Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.2 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1557 83936 83915 2026-05-16T17:38:14Z Kurmis 70 /* K */ 83936 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # Kam gi [[kvailys|kvailiui]] [[pinigai]]? Kad nusipirktų [[išmintis|išminties]], nes jam dar trūksta [[protas|proto]]? – ''Pat 17, 16''. # [[Kvailys|Kvailių]] [[protas]] yra jų burnoje, o išmintingųjų burna yra jų prote. – ''Sir 21, 26''. # Net [[kvailys]] yra laikomas [[išmintis|išmintingu]], jeigu tyli; [[protas|protingu]], jeigu laiku užsičiaupia. – ''Pat 17, 28''. ==Sentencijos== {{ABC}} ===A=== # [[Aforizmas|Aforizmai]] – geriausia filosofinių samprotavimų forma. Aforizmų knygos ne tik neslopina savarankiškos [[protas|proto]] veiklos, bet priešingai, ją skatina. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Aforizmas|Aforizmai]] – tai geležinės vinys, įkaltos į [[protas|protą]] neištraukiamai. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Aistra|Aistros]] suteikia [[protas|proto]] kvailiausiems žmonėms ir paverčia [[kvailys|kvailiais]] protinguosius. – [[Seneka]]. # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Apsiskaitėliškumas [[protas|proto]] neįdės. – [[Heraklitas]]. # Aptemdyto [[protas|proto]] neišmanymas ne ką geresnis už gyvulio neišmanymą. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Aš sukoncentravau savo [[gyvenimas|gyvenimą]] ne [[širdis|širdyje]], kuri gali sudužti, ne [[jausmas|jausmuose]], kurie atbunka, bet [[protas|prote]], kuris nenusidėvi ir viską pakelia. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Atsitiktinius [[atradimas|atradimus]] padaro tik išlavėję [[protas|protai]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. ===B=== # Be [[jausmas|jausmo]] ir [[protas|proto]] [[valia]] neįsivaizduojama: tik per juos aš žinau, ko privalau norėti ar nenorėti, ką turiu daryti arba nedaryti. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Be tinkamos [[protas|proto]] kultūros negali būti ir subtilių [[jausmas|jausmų]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Bendravimu su tauriausiais žmonijos [[protas|protais]] mes mėgaujamės daugiausia per [[knyga]]s, ir tas bendravimo būdas prieinamas visiems. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Būk savo [[noras|noro]] viešpats ir savo [[protas|proto]] tarnas. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. ===C=== # [[Charakteris]] daug labiau suartina žmones negu [[protas]]. – [[Žozefas Ernestas Renanas|Ž. E. Renanas]]. ===D=== # Daugelio mokinių ir suaugusiųjų [[protas|proto]] ir (atkreipkite dėmesį) [[charakteris|charakterio]] silpnumą sąlygoja tai, kad jie viską žino šiaip ne taip ir nieko – kaip reikiant. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Daugelis nepameta [[protas|proto]] tik todėl, kad jo neturi. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Daugeliui apsiskaitėlių trūksta [[protas|proto]]. – [[Demokritas]]. # Daugiau žavi [[protas]], o ne [[veidas|veido]] bruožai, nes veido grožis matomas iš karto ir neslepia nieko netikėta, o protas atsiskleidžia pamažu, kai pats žmogus to nori ir tiek, kiek to nori. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Daugumos žmonių [[protas]] dirvonuoja beveik visą gyvenimą. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. # Dažnai žmonės naudojasi [[protas|protu]], kad darytų [[kvailystė|kvailystes]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Dažnai žmonės užpildo [[pyktis|pykčiu]] savo [[protas|proto]] spragas. – [[Viljamas Ransvilis Oldžeras|V. R. Oldžeras]]. # Dideli [[protas|protai]] visada veržiasi aukščiau. – [[Kalidasa]]. # Didieji [[protas|protai]] kelia sau [[tikslas|tikslus]]; kiti vadovaujasi [[troškimas|troškimais]]. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # Dievas davė du dalykus, tą nuolankų padarą padariusius stipriausiu: [[protas|protą]] ir [[bendruomenė|bendruomenę]]. – [[Seneka]]. # Dirbo geriausi [[protas|protai]], o galvojo – muskulai. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Dykaduoniavimas]] ir nieko [[neveikimas]] žmogų ištvirkina ir susargdina, ir atvirkščiai, [[protas|proto]] užėmimas kuo nors teikia žvalumo, nuolat palaikančio gyvastį. – [[Hipokratas]]. # [[Dorybė]]s gali būti ir žalingos, jei neapšviestos [[protas|proto]] šviesos. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Draugystė]] gali būti tvirta tik sulaukus brandaus [[protas|proto]] ir [[amžius|amžiaus]]. – [[Ciceronas]]. # Duodami [[patarimas|patarimai]], bet neduodama [[protas|proto]] jais naudotis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===E=== # Eilinio [[protas|proto]] žmogus – tarsi iškaltas iš monolito: jis visada rimtas, nemoka pokštauti, juoktis, džiaugtis menkniekiais. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Einame iš [[protas|proto]] ne po vieną, bet visa [[visuomenė]]. Tramdome žmogžudystes ir atskirus nužudymus; o kaip gi su karais ir šlovę teikiančiu nusikaltimu – ištisų tautų išpjovimu? – [[Seneka]]. # Esama [[hipotezė|hipotezių]], kur [[protas]] ir [[vaizduotė]] pavaduoja [[idėja|idėją]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===G=== # [[Galimybė]]s renkasi tik pasirengusius [[protas|protus]]. – [[Luji Pasteras|L. Pasteras]]. # [[Garbė]]s troškimas verčia mus elgtis prieš savo [[polinkis|polinkius]] daug dažniau negu [[protas]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Geriau būk [[paprastumas|paprastas]] ir [[garbė|garbingas]], negu [[protas|protingas]] ir [[melagis]]. [[Sofoklis]]. # Geriausias būdas nuraminti [[širdis|širdį]] – [[protas|proto]] darbas. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # – Girdėjau, jaunieji [[santuoka|tuokiasi]] iš [[meilė]]s.<br />– Iš meilės? Kokios prieštvaninės jūsų mintys! Kas šiandien kalba apie meilę?<br />– Ką gi daryti? Toji kvaila, sena mada vis dar neišnyksta.– Juo blogiau tiems, kurie laikos šios mados. Kiek žinau laimingų santuokų, tai jos visos padiktuotos sveiko [[protas|proto]].<br />– Taip, bet užtai kaip dažnai sveiko proto padiktuotų santuokų laimė subyra į dulkes kaip tik dėl to, kad atsiranda toji aistra, kurios nenorėta pripažinti.<br />– Bet sveiko proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tokias, kada abu jau yra išsidūkę. Tai nelyginant skarlatina, kiekvienas turi ja persirgti.<br />– Tuomet reikia išmokyti dirbtinai įskiepyti meilę kaip ir raupus. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Girtumas|Girtas]] žmogus – ne žmogus, nes jis prarado tai, kas skiria žmogų nuo gyvulio,– [[protas|protą]]. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # [[Girtavimas]] žemina žmogų, atima, bent jau laikinai, iš jo [[protas|protą]] ir galiausiai paverčia [[gyvulys|gyvuliu]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Godus žmogaus [[protas]] negali nei sustoti, nei ilsėtis, o vis veržiasi toliau. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Grakštumas [[kūnas|kūnui]] – tolygu sveika nuovoka [[protas|protui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Gudrumas]] – nepaprastai ribotų žmonių [[mąstymas|mąstymo]] būdas, labai skiriąsis nuo [[protas|proto]], į kurį iš išorės jis panašus. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Guvaus [[protas|proto]] ypatumas – nedaug tepamačius ar išgirdus vėliau ilgai mąstyti ir daug suprasti. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. ===I=== # Ieškoti smulkių [[trūkumas|trūkumų]] – nuo seno būdinga [[protas|protams]], kurie vos tepakyla ar visai nepakyla virš vidutinybės. Iškilnesni protai tyli arba prieštarauja visumai, o didieji protai kuria patys, nieko nesmerkdami. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Iš dviejų [[ginčas|ginčininkų]] kaltesnis tas, kuris [[protas|protingesnis]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Iš tiesų tik žemas, šiurkštus, nešvankus [[protas]] gali nuolat kreipti savo smalsią mintį vien į [[moteris|moters]] kūno grožį ir tik juo domėtis. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Iš viso to, ką turime, svarbiausia ir tauriausia – [[protas]]. – [[Gabrielis Bono de Mabli|G. de Mabli]]. # Išdrįsk būti protingas, turėk [[drąsa|drąsos]] remtis savo [[protas|protu]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Išmintingų žmonių [[poelgis|poelgiai]] padiktuoti [[protas|proto]], ne tokių sumanių – [[patirtis|patirties]], pačių tamsiųjų – [[būtinybė]]s, gyvulių – [[prigimtis|prigimties]]. – [[Ciceronas]]. # [[Išmintis]] yra tobulas viršūnę ir gėrį pasiekęs [[protas]]. Ji – [[gyvenimas|gyvenimo]] menas. – [[Seneka]]. # Išmokite naudotis savo [[protas|protu]] taip pat puikiai, kaip ir savo pudrine. Ir tuomet, gali būti, pudrinė jums nebebus daugiau reikalinga... Žinokite, protingas [[moteris]] vyrai įsimena, gražias išskiria minioje, o tik žavingų niekada nepamiršta. – [[Sofija Loren|S. Loren]]. ===Į=== # [[Įprotis]] nuolat gudrauti – riboto [[protas|proto]] požymis, ir beveik visuomet gudreiva, norėdamas paslėpti viena, atskleidžia kitą. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Įprotis]] prieštarauti yra [[protas|proto]] liga, kartais kenkianti širdžiai. – [[Edmondas Pjeras Bošenas|E. P. Bošenas]]. # [[Įžvalgumas]] dar neįrodo [[protas|proto]]. [[Kvailys|Kvailiai]] ir net [[beprotis|bepročiai]] būna stebėtinai įžvalgūs. – [[Aleksandras Puškinas|A. Puškinas]]. ===Y=== # Yra žmonių, kurie niekada [[klaida|neklysta]] todėl, kad jų niekada nevargina jokios [[protas|protingos]] [[mintis|mintys]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra [[protas|protinga]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. ===J=== # [[Jaunuolis]] turi būti [[protas|protingas]] ir nesistengdamas toks atrodyti; [[senis]] turi atrodyti protingas, nors toks ir nebūtų. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Jei nenusiteikęs [[veikla|veikti]], kam tada tau šitiek [[protas|proto]]. – [[Šota Rustavelis|Š. Rustavelis]]. # Jeigu [[kvailys]] ir duos netyčia gerą [[patarimas|patarimą]], tai jį įgyvendinti dera [[protas|protingam]] žmogui. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Jeigu [[meilė|pamilsi]], tai tik tą, kuris to vertas. Nebūtinai mylimasis turi būti Ptolemėjas ir Platonas, bet šiek tiek [[protas|proto]] jam derėtų turėti. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jeigu [[protas|protingas]] žmogus padaro [[kvailystė|kvailystę]], tai jau, žinoma, nemažą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu žmogaus [[kalba]] vangi, sunki, paini, skurdi, neaiški, neišlavinta, tai toks tikriausiai ir to žmogaus [[protas]], nes mąsto jis tik kalba remdamasis. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # Jo [[narsa|narsumo]] užtektų šimtui liūtų, o [[protas|proto]] – dviem asilams. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Jokioje epochoje [[mokslas|mokslai]] nebuvo tokie patrauklūs ir įdomūs kaip dabar, mūsų dienomis. Bet natūralu ir tai, kad jie reikalauja kaskart didesnės [[protas|proto]] įtampos. