Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.4 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1557 84008 83985 2026-05-26T17:13:26Z Kurmis 70 /* K */ 84008 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # Kam gi [[kvailys|kvailiui]] [[pinigai]]? Kad nusipirktų [[išmintis|išminties]], nes jam dar trūksta [[protas|proto]]? – ''Pat 17, 16''. # [[Kvailys|Kvailių]] [[protas]] yra jų burnoje, o išmintingųjų burna yra jų prote. – ''Sir 21, 26''. # Net [[kvailys]] yra laikomas [[išmintis|išmintingu]], jeigu tyli; [[protas|protingu]], jeigu laiku užsičiaupia. – ''Pat 17, 28''. ==Sentencijos== {{ABC}} ===A=== # [[Aforizmas|Aforizmai]] – geriausia filosofinių samprotavimų forma. Aforizmų knygos ne tik neslopina savarankiškos [[protas|proto]] veiklos, bet priešingai, ją skatina. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Aforizmas|Aforizmai]] – tai geležinės vinys, įkaltos į [[protas|protą]] neištraukiamai. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Aistra|Aistros]] suteikia [[protas|proto]] kvailiausiems žmonėms ir paverčia [[kvailys|kvailiais]] protinguosius. – [[Seneka]]. # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Apsiskaitėliškumas [[protas|proto]] neįdės. – [[Heraklitas]]. # Aptemdyto [[protas|proto]] neišmanymas ne ką geresnis už gyvulio neišmanymą. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Aš sukoncentravau savo [[gyvenimas|gyvenimą]] ne [[širdis|širdyje]], kuri gali sudužti, ne [[jausmas|jausmuose]], kurie atbunka, bet [[protas|prote]], kuris nenusidėvi ir viską pakelia. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Atsitiktinius [[atradimas|atradimus]] padaro tik išlavėję [[protas|protai]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. ===B=== # Be [[jausmas|jausmo]] ir [[protas|proto]] [[valia]] neįsivaizduojama: tik per juos aš žinau, ko privalau norėti ar nenorėti, ką turiu daryti arba nedaryti. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Be tinkamos [[protas|proto]] kultūros negali būti ir subtilių [[jausmas|jausmų]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Bendravimu su tauriausiais žmonijos [[protas|protais]] mes mėgaujamės daugiausia per [[knyga]]s, ir tas bendravimo būdas prieinamas visiems. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Būk savo [[noras|noro]] viešpats ir savo [[protas|proto]] tarnas. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. ===C=== # [[Charakteris]] daug labiau suartina žmones negu [[protas]]. – [[Žozefas Ernestas Renanas|Ž. E. Renanas]]. ===D=== # Daugelio mokinių ir suaugusiųjų [[protas|proto]] ir (atkreipkite dėmesį) [[charakteris|charakterio]] silpnumą sąlygoja tai, kad jie viską žino šiaip ne taip ir nieko – kaip reikiant. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Daugelis nepameta [[protas|proto]] tik todėl, kad jo neturi. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Daugeliui apsiskaitėlių trūksta [[protas|proto]]. – [[Demokritas]]. # Daugiau žavi [[protas]], o ne [[veidas|veido]] bruožai, nes veido grožis matomas iš karto ir neslepia nieko netikėta, o protas atsiskleidžia pamažu, kai pats žmogus to nori ir tiek, kiek to nori. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Daugumos žmonių [[protas]] dirvonuoja beveik visą gyvenimą. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. # Dažnai žmonės naudojasi [[protas|protu]], kad darytų [[kvailystė|kvailystes]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Dažnai žmonės užpildo [[pyktis|pykčiu]] savo [[protas|proto]] spragas. – [[Viljamas Ransvilis Oldžeras|V. R. Oldžeras]]. # Dideli [[protas|protai]] visada veržiasi aukščiau. – [[Kalidasa]]. # Didieji [[protas|protai]] kelia sau [[tikslas|tikslus]]; kiti vadovaujasi [[troškimas|troškimais]]. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # Dievas davė du dalykus, tą nuolankų padarą padariusius stipriausiu: [[protas|protą]] ir [[bendruomenė|bendruomenę]]. – [[Seneka]]. # Dirbo geriausi [[protas|protai]], o galvojo – muskulai. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Dykaduoniavimas]] ir nieko [[neveikimas]] žmogų ištvirkina ir susargdina, ir atvirkščiai, [[protas|proto]] užėmimas kuo nors teikia žvalumo, nuolat palaikančio gyvastį. – [[Hipokratas]]. # [[Dorybė]]s gali būti ir žalingos, jei neapšviestos [[protas|proto]] šviesos. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Draugystė]] gali būti tvirta tik sulaukus brandaus [[protas|proto]] ir [[amžius|amžiaus]]. – [[Ciceronas]]. # Duodami [[patarimas|patarimai]], bet neduodama [[protas|proto]] jais naudotis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===E=== # Eilinio [[protas|proto]] žmogus – tarsi iškaltas iš monolito: jis visada rimtas, nemoka pokštauti, juoktis, džiaugtis menkniekiais. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Einame iš [[protas|proto]] ne po vieną, bet visa [[visuomenė]]. Tramdome žmogžudystes ir atskirus nužudymus; o kaip gi su karais ir šlovę teikiančiu nusikaltimu – ištisų tautų išpjovimu? – [[Seneka]]. # Esama [[hipotezė|hipotezių]], kur [[protas]] ir [[vaizduotė]] pavaduoja [[idėja|idėją]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===G=== # [[Galimybė]]s renkasi tik pasirengusius [[protas|protus]]. – [[Luji Pasteras|L. Pasteras]]. # [[Garbė]]s troškimas verčia mus elgtis prieš savo [[polinkis|polinkius]] daug dažniau negu [[protas]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Geriau būk [[paprastumas|paprastas]] ir [[garbė|garbingas]], negu [[protas|protingas]] ir [[melagis]]. [[Sofoklis]]. # Geriausias būdas nuraminti [[širdis|širdį]] – [[protas|proto]] darbas. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # – Girdėjau, jaunieji [[santuoka|tuokiasi]] iš [[meilė]]s.<br />– Iš meilės? Kokios prieštvaninės jūsų mintys! Kas šiandien kalba apie meilę?<br />– Ką gi daryti? Toji kvaila, sena mada vis dar neišnyksta.– Juo blogiau tiems, kurie laikos šios mados. Kiek žinau laimingų santuokų, tai jos visos padiktuotos sveiko [[protas|proto]].<br />– Taip, bet užtai kaip dažnai sveiko proto padiktuotų santuokų laimė subyra į dulkes kaip tik dėl to, kad atsiranda toji aistra, kurios nenorėta pripažinti.<br />– Bet sveiko proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tokias, kada abu jau yra išsidūkę. Tai nelyginant skarlatina, kiekvienas turi ja persirgti.<br />– Tuomet reikia išmokyti dirbtinai įskiepyti meilę kaip ir raupus. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Girtumas|Girtas]] žmogus – ne žmogus, nes jis prarado tai, kas skiria žmogų nuo gyvulio,– [[protas|protą]]. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # [[Girtavimas]] žemina žmogų, atima, bent jau laikinai, iš jo [[protas|protą]] ir galiausiai paverčia [[gyvulys|gyvuliu]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Godus žmogaus [[protas]] negali nei sustoti, nei ilsėtis, o vis veržiasi toliau. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Grakštumas [[kūnas|kūnui]] – tolygu sveika nuovoka [[protas|protui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Gudrumas]] – nepaprastai ribotų žmonių [[mąstymas|mąstymo]] būdas, labai skiriąsis nuo [[protas|proto]], į kurį iš išorės jis panašus. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Guvaus [[protas|proto]] ypatumas – nedaug tepamačius ar išgirdus vėliau ilgai mąstyti ir daug suprasti. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. ===I=== # Ieškoti smulkių [[trūkumas|trūkumų]] – nuo seno būdinga [[protas|protams]], kurie vos tepakyla ar visai nepakyla virš vidutinybės. Iškilnesni protai tyli arba prieštarauja visumai, o didieji protai kuria patys, nieko nesmerkdami. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Iš dviejų [[ginčas|ginčininkų]] kaltesnis tas, kuris [[protas|protingesnis]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Iš tiesų tik žemas, šiurkštus, nešvankus [[protas]] gali nuolat kreipti savo smalsią mintį vien į [[moteris|moters]] kūno grožį ir tik juo domėtis. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Iš viso to, ką turime, svarbiausia ir tauriausia – [[protas]]. – [[Gabrielis Bono de Mabli|G. de Mabli]]. # Išdrįsk būti protingas, turėk [[drąsa|drąsos]] remtis savo [[protas|protu]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Išmintingų žmonių [[poelgis|poelgiai]] padiktuoti [[protas|proto]], ne tokių sumanių – [[patirtis|patirties]], pačių tamsiųjų – [[būtinybė]]s, gyvulių – [[prigimtis|prigimties]]. – [[Ciceronas]]. # [[Išmintis]] yra tobulas viršūnę ir gėrį pasiekęs [[protas]]. Ji – [[gyvenimas|gyvenimo]] menas. – [[Seneka]]. # Išmokite naudotis savo [[protas|protu]] taip pat puikiai, kaip ir savo pudrine. Ir tuomet, gali būti, pudrinė jums nebebus daugiau reikalinga... Žinokite, protingas [[moteris]] vyrai įsimena, gražias išskiria minioje, o tik žavingų niekada nepamiršta. – [[Sofija Loren|S. Loren]]. ===Į=== # [[Įprotis]] nuolat gudrauti – riboto [[protas|proto]] požymis, ir beveik visuomet gudreiva, norėdamas paslėpti viena, atskleidžia kitą. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Įprotis]] prieštarauti yra [[protas|proto]] liga, kartais kenkianti širdžiai. – [[Edmondas Pjeras Bošenas|E. P. Bošenas]]. # [[Įžvalgumas]] dar neįrodo [[protas|proto]]. [[Kvailys|Kvailiai]] ir net [[beprotis|bepročiai]] būna stebėtinai įžvalgūs. – [[Aleksandras Puškinas|A. Puškinas]]. ===Y=== # Yra žmonių, kurie niekada [[klaida|neklysta]] todėl, kad jų niekada nevargina jokios [[protas|protingos]] [[mintis|mintys]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra [[protas|protinga]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. ===J=== # [[Jaunuolis]] turi būti [[protas|protingas]] ir nesistengdamas toks atrodyti; [[senis]] turi atrodyti protingas, nors toks ir nebūtų. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Jei nenusiteikęs [[veikla|veikti]], kam tada tau šitiek [[protas|proto]]. – [[Šota Rustavelis|Š. Rustavelis]]. # Jeigu [[kvailys]] ir duos netyčia gerą [[patarimas|patarimą]], tai jį įgyvendinti dera [[protas|protingam]] žmogui. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Jeigu [[meilė|pamilsi]], tai tik tą, kuris to vertas. Nebūtinai mylimasis turi būti Ptolemėjas ir Platonas, bet šiek tiek [[protas|proto]] jam derėtų turėti. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jeigu [[protas|protingas]] žmogus padaro [[kvailystė|kvailystę]], tai jau, žinoma, nemažą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu žmogaus [[kalba]] vangi, sunki, paini, skurdi, neaiški, neišlavinta, tai toks tikriausiai ir to žmogaus [[protas]], nes mąsto jis tik kalba remdamasis. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # Jo [[narsa|narsumo]] užtektų šimtui liūtų, o [[protas|proto]] – dviem asilams. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Jokioje epochoje [[mokslas|mokslai]] nebuvo tokie patrauklūs ir įdomūs kaip dabar, mūsų dienomis. Bet natūralu ir tai, kad jie reikalauja kaskart didesnės [[protas|proto]] įtampos. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Joks [[autoritetas]] neturi būti [[protas|proto]] viešpačiu; priešingai, protas turi būti autoriteto viešpačiu ir jam vadovauti. – [[P. Ramusas]]. ===K=== # Kad būtum [[garbingumas|garbingas]]. prie [[siela|sielos]] taurumo turi pridėti šviesų [[protas|protą]]. Turintysis tas skirtingas gamtos dovanas visada vadovaujasi visuomenės naudos kompasu. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Kad protingai elgtumės, vien [[protas|proto]] maža. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Kadangi [[protas|proto]] negalima pažeminti, jam keršijama persekiojant. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Kai du ginčijasi, [[kaltė|kaltesnis]] tas, kuris [[protas|protingesnis]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kai gamta palieka kam nors [[protas|proto]] spragą, paprastai užtepa ją storu [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]] savimi sluoksniu. – [[Henris Vodsvertas Longfelou|H. V. Longfelou]]. # Kai kurių žmonių [[didybė]] virtusi puikybe, [[tvirtumas]] – nežmoniškumu, [[protas]] – suktumu. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kai [[kvailys]] ir [[protas|protingasis]] žiūri į tą patį medį, kvailiui jis atrodo visai kitoks negu protingajam. – [[Viljamas Bleikas|V. Bleikas]]. # Kai nėra vietos [[protas|protui]], nėra ir [[gėris|gėrio]]. – [[Seneka]]. # Kai [[protas]] mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti [[likimas|likimo]] valiai. – [[Seneka]]. # Kai žmogus nori kitą pririšti, privalo rodytis [[neišmanėlis|neišmanėliu]]. Tas, kas rodys išlavintą [[protas|protą]], nesugebės pataikauti kitų tuštybei, – taigi [[nuovokumas|nuovokus]] žmogus visada stengsis to vengti. O ypač moteris, kuriai kliuvo nelaimė ką nors išmanyti, turėtų slėpti tai kaip įmanydama giliau. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Kalbėk su žmonėmis atsižvelgdamas į jų [[protas|protą]]. – [[Saadis]]. # Kam gi tau reik įsivelt į ginčus su tauškaliais;<br /> [[Kalba|Kalbą]] juk moka visi, o [[protas|proto]] nedaugeliui duota. – [[Katonas]]. # Kam trūksta tvirtos [[valia|valios]] – trūksta [[protas|proto]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Kas ginčijasi remdamasis [[autoritetas|autoritetu]], tas panaudoja ne savo [[protas|protą]], o greičiau [[atmintis|atmintį]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Kas [[pyktis|įpykęs]] [[švelnumas|švelnus]], tas žymiai [[protas|protingesnis]]. – [[Plautas]]. # Kas yra [[civilizacija]]? Tai nuolatiniai [[atradimas|atradimai]], kuriuos daro kiekviename žingsnyje į priekį žengiantis žmogaus [[protas]]; iš čia kilęs ir pats žodis – [[pažanga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas nori [[mokymas|mokyti]] tą, kuris manosi esąs [[protas|protingas]], tuščiai gaišta laiką. – [[Demokritas]]. # Kas per vėlai tapo [[protas|protingas]], tas per anksti buvo drąsus. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kas [[protas|protinga]] ir kas [[dora]], visada sutampa. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Kas [[protas|protu]] negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia [[diena]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas tam tikromis aplinkybėmis nepameta [[protas|proto]], tas neturi ko pamesti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Kaskart formuluodamas [[tiesa|tiesą]] [[protas]] švenčia nedidelę pergalę. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # Kiek laiko reikia [[protas|protingajam]] kalbėti, kol patikima, kad jis protingas! O [[kvailys|kvailiui]] tereikia tylėti, ir visi laiko jį protingu. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]]. # Kiekvienas žmogus turi lygiai tiek tuščio [[pasididžiavimas|didžiavimosi]], kiek jam trūksta [[protas|proto]]. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # [[Klausymas|Klausyti]] – tai mandagumas, kurį [[protas|protingas]] žmogus dažnai reiškia [[kvailys|kvailiui]], bet į kurį šis niekada neatsako tuo pačiu. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]]. # Kliūtys [[protas|protui]] nėra bevertės. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Knyga]] – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą [[mąstymas|mąstyti]]; tai [[mintis|minties]] variklis, išjudinantis tingų [[protas|protą]]. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[protas|proto]] vaikai. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Ko [[protas]] nenuramina, tą [[laikas]] numaldo. – [[Seneka]]. # Kodėl šlubas žmogus mūsų neerzina, o šlubuojančio [[protas|proto]] erzina? Dėl to, kad šlubasis supranta, jog mes vaikščiojame kaip reikia, o šlubuojančio proto žmogus tvirtina, jog ne jis, o mes šlubuojame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Kuklumas|Kuklumo]] stoka yra [[protas|proto]] stoka. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Kuo daugiau civilizuotas [[protas]] siekia [[malonumas|malonumų]] ir [[laimė]]s, tuo labiau žmogus traukiasi nuo tikrojo [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kuo mažiau žmogus [[kalbėjimas|kalba]], tuo daugiau laimi: žmonės ima galvoti, kad jam netrūksta [[protas|proto]], o jeigu dar jis išties nekvailas, visi patiki, jog jis labai protingas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kuo [[protas|protingesnis]] [[žmogus]], tuo daugiau jis randa originalių žmonių. Eiliniams visi vienodi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]] ir [[išmintis|išmintingesnis]], tuo jis tampa nepakenčiamesnis, kai praranda savo garbingojo [[reputacija|reputaciją]]. – [[Ciceronas]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]] ir geresnis, tuo daugiau [[gėris|gero]] jis pastebi žmonėse. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]], tuo jis [[kuklumas|kuklesnis]]. – [[Ciceronas]]. # Kur [[kvailystė]] – pavyzdys, ten [[protas]] – beprotybė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kur trūksta [[protas|proto]], trūksta visko. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kurių velnių šitie galiūnai sukišo savo [[protas|protus]] ir [[autoritetas|autoritetą]], atsiprašant, rusams, vokiečiams ir lenkams į užpakalį? Kodėl mes nepavirtome milijonine tauta ir, vietoje patys vergavę, nepavertėme vergais savo kaimynų? – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # [[Kūnas|Kūno]] ir [[protas|proto]] mankšta – būtina gydymo priemonė. – [[Platonas]]. # Kūrybiškam [[protas|protui]] visai neturi egzistuoti žodis „sunkumas“. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Kvailystė]] visada trumpa ir nuoširdi, o [[protas]] išsisukinėja ir slapstosi. Protas – niekšas, o kvailystė atvira ir sąžininga. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. ===L=== # Labai naudinga galąsti ir gludinti savo [[protas|protą]] į kitų protus. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Labai trukdo būti [[protas|protingam]] uolios pastangos tokiu rodytis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Laikas]] – tai [[protas|protinės]] veiklos darbuotojo kapitalas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===M=== # Maža turėti gerą [[protas|protą]], svarbiausia – gerai jį panaudoti. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Mažai kalbantis žmogus daugelio laikomas [[protas|protingu]], panašiai kaip ramus [[charakteris]] dažnai laikomas stipriu. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Meilė]] dažnai atima [[protas|protą]] iš tų, kurie jį turi, ir suteikia tiems, kurie jo neturi. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Melas]] apnuogina silpną [[siela|sielą]], bejėgį [[protas|protą]], ydingą [[charakteris|charakterį]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Mokyti [[protas|proto]] ir būti protingam – visai skirtingi dalykai. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] žinių tikslas – taip orientuoti [[protas|protą]], kad jis tvirtai ir teisingai spręstų apie visa, ką sutinka savo kely. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai [[materija (filosofija)|materijos]] pergalė prieš [[protas|protą]], o [[vyras|vyrai]] – proto pergalė prieš [[moralė|moralę]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mums trūksta [[charakteris|charakterio]] tvirtumo, kad nuolankiai klausytume [[protas|proto]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Mūsų [[nuovoka]]i, atrodo, būdingesnis gyvumas ir netikėtumas, tuo tarpu [[protas|protui]] – solidumas ir lėtumas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Mūsų [[protas]] tvirtėja sąveikaudamas su guviais, išlavėjusiais protais, ir neįsivaizduojamai daug praranda, išsigimsta nuolat bendraudamas su niekingais, liguistais protais. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Mūsų [[žinios|žinių]] troškimui nėra galo; [[protas|proto]] pasitenkinimas – jo ribotumo arba nuovargio požymis. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Mūšis|Mūšio]] laukas, kuriame kaunasi [[protas]], baisesnis už mūšio lauką, kuriame mirštama, – jį sunkiau įdirbti negu dirvą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===N=== # [[Narsa]] be [[protas|proto]] – tik savotiškas [[bailumas]]. – [[Seneka]]. # Ne [[protas]] svarbiausia, o kas jį valdo: [[prigimtis]], [[širdis]], [[kilnumas]], [[išsilavinimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Ne [[protas]] valdo [[meilė|meilę]]. – [[Moljeras]]. # Ne tiek [[protas]], kiek [[širdis]] padeda žmogui suartėti su žmonėmis ir būti jiems maloniam. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Nedidelio [[protas|proto]] žmonės paprastai smerkia viską, kas pranoksta jų [[išmanymas|išmanymą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Negalima laikyti [[protas|protingu]] žmogaus, kuris prireikus nesugeba atsidėti [[idėja]]i. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # Neklystamai spręsti apie žmogaus [[charakteris|charakterį]] ir [[protas|protą]] galima pagal tai, kokias knygas ir kokius draugus jis renkasi. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Neleisk [[liežuvis|liežuviui]] užbėgti [[protas|protui]] už akių. – [[Chilonas]]. # [[Nemokšiškumas]] – [[protas|proto]] naktis, naktis be mėnulio ir be žvaigždžių. – [[Ciceronas]]. # Nenaudojama geležis rūdija, stovintis vanduo sudūsta arba užšąla, o žmogaus [[protas]] nenaudojamas nyksta. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Nepasotinamas [[garbė]]s troškimas užtemdo [[protas|protą]], ir žmogus nepastebi jam gresiančio [[pavojus|pavojaus]]. – [[Ezopas]]. # Neprotingieji gerdami vyną [[girtavimas|nusigeria]], o nelaimės ištiktieji praranda [[protas|protą]]. – [[Pitagoras]]. # Nerasi dviejų tapačių [[protas|protų]], ir niekada tas pats akstinas nepaveikia skirtingų protų vienodai. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Nesuskaičiuosi, kiek kvailų gudruolių<br /> Ramiai prekiauja svetimu [[protas|protu]].<br /> Į jų raštus ir traktatus papuolė<br /> Jau sukramtyta [[išmintis]] kitų. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. M. Vazehas]]. # Neturėjimas [[mokslas|mokslo]] nėra [[protas|proto]] trūkumas, o mokslo žinios nėra [[genijus|genijaus]] požymis. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|L. de Klapje Vovenargas]]. # Nė už ką pasaulyje nesutikčiau [[alkoholis|alkoholiu]] dirginti nuvargusį atbukusį [[protas|protą]]. – [[Tomas Henris Hakslis|T. H. Hakslis]]. # Nėra įkyresnių [[kvailys|kvailių]] už turinčius šiek tiek [[protas|proto]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nėra mirusių kalbų, yra tik į letargo miegą nugrimzdę [[protas|protai]]. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # Nėra nieko [[gėda|gėdingesnio]], kaip gyventi be [[nauda|naudos]] visuomenei ir sau pačiam ir piktnaudžiauti [[protas|protu]] nieko neveikiant. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Nėra ribų [[fantazija|fantazijai]], nėra sienų [[protas|proto]] skvarbumui, nėra ribų [[technika|technikos]] jėgai, įveikiančiai [[gamta|gamtą]]. – [[Aleksandras Fersmanas|A. Fersmanas]]. # Nėra tokios [[kvailystė]]s, kurios nepajėgtų ištaisyti [[protas]], ir nėra tokios [[išmintis|išminties]], kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Niekas nėra patenkintas savo [[turtas|turtu]], bet kiekvienas patenkintas savo [[protas|protu]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Niekas taip nepriekaištauja [[protas|protui]], kaip jo nepasitikėjimas savimi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Nieko nuostabaus, kad gausybė [[žinios|žinių]], negalinčių padaryti žmogaus [[protas|protingo]], dažnai daro jį tuščiagarbį ir pasipūtusį. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Niekuo nesistebėti yra, aišku, [[kvailumas|kvailumo]], o ne [[protas|proto]] požymis. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Niekuomet nereikia pirma laiko kalbėti su [[vaikas|vaikais]] apie abstrakčius dalykus, pamokslauti. Netikiausi tie vaikai, kuriems buvo sakomi pamokslai. [[Protas]] vystosi vėliau už visus kitus gabumus, ir pradėti nuo jo – reiškia pradėti nuo galo. Jeigu vaikams būtų suprantamos visų dalykų priežastys ir argumentai, nereikėtų jų nė [[auklėjimas|auklėti]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Nori gauti [[protas|protingą]] [[atsakymas|atsakymą]], [[klausimas|klausk]] protingai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Norint [[mokymas|išmokyti]] kitą, reikia daugiau [[protas|proto]], negu norint išmokti pačiam. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Norint tobulinti [[protas|protą]], reikia daugiau [[mąstymas|mąstyti]], negu mokytis atmintinai. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Nulipdyti gražią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] jausmą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Nuo [[pavydas|pavydo]] [[protas]] ima akti.