Wikiquote
ltwikiquote
https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis
MediaWiki 1.47.0-wmf.3
first-letter
Medija
Specialus
Aptarimas
Naudotojas
Naudotojo aptarimas
Wikiquote
Wikiquote aptarimas
Vaizdas
Vaizdo aptarimas
MediaWiki
MediaWiki aptarimas
Šablonas
Šablono aptarimas
Pagalba
Pagalbos aptarimas
Kategorija
Kategorijos aptarimas
TimedText
TimedText talk
Module
Module talk
Event
Event talk
Žodis
0
1996
84005
83287
2026-05-24T18:38:58Z
Kurmis
70
84005
wikitext
text/x-wiki
==[[Biblija]]==
# Jūs, [[žmona|žmonos]], būkite klusnios savo [[vyras (sutuoktinis)|vyrams]], kad tie, kurie neklauso [[žodis|žodžio]], ir be žodžio būtų laimėti savo žmonų [[elgesys|elgesiu]]. – ''1 Pt 3,1''.
# Pradžioje buvo [[Žodis]]... Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. – ''Jn 1,1-3''.
# Tas [[Žodis]] tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. – ''Jn 1, 14.''
# [[Žmogus]] gyvas ne vien [[duona]], bet ir kiekvienu [[žodis|žodžiu]], kuris ateina iš [[dievas|Dievo]] lūpų! – ''Mt 4,4''.
# [[Žodis]] – kiekvieno [[darbas|darbo]] pradžia, o [[svarstymas]] – kiekvieno [[veiksmas|veiksmo]]. – ''Sir 37, 16''.
==Sentencijos ir aforizmai==
# Aš sutinku, kad paskutinis [[žodis]] būtų [[moteris|moters]], bet tik, jeigu tikrai paskutinis! – [[Piteris Ustinovas|P. Ustinovas]].
# [[Balsas|Balso]] skambesys, [[akys]] ir visa kalbančiojo povyza ne mažiau iškalbinga kaip pasirinkti [[žodis|žodžiai]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# Dar nė vienas [[žmogus]], nurydamas piktus [[žodis|žodžius]], nepakenkė savo skrandžiui. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]].
# Dėstytojams [[žodis]] duotas ne tam, kad užliūliuotų savo [[mintis|mintį]], o tam, kad žadintų svetimą. – [[Vasilijus Kliučevskis|V. Kliučevskis]].
# Didžiųjų [[žodis|žodžiai]] nėra didesni: iš aukščiau mesti jie turi didesnę svorio jėgą. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]].
# Gera [[taisyklė]], kai [[žodžiai]] paprasti, o jų [[prasmė]] gili. – [[Mencijus]].
# Geriau atsisakyti aštraus [[žodis|žodelio]] negu [[draugas|draugo]]. – [[Markas Fabijus Kvintilianas|M. F. Kvintilianas]].
# Geriausias būdas tęsėti savo [[žodis|žodį]] – nežadėti. – [[Napoleonas]].
# Gerbkime [[žodis|žodį]], leiskime jam pailsėti. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]].
# [[Gydymas|Gydant]] [[ligonis|ligonius]], iš pradžių privalo būti [[žodis]], po to [[vaistai]] ir tik vėliau – [[peilis]]. – [[Hipokratas]].
# Grakštūs [[Žodis|žodžiai]] ir dirbtinis [[elgesys]] retai eina kartu su [[žmoniškumas|žmoniškumu]]. – [[Konfucijus]].
# Gryna širdim tu susiurbki [[žodis|žodžius]] ir tikėki [[išminčius|išminčiais]].<br /> Jausim ilgai naujo indo sugertąjį kvapą. – [[Horacijus]].
# Ir medžių lapai kasmet keičiasi, ir atgyvenę savo amžių [[žodis|žodžiai]] užleidžia vietą naujiems. – [[Horacijus]].
# Kai [[akys]] kalba viena, o [[žodis|žodžiai]] kita, prityręs žmogus labiau tiki pirmosiomis. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
# Kai [[esmė]] iš anksto apgalvota, [[žodis|žodžiai]] ateina savaime. – [[Horacijus]].
# Kai nesiskaitoma su [[žodis|žodžiais]], visi nesmagiai jaučiasi. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# Kai pokalbyje nori įrodyti pašnekovui kokią nors [[tiesa|tiesą]], svarbiausia nesusierzinti ir nepasakyti nė vieno pikto ar užgaulaus [[žodis|žodžio]]. – [[Epiktetas]].
