Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.3 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1636 83961 83923 2026-05-19T18:37:22Z Kurmis 70 83961 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus, nėra didesnio [[pyktis|pykčio]] už [[moteris|moters]] pyktį. Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau, negu su pikta moterimi. – ''Sir 25, 15-16''. # O aš jums sakau: nesipriešink [[pyktis|piktam]] [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. – ''Mt 5, 39''. ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Apmaudas]] – tai bijantis išryškėti [[pyktis]], tai bejėgis [[įniršis]], jaučiantis savo bejėgiškumą. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # Dažnai [[panieka]] slėptina stipriau už [[pyktis|pyktį]]: [[įžeidimas|įžeidimą]] dar galima užmoršti, o panieka niekada nedovanojama. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Dažnai žmonės užpildo [[pyktis|pykčiu]] savo [[protas|proto]] spragas. – [[Viljamas Ransvilis Oldžeras|V. R. Oldžeras]]. # Gebėjimas [[pasipiktinimas|piktintis]] – svarbiausioji kiekvieno doro žmogaus ginkluotės dalis. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]]. # [[Ginčas|Ginčydamasis]] būk ramus, nes [[pyktis]] iš klaidos padaro kaltę, o iš tiesos – nemandagumą. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # Išliejo [[pyktis|pyktį]] ir liko kaip buvęs – tuščias. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Įpykęs jausk pareigą slopinti [[pyktis|pyktį]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jei artimiausias [[draugas]] [[skriauda|skriaudą]] padarytų,<br />Tik išsiskirkit, ir nereikia [[kerštas|keršto]] kito.<br />Nereikia [[pyktis|pykčių]], [[barnis|barnių]] didelių,<br />Ieškokit [[susitaikymas|susitaikymo]] kelių. – [[Nuradinas Abdarahmanas Džamis|N. A. Džamis]]. # Jei esi [[pyktis|įpykęs]], pirma, nei imsi kalbėti, suskaičiuok iki dešimties, jei labai įpykęs, suskaičiuok iki šimto. – [[Tomas Džefersonas|T. Džefersonas]]. # Jei [[moteris|moters]] gerumas beribis, pasitaiko, kad ir jos [[pyktis]] neturi ribų. Gera [[žmona]] – vyrui brangi dovana, pikta – piktybinė opa. – [[Talmudas]]. # Kai [[džiaugsmas]] savo viršūnę pasiekia, pakrypsta [[pyktis|pykčio]] link. Kai pyktis savo viršūnę pasiekia, linksta į džiaugsmą. O taip yra tam, kad abiem atvejais būtų išlaikyta pusiausvyra. – [[Lao Dzė]]. # Kai [[ginčas|ginčydamiesi]] pradedame [[pyktis|pykti]], išsyk liaujamės kovoti dėl tiesos ir ginčijamės jau dėl savęs pačių. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kas [[pyktis|įpykęs]] [[švelnumas|švelnus]], tas žymiai [[protas|protingesnis]]. – [[Plautas]]. # Kas [[pyktis|piktas]], tas ilgai gyvens. [[Moralė]] yra žmonių išradimas, o ne gyvenimo išvada. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kiekvienas smūgis, kurį smogiame pagauti [[pyktis|pykčio]], galų gale grįžta mums patiems. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Mūsų [[pyktis]] arba apmaudas mums žalingesnis už tai, kas verčia mus pykti. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. # Negalima pasikliauti [[pyktis|įpykusio]] [[liudininkas|liudininko]] parodymais. – [[Ciceronas]]. # Neverta [[pyktis|pykti]] ant žmogaus, kuris, menkai mus pažindamas, vis dėlto apie mus blogai šneka: jo užsipuolimai liečia ne mus, o jo vaizduotės susikurtą šmėklą. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Niekada nėra taip naudinga delsti kaip [[pyktis|pykstant]]. – [[Publijus Siras]]. # Nieko nėra sunkesnio už [[kivirčas|kivirčus]]. [[Pyktis]] juos skatina. Nieko nėra pražūtingesnio už [[karas|karą]]. Galingųjų pyktis juo prasiveržia. – [[Seneka]]. # Pasiduoti [[pyktis|pykčiui]] dažnai tolygu keršyti sau už kito kaltę. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Pasijuok iš savo [[vargas|vargų]] – jų kartumas išnyks. Pasijuok iš savo [[priešas|priešininko]] – išnyks jo pyktis. Pasijuok iš savo [[pyktis|piktumo]] – ir jo neliks. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Per rūstus [[pyktis]] baugina, o nesaikingas [[gerumas]] mažina pagarbą žmonių akyse. Nebūk toks rūstus, kad visiems įkyrėtum, ir toks romus, kad su tavimi elgtųsi įžūliai. – [[Saadis]]. # [[Pyktis|Piktam]] žmogui piktą žinią sužinot tiesiog smagu! – [[Šota Rustavelis|Š. Rustavelis]]. # [[Pyktis|Piktas]] žmogus ypač piktas, kai dedasi geru. – [[Publijus Siras]]. # [[Piktumas|Piktas]] žmogus ne visada sau leidžia tai, nuo ko nesugeba susilaikyti [[plepumas|plepus]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Pyktis|Piktas]] žmogus panašus į anglį: jeigu nedegina, tai nors juodina. – [[Anacharsis Skitas]]. # [[Pyktis|Piktas]] žmogus – tarsi sklidina [[nuodai|nuodų]] taurė. – [[Konfucijus]]. # [[Pyktis|Pikti]] žmonės neturi [[daina|dainų]]. – [[Johanas Gotfrydas Zoimė|J. G. Zoimė]]. # [[Pyktis|Pikti]] žmonės panašūs į muses, kurios rėplioja žmogaus kūnu ir apsistoja tik prie jo žaizdų. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Pyktis]] dėl svetimos nuodėmės – šlykštus ir menkadvasis. – [[Seneka]]. # [[Pyktis]] yra tai, kas peršoka per protą, kas jį pasigrobia. – [[Seneka]]. # [[Pyktis]] yra trumpa beprotybė. – [[Horacijus]]. # [[Pyktis]] yra vėjas, kuris užpučia [[protas|proto]] šviesą. – [[Robertas Grinas Ingersolis|R. G. Ingersolis]]. # [[Pyktis]], kad skaudžiau įžeistų, apsimeta [[gerumas|gerumu]]. – [[Publijus Siras]]. # [[Pyktis]] neapakina: jis gimsta iš [[aklumas|aklumo]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # [[Pyktis]] – tai atvira ir trumpalaikė [[neapykanta]]; neapykanta – tai prislopintas ir nuolatinis pyktis. – [[Šarlis Pino Diuklo|Š. Diuklo]]. # [[Pyktis]] visada turi pagrindą, bet retai pakankamą. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Pyktis|Piktų]] žmonių gyvenimas kupinas [[nerimas|nerimo]]. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Pirmas [[pyktis|supyksta]] tas, kuris neteisus. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Tai, kas prasidėjo [[pyktis|pykčiu]], baigsis [[gėda]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tas, kuris [[pyktis|piktas]], geras tik sau. – [[Publijus Siras]]. # Tikri [[bendramintis|bendraminčiai]] negali ilgam [[pyktis|susipykti]]; kada nors jie vėl sueis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikrosios [[didybė]]s požymis yra smūgių nejautimas. Taip stambus žvėris ramiai žvelgia į lojančius šunis, taip banga veltui šokinėja prieš milžinišką uolą. Kas [[pyktis|nepyksta]], to [[skriauda]] nepaliečia, kas pyksta – paveikia. – [[Seneka]]. # Tu nebūsi nubaustas už savo pyktį – tave nubaus pats [[pyktis]]. – [[Buda]]. # Viskas žūva ten, kur [[likimas]] leidžia tiek, kiek pataria [[pyktis]]. – [[Seneka]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Pastovus [[Kova|kovotojas]], kuris sudrumsčia [[Taika|taiką]], yra susaistomas būti nukautas savo paties [[Pyktis|pykčio]]. # Kas tave [[Pyktis|supykdo]], tas tave [[Valdymas|valdo]]. # [[Vadovas]] neturėtų sukurti naują įsakymą, kada jis yra [[Pyktis|piktas]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Alkis|Alkanas]] [[žmogus]] yra [[Pyktis|piktas]] žmogus. # Nė vienas [[žmogus]] nebebūna [[Pyktis|piktas]], kuris nebesijaučia įskaudintas. # Niekada neužlaikyk [[Pyktis|pykčio]] iki saulės nusileidimo. # [[Pyktis]] dažnai būna žalingesnis, negu sužeidimas, kuris sukėlė pyktį. # [[Pyktis]] ir [[skubėjimas]] paslepia gerus patarėjus. # [[Pyktis]] yra trumpalaikė [[beprotybė]]. # [[Pyktis]] nubaudžia pats save. # [[Pyktis]] paaštrina [[Drąsa|drąsą]]. # [[Pyktis]] pas gerą žmogų miršta greitai. # Tas būna kvailys, kuris negali būti [[Pyktis|piktas]]; bet tas būna protingas, kuris nebus. # Tas, kuris būna [[Pyktis|piktas]], retai kada jaučiasi patogiai. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Kantrybė]] vieną [[pyktis|pykčio]] akimirką apsaugo nuo šimto dienų širdgėlos. # Tas, kuris sutvardė [[pyktis|pyktį]], nugalėjo stiprų priešą. # Žmogus, kuris greitai [[pyktis|užpyksta]], nebūna teisus. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Geriau atviras [[priekaištas]], negu paslaptingas [[pyktis]]. # [[Išmintis|Išmintingam]] nepritinka [[pyktis|pykti]]. # [[Pyktis]] blogas patarėjas. # [[Pyktis]] [[grožis|grožiui]] kenkia. # [[Pyktis|Piktesnė]] už [[širšė|širšę]]. # [[Pyktis|Piktos]] gaspadinės<ref>Šeimininkės.</ref> ir [[duona]] rūgšti. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Alkis]] ir delsimas sukelia [[Pyktis|pyktį]]. # [[Alkis]] paaštrina [[Pyktis|pyktį]]. # [[Pyktis|Pykčio]] jėga yra sulaužoma švelniu atsakymu. # [[Pyktis]] yra laikina [[beprotybė]]. # Tas, kuris [[Savęs valdymas|sutvardo]] savo [[Pyktis|pyktį]], tas nugali savo didžiausią priešą. ===[[Šveicarų patarlės ir priežodžiai|Šveicarų]]=== # Geriau gyventi gūdžiam miške, nei su [[pyktis|pikta]] [[žmona|boba]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Jausmai]] [[Kategorija:Emocijos]] d13ovdhxm61ff9i46diqzpo8lg78b1g 0 1659 83964 83313 2026-05-19T18:42:49Z Kurmis 70 /* Sentencijos */ 83964 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:'Nadagen' Rijksmuseum SK-A-1731.jpeg|miniatiūra|Sena moteris]] '''''Senatvė''' – senas amžius, senystė.'' ==Sentencijos== # [[Abejingumas]] gražiajai lyčiai [[senatvė]]je – [[bausmė]] už tai, kad pernelyg mokėta patikti [[jaunystė]]je. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Ar esate kur girdėję, kad koks [[tinginys]] būtų sulaukęs [[senatvė|senyvo]] amžiaus. – [[Kristupas Vilhelmas Hufelandas|K. V. Hufelandas]]. # Aš vertinu jaunuolį, turintį šiek tiek [[senatvė]]s, ir senį, turintį šiek tiek [[jaunystė]]s. Kas tuo vadovaujasi, galės būti senas, bet siela toks niekada nebus. – [[Ciceronas]]. # [[Auklėjimas|Auklėjant]] [[vaikas|vaiką]], reikia galvoti apie jo [[senatvė|senatvę]]. – [[Žozefas Žuberas|Ž. Žuberas]]. # Būkime senatvėje tokie pat linksmi kaip jaunystėje. [[Jaunystė]], kaip vyturys, turi savo rytines giesmes; [[senatvė]], kaip lakštingala, privalo turėti savo vakarines giesmes. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Deramai [[senatvė|senti]] – vadinasi, būti jaunesniems atrama, o ne kliūtimi, mokytoju, o ne varžovu, suprantančiam, o ne abejingam. – [[Andrė Morua|A. Morua]]. # Dykaduoniškas [[gyvenimas]] – tai priešlaikinė [[senatvė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gamta]] be galo nenuosekli. Kartais ji [[senis|senio]] galvą užkelia ant jaunų pečių, kitą kartą ugningą [[širdis|širdį]] paslepia po aštuoniasdešimties metų ledu. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Greit įsimylintis [[senis]] – bene didžiausias gamtos darkumas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Ir [[klaida]] būna naudinga, kol esame jauni; kad tik nesinešiotume jos iki [[senatvė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ir perdėtas aprangos nerūpestingumas, ir pernelyg didelis dabitiškumas savaip pabrėžia [[senatvė|iškaršimą]] ir padaugina raukšlių. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Ir [[senatvė]] kupina [[malonumas|malonumų]], jei tik mokama ja naudotis. – [[Seneka]]. # Iš meilės [[gyvenimas|gyvenimui]] [[senatvė]]s geidžiame, o iš [[mirtis|mirties]] baimės jos bijome. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Jaunystė]] – laikas kaupti [[išmintis|išmintį]], [[senatvė]] – laikas ją taikyti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Jaunystė]]je įgyk tai, kas ilgainiui tau padengs [[senatvė]]s nuostolius. Ir supratęs, kad senatvės penas yra [[išmintis]], jaunystėje elkis taip, kad senatvė neliktų be peno. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Jaunystė]]s gėrybės – [[jėga]] ir [[grožis]], [[senatvė]]s gėrybės – [[išmintis|išminties]] branda. – [[Demokritas]]. # [[Jaunystė]]s [[yda|ydų]] nereikia pasilaikyti senatvei, nes [[senatvė]] turi savo trūkumų. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Jaunystė]]s požiūriu [[gyvenimas]] yra begalinė [[ateitis]]; [[senatvė]]s – labai trumpa [[praeitis]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Jaunuolis]] turi būti [[protas|protingas]] ir nesistengdamas toks atrodyti; [[senis]] turi atrodyti protingas, nors toks ir nebūtų. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Jei tik [[jaunystė]] žinotų, jei tik [[senatvė]] galėtų. – [[Anri Etjenas|A. Etjenas]]. # Kai kurių [[senis|senių]] troškimas mylėti jaunas [[moteris]] neprotingas dar ir dėl to, kad jie reikalauja atsakomosios meilės ir gyvena iliuzija, jog dar gali to tikėtis. Tačiau čia kalti ne tik patys seniai, bet ir jaunos moterys, puoselėjančios tą paikumą. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kas [[senatvė|senas]], tas negali degt [[jaunystė]]s ugnimi. – [[Avicena]]. # Keturiasdešimt metų – [[jaunystė]]s [[senatvė]], penkiasdešimt – senatvės jaunystė. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kokia trumpa atkarpa tarp to [[laikas|laiko]], kai žmogus esti per daug [[jaunystė|jaunas]], ir to, kai jau perdaug [[senatvė|senas]]. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Kol mes jauni, naudingi būna ir [[paklydimas|paklydimai]], tik neverta jų tampyti su savimi iki pat [[senatvė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Kvailys|Kvailiui]] [[senatvė]] – našta, [[neišmanėlis|neišmanėliui]] – žiema, o [[mokslininkas|mokslo vyrui]] – auksinė pjūtis. – [[Volteras]]. # Malonus [[senatvė|senas]] žmogus, kuris [[geraširdiškumas|geraširdis]] ir [[rimtumas|rimtas]]. – [[Demokritas]]. # Mes tikimės sulaukti [[senatvė]]s, bet bijome pasenti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Meilė|Mylėti]] kokią nors būtybę – vadinasi, sutikti su ja [[senatvė|senti]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Mokėti [[senatvė|senti]] – [[išmintis|išminties]] viršūnė ir viena iš sudėtingiausių [[gyvenimas|gyvenimo]] didžiojo meno briaunų. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # Mūsų [[jėga|jėgų]] nuostoliai daug dažniau esti jaunystės veržlumo negu griaunamo metų veikimo padarinys. Nesantūri, geisminga [[jaunystė]] perduoda [[senatvė|senatvei]] susidėvėjusį [[kūnas|kūną]]. – [[Ciceronas]]. # Nedidelis menas pasenti, menas – įveikti [[senatvė|senatvę]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Negerbti [[senatvė|senyvo]] amžiaus – tas pat, kas rytą sugriauti namą, kuriame reikės nakvoti. – [[Alfonsas Karas|A. Karas]]. # Neįmanoma [[senatvė|nesenti]], bet įmanoma nepasenti. – [[Džordžas Bernsas|Dž. Bernsas]]. # Neleisti [[žmogus|žmonėms]] [[senatvė|pasenti]] – tai didis [[gebėjimas]] valdyti. – [[Napoleonas]]. # Nesaikingumas [[jaunystė]]je – vekselis [[senatvė|senatvei]], kurį reikės apmokėti su procentais už trisdešimt metų. – [[Čarlsas Kalebas Koltonas|Č. K. Koltonas]]. # Nesijuok iš [[senatvė]]s – juk tu eini jos link. – [[Menandras]]. # Nėra nieko koktesnio už [[senis|senį]], kuris, be amžiaus, neturi kitų savo ilgo [[gyvenimas|gyvenimo]] naudos įrodymų. – [[Seneka]]. # Niekas nepageidauja [[senatvė]]s, bet visi nori ilgai gyventi. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Niekas taip greitai [[senatvė|nesendina]] žmogaus kaip mintis apie tai, kad jis sensta. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Niekas taip nepriartina [[senatvė]]s kaip nesaikingas [[girtavimas]], nežabota [[meilė]] ir besaikis [[geidulingumas]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Palaimingos [[jaunystė]]s dienos. [[Senatvė]] mėgsta grįžti į jas pro laiko miglą. Senas žmogus sutemoj prisimena saulėtas ryto valandas. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # Pasenti meno didelio nereik, <br />Bet tu [[senatvė|senatvę]], kad gudrus įveik. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Raukšlių atmieštas [[linksmumas]] žavus. Kažkokia aureolė nušviečia džiaugsmingą [[senatvė|senatvę]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Reikia, nugyventi ilgą [[gyvenimas|gyvenimą]] ir [[senatvė|pasenti]], kad suprastum, koks jis trumpas. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Santūrumas, atsargumas, konservatyvumas, noras lenktis rizikos ir staigių permainų dažnai esti neišvengiami [[senatvė]]s palydovai. – [[Džavaharlalis Neru|Dž. Neru]]. # Santūrūs sugyvenami ir nepaniurę seni žmonės leidžia [[senatvė|senatvę]] pakenčiamai; nepakantumas ir niūrumas sunkus kiekviename amžiuje. – [[Ciceronas]]. # [[Senatvė|Senas]] žmogus, ypač ne itin protingas, visuomet pasipūtęs, išdidus ir neprieinamas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Senatvė]] ateina staiga, kaip sniegas. Rytą jūs atsikeliate ir pamatote, kad viskas balta. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Senatvė]] ateina tada, kai pradedama kalbėti: "Dar niekada nesijaučiau toks jaunas". – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Senatvė]] daug kuo silpna, ji tokia bejėgė, kad lengvai gali sužadinti panieką, todėl išmintingiausias jos siekis – artimųjų meilė ir prisirišimas. Įsakinėti ir bauginti – ne jos ginklas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Senatvė]] ne todėl liūdna, kad su ja pasibaigia [[džiaugsmas|džiaugsmai]], o todėl, kad sunyksta [[viltis|viltys]]. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. # [[Senatvė]] prasideda tą dieną, kai numiršta [[drąsa]]. – [[Andrė Morua|A. Morua]]. # [[Senatvė]] – tai laikas, kai žvakutės ant varduvių pyrago kainuoja brangiau nei pats pyragas, o pusė šlapimo keliauja analizėms. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # [[Senatvė]] – tironas, kuris grasindamas [[mirtis|mirtimi]] uždraudžia visus [[jaunystė]]s malonumus. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Senatvė]]je labiau sugebame [[nelaimė|nelaimių]] išvengti, [[jaunystė]]je – jas iškęsti. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Senatvė]]je nieko nereikia saugotis taip kaip [[tinginystė]]s ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Seneka]]. # [[Senatvė]]je [[protas|proto]] [[trūkumas|trūkumai]] vis ryškėja, kaip ir [[išorė]]s trūkumai. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Senatvė]]je reikia [[darbas|dirbti]] daugiau negu [[jaunystė]]je. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Senatvė]]s savybė aštrinti gyvenimo spyglius ir blukinti žiedus. – [[Saadis]]. # [[Senatvė]]s [[sunkumas|sunkumai]] – tie patys gyvenimo sunkumai, tik didesni. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Senis|Senio]] [[smegenys]] panašios į seną arklį: kad liktų darbingos, turi būti nuolat mankštinamos. – [[Henris Adamsas|H. Adamsas]]. # [[Senatvė|Senti]] nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas|Š. O. de Sent Bevas]]. # Stenkis [[meilė|neįsimylėti]] artėjant [[senatvė|senatvei]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Tai, kuo nusidedame [[jaunystė]]je, tenka išpirkti [[senatvė]]je. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Tiesa, esama sunkių valandų, bet priešinkis joms; atsuk [[blogis|blogiui]] nugarą, ir vidinis tavo pavasaris neapgaus. Net [[senatvė|senatvę]], ir tą ne visuomet palenkia šalta nakties tamsa. – [[Titas Lukrecijus Karas|Lukrecijus]]. # Tu žilam padėk keliaut,<br /> Panėšėk jam naštą<br /> Pats prieisi pagaliau<br /> Tą [[senatvė]]s kraštą. – [[Chosrovas Abu Muinas Naserė|Ch. Abu Muinas Naserė]]. # Užvis labiausiai [[senatvė]]je verta saugotis [[tingumas|tingumo]] ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Ciceronas]]. # Vieni [[senatvė|sendami]] tobulėja, kiti genda. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # Visi nori [[gyvenimas|gyventi]] ilgai, bet niekas nenori [[senatvė|pasenti]]. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Žmogaus turimos gerosios savybės niekuomet taip nepraverčia kaip [[senatvė]]je. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus]] visada esti tokio [[amžius|amžiaus]], kokia yra dvasia: [[senatvė]] prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – [[Anri Periušo|A. Periušo]]. # Žmonės, tokie kaip tu ir aš, nors ir mirtingi kaip ir visi likusieji, nesvarbu kiek begyventų – [[senatvė|nepasensta]]. Aš turiu omenyje, kad mes niekada nenustojame stovėti kaip smalsus vaikas prieš didžiąją visatos paslaptį, kurioje mes visi esame gimę. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Senatvė|Senas]] žmogus gali nepataikyti mesdamas akmenį, bet niekada neprašaus pro šalį pasakydamas žodį. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Tie, kurie norėtų būti [[Jaunystė|jauni]], kai jie bus [[Senatvė|seni]], turėtų būti seni, kai jie būna jauni. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Visuomet dieną elkis taip, kad tavo [[miegas]] naktį būtų ramus, o jaunystėje taip, kad tavo [[senatvė]] būtų giedra. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Augimas|Auga]] besibadydamas, [[senatvė|sensta]] besimokydamas. # Augantysis [[augimas|užauga]], senstantysis [[senatvė|pasensta]]. # Be [[jaunystė|jaunatvės]] nėra [[senatvė]]s. # Be [[tvarka|tvarkos]] gyvensi – nelaiku [[senatvė|pasensi]]. # Bepig [[senatvė|senam]] [[melas|meluoti]], o [[turtas|turtingam]] vogti. # Greitai žmogus užaugi, dar greičiau [[senatvė|pasensti]]. # [[Jaunystė]]s [[nuodėmė|griekai]]<ref>Nuodėmės.</ref> – [[senatvė]]s [[vargas|vargai]]. # Kaip [[jaunystė|jauns]] papratęs, taip [[senatvė|sens]] darysi. # [[Senatvė|Senas]] jautis vagos negadina. # [[Senatvė]] ateina nelaukiama. # [[Senatvė]] – neišgydoma liga. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Būk [[Senatvė|senas]] anksti, jeigu nori, kad tavo ilgaamžiškumas tęstųsi. # Būk [[Senatvė|senas]], kada esi [[Jaunystė|jaunas]], kad būtum jaunas, kada būsi senas. # [[Sielvartas]] atneša pirmalaikę [[Senatvė|senatvę]]. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # [[Jaunystė]] be meilės, [[senatvė]] be išminties – veltui nugyventas [[gyvenimas]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # [[Senatvė|Senstant]] žmogus [[matymas|mato]] blogiau, bet daugiau. # Žilė — [[senatvė]]s, o ne [[išmintis|išminties]] požymis. ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Laikas]] [[Kategorija:Žmogus]] q7hkiv0f2mvar0d3fm0xszr92am72re 0 1725 83966 71448 2026-05-19T18:46:40Z Kurmis 70 83966 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Apie [[dovana|dovaną]] užsimenantis žmogus reikalauja jos atgal. – [[Seneka]]. # Brangi [[dovana]] yra gebėjimas suvokti žmogaus [[siela|sielą]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # [[Džiaugsmas]] matyti ir suprasti yra pati puikiausia [[gamta|gamtos]] [[dovana]]. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Iš visų pasaulio [[dovana|dovanų]] lieka tik geras [[vardas]], ir nelaimingas tas, kuris net to nepalieka. – [[Saadis]]. # Į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip ir į pačią [[dovana|dovaną]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kai nereiški [[gyvenimas|gyvenimui]] jokių pretenzijų, tai viskas, ką tik gauni, yra [[dovana]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Vertingiausia [[dovana]] žmonėms po [[išmintis|išminties]] yra [[draugystė]]. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # [[Žodis|Žodį]] reikia vertinti. Tai didžiausia [[dovana]], kokią mums davė [[Dievas]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kai tavo [[draugas]] dovanoja tavo [[Žmona|žmonai]] brangią [[Dovana|dovaną]], laikas tapti [[Įtarimas|įtariam]]. # Kai tu [[Dovana|dovanoji]] draugui [[Ožys|ožką]], tu turi paleisti pavadėlį. # Nereikėtų hienai [[Dovana|duoti]] dukart. # Tu juk neatiduodi kam nors [[Dovana|dovanų]] [[Ožys|ožką]], vis dar laikydamas ją už virvutės. # Tu nemyli žmogaus, jei nenori priimti jo [[dovana|dovanos]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Kas nupirkta yra mažiau [[Vertė|vertinga]], nei [[dovana]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Dovana]]i reik greito [[arklys|arklio]]. # [[Dovana|Dovanos]] priimtos suriša žmogų. # [[Dovana|Dovanotam]] [[arklys|arkliui]] į [[dantis]] nežiūri. # [[Dovana|Dovanų]] karalius mirė. # [[Dovana|Dovanų]] savo neskaityk, Viešpats suskaitys. # [[Kyšis|Kyšių]] neima, bet be [[dovana|dovanų]] neprisileidžia. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Dovana|Dovanos]] iš [[Priešas|priešų]] turi būti priimamos su [[Pasitikėjimas|nepasitikėjimu]]. # Geranoriškumas lydintis [[Dovana|dovaną]] – yra geriausioji dovanos dalis. # Maža [[Dovana|dovanėlė]], bet tinkamu laiku. # Mažos [[Dovana|dovanėlės]] [[Taika|sutaikdo]], o didelės dovanos padaro [[Priešas|priešais]]. # Už menkavertę [[Dovana|dovaną]] tik truputis [[Dėkingumas|ačiū]]. ===[[Nigeriečių patarlės ir priežodžiai|Nigeriečių]]=== # Tu [[meilė|nemyli]] žmogaus, jei nenori priimti jo [[dovana|dovanos]]. [[Kategorija:Santykiai]] aacfa9ekkqmsoxowcn2d5d4ed7v2fa7 0 2510 83967 82532 2026-05-19T18:47:26Z Kurmis 70 83967 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Geras [[vardas]] vertesnis už gražų [[veidas|veidą]]. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Iš visų pasaulio [[dovana|dovanų]] lieka tik geras [[vardas]], ir nelaimingas tas, kuris net to nepalieka. – [[Saadis]]. # Ką rinktis: gerą [[gyvenimas|gyvenimą]] ar gerą [[vardas|vardą]]? – [[Seneka]]. # [[Motina]], tai [[Dievas|Dievo]] [[vardas]] mažų vaikų lūpuose, ir [[Širdis|širdyse]]. – [[Viljamas Tekerėjus|V. Tekerėjus]]. # Tavo [[vardas]] reikalingas tave prisiminti. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # Tik [[Aistra|aistros]], sunaikinusios joje visa žmogiška, dėka, jos [[vardas]] dar ir šiandien gyvas eilėse bei [[Ginčas|ginčuose]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Vardas]] yra pradžia, esmė ir pažadas... – [[Gintaras Beresnevičius|G.Beresnevičius]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] tik laikinai gyventi lemta,<br /> Laimingas tas, kurs įsiamžins [[vardas|vardą]]. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|vardas}} [[Kategorija:Kalba]] 47m6pr66hd9bu1i01ge1j0zmxl2dyre 0 3395 83962 83182 2026-05-19T18:37:53Z Kurmis 70 83962 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Atkaklus [[gerumas]] nugali bloguosius, niekas nėra tokios užkietėjusios ir priešiškos meilei širdies, kad nemylėtų gerųjų, net juos skriausdamas. – [[Seneka]]. # Aš nežinau kitų pranašumo požymių, išskyrus [[gerumas|gerumą]]. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # [[Bendravimas|Bendrauk]] su tais, kurie padarys tave [[gerumas|geresnį]]. Prisileisk tuos, kuriuos gali padaryti geresniais. Tai įvyksta kartu: mokydami kitus, žmonės mokosi patys. – [[Seneka]]. # Būti [[gerumas|geram]] visai nesunku; sunku būti [[teisingumas|teisingam]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Būti [[gerumas|geru]] žmogumi reiškia ne tik [[elgesys|nesielgti]] neteisingai, bet ir nenorėti taip elgtis. – [[Demokritas]]. # [[Dorybė]], [[gerumas]], [[taurumas]] – tai tokios savybės, kurių [[žmogus]] linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Dvi savybės – [[gerumas]] ir [[kuklumas]] – niekada neturėtų žmogaus varginti. – [[Robertas Luisas Stivensonas|R. L. Stivensonas]]. # [[Gerumas|Gera]] dvigubai gera, kai trumpa. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # [[Gerumas|Geras]] žmogus daugybę gerų [[darbas|darbų]] daro slapčiomis, kaip žmogus daro slapčiomis blogus darbus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Gerumas|Geriausieji]] patiria visa, kas blogiausia. – [[Seneka]]. # [[Gerumas]] myli žmones daugiau, negu jie užsitarnauja. – [[Džozefas Jubertas|Dž. Jubertas]]. # [[Gerumas]] – tai kalba, kuria gali kalbėti nebyliai ir kurią gali girdėti kurtieji. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Gerumas]] – tai savybė, kurios perteklius nekenkia. – [[Džonas Golsvortis|Dž. Golsvortis]]. # [[Gerumas]] – tai vienintelis drabužis, kuris niekuomet nenutriūšta. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Gerumas]] vertingesnis už [[grožis|grožį]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Gerumas|Gerumu]] beveik visuomet pasieksi daugiau negu šiurkščia [[jėga]]. – [[Ezopas]]. # Jei [[gerumas|geru]] atsilyginsi už bloga, kuo už gera atsidėkosi? – [[Konfucijus]]. # Jei negali būti [[gerumas|geras]], būk [[atsargumas|atsargus]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Jei turime teisę spręsti, ypač rinkimės išliksiančias [[gerumas|geradarystes]], kad dovanos būtų kuo mažiau mirtingos. – [[Seneka]]. # Jeigu padėjai tam, kurį mylėjai, tai jokiomis aplinkybėmis nedera priminti savo [[geradarystė]]s. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kai mes [[laimė|laimingi]], tai visada ir [[gerumas|geri]], bet kai mes geri – ne visada laimingi. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kaip [[garbė]] noriau lydi jos vengiančius, taip [[geradarystė|geradarysčių]] vaisius mieliau nunoksta tiems geradariams, kurie leidžia būti nedėkingiems. – [[Seneka]]. # Kas daro [[gerumas|gera]] kitam, daro gera pats sau, ir čia svarbu ne padariniai, o pats geradarystės aktas, nes jau vien geradarystės suvokimas teikia didelį [[džiaugsmas|džiaugsmą]]. – [[Seneka]]. # Kas yra [[gerumas|geradarystė]]? Svarbu ne kas daroma ar duodama, geradarystės esmė glūdi ne atliktame poelgyje ar daikte, bet davėjo ar darytojo širdyje. – [[Seneka]]. # Kas [[širdis|širdimi]] geras, tas ir prastu drabužiu kilnus. – [[Gustavas Freitagas|G. Freitagas]]. # Kas visuomet [[linksmumas|linksmas]], tas [[laimė|laimingas]], o kas laimingas – tas [[gerumas|geras]] žmogus. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # Kiek žmoguje [[gerumas|gerumo]], tiek jame ir [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Ko reikia, kad būtum [[gerumas|gerasis]]? Noro. – [[Seneka]]. # Malonus [[senatvė|senas]] žmogus, kuris [[geraširdiškumas|geraširdis]] ir [[rimtumas|rimtas]]. – [[Demokritas]]. # Mes nieko nevertiname aukščiau už [[gerumas|geradarystę]], kol jos laukiame, ir žemiau – kai gauname. – [[Seneka]]. # Mes prisirišame prie [[žmogus|žmogaus]], parodžiusio mums [[gerumas|gerumą]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Mes skolingi [[knyga|knygoms]] už tas didžias [[geradarystė|geradarystes]], kurios yra kilnių protingų veiksmų rezultatas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Nauda|Naudą]] duoda ne [[knyga|knygų]] daugumas, o [[gerumas]]. – [[Seneka]]. # Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti [[gerumas|geras]] [[žmogus]], bet pats juo tapk. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nepakanka būti [[gerumas|geram]], dar reikia būti [[taktiškumas|taktiškam]]. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # Pagyrimo už [[gerumas|gerumą]] vertas tik tas, kuriam užtenka charakterio tvirtumo retkarčiais būti blogam; antraip gerumas dažniausiai terodo neveiklumą arba valios stoką. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Per rūstus [[pyktis]] baugina, o nesaikingas [[gerumas]] mažina pagarbą žmonių akyse. Nebūk toks rūstus, kad visiems įkyrėtum, ir toks romus, kad su tavimi elgtųsi įžūliai. – [[Saadis]]. # Pirmiausia būkite geri; [[gerumas]] nuginkluoja daugumą žmonių. – [[Žanas Batistas Lakorderas|Ž. B. Lakorderas]]. # [[Pyktis]], kad skaudžiau įžeistų, apsimeta [[gerumas|gerumu]]. – [[Publijus Siras]]. # Skaičiuojami ir dalinami daiktai nėra [[gerumas|geradarystė]]. – [[Seneka]]. # Saugok brangiausią širdies turtą – [[gerumas|gerumą]]. Išmok duoti be dvejonių, prarasti be liūdesio, imti be godulio. – [[Žorž Sand]]. # Sunku pastūmėti į [[gerumas|gera]] [[pamokymas|pamokymais]], lengva – [[pavyzdys|pavyzdžiu]]. – [[Seneka]]. # Tai, kas padarys mus [[gerumas|geresnius]] ir [[laimė|laimingesnius]], – arba atlapa, arba šalia. – [[Seneka]]. # Vidinis žmogaus [[gerumas]] – tai saulė. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Žmogaus [[gerumas]] – [[įstatymas|įstatymų]] vadas. – [[Ciceronas]]. # [[Žmogus]], kuris visiems nori būti [[gerumas|geras]], neišvengiamai pralaimės tarp daugybės tų, kurie nėra geri. Todėl jis turi mokytis, kaip nebūti geram, ir šiuo mokėjimu naudotis arba nesinaudoti, priklausomai nuo to, ko reikalauja proga. – [[Nikolas Makiavelis|N. Makiavelis]]. # Žmonės [[gerumas|gerais]] tampa [[lavinimas|lavindamiesi]], o ne iš [[prigimtis|prigimties]]. – [[Demokritas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Gerumas]] atneša [[Laimė|laimę]]. # Jeigu tu negali būti [[gerumas|geras]] – būk [[atsargumas|atsargus]]. # Paprastai mes būname [[Gerumas|geriausi]] žmonės, kai sunkiausiai susergame. # Tas, kuris neturi [[Geraširdiškumas|geraširdiškumo]], nenusipelno pasigailėjimo. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Dėl [[turtas|turto]] tampa negeri, dėl [[gerumas|gerumo]] tampa neturtingi. # Kai žmogus daro [[gerumas|gera]], jo buvusios [[klaida|klaidos]] pamirštamos. # Kalbėti apie [[gerumas|gerumą]] nėra gerai, reikia taip ir elgtis. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # [[Nemalonumas|Nemalonumai]] kyla ne dėl to, kad darome blogai, o dėl piktnaudžiavimo [[gerumas|gerumu]]. ===[[Turkų patarlės ir priežodžiai|Turkų]]=== # [[Gerumas|Geri]] žodžiai atvers geležines duris. # Palinkėk gero, būk [[gerumas|geras]]. ==Moto== # Padaryk mane [[gerumas|gerumo]] ženklu. – [[Vincentas Sladkevičius|V. Sladkevičius]]. ''(Kardinolo herbe įrašyti žodžiai (taip kardinolas Sladkevičius įtvirtino savotišką moto, siekdamas pateisintinti Šventojo Tėvo ir Tautos viltis Atgimimo aušroje, siekiant Lietuvos Nepriklausomybės)).'' # Gyvenkime [[gerumas|gerumu]] ir [[viltis|viltimi]]. – (Žodžiai, išgraviruoti LB išleistos proginės monetos briaunoje). „Minimos kardinolo V. Sladkevičiaus gimimo metinės“, www.tunyla.lt, 2007 rugpjūčio mėn. 20 d. – [[Vincentas Sladkevičius|V. Sladkevičius]]. ==[[Merfio dėsniai]]== # [[Gerumas|Gerų]] žmonių, žinoma, daugiau, tik juos rečiau sutinki. [[Kategorija:Savybės]] mds8mtr7tjt5fi8tk0emlosc2d3kix6 0 4634 83960 83957 2026-05-19T18:36:15Z Kurmis 70 83960 wikitext text/x-wiki '''''[[Saadis]]''' (angl.'''Saadi''', (1184-1283/1291) – persų rašytojas.'' ==Sentencijos== ===Apie išminčius=== # [[Išminčius]] panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; o [[kvailys|kvailasis]] kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas. # [[Išminčius]], patekęs pas [[kvailys|kvailius]], neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą. # Nesistebėk, jei [[išminčius|išminčiui]] tarp neišauklėtų žmonių nepavyks ištarti žodžio: liutnios negirdėti trenkiant būgnui, o ambros kvapą užgožia česnako smarvė. ===Kitos=== # Aš bijau [[Dievas|Dievo]] ir tų, kurie jo nebijo. # Draugaut ir pyktis reikia su [[saikas|saiku]].<br /> be jo visur ir visada sunku. # Du žmonės veltui dirbo ir be prasmės stengėsi: tas, kuris kaupė [[turtas|turtus]] ir jais nesinaudojo, ir tas, kuris mokėsi [[mokslas|mokslų]], bet jų niekur nepritaikė. # Iš pradžių nuo [[vynas|vyno]] raudonas, užtat paskui – išblyškęs. # Iš visų pasaulio dovanų lieka tik geras [[vardas]], ir nelaimingas tas, kuris net to nepalieka. # Jaunai [[žmona]]i geriau strėlė į šoną negu senis prie šono. # Jei esi [[abejingumas|abejingas]] kitų [[kančia|kančioms]], esi nevertas žmogaus vardo. # Kalbėk su žmonėmis atsižvelgdamas į jų [[protas|protą]]. # Kas daroma [[skubėjimas|paskubomis]], neilgai tveria. # Kas sėja [[blogis|blogį]] – pjauna [[atgaila|atgailą]]. # Kol neprakalbins uždaro žmogaus, jo [[yda|ydų]] ir [[dorybė|dorybių]] neišgaus. # [[Mokinys]], kuris mokosi nenoriai – tai paukštis be sparnų. # Mokytojo [[nuoskauda]] geriau negu tėvo [[švelnumas]]. # [[Mokslininkas]] be darbų – medis be vaisių. # [[Narsumas]] ne rankos jėga ir ne kardo valdymo menas, narsumas – tai savitvarda ir teisingumas. # Neklausinėk [[draugas|draugų]] apie savo [[trūkumas|trūkumus]] – draugai juos nutylės. Geriau sužinok, ką apie tave kalba priešai. # [[Nemokša]]i nėra nieko geresnio už [[tylėjimas|tylėjimą]]; bet jei jis žinotų, kas jam geriausia, nebūtų nemokša. # Nesiduok [[priešas|priešo]] apgaunamas ir nepirk liaupsių iš [[pataikūnas|pataikūno]]; pirmasis paspendė gudrybių tinklą, o antrasis atvėrė godulio gerklę. # Niekas taip aiškiai nepripažįsta savo [[nemokšiškumas|nemokšiškumo]] kaip tas, kuris klausydamas kito pasakojimo, jį nutraukia ir pats pradeda kalbėti. # Paisyti priešų [[patarimas|patarimų]] – klaida, bet išklausyti juos reikia, kad pasielgtum priešingai. Tai ir bus tikrai teisinga veiksena. # [[Paslaptis|Paslaptį]] net [[draugas|draugui]] patikėt baugu,<br /> Nes kiekvienas draugas turi daug draugų. # Pašnekovams įkyrėt nereik,<br /> Pats nutilk, kol nesušuko: „Baik“. # Per rūstus [[pyktis]] baugina, o nesaikingas [[gerumas]] mažina pagarbą žmonių akyse. Nebūk toks rūstus, kad visiems įkyrėtum, ir toks romus, kad su tavimi elgtųsi įžūliai. # Tam, kuris pataria užsispyrėliui, pačiam reikia [[patarimas|patarimo]]. # Tas [[draugas]], kurs tavo bėdas pamatys<br /> Padės tau kelionėj įveikti kliūtis.<br /> Draugu nevadink pataikūno saldaus.<br /> Ieškokis garbingo, tiesaus, išdidaus. # Tik [[kantrybė|kantrusis]] [[darbas|darbą]] baigs – [[skubėjimas|skubantysis]] išseks. # Žmogus aukštesnis už gyvulį savo sugebėjimu [[kalbėjimas|kalbėti]], bet tampa už jį žemesnis nederamai vartodamas kalbą. [[Kategorija:Persai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1184|G]] [[Kategorija:Copyright]] iu6h60qqlmy6nyduxe9uj6dkiet5ia7 83963 83960 2026-05-19T18:41:04Z Kurmis 70 /* Kitos */ 83963 wikitext text/x-wiki '''''[[Saadis]]''' (angl.'''Saadi''', (1184-1283/1291) – persų rašytojas.'' ==Sentencijos== ===Apie išminčius=== # [[Išminčius]] panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; o [[kvailys|kvailasis]] kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas. # [[Išminčius]], patekęs pas [[kvailys|kvailius]], neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą. # Nesistebėk, jei [[išminčius|išminčiui]] tarp neišauklėtų žmonių nepavyks ištarti žodžio: liutnios negirdėti trenkiant būgnui, o ambros kvapą užgožia česnako smarvė. ===Kitos=== # Aš bijau [[Dievas|Dievo]] ir tų, kurie jo nebijo. # Draugaut ir pyktis reikia su [[saikas|saiku]].