Villa moterų komanda''', o paprasčiau '''Aston Villa''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo komanda iš [[Londonas|Londono]], rungtyniavusi moterų futbolo varžybose. == Istorija == 1973 m. suburta komanda. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia [[Trevor Brown Memorial Ground]] stadione, kuris talpina 4,5 tūkst. žiūrovus. (518 iš jų yra sėdimos.) == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20182019/regular-season/r48048/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20192020/regular-season/r53988/</ref> |- ||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d.<ref>{{cite web |title=Women's Team |url=https://www.avfc.co.uk/teams/ladies |website=www.avfc.co.uk |language=en}}</ref> {{fs start}} {{fs player| no=1 | nat=ENG | pos=GK | name=[[Sian Rogers]]}} {{fs player| no=2 | nat=ENG | pos=DF | name=[[Charlotte Greengrass]]}} {{fs player| no=3 | nat=ENG | pos=DF | name=[[Asmita Ale]]}} {{fs player| no=4 | nat=ENG | pos=DF | name=[[Ella Franklin-Fraiture]]}} {{fs player| no=5 | nat=ENG | pos=DF | name=[[Elisha N'Dow]]}} {{fs player| no=6 | nat=ENG | pos=DF | name=[[Jade Richards]]}} {{fs player| no=7 | nat=ENG | pos=MF | name=[[Alice Hassall]]}} {{fs player| no=9 | nat=ENG | pos=FW | name=[[Melissa Johnson]]}} {{fs player| no=10 | nat=ENG | pos=FW | name=[[Kerri Welsh]]}} {{fs player| no=11 | nat=ENG | pos=MF | name=[[Amy West]]}} {{fs player| no=12 | nat=ENG | pos=FW | name=[[Jodie Hutton]]}} {{fs mid}} {{fs player| no=14 | nat=ENG | pos=MF | name=[[Emily Syme]]}} {{fs player| no=15 | nat=ENG | pos=DF | name=[[Natalie Haigh]]}} {{fs player| no=17 | nat=ENG | pos=FW | name=[[Sophie Haywood]]}} {{Fs player| no=18 | nat=POL | pos=GK | name=[[Daniela Kosinska]]}} {{fs player| no=21 | nat=GER | pos=MF | name=[[Marisa Ewers]]}} {{fs player| no=22 | nat=JAM | pos=FW | name=[[Shania Hayles]]}} {{fs player| no=23 | nat=NED | pos=MF | name=[[Nadine Hanssen]]}} {{Fs player| no=27 | nat=ENG | pos=MF | name=[[Emma Follis]]}} {{Fs player| no= | nat=AUT | pos=MF | name=[[Sophie Maierhofer]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == ; Futbolininkės, atstovavusios [[Anglijos moterų futbolo rinktinė|nacionalinei rinktinei]]: * {{vlv|ENG}} [[Hannah Hampton]], vartininkė, (2021–2023 m.) ; Užsienietės * {{vlv|POR}} [[Diana Silva]], puolėja (2020–2021 m.) == Taip pat skaitykite == * [[Aston Villa FC]] == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://ladies.avfc.co.uk/index.html Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190827055922/http://ladies.avfc.co.uk/index.html |date=2019-08-27 }} * [ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/aston-villa-wfc/47406/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Aston Villa}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] pktm7tne71230v7ia5rf2581w32d9wy 7947410 7947409 2026-10-17T13:23:17Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7947410 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Aston Villa FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Aston Villa | image = [[Vaizdas:Aston Villa FC emblema.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Aston Villa Football Club}} | nickname = The Villans, The Villa, The Lions | founded = {{nowrap|1973 m.}} | ground = Trevor Brown Memorial Ground | capacity = 4 565 (518 sėdimos vietos) | chairman = | manager = | league = '''[[FA Women's Super League]]''' | season = 2025–2026 | position = 9 vieta | pattern_la1 = _astonvilla1920h | pattern_b1 = _astonvilla1920h | pattern_ra1 = _astonvilla1920h | pattern_sh1 = _astonvilla1920h | pattern_so1 = _astonvilla1920h | leftarm1 = A4CBFF | body1 = 850322 | rightarm1 = A4CBFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = A4CBFF | pattern_la2 = _astonvilla1920h | pattern_b2 = _astonvilla1920a | pattern_ra2 = _astonvilla1920h | pattern_sh2 = _astonvilla1920a | pattern_so2 = _astonvilla1920a | leftarm2 = 88BBFF | body2 = 88BBFF | rightarm2 = 88BBFF | shorts2 = 850322 | socks2 = 850322 | pattern_la3 = _astonvilla1920t | pattern_b3 = _astonvilla1920t | pattern_ra3 = _astonvilla1920t | pattern_sh3 = _astonvilla1920t | pattern_so3 = _astonvilla1920t | leftarm3 = 000000 | body3 = 4F7942 | rightarm3 = 000000 | shorts3 = 000000 | socks3 = 000000 }} '''Aston Villa moterų komanda''', o paprasčiau '''Aston Villa''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo komanda iš [[Londonas|Londono]], rungtyniavusi moterų futbolo varžybose. == Istorija == 1973 m. suburta komanda. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia [[Trevor Brown Memorial Ground]] stadione, kuris talpina 4,5 tūkst. žiūrovus. (518 iš jų yra sėdimos.) == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20182019/regular-season/r48048/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20192020/regular-season/r53988/</ref> |- ||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20202021/regular-season/r58337/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- |} == Sudėtis == Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d.<ref>{{cite web |title=Women's Team |url=https://www.avfc.co.uk/teams/ladies |website=www.avfc.co.uk |language=en}}</ref> {{fs start}} {{fs player| no=1 | nat=ENG | pos=GK | name=[[Sian Rogers]]}} {{fs player| no=2 | nat=ENG | pos=DF | name=[[Charlotte Greengrass]]}} {{fs player| no=3 | nat=ENG | pos=DF | name=[[Asmita Ale]]}} {{fs player| no=4 | nat=ENG | pos=DF | name=[[Ella Franklin-Fraiture]]}} {{fs player| no=5 | nat=ENG | pos=DF | name=[[Elisha N'Dow]]}} {{fs player| no=6 | nat=ENG | pos=DF | name=[[Jade Richards]]}} {{fs player| no=7 | nat=ENG | pos=MF | name=[[Alice Hassall]]}} {{fs player| no=9 | nat=ENG | pos=FW | name=[[Melissa Johnson]]}} {{fs player| no=10 | nat=ENG | pos=FW | name=[[Kerri Welsh]]}} {{fs player| no=11 | nat=ENG | pos=MF | name=[[Amy West]]}} {{fs player| no=12 | nat=ENG | pos=FW | name=[[Jodie Hutton]]}} {{fs mid}} {{fs player| no=14 | nat=ENG | pos=MF | name=[[Emily Syme]]}} {{fs player| no=15 | nat=ENG | pos=DF | name=[[Natalie Haigh]]}} {{fs player| no=17 | nat=ENG | pos=FW | name=[[Sophie Haywood]]}} {{Fs player| no=18 | nat=POL | pos=GK | name=[[Daniela Kosinska]]}} {{fs player| no=21 | nat=GER | pos=MF | name=[[Marisa Ewers]]}} {{fs player| no=22 | nat=JAM | pos=FW | name=[[Shania Hayles]]}} {{fs player| no=23 | nat=NED | pos=MF | name=[[Nadine Hanssen]]}} {{Fs player| no=27 | nat=ENG | pos=MF | name=[[Emma Follis]]}} {{Fs player| no= | nat=AUT | pos=MF | name=[[Sophie Maierhofer]]}} {{fs end}} == Garsesnės žaidėjos == ; Futbolininkės, atstovavusios [[Anglijos moterų futbolo rinktinė|nacionalinei rinktinei]]: * {{vlv|ENG}} [[Hannah Hampton]], vartininkė, (2021–2023 m.) ; Užsienietės * {{vlv|POR}} [[Diana Silva]], puolėja (2020–2021 m.) == Taip pat skaitykite == * [[Aston Villa FC]] == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://ladies.avfc.co.uk/index.html Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190827055922/http://ladies.avfc.co.uk/index.html |date=2019-08-27 }} * [ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/aston-villa-wfc/47406/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Aston Villa}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] ey9n3oghvf6fg8gj3nglxj1ujonrftb 0 570982 7947417 7824068 2026-10-17T13:32:28Z Makenzis 46558 7947417 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Leicester City FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Leicester City | image = [[Vaizdas:Leicester-City.png‎|200px]] | fullname = {{nowrap|Leicester City Football Club}} | nickname = | founded = 2004 m. | ground = Farley Way Stadium | capacity = 1 400 | chairman = | manager = | league = '''[[FA Women's Super League]]''' | season = 2025–2026 | position = 12 vieta | pattern_la1 = _lcfc1920h | pattern_b1 = _lcfc1920h | pattern_ra1 = _lcfc1920h | pattern_sh1 = _lcfc1920h | pattern_so1 = _lcfc1920h | leftarm1 = 0101E8 | body1 = 0101E8 | rightarm1 = 0101E8 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 0101E8 | pattern_la2 = | pattern_b2 = _lcfc1920t | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _lcfc1920t | pattern_so2 = _color_3_stripes_black | leftarm2 = FEAFCF | body2 = FEAFCF | rightarm2 = FEAFCF | shorts2 = 000000 | socks2 = FEAFCF | pattern_la3 = _adidastiro19b | pattern_b3 = _adidastiro19b | pattern_ra3 = _adidastiro19b | pattern_sh3 = _lcfc201920t| pattern_so3 = _3_stripes_white | leftarm3 = 1F1F1F| body3 = 1F1F1F| rightarm3 = 1F1F1F| shorts3 = 1F1F1F|socks3 = 000000 }} '''Leičester Sičio moterų komanda''', o paprasčiau '''Leichester City''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo komanda, rungtyniaujanti moterų futbolo varžybose. == Istorija == 2004 m. suburta komanda. Nuo 2021–2022 m. sezono rungtyniavo Superlygoje. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia [[Farley Way Stadium]] stadione, talpinančiame 1,4 tūkst. žiūrovų. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20182019/regular-season/r48048/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20192020/regular-season/r53988/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20202021/regular-season/r58336/</ref> |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis == Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d. {{fs start}} {{Fs player|no=1 | nat=ENG| pos=GK | name=[[Demi Lambourne]]}} {{fs player|no=2 | nat=ENG| pos=DF | name=[[Grace Riglar]]}} {{fs player|no=3 | nat=NIR| pos=DF | name=[[Natalie Johnson]]}} {{fs player|no=4 | nat=ENG| pos=MF | name=[[Aimee Everett]]}} {{Fs player|no=5 | nat=ENG| pos=DF | name=[[Holly Morgan]]}} {{fs player|no=6 | nat=ENG| pos=MF | name=[[Lia Cataldo]]}} {{fs player|no=7 | nat=ENG| pos=MF | name=[[Charlie Devlin]]}} {{fs player|no=9 | nat=ENG| pos=FW | name=[[Libby Smith]]}} {{fs player|no=10| nat=ENG| pos=FW | name=[[Annabel Blanchard]]}} {{fs player|no=11| nat=ENG| pos=FW | name=[[Lachante Paul]]}} {{Fs player|no=12| nat=ENG| pos=DF | name=[[Hayley James]]}} {{fs player|no=13| nat=ENG| pos=GK | name=[[Scarlett Field]]}} {{fs player|no=16| nat=ENG| pos=MF | name=[[Freya Thomas]]}} {{fs player|no=17| nat=ENG| pos=FW | name=[[Paige Bailey-Gayle]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=18| nat=SCO| pos=DF | name=[[Rachel Brown]]}} {{fs player|no=19| nat=ENG| pos=FW | name=[[Ella Rutherford]]| other=skol. [[Bristol City W.F.C.|Bristol City]]}} {{fs player|no=20| nat=ENG| pos= | name=[[Olivia Atkinson]]}} {{fs player|no=21| nat=ENG| pos=MF | name=[[Annie Taylor]]}} {{Fs player|no=22| nat=ENG| pos=DF | name=[[Ashleigh Plumptre]]}} {{Fs player|no=23| nat=ENG| pos=DF | name=[[Lucy Johnson]]}} {{fs player|no=25| nat=ENG| pos=DF | name=[[Georgia Popple]]}} {{fs player|no=31| nat=ENG| pos=DF | name=[[Ellie York]]}} {{fs player|no=32| nat=ENG| pos=GK | name=[[Taylor Charlton-Burgess]]}} {{fs player|no=34| nat=ENG| pos=MF | name=[[Gracie-Mai Williams]]}} {{fs player|no=36| nat=ENG| pos= | name=[[Rachel Lawrence]]}} {{fs player|no=39| nat=ENG| pos= | name=[[Jessica Camwell]]}} {{fs player|no= | nat=ENG| pos=DF | name=[[Anneka Nuttall]]}} {{fs end}} == Taip pat skaitykite == * [[Leicester City FC]] == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://lcwfc.com/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190502102959/https://lcwfc.com/ |date=2019-05-02 }} * [ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/leicester-city-wfc/50319/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Leicester City}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] irez3m1d5qb27s33nn6hunfq4fn2zp0 7947418 7947417 2026-10-17T13:32:42Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7947418 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo Anglijos futbolo klubą|[[Leicester City FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Leicester City | image = [[Vaizdas:Leicester-City.png‎|200px]] | fullname = {{nowrap|Leicester City Football Club}} | nickname = | founded = 2004 m. | ground = Farley Way Stadium | capacity = 1 400 | chairman = | manager = | league = '''[[FA Women's Super League]]''' | season = 2025–2026 | position = 12 vieta | pattern_la1 = _lcfc1920h | pattern_b1 = _lcfc1920h | pattern_ra1 = _lcfc1920h | pattern_sh1 = _lcfc1920h | pattern_so1 = _lcfc1920h | leftarm1 = 0101E8 | body1 = 0101E8 | rightarm1 = 0101E8 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 0101E8 | pattern_la2 = | pattern_b2 = _lcfc1920t | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _lcfc1920t | pattern_so2 = _color_3_stripes_black | leftarm2 = FEAFCF | body2 = FEAFCF | rightarm2 = FEAFCF | shorts2 = 000000 | socks2 = FEAFCF | pattern_la3 = _adidastiro19b | pattern_b3 = _adidastiro19b | pattern_ra3 = _adidastiro19b | pattern_sh3 = _lcfc201920t| pattern_so3 = _3_stripes_white | leftarm3 = 1F1F1F| body3 = 1F1F1F| rightarm3 = 1F1F1F| shorts3 = 1F1F1F|socks3 = 000000 }} '''Leičester Sičio moterų komanda''', o paprasčiau '''Leichester City''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo komanda, rungtyniaujanti moterų futbolo varžybose. == Istorija == 2004 m. suburta komanda. Nuo 2021–2022 m. sezono rungtyniavo Superlygoje. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia [[Farley Way Stadium]] stadione, talpinančiame 1,4 tūkst. žiūrovų. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20182019/regular-season/r48048/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20192020/regular-season/r53988/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20202021/regular-season/r58336/</ref> |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20212022/regular-season/r62986/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20222023/regular-season/r69053/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20232024/regular-season/r76451/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/20242025/regular-season/r81881/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | |- |} == Sudėtis == Atnaujinta; [[2020]] m. [[vasario 7]] d. {{fs start}} {{Fs player|no=1 | nat=ENG| pos=GK | name=[[Demi Lambourne]]}} {{fs player|no=2 | nat=ENG| pos=DF | name=[[Grace Riglar]]}} {{fs player|no=3 | nat=NIR| pos=DF | name=[[Natalie Johnson]]}} {{fs player|no=4 | nat=ENG| pos=MF | name=[[Aimee Everett]]}} {{Fs player|no=5 | nat=ENG| pos=DF | name=[[Holly Morgan]]}} {{fs player|no=6 | nat=ENG| pos=MF | name=[[Lia Cataldo]]}} {{fs player|no=7 | nat=ENG| pos=MF | name=[[Charlie Devlin]]}} {{fs player|no=9 | nat=ENG| pos=FW | name=[[Libby Smith]]}} {{fs player|no=10| nat=ENG| pos=FW | name=[[Annabel Blanchard]]}} {{fs player|no=11| nat=ENG| pos=FW | name=[[Lachante Paul]]}} {{Fs player|no=12| nat=ENG| pos=DF | name=[[Hayley James]]}} {{fs player|no=13| nat=ENG| pos=GK | name=[[Scarlett Field]]}} {{fs player|no=16| nat=ENG| pos=MF | name=[[Freya Thomas]]}} {{fs player|no=17| nat=ENG| pos=FW | name=[[Paige Bailey-Gayle]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=18| nat=SCO| pos=DF | name=[[Rachel Brown]]}} {{fs player|no=19| nat=ENG| pos=FW | name=[[Ella Rutherford]]| other=skol. [[Bristol City W.F.C.|Bristol City]]}} {{fs player|no=20| nat=ENG| pos= | name=[[Olivia Atkinson]]}} {{fs player|no=21| nat=ENG| pos=MF | name=[[Annie Taylor]]}} {{Fs player|no=22| nat=ENG| pos=DF | name=[[Ashleigh Plumptre]]}} {{Fs player|no=23| nat=ENG| pos=DF | name=[[Lucy Johnson]]}} {{fs player|no=25| nat=ENG| pos=DF | name=[[Georgia Popple]]}} {{fs player|no=31| nat=ENG| pos=DF | name=[[Ellie York]]}} {{fs player|no=32| nat=ENG| pos=GK | name=[[Taylor Charlton-Burgess]]}} {{fs player|no=34| nat=ENG| pos=MF | name=[[Gracie-Mai Williams]]}} {{fs player|no=36| nat=ENG| pos= | name=[[Rachel Lawrence]]}} {{fs player|no=39| nat=ENG| pos= | name=[[Jessica Camwell]]}} {{fs player|no= | nat=ENG| pos=DF | name=[[Anneka Nuttall]]}} {{fs end}} == Taip pat skaitykite == * [[Leicester City FC]] == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://lcwfc.com/ Oficiali klubo svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190502102959/https://lcwfc.com/ |date=2019-05-02 }} * [ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/leicester-city-wfc/50319/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Leicester City}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] 8nagorbbded5c1gbyb85l2du2clzy7r 0 570986 7947419 7824080 2026-10-17T13:33:14Z Makenzis 46558 7947419 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = moterų <br /> London City Lionesses | image = [[Vaizdas:LCL Crest.png|200px]] | fullname = {{nowrap|London City Lionesses}} | nickname = | founded = 2019 m. gegužės 13 d. | ground = Princes Park, Dartford | capacity = 4 000 | chairman = | manager = | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 6 vieta |pattern_la1=|pattern_b1=_thinwhitesides|pattern_ra1=|leftarm1=0033FF|body1=0033FF|rightarm1=0033FF|shorts1=0000FF|socks1=0033FF |pattern_la2=|pattern_b2=_thinredsides|pattern_ra2=|leftarm2=444466|body2=444466|rightarm2=444466|shorts2=444466|socks2=444466 }} '''London City Lionesses moterų komanda''', o paprasčiau '''London City Lionesses''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo komanda, rungtyniaujanti moterų futbolo varžybose. == Istorija == 2018–2019 m. žaidė [[FA Women's Championship]] ''[[Millwall Lionesses LFC]]'', kuri lygoje liko paskutinėje vietoje ir turėjo iškristi į žemesnį divizioną.<ref>[https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20182019/regular-season/r48048/ 2018–2019 m. FA Women's Championship sezonas]</ref> [[2019]] m. [[gegužės 13]] d. įkurtas naujas klubas '''London City Lionesses''' ir suburta komanda, žaidusi [[FA Women's Championship]]. 2021–2022 m. sezone [[FA Women's Championship]] liko antroje vietoje. 2022–2023 m. sezone užėmė trečią vietą. 2024–2025 m. sezone tapo [[FA Women's Championship|FA Women's Championship]] nugalėtojomis ir pateko į stipriausią moterų futbolo divizioną. Nuo 2025–2026 m. sezono rungtyniavo [[FA Women's Super League|Women's Super League]]. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia Princes Park, Dartford stadione, talpinančiame 4 tūkst. žiūrovų. == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia [[mėlyna]] apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b=| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so=| leftarm= 000088 | body= 61ACDF | rightarm= 000088 | shorts= 000088 | socks= 61ACDF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _bluecollar| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _thinwhitesides| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0033FF | body= 0033FF | rightarm= 0033FF | shorts= FFFFFF | socks= 0033FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 00abc7 | body= 00abc7 | rightarm= 00abc7 | shorts= 00abc7 | socks= 4f556f | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20242025/regular-season/r81212/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20232024/regular-season/r75139/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20222023/regular-season/r68871/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20212022/regular-season/r62916/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#f2f2f2" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20202021/regular-season/r58336/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20192020/regular-season/r53988/</ref> |- |} == Sudėtis == Atnaujinta; [[2021]] m. [[rugpjūčio 25]] d.<ref>[https://www.londoncitylionesses.com/copy-of-team-1 Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200606130007/https://www.londoncitylionesses.com/copy-of-team-1 |date=2020-06-06 }}</ref> {{fs start}} {{fs player |no=4 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Charlotte Fleming]]}} {{fs player |no=5 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Hannah Short]]}} {{fs player |no=6 |nat=SCO |pos=DF |name=[[Carly Girasoli]]}} {{fs player |no=7 |nat=IRL |pos=MF |name=[[Alli Murphy]]}} {{fs player |no=8 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Amy Rodgers]]}} {{fs player |no=9 |nat=IRL |pos=FW |name=[[Rianna Jarrett]]}} {{fs player |no=10 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Lily Agg]]}} {{fs player |no=11 |nat=SCO |pos=DF |name=[[Jamie-Lee Napier]]}} {{fs player |no=12 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Grace Neville]]}} {{fs player |no=13 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Hope Smith]]}} {{fs mid}} {{fs player |no=15 |nat=IRL |pos=MF |name=[[Hayley Nolan]]}} {{fs player |no=16 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Karin Muya]]}} {{fs player |no=17 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Lucy Fitzgerald]]}} {{fs player |no=20 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Atlanta Primus]]}} {{fs player |no=23 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Lilly Pursey]]}} {{fs player |no=28 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Brooke Nunn]]}} {{fs player |no=30 |nat=USA |pos=GK |name=[[Shae Yanez]]}} {{fs player |no= |nat=ENG |pos=FW |name=[[Gabriella Ravenscroft]]}} {{fs player |no= |nat=ENG |pos=MF |name=[[Annie Rossiter]]}} {{fs player |no= |nat=ENG |pos=MF |name=[[Harley Bennett]]}} {{fs end}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.londoncitylionesses.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/london-city-lionesses/Qyn18a5D/ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/london-city-lionesses-fc/63576/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:London City Lionesses}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] amdbfyz47tpk7xtrid2uvom6gubang7 7947420 7947419 2026-10-17T13:33:23Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7947420 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = moterų <br /> London City Lionesses | image = [[Vaizdas:LCL Crest.png|200px]] | fullname = {{nowrap|London City Lionesses}} | nickname = | founded = 2019 m. gegužės 13 d. | ground = Princes Park, Dartford | capacity = 4 000 | chairman = | manager = | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 6 vieta |pattern_la1=|pattern_b1=_thinwhitesides|pattern_ra1=|leftarm1=0033FF|body1=0033FF|rightarm1=0033FF|shorts1=0000FF|socks1=0033FF |pattern_la2=|pattern_b2=_thinredsides|pattern_ra2=|leftarm2=444466|body2=444466|rightarm2=444466|shorts2=444466|socks2=444466 }} '''London City Lionesses moterų komanda''', o paprasčiau '''London City Lionesses''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo komanda, rungtyniaujanti moterų futbolo varžybose. == Istorija == 2018–2019 m. žaidė [[FA Women's Championship]] ''[[Millwall Lionesses LFC]]'', kuri lygoje liko paskutinėje vietoje ir turėjo iškristi į žemesnį divizioną.<ref>[https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20182019/regular-season/r48048/ 2018–2019 m. FA Women's Championship sezonas]</ref> 2019 m. gegužės 13 d. įkurtas naujas klubas '''London City Lionesses''' ir suburta komanda, žaidusi [[FA Women's Championship]]. 2021–2022 m. sezone [[FA Women's Championship]] liko antroje vietoje. 2022–2023 m. sezone užėmė trečią vietą. 2024–2025 m. sezone tapo [[FA Women's Championship|FA Women's Championship]] nugalėtojomis ir pateko į stipriausią moterų futbolo divizioną. Nuo 2025–2026 m. sezono rungtyniavo [[FA Women's Super League|Women's Super League]]. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia Princes Park, Dartford stadione, talpinančiame 4 tūkst. žiūrovų. == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia [[mėlyna]] apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b=| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so=| leftarm= 000088 | body= 61ACDF | rightarm= 000088 | shorts= 000088 | socks= 61ACDF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _bluecollar| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _thinwhitesides| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0033FF | body= 0033FF | rightarm= 0033FF | shorts= FFFFFF | socks= 0033FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 00abc7 | body= 00abc7 | rightarm= 00abc7 | shorts= 00abc7 | socks= 4f556f | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20242025/regular-season/r81212/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20232024/regular-season/r75139/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20222023/regular-season/r68871/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20212022/regular-season/r62916/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#f2f2f2" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20202021/regular-season/r58336/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20192020/regular-season/r53988/</ref> |- |} == Sudėtis == Atnaujinta; [[2021]] m. [[rugpjūčio 25]] d.<ref>[https://www.londoncitylionesses.com/copy-of-team-1 Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200606130007/https://www.londoncitylionesses.com/copy-of-team-1 |date=2020-06-06 }}</ref> {{fs start}} {{fs player |no=4 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Charlotte Fleming]]}} {{fs player |no=5 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Hannah Short]]}} {{fs player |no=6 |nat=SCO |pos=DF |name=[[Carly Girasoli]]}} {{fs player |no=7 |nat=IRL |pos=MF |name=[[Alli Murphy]]}} {{fs player |no=8 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Amy Rodgers]]}} {{fs player |no=9 |nat=IRL |pos=FW |name=[[Rianna Jarrett]]}} {{fs player |no=10 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Lily Agg]]}} {{fs player |no=11 |nat=SCO |pos=DF |name=[[Jamie-Lee Napier]]}} {{fs player |no=12 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Grace Neville]]}} {{fs player |no=13 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Hope Smith]]}} {{fs mid}} {{fs player |no=15 |nat=IRL |pos=MF |name=[[Hayley Nolan]]}} {{fs player |no=16 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Karin Muya]]}} {{fs player |no=17 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Lucy Fitzgerald]]}} {{fs player |no=20 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Atlanta Primus]]}} {{fs player |no=23 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Lilly Pursey]]}} {{fs player |no=28 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Brooke Nunn]]}} {{fs player |no=30 |nat=USA |pos=GK |name=[[Shae Yanez]]}} {{fs player |no= |nat=ENG |pos=FW |name=[[Gabriella Ravenscroft]]}} {{fs player |no= |nat=ENG |pos=MF |name=[[Annie Rossiter]]}} {{fs player |no= |nat=ENG |pos=MF |name=[[Harley Bennett]]}} {{fs end}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.londoncitylionesses.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/london-city-lionesses/Qyn18a5D/ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/london-city-lionesses-fc/63576/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:London City Lionesses}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] 90wxqgxuu1ct6yzz35nm9hpavger6pl 7947421 7947420 2026-10-17T13:33:31Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ 7947421 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = moterų <br /> London City Lionesses | image = [[Vaizdas:LCL Crest.png|200px]] | fullname = {{nowrap|London City Lionesses}} | nickname = | founded = 2019 m. gegužės 13 d. | ground = Princes Park, Dartford | capacity = 4 000 | chairman = | manager = | league = [[FA Women's Super League]] | season = 2025–2026 | position = 6 vieta |pattern_la1=|pattern_b1=_thinwhitesides|pattern_ra1=|leftarm1=0033FF|body1=0033FF|rightarm1=0033FF|shorts1=0000FF|socks1=0033FF |pattern_la2=|pattern_b2=_thinredsides|pattern_ra2=|leftarm2=444466|body2=444466|rightarm2=444466|shorts2=444466|socks2=444466 }} '''London City Lionesses moterų komanda''', o paprasčiau '''London City Lionesses''' – [[Anglija|Anglijos]] futbolo komanda, rungtyniaujanti moterų futbolo varžybose. == Istorija == 2018–2019 m. žaidė [[FA Women's Championship]] ''[[Millwall Lionesses LFC]]'', kuri lygoje liko paskutinėje vietoje ir turėjo iškristi į žemesnį divizioną.<ref>[https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20182019/regular-season/r48048/ 2018–2019 m. FA Women's Championship sezonas]</ref> 2019 m. gegužės 13 d. įkurtas naujas klubas '''London City Lionesses''' ir suburta komanda, žaidusi [[FA Women's Championship]]. 2021–2022 m. sezone [[FA Women's Championship]] liko antroje vietoje. 2022–2023 m. sezone užėmė trečią vietą. 2024–2025 m. sezone tapo [[FA Women's Championship|FA Women's Championship]] nugalėtojomis ir pateko į stipriausią moterų futbolo divizioną. Nuo 2025–2026 m. sezono rungtyniavo [[FA Women's Super League|Women's Super League]]. == Stadionas == Namų rungtynes žaidžia Princes Park, Dartford stadione, talpinančiame 4 tūkst. žiūrovų. == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia [[mėlyna]] apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b=| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so=| leftarm= 000088 | body= 61ACDF | rightarm= 000088 | shorts= 000088 | socks= 61ACDF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _bluecollar| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= _thinwhitesides| pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0033FF | body= 0033FF | rightarm= 0033FF | shorts= FFFFFF | socks= 0033FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 00abc7 | body= 00abc7 | rightarm= 00abc7 | shorts= 00abc7 | socks= 4f556f | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Super League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20242025/regular-season/r81212/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20232024/regular-season/r75139/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20222023/regular-season/r68871/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20212022/regular-season/r62916/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#f2f2f2" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20202021/regular-season/r58336/</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[FA Women's Championship]]''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/england/wsl-2/20192020/regular-season/r53988/</ref> |- |} == Sudėtis == Atnaujinta; [[2021]] m. [[rugpjūčio 25]] d.<ref>[https://www.londoncitylionesses.com/copy-of-team-1 Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200606130007/https://www.londoncitylionesses.com/copy-of-team-1 |date=2020-06-06 }}</ref> {{fs start}} {{fs player |no=4 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Charlotte Fleming]]}} {{fs player |no=5 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Hannah Short]]}} {{fs player |no=6 |nat=SCO |pos=DF |name=[[Carly Girasoli]]}} {{fs player |no=7 |nat=IRL |pos=MF |name=[[Alli Murphy]]}} {{fs player |no=8 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Amy Rodgers]]}} {{fs player |no=9 |nat=IRL |pos=FW |name=[[Rianna Jarrett]]}} {{fs player |no=10 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Lily Agg]]}} {{fs player |no=11 |nat=SCO |pos=DF |name=[[Jamie-Lee Napier]]}} {{fs player |no=12 |nat=ENG |pos=DF |name=[[Grace Neville]]}} {{fs player |no=13 |nat=ENG |pos=GK |name=[[Hope Smith]]}} {{fs mid}} {{fs player |no=15 |nat=IRL |pos=MF |name=[[Hayley Nolan]]}} {{fs player |no=16 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Karin Muya]]}} {{fs player |no=17 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Lucy Fitzgerald]]}} {{fs player |no=20 |nat=ENG |pos=FW |name=[[Atlanta Primus]]}} {{fs player |no=23 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Lilly Pursey]]}} {{fs player |no=28 |nat=ENG |pos=MF |name=[[Brooke Nunn]]}} {{fs player |no=30 |nat=USA |pos=GK |name=[[Shae Yanez]]}} {{fs player |no= |nat=ENG |pos=FW |name=[[Gabriella Ravenscroft]]}} {{fs player |no= |nat=ENG |pos=MF |name=[[Annie Rossiter]]}} {{fs player |no= |nat=ENG |pos=MF |name=[[Harley Bennett]]}} {{fs end}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.londoncitylionesses.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/london-city-lionesses/Qyn18a5D/ SOCCERWAY] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/london-city-lionesses-fc/63576/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:London City Lionesses}} [[Kategorija:Anglijos moterų futbolo ekipos]] buiislxmcmmfduyb0c6nf60bv7vloqu 0 573821 7947533 7208727 2026-10-18T04:53:14Z Ed1974LT 52229 7947533 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = Frederik Kortlandt.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimimo data|1946|06|19}} | gimimo vieta = [[Utrechtas]], {{flagcountry|Netherlands}} | mirties data = | mirties vieta = | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = kalbininkas | partija = | įstaigos = | pareigos = [[profesorius]] | alma_mater = Amsterdamo universitetas | apdovanojimai = Spinozos premija | parašas = | vikiteka = Category:Frederik Kortlandt }} '''Frederikas Hermanas Anri (Fricas) Kortlandtas''' ({{nl|Frederik Herman Henri (Frits) Kortlandt}}, [[1946]] m. [[birželio 19]] d. [[Utrechtas]], [[Nyderlandai]])<ref>[https://hoogleraren.leidenuniv.nl/id/1431 Leidse Hoogleraren]</ref> – [[Olandai|olandų]] kalbininkas, [[Leideno universitetas|Leideno universiteto]] aprašomosios ir [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] profesorius. == Biografija == [[Baltų kalbos|Baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] bei apskritai [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų specialistas, rekonstruoja [[indoeuropiečių prokalbė]]s formas, tiria kitas [[Kalbų šeima|kalbų šeimas]]. Pateikė atnaujintą (palyginti su pirmine [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]]) [[kurganų hipotezė]]s versiją, daugeliu atvejų patikslino jos chronologiją ir ją susiejo su kalbos rekonstrukcijomis. Taip pat jis telkiasi į kalbų šeimų grupavimą makrošeimomis (konkrečiai – dirba prie [[indouralo hipotezė]]s). Be to, F. Kortlandtas indouralo ir [[Nivchių kalba|nivchių]] kalbas kildina iš hipotetinės Uralo – Sibiro kalbų šeimos, kuri, jo manymu, galiausiai yra kilusi iš D. Grinbergo teikiamos Eurazijos [[prokalbė]]s.<ref>{{cite journal|last=Kortlandt F|title=Indo-Uralic and Altaic|journal=Frederik Kortlandt: Other electronic publications|date=2006|url=http://www.kortlandt.nl/publications/art216e.pdf|location=Leiden University — www.kortlandt.nl|pages=1}}</ref> Kartu su Ž. van Drymu (George van Driem) ir keletu kitų kolegų yra vienas iš Leideno kalbotyros mokyklos lyderių, aprašančių kalbą kaip [[Memas|memo]] atmainą. F. Kortlandtas [[Amsterdamo universitetas|Amsterdamo universitete]] apgynė penkias [[Disertacija|disertacijas]]: * humanitarinių mokslų [[Bakalauras|bakalauro]], 1967, slavų kalbotyra ir literatūra, * humanitarinių mokslų bakalauro, 1967, matematinė ekonomika, * humanitarinių mokslų [[Magistras|magistro]], 1969, slavų kalbotyra, * humanitarinių mokslų magistro, 1970, matematinė ekonomika, * filosofijos [[Daktaras|daktaro]], 1972, [[kompiuterinė lingvistika]]. [[2007]] m. [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbe]] sudarė savąjį [[August Schleicher|A. Šleicherio]] pasakėčios variantą, labai besiskiriantį nuo visų ankstesnių versijų. F. Kortlandtas yra [[Nyderlandų karališkoji mokslų akademija|Nyderlandų karališkosios mokslų akademijos]] narys. Be kitų, apdovanotas Spinozos premija (1997). == Kortlandto dėsnis == F. Kortlandtas [[prūsų kalba]]i suformulavo [[Akcentologija|akcentologinį]] dėsnį, pagal kurį kirtis buvęs perkeltas iš trumpo [[Skiemuo|skiemens]] į tolimesnį skiemenį: [[Baltų prokalbė|prabalt.]] *''<nowiki>'</nowiki>žemē͂'' > {{prg|ze<nowiki>'</nowiki>mē}}. Tokiu būdu prūsų kalboje būtų turėjusi susiformuoti kirčiuotė, kurios visos formos kirčiuojamos galūnėje (oksitoninis kirčiavimas). F. Kortlandtas savo įžvalgas neretai grindžia pavyzdžiais, kuriuose kirčiuotą skiemenį turinčios rodyti dvigubos [[priebalsė]]s; kiti tyrėjai dažnai abejoja buvus tokį kirčio žymėjimą. Šis dėsnis kalbininkų nėra visuotinai pripažįstamas.<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|last=Rinkevičius|first=Vytautas|authorlink=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|isbn=978-609-417-100-0|page=72}}</ref> == Bibliografija == * Modelling the phoneme: new trends in East European phonemic theory, Den Haag: Mouton 1972 * Italo-Celtic origins and prehistoric development of the Irish language, Amsterdam, Rodopi 2007 * Kortlandt F. Indo-European and Indo-Uralic // Studies in Germanic, Indo-European and Indo-Uralic. – Amsterdam/New York: Rodopi, 2010. – P. 91—112. – (Leiden Studies in Indo-European, 17). – ISBN 978-9-04-203135-7 * Kortlandt F. Indo-Uralic and Altaic // Studies in Germanic, Indo-European and Indo-Uralic. – Amsterdam/New York: Rodopi, 2010. – P. 415. – (Leiden Studies in Indo-European, 17). – ISBN 978-9-04-203135-7 * Selected writings on Slavic and general linguistics, Amsterdam, Rodopi 2011 * [http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1206 ''Kortlandt, Frederik''. Balto-Slavic phonological developments. // Baltistica, 43/1, 2008.] * [http://www.kortlandt.nl/publications/art066e.pdf ''Kortlandt, Frederik''. From Proto-Indo-European to Slavic] == Nuorodos == * [http://www.kortlandt.nl/bibliography.html Frederikas Kortlandtas: Bibliografija] == Išnašos == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kortlandt, Frederik}} [[Kategorija:Nyderlandų kalbininkai]] 4u3zginkaigzw9olsnh3mr4110bgwr0 7947534 7947533 2026-10-18T04:55:19Z Ed1974LT 52229 /* Kortlandto dėsnis */ 7947534 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = Frederik Kortlandt.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimimo data|1946|06|19}} | gimimo vieta = [[Utrechtas]], {{flagcountry|Netherlands}} | mirties data = | mirties vieta = | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = kalbininkas | partija = | įstaigos = | pareigos = [[profesorius]] | alma_mater = Amsterdamo universitetas | apdovanojimai = Spinozos premija | parašas = | vikiteka = Category:Frederik Kortlandt }} '''Frederikas Hermanas Anri (Fricas) Kortlandtas''' ({{nl|Frederik Herman Henri (Frits) Kortlandt}}, [[1946]] m. [[birželio 19]] d. [[Utrechtas]], [[Nyderlandai]])<ref>[https://hoogleraren.leidenuniv.nl/id/1431 Leidse Hoogleraren]</ref> – [[Olandai|olandų]] kalbininkas, [[Leideno universitetas|Leideno universiteto]] aprašomosios ir [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] profesorius. == Biografija == [[Baltų kalbos|Baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų]] bei apskritai [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] kalbų specialistas, rekonstruoja [[indoeuropiečių prokalbė]]s formas, tiria kitas [[Kalbų šeima|kalbų šeimas]]. Pateikė atnaujintą (palyginti su pirmine [[Marija Gimbutienė|M. Gimbutienės]]) [[kurganų hipotezė]]s versiją, daugeliu atvejų patikslino jos chronologiją ir ją susiejo su kalbos rekonstrukcijomis. Taip pat jis telkiasi į kalbų šeimų grupavimą makrošeimomis (konkrečiai – dirba prie [[indouralo hipotezė]]s). Be to, F. Kortlandtas indouralo ir [[Nivchių kalba|nivchių]] kalbas kildina iš hipotetinės Uralo – Sibiro kalbų šeimos, kuri, jo manymu, galiausiai yra kilusi iš D. Grinbergo teikiamos Eurazijos [[prokalbė]]s.<ref>{{cite journal|last=Kortlandt F|title=Indo-Uralic and Altaic|journal=Frederik Kortlandt: Other electronic publications|date=2006|url=http://www.kortlandt.nl/publications/art216e.pdf|location=Leiden University — www.kortlandt.nl|pages=1}}</ref> Kartu su Ž. van Drymu (George van Driem) ir keletu kitų kolegų yra vienas iš Leideno kalbotyros mokyklos lyderių, aprašančių kalbą kaip [[Memas|memo]] atmainą. F. Kortlandtas [[Amsterdamo universitetas|Amsterdamo universitete]] apgynė penkias [[Disertacija|disertacijas]]: * humanitarinių mokslų [[Bakalauras|bakalauro]], 1967, slavų kalbotyra ir literatūra, * humanitarinių mokslų bakalauro, 1967, matematinė ekonomika, * humanitarinių mokslų [[Magistras|magistro]], 1969, slavų kalbotyra, * humanitarinių mokslų magistro, 1970, matematinė ekonomika, * filosofijos [[Daktaras|daktaro]], 1972, [[kompiuterinė lingvistika]]. [[2007]] m. [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbe]] sudarė savąjį [[August Schleicher|A. Šleicherio]] pasakėčios variantą, labai besiskiriantį nuo visų ankstesnių versijų. F. Kortlandtas yra [[Nyderlandų karališkoji mokslų akademija|Nyderlandų karališkosios mokslų akademijos]] narys. Be kitų, apdovanotas Spinozos premija (1997). == Kortlandto dėsnis == F. Kortlandtas [[prūsų kalba]]i suformulavo [[Akcentologija|akcentologinį]] dėsnį, pagal kurį kirtis buvęs perkeltas iš trumpo [[Skiemuo|skiemens]] į tolimesnį skiemenį: [[Baltų prokalbė|prabalt.]] *''<nowiki>'</nowiki>žemē͂'' > {{prg|ze<nowiki>'</nowiki>mē}}. Tokiu būdu prūsų kalboje būtų turėjusi susiformuoti kirčiuotė, kurios visos formos kirčiuojamos galūnėje (oksitoninis kirčiavimas). F. Kortlandtas savo įžvalgas neretai grindžia pavyzdžiais, kuriuose kirčiuotą skiemenį turinčios rodyti dvigubos [[priebalsė]]s; kiti tyrėjai dažnai abejoja buvus tokį kirčio žymėjimą. Šis dėsnis kalbininkų nėra visuotinai pripažįstamas.<ref>{{cite book|title=Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija|url=https://archive.org/details/rinkevicius-baltu-ir-slavu-kalbu-kirciavimo-istorija.-t.-1-2015|volume=I|last=Rinkevičius|first=V.|authorlink=Vytautas Rinkevičius (1981)|location=Vilnius|year=2015|publisher=Vilniaus universitetas|isbn=978-609-417-100-0|page=72}}</ref> == Bibliografija == * Modelling the phoneme: new trends in East European phonemic theory, Den Haag: Mouton 1972 * Italo-Celtic origins and prehistoric development of the Irish language, Amsterdam, Rodopi 2007 * Kortlandt F. Indo-European and Indo-Uralic // Studies in Germanic, Indo-European and Indo-Uralic. – Amsterdam/New York: Rodopi, 2010. – P. 91—112. – (Leiden Studies in Indo-European, 17). – ISBN 978-9-04-203135-7 * Kortlandt F. Indo-Uralic and Altaic // Studies in Germanic, Indo-European and Indo-Uralic. – Amsterdam/New York: Rodopi, 2010. – P. 415. – (Leiden Studies in Indo-European, 17). – ISBN 978-9-04-203135-7 * Selected writings on Slavic and general linguistics, Amsterdam, Rodopi 2011 * [http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1206 ''Kortlandt, Frederik''. Balto-Slavic phonological developments. // Baltistica, 43/1, 2008.] * [http://www.kortlandt.nl/publications/art066e.pdf ''Kortlandt, Frederik''. From Proto-Indo-European to Slavic] == Nuorodos == * [http://www.kortlandt.nl/bibliography.html Frederikas Kortlandtas: Bibliografija] == Išnašos == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kortlandt, Frederik}} [[Kategorija:Nyderlandų kalbininkai]] 8vas591zx05qrfa5z4pr391acixa34v 0 573861 7947517 7944441 2026-10-17T23:24:57Z Ed1974LT 52229 /* Literatūra */ 7947517 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1964|||T}}<ref>Národní autority České republiky</ref> | gimimo vieta = | pilietybė = {{flagcountry|Netherlands}} | mirties data = | mirties vieta = | tėvai = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = [[Kalbotyra|kalbininkas]] | sritis = [[Slavų kalbos|slavistika]], [[baltistika]], [[indoeuropeistika]] | partija = | įstaigos = [[Leideno universitetas]] | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Rikas Derksenas''' ({{nl|Rick Derksen}}, g. [[1964]] m.) – [[Leideno universitetas|Leideno universiteto]] olandas kalbininkas, [[Indoeuropeistika|indoeuropeistas]],<ref name="Derksen2015"/> [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]] kalbų istorinės kalbotyros specialistas, ypač daug dėmesio skiriantis [[Akcentologija|akcentologijai]] ir [[Etimologija|etimologijai]]. == Moksliniai interesai == R. Derkseno mokslinė veikla glaudžiai susijusi su [[Leideno universitetas|Leideno universitetu]]. Jis yra aktyvus projekto „Leideno indoeuropiečių etimologinis žodynas“ dalyvis ir kūrėjas. Kaip šio projekto dalį jis sudarė „Etimologinį paveldėtos [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] leksikos žodyną“ (2008) ir „Etimologinį paveldėtos [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] leksikos žodyną“ (2015). Jis taip pat yra baltų akcentologijai skirtos [[Monografija|monografijos]] „Metatonija baltų kalbose“ autorius (1996).{{sfn|Derksen|1996}} R. Derkseno tyrimai aprėpia įvairius [[Fonetika|fonetikos]] ir [[Fonologija|fonologijos]] baltų ir slavų kalbose klausimus, taip pat [[Priegaidė|priegaidžių]] ir [[Kirtis|kirčiavimo]] raidą bei kalbų kontaktų [[Chronologija|chronologiją]]. == Mokslinės pažiūros ir polemika == Savo darbuose R. Derksenas atsiskleidžia kaip nuoseklus Leideno [[Kalbotyra|lingvistikos]] mokyklos atstovas ir ypač remiasi [[Frederik Kortlandt|F. Kortlandto]] teoriniais pagrindais.{{sfn|Villanueva Svensson|2015|p=162}} Monografijoje „Metatonija baltų kalbose“ (1996) R. Derksenas išsamiai nagrinėja ir dažnai kritikuoja įžymaus lietuvių kalbininko [[Kazimieras Būga|K. Būgos]] indėlį į [[akcentologija|akcentologiją]]. R. Derksenas pažymi, kad K. Būgos sudaryti žodžių su [[metatonija]] sąrašai turi tam tikrų trūkumų, nes jie grįsti pasenusiomis teorijomis. Visų pirma, R. Derksenas neigia klasikinį K. Būgos ir [[Holger Pedersen|H. Pederseno]] požiūrį, kad [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropiečių]] pailgintasis laipsnis (vrddhi) [[baltų-slavų kalbos]]e davė [[Akūtas|akūtą]] ir įrodinėja, kad jis reguliariai davė [[Cirkumfleksas|cirkumfleksą]].{{sfn|Derksen|1996|p=208, 233}} R. Derksenas profesiniu atžvilgiu polemizuoja su [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] ir K. Būgos darbais dėl seniausiųjų [[Slavizmas|slavizmų]] rytų baltų kalbose chronologijos (pavyzdžiui, žodžių ''kálpas, čérpė, šálmas'') ir siūlo savo garsų pokyčių santykinę chronologiją, neretai nesutampančią su tradiciniu lietuvių kalbininkų vertinimu.{{sfn|Derksen|2020|pp=34–35}} R. Derkseno darbai taip pat sulaukė griežtos kitų tyrėjų kritikos, kad pernelyg dogmatiškai laikomasi Leideno mokyklos principų. Lietuvių kalbininkas [[Bonifacas Stundžia|B. Stundžia]], [[Recenzija|recenzuodamas]] knygą „Metatonija baltų kalbose“, kritikavo R. Derkseną, kad šis užsimojo per plačiai aprėpti temą, todėl darbui stinga gilesnės analizės, be to, jis nesirėmė naujausiais teoriniais metatonijos darbais, todėl neišvengė ankstesnių tyrimų trūkumų ir netikslumų.{{sfn|Stundžia|1997|pp=258—264}} [[Lietuva|Lietuvoje]] dirbantis [[Ispanai|ispanų]] kalbininkas [[Miguel Villanueva Svensson|M. Viljanueva Svensonas]], recenzuodamas „Etimologinį paveldėtos [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] leksikos žodyną“ (2015), R. Derkseno darbą pavadino nenuosekliu ir neišsamiu. M. Viljanueva Svensonas kritikavo autorių už tai, kad jis ignoruoja didelę dalį ne Leideno mokslinės literatūros ir kad žodyne trūksta tinkamų [[baltų prokalbė]]s rekonstrukcijų. Jis daro išvadą, kad „vertinant bet kuriuo atžvilgiu Derkseno žodynui labai toli iki gero „Etimologinio paveldėtos baltų kalbų leksikos žodyno“.{{sfn|Villanueva Svensson|2015|pp=158—164}} == Derkseno dėsnis == Istorinės akcentologijos srityje mokslininkas atrado ir suformulavo [[Fonetinis dėsnis|fonetinį dėsnį]], kuris vėliau buvo pavadintas jo vardu. Pasak šio dėsnio, praformos su [[Priesaga|priesagomis]] ''*-to-, *-sto-, *-tlo-'' baltų-slavų vienybės epochoje turėjusios galinį kirtį. Vėliau, pralietuvių kalboje, [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|trumpųjų balsių]] kirtis buvo perkeliamas į ankstesnį skiemenį, dėl to nekirčiuotas [[akūtas]] šiame skiemenyje virto [[Cirkumfleksas|cirkumfleksu]]. Kaip tokios raidos pavyzdį jis pateikia tokią žodžių grandinę: {{ide|*bʰuHtlóm}} > [[Baltų-slavų kalbos|balt-sl.]] ''*būˀtlá'', kuris virto pralietuvių ''*būtlás''. Tada, pagal Derkseno dėsnį, kirtis buvo perkeltas ir susidarė dabartinis {{lt|bū̃klas}}. Galima palyginti su [[Slavų prokalbė|slavų prokalbe]], kurioje ta pati [[Šaknis (kalbotyra)|šaknis]] davė formą ''*bydlò'' su išlaikytu kirčiu galūnėje.<ref name="Derksen2015">{{cite book |last=Derksen |first=Rick |title=Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon |series=Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series |volume=13 |year=2015 |location=Leiden, Boston |publisher=Brill |isbn=978-90-04-27898-1 |lang=en}}</ref> == Bibliografija == * [https://search.worldcat.org/search?q=%22Rick+Derksen%22&itemSubType=book-printbook%2Cbook-digital%2Cbook-thsis%2Cbook-mss%2Cbook-braille%2Cbook-largeprint%2Cbook-mic%2Cbook-continuing&itemType=book&limit=10&offset=11 R. Derkseno bibliografija] == Išnašos == {{išn}} == Literatūra == * {{cite journal|last=Derksen|first=R. |title=On the earliest Slavic borrowings in East Baltic |journal=[[Baltu filoloģija]] |year=2020 |volume=XXIX |issue=2 |pages=33—53}} * {{cite book|last=Derksen|first= R. |title=Metatony in Baltic |location=Amsterdam, Atlanta |publisher=Rodopi |year=1996 |page=458 |isbn=978-90-5183-990-6}} * {{cite journal|last=Stundžia|first= B.|authorlink=Bonifacas Stundžia |url=https://www.journals.vu.lt/baltistica/lt/article/view/40283/37797|title=Rick Derksen, Metatony in Baltic |journal=[[Baltistica]]|year=1997 |volume=XXXII |issue=2 |pages=258—264}} * {{cite journal|last=Villanueva Svensson|first= M.|url=https://www.zurnalai.vu.lt/baltistica/en/article/view/39216/36773|authorlink=Miguel Villanueva Svensson|title=Rick Derksen, Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon |journal=Baltistica |year=2015 |volume=L |issue=1 |pages=153—178}} {{DEFAULTSORT:Derksen, Rick}} [[Kategorija:Nyderlandų kalbininkai]] 4gh8ib8cdyt6z2saml65vxarmev9cl2 0 576825 7947497 7919073 2026-10-17T19:52:48Z Wolfmartyn 122516 /* Dubleriai */ 7947497 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|naujadarą „Ekraną“|1964–2014 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Ekranas Panevėžys]]}} {{fc-info | clubname = FK Panevėžio Ekranas [[Prekės ženklas|®]] | image = [[Vaizdas:Ekranas futbolo klubas.png|150px]] | fullname = VšĮ Futbolo klubas „Aukštaitija“<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/futbolo_klubas_aukstaitija/juridinis-asmuo/</ref> | founded = {{data|2018|11|29}}<ref>https://www.fkaukstaitija.lt/futbolas{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> | ground = [[Panevėžio Žemynos progimnazija]] | capacity = 500 | chairman = [[Tomas Malinauskas]] <br /> {{small|(gen. direktorius)}} | manager = {{flagicon|GRE}} Telman Papadopoulos | league = [[LFF I lyga|Pirma lyga]] | season = [[2025 m. LFF I lyga|2025]] | position = 12 vieta, Pirma lyga | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FF0000|socks1=FF0000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=ff0000|body2=ff0000|rightarm2=ff0000|shorts2=ff0000|socks2=ff0000| }} '''Futbolo klubas „Panevėžio Ekranas“''' (arba '''''FK „Ekranas“''''') – [[Lietuva|Lietuvos]] [[futbolo klubas]] iš [[Panevėžys|Panevėžio]]. Buvusio „Aukštaitijos“ futbolo klubo savininkai [[2020]] m. nupirko FK Panevėžio Ekrano [[Prekės ženklas|prekės ženklą]] iš [[2014]] m. [[FK Ekranas Panevėžys|bankrutavusio „Ekrano“]] bankroto administratoriaus. == Istorija == 2008–2010 m. būta komandos, kuri vadinosi FK „Aukštaitija“. Netrukus šis darinys išnyko iš futbolo žemėlapio. Vėliau įkurtas sporto klubas „Akmenys“, registruotas [[Trakiškis|Trakiškyje]]. === 2018 m. „Aukštaitijos“ klubo įkūrimas === 2018 m. lapkričio 29 d. buvo įkurta kontora, kuri naudojo pavadinimą Futbolo klubas „Aukštaitija“. === 2019 m. === Klubas pateikė paraišką licencijuotis [[2019]] m. [[LFF II lyga|Antrai lygai]] (trečia pakopa). [[2019]] m. žaidė Antroje lygoje ir tarp 13 dalyvių liko trečioje vietoje.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-aukstaitija-26173/?cid=3932514</ref> === [[2020 m. LFF II lyga]] === Klubas bandė licencijuotis ir gauti galimybę žaisti 2020 m. [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]], tačiau licencijos negavo, o sprendimo neapeliavo.<ref>https://lff.lt/news/9442/2020-m-sezono-i-lygos-licenciju-sieks-14-futbolo-klubu-ir-komandu/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191219084758/https://lff.lt/news/9442/2020-m-sezono-i-lygos-licenciju-sieks-14-futbolo-klubu-ir-komandu/ |date=2019-12-19 }}</ref><ref>https://lff.lt/news/9595/apeliacinio-licencijavimo-komiteto-sprendimai-del-i-lygos-licencijos-pareiskeju-apeliaciju/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200225124645/https://lff.lt/news/9595/apeliacinio-licencijavimo-komiteto-sprendimai-del-i-lygos-licencijos-pareiskeju-apeliaciju/ |date=2020-02-25 }}</ref> {{data|2020|6|}} pradžioje FK Aukštaitija nupirko '''"Futbolo klubas Ekranas"''' vardą ir prekinį ženklą iš žlugusio klubo bankroto administratoriaus. Prieš perkant, klubas konsultavosi su klubo nariais, veteranais, buvusiais sirgaliais, visi tik palaikė šį planą. LFF VK posėdyje pavadinimo keitimas buvo leistas, ir legendinis FK Ekrano vardas sugrįžo į Lietuvos futbolo pirmenybes.<ref>https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=3907841215955197&id=2340948842644450&__tn__=-R</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/414971/Bomba-Siemet-i-futbolo-zemelapi-sugrizta-Panevezio-Ekranas</ref><ref>{{cite web |title=Netikėta: į Lietuvos futbolo padangę grįžta legendinis „Ekrano“ vardas |url=https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/netiketa-i-lietuvos-futbolo-padange-grizta-legendinis-ekrano-vardas-84455409 |last=Jocius |first=Linas |date=2020-06-04 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-14}}</ref> Žaidė [[LFF II lyga|Antroje lygoje]] ir įpusėjus pirmenybėms buvo vienintelė komanda, kuri nebuvo patyrusi pralaimėjimo.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-ekranas-26173/?cid=9905084</ref> === [[2021 m. LFF II lyga]] === [[Ayinde Kehinde]] (žaidėjas iš Nigerijos) tapo 100-ojo „Ekrano“ įvarčio autoriumi. Rungtynėse prieš FK „Garliava“ pelnė tris įvarčius.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/442025/ekrano-legionieriaus-sou-hetrikas-per-puse-kelinio-ir-simtasis-klubo-ivartis</ref> O ekraniečiai net 7-0 sutriuškino varžovus.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-ekranas-fk-garliava-11224005/</ref> Panevėžiečiai LFF II lyga pirmenybėse nuo sezono pradžios buvo lyderiais ir iki pirmenybių pabaigos likus keliems turams galėjo užsitikrinti nugalėtojų vardus.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-ekranas-26173/?cid=10966785</ref> Po pergalės prieš [[Be1 NFA]] tapo aišku, kad panevėžiečiai iškovojo nugalėtojų vardus.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/442346/ekranas-antros-lygos-nugaletojas</ref> Klubo vadovas interviu kalbėjo apie 2021 m. sezoną ir klubo vadovybės ateities planus.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/442436/ekrano-vadovas-t-malinauskas-mes-iprate-eiti-sunkiausiu-keliu</ref> === [[2022 m. LFF I lyga]] === Klubas tikėjosi gauti Pirmos lygos licenciją, tačiau ji nebuvo suteikta.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/450655/t-malinauskas-po-atkurimo-gyvuojame-tik-treti-metai-mums-neimanoma-tureti-vyresniu-vaiku-grupiu sportas.lt interviu su komandos vadovu T. Malinausku]</ref> LFF licencijavimosi komitetas [[2022]] [[vasario 18]] d. priėmė sprendimą ir Pirmos lygos licencijas suteikė 14 klubų, o „Ekranas“ galėjo pateikti apeliaciją.<ref>https://lff.lt/news/13043/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2022-uju-sezonui/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211220224016/https://lff.lt/news/13043/informacija-apie-licenciju-pareiskejus-2022-uju-sezonui/ |date=2021-12-20 }}</ref> Apeliacinis posėdis vyko [[vasario 25]] d.<ref>https://lff.lt/news/13188/apeliacinis-licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-a-lygos-licencijos-pareiskeju-apeliaciju/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220210145453/https://lff.lt/news/13188/apeliacinis-licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-a-lygos-licencijos-pareiskeju-apeliaciju/ |date=2022-02-10 }}</ref> Licencija suteikta tik [[LFF II lyga|Antrai lygai]],<ref>[https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ lff.lt: Licencijų išdavimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220219000600/https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ |date=2022-02-19 }}</ref> tačiau išimties tvarka „Ekranas“ tapo vienu iš dalyvių, kurie rungtyniavo [[2022 m. LFF I lyga|2022 m. Pirmoje lygoje]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ lff.lt dalyvių tvirtinimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ |date=2022-02-28 }}</ref> Klubui buvo pritaikytos sankcijos: atimti trys taškai ir skirti įpareigojimai pašalinti nustatytus trūkumus. [[2022]] m. [[kovo 18]] d. „Ekranas“ debiutavo [[2022 m. LFF I lyga|Pirmoje lygoje]] ir kovojo prieš [[FK Nevėžis Kėdainiai|„Nevėžio“ klubą]].<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/03/18/lithuania/1-lyga/nevezis-kedainiai/fk-ekranas/3764033/ SOCCERWAY 2022-03-18 NEVĖŽIS : EKRANAS]</ref> Tai buvo sezono atidarymo rungtynės, kuriose panevėžiečiai patyrė triuškinantį pralaimėjimą rezultatu 1:4. Porungtynių ekipos strategas [[Darius Maciulevičius]] teisinosi startiniu žaidėjų jauduliu.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/452748/ekrano-strategas-turime-savo-plana-ir-vieninteli-tiksla-laimeti</ref> [[2022]] m. [[kovo 26]] d. patyrė dar vieną triuškinintį smūgį: [[FK Šilas]] juos nugalėjo namų aikštėje rezultatu 5:0.<ref>https://1lyga.lt/rungtynes/ekranas-silas/11829987/</ref><ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-ekranas-fk-silas-11829987/</ref> 2022 m. spalio mėn. klubas pranešė kad siekia rasti investicijų ir bendradarbiavimo iš [https://thehighersportsacademy.com/ The Higher Sports Academy] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221021113825/https://thehighersportsacademy.com/ |date=2022-10-21 }} iš Anglijos Hertfordo miesto.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/465337/britu-futbolo-investuotojai-pades-susigrazinti-fk-ekranas-slove</ref> Klubo ambicija – 2 metų bėgyje patekti į A lygą. === [[2023 m. LFF I lyga]] === 2023 m. lapkričio 8 d. vyko paskutinis I lygos turas. Vienos iš rungtynių buvo Panevėžio derbis tarp [[FK Ekranas (2020)|Ekrano]] ir [[Panevėžys B|Panevėžio B]]. 87 min. Panevėžys B pelnė įvartį, po kurio Ekrano sirgaliai išbėgo į aikštę ir užsipuolė žaidėjus. Šeimininkų komandai–Ekranui, kuri neužtikrino saugumo savo namų rungtynėse, buvo skirtos sankcijos – 5000 [[EUR]] bauda ir rungtynių žaidimo be žiūrovų sankcija, taikytina septynerioms artimiausioms komandos „namų“ rungtynėms.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/487620/ekranui-5-tukstanciu-euru-bauda-ir-7-rungtynes-be-ziurovu</ref> === [[2024 m. LFF I lyga]] === 2024 m. pradžioje buvo atskleista kad klubas ieško investuotojų.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/493456/ekrano-vadovas-t-malinauskas-vienam-sunku-patraukti-tad-ieskom-investuotoju</ref> === [[2025 m. LFF I lyga]] === 2025 m. sezonas klostėsi sunkiai, komanda turnyro lentelėje buvo arti kritimo zonos. Rugpjūčio – spalio mėn. į aikštę bėgo net ir treneris [[Markus Palionis]]. Galiausiai iškovota 12-a vieta. === [[2026 m. LFF I lyga]] === 2026 m. sezoną komand pradėjo itin nesėkmingai – pralaimėtos trys pirmosios rungtynės. Klubas abipusiu susitarimu nutraukė sutartį su vyr. treneriu [[Markus Palionis|Marku Palioniu]].<ref>https://www.facebook.com/fkekranas/posts/pfbid034BySiCas8CYUnWAV9Jz3hCJ2tQSWtdnk4ckXqCZuGmwamjzNsNkt7LxRE4F3zSrsl</ref> {{fkp|2008|Aukštaitija|2011|Akmenys|2019|FK Aukštaitija|2020|FK Ekranas}} <gallery> SK Akmenys.jpg | SK „Akmenys“ emblema FKaukstaitija2019.png|FK Aukštaitija logotipas iki 2019 m. FKaukstaitija2020.jpg|FK Aukštaitija logotipas po 2019 m. </gallery> == Pasiekimai == ; Antra lyga (D3) : Nugalėtojai: 2021 == Sezonai == ; 2007–2011 m. {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2007–2008|IV (Panevėžys)|2|}} {{fs2|LTU|2008–2009|IV (Panevėžys)|3|}} {{fs2|LTU|2010–2011|IV (Panevėžys)|1|}} {{fs2|LTU|2011–2012|IV (Panevėžys)|1|}} |} ; Nuo [[2019]] m. FK Aukštaitija {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2019|III (Pietūs)|3|—}} |} {|class="wikitable" style="text-align: center; font-size: 95%;" |+ Nuo 2020 m. FK Panevėžio Ekranas |-bgcolor="#efefef" ! Sezonas !! Lyga (pakopa) !! {{santrumpa|V.|Vieta / viso komandų}} ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Įv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Įv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Taškai !! [[LFF taurė]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2020 m.|2020 m.]] || [[LFF II lyga]] (Pietūs) (III) || '''4'''/<small>14</small> ||20 || 13 || 3 || 4 || 65 || 32 || +33 || '''42''' || I etapas |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2021 m.|2021 m.]] || [[LFF II lyga]] (III) || style="background:gold;" | '''1'''/<small>20</small> || 28 ||24 ||2 ||2 ||110 ||29 ||+81 ||'''74 || I etapas |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2022 m.|2022 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || '''8'''/<small>16</small> || 30 || 12 || 5 || 13 || 48 || 51 || -3 || '''38 || 1/16 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2023 m.|2023 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || '''9'''/<small>16</small> || 30 || 11 || 6 || 13 || 42 || 49 || -7 || '''39 || I etapas |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2024 m.|2024 m.]] || [[2024 m. LFF I lyga|LFF I lyga]] (II) || '''8'''/<small>16</small> || 30 || 10 || 9 || 11 || 42 || 48 || -6 || '''39 || 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2025 m.|2025 m.]] || [[2025 m. LFF I lyga|LFF I lyga]] (II) || '''12'''/<small>16</small> || 30 || 9 || 2 || 19 || 37 || 58 || -21 || '''29 || 1/16 f. |- | [[Lietuvos futbolas 2026 m.|2026 m.]] || [[2026 m. LFF I lyga|LFF I lyga]] (II) || colspan=9 | || I etapas |} == Sudėtis == ''Atnaujinta {{data|2026|9|6}}'' {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|name=Oskaras Janušas|pos=GK}} {{fs player|no=26|name=Daniel Ali Tek|nat=LTU|pos=GK|other={{flagicon|TUR}} }} {{Fs player|no=91|nat=LTU|name=[[Giedrius Kvedaras]]|pos=GK}} (kapitonas) |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=NED|name=Youssouf Souare|pos=DF}} {{Fs player|no= 4|nat=LTU|name=Kasparas Šonkevičius|pos=DF}} {{Fs player|no= 5|nat=LTU|pos=DF|name=Dominykas Pavlijus}} {{Fs player|no= ''5''|nat=LTU|name=Mantvydas Tikstinskis|pos=DF}} {{Fs player|no= 6|nat=LTU|name=Nojus Mulevičius|pos=DF}} {{Fs player|no=45 |nat=MKD|pos=DF|name=Abiola Bamijoko}} ({{flagicon|FIN}}) {{Fs player|no=77|nat=UKR|name=Ivan Anistratenko|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 7|nat=POR|name=Hernâni Mendez Vaz (Hernâni Mendes Vaz Brandão)|pos=MF}} {{Fs player|no= 9|nat=LTU|name=Nojus Kaulinskas|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=LTU|name=Edvinas Puikis|pos=MF}} {{Fs player|no=12 |nat=USA|pos=MF|name=Richard}} (Richard Henriot De La Fuente) {{Fs player|no=13 |nat=LTU|pos=MF|name=Mantas Malatokas}} {{fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=TOG|name=Komlan Akakpo|pos=MF}} (Komlan Jeremie Akakpo) {{Fs player|no=16|nat=LTU|name=Emilis Grinkus|pos=MF}} {{Fs player|no=19 |nat=UKR|pos=MF|name=Vladyslav Molko}} (Владислав Молько) {{fs player|no=21|pos=MF|name=[[Simas Patella]]|nat=LTU}} ''(nuoma iš [[FC Džiugas]])'' {{Fs player|no=23|nat=LTU|name=Ignas Bajorinas |pos=MF}} {{Fs player|no=28|nat=JPN|name=Tanabe Sohta|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 8|nat=LTU|pos=FW|name=Edvardas Tamulevičius}} {{Fs player|no= 9|nat=UKR|pos=FW|name=Konstyantyn Matsyakh}} (Костянтин Мацях) {{Fs player|no=11|nat=JPN|pos=FW|name=Daiya Sengoku}} (仙石 大弥) {{Fs player|no=18|nat=NGA|pos=FW|name=Taiwo Oluwasefunmi Taiwo}} {{Fs player|no=20|nat=GHA|pos=FW|name=Obedia Gyimah}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | Kiti žaidėjai |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= ''3''|nat=LTU|name=Aronas Šlikas|pos=DF}} {{Fs player|no=23|nat=NGR|name=Kamaldeen Adeyinka|pos=MF}} {{Fs player|no=31|nat=NGA|pos=MF|name=Barine Augustine}} {{Fs player|no= |nat=NGA|pos=DF|name=Gabriel Odey Anusa}} {{Fs end}} == Žinomesni žaidėjai == * {{vlv|LTU}} [[Edvardas Tamulevičius]] (2021) * {{flagicon|LTU}} [[Danas Šimkevičius]] (2024) ; Užsieniečiai * {{vlv|Japonija}} [[Kotaro Amemiya]] (2021–2022) * {{vlv|Nigerija}} [[Uchenna Calistus Umeh]] (2021) * {{vlv|UKR}} [[Andrejus Karvackis]], (2022–2023) == Treneriai == === Vyr. treneriai === * {{flagicon|LTU}} [[Darius Maciulevičius]] (2020 m. – 2024 m. balandžio mėn.); * {{flagicon|ESP}} [[David Muslera Rodríguez]] (2024 m. balandžio mėn. – 2024 m. gruodžio mėn.)<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/511573/bfa-komandos-vaira-perima-specialistas-is-ispanijos BFA komandos vairą perima specialistas iš Ispanijos]</ref> * {{flagicon|LTU}} [[Markus Palionis]] (2024 m. gruodžio mėn. – 2026 m. kovo mėn.)<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/512570/ekrano-treneriu-paskirtas-vokietijoje-visa-karjera-zaides-lietuvos-rinktines-gynejas</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/539008/5-asis-pirmos-lygos-turas-pirmas-atsistatydinimas-ir-geriausia-velyku-dovana 5-asis Pirmos lygos turas: pirmas atsistatydinimas ir geriausia Velykų dovana]</ref> * {{vlv|LTU}} [[Darius Maciulevičius]], laikinasis (2026 m. kovas–liepa)<ref>https://www.facebook.com/fkekranas/posts/pfbid034BySiCas8CYUnWAV9Jz3hCJ2tQSWtdnk4ckXqCZuGmwamjzNsNkt7LxRE4F3zSrsl</ref> * {{flagicon|GRE}} Telman Papadopoulos (nuo 2026 m. liepos)<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/547091/19-asis-pirmos-lygos-turas-pirmasis-sezono-pralaimejimas-ir-18-mecio-hetrikas 19-asis Pirmos lygos turas: pirmasis sezono pralaimėjimas ir 18-mečio hetrikas]</ref> == Dubleriai == 2022 m. [[FK Orfa]] pradėjo Panevėžio apskrities III lygos sezoną, tačiau netrukus Orfos vietoje ėmė figūruoti Ekranas B žymuo. Komanda užėmė 2-ąją vietą. 2024 m. Ekranas B žaidė LFF III lygos Šiaulių-Panevėžio zonoje, ir užėmė 5 vietą. 2025 m. Ekranas B žaidė LFF III lygos Šiaulių-Panevėžio zonoje, ir užėmė 2 vietą. 2026 m. Ekranas B žaidė LFF III lygos Šiaulių-Panevėžio zonoje, ir užėmė 5 vietą. == Salės futbolas == Salės futbolo komanda debiutavo [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m. I lygos salės futbolo varžybose]] (PAFF), bei LFF futsal taurės turnyre. Pirmenybėse užėmė 2-ą vietą, o taurės turnyre pasiekė aštuntfinalį. [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024 m. I lygos salės futbolo varžybose]] (PAFF) žaidė '''Ekranas B'''. Komanda užėmė pirmąją vietą.<ref>https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid0aZmo3bm4FpZgzHE8qWUoqeU18EG9RMuMHAMdj5rgr9P8oVgBmCj7wgCeH8E2U5tUl&id=100057628923620</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://lt-lt.facebook.com/pages/category/Amateur-Sports-Team/FK-Auk%C5%A1taitija-2340948842644450/ Facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/lithuania/fk-ekranas/1403/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/ekranas/CGVJhWaC/ FLASHSCORE] * [https://1lyga.lt/ Pirma lyga] (1lyga.lt) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-ekranas/40778/ Globalsportsarchive] {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Ekranas 2020}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] [[Kategorija:Panevėžio futbolo klubai]] 49sk3up1wlymyt6fe5egdo3zcvm3xsm 0 578528 7947505 7686310 2026-10-17T20:36:34Z Wolfmartyn 122516 7947505 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK Žalgiris C | image = [[Vaizdas:FK Žalgiris logo.svg.png|150px]] | fullname = {{nowrap|FK Žalgiris jaunimo komanda}} | founded = 2020 m. (C komanda) | ground = [[Vilniaus Senvagės gimnazijos stadionas]] | capacity = 500 | president = {{Falgicon|Lithuania}} | chairman = {{Flagicon|Lithuania}} [[Mindaugas Kasperūnas]] | manager = {{Flagicon|UKR}} [[Roman Lenskij]] | league = [[LFF III lyga|III lyga]] (VRFS) | season = [[2026 m. LFF III lyga|2026 m.]] | position = 2 vieta, III lyga (VRFS) | pattern_la1=_white_stripes|pattern_b1=_whitestripes|pattern_ra1=_white_stripes| leftarm1=339933|body1=339933|rightarm1=339933|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF| | pattern_la2=_white_stripes|pattern_b2=_whitestripes|pattern_ra2=_white_stripes| leftarm2=339933|body2=339933|rightarm2=339933|shorts2=339933|socks2=339933| }} '''„Žalgiris C“''' – [[Lietuvos futbolo klubas|Lietuvos futbolo komanda]] iš [[Vilnius|Vilniaus]], [[FK Žalgiris|Žalgirio]] jaunimo ekipa. == Istorija == Vilniaus "Žalgirio" futbolo klubas turi ilgą istoriją, kuri prasideda nuo [[1947]] metų. [[2020]] m. [[FK Žalgiris]] subūrė jaunimo komandą, kuri pradėjo žaisti [[LFF II lyga|LFF II lygos]] Pietų zonos pirmenybėse.<ref>[https://www.kaff.lt/ii-lygos-pietu-zonos-pirmenybese-dalyvaus-14-komandu/ II lygos Pietų zonos pirmenybėse dalyvaus 14 komandų] kaff.lt</ref> Sezonas klostėsi sėkmingai: pirmame etape pateko tarp stipriųjų komandų, o antrame etape sėkmingai kovojo su pajėgiausiomis ekipomis ir galutinėje komandų rikiuotėje liko antroje vietoje.<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-zalgiris-c-31148/?cid=8528918 2020 m. Antra lyga; komandų rikiuotė po finalinio etapo]</ref> 2021 – 2023 m. licencijavosi į Antrą lygą ir žaidė joje.<ref>[https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ lff.lt: Licencijų išdavimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220219000600/https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ |date=2022-02-19 }}</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ lff.lt dalyvių tvirtinimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ |date=2022-02-28 }}</ref> 2024 m. gavo Antros lygos licenciją, tačiau [[Žalgiris B|Žalgiriui B]] iškritus į Antrą lygą privalėjo pasitraukti į žemesnę lygą. Žaidė LFF III lygos Vilniaus zonoje '''Žalgiris-U19''' pavadinimu. == Sezonai == {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2020|III (Pietų zona)|2|–}} {{fs2|LTU|2021|III|12|–}} {{fs2|LTU|2022|III|6|–}} {{fs2|LTU|2023|III|11|–}} {{fs2|LTU|2024|IV (Vilnius) |5|–}} {{fs2|LTU|2025|IV (Vilnius) |7|–}} {{fs2|LTU|2026|IV (Vilnius) |2|–}} |} == Žalgirio C sudėtis == ''Atnaujinta: –''<ref>http://pirmalyga.lt/komanda/Zalgiris-B/15 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829231012/http://pirmalyga.lt/komanda/Zalgiris-B/15 |date=2019-08-29 }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-zalgiris-c-31148/?cid=6126498 lietuvosfutbolas.lt] (2020 m. Antra lyga; I etapas) * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-zalgiris-c-31148/?cid=8528918 lietuvosfutbolas.lt] (2020 m. Antra lyga; Finalinis etapas) * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-zalgiris-c-31148/?cid=10967045 lietuvosfutbolas.lt] (2021 m.) {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Žalgiris Vilnius}} [[Kategorija:Vilniaus futbolo klubai]] ebvc88ai6xjewl8w4rjoxef20i29sh9 0 578953 7947492 7437806 2026-10-17T19:37:28Z Wolfmartyn 122516 7947492 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|Pakruojo sporto centro futbolo komandą|2001 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Kruoja Pakruojis]]}} {{reikšmė|Pakruojo sporto centro futbolo komandą|2016 m. įkurtą futbolo klubą|[[FC Pakruojis]]}} {{fc-info | clubname = Kruoja-Pakruojo SC | image = [[Vaizdas:Pakruojo sc 2022.png|150px]] <br/> [[Vaizdas:Coat of arms of Pakruojis (Lithuania).svg|120px]] | fullname = Biudžetinė įstaiga Pakruojo rajono sporto centras | founded = [[1990]] m. Pakruojo SC „Kruoja“ <br /> [[2020]] m. Pakruojo SC | ground = [[Pakruojo miesto stadionas]], [[Pakruojis]] | capacity = 2000 | chairman = ''(nežinoma)'' | manager = [[Aidas Dambrauskas]] | league = [[LFF III lyga]] | season = [[Lietuvos futbolo varžybos 2024 m.|2024 m.]] | position = 4 vieta, [[LFF III lyga]], Šiaulių-Panevėžio zona | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=0000FF|socks1=FFFF00| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=0000FF|body2=0000FF|rightarm2=0000FF|shorts2=0000FF|socks2=0000FF| }} '''Futbolo klubas „Kruoja“–Pakruojo sporto centras''' (arba '''''Kruoja-Pakruojo SC''''') – [[Lietuvos futbolo klubas|Lietuvos futbolo komanda]] iš [[Pakruojis|Pakruojo]]. Nuo [[1990]] m. komanda vadinosi '''Pakruojo SC „Kruoja“'''. [[2001]] m. buvo įkurtas naujas klubas, tuo pačiu pavadinimu ir sporto centro komandos nebeliko. [[2020]] m. buvo atkurta mėgėjiška komanda, kuri nuo [[2020]] m. dalyvauja [[LFF III lyga|Trečios lygos]] (Šiaulių zonoje) pirmenybėse. Namų rungtynes žaidžia Pakruojo miesto stadione. Komandos spalvinė gama yra geltona ir mėlyna. == Istorija == === SC „Kruoja“ (1990 – 2000) === 1991 m. Lietuvos II lygos Vakarų zonos pirmenybėse Pakruojo sporto centro komanda „Kruojos“ pavadinimu tarp 14 komandų liko priešpaskutinė, aplenkusi tik [[GPK Joniškis]] ekipą. Ne ką geriau pakruojiškiams sekėsi ir vėlesniuose sezonuose. 