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Joks [[autoritetas]] neturi būti [[protas|proto]] viešpačiu; priešingai, protas turi būti autoriteto viešpačiu ir jam vadovauti. – [[P. Ramusas]]. ===K=== # Kad būtum [[garbingumas|garbingas]]. prie [[siela|sielos]] taurumo turi pridėti šviesų [[protas|protą]]. Turintysis tas skirtingas gamtos dovanas visada vadovaujasi visuomenės naudos kompasu. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Kad protingai elgtumės, vien [[protas|proto]] maža. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Kadangi [[protas|proto]] negalima pažeminti, jam keršijama persekiojant. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Kai du ginčijasi, [[kaltė|kaltesnis]] tas, kuris [[protas|protingesnis]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kai gamta palieka kam nors [[protas|proto]] spragą, paprastai užtepa ją storu [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]] savimi sluoksniu. – [[Henris Vodsvertas Longfelou|H. V. Longfelou]]. # Kai kurių žmonių [[didybė]] virtusi puikybe, [[tvirtumas]] – nežmoniškumu, [[protas]] – suktumu. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kai [[kvailys]] ir [[protas|protingasis]] žiūri į tą patį medį, kvailiui jis atrodo visai kitoks negu protingajam. – [[Viljamas Bleikas|V. Bleikas]]. # Kai nėra vietos [[protas|protui]], nėra ir [[gėris|gėrio]]. – [[Seneka]]. # Kai [[protas]] mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti [[likimas|likimo]] valiai. – [[Seneka]]. # Kai žmogus nori kitą pririšti, privalo rodytis [[neišmanėlis|neišmanėliu]]. Tas, kas rodys išlavintą [[protas|protą]], nesugebės pataikauti kitų tuštybei, – taigi [[nuovokumas|nuovokus]] žmogus visada stengsis to vengti. O ypač moteris, kuriai kliuvo nelaimė ką nors išmanyti, turėtų slėpti tai kaip įmanydama giliau. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Kalbėk su žmonėmis atsižvelgdamas į jų [[protas|protą]]. – [[Saadis]]. # Kam gi tau reik įsivelt į ginčus su tauškaliais;<br /> [[Kalba|Kalbą]] juk moka visi, o [[protas|proto]] nedaugeliui duota. – [[Katonas]]. # Kam trūksta tvirtos [[valia|valios]] – trūksta [[protas|proto]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Kas ginčijasi remdamasis [[autoritetas|autoritetu]], tas panaudoja ne savo [[protas|protą]], o greičiau [[atmintis|atmintį]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Kas [[pyktis|įpykęs]] [[švelnumas|švelnus]], tas žymiai [[protas|protingesnis]]. – [[Plautas]]. # Kas yra [[civilizacija]]? Tai nuolatiniai [[atradimas|atradimai]], kuriuos daro kiekviename žingsnyje į priekį žengiantis žmogaus [[protas]]; iš čia kilęs ir pats žodis – [[pažanga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas nori [[mokymas|mokyti]] tą, kuris manosi esąs [[protas|protingas]], tuščiai gaišta laiką. – [[Demokritas]]. # Kas per vėlai tapo [[protas|protingas]], tas per anksti buvo drąsus. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kas [[protas|protinga]] ir kas [[dora]], visada sutampa. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Kas [[protas|protu]] negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia [[diena]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas tam tikromis aplinkybėmis nepameta [[protas|proto]], tas neturi ko pamesti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Kiekvienas žmogus turi lygiai tiek tuščio [[pasididžiavimas|didžiavimosi]], kiek jam trūksta [[protas|proto]]. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # [[Klausymas|Klausyti]] – tai mandagumas, kurį [[protas|protingas]] žmogus dažnai reiškia [[kvailys|kvailiui]], bet į kurį šis niekada neatsako tuo pačiu. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]]. # Kliūtys [[protas|protui]] nėra bevertės. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Knyga]] – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą [[mąstymas|mąstyti]]; tai [[mintis|minties]] variklis, išjudinantis tingų [[protas|protą]]. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[protas|proto]] vaikai. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Ko [[protas]] nenuramina, tą [[laikas]] numaldo. – [[Seneka]]. # Kodėl šlubas žmogus mūsų neerzina, o šlubuojančio [[protas|proto]] erzina? Dėl to, kad šlubasis supranta, jog mes vaikščiojame kaip reikia, o šlubuojančio proto žmogus tvirtina, jog ne jis, o mes šlubuojame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Kuklumas|Kuklumo]] stoka yra [[protas|proto]] stoka. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Kuo daugiau civilizuotas [[protas]] siekia [[malonumas|malonumų]] ir [[laimė]]s, tuo labiau žmogus traukiasi nuo tikrojo [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kuo mažiau žmogus [[kalbėjimas|kalba]], tuo daugiau laimi: žmonės ima galvoti, kad jam netrūksta [[protas|proto]], o jeigu dar jis išties nekvailas, visi patiki, jog jis labai protingas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kuo [[protas|protingesnis]] [[žmogus]], tuo daugiau jis randa originalių žmonių. Eiliniams visi vienodi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]] ir [[išmintis|išmintingesnis]], tuo jis tampa nepakenčiamesnis, kai praranda savo garbingojo [[reputacija|reputaciją]]. – [[Ciceronas]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]] ir geresnis, tuo daugiau [[gėris|gero]] jis pastebi žmonėse. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]], tuo jis [[kuklumas|kuklesnis]]. – [[Ciceronas]]. # Kur [[kvailystė]] – pavyzdys, ten [[protas]] – beprotybė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kur trūksta [[protas|proto]], trūksta visko. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kurių velnių šitie galiūnai sukišo savo [[protas|protus]] ir [[autoritetas|autoritetą]], atsiprašant, rusams, vokiečiams ir lenkams į užpakalį? Kodėl mes nepavirtome milijonine tauta ir, vietoje patys vergavę, nepavertėme vergais savo kaimynų? – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # [[Kūnas|Kūno]] ir [[protas|proto]] mankšta – būtina gydymo priemonė. – [[Platonas]]. # Kūrybiškam [[protas|protui]] visai neturi egzistuoti žodis „sunkumas“. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Kvailystė]] visada trumpa ir nuoširdi, o [[protas]] išsisukinėja ir slapstosi. Protas – niekšas, o kvailystė atvira ir sąžininga. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. ===L=== # Labai naudinga galąsti ir gludinti savo [[protas|protą]] į kitų protus. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Labai trukdo būti [[protas|protingam]] uolios pastangos tokiu rodytis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Laikas]] – tai [[protas|protinės]] veiklos darbuotojo kapitalas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===M=== # Maža turėti gerą [[protas|protą]], svarbiausia – gerai jį panaudoti. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Mažai kalbantis žmogus daugelio laikomas [[protas|protingu]], panašiai kaip ramus [[charakteris]] dažnai laikomas stipriu. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Meilė]] dažnai atima [[protas|protą]] iš tų, kurie jį turi, ir suteikia tiems, kurie jo neturi. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Melas]] apnuogina silpną [[siela|sielą]], bejėgį [[protas|protą]], ydingą [[charakteris|charakterį]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Mokyti [[protas|proto]] ir būti protingam – visai skirtingi dalykai. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] žinių tikslas – taip orientuoti [[protas|protą]], kad jis tvirtai ir teisingai spręstų apie visa, ką sutinka savo kely. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai [[materija (filosofija)|materijos]] pergalė prieš [[protas|protą]], o [[vyras|vyrai]] – proto pergalė prieš [[moralė|moralę]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mums trūksta [[charakteris|charakterio]] tvirtumo, kad nuolankiai klausytume [[protas|proto]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Mūsų [[nuovoka]]i, atrodo, būdingesnis gyvumas ir netikėtumas, tuo tarpu [[protas|protui]] – solidumas ir lėtumas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Mūsų [[protas]] tvirtėja sąveikaudamas su guviais, išlavėjusiais protais, ir neįsivaizduojamai daug praranda, išsigimsta nuolat bendraudamas su niekingais, liguistais protais. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Mūsų [[žinios|žinių]] troškimui nėra galo; [[protas|proto]] pasitenkinimas – jo ribotumo arba nuovargio požymis. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Mūšis|Mūšio]] laukas, kuriame kaunasi [[protas]], baisesnis už mūšio lauką, kuriame mirštama, – jį sunkiau įdirbti negu dirvą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===N=== # [[Narsa]] be [[protas|proto]] – tik savotiškas [[bailumas]]. – [[Seneka]]. # Ne [[protas]] svarbiausia, o kas jį valdo: [[prigimtis]], [[širdis]], [[kilnumas]], [[išsilavinimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Ne [[protas]] valdo [[meilė|meilę]]. – [[Moljeras]]. # Ne tiek [[protas]], kiek [[širdis]] padeda žmogui suartėti su žmonėmis ir būti jiems maloniam. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Nedidelio [[protas|proto]] žmonės paprastai smerkia viską, kas pranoksta jų [[išmanymas|išmanymą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Negalima laikyti [[protas|protingu]] žmogaus, kuris prireikus nesugeba atsidėti [[idėja]]i. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # Neklystamai spręsti apie žmogaus [[charakteris|charakterį]] ir [[protas|protą]] galima pagal tai, kokias knygas ir kokius draugus jis renkasi. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Neleisk [[liežuvis|liežuviui]] užbėgti [[protas|protui]] už akių. – [[Chilonas]]. # [[Nemokšiškumas]] – [[protas|proto]] naktis, naktis be mėnulio ir be žvaigždžių. – [[Ciceronas]]. # Nenaudojama geležis rūdija, stovintis vanduo sudūsta arba užšąla, o žmogaus [[protas]] nenaudojamas nyksta. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Nepasotinamas [[garbė]]s troškimas užtemdo [[protas|protą]], ir žmogus nepastebi jam gresiančio [[pavojus|pavojaus]]. – [[Ezopas]]. # Neprotingieji gerdami vyną [[girtavimas|nusigeria]], o nelaimės ištiktieji praranda [[protas|protą]]. – [[Pitagoras]]. # Nesuskaičiuosi, kiek kvailų gudruolių<br /> Ramiai prekiauja svetimu [[protas|protu]].<br /> Į jų raštus ir traktatus papuolė<br /> Jau sukramtyta [[išmintis]] kitų. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. M. Vazehas]]. # Neturėjimas [[mokslas|mokslo]] nėra [[protas|proto]] trūkumas, o mokslo žinios nėra [[genijus|genijaus]] požymis. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|L. de Klapje Vovenargas]]. # Nė už ką pasaulyje nesutikčiau [[alkoholis|alkoholiu]] dirginti nuvargusį atbukusį [[protas|protą]]. – [[Tomas Henris Hakslis|T. H. Hakslis]]. # Nėra įkyresnių [[kvailys|kvailių]] už turinčius šiek tiek [[protas|proto]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nėra mirusių kalbų, yra tik į letargo miegą nugrimzdę [[protas|protai]]. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # Nėra nieko [[gėda|gėdingesnio]], kaip gyventi be [[nauda|naudos]] visuomenei ir sau pačiam ir piktnaudžiauti [[protas|protu]] nieko neveikiant. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Nėra ribų [[fantazija|fantazijai]], nėra sienų [[protas|proto]] skvarbumui, nėra ribų [[technika|technikos]] jėgai, įveikiančiai [[gamta|gamtą]]. – [[Aleksandras Fersmanas|A. Fersmanas]]. # Nėra tokios [[kvailystė]]s, kurios nepajėgtų ištaisyti [[protas]], ir nėra tokios [[išmintis|išminties]], kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Niekas nėra patenkintas savo [[turtas|turtu]], bet kiekvienas patenkintas savo [[protas|protu]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Niekas taip nepriekaištauja [[protas|protui]], kaip jo nepasitikėjimas savimi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Nieko nuostabaus, kad gausybė [[žinios|žinių]], negalinčių padaryti žmogaus [[protas|protingo]], dažnai daro jį tuščiagarbį ir pasipūtusį. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Niekuo nesistebėti yra, aišku, [[kvailumas|kvailumo]], o ne [[protas|proto]] požymis. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Niekuomet nereikia pirma laiko kalbėti su [[vaikas|vaikais]] apie abstrakčius dalykus, pamokslauti. Netikiausi tie vaikai, kuriems buvo sakomi pamokslai. [[Protas]] vystosi vėliau už visus kitus gabumus, ir pradėti nuo jo – reiškia pradėti nuo galo. Jeigu vaikams būtų suprantamos visų dalykų priežastys ir argumentai, nereikėtų jų nė [[auklėjimas|auklėti]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Nori gauti [[protas|protingą]] [[atsakymas|atsakymą]], [[klausimas|klausk]] protingai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Norint [[mokymas|išmokyti]] kitą, reikia daugiau [[protas|proto]], negu norint išmokti pačiam. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Norint tobulinti [[protas|protą]], reikia daugiau [[mąstymas|mąstyti]], negu mokytis atmintinai. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Nulipdyti gražią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] jausmą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Nuo [[pavydas|pavydo]] [[protas]] ima akti.<br />Tai tas pats, kaip kad akių netekti. – [[Nuradinas Abdarahmanas Džamis|N. A. Džamis]]. # [[Nuostaba]] ženklina mūsų [[pažinimas|pažinimo]] ribą ir įrodo ne tiek [[daiktas|daiktų]] [[tobulumas|tobulumą]], kiek mūsų [[protas|proto]] [[netobulumas|netobulumą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===O=== # [[Orumas]] atsiranda [[protas|proto]] dėka. – [[Anaksagoras]]. ===P=== # [[Pajuoka]] dažnai būna [[protas|proto]] skurdumo požymis; jos griebiamasi pritrūkus svarių argumentų. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pajuokti [[protas|protingus]] žmones – natūrali [[kvailys|kvailių]] privilegija. – [[Alfonsas de Lamartinas|A. de Lamartinas]]. # [[Pakantumas]] [[kvailumas|kvailybei]] būdingas kiekvienam [[protas|protingam]] žmogui. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Paprastai stokojantys [[nuovoka|nuovokos]] manosi žiną daugiau už kitus, o visai neturintys [[protas|proto]], manosi žiną viską. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Pavyduliavimas]] – riboto [[protas|proto]] [[yda]]. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # Pažintis su šviesių žmonių [[mintis|mintimis]] yra puikios [[protas|proto]] pratybos; ji apvaisina protą ir lavina mąstymą. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # [[Pyktis]] yra vėjas, kuris užpučia [[protas|proto]] šviesą. – [[Robertas Grinas Ingersolis|R. G. Ingersolis]]. # Pomėgis [[kolekcionavimas|kolekcionuoti]] – pirmoji [[protas|proto]] sutrikimo pakopa. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Prigimtis]], palikusi kieno nors [[protas|prote]] spragą paprastai ją užtušuoja storu [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]] savimi sluoksniu. – [[Henris Vodsvertas Longfelas|H. V. Longfelas]]. # Priversti [[protas|protingus]] žmones patikėti, kad tu esi ne tas, kas esi iš tikrųjų, dažniausiai sunkiau negu tapti iš tiesų tokiam, koks nori rodytis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Prižiūrėkite savo [[kūnas|kūną]], jei norite, kad [[protas]] tinkamai dirbtų. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Protas]] duotas žmogui tam, kad jis [[išmintis|išmintingai]] gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Protas]] ir [[mąstymas]] yra dvi svarbiausios žmogaus [[prigimtis|prigimties]] savybės. – [[Plutarchas]]. # [[Protas]] ir [[sąžinė]] negali prarasti savo teisių. Jiems galima primeluoti, bet apgauti jų nepavyks. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas]] yra viskas. Apie ką galvoji, tokiu tampi. – [[Buda]]. # [[Protas]], kuriam perduodamos vadžios, yra galingas tol, kol atskirtas nuo aistrų; susimaišęs ir jomis susitepęs, nebeįstengia jų sulaikyti, nors anksčiau būtų įstengęs net pašalinti. Mat sykį sujaudinta ir išmušta iš vėžių sąmonė vergauja tam, kas ją varinėja. Kai kurių dalykų pradžia yra mūsų galioje, vėliau jie pačiumpa mus ir neleidžia grįžti. – [[Seneka]]. # [[Protas]] lavina [[jausmai|jausmus]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas]], neturintis jokio konkretaus tikslo, pasimeta; būti visur – reiškia nebūti niekur. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Protas]] nušviečia kelią [[valia]]i, o valia vadovauja [[veiksmas|veiksmams]]. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Protas]] – tai duona, kuri pasotina, [[juokas|juokai]] – tai prieskoniai, žadinantys apetitą. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Protas]] visuomet šykštesnis už [[jausmas|jausmą]]. – [[Onorė de Balzakas|O de Balzakas]]. # [[Protas|Prote]], kaip kaimo kelyje, įsirėžusios savos provėžos. – [[Onorė de Balzakas|O de Balzakas]]. # [[Protas|Protingai]] kalbėti sunku, o protingai tylėti dar sunkiau. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Protas|Protingas]] kovoja su [[aistra]], [[kvailys]] tampa jos [[vergas|vergu]]. – [[Epiktetas]]. # [[Protas|Protingas]] tas, kuris nesielvartauja dėl to, ko neturi, o džiaugiasi tuo, ką turi. – [[Demokritas]]. # [[Protas|Protingas]] [[tėvas|tėvo]] [[elgesys]] – geriausias [[pamokymas]] [[vaikas|vaikams]]. – [[Demokritas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus yra santūrus. Kas santūrus, tas yra ištvermingas. Kas yra ištvermingas, tas yra ramus. Kas yra ramus, tas neliūdi. Kas neliūdi, tas yra laimingas. Vadinasi, protingas žmogus yra [[laimė|laimingas]], ir laimingam gyvenimui užtenka vien proto. – [[Seneka]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus kartais [[skubėjimas|skuba]], bet nieko nedaro paskubomis. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus regi neaprėpiamas [[galimybė|galimybes]], o [[kvailys]] laiko galimu tik tai, kas yra. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus, stebėdamas svetimas [[yda]]s, grumiasi su savosiomis. – [[Publijus Siras]]. # [[Protas|Protingasai]] mokintas ir šaunus,<br /> Bet ne šventasis, turintis sparnus.<br /> Ir jam pakanka žemiškos gerovės,<br /> [[Didybė]]s jausmas šitoks malonus. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. Mirza Vazehas]]. # [[Protas|Protingasis]] siekia ne to, kas malonu, o to, kas apsaugo nuo nemalonumų. – [[Aristotelis]]. # [[Protas|Protingasis]] sugebės daug ko pasimokyti iš [[priešas|priešo]]. – [[Aristofanas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus daro tai, ką [[kvailys|kvailas]] daro pavėluotai. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # [[Protas|Protingas]] [[žmogus]] turi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad [[organizmas]] kuo rečiau triktų ir kuo rečiau būtų reikalingas remonto, o ne taisyti savo organizmą nelyginant sutręšusią ir skylėtą valtį bei kamšyti jo plyšius. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Protas|Protingi]] [[žmogus|žmonės]] – geriausia [[enciklopedija]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas|Proto]] didumas matuojamas [[idėja|idėjų]] ir jų [[derinys|derinių]] skaičiumi. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Protas|Proto]] garbingumas reikalauja nevengti [[tiesa|tiesos]], veržtis į ją, stengtis rasti bet kokia kaina, bjaurėtis lengvais ir patogiais pusiniais sprendimais, žeminančiu melu. Turėti [[drąsa|drąsos]] siekti tikslo, daryti išvadas ir spręsti pačiam. Turėti drąsos savarankiškai mąstyti. Būti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas|Proto]] jėga niekada nenurims, niekada nesitenkins pripažinta [[tiesa]], bet nuolatos eis į priekį prie nepažintos tiesos. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Protas|Proto]] kalba bus išgirsta, jei bus pajausta [[širdis|širdimi]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Protas|Proto]] lankstumas gali pakeisti [[grožis|grožį]]. – [[Stendalis]]. # [[Protas|Proto]] narsa yra nuolatine ir atkaklia treniruote ugdyti jo lankstumą, nepabūgti protinio darbo sunkumų. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas|Proto]] paliepimai daug svaresni už bet kurio valdovo įsakymus: nepaklausęs valdovo, žmogus tampa nelaimėliu, o nepaklausęs proto – kvailiu. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Protas|Proto]] trūkumo nedera aiškinti [[atmintis|atminties]] stoka. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Protas|Proto]] užsiėmimai žmogų veikia taip pat vaisingai, kaip saulė gamtą; išsklaido niūrią nuotaiką, ilgainiui palengvina, sušildo, pakelia dvasią. – [[Vilhelmas Humboltas]]. # [[Protas|Protui]] būdinga mąstyti, suvokti, tai yra sieti priežastis ir pasekmes, atsakyti į klausimą „kodėl“, atskleisti atsitiktinumus ir dėsningumus, derinti naujas savybes su naujom sąlygom, rasti įvykių grandinės pradžią ir pabaigą. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. ===R=== # Reikia būti labai [[protas|protingam]], kad mokėtum neparodyti savo protinio pranašumo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Reikia pripažinti, kad ir tarp [[inteligentas|inteligentų]] pasitaiko [[protas|protingų]] kaip reta žmonių. – [[Michailas Bulgakovas|M. Bulgakovas]]. # Reikia suprasti, kad [[protas]] – mūsų šviesulys. Nėra nieko stebuklingesnio už žmogaus [[smegenys|smegenis]], nėra nieko nuostabesnio už [[mąstymas|mąstymo]] procesą, nieko brangesnio už [[mokslas|mokslinių]] tyrimų rezultatus. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Retas [[protas]] žūva nuo susidėvėjimo, diduma jų surūdija nenaudojami. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Ribotas, bet sveikas [[protas]] galiausiai mažiau mus vargina negu platus, bet sujauktas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Ryžtas]] ir [[valia]] dažnai silpnam [[protas|protui]] suteikia pranašumą prieš stipresnį. – [[Viljamas Vertas|V. Vertas]]. # [[Rūstybė]] ir [[prievarta]] kažkuo vergiška, ir aš manau, kad ten, kur nepadeda [[protas]], [[apdairumas]] ir [[sumanumas]], nieko nepasieksi ir [[jėga]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. ===S=== # Saugoti kūno [[sveikata|sveikatą]] yra pareiga, nes kitaip mes negalėtume išsaugoti aiškaus ir tvirto [[protas|proto]]. – [[Buda]]. # Savo [[protas|protą]] dera gilinti, o ne plėsti, ir visą savo proto, nelyginant uždegamojo stiklo fokuso, šilumą, visus spindulius sutelkti į vieną tašką. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Senatvė]]je [[protas|proto]] [[trūkumas|trūkumai]] vis ryškėja, kaip ir [[išorė]]s trūkumai. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Silpnadvasis ir silpnaprotis gali būti pastovus, tačiau tvirtas gali būti tik stipraus [[charakteris|charakterio]], [[kilnumas|kilnus]] ir [[protas|protingas]] žmogus. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Silpni [[protas|protai]] nuolankiai pasiduoda [[nelaimė]]ms, o didūs pakyla virš jų. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Skaitymas]] stiprina arba silpnina [[protas|protą]] lygiai kaip kūną – grynas ar užterštas oras. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Sugundyk mano [[protas|protą]] ir gausi mano [[kūnas|kūną]]. – [[Seneka]]. # Sunku įsivaizduoti, kaip įkvepia [[protas|protinę]] veiklą [[kūnas|kūno]] judesiai. – [[Plinijus Jaunesnysis]]. # [[Supratimas]] yra [[patirtis|patirties]] išdava, [[idėja]] – jos vaisius: pirmajam reikia [[protas|proto]], antrajam – [[išmintis|išminties]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Svarbiau yra apgalvotai veikti negu [[protas|protingai]] [[mąstymas|mąstyti]]. – [[Ciceronas]]. # Sveikas praktinių tikslų siekiantis [[protas]] – tobuliausias protas pasaulyje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Sveikas [[protas]] ir [[sąžinė]] niekuomet nesutiko ir nesutiks atleisti [[šmeižtas|šmeižtui]]. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|DŽ. S. Halifaksas]]. # Sveikas [[protas]] tėra tik prietarai, įdėti į galvą iki tol, kol sulaukiate aštuoniolikos. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===Š=== # [[Širdis]] gali suteikti proto, bet [[protas]] negali suteikti širdies. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Šiuolaikinis [[idealas]] – viską išmanantis [[žmogus]]. O viską išmanančio žmogaus [[protas]] – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Šviesuolio [[protas]], galima sakyti, susideda iš visų praėjusių amžių protų. – [[Bernaras de Fontenelis|B. de Fontenelis]]. ===T=== # Tad [[Žmogus|žmogaus]] [[Protas|protui]] reikia suteikti ne sparnus, bet veikiau šviną ir sunkį, kad jie neturėtų kiekvieną jo šuolį ir skrydį. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Taigi išlavinto [[protas|proto]] paskirtis – nustatyti teigiamą ir neigiamą kiekvieno [[įvykis|įvykio]] ar [[veiksmas|veiksmo]] potencialą, kuris gali nulemti geras ar blogas pasekmes ateityje ir nuo kurio priklauso mūsų laimė bei gerovė. – [[Dalai Lama XIV]]. # Taigi jei turi [[protas|protą]], mokykis ko nors, nes protas be mokėjimo – kūnas be drabužio, žmogus be veido; juk pasakyta: [[išsilavinimas]] – proto veidas. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Tam ir [[protas]], kad pasiektum tai, ko nori. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Tingėjimas]] – tai [[protas|proto]] ir [[kūnas|kūno]] rūdys; dažnai naudojamas raktas visada blizga kaip naujas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tik išties taurias [[knyga|knygas]] verta skaityti ir gilintis į jų turinį; maitinti [[protas|protą]] daugeliu knygų be jokio pasirinkimo – tolygu atimti jam polėkio jėgą ar net visai jį pražudyti. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Tik nedaugeliui pakanka [[protas|proto]] naudingus papeikimus laikyti vertesniais už netikrus pagyrimus. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tik [[protas]], [[valia]], [[sąžinė]] išaukština [[žmogus|žmogų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # [[Tikėjimas]] užlieja [[protas|protą]] kaip džiaugsmu jį užtvindanti šviesa; ir nuo tos akimirkos tik iš jos protas semiasi tvirtybės padedančios įveikti visas kliūtis. – [[Etjenas Žilsonas|E. Žilsonas]]. # [[Tylėjimas]] kartais reikšmingesnis ir kilnesnis už tauriausią ir išraiškingiausią gražbylystę ir dažniausiai rodo šviesų [[protas|protą]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Tobulo [[protas|proto]] nei paskolinsi, nei nusipirksi. Jei jis ir būtų pardavinėjamas, manau, nesulauktų pirkėjų. O prastas perkamas kasdien. – [[Seneka]]. # Trumpas [[protas]] – ilga [[kalba]]. – [[Aristofanas]]. # Tvirtas [[charakteris]] turi derintis su [[protas|proto]] lankstumu. – [[Vovenargas]]. # [[Tvirtumas]] yra [[protas|proto]] narsa; jis reiškia šviesų [[ryžtas|ryžtą]]. [[Užsispyrimas]], priešingai, reiškia [[nuovoka|nuovokos]] praradimą. – [[Volteras]]. ===U=== # [[Užsispyrimas]] kyla iš mūsų [[protas|proto]] ribotumo: mes nenoriai tikime tuo, ko neaprėpia mūsų akiratis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Užvis sunkiausia ir neramiausia [[protas|protingam]] žmogui, kai reikia tuštiems ir nenaudingiems dalykams eikvoti [[laikas|laiko]] daugiau, negu jie verti. – [[Platonas]]. ===V=== # [[Vaikščiojimas]] ir [[judėjimas]] skatina [[protas|proto]] žaismą ir [[mintis|minties]] darbą. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Valanda [[darbas|darbo]] daugiau išmoko negu diena [[aiškinimas|aiškinimo]], nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba [[protas|proto]] naudai: jis tampa [[filosofija|filosofu]], laikydamas save tik amatininku. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Vargas, kai žmogui nepakanka [[protas|proto]], ką tinkama [[kalbėjimas|pasakyti]] arba nuovokos atsargiai nutylėti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks [[žmogus]] niekad neįgis [[protas|proto]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Venkite [[juokavimas|juokauti]] prasilenkdami su sveiku [[protas|protu]]. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Vien tik [[protas|protui]], kaip išmintingam globėjui, dera patikėti visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Pitagoras]]. # Vienas iš [[protas|proto]] vidutiniškumo požymių yra noras be paliovos pasakoti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Vieno [[protas|protingo]] žmogaus [[draugystė]] brangesnė už visų neprotingųjų. – [[Demokritas]]. # Visada [[juokavimas|juokaukite]] tik su [[protas|protingais]] žmonėmis. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Visi skundžiasi savo [[atmintis|atmintimi]], bet niekas nesiskundžia savo [[protas|protu]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Viską tyrinėk, duok [[protas|protui]] pirmąją vietą. – [[Pitagoras]]. # Visų didžiausias dalykas visų mažiausiame – tai sveikas [[protas]] žmogaus kūne. – [[Pitakas]]. # Visų žmonių [[protas]], kartu paimtas, nepadės neturinčiajam savojo: netekęs [[aklumas|regėjimo]] žmogus negali šio trūkumo kompensuoti aplinkinių sąskaita. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. ===Ž=== # Žemėje nėra nieko verto didesnės [[pagarba|pagarbos]] kaip [[protas]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Žmogaus [[aistra|aistros]] nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o [[protas]] miega, kol pažadinamas. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # Žmogaus [[mąstymas|mąstymui]] ypatingą žavesį teikia [[nerimas]]. [[Protas]], kuriam svetimas nerimas, sukelia mano pyktį ir apmaudą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Žmogaus [[protas]] taip linkęs kurti, kad jau daug kartų pastatęs bokštą vėl jį griovė, norėdamas pažiūrėti, kokie jo pamatai. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Žmogaus [[protas]] turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Žmogaus [[protas]] viską atrakina trim raktais – skaitmeniu, raide, nata. Žinoti, mąstyti, svajoti. Tai apima viską. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Žmogus be [[protas|proto]] – žmogus be [[valia|valios]]. Kas neturi proto, tą kiti apgaudinėja, mulkina, išnaudoja. Tik [[mąstymas|mąstantis]] žmogus yra laisvas ir savarankiškas. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Žmogus]] gyvas ne tuo, ką suvalgo, o tuo, ką suvirškina. Šis teiginys vienodai tinka ir [[protas|protui]] ir [[kūnas|kūnui]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus]], tvirtai įsitikinęs, kad jis labai [[protas|protingas]], beveik visada esti iš tų žmonių, kurie turi mažai proto arba visai jo neturi. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Žmogus|Žmonės]] su amžiumi netampa [[protas|protingesni]]. Jie paprasčiausiai tampa [[atsargumas|atsargesni]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė]]s neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kaip [[žaizda]] sukelia uždegimą pirštui, taip [[mintis]] sukelia uždegimą [[protas|protui]]. # Kaip [[žaizda]] uždega pirštą, taip [[mintis]] uždega [[protas|protą]]. # [[Kvailumas|Kvailio]] [[protas]] yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje [[Išmintis|išminties]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Alus]] vidun – [[protas]] laukan. # [[Dalykas|Dalykų]] grožybė glūdi tuose [[protas|protuose]], kurie juos stebi ir apmąsto. # [[Dykinėjimas|Dykinėjantis]] [[protas]] yra [[velnias|velnio]] darbo vieta. # Kai [[vynas]] vidun – [[protas]] laukan. # Kas gi yra [[žmogus]], jei ne kas kita kaip [[protas]]? # Kas turi daug [[protas|proto]], tam reikia dar daugiau proto jam valdyti. # Mano [[protas]] man yra karalystė. # Niekada nesileisk kieno nors įtikinėjamas, kas sustabdytų tavo sveiką [[Protas|protą]]. # [[Protas]] yra geriau negu raumenys. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Maža nauda iš akių, jei [[protas]] aklas. ===[[Azerbaidžaniečių patarlės ir priežodžiai|Azerbaidžaniečių]]=== # [[Jėga]] nugali bet kokią kliūtį: [[protas]] nugali jėgą. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Svetimo [[turtas|turto]] ir savo [[protas|proto]] visada atrodo daugiau, negu yra iš tikrųjų. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Ką [[kvailys|kvailas]] daro pabaigoje, tą [[protas|protingas]] – pradžioje. # [[Kvailys]] savo [[namai|namuose]] žino daugiau negu [[protas|protingas]] kito namuose. # Pirmas laiptelis [[kvailystė]]s kopėčiomis yra tikėti, kad esi [[protas|protingas]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Daugelis skundžiasi savo [[išvaizda]], bet niekas – [[protas|protu]]. # Pažinęs save – [[protas|protingas]], nugalėjęs save – [[stiprumas|stiprus]]. # [[Protas]] eina toliau nei [[Širdis]], bet jis niekada nenueina taip toli kaip ji. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akis|Akys]] toli mato, [[protas]] dar toliau. # [[Degtinė]] į trobą – [[protas]] laukan. # Du [[kvailumas|kvaili]], trečias – be [[protas|proto]]. # Geriau būti [[protas|protingam]] nekaip [[turtas|turtingam]]. # Geriau su [[protas|protingu]] vyžotu negu su [[kvailys|kvailu]] piniguotu. # [[Ginčas|Ginčais]] [[protas|proto]] neįrodysi. # Gilus [[protas]], nors [[žmogus]] kuprotas. # [[Gudrumas]] [[protas|proto]] neatstoja. # Jei nėr [[protas|proto]], ar su lopeta įmesi? # Kas [[protas|protingas]], tas [[turtas|turtingas]]. # Kitų klausyk, ale<ref>Bet, tik.</ref> savo [[protas|protą]] turėk. # Kožnas<ref>Kiekvienas.