Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.3 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1557 83974 83936 2026-05-20T13:55:40Z Kurmis 70 /* K */ 83974 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # Kam gi [[kvailys|kvailiui]] [[pinigai]]? Kad nusipirktų [[išmintis|išminties]], nes jam dar trūksta [[protas|proto]]? – ''Pat 17, 16''. # [[Kvailys|Kvailių]] [[protas]] yra jų burnoje, o išmintingųjų burna yra jų prote. – ''Sir 21, 26''. # Net [[kvailys]] yra laikomas [[išmintis|išmintingu]], jeigu tyli; [[protas|protingu]], jeigu laiku užsičiaupia. – ''Pat 17, 28''. ==Sentencijos== {{ABC}} ===A=== # [[Aforizmas|Aforizmai]] – geriausia filosofinių samprotavimų forma. Aforizmų knygos ne tik neslopina savarankiškos [[protas|proto]] veiklos, bet priešingai, ją skatina. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Aforizmas|Aforizmai]] – tai geležinės vinys, įkaltos į [[protas|protą]] neištraukiamai. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Aistra|Aistros]] suteikia [[protas|proto]] kvailiausiems žmonėms ir paverčia [[kvailys|kvailiais]] protinguosius. – [[Seneka]]. # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Apsiskaitėliškumas [[protas|proto]] neįdės. – [[Heraklitas]]. # Aptemdyto [[protas|proto]] neišmanymas ne ką geresnis už gyvulio neišmanymą. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Aš sukoncentravau savo [[gyvenimas|gyvenimą]] ne [[širdis|širdyje]], kuri gali sudužti, ne [[jausmas|jausmuose]], kurie atbunka, bet [[protas|prote]], kuris nenusidėvi ir viską pakelia. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Atsitiktinius [[atradimas|atradimus]] padaro tik išlavėję [[protas|protai]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. ===B=== # Be [[jausmas|jausmo]] ir [[protas|proto]] [[valia]] neįsivaizduojama: tik per juos aš žinau, ko privalau norėti ar nenorėti, ką turiu daryti arba nedaryti. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Be tinkamos [[protas|proto]] kultūros negali būti ir subtilių [[jausmas|jausmų]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Bendravimu su tauriausiais žmonijos [[protas|protais]] mes mėgaujamės daugiausia per [[knyga]]s, ir tas bendravimo būdas prieinamas visiems. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Būk savo [[noras|noro]] viešpats ir savo [[protas|proto]] tarnas. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. ===C=== # [[Charakteris]] daug labiau suartina žmones negu [[protas]]. – [[Žozefas Ernestas Renanas|Ž. E. Renanas]]. ===D=== # Daugelio mokinių ir suaugusiųjų [[protas|proto]] ir (atkreipkite dėmesį) [[charakteris|charakterio]] silpnumą sąlygoja tai, kad jie viską žino šiaip ne taip ir nieko – kaip reikiant. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Daugelis nepameta [[protas|proto]] tik todėl, kad jo neturi. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Daugeliui apsiskaitėlių trūksta [[protas|proto]]. – [[Demokritas]]. # Daugiau žavi [[protas]], o ne [[veidas|veido]] bruožai, nes veido grožis matomas iš karto ir neslepia nieko netikėta, o protas atsiskleidžia pamažu, kai pats žmogus to nori ir tiek, kiek to nori. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Daugumos žmonių [[protas]] dirvonuoja beveik visą gyvenimą. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. # Dažnai žmonės naudojasi [[protas|protu]], kad darytų [[kvailystė|kvailystes]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Dažnai žmonės užpildo [[pyktis|pykčiu]] savo [[protas|proto]] spragas. – [[Viljamas Ransvilis Oldžeras|V. R. Oldžeras]]. # Dideli [[protas|protai]] visada veržiasi aukščiau. – [[Kalidasa]]. # Didieji [[protas|protai]] kelia sau [[tikslas|tikslus]]; kiti vadovaujasi [[troškimas|troškimais]]. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # Dievas davė du dalykus, tą nuolankų padarą padariusius stipriausiu: [[protas|protą]] ir [[bendruomenė|bendruomenę]]. – [[Seneka]]. # Dirbo geriausi [[protas|protai]], o galvojo – muskulai. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Dykaduoniavimas]] ir nieko [[neveikimas]] žmogų ištvirkina ir susargdina, ir atvirkščiai, [[protas|proto]] užėmimas kuo nors teikia žvalumo, nuolat palaikančio gyvastį. – [[Hipokratas]]. # [[Dorybė]]s gali būti ir žalingos, jei neapšviestos [[protas|proto]] šviesos. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Draugystė]] gali būti tvirta tik sulaukus brandaus [[protas|proto]] ir [[amžius|amžiaus]]. – [[Ciceronas]]. # Duodami [[patarimas|patarimai]], bet neduodama [[protas|proto]] jais naudotis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===E=== # Eilinio [[protas|proto]] žmogus – tarsi iškaltas iš monolito: jis visada rimtas, nemoka pokštauti, juoktis, džiaugtis menkniekiais. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Einame iš [[protas|proto]] ne po vieną, bet visa [[visuomenė]]. Tramdome žmogžudystes ir atskirus nužudymus; o kaip gi su karais ir šlovę teikiančiu nusikaltimu – ištisų tautų išpjovimu? – [[Seneka]]. # Esama [[hipotezė|hipotezių]], kur [[protas]] ir [[vaizduotė]] pavaduoja [[idėja|idėją]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===G=== # [[Galimybė]]s renkasi tik pasirengusius [[protas|protus]]. – [[Luji Pasteras|L. Pasteras]]. # [[Garbė]]s troškimas verčia mus elgtis prieš savo [[polinkis|polinkius]] daug dažniau negu [[protas]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Geriau būk [[paprastumas|paprastas]] ir [[garbė|garbingas]], negu [[protas|protingas]] ir [[melagis]]. [[Sofoklis]]. # Geriausias būdas nuraminti [[širdis|širdį]] – [[protas|proto]] darbas. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # – Girdėjau, jaunieji [[santuoka|tuokiasi]] iš [[meilė]]s.<br />– Iš meilės? Kokios prieštvaninės jūsų mintys! Kas šiandien kalba apie meilę?<br />– Ką gi daryti? Toji kvaila, sena mada vis dar neišnyksta.– Juo blogiau tiems, kurie laikos šios mados. Kiek žinau laimingų santuokų, tai jos visos padiktuotos sveiko [[protas|proto]].<br />– Taip, bet užtai kaip dažnai sveiko proto padiktuotų santuokų laimė subyra į dulkes kaip tik dėl to, kad atsiranda toji aistra, kurios nenorėta pripažinti.<br />– Bet sveiko proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tokias, kada abu jau yra išsidūkę. Tai nelyginant skarlatina, kiekvienas turi ja persirgti.<br />– Tuomet reikia išmokyti dirbtinai įskiepyti meilę kaip ir raupus. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Girtumas|Girtas]] žmogus – ne žmogus, nes jis prarado tai, kas skiria žmogų nuo gyvulio,– [[protas|protą]]. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # [[Girtavimas]] žemina žmogų, atima, bent jau laikinai, iš jo [[protas|protą]] ir galiausiai paverčia [[gyvulys|gyvuliu]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Godus žmogaus [[protas]] negali nei sustoti, nei ilsėtis, o vis veržiasi toliau. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Grakštumas [[kūnas|kūnui]] – tolygu sveika nuovoka [[protas|protui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Gudrumas]] – nepaprastai ribotų žmonių [[mąstymas|mąstymo]] būdas, labai skiriąsis nuo [[protas|proto]], į kurį iš išorės jis panašus. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Guvaus [[protas|proto]] ypatumas – nedaug tepamačius ar išgirdus vėliau ilgai mąstyti ir daug suprasti. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. ===I=== # Ieškoti smulkių [[trūkumas|trūkumų]] – nuo seno būdinga [[protas|protams]], kurie vos tepakyla ar visai nepakyla virš vidutinybės. Iškilnesni protai tyli arba prieštarauja visumai, o didieji protai kuria patys, nieko nesmerkdami. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Iš dviejų [[ginčas|ginčininkų]] kaltesnis tas, kuris [[protas|protingesnis]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Iš tiesų tik žemas, šiurkštus, nešvankus [[protas]] gali nuolat kreipti savo smalsią mintį vien į [[moteris|moters]] kūno grožį ir tik juo domėtis. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Iš viso to, ką turime, svarbiausia ir tauriausia – [[protas]]. – [[Gabrielis Bono de Mabli|G. de Mabli]]. # Išdrįsk būti protingas, turėk [[drąsa|drąsos]] remtis savo [[protas|protu]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Išmintingų žmonių [[poelgis|poelgiai]] padiktuoti [[protas|proto]], ne tokių sumanių – [[patirtis|patirties]], pačių tamsiųjų – [[būtinybė]]s, gyvulių – [[prigimtis|prigimties]]. – [[Ciceronas]]. # [[Išmintis]] yra tobulas viršūnę ir gėrį pasiekęs [[protas]]. Ji – [[gyvenimas|gyvenimo]] menas. – [[Seneka]]. # Išmokite naudotis savo [[protas|protu]] taip pat puikiai, kaip ir savo pudrine. Ir tuomet, gali būti, pudrinė jums nebebus daugiau reikalinga... Žinokite, protingas [[moteris]] vyrai įsimena, gražias išskiria minioje, o tik žavingų niekada nepamiršta. – [[Sofija Loren|S. Loren]]. ===Į=== # [[Įprotis]] nuolat gudrauti – riboto [[protas|proto]] požymis, ir beveik visuomet gudreiva, norėdamas paslėpti viena, atskleidžia kitą. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Įprotis]] prieštarauti yra [[protas|proto]] liga, kartais kenkianti širdžiai. – [[Edmondas Pjeras Bošenas|E. P. Bošenas]]. # [[Įžvalgumas]] dar neįrodo [[protas|proto]]. [[Kvailys|Kvailiai]] ir net [[beprotis|bepročiai]] būna stebėtinai įžvalgūs. – [[Aleksandras Puškinas|A. Puškinas]]. ===Y=== # Yra žmonių, kurie niekada [[klaida|neklysta]] todėl, kad jų niekada nevargina jokios [[protas|protingos]] [[mintis|mintys]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra [[protas|protinga]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. ===J=== # [[Jaunuolis]] turi būti [[protas|protingas]] ir nesistengdamas toks atrodyti; [[senis]] turi atrodyti protingas, nors toks ir nebūtų. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Jei nenusiteikęs [[veikla|veikti]], kam tada tau šitiek [[protas|proto]]. – [[Šota Rustavelis|Š. Rustavelis]]. # Jeigu [[kvailys]] ir duos netyčia gerą [[patarimas|patarimą]], tai jį įgyvendinti dera [[protas|protingam]] žmogui. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Jeigu [[meilė|pamilsi]], tai tik tą, kuris to vertas. Nebūtinai mylimasis turi būti Ptolemėjas ir Platonas, bet šiek tiek [[protas|proto]] jam derėtų turėti. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jeigu [[protas|protingas]] žmogus padaro [[kvailystė|kvailystę]], tai jau, žinoma, nemažą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu žmogaus [[kalba]] vangi, sunki, paini, skurdi, neaiški, neišlavinta, tai toks tikriausiai ir to žmogaus [[protas]], nes mąsto jis tik kalba remdamasis. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # Jo [[narsa|narsumo]] užtektų šimtui liūtų, o [[protas|proto]] – dviem asilams. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Jokioje epochoje [[mokslas|mokslai]] nebuvo tokie patrauklūs ir įdomūs kaip dabar, mūsų dienomis. Bet natūralu ir tai, kad jie reikalauja kaskart didesnės [[protas|proto]] įtampos. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Joks [[autoritetas]] neturi būti [[protas|proto]] viešpačiu; priešingai, protas turi būti autoriteto viešpačiu ir jam vadovauti. – [[P. Ramusas]]. ===K=== # Kad būtum [[garbingumas|garbingas]]. prie [[siela|sielos]] taurumo turi pridėti šviesų [[protas|protą]]. Turintysis tas skirtingas gamtos dovanas visada vadovaujasi visuomenės naudos kompasu. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Kad protingai elgtumės, vien [[protas|proto]] maža. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Kadangi [[protas|proto]] negalima pažeminti, jam keršijama persekiojant. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Kai du ginčijasi, [[kaltė|kaltesnis]] tas, kuris [[protas|protingesnis]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kai gamta palieka kam nors [[protas|proto]] spragą, paprastai užtepa ją storu [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]] savimi sluoksniu. – [[Henris Vodsvertas Longfelou|H. V. Longfelou]]. # Kai kurių žmonių [[didybė]] virtusi puikybe, [[tvirtumas]] – nežmoniškumu, [[protas]] – suktumu. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kai [[kvailys]] ir [[protas|protingasis]] žiūri į tą patį medį, kvailiui jis atrodo visai kitoks negu protingajam. – [[Viljamas Bleikas|V. Bleikas]]. # Kai nėra vietos [[protas|protui]], nėra ir [[gėris|gėrio]]. – [[Seneka]]. # Kai [[protas]] mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti [[likimas|likimo]] valiai. – [[Seneka]]. # Kai žmogus nori kitą pririšti, privalo rodytis [[neišmanėlis|neišmanėliu]]. Tas, kas rodys išlavintą [[protas|protą]], nesugebės pataikauti kitų tuštybei, – taigi [[nuovokumas|nuovokus]] žmogus visada stengsis to vengti. O ypač moteris, kuriai kliuvo nelaimė ką nors išmanyti, turėtų slėpti tai kaip įmanydama giliau. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Kalbėk su žmonėmis atsižvelgdamas į jų [[protas|protą]]. – [[Saadis]]. # Kam gi tau reik įsivelt į ginčus su tauškaliais;<br /> [[Kalba|Kalbą]] juk moka visi, o [[protas|proto]] nedaugeliui duota. – [[Katonas]]. # Kam trūksta tvirtos [[valia|valios]] – trūksta [[protas|proto]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Kas ginčijasi remdamasis [[autoritetas|autoritetu]], tas panaudoja ne savo [[protas|protą]], o greičiau [[atmintis|atmintį]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Kas [[pyktis|įpykęs]] [[švelnumas|švelnus]], tas žymiai [[protas|protingesnis]]. – [[Plautas]]. # Kas yra [[civilizacija]]? Tai nuolatiniai [[atradimas|atradimai]], kuriuos daro kiekviename žingsnyje į priekį žengiantis žmogaus [[protas]]; iš čia kilęs ir pats žodis – [[pažanga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas nori [[mokymas|mokyti]] tą, kuris manosi esąs [[protas|protingas]], tuščiai gaišta laiką. – [[Demokritas]]. # Kas per vėlai tapo [[protas|protingas]], tas per anksti buvo drąsus. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kas [[protas|protinga]] ir kas [[dora]], visada sutampa. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Kas [[protas|protu]] negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia [[diena]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas tam tikromis aplinkybėmis nepameta [[protas|proto]], tas neturi ko pamesti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Kiek laiko reikia [[protas|protingajam]] kalbėti, kol patikima, kad jis protingas! O [[kvailys|kvailiui]] tereikia tylėti, ir visi laiko jį protingu. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]]. # Kiekvienas žmogus turi lygiai tiek tuščio [[pasididžiavimas|didžiavimosi]], kiek jam trūksta [[protas|proto]]. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # [[Klausymas|Klausyti]] – tai mandagumas, kurį [[protas|protingas]] žmogus dažnai reiškia [[kvailys|kvailiui]], bet į kurį šis niekada neatsako tuo pačiu. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]]. # Kliūtys [[protas|protui]] nėra bevertės. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Knyga]] – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą [[mąstymas|mąstyti]]; tai [[mintis|minties]] variklis, išjudinantis tingų [[protas|protą]]. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[protas|proto]] vaikai. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Ko [[protas]] nenuramina, tą [[laikas]] numaldo. – [[Seneka]]. # Kodėl šlubas žmogus mūsų neerzina, o šlubuojančio [[protas|proto]] erzina? Dėl to, kad šlubasis supranta, jog mes vaikščiojame kaip reikia, o šlubuojančio proto žmogus tvirtina, jog ne jis, o mes šlubuojame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Kuklumas|Kuklumo]] stoka yra [[protas|proto]] stoka. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Kuo daugiau civilizuotas [[protas]] siekia [[malonumas|malonumų]] ir [[laimė]]s, tuo labiau žmogus traukiasi nuo tikrojo [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kuo mažiau žmogus [[kalbėjimas|kalba]], tuo daugiau laimi: žmonės ima galvoti, kad jam netrūksta [[protas|proto]], o jeigu dar jis išties nekvailas, visi patiki, jog jis labai protingas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kuo [[protas|protingesnis]] [[žmogus]], tuo daugiau jis randa originalių žmonių. Eiliniams visi vienodi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]] ir [[išmintis|išmintingesnis]], tuo jis tampa nepakenčiamesnis, kai praranda savo garbingojo [[reputacija|reputaciją]]. – [[Ciceronas]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]] ir geresnis, tuo daugiau [[gėris|gero]] jis pastebi žmonėse. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]], tuo jis [[kuklumas|kuklesnis]]. – [[Ciceronas]]. # Kur [[kvailystė]] – pavyzdys, ten [[protas]] – beprotybė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kur trūksta [[protas|proto]], trūksta visko. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kurių velnių šitie galiūnai sukišo savo [[protas|protus]] ir [[autoritetas|autoritetą]], atsiprašant, rusams, vokiečiams ir lenkams į užpakalį? Kodėl mes nepavirtome milijonine tauta ir, vietoje patys vergavę, nepavertėme vergais savo kaimynų? – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # [[Kūnas|Kūno]] ir [[protas|proto]] mankšta – būtina gydymo priemonė. – [[Platonas]]. # Kūrybiškam [[protas|protui]] visai neturi egzistuoti žodis „sunkumas“. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Kvailystė]] visada trumpa ir nuoširdi, o [[protas]] išsisukinėja ir slapstosi. Protas – niekšas, o kvailystė atvira ir sąžininga. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. ===L=== # Labai naudinga galąsti ir gludinti savo [[protas|protą]] į kitų protus. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Labai trukdo būti [[protas|protingam]] uolios pastangos tokiu rodytis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Laikas]] – tai [[protas|protinės]] veiklos darbuotojo kapitalas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===M=== # Maža turėti gerą [[protas|protą]], svarbiausia – gerai jį panaudoti. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Mažai kalbantis žmogus daugelio laikomas [[protas|protingu]], panašiai kaip ramus [[charakteris]] dažnai laikomas stipriu. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Meilė]] dažnai atima [[protas|protą]] iš tų, kurie jį turi, ir suteikia tiems, kurie jo neturi. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Melas]] apnuogina silpną [[siela|sielą]], bejėgį [[protas|protą]], ydingą [[charakteris|charakterį]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Mokyti [[protas|proto]] ir būti protingam – visai skirtingi dalykai. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] žinių tikslas – taip orientuoti [[protas|protą]], kad jis tvirtai ir teisingai spręstų apie visa, ką sutinka savo kely. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai [[materija (filosofija)|materijos]] pergalė prieš [[protas|protą]], o [[vyras|vyrai]] – proto pergalė prieš [[moralė|moralę]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mums trūksta [[charakteris|charakterio]] tvirtumo, kad nuolankiai klausytume [[protas|proto]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Mūsų [[nuovoka]]i, atrodo, būdingesnis gyvumas ir netikėtumas, tuo tarpu [[protas|protui]] – solidumas ir lėtumas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Mūsų [[protas]] tvirtėja sąveikaudamas su guviais, išlavėjusiais protais, ir neįsivaizduojamai daug praranda, išsigimsta nuolat bendraudamas su niekingais, liguistais protais. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Mūsų [[žinios|žinių]] troškimui nėra galo; [[protas|proto]] pasitenkinimas – jo ribotumo arba nuovargio požymis. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Mūšis|Mūšio]] laukas, kuriame kaunasi [[protas]], baisesnis už mūšio lauką, kuriame mirštama, – jį sunkiau įdirbti negu dirvą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===N=== # [[Narsa]] be [[protas|proto]] – tik savotiškas [[bailumas]]. – [[Seneka]]. # Ne [[protas]] svarbiausia, o kas jį valdo: [[prigimtis]], [[širdis]], [[kilnumas]], [[išsilavinimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Ne [[protas]] valdo [[meilė|meilę]]. – [[Moljeras]]. # Ne tiek [[protas]], kiek [[širdis]] padeda žmogui suartėti su žmonėmis ir būti jiems maloniam. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Nedidelio [[protas|proto]] žmonės paprastai smerkia viską, kas pranoksta jų [[išmanymas|išmanymą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Negalima laikyti [[protas|protingu]] žmogaus, kuris prireikus nesugeba atsidėti [[idėja]]i. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # Neklystamai spręsti apie žmogaus [[charakteris|charakterį]] ir [[protas|protą]] galima pagal tai, kokias knygas ir kokius draugus jis renkasi. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Neleisk [[liežuvis|liežuviui]] užbėgti [[protas|protui]] už akių. – [[Chilonas]]. # [[Nemokšiškumas]] – [[protas|proto]] naktis, naktis be mėnulio ir be žvaigždžių. – [[Ciceronas]]. # Nenaudojama geležis rūdija, stovintis vanduo sudūsta arba užšąla, o žmogaus [[protas]] nenaudojamas nyksta. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Nepasotinamas [[garbė]]s troškimas užtemdo [[protas|protą]], ir žmogus nepastebi jam gresiančio [[pavojus|pavojaus]]. – [[Ezopas]]. # Neprotingieji gerdami vyną [[girtavimas|nusigeria]], o nelaimės ištiktieji praranda [[protas|protą]]. – [[Pitagoras]]. # Nesuskaičiuosi, kiek kvailų gudruolių<br /> Ramiai prekiauja svetimu [[protas|protu]].<br /> Į jų raštus ir traktatus papuolė<br /> Jau sukramtyta [[išmintis]] kitų. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. M. Vazehas]]. # Neturėjimas [[mokslas|mokslo]] nėra [[protas|proto]] trūkumas, o mokslo žinios nėra [[genijus|genijaus]] požymis. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|L. de Klapje Vovenargas]]. # Nė už ką pasaulyje nesutikčiau [[alkoholis|alkoholiu]] dirginti nuvargusį atbukusį [[protas|protą]]. – [[Tomas Henris Hakslis|T. H. Hakslis]]. # Nėra įkyresnių [[kvailys|kvailių]] už turinčius šiek tiek [[protas|proto]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nėra mirusių kalbų, yra tik į letargo miegą nugrimzdę [[protas|protai]]. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # Nėra nieko [[gėda|gėdingesnio]], kaip gyventi be [[nauda|naudos]] visuomenei ir sau pačiam ir piktnaudžiauti [[protas|protu]] nieko neveikiant. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Nėra ribų [[fantazija|fantazijai]], nėra sienų [[protas|proto]] skvarbumui, nėra ribų [[technika|technikos]] jėgai, įveikiančiai [[gamta|gamtą]]. – [[Aleksandras Fersmanas|A. Fersmanas]]. # Nėra tokios [[kvailystė]]s, kurios nepajėgtų ištaisyti [[protas]], ir nėra tokios [[išmintis|išminties]], kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Niekas nėra patenkintas savo [[turtas|turtu]], bet kiekvienas patenkintas savo [[protas|protu]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Niekas taip nepriekaištauja [[protas|protui]], kaip jo nepasitikėjimas savimi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Nieko nuostabaus, kad gausybė [[žinios|žinių]], negalinčių padaryti žmogaus [[protas|protingo]], dažnai daro jį tuščiagarbį ir pasipūtusį. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Niekuo nesistebėti yra, aišku, [[kvailumas|kvailumo]], o ne [[protas|proto]] požymis. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Niekuomet nereikia pirma laiko kalbėti su [[vaikas|vaikais]] apie abstrakčius dalykus, pamokslauti. Netikiausi tie vaikai, kuriems buvo sakomi pamokslai. [[Protas]] vystosi vėliau už visus kitus gabumus, ir pradėti nuo jo – reiškia pradėti nuo galo. Jeigu vaikams būtų suprantamos visų dalykų priežastys ir argumentai, nereikėtų jų nė [[auklėjimas|auklėti]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Nori gauti [[protas|protingą]] [[atsakymas|atsakymą]], [[klausimas|klausk]] protingai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Norint [[mokymas|išmokyti]] kitą, reikia daugiau [[protas|proto]], negu norint išmokti pačiam. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Norint tobulinti [[protas|protą]], reikia daugiau [[mąstymas|mąstyti]], negu mokytis atmintinai. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Nulipdyti gražią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] jausmą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Nuo [[pavydas|pavydo]] [[protas]] ima akti.<br />Tai tas pats, kaip kad akių netekti. – [[Nuradinas Abdarahmanas Džamis|N. A. Džamis]]. # [[Nuostaba]] ženklina mūsų [[pažinimas|pažinimo]] ribą ir įrodo ne tiek [[daiktas|daiktų]] [[tobulumas|tobulumą]], kiek mūsų [[protas|proto]] [[netobulumas|netobulumą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===O=== # [[Orumas]] atsiranda [[protas|proto]] dėka. – [[Anaksagoras]]. ===P=== # [[Pajuoka]] dažnai būna [[protas|proto]] skurdumo požymis; jos griebiamasi pritrūkus svarių argumentų. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pajuokti [[protas|protingus]] žmones – natūrali [[kvailys|kvailių]] privilegija. – [[Alfonsas de Lamartinas|A. de Lamartinas]]. # [[Pakantumas]] [[kvailumas|kvailybei]] būdingas kiekvienam [[protas|protingam]] žmogui. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Paprastai stokojantys [[nuovoka|nuovokos]] manosi žiną daugiau už kitus, o visai neturintys [[protas|proto]], manosi žiną viską. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Pavyduliavimas]] – riboto [[protas|proto]] [[yda]]. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # Pažintis su šviesių žmonių [[mintis|mintimis]] yra puikios [[protas|proto]] pratybos; ji apvaisina protą ir lavina mąstymą. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # [[Pyktis]] yra vėjas, kuris užpučia [[protas|proto]] šviesą. – [[Robertas Grinas Ingersolis|R. G. Ingersolis]]. # Pomėgis [[kolekcionavimas|kolekcionuoti]] – pirmoji [[protas|proto]] sutrikimo pakopa. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Prigimtis]], palikusi kieno nors [[protas|prote]] spragą paprastai ją užtušuoja storu [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]] savimi sluoksniu. – [[Henris Vodsvertas Longfelas|H. V. Longfelas]]. # Priversti [[protas|protingus]] žmones patikėti, kad tu esi ne tas, kas esi iš tikrųjų, dažniausiai sunkiau negu tapti iš tiesų tokiam, koks nori rodytis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Prižiūrėkite savo [[kūnas|kūną]], jei norite, kad [[protas]] tinkamai dirbtų. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Protas]] duotas žmogui tam, kad jis [[išmintis|išmintingai]] gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Protas]] ir [[mąstymas]] yra dvi svarbiausios žmogaus [[prigimtis|prigimties]] savybės. – [[Plutarchas]]. # [[Protas]] ir [[sąžinė]] negali prarasti savo teisių. Jiems galima primeluoti, bet apgauti jų nepavyks. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas]] yra viskas. Apie ką galvoji, tokiu tampi. – [[Buda]]. # [[Protas]], kuriam perduodamos vadžios, yra galingas tol, kol atskirtas nuo aistrų; susimaišęs ir jomis susitepęs, nebeįstengia jų sulaikyti, nors anksčiau būtų įstengęs net pašalinti. Mat sykį sujaudinta ir išmušta iš vėžių sąmonė vergauja tam, kas ją varinėja. Kai kurių dalykų pradžia yra mūsų galioje, vėliau jie pačiumpa mus ir neleidžia grįžti. – [[Seneka]]. # [[Protas]] lavina [[jausmai|jausmus]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas]], neturintis jokio konkretaus tikslo, pasimeta; būti visur – reiškia nebūti niekur. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Protas]] nušviečia kelią [[valia]]i, o valia vadovauja [[veiksmas|veiksmams]]. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Protas]] – tai duona, kuri pasotina, [[juokas|juokai]] – tai prieskoniai, žadinantys apetitą. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Protas]] visuomet šykštesnis už [[jausmas|jausmą]]. – [[Onorė de Balzakas|O de Balzakas]]. # [[Protas|Prote]], kaip kaimo kelyje, įsirėžusios savos provėžos. – [[Onorė de Balzakas|O de Balzakas]]. # [[Protas|Protingai]] kalbėti sunku, o protingai tylėti dar sunkiau. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Protas|Protingas]] kovoja su [[aistra]], [[kvailys]] tampa jos [[vergas|vergu]]. – [[Epiktetas]]. # [[Protas|Protingas]] tas, kuris nesielvartauja dėl to, ko neturi, o džiaugiasi tuo, ką turi. – [[Demokritas]]. # [[Protas|Protingas]] [[tėvas|tėvo]] [[elgesys]] – geriausias [[pamokymas]] [[vaikas|vaikams]]. – [[Demokritas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus yra santūrus. Kas santūrus, tas yra ištvermingas. Kas yra ištvermingas, tas yra ramus. Kas yra ramus, tas neliūdi. Kas neliūdi, tas yra laimingas. Vadinasi, protingas žmogus yra [[laimė|laimingas]], ir laimingam gyvenimui užtenka vien proto. – [[Seneka]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus kartais [[skubėjimas|skuba]], bet nieko nedaro paskubomis. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus regi neaprėpiamas [[galimybė|galimybes]], o [[kvailys]] laiko galimu tik tai, kas yra. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus, stebėdamas svetimas [[yda]]s, grumiasi su savosiomis. – [[Publijus Siras]]. # [[Protas|Protingasai]] mokintas ir šaunus,<br /> Bet ne šventasis, turintis sparnus.<br /> Ir jam pakanka žemiškos gerovės,<br /> [[Didybė]]s jausmas šitoks malonus. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. Mirza Vazehas]]. # [[Protas|Protingasis]] siekia ne to, kas malonu, o to, kas apsaugo nuo nemalonumų. – [[Aristotelis]]. # [[Protas|Protingasis]] sugebės daug ko pasimokyti iš [[priešas|priešo]]. – [[Aristofanas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus daro tai, ką [[kvailys|kvailas]] daro pavėluotai. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # [[Protas|Protingas]] [[žmogus]] turi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad [[organizmas]] kuo rečiau triktų ir kuo rečiau būtų reikalingas remonto, o ne taisyti savo organizmą nelyginant sutręšusią ir skylėtą valtį bei kamšyti jo plyšius. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Protas|Protingi]] [[žmogus|žmonės]] – geriausia [[enciklopedija]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas|Proto]] didumas matuojamas [[idėja|idėjų]] ir jų [[derinys|derinių]] skaičiumi. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Protas|Proto]] garbingumas reikalauja nevengti [[tiesa|tiesos]], veržtis į ją, stengtis rasti bet kokia kaina, bjaurėtis lengvais ir patogiais pusiniais sprendimais, žeminančiu melu. Turėti [[drąsa|drąsos]] siekti tikslo, daryti išvadas ir spręsti pačiam. Turėti drąsos savarankiškai mąstyti. Būti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas|Proto]] jėga niekada nenurims, niekada nesitenkins pripažinta [[tiesa]], bet nuolatos eis į priekį prie nepažintos tiesos. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Protas|Proto]] kalba bus išgirsta, jei bus pajausta [[širdis|širdimi]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Protas|Proto]] lankstumas gali pakeisti [[grožis|grožį]]. – [[Stendalis]]. # [[Protas|Proto]] narsa yra nuolatine ir atkaklia treniruote ugdyti jo lankstumą, nepabūgti protinio darbo sunkumų. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas|Proto]] paliepimai daug svaresni už bet kurio valdovo įsakymus: nepaklausęs valdovo, žmogus tampa nelaimėliu, o nepaklausęs proto – kvailiu. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Protas|Proto]] trūkumo nedera aiškinti [[atmintis|atminties]] stoka. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Protas|Proto]] užsiėmimai žmogų veikia taip pat vaisingai, kaip saulė gamtą; išsklaido niūrią nuotaiką, ilgainiui palengvina, sušildo, pakelia dvasią. – [[Vilhelmas Humboltas]]. # [[Protas|Protui]] būdinga mąstyti, suvokti, tai yra sieti priežastis ir pasekmes, atsakyti į klausimą „kodėl“, atskleisti atsitiktinumus ir dėsningumus, derinti naujas savybes su naujom sąlygom, rasti įvykių grandinės pradžią ir pabaigą. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. ===R=== # Reikia būti labai [[protas|protingam]], kad mokėtum neparodyti savo protinio pranašumo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Reikia pripažinti, kad ir tarp [[inteligentas|inteligentų]] pasitaiko [[protas|protingų]] kaip reta žmonių. – [[Michailas Bulgakovas|M. Bulgakovas]]. # Reikia suprasti, kad [[protas]] – mūsų šviesulys. Nėra nieko stebuklingesnio už žmogaus [[smegenys|smegenis]], nėra nieko nuostabesnio už [[mąstymas|mąstymo]] procesą, nieko brangesnio už [[mokslas|mokslinių]] tyrimų rezultatus. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Retas [[protas]] žūva nuo susidėvėjimo, diduma jų surūdija nenaudojami. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Ribotas, bet sveikas [[protas]] galiausiai mažiau mus vargina negu platus, bet sujauktas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Ryžtas]] ir [[valia]] dažnai silpnam [[protas|protui]] suteikia pranašumą prieš stipresnį. – [[Viljamas Vertas|V. Vertas]]. # [[Rūstybė]] ir [[prievarta]] kažkuo vergiška, ir aš manau, kad ten, kur nepadeda [[protas]], [[apdairumas]] ir [[sumanumas]], nieko nepasieksi ir [[jėga]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. ===S=== # Saugoti kūno [[sveikata|sveikatą]] yra pareiga, nes kitaip mes negalėtume išsaugoti aiškaus ir tvirto [[protas|proto]]. – [[Buda]]. # Savo [[protas|protą]] dera gilinti, o ne plėsti, ir visą savo proto, nelyginant uždegamojo stiklo fokuso, šilumą, visus spindulius sutelkti į vieną tašką. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Senatvė]]je [[protas|proto]] [[trūkumas|trūkumai]] vis ryškėja, kaip ir [[išorė]]s trūkumai. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Silpnadvasis ir silpnaprotis gali būti pastovus, tačiau tvirtas gali būti tik stipraus [[charakteris|charakterio]], [[kilnumas|kilnus]] ir [[protas|protingas]] žmogus. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Silpni [[protas|protai]] nuolankiai pasiduoda [[nelaimė]]ms, o didūs pakyla virš jų. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Skaitymas]] stiprina arba silpnina [[protas|protą]] lygiai kaip kūną – grynas ar užterštas oras. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Sugundyk mano [[protas|protą]] ir gausi mano [[kūnas|kūną]]. – [[Seneka]]. # Sunku įsivaizduoti, kaip įkvepia [[protas|protinę]] veiklą [[kūnas|kūno]] judesiai. – [[Plinijus Jaunesnysis]]. # [[Supratimas]] yra [[patirtis|patirties]] išdava, [[idėja]] – jos vaisius: pirmajam reikia [[protas|proto]], antrajam – [[išmintis|išminties]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Svarbiau yra apgalvotai veikti negu [[protas|protingai]] [[mąstymas|mąstyti]]. – [[Ciceronas]]. # Sveikas praktinių tikslų siekiantis [[protas]] – tobuliausias protas pasaulyje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Sveikas [[protas]] ir [[sąžinė]] niekuomet nesutiko ir nesutiks atleisti [[šmeižtas|šmeižtui]]. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|DŽ. S. Halifaksas]]. # Sveikas [[protas]] tėra tik prietarai, įdėti į galvą iki tol, kol sulaukiate aštuoniolikos. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===Š=== # [[Širdis]] gali suteikti proto, bet [[protas]] negali suteikti širdies. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Šiuolaikinis [[idealas]] – viską išmanantis [[žmogus]]. O viską išmanančio žmogaus [[protas]] – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Šviesuolio [[protas]], galima sakyti, susideda iš visų praėjusių amžių protų. – [[Bernaras de Fontenelis|B. de Fontenelis]]. ===T=== # Tad [[Žmogus|žmogaus]] [[Protas|protui]] reikia suteikti ne sparnus, bet veikiau šviną ir sunkį, kad jie neturėtų kiekvieną jo šuolį ir skrydį. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Taigi išlavinto [[protas|proto]] paskirtis – nustatyti teigiamą ir neigiamą kiekvieno [[įvykis|įvykio]] ar [[veiksmas|veiksmo]] potencialą, kuris gali nulemti geras ar blogas pasekmes ateityje ir nuo kurio priklauso mūsų laimė bei gerovė. – [[Dalai Lama XIV]]. # Taigi jei turi [[protas|protą]], mokykis ko nors, nes protas be mokėjimo – kūnas be drabužio, žmogus be veido; juk pasakyta: [[išsilavinimas]] – proto veidas. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Tam ir [[protas]], kad pasiektum tai, ko nori. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Tingėjimas]] – tai [[protas|proto]] ir [[kūnas|kūno]] rūdys; dažnai naudojamas raktas visada blizga kaip naujas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tik išties taurias [[knyga|knygas]] verta skaityti ir gilintis į jų turinį; maitinti [[protas|protą]] daugeliu knygų be jokio pasirinkimo – tolygu atimti jam polėkio jėgą ar net visai jį pražudyti. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Tik nedaugeliui pakanka [[protas|proto]] naudingus papeikimus laikyti vertesniais už netikrus pagyrimus. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tik [[protas]], [[valia]], [[sąžinė]] išaukština [[žmogus|žmogų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # [[Tikėjimas]] užlieja [[protas|protą]] kaip džiaugsmu jį užtvindanti šviesa; ir nuo tos akimirkos tik iš jos protas semiasi tvirtybės padedančios įveikti visas kliūtis. – [[Etjenas Žilsonas|E. Žilsonas]]. # [[Tylėjimas]] kartais reikšmingesnis ir kilnesnis už tauriausią ir išraiškingiausią gražbylystę ir dažniausiai rodo šviesų [[protas|protą]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Tobulo [[protas|proto]] nei paskolinsi, nei nusipirksi. Jei jis ir būtų pardavinėjamas, manau, nesulauktų pirkėjų. O prastas perkamas kasdien. – [[Seneka]]. # Trumpas [[protas]] – ilga [[kalba]]. – [[Aristofanas]]. # Tvirtas [[charakteris]] turi derintis su [[protas|proto]] lankstumu. – [[Vovenargas]]. # [[Tvirtumas]] yra [[protas|proto]] narsa; jis reiškia šviesų [[ryžtas|ryžtą]]. [[Užsispyrimas]], priešingai, reiškia [[nuovoka|nuovokos]] praradimą. – [[Volteras]]. ===U=== # [[Užsispyrimas]] kyla iš mūsų [[protas|proto]] ribotumo: mes nenoriai tikime tuo, ko neaprėpia mūsų akiratis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Užvis sunkiausia ir neramiausia [[protas|protingam]] žmogui, kai reikia tuštiems ir nenaudingiems dalykams eikvoti [[laikas|laiko]] daugiau, negu jie verti. – [[Platonas]]. ===V=== # [[Vaikščiojimas]] ir [[judėjimas]] skatina [[protas|proto]] žaismą ir [[mintis|minties]] darbą. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Valanda [[darbas|darbo]] daugiau išmoko negu diena [[aiškinimas|aiškinimo]], nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba [[protas|proto]] naudai: jis tampa [[filosofija|filosofu]], laikydamas save tik amatininku. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Vargas, kai žmogui nepakanka [[protas|proto]], ką tinkama [[kalbėjimas|pasakyti]] arba nuovokos atsargiai nutylėti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks [[žmogus]] niekad neįgis [[protas|proto]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Venkite [[juokavimas|juokauti]] prasilenkdami su sveiku [[protas|protu]]. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Vien tik [[protas|protui]], kaip išmintingam globėjui, dera patikėti visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Pitagoras]]. # Vienas iš [[protas|proto]] vidutiniškumo požymių yra noras be paliovos pasakoti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Vieno [[protas|protingo]] žmogaus [[draugystė]] brangesnė už visų neprotingųjų. – [[Demokritas]]. # Visada [[juokavimas|juokaukite]] tik su [[protas|protingais]] žmonėmis. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Visi skundžiasi savo [[atmintis|atmintimi]], bet niekas nesiskundžia savo [[protas|protu]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Viską tyrinėk, duok [[protas|protui]] pirmąją vietą. – [[Pitagoras]]. # Visų didžiausias dalykas visų mažiausiame – tai sveikas [[protas]] žmogaus kūne. – [[Pitakas]]. # Visų žmonių [[protas]], kartu paimtas, nepadės neturinčiajam savojo: netekęs [[aklumas|regėjimo]] žmogus negali šio trūkumo kompensuoti aplinkinių sąskaita. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. ===Ž=== # Žemėje nėra nieko verto didesnės [[pagarba|pagarbos]] kaip [[protas]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Žmogaus [[aistra|aistros]] nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o [[protas]] miega, kol pažadinamas. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # Žmogaus [[mąstymas|mąstymui]] ypatingą žavesį teikia [[nerimas]]. [[Protas]], kuriam svetimas nerimas, sukelia mano pyktį ir apmaudą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Žmogaus [[protas]] taip linkęs kurti, kad jau daug kartų pastatęs bokštą vėl jį griovė, norėdamas pažiūrėti, kokie jo pamatai. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Žmogaus [[protas]] turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Žmogaus [[protas]] viską atrakina trim raktais – skaitmeniu, raide, nata. Žinoti, mąstyti, svajoti. Tai apima viską. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Žmogus be [[protas|proto]] – žmogus be [[valia|valios]]. Kas neturi proto, tą kiti apgaudinėja, mulkina, išnaudoja. Tik [[mąstymas|mąstantis]] žmogus yra laisvas ir savarankiškas. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Žmogus]] gyvas ne tuo, ką suvalgo, o tuo, ką suvirškina. Šis teiginys vienodai tinka ir [[protas|protui]] ir [[kūnas|kūnui]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus]], tvirtai įsitikinęs, kad jis labai [[protas|protingas]], beveik visada esti iš tų žmonių, kurie turi mažai proto arba visai jo neturi. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Žmogus|Žmonės]] su amžiumi netampa [[protas|protingesni]]. Jie paprasčiausiai tampa [[atsargumas|atsargesni]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė]]s neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kaip [[žaizda]] sukelia uždegimą pirštui, taip [[mintis]] sukelia uždegimą [[protas|protui]]. # Kaip [[žaizda]] uždega pirštą, taip [[mintis]] uždega [[protas|protą]]. # [[Kvailumas|Kvailio]] [[protas]] yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje [[Išmintis|išminties]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Alus]] vidun – [[protas]] laukan. # [[Dalykas|Dalykų]] grožybė glūdi tuose [[protas|protuose]], kurie juos stebi ir apmąsto. # [[Dykinėjimas|Dykinėjantis]] [[protas]] yra [[velnias|velnio]] darbo vieta. # Kai [[vynas]] vidun – [[protas]] laukan. # Kas gi yra [[žmogus]], jei ne kas kita kaip [[protas]]? # Kas turi daug [[protas|proto]], tam reikia dar daugiau proto jam valdyti. # Mano [[protas]] man yra karalystė. # Niekada nesileisk kieno nors įtikinėjamas, kas sustabdytų tavo sveiką [[Protas|protą]]. # [[Protas]] yra geriau negu raumenys. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Maža nauda iš akių, jei [[protas]] aklas. ===[[Azerbaidžaniečių patarlės ir priežodžiai|Azerbaidžaniečių]]=== # [[Jėga]] nugali bet kokią kliūtį: [[protas]] nugali jėgą. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Svetimo [[turtas|turto]] ir savo [[protas|proto]] visada atrodo daugiau, negu yra iš tikrųjų. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Ką [[kvailys|kvailas]] daro pabaigoje, tą [[protas|protingas]] – pradžioje. # [[Kvailys]] savo [[namai|namuose]] žino daugiau negu [[protas|protingas]] kito namuose. # Pirmas laiptelis [[kvailystė]]s kopėčiomis yra tikėti, kad esi [[protas|protingas]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Daugelis skundžiasi savo [[išvaizda]], bet niekas – [[protas|protu]]. # Pažinęs save – [[protas|protingas]], nugalėjęs save – [[stiprumas|stiprus]]. # [[Protas]] eina toliau nei [[Širdis]], bet jis niekada nenueina taip toli kaip ji. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akis|Akys]] toli mato, [[protas]] dar toliau. # [[Degtinė]] į trobą – [[protas]] laukan. # Du [[kvailumas|kvaili]], trečias – be [[protas|proto]]. # Geriau būti [[protas|protingam]] nekaip [[turtas|turtingam]]. # Geriau su [[protas|protingu]] vyžotu negu su [[kvailys|kvailu]] piniguotu. # [[Ginčas|Ginčais]] [[protas|proto]] neįrodysi. # Gilus [[protas]], nors [[žmogus]] kuprotas. # [[Gudrumas]] [[protas|proto]] neatstoja. # Jei nėr [[protas|proto]], ar su lopeta įmesi? # Kas [[protas|protingas]], tas [[turtas|turtingas]]. # Kitų klausyk, ale<ref>Bet, tik.</ref> savo [[protas|protą]] turėk. # Kožnas<ref>Kiekvienas.</ref> savo [[protas|protu]] [[džiaugsmas|džiaugias]]. # Meška ima [[jėga]], o žmogus – [[razumas|razumu]]<ref>protu</ref>. # Pagal [[rūbas|rūbą]] sutinka, pagal [[protas|protą]] palydi. # Pareik, [[protas|proteli]], namo bent pavalgyti. # Pas mus yra [[protas|razumas]]<ref>Protas.</ref>, pas durnius<ref>Kvailius.</ref> [[pinigai]]. # Paseno, o [[protas|proto]] neįgavo. # Paukštį plunksnos gražina, o žmogų – [[protas]]. # [[Protas]] [[išmintis|išmintį]] vedžioja. # [[Protas]] rankas ir kojas vaduoja. # Sens – [[protas|protu]], jauns – [[prievarta|gvoltu]]<ref>Prievarta.</ref>. # [[Svetimumas|Svetimu]] [[protas|protu]] toli nenuvažiuosi. # [[Šaukštas|Šaukštu]] [[protas|proto]] neįkrėsi. # [[Turtas|Turtingas]] [[protas|protą]] kišenėj nešioja. # Vienas auga į [[protas|protą]], kitas – iš proto. # Žilas plaukas – sveikas [[protas]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Dykinėjimas|Neužimtas]] [[protas]] nežino ko nori. # [[Kalbėjimas]], neištariant žodžių, mankština [[Protas|proto]] [[Valdymas|suvaldymą]]. # [[Protas]], kuris [[Saikingumas|tenkinasi]], turi nuolatinę šventę. # [[Protas]], suvokiantis savo [[Kaltė|kaltę]], yra pats sau kaltintojas. # Sergantis [[protas]] negali iškentėti jokio šiurkštumo. # Sveikas [[protas]] duoda daugiau naudos negu stiprumas. # Sveikas [[protas]] yra visų [[Dorybė|dorybių]] vežėjas. # [[Veidas]] yra [[Protas|proto]] portretas; [[akys]] – proto informatorės. # [[Veidas]] yra [[Protas|proto]] rodiklis. # Visi dalykai, ką suvokė [[protas]], tuščiai pro šalį nepraeina. # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # Saulė užteka – pagyvėja [[gamta]], knygą perskaitai – praskaidrėja [[protas]]. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Jei dvidešimties metų neturi [[protas|proto]], tai ir neturėsi, jei trisdešimties metų neturi [[žmona|žmonos]], jos ir neturėsi, jei sulaukęs keturiasdešimties nesi [[turtas|turtingas]], tai ir nebūsi. # [[Kvailys|Kvailių]] [[pinigai]] priklauso [[protas|protingiesiems]]. ===[[Romėnų patarlės ir priežodžiai|Romėnų]]=== # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # [[Protas|Protingas]] ir be pinigų [[turtas|turtingas]]. # Sutinka pagal drabužį, o išlydi pagal [[protas|protą]]. ===[[Ukrainiečių patarlės ir priežodžiai|Ukrainiečiai]]=== # [[Grožis]] iki altoriaus, [[protas]] – iki mirties. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Kai [[Dievas]] nori sudaužyti žmogaus [[širdis|širdį]], jis suteikia jam daugiau [[protas|proto]]. # Savo [[išvaizda]] skundžiasi daugelis, o [[protas|protu]] — niekas. # Visi skundžiasi [[pinigai|pinigų]] trūkumu, tačiau [[protas|proto]] trūkumu – nesiskundžia niekas. # Žmogaus [[protas]] – tas pats, kas paukščiui sparnai. ==Merfio dėsniai== # Bendras [[protas|proto]] kiekis žemėje – nekintantis dydis, o žmonių vis daugėja. == Taip pat skaitykite == *[[Išmintis]] *[[Kvailumas]] *[[Gudrumas]] *[[Apsukrumas]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Psichologija]] rpgheu6zt2zmw0xzyhuvjnk126mej3d 0 1559 83969 83849 2026-05-20T13:42:38Z Kurmis 70 /* D */ 83969 wikitext text/x-wiki ==[[Biblija]]== # Kas nenori [[darbas|dirbti]], [[valgymas|tenevalgo]]! – ''2 Tes 3, 10''. # [[Žodis]] – kiekvieno [[darbas|darbo]] pradžia, o [[svarstymas]] – kiekvieno [[veiksmas|veiksmo]]. – ''Sir 37, 16''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Apdovanojimas už gerą [[darbas|darbą]] – pats jo atlikimas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Apgailėtina [[klaida]] – manyti, kad fiziniai [[pratimai]] kenkia protiniam [[darbas|darbui]]. Tarytum šie du dalykai neturėtų eiti kartu, tarytum vienas neturėtų vadovauti kitam. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Apie [[darbas|darbą]] spręsk iš [[rezultatas|rezultato]]. – [[Ovidijus]]. # Ar jūs nuoširdžiai [[noras|norite]]? Tuomet imkitės šią pat minutę. [[Drąsa]] – tai genialumas, jėga ir burtai; imkitės [[darbas|darbo]], ir jūsų [[protas]] įkais; pradėkite, ir darbas bus užbaigtas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ar ne geriau užsitarnauti [[šlovė|šlovę]] savo paties [[darbas|darbais]], negu kitais žmonėmis naudotis. – [[Vang Čungas]]. # Asmenys, priversti kasdien darbuotis, nors būtų seni ir silpni, [[darbas|darbus]] atlieka lengviau negu stiprūs ir jauni žmonės, neturintys įgūdžių. – [[Hipokratas]]. # Aš noriu, kad [[mirtis]] užkluptų mane [[darbas|dirbantį]]. – [[Ovidijus]]. # Atiduokite savo [[darbas|darbui]] širdį ir sielą, tačiau pirma pažiūrėkite, ar tai geras darbas. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Atkaklus [[darbas]] yra ir [[menas|meno]], ir [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Atlikti [[darbas|darbą]] tinkamu [[laikas|laiku]] – reiškia sutaupyti laiką, o kas padaryta ne laiku, padaryta veltui. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Azartiškas [[žvejojimas|žūklavimas]] valdininkams primena [[darbas|darbą]] kanceliarijoje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===B=== # Bendras [[darbas]] sužadina tokį darbo entuziazmą, kokį žmonės retai pajunta pavieniui. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Bet koks [[darbas]] malonesnis už atilsį. – [[Demokritas]]. # Beveik visų [[darbas|darbų]] sunkiausia [[pradžia]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===D=== # [[Dailumas|Dailumo]] reikia ne tik [[menas|menui]], bet ir visiems žmogaus [[darbas|darbams]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # [[Darbas]] – alkio tėvas, virškinimo senelis, sveikatos prosenelis. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]]. # [[Darbas]] apsaugo mus nuo trijų didžiųjų [[blogybė|blogybių]]: [[nuobodulys|nuobodulio]], [[yda|ydų]] ir [[skurdas|skurdo]]. – [[Volteras]]. # [[Darbas]] atliekamas visiškai gerai tik tada, kai dirbama noriai. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # [[Darbas]] būtinas [[sveikata]]i. – [[Hipokratas]]. # [[Darbas]] dažnai esti [[malonumas|malonumo]] tėvas. – [[Volteras]]. # [[Darbas]] – didžiausias mano [[malonumas]]. – [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|V. A. Mocartas]]. # [[Darbas]] – geriausias vaistas, dorovinis ir estetinis. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Darbas]] ir [[užsiėmimas]] be sunkumų, be didžiausios proto ir valios įtampos nevertas [[žmogus|žmogaus]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # [[Darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Darbas]] yra [[laikas|laiko]] dalgis. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Darbas]], kurio esmė nesuprantama, kelia pasidygėjimą. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # [[Darbas]], kuris mums malonus, išgydo [[siela|sielą]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Darbas]] – [[laimė]]s tėvas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Darbas]] – tai svarbiausia gyvenime. Iš visų [[nemalonumas|nemalonumų]], iš visų [[bėda|bėdų]] galima išsivaduoti tik darbu. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Darbas]] – tai vienintelis tikrojo kilnumo titulas. Tai žmogaus kūrėjo galia ir džiaugsmas. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Darbas]] tartum graži moteris: nemėgsta laukti. – [[Sidoni Gabrielė Kolet|S. G. Kolet]]. # [[Darbas]] – visų džiaugsmų, viso, kas geriausia Žemėje, šaltinis. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Darbas]] žmonėms yra [[malonumas]]. – [[Ezopas]]. # [[Darbas|Darbą]] reikia nudirbti, o [[garbė|garbę]] – tik pasiekti. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Daryk didžius [[darbas|darbus]], didžių nežadėdamas. – [[Pitagoras]]. # [[Darbininkas]] neturintis [[darbas|darbo]], gali sukilti; aš bijau [[sukilimas|sukilimų]] kuriuos sukelia duonos stygius; aš mažiau bijočiau kautynių su 200 000 žmonių armija. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Deja, ne visi mes visiems [[darbas|darbams]] vienodai tinkam. – [[Propercijus]]. # Deramai [[gyvenimas|gyventi]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. Kai mašina neveikia, ją ima ėsti rūdys. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # [[Dėkingumas]] įrodomas [[darbas|darbais]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Dideli [[darbas|darbai]] nepadaromi iš karto. – [[Sofoklis]]. # Didelių [[darbas|darbų]] nebūna be didelių sunkumų. – [[Volteras]]. # Didelių [[darbas|darbų]] [[sėkmė]] dažnai priklauso nuo [[smulkmena|smulkmenų]]. – [[Titas Livijus|T. Livijus]]. # Didelį [[džiaugsmas|džiaugsmą]] galima iškovoti tik dideliu [[darbas|darbu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didžiausia klaida gyvenime būtų manyti, kad mes [[darbas|dirbame]] kažkam kitam, o ne sau. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]]. # Didžiausia [[nedorybė]] – imtis [[darbas|darbo]], kurio nemoki. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Didžiausią malonumą ir atpildą randu [[darbas|darbe]], po kurio seka tai, ką pasaulis vadina [[sėkmė|sėkme]]. – [[Tomas Edisonas|T. Edisonas]]. # Didžiuosius įkvepia [[darbas]]. – [[Seneka]]. # [[Darbas|Dirbantys]] tik spindi, o persitvarkę – ir atspindi. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Dirbk, kai liūdna, – tik [[darbas]] išblaško [[liūdesys|liūdesį]]. Dirbk, kad neįpultum į [[neviltis|neviltį]]: niekas taip neapsaugo nuo slegiamos nykumos kaip darbas. Dirbk, kai lydi [[sėkmė]]: nėra geresnio vaisto nuo „laimėjimų svaigulio“ kaip darbas. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]]. # [[Darbas|Dirbkime]] nesvajodami. – [[Volteras]]. # Dvasines žaizdas gydo tik [[laikas]] ir [[darbas]]. Tad į darbą, kol yra jėgų! Nėra geresnio vaisto širdžiai. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Dvasinę sveikatą sukuria [[darbas]] – tik atkaklus, žvalus darbas. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]]. ===F=== # Fizinis [[darbas]] padeda pamiršti ir moralines [[kančia]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===G=== # [[Garbė]] yra sąžiningo [[darbas|darbo]] rankose. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Genialumas]] gali padaryti pradžią; baigti privalo kantrus [[darbas]]. – [[Henrikas Manas|H. Manas]]. # Gera [[pradžia]] – pusė [[darbas|darbo]]. – [[Platonas]]. # Geras [[pavyzdys]] ir sunkų [[darbas|darbą]] daro lengvu. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gerumas|Geras]] žmogus daugybę gerų [[darbas|darbų]] daro slapčiomis, kaip žmogus daro slapčiomis blogus darbus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Pagarba|Gerbk]] tuos, kurie bandė atlikti didžius [[darbas|darbus]], net jeigu jiems tai nepavyko. – [[Seneka]]. # Geriausias būdas išlaikyti [[draugystė|draugystę]] – dalytis mintimis apie savo [[darbas|darbus]]. Žmones labiausiai suartina [[veikla]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Geriausias [[lyderis]] yra tas, kurio aplinkiniai net nepastebi. Kai [[darbas]] yra atliktas, [[tikslas]] pasiektas, pavaldiniams atrodo, kad jie viską nuveikė patys. – [[Sun Tzu]]. # Gero [[darbas|darbo]] negali įkvėpti [[neapykanta]], tuo labiau – [[savanaudiškumas]]. Jis padaromas tik iš [[meilė]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] darymas – visada kelias į didybę; jeigu jų nedarai, neišvengiamai sulauksi dienos, kai vietoj gera teks daryti bloga. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] rieškučios, vertingesnės už [[žinios|žinių]] statinę. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # Gyventi – reiškia dirbti. [[Darbas]] yra žmogaus [[gyvenimas]]. – [[Volteras]]. ===I=== # Iš anksto žinodamas, ką nori padaryti, [[darbas|dirbi]] drąsiai ir sklandžiai. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Iš visų dalykų pasaulyje tik [[darbas]] nepalieka nemalonių pėdsakų. – [[Lionas Foichtvangeris|L. Foichtvangeris]]. ===J=== # Jei iš viso yra [[pašaukimas]], tai kilniausias pašaukimas yra [[darbas]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Jei mėgsti tai, ką darai, vadinasi, niekada gyvenime [[darbas|nebedirbsi]]. – [[Konfucijus]]. # Jei nekalbėtume, kaip sužinotume, kiek daug [[darbas|dirbame]]? – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jeigu [[vaikas|vaikai]] nebūtų verčiami [[darbas|dirbti]], tai jie neišmoktų nei [[raštas|rašto]], nei [[muzika|muzikos]], nei [[gimnastika|gimnastikos]], nei to, kas labiausiai stiprina dorybingumą,– [[gėda|gėdos]]. Nes ypač šie užsiėmimai paprastai išugdo gėdos jausmą. – [[Demokritas]]. # Jeigu [[žmogus]] imasi dviejų visiškai priešingų [[darbas|darbų]] – vienas jam greičiausiai nepavyks. – [[Ezopas]]. # Joks [[darbas]] neturi ateities. [[Ateitis]] – jį dirbančio žmogaus rankose. – [[George Crane]]. # [[Judėjimas]] žadina apetitą, o [[darbas]] – malonumų troškimą. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Juo sunkiau [[darbas|dirbi]], juo [[laimė|laimingesnis]] jautiesi. – [[Gary Player]]. ===K=== # [[Kančia]] bei [[darbas]] yra du tikri žmogaus veidai. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kai dirbi tikrą žmogaus [[darbas|darbą]], pažįsti tikrus žmogaus [[rūpestis|rūpesčius]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Kai kurių [[darbas|darbų]] didybę lemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas. – [[Seneka]]. # Karčiausios ašaros yra pralietos dėl nepasakytų žodžių ir neužbaigtų [[Darbas|darbų]]. – [[Harriet Beecher Stowe|H. B. Stowe]]. # Kas brangina savo [[darbas|darbą]], turi mokėti jį ginti, kitaip jis nevertas ko nors imtis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas iš vaikystės žino, kad [[darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis, kas iš jaunystės suprato, kad [[duona]] pelnoma tik sunkiai prakaituojant, tas pasirengęs [[žygdarbis|žygdarbiui]], nes reikiamą dieną ir valandą jis ras [[valia|valios]] ir [[jėga|jėgų]] jį įvykdyti. – [[Žiulis Vernas|Ž. Vernas]]. # Kas laikosi taisyklės [[darbas|darbą]] tikrinti [[mintis|mintimi]], o mintį darbu... tas negali klysti, o jeigu ir suklysta, tai greitai randa teisingą kelią. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas mėgsta savo [[darbas|darbą]], nesensta. – [[Pablas Kazalsas|P. Kazalsas]]. # Kas net suaugęs moka kalbėti vien [[žodis|žodžiais]], o ne [[darbas|darbais]], tas ir [[žmogus|žmogumi]] vadintis neturi teisės. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # Kas trumpina man [[laikas|laiką]]? [[Darbas]]. O kas jį neapsakomai ilgina? [[Tinginystė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Kelias]] į [[garbė|garbę]] grindžiamas [[darbas|darbu]]. – [[Publijus Siras]]. # Kiekvienas [[darbas]] kilnus, ir kilnus vien tik darbas. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kiekvienas [[darbas]] man bus [[sąžinė]]s, o ne [[garbė]]s reikalas. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[darbas]] – menas, jeigu [[darbininkas]] talentingas, dirba su meile. – [[Jonas Avyžius|J. Avyžius]]. # Kiekvienas dirbdamas savo [[darbas|darbą]] turi būti [[didybė|didis]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Kiekvienas [[kančia|kenčia]], kai [[darbas|dirba]] tik sau. Dirbdamas kitų labui, [[žmogus]] dalijasi su jais ir savo [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekvienas kilnus [[darbas]] iš pradžių atrodo neįmanomas. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių [[darbas|darbų]]. – [[Aristotelis]]. # Kuo svarbesniu laikysi savo [[darbas|darbą]], tuo geriau jį padarysi. – [[Plautas]]. ===L=== # [[Laimė]] atitenka tam, kuris daug [[darbas|dirba]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Laimė]]s lauke nepagausi – [[darbas|darbu]] pajausi. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # Laiminga ta [[mokykla]], kuri moko gvildenti ir atlikti stropiai gerus [[darbas|darbus]], dar stropiau – geresnius ir stropiausiai – geriausius. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi [[darbas|darbais]], kuriuos padarė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===M=== # [[Meilė]] ir [[darbas]] – štai kertiniai mūsų žmogiškumo akmenys. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Mes reikalaujame, kad [[mergaitė]]s ne [[mąstymas|mąstytų]], bet [[tikėjimas|tikėtų]]. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. [[Moteris|Moterų]] [[darbas]] – megzti. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Mirtis|Mirties]] baimė verčia mus mylėti [[darbas|darbą]], kuris yra visas gyvenimas. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mus dideliems [[darbas|darbams]], bet trukdo juos atlikti. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # Mumyse gyvi [[darbas|darbai]], [[jėga|jėgos]] tų, kurie gyveno iki mūsų. Tegu savo ruoštu ateinančioms [[karta|kartoms]] padės gyventi mūsų darbas, mūsų rankų ir proto jėga. Tik taip deramai atliksime savo [[paskirtis|paskirtį]]. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Mūsų laikais [[darbas]] – didi [[teisė]] ir didi [[pareiga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. ===N=== # [[Narsa]] būtina ne tik drąsiems [[poelgis|poelgiams]], bet ir vaisingiems [[darbas|darbams]] bei [[mintis|mintims]]. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # [[Narsa]] – [[dorybė]], padedanti pavojų ištiktiesiems atlikti didžius [[darbas|darbus]]. – [[Aristotelis]]. # Ne [[darbas]] sukurtas [[mintis|minčiai]], o mintis sukurta darbui. – [[Volteras]]. # Nedaugelis iš mūsų supranta, koks didis gali būti mažas [[darbas]]. – [[Č. Polokas]]. # Neišmintinga [[darbas|darbus]] rytdienai palikt,<br /> Nes nežinai, kas gali ryt nutikt. – [[Abu'l Kasimas Firdousi]] # Nepažįstu nei vieno, kuris pasiekė aukštumų be sunkaus [[darbas|darbo]]. Tai ir yra receptas. Jis ne visada tau padės pasiekti aukštumų, bet padės prieiti labai arti jų. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # Nereikia pernelyg iškilmingai pradėti jokio [[darbas|darbo]]: [[iškilmės]] dera tik darbą pabaigus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Neskubėk griebtis [[darbas|darbo]], bet ėmęsis jo, nesitrauk. – [[Biantas]]. # Net pilką kasdienybę [[darbas]] gali paversti šventadieniu. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Net skruzdės liautusi [[darbas|dirbti]], jei joms būtų duoti sparnai. – [[K. Bunsch]]. # Netikėkite [[žodis|žodžiais]] nei savo, nei kitų, tikėkite vien [[darbas|darbais]] tiek savo, tiek kitų. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Neužsiėmęs [[darbas|darbu]] žmogus niekuomet negali džiaugtis pilna [[laimė|laime]]. Dykinėtojo veide visuomet jūs rasite nepasitenkinimo ir apatijos antspaudą. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Nėra nieko, ko negalima būtų įveikti [[darbas|darbu]]. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Nėra pasauly sunkesnio [[darbas|darbo]] negu rašyti paprastą, sąžiningą prozą apie [[žmogus|žmogų]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Niekada nebūna didžių [[darbas|darbų]] be didžių sunkumų. [[Volteras]]. # Niekas labiau netaurina žmogaus kaip [[darbas]]. Be darbo [[žmogus]] negali išlaikyti žmogiškojo [[orumas|orumo]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Nieko gyvenime nepasieksite be atkaklaus [[darbas|darbo]]. – [[Horacijus]]. # Nieko neveikti – pasibaisėtinai sunkus [[darbas]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Niekuomet nepatiriu didesnės [[laimė]]s, kaip tomis valandomis, kai [[darbas]] nepalieka man nė akimirkos laisvos. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Nors [[darbas]] ir [[malonumas]] iš prigimties skirtingi dalykai, vis dėlto tarp jų esama tam tikro natūralaus ryšio. – [[Titas Livijus|Livijus]]. # Nuo šiol [[ateitis]] priklauso dviejų tipų žmonėms: mąstančiam žmogui ir darbo žmogui. Iš esmės abu jie sudaro nedalomą vienetą, nes [[mąstymas|mąstyti]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Nuosaikumas]] ir [[darbas]] – štai du tikri žmogaus gydytojai: darbas didina apetitą, o nuosaikumas trukdo juo piktnaudžiauti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===O=== # O gera juk tikėti, kad [[gyvenimas|gyvenimo]] diena gražiausia ir [[kelias|kelio]] gabalas įspūdingiausias – prieky, kad ten dar tavo [[lobis|lobiai]] užkasti, ten dar ir [[darbas]] tavo pats didžiausias, ir vis dar prieky, vis dar ateity – ir tavo pats didžiausias [[džiaugsmas]]... – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. ===P=== # Paprastas žmogus, kuris atsirenka svarbiausius [[darbas|darbus]] ir atlieka juos greitai, pasiekia kur kas daugiau nei genijus, kuris daug šneka ir kuria puikiausius planus, bet mažai daro. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]]. # Pasirink mėgstamą [[darbas|darbą]] ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti. – [[Konfucijus]]. # Pasiryžk ir [[darbas]] bus atliktas. – [[Konfucijus]]. # Patenkintasai tuo, kas padaryta, niekada neišgarsės tolesniais [[darbas|darbais]]. Jis jau miręs ir ima želti žole. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pats ragink savo [[darbas|darbą]], nelauk, kad jis tave ragintų. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Pirmenybę suteikti [[darbas|darbui]], o ne atlygiui už jį – argi tai nėra kelias į [[tobulumas|tobulumą]]? – [[Demokritas]]. # Pradėdami [[darbas|darbus]], turime derintis prie [[jėga|jėgų]]. – [[Seneka]]. # Pradėk nuo mažo, tačiau svajok apie didį. Nedaryk vienu metu pernelyg daug [[darbas|darbų]]. Užsiimk pradžioje nedaugeliu paprastų dalykų ir pamažu pereik prie sudėtingesnių. Ir visada galvok apie [[ateitis|ateitį]]. – [[Stivas Džobsas|S. Džobsas]]. # [[Pradžia]] – daugiau nei pusė viso [[darbas|darbo]]. – [[Aristotelis]]. # Pratink [[mokinys|mokinį]] dirbti, priversk jį ne tik pamilti [[darbas|darbą]], bet taip su juo susigyventi, kad šis taptų jo antrąją prigimtim; įpratink jį viską išmokti tik savo jėgomis; kad jis savarankiškai mąstytų, ieškotų, reikštųsi, lavintų savo snaudžiančias jėgas, ugdytųsi ištvermę. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Proto būsena, kuri leidžia žmogui atlikti tokio pobūdžio [[darbas|darbą]], yra panaši į religinio maldininko arba įsimylėjėlio. Kasdieninės pastangos atsiranda be sąmoningo ketinimo ar programos, o tiesiai iš širdies. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===R=== # Reikia [[darbas|dirbti]] sukaupus visą [[valia|valią]], kad ji kartkartėmis sprogtų kaip mina, sugriaudama kliūtis. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Reikia mėgti tai, ką darai, ir tada [[darbas]] – dargi grubiausias – pakyla iki kūrybos. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Reikia tik įprasti dirbti, ir jau nebus galima be to gyventi. Viskas šiame pasaulyje priklauso nuo [[darbas|darbo]]. – [[Lui Pasteras|L. Pasteras]]. # Rikiuoti vieną gerą [[darbas|darbą]] prie kito taip glaudžiai, kad neliktų nė mažiausio plyšelio, – tatai aš vadinu mėgavimusi [[gyvenimas|gyvenimu]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. ===S=== # [[Senatvė]]je reikia [[darbas|dirbti]] daugiau negu [[jaunystė]]je. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===T=== # [[Talentas|Talentingam]], [[darbas|darbą]] mylinčiam žmogui nėra kliūčių. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # Tas, kuris [[darbas|dirbdamas]] [[abejonė|dvejoja]], nieko nepadarys. – [[Kung Sun Jangas]]. # Tas, kuris kiekvieną rytą [[planas|susiplanuoja]] dienos [[darbas|darbus]], ir laikosi savo plano, turi savo rankose giją, kuri išves jį iš labai įtempto gyvenimo labirinto. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]], [[gyvenimas|gyvena]], o tas kuris gyvena, [[darbas|dirba]]. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Tas, kuris tuštiems [[darbas|darbams]] teikia svarbos, svarbiuose darbuose bus tuščias žmogus. – [[Markas Porcijus Katonas (vyresnysis)|Katonas]]. # Tavo [[darbas]] yra atrasti savo darbą ir tuomet visa širdimi jam atsiduoti. – [[Buda]]. # Tegu tavo [[darbai]] būna tokie, kokius norėtum prisiminti gyvenimo saulėlydyje. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # [[Teismas|Teismai]] teisia už viso gyvenimo [[darbas|darbus]], o visus nuosprendžius skiria [[mirtis]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Tingėjimas]] kaip rūdys suėda greičiau, negu [[darbas]] nualina. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tingėjimas]] kiekvieną [[darbas|darbą]] daro sunkų, o [[meilė]] darbui – lengvą. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tinginys|Tinginiui]] visi [[darbai]] sunkūs. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tik [[darbas|darbu]] ir [[kova]] įgyjamas [[nepriklausomumas]] ir [[savigarba]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Tik [[kantrumas|kantrusis]] [[darbas|darbą]] baigs – [[skubėjimas|skubantysis]] išseks. – [[Saadis]]. # Tikėk, tik to [[dvasia]] pajunta [[malonumas|malonumą]], <br /> Kas nusipelnė jo per [[darbas|darbą]] ir [[kantrybė|kantrumą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikras žmonių lobis – sugebėjimas [[darbas|dirbti]]. – [[Ezopas]]. # Tučtuojau imkis to, ką svajoji atlikti. [[Drąsa]] gimdo genijus ir kuria stebuklus. Pradėk [[darbas|dirbti]], ir tavo protas įsiliepsnos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===U=== # [[Ugdymas|Ugdyk]] save [[darbas|dirbdamas]] kitiems – štai pagrindinis įstatymas. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Už bet kurį atliekamą [[darbas|darbą]] turi atsakyti vienas ir tik vienas žmogus. – [[Otas fon Bismarkas|O. fon Bismarkas]]. ===V=== # [[Vaikas|Vaikai]] suteikia [[darbas|darbui]] džiaugsmo, o [[nesėkmė]]s dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai [[gyvenimas|gyvenimą]] daro malonesnį, o [[mirtis|mirtį]] – ne tokią baisią. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Valanda [[darbas|darbo]] daugiau išmoko negu diena [[aiškinimas|aiškinimo]], nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba [[protas|proto]] naudai: jis tampa [[filosofija|filosofu]], laikydamas save tik amatininku. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Vasara|Vasarą]] dirbti neapsimoka, nes karšta, [[ruduo|rudenį]] – nes dukteriai prasideda mokslo metai, [[žiema|žiemą]] – per šalta, o [[pavasaris|pavasarį]] reikia rūpintis nauja drabužių kolekcija. – [[Gražina Goriunovienė]], buvusio vidaus reikalų ministro, vieno iš Darbo partijos lyderių, Kauno savivaldybės tarybos nario Gintaro Furmanavičiaus draugė. ''Rasa Karmazaitė, Jūratė Kiliulienė. Eksministro draugė – turtingų vyrų medžiotoja. „Lietuvos rytas“, [http://www.lrytas.lt/?data=20070616&id=gyv16_a2070616&view=2 2007-06-16]. # [[Veikla|Veiklus]] žmogus jau darbo pradžioje mato tiek [[darbas|darbų]], kad nesiskųs negaunąs darbo, o tuoj pat susiras jo pats ir bent šį tą nuveiks. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Verčiau šalin nustumki [[darbas|darbą]] tokį,<br /> Kurio atlikti tu tikrai nemoki. – [[Chosrovas Abu Muinas Naserė|Ch. Abu Muinas Naserė]]. # Verčiau tobulai padaryti dalelę [[darbas|darbo]], negu prastai dešimteriopai daugiau. – [[Aristotelis]]. # Viena diena [[rūpesčiai|rūpesčių]] labiau išsekina negu savaitė sunkaus [[darbas|darbo]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Viena iš pačių pražūtingiausių mūsų [[klaida|klaidų]] – blogai atlikti gerus [[darbas|darbus]]. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Vienas geras [[darbas]] veda į kitą. – [[Talmudas]]. # Vienas iš gražių [[poelgis|poelgių]] privalumų yra tai, kad jie taurina [[siela|sielą]] ir rengia ją dar gražesniems [[darbas|darbams]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Vienas kuris nuolat uoliai atliekamas [[darbas]] reguliuoja ir visa kita gyvenime, viskas sukasi apie jį. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. # Vienas nuoširdžių ir tyrų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] yra [[poilsis]] po [[darbas|darbo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Vieniems [[vyras|vyrams]] rūpi [[darbas]], kitiems [[malonumai]], o visos [[moteris|moterys]] širdyje yra viliokės. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Vienintelė tikra [[vertybė]] – žmogaus [[darbas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Vienintelis išsigelbėjimas iš dvasinių kančių – [[darbas]]. – [[Piotras Čaikovskis|P. Čaikovskis]]. # Visi didieji [[darbas|darbai]] ir visos didžiosios [[mintis|mintys]] prasideda nuo juokingai menkų dalykų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Visi nuostabūs [[jausmas|jausmai]] pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą [[darbas|darbą]]. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]]. # Visi žmonės gimsta kokiam nors [[darbas|darbui]]. Vsi žeme vaikščiojantieji turi savo [[priedermė|priedermes]] gyvenime. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Visų [[laimė]] – tai, kas sukurta sutartinai visiems [[darbas|dirbant]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. – [[Stendalis]]. # Visų nelaimingiausias [[žmogus]] tas, kuriam pasaulyje neatsirado [[darbas|darbo]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. ===Ž=== # Žmogaus [[siela]] – jo [[darbai]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # [[Žmogus]] būna visišku žmogumi tik tada, kai [[darbas|dirba]]. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]] tobulėja [[darbas|dirbdamas]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus|Žmones]] galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą [[darbas|darbą]]. – [[Albertas Moravija|A. Moravija]]. # [[Žodis]] – [[darbas|darbo]] šešėlis. – [[Demokritas]]. # [[Žodis|Žodžiais]] tikėkite tik tada, kaip juos atitinka [[darbas|darbai]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apie [[Žmogus|žmogų]] reikia spręsti pagal jo rankų [[darbas|darbą]]. # [[Burna]] [[Valgymas|nevalgo]], jeigu pėdos nevaikšto ir [[Ranka|rankos]] [[darbas|nedirba]]. # Geriausias pasiruošimas [[Rytojus|rytojui]] yra įsitikinti, kad [[Šiandien|šiandienos]] [[darbas]] yra puikiai atliktas. # Kad kažkam [[Sėkmė|pasisektų]] [[Gyvenimas|gyvenime]], jis turi sunkiai [[darbas|dirbti]]. # Kažką darydamas, daryk tai tam skirtu [[Laikas|laiku]], ir tada tą [[darbas|darbą]] lydės [[santarvė]]. # Tik [[darbas]] yra [[turtas|turto]] šaltinis. # [[Žmogus]], kuris nedirba sunkaus [[Darbas|darbo]], niekada nežinos [[Poilsis|poilsio]] vertės. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Darbas]] išsiplečia tiek, kiek turima laiko jį užbaigti. # Jeigu [[darbas]] yra vertas užsiėmimo, tai yra verta daryti jį gerai. # Jeigu tu nori, kad [[dalykas]] būtų padarytas gerai – [[Darbas|daryk]] tai pats. # Kur milijonai pametė [[darbas|dirbę]], ten tyčia tu pabandyk. # Niekada nesiųsk berniuko padaryti vyro [[Darbas|darbą]]. # Saugiausias priešnuodis prieš [[Sielvartas|sielvartą]] būna [[Darbas|įsidarbinimas]]. # Vienas geras [[darbas]] gimdo kitą. ===[[Armėnų patarlės ir priežodžiai|Armėnų]]=== # Pradėk nuo mažo [[darbas|darbo]] – padarysi didelį. ===[[Baškirų patarlės ir priežodžiai|Baškirų]]=== # Nuo [[tinginystė|tinginiavimo]] – liga, nuo [[darbas|darbo]] – sveikata. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Mes turime teisę į [[darbas|darbą]], o ne to darbo vaisius. # Nesiimti jokių [[darbas|darbų]] – tai pirmas [[išmintis|išminties]] požymis; pradėjus darbą – užbaigti iki galo – antras išminties požymis. # Turtas palieka [[mirtis|mirusį]] žmogų prie slenksčio, draugai ir giminės – prie kapo, tik geri ir blogi [[darbas|darbai]] lydi jį ir po mirties. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # Nežiūrėk, kaip [[darbas]] pradėtas. Žiūrėk, kaip jis pabaigtas. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Garbingas žmogus kalba [[darbas|darbais]], niekingas pliauškia [[liežuvis|liežuviu]]. # Jeigu [[abejonė|abejoji]] žmogum – neduok jam [[darbas|darbo]], o jei davei – [[pasitikėjimas|pasitikėk]]. # Kiekviename [[darbas|darbe]] sunki tik [[pradžia]] ir [[pabaiga]]. # Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]]. # Nepadarytas [[darbas]] – prarasta [[išmintis]]. # Pasibaidęs žirgas atneša [[nelaimė|nelaimę]], supanikavęs žmogus pražudo [[darbas|darbą]]. # Tikroji gerų [[darbas|darbų]] vertė – noras, kad šie liktų nežinomi. # [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Ne tam [[garbė]], kuris pradėjo [[darbas|darbą]], bet tam, kuris jį baigė. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ankstyvas [[darbas]] – trigubas vaisius. # Ankstyvas [[darbas]] vaisius didina. # Ant [[degtinė|arielkos]]<ref>Degtinės.</ref> pirmutinis, tai į [[darbas|darbą]] paskutinis. # Ateina [[diena]], atsineša ir savo [[darbas|darbą]]. # Be [[darbas|darbo]] – ilgu, su darbu – sunku. # Bepigu [[darbas|dirbt]], kai yra ką [[maistas|valgyt]]. # [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi. # [[Bitė]]s saldus [[medus]], bet sunkus [[darbas]]. # [[Bitė|Bitutės]] sunkus [[darbas|darbelis]], bet saldus [[vaisius|vaiselis]]. # Blogi [[darbas|darbai]] [[akis]] bado. # [[Darbas|Darbai]] giria, [[žodis|žodžiai]] peikia. # [[Darbas|Darbai]] – tai ne vargai. # [[Darbas]] darbą lenkia. # [[Darbas]] dėl akių [[duona|duonos]] nepelno. # [[Darbas]] – [[Dievas|Dievo]] paliepimas, [[tinginys]] – [[velnias|velnio]] pagunda. # [[Darbas]] [[duona|duoną]] pelno, [[tinginystė]] – [[vargas|vargą]]. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro, [[tinginystė|tiginiavimas]] šunų lodyti išvaro. # [[Darbas]] kelia, darbas guldo. # [[Darbas]] – [[laimė]]s šaltinis. # [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] giria. # [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] moko ir giria. # [[Darbas]] myli [[darbininkas|darbininką]]. # [[Darbas]] – ne vargas, [[tinginystė]] – ne laimė. # [[Darbas]] nedirbtas nepaliks. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia. # [[Darbas|Darbą]] dirbdamas nežiūrėk, kur varnos lekioja. # [[Darbas|Darbą]] dirbti netingėsi – [[badas|bado]] neregėsi. # [[Darbas|Darbo]] nedirbęs, taukų nelaižysi. # [[Darbas|Darbo]] šaknys karčios, bet jo vaisiai saldūs. # [[Darbštumas|Darbštus]] žmogus visuomet ras [[darbas|darbą]]. # [[Darbas|Darbu]], triūsu spindi [[Lietuva]] mūsų. # [[Darbas|Darbuokis]] it amžinai gyvensiąs, [[elgesys|elkis]] it rytoj mirsiąs. # [[Darbas|Darbus]] atlikus linksma švęsti. # [[Darbas|Darbų]] iki langų. # Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk. # [[Diena]] [[darbas|darbu]] linksma. # [[Dievas]] duoda riešutų, bet jų neišgliaudo. # [[Duona|Duoną]] taupyk rytojui, o ne [[darbas|darbą]]. # Geram [[meistras|meistrui]] [[darbas]] rūpi, o ne [[atlyginimas]]. # Geras [[darbas]] patsai save giria. # Geras [[darbininkas]] ir miegodamas [[darbas|darbo]] neužmiršta. # Geras [[kalba|kalboj]], blogas [[darbas|darbe]]. # Geri [[darbas|darbai]] nesigiria. # Geriau sunkiai [[darbas|dirbti]], negu lengvai elgetauti. # Gero [[darbininkas|darbininko]] [[darbas]] ieško. # Gims [[diena]], gims dienai ir [[darbas]]. # Greitus [[darbas|darbus]] vėjai renka. # Gulėdamas nedaug [[darbas|tepadirbsi]]. # Ieškok [[bernas|berno]], kuris [[darbas|dirbti]] moka, o ne tokio, kuris gražiai šoka. # Ir gera [[duona]] dantys atsikanda, kai žmogus jokio sau [[darbas|darbo]] nesusiranda. # Ir geras [[gyvenimas]] be [[darbas|darbo]] nusibosta. # Ir juodas [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[kalba|kalbos]] gali spręsti apie [[darbas|darbą]]. # Išdegė [[darbas]] kaip [[ragana]]i alus. # Yra [[darbas|darbo]], yra ir [[nauda|naudos]]. # Kaip [[darbas|dirba]], taip turi. # Kalbus kalbą, darbus [[darbas|darbą]] randa. # Kas daug šneka, mažai daro. # Kas [[darbas|nedirba]], mielas vaike, tam ir [[duona|duonos]] duot nereikia. # Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]]. # Kas skaito (ir) rašo, (tas) [[duona|duonos]] neprašo. # Ką [[darbas|darai]] – daryk gerai. # Kiek [[darbas|uždirbsi]], tiek ir gausi. # [[Kvailys|Kvailą]] pažinsi iš [[kalba|kalbos]], gudrų – iš [[darbas|darbų]]. # Lengva pasakyti, bet ne padaryti. # Linai nesėti, o jau drobes audžia. # Mergos [[darbas]], kunigo [[pinigai]] ir žydo [[siela|dūšia]]<ref>Siela.</ref> – nežinia kur dingsta. # Mokėk [[darbas|darbus]] dirbti, bet mokėk ir [[šventė|švęsti]]. # Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]]. # Nekrutėsi – neturėsi. # Po [[darbas|darbo]] ir [[duona|duonos]] pluta gardi. # [[Skubėjimas|Skubų]] [[darbas|darbą]] [[velnias]] neša. # [[Skubėjimas|Skubūs]] [[darbas|darbai]] – vieni vargai. # Taupyk [[duona|duoną]] rytojui, o ne [[darbas|darbą]]. # [[Valgymas|Valgau]] kaip trys, [[darbas|dirbu]] kaip arklys. # [[Vasara|Vasarą]] be [[darbas|darbo]] sėdėsi, [[žiema|žiemą]] [[duona|duonos]] neturėsi. # [[Vyras|Vyrams]] dienoj vienas [[darbas]], o [[moteris|moterims]] – daug. # Vyriausiam [[brolis|broliui]] [[darbas|darbai]], jauniausiam – [[turtas|turtai]]. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] nukertamas, tik [[moteris|moterų]] nutęsamas. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] su galu, o [[moteris|moterų]] be galo. # Želmenį kelia žemė, žmogų – [[darbas]]. # [[Žiema|Žiemos]] [[darbas|darbai]] – šikinę<ref>Užpakalis, sėdynė.</ref> krapštai. # Žydo kvarba<ref>Dažai, spalva.</ref>, Silvestrienės [[darbas]]. # Žliumbti – [[moteris|bobų]] [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama. # [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>. # [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui. # [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius. # [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai. # [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]]. # [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa. # [[Žodis]] – [[darbas]]. # [[Žodis]] – ne [[darbas]]. # [[Žodis]] tvirtas – [[darbas|darbais]] paspirtas. # [[Žodis|Žodžiais]] [[darbas|darbo]] neatliksi. # [[Žodis|Žodžiu]] ąžuolus varto, [[darbas|darbu]] ir skiedros nepakelia. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Arklys]], kuriam yra atimtas jo maistas, [[Darbas|nedirbs]]. # [[Darbas|Darbai]] turi stipresnį [[Balsas|balsą]] negu [[Žodžiai|žodžiai]]. # [[Darbas]] [[Išbandymas|išbando]] darbininką. # [[Darbas]] nugali visus dalykus. # Su daugybe rankų didžiulis [[darbas]] padaromas lengvai. ===[[Persų patarlės ir priežodžiai|Persų]]=== # Dabar daryk mažus [[darbas|darbus]]; tada pas tave ateis dideli darbai ir paprašys, kad tu juos padarytum. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Kam [[darbas]] – džiaugsmas, tam [[gyvenimas]] – laimė. # Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Pradžia|Pradėk]] ne nuo didelių užmojų, o nuo mažo [[darbas|darbelio]]. ===[[Žemaičių patarlės ir priežodžiai|Žemaičių]]=== # [[Valgymas|Ėdu]] kaip pons, [[Darbas|dirbu]] kaip šėtons. # Ju skubini Ju subini. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Būk [[išmintis|išmintingas]] ne [[žodis|žodžiais]], o savo [[darbas|darbais]]. # Gerus [[darbas|darbus]] atsimena ilgai, blogus – dar ilgiau. # Kai nėra ką veikti, imamasi didžių [[darbas|darbų]]. ==Merfio dėsniai== # Bet kuris [[darbas]] truks ilgiau nei įsivaizduojate. # [[Darbas]] iš [[beždžionė]]s padarė – pavargusią beždžionę. # [[Darbas|Dirbti]] – tai reiškia tuo pat metu uždirbti pinigus ir neturėti laiko juos leisti. # [[Galva]] žmogui duota ne tam, kad [[darbas|dirbtų]], o tam, kad nedirbtų. # Geriau [[pilvas]] nuo alaus, nei kupra nuo [[darbas|darbo]]. # Įdomiame [[darbas|darbe]] ir [[sapnas|sapnai]] įdomūs lanko. # Jei žmonės išties mylėtų [[darbas|darbą]], mes vis dar artumėm žemę pagaliu ir tampytumėm nešulius ant savo nugarų. # Kai civilizacijos priešaušryje pirmoji [[beždžionė]] išlipo iš medžio ir paėmė į ranką pagalį, likusios beždžionės pradėjo [[darbas|dirbti]]. # Komandinis [[darbas]] laiko gaišimas: Vienas aiškina kitiems, kodėl jie neteisūs. # Kuo tingesnis žmogus, tuo labiau jo [[darbas]] panašesnis į žygdarbį. # Lengva [[darbas|dirbti]] kaip arkliui, sunku kaip japonui. # Stulbinamai daug laiko prireikia pabaigti nedirbamą [[darbas|darbą]]. == Taip pat skaitykite == *[[Tingumas]] *[[Veikla]] *[[Darbininkas]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|darbas}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Fizika]] [[Kategorija:Veikla]] m2403uul2na9r7dbmetd0oky4b00peu 0 1575 83977 83795 2026-05-20T18:12:24Z Kurmis 70 /* P */ 83977 wikitext text/x-wiki '''''Meilė''' – prisirišimo, atsidavimo kam nors jausmas, stipraus traukimo prie kito asmens jausmas.'' [[Vaizdas:Amor.svg|thumb|Meilės simbolis.]] [[File:1873_Pierre_Auguste_Cot_-_Spring.jpg|thumb|Pierre Auguste Cot (1873)]] ==Biblija== # [[Dievas]] yra [[Meilė]]. – ''1 Jn 4, 16.'' # Jūs, [[vyras|vyrai]], [[meilė|mylėkite]] savo [[žmona]]s, kaip ir Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, kad pristatytų sau šlovingą bažnyčią, neturinčią dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą. Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas kaip savo kūnus. Kas myli savo žmoną, myli save patį. – ''Ef 5, 25-28''. # Viską darykite su [[meilė|meile]]. – ''1 Kor 16, 14''. ==Aforizmai ir sentencijos== {{ABC}} ===A=== # Abipusė dviejų žmonių [[meilė]] negali baigtis [[laimė|laimingai]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Abipusė [[meilė]] tarp žmonių yra pagrindinis žmogiškojo gyvenimo dėsnis. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Angelai ją vadina dangišku džiaugsmu, velniai ją vadina pragaro širdgėla, žmonės ją vadina [[meilė|meile]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Apsimetinėjimas]] nepadės ilgai slėpti esamą [[meilė|meilę]] arba vaizduoti nesamą. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Aš ją [[meilė|myliu]], ir tai yra visko pradžia ir pabaiga. – [[Frensis Skotas Ficdžeraldas|F. S. Ficdžeraldas]]. # Aš [[meilė|myliu]] ją taip, kaip galima mylėti džiungles, o jos atsakas – kaip daržovių lysvės. Ką daryti? <br /> – Kentėti ir būti laimingam. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Aš negaliu laimėti. [[Meilė]] man – tai rusiška ruletė. – [[Fredis Merkuris|F. Merkuris]]. # Aš nežinau kitos [[meilė]]s, tik tą geismo, intelekto, švelnumo mišinį, kuris pririša mane prie kito konkretaus žmogaus. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Atradau paradoksą – jei [[meilė|mylėsi]] taip stipriai, kad net skaudės, galiausiai skausmo neliks – bus tik dar daugiau meilės. – [[Motina Teresė]]. ===B=== # [[Bailys]] negali [[meilė|mylėti]] – tai stipriųjų bruožas. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # Be [[meilė]]s [[pasaulis]] iš tiesų yra [[mirtis|mirties]] pasaulis, kuriame ir mirtis praranda savo reikšmingumą. – [[Juozas Girnius|J. Girnius]]. # Be [[meilė]]s žmogus tampa laukiniu. Ir kuo tas laukinis išsilavinęs, tuo jis pavojingesnis už neišsilavinusį laukinį. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # Be [[pagarba|pagarbos]] nebūna tikros [[meilė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Be [[pastovumas|pastovumo]] negali būti nei [[meilė]]s, nei [[draugystė]]s, nei [[dorybė|dorybingumo]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Bet juk be [[meilė]]s žmogus – tai tik atostogaujantis lavonas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Bet kokios [[kūryba|kūrybos]] esmė yra [[meilė]]. – [[Voltas Vitmenas|V. Vitmenas]]. # Bet kokia [[moteris]] gali apkvailinti [[vyras|vyrą]], jei ji to nori ir jei jis [[meilė|myli]] ją. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Bijoti [[meilė]]s – reiškia bijoti [[gyvenimas|gyvenimo]], o kas bijo gyvenimo, tas jau trim ketvirtadaliais miręs. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Būti [[meilė|mylimam]] – tai daugiau negu būti turtingam, nes būti mylimam – tai būti [[laimė|laimingam]]. – [[Klodas Tilje|K. Tilje]]. # Būti su [[meilė|mylimąja]] niekada neprailgsta. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===D=== # Dėl to, kad žmonės [[meilė|myli]], gravitacija nėra kalta. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Didelė ir aistringa [[moteris|moters]] [[meilė]] pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo [[pasiaukojimas|aukotis]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Diena]], praleista be [[juokas|juoko]] ar be [[meilė]]s, tai diena, praleista be [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # Didžiausia [[laimė]] gyvenime – žinoti, kad esi [[meilė|mylimas]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Draugystė|Draugaudami]] ir [[meilė|mylėdami]] mes dažnai daugiau [[baimė]]s patiriame iš to, ko nežinome, negu iš to, ką žinome. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Drąsu [[meilė|mylėti]] besąlygiškai, nelaukiant nieko atgalios. – [[Madona]]. # Du dešimtmečiai [[meilė]]s [[moteris|moterį]] paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai [[santuoka|vedybinio]] gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Džiaugiuosi, kad nesu [[meilė|įsimylėjęs]] ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais. – [[Čarlzas Bukovskis|Č. Bukovskis]]. # [[Džiaugsmas]] ir [[skausmas]], mintis nerami,<br /> Audrina protą [[kančia]] maloni.<br /> Žavesį keičia sunkus [[liūdesys]], –<br /> Jeigu tu [[meilė|myli]], [[laimė|laimingas]] esi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===E=== # Egzistuoja graži egoizmo forma – tai [[meilė]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Esama tokios [[meilė]]s, kuri pražydusi nepalieka vietos [[pavyduliavimas|pavyduliavimui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===G=== # Galima [[meilė|mylėti]] bet kurį žmogų. Tik mylint jį reikia mylėti ne už ką nors, o mylėti už nieką. Tik pradėk šitaip mylėti – ir surasi už ką… – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Gamta|Gamtos]] karūna yra [[meilė]]. Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių, tarsi norėdama viską į save sugerti; ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų. Keli lašeliai iš meilės taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gamta|Gamtos]] vainikas – [[Meilė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Gera [[atmintis]] yra [[draugystė]]s pagrindas ir [[meilė]]s pražūtis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Geriau [[meilė|mylėti]] ir prarasti, nei visai nemylėti. – [[Šv. Augustinas]]. # Gero [[darbas|darbo]] negali įkvėpti [[neapykanta]], tuo labiau – [[savanaudiškumas]]. Jis padaromas tik iš [[meilė]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # – Girdėjau, jaunieji [[santuoka|tuokiasi]] iš [[meilė]]s.<br />– Iš meilės? Kokios prieštvaninės jūsų mintys! Kas šiandien kalba apie meilę?<br />– Ką gi daryti? Toji kvaila, sena mada vis dar neišnyksta.– Juo blogiau tiems, kurie laikos šios mados. Kiek žinau laimingų santuokų, tai jos visos padiktuotos sveiko [[protas|proto]].<br />– Taip, bet užtai kaip dažnai sveiko proto padiktuotų santuokų laimė subyra į dulkes kaip tik dėl to, kad atsiranda toji aistra, kurios nenorėta pripažinti.<br />– Bet sveiko proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tokias, kada abu jau yra išsidūkę. Tai nelyginant skarlatina, kiekvienas turi ja persirgti.<br />– Tuomet reikia išmokyti dirbtinai įskiepyti meilę kaip ir raupus. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Gyvenime dažniau pasitaiko pasiaukojama [[meilė]] negu tikra [[draugystė]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] yra du tikri džiaugsmai – [[meilė|mylėti]] ir būti mylimam. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. ===I=== # Ilgėtis to, kurį [[meilė|myli]], daug lengviau, negu gyventi su tuo, kurio nekenti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Iš pirmąkart įsimylėjusiojo nepareikalausi mokėjimo [[tylėjimas|tylėti]]. Pirmąją [[meilė|meilę]] lydintis siautulingas [[džiaugsmas]] turi išsilieti, antraip jis uždusins įsimylėjėlį. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # Iš visų aistrų [[meilė]] yra stipriausia, nes tuo pačiu metu užgriebia protą, širdį ir jausmus. – [[Lao Dzė]]. # Išmokti [[meilė|mylėti]] įmanoma tik mylint. – [[Airisa Miordocha|A. Miordocha]]. # [[Išsiskyrimas]] [[meilė|meilei]] kaip vėjas ugniai; silpną jis gesina, o didelę įpučia. – [[Rožė Biusi-Rabiutenas|R. Biusi-Rabiutenas]]. # Ištikima [[meilė]] padeda pakelti visus sunkumus. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Ištikimybė|Ištikimieji]] pažįsta tik banaliąją [[meilė]]s pusę, meilės tragedijas patiria tik neištikimieji. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===Į=== # [[Meilė|Įsimylėjėliams]] niekada nepabosta būti kartu, nes jie nuolatos kalbasi apie save. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Įsitikinimas]], kad esi mylimas, sušvelnina išsiskyrimo [[kančia]]s. Net paskutinis „sudie“ praranda savo kartėlį, kai jame dar girdėti [[meilė]]s aidas. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. ===J=== # Jei [[meilė]] ateina ne laiku, ji pastatomą į eilę. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jei [[meilė|myli]] žmogų, vadinasi, sutinki su juo pasenti. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Jei nėra [[sielvartas|sielvarto]] [[gyvenimas|gyvenime]], nėra ir [[meilė]]s gyvenimui. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Jei nori būti [[meilė|mylimas]] – mylėk. – [[Seneka]]. # Jeigu [[meilė|pamilsi]], tai tik tą, kuris to vertas. Nebūtinai mylimasis turi būti Ptolemėjas ir Platonas, bet šiek tiek [[protas|proto]] jam derėtų turėti. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jokia [[aistra]] taip neapžavi žmogaus kaip [[meilė]] ir [[pavydas]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Jokiu būdu nesileiskite į [[kelionė|kelionę]] su tais, kurių [[meilė|nemylite]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Juo švaresnė ugnis, tuo mažiau dūmų, juo tyresnė žmogaus [[meilė]], tuo mažiau žodžių. – [[Johanas Heinrichas Pestalocis|J. H. Pestalocis]]. # Juslumas dažnai per daug skubina [[meilė]]s augimą – jos šaknys lieka silpnos ir jas lengva išrauti. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===K=== # Kad [[žmogus|žmogų]] [[pažinimas|pažintume]], reikia jį [[meilė|pamilti]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Kai tik [[meilė]] atiduoda viską, ji [[bankrotas|subankrutuoja]]. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Kai [[vyras]] ir [[moteris]] sugeba priimti ir gerbti vienas kito skirtumus, tada jų [[meilė]] turi galimybę žydėti. – [[John Gray|J. Gray]]. # Kaip bandančiam užgniaužti [[meilė|meilę]] žmogui reikia vengti bet kokių mylimo kūno prisiminimų, nes niekas neatsigauna lengviau už meilę, taip ir norintis atsisakyti visų ankstesnių troškimų turi nusukti akis ir ausis nuo to, kas palikta. – [[Seneka]]. # Kas, būdamas mylimas, jaučiasi vargšas? – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kas [[meilė|myli]] ir netiki [[stebuklas|stebuklais]] – žuvęs. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kas mūsų širdžiai [[pasaulis]] be [[meilė]]s! – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas nedievina [[trūkumas|trūkumų]] tos, kurią [[meilė|myli]], tas negali sakyti, kad jis tikrai įsimylėjęs. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]]. # Kas nemyli savo [[šalis|šalies]], nieko negali [[meilė|mylėti]]. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # Kas nepažino [[meilė]]s, tas kaip ir negyveno. – [[Moljeras]]. # Kas niekada [[meilė|mylėti]] neprisieks, tas niekada ir [[žodis|žodžio]] nesulaužys. – [[Platonas]]. # Kas nori daryti gera – beldžiasi į duris, kas [[meilė|myli]] – randa jas atdaras. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Kas pats nieko [[meilė|nemyli]], to, man atrodo, taip pat niekas nemyli. – [[Demokritas]]. # Kas sugeba išreikšti, kaip jis dega [[meilė|meile]], tas apimtas silpnos ugnies. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Kas ta [[meilė]] – moteriška fantazija ir daugiau nieko. – [[Kolina Makalou|K. Makalou]]. # Kiekviena [[meilė]] nori būti amžina ir tai yra jos amžina [[kančia]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kiekvienas žmogus [[meilė|meilę]] supranta savaip, bet iš tikro nė vienas jos nesuvokiam. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Kol žmonės [[meilė|myli]], tol atleidžia. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kuo didesnė [[meilė]], tuo tolimesnis ir įvairesnis šis pasaulis. – [[Novalis]]. ===L=== # [[Laimė]] yra [[meilė]], ne kas kitas. Kas gali mylėti, yra laimingas. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Lengva paslėpti [[neapykanta|neapykantą]], sunkiau [[meilė|meilę]], bet sunkiausia – [[abejingumas|abejingumą]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. ===M=== # Man atrodė, kad moteris neturi vyrui sakyti, kad jį [[meilė|myli]]. Tegu tai sako jos spindinčios, mylinčios [[akys]]. Jos iškalbingesnės už bet kokius žodžius. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Maniau, kad [[meilė]] – toks stebuklas, kad dviem žmonėms kartu geriau nei po vieną. Kaip lėktuvo sparnams. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė|Meile]], akla [[jėga]] ir aklas [[nuotykis]], gyvenimo – mirštančio karaliaus – švelnus juokdarys; nieko nėra tavyje gražaus ir viskas nuostabiai gražu; meile, pilna prakeikimų ir stebuklų, paprasta, žiauri ir dosni, dar negimusiems sukrauni dieviškas gėrybes ir pati sunaikini; tokia tu esi, palaiminta meile – vienintele, nepasirenkama; bepročiai tavęs vengia, o kas nevengia taip pat netenka proto. – [[Juozas Grušas|J. Grušas]]. # [[Meilė|Meile]] neprekiaujama prekyvietėse, ji nesvarstoma prekiautojo svarstyklėmis. Jos, kaip ir intelekto, vienatinis [[džiaugsmas]] yra jausti, kad ji gyva. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]] abipusė ir abipusė [[pagarba]] – tai iš tikro nauda abiem pusėms. – [[Mo Ti]]. # [[Meilė]] akla, bet [[santuoka|vedybos]] grąžina jai regėjimą. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # [[Meilė]] apima visas gerąsias žmogaus savybes. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]] atsiranda tuomet, kai ne tik įstengi pakelti [[kančia|kančią]], bet ir jos nevengi. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # [[Meilė]] be [[pagarba|pagarbos]] negali nei toli nueiti, nei aukštai pakilti, ji viensparnis angelas. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # [[Meilė]] be [[pagarba|pagarbos]] neilgaamžė ir nepastovi, bet ir pagarba be meilės šalta ir bejėgė. – [[Benas Džonsonas|B. Džonsonas]]. # [[Meilė]], be savęs, nepripažįsta kito gydytojo. – [[Sekstas Propercijus|S. Propercijus]]. # [[Meilė]], bijanti kliūčių, – ne meilė. – [[Džonas Golsvortis|Dž. Golsvortis]]. # [[Meilė]] brangesnė už turtus: ji deimantas, kurio net karaliai negali nusipirkti; ji – visas pasaulis, nors ją galima apkabinti abiem rankom. – [[Moras Jokajus|M. Jokajus]]. # [[Meilė]] daro [[vyras|vyrą]] aklą, tačiau pagerina [[moteris|moters]] regėjimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] – daugiau nei [[teisingumas]]. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # [[Meilė]] dažnai atima [[protas|protą]] iš tų, kurie jį turi, ir suteikia tiems, kurie jo neturi. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Meilė]] – didžiausia [[paslaptis]], kurios ieškojo visi pasaulio [[išminčius|išminčiai]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]] – dviejų lyčių kova. [[Moteris|Moteriai]] reikia gintis pirmai, [[vyras|vyrui]] reikia gintis vėliau, ir vargas nugalėtam. – [[Aleksandras Diuma|A. Diuma]]. # [[Meilė]] gaivina [[išmintis|išmintį]], o išmintis – meilę. – [[Morisas Meterlinkas|M. Meterlinkas]]. # [[Meilė]] galiausiai ne kas kita, kaip paties žmogaus [[privalumas|privalumų]] atspindys kituose žmonėse. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Meilė]] – galinga burtininkė: ji pasaulį gali dangum arba pragaru paversti. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] – gyvenimo poezija ir saulė. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Meilė]] gyvenimo prieskonis. Ji gali tai pasaldinti, bet taip pat ir persūdyti. – [[Konfucijus]]. # [[Meilė]] ir [[darbas]] – štai kertiniai mūsų žmogiškumo akmenys. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Meilė]] ir [[dvejonė]] niekad nesusikalba. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # [[Meilė]] ir [[gyvybė]] mums duota ir mes neturime teisės į jas kėsintis. – [[Sergejus Lazerevas|S. Lazerevas]]. # [[Meilė]] ir [[kančia]] gaivina [[siela|sielą]] taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės [[gyvenimas]] tuščias ir beprasmis. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] ir mėšlo krūvą nudažo vaivorykštės spalvomis. Tai stebuklas, ir didžiausia patyčia. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] išryškina kilniąsias ir slaptąsias mylinčiojo savybes, – tai, kas jame reta ir išskirtina, todėl ji lengvai klaidina, kai norima išsiaiškinti, kas jame yra [[taisyklė]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Meilė]] – įdomiausia ir atleistiniausia žmogiškoji [[silpnybė]]. – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]]. # [[Meilė]] įkvepia didingiems [[darbas|darbams]] ir kliudo juos įgyvendinti. – [[Aleksandras Diuma|A. Diuma]]. # [[Meilė]] yra jėga, kurianti meilę. – [[Erichas Fromas|E. Fromas]]. # [[Meilė]] yra neatsispiriamas troškimas būti neatsispiriamai trokštamu. – [[Robertas Frostas|R. Frostas]]. # [[Meilė]] yra pagrindinis raktas nuo [[laimė]]s vartų. – [[Oliveris Vendlis Holmsas|O. V. Holmsas]]. # [[Meilė]] yra pats maloniausias, pats tikriausias, pats teisingiausias dalykas pasaulyje. Ir nesvarbu, kuo už ją moki. – [[Fransuaza Sagan|F. Sagan]]. # [[Meilė]] yra šydas tarp dviejų mylimųjų. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # [[Meilė]] yra tame, kuris myli, o ne tame, kurį myli. – [[Irvinas Yalomas|I. Yalomas]]. # [[Meilė]] yra tokia būsena, kai kito laimė yra būtina tavajai. – [[Robertas Heinleinas|R. Heinleinas]]. # [[Meilė]], kaip ir ugnis, nepakelia ramybės: ji miršta, kai tik nustoja viltis arba bijoti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]] – kaip skaičius &pi;: natūrali, iracionali ir labai svarbi. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]]. # [[Meilė]]! Kiek telpa šitame žodyje! Čia ir švelniausias odos glotnumas, slaptingiausias sielos virpesys, elementariausias troškimas turėti šeimą ir sukrėtimas, patiriamas išgirdus apie mirtį, nesąmoningas gemalas ir Jokūbo grumtynės su angelu. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]], kuri neatsinaujina kas dieną, tampa [[įprotis|įpročiu]], taigi ir [[vergija]]. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # [[Meilė]] leidžia išgyventi kitą, kaip pasaulį savyje, taip išplėsdama ir mūsų pasaulį. – [[Viktoras Franklis|V. Franklis]]. # [[Meilė]] [[moteris|moteriai]] be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina [[širdis|širdį]] ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] ne tvenkinys, kur visada atsispindėtum. Ji turi lygumų ir upokšnių. Ir šlamšto, ir paskendusių miestų, ir aštuonkojų, ir audrų, ir dėžių, pilnų aukso ir perlų. Bet perlai pačioj gelmėj. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] neguli kaip akmuo, ją reikia minkyti kaip duoną ir visą laiką atkurti, atnaujinti. – [[Ursula K. Ke Guin]]. # [[Meilė]] – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] nepakenčia pasiaiškinimų. Jai reikia poelgių. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] nepriverčia suktis pasaulio. Ji yra tai, dėl ko sukasi pasaulis. – [[Franklinas Džonsas|F. Džonsas]]. # [[Meilė]] nesuderinama su [[baimė|baime]]. – [[Publijus Siras]]. # [[Meilė]] neturi amžiaus. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Meilė]] neturi nei artimesnio draugo, nei didesnio priešo už [[pavyduliavimas|pavyduliavimą]]; lygiai taip nieko nėra priešiškesnio geležiai už rūdis, kurios gimsta iš jos pačios. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Meilė]] – nežymi [[vyras|vyro]] gyvenimo dalelė, [[moteris|moteriai]] ji – visas gyvenimas. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Meilė]] nėra liūdna. Ji tik liūdina, nes yra neišsipildanti ir nesulaikoma. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] nėra problematiška kaip ir transporto priemonė. Problematiški yra vairuotojas, keleiviai ir gatvė. – [[Fransas Kafka|F. Kafka]]. # [[Meilė]] niekada nereikalauja, ji visada duoda. Meilė visada kenčia, niekada neprotestuoja, niekada nekeršija. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Meilė]] – nuostabus netikrų pinigų dirbėjas, verčiantis ne tik variokus į auksą, bet ir auksą į variokus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]] nuteikia kaip saulės spindulys po lietaus. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Meilė]] pačiam sau – romanas, trunkantis visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]] parodo [[žmogus|žmogui]], koks jis turėtų būti. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Meilė]] – pats ankstyvasis mūsų jausmas. – [[Bernaras de Fontenelis|B. Fontenelis]]. # [[Meilė]] pilna švelnumo malonaus,<br /> Užgrūdinta klaidų ir sielvarto gilaus,<br /> Vis tokia pat ilgus metus ji bus:<br /> Tvirta ir išdidi – stebuklas nuostabus. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Meilė]] saldina širdis, [[skausmas]] jas išdegina, išvalo nuo žemės šiukšlių. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] – [[siela|sielos]] grožis. – [[Šv. Augustinas]]. # [[Meilė]] – sunki protinė liga. – [[Platonas]]. # [[Meilė]] susideda iš vienos [[siela|sielos]] dviejuose [[kūnas|kūnuose]]. – [[Aristotelis]]. # [[Meilė]] suteikia [[kilnumas|kilnumo]] ir tiems, kuriems [[prigimtis]] jo nepadovanojo. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Meilė]] – [[šviesa|šviesos]] žodis parašytas šviesos ranka šviesos puslapyje. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # [[Meilė]] – tai [[akimirka]], švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visatos spindesiu. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Meilė]] – tai amžinas grožis ir žmogaus nemirtingumas. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # [[Meilė]] – tai deglas, krintantis į bedugnę ir tik tada parodantis, kokia ji gili. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] – tai dviejų kūnų trynimasis ir skysčio išsiliejimas. – [[Ričardas Gavelis|R. Gavelis]]. # [[Meilė]] – tai erdvė ir laikas, suvokiami širdžiai. – [[Marselis Prustas|M. Prustas]]. # [[Meilė]] – tai kai dvi [[vienatvė]]s gina, saugo ir sveikina viena kitą. – [[Raineris Marija Rilkė|R. M. Rilkė]]. # [[Meilė]] – tai kaip imperija: kai sunyksta idėja, gulusi jos pamatan, sunyksta ir ji pati. – [[Milanas Kundera|M. Kundera]]. # [[Meilė]]! Tai kilniausia ir galingiausia iš visų aistrų. Bet jos visa įveikianti jėga – begalinis [[kilnumas]] ir beveik antjutiminis [[nesavanaudiškumas]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Meilė]] – tai laimingiausias beprotybės pavidalas, bet dėl to nė kiek ne mažiau pavojingas. – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # [[Meilė]] – tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, tai žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Meilė]] – tai noras perduoti tai, ko negali išlaikyti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] – tai pilnas gyvenimas, kaip taurė pilna vyno. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Meilė]] – tai [[saulėtekis]], [[vidurdienis]], ilgas ir kaitrus, ir [[vakaras]], stebuklingas ir tylus, o ją pagimdė [[ilgesys]]. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Meilė]] – tai stiprūs ir balti [[sparnas|sparnai]]. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Meilė]] – tai ugnies apimta draugystė. – [[Jeremis Tailoras|J. Tailoras]]. # [[Meilė]] – tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Meilė]] taip sunkiai pakelia smulkius namų rūpesčius, kad siekiant tvirtos [[laimė]]s reikia pasistengti rasti nepaprastų kits kito savybių. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]] tampa moraline nuodėme, kai pasidaro svarbiausiu užsiėmimu. Ji tada nukamuoja protą ir nusmukdo sielą. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Meilė]] taurina didžias [[siela]]s. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Meilė]] telinkus būt laisva auka. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Meilė]] tokia visagalė, kad iš pagrindų pakeičia ir mus pačius. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Meilė]] tramdo išdidžias širdis, pasipūtėlius moko nuolaidumo, bet svarbiausia jos savybė – viską taurinti ir kilninti. – [[Tomas Mainas Rydas|T. M. Rydas]]. # [[Meilė]] turi tūkstantį aspektų, ir kiekvieno iš jų – sava šviesa, savas liūdesys, sava laimė ir savas aromatas. – [[Konstantinas Paustovskis|K. Paustovskis]]. # [[Meilė]] veda į [[idėja]]s ir [[pavojus]]. – [[Henrikas Manas|H. Manas]]. # [[Meilė]] verta lygiai tiek, kiek vertas [[žmogus]], kuris ją jaučia. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Meilė]] viena, bet jos klastočių – tūkstančiai. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]] – viena iš tų [[aistra|aistrų]], kurių negalima nuslėpti; pakanka vieno žodžio, vieno neatsargaus žvilgsnio ir dargi minutės tylos, kad ją išduotum. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]]. # [[Meilė]] vienam yra barbariškumas, nes nukenčia kiti. Taip pat ir meilė Dievui. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Meilė]] – vienintelė [[aistra]], nepripažįstanti nei [[praeitis|praeities]], nei [[ateitis|ateities]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]] – vienintelis dalykas, kuris eikvojamas auga. – [[Richarda Huch|R. Huch]]. # [[Meilė]] visuomet pranoksta tikėjimą ja. Kasdieniuose žodžiuose – jeigu tu žinotum, kaip aš tave myliu – glūdi tikra, begalinė tiesa. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # [[Meilė]] žiūri pro teleskopą, [[pavydas]] pro mikroskopą. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Meilė]]je, kaip ir mene, nedera kalbėti to, kas buvo pasakyta kitų; dera kalbėti tai, ką jauti; o tas, kuris skuba kalbėti, kai dar neturi ko pasakyti, labai rizikuoja niekada nieko nepasakyti. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Meilė]]je mes apskritai per daug klausinėjame, o jei dar imame reikalauti išsamių atsakymų – ji greit išgaruoja. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]]je nėra ko atleisti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]]je visos [[moteris|moterys]] gudrios. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]]je [[vyras]] ieško visiškos [[vergas|vergės]], o [[moteris]] – visiškos [[vergija|vergijos]]. Meilė grįžta į praeities kultūrą ir praeities visuomenę – į Rytus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Meilė]]s [[alkis|alkį]] yra kur kas sunkiau panaikinti nei duonos alkį. – [[Motina Teresė]]. # [[Meilė]]s esmė – atsisakyti savęs suvokimo, užmiršti save kitame „aš“ ir vis dėlto tame išnykime ir užsimiršime rasti save ir save valdyti. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # [[Meilė]]s įvairovės ieškojimas – [[bejėgiškumas|bejėgiškumo]] ženklas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]]s [[mįslė]] yra didesnė nei mįslė Gyvenimo. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]]s niekada nebūna pakankamai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]]s nuotykiuose esama visko, ko tik nori, išskyrus meilę. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]]s [[pastovumas]] esti dviejų rūšių: pastovūs esame arba todėl, kad visą laiką aptinkame naujų mylimo žmogaus savybių, vertų meilės, arba todėl, kad pastovumą laikome [[garbė]]s dalyku. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]]s [[pastovumas]] – tai amžinas [[nepastovumas]], verčiantis mus žavėtis iš eilės visomis mylimo žmogaus savybėmis, išaukštinant čia vieną, čia kitą; taip pastovumas tampa nepastovumu, tačiau ribotu, kuris tenkinasi vienu objektu. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]]s pradžia netikėta ir nesąmoninga. Užtenka vieno patrauklaus bruožo, kad pervertų širdįir nulemtų mūsų likimą. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Meilė]]s ryšiuose, lygiai kaip ir metų laikais, pirmosios šalnos juntamiausios. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Meilė]]s santykiai turėtų būti tokie, kai mylimas žmogus gali būti savimi, juoktis su manimi, bet ne iš manęs, verkti su manimi, bet niekada dėl manęs, mylėti gyvenimą, save ir pačią meilę. Santykiai yra paremti laisve ir negali augti pavydžioje širdyje. – [[Leo Buscaglia|L. Buscaglia]]. # [[Meilė]]s vertas kiekvienas, išskyrus tą, kuris mano esąs jos vertas. [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]]s žaizdos gal ne visada mirtinos, bet užtat niekada neužgyja. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Menas]] – tai liga, [[meilė]] – iliuzija, [[religija]] – modernus tikėjimo pakaitalas, [[skepticizmas]] – tikėjimo pradžia – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mirtina [[nuodėmė]] – nužudyti kito žmogaus [[meilė|meilę]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # [[Mirtis]] stipresnė už [[meilė|meilę]]. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # [[Meilė|Mylėdami]] netenkame regėjimo. – [[Lope de Vega]]. # [[Meilė|Mylėjimas]] yra išgyvenimas, o [[draugystė]] – nuostata. Mat mylėti galima ir negyvus daiktus, o abipusė draugystė galima tik sąmoningai pasirinkus; sąmoningą pasirinkimą lemia sielos nuostata. Vadovaudamiesi ne aistra, o nuostata, žmonės savo mylimiesiems linki gero dėl jų pačių, o mylėdami draugą myli tai, kas jiems patiems yra gera. – [[Aristotelis]]. # [[Meilė|Mylėk]], kol turi drąsos, [[gyvenimas|gyvenk]], kol turi jėgos. – [[Piet Hein|P. Hein]]. # [[Meilė|Mylėti]] ir būti mylimam – didžiausia [[laimė]] pasaulyje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Meilė|Mylėti]] yra žmogiška, tik mylėti reikia žmoniškai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Meilė|Mylėti]] kokią nors būtybę – vadinasi, sutikti su ja [[senatvė|senti]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Meilė|Mylėti]] reikia taip, kad niekuomet netektų ištarti žodžio „atsiprašau“. – [[Ali Makgrou|A. Makgrou]]. # [[Meilė|Mylėti]] reiškia išvysti rojaus švytėjimą. – [[Karena Sunde|K. Sunde]]. # [[Meilė|Mylėti]] – reiškia norėti kitam to, ką laikai gėrybe; be to, norėti ne savo labui, o to, kurį myli, ir stengtis pagal išgales suteikti jam tą gėrybę. – [[Aristotelis]]. # [[Meilė|Mylėti]] – tai kito [[laimė]]je atrasti savo paties laimę. – [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. V. Leibnicas]]. # [[Meilė|Mylėti]] tą, kuris aiškiai mūsų nekenčia, svetima žmogaus [[prigimtis|prigimčiai]]. – [[Henris Fildingas|Henris Fildingas]]. # [[Meilė|Myli]] ne tas, kuris negali išsiskirti, o tas, kuris myli ir išsiskyręs. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Mylima, nes mylima. [[Meilė|Mylėti]] nereikia jokios priežasties. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # [[Meilė|Mylimos]] [[moteris|moters]] [[šypsena]] spindi ir nakties tamsoje. – [[Moras Jokajus|M. Jokajus]]. # [[Meilė|Mylintieji]] apglėbia tai, kas yra tarp jų, o ne viens kitą. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # Mylintieji visada yra bepročiai, bet jie yra nepavaduojami, nes jie [[meilė|myli]]. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. # Mylintis daugelį – pažįsta [[moteris]], mylintis vieną – pažįsta [[meilė|meilę]]. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Meilė|Mylintis]] žvilgsnis – tai regėtojo, pranašo žvilgsnis. – [[Gerhartas Hauptmanas|G. Hauptmanas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] [[meilė]] – tai [[tiesa|tiesos]] meilė, todėl [[sąžiningumas]] svarbiausia [[mokslininkas|mokslininko]] dorybė. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Moteris]] apdairesnė meilės reikaluose negu [[vyras]], nes jai [[meilė]] kur kas svarbesnis viso gyvenimo dalykas ir veiklos objektas. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Moteris]], kuri [[juokas|juokiasi]] iš savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], jo jau [[meilė|nebemyli]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Moterį]] reikia [[meilė|mylėti]] ir nesistengti ją [[supratimas|suprasti]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] [[įsimylėjimas|įsimyli]] nepataisomus [[kvailys|kvailius]], o palieka gerus iki šleikštulio. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] visada domisi [[beprotybė]]mis, kurių priežastis yra [[meilė]]. – [[Volteras]]. # [[Moteris|Moters]] istorija – tai [[meilė]]s ir [[pasiaukojimas|pasiaukojimo]] istorija. – [[Jonas Strelkūnas|J. Strelkūnas]]. ===N=== # [[Narsumas]] sąlygoja kitų kilnių savybių tobulėjimą. Argi galima ieškoti [[tiesa|tiesos]] ar puoselėti [[meilė|meilę]] nebūnant narsiam? – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Naujumas|Naujumo]] žavesys [[meilė]]je yra panašus į vaismedžių žydėjimą: jis greitai nublanksta ir daugiau niekada nesugrįžta. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Ne būtinybė, o atsitiktinumas yra sklidinas burtų. Jeigu [[meilė|meilei]] lemta tapt neužmirštama, nuo pat pirmos akimirkos prie jos turi lėkti atsitiktinumai, tarsi paukščiai ant Pranciškaus Asyžiečio pečių. – [[Milanas Kundera|M. Kundera]]. # Ne [[protas]] valdo [[meilė|meilę]]. – [[Moljeras]]. # Negalima [[meilė|mylėti]] nei to, kurio [[baimė|bijai]], nei to, kuris tavęs bijo. – [[Ciceronas]]. # Nereikia laikyti piktu kėslu ar [[nuodėmė|nuodėme]] visko, kas sakoma iš [[meilė]]s, norint ko pamokyti. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]]. # Neterškite [[meilė]]s [[draugystė|draugyste]]. [[Pabaiga]] yra pabaiga. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Nėra kitų vaistų nuo [[meilė]]s, kaip tik mylėti dar labiau. – [[Henris Deividas Toro|H. D. Toro]]. # Niekas taip nepriartina [[senatvė]]s kaip nesaikingas [[girtavimas]], nežabota [[meilė]] ir besaikis [[geidulingumas]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Niekas taip nesustiprina [[meilė]]s kaip neįveikiamos [[kliūtis|kliūtys]]. – [[Lope de Vega]]. # Nuo [[meilė]]s yra visokių [[vaistas|vaistų]], bet nėra nė vieno patikimo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nuoširdžiai [[meilė|mylėti]] – vadinasi, pamiršti save. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===P=== # [[Pavydas|Pavyde]] glūdi daugiau [[garbėtroška|garbėtroškos]] nei [[meilė]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Pavyduliavimas|Pavyduliavime]] esama vienos dalies [[meilė]]s ir devyniasdešimt devynių – [[savimeilė]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pavyduolio [[meilė]] panašesnė į [[neapykanta|neapykantą]]. – [[Moljeras]]. # Pirmasis [[vaikinas|vaikino]] [[meilė]]s požymis – [[drovumas]], o [[mergina|merginos]] – [[drąsa]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Pirmą kartą įsimylėjusios [[moteris|moterys]] myli savo mylimuosius, o vėliau — myli [[meilė|meilę]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pirmoji nesugadintos jaunystės [[meilė]] visada linksta į [[didingumas|didingumą]]. [[Gamta]] tarsi nori, kad viena lytis kitoje ieškotų [[gėris|gėrio]] ir [[grožis|grožio]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Platoniška [[meilė]] turi daug privalumų: ji netrukdo [[vyras|vyrui]] svajoti dieną ir miegoti naktį. Ir vis dėlto ji tokia nebrangi. – [[Bertoldas Auerbachas|B. Auerbachas]]. # Prie [[meilė]]s artėji ne tada, kai randi sau tobulą žmogų, o tada, kai išmoksti netobulą žmogų matyti tobulai. – [[Samas Keenas|S. Keenas]]. # Prieš [[meilė|meilę]] bejėgis [[mirtis|mirties]] siaubas ir [[tamsa]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Prisiekti [[moteris|moteriai]] amžiną [[meilė|meilę]] yra taip pat absurdiška, kaip tvirtinti, kad visada būsi sveikas arba visada būsi laimingas. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. # Protingiausias vyras tampa kvailiu, kai [[meilė|myli]]; tuščiausia mergina pamilusi tampa protinga. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]]. ===R=== # Reikia mylėti, mylėti kaip galima karščiau, nes [[meilė]]je slypi tikroji jėga. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Reikia [[meilė|mylėti]], [[neapykanta|neapkęsti]], [[kova|kovoti]], [[tikėjimas|tikėtis]] – tai gali padaryti [[gyvenimas|gyvenimą]] kartų, tačiau be šito visas gyvenimas – niekai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Reikia patirti [[meilė|meilę]] prieš susiduriant su [[moralė|morale]]. Kitaip neišvengsi [[kančia|kančios]]. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # Remiantis tuo, kas pasakyta, galima teigti, kad [[moteris|moterys]] turi daugiau [[užuojauta|užuojautos]] ir žmonių [[meilė]]s, labiau atjaučia nelaimėlius negu [[vyras|vyrai]], tačiau teisingumo, dorumo ir sąžiningumo požiūriu šie yra pranašesni. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Retai būna tikra [[meilė]], bet tikra [[draugystė]] būna dar rečiau. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===S=== # Senyvame amžiuje [[meilė]] virsta [[yda]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Skausmas širdžiai, kur nėra deginančios aistros. Kur nėra meilės kančių, kur nėra svajų apie laimę. Diena be [[meilė]]s yra prarasta: blausesnės ir pilkesnės, nei ši bevaisė ir darganota diena – nėra. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Stenkis [[meilė|neįsimylėti]] artėjant [[senatvė|senatvei]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Stipriausia [[neapykanta]] – stipriausios [[meilė]]s vaisius. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Su stipria [[meilė|meile]] nesuderinami pikti [[įtarimas|įtarinėjimai]]. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]]. # Sunkiausia išgydyti tą [[meilė|meilę]], kuri užsiplieskė iš pirmo žvilgsnio. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Sutuoktinis|Sutuoktinių]] [[meilė]], laimingai išvengianti tūkstančio atsitiktinumų, visų gražiausias [[stebuklas]], nors ir visų kasdieniškiausias. – [[Fransua Moriakas|F. Moriakas]]. # Svarbiausia žinoti, ne už ką esi [[meilė|mylimas]], o kaip mylimas. [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris gali būti mylimas bet kokiais sumetimais. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. ===Š=== # [[Šeima]] tai yra vedybų, moterystės tikslas, o [[meilė]] gali būti ir be šeimos. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # [[Švelnumas]] stipresnis už jėgą, [[vanduo]] stipresnis už uolą, [[meilė]] stipresnė už prievartą. – [[Hermanas Hesė|H. Hesė]]. ===T=== # Tarpusavio [[meilė|meilę]] sustiprina [[vaikas|vaikai]]. – [[Menandras]]. # Tas, kuris įsimyli [[grožis|negražią]] moterį, įsimyli visa aistros jėga, nes tokia [[meilė]] rodo arba keistą jo skonio užgaidą, arba paslaptingus mylimosios kerus, stipresnius už grožio žavesį. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]] 50 žmonių, turi 50 [[priešas|priešų]]. Tas, kuris nieko nemyli, neturi jokių priešų. – [[Buda]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]], [[gyvenimas|gyvena]], o tas kuris gyvena, [[darbas|dirba]]. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Tas, kuris [[meilė|nemyli]] savo [[šalis|šalies]], nemyli nieko. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # Tas, kuris tikisi liautis kvailiojęs, beprotis.<br /> [[Meilė]] tikroji kvailystėms ribų nenubrėš. – [[Propercijus]]. # Tas, kuris žmones [[meilė|myli]], o pats nėra mylimas, tegu ištiria savo požiūrį į artimuosius. – [[Mencijus]]. # Tas, kurį liautasi [[meilė|mylėti]], paprastai pats kaltas, kad laiku to nepastebėjo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tas ne žmogus, kuris [[meilė|neįsimyli]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Tą akimirką, kai susimąstai, ar tikrai žmogų [[meilė|myli]], jau liaujiesi jį mylėjęs. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # Ten, kur [[meilė]] arba [[neapykanta]] nevaidina jokio vaidmens, [[moteris]] vaidina vidutiniškai. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Tėvai]] myli savo [[vaikas|vaikus]] nerimastinga ir atlaidžia [[meilė|meile]], kuri juos gadina. Yra kita Meilė, atidi ir rami, kuri juos daro laimingus. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Tiems, kuriems nesvetimas [[pyktis|pykčio]] jausmas, nesvetimas ir [[meilė]]s jausmas. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tik [[meilė]] žino paslaptį, kaip apdovanojant kitą, praturtėti pačiam. – [[Klemensas Brentano|K. Brentano]]. # Tik stipri [[meilė]] pajėgs užglostytismulkius bendro gyvenimo nesusipratimus. – [[Teodoras Draizeris|T.Draizeris]]. # Tik ta [[meilė]] teisinga, kuri siekia grožio, nedarydama skriaudų. – [[Demokritas]]. # Tik tas šio to vertas, kuris ką nors [[meilė|myli]]. Niekuo nebūti ir nieko nemylėti – tas pats. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Tik [[tiesa]] yra gražuolė, tik jinai verta mūs [[meilė]]s. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Tikra [[meilė]] neįžūli ir nelengvabūdiška: [[drovumas]] ją daro apdairią; ji nedaug kam ryžtasi, žinodama, ką gali prarasti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Tikra [[meilė]] niekados nepersisotina. Ji negali atšalti, nes yra grynai dvasinė. Laužas gali apsidengti pelenais, žvaigždė – niekada. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tikra [[meilė]] prasideda tada, kai nieko nesitikima už ją gauti. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Tikros [[meilė]]s istorijos pabaigos niekada neturi. – [[Ričardas Bachas|R. Bachas]]. # Tikroji [[meilė]] nežino saiko ir ribų. – [[Sekstas Propercijus|Propercijus]]. # Tiktai [[meilė]] gali pažadinti [[džiaugsmas|džiaugsmą]], paskatinti jį kurti vis naujas ir naujas visko formas… – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Tyra ir saugi nuo kitų [[aistra|aistrų]] įtakos tik ta [[meilė]], kuri slypi mūsų širdies gilumoje ir nežinoma mums patiems. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tokia mat 20 tūkstančių metų trukusi biologinė žmogaus evoliucija. [[Meilė]] daro moterį išmintingesnę, o vyrą sukvailina. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Tu meile netikėk! Nėra šioj žemėj [[meilė]]s. Yra [[savimeilė]], plėšri, kerštinga, pavydi; Yra [[aistra]], kaip vilkė alkana. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # Tu pats, kaip ir bet kas visame pasaulyje, nusipelnai savo [[meilė]]s ir [[atsidavimas|atsidavimo]]. – [[Buda]]. # Tu suvoki, kad tai – [[meilė]], kai nori, kad tas žmogus būtų laimingas net ir tada, kai nesi tos laimės dalis. – [[Džiulija Roberts|Dž. Roberts]]. # Tvirtas [[charakteris]] verčia priešintis [[meilė|meilei]], bet tuo pat metu teikia tam jausmui karštumo ir ilgaamžiškumo; silpni žmonės, priešingai, lengvai pasiduoda aistroms, tačiau jos niekuomet jų neužvaldo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===V=== # Vedybinė [[meilė]] daugina žmonių giminę, draugiška meilė ją tobulina, o nedorovinga – demoralizuoja ir žemina. – [[Fransis Bekonas|B. Bekonas]]. # Veidmaininga [[meilė]] blogiau už [[neapykanta|neapykantą]]. – [[Plinijus Jaunesnysis]]. # Vien [[meilė]]s maža, ji turi pasireikšti darbais. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Vien tik todėl, kad kažkas [[meilė|nemyli]] tavęs taip, kaip tau norisi, dar nereiškia, kad jis nemyli tavęs iš visos širdies. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # Visa, kas daroma iš [[meilė]]s, visada vyksta anapus gėrio ir blogio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Visa, kas žemėje nuostabu, gimė iš [[meilė]]s moteriai. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Visa, ko nenuspalvino [[meilė]], – nespalvota. – [[Gerhartas Hauptmanas|G. Hauptmanas]]. # Visada? Koks baisus [[žodis]]!..[[Moteris|Moterys]] jį labai mėgsta. Jos sugadina kiekvieną [[meilė|meilę]], siekdamos, kad ji truktų amžinai. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Visada žemėje per mažai gerų [[žodis|žodžių]] – [[meilė|meilės]], [[tiesa|tiesos]] ir [[dėkingumas|dėkingumo]] žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname [[abejingumas|abejingi]] pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Visos [[aistra|aistros]] verčia mus klysti, bet pačias juokingiausias [[klaida]]s verčia daryti [[meilė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Vyras]] beveik [[meilė|įsimyli]] kiekvieną [[moteris|moterį]], kuri jo įdėmiai klausosi. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Vyras]] su bet kokia [[moteris|moterim]] gali būti [[laimė|laimingas]] tol, kol jos [[meilė|nemyli]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[meilė]] ir jo [[gyvenimas]] yra du skirtingi dalykai, o [[moteris|moters]] meilė – visa jos egzistencija. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. ===Ž=== # Žavinga atrodo viskas, į ką žiūrima su [[meilė|meile]]. – [[Kristianas Morgenšternas|K. Morgenšternas]]. # Žinome, kad [[meilė]] stipri kaip mirtis, bet juk ji ir trapi kaip stiklas. – [[Gi de Mopasanas]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] per ilgas [[meilė|meilei]]. Tiesiog per ilgas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Žmogiškoji [[meilė]] nepaveldima – ją reikia nuolat kurti, ugdyti. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # Žmogus be [[meilė]]s – tai [[egoizmas]] poromis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus]] jaučia amžiną, jį taurinantį poreikį [[meilė|mylėti]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]] nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kad ir kokių jie turi [[trūkumas|trūkumų]], labiau už viską verti [[meilė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nuolat painioja, viena vertus, [[santuoka|santuoką]] ir meilę, kita vertus, [[laimė|laimę]] ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors [[meilė]] ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. [[Vaizdas:Love heart.jpg|thumb|Mylinti širdis.]] ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apsimesk, kad tu [[Mirtis|numirei]] ir tada tu pamatysi kas iš tiesų tave [[meilė|myli]]. # [[Brolis|Broliai]] [[meilė|myli]] vienas kitą, kai jie yra vienodai [[Turtas|turtingi]]. # Geriau būti [[meilė|mylimas]], negu tuo, kurio [[Baimė|bijomasi]]. # Ką tu paskatini [[Vaikas|vaiką]] [[Meilė|mylėti]], gali būti svarbiau, nei ką tu padedi jam išmokti. # Kodėl reikia imti kažką [[jėga]], kai tu gali įgyti tai su [[Meilė|meile]]? # [[Meilė]] yra [[Skausmas|skausmo]] žudytojas. # Tam, kad galėtum [[Meilė|mylėti]] kitus žmones, tu turi sugebėti mylėti save. # Tikroji [[meilė]] reiškia, kad tai, kas mano, yra ir tavo. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Geriau [[meilė|mylėti]] ir prarasti, negu apskritai niekada nemylėti. # Jeigu tu nori, kad tave [[Meilė|mylėtų]] – būk mylimas. # Kaip [[meilė]] negalvoja nieko bloga, taip [[pavydas]] nekalba nieko gera. # [[Klaidos]] yra grubios, kur [[meilė]] smulki. # [[Meilė]] akla. # [[Meilė]]s ir [[kosulys|kosulio]] nepaslėpsi. # Mūsų [[Pasiaukojimas|pasiaukojimo]] laipsnis yra mūsų [[Meilė|meilės]] laipsnis. # Tie, kurie daugiausiai [[Meilė|myli]], būna mažiausiai [[Vertinimas|vertinami]]. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Prieš [[meilė|mylėdamas]], išmok vaikščioti per sniegą nepalikdamas pėdsakų. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Vargas tam, kurio niekas nemyli, bet saugokitės to, kuris visus [[meilė|myli]]. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Stipriausiai [[meilė|myli]] [[mama]], po jos seka [[šuo|šuns]] meilė, o tuomet – [[sutuoktinis|sutuoktinio]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akis|Akimis]] [[meilė]]s neįgysi. # Ant liežuvio galo [[meilė]], širdy – seilė. # Aš mergytę [[meilė|myliu]], bet kai [[santuoka|vesti]] – tyliu. # Ateik, [[laukimas|belaukiamas]], išeik, [[meilė|bemylimas]]. # Atiduok [[žmona|pačią]] dėdei, o pats pas [[meilė|meilę]] eik. # Aukso žuvytę šilko tinklu gaudo, gražią [[mergina|mergytę]] [[meilė]]s žodžiais šaudo. # [[Baimė]] su [[meilė|meile]] drauge nevaikšto. # Be davimo [[meilė]]s nėr. # Be [[duona|duonos]] nė [[meilė]]s nėra. # Be [[meilė]]s ir zgados<ref>Santaikos, santarvės.</ref> nėra. # Be [[meilė]]s nėra palaimos. # Be [[pavydas|pavydo]] [[meilė]] kaip valgis be druskos. # Be [[pavydas|pavydo]] nėra [[meilė]]s. # Be [[saulė]]s – ne vasara, be [[meilė]]s – ne gyvenimas. # [[Bernas|Bernų]] [[meilė]] kaip šuns seilė. # [[Bėda]] pro duris – [[meilė]] pro langą. # [[Brolis|Brolių]] [[meilė]] yra sidabras, o [[draugas|draugų]] – auksas. # [[Bučinys|Bučinio]] kaip šiupinio, [[meilė]]s kaip košės. # Būk visų mylimas, bet pats [[meilė]]s neieškok. # Greita [[meilė]] kaip seilė. # Karšta [[meilė]] greitai sudega. # Kas [[tyla|tyli]], tą visi [[meilė|myli]]. # [[Meilė|Meile]] sotus nebūsi. # [[Meilė]] – kaip seilė: veikiai pragaišta. # [[Meilė]] – ne seilė, nenurysi. # [[Meilė]] viską nugali. # [[Meilė]]je ir [[karas|kare]] – visos [[priemonė]]s tinkamos. # [[Meilė]]s ir [[kosulys|kosulio]] nepaslėpsi. # [[Motina|Motinos]] [[meilė]] kas dieną nauja. # [[Motina|Motinos]] [[meilė]] vis nauja. # Ne tas [[meilė|myli]], kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda. # Pirkta [[meilė]] greit atvėsta. # Sena [[meilė]] nerūdija. # [[Ugnis|Ugnies]], [[vanduo|vandens]] ir [[meilė]]s nepaslėpsi. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Apsimestinė [[meilė]] yra blogiau negu [[neapykanta]]. # Kad būtum mylimas – būk [[Meilė|mylintis]]. # Kokios ribos yra [[Meilė|mylėjime]]? ===[[Nigeriečių patarlės ir priežodžiai|Nigeriečių]]=== # Tu [[meilė|nemyli]] žmogaus, jei nenori priimti jo [[dovana|dovanos]]. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # [[Meilė]] panaši į vaiduoklį – visi apie ją kalba, bet nedaug kas matė. # Su [[meilė|meile]] nežaisk. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # Niekada neklausyk šių trijų patarėjų: [[vynas|vyno]], [[naktis|nakties]] ir [[meilė]]s. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Greitai įteisinta [[meilė]] baigiasi [[skyrybos|skyrybomis]]. # Jeigu [[meilė]] baigėsi, ji nebuvo ir prasidėjusi. # Kokia saldi būtų [[meilė]], iš jos kompoto neišvirsi. # Labiau [[meilė|mylėk]] tą, kuris nuolat prikiša tavo [[klaida]]s, negu tą, kuris nuolat tave giria. # [[Meilė|Mylimąją]] reikia apžiūrėti ne akimis, o [[širdis|širdimi]]. ==[[Merfio dėsniai]]== # [[Meilė|Įsimylėjęs]] [[išminčius]] ir įsimylėjęs [[kvailys]] – praktika rodo, kad skirtumas tarp jų nežymus. # Jei [[seksas]] – fizika, tai [[meilė]] – chemija. # [[Meilė]] ateina protrūkiais. # [[Meilė]] iš pirmo žvilgsnio sutaupo daug laiko. # [[Meilė]] yra laikinos beprotystės forma, išgydoma tik [[santuoka]]. # [[Meilė]] – medis, ant kurio visi trokšta pasikarti. # [[Meilė]] padeda užmušti [[laikas|laiką]], laikas padeda užmušti meilę. # [[Meilė]] – seksualinio užsidegimo pervertinimas. # [[Meilė]] – skylė [[širdis|širdyje]]. # [[Meilė]] – tai [[paklydimas]], kuriuo viena [[moteris]] skiriasi nuo kitos. # [[Meilė]] – tai vaizduotės triumfas prieš intelektą. # Mylėti ir prarasti [[meilė|meilę]] – tai daugiau, nei nemylėti visai. # Niekada nesakyk [[moteris|moteriai]], kad tu nevertas jos [[meilė]]s, ji ir pati tai žino. # Nieko nėra netikėtesnio, nei [[meilė]]. Nebent skrandžio sutrikimas. ==Taip pat skaitykite== *[[Meilužis]] *[[Savimeilė]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|meilė}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Jausmai]] [[Kategorija:Vertybės]] k6z9wjgutmsp766efqr866ms7cgdt0v 0 1579 83975 83767 2026-05-20T13:56:20Z Kurmis 70 /* K */ 83975 wikitext text/x-wiki '''''Kvailumas''' – proto trūkumas, su protu nesuderinami dalykai.'' ==Biblija== # [[Išmintis|Išmintingas]] [[sūnus]] – džiaugsmas tėvui, [[kvailumas|kvailas]] sūnus – skausmas motinai. – ''Pat.10,1''. # Kam gi [[kvailys|kvailiui]] [[pinigai]]? Kad nusipirktų [[išmintis|išminties]], nes jam dar trūksta [[protas|proto]]? – ''Pat 17, 16''. # [[Kvailys]] [[juokas|juokiasi]] visu balsu, o išmintingas žmogus kukliai šypsosi. – ''Sir 21, 20.'' # [[Kvailys]] kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko. – ''Pat 29,11''. # [[Kvailys|Kvailių]] [[protas]] yra jų burnoje, o išmintingųjų burna yra jų prote. – ''Sir 21, 26.'' # [[Kvailys|Kvailo]] žmogaus [[kelias]] jam pačiam atrodo teisingas, o [[išmintis|išmintingas]] žmogus klauso patarimo. – ''Pat 12, 15''. # Mokyti [[kvailys|kvailį]] – tai kaip klijuoti sudužusį puodą, ar drumsti saldžiai miegančio žmogaus ramybę. – ''Sir 22, 9''. # Net [[kvailys]] yra laikomas [[išmintis|išmintingu]], jeigu tyli; [[protas|protingu]], jeigu laiku užsičiaupia. – ''Pat 17, 28''. # Smėlio, druskos ir geležies luitas yra mažesnė našta, negu [[kvailys|kvailas žmogus]]. – ''Sir 22, 15.'' ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # [[Aistra|Aistros]] suteikia [[protas|proto]] kvailiausiems žmonėms ir paverčia [[kvailys|kvailiais]] protinguosius. – [[Seneka]]. # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # [[Klaida|Apsirikti]] gali ir [[išmintingas]]. Neprisipažinti apsirikęs gali tik [[kvailys]]. – [[Ciceronas]]. # Aukščiausi [[dvasia|dvasios]] polėkiai [[kvailys|kvailiui]] atrodo beprotybė. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. ===B=== # [[Baimė]] ir [[kvailumas]] visada buvo žmonių veiksmų pagrindai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Bendrauti su [[išmintis|išmintingaisiais]] reikia nuoširdžiai rekomenduoti visiems, nes [[kvailys]] pamėgdžiodamas įpranta protingai elgtis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Bjaurieji ir [[kvailys|kvailiai]] šiame pasaulyje niekada nepralošia. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Bukaprotis – tai burnos neatveriantis [[kvailys]]; šia prasme jis vertesnis už plepų kvailį. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Būk iškalbus, bet netuščiažodžiauk, nes [[tuščiažodžiavimas]] tolygus [[paikumas|paikumui]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Būti pernelyg [[gudrumas|gudriam]] – viena iš pačių gėdingiausių [[kvailumas|kvailybės]] atmainų. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. ===D=== # Daugelį [[idiotas|idiotų]] ir [[silpnaprotis|silpnapročių]] išleidžia į pasaulį [[girtavimas|girtaujantys]] tėvai. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Dažnai žmonės naudojasi [[protas|protu]], kad darytų [[kvailystė|kvailystes]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Dažnas ir garsus [[juokas]] – [[kvailumas|kvailumo]] ir prasto [[išsiauklėjimas|išsiauklėjimo]] požymis. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Didelę [[žala|žalą]] [[kvailys|kvailiams]] daro juos giriantieji. – [[Demokritas]]. ===G=== # Galiu apskaičiuoti dangaus kūnų judėjimą, bet ne žmonių [[kvailumas|kvailumą]]. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # Geriau [[vienatvė]] su [[knyga]], negu [[bendravimas]] su [[kvailys|kvailiais]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. ===I=== # Ir [[kvailys|kvaili]], ir protingi nepavojingi: pavojingi pusiau kvaili ir pusiau protingi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Iš visų [[vagis|vagių]] patys blogiausi [[kvailys|kvailiai]]: jie grobia iš mūsų [[laikas|laiką]] ir [[nuotaika|nuotaiką]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Išminčius]] laimingas, tenkindamasis trupučiu, o [[kvailys|kvailiui]] visko maža. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Išminčius]] mokosi iš kitų [[klaida|klaidų]]. [[Kvailys]] – iš savųjų. – [[Konfucijus]]. # [[Išminčius]] panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; o [[kvailys|kvailasis]] kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas. – [[Saadis]]. # [[Išminčius]], patekęs pas [[kvailys|kvailius]], neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą. – [[Saadis]]. # [[Išmintis|Išmintingi]] žmonės apgalvoja savo [[mintis]], [[kvailumas|kvaili]] jas pagarsina. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Išmintis]] turi ribas, o [[kvailumas]] beribis. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # [[Išsilavinimas]] gali [[kvailys|kvailį]] paversti [[mokslininkas|mokslininku]], bet jis niekada nenutrins pirmapradžio antspaudo. – [[Edmondas Pjeras Bošenas|E. P. Bošenas]]. # Išties garbingas žmogus gali būti įsimylėjęs kaip [[beprotis]], bet ne kaip [[kvailys]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===Į=== # [[Įžvalgumas]] dar neįrodo [[protas|proto]]. [[Kvailys|Kvailiai]] ir net [[beprotis|bepročiai]] būna stebėtinai įžvalgūs. – [[Aleksandras Puškinas|A. Puškinas]]. ===J=== # Jei [[kvailys]] bijotų pasakyti [[kvailystė|kvailystę]], jis jau nebūtų kvailys. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Jeigu [[kvailys]] ir duos netyčia gerą [[patarimas|patarimą]], tai jį įgyvendinti dera [[protas|protingam]] žmogui. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Jeigu nebūtų [[protas|proto]], jautulingumas mus užjodytų. Tam ir protas, kad pažabotų jo [[kvailumas|kvailybes]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Jeigu [[protas|protingas]] žmogus padaro [[kvailystė|kvailystę]], tai jau, žinoma, nemažą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu [[tuštybė]] suteikė kam nors [[laimė|laimę]], tai tikriausiai tas kas nors buvo [[kvailys]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Juoktis iš protingų žmonių – [[kvailys|kvailių]] privilegija. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. ===K=== # Kai [[kvailys]] ir [[protas|protingasis]] žiūri į tą patį medį, kvailiui jis atrodo visai kitoks negu protingajam. – [[Viljamas Bleikas|V. Bleikas]]. # Kai tik [[kvailys]] mus pagiria, jis jau neatrodo mums toks kvailas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kartais man skaudina širdį mintis, kad [[genialumas]] turi ribas, o [[kvailybė]] – ne. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # Kas daug [[kalbėjimas|kalba]], tas pasako daug [[kvailystė|kvailysčių]]. – [[Pjeras Kornelis|P. Kornelis]]. # Kas gali būti panašesnio į [[kvailystė|kvailystę]], kaip nuolaidžiauti savo [[draugas|draugų]] [[silpnybė]]ms, nematyti jų [[trūkumas|trūkumų]], žavėtis jų [[yda|ydomis]] tarsi dorybėmis. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Kas yra diduomenė? Tai [[kvailys|kvailių]] ir [[niekšas|niekšų]] bendruomenė. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Kas niekada nedarė [[kvailystė|kvailysčių]], tas ne toks [[išmintis|išmintingas]], kaip jam atrodo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kiek laiko reikia [[protas|protingajam]] kalbėti, kol patikima, kad jis protingas! O [[kvailys|kvailiui]] tereikia tylėti, ir visi laiko jį protingu. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]]. # Kiekvienam gali pasitaikyti pasakyti [[kvailystė|kvailystę]]. Bėda, kai ji pasakoma apgalvotai. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kiekvienam kenkia arba savas [[kvailumas]], arba svetimas [[niekšiškumas]]. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[kvailys]] kankinasi, niekindamas tai, ką turi. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[kvailys]] susiras dar didesnį kvailį, kuris juo žavėsis. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi teisę būti [[kvailys]], tam nepaprieštarausi, bet ir teise naudotis reikia santūriai. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Klausymas|Klausyti]] – tai mandagumas, kurį [[protas|protingas]] žmogus dažnai reiškia [[kvailys|kvailiui]], bet į kurį šis niekada neatsako tuo pačiu. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]]. # Kruvinos [[kvailystė]]s nepataisomos. – [[Stendalis]]. # Kur [[kvailystė]] – pavyzdys, ten [[protas]] – beprotybė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Kvailys]] nuo [[knyga|knygų]] dvigubai kvailėja. – [[Moljeras]]. # [[Kvailys]] tas, kuris mėgina pridengti savo [[menkystė|menkystę]] protėvių [[nuopelnas|nuopelnais]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Kvailys]] težino tik tai, kas įvyko. – [[Homeras]]. # [[Kvailumas|Kvailam]] gimti ne sarmata. Tik [[mirtis|mirti]] kvailam gėda. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Kvailumas|Kvailas]] tas, kuris daro sau bloga, norėdamas padaryti gerą savo [[draugas|draugui]]. – [[Hipokratas]]. # [[Kvailumas|Kvaili]] žmonės ne visuomet nepavojingi: jiems užtenka sugebėjimo pasakyti tiek, kad įžeistų ar apšmeižtų artimą. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # [[Kvailys|Kvailiai]] ir [[išminčius|išminčiai]] vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvailiai ir pusiau išminčiai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Kvailys|Kvailiai]] nebūna drovūs, nors [[drovumas]] ir įgauna visus kvailybės pavidalus. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Kvailiai]] pastebi tik žmonių [[klaida]]s ir nekreipia dėmesio į jų [[dorybė|dorybes]]. Jie panašūs į muses, kurios tykoja tūpti tik ant karščiuojančios kūno dalies. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Kvailiausia iš visų [[kvailumas|kvailybių]] yra tada, kai jaunos geros galvos įsivaizduoja netenkančios savo [[originalumas|originalumo]], jei pripažįsta tai, kas jau kitų buvo pripažinta. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Kvailumas|Kvailiems]] žmonėms [[nelaimė]]s, kurias jie prisišaukia, turėtų tapti mokytojais. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Kvailys|Kvailio]] liežuvis aplenkia [[mintis|mintį]]. – [[Sokratas]]. # [[Kvailys|Kvailiui]] [[senatvė]] – našta, [[neišmanėlis|neišmanėliui]] – žiema, o [[mokslininkas|mokslo vyrui]] – auksinė pjūtis. – [[Volteras]]. # [[Kvailumas|Kvailybė]] būna dvejopa: tyli ir plepi. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Kvailybė]], net ir pasiekusi, ko troško, niekada nebūna patenkinta. – [[Ciceronas]]. # [[Kvailumas|Kvailybė]] tokia klampi, kad neįmanoma jos dorai ištirti; joje nekyla jokio atgarsio, ji viską susiurbia negrąžinamai. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Kvailys]], pripažinęs esąs kvailys, jau nėra kvailys. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Kvailys]] težino tik tai, kas įvyko. – [[Homeras]]. # [[Kvailystė|Kvailystę]] galima įveikti tik kita kvailyste. – [[Chose Ortega I Gasetas]]. # [[Kvailystė]] visada trumpa ir nuoširdi, o [[protas]] išsisukinėja ir slapstosi. Protas – niekšas, o kvailystė atvira ir sąžininga. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Kvailumas]] ir [[pasipūtimas]] neatskiriami draugai. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # [[Kvailumas|Kvailų]] minčių ateina kiekvienam, tik protingas jų neišsako. – [[Vilhelmas Bušas|V. Bušas]]. ===L=== # [[Liežuvavimas]] ir [[šmeižtas]] neturėtų tokios galios, jei [[kvailumas]] netiestų jiems kelio. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. ===M=== # [[Meilikavimas]] – [[kvailys|kvailių]] masalas. – [[Martynas Andersenas Neksė|M. Andersenas Neksė]]. # Mokytas [[kvailys]] yra didesnis kvailys už nemokytą kvailį. – [[Moljeras]]. # Moralizuojantis [[vyras]] paprastai esti [[veidmainis]], o moralizuojanti [[moteris]] – visada [[kvailys|kvailelė]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] [[įsimylėjimas|įsimyli]] nepataisomus [[kvailys|kvailius]], o palieka gerus iki šleikštulio. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mums visada patinka, kai meilikaujamai giriamos trūkstamos mūsų savybės. Pasakykite [[kvailys|kvailiui]], kad jis labai protingas, ir [[sukčius|sukčiui]], kad jis garbingiausias žmogus pasaulyje, ir jie puls jums ant kaklo. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. ===N=== # Ne [[žodis]], o [[nelaimė]] yra [[kvailys|kvailių]] mokytoja. – [[Demokritas]]. # Neįmanoma garbingai ir nuoširdžiai [[ginčas|ginčytis]] su [[kvailys|kvailiu]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Nėra įkyresnių [[kvailys|kvailių]] už turinčius šiek tiek [[protas|proto]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nėra nieko [[kvailumas|kvailesnio]] kaip veido išraiška žmogaus, kuriam sakomi [[komplimentas|komplimentai]]. – [[Andrė Židas|A. Židas]]. # Nėra nieko [[kvailumas|kvailesnio]] už kvailą [[juokas|juoką]]. – [[Gajus Valerijus Katulas|Katulas]]. # Nėra nieko pavojingesnio už [[kvailys|kvailį]], bandantį pavaizduoti protingą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nėra tokios [[kvailystė]]s, kurios nepajėgtų ištaisyti [[protas]], ir nėra tokios [[išmintis|išminties]], kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Niekas nebūna [[kvailumas|kvailas]] visada, retkarčiais – būna kiekvienas. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # Niekuo nesistebėti yra, aišku, [[kvailumas|kvailumo]], o ne [[protas|proto]] požymis. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. ===P=== # Pajuokti [[protas|protingus]] žmones – natūrali [[kvailys|kvailių]] privilegija. – [[Alfonsas de Lamartinas|A. de Lamartinas]]. # [[Pakantumas]] [[kvailumas|kvailybei]] būdingas kiekvienam [[protas|protingam]] žmogui. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Paprasčiausias būdas tapti [[kvailys|kvailiu]] – remtis [[sistema]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Pasaulis susideda iš [[tinginys|tinginių]], kurie nori turėti pinigų nedirbdami, ir [[kvailys|kvailių]], kurie pasirengę dirbti nepraturtėdami. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. # Pasaulyje [[kvailys|kvailių]] daugiau negu [[apgavikas|apgavikų]], kitaip apgavikai neturetų iš ko gyventi. – [[Samjuelis Batleris|S. Batleris]]. # Pasitaiko gyvenime situacijų, iš kurių išnarplioti gali padėti tik [[kvailumas]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pati kvailiausia [[moteris]] pajėgi suvaldyti patį protingiausią [[vyras|vyrą]], bet tik pati protingiausia – [[kvailys|kvailį]]. – [[Džozefas Radjardas Kiplingas|Dž. R. Kiplingas]]. # Patikėkite, [[kvailybė]] turi savitą kvapą. Net jei žmogus tyli. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Patirtis]] didina mūsų [[išmintis|išmintį]], bet nemažina mūsų [[kvailumas|kvailumo]]. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Pažadas|Pažadai]] – tai spąstai, į kuriuos patenka [[kvailys|kvailiai]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Persigudrauti – viena gėdingiausių [[kvailumas|kvailumo]] formų. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Pirmas [[kvailumas|kvailumo]] požymis yra visiškas [[gėda|gėdos]] nebuvimas. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Postringauti su [[kvailys|kvailiu]] – tolygu degti žvakes neregiams. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Protas|Protingas]] kovoja su [[aistra]], [[kvailys]] tampa jos [[vergas|vergu]]. – [[Epiktetas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus daro tai, ką [[kvailys|kvailas]] daro pavėluotai. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus regi neaprėpiamas [[galimybė|galimybes]], o [[kvailys]] laiko galimu tik tai, kas yra. – [[Deni Didro|D. Didro]]. ===S=== # Skirtumas tarp genialumo ir [[kvailumas|kvailumo]] yra tik toks, kad [[genialumas]] turi ribą. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Stengdamiesi išvengti vienų [[yda|ydų]], [[kvailys|kvailiai]] pasiduoda kitoms. – [[Horacijus]]. # Suklysti būdinga kiekvienam, bet savo klaidą užsispyręs gina tik [[kvailys]]. – [[Ciceronas]]. # Susidūręs su [[nemokšiškumas|nemokšiškumu]], [[kvailumas|kvailumu]] ir [[šiurkštumas|šiurkštumu]], pulk iš visų jėgų, nepailsdamas; kol esi gyvas, smok jiems smūgį po smūgio. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. ===Š=== # Šalia [[kvailys|kvailio]] visada rasis [[apgavikas]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===T=== # Tai, ką žmonės vadina [[likimas|likimu]], dažniausiai yra [[kvailystė]]s, padarytos jų pačių. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Tas, kuris gyvenime niekada nebuvo atsidūręs [[kvailys|kvailio]] vietoje, niekada nebuvo ir [[išmintis|išmintingas]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Tėra du tikrai begaliniai dalykai: [[visata]] ir [[kvailystė]]. Ir dėl visatos aš nesu tikras. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Tie [[kvailumas|kvailesni]] už gyvulius, kurie malšina [[troškulys|troškulį]] ne vandeniu, o [[vynas|vynu]]. – [[Diogenas Sinopietis|Diogenas]]. # Tik [[išminčius|išminčių]] patenkina jo [[turtas]], o [[kvailys]] kankinasi niekindamas tai, ką turi. – [[Seneka]]. # Tik [[kvailiai]] ir [[numirėliai]] niekada nekeičia [[nuomonė]]s. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]]. # Tik [[kvailys|kvailiai]] vadina savivalę [[laisvė|laisve]]. – [[Publijus Kornelijus Tacitas|Tacitas]]. # Tik [[kvailys]] bijo gaujos, kai galima eiti tik po vieną. – [[Seneka]]. # Tik [[kvailys]], galvodamas apie [[ateitis|ateitį]], užmiršta [[dabartis|dabartį]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Tik pačių kilniausių motyvų skatinamas žmogus padaro visišką [[kvailystė|kvailystę]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Tylėjimas]] – [[kvailys|kvailių]] [[dorybė]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Tylumas]] – [[kvailys|kvailio]] [[išmintis]]. – [[Publijus Siras]]. ===U=== # Užčiaupti burną [[kvailys|kvailiui]] – nemandagu, bet leisti jam tęsti – tiesiog žiauru. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Užsispyrimas]] ir besaikis įkarštis [[ginčas|ginče]] – pats tikrasis [[kvailumas|kvailumo]] požymis. Kažin ar rasi pasauly kitą padarą, kuris būtų toks užsispyręs, nesvyruojantis, nieko nepaisantis, toks orus ir rimtas, koks yra asilas? – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. ===V=== # Visa problema su pasauliu yra ta, kad [[kvailys|kvailiai]] ir [[fanatikas|fanatikai]] visada tokie savimi pasitikintys, o [[išmintis|išmintingesni]] – tokie pilni dvejonių. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Visai nebūtina visada sakyti viską, ką galvoji, tai būtų [[kvailystė]], bet visa, ką sakai, turi atitikti tavo [[mintis]]; antraip tai – pikta [[apgaulė]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Visi kalba apie [[kvailys|kvailį]] ir [[pagyrūnas|pagyrūną]], kad jis kvailys ir pagyrūnas, bet niekas nesako šito jam, o jis taip ir miršta nesužinojęs apie save to, ką žino visi. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Visiems [[kvailys|kvailiams]] knieti iš ko nors pasijuokti. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. ===Ž=== # Žinok, kad [[kvailys|kvailiams]] atsakyti dera [[tylėjimas|tylėjimu]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # [[Žmogus]], atkakliai kartojantis nesąs [[kvailys]], paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Geriau gyventi su [[kvailumas|kvailiu]] negu su [[Melagis|melagiu]]. # Iki to [[Laikas|laiko]], kol [[kvailys]] išmoko [[Žaidimas|žaidimą]], žaidėjai jau išsiskirstė. # Kai tu [[Klausimas|klausinėji]], tu tampi [[kvailumas|kvailiu]] trumpam; kai tu nieko neklausineji, tu tampi kvailiu visam savo likusiam gyvenimui. # Kas šiuo momentu [[kvailumas|kvailį]] įaudrina, tą [[išmintingas]] jau yra girdėjęs anksčiau, ir tai jo nebejaudina. # Kiekvienas turi teisę būti [[kvailumas|kvailys]], tik kai kurie piktnaudžiauja šia teise. # [[Kvailumas|Kvaila]] [[galva]] silpnina pėdas. # [[Kvailumas|Kvaila]] yra [[musė]], kuri palaidojama kartu su lavonu. # [[Kvailumas|Kvailas]] yra [[šuo]], kuris loja ant [[Dramblys|dramblio]]. # [[Kvailumas|Kvailio]] [[protas]] yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje [[Išmintis|išminties]]. # [[Kvailumas|Kvailys]] ir jo [[pinigai]] yra vienas didelis [[Šventė|balius]]. # [[Kvailumas|Kvailys]] ir [[vanduo]] eis ten, kur jie yra nukreipiami. # Nebūk toks [[Kvailumas|kvailas]], kad [[Išmintis|išmintį]] pakeistum [[Žinios|žiniomis]], nes tu prarasi [[Supratimas|supratimą]]. # Neleisk [[Kvailumas|kvailiui]] bučiuoti tavęs; nesileisk [[Bučinys|bučiniui]] apkvailinti tavęs. # Tik [[kvailumas|kvailys]] testuoja vandens gylį abiejomis pėdomis. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Geriau būti laikomam [[Kvailumas|kvailiu]], negu prasižioti ir pašalinti visas abejones. # [[Kvailumas|Kvaila]] dainuoti kurčiam žmogui dukart. # [[Kvailiai]] skuba ten, kur [[Angelas|angelai]] bijo įžengti. # [[Kvailumas]] nenužudys tavęs, bet jis gali priversti tave paprakaituoti. # Mėgaukis savo [[Saikas|truputėliu]], kol [[kvailys]] siekia dar daugiau. # Versliam [[Kvailumas|kvailiui]] tereikia tik truputį žinoti. # [[Viltis|Viltys]] yra [[kvailumas|kvailio]] pajamos. ===[[Gruzinų patarlės ir priežodžiai|Gruzinų]]=== # Jeigu tu baudi savo [[vaikas|vaiką]], tai esi [[kvailumas|kvailys]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Visą gyvenimą [[kvailumas|kvailys]] praleidęs po gudruolio padu nepažins [[tiesa|tiesos]], kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Ką [[kvailumas|kvailas]] daro pabaigoje, tą [[protas|protingas]] – pradžioje. # [[Kvailumas|Kvailys]] savo [[namai|namuose]] žino daugiau negu [[protas|protingas]] kito namuose. # Pirmas laiptelis [[kvailumas|kvailystės]] kopėčiomis yra tikėti, kad esi [[protas|protingas]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Išminčius]] klausia savęs, [[kvailumas|kvailys]] – kitų. # [[Išmintis|Išmintingieji]] tyli, [[gabumas|gabieji]] kalba, o [[kvailumas|kvailiai]] ginčijasi. # [[Išmintis]], kaip ir [[kvailumas|kvailybė]], atsiskleidžia [[ginčas|ginče]]. ==[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akmuo|Akmens]] plaukti neišmokysi, [[kvailumas|kvailo]] neišgydysi. # Ale<ref>Bet, tik.</ref> [[kvailumas|durnių]]<ref>Kvailių.</ref> pridygo, kaip grybų po lietaus. # Du [[kvailumas|kvaili]], trečias – be [[protas|proto]]. # Duok [[kvailumas|durniui]]<ref>Kvailiui.</ref>. [[kelias|kelią]]. # [[Kvailumas|Durnas]]<ref>Kvailas.</ref> kaip bato [[aulas]]. # Geriau su [[protas|protingu]] vyžotu negu su [[kvailumas|kvailu]] piniguotu. # [[Gudrumas|Gudrus]] kalba tik reikalui esant, [[kvailumas|durnas]]<ref>Kvailas, neišmintingas.</ref> – visados. # [[Gudrumas|Gudrus]] kitiems patarti, [[kvailumas|kvailas]] pačiam iš bėdos išsinerti. # [[Gudrumas|Gudrus]] svetimas [[klaida]]s suskaityti, [[kvailumas|kvailas]], kai reikia savo nors vieną pamatyti. # [[Gudrumas|Gudrų]] apgauna, [[kvailumas|kvailas]] pats apsigauna. # Yra [[gudrumas|galvočių]] ir trejų metų, o [[kvailumas|kvailių]] ir šimto metų. # Klausk [[kvailumas|kvailio]] razumo<ref>Proto, išminties.</ref>. # [[Kvailumas|Kvailą]] ir [[bažnyčia|bažnyčioj]] muša. # [[Kvailumas|Kvailą]] pažinsi iš [[kalba|kalbos]], gudrų – iš [[darbas|darbų]]. # [[Kvailumas|Kvailys]] su [[pinigai]]s – tai dar ne [[verslininkas|biznierius]]. # Ne tas [[kvailumas|kvailas]], kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta. # Nuo [[kvailumas|kvailumo]] vaistų nėra. # [[Girtuoklis|Pijokas]]<ref>Girtuoklis.</ref> prageria, liurkis<ref>Kas rūko, pypkius.</ref> prakūrija<ref>Prarūko.</ref>, o [[kvailumas|durniaus]]<ref>Kvailio.</ref> ir taip [[pinigai]] praeina. # [[Tinginys]] tingi, [[girtuoklis]] pralaka, o [[kvailumas|kvailas]] pats nežino, kur [[pinigai|pinigą]] išleidžia. # Trys pasaulyje [[kvailumas|kvailiai]]: [[žydas]], kad geriausios kiaulienos nevalgo, [[bajoras]], kad sveikiems savo švarkams užpakalį skaldo, [[gaidys]], kad gieda, kada visi miega. # [[Turtas]] – [[išminčius|išmintingo]] tarnas, [[kvailumas|kvailio]] – ponas. # [[Turtas|Turtus]] leidi – [[kvailumas|kvailiu]] darais. # Už [[gudrumas|gudrų]] ne gudresnis, už [[kvailumas|kvailą]] ne kvailesnis. # Verčiau [[išmintis|išmintigas]] pabars, nei [[kvailumas|kvailas]] prigaus. # [[Viltis]] – [[kvailumas|kvailių]] motina. # Visą gyvenimą [[kvailumas|kvailys]] praleidęs po gudruolio padu nepažins [[tiesa|tiesos]], kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio. # Visi mes esame [[kvailumas|kvaili]], tik nevienodai. # Žiūrėk žemyn – mislys<ref>Mąstys, galvos.</ref>, kad [[kvailumas|kvailas]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Kuo didesnis [[Kvailumas|kvailys]], tuo didesnis jo [[įžūlumas]]. # [[Kvailumas|Kvaila]] yra [[Vergija|mylėti grandines]], nors ir iš aukso jos būtų. # [[Kvailumas|Kvailys]] bijo [[Likimas|likimo]]; [[išmintingas]] iškenčia jį. # [[Kvailumas|Kvailys]] kalba kvailystes. # Linksėjimas galva [[Išmintingas|išmintingam]] žmogui ir lazda [[Kvailumas|kvailiui]]. # Mes visi buvome [[Kvailumas|kvailiais]] savo laiku. # Nė vienas nėra visada [[Kvailumas|kvailas]]; kiekvienas – kartais. # [[Panieka|Niekink]] [[Mokykla|mokyklą]] ir pasilik [[Kvailumas|kvailas]]. # Nieko nėra [[Kvailumas|kvailiau]], kaip paviršutiniškai [[Domėjimasis|domėtis]] daugeliu dalykų. # [[Sėkmė]] padaro [[Kvailys|kvailį]] atrodantį išmintingu. # [[Talentas]] ir [[skurdas]], [[turtas]] ir [[kvailumas]] dažnai [[Gyvenimas|gyvena]] kartu. # Tas yra [[išmintis|išmintingas]], kuris gali prisitaikyti prie visų [[gyvenimas|gyvenimo]] atvejų, bet [[kvailys]] rungtyniauja ir kenčia, kaip plaukikas plaukiantis prieš srovę. # Tie, kurie pastebi kitų [[Klaida|klaidas]], bet nemato savo – yra [[Išmintingas|išmintingi]] kitiems, bet [[Kvailiai|kvailiai]] patys sau. ===[[Persų patarlės ir priežodžiai|Persų]]=== # Perspėk [[kvailumas|kvailą]] – jis tavęs nekęs, perspėk [[Išmintis|išmintingą]] – jis tave mylės. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # [[Kvailumas|Kvailių]] [[pinigai]] priklauso [[protas|protingiesiems]]. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # [[Viltis]] — [[kvailumas|kvailių]] motina. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # Ne tas [[kvailumas|kvailas]], kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Bijok [[ožys|ožio]] iš priekio, [[arklys|arklio]] – iš už nugaros, [[kvailumas|kvailio]] – iš visų pusių. ==Merfio dėsniai== # [[Meilė|Įsimylėjęs]] [[išminčius]] ir įsimylėjęs [[kvailys]] – praktika rodo, kad skirtumas tarp jų nežymus. # Niekad nesiginčyk su kvailiu – žmonės gali nesuprasti, kuris iš jūsų yra [[kvailys]]. # Pasiųsi kvailį butelio, tai jis, [[kvailumas|kvailys]], vieną ir atneš. ==Taip pat skaitykite== * [[Beprotybė]] * [[Idiotas]] ==Nuorodos== {{Vikižodynas|kvailys}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Savybės]] lrueub3nidonc1xj2hgo1ksi7l4y1m9 0 9136 83968 2026-05-20T13:37:59Z Kurmis 70 Naujas puslapis: '''''[[Moricas Gotlybas Safyras]]''' (1795-1858) – austrų rašytojas''. ==Sentencijos== # [[Darbas]] – alkio tėvas, virškinimo senelis, sveikatos prosenelis. {{DEFAULTSORT:Safyras, Moricas Gotlybas}} [[Kategorija:Austrai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1795|G]] [[Kategorija:1858|M]] [[Kategorija:Copyright]] 83968 wikitext text/x-wiki '''''[[Moricas Gotlybas Safyras]]''' (1795-1858) – austrų rašytojas''. ==Sentencijos== # [[Darbas]] – alkio tėvas, virškinimo senelis, sveikatos prosenelis. {{DEFAULTSORT:Safyras, Moricas Gotlybas}} [[Kategorija:Austrai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1795|G]] [[Kategorija:1858|M]] [[Kategorija:Copyright]] 83iz24xa1lt303citl15ssh0aiic9ia 83970 83968 2026-05-20T13:43:38Z Kurmis 70 Kurmis pervadino puslapį [[Moricas Gotlybas Safyras]] į [[Moricas Gotlybas Safiras]] 83968 wikitext text/x-wiki '''''[[Moricas Gotlybas Safyras]]''' (1795-1858) – austrų rašytojas''. ==Sentencijos== # [[Darbas]] – alkio tėvas, virškinimo senelis, sveikatos prosenelis. {{DEFAULTSORT:Safyras, Moricas Gotlybas}} [[Kategorija:Austrai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1795|G]] [[Kategorija:1858|M]] [[Kategorija:Copyright]] 83iz24xa1lt303citl15ssh0aiic9ia 83972 83970 2026-05-20T13:51:31Z Kurmis 70 83972 wikitext text/x-wiki '''''[[Moricas Gotlybas Safyras]]''' (1795-1858) – austrų rašytojas''. ==Sentencijos== # [[Darbas]] – alkio tėvas, virškinimo senelis, sveikatos prosenelis. # Kiek laiko reikia [[protas|protingajam]] kalbėti, kol patikima, kad jis protingas! O [[kvailiui|kvailys]] tereikia tylėti, ir visi laiko jį protingu. {{DEFAULTSORT:Safyras, Moricas Gotlybas}} [[Kategorija:Austrai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1795|G]] [[Kategorija:1858|M]] [[Kategorija:Copyright]] mqxnsbiid1sbz0iz4zdwlcfhpgtz01p 83973 83972 2026-05-20T13:52:18Z Kurmis 70 83973 wikitext text/x-wiki '''''[[Moricas Gotlybas Safyras]]''' (1795-1858) – austrų rašytojas''. ==Sentencijos== # [[Darbas]] – alkio tėvas, virškinimo senelis, sveikatos prosenelis. # Kiek laiko reikia [[protas|protingajam]] kalbėti, kol patikima, kad jis protingas! O [[kvailys|kvailiui]] tereikia tylėti, ir visi laiko jį protingu. {{DEFAULTSORT:Safyras, Moricas Gotlybas}} [[Kategorija:Austrai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1795|G]] [[Kategorija:1858|M]] [[Kategorija:Copyright]] pumisdn97fctljd3azr6m2ze9q4jie7 83976 83973 2026-05-20T18:10:17Z Kurmis 70 83976 wikitext text/x-wiki '''''[[Moricas Gotlybas Safyras]]''' (1795-1858) – austrų rašytojas''. ==Sentencijos== # [[Darbas]] – alkio tėvas, virškinimo senelis, sveikatos prosenelis. # Kiek laiko reikia [[protas|protingajam]] kalbėti, kol patikima, kad jis protingas! O [[kvailys|kvailiui]] tereikia tylėti, ir visi laiko jį protingu. # Protingiausias vyras tampa kvailiu, kai [[meilė|myli]]; tuščiausia mergina pamilusi tampa protinga. {{DEFAULTSORT:Safyras, Moricas Gotlybas}} [[Kategorija:Austrai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1795|G]] [[Kategorija:1858|M]] [[Kategorija:Copyright]] mlt2iuklzkyjstcqixon50ypgtmffox 0 9137 83971 2026-05-20T13:43:38Z Kurmis 70 Kurmis pervadino puslapį [[Moricas Gotlybas Safyras]] į [[Moricas Gotlybas Safiras]] 83971 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Moricas Gotlybas Safiras]] d8oj2tzjzzh8yzx2qkzvhv4fmy44l5t