1994–1995 m. sezoną po Lietuvos čempionatų sistemos pertvarkymo „Pakruojo sporto centro“ komanda pradėjo IV lygoje ir užėmusi 2-ąją vietą iškovojo teisę žaisti III lygoje. Vėliau klubas blaškėsi tarp II ir III lygų. 1998 m. įregistruota dabartinė įmonė „Pakruojo rajono sporto centras“. === 2001 – 2015 m. === {{main|FK Kruoja Pakruojis}} 2001 m. Pakruojyje įkurtas atskiras futbolo klubas pavadintas „Kruoja“. === 2016 – 2019 m. === {{main|FC Pakruojis}} 2016 m. buvo įkurtas [[FC Pakruojis]]. 2017, 2018 ir 2019 m. šis klubas žaidė [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]]. Tam, kad galėtų gauti Pirmos lygos licenciją, klubas privalėjo turėti vaikų ir jaunimo ugdymo programą. Imta bendradarbiauti su '''Pakruojo sporto centru''' ir tokiu būdu buvo išpildyti licencijavimosi kriterijai. Po 2019 m. [[FC Pakruojis]] komanda iškrito iš Pirmos lygos, komanda buvo išformuota. === 2020 m. === Subyrėjus FC Pakruojui, komandos treneris [[Aidas Dambrauskas]], bei dalis buvusių šio klubo žaidėjų ([[Donatas Strockis]], [[Aivaras Bagočius]] ir kiti) prisijungė prie Pakruojo sporto centro. '''Pakruojo SC''' dalyvavo [[LFF III lyga|LFF III lygos]] Šiaulių zonoje. Pirmosios Pakruojo SC komandos rungtynės įvyko Pakruojo miesto stadione 2020 m. birželio 16 d., prieš [[FK Fanai Šiauliai|Šiaulių FK „Fanus“]]. Rungtynių pabaigoje pakruojiečiai išplėšė pergalę rezultatu 3:2. Visus tris įvarčius Pakruojo SC komandai pelnė Dominykas Kriukas (Nr. 8).<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/pakruojo-sc-fk-fanai-6114662/</ref> Tarp dešimties dalyvių komanda buvo lyderių tarpe ir kovojo dėl apdovanojimų.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/pakruojo-sc-1051/?cid=6114538</ref> Tačiau sezono pabaigoje iššvaistė turėtą persvarą ir galutinėje komandų rikiuotėje liko penktoje vietoje. 2021 m. iškovota trečia vieta. === 2022 – 2026 m. === 2022 m. LFF III lygos Šiaulių apskrities futbolo pirmenybėse „Splius“ taurei laimėti ekipa žaidė nauju komandos pavadinimu – '''FK Kruoja–Pakruojo SC'''. Prie komandos vairo stojo žaidžiantis treneris [[Aivaras Bagočius]]. 2022 m. gegužės 12 d. Pakruojo miesto stadione vyko pirmosios [[LFF III lyga|Trečios lygos]] rungtynės, kuriose Kruoja–Pakruojo SC sutriuškino [[Adiada Šiauliai|„Adiada“]] komandą 14:0. 2022 m. rugsėjo 28 d. Pakruojo miesto stadione „Kruoja–Pakruojo SC“ futbolo komanda įveikė [[Kelmės FK-VJSM|Kelmės „Kražantę“]] rezultatu 7:5. Po šių rungtynių pakruojiečiams buvo įteikta LFF III lygos Šiaulių apskrities futbolo pirmenybių „Splius“ taurė. Ekipa tapo [[LFF III lyga]] nugalėtojais. 2023 m. nedalyvavo varžybose. 2024 m. žaidė LFF III lygos ŠAFF-PAFF pirmenybėse, ir užėmė 4 vietą. 2025 m. nedalyvavo varžybose. 2026 m. sugrįžo į LFF III lygos ŠAFF-PAFF pirmenybes, užėmė 2 vietą. Komandos emblemai buvo naudojama Pakruojo miesto herbas. {{fkp|1990|SC „Kruoja“|2020|Pakruojo SC|2022|Kruoja–Pakruojo SC|2024|Pakruojo RSC|2026|Pakruojo SC}} == Pasiekimai == ; [[LFF III lyga]] (Šiaulių zona) * Nugalėtojai: 2022 m. == Sezonai == ; 1990–2000 m. {{fs1}} {{fs2|LTU|1990|III (Aukštaitija)|10|—}} {{fs2|LTU|1991|III (Vakarai)|13|—}} {{fs2|LTU|1991–1992|III (Vakarai)|9|—}} {{fs2|LTU|1992–1993|III (Vakarai)|4|—}} {{fs2|LTU|1993–1994|III (Vakarai)|7|—}} {{fs2|LTU|1994–1995|IV (Vakarai)|2|—}} {{fs2|LTU|1995–1996|III|15|1/32 f.}} {{fs2|LTU|1996–1997|III|13|—}} {{fs2|LTU|1997–1998|III (Vakarai)|10|—}} {{fs2|LTU|1998–1999|III (Vakarai)|14|—}} {{fs2|LTU|1999–2000|III (Vakarai)|12|—}} {{fs2|LTU|2000–2001|III (Vakarai)|12|—}} |} ; Nuo 2020 m. {{fs1}} {{fs2|LTU|2020|IV (Šiauliai)|5|—}} {{fs2|LTU|2021|IV (Šiauliai)|3|—}} {{fs2|LTU|2022|IV (Šiauliai)|1|I etapas}} {{fs2|LTU|2024|IV (ŠAFF-PAFF)|4|—}} {{fs2|LTU|2026|IV (ŠAFF-PAFF)|2|—}} |} == Komandos spalvinė gama == Žaidžia geltonais marškinėliais, mėlynais šortais ir kojinėmis. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''PAKRUOJO SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''PAKRUOJO SC''' |} == Treneriai == * [[Aidas Dambrauskas]], 2020–2021 m. * [[Aivaras Bagočius]], nuo 2022 m. == Žymūs žaidėjai == * {{flagicon|LTU}} [[Donatas Strockis]] (nuo 2020 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Aivaras Bagočius]] (nuo 2020 m.) == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.pakruojosportas.lt/ Oficiali svetainė] * [http://www.pakruojis.lt/go.php/Sporto-centro-informacija166958 Pakruojo miesto svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200223202546/http://www.pakruojis.lt/go.php/Sporto-centro-informacija166958 |date=2020-02-23 }} * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/pakruojo-sc-1051/?cid=6114538 Portale lietuvosfutbolas.lt] {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Kruoja Pakruojo }} [[Kategorija:Pakruojo futbolo klubai]] tf2ejtx0uz90uy91gc7181doc3lro19 7947494 7947492 2026-10-17T19:45:56Z Wolfmartyn 122516 Nukreipiama į [[Pakruojo SC]] 7947494 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Pakruojo SC]] o6yhixeo5gko3ze562n6dkqkl31ahg0 0 578954 7947493 6726660 2026-10-17T19:45:47Z Wolfmartyn 122516 Pašalintas nukreipimas į [[FK Kruoja-Pakruojo SC]] 7947493 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|Pakruojo sporto centro futbolo komandą|2001 m. įkurtą futbolo klubą|[[FK Kruoja Pakruojis]]}} {{reikšmė|Pakruojo sporto centro futbolo komandą|2016 m. įkurtą futbolo klubą|[[FC Pakruojis]]}} {{fc-info | clubname = Kruoja-Pakruojo SC | image = [[Vaizdas:Pakruojo sc 2022.png|150px]] <br/> [[Vaizdas:Coat of arms of Pakruojis (Lithuania).svg|120px]] | fullname = Biudžetinė įstaiga Pakruojo rajono sporto centras | founded = [[1990]] m. Pakruojo SC „Kruoja“ <br /> [[2020]] m. Pakruojo SC | ground = [[Pakruojo miesto stadionas]], [[Pakruojis]] | capacity = 2000 | chairman = ''(nežinoma)'' | manager = [[Aidas Dambrauskas]] | league = [[LFF III lyga]] | season = [[Lietuvos futbolo varžybos 2024 m.|2024 m.]] | position = 4 vieta, [[LFF III lyga]], Šiaulių-Panevėžio zona | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=0000FF|socks1=FFFF00| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=0000FF|body2=0000FF|rightarm2=0000FF|shorts2=0000FF|socks2=0000FF| }} '''Pakruojo sporto centras''' (arba '''''Pakruojo rajono sporto centras''''') – [[Lietuvos futbolo klubas|Lietuvos futbolo komanda]] iš [[Pakruojis|Pakruojo]]. Nuo 1990 m. komanda vadinosi '''Pakruojo SC „Kruoja“'''. 2001 m. buvo įkurtas [[FK Kruoja|naujas klubas]], tuo pačiu pavadinimu ir sporto centro komandos nebeliko. 2020 m. sporto centras vėl subūrė komandą, kuri nuo 2020 m. dalyvauja [[LFF III lyga|Trečios lygos]], Šiaulių apskrities pirmenybėse. Namų rungtynes žaidžia [[Pakruojo miesto stadionas|Pakruojo miesto stadione]]. Komandos spalvinė gama yra geltona ir mėlyna. == Istorija == === SC „Kruoja“ (1990 – 2000) === 1991 m. Lietuvos II lygos Vakarų zonos pirmenybėse Pakruojo sporto centro komanda „Kruojos“ pavadinimu tarp 14 komandų liko priešpaskutinė, aplenkusi tik [[GPK Joniškis]] ekipą. Ne ką geriau pakruojiškiams sekėsi ir vėlesniuose sezonuose. 1994–1995 m. sezoną po Lietuvos čempionatų sistemos pertvarkymo „Pakruojo sporto centro“ komanda pradėjo IV lygoje ir užėmusi 2-ąją vietą iškovojo teisę žaisti III lygoje. Vėliau klubas blaškėsi tarp II ir III lygų. 1998 m. įregistruota dabartinė įmonė „Pakruojo rajono sporto centras“. === 2001 – 2015 m. === {{main|FK Kruoja Pakruojis}} 2001 m. Pakruojyje įkurtas atskiras futbolo klubas pavadintas „Kruoja“. === 2016 – 2019 m. === {{main|FC Pakruojis}} 2016 m. buvo įkurtas [[FC Pakruojis]]. 2017, 2018 ir 2019 m. šis klubas žaidė [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]]. Tam, kad galėtų gauti Pirmos lygos licenciją, klubas privalėjo turėti vaikų ir jaunimo ugdymo programą. Imta bendradarbiauti su '''Pakruojo sporto centru''' ir tokiu būdu buvo išpildyti licencijavimosi kriterijai. Po 2019 m. [[FC Pakruojis]] komanda iškrito iš Pirmos lygos, komanda buvo išformuota. === 2020 m. === Subyrėjus FC Pakruojui, komandos treneris [[Aidas Dambrauskas]], bei dalis buvusių šio klubo žaidėjų ([[Donatas Strockis]], [[Aivaras Bagočius]] ir kiti) prisijungė prie Pakruojo sporto centro. '''Pakruojo SC''' dalyvavo [[LFF III lyga|LFF III lygos]] Šiaulių zonoje. Pirmosios Pakruojo SC komandos rungtynės įvyko Pakruojo miesto stadione 2020 m. birželio 16 d., prieš [[FK Fanai Šiauliai|Šiaulių FK „Fanus“]]. Rungtynių pabaigoje pakruojiečiai išplėšė pergalę rezultatu 3:2. Visus tris įvarčius Pakruojo SC komandai pelnė Dominykas Kriukas (Nr. 8).<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/pakruojo-sc-fk-fanai-6114662/</ref> Tarp dešimties dalyvių komanda buvo lyderių tarpe ir kovojo dėl apdovanojimų.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/pakruojo-sc-1051/?cid=6114538</ref> Tačiau sezono pabaigoje iššvaistė turėtą persvarą ir galutinėje komandų rikiuotėje liko penktoje vietoje. 2021 m. iškovota trečia vieta. === 2022 – 2026 m. === 2022 m. LFF III lygos Šiaulių apskrities futbolo pirmenybėse „Splius“ taurei laimėti ekipa žaidė nauju komandos pavadinimu – '''FK Kruoja–Pakruojo SC'''. Prie komandos vairo stojo žaidžiantis treneris [[Aivaras Bagočius]]. 2022 m. gegužės 12 d. Pakruojo miesto stadione vyko pirmosios [[LFF III lyga|Trečios lygos]] rungtynės, kuriose Kruoja–Pakruojo SC sutriuškino [[Adiada Šiauliai|„Adiada“]] komandą 14:0. 2022 m. rugsėjo 28 d. Pakruojo miesto stadione „Kruoja–Pakruojo SC“ futbolo komanda įveikė [[Kelmės FK-VJSM|Kelmės „Kražantę“]] rezultatu 7:5. Po šių rungtynių pakruojiečiams buvo įteikta LFF III lygos Šiaulių apskrities futbolo pirmenybių „Splius“ taurė. Ekipa tapo [[LFF III lyga]] nugalėtojais. 2023 m. nedalyvavo varžybose. 2024 m. žaidė LFF III lygos ŠAFF-PAFF pirmenybėse, ir užėmė 4 vietą. 2025 m. nedalyvavo varžybose. 2026 m. sugrįžo į LFF III lygos ŠAFF-PAFF pirmenybes, užėmė 2 vietą. Komandos emblemai buvo naudojama Pakruojo miesto herbas. {{fkp|1990|SC „Kruoja“|2020|Pakruojo SC|2022|Kruoja–Pakruojo SC|2024|Pakruojo RSC|2026|Pakruojo SC}} == Pasiekimai == ; [[LFF III lyga]] (Šiaulių zona) * Nugalėtojai: 2022 m. == Sezonai == ; 1990–2000 m. {{fs1}} {{fs2|LTU|1990|III (Aukštaitija)|10|—}} {{fs2|LTU|1991|III (Vakarai)|13|—}} {{fs2|LTU|1991–1992|III (Vakarai)|9|—}} {{fs2|LTU|1992–1993|III (Vakarai)|4|—}} {{fs2|LTU|1993–1994|III (Vakarai)|7|—}} {{fs2|LTU|1994–1995|IV (Vakarai)|2|—}} {{fs2|LTU|1995–1996|III|15|1/32 f.}} {{fs2|LTU|1996–1997|III|13|—}} {{fs2|LTU|1997–1998|III (Vakarai)|10|—}} {{fs2|LTU|1998–1999|III (Vakarai)|14|—}} {{fs2|LTU|1999–2000|III (Vakarai)|12|—}} {{fs2|LTU|2000–2001|III (Vakarai)|12|—}} |} ; Nuo 2020 m. {{fs1}} {{fs2|LTU|2020|IV (Šiauliai)|5|—}} {{fs2|LTU|2021|IV (Šiauliai)|3|—}} {{fs2|LTU|2022|IV (Šiauliai)|1|I etapas}} {{fs2|LTU|2024|IV (ŠAFF-PAFF)|4|—}} {{fs2|LTU|2026|IV (ŠAFF-PAFF)|2|—}} |} == Komandos spalvinė gama == Žaidžia geltonais marškinėliais, mėlynais šortais ir kojinėmis. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''PAKRUOJO SC''' | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''PAKRUOJO SC''' |} == Treneriai == * [[Aidas Dambrauskas]], 2020–2021 m. * [[Aivaras Bagočius]], nuo 2022 m. == Žymūs žaidėjai == * {{flagicon|LTU}} [[Donatas Strockis]] (nuo 2020 m.) * {{flagicon|LTU}} [[Aivaras Bagočius]] (nuo 2020 m.) == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.pakruojosportas.lt/ Oficiali svetainė] * [http://www.pakruojis.lt/go.php/Sporto-centro-informacija166958 Pakruojo miesto svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200223202546/http://www.pakruojis.lt/go.php/Sporto-centro-informacija166958 |date=2020-02-23 }} * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/pakruojo-sc-1051/?cid=6114538 Portale lietuvosfutbolas.lt] {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Kruoja Pakruojo }} [[Kategorija:Pakruojo futbolo klubai]] h8yc5u9ig0e9u5bn2ksf3ou56v37lwq 0 583634 7947604 7018340 2026-10-18T11:03:55Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947604 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas=Conor McGregor |fonas=sports |paveikslėlis=Conor McGregor 2015.jpg |paveikslėlio apibūdinimas= |gimimo data={{bda|1988|7|14}} |gimimo vieta=[[Dublinas]], [[Airija]] |mirties data= |mirties vieta= |tautybė=airis |tėvas= |motina= |vaikai= |sritis= |veikla=mišrių kovos menų kovotojas |išsilavinimas= |alma_mater= |parašas= |vikiteka=Category:Conor McGregor }} '''Konoras Antonis Makgregoras''' ({{ga|Conchúr Antóin Mac Gréagóir}}; g. [[1988]] m. [[liepos 14]] d.<ref>[https://www.irishcentral.com/culture/entertainment/9-surprising-stories-behind-conor-mcgregor-s-incredible-success „The most surprising stories behind Conors McGregor’s incredible success“],''IrishCentral''.</ref>) – profesionalus [[MMA|mišrių kovos menų]] (MMA) ir [[Boksas|bokso]] kovotojas iš [[Airija|Airijos]]. Jis yra buvęs „[[Ultimate Fighting Championship]]“ (UFC) pusiau lengvo svorio (angl. ''featherweight'') ir lengvo svorio (angl. ''lightweight'') kategorijų čempionas.<ref>Rondina, Steven (2018-04-08). [https://bleacherreport.com/articles/2768998-conor-mcgregor-officially-stripped-of-ufc-title-following-ufc-223 „Conor McGregor Officially stripped of UFC Title Following UFC 223“], ''Bleacher Report.''</ref> Makgregoras yra buvęs „Cage Warriors“ pusiau lengvo svorio (angl. ''featherweight'') ir lengvo svorio (angl. ''lightweight'') kategorijų čempionas. 2015 m., UFC 194 renginyje, dėl UFC pusiau lengvo svorio čempiono titulo jis nugalėjo José Aldo nokautu (angl. Knockout'')'' per 13 sekundžių pirmame raunde, o tai yra greičiausia pergalė iš visų UFC vykusių kovų dėl titulo.<ref>Doyle, Dave (2015-12-13). [https://www.mmafighting.com/2015/12/13/10021708/ufc-194-results-conor-mcgregor-knocks-out-jose-aldo-in-13-seconds UFC 194 results: „Conor McGregor knocks out Jose Aldo in 13 seconds“], ''MMA Fighting''</ref> Nugalėjęs Eddie Alvarez dėl UFC lengvo svorio čempiono titulo UFC 205 renginyje, Konoras Makgregoras tapo pirmu kovotoju UFC istorijoje, vienu metu turinčiu dviejų skirtingų svorio kategorijų titulus''.''<ref> Thomas, Luke (2016-11-16). [https://www.mmafighting.com/2016/11/16/13646242/live-chat-ufc-205-results-conor-mcgregors-future-ufc-fight-nights „Chat Wrap: UFC 205, McGregor, title shots & more“], MMA Fighting.</ref> Savo bokso debiute jį nugalėjo Floyd Mayweather Jaunesnysis.<ref>Emons, Michael (2017-08-26). [https://www.bbc.com/sport/live/boxing/40874881 „Mayweather beats McGregor: as it happened“], ''BBC Sport.''</ref> Jo dvikova su [[Chabibas Nurmagomedovas|Khabib Nurmagomedov]] UFC 229 renginyje pritraukė 2.4 milijonus žmonių nusipirkti internetinį bilietą ir žiūrėti kovą tiesiogiai. Į šį renginį buvo parduota daugiausiai bilietų mišriųjų kovos menų renginių istorijoje.<ref>[https://www.tapology.com/search/mma-event-figures/ppv-pay-per-view-buys-buyrate „Event buys“], ''Tapology.com.''</ref> Jo bokso kova su Floyd Mayweather Jaunesniuoju pritraukė 4.3 milijonus žmonių nusipirkti internetinį bilietą ir žiūrėti kovą tiesiogiai. Į šį renginį parduotas bilietų kiekis tapo antru didžiausiu iš visų bokso renginių [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]].<ref>Christ, Scott (2017-11-14). [https://www.badlefthook.com/2017/12/14/16779010/mayweather-v-mcgregor-final-pay-per-view-numbers-are-official Mayweather v McGregor: „Final pay-per-view numbers are official“], Bad Left Hook.</ref> == Asmeninis gyvenimas == Konoras Antonis Makgregoras gimė 1988 m. liepos 14 d.<ref>[http://boxing.nv.gov/uploadedFiles/boxingnvgov/content/results/2014_Results/09-27-14MMA.pdf „Mixed Martial Arts Show Results“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141006205810/http://boxing.nv.gov/uploadedFiles/boxingnvgov/content/results/2014_Results/09-27-14MMA.pdf |date=2014-10-06 }}, (PDF). Boxing.nv.gov.</ref>, Krumline, [[Dublinas|Dubline]] ir yra Tony McGregor ir Marget McGregor sūnus.<ref>[https://web.archive.org/web/20160825234937/http://www.ufc.com/fighter/Conor-McGregor „Conor McGregor“], UFC – Ultimate Fighting Championship</ref> Jis užaugo Krumline ir lankė pradinę bei vidurinę mokyklas Coláiste de hÍde [[Talagtas|Talagte]], kuriose pradėjo žaisti [[Futbolas|futbolą]] ir atrado savo pomėgį sportui. Jaunystėje jis žaidė Lourdes Celtic futbolo klubui.<ref>[https://web.archive.org/web/20151124145706/https://www.independent.ie/sport/mma/conor-mcgregor-tells-us-three-things-you-may-not-have-known-about-him-31223894.html „Conor McGregor tells us three things you may not have known about him“], ''Irish Independent.''</ref> Būdamas 12 metų, jis pradėjo lankyti bokso treniruotes Krumlino bokso klube,<ref> Byme, Kevin (2015-07-11). [https://web.archive.org/web/20150712003546/https://www.irish-boxing.com/mcgregor-sutcliffe-taught-me-the-fundamentals-that-i-carry-with-me-today/ „McGregor: Sutcliffe taught me the fundamentals that I carry with me today“.], ''Irish-Boxing.com.''</ref><ref>[http://www.boxingnewsonline.net/the-secret-behind-conor-mcgregors-striking-skills/ „The Secret behind Conor McGregor’s striking skills“], ''Boxing News.''</ref> kad galėtų apsisaugoti nuo [[Patyčios|patyčių]] ir pakelti pasitikėjimą savimi. 2006 m. Makgregoras su savo šeima išsikraustė į Lukaną, Dubliną ir pradėjo lankyti vidurinę mokyklą Coláiste Cois Life. Po to jis pradėjo santechniko pameistrystę.<ref>McGregor, Conor (2015-05-18). [https://www.independent.ie/sport/mma/exclusive-conor-mcgregor-the-haters-pay-their-money-in-the-hope-of-seeing-me-face-down-in-a-pool-of-my-own-blood-31223891.html „EXCLUSIVE Conor McGregor: The haters pay their money in the hope of seeing me face down in a pool of my own blood“], ''Irish Independent.'' </ref> Būdamas Lukane, jis sutiko būsimą UFC kovotoją Tom Egan ir jie pradėjo treniruotis mišriuosius kovos menus kartu.<ref>Blake Knox, Kirsty; Nugent, Ryan (2015-07-20). [https://www.independent.ie/sport/mma/what-did-conor-mcgregor-do-to-get-his-kicks-before-ufc-superstardom-31388690.html "What did Conor McGregor do to get his kicks before UFC super-stardom? "], ''Irish Independent.''</ref> Konoras Makgregoras turi dvi seseris, kurių vardai yra Erin ir Aoife.<ref>Smith, Andrea (2016-06-19) [https://www.independent.ie/style/celebrity/celebrity-news/like-father-like-son-meet-tony-mcgregor-dad-of-the-notorious-ufc-star-conor-34803633.html „Like father, like son: Meet Tony McGregor, dad of 'The Notorious' UFC star Conor“], ''Irish Independent.''</ref> Jo santykiai su dabartine sužadėtine Dee Devlin tęsiasi nuo 2008 m.<ref>Healy, Claire (2016-03-07). [https://www.mirror.co.uk/sport/boxing/who-conor-mcgregors-girlfriend-everything-7504060 „Meet the girlfriend of UFC superstar Conor McGregor“], ''Daily Mirror.''</ref><ref>[https://fabwags.com/conor-mcgregors-girlfriend-dee-devlin/ „Mrs. Ruthless“], FabWags.com</ref> Jų pirmasis vaikas, Conor Jack McGregor, gimė 2017 m. gegužės 5 d.<ref>[https://www.irishmirror.ie/sport/ufc/conor-mcgregor-announces-girlfriend-dee-9251050 „Conor McGregor makes HUGE announcement after UFC win“], ''Irish Daily Mirror.''</ref> Jų antras vaikas, Croia McGregor, gimė 2019 m. sausio 4 d.<ref>Corby, Donagh. [https://www.irishmirror.ie/sport/ufc/conor-mcgregor-babygirldaughter-namecroia-deedevlin-13815464 „What does name 'Croia' mean? All you need to know about name Conor McGregor has reportedly picked for his 'daughter'“], ''Irish Mirror.''</ref> Makgregoras dažnai treniruojasi Mjölnir sporto klube, [[Reikjavikas|Reikjavike]], kartu su kitu UFC kovotoju Gunnar Nelson.<ref>Rogers, Mike (2016-11-10). [https://eu.usatoday.com/story/sports/ufc/2016/11/10/conor-mcgregor-ufc-205-new-york-madison-square-garden-iceland/93607102/ „Where does Conor McGregor go to train – and chill? Iceland, of course“], ''USA Today.''</ref><ref>[https://icelandmag.is/article/ufc-offered-move-mjolnir-gym-iceland-la-conor-mcgregor „UFC offered to move the Mjolnir gym from Iceland to LA for Conor McGregor“], ''Icelandmag.''</ref> Jis yra pasakęs, jog netiki jokiais [[Prietaras|prietarais]] ir [[Ritualai|ritualais]] prieš kovas, nes jis tiki, jog tai yra „baimės išraiška“.<ref>[https://fansided.com/2015/07/08/ufc-189-30-little-known-facts-about-conor-mcgregor/ „30 little-known facts about Conor McGregor“], Fansided.</ref><ref> O’Kelly, Declan. [https://web.archive.org/web/20141030003752/http://www.muscleandfitness.com/athletes-celebrities/news/conor-mcgregor-fight-mindset "The Conor McGregor Fight Mindset], Muscle and Fitness.</ref> Konoras Makgregoras yra [[Katalikybė|katalikas]].<ref>Celona, Larry and Fenton, Reuven (2019-03-10). [https://nypost.com/2019/03/10/conor-mcgregor-found-church-community-service-humbling/ „Conor McGregor found church community service 'humbling'“], ''New York Post.'' "McGregor told the pastor that he was a catholic and "felt good that we were accomodating him, " the Protestant preacher said. "</ref> == Verslo įmonės ir partnerystės sutartys == Makgregoras turi sudaręs partnerystės sutartis su „Beats by Dre“, „[[Monster Energy]]“, „[[Reebok]]“ ir „Bud Light“<ref>Brown, Luke (2017-08-15). [https://www.independent.co.uk/sport/general/boxing/mayweather-mcgregor/conor-mcgregor-net-worth-value-money-vs-floyd-mayweather-live-fight-prize-money-sponsors-endorsements-purse-earnings-value-how-much-a7895201.html "Conor McGregor net worth revealed: What he earns, who sponsors him, how much will Floyd Mayweather make? "], ''The Independent.''</ref><ref>Conelly, Tone (2017-07-28). [https://www.thedrum.com/news/2017/05/28/beats-dre-signs-ufc-star-conor-mcgregor-endorsement-deal-it-moves-deeper-popular „Beats By Dre signs UFC star Conor McGregor to endorsement deal as it moves deeper into popular culture“], ''The Drum.''</ref>. Iki 2017 m. jo partnerystės sutartys sudarė $7 milijonus.<ref>[https://celebrityendorsers.com/celeb/conor-mcgregor/ „Conor McGregor – Endorsements, Interests, Charity Work“], ''Celebrity Endorsers.''</ref><ref>Rolstad, Skylar (2017-08-26). [https://web.archive.org/web/20171022085148/http://www.sportingnews.com/ca/mma/news/conor-mcgregor-net-worth-2017-how-much-money-ufc-career-earnings-mma-business-endorsements/8z3nnkxxd6m91kims4u3lpug9 „Conor McGregor’s net worth, UFC career earnings for 'The Notorious'“], ''Sporting News.''</ref> 2018 m. pradžioje jis pasirašė partnerystės sutartį su „[[Burger King]]“.<ref> Malata, Chisanga (2018-03-06). [https://www.express.co.uk/sport/ufc/927437/Conor-McGregor-Lucrative-Deal-UFC-Return "Conor McGregor lands Burger King deal and promises announcement ahead of UFC return. "], ''Daily Express.''</ref> === August McGregor === Prieš pat kovą prieš Floyd Mayweather Jaunesnyjį, Makgregoras paskelbė savo partnerystę su prekės ženklu August David. Naujasis prekės ženklas buvo pavadintas August McGregor ir jo siuvami vyriški modernūs kostiumai yra skirti [[Tūkstantmečio karta|tūkstantmečio kartos]] atstovams.<ref>Salibian, Sandra (2017-08-24). [https://wwd.com/fashion-news/fashion-scoops/conor-mcgregor-launch-fashion-label-david-august-10966069/ "UFC Champion Conor McGregor to Launch Fashion Label With David August. "], ''Women’s Wear Daily.''</ref> August sutiko Makgregorą prieš 3 metus, o juos supažindino UFC prezidentas Dana White.<ref>Peter, Josh (2017-08-24). [https://eu.usatoday.com/story/sports/boxing/2017/08/24/conor-mcgregor-meet-man-who-dresses-him-david-august-heil/594889001/ "Meet the man who dresses Conor McGregor for success. "], ''USA Today.''</ref> === Proper No. Twelve Airiškas Viskis === 2018 m. rugsėjį Makgregoras pristatė savo [[Airiškas viskis|airišką viskį]] „Proper No. Twelve“ [[Airija|Airijai]] ir [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV)]]. Viskis yra taip pavadintas dėl to, kad Makgregoras užaugo Krumlino kaimynystėje Dublin 12. Makgregoras yra šios kompanijos įkūrėjas ir savininkas.<ref>Carone, Patrick (2018-11-13). [https://www.entrepreneur.com/article/323170 "From MMA Champ to Whiskey Entrepreneur: a Conversation With Conor McGregor. "], ''Entrepreneur.''</ref> 2018 m. gale teigė, jog jo prekės ženklo Proper No. Twelve jau buvo parduota „šimtai tūkstančių“ viskio butelių ir jis planavo papildyti atsargas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Airijoje iki 2018 metų gruodžio mėnesio. Makgregoras patvirtino, kad 2019 m. jis praplės viskio paskirstymą į [[Jungtinė Karalystė|Jungtinę Karalystę]], [[Australija|Australiją]], [[Naujoji Zelandija|Naująją Zelandiją]], [[Rusija|Rusiją]] ir [[Kanada|Kanadą]].<ref>[https://www.thespiritsbusiness.com/2018/11/demand-drains-stocks-of-mcgregors-proper-no-twelve/ "Demand drains stocks of McGregor’s Proper No. Twelve. "], ''The Spirits Business.''</ref> == Kontroversijos == [[Vaizdas:Conor McGregor mugshot (2019).jpg|thumb|250px|right|Policijos daryta Conor McGregor arešto nuotrauka Floridoje, 2019 m.]] === Vairavimo pažeidimai === 2017 m. lapkritį Makgregoras prisipažino viršijęs greičio limitą Ratkule, [[Dublino grafystė|Dublino grafystėje]].<ref name="pirmas">[https://www.irishexaminer.com/news/arid-30816503.html "Conor McGregor fined €400 for speeding in Dublin. "], ''Irish Examiner.''</ref> Jam buvo skirta €400 bauda.<ref name="pirmas" /> 2018 m. lapkritį jis prisipažino viršijęs greičio limitą Kilyje, [[Kildero grafystė|Kildero grafystėje]]<ref name="antras">Forrest, Conor (2018-11-28). [https://www.irishtimes.com/news/crime-and-law/courts/district-court/conor-mcgregor-gets-six-month-driving-ban-for-speeding-1.3713397 "Conor McGregor gets six-month driving ban for speeding. "], ''The Irish Times.''</ref> ir jam buvo skirta €1000 bauda bei atimta teisė vairuoti šešiems mėnesiams.<ref name="antras" /> === Areštas Floridoje dėl vagystės === 2019 m. kovo 11 d. Makgregoras buvo suimtas prie Fontainebleau viešbučio Majamio paplūdimyje, Floridoje dėl įvykusio ginčo tarp jo ir kito vyro, kurio metu Makgregoras paėmė vyro telefoną ir jį sudaužė. Makgregorui buvo iškelti kaltinimai dėl [[Plėšimas|apiplėšimo]] ir nusikalstamų veiksmų.<ref>[https://www.foxnews.com/sports/conor-mcgregor-arrested-for-allegedly-smashing-stealing-fans-phone-in-miami "Conor McGregor arrested for allegedly smashing, stealing fan’s phone in Miami. "], ''FOX News.''</ref> Makgregoras buvo sulaikytas ir laikomas areštinėje kelias valandas, kol už jį buvo sumokėtas $5000 užstatas. 2019 m. kovo 14 d. taip pat pasirodė naujienos, kad Makgregorui civilinį ieškinį iškėlė vyras, dalyvavęs šiame incidente.<ref>[https://mmajunkie.com/2019/03/conor-mcgregor-civil-lawsuit-cell-phone-robbery-victim-miami-ufc "Conor McGregor faces civil lawsuit after alleged cell phone robbery in Miami. "], ''MMAJunkie.com.''</ref> Balandžio 8 d. šį ieškinį vyras nutraukė. Gegužės 13 d., buvo atskleista, kad baudžiamoji byla Makgregorui buvo nutraukta<ref>[https://www.espn.com/mma/ufc/story/_/id/26472773/civil-suit-ufc-star-mcgregor-dropped%3fplatform=amp/ "Civil suit against UFC star McGregor dropped. "], ''ESPN.''</ref> po to, kai kaltintojo advokatas pareiškė, kad jo kliento Makgregoras atsiprašė ne teisme ir jis daugiau nebejaučia jokios grėsmės.<ref>[https://www.espn.com/mma/story/_/id/26737622/charges-dropped-vs-mcgregor-phone-incident%3fplatform=amp "Charges dropped vs. McGregor in phone incident. "], ''ESPN.''</ref><ref>Ovalle, David (2019-05-13)[https://www.miamiherald.com/news/local/crime/article230334859.html "Charges dropped against Conor McGregor after settlement, victim of phone smashing recants. "], ''Miami Herald.''</ref> === Užpuolimas Dublino bare === 2019 m. rugpjūčio 15 d. „TMZ Sports“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matoma, jog viename Dublino bare Makgregoras smūgiuoja kitam vyrui.<ref>[https://www.tmz.com/2019/08/15/conor-mcgregor-irish-pub-old-man-punch-whiskey-dispute/ "Video of Conor McGregor Punching Old Man in Head in Whiskey Dispute. "], ''TMZ.''</ref> Šis įvykis nutiko balandžio 6 d. ir iš pradžių buvo paskelbtas Airijos socialiniuose tinkluose, tačiau be vaizdo įrašo, kuriame matyti užpuolimas. Balandžio mėnesį Airijos policija teigė, kad jie pradeda ieškinį dėl šio įvykio.<ref>Gaydos, Ryan (2019-08-15)[https://www.foxnews.com/sports/conor-mcgregor-video-bar-patron-whiskey "Conor McGregor seen on video punching bar patron in face over whiskey. "], ''Fox News.''</ref> Makgregoras buvo apkaltintas užpuolimu ir pirmą kartą teisme pasirode 2019 m. spalio 11 d. Lapkričio 1 d. Makgregoras pripažino kaltę dėl užpuolimo ir jam buvo skirta €1000 bauda.<ref>carrol, Rory (2019-11-01)[https://www.theguardian.com/sport/2019/nov/01/mma-fighter-conor-mcgregor-fined-1000-over-dublin-pub-assault "MMA Fighter Conor McGregor fined €1,000 over Dublin pub assault. "], ''The Guardian.''</ref> == Nuorodos == {{Išnašos|2}} {{DEFAULTSORT:McGregor, Conor}} [[Kategorija:Airijos mišrių kovos menų kovotojai]] [[Kategorija:UFC kovotojai]] q9q9efzk08a5a589ccsthfvcsiw19oh 0 584814 7947552 7826725 2026-10-18T06:49:36Z CD 677 /* Istorija */ 7947552 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Kunigiškių mokykla|}} {{Mokykla |lat = 55.7383 |long = 25.4051 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = |skaičius = |data = [[XIX a.]] II p. |laidos = |darbuotojai = |pav = 2020, Kunigiškiai I (Anykščiai), senoji mokykla.JPG |vieta = [[Kunigiškiai I (Anykščiai)|Kunigiškiai I]], Kunigiškių g. 16 |emblema = |uzdarimo data=2002 m. }} '''Kunigiškių pradinė mokykla''' – buvusi [[pradinė mokykla]] [[Kunigiškiai I (Anykščiai)|Kunigiškių I]] kaime, [[Svėdasų seniūnija|Svėdasų seniūnijoje]], [[Anykščių rajonas|Anykščių rajone]]. Mokyklos pastatas stūkso prie pagrindinės kaimo gatvės, netoli kelio {{RK1233}}. Mokykla yra vietinės reikšmės paminklas, nuo [[1993]] m. įrašytas į LR [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref>{{cite kvr|10813}}</ref> Mokyklos pastate įkurtas Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, kuriuo rūpinasi Anykščių rajono savivaldybė ir Svėdasų seniūnija.<ref name="mano">[https://www.manokrastas.lt/straipsnis/svedasu-krasto-muziejus-trisdesimtmecio-isvakarese Svėdasų krašto muziejus trisdešimtmečio išvakarėse] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210117171846/https://www.manokrastas.lt/straipsnis/svedasu-krasto-muziejus-trisdesimtmecio-isvakarese}}</ref> Nuo [[1992]] m. muziejaus vedėju dirba [[Vytautas Bagdonas]]. == Istorija == Kunigiškių pradžios mokykla buvo pastatyta dar carizmo metais, po [[1863]] m. Mokytis čia susirinkdavo iš aplinkinių vietovių iki šimto ir daugiau vaikų. Šioje mokykloje 1879–1881 m. mokėsi rašytojas [[Juozas Tumas-Vaižgantas]], 1886–1890 m. – dailininkas [[Kajetonas Sklėrius]]. Pradžios mokslus vaikystėje čia išėjo inžinierius Povilas Sklėrius, chemikas Feliksas Staniulis, miškininkas [[Algirdas Matulionis]], išeivijos rašytoja [[Elena Nakaitė-Arbačiauskienė]] (slapyv. Alė Rūta) ir daug kitų žmonių. Kunigiškių pradinė mokykla veikė nuo [[1913]] m.<ref name="anyk">[http://www.anykstenai.lt/vietoves/vietove.php?id=311 Kunigiškiai I (''anykstenai.lt'')]</ref> joje 1913–1915 m. dirbo mokytojas Julijonas Greimas (1882–1942). Po [[IPK|Pirmojo pasaulinio karo]] mokykla vėl buvo atidaryta. 1918 m. rugpjūtį J. Greimas su šeima grįžo iš [[Rusija|Rusijos]] ir 1918–1919 m. vėl dirbo Kunigiškių mokykloje mokytoju ir pirmuoju šios mokyklos vedėju. Erdviame mokyklos pastate buvo įrengti ir butai mokytojų šeimoms, tad Greimų šeima čia ir apsigyveno. Jo šeimoje Kunigiškiuose augo sūnus [[Algirdas Julius Greimas]] (1917–1992) – būsimasis pasaulinio garso lingvistas, semiotikos mokslo kūrėjas. 1919–1920 m. mokykla jau buvo įsikūrusi Švietimo ministerijai priklausiusiose patalpose, veikė I–III skyriai. [[1921]]–[[1929]] m. mokyklos vedėju dirbo mokytojas Antanas Pliupelis, palaikęs glaudžius mokyklos ryšius su kanauninku J. Tumu-Vaižgantu. [[1922]]–[[1923]] m. mokykloje pradėjo veikti jau 4 skyriai. [[Vaizdas:2020, Kunigiškių mokykla.JPG|miniatiūra|200px|left|Apleista mūrinė mokykla]] XX a. tarpukariu mokykla veikė mediniame vieno aukšto pastate, pastatytame XIX a. viduryje.<ref>{{LTE|9|145||Pradinė mokykla}}</ref> [[1929]]–[[1940]] m. mokyklos vedėju dirbo mokytojas Juozas Jokšas. [[1929]] m. mokyklos mokiniai, mokytojai ir mokinių tėvai kreipėsi į rašytoją Vaižgantą, prašydami jo artėjančio gimimo jubiliejaus proga sutikimo pavadinti mokyklą jo vardu. Rašytojas sutiko, ir [[1930]] m. [[gegužės 22]] d. Kunigiškių mokyklai buvo suteiktas kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto vardas. J. Jokšas susirašinėjo su rašytoju, jo paskatintas pradėjo rinkti mokyklos istoriją, užrašinėti senolių prisiminimus. Tais pačiais metais prie mokyklos buvo prijungta Vaitkūnų pradžios mokykla kaip antras komplektas. [[1939]]–1940 m. mokykla turėjo tris komplektus: du iš jų veikė Kunigiškiuose, o trečias – [[Vaitkūnai|Vaitkūnuose]]. Šiuo laikotarpiu I–IV skyriuose mokėsi 124 vaikai. Pradinė mokykla veikė iki pokario metų. Paskutine jos vedėja iki [[1951]] m. dirbo Emilija Lapelienė. Pastatas buvo perduotas susikūrusio kolūkio reikmėms: 1951–1984 m. joje buvo skaitykla, butai. [[Vaizdas:2020, Kunigiškių mokykla, lenta. Vaižgantas.JPG|miniatiūra|180px|right|Atminimo lenta: čia mokėsi Vaižgantas]] [[Vaizdas:Jurginas, Kunigiškiai.JPG|miniatiūra|180px|right|Jurginas „Tumas-Vaižgantas“ po mokyklos langu]] Šalia gyvenvietės tuometinis kolūkis savo lėšomis pastatė šiuolaikinę dviaukštę mūrinę mokyklą su sale. Vaikų Kunigiškiuose ir aplinkiniuose kaimuose gyveno daug, tad mokykla buvo septynmetė, vėliau pagrindinė. Smarkiai sumažėjus mokinių skaičiui, toji dviaukštė mūrinė mokykla [[2001]] m. pertvarkyta į [[Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija|Svėdasų J. Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos]] pradinio ugdymo skyrių, o [[2002]] m. galutinai uždaryta ir apleista.<ref>[http://www.anyksta.lt/anyksci-krasto-istorijos-2/47163-dvi-mokyklos-du-likimai Dvi mokyklos – du likimai] ''anyksta.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210116140233/http://www.anyksta.lt/anyksci-krasto-istorijos-2/47163-dvi-mokyklos-du-likimai}}</ref><ref name="anyk"/> == Muziejus == Pokaryje įsteigus [[kolūkis|kolūkį]], mokykla iš Kunigiškių buvo iškeldinta į [[Maleišiai (Anykščiai)|Malaišių]] kaimą, kur užėmė ištremtų į [[Sibiras|Sibirą]] ūkininkų Antanėlių erdvią trobą.<ref name="mano"/> Buvusios pradžios mokyklos pastatas pritaikytas kolūkiečių reikmėms: įrengtas klubas, veikė skaitykla, vyko jaunimo poilsio vakarai, įvairūs renginiai. Kolūkiui pasistačius kultūros namus, mokykla virto daugiabučiu namu, kuriame apie 20 metų gyveno kolūkiečių šeimos. Vėliau namas ištuštėjo, buvo neprižiūrimas, apleistas. Veiklūs kraštiečiai ir kiti geros valios žmonės, kuriems rūpėjo nuo carizmo laikų stovėjusios mokyklos likimas, rašė į spaudą, valdininkams aiškino apie būtinybę ją išsaugoti. Tam neliko abejinga ir Anykščių rajono valdžia, o „Lenino keliu“ kolūkis ėmėsi konkrečių veiksmų. Pagal architektės [[Živilė Antanina Mačionienė|Živilės Mačionienės]] paruoštą projektą [[1986]] m. pradėti pastato restauravimo darbai. [[1987]] m. pradžioje į suremontuotas, naujai atgimusias patalpas pradėti gabenti pirmieji muziejiniai eksponatai. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. pradėjo veikti „Lenino keliu“ kolūkio kovų ir darbo šlovės muziejus. Nors tai buvo sovietmečio laikai, bet pavyko įamžinti ir rašytojo kunigo Vaižganto atminimą, įrengti gana gausią šiam kraštiečiui skirtą ekspoziciją. Vaižgantas niekam neužkliuvo, nes muziejuje šalia kraštiečio nuopelnų buvo su kaupu „pašlovintas“ ir pats kolūkmetis:<ref name="mano"/> viename iš kambarių glaudėsi senų namų apyvokos daiktų, padargų ekspozicija, o du muziejaus kambariai buvo skirti [[kolūkis|kolūkiečių]] pasiekimams, darbo pirmūnams, [[Lenino ordinas|Lenino ordininkams]], [[komjaunimas|komjaunimo]] ir [[TSKP|komunistų partijos]] aktyvistams. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, likvidavus kolūkį, muziejaus ekspozicijos buvo pertvarkytos, atnaujintos, o sovietmečio eksponatai iškelti saugojimui į muziejaus fondus. Kurį laiką muziejus užėmė tik pusę viso pastato, nes čia buvo įrengtas butas, kuriame gyveno viena šeima. Prieš keletą metų jai išsikrausčius, pastate liko tik muziejus, atsirado galimybė organizuoti daugiau kilnojamų ir nuolatinių parodų, muziejinių ekspozicijų. Mokyklos rūbinės vietoje patalpinta gausi įvairiausių padargų, namų apyvokos reikmenų ekspozicija. Muziejinėje klasėje įamžintas ir Vaižganto atminimas. Dalis rašytojo knygų, foto nuotraukų, dokumentų, bylojančių apie jo gyvenimo kelią, visuomeninę veiklą, kūrybą perkelta į kitus muziejaus kambarius. Ekspozicijose pristatomi išeivijos rašytojai [[Alė Rūta]], [[Stepas Zobarskas]], dailininkai [[Kajetonas Sklėrius]], [[Jonas Rimša (1903)|Jonas Rimša]], vaikų rašytoja [[Bronė Buivydaitė]], mokslininkas prof. [[Algirdas Julius Greimas]] ir kiti iškilūs kraštiečiai. Įrengtas kampelis kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimui. Muziejuje pristatomos ir svėdasiškių autorių išleistos knygos, kraštotyrinė medžiaga apie kaimo vietoves, žymius žmones. [[2020]] m. muziejui padovanotas ir po jo langais pasodintas naujos „Tumo-Vaižganto“ veislės [[jurginas]] (''Dahlia sp.'').<ref>[http://www.llbm.lt/jurginas-tumas-vaizgantas/ Jurginas „Tumas-Vaižgantas“]</ref> === Senovinė mokykla === Įrengiant muziejų atkurtas senovinės mokyklos vaizdas. Pagal išlikusias senas fotografijas buvo įrengta ne tik klasė, bet ir mokyklos iškaba, puošusi pastatą nuo [[1929]] m. iki pokario metų. Pastate yra erdvi klasė su trimis eilėmis senų juodų mokyklinių suolų, mokykline lenta, spinta, įvairiomis mokymo priemonėmis. Ilgai ieškota originalių mokyklinių suolų. Jie buvo surasti Ukmergės rajono [[Žemaitkiemio pagrindinė mokykla|Žemaitkiemio pagrindinės mokyklos]] sandėlyje,<ref name="mano"/> kur gulėjo kaip nebereikalingi, nebenaudojami. Čia rastas ir kitoks mokyklinis inventorius, kuris buvo padovanotas Kunigiškių muziejui. Muziejuje yra autentiškų daiktų iš buvusios mokyklos laikų, tarp kurių mokyklinis varpelis, kryžius su Nukryžiuotoju, prieškaryje dirbusio mokyklos mokytojo darytų nuotraukų kolekcija. Įvairiomis relikvijomis muziejų praturtino vietiniai gyventojai, kraštiečiai, kiti muziejai, bibliotekos. == Taip pat skaitykite == * [[Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://valstietis.lt/musu-miestelis/juozo-tumo-vaizganto-pedsakais/ Juozo Tumo-Vaižganto pėdsakais] ''valstietis.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191019140316/http://valstietis.lt/musu-miestelis/juozo-tumo-vaizganto-pedsakais/}} {{SavStr}} [[Kategorija:Buvusios Anykščių rajono savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Anykščių rajono paveldas]] [[Kategorija:Lietuvos kraštotyros muziejai]] 3kpves7oo9fuvhb6xvtobv8geshw8nw 0 591973 7947496 7836531 2026-10-17T19:52:04Z Wolfmartyn 122516 7947496 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK „Dembava“ | image = [[Vaizdas:FKDembava.jpg|250px]] | fullname = VšĮ „FK Dembava“ | founded = [[2020]] m. | ground = [[Pasvalio miesto stadionas]] <br /> [[Žemynos progimnazijos stadionas (Panevėžys)|Žemynos progimnazijos stadionas]], [[Panevėžys]] | capacity = 620<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/430332/panevezys-b-treneris-cempionato-startui-esame-pasiruose</ref> | chairman = {{vlv|LTU}} [[Saulius Dambrauskas]]<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/fk_dembava/</ref> | manager = {{vlv|LTU}} [[Saulius Dambrauskas]] | league = [[LFF III lyga|III lyga]] (ŠAFF–PAFF) | season = [[2026 m. LFF III lyga|2026]] | position = 3 vieta | pattern_la1 = _hummelauthentic20y | pattern_b1 = _hummelauthentic20y | pattern_ra1 = _hummelauthentic20y | pattern_sh1 = _yellowsides | pattern_so1 = _hummelauthentic20b | leftarm1 = FFE517 | body1 = FFE517 | rightarm1 = FFE517 | shorts1 = 0048BA | socks1 = 0048BA | pattern_la2 = _hummelauthentic20b | pattern_b2 = _hummelauthentic20b | pattern_ra2 = _hummelauthentic20b | pattern_sh2 = _bluesides | pattern_so2 = _hummelauthentic20b | leftarm2 = 0048BA | body2 = 0048BA | rightarm2 = 0048BA | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 }} '''Panevėžio rajono „Dembavos“ futbolo klubas''' arba trumpai '''FK „Dembava“'''– [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Panevėžio rajonas|Panevėžio rajono]], [[Dembava|Dembavos]] gyvenvietės. == Istorija == [[2020]] m. įkurtas futbolo klubas. Nuo [[2021]] m. rungtyniavo [[LFF III lyga|Trečioje lygoje]], bei [[paplūdimio futbolas|paplūdimio futbolo]] varžybose.<ref>[https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/266959/ ''Prasidėjo Lietuvos paplūdimio futbolo čempionatas'']. Sekunde.lt. Nuoroda tikrinta 2021-07-27.</ref> Paplūdimio futbole debiutas įvyko [[2021]] m. vasarą.<ref>https://www.futsal.lt/naujienos/178 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210727131421/https://www.futsal.lt/naujienos/178 |date=2021-07-27 }}</ref> 2021 m. rudenį debiutavo Panevėžio apskrities I lygos salės futbolo (futsalo) pirmenybėse. [[2022]] m. pateikė prašymą licencijuotis į [[2022 m. LFF II lyga|2022 m. Antrąją lygą]], tačiau vėliau atsisakė planų siekti licencijos.<ref>[https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ lff.lt: Licencijų išdavimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220219000600/https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ |date=2022-02-19 }}</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ lff.lt dalyvių tvirtinimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ |date=2022-02-28 }}</ref> Tapo [[LFF III lyga]] nugalėtojais Panevėžio zonoje.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-dembava-36281/?cid=12470361</ref> 2023 m. sėkmingai licencijavosi ir rungtyniavo [[LFF II lyga|Anroje lygoje]]. Komandos treneriu tapo Šarūnas Kazlauskas, futbolo specialistas iš [[Pasvalys|Pasvalio]]. Taurės turnyro šešioliktfinalyje burtai lėmė rungtynes su A lygos [[FK Kauno Žalgiris|FK Kauno Žalgiriu]]. 2024 m. negavo Antros lygos licencijos, rungtyniavo Antroje lygoje išimties tvarka, be licencijos. 2024 m. rugpjūčio mėn. [[FK Jonava|jonaviškiai]] rezultatu 20-0 sutriuškino „Dembavos“ ekipą.<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-dembava-fk-jonava-18730121/ FK Dembava 0:20 FK Jonava (pagal lietuvosfutbolas.lt)]</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/506672/jonava-laimejo-20-0-r-beniusis-sumuse-puse-ivarciu</ref> 2025 m. Antros lygos A divizione daug rungtynių pralaimėjo itin dideliu įvarčių skirtumu, ir užėmė paskutiniąją vietą. 2026 m. neteikė prašymo dalyvauti Antroje lygoje, pasitraukė į III lygą. == Klubo spalvinė gama == [[Oranžinė]] ir [[geltona]]. {| border="1" cellspacing="0" |- | style="background:blue;color:white;padding:2em" |'''FK DEMBAVA''' | style="background:yellow;color:blue;padding:2em" |'''FK DEMBAVA''' |} == Treneris == * [[Saulius Dambrauskas]] ([[2021]]–[[2022]]). * [[Šarūnas Kazlauskas]] nuo [[2023 m]] iki ?. == Stadionas == * Iki [[2023 m.]] namų rungtynes žaidė [[Žemynos progimnazijos stadionas (Panevėžys)|Panevėžyje, „Žemynos“ progimnazijos stadione]]. * 2023 m. namų rungtynes žaidė Pasvalio sporto mokyklos stadione. == Sezonai == {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2021|IV (Panevėžys)|2| — }} {{fs2|LTU|2022|IV (Panevėžys)|1| 1/16 f. }} {{fs2|LTU|2023|III| 9|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2024|III (A divizionas)|11|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2025|III (A divizionas)|16|I etapas}} {{fs2|LTU|2026|IV (ŠAFF-PAFF)|4|—}} |} == Dubleriai == 2024 m. LFF III lygos Šiaulių-Panevėžio zonoje debiutavo '''Dembava B''' dublerių komanda, ir užėmė 8 vietą. == Sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2023|9|8}}'' {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|name=Donatas Liaudanskas|pos=GK}} {{Fs player|no= 3|nat=LTU|name=Aurimas Šulčius|pos=}} {{Fs player|no= 4|nat=LTU|name=Mantas Mantrovas|pos=}} {{Fs player|no= 9|nat=NGR|name=Chinedu Stephen Awam-Acu|pos=}} {{Fs player|no= 10|nat=NGR|name=Samuel Ogba Francis|pos=}} {{Fs player|no= 11|nat=LTU|name=Karolis Kazokaitis|pos=}} {{Fs player|no= 13|nat=LTU|name=Antanas Karka|pos=}} {{Fs player|no= 17|nat=LTU|name=Vilmantas Marcinkevičius|pos=}} {{Fs player|no= 20|nat=LTU|name=Austis Vosylius|pos=}} {{Fs player|no= 21|nat=LTU|name=Jokūbas Jasikonis|pos=}} {{Fs player|no= 24|nat=LTU|name=Arijus Finevičius|pos=}} {{Fs player|no= 32|nat=UGA|name=Abraham Ndugwa|pos=}} {{Fs player|no= 33|nat=LTU|name=Daniel Stukas|pos=}} {{Fs player|no= 39|nat=LTU|name=Benas Jančys|pos=}} {{Fs player|no= 87|nat=LTU|name=Ignas Chachlauskas|pos=}} {{Fs player|no= 91|nat=LTU|name=Domantas Nebilevičius (kapitonas)|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Arnas Laurenčikas|pos=MF}} {{Fs player|no= |nat=NGR|name=Dalu Ambrose Nnabuike|pos=FW}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Donatas Petrauskas|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Gotaras Vasiliauskas|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Markas Tomkevičius|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Robertas Bolotov|pos=DF}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Šarūnas Kazlauskas|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Tadas Pukevičius|pos=}} {{Fs end}} == Paplūdimio futbolas == 2021 m. debiutavo [[Sąrašas:Lietuvos paplūdimio futbolo sezonai|Lietuvos paplūdimio futbolo]] čempionate. Puikiai pasirodė grupėje ir užėmė pirmąją vietą, tačiau atkrintamajame etape, pusfinalyje, pralaimėjo Vilniaus Audrai po baudinių serijos. Kovą dėl 3 vietos taip pat pralaimėjo Kauno FK Aleksotui.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/6987100/2020-m-stiklita-papludimio-cempionatas-finalinis-etapas/</ref> Vėliau vykusiose Lietuvos [[paplūdimio futbolas|paplūdimio futbolo]] taurės turnyre tapo nugalėtojais. 2022 m. laimėjo Stiklitos paplūdimio futbolo pavasario taurės turnyrą. Lietuvos čempionate užėmė 4 vietą. Lietuvos taurės turnyre pasiekė finalą. 2023 m. Lietuvos čempionate iškovojo 3 vietą. === Pasiekimai === ; STIKLITA paplūdimio futbolo čempionatas : Bronza: 2023 m. ; STIKLITA paplūdimio futbolo taurė : Nugalėtojai: 2021 m.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/438621/stiklita-papludimio-futbolo-taure-iskovojo-dembrava</ref> : Sidabras: 2022 m. ; STIKLITA paplūdimio futbolo pavasario taurė : Nugalėtojai: 2022 m.<ref>https://futsal.lt/naujienos/361{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Salės futbolas == [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.#Panevėžio apskritis|2021-2022m.]] debiutavo PAFF futsal I futsal lygos pirmenybėse, ir užėmė pirmąją vietą. I lygos finaliniame turnyre dėl vietos [[Futsal A lyga|Futsal A lygoje]] finale pralaimėjo Vilkaviškio [[FK Bruklinas|FK Bruklinui]]. [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m.]] komanda vėl kovojo finaliniame turnyre dėl galimybės pakilti į Futsal A lygą. Turnyras vyko kovo 12 d., dalyvavo KAFF ir PAFF I lygų nugalėtojai. KAFF atstovavo [[Kėdainiai United]]. Tuo metu PAFF I lygos pirmenybės dar tebevyko. PAFF delegavo tuo metu pirmaujančią [[FK Dembava#Salės futbolas|FK Dembava]], su sąlyga kad jei pasibaigus PAFF pirmenybėms FK Dembava nelaimėtų pirmosios vietos, FK Dembava prarastų galimybę kilti į A lygą. FK Dembava laimėjo finalinį turnyrą, tačiau nelaimėjo PAFF pirmenybių, ir tokiu būdu neteko galimybės kilti į A lygą. Į Futsal A lygą pakilo finalininkai [[Kėdainiai United]].<ref>https://futsal.lt/naujienos/544</ref><ref>https://www.lff.lt/paaiskinimas-del-futsal-i-lygos-finaliniu-rungtyniu/</ref> {| class="wikitable" style="text-align:center;font-size:90%;" |- ! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariajame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamajame etape}} !! Futsal taurė |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022 m.]] || PAFF futsal I lyga || 1 || – || 1/4 f. |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m.]] || PAFF futsal I lyga || 3 || – || 1/8 f. |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025 m.]] || PAFF futsal I lyga || 7 || – || – |} == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/pg/Dembava2009/posts/ Facebook paskyra] (Oficiali svetainė) * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-dembava-35993/?cid=10232922 lietuvosfutbolas.lt] (2021 m. III lygos sezonas) {{Lietuvos futbolo klubai}} {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} {{DEFAULTSORT:Dembava}} [[Kategorija:Panevėžio apskrities futbolas]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo klubai]] [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] b30oq0ga3iahn4rge4pk03pz8hzuwyv 3 604958 7947483 7852656 2026-10-17T18:46:23Z Kryganas 160776 /* Klaidos */ Atsakyti 7947483 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 10:59, 24 sausio 2022 (EET)}} <hr> == Klaidos == Sveiki. Privėlėte savo papildymuose daug elementarių gramatinių klaidų (nosinių raidžių rašyba, didžiosios raidės, miestų pavadinimai), kur nepažvelgsi, beveik visur klaidos. Reiktų pačiam savo indėlį atidžiai peržiūrėti ir pataisyti. Kad ir [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lazdij%C5%B3_rajono_savivaldyb%C4%97&diff=prev&oldid=6612014 čia]: vos 12 savivaldybių, o kiek klaidų. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 20:38, 20 liepos 2022 (EEST) Ir vėl tas pats... Nieko nepadarysi, kol neišmoksite rašyti tvarkingai, keitimus atmesime. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:44, 22 rugpjūčio 2022 (EEST) :Jei ne paslaptis, kaip jums mokykloje ėjosi lietuvių kalba? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:14, 22 rugpjūčio 2022 (EEST) ::labas @[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] gal galit pažiureti [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis|mano juodrašti]] ar geras formatas, klaidu dar netaisiau bandau dabar formata atitaikyti [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 21:23, 2 spalio 2022 (EEST) :::Reikėtų vengti vieno sakinio skyrelių (šiuo atveju „Būrys“). Šiaip, dėl formato didelių bėdų nėra, o štai klaidų matau išties nemažai. Būtų gerai, jei naršyklėje įsijungtumėte rašybos tikrinimą. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 21:28, 2 spalio 2022 (EEST) ::::įjungiau patvarkiau @[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] jeigu gerai norėčiau jau puslapį kurtį [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 22:33, 2 spalio 2022 (EEST) :::::Klaidų dar radau nemažai, kas krito į akį, pataisiau, bet reikėtų dar sykį atidžiai peržiūrėti. Taip pat būtų gerai papildomai pridėti vieną kitą išnašą. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 22:44, 2 spalio 2022 (EEST) ::::::žinau dar netobulas, bet gal jau galima straipsnį sukurti [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 17:06, 5 balandžio 2023 (EEST) :::::::Bandykit kurti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:13, 5 balandžio 2023 (EEST) ::::::::patikrink dabartini juodrašti [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 16:00, 2 spalio 2023 (EEST) :::::::::Kiek vėliau paredaguosiu. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 16:01, 2 spalio 2023 (EEST) ::::::::::galiu publikuoti, daugiau nesugalvojau ką parašyti tik nuorodų pridėjau [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 19:09, 7 spalio 2023 (EEST) :@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] gal galit pažiūrėti ar gerai parašytas [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Lelikonių piliakalnis]] [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 17:36, 19 gegužės 2026 (EEST) ::Gerai, užmesiu akį. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:50, 19 gegužės 2026 (EEST) :::jei gerai viskas bus, įkelsiu nuotraukas ir sukursiu puslapį [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 17:57, 19 gegužės 2026 (EEST) ::::Kiek keistai atrodo tie atstumai metrų tikslumu, siūlyčiau suapvalinti. Vietovės.lt ne visai aiškus šaltinis, siūlau tą nuorodą išmesti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:22, 19 gegužės 2026 (EEST) :::::atnaujinau [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 18:47, 19 gegužės 2026 (EEST) ::::::Galima bandyti kelti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:55, 19 gegužės 2026 (EEST) :::::::padariau nauja [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Burios piliakalnis]] pažiūrėkite [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 13:59, 20 gegužės 2026 (EEST) ::::::::Galima skelbti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:13, 20 gegužės 2026 (EEST) :::::::::dar vienas [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Tribilų piliakalnis]] [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 17:18, 20 gegužės 2026 (EEST) ::::::::::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] dar biški patvarkiau [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Tribilų piliakalnis]] [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 15:19, 21 gegužės 2026 (EEST) :::::::::::Vėliau užmesiu akį. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:21, 21 gegužės 2026 (EEST) ::::::::::::Daugmaž į tą pusę, galima skelbti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:24, 9 birželio 2026 (EEST) :::::::::::::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] galit pažiūrėti ar gerai parašyta ar tiktu wikipedijai [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Juodraštis|Naudotojas:Kryganas/juodraštis]] [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 21:46, 17 spalio 2026 (EEST) == Indėlio įsirašymas == Sveiki, laikas įsirašyti „[[World of Tanks Blitz]]“ į [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva|Sav. iniciatyvos]] lentelę. Tuoj baigsis savaitė, nejuokaukit. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 21:21, 6 balandžio 2023 (EEST) :nežinau kaip ten įrašyti [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 21:30, 6 balandžio 2023 (EEST) ::radau liktais [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 21:38, 6 balandžio 2023 (EEST) :::Jau matau įrašą. Progresas tiesiog akyse. Sėkmės. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 21:44, 6 balandžio 2023 (EEST) Gal galima įkelti piliakalnių nuotraukas iš toliau, su bendru vaizdu, o ne tik betoninį stulpelį? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 18:11, 9 rugpjūčio 2025 (EEST) :Įkelsiu jei turėsiu geresniu [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 18:25, 9 rugpjūčio 2025 (EEST) cydzo2kd1ulpeoeixel7krxdu6twqkx 7947484 7947483 2026-10-17T18:52:53Z Homo ergaster 10314 /* Klaidos */ Atsakyti 7947484 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 10:59, 24 sausio 2022 (EET)}} <hr> == Klaidos == Sveiki. Privėlėte savo papildymuose daug elementarių gramatinių klaidų (nosinių raidžių rašyba, didžiosios raidės, miestų pavadinimai), kur nepažvelgsi, beveik visur klaidos. Reiktų pačiam savo indėlį atidžiai peržiūrėti ir pataisyti. Kad ir [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lazdij%C5%B3_rajono_savivaldyb%C4%97&diff=prev&oldid=6612014 čia]: vos 12 savivaldybių, o kiek klaidų. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 20:38, 20 liepos 2022 (EEST) Ir vėl tas pats... Nieko nepadarysi, kol neišmoksite rašyti tvarkingai, keitimus atmesime. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:44, 22 rugpjūčio 2022 (EEST) :Jei ne paslaptis, kaip jums mokykloje ėjosi lietuvių kalba? --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:14, 22 rugpjūčio 2022 (EEST) ::labas @[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] gal galit pažiureti [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis|mano juodrašti]] ar geras formatas, klaidu dar netaisiau bandau dabar formata atitaikyti [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 21:23, 2 spalio 2022 (EEST) :::Reikėtų vengti vieno sakinio skyrelių (šiuo atveju „Būrys“). Šiaip, dėl formato didelių bėdų nėra, o štai klaidų matau išties nemažai. Būtų gerai, jei naršyklėje įsijungtumėte rašybos tikrinimą. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 21:28, 2 spalio 2022 (EEST) ::::įjungiau patvarkiau @[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] jeigu gerai norėčiau jau puslapį kurtį [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 22:33, 2 spalio 2022 (EEST) :::::Klaidų dar radau nemažai, kas krito į akį, pataisiau, bet reikėtų dar sykį atidžiai peržiūrėti. Taip pat būtų gerai papildomai pridėti vieną kitą išnašą. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 22:44, 2 spalio 2022 (EEST) ::::::žinau dar netobulas, bet gal jau galima straipsnį sukurti [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 17:06, 5 balandžio 2023 (EEST) :::::::Bandykit kurti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:13, 5 balandžio 2023 (EEST) ::::::::patikrink dabartini juodrašti [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 16:00, 2 spalio 2023 (EEST) :::::::::Kiek vėliau paredaguosiu. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 16:01, 2 spalio 2023 (EEST) ::::::::::galiu publikuoti, daugiau nesugalvojau ką parašyti tik nuorodų pridėjau [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 19:09, 7 spalio 2023 (EEST) :@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] gal galit pažiūrėti ar gerai parašytas [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Lelikonių piliakalnis]] [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 17:36, 19 gegužės 2026 (EEST) ::Gerai, užmesiu akį. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 17:50, 19 gegužės 2026 (EEST) :::jei gerai viskas bus, įkelsiu nuotraukas ir sukursiu puslapį [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 17:57, 19 gegužės 2026 (EEST) ::::Kiek keistai atrodo tie atstumai metrų tikslumu, siūlyčiau suapvalinti. Vietovės.lt ne visai aiškus šaltinis, siūlau tą nuorodą išmesti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:22, 19 gegužės 2026 (EEST) :::::atnaujinau [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 18:47, 19 gegužės 2026 (EEST) ::::::Galima bandyti kelti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 18:55, 19 gegužės 2026 (EEST) :::::::padariau nauja [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Burios piliakalnis]] pažiūrėkite [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 13:59, 20 gegužės 2026 (EEST) ::::::::Galima skelbti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:13, 20 gegužės 2026 (EEST) :::::::::dar vienas [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Tribilų piliakalnis]] [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 17:18, 20 gegužės 2026 (EEST) ::::::::::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] dar biški patvarkiau [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Tribilų piliakalnis]] [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 15:19, 21 gegužės 2026 (EEST) :::::::::::Vėliau užmesiu akį. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:21, 21 gegužės 2026 (EEST) ::::::::::::Daugmaž į tą pusę, galima skelbti. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:24, 9 birželio 2026 (EEST) :::::::::::::@[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] galit pažiūrėti ar gerai parašyta ar tiktu wikipedijai [[Naudotojas:Kryganas/juodraštis#Juodraštis|Naudotojas:Kryganas/juodraštis]] [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 21:46, 17 spalio 2026 (EEST) ::::::::::::::Ryt peržvelgsiu. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 21:52, 17 spalio 2026 (EEST) == Indėlio įsirašymas == Sveiki, laikas įsirašyti „[[World of Tanks Blitz]]“ į [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva|Sav. iniciatyvos]] lentelę. Tuoj baigsis savaitė, nejuokaukit. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 21:21, 6 balandžio 2023 (EEST) :nežinau kaip ten įrašyti [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 21:30, 6 balandžio 2023 (EEST) ::radau liktais [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 21:38, 6 balandžio 2023 (EEST) :::Jau matau įrašą. Progresas tiesiog akyse. Sėkmės. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 21:44, 6 balandžio 2023 (EEST) Gal galima įkelti piliakalnių nuotraukas iš toliau, su bendru vaizdu, o ne tik betoninį stulpelį? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 18:11, 9 rugpjūčio 2025 (EEST) :Įkelsiu jei turėsiu geresniu [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] ([[Naudotojo aptarimas:Kryganas|aptarimas]]) 18:25, 9 rugpjūčio 2025 (EEST) dv3txjevlerkvmbgn68gs3blfa4xuqq 0 611760 7947524 6602628 2026-10-18T03:08:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947524 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė medis | vaizdas = | antraštė = | vieta = [[Saločių seniūnija]], [[Pasvalio rajonas]] | lat = 56.285883 | long = 24.343737 | rūšis = veimutinė pušis | aukštis = 17 | apimtis = 2,7 | apimties_aukštis = | amžius = | amžiaus_metai = | lajos_aukštis = | lajos_plotis = }} '''Baltpamūšio veimutinė pušis''' – [[veimutinė pušis]], auganti [[Baltpamūšis|Baltpamūšio dvaro]] parke, [[Saločių seniūnija|Saločių seniūnijoje]] ([[Pasvalio rajonas]]); savivaldybės saugomas botaninis [[gamtos paveldo objektas]].<ref name="pasvalia"/> Pušies aukštis siekia – 17 m<ref name="Isokas"/> (kitais duomenimis – 19 m<ref name="zpasaulis"/>), kamieno apimtis – 2,7 m,<ref name="pasvalia">[http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/643-baltpamusio-veimutine-pusis ''Baltpamūšio veimutinė pušis''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220525061031/http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/643-baltpamusio-veimutine-pusis |date=2022-05-25 }}. Pasvalia.lt. Nuoroda tikrinta 2022-06-14.</ref> skersmuo – 0,8 m.<ref name="Isokas"/> Teigiama, kad medis apdžiūvęs,<ref name="zpasaulis">[https://zpasaulis.lt/ten-kur-jura-nuseko/ ''Ten, kur jūra nuseko…'']. Žaliasis pasaulis. Nuoroda tikrinta 2022-06-14.</ref> nors anksčiau jo būta įspūdingo.<ref name="Isokas">Gediminas Isokas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius: Mintis, 1995, 190 psl.</ref> Gamtos paminklo statusas šiai pušiai suteiktas [[1960]] m., o vietinės reikšmės paminklu tapo [[1987]] m.<ref name="Isokas"/> == Išnašos == {{ref}} {{Pasvalio rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Lietuvos gamtos paveldo objektai]] [[Kategorija:Pasvalio rajono paveldas]] pv363hempxnik72fx5dwpsmji2nxgtq 0 616452 7947504 7928857 2026-10-17T20:33:53Z Wolfmartyn 122516 7947504 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK Širvintos – VGTU Vilkai | image = [[Vaizdas:VGTU Vilkai.png|150px]] | fullname = VŠĮ FK „VGTU Vilkai“ | founded = 2014 m. | ground = [[Širvintų miesto stadionas]] | arena = Vilniaus kolegijos sporto salė | capacity = | chairman = Haroldas Kerušauskas | manager = Deividas Maciulevičius | league = [[LFF III lyga|III lyga]] (VRFS) | season = [[2026 m. LFF III lyga|2026 m.]] | position = 1 vieta, III lyga (VRFS) }} '''„Širvintos-VGTU Vilkai“''' – [[Lietuvos futbolo klubas|Lietuvos futbolo]] ir [[salės futbolas|futsalo]] klubas iš [[Vilnius|Vilniaus]]. == Istorija == [[VGTU]] studentai dalyvaudavo įvairiose lauko ir salės futbolo varžybose, žaidė Studentų lygoje. Dažnai jungėsi į bendrus klubus. 2014 m. žaidė kaip bendra komanda VGTU-Kybartai FC. 2017 m. klubas įregistruotas įmonių registre.<ref>https://rekvizitai.vz.lt/en/company/futbolo_klubas_vgtu_vilkai/</ref> 2018 m. susijungė su [[FK Nerealas]], bet toliau žaidė [[VGTU Vilkai Vilnius|VGTU Vilkai]] pavadinimu. 2019 m. susijungė su [[FK Širvintos]], ir žaidžia [[Širvintos-VGTU Vilkai]] pavadinimu iki šiol. 2022 m. naujai sukurta II lygos debiutantė [[FK Transinvest]] buvo suformuota VGTU Vilkai pagrindu,<ref>https://lff.lt/news/13335/lff-ii-lyga-greta-starto-linijos-zvilgsnis-i-busimas-dalyves-ii/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220326072458/https://lff.lt/news/13335/lff-ii-lyga-greta-starto-linijos-zvilgsnis-i-busimas-dalyves-ii/ |date=2022-03-26 }}</ref> tačiau ir netekę 6 žaidėjų, [[Širvintos-VGTU Vilkai]] komanda toliau žaidė III lygoje.<ref>http://www.vilniausfutbolas.lt/naujiena/III-lyga-2022-Sesi-ramybes-nedave-klausimai/5681</ref> Klubas taip pat dalyvauja salės futbolo varžybose. 2021 m. laimėjo VRFS futsal I lygos turnyrą, o 2022 m. debiutavo Lietuvos futsal A lygoje. {{fkp|2014|VGTU-Kybartai FC|2016|VGTU Vilkai|2019|Širvintos-VGTU Vilkai}} 2017–2019 m. futsal komanda žaidė kaip ''VGTU-Inžinerija''. == Sezonai == === [[LFF]] varžybos === {{fs1}} {{fs2|LTU|2018|LFF III lyga|11|–}} {{fs2|LTU|2021|LFF III lyga|5|–}} {{fs2|LTU|2022|LFF III lyga|10|–}} {{fs2|LTU|2023|LFF III lyga|3|I etapas}} {{fs2|LTU|2024|LFF III lyga|2|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2025|LFF III lyga|2|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2026|LFF III lyga|1|I etapas}} |} === [[SFL]] varžybos === {{fs5}} {{fs6|LTU|2019|A|5}} {{fs6|LTU|2020|A|2}} |} === Salės futbolo varžybos === Įvairiais metais salės futbolą žaidė dvi su VGTU susijusios komandos. Pirmoji–dauguma iš studentų sudaryta komanda, žaidžianti žemesniuose lygmenyse. {{fkp|2013|VGTU TECH|2014|VGTU-Inžinerija|2020|Vilkai|2024-2025|VGTU-Vilkai 2|2025-2026|Širvintos-VGTU-Vilkai}} {|class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |- ! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariajame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamajame etape}} !! Futsal taurė |- | 2013 m. || VRFS Select I lyga || 7 || - || - |- | 2014–2015 m. || VRFS Select II lyga || 3 || - || - |- | 2015–2016 m. || VRFS Select I lyga || 3 || - || - |- | 2016–2017 m. || VRFS Select I lyga || 2 || - || - |- | 2017–2018 m. || VRFS Select I lyga || 2 || - || - |- | 2018–2019 m. || VRFS Select I lyga || 4 || - || - |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2019–2020 m.|2019–2020 m.]] || VRFS Select I lyga || 3 || - || - |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025 m.]] || VRFS Select I lyga || 7 || - || - |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025–2026 m.]] || VRFS Select I lyga || 3 || - || - |} Antroji komanda–sudaryta iš studentų bei kitų žaidėjų, žaidžianti aukštesniuose lygmenyse. Komanda 2022 m. debiutavo Lietuvos futsal A lygos čempionate. Galutinėje rikiuotėje užėmė paskutiniąją vietą, ir iškrito iš A lygos. Tačiau, prieš pat 2023-2024 m. sezono pradžią, dėl „organizacinių kliūčių“ [[FC Turbotransfers]] pasitraukė iš Futsal A lygos. Jo vietą, išimties tvarka, užėmė Širvintos-VGTU Vilkai.<ref>https://www.lff.lt/artejancio-sezono-futsal-a-lygos-dalyviu-sarase-pasikeitimas/</ref> Prieš 2025-2026 m. sezono pradžią buvo pranešta kad komanda keliasi į Vilnių, ir nuo šiol vadinsis „Vilnius futsal“.<ref>https://www.lff.lt/futsal-a-lyga-prie-starto-linijos-ii-dalis/</ref> {{fkp|2014|VGTU-Kybartai FC|2015|Širvintos-VGTU Vilkai|2016|VGTU Vilkai|2019|Širvintos-VGTU Vilkai|2024|VGTU Vilkai|2025|Vilnius futsal}} {|class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |- ! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariajame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamajame etape}} !! Futsal taurė |- | 2014–2015 m. || VRFS Select II lygos B2 divizionas || ? || - || - |- | 2015–2016 m. || VRFS Select II lyga || 3 || - || - |- | 2016–2017 m. || VRFS Select II lyga || 1 || - || - |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.|2020–2021 m.]] || VRFS Select I lyga || ''neįvyko dėl [[COVID-19]]'' || - || - |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022 m.]] || VRFS Select I lyga || 1 || - || - |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m.]] || Futsal A lyga || 10 || - || 1/8 f. |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024 m.]] || Futsal A lyga || 10 || - || 1/2 f. |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025 m.]] || Futsal A lyga || 7 || 5-8 || 1/8 f. |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025–2026 m.]] || Futsal A lyga || 7 || 5-8 || 1/8 f. |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2026–2027 m.|2026–2027 m.]] || Futsal A lyga || || || |} === Salės futbolo komandos sudėtis === ''Atnaujinta: {{data|2023|10|17}}''<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/sirvintos-vgtu-vilkai-36311/?cid=13535711</ref> ;Vartininkai :[[Ronaldas Grižas]] ⭐ :Marius Šalkauskas :Audrius Dilys ;Gynėjai :Arnas Levonauskas :Deividas Linauskas :[[Aivaras Meškinis]] ;Saugai :Povilas Kalimavičius :Tomas Bielickas :Tomaš Gulbicki :Povilas Katinas :Dovydas Kurec :[[Mantas Makutunovičius]] :Dovydas Petrauskas :Aurimas Pukevičius :Jonas Radavičius :Martynas Valukonis ;Puolėjai :Andrius Kaulinis :Armantas Žigas ;Žaidėjai :Modestas Graliauskas :Patryk Jurevič :Marijus Rimas :Ignas Šapola :Matas Siaurusevičius ✰ :Lukas Tatarūnas :Jokūbas Višinskas ;Treneris :Marijus Rimas ⭐–[[Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė|Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinę]] atstovavę žaidėjai ✰–[[Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinė|Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinę]] atstovavę žaidėjai ==Šaltiniai== {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/vgtuvilkai Klubo Facebook paskyra] * [http://www.vilniausfutbolas.lt/komanda/Sirvintos-VGTU-Vilkai/335/20/28 Klubo paskyra VRFS portale] {{Lietuvos futbolo klubai}} {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} {{DEFAULTSORT:Širvintos-VGTU}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] [[Kategorija:Vilniaus futbolo klubai]] [[Kategorija:Širvintų futbolo klubai]] a4pywctq2vd5byp9po8cn6xlfyrljwc 2 616515 7947458 7933368 2026-10-17T16:34:34Z Kryganas 160776 7947458 wikitext text/x-wiki == linkai ivairus == [[Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas#Iliustruotinų objektų sąrašas]] ==šilo== https://www.vilkmerge.lt/rajono-moksleiviai-rugsjo-1-j-vs-laiku/ {{Cite web|url=https://www.ukmerge.lt/naujienos/dalyvaujamojo-biudzeto-lesomis-igyvendintas-dar-vienas-projektas/|title=Dalyvaujamojo biudzeto lesomis igyvendintas dar vienas projektas|date=2026-01-26|work=ukmerge.lt|accessdate=2026-09-27}} {{dem|kolon=7|till=620|inc=100|incmin=50 |1782|57 |1902|338|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|608|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1942|133 |1959|129|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|351||Lyduokiai}}</ref> |1970|127|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|197|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|195|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|2|540|[[Vincas Brazauskas]] ir kt|Lyduokiai}}</ref> |1989|174|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|169|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|142|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |24=256|2021|25=2026|26=260|r2026=<ref>https://www.ukmerge.lt/naujienos/dalyvaujamojo-biudzeto-lesomis-igyvendintas-dar-vienas-projektas/</ref>}} {{dem|kolon=7|till=620|inc=100|incmin=50 |1923|15000 |1942|17000 |1959|18000 |1970|19000 |1979|19922 |1989|19800 |2001|20000 |2007|24000|r2007=<ref>Enciklopedija ...</ref> |2026<ref>https://www.ukmerge.lt/naujienos/dalyvaujamojo-biudzeto-lesomis-igyvendintas-dar-vienas-projektas/</ref>|260 }} <references /> ==juodraštis== {{Mokykla |lat = 55.2371 |long = 24.7723 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Miglė Kavaliauskė |skaičius = 422 |data = |laidos = |darbuotojai = 47 |pav = Ukmergė, Užupio pagrindinė mokykla.JPG |vieta = Linu g. 4, [[Ukmergė]] |emblema = UkmergėsUžupiopagrindinėmokykla.png }} '''Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Ukmergė]]je, Linų g. 4, vykdanti pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190342150. == Istorija == [[1918]] m. susikūrė Ukmergės miesto 2-oji pradžios mokykla. [[1939]] m. mokykla turi 10 klasių, mokėsi 282 mokiniai. Rugsėjo mėnesį pradėjo veikti J. Basanavičiaus pradžios mokykla. [[1944]] metais, praūžus [[Antrasis pasaulinis karas|karui]], mokyklos pastatas buvo beveik be langų, kuro žiemai nebuvo paruošta. Langai buvo užkalti lentelėmis, trūko priemonių. [[1958]] m. išleidžiama 4-osios vidurinės mokyklos laida, o [[1972]] m. mokykla išsikėlė į naujas patalpas. [[1989]] m. pradedama sustiprintai dėstyti [[anglų kalba]], atidarytas vienintelis Ukmergėje vidurinio mokymo vakarinis skyrius. [[1992]] m. įsteigta humanitarinio profilio klasė, [[1994]] m. išlyginamoji klasė vaikams su specialiais poreikiais. Pradėtas vaikų su specialiaisiais poreikiais integravimas į bendrojo lavinimo klases. [[1995]] m. organizuojamas kryptingas meninis ugdymas: sustiprintas muzikos mokymas ir etnokultūra. Įsteigtas Tėvų fondas. [[1996]] m. užmegzti ryšiai su [[JAV]] [[Kalifornija|Kalifornijos]] Harbor koledžu. Įsteigta parengiamoji klasė. [[1997]] m. pradėtas suaugusiųjų neformalusis mokymas. [[1999]] m. visi mokyklos pedagogai įgijo kompiuterinio raštingumo pagrindus. [[2000]] m. įkurta skaitykla-informacijos centras. Mokykla turi turtingą biblioteką. 