</ref> savo [[protas|protu]] [[džiaugsmas|džiaugias]]. # Meška ima [[jėga]], o žmogus – [[razumas|razumu]]<ref>protu</ref>. # Pagal [[rūbas|rūbą]] sutinka, pagal [[protas|protą]] palydi. # Pareik, [[protas|proteli]], namo bent pavalgyti. # Pas mus yra [[protas|razumas]]<ref>Protas.</ref>, pas durnius<ref>Kvailius.</ref> [[pinigai]]. # Paseno, o [[protas|proto]] neįgavo. # Paukštį plunksnos gražina, o žmogų – [[protas]]. # [[Protas]] [[išmintis|išmintį]] vedžioja. # [[Protas]] rankas ir kojas vaduoja. # Sens – [[protas|protu]], jauns – [[prievarta|gvoltu]]<ref>Prievarta.</ref>. # [[Svetimumas|Svetimu]] [[protas|protu]] toli nenuvažiuosi. # [[Šaukštas|Šaukštu]] [[protas|proto]] neįkrėsi. # [[Turtas|Turtingas]] [[protas|protą]] kišenėj nešioja. # Vienas auga į [[protas|protą]], kitas – iš proto. # Žilas plaukas – sveikas [[protas]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Dykinėjimas|Neužimtas]] [[protas]] nežino ko nori. # [[Kalbėjimas]], neištariant žodžių, mankština [[Protas|proto]] [[Valdymas|suvaldymą]]. # [[Protas]], kuris [[Saikingumas|tenkinasi]], turi nuolatinę šventę. # [[Protas]], suvokiantis savo [[Kaltė|kaltę]], yra pats sau kaltintojas. # Sergantis [[protas]] negali iškentėti jokio šiurkštumo. # Sveikas [[protas]] duoda daugiau naudos negu stiprumas. # Sveikas [[protas]] yra visų [[Dorybė|dorybių]] vežėjas. # [[Veidas]] yra [[Protas|proto]] portretas; [[akys]] – proto informatorės. # [[Veidas]] yra [[Protas|proto]] rodiklis. # Visi dalykai, ką suvokė [[protas]], tuščiai pro šalį nepraeina. # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # Saulė užteka – pagyvėja [[gamta]], knygą perskaitai – praskaidrėja [[protas]]. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Jei dvidešimties metų neturi [[protas|proto]], tai ir neturėsi, jei trisdešimties metų neturi [[žmona|žmonos]], jos ir neturėsi, jei sulaukęs keturiasdešimties nesi [[turtas|turtingas]], tai ir nebūsi. # [[Kvailys|Kvailių]] [[pinigai]] priklauso [[protas|protingiesiems]]. ===[[Romėnų patarlės ir priežodžiai|Romėnų]]=== # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # [[Protas|Protingas]] ir be pinigų [[turtas|turtingas]]. # Sutinka pagal drabužį, o išlydi pagal [[protas|protą]]. ===[[Ukrainiečių patarlės ir priežodžiai|Ukrainiečiai]]=== # [[Grožis]] iki altoriaus, [[protas]] – iki mirties. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Kai [[Dievas]] nori sudaužyti žmogaus [[širdis|širdį]], jis suteikia jam daugiau [[protas|proto]]. # Savo [[išvaizda]] skundžiasi daugelis, o [[protas|protu]] — niekas. # Visi skundžiasi [[pinigai|pinigų]] trūkumu, tačiau [[protas|proto]] trūkumu – nesiskundžia niekas. # Žmogaus [[protas]] – tas pats, kas paukščiui sparnai. ==Merfio dėsniai== # Bendras [[protas|proto]] kiekis žemėje – nekintantis dydis, o žmonių vis daugėja. == Taip pat skaitykite == *[[Išmintis]] *[[Kvailumas]] *[[Gudrumas]] *[[Apsukrumas]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Psichologija]] nqoq4tzy6jlmi7re7vgc9casdl76p9s 0 1635 83943 82902 2026-05-16T18:00:15Z Kurmis 70 83943 wikitext text/x-wiki [[File:Faras Saint Anne (detail).jpg|thumb|]] ==Sentencijos== # Geriau protingai [[tylėjimas|tylėti]], negu kvailai [[kalbėjimas|kalbėti]]. – [[Publijus Siras]]. # Imkis [[kalbėjimas|kalbėti]] dviem atvejais: arbakai savo kalbos temą esi dorai apgalvojęs, arbakai kalbėti apie ką nors būtina; tik tada kalbėjimas vertesnis už [[tylėjimas|tylėjimą]], o visais kitais atvejais – kur kas geriau tylėti negu kalbėti. – [[Isokratas]]. # Iš pirmąkart įsimylėjusiojo nepareikalausi mokėjimo [[tylėjimas|tylėti]]. Pirmąją [[meilė|meilę]] lydintis siautulingas [[džiaugsmas]] turi išsilieti, antraip jis uždusins įsimylėjėlį. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # Kartais [[tylėjimas]] raiškesnis už visas kalbas. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Kas nemoka [[tylėjimas|patylėti]], kol ateis laikas kalbėti ir veikti, tas nėra tikras [[žmogus]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kas nemoka [[tylėjimas|tylėti]], tas nesugeba ir [[kalbėjimas|kalbėti]]. – [[Seneka]]. # Kas per garsu? Tai [[tyla]]. Tyla, kurioje sudūžtama kaip beorėje erdvėje. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kas tikisi išlikti [[sveikata|sveikas]] [[tinginystė|tinginiaudamas]], tas elgiasi taip pat kvailai, kaip žmogus, manantis [[tylėjimas|tylėjimu]] patobulinsiąs savo balsą. – [[Plutarchas]]. # Kur [[moteris]] yra – [[tyla|tylos]] nėra. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Neišmanėliai [[kalbėjimas|kalba]], bailiai [[tylėjimas|tyli]], o išmintingieji [[klausymas|klauso]]. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Nemokša]]i nėra nieko geresnio už [[tylėjimas|tylėjimą]]; bet jei jis žinotų, kas jam geriausia, nebūtų nemokša. – [[Saadis]]. # Nėra labiau žeminančio atsakymo už niekinamą [[tylėjimas|tylėjimą]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Niekada nevėlu [[tyla|nutilti]], jeigu žinai, kad [[melas|meluoji]]. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # Pristigę svarių prieštaravimo argumentų, verčiau patylėkite. Silpna [[gynyba]] teikia priešininkui stiprybės, [[tylėjimas]] mažiau kenkia nei nevykęs atsakymas. – [[Čarlsas Kalebas Koltonas|Č. K. Koltonas]]. # Pusė žmonijos turi ką pasakyti, bet [[tylėjimas|tyli]], o kita pusė – neturi ką pasakyti, bet be perstojo [[kalbėjimas|kalba]]. – [[Robertas Frostas|R. Frostas]]. # [[Siela|Sielos]] erdvė, kurioje ji gali išskleisti sparnus, yra [[tyla]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # [[Tylėjimas]] – [[kvailys|kvailių]] [[dorybė]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Tylėjimas]] ne visuomet parodo žmogų esant protingą, bet parodo jį nesant kvailą. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Tylėjimas]] kai kada reiškia griežčiausią [[kritika|kritiką]]. – [[Čarlsas Bakstonas|Č. Bakstonas]]. # [[Tylėjimas]] kartais reikšmingesnis ir kilnesnis už tauriausią ir išraiškingiausią gražbylystę ir dažniausiai rodo šviesų [[protas|protą]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Tylėjimas]] – paprastos sielos, patyrusios visą žmogiško sielvarto nykumą, prieglauda. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Tylėjimas]] – vienas iš sunkiausiai paneigiamų argumentų. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Tylėjimas|Tylėk]] arba sakyk ką nors geresnio už tylėjimą. – [[Pitagoras]]. # [[Tylumas]] – [[kvailys|kvailio]] [[išmintis]]. – [[Publijus Siras]]. # Žinok, kad [[kvailys|kvailiams]] atsakyti dera [[tylėjimas|tylėjimu]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Žmonių [[santykiai]] būtų daug geresni, jei žmonėms būtų taip pat lengva [[tylėjimas|tylėti]] kaip ir [[kalbėjimas|kalbėti]]. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Būna laikas [[kalbėjimas|kalbėti]] ir laikas [[tylėjimas|tylėti]]. # [[Tyla]] yra auksas. # [[Tyla]] reiškia sutikimą. ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Tyla]] atsineša mūsų [[Protėvis|protėvių]] [[Išmintis|išmintį]]. # [[Tyla]], tinkamu momentu, yra geriausias įsakymo išreiškimas. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Jei [[kalba|kalbi]] – tai tavo [[žodis|žodžiai]] turi būti geresni už [[tyla|tylą]]. # Tas, kuris [[tylėjimas|tyli]], [[žinojimas|žino]] dukart daugiau, negu tas, kuris plepa. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Kas [[tyla|tyli]], tą visi [[meilė|myli]]. # [[Tyla]] – gera byla. # [[Tyla|Tyli]] [[kiaulė]] gilią šaknį knisa. # [[Žodis]] – sidabras, [[tyla|tylėjimas]] – auksas. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Kad [[Tyla|nutildytum]] kitą – pirmiausia pats būk tylus. # [[Tyla|Tylos]] dovana yra [[Žinojimas|sužinojimas]]. == Taip pat skaitykite == * [[Ramybė]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Psichologija]] ppkyrb1rggonj53mgf89nqxp2xxt3f3 0 2817 83939 82898 2026-05-16T17:50:20Z Kurmis 70 83939 wikitext text/x-wiki '''''Yda''' – bloga ypatybė, trūkumas.'' ==Sentencijos ir aforizmai== # Atsisakyti [[yda|ydų]], siekti [[dorybė]]s, kuri yra aukščiausias [[gėris]]. – [[Seneka]]. # Be kitų [[blogybė|blogybių]], blogiausia yra ta, kad keičiame pačias [[yda]]s. – [[Seneka]]. # Blogiausia, ką gali išmokti [[jaunimas]] – [[lengvabūdiškumas|lengvabūdiškumo]]. Nes šio padarinys yra tie [[malonumas|malonumai]], iš kurių rutuliojasi [[yda|ydos]]. – [[Demokritas]]. # [[Darbas]] apsaugo mus nuo trijų didžiųjų [[blogybė|blogybių]]: [[nuobodulys|nuobodulio]], [[yda|ydų]] ir [[skurdas|skurdo]]. – [[Volteras]]. # [[Dėkingumas]] – pati mažoji [[dorybė]], tuo tarpu [[nedėkingumas]] – pati didžioji [[yda]]. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Didelė [[yda]] yra taip pat ir didelė [[nelaimė]] žmogui, kurią jis turi. – [[Eliza Ožeškova|E. Ožeškova]]. # Didžiausias [[draugystė]]s [[žygdarbis]] ne atskleisti [[draugas|draugui]] savo [[trūkumas|trūkumus]], o atverti jam akis į jo paties [[yda]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Dykinėjimas]] ir [[neveiklumas]] ieško [[yda|ydingumo]] ir patraukia jį paskui save. – [[Hipokratas]]. # [[Dorybė|Dorybę]] sudaro ne susilaikymas nuo [[yda|ydos]], o nesiveržimas į ją. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Dorybė]] turi šydą, [[yda]] kaukę. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Dorybė]]s bus ten, kur sutarimas ir vienybė, o [[yda|ydos]] neša prieštaravimus. – [[Seneka]]. # [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Esama epochų, kai [[charakteris|charakteriai]] tokie vangūs, kad [[yda|ydos]] lemia ne [[nusikaltimas|nusikaltimus]], o tik [[ištvirkavimas|ištvirkavimą]]. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Filosofija]] neturi tarnauti [[yda|ydų]] pateisinimui. – [[Seneka]]. # [[Girtavimas]] – visų [[yda|ydų]] tėvas. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Ir [[pasitikėjimas]] visais, ir netikėjimas niekuo yra [[yda]]. – [[Seneka]]. # [[Išdidumas]] išnaikina visas [[yda]]s, išskyrus patį save. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Išsekimas]] ir [[pervargimas]] – šiuolaikinės mūsų [[yda|ydos]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Įstatymas|Įstatymai]] turi rauti su šaknim [[yda]]s ir diegti [[dorybė|dorybes]]. – [[Ciceronas]]. # [[Yda]] nuo senų laikų siejama su [[menkystė|menkyste]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Yda|Ydą]] turi tik tas, kas gali turėti [[dorybė|dorybę]]. – [[Seneka]]. # [[Yda|Ydinga]] visa, kas per daug. – [[Seneka]]. # [[Yda|Ydos]] įgyjamos ir be [[mokytojas|mokytojų]]. – [[Seneka]]. # [[Jaunystė]]s [[yda|ydų]] nereikia pasilaikyti senatvei, nes [[senatvė]] turi savo trūkumų. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jei [[ydos]] madingos, jos šlovinamos kaip [[dorybė]]s. – [[Moljeras]]. # Jeigu matote [[žmogus|žmones]] tokius, kokie jie yra, su visais jų [[trūkumas|trūkumais]] ir [[yda|ydomis]], niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu žmogus pradeda suabsoliutinti savo [[dorybė|dorybes]], jį apninka [[yda|ydos]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kai kurios [[yda|ydos]] prasiskverbia į mus [[dorybė|dorybių]] pavidalu. – [[Seneka]]. # Kas gali būti panašesnio į [[kvailystė|kvailystę]], kaip nuolaidžiauti savo [[draugas|draugų]] [[silpnybė]]ms, nematyti jų [[trūkumas|trūkumų]], žavėtis jų [[yda|ydomis]] tarsi dorybėmis. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Kas turi daug [[yda|ydų]], tas turi daug ir [[valdovas|valdovų]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Kiekviena įgimta [[yda]] darosi dvigubai didesnė, bandant ją paslėpti po išorinės dorybės kauke. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Kitų [[yda]]s pastebime, o savųjų nematome. – [[Ciceronas]]. # Kitų [[yda|ydos]], iš kurių mes juokiamės, mumyse juokiasi iš mūsų. – [[Braunas]]. # [[Klestėjimas]] atskleidžia mūsų [[yda]]s, o [[nelaimė]]s [[dorybė|dorybes]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Klysti, mielas Liucijau, manydamas, jog prabanga, dorybingumo nepaisymas ir visa, dėl ko kiekvienas priekaištauja savo laikams, yra mūsų šimtmečio [[yda|ydos]]. Tai žmonių, o ne laiko trūkumai. Visi amžiai turėjo nuodėmių. – [[Seneka]]. # Kodėl [[žmogus]] nepripažįsta savo [[yda|ydų]]? Todėl, kad jis vis dar skendi jose. Tai tas pats, kaip reikalauti iš miegančiojo pasipasakoti sapną. – [[Seneka]]. # Kol neprakalbins uždaro žmogaus, jo [[yda|ydų]] ir [[dorybė|dorybių]] neišgaus. – [[Saadis]]. # [[Kūnas|Kūno]] [[poreikis|poreikiai]] menki: nealkti, nešalti, netrokšti. Jei trokšta daugiau, vargsta dėl [[yda|ydų]], ne dėl reikalo. – [[Seneka]]. # [[Meilikavimas]] – [[yda|ydų]] pagalbininkas. – [[Ciceronas]]. # Menkos neatitaisomos [[klaida|klaidos]] netrukus gali virsti didelėmis [[yda|ydomis]]. – [[Seneka]]. # Mes žalojame gyvenimą [[beprotybė]]mis ir [[yda|ydomis]], o paskui skundžiamės ištikusiom [[bėda|bėdom]] ir guodžiamės, kad [[nelaimė]] glūdi pačioje daiktų prigimtyje. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Mokytis [[dorybė|dorybių]] – vadinasi, išsižadėti [[yda|ydų]]. – [[Seneka]]. # Nematome savo [[yda|ydų]], kaip kuprinės ant pečių. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Nepasikeis tas, kuris keturiasdešimties sulaukė, o [[yda|ydų]] neatsikratė. – [[Konfucijus]]. # [[Nesaikingumas]] visada [[yda]]. – [[Seneka]]. # Nėra [[žmogus|žmonių]] be [[yda|ydų]]. Iš mūsų tas tėra geriausias, kuris turi jų mažiausiai. – [[Horacijus]]. # Niekas mūsų taip nevaržo, kaip mūsų [[yda|ydos]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Nuo mažų [[klaida|klaidų]] lengva pereiti prie didelių [[yda|ydų]]. – [[Seneka]]. # Pakanka nedaugelio [[yda|ydų]] užtemdyti daugeliui [[dorybė|dorybių]]. – [[Plutarchas]]. # [[Pavyduliavimas]] – riboto [[protas|proto]] [[yda]]. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus, stebėdamas svetimas [[yda]]s, grumiasi su savosiomis. – [[Publijus Siras]]. # Reikia išsirinkti garbingą vėliavą. Jos šūkiai turi skatinti kautis su tomis [[yda|ydomis]], kurios, vos tik atsiradusios beregint nusilpnina žmogų. – [[Seneka]]. # Senyvame amžiuje [[meilė]] virsta [[yda]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Skonis|Skonio]] stoka – viena iš tų [[yda|ydų]], kurios neatsiejamos nuo [[veidmainystė]]s. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Stengdamiesi išvengti vienų [[yda|ydų]], [[kvailys|kvailiai]] pasiduoda kitoms. – [[Horacijus]]. # Su [[žmogus|žmonėmis]] gyvenk taikiai, o su [[yda|ydomis]] kariauk. – [[Publijus Siras]]. # Svetimos [[yda|ydos]] visada mums prieš akis, o savo – už nugaros. – [[Seneka]]. # Tas jau yra [[ydos]] vergas, kuris leidžiasi su ja į derybas. – [[Teodoras Dreizeris|T. Dreizeris]]. # Teisingas [[mąstymas]] parbloškia ne pavienes [[yda]]s, visas iš karto vienu ypu nugali. – [[Seneka]]. # Ten, kur veši [[yda|ydos]], nuodėmingu laikomas [[teisuolis]]. – [[Publijus Siras]]. # [[Tinginystė]] yra toji mūsų [[yda]], su kuria visų lengviausiai taikstomės. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Tėvai]] sunkiausiai atleidžia [[vaikas|vaikams]] tas [[yda]]s, kurias jie patys išugdė. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Triuškinamai smogiama [[yda|ydoms]], iškeltoms visuotinei [[pajuoka]]i. Smerkimas lengvai pakeliamas, bet pajuoka – kur kas sunkiau. Niekas nenori būti juokingas. – [[Moljeras]]. # [[Veidmainystė]] – tai duoklė, kurią [[yda]] moka [[dorybė|dorybei]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Žmonės mano, kad jų [[yda|ydos]] ir [[dorybė]]s atsiskleidžia tik [[poelgis|poelgiuose]], nenutuokdami, kad ir ydą, ir dorybę kiekvieną akimirką išduoda jos alsavimas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Iš pradžių kelionę pradėk su [[Išmintis|išmintimi]]; [[įprotis]] padarys tau kiekvieną dorybę lengvesne ir malonesne; toliau – bet kokia [[yda]] tegu lieka. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Girtavimas]] – visų [[yda|ydų]] motina. # Savo [[yda]]s svarstyk, o artimo pamiršk. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Ydos]] yra puoselėjimos slėpimu. [[Kategorija:Ydos]] 2bbp0bcnvnaupuie752angpyewpdq2l 0 3593 83940 82828 2026-05-16T17:51:09Z Kurmis 70 83940 wikitext text/x-wiki == Sentencijos == # Atsisakyti [[yda|ydų]], siekti [[dorybė]]s, kuri yra aukščiausias [[gėris]]. – [[Seneka]]. # Be [[pastovumas|pastovumo]] negali būti nei [[meilė]]s, nei [[draugystė]]s, nei [[dorybė|dorybingumo]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Blogi žmonės vengia nusižengimų bijodami [[bausmė]]s, geri – mylėdami [[dorybė|dorybę]]. – [[Juvenalis]]. # Daugelis žmonių laiko [[dorybė|dorybe]] veikiau savo [[klaida|klaidų]] gailėtis negu stengtis jų išvengti. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Dėkingumas]] – pati mažoji [[dorybė]], tuo tarpu [[nedėkingumas]] – pati didžioji [[yda]]. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # [[Dėkingumas]] – viena iš pačių didžiausių [[dorybė|dorybių]]. Bet dar didesnė dorybė – [[saikingumas]] reikalaujant dėkingumo. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Didžiausia [[oratorius|oratoriaus]] [[dorybė]] – ne tik pasakyti, ką reikia, bet ir nepasakyti to, ko nereikia. – [[Ciceronas]]. # [[Dorybė|Dorybę]] sudaro ne susilaikymas nuo [[yda|ydos]], o nesiveržimas į ją. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Dorybė|Dori]] ketinimai vertingesni už [[gėda|gėdingus]] poelgius. – [[Seneka]]. # [[Dorybė]], [[gerumas]], [[taurumas]] – tai tokios savybės, kurių [[žmogus]] linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Dorybė]] yra sugebėjimas tenkintis mažu. – [[Seneka]]. # [[Dorybė]] yra ne [[aistra|aistrų]] neturėjimas, o jų valdymas. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Dorybė]] savo esme patraukia visus į save, ji taip miela, kad net piktadariui būdinga laikyti save doru. – [[Seneka]]. # [[Dorybė]] sutampa su [[laimė|laime]]. – [[Seneka]]. # [[Dorybė]] tegu žengia pirma, ji neša vėliavą. Turėkime [[malonumas|malonumų]], bet būkime jų šeimininkai ir valdovai. – [[Seneka]]. # [[Dorybė]]s bus ten, kur sutarimas ir vienybė, o [[yda|ydos]] neša prieštaravimus. – [[Seneka]]. # [[Dorybė]]s gali būti ir žalingos, jei neapšviestos [[protas|proto]] šviesos. – [[Onorė de Balzakas|O de Balzakas]]. # [[Dorybė]]s jėga – jos [[kuklumas]]. – [[Ernstas Foichterslebenas|E. Foichterslebenas]]. # [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # [[Dorybė|Dorybingumo]] nauda tokia akivaizdi, kad blogi [[Žmogus|žmonės]] laikosi jo dėl naudos. – [[Liukas de Klapjė de Vovenargas|L. de Vovenargas]]. # [[Išmintis]] – tai žinojimas, kaip pasielgti kitą akimirką, o [[dorybė]] – patsai poelgis. – [[Deividas Staras Džordanas|D. S. Džordanas]]. # Išoriniai dalykai nėra [[gėris]] – [[dorybė]] glūdi sieloje. – [[Seneka]]. # [[Įstatymas|Įstatymai]] turi rauti su šaknim [[yda]]s ir diegti [[dorybė|dorybes]]. – [[Ciceronas]]. # [[Yda|Ydą]] turi tik tas, kas gali turėti [[dorybė|dorybę]]. – [[Seneka]]. # Jei [[ydos]] madingos, jos šlovinamos kaip [[dorybė]]s. – [[Moljeras]]. # Jeigu žmogus pradeda suabsoliutinti savo [[dorybė|dorybes]], jį apninka [[yda|ydos]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Juk [[dorybė]] yra teikti geradarystes ne tam, kad būtų atlyginta. – [[Seneka]]. # Kai kurios [[yda|ydos]] prasiskverbia į mus [[dorybė|dorybių]] pavidalu. – [[Seneka]]. # Kartais atrodo, kad pats velnias sumanė [[tinginystė|tinginystę]] pastatyti ties mūsų [[dorybė|dorybių]] riba. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Klestėjimas]] atskleidžia mūsų [[yda]]s, o [[nelaimė]]s [[dorybė|dorybes]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Ko reikia, kad būtum [[dorybė|doras]]? Noro. – [[Seneka]]. # Kol neprakalbins uždaro žmogaus, jo [[yda|ydų]] ir [[dorybė|dorybių]] neišgaus. – [[Saadis]]. # [[Kuklumas]] – ne tik [[dorybė]]s puošmena, bet ir sargas. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Kvailiai]] pastebi tik žmonių [[klaida]]s ir nekreipia dėmesio į jų [[dorybė|dorybes]]. Jie panašūs į muses, kurios tykoja tūpti tik ant karščiuojančios kūno dalies. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Man regis, jog niekas labiau nevertina [[dorybė]]s, niekas nėra labiau jai atsidavęs už tą, kuris praranda gerą vardą siekdamas neprarasti sąžinės. – [[Seneka]]. # Meilė [[tėvai|tėvams]] – visų [[dorybė|dorybių]] pamatas. – [[Ciceronas]]. # Mokytis [[dorybė|dorybių]] – vadinasi, išsižadėti [[yda|ydų]]. – [[Seneka]]. # [[Moteris|Moterys]], kurios [[juokas|juokiasi]] akimis, nepalyginti gražesnės už elegantiškas verksnes. [[Ašara|Ašaros]] tiek terodo [[dorybė]]s, kiek lašėjimas nuo stogo. – [[Demokritas]]. # [[Narsa]] – [[dorybė]], padedanti pavojų ištiktiesiems atlikti didžius [[darbas|darbus]]. – [[Aristotelis]]. # [[Nekaltybė]] bijo visko, o [[dorybė]] nebijo nieko. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Nepaprastas [[grožis]] ir didelės [[dorybė]]s retai būna drauge. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Nėra būdingesnės žmogui [[dorybė]]s kaip tarnavimas kito labui ir laimei. – [[Tomas Moras|T. Moras]]. # Niekas neieško paslėptų [[dorybė|dorybių]]. – [[Onorė de Balzakas|O de Balzakas]]. # Niekas nėra doras atsitiktinai. [[Dorybė]]s reikia mokytis. – [[Seneka]]. # Norite, kad žmonės patikėtų jūsų [[dorybė]]mis? Nesigirkite jomis. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Nors [[išdidumas]] nėra [[dorybė]], jis daugelio dorybių tėvas. – [[Džonas Čertonas Kolinzas|Dž. Č. Kolinzas]]. # Pakanka nedaugelio [[yda|ydų]] užtemdyti daugeliui [[dorybė|dorybių]]. – [[Plutarchas]]. # Pasaulyje mažai padorių [[moteris|moterų]], kurioms neįgriso jų [[dorybė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Reikia įprasti dorybingai elgtis, o ne kalbėti apie [[dorybė|dorybes]]. – [[Demokritas]]. # Savo [[dorybė|dorumą]] labiau verta parodyti dorovingam žmogui. – [[Aristotelis]]. # [[Sąžinė]]s graužimas – tai prarastos [[dorybė]]s aidas. – [[Edvardas Džordžas Bulveris-Litonas|E. Dž. Bulveris-Litonas]]. # Sklandžiai samprotauti apie [[dorybė|dorybę]] – dar nereiškia būti dorybingam, o teisingai galvoti – dar nereiškia teisingai daryti. – [[Aristotelis]]. # Snauduliu, [[miegas|miegu]] ir [[tinginystė|tinginyste]] išvejamos iš pasaulio visos [[dorybė|dorybės]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # [[Teisingumas]] yra iškilniausia [[dorybė]]. – [[Ciceronas]]. # Tik [[veikla]] suteikia [[dorybė|dorybei]] tikrąją [[vertė|vertę]]. – [[Ciceronas]]. # [[Tylėjimas]] – [[kvailys|kvailių]] [[dorybė]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Veidmainystė]] – tai duoklė, kurią [[yda]] moka [[dorybė|dorybei]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Visas [[dorybė]]s privalumas – [[veiksmas]]. – [[Ciceronas]]. # [[Visuomenė]] pripažįsta ir vertina tik realiai įrodytas [[dorybė|dorybes]]... Kas nori žinoti tikrąją savo [[vertė|vertę]], tepaklausia [[liaudis|liaudies]], vadinasi, tegu atsiduoda jos teismui. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[dorybė]]s ir [[ydos]] nesudėtos į stalčius, jos visos suverstos į krūvą. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Žmogus, daug kalbantis apie savo [[dorybė|dorybes]], dažnai esti menkos [[dora|doros]]. – [[Džavaharlalis Neru|Dž. Neru]]. # Žmonės mano, kad jų [[yda|ydos]] ir [[dorybė]]s atsiskleidžia tik [[poelgis|poelgiuose]], nenutuokdami, kad ir ydą, ir dorybę kiekvieną akimirką išduoda jos alsavimas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Dorybė]], kuri eina derybų, yra arti pasidavimo. # [[Grožis]] gali atverti duris, bet tik [[dorybė]] įeina. # Neparduok [[Dorybė|dorybės]] [[Turtas|turtui]] nusipirkti. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Geriausia [[dorybė]] iš visų laikyti liežuvį už dantų. # Nedoras žmogus kitų [[dorybė]]s neišmokys. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Dorybė]] - mūsų lyderis; [[laimė]] - mūsų kelionės draugas. # [[Dorybė]], kuri veda derybas, yra arti pasidavimo. # Iš mūsų [[Protėvis|protėvių]] ateina mūsų vardai, bet iš mūsų [[Dorybė|dorybių]] – mūsų apdovanojimai. # Kiekviena [[dorybė]] yra pusiaukelėje tarp dviejų [[Blogybė|blogybių]]. # Kuo daugiau [[žmogus]] turi [[Sąžiningumas|sažiningumo]] ir [[Dorybė|dorumo]], tuo mažiau jis paveikia švento žmogaus orą. # Sveikas [[protas]] yra visų [[Dorybė|dorybių]] vežėjas. # [[Šlovė]] yra [[Dorybė|dorybės]] šešėlis. [[Kategorija:Vertybės]] kxp5wppoiu1mcyisi9v6t8esf2eawz6 0 4634 83935 83830 2026-05-16T17:35:38Z Kurmis 70 83935 wikitext text/x-wiki '''''[[Saadis]]''' (angl.'''Saadi''', (1184-1283/1291) – persų rašytojas.'' ==Sentencijos== ===Apie išminčius=== # [[Išminčius]] panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; o [[kvailys|kvailasis]] kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas. # [[Išminčius]], patekęs pas [[kvailys|kvailius]], neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą. # Nesistebėk, jei [[išminčius|išminčiui]] tarp neišauklėtų žmonių nepavyks ištarti žodžio: liutnios negirdėti trenkiant būgnui, o ambros kvapą užgožia česnako smarvė. ===Kitos=== # Aš bijau [[Dievas|Dievo]] ir tų, kurie jo nebijo. # Draugaut ir pyktis reikia su [[saikas|saiku]].<br /> be jo visur ir visada sunku. # Du žmonės veltui dirbo ir be prasmės stengėsi: tas, kuris kaupė [[turtas|turtus]] ir jais nesinaudojo, ir tas, kuris mokėsi [[mokslas|mokslų]], bet jų niekur nepritaikė. # Iš visų pasaulio dovanų lieka tik geras [[vardas]], ir nelaimingas tas, kuris net to nepalieka. # Jaunai [[žmona]]i geriau strėlė į šoną negu senis prie šono. # Jei esi [[abejingumas|abejingas]] kitų [[kančia|kančioms]], esi nevertas žmogaus vardo. # Kalbėk su žmonėmis atsižvelgdamas į jų [[protas|protą]]. # Kas daroma [[skubėjimas|paskubomis]], neilgai tveria. # [[Mokinys]], kuris mokosi nenoriai – tai paukštis be sparnų. # Mokytojo [[nuoskauda]] geriau negu tėvo [[švelnumas]]. # [[Mokslininkas]] be darbų – medis be vaisių. # [[Narsumas]] ne rankos jėga ir ne kardo valdymo menas, narsumas – tai savitvarda ir teisingumas. # Neklausinėk [[draugas|draugų]] apie savo [[trūkumas|trūkumus]] – draugai juos nutylės. Geriau sužinok, ką apie tave kalba priešai. # Niekas taip aiškiai nepripažįsta savo [[nemokšiškumas|nemokšiškumo]] kaip tas, kuris klausydamas kito pasakojimo, jį nutraukia ir pats pradeda kalbėti. # Tas [[draugas]], kurs tavo bėdas pamatys<br /> Padės tau kelionėj įveikti kliūtis.<br /> Draugu nevadink pataikūno saldaus.<br /> Ieškokis garbingo, tiesaus, išdidaus. # Tik [[kantrybė|kantrusis]] [[darbas|darbą]] baigs – [[skubėjimas|skubantysis]] išseks. # Žmogus aukštesnis už gyvulį savo sugebėjimu [[kalbėjimas|kalbėti]], bet tampa už jį žemesnis nederamai vartodamas kalbą. [[Kategorija:Persai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1184|G]] [[Kategorija:Copyright]] t8am4df4z07aqfb9zxvhc84mk456anq 83937 83935 2026-05-16T17:44:52Z Kurmis 70 /* Kitos */ 83937 wikitext text/x-wiki '''''[[Saadis]]''' (angl.'''Saadi''', (1184-1283/1291) – persų rašytojas.'' ==Sentencijos== ===Apie išminčius=== # [[Išminčius]] panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; o [[kvailys|kvailasis]] kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas. # [[Išminčius]], patekęs pas [[kvailys|kvailius]], neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą. # Nesistebėk, jei [[išminčius|išminčiui]] tarp neišauklėtų žmonių nepavyks ištarti žodžio: liutnios negirdėti trenkiant būgnui, o ambros kvapą užgožia česnako smarvė. ===Kitos=== # Aš bijau [[Dievas|Dievo]] ir tų, kurie jo nebijo. # Draugaut ir pyktis reikia su [[saikas|saiku]].<br /> be jo visur ir visada sunku. # Du žmonės veltui dirbo ir be prasmės stengėsi: tas, kuris kaupė [[turtas|turtus]] ir jais nesinaudojo, ir tas, kuris mokėsi [[mokslas|mokslų]], bet jų niekur nepritaikė. # Iš visų pasaulio dovanų lieka tik geras [[vardas]], ir nelaimingas tas, kuris net to nepalieka. # Jaunai [[žmona]]i geriau strėlė į šoną negu senis prie šono. # Jei esi [[abejingumas|abejingas]] kitų [[kančia|kančioms]], esi nevertas žmogaus vardo. # Kalbėk su žmonėmis atsižvelgdamas į jų [[protas|protą]]. # Kas daroma [[skubėjimas|paskubomis]], neilgai tveria. # [[Mokinys]], kuris mokosi nenoriai – tai paukštis be sparnų. # Mokytojo [[nuoskauda]] geriau negu tėvo [[švelnumas]]. # [[Mokslininkas]] be darbų – medis be vaisių. # [[Narsumas]] ne rankos jėga ir ne kardo valdymo menas, narsumas – tai savitvarda ir teisingumas. # Neklausinėk [[draugas|draugų]] apie savo [[trūkumas|trūkumus]] – draugai juos nutylės. Geriau sužinok, ką apie tave kalba priešai. # Niekas taip aiškiai nepripažįsta savo [[nemokšiškumas|nemokšiškumo]] kaip tas, kuris klausydamas kito pasakojimo, jį nutraukia ir pats pradeda kalbėti. # Pašnekovams įkyrėt nereik,<br /> Pats nutilk, kol nesušuko: „Baik“. # Tas [[draugas]], kurs tavo bėdas pamatys<br /> Padės tau kelionėj įveikti kliūtis.<br /> Draugu nevadink pataikūno saldaus.<br /> Ieškokis garbingo, tiesaus, išdidaus. # Tik [[kantrybė|kantrusis]] [[darbas|darbą]] baigs – [[skubėjimas|skubantysis]] išseks. # Žmogus aukštesnis už gyvulį savo sugebėjimu [[kalbėjimas|kalbėti]], bet tampa už jį žemesnis nederamai vartodamas kalbą. [[Kategorija:Persai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1184|G]] [[Kategorija:Copyright]] 5hg1o8t9w2swzftw1k8cy9etpcnsy42 83938 83937 2026-05-16T17:48:59Z Kurmis 70 83938 wikitext text/x-wiki '''''[[Saadis]]''' (angl.'''Saadi''', (1184-1283/1291) – persų rašytojas.'' ==Sentencijos== ===Apie išminčius=== # [[Išminčius]] panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; o [[kvailys|kvailasis]] kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas. # [[Išminčius]], patekęs pas [[kvailys|kvailius]], neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą. # Nesistebėk, jei [[išminčius|išminčiui]] tarp neišauklėtų žmonių nepavyks ištarti žodžio: liutnios negirdėti trenkiant būgnui, o ambros kvapą užgožia česnako smarvė. ===Kitos=== # Aš bijau [[Dievas|Dievo]] ir tų, kurie jo nebijo. # Draugaut ir pyktis reikia su [[saikas|saiku]].<br /> be jo visur ir visada sunku. # Du žmonės veltui dirbo ir be prasmės stengėsi: tas, kuris kaupė [[turtas|turtus]] ir jais nesinaudojo, ir tas, kuris mokėsi [[mokslas|mokslų]], bet jų niekur nepritaikė. # Iš visų pasaulio dovanų lieka tik geras [[vardas]], ir nelaimingas tas, kuris net to nepalieka. # Jaunai [[žmona]]i geriau strėlė į šoną negu senis prie šono. # Jei esi [[abejingumas|abejingas]] kitų [[kančia|kančioms]], esi nevertas žmogaus vardo. # Kalbėk su žmonėmis atsižvelgdamas į jų [[protas|protą]]. # Kas daroma [[skubėjimas|paskubomis]], neilgai tveria. # Kol neprakalbins uždaro žmogaus, jo [[yda|ydų]] ir [[dorybė|dorybių]] neišgaus. # [[Mokinys]], kuris mokosi nenoriai – tai paukštis be sparnų. # Mokytojo [[nuoskauda]] geriau negu tėvo [[švelnumas]]. # [[Mokslininkas]] be darbų – medis be vaisių. # [[Narsumas]] ne rankos jėga ir ne kardo valdymo menas, narsumas – tai savitvarda ir teisingumas. # Neklausinėk [[draugas|draugų]] apie savo [[trūkumas|trūkumus]] – draugai juos nutylės. Geriau sužinok, ką apie tave kalba priešai. # Niekas taip aiškiai nepripažįsta savo [[nemokšiškumas|nemokšiškumo]] kaip tas, kuris klausydamas kito pasakojimo, jį nutraukia ir pats pradeda kalbėti. # Pašnekovams įkyrėt nereik,<br /> Pats nutilk, kol nesušuko: „Baik“. # Tas [[draugas]], kurs tavo bėdas pamatys<br /> Padės tau kelionėj įveikti kliūtis.<br /> Draugu nevadink pataikūno saldaus.<br /> Ieškokis garbingo, tiesaus, išdidaus. # Tik [[kantrybė|kantrusis]] [[darbas|darbą]] baigs – [[skubėjimas|skubantysis]] išseks. # Žmogus aukštesnis už gyvulį savo sugebėjimu [[kalbėjimas|kalbėti]], bet tampa už jį žemesnis nederamai vartodamas kalbą. [[Kategorija:Persai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1184|G]] [[Kategorija:Copyright]] 0woiry6x8mt4dqpamvuxqzpo6str4ef 83941 83938 2026-05-16T17:58:12Z Kurmis 70 83941 wikitext text/x-wiki '''''[[Saadis]]''' (angl.'''Saadi''', (1184-1283/1291) – persų rašytojas.'' ==Sentencijos== ===Apie išminčius=== # [[Išminčius]] panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; o [[kvailys|kvailasis]] kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas. # [[Išminčius]], patekęs pas [[kvailys|kvailius]], neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą. # Nesistebėk, jei [[išminčius|išminčiui]] tarp neišauklėtų žmonių nepavyks ištarti žodžio: liutnios negirdėti trenkiant būgnui, o ambros kvapą užgožia česnako smarvė. ===Kitos=== # Aš bijau [[Dievas|Dievo]] ir tų, kurie jo nebijo. # Draugaut ir pyktis reikia su [[saikas|saiku]].