Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.3 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1557 83985 83974 2026-05-21T13:53:37Z Kurmis 70 /* N */ 83985 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # Kam gi [[kvailys|kvailiui]] [[pinigai]]? Kad nusipirktų [[išmintis|išminties]], nes jam dar trūksta [[protas|proto]]? – ''Pat 17, 16''. # [[Kvailys|Kvailių]] [[protas]] yra jų burnoje, o išmintingųjų burna yra jų prote. – ''Sir 21, 26''. # Net [[kvailys]] yra laikomas [[išmintis|išmintingu]], jeigu tyli; [[protas|protingu]], jeigu laiku užsičiaupia. – ''Pat 17, 28''. ==Sentencijos== {{ABC}} ===A=== # [[Aforizmas|Aforizmai]] – geriausia filosofinių samprotavimų forma. Aforizmų knygos ne tik neslopina savarankiškos [[protas|proto]] veiklos, bet priešingai, ją skatina. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Aforizmas|Aforizmai]] – tai geležinės vinys, įkaltos į [[protas|protą]] neištraukiamai. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Aistra|Aistros]] suteikia [[protas|proto]] kvailiausiems žmonėms ir paverčia [[kvailys|kvailiais]] protinguosius. – [[Seneka]]. # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Apsiskaitėliškumas [[protas|proto]] neįdės. – [[Heraklitas]]. # Aptemdyto [[protas|proto]] neišmanymas ne ką geresnis už gyvulio neišmanymą. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Aš sukoncentravau savo [[gyvenimas|gyvenimą]] ne [[širdis|širdyje]], kuri gali sudužti, ne [[jausmas|jausmuose]], kurie atbunka, bet [[protas|prote]], kuris nenusidėvi ir viską pakelia. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Atsitiktinius [[atradimas|atradimus]] padaro tik išlavėję [[protas|protai]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. ===B=== # Be [[jausmas|jausmo]] ir [[protas|proto]] [[valia]] neįsivaizduojama: tik per juos aš žinau, ko privalau norėti ar nenorėti, ką turiu daryti arba nedaryti. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Be tinkamos [[protas|proto]] kultūros negali būti ir subtilių [[jausmas|jausmų]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Bendravimu su tauriausiais žmonijos [[protas|protais]] mes mėgaujamės daugiausia per [[knyga]]s, ir tas bendravimo būdas prieinamas visiems. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Būk savo [[noras|noro]] viešpats ir savo [[protas|proto]] tarnas. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. ===C=== # [[Charakteris]] daug labiau suartina žmones negu [[protas]]. – [[Žozefas Ernestas Renanas|Ž. E. Renanas]]. ===D=== # Daugelio mokinių ir suaugusiųjų [[protas|proto]] ir (atkreipkite dėmesį) [[charakteris|charakterio]] silpnumą sąlygoja tai, kad jie viską žino šiaip ne taip ir nieko – kaip reikiant. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Daugelis nepameta [[protas|proto]] tik todėl, kad jo neturi. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Daugeliui apsiskaitėlių trūksta [[protas|proto]]. – [[Demokritas]]. # Daugiau žavi [[protas]], o ne [[veidas|veido]] bruožai, nes veido grožis matomas iš karto ir neslepia nieko netikėta, o protas atsiskleidžia pamažu, kai pats žmogus to nori ir tiek, kiek to nori. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Daugumos žmonių [[protas]] dirvonuoja beveik visą gyvenimą. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. # Dažnai žmonės naudojasi [[protas|protu]], kad darytų [[kvailystė|kvailystes]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Dažnai žmonės užpildo [[pyktis|pykčiu]] savo [[protas|proto]] spragas. – [[Viljamas Ransvilis Oldžeras|V. R. Oldžeras]]. # Dideli [[protas|protai]] visada veržiasi aukščiau. – [[Kalidasa]]. # Didieji [[protas|protai]] kelia sau [[tikslas|tikslus]]; kiti vadovaujasi [[troškimas|troškimais]]. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # Dievas davė du dalykus, tą nuolankų padarą padariusius stipriausiu: [[protas|protą]] ir [[bendruomenė|bendruomenę]]. – [[Seneka]]. # Dirbo geriausi [[protas|protai]], o galvojo – muskulai. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Dykaduoniavimas]] ir nieko [[neveikimas]] žmogų ištvirkina ir susargdina, ir atvirkščiai, [[protas|proto]] užėmimas kuo nors teikia žvalumo, nuolat palaikančio gyvastį. – [[Hipokratas]]. # [[Dorybė]]s gali būti ir žalingos, jei neapšviestos [[protas|proto]] šviesos. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Draugystė]] gali būti tvirta tik sulaukus brandaus [[protas|proto]] ir [[amžius|amžiaus]]. – [[Ciceronas]]. # Duodami [[patarimas|patarimai]], bet neduodama [[protas|proto]] jais naudotis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===E=== # Eilinio [[protas|proto]] žmogus – tarsi iškaltas iš monolito: jis visada rimtas, nemoka pokštauti, juoktis, džiaugtis menkniekiais. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Einame iš [[protas|proto]] ne po vieną, bet visa [[visuomenė]]. Tramdome žmogžudystes ir atskirus nužudymus; o kaip gi su karais ir šlovę teikiančiu nusikaltimu – ištisų tautų išpjovimu? – [[Seneka]]. # Esama [[hipotezė|hipotezių]], kur [[protas]] ir [[vaizduotė]] pavaduoja [[idėja|idėją]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===G=== # [[Galimybė]]s renkasi tik pasirengusius [[protas|protus]]. – [[Luji Pasteras|L. Pasteras]]. # [[Garbė]]s troškimas verčia mus elgtis prieš savo [[polinkis|polinkius]] daug dažniau negu [[protas]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Geriau būk [[paprastumas|paprastas]] ir [[garbė|garbingas]], negu [[protas|protingas]] ir [[melagis]]. [[Sofoklis]]. # Geriausias būdas nuraminti [[širdis|širdį]] – [[protas|proto]] darbas. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # – Girdėjau, jaunieji [[santuoka|tuokiasi]] iš [[meilė]]s.<br />– Iš meilės? Kokios prieštvaninės jūsų mintys! Kas šiandien kalba apie meilę?<br />– Ką gi daryti? Toji kvaila, sena mada vis dar neišnyksta.– Juo blogiau tiems, kurie laikos šios mados. Kiek žinau laimingų santuokų, tai jos visos padiktuotos sveiko [[protas|proto]].<br />– Taip, bet užtai kaip dažnai sveiko proto padiktuotų santuokų laimė subyra į dulkes kaip tik dėl to, kad atsiranda toji aistra, kurios nenorėta pripažinti.<br />– Bet sveiko proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tokias, kada abu jau yra išsidūkę. Tai nelyginant skarlatina, kiekvienas turi ja persirgti.<br />– Tuomet reikia išmokyti dirbtinai įskiepyti meilę kaip ir raupus. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Girtumas|Girtas]] žmogus – ne žmogus, nes jis prarado tai, kas skiria žmogų nuo gyvulio,– [[protas|protą]]. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # [[Girtavimas]] žemina žmogų, atima, bent jau laikinai, iš jo [[protas|protą]] ir galiausiai paverčia [[gyvulys|gyvuliu]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Godus žmogaus [[protas]] negali nei sustoti, nei ilsėtis, o vis veržiasi toliau. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Grakštumas [[kūnas|kūnui]] – tolygu sveika nuovoka [[protas|protui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Gudrumas]] – nepaprastai ribotų žmonių [[mąstymas|mąstymo]] būdas, labai skiriąsis nuo [[protas|proto]], į kurį iš išorės jis panašus. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Guvaus [[protas|proto]] ypatumas – nedaug tepamačius ar išgirdus vėliau ilgai mąstyti ir daug suprasti. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. ===I=== # Ieškoti smulkių [[trūkumas|trūkumų]] – nuo seno būdinga [[protas|protams]], kurie vos tepakyla ar visai nepakyla virš vidutinybės. Iškilnesni protai tyli arba prieštarauja visumai, o didieji protai kuria patys, nieko nesmerkdami. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Iš dviejų [[ginčas|ginčininkų]] kaltesnis tas, kuris [[protas|protingesnis]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Iš tiesų tik žemas, šiurkštus, nešvankus [[protas]] gali nuolat kreipti savo smalsią mintį vien į [[moteris|moters]] kūno grožį ir tik juo domėtis. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Iš viso to, ką turime, svarbiausia ir tauriausia – [[protas]]. – [[Gabrielis Bono de Mabli|G. de Mabli]]. # Išdrįsk būti protingas, turėk [[drąsa|drąsos]] remtis savo [[protas|protu]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Išmintingų žmonių [[poelgis|poelgiai]] padiktuoti [[protas|proto]], ne tokių sumanių – [[patirtis|patirties]], pačių tamsiųjų – [[būtinybė]]s, gyvulių – [[prigimtis|prigimties]]. – [[Ciceronas]]. # [[Išmintis]] yra tobulas viršūnę ir gėrį pasiekęs [[protas]]. Ji – [[gyvenimas|gyvenimo]] menas. – [[Seneka]]. # Išmokite naudotis savo [[protas|protu]] taip pat puikiai, kaip ir savo pudrine. Ir tuomet, gali būti, pudrinė jums nebebus daugiau reikalinga... Žinokite, protingas [[moteris]] vyrai įsimena, gražias išskiria minioje, o tik žavingų niekada nepamiršta. – [[Sofija Loren|S. Loren]]. ===Į=== # [[Įprotis]] nuolat gudrauti – riboto [[protas|proto]] požymis, ir beveik visuomet gudreiva, norėdamas paslėpti viena, atskleidžia kitą. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Įprotis]] prieštarauti yra [[protas|proto]] liga, kartais kenkianti širdžiai. – [[Edmondas Pjeras Bošenas|E. P. Bošenas]]. # [[Įžvalgumas]] dar neįrodo [[protas|proto]]. [[Kvailys|Kvailiai]] ir net [[beprotis|bepročiai]] būna stebėtinai įžvalgūs. – [[Aleksandras Puškinas|A. Puškinas]]. ===Y=== # Yra žmonių, kurie niekada [[klaida|neklysta]] todėl, kad jų niekada nevargina jokios [[protas|protingos]] [[mintis|mintys]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra [[protas|protinga]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. ===J=== # [[Jaunuolis]] turi būti [[protas|protingas]] ir nesistengdamas toks atrodyti; [[senis]] turi atrodyti protingas, nors toks ir nebūtų. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Jei nenusiteikęs [[veikla|veikti]], kam tada tau šitiek [[protas|proto]]. – [[Šota Rustavelis|Š. Rustavelis]]. # Jeigu [[kvailys]] ir duos netyčia gerą [[patarimas|patarimą]], tai jį įgyvendinti dera [[protas|protingam]] žmogui. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Jeigu [[meilė|pamilsi]], tai tik tą, kuris to vertas. Nebūtinai mylimasis turi būti Ptolemėjas ir Platonas, bet šiek tiek [[protas|proto]] jam derėtų turėti. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jeigu [[protas|protingas]] žmogus padaro [[kvailystė|kvailystę]], tai jau, žinoma, nemažą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu žmogaus [[kalba]] vangi, sunki, paini, skurdi, neaiški, neišlavinta, tai toks tikriausiai ir to žmogaus [[protas]], nes mąsto jis tik kalba remdamasis. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # Jo [[narsa|narsumo]] užtektų šimtui liūtų, o [[protas|proto]] – dviem asilams. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Jokioje epochoje [[mokslas|mokslai]] nebuvo tokie patrauklūs ir įdomūs kaip dabar, mūsų dienomis. Bet natūralu ir tai, kad jie reikalauja kaskart didesnės [[protas|proto]] įtampos. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Joks [[autoritetas]] neturi būti [[protas|proto]] viešpačiu; priešingai, protas turi būti autoriteto viešpačiu ir jam vadovauti. – [[P. Ramusas]]. ===K=== # Kad būtum [[garbingumas|garbingas]]. prie [[siela|sielos]] taurumo turi pridėti šviesų [[protas|protą]]. Turintysis tas skirtingas gamtos dovanas visada vadovaujasi visuomenės naudos kompasu. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Kad protingai elgtumės, vien [[protas|proto]] maža. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Kadangi [[protas|proto]] negalima pažeminti, jam keršijama persekiojant. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Kai du ginčijasi, [[kaltė|kaltesnis]] tas, kuris [[protas|protingesnis]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kai gamta palieka kam nors [[protas|proto]] spragą, paprastai užtepa ją storu [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]] savimi sluoksniu. – [[Henris Vodsvertas Longfelou|H. V. Longfelou]]. # Kai kurių žmonių [[didybė]] virtusi puikybe, [[tvirtumas]] – nežmoniškumu, [[protas]] – suktumu. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kai [[kvailys]] ir [[protas|protingasis]] žiūri į tą patį medį, kvailiui jis atrodo visai kitoks negu protingajam. – [[Viljamas Bleikas|V. Bleikas]]. # Kai nėra vietos [[protas|protui]], nėra ir [[gėris|gėrio]]. – [[Seneka]]. # Kai [[protas]] mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti [[likimas|likimo]] valiai. – [[Seneka]]. # Kai žmogus nori kitą pririšti, privalo rodytis [[neišmanėlis|neišmanėliu]]. Tas, kas rodys išlavintą [[protas|protą]], nesugebės pataikauti kitų tuštybei, – taigi [[nuovokumas|nuovokus]] žmogus visada stengsis to vengti. O ypač moteris, kuriai kliuvo nelaimė ką nors išmanyti, turėtų slėpti tai kaip įmanydama giliau. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Kalbėk su žmonėmis atsižvelgdamas į jų [[protas|protą]]. – [[Saadis]]. # Kam gi tau reik įsivelt į ginčus su tauškaliais;<br /> [[Kalba|Kalbą]] juk moka visi, o [[protas|proto]] nedaugeliui duota. – [[Katonas]]. # Kam trūksta tvirtos [[valia|valios]] – trūksta [[protas|proto]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Kas ginčijasi remdamasis [[autoritetas|autoritetu]], tas panaudoja ne savo [[protas|protą]], o greičiau [[atmintis|atmintį]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Kas [[pyktis|įpykęs]] [[švelnumas|švelnus]], tas žymiai [[protas|protingesnis]]. – [[Plautas]]. # Kas yra [[civilizacija]]? Tai nuolatiniai [[atradimas|atradimai]], kuriuos daro kiekviename žingsnyje į priekį žengiantis žmogaus [[protas]]; iš čia kilęs ir pats žodis – [[pažanga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas nori [[mokymas|mokyti]] tą, kuris manosi esąs [[protas|protingas]], tuščiai gaišta laiką. – [[Demokritas]]. # Kas per vėlai tapo [[protas|protingas]], tas per anksti buvo drąsus. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kas [[protas|protinga]] ir kas [[dora]], visada sutampa. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Kas [[protas|protu]] negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia [[diena]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas tam tikromis aplinkybėmis nepameta [[protas|proto]], tas neturi ko pamesti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Kiek laiko reikia [[protas|protingajam]] kalbėti, kol patikima, kad jis protingas! O [[kvailys|kvailiui]] tereikia tylėti, ir visi laiko jį protingu. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]]. # Kiekvienas žmogus turi lygiai tiek tuščio [[pasididžiavimas|didžiavimosi]], kiek jam trūksta [[protas|proto]]. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # [[Klausymas|Klausyti]] – tai mandagumas, kurį [[protas|protingas]] žmogus dažnai reiškia [[kvailys|kvailiui]], bet į kurį šis niekada neatsako tuo pačiu. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]]. # Kliūtys [[protas|protui]] nėra bevertės. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Knyga]] – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą [[mąstymas|mąstyti]]; tai [[mintis|minties]] variklis, išjudinantis tingų [[protas|protą]]. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[protas|proto]] vaikai. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Ko [[protas]] nenuramina, tą [[laikas]] numaldo. – [[Seneka]]. # Kodėl šlubas žmogus mūsų neerzina, o šlubuojančio [[protas|proto]] erzina? Dėl to, kad šlubasis supranta, jog mes vaikščiojame kaip reikia, o šlubuojančio proto žmogus tvirtina, jog ne jis, o mes šlubuojame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Kuklumas|Kuklumo]] stoka yra [[protas|proto]] stoka. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Kuo daugiau civilizuotas [[protas]] siekia [[malonumas|malonumų]] ir [[laimė]]s, tuo labiau žmogus traukiasi nuo tikrojo [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kuo mažiau žmogus [[kalbėjimas|kalba]], tuo daugiau laimi: žmonės ima galvoti, kad jam netrūksta [[protas|proto]], o jeigu dar jis išties nekvailas, visi patiki, jog jis labai protingas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kuo [[protas|protingesnis]] [[žmogus]], tuo daugiau jis randa originalių žmonių. Eiliniams visi vienodi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]] ir [[išmintis|išmintingesnis]], tuo jis tampa nepakenčiamesnis, kai praranda savo garbingojo [[reputacija|reputaciją]]. – [[Ciceronas]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]] ir geresnis, tuo daugiau [[gėris|gero]] jis pastebi žmonėse. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]], tuo jis [[kuklumas|kuklesnis]]. – [[Ciceronas]]. # Kur [[kvailystė]] – pavyzdys, ten [[protas]] – beprotybė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kur trūksta [[protas|proto]], trūksta visko. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kurių velnių šitie galiūnai sukišo savo [[protas|protus]] ir [[autoritetas|autoritetą]], atsiprašant, rusams, vokiečiams ir lenkams į užpakalį? Kodėl mes nepavirtome milijonine tauta ir, vietoje patys vergavę, nepavertėme vergais savo kaimynų? – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # [[Kūnas|Kūno]] ir [[protas|proto]] mankšta – būtina gydymo priemonė. – [[Platonas]]. # Kūrybiškam [[protas|protui]] visai neturi egzistuoti žodis „sunkumas“. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Kvailystė]] visada trumpa ir nuoširdi, o [[protas]] išsisukinėja ir slapstosi. Protas – niekšas, o kvailystė atvira ir sąžininga. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. ===L=== # Labai naudinga galąsti ir gludinti savo [[protas|protą]] į kitų protus. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Labai trukdo būti [[protas|protingam]] uolios pastangos tokiu rodytis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Laikas]] – tai [[protas|protinės]] veiklos darbuotojo kapitalas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===M=== # Maža turėti gerą [[protas|protą]], svarbiausia – gerai jį panaudoti. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Mažai kalbantis žmogus daugelio laikomas [[protas|protingu]], panašiai kaip ramus [[charakteris]] dažnai laikomas stipriu. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Meilė]] dažnai atima [[protas|protą]] iš tų, kurie jį turi, ir suteikia tiems, kurie jo neturi. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Melas]] apnuogina silpną [[siela|sielą]], bejėgį [[protas|protą]], ydingą [[charakteris|charakterį]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Mokyti [[protas|proto]] ir būti protingam – visai skirtingi dalykai. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] žinių tikslas – taip orientuoti [[protas|protą]], kad jis tvirtai ir teisingai spręstų apie visa, ką sutinka savo kely. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai [[materija (filosofija)|materijos]] pergalė prieš [[protas|protą]], o [[vyras|vyrai]] – proto pergalė prieš [[moralė|moralę]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mums trūksta [[charakteris|charakterio]] tvirtumo, kad nuolankiai klausytume [[protas|proto]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Mūsų [[nuovoka]]i, atrodo, būdingesnis gyvumas ir netikėtumas, tuo tarpu [[protas|protui]] – solidumas ir lėtumas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Mūsų [[protas]] tvirtėja sąveikaudamas su guviais, išlavėjusiais protais, ir neįsivaizduojamai daug praranda, išsigimsta nuolat bendraudamas su niekingais, liguistais protais. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Mūsų [[žinios|žinių]] troškimui nėra galo; [[protas|proto]] pasitenkinimas – jo ribotumo arba nuovargio požymis. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Mūšis|Mūšio]] laukas, kuriame kaunasi [[protas]], baisesnis už mūšio lauką, kuriame mirštama, – jį sunkiau įdirbti negu dirvą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===N=== # [[Narsa]] be [[protas|proto]] – tik savotiškas [[bailumas]]. – [[Seneka]]. # Ne [[protas]] svarbiausia, o kas jį valdo: [[prigimtis]], [[širdis]], [[kilnumas]], [[išsilavinimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Ne [[protas]] valdo [[meilė|meilę]]. – [[Moljeras]]. # Ne tiek [[protas]], kiek [[širdis]] padeda žmogui suartėti su žmonėmis ir būti jiems maloniam. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Nedidelio [[protas|proto]] žmonės paprastai smerkia viską, kas pranoksta jų [[išmanymas|išmanymą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Negalima laikyti [[protas|protingu]] žmogaus, kuris prireikus nesugeba atsidėti [[idėja]]i. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # Neklystamai spręsti apie žmogaus [[charakteris|charakterį]] ir [[protas|protą]] galima pagal tai, kokias knygas ir kokius draugus jis renkasi. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Neleisk [[liežuvis|liežuviui]] užbėgti [[protas|protui]] už akių. – [[Chilonas]]. # [[Nemokšiškumas]] – [[protas|proto]] naktis, naktis be mėnulio ir be žvaigždžių. – [[Ciceronas]]. # Nenaudojama geležis rūdija, stovintis vanduo sudūsta arba užšąla, o žmogaus [[protas]] nenaudojamas nyksta. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Nepasotinamas [[garbė]]s troškimas užtemdo [[protas|protą]], ir žmogus nepastebi jam gresiančio [[pavojus|pavojaus]]. – [[Ezopas]]. # Neprotingieji gerdami vyną [[girtavimas|nusigeria]], o nelaimės ištiktieji praranda [[protas|protą]]. – [[Pitagoras]]. # Nerasi dviejų tapačių [[protas|protų]], ir niekada tas pats akstinas nepaveikia skirtingų protų vienodai. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Nesuskaičiuosi, kiek kvailų gudruolių<br /> Ramiai prekiauja svetimu [[protas|protu]].<br /> Į jų raštus ir traktatus papuolė<br /> Jau sukramtyta [[išmintis]] kitų. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. M. Vazehas]]. # Neturėjimas [[mokslas|mokslo]] nėra [[protas|proto]] trūkumas, o mokslo žinios nėra [[genijus|genijaus]] požymis. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|L. de Klapje Vovenargas]]. # Nė už ką pasaulyje nesutikčiau [[alkoholis|alkoholiu]] dirginti nuvargusį atbukusį [[protas|protą]]. – [[Tomas Henris Hakslis|T. H. Hakslis]]. # Nėra įkyresnių [[kvailys|kvailių]] už turinčius šiek tiek [[protas|proto]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nėra mirusių kalbų, yra tik į letargo miegą nugrimzdę [[protas|protai]]. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # Nėra nieko [[gėda|gėdingesnio]], kaip gyventi be [[nauda|naudos]] visuomenei ir sau pačiam ir piktnaudžiauti [[protas|protu]] nieko neveikiant. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Nėra ribų [[fantazija|fantazijai]], nėra sienų [[protas|proto]] skvarbumui, nėra ribų [[technika|technikos]] jėgai, įveikiančiai [[gamta|gamtą]]. – [[Aleksandras Fersmanas|A. Fersmanas]]. # Nėra tokios [[kvailystė]]s, kurios nepajėgtų ištaisyti [[protas]], ir nėra tokios [[išmintis|išminties]], kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Niekas nėra patenkintas savo [[turtas|turtu]], bet kiekvienas patenkintas savo [[protas|protu]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Niekas taip nepriekaištauja [[protas|protui]], kaip jo nepasitikėjimas savimi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Nieko nuostabaus, kad gausybė [[žinios|žinių]], negalinčių padaryti žmogaus [[protas|protingo]], dažnai daro jį tuščiagarbį ir pasipūtusį. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Niekuo nesistebėti yra, aišku, [[kvailumas|kvailumo]], o ne [[protas|proto]] požymis. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Niekuomet nereikia pirma laiko kalbėti su [[vaikas|vaikais]] apie abstrakčius dalykus, pamokslauti. Netikiausi tie vaikai, kuriems buvo sakomi pamokslai. [[Protas]] vystosi vėliau už visus kitus gabumus, ir pradėti nuo jo – reiškia pradėti nuo galo. Jeigu vaikams būtų suprantamos visų dalykų priežastys ir argumentai, nereikėtų jų nė [[auklėjimas|auklėti]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Nori gauti [[protas|protingą]] [[atsakymas|atsakymą]], [[klausimas|klausk]] protingai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Norint [[mokymas|išmokyti]] kitą, reikia daugiau [[protas|proto]], negu norint išmokti pačiam. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Norint tobulinti [[protas|protą]], reikia daugiau [[mąstymas|mąstyti]], negu mokytis atmintinai. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Nulipdyti gražią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] jausmą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Nuo [[pavydas|pavydo]] [[protas]] ima akti.<br />Tai tas pats, kaip kad akių netekti. – [[Nuradinas Abdarahmanas Džamis|N. A. Džamis]]. # [[Nuostaba]] ženklina mūsų [[pažinimas|pažinimo]] ribą ir įrodo ne tiek [[daiktas|daiktų]] [[tobulumas|tobulumą]], kiek mūsų [[protas|proto]] [[netobulumas|netobulumą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===O=== # [[Orumas]] atsiranda [[protas|proto]] dėka. – [[Anaksagoras]]. ===P=== # [[Pajuoka]] dažnai būna [[protas|proto]] skurdumo požymis; jos griebiamasi pritrūkus svarių argumentų. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pajuokti [[protas|protingus]] žmones – natūrali [[kvailys|kvailių]] privilegija. – [[Alfonsas de Lamartinas|A. de Lamartinas]]. # [[Pakantumas]] [[kvailumas|kvailybei]] būdingas kiekvienam [[protas|protingam]] žmogui. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Paprastai stokojantys [[nuovoka|nuovokos]] manosi žiną daugiau už kitus, o visai neturintys [[protas|proto]], manosi žiną viską. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Pavyduliavimas]] – riboto [[protas|proto]] [[yda]]. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # Pažintis su šviesių žmonių [[mintis|mintimis]] yra puikios [[protas|proto]] pratybos; ji apvaisina protą ir lavina mąstymą. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # [[Pyktis]] yra vėjas, kuris užpučia [[protas|proto]] šviesą. – [[Robertas Grinas Ingersolis|R. G. Ingersolis]]. # Pomėgis [[kolekcionavimas|kolekcionuoti]] – pirmoji [[protas|proto]] sutrikimo pakopa. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Prigimtis]], palikusi kieno nors [[protas|prote]] spragą paprastai ją užtušuoja storu [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]] savimi sluoksniu. – [[Henris Vodsvertas Longfelas|H. V. Longfelas]]. # Priversti [[protas|protingus]] žmones patikėti, kad tu esi ne tas, kas esi iš tikrųjų, dažniausiai sunkiau negu tapti iš tiesų tokiam, koks nori rodytis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Prižiūrėkite savo [[kūnas|kūną]], jei norite, kad [[protas]] tinkamai dirbtų. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Protas]] duotas žmogui tam, kad jis [[išmintis|išmintingai]] gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Protas]] ir [[mąstymas]] yra dvi svarbiausios žmogaus [[prigimtis|prigimties]] savybės. – [[Plutarchas]]. # [[Protas]] ir [[sąžinė]] negali prarasti savo teisių. Jiems galima primeluoti, bet apgauti jų nepavyks. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas]] yra viskas. Apie ką galvoji, tokiu tampi. – [[Buda]]. # [[Protas]], kuriam perduodamos vadžios, yra galingas tol, kol atskirtas nuo aistrų; susimaišęs ir jomis susitepęs, nebeįstengia jų sulaikyti, nors anksčiau būtų įstengęs net pašalinti. Mat sykį sujaudinta ir išmušta iš vėžių sąmonė vergauja tam, kas ją varinėja. Kai kurių dalykų pradžia yra mūsų galioje, vėliau jie pačiumpa mus ir neleidžia grįžti. – [[Seneka]]. # [[Protas]] lavina [[jausmai|jausmus]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas]], neturintis jokio konkretaus tikslo, pasimeta; būti visur – reiškia nebūti niekur. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Protas]] nušviečia kelią [[valia]]i, o valia vadovauja [[veiksmas|veiksmams]]. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Protas]] – tai duona, kuri pasotina, [[juokas|juokai]] – tai prieskoniai, žadinantys apetitą. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Protas]] visuomet šykštesnis už [[jausmas|jausmą]]. – [[Onorė de Balzakas|O de Balzakas]]. # [[Protas|Prote]], kaip kaimo kelyje, įsirėžusios savos provėžos. – [[Onorė de Balzakas|O de Balzakas]]. # [[Protas|Protingai]] kalbėti sunku, o protingai tylėti dar sunkiau. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Protas|Protingas]] kovoja su [[aistra]], [[kvailys]] tampa jos [[vergas|vergu]]. – [[Epiktetas]]. # [[Protas|Protingas]] tas, kuris nesielvartauja dėl to, ko neturi, o džiaugiasi tuo, ką turi. – [[Demokritas]]. # [[Protas|Protingas]] [[tėvas|tėvo]] [[elgesys]] – geriausias [[pamokymas]] [[vaikas|vaikams]]. – [[Demokritas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus yra santūrus. Kas santūrus, tas yra ištvermingas. Kas yra ištvermingas, tas yra ramus. Kas yra ramus, tas neliūdi. Kas neliūdi, tas yra laimingas. Vadinasi, protingas žmogus yra [[laimė|laimingas]], ir laimingam gyvenimui užtenka vien proto. – [[Seneka]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus kartais [[skubėjimas|skuba]], bet nieko nedaro paskubomis. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus regi neaprėpiamas [[galimybė|galimybes]], o [[kvailys]] laiko galimu tik tai, kas yra. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus, stebėdamas svetimas [[yda]]s, grumiasi su savosiomis. – [[Publijus Siras]]. # [[Protas|Protingasai]] mokintas ir šaunus,<br /> Bet ne šventasis, turintis sparnus.<br /> Ir jam pakanka žemiškos gerovės,<br /> [[Didybė]]s jausmas šitoks malonus. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. Mirza Vazehas]]. # [[Protas|Protingasis]] siekia ne to, kas malonu, o to, kas apsaugo nuo nemalonumų. – [[Aristotelis]]. # [[Protas|Protingasis]] sugebės daug ko pasimokyti iš [[priešas|priešo]]. – [[Aristofanas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus daro tai, ką [[kvailys|kvailas]] daro pavėluotai. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # [[Protas|Protingas]] [[žmogus]] turi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad [[organizmas]] kuo rečiau triktų ir kuo rečiau būtų reikalingas remonto, o ne taisyti savo organizmą nelyginant sutręšusią ir skylėtą valtį bei kamšyti jo plyšius. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Protas|Protingi]] [[žmogus|žmonės]] – geriausia [[enciklopedija]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas|Proto]] didumas matuojamas [[idėja|idėjų]] ir jų [[derinys|derinių]] skaičiumi. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Protas|Proto]] garbingumas reikalauja nevengti [[tiesa|tiesos]], veržtis į ją, stengtis rasti bet kokia kaina, bjaurėtis lengvais ir patogiais pusiniais sprendimais, žeminančiu melu. Turėti [[drąsa|drąsos]] siekti tikslo, daryti išvadas ir spręsti pačiam. Turėti drąsos savarankiškai mąstyti. Būti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas|Proto]] jėga niekada nenurims, niekada nesitenkins pripažinta [[tiesa]], bet nuolatos eis į priekį prie nepažintos tiesos. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Protas|Proto]] kalba bus išgirsta, jei bus pajausta [[širdis|širdimi]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Protas|Proto]] lankstumas gali pakeisti [[grožis|grožį]]. – [[Stendalis]]. # [[Protas|Proto]] narsa yra nuolatine ir atkaklia treniruote ugdyti jo lankstumą, nepabūgti protinio darbo sunkumų. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas|Proto]] paliepimai daug svaresni už bet kurio valdovo įsakymus: nepaklausęs valdovo, žmogus tampa nelaimėliu, o nepaklausęs proto – kvailiu. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Protas|Proto]] trūkumo nedera aiškinti [[atmintis|atminties]] stoka. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Protas|Proto]] užsiėmimai žmogų veikia taip pat vaisingai, kaip saulė gamtą; išsklaido niūrią nuotaiką, ilgainiui palengvina, sušildo, pakelia dvasią. – [[Vilhelmas Humboltas]]. # [[Protas|Protui]] būdinga mąstyti, suvokti, tai yra sieti priežastis ir pasekmes, atsakyti į klausimą „kodėl“, atskleisti atsitiktinumus ir dėsningumus, derinti naujas savybes su naujom sąlygom, rasti įvykių grandinės pradžią ir pabaigą. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. ===R=== # Reikia būti labai [[protas|protingam]], kad mokėtum neparodyti savo protinio pranašumo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Reikia pripažinti, kad ir tarp [[inteligentas|inteligentų]] pasitaiko [[protas|protingų]] kaip reta žmonių. – [[Michailas Bulgakovas|M. Bulgakovas]]. # Reikia suprasti, kad [[protas]] – mūsų šviesulys. Nėra nieko stebuklingesnio už žmogaus [[smegenys|smegenis]], nėra nieko nuostabesnio už [[mąstymas|mąstymo]] procesą, nieko brangesnio už [[mokslas|mokslinių]] tyrimų rezultatus. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Retas [[protas]] žūva nuo susidėvėjimo, diduma jų surūdija nenaudojami. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Ribotas, bet sveikas [[protas]] galiausiai mažiau mus vargina negu platus, bet sujauktas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Ryžtas]] ir [[valia]] dažnai silpnam [[protas|protui]] suteikia pranašumą prieš stipresnį. – [[Viljamas Vertas|V. Vertas]]. # [[Rūstybė]] ir [[prievarta]] kažkuo vergiška, ir aš manau, kad ten, kur nepadeda [[protas]], [[apdairumas]] ir [[sumanumas]], nieko nepasieksi ir [[jėga]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. ===S=== # Saugoti kūno [[sveikata|sveikatą]] yra pareiga, nes kitaip mes negalėtume išsaugoti aiškaus ir tvirto [[protas|proto]]. – [[Buda]]. # Savo [[protas|protą]] dera gilinti, o ne plėsti, ir visą savo proto, nelyginant uždegamojo stiklo fokuso, šilumą, visus spindulius sutelkti į vieną tašką. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Senatvė]]je [[protas|proto]] [[trūkumas|trūkumai]] vis ryškėja, kaip ir [[išorė]]s trūkumai. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Silpnadvasis ir silpnaprotis gali būti pastovus, tačiau tvirtas gali būti tik stipraus [[charakteris|charakterio]], [[kilnumas|kilnus]] ir [[protas|protingas]] žmogus. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Silpni [[protas|protai]] nuolankiai pasiduoda [[nelaimė]]ms, o didūs pakyla virš jų. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Skaitymas]] stiprina arba silpnina [[protas|protą]] lygiai kaip kūną – grynas ar užterštas oras. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Sugundyk mano [[protas|protą]] ir gausi mano [[kūnas|kūną]]. – [[Seneka]]. # Sunku įsivaizduoti, kaip įkvepia [[protas|protinę]] veiklą [[kūnas|kūno]] judesiai. – [[Plinijus Jaunesnysis]]. # [[Supratimas]] yra [[patirtis|patirties]] išdava, [[idėja]] – jos vaisius: pirmajam reikia [[protas|proto]], antrajam – [[išmintis|išminties]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Svarbiau yra apgalvotai veikti negu [[protas|protingai]] [[mąstymas|mąstyti]]. – [[Ciceronas]]. # Sveikas praktinių tikslų siekiantis [[protas]] – tobuliausias protas pasaulyje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Sveikas [[protas]] ir [[sąžinė]] niekuomet nesutiko ir nesutiks atleisti [[šmeižtas|šmeižtui]]. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|DŽ. S. Halifaksas]]. # Sveikas [[protas]] tėra tik prietarai, įdėti į galvą iki tol, kol sulaukiate aštuoniolikos. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===Š=== # [[Širdis]] gali suteikti proto, bet [[protas]] negali suteikti širdies. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Šiuolaikinis [[idealas]] – viską išmanantis [[žmogus]]. O viską išmanančio žmogaus [[protas]] – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Šviesuolio [[protas]], galima sakyti, susideda iš visų praėjusių amžių protų. – [[Bernaras de Fontenelis|B. de Fontenelis]]. ===T=== # Tad [[Žmogus|žmogaus]] [[Protas|protui]] reikia suteikti ne sparnus, bet veikiau šviną ir sunkį, kad jie neturėtų kiekvieną jo šuolį ir skrydį. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Taigi išlavinto [[protas|proto]] paskirtis – nustatyti teigiamą ir neigiamą kiekvieno [[įvykis|įvykio]] ar [[veiksmas|veiksmo]] potencialą, kuris gali nulemti geras ar blogas pasekmes ateityje ir nuo kurio priklauso mūsų laimė bei gerovė. – [[Dalai Lama XIV]]. # Taigi jei turi [[protas|protą]], mokykis ko nors, nes protas be mokėjimo – kūnas be drabužio, žmogus be veido; juk pasakyta: [[išsilavinimas]] – proto veidas. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Tam ir [[protas]], kad pasiektum tai, ko nori. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Tingėjimas]] – tai [[protas|proto]] ir [[kūnas|kūno]] rūdys; dažnai naudojamas raktas visada blizga kaip naujas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tik išties taurias [[knyga|knygas]] verta skaityti ir gilintis į jų turinį; maitinti [[protas|protą]] daugeliu knygų be jokio pasirinkimo – tolygu atimti jam polėkio jėgą ar net visai jį pražudyti. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Tik nedaugeliui pakanka [[protas|proto]] naudingus papeikimus laikyti vertesniais už netikrus pagyrimus. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tik [[protas]], [[valia]], [[sąžinė]] išaukština [[žmogus|žmogų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # [[Tikėjimas]] užlieja [[protas|protą]] kaip džiaugsmu jį užtvindanti šviesa; ir nuo tos akimirkos tik iš jos protas semiasi tvirtybės padedančios įveikti visas kliūtis. – [[Etjenas Žilsonas|E. Žilsonas]]. # [[Tylėjimas]] kartais reikšmingesnis ir kilnesnis už tauriausią ir išraiškingiausią gražbylystę ir dažniausiai rodo šviesų [[protas|protą]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Tobulo [[protas|proto]] nei paskolinsi, nei nusipirksi. Jei jis ir būtų pardavinėjamas, manau, nesulauktų pirkėjų. O prastas perkamas kasdien. – [[Seneka]]. # Trumpas [[protas]] – ilga [[kalba]]. – [[Aristofanas]]. # Tvirtas [[charakteris]] turi derintis su [[protas|proto]] lankstumu. – [[Vovenargas]]. # [[Tvirtumas]] yra [[protas|proto]] narsa; jis reiškia šviesų [[ryžtas|ryžtą]]. [[Užsispyrimas]], priešingai, reiškia [[nuovoka|nuovokos]] praradimą. – [[Volteras]]. ===U=== # [[Užsispyrimas]] kyla iš mūsų [[protas|proto]] ribotumo: mes nenoriai tikime tuo, ko neaprėpia mūsų akiratis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Užvis sunkiausia ir neramiausia [[protas|protingam]] žmogui, kai reikia tuštiems ir nenaudingiems dalykams eikvoti [[laikas|laiko]] daugiau, negu jie verti. – [[Platonas]]. ===V=== # [[Vaikščiojimas]] ir [[judėjimas]] skatina [[protas|proto]] žaismą ir [[mintis|minties]] darbą. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Valanda [[darbas|darbo]] daugiau išmoko negu diena [[aiškinimas|aiškinimo]], nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba [[protas|proto]] naudai: jis tampa [[filosofija|filosofu]], laikydamas save tik amatininku. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Vargas, kai žmogui nepakanka [[protas|proto]], ką tinkama [[kalbėjimas|pasakyti]] arba nuovokos atsargiai nutylėti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks [[žmogus]] niekad neįgis [[protas|proto]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Venkite [[juokavimas|juokauti]] prasilenkdami su sveiku [[protas|protu]]. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Vien tik [[protas|protui]], kaip išmintingam globėjui, dera patikėti visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Pitagoras]]. # Vienas iš [[protas|proto]] vidutiniškumo požymių yra noras be paliovos pasakoti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Vieno [[protas|protingo]] žmogaus [[draugystė]] brangesnė už visų neprotingųjų. – [[Demokritas]]. # Visada [[juokavimas|juokaukite]] tik su [[protas|protingais]] žmonėmis. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Visi skundžiasi savo [[atmintis|atmintimi]], bet niekas nesiskundžia savo [[protas|protu]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Viską tyrinėk, duok [[protas|protui]] pirmąją vietą. – [[Pitagoras]]. # Visų didžiausias dalykas visų mažiausiame – tai sveikas [[protas]] žmogaus kūne. – [[Pitakas]]. # Visų žmonių [[protas]], kartu paimtas, nepadės neturinčiajam savojo: netekęs [[aklumas|regėjimo]] žmogus negali šio trūkumo kompensuoti aplinkinių sąskaita. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. ===Ž=== # Žemėje nėra nieko verto didesnės [[pagarba|pagarbos]] kaip [[protas]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Žmogaus [[aistra|aistros]] nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o [[protas]] miega, kol pažadinamas. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # Žmogaus [[mąstymas|mąstymui]] ypatingą žavesį teikia [[nerimas]]. [[Protas]], kuriam svetimas nerimas, sukelia mano pyktį ir apmaudą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Žmogaus [[protas]] taip linkęs kurti, kad jau daug kartų pastatęs bokštą vėl jį griovė, norėdamas pažiūrėti, kokie jo pamatai. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Žmogaus [[protas]] turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Žmogaus [[protas]] viską atrakina trim raktais – skaitmeniu, raide, nata. Žinoti, mąstyti, svajoti. Tai apima viską. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Žmogus be [[protas|proto]] – žmogus be [[valia|valios]]. Kas neturi proto, tą kiti apgaudinėja, mulkina, išnaudoja. Tik [[mąstymas|mąstantis]] žmogus yra laisvas ir savarankiškas. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Žmogus]] gyvas ne tuo, ką suvalgo, o tuo, ką suvirškina. Šis teiginys vienodai tinka ir [[protas|protui]] ir [[kūnas|kūnui]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus]], tvirtai įsitikinęs, kad jis labai [[protas|protingas]], beveik visada esti iš tų žmonių, kurie turi mažai proto arba visai jo neturi. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Žmogus|Žmonės]] su amžiumi netampa [[protas|protingesni]]. Jie paprasčiausiai tampa [[atsargumas|atsargesni]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė]]s neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kaip [[žaizda]] sukelia uždegimą pirštui, taip [[mintis]] sukelia uždegimą [[protas|protui]]. # Kaip [[žaizda]] uždega pirštą, taip [[mintis]] uždega [[protas|protą]]. # [[Kvailumas|Kvailio]] [[protas]] yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje [[Išmintis|išminties]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Alus]] vidun – [[protas]] laukan. # [[Dalykas|Dalykų]] grožybė glūdi tuose [[protas|protuose]], kurie juos stebi ir apmąsto. # [[Dykinėjimas|Dykinėjantis]] [[protas]] yra [[velnias|velnio]] darbo vieta. # Kai [[vynas]] vidun – [[protas]] laukan. # Kas gi yra [[žmogus]], jei ne kas kita kaip [[protas]]? # Kas turi daug [[protas|proto]], tam reikia dar daugiau proto jam valdyti. # Mano [[protas]] man yra karalystė. # Niekada nesileisk kieno nors įtikinėjamas, kas sustabdytų tavo sveiką [[Protas|protą]]. # [[Protas]] yra geriau negu raumenys. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Maža nauda iš akių, jei [[protas]] aklas. ===[[Azerbaidžaniečių patarlės ir priežodžiai|Azerbaidžaniečių]]=== # [[Jėga]] nugali bet kokią kliūtį: [[protas]] nugali jėgą. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Svetimo [[turtas|turto]] ir savo [[protas|proto]] visada atrodo daugiau, negu yra iš tikrųjų. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Ką [[kvailys|kvailas]] daro pabaigoje, tą [[protas|protingas]] – pradžioje. # [[Kvailys]] savo [[namai|namuose]] žino daugiau negu [[protas|protingas]] kito namuose. # Pirmas laiptelis [[kvailystė]]s kopėčiomis yra tikėti, kad esi [[protas|protingas]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Daugelis skundžiasi savo [[išvaizda]], bet niekas – [[protas|protu]]. # Pažinęs save – [[protas|protingas]], nugalėjęs save – [[stiprumas|stiprus]]. # [[Protas]] eina toliau nei [[Širdis]], bet jis niekada nenueina taip toli kaip ji. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akis|Akys]] toli mato, [[protas]] dar toliau. # [[Degtinė]] į trobą – [[protas]] laukan. # Du [[kvailumas|kvaili]], trečias – be [[protas|proto]]. # Geriau būti [[protas|protingam]] nekaip [[turtas|turtingam]]. # Geriau su [[protas|protingu]] vyžotu negu su [[kvailys|kvailu]] piniguotu. # [[Ginčas|Ginčais]] [[protas|proto]] neįrodysi. # Gilus [[protas]], nors [[žmogus]] kuprotas. # [[Gudrumas]] [[protas|proto]] neatstoja. # Jei nėr [[protas|proto]], ar su lopeta įmesi? # Kas [[protas|protingas]], tas [[turtas|turtingas]]. # Kitų klausyk, ale<ref>Bet, tik.</ref> savo [[protas|protą]] turėk. # Kožnas<ref>Kiekvienas.</ref> savo [[protas|protu]] [[džiaugsmas|džiaugias]]. # Meška ima [[jėga]], o žmogus – [[razumas|razumu]]<ref>protu</ref>. # Pagal [[rūbas|rūbą]] sutinka, pagal [[protas|protą]] palydi. # Pareik, [[protas|proteli]], namo bent pavalgyti. # Pas mus yra [[protas|razumas]]<ref>Protas.</ref>, pas durnius<ref>Kvailius.</ref> [[pinigai]]. # Paseno, o [[protas|proto]] neįgavo. # Paukštį plunksnos gražina, o žmogų – [[protas]]. # [[Protas]] [[išmintis|išmintį]] vedžioja. # [[Protas]] rankas ir kojas vaduoja. # Sens – [[protas|protu]], jauns – [[prievarta|gvoltu]]<ref>Prievarta.</ref>. # [[Svetimumas|Svetimu]] [[protas|protu]] toli nenuvažiuosi. # [[Šaukštas|Šaukštu]] [[protas|proto]] neįkrėsi. # [[Turtas|Turtingas]] [[protas|protą]] kišenėj nešioja. # Vienas auga į [[protas|protą]], kitas – iš proto. # Žilas plaukas – sveikas [[protas]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Dykinėjimas|Neužimtas]] [[protas]] nežino ko nori. # [[Kalbėjimas]], neištariant žodžių, mankština [[Protas|proto]] [[Valdymas|suvaldymą]]. # [[Protas]], kuris [[Saikingumas|tenkinasi]], turi nuolatinę šventę. # [[Protas]], suvokiantis savo [[Kaltė|kaltę]], yra pats sau kaltintojas. # Sergantis [[protas]] negali iškentėti jokio šiurkštumo. # Sveikas [[protas]] duoda daugiau naudos negu stiprumas. # Sveikas [[protas]] yra visų [[Dorybė|dorybių]] vežėjas. # [[Veidas]] yra [[Protas|proto]] portretas; [[akys]] – proto informatorės. # [[Veidas]] yra [[Protas|proto]] rodiklis. # Visi dalykai, ką suvokė [[protas]], tuščiai pro šalį nepraeina. # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # Saulė užteka – pagyvėja [[gamta]], knygą perskaitai – praskaidrėja [[protas]]. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Jei dvidešimties metų neturi [[protas|proto]], tai ir neturėsi, jei trisdešimties metų neturi [[žmona|žmonos]], jos ir neturėsi, jei sulaukęs keturiasdešimties nesi [[turtas|turtingas]], tai ir nebūsi. # [[Kvailys|Kvailių]] [[pinigai]] priklauso [[protas|protingiesiems]]. ===[[Romėnų patarlės ir priežodžiai|Romėnų]]=== # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # [[Protas|Protingas]] ir be pinigų [[turtas|turtingas]]. # Sutinka pagal drabužį, o išlydi pagal [[protas|protą]]. ===[[Ukrainiečių patarlės ir priežodžiai|Ukrainiečiai]]=== # [[Grožis]] iki altoriaus, [[protas]] – iki mirties. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Kai [[Dievas]] nori sudaužyti žmogaus [[širdis|širdį]], jis suteikia jam daugiau [[protas|proto]]. # Savo [[išvaizda]] skundžiasi daugelis, o [[protas|protu]] — niekas. # Visi skundžiasi [[pinigai|pinigų]] trūkumu, tačiau [[protas|proto]] trūkumu – nesiskundžia niekas. # Žmogaus [[protas]] – tas pats, kas paukščiui sparnai. ==Merfio dėsniai== # Bendras [[protas|proto]] kiekis žemėje – nekintantis dydis, o žmonių vis daugėja. == Taip pat skaitykite == *[[Išmintis]] *[[Kvailumas]] *[[Gudrumas]] *[[Apsukrumas]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Psichologija]] j76slqhgiyg68ffdvtbgv46scsb502e 0 1962 83979 82647 2026-05-21T13:30:06Z Kurmis 70 83979 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Be tikros [[meilė]]s [[žmonija]]i nėra tikros meilės [[tėvynė|tėvynei]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Didžiausi dorybingumo [[žygdarbis|žygdarbiai]] atlikti iš [[meilė]]s [[tėvynė|tėvynei]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Didžiausia [[nelaimė]] savosios [[tėvynė]]s netekti. – [[Euripidas]]. # Duoti [[prieglobstis|prieglobstį]] tiems, kurie prarado [[tėvynė|tėvynę]], liepė pats Dievas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Egzistuoja velnias grasinantis kiekvienam šios didžios tautos vyrui, moteriai ir vaikui. Privalome imtis žingsnių užtikrinti šalies saugumą ir apginti [[tėvynė|tėvynę]]. – [[Adolfas Hitleris|A. Hitleris]]. # Jie vis dar rašė ir kalbėjo, o mes jau matėme ligonines ir mirštančiuosius; jie vis dar kalė, kad tarnauti [[valstybė|valstybei]] yra kilniausia [[pareiga]], o mes jau žinojome, kad [[mirtis|mirties]] baimė yra stipresnė. Nuo to mes netapome nei maištininkais, nei dezertyrais, nei bailiais, – jie taip lengvai svaidydavosi visais šiais žodžiais, – mes mylėjome savo [[tėvynė|tėvynę]] ne mažiau kaip jie ir drąsiai ėjome į kiekvieną ataką; bet dabar jau šį tą supratome, tartum mums iš karto būtų atsivėrusios akys. Ir matėme, kad iš jų pasaulio nieko nebeliko. Staiga pasijutome baisiausiai vieniši ir išeitį iš tos [[vienatvė]]s turėjome susirasti patys. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Juodinti savo [[tėvynė|tėvynę]] – reiškia ją [[išdavystė|išduoti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas kovoja prieš savo [[tėvynė|tėvynę]], tas niekada netampa [[didvyris|didvyriu]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas visuotinės nelaimės valandą gali galvoti apie ką nors kitą, o ne apie [[tėvynė]]s gelbėjimą, tas nevertas gyventi [[laisvė|laisvoje]] valstybėje. – [[Frydrichas Maksimilianas Klingeris|F. M. Klingeris]]. # Kiekviena tauri [[asmenybė]] giliai suvokia savo [[kraujas|kraujo]] giminystę, savo kraujo ryšius su [[tėvynė|tėvyne]]. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # Kiekvienas myli [[tėvynė|tėvynę]] ne dėl to, kad ji yra didelė, bet dėl to, kad sava. – [[Seneka]]. # Kojomis [[žmogus]] turi įaugti į savo [[tėvynė]]s žemę, bet jo akys teaprėpia visą [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # Malonu ir garbinga [[mirtis|mirti]] dėl [[tėvynė]]s. – [[Horacijus]]. # Mano [[meilė]] [[tėvynė|tėvynei]] neverčia manęs užsimerkti prieš kitataučių nuopelnus. Atvirkščiai, kuo labiau myliu tėvynę, tuo labiau stengiuosi praturtinti savo šalį brangenybėmis, įgytomis ne iš jos gelmių. – [[Volteras]]. # Mylint [[tėvynė|tėvynę]] galima mylėti visą [[pasaulis|pasaulį]]. Šviesdamasi [[tauta]] nepakenkia savo kaimynams. Priešingai, kuo [[valstybė]]s labiau apsišvietusios, tuo daugiau perteikia viena kitai idėjų ir tuo labiau didėja viso pasaulio proto jėga ir veikla. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Mokslas]] neturi [[tėvynė]]s, bet mokslininkų be Tėvynės nebūna, ir reikšmę, kurią pasaulis teikia mokslininko darbams, jis teikia ir jo Tėvynei. – [[Luji Pasteras|L. Pasteras]]. # [[Mokslas]] turi būti tauriausias [[tėvynė]]s įsikūnijimas, nes iš visų [[tauta|tautų]] pirmaus visuomet ta, kuri aplenks kitas mokslu ir protine veikla. – [[Lui Pasteras|L. Pasteras]]. # Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai, bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „[[Tėvynė]]“. Kuris doras [[žmogus]] suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos. – [[Ciceronas]]. # Negalima gyventi be [[duona|duonos]], taip pat negalima gyventi be [[tėvynė]]s. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Neleista kentėti [[tėvynė|tėvynei]], vadinasi, ir [[pilietis|piliečiui]], nes jis pats yra tėvynės dalis. – [[Seneka]]. # Neliks [[duona|duonos]] su druska – liks [[tėvynė]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Net ir paprasčiausias [[kaimas]], ir tas juk ne iš karto pasidaro savas. Jeigu mes dėl jo neatsisakysime viso pasaulio, jeigu mes nepamilsime jo tradicijų, jo papročių, jo vaidų, mes niekad nepamatysime jame to, kuo jis kai kuriems iš mūsų yra [[tėvynė]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Patriotas]] – tai žmogus, kuris nepagailės nei savo gero, nei gyvybės [[tėvynė]]s išaukštinimui, savo [[tauta|tautos]] labui, žmogus, kuris aukojasi dėl tėvynės ir tautos gerovės, laisvės. – [[Mirza Fatalis Achundovas|M. F. Achundovas]]. # [[Patriotizmas]] yra savo [[Tėvynė]]s palaikymas visą laiką, ir [[vyriausybė]]s, kai ji to nusipelno. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # [[Patriotizmas]] – ne išpūstos kalbos ir nuvalkioti posakiai, bet karšta tėvynės meilė, kuri atsiskleidžia be šūksmų ir reiškiasi ne vien džiaugiantis dėl to, kas gera, bet ir skausmingai priešinantis blogiui, kuris neišvengiamas visose šalyse, vadinasi, kiekvienoje [[tėvynė]]je. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # Savo [[tėvynė|tėvyne]] laikau visą [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Seneka]]. # Seniau dažnai buvo rašoma, kaip puiku ir nuostabu [[mirtis|mirti]] už [[tėvynė|tėvynę]]. Šiuolaikiniame kare nieko puikaus ir nuostabaus, deja, nėra. Miršti kaip šuo be jokios aiškios priežasties. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Svetur [[tėvynė]]s nesurasi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Teisingumas|Teisingam]] privalu būti visais atvejais, net ir susijusiais su [[tėvynė|tėvyne]]. Kiekvienam [[pilietis|piliečiui]] privalu [[mirtis|mirti]] už tėvynę, bet nevalia jo įpareigoti [[melas|meluoti]] tėvynės vardan. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š.Lui Monteskjė]]. # Tėvyne, tu mano tėvyne,<br /> Su kuo ir prieš ką tu eini?<br /> Kodėl tu draskai man krūtinę<br /> Ir ko tu taip ieškai many? – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # [[Tėvynė|Tėvynę]] keikdami išardome ir [[šeima|šeimą]]. – [[Pjeras Kornelis|P. Kornelis]]. # [[Tėvynė]] – tai šalis, kurioje įkalinta [[siela]]. – [[Volteras]] # [[Tėvynė]] – tai šventas žodis, kuris atplėšia mokslininką nuo knygos, atitraukia valstietį nuo arklo, valdininką nuo rašomojo stalo ir surenka visus prie vienos vėliavos, į kurią jie žiūri didvyrio drąsumu ir kankinio pasiaukojimu. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Tėvynė]] – [[žmogus|žmogaus]], o ne [[vergas|vergo]] [[namai]]. – [[Džuzepė Madzinis|Dž. Madžinis]]. # [[Tėvynė]]s [[ilgesys]] visus veikia vienodai: jis pakeičia atmintyje praeities vaizdus, juos idealizuoja; privalumų daugėja, o trūkumus laikas ir nuotolis sušvelnina, kol galop jie visai išdyla mūsų vaizduotėje. – [[Žorž Sand]]. # [[Tėvynė]]s meilė nepripažįsta nenuoseklumo; tas, kuris nedaro jos labui visko, – nedaro nieko, o kuris ne viską jai atiduoda, – tas viską atima. – [[Liudvigas Bernė|L. Bernė]]. # [[Tėvynė]]s [[meilė]] pergalės viską. – [[Vergilijus]]. # Tik [[iškrypėlis]] gali širsti, kad [[tėvynė]] laiminga. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tikroji apsišvietusių [[tauta|tautų]] [[narsa]] pasireiškia ryžtu [[aukojimasis|aukotis]] dėl [[tėvynė]]s. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # Tiktai garbingas [[žmogus]] turi atiduoti pirmenybę [[šeima]]i – prieš save, [[tėvynė|tėvynei]] – prieš šeimą, [[žmonija]]i – prieš tėvynę. – [[Žanas Leronas Dalamberas|Ž. L. Dalamberas]]. # Žaizdą, padarytą [[tėvynė|tėvynei]], kiekvienas iš mūsų jaučia savo širdies gilumoje. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Tėvynė]] – ten, kur tau gerai. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Dūmas [[tėvynė]]s už svetimą ugnį šviesesnis. # Kad ir juodą [[duona|duoną]] valgyt, bet savo [[tėvynė]]j. # Savo [[tėvynė]]s neparduodu, kitos neperku. # Už [[moteris|moterį]] galvą dėti, už [[tėvynė|tėvynę]] – tris. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|tėvynė}} [[Kategorija:Etnologija]] o3u19k69kvqm4xzgrrhpzw5cfzk09ct 83982 83979 2026-05-21T13:43:43Z Kurmis 70 83982 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Be tikros [[meilė]]s [[žmonija]]i nėra tikros meilės [[tėvynė|tėvynei]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Didžiausi dorybingumo [[žygdarbis|žygdarbiai]] atlikti iš [[meilė]]s [[tėvynė|tėvynei]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Didžiausia [[nelaimė]] savosios [[tėvynė]]s netekti. – [[Euripidas]]. # Duoti [[prieglobstis|prieglobstį]] tiems, kurie prarado [[tėvynė|tėvynę]], liepė pats Dievas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Egzistuoja velnias grasinantis kiekvienam šios didžios tautos vyrui, moteriai ir vaikui. Privalome imtis žingsnių užtikrinti šalies saugumą ir apginti [[tėvynė|tėvynę]]. – [[Adolfas Hitleris|A. Hitleris]]. # Jie vis dar rašė ir kalbėjo, o mes jau matėme ligonines ir mirštančiuosius; jie vis dar kalė, kad tarnauti [[valstybė|valstybei]] yra kilniausia [[pareiga]], o mes jau žinojome, kad [[mirtis|mirties]] baimė yra stipresnė. Nuo to mes netapome nei maištininkais, nei dezertyrais, nei bailiais, – jie taip lengvai svaidydavosi visais šiais žodžiais, – mes mylėjome savo [[tėvynė|tėvynę]] ne mažiau kaip jie ir drąsiai ėjome į kiekvieną ataką; bet dabar jau šį tą supratome, tartum mums iš karto būtų atsivėrusios akys. Ir matėme, kad iš jų pasaulio nieko nebeliko. Staiga pasijutome baisiausiai vieniši ir išeitį iš tos [[vienatvė]]s turėjome susirasti patys. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Juodinti savo [[tėvynė|tėvynę]] – reiškia ją [[išdavystė|išduoti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas kovoja prieš savo [[tėvynė|tėvynę]], tas niekada netampa [[didvyris|didvyriu]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas visuotinės nelaimės valandą gali galvoti apie ką nors kitą, o ne apie [[tėvynė]]s gelbėjimą, tas nevertas gyventi [[laisvė|laisvoje]] valstybėje. – [[Frydrichas Maksimilianas Klingeris|F. M. Klingeris]]. # Kiekviena tauri [[asmenybė]] giliai suvokia savo [[kraujas|kraujo]] giminystę, savo kraujo ryšius su [[tėvynė|tėvyne]]. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # Kiekvienas myli [[tėvynė|tėvynę]] ne dėl to, kad ji yra didelė, bet dėl to, kad sava. – [[Seneka]]. # Kojomis [[žmogus]] turi įaugti į savo [[tėvynė]]s žemę, bet jo akys teaprėpia visą [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # Malonu ir garbinga [[mirtis|mirti]] dėl [[tėvynė]]s. – [[Horacijus]]. # Mano [[meilė]] [[tėvynė|tėvynei]] neverčia manęs užsimerkti prieš kitataučių nuopelnus. Atvirkščiai, kuo labiau myliu tėvynę, tuo labiau stengiuosi praturtinti savo šalį brangenybėmis, įgytomis ne iš jos gelmių. – [[Volteras]]. # Mylint [[tėvynė|tėvynę]] galima mylėti visą [[pasaulis|pasaulį]]. Šviesdamasi [[tauta]] nepakenkia savo kaimynams. Priešingai, kuo [[valstybė]]s labiau apsišvietusios, tuo daugiau perteikia viena kitai idėjų ir tuo labiau didėja viso pasaulio proto jėga ir veikla. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Mokslas]] neturi [[tėvynė]]s, bet mokslininkų be Tėvynės nebūna, ir reikšmę, kurią pasaulis teikia mokslininko darbams, jis teikia ir jo Tėvynei. – [[Luji Pasteras|L. Pasteras]]. # [[Mokslas]] turi būti tauriausias [[tėvynė]]s įsikūnijimas, nes iš visų [[tauta|tautų]] pirmaus visuomet ta, kuri aplenks kitas mokslu ir protine veikla. – [[Lui Pasteras|L. Pasteras]]. # Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai, bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „[[Tėvynė]]“. Kuris doras [[žmogus]] suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos. – [[Ciceronas]]. # Negalima gyventi be [[duona|duonos]], taip pat negalima gyventi be [[tėvynė]]s. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Neleista kentėti [[tėvynė|tėvynei]], vadinasi, ir [[pilietis|piliečiui]], nes jis pats yra tėvynės dalis. – [[Seneka]]. # Neliks [[duona|duonos]] su druska – liks [[tėvynė]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Net ir paprasčiausias [[kaimas]], ir tas juk ne iš karto pasidaro savas. Jeigu mes dėl jo neatsisakysime viso pasaulio, jeigu mes nepamilsime jo tradicijų, jo papročių, jo vaidų, mes niekad nepamatysime jame to, kuo jis kai kuriems iš mūsų yra [[tėvynė]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Patriotas]] – tai žmogus, kuris nepagailės nei savo gero, nei gyvybės [[tėvynė]]s išaukštinimui, savo [[tauta|tautos]] labui, žmogus, kuris aukojasi dėl tėvynės ir tautos gerovės, laisvės. – [[Mirza Fatalis Achundovas|M. F. Achundovas]]. # [[Patriotizmas]] yra savo [[Tėvynė]]s palaikymas visą laiką, ir [[vyriausybė]]s, kai ji to nusipelno. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # [[Patriotizmas]] – ne išpūstos kalbos ir nuvalkioti posakiai, bet karšta tėvynės meilė, kuri atsiskleidžia be šūksmų ir reiškiasi ne vien džiaugiantis dėl to, kas gera, bet ir skausmingai priešinantis blogiui, kuris neišvengiamas visose šalyse, vadinasi, kiekvienoje [[tėvynė]]je. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # Savo [[tėvynė|tėvyne]] laikau visą [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Seneka]]. # Seniau dažnai buvo rašoma, kaip puiku ir nuostabu [[mirtis|mirti]] už [[tėvynė|tėvynę]]. Šiuolaikiniame kare nieko puikaus ir nuostabaus, deja, nėra. Miršti kaip šuo be jokios aiškios priežasties. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Svetur [[tėvynė]]s nesurasi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Teisingumas|Teisingam]] privalu būti visais atvejais, net ir susijusiais su [[tėvynė|tėvyne]]. Kiekvienam [[pilietis|piliečiui]] privalu [[mirtis|mirti]] už tėvynę, bet nevalia jo įpareigoti [[melas|meluoti]] tėvynės vardan. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š.Lui Monteskjė]]. # Tėvyne, tu mano tėvyne,<br /> Su kuo ir prieš ką tu eini?<br /> Kodėl tu draskai man krūtinę<br /> Ir ko tu taip ieškai many? – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # [[Tėvynė|Tėvynę]] keikdami išardome ir [[šeima|šeimą]]. – [[Pjeras Kornelis|P. Kornelis]]. # [[Tėvynė]] – tai šalis, kurioje įkalinta [[siela]]. – [[Volteras]] # [[Tėvynė]] – tai šventas žodis, kuris atplėšia mokslininką nuo knygos, atitraukia valstietį nuo arklo, valdininką nuo rašomojo stalo ir surenka visus prie vienos vėliavos, į kurią jie žiūri didvyrio drąsumu ir kankinio pasiaukojimu. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Tėvynė]] – [[žmogus|žmogaus]], o ne [[vergas|vergo]] [[namai]]. – [[Džuzepė Madzinis|Dž. Madžinis]]. # [[Tėvynė]]s [[ilgesys]] visus veikia vienodai: jis pakeičia atmintyje praeities vaizdus, juos idealizuoja; privalumų daugėja, o trūkumus laikas ir nuotolis sušvelnina, kol galop jie visai išdyla mūsų vaizduotėje. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # [[Tėvynė]]s meilė nepripažįsta nenuoseklumo; tas, kuris nedaro jos labui visko, – nedaro nieko, o kuris ne viską jai atiduoda, – tas viską atima. – [[Liudvigas Bernė|L. Bernė]]. # [[Tėvynė]]s [[meilė]] pergalės viską. – [[Vergilijus]]. # Tik [[iškrypėlis]] gali širsti, kad [[tėvynė]] laiminga. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tikroji apsišvietusių [[tauta|tautų]] [[narsa]] pasireiškia ryžtu [[aukojimasis|aukotis]] dėl [[tėvynė]]s. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # Tiktai garbingas [[žmogus]] turi atiduoti pirmenybę [[šeima]]i – prieš save, [[tėvynė|tėvynei]] – prieš šeimą, [[žmonija]]i – prieš tėvynę. – [[Žanas Leronas Dalamberas|Ž. L. Dalamberas]]. # Žaizdą, padarytą [[tėvynė|tėvynei]], kiekvienas iš mūsų jaučia savo širdies gilumoje. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Tėvynė]] – ten, kur tau gerai. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Dūmas [[tėvynė]]s už svetimą ugnį šviesesnis. # Kad ir juodą [[duona|duoną]] valgyt, bet savo [[tėvynė]]j. # Savo [[tėvynė]]s neparduodu, kitos neperku. # Už [[moteris|moterį]] galvą dėti, už [[tėvynė|tėvynę]] – tris. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|tėvynė}} [[Kategorija:Etnologija]] r7stjo3yv0yfz366av0tmkwdo4y632h 0 2766 83980 69288 2026-05-21T13:30:37Z Kurmis 70 83980 wikitext text/x-wiki == Sentencijos == # [[Liūdesys]], [[ilgesys]], [[gailestis]], [[neviltis]] – tai praeinančios, sieloje neįsišaknijančios negandos; ir patirtis moko, kokia apgaulinga kartėlio persmelkta mintis, kad mūsų [[nelaimė]]s amžinos. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Meilė]] – tai [[saulėtekis]], [[vidurdienis]], ilgas ir kaitrus, ir [[vakaras]], stebuklingas ir tylus, o ją pagimdė [[ilgesys]]. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # ...mes turime išklampoti tiek purvo ir absurdo, kad pareitume namo! Ir mes nieko neturime, kas mus vestų, vienintelis mūsų vedlys – [[namai|namų]] [[ilgesys]]. – [[Hermanas Hesė|H. Hesė]]. # [[Tėvynė]]s [[ilgesys]] visus veikia vienodai: jis pakeičia atmintyje praeities vaizdus, juos idealizuoja; privalumų daugėja, o trūkumus laikas ir nuotolis sušvelnina, kol galop jie visai išdyla mūsų vaizduotėje. – [[Žorž Sand]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Ko tu niekada neturėjai - niekada ir [[Ilgesys|nesiilgėsi]]. [[Kategorija:Emocijos]] 2qkdovtn649n6zwpqfcqdbfipdyssmg 83983 83980 2026-05-21T13:44:23Z Kurmis 70 83983 wikitext text/x-wiki == Sentencijos == # [[Liūdesys]], [[ilgesys]], [[gailestis]], [[neviltis]] – tai praeinančios, sieloje neįsišaknijančios negandos; ir patirtis moko, kokia apgaulinga kartėlio persmelkta mintis, kad mūsų [[nelaimė]]s amžinos. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Meilė]] – tai [[saulėtekis]], [[vidurdienis]], ilgas ir kaitrus, ir [[vakaras]], stebuklingas ir tylus, o ją pagimdė [[ilgesys]]. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # ...mes turime išklampoti tiek purvo ir absurdo, kad pareitume namo! Ir mes nieko neturime, kas mus vestų, vienintelis mūsų vedlys – [[namai|namų]] [[ilgesys]]. – [[Hermanas Hesė|H. Hesė]]. # [[Tėvynė]]s [[ilgesys]] visus veikia vienodai: jis pakeičia atmintyje praeities vaizdus, juos idealizuoja; privalumų daugėja, o trūkumus laikas ir nuotolis sušvelnina, kol galop jie visai išdyla mūsų vaizduotėje. – [[Žorž Sand|Ž.Sand]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Ko tu niekada neturėjai - niekada ir [[Ilgesys|nesiilgėsi]]. [[Kategorija:Emocijos]] q2obdv9wawmkngifjrzswqta6xmldsp 0 3115 83978 80206 2026-05-21T13:28:48Z Kurmis 70 83978 wikitext text/x-wiki '''''[[Žorž Sand]]''' pranc.'''George Sand''' (tikr. A. Diupen-Duinevan, 1804-1876) – prancūzų rašytoja, feministė.'' [[Vaizdas:George_Sand_by_Nadar,_1864.jpg|thumb|Žorž Sand (1864)]] == Sentencijos == ===Apie gyvenimą=== # [[Gyvenimas|Gyvenime]] yra du tikri džiaugsmai – [[meilė|mylėti]] ir būti mylimam. # [[Gyvenimas]] užkrečiamas – kaip ir liga. # Mes negalime išplėšti puslapio iš savo [[gyvenimas|gyvenimo]], bet mes galime įmesti visą knygą į ugnį. ===Apie žmogų=== # Pats vertingiausias [[žmogus]] – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. # [[Vienatvė|Vienišas]] žmogus tėra žmogaus šešėlis, o kas nemylimas, tas visur tarp visų vienišas. # [[Žmogus]], kurio [[jausmas|jausmai]] truputį nublanko, labiau stengiasi patikti negu mylėti. ===Kitos=== # Galima paaiškinti kitiems, kodėl tu [[santuoka|ištekėjai]] už savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], bet negalima įtikinti tuo savęs. # [[Garbingumas]] miršta, kai jis parduodamas. # Kitiems galima išaiškinti, kodėl išsirinkai tokį [[vyras|vyrą]], bet sau – niekaip. # [[Meilė]] nieko nelaukia ir nepaiso, ir jeigu ji uždega dviejų jaunuolių kraują, tai jau reikia stebuklo, kad ji lauktų kitų pritarimo. # [[Mergaitė|Mergaites]] [[auklėjimas|auklėjame]] kaip šventąsias, o paskui kergiame kaip kumelaites. # … [[muzika|muzikos]] tikslas – sujaudinti [[siela|sielą]]. Joks kitas [[menas]] taip subtiliai nesužadina žmogaus širdyje kilnių jausmų; joks kitas menas sielai neatveria gamtos grožio, pažinimo žavesio, tautų savitumo, jų audringų aistrų ir skausmingų kančių… # [[Prigimtis|Prigimties]] pakeisti neįmanoma, galima tik pakreipti į gera kai kurias charakterio ypatybes, netgi trūkumus – čia slypi didžioji [[auklėjimas|auklėjimo]] paslaptis ir didysis uždavinys. # Prisipažinti klydus ir pakeisti [[tikėjimas|tikėjimą]] visada yra [[pareiga|pareigos]] dalykas, o [[klaida|klaidą]] neigti arba slėpti – [[atskalūnybė]]. # Protingai apie [[meilė|meilę]] kalbantis [[vyras]] – nėra įsimylėjęs. # Saugok brangiausią širdies turtą – [[gerumas|gerumą]]. Išmok duoti be dvejonių, prarasti be liūdesio, imti be godulio. # Savo [[prigimtis|prigimties]] pakeisti negalima, galima tik pakreipti gerąja linkme tam tikras charakterio ypatybes, net trūkumus – čia ir glūdi didžioji [[auklėjimas|auklėjimo]] paslaptis ir didysis uždavinys. # Svarbiausia žinoti, ne už ką esi [[meilė|mylimas]], o kaip mylimas. [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris gali būti mylimas bet kokiais sumetimais. # [[Tėvynė]]s [[ilgesys]] visus veikia vienodai: jis pakeičia atmintyje praeities vaizdus, juos idealizuoja; privalumų daugėja, o trūkumus laikas ir nuotolis sušvelnina, kol galop jie visai išdyla mūsų vaizduotėje. # Va kur man tie [[genijus|genijai]]... Smagu skaityti jų biografijas, malonu pažiūrėti į juos, nulietus iš bronzos arba iškaltus iš marmuro, bet blogai turėti su jais reikalų. Jie yra pikti, užgaidūs, despotiški, tulžingi, įtarūs. {{DEFAULTSORT:Sand, Žorž}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:Feministės]] [[Kategorija:1804|G]] [[Kategorija:1876|M]] [[Kategorija:Copyright]] 0lnb767ri8ufj4y2dcewk8kqfis6nwx 83984 83978 2026-05-21T13:51:45Z Kurmis 70 83984 wikitext text/x-wiki '''''[[Žorž Sand]]''' pranc.'''George Sand''' (tikr. A. Diupen-Duinevan, 1804-1876) – prancūzų rašytoja, feministė.'' [[Vaizdas:George_Sand_by_Nadar,_1864.jpg|thumb|Žorž Sand (1864)]] == Sentencijos == ===Apie gyvenimą=== # [[Gyvenimas|Gyvenime]] yra du tikri džiaugsmai – [[meilė|mylėti]] ir būti mylimam. # [[Gyvenimas]] užkrečiamas – kaip ir liga. # Mes negalime išplėšti puslapio iš savo [[gyvenimas|gyvenimo]], bet mes galime įmesti visą knygą į ugnį. ===Apie žmogų=== # Pats vertingiausias [[žmogus]] – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. # [[Vienatvė|Vienišas]] žmogus tėra žmogaus šešėlis, o kas nemylimas, tas visur tarp visų vienišas. # [[Žmogus]], kurio [[jausmas|jausmai]] truputį nublanko, labiau stengiasi patikti negu mylėti. ===Kitos=== # Galima paaiškinti kitiems, kodėl tu [[santuoka|ištekėjai]] už savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], bet negalima įtikinti tuo savęs. # [[Garbingumas]] miršta, kai jis parduodamas. # Kitiems galima išaiškinti, kodėl išsirinkai tokį [[vyras|vyrą]], bet sau – niekaip. # [[Meilė]] nieko nelaukia ir nepaiso, ir jeigu ji uždega dviejų jaunuolių kraują, tai jau reikia stebuklo, kad ji lauktų kitų pritarimo. # [[Mergaitė|Mergaites]] [[auklėjimas|auklėjame]] kaip šventąsias, o paskui kergiame kaip kumelaites. # … [[muzika|muzikos]] tikslas – sujaudinti [[siela|sielą]]. Joks kitas [[menas]] taip subtiliai nesužadina žmogaus širdyje kilnių jausmų; joks kitas menas sielai neatveria gamtos grožio, pažinimo žavesio, tautų savitumo, jų audringų aistrų ir skausmingų kančių… # Nerasi dviejų tapačių [[protas|protų]], ir niekada tas pats akstinas nepaveikia skirtingų protų vienodai. # [[Prigimtis|Prigimties]] pakeisti neįmanoma, galima tik pakreipti į gera kai kurias charakterio ypatybes, netgi trūkumus – čia slypi didžioji [[auklėjimas|auklėjimo]] paslaptis ir didysis uždavinys. # Prisipažinti klydus ir pakeisti [[tikėjimas|tikėjimą]] visada yra [[pareiga|pareigos]] dalykas, o [[klaida|klaidą]] neigti arba slėpti – [[atskalūnybė]]. # Protingai apie [[meilė|meilę]] kalbantis [[vyras]] – nėra įsimylėjęs. # Saugok brangiausią širdies turtą – [[gerumas|gerumą]]. Išmok duoti be dvejonių, prarasti be liūdesio, imti be godulio. # Savo [[prigimtis|prigimties]] pakeisti negalima, galima tik pakreipti gerąja linkme tam tikras charakterio ypatybes, net trūkumus – čia ir glūdi didžioji [[auklėjimas|auklėjimo]] paslaptis ir didysis uždavinys. # Svarbiausia žinoti, ne už ką esi [[meilė|mylimas]], o kaip mylimas. [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris gali būti mylimas bet kokiais sumetimais. # [[Tėvynė]]s [[ilgesys]] visus veikia vienodai: jis pakeičia atmintyje praeities vaizdus, juos idealizuoja; privalumų daugėja, o trūkumus laikas ir nuotolis sušvelnina, kol galop jie visai išdyla mūsų vaizduotėje. # Va kur man tie [[genijus|genijai]]... Smagu skaityti jų biografijas, malonu pažiūrėti į juos, nulietus iš bronzos arba iškaltus iš marmuro, bet blogai turėti su jais reikalų. Jie yra pikti, užgaidūs, despotiški, tulžingi, įtarūs. {{DEFAULTSORT:Sand, Žorž}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:Feministės]] [[Kategorija:1804|G]] [[Kategorija:1876|M]] [[Kategorija:Copyright]] ffe05o5hrpq3x2qko1m3dhomaq2vynj 0 3597 83981 83318 2026-05-21T13:42:00Z Kurmis 70 83981 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Aukščiausias [[gėris]] yra gyvenimas pagal [[prigimtis|prigimtį]]. – [[Seneka]]. # Daiktų [[prigimtis]] neleidžia, kad [[gėris]] kenktų geriesiems. – [[Seneka]]. # Dorovinė žmogaus [[prigimtis]] skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: poelgiai priklauso tiesiogiai nuo charakterio ar nuo idėjų, kylančių matant kokį nors reiškinį. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Gamta]] ir [[auklėjimas]] panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją [[prigimtis|prigimtį]]. – [[Demokritas]]. # [[Godumas|Godumui]] niekada negana, [[prigimtis|prigimčiai]] gana ir kruopelytės. – [[Seneka]]. # [[Išmintis|Išminčiai]] svetima tai, kas prieš [[prigimtis|prigimtį]] eina. – [[Juvenalis]]. # Išmintingų žmonių [[poelgis|poelgiai]] padiktuoti [[protas|proto]], ne tokių sumanių – [[patirtis|patirties]], pačių tamsiųjų – [[būtinybė]]s, gyvulių – [[prigimtis|prigimties]]. – [[Ciceronas]]. # Yra keturios [[prigimtis|prigimčių]] rūšys: medžiai, gyvūnai, žmonės, dievas. – [[Seneka]]. # Yra tokia [[moteris|moterų]] [[prigimtis|prigimties]] ypatybė: įmanomais dalykais jos įrodinėja neįmanomus ir savo nujautimais verčia perniek faktus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Jei nori sugadinti žmogaus [[prigimtis|prigimtį]], pradėk ją taisyti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Jeigu kam nors trūksta [[prigimtis|prigimties]] dovanų, jis kompensuoja tą trūkumą didesne [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]] savimi doze. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Kiekviename [[žmogus|žmoguje]] iš [[prigimtis|prigimties]] sėklos sudygsta arba javai, arba piktžolės; tegu jis laiku palaisto pirmuosius ir išrauna antrąsias. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Laimė|Laimingas]] gyvenimas yra toks, kuris neprieštarauja vidinei [[prigimtis|prigimčiai]]. – [[Seneka]]. # [[Mąstymas]] – didi vertybė, ir išmintinga yra sakyti [[tiesa|tiesą]] ir elgtis taip, kaip liepia [[prigimtis]]. – [[Heraklitas]]. # [[Meilė]] suteikia [[kilnumas|kilnumo]] ir tiems, kuriems [[prigimtis]] jo nepadovanojo. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Meilė|Mykėti]] tą, kuris aiškiai mūsų nekenčia, svetima žmogaus [[prigimtis|prigimčiai]]. – [[Henris Fildingas|Henris Fildingas]]. # Ne [[protas]] svarbiausia, o kas jį valdo: [[prigimtis]], [[širdis]], [[kilnumas]], [[išsilavinimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Nekaitaliokime [[amžius|amžių]], kaip ir metų laikų: reikia būti savimi kiekviename amžiuje ir nekovoti prieš [[prigimtis|prigimtį]], nes bergždžios pastangos iššvaisto [[gyvenimas|gyvenimą]] ir trukdo mums juo naudotis. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Papratimas]] – antras prigimimas. Daugumai žmonių jis pasirodo besąs vienintelė jų [[prigimtis]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Pasinėrus į savo laukinę [[prigimtis|prigimtį]], geriausiai pailsima nuo savo [[nenatūralumas|nenatūralumo]], nuo savo [[dvasingumas|dvasingumo]]... – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Prabanga|Prabangos]] pomėgis nuvedė žmones tolyn nuo [[prigimtis|prigimties]]. – [[Seneka]]. # [[Prigimtis]] davė žmogui pakankamai tvirtybės, tik reikia ja pasinaudoti, sukaupti jėgas ir nukreipti jas savo naudai, o ne prieš save. Priežastis yra nenoras, o negalėjimas – tik pasiteisinimas. – [[Seneka]]. # [[Prigimtis]], palikusi kieno nors [[protas|prote]] spragą paprastai ją užtušuoja storu [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]] savimi sluoksniu. – [[Henris Vodsvertas Longfelas|H. V. Longfelas]]. # [[Prigimtis]] pasakė [[moteris|moteriai]]: būk graži, jeigu gali, išmintinga, jeigu nori, o apdairi būti privalai. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # [[Protas]] ir [[mąstymas]] yra dvi svarbiausios žmogaus [[prigimtis|prigimties]] savybės. – [[Plutarchas]]. # Protingos būtybės iš [[prigimtis|prigimties]] sugeba jausti savo netobulumus; dėl to prigimtis mums ir davė [[drovumas|drovumą]], tai yra gėdos dėl šių netobulumų jausmą. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Retai [[kalba|kalbėti]] – štai kas atitinka [[prigimtis|prigimtį]]. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka. – [[Lao Dzė]]. # Savo [[prigimtis|prigimties]] pakeisti negalima, galima tik pakreipti gerąja linkme tam tikras charakterio ypatybes, net trūkumus – čia ir glūdi didžioji [[auklėjimas|auklėjimo]] paslaptis ir didysis uždavinys. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Tik tai žmoguje [[tvirtumas|tvirta]] ir [[patikimumas|patikima]], kas įsisiurbia į jo [[prigimtis|prigimtį]] ankstyvaisiais gyvenimo metais. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Visą [[grožis|grožį]] sukuris [[prigimtis]] ir gražus [[mąstymas]]. – [[Voltas Vitmenas|V. Vitmenas]]. # Visi žmonės [[prigimtis|prigimtimi]] lygūs. – [[Tomas Hobsas|T. Hobsas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[prigimtis|prigimties]] esmė – [[judėjimas]]. Visiška [[ramybė]] reiškia [[mirtis|mirtį]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Žmogaus [[prigimtis]] liepia alkaniems kovoti dėl maisto, išsekusiems stengtis pailsėti, darbo išvargintiems ieškoti atokvėpio, o pažemintiems rūpintis pagarba. – [[Kung Sun Jangas]]. # [[Žmogus]] iš [[prigimtis|prigimties]] yra visuomeninė būtybė. – [[Aristotelis]]. # Žmonės [[gerumas|gerais]] tampa labiau per [[lavinimas|lavinimąsi]] nei iš [[prigimtis|prigimties]]. – [[Demokritas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvena]] pagal [[prigimtis|prigimtį]], niekada nebus vargšas, o tas, kuris gyvena remdamasis nuomonėmis, niekada nebus turtingas. [[Kategorija:Žmogus]] 6uy2l8117i1vrrh5714rsvea1wm8cl0