2002 m. įkurta antra kompiuterių klasė. 2012 m. mokykla tapo Užupio pagrindine mokykla. 2013 m. prijungta jaunimo mokykla.<ref>{{cite web |title=Mokyklines patalpas dalijasi su naujakuriais - ukzinios.lt |url=https://www.ukzinios.lt/mokyklines-patalpas-dalijasi-su-naujakuriais/ |date=2013-10-16 |website=ukzinios.lt |publisher=[[Ukmergės žinios]] |access-date=2026-02-16}}</ref><ref>https://www.ukzinios.lt/component/content/article/139-naujienos/archyvas/7094-planuojamos-dar-vienos-mokykl-tuoktuvs</ref> 2015 m. 9 klasių mokiniai pradėti mokyti pagal produktyviojo mokymosi programą – 3 dienas mokiniai mokosi mokykloje, 2 dienas praktinio mokymosi vietoje.<ref>[https://uzupys.ukmerge.lm.lt/puslapio-pavyzdys/istorija/ 2015 m. 9 klasių mokiniai pradėti mokyti pagal produktyviojo mokymosi programą – 3 dienas mokiniai mokosi mokykloje, 2 dienas praktinio mokymosi vietoje.]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260309083635/https://uzupys.ukmerge.lm.lt/puslapio-pavyzdys/istorija/}}</ref> 2019 m. rugsėjo mėnesį įsteigtos 2 priešmokyklinio ugdymo grupės. 2020 m. prijungtas dviem metams Pabaisko pagrindinio ugdymo skyrius.<ref>{{Cite web|url=https://ukmergeuzupys.lt/mokykla/apie-mokykla|title=Apie mokyklą|access-date=2026-10-13}}</ref> == Direktoriai == * 1944 m. B. Zdanavičius * [[1957]] m. Elena Vėbrienė, [[1938]] m. baigusi tą pačią 2-ąją pradžios mokyklą * [[1973]] m. Vladas Vėbra * [[1983]] m. Albertas Plankis * 1995 m. R. Kasiulevičius * [[2001]] m. [[Grigorijus Malčanovas]] * [[2003]] m. Regina Razmienė<ref>https://www.ukzinios.lt/gyvenimas/aktualijos/19431-uzupio-mokykla-atsvente-jubilieju</ref> * [[2022]] m. Miglė Kavaliauskė<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/ukmerges_uzupio_vidurine_mokykla/juridinis-asmuo/</ref>, [[2003 m.|2003]] m. baigusi tą pačią 4-ąją vidurinę mokyklą.<ref>{{Cite web|url=https://www.ukzinios.lt/mokyklos-direktore-tapo-buvusi-mokine/|title=Mokyklos direktore tapo buvusi mokinė|date=2023-05-10|publisher=Ukmergės žinios|access-date=2026-10-12}}</ref> <!--== Žymūs mokytojai ==--> <!--== Žymūs mokiniai ==--> == Nuotraukos == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Mokykla nuo šiaurės rytų pusės.jpg|Mokykla nuo šiaurės rytų pusės Vaizdas:Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla iš Pietvakarių pusės.jpg|Mokykla iš Pietvakarių pusės Vaizdas:Ukmergė, Užupio pagr. mokykla.JPG|Mokykla nuo buvusio mokyklos daugiabučio pusės </gallery> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [https://ukmergeuzupys.lt/ Mokyklos svetainė] [[Kategorija:Ukmergė]] [[Kategorija:Lietuvos pagrindinės mokyklos]] [[Kategorija:Ukmergės rajono savivaldybės mokyklos]] dpr0iugfwdx8hol29ktca2nerlmvh51 7947466 7947458 2026-10-17T17:21:02Z Kryganas 160776 /* juodraštis */ 7947466 wikitext text/x-wiki == linkai ivairus == [[Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas#Iliustruotinų objektų sąrašas]] ==šilo== https://www.vilkmerge.lt/rajono-moksleiviai-rugsjo-1-j-vs-laiku/ {{Cite web|url=https://www.ukmerge.lt/naujienos/dalyvaujamojo-biudzeto-lesomis-igyvendintas-dar-vienas-projektas/|title=Dalyvaujamojo biudzeto lesomis igyvendintas dar vienas projektas|date=2026-01-26|work=ukmerge.lt|accessdate=2026-09-27}} {{dem|kolon=7|till=620|inc=100|incmin=50 |1782|57 |1902|338|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|608|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1942|133 |1959|129|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|351||Lyduokiai}}</ref> |1970|127|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|197|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|195|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|2|540|[[Vincas Brazauskas]] ir kt|Lyduokiai}}</ref> |1989|174|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|169|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|142|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |24=256|2021|25=2026|26=260|r2026=<ref>https://www.ukmerge.lt/naujienos/dalyvaujamojo-biudzeto-lesomis-igyvendintas-dar-vienas-projektas/</ref>}} {{dem|kolon=7|till=620|inc=100|incmin=50 |1923|15000 |1942|17000 |1959|18000 |1970|19000 |1979|19922 |1989|19800 |2001|20000 |2007|24000|r2007=<ref>Enciklopedija ...</ref> |2026<ref>https://www.ukmerge.lt/naujienos/dalyvaujamojo-biudzeto-lesomis-igyvendintas-dar-vienas-projektas/</ref>|260 }} <references /> ==juodraštis== {{Mokykla |lat = 55.2371 |long = 24.7723 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Miglė Kavaliauskė |skaičius = 422 |data = |laidos = |darbuotojai = 47 |pav = Ukmergė, Užupio pagrindinė mokykla.JPG |vieta = Linu g. 4, [[Ukmergė]] |emblema = UkmergėsUžupiopagrindinėmokykla.png }} '''Šeimų bendrystė, asociacija''' – nevalstybinė dieninė bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Įstaigos kodas 303385351. Adresas: Pergalės g. 6-1, Pabaiskas, Ukmergės r. == Istorija == [[2014 m.|2014]] m. kelių šeimų iniciatyva buvo įkurta vaikų dienos priežiūros grupė [[1918]] m. susikūrė Ukmergės miesto 2-oji pradžios mokykla. [[1939]] m. mokykla turi 10 klasių, mokėsi 282 mokiniai. Rugsėjo mėnesį pradėjo veikti J. Basanavičiaus pradžios mokykla. [[1944]] metais, praūžus [[Antrasis pasaulinis karas|karui]], mokyklos pastatas buvo beveik be langų, kuro žiemai nebuvo paruošta. Langai buvo užkalti lentelėmis, trūko priemonių. [[1958]] m. išleidžiama 4-osios vidurinės mokyklos laida, o [[1972]] m. mokykla išsikėlė į naujas patalpas. [[1989]] m. pradedama sustiprintai dėstyti [[anglų kalba]], atidarytas vienintelis Ukmergėje vidurinio mokymo vakarinis skyrius. [[1992]] m. įsteigta humanitarinio profilio klasė, [[1994]] m. išlyginamoji klasė vaikams su specialiais poreikiais. Pradėtas vaikų su specialiaisiais poreikiais integravimas į bendrojo lavinimo klases. [[1995]] m. organizuojamas kryptingas meninis ugdymas: sustiprintas muzikos mokymas ir etnokultūra. Įsteigtas Tėvų fondas. [[1996]] m. užmegzti ryšiai su [[JAV]] [[Kalifornija|Kalifornijos]] Harbor koledžu. Įsteigta parengiamoji klasė. [[1997]] m. pradėtas suaugusiųjų neformalusis mokymas. [[1999]] m. visi mokyklos pedagogai įgijo kompiuterinio raštingumo pagrindus. [[2000]] m. įkurta skaitykla-informacijos centras. Mokykla turi turtingą biblioteką. 2002 m. įkurta antra kompiuterių klasė. 2012 m. mokykla tapo Užupio pagrindine mokykla. 2013 m. prijungta jaunimo mokykla.<ref>{{cite web |title=Mokyklines patalpas dalijasi su naujakuriais - ukzinios.lt |url=https://www.ukzinios.lt/mokyklines-patalpas-dalijasi-su-naujakuriais/ |date=2013-10-16 |website=ukzinios.lt |publisher=[[Ukmergės žinios]] |access-date=2026-02-16}}</ref><ref>https://www.ukzinios.lt/component/content/article/139-naujienos/archyvas/7094-planuojamos-dar-vienos-mokykl-tuoktuvs</ref> 2015 m. 9 klasių mokiniai pradėti mokyti pagal produktyviojo mokymosi programą – 3 dienas mokiniai mokosi mokykloje, 2 dienas praktinio mokymosi vietoje.<ref>[https://uzupys.ukmerge.lm.lt/puslapio-pavyzdys/istorija/ 2015 m. 9 klasių mokiniai pradėti mokyti pagal produktyviojo mokymosi programą – 3 dienas mokiniai mokosi mokykloje, 2 dienas praktinio mokymosi vietoje.]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260309083635/https://uzupys.ukmerge.lm.lt/puslapio-pavyzdys/istorija/}}</ref> 2019 m. rugsėjo mėnesį įsteigtos 2 priešmokyklinio ugdymo grupės. 2020 m. prijungtas dviem metams Pabaisko pagrindinio ugdymo skyrius.<ref>{{Cite web|url=https://ukmergeuzupys.lt/mokykla/apie-mokykla|title=Apie mokyklą|access-date=2026-10-13}}</ref> == Direktoriai == * 1944 m. B. Zdanavičius * [[1957]] m. Elena Vėbrienė, [[1938]] m. baigusi tą pačią 2-ąją pradžios mokyklą * <!--== Žymūs mokytojai ==--> <!--== Žymūs mokiniai ==--> == Nuotraukos == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Mokykla nuo šiaurės rytų pusės.jpg|Mokykla nuo šiaurės rytų pusės Vaizdas:Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla iš Pietvakarių pusės.jpg|Mokykla iš Pietvakarių pusės Vaizdas:Ukmergė, Užupio pagr. mokykla.JPG|Mokykla nuo buvusio mokyklos daugiabučio pusės </gallery> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [https://ukmergeuzupys.lt/ Mokyklos svetainė] [[Kategorija:Ukmergė]] [[Kategorija:Lietuvos pagrindinės mokyklos]] [[Kategorija:Ukmergės rajono savivaldybės mokyklos]] 2bniwyznmkrbqnve38995oo7hzuz5bg 7947472 7947466 2026-10-17T18:06:13Z Kryganas 160776 /* juodraštis */ 7947472 wikitext text/x-wiki == linkai ivairus == [[Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas#Iliustruotinų objektų sąrašas]] ==šilo== https://www.vilkmerge.lt/rajono-moksleiviai-rugsjo-1-j-vs-laiku/ {{Cite web|url=https://www.ukmerge.lt/naujienos/dalyvaujamojo-biudzeto-lesomis-igyvendintas-dar-vienas-projektas/|title=Dalyvaujamojo biudzeto lesomis igyvendintas dar vienas projektas|date=2026-01-26|work=ukmerge.lt|accessdate=2026-09-27}} {{dem|kolon=7|till=620|inc=100|incmin=50 |1782|57 |1902|338|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|608|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1942|133 |1959|129|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|351||Lyduokiai}}</ref> |1970|127|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|197|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|195|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|2|540|[[Vincas Brazauskas]] ir kt|Lyduokiai}}</ref> |1989|174|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|169|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|142|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |24=256|2021|25=2026|26=260|r2026=<ref>https://www.ukmerge.lt/naujienos/dalyvaujamojo-biudzeto-lesomis-igyvendintas-dar-vienas-projektas/</ref>}} {{dem|kolon=7|till=620|inc=100|incmin=50 |1923|15000 |1942|17000 |1959|18000 |1970|19000 |1979|19922 |1989|19800 |2001|20000 |2007|24000|r2007=<ref>Enciklopedija ...</ref> |2026<ref>https://www.ukmerge.lt/naujienos/dalyvaujamojo-biudzeto-lesomis-igyvendintas-dar-vienas-projektas/</ref>|260 }} <references /> ==juodraštis== {{Mokykla |lat = 55.2371 |long = 24.7723 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Miglė Kavaliauskė |skaičius = 422 |data = |laidos = |darbuotojai = 47 |pav = Pabaiskas,_mokykla.JPG |vieta = Linu g. 4, [[Ukmergė]] |emblema = }} '''Šeimų bendrystė, asociacija''' – nevalstybinė dieninė bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Įstaigos kodas 303385351. Adresas: Pergalės g. 6-1, Pabaiskas, Ukmergės r. == Istorija == [[2014 m.|2014]] m. kelių šeimų iniciatyva buvo įkurta vaikų dienos priežiūros grupė.<ref name=":1">{{Cite web|url=https://www.ukzinios.lt/pabaiske-isikurs-bendruomenine-mokykla/|title=Pabaiske įsikurs bendruomeninė mokykla|last=Vasiliauskaitė - dančenkovienė|first=Skaistė|date=2022-05-23|access-date=2026-10-17}}</ref> 2017 m. atidarė nevalstybinę mokyklą Širvintų rajone, Bagaslaviškio miestelyje.<ref>{{Cite web|url=https://www.bendra.lt/lt/kaimai-iki-siol-tebesapnuoja-savo-mokyklas|title=Kaimai iki šiol tebesapnuoja savo mokyklas|date=2022-10-31|access-date=2026-10-17}}</ref> 2022 m. persikėlė iš Širvintų rajono į Ukmergės rajoną, Pabaisko miesteli.<ref name=":1" /> [[1958]] m. išleidžiama 4-osios vidurinės mokyklos laida, o [[1972]] m. mokykla išsikėlė į naujas patalpas. [[1989]] m. pradedama sustiprintai dėstyti [[anglų kalba]], atidarytas vienintelis Ukmergėje vidurinio mokymo vakarinis skyrius. [[1992]] m. įsteigta humanitarinio profilio klasė, [[1994]] m. išlyginamoji klasė vaikams su specialiais poreikiais. Pradėtas vaikų su specialiaisiais poreikiais integravimas į bendrojo lavinimo klases. [[1995]] m. organizuojamas kryptingas meninis ugdymas: sustiprintas muzikos mokymas ir etnokultūra. Įsteigtas Tėvų fondas. [[1996]] m. užmegzti ryšiai su [[JAV]] [[Kalifornija|Kalifornijos]] Harbor koledžu. Įsteigta parengiamoji klasė. [[1997]] m. pradėtas suaugusiųjų neformalusis mokymas. [[1999]] m. visi mokyklos pedagogai įgijo kompiuterinio raštingumo pagrindus. [[2000]] m. įkurta skaitykla-informacijos centras. Mokykla turi turtingą biblioteką. 2002 m. įkurta antra kompiuterių klasė. 2012 m. mokykla tapo Užupio pagrindine mokykla. 2013 m. prijungta jaunimo mokykla.<ref>{{cite web |title=Mokyklines patalpas dalijasi su naujakuriais - ukzinios.lt |url=https://www.ukzinios.lt/mokyklines-patalpas-dalijasi-su-naujakuriais/ |date=2013-10-16 |website=ukzinios.lt |publisher=[[Ukmergės žinios]] |access-date=2026-02-16}}</ref><ref>https://www.ukzinios.lt/component/content/article/139-naujienos/archyvas/7094-planuojamos-dar-vienos-mokykl-tuoktuvs</ref> 2015 m. 9 klasių mokiniai pradėti mokyti pagal produktyviojo mokymosi programą – 3 dienas mokiniai mokosi mokykloje, 2 dienas praktinio mokymosi vietoje.<ref>[https://uzupys.ukmerge.lm.lt/puslapio-pavyzdys/istorija/ 2015 m. 9 klasių mokiniai pradėti mokyti pagal produktyviojo mokymosi programą – 3 dienas mokiniai mokosi mokykloje, 2 dienas praktinio mokymosi vietoje.]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260309083635/https://uzupys.ukmerge.lm.lt/puslapio-pavyzdys/istorija/}}</ref> 2019 m. rugsėjo mėnesį įsteigtos 2 priešmokyklinio ugdymo grupės. 2020 m. prijungtas dviem metams Pabaisko pagrindinio ugdymo skyrius.<ref>{{Cite web|url=https://ukmergeuzupys.lt/mokykla/apie-mokykla|title=Apie mokyklą|access-date=2026-10-13}}</ref> == Direktoriai == * 1944 m. B. Zdanavičius * [[1957]] m. Elena Vėbrienė, [[1938]] m. baigusi tą pačią 2-ąją pradžios mokyklą * <!--== Žymūs mokytojai ==--> <!--== Žymūs mokiniai ==--> == Nuotraukos == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Mokykla nuo šiaurės rytų pusės.jpg|Mokykla nuo šiaurės rytų pusės Vaizdas:Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla iš Pietvakarių pusės.jpg|Mokykla iš Pietvakarių pusės Vaizdas:Ukmergė, Užupio pagr. mokykla.JPG|Mokykla nuo buvusio mokyklos daugiabučio pusės </gallery> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [https://ukmergeuzupys.lt/ Mokyklos svetainė] [[Kategorija:Ukmergė]] [[Kategorija:Lietuvos pagrindinės mokyklos]] [[Kategorija:Ukmergės rajono savivaldybės mokyklos]] bafsw9hav111gm13tsaumdhqdjfanvk 7947473 7947472 2026-10-17T18:06:40Z Kryganas 160776 /* Istorija */ 7947473 wikitext text/x-wiki == linkai ivairus == [[Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas#Iliustruotinų objektų sąrašas]] ==šilo== https://www.vilkmerge.lt/rajono-moksleiviai-rugsjo-1-j-vs-laiku/ {{Cite web|url=https://www.ukmerge.lt/naujienos/dalyvaujamojo-biudzeto-lesomis-igyvendintas-dar-vienas-projektas/|title=Dalyvaujamojo biudzeto lesomis igyvendintas dar vienas projektas|date=2026-01-26|work=ukmerge.lt|accessdate=2026-09-27}} {{dem|kolon=7|till=620|inc=100|incmin=50 |1782|57 |1902|338|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|608|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1942|133 |1959|129|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|351||Lyduokiai}}</ref> |1970|127|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|197|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|195|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|2|540|[[Vincas Brazauskas]] ir kt|Lyduokiai}}</ref> |1989|174|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|169|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|142|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |24=256|2021|25=2026|26=260|r2026=<ref>https://www.ukmerge.lt/naujienos/dalyvaujamojo-biudzeto-lesomis-igyvendintas-dar-vienas-projektas/</ref>}} {{dem|kolon=7|till=620|inc=100|incmin=50 |1923|15000 |1942|17000 |1959|18000 |1970|19000 |1979|19922 |1989|19800 |2001|20000 |2007|24000|r2007=<ref>Enciklopedija ...</ref> |2026<ref>https://www.ukmerge.lt/naujienos/dalyvaujamojo-biudzeto-lesomis-igyvendintas-dar-vienas-projektas/</ref>|260 }} <references /> ==juodraštis== {{Mokykla |lat = 55.2371 |long = 24.7723 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Miglė Kavaliauskė |skaičius = 422 |data = |laidos = |darbuotojai = 47 |pav = Pabaiskas,_mokykla.JPG |vieta = Linu g. 4, [[Ukmergė]] |emblema = }} '''Šeimų bendrystė, asociacija''' – nevalstybinė dieninė bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Įstaigos kodas 303385351. Adresas: Pergalės g. 6-1, Pabaiskas, Ukmergės r. == Istorija == [[2014 m.|2014]] m. kelių šeimų iniciatyva buvo įkurta vaikų dienos priežiūros grupė.<ref name=":1">{{Cite web|url=https://www.ukzinios.lt/pabaiske-isikurs-bendruomenine-mokykla/|title=Pabaiske įsikurs bendruomeninė mokykla|last=Vasiliauskaitė - dančenkovienė|first=Skaistė|date=2022-05-23|access-date=2026-10-17}}</ref> 2017 m. atidarė mokyklą Širvintų rajone, Bagaslaviškio miestelyje.<ref>{{Cite web|url=https://www.bendra.lt/lt/kaimai-iki-siol-tebesapnuoja-savo-mokyklas|title=Kaimai iki šiol tebesapnuoja savo mokyklas|date=2022-10-31|access-date=2026-10-17}}</ref> 2022 m. persikėlė iš Širvintų rajono į Ukmergės rajoną, Pabaisko miesteli.<ref name=":1" /> [[1958]] m. išleidžiama 4-osios vidurinės mokyklos laida, o [[1972]] m. mokykla išsikėlė į naujas patalpas. [[1989]] m. pradedama sustiprintai dėstyti [[anglų kalba]], atidarytas vienintelis Ukmergėje vidurinio mokymo vakarinis skyrius. [[1992]] m. įsteigta humanitarinio profilio klasė, [[1994]] m. išlyginamoji klasė vaikams su specialiais poreikiais. Pradėtas vaikų su specialiaisiais poreikiais integravimas į bendrojo lavinimo klases. [[1995]] m. organizuojamas kryptingas meninis ugdymas: sustiprintas muzikos mokymas ir etnokultūra. Įsteigtas Tėvų fondas. [[1996]] m. užmegzti ryšiai su [[JAV]] [[Kalifornija|Kalifornijos]] Harbor koledžu. Įsteigta parengiamoji klasė. [[1997]] m. pradėtas suaugusiųjų neformalusis mokymas. [[1999]] m. visi mokyklos pedagogai įgijo kompiuterinio raštingumo pagrindus. [[2000]] m. įkurta skaitykla-informacijos centras. Mokykla turi turtingą biblioteką. 2002 m. įkurta antra kompiuterių klasė. 2012 m. mokykla tapo Užupio pagrindine mokykla. 2013 m. prijungta jaunimo mokykla.<ref>{{cite web |title=Mokyklines patalpas dalijasi su naujakuriais - ukzinios.lt |url=https://www.ukzinios.lt/mokyklines-patalpas-dalijasi-su-naujakuriais/ |date=2013-10-16 |website=ukzinios.lt |publisher=[[Ukmergės žinios]] |access-date=2026-02-16}}</ref><ref>https://www.ukzinios.lt/component/content/article/139-naujienos/archyvas/7094-planuojamos-dar-vienos-mokykl-tuoktuvs</ref> 2015 m. 9 klasių mokiniai pradėti mokyti pagal produktyviojo mokymosi programą – 3 dienas mokiniai mokosi mokykloje, 2 dienas praktinio mokymosi vietoje.<ref>[https://uzupys.ukmerge.lm.lt/puslapio-pavyzdys/istorija/ 2015 m. 9 klasių mokiniai pradėti mokyti pagal produktyviojo mokymosi programą – 3 dienas mokiniai mokosi mokykloje, 2 dienas praktinio mokymosi vietoje.]{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260309083635/https://uzupys.ukmerge.lm.lt/puslapio-pavyzdys/istorija/}}</ref> 2019 m. rugsėjo mėnesį įsteigtos 2 priešmokyklinio ugdymo grupės. 2020 m. prijungtas dviem metams Pabaisko pagrindinio ugdymo skyrius.<ref>{{Cite web|url=https://ukmergeuzupys.lt/mokykla/apie-mokykla|title=Apie mokyklą|access-date=2026-10-13}}</ref> == Direktoriai == * 1944 m. B. Zdanavičius * [[1957]] m. Elena Vėbrienė, [[1938]] m. baigusi tą pačią 2-ąją pradžios mokyklą * <!--== Žymūs mokytojai ==--> <!--== Žymūs mokiniai ==--> == Nuotraukos == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Mokykla nuo šiaurės rytų pusės.jpg|Mokykla nuo šiaurės rytų pusės Vaizdas:Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla iš Pietvakarių pusės.jpg|Mokykla iš Pietvakarių pusės Vaizdas:Ukmergė, Užupio pagr. mokykla.JPG|Mokykla nuo buvusio mokyklos daugiabučio pusės </gallery> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [https://ukmergeuzupys.lt/ Mokyklos svetainė] [[Kategorija:Ukmergė]] [[Kategorija:Lietuvos pagrindinės mokyklos]] [[Kategorija:Ukmergės rajono savivaldybės mokyklos]] obfrzzr0kthv34xknac258lbbf8p3du 7947480 7947473 2026-10-17T18:42:22Z Kryganas 160776 /* Istorija */ 7947480 wikitext text/x-wiki == linkai ivairus == [[Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas#Iliustruotinų objektų sąrašas]] ==šilo== https://www.vilkmerge.lt/rajono-moksleiviai-rugsjo-1-j-vs-laiku/ {{Cite web|url=https://www.ukmerge.lt/naujienos/dalyvaujamojo-biudzeto-lesomis-igyvendintas-dar-vienas-projektas/|title=Dalyvaujamojo biudzeto lesomis igyvendintas dar vienas projektas|date=2026-01-26|work=ukmerge.lt|accessdate=2026-09-27}} {{dem|kolon=7|till=620|inc=100|incmin=50 |1782|57 |1902|338|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|608|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1942|133 |1959|129|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|351||Lyduokiai}}</ref> |1970|127|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|197|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1986|195|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|2|540|[[Vincas Brazauskas]] ir kt|Lyduokiai}}</ref> |1989|174|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|169|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|142|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |24=256|2021|25=2026|26=260|r2026=<ref>https://www.ukmerge.lt/naujienos/dalyvaujamojo-biudzeto-lesomis-igyvendintas-dar-vienas-projektas/</ref>}} ==Juodraštis== {{Mokykla |lat = 55.167602 |long = 24.768556 |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = Gediminas Citukas |data = |laidos = |pav = Pabaiskas,_mokykla.JPG |vieta = Pergalės g. 6-1, [[Pabaiskas]] |emblema = }} '''„Tėkmės“ mokykla''' – nevalstybinė dieninė bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Įstaigos kodas 303385351. Adresas: Pergalės g. 6-1, Pabaiskas, Ukmergės r. == Istorija == [[2014 m.|2014]] m. kelių šeimų iniciatyva buvo įkurta vaikų dienos priežiūros grupė.<ref name=":1">{{Cite web|url=https://www.ukzinios.lt/pabaiske-isikurs-bendruomenine-mokykla/|title=Pabaiske įsikurs bendruomeninė mokykla|last=Vasiliauskaitė - dančenkovienė|first=Skaistė|date=2022-05-23|access-date=2026-10-17}}</ref> 2017 m. atidarė mokyklą Širvintų rajone, Bagaslaviškio miestelyje.<ref>{{Cite web|url=https://www.bendra.lt/lt/kaimai-iki-siol-tebesapnuoja-savo-mokyklas|title=Kaimai iki šiol tebesapnuoja savo mokyklas|date=2022-10-31|access-date=2026-10-17}}</ref> 2022 m. persikėlė iš Širvintų rajono į Ukmergės rajoną, Pabaisko miesteli.<ref name=":1" /> 2026 m. mokyklai suteiktas oficialus Kembridžo anglų kalbos kvalifikacijų rengimo centro statusas<ref>{{Cite web|url=https://www.facebook.com/tekmesmokykla/posts/pfbid0369znCLu9f2zLhE9Aa6Hhk4tisAVcfM2VNGESGaY4QZdkynYU1tnmqPUwPbtEHcK2l|title=OFICIALU!|date=2026-09-17|access-date=2026-10-17}}</ref> == Direktoriai == * Indrė Stakėnienė * Dovilė Janulienė * Antra karta Indrė Stakėnienė * 2026 m. Gediminas Citukas <!--== Žymūs mokytojai ==--> <!--== Žymūs mokiniai ==--> == Nuotraukos == <gallery mode="nolines"> Vaizdas:Pabaisko mokykla 2.JPG Vaizdas:Pabaisko mokykla 2026b.jpg Vaizdas:Pabaisko mokykla 2026a.jpg </gallery> == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [https://tekmesmokykla.lt/ Mokyklos svetainė] [[Kategorija:Lietuvos pagrindinės mokyklos]] [[Kategorija:Ukmergės rajono savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Pabaiskas]] [[Kategorija:Privačios mokyklos]] js0xbo9alkomlai9bj1l8sgd02fvt7t 2 620023 7947434 7946647 2026-10-17T13:49:15Z Kukmedis 169593 7947434 wikitext text/x-wiki {{city/Škotijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = {{en|Alyth}}; {{gd|Ailt}} |paveikslėlis = View_of_Alyth_from_Alyth_Hill.jpg |paveikslėlio tekstas = Eilito panorama |herbas = Coat_of_arms_of_Alyth.svg |vėliava = |PL=56|PM=37|PS=23.32|IL=3|IM=13|IS=55.35 |sritis = Pertas ir Kinrosas |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2022 m. |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/uk/scotland/ UNITED KINGDOM: Scotland], ''citypopulation.de''</ref> | gyventoju = 3046 |plotas = |altitudė = |pastokodas = PH11 |tinklalapis = |vikiteka = Category:Alyth |globėjas = |kirč = Eĩlitas }} '''Eilitas'''<ref>https://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/eilitas</ref>({{en|Alyth}}) – miestelis [[Pertas ir Kinrosas|Perto ir Kinroso]] srityje, [[Škotija|Škotijoje]], esantis už 8 km į šiaurės rytus nuo [[Blergauris ir Ratrėjus|Blergaurio]] ir maždaug už 27 km į šiaurės vakarus nuo [[Dandis|Dandžio]]. 2022 m. miestelyje gyveno apie 3 046 žmonių.<ref>{{Cite web|url=https://www.scotlandscensus.gov.uk/search-the-census#/topics/location |title=Scotland's Census|publisher=National Records of Scotland| access-date=4 March 2025}}</ref> Eilitas pirmąsyk paminėtas XII a. Škotijaus karaliaus [[Viljamas I Liūtas|Viljamo Liūto]] karališkojoje chartijoje. Keletą amžių buvo svarbus prekybinis miestelis ir tarpinis punktas prie senųjų gyvulių varymo kelių. 1488 m. [[Jokūbas III|Jokūbo III]] išduota kita karališkoji chartija suteikė Eilitui „baronijos miesto“ (''Burgh of Barony'') statusą, suteikiantį teisę rengti turgus ir muges. XVIII a. ir XIX a. pradžioje Eilito klestėjimą lėmė žemės ūkio pažanga bei pietuose besiplečiančios gyvulių rinkos. Tuo pat metu [[Eilitas (upė)|Eilito]] upelio teikiama vandens energija, o vėliau – ir garo energija, paskatino vietinės tekstilės pramonės, ypač linų apdirbimo, plėtrą. 1861 m. atsiradus garo varomam transportui, į miestelį nutiestas geležinkelis. Tai paskatino plėtrą XIX a. pabaigoje – ėmė kurtis prekybos įmonės bei viešbučiai, skirti poilsiautojams, golfo žaidėjams ir lauko sporto mėgėjams. Šiandien pramonės čia beveik neliko, tačiau Alyte vis dar veikia daugybė vietos gyventojams skirtų parduotuvių ir verslų. Miestelyje taip pat klesti menininkų bendruomenė, o turizmo sektorius nuolat auga. ==Šaltiniai== {{reflist}} {{Žmogaus biografija |vardas= Šventasis Vilibrordas |fonas= rel |vaizdas= Engraving_by_Frederick_Bloemaert_after_Abraham_Bloemaert_-_S._Willibrordus.jpg |antraštė= |gimė= apie [[658]] m. |gimimo vieta= [[Nortumbrija]] |mirė= {{Mirė|739|11|07|658||}} |mirties vieta= |religija=[[krikščionybė]] |palaidotas= [[Echternachas]] |šventė= [[Lapkričio 7]] d. |globėjas= konvulsijų, epilepsijos kamuojamus, [[Liuksemburgas|Liuksemburgą]], [[Nyderlandai|Nyderlandus]]. |vikiteka= Martin of Tours }} '''Šventasis Vilibrordas''' ({{la|Villibrordus}}<ref>{{Cite book|url=https://books.google.com/books?id=jw1DAAAAcAAJ|title=Further Papers Regarding the Relation of Foreign States with the Court of Rome: Presented to the House of Commons|date=1853|publisher=Harrison|language=en}}</ref>; apie [[658]] m. – [[739]] m. [[lapkričio 7]] d.) – [[Anglosaksai|anglosaksų]] kilmės vienuolis, vyskupas ir misionierius. Buvo pirmasis [[Utrechtas|Utrechto]] vyskupas. Žinomas kaip „[[Fryzai|fryzų]] apaštalas“. Tradiciškai vaizduojamas įbedęs [[pastoralas|pastoralą]] į vyno statinę, nes kadaise šitaip sugebėjo stebuklingai ją pripildyti.<ref>Jasiūnaitė Birutė ''Šventieji ir nelabieji frazeologijoje ir liaudies kultūroje'', 2010 m. 144 psl. [https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:B.03~2010~1367170625144/B.03~2010~1367170625144.pdf]</ref> ==Biografija== Anot [[Alkuinas|Alkuino]], Vilibrordo tėvas buvo [[Nortumbrija|Nortumbrijoje]] gyvenęs anglosaksas [[šv. Vilgilsas]]. Vilgilsas savo sūnų pasiuntė kaip oblatą į [[Ripono katedra|Ripono abatiją]].<ref>Mershman, Francis (1913). "St. Willibrord" . In Herbermann, Charles (ed.). Catholic Encyclopedia. New York: Robert Appleton Company.</ref> Vilibrordas patyrė [[Šv. Vilfridas|šv. Vilfrido]] įtaką, vėliau įstojo į [[benediktinai|benediktinus]]. Būdamas dvidešimties metų įstojo į [[Rato Melsigi vienuolyną]], pietų [[Airija| Airijoje]] (dab. [[Karlou grafystė]]je). Ten praleido dvylika metų. [[Austrazija|Austrazijos]] [[Majordomas|majordomo]] [[Pipinas II|Pipino II]] prašymu [[Egbertas iš Ripono]], pas kurį mokėsi Vilibrordas, pasiuntė Vilibrordą ir kitus vienuolika kompanionų pakrikštyti pagonus fryzus, gyvenančius [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]] krantuose. Dusyk vyko į [[Roma|Romą]]. Anot [[Beda|Bedos]], pirmą kartą „jisai skubiai vyko į Romą, kur tada apaštališkajam sostui vadovavo popiežius [[Sergijus I|Sergijus]], norėdamas su jo leidimu ir palaiminimu imtis trokštamo darbo – skelbti Evangeliją pagonims.“<ref>Bede (731). Ecclesiastical History of the English Nation, Book V.</ref> Antrosios kelionės į Romą metu, 695 m. lapkričio 21 d., Šv. Cecilijos Trasteverės ({{it| Santa Cecilia in Trastevere}}) bažnyčioje Vilibrordas buvo popiežiaus Sergijaus I pašventintas kaip fryzų vyskupas. Grįžęs į Fryziją jis toliau skelbė Evangeliją ir steigė bažnyčias, tarp kurių buvo ir [[Utrechto katedra]]. 698 m. Vilibrordas įsteigė [[Echternacho abatija|Echternacho abatiją]] buvusios romėnų vilos vietoje, kurią jam padovanojo Pipino II uošvė [[Šv. Irmina|Irmina]] po to, kai jis parėmė Irminos įsteigtą [[Tryras|Tryre]] [[Benediktinės|benediktinių]] konventą, kurioje buvo ligos protrūkis.<ref name=Willibrordus>{{cite web|url=http://www.willibrord.lu/rubrique4/Saint-Willibrord/The-life-of-Saint-Willibrord |title=The life of Saint Willibrord|archive-url=https://web.archive.org/web/20140814070111/http://www.willibrord.lu/rubrique4/Saint-Willibrord/The-life-of-Saint-Willibrord |archive-date=2014-08-14 }}</ref> Mėgino skleisti krikščionybę [[Danija|Danijoje]], kur pakrikštijo trisdešimt berniukų. Atgal su jais į Fryziją keliaudamas buvo priverstas dėl laivo sudužimo apsistoti [[Helgolando sala|Helgolando]] saloje.<ref>https://www.britannica.com/biography/Saint-Willibrord</ref>'' Kai mirė Pipinas II 714 m., pagonis [[Redbadas]] perėmė Fryzijos žemes, kur degino bažnyčias ir nužudė daug misionierių.<ref>[http://www.rkk.nl/abc/detail_objectID584752.html RKK.nl] retrieved 23 June 2014</ref> Dėl to Vilibrordas ir vienuoliai buvo priversti pasitraukti iš Fryzijos. Tik mirus Redbadui, 719 m. Vilibrordas sugrįžo tęsti savo veiklą remiamas [[Karolis Martelis|Karolio Martelio]], Pipino II sūnaus. [[File:Echternach_graf_Willibrordus_8-01-2012_13-03-10.png|thumb|left|Šv. Vilibrordo kapas Echternacho abatijoje]] [[File:Gravelines - Eglise Saint-Willibrord 1.jpg|thumb|upright=1.2|Šv. Vilibrordo bažnyčia [[Gravelinas|Graveline]]]] ==Šaltiniai== dp4gla5u4ohkk2t8nxuxj49cs174vjt 7947436 7947434 2026-10-17T13:51:51Z Kukmedis 169593 7947436 wikitext text/x-wiki {{city/Škotijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = {{en|Alyth}}; {{gd|Ailt}} |paveikslėlis = View_of_Alyth_from_Alyth_Hill.jpg |paveikslėlio tekstas = Eilito panorama |herbas = Coat_of_arms_of_Alyth.svg |vėliava = |PL=56|PM=37|PS=23.32|IL=3|IM=13|IS=55.35 |sritis = Pertas ir Kinrosas |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2022 m. |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/uk/scotland/ UNITED KINGDOM: Scotland], ''citypopulation.de''</ref> | gyventoju = 3046 |plotas = |altitudė = |pastokodas = PH11 |tinklalapis = |vikiteka = Category:Alyth |globėjas = |kirč = Eĩlitas }} '''Eilitas'''<ref>https://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/eilitas</ref>({{en|Alyth}}) – miestelis [[Pertas ir Kinrosas|Perto ir Kinroso]] srityje, [[Škotija|Škotijoje]], esantis už 8 km į šiaurės rytus nuo [[Blergauris ir Ratrėjus|Blergaurio]] ir maždaug už 27 km į šiaurės vakarus nuo [[Dandis|Dandžio]]. 2022 m. miestelyje gyveno apie 3 046 žmonių.<ref>{{Cite web|url=https://www.scotlandscensus.gov.uk/search-the-census#/topics/location |title=Scotland's Census|publisher=National Records of Scotland| access-date=4 March 2025}}</ref> Eilitas pirmąsyk paminėtas XII a. Škotijaus karaliaus [[Viljamas I Liūtas|Viljamo Liūto]] karališkojoje chartijoje. Keletą amžių buvo svarbus prekybinis miestelis ir tarpinis punktas prie senųjų gyvulių varymo kelių. 1488 m. [[Jokūbas III|Jokūbo III]] išduota kita karališkoji chartija suteikė Eilitui „baronijos miesto“ (''Burgh of Barony'') statusą – teisę rengti turgus ir muges. XVIII a. ir XIX a. pradžioje Eilito klestėjimą lėmė žemės ūkio pažanga bei pietuose besiplečiančios gyvulių rinkos. Tuo pat metu [[Eilitas (upė)|Eilito]] upelio teikiama vandens energija, o vėliau – ir garo energija, paskatino vietinės tekstilės pramonės, ypač linų apdirbimo, plėtrą. 1861 m. atsiradus garo varomam transportui, į miestelį nutiestas geležinkelis. Tai paskatino plėtrą XIX a. pabaigoje – ėmė kurtis prekybos įmonės bei viešbučiai, skirti poilsiautojams, golfo žaidėjams ir lauko sporto mėgėjams. Šiandien pramonės čia beveik neliko, tačiau Eilite vis dar veikia daugybė vietos gyventojams skirtų parduotuvių ir verslų. Miestelyje taip pat klesti menininkų bendruomenė, o turizmo sektorius nuolat auga. ==Šaltiniai== {{reflist}} {{Žmogaus biografija |vardas= Šventasis Vilibrordas |fonas= rel |vaizdas= Engraving_by_Frederick_Bloemaert_after_Abraham_Bloemaert_-_S._Willibrordus.jpg |antraštė= |gimė= apie [[658]] m. |gimimo vieta= [[Nortumbrija]] |mirė= {{Mirė|739|11|07|658||}} |mirties vieta= |religija=[[krikščionybė]] |palaidotas= [[Echternachas]] |šventė= [[Lapkričio 7]] d. |globėjas= konvulsijų, epilepsijos kamuojamus, [[Liuksemburgas|Liuksemburgą]], [[Nyderlandai|Nyderlandus]]. |vikiteka= Martin of Tours }} '''Šventasis Vilibrordas''' ({{la|Villibrordus}}<ref>{{Cite book|url=https://books.google.com/books?id=jw1DAAAAcAAJ|title=Further Papers Regarding the Relation of Foreign States with the Court of Rome: Presented to the House of Commons|date=1853|publisher=Harrison|language=en}}</ref>; apie [[658]] m. – [[739]] m. [[lapkričio 7]] d.) – [[Anglosaksai|anglosaksų]] kilmės vienuolis, vyskupas ir misionierius. Buvo pirmasis [[Utrechtas|Utrechto]] vyskupas. Žinomas kaip „[[Fryzai|fryzų]] apaštalas“. Tradiciškai vaizduojamas įbedęs [[pastoralas|pastoralą]] į vyno statinę, nes kadaise šitaip sugebėjo stebuklingai ją pripildyti.<ref>Jasiūnaitė Birutė ''Šventieji ir nelabieji frazeologijoje ir liaudies kultūroje'', 2010 m. 144 psl. [https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:B.03~2010~1367170625144/B.03~2010~1367170625144.pdf]</ref> ==Biografija== Anot [[Alkuinas|Alkuino]], Vilibrordo tėvas buvo [[Nortumbrija|Nortumbrijoje]] gyvenęs anglosaksas [[šv. Vilgilsas]]. Vilgilsas savo sūnų pasiuntė kaip oblatą į [[Ripono katedra|Ripono abatiją]].<ref>Mershman, Francis (1913). "St. Willibrord" . In Herbermann, Charles (ed.). Catholic Encyclopedia. New York: Robert Appleton Company.</ref> Vilibrordas patyrė [[Šv. Vilfridas|šv. Vilfrido]] įtaką, vėliau įstojo į [[benediktinai|benediktinus]]. Būdamas dvidešimties metų įstojo į [[Rato Melsigi vienuolyną]], pietų [[Airija| Airijoje]] (dab. [[Karlou grafystė]]je). Ten praleido dvylika metų. [[Austrazija|Austrazijos]] [[Majordomas|majordomo]] [[Pipinas II|Pipino II]] prašymu [[Egbertas iš Ripono]], pas kurį mokėsi Vilibrordas, pasiuntė Vilibrordą ir kitus vienuolika kompanionų pakrikštyti pagonus fryzus, gyvenančius [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūros]] krantuose. Dusyk vyko į [[Roma|Romą]]. Anot [[Beda|Bedos]], pirmą kartą „jisai skubiai vyko į Romą, kur tada apaštališkajam sostui vadovavo popiežius [[Sergijus I|Sergijus]], norėdamas su jo leidimu ir palaiminimu imtis trokštamo darbo – skelbti Evangeliją pagonims.“<ref>Bede (731). Ecclesiastical History of the English Nation, Book V.</ref> Antrosios kelionės į Romą metu, 695 m. lapkričio 21 d., Šv. Cecilijos Trasteverės ({{it| Santa Cecilia in Trastevere}}) bažnyčioje Vilibrordas buvo popiežiaus Sergijaus I pašventintas kaip fryzų vyskupas. Grįžęs į Fryziją jis toliau skelbė Evangeliją ir steigė bažnyčias, tarp kurių buvo ir [[Utrechto katedra]]. 698 m. Vilibrordas įsteigė [[Echternacho abatija|Echternacho abatiją]] buvusios romėnų vilos vietoje, kurią jam padovanojo Pipino II uošvė [[Šv. Irmina|Irmina]] po to, kai jis parėmė Irminos įsteigtą [[Tryras|Tryre]] [[Benediktinės|benediktinių]] konventą, kurioje buvo ligos protrūkis.<ref name=Willibrordus>{{cite web|url=http://www.willibrord.lu/rubrique4/Saint-Willibrord/The-life-of-Saint-Willibrord |title=The life of Saint Willibrord|archive-url=https://web.archive.org/web/20140814070111/http://www.willibrord.lu/rubrique4/Saint-Willibrord/The-life-of-Saint-Willibrord |archive-date=2014-08-14 }}</ref> Mėgino skleisti krikščionybę [[Danija|Danijoje]], kur pakrikštijo trisdešimt berniukų. Atgal su jais į Fryziją keliaudamas buvo priverstas dėl laivo sudužimo apsistoti [[Helgolando sala|Helgolando]] saloje.<ref>https://www.britannica.com/biography/Saint-Willibrord</ref>'' Kai mirė Pipinas II 714 m., pagonis [[Redbadas]] perėmė Fryzijos žemes, kur degino bažnyčias ir nužudė daug misionierių.<ref>[http://www.rkk.nl/abc/detail_objectID584752.html RKK.nl] retrieved 23 June 2014</ref> Dėl to Vilibrordas ir vienuoliai buvo priversti pasitraukti iš Fryzijos. Tik mirus Redbadui, 719 m. Vilibrordas sugrįžo tęsti savo veiklą remiamas [[Karolis Martelis|Karolio Martelio]], Pipino II sūnaus. [[File:Echternach_graf_Willibrordus_8-01-2012_13-03-10.png|thumb|left|Šv. Vilibrordo kapas Echternacho abatijoje]] [[File:Gravelines - Eglise Saint-Willibrord 1.jpg|thumb|upright=1.2|Šv. Vilibrordo bažnyčia [[Gravelinas|Graveline]]]] ==Šaltiniai== di9rt50v1bxm147y80a9t21u11gbbx8 0 620192 7947566 7922747 2026-10-18T07:52:25Z Minorax 132758 ([[c:GR|GR]]) [[File:Saint vladimir (bande).png]] → [[File:RUS Imperial Order of Saint Vladimir ribbon.svg]] vva 7947566 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija|fonas=mil|paveikslėlis=Samsonov Alexander Vasilevich.jpg|paveikslėlio apibūdinimas=Aleksandras Samsonovas|gimė={{Gimė|1859|11|14}}|mirė={{Mirė|1914|8|30|1859|11|14}}|gimimo_vieta=Andrejevka, [[Chersono gubernija]], [[Rusijos imperija]] {{flagicon|Rusijos imperija}}|mirties_vieta=[[Velbarkas]], [[Vokietijos imperija]] {{flagicon|Vokietijos imperija}}|vikiteka=Category:Alexander Samsonov|apdovanojimai=[[Vaizdas:RUS Imperial Order of Saint Stanislaus ribbon.svg|50px]] [[Vaizdas:RUS Imperial Order of Saint Vladimir ribbon.svg|50px]] [[Vaizdas:RUS Imperial Order of the White Eagle ribbon.svg|50px]] [[Vaizdas:Band to Order St Alexander Nevsky.png|50px]] [[Vaizdas:Order of Saint Anna ribbon bar.svg|55px]] [[Vaizdas:Order of Glory Ribbon Bar.svg|55px]]|aktyvumo metai=1877–1914|veikla=karininkas|vardas=Aleksandras Samsonovas}} '''Aleksandras Vasiljevičius Samsonovas''' ({{ru|Алекса́ндр Васи́льевич Самсо́нов}}, {{data|year=1859|month=11|day=14}} – {{data|year=1914|month=8|day=30}}) – [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos imperijos kariuomenės]] [[Kavalerija|kavalerijos]] karininkas, [[Rusijos–Japonijos karas|Rusijos–Japonijos karo]] ir [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] generolas. Jis vadovavo Rusijos [[2-oji armija (Rusijos imperija)|antrajai armijai]], kurią [[Tanenbergo mūšis|Tanenbergo mūšyje]], viename iš pirmųjų Pirmojo pasaulinio karo mūšių, apsupo ir nugalėjo vokiečių [[8-oji armija (Vokietijos imperija)|aštuntoji armija]]. Sugėdintas Samsonovas nusižudė pasitraukdamas iš mūšio lauko. == Ankstyvoji karinė karjera == Aleksandras Samsonovas gimė Rusijos imperijos [[Chersono gubernija|Chersono gubernijoje]], dabartinės [[Ukraina|Ukrainos]] teritorijoje. Jis dalyvavo 1877–1878 m. [[Rusijos–Turkijos karas|Rusijos–Turkijos kare]].<ref name="Tuchman-p295">Barbara Tuchman, ''The Guns of August'' (New York: Random House Trade Paperback, 2014 (first published 1962, Macmillan Publishing)), p. 295.</ref> Per [[Boksininkų sukilimas|Boksininkų sukilimą]] (1900 m.) Samsonovas vadovavo kavalerijos daliniui. Per Rusijos–Japonijos karą (1904–1905 m.) Samsonovas vadovavo Usūrio Sibiro kazokų divizijos kavalerijos brigadai. Po rusų pralaimėjimo [[Vafangou mūšis|Vafangou mūšyje]] jis buvo paskirtas vadovauti visoms Rusijos kavalerijos pajėgoms Pirmajame Sibiro armijos korpuse. Vėliau jo pajėgos gynė Rusijos flangus [[Liaojango mūšis|Liaojango mūšyje]].<ref name="Kowner">Kowner, ''Historical Dictionary of the Russo-Japanese War'', pp. 341–42.</ref> Per šiuos konfliktus Samsonovas pelnė energingo ir išradingo vadovo reputaciją, tačiau kai kurie stebėtojai kritikavo jo strateginius gebėjimus. Jis neturėjo jokios vadovavimo patirties, kad galėtų vadovauti trylikos divizijų kariuomenei.<ref>Tuchman, ''The Guns of August'', p. 314.</ref> == Pirmasis pasaulinis karas == [[Vaizdas:Alexander-samsonow.jpg|miniatiūra|A. Samsonovas karo pradžioje.|kairėje|256x256px]] === Rusijos antrosios armijos vadas === Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Samsonovas vadovavo Rusijos antrajai armijai, kuri įsiveržė į [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]],<ref name="Tuchman-p295" /> kurią gynė vokiečių aštuntoji armija, vadovaujama generolo [[Maximilian von Prittwitz|Maksimiliano fon Pritvico]].<ref>Tuchman, ''The Guns of August'', p. 297.</ref> Samsonovas lėtai žengė į pietvakarinį Rytų Prūsijos kampą, ketindamas susijungti su Rusijos [[1-oji armija (Rusijos imperija)|pirmąja armija]], vadovaujama generolo [[Paul von Rennenkampf|Pavelo fon Renenkampfo]], kuri pradėjo veržtis į šiaurės rytinę Rytų Prūsijos dalį.<ref>Tuchman, ''The Guns of August'', pp. 294-295.</ref> Tačiau abiejų armijų ryšio trūkumas trukdė koordinuoti veiksmus.<ref>Tuchman, ''The Guns of August'' pp. 292, 295, 296, 323, 325.</ref> === Tanenbergo mūšis === Renenkampfas ir Rusijos pirmoji armija pirmieji susidūrė su vokiečių aštuntąja armija ir laimėjo [[Gumbinės mūšis|Gumbinės mūšį]]. Dėl šio pralaimėjimo Vokietijos vyriausioji vadovybė atleido fon Pritvicą ir jo štabo viršininką, pakeisdama juos generolu (vėliau [[Maršalas|feldmaršalu]]) [[Paulius fon Hindenburgas|Pauliumi fon Hindenburgu]] ir generolu [[Erich Ludendorff|Ėrichu Liudendorfu]].<ref>Tuchman, ''The Guns of August'', pp. 309-312.</ref> Hindenburgas ir Liudendorfas atvyko į Rytų frontą ir nusprendė pulti Samsonovo pajėgas visu aštuntosios armijos svoriu.<ref>Tuchman, ''The Guns of August'', p.320.</ref> Hindenburgui ir Liudendorfui priimti šį sprendimą padėjo perimti rusų bevielio ryšio pranešimai, kurie rodė, kad Renenkampfas ir Rusijos pirmoji armija negalės laiku pasiekti siūlomo mūšio ir padėti, ir perimtas Samsonovo įsakymas, rodantis jo pajėgų judėjimą.<ref>David Kahn, ''The Codebreakers – The Story of Secret Writing'', 1967, {{ISBN|978-0-684-83130-5}}, Ch. 16.</ref> Rugpjūčio 22 d. kariuomenės užmezgė kontaktą ir šešias dienas skaičiumi pranašesni rusai patyrė tam tikrą sėkmę. Tačiau rugpjūčio 29 d. vokiečiai apsupo Samsonovo antrąją armiją miškuose tarp [[Olštynas|Alštyno]] ir [[Velbarkas|Velbarko]]. Po to sekusią kovą Hindenburgas pavadino Tanenbergo mūšiu, norėdamas kompensuoti prieš penkis šimtmečius toje pačioje vietoje nuo [[Lenkijos Karalystė|Lenkijos karalystės]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] patirtą kryžiuočių pralaimėjimą.<ref>Tuchman, ''The Guns of August'', p. 337.</ref> === Atsitraukimas ir mirtis === Samsonovas bandė trauktis, bet jo kariuomenė atsidūrė vokiečių apsuptyje, todėl vokiečių pajėgos išžudė arba paėmė į nelaisvę daugumą jo karių. Tik 10 000 iš 150 000 rusų karių pavyko ištrūkti iš apsupties. Mažiausiai 92 000 rusų karių pateko į nelaisvę, bei buvo paimta 300–500 rusų ginklų. Manoma, kad daugiau kaip 30 000 rusų karių žuvo arba dingo be žinios.<ref name="Tuchman-p335">Tuchman, ''The Guns of August'', p. 335.</ref> Samsonovas su nedidele grupe štabo karininkų ir vyrų bandė ištrūkti iš apsupties, iš pradžių ant arklių, o paskui pėsčiomis per pelkėtą vietovę rugpjūčio 29 d. nakties tamsoje. Vėlai vakare jie pasiekė Velbarko miestą, bet pamatė, kad jį laiko vokiečiai. Rugpjūčio 30 d. apie 1 val. nakties Samsonovas pasišalino nuo savo grupės į mišką. Pasigirdo šūvis. Rusai tamsoje negalėjo rasti jo kūno, bet galiausiai sugebėjo pasprukti į saugią vietą.<ref name="Tuchman-p335" /> Vokiečių paieškos grupė galiausiai rado Samsonovo kūną gretimame miške su šautine žaizda galvoje ir revolveriu rankoje.<ref>[http://www.tannenberg1914.de/4_feldh/sams.htm Biography] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081201234709/http://www.tannenberg1914.de/4_feldh/sams.htm|date=2008-12-01}}</ref><ref>Alexander Solzhenitsyn, ''August 1914'' (1971)</ref> Vokiečiai palaidojo Samsonovą Velbarke. 1916 m., užtariant [[Raudonasis Kryžius|Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui]], vokiečiai perdavė jo kūną našlei, kuri galėjo jį palaidoti Rusijoje.<ref name="Tuchman-p335" /> == Išnašos == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Samsonovas, Aleksandras}} [[Kategorija:Rusijos imperijos generolai]] 104i9or9xen93ksdsny1mv8i5rbc0mz 0 620197 7947567 7922748 2026-10-18T07:52:26Z Minorax 132758 ([[c:GR|GR]]) [[File:Saint vladimir (bande).png]] → [[File:RUS Imperial Order of Saint Vladimir ribbon.svg]] vva 7947567 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija|fonas=mil|paveikslėlis=Yakov G. Zhilinsky.jpeg|paveikslėlio apibūdinimas=Jakovas Žilinskis 1914 m.|gimė={{Gimė|1853|4|27}}|mirė={{Mirė|1918|||1853|4|27}}|gimimo_vieta=[[Michailovas]], [[Rusijos imperija]] {{flagicon|Rusijos imperija}}|mirties_vieta=[[Krymo kraštas]] {{flagicon image|Flag_of_the_Crimean_Regional_Government.svg}}|vikiteka=Category:Alexander Samsonov|apdovanojimai=[[Vaizdas:RUS Imperial Order of Saint Stanislaus ribbon.svg|50px]] [[Vaizdas:RUS Imperial Order of Saint Vladimir ribbon.svg|50px]] [[Vaizdas:Band to Order St Alexander Nevsky.png|50px]] [[Vaizdas:Order of Saint Anna ribbon bar.svg|55px]] [[Vaizdas:Order White Eagle (Russia) ribbon.svg|55px]]|aktyvumo metai=1876–1917|veikla=karininkas|vardas=Jakovas Žilinskis}} '''Jakovas Grigorjevičius Žilinskis''' ({{ru|Я́ков Григо́рьевич Жили́нский}}, {{data|year=1853|month=4|day=27}} – [[1918]] m.) – lenkų kilmės [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[kavalerijos generolas]], [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos imperatoriškosios armijos]] štabo viršininkas nuo 1911 m. vasario 2 d. iki 1914 m. kovo 4 d. Jis buvo laikomas vienu iš pagrindinių [[Rusijos invazija į Rytų Prūsiją|Rusijos invazijos į Rytų Prūsiją]] kampanijos nesėkmės [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pradžioje kaltininkų. == Biografija == Žilinskis gimė 1853 m. kovo 15 d. [[Michailovas|Michailove]], Rusijos imperijoje.<ref name="Kowner2">Kowner, '' Historical Dictionary of the Russo-Japanese War''</ref> Jo šeima buvo kilusi iš [[Smolensko gubernija|Smolensko gubernijos]] bajorų. Jis pradėjo tarnybą kaip kadetas Sumų husarų pulke. 1876 m. baigė Nikolajaus kavalerijos koledžą [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] ir buvo paskirtas į Imperatoriškosios gvardijos arklių gvardijos pulką kornetu. Mokykloje jis buvo laikomas vienu geriausių raitelių ir buvo atsakingas už pulko apmokymą. 1883 m. baigė Nikolajevo generalinio štabo akademiją pirmąja kategorija. Už puikius pasiekimus jam buvo suteiktas [[Kapitonas|kapitono]] laipsnis. Nuo 1894 m. vasario 14 d. dirbo 1-osios grenadierių divizijos štabo vyresniuoju padėjėju, o nuo 1894 m. vasario 14 d. dirbo Generalinio štabo Kariniame moksliniame komitete – [[Karinė žvalgyba|karinės žvalgybos]] organizacijoje, atsakingoje už užsienio šalių tyrimą. [[Ispanijos–Amerikos karas|Ispanijos–Amerikos karo]] metu Žilinskis buvo Rusijos karinis stebėtojas Ispanijos kariuomenėje [[Kuba|Kuboje]]. Grįžęs jis išleido knygą apie karą, kurioje analizavo Ispanijos pralaimėjimo priežastis.<ref name="Kowner2" /> 1899 m. Žilinskis buvo Rusijos delegacijos Hagos taikos konferencijoje narys. Nuo 1899 m. rugpjūčio mėn. jis buvo paskirtas 52-ojo dragūnų pulko vadu. 1900 m. jam buvo suteiktas [[Generolas majoras|generolo majoro]] laipsnis ir jis buvo paskirtas [[Generolas kvartirmeisteris|generolu kvartirmeisteriu]]. [[Rusijos–Japonijos karas|Rusijos–Japonijos karo]] metu (1904–1905 m.) Žilinskis buvo [[Tolimieji Rytai|Tolimųjų Rytų]] admirolo [[Jevgenijus Aleksejevas|Jevgenijaus Aleksejevo]] štabo viršininkas, kol 1904 m. spalį Aleksejevas buvo atleistas.<ref name="Kowner2" /> Kovos zonoje jis liko tarnauti karo ministrui [[Aleksejus Kuropatkinas|Aleksejui Kuropatkinui]] iki pat konflikto pabaigos. Nuo 1906 m. sausio 27 d. jis buvo 14-osios kavalerijos divizijos Lenkijoje, o nuo 1907 m. liepos 7 d. – 10-ojo armijos korpuso vadas. 1910 m. balandžio 18 d. Žilinskiui suteiktas kavalerijos generolo laipsnis. 1911 m. jis buvo paskirtas [[Varšuvos karinės apygarda|Varšuvos karinės apygardos]] vadu ir Varšuvos generalgubernatoriumi. Nuo 1911 m. vasario 22 d. iki 1914 m. kovo 4 d. Žilinskis taip pat buvo Rusijos imperatoriškosios armijos generalinio štabo viršininkas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jis ėmė vadovauti Šiaurės vakarų frontui. Šiaurės vakarų frontą sudarė [[1-oji armija (Rusijos imperija)|1-oji armija]] ir [[2-oji armija (Rusijos imperija)|2-oji armija]], kurioms vadovavo generolai [[Paul von Rennenkampf|Pavelas fon Renenkampfas]] ir [[Aleksandras Samsonovas]]. Po nesėkmingos Rytų Prūsijos kampanijos, patirtų nuostolių [[Tanenbergo mūšis|Tanenbergo]] ir [[Pirmasis Mozūrijos ežeryno mūšis|Mozūrijos ežeryno]] mūšiuose jis buvo atleistas iš vado pareigų, nors dėl nesėkmės bandė kaltinti Renenkampfą.<ref>Loscher. Page 624</ref> 1915–1916 m. Žilinskis buvo išsiųstas kaip karinis atstovas į [[Prancūzija|Prancūziją]], o 1916 m. rudenį grįžo. 1917 m. rugsėjo 19 d. jam buvo įsakyta išeiti į pensiją.<ref name="Kowner2" /> Po [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]] jis bandė pabėgti iš Rusijos, tačiau nenustatytomis aplinkybėmis žuvo [[Krymas|Kryme]].<ref>[http://www.firstworldwar.com/bio/zhilinski.htm First World War.com]</ref> == Išnašos == {{išn}} == Šaltiniai == * ''Chisholm, Hugh, ed. (1922). "Zhilinsky, Yakov" . Encyclopædia Britannica (12th ed.). London & New York: The Encyclopædia Britannica Company.'' * ''Kowner, Rotem. Historical Dictionary of the Russo-Japanese War. The Scarecrow Press (2006). {{ISBN|0-8108-4927-5}}'' * ''Losher, John D. The Bolsheviks: Twilight of the Romanov Dynasty. Author House (2009) {{ISBN|978-1-4490-2326-3}}'' {{DEFAULTSORT:Žilinskis, Jakovas}} [[Kategorija:Rusijos imperijos generolai]] mzoa7i11kyjdau7gkymghk839mftmst 0 631052 7947506 7804987 2026-10-17T20:38:17Z Wolfmartyn 122516 7947506 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Šalčininkų FK Ketera | image = [[Vaizdas:FK Ketera.png|150px]] | fullname = Asociacija Futbolo klubas „Ketera“<ref>https://rekvizitai.vz.lt/imone/sporto_klubas_salcia/juridinis-asmuo/</ref> | founded = 2015 m. | ground = [[Šalčininkai]] | capacity = | chairman = Edvardas Jočis | manager = [[Deimantas Rimpa]] | league = [[LFF III lyga|III lyga]] (VRFS) | season = [[2026 m. LFF III lyga|2026 m.]] | position = 3 vieta, III lyga (VRFS) |pattern_la1=f5e042|leftarm1=f5e042|body1=f5e042|rightarm1=f5e042|shorts1=6328b0|socks1=6328b0|pattern_b1=f5e042|pattern_la2=00fff7|pattern_b2=00fff7|pattern_ra2=00fff7|leftarm2=00fff7|body2=00fff7|rightarm2=00fff7|shorts2=6328b0|socks2=6328b0}} '''Šalčininkų „FK Ketera“''' – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Šalčininkai|Šalčininkų]].<ref>http://www.vilniausfutbolas.lt/komanda/Ketera/488/1</ref> ==Istorija== 2015 m. įkurtas vaikų klubas FK Šalčia (nesusijęs su buvusiu [[FK Šalčia Šalčininkai|FK Šalčia]] klubu). Įvairaus amžiaus grupių komandos dalyvavo Lietuvos čempionatuose bei turnyruose. 2019 m. klubas pakeitė pavadinimą į FK Ketera.<ref>https://www.giruzis.lt/2019/09/30/karaliavo-futbolas/</ref> 2021 m. lapkričio mėn. klubo auklėtinė Patricija Penkauskaitė gavo pakvietimą į WU15 rinktinę,<ref>https://www.facebook.com/fkketera/posts/pfbid02ZyW7RsvEcSSteYZH2NKwf6A2nPMk1QpD9vcLk65zWXRm6ybxsVWMQcwuERySAtQml {{nepatikimas šaltinis}}</ref> o 2022 m. į Lietuvos WU17 rinktinę.<ref>https://www.facebook.com/fkketera/posts/pfbid02BLaXMQVfkgbVWGPvGc8VKW4yV8iRSKuzKt7zYyp2ncuTeCw3py9vVEEk5dVb8SaZl {{nepatikimas šaltinis}}</ref> 2021 m. klubo auklėtiniai debiutavo [[SFL]] A divizione [[FK Visinčia Šalčininkėliai|Šalčininkėlių FK Visinčios]] komandoje.<ref>https://www.facebook.com/fkketera/posts/pfbid02umr5cvxSR796vKeVWW81MSnFNGNjYq7maaC8jUWQhAz6sm2p3xSdznKbr1LLBQj4l {{nepatikimas šaltinis}}</ref> 2022 m. FK Ketera debiutavo [[SFL]] C divizione, ir užėmė pirmąją vietą. Komandos sudėtyje buvo nemažai [[FK Visinčia Šalčininkėliai|Šalčininkėlių FK Visinčios]] žaidėjų. Komanda dažnai buvo pristatoma kaip '''Ketera–Visinčia'''. Birželio mėn. klubas prisijungė prie Capelli Sport Talents LT bendruomenės.<ref>https://www.facebook.com/fkketera/posts/pfbid035AUffdpWCLU2N4Qr94GppXyDY4VrPRLUod7htVL1JxqcjFAjDTfPZeTQSQXCPnKRl {{nepatikimas šaltinis}}</ref> 2023–2025 m. klubo treneriu dirbo [[Felipe Brisola]].<ref>https://www.facebook.com/fkketera/posts/pfbid036YXehRgQXt8Rx5K9grnCw9JuKSjGHTrM4kbstEZkWHiPtAitVb8FgHiz7jXNV46tl</ref> == Sezonai == === [[LFF]] varžybos === {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2025|IV (Vilnius)|6|—}} {{fs2|LTU|2026|IV (Vilnius)|3|I etapas}} |} ===[[SFL]] varžybos=== {{fs5}} {{fs6|LTU|2022|C|1}} {{fs6|LTU|2023|B|3}} {{fs6|LTU|2024|A|3}} |} == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/fkketera Klubo Facebook paskyra] {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Ketera}} [[Kategorija:Šalčininkų futbolo klubai]] [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] 7ayebriw1yh6t1ttozxle6nxody8wo2 0 632149 7947600 7906631 2026-10-18T10:24:01Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947600 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas|playername=Christian Braun|image=[[Vaizdas:Christian_Braun_2023_parade_(cropped).jpg|220px]]|dateofbirth={{Gimimo data|2001|4|17}}|cityofbirth=[[Berlingtonas (Kanzasas)|Berlingtonas]], [[Kanzasas]]|countryofbirth=[[JAV]]|currentclub=[[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]]|height=1,98 m|weight=100 kg|position=[[Atakuojantis gynėjas]]|years=2022–|clubs=[[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]]|pointsaverage=|nationalpoints=|ntupdate=|nba=21|nbayear=2022|nbateam=[[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]]|clubnumber=0}} '''Kristianas Nikolasas Braunas''' ({{en|Christian Nicholas Braun}}, g. {{data|year=2001|month=4|day=17}}) – [[JAV]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]] komandoje. Jis žaidė koledžo krepšinį Kanzaso „Jayhawks“.<ref>{{cite web|url=https://www.kansan.com/sports/ku-mens-basketball-guard-christian-braun-looks-to-make-impact-build-on-freshman-season/article_5cba1af2-1ae8-11eb-a060-7f7b2a884ad4.html|title=KU men's basketball guard Christian Braun looks to make impact, build on freshman season|date=2020-10-30|website=The University Daily Kansan|access-date=2021-05-29|last1=Lance|first1=Sam|archive-date=2023-04-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20230409184541/https://www.kansan.com/sports/ku-mens-basketball-guard-christian-braun-looks-to-make-impact-build-on-freshman-season/article_5cba1af2-1ae8-11eb-a060-7f7b2a884ad4.html|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.kansascity.com/sports/college/big-12/university-of-kansas/article218554050.html|title=Blue Valley NW's Christian Braun commits to KU. "It's always been a dream for me."|date=2018-09-17|website=The Kansas City Star|access-date=2021-05-29|last1=Bedore|first1=Gary}}</ref> [[2022 m. NBA naujokų birža|2022 m. NBA naujokų biržoje]] Kristianą Brauną 21-uoju šaukimu pasirinko Denverio „Nuggets“.<ref>{{Cite web|url=https://www.nba.com/nuggets/news/nuggets-sign-braun-and-watson|title=Nuggets Sign Braun and Watson|website=NBA|access-date=2023-04-11}}</ref> == Statistika == {{NBA žaidėjo statistikos legenda|champion=y}} === NBA === ==== Reguliarusis sezonas ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left; background:#afe6ba;"|{{nbay|2022}}^† | style="text-align:left;"|[[Denverio Nuggets|Denveris]] | 76 || 6 || 15.5 || .495 || .354 || .625 || 2.4 || .8 || .5 || .2 || 4.7 |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2023}} | style="text-align:left;"| [[Denverio Nuggets|Denveris]] | '''82''' || 4 || 20.2 || .460 || .384 || .694 || 3.7 || 1.6 || .5 || .4 || 7.3 |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2024}} | style="text-align:left;"| [[Denverio Nuggets|Denveris]] | 79 || '''77''' || '''33.9''' || '''.580''' || '''.397''' || '''.827''' || '''5.2''' || 2.6 || '''1.1''' || '''.5''' || '''15.4''' |- | style="text-align:left;"| {{nbay|2025}} | style="text-align:left;"| [[Denverio Nuggets|Denveris]] | 44 || 44 || 31.8 || .519 || .301 || .782 || 4.8 || '''2.7''' || .7 || .3 || 12.0 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 281 || 131 || 24.6 || .526 || .365 || .758 || 3.9 || 1.8 || .7 || .4 || 9.6 |} ==== Atkrintamosios varžybos ==== {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left; background:#afe6ba;"| 2023^† | style="text-align:left;"| [[Denverio Nuggets|Denveris]] | '''19''' || 0 || 13.0 || '''.533''' || .200 || .579 || 2.1 || .6 || .6 || .2 || 3.2 |- | style="text-align:left;"| 2024 | style="text-align:left;"| [[Denverio Nuggets|Denveris]] | 12 || 0 || 17.0 || .426 || .222 || .688 || 2.7 || .8 || .2 || .4 || 5.1 |- | style="text-align:left;"| 2025 | style="text-align:left;"| [[Denverio Nuggets|Denveris]] | 14 || '''14''' || '''38.9''' || .453 || .300 || .710 || '''6.4''' || '''2.4''' || '''1.2''' || .7 || '''12.6''' |- | style="text-align:left;"|2026 | style="text-align:left;"|[[Denverio Nuggets|Denveris]] | 6 || 6 || 31.2 || .417 || '''.429''' || '''.737''' || 3.5 || 1.7 || 1.0 || '''.8''' || 8.3 |- class="sortbottom" | style="text-align:center;" colspan="2"| Karjera | 51 || 20 || 23.2 || .456 || .295 || .682 || 3.6 || 1.3 || .7 || .5 || 6.8 |} === Universitetas === {| class="wikitable sortable" style="text-align:right;" {{NBA žaidėjo statistika - antraštė}} |- | style="text-align:left;"|2019–20 | style="text-align:left;"|Kanzasas | 31 || 5 || 18.4 || .431 || .444 || .731 || 2.9 || .5 || .7 || .2 || 5.3 |- | style="text-align:left;"|2020–21 | style="text-align:left;"|Kanzasas | 30 || 30 || 31.2 || .380 || .340 || '''.786''' || 5.2 || 1.9|| '''1.2''' || .4 || 9.7 |- | style="text-align:left;"|2021–22 | style="text-align:left;"|Kanzasas | '''40''' || '''39''' || 34.4 || '''.495''' || '''.386''' || .733 || '''6.5''' || '''2.8''' || 1.0 || '''.8''' || '''14.1''' |- | style="text-align:center;" colspan="2"|Karjera | 101 || 74 || 28.5 || .449 || .378 || .749 || 5.0 || 1.8 || 1.0 || .5 || 10.1 |} == Apdovanojimai ir pasiekimai == === NBA === * [[National Basketball Association|NBA]] čempionas (2023 m.) === NCAA=== * [[NCAA]] čempionas (2022 m.) == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketball-reference.com/players/b/braunch01.html Christian Braun profilis „Basketball Reference“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230326175650/https://www.basketball-reference.com/players/b/braunch01.html|date=2023-03-26}} {{Krepšinis-stub|JAV|alt=JAV|žaid}} {{Denverio Nuggets dabartinė sudėtis}} {{2022 m. NBA naujokų birža}} {{Denverio Nuggets – 2022–2023 m. NBA sezono čempionai}} {{DEFAULTSORT:Braun, Christian}} [[Kategorija:JAV krepšininkai]] rs2mlffj66b3kiree1j6ws6era7yc8p 0 633646 7947583 7230658 2026-10-18T08:59:01Z Matasmatas 226501 Pridėta informacija apie Justo Rasiko bylą, remtasi informacija iš Lietuvos Respublikos prokuratūros 2026 m. gegužės 12 d. pranešimo. 7947583 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Justas Rasikas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1983|09|08|T}} | gimimo vieta = [[Vilnius]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | sutuoktinis = Irma | tėvas = | motina = | vaikai = Augustė <!-- Veikla --> | veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[2014]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija]] | alma_mater = [[2006]] m. [[Vilniaus kooperacijos kolegija]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Justas Rasikas''' (g. [[1983]] m. [[rugsėjo 8]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. == Biografija == [[2003]] m. baigė [[Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija|Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinę mokyklą]].<ref>[https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/864/rnk1144/kandidatai/savKandidatasBiografija_rkndId-2406474.html Kandidatas į savivaldybės tarybos narius ir narius] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230508191745/https://rezultatai.vrk.lt/?srcUrl=/rinkimai/864/rnk1144/kandidatai/savKandidatasBiografija_rkndId-2406474.html |date=2023-05-08 }}. vrk.lt. Nuoroda tikrinta 2023-05-08.</ref> 2006 m. baigė informacijos vadybos specialybę Vilniaus kooperacijos kolegijoje. [[2008]]–[[2011]] m. dirbo vyr. buhalterio pavaduotoju BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“.<ref>[https://www.vrk.lt/2019-savivaldybiu-tarybu-kandidatai?srcUrl=/rinkimai/864/rnk1144/kandidatai/savKandidatasAnketa_rkndId-2406474.html Justas RASIKAS (II) - Kandidatai]. vrk.lt. Nuoroda tikrinta 2023-05-08.</ref> 2011–[[2018]] m. buvo pardavimų specialistu [[Ignalinos atominė elektrinė|Ignalinos atominėje elektrinėje]]. [[2016]] m. išrinktas LSDP Ignalinos rajono skyriaus pirmininko pavaduotoju, o nuo [[2017]] m. skyriaus pirmininku bei partijos tarybos nariu. 2019–2023 m. Ignalinos rajono savivaldybės meras.<ref>[https://www.vrk.lt/kandidatai-2023-sav?srcUrl=/rinkimai/1304/rnk1630/kandidatai/savKandidatasAnketa_2023_rkndId-2427759.html Justas RASIKAS (kandidatas į savivaldybės merus)]. vrk.lt. Nuoroda tikrinta 2023-05-08.</ref> == „Čekiukų“ skandalas == 2026 m. gegužės 11 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai tris politikus pripažino padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Prokuratūros duomenimis, Rasikas už tariamai tarybos nario pareigoms vykdyti sunaudotus degalus neteisėtai gavo 5 075 eurus. Teismas politikus atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pusantrų metų laikotarpiui, tačiau jiems trejiems metams atėmė teisę būti išrinktiems ar paskirtiems į atitinkamas valstybės ir savivaldybių institucijų pareigas.<ref>[https://prokuraturos.lt/lt/naujienos/ikiteisminiai-tyrimai-ir-viesojo-intereso-gynimas/ignalinos-rajono-politikams-nuosprendis-cekiuku-byloje/12412 Ignalinos rajono politikams – nuosprendis „čekiukų“ byloje]. prokuraturos.lt. 2026-05-12. Nuoroda tikrinta 2026-10-18.</ref> == Šaltiniai == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Rasikas, Justas}} [[Kategorija:Ignalinos merai]] mzjh1yiecj7ugef8ulf0quwg7fjwyrf 0 639034 7947595 7889740 2026-10-18T10:09:22Z ~2026-55780-22 226504 /* Struktūra */ 7947595 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas |unit_name= Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas |image= [[Vaizdas:Insignia of CIS Kristupas Radvila Perkūnas Battalion (CYBERCOM) (New).png|150px]] |caption= |dates= 2019 m. sausio 1 d. – dabar |country= {{flag|Lietuva}} |allegiance= |branch=[[Lietuvos Kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba|Kibernetinės gynybos valdyba]] |type=Ryšiai ir informacinės sistemos |role=Strateginio ir operacinio lygio vadaviečių parama ir ryšio saugumas |size= |command_structure= |garrison= [[Vilnius]], Jono Kairiūkščio g. 14 |garrison_label= |nickname= |patron=[[Kristupas Radvila Perkūnas]] |motto=„Mūsų siekiai – Greitis ir Tikslumas!“ |colors= |colors_label= |march= |mascot= |equipment= |equipment_label= |battles= |anniversaries= |decorations= |battle_honours= |disbanded= <!-- Commanders --> |commander1= plk. ltn. Aidas Kučinskas |commander1_label= Vadas |commander2= |commander2_label= |commander3= |commander3_label= |notable_commanders= <!-- Insignia --> |identification_symbol=[[Vaizdas:Grand Lithuanian Hetman Kristupas Radvila Perkūnas Communications and Information Systems Battalion Battle Flag.png|150px]] |identification_symbol_label=Kovinė vėliava |identification_symbol_2= |identification_symbol_2_label= |identification_symbol_3= |identification_symbol_3_label= |identification_symbol_4= |identification_symbol_4_label= }} '''Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas (RISB)''' – [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos ginkluotųjų pajėgų]] karinis dalinys esantis [[Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba|Kibernetinės gynybos valdybos]] sudėtyje. RISB pagrindinė užduotis – gavus įsakymą, nustatytame operacijų rajone užtikrina [[Valstybės gynimo taryba|Valstybės gynybos strateginės]] ir Ginkluotųjų pajėgų vadaviečių ryšių ir informacinių sistemų paramą, aprūpinimą bei perdislokuojamųjų ryšių ir informacinių sistemų patikimą funkcionavimą, tam kad sudaryti palankias sąlygas Valstybės gynybos vadovavimui ir kontrolei. Dalinys dislokuotas [[Vilnius|Vilniuje]], [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas|LDK Gedimino štabo bataliono]] teritorijoje. == Istorija == === Ištakos === Siekiant užtikrinti Krašto apsaugos ministerijos ir kitų objektų apsaugą, 1993 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 269 „Dėl atskiro komendantinio bataliono suformavimo“ Lauko kariuomenės brigados sudėtyje buvo suformuotas Atskiras komendantinis batalionas. Suformuota struktūra: štabas, dvi motorizuotosios kuopos, Štabo ir aprūpinimo kuopa, Ryšių kuopa. Ryšių kuopa atliko pagrindinį vaidmenį, užtikrinant kovinį valdymą ginkluotose pajėgose, skleidžiant komunikacijų tinklą kovinių operacijų rajone. Šiai užduočiai vykdyti kuopa naudojo laidinio, radijo ir kompiuterinio ryšio techniką. Vėliau Atskirajam komendantiniam batalionui buvo suteiktas [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono]] vardas.<ref>{{cite web |title=Metraštis |url=https://kariuomene.lt/ldk-gedimino-stabo-batalionas/istorija-ir-simbolika/metrastis/23290?csrt=3855752538301025221 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> === Šiuolaikinėje Lietuvoje === [[Vaizdas:Iron Wolf Infantry BDE CIS units competition - LAF CIS battalion guest participant.jpg|miniatiūra|Bataliono ryšininkas dalyvauja [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgų]] laidinio ryšio rungtynėse 2023 m.]] ==== Ryšių ir informacinių sistemų batalionas ==== 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu iki šiol veikusių LDK Gedimino štabo bataliono I ir II ryšių kuopų bei Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM) pagrindu buvo įsteigtas Lietuvos kariuomenės Ryšių ir informacinių sistemų (RIS) batalionas. Naujo Ryšių ir informacinių sistemų bataliono įsteigimas svarbus Lietuvos kariuomenės žingsnis į priekį užtikrinant efektyvią ir patikimą vadovavimo ir valdymo proceso paramą ryšių ir informacinėmis priemonėmis bei kibernetinę gynybą. Liepos 7 d. Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai išlydėti į NATO misiją Irake.<ref>{{cite web |title=NATO pajėgų sudėtyje į Iraką vyksta septyni Lietuvos kariai |url=https://www.kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/nato-pajegu-sudetyje-i-iraka-vyksta-septyni-lietuvos-kariai/20783 |date=2019-07-07 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2022 m. liepos mėn. [[majoras|mjr.]] Jurgita Savickaitė tapo pirmąja moterimi Lietuvoje, paskirta vadovauti kariuomenės batalionui.<ref>[https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalionui-pradejo-vadovauti-majore-jurgita-savickaite/24788 ''Ryšių ir informacinių sistemų batalionui pradėjo vadovauti majorė Jurgita Savickaitė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230727093042/https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalionui-pradejo-vadovauti-majore-jurgita-savickaite/24788|date=2023-07-27}} Lietuvos kariuomenė. Nuoroda tikrinta 2023-07-27.</ref> ==== Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas ==== [[Vaizdas:Signal Support Group (Lithuanian CIS battalion contingent).jpg|miniatiūra|PRISM kariai dalyvauja [[NATO]] operacijoje [[Irakas|Irake]]. 2024 m. ]] 2023 m. sausio mėn. batalionui suteiktas Lietuvos didžiojo etmono [[Kristupas Radvila Perkūnas|Kristupo Radvilos Perkūno]] vardas<ref>[https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/kariuomenes-rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalionas-tures-kristupo-radvilos-perkuno-varda-1108898 ''Kariuomenės Ryšių ir informacinių sistemų batalionas turės Kristupo Radvilos Perkūno vardą'']. diena.lt. Nuoroda tikrinta 2023-07-27.</ref>, o šio menėsio 4 d. į paramos misiją [[Turkija|Turkijoje]] išlydėti Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai.<ref>{{cite web |title=Į misiją Turkijoje išlydėti PRISM kariai |url=https://www.kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/i-misija-turkijoje-islydeti-prism-kariai/25082 |date=2023-01-04 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2024 m. liepos 4 d. Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai išlydėti į NATO misiją Irake kaip NATO ryšių ir informacinių sistemų grupės dalis – teikti paramą ryšiu, taip užtikrinant nenutrūkstamą vadovavimo ir kontrolės procesą operacijos rajone.<ref>{{cite web |title=Į Lietuvą grįžo NATO misijoje Irake tarnavę kariai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/i-lietuva-grizo-nato-misijoje-irake-tarnave-kariai-56-2353128 |agency=[[BNS]] |date=2024-12-02 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2024 m. lapkričio mėn. [[Biržų pilis|Biržų pilyje]] Lietuvos kariuomenės vadas gen. [[Raimundas Vaikšnoras]] įteikė batalionui kovinę vėliavą.<ref>{{cite web |title=Kristupo Radvilos Perkūno batalionui įteikta kovinė vėliava |url=https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/kristupo-radvilos-perkuno-batalionui-iteikta-kovine-veliava/26243 |date=2024-11-21 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2025 m. sausio 1 d. vykdant 2022 m. Tryliktosios seimo kadencijos partijų susitarimą – siekiant suvienyti kibernetinės gynybos pajėgumus krašto apsaugos sistemoje po atskira kariuomenės rūšimi, batalionas kartu su Informacinių technologijų tarnybą įtrauktas į Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybos sudėtį.<ref>{{cite web |title=Partijų susitarime – nauja kariuomenės rūšis, pasirengimas priimti diviziją |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/partiju-susitarime-nauja-kariuomenes-rusis-pasirengimas-priimti-divizija-1073690 |last=Skėrytė |first=Jūratė |date=2022-04-15 |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |access-date=2026-02-10}}</ref><ref>{{cite web |title=Lietuvoje įkurta kibernetinės gynybos valdyba – dirbs apie 800 specialistų |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/02/04/lietuvoje-ikurta-kibernetines-gynybos-valdyba-dirbs-apie-800-specialistu-563231 |date=2025-02-04 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-10}}</ref> Nuo vasario mėn. plečiant nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karinio rengimo sistemą, pradėtas NPPKT karių specialistų rengimas kurio tikslas ruošti kibernetinės gynybos specialistus profesinei arba aktyvaus rezervo karo tarnybai. <ref>https://www.karys.lt/bendraukime/naujienos/prisijunk-prie-ateities-kureju-tarnauk-rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalione/695</ref> Tarnyba RISB reikalauja kompiuterinio raštingumo, noro tobulinti savo įgūdžius informacinėse technologijose, fizinio parengtumo bei atsakingumo ir iniciatyvumo techninių iššūkių sprendimuose.<ref>{{cite web |title=Bataliono veikla |url=https://kariuomene.lt/lde-kristupo-radvilos-perkuno-ris-batalionas/uzdaviniai-ir-veikla/veikla/23445?csrt=3855752538301025221 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> === Vadai === * Majoras Vaidas Černikas (2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. rupgjūčio 12 d.) * Pulkininkas leitenantas Marius Latvėnas (2020 m. rupgjūčio 12 d. – 2022 m. liepos 13 d.) * Pulkininkė leitenantė Jurgita Savickaitė (2022 m. liepos 13 d. – 2025 m. lapkričio 8 d.) * Pulkininkas leitenantas Aidas Kučinskas (2025 m. lapkričio 8 d.  – dabar) == Struktūra == [[Vaizdas:C RISB.jpg|miniatiūra|Bataliono kibernetinės gynybos specialistai dalyvauja pratybuose „Locked Shields 2025“]] RISB yra specializuotas batalionas, sudarytas iš:<ref>https://kariuomene.lt/lde-kristupo-radvilos-perkuno-ris-batalionas/uzdaviniai-ir-veikla/veikla/23445?csrt=3855752538301025221</ref> * Valdymo grupės ir štabo; * Belaidžių telekomunikacijų kuopos (BTK); * Laidinių telekomunikacijų kuopos (LTK); * Tinklų valdymo ir kibernetinės gynybos kuopos (TVKGK); * Štabo aprūpinimo kuopa (ŠAK); * Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM), priskirtas prie NATO pajėgų 3-iojo ryšių bataliono. == Išnašos == {{Ref}} == Nuorodos == * [https://www.kariuomene.lt/pajegos-ir-kariniai-vienetai/kiti-pajegumai/ris-batalionas/22951 RIS batalionas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230511184606/https://www.kariuomene.lt/pajegos-ir-kariniai-vienetai/kiti-pajegumai/ris-batalionas/22951 |date=2023-05-11 }} {{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}} [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės ryšių batalionai]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba]] iwnkn7223vwjv8353zlu9f3hprzic38 7947596 7947595 2026-10-18T10:10:58Z ~2026-55780-22 226504 /* Struktūra */ 7947596 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas |unit_name= Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas |image= [[Vaizdas:Insignia of CIS Kristupas Radvila Perkūnas Battalion (CYBERCOM) (New).png|150px]] |caption= |dates= 2019 m. sausio 1 d. – dabar |country= {{flag|Lietuva}} |allegiance= |branch=[[Lietuvos Kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba|Kibernetinės gynybos valdyba]] |type=Ryšiai ir informacinės sistemos |role=Strateginio ir operacinio lygio vadaviečių parama ir ryšio saugumas |size= |command_structure= |garrison= [[Vilnius]], Jono Kairiūkščio g. 14 |garrison_label= |nickname= |patron=[[Kristupas Radvila Perkūnas]] |motto=„Mūsų siekiai – Greitis ir Tikslumas!