<br /> be jo visur ir visada sunku. # Du žmonės veltui dirbo ir be prasmės stengėsi: tas, kuris kaupė [[turtas|turtus]] ir jais nesinaudojo, ir tas, kuris mokėsi [[mokslas|mokslų]], bet jų niekur nepritaikė. # Iš pradžių nuo [[vynas|vyno]] raudonas, užtat paskui – išblyškęs. # Iš visų pasaulio dovanų lieka tik geras [[vardas]], ir nelaimingas tas, kuris net to nepalieka. # Jaunai [[žmona]]i geriau strėlė į šoną negu senis prie šono. # Jei esi [[abejingumas|abejingas]] kitų [[kančia|kančioms]], esi nevertas žmogaus vardo. # Kalbėk su žmonėmis atsižvelgdamas į jų [[protas|protą]]. # Kas daroma [[skubėjimas|paskubomis]], neilgai tveria. # Kas sėja [[blogis|blogį]] – pjauna [[atgaila|atgailą]]. # Kol neprakalbins uždaro žmogaus, jo [[yda|ydų]] ir [[dorybė|dorybių]] neišgaus. # [[Mokinys]], kuris mokosi nenoriai – tai paukštis be sparnų. # Mokytojo [[nuoskauda]] geriau negu tėvo [[švelnumas]]. # [[Mokslininkas]] be darbų – medis be vaisių. # [[Narsumas]] ne rankos jėga ir ne kardo valdymo menas, narsumas – tai savitvarda ir teisingumas. # Neklausinėk [[draugas|draugų]] apie savo [[trūkumas|trūkumus]] – draugai juos nutylės. Geriau sužinok, ką apie tave kalba priešai. # [[Nemokša]]i nėra nieko geresnio už [[tylėjimas|tylėjimą]]; bet jei jis žinotų, kas jam geriausia, nebūtų nemokša. # Nesiduok [[priešas|priešo]] apgaunamas ir nepirk liaupsių iš [[pataikūnas|pataikūno]]; pirmasis paspendė gudrybių tinklą, o antrasis atvėrė godulio gerklę. # Niekas taip aiškiai nepripažįsta savo [[nemokšiškumas|nemokšiškumo]] kaip tas, kuris klausydamas kito pasakojimo, jį nutraukia ir pats pradeda kalbėti. # Paisyti priešų [[patarimas|patarimų]] – klaida, bet išklausyti juos reikia, kad pasielgtum priešingai. Tai ir bus tikrai teisinga veiksena. # [[Paslaptis|Paslaptį]] net [[draugas|draugui]] patikėt baugu,<br /> Nes kiekvienas draugas turi daug draugų. # Pašnekovams įkyrėt nereik,<br /> Pats nutilk, kol nesušuko: „Baik“. # Per rūstus [[pyktis]] baugina, o nesaikingas [[gerumas]] mažina pagarbą žmonių akyse. Nebūk toks rūstus, kad visiems įkyrėtum, ir toks romus, kad su tavimi elgtųsi įžūliai. # [[Senatvė]]s savybė aštrinti gyvenimo spyglius ir blukinti žiedus. # Tam, kuris pataria užsispyrėliui, pačiam reikia [[patarimas|patarimo]]. # Tas [[draugas]], kurs tavo bėdas pamatys<br /> Padės tau kelionėj įveikti kliūtis.<br /> Draugu nevadink pataikūno saldaus.<br /> Ieškokis garbingo, tiesaus, išdidaus. # Tik [[kantrybė|kantrusis]] [[darbas|darbą]] baigs – [[skubėjimas|skubantysis]] išseks. # Žmogus aukštesnis už gyvulį savo sugebėjimu [[kalbėjimas|kalbėti]], bet tampa už jį žemesnis nederamai vartodamas kalbą. [[Kategorija:Persai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1184|G]] [[Kategorija:Copyright]] sjjkc5jp3tm9duzmjuqrddi6qxx331u 83965 83963 2026-05-19T18:45:29Z Kurmis 70 83965 wikitext text/x-wiki '''''[[Saadis]]''' (angl.'''Saadi''', (1184-1283/1291) – persų rašytojas.'' ==Sentencijos== ===Apie išminčius=== # [[Išminčius]] panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; o [[kvailys|kvailasis]] kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas. # [[Išminčius]], patekęs pas [[kvailys|kvailius]], neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą. # Nesistebėk, jei [[išminčius|išminčiui]] tarp neišauklėtų žmonių nepavyks ištarti žodžio: liutnios negirdėti trenkiant būgnui, o ambros kvapą užgožia česnako smarvė. ===Kitos=== # Aš bijau [[Dievas|Dievo]] ir tų, kurie jo nebijo. # Draugaut ir pyktis reikia su [[saikas|saiku]].<br /> be jo visur ir visada sunku. # Du žmonės veltui dirbo ir be prasmės stengėsi: tas, kuris kaupė [[turtas|turtus]] ir jais nesinaudojo, ir tas, kuris mokėsi [[mokslas|mokslų]], bet jų niekur nepritaikė. # Iš pradžių nuo [[vynas|vyno]] raudonas, užtat paskui – išblyškęs. # Iš visų pasaulio [[dovana|dovanų]] lieka tik geras [[vardas]], ir nelaimingas tas, kuris net to nepalieka. # Jaunai [[žmona]]i geriau strėlė į šoną negu senis prie šono. # Jei esi [[abejingumas|abejingas]] kitų [[kančia|kančioms]], esi nevertas žmogaus vardo. # Kalbėk su žmonėmis atsižvelgdamas į jų [[protas|protą]]. # Kas daroma [[skubėjimas|paskubomis]], neilgai tveria. # Kas sėja [[blogis|blogį]] – pjauna [[atgaila|atgailą]]. # Kol neprakalbins uždaro žmogaus, jo [[yda|ydų]] ir [[dorybė|dorybių]] neišgaus. # [[Mokinys]], kuris mokosi nenoriai – tai paukštis be sparnų. # Mokytojo [[nuoskauda]] geriau negu tėvo [[švelnumas]]. # [[Mokslininkas]] be darbų – medis be vaisių. # [[Narsumas]] ne rankos jėga ir ne kardo valdymo menas, narsumas – tai savitvarda ir teisingumas. # Neklausinėk [[draugas|draugų]] apie savo [[trūkumas|trūkumus]] – draugai juos nutylės. Geriau sužinok, ką apie tave kalba priešai. # [[Nemokša]]i nėra nieko geresnio už [[tylėjimas|tylėjimą]]; bet jei jis žinotų, kas jam geriausia, nebūtų nemokša. # Nesiduok [[priešas|priešo]] apgaunamas ir nepirk liaupsių iš [[pataikūnas|pataikūno]]; pirmasis paspendė gudrybių tinklą, o antrasis atvėrė godulio gerklę. # Niekas taip aiškiai nepripažįsta savo [[nemokšiškumas|nemokšiškumo]] kaip tas, kuris klausydamas kito pasakojimo, jį nutraukia ir pats pradeda kalbėti. # Paisyti priešų [[patarimas|patarimų]] – klaida, bet išklausyti juos reikia, kad pasielgtum priešingai. Tai ir bus tikrai teisinga veiksena. # [[Paslaptis|Paslaptį]] net [[draugas|draugui]] patikėt baugu,<br /> Nes kiekvienas draugas turi daug draugų. # Pašnekovams įkyrėt nereik,<br /> Pats nutilk, kol nesušuko: „Baik“. # Per rūstus [[pyktis]] baugina, o nesaikingas [[gerumas]] mažina pagarbą žmonių akyse. Nebūk toks rūstus, kad visiems įkyrėtum, ir toks romus, kad su tavimi elgtųsi įžūliai. # [[Senatvė]]s savybė aštrinti gyvenimo spyglius ir blukinti žiedus. # Tam, kuris pataria užsispyrėliui, pačiam reikia [[patarimas|patarimo]]. # Tas [[draugas]], kurs tavo bėdas pamatys<br /> Padės tau kelionėj įveikti kliūtis.<br /> Draugu nevadink pataikūno saldaus.<br /> Ieškokis garbingo, tiesaus, išdidaus. # Tik [[kantrybė|kantrusis]] [[darbas|darbą]] baigs – [[skubėjimas|skubantysis]] išseks. # Žmogus aukštesnis už gyvulį savo sugebėjimu [[kalbėjimas|kalbėti]], bet tampa už jį žemesnis nederamai vartodamas kalbą. [[Kategorija:Persai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1184|G]] [[Kategorija:Copyright]] cgekolu1hs5uehzmyvopdy65ewvsqbb