# [[Kalba]] – visų pavojingiausias ginklas: kardo prakirsta žaizda lengviau užgydoma negu ta, kurią palieka [[žodis]]. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]].
# Kalbėdamas su išmintinguoju, naudokis nedaugeliu [[žodis|žodžių]]. – [[Katonas]].
# Kalbėk įtikinamai, o [[žodis|žodžiai]] klausytojus veiks savaime. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Kalba|Kalbos]] jėga – sugebėjimas nedaugeliu [[žodis|žodžių]] daug pasakyti. – [[Plutarchas]].
# Kas labai liesas, tas mielai nešioja vatinį, o kurių [[mintis|mintims]] trūksta turinio, tas jas išpučia [[žodis|žodžiais]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# Kas net suaugęs moka kalbėti vien [[žodis|žodžiais]], o ne [[darbas|darbais]], tas ir [[žmogus|žmogumi]] vadintis neturi teisės. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]].
# Kas niekada [[meilė|mylėti]] neprisieks, tas niekada ir [[žodis|žodžio]] nesulaužys. – [[Platonas]].
# Ką nors [[aiškinimas|aiškindami]], neturime to daryti vien balsui, liežuviui ir lūpoms mankštinti. Stenkimės, kad mūsų [[žodis|žodžiai]] padėtų šalį, sritį, liaudį [[valdymas|valdyti]]. – [[Mo Ti]].
# Ko nejaudina [[žodis]], to neišjudins ir [[lazda]]. – [[Sokratas]].
# Kokį [[žodis|žodį]] pasakysi, tokiu ir tau bus atsakyta. – [[Homeras]].
# Kuo daugiau [[žodis|žodžių]] moku, tuo svarbesnis esu kitiems, tuo platesnis mano poveikis ir didesnė įtaka. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]].
# Kur baigiasi [[žodis|žodžiai]] – prasideda [[muzika]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]].
# Kur yra [[žodis|žodžio]] [[laisvė]], visada bus sakoma daug kvailysčių. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]].
# Maloniausi tie [[žodis|žodžiai]], kurie suteikia kokių nors [[Žinia|žinių]]. – [[Aristotelis]].
# Meilikaujantys [[žodis|žodžiai]], veidmainingas [[veidas]] dažniausiai nerodo gero [[būdas|būdo]]. – [[Konfucijus]].
# Mes dorai neįsivaizduojame, kokią žalą sau ir kitiems galime padaryti vienu vieninteliu [[žodis|žodžiu]]; ši žala vargiai bepataisoma. – [[Felisitas Roberas de Lamenė|F. R. de Lamenė]].
# [[Mintis]] kinta kintant [[žodis|žodžiams]], kuriais ji reiškiama. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]].
# [[Narsa|Narsus]] žmogus laikosi duotojo [[žodis|žodžio]]. – [[Pjeras Kornelis|P. Kornelis]].
# Ne [[žodis]], o [[nelaimė]] yra [[kvailys|kvailių]] mokytoja. – [[Demokritas]].
# Neapgalvotai išsprūdusį [[žodis|žodį]] taip pat sunku sulaikyti, kaip ir sviestą akmenį. – [[Menandras]].
# Nejudink [[žodis|žodžio]], kuris gali tave prispausti. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]].
# Nesistenk pasakyti paskutinio [[žodis|žodžio]], o pasistenk žengti paskutinį [[žingsnis|žingsnį]]. – [[Gilbertas Cesbronas|G. Cesbronas]].
# Netikėkite [[žodis|žodžiais]] nei savo, nei kitų, tikėkite vien [[darbas|darbais]] tiek savo, tiek kitų. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]].
# Nevalia pamiršti ne tik žmonių [[kalba|kalbų]], bet ir jų [[žodis|žodžių]]. Tikra tų žodžių, tų pasakymų saugykla – tai kalbų, laiškų, sentencijų rinkiniai. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Nėra nieko galingesnio už [[žodis|žodį]]. Tvirtų [[argumentas|argumentų]] ir taurių [[mintis|minčių]] gretų neįmanoma pralaužti. Žodis kerta nuožmiuosius ir griauna tvirtoves. Tai nematomas ginklas. Be jo pasaulį valdytų šiurkšti jėga. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# Nėra nieko stipresnio už [[žodis|žodį]]. – [[Menandras]].
# Nėra stipresnės [[magija|magijos]] už [[žodis|žodžių]] magiją. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# Nors žmogus kartais nesuvaldo [[jausmas|jausmų]], bet [[žodis|žodžius]] turi visada valdyti. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]].