<br /> be jo visur ir visada sunku. # Du žmonės veltui dirbo ir be prasmės stengėsi: tas, kuris kaupė [[turtas|turtus]] ir jais nesinaudojo, ir tas, kuris mokėsi [[mokslas|mokslų]], bet jų niekur nepritaikė. # Iš visų pasaulio dovanų lieka tik geras [[vardas]], ir nelaimingas tas, kuris net to nepalieka. # Jaunai [[žmona]]i geriau strėlė į šoną negu senis prie šono. # Jei esi [[abejingumas|abejingas]] kitų [[kančia|kančioms]], esi nevertas žmogaus vardo. # Kalbėk su žmonėmis atsižvelgdamas į jų [[protas|protą]]. # Kas daroma [[skubėjimas|paskubomis]], neilgai tveria. # Kol neprakalbins uždaro žmogaus, jo [[yda|ydų]] ir [[dorybė|dorybių]] neišgaus. # [[Mokinys]], kuris mokosi nenoriai – tai paukštis be sparnų. # Mokytojo [[nuoskauda]] geriau negu tėvo [[švelnumas]]. # [[Mokslininkas]] be darbų – medis be vaisių. # [[Narsumas]] ne rankos jėga ir ne kardo valdymo menas, narsumas – tai savitvarda ir teisingumas. # Neklausinėk [[draugas|draugų]] apie savo [[trūkumas|trūkumus]] – draugai juos nutylės. Geriau sužinok, ką apie tave kalba priešai. # [[Nemokša]]i nėra nieko geresnio už [[tylėjimas|tylėjimą]]; bet jei jis žinotų, kas jam geriausia, nebūtų nemokša. # Niekas taip aiškiai nepripažįsta savo [[nemokšiškumas|nemokšiškumo]] kaip tas, kuris klausydamas kito pasakojimo, jį nutraukia ir pats pradeda kalbėti. # Pašnekovams įkyrėt nereik,<br /> Pats nutilk, kol nesušuko: „Baik“. # Tas [[draugas]], kurs tavo bėdas pamatys<br /> Padės tau kelionėj įveikti kliūtis.<br /> Draugu nevadink pataikūno saldaus.<br /> Ieškokis garbingo, tiesaus, išdidaus. # Tik [[kantrybė|kantrusis]] [[darbas|darbą]] baigs – [[skubėjimas|skubantysis]] išseks. # Žmogus aukštesnis už gyvulį savo sugebėjimu [[kalbėjimas|kalbėti]], bet tampa už jį žemesnis nederamai vartodamas kalbą. [[Kategorija:Persai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1184|G]] [[Kategorija:Copyright]] lmxl7lh5uiicrz95yvj0urlfh0kzsfd 83944 83941 2026-05-16T18:07:09Z Kurmis 70 83944 wikitext text/x-wiki '''''[[Saadis]]''' (angl.'''Saadi''', (1184-1283/1291) – persų rašytojas.'' ==Sentencijos== ===Apie išminčius=== # [[Išminčius]] panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; o [[kvailys|kvailasis]] kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas. # [[Išminčius]], patekęs pas [[kvailys|kvailius]], neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą. # Nesistebėk, jei [[išminčius|išminčiui]] tarp neišauklėtų žmonių nepavyks ištarti žodžio: liutnios negirdėti trenkiant būgnui, o ambros kvapą užgožia česnako smarvė. ===Kitos=== # Aš bijau [[Dievas|Dievo]] ir tų, kurie jo nebijo. # Draugaut ir pyktis reikia su [[saikas|saiku]].<br /> be jo visur ir visada sunku. # Du žmonės veltui dirbo ir be prasmės stengėsi: tas, kuris kaupė [[turtas|turtus]] ir jais nesinaudojo, ir tas, kuris mokėsi [[mokslas|mokslų]], bet jų niekur nepritaikė. # Iš visų pasaulio dovanų lieka tik geras [[vardas]], ir nelaimingas tas, kuris net to nepalieka. # Jaunai [[žmona]]i geriau strėlė į šoną negu senis prie šono. # Jei esi [[abejingumas|abejingas]] kitų [[kančia|kančioms]], esi nevertas žmogaus vardo. # Kalbėk su žmonėmis atsižvelgdamas į jų [[protas|protą]]. # Kas daroma [[skubėjimas|paskubomis]], neilgai tveria. # Kol neprakalbins uždaro žmogaus, jo [[yda|ydų]] ir [[dorybė|dorybių]] neišgaus. # [[Mokinys]], kuris mokosi nenoriai – tai paukštis be sparnų. # Mokytojo [[nuoskauda]] geriau negu tėvo [[švelnumas]]. # [[Mokslininkas]] be darbų – medis be vaisių. # [[Narsumas]] ne rankos jėga ir ne kardo valdymo menas, narsumas – tai savitvarda ir teisingumas. # Neklausinėk [[draugas|draugų]] apie savo [[trūkumas|trūkumus]] – draugai juos nutylės. Geriau sužinok, ką apie tave kalba priešai. # [[Nemokša]]i nėra nieko geresnio už [[tylėjimas|tylėjimą]]; bet jei jis žinotų, kas jam geriausia, nebūtų nemokša. # Niekas taip aiškiai nepripažįsta savo [[nemokšiškumas|nemokšiškumo]] kaip tas, kuris klausydamas kito pasakojimo, jį nutraukia ir pats pradeda kalbėti. # Paisyti priešų [[patarimas|patarimų]] – klaida, bet išklausyti juos reikia, kad pasielgtum priešingai. Tai ir bus tikrai teisinga veiksena. # Pašnekovams įkyrėt nereik,<br /> Pats nutilk, kol nesušuko: „Baik“. # Tas [[draugas]], kurs tavo bėdas pamatys<br /> Padės tau kelionėj įveikti kliūtis.<br /> Draugu nevadink pataikūno saldaus.<br /> Ieškokis garbingo, tiesaus, išdidaus. # Tik [[kantrybė|kantrusis]] [[darbas|darbą]] baigs – [[skubėjimas|skubantysis]] išseks. # Žmogus aukštesnis už gyvulį savo sugebėjimu [[kalbėjimas|kalbėti]], bet tampa už jį žemesnis nederamai vartodamas kalbą. [[Kategorija:Persai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1184|G]] [[Kategorija:Copyright]] ay3h6lnphrqd7uq9mrmwhigg7aap99l 0 5613 83945 83505 2026-05-16T18:08:15Z Kurmis 70 83945 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Duodami [[patarimas|patarimai]], bet neduodama [[protas|proto]] jais naudotis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Esti [[patarimas|patarimų]], kurie kai kada labiau mums nemalonūs negu [[papeikimas|papeikimai]]. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # Galima kitam protingai [[patarimas|patarti]], bet negalima kito išmokyti protingai [[elgesys|elgtis]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Geras [[patarimas]] niekada nebūna pavėluotas. – [[Benas Džonsonas|B. Džonsonas]]. # Ir vieno žmogaus [[patarimas]] yra be galo svarbus. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Jei [[patarimas]] geras, nesvarbu, kas jį davė. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Jeigu [[kvailys]] ir duos netyčia gerą [[patarimas|patarimą]], tai jį įgyvendinti dera [[protas|protingam]] žmogui. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Joks [[priešas]] nėra blogesnis negu blogas [[patarimas]]. – [[Sofoklis]]. # Kai nori [[patarimas|pasitarti]] su kuo nors apie savo reikalus, pirmiausia susidomėk, kaip jis tvarko savuosius. – [[Isokratas]]. # Kas [[nelaimė]]je duoda neaiškų [[patarimas|patarimą]], atsisako patarti. – [[Seneka]]. # Klausyti [[patarimas|patarimų]] – tai kiekvieno ketinimo pagrindas, o planuoti – [[sėkmė]]s garantas. – [[Si–ma Cjenas]]. # Klausk [[patarimas|patarimo]] to, kuris moka nugalėti pats save. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Kritika|Kritikuoti]], bet [[patarimas|patarimu]] nepadėti – tai tas pats, kas potvynį sulaikyti potvyniu arba ugnį gesinti ugnimi. – [[Mo Ti]]. # Lengva mums visiems, kai esame sveiki, duoti [[ligonis|ligoniams]] protingų [[patarimas|patarimų]]. – [[Terencijus]]. # Mes dalijame [[patarimas|patarimus]] kibirais, o vartojame juos lašais. – [[Viljamas Ransvilis Oldžeras|V. R. Oldžeras]]. # Neklausantiems [[patarimas|patarimų]] žmonėms neįmanoma padėti. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Nė vieno [[klaida|neklaidink]], ypač to, kuriam reikia [[patarimas|patarimo]]. – [[Sekstas Pitagorietis]]. # Nieko nedalijame taip dosniai, kaip [[patarimas|patarimų]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Niekuomet [[patarimas|nepatarinėkite]] tam, kuris iš jūsų prašo tik [[pinigai|pinigų]]. – [[Pedras Kalderonas de la Barka|P. Kalderonas de la Barka]]. # Paisyti priešų [[patarimas|patarimų]] – klaida, bet išklausyti juos reikia, kad pasielgtum priešingai. Tai ir bus tikrai teisinga veiksena. – [[Saadis]]. # Paklausyti gero [[patarimas|patarimo]] – vadinasi, išplėsti savo [[galimybė|galimybes]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Paprastai [[patarimas|patarimų]] prašoma tik todėl, kad jų nebūtų laikomasi, o jei kas ir laikosi, tai vien dėl to, kad paskui galėtų prikaišioti tam, kas tokį patarimą davė. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # Pasinaudoti geru kieno nors [[patarimas|patarimu]] dažnai reikia ne mažiau [[protas|proto]], kaip ir duoti gerą patarimą pačiam sau. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Patarimas|Patardamas]] ieškok kuo padėti, o ne patikti. – [[Solonas]]. # [[Patarimas]], kam nors duotas kitų žmonių akivaizdoje, suprantamas kaip priekaištas. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # [[Patarimas]] – maksimalus dalyvavimas prie minimalaus suinteresuotumo. – [[Genadijus Malkinas|G. Malkinas]]. # [[Patarimas]] panašus į riciną: jį gana lengva duoti, bet velniškai nemalonu ryti. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Patarimas|Patark]] ne tai, kas maloniausia, o tai, kas geriausia. – [[Solonas]]. # Prašyti [[patarimas|patarimo]] – didžiausias [[pasitikėjimas]], kurį vienas žmogus gali parodyti kitam. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Priimk visus [[patarimas|patarimus]], bet daryk tik pagal savo nuomonę. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Retai kas pageidauja [[patarimas|patarimo]]; ir tiems, kas labiausiai jo trokšta, jis mažiausiai patinka. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Vienas [[patarimas]] geriau negu dešimt [[nurodymas|nurodymų]]. – [[Aleksandras Šidlauskas|A. Šidlauskas]]. # Visų sunkiausia – [[pažinimas|pažinti]] save, visų lengviausia – [[patarimas|patarinėti]] kitiems. – [[Talis Miletietis]]. # Vyresnio amžiaus žmonės todėl taip mėgsta duoti gerus [[patarimas|patarimus]], kad nebesugeba rodyti [[pavyzdys|pavyzdžių]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmonėms]], nesiklausantiems [[patarimas|patarimų]], neįmanoma padėti. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekuo taip nesibodi kaip [[patarimas|patarimais]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Ausys]], kurios neklauso [[patarimas|patarimo]], palydi nukirsdinamą [[Galva|galvą]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Neduok nei [[Patarimas|patarimo]], nei druskos, kol tavęs šito neprašo. # [[Patarimas|Patarimo]] mažiausiai paisoma, kai jo labiausiai reikia. # Užsirašyk [[Patarimas|patarimą]] to, kuris tave myli, nors dabar tas patarimas tau nepatinka. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Su lazda nesuklupsi, paklausęs gero [[patarimas|patarimo]] – neapsiriksi. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Senam dera [[patarimas|patarti]], jaunam – paklausti. # Visiems dalina [[patarimas|patarimus]], sau neturi. ===[[Rumunų patarlės ir priežodžiai|Rumunų]]=== # Pigiausia prekė – [[patarimas]], o vertingiausia – geras [[pavyzdys]]. [[Kategorija:Vertybės]] lfxrk6uf0er08m0v0mcrn3fxus4xr0v 0 7164 83942 81057 2026-05-16T17:59:32Z Kurmis 70 83942 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Daug esama žmonių, kuriuos [[išsilavinimas|mokytumas]] paverčia [[nemokša|nemokšomis]], žmonių, kurie kuo daugiau [[skaitymas|skaito]], tuo mažiau [[žinojimas|žino]]. – [[Henris Tomas Boklis|H. T. Boklis]]. # Kas yra gražus [[nemokša]]? Ogi plunksnomis išpuošta papūga. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Nemokša]] stebisi, kad daiktų esama tokių, kokie jie yra, ir toks stebėjimasis yra žinojimo pradžia; [[išminčius]], atvirkščiai, stebėtųsi, jeigu daiktai būtų ne tokie, kokius jis juos atpažįsta. – [[Aristotelis]]. # [[Nemokša]] turi tik vieną pranašumą prieš išsilavinusį žmogų – jis visada patenkintas savimi. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Nemokša]]i nėra nieko geresnio už [[tylėjimas|tylėjimą]]; bet jei jis žinotų, kas jam geriausia, nebūtų nemokša. – [[Saadis]]. # [[Nemokša|Nemokšos]] būna tie, kurie ryžtasi tokie likti. – [[Platonas]]. # Nieko nėra baisesnio už aktyvų [[nemokša|nemokšą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Reikia ramiai klausytis [[nemokša|nemokšų]] riksmo. – [[Seneka]]. # Venk [[nemokša|nemokšos]], laikančio save [[mokytojas|mokytoju]]. – [[Unsūris al Maalis|U. as Maalis]]. [[Kategorija:Mokslas]] [[Kategorija:Žmogus]] 3k61hgejk48cs6t2qhd6ak86yrkh909