“ |colors= |colors_label= |march= |mascot= |equipment= |equipment_label= |battles= |anniversaries= |decorations= |battle_honours= |disbanded= <!-- Commanders --> |commander1= plk. ltn. Aidas Kučinskas |commander1_label= Vadas |commander2= |commander2_label= |commander3= |commander3_label= |notable_commanders= <!-- Insignia --> |identification_symbol=[[Vaizdas:Grand Lithuanian Hetman Kristupas Radvila Perkūnas Communications and Information Systems Battalion Battle Flag.png|150px]] |identification_symbol_label=Kovinė vėliava |identification_symbol_2= |identification_symbol_2_label= |identification_symbol_3= |identification_symbol_3_label= |identification_symbol_4= |identification_symbol_4_label= }} '''Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas (RISB)''' – [[Lietuvos ginkluotosios pajėgos|Lietuvos ginkluotųjų pajėgų]] karinis dalinys esantis [[Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba|Kibernetinės gynybos valdybos]] sudėtyje. RISB pagrindinė užduotis – gavus įsakymą, nustatytame operacijų rajone užtikrina [[Valstybės gynimo taryba|Valstybės gynybos strateginės]] ir Ginkluotųjų pajėgų vadaviečių ryšių ir informacinių sistemų paramą, aprūpinimą bei perdislokuojamųjų ryšių ir informacinių sistemų patikimą funkcionavimą, tam kad sudaryti palankias sąlygas Valstybės gynybos vadovavimui ir kontrolei. Dalinys dislokuotas [[Vilnius|Vilniuje]], [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas|LDK Gedimino štabo bataliono]] teritorijoje. == Istorija == === Ištakos === Siekiant užtikrinti Krašto apsaugos ministerijos ir kitų objektų apsaugą, 1993 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 269 „Dėl atskiro komendantinio bataliono suformavimo“ Lauko kariuomenės brigados sudėtyje buvo suformuotas Atskiras komendantinis batalionas. Suformuota struktūra: štabas, dvi motorizuotosios kuopos, Štabo ir aprūpinimo kuopa, Ryšių kuopa. Ryšių kuopa atliko pagrindinį vaidmenį, užtikrinant kovinį valdymą ginkluotose pajėgose, skleidžiant komunikacijų tinklą kovinių operacijų rajone. Šiai užduočiai vykdyti kuopa naudojo laidinio, radijo ir kompiuterinio ryšio techniką. Vėliau Atskirajam komendantiniam batalionui buvo suteiktas [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono]] vardas.<ref>{{cite web |title=Metraštis |url=https://kariuomene.lt/ldk-gedimino-stabo-batalionas/istorija-ir-simbolika/metrastis/23290?csrt=3855752538301025221 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> === Šiuolaikinėje Lietuvoje === [[Vaizdas:Iron Wolf Infantry BDE CIS units competition - LAF CIS battalion guest participant.jpg|miniatiūra|Bataliono ryšininkas dalyvauja [[Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos|Sausumos pajėgų]] laidinio ryšio rungtynėse 2023 m.]] ==== Ryšių ir informacinių sistemų batalionas ==== 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu iki šiol veikusių LDK Gedimino štabo bataliono I ir II ryšių kuopų bei Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM) pagrindu buvo įsteigtas Lietuvos kariuomenės Ryšių ir informacinių sistemų (RIS) batalionas. Naujo Ryšių ir informacinių sistemų bataliono įsteigimas svarbus Lietuvos kariuomenės žingsnis į priekį užtikrinant efektyvią ir patikimą vadovavimo ir valdymo proceso paramą ryšių ir informacinėmis priemonėmis bei kibernetinę gynybą. Liepos 7 d. Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai išlydėti į NATO misiją Irake.<ref>{{cite web |title=NATO pajėgų sudėtyje į Iraką vyksta septyni Lietuvos kariai |url=https://www.kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/nato-pajegu-sudetyje-i-iraka-vyksta-septyni-lietuvos-kariai/20783 |date=2019-07-07 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2022 m. liepos mėn. [[majoras|mjr.]] Jurgita Savickaitė tapo pirmąja moterimi Lietuvoje, paskirta vadovauti kariuomenės batalionui.<ref>[https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalionui-pradejo-vadovauti-majore-jurgita-savickaite/24788 ''Ryšių ir informacinių sistemų batalionui pradėjo vadovauti majorė Jurgita Savickaitė''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230727093042/https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalionui-pradejo-vadovauti-majore-jurgita-savickaite/24788|date=2023-07-27}} Lietuvos kariuomenė. Nuoroda tikrinta 2023-07-27.</ref> ==== Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas ==== [[Vaizdas:Signal Support Group (Lithuanian CIS battalion contingent).jpg|miniatiūra|PRISM kariai dalyvauja [[NATO]] operacijoje [[Irakas|Irake]]. 2024 m. ]] 2023 m. sausio mėn. batalionui suteiktas Lietuvos didžiojo etmono [[Kristupas Radvila Perkūnas|Kristupo Radvilos Perkūno]] vardas<ref>[https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/kariuomenes-rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalionas-tures-kristupo-radvilos-perkuno-varda-1108898 ''Kariuomenės Ryšių ir informacinių sistemų batalionas turės Kristupo Radvilos Perkūno vardą'']. diena.lt. Nuoroda tikrinta 2023-07-27.</ref>, o šio menėsio 4 d. į paramos misiją [[Turkija|Turkijoje]] išlydėti Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai.<ref>{{cite web |title=Į misiją Turkijoje išlydėti PRISM kariai |url=https://www.kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/i-misija-turkijoje-islydeti-prism-kariai/25082 |date=2023-01-04 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2024 m. liepos 4 d. Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai išlydėti į NATO misiją Irake kaip NATO ryšių ir informacinių sistemų grupės dalis – teikti paramą ryšiu, taip užtikrinant nenutrūkstamą vadovavimo ir kontrolės procesą operacijos rajone.<ref>{{cite web |title=Į Lietuvą grįžo NATO misijoje Irake tarnavę kariai |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/i-lietuva-grizo-nato-misijoje-irake-tarnave-kariai-56-2353128 |agency=[[BNS]] |date=2024-12-02 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2024 m. lapkričio mėn. [[Biržų pilis|Biržų pilyje]] Lietuvos kariuomenės vadas gen. [[Raimundas Vaikšnoras]] įteikė batalionui kovinę vėliavą.<ref>{{cite web |title=Kristupo Radvilos Perkūno batalionui įteikta kovinė vėliava |url=https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/kristupo-radvilos-perkuno-batalionui-iteikta-kovine-veliava/26243 |date=2024-11-21 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> 2025 m. sausio 1 d. vykdant 2022 m. Tryliktosios seimo kadencijos partijų susitarimą – siekiant suvienyti kibernetinės gynybos pajėgumus krašto apsaugos sistemoje po atskira kariuomenės rūšimi, batalionas kartu su Informacinių technologijų tarnybą įtrauktas į Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybos sudėtį.<ref>{{cite web |title=Partijų susitarime – nauja kariuomenės rūšis, pasirengimas priimti diviziją |url=https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/partiju-susitarime-nauja-kariuomenes-rusis-pasirengimas-priimti-divizija-1073690 |last=Skėrytė |first=Jūratė |date=2022-04-15 |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |access-date=2026-02-10}}</ref><ref>{{cite web |title=Lietuvoje įkurta kibernetinės gynybos valdyba – dirbs apie 800 specialistų |url=https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2025/02/04/lietuvoje-ikurta-kibernetines-gynybos-valdyba-dirbs-apie-800-specialistu-563231 |date=2025-02-04 |website=vz.lt |publisher=[[Verslo žinios]] |access-date=2026-02-10}}</ref> Nuo vasario mėn. plečiant nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karinio rengimo sistemą, pradėtas NPPKT karių specialistų rengimas kurio tikslas ruošti kibernetinės gynybos specialistus profesinei arba aktyvaus rezervo karo tarnybai. <ref>https://www.karys.lt/bendraukime/naujienos/prisijunk-prie-ateities-kureju-tarnauk-rysiu-ir-informaciniu-sistemu-batalione/695</ref> Tarnyba RISB reikalauja kompiuterinio raštingumo, noro tobulinti savo įgūdžius informacinėse technologijose, fizinio parengtumo bei atsakingumo ir iniciatyvumo techninių iššūkių sprendimuose.<ref>{{cite web |title=Bataliono veikla |url=https://kariuomene.lt/lde-kristupo-radvilos-perkuno-ris-batalionas/uzdaviniai-ir-veikla/veikla/23445?csrt=3855752538301025221 |website=kariuomene.lt |publisher=[[Lietuvos kariuomenė]] |access-date=2026-02-10}}</ref> === Vadai === * Majoras Vaidas Černikas (2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. rupgjūčio 12 d.) * Pulkininkas leitenantas Marius Latvėnas (2020 m. rupgjūčio 12 d. – 2022 m. liepos 13 d.) * Pulkininkė leitenantė Jurgita Savickaitė (2022 m. liepos 13 d. – 2025 m. lapkričio 8 d.) * Pulkininkas leitenantas Aidas Kučinskas (2025 m. lapkričio 8 d.  – dabar) == Struktūra == [[Vaizdas:C RISB.jpg|miniatiūra|Bataliono kibernetinės gynybos specialistai dalyvauja pratybuose „Locked Shields 2025“]] RISB yra specializuotas batalionas, sudarytas iš:<ref>https://kariuomene.lt/lde-kristupo-radvilos-perkuno-ris-batalionas/uzdaviniai-ir-veikla/veikla/23445?csrt=3855752538301025221</ref> * Belaidžių telekomunikacijų kuopos (BTK); * Tinklų valdymo ir kibernetinės gynybos kuopos (TVKGK); * Štabo aprūpinimo kuopa (ŠAK); * Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM), priskirtas prie NATO pajėgų 3-iojo ryšių bataliono; * Laidinių telekomunikacijų kuopos (LTK); * Valdymo grupės ir štabo. == Išnašos == {{Ref}} == Nuorodos == * [https://www.kariuomene.lt/pajegos-ir-kariniai-vienetai/kiti-pajegumai/ris-batalionas/22951 RIS batalionas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230511184606/https://www.kariuomene.lt/pajegos-ir-kariniai-vienetai/kiti-pajegumai/ris-batalionas/22951 |date=2023-05-11 }} {{Lietuvos ginkluotosios pajėgos}} [[Kategorija:Dabartinės Lietuvos kariuomenės ryšių batalionai]] [[Kategorija:Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba]] t6f5skhethhxsvbo5kvrhp3i4zicvhy 0 643614 7947592 7833520 2026-10-18T09:45:31Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947592 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Centro Atlético Fénix | image = [[Vaizdas:Centro Atlético Fénix emblema.png|250px]] | fullname = Centro Atlético Fénix | nickname = | founded = 1916 m. liepos 7 d. | ground = Parque Capurro stadionas, [[Montevidėjas]] | capacity = 10 000 | chairman = {{vlv|Uruguay}} | manager = {{vlv|Uruguay}} | league = [[Primera División (Urugvajus)|Segunda División]] | season = 2025 | position = 9 vieta |pattern_la1 =_fenix22h |pattern_b1 =_fenix22h |pattern_ra1 =_fenix22h |pattern_sh1 =_shorts |pattern_so1 =_fenix20h |leftarm1 =FFFFFF |body1 =FFFFFF |rightarm1 =FFFFFF |shorts1 =FFFFFF |socks1 =FFFFFF |pattern_la2 =_left |pattern_b2 =_fenix22a |pattern_ra2 =_right |pattern_sh2 =_shorts |pattern_so2 =_socks |leftarm2 =FF0000 |body2 =FFFFFF |rightarm2 =FF0000 |shorts2 =000000 |socks2 =000000 }} '''Centro Atlético Fénix''' – [[Urugvajus|Urugvajaus]] [[futbolo klubas]] iš šalies sostinės [[Montevidėjas|Montevidėjo]]. == Istorija == Įkurtas 1916 m. liepos 7 d. Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 2024 m. sezone [[Primera División (Urugvajus)|Primera División]] tarp šešiolikos dalyvių liko penkioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2025 m. varžėsi Segunda División (II). == Laimėjimai == * '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uruchamp.html Uruguay - List of Champions]</ref> * '''[[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] Čempionai (0):''' ; {{vlv|URU}} Segunda División: * [[Vaizdas:Gold medal icon.svg|15px]] '''Nugalėtojai (7):''' 1956, 1959, 1973, 1977, 1985, 2006–2007, 2008–2009 m. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Segunda División (Urugvajus)|Segunda División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2026.html 2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Segunda División (Urugvajus)|Segunda División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2024.html 2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2023.html 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2021.html 2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2020.html 2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2019.html 2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2018.html 2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2017.html 2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2016''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2016a.html 2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2016.html 2015–2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2015.html 2014–2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2014.html 2013–2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2013.html 2012–2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2012.html 2011–2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2011.html 2010–2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2010.html 2009–2010 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Segunda División (Urugvajus)|Segunda División]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru09.html 2008–2009 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Primera División (Urugvajus)|Primera División]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru08.html 2007–20108 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Segunda División (Urugvajus)|Segunda División]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesu/uru2-08.html 2006–2007 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Purple" width="150" height="50" |'''Fénix''' | style="background:Purple;color:white" width="150" height="50" |'''Fénix''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Purple" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Centro Atlético Fénix emblema.png|150px]] '''Fénix''' | style="background:Purple;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Centro Atlético Fénix emblema.png|150px]] '''Fénix''' |} == Apranga == * Namuose rungtyniauja tradicine apranga {| |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b =_fenix18h |pattern_ra = |pattern_sh =_stripesonwhite |pattern_so =_fenix16A |leftarm =5F04B4 |body =FFFFFF |rightarm =FFFFFF |shorts =5F04B4 |socks =FFFFFF |title = 2018 m. }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b =_fenix18a |pattern_ra = |pattern_sh =_stripesonblack |pattern_so =_fenix16H |leftarm =000000 |body =FFFFFF |rightarm =000000 |shorts =5F04B4 |socks =FFFFFF |title = 2018 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = _fenix20h | pattern_b = _fenix20h | pattern_ra = _fenix20h | pattern_sh = _fenix20h | pattern_so = _fenix20h | leftarm = 5F00B5 | body = FFFFFF | rightarm = 5F00B5 | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title = 2020 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = _fenix20h | pattern_b = _fenix20a | pattern_ra = _fenix20h | pattern_sh = _fenix20a | pattern_so = _fenix20a | leftarm = 5F00B5 | body = 38267C | rightarm = 5F00B5 | shorts = 5F00B5 | socks = FFFFFF |title = 2020 m. }} |{{Football kit | | pattern_la = _fenix20h | pattern_b = _fenix20t | pattern_ra = _fenix20h | pattern_sh = _fenix20t | pattern_so = _fenix20t | leftarm = 5F00B5 | body = F23163 | rightarm = 5F00B5 | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title = 2020 m. }} |{{Football kit | |pattern_la =_fenix22h |pattern_b =_fenix22h |pattern_ra =_fenix22h |pattern_sh =_shorts |pattern_so =_fenix20h |leftarm =FFFFFF |body =FFFFFF |rightarm =FFFFFF |shorts =FFFFFF |socks =FFFFFF | title = 2022 m. }} |{{Football kit | |pattern_la=_left |pattern_b=_fenix22a |pattern_ra=_right |pattern_sh=_shorts |pattern_so=_socks |leftarm=FF0000 |body=FFFFFF |rightarm=FF0000 |shorts=000000 |socks=000000 |title= 2022 m. }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Futbolininkai, atstovavę [[Urugvajaus vyrų futbolo rinktinė|Urugvajaus nacionalinei rinktinei]]<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/2654/2023_2/Fenix_Montevideo.html Apie klubą]</ref> {| |- style="vertical-align:top" || *{{vlv|URY}} [[Edgardo Adinolfi]] *{{vlv|URY}} [[Peregrino Anselmo]] *{{vlv|URY}} [[Martín Barlocco]] *{{vlv|URY}} [[José Cancela]] *{{vlv|URY}} [[Juan Ramón Curbelo]] *{{vlv|URY}} [[Fabián Estoyanoff]] *{{vlv|URY}} [[Henry Giménez]] | style="padding-left:25px" | *{{vlv|URY}} [[Fernando Kanapkis]] *{{vlv|URY}} [[Alejandro Lago]] *{{vlv|URY}} [[Víctor Manuel López]] *{{vlv|URY}} [[William Martínez]] *{{vlv|URY}} [[Marcelo Méndez]] *{{vlv|URY}} [[Agenor Muñiz]] *{{vlv|URY}} [[Jorge Marcelo Rodríguez]] *{{vlv|URY}} [[Sebastián Taborda]] |} ; Užsieniečiai *{{vlv|PAN}} [[Nelson Barahona]] *{{vlv|VEN}} [[Andreé González]] *{{vlv|ARG}} [[Javier Cámpora]] == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20231014120701/https://www.cafenix.com.uy/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/CAFenixOficial/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/fenix/llQF6IFd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/fenix/llQF6IFd/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/ca-fenix/startseite/verein/3829 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/ca-fenix/17539/ Globalsportsarchive] {{Primera División (Urugvajus)}} [[Kategorija:Urugvajaus futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Fenix}} 9t00dljp5nhpbg3rh563mldmd9gudto 0 669708 7947459 7399065 2026-10-17T16:41:35Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 3 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947459 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšininkas|playername=Amandas Urkis|dateofbirth={{Gimimo data|1999|01|10}}|cityofbirth=[[Kauno rajono savivaldybė]]|height=2,00 m|weight=98 kg|currentclub=[[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket“]]|position=[[Lengvasis kraštas]]|clubnumber=10|countryofbirth=[[Lietuva]]|years=2015–2017<br>2020–2021<br>2021–2022<br>2022–2023<br>2023–2024<br>2024<br>2024–|clubs=[[BC Omega|Kauno r. „Omega“]]<br>[[VDU (krepšinio komanda)|Vytauto Didžiojo universitetas]]<br>[[Kauno Atletas|Kauno r. „Atletas“]]<br>[[Vilkaviškio Perlas|Vilkaviškio „Perlas“]]<br>[[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždai“]]<br>[[Palangos Olimpas|Palangos „Olimpas“]]<br>[[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket“]]|pointsaverage=|nationalpoints=|image=}} '''Amandas Urkis''' (g. {{data|year=1999|month=01|day=10}}) – [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, žaidžiantis [[Lietuvos krepšinio lyga|LKL]] lygoje besivaržančioje [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket“]] komandoje. == Karjera == 2015 m. pradėjo rungtyniauti [[BC Omega|Kauno r. „Omega“]] ekipoje [[Regionų krepšinio lyga|RKL]] lygoje. 2018 m. jis išvyko į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] ir įstojo į [[Kentukio Veslio koledžas|Kentukio Veslio koledžą]], kur taip pat žaidė vyrų krepšinio komandoje.<ref>{{Cite web|url=https://kwcpanthers.com/sports/mens-basketball/roster/amandas--urkis/4293|title=Amandas Urkis - Men's Basketball|website=Kentucky Wesleyan College Athletics|access-date=2024-10-05|language=en}}</ref> 2020 m. grįžo rungtyniauti į Lietuvą, kur prisijungė prie [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] [[VDU (krepšinio komanda)|krepšinio komandos]]. 2021 m. jis pasirašė sutartį su [[Kauno Atletas|Kauno r. „Atletas“]] klubu ir pirmą kartą rungtyniavo antroje pagal pajėgumą šalies lygoje – [[Nacionalinė krepšinio lyga|NKL]].<ref>{{Cite web|url=https://nklyga.lt/news-156437-atletas-pristate-dar-keturis-krepsininkus.html|title=„Atletas“ pristatė dar keturis krepšininkus|website=www.nklyga.lt|access-date=2024-10-05|language=lt}} {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Kitą sezoną išvyko į [[Vilkaviškio Perlas|Vilkaviškio „Perlą“]].<ref>{{Cite web|url=https://nklyga.lt/news-174240-11-asis-perlo-zaidejas-amandas-urkis.html|title=11-asis „Perlo“ žaidėjas – Amandas Urkis|website=www.nklyga.lt|access-date=2024-10-05|language=lt}} {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2023 m. rugsėjį Urkis pasirašė kontraktą su [[Gargždų Gargždai|Gargždų „Gargždais“]] ir debiutavo stipriausioje šalies lygoje [[Lietuvos krepšinio lyga|LKL]].<ref>{{Cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-194648-gargzdai-pasikviete-nkl-zaidusi-puoleja.html|title=„Gargždai“ pasikvietė NKL žaidusį puolėją|website=basketnews.lt|access-date=2024-10-05|language=lt}}</ref> 2024 m. vasarį „Gargždai“ bankrutavo, tačiau Urkis iškart pasirašė sutartį su NKL ekipa [[Palangos Olimpas|Palangos „Olimpas“]].<ref>{{Cite web|url=https://nklyga.lt/news-201112-urkis-sugrizta-i-7bet-nkl-cempionata.html|title=Urkis sugrįžta į „7bet-NKL“ čempionatą|website=www.nklyga.lt|access-date=2024-10-05|language=lt}} {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2024 m. rugsėjį [[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket“]] paskelbė, kad jų gretas papildė Amandas Urkis.<ref>{{Cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-211341-puoleju-pasipildziusi-m-basket-baige-sudeties-delione.html|title=Puolėju pasipildžiusi „M Basket“ baigė sudėties dėlionę|website=basketnews.lt|access-date=2024-10-05|language=lt}}</ref> == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.basketnews.lt/zaidejai/18662-amandas-urkis.html Amando Urkio profilis „BasketNews“] * [https://lkl.lt/zaidejai/amandas-urkis Amando Urkio profilis „LKL.lt“] * [https://nklyga.lt/zaidejai/18662-amandas-urkis.html Amando Urkio profilis „NKLyga.lt“] * [https://www.proballers.com/basketball/player/214662/amandas-urkis Amando Urkio profilis „Proballers“] {{DEFAULTSORT:Urkis, Amandas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] fsy5f71hx8nrymdaoidqnyhc4i6l2me 0 669790 7947467 7403556 2026-10-17T17:28:22Z ArunasG 107355 7947467 wikitext text/x-wiki {{coord|54.388889|10.171944|display=t}} {{Infolentelė įmonė | pavadinimas = Lindenau laivų statykla | gimtąja_kalba = Lindenau Werft | komercinis_pav = | logotipas = [[Vaizdas:Lindenau Werft Kiel.JPG|250px]] | antraštė = Laivų statyklos vaizdas, Kylis | forma = Akcinė bendrovė | simbolis = | žanras = | likimas = | pirmtakas = Lindenau laivų statykla Klaipėdoje, {{flagcountry|Lietuva}} | perėmėjas = | įkurta = 1919 m. | įkūrėjas = [[Paulius Lindenau]] | uždaryta = | vieta_miestas = [[Kylis]] | vieta_šalis = {{flagcountry|Germany}} | vietos = | plotas = | svarbiausi_darb = Holger Kahl | pramonė = [[Laivų statyba]] | produktai = | produkcija = Laivai | paslaugos = | įplaukos = | pajamos = | pelnas = | turtas = | aktyvas = | akcijos = | savininkas = | darbuotojų = 40 | holdingas = | padaliniai = | tinklalapis = [https://lindenau.de/ lindenau.de] | pastabos = }} '''Lindenau laivų statykla''' ({{de|Lindenau Werft}}) – laivų statykla [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Šlėzvigas-Holšteinas|Šlėzvigo-Holšteino]] žemėje, [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pietvakariuose, prie [[Kylio įlanka|Kylio įlankos]], Kylio [[Friedrichsort|Frydrichsorto]] rajone, 8 km į šiaurę nuo Kylio uosto. Pirmoji statykla įkurta inžinieriaus [[Paulius Lindenau|Pauliaus Lindenau]] 1919 m. [[Klaipėda|Klaipėdoje]], kur buvo padėti šiuolaikinės [[laivų statyba|laivų statybos]] pamatai. Statykla per [[IIPK|II pasaulinį karą]] evakuota ir atkurta Vokietijoje. Klaipėdoje buvusios laivų statyklos vietoje įsikūręs [[Klaipėdos kruizinių laivų terminalas|Kruizinių laivų terminalas]]. Teritorijoje išlikę senųjų pastatų su technologine įranga. Buvęs laivų [[elingas]] naudojamas įvairiems kultūriniams projektams, koncertams atvirame lauke. Statyklos [[logotipas|logotipe]] pavaizduoti [[Klaipėdos herbas|Klaipėdos herbo]] elementai. [[Vaizdas:Klaipeda stocznia Lindenaua 2.jpg|miniatiūra|left|220px|Senasis elingas Klaipėdoje, 2017 m.]] == Istorija == Nuo [[Kryžiuočių ordinas|Kryžiuočių ordino]] kovų su žemaičiais ir lietuviais laikų Klaipėdoje buvo pastatoma laivų. Šią veiklą ribojo konkurencija su [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] statyklomis, lydėjo pakilimai per karus, blokadas. XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje [[burlaivis|burlaivių]] statyklos stovėjo [[Danė]]s upės dešiniajame krante. 1855–1866 m. pastatyti 52 laivai. Šiuo laikotarpiu klestėjo laivų statybos amatas: 1862 m. dirbo 5 [[dailidė (amatas)|dailidės]] laivininkai su 204 pameistriais ir mokiniais. XIX a. I pusėje čia dominavo dvistiebiai [[brigas|brigai]] ir [[škuna|škunos]]. Vėliau paplito didesni barkai. Apie 1868 m. sekė Klaipėdos burlaivių statyklų nuosmukis, nes jūrų [[laivyba|laivyboje]] įsigalėjo geležiniai [[garlaivis|garlaiviai]].<ref>{{MLE|2|[https://www.mle.lt/straipsniai/laivu-statyba Laivų statyba]}}</ref> 1876 m. laivų statybos meistras Liudvikas Egertas pastatė paskutinį jūrinį burlaivį.<ref name=lls>[https://llsra.lt/naujienos/ziupsnelis-laivu-statybos-istorijos/ Žiupsnelis laivų statybos istorijos] ''llsra.lt'' nuoroda tikrinta 2024-10-06</ref> Kairiajame Danės krante 1875 m. įsikūrė laivų dailidžių kooperatyvas, statęs [[Žvejybinis laivas|žvejybinius laivus]], [[valtis]] ir kitus nedidelius laivus. 1919 m. šioje vietoje pradėjo veikti Lindenau laivų statykla.<ref name=kvr1>{{cite kvr|mc=25898|title=Pauliaus Lindenau laivų statyklos statinių kompleksas}}</ref><ref name=mle>{{MLE|2|[https://www.mle.lt/straipsniai/lindenau-laivu-statykla Lindenau laivų statykla]}}</ref> Jos savininkas ir pagrindinis konstruktorius buvo inžinierius Paulius Lindenau, kilęs iš rytprūsių [[Vėluva|Vėluvos]] (dab. Znamensko [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srityje]]). Po metų veikė [[liejykla]], [[kalvė]], [[stalius|stalių]] dirbtuvės, elektros [[jėgainė]], montavimo ir laivų statybos [[halė (pastatas)|halės]], mašinų cechas, kiti įrengimai. Lindenau statykla ({{de|Schiffswerft Memel - Lindenau und cie, Eisen und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei, 'Klaipėdos laivų statykla Lindenau &Cie. Geležinių ir medinių laivų statyba, mašinų fabrikas ir liejykla'}}) buvo viena moderniausių to meto laivų statyklų Baltijos regione, stačiusi krovininius, keleivinius ir gelbėjimo laivus, [[buksyras|vilkikus]], [[keltas|keltus]], [[barža]]s. 1922 m. pastatytas pirmasis geležinis krovininis garlaivis „Cattaro“, kurio tonažas siekė 1424 [[Bruto registro tona|BRT]]. Vėliau šis 67 m ilgio laivas buvo užplaukęs ant minos ir pažeistas. Suremontuotas garlaivis dar tris dešimtmečius transportavo krovinius. Galiausiai perlūžo, užplaukęs ant seklumos [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]].<ref name=lls/> [[Vaizdas:Pasienio policijos motorlaivis „Partizanas“.jpg|miniatiūra|Lindenau laivų statykloje 1932-1933 m. pastatytas Lietuvos pasienio policijos motorlaivis „[[Partizanas (laivas)|Partizanas]]“]] Lindenau laivų statykla vykdė miesto magistrato ir vietos garlaivių laivininkystės bendrovės užsakymus. Tarp jų buvo 1927 m. pastatytas sustiprinto korpuso garlaivis-keltas „Stadt Memel“, žiemos metu plaukiojęs iš Klaipėdos į [[Kuršių Nerija|Kuršių Neriją]], 1928 m. – dviejų sraigtų keleivinis laivas „[[Kuršių marės]]“, talpinęs 1000 keleivių. 1933 m. statykla perdavė užbaigtą motorlaivį-keltą „Smiltynė“, 1936 m. – keleivinį laivą „Admiral“, 1937 m. – keltą „Nehrung“.<ref name=lls/> [[Tarpukaris|Tarpukaryje]] augant naujų laivų paklausai, Klaipėdos statykloje imtasi plėtros. Įsigytas [[dokas]], marių sąskaita praplėsta sausumos teritorija. Šioje vietoje iš atvežtinių metalo konstrukcijų apie 1939 m. buvo statomas elingas su [[slipas|slipo]] mechanizmais. 1938 m. gegužės 6 d. nuleistas didžiausias ir paskutinis laivų statykloje pastatytas laivas „Helgoland“, kurį varė turboelektrinė pavara (106 m ilgio, 2000 keleivių talpos, 2947 BRT tonažo). Priklausė [[Seedienst Ostpreußen|Rytprūsių jūrinei tarnybai]]. Plaukiojo su poilsiautojais tarp [[Hamburgas|Hamburgo]] ir [[Helgolandas|Helgolando]] salos. Pokaryje [[Kukshafenas|Kukshafeno]] uoste kurį laiką veikė kaip elektrinė. 1946 m. laive kilo [[gaisras]]. Po metų laivas sutvarkytas, bet plaukiojo jis nebeilgai. 1948 m. laivas buvo pakrautas nepanaudoto [[cheminis ginklas|cheminio ginklo]] kroviniu ir [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] nurodymu nuskandintas [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūroje]].<ref name=lls/> Iki 1944 m. rudens pastatyta per pusšimtį laivų, tarp kurių – [[ledlaužis|ledlaužiai]], greitaeigiai [[kateris|kateriai]] Lietuvos muitininkams, [[pontonas|pontonai]] [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenei]]. Be laivų Klaipėdos uoste buvo statomi įvairūs [[kranas|kranai]], [[autobusas|autobusai]], [[žemės ūkis|žemės ūkio]] technika.<ref name=lin>[https://lindenau.lt/2023/lt/apie-mus/istorija/ Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras. Istorija] ''lindenau.lt''</ref> Per [[IIPK|Antrąjį pasaulinį karą]] laivų statykla vykdė Vokietijos karo laivyno užsakymus, statė [[Minų traleris|minų tralerius]]. 1939 m. Lindenau laivų statykloje dirbo 600, 1943 pabaigoje – 900 žmonių. 1942 m. stovėjo 3 dideli elingai, 2 [[Plūduriuojantysis dokas|plūduriuojantieji dokai]] (2600 ir 1600 t galios), 60 t keliamosios galios plaukiojantis [[kranas]], kita įranga.<ref name=mle/> [[Vaizdas:2010 10 04 Lindenau Eingang DSCI0636.JPG|miniatiūra|220px|Statyklos pastatai Kylyje]] 1944 m. pabaigoje artėjant [[Raudonoji Armija|Raudonajai Armijai]], P. Lindenau pasirengė trauktis į vakarus. Nenorėdamas palikti kvalifikuotų statyklos darbuotojų, jis savo didžiausią plūduriuojantįjį doką, sveriantį 2600 t, suvirino ir parengė išplaukimui į jūrą. Į šį laivą paėmė darbuotojus su šeimomis, svarbiausius įrengimus, medžiagų atsargas, mažąjį doką. Vilkstinė buvo nuvilkta per [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]]. Iš pradžių mažasis dokas nuplukdytas į [[Piliava|Piliavą]] (dabar Baltijskas), o vėliau velkamas nuskandintas atviroje jūroje per lėktuvų antskrydį. {{efn|Pagal kitus šaltinius, mažasis dokas atsidūrė Kylyje}} Kitas didesnis atsidūrė Gotenhafene ([[Gdynė]]je, Lenkija), iš kur pergabentas į į [[Kylio įlanka|Kylio įlanką]].<ref name=lry>[https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2022/09/13/news/garsaus-verslininko-p-lindenau-palikuonis-i-lietuva-atvyko-ne-tusciomis-24556358 Garsaus verslininko P. Lindenau palikuonys į Lietuvą atvyko ne tuščiomis] ''lrytas.lt'' 2022-09-13</ref> Iš karto po karo P. Lindenau su savo darbuotojais [[Kylis|Kylyje]] ėmėsi kurti laivų statyklą. Iš pradžių buvo gaminamos įvairios mašinos, įrengimų dalys, o pirmieji nauji laivai vėl nuleisti tik 1952 m. Po savininko mirties 1955 m. įmonei pradėjo vadovauti jo vyriausias sūnus Haraldas Lindenau (1914–2007). 1945 m. Klaipėdoje Lindenau laivų statyklos vietoje buvo įkurta nauja [[laivų statyba|laivų statybos]] ir remonto įmonė. Kai kurie senieji gamybiniai pastatai su įranga, sandėliai buvo išsaugoti, renovuoti, jiems suteikta valstybės apsauga. === Veikla Kylyje === Pirmasis Kylyje pastatytas laivas buvo nedidelis [[tanklaivis]] „Bindal“, 1953 m. perduotas [[Skandinavija|Skandinavijos]] laivybos kompanijai. Vėliau, iki 1968 m., Vokietijos kariniam laivynui buvo statomi daugiausia krovininiai laivai, taip pat pastatyti keli [[tanklaivis|tanklaiviai]], du [[pagalbinis laivas|pagalbiniai laivai]]. 1968 ir 1969 m. [[Norvegija|Norvegijos]] laivybos kompanija papildė savo laivyną dviem vokiečių gamybos [[Suskystintos gamtinės dujos|suskystintų gamtinių dujų]] (SGD) tanklaiviais, kurių kiekvienas buvo 1999 m. BRT keliamosios galios. Be krovininių laivų, [[švedai|švedams]] perduoti šeši [[ro-ro]] laivai, keli skystųjų produktų gabenimo tanklaiviai, nedideli [[balkeris|balkeriai]]. Nuo 1980 m. gaminti maži keleiviniai laivai Baltijos jūrai ir Kylio fjordui. Pastačiusi [[Indija]]i laivą su gręžimo įranga, Kylio statykla nuleido į vandenį tiekimo laivą, kelis [[konteinerinis laivas|konteinerinius laivus]], du SGD tanklaivius, visą eilę dvigubo korpuso skystų produktų tanklaivių. [[Vaizdas:Demonstration der Werftarbeiter der Lindenau-Werft in Friedrichsort gegen die Werftenpolitik der Bundesregierung (Kiel 75.115).jpg|miniatiūra|220px|Darbuotojų demonstracija prieš federalinės vyriausybės laivų statyklų politiką]]2008 m. laivų statykloje dirbo kiek daugiau nei 350 darbuotojų. Kylis buvo žinomas dėl savo specializuotų tanklaivių, skirtų transportuoti chemijos, žalios ir perdirbtos naftos produktus, ir mokslo tiriamųjų laivų. Taip pat statykla remontavo laivus, turėjo du plūduriuojančiuosius dokus, kurių keliamoji galia siekė 25 000 t. Mažesnis iš jų buvo tas dokas, kuriuo P. Lindenau karo pabaigoje pasitraukė iš Klaipėdos. Po „Sea-Reihe“ serijos tanklaivių, rinkos ekspertų laikytų pažangiais ir paklausiais, pastatytų Vokietijos „Tanker Shipping GmbH & Co. KG“ užsakymu, Lindenau nuleido į vandenį keletą vadinamosios „Seychelles-Reihe“ serijos tanklaivių, kuriuos užsakė kompanija „Seychelles Petroleum“. Iki 2005 m. Lindenau statykla nuo veiklos Kylyje pradžios klientams visame pasaulyje pastatė daugiau nei 225 naujus laivus. === Bankrotas 2008 m. === 2008 m. „Enercon“ kompanijai pastatytas [[rotorinis laivas]] „E-Ship“, varomas keturiomis [[turboburės|turboburėmis]]. Dėl iškeltos [[įmonės nemokumas|įmonės nemokumo]] bylos Lindenau laivų statykloje nespėtą įrengti laivą užsakovas iš Kylio nuvilko užbaigimo darbams į statyklą „Cassens-Werft“ [[Emdenas|Emdene]].<ref>[http://www.kn-online.de/News/Aktuelle-Wirtschaftsnachrichten/Nachrichten-Wirtschaft/E-Ship-1-ist-jetzt-die-Starthilfe-fuer-die-Cassens-Werft ''Enercon beauftragte Emder Werft mit der Fertigstellung. „E-Ship 1“ ist jetzt die Starthilfe für die Cassens Werft''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170306212740/http://www.kn-online.de/News/Aktuelle-Wirtschaftsnachrichten/Nachrichten-Wirtschaft/E-Ship-1-ist-jetzt-die-Starthilfe-fuer-die-Cassens-Werft |date=2017-03-06 }}, Kieler Nachrichten online, nuoroda tikrinta 2024-10-06</ref> [[Vaizdas:E-Ship 1 Rohbau.jpg|miniatiūra|220px|left|„E-Ship“ korpusas plaukiojančiame doke]] Lindenau laivų statykla Kylio apygardos teismui pateikė [[bankrotas|bankroto]] bylą dėl didelių likvidumo problemų, nepaisant užtektino užsakymų sąrašo. 2008 m. lapkričio mėn. pradžioje bankroto administratorius dar galėjo gauti trumpalaikę paskolą, kad būtų galima tęsti vykstančias naujas statybas.<ref>[https://www.thb.info/rubriken/schifffahrt-service/detail/news/lindenau-kann-neubauten-fortsetzen.html ''Lindenau kann Neubauten fortsetzen''] nuoroda tikrinta 2024-10-06</ref> 2011 m. balandžio mėn. pabaigoje užbaigtas statyti paskutinis naujas pakrančių tanklaivis „Ebba 2“. Pasak įmonės vadovybės, vėliau vykdyti darbai kol kas turėjo apsiriboti laivų remontu.<ref>''Letzter Neubau verlässt Lindenau Werft'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110429222926/http://www.kn-online.de/lokales/kiel/229236-Letzter-Neubau-verlaesst-Lindenau-Werft.html}}</ref> 2012 m. Lindenau atiteko konkurentei laivų statyklai [[Elsflėtas|Elsflėte]] netoli [[Brėmenas|Brėmeno]].<ref>''Millionenschaden an der Gorch Fock'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120108235933/http://www.ndr.de/regional/schleswig-holstein/gorchfock685.html}}</ref> Dėl to dar 40 iš 80 darbuotojų turėjo būti atleisti.<ref>''Gorch Fock"-Auftrag weg: Geht Lindenau jetzt unter?'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120110225705/http://www.kn-online.de/lokales/kiel/286323-Gorch-Fock-Auftrag-weg-Geht-Lindenau-jetzt-unter.html}}</ref> 2013 m. „German Naval Yards Holdings“ perėmė laivų statyklą Kylyje kaip savo trečią filialą Vokietijoje, kur teikiamos laivų statyklų remonto ir pertvarkymo darbų paslaugos.<ref>Frank Binder: ''Kerngeschäft von Lindenau ändert sich – Reparaturaufträge aus allen Bereichen'', THB – Deutsche Schiffahrts-Zeitung, 2013-05-23.</ref> Šiuo tikslu pertvarkyta statyklos veikla, atsisakyta kai kurių įrengimų, uždarytas elingas, išmontuoti trys didieji kranai. 2019 m. sausio mėn. laivų statyklos veikla buvo sustabdyta dėl techninių ir ekonominių priežasčių.<ref>''Kieler Lindenau-Werft vor dem Aus: IG Metall kämpft um Alternativlösungen'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200112180754/https://www.sat1regional.de/kieler-lindenau-werft-vor-dem-aus-ig-metall-kaempft-um-alternativloesungen/}}</ref> Kiek vėliau tais pačiais metais laivų statykloje vėl atidaryta remonto ir priežiūros paslaugų įmonė. 1–asis plaukiojantis dokas nebuvo įtrauktas į laivų statyklos perėmimą 2012 m., todėl 85 m ilgio, 12,64 m pločio ir 3,4 m [[grimzlė]]s objektas tapo bešeimininkiu. Iki 2008 m. bankroto jis tarnavo statyklos reikmėms. 2018 m. prie krantinės prišvartuoto rūdijančio doko būklė smarkiai pablogėjo, iškilo nuskendimo grėsmė. Iškviesti gelbėtojai turėjo išpumpuoti prakiurusį doko balastinį rezervuarą, stabilizuoti jo padėtį ant vandens. 2019 m. įmonės administracija jį galiausiai perkėlė į gretimą 2–ąjį doką apžiūrai ir pridavimui į [[metalo laužas|metalo laužą]].<ref>[https://www.kn-online.de/lokales/kiel/schwimmdock-wird-zum-problemfall-7C4AZQMFVVGWRR57KJYVTBQS5E.html Schwimmdock wird zum Problemfall 2019-02-07] nuoroda tikrinta 2024-10-06</ref> 2023 m. „Werft EWD“ paskelbė apie Emdeno laivų statyklos perėmimą.<ref>[https://hansa-online.de/2023/09/schiffstechnik/219495/ewd/ Emder Werft EWD übernimmt Lindenau als Ostsee-Standort] nuoroda tikrinta 2024-10-06</ref> == Palikimas Klaipėdoje == [[Vaizdas:Klaipeda stocznia Lindenaua 1.jpg|miniatiūra|220px|Klaipėdos elingas]] Pauliaus Lindenau laivų statyklos statinių kompleksas stovi [[Klaipėdos senamiestis|Klaipėdos senamiestyje]], Pilies g. 4. Kaip nacionalinės reikšmės technikos paveldas, jis nuo 2001 m. įrašytas į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr1/> Pastatai daugiausia 1 ir 2 aukštų, lėkštais dvišlaičiais [[stogas|stogais]] su tūriniais [[švieslangis|švieslangiais]], nutinkuotomis mūro sienomis, kai kur su fasado [[piliastras|piliastrais]], profiliuotais [[karnizas|karnizais]]. Saugomam kompleksui priklauso: * [[Korpusas (laivyba)|Korpusų]] dirbtuvė: pailgo laužyto plano, 1 ir 2 aukštų vientisoje erdvėje, padalintoje į dvi [[nava]]s, išlikusios metalo profilių [[kolona|kolonos]] ir metalinės [[santvara|santvaros]]; iš technologinės įrangos vertingos pokraninės [[sija|sijos]] ant kolonų, bėgiai [[telferis|telferių]] vežimėliams po santvaromis, [[flanšas|flanšų]] žiedų štampavimo [[presas]] „Schiess“ (1918 m. gamybos).<ref>{{cite kvr|mc=25899|title=Korpusų dirbtuvė}}</ref> * Technologinis [[tiltas]]: įrengtas bėginio [[kranas|krano]] darbui, atremtas į metalines atramas, panaudotos [[kniedė|kniedytos]] šprengelinės santvaros, yra metaliniai išorės [[laiptai]].<ref>{{cite kvr|mc=25900|title=Technologinis tiltas}}</ref> * Vamzdžių dirbtuvė ir [[kalvė]]: dviejų sublokuotų stačiakampių 1 aukšto korpusų pastatas su metalo profilių kolonomis, tiltiniais kranais ant metalo sijų, kiaurymių pramušimo presu, frikciniu sraigtiniu presu.<ref>{{cite kvr|mc=25901|title=Vamzdžių dirbtuvė ir kalvė}}</ref> * Valčių ir [[jachta|jachtų]] dirbtuvė: pailgo stačiakampio plano, 1 aukšto pastatas su technologine įranga - [[juostinis pjūklas|juostiniu pjūklu]] „Kirchner“ (1878 m. gamybos).<ref>{{cite kvr|mc=25902|title=Valčių ir jachtų dirbtuvė}}</ref> * Elingas su slipu: nebaigtame statyti laivų elinge panaudotos plieninių vokiškų profilių „Gutehoffnungshutte“ atramos, kniedytos ir virintos santvaros, išlikę į vandenį nuleisti treji bėgiai, slipo mechanizmai, vežimėliai.<ref>{{cite kvr|mc=17399|title=Elingas su slipu}}</ref> 2019-ieji uostamiestyje paminėti kaip Didžiojo elingo metai, pažymint laivų statyklos įsteigimo 100 metų jubiliejų. Ilgus dešimtmečius nenaudojamo objekto teritorija sutvarkyta ir pritaikyta išskirtiniams renginiams, koncertams, festivaliams.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/desimtmecius-merdinti-laivu-statykla-taps-klaipedos-kulturos-zidiniu-56-477275 Dešimtmečius merdinti istorinė laivų statykla taps Klaipėdos kultūros židiniu] ''15min.lt'', 2015-01-08</ref> Be kitų, elingo erdvė tapo scenovaizdžiu [[Richardas Vagneris|Richardo Vagnerio]] operai „Skrajojantis olandas“ (pagal [[Skrajojantis Olandas|to paties pavadinimo]] legendą).<ref>[https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2022/09/13/news/garsaus-verslininko-p-lindenau-palikuonis-i-lietuva-atvyko-ne-tusciomis-24556358 Garsaus verslininko P. Lindenau palikuonys į Lietuvą atvyko ne tuščiomis] ''lrytas.lt'' 2022-09-13</ref> Elingo kaimynystėje veikiančioje [[Vakarų Baltijos laivų statykla|Vakarų Baltijos laivų statykloje]] 2019 m. atidarytas nedidelis muziejus, kuriame pristatoma miesto laivų statybos pramonės istorija. Tęsiant laivų statyklos Klaipėdoje tradicijas, 2022 m. įsteigtas [[Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras]], rengiantis jūrinio sektoriaus darbuotojus.<ref name=lin/> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{ref|2}} == Nuorodos == {{commonscat|Lindenau Shipyard}} * [https://lindenau.de/ Oficiali svetainė] ''lindenau.de'' * [https://www.biblioteka.lt/paveldas/kompleksai/190-25898 Pauliaus Lindenau laivų statyklos statinių kompleksas (Pilies g. 4)] ''biblioteka.lt'' {{SavStr}} [[Kategorija:Vokietijos įmonės]] [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos įmonės]] [[Kategorija:Klaipėdos įmonės]] [[Kategorija:Laivų statyba]] [[Kategorija:Kylis]] i8ni56b38xbcqj1cjeze9958qdubnvf 0 680241 7947475 7843482 2026-10-17T18:28:38Z Wolfmartyn 122516 Undid 2 revisions from [[Special:Diff/7843480|7843480]] until [[Special:Diff/7843482|7843482]] - bereikšmiai stiliaus kaitaliojimai 7947475 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |competition = [[Lietuvos III futbolo lyga]] |season = [[Lietuvos futbolas 2025 m.]] |dates = 2025 m. balandis–lapkritis |prevseason = [[2024 m. LFF III lyga|2024 m.]] |nextseason = [[2026 m. LFF III lyga|2026 m.]] }} '''2025 m. LFF III lyga''' – ketvirtosios pakopos futbolo pirmenybės, vykusios [[Lietuva|Lietuvoje]] 2025 m. balandį–lapkritį. [[LFF III lyga|LFF III lygos]] pirmenybės vyko apskrityse, turnyrus vykdė apskričių futbolo federacijos. Kai kurios apskritys pirmenybių neorganizavo. Viso Trečioje lygoje dalyvavo 28 komandos. == Rezultatai == === Alytaus apskritis === III lygos pirmenybės nevyko. === Kauno ir Marijampolės apskritys === Kvietimas registruotis į 2025 m. LFF III lygos KAFF/MAFF pirmenybes buvo išplatintas balandžio 11 d. Komandų registracija vyko iki balandžio 20 d. Varžybų pradžia – gegužės 4 d.<ref>https://www.kaff.lt/kvieciame-megeju-futbolo-komandas-dalyvauti-iii-lygos-pirmenybese/</ref>, pabaiga – lapkričio 9 d. Dalyvavo 6 Kauno ir 2 Marijampolės apskričių komandos. {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|KAFF–MAFF III lygos galutinė lentelė}} ! # !! Komanda !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1. || style="text-align: left"| [[FK Kazlų Rūda]] || 14 || 10 || 2 || 2 || 66 || 20 || +46 || '''32 |- | 2. || style="text-align: left"| [[Nevėžis B]] Kėdainiai || 14 || 8 || 3 || 3 || 48 || 28 || +20 || '''27 |- | 3. || style="text-align: left"| [[FK Imsrė]] Jurbarkas || 14 || 8 || 2 || 4 || 43 || 24 || +19 || '''26 |- | 4. || style="text-align: left"| [[FK Danspin|FK Danspin-KKSC]] Raseiniai || 14 || 6 || 3 || 5 || 29 || 35 || -6 || '''21 |- | 5. || style="text-align: left"| [[Sveikata B]] Kybartai || 14 || 4 || 4 || 6 || 38 || 30 || +8 || '''16{{efn|name=SVE|Aukštesnę vietą nulėmė tarpusavio rezultatai: Sveikata B–FK Vilkija 3:4 ir 6:0}} |- | 6. || style="text-align: left"| [[FK Vilkija]] || 14 || 5 || 1 || 8 || 26 || 57 || -31 || '''16{{efn|name=SVE}} |- | 7. || style="text-align: left"| [[Nemunas B]] Prienai || 14 || 4 || 3 || 7 || 28 || 31 || -3 || '''15 |- | 8. || style="text-align: left"| [[FK Nadruvis]] Kaunas || 14 || 2 || 0 || 12 || 18 || 71 || -53 || '''6 |} {{notelist}} === Klaipėdos apskritis === Balandžio pradžioje išplatintas kvietimas registruotis į LFF III lygos Klaipėdos regiono pirmenybes.<ref>https://klff.lt/news.php?readmore=4098</ref> Pirmenybės prasidėjo gegužės 29 d. ir baigėsi spalio 15 d.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/megeju/klff-iii-lyga/</ref> Į pirmenybes užsiregistravo 7 komandos, tačiau prieš sezono pradžią „FK Klaipėda“ atsiėmė prašymą dalyvauti. Sezono eigoje [[EDM Statyba-Sendvaris]] pasitraukė iš varžybų, iki tol sužaistų rungtynių rezultatai buvo anuliuoti. {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|Klaipėdos AFF III lygos galutinė lentelė}} ! # !! Komanda !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1. || style="text-align: left"| [[Babrungas B]] Plungė || 8 || 6 || 2 || 0 || 31 || 8 || +23 || '''20 |- | 2. || style="text-align: left"| [[FK Pempininkai]] Gargždai || 8 || 6 || 1 || 1 || 25 || 8 || +17 || '''19 |- | 3. || style="text-align: left"| [[Sirijus B]] Klaipėda || 8 || 3 || 0 || 5 || 16 || 24 || -8 || '''9 |- | 4. || style="text-align: left"| [[FK Futbolo dievai]] Klaipėda || 8 || 2 || 1 || 5 || 7 || 19 || -12 || '''7 |- | 5. || style="text-align: left"| [[FK Sakuona Plikiai|FK Sakuona–Newlink]] Plikiai || 8 || 1 || 0 || 7 || 10 || 30 || -20 || '''3 |} === Šiaulių ir Panevėžio apskritys === ŠAFF-PAFF pirmenybėse dalyvavo 4 Šiaulių ir 1 Panevėžio apskričių komandos. Pirmenybės prasidėjo gegužės 18 d. ir baigėsi spalio 12 d.<ref>http://saff.lt/index.php?pg=naujienos&nid=1918</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|ŠAFF-PAFF III lygos galutinė lentelė}} ! # !! Komanda !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1. || style="text-align: left"| [[FSK Radviliškis]] || 12 || 11 || 1 || 0 || 56 || 14 || +42 || '''34 |- | 2. || style="text-align: left"| Ekranas B Panevėžys || 12 || 7 || 2 || 3 || 60 || 27 || +33 || '''23 |- | 3. || style="text-align: left"| [[Kelmės FK-VJSM|FK Kražantė]] Kelmė || 12 || 6 || 0 || 6 || 39 || 44 || -5 || '''18 |- | 4. || style="text-align: left"| Cementininkas B Naujoji Akmenė || 12 || 4 || 1 || 7 || 23 || 41 || -18 || '''13 |- | 5. || style="text-align: left"| Saned B Joniškis || 12 || 0 || 0 || 12 || 18 || 70 || -52 || '''0 |} === Tauragės apskritis === III lygos pirmenybės nevyko. === Telšių apskritis === III lygos pirmenybės nevyko. === Utenos apskritis === III lygos pirmenybės šiais metais nebuvo numatytos.<ref>https://www.uaff.lt/2025/04/08/registracija-i-uaff-cempionatus/</ref> === Vilniaus apskritis === VRFS III lygos pirmenybės prasidėjo balandžio 26 d.<ref>http://www.vilniausfutbolas.lt/naujiena/Sezonas-prasides-VRFS-Supertaures-rungtynemis/6059</ref> ir baigėsi spalio 19 d. Turnyre dalyvavo 10 komandų. {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|VRFS III lygos galutinė lentelė}} ! # !! Komanda !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1 || style="text-align: left"| [[Alternatyvus FK|AFK]] || 18 || 15 || 0 || 3 || 67 || 23 || +44 || '''45 |- | 2 || style="text-align: left"| [[Širvintos-VGTU Vilkai]] || 18 || 12 || 0 || 6 || 54 || 26 || +28 || '''36 |- | 3 || style="text-align: left"| [[FK Medžiai]] || 18 || 9 || 4 || 5 || 43 || 30 || +13 || '''31 |- | 4 || style="text-align: left"| [[FK Granitas Vilnius|FK Granitas]] || 18 || 10 || 0 || 8 || 52 || 37 || +15 || '''30 |- | 5 || style="text-align: left"| [[FK Tera]] || 18 || 9 || 1 || 8 || 44 || 48 || -4 || '''28 |- | 6 || style="text-align: left"| [[FK Ketera]] || 18 || 8 || 3 || 7 || 39 || 46 || -7 || '''27 |- | 7 || style="text-align: left"| [[Žalgiris C|Žalgiris U19]] || 18 || 7 || 2 || 9 || 51 || 44 || +7 || '''23 |- | 8 || style="text-align: left"| [[FM Ataka Vilnius|FK Ataka]] || 18 || 7 || 2 || 9 || 37 || 49 || -12 || '''23 |- | 9 || style="text-align: left"| [[Viltis B]] || 18 || 4 || 2 || 12 || 36 || 77 || -41 || '''14 |- | 10 || style="text-align: left"| [[FK Elektrėnų Versmė|ESFA-Versmė]] || 18 || 1 || 2 || 15 || 22 || 65 || -43 || '''5 |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20251231110746/https://lietuvosfutbolas.lt/ Lietuvosfutbolas.lt] {{Trečia lyga|2025}} i3fk1f3nf9koowrt3r3erx8n6b8urbd 7947499 7947475 2026-10-17T19:55:57Z CD 677 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|Aptarimas]]) darytas keitimas 7947475 – sugrąžintas tvarkingesnis variantas. 7947499 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |competition = [[Lietuvos III futbolo lyga]] |season = [[Lietuvos futbolas 2025 m.]] |dates = 2025 m. balandžio 11 – lapkričio 9 d. |prevseason = [[2024 m. LFF III lyga|2024 m.]] |nextseason = [[2026 m. LFF III lyga|2026 m.]] }} '''2025 m. LFF III lyga''' – ketvirtosios pakopos futbolo pirmenybės, vykusios [[Lietuva|Lietuvoje]] 2025 m. balandį–lapkritį. [[LFF III lyga|LFF III lygos]] pirmenybės vyko apskrityse, turnyrus vykdė apskričių futbolo federacijos. Kai kurios apskritys pirmenybių neorganizavo. Iš viso III lygoje dalyvavo 28 komandos 4 zonose. == Rezultatai == === Alytaus apskritis === III lygos pirmenybės nevyko. === Kauno ir Marijampolės apskritys === Kvietimas registruotis į 2025 m. LFF III lygos KAFF/MAFF pirmenybes buvo išplatintas balandžio 11 d. Komandų registracija vyko iki balandžio 20 d. Varžybų pradžia – gegužės 4 d.<ref>https://www.kaff.lt/kvieciame-megeju-futbolo-komandas-dalyvauti-iii-lygos-pirmenybese/</ref>, pabaiga – lapkričio 9 d. Dalyvavo 6 Kauno ir 2 Marijampolės apskričių komandos, nugalėjo „Kazlų Rūdos“ klubas. {{grupės pradžia}} {{grupės eilutė2|1|FK Kazlų Rūda|FK „Kazlų Rūda“|14|10|2|2|66|20|46|32}} {{grupės eilutė2|2|Nevėžis B|Kėdainių „Nevėžis B“|14|8|3|3|48|28|20|27}} {{grupės eilutė2|3|Imsrė Jurbarkas|Jurbarko „Imsrė“|14|8|2|4|43|24|19|26}} {{grupės eilutė2|4|FK Danspin|Raseinių „Danspin-KKSC“|14|6|3|5|29|35|-6|21}} {{grupės eilutė2|5|Sveikata B|Kybartų „Sveikata B“|14|4|4|6|38|30|8|16|{{efn|name=SVE|Aukštesnę vietą nulėmė tarpusavio rezultatai: Sveikata B–FK Vilkija 3:4 ir 6:0}}}} {{grupės eilutė2|6|FK Vilkija|FK „Vilkija“|14|5|1|8|26|57|-31|16|{{efn|name=SVE}}}} {{grupės eilutė2|7|Nemunas B|Prienų „Nemunas B“|14|4|3|7|28|31|-3|15}} {{grupės eilutė2|8|Nadruvis Kaunas|Kauno „Nadruvis“|14|2|0|12|18|71|-53|6}} |} {{notelist}} === Klaipėdos apskritis === Balandžio pradžioje išplatintas kvietimas registruotis į LFF III lygos Klaipėdos regiono pirmenybes.<ref>https://klff.lt/news.php?readmore=4098</ref> Pirmenybės prasidėjo gegužės 29 d. ir baigėsi spalio 15 d.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/megeju/klff-iii-lyga/</ref> Į pirmenybes užsiregistravo 7 komandos, tačiau prieš sezono pradžią „FK Klaipėda“ atsiėmė prašymą dalyvauti. Sezono eigoje [[EDM Statyba-Sendvaris]] pasitraukė iš varžybų, iki tol sužaistų rungtynių rezultatai buvo anuliuoti. Čempionais tapo „Babrungo B“ komanda. {{grupės pradžia}} {{grupės eilutė2|1|Babrungas B Plungė|Plungės „Babrungas B“|8|6|2|0|31|8|23|20}} {{grupės eilutė2|2|Pempininkai Gargždai|Gargždų Pempininkai|8|6|1|1|25|8|17|19}} {{grupės eilutė2|3|Sirijus B|Klaipėdos „Sirijus B“|8|3|0|5|16|24|-8|9}} {{grupės eilutė2|4|Futbolo dievai Klaipėda|Klaipėdos „Futbolo dievai“|8|2|1|5|7|19|-12|7}} {{grupės eilutė2|5|Sakuona-Newlink Plikiai|Plikių „Sakuona-Newlink“|8|1|0|7|10|30|-20|3}} {{grupės eilutė2|x|Statyba Sendvaris|Klaipėdos „Statyba-Sendvaris“|-|-|-|-|-|-|-|-|Pasitraukė nebaigęs turnyro}} |} === Šiaulių ir Panevėžio apskritys === ŠAFF-PAFF pirmenybėse dalyvavo 4 Šiaulių ir 1 Panevėžio apskričių komandos. Pirmenybės prasidėjo gegužės 18 d., baigėsi spalio 12 d.<ref>http://saff.lt/index.php?pg=naujienos&nid=1918</ref> Nugalėjo „Radviliškio“ klubas. {{grupės pradžia}} {{grupės eilutė2|1|FSK Radviliškis|FSK „Radviliškis“|12|11|1|0|56|14|42|34}} {{grupės eilutė2|2|Ekranas B Panevėžys|Panevėžio „Ekranas B“|12|7|2|3|60|27|33|23}} {{grupės eilutė2|3|Kražantė Kelmė|Kelmės „Kražantė“|12|6|0|6|39|44|-5|18}} {{grupės eilutė2|4|Cementininkas B Naujoji Akmenė|Naujosios Akmenės „Cementininkas B“|12|4|1|7|23|41|-18|13}} {{grupės eilutė2|5|Saned B Joniškis|Joniškio „Saned B“|12|0|0|12|18|70|-52|0}} |} === Tauragės apskritis === III lygos pirmenybės nevyko. === Telšių apskritis === III lygos pirmenybės nevyko. === Utenos apskritis === III lygos pirmenybės šiais metais nebuvo numatytos.<ref>https://www.uaff.lt/2025/04/08/registracija-i-uaff-cempionatus/</ref> === Vilniaus apskritis === VRFS III lygos pirmenybės prasidėjo balandžio 26 d.,<ref>http://www.vilniausfutbolas.lt/naujiena/Sezonas-prasides-VRFS-Supertaures-rungtynemis/6059</ref> baigėsi spalio 19 d. Turnyre dalyvavo 10 komandų, nugalėjo AFK komanda. {{grupės pradžia}} {{grupės eilutė2|1|AFK Vilnius|Vilniaus AFK|18|15|0|3|67|23|44|45}} {{grupės eilutė2|2|VGTU vilkai Širvintos|Širvintų „VGTU vilkai“|18|12|0|6|54|26|28|36}} {{grupės eilutė2|3|Medžiai Vilnius|Vilniaus „Medžiai“|18|9|4|5|43|30|13|31}} {{grupės eilutė2|4|Granitas Vilnius|Vilniaus „Granitas“|18|10|0|8|52|37|15|30}} {{grupės eilutė2|5|Tera Vilnius|Vilniaus „Tera“|18|9|1|8|44|48|-4|28}} {{grupės eilutė2|6|Ketera Šalčininkai|Šalčininkų „Ketera“|18|8|3|7|39|46|-7|27}} {{grupės eilutė2|7|Žalgiris U19 Vilnius|Vilniaus „Žalgiris U19“|18|7|2|9|51|44|7|23}} {{grupės eilutė2|8|Ataka Vilnius|Vilniaus „Ataka“|18|7|2|9|37|49|-12|23}} {{grupės eilutė2|9|Viltis B Vilnius|Vilniaus „Viltis B“|18|4|2|12|36|77|-41|14}} {{grupės eilutė2|10|Versmė Elektrėnai|Elektrėnų ESFA „Versmė“|18|1|2|15|22|65|-43|5}} |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20251231110746/https://lietuvosfutbolas.lt/ Lietuvosfutbolas.lt] {{Trečia lyga|2025}} 6upyso7bczkdo6m8pymxivkdv2aqcjo 7947502 7947499 2026-10-17T20:19:04Z Wolfmartyn 122516 Atšauktas naudotojo [[Special:Contributions/CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|Aptarimas]]) darytas keitimas 7947499 - sugrąžinta originali versija. prašome nedaryti bereikšmių kaitaliojimų. 7947502 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |competition = [[Lietuvos III futbolo lyga]] |season = [[Lietuvos futbolas 2025 m.]] |dates = 2025 m. balandis–lapkritis |prevseason = [[2024 m. LFF III lyga|2024 m.]] |nextseason = [[2026 m. LFF III lyga|2026 m.]] }} '''2025 m. LFF III lyga''' – ketvirtosios pakopos futbolo pirmenybės, vykusios [[Lietuva|Lietuvoje]] 2025 m. balandį–lapkritį. [[LFF III lyga|LFF III lygos]] pirmenybės vyko apskrityse, turnyrus vykdė apskričių futbolo federacijos. Kai kurios apskritys pirmenybių neorganizavo. Viso Trečioje lygoje dalyvavo 28 komandos. == Rezultatai == === Alytaus apskritis === III lygos pirmenybės nevyko. === Kauno ir Marijampolės apskritys === Kvietimas registruotis į 2025 m. LFF III lygos KAFF/MAFF pirmenybes buvo išplatintas balandžio 11 d. Komandų registracija vyko iki balandžio 20 d. Varžybų pradžia – gegužės 4 d.<ref>https://www.kaff.lt/kvieciame-megeju-futbolo-komandas-dalyvauti-iii-lygos-pirmenybese/</ref>, pabaiga – lapkričio 9 d. Dalyvavo 6 Kauno ir 2 Marijampolės apskričių komandos. {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|KAFF–MAFF III lygos galutinė lentelė}} ! # !! Komanda !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1. || style="text-align: left"| [[FK Kazlų Rūda]] || 14 || 10 || 2 || 2 || 66 || 20 || +46 || '''32 |- | 2. || style="text-align: left"| [[Nevėžis B]] Kėdainiai || 14 || 8 || 3 || 3 || 48 || 28 || +20 || '''27 |- | 3. || style="text-align: left"| [[FK Imsrė]] Jurbarkas || 14 || 8 || 2 || 4 || 43 || 24 || +19 || '''26 |- | 4. || style="text-align: left"| [[FK Danspin|FK Danspin-KKSC]] Raseiniai || 14 || 6 || 3 || 5 || 29 || 35 || -6 || '''21 |- | 5. || style="text-align: left"| [[Sveikata B]] Kybartai || 14 || 4 || 4 || 6 || 38 || 30 || +8 || '''16{{efn|name=SVE|Aukštesnę vietą nulėmė tarpusavio rezultatai: Sveikata B–FK Vilkija 3:4 ir 6:0}} |- | 6. || style="text-align: left"| [[FK Vilkija]] || 14 || 5 || 1 || 8 || 26 || 57 || -31 || '''16{{efn|name=SVE}} |- | 7. || style="text-align: left"| [[Nemunas B]] Prienai || 14 || 4 || 3 || 7 || 28 || 31 || -3 || '''15 |- | 8. || style="text-align: left"| [[FK Nadruvis]] Kaunas || 14 || 2 || 0 || 12 || 18 || 71 || -53 || '''6 |} {{notelist}} === Klaipėdos apskritis === Balandžio pradžioje išplatintas kvietimas registruotis į LFF III lygos Klaipėdos regiono pirmenybes.<ref>https://klff.lt/news.php?readmore=4098</ref> Pirmenybės prasidėjo gegužės 29 d. ir baigėsi spalio 15 d.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/megeju/klff-iii-lyga/</ref> Į pirmenybes užsiregistravo 7 komandos, tačiau prieš sezono pradžią „FK Klaipėda“ atsiėmė prašymą dalyvauti. Sezono eigoje [[EDM Statyba-Sendvaris]] pasitraukė iš varžybų, iki tol sužaistų rungtynių rezultatai buvo anuliuoti. {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|Klaipėdos AFF III lygos galutinė lentelė}} ! # !! Komanda !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1. || style="text-align: left"| [[Babrungas B]] Plungė || 8 || 6 || 2 || 0 || 31 || 8 || +23 || '''20 |- | 2. || style="text-align: left"| [[FK Pempininkai]] Gargždai || 8 || 6 || 1 || 1 || 25 || 8 || +17 || '''19 |- | 3. || style="text-align: left"| [[Sirijus B]] Klaipėda || 8 || 3 || 0 || 5 || 16 || 24 || -8 || '''9 |- | 4. || style="text-align: left"| [[FK Futbolo dievai]] Klaipėda || 8 || 2 || 1 || 5 || 7 || 19 || -12 || '''7 |- | 5. || style="text-align: left"| [[FK Sakuona Plikiai|FK Sakuona–Newlink]] Plikiai || 8 || 1 || 0 || 7 || 10 || 30 || -20 || '''3 |} === Šiaulių ir Panevėžio apskritys === ŠAFF-PAFF pirmenybėse dalyvavo 4 Šiaulių ir 1 Panevėžio apskričių komandos. Pirmenybės prasidėjo gegužės 18 d. ir baigėsi spalio 12 d.<ref>http://saff.lt/index.php?pg=naujienos&nid=1918</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|ŠAFF-PAFF III lygos galutinė lentelė}} ! # !! Komanda !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1. || style="text-align: left"| [[FSK Radviliškis]] || 12 || 11 || 1 || 0 || 56 || 14 || +42 || '''34 |- | 2. || style="text-align: left"| Ekranas B Panevėžys || 12 || 7 || 2 || 3 || 60 || 27 || +33 || '''23 |- | 3. || style="text-align: left"| [[Kelmės FK-VJSM|FK Kražantė]] Kelmė || 12 || 6 || 0 || 6 || 39 || 44 || -5 || '''18 |- | 4. || style="text-align: left"| Cementininkas B Naujoji Akmenė || 12 || 4 || 1 || 7 || 23 || 41 || -18 || '''13 |- | 5. || style="text-align: left"| Saned B Joniškis || 12 || 0 || 0 || 12 || 18 || 70 || -52 || '''0 |} === Tauragės apskritis === III lygos pirmenybės nevyko. === Telšių apskritis === III lygos pirmenybės nevyko. === Utenos apskritis === III lygos pirmenybės šiais metais nebuvo numatytos.<ref>https://www.uaff.lt/2025/04/08/registracija-i-uaff-cempionatus/</ref> === Vilniaus apskritis === VRFS III lygos pirmenybės prasidėjo balandžio 26 d.<ref>http://www.vilniausfutbolas.lt/naujiena/Sezonas-prasides-VRFS-Supertaures-rungtynemis/6059</ref> ir baigėsi spalio 19 d. Turnyre dalyvavo 10 komandų. {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|VRFS III lygos galutinė lentelė}} ! # !! Komanda !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1 || style="text-align: left"| [[Alternatyvus FK|AFK]] || 18 || 15 || 0 || 3 || 67 || 23 || +44 || '''45 |- | 2 || style="text-align: left"| [[Širvintos-VGTU Vilkai]] || 18 || 12 || 0 || 6 || 54 || 26 || +28 || '''36 |- | 3 || style="text-align: left"| [[FK Medžiai]] || 18 || 9 || 4 || 5 || 43 || 30 || +13 || '''31 |- | 4 || style="text-align: left"| [[FK Granitas Vilnius|FK Granitas]] || 18 || 10 || 0 || 8 || 52 || 37 || +15 || '''30 |- | 5 || style="text-align: left"| [[FK Tera]] || 18 || 9 || 1 || 8 || 44 || 48 || -4 || '''28 |- | 6 || style="text-align: left"| [[FK Ketera]] || 18 || 8 || 3 || 7 || 39 || 46 || -7 || '''27 |- | 7 || style="text-align: left"| [[Žalgiris C|Žalgiris U19]] || 18 || 7 || 2 || 9 || 51 || 44 || +7 || '''23 |- | 8 || style="text-align: left"| [[FM Ataka Vilnius|FK Ataka]] || 18 || 7 || 2 || 9 || 37 || 49 || -12 || '''23 |- | 9 || style="text-align: left"| [[Viltis B]] || 18 || 4 || 2 || 12 || 36 || 77 || -41 || '''14 |- | 10 || style="text-align: left"| [[FK Elektrėnų Versmė|ESFA-Versmė]] || 18 || 1 || 2 || 15 || 22 || 65 || -43 || '''5 |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20251231110746/https://lietuvosfutbolas.lt/ Lietuvosfutbolas.lt] {{Trečia lyga|2025}} i3fk1f3nf9koowrt3r3erx8n6b8urbd 0 680271 7947447 7663173 2026-10-17T15:11:48Z CD 677 7947447 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Diesel locomotive ТГК2 №8626.jpg|thumb|[[TGK2]] motorvežis [[Novosibirskas|Novosibirsko]] geležinkelių muziejuje]] '''Motorvežis''' – nedidelio galingumo [[lokomotyvas]] su [[Vidaus degimo variklis|vidaus degimo varikliu]], dažniausiai dyzeliniu, skirtas įvairiems pagalbiniams darbams: manevruoti privažiuojamuosiuose geležinkeliuose, kelio remonto medžiagoms atvežti, nedideliems sąstatams pervaryti, įvairioms pramonės įmonių reikmėms.<ref>{{ŽTE|249|Мотовоз}}</ref> Būna iki 300 kW galios, 20–30 % naudingumo. Naudojami manevriniu ir magistraliniu režimu.<ref name=VLE>Gintautas Bureika, [https://www.vle.lt/straipsnis/motorvezis/ ''Motorvežis''], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2018-10-01. Nuoroda tikrinta 2025-04-19.</ref> Motorvežiai yra mažesnio galingumo nei kiti [[manevriniai lokomotyvai]]. Lietuvoje labiausiai paplitę [[TGK-2]] serijos dviašiai motorvežiai su dyzeliniu 185 kW galios varikliu ir su hidrodinamine pavara.<ref name=VLE/> == Istorija == Pirmasis motorvežis su 4 cilindrų 2 taktų dyzeliniu varikliu ir mechanine pavara pagamintas [[1912]] m. [[Vokietija|Vokietijoje]], su elektrine pavara – [[1924]] m. [[TSRS]].<ref>{{LTE|8|23}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lokomotyvai]] 52dkp31tzibo7fw2pmzzgujzfw8y5xp 0 688293 7947516 7682131 2026-10-17T23:03:55Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947516 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = | gimimo vieta = | išsilavinimas = [[Profesorius|Profesorė]] | alma_mater= [[LMTA|Lietuvos valstybinė konservatorija]] (1968) | pareigos = | sutuoktinis = [[Vygintas Bronius Pšibilskis]] | tėvas = | motina = | vaikai = | gyv_vieta = | parašas = | apdovanojimai = }} {{biograf-cleanup}}{{šaltiniai+}} '''Audronė Teofilė Pšibilskienė''' – aktyvi alto muzikos propaguotoja, [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos muzikos ir teatro akademijos]] profesorė, pirmoji daugelio žymiausių lietuvių kompozitorių kūrinių atlikėja.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/audrone-teofile-psibilskiene/ ''Audronė Teofilė Pšibilskienė'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2025-10-30.</ref> Grodama lietuvių muziką kameriniams ansambliams su Danijos, Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Islandijos, Čekijos muzikantais inspiravo jos sklaidą plačiai už Lietuvos ribų. Yra Lietuvos nusipelniusi artistė ([[1987 m.]]), tarptautinio styginių kvartetų konkurso laureatė. Įgrojo penkis CD, Hans – Rostbau - studio (Vokietija) įrašė 68 minutes lietuviškos muzikos ([[Onutė Narbutaitė|O. Narbutaitės]], [[Osvaldas Balakauskas|O. Balakausko]], [[Remigijus Merkelys|R. Merkelio]], [[Bronius Vaidutis Kutavičius|B. Kutavičiaus]], [[Mindaugas Urbaitis|M. Urbaičio]]) ir nemažai klasikinės muzikos Lietuvos radijuje. Jos įrašai transliuojami per Lietuvos, Vokietijos, Liuksemburgo, Lenkijos radiją. Su [[Lietuvos kamerinis orkestras|Lietuvos kameriniu orkestru]], [[Valstybinis Vilniaus kvartetas|Vilniaus kvartetu]] ir įvairiais kameriniais ansambliais koncertavo daugelyje Europos šalių, JAV, Kuboje, Japonijoje. Yra natų rinkinio „Lietuvių kamerinė muzika“ sumanytoja, sudarytoja ir redaktorė. Apdovanota Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės medaliu, Lietuvos Respublikos prezidentės [[Dalia Grybauskaitė|D. Grybauskaitės]] ir Kultūros ministro padėkomis. Gavo kultūros ir meno kūrėjams skiriamą stipendiją. Yra [[Kazimieras Motieka|Kazimiero Motiekos fondo]] atstovė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiamo Motiekos stipendijai laimėti konkurso vertinimo komisijos pirmininkė. Paskelbė straipsnių mokslo leidiniuose ir periodinėje spaudoje, dalyvavo mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Vedė meistriškumo kursus Danijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje. Jos kamerinio ansamblio ir alto specialybės klases baigė gausus būrys žinomų atlikėjų: profesorius R. Bliškevičius, profesorė R. Kryžauskienė, [[Kauno simfoninis orkestras|Kauno simfoninio orkestro]] altų grupės koncertmeisterė Ž. Janonienė, [[Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras|LNOBT]] orkestro altų grupės koncertmeisteris T. Savickas, [[Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras|LNSO]] artistė E. Delkutė – Kloufi ir kiti. == Nuorodos == * [http://musicperformers.lt/Audron%c4%97-P%c5%a1ibilskien%c4%97 Audronė Pšibilskienė – Muzikos atlikėjų informacijos centras] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} jvb6tslgylydxlkjn0cet96nl2li59h 0 692560 7947414 7857809 2026-10-17T13:27:11Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947414 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Alan Walker | pav = Alan Walker visits Spangdahlem.jpg | antraštė = Alanas Volkeris, 2024 m. | fonas = ne_vokalinis_instrumentalistas | dar_žinomas = DJ Walkzz<ref name="NST">{{cite web|last=|first=|title=#TECH: PUBGM collaborates with Alan Walker for new tune|url=https://www.nst.com.my/lifestyle/bots/2021/09/723268/tech-pubgm-collaborates-alan-walker-new-tune#google_vignette |access-date=2026-02-07 |language=EN}}</ref> Walkzz<ref name="IndiaToday">{{cite web |last=|first=|title=DJ Walkzz conquered many hearts|url=https://www.indiatoday.in/mail-today/story/dj-walkzz-conquered-many-hearts-1628417-2019-12-15 |access-date=2026-02-07 |language=EN}}</ref> | pilnas_vardas = Alan Olav Walker | gimė = {{Gimė|1997|08|24|T}} <br />[[Nortamptonas]], [[Jungtinė Karalystė]] | kilmė = {{UKv}} | instrumentai = | žanras = [[Elektroninė muzika]], [[house]] | užsiėmimas = [[DJ]], [[Prodiuseris|prodiuseris]] | kalba = anglų | aktyvumo_metai = 2012–dabar | įrašų_kompanija = Kreatell, [[Sony]], [[RCA Records|RCA]] | veikla = | URL = [http://alanwalker.com/ Oficiali svetainė] }} '''Alanas Olavas Volkeris''' ({{en|Alan Olav Walker}}, labiau žinomas sceniniu vardu '''Alan Walker''', g. [[1997]] m. [[rugpjūčio 24|rugpjūčio 24]] d. [[Nortamptonas|Nortamptone]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]]) – [[Norvegija|Norvegijos]] [[Diskžokėjas|diskžokėjas]] ir [[Elektroninė muzika|elektroninės muzikos]] prodiuseris. == Biografija == Alanas Volkeris gimė 1997 m. rugpjūčio 24 d. [[Nortamptonas|Nortamptone]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]].<ref name="AllMusic">{{cite web |url=https://www.allmusic.com/artist/alan-walker-mn0003476307 |title=Alan Walker |website=AllMusic |access-date=2026-02-07 |language=en}}</ref><ref name="SNL">{{cite encyclopedia |last=Holen |first=Øyvind |title=Alan Walker |encyclopedia=Store norske leksikon |url=https://snl.no/Alan_Walker |access-date=2026-02-07 |language=no}}</ref> Ankstyvoje vaikystėje su šeima persikėlė į Norvegiją, [[Fana|Fanos]] miestą ir ten augo.<ref name="SNL" /> Vaikystėje ir paauglystėje domėjosi technologijomis, [[Kompiuterinis žaidimas|kompiuteriniais žaidimais]], [[Programavimas|programavimu]] bei [[Grafinis dizainas|grafiniu dizainu]]. Vėliau šios interesų sritys buvo siejamos ir su jo kuriamos elektroninės muzikos estetika.<ref name="RSIndia">{{cite web |last=Xalxo |first=Jessica |date=2019-04-10 |title=Alan Walker: ‘In This Industry, A Lot Of People Will Try To Take Advantage Of You’ |website=Rolling Stone India |url=https://rollingstoneindia.com/alan-walker-industry-lot-people-will-try-take-advantage/ |access-date=2026-02-07 |language=en}}</ref> Muzikos kūrimo pradmenų mokėsi savarankiškai – naudodamasis „[[YouTube]]“ pamokomis, o savo kūrybą pradėjo publikuoti internete.<ref name="GQIndia">{{cite web |author=GQ Staff |date=2019-04-21 |title=DJ Alan Walker talks about alternate career options, his music and PUBG |website=GQ India |url=https://www.gqindia.com/content/dj-alan-walker-talks-alternate-career-options-music-pubg-alan-walker-gq-interview |access-date=2026-02-07 |language=en |archive-date=2025-06-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250622125728/https://www.gqindia.com/content/dj-alan-walker-talks-alternate-career-options-music-pubg-alan-walker-gq-interview |url-status=dead}}</ref><ref name="RSIndia" /> Tarptautinį išgarsėjimą pelnė [[2015 m.]] išleista daina „[[Faded]]“.<ref name="MME">{{cite web |url=https://mmeawards.eu/en/mme_artists/alan-walker/ |title=Alan Walker |website=Music Moves Europe Awards |access-date=2026-02-07 |language=en}}</ref> Reikšmingas karjeros lūžis įvyko jam dar mokantis mokykloje – tuo metu jis svarstė alternatyvas, nesusijusias su muzika ([[Karys savanoris|tarnybą kariuomenėje]] ar darbą prekyboje).<ref name="GQIndia" /> Viešumoje Volkeris dažnai pasirodo su kauke ir gobtuvu. Šis vizualinis sprendimas siejamas su jo kuriama „mistiškumo“, [[Futurizmas|futurizmo]] ir skaitmeninės [[Estetika|estetikos]] kryptimi.<ref name="SNL" /> == Diskografija == === Studijiniai albumai === * ''[[Different World (albumas)|Different World]]'' (2018) * ''[[World of Walker (albumas)|World of Walker]]'' (2021) * ''[[Walkerverse Pt. I & II (albumas)|Walkerverse Pt. I & II]]'' (2022) * ''[[Walkerworld (albumas)|Walkerworld]]'' (2023) * ''[[Walkerworld 2.0 (albumas)|Walkerworld 2.0]]'' (2025) == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://alanwalker.com/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Elektroninės muzikos atlikėjai]] [[Kategorija:Muzikos prodiuseriai]] [[Kategorija:Norvegijos atlikėjai]] 84lfg0pulpajw3ecmvms8ls1sdmobkl 0 693545 7947479 7836547 2026-10-17T18:40:55Z Wolfmartyn 122516 /* Šiaulių–Panevėžio apskritys */ 7947479 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |competition = [[Lietuvos III futbolo lyga]] |season = [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] |dates = 2025 m. balandžio – lapkričio mėn. |prevseason = [[2025 m. LFF III lyga|2025 m.]] |nextseason = [[2026 m. LFF III lyga|2027 m.]] }} '''2026 m. LFF III lyga''' – ketvirtosios pakopos futbolo pirmenybės, vykstančios [[Lietuva|Lietuvoje]] 2026 m. pavasarį–rudenį. [[LFF III lyga|LFF III lygos]] pirmenybės vyko apskrityse, turnyrus vykdė apskričių futbolo federacijos. Kai kurios apskritys pirmenybių neorganizavo. Viso Trečioje lygoje dalyvavo 27 komandos. === Vilniaus apskritis === VRFS III lygos pirmenybės prasidėjo balandžio 19 d.<ref>http://www.vilniausfutbolas.lt/lyga/III-lyga/20</ref> ir baigsis spalio mėn. {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 8 ! Klubas/komanda, miestas |- | {{·}} [[Alternatyvus FK|AFK]]<br/> {{·}} [[Širvintos-VGTU Vilkai]]<br/> {{·}} [[FK Medžiai]]<br/> {{·}} [[FK Tera|FC Areonas]]<br/> {{·}} [[FK Ketera]]<br/> {{·}} [[Žalgiris C|Žalgiris U19]]<br/> {{·}} [[FK Salininkai]]{{increase}}<br/> {{·}} [[FM Vilniaus Vytis (Reaktyvas)|FM Vilniaus Vytis]]{{?}} |} Dalyvių skaičius sumažėjo, nes [[FK Granitas Vilnius|FK Granitas]] ir [[FM Ataka Vilnius|FK Ataka]] nutarė žaisti [[2026 m. LFF II lyga|2026 m. LFF II lygos B divizione]]. === Kauno–Marijampolės apskritys === KAFF buvo pirmoji apskritis, kovo 3 d. išplatinusi kvietimą registruotis į Kauno–Marijampolės Trečios lygos pirmenybes. Registracijos terminas – iki 2026 m. balandžio 3 d.<ref>https://www.kaff.lt/kvieciame-megeju-futbolo-komandas-i-2026-m-lff-iii-lygos-kaff-maff-pirmenybes-11x11/</ref> Varžybų pradžia – 2026 m. balandžio 20 d.<ref>https://www.kaff.lt/oficialiai-startavo-2026-m-lff-iii-lygos-kaff-maff-cempionatas/</ref> Dalyvavo 7 Kauno apskrities ir 1 Marijampolės apskrities komanda. Prisijungė debiutantai [[Kaunas City FA]] {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 8 ! Klubas/komanda, miestas |- | {{·}} [[FK Danspin|FK Danspin-KKSC]] Raseiniai <br/> {{·}} [[FK Imsrė]] Jurbarkas <br/> {{·}} [[Kaunas City FA]]{{efn|Debiutas}} <br/> {{·}} [[FK Nadruvis]] Kaunas <br/> {{·}} [[Nemunas B]] Prienai <br/> {{·}} [[Nevėžis B]] Kėdainiai <br/> {{·}} [[FK Šturmas]] Kaunas{{efn|Sugrįžo po 2 metų pertraukos}} <br/> {{·}} [[FK Švyturys Marijampolė|FK Švyturys]] Marijampolė{{efn|Sugrįžo po 3 metų pertraukos}} |} {{notelist}} Negrįžo šie pernai metų dalyviai: [[FK Kazlų Rūda]], [[FK Vilkija]], [[Sveikata B]]. === Klaipėdos apskritis === Kovo 7 d. KLFF išplatino kvietimą registruotis į LFF III lygos Klaipėdos regiono pirmenybes.