# Nuostabi [[tiesa]] virsta tuščiais [[žodis|žodžiais]], jei ji primetama. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# [[Patarlė]] – tai plačiausias [[turinys]], išreikštas keliais [[žodis|žodžiais]]. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]].
# Pernelyg kruopštus [[žodis|žodžio]] ieškojimas dažnai gadina visą kalbą. Geriausi žodžiai tie, kurie ateina savaime; jie tartum pačios [[tiesa|tiesos]] padiktuoti. – [[Markas Fabijus Kvintilianas|M. F. Kvintilianas]].
# Seniau [[žmogus|žmonės]] taip lengvabūdiškai nesišvaistydavo [[žodis|žodžiais]], prisibijodavo, kad neliktų vieni su savo žodžiais. – [[Konfucijus]].
# Svarbu tiksliai suvokti kiekvieno [[žodis|žodžio]] reikšmę. – [[Publijus Siras]].
# Tai, kas sunkiai suprantama, dažnai mėginama paaiškinti [[žodis|žodžiais]], kurie išvis nesuprantami. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]].
# Tas, kuris daug [[galvojimas|galvoja]], mažai [[kalbėjimas|kalba]], stengdamasis įsprausti kuo daugiau [[mintis|minčių]] į kuo mažiau [[žodis|žodžių]]. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]].
# Tas [[žodis]] neišnyksta be pėdsakų, kurį kartoja daugelis. – [[Heziodas]].
# Teisingi [[žodis|žodžiai]] – ne visada malonūs, o malonūs žodžiai – ne visada teisingi. – [[Lao Dzė]].
# Tikslus [[žodis]] nuo apytikslio skiriasi tiek, kiek žaibas nuo jonvabalio. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]].
# Trys dalykai niekada negrįžta: paleista [[strėlė]], ištartas [[žodis]] ir praėjusios [[diena|dienos]]. – [[Georgas Frydrichas Daumeris|G. F. Daumeris]].
# Už tūkstantį tuščių [[žodis|žodžių]] geriau yra vienas žodis, atnešantis taiką. – [[Buda]].
# Venk [[žodis|daugžodžiavimo]], nes jis panašus į didelę erdvę, pilną kliūčių. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]].
# Vienais [[žodis|žodžiais]] mes jodinėjam, o kiti mus užjodo. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]].
# Visada? Koks baisus [[žodis]]!..[[Moteris|Moterys]] jį labai mėgsta. Jos sugadina kiekvieną [[meilė|meilę]], siekdamos, kad ji truktų amžinai. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Visada žemėje per mažai gerų [[žodis|žodžių]] – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]].
# Visą mūsų [[gyvenimas|gyvenimą]] galima išreikšti trimis [[žodis|žodžiais]]: buvo, yra, bus. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]].
# Žmogaus [[jausmai|jausmus]] dažnai įtaigiau veikia [[pavyzdys|pavyzdžiai]] negu [[žodis|žodžiai]]. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]].
# [[Žodis]] – [[darbas|darbo]] šešėlis. – [[Demokritas]].
# [[Žodis]], einantis iš [[širdis|širdies]], pasiekia širdį. – [[Nizami Gandževi|N. Gandževi]].
# [[Žodis]] KODĖL – sena pavojinga šachta. Kiek ji palaidoja žmonių, kurie skuba gilyn, nesustiprinę praėjimų. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]].
# [[Žodis]] žeidžia greičiau negu gydo. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žodis|Žodį]] reikia vertinti. Tai didžiausia dovana, kokią mums davė Dievas. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]].
# [[Žodis|Žodžiai]] – ginklas; skolintis juos iš priešo arsenalo pavojinga ir teoriškai, ir politiškai. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]].
# [[Žodis|Žodžiai]] panašūs į lapus: labai vešlūs medžiai išaugina labai mažai vaisių. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]].
# [[Žodis|Žodžiai]] priklauso amžiui, o [[mintis|mintys]] – amžiams. – [[Nikolajus Karamzinas|N. Karamzinas]].
# [[Žodis|Žodžiai]] turi galią naikinti ir išgydyti. Kai jie yra tikri ir nuoširdūs, jie gali pakeisti mūsų [[Pasaulis|pasaulį]]. – [[Buda]].
# [[Žodis|Žodžiais]] beveik visi žmonės vienodi, tik [[elgesys]] parodo jų skirtumą. – [[Moljeras]].
# [[Žodis|Žodžiais]] tikėkite tik tada, kai juos atitinka [[Darbas|darbai]]. – [[Napoleonas]].
# [[Žodis|Žodžiams]] kartais reikia [[muzika|muzikos]], o muzikai nieko nereikia. – [[Edvardas Grygas|E. Grygas]].
# [[Žodis|Žodžiu]] gali dangaus vartus užkelt,<br /> Žodžiu gali ir mirusius prikelt. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]].
