Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.3 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1575 83999 83996 2026-05-23T18:14:55Z Kurmis 70 83999 wikitext text/x-wiki '''''Meilė''' – prisirišimo, atsidavimo kam nors jausmas, stipraus traukimo prie kito asmens jausmas.'' [[Vaizdas:Amor.svg|thumb|Meilės simbolis.]] [[File:1873_Pierre_Auguste_Cot_-_Spring.jpg|thumb|Pierre Auguste Cot (1873)]] ==Biblija== # [[Dievas]] yra [[Meilė]]. – ''1 Jn 4, 16.'' # Jūs, [[vyras|vyrai]], [[meilė|mylėkite]] savo [[žmona]]s, kaip ir Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, kad pristatytų sau šlovingą bažnyčią, neturinčią dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą. Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas kaip savo kūnus. Kas myli savo žmoną, myli save patį. – ''Ef 5, 25-28''. # Viską darykite su [[meilė|meile]]. – ''1 Kor 16, 14''. ==Aforizmai ir sentencijos== {{ABC}} ===A=== # Abipusė dviejų žmonių [[meilė]] negali baigtis [[laimė|laimingai]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Abipusė [[meilė]] tarp žmonių yra pagrindinis žmogiškojo gyvenimo dėsnis. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Angelai ją vadina dangišku džiaugsmu, velniai ją vadina pragaro širdgėla, žmonės ją vadina [[meilė|meile]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Apsimetinėjimas]] nepadės ilgai slėpti esamą [[meilė|meilę]] arba vaizduoti nesamą. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Aš ją [[meilė|myliu]], ir tai yra visko pradžia ir pabaiga. – [[Frensis Skotas Ficdžeraldas|F. S. Ficdžeraldas]]. # Aš [[meilė|myliu]] ją taip, kaip galima mylėti džiungles, o jos atsakas – kaip daržovių lysvės. Ką daryti? <br /> – Kentėti ir būti laimingam. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Aš negaliu laimėti. [[Meilė]] man – tai rusiška ruletė. – [[Fredis Merkuris|F. Merkuris]]. # Aš nežinau kitos [[meilė]]s, tik tą geismo, intelekto, švelnumo mišinį, kuris pririša mane prie kito konkretaus žmogaus. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Atradau paradoksą – jei [[meilė|mylėsi]] taip stipriai, kad net skaudės, galiausiai skausmo neliks – bus tik dar daugiau meilės. – [[Motina Teresė]]. ===B=== # [[Bailys]] negali [[meilė|mylėti]] – tai stipriųjų bruožas. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # Be [[meilė]]s [[pasaulis]] iš tiesų yra [[mirtis|mirties]] pasaulis, kuriame ir mirtis praranda savo reikšmingumą. – [[Juozas Girnius|J. Girnius]]. # Be [[meilė]]s žmogus tampa laukiniu. Ir kuo tas laukinis išsilavinęs, tuo jis pavojingesnis už neišsilavinusį laukinį. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # Be [[pagarba|pagarbos]] nebūna tikros [[meilė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Be [[pastovumas|pastovumo]] negali būti nei [[meilė]]s, nei [[draugystė]]s, nei [[dorybė|dorybingumo]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Bet juk be [[meilė]]s žmogus – tai tik atostogaujantis lavonas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Bet kokios [[kūryba|kūrybos]] esmė yra [[meilė]]. – [[Voltas Vitmenas|V. Vitmenas]]. # Bet kokia [[moteris]] gali apkvailinti [[vyras|vyrą]], jei ji to nori ir jei jis [[meilė|myli]] ją. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Bijoti [[meilė]]s – reiškia bijoti [[gyvenimas|gyvenimo]], o kas bijo gyvenimo, tas jau trim ketvirtadaliais miręs. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Būti [[meilė|mylimam]] – tai daugiau negu būti turtingam, nes būti mylimam – tai būti [[laimė|laimingam]]. – [[Klodas Tilje|K. Tilje]]. # Būti su [[meilė|mylimąja]] niekada neprailgsta. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===D=== # Dėl to, kad žmonės [[meilė|myli]], gravitacija nėra kalta. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Didelė ir aistringa [[moteris|moters]] [[meilė]] pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo [[pasiaukojimas|aukotis]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Diena]], praleista be [[juokas|juoko]] ar be [[meilė]]s, tai diena, praleista be [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # Didžiausia [[laimė]] gyvenime – žinoti, kad esi [[meilė|mylimas]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Draugystė|Draugaudami]] ir [[meilė|mylėdami]] mes dažnai daugiau [[baimė]]s patiriame iš to, ko nežinome, negu iš to, ką žinome. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Drąsu [[meilė|mylėti]] besąlygiškai, nelaukiant nieko atgalios. – [[Madona]]. # Du dešimtmečiai [[meilė]]s [[moteris|moterį]] paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai [[santuoka|vedybinio]] gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Džiaugiuosi, kad nesu [[meilė|įsimylėjęs]] ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais. – [[Čarlzas Bukovskis|Č. Bukovskis]]. # [[Džiaugsmas]] ir [[skausmas]], mintis nerami,<br /> Audrina protą [[kančia]] maloni.<br /> Žavesį keičia sunkus [[liūdesys]], –<br /> Jeigu tu [[meilė|myli]], [[laimė|laimingas]] esi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===E=== # Egzistuoja graži egoizmo forma – tai [[meilė]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Esama tokios [[meilė]]s, kuri pražydusi nepalieka vietos [[pavyduliavimas|pavyduliavimui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===G=== # Galima [[meilė|mylėti]] bet kurį žmogų. Tik mylint jį reikia mylėti ne už ką nors, o mylėti už nieką. Tik pradėk šitaip mylėti – ir surasi už ką… – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Gamta|Gamtos]] karūna yra [[meilė]]. Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių, tarsi norėdama viską į save sugerti; ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų. Keli lašeliai iš meilės taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gamta|Gamtos]] vainikas – [[Meilė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Gera [[atmintis]] yra [[draugystė]]s pagrindas ir [[meilė]]s pražūtis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Geriau [[meilė|mylėti]] ir prarasti, nei visai nemylėti. – [[Šv. Augustinas]]. # Gero [[darbas|darbo]] negali įkvėpti [[neapykanta]], tuo labiau – [[savanaudiškumas]]. Jis padaromas tik iš [[meilė]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # – Girdėjau, jaunieji [[santuoka|tuokiasi]] iš [[meilė]]s.<br />– Iš meilės? Kokios prieštvaninės jūsų mintys! Kas šiandien kalba apie meilę?<br />– Ką gi daryti? Toji kvaila, sena mada vis dar neišnyksta.– Juo blogiau tiems, kurie laikos šios mados. Kiek žinau laimingų santuokų, tai jos visos padiktuotos sveiko [[protas|proto]].<br />– Taip, bet užtai kaip dažnai sveiko proto padiktuotų santuokų laimė subyra į dulkes kaip tik dėl to, kad atsiranda toji aistra, kurios nenorėta pripažinti.<br />– Bet sveiko proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tokias, kada abu jau yra išsidūkę. Tai nelyginant skarlatina, kiekvienas turi ja persirgti.<br />– Tuomet reikia išmokyti dirbtinai įskiepyti meilę kaip ir raupus. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Gyvenime dažniau pasitaiko pasiaukojama [[meilė]] negu tikra [[draugystė]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] yra du tikri džiaugsmai – [[meilė|mylėti]] ir būti mylimam. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. ===I=== # Ilgėtis to, kurį [[meilė|myli]], daug lengviau, negu gyventi su tuo, kurio nekenti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Iš pirmąkart įsimylėjusiojo nepareikalausi mokėjimo [[tylėjimas|tylėti]]. Pirmąją [[meilė|meilę]] lydintis siautulingas [[džiaugsmas]] turi išsilieti, antraip jis uždusins įsimylėjėlį. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # Iš visų aistrų [[meilė]] yra stipriausia, nes tuo pačiu metu užgriebia protą, širdį ir jausmus. – [[Lao Dzė]]. # Išmokti [[meilė|mylėti]] įmanoma tik mylint. – [[Airisa Miordocha|A. Miordocha]]. # [[Išsiskyrimas]] [[meilė|meilei]] kaip vėjas ugniai; silpną jis gesina, o didelę įpučia. – [[Rožė Biusi-Rabiutenas|R. Biusi-Rabiutenas]]. # Ištikima [[meilė]] padeda pakelti visus sunkumus. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Ištikimybė|Ištikimieji]] pažįsta tik banaliąją [[meilė]]s pusę, meilės tragedijas patiria tik neištikimieji. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===Į=== # [[Meilė|Įsimylėjėliams]] niekada nepabosta būti kartu, nes jie nuolatos kalbasi apie save. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Įsitikinimas]], kad esi mylimas, sušvelnina išsiskyrimo [[kančia]]s. Net paskutinis „sudie“ praranda savo kartėlį, kai jame dar girdėti [[meilė]]s aidas. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. ===J=== # Jei [[meilė]] ateina ne laiku, ji pastatomą į eilę. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jei [[meilė|myli]] žmogų, vadinasi, sutinki su juo pasenti. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Jei nėra [[sielvartas|sielvarto]] [[gyvenimas|gyvenime]], nėra ir [[meilė]]s gyvenimui. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Jei nori būti [[meilė|mylimas]] – mylėk. – [[Seneka]]. # Jeigu [[meilė|pamilsi]], tai tik tą, kuris to vertas. Nebūtinai mylimasis turi būti Ptolemėjas ir Platonas, bet šiek tiek [[protas|proto]] jam derėtų turėti. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jokia [[aistra]] taip neapžavi žmogaus kaip [[meilė]] ir [[pavydas]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Jokiu būdu nesileiskite į [[kelionė|kelionę]] su tais, kurių [[meilė|nemylite]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Juo švaresnė ugnis, tuo mažiau dūmų, juo tyresnė žmogaus [[meilė]], tuo mažiau žodžių. – [[Johanas Heinrichas Pestalocis|J. H. Pestalocis]]. # Juslumas dažnai per daug skubina [[meilė]]s augimą – jos šaknys lieka silpnos ir jas lengva išrauti. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===K=== # Kad [[žmogus|žmogų]] [[pažinimas|pažintume]], reikia jį [[meilė|pamilti]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Kai tik [[meilė]] atiduoda viską, ji [[bankrotas|subankrutuoja]]. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Kai [[vyras]] ir [[moteris]] sugeba priimti ir gerbti vienas kito skirtumus, tada jų [[meilė]] turi galimybę žydėti. – [[John Gray|J. Gray]]. # Kaip bandančiam užgniaužti [[meilė|meilę]] žmogui reikia vengti bet kokių mylimo kūno prisiminimų, nes niekas neatsigauna lengviau už meilę, taip ir norintis atsisakyti visų ankstesnių troškimų turi nusukti akis ir ausis nuo to, kas palikta. – [[Seneka]]. # Kas, būdamas mylimas, jaučiasi vargšas? – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kas [[meilė|myli]] ir netiki [[stebuklas|stebuklais]] – žuvęs. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kas mūsų širdžiai [[pasaulis]] be [[meilė]]s! – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas nedievina [[trūkumas|trūkumų]] tos, kurią [[meilė|myli]], tas negali sakyti, kad jis tikrai įsimylėjęs. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]]. # Kas nemyli savo [[šalis|šalies]], nieko negali [[meilė|mylėti]]. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # Kas nepažino [[meilė]]s, tas kaip ir negyveno. – [[Moljeras]]. # Kas niekada [[meilė|mylėti]] neprisieks, tas niekada ir [[žodis|žodžio]] nesulaužys. – [[Platonas]]. # Kas nori daryti gera – beldžiasi į duris, kas [[meilė|myli]] – randa jas atdaras. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Kas pats nieko [[meilė|nemyli]], to, man atrodo, taip pat niekas nemyli. – [[Demokritas]]. # Kas sugeba išreikšti, kaip jis dega [[meilė|meile]], tas apimtas silpnos ugnies. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Kas ta [[meilė]] – moteriška fantazija ir daugiau nieko. – [[Kolina Makalou|K. Makalou]]. # Kiekviena [[meilė]] nori būti amžina ir tai yra jos amžina [[kančia]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kiekvienas žmogus [[meilė|meilę]] supranta savaip, bet iš tikro nė vienas jos nesuvokiam. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Kol žmonės [[meilė|myli]], tol atleidžia. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kuo didesnė [[meilė]], tuo tolimesnis ir įvairesnis šis pasaulis. – [[Novalis]]. ===L=== # [[Laimė]] yra [[meilė]], ne kas kitas. Kas gali mylėti, yra laimingas. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Lengva paslėpti [[neapykanta|neapykantą]], sunkiau [[meilė|meilę]], bet sunkiausia – [[abejingumas|abejingumą]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. ===M=== # Man atrodė, kad moteris neturi vyrui sakyti, kad jį [[meilė|myli]]. Tegu tai sako jos spindinčios, mylinčios [[akys]]. Jos iškalbingesnės už bet kokius žodžius. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Maniau, kad [[meilė]] – toks stebuklas, kad dviem žmonėms kartu geriau nei po vieną. Kaip lėktuvo sparnams. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė|Meile]], akla [[jėga]] ir aklas [[nuotykis]], gyvenimo – mirštančio karaliaus – švelnus juokdarys; nieko nėra tavyje gražaus ir viskas nuostabiai gražu; meile, pilna prakeikimų ir stebuklų, paprasta, žiauri ir dosni, dar negimusiems sukrauni dieviškas gėrybes ir pati sunaikini; tokia tu esi, palaiminta meile – vienintele, nepasirenkama; bepročiai tavęs vengia, o kas nevengia taip pat netenka proto. – [[Juozas Grušas|J. Grušas]]. # [[Meilė|Meile]] neprekiaujama prekyvietėse, ji nesvarstoma prekiautojo svarstyklėmis. Jos, kaip ir intelekto, vienatinis [[džiaugsmas]] yra jausti, kad ji gyva. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]] abipusė ir abipusė [[pagarba]] – tai iš tikro nauda abiem pusėms. – [[Mo Ti]]. # [[Meilė]] akla, bet [[santuoka|vedybos]] grąžina jai regėjimą. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # [[Meilė]] apima visas gerąsias žmogaus savybes. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]] atsiranda tuomet, kai ne tik įstengi pakelti [[kančia|kančią]], bet ir jos nevengi. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # [[Meilė]] be [[pagarba|pagarbos]] negali nei toli nueiti, nei aukštai pakilti, ji viensparnis angelas. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # [[Meilė]] be [[pagarba|pagarbos]] neilgaamžė ir nepastovi, bet ir pagarba be meilės šalta ir bejėgė. – [[Benas Džonsonas|B. Džonsonas]]. # [[Meilė]], be savęs, nepripažįsta kito gydytojo. – [[Sekstas Propercijus|S. Propercijus]]. # [[Meilė]], bijanti kliūčių, – ne meilė. – [[Džonas Golsvortis|Dž. Golsvortis]]. # [[Meilė]] brangesnė už turtus: ji deimantas, kurio net karaliai negali nusipirkti; ji – visas pasaulis, nors ją galima apkabinti abiem rankom. – [[Moras Jokajus|M. Jokajus]]. # [[Meilė]] daro [[vyras|vyrą]] aklą, tačiau pagerina [[moteris|moters]] regėjimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] – daugiau nei [[teisingumas]]. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # [[Meilė]] dažnai atima [[protas|protą]] iš tų, kurie jį turi, ir suteikia tiems, kurie jo neturi. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Meilė]] – didžiausia [[paslaptis]], kurios ieškojo visi pasaulio [[išminčius|išminčiai]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]] – dviejų lyčių kova. [[Moteris|Moteriai]] reikia gintis pirmai, [[vyras|vyrui]] reikia gintis vėliau, ir vargas nugalėtam. – [[Aleksandras Diuma|A. Diuma]]. # [[Meilė]] gaivina [[išmintis|išmintį]], o išmintis – meilę. – [[Morisas Meterlinkas|M. Meterlinkas]]. # [[Meilė]] galiausiai ne kas kita, kaip paties žmogaus [[privalumas|privalumų]] atspindys kituose žmonėse. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Meilė]] – galinga burtininkė: ji pasaulį gali dangum arba pragaru paversti. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] – gyvenimo poezija ir saulė. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Meilė]] gyvenimo prieskonis. Ji gali tai pasaldinti, bet taip pat ir persūdyti. – [[Konfucijus]]. # [[Meilė]] ir [[darbas]] – štai kertiniai mūsų žmogiškumo akmenys. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Meilė]] ir [[dvejonė]] niekad nesusikalba. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # [[Meilė]] ir [[gyvybė]] mums duota ir mes neturime teisės į jas kėsintis. – [[Sergejus Lazerevas|S. Lazerevas]]. # [[Meilė]] ir [[kančia]] gaivina [[siela|sielą]] taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės [[gyvenimas]] tuščias ir beprasmis. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] ir mėšlo krūvą nudažo vaivorykštės spalvomis. Tai stebuklas, ir didžiausia patyčia. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] išryškina kilniąsias ir slaptąsias mylinčiojo savybes, – tai, kas jame reta ir išskirtina, todėl ji lengvai klaidina, kai norima išsiaiškinti, kas jame yra [[taisyklė]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Meilė]] – įdomiausia ir atleistiniausia žmogiškoji [[silpnybė]]. – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]]. # [[Meilė]] įkvepia didingiems [[darbas|darbams]] ir kliudo juos įgyvendinti. – [[Aleksandras Diuma|A. Diuma]]. # [[Meilė]] yra jėga, kurianti meilę. – [[Erichas Fromas|E. Fromas]]. # [[Meilė]] yra neatsispiriamas troškimas būti neatsispiriamai trokštamu. – [[Robertas Frostas|R. Frostas]]. # [[Meilė]] yra pagrindinis raktas nuo [[laimė]]s vartų. – [[Oliveris Vendlis Holmsas|O. V. Holmsas]]. # [[Meilė]] yra pats maloniausias, pats tikriausias, pats teisingiausias dalykas pasaulyje. Ir nesvarbu, kuo už ją moki. – [[Fransuaza Sagan|F. Sagan]]. # [[Meilė]] yra šydas tarp dviejų mylimųjų. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # [[Meilė]] yra tame, kuris myli, o ne tame, kurį myli. – [[Irvinas Yalomas|I. Yalomas]]. # [[Meilė]] yra tokia būsena, kai kito laimė yra būtina tavajai. – [[Robertas Heinleinas|R. Heinleinas]]. # [[Meilė]], kaip ir ugnis, nepakelia ramybės: ji miršta, kai tik nustoja viltis arba bijoti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]] – kaip skaičius &pi;: natūrali, iracionali ir labai svarbi. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]]. # [[Meilė]]! Kiek telpa šitame žodyje! Čia ir švelniausias odos glotnumas, slaptingiausias sielos virpesys, elementariausias troškimas turėti šeimą ir sukrėtimas, patiriamas išgirdus apie mirtį, nesąmoningas gemalas ir Jokūbo grumtynės su angelu. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]], kuri neatsinaujina kas dieną, tampa [[įprotis|įpročiu]], taigi ir [[vergija]]. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # [[Meilė]] leidžia išgyventi kitą, kaip pasaulį savyje, taip išplėsdama ir mūsų pasaulį. – [[Viktoras Franklis|V. Franklis]]. # [[Meilė]] [[moteris|moteriai]] be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina [[širdis|širdį]] ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] ne tvenkinys, kur visada atsispindėtum. Ji turi lygumų ir upokšnių. Ir šlamšto, ir paskendusių miestų, ir aštuonkojų, ir audrų, ir dėžių, pilnų aukso ir perlų. Bet perlai pačioj gelmėj. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] neguli kaip akmuo, ją reikia minkyti kaip duoną ir visą laiką atkurti, atnaujinti. – [[Ursula K. Ke Guin]]. # [[Meilė]] – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] nepakenčia pasiaiškinimų. Jai reikia poelgių. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] nepriverčia suktis pasaulio. Ji yra tai, dėl ko sukasi pasaulis. – [[Franklinas Džonsas|F. Džonsas]]. # [[Meilė]] nesuderinama su [[baimė|baime]]. – [[Publijus Siras]]. # [[Meilė]] neturi amžiaus. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Meilė]] neturi nei artimesnio draugo, nei didesnio priešo už [[pavyduliavimas|pavyduliavimą]]; lygiai taip nieko nėra priešiškesnio geležiai už rūdis, kurios gimsta iš jos pačios. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Meilė]] – nežymi [[vyras|vyro]] gyvenimo dalelė, [[moteris|moteriai]] ji – visas gyvenimas. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Meilė]] nėra liūdna. Ji tik liūdina, nes yra neišsipildanti ir nesulaikoma. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] nėra problematiška kaip ir transporto priemonė. Problematiški yra vairuotojas, keleiviai ir gatvė. – [[Fransas Kafka|F. Kafka]]. # [[Meilė]] niekada nereikalauja, ji visada duoda. Meilė visada kenčia, niekada neprotestuoja, niekada nekeršija. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Meilė]] – nuostabus netikrų pinigų dirbėjas, verčiantis ne tik variokus į auksą, bet ir auksą į variokus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]] nuteikia kaip saulės spindulys po lietaus. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Meilė]] pačiam sau – romanas, trunkantis visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]] parodo [[žmogus|žmogui]], koks jis turėtų būti. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Meilė]] – pats ankstyvasis mūsų jausmas. – [[Bernaras de Fontenelis|B. Fontenelis]]. # [[Meilė]] pilna švelnumo malonaus,<br /> Užgrūdinta klaidų ir sielvarto gilaus,<br /> Vis tokia pat ilgus metus ji bus:<br /> Tvirta ir išdidi – stebuklas nuostabus. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Meilė]] saldina širdis, [[skausmas]] jas išdegina, išvalo nuo žemės šiukšlių. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] – [[siela|sielos]] grožis. – [[Šv. Augustinas]]. # [[Meilė]] – sunki protinė liga. – [[Platonas]]. # [[Meilė]] susideda iš vienos [[siela|sielos]] dviejuose [[kūnas|kūnuose]]. – [[Aristotelis]]. # [[Meilė]] suteikia [[kilnumas|kilnumo]] ir tiems, kuriems [[prigimtis]] jo nepadovanojo. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Meilė]] – [[šviesa|šviesos]] žodis parašytas šviesos ranka šviesos puslapyje. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # [[Meilė]] – tai [[akimirka]], švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visatos spindesiu. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Meilė]] – tai amžinas grožis ir žmogaus nemirtingumas. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # [[Meilė]] – tai deglas, krintantis į bedugnę ir tik tada parodantis, kokia ji gili. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] – tai dviejų kūnų trynimasis ir skysčio išsiliejimas. – [[Ričardas Gavelis|R. Gavelis]]. # [[Meilė]] – tai erdvė ir laikas, suvokiami širdžiai. – [[Marselis Prustas|M. Prustas]]. # [[Meilė]] – tai kai dvi [[vienatvė]]s gina, saugo ir sveikina viena kitą. – [[Raineris Marija Rilkė|R. M. Rilkė]]. # [[Meilė]] – tai kaip imperija: kai sunyksta idėja, gulusi jos pamatan, sunyksta ir ji pati. – [[Milanas Kundera|M. Kundera]]. # [[Meilė]]! Tai kilniausia ir galingiausia iš visų aistrų. Bet jos visa įveikianti jėga – begalinis [[kilnumas]] ir beveik antjutiminis [[nesavanaudiškumas]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Meilė]] – tai laimingiausias beprotybės pavidalas, bet dėl to nė kiek ne mažiau pavojingas. – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # [[Meilė]] – tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, tai žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Meilė]] – tai noras perduoti tai, ko negali išlaikyti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] – tai pilnas gyvenimas, kaip taurė pilna vyno. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Meilė]] – tai [[saulėtekis]], [[vidurdienis]], ilgas ir kaitrus, ir [[vakaras]], stebuklingas ir tylus, o ją pagimdė [[ilgesys]]. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Meilė]] – tai stiprūs ir balti [[sparnas|sparnai]]. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Meilė]] – tai ugnies apimta draugystė. – [[Jeremis Tailoras|J. Tailoras]]. # [[Meilė]] – tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Meilė]] taip sunkiai pakelia smulkius namų rūpesčius, kad siekiant tvirtos [[laimė]]s reikia pasistengti rasti nepaprastų kits kito savybių. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]] tampa moraline nuodėme, kai pasidaro svarbiausiu užsiėmimu. Ji tada nukamuoja protą ir nusmukdo sielą. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Meilė]] taurina didžias [[siela]]s. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Meilė]] telinkus būt laisva auka. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Meilė]] tokia visagalė, kad iš pagrindų pakeičia ir mus pačius. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Meilė]] tramdo išdidžias širdis, pasipūtėlius moko nuolaidumo, bet svarbiausia jos savybė – viską taurinti ir kilninti. – [[Tomas Mainas Rydas|T. M. Rydas]]. # [[Meilė]] turi tūkstantį aspektų, ir kiekvieno iš jų – sava šviesa, savas liūdesys, sava laimė ir savas aromatas. – [[Konstantinas Paustovskis|K. Paustovskis]]. # [[Meilė]] veda į [[idėja]]s ir [[pavojus]]. – [[Henrikas Manas|H. Manas]]. # [[Meilė]] verta lygiai tiek, kiek vertas [[žmogus]], kuris ją jaučia. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Meilė]] viena, bet jos klastočių – tūkstančiai. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]] – viena iš tų [[aistra|aistrų]], kurių negalima nuslėpti; pakanka vieno žodžio, vieno neatsargaus žvilgsnio ir dargi minutės tylos, kad ją išduotum. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]]. # [[Meilė]] vienam yra barbariškumas, nes nukenčia kiti. Taip pat ir meilė Dievui. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Meilė]] – vienintelė [[aistra]], nepripažįstanti nei [[praeitis|praeities]], nei [[ateitis|ateities]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]] – vienintelis dalykas, kuris eikvojamas auga. – [[Richarda Huch|R. Huch]]. # [[Meilė]] visuomet pranoksta tikėjimą ja. Kasdieniuose žodžiuose – jeigu tu žinotum, kaip aš tave myliu – glūdi tikra, begalinė tiesa. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # [[Meilė]] žiūri pro teleskopą, [[pavydas]] pro mikroskopą. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Meilė]]je, kaip ir mene, nedera kalbėti to, kas buvo pasakyta kitų; dera kalbėti tai, ką jauti; o tas, kuris skuba kalbėti, kai dar neturi ko pasakyti, labai rizikuoja niekada nieko nepasakyti. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Meilė]]je mes apskritai per daug klausinėjame, o jei dar imame reikalauti išsamių atsakymų – ji greit išgaruoja. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]]je nėra ko atleisti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]]je visos [[moteris|moterys]] gudrios. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]]je [[vyras]] ieško visiškos [[vergas|vergės]], o [[moteris]] – visiškos [[vergija|vergijos]]. Meilė grįžta į praeities kultūrą ir praeities visuomenę – į Rytus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Meilė]]s [[alkis|alkį]] yra kur kas sunkiau panaikinti nei duonos alkį. – [[Motina Teresė]]. # [[Meilė]]s esmė – atsisakyti savęs suvokimo, užmiršti save kitame „aš“ ir vis dėlto tame išnykime ir užsimiršime rasti save ir save valdyti. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # [[Meilė]]s įvairovės ieškojimas – [[bejėgiškumas|bejėgiškumo]] ženklas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]]s [[mįslė]] yra didesnė nei mįslė Gyvenimo. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]]s niekada nebūna pakankamai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]]s nuotykiuose esama visko, ko tik nori, išskyrus meilę. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]]s [[pastovumas]] esti dviejų rūšių: pastovūs esame arba todėl, kad visą laiką aptinkame naujų mylimo žmogaus savybių, vertų meilės, arba todėl, kad pastovumą laikome [[garbė]]s dalyku. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]]s [[pastovumas]] – tai amžinas [[nepastovumas]], verčiantis mus žavėtis iš eilės visomis mylimo žmogaus savybėmis, išaukštinant čia vieną, čia kitą; taip pastovumas tampa nepastovumu, tačiau ribotu, kuris tenkinasi vienu objektu. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]]s pradžia netikėta ir nesąmoninga. Užtenka vieno patrauklaus bruožo, kad pervertų širdįir nulemtų mūsų likimą. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Meilė]]s ryšiuose, lygiai kaip ir metų laikais, pirmosios šalnos juntamiausios. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Meilė]]s santykiai turėtų būti tokie, kai mylimas žmogus gali būti savimi, juoktis su manimi, bet ne iš manęs, verkti su manimi, bet niekada dėl manęs, mylėti gyvenimą, save ir pačią meilę. Santykiai yra paremti laisve ir negali augti pavydžioje širdyje. – [[Leo Buscaglia|L. Buscaglia]]. # [[Meilė]]s vertas kiekvienas, išskyrus tą, kuris mano esąs jos vertas. [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]]s žaizdos gal ne visada mirtinos, bet užtat niekada neužgyja. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Menas]] – tai liga, [[meilė]] – iliuzija, [[religija]] – modernus tikėjimo pakaitalas, [[skepticizmas]] – tikėjimo pradžia – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mirtina [[nuodėmė]] – nužudyti kito žmogaus [[meilė|meilę]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # [[Mirtis]] stipresnė už [[meilė|meilę]]. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # [[Meilė|Mylėdami]] netenkame regėjimo. – [[Lope de Vega]]. # [[Meilė|Mylėjimas]] yra išgyvenimas, o [[draugystė]] – nuostata. Mat mylėti galima ir negyvus daiktus, o abipusė draugystė galima tik sąmoningai pasirinkus; sąmoningą pasirinkimą lemia sielos nuostata. Vadovaudamiesi ne aistra, o nuostata, žmonės savo mylimiesiems linki gero dėl jų pačių, o mylėdami draugą myli tai, kas jiems patiems yra gera. – [[Aristotelis]]. # [[Meilė|Mylėk]], kol turi drąsos, [[gyvenimas|gyvenk]], kol turi jėgos. – [[Piet Hein|P. Hein]]. # [[Meilė|Mylėti]] ir būti mylimam – didžiausia [[laimė]] pasaulyje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Meilė|Mylėti]] yra žmogiška, tik mylėti reikia žmoniškai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Meilė|Mylėti]] kokią nors būtybę – vadinasi, sutikti su ja [[senatvė|senti]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Meilė|Mylėti]] reikia taip, kad niekuomet netektų ištarti žodžio „atsiprašau“. – [[Ali Makgrou|A. Makgrou]]. # [[Meilė|Mylėti]] reiškia išvysti rojaus švytėjimą. – [[Karena Sunde|K. Sunde]]. # [[Meilė|Mylėti]] – reiškia norėti kitam to, ką laikai gėrybe; be to, norėti ne savo labui, o to, kurį myli, ir stengtis pagal išgales suteikti jam tą gėrybę. – [[Aristotelis]]. # [[Meilė|Mylėti]] – tai kito [[laimė]]je atrasti savo paties laimę. – [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. V. Leibnicas]]. # [[Meilė|Mylėti]] tą, kuris aiškiai mūsų nekenčia, svetima žmogaus [[prigimtis|prigimčiai]]. – [[Henris Fildingas|Henris Fildingas]]. # [[Meilė|Myli]] ne tas, kuris negali išsiskirti, o tas, kuris myli ir išsiskyręs. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Mylima, nes mylima. [[Meilė|Mylėti]] nereikia jokios priežasties. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # [[Meilė|Mylimos]] [[moteris|moters]] [[šypsena]] spindi ir nakties tamsoje. – [[Moras Jokajus|M. Jokajus]]. # [[Meilė|Mylintieji]] apglėbia tai, kas yra tarp jų, o ne viens kitą. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # Mylintieji visada yra bepročiai, bet jie yra nepavaduojami, nes jie [[meilė|myli]]. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. # Mylintis daugelį – pažįsta [[moteris]], mylintis vieną – pažįsta [[meilė|meilę]]. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Meilė|Mylintis]] žvilgsnis – tai regėtojo, pranašo žvilgsnis. – [[Gerhartas Hauptmanas|G. Hauptmanas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] [[meilė]] – tai [[tiesa|tiesos]] meilė, todėl [[sąžiningumas]] svarbiausia [[mokslininkas|mokslininko]] dorybė. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Moteris]] apdairesnė meilės reikaluose negu [[vyras]], nes jai [[meilė]] kur kas svarbesnis viso gyvenimo dalykas ir veiklos objektas. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Moteris]], kuri [[juokas|juokiasi]] iš savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], jo jau [[meilė|nebemyli]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]] negali pamilti žmogaus, kuris, jos nuomone, menkesnis už ją. [[Meilė]] be didžios pagarbos ir žavėjimosi – tik draugystė. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # [[Moteris|Moterį]] reikia [[meilė|mylėti]] ir nesistengti ją [[supratimas|suprasti]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] [[įsimylėjimas|įsimyli]] nepataisomus [[kvailys|kvailius]], o palieka gerus iki šleikštulio. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] visada domisi [[beprotybė]]mis, kurių priežastis yra [[meilė]]. – [[Volteras]]. # [[Moteris|Moters]] istorija – tai [[meilė]]s ir [[pasiaukojimas|pasiaukojimo]] istorija. – [[Jonas Strelkūnas|J. Strelkūnas]]. ===N=== # [[Narsumas]] sąlygoja kitų kilnių savybių tobulėjimą. Argi galima ieškoti [[tiesa|tiesos]] ar puoselėti [[meilė|meilę]] nebūnant narsiam? – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Naujumas|Naujumo]] žavesys [[meilė]]je yra panašus į vaismedžių žydėjimą: jis greitai nublanksta ir daugiau niekada nesugrįžta. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Ne būtinybė, o atsitiktinumas yra sklidinas burtų. Jeigu [[meilė|meilei]] lemta tapt neužmirštama, nuo pat pirmos akimirkos prie jos turi lėkti atsitiktinumai, tarsi paukščiai ant Pranciškaus Asyžiečio pečių. – [[Milanas Kundera|M. Kundera]]. # Ne [[protas]] valdo [[meilė|meilę]]. – [[Moljeras]]. # Negalima [[meilė|mylėti]] nei to, kurio [[baimė|bijai]], nei to, kuris tavęs bijo. – [[Ciceronas]]. # Nereikia laikyti piktu kėslu ar [[nuodėmė|nuodėme]] visko, kas sakoma iš [[meilė]]s, norint ko pamokyti. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]]. # Neterškite [[meilė]]s [[draugystė|draugyste]]. [[Pabaiga]] yra pabaiga. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Nėra kitų vaistų nuo [[meilė]]s, kaip tik mylėti dar labiau. – [[Henris Deividas Toro|H. D. Toro]]. # Niekas taip nepriartina [[senatvė]]s kaip nesaikingas [[girtavimas]], nežabota [[meilė]] ir besaikis [[geidulingumas]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Niekas taip nesustiprina [[meilė]]s kaip neįveikiamos [[kliūtis|kliūtys]]. – [[Lope de Vega]]. # Nuo [[meilė]]s yra visokių [[vaistas|vaistų]], bet nėra nė vieno patikimo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nuoširdžiai [[meilė|mylėti]] – vadinasi, pamiršti save. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===P=== # [[Pavydas|Pavyde]] glūdi daugiau [[garbėtroška|garbėtroškos]] nei [[meilė]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Pavyduliavimas|Pavyduliavime]] esama vienos dalies [[meilė]]s ir devyniasdešimt devynių – [[savimeilė]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pavyduolio [[meilė]] panašesnė į [[neapykanta|neapykantą]]. – [[Moljeras]]. # Pirmasis [[vaikinas|vaikino]] [[meilė]]s požymis – [[drovumas]], o [[mergina|merginos]] – [[drąsa]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Pirmą kartą įsimylėjusios [[moteris|moterys]] myli savo mylimuosius, o vėliau — myli [[meilė|meilę]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pirmoji nesugadintos jaunystės [[meilė]] visada linksta į [[didingumas|didingumą]]. [[Gamta]] tarsi nori, kad viena lytis kitoje ieškotų [[gėris|gėrio]] ir [[grožis|grožio]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Platoniška [[meilė]] turi daug privalumų: ji netrukdo [[vyras|vyrui]] svajoti dieną ir miegoti naktį. Ir vis dėlto ji tokia nebrangi. – [[Bertoldas Auerbachas|B. Auerbachas]]. # Prie [[meilė]]s artėji ne tada, kai randi sau tobulą žmogų, o tada, kai išmoksti netobulą žmogų matyti tobulai. – [[Samas Keenas|S. Keenas]]. # Prieš [[meilė|meilę]] bejėgis [[mirtis|mirties]] siaubas ir [[tamsa]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Prisiekti [[moteris|moteriai]] amžiną [[meilė|meilę]] yra taip pat absurdiška, kaip tvirtinti, kad visada būsi sveikas arba visada būsi laimingas. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. # Protingai apie [[meilė|meilę]] kalbantis [[vyras]] – nėra įsimylėjęs. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Protingiausias vyras tampa kvailiu, kai [[meilė|myli]]; tuščiausia mergina pamilusi tampa protinga. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]]. ===R=== # Reikia mylėti, mylėti kaip galima karščiau, nes [[meilė]]je slypi tikroji jėga. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Reikia [[meilė|mylėti]], [[neapykanta|neapkęsti]], [[kova|kovoti]], [[tikėjimas|tikėtis]] – tai gali padaryti [[gyvenimas|gyvenimą]] kartų, tačiau be šito visas gyvenimas – niekai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Reikia patirti [[meilė|meilę]] prieš susiduriant su [[moralė|morale]]. Kitaip neišvengsi [[kančia|kančios]]. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # Remiantis tuo, kas pasakyta, galima teigti, kad [[moteris|moterys]] turi daugiau [[užuojauta|užuojautos]] ir žmonių [[meilė]]s, labiau atjaučia nelaimėlius negu [[vyras|vyrai]], tačiau teisingumo, dorumo ir sąžiningumo požiūriu šie yra pranašesni. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Retai būna tikra [[meilė]], bet tikra [[draugystė]] būna dar rečiau. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===S=== # [[Santūrumas]] [[meilė|mylint]] arba draugaujant būtų kvaila užgaida ir, be to, savimeilės aktas, užmušantis iš pradžių visus mūsų pačių, o paskui ir mylimo žmogaus jausmus. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Senyvame amžiuje [[meilė]] virsta [[yda]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Skausmas širdžiai, kur nėra deginančios aistros. Kur nėra meilės kančių, kur nėra svajų apie laimę. Diena be [[meilė]]s yra prarasta: blausesnės ir pilkesnės, nei ši bevaisė ir darganota diena – nėra. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Stenkis [[meilė|neįsimylėti]] artėjant [[senatvė|senatvei]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Stipriausia [[neapykanta]] – stipriausios [[meilė]]s vaisius. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Su stipria [[meilė|meile]] nesuderinami pikti [[įtarimas|įtarinėjimai]]. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]]. # Sunkiausia išgydyti tą [[meilė|meilę]], kuri užsiplieskė iš pirmo žvilgsnio. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Sutuoktinis|Sutuoktinių]] [[meilė]], laimingai išvengianti tūkstančio atsitiktinumų, visų gražiausias [[stebuklas]], nors ir visų kasdieniškiausias. – [[Fransua Moriakas|F. Moriakas]]. # Svarbiausia žinoti, ne už ką esi [[meilė|mylimas]], o kaip mylimas. [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris gali būti mylimas bet kokiais sumetimais. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. ===Š=== # [[Šeima]] tai yra vedybų, moterystės tikslas, o [[meilė]] gali būti ir be šeimos. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # [[Švelnumas]] stipresnis už jėgą, [[vanduo]] stipresnis už uolą, [[meilė]] stipresnė už prievartą. – [[Hermanas Hesė|H. Hesė]]. ===T=== # Tarpusavio [[meilė|meilę]] sustiprina [[vaikas|vaikai]]. – [[Menandras]]. # Tas, kuris įsimyli [[grožis|negražią]] moterį, įsimyli visa aistros jėga, nes tokia [[meilė]] rodo arba keistą jo skonio užgaidą, arba paslaptingus mylimosios kerus, stipresnius už grožio žavesį. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]] 50 žmonių, turi 50 [[priešas|priešų]]. Tas, kuris nieko nemyli, neturi jokių priešų. – [[Buda]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]], [[gyvenimas|gyvena]], o tas kuris gyvena, [[darbas|dirba]]. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Tas, kuris [[meilė|nemyli]] savo [[šalis|šalies]], nemyli nieko. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # Tas, kuris tikisi liautis kvailiojęs, beprotis.<br /> [[Meilė]] tikroji kvailystėms ribų nenubrėš. – [[Propercijus]]. # Tas, kuris žmones [[meilė|myli]], o pats nėra mylimas, tegu ištiria savo požiūrį į artimuosius. – [[Mencijus]]. # Tas, kurį liautasi [[meilė|mylėti]], paprastai pats kaltas, kad laiku to nepastebėjo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tas ne žmogus, kuris [[meilė|neįsimyli]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Tą akimirką, kai susimąstai, ar tikrai žmogų [[meilė|myli]], jau liaujiesi jį mylėjęs. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # Ten, kur [[meilė]] arba [[neapykanta]] nevaidina jokio vaidmens, [[moteris]] vaidina vidutiniškai. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Tėvai]] myli savo [[vaikas|vaikus]] nerimastinga ir atlaidžia [[meilė|meile]], kuri juos gadina. Yra kita Meilė, atidi ir rami, kuri juos daro laimingus. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Tiems, kuriems nesvetimas [[pyktis|pykčio]] jausmas, nesvetimas ir [[meilė]]s jausmas. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tik [[meilė]] žino paslaptį, kaip apdovanojant kitą, praturtėti pačiam. – [[Klemensas Brentano|K. Brentano]]. # Tik stipri [[meilė]] pajėgs užglostytismulkius bendro gyvenimo nesusipratimus. – [[Teodoras Draizeris|T.Draizeris]]. # Tik ta [[meilė]] teisinga, kuri siekia grožio, nedarydama skriaudų. – [[Demokritas]]. # Tik tas šio to vertas, kuris ką nors [[meilė|myli]]. Niekuo nebūti ir nieko nemylėti – tas pats. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Tik [[tiesa]] yra gražuolė, tik jinai verta mūs [[meilė]]s. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Tikra [[meilė]] neįžūli ir nelengvabūdiška: [[drovumas]] ją daro apdairią; ji nedaug kam ryžtasi, žinodama, ką gali prarasti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Tikra [[meilė]] niekados nepersisotina. Ji negali atšalti, nes yra grynai dvasinė. Laužas gali apsidengti pelenais, žvaigždė – niekada. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tikra [[meilė]] prasideda tada, kai nieko nesitikima už ją gauti. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Tikros [[meilė]]s istorijos pabaigos niekada neturi. – [[Ričardas Bachas|R. Bachas]]. # Tikroji [[meilė]] nežino saiko ir ribų. – [[Sekstas Propercijus|Propercijus]]. # Tiktai [[meilė]] gali pažadinti [[džiaugsmas|džiaugsmą]], paskatinti jį kurti vis naujas ir naujas visko formas… – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Tyra ir saugi nuo kitų [[aistra|aistrų]] įtakos tik ta [[meilė]], kuri slypi mūsų širdies gilumoje ir nežinoma mums patiems. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tokia mat 20 tūkstančių metų trukusi biologinė žmogaus evoliucija. [[Meilė]] daro moterį išmintingesnę, o vyrą sukvailina. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Tu meile netikėk! Nėra šioj žemėj [[meilė]]s. Yra [[savimeilė]], plėšri, kerštinga, pavydi; Yra [[aistra]], kaip vilkė alkana. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # Tu pats, kaip ir bet kas visame pasaulyje, nusipelnai savo [[meilė]]s ir [[atsidavimas|atsidavimo]]. – [[Buda]]. # Tu suvoki, kad tai – [[meilė]], kai nori, kad tas žmogus būtų laimingas net ir tada, kai nesi tos laimės dalis. – [[Džiulija Roberts|Dž. Roberts]]. # Tvirtas [[charakteris]] verčia priešintis [[meilė|meilei]], bet tuo pat metu teikia tam jausmui karštumo ir ilgaamžiškumo; silpni žmonės, priešingai, lengvai pasiduoda aistroms, tačiau jos niekuomet jų neužvaldo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===V=== # Vedybinė [[meilė]] daugina žmonių giminę, draugiška meilė ją tobulina, o nedorovinga – demoralizuoja ir žemina. – [[Fransis Bekonas|B. Bekonas]]. # Veidmaininga [[meilė]] blogiau už [[neapykanta|neapykantą]]. – [[Plinijus Jaunesnysis]]. # Vien [[meilė]]s maža, ji turi pasireikšti darbais. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Vien tik todėl, kad kažkas [[meilė|nemyli]] tavęs taip, kaip tau norisi, dar nereiškia, kad jis nemyli tavęs iš visos širdies. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # Visa, kas daroma iš [[meilė]]s, visada vyksta anapus gėrio ir blogio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Visa, kas žemėje nuostabu, gimė iš [[meilė]]s moteriai. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Visa, ko nenuspalvino [[meilė]], – nespalvota. – [[Gerhartas Hauptmanas|G. Hauptmanas]]. # Visada? Koks baisus [[žodis]]!..[[Moteris|Moterys]] jį labai mėgsta. Jos sugadina kiekvieną [[meilė|meilę]], siekdamos, kad ji truktų amžinai. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Visada žemėje per mažai gerų [[žodis|žodžių]] – [[meilė|meilės]], [[tiesa|tiesos]] ir [[dėkingumas|dėkingumo]] žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname [[abejingumas|abejingi]] pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Visi trokšta būti mylimi, tai pakelia žmogų jo paties akyse, bet [[meilė|mylėti]] reikia įvairiai: vienus be galo atlaidžiai, kitus – tik rūsčiai. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Visos [[aistra|aistros]] verčia mus klysti, bet pačias juokingiausias [[klaida]]s verčia daryti [[meilė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Vyras]] beveik [[meilė|įsimyli]] kiekvieną [[moteris|moterį]], kuri jo įdėmiai klausosi. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Vyras]] su bet kokia [[moteris|moterim]] gali būti [[laimė|laimingas]] tol, kol jos [[meilė|nemyli]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[meilė]] ir jo [[gyvenimas]] yra du skirtingi dalykai, o [[moteris|moters]] meilė – visa jos egzistencija. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. ===Ž=== # Žavinga atrodo viskas, į ką žiūrima su [[meilė|meile]]. – [[Kristianas Morgenšternas|K. Morgenšternas]]. # Žinome, kad [[meilė]] stipri kaip mirtis, bet juk ji ir trapi kaip stiklas. – [[Gi de Mopasanas]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] per ilgas [[meilė|meilei]]. Tiesiog per ilgas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Žmogiškoji [[meilė]] nepaveldima – ją reikia nuolat kurti, ugdyti. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # Žmogus be [[meilė]]s – tai [[egoizmas]] poromis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus]] jaučia amžiną, jį taurinantį poreikį [[meilė|mylėti]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]] nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kad ir kokių jie turi [[trūkumas|trūkumų]], labiau už viską verti [[meilė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nuolat painioja, viena vertus, [[santuoka|santuoką]] ir meilę, kita vertus, [[laimė|laimę]] ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors [[meilė]] ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. [[Vaizdas:Love heart.jpg|thumb|Mylinti širdis.]] ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apsimesk, kad tu [[Mirtis|numirei]] ir tada tu pamatysi kas iš tiesų tave [[meilė|myli]]. # [[Brolis|Broliai]] [[meilė|myli]] vienas kitą, kai jie yra vienodai [[Turtas|turtingi]]. # Geriau būti [[meilė|mylimas]], negu tuo, kurio [[Baimė|bijomasi]]. # Ką tu paskatini [[Vaikas|vaiką]] [[Meilė|mylėti]], gali būti svarbiau, nei ką tu padedi jam išmokti. # Kodėl reikia imti kažką [[jėga]], kai tu gali įgyti tai su [[Meilė|meile]]? # [[Meilė]] yra [[Skausmas|skausmo]] žudytojas. # Tam, kad galėtum [[Meilė|mylėti]] kitus žmones, tu turi sugebėti mylėti save. # Tikroji [[meilė]] reiškia, kad tai, kas mano, yra ir tavo. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Geriau [[meilė|mylėti]] ir prarasti, negu apskritai niekada nemylėti. # Jeigu tu nori, kad tave [[Meilė|mylėtų]] – būk mylimas. # Kaip [[meilė]] negalvoja nieko bloga, taip [[pavydas]] nekalba nieko gera. # [[Klaidos]] yra grubios, kur [[meilė]] smulki. # [[Meilė]] akla. # [[Meilė]]s ir [[kosulys|kosulio]] nepaslėpsi. # Mūsų [[Pasiaukojimas|pasiaukojimo]] laipsnis yra mūsų [[Meilė|meilės]] laipsnis. # Tie, kurie daugiausiai [[Meilė|myli]], būna mažiausiai [[Vertinimas|vertinami]]. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Prieš [[meilė|mylėdamas]], išmok vaikščioti per sniegą nepalikdamas pėdsakų. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Vargas tam, kurio niekas nemyli, bet saugokitės to, kuris visus [[meilė|myli]]. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Stipriausiai [[meilė|myli]] [[mama]], po jos seka [[šuo|šuns]] meilė, o tuomet – [[sutuoktinis|sutuoktinio]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akis|Akimis]] [[meilė]]s neįgysi. # Ant liežuvio galo [[meilė]], širdy – seilė. # Aš mergytę [[meilė|myliu]], bet kai [[santuoka|vesti]] – tyliu. # Ateik, [[laukimas|belaukiamas]], išeik, [[meilė|bemylimas]]. # Atiduok [[žmona|pačią]] dėdei, o pats pas [[meilė|meilę]] eik. # Aukso žuvytę šilko tinklu gaudo, gražią [[mergina|mergytę]] [[meilė]]s žodžiais šaudo. # [[Baimė]] su [[meilė|meile]] drauge nevaikšto. # Be davimo [[meilė]]s nėr. # Be [[duona|duonos]] nė [[meilė]]s nėra. # Be [[meilė]]s ir zgados<ref>Santaikos, santarvės.</ref> nėra. # Be [[meilė]]s nėra palaimos. # Be [[pavydas|pavydo]] [[meilė]] kaip valgis be druskos. # Be [[pavydas|pavydo]] nėra [[meilė]]s. # Be [[saulė]]s – ne vasara, be [[meilė]]s – ne gyvenimas. # [[Bernas|Bernų]] [[meilė]] kaip šuns seilė. # [[Bėda]] pro duris – [[meilė]] pro langą. # [[Brolis|Brolių]] [[meilė]] yra sidabras, o [[draugas|draugų]] – auksas. # [[Bučinys|Bučinio]] kaip šiupinio, [[meilė]]s kaip košės. # Būk visų mylimas, bet pats [[meilė]]s neieškok. # Greita [[meilė]] kaip seilė. # Karšta [[meilė]] greitai sudega. # Kas [[tyla|tyli]], tą visi [[meilė|myli]]. # [[Meilė|Meile]] sotus nebūsi. # [[Meilė]] – kaip seilė: veikiai pragaišta. # [[Meilė]] – ne seilė, nenurysi. # [[Meilė]] viską nugali. # [[Meilė]]je ir [[karas|kare]] – visos [[priemonė]]s tinkamos. # [[Meilė]]s ir [[kosulys|kosulio]] nepaslėpsi. # [[Motina|Motinos]] [[meilė]] kas dieną nauja. # [[Motina|Motinos]] [[meilė]] vis nauja. # Ne tas [[meilė|myli]], kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda. # Pirkta [[meilė]] greit atvėsta. # Sena [[meilė]] nerūdija. # [[Ugnis|Ugnies]], [[vanduo|vandens]] ir [[meilė]]s nepaslėpsi. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Apsimestinė [[meilė]] yra blogiau negu [[neapykanta]]. # Kad būtum mylimas – būk [[Meilė|mylintis]]. # Kokios ribos yra [[Meilė|mylėjime]]? ===[[Nigeriečių patarlės ir priežodžiai|Nigeriečių]]=== # Tu [[meilė|nemyli]] žmogaus, jei nenori priimti jo [[dovana|dovanos]]. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # [[Meilė]] panaši į vaiduoklį – visi apie ją kalba, bet nedaug kas matė. # Su [[meilė|meile]] nežaisk. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # Niekada neklausyk šių trijų patarėjų: [[vynas|vyno]], [[naktis|nakties]] ir [[meilė]]s. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Greitai įteisinta [[meilė]] baigiasi [[skyrybos|skyrybomis]]. # Jeigu [[meilė]] baigėsi, ji nebuvo ir prasidėjusi. # Kokia saldi būtų [[meilė]], iš jos kompoto neišvirsi. # Labiau [[meilė|mylėk]] tą, kuris nuolat prikiša tavo [[klaida]]s, negu tą, kuris nuolat tave giria. # [[Meilė|Mylimąją]] reikia apžiūrėti ne akimis, o [[širdis|širdimi]]. ==[[Merfio dėsniai]]== # [[Meilė|Įsimylėjęs]] [[išminčius]] ir įsimylėjęs [[kvailys]] – praktika rodo, kad skirtumas tarp jų nežymus. # Jei [[seksas]] – fizika, tai [[meilė]] – chemija. # [[Meilė]] ateina protrūkiais. # [[Meilė]] iš pirmo žvilgsnio sutaupo daug laiko. # [[Meilė]] yra laikinos beprotystės forma, išgydoma tik [[santuoka]]. # [[Meilė]] – medis, ant kurio visi trokšta pasikarti. # [[Meilė]] padeda užmušti [[laikas|laiką]], laikas padeda užmušti meilę. # [[Meilė]] – seksualinio užsidegimo pervertinimas. # [[Meilė]] – skylė [[širdis|širdyje]]. # [[Meilė]] – tai [[paklydimas]], kuriuo viena [[moteris]] skiriasi nuo kitos. # [[Meilė]] – tai vaizduotės triumfas prieš intelektą. # Mylėti ir prarasti [[meilė|meilę]] – tai daugiau, nei nemylėti visai. # Niekada nesakyk [[moteris|moteriai]], kad tu nevertas jos [[meilė]]s, ji ir pati tai žino. # Nieko nėra netikėtesnio, nei [[meilė]]. Nebent skrandžio sutrikimas. ==Taip pat skaitykite== *[[Meilužis]] *[[Savimeilė]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|meilė}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Jausmai]] [[Kategorija:Vertybės]] 7sa54nqplln8t3v5jil9o7gu4ytcsht 0 1592 84002 83934 2026-05-23T18:28:34Z Kurmis 70 /* G */ 84002 wikitext text/x-wiki '''''Gyvenimas''' – buvimas, egzistavimas, būvis, buitis, gyvybė.'' ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Akimirką, kai imi daryti tai, ką nori, prasideda visai kitoks [[gyvenimas]]. – [[Bakminsteris Fuleris|B. Fuleris]]. # [[Alkoholis]] – tai anestezija, leidžianti ištverti operaciją vardu [[gyvenimas]]. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Ar ne per vėlu pradėti [[gyvenimas|gyventi]] tuomet, kai reikia jį baigti? – [[Seneka]]. # Ar tau kartais nekyla mintis, kad viską, ką pasiimi išeidamas į [[gyvenimas|gyvenimą]] pasiimi tam, kad iššvaistytum? – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Ar tu myli [[gyvenimas|gyvenimą]]? Tad negaišk [[laikas|laiko]], nes laikas – gyvenimo metmenys. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Argi ne protingiau gyventi šlovinant [[gyvenimas|gyvenimą]], negu jį keikti ir vis tiek gyventi? – [[Leonidas Andrejevas|L. Andrejevas]]. # Aš esu gyvas, – (...) Ir kai aš valgau, aš nedarau nieko kito, tik valgau. Kai einu – einu, ir tai viskas. O jei vieną dieną reikės kautis, tai ar ne vis tiek, kada mirti? Aš negyvenu nei praeitimi, nei ateitimi. Aš esu dabartyje, ir tik ji mane domina. Ir tu, jei sugebėsi visuomet gyventi dabartimi, būsi [[laimė|laimingas]] žmogus. Tu suprasi, kad yra gyvybė dykumoje, kad dangus žvaigždėtas ir kad vyrai kariauja, nes tai būdinga žmogaus prigimčiai. Tavo [[gyvenimas]] taps švente, vienu didžiuliu festivaliu, nes jis – tik šiuo metu išgyvenama akimirka, tik tiek. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Aš [[gyvenimas|gyvensiu]] blogai, jei nerašysiu ir aš [[rašymas|rašysiu]] blogai, jei nesimėgausiu gyvenimu. – [[Fransuaza Sagan|F. Sagan]]. # Aš [[gyvenimas|gyvensiu]] galvodamas, jog esu gimęs dėl kitų ir už tai dėkosiu [[gamta]]i. – [[Seneka]]. # Aš manau, kad visi turi pamilti [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Aš sukoncentravau savo [[gyvenimas|gyvenimą]] ne [[širdis|širdyje]], kuri gali sudužti, ne [[jausmas|jausmuose]], kurie atbunka, bet [[protas|prote]], kuris nenusidėvi ir viską pakelia. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Aš tikiu, kad paprastas ir kuklus [[gyvenimas]] yra naudingas visiems ir kūniškai, ir protiškai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Atgaila|Atgailavimas]] dėl [[gėda|gėdingų]] darbų yra [[gyvenimas|gyvenimo]] išgelbėjimas. – [[Demokritas]]. # Atkaklus [[darbas]] yra ir [[menas|meno]], ir [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===B=== # [[Bailys|Bailiui]] [[gyvenimas]] – vienintelis [[gėris]]. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Be [[pozityvumas|pozityvumo]] ir [[grožis|grožio]] daigų negalima žmogui išeiti iš [[vaikystė]]s į [[gyvenimas|gyvenimą]], be pozityvumo ir grožio daigų negalima išleisti kartos į kelią. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Bijoti [[meilė]]s – reiškia bijoti [[gyvenimas|gyvenimo]], o kas bijo gyvenimo, tas jau trim ketvirtadaliais miręs. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Blogai [[gyvenimas|gyvena]] tas, kas nemoka gerai [[mirtis|numirti]]. – [[Seneka]]. # Blogi žmonės [[gyvenimas|gyvena]], kad galėtų [[valgymas|valgyti]] ir [[gėrimas|gerti]]. Geri žmonės valgo ir geria, kad galėtų gyventi. – [[Sokratas]]. # Būtent toks ir yra [[gyvenimas|gyvenimo]] [[tikslas]]: gyventi taip, kad ir po mirties liktum gyvas. – [[Musa Džalilis|M. Džalilis]]. ===D=== # [[Darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Darna]], [[grožis]] ir [[sveikata]] reikalauja ne tik lavintis [[mokslas|mokslo]] ir [[menas|meno]] srityje, bet ir visą [[gyvenimas|gyvenimą]] užsiiminėti fiziniais pratimais, [[gimnastika]]. – [[Platonas]]. # Dauguma žmonių bankrutuoja, per daug investavę į [[gyvenimas|gyvenimo]] [[proza|prozą]]. Bankrutuoti dėl [[poezija|poezijos]] – garbinga. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Dauguma žmonių savo pirmąją [[gyvenimas|gyvenimo]] pusę nugyvena taip, kad sugadintų antrąją. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Daugumos žmonių [[gyvenimas]] yra tyli [[neviltis]]. Tai, kas vadinama susitaikymu, iš tikrųjų tėra chroniška neviltis. – [[Henris Deividas Toro|H. D. Toro]]. # Deramai [[gyvenimas|gyventi]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. Kai mašina neveikia, ją ima ėsti rūdys. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Didysis [[gyvenimas|gyvenimo]] klausimas – kaip gyventi tarp [[žmogus|žmonių]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Didžiausia [[gyvenimas|gyvenimo]] dalis praeina mums darant [[klaida]]s, didelė – nieko neveikiant, o visas gyvenimas – darant ne tai, ką reikia. – [[Seneka]]. # Didžiausia [[gyvenimas|gyvenimo]] [[laimė]] – įsitikinimas, kad esi mylimas toks, koks esi, arba teisingiau – net ir toks. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Didžiausią reikšmę [[gyvenimas|gyvenime]] turi tai, ką padarote dėl kitų. – [[Zigas Ziglaras|Z. Ziglaras]]. # Didžiausias [[gyvenimas|gyvenimo]] [[džiaugsmas]] – jausti, kad esi reikalingas ir artimas [[žmogus|žmonėms]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Diena]], praleista be [[juokas|juoko]] ar be [[meilė]]s, tai diena, praleista be [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # Dykaduoniškas [[gyvenimas]] – tai priešlaikinė [[senatvė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Dorai nugyventas [[gyvenimas]] yra ilgas gyvenimas. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Draugas|Draugai]] – geriausias [[gyvenimas|gyvenimo]] papuošalas. – [[Ciceronas]]. # Du kartus [[gyvenimas|negyvename]], bet yra daug žmonių, kurie ir vieną kartą gyventi nemoka. – [[Frydrichas Riukertas|F. Riukertas]]. # Duoti – tai gyventi patį kilniausią [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Džonas Maksvelas|Dž. Maksvelas]]. # [[Džiaugsmas]] yra visko pradžia ir visko pasireiškimas. Tik apsireiškęs džiaugsmas yra [[gyvenimas]]. Tiek, kiek yra džiaugsmo, tiek yra ir gyvenimo. Tiek vertingas yra gyvenimas, kiek jame yra džiaugsmo. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Džiaugtis [[gyvenimas|gyvenimu]] – tai mokytis gauti už savo [[pinigas|pinigus]] ką nors vertinga ir suvokti tai. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. ===E=== # Elkimės taip, kad mūsų [[gyvenimas]], kaip brangenybės, nedaug vietos užimtų, bet daug svertų. Matuokime jį darbais, o ne laiku. – [[Seneka]]. # Esame pakviesti į [[gyvenimas|Gyvenimo]] puotą. Kiekvienam skirta groti savo melodiją, pagal savo natas, o kai ateis [[laikas]] ir Namų Šeimininkas praneš apie puotos pabaigą, tereiks atsistoti, nusilenkti ir iškeliauti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. ===G=== # Gaila, jog [[gyvenimas|negyvename]] taip ilgai, kad galėtume pasimokyti iš savo [[klaida|klaidų]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Galėčiau išmatuoti savo [[gyvenimas|gyvenimą]] [[kava|kavos]] šaukštais. – [[Tomas Sternsas Eliotas|T. S. Eliotas]]. # Galiausiai svarbūs ne [[gyvenimas|gyvenimo]] [[metai]], o gyvenimas tais metais. – [[Abraomas Linkolnas|A. Linkolnas]]. # Galimybė įgyvendinti [[svajonė|svajonę]] – štai kas [[gyvenimas|gyvenimą]] daro įdomų. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Gerbkite [[moteris]]: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Geresniam [[gyvenimas|gyvenimui]] nereikia efektyvumo, produktyvumo, reitingų ir rodiklių, nei ryškių šviesų – geresniam gyvenimui reikia lietaus ir šešėlių, mažų kasdieninių krizių, pasimetimo visiško (kartais), nejaukių pauzių, po kuriu norisi juoktis, kartais reikia ką nors pamesti ir ką nors atrasti (daiktą, bet galima ir žmogų... ar kokį idealą... ).. reikia neskubėjimo, atsipalaidavimo, privatumo... – [[Rasa Baločkaitė|R. Baločkaitė]]. # Geriausi dalykai [[gyvenimas|gyvenime]] apima labai aiškų tarpusavio koreliacijos suvokimą. Žmogus gali tai neigti tik labai niūriu, nihilistiniu būdu. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Gimnastika]], fiziniai [[pratimai]], [[ėjimas]] turi įsitvirtinti kasdienėj buity visų, kurie nori būti darbingi, sveiki, gyventi pilnavertį ir džiaugsmingą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas|Gyvena]] tik tas, kuris gyvena ne sau vienam. – [[Menandras]]. # [[Gyvenimas|Gyveni]] tik kartą. Gali būti ir linksmas. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Gyvenimas]] apskritai niekuomet nežiūri į [[mirtis|mirtį]] rimtai, jis juokiasi, šoka ir griežia, jis stato, kaupia ir myli mirties akivaizdoje. Tik išskyrę vieną konkretų mirties faktą pastebime jos tuštumą ir sutrinkame. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Gyvenimas]] be [[mokslas|mokslo]] – [[mirtis]]. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] be [[tikslas|tikslo]] yra klaidžiojimas. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] būna prasmingas arba beprasmis. Aš puoselėju savo nerimastingą viltį, kad prasmė nugalės ir įsiviešpataus. – [[Karlas Gustavas Jungas|K. G. Jungas]]. # [[Gyvenimas]] – daina, dainuok ją iki galo! – [[Motina Teresė]]. # [[Gyvenimas]] – daugybė mylimų žmonių, kurių netekome. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Gyvenimas]] – dovana, gyvenimas – laimė. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Gyvenimas]] geriausiai matomas, kai žiūri pro vienintelį langą. – [[Frensis Skotas Ficdžeraldas|F. S. Ficdžeraldas]]. # [[Gyvenimas]] gražus, kai savo vidaus spinduliais jį nušvieti, kai savo vidaus šiluma jį sušildai. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Gyvenimas]] ilgas, jeigu jis tikravertis... Matuokime jį poelgiais, o ne laiku. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] ilgas, kai jis pilnatviškas. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] ilgas vienu atveju: jei jo pakanka. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] išmintingiesiems yra svajonė, kvailiams — žaidimas, turtingiems — komedija, vargšams — tragedija. – [[Šolom Aleichemas|Š. Aleichemas]]. # [[Gyvenimas]] yra dievo sapnuojamas [[sapnas]]. – [[Luisas Borchesas|L. Borchesas]]. # [[Gyvenimas]] yra kai kas daugiau negu sentimentalūs palyginimai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] yra komedija tiems, kurie galvoja, ir tragedija tiems, kurie jaučia. – [[Martis Larnis|M. Larnis]]. # [[Gyvenimas]] yra medaus ir tulžies derinys. – [[Apulėjus]]. # [[Gyvenimas]] yra ne kas kita, kaip gladiatorių mokykla: su tais pačiais ir kartu geriama, ir kaunamasi. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] yra tai, kas nutinka, kai neįvyksta visi „o kas, jei“, kai tave aplenkia visa tai, apie ką svajoji, viliesi ar baiminiesi. – [[Džudi Pikolt|Dž. Pikolt]]. # [[Gyvenimas]] yra tai, kas vyksta, kol jūs esate užsiėmęs kitais darbais. – [[Džonas Lenonas|Dž. Lenonas]]. # [[Gyvenimas]] yra tai, ką žmonės uoliausiai stengiasi išlaikyti ir ką mažiausiai tausoja. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Gyvenimas]] yra tarsi plaukiantis debesis, kuris atsiranda. [[Mirtis]] yra tarsi plaukiantis debesis, kuris išnyksta. – [[Budizmas ZEN]]. # [[Gyvenimas]] jau vien dėl to puikus, kad iš jo galima sukurti [[satyra|satyros]] šedevrą. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # [[Gyvenimas]] – keistas mišinys. Būtina jį pažinti tokį, koks jis yra, pirmiausia mėginant jį suprasti, o paskui tobulinti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Gyvenimas]] keliaujant – tai tikra svajonė. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Gyvenimas]] – kova. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] – [[malonumas|malonumų]] indas, pripildytas kartaus [[pareiga|pareigos]] ir [[atsakomybė]]s gėrimo. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # [[Gyvenimas]] – menas visur surasti grožį ir džiaugsmą. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Gyvenimas]] – ne spektaklis ir ne šventė; gyvenimas – sunkus [[darbas]]. – [[Džordžas Santajanas|Dž. Santajanas]]. # [[Gyvenimas]] – ne tai, kas buvo išgyventa, o tai, ką tu atsimeni ir tai, kaip tu apie tai pasakoji. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # [[Gyvenimas]] ne toks ilgas, kad liūdėtume. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Gyvenimas]] ne toks jau trumpas, kad žmonėms neužtektų laiko būti [[mandagumas|mandagiems]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Gyvenimas]] nenumatė padaryti iš mūsų [[tobulybė]]s. Tobulybių vieta muziejuje. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] nėra nei [[gėris]], nei [[blogis]], o tik gėrio ir blogio buveinė. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]], nukreiptas į asmenišką [[troškimas|troškimų]] tenkinimą, anksčiau ar vėliau atves prie kartaus [[nusivylimas|nusivylimo]]. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Gyvenimas]] pailgėja tiek, kiek sutaupai [[laikas|laiko]]. – [[Frenkas Kolijeras|F. Kolijeras]]. # [[Gyvenimas]] – paslaptis. Jo idealas – meilė. Jo išgryninimas – auka. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Gyvenimas]] pats savaime nėra nei [[gėris]], nei [[blogis]], o tik jų buveinė; koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių. – [[Mišelis de Montenis|M.de Montenis]]. # [[Gyvenimas]] per trumpas, kad jį galima būtų eikvoti niekams. – [[Bendžaminas Dizraelis|B. Dizraelis]]. # [[Gyvenimas]] pernelyg didelis, kad galėtų praeiti anksčiau nei mes liaunamės kvėpavę. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] skirstomas į tris dalis: kada tu tiki Kalėdų Seneliu, kada tu netiki Kalėdų Seneliu ir kada tu pats esi Kalėdų Senelis. – [[Vendelis Filipsas|V. Filipsas]]. # [[Gyvenimas]] skirstomas į tris laiko vienetus: kas buvo, kas yra ir kas bus. Tai, ką dabar veikiame, yra trumpa, ką veiksime – netikra, ką nuveikėme – užtikrinta. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] – šokoladinių saldainių rinkinys. Būna tokios šokoladinių saldainių rinkinių dėžutės, vienus saldainius iš jų tu mėgsti, kitų – ne. Taigi suvalgai tuos, kuriuos mėgsti, ir galiausiai lieka tik tie, kurių tau nesinori. Kai tik mane ištinka kas nors skausminga, visada apie tai pagalvoju. Nagi, tereikia suvalgyti tuos neskaniuosius saldainius, ir vėl viskas bus gerai. Gyvenimas – šokoladinių saldainių rinkinys. – [[Haruki Murakami|H. Murakami]]. # [[Gyvenimas]] – tai begalinis tobulėjimas, Laikyti save [[tobulumas|tobulu]] – reiškia pražudyti save. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # [[Gyvenimas]] – tai kaip graži kelionė – / Išsirengi, keliauji ir grįžti atgal. – [[Jonas Aistis|J. Aistis]]. # [[Gyvenimas]] – tai kalnas: kopiame lėtai, žemyn lipame greitai. – [[Gi de Mopasanas]]. # [[Gyvenimas]] – tai kažkas daugiau nei didinti jo tempą. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Gyvenimas]] – tai kažkas per daug didinga, kad būtų galima žaisti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] – tai ne problema, kurią reikia išspręsti, o realybė, kurią reikia patirti. – [[Siorenas Kierkegoras|S. Kierkegoras]]. # [[Gyvenimas]] – tai solo smuiku klausant publikai, tiktai mokytis groti tenka koncerto metu. – [[Samjuelis Batleris|S. Batleris]]. # [[Gyvenimas]] – tai šventė, į kurią mes visi pakviesti. – [[Nikolajus Pogodinas|N. Pogodinas]]. # [[Gyvenimas]] – tai visokių kombinacijų kaitaliojimasis; jas reikia nagrinėti, sekti, kad visur liktume patogioje padėtyje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Gyvenimas]] teikia daugybę dingsčių įtarimams ir užgavimams, o juos ar apeiti, ar sumažinti, ar ištverti yra būdinga [[išminčius|išminčiams]]. – [[Ciceronas]]. # [[Gyvenimas]] teka mumyse lyg rami upė, ir tai – stebuklas, tačiau ir prie stebuklų priprantama. Kiekviena [[diena]] yra nauja dovana, baltas neprirašytas lapas. – [[Bruno Ferrero|B. Ferrero]]. # [[Gyvenimas]] tėra ne kas kita, kaip užkratas, plintantis lytiniu būdu ir ankščiau ar vėliau pasibaigiantis mirtimi. – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # [[Gyvenimas]] toks trumpas, o [[mokslas|mokslo]] kelias toks ilgas. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet panuobodžiauti visada suspėji. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet [[šlovė]] gali būti amžina. – [[Ciceronas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet [[žmogus]] jį iš naujo gyvena savo [[vaikas|vaikuose]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas – [[menas]] amžinas. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, [[menas|meno]] kelias ilgas; gera [[proga]] trumpalaikė; [[patyrimas]] apgaulingas; [[išmanymas]] sunkus. Todėl ne tik [[gydytojas]] turi naudotis viskuo, kas būtina, bet ir [[ligonis]], ir artimieji, ir visos išorinės aplinkybės privalo padėti jam darbuotis. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas]] užkrečiamas – kaip ir liga. – [[Žorž Sand]]. # [[Gyvenimas]] visada rimtas, bet visada gyventi rimtai – negalima. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Gyvenimas]] žmonių, panirusių į neprotingus ir nedorus [[malonumas|malonumus]], neturi jokios vertės. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] gali nugyventi dvejopai: taip, tarsi nieko nėra stebuklingo, arba taip, tarsi viskas yra stebuklinga. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] labiausiai trumpina baimė, liūdesys, nusiminimas, ilgesys, silpnadvasiškumas, pavydas, neapykanta. – [[Kristupas Vilhelmas Hufelandas|K. V. Hufelandas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] trumpą, bet garbingą, visuomet labiau vertink negu ilgą, bet gėdingą. – [[Epiktetas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] valdyti įmanoma tik jį paniekinus. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] valdo [[likimas]], ne [[išmintis]]. – [[Ciceronas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] yra du tikri džiaugsmai – [[meilė|mylėti]] ir būti mylimam. – [[Žorž Sand]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] yra tik dvi [[tragedija|tragedijos]]: pirma yra negauti to, ko trokšti, antra – tai gauti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] kai kam būna kaip pas dantų gydytoją – vis tikiesi, jog svarbiausias momentas dar tik bus, o jis jau praėjo. – [[Otas fon Bismarkas|O. fon Bismarkas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] kartais subtiliausia [[gudrybė|gudrybe]] tampa [[paprastumas]] ir [[atvirumas]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] nėra kursų pradedantiesiems: kiekvienas iš karto gauna sunkiausius uždavinius. – [[Raineris Marija Rilkė|R. M. Rilkė]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] nėra [[teorija|teorijos]], yra tik kitų bloga [[patirtis]]. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] svarbu ne eiti su dauguma, o sutarti su vidiniais paties suvoktais [[įstatymas|įstatymais]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] už viską svarbiau yra pats gyvenimas, todėl reikia išmokti juo džiaugtis. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] esmės ir jo reiškinių supratimas gali apsaugoti [[būtis|būtį]] nuo išnykimo ir suteikti naujo [[gyvybė]]s džiaugsmo. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] [[išmintis]] visada gilesnė ir platesnė už žmonių išmintį. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]], [[kalba|kalbos]], [[paprotys|papročių]] paprastumas teikia tautai jėgų, o prabanga, kalbos įmantrumas, papročių rafinuotumas veda į negalę ir pražūtį. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] matas – ne jo trukmė, o tai, kaip jį panaudojote. – [[Mišelis de Montenis|M, de Montenis]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] taurė būtų saldi iki šleikštumo, jei į ją nekristų karčios [[ašara|ašaros]]. – [[Pitagoras]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] tyrumas yra aukščiausias ir tyriausias menas. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # Gyvenimo [[tikslas]] yra tikslingas [[gyvenimas]]. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] trumpumo mes negauname, o pasidarome jį patys. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimui]] reikia judesių. – [[Aristotelis]]. # [[Gyvenimas|Gyvenk]] taip, lyg mirtum rytoj, [[mokymasis|mokykis]] taip, lyg gyventum amžinai. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] be [[nauda|naudos]] – prieš laiką [[mirtis|mirti]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] netikusiai, neprotingai, nesantūriai – reiškia ne blogai gyventi, o lėtai [[mirtis|mirti]]. – [[Demokritas]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] reikia mokytis visą gyvenimą ir visą gyvenimą reikia mokytis [[mirtis|mirti]]. – [[Seneka]]. # Gyventi – reiškia dirbti. [[Darbas]] yra žmogaus [[gyvenimas]]. – [[Volteras]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – reiškia [[veikla|veikti]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] šia akimirka. [[Praeitis]] negali būti pakeista, o [[ateitis]] negali būti kontroliuojama, todėl reikia gyventi dabar. Per daug negalvojantis apie ateitį žmogus yra laimingesnis, gali labiau džiaugtis kiekviena nauja diena. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai iš lėto [[gimimas|gimti]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai [[kova|kovoti]], kovoti – tai gyventi. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Gyventi – tai nereiškia kvėpuoti, tai reiškia veikti. Ne tasai ilgiausiai gyvena, kuriam daugiausiai metų, o tasai, kuris labiau už kitus jautė [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai nuolat gimti. Būtų per daug paprasta gauti jau užbaigtą [[siela|sielą]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – vadinasi, nepaliaujamai žengti į priekį. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Gyvuliškas [[gyvenimas]] baigiasi skerdykla. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # Greit iššvaistantys [[jėga]]s žmonės, tai [[gyvenimas|gyvenimo]] trumpų distancijų bėgikai. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. ===I=== # Idealai, kurie apšvietė mano kelią ir laikas nuo laiko man suteikė drąsos, kad sutikčiau [[gyvenimas|gyvenimą]] linksmai, buvo Geranoriškumas, Grožis ir Tiesa. Be giminystės jausmo su žmogiškomis būtybėmis, be užimtumo objektyviu pasauliu, be amžinos nepasiekiamybės mokslo ir meno srityse, gyvenimas man būtų atrodęs tuščias. Nuvalkioti žmonių dėmesio objektai – turtai, išorinė sėkmė, prabanga, – man visuomet atrodė niekingi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Individo [[gyvenimas]] turi [[prasmė|prasmę]] iki tol kol jis padeda paversti kiekvieno kito gyvo sutvėrimo gyvenimą didingesniu ir gražesniu. Gyvenimas yra šventas, tai yra aukščiausia vertybė, prieš kurią visos kitos vertybės atrodo antraeilėmis. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Istorija]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] mokytoja. − [[Ciceronas]]. # Iš būtinų dalykų pirmą vietą užima tie, be kurių negalima [[gyvenimas|gyventi]], antrą – be kurių privalome gyventi, trečią – be kurių nenorime. – [[Seneka]]. # Iš [[gyvenimas|gyvenimo]] [[karas|karo]] [[mokykla|mokyklos]]. – Kas manęs nepražudo, tas mane sustiprina. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Iš [[gyvenimas|gyvenimo]] reikia išeiti kaip iš puotos, neištroškusiam ir neapgirtusiam. – [[Diogenas]]. # Iš meilės [[gyvenimas|gyvenimui]] [[senatvė]]s geidžiame, o iš [[mirtis|mirties]] baimės jos bijome. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Iš tiesų, tas, kuris nebrangina [[gyvenimas|gyvenimo]], nėra jo vertas. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Iš tikrųjų [[gyvenimas|gyvenime]] nėra mažų ar didelių dalykų. Visa yra vienodai reikšminga, visa lygiai didu. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Iš tikrųjų [[pasigailėjimas|pasigailėjimo]] vertas ieškantysis lengvo [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Deividas Staras Džordanas|D. S. Džordanas]]. # Iš tikrųjų svarbius momentus savo [[gyvenimas|gyvenime]] visada pastebi pernelyg vėlai. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Išdidumas]] padės jam suprasti, kad jam nėra reikalo burnoti dėl to, kad [[gyvenimas]] tėra akimirka... – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Išmintis]] yra tobulas viršūnę ir gėrį pasiekęs [[protas]]. Ji – [[gyvenimas|gyvenimo]] menas. – [[Seneka]]. # Išorinio [[gyvenimas|gyvenimo]] sėkmė prasideda viduje. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # Išorinį [[padorumas|padorumą]] visada sąlygoja vidinis [[gyvenimas]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===Y=== # Yra dvi svarbiausios dienos žmogaus [[gyvenimas|gyvenime]]. [[Diena]], kada gimei, ir diena, kada supratai kodėl. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # Yra tik du būdai, kaip [[gyvenimas|gyventi]]. Vienas – galvoti, jog [[stebuklas|stebuklų]] nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===J=== # Jaučiu, kad [[gyvenimas]] dalijamas į siaubingą ir apgailėtiną. – [[Vudis Alenas|V. Alenas]]. # [[Jaunystė]]s požiūriu [[gyvenimas]] yra begalinė [[ateitis]]; [[senatvė]]s – labai trumpa [[praeitis]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Jei [[gyvenimas]] apskritai turi [[prasmė|prasmę]], tai prasmę privalo turėti ir [[kančia]]. Juk kančia irgi yra gyvenimo dalis – kaip ir likimas, ir [[mirtis]]. Tik kančia ir mirtis paverčia žmogaus būtį visuma. – [[Viktoras Franklis|V. Franklis]]. # Jei [[gyvenimas]] būtų ištisa [[laimė]], niekas negalėtų jos ištverti ir tada ji virstų [[pragaras|pragaru]] žemėje. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Jei [[gyvenimas]] – scena, tai [[žmona]] despotiška režisierė. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jei iš [[gyvenimas|gyvenimo]] išbrauktum visas [[klaida]]s, gali likti tik parašas. – [[Konfucijus]]. # Jei mes [[gyvenimas|gyvename]] širdyse tų, kurie lieka po mūsų, vadinasi, mes [[mirtis|nemirštame]]. – [[Tomas Kambelas|T. Kambelas]]. # Jei nebūtų [[mirtis|mirties]], [[gyvenimas]] mums neatrodytų toks gražus. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Jei nėra [[sielvartas|sielvarto]] [[gyvenimas|gyvenime]], nėra ir [[meilė]]s gyvenimui. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Jei nori gyventi laimingą [[gyvenimas|gyvenimą]] – susiek jį su [[tikslas|tikslu]] o ne su kitais žmonėmis ar daiktais. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Jei nori [[gyvenimas|gyventi]] sau, gyvenk kitiems. – [[Seneka]]. # Jei nustojote ką nors daryti vien iš [[malonumas|malonumo]], manykite, kad [[gyvenimas]] baigėsi. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Jei suprasite, kad [[gyvenimas|gyvenime]] viskas keičiasi, nebeliks nieko, į ką nuolat būtumėte įsikibęs. Jei nebijosite [[mirtis|mirties]], nebus nieko, ko negalite pasiekti. – [[Lao Dzė]]. # Jei tau paklūsta šį [[akimirka]] – paklūsta ir visas [[gyvenimas]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Jei [[teorija]] neina prie gyvenimo, [[gyvenimas]] eina prie teorijos. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Jeigu nori prailginti [[gyvenimas|gyvenimą]], trumpiau sėdėk prie vaišių stalo. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Jeigu reikalausi iš [[gyvenimas|gyvenimo]] daugiau, negu jis gali duoti esamomis aplinkybėmis, neišvengiamai pralaimėsi. – [[Ričardas Oldingtonas|R. Oldingtonas]]. # Jis neilgai [[gyvenimas|gyveno]], bet ilgai prabuvo. – [[Seneka]]. # Juk nėra žmogaus, kuriam [[gyvenimas|gyvenimo]] loterijoje tektų vien [[laimėjimas|laimėjimai]]. – [[Boleslovas Prusas|B. Prusas]]. # Juo mažiau žmogus [[žinojimas|žinai]], juo paprasčiau [[gyvenimas|gyveni]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. ===K=== # Kad aš myliu [[gyvenimas|gyvenimą]] – neneigiu, kad turėsiu jį palikti – nenuneigiama. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Kad galėtum žvelgti [[gyvenimas|gyvenimui]] tiesiai į akis, verta gyventi palėpėje, tiesa? – [[Edith Wharton|E. Wharton]]. # Kad gautum tai, ko nori iš [[gyvenimas|gyvenimo]], visų pirma būtinai turi apsispręsti – ko tu nori. – [[Ben Stein]]. # Kad ir kokia apgaulinga [[viltis]], vis dėlto padeda mums nueiti užsibrėžtu [[gyvenimas|gyvenimo]] keliu iki galo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kad ir koks apgailėtinas būtų tavo [[gyvenimas]], sutik jį drąsiai ir gyvenk; nevenk jo ir nekeik. Jis ne toks blogas, koks tu pats. – [[Henris Deividas Toro|H. D. Toro]]. # Kad visas [[gyvenimas]] būtų toks, tartum bičių avilys, pilnas lengviausio pasaulyje spindulių medaus – šviesos be šešėlių, laimės be apgailestavimo, degimo be pelenų. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kadangi [[gyvenimas]] labai trumpas ir laisvų valandų labai maža, nesugaiškime nė vienos skaitydami menkavertes [[knyga]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Kai atidėliojame [[gyvenimas|gyvenimą]], jis ir praeina. – [[Seneka]]. # Kai dingsta [[teisingumas]], nelieka nieko, kas žmonių [[gyvenimas|gyvenimą]] padarytų vertingą. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kai egoistinė [[laimė]] yra vienintelis gyvenimo [[tikslas]], [[gyvenimas]] labai greitai tampa be tikslo. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Kai [[gyvenimas|gyvenime]] viskas kontroliuojama, dažniausiai nebelieka ką kontroliuoti, – nebelieka pačios [[gyvybė]]s. – [[Klarisa Pinkola Estes|K. P. Estes]]. # Kai [[gyvenimas|gyventi]] gera, nėra reikalo ginčytis dėl [[gyvenimo prasmė]]s. – [[Rėjus Bredberis|R. Bredberis]]. # Kai kurie nustoja [[gyvenimas|gyventi]] taip ir nepradėję. – [[Seneka]]. # Kai mūsų laikais sakoma, kad [[žmogus]] moka [[gyvenimas|gyventi]], paprastai turima galvoje šiek tiek abejotina jo garbė. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kai nereiški [[gyvenimas|gyvenimui]] jokių pretenzijų, tai viskas, ką tik gauni, yra [[dovana]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kaip dažnai [[gyvenimas|gyvenime]] klysdami mes prarandame tuos, kurie brangūs. Stengdamiesi patikti svetimiems, kartais bėgame nuo artimo. Išaukštiname tuos, kurie mūsų neverti, o pačius ištikimiausius išduodame. Tuos, kurie mus taip myli, įskaudiname, tačiau laukiame, kada mūsų atsiprašys. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Kaip ilgai [[gyvenimas|gyvensiu]] nuo manęs nepriklauso, bet nuo manęs priklauso, ar tikrai gyvensiu, kol gyvenu. – [[Seneka]]. # Kam gi mes gyvename, jei ne tam, kad vienas kitam palengvintume [[gyvenimas|gyvenimą]]? – [[Džordžas Eliotas|Dž. Eliotas]]. # Kas bailiai rūpinasi, kaip čia nepraradus [[gyvenimas|gyvenimo]], niekuomet juo nesidžiaugs. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kas delsia sutvarkyti savo [[gyvenimas|gyvenimą]], panašus į [[naivumas|naivuolį]], laukiantį prie upės, kol ji liausis tekėjusi. – [[Horacijus]]. # Kas iš vaikystės žino, kad [[darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis, kas iš jaunystės suprato, kad [[duona]] pelnoma tik sunkiai prakaituojant, tas pasirengęs [[žygdarbis|žygdarbiui]], nes reikiamą dieną ir valandą jis ras valios ir jėgų jį įvykdyti. – [[Žiulis Vernas|Ž. Vernas]]. # Kas nesupranta, kad geras [[gyvenimas]], [[santaika]] ypač reikalingi žmonių [[laimė|laimei]] ir [[gerovė|gerovei]]! Skirtingi [[įsitikinimas|įsitikinimai]] be tarpusavio [[pakantumas|pakantumo]] būdavo ir esti didžiausių [[vaidas|vaidų]] ir [[neapykanta|neapykantos]] šaltinis. – [[Juozas Blažys|J. Blažys]]. # Kas nori gyventi kitiems, neturi žiūrėti pro pirštus į savo [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # Kas turi kam [[gyvenimas|gyventi]], ištvers bet kokį kaip. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas viską palieka likimo valiai, paverčia savo [[gyvenimas|gyvenimą]] loterija. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Kažko vertas tik toks [[gyvenimas]], kuris nugyventas dėl kitų. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Ką rinktis: gerą [[gyvenimas|gyvenimą]] ar gerą [[vardas|vardą]]? – [[Seneka]]. # Keista būtybė [[žmogus]] – jis sielojasi netekęs [[turtas|turto]] ir visai nesijaudina, kad negrįžtamai praeina [[gyvenimas|gyvenimo]] dienos. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Kiek daug žmonių gyvena kasdienių [[įprotis|įpročių]] spąstuose – pusiau sustingę, pusiau išsigandę, pusiau abejingi. Jei norime vertingesnio [[gyvenimas|gyvenimo]], privalome nuolat rinktis, kaip gyventi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kiek žmoguje [[gerumas|gerumo]], tiek jame ir [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Kiekviena [[diena]] – vis naujas [[gyvenimas]]. – [[Seneka]]. # Kiekvienas gali sustabdyti žmogaus [[gyvenimas|gyvenimą]], bet niekas negali sustabdyti [[mirtis|mirties]], visos pasaulio durys jai praviros. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[gyvenimas]] – tai [[pastanga|pastangos]] ir [[kova]] už teisę būti pačiu savimi. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. Ortega I Gasetas]]. # Kiekvienas, kuris nori sulaukti saldaus [[gyvenimas|gyvenimo]] vaisiaus, [[laimė]]s obelį turi pats pasodinti. – [[Žanis Gryva|Ž. Gryva]]. # Kiekvieno žmogaus [[gyvenimas]] – tai dienoraštis, kuriame ketinama įrašyti vieną istoriją, o įrašoma kita. – [[Džeimsas Metjus Beris|Dž. M. Beris]]. # Kieno [[charakteris]] tvarkingas, tai ir [[gyvenimas]] gerai sutvarkytas. – [[Demokritas]]. # [[Knyga|Knygos]] užduotis – palengvinti, paspartinti [[gyvenimas|gyvenimo]] pažinimą, bet ne pakeisti jį. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # Kol atidėliojame [[gyvenimas|gyvenimą]], jis ir praeina. – [[Seneka]]. # Kol galite, [[gyvenimas|gyvenkite]] linksmai. – [[Seneka]]. # Kol yra [[gyvenimas]], yra ir [[viltis]]. – [[Ihara Saikaku|I. Saikaku]]. # Kuo beprasmiškesnis [[gyvenimas]], tuo sunkiau pakeliama [[mirtis]]. – [[Žanas Polis Sartras|Ž. P. Sartras]]. # Kupina šilumos ir ištikimybės [[mirtis]] yra geriau negu šaltas, neištikimas [[gyvenimas]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. ===L=== # Labiausiai rūpinamės [[gyvenimas|gyvenimu]] jam prarandant savo [[vertė|vertę]]; seni žmonės labiau jį apgailestauja negu jauni. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Laikas]] [[gyvenimas|gyventi]], laikas [[santuoka|vesti]]. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Laimė]] – ne bet koks [[gyvenimas]], o tik gražus. – [[Seneka]]. # [[Laisvė]] – tai būti tikruoju savo [[gyvenimas|gyvenimo]] šeimininku. – [[Aristotelis]]. # Lėtūnas visą [[gyvenimas|gyvenimą]] perdėm su [[neganda|negandom]] kovoja. – [[Heziodas]]. ===M=== # Mano [[gyvenimas]] yra degantis gyvenimas, kiek aš nedegu, tiek negyvenu. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. # Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų [[gyvenimas|gyventi]] kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Mažiausiai [[mirtis|mirties]] bijo tie [[žmogus|žmonės]], kurių [[gyvenimas]] turi didžiausią [[vertė|vertę]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Mąstymas|Mąstantis]] žmogus pažįstamas iš šventos pagarbos [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] ir [[kančia]] gaivina [[siela|sielą]] taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės [[gyvenimas]] tuščias ir beprasmis. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] pačiam sau – romanas, trunkantis visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Melancholikas]] pasidarai, kai imi galvoti apie [[gyvenimas|gyvenimą]]; [[cinikas]] – kai pamatai, ką iš jo padaro dauguma žmonių. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Mes [[gyvenimas|gyvename]] iš to, ką gauname, bet kuriame gyvenimą iš to, ką duodame. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]]. # Mes [[gyvenimas|gyvename]] šiame pasaulyje tol, kol jį mylime. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Mes ne tam gyvename, kad [[valgymas|valgytume]], o valgome tam, kad [[gyvenimas|gyventume]]. – [[Sokratas]]. # Mes negalime išplėšti puslapio iš savo [[gyvenimas|gyvenimo]], bet mes galime įmesti visą knygą į ugnį. – [[Žorž Sand]]. # Mes randame [[gyvenimas|gyvenime]] tai, ką patys jam suteikiame. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Mes viską gavom, kas mums priklausė. [[Gyvenimas|Gyvenimą]] gavom – didžiausią vertybę. Gal ką ir paliksim, kai iškeliausim, – kitiems vartoti, ne tik ardyti. – [[Algimantas Baltakis|A. Baltakis]]. # Mes visuomet ruošiamės [[gyvenimas|gyventi]], bet niekada iš tiesų negyvename. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Mėgstu [[gyvenimas|gyvenimą]]. Čia yra ką veikti. – [[Roni Šeiksas|R. Šeiksas]]. # Miegojau ir sapnavau, kad [[gyvenimas]] – [[džiaugsmas]]. Prabudau ir pamačiau, kad gyvenimas – [[pareiga]]. Ėmiausi veiklos ir supratau – pareiga yra džiaugsmas. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Minimališkai [[gyvenimas|gyvendamas]], pasieksi minimalius rezultatus. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # [[Mirtis|Mirk]] ir vėl atgyk naujam [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Mirtis|Mirti]] paprasčiau negu [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Mirtis|Mirti]] – tai niekis, baisu [[gyvenimas|negyventi]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Mirtis]] turi būti tokia pat kaip ir [[gyvenimas]]; mes netampame kitokie tik todėl, kad mirštame. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Meilė|Mylėk]], kol turi drąsos, [[gyvenimas|gyvenk]], kol turi jėgos. – [[Piet Hein|P. Hein]]. # Mokantiems pasinaudoti [[gyvenimas]] yra ilgas. – [[Seneka]]. # Mokėkime [[gyvenimas|gyventi]] nors dūžtančiose formose... – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. # Mokėti [[senatvė|senti]] – [[išmintis|išminties]] viršūnė ir viena iš sudėtingiausių [[gyvenimas|gyvenimo]] didžiojo meno briaunų. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # [[Mokymasis|Mokykis]] iš vakar, [[gyvenimas|gyvenk]] šiandien, [[tikėjimas|tikėkis]] rytojaus. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Mokymasis|Mokykitės]] ir [[skaitymas|skaitykite]]. Skaitykite vertingas [[knyga]]s. Visa kita padarys [[gyvenimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Mokytam ir išsilavinusiam žmogui [[gyvenimas|gyventi]] – lygu [[mąstymas|mąstyti]]. – [[Ciceronas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] idėjų pasaulyje, kaip ir apskritai [[gyvenimas|gyvenime]], ne iš karto nugali [[pažanga]] ir [[tiesa]]: reikia kovoti dėl jų, sutelkti visas jėgas, atkaklumą ir energiją, tvirtai tikėti savo teisumu ir pergale. – [[Aleksandras Fersmanas|A. Fersmanas]]. # [[Moteris]] gali pataisyti [[vyras|vyrą]] tik įkyrėdama jam tiek, kad šis prarastų [[noras|norą]] [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mums [[gyvenimas]] duotas su būtina sąlyga drąsiai jį ginti iki paskutinės minutės. – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]]. # Mūsų galvosenos autentiškas veidrodis yra mūsų [[gyvenimas]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Mūsų [[gyvenimas]] – kelionė, [[idėja]] – valdovas. Nesant valdovo viskas sustoja. Tikslas prarastas, ir jėgų tarsi nebuvę. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Mūsų [[gyvenimas]] pasaulyje yra tas pats, kas [[daina|dainos]] klausimas: mums gera ir smagu, kai dainuoja, ir mes privalome dainos laukti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Mūsų [[gyvenimas]] – teatro uždanga, už kurios tūno didžiausios paslaptys. – [[Raineris Marija Rilkė|R. M. Rilkė]]. # Mūsų [[gyvenimas]] tiek vertas, kiek mums kainavo nugalėti jo sunkumus. – [[Fransua Moriakas|F. Moriakas]]. # Mūsų [[noras|norai]] nuspalvina vaivorykštės spalvom [[gyvenimas|gyvenimo]] miglą. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Mūsų [[veidas|veidai]] – kaip enciklopedijos, tereikia įskaityti. Ten parašyta viskas. Ten matosi mūsų [[gyvenimas|gyvenimai]]. Išraižytos visos kada nors nutikusios tragedijos ir džiaugsmai. – [[Stefan Casta|S. Casta]]. ===N=== # [[Naktis|Naktį]] esi toks, koks iš tikrųjų turėtum būti, o ne toks, kokį padarė [[gyvenimas]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Ne [[mokykla]]i, bet [[gyvenimas|gyvenimui]] mokomės. – [[Seneka]]. # Ne visuomet darai kas reikia. Net jei ir žinai tai. Tame kartais glūdi [[gyvenimas|gyvenimo]] žavesys. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Ne žmogus turi klausinėti gyvenimą, bet – nors tai ir paradoksalu – pats [[gyvenimas]] kelia jam klausimus ir reikalauja atsakyti. – [[Viktoras Franklis|V. Franklis]]. # Neapkęsti [[gyvenimas|gyvenimo]] galima tik dėl [[apatija|apatijos]] ir [[tingumas|tingumo]]. – [[Seneka]]. # Nebandykite [[gyvenimas|gyventi]] amžinai, jums nieko neišeis. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. # Nebijokite to, kad Jūsų [[gyvenimas]] baigsis, verčiau baiminkitės, kad jis taip ir neprasidės. – [[Džonas Henris Niumanas|Dž. H. Niumanas]]. # Nedaryk to, ką smerkia tavo [[sąžinė]], ir nekalbėk to, kas nesiderina su [[tiesa]] Visa tai svarbiausia saugok, ir tu įvykdysi savo [[gyvenimas|gyvenimo]] paskirtį. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # [[Nedorėlis|Nedorėliai]] pasidarome todėl, kad niekas neatsigręžia atgal ir neapžvelgia praleisto [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Seneka]]. # Negalima [[gyvenimas|gyventi]] maloniai, negyvenant protingai, dorai ir teisingai, ir atvirkščiai, negalima gyventi protingai, dorai ir teisingai, negyvenant maloniai. – [[Epikūras]]. # Nekaitaliokime [[amžius|amžių]], kaip ir metų laikų: reikia būti savimi kiekviename amžiuje ir nekovoti prieš [[prigimtis|prigimtį]], nes bergždžios pastangos iššvaisto [[gyvenimas|gyvenimą]] ir trukdo mums juo naudotis. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Nelaimė]]s mums siunčiamos, kad atidžiau pažvelgtume į savo [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Nemoku padoriai groti nei pianinu, nei [[gyvenimas|gyvenimo]] klavišais. Niekada to nemokėjau, visuomet per daug skubėjau, visuomet per daug nekantravau, visuomet kas nors sukliudydavo, visuomet melodija nutrūkdavo. Bet kas iš tikrųjų moka groti? – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Patirtis|Nepatirsi]] – [[gyvenimas|negyvensi]]. – [[Sokratas]]. # Nerasi norinčio išdalinti savo [[pinigai|pinigus]], o [[gyvenimas|gyvenimą]] kiekvienas išskirsto daugybei kitų. – [[Seneka]]. # Nesielk taip, lyg [[gyvenimas]] truktų tūkstančius metų. – [[Markas Aurelijus]]. # Nesiilsėk! [[Gyvenimas]] šuoliuoja tolyn; eik ir išdrįsk kol dar esi gyvas. Po savęs palik tai, kas galinga ir didinga, kas įveiktų laiką. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nesureikšminkite [[gyvenimas|gyvenimo]]. Jūs niekada nepaspruksite iš jo gyvas. – [[Elbertas Grimas Habardas|E. G. Habardas]]. # Net ir senukai puoselėja viltį ir kuria planus kaip nors pagerinti savo [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Džakomas Leopardis|Dž. Leopardis]]. # Netekti [[gyvybė]]s – menkas dalykas <...> bet matyti, kaip mūsų gyvybė netenka prasmės, kaip nyksta mūsų [[gyvenimas|gyvenimo]] [[tikslas]] – štai kas napakeliama. Neįmanoma gyventi be tikslo. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Nesvarbu, kokį [[kelias|kelią]] pasirinkai, jis bus nuotykis, jeigu šlovinsi [[gyvenimas|gyvenimą]] ir pakilsi virš paprasčiausio saugumo ir vidutiniškumo. – [[Deivydas Sarnofas|D. Sarnofas]]. # Neverta [[gyvenimas|gyventi]] paviršutiniškai. – [[Sokratas]]. # Nė vienas žmogus nenugyveno tikro [[gyvenimas|gyvenimo]], jeigu nebuvo apvalytas [[moteris|moters]] meilės, stiprinamas jos narsos ir vadovaujamas jos kuklaus nuovokumo. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Nėra [[kraštas|krašto]], kur žmogus negalėtų [[gyvenimas|gyventi]]; nėra krašto, kur jis negalėtų pakelti akių į dangų. Kur mes bebūtume, atstumas tarp to, kas dieviška, ir to, kas žmogiška, yra tas pats. – [[Seneka]]. # Nėra nieko koktesnio už [[senis|senį]], kuris, be amžiaus, neturi kitų savo ilgo [[gyvenimas|gyvenimo]] naudos įrodymų. – [[Seneka]]. # Niekas mirtingiesiems nepadarė tiek [[blogis|blogo]], kaip tie, kurie [[gyvenimas|gyvena]] kitaip, negu moko gyventi. – [[Seneka]]. # Niekas neneigia: [[tiesa]] [[gyvenimas|gyvenime]] nugali, tik mums neužtenka gyvenimo. – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. # Nieko nėra liūdnesnio už [[gyvenimas|gyvenimą]] tų [[moteris|moterų]], kurios mokėjo būti tik [[grožis|gražios]]. – [[Bernaras de Fontenelis|B. de Fontenelis]]. # Norėdami [[gyvenimas|gyventi]] [[dorovė|dorai]], mes visuomet turime kovoti patys su savimi. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Norint išmintingai nugyventi [[gyvenimas|gyvenimą]], reikia nemažai žinoti. Pradžiai prisimink dvi svarbias taisykles: verčiau badauti, nei valgyti kas papuolė, ir verčiau būti vienam, nei su kuo papuolė. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Norite, kad [[gyvenimas]] jums šypsotųsi, iš pradžių dovanokite jam savo gerą [[nuotaika|nuotaiką]]. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. # Nuolat klaidžiojantis [[gyvenimas|gyvenimo]] kryžkelėse ir takuose jokių išliekamų pėdsakų nepalieka. – [[Seneka]]. ===O=== # O gera juk tikėti, kad [[gyvenimas|gyvenimo]] diena gražiausia ir [[kelias|kelio]] gabalas įspūdingiausias – prieky, kad ten dar tavo [[lobis|lobiai]] užkasti, ten dar ir [[darbas]] tavo pats didžiausias, ir vis dar prieky, vis dar ateity – ir tavo pats didžiausias [[džiaugsmas]]... – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. # O, kaip [[likimas]] palengvina mano išsiskyrimą su gyvenimu, atvesdamas mane prie ribos, kai [[gyvenimas]] tampa niekam nereikalingas ir niekam netrukdo. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. ===P=== # Paimkite [[gyvenimas|gyvenimą]] į savo rankas, ir kas atsitiks? Siaubingas dalykas: nėra ką kaltinti. – [[Erika Jong|E. Jong]]. # Palaikyti geru žodžiu [[nelaimė]]n įkliuvusį žmogų dažnai taip pat svarbu, kaip laiku perjungti geležinkelio iešmą: vos vienas colis skiria [[katastrofa|katastrofą]] nuo sklandžios ir saugios [[gyvenimas|gyvenimo]] kelionės. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # [[Pasaulis]] lyg teatras, o [[gyvenimas|gyvenimai]] dažniausiai tėra nuspėjamos pjesės, nes visad vystosi pagal tuos pačius dramatinius principus, o žmonių [[būdas]] ir [[temperamentas]] dažniausiai, kaip bepasuksi, būna lyg paimti iš itališkos komedijos <...> – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # Pasivogtas [[gyvenimas]] – negarbingas, pasivogta [[mirtis]] – graži. – [[Seneka]]. # Paskirk [[gyvenimas|gyvenimą]] tarnavimui [[tiesa]]i. – [[Juvenalis]]. # [[Patirtis]] – tai amžina [[gyvenimas|gyvenimo]] [[mokykla]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Pats tikriausias būdas priartinti mus prie brangių mirusiųjų – tai ne [[mirtis]], o [[gyvenimas]]. Jie gyvena mūsų gyvenimą ir miršta, kai mirštame mes. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Pinigai]] brangūs, žmogaus [[gyvenimas]] dar brangesnis, gi [[laikas]] – už viską brangiausias. – [[Aleksandras Suvorovas|A. Suvorovas]]. # Pirmiausia [[gyvenimas|gyventi]], paskui [[filosofija|filosofuoti]]. – [[Seneka]]. # Po dievo pirmiausia turime būti dėkingi [[moteris|moteriai]]: iš pradžių ji padovanoja mums [[gyvenimas|gyvenimą]], paskui jam suteikia [[prasmė|prasmę]]. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Praeitis]] ir [[dabartis]] – mūsų priemonės, tik [[ateitis]] – mūsų [[tikslas]]. Tad niekuomet [[gyvenimas|negyvename]], bet tikimės gyventi, ir visuomet turėdami galimybę būti [[laimė|laimingi]], niekuomet ja nepasinaudojame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. ===R=== # Reikia [[meilė|mylėti]], [[neapykanta|neapkęsti]], [[kova|kovoti]], [[tikėjimas|tikėtis]] – tai gali padaryti [[gyvenimas|gyvenimą]] kartų, tačiau be šito visas gyvenimas – niekai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Reikia, nugyventi ilgą [[gyvenimas|gyvenimą]] ir [[senatvė|pasenti]], kad suprastum, koks jis trumpas. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Reikia [[valgymas|valgyti]] tam, kad [[gyvenimas|gyventum]], bet ne gyventi tam, kad valgytum. – [[Ciceronas]]. # Rikiuoti vieną gerą [[darbas|darbą]] prie kito taip glaudžiai, kad neliktų nė mažiausio plyšelio, – tatai aš vadinu mėgavimusi [[gyvenimas|gyvenimu]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Rūpinimas asmenine [[gerovė|gerove]] visai natūralus ir nevalia su tuo nesiskaityti. Bet jeigu rūpinsimės tik tuo, nekreipsime dėmesio į [[visuomenė]]s gerovę, neginsime visuomenės, [[gyvenimas]] taps gėdingas, menkas ir – tiesiai sakau – bjaurus. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]] ===S=== # Sako, sunkiausia [[gyvenimas|nugyventi]] pirmus 70 metų. O toliau viskas bus gerai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Scena|Scenoje]] žmogus turi būti laipteliu aukščiau negu [[gyvenimas|gyvenime]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Senatvė|Senti]] nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas|Š. O. de Sent Bevas]]. # [[Skaitymas|Skaityti]] – reiškia taikyti [[gyvenimas|gyvenime]], kas perskaityta. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Smarkūs [[gyvenimas|gyvenimo]] sukrėtimai išgydo mus nuo menkų [[baimė|baimių]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Smėlis nevaisingas, bet nevaisingas ne dėl to, kad sausas: kaltas čia jo nepaliaujamas judėjimas, kurio negali pakelti joks gyvis. Kaip tai panašu į niūrų žmonių [[gyvenimas|gyvenimą]]: šie taip pat diena iš dienos kabinasi vienas už kito. – [[Kobo Abė]]. # Smulkiais žingsneliais bėga mūsų dienos Link nužymėtos kiekvienam ribos, Ir saulė, kuri šviečia mums, bepročiams, Tik rodo kelią nebūties tamson. Užgesk, užgesk, ugnele trumpaamže! [[Gyvenimas]] – tai bėgantis šešėlis, Tai komediantas, kurs jam skirtą laiką Papostringauja scenoj, pasimaivo, Nueina ir nutyla amžinai, Tai idioto pasaka triukšminga, Neturinti prasmės. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Su šiuo trumpu [[gyvenimas|gyvenimu]] elkis taip, tarsi jis tau būtų išnuomotas. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # [[Svajonė|Svajok]] taip, tarsi būtum nemirtingas, o [[gyvenimas|gyvenk]] taip, tarsi mirtum šiandien. – [[Džeimsas Dynas|Dž. Dynas]]. # [[Svajonės]] yra būtinos [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Anais Nin|A. Nin]]. # Svarbu ne tai, ar ilgai, bet ar tinkamai tu [[gyvenimas|gyveni]]. – [[Seneka]]. # Sveikinimai žmogui, kuris [[gyvenimas|gyvenimą]] pragyveno padėdamas kitiems, nežinodamas baimės jausmo, o agresyvumas ir apmaudas jam buvo svetimi jausmai. Šias savybes turi visi didūs dvasiniai lyderiai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Svetimame [[gyvenimas|gyvenime]] suvaidinti svarbiausią vaidmenį lengviau nei savame. – [[Genadijus Malkinas|G. Malkinas]]. ===Š=== # Šimtus kartų per dieną aš vis primenu sau, kad mano vidinis ir išorinis [[gyvenimas]] yra paremtas kitų žmonių sunkiu darbu, gyvenimu ir mirtimi, ir kad aš privalau dėti pastangas žmonių labui norint bent iš dalies atsilyginti. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Šykštuolis]] pamiršta, kaip greitai bėga [[laikas]] ir koks trumpas [[gyvenimas]]. – [[Deni Didro|D. Didro]]. ===T=== # Tai, ko negali gauti, visada atrodo geresnis dalykas už tą, ką turi. Tai sudaro ir žmogaus [[gyvenimas|gyvenimo]] romantiką, ir jo idiotizmą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Taikydamasis švelniai sakant, į „angelus“, [[žmogus]] taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik [[džiaugsmas]] ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats [[gyvenimas]] neteko skonio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Taip [[gyvenimas|gyvenau]], maniau, kad ne veltui gimiau. – [[Ciceronas]]. # Tam. kuris [[gyvenimas|gyvena]], kad būtų gyvas amžiais, [[mirtis]] nebaisi. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Tarp gardžių [[pietūs|pietų]] ir [[gyvenimas|gyvenimo]] yra tik vienas skirtumas: tai, kas saldu, valgoma pietų pabaigoje. – [[Robertas Luisas Stivensonas|R. L. Stivensonas]]. # Tarp [[žmogus|žmonių]] [[gyvenimas|gyvenk]] taip, lyg [[Dievas]] tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų. – [[Seneka]]. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvenimo]] muštas, daug pasieks. Pūdą druskos suvalgęs labiau vertina medų. Kas liejo ašaras, tas nuoširdžiai juokiasi. Kas mirė, žino, kad gyvena! – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvenimu]] žaidžia, visuomet pralaimi, o kuris nemoka sau įsakyti, tuoj pat tampa [[vergas|vergu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]], [[gyvenimas|gyvena]], o tas kuris gyvena, [[darbas|dirba]]. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Tas, kuris [[gyvenimas|negyvena]] dėl kitų, negyvena ir dėl savęs. – [[Seneka]]. # Tas, kuris viską palieka [[atsitiktinumas|atsitiktinumo]] valiai, paverčia savo [[gyvenimas|gyvenimą]] loterija. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Tausokite [[laikas|laiką]]: tai audeklas, iš kurio pasiūtas [[gyvenimas]]. – [[Samuelis Ričardsonas|S. Ričardsonas]]. # Tavo blogybė buvo ne ta, kad per mažai žinojai apie [[gyvenimas|gyvenimą]], bet kad žinojai apie jį per daug. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Teorija]], brolau – sausa šaka, už tai [[gyvenimas|gyvenimo]] vaisingas medis žydi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tiek dorai pragyventa [[diena]] teikia ramų [[miegas|miegą]], tiek naudingai pragyventas [[gyvenimas]] dovanoja ramią [[mirtis|mirtį]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Tiek [[pasakėčia]], tiek [[gyvenimas]] vertinamas ne už ilgumą, o už turinį. – [[Seneka]]. # Tiems, kurie gyvena taurų [[gyvenimas|gyvenimą]], nereikia bijoti, kad jie bus gyvenę tuščiai, net jei jų kasdienė būtis yra kukli, nes iš jų gyvenimų nuolatos sklinda šviesa. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Tiesą sakant, tik nedaugelis [[gyvenimas|gyvena]] dabartyje – dauguma dar tik ruošiasi pradėti gyventi. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Tik [[gyvenimas]], gyvenamas dėl kitų, yra vertas gyventi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Tik [[patirtis]] mus moko vertinti [[gyvenimas|gyvenimo]] gėrybes. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tik prasmingai nugyventas [[gyvenimas]] yra ilgas. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Tik tas [[gyvenimas|gyvenimo]] ir [[laisvė]]s vertas, <br /> Kuris kasdien dėl jų į [[kova|kovą]] stos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikrai [[gyvenimas|gyveni]] tik tada, kai jauti kitų [[palankumas|palankumą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikrasis mūsų [[mintis|minčių]] veidrodis yra mūsų [[gyvenimas]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Tikrasis žmogaus [[gyvenimas]] – tai gyvenimas, kurio jis negyveno. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tiktai kvailas laimi [[gyvenimas|gyvenime]], protingas mato per daug kliūčių ir netenka [[pasitikėjimas|pasitikėjimo]], dar nieko nepradėjęs. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Tylus, kuklus [[gyvenimas]] suteikia daugiau [[laimė]]s nei sėkmingi siekiai, susiję su nuolatiniu nerimu. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Trokšti [[mirtis|mirties]], kai gali gyventi, taip pat silpnadvasiška kaip gailėtis [[gyvenimas|gyvenimo]] atėjus laikui mirti. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Troškimas|Troškimai]] būtini, kad [[gyvenimas]] nuolat judėtų į priekį. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Trumpalaikis yra šis mūsų [[gyvenimas|egzistavimas]], kaip ir trumpalaikis yra apsilankymas svečiuose. Takas, kuriuo einame yra menkai apšviestas blyksinčios sąmonės, kurios centras yra ribojantis ir atskiriantis „Aš“... Kai grupė individų tampa „Mes“, harmoninga visuma, jie pasiekia aukščiausias aukštumas, kurias žmogus tik gali pasiekti. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Trumpas [[gyvenimas]] mums ne duodamas – jis mūsų pačių apkarpomas; ne pagailėta mums gyvenimo – patys jį iššvaistome. Deramai tausojamas gyvenimas – ilgas. – [[Seneka]]. # Trumpiausias ir neramiausias [[gyvenimas]] tų, kurie pamiršta praeitį, nepaiso dabarties, bijo ateities; atėję prie gyvenimo krašto, vargšai per vėlai supranta, jog taip ilgai buvo užsiėmę nieko neveikimu. – [[Seneka]]. # Trumpiausias yra užsiėmusių žmonių [[gyvenimas]]. – [[Seneka]]. # Turime sustoti tik nakties [[poilsis|poilsiui]], kad atgautume jėgas. Sustojęs [[gyvenimas]] – tai mirtis. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. ===U=== # Už visa, kas mūsų [[gyvenimas|gyvenime]] yra šiuolaikiška, esame skolingi graikams. O visa, kas atgyvenę, atėjo iš Viduramžių. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===V=== # [[Vaikas|Vaikai]] suteikia [[darbas|darbui]] džiaugsmo, o [[nesėkmė]]s dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai [[gyvenimas|gyvenimą]] daro malonesnį, o [[mirtis|mirtį]] – ne tokią baisią. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Verkimas|Verkti]] dėl to, kad mes [[gyvenimas|negyvensime]] po šimto metų, tiek pat kvaila, kaip verkti dėl to, kad negyvenome prieš šimtą metų. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Vertingiausia [[gyvenimas|gyvenime]] – tai galimybė pasirinkti [[mirtis|mirtį]], bent jau tam, kad nebūtum pritvotas, kaip kokia žiurkė ar nebūtum prismaugtas, kai dar neesi tam pasirengęs. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Vien tik [[protas|protui]], kaip išmintingam globėjui, dera patikėti visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Pitagoras]]. # Vienašalis [[aukojimasis]] – nepatikimas bendro [[gyvenimas|gyvenimo]] pagrindas, nes įžeidžia antrąją pusę. – [[Džonas Golsvortis|Dž. Golsvortis]]. # Viešpatavimas valandėlei yra viešpatavimas [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Visa [[gyvenimas|gyvenimo]] prailginimo paslaptis – jo netrumpinti. – [[Ernstas Foichterslebenas|E. Fioichterslebenas]]. # Visas [[gyvenimas]] – [[eksperimentas]]. Kuo daugiau eksperimentų atliekate, tuo geriau. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Visas [[gyvenimas]] yra [[vergija]]. Reikia priprasti prie savo padėties, ja skųstis kuo mažiau, joje ieškoti, kas mums būtų naudingiau – nėra tokios atšiaurios būklės, kurioje nurimusi siela nerastų [[paguoda|paguodos]]. – [[Seneka]]. # Visas [[gyvenimas]] – tik sapnas. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]]. # Visas žmogaus [[gyvenimas]] yra kelias į [[mirtis|mirtį]]. – [[Seneka]]. # Visą [[gyvenimas|gyvenimo]] įvairumą, visą žavumą, visą jo grožį sudaro šviesa ir šešėliai. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Visą mūsų [[gyvenimas|gyvenimą]] galima išreikšti trimis [[žodis|žodžiais]]: buvo, yra, bus. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # Visi nori [[gyvenimas|gyventi]] ilgai, bet niekas nenori [[senatvė|pasenti]]. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Visi žmonės eina tais pačiais [[gyvenimas|gyvenimo]] keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Visiems mums derėtų atsiminti, jog turime [[mirtis|mirti]], ir tada visi [[gyvenimas|gyventume]] taip, tarsi būtume tikri, jog turime gyventi amžinai. – [[Frančeskas Gvičardinis|F. Gvičardinis]]. # Visiškai niekingas tas, kuris turi daug priežasčių išeiti iš [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Epikūras]]. # [[Vyras|Vyrams]] [[moteris|moterys]] atiduoda savo [[gyvenimas|gyvenimo]] [[auksas|auksą]]. Bet visada nori jį atgauti smulkiomis monetomis. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[meilė]] ir jo [[gyvenimas]] yra du skirtingi dalykai, o [[moteris|moters]] meilė – visa jos egzistencija. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. ===Ž=== # [[Žinios|Žinių]] reikia siekti ne tam, kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas [[gyvenimas|gyvenime]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Žiūrėk į kiekvieną [[aušra|aušrą]] kaip į savo [[gyvenimas|gyvenimo]] pradžią, o į kiekvieną [[saulėlydis|saulėlydį]] – kaip į jo pabaigą. Tegu kiekvieną šių trumpų gyvenimų paženklina koks nors doras poelgis, kokia nors pergalė prieš save ar įgytos žinios. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] kupinas [[laimė]]s daugiausia dėl to, kad žmogus amžinai laukia, jog netrukus bus laimingas. – [[Edgaras Alanas Po|E. A. Po]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] panašus į geležį: vartojamas jis nusitrina, o nevartojamas rūdija. – [[Markas Porcijus Katonas (vyresnysis)|Katonas (vyresnysis)]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] per ilgas [[meilė|meilei]]. Tiesiog per ilgas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Žmogaus [[gyvenimas|gyvenimo]] istorija sudaro jo [[charakteris|charakterį]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Žmogaus [[laimė]], mano manymu, – ne gražiai numirti, o gražiai [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Žmogus]], kuris savo paties ir kitų [[gyvenimas|gyvenimą]] laiko beprasmišku, yra ne tik nelaimingas, bet ir apskritai tarsi negyvena. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] gyvena tikrą [[gyvenimas|gyvenimą]], jeigu laimingas kitų [[laimė|laime]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # <!--Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė-->[[Žmogus]]. Nes jis aukoja savo [[sveikata|sveikatą]], kad uždirbtų daugiau [[pinigai|pinigų]]. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis [[gyvenimas|gyvena]] taip, tarsi niekada [[mirtis|nemirtų]]. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus]], ryžtąsis tuščiai praleisti nors vieną valandą, dar nepribrendęs suprasti [[gyvenimas|gyvenimo]] [[vertė|vertę]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # [[Žmogus]] visą [[gyvenimas|gyvenimą]] praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas [[viltis|vilties]]. – [[Volteras]]. # Žmonės, neturintys savo [[gyvenimas|gyvenimo]], amžinai kišasi į kitų. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] žaidžia [[gyvenimas|gyvenimą]] – kuo tragiškesnė kaukė, tuo didesnis juokdarys po ja slepiasi. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch.Ortega I Gasetas]]. # Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė]]s neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Žmonių [[kalba]] tokia, koks jų [[gyvenimas]]. – [[Seneka]]. # Žvelk [[gyvenimas|gyveniman]], jis moko už [[knyga]]s labiau. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Gyvenimas]] yra toksai, kokį tu jį pasidarai. # [[Gyvenimas|Gyventi]] šalia ežero dar nereiškia, kad tu gali [[Valgymas|valgyti]] [[Žuvis|žuvį]] kada tik tau reikia. # Kad kažkam [[Sėkmė|pasisektų]] [[Gyvenimas|gyvenime]], jis turi sunkiai [[Darbas|dirbti]]. # Kai tu nesilaikai [[Dievas|dievų]] nustatyto [[Ritmas|ritmo]], tu prarandi [[gyvenimas|gyvenimo]] ritmą ir [[Ramybė|ramybę]]. # Kur yra [[gyvenimas]], ten yra ir [[viltis]]. # [[Ožys|Ožkos]] negali [[Gyvenimas|gyventi]] leopardų [[Banda|bandoje]]. # [[Parazitas]] negali [[gyvenimas|gyventi]] vienas. # Visai nesvarbu, ar tu šiame [[Gyvenimas|gyvenime]] esi liūtas ar gazelė; kai tik pateka saulė, geriau pradėk bėgti. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Dora [[mirtis]] suteikia gerą vardą visam [[gyvenimas|gyvenimui]]. # Du dalykai prailgina [[gyvenimas|gyvenimą]]: rami [[širdis]] ir mylinti [[žmona]]. # Geriau [[mirtis|mirk]] garbingai, negu [[gyvenimas|gyvenk]] gėdoje. # Geriausi dalykai [[gyvenimas|gyvenime]] yra veltui. # [[Įvairovė]] yra kaip [[gyvenimas|gyvenimo]] prieskonis. # Kaip žmogus [[gyvenimas|gyvena]], taip jis ir [[mirtis|miršta]]. # [[Linksmumas|Linksma]] širdis prailgina [[gyvenimas|gyvenimą]]. # Pasisaugok tų, šalia kurių tu turi [[Gyvenimas|gyventi]]. # Tas, kas [[gyvenimas|gyvena]] per greitai, [[mirtis|miršta]] per anksti. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvena]] pagal [[prigimtis|prigimtį]], niekada nebus vargšas, o tas, kuris gyvena remdamasis nuomonėmis, niekada nebus turtingas. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvena]] prie kardo, mirs nuo kardo. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvena]] stikliniame name, neturėtų mėtytis akmenimis. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Gyvenimas]] panašus į ugnį: prasideda dūmais, o baigiasi pelenais. ===[[Čekų patarlės ir priežodžiai|Čekų]]=== # Kas paskubomis valgo ir geria, – ilgai [[gyvenimas|negyvena]]. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Gyvenimas]] teka iš vidaus į išorę. Besilaikydamas šios minties, tu pats tapsi tiesa. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # [[Gyvenimas]] yra kaip tigras. Galite arba gulėti ir leisti jam prispausti letena jums galvą, arba galite sėsti jam ant nugaros ir joti. # Jei nori ilgiau [[gyvenimas|gyventi]] – mažiau [[valgymas|valgyk]]. # Kol esi jaunas, [[gyvenimas|gyvenk]] taip, kad būtum [[laimė|laimingas]], kai pasensi. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Gyvenimas]] dalinai yra toks, kokį mes jį pasidarome, ir dalinai toks, kokį jį mums padaro draugai, kuriuos mes pasirenkame. # [[Gyvenimas]] yra kaip žvakelė vėjyje, kaip šaltis ant stogo, kaip žuvies raitymasis keptuvėje. # [[Gyvenimas]] yra vaikščiojimas sapne; mirtis yra grįžimas namo. # [[Gyvenimas]] niekada negali suteikti saugumo, jis tik gali pažadėti galimybę. # [[Gyvenimas]] su meile yra laimingas; gyvenimas dėl meilės yra kvailystė. # [[Vaikas|Vaiko]] [[gyvenimas]] – tarsi popieriaus lapas: kiekvienas praeivis palieka jame pėdsaką. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Anksti kelsi, vėlai gulsi, [[gyvenimas|gyvenime]] neprapulsi. # [[Cukrus|Cukrum]] [[gyvenimas|gyvenimo]] nepasaldinsi. # Dukart [[gyvenimas|negyvensi]]. # Gėda [[gyvenimas|gyventi]] ne nepritekliuje, o purve. # Ir geras [[gyvenimas]] be [[darbas|darbo]] nusibosta. # Ledas slidus, [[gyvenimas]] žmogaus dar slidesnis. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Bedugnė prieš tave ir vilkai už tavęs – toks yra [[gyvenimas]]. # Geriausi dalykai [[Gyvenimas|gyvenime]] yra nemokami. # Kaip [[gyvenimas|gyventi]] [[laimė|laimingai]], o ne [[prabanga|prabangiai]] – yra klausimas. # Kaip žmogus [[Gyvenimas|gyveno]], taip jis ir [[Mirtis|mirs]]. # Kieno [[gyvenimas]] yra kaip žaibas, to [[žodis|žodžiai]] yra kaip griaustinis. # Mes turime [[gyvenimas|gyventi]] taip, kaip galime, o ne taip, kaip norėtume. # Nesiek [[gyvenimas|gyvenimo]] [[prabanga|prašmatnumų]], kad nereikėtų pjauti [[sielvartas|sielvarto]]. # [[Talentas]] ir [[skurdas]], [[turtas]] ir [[kvailumas]] dažnai [[Gyvenimas|gyvena]] kartu. # Tas yra [[išmintis|išmintingas]], kuris gali prisitaikyti prie visų [[gyvenimas|gyvenimo]] atvejų, bet [[kvailys]] rungtyniauja ir kenčia, kaip plaukikas plaukiantis prieš srovę. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # [[Atsitiktinumas]] kuria [[gyvenimas|gyvenimus]]. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Kam [[darbas]] — džiaugsmas, tam [[gyvenimas]] — laimė. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # [[Jaunystė]] be meilės, [[senatvė]] be išminties – veltui nugyventas [[gyvenimas]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Gyvenimas|Gyvenime]] viskas turi savo [[kaina|kainą]], net [[mirtis]], nes mirtis kainuoja tau [[gyvybė|gyvybę]]. # Kuo ilgiau [[miegas|miegi]], tuo trumpiau [[gyvenimas|gyveni]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Jei [[gyvenimas]] nesikeičia į gera, palauk – jis pasikeis į bloga. ==[[Merfio dėsniai]]== # [[Gyvenimas]] ne visada baigiasi [[mirtis|mirtimi]], kartais jis pasibaigia [[vestuvės|vestuvėmis]]. == Taip pat skaitykite == *[[Gyvybė]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|gyvenimas}} [[Kategorija:Filosofija]] gds3mwin3i3yt7njm1c3x0vr3w9s95s 84003 84002 2026-05-23T18:30:39Z Kurmis 70 /* G */ 84003 wikitext text/x-wiki '''''Gyvenimas''' – buvimas, egzistavimas, būvis, buitis, gyvybė.'' ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Akimirką, kai imi daryti tai, ką nori, prasideda visai kitoks [[gyvenimas]]. – [[Bakminsteris Fuleris|B. Fuleris]]. # [[Alkoholis]] – tai anestezija, leidžianti ištverti operaciją vardu [[gyvenimas]]. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Ar ne per vėlu pradėti [[gyvenimas|gyventi]] tuomet, kai reikia jį baigti? – [[Seneka]]. # Ar tau kartais nekyla mintis, kad viską, ką pasiimi išeidamas į [[gyvenimas|gyvenimą]] pasiimi tam, kad iššvaistytum? – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Ar tu myli [[gyvenimas|gyvenimą]]? Tad negaišk [[laikas|laiko]], nes laikas – gyvenimo metmenys. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Argi ne protingiau gyventi šlovinant [[gyvenimas|gyvenimą]], negu jį keikti ir vis tiek gyventi? – [[Leonidas Andrejevas|L. Andrejevas]]. # Aš esu gyvas, – (...) Ir kai aš valgau, aš nedarau nieko kito, tik valgau. Kai einu – einu, ir tai viskas. O jei vieną dieną reikės kautis, tai ar ne vis tiek, kada mirti? Aš negyvenu nei praeitimi, nei ateitimi. Aš esu dabartyje, ir tik ji mane domina. Ir tu, jei sugebėsi visuomet gyventi dabartimi, būsi [[laimė|laimingas]] žmogus. Tu suprasi, kad yra gyvybė dykumoje, kad dangus žvaigždėtas ir kad vyrai kariauja, nes tai būdinga žmogaus prigimčiai. Tavo [[gyvenimas]] taps švente, vienu didžiuliu festivaliu, nes jis – tik šiuo metu išgyvenama akimirka, tik tiek. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Aš [[gyvenimas|gyvensiu]] blogai, jei nerašysiu ir aš [[rašymas|rašysiu]] blogai, jei nesimėgausiu gyvenimu. – [[Fransuaza Sagan|F. Sagan]]. # Aš [[gyvenimas|gyvensiu]] galvodamas, jog esu gimęs dėl kitų ir už tai dėkosiu [[gamta]]i. – [[Seneka]]. # Aš manau, kad visi turi pamilti [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Aš sukoncentravau savo [[gyvenimas|gyvenimą]] ne [[širdis|širdyje]], kuri gali sudužti, ne [[jausmas|jausmuose]], kurie atbunka, bet [[protas|prote]], kuris nenusidėvi ir viską pakelia. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Aš tikiu, kad paprastas ir kuklus [[gyvenimas]] yra naudingas visiems ir kūniškai, ir protiškai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Atgaila|Atgailavimas]] dėl [[gėda|gėdingų]] darbų yra [[gyvenimas|gyvenimo]] išgelbėjimas. – [[Demokritas]]. # Atkaklus [[darbas]] yra ir [[menas|meno]], ir [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===B=== # [[Bailys|Bailiui]] [[gyvenimas]] – vienintelis [[gėris]]. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Be [[pozityvumas|pozityvumo]] ir [[grožis|grožio]] daigų negalima žmogui išeiti iš [[vaikystė]]s į [[gyvenimas|gyvenimą]], be pozityvumo ir grožio daigų negalima išleisti kartos į kelią. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Bijoti [[meilė]]s – reiškia bijoti [[gyvenimas|gyvenimo]], o kas bijo gyvenimo, tas jau trim ketvirtadaliais miręs. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Blogai [[gyvenimas|gyvena]] tas, kas nemoka gerai [[mirtis|numirti]]. – [[Seneka]]. # Blogi žmonės [[gyvenimas|gyvena]], kad galėtų [[valgymas|valgyti]] ir [[gėrimas|gerti]]. Geri žmonės valgo ir geria, kad galėtų gyventi. – [[Sokratas]]. # Būtent toks ir yra [[gyvenimas|gyvenimo]] [[tikslas]]: gyventi taip, kad ir po mirties liktum gyvas. – [[Musa Džalilis|M. Džalilis]]. ===D=== # [[Darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Darna]], [[grožis]] ir [[sveikata]] reikalauja ne tik lavintis [[mokslas|mokslo]] ir [[menas|meno]] srityje, bet ir visą [[gyvenimas|gyvenimą]] užsiiminėti fiziniais pratimais, [[gimnastika]]. – [[Platonas]]. # Dauguma žmonių bankrutuoja, per daug investavę į [[gyvenimas|gyvenimo]] [[proza|prozą]]. Bankrutuoti dėl [[poezija|poezijos]] – garbinga. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Dauguma žmonių savo pirmąją [[gyvenimas|gyvenimo]] pusę nugyvena taip, kad sugadintų antrąją. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Daugumos žmonių [[gyvenimas]] yra tyli [[neviltis]]. Tai, kas vadinama susitaikymu, iš tikrųjų tėra chroniška neviltis. – [[Henris Deividas Toro|H. D. Toro]]. # Deramai [[gyvenimas|gyventi]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. Kai mašina neveikia, ją ima ėsti rūdys. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Didysis [[gyvenimas|gyvenimo]] klausimas – kaip gyventi tarp [[žmogus|žmonių]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Didžiausia [[gyvenimas|gyvenimo]] dalis praeina mums darant [[klaida]]s, didelė – nieko neveikiant, o visas gyvenimas – darant ne tai, ką reikia. – [[Seneka]]. # Didžiausia [[gyvenimas|gyvenimo]] [[laimė]] – įsitikinimas, kad esi mylimas toks, koks esi, arba teisingiau – net ir toks. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Didžiausią reikšmę [[gyvenimas|gyvenime]] turi tai, ką padarote dėl kitų. – [[Zigas Ziglaras|Z. Ziglaras]]. # Didžiausias [[gyvenimas|gyvenimo]] [[džiaugsmas]] – jausti, kad esi reikalingas ir artimas [[žmogus|žmonėms]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Diena]], praleista be [[juokas|juoko]] ar be [[meilė]]s, tai diena, praleista be [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # Dykaduoniškas [[gyvenimas]] – tai priešlaikinė [[senatvė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Dorai nugyventas [[gyvenimas]] yra ilgas gyvenimas. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Draugas|Draugai]] – geriausias [[gyvenimas|gyvenimo]] papuošalas. – [[Ciceronas]]. # Du kartus [[gyvenimas|negyvename]], bet yra daug žmonių, kurie ir vieną kartą gyventi nemoka. – [[Frydrichas Riukertas|F. Riukertas]]. # Duoti – tai gyventi patį kilniausią [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Džonas Maksvelas|Dž. Maksvelas]]. # [[Džiaugsmas]] yra visko pradžia ir visko pasireiškimas. Tik apsireiškęs džiaugsmas yra [[gyvenimas]]. Tiek, kiek yra džiaugsmo, tiek yra ir gyvenimo. Tiek vertingas yra gyvenimas, kiek jame yra džiaugsmo. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Džiaugtis [[gyvenimas|gyvenimu]] – tai mokytis gauti už savo [[pinigas|pinigus]] ką nors vertinga ir suvokti tai. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. ===E=== # Elkimės taip, kad mūsų [[gyvenimas]], kaip brangenybės, nedaug vietos užimtų, bet daug svertų. Matuokime jį darbais, o ne laiku. – [[Seneka]]. # Esame pakviesti į [[gyvenimas|Gyvenimo]] puotą. Kiekvienam skirta groti savo melodiją, pagal savo natas, o kai ateis [[laikas]] ir Namų Šeimininkas praneš apie puotos pabaigą, tereiks atsistoti, nusilenkti ir iškeliauti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. ===G=== # Gaila, jog [[gyvenimas|negyvename]] taip ilgai, kad galėtume pasimokyti iš savo [[klaida|klaidų]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Galėčiau išmatuoti savo [[gyvenimas|gyvenimą]] [[kava|kavos]] šaukštais. – [[Tomas Sternsas Eliotas|T. S. Eliotas]]. # Galiausiai svarbūs ne [[gyvenimas|gyvenimo]] [[metai]], o gyvenimas tais metais. – [[Abraomas Linkolnas|A. Linkolnas]]. # Galimybė įgyvendinti [[svajonė|svajonę]] – štai kas [[gyvenimas|gyvenimą]] daro įdomų. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Gerbkite [[moteris]]: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Geresniam [[gyvenimas|gyvenimui]] nereikia efektyvumo, produktyvumo, reitingų ir rodiklių, nei ryškių šviesų – geresniam gyvenimui reikia lietaus ir šešėlių, mažų kasdieninių krizių, pasimetimo visiško (kartais), nejaukių pauzių, po kuriu norisi juoktis, kartais reikia ką nors pamesti ir ką nors atrasti (daiktą, bet galima ir žmogų... ar kokį idealą... ).. reikia neskubėjimo, atsipalaidavimo, privatumo... – [[Rasa Baločkaitė|R. Baločkaitė]]. # Geriausi dalykai [[gyvenimas|gyvenime]] apima labai aiškų tarpusavio koreliacijos suvokimą. Žmogus gali tai neigti tik labai niūriu, nihilistiniu būdu. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Gimnastika]], fiziniai [[pratimai]], [[ėjimas]] turi įsitvirtinti kasdienėj buity visų, kurie nori būti darbingi, sveiki, gyventi pilnavertį ir džiaugsmingą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas|Gyvena]] tik tas, kuris gyvena ne sau vienam. – [[Menandras]]. # [[Gyvenimas|Gyveni]] tik kartą. Gali būti ir linksmas. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Gyvenimas]] apskritai niekuomet nežiūri į [[mirtis|mirtį]] rimtai, jis juokiasi, šoka ir griežia, jis stato, kaupia ir myli mirties akivaizdoje. Tik išskyrę vieną konkretų mirties faktą pastebime jos tuštumą ir sutrinkame. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Gyvenimas]] be [[mokslas|mokslo]] – [[mirtis]]. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] be [[tikslas|tikslo]] yra klaidžiojimas. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] būna prasmingas arba beprasmis. Aš puoselėju savo nerimastingą viltį, kad prasmė nugalės ir įsiviešpataus. – [[Karlas Gustavas Jungas|K. G. Jungas]]. # [[Gyvenimas]] – daina, dainuok ją iki galo! – [[Motina Teresė]]. # [[Gyvenimas]] – daugybė mylimų žmonių, kurių netekome. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Gyvenimas]] – dovana, gyvenimas – laimė. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Gyvenimas]] geriausiai matomas, kai žiūri pro vienintelį langą. – [[Frensis Skotas Ficdžeraldas|F. S. Ficdžeraldas]]. # [[Gyvenimas]] gražus, kai savo vidaus spinduliais jį nušvieti, kai savo vidaus šiluma jį sušildai. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Gyvenimas]] ilgas, jeigu jis tikravertis... Matuokime jį poelgiais, o ne laiku. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] ilgas, kai jis pilnatviškas. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] ilgas vienu atveju: jei jo pakanka. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] išmintingiesiems yra svajonė, kvailiams — žaidimas, turtingiems — komedija, vargšams — tragedija. – [[Šolom Aleichemas|Š. Aleichemas]]. # [[Gyvenimas]] yra dievo sapnuojamas [[sapnas]]. – [[Luisas Borchesas|L. Borchesas]]. # [[Gyvenimas]] yra kai kas daugiau negu sentimentalūs palyginimai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] yra komedija tiems, kurie galvoja, ir tragedija tiems, kurie jaučia. – [[Martis Larnis|M. Larnis]]. # [[Gyvenimas]] yra medaus ir tulžies derinys. – [[Apulėjus]]. # [[Gyvenimas]] yra ne kas kita, kaip gladiatorių mokykla: su tais pačiais ir kartu geriama, ir kaunamasi. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] yra tai, kas nutinka, kai neįvyksta visi „o kas, jei“, kai tave aplenkia visa tai, apie ką svajoji, viliesi ar baiminiesi. – [[Džudi Pikolt|Dž. Pikolt]]. # [[Gyvenimas]] yra tai, kas vyksta, kol jūs esate užsiėmęs kitais darbais. – [[Džonas Lenonas|Dž. Lenonas]]. # [[Gyvenimas]] yra tai, ką žmonės uoliausiai stengiasi išlaikyti ir ką mažiausiai tausoja. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Gyvenimas]] yra tarsi plaukiantis debesis, kuris atsiranda. [[Mirtis]] yra tarsi plaukiantis debesis, kuris išnyksta. – [[Budizmas ZEN]]. # [[Gyvenimas]] jau vien dėl to puikus, kad iš jo galima sukurti [[satyra|satyros]] šedevrą. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # [[Gyvenimas]] – keistas mišinys. Būtina jį pažinti tokį, koks jis yra, pirmiausia mėginant jį suprasti, o paskui tobulinti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Gyvenimas]] keliaujant – tai tikra svajonė. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Gyvenimas]] – kova. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] – [[malonumas|malonumų]] indas, pripildytas kartaus [[pareiga|pareigos]] ir [[atsakomybė]]s gėrimo. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # [[Gyvenimas]] – menas visur surasti grožį ir džiaugsmą. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Gyvenimas]] – ne spektaklis ir ne šventė; gyvenimas – sunkus [[darbas]]. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # [[Gyvenimas]] – ne tai, kas buvo išgyventa, o tai, ką tu atsimeni ir tai, kaip tu apie tai pasakoji. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # [[Gyvenimas]] ne toks ilgas, kad liūdėtume. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Gyvenimas]] ne toks jau trumpas, kad žmonėms neužtektų laiko būti [[mandagumas|mandagiems]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Gyvenimas]] nenumatė padaryti iš mūsų [[tobulybė]]s. Tobulybių vieta muziejuje. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] nėra nei [[gėris]], nei [[blogis]], o tik gėrio ir blogio buveinė. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]], nukreiptas į asmenišką [[troškimas|troškimų]] tenkinimą, anksčiau ar vėliau atves prie kartaus [[nusivylimas|nusivylimo]]. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Gyvenimas]] pailgėja tiek, kiek sutaupai [[laikas|laiko]]. – [[Frenkas Kolijeras|F. Kolijeras]]. # [[Gyvenimas]] – paslaptis. Jo idealas – meilė. Jo išgryninimas – auka. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Gyvenimas]] pats savaime nėra nei [[gėris]], nei [[blogis]], o tik jų buveinė; koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių. – [[Mišelis de Montenis|M.de Montenis]]. # [[Gyvenimas]] per trumpas, kad jį galima būtų eikvoti niekams. – [[Bendžaminas Dizraelis|B. Dizraelis]]. # [[Gyvenimas]] pernelyg didelis, kad galėtų praeiti anksčiau nei mes liaunamės kvėpavę. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] skirstomas į tris dalis: kada tu tiki Kalėdų Seneliu, kada tu netiki Kalėdų Seneliu ir kada tu pats esi Kalėdų Senelis. – [[Vendelis Filipsas|V. Filipsas]]. # [[Gyvenimas]] skirstomas į tris laiko vienetus: kas buvo, kas yra ir kas bus. Tai, ką dabar veikiame, yra trumpa, ką veiksime – netikra, ką nuveikėme – užtikrinta. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] – šokoladinių saldainių rinkinys. Būna tokios šokoladinių saldainių rinkinių dėžutės, vienus saldainius iš jų tu mėgsti, kitų – ne. Taigi suvalgai tuos, kuriuos mėgsti, ir galiausiai lieka tik tie, kurių tau nesinori. Kai tik mane ištinka kas nors skausminga, visada apie tai pagalvoju. Nagi, tereikia suvalgyti tuos neskaniuosius saldainius, ir vėl viskas bus gerai. Gyvenimas – šokoladinių saldainių rinkinys. – [[Haruki Murakami|H. Murakami]]. # [[Gyvenimas]] – tai begalinis tobulėjimas, Laikyti save [[tobulumas|tobulu]] – reiškia pražudyti save. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # [[Gyvenimas]] – tai kaip graži kelionė – / Išsirengi, keliauji ir grįžti atgal. – [[Jonas Aistis|J. Aistis]]. # [[Gyvenimas]] – tai kalnas: kopiame lėtai, žemyn lipame greitai. – [[Gi de Mopasanas]]. # [[Gyvenimas]] – tai kažkas daugiau nei didinti jo tempą. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Gyvenimas]] – tai kažkas per daug didinga, kad būtų galima žaisti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] – tai ne problema, kurią reikia išspręsti, o realybė, kurią reikia patirti. – [[Siorenas Kierkegoras|S. Kierkegoras]]. # [[Gyvenimas]] – tai solo smuiku klausant publikai, tiktai mokytis groti tenka koncerto metu. – [[Samjuelis Batleris|S. Batleris]]. # [[Gyvenimas]] – tai šventė, į kurią mes visi pakviesti. – [[Nikolajus Pogodinas|N. Pogodinas]]. # [[Gyvenimas]] – tai visokių kombinacijų kaitaliojimasis; jas reikia nagrinėti, sekti, kad visur liktume patogioje padėtyje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Gyvenimas]] teikia daugybę dingsčių įtarimams ir užgavimams, o juos ar apeiti, ar sumažinti, ar ištverti yra būdinga [[išminčius|išminčiams]]. – [[Ciceronas]]. # [[Gyvenimas]] teka mumyse lyg rami upė, ir tai – stebuklas, tačiau ir prie stebuklų priprantama. Kiekviena [[diena]] yra nauja dovana, baltas neprirašytas lapas. – [[Bruno Ferrero|B. Ferrero]]. # [[Gyvenimas]] tėra ne kas kita, kaip užkratas, plintantis lytiniu būdu ir ankščiau ar vėliau pasibaigiantis mirtimi. – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # [[Gyvenimas]] toks trumpas, o [[mokslas|mokslo]] kelias toks ilgas. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet panuobodžiauti visada suspėji. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet [[šlovė]] gali būti amžina. – [[Ciceronas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet [[žmogus]] jį iš naujo gyvena savo [[vaikas|vaikuose]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas – [[menas]] amžinas. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, [[menas|meno]] kelias ilgas; gera [[proga]] trumpalaikė; [[patyrimas]] apgaulingas; [[išmanymas]] sunkus. Todėl ne tik [[gydytojas]] turi naudotis viskuo, kas būtina, bet ir [[ligonis]], ir artimieji, ir visos išorinės aplinkybės privalo padėti jam darbuotis. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas]] užkrečiamas – kaip ir liga. – [[Žorž Sand]]. # [[Gyvenimas]] visada rimtas, bet visada gyventi rimtai – negalima. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Gyvenimas]] žmonių, panirusių į neprotingus ir nedorus [[malonumas|malonumus]], neturi jokios vertės. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] gali nugyventi dvejopai: taip, tarsi nieko nėra stebuklingo, arba taip, tarsi viskas yra stebuklinga. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] labiausiai trumpina baimė, liūdesys, nusiminimas, ilgesys, silpnadvasiškumas, pavydas, neapykanta. – [[Kristupas Vilhelmas Hufelandas|K. V. Hufelandas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] trumpą, bet garbingą, visuomet labiau vertink negu ilgą, bet gėdingą. – [[Epiktetas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] valdyti įmanoma tik jį paniekinus. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] valdo [[likimas]], ne [[išmintis]]. – [[Ciceronas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] yra du tikri džiaugsmai – [[meilė|mylėti]] ir būti mylimam. – [[Žorž Sand]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] yra tik dvi [[tragedija|tragedijos]]: pirma yra negauti to, ko trokšti, antra – tai gauti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] kai kam būna kaip pas dantų gydytoją – vis tikiesi, jog svarbiausias momentas dar tik bus, o jis jau praėjo. – [[Otas fon Bismarkas|O. fon Bismarkas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] kartais subtiliausia [[gudrybė|gudrybe]] tampa [[paprastumas]] ir [[atvirumas]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] nėra kursų pradedantiesiems: kiekvienas iš karto gauna sunkiausius uždavinius. – [[Raineris Marija Rilkė|R. M. Rilkė]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] nėra [[teorija|teorijos]], yra tik kitų bloga [[patirtis]]. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] svarbu ne eiti su dauguma, o sutarti su vidiniais paties suvoktais [[įstatymas|įstatymais]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] už viską svarbiau yra pats gyvenimas, todėl reikia išmokti juo džiaugtis. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] esmės ir jo reiškinių supratimas gali apsaugoti [[būtis|būtį]] nuo išnykimo ir suteikti naujo [[gyvybė]]s džiaugsmo. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] [[išmintis]] visada gilesnė ir platesnė už žmonių išmintį. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]], [[kalba|kalbos]], [[paprotys|papročių]] paprastumas teikia tautai jėgų, o prabanga, kalbos įmantrumas, papročių rafinuotumas veda į negalę ir pražūtį. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] matas – ne jo trukmė, o tai, kaip jį panaudojote. – [[Mišelis de Montenis|M, de Montenis]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] taurė būtų saldi iki šleikštumo, jei į ją nekristų karčios [[ašara|ašaros]]. – [[Pitagoras]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] tyrumas yra aukščiausias ir tyriausias menas. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # Gyvenimo [[tikslas]] yra tikslingas [[gyvenimas]]. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] trumpumo mes negauname, o pasidarome jį patys. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimui]] reikia judesių. – [[Aristotelis]]. # [[Gyvenimas|Gyvenk]] taip, lyg mirtum rytoj, [[mokymasis|mokykis]] taip, lyg gyventum amžinai. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] be [[nauda|naudos]] – prieš laiką [[mirtis|mirti]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] netikusiai, neprotingai, nesantūriai – reiškia ne blogai gyventi, o lėtai [[mirtis|mirti]]. – [[Demokritas]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] reikia mokytis visą gyvenimą ir visą gyvenimą reikia mokytis [[mirtis|mirti]]. – [[Seneka]]. # Gyventi – reiškia dirbti. [[Darbas]] yra žmogaus [[gyvenimas]]. – [[Volteras]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – reiškia [[veikla|veikti]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] šia akimirka. [[Praeitis]] negali būti pakeista, o [[ateitis]] negali būti kontroliuojama, todėl reikia gyventi dabar. Per daug negalvojantis apie ateitį žmogus yra laimingesnis, gali labiau džiaugtis kiekviena nauja diena. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai iš lėto [[gimimas|gimti]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai [[kova|kovoti]], kovoti – tai gyventi. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Gyventi – tai nereiškia kvėpuoti, tai reiškia veikti. Ne tasai ilgiausiai gyvena, kuriam daugiausiai metų, o tasai, kuris labiau už kitus jautė [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai nuolat gimti. Būtų per daug paprasta gauti jau užbaigtą [[siela|sielą]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – vadinasi, nepaliaujamai žengti į priekį. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Gyvuliškas [[gyvenimas]] baigiasi skerdykla. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # Greit iššvaistantys [[jėga]]s žmonės, tai [[gyvenimas|gyvenimo]] trumpų distancijų bėgikai. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. ===I=== # Idealai, kurie apšvietė mano kelią ir laikas nuo laiko man suteikė drąsos, kad sutikčiau [[gyvenimas|gyvenimą]] linksmai, buvo Geranoriškumas, Grožis ir Tiesa. Be giminystės jausmo su žmogiškomis būtybėmis, be užimtumo objektyviu pasauliu, be amžinos nepasiekiamybės mokslo ir meno srityse, gyvenimas man būtų atrodęs tuščias. Nuvalkioti žmonių dėmesio objektai – turtai, išorinė sėkmė, prabanga, – man visuomet atrodė niekingi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Individo [[gyvenimas]] turi [[prasmė|prasmę]] iki tol kol jis padeda paversti kiekvieno kito gyvo sutvėrimo gyvenimą didingesniu ir gražesniu. Gyvenimas yra šventas, tai yra aukščiausia vertybė, prieš kurią visos kitos vertybės atrodo antraeilėmis. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Istorija]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] mokytoja. − [[Ciceronas]]. # Iš būtinų dalykų pirmą vietą užima tie, be kurių negalima [[gyvenimas|gyventi]], antrą – be kurių privalome gyventi, trečią – be kurių nenorime. – [[Seneka]]. # Iš [[gyvenimas|gyvenimo]] [[karas|karo]] [[mokykla|mokyklos]]. – Kas manęs nepražudo, tas mane sustiprina. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Iš [[gyvenimas|gyvenimo]] reikia išeiti kaip iš puotos, neištroškusiam ir neapgirtusiam. – [[Diogenas]]. # Iš meilės [[gyvenimas|gyvenimui]] [[senatvė]]s geidžiame, o iš [[mirtis|mirties]] baimės jos bijome. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Iš tiesų, tas, kuris nebrangina [[gyvenimas|gyvenimo]], nėra jo vertas. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Iš tikrųjų [[gyvenimas|gyvenime]] nėra mažų ar didelių dalykų. Visa yra vienodai reikšminga, visa lygiai didu. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Iš tikrųjų [[pasigailėjimas|pasigailėjimo]] vertas ieškantysis lengvo [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Deividas Staras Džordanas|D. S. Džordanas]]. # Iš tikrųjų svarbius momentus savo [[gyvenimas|gyvenime]] visada pastebi pernelyg vėlai. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Išdidumas]] padės jam suprasti, kad jam nėra reikalo burnoti dėl to, kad [[gyvenimas]] tėra akimirka... – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Išmintis]] yra tobulas viršūnę ir gėrį pasiekęs [[protas]]. Ji – [[gyvenimas|gyvenimo]] menas. – [[Seneka]]. # Išorinio [[gyvenimas|gyvenimo]] sėkmė prasideda viduje. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # Išorinį [[padorumas|padorumą]] visada sąlygoja vidinis [[gyvenimas]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===Y=== # Yra dvi svarbiausios dienos žmogaus [[gyvenimas|gyvenime]]. [[Diena]], kada gimei, ir diena, kada supratai kodėl. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # Yra tik du būdai, kaip [[gyvenimas|gyventi]]. Vienas – galvoti, jog [[stebuklas|stebuklų]] nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===J=== # Jaučiu, kad [[gyvenimas]] dalijamas į siaubingą ir apgailėtiną. – [[Vudis Alenas|V. Alenas]]. # [[Jaunystė]]s požiūriu [[gyvenimas]] yra begalinė [[ateitis]]; [[senatvė]]s – labai trumpa [[praeitis]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Jei [[gyvenimas]] apskritai turi [[prasmė|prasmę]], tai prasmę privalo turėti ir [[kančia]]. Juk kančia irgi yra gyvenimo dalis – kaip ir likimas, ir [[mirtis]]. Tik kančia ir mirtis paverčia žmogaus būtį visuma. – [[Viktoras Franklis|V. Franklis]]. # Jei [[gyvenimas]] būtų ištisa [[laimė]], niekas negalėtų jos ištverti ir tada ji virstų [[pragaras|pragaru]] žemėje. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Jei [[gyvenimas]] – scena, tai [[žmona]] despotiška režisierė. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jei iš [[gyvenimas|gyvenimo]] išbrauktum visas [[klaida]]s, gali likti tik parašas. – [[Konfucijus]]. # Jei mes [[gyvenimas|gyvename]] širdyse tų, kurie lieka po mūsų, vadinasi, mes [[mirtis|nemirštame]]. – [[Tomas Kambelas|T. Kambelas]]. # Jei nebūtų [[mirtis|mirties]], [[gyvenimas]] mums neatrodytų toks gražus. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Jei nėra [[sielvartas|sielvarto]] [[gyvenimas|gyvenime]], nėra ir [[meilė]]s gyvenimui. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Jei nori gyventi laimingą [[gyvenimas|gyvenimą]] – susiek jį su [[tikslas|tikslu]] o ne su kitais žmonėmis ar daiktais. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Jei nori [[gyvenimas|gyventi]] sau, gyvenk kitiems. – [[Seneka]]. # Jei nustojote ką nors daryti vien iš [[malonumas|malonumo]], manykite, kad [[gyvenimas]] baigėsi. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Jei suprasite, kad [[gyvenimas|gyvenime]] viskas keičiasi, nebeliks nieko, į ką nuolat būtumėte įsikibęs. Jei nebijosite [[mirtis|mirties]], nebus nieko, ko negalite pasiekti. – [[Lao Dzė]]. # Jei tau paklūsta šį [[akimirka]] – paklūsta ir visas [[gyvenimas]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Jei [[teorija]] neina prie gyvenimo, [[gyvenimas]] eina prie teorijos. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Jeigu nori prailginti [[gyvenimas|gyvenimą]], trumpiau sėdėk prie vaišių stalo. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Jeigu reikalausi iš [[gyvenimas|gyvenimo]] daugiau, negu jis gali duoti esamomis aplinkybėmis, neišvengiamai pralaimėsi. – [[Ričardas Oldingtonas|R. Oldingtonas]]. # Jis neilgai [[gyvenimas|gyveno]], bet ilgai prabuvo. – [[Seneka]]. # Juk nėra žmogaus, kuriam [[gyvenimas|gyvenimo]] loterijoje tektų vien [[laimėjimas|laimėjimai]]. – [[Boleslovas Prusas|B. Prusas]]. # Juo mažiau žmogus [[žinojimas|žinai]], juo paprasčiau [[gyvenimas|gyveni]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. ===K=== # Kad aš myliu [[gyvenimas|gyvenimą]] – neneigiu, kad turėsiu jį palikti – nenuneigiama. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Kad galėtum žvelgti [[gyvenimas|gyvenimui]] tiesiai į akis, verta gyventi palėpėje, tiesa? – [[Edith Wharton|E. Wharton]]. # Kad gautum tai, ko nori iš [[gyvenimas|gyvenimo]], visų pirma būtinai turi apsispręsti – ko tu nori. – [[Ben Stein]]. # Kad ir kokia apgaulinga [[viltis]], vis dėlto padeda mums nueiti užsibrėžtu [[gyvenimas|gyvenimo]] keliu iki galo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kad ir koks apgailėtinas būtų tavo [[gyvenimas]], sutik jį drąsiai ir gyvenk; nevenk jo ir nekeik. Jis ne toks blogas, koks tu pats. – [[Henris Deividas Toro|H. D. Toro]]. # Kad visas [[gyvenimas]] būtų toks, tartum bičių avilys, pilnas lengviausio pasaulyje spindulių medaus – šviesos be šešėlių, laimės be apgailestavimo, degimo be pelenų. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kadangi [[gyvenimas]] labai trumpas ir laisvų valandų labai maža, nesugaiškime nė vienos skaitydami menkavertes [[knyga]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Kai atidėliojame [[gyvenimas|gyvenimą]], jis ir praeina. – [[Seneka]]. # Kai dingsta [[teisingumas]], nelieka nieko, kas žmonių [[gyvenimas|gyvenimą]] padarytų vertingą. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kai egoistinė [[laimė]] yra vienintelis gyvenimo [[tikslas]], [[gyvenimas]] labai greitai tampa be tikslo. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Kai [[gyvenimas|gyvenime]] viskas kontroliuojama, dažniausiai nebelieka ką kontroliuoti, – nebelieka pačios [[gyvybė]]s. – [[Klarisa Pinkola Estes|K. P. Estes]]. # Kai [[gyvenimas|gyventi]] gera, nėra reikalo ginčytis dėl [[gyvenimo prasmė]]s. – [[Rėjus Bredberis|R. Bredberis]]. # Kai kurie nustoja [[gyvenimas|gyventi]] taip ir nepradėję. – [[Seneka]]. # Kai mūsų laikais sakoma, kad [[žmogus]] moka [[gyvenimas|gyventi]], paprastai turima galvoje šiek tiek abejotina jo garbė. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kai nereiški [[gyvenimas|gyvenimui]] jokių pretenzijų, tai viskas, ką tik gauni, yra [[dovana]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kaip dažnai [[gyvenimas|gyvenime]] klysdami mes prarandame tuos, kurie brangūs. Stengdamiesi patikti svetimiems, kartais bėgame nuo artimo. Išaukštiname tuos, kurie mūsų neverti, o pačius ištikimiausius išduodame. Tuos, kurie mus taip myli, įskaudiname, tačiau laukiame, kada mūsų atsiprašys. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Kaip ilgai [[gyvenimas|gyvensiu]] nuo manęs nepriklauso, bet nuo manęs priklauso, ar tikrai gyvensiu, kol gyvenu. – [[Seneka]]. # Kam gi mes gyvename, jei ne tam, kad vienas kitam palengvintume [[gyvenimas|gyvenimą]]? – [[Džordžas Eliotas|Dž. Eliotas]]. # Kas bailiai rūpinasi, kaip čia nepraradus [[gyvenimas|gyvenimo]], niekuomet juo nesidžiaugs. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kas delsia sutvarkyti savo [[gyvenimas|gyvenimą]], panašus į [[naivumas|naivuolį]], laukiantį prie upės, kol ji liausis tekėjusi. – [[Horacijus]]. # Kas iš vaikystės žino, kad [[darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis, kas iš jaunystės suprato, kad [[duona]] pelnoma tik sunkiai prakaituojant, tas pasirengęs [[žygdarbis|žygdarbiui]], nes reikiamą dieną ir valandą jis ras valios ir jėgų jį įvykdyti. – [[Žiulis Vernas|Ž. Vernas]]. # Kas nesupranta, kad geras [[gyvenimas]], [[santaika]] ypač reikalingi žmonių [[laimė|laimei]] ir [[gerovė|gerovei]]! Skirtingi [[įsitikinimas|įsitikinimai]] be tarpusavio [[pakantumas|pakantumo]] būdavo ir esti didžiausių [[vaidas|vaidų]] ir [[neapykanta|neapykantos]] šaltinis. – [[Juozas Blažys|J. Blažys]]. # Kas nori gyventi kitiems, neturi žiūrėti pro pirštus į savo [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # Kas turi kam [[gyvenimas|gyventi]], ištvers bet kokį kaip. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas viską palieka likimo valiai, paverčia savo [[gyvenimas|gyvenimą]] loterija. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Kažko vertas tik toks [[gyvenimas]], kuris nugyventas dėl kitų. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Ką rinktis: gerą [[gyvenimas|gyvenimą]] ar gerą [[vardas|vardą]]? – [[Seneka]]. # Keista būtybė [[žmogus]] – jis sielojasi netekęs [[turtas|turto]] ir visai nesijaudina, kad negrįžtamai praeina [[gyvenimas|gyvenimo]] dienos. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Kiek daug žmonių gyvena kasdienių [[įprotis|įpročių]] spąstuose – pusiau sustingę, pusiau išsigandę, pusiau abejingi. Jei norime vertingesnio [[gyvenimas|gyvenimo]], privalome nuolat rinktis, kaip gyventi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kiek žmoguje [[gerumas|gerumo]], tiek jame ir [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Kiekviena [[diena]] – vis naujas [[gyvenimas]]. – [[Seneka]]. # Kiekvienas gali sustabdyti žmogaus [[gyvenimas|gyvenimą]], bet niekas negali sustabdyti [[mirtis|mirties]], visos pasaulio durys jai praviros. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[gyvenimas]] – tai [[pastanga|pastangos]] ir [[kova]] už teisę būti pačiu savimi. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. Ortega I Gasetas]]. # Kiekvienas, kuris nori sulaukti saldaus [[gyvenimas|gyvenimo]] vaisiaus, [[laimė]]s obelį turi pats pasodinti. – [[Žanis Gryva|Ž. Gryva]]. # Kiekvieno žmogaus [[gyvenimas]] – tai dienoraštis, kuriame ketinama įrašyti vieną istoriją, o įrašoma kita. – [[Džeimsas Metjus Beris|Dž. M. Beris]]. # Kieno [[charakteris]] tvarkingas, tai ir [[gyvenimas]] gerai sutvarkytas. – [[Demokritas]]. # [[Knyga|Knygos]] užduotis – palengvinti, paspartinti [[gyvenimas|gyvenimo]] pažinimą, bet ne pakeisti jį. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # Kol atidėliojame [[gyvenimas|gyvenimą]], jis ir praeina. – [[Seneka]]. # Kol galite, [[gyvenimas|gyvenkite]] linksmai. – [[Seneka]]. # Kol yra [[gyvenimas]], yra ir [[viltis]]. – [[Ihara Saikaku|I. Saikaku]]. # Kuo beprasmiškesnis [[gyvenimas]], tuo sunkiau pakeliama [[mirtis]]. – [[Žanas Polis Sartras|Ž. P. Sartras]]. # Kupina šilumos ir ištikimybės [[mirtis]] yra geriau negu šaltas, neištikimas [[gyvenimas]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. ===L=== # Labiausiai rūpinamės [[gyvenimas|gyvenimu]] jam prarandant savo [[vertė|vertę]]; seni žmonės labiau jį apgailestauja negu jauni. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Laikas]] [[gyvenimas|gyventi]], laikas [[santuoka|vesti]]. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Laimė]] – ne bet koks [[gyvenimas]], o tik gražus. – [[Seneka]]. # [[Laisvė]] – tai būti tikruoju savo [[gyvenimas|gyvenimo]] šeimininku. – [[Aristotelis]]. # Lėtūnas visą [[gyvenimas|gyvenimą]] perdėm su [[neganda|negandom]] kovoja. – [[Heziodas]]. ===M=== # Mano [[gyvenimas]] yra degantis gyvenimas, kiek aš nedegu, tiek negyvenu. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. # Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų [[gyvenimas|gyventi]] kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Mažiausiai [[mirtis|mirties]] bijo tie [[žmogus|žmonės]], kurių [[gyvenimas]] turi didžiausią [[vertė|vertę]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Mąstymas|Mąstantis]] žmogus pažįstamas iš šventos pagarbos [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] ir [[kančia]] gaivina [[siela|sielą]] taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės [[gyvenimas]] tuščias ir beprasmis. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] pačiam sau – romanas, trunkantis visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Melancholikas]] pasidarai, kai imi galvoti apie [[gyvenimas|gyvenimą]]; [[cinikas]] – kai pamatai, ką iš jo padaro dauguma žmonių. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Mes [[gyvenimas|gyvename]] iš to, ką gauname, bet kuriame gyvenimą iš to, ką duodame. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]]. # Mes [[gyvenimas|gyvename]] šiame pasaulyje tol, kol jį mylime. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Mes ne tam gyvename, kad [[valgymas|valgytume]], o valgome tam, kad [[gyvenimas|gyventume]]. – [[Sokratas]]. # Mes negalime išplėšti puslapio iš savo [[gyvenimas|gyvenimo]], bet mes galime įmesti visą knygą į ugnį. – [[Žorž Sand]]. # Mes randame [[gyvenimas|gyvenime]] tai, ką patys jam suteikiame. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Mes viską gavom, kas mums priklausė. [[Gyvenimas|Gyvenimą]] gavom – didžiausią vertybę. Gal ką ir paliksim, kai iškeliausim, – kitiems vartoti, ne tik ardyti. – [[Algimantas Baltakis|A. Baltakis]]. # Mes visuomet ruošiamės [[gyvenimas|gyventi]], bet niekada iš tiesų negyvename. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Mėgstu [[gyvenimas|gyvenimą]]. Čia yra ką veikti. – [[Roni Šeiksas|R. Šeiksas]]. # Miegojau ir sapnavau, kad [[gyvenimas]] – [[džiaugsmas]]. Prabudau ir pamačiau, kad gyvenimas – [[pareiga]]. Ėmiausi veiklos ir supratau – pareiga yra džiaugsmas. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Minimališkai [[gyvenimas|gyvendamas]], pasieksi minimalius rezultatus. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # [[Mirtis|Mirk]] ir vėl atgyk naujam [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Mirtis|Mirti]] paprasčiau negu [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Mirtis|Mirti]] – tai niekis, baisu [[gyvenimas|negyventi]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Mirtis]] turi būti tokia pat kaip ir [[gyvenimas]]; mes netampame kitokie tik todėl, kad mirštame. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Meilė|Mylėk]], kol turi drąsos, [[gyvenimas|gyvenk]], kol turi jėgos. – [[Piet Hein|P. Hein]]. # Mokantiems pasinaudoti [[gyvenimas]] yra ilgas. – [[Seneka]]. # Mokėkime [[gyvenimas|gyventi]] nors dūžtančiose formose... – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. # Mokėti [[senatvė|senti]] – [[išmintis|išminties]] viršūnė ir viena iš sudėtingiausių [[gyvenimas|gyvenimo]] didžiojo meno briaunų. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # [[Mokymasis|Mokykis]] iš vakar, [[gyvenimas|gyvenk]] šiandien, [[tikėjimas|tikėkis]] rytojaus. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Mokymasis|Mokykitės]] ir [[skaitymas|skaitykite]]. Skaitykite vertingas [[knyga]]s. Visa kita padarys [[gyvenimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Mokytam ir išsilavinusiam žmogui [[gyvenimas|gyventi]] – lygu [[mąstymas|mąstyti]]. – [[Ciceronas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] idėjų pasaulyje, kaip ir apskritai [[gyvenimas|gyvenime]], ne iš karto nugali [[pažanga]] ir [[tiesa]]: reikia kovoti dėl jų, sutelkti visas jėgas, atkaklumą ir energiją, tvirtai tikėti savo teisumu ir pergale. – [[Aleksandras Fersmanas|A. Fersmanas]]. # [[Moteris]] gali pataisyti [[vyras|vyrą]] tik įkyrėdama jam tiek, kad šis prarastų [[noras|norą]] [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mums [[gyvenimas]] duotas su būtina sąlyga drąsiai jį ginti iki paskutinės minutės. – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]]. # Mūsų galvosenos autentiškas veidrodis yra mūsų [[gyvenimas]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Mūsų [[gyvenimas]] – kelionė, [[idėja]] – valdovas. Nesant valdovo viskas sustoja. Tikslas prarastas, ir jėgų tarsi nebuvę. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Mūsų [[gyvenimas]] pasaulyje yra tas pats, kas [[daina|dainos]] klausimas: mums gera ir smagu, kai dainuoja, ir mes privalome dainos laukti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Mūsų [[gyvenimas]] – teatro uždanga, už kurios tūno didžiausios paslaptys. – [[Raineris Marija Rilkė|R. M. Rilkė]]. # Mūsų [[gyvenimas]] tiek vertas, kiek mums kainavo nugalėti jo sunkumus. – [[Fransua Moriakas|F. Moriakas]]. # Mūsų [[noras|norai]] nuspalvina vaivorykštės spalvom [[gyvenimas|gyvenimo]] miglą. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Mūsų [[veidas|veidai]] – kaip enciklopedijos, tereikia įskaityti. Ten parašyta viskas. Ten matosi mūsų [[gyvenimas|gyvenimai]]. Išraižytos visos kada nors nutikusios tragedijos ir džiaugsmai. – [[Stefan Casta|S. Casta]]. ===N=== # [[Naktis|Naktį]] esi toks, koks iš tikrųjų turėtum būti, o ne toks, kokį padarė [[gyvenimas]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Ne [[mokykla]]i, bet [[gyvenimas|gyvenimui]] mokomės. – [[Seneka]]. # Ne visuomet darai kas reikia. Net jei ir žinai tai. Tame kartais glūdi [[gyvenimas|gyvenimo]] žavesys. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Ne žmogus turi klausinėti gyvenimą, bet – nors tai ir paradoksalu – pats [[gyvenimas]] kelia jam klausimus ir reikalauja atsakyti. – [[Viktoras Franklis|V. Franklis]]. # Neapkęsti [[gyvenimas|gyvenimo]] galima tik dėl [[apatija|apatijos]] ir [[tingumas|tingumo]]. – [[Seneka]]. # Nebandykite [[gyvenimas|gyventi]] amžinai, jums nieko neišeis. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. # Nebijokite to, kad Jūsų [[gyvenimas]] baigsis, verčiau baiminkitės, kad jis taip ir neprasidės. – [[Džonas Henris Niumanas|Dž. H. Niumanas]]. # Nedaryk to, ką smerkia tavo [[sąžinė]], ir nekalbėk to, kas nesiderina su [[tiesa]] Visa tai svarbiausia saugok, ir tu įvykdysi savo [[gyvenimas|gyvenimo]] paskirtį. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # [[Nedorėlis|Nedorėliai]] pasidarome todėl, kad niekas neatsigręžia atgal ir neapžvelgia praleisto [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Seneka]]. # Negalima [[gyvenimas|gyventi]] maloniai, negyvenant protingai, dorai ir teisingai, ir atvirkščiai, negalima gyventi protingai, dorai ir teisingai, negyvenant maloniai. – [[Epikūras]]. # Nekaitaliokime [[amžius|amžių]], kaip ir metų laikų: reikia būti savimi kiekviename amžiuje ir nekovoti prieš [[prigimtis|prigimtį]], nes bergždžios pastangos iššvaisto [[gyvenimas|gyvenimą]] ir trukdo mums juo naudotis. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Nelaimė]]s mums siunčiamos, kad atidžiau pažvelgtume į savo [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Nemoku padoriai groti nei pianinu, nei [[gyvenimas|gyvenimo]] klavišais. Niekada to nemokėjau, visuomet per daug skubėjau, visuomet per daug nekantravau, visuomet kas nors sukliudydavo, visuomet melodija nutrūkdavo. Bet kas iš tikrųjų moka groti? – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Patirtis|Nepatirsi]] – [[gyvenimas|negyvensi]]. – [[Sokratas]]. # Nerasi norinčio išdalinti savo [[pinigai|pinigus]], o [[gyvenimas|gyvenimą]] kiekvienas išskirsto daugybei kitų. – [[Seneka]]. # Nesielk taip, lyg [[gyvenimas]] truktų tūkstančius metų. – [[Markas Aurelijus]]. # Nesiilsėk! [[Gyvenimas]] šuoliuoja tolyn; eik ir išdrįsk kol dar esi gyvas. Po savęs palik tai, kas galinga ir didinga, kas įveiktų laiką. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nesureikšminkite [[gyvenimas|gyvenimo]]. Jūs niekada nepaspruksite iš jo gyvas. – [[Elbertas Grimas Habardas|E. G. Habardas]]. # Net ir senukai puoselėja viltį ir kuria planus kaip nors pagerinti savo [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Džakomas Leopardis|Dž. Leopardis]]. # Netekti [[gyvybė]]s – menkas dalykas <...> bet matyti, kaip mūsų gyvybė netenka prasmės, kaip nyksta mūsų [[gyvenimas|gyvenimo]] [[tikslas]] – štai kas napakeliama. Neįmanoma gyventi be tikslo. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Nesvarbu, kokį [[kelias|kelią]] pasirinkai, jis bus nuotykis, jeigu šlovinsi [[gyvenimas|gyvenimą]] ir pakilsi virš paprasčiausio saugumo ir vidutiniškumo. – [[Deivydas Sarnofas|D. Sarnofas]]. # Neverta [[gyvenimas|gyventi]] paviršutiniškai. – [[Sokratas]]. # Nė vienas žmogus nenugyveno tikro [[gyvenimas|gyvenimo]], jeigu nebuvo apvalytas [[moteris|moters]] meilės, stiprinamas jos narsos ir vadovaujamas jos kuklaus nuovokumo. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Nėra [[kraštas|krašto]], kur žmogus negalėtų [[gyvenimas|gyventi]]; nėra krašto, kur jis negalėtų pakelti akių į dangų. Kur mes bebūtume, atstumas tarp to, kas dieviška, ir to, kas žmogiška, yra tas pats. – [[Seneka]]. # Nėra nieko koktesnio už [[senis|senį]], kuris, be amžiaus, neturi kitų savo ilgo [[gyvenimas|gyvenimo]] naudos įrodymų. – [[Seneka]]. # Niekas mirtingiesiems nepadarė tiek [[blogis|blogo]], kaip tie, kurie [[gyvenimas|gyvena]] kitaip, negu moko gyventi. – [[Seneka]]. # Niekas neneigia: [[tiesa]] [[gyvenimas|gyvenime]] nugali, tik mums neužtenka gyvenimo. – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. # Nieko nėra liūdnesnio už [[gyvenimas|gyvenimą]] tų [[moteris|moterų]], kurios mokėjo būti tik [[grožis|gražios]]. – [[Bernaras de Fontenelis|B. de Fontenelis]]. # Norėdami [[gyvenimas|gyventi]] [[dorovė|dorai]], mes visuomet turime kovoti patys su savimi. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Norint išmintingai nugyventi [[gyvenimas|gyvenimą]], reikia nemažai žinoti. Pradžiai prisimink dvi svarbias taisykles: verčiau badauti, nei valgyti kas papuolė, ir verčiau būti vienam, nei su kuo papuolė. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Norite, kad [[gyvenimas]] jums šypsotųsi, iš pradžių dovanokite jam savo gerą [[nuotaika|nuotaiką]]. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. # Nuolat klaidžiojantis [[gyvenimas|gyvenimo]] kryžkelėse ir takuose jokių išliekamų pėdsakų nepalieka. – [[Seneka]]. ===O=== # O gera juk tikėti, kad [[gyvenimas|gyvenimo]] diena gražiausia ir [[kelias|kelio]] gabalas įspūdingiausias – prieky, kad ten dar tavo [[lobis|lobiai]] užkasti, ten dar ir [[darbas]] tavo pats didžiausias, ir vis dar prieky, vis dar ateity – ir tavo pats didžiausias [[džiaugsmas]]... – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. # O, kaip [[likimas]] palengvina mano išsiskyrimą su gyvenimu, atvesdamas mane prie ribos, kai [[gyvenimas]] tampa niekam nereikalingas ir niekam netrukdo. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. ===P=== # Paimkite [[gyvenimas|gyvenimą]] į savo rankas, ir kas atsitiks? Siaubingas dalykas: nėra ką kaltinti. – [[Erika Jong|E. Jong]]. # Palaikyti geru žodžiu [[nelaimė]]n įkliuvusį žmogų dažnai taip pat svarbu, kaip laiku perjungti geležinkelio iešmą: vos vienas colis skiria [[katastrofa|katastrofą]] nuo sklandžios ir saugios [[gyvenimas|gyvenimo]] kelionės. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # [[Pasaulis]] lyg teatras, o [[gyvenimas|gyvenimai]] dažniausiai tėra nuspėjamos pjesės, nes visad vystosi pagal tuos pačius dramatinius principus, o žmonių [[būdas]] ir [[temperamentas]] dažniausiai, kaip bepasuksi, būna lyg paimti iš itališkos komedijos <...> – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # Pasivogtas [[gyvenimas]] – negarbingas, pasivogta [[mirtis]] – graži. – [[Seneka]]. # Paskirk [[gyvenimas|gyvenimą]] tarnavimui [[tiesa]]i. – [[Juvenalis]]. # [[Patirtis]] – tai amžina [[gyvenimas|gyvenimo]] [[mokykla]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Pats tikriausias būdas priartinti mus prie brangių mirusiųjų – tai ne [[mirtis]], o [[gyvenimas]]. Jie gyvena mūsų gyvenimą ir miršta, kai mirštame mes. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Pinigai]] brangūs, žmogaus [[gyvenimas]] dar brangesnis, gi [[laikas]] – už viską brangiausias. – [[Aleksandras Suvorovas|A. Suvorovas]]. # Pirmiausia [[gyvenimas|gyventi]], paskui [[filosofija|filosofuoti]]. – [[Seneka]]. # Po dievo pirmiausia turime būti dėkingi [[moteris|moteriai]]: iš pradžių ji padovanoja mums [[gyvenimas|gyvenimą]], paskui jam suteikia [[prasmė|prasmę]]. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Praeitis]] ir [[dabartis]] – mūsų priemonės, tik [[ateitis]] – mūsų [[tikslas]]. Tad niekuomet [[gyvenimas|negyvename]], bet tikimės gyventi, ir visuomet turėdami galimybę būti [[laimė|laimingi]], niekuomet ja nepasinaudojame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. ===R=== # Reikia [[meilė|mylėti]], [[neapykanta|neapkęsti]], [[kova|kovoti]], [[tikėjimas|tikėtis]] – tai gali padaryti [[gyvenimas|gyvenimą]] kartų, tačiau be šito visas gyvenimas – niekai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Reikia, nugyventi ilgą [[gyvenimas|gyvenimą]] ir [[senatvė|pasenti]], kad suprastum, koks jis trumpas. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Reikia [[valgymas|valgyti]] tam, kad [[gyvenimas|gyventum]], bet ne gyventi tam, kad valgytum. – [[Ciceronas]]. # Rikiuoti vieną gerą [[darbas|darbą]] prie kito taip glaudžiai, kad neliktų nė mažiausio plyšelio, – tatai aš vadinu mėgavimusi [[gyvenimas|gyvenimu]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Rūpinimas asmenine [[gerovė|gerove]] visai natūralus ir nevalia su tuo nesiskaityti. Bet jeigu rūpinsimės tik tuo, nekreipsime dėmesio į [[visuomenė]]s gerovę, neginsime visuomenės, [[gyvenimas]] taps gėdingas, menkas ir – tiesiai sakau – bjaurus. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]] ===S=== # Sako, sunkiausia [[gyvenimas|nugyventi]] pirmus 70 metų. O toliau viskas bus gerai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Scena|Scenoje]] žmogus turi būti laipteliu aukščiau negu [[gyvenimas|gyvenime]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Senatvė|Senti]] nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas|Š. O. de Sent Bevas]]. # [[Skaitymas|Skaityti]] – reiškia taikyti [[gyvenimas|gyvenime]], kas perskaityta. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Smarkūs [[gyvenimas|gyvenimo]] sukrėtimai išgydo mus nuo menkų [[baimė|baimių]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Smėlis nevaisingas, bet nevaisingas ne dėl to, kad sausas: kaltas čia jo nepaliaujamas judėjimas, kurio negali pakelti joks gyvis. Kaip tai panašu į niūrų žmonių [[gyvenimas|gyvenimą]]: šie taip pat diena iš dienos kabinasi vienas už kito. – [[Kobo Abė]]. # Smulkiais žingsneliais bėga mūsų dienos Link nužymėtos kiekvienam ribos, Ir saulė, kuri šviečia mums, bepročiams, Tik rodo kelią nebūties tamson. Užgesk, užgesk, ugnele trumpaamže! [[Gyvenimas]] – tai bėgantis šešėlis, Tai komediantas, kurs jam skirtą laiką Papostringauja scenoj, pasimaivo, Nueina ir nutyla amžinai, Tai idioto pasaka triukšminga, Neturinti prasmės. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Su šiuo trumpu [[gyvenimas|gyvenimu]] elkis taip, tarsi jis tau būtų išnuomotas. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # [[Svajonė|Svajok]] taip, tarsi būtum nemirtingas, o [[gyvenimas|gyvenk]] taip, tarsi mirtum šiandien. – [[Džeimsas Dynas|Dž. Dynas]]. # [[Svajonės]] yra būtinos [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Anais Nin|A. Nin]]. # Svarbu ne tai, ar ilgai, bet ar tinkamai tu [[gyvenimas|gyveni]]. – [[Seneka]]. # Sveikinimai žmogui, kuris [[gyvenimas|gyvenimą]] pragyveno padėdamas kitiems, nežinodamas baimės jausmo, o agresyvumas ir apmaudas jam buvo svetimi jausmai. Šias savybes turi visi didūs dvasiniai lyderiai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Svetimame [[gyvenimas|gyvenime]] suvaidinti svarbiausią vaidmenį lengviau nei savame. – [[Genadijus Malkinas|G. Malkinas]]. ===Š=== # Šimtus kartų per dieną aš vis primenu sau, kad mano vidinis ir išorinis [[gyvenimas]] yra paremtas kitų žmonių sunkiu darbu, gyvenimu ir mirtimi, ir kad aš privalau dėti pastangas žmonių labui norint bent iš dalies atsilyginti. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Šykštuolis]] pamiršta, kaip greitai bėga [[laikas]] ir koks trumpas [[gyvenimas]]. – [[Deni Didro|D. Didro]]. ===T=== # Tai, ko negali gauti, visada atrodo geresnis dalykas už tą, ką turi. Tai sudaro ir žmogaus [[gyvenimas|gyvenimo]] romantiką, ir jo idiotizmą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Taikydamasis švelniai sakant, į „angelus“, [[žmogus]] taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik [[džiaugsmas]] ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats [[gyvenimas]] neteko skonio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Taip [[gyvenimas|gyvenau]], maniau, kad ne veltui gimiau. – [[Ciceronas]]. # Tam. kuris [[gyvenimas|gyvena]], kad būtų gyvas amžiais, [[mirtis]] nebaisi. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Tarp gardžių [[pietūs|pietų]] ir [[gyvenimas|gyvenimo]] yra tik vienas skirtumas: tai, kas saldu, valgoma pietų pabaigoje. – [[Robertas Luisas Stivensonas|R. L. Stivensonas]]. # Tarp [[žmogus|žmonių]] [[gyvenimas|gyvenk]] taip, lyg [[Dievas]] tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų. – [[Seneka]]. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvenimo]] muštas, daug pasieks. Pūdą druskos suvalgęs labiau vertina medų. Kas liejo ašaras, tas nuoširdžiai juokiasi. Kas mirė, žino, kad gyvena! – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvenimu]] žaidžia, visuomet pralaimi, o kuris nemoka sau įsakyti, tuoj pat tampa [[vergas|vergu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]], [[gyvenimas|gyvena]], o tas kuris gyvena, [[darbas|dirba]]. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Tas, kuris [[gyvenimas|negyvena]] dėl kitų, negyvena ir dėl savęs. – [[Seneka]]. # Tas, kuris viską palieka [[atsitiktinumas|atsitiktinumo]] valiai, paverčia savo [[gyvenimas|gyvenimą]] loterija. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Tausokite [[laikas|laiką]]: tai audeklas, iš kurio pasiūtas [[gyvenimas]]. – [[Samuelis Ričardsonas|S. Ričardsonas]]. # Tavo blogybė buvo ne ta, kad per mažai žinojai apie [[gyvenimas|gyvenimą]], bet kad žinojai apie jį per daug. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Teorija]], brolau – sausa šaka, už tai [[gyvenimas|gyvenimo]] vaisingas medis žydi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tiek dorai pragyventa [[diena]] teikia ramų [[miegas|miegą]], tiek naudingai pragyventas [[gyvenimas]] dovanoja ramią [[mirtis|mirtį]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Tiek [[pasakėčia]], tiek [[gyvenimas]] vertinamas ne už ilgumą, o už turinį. – [[Seneka]]. # Tiems, kurie gyvena taurų [[gyvenimas|gyvenimą]], nereikia bijoti, kad jie bus gyvenę tuščiai, net jei jų kasdienė būtis yra kukli, nes iš jų gyvenimų nuolatos sklinda šviesa. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Tiesą sakant, tik nedaugelis [[gyvenimas|gyvena]] dabartyje – dauguma dar tik ruošiasi pradėti gyventi. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Tik [[gyvenimas]], gyvenamas dėl kitų, yra vertas gyventi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Tik [[patirtis]] mus moko vertinti [[gyvenimas|gyvenimo]] gėrybes. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tik prasmingai nugyventas [[gyvenimas]] yra ilgas. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Tik tas [[gyvenimas|gyvenimo]] ir [[laisvė]]s vertas, <br /> Kuris kasdien dėl jų į [[kova|kovą]] stos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikrai [[gyvenimas|gyveni]] tik tada, kai jauti kitų [[palankumas|palankumą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikrasis mūsų [[mintis|minčių]] veidrodis yra mūsų [[gyvenimas]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Tikrasis žmogaus [[gyvenimas]] – tai gyvenimas, kurio jis negyveno. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tiktai kvailas laimi [[gyvenimas|gyvenime]], protingas mato per daug kliūčių ir netenka [[pasitikėjimas|pasitikėjimo]], dar nieko nepradėjęs. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Tylus, kuklus [[gyvenimas]] suteikia daugiau [[laimė]]s nei sėkmingi siekiai, susiję su nuolatiniu nerimu. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Trokšti [[mirtis|mirties]], kai gali gyventi, taip pat silpnadvasiška kaip gailėtis [[gyvenimas|gyvenimo]] atėjus laikui mirti. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Troškimas|Troškimai]] būtini, kad [[gyvenimas]] nuolat judėtų į priekį. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Trumpalaikis yra šis mūsų [[gyvenimas|egzistavimas]], kaip ir trumpalaikis yra apsilankymas svečiuose. Takas, kuriuo einame yra menkai apšviestas blyksinčios sąmonės, kurios centras yra ribojantis ir atskiriantis „Aš“... Kai grupė individų tampa „Mes“, harmoninga visuma, jie pasiekia aukščiausias aukštumas, kurias žmogus tik gali pasiekti. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Trumpas [[gyvenimas]] mums ne duodamas – jis mūsų pačių apkarpomas; ne pagailėta mums gyvenimo – patys jį iššvaistome. Deramai tausojamas gyvenimas – ilgas. – [[Seneka]]. # Trumpiausias ir neramiausias [[gyvenimas]] tų, kurie pamiršta praeitį, nepaiso dabarties, bijo ateities; atėję prie gyvenimo krašto, vargšai per vėlai supranta, jog taip ilgai buvo užsiėmę nieko neveikimu. – [[Seneka]]. # Trumpiausias yra užsiėmusių žmonių [[gyvenimas]]. – [[Seneka]]. # Turime sustoti tik nakties [[poilsis|poilsiui]], kad atgautume jėgas. Sustojęs [[gyvenimas]] – tai mirtis. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. ===U=== # Už visa, kas mūsų [[gyvenimas|gyvenime]] yra šiuolaikiška, esame skolingi graikams. O visa, kas atgyvenę, atėjo iš Viduramžių. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===V=== # [[Vaikas|Vaikai]] suteikia [[darbas|darbui]] džiaugsmo, o [[nesėkmė]]s dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai [[gyvenimas|gyvenimą]] daro malonesnį, o [[mirtis|mirtį]] – ne tokią baisią. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Verkimas|Verkti]] dėl to, kad mes [[gyvenimas|negyvensime]] po šimto metų, tiek pat kvaila, kaip verkti dėl to, kad negyvenome prieš šimtą metų. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Vertingiausia [[gyvenimas|gyvenime]] – tai galimybė pasirinkti [[mirtis|mirtį]], bent jau tam, kad nebūtum pritvotas, kaip kokia žiurkė ar nebūtum prismaugtas, kai dar neesi tam pasirengęs. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Vien tik [[protas|protui]], kaip išmintingam globėjui, dera patikėti visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Pitagoras]]. # Vienašalis [[aukojimasis]] – nepatikimas bendro [[gyvenimas|gyvenimo]] pagrindas, nes įžeidžia antrąją pusę. – [[Džonas Golsvortis|Dž. Golsvortis]]. # Viešpatavimas valandėlei yra viešpatavimas [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Visa [[gyvenimas|gyvenimo]] prailginimo paslaptis – jo netrumpinti. – [[Ernstas Foichterslebenas|E. Fioichterslebenas]]. # Visas [[gyvenimas]] – [[eksperimentas]]. Kuo daugiau eksperimentų atliekate, tuo geriau. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Visas [[gyvenimas]] yra [[vergija]]. Reikia priprasti prie savo padėties, ja skųstis kuo mažiau, joje ieškoti, kas mums būtų naudingiau – nėra tokios atšiaurios būklės, kurioje nurimusi siela nerastų [[paguoda|paguodos]]. – [[Seneka]]. # Visas [[gyvenimas]] – tik sapnas. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]]. # Visas žmogaus [[gyvenimas]] yra kelias į [[mirtis|mirtį]]. – [[Seneka]]. # Visą [[gyvenimas|gyvenimo]] įvairumą, visą žavumą, visą jo grožį sudaro šviesa ir šešėliai. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Visą mūsų [[gyvenimas|gyvenimą]] galima išreikšti trimis [[žodis|žodžiais]]: buvo, yra, bus. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # Visi nori [[gyvenimas|gyventi]] ilgai, bet niekas nenori [[senatvė|pasenti]]. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Visi žmonės eina tais pačiais [[gyvenimas|gyvenimo]] keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Visiems mums derėtų atsiminti, jog turime [[mirtis|mirti]], ir tada visi [[gyvenimas|gyventume]] taip, tarsi būtume tikri, jog turime gyventi amžinai. – [[Frančeskas Gvičardinis|F. Gvičardinis]]. # Visiškai niekingas tas, kuris turi daug priežasčių išeiti iš [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Epikūras]]. # [[Vyras|Vyrams]] [[moteris|moterys]] atiduoda savo [[gyvenimas|gyvenimo]] [[auksas|auksą]]. Bet visada nori jį atgauti smulkiomis monetomis. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[meilė]] ir jo [[gyvenimas]] yra du skirtingi dalykai, o [[moteris|moters]] meilė – visa jos egzistencija. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. ===Ž=== # [[Žinios|Žinių]] reikia siekti ne tam, kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas [[gyvenimas|gyvenime]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Žiūrėk į kiekvieną [[aušra|aušrą]] kaip į savo [[gyvenimas|gyvenimo]] pradžią, o į kiekvieną [[saulėlydis|saulėlydį]] – kaip į jo pabaigą. Tegu kiekvieną šių trumpų gyvenimų paženklina koks nors doras poelgis, kokia nors pergalė prieš save ar įgytos žinios. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] kupinas [[laimė]]s daugiausia dėl to, kad žmogus amžinai laukia, jog netrukus bus laimingas. – [[Edgaras Alanas Po|E. A. Po]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] panašus į geležį: vartojamas jis nusitrina, o nevartojamas rūdija. – [[Markas Porcijus Katonas (vyresnysis)|Katonas (vyresnysis)]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] per ilgas [[meilė|meilei]]. Tiesiog per ilgas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Žmogaus [[gyvenimas|gyvenimo]] istorija sudaro jo [[charakteris|charakterį]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Žmogaus [[laimė]], mano manymu, – ne gražiai numirti, o gražiai [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Žmogus]], kuris savo paties ir kitų [[gyvenimas|gyvenimą]] laiko beprasmišku, yra ne tik nelaimingas, bet ir apskritai tarsi negyvena. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] gyvena tikrą [[gyvenimas|gyvenimą]], jeigu laimingas kitų [[laimė|laime]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # <!--Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė-->[[Žmogus]]. Nes jis aukoja savo [[sveikata|sveikatą]], kad uždirbtų daugiau [[pinigai|pinigų]]. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis [[gyvenimas|gyvena]] taip, tarsi niekada [[mirtis|nemirtų]]. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus]], ryžtąsis tuščiai praleisti nors vieną valandą, dar nepribrendęs suprasti [[gyvenimas|gyvenimo]] [[vertė|vertę]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # [[Žmogus]] visą [[gyvenimas|gyvenimą]] praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas [[viltis|vilties]]. – [[Volteras]]. # Žmonės, neturintys savo [[gyvenimas|gyvenimo]], amžinai kišasi į kitų. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] žaidžia [[gyvenimas|gyvenimą]] – kuo tragiškesnė kaukė, tuo didesnis juokdarys po ja slepiasi. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch.Ortega I Gasetas]]. # Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė]]s neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Žmonių [[kalba]] tokia, koks jų [[gyvenimas]]. – [[Seneka]]. # Žvelk [[gyvenimas|gyveniman]], jis moko už [[knyga]]s labiau. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Gyvenimas]] yra toksai, kokį tu jį pasidarai. # [[Gyvenimas|Gyventi]] šalia ežero dar nereiškia, kad tu gali [[Valgymas|valgyti]] [[Žuvis|žuvį]] kada tik tau reikia. # Kad kažkam [[Sėkmė|pasisektų]] [[Gyvenimas|gyvenime]], jis turi sunkiai [[Darbas|dirbti]]. # Kai tu nesilaikai [[Dievas|dievų]] nustatyto [[Ritmas|ritmo]], tu prarandi [[gyvenimas|gyvenimo]] ritmą ir [[Ramybė|ramybę]]. # Kur yra [[gyvenimas]], ten yra ir [[viltis]]. # [[Ožys|Ožkos]] negali [[Gyvenimas|gyventi]] leopardų [[Banda|bandoje]]. # [[Parazitas]] negali [[gyvenimas|gyventi]] vienas. # Visai nesvarbu, ar tu šiame [[Gyvenimas|gyvenime]] esi liūtas ar gazelė; kai tik pateka saulė, geriau pradėk bėgti. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Dora [[mirtis]] suteikia gerą vardą visam [[gyvenimas|gyvenimui]]. # Du dalykai prailgina [[gyvenimas|gyvenimą]]: rami [[širdis]] ir mylinti [[žmona]]. # Geriau [[mirtis|mirk]] garbingai, negu [[gyvenimas|gyvenk]] gėdoje. # Geriausi dalykai [[gyvenimas|gyvenime]] yra veltui. # [[Įvairovė]] yra kaip [[gyvenimas|gyvenimo]] prieskonis. # Kaip žmogus [[gyvenimas|gyvena]], taip jis ir [[mirtis|miršta]]. # [[Linksmumas|Linksma]] širdis prailgina [[gyvenimas|gyvenimą]]. # Pasisaugok tų, šalia kurių tu turi [[Gyvenimas|gyventi]]. # Tas, kas [[gyvenimas|gyvena]] per greitai, [[mirtis|miršta]] per anksti. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvena]] pagal [[prigimtis|prigimtį]], niekada nebus vargšas, o tas, kuris gyvena remdamasis nuomonėmis, niekada nebus turtingas. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvena]] prie kardo, mirs nuo kardo. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvena]] stikliniame name, neturėtų mėtytis akmenimis. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Gyvenimas]] panašus į ugnį: prasideda dūmais, o baigiasi pelenais. ===[[Čekų patarlės ir priežodžiai|Čekų]]=== # Kas paskubomis valgo ir geria, – ilgai [[gyvenimas|negyvena]]. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Gyvenimas]] teka iš vidaus į išorę. Besilaikydamas šios minties, tu pats tapsi tiesa. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # [[Gyvenimas]] yra kaip tigras. Galite arba gulėti ir leisti jam prispausti letena jums galvą, arba galite sėsti jam ant nugaros ir joti. # Jei nori ilgiau [[gyvenimas|gyventi]] – mažiau [[valgymas|valgyk]]. # Kol esi jaunas, [[gyvenimas|gyvenk]] taip, kad būtum [[laimė|laimingas]], kai pasensi. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Gyvenimas]] dalinai yra toks, kokį mes jį pasidarome, ir dalinai toks, kokį jį mums padaro draugai, kuriuos mes pasirenkame. # [[Gyvenimas]] yra kaip žvakelė vėjyje, kaip šaltis ant stogo, kaip žuvies raitymasis keptuvėje. # [[Gyvenimas]] yra vaikščiojimas sapne; mirtis yra grįžimas namo. # [[Gyvenimas]] niekada negali suteikti saugumo, jis tik gali pažadėti galimybę. # [[Gyvenimas]] su meile yra laimingas; gyvenimas dėl meilės yra kvailystė. # [[Vaikas|Vaiko]] [[gyvenimas]] – tarsi popieriaus lapas: kiekvienas praeivis palieka jame pėdsaką. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Anksti kelsi, vėlai gulsi, [[gyvenimas|gyvenime]] neprapulsi. # [[Cukrus|Cukrum]] [[gyvenimas|gyvenimo]] nepasaldinsi. # Dukart [[gyvenimas|negyvensi]]. # Gėda [[gyvenimas|gyventi]] ne nepritekliuje, o purve. # Ir geras [[gyvenimas]] be [[darbas|darbo]] nusibosta. # Ledas slidus, [[gyvenimas]] žmogaus dar slidesnis. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Bedugnė prieš tave ir vilkai už tavęs – toks yra [[gyvenimas]]. # Geriausi dalykai [[Gyvenimas|gyvenime]] yra nemokami. # Kaip [[gyvenimas|gyventi]] [[laimė|laimingai]], o ne [[prabanga|prabangiai]] – yra klausimas. # Kaip žmogus [[Gyvenimas|gyveno]], taip jis ir [[Mirtis|mirs]]. # Kieno [[gyvenimas]] yra kaip žaibas, to [[žodis|žodžiai]] yra kaip griaustinis. # Mes turime [[gyvenimas|gyventi]] taip, kaip galime, o ne taip, kaip norėtume. # Nesiek [[gyvenimas|gyvenimo]] [[prabanga|prašmatnumų]], kad nereikėtų pjauti [[sielvartas|sielvarto]]. # [[Talentas]] ir [[skurdas]], [[turtas]] ir [[kvailumas]] dažnai [[Gyvenimas|gyvena]] kartu. # Tas yra [[išmintis|išmintingas]], kuris gali prisitaikyti prie visų [[gyvenimas|gyvenimo]] atvejų, bet [[kvailys]] rungtyniauja ir kenčia, kaip plaukikas plaukiantis prieš srovę. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # [[Atsitiktinumas]] kuria [[gyvenimas|gyvenimus]]. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Kam [[darbas]] — džiaugsmas, tam [[gyvenimas]] — laimė. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # [[Jaunystė]] be meilės, [[senatvė]] be išminties – veltui nugyventas [[gyvenimas]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Gyvenimas|Gyvenime]] viskas turi savo [[kaina|kainą]], net [[mirtis]], nes mirtis kainuoja tau [[gyvybė|gyvybę]]. # Kuo ilgiau [[miegas|miegi]], tuo trumpiau [[gyvenimas|gyveni]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Jei [[gyvenimas]] nesikeičia į gera, palauk – jis pasikeis į bloga. ==[[Merfio dėsniai]]== # [[Gyvenimas]] ne visada baigiasi [[mirtis|mirtimi]], kartais jis pasibaigia [[vestuvės|vestuvėmis]]. == Taip pat skaitykite == *[[Gyvybė]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|gyvenimas}} [[Kategorija:Filosofija]] pcaladiy8koh2liqq9fj6iox1ng98rg 0 1638 84000 83268 2026-05-23T18:20:47Z Kurmis 70 /* K */ 84000 wikitext text/x-wiki '''''Žmogus''' (lot. Homo sapiens) – dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei.'' [[Vaizdas:Da Vinci Vitruve Luc Viatour.jpg|thumb|„Žmogus“. [[Leonardas da Vinčis]]]] ==[[Biblija]]== # Dievas tarė: „Padarykime [[žmogus|žmogų]] pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“ – ''Pr 1,26''. # [[Žmogus]] gyvas ne vien [[duona]], bet ir kiekvienu [[žodis|žodžiu]], kuris ateina iš [[dievas|Dievo]] lūpų! – ''Mt 4, 4''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Anksčiau [[gamta]] baugino [[žmogus|žmogų]], o dabar žmogus baugina gamtą. – [[Žakas Yvas Kusto|Ž. Y. Kusto]]. # Apie [[žmogus|žmogų]] galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinkybėmis. – [[Vaskas Pratolinis|V. Pratolinis]]. # Apie [[žmogus|žmogų]] negalima spręsti iš pirmo žvilgsnio. [[Privalumas|Privalumus]] paprastai gaubia [[kuklumas|kuklumo]] šydas, [[trūkumas|trūkumus]] dengia [[veidmainystė|veidmainingumo]] kaukė. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Apie [[žmogus|žmones]] sprendžiama iš jų [[poelgis|poelgių]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Aplinkybė, kad [[žmogus]] gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Aš manau, kad [[Dievas]], kurdamas [[žmogus|žmogų]], kažkur pervertino savo sugebėjimus. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Aš vertinu [[žmogus|žmogų]], galintį [[šypsena|šypsotis]] nelaimėje, semtis [[jėga|jėgų]] širdgėloje ir rasti [[vyriškumas|vyriškumo]] šaltinį apmąstymuose. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # Atsisakydamas [[žmogus]] daug tuščiažodžiauja, nes siūlantysis girdi tik „ne“. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===B=== # Be daug ko gali apsieiti [[žmogus]], tik ne be žmogaus. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Bešališkas ir mąslus [[žmogus]] niekuomet neskuba skelbti savo [[nuosprendis|nuosprendžio]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Bet, pasižiūrėję iš arčiau į [[žmogus|žmonių]] užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Bet kuri [[musė]] – tai [[žmogus|žmogaus]] antrasis aš, fantomas, įkūnijantis tikrą pradinę žmogaus esmę: privalgyti trupinių nuo bendro stalo, įgelti savo artimui ir, atsigėrus jo kraujo, surasti šiltą ir minkštą išmatų krūvą, ar bent jau atmatų duobę, kur galima ramiai atsitūpus, nuodugniai viską apgalvoti. – [[Salvadoras Dali|S. Dali]]. # Bitės ir delfino laimė turi egzistuoti. [[Žmogus]] turi žinoti tai ir norėti to. – [[Žakas Yvas Kusto|Ž. Y. Kusto]]. # Blogiausia [[žmogus|žmogaus]] būsena – kai jis nebesusivokia ir nebesivaldo. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Blogiausias iš žmonių – [[žmogus]] be [[troškimai|troškimų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Būti [[žmogus|žmogumi]] – reiškia būti [[atsakomybė|atsakingam]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Būti [[žmogus|žmogumi]] – reiškia ne tik turėti žinių, bet ir padaryti būsimoms kartoms tai, ką ankstesnės padarė mums. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Būti [[žmogus|žmogum]] – reiškia būti [[kovotojas|kovotoju]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===C=== # [[Charakteris]] – didžiausias [[žmogus|žmogaus]] [[sugebėjimas|sugebėjimų]] gausintojas. – [[Kūnas Fišeris|K. Fišeris]]. ===Č=== # „Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…“ – Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie [[žmogus|žmonės]] taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą – bet jie žvelgia žemyn. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===D=== # Dabar, kai išmokome skristi oru kaip paukščiai, plaukti vandeniu kaip žuvys, mums trūksta tik vieno: išmokti gyventi žemėje kaip [[žmogus|žmonės]]. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Dangus]] viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau [[žmogus]] imdavo [[gėda|gėdytis]] žmogaus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Dar nė vienas [[žmogus]], nurydamas piktus [[žodis|žodžius]], nepakenkė savo skrandžiui. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]]. # [[Darbas]] ir [[užsiėmimas]] be sunkumų, be didžiausios proto ir valios įtampos nevertas [[žmogus|žmogaus]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Daugelis [[žmogus|žmonių]] niekada [[girdėjimas|negirdi]] vienas kito. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Daugelis [[žmogus|žmonių]] panašūs į kiaušinį; jie per daug kupini [[savęs]], kad tilptų dar kas nors. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] yra tiek [[laimė|laimingi]], kiek pasiryžta tokie būti. – [[Abraomas Linkolnas|A. Linkolnas]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] [[žmogžudys|žmogžudžiai]] – jie žudo žmogų savyje. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Dažnai [[žmogus]] esti sau pikčiausias [[priešas]]. – [[Ciceronas]]. # Dažniausiai apie [[žmogus|žmogų]] galima spręsti iš to, kas jam [[juokas|juokinga]]. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # Didelis skirtumas – [[žmogus]] negali nusidėti ar nenori. – [[Seneka]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] pasižymi tuo, kad iš kitų reikalauja daug mažiau negu iš [[savęs]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] – tai [[žmonija|žmonijos]] knygos turinys. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] taip pat [[paklydimas|klysta]], o kai kurie jų taip dažnai, kad vos nesusigundai laikyti juos nežymiais žmonėmis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] visada maitinosi saikingai. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Didis tas [[žmogus]], kuris moliniais indais naudojasi kaip sidabriniais, bet ne mažiau didis ir tas, kuris sidabriniais naudojasi kaip moliniais. – [[Seneka]]. # Didysis [[gyvenimas|gyvenimo]] klausimas – kaip gyventi tarp [[žmogus|žmonių]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Didžiai [[liūdesys|liūdintys]] [[žmogus|žmonės]] išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa [[laimė|laimę]] taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, – ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Didžiausias [[gyvenimas|gyvenimo]] [[džiaugsmas]] – jausti, kad esi reikalingas ir artimas [[žmogus|žmonėms]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Didžiausias [[žmogus|žmogaus]] nuopelnas yra [[atkaklumas]] nugalint sunkiausias kliūtis. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # Didžiausias [[žmogus|žmogaus]] [[nuopelnas]] yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo [[aplinkybė|aplinkybes]] ir kuo mažiau leidžia joms lemti save. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didžių [[tikslas|tikslų]] siekiantis [[žmogus]] turi ir didį [[charakteris|charakterį]], darantį jį švyturiu kitiems. – [[G. Hėgelis]]. # [[Dorybė]], [[gerumas]], [[taurumas]] – tai tokios savybės, kurių [[žmogus]] linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Drąsiausi ir protingiausi tie [[žmogus|žmonės]], kurie vengia galvoti apie [[mirtis|mirtį]] kad ir labai tinkama dingstimi. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Du [[žmogus|žmonės]]. Du akmenys, kurie sugeba kalbėti ir jausti. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # Du [[žmogus|žmonės]] gali vienas kitą išgelbėti ten, kur po vieną žūva. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Duok saulę [[žmogus|žmogui]], jis ilgėsis ledo. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===E=== # Egzistuoja maloni klaidinga pažiūra, kylanti iš mūsų planetos formos, kad kiekvienas [[žmogus]] yra [[pasaulis|pasaulio]] viršūnė. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Eik savo [[kelias|keliu]], o [[žmogus|žmonės]] tegu kalba, ką nori. – [[Dantė Aligjeris|Dantė]]. # Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum [[žmogus|žmogaus]] vien kaip [[priemonė]]s, o visada kaip [[tikslas|tikslą]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Elgesys|Elkitės]] su [[žmogus|žmogumi]] taip, koks jis yra iš tikrųjų, ir jis toks bus. Elkitės su žmogumi taip, kuo jis gali ir turėtų tapti, ir jis juo taps. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Esama [[žmogus|žmonių]], kurie negirdi, kol jiems neatrėžiamos ausys. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Esama [[žmogus|žmonių]], panašių į nulius: prieš juos visada turi eiti skaitmenys. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Esti [[barokas|baroko]] stiliaus [[žmogus|žmonių]]: daug gražių detalių, o visuma neskoninga. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. ===G=== # [[Gamta]] davė žmogui į rankas ginklą – [[intelektas|intelekto]] moralinę jėgą, bet jis gali tą ginklą panaudoti ir piktam, todėl [[žmogus]] be dorovinių principų kartu tampa ir brutaliausia laukine būtybe, valdoma žemų lytinių bei skonio [[instinktas|instinktų]]. – [[Aristotelis]]. # Gelbstint [[žmogus|žmogų]] leistina sukelti jam ir [[skausmas|skausmą]]. – [[Publijus Siras]]. # Gera [[knyga]] – dovana, autoriaus palikta testamentu [[žmogus|žmonių]] giminei. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Geriau būti nelaimingu [[žmogus|žmogumi]], negu savimi patenkinta [[kiaulė|kiaule]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Geriausias linkėjimas [[žmogus|žmogui]] yra linkėjimas būti žmogumi. – [[Volteras]]. # Geriausieji [[žmogus|žmonės]] pasižymi tobuliausiu doriniu išprusimu ir didžiausia [[moralė|moraline]] įtaka. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Gėda prisipažinti, bet juk iš visų gyvų būtybių tik vienas [[žmogus]] nežino, kas jam yra naudinga. – [[Plinijus Vyresnysis]]. # [[Gimdymas|Gimdydamas]] ir maitindamas [[vaikas|vaikus]], [[tėvas]] atlieka tik trečdalį užduoties. Jam privalu [[žmogus|žmonių]] giminei duoti žmonių, visuomenei – visuomeniškų žmonių, valstybei – piliečių. Kiekvienas žmogus, galintis mokėti tą trigubą skolą ir to nedarantis, nusikalsta; ir galbūt nusikalsta dar labiau, temokėdamas jos tik pusę. Kas negali įvykdyti tėvo pareigų, tas neturi teisės juo būti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet [[žmogus]] jį iš naujo gyvena savo [[vaikas|vaikuose]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Gyvenk su [[žmogus|žmonėmis]] taip, kad [[draugas|draugai]] taptų nedraugais, o nedraugai taptų draugais. – [[Pitagoras]]. # Grynas [[vynas]] daro žmogų kvailiu, tą rodo ponai, sėdintys už stalo; grynas [[vanduo]] daro žmogų tyliu,– tą rodo žuvis vandeny,– gi aš noriu išlikti [[žmogus|žmogumi]], todėl geriu praskiestą vyną. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===I=== # Ilgainiui [[technika]] taip ištobulės, jog [[žmogus]] galės išsiversti be [[savęs]]. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Ir didis [[žmogus]] – viso labo tik žmogus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ir žiūriu į plaukiančią [[minia|minią]], / – Ir ieškau [[žmogus|žmogaus]] žmonėse. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # Iš [[laikas|laiko]] ir [[žmogus|žmonių]] galime laukti visko. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. # Ir tingaus, nepaslankaus [[žmogus|žmogaus]] ir palankiausias [[likimas]], kaip kad uoliausias puodžius be staklių, nesukuria nieko, išskyrus broką. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Iš visko, ką turi [[žmogus]], geriausia yra [[akis]], nes neslepia to, kas žmoguje bloga. – [[Mencijus]]. # Iš visų būtybių gražiausia – gražų [[auklėjimas|auklėjimą]] gavęs [[žmogus]]. – [[Epiktetas]]. # Išnaudodamas [[proga|progą]], nereikšmingas ir neturtingas [[žmogus]] gali tapti pranašesnis už kilnųjį ir turtingąjį, o mažas ir silpnas – įveikti didelį ir stiprų. – [[Liu Bu]]. # Išties [[kilnumas|kilnūs]] [[žmogus|žmonės]] niekuo nesipuikuoja. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===Į=== # Įžymūs [[žmogus|žmonės]] gali būti skirstomi į dvi kategorijas: vienų [[žmonija]] nenori pamiršti, kitų – negali. – [[Vladislavas Grzeszczykas|V. Grzeszczykas]]. ===Y=== # Yra [[žmogus|žmonių]], kurie gyvena be jokio [[tikslas|tikslo]], praslenka pasaulyje kaip šapelis upėje: jie neina, juos neša. – [[Seneka]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra [[protas|protinga]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], nepanašių į valstybės [[prezidentas|prezidentus]], bet tokiais esančius. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. ===J=== # Jei jūs atidžiai pažiūrėsite į [[žmogus|žmones]], kurie nieko negali [[pagyrimas|pagirti]], kiekvieną peikia ir yra viskuo nepatenkinti, tai suprasite, jog tai ir yra tie žmonės, kuriais niekas nepatenkintas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Jei mūsų [[žmogus|žmonės]] mažiau girtautų, jei paskubėtų palaidoti giliai širdyje tūnantį [[vergas|vergą]], mūsų prisikėlimo žingsniai būtų dar spartesni ir tvirtesni. – [[Sigitas Tamkevičius|S. Tamkevičius]]. # Jeigu matote [[žmogus|žmones]] tokius, kokie jie yra, su visais jų [[trūkumas|trūkumais]] ir [[yda|ydomis]], niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu tu [[žmogus]], tai nevadink žmogumi to, kuris nesirūpina [[tauta|tautos]] reikalais. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # Jeigu [[žmogus]] imasi dviejų visiškai priešingų [[darbas|darbų]] – vienas jam greičiausiai nepavyks. – [[Ezopas]]. # Jeigu [[žmogus]] imsis tyrinėti savo [[organizmas|organizmą]] arba moralinę būseną, tai būtinai suras [[liga|ligą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu [[žmogus]] iš tikrųjų nori gyventi – tai [[medicina]] bejėgė. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Jeigu [[žmogus|žmonės]] visada būtų malonūs ir klusnūs tiems, kurie yra žiaurūs ir neteisingi, tai nedorėliai elgtųsi, kaip jiems patinka: nieko nebijodami, jie nesitaisytų ir darytųsi vis blogesni ir blogesni. Kai mus kas užgauna be jokios priežasties, mes turime smogti atgal taip smarkiai, kad tam, kuris mums smogė, niekada nekiltų noras smogti antrą kartą. – [[Šarlotė Brontė|Š. Brontė]]. # „Jis man nepatinka.“ – „Kodėl“ – „Aš iki jo nepriaugau.“ – Ar bent vienas [[žmogus]] kada nors taip atsakė? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===K=== # Kad būtų nepamainomas, [[žmogus]] visada turi būti kitoks. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Kad galėtumei spręsti apie [[žmogus|žmogų]], reikia perprasti bent jau jo [[mintis|minčių]], jo [[siela|sielos]] nerimo [[paslaptis]]. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Kad gyventų [[vienas]], [[žmogus]] turi būti arba [[gyvulys]], arba [[Dievas]], – sako [[Aristotelis]]. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – [[filosofas|filosofu]]... – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kad [[žmogus|žmogų]] [[pažinimas|pažintume]], reikia jį [[meilė|pamilti]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Kadangi, kaip ir apie [[medis|medį]], tu ničnieko neišmanai apie [[žmogus|žmogų]], jei tu jį išskleidi jo trukmėje ir padaliji pagal jo skirtumus. Medis nėra sėkla, nėra nei stiebas, lankstus kamienas, negyvos malkos. Medis – tai ta galia, kuri iš lėto susilieja su dangumi. Tą patį galima pasakyti ir apie tave, mano mažasis žmogau. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Kai yra [[knyga]], [[žmogus]] jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose praeities ir dabarties įvykiuose, persiima visos žmonijos mintimis ir jausmais. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Kai kurie [[žmogus|žmonės]] gali būti palyginti su mažomis, prašmatniomis parduotuvėmis: visos prekės sudėtos vitrinoje. – [[Bertoldas Auerbachas|B. Auerbachas]]. # Kai kurie [[žmogus|žmonės]] padaro daug pikta vien dėl savo poreikio [[plepėjimas|paplepėti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kai mūsų laikais sakoma, kad [[žmogus]] moka [[gyvenimas|gyventi]], paprastai turima galvoje šiek tiek abejotina jo garbė. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar praščioką, valdininką ar šiaip sau [[žmogus|žmogų]], turtuolį ar vargšą – mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kai [[žmogus]] neprivalėdamas nuveikia ką nors gero, [[Dievas]] žvelgdamas žemyn šypsosi ir sako: „Vien dėl to vertėjo sukurti [[pasaulis|pasaulį]]“. – [[Talmudas]]. # Kai [[žmogus]] nežino, į kurį [[uostas|uostą]] plaukti, joks [[vėjas]] nebus palankus. – [[Seneka]]. # Kai [[žmogus]] rausta, išryškėja jo taurusis „aš“. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Kaip? Ar [[žmogus]] yra tik Dievo klaida? Ar [[Dievas]] tik žmogaus klaida? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kalba apviltasis. – Ieškojau didžių [[žmogus|žmonių]], o visur radau tik jų idealo beždžiones. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas yra [[žmogus]], pradeda aiškėti, kai jį apleidžia [[talentas]], – kai jis nustoja rodyti, ką gali. Talentas – irgi apdaras, apdaras – tai ir slėptuvė. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas nemoka [[tylėjimas|patylėti]], kol ateis laikas kalbėti ir veikti, tas nėra tikras [[žmogus]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kas nenori matyti kito [[žmogus|žmogaus]] didumo, tas itin uoliai ieško, kas jame žema ir paviršutiniška, – ir taip išsiduoda. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas net suaugęs moka kalbėti vien [[žodis|žodžiais]], o ne [[darbas|darbais]], tas ir [[žmogus|žmogumi]] vadintis neturi teisės. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # Ką [[žmogus]] daro, toks ir yra. – [[Hėgelis]]. # Keista būtybė [[žmogus]] – jis sielojasi netekęs [[turtas|turto]] ir visai nesijaudina, kad negrįžtamai praeina [[gyvenimas|gyvenimo]] dienos. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Kiekvienam [[žmogus|žmogui]] duota užtektinai [[jėga|jėgų]] įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekviename [[žmogus|žmoguje]] esama visko, kas būdinga visai žmonių giminei. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kiekviename [[žmogus|žmoguje]] iš [[prigimtis|prigimties]] sėklos sudygsta arba javai, arba piktžolės; tegu jis laiku palaisto pirmuosius ir išrauna antrąsias. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Kiekvienas protingas [[žmogus]] baudžia ne, kad buvo prasižengta, o dėl to, kad [[prasižengimas]] nebūtų pakartotas. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[žmogus]] atskirai ir visi kartu, galima sakyti, turi tam tikrą [[tikslas|tikslą]], kurio siekdami, jie kažką renkasi ir kažko vengia. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] gali būti pats savimi tik tada, kai jis yra vienas. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Kiekvienas [[žmogus]] – ištisas tomas, jeigu tik jūs žinote, kaip jį skaityti. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Kiekvienas [[žmogus]] yra kieno nors [[vaikas]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] yra savo [[likimas|likimo]] [[kūrėjas]]. – [[Saliustijus]]. # Kiekvienas [[žmogus]] pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių [[darbas|darbų]]. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] skiriasi nuo kitų ir kasdien keičiasi pats. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo [[misija|misiją]], į kurią yra pašauktas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa [[tiesa|tiesą]], būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi teisę būti [[kvailys]], tam nepaprieštarausi, bet ir teise naudotis reikia santūriai. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi tris [[charakteris|charakterius]]: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurį jis pats sau priskiria, ir pagaliau išties esamą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kiekvieną akimirką turime ieškoti ne to, kas mus skiria nuo kitų [[žmogus|žmonių]], o to, ką turime su jais bendra. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # [[Kilnumas|Kilnus]] [[žmogus]] reikalauja iš [[savęs]], o prastuolis – iš kitų. – [[Konfucijus]]. # Klaidinga manyti, kad visi [[žmogus|žmonės]] vienodai geba jausti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kodėl [[žmogus]] nepripažįsta savo [[yda|ydų]]? Todėl, kad jis vis dar skendi jose. Tai tas pats, kaip reikalauti iš miegančiojo pasipasakoti sapną. – [[Seneka]]. # Kojomis [[žmogus]] turi įaugti į savo [[tėvynė]]s žemę, bet jo akys teaprėpia visą [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # Koks didingas [[žmogus]], jeigu tai tikras žmogus! – [[Menandras]]. # Kol gyvas, [[žmogus]] neturi prarasti [[viltis|vilties]]. – [[Seneka]]. # Kol [[žmogus]] gali daryti gera, jam negresia pavojus susidurti su [[nedėkingumas|nedėkingumu]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kuo mažiau nepriekaištingas [[žmogus]] išoriškai, tuo daugiau [[demonas|demonų]] jo viduje… – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Kuo mažiau [[žmogus]] galvoja apie save, tuo jis [[laimė|laimingesnis]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Kuo [[žmogus]] mažiau apie save galvoja, tuo [[vertė|vertesnis]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kuo [[žmogus]] mažiau [[mąstymas|mąsto]] arba žino apie savo [[privalumas|privalumus]], tuo labiau mums patinka. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Kur [[auksas]] prabyla, ten [[žmogus]] bejėgis. – [[Publijus Siras]]. # Kvaila prašyti dievus to, ką [[žmogus]] gali pats sau suteikti. – [[Epikūras]]. ===L=== # [[Laikas|Laiko]] praradimas tuo skaudesnis, kuo [[žmogus]] išmaningesnis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Linksmas [[žmogus]] – visada puikus žmogus. [[Niekšas|Niekšai]] retai būna linksmais žmonėmis. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # – Liūtai pjauna antilopes; vorai – muses; lapės – vištas; kokia vienintelė rasė pasaulyje, kuri tik pati save nukariauja, nugali ir nužudo?<br />– Klausimas vaikams. Aukščiausias kūrinys, žinoma, [[žmogus]], kuris sugalvojo žodžius „meilė“, „gerumas“ ir „mielaširdystė“.<br />– Gerai. Kokia vienintelė būtybė gamtoje, kuri gali nusižudyti ir nusižudo?<br />– Vėl žmogus – kuris sugalvojo amžinybę, Dievą ir prisikėlimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Lygiam gyvenime [[siela]] apmiršta, ir [[žmogus]] nebežino, ko jis vertas. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. ===M=== # [[Meilė]] parodo [[žmogus|žmogui]], koks jis turėtų būti. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Meilė]] verta lygiai tiek, kiek vertas [[žmogus]], kuris ją jaučia. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Mes laikome [[žmogus|žmogumi]] tiktai tą, kurio [[siela]] svajoja tiek apie dvasinį [[pasitenkinimas|pasitenkinimą]], tiek apie kūno [[malonumas|malonumą]] meilėje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Mes – linksmybių šaltinis ir sielvarto kasyklos. Mes bjaurumo rezervuaras ir švari versmė. [[Žmogus]], tarsi veidrodyje daugialypis pasaulis. Jis niekingas ir tuo pat nepaprastai didis! – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Mes prisirišame prie [[žmogus|žmogaus]], parodžiusio mums [[gerumas|gerumą]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Mokslas]] dar nežino priemonių, kaip paversti [[žvėris|žvėrį]] [[žmogus|žmogumi]]. – [[Michailas Bulgakovas|M. Bulgakovas]]. # Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai, bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „[[Tėvynė]]“. Kuris doras [[žmogus]] suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos. – [[Ciceronas]]. ===N=== # Ne tokios juokingos [[žmogus|žmonių]] turimos [[savybė]]s, kaip tos, į kurias jie pretenduoja. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti [[gerumas|geras]] [[žmogus]], bet pats juo tapk. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nebūtina visuomet būti [[didvyris|didvyriu]], bet privalu visuomet išlikti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Negaila, kad [[žmogus]] praranda [[pinigas|pinigus]], [[namas|namus]], [[dvaras|dvarus]] – visa tai jam nepriklauso. O gaila, kai žmogus praranda savo tikrąją nuosavybę – žmogiškąjį [[orumas|orumą]]. – [[Epiktetas]]. # Negera [[žmogus|žmogui]] likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiekti, žmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Kuklumas|Nekuklus]] [[žmogus]] dažnai pavojingesnis už piktą, nes šis puola tik savo [[priešas|priešus]], o pirmasis kenkia ir priešams, ir [[draugas|draugams]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Nelaimingas [[žmogus]], kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nerasi tokio [[žmogus|žmogaus]], iš kurio [[išminčius]] negalėtų dar ko nors pasimokyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Net sunku įsivaizduoti, kaip tobulai [[žmogus]] gali apvaldyti [[medžiaga|medžiagą]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Nė vienas [[žmogus]] nekartoja kito, ir pats yra nepakartojamas. – [[Martynas Andersenas Neksė|M. Andersenas Neksė]]. # Nė vienas [[žmogus]] nėra [[laimė|laimingas]], kol jis nemano esąs laimingas. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nėra mikroskopo, kuris taip padidintų, kaip [[žmogus|žmogaus]], besigėrinčio savimi, [[akis|akys]]. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Nėra pasaulyje tokio [[kalnas|kalno]], kurio viršūnės galų gale nepasiektų [[žmogus]]. – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]]. # Niekada nesusidraugauk su [[žmogus|žmogumi]], kurio negali [[pagarba|gerbti]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # Niekada nemanykite, kad geriau nutuokiate, ko reikia kitiems [[žmogus|žmonėms]]. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Niekada nesivaržykite su [[žmogus|žmogumi]], kuris neturi ko prarasti. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Niekas iš [[žmogus|žmogaus]] neatima tiek daug [[jėga|jėgų]], kiek [[pavojus|pavojaus]] [[baimė]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Niekas taip lengvai neišveda [[žmogus|žmogaus]] iš [[kelias|kelio]] ir pats iš jo neišeina kaip [[moteris]]. – [[Konfucijus]]. # Niekas taip neišsekina [[žmogus|žmogaus]], kaip ilgas nieko [[veikla|neveikimas]]. – [[Aristotelis]]. # Niekas labiau netaurina žmogaus kaip [[darbas]]. Be darbo [[žmogus]] negali išlaikyti žmogiškojo [[orumas|orumo]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Niekas [[žmogus|žmogaus]] taip nestabdo, kaip jis pats save. – [[Aleksandras Grehamas Belas|A. G. Belas]]. # Niekingi [[žmogus|žmonės]] puikuojasi nuolat kalbėdami apie save, žymūs žmonės apie save niekada nekalba. – [[Volteras]]. # Nieko neveikiantis [[žmogus]] niekada nebūna visai [[laimė|laimingas]]; [[dykūnas|dykūno]] veidą nuolat niaukia nepasitenkinimo ir apatijos šešėlis. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Niekuomet [[žmogus]] nėra toks gražus, koks yra [[kūryba|kurdamas]]. – [[Vydūnas]]. # Norėčiau, kad žmonės pripažintų tą faktą, kad aš tik [[žmogus]]. – [[Fredis Merkuris|F. Merkuris]]. # Norint būti [[laimė|laimingam]] su [[žmogus|žmonėmis]], reikia prašyti jų tik to, ką jie pajėgia. – [[Bernardas Klervietis|B. Klervietis]]. # Norint eiti šiame pasaulyje tikru [[kelias|keliu]], reikia aukotis iki galo. [[Žmogus|Žmogaus]] paskirtis yra ne tik būti laimingu. Jis privalo atverti [[žmonija]]i kažką didingo. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Nuo [[vynas|vyno]] [[žmogus|žmogus]] sugyvulėja, sužvėrėja, pasidaro storžievis, pameta šviesią galvą, atbunka. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. ===P=== # Pagal paveldą esu žydas, pagal pilietybę – šveicaras, o pagal sandarą – tik [[žmogus]], neturintis jokių sąsajų su valstybe ar nacionaliniu subjektu apskritai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Pagal vergų [[moralė|moralę]] [[blogis]] kelia [[baimė|baimę]]; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras“ [[žmogus]], tuo tarpu „blogas“ žmogus sukelia tik [[panieka|panieką]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Pasaulis|Pasaulyje]] daugybė [[žmogus|žmonių]], kuriems niekas nepadėjo nubusti. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Pasaulyje tiek daug didžių [[žmogus|žmonių]]. Argi kiekvienas kaimas, kiekvienas miestas, kiekviena šalis neturi savojo didžio žmogaus? – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pasinerk į save, ypač tada, kai esi priverstas būti tarp [[žmogus|žmonių]]. Reikia, kad tu būtum nepanašus į daugelį. – [[Seneka]]. # Pasistenk nebūti [[žmogus|žmogumi]], kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Paskutinio tyrimo duomenimis kiekvienas yra [[žmogus]], ar tai būtų amerikietis, ar vokietis, ar žydas. Jei tik būtų įmanoma kiekvienam išlaikyti tik šį vertingą požiūrį, aš būčiau laimingas žmogus. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Pataisyti [[žmogus|žmones]] galima tik parodžius juos tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Patirtis rodo, kad [[žmogus]] laiko [[klaida|klystančiu]] kiekvieną skirtingų požiūrių žmogų ir netikusia kiekvieną [[knyga|knygą]], nesutampančia su jo pažiūromis. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Patys geriausi [[žmogus|žmonės]] geba suprasti grožį, išdrįsta rizikuoti ir pajėgia pasakyti tiesą. Ironiška, tačiau kaip tik šios teigiamos savybės daro juos labai pažeidžiamus. Kaip tik todėl jų [[siela]] dažnai būna sužeista, o kartais – visiškai palaužta. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Pats vertingiausias [[žmogus]] – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Pirmiausia [[žmogus|žmonės]] nori [[žinojimas|žinoti]], kiek jie tau rūpi, o tik po to sužinoti, kiek tu žinai. – [[James E. Hind]]. # [[Pjedestalas]] – dar ne [[statula]]. Matuokite [[žmogus|žmogų]] ne ant kojokų stovintį. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Prisiminimas]] apie didžiuosius [[žmogus|žmones]] mums turi ne mažesnę reikšmę, negu jų buvimas šalia. – [[Seneka]]. # [[Protas|Protingas]] [[žmogus]] turi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad [[organizmas]] kuo rečiau triktų ir kuo rečiau būtų reikalingas remonto, o ne taisyti savo organizmą nelyginant sutręšusią ir skylėtą valtį bei kamšyti jo plyšius. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Protas|Protingi]] [[žmogus|žmonės]] – geriausia [[enciklopedija]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas|Proto]] garbingumas reikalauja nevengti [[tiesa|tiesos]], veržtis į ją, stengtis rasti bet kokia kaina, bjaurėtis lengvais ir patogiais pusiniais sprendimais, žeminančiu melu. Turėti [[drąsa|drąsos]] siekti tikslo, daryti išvadas ir spręsti pačiam. Turėti drąsos savarankiškai mąstyti. Būti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. ===R=== # Reikia žiūrėti ne kur [[žmogus]] gimė, o kokie jo [[paprotys|papročiai]], ne kurioje šalyje, o pagal kokius [[principas|principus]] jis pasiryžęs gyventi. – [[Apulėjus]]. # Ribotas garbingas [[žmogus]] dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===S=== # Save įsimylėjęs [[žmogus]] – tai tas, kurį kvailiai mano turint begalę privalumų. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Savo [[sumanymas|sumanymais]] [[žmogus]] visada yra didis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Senovėje turtingiausios buvo tos [[šalis|šalys]], kurių buvo dosnesnė [[gamta]]; dabar turtingiausios tos, kurių veiklesnis [[žmogus]]. – [[Henris Tomas Boklis|H. T. Boklis]]. # Smagiai [[juokas|juokiasi]] [[žmogus]] – vadinasi, geras žmogus. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Spręsdamas apie [[žmogus|žmogų]], nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: [[siela|sielos]] gėrio tegu ieškos siela. – [[Seneka]]. # Spręsk apie [[žmogus|žmogų]] ne iš jo motinos žodžių, o iš [[kaimynas|kaimynų]] atsiliepimų. – [[Talmudas]]. # Spręsti apie [[žmogus|žmones]] reikia ne iš to, ko jie nežino, o iš to, ką ir kaip jie [[žinojimas|žino]]. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. # [[Statula|Statulą]] puošia išvaizda, o [[žmogus|žmogų]] – jo darbai. – [[Pitagoras Samietis|Pitagoras]]. # Su [[knyga|knygomis]] tas pats kaip ir su [[žmogus|žmonėmis]]: susipažįstame su daugeliu, bet draugais, nuoširdžiais gyvenimo palydovais pasirenkame tik kai kuriuos. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Sugebėjimas rausti – pati būdingiausia ir pati žmogiškiausia iš visų [[žmogus|žmogaus]] savybių. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # Suvokti, įsijausti galima ir teisingai, ir iš karto, bet [[žmogus|žmogumi]] tapti iš karto negalima, žmogų savyje reikia išugdyti. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Sveikiausi ir gražiausi, darnaus sudėjimo yra tie [[žmogus|žmonės]], kurie dėl nieko nesijaudina. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. ===Š=== # Šiuolaikinis [[idealas]] – viską išmanantis [[žmogus]]. O viską išmanančio žmogaus [[protas]] – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Šuo]] nelaikomas geru šunimi vien todėl, kad gerai loja. [[Žmogus]] nelaikomas geru žmogumi vien todėl, kad gražiai kalba. – [[Buda]]. ===T=== # Taikydamasis švelniai sakant, į „angelus“, [[žmogus]] taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik [[džiaugsmas]] ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats [[gyvenimas]] neteko skonio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tarp [[žmogus|žmonių]] [[gyvenimas|gyvenk]] taip, lyg [[Dievas]] tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų. – [[Seneka]]. # Taurų, geranorį ir nuoširdų [[žmogus|žmogų]] galima pažinti iš [[akis|akių]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Tinkamo [[elgesys|elgesio]] kelias arti, bet [[žmogus|žmonės]] jo ieško toli. – [[Mencijus]]. # Tik įveiktų kliūčių suma yra tikras [[žygdarbis|žygdarbio]] ir [[žmogus|žmogaus]], jį atlikusio, matas. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Tik nuobodus [[žmogus]] patenka į parlamentą. Ir tik bukagalviai ten klesti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tik paviršutiniški [[žmogus|žmonės]] gerai save pažįsta. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tik [[protas]], [[valia]], [[sąžinė]] išaukština [[žmogus|žmogų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Tik tomis akimirkomis, kai jūs matote [[žmogus|žmones]] juokingais, jūs tikrai suprantate, kaip stipriai jūs juos mylite. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Tik žmonėse [[žmogus]] gali [[pažinimas|pažinti]] save. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikrai didis tas [[žmogus]], kuriam priklauso jo [[laikas]]. – [[Heziodas]]. # Tikroji [[žmogus|žmogaus]] [[paskirtis]] – gyventi, o ne egzistuoti. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # Tiktai garbingas [[žmogus]] turi atiduoti pirmenybę [[šeima]]i – prieš save, [[tėvynė|tėvynei]] – prieš šeimą, [[žmonija]]i – prieš tėvynę. – [[Žanas Leronas Dalamberas|Ž. L. Dalamberas]]. ===U=== # Užsiėmusį [[žmogus|žmogų]] retai lanko dykūnai [[svečias|svečiai]] – prie verdančio puodo musės nelekia. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Užtenka gražbyliauti apie tai, koks turi būti [[žmogus]], [[laikas]] juo tapti. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. ===V=== # [[Vaikas]] netaps [[žmogus|žmogumi]], jis jau yra žmogus. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks [[žmogus]] niekad neįgis [[protas|proto]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Vidujai tušti tie [[žmogus|žmonės]], kurie amžinai viską iškelia viešumon. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Vien tik per [[kova|kovą]] nuolatinę [[žmogus]] atranda savo [[aš]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Viena šiukščiausių klaidų – manyti, kad pedagogika yra mokslas apie [[vaikas|vaiką]], o ne apie [[žmogus|žmogų]]. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # Vienam [[žmogus|žmogui]] nelemta puikuotis visais [[talentas|talentais]]. – [[Stendalis]]. # Vieni [[žmogus|žmonės]] garsūs, kiti verti tokie būti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Visa, ką matai ir kame glūdi dieviškų ir žmogiškų dalykų visuma, yra vieninga; mes esame didelio kūno nariai. [[Gamta]] sukūrė mus brolius, pagimdydama iš to paties ir tam pačiam tikslui. Ji įskiepijo mums abipusę meilę ir polinkį bendrauti. Ji nustatė, kas yra teisinga ir leistina. Pagal jos įstatymus blogiau yra kam nors kenkti negu pačiam patirti skriaudą. Tegu jai įsakius, bus ištiesta ranka [[žmogus|žmogui]], kuriam reikia pagalbos. Tegu ir širdyje ir lūpose bus žodžiai: Kadangi esu žmogus, tai ir manau, Jog visa žmogiška nesvetima ir man. – [[Seneka]]. # Visada atsiras [[žmogus|žmonių]], kurie suteiks tau [[skausmas|skausmą]]. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # Visas [[žmogus|žmogaus]] [[nuodėmė|nuodėmes]] atperka jo [[žmogiškumas]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Visi riboti [[žmogus|žmonės]] nuolat stengiasi teršti skvarbaus, guvaus proto žmonių gerą vardą. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Visi [[žmogus|žmonės]] iš esmės vienodi, visi gimsta panašūs, reikšmingesnis tik tas, kuris padoresnis. – [[Seneka]]. # Visi [[žmogus|žmonės]] [[klaida|klysta]], bet didieji žmonės ir prisipažįsta klydę. – [[Bernaras de Fontenelis|B. Fontenelis]]. # Viskas [[žmogus|žmogaus]] [[rankos]]e. Todėl jas reikia kaip galima dažniau plauti. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Visoms [[santuoka|santuokoms]] lai galioja viena rekomendacija: kiekvienas [[žmogus]] turi tuoktis taip, kaip naudinga valstybei, o ne kaip maloniausia jam pačiam. – [[Platonas]]. # Visų gražiausia pasaulyje – doras [[žmogus]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Visų nelaimingiausias [[žmogus]] tas, kuriam pasaulyje neatsirado [[darbas|darbo]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. ===Ž=== # [[Žmogus|Žmogaus]] egzistavimas turbūt yra [[klaida]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[elgesys]] [[gamta|gamtoje]] – jo [[siela|sielos]] veidrodis. – [[Viktoras Bergas|V. Bergas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[išsiauklėjimas|išsiauklėjimą]] rodo jo [[elgesys]] kivirčo metu. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] niekas niekur nelaukia. Visada reikia pačiam viską atsinešti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[prigimtis|prigimties]] esmė – [[judėjimas]]. Visiška [[ramybė]] reiškia [[mirtis|mirtį]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[teisė|teisių]] deklaracijoje liko užmirštos dvi teisės: teisė sau prieštarauti ir teisė pasišalinti. – [[Šarlis Bodleras|Š. Bodleras]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] ir [[orumas]] glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo [[garbė]]s pamatas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] turi būti matuojama tuo, ką jis duoda, o ne tuo, ko jis gali pasiekti. Stenkitės tapti ne sėkmingu, o vertingu žmogumi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo [[klaida|klaidos]]. – [[Ciceronas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga labiausiai vertinti ir trokšti to, ko jis pasiekti negali. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Žmogus|Žmogui]], daug kalbančiam apie save, sunku išvengti [[pagyrūniškumas|pagyrūniškumo]]. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] dera suprasti, kad jis – pasaulio [[kūrėjas]] ir [[šeimininkas]], kad jam tenka [[atsakomybė]] už visas nelaimes žemėje ir kad jam priklauso [[garbė]] už visa, kas gyvenime gera. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Žmogus|Žmogui]], kuris žino kur eina, pasaulis duoda [[kelias|kelią]]. – [[Deividas Staras Džordanas|D. S. Džordanas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] lemta gyventi [[visuomenė]]je; atskirkite jį nuo jos, izoliuokite jį – ir jo [[mintis|mintys]] susijauks, [[charakteris]] sušiurkštės, jo sieloje gims šimtai paikų [[aistra|aistrų]], beprotiškos [[idėja|idėjos]] išleis daigus jo galvoje kaip laukinės kryklės dykynėje. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmogui]] nieko nėra įdomesnio pasaulyje už žmones. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] reikia [[tikslas|tikslo]] – ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys [[norai|norėti]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Žmogus|Žmogui]] viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmoguje]] viskas turi būti [[grožis|gražu]]: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Žmogus|Žmogum]], kuris nuvarytas taip, kad net nebijo būti [[juokas|juokingas]], tegalima tiek pasikliauti, kiek ir nusikaltėliu. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Žmogus]], atkakliai kartojantis nesąs [[kvailys]], paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # [[Žmogus]] atsiskleidžia galinėdamasis su [[kliūtis|kliūtimis]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Žmogus]] be [[charakteris|charakterio]] – tai ne žmogus. – [[Šamforas]]. # [[Žmogus]] be [[šešėlis|šešėlio]]; žmogus, kuris pametė šešėlį. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Žmogus]] bjauresnis už [[gyvulys|gyvulį]], kai išgėręs pats tampa gyvuliu. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]] buvo apdovanotas tik tokiu [[intelektas|intelekto]] kiekiu, kad aiškiai galėtų pamatyti, kiek neadekvatus tas intelektas, kai susiduriama su tuo, kas egzistuoja. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] būna visišku žmogumi tik tada, kai [[darbas|dirba]]. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # [[Žmogus]] būna žmogumi tik todėl, kad [[mąstymas|mąsto]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Žmogus]] didis savo kraštutinumais. Menu, meile, kvailyste, neapykanta, egoizmu ir net pasiaukojimu. Tačiau pasauliui labiausiai trūksta kažkokio vidutinio gėrio. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus]] gali klysti. [[Klaida]] nelaikoma apgaule... Teisingas reikalas nežus ir dėl kelių klaidų. Bent jau [[idėja]], kuria viskas grindžiama, liks nepajudinama. Nepavyks vienas žingsnis – pavyks kitas. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Žmogus]] – [[gamta|gamtos]] tvarinys, jojantis jai ant sprando. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Žmogus]] gimsta ne tam, kad vilktų grandines, bet tam, kad išskleistų sparnus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus]] gyvas ne tuo, ką suvalgo, o tuo, ką suvirškina. Šis teiginys vienodai tinka ir [[protas|protui]] ir [[kūnas|kūnui]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus]] gyvena tikrą [[gyvenimas|gyvenimą]], jeigu laimingas kitų [[laimė|laime]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]], gyvendamas vienas, tik pusiau egzistuoja. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Žmogus]] iš [[prigimtis|prigimties]] yra visuomeninė būtybė. – [[Aristotelis]]. # [[Žmogus]] iš prigimties skirtas bendrijai – gyventi su kitais. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] iš tiesų panašus į [[beždžionė|beždžionę]]: kuo aukščiau užlipa, tuo labiau matosi plikas užpakalis. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Žmogus]] išlieka [[jaunystė|jaunas]], kol pajėgia [[mokymasis|mokytis]], įgyti naujų [[įprotis|įpročių]] ir kantriai išklausyti [[prieštaravimas|prieštaravimus]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # [[Žmogus]] išryškėja iš [[veiksmas|veiksmų]], o ne iš [[mintis|minčių]], kad ir kokios kilnios jos būtų. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]] – ištisas pasaulis, kad tik svarbiausioji jo paskata būtų tauri. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Žmogus]] itin pastebimai subręsta didžausios [[įtampa|įtampos]] valandėlėmis. – [[Teodoras Draizeris|T. Draizeris]]. # [[Žmogus]] jaučia amžiną, jį taurinantį poreikį [[meilė|mylėti]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]], jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]], jei nežino ko nori, blaškosi net lygiausiame kelyje, o, štai, vedamas [[tikslas|tikslo]], jis tvirtai juda pirmyn, nekreipdamas dėmesio į sunkumus. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]], judinantis kalną, pradeda nuo mažų akmenų. – [[Konfucijus]]. # [[Žmogus]], kuriam niekas nepatinka, daug nelaimingesnis, už tą, kuris niekam nepatinka. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus]], kurio [[jausmas|jausmai]] truputį nublanko, labiau stengiasi patikti negu mylėti. – [[Žorž Sand]]. # [[Žmogus]], kuris nuginčijo šimtą žmonių ir išmušė juos iš teisingo kelio, daug menkesnis už žmogų, kuris nukreipė į [[tiesa|tiesos]] kelią vieną žmogų. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # [[Žmogus]], kuris nuo mažumės elgiasi prideramai, nepatiria [[sąžinė]]s graužaties. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # [[Žmogus]], kuris savo paties ir kitų [[gyvenimas|gyvenimą]] laiko beprasmišku, yra ne tik nelaimingas, bet ir apskritai tarsi negyvena. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]], kuris visiems nori būti [[gerumas|geras]], neišvengiamai pralaimės tarp daugybės tų, kurie nėra geri. Todėl jis turi mokytis, kaip nebūti geram, ir šiuo mokėjimu naudotis arba nesinaudoti, priklausomai nuo to, ko reikalauja proga. – [[Nikolas Makiavelis|N. Makiavelis]]. # [[Žmogus]] laimingesnis tampa tiek, kiek [[laimė]]s suteikia kitiems. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # [[Žmogus]] mato savo atspindį žmoguje. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus]] – ne [[angelas]] ir ne [[žvėris]], ir [[nelaimė]] ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus]] – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus]] – ne tuščias butelis, į kurį galima pripilti bet kokio skysčio. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Žmogus]] nebus [[laisvė|laisvas]], jeigu nemokės valdyti [[savęs]]. – [[Pitagoras Samietis|Pitagoras]]. # [[Žmogus]] nebus laisvas tol, kol neįveiks savo [[mirtis|mirties]] [[baimė]]s. Bet ne savižudybe. Nereikia išsižadėti [[savęs]], kad ją įveiktum. Mokėti numirti žvelgiant mirčiai į akis, be kartėlio. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus]], nedarantis [[klaida|klaidų]], paprastai [[veikla|nedaro]] nieko. – [[W. Magee]]. # [[Žmogus]] negali gyventi atsiskyręs, jam reikia [[bendravimas|bendrauti]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] negali griauti to, ko pats negali sukurti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]] negali nuskriausti kito žmogaus – jis gali nusiskriausti tik pats. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # [[Žmogus]] nei žvėris, nei angelas; jis turi [[meilė|mylėti]] ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # <!--Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė-->[[Žmogus]]. Nes jis aukoja savo [[sveikata|sveikatą]], kad uždirbtų daugiau [[pinigai|pinigų]]. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis [[gyvenimas|gyvena]] taip, tarsi niekada [[mirtis|nemirtų]]. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus]] neturi pasirinkimo, – jis turi būti žmogumi. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # [[Žmogus]] niekada nebūna toks [[laimė|laimingas]] arba toks [[nelaimė|nelaimingas]], kaip jam pačiam atrodo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus]] niekada nieko neatsisako, jis tiesiog vieną [[malonumas|malonumą]] pakeičia kitu. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Žmogus]], norintis vadovauti orkestrui, privalo atsukti [[minia]]i nugarą. – [[Džeimsas Kukas|Dž. Kukas]]. # [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]], pasiekęs visišką [[tobulumas|tobulumą]], viršesnis už visus gyvūnus; tačiau jis žemiškesnis už juos, jeigu gyvena be įstatymų ir be teisingumo. Iš tikrųjų nėra nieko siaubingesnio už ginkluotą neteisingumą. – [[Aristotelis]]. # [[Žmogus]] pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] per [[klystkelis|klystkelius]] suranda tikrą [[kelias|kelią]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] pernelyg mirtingas [[nemirtingumas|nemirtingumo]] pažinimui. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] privalo išmokti suprasti kitų žmonių motyvus, jų iliuzijas ir kančias. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]], priverstas gyventi tik vienas pats ir galvoti tik apie save, nepakeliamai [[kančia|kenčia]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus]], ryžtąsis tuščiai praleisti nors vieną valandą, dar nepribrendęs suprasti [[gyvenimas|gyvenimo]] [[vertė|vertę]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # [[Žmogus]], savo gyvenimo kelyje neįgyjantis naujų pažįstamų, greitai tampa [[vienatvė|vienišas]]. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # [[Žmogus]] savo [[tikėjimas|tikėjimu]] ir [[drąsa]] nugali net pačiomis sunkiausiomis [[aplinkybė]]mis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai [[abejonė|abejonei]], tuoj žus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] skiriasi nuo visų kitų būtybių gebėjimu [[juokas|juoktis]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Žmogus]] sudėtas gan keistai: natūralaus jo vaizdo niekad nematai. – [[Moljeras]]. # [[Žmogus]], sugebantis pastebėti [[reiškinys|reiškinį]], gali rasti ir [[priežastis|priežastį]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Žmogus]] sužlunga tik pats. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] – tai jo [[poelgis|poelgiai]]. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. Hėgelis]]. # [[Žmogus]] – tai pagauli, jautri, protinga ir nuovoki būtybė, siekianti išlikti ir būti laiminga. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # [[Žmogus]] – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Žmogus]] tampa žmogumi tik tarp žmonių. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]]. # [[Žmogus]] tik tada šį tą pasiekia, kai pats tiki savo [[jėga|jėgomis]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Žmogus]] tobulėja [[darbas|dirbdamas]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]] – tokia [[pralaimėjimas|pralaimėjimų]] sankaupa, kad jį lengvai apsvaigina ir mažos [[pergalė]]s. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # [[Žmogus]] tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą [[kelias|kelią]], – jį parodo [[sąžinė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] turi išmokti būti pavaldus sau pačiam ir paklusnus savo paties sprendimams. – [[Ciceronas]]. # [[Žmogus]] turi tik vieną despotą – [[nemokšiškumas|nemokšiškumą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus]] turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima [[supratimas|suprasti]]: kitaip nemąstytų apie juos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] turi [[veikla|veikti]], o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. – [[Vang Čungas]]. # [[Žmogus]], tvirtai įsitikinęs, kad jis labai [[protas|protingas]], beveik visada esti iš tų žmonių, kurie turi mažai proto arba visai jo neturi. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Žmogus]] – vien [[santykiai|santykių]] mazgas. Ir tik santykiai turi žmogui reikšmės. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # [[Žmogus]] visada esti tokio [[amžius|amžiaus]], kokia yra dvasia: [[senatvė]] prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – [[Anri Periušo|A. Periušo]]. # [[Žmogus]] visada yra kažkas daugiau, nei jis apie save žino ar gali žinoti. – [[Karlas Jaspersas|K. Jaspersas]]. # [[Žmogus]] visą [[gyvenimas|gyvenimą]] praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas [[viltis|vilties]]. – [[Volteras]]. # [[Žmogus]] žmogui – šventas dalykas. – [[Seneka]]. # [[Žmogus|Žmogų]] pažinsi [[ginčas|ginče]] ir [[kelionė]]je. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # [[Žmogus|Žmogų]] suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmogų]] sukuria [[gamta]], bet išugdo ir subrandina [[visuomenė]]. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Žmogus|Žmogų]] vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus|Žmones]] galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą [[darbas|darbą]]. – [[Albertas Moravija|A. Moravija]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] būtų geriau būti panašiems į žvėris... Jie turėtų labiau pasikliauti savo intuicija. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]], nesiklausantiems [[patarimas|patarimų]], neįmanoma padėti. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] reikalinga prigimtimi, patirtimi, protu pagrįsta [[moralė]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] tik laikinai gyventi lemta,<br /> Laimingas tas, kurs įsiamžins [[vardas|vardą]]. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # [[Žmogus|Žmonės]] atkakliai nesutinka su protingiausiomis [[nuomonė]]mis ne stokodami įžvalgumo, o būdami pernelyg išdidūs: jie mato, kad priekinės eilės jau užimtos, o į galines jiems nesinori sėstis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmonės]] bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] bijo choleros, bet [[vynas]] už ją daug pavojingesnis. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] buvo sukurti tam, kad juos mylėtų, o [[daiktas|daiktai]] buvo sukurti tam, kad jais naudotųsi. Šiandien pasaulyje tiek chaoso yra dėl to, kad mes naudojamės žmonėmis, o mylime daiktus. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus|Žmonės]], būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų [[pareiga]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Žmogus|Žmonės]] yra sukurti vieni kitiems. – [[Markas Aurelijus]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kad ir kokių jie turi [[trūkumas|trūkumų]], labiau už viską verti [[meilė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]] – kaip loterijos prizai: šalia mūsų jie tik tam, kad įgyvendintų mūsų paikas iliuzijas. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kenčiantys dėl [[trūkumas|trūkumų]], ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė [[gamta]] visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia [[puikybė|puikybę]] kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kurie patiria per daug [[džiaugsmas|džiaugsmo]], neišvengiamai bunka. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] labai anksti suvokia savo [[gyvenimo prasmė|gyvenimo prasmę]]. Gal todėl jie taip pat anksti jos ir išsižada. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # [[Žmogus|Žmonės]], manantys, kad [[pinigai]] viską gali, patys gali viską padaryti už pinigus. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Žmonės mėgsta malti liežuviu. [[Žmogus]] išsivystė ne iš beždžionės, o veikiau iš vištos. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] ne visuomet būna tokie, kokie atrodo. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekada nebūna nei be galo geri, nei be galo blogi. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekuo taip nesibodi kaip [[patarimas|patarimais]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekuomet nejaučia [[sąžinė]]s graužaties dėl [[poelgis|poelgių]], tapusių jų [[įprotis|įpročiu]]. – [[Volteras]]. # [[Žmogus|Žmonės]], norintys kitus įbauginti, patys pasirodo esą [[bailys|bailiai]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nuolat painioja, viena vertus, [[santuoka|santuoką]] ir meilę, kita vertus, [[laimė|laimę]] ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors [[meilė]] ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nustoja [[mąstymas|mąstyti]], nustoję [[skaitymas|skaityti]]. – [[Deni Didro|Deni Didro]]. # [[Žmogus|Žmonės]] paprastai [[draugystė|draugyste]] vadina bendrą laiko leidimą, savitarpio pagalbą, keitimąsi paslaugomis – žodžiu sakant, tokius santykius, kur [[savimeilė]] tikisi šį tą laimėti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmonės]] pradeda [[ginčas|ginčytis]] todėl, kad vienas kito nesupranta, ir baigia vienas kito nesuprasdami todėl, kad ginčijosi. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] savimi tampa, o ne gimsta. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|Helvecijus]]. # [[Žmogus|Žmonės]] stokoja ne [[jėga|jėgų]], o [[valia|valios]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus|Žmonės]] su amžiumi netampa [[protas|protingesni]]. Jie paprasčiausiai tampa [[atsargumas|atsargesni]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Žmogus|Žmonių]] giminei daugiau nusipelno besijuokiantis, o ne sielvartaujantis. – [[Seneka]]. # Žmonių [[visuomenė]]s pagrindai yra gobšumas, baimė ir pasidavimas. [[Žmogus]] yra blogas, bet jis mėgsta gera... kai jį daro kiti... – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žvėris|Žvėrys]], gyvenantys kartu su mumis, tampa naminiais, o [[žmogus|žmonės]], bendraudami tarpusavyje, tampa laukiniais. – [[Heraklitas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== [[Vaizdas:Human.svg|thumb|Žmonės]] ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apie [[žmogus|žmogų]] reikia spręsti pagal jo rankų [[Darbas|darbą]]. # Be [[žmogus|žmogiškos]] kompanijos ir pats [[rojus]] nebūtų trokštama vieta. # Bet kas gali būti [[mandagumas|mandagus]] karaliui, bet turi būti išauklėtas ir doras [[žmogus]], kad būtum mandagus elgetai. # Būdamas gerai apsirengęs, [[žmogus]] nėra apribotas būti [[vargšas]]. # Būk atidus su [[žmogus|žmogumi]], kuris turi saldų [[Liežuvis|liežuvį]], jis tau gali įsiūlyti pirkti blogą [[Mėsa|mėsą]]. # Geros [[Valia|valios]] [[žmogus]] yra ne tik [[Turtas|turtingas]], bet ir [[Išmintis|išmintingas]]. # [[Idėja|Idėjos]] yra vertos tuzino monetų, bet [[Žmogus|žmonės]], kurie jas paverčia [[Veiksmas|veiksmu]], yra neįkainojami. # Jeigu [[žmogus]] joja ant tigro nugaros, jis niekada neturėtų būti nustebęs, jeigu tai [[Pabaiga|baigiasi]] jam tigro skrandyje. # Kai nuogas [[žmogus]] tau [[Pažadas|žada]] audeklą – saugokis. # Kai [[žmogus]] atsiduria [[Bėda|bėdoje]], jis prisimena [[Dievas|Dievą]]. # Kai [[žmogus]] [[Melas|sukčiauja]] tau kartą – [[gėda]] jam; kai žmogus sukčiauja tau antrą kartą – gėda tau. # [[Žmogus]], kuris nori pamatyti savo [[Tauta|tautos]] progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas. # Kiekvienas blogas [[žmogus]] nusipelno blogos [[Problema|problemos]]. # Kodėl jiems patinka negražiai atrodantis [[žmogus]] – užtrunka ilgai tai suprasti gražuoliui. # Kur tik [[žmogus]] apsistoja gyventi, jo [[charakteris]] eina kartu su juo. # Mažo ūgio [[žmogus]] paliečia tik tiek, kiek jis gali pasiekti. # [[Kalbėjimas|Nesakyk]] [[Žmogus|žmogui]], kuris tave neša, kad jis smirdi. # Neskaičiuok, kiek kartų [[žmogus]] griūva, bet skaičiuok tuos kartus, kai jis pakyla. # Nespręsk apie savo [[Grožis|grožį]] pagal [[Žmogus|žmonių]] skaičių, kurie į tave žiūri, bet pagal žmonių skaičių, kurie tau [[Šypsena|šypsosi]]. # Nors duoda [[ranka]] – [[Žmogus|žmogui]] turi būti [[Dėkingumas|dėkojama]]. # Pagal [[Poelgis|poelgius]] mes [[Pažinimas|pažįstame]] [[žmogus|žmogų]]. # Patenkintas [[žmogus]] nesupranta ką jaučia [[Alkis|alkanas]] žmogus. # Prieš šaudamas, [[žmogus]] turi nusitaikyti. # [[Senatvė|Senas]] žmogus gali nepataikyti mesdamas akmenį, bet niekada neprašaus pro šalį pasakydamas žodį. # Tas [[žmogus]], kurį tu prisiimsi ant savo kupros, bus tas, kuris tau kandžiosis. # Tas [[žmogus]], kuris kenčia nuo šalčio, bus pirmiausias, kuris pagalvos apie durų uždarymą. # [[Tingumas|Tingus]] [[žmogus]] prisimins, kad jis nesodino, kai jo kaimynas ims derlių. # Tu gali daug [[Pažinimas|sužinoti]] apie [[Žmogus|žmogų]], stebėdamas jį, kada jis yra [[Alkis|alkanas]]. # Tu negali užrišti raištį [[Žmogus|žmogui]] ant akių ir tikėtis, kad jis perkels tave per upę. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[charakteris]] yra kaip nėštumas – jis negali būti paslėptas. # [[Žmogus|Žmogaus]] didžiausios [[Kova|kovos]] yra tos, kurias jis kovoja pats savyje. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[kraujas]] yra sunkus; tas, kuris jį praliejo, negali pabėgti šalin. # [[Žmogus|Žmogaus]] nuopolis prasideda [[Išdidumas|išpuikimu]]. # [[Žmogus|Žmogui]], kuris savo [[Įrankis|įrankių]] rinkinyje turi tik plaktuką, kiekviena [[problema]] atrodo panaši į vinį. # [[Žmogus]] griūva vien tam, kad pakiltų. # [[Žmogus]] yra toksai, ką jis [[Valgymas|valgo]]. # [[Žmogus]] nebėga tarp spyglių be priežasties: arba jis persekioja [[Gyvatė|gyvatę]], arba gyvatė persekioja jį. # [[Žmogus]] negali varžytis su savo [[siela]] imtynių varžybose. # [[Žmogus]], kuris yra [[Kantrumas|kantrus]], yra apdovanojamas. # [[Žmogus]], kuris įsakinėja, atskiria save nuo kitų. # [[Žmogus]], kuris nedirba sunkaus [[Darbas|darbo]], niekada nežinos [[Poilsis|poilsio]] vertės. # [[Žmogus]], kuris nesilaiko [[Disciplina|disciplinos]], negali būti įspėtas. # [[Žmogus]], kuris niekada nepripažįsta savo [[Klaida|klaidų]], niekada nepažins [[Taika|taikos]]. # [[Žmogus]], kuris nori pamatyti savo [[Tauta|tautos]] progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas. # [[Žmogus]], kuris pardavinėja kiaušinius, nepradeda [[Kova|kovos]] turguje. # [[Žmogus]], kuris slepia spyglį savo pėdoje, pelno sutinimą. # [[Žmogus]], kuris [[Valgymas|valgo]] vienas, [[Mirtis|miršta]] vienas. # [[Žmogus]], kuris visą laiką [[Verkimas|verkia]], nebūna išgirstas. # [[Žmogus]], kuris visada žiūri į dangų, niekada nieko neras ant žemės. # [[Žmogus]], su per daug didelėmis [[Ambicija|ambicijomis]], negali [[Miegas|miegoti]] ramybėje. # [[Žmonės|Žmonėms]], kurie [[girtavimas|geria]] tam, kad paskandintų savo [[sielvartas|sielvartą]], turėtų būti pasakyta, kad sielvartas žino, kaip reikia plaukti. # [[Žmogus|Žmonės]] yra kaip chameleonai – [[aplinkybė]]s priverčia juos pakeisti jų spalvą. ===[[Airių patarlės ir priežodžiai|Airių]]=== # [[Žmogus|Žmonės]] gyvena vienas kito [[prieglobstis|prieglobstyje]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Alkis|Alkanas]] [[žmogus]] yra [[pyktis|piktas]] žmogus. # [[Ankstumas|Ankstyvas]] gulimas ir ankstyvas kėlimas padaro [[žmogus|žmogų]] sveiką, turtingą ir išmintingą. # Geras [[žmogus]] nuodėmingoje [[Visuomenė|visuomenėje]] atrodo esantis didžiausias piktadarys iš visų. # Jei norite pažinti [[žmogus|žmogų]], stebėkite, kaip jis elgiasi pametęs [[pinigai|pinigus]]. # Kartais [[žmogus|žmonės]], kurie gyvena stikliniuose namuose, mėto [[akmuo|akmenis]] dėl to, kad uždažyti jų langai. # Kas gi yra [[žmogus]], jei ne kas kita kaip [[protas]]? # Manieros padaro [[Žmogus|žmogų]]. # [[Mokymasis]] gerą [[Žmogus|žmogų]] padaro geresniu, o blogą žmogų – blogesniu. # Nė vienas [[žmogus]] nebebūna [[Pyktis|piktas]], kuris nebesijaučia įskaudintas. # Nė vienas [[žmogus]] negali tarnauti dviems [[Šeimininkas|šeimininkams]]. # Nė vienas [[žmogus]] nėra sala. # Niekas nežino kito [[Žmogus|žmogaus]] [[Našta|naštos]] svorio. # Paukštis būna [[Pažinimas|pažįstamas]] pagal savo toną, [[žmogus]] – pagal jo [[Žodžiai|žodžius]]. # Pokalbių [[žmogus]], be poelgių, būna kaip sodas pilnas piktžolių. # Saugokis [[Žmogus|žmogaus]], perskaičiusio tik vieną [[Knyga|knygą]]. # Stenkis būti ne sėkmės [[Žmogus|žmogus]], bet vertės žmogus. # Stiprus [[Žmogus|žmogus]] ir krioklys patys sau kelią tiesia. # Tas, kuris vaikšto su padoriais [[Žmogus|žmonėmis]], būna vienas iš jų. # Tu gali nuspręsti apie [[Žmogus|žmogų]] pagal kompaniją, kurioje jis laikosi. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Žmogus]], kurio sode auga [[šalavijas|šalavijai]], gyvens 100 metų. # [[Žmogus|Žmonės]] bijo laiko, o [[laikas]] — Sfinkso. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Gėris|Geras]] [[žmogus]] mato gerus ženklus. # [[Viskas]] žemėje turi savo [[tikslas|tikslą]], kiekviena [[liga]] – vaistus, kurie ją gydo, o kiekvienas [[žmogus]] – paskirtį. # [[Žmogus]] turi pats padaryti savo [[strėlė|strėles]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Jeigu tu myli, jei tu meldiesi, jei tu kenti, tai tu esi [[žmogus]]. # [[Žmogus]] supanašėja su tais, kurių draugiją mėgsta. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # Dauguma [[žmogus|žmonių]] [[žmogžudys|žmogžudžiai]] – jie žudo žmogų savyje. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Laikas]] yra tikrasis šeimininkas, [[žmogus]] – tik svečias. # [[Oras]] pasikeičia po valandos, [[žmogus|žmonės]] – po kartos. # [[Arklys|Žirgą]] puošia ne balnas, [[žmogus|žmogų]] – ne drabužiai. # [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi. # [[Žmogus]] – gyva brangenybė, [[turtas]] – mirusi. # [[Žmogus]], kuris sako, kad to padaryti neįmanoma – neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro. # [[Žmogus]] – lankas, [[mintis]] – strėlė, [[teisingumas]] – taikinys. # [[Žmogus]] turi gerai pažinti pats save. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akmuo]] [[kantrumas|kantrus]], o [[žmogus]] – dar kantresnis. # [[Arklys|Arklio]] saugokis iš užpakalio, [[karvė]]s – iš priekio, o pikto [[žmogus|žmogaus]] – iš visų pusių. # [[Arklys|Arklį]] pažinsi iš [[dantis|dantų]], [[žmogus|žmogų]] – iš [[kalba|kalbų]]. # [[Arklys]] pakeičia plauką, [[žmogus]] savo [[charakteris|charakterio]] negali pakeisti. # [[Arklys]] suklumpa ir keturiomis kojomis, o [[žmogus]] dviem nesuklups! # [[Auksas]] mėginasi ugnyje, [[vežimas]] ant gruodo, [[arklys]] naktyje, o [[žmogus]] bėdoje. # [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia. # Gilus [[protas]], nors [[žmogus]] kuprotas. # Ir juodas [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]]. # Iš menkos trobelės gali didis [[žmogus]] keltis. # Maišą [[druska|druskos]] suvalgysi, tada [[žmogus|žmogų]] pažinsi. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama. # [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>. # [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui. # [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius. # [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai. # [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]]. # [[Žmogus]] [[pinigai|pinigus]] renka, [[velnias]] piniginę siuva. # [[Žmogus]] už žvėrį piktesnis. # [[Žmogus]] užmano – [[Dievas]] padaro. # [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa. # [[Žuvis]] ieško kur giliau, [[žmogus]] – kur geriau. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Apdairus [[žmogus]] stebės [[Charakteris|charakterio]] ženklus, kuriuos gamta atskleidžia pas kitus. # Bet kuris [[žmogus]] gali [[Valdymas|valdyti]] ramybėje. # [[Įkyrumas|Įkyrus]] [[žmogus]] visada yra piktavalis. # Kiekvienas [[Beprotis|pakvaišęs]] [[žmogus]] galvoja, kad visi kiti žmonės pakvaišę. # Kiekvienas [[žmogus]] apie kitus sprendžia pagal save. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo ypatingą [[Įprotis|įprotį]]. # Kiekvienas [[žmogus]], kuris gali pūsti ragą, dar nėra medžiotojas. # Kuo daugiau [[žmogus]] turi [[sąžiningumas|sažiningumo]] ir [[dorybė|dorumo]], tuo mažiau jis paveikia švento žmogaus orą. # [[Laimė|Laimingas]] tas [[žmogus]], kuris laikosi nuo [[Kivirčas|kivirčų]] atokiai. # Leisk kiekvienam [[Žmogus|žmogui]] [[Veikla|daryti]], ką jis gali daryti geriausia. # Leisk kiekvienam [[Žmogus|žmogui]] [[Turtas|turėti]], kas jam priklauso. # [[Mokymas|Mokytas]] [[žmogus]] visada turi [[Turtas|turtą]] savyje. # Nė vienas [[žmogus]] neįgyja viso [[Tobulumas|tobulumo]] iš karto. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]] be [[Klaida|klaidų]]. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]], kuris savo amato [[Meistras|meistru]] taptų jau pirmąją dieną. # [[Nesaikingumas|Nesaikingas]] [[žmogus]] [[mirtis|miršta]] jaunas ir retai mėgaujasi senatve. # Priklausomai nuo to, kaip [[žmogus]] tvarkosi su savimi, jis gali [[mirti]] senas trisdešimties, arba jaunas – aštuoniasdešimties. # Rask [[Žiaurumas|žiaurų]] [[Žmogus|žmogų]] ir tu matai [[Bailys|bailį]]. # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. # [[Žmogus]] aistroje joja ant arklio, kuris bėga su juo tolyn. # [[Žmogus]] yra [[Vertinimas|vertinamas]] pagal jo [[Draugas|draugus]]. # [[Žmogus]] niekada netampa visiškai blogas iš karto. # [[Žmogus]], jeigu jis gyvena vienas, yra arba dievas, arba demonas. # [[Žmogus]], kuris [[Saikas|tenkinasi]], visada yra [[Turtuolis|turtingas]]. # [[Žmogus]], neturintis [[Religija|religijos]], yra kaip arklys be apynasrio. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # [[Žmogus]], turintis daug [[draugas|draugų]], platus kaip stepė. ===[[Turkmėnų patarlės ir priežodžiai|Turkmėnų]]=== # Lengva tapti mokytu, sunkiau – [[žmogus|žmogumi]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Žmogus]] retai kada būna geresnis už savo [[žodis|žodžius]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Iš toli visi [[žmogus|žmonės]] neblogi. # Jei visi [[žmogus|žmonės]] trauktų į vieną pusę, tai [[pasaulis]] paprasčiausiai apsiverstų. # Jeigu [[Dievas]] gyventų Žemėje, [[žmogus|žmonės]] jam išdaužytų langus. # Nejausti [[skausmas|skausmo]], reiškia nebūti [[žmogus|žmogumi]]. # [[Vaikas|Vaikai]] gąsdinami [[velnias|velniu]], suaugusieji — [[žmogus|žmonėmis]]. # Vienas [[žmogus]] keičia visą pasaulį, visi kiti – tik murma. # [[Žmogus]] ateina į pasaulį su “Oy!”, o išeina su “Gevaltl” ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|žmogus}} ==Žodžių reikšmės== [[Kategorija:Žmogus]] s3gv0esaj7n4bx9rm8u49i5sw25mzqu 0 2012 83998 83864 2026-05-23T18:13:50Z Kurmis 70 /* M */ 83998 wikitext text/x-wiki '''''Moteris''' – 1. moteriškos lyties asmuo; 2. moteriškos lyties ištekėjęs asmuo.'' [[Vaizdas:Woman.svg|thumb|Moteris]] ==[[Biblija]]== # [[Gimdymas|Gimdydama]] [[moteris]] būna sielvarto prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji skausmą užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė į pasaulį žmogus. – ''Jn 16,21.'' # [[Išmintis|Išmintinga]] [[moteris]] statosi namus, o kvailoji savuosius nugriauna savo rankomis. – ''Pat 14, 1.'' # Yra skirtumas tarp [[žmona|žmonos]] ir mergaitės. Netekėjusi [[moteris]] rūpinasi Viešpaties reikalais, kad būtų šventa kūnu ir dvasia, o ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais – kaip patikti vyrui. – ''1 Kor 7,32-34.'' # [[Moteris|Moters]] [[grožis]] padaro jos vyro veidą spindintį, nes pranoksta visa, kas žavi jo akis. – ''Sir 36, 22.'' # Neatsiduok [[moteris|moteriai]] ir neleisk jai trypti savo [[orumas|orumo]]. – ''Sir 9, 2.'' # Neleidžiu, kad [[moteris]] mokytų nei kad vadovautų [[vyras|vyrui]], – ji tesilaiko tyliai. – ''1 Tim 2,12.'' # Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus, nėra didesnio [[pyktis|pykčio]] už [[moteris|moters]] pyktį. Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau, negu su pikta moterimi. – ''Sir 25, 15-16''. # Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno [[vyras (sutuoktinis)|vyro]] galva yra [[Kristus]], [[moteris|moters]] galva – vyras, o Kristaus galva – [[Dievas]]. – ''1 Kor 11,3.'' # O [[moteris|moteriai]] jis tarė: „Aš padauginsiu tavo skausmus per nėštumą; skausme [[gimdymas|gimdysi]] vaikus, bet aistringai geisi savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], o jis valdys tave“. – ''Pr 3, 16.'' # Taip pat, kad [[moteris|moterys]] puoštųsi kukliais ir padoriais drabužiais, droviai ir santūriai, ne supintais plaukais ar auksu, ar perlais, ar brangiu drabužiu, bet, – kaip dera moterims, pasižyminčioms dievobaimingumu,– gerais darbais. – ''1 Tim 2, 9-10''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Abi lytys klysta viena kitos atžvilgiu – todėl jos gerbia ir myli iš esmės tik pačios save (arba, švelniau tariant, savo idealą). Antai [[vyras]] nori iš [[moteris|moters]] taikingumo, bet būtent moteris savo prigimtimi yra netaikinga, panašiai kaip katė, nors ir kaip puikiai ji būtų išmokusi atrodyti taikinga. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Absurdiška manyti, kad [[vyras]] negali visada būti [[laimė|laimingas]] su viena ir ta pačia [[moteris|moterimi]]. Tai prilygsta tvirtinimui, kad geram muzikantui reikia kelių smuikų, kad sugrotų pjesę. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Antrą kartą teka tik ta [[moteris]], kuri nekentė savo pirmojo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]]. Antrą sykį veda tik tas vyras, kuris dievino pirmąją [[žmona|žmoną]]. Moterys bando laimę, vyrai rizikuoja. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Apskritai paėmus, [[moteris|moterys]] nemėgsta [[menas|meno]], neišmano jokios meno srities, o genialumo neturi nė kruopelės... Visa moterų [[literatūra]] yra šalta, tačiau patraukli kaip ir jos pačios. Kad ir kaip dvasingai ji būtų parašyta, tačiau joje nėra sielos ir nėra gyvybės... – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Ar galima kalbėti apie [[moteris|moters]] lygybę, jeigu moteris – dievybė. – [[Vasilijus Goloborodka|V. Goloborodka]]. # Ar [[moteris|moterims]] atitekusioje dalioje galima įžvelgti bent žymelę teisingumo?.. Be jokios abejonės, tautos, kurios savo moterims duodavo daugiausiai laisvės, visada būdavo pačios geriausios. – [[Šarlis Furjė|Š. Furjė]]. # Aš dar nesugebėjau atsakyti tik į vieną klausimą, kuris dar niekada ir nebuvo atsakytas: ko nori [[moteris]]? – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Aš galiu greičiau sutaikyti visą [[Europa|Europą]] negu dvi [[moteris]]. – [[Liudvikas XIV]]. # Aš stovėjau šalia jos, klausiausi jos ir galvojau, kaip baisu mylėti [[moteris|moterį]] ir būti neturtingam. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Aš sutinku, kad paskutinis [[žodis]] būtų [[moteris|moters]], bet tik, jeigu tikrai paskutinis! – [[Piteris Ustinovas|P. Ustinovas]]. # Atminkite auksinę taisyklę: kai pora gyvena kartu, [[moteris]] gali tikėtis [[seksas|sekso]] kada panorėjusi, o [[vyras]] tiktai kada ji panorės. – [[Aleks Halat|A. Halat]]. ===B=== # Be [[moteris|moters]] gyvenimo aušra ir vakaras būtų bejėgiški, vidudienis – be džiaugsmo. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Bet kuri [[moteris]] verta [[seksas|sekso]], bet ne visos – dukart. – [[Artūras Blochas|A. Blochas]]. # Bendra [[vyras|vyrų]] ir [[moteris|moterų]] klaida: netekę originalo ieškom kopijos. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Bet kokia [[moteris]] gali apkvailinti [[vyras|vyrą]], jei ji to nori ir jei jis [[meilė|myli]] ją. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Buitis]] – tai laikrodis, kurio svarsčiai – [[pinigai]], švytuoklė – [[moteris]]. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. ===D=== # Daili [[moteris]] nušvietė man [[akis]]. Net nustebau, kad šiam pasauly tokio grožio dar esama! Deja, kaip ir kaskart mano laimė truko neilgai... Tas Dievo kūrinėlis prabilo buku, bukiausiu, bet angelo balsu! Negaliu nupasakoti tos nuostabos, kurią jutau... Bet, mielas broli, jei skaitai, neapsigauk. Moteris – klastinga būtybė. Iš tolo ji gležna ir nuostabi, bet prisileisk arčiau ir kaip mat pagrobs ji tavo širdį! – [[Aloizas Alzheimeris|A. Alzheimeris]]. # Dauguma [[moteris|moterų]] iš visų jėgų stengiasi [[vyras|vyrą]] pakeisti. O kai joms tai pavyksta – liaujasi jį mylėjusios. – [[Marlena Dytrich|M. Dytrich]]. # Dauguma [[vyras|vyrų]], kurie koneveikia [[moteris]], iš tikrųjų plūsta tik vieną moterį. – [[Remi de Gurmonas|R. de Gurmonas]]. # Deja, [[silpnybė]] čia kalta, ne mes! / Kokios sutvertos [[moteris|mes]], tokios ir esam. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Didelė ir aistringa [[moteris|moters]] [[meilė]] pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo [[pasiaukojimas|aukotis]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Dievas sukūrė [[moteris]] gražias, kad jas galėtų mylėti [[vyras|vyrai]], ir kvailas, kad jos galėtų mylėti vyrus. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Du dešimtmečiai [[meilė]]s [[moteris|moterį]] paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai [[santuoka|vedybinio]] gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Dvaras be [[moteris|moterų]] – tai metai be pavasario, pavasaris be rožių. – [[Pranciškus Asyžietis]]. ===E=== # Eiles rašančios [[moteris|moterys]] – tas pat, kas skaičiuojantys arkliai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Emanicipuotai [[moteris|moteriai]] reikalingas emanicipuotas [[vyras]]. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. ===G=== # Gera [[moteris]] ištekėdama žada laimę, o bloga – laukia jos. – [[Vasilijus Kliučevskis|V. Kliučevskis]]. # Gerbkite [[moteris]]: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Gerbti [[moteris]] – [[pareiga]], kuriai kiekvienas doras žmogus turi paklusti iš mažens. – [[Lope de Vega]]. # [[Girtavimas|Girtaujančios]] [[moteris|moterys]] gimdo vaikus, panašius šiuo atžvilgiu į savo motinas. – [[Aristotelis]]. # Gyventi be [[moteris|moterų]] taip pat sunku, kaip ir su jomis. – [[Aristofanas]]. # Graži [[moteris]] patinka akims, gera – širdžiai; pirmoji yra papuošalas, antroji – lobis. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Gražios [[Moteris|moterys]] akims malonios, bet [[pažintis]] su jomis pavojinga. – [[Vang Čungas]]. ===I=== # Idealus [[vyras]] turi kalbėti su [[moteris|moterimis]] kaip su dievaitėmis, o elgtis – kaip su vaikais. <…> Jis visados turi pasakyti daugiau negu galvoja, o galvoje turėti daugiau negu pasako. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Ilgiausiai prisimeni [[moteris]], kurios nusiaubia. Argi nesmagu išlikti gyvam? – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Iš tiesų tik žemas, šiurkštus, nešvankus [[protas]] gali nuolat kreipti savo smalsią mintį vien į [[moteris|moters]] kūno grožį ir tik juo domėtis. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Išmokite naudotis savo [[protas|protu]] taip pat puikiai, kaip ir savo pudrine. Ir tuomet, gali būti, pudrinė jums nebebus daugiau reikalinga... Žinokite, protingas [[moteris]] vyrai įsimena, gražias išskiria minioje, o tik žavingų niekada nepamiršta. – [[Sofija Loren|S. Loren]]. # Išvengti [[moteris|moteries]] yra vienintelis kelias – vesti ją. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. ===Į=== # Į mūsų kūdikystės globėjas ir auklėtojas [[moteris|moterys]] tinka kaip tik todėl, kad pačios yra vaikiškos, paikos ir trumparegės, trumpai drūtai – jos visą gyvenimą neišauga iš vaiko; jos tarsi yra viduryje tarp vaiko ir vyro, kuris yra tikrasis žmogus... – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Įprastai [[moteris|moterys]] atidžiau renkasi naktinius marškinius negu [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. ===Y=== # Yra tokia [[moteris|moterų]] [[prigimtis|prigimties]] ypatybė: įmanomais dalykais jos įrodinėja neįmanomus ir savo nujautimais verčia perniek faktus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===J=== # Jausdamasi laiminga, ji būtų atrodžiusi tiesiog žavinga, nes [[laimė]] yra [[moteris|moterų]] poezija, lygiai kaip drabužiai yra jų gražna. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Jeigu būčiau [[moteris]] – kvėpinčiausi [[kava]]. – [[Džonas van Drutenas|Dž. van Drutenas]]. # Jei [[moteris]] turi [[jausmas|jausmus]], kuriuos lengva pažinti, tai ji turi ir [[širdis|širdį]], kuriai pažinti reikia laiko, nuolankumo ir tyros sielos. – [[Vaskas Pratolinis|V. Pratolinis]]. # Jei [[moteris]] turi polinkį į [[mokslas|mokslus]], tai jos lytiškumas dažniausiai būna sutrikęs... Moteriai nerūpi [[tiesa]]! Nuo amžių amžinųjų moteriai niekas nėra toks svetimas, atgrasus, priešiškas kaip tiesa – jos didysis menas yra [[melas]], jos svarbiausias reikalas – iliuzija ir grožis. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Jei [[moteris|moterys]] iš prigimties būtų lygiavertės su [[vyras|vyrais]] ir galėtų su jais lygintis sielos stiprybe ir dvasia, tai tarp tokios daugybės pačių įvairiausių tautų turėtų būti tokių, kur viena lytis nebūtų pranašesnė už kitą, bei tokių, kur moterys valdytų vyrus... Tačiau taip niekur nėra, todėl galima teigti, kad moterys iš prigimties neturi tokių pat teisių kaip vyrai. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. # Jei [[moteris|moters]] gerumas beribis, pasitaiko, kad ir jos [[pyktis]] neturi ribų. Gera [[žmona]] – vyrui brangi dovana, pikta – piktybinė opa. – [[Talmudas]]. # Jei [[vyras]] nepažino [[moteris|moters]] kūno [[grožis|grožio]] – tai jau [[Dievas|Dievo]] bausmė. – [[Tėvas Stanislovas]]. # Jeigu jūs norite žinoti, ką iš tiesų galvoja [[moteris]] – o tai, beje, labai pavojinga – žiūrėkite į ją, bet nesiklausykite jos. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Jeigu [[moteris]] eina išdidžiai pakelta galva – ji turi [[meilužis|meilužį]]. Jeigu moteris eina nuleidusi galvą – ji turi meilužį. Jei moteris laiko galvą tiesiai – ji turi meilužį. Ir apskritai, jeigu moteris yra su galva, tai ji turi meilužį. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Jeigu nori, kad kas nors būtų pasakyta, paprašyk [[vyras|vyro]]. Jeigu nori, kad kas nors būtų padaryta – paprašyk [[moteris|moters]]. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # Jeigu [[vyras]] nesugeba savo [[žmona|žmonos]] paversti [[meilužė|meiluže]], tai tik įrodo vyro nepilnavertiškumą. Reikia mokėti vienoje moteryje gauti visas [[moteris]].– [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Ji]] stengėsi atrodyti efektinga, tačiau sugebėjo būti tik netvarkinga. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===K=== # Kad [[moteris]] iš prigimties yra skirta paklusti, matyti iš to, jog kiekviena [nepriklausoma] ... tuoj pat prisišlieja prie kokio nors [[vyras|vyro]] ir leidžiasi jo valdoma ir tvarkoma, nes jai reikia pono. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Kai [[Adomas]] rojuje užmigo, iš jo šonkaulio dievas padarė [[moteris|moterį]]. Vargšas Adomas! Pirmutinis jo [[miegas]] buvo paskutinis jo [[poilsis]]. – [[Matijas Klaudijus|M. Klaudijus]]. # Kai kurių [[moteris|moterų]] paslaptingumas panašus į delčią: vis tiek žinai, kad mėnulis apvalus. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Kai kurių [[senis|senių]] troškimas mylėti jaunas [[moteris]] neprotingas dar ir dėl to, kad jie reikalauja atsakomosios meilės ir gyvena iliuzija, jog dar gali to tikėtis. Tačiau čia kalti ne tik patys seniai, bet ir jaunos moterys, puoselėjančios tą paikumą. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kai [[moteris]] atleidžia [[vyras|vyrui]], neturėtų pusryčiams šildyti jo [[nuodėmė|nuodėmių]]. – [[Marlena Dytrich|M. Dytrich]]. # Kai [[moteris]] esti tik moteris, ji vertingesnė nei vaidinanti [[vyras|vyro]] rolę. Ugdyti vyriškus moters bruožus, nepaisant jai būdingų savybių, – tolygu didžiai jai kenkti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Kai [[moteris]] gili upė, [[vyras]] stato tiltą, kai moteris – sekluma, jis brenda. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Kai [[vyras]] ir [[moteris]] sugeba priimti ir gerbti vienas kito skirtumus, tada jų [[meilė]] turi galimybę žydėti. – [[John Gray|J. Gray]]. # Kai [[vyras (sutuoktinis)|vyrai]] [[santuoka|veda]] [[moteris]], jie tikisi, kad jos niekada nepasikeis. Kai moterys teka už vyrų, jos tikisi, kad jie pasikeis. Galiausiai abu lieka nusivylę. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kai viena [[moteris]] išmoko [[skaitymas|skaityti]], pasaulyje atsirado moterų problema. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Kaip blogai [[vyras|vyrai]] begalvotų apie [[moteris]], bet kuri moteris galvoja apie juos dar blogiau. – [[Nikola Sebastjenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. # Kaip [[moteris|moterys]] bijo gauti, taip [[vyras|vyrai]] bijo duoti. – [[John Gray|J. Gray]]. # Kalbėkime be užuolankų: [[moteris|moterys]] niekada nesižavėjo genialiais [[vyras|vyrais]]... Tikras dalykas, kad savybės, kurios vyro asmenyje labiausiai vertinamos dėl pažangos bei žmonijos didybės sąlygotų priežasčių, erotikos požiūriu moterų visai nedomina. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. O. I. Gasetas]]. # [[Karas]] vienodai apmokestina visus: iš [[vyras|vyrų]] paima [[kraujas|kraują]], iš [[moteris|moterų]] [[ašara]]s. – [[Viljamas Tekerėjus|V. Tekerėjus]]. # Kartais viena [[moteris]] esti daug įžvalgesnė už šimtą [[vyras|vyrų]]. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Kas gina [[moteris|moters]] teises, tas gina [[vaikas|vaiko]] teises, kitaip sakant, gina [[ateitis|ateitį]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas tai yra [[meilužė]]? [[Moteris]], šalia kurios pamiršti visus jos lyties trūkumus. – [[Nikola Sebastjenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. # – Kiek atsimenu, dar nesu atsivertęs knygos, kurioje nebūtų rašoma apie [[moteris|moterų]] nepastovumą. Ir iš dainų, ir iš patarlių – iš visko matyti, kad moterys nepatikimos. Dabar turbūt sakysite, kad visa tai parašė vyrai?<br />– Gal ir sakysiu. Taip, taip, prašau jūsų – nereikia jokių pavyzdžių iš knygų. [[Vyras|Vyrai]] visada galėjo laisviau išreikšti savo nuomonę. Jie visada buvo labiau išsilavinę, ir plunksną nuo seno savo rankose laiko vyrai. Taigi neieškokime įrodymų knygose. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Kiek yra nuostabių [[moteris|moterų]], pasenusių ne laiku tik todėl, kad jų gerbėjai buvo joms [[ištikimybė|ištikimi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kiek [[vyras|vyrų]] yra nusikaltę tik dėl savo [[silpnybė]]s [[moteris|moterims]]! – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Kiekvienas [[vyras]] myli dvi [[moteris]]; viena yra jo vaizduotės kūrinys, o kita dar negimusi. – [[Kahlilas Gibranas|K. Gibranas]]. # [[Komplimentas|Komplimentai]] nuginkluoja [[vyras|vyrus]], o ne [[moteris]]. Štai toks lyčių skirtumas. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kur [[moteris]] yra – [[tyla|tylos]] nėra. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Kūnas]] – tai mažiausia, ką gali [[moteris]] duoti [[vyras|vyrui]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Kūrybinis įsitempimas tegali būti tarp dviejų atskirų polių: tarp [[vyras|vyro]] ir siekiamos, bet nepasiekiamos [[moteris|moteries]]. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. ===L=== # Lengvabūdiškas [[elgesys]] – tai mažiausias lengvo elgesio [[moteris|moters]] trūkumas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Lengviau gyventi su aistringa [[moteris|moterimi]] nei su nuobodžia. Tiesa, kartais jos pasmaugiamos, tačiau retai paliekamos. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. ===M=== # Manau, [[moteris|jos]] (moterys) lygiai taip pat įstengia, lygiai taip pat geba būti geravalės, jei tik nori; skausmą ir įtampą, kai prie jų pripranta, pakelia lygiai taip pat. – [[Seneka]]. # Manau, kad pasisekimas tarp [[moteris|moterų]] – tai paprastai vidutinybės rodiklis. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]]. # Manau, neginčytina, kad [[moteris|moterys]] paprastai yra kvailesnės negu [[vyras|vyrai]]. Manau, tai iš esmės paaiškinama tuo, jog jų lyties smalsumas buvo sėkmingiau nuslopintas. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Manoma, kad [[moteris]] privalo nejudėdama laukti, kol jai pasipirš. Būtent taip voras laukia musės. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Mąstanti [[moteris]] yra prarasta moteris. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Meilė]] daro [[vyras|vyrą]] aklą, tačiau pagerina [[moteris|moters]] regėjimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] [[moteris|moteriai]] be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina [[širdis|širdį]] ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] – nežymi [[vyras|vyro]] gyvenimo dalelė, [[moteris|moteriai]] ji – visas gyvenimas. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Meilė]]je visos [[moteris|moterys]] gudrios. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]]je [[vyras]] ieško visiškos [[vergas|vergės]], o [[moteris]] – visiškos [[vergija|vergijos]]. Meilė grįžta į praeities kultūrą ir praeities visuomenę – į Rytus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Mergaitė|Mergaites]] puošia [[kuklumas]], o [[moteris]] – [[brangakmenis|brangakmeniai]]. – [[Marilin Monro|M. Monro]]. # Mes reikalaujame, kad [[mergaitė]]s ne [[mąstymas|mąstytų]], bet [[tikėjimas|tikėtų]]. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. [[Moteris|Moterų]] [[darbas]] – megzti. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Mėgstu [[vyras|vyrus]] su [[ateitis|ateitimi]] ir [[moteris]] su [[praeitis|praeitimi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė|Mylimos]] [[moteris|moters]] [[šypsena]] spindi ir nakties tamsoje. – [[Moras Jokajus|M. Jokajus]]. # Mylintis daugelį – pažįsta [[moteris]], mylintis vieną – pažįsta [[meilė|meilę]]. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Moralizuojantis [[vyras]] paprastai esti [[veidmainis]], o moralizuojanti [[moteris]] – visada [[kvailys|kvailelė]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moteriai]] būti [[grožis|gražiai]] yra tik viena galimybė, o būti [[patrauklumas|patraukliai]] – šimtai tūkstančių. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. # [[Moteris|Moteriai]] [[namai]] turi būti centras, bet ne jos pasaulio ribos. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # [[Moteris|Moterims]] būdinga įrodinėti tai, kas neįmanoma, remiantis įmanomu, ir neigti tai, kas akivaizdu, remiantis nuojauta. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]] apdairesnė meilės reikaluose negu [[vyras]], nes jai [[meilė]] kur kas svarbesnis viso gyvenimo dalykas ir veiklos objektas. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Moteris]] atsiduoda silpniesiems kaip prizas, o stipriesiems kaip parama, todėl niekada nė vienas [[vyras]] negauna to, ką turėtų gauti. – [[Cesare Pavese|C. Pavese]]. # [[Moteris]] daug greičiau linksta į piktas [[mintis]] negu [[vyras]]. – [[Demokritas]]. # [[Moteris]] – didis žodis. Tai mergaitės [[tyrumas]], tai draugės [[pasiaukojimas]], tai motinos [[žygdarbis]]. – [[Nikolajus Nekrasovas|N. Nekrasovas]]. # [[Moteris]] – didžioji [[vyras|vyro]] auklėtoja. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Moteris]] gali būti blogesnė už [[angelas|angelą]], o [[vyras]] turi būti tik truputį geresnis už [[velnias|velnią]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # [[Moteris]] gali pataisyti [[vyras|vyrą]] tik įkyrėdama jam tiek, kad šis prarastų [[noras|norą]] [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris]] geba [[svajonė|svajonę]] paversti [[realybė|realybe]]. – [[Vladimiras Megrė|V. Megrė]]. # [[Moteris]] – geriausia mokykla [[diplomatas|diplomatams]]. – [[Ignas Šeinius|I. Šeinius]]. # [[Moteris]] gimdo vaikus, juos augina, tvarko namų ūkį ir dar rūpinasi materialine gerove? Tai ne visai teisinga. – [[Agnė Stankūnaitė|A. Stankūnaitė]]. # [[Moteris]] ir [[vyras]] papildo vienas kitą. – [[Motina Teresė]]. # [[Moteris]] išmoksta neapkęsti tiek, kiek ji praranda mokėjimą žavėti. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Moteris]] yra dieviškų prieštaravimų stebuklas. – [[Žiulis Mišlė|Ž. Mišlė]]. # [[Moteris]], kaip ir [[pinigas]], eina iš rankų į rankas… Moteris, kaip ir pinigas, dažnai būna apgaulinga ir netikra… Be moters, kaip ir be pinigo, visi nerimsta… – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris]] kartais gali prisipažinti turinti [[nuodėmė|nuodėmių]], bet aš nepažinojau nė vienos, kuri prisipažintų turinti [[silpnybė|silpnybių]]. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Moteris]], kuri [[juokas|juokiasi]] iš savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], jo jau [[meilė|nebemyli]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]], kuri nesikvėpina, neturi [[ateitis|ateities]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]], kuri nesinaudoja [[kosmetika]], pernelyg gerai apie save galvoja. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]], kurios geidžia kitas, tegu ir meilės išsiilgęs karstadirbys, iškart pasidaro brangesnė negu anksčiau. Nieko nepadarysi – žmogus daug daugiau dėmesio skiria santykinėms vertybėms negu absoliučioms. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Moteris]], kurios niekas nemyli – nulis ir nieko daugiau. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]] mylimo vyro [[veidas|veidą]] pažįsta taip gerai, kaip jūreivis pažįsta atvirą jūrą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]] naudoja savo intelektą, kad surastų priežastis palaikyti jos intuiciją. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Moteris]] negali pamilti žmogaus, kuris, jos nuomone, menkesnis už ją. [[Meilė]] be didžios pagarbos ir žavėjimosi – tik draugystė. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # [[Moteris]], neturinti nieko, be [[grožis|grožio]], panaši į nekvepiančią gėlę, vaisių nevedantį medį. – [[Mathurin Regnier|M. Regnier]]. # [[Moteris]] nėra pavaldi taip, tarsi [[vyras]] turėtų į ją prievartinę teisę; pavaldžią ją daro josios nuolatinis, neišvengiamas ir jos moralumą sąlygojantis noras būti pavaldžiai... O dėl šeimyninių ir vidinių ryšių, tai vyro švelnumas neišvengiamai jai atlygina viską ir net dar daugiau, negu ji neteko... Mano galva, tai vyro prievolė – valstybėse, kuriose piliečiai turi balsą sprendžiant visuomenės reikalus, neatiduoti šio balso, pirma neaptarus reikalo su savo žmona ir pokalbiu su ja nepakeitus savo nuomonės. – [[Johanas Gotlybas Fichtė|J. G. Fichtė]]. # [[Moteris]] privalo mylėti save. Kad ir pripuolamai, bet itin egoistiškai. – [[Alma Dūdienė|A. Dūdienė]]. # [[Moteris]] reikia dievinti arba pamesti. Kitaip būti negali. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Moteris]] – sumaištis ir labirintas. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. L. Safonas]]. # [[Moteris]] – [[šeima|šeimos]] gelbėtoja arba pražūtis. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # [[Moteris]] – tai ašis, apie kurią sukasi [[civilizacija]]. – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris]] – tai luošas, [[gamta|gamtos]] sužalotas [[vyras]]. – [[Aristotelis]]. # [[Moteris]] – tai molis, trokštantis pavirsti purvu. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris]] – tai paveikslas. [[Vyras]] – tai problema. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris]] tarsi vanduo. Tik tada daiktas, kada į ąsotį supiltas. Kožnai<ref>Kiekvienai.</ref> vyriškos globos reikia. – [[Edmundas Malūkas|E. Malūkas]]. # [[Moteris]] tik tada stipri, kai apsiginkluoja [[silpnybė|silpnybe]]. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Moteris]] turėtų būti nešvanki ir neišgirsta. – [[Džonas Lenonas|Dž. Lenonas]]. # [[Moteris]] turi būti griežtai saugoma namie, nes ji yra lengvabūdė meilėje ir savanaudė. Be to, jai labiau gresia pavojus apsigauti, ji mažiau klauso proto. – [[Avicena]]. # [[Moteris]] turi daugiau drąsos, o [[vyras]] – daugiau genijaus. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Moteris]] turi priklausyti tam vyrui, kuris išspręs jos problemas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Moterį]] reikia [[meilė|mylėti]] ir nesistengti ją [[supratimas|suprasti]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] arba uždeda jums karūną ant galvos, arba užveržia kilpą ant kaklo. – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris|Moterys]], be abejo, protingesnės. Jūs kada nors girdėjote apie moterį, kuri neteko galvos tik dėl to, kad vyro kojos gražios? – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # [[Moteris|Moterys]] be vyrų draugijos vysta, o [[vyras|vyrai]] be moterų – kvailėja. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Moteris|Moterys]] būtų nuostabios, jei galėtum patekti į jų glėbį nepatekdamas joms į nagus. – [[Ambrozas Birsas|A. Birsas]]. # [[Moteris|Moterys]] dabar tokios išsilavinusios, jog niekuo jų nebenustebinsi, nebent laiminga [[santuoka]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] gali būti išsilavinusios, bet jos nesukurtos aukštiesiems mokslams, filosofijai ir tam tikroms meninės kūrybos sritims, – šie dalykai reikalauja tam tikro visuotinumo. Moterys gali turėti išmonės, skonio, žavesio, bet jos neturi idealybės... Jei moterys paima į savo rankas valstybės vairą, valstybei iškyla pavojus, nes jos veikia vadovaudamosi ne visuomenės reikalavimais, o atsitiktiniais polinkiais ir nuomonėmis. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # [[Moteris|Moterys]] ginasi puldamos, o puola staigiai ir nelauktai pasiduodamos. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mus dideliems [[darbas|darbams]], bet trukdo juos atlikti. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mums [[noras|norą]] kurti šedevrus, tačiau nuolatos trukdo juos sukurti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] [[įsimylėjimas|įsimyli]] nepataisomus [[kvailys|kvailius]], o palieka gerus iki šleikštulio. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] yra silpnos, bet [[motina|motinos]] – stiprios. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris|Moterys]], kad ir kokios gražios jos būtų, turi vieną trūkumą – jos atitraukia vyrų smegenis nuo maisto. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Moteris|Moterys]] kaip arbatos pakeliai; kuo ilgiau laikai karštame vandenyje, tuo ji stipresnė. – [[Eleonora Ruzvelt|E. Ruzvelt]]. # [[Moteris|Moterys]] kažkokiu būdu iš karto atspėja, su kuo esame pasirengę joms būti neištikimi. Kartais netgi anksčiau, negu mums tai ateina į galvą. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. # [[Moteris|Moterys]], kurios [[juokas|juokiasi]] akimis, nepalyginti gražesnės už elegantiškas verksnes. [[Ašara|Ašaros]] tiek terodo [[dorybė]]s, kiek lašėjimas nuo stogo. – [[Demokritas]]. # [[Moteris|Moterys]] lengviausiai pravirkdo tuos [[vyras|vyrus]], kurių labiausiai bijo kiti vyrai. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # [[Moteris|Moterys]] – lyg elektros srovė – nebūtina žinoti, kaip veikia, kad nupurtytų. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Moteris|Moterys]] mėgsta kalbėti dviese, o [[vyras|vyrai]] — trise. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Moteris|Moterys]] mus stebina pirmučiausia meilės aistra, pavyduliavimo priepuoliais, nesenkančia motinos meile, pasidavimu prietarams, tuo, kaip jos reaguoja į masines psichozes... Esu matęs begalinės moterų meilės, aistros, begalinio pavyduliavimo, pykčio, baisiausių prietarų, – [[vyras|vyrams]] tai negalimi dalykai... Moterys neatsparios epidemiškam siautuliui... O moterys, jūs esate keisti vaikai! – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Moteris|Moterys]] nekenčia abstrakcijų, labiau vertina rankom apčiuopiamus dalykus. – [[Ričardas Gavelis|R. Gavelis]]. # [[Moteris|Moterys]] nuslopina mūsų nervingumą, sušvelnina pernelyg didelį individualizmą ir grąžina mus į žmonių giminės prieglobstį. – [[Morisas Baresas|M. Baresas]]. # [[Moteris|Moterys]] – pirmosios žmonių giminės [[auklėtoja|auklėtojos]]. – [[Oliveris Goldsmitas|O. Goldsmitas]]. # [[Moteris|Moterys]] prisirišusios prie [[mada|mados]], nes naujumas visada yra jaunystės atspindys. – [[Madlena de Skiuderi|M. de Skiuderi]]. # [[Moteris|Moterys]] retai klysta vertindamos viena kitą. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai ašis, aplink kurią viskas sukasi. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai [[materija (filosofija)|materijos]] pergalė prieš [[protas|protą]], o [[vyras|vyrai]] – proto pergalė prieš [[moralė|moralę]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] turi nuostabią [[nuojauta|nuojautą]]: jos sugeba suvokti bet ką, išskyrus tai, kas akivaizdu. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] viena kitos nemėgsta dėl [[vyras|vyrų]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Moteris|Moterys]] visada domisi [[beprotybė]]mis, kurių priežastis yra [[meilė]]. – [[Volteras]]. # [[Moteris|Moterys]] žaidžia savo [[grožis|grožiu]] kaip vaikas peiliu. Jos pačios juo susižeidžia. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris|Moterys]] – žavingai aikštinga lytis. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moters]] elgesio griežtumas – tai pudra ir dažai, kuriais ji paryškina savo [[grožis|grožį]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Moteris|Moters]] geriausi meilės laiškai yra visada rašomi [[vyras|vyrui]], kurį ji išduoda. – [[Lorensas Darelas|L. Darelas]]. # [[Moteris|Moters]] [[instinktas]] vertas didžiųjų žmonių [[įžvalgumas|įžvalgumo]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Moters]] istorija – tai [[meilė]]s ir [[pasiaukojimas|pasiaukojimo]] istorija. – [[Jonas Strelkūnas|J. Strelkūnas]]. # [[Moteris|Moters]] jėga tai, jog jos neįmanoma paaiškinti su psichologijos pagalba. [[Vyras|Vyrus]] galima analizuoti, o moteris... tik dievinti! – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moters]] karalystė – švelnumo, subtilumo ir kantrybės karalystė. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Moteris|Moters]] [[mintis|mintys]] švaresnės už vyro, ji jas dažniau keičia. – [[Oliveris Herfordas|O. Herfordas]]. # [[Moteris|Moters]] nuovoka tikslesnė už [[vyras|vyro]] tvirtumą. – [[Džozefas Radjardas Kiplingas|Dž. R. Kiplingas]]. # [[Moteris|Moters]] [[pašaukimas]], jei ji yra tik moteris, – būti konkrečiu [[vyras|vyro]] [[idealas|idealu]] (apžavais, iliuzija). Ne daugiau, bet ir ne mažiau... Taigi visa slypi toje magiškoje apžavėjimo dovanoje. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. O. I. Gasetas]]. # [[Moteris|Moters]] širdis – tai subtilybių labirintas, besivaržantis su netašytu gudraus vyro mąstymu. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Moteris|Moters]] vieta apačioje, ji nuo seno taip dresuojama. – [[Ernstas Blochas|E. Blochas]]. # [[Moteris|Moterų]] [[dora]] panaši į mėnulį – ji turi savo virsmus, fazes ir užtemimus. – [[Herodotas]]. # [[Moteris|Moterų]] viskas [[širdis]], net galva. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. ===N=== # Nedera garsiai pasakoti apie [[malonė|malones]], kuriomis mus apdovanojo [[moteris|moterys]] ir [[karalius|karaliai]]. – [[Volteras]]. # Nejaugi neįmanoma išrasti priemonės, kuri priverstų [[moteris]] mylėti savo [[vyras (sutuoktinis)|vyrus]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Neleisk, kad tavo akivaizdoje būtų įžeidinėjama tavo gerbiama ir mylima [[moteris]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Nepagarbus [[vyras|vyrų]] [[elgesys]] su [[moteris|moterimi]] beveik visada rodo, kad ji pati dėl to kalta. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Net ir nuoširdžiausiuose prisipažinimuose [[moteris]] visada palieka vietos nutylėjimui. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Nė vienas žmogus nenugyveno tikro [[gyvenimas|gyvenimo]], jeigu nebuvo apvalytas [[moteris|moters]] meilės, stiprinamas jos narsos ir vadovaujamas jos kuklaus nuovokumo. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Niekada negalima pasitikėti [[moteris|moterimi]], kuri pasako jums savo amžių. Moteris, galinti tai, gali viską. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Niekas kitas taip nepuošia [[moteris|moters]], kaip tas, kuris ją puošia. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Niekas netampa [[moteris|moters]] draugu, jeigu gali būti jos meilužiu. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Niekas taip lengvai neišveda [[žmogus|žmogaus]] iš [[kelias|kelio]] ir pats iš jo neišeina kaip [[moteris]]. – [[Konfucijus]]. # Niekas taip netrukdo romanui, kaip [[moteris|moters]] humoro jausmas ir jo nebuvimas pas [[vyras|vyrą]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Nieko nėra lengvesnio kaip vidutinišką [[moteris|moterį]] paversti nepaprasta. Pakanka ją pamilti. – [[Markas Žilberas Sovažonas|M. Ž. Sovažonas]]. # Nieko nėra liūdnesnio už [[gyvenimas|gyvenimą]] tų [[moteris|moterų]], kurios mokėjo būti tik [[grožis|gražios]]. – [[Bernaras de Fontenelis|B. de Fontenelis]]. # Nieko nėra pasaulyje tokio nesavanaudiško, kaip tikrai mylinti [[moteris]]. – [[Vsevolodas Kočetovas|V. Kočetovas]]. # Norėdami pavaizduoti angelų [[grožis|grožį]], juos vaizduoja panašius į [[moteris]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Nuo [[moteris|moters]] darbo blėsta ir [[vyriškumas]]. – [[Leonas Bušma|L. Bušma]]. # Nuo pat pradžios [[moteris|moteriai]] nėra nieko svetimesnio, nemalonesnio, priešiškesnio kaip [[tiesa]], – jos didysis [[menas]] yra [[melas]], jos didžiausias rūpestis – [[iliuzija]] ir [[grožis]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===P=== # Pagrindinė priežastis, kodėl [[moteris|moterims]] [[katė]]s patinka labiau negu [[šuo|šunys]], yra ta, kad jos susitapatina, labiau negu [[Vyras|vyrams]] norėtųsi, su katės [[nepriklausomybė|nepriklausomybe]]. – [[Klivlendas Emoris|K. Emoris]]. # Pakako, kad vienas [[vyras]] įsimylėtų [[moteris|moterį]], ir [[pasaulis]] tapo toks, koks yra. – [[Volteras]]. # Palyginę [[vyras|vyrą]] ir moterį apskritai, galime pasakyti: [[moteris]] nesugebėtų taip genialiai puoštis, jei neturėtų antrojo vaidmens instinkto. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Pasaulyje mažai padorių [[moteris|moterų]], kurioms neįgriso jų [[dorybė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pasaulyje tiek daug [[moteris|moterų]], su kuriomis galima permiegoti, ir tiek mažai tokių, su kuriomis galima pasikalbėti. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Pati kvailiausia [[moteris]] pajėgi suvaldyti patį protingiausią [[vyras|vyrą]], bet tik pati protingiausia – [[kvailys|kvailį]]. – [[Džozefas Radjardas Kiplingas|Dž. R. Kiplingas]]. # Pats svarbiausias [[moteris|moters]] bruožas – [[nuolankumas]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Pavyduoliai]] labiausiai iš visų linkę atleisti, ir visos [[moteris|moterys]] tai žino. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Pažiūra į [[moteris|moterį]] – subtiliausias garbės, sąžinės, tvarkingumo, kilnumo matas, puikiausia jautrumo mokykla. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # Pernelyg drąsus su [[moteris|moterimis]] būna tik blogas žmogus. – [[Michalas Rusinekas|M. Rusinekas]]. # Pirmą kartą įsimylėjusios [[moteris|moterys]] myli savo mylimuosius, o vėliau — myli [[meilė|meilę]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Po dievo pirmiausia turime būti dėkingi [[moteris|moteriai]]: iš pradžių ji padovanoja mums [[gyvenimas|gyvenimą]], paskui jam suteikia [[prasmė|prasmę]]. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pradinis [[auklėjimas]] visų svarbiausias, ir tas pradinis auklėjimas neginčijamai priklauso [[moteris|moterims]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Prigimtis]] pasakė [[moteris|moteriai]]: būk graži, jeigu gali, išmintinga, jeigu nori, o apdairi būti privalai. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Prisiekti [[moteris|moteriai]] amžiną [[meilė|meilę]] yra taip pat absurdiška, kaip tvirtinti, kad visada būsi sveikas arba visada būsi laimingas. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. ===R=== # Reikia dažnai nusileisti [[moteris|moteriai]], kad turėtum teisę kartais ir įsakyti. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Remiantis tuo, kas pasakyta, galima teigti, kad [[moteris|moterys]] turi daugiau [[užuojauta|užuojautos]] ir žmonių [[meilė]]s, labiau atjaučia nelaimėlius negu [[vyras|vyrai]], tačiau teisingumo, dorumo ir sąžiningumo požiūriu šie yra pranašesni. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. ===S=== # Sakoma, kad [[moteris|moterys]] – rožės. Esu aklas, bet iš spyglių jaučiu, kad tai – tiesa. – [[Džonas Miltonas|Dž. Miltonas]]. # [[Santuoka]] ypatinga tuo, kad su ja baigiasi stabo garbinimas. Kai [[vyras]] geriau įsižiūri į savo dievaitę, ji vėl tampa paprasta [[moteris|moterimi]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Savo [[eisena]] [[moteris]] gali viską parodyti, neleisdama nieko pamatyti. – [[Onorė de Balzakas|Balzakas]]. # Savo vyrų visada pavydi negražios [[moteris|moterys]]. Gražioms – ne iki to: jos pavydi svetimų. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Seksas]] prasideda tada, kai [[moteris]] paima [[vyras|vyrą]] už rankos. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Seksualumas|Seksuali]] [[moteris]] pirmiausia turi būti [[moteriškumas|moteriška]] – švelni, taktiška. Ne tokia, kuri viską rėžia į akis tiesiai šviesiai... – [[Asta Baukutė|A. Baukutė]]. # Skaisti ta [[moteris]], kurios niekas negeidė. – [[Ovidijus]]. # Skaitanti [[pamokslas|pamokslus]] [[moteris]] panaši į stovintį ant užpakalinių kojų šunį: nuostabu ne tai, kad ji šito nemoka, o tai, kad ji šito imasi. – [[Samjuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Skirtumas tarp [[vyras|vyro]] ir [[moteris|moters]]: sendama moteris vis labiau pasineria į bobiškus reikalus, o sendamas vyras vis labiau tolsta nuo bobiškų reikalų. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Su [[moteris|moterimis]] [[ginčas|ginčijamasi]] širdimi, o ne protu. – [[Matjus Arnoldas|M. Arnoldas]]. # Sunku sukurti [[vyras|vyro]] laimę, pasmerkiant kančioms [[moteris|moterį]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Susitvardyti, kai apmaudu, ir nekelti scenų, kai skaudu – štai kokia yra ideali [[moteris]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Suvilioti artimą gerai [[nuomonė|nuomonei]] apie save ir po to visa širdimi patikėti to artimo nuomone – kas gali prilygti [[moteris|moteriai]] šiame mene? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===Š=== # Šis tvirtumo ir patvarumo idealas giliai įspaustas [[moteris|moters]] prigimtyje... Dabartiniame istorijos tarpsnyje [[kultūra]] yra kone vien vyriška; tai galios kultūra, ji nustūmė moterį į šešėlį. Todėl ši kultūra prarado pusiausvyrą ir svyrinėja nuo vieno karo prie kito... Moteris daug labiau negu vyras apdovanota pasyviomis savybėmis – skaistumu, kuklumu, atsidavimu ir pasiaukojimu. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. ===T=== # Tad iškyla nemažas pavojus, kai joms [moterims] patikima [[politika]] ir viena kita mokslo sritis... Nes kas gali būti didesnė retenybė už [[moteris|moterį]], kuri iš tikrųjų žino, kas yra [[mokslas]]? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tarybų Sąjungoje išspręstas [[moteris|moterų]] klausimas, nes jį išsprendė darbininkų klausimas: kai nebėra nei ponų, nei tarnų, nebelieka ir žemutiniojo sluoksnio – moters. – [[Ernstas Blochas|E. Blochas]]. # Tas, kuris sugeba valdyti [[moteris|moterį]], sugebės valdyti [[valstybė|valstybę]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Tauta|Tautos]] [[dorovė]] priklauso nuo [[pagarba|pagarbos]] [[moteris|moteriai]]. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # Tegu [[moteris]] nesamprotauja: tai siaubinga. – [[Demokritas]]. # Ten, kur [[meilė]] arba [[neapykanta]] nevaidina jokio vaidmens, [[moteris]] vaidina vidutiniškai. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tik gerbiantis [[moteris|moterį]] [[vyras]] gali išsiskirti su ja jos nepažemindamas. – [[Viljamas Somersetas Moemas|V. S. Moemas]]. # Tik [[moteris|moterys]] ir [[gydytojas|gydytojai]] žino, koks reikalingas ir naudingas žmonėms [[melas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Tik [[moteris|moterys]] moka mylėti – ir Dievą, ir žmogų. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. # Tik [[pamišėlis|pamišėliai]] ir [[moteris|moterys]] moka akylai stebėti, nes juos viskas žeidžia, o dvasinės [[kančia|kančios]] didina [[pastabumas|pastabumą]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Tris dalykus [[moteris]] gali sukurti iš nieko: salotas, skrybėlaitę ir barnį šeimoje. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # Turėtų [[santuoka|susituokti]] kiekviena [[moteris]], bet ne kiekvienas [[vyras]]. – [[Bendžaminas Dizraelis|B. Dizraelis]]. ===U=== # [[Ugnis]], [[moteris]] ir [[jūra]] – trys [[nelaimė]]s. – [[Ezopas]]. # Užimtiems žmonėms nėra kada apžiūrinėti [[moteris]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. ===V=== # Vadinti [[moteris|moterį]] silpnąja lytim yra šmeižtas. Tai [[vyras|vyro]] neteisingumas moteriai. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Veidrodis]], kuriuo [[moteris]] pasitiki labiausiai, yra vyro [[akis|akys]]. – [[Zigmundas Grafas|Z. Grafas]]. # [[Vergas]] apskritai nepasižymi gebėjimu numatyti, [[moteris]] – pasižymi, nors šiam jos gebėjimui ir nebūdingas ryžtas, [[vaikas]] – pasižymi, tačiau dar netobulai... Taigi apskritai paėmus, teisingi yra poeto žodžiai: „Moterį puošia tylėjimas“, bet tai netaikytina [[vyras|vyrui]]. – [[Aristotelis]]. # Vieniems [[vyras|vyrams]] rūpi [[darbas]], kitiems [[malonumai]], o visos [[moteris|moterys]] širdyje yra viliokės. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Vienu klausimu [[vyras|vyrai]] ir [[moteris|moterys]], be abejo, sutaria: ir vieni, ir kiti nepasitiki moterimis. – [[Henris Luisas Menkenas|H. L. Menkenas]]. # Visada? Koks baisus [[žodis]]!..[[Moteris|Moterys]] jį labai mėgsta. Jos sugadina kiekvieną [[meilė|meilę]], siekdamos, kad ji truktų amžinai. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Visada reikia kažko svaiginančio. Kinija turi [[opiumas|opiumą]], islamo šalys turi [[hašišas|hašišą]], vakarai turi [[moteris]]. – [[Andrė Malro|A. Malro]]. # Visi [[aforizmas|aforizmai]] apie [[moteris]] savaime yra pikti. Norint pavaizduoti gerąją pusę, tam reikia daug puslapių. – [[Andrė Morua|A. Morua]]. # Visi [[vyras|vyrai]], išskyrus pačius gyvuliškiausius ir grubiausius, nori, kad su jais pačių artimiausių ryšių siejama [[moteris]] būtų ne vergė per prievartą, o vergė savo noru, tiksliau sakant, ne vergė, o favoritė... Kiekviena moteris nuo ankstyvos jaunystės auklėjama taip, kad tikėtų, jog moters charakterio idealas yra visiška vyro charakterio priešingybė; jokios savo pačios valios, jokio savęs valdymo apsisprendimu, tik nuolankumas, klusnus kitų sprendimų vykdymas. – [[Džonas Stiuartas Milis|Dž. St. Milis]]. # Visos [[moteris|moterys]] vienodos, tik kai kurios neišsiduoda. Visos moterys klaidina vyrus neišbrendamam rūke. – [[Marina Cvetajeva|M. Cvetajeva]]. # Visos simpatiškos [[moteris|moterys]] yra gražios. – [[Valdas Adamkus|V. Adamkus]]. # [[Visuomenė]] taptų labai maloni, jeigu visos [[moteris|moterys]] būtų ištekėjusios, o visi [[vyras|vyrai]] – viengungiai. – [[Edgaras Saltusas|E. Saltusas]]. # [[Vyras|Vyrai]] nepagarbiai elgiasi su [[moteris|moterimi]] beveik visada dėl to, kad ji anksčiau buvo užmiršusi ir netikusiai elgėsi su jais. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Vyras|Vyrai]] turi būti [[ištikimybė|ištikimi]] [[moteris|moterims]], kurios juos myli, jau bent dėl tų nuolatinių stebuklų, kuriuos kuria meilė aukštesniajame pasaulyje, vadinamame dvasiniu pasauliu. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Vyras|Vyrams]] [[moteris|moterys]] atiduoda savo [[gyvenimas|gyvenimo]] [[auksas|auksą]]. Bet visada nori jį atgauti smulkiomis monetomis. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras]] beveik [[meilė|įsimyli]] kiekvieną [[moteris|moterį]], kuri jo įdėmiai klausosi. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Vyras]] būtų sukūręs kitą vyrą, jei jis nebūtų sukurtas, o [[moteris]] galėtų gyventi amžinybę, net negalvodama dauginti savo lytį. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Vyras]] geriau saugo kitų, o ne savo [[paslaptis]]. [[Moteris]] geriau saugo savas, o ne kitų paslaptis. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Vyras]] ir [[moteris]] skiriasi ne tik kūnu, bet ir dvasia, tačiau ar iš šito skirtumo išplaukia moters pavaldumas, jos nušalinimas nuo dvasinių ir bendrųjų, ne tik šeimos, reikalų? Leiskime moterims politikuoti! Jos tikrai bus tokios pat geros [[politika|politikės]] kaip ir mes, vyrai, tik kitokios, gal net geresnės už mus. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Vyras]] ir [[moteris]] – tai dvi natos, be kurių žmogaus sielos stygos neduoda teisingo ir pilno akordo. – [[Džuzepė Madzinis|Dž. Madzinis]]. # [[Vyras]] myli [[moteris|moterį]], žinodamas visas jos [[silpnybė|silpnybes]], [[užgaida]]s, [[netobulumas|netobulumą]] – galbūt už tai ją labiausiai ir myli. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras]] savo namuose gali būti karalius tik tuomet, kai [[moteris]] – karalienė. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Vyras]] su bet kokia [[moteris|moterim]] gali būti [[laimė|laimingas]] tol, kol jos [[meilė|nemyli]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyriškis]] įkaista lyg lemputė: tai raudonas, tai jau atšalęs, pakanka tik pūstelėti. [[Moteris|Moterys]] – atvirkščiai, ir tai mokslo įrodyta, įkaista pamažu kaip laidynė. Ant lėtos ugnies. Be jeigu jau užsidegė, niekas jos nesuturės. Lyg kokia aukštakrosnė. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Vyras|Vyro]] ir [[moteris|moters]] meilė – tai savanoriška sutartis, ir jos laužytojas esti kaltas tik dėl [[neištikimybė]]s, bet [[motina]] tapusios moters pareigos atsakingesnės, nes gamta jai patikėjo palikuonis. – [[Gi de Mopasanas|G. de Mopasanas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[laimė]]: aš noriu. [[Moteris|Moters]] laimė: jis nori. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Vyras|Vyro]] [[meilė]] ir jo [[gyvenimas]] yra du skirtingi dalykai, o [[moteris|moters]] meilė – visa jos egzistencija. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Vyras|Vyro]] niekuomet nežeis kito vyro žavėjimasis jo mylima moterimi, – tik [[moteris]] gali paversti tai kankyne. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # [[Vyras|Vyro]] [[talentas]] – kaip ir [[moteris|moters]] [[grožis]] – vien tik pažadas. Išties didžio vyro [[širdis]] ir [[charakteris]] turi prilygti jo talentui. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Vyras|Vyrui]] [[moteris]] – tai tas pat, kaip žemė legendiniam jos sūnui; užtenka jam tiktai parpuolus pabučiuoti jos [[krūtinė|krūtinę]], ir jis vėlei įgauna [[jėga|jėgų]]. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # [[Vyras|Vyrus]] galima analizuoti, [[moteris]] – tik dievinti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===Ž=== # Žemaūgę, siaurapetę, plačiastrėnę ir trumpakoję lytį vadinti gražiąja galėtų nebent lytinio instinkto aptemdytas [[vyras|vyro]] [[intelektas]]... Jos iš tikrųjų nelinkusios nei į muziką, nei į poeziją, nei į dailę ir joms nepagaulios... – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žemė]] turi tris polius: šiaurės, pietų ir nepasiektą [[moteris|moterį]]. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. [[Vaizdas:Bouguereau venus detail.jpg|thumb|Sandras Botičelis. Veneros gimimas.]] ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Moteris]] be [[vyras|vyro]], yra kaip laukas be sėklos. # [[Moteris]], kuri persekioja vyrą dėl [[Seksas|sekso]], praranda savo dvasinį [[Grožis|grožį]]. # Nėščia [[moteris]] negali tvirtinti, kad ji yra nekalta. ===[[Amerikiečių patarlės ir priežodžiai|Amerikiečių]]=== # [[Moteris|Moterys]] būna tokio amžiaus, kaip jos atrodo, o [[vyras|vyrai]] tokio, kaip jie jaučiasi. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Moteris|Moterį]] lengva nupirkti, bet sunku parduoti. # Supykusios [[Moteris|moterys]] būna kaip vapsvos. ===[[Baskų patarlės ir priežodžiai|Baskų]]=== # Kas [[vedybos|veda]] pažiūrėjęs į [[moteris|moterį]] tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Gera [[moteris]] ir iš asilo padarys [[vyras|vyrą]]. # Kai [[knyga]], [[moteris]] ar [[pinigai]] patenka į svetimas rankas, tai jie žuvę. Jeigu ir sugrįžta, tai knyga sutepta, moteris sugadinta, o pinigai dalimis. # [[Moteris|Moterys]] būna tokio amžiaus, kaip jos atrodo, o [[vyras|vyrai]] tokio, kaip jie jaučiasi. # Nemušk [[moteris|moters]] netgi gėle. # Ten, kur niekinama [[moteris]], visos [[malda|maldos]] yra tuščios. # [[Tėvas]] saugo ją vaikystėje, [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] – jaunystėje, [[sūnus]] – senatvėje: negalima palikti [[moteris|moters]] pačios sau. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Kas [[vedybos|veda]] pažiūrėjęs į [[moteris|moterį]] tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas. # [[Moteris|Moterys]] niekada nemeluoja. Dažniausiai atranda [[tiesa|tiesą]], kuri joms naudinga. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # [[Moteris|Moters]] plaukas tvirtesnis, negu pora jaučių. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Graži [[moteris]] pasidaro visų negražių priešė. # [[Moteris|Moterų]] [[liežuvis]] yra kardas, ir jos tikrai rūpinasi, kad jis nerūdytų. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ant [[moteris|moters]] [[liežuvis|liežuvio]] septyni [[velnias|velniai]] sėdi. # Bandyk [[vyras|vyrą]] [[moteris|moterim]], o geležį akmeniu. # Be [[moteris|moteriškės]] tušti [[namai]]. # [[Moteris|Boba]] ir [[ragana]] – velnių seserys. # [[Moteris|Boba]] iš [[ratai|ratų]] – ratams lengviau. # [[Moteris|Boba]] kaip troba, [[krūtinė|papai]] kaip pirtis, [[subinė]] kaip doklas. # [[Moteris|Boba]] perša – [[velnias]] šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref> duoda. # [[Moteris|Boba]] senyn – [[liežuvis]] ilgyn. # Būk [[vyras]], nesipešk su [[boba]]. # Gera [[moteris]] – [[namai|namų]] raktas. # Gera [[moteris]] [[vyras|vyrui]] kelią taiso. # [[Girtumas|Girta]] [[moteris]] ir už velnią bjauresnė. # Graži [[moteris]] – akims rojus, sielai – pragaras, o kišenei – skaistykla. # Jei [[moteris]] [[piršlys]], tai [[velnias]] šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref> duoda. # Kai [[velnias]] nieko negali padaryt, pasiverčia į [[moteris|bobą]]. # Ką [[velnias]] sumanys, [[boba]] padarys. # Kur [[velnias]] nepajėgia, ten [[boba|bobą]] siunčia. # Mačiau [[velnias|velnią]] – girta [[boba]]. # [[Moteris|Moteriškės]] ilgas rūbas, trumpas ūmas<ref>Protas.</ref>. # [[Moteris|Moters]] perkalbėti negalėtų nė pats [[velnias]]. # [[Širdis]] [[moteris|moters]] mieruojas<ref>Matuojas.</ref> [[pinigai]]s. # Tarp trijų [[moteris|moterų]] [[vaikas]] be galvos. # Tokia [[boba]] tik velniams baidyti. # Tokią [[boba|bobą]] tik dėti armoton<ref>Į patranką.</ref> ir šauti į velnių pulką. # Už [[moteris|moterį]] galvą dėti, už [[tėvynė|tėvynę]] – tris. # Viena [[Moteris|boba]] – boba, dvi bobos – alasas<ref>Triukšmas, rėksmas, klegesys.</ref>, trys bobos – turgus. # Viena [[moteris|boba]] – ne turgus. # Viena [[moteris|boba]] už devynis velnius atkusina<ref>Atkuso.</ref>. # Viena [[moteris|boba]] – vienas turgus, dvi bobos – du turgūs. # Vieną [[moteris|bobą]] vilkai pjaus! # Visos [[moteris|bobos]] velnių priėdę. # [[Vyras|Vyrams]] dienoj vienas [[darbas]], o [[moteris|moterims]] – daug. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] nukertamas, tik [[moteris|moterų]] nutęsamas. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] su galu, o [[moteris|moterų]] be galo. # [[Verkimas|Žliumbti]] – [[moteris|bobų]] [[darbas]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Būdama [[moteris]], nekelk [[Kardas|kardo]]. # [[Moteris]] yra velnių sandėlys, jeigu jinai yra [[moralė|morališkai]] pagedusi. # Tylėjimas yra nuostabiausias [[Moteris|moters]] bruožas. # Tyli [[moteris]] visada yra daug žavingesnė negu triukšminga. ===[[Malaiziečių patarlės ir priežodžiai|Malaiziečių]]=== # [[Moteris]] be [[vyras|vyro]] kaip smiltelė upėje. ===[[Norvegų patarlės ir priežodžiai|Norvegų]]=== # Kiekvienoje [[moteris|moteryje]] yra karalienė. Kalbėk su karaliene ir karalienė tau atsakys. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Įsimylėjusi [[moteris]] persūdo sriubą ir persaldo miegą. # Jei [[moteris]] iki 30 metų netapo graži, ji tiesiog kvaila. # Jeigu tavo [[moteris]] neteisi, eik ir atsiprašyk jos. # [[Moteris|Moteriai]] tiek metų, kiek metų jos vyrui. # Pasakyk [[moteris|moteriai]], kad ji [[grožis|graži]] ir velnias pakartos tai dešimt kartų. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Net jei [[moteris|moterys]] būtų stiklinės, vis viena jų nepermatytum. # Visos [[mergaitė]]s yra meilios, švelnios ir žavios; tad iš kurgi atsiranda tiek daug senų bjaurių [[boba|bobų]]. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # Nėra tokio gero [[vyras|vyro]], kurio [[moteris]] negalėtų padaryti geresniu. # [[Vyras|Vyrai]] myli galva, o [[moteris|moterys]] mąsto širdimi. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Vyras|Vyrai]] stato namus, o [[moteris|moterys]] juos kuria. # [[Vyras (sutuoktinis)|Vyras]] be [[žmona|žmonos]] – galva be kūno, [[moteris]] be vyro – kūnas be galvos. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Gali išsigelbėti nuo tigro, žemės drebėjimo ar taifūno, bet ne nuo [[moteris|moters]], kuri nusprendė tave užvaldyti. # Кai [[senmergė|sena merga]] išteka, ji akimirksniu tampa jauna [[moteris|moterim]]. # Lai apsaugo tave [[Dievas]] nuo blogų [[moteris|moterų]], o nuo gerų gelbėkis pats. # [[Moteris|Moterys]] [[vyras|vyrams]] išpešioja sparnus, o po to guodžiasi, kad jie ne angelai. # [[Vyras|Vyrai]] daugiau padarytų, jei [[moteris|moterys]] mažiau kalbėtų. # [[Vyras]] be [[moteris|moters]] – pusė vyro. ==[[Merfio dėsniai]]== # Iš pradžių [[Dievas]] sukūrė Žemę. Pailsėjo. Tada Dievas sukūrė [[vyras|Vyrą]]. Pailsėjo. Tada Dievas sukūrė [[moteris|Moterį]]. Daugiau nei Dievas, nei Vyras nesiilsėjo. # Jei [[moteris]] ko nors prašo, reikia būtinai duoti, nes ji pasiims pati. # Jei neturi [[moteris|moters]], vadinasi, kažkas turi dvi. – ''Antrasis pasimatymų dėsnis.'' # Kai [[vyras|vyrui]] blogai – jis ieško [[moteris|moters]]. Kai vyrui gerai – jis ieško dar vienos. # [[Meilė]] – tai [[paklydimas]], kuriuo viena [[moteris]] skiriasi nuo kitos. # [[Moteris]] slepia nuo [[vyras|vyro]] savo [[praeitis|praeitį]], o vyras nuo moters – jos [[ateitis|ateitį]]. # [[Moteris]] turi rengtis taip, kad [[vyras|vyrui]] norėtųsi ją nurengti. # [[Moteris|Moterys]] gali viską, tik kai kurios drovisi. # Nei viena [[moteris]] nesielgs su jumis taip baisiai, kaip moteris, kurią jūs vesite. # Niekada nesakyk [[moteris|moteriai]], kad tu nevertas jos [[meilė]]s, ji ir pati tai žino. ==Taip pat skaitykite== * [[Moteriškumas]] * [[Vyras]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|moteris}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Žmogus]] qah080uy234za93qbkn9khlrwhpclj6 0 2373 84001 80302 2026-05-23T18:23:12Z Kurmis 70 84001 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # [[Dievas]] taip pamilo [[pasaulis|pasaulį]], jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį [[gyvenimas|gyvenimą]]. – ''Jn 3, 16.'' ==Sentencijos ir aforizmai== [[Vaizdas:Worldmap LandAndPolitical.jpg|thumb|Pasaulio politinis žemėlapis]] # Apskritai [[pasaulis]] juda į priekį, tačiau [[jaunimas|jaunimui]] kaskart tenka pradėti iš naujo. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Aš nusišalinau nuo [[pasaulis|pasaulio]] ne todėl, kad turėjau jame [[priešas|priešų]], o kad turėjau jame [[draugas|draugų]]. Ne todėl, kad jie man kenkė, kaip paprastai būna, o kad manė, jog aš geresnis nei esu iš tikrųjų. Tai [[melas]], kurio negalėjau pakęsti. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Be [[meilė]]s [[pasaulis]] iš tiesų yra [[mirtis|mirties]] pasaulis, kuriame ir mirtis praranda savo reikšmingumą. – [[Juozas Girnius|J. Girnius]]. # Bjaurieji ir [[kvailys|kvailiai]] šiame [[pasaulis|pasaulyje]] niekada nepralošia. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Daugelis mūsų [[nelaimė|nelaimių]] atsiranda dėl to, kad netinkamai suvokiam šį [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Egzistuoja maloni klaidinga pažiūra, kylanti iš mūsų planetos formos, kad kiekvienas [[žmogus]] yra [[pasaulis|pasaulio]] viršūnė. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Išgelbėti [[pasaulis|pasauliui]] reikia, kad bent vienas to norintis žmogus tai [[pradžia|pradėtų]]. – [[Bruno Ferrero|B. Ferrero]]. # Jei nori pakeisti [[pasaulis|pasaulį]], pradėk nuo savęs. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # Jei sugriautume visų žmonių [[svajonė|svajones]] ir [[iliuzija]]s, [[pasaulis]] prarastų savo formas ir spalvas, o mes amžiams liktume buki ir kvaili. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Kai [[idėja|idėjos]] susiduria su [[charakteris|charakteriu]], atsiranda reiškinių, kurie stulbina [[pasaulis|pasaulį]] tūkstantmečius. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kai supranti, kad tau nieko netrūksta, visas [[pasaulis]] ima priklausyti tau. – [[Lao Dzė]]. # Kai [[žmogus]] neprivalėdamas nuveikia ką nors gero, [[Dievas]] žvelgdamas žemyn šypsosi ir sako: „Vien dėl to vertėjo sukurti [[pasaulis|pasaulį]]“. – [[Talmudas]]. # Kas mūsų širdžiai [[pasaulis]] be [[meilė]]s! – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas nemato [[pasaulis|pasaulyje]] [[draugas|draugų]], tas nevertas, kad pasaulis sužinotų apie jį. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas neturi [[pasaulis|pasaulio]] savyje, tam nepadės nė padidinta [[visata]]. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Keista ta mūsų situacija žemėje. Kiekvienas iš mūsų ateina į šį [[pasaulis|pasaulį]] tik trumpam, nežinodami kodėl, tačiau kartais mums atrodo dievišku tikslu. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kojomis [[žmogus]] turi įaugti į savo [[tėvynė]]s žemę, bet jo akys teaprėpia visą [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # Labiausiai nesuvokiama [[pasaulis|pasaulyje]] yra tai, kad tas pasaulis yra [[suvokimas|suvokiamas]]. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Linksmumas|Linksmam]] visas [[pasaulis]] atrodo linksmas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Mes klaidingai skaitom [[pasaulis|pasaulį]] ir sakom, kad jis mus apvilia. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Mes niekada neišmoktume būti narsūs ir kantrūs, jei [[pasaulis]] būtų vien [[džiaugsmas]]. – [[Helena Keler|H. Keler]]. # Mylint [[tėvynė|tėvynę]] galima mylėti visą [[pasaulis|pasaulį]]. Šviesdamasi [[tauta]] nepakenkia savo kaimynams. Priešingai, kuo [[valstybė]]s labiau apsišvietusios, tuo daugiau perteikia viena kitai idėjų ir tuo labiau didėja viso pasaulio proto jėga ir veikla. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Mokslininkas]] jau ankstyvoje jaunystėje turi susitaikyti su mintimi, kad apie [[pasaulis|pasaulį]] jam lemta žinoti labai nedaug. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Mūsų [[pasaulis]] – tai teatro uždanga, už kurios tūno didžiausios paslaptys. – [[Raineris Marija Rilkė|R. M. Rilkė]]. # Negalima svajoti apie geresnį [[pasaulis|pasaulį]] ir laukti, jog kažkas tau jį padovanos tik todėl, kad tu to nori. – [[Alesandras Bariko|A. Bariko]]. # Nesilaikykite įsikibę savo [[trūkumas|trūkumų]], teisindamiesi, kad šis [[pasaulis]] labai netobulas. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # Nesu joks Delfų orakulas, bet nujaučiu, esu įsitikinęs, kad mes esame ties didžių pasikeitimų slenksčiu, esame naujos nežinomybės priešaušryje: daugybė požymių rodo, kad [[pasaulis]] ims keistis, įgydamas vis didesnį pagreitį; tai, kas mums buvo šimtmečiais įprasta – nyks, atsiras dalykų visiškai, kol kas neįsivaizduojamai, mums naujų; ir ypač keisis mūsiškis [[mokslas]] – matematikos ir fizikos mokslas,- jis bus svarbesnis, galbūt net taps kažkuo panašiu į naująją teologiją; kabalistai judėjai tūkstančius metų mano, kad pasaulį įmanoma užrašyti skaitmenimis, aš beveik tuo tikiu, turbūt tai – tiesa, kasdien vis labiau įsitikinu, jog žemiškąjį pasaulį valdo fizikos dėsniai, pasaulis yra lyg matematinė formulė, jį visiškai galima suskaitmeninti ir ištirti; man kartas svaigsta galva įsivaizduojant, kokie atradimai mūsų laukia, paminėsite mano žodžius – mes skrisime į padanges tarp debesų, mes galėsime per akimirką įveikti tūkstančius mylių ir susisiekti šviesos greičiu būdami skirtinguose pasaulio kraštuose, mes neatpažįstamai transformuosime materijas, valdysime energiją, garsą, šviesą ir elektrą, mes išgydysime mirtinas ligas ir gal net perprasime ir manipuliuosime laiką, senieji alchemijos iššūkiai mums atrodys kaip mažutėlių žaidimai. – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # [[Niekas]] yra veidrodis, kuriame gali pamatyti [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Pakako, kad vienas [[vyras]] įsimylėtų [[moteris|moterį]], ir [[pasaulis]] tapo toks, koks yra. – [[Volteras]]. # [[Pasaulis]] gali sužaloti kiekvieną, tačiau kaip tik pažeistose srityse daugelis ir jaučiasi stipriausi. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Pasaulis]] yra apvalus, todėl vieta, atrodanti lyg pabaiga, gali būti visko pradžia. – [[J. B. Priestas]]. # [[Pasaulis]] yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmą puslapį. – [[Šv. Augustinas]]. # [[Pasaulis]] yra beprotis – tu gali pavirsti į archangelą, kvailį ar nusikaltėlį – niekas nepamatys! Bet jei tau trūksta sagos, tai pamato kiekvienas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Pasaulis]] – kaip viena ilgai besitęsianti byla. – [[Jude Deveraux|J. Deveraux]]. # [[Pasaulis]] kupinas [[stebuklas|stebuklų]]. – [[Hansas Kristijanas Andersenas|H. K. Andersenas]]. # [[Pasaulis]] lyg teatras, o [[gyvenimas|gyvenimai]] dažniausiai tėra nuspėjamos pjesės, nes visad vystosi pagal tuos pačius dramatinius principus, o žmonių [[būdas]] ir [[temperamentas]] dažniausiai, kaip bepasuksi, būna lyg paimti iš itališkos komedijos <...> – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # [[Pasaulis]] margas. Tiesos ir melo spalvomis. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Pasaulis]] nuostabus, ir be jo nėra išganymo. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Pasaulis]] pilnas džinų, pasirengusių išpildyti mūsų [[noras|norus]]. – [[Percy Ross|P. Ross]]. # [[Pasaulis]] – tai [[veidrodis]], ir jis grąžina kiekvienam jo paties atvaizdą. – [[Viljamas Tekerėjus|V. Tekerėjus]]. # [[Pasaulis]] tiek daug gali duoti mums duoti, jei tik turėtume akis tą pamatyti, širdį – pamilti, rieškučias – visa tą susemti. – [[Liusi Mod Montgomeri|L. M. Montgomeri]]. # [[Pasaulis]] visai kitoks, jei jį stebi ne vien iš savo varpinės. – [[Vilhelmas Rabė|V. Rabė]]. # [[Pasaulis|Pasaulyje]] daugybė [[žmogus|žmonių]], kuriems niekas nepadėjo nubusti. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Pasaulis|Pasaulyje]] nėra tokio [[blogis|blogio]], kurio žmogaus [[dvasia]] neįstengtų jei ne paversti [[gėris|gėriu]], tai bent padaryti pakenčiamu, pakeliamu, be širdies kartėlio. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Savo [[tėvynė|tėvyne]] laikau visą [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Seneka]]. # Supratau, kad šiame [[pasaulis|pasaulyje]] svarbu, ne kur stovi, o kokia kryptimi judi. Siekdami dangaus kartais privalome plaukti pavėjui, o kartais – prieš vėją. Bet privalome plaukti, o ne dreifuoti ar išmetę inkarą stovėti vietoje. – [[O. W. Holmesas]]. # Šiame [[pasaulis|pasaulyje]] nėra nieko pastovaus, išskyrus patį [[nepastovumas|nepastovumą]]. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Šiandien [[pasaulis]] pilnas [[nuotykis|nuotykių]] prieš žmogaus valią. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Šis [[pasaulis]] yra [[komedija]] tiems, kurie mąsto, ir [[tragedija]] tiems, kurie jaučia. – [[H. Volponas]]. # Tegul kiekvienas išsišluoja prie savo durų, ir visame [[pasaulis|pasaulyje]] bus švaru. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikroji [[pasaulis|pasaulio]] [[paslaptis]] – tai, kas matoma, o ne tai, kas nematoma... – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Vienas [[pasaulis|pasaulio]] sutvarkymo būdų – sukurti teisingą pasaulį. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Žmogus]] pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Pasaulis]] bijo [[laikas|laiko]], o laikas – piramidžių. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Genys margas, [[pasaulis]] – dar margesnis. # [[Pinigai]] valdo [[pasaulis|pasaulį]]. ===[[Turkmėnų patarlės ir priežodžiai|Turkmėnų]]=== # Jei [[galva|galvoje]] tamsu, visas [[pasaulis]] atrodo juodas. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Jei visi [[žmogus|žmonės]] trauktų į vieną pusę, tai [[pasaulis]] paprasčiausiai apsiverstų. # [[Pasaulis]] išnyks ne todėl, kad daug žmonių, o todėl, kad daug nebežmonių. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|Pasaulis}} [[Kategorija:Visuomenė]] 18wnr22imcb49tkyhu52egtd4ywppdm 0 3115 83997 83994 2026-05-23T18:11:28Z Kurmis 70 83997 wikitext text/x-wiki '''''[[Žorž Sand]]''' pranc.'''George Sand''' (tikr. A. Diupen-Duinevan, 1804-1876) – prancūzų rašytoja, feministė.'' [[Vaizdas:George_Sand_by_Nadar,_1864.jpg|thumb|Žorž Sand (1864)]] == Sentencijos == ===Apie gyvenimą=== # [[Gyvenimas|Gyvenime]] yra du tikri džiaugsmai – [[meilė|mylėti]] ir būti mylimam. # [[Gyvenimas]] užkrečiamas – kaip ir liga. # Mes negalime išplėšti puslapio iš savo [[gyvenimas|gyvenimo]], bet mes galime įmesti visą knygą į ugnį. ===Apie žmogų=== # Pats vertingiausias [[žmogus]] – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. # [[Vienatvė|Vienišas]] žmogus tėra žmogaus šešėlis, o kas nemylimas, tas visur tarp visų vienišas. # [[Žmogus]], kurio [[jausmas|jausmai]] truputį nublanko, labiau stengiasi patikti negu mylėti. ===Kitos=== # Galima paaiškinti kitiems, kodėl tu [[santuoka|ištekėjai]] už savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], bet negalima įtikinti tuo savęs. # [[Garbingumas]] miršta, kai jis parduodamas. # Kitiems galima išaiškinti, kodėl išsirinkai tokį [[vyras|vyrą]], bet sau – niekaip. # [[Knyga]] visada man buvo patarėja, guodėja, iškalbi ir rami, ir aš nenorėjau išnaudoti visų jos vertybių – taupiau lemiamiems momentams. # [[Meilė]] nieko nelaukia ir nepaiso, ir jeigu ji uždega dviejų jaunuolių kraują, tai jau reikia stebuklo, kad ji lauktų kitų pritarimo. # [[Mergaitė|Mergaites]] [[auklėjimas|auklėjame]] kaip šventąsias, o paskui kergiame kaip kumelaites. # [[Moteris]] negali pamilti žmogaus, kuris, jos nuomone, menkesnis už ją. [[Meilė]] be didžios pagarbos ir žavėjimosi – tik draugystė. # … [[muzika|muzikos]] tikslas – sujaudinti [[siela|sielą]]. Joks kitas [[menas]] taip subtiliai nesužadina žmogaus širdyje kilnių jausmų; joks kitas menas sielai neatveria gamtos grožio, pažinimo žavesio, tautų savitumo, jų audringų aistrų ir skausmingų kančių… # Nerasi dviejų tapačių [[protas|protų]], ir niekada tas pats akstinas nepaveikia skirtingų protų vienodai. # [[Prigimtis|Prigimties]] pakeisti neįmanoma, galima tik pakreipti į gera kai kurias charakterio ypatybes, netgi trūkumus – čia slypi didžioji [[auklėjimas|auklėjimo]] paslaptis ir didysis uždavinys. # Prisipažinti klydus ir pakeisti [[tikėjimas|tikėjimą]] visada yra [[pareiga|pareigos]] dalykas, o [[klaida|klaidą]] neigti arba slėpti – [[atskalūnybė]]. # Protingai apie [[meilė|meilę]] kalbantis [[vyras]] – nėra įsimylėjęs. # [[Santūrumas]] [[meilė|mylint]] arba draugaujant būtų kvaila užgaida ir, be to, savimeilės aktas, užmušantis iš pradžių visus mūsų pačių, o paskui ir mylimo žmogaus jausmus. # Saugok brangiausią širdies turtą – [[gerumas|gerumą]]. Išmok duoti be dvejonių, prarasti be liūdesio, imti be godulio. # Savo [[prigimtis|prigimties]] pakeisti negalima, galima tik pakreipti gerąja linkme tam tikras charakterio ypatybes, net trūkumus – čia ir glūdi didžioji [[auklėjimas|auklėjimo]] paslaptis ir didysis uždavinys. # Svarbiausia žinoti, ne už ką esi [[meilė|mylimas]], o kaip mylimas. [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris gali būti mylimas bet kokiais sumetimais. # [[Tėvynė]]s [[ilgesys]] visus veikia vienodai: jis pakeičia atmintyje praeities vaizdus, juos idealizuoja; privalumų daugėja, o trūkumus laikas ir nuotolis sušvelnina, kol galop jie visai išdyla mūsų vaizduotėje. # Va kur man tie [[genijus|genijai]]... Smagu skaityti jų biografijas, malonu pažiūrėti į juos, nulietus iš bronzos arba iškaltus iš marmuro, bet blogai turėti su jais reikalų. Jie yra pikti, užgaidūs, despotiški, tulžingi, įtarūs. # Visi trokšta būti mylimi, tai pakelia žmogų jo paties akyse, bet [[meilė|mylėti]] reikia įvairiai: vienus be galo atlaidžiai, kitus – tik rūsčiai. # Visų sunkiausiai pasaulyje pasiekiamas [[paprastumas]]; tai kraštutinė patyrimo riba ir paskutinė genijaus pastanga. {{DEFAULTSORT:Sand, Žorž}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:Feministės]] [[Kategorija:1804|G]] [[Kategorija:1876|M]] [[Kategorija:Copyright]] r651z0p426jvgzyi7ap6v96m4ow8qih