<ref>https://klff.lt/news.php?readmore=4421</ref> Varžybos prasidėjo gegužės mėn. {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 5 ! Klubas/komanda, miestas |- | {{·}} [[Sirijus B]] Klaipėda <br/> {{·}} [[FK Futbolo dievai]] Klaipėda <br/> {{·}} [[FK Sakuona Plikiai|FK Sakuona–Newlink]] Plikiai <br/> {{·}} [[FK Gintaras Palanga]]{{efn|Sugrįžo po 4 metų pertraukos}} <br/> {{·}} [[FK Rosa]] Klaipėda{{efn|Sugrįžo po 4 metų pertraukos}} |} {{notelist}} === Šiaulių–Panevėžio apskritys === LFF III lygos ŠAFF-PAFF pirmenybės prasidėjo gegužės 13 d. ir baigėsi spalio 6 d.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/megeju/saff-paff-iii-lyga/</ref> Po metų pertraukos į lygą sugrįžo [[RSC Pakruojis|Pakruojo SC]], iš Antros lygos į III lygą pasitraukė [[FK Dembava]]. {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|LFF III lygos ŠAFF-PAFF pirmenybių galutinė lentelė}} ! # !! Komanda !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1. || style="text-align: left"| [[Kelmės FK-VJSM|FK Kražantė–Kings]] Kelmė || 10 || 8 || 0 || 2 || 66 || 18 || +48 || '''24 |- | 2. || style="text-align: left"| [[RSC Pakruojis|Pakruojo SC]] || 10 || 7 || 0 || 3 || 64 || 30 || +34 || '''21 |- | 3. || style="text-align: left"| [[Venta B]] Kuršėnai || 10 || 5 || 0 || 5 || 42 || 47 || -5 || '''15 |- | 4. || style="text-align: left"| [[FK Dembava]] Panevėžys || 10 || 5 || 0 || 5 || 34 || 41 || -7 || '''15 |- | 5. || style="text-align: left"| [[Ekranas B]] Panevėžys || 10 || 4 || 0 || 6 || 37 || 43 || -6 || '''12 |- | 6. || style="text-align: left"| [[FK Saned|Saned B]] Joniškis || 10 || 1 || 0 || 9 || 10 || 74 || -64 || '''3 |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * Lietuvosfutbolas.lt {{Trečia lyga|2026}} ehay9wuqdjvkxh6kpl3jjxmprs3ozej 7947503 7947479 2026-10-17T20:26:41Z Wolfmartyn 122516 /* Vilniaus apskritis */ 7947503 wikitext text/x-wiki {{futbolo turnyro sezonas |competition = [[Lietuvos III futbolo lyga]] |season = [[Lietuvos futbolas 2026 m.]] |dates = 2025 m. balandžio – lapkričio mėn. |prevseason = [[2025 m. LFF III lyga|2025 m.]] |nextseason = [[2026 m. LFF III lyga|2027 m.]] }} '''2026 m. LFF III lyga''' – ketvirtosios pakopos futbolo pirmenybės, vykstančios [[Lietuva|Lietuvoje]] 2026 m. pavasarį–rudenį. [[LFF III lyga|LFF III lygos]] pirmenybės vyko apskrityse, turnyrus vykdė apskričių futbolo federacijos. Kai kurios apskritys pirmenybių neorganizavo. Viso Trečioje lygoje dalyvavo 27 komandos. === Vilniaus apskritis === VRFS III lygos pirmenybės prasidėjo balandžio 19 d.<ref>http://www.vilniausfutbolas.lt/lyga/III-lyga/20</ref> ir baigėsi spalio 6 d. Pirmenybės vyko trejais ratais. Iš SFL A pakilo [[FK Salininkai]]. FK Tera tapo FC Areonu. Dalyvių skaičius sumažėjo, nes [[FK Granitas Vilnius|FK Granitas]] ir [[FM Ataka Vilnius|FK Ataka]] nutarė žaisti [[2026 m. LFF II lyga|2026 m. LFF II lygos B divizione]]. Sezoną pradėjo Žalgiris U19 komanda, tačiau sezoną pabaigė kaip [[Žalgiris C]]. {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|VRFS III lygos pirmenybių galutinė lentelė}} ! # !! Komanda !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1 || style="text-align: left"| [[Širvintos-VGTU Vilkai]] || 21 || 16 || 3 || 2 || 68 || 18 || +50 || '''51 |- | 2 || style="text-align: left"| [[Žalgiris C]] || 21 || 14 || 5 || 2 || 110 || 33 || +77 || '''47 |- | 3 || style="text-align: left"| [[FK Ketera]] || 21 || 14 || 1 || 6 || 69 || 42 || +27 || '''43 |- | 4 || style="text-align: left"| [[FK Medžiai]] || 21 || 8 || 6 || 7 || 44 || 33 || +11 || '''30 |- | 5 || style="text-align: left"| [[FK Salininkai]] || 21 || 9 || 2 || 10 || 55 || 77 || -22 || '''29 |- | 6 || style="text-align: left"| [[Alternatyvus FK|AFK]] || 21 || 7 || 2 || 12 || 55 || 62 || -7 || '''23 |- | 7 || style="text-align: left"| [[FC Areonas]] || 21 || 4 || 0 || 17 || 36 || 80 || -44 || '''12 |- | 8 || style="text-align: left"| [[FM Vilniaus Vytis (Reaktyvas)|FM Vilniaus Vytis]] || 21 || 2 || 1 || 18 || 24 || 116 || -92 || '''7 |} === Kauno–Marijampolės apskritys === KAFF buvo pirmoji apskritis, kovo 3 d. išplatinusi kvietimą registruotis į Kauno–Marijampolės Trečios lygos pirmenybes. Registracijos terminas – iki 2026 m. balandžio 3 d.<ref>https://www.kaff.lt/kvieciame-megeju-futbolo-komandas-i-2026-m-lff-iii-lygos-kaff-maff-pirmenybes-11x11/</ref> Varžybų pradžia – 2026 m. balandžio 20 d.<ref>https://www.kaff.lt/oficialiai-startavo-2026-m-lff-iii-lygos-kaff-maff-cempionatas/</ref> Dalyvavo 7 Kauno apskrities ir 1 Marijampolės apskrities komanda. Prisijungė debiutantai [[Kaunas City FA]] {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 8 ! Klubas/komanda, miestas |- | {{·}} [[FK Danspin|FK Danspin-KKSC]] Raseiniai <br/> {{·}} [[FK Imsrė]] Jurbarkas <br/> {{·}} [[Kaunas City FA]]{{efn|Debiutas}} <br/> {{·}} [[FK Nadruvis]] Kaunas <br/> {{·}} [[Nemunas B]] Prienai <br/> {{·}} [[Nevėžis B]] Kėdainiai <br/> {{·}} [[FK Šturmas]] Kaunas{{efn|Sugrįžo po 2 metų pertraukos}} <br/> {{·}} [[FK Švyturys Marijampolė|FK Švyturys]] Marijampolė{{efn|Sugrįžo po 3 metų pertraukos}} |} {{notelist}} Negrįžo šie pernai metų dalyviai: [[FK Kazlų Rūda]], [[FK Vilkija]], [[Sveikata B]]. === Klaipėdos apskritis === Kovo 7 d. KLFF išplatino kvietimą registruotis į LFF III lygos Klaipėdos regiono pirmenybes.<ref>https://klff.lt/news.php?readmore=4421</ref> Varžybos prasidėjo gegužės mėn. {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 5 ! Klubas/komanda, miestas |- | {{·}} [[Sirijus B]] Klaipėda <br/> {{·}} [[FK Futbolo dievai]] Klaipėda <br/> {{·}} [[FK Sakuona Plikiai|FK Sakuona–Newlink]] Plikiai <br/> {{·}} [[FK Gintaras Palanga]]{{efn|Sugrįžo po 4 metų pertraukos}} <br/> {{·}} [[FK Rosa]] Klaipėda{{efn|Sugrįžo po 4 metų pertraukos}} |} {{notelist}} === Šiaulių–Panevėžio apskritys === LFF III lygos ŠAFF-PAFF pirmenybės prasidėjo gegužės 13 d. ir baigėsi spalio 6 d.<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/megeju/saff-paff-iii-lyga/</ref> Po metų pertraukos į lygą sugrįžo [[RSC Pakruojis|Pakruojo SC]], iš Antros lygos į III lygą pasitraukė [[FK Dembava]]. {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|LFF III lygos ŠAFF-PAFF pirmenybių galutinė lentelė}} ! # !! Komanda !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. |- | 1. || style="text-align: left"| [[Kelmės FK-VJSM|FK Kražantė–Kings]] Kelmė || 10 || 8 || 0 || 2 || 66 || 18 || +48 || '''24 |- | 2. || style="text-align: left"| [[RSC Pakruojis|Pakruojo SC]] || 10 || 7 || 0 || 3 || 64 || 30 || +34 || '''21 |- | 3. || style="text-align: left"| [[Venta B]] Kuršėnai || 10 || 5 || 0 || 5 || 42 || 47 || -5 || '''15 |- | 4. || style="text-align: left"| [[FK Dembava]] Panevėžys || 10 || 5 || 0 || 5 || 34 || 41 || -7 || '''15 |- | 5. || style="text-align: left"| [[Ekranas B]] Panevėžys || 10 || 4 || 0 || 6 || 37 || 43 || -6 || '''12 |- | 6. || style="text-align: left"| [[FK Saned|Saned B]] Joniškis || 10 || 1 || 0 || 9 || 10 || 74 || -64 || '''3 |} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * Lietuvosfutbolas.lt {{Trečia lyga|2026}} 8e4bdhvbiss1blp2ypkmphesdudvcth 0 697690 7947465 7871145 2026-10-17T17:20:37Z Fnyxo 166866 7947465 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Klėjaus apygarda |origpavadin=''Clay County'' |žemėlapis=Map of West Virginia highlighting Clay County.svg |UTC=-5|UTCv=-4|valstybė=JAV |valstRegionas=Vakarų Virdžinija |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Klėjus (Vakarų Virdžinija){{!}}Klėjus |įkurtas=1858 m. |gyventoju=8051 |plotas=890 |gyventojumetai=2020<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US54015/ Clay County, West Virginia], ''https://data.census.gov/ data.census.gov''</ref> |tinklalapis=https://www.claycountywv.us/ claycountywv.us |vandens= |vėliava= |herbas=}} '''Klėjaus apygarda''' ({{en|Clay County}}) – apygarda Jungtinėse Valstijose, [[Vakarų Virdžinija|Vakarų Virdžinijos]] centrinėje dalyje. Būstinė įsikūrusi [[Klėjus (Vakarų Virdžinija)|Klėjuje]]. Apygarda įeina į [[Čarlstonas (Vakarų Virdžinija)|Čarlstono]] aglomeraciją.<ref name=":1">[https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/west-virginia/clay.html Clay County, West Virginia]. ereferencedesk.com. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210920105427/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/west-virginia/clay.html|date=2021-09-20}} Nuoroda tikrinta 2026-06-19.</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Elk River Trail in Gassaway, West Virginia on July 11, 2023.jpg|kairėje|miniatiūra|240x240px|Elk Riverio pažintinis takas]] Apygarda įkurta [[1858 m.|1858]] m. kovo 29 d. iš [[Brakstono apygarda|Brakstono]], [[Kanovos apygarda|Kanovos]] ir [[Nikolaso apygarda (Vakarų Virdžinija)|Nikolaso]] apygardų dalių. Pavadinta [[JAV valstybės sekretorius|JAV valstybės sekretoriaus]], [[JAV Senatas|senatoriaus]] ir [[Jungtinių Valstijų Atstovų rūmai|Atstovų rūmų]] nario [[Henry Clay|Henrio Klėjaus]] garbei. Vienas anksčiausių apygardos naujakurių – anglas Džeikobas Samersas. Jis 1813 m. šalia Elk Riverio upės pastatė rąstinį namą.<ref name=":1" /> Klėjaus apygardos įkūrimo akte pažymėta, jog jos administracinis centras bus pastatytas Makalgino ūkio vietoje, šalio Bafalo upės žiočių ir vadinsis Maršalo miesteliu. Tačiau vietiniai gyventojai miestelį vadindavo ''Clay Court House'' ({{Lt|Klėjaus teismo rūmai}}). 1863 m. valstijos valdžia Maršalo miestelį pervadino Henrio miesteliu, o 1927 m. jam suteiktas Klėjaus vardas.<ref name=":1" /> XX a. pradžioje apygardos teritorijoje esančiame Porters Krike atrasta pirmoji [[Golden Delicious]] veislės obelis.<ref name=":1" /> == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 95,03 % baltųjų, 3,65 % mišrios rasės, 0,65 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 0,36 % [[Indėnai|indėnų]], 0,16 % azijiečių, 0,14 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]] ir 0,01 % kitų rasių kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US54015/ Clay County, West Virginia]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-06-28.</ref> {{Dem|kolon=7|till=16000|inc=2000|incmin=1000|valst=us |1860|1787 |1870|2196 |1880|3460 |1890|4659 |1900|8248 |1910|10233 |1920|11486 |1930|13125 |1940|15206 |1950|14961 |1960|11942 |1970|9330 |1980|11265 |1990|9983 |2000|10330 |2010|9386 |2020|8051 }} == Šaltiniai == {{išn}} {{Vakarų Virdžinija-ter}} [[Kategorija:Vakarų Virdžinijos apygardos]] rgdhs6r0ws0bka9p3w0e25vpix9zsxk 0 697809 7947448 7899489 2026-10-17T15:23:28Z CD 677 7947448 wikitext text/x-wiki {{kiti|Nemunas}} {{Sporto klubas |klubas = „Nemuno“ sporto draugija |logo = Nemuno KSKA.png |adresas = [[Vilnius]] |įkurtas = 1956 m. |šakos = 42 sporto šakos }} '''„Nemunas“''' – Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija, anksčiau buvusi sporto draugija. Įmonės kodas 290780420, ji registruota [[Zujūnai|Zujūnuose]] (Vilniaus rajonas).<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/nemunas_lietuvos_kaimo_sporto_ir_kulturos_asociacija/juridinis-asmuo/ Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija "NEMUNAS".] Vz.lt (tikrinta 2026-06-24).</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Nemuno SD.jpg|thumb|150px|left|„Nemuno“ sporto draugijos emblema]] Įkurta [[1956]] m. [[liepos 6]] d. reorganizavus [[Kolūkietis (sporto draugija)|„Kolūkiečio“ sporto draugiją]], veikusią nuo 1951 m. „Nemuno“ draugijai įsteigimo metu atiteko ne tik „Kolūkiečio“ draugijos infrastruktūra, bet ir [[LSD Žalgiris|„Žalgirio“ draugijos]] dalis, veikusi kaimuose ir rajonų miestuose – tarybinių ūkių, MTS (mašinų-traktorių stočių), paruošų ir vartotojų kooperacijos, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros įstaigų, inžinerijos-technikos darbuotojų sporto kolektyvai.<ref>{{Klimas 1978|33}}</ref> Draugiją vadovavo kūno kultūrai ir sportui rajonuose, aukštosiose ir specialiose vidurinėse žemės ūkio mokyklose. 1957 m. „Nemunui“ perduoti iki tol [[LSD Žalgiris|„Žalgirio“ draugijai]] priklausę rajonų [[kūno kultūros kolektyvas|kūno kultūros kolektyvai]]. 1960 m. priklausė 1733 kūno kultūros kolektyvai (84 338 nariai), 1970 m. – 1853 (149 455 nariai), 1978 m. – 1518 (260 000 narių),<ref name=lte>{{LTE|8|139}}</ref> 1985 m. – 2053 (420 000 narių), 1986 m. – 2018 (409 114 narių).<ref>{{LSE|2|241–244|„Nemunas“}}</ref> 1966 m. birželio 27 d. „Nemuno“ draugija įtraukta į Lietuvos profesinių sąjungų sistemą.<ref>{{Klimas 1978|41}}</ref> 1960 m. draugijai priklausė 2 stadionai, 30 futbolo, 157 krepšinio ir 277 tinklinio aikštės, 2 teniso kortai, 1 slidžių bazė, 1978 m. – 7 stadionai, 58 sporto salės, 4 uždari plaukimo baseinai, 678 sporto aikštės, 3 hipodromai, 3 žirgų sporto maniežai,<ref name=lte/> 1986 m. – jau 11 stadionų, 274 krepšinio, 372 tinklinio, 56 rankinio ir 83 futbolo aikštės, 8 plaukimo baseinai, 25 teniso kortai, 89 sporto salės. Infrastruktūrą statydavo patys gamybiniai kolektyvai, statybos valdybos ir kombinatai, fabrikai, gamyklos, žirgynai. „Nemuno“ draugija vykdė [[Lietuvos spartakiada|kaimo sporto spartakiadas]], steigė vaikų ir jaunių sporto mokyklas rajonuose. 1986 m. draugijoje dirbo 575 etatiniai darbuotojai ir 1147 sporto metodininkai.<ref>{{lse|nemunas-2|2026-06-24|„Nemunas“}}</ref> [[1987]] m. [[gegužės 6]] d. „Nemuno“ draugija prijungta prie [[Žalgiris (sporto draugija)|„Žalgirio“ sporto draugijos]], bet [[1991]] m. atkurta kaip Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija (1991–2007 m. Lietuvos kaimo sporto klubų sąjunga). 1991 m. vienijo 5 sporto klubus, 2012 m. – 91 sporto klubą.<ref>{{lse|nemunas|2026-06-24|„Nemunas“}}</ref> == Vadovai == * Centro tarybos pirmininkai: ** [[Romualdas Ragelis]], 1957–1972 m. ** [[Algirdas Dauguvietis]], 1972–1987 m. * Prezidentai: ** [[Vytautas Knašys]], 1991–1994 m. ** V. Poliūnas, 1994–1996 m. ** [[Arūnas Svitojus]], 1996–2001 m. ** [[Vytautas Grušauskas]], nuo 2001 m. == Šaltiniai == {{ref}} == Literatūra == * {{Klimas 1978|32–150}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://lkska.lt/}} * {{facebook|https://www.facebook.com/p/Lietuvos-Kaimo-Sporto-Ir-Kult%C5%ABros-Asociacija-Nemunas-100054416562197/}} [[Kategorija:Lietuvos sporto organizacijos]] s4hbgahhqu3ja3ph4rsc4t3lzuyryau 0 698585 7947397 7918514 2026-10-17T13:11:03Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947397 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Al-Jolan SC | image = | fullname = Al-Jolan Sports Club <br /> نادي الجولان الرياضي | nickname = | founded = 2004 m. | ground = Faludžos miesto stadionas, [[Faludža]] | capacity = 7 000 | chairman = {{flagicon|IRQ}} Jassim Al-Asal<ref>{{cite web|title=العسل رئيساً لنادي الجولان الرياضي|url=https://ina.iq/ar/sport/178213--.html|website=ina.iq|language=Arabic|date=February 14, 2023|last=|first=}}</ref> | manager = {{flagicon|IRQ}} nežinomas | league = '''[[Iraq Stars League]]''' | season = 2025–2026 | position = {{increase}} 1 vieta, Pirmais divizionas | pattern_la1 = _wolfs0910a | pattern_b1 = _wolfs0910a | pattern_ra1 = _wolfs0910a | pattern_sh1 = _whitebottom | pattern_so1 = | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = 008000 | socks1 = 008000 | pattern_la2 = _wolfs0910h | pattern_b2 = _wolfs0910h | pattern_ra2 = _wolfs0910h | pattern_sh2 = _transparent_bottom | pattern_so2 = | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 006400 | socks2 = 008000 }} '''„Al-Jolan SC“''' arba '''al-Džolano sporto klubas''' ({{ar|نادي الجولان الرياضي)}} – [[Irakas|Irako]] [[futbolo klubas]] iš [[Faludža|Faludžos]]. Kai kuriuose šaltiniuose minimas kaip '''Al-Julan SC'''. Klube užsiimama ne tik futbolu, bet ir krepšiniu, rankiniu, tinkliniu, stalo tenisu, šachmatais, imtynėmis bei kitomis sporto šakomis. Futbolo komanda varžėsi [[Iraq Stars League]].<ref>{{cite web|title=إعلان نتائج قرعة كأس العراق|url=https://m.kooora.com/default.aspx?n=973067|website=kooora.com|language=Arabic|date=November 9, 2020|last=|first=}}</ref><ref>{{cite web|title=اليوم.. مباراة واحدة في انطلاق الدور 32 من بطولة الكاس|url=https://kalimaiq.com/contents/view/details?id=10447|website=kalimaiq.com|language=Arabic|date=November 16, 2020|last=|first=}}</ref><ref>{{cite web|title=رؤى فنية عن المرحلة الاولى بدوري التأهيل لمجموعة الأنبار|url=http://newsabah.com/newspaper/248430|website=newsabah.com|language=Arabic|date=January 19, 2021|last=|first=|access-date=2026-07-14|archive-date=2021-06-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20210611180435/http://newsabah.com/newspaper/248430|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|title=تعادل الصوفية والفهد وفوز الجولان على هيت بتصفيات دوري الدرجة الأولى|url=https://shafaq.com/ar/%D8%B1%D9%8A%D9%80%D8%A7%D8%B6%D8%A9/%D8%AA%D8%B9%D8%A7%D8%AF%D9%84-%D8%A7%D9%84%D8%B5%D9%88%D9%81%D9%8A%D8%A9-%D9%88%D8%A7%D9%84%D9%81%D9%87%D8%AF-%D9%88%D9%81%D9%88%D8%B2-%D8%A7%D9%84%D8%AC%D9%88%D9%84%D8%A7%D9%86-%D8%B9%D9%84%D9%89-%D9%87%D9%8A%D8%AA-%D8%A8%D8%AA%D8%B5%D9%81%D9%8A%D8%A7%D8%AA-%D8%AF%D9%88%D8%B1%D9%8A-%D8%A7%D9%84%D8%AF%D8%B1%D8%AC%D8%A9-%D8%A7%D9%84-%D9%88%D9%84%D9%89|website=shafaq.com|language=Arabic|date=January 24, 2021|last=|first=}}</ref> == Istorija == Klubas įkurtas 2004 m. 2025–2026 m. sezone tapo antrojo diviziono nugalėtojais. Nuo 2026–2027 m. varžėsi pajėgiausioje šalies futbolo lygoje.<ref>{{cite web|title=الجولان يتأهل رسمياً إلى دوري نجوم العراق|url=https://ina.iq/ar/sport/262286-.html|website=ina.iq|language=Arabic|date=May 12, 2026|last=|first=}}</ref><ref>{{cite web|title=إنجاز تاريخي.. الجولان يحسم بطاقة الصعود لدوري نجوم العراق|url=https://almadapaper.net/435088/#:~:text=%D8%AD%D8%B3%D9%85%20%D9%86%D8%A7%D8%AF%D9%8A%20%D8%A7%D9%84%D8%AC%D9%88%D9%84%D8%A7%D9%86%20%D8%A7%D9%84%D8%B1%D9%8A%D8%A7%D8%B6%D9%8A%20%D8%A8%D8%B7%D8%A7%D9%82%D8%A9,%D9%8A%D9%8F%D8%B9%D8%AF%20%D8%A7%D9%84%D8%A3%D9%88%D9%84%20%D9%81%D9%8A%20%D8%AA%D8%A7%D8%B1%D9%8A%D8%AE%D9%87%20%D8%A7%D9%84%D8%B1%D9%8A%D8%A7%D8%B6%D9%8A.|website=almadapaper.net|language=Arabic|date=May 12, 2026|last=|first=}}</ref><ref>{{cite web|title=الجولان بطلاً للدوري العراقي الممتاز|url=https://www.alkhaleej.ae/2026-05-22/%D8%B1%D9%8A%D8%A7%D8%B6%D8%A9/%D8%B1%D9%8A%D8%A7%D8%B6%D8%A9-%D8%B9%D8%B1%D8%A8%D9%8A%D8%A9/%D8%A7%D9%84%D8%AC%D9%88%D9%84%D8%A7%D9%86-%D8%A8%D8%B7%D9%84%D8%A7-%D9%84%D9%84%D8%AF%D9%88%D8%B1%D9%8A-%D8%A7%D9%84%D8%B9%D8%B1%D8%A7%D9%82%D9%8A-%D8%A7%D9%84%D9%85%D9%85%D8%AA%D8%A7%D8%B2|website=alkhaleej.ae|language=Arabic|date=May 22, 2026|last=|first=}}</ref> == Pasiekimai == ; {{vlv|Irakas}} Premier Division League: * '''Nugalėtojai (1):''' 2025–2026 m. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai<ref>http://www.rsssf.com/tablesi/iraqchamp.html</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Iraq Stars League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/iraq2027.html 2026–2027 m. sezonas]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Premjer divizionas''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/iraq2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la = _wolfs0910a | pattern_b = _wolfs0910a | pattern_ra = _wolfs0910a | pattern_sh = _whitebottom | pattern_so = | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = 008000 | socks = 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _wolfs0910h | pattern_b = _wolfs0910h | pattern_ra = _wolfs0910h | pattern_sh = _transparent_bottom | pattern_so = | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = 006400 | socks = 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _whiteborder | pattern_b = _vneckwhite | pattern_ra = _wwhiteborder | pattern_sh = _whitebottom | pattern_so = _whitetop | leftarm = 008000 | body = 008000 | rightarm = 008000 | shorts = 008000 | socks = 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _greenborder | pattern_b = _vneckgreen | pattern_ra = _greenborder | pattern_sh = _transparent_bottom | pattern_so = _greentop | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = 006400 | socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _whiteshoulders | pattern_b = _whiteshoulders | pattern_ra = _whiteshoulders | pattern_sh = _whitesides | pattern_so = _whitetop | leftarm = 008000 | body = 008000 | rightarm = 008000 | shorts = 008000 | socks = 008000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _greenshoulders | pattern_b = _greenshoulders | pattern_ra = _greenshoulders | pattern_sh = _greensides | pattern_so = _greentop | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] (anglų k.) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/al-karkh-sc/16509/ Globalsportsarchive] {{Iraq Stars League}} [[Kategorija:Irako futbolo klubai|Al-Jolan SC]] 7ucvy6s886g90tfox85bex3b4gw3t6g 0 701205 7947511 7928111 2026-10-17T20:48:34Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.6 7947511 wikitext text/x-wiki {{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}} | iucn_category = | image = | caption = | location = [[Aleksandrijos seniūnija|Aleksandrijos sen.]],<br>[[Skuodo seniūnija|Skuodo sen.]],<br>[[Skuodo rajonas|Skuodo raj.]] | nearest_city = [[Trūbakiai]] | lat_degrees = 56 | lat_minutes = 19| lat_seconds = 11.4| lat_direction = N | long_degrees = 21 | long_minutes = 36 | long_seconds = 51.4| long_direction = E | map = Skuodo rajonas | area = 324,89 ha | established = 2005 m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija | vikiteka = }} '''Apšės biosferos poligonas''' – [[biosfera|biosferos]] poligonas [[Skuodo rajono savivaldybė]]je, [[Aleksandrijos seniūnija|Aleksandrijos]] ir [[Skuodo seniūnija|Skuodo seniūnijose]], pačiame [[Latvijos–Lietuvos valstybinė siena|Latvijos–Lietuvos pasienyje]]. Plačiai išsidėstęs keliuose atskiruose plotuose maždaug nuo [[Narvydžiai|Narvydžių]] vakaruose iki [[Kivyliai (Skuodas)|Kivylių]] rytuose. Apšės biosferos poligonas, užimantis 324,89 ha, įsteigtas 2005 m. [[Saugoma teritorija]] skirta išsaugoti [[Apšė]]s upės slėnio [[ekosistema|ekosistemą]], ypač siekiant šioje vietovėje išlaikyti [[griežlė]]s (''Crex crex'') populiaciją.<ref>Saugomų teritorijų valstybės kadastras. [https://stvk.lt/map/S0900000000002-apses-biosferos-poligonas?x=21.6143&y=56.3198&zoom=12.4&st=%5B2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,82,83,84,85,86,87,88,89,90,91,92,95,96,97,98,99,100,101,102,103,104,105,106,107,108,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Apšės biosferos poligonas] ''stvk.lt/map''</ref> Biosfeos poligonas apima keturis Apšės upės slėnio ruožus su šlapiomis [[pieva|pievomis]] ir [[ganykla|ganyklomis]], kurių didžiojoje dalyje nebeatliekama intensyvi ūkinė veikla. Daug kur vietovė pradeda apaugti krūmais ir žoline augalija. Dalis pievų paverstos [[arimas|ariama]] žeme.<ref>[https://www.infoskuodas.lt/lankytinos-vietos/apses-biosferos-poligonas/ Apšės biosferos poligonas] ''infoskuodas.lt''</ref> Griežlė mėgsta drėgnokus upių [[slėnis|slėnius]] ir pievas, sutinkama ir [[javai|javų]] laukuose. Skraido mažai, nuolat slapstosi [[žolė]]se, greitai bėgioja. Peri ant žemės, arčiau pievos vidurio. Sparčiai nyksta dėl mechanizuoto [[šienapjūtė|šienavimo]], naudojamų chemikalų. Paukštis įrašytas į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://e-seimasx.lrs.lt/rs/actualedition/TAIS.248524/DiCdeeLLEr/ Apšės biosferos poligono nuostatai], 2004 * [https://www.vietoves.lt/?id=TI06H9FIA Apšės biosferos poligonas (ribos žemėlapyje)] {{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ''vietoves.lt'' * [https://saugoma.lt/teritorijos/apses-biosferos-poligonas Apšės biosferos poligonas] ''saugoma.lt'' {{Skuodo rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Skuodo rajono saugomos teritorijos]] hveb62vc5oa157af30hcaach3q49yej 0 701555 7947319 7938595 2026-10-17T12:02:36Z Mindaur 114083 7947319 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Leonardo da Vinci helicopter.jpg|miniatiūra|[[Leonardo da Vinci|Leonardo da Vinčio]] parengtas orlaivio su besisukančiu sparnu piešinys]] '''Orlaivis su besisukančiais sparnais''' arba '''rotorinis orlaivis''' ({{en|rotorcraft}}) – tai už orą sunkesnis [[orlaivis]], turintis rotacinius sparnus, kurie sukasi aplink vertikalią ašį ir sukuria [[Keliamoji jėga|keliamąją jėgą]].<ref>Klußmann, Niels, Malik, Arnim, Lexikon der Luftfahrt, 2 Auflage., aktualisierte und erweiterte, Springer, Berlin / Heidelberg / New York, 2007, ISBN=978-3-540-49095-1</ref> Kelių prie vieno stiebo pritvirtintų rotoriaus menčių visuma vadinama ''rotoriumi''. Rotoriniams orlaiviams paprastai priskiriami orlaiviai, kuriuose vienas ar keli rotoriai keliamąją jėgą sukuria viso skrydžio metu, pavyzdžiui, [[Sraigtasparnis|sraigtasparniai]], autožirai ([[Malūnsparnis|malūnsparniai]]) ir [[žirodinas|žirodinai]]. Sudėtinių rotoriniai orlaiviai rotorių papildo papildomais traukos varikliais, propeleriais arba nejudamaisiais keliamaisiais paviršiais. Kai kurie jų tipai, pavyzdžiui, sraigtasparniai, gali [kilti ir tūpti vertikaliai]. Orlaivis, kuris vertikaliam skrydžiui naudoja rotoriaus sukuriamą keliamąją jėgą, tačiau horizontaliame skrydyje pereina prie daugiausiai fiksuotų sparnų keliamosios jėgos, nelaikomas rotoriniu orlaiviu – jis vadinamas [[Konvertoplanas|konvertoplanu]].<ref>Green, W., ''The Observer’s world aircraft directory'', Warne, 1961, Page 134.</ref> === Sraigtasparnis === [[Vaizdas:Bell 47-OH-13 inflight bw.jpg|miniatiūra|[[Bell 47]]-OH-13 – vienas ankstyvųjų sraigtasparnių]] {{pagr|Sraigtasparnis}} Sraigtasparnis – variklio varomas orlaivis su besisukančiais sparnais, kurio rotorius arba rotoriai viso skrydžio metu yra sukami variklio (-ių). Tai leidžia jam kilti ir tūpti vertikaliai, kyboti vietoje bei skristi pirmyn, atgal arba į šonus. Sraigtasparniai gali būti įvairių konstrukcijų, turėti vieną arba kelis pagrindinius rotorius. Sraigtasparniams, turintiems tik vieną pagrindinį variklio sukamą pagrindinį sraigtą, reikalingas tam tikras reaktyvinio sukimo momento kompensavimo įtaisas, pavyzdžiui, uodegos rotorius, „Fenestron“ arba NOTAR sistema. Išimtį sudaro reti sraigtasparnių konstrukcijų pavyzdžiai, kuriuose naudojama menčių galuose įrengtų reaktyvinių variklių ({{En|tip-jet}}) trauka, beveik nesukurianti jokio sukimo momento. === Autožiras (malūnsparnis) === {{pagr|Malūnsparnis}} [[Vaizdas:Autogyro"Cavalon" (5770253997).jpg|miniatiūra|Malūnsparnis Cavalon]] Autožiras ({{En|gyroplane, rotaplane}})<ref>„[https://www.ecfr.gov/current/title-14/chapter-I/subchapter-A/part-1 14 CFR Part 1 – Definitions and Abbreviations]“.</ref> – orlaivis, naudojantis variklio nesukamą rotorių, kuris dėl aerodinaminių jėgų sukasi autorotacijos režimu ir sukuria keliamąją jėgą. Trauką sukuria variklio varomas [[propeleris]], panašus į naudojamą fiksuoto sparno orlaiviuose. Nors malūnsparnio rotorius savo išvaizda panašus į sraigtasparnio rotorių, jam būtinas oro srautas, judantis iš apačios į viršų per rotoriaus diską, kad rotorius galėtų suktis. Ankstyvieji malūnsparniai savo konstrukcija buvo panašūs į to meto fiksuoto sparno orlaivius – ji turėjo fiksuotus sparnus ir priekyje įrengtą variklį ir propelerį, veikusį traukos principu. Vėlesnių modelių malūnsparniuose variklis ir propeleris dažniausiai montuojami gale ir veikia stūmos principu. Malūnsparnio konstrukciją 1920 m. išrado ispanų inžinierius [[Juan de la Cierva|Chuanas de la Sierva]] (''Juan de la Cierva''). Malūnsparnį su gale įrengtu stumiančiu propeleriu pirmasis išbandė prancūzų inžinierius Etjenas Dormua (''Etienne Dormoy''), naudodamas savo sukurtą [[Buhl A-1 Autogyro]]. === Žirodinas === {{pagr|Žirodinas}} [[Vaizdas:SFF 002-1055526 Fairey Rotodyne.jpg|miniatiūra|Žirodinas [[Fairey Rotodyne]]]] Žirodinas ({{En|Gyrodyne}})<ref>''Electronic Code of Federal Regulations (e-CFR)'' Title 14. Aeronautics and Space Chapter I. FEDERAL AVIATION ADMINISTRATION, DEPARTMENT OF TRANSPORTATION Subchapter A. DEFINITIONS AND GENERAL REQUIREMENTS Part 1. DEFINITIONS AND ABBREVIATIONS, Section 1.1. [https://www.law.cornell.edu/cfr/text/14/1.1 General definitions]. Legal Information Institute, Cornell Law School. (retrieved 4 April 2020).</ref> – orlaivio konstrukcija, kurioje rotorius paprastai yra variklio sukamas kylant ir tūpiant – šiais režimais jis veikia panašiai kaip sraigtasparnio rotorius. Reaktyvųjį sukimo momentą kompensuoja ir horizontaliąją trauką sukuria vienas ar keli propeleriai, įrengti ant trumpų sparnų arba sparnelių. Didinant propelerių galią, rotoriui reikia vis mažiau galios horizontaliajai traukai sukurti. Todėl mažėja rotoriaus menčių atakos kampai ir jų mostas. Kreiseriniame skrydyje, kai didžiąją arba visą trauką sukuria propeleriai, rotoriui tiekiama tik tiek galios, kiek reikia jo profilio pasipriešinimui įveikti ir keliamajai jėgai išlaikyti. Dėl to žirodinas gali skristi efektyviau nei malūnsparnis, kurio laisvai besisukantis rotorius veikia autorotacijos režimu. Taip pat sumažinamas neigiamas grįžtančios rotoriaus mentės strigimo poveikis, būdingas sraigtasparniams skrendant didesniu greičiu.<ref>Hirschberg, Mike (with Robb, Raymond L.) ''[https://web.archive.org/web/20060927042104/http://www.vtol.org/pdf/summer06robb.pdf Hybrid helicopters: Compounding the quest for speed]'', Vertiflite. Summer 2006. American Helicopter Society.</ref> === Rotorinis aitvaras === {{pagr|Rotorinis aitvaras}} [[Vaizdas:Bensen B-6 rotor kite.jpg|miniatiūra|Buksiruoijamas rotorinis aitvaras Bensen B-6]] Rotorinis aitvaras ({{En|gyroglider}}) – tai bemotoris orlaivis su rotaciniais sparnais. Kaip ir malūnsparnis arba sraigtasparnis, jis skrydžiui naudoja vieno ar kelių rotorių sukuriamą keliamąją jėgą. Skirtingai nei sraigtasparnis, malūnsparnis, rotorinis aitvaras neturi variklio, kuris suktų rotorių. Malūnsparnio atveju horizontaliąją trauką sukuria variklis, dėl ko rotorius sukasi, o rotorinis aitvaras apskritai neturi variklio. Jis gali būti pakeltas į orą ir [[Oro traukinys (formacija)|buksiruojamas]] kito orlaivio arba tempiamas automobilio ar valties. Pirmojo tokio tipo orlaivio patentą 1891 m. JAV pateikė [[Glazgas|Glazge]] gyvenęs škotų inžinierius Thomas Ansboro.<ref>[https://patents.google.com/patent/US464412 Patent US464412]</ref> Ši technologija buvo išplėtota Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijoje, pvz., kuriant sulankstomus rotorinius aitvarus, tokius kaip [[Focke Achgelis Fa 330]], skirtus žvalgybai iš [[Povandeninis laivas|povandeninių laivų]], kuriuos ir turėjo buksiruoti pats povandeninis laivas plaukdamas prieš vėją.<ref>Petite, Bob (April 2015). „[https://web.archive.org/web/20150425065608/http://www.verticalmag.com/news/article/VerticalRewindSpoilsofWar Vertical Rewind: Spoils of War]“. ''Vertical Magazine''. </ref><ref>Munson, Kenneth (1978). ''German Aircraft Of World War 2 in colour''. p. 53.</ref> == Rotoriaus konfigūracija == [[Vaizdas:UA Vampire UCAV 04.jpg|miniatiūra|Heptakopteris UA Vampire]][[Vaizdas:Aeryon Scout With Camera.jpg|miniatiūra|Kvadrokopteris Aeryon Scout ]][[Vaizdas:Focke-Wulf FW 61.jpg|miniatiūra|Sraigtasparnis Focke Wulf Fw 61 su skersinu būdu išdėstytais rotoriais]][[Vaizdas:МИ-32.jpg|miniatiūra|Mil Mi-32 maketas]] === Menčių skaičius === Rotacinį sparną apibūdina jo menčių skaičius. Paprastai vienam rotoriaus varomajam velenui tenka nuo dviejų iki šešių menčių. === Rotorių skaičius === Rotorinis orlaivis gali turėti vieną arba kelis rotorius. Naudojamos įvairios rotorių konfigūracijos: * '''Vienas rotorius.''' Varikliu sukamiems rotoriams paprastai reikia kompensuoti sukimo reakcijos momentą, sukeliantį posūkį apie vertikaliąją ašį, išskyrus atvejus, kai naudojama [menčių galuose įrengtų [[Reaktyvinis variklis|reaktyvinių variklių]] ({{En|tip-jet}}) pavara. Rotoriniai orlaiviai su vienu rotoriumi paprastai vadinami monokopteriais. * '''Du rotoriai.''' Paprastai jie sukasi priešingomis kryptimis, todėl jų sukimo reakcijos momentai vienas kitą panaikina ir nereikia uodegos rotoriaus ar kitos posūkį apie vertikaliąją ašį stabilizuojančios sistemos. Šie rotoriai gali būti išdėstyti: ** '''tandeminiu būdu''' – vienas priešais kitą; ** '''skersiniu būdu''' – vienas šalia kito; ** '''koaksialiai''' (bendraašiai)– vienas rotoriaus diskas virš kito, o abu rotoriai sukami koncentriniais velenais; ** '''susikertančiais''' – du rotoriai įrengti smailiu kampu vienas kito atžvilgiu, o jų beveik vertikalūs velenai yra sujungti krumpliaračiais, kad rotorių mentės būtų sinchronizuotos ir prasilenktų tarpusavyje. Tokia sistema dar vadinama sinchroniniu rotoriumi (synchropter). * '''Trys rotoriai.''' Tai reta konfigūracija. 1948 m. sukurtas [[Cierva Air Horse]] turėjo tris rotorius, nes tuo metu buvo manoma, kad tokio dydžio orlaiviui neįmanoma pagaminti pakankamo stiprumo vieną rotorių. Visi trys rotoriai sukosi ta pačia kryptimi, o posūkio momento kompensavimas buvo užtikrinamas pakreipiant kiekvieno rotoriaus ašį taip, kad susidarytų priešingos krypties rotoriaus traukos dedamosios. XX a. devintame dešitmetyje [[Sovietų Sąjunga|SSRS]] nesėkmingai buvo mėginama sukurti trijų rotorių krovininį sraigtasparn\į, gavusį indeksą [[Mil Mi-32]].<ref>[http://www.aviastar.org/helicopters_eng/mi-32.php Mil Mi-32, 1982] – project, Aviastar.org</ref> * '''Keturi rotoriai.''' Dar vadinama kvadrokopterio arba kvadrotoriaus konfigūracija. Paprastai du rotoriai sukasi pagal laikrodžio rodyklę, o kiti du – prieš laikrodžio rodyklę. XXI a. pradžioje ši konstrukcija tapo pagrindine nedidelių nuotoliniu būdu valdomų [[Dronas|dronų]] schema. * '''Daugiau kaip keturi rotoriai.''' Paprastai tokie orlaiviai vadinami daugiarotoriniais orlaiviais (''multirotors''), o konkrečios konfigūracijos – heksakopteriais, oktokopteriais ir kt. Paprastai naudojamos suderintos rotorių poros, besisukančios priešingomis kryptimis. Tokia konfigūracija retai naudojama dideliuose pilotuojamuose orlaiviuose, tačiau yra labai paplitusi bepiločiuose orlaiviuose. == Sustabdomi rotoriai == [[Vaizdas:Sikorsky X-wing diagonal view.jpg|miniatiūra|Sikorsky S-72 modifikuotas į Sikorsky X-wing]] [[Vaizdas:X-50 Dragonfly (DARPA).jpg|miniatiūra|[[X-50 Dragonfly|Boeing X-50 Dragonfly]]]] Kai kurie rotacinių sparnų orlaiviai suprojektuoti taip, kad rotorius būtų sustabdomas horizontaliam skrydžiui. Tada jis veikia kaip fiksuotas sparnas. Vertikaliajame skrydyje ir kybojimo metu rotorius sukasi ir veikia kaip rotacinis sparnas arba rotorius, o skrendant dideliu greičiu pirmyn jis sustabdomas ir tampa [nejudamuoju sparnu], sukuriančiu dalį arba visą reikalingą keliamąją jėgą. Siekiant pagerinti stabilumą ir valdymą bei sukurti papildomą keliamąją jėgą, gali būti naudojami ir papildomi nejudamieji sparnai. Vienas ankstyvųjų pasiūlymų buvo [[Lockheed F-104 Starfighter]] modifikacija, įrengiant trikampį rotacinį sparną. Vėliau ši idėja buvo vėl nagrinėjama Hughes bendrovėje. Sprendimai skrydžiuose buvo bandomi naudojama modifikuotą orlaivį [[Sikorsky S-72]]. 1986 m. į Sikorsky S-72 įmonėje Rotor Systems Research Aircraft (RSRA) buvo sumontuotas keturių menčių sustabdomas rotorius, pavadintas X-wing. Programa buvo nutraukta po dvejų metų, dar prieš atliekant skrydį su šiuo rotoriumi. Vėlesnėje anties tipo sparno ir rotoriaus ({{En|canard rotor/wing (CRW)}}) koncepcijoje buvo panaudotas „anties“ tipo priekinis sparnelis ir įprastas horizontalusis stabilizatorius. Jie perėmė dalį rotoriaus keliamojo krūvio ir užtikrino valdymą horizontaliajame skrydyje. Vertikaliojo ir mažo greičio skrydžio metu pagrindinis aerodinaminis paviršius buvo sukamas mentės gale įrengtu reaktyviniu varikliu, kaip sraigtasparnio rotorius, todėl uodegos rotorius nebuvo reikalingas. Skrendant dideliu greičiu, rotorius buvo sustabdomas išilgine kryptimi ir veikė kaip pagrindinis [trijų paviršių orlaivio] sparnas, o variklio išmetamosios dujos buvo nukreipiamos per įprastą reaktyvinį antgalį. Du prototipai [[X-50 Dragonfly|Boeing X-50 Dragonfly]] su dviejų menčių rotoriumi buvo bandomi nuo 2003 m., tačiau programa buvo nutraukta po to, kai abu prototipai sudužo, nes nepavyko sėkmingai pereiti iš rotacinio į fiksuoto sparno skrydžio režimą.<ref>McKenna, James T. „One Step Beyond“, ''Rotor & Wing'', February, 2007, p. 54</ref> 2013 m. [[Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos|JAV karinio jūrų laivyno]] tyrimų laboratorija (NRL) paskelbė vertikaliojo skrydžio perėjimo į horizontalųjį skrydį metodą ir su juo susijusią technologiją. Patentas buvo pateiktas 2011 m. gruodžio 6 d.<ref>„[https://web.archive.org/web/20211215030836/https://pdfpiw.uspto.gov/.piw?PageNum=0&docid=08070090 USPTO 8,070,090]“"</ref> Šią technologiją NRL pavadino „Stop-Rotor Rotary Wing Aircraft“ – sustabdomo rotoriaus rotacinių sparnų orlaiviu. Šios technologijos pagrindu Australijos bendrovė „StopRotor Technology Pty Ltd“ sukūrė prototipą Hybrid RotorWing (HRW).<ref>„[https://web.archive.org/web/20150924111424/http://www.suasnews.com/2013/05/22739/stoprotor-hybrid-rotorwing-vtol/ Stoprotor, Hybrid Rotorwing VTOL]“. sUAS News</ref> Šioje konstrukcijoje naudojamas didelio atakos kampo oro srautas, užtikrinanti simetrišką oro srautą per visas rotoriaus mentes. Dėl to perėjimo metu orlaivis turi beveik vertikaliai leistis žemyn. Sėkimingas perėjimas skrydžio metu iš nejudamojo sparno režimo į rotacinio sparno režimą pirmą kartą buvo pademonstruotas 2013 m. rugpjūtį.<ref>Rotor & Wing „[http://www.aviationtoday.com/rw/products/airframes/Hybrid-RotorWing-Conducts-In-flight-FixedRotary-Transition_80056.html#.UicXQn_9Uw8 Hybrid RotorWing Conducts In-flight Fixed/Rotary Transition] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160813095625/http://www.aviationtoday.com/rw/products/airframes/Hybrid-RotorWing-Conducts-In-flight-FixedRotary-Transition_80056.html#.UicXQn_9Uw8 |date=2016-08-13 }}“</ref><ref>„[http://science.dodlive.mil/2013/02/15/top-tech-the-flying-transformer/ Top Tech – The Flying Transformer]“.</ref><ref>"[http://australianaviation.com.au/2013/08/stoprotor-completes-successful-first-transition-flight/ StopRotor completes successful first transition flight] ". ''Australian Aviation'', 28 August 2013.</ref> Kitas metodas numato uodegos atramos (tailsitter) konfigūraciją. Joje keliamosios plokštumos kilimo metu veikia kaip rotoriai, o orlaivis, persiversdamas į horizontalaus skrydžio padėtį, pereina į įprastą skrydį. Tada rotorius sustabdomas ir veikia kaip fiksuotas sparnas.<ref>NASAPAV (2009-12-21), ''[https://www.youtube.com/watch?v=hK47qSTLI70 NASA Tanzenflugel VTOL UAV Concep]t''</ref> == Taip pat žr. == * [[Sąrašas: orlaiviai su besisukančiais sparnais]] == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Hirschberg, Mike (with Robb, Raymond L.) ''[https://web.archive.org/web/20060927042104/http://www.vtol.org/pdf/summer06robb.pdf Hybrid helicopters: Compounding the quest for speed]'', Vertiflite. Summer 2006. American Helicopter Society. * [http://www.aviastar.org/helicopters_eng/mi-32.php Mil Mi-32, 1982] – project, Aviastar.org * Munson, Kenneth (1978). ''German Aircraft Of World War 2 in colour''. Poole, Dorsett, UK: Blandford Press. ISBN <bdi>0-7137-0860-3</bdi> * Klußmann, Niels, Malik, Arnim, Lexikon der Luftfahrt, 2 Auflage., aktualisierte und erweiterte, Springer, Berlin / Heidelberg / New York, 2007, ISBN=978-3-540-49095-1 * NASAPAV (2009-12-21), ''[https://www.youtube.com/watch?v=hK47qSTLI70 NASA Tanzenflugel VTOL UAV Concept]'' * Petite, Bob (April 2015). „[https://web.archive.org/web/20150425065608/http://www.verticalmag.com/news/article/VerticalRewindSpoilsofWar Vertical Rewind: Spoils of War]“. ''Vertical Magazine''. * Rotor & Wing „[https://web.archive.org/web/20160813095625/http://www.aviationtoday.com/rw/products/airframes/Hybrid-RotorWing-Conducts-In-flight-FixedRotary-Transition_80056.html#.UicXQn_9Uw8 Hybrid RotorWing Conducts In-flight Fixed/Rotary Transition]“ * "[http://australianaviation.com.au/2013/08/stoprotor-completes-successful-first-transition-flight/ StopRotor completes successful first transition flight] ". ''Australian Aviation'', 28 August 2013. * „[https://web.archive.org/web/20150924111424/http://www.suasnews.com/2013/05/22739/stoprotor-hybrid-rotorwing-vtol/ Stoprotor, Hybrid Rotorwing VTOL]“. sUAS News * „[http://science.dodlive.mil/2013/02/15/top-tech-the-flying-transformer/ Top Tech – The Flying Transformer]“. [[Kategorija:Orlaivių konstrukcija]] sqdzffduhlpsr27kqf0clyiu90r82x8 0 701943 7947525 7943131 2026-10-18T04:00:05Z Ed1974LT 52229 7947525 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Early-Cyrillic-letter-Back-Yer.svg|150px|thumb|right|[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinis]] jeris]] [[Vaizdas:Early-Cyrillic-letter-Yer.svg|150px|thumb|right|[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinis]] jeris]] '''Jeriai''' – du labai trumpi [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotieji]] balsai, vartoti senosiose [[slavų kalbos]]e.<ref>[https://bukvar.bg/index.php/materials/42859/razvoii-na-erovite-glasni/#google_vignette Развой на еровите гласни] (bulgarų). Nuoroda tikrinta 2026-10-10.</ref> Jie buvo žymimi raidėmis '''ъ''' ([[Užpakalinės eilės balsiai|užpakalinis]] jeris) ir '''ь''' ([[Priešakinės eilės balsiai|priešakinis]] jeris). Abu redukuotieji balsiai kilę iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s sveikų trumpųjų balsių ''*ŭ'' (> ''ъ'') ir ''*ĭ'' (> ''ь''). Vis dėlto dar slavų vienovės laikotarpiu šie [[Balsis|balsiai]] pradėjo silpti – tai redukuotųjų balsių išnykimu vadinamas reiškinys (priklausomai nuo slavų kalbų grupės ir tarmės, jeriai išnyko X–XIII a.). Redukuotųjų balsių išnykimas labai paveikė galutinę [[Kalbos garsas|garsinę]] ir [[Gramatika|gramatinę]] visų dabartinių slavų kalbų sandarą (žr. „[[Havliko dėsnis]]“). Iki [[XIX a.]] pradžios manyta, jog užpakalinis (ъ) ir priešakinis (ь) jeriai nežymėjo kokio nors ypatingo [[Kalbos garsas|garso]]. Pavyzdžiui, [[Slavų kalbos|slavistikos]] pagrindų kūrėjas [[Josef Dobrovský|J. Dobrovskas]] teigė, kad raidė ''ъ'' vartota ribai tarp žodžių nurodyti.<ref name="popov">{{Cite web |url=https://www.youtube.com/watch?v=GF3DhbIPmhM |title=Утрата редуцированных гласных. Часть 1. Место редуцированных гласных в древнерусском языке - YouTube<!-- Заголовок добавлен ботом --> |access-date=2026-10-10|archive-date=2023-02-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230214215200/https://www.youtube.com/watch?app=desktop&v=GF3DhbIPmhM |url-status=live }}</ref> Kad šios raidės reiškė garsus, pirmasis nustatė [[Aleksandras Vostakovas|A. Vostakovas]], iškėlęs prielaidą, kad jeriai žymėjo tam tikrus labai trumpus [[Balsis|balsius]].<ref name="popov"/> Kai kuriose kalbose (visų pirma [[Pietų slavų kalbos|pietų slavų]]) abiejų redukuotųjų balsių garsinė vertė sutapo, dėl to rašte imtas vartoti tik vienas jeris ([[Rankraštis|rankraštyje]] būdavo pasitelkiamas arba tik užpakalinis, arba tik priešakinis jeris).<ref name="popov"/> Kartais toks rašymas sutinkamas ir [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų]] šaltiniuose („[[Naugardo kodeksas]]“, kai kurie [[tošies rankraščiai]]). [[Senoji rusų kalba|Senojoje rusų kalboje]] redukuotieji balsiai išnyko XI–XII a., šiaurinėse tarmėse – XIII a., ir iki šio išnykimo senoji rusų kalba vadinama „ankstyvąja senąja rusų kalba“, o po jo – „vėlyvąja senąja rusų kalba“; tekstai ir žodžiai, kuriuose redukuotieji balsiai išlaikyti, atitinkamai vadinami „ankstyvosios senosios rusų kalbos“, o šių balsių jau netekę – „vėlyvosios senosios rusų kalbos“.<ref name=":1">{{cite book|author= Зализняк А. А.|title= Древненовгородский диалект|editor= |edition= 2-е изд., перераб. с учётом материала находок 1995—2003 гг|url= https://inslav.ru/images/stories/pdf/2004_Zalizniak_Drevnenovgorodskij_dialekt.pdf|location= М.|publisher= Языки славянской культуры|year= 2004|volume= |page= 884|archive-date= 2022-01-21|archive-url= https://web.archive.org/web/20220121042146/https://inslav.ru/images/stories/pdf/2004_Zalizniak_Drevnenovgorodskij_dialekt.pdf}}</ref><ref name=":2">{{cite book|author= Зализняк А. А.|title= Древнерусское ударение: Общие сведения и словарь|edition= 2-е изд., расш. и перераб|url= https://inslav.ru/sites/default/files/editions/2019_zalizniak_dru-2.pdf|location= М.|publisher= Издательский Дом ЯСК|year= 2019|page= 872|archive-date= 2023-02-12|archive-url= https://web.archive.org/web/20230212103030/https://inslav.ru/sites/default/files/editions/2019_zalizniak_dru-2.pdf}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Fonetika]] [[Kategorija:Fonologija]] [[Kategorija:Slavų kalbos]] qkub8uovn29ca82h9gasbo1hxtbrpnu 0 702092 7947469 7947290 2026-10-17T17:31:27Z ArunasG 107355 7947469 wikitext text/x-wiki {{Reikšmė|1933–1940 m. naudotą tarpukario Lietuvos pasienio policijos laivą|kitas šios sąvokos reikšmes|[[Partizanas (reikšmės)]]}}{{Infolentelė laivas|pavadinimas=Partizanas|vaizdas=Pasienio policijos motorlaivis „Partizanas“.jpg|namų uostas=[[Klaipėda]], nuo 1939 m. kovo – [[Šventoji]]|laivo klasė=Kanonierinė valtis|ilgis=21,5 m|plotis=4,5 m|grimzlė=1,25 m|galia=200 AG|varomoji jėga=Dyzelinis variklis|ginkluotė=1 jūrinė patranka (37 mm)<br>Automatinė patranka „Oerlikon" (20 mm)<br>4–5 kulkosvaidžiai<br>5 „Mauser“ šautuvai|pradėtas statyti=1932 m.|valstybė=[[Lietuva]]|vaizdo komentaras=Pasienio policijos motorlaivis „Partizanas“|plaukiojo iki=bent iki 1940 m.|nuleistas=1933 m.|gamintojas=[[Lindenau laivų statykla|Schiffswerft Memel – Lindenau & Cie., Eisen- und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei]]|užsakytas=Lietuvos pasienio policija|įgula=13|greitis=18 mazgų|vandentalpa=65 t|stiebai=2|vėliava={{flag|LTU}}}} '''„Partizanas“''' – [[Tarpukaris|tarpukario]] [[Lietuvos pasienio policija|Lietuvos Respublikos pasienio policijos]], vėliau – Jūros apsaugos tarnybos – naudotas laivas, skirtas jūros sienai saugoti ir kontrabandininkams persekioti. Laivas pasienio policijos užsakymu 1932–1933 m. buvo pastatytas [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Lindenau laivų statykla|Pauliaus Lindenau laivų statykloje]]. Vėliausia informacija apie laivo eksploataciją – 1940 m. Pagal to meto klasifikaciją laivas priskirtas [[Kanonierinė valtis|kanonierinių valčių]] tipui.<ref name=":1">{{Cite web |title=„Partizanas“ |url=https://www.mle.lt/straipsniai/partizanas |website=Mažosios Lietuvos enciklopedija |access-date=2026-10-15}}</ref> == Statyba == „Partizanas“ buvo pastatytas Klaipėdoje, [[Paulius Lindenau|Pauliaus Lindenau]] laivų statykloje „Lindenau & Co“. Gamyklinis eilės numeris 65.<ref name=":4">Vilkas R., [https://www.spauda2.org/karys/archive/1985/1985-nr08-KARYS.pdf Lietuvos laivynas ir jo likimas], Karys, 1985 m. spalis, Nr. 8.</ref> [[Lietuvos jūrų muziejus|Lietuvos jūrų muziejaus]] medžiagoje ir istoriniuose straipsniuose laivo pastatymo metai nurodomi kaip 1933 m., tačiau [[Mažosios Lietuvos enciklopedija|Mažosios Lietuvos enciklopedijoje]] nurodyti 1932 metai.<ref name=":1" /><ref name=":2">{{Cite web |last=Matutis |first=Vidmantas |title=Tarpukario pasienio policijos laivynas |url=https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/tarpukario-pasienio-policijos-laivynas-1140666 |website=Klaipėda |date=2023-09-24 |access-date=2026-10-15}}</ref> == Techniniai duomenys == „Partizanas“ buvo pilnai plieninės konstrukcijos laivas su plieno [[Denis|deniu]]. Laivo ilgis buvo 21,5 m, plotis – 4,5 m, grimzlė – 1,25 m,<ref name=":2" /> kituose šaltiniuose nurodomas 22,5 m ilgis,<ref name=":3">{{Cite web |title=Istorija: kontrabandininkų siaubas – „Prezidentas Smetona“ |url=https://ve.lt/naujienos/jura/istorija-kontrabandininku-siaubas---prezidentas-smetona |website=Vakarų ekspresas |access-date=2026-10-15}}</ref> arba ilgis – 24,00 m., plotis – 4,8 m., grimzlė 1,80 m.,<ref name=":4" /> du stiebai.<ref name=":5">Surgailis, Gintautas. ''Lietuvos karinis laivynas, 1935–1940''. p. 157.</ref> Inkaras – Holo sistemos.<ref>[https://www.limis.lt/valuables/e/805293/100000011151074?searchId=40827331 Pasienio policijos motorlaivis „Partizanas“], Nuotrauka, Lietuvos jūrų muziejus, Inventorinis numeris, LJM LIF 488</ref> Laive buvo įrengtas 200 AG galios [[Dyzelis|dyzelinis variklis]] „Deutz-Humbolt" sukęs vieną sraigtą ir 2,8 [[Vatas|kW]] galios 32/45 [[Voltas|V]] elektros generatorių „Lloyd".<ref name=":5" /> Kuro atsargos buvo saugomos dvejuose – 3000 kg ir 250 kg. bakuose.<ref>Surgailis, Gintautas. ''Lietuvos karinis laivynas, 1935–1940''. p. 159.</ref> Vandens talpa – 65 tonos (BRT), Maksimalus greitis – 18 [[Mazgas (matas)|mazgų]].<ref name=":4" /> Laive buvo įrengta centralizuota šildymo sistema ir elektrinė apšvietimo sistema su 16 dalių elektros baterija,<ref name=":5" /> jis buvo komplektuojamas su dvejomis gelbėjimo valtimis.<ref>Surgailis, Gintautas. ''Lietuvos karinis laivynas, 1935–1940''. p. 158.</ref> Skirtinguose šaltiniuose pateikiami duomenys apie ginkluotę skiriasi. 1985 m. žurnale „Karys“ rašoma, kad laivas turėjo vieną 57 mm [[Kalibras|kalibro]] patranką (greičiausiai – „[[QF-6 Nordenfelt]]")<ref name=":6">[https://skipperltu.wordpress.com/2015/04/10/kjp-3/ Dar apie mūsų tarpukario laivyną (2/2)] pgl. 1935 m. laivyno inventorizacijos pažymą „''Visiškai Slaptai. Žinios apie pasienio policijos turimų kulkosvaidžių ir pabūklų paskirstymą''“</ref> ir du sunkiuosius kulkosvaidžius.<ref name=":4" /> Gintauto Surgailio monografijoje<ref name=":7">Surgailis, Gintautas. ''Lietuvos karinis laivynas, 1935–1940''. p. 149.</ref> ir jos pagrindu rengtuose straipsniuose nurodomi du 37 mm kalibro greitašaudžiai pabūklai ir trys kulkosvaidžiai.<ref name=":3" /> 2022 m. paskelbtame Lietuvos kariuomenės ir laivyno istorijos tyrime pateikiama, kad laivas buvo ginkluotas 20 mm kalibro „Oerlikon“ automatine patranka, 37 mm pabūklu (prancūziška patranka „[[Puteaux SA 18]]",<ref name=":6" /> tokia pat kaip naudota [[Tankas|tankuose]] [[Renault FT-17]]), 2 sunkiaisiais kulkosvaidžiais „[[Maxim 08]]“, lengvuoju kulkosvaidžiu „[[ZB 26]]“ (Lietuvos kariuomenėje turėjęs indeksą „Brno 26 m. „) arba „[[Maxim 08/15]]“,<ref name=":6" /> o įgula – penkiais 7,98 mm kalibro karabinais „[[Mauser M 98]]“.<ref name=":1" /><ref name=":2" /> Turint omenyje, kad minimi 57 mm „Nordenfelt" pabūklai buvo sukurti 1886 m. ir Rusijos kariuomenės užsakymu pagaminti dar prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], o laive buvo sumontuoti iš atsargų, tikėtina, kad šie prieštaravimai atspindi ginkluotę skirtingais laikotarpiais. G. Surgailio pateikiami duomenys greičiausiai nurodo į 1939 m. rugpjūčio mėn. atnaujintą „Partizano" ginkluotę.<ref name=":5" /> 1937 m. laive buvo įrengta [[radijo stotis]],<ref name=":1" /> analogiška stotis įengta ir krante.<ref name=":5" /> Laivo įgula sudarė 13 jūreivių – vadas, 2 [[Laivūnas|laivūnai]], 3 [[Puskarininkis|puskarininkiai]], 4 jaunesnieji puskarininkiai, 1 [[grandinis]], 3 jūrininkai.<ref name=":7" /> == Eksploatacija == [[Vaizdas:Žurnalas Jūra - straipsnis apie kontrabandą.jpg|miniatiūra|1936 m. straipsnis žurnale „Jūra“ apie kontrabandininkų laivo „Willy“ sulaikymą]] Laivas buvo bazuojamas Klaipėdoje. 1939 m. kovą, [[1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai|netekus Klaipėdos krašto]], pasienio apsaugos laivai buvo perkelti į [[Šventosios valstybinis jūrų uostas|Šventosios uostą]]. Laivą naudojo Lietuvos Respublikos pasienio policija, vėliau – Jūros apsaugos tarnyba. Karo atveju buvo numatyta, kad pasienio policijos laivai turėjo pereiti Krašto apsaugos ministerijos žinion su visomis įgulomis. „Partizanas“ buvo naudojamas Lietuvos jūros sienai saugoti ir kovai su [[kontrabanda]]. Kontrabandininkai jūra mėgindavo įvežti didesnės apimties prekes, ypač [[Spiritas|spiritą]].<ref name=":2" /> === „Willy“ sulaikymas === 1936 m. balandžio 2 d. „Partizanas“, vadovaujamas kapitono Juozo Tamašausko Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga aptiko inkarą išmetusį ir jūroje spiritą pardavinėjantį laivą „Willy“, kuris nepakluso reikalavimui sustoti, „Partizanas“ panaudojo pabūklą ir kulkosvaidžius. Po susišaudymo spiritą gabenęs kontrabandininkų laivas buvo sulaikytas.<ref name=":1" /><ref>{{Cite web |title=„Partizanas“ sulaiko kontrabandininkų laivą „Willy“ |url=https://www.elektrenuzinios.lt/naujienos-2-2/lietuvius-itin-domina-galimybe-artimuju-kapus-rasti-internetu-proga-vel-prisiliesti-prie-savo-seimos-istorijos-6631 |website=Elektrėnų žinios |access-date=2026-10-15}}</ref> „Willy“ kapitonas [[Danai|danas]] Raskas ir jūreivis lietuvis Kuisis Klaipėdoje buvo nuteisti vienų metų laisvės atėmimo bausmėmis. Laivas buvo konfiskuotas ir parduotas iš [[Varžytynės|varžytinių]].<ref>{{Cite web |title=Pasienio policija |url=https://www.mle.lt/straipsniai/pasienio-policija |website=Mažosios Lietuvos enciklopedija |access-date=2026-10-15}}</ref> Teigiama, kad laivą greičiausiai nupirko tie patys kontrabandos organizatoriai.<ref name=":4" /> == Kapitonai == 1936–1940 m. „Partizanui“ vadovavo policijos jūrų tarnybos pareigūnas [[Juozas Tamošauskas]]. [[Baltijos šalių okupacija|Sovietinės okupacijos]] pradžioje, liepos 20 d. iš Šventosios jachta „Nijolė" pabėgus trims laivyno karinimams [[Povilas Julius Labanauskas|P. Labanauskui]], V. Kuizinui ir R. Nakui, jis parėmė vadovavimą karo laivui „Pirmūnas“ (buv. „[[Prezidentas Smetona]]").<ref name=":1" /><ref>{{Cite web |title=Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai |url=https://www.muziejus.lt/sites/jrmz/files/kita/laivyno_istakos.pdf |publisher=Lietuvos jūrų muziejus |date=2015 |access-date=2026-10-15}}</ref> == Likimas po 1940 m. == [[Vaizdas:Laivo "Partizanas" modelis.jpg|miniatiūra|Laivo „Partizanas“ modelis]]Priėmus [[1940 m. Sovietų Sąjungos ultimatumas Lietuvai|1940 m. birželio 14 d. ultimatumą]] ir Lietuvą pradėjus faktiškai kontroliuoti [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungai]], „Partizanas“ 1940 m. liepos 3 d. buvo perduotas [[Krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerijai]]. Tų pačių metų rugpjūčio mėn., po [[Lietuvos TSR|formalios Lietuvos aneksijos ir inkorporacijos į SSRS]], laivas buvo perduotas [[SSRS karinis jūrų laivynas|SSRS kariniam jūrų laivynui]]. Motorlaivis „Partizanas“ kartu su laivu „Pirmūnas“ (buv. „Prezidentas Smetona") nuo 1940 m. rugpjūčio mėnesio buvo įtrauktas į SSRS Pasienio laivų brigadą [[Liepoja|Liepojoje]] ir ten perbazuotas.<ref name=":1" /> Patikimų duomenų apie tolesnį laivo tarnybos laikotarpį SSRS laivyne, jo pavadinimo pakeitimą, naują įgulą ar galutinį likimą nėra žinoma. == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * Adomavičius, Romaldas; Adomavičius, Romualdas. ''Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai''. Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus, 2019. ISBN 978-609-95879-4-3. * [https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/tarpukario-pasienio-policijos-laivynas-1140666 Matutis, Vidmantas. „Tarpukario pasienio policijos laivynas“.] ''Klaipėda'', 2023 m. rugsėjo 24 d. * [https://www.mle.lt/straipsniai/partizanas „Partizanas“]. Mažosios Lietuvos enciklopedija. * „[https://www.elektrenuzinios.lt/naujienos-2-2/lietuvius-itin-domina-galimybe-artimuju-kapus-rasti-internetu-proga-vel-prisiliesti-prie-savo-seimos-istorijos-6631 „Partizanas“ sulaiko kontrabandininkų laivą „Willy“]“''. Elektrėnų žinios. Nuoroda tikrinta 2026-10-15.'' * [https://www.mle.lt/straipsniai/pasienio-policija „Pasienio policija“]. Mažosios Lietuvos enciklopedija. * [https://muziejus.lt/lt/prie-lietuvos-laivyno-istaku-zmones-ir-laivai „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“.] Lietuvos jūrų muziejus. * Surgailis, Gintautas. ''Lietuvos karinis laivynas, 1935–1940''. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2003. ISBN 9955-423-20-X. * Vilkas R., [https://www.spauda2.org/karys/archive/1985/1985-nr08-KARYS.pdf Lietuvos laivynas ir jo likimas], Karys, 1985 m. spalis, Nr. 8. [[Kategorija:Lietuvos laivai]] [[Kategorija:Valstybės sienos apsaugos tarnyba]] rxzk67gmy75dihrkjx6kl2qtq0370dr 0 702097 7947317 7946406 2026-10-17T12:01:12Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7947317 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Georginio Rutter | image = [[Vaizdas:Georginio_Rutter_(cropped).jpeg|200px]] | fullname = Georginio Rutter | height = 182 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2002|04|20|mf=y}} | cityofbirth = [[Pleskopas]] | countryofbirth = [[Prancūzija]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] | position = saugas, puolėjas | clubnumber = 10 | youthyears = 2007–2014 <br />2014–2017 <br /> 2017–2020 | youthclubs = {{vlv|FRA}} Ménimur <br /> {{vlv|FRA}} [[Vannes OC|Vannes]] <br /> {{vlv|FRA}} [[Stade Rennais FC|Stade Rennais]] | years = 2018–2020 <br /> 2020–2021 <br /> 2021–2023 <br /> 2023–2024 <br /> 2024– | clubs = {{vlv|FRA}} Stade Rennais II <br /> {{vlv|FRA}} [[Stade Rennais FC|Stade Rennais]] <br /> {{vlv|Vokietija}} [[TSG 1899 Hoffenheim]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Leeds United FC|Leeds United]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] | caps(goals) = 22 {{0}}{{0}}(5)<br />{{0}}4 {{0}}{{0}}(0)<br />57 {{0}}(11)<br />57 {{0}}{{0}}(6)<br />63 {{0}}{{0}}(8) | pcupdate = {{data|2026|10|16}} | nationalyears = 2017–2018 <br /> 2018–2019 <br /> 2019 <br /> 2021 <br /> 2022–2024 | nationalteam = {{vlv|FRA}} Prancūzijos U-16 <br /> {{vlv|FRA}} Prancūzijos U-17 <br /> {{vlv|FRA}} Prancūzijos U-18 <br /> {{vlv|FRA}} Prancūzijos U-20 <br /> {{vlv|FRA}} Prancūzijos U-21 | nationalcaps(goals) = 17 {{0}}(12)<br />19 {{0}}{{0}}(5)<br />10 {{0}}{{0}}(4)<br />{{0}}4 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}7 {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|16}} |}} '''Žoržinjas Ruteris''' (''Georginio Rutter''; g. [[2002]] m. [[balandžio 20]] d.) – Prancūzijos futbolininkas, puolėjas arba saugas. == Karjera == Kitados priklausė Ménimur, [[Vannes OC|Vannes]] ir [[Stade Rennais FC|Stade Rennais]] klubų jaunimo ugdymo sistemoms. ; Rennes Atstovavo klubo dublerių komandai. 2020 m. rugsėjo 26 d. debiutavo pagrindinėje „Rennes“ klubo komandoje – rungtynėse prieš „[[AS Saint-Étienne|Saint-Étienne]]“. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo vietoje [[Eduardo Camavinga]]. ; TSG 1899 Hoffenheim 2021 m. vasario 1 d. pasirašė sutartį su „[[Bundesliga]]“ klubu [[TSG 1899 Hoffenheim]].<ref>[https://bulinews.com/news/7317/official-hoffenheim-purchase-french-striker-rutter-from-rennes "Official: Hoffenheim purchase French striker Rutter from Rennes". Bulinews.]</ref> 2021 m. vasario 21 d. pelnė savo pirmąjį įvartį „[[Bundesliga]]“ rungtynėse prieš [[SV Werder Bremen|Brėmeno „Werder“]], kai Hoffenheim futbolininkai varžovus sutriuškino rezultatu 4:0.<ref>[https://www.soccerway.com/match/hoffenheim-hQAtP9Sl/werder-bremen-Ig1f1fy3/?mid=QXMU571F "Hoffenheim vs Werder Bremen – 21 February 2021". Soccerway.]</ref> 2021 m. lapkričio 27 d. pelnė du įvarčius „Hoffenheim“ komandai prieš „[[SpVgg Greuther Fürth|Greuther Fürth]]“ „Sportpark Ronhof“ stadione, kai palaužė varžovus rezultatu 6:3.<ref>[https://www.soccerway.com/match/greuther-furth-CCQGbik8/hoffenheim-hQAtP9Sl/?mid=CKqICFPL "Greuther Fürth vs Hoffenheim – 27 November 2021". Soccerway.]</ref> ; Leeds United 2023 m. sausio 14 d. pasirašė penkerių su puse metų sutartį su [[Premier League]] klubu „[[Leeds United FC|Leeds United]]“; sandorio vertė tapo rekordine klubo istorijoje.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/64256101 Georginio Rutter: Leeds United sign forward from Hoffenheim for club record fee. BBC.]</ref> Vėliau, pasibaigus tam sezonui, kartu su klubu iškrito į [[EFL Championship]] lygą. 2023 m. rugpjūčio 26 d. rungtynėse prieš „[[Ipswich Town FC|Ipswich Town]]“ pelnė savo pirmąjį įvartį atstovaudamas „Leeds United“, kartu tai pirmasis įvartis [[EFL Championship]] lygoje.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/66552245 Ipswich Town 3-4 Leeds United: Whites register first league win of season. BBC.]</ref> ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. rugpjūčio 19 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, su kuriuo pasirašė penkerių metų trukmės sutartį, galiosiančią iki 2029 m. 2024 m. rugpjūčio 24 d. debiutavo [[Premier League]] namų rungtynėse prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“, kai „Brighton“ nugalėjo rezultatu 2:1. Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o 90-ąją minutę pasirodė po keitimo vietoje [[Yankuba Minteh]].<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/cj9lw1vnkm8t "Brighton 2–1 Man Utd". BBC Sport.]</ref> 2024 m. rugsėjo 28 d. pelnė savo pirmąjį įvartį atstovaudamas „Albion“, po smūgio galva, tačiau galutinis rezultatas buvo 4:2 „[[Chelsea FC|Chelsea]]“ naudai.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/czeg10p13l9t "Chelsea 4–2 Brighton: Cole Palmer scores four first-half goals in stunning Premier League win". BBC Sport.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė Georginio Rutter (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Laimėjimai == ; {{vlv|}} ; Asmeniniai įvertinimai * [[EFL Championship]] sezono komanda: 2023–2024 m.<ref>[https://www.efl.com/news/2024/april/14/see-who-made-the-efl-team-of-the-season/ See who made the EFL Team of the Season line-ups]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Prancūzijos U-16, U-17, U-18, U-20, U-21 rinktinėms. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/rutter-georginio/CS2nVLV4/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/georginio-rutter/profil/spieler/538977 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/georginio-rutter/272039 Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Rutter}} [[Kategorija:Prancūzijos futbolininkai]] c037dnes4ojl0ulewczbpr8zbx3mqli 0 702098 7947316 7946301 2026-10-17T12:01:05Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7947316 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Jack Hinshelwood | image = [[Vaizdas:Jack_Hinshelwood_24012026_(2).jpg|200px]] | fullname = Georginio Rutter | height = 181 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2005|04|11|mf=y}} | cityofbirth = [[Čičesteris]] | countryofbirth = [[Anglija]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] | position = saugas | clubnumber = 8 | youthyears = 2012–2023 | youthclubs = {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] | years = 2023– | clubs = {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] | caps(goals) = 67 {{0}}(14) | pcupdate = {{data|2026|10|16}} | nationalyears = 2023 <br /> 2023 <br /> 2024– | nationalteam = {{vlv|ENG}} Anglijos U-18 <br /> {{vlv|ENG}} Anglijos U-19 <br /> {{vlv|ENG}} Anglijos U-21 | nationalcaps(goals) = {{0}}6 {{0}}(0)<br />{{0}}8 {{0}}(0)<br />11 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|16}} |}} '''Džekas Hinšelvudas''' (''Jack Hinshelwood''; g. [[2005]] m. [[balandžio 11]] d.) – Anglijos futbolininkas, saugas. == Karjera == Kilęs iš futbolininkų giminės. Prosenelis Wally Hinshelwood, senelis Paul, tėvas Adam, dėdė (senelio brolis) Martin ir tolimesnis giminaitis (pusbrolio sūnus) Danny – visi buvo profesionalūs futbolininkai.<ref>[https://www.theargus.co.uk/sport/19146029.jack-hinshelwood-fourth-generation-goal-albion/ Jack Hinshelwood has fourth generation goal at Albion]</ref> Jis yra „Brighton“ jaunimo sistemos auklėtinio Harry Howell pusbrolis.<ref>[https://www.nytimes.com/athletic/5203687/2024/01/21/harry-howell-brighton-football/?source=user_shared_article Harry Howell: Brighton’s 15-year-old attacking star from a family of footballers]</ref> Kitados priklausė [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo jaunimo ugdymo sistemai. Prisijungė prie „Brighton & Hove Albion“ jaunimo akademijos būdamas 7-erių ir palaipsniui kilo per įvairias jaunimo amžiaus grupes. 2021 m. kovą debiutavo klubo U-18 komandoje, o kitą sezoną, būdamas 16-os, pradėjo savo, kaip jaunojo žaidėjo, programą. ; Brighton & Hove Albion FC 2023 m. balandžio 14 d. su [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubu pasirašė profesionalo sutartį, galiojusią iki 2026 m.<ref>[https://www.sussexexpress.co.uk/sport/football/brighton-and-hove-albion/an-excellent-example-brighton-young-gun-and-son-of-worthing-fc-manager-signs-new-long-term-contract-4105117 ‘An excellent example’ – Brighton young gun and son of Worthing FC manager signs new long-term contract]</ref> 2023 m. gegužės 28 d. debiutavo vyrų profesionalų futbole, „Villa Park“ stadione vykusiose [[Premier League]] rungtynėse prieš „Aston Villa“ (kurias „Brighton & Hove Albion“ pralaimėjo 1:2). Susitikimą pradėjo kaip atsarginis, o aikštėje pasirodė po keitimo vietoje [[Deniz Undav]].<ref>[https://www.theguardian.com/football/2023/may/28/aston-villa-brighton-premier-league-match-report Aston Villa secure European spot with Ollie Watkins on target against Brighton]</ref> 2023 m. rugsėjo 30 d. pirmą kartą žaidė startinėje sudėtyje rungtynėse prieš „Aston Villa“, kurias komanda pralaimėjo 1:6.<ref>[https://www.bbc.com/sport/articles/c871011zk2go Hinshelwood emergence is 'missing piece' of academy success]</ref> 2023 m. gruodžio 6 d. pelnė savo pirmąjį įvartį – tai įvyko namų rungtynėse prieš „[[Brentford FC|Brentford]]“, kurias „Brighton“ laimėjo 2:1.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/Hinshelwood-heads-the-winner-as-Albion-come-from-behind "Hinshelwood heads the winner as Albion come from behind". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> 2024 m. balandžio 9 d. pasirašė naują sutartį su „Brighton“, galiosiančią iki 2028 m. birželio.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/Jack-Hinshelwood-signs-new-contract "Jack Hinshelwood signs new contract". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), Jack Hinshelwood (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), [[Matt O'Riley]] (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Laimėjimai == ; {{vlv|ENG}} '''Anglijos U-21 rinktinė:''' * '''UEFA Europos U-21 čempionatas:''' 2025 m.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/cz6g18dz2dpt England U-21 3 Germany U-21 2. BBC Sport.]</ref> ; Asmeniai įvertinimai * Brighton & Hove Albion jaunasis metų žaidėjas: 2023–2024 m.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/articles/cxwvd9vjewlo 'It's not something I expected to achieve' - Hinshelwood]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Anglijos U-18, U-20, U-21 rinktinėms. 2023 m. pakviestas į Anglijos U18 komandą.<ref>[https://www.sussexexpress.co.uk/sport/football/brighton-and-hove-albion/brighton-quartet-handed-england-call-ups-ahead-of-international-qualifiers-and-friendlies-4069168 "Brighton & Hove Albion quartet handed England call-ups ahead of international qualifiers and friendlies". SussexWorld.]</ref> 2023 m. rugsėjo 6 d. debiutavo Anglijos U19 rinktinėje rungtynėse prieš Vokietiją, kurias anglai pralaimėjo rezultatu 0:1.<ref>[https://www.sussexexpress.co.uk/sport/football/brighton-and-hove-albion/brighton-quartet-handed-england-call-ups-ahead-of-international-qualifiers-and-friendlies-4069168 Brighton quartet handed England call-ups ahead of international qualifiers and friendlies]</ref> 2024 m. rugsėjo 9 d. debiutavo Anglijos U21 rinktinėje per „Kenilworth Road“ stadione vykusias rungtynes, kai anglai 4:1 nugalėjo Austriją.<ref>[https://www.theargus.co.uk/sport/24573609.jack-hinshelwood-james-beadle-help-england-under-21s-beat-austria/ Jack Hinshelwood, James Beadle help England under-21s beat Austria]</ref> Pakviestas į 2025 m. UEFA Europos U21 čempionatą.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/articles/c0k321x3e7ko England bid to defend Under-21 crown - plus who else could star]</ref> Žaidė startinėje sudėtyje ketvirtfinalio rungtynėse, prieš Ispaniją,<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/cp86mjyr58dt England U21 3–1 Spain U21. BBC Sport.]</ref> bei pusfinalyje prieš Nyderlandus.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c39z0ekwnd0t England U21 2–1 Netherlands U21. BBC Sport.]</ref> Birželio 28 d. finale žaidė visas rungtynes; Anglija po pratęsimo 3:2 įveikė Vokietiją ir iškovojo čempionų titulą.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/cz6g18dz2dpt England U-21 3 Germany U-21 2. BBC Sport.]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.brightonandhovealbion.com/player-detail-statistics-midfielder/532529 Jack Hinshelwood] – Brighton & Hove Albion F.C. * [https://www.soccerway.com/player/hinshelwood-jack/0IBtygvF/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/jack-hinshelwood/profil/spieler/867688 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/jack-hinshelwood/522258 Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Hinshelwood}} [[Kategorija:Anglijos futbolininkai]] i6ppblxe1a4txboy0tbrook8a3in999 0 702100 7947315 7946340 2026-10-17T12:00:56Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Užsienio futbolininkai Lietuvos komandose]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] 7947315 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Matt O'Riley | image = [[Vaizdas:2023.07.19_Yokohama_F._Marinos_-_Celtic_Glasgow_(6-4)_-_53062949186_(Matt_Oriley).jpg|200px]] | fullname = Matthew Sean O'Riley | height = 187 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|2000|11|21|mf=y}} | cityofbirth = [[Haunslovas]] | countryofbirth = [[Anglija]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] | position = [[gynėjas]] | clubnumber = 33 | youthyears = 2007–2009 <br />2009–2017 | youthclubs = {{vlv|ENG}} NPL Youth <br /> {{vlv|ENG}} Fulham FC | years = 2017–2020 <br /> 2021–2022 <br /> 2022–2024 <br /> 2024– <br /> 2025–2026 | clubs = {{vlv|ENG}} [[Fulham FC]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Milton Keynes Dons FC|Milton Keynes Dons]] <br /> {{vlv|Škotija}} [[Celtic FC|Celtic]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] <br /> → {{vlv|FRA}} [[Olympique de Marseille]] | caps(goals) = {{0}}1 {{0}}{{0}}(0)<br />49 {{0}}(10)<br />93 {{0}}(25)<br />29 {{0}}{{0}}(3)<br />15 {{0}}{{0}}(1) | pcupdate = {{data|2026|10|16}} | nationalyears = 2015–2016 <br /> 2017 <br /> 2022 <br /> 2023– | nationalteam = {{vlv|ENG}} Anglijos U-16 <br /> {{vlv|ENG}} Anglijos U-18 <br /> {{vlv|Danija}} Danijos U-21 <br /> {{fut|Danija|1}} | nationalcaps(goals) = {{0}}4 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}{{0}}(0)<br />{{0}}5 {{0}}{{0}}(1)<br />{{0}}6 {{0}}{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|16}} |}} '''Metas Oreilis''' (''Matt O'Riley''; g. [[2000]] m. [[lapkričio 21]] d.) – Anglijos–Danijos futbolininkas, saugas. == Karjera == ; Fulham Kitados priklausė [[Fulham FC|„Fulham“]] klubo jaunimo ugdymo sistemai. Prisijungė prie „Fulham“ akademijos būdamas aštuonerių metų; prieš tai žaidė „NPL Youth“. Perėjo per kelias amžiaus grupes ir galiausiai tapo nuolatiniu klubo U18 bei rezervinės komandos žaidėju. 2017 m. rugpjūčio 8 d. debiutavo pagrindinėje komandoje EFL taurės pirmojo rato išvykos ​​rungtynėse, kuriose „Fulham“ 2:0 nugalėjo „[[Wycombe Wanderers FC|Wycombe Wanderers]]“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/40785921 "Wycombe Wanderers 0–2 Fulham". BBC.]</ref> 2020 m. sausio 1 d. debiutavo [[EFL Championship]], kai 19-ąją minutę pasirodė aikštėje po keitimo rungtynėse, kurias „Fulham“ namuose 1:2 pralaimėjo „[[Reading FC|Reading]]“ komandai.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/50908502 "Fulham 1–2 Reading: John Swift sets Royals on way to victory". BBC.]</ref> 2020 m. vasarą O'Riley paliko klubą, atsisakęs pasirašyti naują trejų metų sutartį; tuo metu sklandė gandai, kad juo domisi keli klubai tiek Anglijoje, tiek užsienyje. ; Milton Keynes Dons 2021 m. sausio 24 d. pasirašė sutartį su „[[EFL League One|League One]]“ (III) klubu „[[Milton Keynes Dons FC|Milton Keynes Dons]]“; prieš tai, palikęs „Fulham“, šešis mėnesius treniravosi su šia komanda būdamas laisvuoju agentu. 2021 m. sausio 26 d. debiutavo klube rungtynėse namuose, kai komanda 0:1 pralaimėjo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/55713920 "Milton Keynes Dons 0–1 Charlton Athletic". BBC.]</ref> 2021 m. sausio 30 d. pelnė savo pirmąjį įvartį profesionalo karjeroje – tai įvyko išvykos ​​rungtynėse prieš [[AFC Wimbledon]], bei svariai prisidėjo prie pergalės rezultatu 2:0.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/55776647 "AFC Wimbledon 0–2 Milton Keynes Dons". BBC.]</ref> ; Celtic FC 2022 m. sausio 20 d. prisijungė prie „[[Celtic FC|Celtic]]“ ([[Škotija]]) ir pasirašė ketverių su puse metų sutartį. Klubas sumokėjo išpirkos sumą, kuri, kaip pranešama, siekė 1 500 000 svarų sterlingų.