# [[Žodis|Žodžių]] atsargumas svarbiau už [[iškalba|iškalbą]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Žodžių galia milžiniška. Sėkmingai parinktas [[žodis]] ne kartą sustabdė pakrikusią armiją, pralaimėjimą pavertė pergale ir išgelbėjo imperiją. – [[Emilis de Žirardenas|E. de Žirardenas]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]===
# Būk [[Atsargumas|atsargus]], [[Kalba|sakydamas]] [[žodis|žodžius]] kiekvieną dieną, įsitikink, kad jie yra geri ir saldūs, nes gali būti, kad ateityje, tau reikės kai kuriuos iš jų suvalgyti.
# [[Išmintis|Išmintingam]] užtenka [[žodis|žodžio.]]
# Kai [[Kalbėjimas|kalba]] [[Veiksmas|veiksmai]], [[Žodis|žodžiai]] yra niekas.
# [[Žodis|Žodžiai]] – gerai, bet [[višta|vištos]] geriau, nes deda kiaušinius.
# Paveikslas yra vertas tūkstančio [[Žodis|žodžių]].
# [[Žaizda|Žaizdą]], padarytą [[Žodis|žodžiu]], daugelyje atveju yra sunkiau išgydyti, negu tą, kuri yra padaryta kardu.
# [[Žodis|Žodžiai]] – gerai, bet [[višta|vištos]] geriau, nes deda kiaušinius.
# [[Žodis|Žodžiai]], yra kaip kulkos – jeigu jos ištrūksta, tu nebegali jų sugaudyti.
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===
# Geriau įvertink [[Kalbėjimas|kalbėtojo]] valią negu [[Žodis|žodžių]] vertę.
# Išmintingam užtenka [[Žodis|žodžio]].
# Paukštis būna [[Pažinimas|pažįstamas]] pagal savo toną, [[žmogus]] – pagal jo [[Žodis|žodžius]].
# Vartok minkštus [[Žodžiai|žodžius]] ir stiprius argumentus.
# [[Veiksmas|Veiksmai]] yra vaisiai – [[žodžiai]] yra lapai.
===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]===
# Ištartas [[žodis]] valdo jus. Neištartiems žodžiams vadovaujate patys.
===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]===
# Gerai pasakytas [[žodis]] geriau už taikliai mestą [[kirvis|kirvį]].
# Jei [[kalba|kalbi]] – tai tavo [[žodis|žodžiai]] turi būti geresni už [[tyla|tylą]].
===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]===
# Vienas šiltas [[žodis]] sušildo tris šaltus žiemos mėnesius.
===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]===
# Daug [[žodis|žodžių]] – daug [[klaida|klaidų]].
# Ištartų [[žodis|žodžių]] nesulaikys net ir patys eikliausi žirgai.
# Jei tris dienas neskaitei jokios [[knyga|knygos]], tavo [[žodis|žodžiai]] bus seklūs.
# Nepasakytas [[žodis]] kartais griaudžia kaip griaustinis.
# Nuoširdus [[žodis]] šildys tave tris žiemas.
# [[Žodis]], kurio tu nepasakei – tavo vergas, o pasakytas tampa tavo ponu.
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# Ar [[žodis|žodį]] sakai, ar žirnius beri į sieną, tai jam tas pats.
# Blogos [[ausis|ausys]] gero [[žodis|žodžio]] neklauso.
# [[Darbas|Darbai]] giria, [[žodis|žodžiai]] peikia.
# Geras [[žodis]] turi kojas, o piktas – sparnus.
# Iš dainos [[žodis|žodžio]] neišmesi.
# Moki [[žodis|žodį]], žinai [[kelias|kelią]].
# Nuoširdus [[žodis]] šildys tave tris žiemas.
# Taisyk [[žodis|žodžiui]] vietą, kaip [[svečias|svečiui]] patalą.
# Žinai [[žodis|žodį]] – randi [[kelias|kelią]].
# [[Žodis]] – [[darbas]].
# [[Žodis]], kurio tu nepasakei – tavo vergas, o pasakytas tampa tavo ponu.
# [[Žodis]] – ne [[darbas]].
# [[Žodis]] – ne [[šūdas]], neprilipo.
# [[Žodis]] – sidabras, [[tyla|tylėjimas]] – auksas.
# [[Žodis]] tvirtas – [[darbas|darbais]] paspirtas.
# [[Žodis]] žvirbliu išskrenda, jaučiu sugrįžta.
# [[Žodis|Žodžiais]] [[darbas|darbo]] neatliksi.
# [[Žodis|Žodžiais]] kailinių nepasiūsi.
# [[Žodis|Žodžiu]] ąžuolus varto, [[darbas|darbu]] ir skiedros nepakelia.
# [[Žodis|Žodžiu]] sotus nebūsi.
# [[Žodis|Žodžiu]] sužeisi, žodžiu ir pagydysi.
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# [[Darbas|Darbai]] turi stipresnį [[Balsas|balsą]] negu [[Žodžiai|žodžiai]].
# Kieno [[gyvenimas]] yra kaip žaibas, to [[žodžiai]] yra kaip griaustinis.
# [[Baimė|Neišsigąsk]] smarkiai skambančių [[Žodis|žodžių]].
# [[Žodžiai]] gali arba užmaskuoti [[Charakteris|charakterį]] arba jį iškelti aikštėn.
# [[Žodžiai]] neapmoka [[Skola|skolų]].
===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]===
# Iš pūvančios [[širdis|širdies]] ir [[žodis|žodžiai]] pūvantys.
===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]===
# [[Žmogus]] retai kada būna geresnis už savo [[žodis|žodžius]].
===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]===
# Būk [[išmintis|išmintingas]] ne [[žodis|žodžiais]], o savo [[darbas|darbais]].
# Paleidęs paukštį, dar gali jį sugauti, bet niekada nesugausi [[žodis|žodžio]] paleisto iš tavo lūpų.
# [[Žodis|Žodžiai]] turi būti pasverti, o ne suskaičiuoti.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{Vikižodynas|žodis}}
[[Kategorija:Kalba]]
q2iqmrg4xfho3hkpug8e2rqt69x67z7
Džordžas Santajana
0
3151
84004
58090
2026-05-24T18:37:04Z
Kurmis
70
84004
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Džordžas Santajana]]''' (angl.'''George Santayana''' (1863-1952) – amerikiečių filosofas, rašytojas, eseistas ir poetas.''
[[Vaizdas:George Santayana.jpg|thumb|Džordžas Santajana]]
== Sentencijos ==
# Apie [[visuomenė]]s [[laimė|laimę]] galima spręsti iš to, ar ji geba žaisti.
# [[Gyvenimas]] – ne spektaklis ir ne šventė; gyvenimas – sunkus [[darbas]].
# [[Grožis|Grožio]] neįmanoma apibūdinti: niekas nepasakys, kas tai yra ar ką tai reiškia.
# [[Jaunuolis]], kuris nė karto neverkė, – laukinis, o [[senis]], kuris nesijuokė, – [[kvailys]].
# Kadangi neįmanoma išvengti [[gimimas|gimimo]] ir [[mirtis|mirties]], belieka mėgautis intervalu.
# Kojomis [[žmogus]] turi įaugti į savo [[tėvynė]]s žemę, bet jo akys teaprėpia visą [[pasaulis|pasaulį]].
# Man atrodo bjaurus [[pažeminimas]] turėti [[siela|sielą]], kontroliuojamą [[geografija|geografijos]].
# [[Namai|Namų]] [[laimė|laimei]] suprasti reikia kantrybės. Kaprizingos sielos mieliau renkasi nelaimingumą.
# [[Nepriklausomybė]]s deklaracijos dar nė vieno nepadarė tikrai nepriklausomo.
# [[Šeima]] – vienas iš [[gamta|gamtos]] šedevrų.
# [[Šlovė]]s troškimas – pati didžiausia [[tuštybė]].
# Tas, kuris neprisimena savo [[praeitis|praeities]], pasmerktas ją vėl išgyventi.
# [[Tiesa|Tiesos]], kaip ir brangenybės, nereikia puošti, bet ją reikia taip pateikti, kad ji būtų apšviesta.
# [[Žodis|Žodžiai]] – ginklas; skolintis juos iš priešo arsenalo pavojinga ir teoriškai, ir politiškai.
{{DEFAULTSORT:Santajana, Džordžas}}
[[Kategorija:JAV rašytojai]]
[[Kategorija:JAV filosofai]]
[[Kategorija:JAV eseistai]]
[[Kategorija:JAV poetai]]
[[Kategorija:1863|G]]
[[Kategorija:1952|M]]
jk4usu3whlh4cy1fmsn4jy73lf5zkh7