<ref>[https://www.celticfc.com/news/2022/january/20/celtic-delighted-to-sign-matt-o-riley/ Celtic delighted to sign Matt O'Riley]</ref><ref>[https://www.scotsman.com/sport/football/celtic/matt-oriley-to-celtic-a-potential-tom-rogic-understudy-3535079 Matt O'Riley to Celtic: A potential Tom Rogic understudy who could play a major role against Rangers]</ref> 2022 m. sausio 26 d. debiutavo rungtynėse, kai išvykoje 2:1 nugalėjo „[[Heart of Midlothian FC|Hearts]]“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/60038982 Hearts 1-2 Celtic: Postecoglou hails his side's 'resilience & grit' after surviving second-half scare]</ref> 2022 m. vasario 9 d. pelnė savo pirmąjį įvartį atstovaudamas klubui – tai įvyko išvykos ​​rungtynėse prieš „[[Aberdeen FC|Aberdeen]]“, bei svariai prisidėjo prie pergalės rezultatu 3:2.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/60225010 Aberdeen 2-3 Celtic: Postecoglou praises side's 'great character' in five-goal thriller]</ref> 2022 m. rugsėjo 6 d. debiutavo UEFA Čempionų lygoje, namų rungtynėse, kai „Celtic“ 0:3 pralaimėjo [[Real Madrid CF|Madrido „Real“]] komandai.<ref>[https://www.skysports.com/football/celtic-vs-real-madrid/teams/477352?authId=1%2A1l7d3cf%2A_a%2AcmVHOXFFN1U0UC1xV0pLTGFqZXV2LWVwbWhUQVFQZnZycmhOWGpER3ozYWVSUk9zQU0yNV9sYTV4Tk5pb3oxUg. "Champions League (Sky Sports)". Sky Sports.]</ref> 2023 m. rugsėjį pasirašė naują ketverių metų sutartį su klubu.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/66970195 "O'Riley signs new four-year deal at Celtic". BBC.]</ref> ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. rugpjūčio 26 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo už 25 mln. svarų sterlingų sumą ir pasirašė sutartį iki 2029 m. birželio. Kitą dieną debiutavo EFL taurės rungtynėse prieš „[[Crawley Town FC|Crawley Town]]“, tačiau, prabėgus vos devynioms minutėms nuo susitikimo pradžios, po šiurkštaus varžovo veiksmo patyrė traumą ir buvo priverstas palikti aikštę.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4gd9ne3g2yt "Brighton & Hove Albion vs Crawley Town: League Cup". BBC Sport.]</ref> Vėliau futbolininkui atlikta čiurnos operacija; „Brighton“ pirmininkas Tony Bloom patvirtino, kad tikimasi, jog žaidėjas visiškai atgaus sportinę formą „kažkada antroje metų pusėje“.<ref>[https://www.theargus.co.uk/sport/24559590.brightons-matt-oriley-undergoes-successful-ankle-surgery/ "First indication of when O'Riley could be back for Albion after successful surgery". The Argus.]</ref> 2024 m. lapkričio 9 d., debiutuodamas [[Premier League]], pelnė savo pirmąjį įvartį atstovaudamas „Brighton“ – tai padėjo komandai 2:1 nugalėti čempionų titulą ginantį „[[Manchester City FC|Manchester City]]“ klubą. Pirmasis sezonas susiklostė nesėkmingai – futbolininkas nė karto nesužaidė visų 90 minučių.<ref>[https://www.nytimes.com/athletic/6277822/2025/04/16/matt-oriley-brighton-first-season-interview/ Matt O’Riley on difficult Brighton start: ‘I don’t think about competition – just how I get better’]</ref> 2025 m. rugsėjo 2 d. „[[Ligue 1]]“ klubas „[[Olympique de Marseille|Marseille]]“ pranešė, kad išsinuomojo O'Riley visam sezonui.<ref>[https://www.om.fr/en/news/101062-matt-oriley-joins-om Matt O’Riley joins OM !]</ref> 2025 m. rugsėjo 12 d. debiutavo rungtynėse prieš „[[FC Lorient|Lorient]]“, kurias komanda laimėjo 4:0; į aikštę žengė po keitimo.<ref>[https://www.soccerway.com/match/lorient-jgNAYRGi/marseille-SblU3Hee/?mid=EB8llsBa Marseille 4-0 Lorient (pagal Soccerway)]</ref> 2025 m. spalio 4 d. pelnė savo pirmąjį įvartį rungtynėse prieš „[[FC Metz|Metz]]“, o Marselio futbolininkai sutriuškino varžovus rezultatu 3-0..<ref>[https://www.soccerway.com/match/marseille-SblU3Hee/metz-4v0yqlWc/?mid=GWbXhQcK Metz 0-3 Marseille (pagal Soccerway)]</ref> 2026 m. vasario 2 d. nuomos sutartis buvo nutraukta, ir žaidėjas grįžo į „Brighton“.<ref>[https://www.nytimes.com/athletic/7013714/2026/02/01/matt-oriley-brighton-marseille-loan-return/ Brighton reach agreement with Marseille over Matt O’Riley loan return]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> == Laimėjimai == ; {{vlv|Škotija}} '''su Celtic:''' * '''[[Scottish Premiership]]:''' 2021–2022,<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/61316038 Dundee United 1-1 Celtic: Ange Postecoglou's side reclaim league title.BBC.]</ref> 2022–2023,<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/65439690 Hearts 0-2 Celtic: Ange Postecoglou's side seal back-to-back titles. BBC.]</ref> 2023–2024 m. * '''[[Scottish Cup]]:''' 2022–2023,<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/65730831 Celtic 3-1 Inverness CT: Ange Postecoglou's side win Scottish Cup to claim treble. BBC.]</ref> 2023–2024 m. * '''[[Scottish League Cup]]:''' 2022–2023 m.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/64688959 Viaplay Cup final: Rangers 1-2 Celtic - Kyogo double delivers the trophy for holders. BBC.]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * EFL mėnesio jaunasis žaidėjas: 2021 m. lapkritis * [[Scottish Premiership]] mėnesio įvartis: 2022 m. balandis * [[Scottish Premiership]] mėnesio žaidėjas: 2023 m. rugsėjis * [[Scottish Premiership]] metų komanda: 2023–2024 m. * „Celtic“ metų žaidėjas: 2023–2024 m. * „Celtic“ žaidėjų išrinktas metų žaidėjas: 2023–2024 m. * „Celtic“ metų jaunasis žaidėjas: 2022–2023 m., 2023–2024 m. == Rinktinės == Kitados atstovavo Anglijos U-16, U-17 rinktinėms, o vėliau pakeitė sportinę pilietybę ir atstovavo Danijos U-21 rinktinei. 2022 m. vasarą O'Riley išreiškė norą atstovauti Danijai, teigdamas: „Žaidžiau Anglijos jaunimo rinktinėse, tačiau kartu jaučiuosi gana daniškai. Mano mama – danė, aš neblogai kalbu daniškai ir daug ką suprantu. Tad, mano manymu, tai visiškai įmanoma. Jei sulaukčiau kvietimo iš Danijos, nemanau, kad atsisakyčiau“.<ref>[https://web.archive.org/web/20231008141610/https://uk.sports.yahoo.com/news/celtic-ace-matt-oriley-wont-181139458.html Celtic ace Matt O'Riley 'won't say no' to Denmark amid World Cup dream]</ref> 2022 m. kovą pirmą kartą buvo pakviestas į Danijos U-21 rinktinę.<ref>[https://dbu.dk/nyheder/2022/marts/flere-nye-ansigter-paa-u21/ Flere nye ansigter på U21]</ref> 2022 m. birželio 14 d. 2023 m. UEFA Europos U-21 čempionato atrankos rungtynėse prieš Turkiją pelnė savo pirmąjį įvartį; Danija nugalėjo varžovus rezultatu 3:2.<ref>[https://web.archive.org/web/20230101175526/https://www.skysports.com/football/denmark-u21-vs-turkey-u21/live/460366 "Denmark vs. Turkey U21". Sky Sports. (Archyvuota)]</ref><ref>[https://celtsarehere.com/video-matt-oriley-scores-first-goal-for-denmark/ "Video: Matt O'Riley Scores First Goal For Denmark". Celts are Here.]</ref> 2023 m. lapkričio 20 d. debiutavo Danijos nacionalinėje rinktinėje. Susitikimą pradėjo startinėje sudėtyje 2024 m. Europos futbolo čempionato atrankos rungtynėse prieš Šiaurės Airiją.<ref>[https://www.thenational.scot/sport/23936390.celtic-star-matt-oriley-handed-denmark-debut-northern-ireland/ "Celtic star Matt O'Riley handed Denmark debut". The National.]</ref><ref>[https://www.celticfc.com/news/2023/november/23/matt-o-riley-aiming-to-improve-club-performances-after-denmark-cap/ "Matt O'Riley aiming to improve club performances after Denmark cap". Celtic FC.]</ref> Nepaisant puikios sportinės formos atstovaujant „Celtic“ klubui, nepateko į 26 žaidėjų sąrašą, skirtą finaliniam turnyrui Vokietijoje.<ref>[https://www.dailyrecord.co.uk/sport/football/football-news/matt-oriley-told-celtic-form-32925850 "Matt O'Riley told Celtic form wasn't enough by Denmark boss after Euro 2024 snub". Daily Record.]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/o-riley-matthew/AZOU76Ou/ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/matt-oriley/profil/spieler/406634 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/matt-oriley/93506 Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:O'Riley}} [[Kategorija:Danijos futbolininkai]] oret7s7wook1q4juqdooj6fhv1ouiuw 0 702125 7947314 7947187 2026-10-17T11:59:16Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7947314 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = |long = |Pavadinimas =Falmer stadionas |Vaizdas = [[Vaizdas:Amex_Community_Stadium.jpg|250px]] |Antraštė = |Vieta = {{vlv|GBR}} [[Anglija]], [[Braitonas]] |Atidarytas = |Savininkas = The Community Stadium Limited |Operatorius = |Paviršius = Žolė |Architektas = |Nuomininkai = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |Talpa = 32 500 sėdimos vietos |Lauko_matmenys = 105 × 68 metrai }} '''Falmer stadionas''' arba '''American Express stadionas''' – [[futbolo stadionas]], kuriame namų rungtynes žaidžia [[Premier League]] besivaržantis [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubas.<ref>[https://www.visitlewes.co.uk/things-to-do/amex-community-stadium-p1103301 Amex Community Stadium]</ref> Jame telpa daugiau nei 30 tūkst. žiūrovų. Dėl rėmimo sutarties šiuo metu vadinamas „American Express Stadium“ (dažniau – tiesiog „Amex“).<ref>[https://www.theargus.co.uk/sport/23620960.brighton-changed-full-name-amex-stadium/ Why Brighton have changed full name of the Amex stadium]</ref> == Istorija == Stadionas oficialiai atidarytas 2011 m. liepos 30 d. draugiškomis rungtynėmis prieš „[[Tottenham Hotspur FC|Tottenham Hotspur]]“ – klubą, kuriame anksčiau žaidė tuo metu „Brighton“ komandai vadovavęs Gus Poyet. Šeimininkai šiose rungtynėse patyrė minimalų pralaimėjimą rezultatu 2:3. Pirmosios oficialios varžybos stadione įvyko 2011 m. liepos 16 d., kai „Brighton“ jaunimo (rezervinė) komanda „Sussex Senior Cup“ taurės finale 2:0 nugalėjo „Eastbourne Borough“,<ref>[https://www.theargus.co.uk/news/9143991.fans-nearly-in-tears-at-first-amex-game/ Fans 'nearly in tears' at first Amex game]</ref> o pirmąjį įvartį pelnė Gary Hart.<ref>[https://www.theargus.co.uk/sport/9144064.hart-so-pleased-to-score-amex-opener/ Hart so pleased to score Amex opener]</ref> Pirmosios oficialios pagrindinės komandos rungtynės įvyko 2011 m. rugpjūčio 6 d., kai „Brighton“ 2:1 įveikė „[[Doncaster Rovers FC|Doncaster Rovers]]“, nors prieš tai atsiliko 0:1.<ref>[https://www.bbc.com/news/uk-england-sussex-14352820 Spurs friendly opens Brighton’s Falmer stadium]</ref> Pirmasis žiūrovų lankomumo rekordas stadione buvo užfiksuotas rungtynėse prieš „[[Liverpool FC|Liverpool]]“ – jas stebėjo 21 897 žiūrovai. „Liverpool“ taip pat tapo pirmąja svečių komanda, laimėjusia oficialias rungtynes ​​šiame stadione: 2011 m. rugsėjį Lygos taurės („League Cup“) susitikime jie nugalėjo „Brighton“ rezultatu 2:1.<ref>[https://www.liverpoolecho.co.uk/sport/football/football-news/brighton-1-liverpool-2-final-3365815 Brighton 1 Liverpool 2: Final Whistle Report]</ref> Pirmąjį pralaimėjimą lygos rungtynėse stadionas išvydo tada, kai varžovai „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]“, atsilikę rezultatu 0:1, sugebėjo persverti rezultatą savo naudai ir laimėti 3:1.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/14982392 Brighton 1-3 Crystal Palace. BBC.]</ref> Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Įvertinimai == 2012 m. gegužę stadionas laimėjo „Naujo objekto“ apdovanojimą „Stadium Business Awards“ ceremonijoje.<ref>[https://www.bbc.com/news/uk-england-sussex-18084063 Brighton Amex stadium wins best new venue award]</ref> [[Vaizdas:AmexPanorama.jpg|thumb|center|panoramic|1500px|„Falmer“ panorama prieš plėtrą; vaizdas į šiaurę iš Pietų tribūnos.]] == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|Falmer Stadium}} * [https://ticket-compare.com/stadiums/amex-stadium/seating-plan/ Apie stadioną] [[Kategorija:Anglijos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Londono sporto statiniai]] 21xfpm5acqfmdzb1qx5140zwx4m77cq 7947445 7947314 2026-10-17T15:07:09Z CD 677 CD perkėlė puslapį [[Falmer (stadionas)]] į [[Falmer stadionas]] (anksčiau buvo nukreipiamasis) 7947314 wikitext text/x-wiki {{Stadionas |lat = |long = |Pavadinimas =Falmer stadionas |Vaizdas = [[Vaizdas:Amex_Community_Stadium.jpg|250px]] |Antraštė = |Vieta = {{vlv|GBR}} [[Anglija]], [[Braitonas]] |Atidarytas = |Savininkas = The Community Stadium Limited |Operatorius = |Paviršius = Žolė |Architektas = |Nuomininkai = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |Talpa = 32 500 sėdimos vietos |Lauko_matmenys = 105 × 68 metrai }} '''Falmer stadionas''' arba '''American Express stadionas''' – [[futbolo stadionas]], kuriame namų rungtynes žaidžia [[Premier League]] besivaržantis [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubas.<ref>[https://www.visitlewes.co.uk/things-to-do/amex-community-stadium-p1103301 Amex Community Stadium]</ref> Jame telpa daugiau nei 30 tūkst. žiūrovų. Dėl rėmimo sutarties šiuo metu vadinamas „American Express Stadium“ (dažniau – tiesiog „Amex“).<ref>[https://www.theargus.co.uk/sport/23620960.brighton-changed-full-name-amex-stadium/ Why Brighton have changed full name of the Amex stadium]</ref> == Istorija == Stadionas oficialiai atidarytas 2011 m. liepos 30 d. draugiškomis rungtynėmis prieš „[[Tottenham Hotspur FC|Tottenham Hotspur]]“ – klubą, kuriame anksčiau žaidė tuo metu „Brighton“ komandai vadovavęs Gus Poyet. Šeimininkai šiose rungtynėse patyrė minimalų pralaimėjimą rezultatu 2:3. Pirmosios oficialios varžybos stadione įvyko 2011 m. liepos 16 d., kai „Brighton“ jaunimo (rezervinė) komanda „Sussex Senior Cup“ taurės finale 2:0 nugalėjo „Eastbourne Borough“,<ref>[https://www.theargus.co.uk/news/9143991.fans-nearly-in-tears-at-first-amex-game/ Fans 'nearly in tears' at first Amex game]</ref> o pirmąjį įvartį pelnė Gary Hart.<ref>[https://www.theargus.co.uk/sport/9144064.hart-so-pleased-to-score-amex-opener/ Hart so pleased to score Amex opener]</ref> Pirmosios oficialios pagrindinės komandos rungtynės įvyko 2011 m. rugpjūčio 6 d., kai „Brighton“ 2:1 įveikė „[[Doncaster Rovers FC|Doncaster Rovers]]“, nors prieš tai atsiliko 0:1.<ref>[https://www.bbc.com/news/uk-england-sussex-14352820 Spurs friendly opens Brighton’s Falmer stadium]</ref> Pirmasis žiūrovų lankomumo rekordas stadione buvo užfiksuotas rungtynėse prieš „[[Liverpool FC|Liverpool]]“ – jas stebėjo 21 897 žiūrovai. „Liverpool“ taip pat tapo pirmąja svečių komanda, laimėjusia oficialias rungtynes ​​šiame stadione: 2011 m. rugsėjį Lygos taurės („League Cup“) susitikime jie nugalėjo „Brighton“ rezultatu 2:1.<ref>[https://www.liverpoolecho.co.uk/sport/football/football-news/brighton-1-liverpool-2-final-3365815 Brighton 1 Liverpool 2: Final Whistle Report]</ref> Pirmąjį pralaimėjimą lygos rungtynėse stadionas išvydo tada, kai varžovai „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]“, atsilikę rezultatu 0:1, sugebėjo persverti rezultatą savo naudai ir laimėti 3:1.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/14982392 Brighton 1-3 Crystal Palace. BBC.]</ref> Braitono futbolininkai šiame stadione [[2023–2024 m. UEFA Europos lyga|2023–2024 m. UEFA Europos lygos]] grupių etape įveikė Amsterdamo „[[AFC Ajax|Ajax]]“ ir [[Olympique de Marseille|Marselio „Olympique“]]. == Įvertinimai == 2012 m. gegužę stadionas laimėjo „Naujo objekto“ apdovanojimą „Stadium Business Awards“ ceremonijoje.<ref>[https://www.bbc.com/news/uk-england-sussex-18084063 Brighton Amex stadium wins best new venue award]</ref> [[Vaizdas:AmexPanorama.jpg|thumb|center|panoramic|1500px|„Falmer“ panorama prieš plėtrą; vaizdas į šiaurę iš Pietų tribūnos.]] == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{Commonscat|Falmer Stadium}} * [https://ticket-compare.com/stadiums/amex-stadium/seating-plan/ Apie stadioną] [[Kategorija:Anglijos futbolo stadionai]] [[Kategorija:Londono sporto statiniai]] 21xfpm5acqfmdzb1qx5140zwx4m77cq 0 702130 7947318 7947312 2026-10-17T12:02:30Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7947318 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fabian Hürzeler | image = [[Vaizdas:Fabian_Hürzeler_24012026_(8).jpg|200px]] | fullname = Fabian Marc Hürzeler | height = cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1993|02|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Hiustonas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (vyr. treneris) | position = atraminis saugas | clubnumber = | youthyears = 200?–2004 <br />2004–2012 | youthclubs = {{vlv|}} Helios Daglfing <br /> {{vlv|GER}} FC Bayern München | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2016 <br /> 2016–2020 <br /> 2020–2022 | clubs = {{vlv|GER}} [[FC Bayern München II]] <br /> {{vlv|GER}} TSG 1899 Hoffenheim II <br /> {{vlv|GER}} 1860 Munich II <br /> {{vlv|GER}} [[FC Pipinsried]] <br /> {{vlv|GER}} [[Eimsbütteler TV]] | caps(goals) = 36 {{0}}(3)<br />29 {{0}}(5)<br />45 {{0}}(2)<br />87 {{0}}(3)<br />14 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|10|17}} | nationalyears = 2008 <br /> 2008–2009 <br /> 2009–2010 <br /> 2011 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-15 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-16 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-17 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}9 {{0}}(5)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|17}} | manageryears = 2016–2020<br/>2022–2024<br />2024– | managerclubs = {{vlv|GER}} FC Pipinsried <br /> {{vlv|GER}} [[FC Sankt Pauli]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |}} '''Fabianas Markas Hiurceleris''' (''Fabian Marc Hürzeler''; g. [[1993]] m. [[vasario 23]] d.) – buvęs Vokietijos futbolininkas, atraminis saugas. Gimė Hiustone, Teksase; jo tėvas – šveicaras, o motina – vokietė, tuo metu dirbę Jungtinėse Valstijose.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/fabian-hurzeler-who-is-st-pauli-s-us-born-coach-former-bayern-munich-youth-player-22956 Fabian Hürzeler: Who is the former Bayern Munich youth player outdoing Jürgen Klopp and heading from St Pauli to Brighton?]</ref> Kai jam buvo dveji metai, šeima persikėlė į Vokietiją; ten užaugo Bogenhauzene ([[Miunchenas]]). Turi Vokietijos, Šveicarijos ir JAV pilietybes.<ref>[https://www.tsg-hoffenheim.de/aktuelles/news/2014/01/fabian-huerzeler-der-internationale Fabian Hürzeler: Der Internationale]</ref> {{Tvarkomas}} == Karjera == {{išplėsti}} ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. birželio 15 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, tapęs vyriausiuoju treneriu, pakeitęs Roberto De Zerbi. Tapo jauniausiu nuolatiniu vyr. treneriu [[Premier League]] istorijoje.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> Pirmosiose oficialiose [[Premier League]] rungtynėse vadovaujant treneriui „Brighton“ išvykoje 3:0 sutriuškino „[[Everton FC|Everton]]“.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4082458 Brighton ease past Everton as Hurzeler starts in style]</ref> „Brighton“ futbolininkai sezoną pradėjo be pralaimėjimų – į šią seriją įėjo pergalė namuose prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“ ir lygiosios išvykoje su „[[Arsenal FC|Arsenal]]“. 2026 m. gegužės 7 d. pratęsė sutartį su klubu iki 2029 m.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/hurzeler-signs-new-long-term-deal "Hurzeler signs new long-term deal". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> Antrąjį sezoną „Brighton“ vėl užėmė aštuntąją vietą ir užsitikrino vietą 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygoje, nors namuose patyrė pralaimėjimą prieš „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4g0egrkyk2t "Brighton qualify for Europe despite home defeat". BBC.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> „Manau, kad pademonstravome gerą, labai disciplinuotą žaidimą, išlaikėme sausus vartus, o daugybė žaidėjų pasinaudojo savo galimybėmis. Šiame sezone bus svarbiausia, kad galėtume tikrai pasikliauti vieni kitais. Svarbu, kad turime žaidėjų, kurie imasi atsakomybės reikiamu momentu, kai mums jų reikia, todėl esu labai patenkintas pasirodymu“, – sakė treneris.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551115/kauno-zalgiri-iveikes-brighton-treneris-esu-labai-patenkintas-pasirodymu „Kauno Žalgirį“ įveikęs „Brighton“ treneris: „Esu labai patenkintas pasirodymu“]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-interviews-fabian-hurzeler-bha-kauno-zalgiris-post-match-conference-league-october-2026 ]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Vokietijos U-15, U-16, U-17 ir U-19 rinktinėms. == Pasiekimai == ; {{vlv|GER}} FC St. Pauli * '''[[2. Bundesliga]]:''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/st-pauli-secure-promotion-from-second-tier-hurzeler-irvine-osnabruck-win-27221 St. Pauli beat Osnabrück to seal Bundesliga promotion]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * [[Premier League]] mėnesio treneris: 2024 m. rugpjūtis,<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4110693 Hurzeler makes history with Barclays Manager of the Month award]</ref> 2026 m. rugsėjis;<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4728877/hurzeler-wins-his-second-barclays-manager-of-the-month-award Fabian Hurzeler wins his second Barclays Manager of the Month award]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Hürzeler}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] 1u7htiztlylcqpmnna54d43xv5848kk 7947320 7947318 2026-10-17T12:02:49Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7947320 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fabian Hürzeler | image = [[Vaizdas:Fabian_Hürzeler_24012026_(8).jpg|200px]] | fullname = Fabian Marc Hürzeler | height = cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1993|02|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Hiustonas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (vyr. treneris) | position = atraminis saugas | clubnumber = | youthyears = 200?–2004 <br />2004–2012 | youthclubs = {{vlv|}} Helios Daglfing <br /> {{vlv|GER}} FC Bayern München | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2016 <br /> 2016–2020 <br /> 2020–2022 | clubs = {{vlv|GER}} [[FC Bayern München II]] <br /> {{vlv|GER}} TSG 1899 Hoffenheim II <br /> {{vlv|GER}} 1860 Munich II <br /> {{vlv|GER}} [[FC Pipinsried]] <br /> {{vlv|GER}} [[Eimsbütteler TV]] | caps(goals) = 36 {{0}}(3)<br />29 {{0}}(5)<br />45 {{0}}(2)<br />87 {{0}}(3)<br />14 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|10|17}} | nationalyears = 2008 <br /> 2008–2009 <br /> 2009–2010 <br /> 2011 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-15 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-16 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-17 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}9 {{0}}(5)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|17}} | manageryears = 2016–2020<br/>2022–2024<br />2024– | managerclubs = {{vlv|GER}} FC Pipinsried <br /> {{vlv|GER}} [[FC Sankt Pauli]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |}} '''Fabianas Markas Hiurceleris''' (''Fabian Marc Hürzeler''; g. [[1993]] m. [[vasario 23]] d.) – buvęs Vokietijos futbolininkas, atraminis saugas. Gimė Hiustone, Teksase; jo tėvas – šveicaras, o motina – vokietė, tuo metu dirbę Jungtinėse Valstijose.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/fabian-hurzeler-who-is-st-pauli-s-us-born-coach-former-bayern-munich-youth-player-22956 Fabian Hürzeler: Who is the former Bayern Munich youth player outdoing Jürgen Klopp and heading from St Pauli to Brighton?]</ref> Kai jam buvo dveji metai, šeima persikėlė į Vokietiją; ten užaugo Bogenhauzene ([[Miunchenas]]). Turi Vokietijos, Šveicarijos ir JAV pilietybes.<ref>[https://www.tsg-hoffenheim.de/aktuelles/news/2014/01/fabian-huerzeler-der-internationale Fabian Hürzeler: Der Internationale]</ref> {{Tvarkomas}} == Karjera == {{išplėsti}} ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. birželio 15 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, tapęs vyriausiuoju treneriu, pakeitęs Roberto De Zerbi. Tapo jauniausiu nuolatiniu vyr. treneriu [[Premier League]] istorijoje.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> Pirmosiose oficialiose [[Premier League]] rungtynėse vadovaujant treneriui „Brighton“ išvykoje 3:0 sutriuškino „[[Everton FC|Everton]]“.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4082458 Brighton ease past Everton as Hurzeler starts in style]</ref> „Brighton“ futbolininkai sezoną pradėjo be pralaimėjimų – į šią seriją įėjo pergalė namuose prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“ ir lygiosios išvykoje su „[[Arsenal FC|Arsenal]]“. 2026 m. gegužės 7 d. pratęsė sutartį su klubu iki 2029 m.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/hurzeler-signs-new-long-term-deal "Hurzeler signs new long-term deal". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> Antrąjį sezoną „Brighton“ vėl užėmė aštuntąją vietą ir užsitikrino vietą 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygoje, nors namuose patyrė pralaimėjimą prieš „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4g0egrkyk2t "Brighton qualify for Europe despite home defeat". BBC.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> „Manau, kad pademonstravome gerą, labai disciplinuotą žaidimą, išlaikėme sausus vartus, o daugybė žaidėjų pasinaudojo savo galimybėmis. Šiame sezone bus svarbiausia, kad galėtume tikrai pasikliauti vieni kitais. Svarbu, kad turime žaidėjų, kurie imasi atsakomybės reikiamu momentu, kai mums jų reikia, todėl esu labai patenkintas pasirodymu“, – sakė treneris.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551115/kauno-zalgiri-iveikes-brighton-treneris-esu-labai-patenkintas-pasirodymu „Kauno Žalgirį“ įveikęs „Brighton“ treneris: „Esu labai patenkintas pasirodymu“]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-interviews-fabian-hurzeler-bha-kauno-zalgiris-post-match-conference-league-october-2026 Reaction: Fabian Hurzler on winning start in Europe]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Vokietijos U-15, U-16, U-17 ir U-19 rinktinėms. == Pasiekimai == ; {{vlv|GER}} FC St. Pauli * '''[[2. Bundesliga]]:''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/st-pauli-secure-promotion-from-second-tier-hurzeler-irvine-osnabruck-win-27221 St. Pauli beat Osnabrück to seal Bundesliga promotion]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * [[Premier League]] mėnesio treneris: 2024 m. rugpjūtis,<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4110693 Hurzeler makes history with Barclays Manager of the Month award]</ref> 2026 m. rugsėjis;<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4728877/hurzeler-wins-his-second-barclays-manager-of-the-month-award Fabian Hurzeler wins his second Barclays Manager of the Month award]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Hürzeler}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] svgexofn2z6vdqcoj09dcko7tgcvtm9 7947322 7947320 2026-10-17T12:06:50Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7947322 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fabian Hürzeler | image = [[Vaizdas:Fabian_Hürzeler_24012026_(8).jpg|200px]] | fullname = Fabian Marc Hürzeler | height = cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1993|02|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Hiustonas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (vyr. treneris) | position = atraminis saugas | clubnumber = | youthyears = 200?–2004 <br />2004–2012 | youthclubs = {{vlv|}} Helios Daglfing <br /> {{vlv|GER}} FC Bayern München | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2016 <br /> 2016–2020 <br /> 2020–2022 | clubs = {{vlv|GER}} [[FC Bayern München II]] <br /> {{vlv|GER}} TSG 1899 Hoffenheim II <br /> {{vlv|GER}} 1860 Munich II <br /> {{vlv|GER}} [[FC Pipinsried]] <br /> {{vlv|GER}} [[Eimsbütteler TV]] | caps(goals) = 36 {{0}}(3)<br />29 {{0}}(5)<br />45 {{0}}(2)<br />87 {{0}}(3)<br />14 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|10|17}} | nationalyears = 2008 <br /> 2008–2009 <br /> 2009–2010 <br /> 2011 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-15 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-16 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-17 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}9 {{0}}(5)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|17}} | manageryears = 2016–2020<br/>2022–2024<br />2024– | managerclubs = {{vlv|GER}} FC Pipinsried <br /> {{vlv|GER}} [[FC Sankt Pauli]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |}} '''Fabianas Markas Hiurceleris''' (''Fabian Marc Hürzeler''; g. [[1993]] m. [[vasario 23]] d.) – buvęs Vokietijos futbolininkas, atraminis saugas. Gimė Hiustone, Teksase; jo tėvas – šveicaras, o motina – vokietė, tuo metu dirbę Jungtinėse Valstijose.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/fabian-hurzeler-who-is-st-pauli-s-us-born-coach-former-bayern-munich-youth-player-22956 Fabian Hürzeler: Who is the former Bayern Munich youth player outdoing Jürgen Klopp and heading from St Pauli to Brighton?]</ref> Kai jam buvo dveji metai, šeima persikėlė į Vokietiją; ten užaugo Bogenhauzene ([[Miunchenas]]). Turi Vokietijos, Šveicarijos ir JAV pilietybes.<ref>[https://www.tsg-hoffenheim.de/aktuelles/news/2014/01/fabian-huerzeler-der-internationale Fabian Hürzeler: Der Internationale]</ref> {{Tvarkomas}} == Karjera == {{išplėsti}} ; FC St. Pauli 2020 m. tapo FC St. Pauli trenerio asistentu ir dirbo kartu su vyriausiuoju treneriu Timo Schultz. 2022 m. gruodžio 6 d., atleidus T. Schultzą, paskirtas laikinuoju vyriausiuoju treneriu. Vos po dviejų savaičių, gruodžio 23 d., po keleto sėkmingų rungtynių, tapo nuolatiniu vyriausiuoju treneriu – būdamas vos 29-erių. Treneriui pavyko pakeisti komandos likimą: iki 2023 m. balandžio komanda, kuriai grėsė iškritimas iš lygos, iškovojo 10 pergalių iš eilės ir priartėjo prie vietų, suteikiančių teisę kilti į aukštesnę lygą. 2023 m. balandį, būdamas vos 30-ies, įgijo UEFA „Pro“ kategorijos trenerio licenciją. 2024 m. kovą pratęsė sutartį su klubu, o 2024 m. gegužės 12 d. „St. Pauli“ užsitikrino patekimą į [[2024–2025 m. Bundesliga]]. ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. birželio 15 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, tapęs vyriausiuoju treneriu, pakeitęs Roberto De Zerbi. Tapo jauniausiu nuolatiniu vyr. treneriu [[Premier League]] istorijoje.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> Pirmosiose oficialiose [[Premier League]] rungtynėse vadovaujant treneriui „Brighton“ išvykoje 3:0 sutriuškino „[[Everton FC|Everton]]“.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4082458 Brighton ease past Everton as Hurzeler starts in style]</ref> „Brighton“ futbolininkai sezoną pradėjo be pralaimėjimų – į šią seriją įėjo pergalė namuose prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“ ir lygiosios išvykoje su „[[Arsenal FC|Arsenal]]“. 2026 m. gegužės 7 d. pratęsė sutartį su klubu iki 2029 m.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/hurzeler-signs-new-long-term-deal "Hurzeler signs new long-term deal". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> Antrąjį sezoną „Brighton“ vėl užėmė aštuntąją vietą ir užsitikrino vietą 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygoje, nors namuose patyrė pralaimėjimą prieš „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4g0egrkyk2t "Brighton qualify for Europe despite home defeat". BBC.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> „Manau, kad pademonstravome gerą, labai disciplinuotą žaidimą, išlaikėme sausus vartus, o daugybė žaidėjų pasinaudojo savo galimybėmis. Šiame sezone bus svarbiausia, kad galėtume tikrai pasikliauti vieni kitais. Svarbu, kad turime žaidėjų, kurie imasi atsakomybės reikiamu momentu, kai mums jų reikia, todėl esu labai patenkintas pasirodymu“, – sakė treneris.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551115/kauno-zalgiri-iveikes-brighton-treneris-esu-labai-patenkintas-pasirodymu „Kauno Žalgirį“ įveikęs „Brighton“ treneris: „Esu labai patenkintas pasirodymu“]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-interviews-fabian-hurzeler-bha-kauno-zalgiris-post-match-conference-league-october-2026 Reaction: Fabian Hurzler on winning start in Europe]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Vokietijos U-15, U-16, U-17 ir U-19 rinktinėms. == Pasiekimai == ; {{vlv|GER}} FC St. Pauli * '''[[2. Bundesliga]]:''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/st-pauli-secure-promotion-from-second-tier-hurzeler-irvine-osnabruck-win-27221 St. Pauli beat Osnabrück to seal Bundesliga promotion]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * [[Premier League]] mėnesio treneris: 2024 m. rugpjūtis,<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4110693 Hurzeler makes history with Barclays Manager of the Month award]</ref> 2026 m. rugsėjis;<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4728877/hurzeler-wins-his-second-barclays-manager-of-the-month-award Fabian Hurzeler wins his second Barclays Manager of the Month award]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Hürzeler}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] trjxtrxftk3wqbkalqipku4bkug40q9 7947323 7947322 2026-10-17T12:08:42Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7947323 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fabian Hürzeler | image = [[Vaizdas:Fabian_Hürzeler_24012026_(8).jpg|200px]] | fullname = Fabian Marc Hürzeler | height = cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1993|02|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Hiustonas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (vyr. treneris) | position = atraminis saugas | clubnumber = | youthyears = 200?–2004 <br />2004–2012 | youthclubs = {{vlv|}} Helios Daglfing <br /> {{vlv|GER}} FC Bayern München | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2016 <br /> 2016–2020 <br /> 2020–2022 | clubs = {{vlv|GER}} [[FC Bayern München II]] <br /> {{vlv|GER}} TSG 1899 Hoffenheim II <br /> {{vlv|GER}} 1860 Munich II <br /> {{vlv|GER}} [[FC Pipinsried]] <br /> {{vlv|GER}} [[Eimsbütteler TV]] | caps(goals) = 36 {{0}}(3)<br />29 {{0}}(5)<br />45 {{0}}(2)<br />87 {{0}}(3)<br />14 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|10|17}} | nationalyears = 2008 <br /> 2008–2009 <br /> 2009–2010 <br /> 2011 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-15 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-16 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-17 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}9 {{0}}(5)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|17}} | manageryears = 2016–2020<br/>2022–2024<br />2024– | managerclubs = {{vlv|GER}} FC Pipinsried <br /> {{vlv|GER}} [[FC Sankt Pauli]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |}} '''Fabianas Markas Hiurceleris''' (''Fabian Marc Hürzeler''; g. [[1993]] m. [[vasario 23]] d.) – buvęs Vokietijos futbolininkas, atraminis saugas. Gimė Hiustone, Teksase; jo tėvas – šveicaras, o motina – vokietė, tuo metu dirbę Jungtinėse Valstijose.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/fabian-hurzeler-who-is-st-pauli-s-us-born-coach-former-bayern-munich-youth-player-22956 Fabian Hürzeler: Who is the former Bayern Munich youth player outdoing Jürgen Klopp and heading from St Pauli to Brighton?]</ref> Kai jam buvo dveji metai, šeima persikėlė į Vokietiją; ten užaugo Bogenhauzene ([[Miunchenas]]). Turi Vokietijos, Šveicarijos ir JAV pilietybes.<ref>[https://www.tsg-hoffenheim.de/aktuelles/news/2014/01/fabian-huerzeler-der-internationale Fabian Hürzeler: Der Internationale]</ref> {{Tvarkomas}} == Karjera == {{išplėsti}} ; FC St. Pauli 2020 m. tapo FC St. Pauli trenerio asistentu ir dirbo kartu su vyriausiuoju treneriu Timo Schultz. 2022 m. gruodžio 6 d., atleidus T. Schultzą, paskirtas laikinuoju vyriausiuoju treneriu. Vos po dviejų savaičių, gruodžio 23 d., po keleto sėkmingų rungtynių, tapo nuolatiniu vyriausiuoju treneriu – būdamas vos 29-erių. Treneriui pavyko pakeisti komandos likimą: iki 2023 m. balandžio komanda, kuriai grėsė iškritimas iš lygos, iškovojo 10 pergalių iš eilės ir priartėjo prie vietų, suteikiančių teisę kilti į aukštesnę lygą.<ref>[https://www.nytimes.com/athletic/4267790/2023/03/03/st-pauli-fabian-hurzeler/ ]</ref> 2023 m. balandį, būdamas vos 30-ies, įgijo UEFA „Pro“ kategorijos trenerio licenciją. 2024 m. kovą pratęsė sutartį su klubu, o 2024 m. gegužės 12 d. „St. Pauli“ užsitikrino patekimą į [[2024–2025 m. Bundesliga]]. ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. birželio 15 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, tapęs vyriausiuoju treneriu, pakeitęs Roberto De Zerbi. Tapo jauniausiu nuolatiniu vyr. treneriu [[Premier League]] istorijoje.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> Pirmosiose oficialiose [[Premier League]] rungtynėse vadovaujant treneriui „Brighton“ išvykoje 3:0 sutriuškino „[[Everton FC|Everton]]“.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4082458 Brighton ease past Everton as Hurzeler starts in style]</ref> „Brighton“ futbolininkai sezoną pradėjo be pralaimėjimų – į šią seriją įėjo pergalė namuose prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“ ir lygiosios išvykoje su „[[Arsenal FC|Arsenal]]“. 2026 m. gegužės 7 d. pratęsė sutartį su klubu iki 2029 m.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/hurzeler-signs-new-long-term-deal "Hurzeler signs new long-term deal". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> Antrąjį sezoną „Brighton“ vėl užėmė aštuntąją vietą ir užsitikrino vietą 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygoje, nors namuose patyrė pralaimėjimą prieš „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4g0egrkyk2t "Brighton qualify for Europe despite home defeat". BBC.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> „Manau, kad pademonstravome gerą, labai disciplinuotą žaidimą, išlaikėme sausus vartus, o daugybė žaidėjų pasinaudojo savo galimybėmis. Šiame sezone bus svarbiausia, kad galėtume tikrai pasikliauti vieni kitais. Svarbu, kad turime žaidėjų, kurie imasi atsakomybės reikiamu momentu, kai mums jų reikia, todėl esu labai patenkintas pasirodymu“, – sakė treneris.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551115/kauno-zalgiri-iveikes-brighton-treneris-esu-labai-patenkintas-pasirodymu „Kauno Žalgirį“ įveikęs „Brighton“ treneris: „Esu labai patenkintas pasirodymu“]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-interviews-fabian-hurzeler-bha-kauno-zalgiris-post-match-conference-league-october-2026 Reaction: Fabian Hurzler on winning start in Europe]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Vokietijos U-15, U-16, U-17 ir U-19 rinktinėms. == Pasiekimai == ; {{vlv|GER}} FC St. Pauli * '''[[2. Bundesliga]]:''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/st-pauli-secure-promotion-from-second-tier-hurzeler-irvine-osnabruck-win-27221 St. Pauli beat Osnabrück to seal Bundesliga promotion]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * [[Premier League]] mėnesio treneris: 2024 m. rugpjūtis,<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4110693 Hurzeler makes history with Barclays Manager of the Month award]</ref> 2026 m. rugsėjis;<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4728877/hurzeler-wins-his-second-barclays-manager-of-the-month-award Fabian Hurzeler wins his second Barclays Manager of the Month award]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Hürzeler}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] h0tk4vqwa9ti99o8zdh786fpiuhhe3h 7947324 7947323 2026-10-17T12:09:07Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7947324 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fabian Hürzeler | image = [[Vaizdas:Fabian_Hürzeler_24012026_(8).jpg|200px]] | fullname = Fabian Marc Hürzeler | height = cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1993|02|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Hiustonas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (vyr. treneris) | position = atraminis saugas | clubnumber = | youthyears = 200?–2004 <br />2004–2012 | youthclubs = {{vlv|}} Helios Daglfing <br /> {{vlv|GER}} FC Bayern München | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2016 <br /> 2016–2020 <br /> 2020–2022 | clubs = {{vlv|GER}} [[FC Bayern München II]] <br /> {{vlv|GER}} TSG 1899 Hoffenheim II <br /> {{vlv|GER}} 1860 Munich II <br /> {{vlv|GER}} [[FC Pipinsried]] <br /> {{vlv|GER}} [[Eimsbütteler TV]] | caps(goals) = 36 {{0}}(3)<br />29 {{0}}(5)<br />45 {{0}}(2)<br />87 {{0}}(3)<br />14 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|10|17}} | nationalyears = 2008 <br /> 2008–2009 <br /> 2009–2010 <br /> 2011 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-15 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-16 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-17 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}9 {{0}}(5)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|17}} | manageryears = 2016–2020<br/>2022–2024<br />2024– | managerclubs = {{vlv|GER}} FC Pipinsried <br /> {{vlv|GER}} [[FC Sankt Pauli]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |}} '''Fabianas Markas Hiurceleris''' (''Fabian Marc Hürzeler''; g. [[1993]] m. [[vasario 23]] d.) – buvęs Vokietijos futbolininkas, atraminis saugas. Gimė Hiustone, Teksase; jo tėvas – šveicaras, o motina – vokietė, tuo metu dirbę Jungtinėse Valstijose.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/fabian-hurzeler-who-is-st-pauli-s-us-born-coach-former-bayern-munich-youth-player-22956 Fabian Hürzeler: Who is the former Bayern Munich youth player outdoing Jürgen Klopp and heading from St Pauli to Brighton?]</ref> Kai jam buvo dveji metai, šeima persikėlė į Vokietiją; ten užaugo Bogenhauzene ([[Miunchenas]]). Turi Vokietijos, Šveicarijos ir JAV pilietybes.<ref>[https://www.tsg-hoffenheim.de/aktuelles/news/2014/01/fabian-huerzeler-der-internationale Fabian Hürzeler: Der Internationale]</ref> {{Tvarkomas}} == Karjera == {{išplėsti}} ; FC St. Pauli 2020 m. tapo FC St. Pauli trenerio asistentu ir dirbo kartu su vyriausiuoju treneriu Timo Schultz. 2022 m. gruodžio 6 d., atleidus T. Schultzą, paskirtas laikinuoju vyriausiuoju treneriu. Vos po dviejų savaičių, gruodžio 23 d., po keleto sėkmingų rungtynių, tapo nuolatiniu vyriausiuoju treneriu – būdamas vos 29-erių. Treneriui pavyko pakeisti komandos likimą: iki 2023 m. balandžio komanda, kuriai grėsė iškritimas iš lygos, iškovojo 10 pergalių iš eilės ir priartėjo prie vietų, suteikiančių teisę kilti į aukštesnę lygą.<ref>[https://www.nytimes.com/athletic/4267790/2023/03/03/st-pauli-fabian-hurzeler/ "Fabian Hurzeler: The 30-year-old coach transforming St Pauli's season". The Athletic.]</ref> 2023 m. balandį, būdamas vos 30-ies, įgijo UEFA „Pro“ kategorijos trenerio licenciją. 2024 m. kovą pratęsė sutartį su klubu, o 2024 m. gegužės 12 d. „St. Pauli“ užsitikrino patekimą į [[2024–2025 m. Bundesliga]]. ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. birželio 15 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, tapęs vyriausiuoju treneriu, pakeitęs Roberto De Zerbi. Tapo jauniausiu nuolatiniu vyr. treneriu [[Premier League]] istorijoje.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> Pirmosiose oficialiose [[Premier League]] rungtynėse vadovaujant treneriui „Brighton“ išvykoje 3:0 sutriuškino „[[Everton FC|Everton]]“.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4082458 Brighton ease past Everton as Hurzeler starts in style]</ref> „Brighton“ futbolininkai sezoną pradėjo be pralaimėjimų – į šią seriją įėjo pergalė namuose prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“ ir lygiosios išvykoje su „[[Arsenal FC|Arsenal]]“. 2026 m. gegužės 7 d. pratęsė sutartį su klubu iki 2029 m.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/hurzeler-signs-new-long-term-deal "Hurzeler signs new long-term deal". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> Antrąjį sezoną „Brighton“ vėl užėmė aštuntąją vietą ir užsitikrino vietą 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygoje, nors namuose patyrė pralaimėjimą prieš „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4g0egrkyk2t "Brighton qualify for Europe despite home defeat". BBC.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> „Manau, kad pademonstravome gerą, labai disciplinuotą žaidimą, išlaikėme sausus vartus, o daugybė žaidėjų pasinaudojo savo galimybėmis. Šiame sezone bus svarbiausia, kad galėtume tikrai pasikliauti vieni kitais. Svarbu, kad turime žaidėjų, kurie imasi atsakomybės reikiamu momentu, kai mums jų reikia, todėl esu labai patenkintas pasirodymu“, – sakė treneris.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551115/kauno-zalgiri-iveikes-brighton-treneris-esu-labai-patenkintas-pasirodymu „Kauno Žalgirį“ įveikęs „Brighton“ treneris: „Esu labai patenkintas pasirodymu“]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-interviews-fabian-hurzeler-bha-kauno-zalgiris-post-match-conference-league-october-2026 Reaction: Fabian Hurzler on winning start in Europe]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Vokietijos U-15, U-16, U-17 ir U-19 rinktinėms. == Pasiekimai == ; {{vlv|GER}} FC St. Pauli * '''[[2. Bundesliga]]:''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/st-pauli-secure-promotion-from-second-tier-hurzeler-irvine-osnabruck-win-27221 St. Pauli beat Osnabrück to seal Bundesliga promotion]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * [[Premier League]] mėnesio treneris: 2024 m. rugpjūtis,<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4110693 Hurzeler makes history with Barclays Manager of the Month award]</ref> 2026 m. rugsėjis;<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4728877/hurzeler-wins-his-second-barclays-manager-of-the-month-award Fabian Hurzeler wins his second Barclays Manager of the Month award]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Hürzeler}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] dca676kknj2pde7jpxk8747dpp64sqq 7947325 7947324 2026-10-17T12:10:04Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7947325 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fabian Hürzeler | image = [[Vaizdas:Fabian_Hürzeler_24012026_(8).jpg|200px]] | fullname = Fabian Marc Hürzeler | height = cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1993|02|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Hiustonas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (vyr. treneris) | position = atraminis saugas | clubnumber = | youthyears = 200?–2004 <br />2004–2012 | youthclubs = {{vlv|}} Helios Daglfing <br /> {{vlv|GER}} FC Bayern München | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2016 <br /> 2016–2020 <br /> 2020–2022 | clubs = {{vlv|GER}} [[FC Bayern München II]] <br /> {{vlv|GER}} TSG 1899 Hoffenheim II <br /> {{vlv|GER}} 1860 Munich II <br /> {{vlv|GER}} [[FC Pipinsried]] <br /> {{vlv|GER}} [[Eimsbütteler TV]] | caps(goals) = 36 {{0}}(3)<br />29 {{0}}(5)<br />45 {{0}}(2)<br />87 {{0}}(3)<br />14 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|10|17}} | nationalyears = 2008 <br /> 2008–2009 <br /> 2009–2010 <br /> 2011 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-15 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-16 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-17 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}9 {{0}}(5)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|17}} | manageryears = 2016–2020<br/>2022–2024<br />2024– | managerclubs = {{vlv|GER}} FC Pipinsried <br /> {{vlv|GER}} [[FC Sankt Pauli]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |}} '''Fabianas Markas Hiurceleris''' (''Fabian Marc Hürzeler''; g. [[1993]] m. [[vasario 23]] d.) – buvęs Vokietijos futbolininkas, atraminis saugas. Gimė Hiustone, Teksase; jo tėvas – šveicaras, o motina – vokietė, tuo metu dirbę Jungtinėse Valstijose.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/fabian-hurzeler-who-is-st-pauli-s-us-born-coach-former-bayern-munich-youth-player-22956 Fabian Hürzeler: Who is the former Bayern Munich youth player outdoing Jürgen Klopp and heading from St Pauli to Brighton?]</ref> Kai jam buvo dveji metai, šeima persikėlė į Vokietiją; ten užaugo Bogenhauzene ([[Miunchenas]]). Turi Vokietijos, Šveicarijos ir JAV pilietybes.<ref>[https://www.tsg-hoffenheim.de/aktuelles/news/2014/01/fabian-huerzeler-der-internationale Fabian Hürzeler: Der Internationale]</ref> {{Tvarkomas}} == Karjera == {{išplėsti}} ; FC St. Pauli 2020 m. tapo FC St. Pauli trenerio asistentu ir dirbo kartu su vyriausiuoju treneriu Timo Schultz. 2022 m. gruodžio 6 d., atleidus T. Schultzą, paskirtas laikinuoju vyriausiuoju treneriu. Vos po dviejų savaičių, gruodžio 23 d., po keleto sėkmingų rungtynių, tapo nuolatiniu vyriausiuoju treneriu – būdamas vos 29-erių. Treneriui pavyko pakeisti komandos likimą: iki 2023 m. balandžio komanda, kuriai grėsė iškritimas iš lygos, iškovojo 10 pergalių iš eilės ir priartėjo prie vietų, suteikiančių teisę kilti į aukštesnę lygą.<ref>[https://www.nytimes.com/athletic/4267790/2023/03/03/st-pauli-fabian-hurzeler/ "Fabian Hurzeler: The 30-year-old coach transforming St Pauli's season". The Athletic.]</ref> 2023 m. balandį, būdamas vos 30-ies, įgijo UEFA „Pro“ kategorijos trenerio licenciją.<ref>[https://web.archive.org/web/20230408233952/https://www.merkur.de/deutschland/hamburg/st-paulis-seriensieger-huerzeler-offiziell-fussball-lehrer-zr-92197705.html ]</ref> 2024 m. kovą pratęsė sutartį su klubu, o 2024 m. gegužės 12 d. „St. Pauli“ užsitikrino patekimą į [[2024–2025 m. Bundesliga]]. ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. birželio 15 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, tapęs vyriausiuoju treneriu, pakeitęs Roberto De Zerbi. Tapo jauniausiu nuolatiniu vyr. treneriu [[Premier League]] istorijoje.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> Pirmosiose oficialiose [[Premier League]] rungtynėse vadovaujant treneriui „Brighton“ išvykoje 3:0 sutriuškino „[[Everton FC|Everton]]“.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4082458 Brighton ease past Everton as Hurzeler starts in style]</ref> „Brighton“ futbolininkai sezoną pradėjo be pralaimėjimų – į šią seriją įėjo pergalė namuose prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“ ir lygiosios išvykoje su „[[Arsenal FC|Arsenal]]“. 2026 m. gegužės 7 d. pratęsė sutartį su klubu iki 2029 m.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/hurzeler-signs-new-long-term-deal "Hurzeler signs new long-term deal". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> Antrąjį sezoną „Brighton“ vėl užėmė aštuntąją vietą ir užsitikrino vietą 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygoje, nors namuose patyrė pralaimėjimą prieš „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4g0egrkyk2t "Brighton qualify for Europe despite home defeat". BBC.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> „Manau, kad pademonstravome gerą, labai disciplinuotą žaidimą, išlaikėme sausus vartus, o daugybė žaidėjų pasinaudojo savo galimybėmis. Šiame sezone bus svarbiausia, kad galėtume tikrai pasikliauti vieni kitais. Svarbu, kad turime žaidėjų, kurie imasi atsakomybės reikiamu momentu, kai mums jų reikia, todėl esu labai patenkintas pasirodymu“, – sakė treneris.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551115/kauno-zalgiri-iveikes-brighton-treneris-esu-labai-patenkintas-pasirodymu „Kauno Žalgirį“ įveikęs „Brighton“ treneris: „Esu labai patenkintas pasirodymu“]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-interviews-fabian-hurzeler-bha-kauno-zalgiris-post-match-conference-league-october-2026 Reaction: Fabian Hurzler on winning start in Europe]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Vokietijos U-15, U-16, U-17 ir U-19 rinktinėms. == Pasiekimai == ; {{vlv|GER}} FC St. Pauli * '''[[2. Bundesliga]]:''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/st-pauli-secure-promotion-from-second-tier-hurzeler-irvine-osnabruck-win-27221 St. Pauli beat Osnabrück to seal Bundesliga promotion]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * [[Premier League]] mėnesio treneris: 2024 m. rugpjūtis,<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4110693 Hurzeler makes history with Barclays Manager of the Month award]</ref> 2026 m. rugsėjis;<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4728877/hurzeler-wins-his-second-barclays-manager-of-the-month-award Fabian Hurzeler wins his second Barclays Manager of the Month award]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Hürzeler}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] 56vmmrzpoinjg497zydbxclgfnf5y7b 7947326 7947325 2026-10-17T12:10:22Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7947326 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fabian Hürzeler | image = [[Vaizdas:Fabian_Hürzeler_24012026_(8).jpg|200px]] | fullname = Fabian Marc Hürzeler | height = cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1993|02|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Hiustonas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (vyr. treneris) | position = atraminis saugas | clubnumber = | youthyears = 200?–2004 <br />2004–2012 | youthclubs = {{vlv|}} Helios Daglfing <br /> {{vlv|GER}} FC Bayern München | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2016 <br /> 2016–2020 <br /> 2020–2022 | clubs = {{vlv|GER}} [[FC Bayern München II]] <br /> {{vlv|GER}} TSG 1899 Hoffenheim II <br /> {{vlv|GER}} 1860 Munich II <br /> {{vlv|GER}} [[FC Pipinsried]] <br /> {{vlv|GER}} [[Eimsbütteler TV]] | caps(goals) = 36 {{0}}(3)<br />29 {{0}}(5)<br />45 {{0}}(2)<br />87 {{0}}(3)<br />14 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|10|17}} | nationalyears = 2008 <br /> 2008–2009 <br /> 2009–2010 <br /> 2011 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-15 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-16 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-17 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}9 {{0}}(5)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|17}} | manageryears = 2016–2020<br/>2022–2024<br />2024– | managerclubs = {{vlv|GER}} FC Pipinsried <br /> {{vlv|GER}} [[FC Sankt Pauli]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |}} '''Fabianas Markas Hiurceleris''' (''Fabian Marc Hürzeler''; g. [[1993]] m. [[vasario 23]] d.) – buvęs Vokietijos futbolininkas, atraminis saugas. Gimė Hiustone, Teksase; jo tėvas – šveicaras, o motina – vokietė, tuo metu dirbę Jungtinėse Valstijose.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/fabian-hurzeler-who-is-st-pauli-s-us-born-coach-former-bayern-munich-youth-player-22956 Fabian Hürzeler: Who is the former Bayern Munich youth player outdoing Jürgen Klopp and heading from St Pauli to Brighton?]</ref> Kai jam buvo dveji metai, šeima persikėlė į Vokietiją; ten užaugo Bogenhauzene ([[Miunchenas]]). Turi Vokietijos, Šveicarijos ir JAV pilietybes.<ref>[https://www.tsg-hoffenheim.de/aktuelles/news/2014/01/fabian-huerzeler-der-internationale Fabian Hürzeler: Der Internationale]</ref> {{Tvarkomas}} == Karjera == {{išplėsti}} ; FC St. Pauli 2020 m. tapo FC St. Pauli trenerio asistentu ir dirbo kartu su vyriausiuoju treneriu Timo Schultz. 2022 m. gruodžio 6 d., atleidus T. Schultzą, paskirtas laikinuoju vyriausiuoju treneriu. Vos po dviejų savaičių, gruodžio 23 d., po keleto sėkmingų rungtynių, tapo nuolatiniu vyriausiuoju treneriu – būdamas vos 29-erių. Treneriui pavyko pakeisti komandos likimą: iki 2023 m. balandžio komanda, kuriai grėsė iškritimas iš lygos, iškovojo 10 pergalių iš eilės ir priartėjo prie vietų, suteikiančių teisę kilti į aukštesnę lygą.<ref>[https://www.nytimes.com/athletic/4267790/2023/03/03/st-pauli-fabian-hurzeler/ "Fabian Hurzeler: The 30-year-old coach transforming St Pauli's season". The Athletic.]</ref> 2023 m. balandį, būdamas vos 30-ies, įgijo UEFA „Pro“ kategorijos trenerio licenciją.<ref>[https://web.archive.org/web/20230408233952/https://www.merkur.de/deutschland/hamburg/st-paulis-seriensieger-huerzeler-offiziell-fussball-lehrer-zr-92197705.html St. Paulis Seriensieger Hürzeler offiziell Fußball-Lehrer]</ref> 2024 m. kovą pratęsė sutartį su klubu, o 2024 m. gegužės 12 d. „St. Pauli“ užsitikrino patekimą į [[2024–2025 m. Bundesliga]]. ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. birželio 15 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, tapęs vyriausiuoju treneriu, pakeitęs Roberto De Zerbi. Tapo jauniausiu nuolatiniu vyr. treneriu [[Premier League]] istorijoje.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> Pirmosiose oficialiose [[Premier League]] rungtynėse vadovaujant treneriui „Brighton“ išvykoje 3:0 sutriuškino „[[Everton FC|Everton]]“.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4082458 Brighton ease past Everton as Hurzeler starts in style]</ref> „Brighton“ futbolininkai sezoną pradėjo be pralaimėjimų – į šią seriją įėjo pergalė namuose prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“ ir lygiosios išvykoje su „[[Arsenal FC|Arsenal]]“. 2026 m. gegužės 7 d. pratęsė sutartį su klubu iki 2029 m.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/hurzeler-signs-new-long-term-deal "Hurzeler signs new long-term deal". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> Antrąjį sezoną „Brighton“ vėl užėmė aštuntąją vietą ir užsitikrino vietą 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygoje, nors namuose patyrė pralaimėjimą prieš „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4g0egrkyk2t "Brighton qualify for Europe despite home defeat". BBC.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> „Manau, kad pademonstravome gerą, labai disciplinuotą žaidimą, išlaikėme sausus vartus, o daugybė žaidėjų pasinaudojo savo galimybėmis. Šiame sezone bus svarbiausia, kad galėtume tikrai pasikliauti vieni kitais. Svarbu, kad turime žaidėjų, kurie imasi atsakomybės reikiamu momentu, kai mums jų reikia, todėl esu labai patenkintas pasirodymu“, – sakė treneris.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551115/kauno-zalgiri-iveikes-brighton-treneris-esu-labai-patenkintas-pasirodymu „Kauno Žalgirį“ įveikęs „Brighton“ treneris: „Esu labai patenkintas pasirodymu“]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-interviews-fabian-hurzeler-bha-kauno-zalgiris-post-match-conference-league-october-2026 Reaction: Fabian Hurzler on winning start in Europe]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Vokietijos U-15, U-16, U-17 ir U-19 rinktinėms. == Pasiekimai == ; {{vlv|GER}} FC St. Pauli * '''[[2. Bundesliga]]:''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/st-pauli-secure-promotion-from-second-tier-hurzeler-irvine-osnabruck-win-27221 St. Pauli beat Osnabrück to seal Bundesliga promotion]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * [[Premier League]] mėnesio treneris: 2024 m. rugpjūtis,<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4110693 Hurzeler makes history with Barclays Manager of the Month award]</ref> 2026 m. rugsėjis;<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4728877/hurzeler-wins-his-second-barclays-manager-of-the-month-award Fabian Hurzeler wins his second Barclays Manager of the Month award]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Hürzeler}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] go39uetb6313iwe6mfb193oavr2ni1d 7947327 7947326 2026-10-17T12:13:50Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7947327 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fabian Hürzeler | image = [[Vaizdas:Fabian_Hürzeler_24012026_(8).jpg|200px]] | fullname = Fabian Marc Hürzeler | height = cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1993|02|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Hiustonas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (vyr. treneris) | position = atraminis saugas | clubnumber = | youthyears = 200?–2004 <br />2004–2012 | youthclubs = {{vlv|}} Helios Daglfing <br /> {{vlv|GER}} FC Bayern München | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2016 <br /> 2016–2020 <br /> 2020–2022 | clubs = {{vlv|GER}} [[FC Bayern München II]] <br /> {{vlv|GER}} TSG 1899 Hoffenheim II <br /> {{vlv|GER}} 1860 Munich II <br /> {{vlv|GER}} [[FC Pipinsried]] <br /> {{vlv|GER}} [[Eimsbütteler TV]] | caps(goals) = 36 {{0}}(3)<br />29 {{0}}(5)<br />45 {{0}}(2)<br />87 {{0}}(3)<br />14 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|10|17}} | nationalyears = 2008 <br /> 2008–2009 <br /> 2009–2010 <br /> 2011 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-15 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-16 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-17 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}9 {{0}}(5)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|17}} | manageryears = 2016–2020<br/>2022–2024<br />2024– | managerclubs = {{vlv|GER}} FC Pipinsried <br /> {{vlv|GER}} [[FC Sankt Pauli]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |}} '''Fabianas Markas Hiurceleris''' (''Fabian Marc Hürzeler''; g. [[1993]] m. [[vasario 23]] d.) – buvęs Vokietijos futbolininkas, atraminis saugas. Gimė Hiustone, Teksase; jo tėvas – šveicaras, o motina – vokietė, tuo metu dirbę Jungtinėse Valstijose.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/fabian-hurzeler-who-is-st-pauli-s-us-born-coach-former-bayern-munich-youth-player-22956 Fabian Hürzeler: Who is the former Bayern Munich youth player outdoing Jürgen Klopp and heading from St Pauli to Brighton?]</ref> Kai jam buvo dveji metai, šeima persikėlė į Vokietiją; ten užaugo Bogenhauzene ([[Miunchenas]]). Turi Vokietijos, Šveicarijos ir JAV pilietybes.<ref>[https://www.tsg-hoffenheim.de/aktuelles/news/2014/01/fabian-huerzeler-der-internationale Fabian Hürzeler: Der Internationale]</ref> {{Tvarkomas}} == Karjera == Į Miuncheno „Bayern“ jaunimo akademiją įstojo būdamas 10 metų ir perėjo visas klubo jaunimo komandas. Profesionalaus futbolininko karjera daugiausia klostėsi žemesniuose Vokietijos futbolo lygmenyse: žaidė Miuncheno „Bayern II“, „TSG Hoffenheim II“ ir Miuncheno „1860 II“ komandose. Būdamas 22-ejų, faktiškai baigė profesionalo karjerą, tačiau toliau žaidė mėgėjų lygyje – atstovavo FC Pipinsried kaip žaidžiantysis treneris. 2020 m. prisijungęs prie „FC St. Pauli“ trenerių štabo, dar žaidė Hamburgo šeštojo diviziono „Eimsbütteler TV“ gretose ir 2022 m. kartu su šia komanda pakilo į penktąjį pagal pajėgumą lygmenį – Hamburgo „Oberliga“. ; FC St. Pauli 2020 m. tapo FC St. Pauli trenerio asistentu ir dirbo kartu su vyriausiuoju treneriu Timo Schultz. 2022 m. gruodžio 6 d., atleidus T. Schultzą, paskirtas laikinuoju vyriausiuoju treneriu. Vos po dviejų savaičių, gruodžio 23 d., po keleto sėkmingų rungtynių, tapo nuolatiniu vyriausiuoju treneriu – būdamas vos 29-erių. Treneriui pavyko pakeisti komandos likimą: iki 2023 m. balandžio komanda, kuriai grėsė iškritimas iš lygos, iškovojo 10 pergalių iš eilės ir priartėjo prie vietų, suteikiančių teisę kilti į aukštesnę lygą.<ref>[https://www.nytimes.com/athletic/4267790/2023/03/03/st-pauli-fabian-hurzeler/ "Fabian Hurzeler: The 30-year-old coach transforming St Pauli's season". The Athletic.]</ref> 2023 m. balandį, būdamas vos 30-ies, įgijo UEFA „Pro“ kategorijos trenerio licenciją.<ref>[https://web.archive.org/web/20230408233952/https://www.merkur.de/deutschland/hamburg/st-paulis-seriensieger-huerzeler-offiziell-fussball-lehrer-zr-92197705.html St. Paulis Seriensieger Hürzeler offiziell Fußball-Lehrer]</ref> 2024 m. kovą pratęsė sutartį su klubu, o 2024 m. gegužės 12 d. „St. Pauli“ užsitikrino patekimą į [[2024–2025 m. Bundesliga]]. ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. birželio 15 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, tapęs vyriausiuoju treneriu, pakeitęs Roberto De Zerbi. Tapo jauniausiu nuolatiniu vyr. treneriu [[Premier League]] istorijoje.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> Pirmosiose oficialiose [[Premier League]] rungtynėse vadovaujant treneriui „Brighton“ išvykoje 3:0 sutriuškino „[[Everton FC|Everton]]“.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4082458 Brighton ease past Everton as Hurzeler starts in style]</ref> „Brighton“ futbolininkai sezoną pradėjo be pralaimėjimų – į šią seriją įėjo pergalė namuose prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“ ir lygiosios išvykoje su „[[Arsenal FC|Arsenal]]“. 2026 m. gegužės 7 d. pratęsė sutartį su klubu iki 2029 m.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/hurzeler-signs-new-long-term-deal "Hurzeler signs new long-term deal". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> Antrąjį sezoną „Brighton“ vėl užėmė aštuntąją vietą ir užsitikrino vietą 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygoje, nors namuose patyrė pralaimėjimą prieš „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4g0egrkyk2t "Brighton qualify for Europe despite home defeat". BBC.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> „Manau, kad pademonstravome gerą, labai disciplinuotą žaidimą, išlaikėme sausus vartus, o daugybė žaidėjų pasinaudojo savo galimybėmis. Šiame sezone bus svarbiausia, kad galėtume tikrai pasikliauti vieni kitais. Svarbu, kad turime žaidėjų, kurie imasi atsakomybės reikiamu momentu, kai mums jų reikia, todėl esu labai patenkintas pasirodymu“, – sakė treneris.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551115/kauno-zalgiri-iveikes-brighton-treneris-esu-labai-patenkintas-pasirodymu „Kauno Žalgirį“ įveikęs „Brighton“ treneris: „Esu labai patenkintas pasirodymu“]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-interviews-fabian-hurzeler-bha-kauno-zalgiris-post-match-conference-league-october-2026 Reaction: Fabian Hurzler on winning start in Europe]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Vokietijos U-15, U-16, U-17 ir U-19 rinktinėms. == Pasiekimai == ; {{vlv|GER}} FC St. Pauli * '''[[2. Bundesliga]]:''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/st-pauli-secure-promotion-from-second-tier-hurzeler-irvine-osnabruck-win-27221 St. Pauli beat Osnabrück to seal Bundesliga promotion]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * [[Premier League]] mėnesio treneris: 2024 m. rugpjūtis,<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4110693 Hurzeler makes history with Barclays Manager of the Month award]</ref> 2026 m. rugsėjis;<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4728877/hurzeler-wins-his-second-barclays-manager-of-the-month-award Fabian Hurzeler wins his second Barclays Manager of the Month award]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ SOCCERWAY] * [ Transfermarkt] * [ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Hürzeler}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] 1aevp8dcybrfh7q651bb6wvh74ltvmu 7947328 7947327 2026-10-17T12:15:01Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7947328 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fabian Hürzeler | image = [[Vaizdas:Fabian_Hürzeler_24012026_(8).jpg|200px]] | fullname = Fabian Marc Hürzeler | height = cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1993|02|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Hiustonas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (vyr. treneris) | position = atraminis saugas | clubnumber = | youthyears = 200?–2004 <br />2004–2012 | youthclubs = {{vlv|}} Helios Daglfing <br /> {{vlv|GER}} FC Bayern München | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2016 <br /> 2016–2020 <br /> 2020–2022 | clubs = {{vlv|GER}} [[FC Bayern München II]] <br /> {{vlv|GER}} TSG 1899 Hoffenheim II <br /> {{vlv|GER}} 1860 Munich II <br /> {{vlv|GER}} [[FC Pipinsried]] <br /> {{vlv|GER}} [[Eimsbütteler TV]] | caps(goals) = 36 {{0}}(3)<br />29 {{0}}(5)<br />45 {{0}}(2)<br />87 {{0}}(3)<br />14 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|10|17}} | nationalyears = 2008 <br /> 2008–2009 <br /> 2009–2010 <br /> 2011 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-15 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-16 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-17 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}9 {{0}}(5)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|17}} | manageryears = 2016–2020<br/>2022–2024<br />2024– | managerclubs = {{vlv|GER}} FC Pipinsried <br /> {{vlv|GER}} [[FC Sankt Pauli]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |}} '''Fabianas Markas Hiurceleris''' (''Fabian Marc Hürzeler''; g. [[1993]] m. [[vasario 23]] d.) – buvęs Vokietijos futbolininkas, atraminis saugas. Gimė Hiustone, Teksase; jo tėvas – šveicaras, o motina – vokietė, tuo metu dirbę Jungtinėse Valstijose.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/fabian-hurzeler-who-is-st-pauli-s-us-born-coach-former-bayern-munich-youth-player-22956 Fabian Hürzeler: Who is the former Bayern Munich youth player outdoing Jürgen Klopp and heading from St Pauli to Brighton?]</ref> Kai jam buvo dveji metai, šeima persikėlė į Vokietiją; ten užaugo Bogenhauzene ([[Miunchenas]]). Turi Vokietijos, Šveicarijos ir JAV pilietybes.<ref>[https://www.tsg-hoffenheim.de/aktuelles/news/2014/01/fabian-huerzeler-der-internationale Fabian Hürzeler: Der Internationale]</ref> {{Tvarkomas}} == Karjera == Į Miuncheno „Bayern“ jaunimo akademiją įstojo būdamas 10 metų ir perėjo visas klubo jaunimo komandas. Profesionalaus futbolininko karjera daugiausia klostėsi žemesniuose Vokietijos futbolo lygmenyse: žaidė Miuncheno „Bayern II“, „TSG Hoffenheim II“ ir Miuncheno „1860 II“ komandose. Būdamas 22-ejų, faktiškai baigė profesionalo karjerą, tačiau toliau žaidė mėgėjų lygyje – atstovavo FC Pipinsried kaip žaidžiantysis treneris. 2020 m. prisijungęs prie „FC St. Pauli“ trenerių štabo, dar žaidė Hamburgo šeštojo diviziono „Eimsbütteler TV“ gretose ir 2022 m. kartu su šia komanda pakilo į penktąjį pagal pajėgumą lygmenį – Hamburgo „Oberliga“. ; FC St. Pauli 2020 m. tapo FC St. Pauli trenerio asistentu ir dirbo kartu su vyriausiuoju treneriu Timo Schultz. 2022 m. gruodžio 6 d., atleidus T. Schultzą, paskirtas laikinuoju vyriausiuoju treneriu. Vos po dviejų savaičių, gruodžio 23 d., po keleto sėkmingų rungtynių, tapo nuolatiniu vyriausiuoju treneriu – būdamas vos 29-erių. Treneriui pavyko pakeisti komandos likimą: iki 2023 m. balandžio komanda, kuriai grėsė iškritimas iš lygos, iškovojo 10 pergalių iš eilės ir priartėjo prie vietų, suteikiančių teisę kilti į aukštesnę lygą.<ref>[https://www.nytimes.com/athletic/4267790/2023/03/03/st-pauli-fabian-hurzeler/ "Fabian Hurzeler: The 30-year-old coach transforming St Pauli's season". The Athletic.]</ref> 2023 m. balandį, būdamas vos 30-ies, įgijo UEFA „Pro“ kategorijos trenerio licenciją.<ref>[https://web.archive.org/web/20230408233952/https://www.merkur.de/deutschland/hamburg/st-paulis-seriensieger-huerzeler-offiziell-fussball-lehrer-zr-92197705.html St. Paulis Seriensieger Hürzeler offiziell Fußball-Lehrer]</ref> 2024 m. kovą pratęsė sutartį su klubu, o 2024 m. gegužės 12 d. „St. Pauli“ užsitikrino patekimą į [[2024–2025 m. Bundesliga]]. ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. birželio 15 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, tapęs vyriausiuoju treneriu, pakeitęs Roberto De Zerbi. Tapo jauniausiu nuolatiniu vyr. treneriu [[Premier League]] istorijoje.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> Pirmosiose oficialiose [[Premier League]] rungtynėse vadovaujant treneriui „Brighton“ išvykoje 3:0 sutriuškino „[[Everton FC|Everton]]“.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4082458 Brighton ease past Everton as Hurzeler starts in style]</ref> „Brighton“ futbolininkai sezoną pradėjo be pralaimėjimų – į šią seriją įėjo pergalė namuose prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“ ir lygiosios išvykoje su „[[Arsenal FC|Arsenal]]“. 2026 m. gegužės 7 d. pratęsė sutartį su klubu iki 2029 m.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/hurzeler-signs-new-long-term-deal "Hurzeler signs new long-term deal". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> Antrąjį sezoną „Brighton“ vėl užėmė aštuntąją vietą ir užsitikrino vietą 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygoje, nors namuose patyrė pralaimėjimą prieš „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4g0egrkyk2t "Brighton qualify for Europe despite home defeat". BBC.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> „Manau, kad pademonstravome gerą, labai disciplinuotą žaidimą, išlaikėme sausus vartus, o daugybė žaidėjų pasinaudojo savo galimybėmis. Šiame sezone bus svarbiausia, kad galėtume tikrai pasikliauti vieni kitais. Svarbu, kad turime žaidėjų, kurie imasi atsakomybės reikiamu momentu, kai mums jų reikia, todėl esu labai patenkintas pasirodymu“, – sakė treneris.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551115/kauno-zalgiri-iveikes-brighton-treneris-esu-labai-patenkintas-pasirodymu „Kauno Žalgirį“ įveikęs „Brighton“ treneris: „Esu labai patenkintas pasirodymu“]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-interviews-fabian-hurzeler-bha-kauno-zalgiris-post-match-conference-league-october-2026 Reaction: Fabian Hurzler on winning start in Europe]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Vokietijos U-15, U-16, U-17 ir U-19 rinktinėms. == Pasiekimai == ; {{vlv|GER}} FC St. Pauli * '''[[2. Bundesliga]]:''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/st-pauli-secure-promotion-from-second-tier-hurzeler-irvine-osnabruck-win-27221 St. Pauli beat Osnabrück to seal Bundesliga promotion]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * [[Premier League]] mėnesio treneris: 2024 m. rugpjūtis,<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4110693 Hurzeler makes history with Barclays Manager of the Month award]</ref> 2026 m. rugsėjis;<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4728877/hurzeler-wins-his-second-barclays-manager-of-the-month-award Fabian Hurzeler wins his second Barclays Manager of the Month award]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/fabian-hurzeler/profil/spieler/89652 Transfermarkt] (žaidėjas) * [ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Hürzeler}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] fmo38dofemqw0fp48axo385m1w714gq 7947329 7947328 2026-10-17T12:15:36Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7947329 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fabian Hürzeler | image = [[Vaizdas:Fabian_Hürzeler_24012026_(8).jpg|200px]] | fullname = Fabian Marc Hürzeler | height = cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1993|02|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Hiustonas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (vyr. treneris) | position = atraminis saugas | clubnumber = | youthyears = 200?–2004 <br />2004–2012 | youthclubs = {{vlv|}} Helios Daglfing <br /> {{vlv|GER}} FC Bayern München | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2016 <br /> 2016–2020 <br /> 2020–2022 | clubs = {{vlv|GER}} [[FC Bayern München II]] <br /> {{vlv|GER}} TSG 1899 Hoffenheim II <br /> {{vlv|GER}} 1860 Munich II <br /> {{vlv|GER}} [[FC Pipinsried]] <br /> {{vlv|GER}} [[Eimsbütteler TV]] | caps(goals) = 36 {{0}}(3)<br />29 {{0}}(5)<br />45 {{0}}(2)<br />87 {{0}}(3)<br />14 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|10|17}} | nationalyears = 2008 <br /> 2008–2009 <br /> 2009–2010 <br /> 2011 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-15 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-16 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-17 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}9 {{0}}(5)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|17}} | manageryears = 2016–2020<br/>2022–2024<br />2024– | managerclubs = {{vlv|GER}} FC Pipinsried <br /> {{vlv|GER}} [[FC Sankt Pauli]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |}} '''Fabianas Markas Hiurceleris''' (''Fabian Marc Hürzeler''; g. [[1993]] m. [[vasario 23]] d.) – buvęs Vokietijos futbolininkas, atraminis saugas. Gimė Hiustone, Teksase; jo tėvas – šveicaras, o motina – vokietė, tuo metu dirbę Jungtinėse Valstijose.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/fabian-hurzeler-who-is-st-pauli-s-us-born-coach-former-bayern-munich-youth-player-22956 Fabian Hürzeler: Who is the former Bayern Munich youth player outdoing Jürgen Klopp and heading from St Pauli to Brighton?]</ref> Kai jam buvo dveji metai, šeima persikėlė į Vokietiją; ten užaugo Bogenhauzene ([[Miunchenas]]). Turi Vokietijos, Šveicarijos ir JAV pilietybes.<ref>[https://www.tsg-hoffenheim.de/aktuelles/news/2014/01/fabian-huerzeler-der-internationale Fabian Hürzeler: Der Internationale]</ref> {{Tvarkomas}} == Karjera == Į Miuncheno „Bayern“ jaunimo akademiją įstojo būdamas 10 metų ir perėjo visas klubo jaunimo komandas. Profesionalaus futbolininko karjera daugiausia klostėsi žemesniuose Vokietijos futbolo lygmenyse: žaidė Miuncheno „Bayern II“, „TSG Hoffenheim II“ ir Miuncheno „1860 II“ komandose. Būdamas 22-ejų, faktiškai baigė profesionalo karjerą, tačiau toliau žaidė mėgėjų lygyje – atstovavo FC Pipinsried kaip žaidžiantysis treneris. 2020 m. prisijungęs prie „FC St. Pauli“ trenerių štabo, dar žaidė Hamburgo šeštojo diviziono „Eimsbütteler TV“ gretose ir 2022 m. kartu su šia komanda pakilo į penktąjį pagal pajėgumą lygmenį – Hamburgo „Oberliga“. ; FC St. Pauli 2020 m. tapo FC St. Pauli trenerio asistentu ir dirbo kartu su vyriausiuoju treneriu Timo Schultz. 2022 m. gruodžio 6 d., atleidus T. Schultzą, paskirtas laikinuoju vyriausiuoju treneriu. Vos po dviejų savaičių, gruodžio 23 d., po keleto sėkmingų rungtynių, tapo nuolatiniu vyriausiuoju treneriu – būdamas vos 29-erių. Treneriui pavyko pakeisti komandos likimą: iki 2023 m. balandžio komanda, kuriai grėsė iškritimas iš lygos, iškovojo 10 pergalių iš eilės ir priartėjo prie vietų, suteikiančių teisę kilti į aukštesnę lygą.<ref>[https://www.nytimes.com/athletic/4267790/2023/03/03/st-pauli-fabian-hurzeler/ "Fabian Hurzeler: The 30-year-old coach transforming St Pauli's season". The Athletic.]</ref> 2023 m. balandį, būdamas vos 30-ies, įgijo UEFA „Pro“ kategorijos trenerio licenciją.<ref>[https://web.archive.org/web/20230408233952/https://www.merkur.de/deutschland/hamburg/st-paulis-seriensieger-huerzeler-offiziell-fussball-lehrer-zr-92197705.html St. Paulis Seriensieger Hürzeler offiziell Fußball-Lehrer]</ref> 2024 m. kovą pratęsė sutartį su klubu, o 2024 m. gegužės 12 d. „St. Pauli“ užsitikrino patekimą į [[2024–2025 m. Bundesliga]]. ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. birželio 15 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, tapęs vyriausiuoju treneriu, pakeitęs Roberto De Zerbi. Tapo jauniausiu nuolatiniu vyr. treneriu [[Premier League]] istorijoje.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> Pirmosiose oficialiose [[Premier League]] rungtynėse vadovaujant treneriui „Brighton“ išvykoje 3:0 sutriuškino „[[Everton FC|Everton]]“.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4082458 Brighton ease past Everton as Hurzeler starts in style]</ref> „Brighton“ futbolininkai sezoną pradėjo be pralaimėjimų – į šią seriją įėjo pergalė namuose prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“ ir lygiosios išvykoje su „[[Arsenal FC|Arsenal]]“. 2026 m. gegužės 7 d. pratęsė sutartį su klubu iki 2029 m.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/hurzeler-signs-new-long-term-deal "Hurzeler signs new long-term deal". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> Antrąjį sezoną „Brighton“ vėl užėmė aštuntąją vietą ir užsitikrino vietą 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygoje, nors namuose patyrė pralaimėjimą prieš „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4g0egrkyk2t "Brighton qualify for Europe despite home defeat". BBC.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> „Manau, kad pademonstravome gerą, labai disciplinuotą žaidimą, išlaikėme sausus vartus, o daugybė žaidėjų pasinaudojo savo galimybėmis. Šiame sezone bus svarbiausia, kad galėtume tikrai pasikliauti vieni kitais. Svarbu, kad turime žaidėjų, kurie imasi atsakomybės reikiamu momentu, kai mums jų reikia, todėl esu labai patenkintas pasirodymu“, – sakė treneris.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551115/kauno-zalgiri-iveikes-brighton-treneris-esu-labai-patenkintas-pasirodymu „Kauno Žalgirį“ įveikęs „Brighton“ treneris: „Esu labai patenkintas pasirodymu“]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-interviews-fabian-hurzeler-bha-kauno-zalgiris-post-match-conference-league-october-2026 Reaction: Fabian Hurzler on winning start in Europe]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Vokietijos U-15, U-16, U-17 ir U-19 rinktinėms. == Pasiekimai == ; {{vlv|GER}} FC St. Pauli * '''[[2. Bundesliga]]:''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/st-pauli-secure-promotion-from-second-tier-hurzeler-irvine-osnabruck-win-27221 St. Pauli beat Osnabrück to seal Bundesliga promotion]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * [[Premier League]] mėnesio treneris: 2024 m. rugpjūtis,<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4110693 Hurzeler makes history with Barclays Manager of the Month award]</ref> 2026 m. rugsėjis;<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4728877/hurzeler-wins-his-second-barclays-manager-of-the-month-award Fabian Hurzeler wins his second Barclays Manager of the Month award]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ SOCCERWAY] * [https://www.transfermarkt.com/fabian-h-rzeler/profil/trainer/48076 Transfermarkt] (treneris) * [https://www.transfermarkt.com/fabian-hurzeler/profil/spieler/89652 Transfermarkt] (žaidėjas) * [ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Hürzeler}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] l7dxnvkhuq6ngkyxy7sq6sy9rrslv89 7947331 7947329 2026-10-17T12:18:04Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7947331 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fabian Hürzeler | image = [[Vaizdas:Fabian_Hürzeler_24012026_(8).jpg|200px]] | fullname = Fabian Marc Hürzeler | height = cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1993|02|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Hiustonas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (vyr. treneris) | position = atraminis saugas | clubnumber = | youthyears = 200?–2004 <br />2004–2012 | youthclubs = {{vlv|}} Helios Daglfing <br /> {{vlv|GER}} FC Bayern München | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2016 <br /> 2016–2020 <br /> 2020–2022 | clubs = {{vlv|GER}} [[FC Bayern München II]] <br /> {{vlv|GER}} TSG 1899 Hoffenheim II <br /> {{vlv|GER}} 1860 Munich II <br /> {{vlv|GER}} [[FC Pipinsried]] <br /> {{vlv|GER}} [[Eimsbütteler TV]] | caps(goals) = 36 {{0}}(3)<br />29 {{0}}(5)<br />45 {{0}}(2)<br />87 {{0}}(3)<br />14 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|10|17}} | nationalyears = 2008 <br /> 2008–2009 <br /> 2009–2010 <br /> 2011 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-15 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-16 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-17 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}9 {{0}}(5)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|17}} | manageryears = 2016–2020<br/>2022–2024<br />2024– | managerclubs = {{vlv|GER}} FC Pipinsried <br /> {{vlv|GER}} [[FC Sankt Pauli]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |}} '''Fabianas Markas Hiurceleris''' (''Fabian Marc Hürzeler''; g. [[1993]] m. [[vasario 23]] d.) – buvęs Vokietijos futbolininkas, atraminis saugas. Gimė Hiustone, Teksase; jo tėvas – šveicaras, o motina – vokietė, tuo metu dirbę Jungtinėse Valstijose.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/fabian-hurzeler-who-is-st-pauli-s-us-born-coach-former-bayern-munich-youth-player-22956 Fabian Hürzeler: Who is the former Bayern Munich youth player outdoing Jürgen Klopp and heading from St Pauli to Brighton?]</ref> Kai jam buvo dveji metai, šeima persikėlė į Vokietiją; ten užaugo Bogenhauzene ([[Miunchenas]]). Turi Vokietijos, Šveicarijos ir JAV pilietybes.<ref>[https://www.tsg-hoffenheim.de/aktuelles/news/2014/01/fabian-huerzeler-der-internationale Fabian Hürzeler: Der Internationale]</ref> {{Tvarkomas}} == Karjera == Į Miuncheno „Bayern“ jaunimo akademiją įstojo būdamas 10 metų ir perėjo visas klubo jaunimo komandas. Profesionalaus futbolininko karjera daugiausia klostėsi žemesniuose Vokietijos futbolo lygmenyse: žaidė Miuncheno „Bayern II“, „TSG Hoffenheim II“ ir Miuncheno „1860 II“ komandose. Būdamas 22-ejų, faktiškai baigė profesionalo karjerą, tačiau toliau žaidė mėgėjų lygyje – atstovavo FC Pipinsried kaip žaidžiantysis treneris. 2020 m. prisijungęs prie „FC St. Pauli“ trenerių štabo, dar žaidė Hamburgo šeštojo diviziono „Eimsbütteler TV“ gretose ir 2022 m. kartu su šia komanda pakilo į penktąjį pagal pajėgumą lygmenį – Hamburgo „Oberliga“. ; FC St. Pauli 2020 m. tapo FC St. Pauli trenerio asistentu ir dirbo kartu su vyriausiuoju treneriu Timo Schultz. 2022 m. gruodžio 6 d., atleidus T. Schultzą, paskirtas laikinuoju vyriausiuoju treneriu. Vos po dviejų savaičių, gruodžio 23 d., po keleto sėkmingų rungtynių, tapo nuolatiniu vyriausiuoju treneriu – būdamas vos 29-erių. Treneriui pavyko pakeisti komandos likimą: iki 2023 m. balandžio komanda, kuriai grėsė iškritimas iš lygos, iškovojo 10 pergalių iš eilės ir priartėjo prie vietų, suteikiančių teisę kilti į aukštesnę lygą.<ref>[https://www.nytimes.com/athletic/4267790/2023/03/03/st-pauli-fabian-hurzeler/ "Fabian Hurzeler: The 30-year-old coach transforming St Pauli's season". The Athletic.]</ref> 2023 m. balandį, būdamas vos 30-ies, įgijo UEFA „Pro“ kategorijos trenerio licenciją.<ref>[https://web.archive.org/web/20230408233952/https://www.merkur.de/deutschland/hamburg/st-paulis-seriensieger-huerzeler-offiziell-fussball-lehrer-zr-92197705.html St. Paulis Seriensieger Hürzeler offiziell Fußball-Lehrer]</ref> 2024 m. kovą pratęsė sutartį su klubu, o 2024 m. gegužės 12 d. „St. Pauli“ užsitikrino patekimą į [[2024–2025 m. Bundesliga]]. ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. birželio 15 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, tapęs vyriausiuoju treneriu, pakeitęs Roberto De Zerbi. Tapo jauniausiu nuolatiniu vyr. treneriu [[Premier League]] istorijoje.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> Pirmosiose oficialiose [[Premier League]] rungtynėse vadovaujant treneriui „Brighton“ išvykoje 3:0 sutriuškino „[[Everton FC|Everton]]“.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4082458 Brighton ease past Everton as Hurzeler starts in style]</ref> „Brighton“ futbolininkai sezoną pradėjo be pralaimėjimų – į šią seriją įėjo pergalė namuose prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“ ir lygiosios išvykoje su „[[Arsenal FC|Arsenal]]“. 2026 m. gegužės 7 d. pratęsė sutartį su klubu iki 2029 m.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/hurzeler-signs-new-long-term-deal "Hurzeler signs new long-term deal". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> Antrąjį sezoną „Brighton“ vėl užėmė aštuntąją vietą ir užsitikrino vietą 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygoje, nors namuose patyrė pralaimėjimą prieš „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4g0egrkyk2t "Brighton qualify for Europe despite home defeat". BBC.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> „Manau, kad pademonstravome gerą, labai disciplinuotą žaidimą, išlaikėme sausus vartus, o daugybė žaidėjų pasinaudojo savo galimybėmis. Šiame sezone bus svarbiausia, kad galėtume tikrai pasikliauti vieni kitais. Svarbu, kad turime žaidėjų, kurie imasi atsakomybės reikiamu momentu, kai mums jų reikia, todėl esu labai patenkintas pasirodymu“, – sakė treneris.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551115/kauno-zalgiri-iveikes-brighton-treneris-esu-labai-patenkintas-pasirodymu „Kauno Žalgirį“ įveikęs „Brighton“ treneris: „Esu labai patenkintas pasirodymu“]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-interviews-fabian-hurzeler-bha-kauno-zalgiris-post-match-conference-league-october-2026 Reaction: Fabian Hurzler on winning start in Europe]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Vokietijos U-15, U-16, U-17 ir U-19 rinktinėms. == Pasiekimai == ; {{vlv|GER}} FC St. Pauli * '''[[2. Bundesliga]]:''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/st-pauli-secure-promotion-from-second-tier-hurzeler-irvine-osnabruck-win-27221 St. Pauli beat Osnabrück to seal Bundesliga promotion]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * [[Premier League]] mėnesio treneris: 2024 m. rugpjūtis,<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4110693 Hurzeler makes history with Barclays Manager of the Month award]</ref> 2026 m. rugsėjis;<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4728877/hurzeler-wins-his-second-barclays-manager-of-the-month-award Fabian Hurzeler wins his second Barclays Manager of the Month award]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/hurzeler-fabian/QHesBmSQ/ SOCCERWAY] (treneris) * [https://www.transfermarkt.com/fabian-h-rzeler/profil/trainer/48076 Transfermarkt] (treneris) * [https://www.transfermarkt.com/fabian-hurzeler/profil/spieler/89652 Transfermarkt] (žaidėjas) * [ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Hürzeler}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] ics41c1isfssvfu1xgdgbiy2s9linfh 7947332 7947331 2026-10-17T12:18:50Z Makenzis 46558 7947332 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fabian Hürzeler | image = [[Vaizdas:Fabian_Hürzeler_24012026_(8).jpg|200px]] | fullname = Fabian Marc Hürzeler | height = 183 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1993|02|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Hiustonas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (vyr. treneris) | position = atraminis saugas | clubnumber = | youthyears = 200?–2004 <br />2004–2012 | youthclubs = {{vlv|}} Helios Daglfing <br /> {{vlv|GER}} FC Bayern München | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2016 <br /> 2016–2020 <br /> 2020–2022 | clubs = {{vlv|GER}} [[FC Bayern München II]] <br /> {{vlv|GER}} TSG 1899 Hoffenheim II <br /> {{vlv|GER}} 1860 Munich II <br /> {{vlv|GER}} [[FC Pipinsried]] <br /> {{vlv|GER}} [[Eimsbütteler TV]] | caps(goals) = 36 {{0}}(3)<br />29 {{0}}(5)<br />45 {{0}}(2)<br />87 {{0}}(3)<br />14 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|10|17}} | nationalyears = 2008 <br /> 2008–2009 <br /> 2009–2010 <br /> 2011 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-15 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-16 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-17 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}9 {{0}}(5)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|17}} | manageryears = 2016–2020<br/>2022–2024<br />2024– | managerclubs = {{vlv|GER}} FC Pipinsried <br /> {{vlv|GER}} [[FC Sankt Pauli]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |}} '''Fabianas Markas Hiurceleris''' (''Fabian Marc Hürzeler''; g. [[1993]] m. [[vasario 23]] d.) – buvęs Vokietijos futbolininkas, atraminis saugas. Gimė Hiustone, Teksase; jo tėvas – šveicaras, o motina – vokietė, tuo metu dirbę Jungtinėse Valstijose.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/fabian-hurzeler-who-is-st-pauli-s-us-born-coach-former-bayern-munich-youth-player-22956 Fabian Hürzeler: Who is the former Bayern Munich youth player outdoing Jürgen Klopp and heading from St Pauli to Brighton?]</ref> Kai jam buvo dveji metai, šeima persikėlė į Vokietiją; ten užaugo Bogenhauzene ([[Miunchenas]]). Turi Vokietijos, Šveicarijos ir JAV pilietybes.<ref>[https://www.tsg-hoffenheim.de/aktuelles/news/2014/01/fabian-huerzeler-der-internationale Fabian Hürzeler: Der Internationale]</ref> {{Tvarkomas}} == Karjera == Į Miuncheno „Bayern“ jaunimo akademiją įstojo būdamas 10 metų ir perėjo visas klubo jaunimo komandas. Profesionalaus futbolininko karjera daugiausia klostėsi žemesniuose Vokietijos futbolo lygmenyse: žaidė Miuncheno „Bayern II“, „TSG Hoffenheim II“ ir Miuncheno „1860 II“ komandose. Būdamas 22-ejų, faktiškai baigė profesionalo karjerą, tačiau toliau žaidė mėgėjų lygyje – atstovavo FC Pipinsried kaip žaidžiantysis treneris. 2020 m. prisijungęs prie „FC St. Pauli“ trenerių štabo, dar žaidė Hamburgo šeštojo diviziono „Eimsbütteler TV“ gretose ir 2022 m. kartu su šia komanda pakilo į penktąjį pagal pajėgumą lygmenį – Hamburgo „Oberliga“. ; FC St. Pauli 2020 m. tapo FC St. Pauli trenerio asistentu ir dirbo kartu su vyriausiuoju treneriu Timo Schultz. 2022 m. gruodžio 6 d., atleidus T. Schultzą, paskirtas laikinuoju vyriausiuoju treneriu. Vos po dviejų savaičių, gruodžio 23 d., po keleto sėkmingų rungtynių, tapo nuolatiniu vyriausiuoju treneriu – būdamas vos 29-erių. Treneriui pavyko pakeisti komandos likimą: iki 2023 m. balandžio komanda, kuriai grėsė iškritimas iš lygos, iškovojo 10 pergalių iš eilės ir priartėjo prie vietų, suteikiančių teisę kilti į aukštesnę lygą.<ref>[https://www.nytimes.com/athletic/4267790/2023/03/03/st-pauli-fabian-hurzeler/ "Fabian Hurzeler: The 30-year-old coach transforming St Pauli's season". The Athletic.]</ref> 2023 m. balandį, būdamas vos 30-ies, įgijo UEFA „Pro“ kategorijos trenerio licenciją.<ref>[https://web.archive.org/web/20230408233952/https://www.merkur.de/deutschland/hamburg/st-paulis-seriensieger-huerzeler-offiziell-fussball-lehrer-zr-92197705.html St. Paulis Seriensieger Hürzeler offiziell Fußball-Lehrer]</ref> 2024 m. kovą pratęsė sutartį su klubu, o 2024 m. gegužės 12 d. „St. Pauli“ užsitikrino patekimą į [[2024–2025 m. Bundesliga]]. ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. birželio 15 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, tapęs vyriausiuoju treneriu, pakeitęs Roberto De Zerbi. Tapo jauniausiu nuolatiniu vyr. treneriu [[Premier League]] istorijoje.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> Pirmosiose oficialiose [[Premier League]] rungtynėse vadovaujant treneriui „Brighton“ išvykoje 3:0 sutriuškino „[[Everton FC|Everton]]“.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4082458 Brighton ease past Everton as Hurzeler starts in style]</ref> „Brighton“ futbolininkai sezoną pradėjo be pralaimėjimų – į šią seriją įėjo pergalė namuose prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“ ir lygiosios išvykoje su „[[Arsenal FC|Arsenal]]“. 2026 m. gegužės 7 d. pratęsė sutartį su klubu iki 2029 m.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/hurzeler-signs-new-long-term-deal "Hurzeler signs new long-term deal". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> Antrąjį sezoną „Brighton“ vėl užėmė aštuntąją vietą ir užsitikrino vietą 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygoje, nors namuose patyrė pralaimėjimą prieš „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4g0egrkyk2t "Brighton qualify for Europe despite home defeat". BBC.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> „Manau, kad pademonstravome gerą, labai disciplinuotą žaidimą, išlaikėme sausus vartus, o daugybė žaidėjų pasinaudojo savo galimybėmis. Šiame sezone bus svarbiausia, kad galėtume tikrai pasikliauti vieni kitais. Svarbu, kad turime žaidėjų, kurie imasi atsakomybės reikiamu momentu, kai mums jų reikia, todėl esu labai patenkintas pasirodymu“, – sakė treneris.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551115/kauno-zalgiri-iveikes-brighton-treneris-esu-labai-patenkintas-pasirodymu „Kauno Žalgirį“ įveikęs „Brighton“ treneris: „Esu labai patenkintas pasirodymu“]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-interviews-fabian-hurzeler-bha-kauno-zalgiris-post-match-conference-league-october-2026 Reaction: Fabian Hurzler on winning start in Europe]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Vokietijos U-15, U-16, U-17 ir U-19 rinktinėms. == Pasiekimai == ; {{vlv|GER}} FC St. Pauli * '''[[2. Bundesliga]]:''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/st-pauli-secure-promotion-from-second-tier-hurzeler-irvine-osnabruck-win-27221 St. Pauli beat Osnabrück to seal Bundesliga promotion]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * [[Premier League]] mėnesio treneris: 2024 m. rugpjūtis,<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4110693 Hurzeler makes history with Barclays Manager of the Month award]</ref> 2026 m. rugsėjis;<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4728877/hurzeler-wins-his-second-barclays-manager-of-the-month-award Fabian Hurzeler wins his second Barclays Manager of the Month award]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/hurzeler-fabian/QHesBmSQ/ SOCCERWAY] (treneris) * [https://www.transfermarkt.com/fabian-h-rzeler/profil/trainer/48076 Transfermarkt] (treneris) * [https://www.transfermarkt.com/fabian-hurzeler/profil/spieler/89652 Transfermarkt] (žaidėjas) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/fabian-hurzeler/72121 Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Hürzeler}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] cmfndoya97tltfkx3xomv1w8wbqbfjq 7947333 7947332 2026-10-17T12:19:23Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7947333 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fabian Hürzeler | image = [[Vaizdas:Fabian_Hürzeler_24012026_(8).jpg|200px]] | fullname = Fabian Marc Hürzeler | height = 183 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1993|02|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Hiustonas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (vyr. treneris) | position = atraminis saugas | clubnumber = | youthyears = 200?–2004 <br />2004–2012 | youthclubs = {{vlv|}} Helios Daglfing <br /> {{vlv|GER}} FC Bayern München | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2016 <br /> 2016–2020 <br /> 2020–2022 | clubs = {{vlv|GER}} [[FC Bayern München II]] <br /> {{vlv|GER}} TSG 1899 Hoffenheim II <br /> {{vlv|GER}} 1860 Munich II <br /> {{vlv|GER}} [[FC Pipinsried]] <br /> {{vlv|GER}} [[Eimsbütteler TV]] | caps(goals) = 36 {{0}}(3)<br />29 {{0}}(5)<br />45 {{0}}(2)<br />87 {{0}}(3)<br />14 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|10|17}} | nationalyears = 2008 <br /> 2008–2009 <br /> 2009–2010 <br /> 2011 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-15 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-16 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-17 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}9 {{0}}(5)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|17}} | manageryears = 2016–2020<br/>2022–2024<br />2024– | managerclubs = {{vlv|GER}} FC Pipinsried <br /> {{vlv|GER}} [[FC Sankt Pauli]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |}} '''Fabianas Markas Hiurceleris''' (''Fabian Marc Hürzeler''; g. [[1993]] m. [[vasario 23]] d.) – buvęs Vokietijos futbolininkas, atraminis saugas. Gimė Hiustone, Teksase; jo tėvas – šveicaras, o motina – vokietė, tuo metu dirbę Jungtinėse Valstijose.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/fabian-hurzeler-who-is-st-pauli-s-us-born-coach-former-bayern-munich-youth-player-22956 Fabian Hürzeler: Who is the former Bayern Munich youth player outdoing Jürgen Klopp and heading from St Pauli to Brighton?]</ref> Kai jam buvo dveji metai, šeima persikėlė į Vokietiją; ten užaugo Bogenhauzene ([[Miunchenas]]). Turi Vokietijos, Šveicarijos ir JAV pilietybes.<ref>[https://www.tsg-hoffenheim.de/aktuelles/news/2014/01/fabian-huerzeler-der-internationale Fabian Hürzeler: Der Internationale]</ref> {{Tvarkomas}} == Karjera == Į Miuncheno „Bayern“ jaunimo akademiją įstojo būdamas 10 metų ir perėjo visas klubo jaunimo komandas. Profesionalaus futbolininko karjera daugiausia klostėsi žemesniuose Vokietijos futbolo lygmenyse: žaidė Miuncheno „Bayern II“, „TSG Hoffenheim II“ ir Miuncheno „1860 II“ komandose. Būdamas 22-ejų, faktiškai baigė profesionalo karjerą, tačiau toliau žaidė mėgėjų lygyje – atstovavo FC Pipinsried kaip žaidžiantysis treneris. 2020 m. prisijungęs prie „FC St. Pauli“ trenerių štabo, dar žaidė Hamburgo šeštojo diviziono „Eimsbütteler TV“ gretose ir 2022 m. kartu su šia komanda pakilo į penktąjį pagal pajėgumą lygmenį – Hamburgo „Oberliga“. ; FC St. Pauli 2020 m. tapo FC St. Pauli trenerio asistentu ir dirbo kartu su vyriausiuoju treneriu Timo Schultz. 2022 m. gruodžio 6 d., atleidus T. Schultzą, paskirtas laikinuoju vyriausiuoju treneriu. Vos po dviejų savaičių, gruodžio 23 d., po keleto sėkmingų rungtynių, tapo nuolatiniu vyriausiuoju treneriu – būdamas vos 29-erių. Treneriui pavyko pakeisti komandos likimą: iki 2023 m. balandžio komanda, kuriai grėsė iškritimas iš lygos, iškovojo 10 pergalių iš eilės ir priartėjo prie vietų, suteikiančių teisę kilti į aukštesnę lygą.<ref>[https://www.nytimes.com/athletic/4267790/2023/03/03/st-pauli-fabian-hurzeler/ "Fabian Hurzeler: The 30-year-old coach transforming St Pauli's season". The Athletic.]</ref> 2023 m. balandį, būdamas vos 30-ies, įgijo UEFA „Pro“ kategorijos trenerio licenciją.<ref>[https://web.archive.org/web/20230408233952/https://www.merkur.de/deutschland/hamburg/st-paulis-seriensieger-huerzeler-offiziell-fussball-lehrer-zr-92197705.html St. Paulis Seriensieger Hürzeler offiziell Fußball-Lehrer]</ref> 2024 m. kovą pratęsė sutartį su klubu, o 2024 m. gegužės 12 d. „St. Pauli“ užsitikrino patekimą į [[2024–2025 m. Bundesliga]]. ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. birželio 15 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, tapęs vyriausiuoju treneriu, pakeitęs Roberto De Zerbi. Tapo jauniausiu nuolatiniu vyr. treneriu [[Premier League]] istorijoje.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> Pirmosiose oficialiose [[Premier League]] rungtynėse vadovaujant treneriui „Brighton“ išvykoje 3:0 sutriuškino „[[Everton FC|Everton]]“.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4082458 Brighton ease past Everton as Hurzeler starts in style]</ref> „Brighton“ futbolininkai sezoną pradėjo be pralaimėjimų – į šią seriją įėjo pergalė namuose prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“ ir lygiosios išvykoje su „[[Arsenal FC|Arsenal]]“. 2026 m. gegužės 7 d. pratęsė sutartį su klubu iki 2029 m.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/hurzeler-signs-new-long-term-deal "Hurzeler signs new long-term deal". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> Antrąjį sezoną „Brighton“ vėl užėmė aštuntąją vietą ir užsitikrino vietą 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygoje, nors namuose patyrė pralaimėjimą prieš „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4g0egrkyk2t "Brighton qualify for Europe despite home defeat". BBC.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> „Manau, kad pademonstravome gerą, labai disciplinuotą žaidimą, išlaikėme sausus vartus, o daugybė žaidėjų pasinaudojo savo galimybėmis. Šiame sezone bus svarbiausia, kad galėtume tikrai pasikliauti vieni kitais. Svarbu, kad turime žaidėjų, kurie imasi atsakomybės reikiamu momentu, kai mums jų reikia, todėl esu labai patenkintas pasirodymu“, – sakė treneris.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551115/kauno-zalgiri-iveikes-brighton-treneris-esu-labai-patenkintas-pasirodymu „Kauno Žalgirį“ įveikęs „Brighton“ treneris: „Esu labai patenkintas pasirodymu“]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-interviews-fabian-hurzeler-bha-kauno-zalgiris-post-match-conference-league-october-2026 Reaction: Fabian Hurzler on winning start in Europe]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Vokietijos U-15, U-16, U-17 ir U-19 rinktinėms. == Pasiekimai == ; {{vlv|GER}} FC St. Pauli * '''[[2. Bundesliga]]:''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/st-pauli-secure-promotion-from-second-tier-hurzeler-irvine-osnabruck-win-27221 St. Pauli beat Osnabrück to seal Bundesliga promotion]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * [[Premier League]] mėnesio treneris: 2024 m. rugpjūtis,<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4110693 Hurzeler makes history with Barclays Manager of the Month award]</ref> 2026 m. rugsėjis;<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4728877/hurzeler-wins-his-second-barclays-manager-of-the-month-award Fabian Hurzeler wins his second Barclays Manager of the Month award]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/hurzeler-fabian/QHesBmSQ/ SOCCERWAY] (treneris) * [https://www.transfermarkt.com/fabian-h-rzeler/profil/trainer/48076 Transfermarkt] (treneris) * [https://www.transfermarkt.com/fabian-hurzeler/profil/spieler/89652 Transfermarkt] (žaidėjas) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/fabian-hurzeler/72121 Globalsportsarchive] (treneris) {{DEFAULTSORT:Hürzeler}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] rbo1540b8yipmkp5miwzqzyh3ek0kwf 7947334 7947333 2026-10-17T12:20:05Z Makenzis 46558 7947334 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fabian Hürzeler | image = [[Vaizdas:Fabian_Hürzeler_24012026_(8).jpg|200px]] | fullname = Fabian Marc Hürzeler | height = 183 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1993|02|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Hiustonas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (vyr. treneris) | position = atraminis saugas | clubnumber = | youthyears = 200?–2004 <br />2004–2012 | youthclubs = {{vlv|GER}} Helios Daglfing <br /> {{vlv|GER}} FC Bayern München | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2016 <br /> 2016–2020 <br /> 2020–2022 | clubs = {{vlv|GER}} [[FC Bayern München II]] <br /> {{vlv|GER}} TSG 1899 Hoffenheim II <br /> {{vlv|GER}} 1860 Munich II <br /> {{vlv|GER}} [[FC Pipinsried]] <br /> {{vlv|GER}} [[Eimsbütteler TV]] | caps(goals) = 36 {{0}}(3)<br />29 {{0}}(5)<br />45 {{0}}(2)<br />87 {{0}}(3)<br />14 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|10|17}} | nationalyears = 2008 <br /> 2008–2009 <br /> 2009–2010 <br /> 2011 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-15 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-16 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-17 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}9 {{0}}(5)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|17}} | manageryears = 2016–2020<br/>2022–2024<br />2024– | managerclubs = {{vlv|GER}} FC Pipinsried <br /> {{vlv|GER}} [[FC Sankt Pauli]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |}} '''Fabianas Markas Hiurceleris''' (''Fabian Marc Hürzeler''; g. [[1993]] m. [[vasario 23]] d.) – buvęs Vokietijos futbolininkas, atraminis saugas. Gimė Hiustone, Teksase; jo tėvas – šveicaras, o motina – vokietė, tuo metu dirbę Jungtinėse Valstijose.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/fabian-hurzeler-who-is-st-pauli-s-us-born-coach-former-bayern-munich-youth-player-22956 Fabian Hürzeler: Who is the former Bayern Munich youth player outdoing Jürgen Klopp and heading from St Pauli to Brighton?]</ref> Kai jam buvo dveji metai, šeima persikėlė į Vokietiją; ten užaugo Bogenhauzene ([[Miunchenas]]). Turi Vokietijos, Šveicarijos ir JAV pilietybes.<ref>[https://www.tsg-hoffenheim.de/aktuelles/news/2014/01/fabian-huerzeler-der-internationale Fabian Hürzeler: Der Internationale]</ref> {{Tvarkomas}} == Karjera == Į Miuncheno „Bayern“ jaunimo akademiją įstojo būdamas 10 metų ir perėjo visas klubo jaunimo komandas. Profesionalaus futbolininko karjera daugiausia klostėsi žemesniuose Vokietijos futbolo lygmenyse: žaidė Miuncheno „Bayern II“, „TSG Hoffenheim II“ ir Miuncheno „1860 II“ komandose. Būdamas 22-ejų, faktiškai baigė profesionalo karjerą, tačiau toliau žaidė mėgėjų lygyje – atstovavo FC Pipinsried kaip žaidžiantysis treneris. 2020 m. prisijungęs prie „FC St. Pauli“ trenerių štabo, dar žaidė Hamburgo šeštojo diviziono „Eimsbütteler TV“ gretose ir 2022 m. kartu su šia komanda pakilo į penktąjį pagal pajėgumą lygmenį – Hamburgo „Oberliga“. ; FC St. Pauli 2020 m. tapo FC St. Pauli trenerio asistentu ir dirbo kartu su vyriausiuoju treneriu Timo Schultz. 2022 m. gruodžio 6 d., atleidus T. Schultzą, paskirtas laikinuoju vyriausiuoju treneriu. Vos po dviejų savaičių, gruodžio 23 d., po keleto sėkmingų rungtynių, tapo nuolatiniu vyriausiuoju treneriu – būdamas vos 29-erių. Treneriui pavyko pakeisti komandos likimą: iki 2023 m. balandžio komanda, kuriai grėsė iškritimas iš lygos, iškovojo 10 pergalių iš eilės ir priartėjo prie vietų, suteikiančių teisę kilti į aukštesnę lygą.<ref>[https://www.nytimes.com/athletic/4267790/2023/03/03/st-pauli-fabian-hurzeler/ "Fabian Hurzeler: The 30-year-old coach transforming St Pauli's season". The Athletic.]</ref> 2023 m. balandį, būdamas vos 30-ies, įgijo UEFA „Pro“ kategorijos trenerio licenciją.<ref>[https://web.archive.org/web/20230408233952/https://www.merkur.de/deutschland/hamburg/st-paulis-seriensieger-huerzeler-offiziell-fussball-lehrer-zr-92197705.html St. Paulis Seriensieger Hürzeler offiziell Fußball-Lehrer]</ref> 2024 m. kovą pratęsė sutartį su klubu, o 2024 m. gegužės 12 d. „St. Pauli“ užsitikrino patekimą į [[2024–2025 m. Bundesliga]]. ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. birželio 15 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, tapęs vyriausiuoju treneriu, pakeitęs Roberto De Zerbi. Tapo jauniausiu nuolatiniu vyr. treneriu [[Premier League]] istorijoje.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> Pirmosiose oficialiose [[Premier League]] rungtynėse vadovaujant treneriui „Brighton“ išvykoje 3:0 sutriuškino „[[Everton FC|Everton]]“.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4082458 Brighton ease past Everton as Hurzeler starts in style]</ref> „Brighton“ futbolininkai sezoną pradėjo be pralaimėjimų – į šią seriją įėjo pergalė namuose prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“ ir lygiosios išvykoje su „[[Arsenal FC|Arsenal]]“. 2026 m. gegužės 7 d. pratęsė sutartį su klubu iki 2029 m.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/hurzeler-signs-new-long-term-deal "Hurzeler signs new long-term deal". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> Antrąjį sezoną „Brighton“ vėl užėmė aštuntąją vietą ir užsitikrino vietą 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygoje, nors namuose patyrė pralaimėjimą prieš „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4g0egrkyk2t "Brighton qualify for Europe despite home defeat". BBC.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> „Manau, kad pademonstravome gerą, labai disciplinuotą žaidimą, išlaikėme sausus vartus, o daugybė žaidėjų pasinaudojo savo galimybėmis. Šiame sezone bus svarbiausia, kad galėtume tikrai pasikliauti vieni kitais. Svarbu, kad turime žaidėjų, kurie imasi atsakomybės reikiamu momentu, kai mums jų reikia, todėl esu labai patenkintas pasirodymu“, – sakė treneris.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551115/kauno-zalgiri-iveikes-brighton-treneris-esu-labai-patenkintas-pasirodymu „Kauno Žalgirį“ įveikęs „Brighton“ treneris: „Esu labai patenkintas pasirodymu“]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-interviews-fabian-hurzeler-bha-kauno-zalgiris-post-match-conference-league-october-2026 Reaction: Fabian Hurzler on winning start in Europe]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Vokietijos U-15, U-16, U-17 ir U-19 rinktinėms. == Pasiekimai == ; {{vlv|GER}} FC St. Pauli * '''[[2. Bundesliga]]:''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/st-pauli-secure-promotion-from-second-tier-hurzeler-irvine-osnabruck-win-27221 St. Pauli beat Osnabrück to seal Bundesliga promotion]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * [[Premier League]] mėnesio treneris: 2024 m. rugpjūtis,<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4110693 Hurzeler makes history with Barclays Manager of the Month award]</ref> 2026 m. rugsėjis;<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4728877/hurzeler-wins-his-second-barclays-manager-of-the-month-award Fabian Hurzeler wins his second Barclays Manager of the Month award]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/hurzeler-fabian/QHesBmSQ/ SOCCERWAY] (treneris) * [https://www.transfermarkt.com/fabian-h-rzeler/profil/trainer/48076 Transfermarkt] (treneris) * [https://www.transfermarkt.com/fabian-hurzeler/profil/spieler/89652 Transfermarkt] (žaidėjas) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/fabian-hurzeler/72121 Globalsportsarchive] (treneris) {{DEFAULTSORT:Hürzeler}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] 2spmgqzsqbz6u983omhdbkitkzrkz7m 7947336 7947334 2026-10-17T12:20:37Z Makenzis 46558 7947336 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fabian Hürzeler | image = [[Vaizdas:Fabian_Hürzeler_24012026_(8).jpg|200px]] | fullname = Fabian Marc Hürzeler | height = 183 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1993|02|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Hiustonas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (vyr. treneris) | position = atraminis saugas | clubnumber = | youthyears = 200?–2004 <br />2004–2012 | youthclubs = {{vlv|GER}} Helios Daglfing <br /> {{vlv|GER}} FC Bayern München | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2016 <br /> 2016–2020 <br /> 2020–2022 | clubs = {{vlv|GER}} [[FC Bayern München II]] <br /> {{vlv|GER}} TSG 1899 Hoffenheim II <br /> {{vlv|GER}} 1860 Munich II <br /> {{vlv|GER}} [[FC Pipinsried]] <br /> {{vlv|GER}} [[Eimsbütteler TV]] | caps(goals) = 36 {{0}}(3)<br />29 {{0}}(5)<br />45 {{0}}(2)<br />87 {{0}}(3)<br />14 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|10|17}} | nationalyears = 2008 <br /> 2008–2009 <br /> 2009–2010 <br /> 2011 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-15 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-16 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-17 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}9 {{0}}(5)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|17}} | manageryears = 2016–2020<br/>2022–2024<br />2024– | managerclubs = {{vlv|GER}} FC Pipinsried <br /> {{vlv|GER}} [[FC Sankt Pauli]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |}} '''Fabianas Markas Hiurceleris''' (''Fabian Marc Hürzeler''; g. [[1993]] m. [[vasario 23]] d.) – buvęs Vokietijos futbolininkas, atraminis saugas. Gimė Hiustone, Teksase; jo tėvas – šveicaras, o motina – vokietė, tuo metu dirbę Jungtinėse Valstijose.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/fabian-hurzeler-who-is-st-pauli-s-us-born-coach-former-bayern-munich-youth-player-22956 Fabian Hürzeler: Who is the former Bayern Munich youth player outdoing Jürgen Klopp and heading from St Pauli to Brighton?]</ref> Kai jam buvo dveji metai, šeima persikėlė į Vokietiją; ten užaugo Bogenhauzene ([[Miunchenas]]). Turi Vokietijos, Šveicarijos ir JAV pilietybes.<ref>[https://www.tsg-hoffenheim.de/aktuelles/news/2014/01/fabian-huerzeler-der-internationale Fabian Hürzeler: Der Internationale]</ref> == Karjera == Į Miuncheno „Bayern“ jaunimo akademiją įstojo būdamas 10 metų ir perėjo visas klubo jaunimo komandas. Profesionalaus futbolininko karjera daugiausia klostėsi žemesniuose Vokietijos futbolo lygmenyse: žaidė Miuncheno „Bayern II“, „TSG Hoffenheim II“ ir Miuncheno „1860 II“ komandose. Būdamas 22-ejų, faktiškai baigė profesionalo karjerą, tačiau toliau žaidė mėgėjų lygyje – atstovavo FC Pipinsried kaip žaidžiantysis treneris. 2020 m. prisijungęs prie „FC St. Pauli“ trenerių štabo, dar žaidė Hamburgo šeštojo diviziono „Eimsbütteler TV“ gretose ir 2022 m. kartu su šia komanda pakilo į penktąjį pagal pajėgumą lygmenį – Hamburgo „Oberliga“. ; FC St. Pauli 2020 m. tapo FC St. Pauli trenerio asistentu ir dirbo kartu su vyriausiuoju treneriu Timo Schultz. 2022 m. gruodžio 6 d., atleidus T. Schultzą, paskirtas laikinuoju vyriausiuoju treneriu. Vos po dviejų savaičių, gruodžio 23 d., po keleto sėkmingų rungtynių, tapo nuolatiniu vyriausiuoju treneriu – būdamas vos 29-erių. Treneriui pavyko pakeisti komandos likimą: iki 2023 m. balandžio komanda, kuriai grėsė iškritimas iš lygos, iškovojo 10 pergalių iš eilės ir priartėjo prie vietų, suteikiančių teisę kilti į aukštesnę lygą.<ref>[https://www.nytimes.com/athletic/4267790/2023/03/03/st-pauli-fabian-hurzeler/ "Fabian Hurzeler: The 30-year-old coach transforming St Pauli's season". The Athletic.]</ref> 2023 m. balandį, būdamas vos 30-ies, įgijo UEFA „Pro“ kategorijos trenerio licenciją.<ref>[https://web.archive.org/web/20230408233952/https://www.merkur.de/deutschland/hamburg/st-paulis-seriensieger-huerzeler-offiziell-fussball-lehrer-zr-92197705.html St. Paulis Seriensieger Hürzeler offiziell Fußball-Lehrer]</ref> 2024 m. kovą pratęsė sutartį su klubu, o 2024 m. gegužės 12 d. „St. Pauli“ užsitikrino patekimą į [[2024–2025 m. Bundesliga]]. ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. birželio 15 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, tapęs vyriausiuoju treneriu, pakeitęs Roberto De Zerbi. Tapo jauniausiu nuolatiniu vyr. treneriu [[Premier League]] istorijoje.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> Pirmosiose oficialiose [[Premier League]] rungtynėse vadovaujant treneriui „Brighton“ išvykoje 3:0 sutriuškino „[[Everton FC|Everton]]“.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4082458 Brighton ease past Everton as Hurzeler starts in style]</ref> „Brighton“ futbolininkai sezoną pradėjo be pralaimėjimų – į šią seriją įėjo pergalė namuose prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“ ir lygiosios išvykoje su „[[Arsenal FC|Arsenal]]“. 2026 m. gegužės 7 d. pratęsė sutartį su klubu iki 2029 m.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/hurzeler-signs-new-long-term-deal "Hurzeler signs new long-term deal". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> Antrąjį sezoną „Brighton“ vėl užėmė aštuntąją vietą ir užsitikrino vietą 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygoje, nors namuose patyrė pralaimėjimą prieš „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4g0egrkyk2t "Brighton qualify for Europe despite home defeat". BBC.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> „Manau, kad pademonstravome gerą, labai disciplinuotą žaidimą, išlaikėme sausus vartus, o daugybė žaidėjų pasinaudojo savo galimybėmis. Šiame sezone bus svarbiausia, kad galėtume tikrai pasikliauti vieni kitais. Svarbu, kad turime žaidėjų, kurie imasi atsakomybės reikiamu momentu, kai mums jų reikia, todėl esu labai patenkintas pasirodymu“, – sakė treneris.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551115/kauno-zalgiri-iveikes-brighton-treneris-esu-labai-patenkintas-pasirodymu „Kauno Žalgirį“ įveikęs „Brighton“ treneris: „Esu labai patenkintas pasirodymu“]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-interviews-fabian-hurzeler-bha-kauno-zalgiris-post-match-conference-league-october-2026 Reaction: Fabian Hurzler on winning start in Europe]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Vokietijos U-15, U-16, U-17 ir U-19 rinktinėms. == Pasiekimai == ; {{vlv|GER}} FC St. Pauli * '''[[2. Bundesliga]]:''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/st-pauli-secure-promotion-from-second-tier-hurzeler-irvine-osnabruck-win-27221 St. Pauli beat Osnabrück to seal Bundesliga promotion]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * [[Premier League]] mėnesio treneris: 2024 m. rugpjūtis,<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4110693 Hurzeler makes history with Barclays Manager of the Month award]</ref> 2026 m. rugsėjis;<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4728877/hurzeler-wins-his-second-barclays-manager-of-the-month-award Fabian Hurzeler wins his second Barclays Manager of the Month award]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/hurzeler-fabian/QHesBmSQ/ SOCCERWAY] (treneris) * [https://www.transfermarkt.com/fabian-h-rzeler/profil/trainer/48076 Transfermarkt] (treneris) * [https://www.transfermarkt.com/fabian-hurzeler/profil/spieler/89652 Transfermarkt] (žaidėjas) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/fabian-hurzeler/72121 Globalsportsarchive] (treneris) {{DEFAULTSORT:Hürzeler}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] slw68lj7tvkrtiyvcp72a5nkj3cof6g 7947337 7947336 2026-10-17T12:21:06Z Makenzis 46558 /* Karjera */ 7947337 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fabian Hürzeler | image = [[Vaizdas:Fabian_Hürzeler_24012026_(8).jpg|200px]] | fullname = Fabian Marc Hürzeler | height = 183 cm | weight = | dateofbirth = {{Birth date and age|1993|02|23|mf=y}} | cityofbirth = [[Hiustonas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (vyr. treneris) | position = atraminis saugas | clubnumber = | youthyears = 200?–2004 <br />2004–2012 | youthclubs = {{vlv|GER}} Helios Daglfing <br /> {{vlv|GER}} FC Bayern München | years = 2011–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2016 <br /> 2016–2020 <br /> 2020–2022 | clubs = {{vlv|GER}} [[FC Bayern München II]] <br /> {{vlv|GER}} TSG 1899 Hoffenheim II <br /> {{vlv|GER}} 1860 Munich II <br /> {{vlv|GER}} [[FC Pipinsried]] <br /> {{vlv|GER}} [[Eimsbütteler TV]] | caps(goals) = 36 {{0}}(3)<br />29 {{0}}(5)<br />45 {{0}}(2)<br />87 {{0}}(3)<br />14 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2026|10|17}} | nationalyears = 2008 <br /> 2008–2009 <br /> 2009–2010 <br /> 2011 | nationalteam = {{vlv|GER}} Vokietijos U-15 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-16 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-17 <br /> {{vlv|GER}} Vokietijos U-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}1 {{0}}(0)<br />{{0}}9 {{0}}(5)<br />10 {{0}}(0)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2026|10|17}} | manageryears = 2016–2020<br/>2022–2024<br />2024– | managerclubs = {{vlv|GER}} FC Pipinsried <br /> {{vlv|GER}} [[FC Sankt Pauli]] <br /> {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] |}} '''Fabianas Markas Hiurceleris''' (''Fabian Marc Hürzeler''; g. [[1993]] m. [[vasario 23]] d.) – buvęs Vokietijos futbolininkas, atraminis saugas. Gimė Hiustone, Teksase; jo tėvas – šveicaras, o motina – vokietė, tuo metu dirbę Jungtinėse Valstijose.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/fabian-hurzeler-who-is-st-pauli-s-us-born-coach-former-bayern-munich-youth-player-22956 Fabian Hürzeler: Who is the former Bayern Munich youth player outdoing Jürgen Klopp and heading from St Pauli to Brighton?]</ref> Kai jam buvo dveji metai, šeima persikėlė į Vokietiją; ten užaugo Bogenhauzene ([[Miunchenas]]). Turi Vokietijos, Šveicarijos ir JAV pilietybes.<ref>[https://www.tsg-hoffenheim.de/aktuelles/news/2014/01/fabian-huerzeler-der-internationale Fabian Hürzeler: Der Internationale]</ref> == Karjera == Į Miuncheno „Bayern“ jaunimo akademiją įstojo būdamas 10 metų ir perėjo visas klubo jaunimo komandas. Profesionalaus futbolininko karjera daugiausia klostėsi žemesniuose Vokietijos futbolo lygmenyse: žaidė Miuncheno „Bayern II“, „TSG Hoffenheim II“ ir Miuncheno „1860 II“ komandose. Būdamas 22-ejų, faktiškai baigė profesionalo karjerą, tačiau toliau žaidė mėgėjų lygyje – atstovavo FC Pipinsried kaip žaidžiantysis treneris. 2020 m. prisijungęs prie „FC St. Pauli“ trenerių štabo, dar žaidė Hamburgo šeštojo diviziono „Eimsbütteler TV“ gretose ir 2022 m. kartu su šia komanda pakilo į penktąjį pagal pajėgumą lygmenį – Hamburgo „Oberliga“. ; FC St. Pauli 2020 m. tapo FC St. Pauli trenerio asistentu ir dirbo kartu su vyriausiuoju treneriu Timo Schultz. 2022 m. gruodžio 6 d., atleidus T. Schultzą, paskirtas laikinuoju vyriausiuoju treneriu. Vos po dviejų savaičių, gruodžio 23 d., po keleto sėkmingų rungtynių, tapo nuolatiniu vyriausiuoju treneriu – būdamas vos 29-erių. Treneriui pavyko pakeisti komandos likimą: iki 2023 m. balandžio komanda, kuriai grėsė iškritimas iš lygos, iškovojo 10 pergalių iš eilės ir priartėjo prie vietų, suteikiančių teisę kilti į aukštesnę lygą.<ref>[https://www.nytimes.com/athletic/4267790/2023/03/03/st-pauli-fabian-hurzeler/ "Fabian Hurzeler: The 30-year-old coach transforming St Pauli's season". The Athletic.]</ref> 2023 m. balandį, būdamas vos 30-ies, įgijo UEFA „Pro“ kategorijos trenerio licenciją.<ref>[https://web.archive.org/web/20230408233952/https://www.merkur.de/deutschland/hamburg/st-paulis-seriensieger-huerzeler-offiziell-fussball-lehrer-zr-92197705.html St. Paulis Seriensieger Hürzeler offiziell Fußball-Lehrer]</ref> 2024 m. kovą pratęsė sutartį su klubu, o 2024 m. gegužės 12 d. „St. Pauli“ užsitikrino patekimą į [[2024–2025 m. Bundesliga]]. ; Brighton & Hove Albion FC 2024 m. birželio 15 d. prisijungė prie [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] klubo, tapęs vyriausiuoju treneriu, pakeitęs Roberto De Zerbi. Tapo jauniausiu nuolatiniu vyr. treneriu [[Premier League]] istorijoje.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4035442 Brighton appoint Hurzeler as head coach]</ref> Pirmosiose oficialiose [[Premier League]] rungtynėse vadovaujant treneriui „Brighton“ išvykoje 3:0 sutriuškino „[[Everton FC|Everton]]“.<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4082458 Brighton ease past Everton as Hurzeler starts in style]</ref> „Brighton“ futbolininkai sezoną pradėjo be pralaimėjimų – į šią seriją įėjo pergalė namuose prieš „[[Manchester United FC|Manchester United]]“ ir lygiosios išvykoje su „[[Arsenal FC|Arsenal]]“. 2026 m. gegužės 7 d. pratęsė sutartį su klubu iki 2029 m.<ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/hurzeler-signs-new-long-term-deal "Hurzeler signs new long-term deal". Brighton & Hove Albion F.C.]</ref> Antrąjį sezoną „Brighton“ vėl užėmė aštuntąją vietą ir užsitikrino vietą 2026–2027 m. UEFA Konferencijų lygoje, nors namuose patyrė pralaimėjimą prieš „Manchester United“.<ref>[https://www.bbc.com/sport/football/live/c4g0egrkyk2t "Brighton qualify for Europe despite home defeat". BBC.]</ref> 2026 m. spalio 15 d. sužaistos [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga|UEFA Konferencijų lygos]] pagrindinio etapo rungtynės tarp „Brighton & Hove Albion“ ir [[FK Kauno Žalgiris|FK „Kauno Žalgirio“]]. <ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551045/fk-kauno-zalgirio-zvilgsnis-i-varzova-nuo-bankroto-gresmes-iki-premier-lygos-elito-pakiles-brighton-klubas FK „Kauno Žalgirio“ žvilgsnis į varžovą – nuo bankroto grėsmės iki „Premier“ lygos elito pakilęs „Brighton“ klubas (pagal sportas.lt)]</ref> Susitikimą triuškinančiu rezultatu 4-0 laimėjo Anglijos atstovai. Įvarčius pelnė [[Georginio Rutter]] (41 min.), [[Jack Hinshelwood]] (45+2 min.), Georginio Rutter (53 min.), Matt O'Riley (66 min.).<ref>[https://zalgiris.lt/naujienos/uefa-konferenciju-lygos-starte-fk-kauno-zalgirio-pralaimejimas-braitone UEFA Konferencijų lygos starte – FK „Kauno Žalgirio“ pralaimėjimas Braitone]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551068/debiutuodamas-konferenciju-lygoje-kauno-zalgiris-neturejo-sansu-anglijoje Debiutuodamas Konferencijų lygoje „Kauno Žalgiris“ neturėjo šansų Anglijoje (pagal sportas.lt)]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-match-report-albion-v-kauno-zalgiris-conference-league Report: Albion 4 Kauno Zalgiris 0]</ref><ref>[https://www.soccerway.com/match/brighton-2XrRecc3/fk-kauno-zalgiris-0p17kQla/?mid=nJQmLSLs Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/en/soccer/match/2026-10-15/brighton--hove-albion-fc-vs-fk-kauno-zalgiris/4505655 Brighton & Hove Albion 4-0 Kauno Žalgiris (pagal Globalsportsarchive)]</ref> „Manau, kad pademonstravome gerą, labai disciplinuotą žaidimą, išlaikėme sausus vartus, o daugybė žaidėjų pasinaudojo savo galimybėmis. Šiame sezone bus svarbiausia, kad galėtume tikrai pasikliauti vieni kitais. Svarbu, kad turime žaidėjų, kurie imasi atsakomybės reikiamu momentu, kai mums jų reikia, todėl esu labai patenkintas pasirodymu“, – po rungtynių sakė treneris.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/551115/kauno-zalgiri-iveikes-brighton-treneris-esu-labai-patenkintas-pasirodymu „Kauno Žalgirį“ įveikęs „Brighton“ treneris: „Esu labai patenkintas pasirodymu“]</ref><ref>[https://www.brightonandhovealbion.com/media-article/mft-interviews-fabian-hurzeler-bha-kauno-zalgiris-post-match-conference-league-october-2026 Reaction: Fabian Hurzler on winning start in Europe]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Vokietijos U-15, U-16, U-17 ir U-19 rinktinėms. == Pasiekimai == ; {{vlv|GER}} FC St. Pauli * '''[[2. Bundesliga]]:''' 2023–2024 m.<ref>[https://www.bundesliga.com/en/bundesliga/news/st-pauli-secure-promotion-from-second-tier-hurzeler-irvine-osnabruck-win-27221 St. Pauli beat Osnabrück to seal Bundesliga promotion]</ref> ; Asmeniniai įvertinimai * [[Premier League]] mėnesio treneris: 2024 m. rugpjūtis,<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4110693 Hurzeler makes history with Barclays Manager of the Month award]</ref> 2026 m. rugsėjis;<ref>[https://www.premierleague.com/en/news/4728877/hurzeler-wins-his-second-barclays-manager-of-the-month-award Fabian Hurzeler wins his second Barclays Manager of the Month award]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/player/hurzeler-fabian/QHesBmSQ/ SOCCERWAY] (treneris) * [https://www.transfermarkt.com/fabian-h-rzeler/profil/trainer/48076 Transfermarkt] (treneris) * [https://www.transfermarkt.com/fabian-hurzeler/profil/spieler/89652 Transfermarkt] (žaidėjas) * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/athlete/fabian-hurzeler/72121 Globalsportsarchive] (treneris) {{DEFAULTSORT:Hürzeler}} [[Kategorija:Vokietijos futbolininkai]] 2oa4blshdntfyg7216mccgbk6kqm4fv 0 702131 7947321 2026-10-17T12:02:56Z Mindaur 114083 Nukreipiama į [[Orlaivis su besisukančiais sparnais]] 7947321 wikitext text/x-wiki #REDIRECT [[Orlaivis su besisukančiais sparnais]] 67xlkrwwke2pcxkjpr8h1h37f50cpzf 0 702132 7947339 2026-10-17T12:27:49Z Makenzis 46558 Naujas puslapis: {{įmonė |image= [[Vaizdas:Bukta_logo.png|200px]] |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre. Iš pradži... 7947339 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= [[Vaizdas:Bukta_logo.png|200px]] |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre. Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų. Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic FC]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]], * {{vlv|ENG}} [[]] * {{vlv|ENG}} [[]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] kugiqmuzi7ygk02tlluvpkefegppfgh 7947340 7947339 2026-10-17T12:28:53Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ 7947340 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= [[Vaizdas:Bukta_logo.png|200px]] |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre. Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų. Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic FC]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]], * {{vlv|ENG}} [[]] * {{vlv|ENG}} [[]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] fm4mhz2tj40nl5dqhi077f50x00momz 7947341 7947340 2026-10-17T12:29:17Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7947341 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= [[Vaizdas:Bukta_logo.png|200px]] |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre. Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų. Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]], * {{vlv|ENG}} [[]] * {{vlv|ENG}} [[]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] el0ddmnnw6aiv910jox7dob3mmofr53 7947342 7947341 2026-10-17T12:29:30Z Makenzis 46558 /* Rėmimas */ 7947342 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= [[Vaizdas:Bukta_logo.png|200px]] |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre. Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų. Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]], * {{vlv|ENG}} [[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]], * {{vlv|ENG}} [[]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] mjzbn1hft3pqixmoqhpcc0hatxc719e 7947343 7947342 2026-10-17T12:30:12Z Makenzis 46558 /* Rėmimas */ 7947343 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= [[Vaizdas:Bukta_logo.png|200px]] |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre. Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų. Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]], (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} [[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]], * {{vlv|ENG}} [[]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] 5up9fbvsvefcq558nhd4abrqvw86mzo 7947344 7947343 2026-10-17T12:30:30Z Makenzis 46558 /* Rėmimas */ 7947344 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= [[Vaizdas:Bukta_logo.png|200px]] |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre. Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų. Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]], (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} [[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]], (1974–1980) * {{vlv|ENG}} [[]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] e853f5sebi30b6odg0slohaisgl0107 7947346 7947344 2026-10-17T12:31:05Z Makenzis 46558 7947346 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre. Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų. Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]], (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} [[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]], (1974–1980) * {{vlv|ENG}} [[]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] 7ipzk6fful64088gb2hmin54lj22d3r 7947349 7947346 2026-10-17T12:32:13Z Makenzis 46558 7947349 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ ]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų. Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]], (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} [[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]], (1974–1980) * {{vlv|ENG}} [[]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] nyd0vjw261x7gaeywvn0m2orzpu0ivk 7947350 7947349 2026-10-17T12:32:26Z Makenzis 46558 7947350 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų. Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]], (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} [[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]], (1974–1980) * {{vlv|ENG}} [[]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] 4xcshie87v9rwnqlhay9w2bx52v33ts 7947351 7947350 2026-10-17T12:33:18Z Makenzis 46558 7947351 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html ]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]], (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} [[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]], (1974–1980) * {{vlv|ENG}} [[]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] ntw19rxtiuc0hpjycjsp4y8arytwv94 7947353 7947351 2026-10-17T12:33:31Z Makenzis 46558 7947353 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]], (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} [[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]], (1974–1980) * {{vlv|ENG}} [[]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] dn3fil69a1jeerijdjhnefcmvupd0s4 7947357 7947353 2026-10-17T12:35:58Z Makenzis 46558 /* Rėmimas */ 7947357 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]], (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} [[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]], (1974–1980) * {{vlv|ENG}} [[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] hvsddh4203u073x4kij9i6hly1fz3m9 7947358 7947357 2026-10-17T12:36:46Z Makenzis 46558 /* Rėmimas */ 7947358 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} [[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]] (1974–1980) * {{vlv|ENG}} [[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]] * {{vlv|ENG}} „Newcastle United“ * {{vlv|ENG}} „West Ham United“ * {{vlv|ENG}} „Crystal Palace“ * {{vlv|ENG}} „Leicester City“ * {{vlv|ENG}} „Wolverhampton Wanderers“ == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] sh6kxnhknhohy11kz230xk2ju45fzz6 7947360 7947358 2026-10-17T12:37:34Z Makenzis 46558 /* Rėmimas */ 7947360 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} [[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]] (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} [[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]] (1974–1980) * {{vlv|ENG}} [[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]] * {{vlv|ENG}} „[[Newcastle United FC|Newcastle United FC]]“ * {{vlv|ENG}} „[[West Ham United FC|West Ham United FC]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace FC]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Leicester City FC|Leicester City FC]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers FC]]“ == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] 8ygkshmkbguzag4r27ji63i5saq0ty5 7947361 7947360 2026-10-17T12:38:04Z Makenzis 46558 /* Rėmimas */ 7947361 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} „[[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]]“ (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ (1974–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Newcastle United FC|Newcastle United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[West Ham United FC|West Ham United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Leicester City FC|Leicester City]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]“ == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] 7z4ds4zqvayth0ngntldsa1gkjjegu7 7947362 7947361 2026-10-17T12:40:29Z Makenzis 46558 /* Rėmimas */ 7947362 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} „[[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]]“ (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ (1974–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Newcastle United FC|Newcastle United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[West Ham United FC|West Ham United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Leicester City FC|Leicester City]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Aberdeen FC|Aberdeen]]“ == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] 0avuaqpd7eat81vvudzmadfpk3f50tg 7947363 7947362 2026-10-17T12:41:24Z Makenzis 46558 /* Rėmimas */ 7947363 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} „[[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]]“ (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ (1974–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Newcastle United FC|Newcastle United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[West Ham United FC|West Ham United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Leicester City FC|Leicester City]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Aberdeen FC|Aberdeen]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Dundee United FC|Dundee United]]“ == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] feb8qchckuyo1q5bkrdc3aurghxzssk 7947365 7947363 2026-10-17T12:42:04Z Makenzis 46558 /* Rėmimas */ 7947365 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} „[[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]]“ (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ (1974–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Newcastle United FC|Newcastle United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[West Ham United FC|West Ham United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Leicester City FC|Leicester City]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Aberdeen FC|Aberdeen]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Dundee United FC|Dundee United]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Hibernian FC|Hibernian]]“ == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] qf6mjvfcnsse0vxfavvnjf417x3gdhg 7947366 7947365 2026-10-17T12:43:02Z Makenzis 46558 /* Rėmimas */ 7947366 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} „[[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]]“ (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ (1974–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Newcastle United FC|Newcastle United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[West Ham United FC|West Ham United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Leicester City FC|Leicester City]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Aberdeen FC|Aberdeen]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Dundee United FC|Dundee United]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Hibernian FC|Hibernian]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Motherwell FC|Motherwell]]“ == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] t5bto70naxc8lyoi6kqs84jfmf9lr3q 7947367 7947366 2026-10-17T12:44:05Z Makenzis 46558 /* Rėmimas */ 7947367 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} „[[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]]“ (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ (1974–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Newcastle United FC|Newcastle United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[West Ham United FC|West Ham United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Leicester City FC|Leicester City]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Aberdeen FC|Aberdeen]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Dundee United FC|Dundee United]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Hibernian FC|Hibernian]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Motherwell FC|Motherwell]]“ * {{vlv|NED}} [[AFC Ajax|Ajax]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] q0x1i7k2jdukyomyg9wi76meiq2jo8r 7947368 7947367 2026-10-17T12:44:36Z Makenzis 46558 /* Rėmimas */ 7947368 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} „[[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]]“ (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ (1974–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Newcastle United FC|Newcastle United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[West Ham United FC|West Ham United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Leicester City FC|Leicester City]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Aberdeen FC|Aberdeen]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Dundee United FC|Dundee United]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Hibernian FC|Hibernian]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Motherwell FC|Motherwell]]“ * {{vlv|NED}} „[[AFC Ajax|Ajax]]“ * {{vlv|NED}} „[[SBV Vitesse|Vitesse]]“ == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] tgtjalrmgp2e3mm4w7op75bx9bw3nbs 7947369 7947368 2026-10-17T12:45:08Z Makenzis 46558 /* Rėmimas */ 7947369 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} „[[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]]“ (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ (1974–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Newcastle United FC|Newcastle United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[West Ham United FC|West Ham United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Leicester City FC|Leicester City]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Aberdeen FC|Aberdeen]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Dundee United FC|Dundee United]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Hibernian FC|Hibernian]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Motherwell FC|Motherwell]]“ * {{vlv|NED}} „[[AFC Ajax|Ajax]]“ * {{vlv|NED}} „[[SBV Vitesse|Vitesse]]“ * {[vlv|ESP}} [[Sevilla FC|„Sevilla“]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] nlvmr4oxkn38ztic7ky3zscroyjxahn 7947370 7947369 2026-10-17T12:45:19Z Makenzis 46558 /* Rėmimas */ 7947370 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=[]}} {{Tvarkomas}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} „[[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]]“ (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ (1974–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Newcastle United FC|Newcastle United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[West Ham United FC|West Ham United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Leicester City FC|Leicester City]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Aberdeen FC|Aberdeen]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Dundee United FC|Dundee United]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Hibernian FC|Hibernian]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Motherwell FC|Motherwell]]“ * {{vlv|NED}} „[[AFC Ajax|Ajax]]“ * {{vlv|NED}} „[[SBV Vitesse|Vitesse]]“ * {{vlv|ESP}} [[Sevilla FC|„Sevilla“]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] 95exqh2ind33jyiebt9uada6nezyzfb 7947371 7947370 2026-10-17T12:46:09Z Makenzis 46558 7947371 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= , {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. Po daugiau nei šešerių metų pertraukos, 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} „[[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]]“ (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ (1974–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Newcastle United FC|Newcastle United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[West Ham United FC|West Ham United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Leicester City FC|Leicester City]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Aberdeen FC|Aberdeen]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Dundee United FC|Dundee United]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Hibernian FC|Hibernian]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Motherwell FC|Motherwell]]“ * {{vlv|NED}} „[[AFC Ajax|Ajax]]“ * {{vlv|NED}} „[[SBV Vitesse|Vitesse]]“ * {{vlv|ESP}} [[Sevilla FC|„Sevilla“]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] oad4vq8m99e1ap7u04fc5p23upd6jmf 7947372 7947371 2026-10-17T12:46:50Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7947372 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= , {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} „[[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]]“ (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ (1974–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Newcastle United FC|Newcastle United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[West Ham United FC|West Ham United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Leicester City FC|Leicester City]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Aberdeen FC|Aberdeen]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Dundee United FC|Dundee United]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Hibernian FC|Hibernian]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Motherwell FC|Motherwell]]“ * {{vlv|NED}} „[[AFC Ajax|Ajax]]“ * {{vlv|NED}} „[[SBV Vitesse|Vitesse]]“ * {{vlv|ESP}} [[Sevilla FC|„Sevilla“]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] cjfoxvdxoza14klc4vskgjz1o8lcuhd 7947373 7947372 2026-10-17T12:47:48Z Makenzis 46558 7947373 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= , {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. Šis prekės ženklas oficialiai laikomas pačiu pirmuoju sportinės aprangos gamintoju. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} „[[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]]“ (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ (1974–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Newcastle United FC|Newcastle United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[West Ham United FC|West Ham United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Leicester City FC|Leicester City]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Aberdeen FC|Aberdeen]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Dundee United FC|Dundee United]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Hibernian FC|Hibernian]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Motherwell FC|Motherwell]]“ * {{vlv|NED}} „[[AFC Ajax|Ajax]]“ * {{vlv|NED}} „[[SBV Vitesse|Vitesse]]“ * {{vlv|ESP}} [[Sevilla FC|„Sevilla“]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] 6gcwriu7b3qrijk5jca9152gz96xy64 7947375 7947373 2026-10-17T12:49:03Z Makenzis 46558 /* Istorija */ 7947375 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= , {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės sportinės aprangos prekės ženklas, įkurtas 1879 m. Stokporte, Češyre.<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė futbolo ir regbio inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref>[https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html The history of Bukta]</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. Šis prekės ženklas oficialiai laikomas pačiu pirmuoju sportinės aprangos gamintoju. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose. 1884 m. futbolo klubo „Nottingham Forest“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą. Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „Newcastle United“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas skautų ir skaučių organizacijoms; Pirmojo pasaulinio karo metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, Didžiosios Britanijos kariuomenei. 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris. 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves. Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“. Šiuo metu „Bukta“ daugiausia veikia kaip retro ir paveldo prekės ženklas. Kompanija bendradarbiauja su specializuotais retro aprangos gamintojais (pavyzdžiui, „Toffs“ arba „3 Retro“), kurie pagal licenciją gamina itin populiarius 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių futbolo marškinėlių bei sportinių švarkų modelius. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} „[[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]]“ (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ (1974–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Newcastle United FC|Newcastle United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[West Ham United FC|West Ham United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Leicester City FC|Leicester City]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Aberdeen FC|Aberdeen]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Dundee United FC|Dundee United]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Hibernian FC|Hibernian]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Motherwell FC|Motherwell]]“ * {{vlv|NED}} „[[AFC Ajax|Ajax]]“ * {{vlv|NED}} „[[SBV Vitesse|Vitesse]]“ * {{vlv|ESP}} [[Sevilla FC|„Sevilla“]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] qj9ubah8zbwt2co53lvt457cyfdmmwr 7947433 7947375 2026-10-17T13:49:14Z Nestea 25298 7947433 wikitext text/x-wiki {{įmonė |image= |name= Bukta |Tipas= |Įkurta= 1879 m. |Įkūrėjas= Edward Robinson Buck |Būstinė= [[Stokportas]], {{flag|ENG}} |Vadovas= |Pramonė=[[sporto prekės]], tekstilė |Produkcija= [[sportinė apranga]] |Paslaugos = |Divizijos= |Holdingas= |Savininkas= |Darbuotojų = |pelnas = |Svetainė=}} '''Bukta''' – Jungtinės Karalystės [[sportinė apranga|sportinės aprangos]] prekės ženklas, įkurtas 1879 m. [[Stokportas|Stokporte]], [[Češyras|Češyre]].<ref>[https://www.truecoloursfootballkits.com/2008/03/23/sportswear-brand-histories-bukta/ Sportswear Brand Histories – Bukt]</ref> Iš pradžių veikusi kaip privatus gamintojas, ši šeimos įmonė išgarsėjo tuo, kad tiekė [[futbolas|futbolo]] ir [[regbis|regbio]] inventorių bei aprangą daugybei Jungtinės Karalystės komandų.<ref name="footballshirtculture">{{cite web |url=http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html |title=The History of Bukta |publisher=Football Shirt Culture |date=2006-12-22 |accessdate=2008-05-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20081007111311/http://www.footballshirtculture.com/20061222136/history/-the-history-of-bukta.html |archive-date=2008-10-07 |url-status=dead }}</ref> Didžiąją XX a. dalį tai taip pat buvo vienas pirmaujančių palapinių ir stovyklavimo įrangos prekių ženklų. Šis prekės ženklas oficialiai laikomas pačiu pirmuoju sportinės aprangos gamintoju. == Istorija == Įmonę „E.R. Buck & Sons“ 1879 m. įkūrė E. R. Buckas; iš pradžių daugiausia gamino šortus kareiviams, kovojusiems Būrų karuose.<ref name="footballshirtculture"/> 1884 m. futbolo klubo „[[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]]“ žaidėjai buvo užfiksuoti vilkintys „Bukta“ pagamintą aprangą.<ref name="footballshirtculture"/> Vėliau „Bukta“ aprangą dėvėjo ir „[[Newcastle United]]“ bei kitos komandos. 1885 m. „Bukta“ persikėlė į naują gamyklą „Woodside“ vietovėje, Pointone (Poynton). Gamykla buvo nuomojama iš lordo Vernono, joje dirbo mažiau nei 30 žmonių.<ref name="footballshirtculture"/> Tai buvo viena pirmųjų įmonių, gaminusių uniformas [[skautai|skautų ir skaučių]] organizacijoms; [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais siuvo apatinius drabužius bei uniformas ligoninių personalui ir kariams, tarnavusiems tropiniuose kraštuose, [[Britų armija|Didžiosios Britanijos kariuomenei]].<ref name="footballshirtculture"/> 1920 m., parduodant Vernono valdas, „Buck“ šeima įsigijo šią gamyklą. 1923 m. „E.R. Buck and Sons“ tapo ribotos atsakomybės bendrove; tuo metu joje dirbo nuo 130 iki 200 žmonių. 1943 m. gamykla Pointone buvo uždaryta, o įmonė persikėlė į patalpas Brinksvėjuje (Brinksway), Stokporte. „Buck“ šeimos nariai įmonei vadovavo iki 1982 m., kai ją įsigijo konsorciumas, kuriam vadovavo Hugh Fraseris.<ref name="footballshirtculture"/> 1974–1980 m. įmonė gamino futbolo klubo „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ žaidėjų aprangą. 2005 m. „Bukta“ prekės ženklas buvo atgaivintas (į tai investuoti milijonai svarų sterlingų) ir orientuotas į aukštesnės klasės nepriklausomas parduotuves.<ref>{{cite web |url=http://www.bukta-clothing.co.uk/aboutbukta.htm |title=About Bukta |publisher=Bukta |accessdate=2008-05-09 |url-status=dead |archiveurl=https://web.archive.org/web/20080430235506/http://www.bukta-clothing.co.uk/aboutbukta.htm |archivedate=2008-04-30 }}</ref> Didžioji dalis „Bukta“ dizaino kūrimo ir platinimo darbų yra perduota „Cavden Group“.<ref>{{cite web |url=http://www.cavden.com/bukta/index.htm |title=Bukta |publisher=Cavden |accessdate=2008-05-09 |url-status=dead |archiveurl=https://web.archive.org/web/20080220222138/http://www.cavden.com/bukta/index.htm |archivedate=2008-02-20 }}</ref> Šiuo metu „Bukta“ daugiausia veikia kaip retro ir paveldo prekės ženklas. Kompanija bendradarbiauja su specializuotais retro aprangos gamintojais (pavyzdžiui, „Toffs“ arba „3 Retro“), kurie pagal licenciją gamina itin populiarius 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių futbolo marškinėlių bei sportinių švarkų modelius. == Rėmimas == ; Futbolo klubai * {{vlv|ENG}} „[[Brighton & Hove Albion FC|Brighton & Hove Albion]]“ (1971–1974, 1977–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Charlton Athletic FC|Charlton Athletic]]“ (1974–1980) * {{vlv|ENG}} „[[Nottingham Forest FC|Nottingham Forest]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Newcastle United FC|Newcastle United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[West Ham United FC|West Ham United]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Crystal Palace FC|Crystal Palace]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Leicester City FC|Leicester City]]“ * {{vlv|ENG}} „[[Wolverhampton Wanderers FC|Wolverhampton Wanderers]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Aberdeen FC|Aberdeen]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Dundee United FC|Dundee United]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Hibernian FC|Hibernian]]“ * {{vlv|SCO}} „[[Motherwell FC|Motherwell]]“ * {{vlv|NED}} „[[AFC Ajax|Ajax]]“ * {{vlv|NED}} „[[SBV Vitesse|Vitesse]]“ * {{vlv|ESP}} [[Sevilla FC|„Sevilla“]] == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20041126221009/http://www.bukta.com/ Oficiali svetainė] (archyvuota) [[Kategorija:Jungtinės Karalystės įmonės]] [[Kategorija:Tekstilės bendrovės]] [[Kategorija:Sporto prekių gamintojai]] 57xzpbq4ph34n91wf1o9l6tlw6mpq1t 0 702133 7947354 2026-10-17T12:34:07Z Bearas 8443 Naujas puslapis: {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas |logotipas = |data = 2026 m. spalio 27 - lapkričio 8 |vieta = [[Ningbo]], {{flag|CHN}} |stadionas = |šalių skaičius = 99 |dalyvių skaičius = 531<ref>[https://iwf.sport/wp-content/uploads/downloads/2026/10/2026-IWF-WCH_START-BOOK.pdf Start book]</ref> |rungčių skaičius = 20 |debiutuojančios šalys = |sugrįžtančios šalys = |pasitraukusios šalys = |Lietuvos del... 7947354 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas |logotipas = |data = 2026 m. spalio 27 - lapkričio 8 |vieta = [[Ningbo]], {{flag|CHN}} |stadionas = |šalių skaičius = 99 |dalyvių skaičius = 531<ref>[https://iwf.sport/wp-content/uploads/downloads/2026/10/2026-IWF-WCH_START-BOOK.pdf Start book]</ref> |rungčių skaičius = 20 |debiutuojančios šalys = |sugrįžtančios šalys = |pasitraukusios šalys = |Lietuvos delegacija = 6 |lygis = Profesionalai suaugusieji |rekordų pasiekta = |tipas = |komandinis prizas = |individualus prizas = |sponsoriai = |prieš = [[2025 m. pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas|2025 Ferdė]] |po = [[2027 m. pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas|2027 Jerevanas]] |url = }} '''2026 m. [[pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas]]''' – geriausių pasaulio [[sunkioji atletika|sunkiosios atletikos]] sportininkų varžybos, vykusios 2026 m. spalio 27 - lapkričio 8 dienomis [[Kinija|Kinijos]] mieste [[Ningbo]].<ref>[https://iwf.sport/2023/12/03/ningbo-chn-will-host-the-2026-iwf-world-championships/ Ningbo (CHN) will host the 2026 IWF World Championships]</ref><ref>[https://daijiworld.com/news/newsDisplay?newsID=1146190 China's Ningbo to host 2026 World Weightlifting Championships]</ref> == Rezultatai == === Vyrai === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2|width=250}} |- !colspan=7|60 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|65 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|70 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|75 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|85 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|95 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|110 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|+110 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |} === Moterys === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2|width=250}} |- !colspan=7|49 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|53 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|57 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|61 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|69 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|77 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|86 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|+86 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |} == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = CHN | flag_template = flag | event = | team = | gold_CHN = 0 | silver_CHN = 0 | bronze_CHN = 0 | host_CHN = yes }} == Lietuvos dalyvavimas == ;Vyrai {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Kategorija !rowspan="2"|Grupė !colspan="2"|Rovimas !colspan="2"|Stūmimas !colspan="2"|Daugiakovė |- !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Irmantas Kačinskas]] |align=left| -85kg |align=left| C | | | | | | |-align=center |align=left|[[Lukas Kordušas]] |align=left| -95kg |align=left| D | | | | | | |-align=center |align=left|[[Neilas Gineikis]] |align=left| -110kg |align=left| C | | | | | | |-align=center |align=left|[[Karolis Stonkus]] |align=left| virš 110kg |align=left| C | | | | | | |} ;Moterys {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Kategorija !rowspan="2"|Grupė !colspan="2"|Rovimas !colspan="2"|Stūmimas !colspan="2"|Daugiakovė |- !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Lijana Jakaitė]] |align=left| -69kg |align=left| C | | | | | | |-align=center |align=left|[[Gintarė Bražaitė]] |align=left| -77kg |align=left| C | | | | | | |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://iwf.sport Oficiali svetainė] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Pasaulio sunkiosios atletikos čempionatai]] [[Kategorija:Kinijos sporto varžybos]] 37fskixt9v50orra8m3cv0kza9psa1t 0 702134 7947437 2026-10-17T13:54:23Z Kukmedis 169593 Naujas puslapis: {{city/Škotijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = {{en|Alyth}}; {{gd|Ailt}} |paveikslėlis = View_of_Alyth_from_Alyth_Hill.jpg |paveikslėlio tekstas = Eilito panorama |herbas = Coat_of_arms_of_Alyth.svg |vėliava = |PL=56|PM=37|PS=23.32|IL=3|IM=13|IS=55.35 |sritis = Pertas ir Kinrosas |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2022 m. |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/uk/scotland/ UNITED KINGDOM: Scotland]... 7947437 wikitext text/x-wiki {{city/Škotijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = {{en|Alyth}}; {{gd|Ailt}} |paveikslėlis = View_of_Alyth_from_Alyth_Hill.jpg |paveikslėlio tekstas = Eilito panorama |herbas = Coat_of_arms_of_Alyth.svg |vėliava = |PL=56|PM=37|PS=23.32|IL=3|IM=13|IS=55.35 |sritis = Pertas ir Kinrosas |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2022 m. |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/uk/scotland/ UNITED KINGDOM: Scotland], ''citypopulation.de''</ref> | gyventoju = 3046 |plotas = |altitudė = |pastokodas = PH11 |tinklalapis = |vikiteka = Category:Alyth |globėjas = |kirč = Eĩlitas }} '''Eilitas'''<ref>https://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/eilitas</ref>({{en|Alyth}}, {{gd|Ailt}}) – miestelis [[Pertas ir Kinrosas|Perto ir Kinroso]] srityje, [[Škotija|Škotijoje]], esantis už 8 km į šiaurės rytus nuo [[Blergauris ir Ratrėjus|Blergaurio]] ir maždaug už 27 km į šiaurės vakarus nuo [[Dandis|Dandžio]]. 2022 m. miestelyje gyveno apie 3 046 žmonių.<ref>{{Cite web|url=https://www.scotlandscensus.gov.uk/search-the-census#/topics/location |title=Scotland's Census|publisher=National Records of Scotland| access-date=4 March 2025}}</ref> Eilitas pirmąsyk paminėtas XII a. Škotijaus karaliaus [[Viljamas I Liūtas|Viljamo Liūto]] karališkojoje chartijoje. Keletą amžių buvo svarbus prekybinis miestelis ir tarpinis punktas prie senųjų gyvulių varymo kelių. 1488 m. [[Jokūbas III|Jokūbo III]] išduota kita karališkoji chartija suteikė Eilitui „baronijos miesto“ (''Burgh of Barony'') statusą – teisę rengti turgus ir muges. XVIII a. ir XIX a. pradžioje Eilito klestėjimą lėmė žemės ūkio pažanga bei pietuose besiplečiančios gyvulių rinkos. Tuo pat metu [[Eilitas (upė)|Eilito]] upelio teikiama vandens energija, o vėliau – ir garo energija, paskatino vietinės tekstilės pramonės, ypač linų apdirbimo, plėtrą. 1861 m. atsiradus garo varomam transportui, į miestelį nutiestas geležinkelis. Tai paskatino plėtrą XIX a. pabaigoje – ėmė kurtis prekybos įmonės bei viešbučiai, skirti poilsiautojams, golfo žaidėjams ir lauko sporto mėgėjams. Šiandien pramonės čia beveik neliko, tačiau Eilite vis dar veikia daugybė vietos gyventojams skirtų parduotuvių ir verslų. Miestelyje taip pat klesti menininkų bendruomenė, o turizmo sektorius nuolat auga. ==Šaltiniai== {{reflist}} [[Kategorija:Škotijos gyvenvietės]] 48pn76gwvcsg2hvn0dsatkw6duuulyi 7947439 7947437 2026-10-17T13:57:23Z Kukmedis 169593 7947439 wikitext text/x-wiki {{city/Škotijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = {{en|Alyth}}; {{gd|Ailt}} |paveikslėlis = View_of_Alyth_from_Alyth_Hill.jpg |paveikslėlio tekstas = Eilito panorama |herbas = Coat_of_arms_of_Alyth.svg |vėliava = |PL=56|PM=37|PS=23.32|IL=3|IM=13|IS=55.35 |sritis = Pertas ir Kinrosas |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2022 m. |gyventojuRef =<ref>[https://www.citypopulation.de/en/uk/scotland/ UNITED KINGDOM: Scotland], ''citypopulation.de''</ref> | gyventoju = 3046 |plotas = |altitudė = |pastokodas = PH11 |tinklalapis = |vikiteka = Category:Alyth |globėjas = |kirč = Eĩlitas }} '''Eilitas'''<ref>https://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/eilitas</ref> ({{en|Alyth}}, {{gd|Ailt}}) – miestelis [[Pertas ir Kinrosas|Perto ir Kinroso]] srityje, [[Škotija|Škotijoje]], esantis už 8 km į šiaurės rytus nuo [[Blergauris ir Ratrėjus|Blergaurio]] ir maždaug už 27 km į šiaurės vakarus nuo [[Dandis|Dandžio]]. 2022 m. miestelyje gyveno apie 3 046 žmonių.<ref>{{Cite web|url=https://www.scotlandscensus.gov.uk/search-the-census#/topics/location |title=Scotland's Census|publisher=National Records of Scotland| access-date=4 March 2025}}</ref> Eilitas pirmąsyk paminėtas XII a. Škotijaus karaliaus [[Viljamas I Liūtas|Viljamo Liūto]] karališkojoje chartijoje. Keletą amžių buvo svarbus prekybinis miestelis ir tarpinis punktas prie senųjų gyvulių varymo kelių. 1488 m. [[Jokūbas III|Jokūbo III]] išduota kita karališkoji chartija suteikė Eilitui „baronijos miesto“ (''Burgh of Barony'') statusą – teisę rengti turgus ir muges. XVIII a. ir XIX a. pradžioje Eilito klestėjimą lėmė žemės ūkio pažanga bei pietuose besiplečiančios gyvulių rinkos. Tuo pat metu [[Eilitas (upė)|Eilito]] upelio teikiama vandens energija, o vėliau – ir garo energija, paskatino vietinės tekstilės pramonės, ypač linų apdirbimo, plėtrą. 1861 m. atsiradus garo varomam transportui, į miestelį nutiestas geležinkelis. Tai paskatino plėtrą XIX a. pabaigoje – ėmė kurtis prekybos įmonės bei viešbučiai, skirti poilsiautojams, golfo žaidėjams ir lauko sporto mėgėjams. Šiandien pramonės čia beveik neliko, tačiau Eilite vis dar veikia daugybė vietos gyventojams skirtų parduotuvių ir verslų. Miestelyje taip pat klesti menininkų bendruomenė, o turizmo sektorius nuolat auga. ==Šaltiniai== {{reflist}} [[Kategorija:Škotijos gyvenvietės]] qcn4khd3rnp9ko0ojcrbc33nqxmyjn6 0 702135 7947446 2026-10-17T15:07:09Z CD 677 CD perkėlė puslapį [[Falmer (stadionas)]] į [[Falmer stadionas]] (anksčiau buvo nukreipiamasis) 7947446 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Falmer stadionas]] re1c0802qy72ri53potfho277nk6w0i 0 702136 7947449 2026-10-17T15:34:55Z Fnyxo 166866 Naujas puslapis: {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Kampo apygarda |origpavadin=''Camp County'' |žemėlapis=Map of Texas highlighting Camp County.svg |UTC=-6|UTCv=-5|valstybė=JAV |valstRegionas=Teksasas |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Pitsbergas (Teksasas){{!}}Pitsbergas |įkurtas=1874 m. |gyventoju=12464 |plotas=530 |gyventojumetai=2020<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US48063/ Camp County, Texas], ''https://data.census.gov/ data.census.gov''</ref> |tinklala... 7947449 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Kampo apygarda |origpavadin=''Camp County'' |žemėlapis=Map of Texas highlighting Camp County.svg |UTC=-6|UTCv=-5|valstybė=JAV |valstRegionas=Teksasas |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Pitsbergas (Teksasas){{!}}Pitsbergas |įkurtas=1874 m. |gyventoju=12464 |plotas=530 |gyventojumetai=2020<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US48063/ Camp County, Texas], ''https://data.census.gov/ data.census.gov''</ref> |tinklalapis=https://www.co.camp.tx.us/ www.co.camp.tx.us |vandens=3,6 |vėliava= |herbas=}} '''Kampo apygarda''' ({{en|Camp County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[Teksasas|Teksaso]] rytinėje dalyje. Būstinė įsikūrusi [[Pitsbergas (Teksasas)|Pitsberge]].<ref name=":1">[https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/texas/camp.html Camp County, Texas]. ereferencedesk.com. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250126081803/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/texas/camp.html|date=2025-01-26}} Nuoroda tikrinta 2026-10-17.</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Pittsburg August 2015 40 (Camp County Courthouse).jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|Kampo apygardos teismo pastatas]] Iki europiečių atkeliavimo būsimos Kampo apygardos vietovėje gyveno indėnai [[kadai]]. Ji įkurta Apšerio apygardoje esančio Pitsbergo miestelio gyventojų pageidavimu: patvinus upėms jiems tapdavo pernelyg sunku nuvykti iki apygardos būstinės Gilmeryje. Todėl [[1874 m.|1874]] m. iš šiaurinės Apšerio apygardos dalies įkurta nauja Kampo apygarda, o jos administraciniu centru tapo Pitsbergas. Pavadinta Teksaso politiko Dž. L. Kampo garbei.<ref name=":1" /> == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 54,03 % baltųjų, 25,85 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 15,06 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]], 3,66 % mišrios rasės, 0,84 % azijiečių, 0,27 % kitų rasių, 0,22 % [[Indėnai|indėnų]] ir 0,06 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US48063 Camp County, Texas]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-17.</ref> {{Dem|kolon=7|till=14000|inc=2000|incmin=500|valst=us |1880|5951 |1890|6624 |1900|9146 |1910|9551 |1920|11103 |1930|10063 |1940|10285 |1950|8740 |1960|7849 |1970|8005 |1980|9275 |1990|9904 |2000|11549 |2010|12401 |2020|12464 }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Teksaso apygardos]] 5yxppqmmihcsblkku1t7nkf9tql9fxt 7947450 7947449 2026-10-17T15:35:55Z Fnyxo 166866 7947450 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Kampo apygarda |origpavadin=''Camp County'' |žemėlapis=Map of Texas highlighting Camp County.svg |UTC=-6|UTCv=-5|valstybė=JAV |valstRegionas=Teksasas |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Pitsbergas (Teksasas){{!}}Pitsbergas |įkurtas=1874 m. |gyventoju=12464 |plotas=530 |gyventojumetai=2020<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US48063/ Camp County, Texas], ''data.census.gov/ data.census.gov''</ref> |tinklalapis=https://www.co.camp.tx.us/ www.co.camp.tx.us |vandens=3,6 |vėliava= |herbas=}} '''Kampo apygarda''' ({{en|Camp County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[Teksasas|Teksaso]] rytinėje dalyje. Būstinė įsikūrusi [[Pitsbergas (Teksasas)|Pitsberge]].<ref name=":1">[https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/texas/camp.html Camp County, Texas]. ereferencedesk.com. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250126081803/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/texas/camp.html|date=2025-01-26}} Nuoroda tikrinta 2026-10-17.</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Pittsburg August 2015 40 (Camp County Courthouse).jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|Kampo apygardos teismo pastatas]] Iki europiečių atkeliavimo būsimos Kampo apygardos vietovėje gyveno indėnai [[kadai]]. Ji įkurta Apšerio apygardoje esančio Pitsbergo miestelio gyventojų pageidavimu: patvinus upėms jiems tapdavo pernelyg sunku nuvykti iki apygardos būstinės Gilmeryje. Todėl [[1874 m.|1874]] m. iš šiaurinės Apšerio apygardos dalies įkurta nauja Kampo apygarda, o jos administraciniu centru tapo Pitsbergas. Pavadinta Teksaso politiko Dž. L. Kampo garbei.<ref name=":1" /> == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 54,03 % baltųjų, 25,85 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 15,06 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]], 3,66 % mišrios rasės, 0,84 % azijiečių, 0,27 % kitų rasių, 0,22 % [[Indėnai|indėnų]] ir 0,06 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US48063 Camp County, Texas]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-17.</ref> {{Dem|kolon=7|till=14000|inc=2000|incmin=500|valst=us |1880|5951 |1890|6624 |1900|9146 |1910|9551 |1920|11103 |1930|10063 |1940|10285 |1950|8740 |1960|7849 |1970|8005 |1980|9275 |1990|9904 |2000|11549 |2010|12401 |2020|12464 }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Teksaso apygardos]] a5tlxdnqhmfxvbtkjoa6t18zksupe0z 7947451 7947450 2026-10-17T15:36:12Z Fnyxo 166866 7947451 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Kampo apygarda |origpavadin=''Camp County'' |žemėlapis=Map of Texas highlighting Camp County.svg |UTC=-6|UTCv=-5|valstybė=JAV |valstRegionas=Teksasas |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Pitsbergas (Teksasas){{!}}Pitsbergas |įkurtas=1874 m. |gyventoju=12464 |plotas=530 |gyventojumetai=2020<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US48063/ Camp County, Texas], ''data.census.gov''</ref> |tinklalapis=https://www.co.camp.tx.us/ www.co.camp.tx.us |vandens=3,6 |vėliava= |herbas=}} '''Kampo apygarda''' ({{en|Camp County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[Teksasas|Teksaso]] rytinėje dalyje. Būstinė įsikūrusi [[Pitsbergas (Teksasas)|Pitsberge]].<ref name=":1">[https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/texas/camp.html Camp County, Texas]. ereferencedesk.com. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250126081803/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/texas/camp.html|date=2025-01-26}} Nuoroda tikrinta 2026-10-17.</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Pittsburg August 2015 40 (Camp County Courthouse).jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|Kampo apygardos teismo pastatas]] Iki europiečių atkeliavimo būsimos Kampo apygardos vietovėje gyveno indėnai [[kadai]]. Ji įkurta Apšerio apygardoje esančio Pitsbergo miestelio gyventojų pageidavimu: patvinus upėms jiems tapdavo pernelyg sunku nuvykti iki apygardos būstinės Gilmeryje. Todėl [[1874 m.|1874]] m. iš šiaurinės Apšerio apygardos dalies įkurta nauja Kampo apygarda, o jos administraciniu centru tapo Pitsbergas. Pavadinta Teksaso politiko Dž. L. Kampo garbei.<ref name=":1" /> == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 54,03 % baltųjų, 25,85 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 15,06 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]], 3,66 % mišrios rasės, 0,84 % azijiečių, 0,27 % kitų rasių, 0,22 % [[Indėnai|indėnų]] ir 0,06 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US48063 Camp County, Texas]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-17.</ref> {{Dem|kolon=7|till=14000|inc=2000|incmin=500|valst=us |1880|5951 |1890|6624 |1900|9146 |1910|9551 |1920|11103 |1930|10063 |1940|10285 |1950|8740 |1960|7849 |1970|8005 |1980|9275 |1990|9904 |2000|11549 |2010|12401 |2020|12464 }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Teksaso apygardos]] i4yefh4u5m3k00yzvpagixaewlwjren 0 702137 7947456 2026-10-17T16:32:26Z Fnyxo 166866 Naujas puslapis: {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Roleto apygarda |origpavadin=''Rolette County'' |žemėlapis=Map of North Dakota highlighting Rolette County.svg |UTC=-6|UTCv=-5|valstybė=JAV |valstRegionas=Šiaurės Dakota |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Rola (Šiaurės Dakota){{!}}Rola |įkurtas=1873 m. |gyventoju=12187 |plotas=2433 |gyventojumetai=2020<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US38079/ Rolette County, North Dakota], ''data.census.gov''</ref> |tink... 7947456 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Roleto apygarda |origpavadin=''Rolette County'' |žemėlapis=Map of North Dakota highlighting Rolette County.svg |UTC=-6|UTCv=-5|valstybė=JAV |valstRegionas=Šiaurės Dakota |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Rola (Šiaurės Dakota){{!}}Rola |įkurtas=1873 m. |gyventoju=12187 |plotas=2433 |gyventojumetai=2020<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US38079/ Rolette County, North Dakota], ''data.census.gov''</ref> |tinklalapis=https://www.co.camp.tx.us/ www.co.camp.tx.us |vandens=3,88 |vėliava= |herbas=}} '''Roleto apygarda''' ({{en|Rolette County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[Šiaurės Dakota|Šiaurės Dakotos]] šiaurinėje dalyje, [[Kanada|Kanados]] pasienyje. Apima pietrytinę [[Vėžlių kalnas|Vėžlių kalnų]] dalį. Būstinė įsikūrusi [[Rola (Šiaurės Dakota)|Roloje]], didžiausia gyvenvietė – [[Belkortas]]. Lords Leiko, Rab Leiko, Skul Sekšen Leiko, Vilou Leiko gamtos draustiniai. Šiaurės vakariniame apygardos pakraštyje įkurtas parkas „''International Peace Garden''“. Veikia [[Vėžlių kalno indėnų rezervacija]]. == Istorija == [[Vaizdas:Coghlan Castle, Rolette County, ND, South Elevation2.jpeg|kairėje|miniatiūra|250x250px|Koglano pilis]] 1874 m. sausio 4 d. [[Dakotos teritorija|Dakotos teritorijos]] valdžia Roleto apygardą įkūrė iš [[Bafalo apygardos (Pietų Dakota)|Bafalo apygardos]], dabar esančios Pietų Dakotoje, dalies. Pavadinta kailių pirklio ir politiko Džozefo Roleto jaunesniojo garbei. Apygardos valdžia pradėjo veikti 1884 m., administraciniu centru parinktas [[Dansitas]]. 1885 m. būstinė perkelta į [[Sent Džono (Šiaurės Dakota)|Sent Džoną]], o nuo 1889 m. apygardos administracinis centras – [[Rola (Šiaurės Dakota)|Rola]]. 1883 m. ir 1887 m. apygardos ribos pakoreguotos.<ref>{{cite web|url=https://publications.newberry.org/ahcb/documents/DAKs_Individual_County_Chronologies.htm|title=Dakota Territory, South Dakota, and North Dakota: Individual County Chronologies|date=2006|website=publications.newberry.org|publisher=[[Niuberio biblioteka]]|access-date=2025-03-29}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.nd.gov/government/state-government/county-history|title=County History|website=www.nd.gov|publisher=State of North Dakota|access-date=2025-03-29}}</ref> [[Vaizdas:St. John ND Border Station.jpg|miniatiūra|Pasienio punktas]] == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 75,57 % [[Indėnai|indėnų]], 18,86 % baltųjų, 4,02 % mišrios rasės, 1,12 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 0,19 % azijiečių, 0,11 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]], 0,07 % Ramiojo vandenyno salų ir 0,07 % kitų rasių kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US38079 Rolette County, North Dakota]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-17.</ref> {{Dem|kolon=7|till=14000|inc=2000|incmin=500|valst=us |1890|2427 |1900|7995 |1910|9558 |1920|10061 |1930|10760 |1940|12583 |1950|11102 |1960|10641 |1970|11549 |1980|12177 |1990|12772 |2000|13674 |2010|13937 |2020|12187 }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Šiaurės Dakotos apygardos]] q7k317swwahmmdlh5bjat9a9tkegxes 7947457 7947456 2026-10-17T16:34:13Z Fnyxo 166866 7947457 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Roleto apygarda |origpavadin=''Rolette County'' |žemėlapis=Map of North Dakota highlighting Rolette County.svg |UTC=-6|UTCv=-5|valstybė=JAV |valstRegionas=Šiaurės Dakota |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Rola (Šiaurės Dakota){{!}}Rola |įkurtas=1873 m. |gyventoju=12187 |plotas=2433 |gyventojumetai=2020<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US38079/ Rolette County, North Dakota], ''data.census.gov''</ref> |tinklalapis=https://www.co.camp.tx.us/ www.co.camp.tx.us |vandens=3,88 |vėliava= |herbas=}} '''Roleto apygarda''' ({{en|Rolette County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[Šiaurės Dakota|Šiaurės Dakotos]] šiaurinėje dalyje, [[Kanada|Kanados]] pasienyje. Apima pietrytinę [[Vėžlių kalnas|Vėžlių kalnų]] dalį. Būstinė įsikūrusi [[Rola (Šiaurės Dakota)|Roloje]], didžiausia gyvenvietė – [[Belkortas]]. Lords Leiko, Rab Leiko, Skul Sekšen Leiko, Vilou Leiko gamtos draustiniai. Šiaurės vakariniame apygardos pakraštyje įkurtas parkas „''International Peace Garden''“. Veikia [[Vėžlių kalno indėnų rezervacija]]. == Istorija == [[Vaizdas:Coghlan Castle, Rolette County, ND, South Elevation2.jpeg|kairėje|miniatiūra|250x250px|Koglano pilis]] 1874 m. sausio 4 d. [[Dakotos teritorija|Dakotos teritorijos]] valdžia Roleto apygardą įkūrė iš [[Bafalo apygardos (Pietų Dakota)|Bafalo apygardos]], dabar esančios Pietų Dakotoje, dalies. Pavadinta kailių pirklio ir politiko Džozefo Roleto jaunesniojo garbei. Apygardos valdžia pradėjo veikti 1884 m., administraciniu centru parinktas [[Dansitas]]. 1885 m. būstinė perkelta į [[Sent Džono (Šiaurės Dakota)|Sent Džoną]], o nuo 1889 m. apygardos administracinis centras – [[Rola (Šiaurės Dakota)|Rola]]. 1883 m. ir 1887 m. apygardos ribos pakoreguotos.<ref>{{cite web|url=https://publications.newberry.org/ahcb/documents/DAKs_Individual_County_Chronologies.htm|title=Dakota Territory, South Dakota, and North Dakota: Individual County Chronologies|date=2006|website=publications.newberry.org|publisher=[[Niuberio biblioteka]]|access-date=2025-03-29}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.nd.gov/government/state-government/county-history|title=County History|website=www.nd.gov|publisher=State of North Dakota|access-date=2025-03-29}}</ref> [[Vaizdas:St. John ND Border Station.jpg|miniatiūra|Pasienio punktas]] == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 75,57 % [[Indėnai|indėnų]], 18,86 % baltųjų, 4,02 % mišrios rasės, 1,12 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 0,19 % azijiečių, 0,11 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]], 0,07 % Ramiojo vandenyno salų ir 0,07 % kitų rasių kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US38079 Rolette County, North Dakota]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-17.</ref> {{Dem|kolon=7|till=14000|inc=2000|incmin=500|valst=us |1890|2427 |1900|7995 |1910|9558 |1920|10061 |1930|10760 |1940|12583 |1950|11102 |1960|10641 |1970|11549 |1980|12177 |1990|12772 |2000|13674 |2010|13937 |2020|12187 }} == Šaltiniai == {{išn}} {{Šiaurės Dakota-ter}} [[Kategorija:Šiaurės Dakotos apygardos]] je8svi2ehpai7lwubplrom34l5e9qxq 0 702138 7947461 2026-10-17T17:09:38Z Fnyxo 166866 Naujas puslapis: {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Sijų apygarda |origpavadin=''Sioux County'' |žemėlapis=Map of North Dakota highlighting Sioux County.svg |UTC=-6{{))!}}, {{!((}}UTC-7|UTCv=-5{{))!}}, {{!((}}UTC-6|valstybė=JAV |valstRegionas=Šiaurės Dakota |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Fort Jeitsas |įkurtas=1914 m. |gyventoju=3898 |plotas=2922 |gyventojumetai=2020<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US38085/ Sioux County, North Dakota], ''data.census.gov... 7947461 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Sijų apygarda |origpavadin=''Sioux County'' |žemėlapis=Map of North Dakota highlighting Sioux County.svg |UTC=-6{{))!}}, {{!((}}UTC-7|UTCv=-5{{))!}}, {{!((}}UTC-6|valstybė=JAV |valstRegionas=Šiaurės Dakota |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Fort Jeitsas |įkurtas=1914 m. |gyventoju=3898 |plotas=2922 |gyventojumetai=2020<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US38085/ Sioux County, North Dakota], ''data.census.gov''</ref> |tinklalapis= |vandens=3,03 |vėliava= |herbas=}} '''Sijų apygarda''' ({{en|Sioux County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[Šiaurės Dakota|Šiaurės Dakotos]] pietinėje dalyje. Rytinė riba eina palei [[Misūris (upė)|Misūrį]], o šiaurinė – palei Sidar Kriko upę. Būstinė įsikūrusi [[Fort Jeitsas|Fort Jeitse]], didžiausia gyvenvietė – [[Kanon Bolas]]. Vietovėje vystoma žemdirbystė. Apygarda apimą dalį Sidar Riverio nacionalinių pievų. Visa apygardos teritorija patenka į [[Stačiosios uolos indėnų rezervaciją]]. == Istorija == [[Vaizdas:Solen, North Dakota.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|Apygardos kraštovaizdis. Grūdų elevatorius]] Šiaurės Dakotos gubernatoriaus Lujo B. Hanos deklaracija, apygarda įkurta 1914 m. rugsėjo 3 d. Pavadinta [[Indėnai|indėnų]] [[Sijai|sijų]] garbei. Apygardos valdžia pradėjo veikti 1914 m. rugsėjo 12 d. Nuo 2013 iki 2018 m. Sijų apygarda buvo įtraukta į [[Bismarkas (Šiaurės Dakota)|Bismarko]] metropolinę teritoriją.<ref>{{cite web|url=https://publications.newberry.org/ahcb/documents/DAKs_Individual_County_Chronologies.htm|title=Dakota Territory, South Dakota, and North Dakota: Individual County Chronologies|date=2006|website=publications.newberry.org|publisher=[[Niuberio biblioteka]]|access-date=2025-06-20}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.nd.gov/government/state-government/county-history|title=County History|website=www.nd.gov|publisher=State of North Dakota|access-date=2025-03-29}}</ref> == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 84,17 % [[Indėnai|indėnų]], 10,29 % baltųjų, 3,8 % mišrios rasės, 1,62 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 0,08 % [[Afroamerikiečiai|afroamerikiečių]] ir 0,05 % azijiečių kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US38085 Sioux County, North Dakota]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-17.</ref> {{Dem|kolon=7|till=14000|inc=2000|incmin=500|valst=us |1890|2427 |1900|7995 |1910|9558 |1920|10061 |1930|10760 |1940|12583 |1950|11102 |1960|10641 |1970|11549 |1980|12177 |1990|12772 |2000|13674 |2010|13937 |2020|12187 }} == Šaltiniai == {{išn}} {{Šiaurės Dakota-ter}} [[Kategorija:Šiaurės Dakotos apygardos]] kcnls4isuxqt389pbw5ki82l1uqked7 0 702139 7947464 2026-10-17T17:15:17Z Fnyxo 166866 Naujas puslapis: [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]] yra trys apygardos, pavadintos '''Sijų apygarda:''' *[[Sijų apygarda (Ajova)]]; *[[Sijų apygarda (Nebraska)]]; *[[Sijų apygarda (Šiaurės Dakota)]]. {{Apyg-Nuorodinis}} 7947464 wikitext text/x-wiki [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]] yra trys apygardos, pavadintos '''Sijų apygarda:''' *[[Sijų apygarda (Ajova)]]; *[[Sijų apygarda (Nebraska)]]; *[[Sijų apygarda (Šiaurės Dakota)]]. {{Apyg-Nuorodinis}} nw0itxoaiuxskivtw5zd64epegmjosl 0 702140 7947477 2026-10-17T18:36:06Z ArunasG 107355 Naujas puslapis: [[Vaizdas:Gunboat battle near Alvøen Norway.jpg|miniatiūra|[[Danijos Karalystė|Danijos-Norvegijos]] kanonierinių valčių ir [[D. Britanija|D. Britanijos]] [[Linijinis laivas|linijinio laivo]] kautynės 1808 m. [[Alvoeno mūšis|Alvoeno mūšyje]]]] '''Kanonierinis laivas (Kanonierinė valtis)''' ({{En|gunboat}}, {{Fr|canonnière}}, {{Ru|канонерская лодка}}, {{De|Kanonenboot}}) – nedidelis arba vidutinio dydžio artilerinis [[karo laivas]], skirtas P... 7947477 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Gunboat battle near Alvøen Norway.jpg|miniatiūra|[[Danijos Karalystė|Danijos-Norvegijos]] kanonierinių valčių ir [[D. Britanija|D. Britanijos]] [[Linijinis laivas|linijinio laivo]] kautynės 1808 m. [[Alvoeno mūšis|Alvoeno mūšyje]]]] '''Kanonierinis laivas (Kanonierinė valtis)''' ({{En|gunboat}}, {{Fr|canonnière}}, {{Ru|канонерская лодка}}, {{De|Kanonenboot}}) – nedidelis arba vidutinio dydžio artilerinis [[karo laivas]], skirtas [[Patranka|patrankoms]] gabenti ir naudoti, ypač pakrančių vandenyse, [[Upė|upėse]], uostuose ir kitose vietovėse, kuriose didesniems karo laivams veikti trukdo vandens gylis ar ribota manevravimo erdvė.<ref name=":1">{{Cite web |title=Gunboats |url=https://www.encyclopedia.com/history/dictionaries-thesauruses-pictures-and-press-releases/gunboats |website=Encyclopedia.com |access-date=2026-10-17 }}</ref> == Istorija == === Burinių laivų epocha === Burinių laivų epochoje kanonierinė valtis dažniausiai buvo nedidelis, kartais atviro denio laivas, ginkluotas viena lygiavamzde patranka, įrengta laivo priekyje, arba keliomis patrankomis. Tokie laivai galėjo turėti vieną ar du stiebus arba būti varomi vien irklais. Vienas iš būdingų tipų buvo maždaug 15 m ilgio valtis su vienu stiebu. Kai kuriuose laivuose taip pat buvo įrengiamos mažesnės pasukamosios patrankos.<ref name=":1" /> [[Vaizdas:Decked kanonjolle1.jpg|miniatiūra|Švediško "''kanonjolle"'' tipo laivo 1:12 mastelio modelis Stokholmo jūrų muziejuje.]] Nedidelė grimzlė ir manevringumas leido kanonierinėms valtims veikti upėse, ežeruose, sąsiauriuose ir sekliuose pakrančių vandenyse, kur didesniems karo laivams manevruoti buvo sunkiau. Dėl palyginti nesudėtingos konstrukcijos jas buvo galima greitai ir nebrangiai statyti. Kai kuriuose konfliktuose naudotos kelių kanonierinių valčių grupės, kurių bendra ugnies galia galėjo kelti grėsmę ir didesniems laivams. XVIII a. kanonierinės valtys buvo plačiai naudojamos [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]], ypač [[Švedija|Švedijos]], [[Suomija|Suomijos]] ir [[Rusija|Rusijos]] salynuose bei priekrantėse. Švedijos ir Rusijos konkurencija skatino plėsti šių laivų flotiles ir kurti naujus jų tipus. [[1788–1790 m. Rusijos–Švedijos karas|1788–1790 m. Rusijos–Švedijos kare]] kanonierinės valtys ir kiti irkliniai karo laivai atliko svarbų vaidmenį. 1790 m. [[Svensksundo mūšis (1790)|Svensksundo mūšyje]] dalyvavo šimtai kanonierinių valčių, galerų ir kitų irklinių laivų.<ref>{{Cite book |last=Anderson |first=Roger Charles |title=Oared Fighting Ships: From classical times to the coming of steam |publisher=Howard Chapelle |year=1949 |pages=97-99 }}</ref> Iš Baltijos jūros regione naudotų tipų išskiriamos didesnės, maždaug 20 m ilgio kanonierinės valtys, ginkluotos dviem 24 svarų patrankomis – viena laivo priekyje, kita laivagalyje, ir mažesnės, maždaug 15 m ilgio valtys su viena 24 svarų patranka. Švedijos laivyne šie tipai buvo vadinami atitinkamai ''kanonslup'' ir ''kanonjolle''.<ref name=":2" /> [[Vaizdas:RussianGunboat 1842 Model in DeutschesMuseum Germany.jpg|miniatiūra|1842 m. modelio rusiškos kanonierinės valties modelis, Vokietijos muzijejus]] Daugelio Baltijos jūros regiono valstybių laivynuose kanonierinės valtys buvo naudojamos dar ir XIX a. antrojoje pusėje.<ref name=":2">{{Cite book |last=Anderson |first=R. C. |title=Oared Fighting Ships: From Classical Times to the Coming of Steam |publisher=Percival Marshall |year=1962 |pages=97–99 |location=Norton}}</ref> 1854 m., [[Krymo karas|Krymo karo]] metu, britų laivai prie pietvakarių Suomijos [[Turku]] miesto susirėmė su didesnėmis, 22 m ilgio Rusijos kanonierinėmis valtimis. Rusijos laivai išsiskyrė tuo, kad buvo paskutiniai irkliniai karo laivai istorijoje, kurių patrankos buvo panaudotos realiose kovose.<ref>{{Cite book |last=Anderson |first=Roger Charles |title=Oared Fighting Ships: From classical times to the coming of steam |publisher=Howard Chapelle |year=1949 |pages=98 }}</ref> Kanonierinės valtys atliko svarbų vaidmenį [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] 1804 m. plane įsiveržti į Angliją. Danija ir Norvegija jas plačiai naudojo Kanonierinių valčių kare. 1803–1812 m. [[Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos|Jungtinių Amerikos Valstijų karinis jūrų laivynas]] laikėsi gynybinės politikos, pagal kurią jo pagrindą turėjo sudaryti pakrančių kanonierinės valtys, ir eksperimentavo su įvairiomis jų konstrukcijomis. [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] [[prezidentas]] [[Thomas Jefferson|Tomas Džefersonas]] (ėjo pareigas 1801–1809 m.) ir jo Demokratų-respublikonų partija nepritarė stipraus karinio jūrų laivyno kūrimui, nes manė, kad pagrindiniams JAV uostams ginti pakanka kanonierinių valčių. Mūšiuose jos veikė gana veiksmingai, kai jas tinkamai palaikė didesni laivai, tačiau per [[1812 m. karas tarp JAV ir Jungtinės Karalystės|1812 m. JAV-britų karą]], susidūrusios su britų jūrų blokada, be tokios paramos buvo mažai naudingos.<ref>David Stephen Heidler; Jeanne T. Heidler (2004). Encyclopedia of the War of 1812. Naval Institute Press. p. 218. ISBN 9781591143628.</ref> === Garinių laivų epocha === [[Vaizdas:Gunboat Pizarro, early 1896.jpg|miniatiūra|Ispanijos kanonierienis garlaivis "Pizarino", 1896 m.]] XIX a. pradėjus naudoti garo variklius, įvairių valstybių laivynai ėmė statyti garines kanonierines valtis. Iš pradžių jos dažnai išlaikė bures, o garo variklis buvo naudojamas kaip pagalbinė varomoji jėga. Vėliau paplito ir sraigtu varomi laivai.<ref name=":1" /> Krymo karo metu (1853–1856 m.) Didžiosios Britanijos laivynui prireikė laivų, galinčių apšaudyti pakrantės įtvirtinimus ir kitus objektus, ypač Baltijos jūroje. Buvo pastatytos garinės kanonierinės valtys, kurios veikė kartu su didesniais karo laivais. 1855 m. britų kanonierinės valtys taip pat vykdė operacijas Azovo jūroje, atakuodamos pakrantės objektus ir atsargas.<ref>{{Cite book |last=Preston |first=Antony |year=2007 |pages=19–28 |title=Send a Gunboat! The Victorian Navy and Supremacy at Sea, 1854–1904.|isbn=978-0-85177-923-2|location=London.|publisher=Conway Maritime}}</ref> XIX a. antrojoje pusėje kanonierinės valtys buvo naudojamos ne tik pakrantėse, bet ir didelėse upėse. Jos galėjo pasiekti sausumos gilumoje esančius taikinius ir atlikti patruliavimo bei karinės kontrolės užduotis. Kai kurios buvo statomos kolonijinėms tarnyboms ir operacijoms užsienio valstybėse. Dėl šio naudojimo susiformavo terminas „kanonierių diplomatija“, apibūdinantis politinio spaudimo demonstravimą pasitelkiant karo laivus.<ref name=":1" /> XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje šis laivų tipas apėmė įvairias konstrukcijas: upines kanonierines valtis, pakrančių gynybos laivus ir didesnius laivus, skirtus pakrantėms apšaudyti. Kai kurios kanonierinės valtys buvo šarvuotos, o jų ginkluotę sudarė kelios įvairaus kalibro patrankos.<ref>{{Cite book |last=Preston |first=Antony |year=2007 |pages=68–69, 162–163 |title=Send a Gunboat! The Victorian Navy and Supremacy at Sea, 1854–1904|publisher=Conway Maritime|isbn=978-0-85177-923-2|location=London}}</ref>[[Vaizdas:Pasienio policijos motorlaivis „Partizanas“.jpg|miniatiūra|Kanonierinės valties klasei priskirtas 1932-1933 m. pastatytas Lietuvos pasienio policijos motorlaivis „[[Partizanas (laivas)|Partizanas]]“]] === XX a. ir motorinės kanonierinės valtys === Pirmojo pasaulinio karo metu Didžiosios Britanijos laivynas vėl statė nedidelės grimzlės kanonierines valtis, galėjusias veikti srauniose upėse. Jos buvo naudojamos Dunojuje, Eufrate, Tigre, Šiaurės Dvinoje ir Jangdzėje. Šių laivų užduotys apėmė pakrančių ir upių kontrolę, patruliavimą bei sausumos pajėgų rėmimą.<ref>{{Cite book |last=Preston |first=Antony |year=2007 |pages=122–131 |title=Send a Gunboat! The Victorian Navy and Supremacy at Sea, 1854–1904|publisher=Conway Maritime|isbn=978-0-85177-923-2|location=London}}</ref> XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje buvo kuriamos šarvuotos motorinės upinės kanonierinės valtys. Kai kuriuose jų projektuose naudoti tankų bokšteliai su patrankomis ir kulkosvaidžiais. Šie laivai buvo skirti veikti upėse ir sekliuose vandenyse, o [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu naudoti ir Baltijos bei Juodosios jūros regionuose.<ref>{{Cite book |last=Gardiner |first=Robert |editor-last=Chesneau |editor-first=Roger |title=Conway's All the World's Fighting Ships, 1922–1946 |publisher=Conway Maritime Press |year=1980 |page=345 }}</ref> Tarpukario Lietuvoje kanonierinio laivo (kanonierinės valties) tipo laivai buvo naudojami pasienio apsaugai ir kovai su kontrabanda.<ref>{{Cite web |title=„Partizanas“ |url=https://www.mle.lt/straipsniai/partizanas |website=Mažosios Lietuvos enciklopedija |access-date=2026-10-15}}</ref> == Rūšys ir tipai == [[Vaizdas:Природа и люди, 1915, 33, 528б, Английская канонерская лодка в устье Евфрата.png|thumb|Anglų kanonierinė valtis [[Eufratas|Eufrato]] žiotyse, 1915 m.]]Kanonieriniai laivai skirstomi pagal dydį ir ginkluotę: * sraigtinės kanonierinės valtys;<ref name=":3">{{Cite book |last=Рудаков |first=Дмитрий Ильич |editor-last= |editor-first= |title=Русский биографический словарь: в 25 томах |publisher= |year= |page=345 |location=СПб.—М.|date=1896—1918}}</ref> * irklinės kanonierinės valtys; * upinės kanonierinės valtys: ** II rango upinės kanonierinės valtys, ** III rango upinės kanonierinės valtys; * jūrinės (tinkamos plaukioti atviroje jūroje) kanonierinės valtys; * šarvuotosios kanonierinės valtys.<ref>{{Cite book |last=Рудаков |first=Дмитрий Ильич |editor-last= гл. ред. О. Ю. Шмидт. |editor-first= |title=Броненосная канонерская лодка // Большая советская энциклопедия : в 66 т. (65 т. и 1 доп.) |publisher=Советская энциклопедия |year= |page=345 |location=—М.|date=1926—1947}}</ref> == Charakteristikos == [[Vaizdas:«АК-201», «АК-248» и «АК-223».jpg|miniatiūra|Rusijos kanonierinės valtys AK-201, AK-248, AK-223, 2015 m.]] Įvairiais istorijos laikotarpiais kanonierinės valtys pasižymėjo skirtingomis charakteristikomis. === Vandentalpa === [[Vandentalpa]]: * upinių kanonierinių valčių – iki 1500 tonų; * jūrinių kanonierinių laivų – iki 3000 tonų. === Greitis === Greitis – nuo 3 iki 20 [[Mazgas (matas)|mazgų]]. === Ginkluotė === Ginkluotę sudarė 1–4 pagrindinio kalibro pabūklai ir (arba) iki 10 mažojo ir (arba) vidutinio kalibro pabūklų; vėliau taip pat galėjo būti automatinių [[Priešlėktuvinė gynyba|priešlėktuvinių pabūklų]] ir [[kulkosvaidis|kulkosvaidžių]]. == Šaltiniai == <references /> [[Kategorija:Laivų klasės]] 3of7uumk49tkltj2uizt5xhm6x9ium7 0 702141 7947478 2026-10-17T18:37:54Z ArunasG 107355 Nukreipiama į [[Kanonierinis laivas]] 7947478 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Kanonierinis laivas]] 6jzx84o06cqtar7lv3hse1fjlxprr28 0 702142 7947536 2026-10-18T05:04:12Z CD 677 Naujas puslapis: {{Pavardė pradžia|Tumasonis|Tumasonienė|Tumasonytė}} * [[Edgaras Tumasonis]] (1968–), futbolininkas; * [[Petras Tumasonis]] (1875–1947), knygnešys, žurnalistas, redaktorius, rašytojas; * [[Vladas Tumasonis]] (1945–), informatikas. {{Pavardė}} 7947536 wikitext text/x-wiki {{Pavardė pradžia|Tumasonis|Tumasonienė|Tumasonytė}} * [[Edgaras Tumasonis]] (1968–), futbolininkas; * [[Petras Tumasonis]] (1875–1947), knygnešys, žurnalistas, redaktorius, rašytojas; * [[Vladas Tumasonis]] (1945–), informatikas. {{Pavardė}} si1kwvkpznvjlvrnr5s2llz0nr297jt 0 702143 7947562 2026-10-18T07:44:36Z CD 677 Naujas puslapis: '''Sirijus''' gali reikšti: * [[Sirijus]], ryškiausia naktinio dangaus žvaigždė; * [[Sirijus (gamykla)|„Sirijaus“ gamykla]], buvusi Klaipėdoje; * futbolo klubai: ** [[FK Sirijus]], ** [[FK Sirijus (2023)]]; * [[Sirijus (mitologija)]], graikų dievas. {{nuorodinis}} 7947562 wikitext text/x-wiki '''Sirijus''' gali reikšti: * [[Sirijus]], ryškiausia naktinio dangaus žvaigždė; * [[Sirijus (gamykla)|„Sirijaus“ gamykla]], buvusi Klaipėdoje; * futbolo klubai: ** [[FK Sirijus]], ** [[FK Sirijus (2023)]]; * [[Sirijus (mitologija)]], graikų dievas. {{nuorodinis}} 5bd1strxf588qry7vg05jynllbg4p7m 0 702144 7947563 2026-10-18T07:46:42Z CD 677 Nukreipiama į [[Sirijus (reikšmės)]] 7947563 wikitext text/x-wiki #redirect [[Sirijus (reikšmės)]] 77m07nc7u1mrnhwor0sp2gixrjiqjsc 0 702145 7947571 2026-10-18T08:17:40Z CD 677 Naujas puslapis: {{kiti|Sirijus}} [[Vaizdas:Sirijaus logo.jpg|thumb|200px|Įmonės emblema]] '''„Sirijus“''' (1931–1985 m. '''''„Syrius“''''') – buvusi sausųjų elementų (galvaninių elementų ir [[baterija|baterijų]]) gamykla [[Klaipėda|Klaipėdoje]], 1931–1945 m. veikusi [[Kaunas|Kaune]]. Prie gamyklos veikė [[FK Sirijus]] klubas, 1990 m. tapęs Lietuvos futbolo čempionu. == Istorija == Gamykla išaugo iš [[1931]] m. [[Kaunas|Kaune]] įkurtos elektros elementų ir... 7947571 wikitext text/x-wiki {{kiti|Sirijus}} [[Vaizdas:Sirijaus logo.jpg|thumb|200px|Įmonės emblema]] '''„Sirijus“''' (1931–1985 m. '''''„Syrius“''''') – buvusi sausųjų elementų (galvaninių elementų ir [[baterija|baterijų]]) gamykla [[Klaipėda|Klaipėdoje]], 1931–1945 m. veikusi [[Kaunas|Kaune]]. Prie gamyklos veikė [[FK Sirijus]] klubas, 1990 m. tapęs Lietuvos futbolo čempionu. == Istorija == Gamykla išaugo iš [[1931]] m. [[Kaunas|Kaune]] įkurtos elektros elementų ir baterijų įmonės „Syrius“. II pasaulinio karo metu šį įmonė sugriauta, 1945 m. jos vietoje įsteigtas sausųjų elementų fabrikas „Syrius“. 1945 m. vasarą įmonės įrenginiai perkelti į Klaipėdą.<ref name=lte>{{LTE|10|189||Syrius}}</ref> Klaipėdoje „Syrius“ įsikūrė tarp dabartinių Tiltų ir Šaltkalvių gatvių, pirklio Eduardo Skwaro valdyto baterijų ir elementų fabrikėlio patalpose. 1959 m. gegužę gamykla persikėlė į buvusios mineralinių trašų gamyklos „Artojas“ (veikė 1947–1957 m., iki II pasaulinio karo čia veikė „Union“ mineralinių trąšų fabrikas) patalpas. Įmonė ėmė augti ir plėstis, pradėjo gaminti naują produkciją, pirmoji TSRS ėmė gaminti miniatiūrinius šarminius elementus. Žaliavas gaudavo iš [[Rusija|Rusijos]], [[Gruzija|Gruzijos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]].<ref name=ak>[https://www.atviraklaipeda.lt/2019/06/29/kelione-laiku-pramonines-danges-pakrantes/ Pramoninės Dangės pakrantės: nuo degtukų šiaudelių, kaulų klijų iki baterijų.] 2019-06-29, Atviraklaipeda.lt (tikrinta 2026-10-18).</ref> 1981 m. gamykla turėjo 1900 darbuotojų, buvo pagaminta 229 mln. elementų ir baterijų. Įmonė savo produkciją eksportavo į visas TSRS respublikas ir 25 užsienio šalis.<ref name=lte/> Tarp importuotojų buvo [[Graikija]], [[Suomija]], [[Didžioji Britanija]], [[Indija]], [[Kuba]], [[Gvinėja]], [[Alžyras]], [[Gana]] ir kt.<ref name=ak/> Apie 1984–1985 m. įmonė pradėta vadinti „Sirijumi“.<ref name=ak/> 1990 m. pradžioje kasdien įmonė pagamindavo 1,4 mln. sausų ir šarminių elementų.<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000519114/laidai-panorama Laidai „Panorama“.] 1990-01-17, Lrt.lt (tikrinta 2026-10-18).</ref> Nepriklausomybės metais įmonė tapo valstybine elementų ir baterijų gamykla „Sirijus“. Įmonė tapo akcine bendrove, bet 1996 m. gamykla nedirbo, kadangi jai trūko lėšų ir žaliavų,<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000227757/panoramos-archyvai-sirijaus-elementai Panoramos archyvai. „Sirijaus“ elementai.] 1996-04-22, Lrt.lt (tikrinta 2026-10-18).</ref> jai iškelta bankroto byla.<ref>[http://www.apleistazona.lt/gamykla-sirijus-2/ Gamykla „Sirijus“.] 2014-06-30, Apleistazona.lt (tikrinta 2026-10-18).</ref> 1997 m. dalį patalpų „Sirijaus“ įmonė perleido „Siemens“.<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000265874/panoramos-archyvai-sirijaus-gamykla Panoramos archyvai. „Sirijaus“ gamykla.] 1997-02-09, Lrt.lt (tikrinta 2026-10-18).</ref> 2003 m. įmonė išregistruota,<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/akcine_bendrove_sirijus_4078377/juridinis-asmuo/ Sirijus, AB.] Vz.lt (tikrinta 2026-10-18).</ref> jos pagrindu įkurta nauja įmonė „Naujasis Sirijus“. Įmonei bankrutavus, buvo iškilusios atliekų utilizavimo problemos.<ref>[https://ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/sirijaus-gamybos-atliekos---vis-dar-klaipedoje-396276 "Sirijaus" gamybos atliekos - vis dar Klaipėdoje.] 2005-12-01, Ve.lt (tikrinta 2026-10-18).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Klaipėdos ekonomika]] ffdlv8kwhun9dvwb0nmmpl63zvl7aku 7947607 7947571 2026-10-18T11:15:07Z CD 677 7947607 wikitext text/x-wiki {{kiti|Sirijus}} {{coord|55.7164|21.1574|display=t}} {{Infolentelė įmonė |pavadinimas = „Sirijus“ |logotipas = [[Vaizdas:Sirijaus logo.jpg|200px]] |įkurta = 1931 m. |uždaryta = 2003 m. |vieta_miestas = Artojo g. 7, [[Klaipėda]] |vieta_šalis = [[Lietuva]] |produktai = galvaniniai elementai, baterijos, akumuliatoriai }} '''„Sirijus“''' (1931–1985 m. '''''„Syrius“''''') – buvusi sausųjų elementų (galvaninių elementų ir [[baterija|baterijų]]) gamykla [[Klaipėda|Klaipėdoje]], į šiaurės rytus nuo [[Klaipėdos senamiestis|Senamiesčio]], dešiniajame [[Danė]]s krante. Prie gamyklos veikė [[FK Sirijus]] klubas, 1990 m. tapęs Lietuvos futbolo čempionu. 1931–1945 m. fabrikas veikė [[Kaunas|Kaune]]. == Istorija == Gamykla išaugo iš [[1931]] m. [[Kaunas|Kaune]] įkurtos elektros elementų ir baterijų įmonės „Syrius“. 1939 m. pabaigoje joje dirbo apie 60 darbininkų ir tarnautojų, įmonė priklausė A. Vaišvilos ir F. Heinmetso akcinei bendrovei, 1940 m. ji nacionalizuota.<ref name=mlte>{{MLTE|3|206||„Syrius“}}</ref> II pasaulinio karo metu šį įmonė sugriauta, 1945 m. jos vietoje įsteigtas sausųjų elementų fabrikas „Syrius“. 1945 m. vasarą įmonės įrenginiai perkelti į Klaipėdą.<ref name=lte>{{LTE|10|189||Syrius}}</ref> Klaipėdoje „Syrius“ įsikūrė tarp dabartinių Tiltų ir Šaltkalvių gatvių, pirklio Eduardo Skwaro valdyto baterijų ir elementų fabrikėlio (įkurtas 1910 m.) patalpose. 1959 m. gegužę gamykla persikėlė į buvusios mineralinių trašų gamyklos „Artojas“ (veikė 1947–1957 m., iki II pasaulinio karo čia veikė „Union“ mineralinių trąšų fabrikas) patalpas. Įmonė ėmė augti ir plėstis, pradėjo gaminti naują produkciją, pirmoji TSRS ėmė gaminti miniatiūrinius šarminius elementus. 1962 m. paleistas naujas surinkimo cechas, įrengimus ir mašinas įmonė gaminosi pati.<ref name=mlte/> Žaliavas gaudavo iš [[Rusija|Rusijos]], [[Gruzija|Gruzijos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]].<ref name=ak>[https://www.atviraklaipeda.lt/2019/06/29/kelione-laiku-pramonines-danges-pakrantes/ Pramoninės Dangės pakrantės: nuo degtukų šiaudelių, kaulų klijų iki baterijų.] 2019-06-29, Atviraklaipeda.lt (tikrinta 2026-10-18).</ref> 1981 m. gamykla turėjo 1900 darbuotojų, buvo pagaminta 229 mln. elementų ir baterijų. Įmonė savo produkciją eksportavo į visas TSRS respublikas ir 25 užsienio šalis.<ref name=lte/> Tarp importuotojų buvo [[Graikija]], [[Suomija]], [[Didžioji Britanija]], [[Indija]], [[Kuba]], [[Gvinėja]], [[Alžyras]], [[Gana]],<ref name=ak/> [[VDR]], [[Vengrija]], [[Rumunija]], [[Jugoslavija]], [[Čekoslovakija]], [[Egiptas]], [[Iranas]], [[Irakas]], [[Malis]], [[Tanzanija]] ir kt.<ref name=mlte/> Apie 1984–1985 m. įmonė pradėta vadinti „Sirijumi“.<ref name=ak/> 1990 m. pradžioje kasdien įmonė pagamindavo 1,4 mln. sausų ir šarminių elementų.<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000519114/laidai-panorama Laidai „Panorama“.] 1990-01-17, Lrt.lt (tikrinta 2026-10-18).</ref> Nepriklausomybės metais įmonė tapo valstybine elementų ir baterijų gamykla „Sirijus“. Įmonė tapo akcine bendrove, bet 1996 m. gamykla nedirbo, kadangi jai trūko lėšų ir žaliavų,<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000227757/panoramos-archyvai-sirijaus-elementai Panoramos archyvai. „Sirijaus“ elementai.] 1996-04-22, Lrt.lt (tikrinta 2026-10-18).</ref> jai iškelta bankroto byla.<ref>[http://www.apleistazona.lt/gamykla-sirijus-2/ Gamykla „Sirijus“.] 2014-06-30, Apleistazona.lt (tikrinta 2026-10-18).</ref> 1997 m. dalį patalpų „Sirijaus“ įmonė perleido „Siemens“.<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000265874/panoramos-archyvai-sirijaus-gamykla Panoramos archyvai. „Sirijaus“ gamykla.] 1997-02-09, Lrt.lt (tikrinta 2026-10-18).</ref> 2003 m. įmonė išregistruota,<ref>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/akcine_bendrove_sirijus_4078377/juridinis-asmuo/ Sirijus, AB.] Vz.lt (tikrinta 2026-10-18).</ref> jos pagrindu įkurta nauja įmonė „Naujasis Sirijus“. Įmonei bankrutavus, buvo iškilusios atliekų utilizavimo problemos.<ref>[https://ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/sirijaus-gamybos-atliekos---vis-dar-klaipedoje-396276 "Sirijaus" gamybos atliekos - vis dar Klaipėdoje.] 2005-12-01, Ve.lt (tikrinta 2026-10-18).</ref> == Produkcija == Įmonė gamino sausuosius galvaninius elementus (373 „Marsas“, 373 „Orionas M“, 316 „Uranas M“, A 316 „Prima“, A 332 „Prima“, A 343 „Prima“), galvanines baterijas „Planeta“.<ref>{{TLE|4|10||„Syrius“}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Klaipėdos ekonomika]] nik3olc14trz96jyc6si6qx6tnw2cf1 3 702146 7947589 2026-10-18T09:37:55Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7947589 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 12:37, 18 spalio 2026 (EEST)}} byt35dmnmrqx7u3yl87wze4k52zdakv 3 702147 7947590 2026-10-18T09:38:05Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7947590 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 12:38, 18 spalio 2026 (EEST)}} 7qv0kqofeo53remauw4bt28kddwmi54 3 702148 7947591 2026-10-18T09:38:15Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7947591 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 12:38, 18 spalio 2026 (EEST)}} 7qv0kqofeo53remauw4bt28kddwmi54 0 702149 7947609 2026-10-18T11:17:59Z Fnyxo 166866 Naujas puslapis: {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Sijų apygarda |origpavadin=''Sioux County'' |žemėlapis=Map of Nebraska highlighting Sioux County.svg |UTC=-7|UTCv=-6|valstybė=JAV |valstRegionas=Nebraska |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Harisonas (Nebraska){{!}}Harisonas |įkurtas=1877 m. |gyventoju=1135 |plotas=5354.45 |gyventojumetai=2020<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US31165/ Sioux County, Nebraska], ''data.census.gov''</ref> |tinklalapis=https://sio... 7947609 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Sijų apygarda |origpavadin=''Sioux County'' |žemėlapis=Map of Nebraska highlighting Sioux County.svg |UTC=-7|UTCv=-6|valstybė=JAV |valstRegionas=Nebraska |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Harisonas (Nebraska){{!}}Harisonas |įkurtas=1877 m. |gyventoju=1135 |plotas=5354.45 |gyventojumetai=2020<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US31165/ Sioux County, Nebraska], ''data.census.gov''</ref> |tinklalapis=https://siouxcountyne.gov/ siouxcountyne.gov |vandens=0,03 |vėliava= |herbas=}} '''Sijų apygarda''' ({{en|Sioux County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[Nebraska|Nebraskos]] šiaurės vakarinėje dalyje. Būstinė įsikūrusi [[Harisonas (Nebraska)|Harisone]]. Šešta pagal plotą apygarda Nebraskoje.<ref>[https://www.census.gov/quickfacts/geo/chart/siouxcountynebraska/LND110220 QuickFacts, Sioux County, Nebraska]. www.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-18.</ref> Rytinė riba eina palei [[Pietų Dakota|Pietų Dakotą]], vakarinė – palei [[Vajomingas|Vajomingą]]. Šiaurinėje apygardos dalyje teka [[Najobrara]]. Apygardai būdingas sausas, kalvotas kraštovaizdis. Kai kur vystoma žemdirbystė. Plyti [[Agato fosilijų klodai|Agato]], Hadsono–Mengo fosilijų klodai, Nebraskos nacionalinis miškas, Oglalos nacionalinės pievos, Fort Robinsono valstijos parkas, Toudstulo geologinis parkas ir Pitersono, Gilberto–Beikerio, Soldžer Kriko laukinės gamtos teritorijos. [[Vaizdas:Grasslands (20240602-FS-CLD-1229).jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|Apygardos kraštovaizdis. Oglalos nacionalinės pievos]] == Istorija == Apygarda įkurta [[1877 m.|1877]] m. vasario 19 d., bet savo funkcijas pradėjo vykdyti 1886 m. spalio 1 d. Iš pradžių apygardos teritorija apėmė teritoriją nuo [[Vajomingas|Vajomingo]] iki pat [[Holto apygarda (Nebraska)|Holto]] apygardos, esančios Nebraskos rytinėje dalyje. Dabartinės ribos nustatytos 1885 m. 1886 m. nutiesus geležinkelį, apygardoje pradėjo kurtis gyvenvietės, įskaitant Boveną, kuris tapo jos adminsitraciniu centru ir vėliau buvo pervadintas į Harisoną. 1888 m. Harisone pastatyti pirmieji teismo rūmai. 1930 m., po 42 m. nuo pastatymo, juos pakeitė dabartiniai teismo rūmai.<ref>[https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/nebraska/sioux.html Sioux County, Nebraska]. ereferencedesk.com. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241104080414/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/nebraska/sioux.html|date=2024-11-04}} Nuoroda tikrinta 2026-10-18.</ref> == Gyventojai == [[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 92,95 % baltųjų, 3,79 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 2,2 % mišrios rasės, 0,35 % azijiečių, 0,35 % kitų rasių, 0,18 % [[Indėnai|indėnų]] ir 0,18 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US31165 Sioux County, Nebraska]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-18.</ref> {{Dem|kolon=7|till=6000|inc=1000|incmin=250|valst=us |1880|699 |1890|2452 |1900|2055 |1910|5599 |1920|4528 |1930|4667 |1940|4001 |1950|3124 |1960|2575 |1970|2034 |1980|1845 |1990|1549 |2000|1475 |2010|1311 |2020|1135 }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Nebraskos apygardos]] g4b1awgsjj5cfab78g2ewk4e3x9to6y 7947610 7947609 2026-10-18T11:20:25Z Fnyxo 166866 7947610 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Sijų apygarda |origpavadin=''Sioux County'' |žemėlapis=Map of Nebraska highlighting Sioux County.svg |UTC=-7|UTCv=-6|valstybė=JAV |valstRegionas=Nebraska |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Harisonas (Nebraska){{!}}Harisonas |įkurtas=1877 m. |gyventoju=1135 |plotas=5354.45 |gyventojumetai=2020<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US31165/ Sioux County, Nebraska], ''data.census.gov''</ref> |tinklalapis=https://siouxcountyne.gov/ siouxcountyne.gov |vandens=0,03 |vėliava= |herbas=}}'''Sijų apygarda''' ({{en|Sioux County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[Nebraska|Nebraskos]] šiaurės vakarinėje dalyje. Būstinė įsikūrusi [[Harisonas (Nebraska)|Harisone]]. Šešta pagal plotą apygarda Nebraskoje.<ref>[https://www.census.gov/quickfacts/geo/chart/siouxcountynebraska/LND110220 QuickFacts, Sioux County, Nebraska]. www.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-18.</ref> Rytinė riba eina palei [[Pietų Dakota|Pietų Dakotą]], vakarinė – palei [[Vajomingas|Vajomingą]]. Šiaurinėje apygardos dalyje teka [[Najobrara]]. Apygardai būdingas sausas, kalvotas kraštovaizdis. Kai kur vystoma žemdirbystė. Plyti [[Agato fosilijų klodai|Agato]], Hadsono–Mengo fosilijų klodai, Nebraskos nacionalinis miškas, Oglalos nacionalinės pievos, Fort Robinsono valstijos parkas, Toudstulo geologinis parkas ir Pitersono, Gilberto–Beikerio, Soldžer Kriko laukinės gamtos teritorijos. == Istorija == [[Vaizdas:Sioux County, Nebraska courthouse from E.JPG|kairėje|miniatiūra|Teismo rūmai|250x250px]] Apygarda įkurta [[1877 m.|1877]] m. vasario 19 d., bet savo funkcijas pradėjo vykdyti 1886 m. spalio 1 d. Iš pradžių apygardos teritorija apėmė teritoriją nuo [[Vajomingas|Vajomingo]] iki pat [[Holto apygarda (Nebraska)|Holto]] apygardos, esančios Nebraskos rytinėje dalyje. Dabartinės ribos nustatytos 1885 m. 1886 m. nutiesus geležinkelį, apygardoje pradėjo kurtis gyvenvietės, įskaitant Boveną, kuris tapo jos adminsitraciniu centru ir vėliau buvo pervadintas į Harisoną. 1888 m. Harisone pastatyti pirmieji teismo rūmai. 1930 m., po 42 m. nuo pastatymo, juos pakeitė dabartiniai teismo rūmai.<ref>[https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/nebraska/sioux.html Sioux County, Nebraska]. ereferencedesk.com. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241104080414/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/nebraska/sioux.html|date=2024-11-04}} Nuoroda tikrinta 2026-10-18.</ref> == Gyventojai == [[Vaizdas:Grasslands (20240602-FS-CLD-1229).jpg|miniatiūra|250x250px|Apygardos kraštovaizdis. Oglalos nacionalinės pievos]][[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 92,95 % baltųjų, 3,79 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 2,2 % mišrios rasės, 0,35 % azijiečių, 0,35 % kitų rasių, 0,18 % [[Indėnai|indėnų]] ir 0,18 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US31165 Sioux County, Nebraska]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-18.</ref> {{Dem|kolon=7|till=6000|inc=1000|incmin=250|valst=us |1880|699 |1890|2452 |1900|2055 |1910|5599 |1920|4528 |1930|4667 |1940|4001 |1950|3124 |1960|2575 |1970|2034 |1980|1845 |1990|1549 |2000|1475 |2010|1311 |2020|1135 }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Nebraskos apygardos]] oqrmtmn45si5ycwn6llmtoxapou9in1 7947611 7947610 2026-10-18T11:21:44Z Fnyxo 166866 7947611 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas |pavadinimas=Sijų apygarda |origpavadin=''Sioux County'' |žemėlapis=Map of Nebraska highlighting Sioux County.svg |UTC=-7|UTCv=-6|valstybė=JAV |valstRegionas=Nebraska |valstRegionoVardas=Valstija |admCentras=Harisonas (Nebraska){{!}}Harisonas |įkurtas=1877 m. |gyventoju=1135 |plotas=5354.45 |gyventojumetai=2020<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US31165/ Sioux County, Nebraska], ''data.census.gov''</ref> |tinklalapis=https://siouxcountyne.gov/ siouxcountyne.gov |vandens=0,03 |vėliava= |herbas=}}'''Sijų apygarda''' ({{en|Sioux County}}) – apygarda [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[Nebraska|Nebraskos]] šiaurės vakarinėje dalyje. Būstinė įsikūrusi [[Harisonas (Nebraska)|Harisone]]. Šešta pagal plotą apygarda Nebraskoje.<ref>[https://www.census.gov/quickfacts/geo/chart/siouxcountynebraska/LND110220 QuickFacts, Sioux County, Nebraska]. www.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-18.</ref> Rytinė riba eina palei [[Pietų Dakota|Pietų Dakotą]], vakarinė – palei [[Vajomingas|Vajomingą]]. Šiaurinėje apygardos dalyje teka [[Najobrara]]. Apygardai būdingas sausas, kalvotas kraštovaizdis. Kai kur vystoma žemdirbystė. Plyti [[Agato fosilijų klodai|Agato]], Hadsono–Mengo fosilijų klodai, Nebraskos nacionalinis miškas, Oglalos nacionalinės pievos, Fort Robinsono valstijos parkas, Toudstulo geologinis parkas ir Pitersono, Gilberto–Beikerio, Soldžer Kriko laukinės gamtos teritorijos. == Istorija == [[Vaizdas:Sioux County, Nebraska courthouse from E.JPG|kairėje|miniatiūra|Teismo rūmai|250x250px]] Apygarda įkurta [[1877 m.|1877]] m. vasario 19 d., bet savo funkcijas pradėjo vykdyti 1886 m. spalio 1 d. Pavadinta pagal [[Indėnai|indėnus]] [[Sijai|sijus]]. Iš pradžių apygarda apėmė teritoriją nuo [[Vajomingas|Vajomingo]] iki pat [[Holto apygarda (Nebraska)|Holto]] apygardos, esančios Nebraskos rytinėje dalyje. Dabartinės ribos nustatytos 1885 m. 1886 m. nutiesus geležinkelį, apygardoje pradėjo kurtis gyvenvietės, įskaitant Boveną, kuris tapo jos adminsitraciniu centru ir vėliau buvo pervadintas į Harisoną. 1888 m. Harisone pastatyti pirmieji teismo rūmai. 1930 m., po 42 m. nuo pastatymo, juos pakeitė dabartiniai teismo rūmai.<ref>[https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/nebraska/sioux.html Sioux County, Nebraska]. ereferencedesk.com. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241104080414/https://www.ereferencedesk.com/resources/counties/nebraska/sioux.html|date=2024-11-04}} Nuoroda tikrinta 2026-10-18.</ref> == Gyventojai == [[Vaizdas:Grasslands (20240602-FS-CLD-1229).jpg|miniatiūra|250x250px|Apygardos kraštovaizdis. Oglalos nacionalinės pievos]][[2020 m. JAV gyventojų surašymas|2020 m. JAV gyventojų surašymo]] duomenimis, apygardoje gyveno 92,95 % baltųjų, 3,79 % [[Lotynoamerikiečiai|lotynoamerikiečių]], 2,2 % mišrios rasės, 0,35 % azijiečių, 0,35 % kitų rasių, 0,18 % [[Indėnai|indėnų]] ir 0,18 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.<ref>[https://data.census.gov/table?q=p2&g=050XX00US31165 Sioux County, Nebraska]. data.census.gov. Nuoroda tikrinta 2026-10-18.</ref> {{Dem|kolon=7|till=6000|inc=1000|incmin=250|valst=us |1880|699 |1890|2452 |1900|2055 |1910|5599 |1920|4528 |1930|4667 |1940|4001 |1950|3124 |1960|2575 |1970|2034 |1980|1845 |1990|1549 |2000|1475 |2010|1311 |2020|1135 }} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Nebraskos apygardos]] bq3zbg36k9shdfq24l0cjuumixsjwqm