<br />Tai tas pats, kaip kad akių netekti. – [[Nuradinas Abdarahmanas Džamis|N. A. Džamis]]. # [[Nuostaba]] ženklina mūsų [[pažinimas|pažinimo]] ribą ir įrodo ne tiek [[daiktas|daiktų]] [[tobulumas|tobulumą]], kiek mūsų [[protas|proto]] [[netobulumas|netobulumą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===O=== # [[Orumas]] atsiranda [[protas|proto]] dėka. – [[Anaksagoras]]. ===P=== # [[Pajuoka]] dažnai būna [[protas|proto]] skurdumo požymis; jos griebiamasi pritrūkus svarių argumentų. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pajuokti [[protas|protingus]] žmones – natūrali [[kvailys|kvailių]] privilegija. – [[Alfonsas de Lamartinas|A. de Lamartinas]]. # [[Pakantumas]] [[kvailumas|kvailybei]] būdingas kiekvienam [[protas|protingam]] žmogui. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Paprastai stokojantys [[nuovoka|nuovokos]] manosi žiną daugiau už kitus, o visai neturintys [[protas|proto]], manosi žiną viską. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Pavyduliavimas]] – riboto [[protas|proto]] [[yda]]. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # Pažintis su šviesių žmonių [[mintis|mintimis]] yra puikios [[protas|proto]] pratybos; ji apvaisina protą ir lavina mąstymą. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # [[Pyktis]] yra vėjas, kuris užpučia [[protas|proto]] šviesą. – [[Robertas Grinas Ingersolis|R. G. Ingersolis]]. # Pomėgis [[kolekcionavimas|kolekcionuoti]] – pirmoji [[protas|proto]] sutrikimo pakopa. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Prigimtis]], palikusi kieno nors [[protas|prote]] spragą paprastai ją užtušuoja storu [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]] savimi sluoksniu. – [[Henris Vodsvertas Longfelas|H. V. Longfelas]]. # Priversti [[protas|protingus]] žmones patikėti, kad tu esi ne tas, kas esi iš tikrųjų, dažniausiai sunkiau negu tapti iš tiesų tokiam, koks nori rodytis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Prižiūrėkite savo [[kūnas|kūną]], jei norite, kad [[protas]] tinkamai dirbtų. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Protas]] duotas žmogui tam, kad jis [[išmintis|išmintingai]] gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Protas]] ir [[mąstymas]] yra dvi svarbiausios žmogaus [[prigimtis|prigimties]] savybės. – [[Plutarchas]]. # [[Protas]] ir [[sąžinė]] negali prarasti savo teisių. Jiems galima primeluoti, bet apgauti jų nepavyks. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas]] yra viskas. Apie ką galvoji, tokiu tampi. – [[Buda]]. # [[Protas]], kuriam perduodamos vadžios, yra galingas tol, kol atskirtas nuo aistrų; susimaišęs ir jomis susitepęs, nebeįstengia jų sulaikyti, nors anksčiau būtų įstengęs net pašalinti. Mat sykį sujaudinta ir išmušta iš vėžių sąmonė vergauja tam, kas ją varinėja. Kai kurių dalykų pradžia yra mūsų galioje, vėliau jie pačiumpa mus ir neleidžia grįžti. – [[Seneka]]. # [[Protas]] lavina [[jausmai|jausmus]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas]], neturintis jokio konkretaus tikslo, pasimeta; būti visur – reiškia nebūti niekur. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Protas]] nušviečia kelią [[valia]]i, o valia vadovauja [[veiksmas|veiksmams]]. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Protas]] – tai duona, kuri pasotina, [[juokas|juokai]] – tai prieskoniai, žadinantys apetitą. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Protas]] visuomet šykštesnis už [[jausmas|jausmą]]. – [[Onorė de Balzakas|O de Balzakas]]. # [[Protas|Prote]], kaip kaimo kelyje, įsirėžusios savos provėžos. – [[Onorė de Balzakas|O de Balzakas]]. # [[Protas|Protingai]] kalbėti sunku, o protingai tylėti dar sunkiau. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Protas|Protingas]] kovoja su [[aistra]], [[kvailys]] tampa jos [[vergas|vergu]]. – [[Epiktetas]]. # [[Protas|Protingas]] tas, kuris nesielvartauja dėl to, ko neturi, o džiaugiasi tuo, ką turi. – [[Demokritas]]. # [[Protas|Protingas]] [[tėvas|tėvo]] [[elgesys]] – geriausias [[pamokymas]] [[vaikas|vaikams]]. – [[Demokritas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus yra santūrus. Kas santūrus, tas yra ištvermingas. Kas yra ištvermingas, tas yra ramus. Kas yra ramus, tas neliūdi. Kas neliūdi, tas yra laimingas. Vadinasi, protingas žmogus yra [[laimė|laimingas]], ir laimingam gyvenimui užtenka vien proto. – [[Seneka]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus kartais [[skubėjimas|skuba]], bet nieko nedaro paskubomis. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus regi neaprėpiamas [[galimybė|galimybes]], o [[kvailys]] laiko galimu tik tai, kas yra. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus, stebėdamas svetimas [[yda]]s, grumiasi su savosiomis. – [[Publijus Siras]]. # [[Protas|Protingasai]] mokintas ir šaunus,<br /> Bet ne šventasis, turintis sparnus.<br /> Ir jam pakanka žemiškos gerovės,<br /> [[Didybė]]s jausmas šitoks malonus. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. Mirza Vazehas]]. # [[Protas|Protingasis]] siekia ne to, kas malonu, o to, kas apsaugo nuo nemalonumų. – [[Aristotelis]]. # [[Protas|Protingasis]] sugebės daug ko pasimokyti iš [[priešas|priešo]]. – [[Aristofanas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus daro tai, ką [[kvailys|kvailas]] daro pavėluotai. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # [[Protas|Protingas]] [[žmogus]] turi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad [[organizmas]] kuo rečiau triktų ir kuo rečiau būtų reikalingas remonto, o ne taisyti savo organizmą nelyginant sutręšusią ir skylėtą valtį bei kamšyti jo plyšius. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Protas|Protingi]] [[žmogus|žmonės]] – geriausia [[enciklopedija]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas|Proto]] didumas matuojamas [[idėja|idėjų]] ir jų [[derinys|derinių]] skaičiumi. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Protas|Proto]] garbingumas reikalauja nevengti [[tiesa|tiesos]], veržtis į ją, stengtis rasti bet kokia kaina, bjaurėtis lengvais ir patogiais pusiniais sprendimais, žeminančiu melu. Turėti [[drąsa|drąsos]] siekti tikslo, daryti išvadas ir spręsti pačiam. Turėti drąsos savarankiškai mąstyti. Būti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas|Proto]] jėga niekada nenurims, niekada nesitenkins pripažinta [[tiesa]], bet nuolatos eis į priekį prie nepažintos tiesos. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Protas|Proto]] kalba bus išgirsta, jei bus pajausta [[širdis|širdimi]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Protas|Proto]] lankstumas gali pakeisti [[grožis|grožį]]. – [[Stendalis]]. # [[Protas|Proto]] narsa yra nuolatine ir atkaklia treniruote ugdyti jo lankstumą, nepabūgti protinio darbo sunkumų. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas|Proto]] paliepimai daug svaresni už bet kurio valdovo įsakymus: nepaklausęs valdovo, žmogus tampa nelaimėliu, o nepaklausęs proto – kvailiu. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Protas|Proto]] trūkumo nedera aiškinti [[atmintis|atminties]] stoka. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Protas|Proto]] užsiėmimai žmogų veikia taip pat vaisingai, kaip saulė gamtą; išsklaido niūrią nuotaiką, ilgainiui palengvina, sušildo, pakelia dvasią. – [[Vilhelmas Humboltas]]. # [[Protas|Protui]] būdinga mąstyti, suvokti, tai yra sieti priežastis ir pasekmes, atsakyti į klausimą „kodėl“, atskleisti atsitiktinumus ir dėsningumus, derinti naujas savybes su naujom sąlygom, rasti įvykių grandinės pradžią ir pabaigą. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. ===R=== # Reikia būti labai [[protas|protingam]], kad mokėtum neparodyti savo protinio pranašumo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Reikia pripažinti, kad ir tarp [[inteligentas|inteligentų]] pasitaiko [[protas|protingų]] kaip reta žmonių. – [[Michailas Bulgakovas|M. Bulgakovas]]. # Reikia suprasti, kad [[protas]] – mūsų šviesulys. Nėra nieko stebuklingesnio už žmogaus [[smegenys|smegenis]], nėra nieko nuostabesnio už [[mąstymas|mąstymo]] procesą, nieko brangesnio už [[mokslas|mokslinių]] tyrimų rezultatus. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Retas [[protas]] žūva nuo susidėvėjimo, diduma jų surūdija nenaudojami. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Ribotas, bet sveikas [[protas]] galiausiai mažiau mus vargina negu platus, bet sujauktas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Ryžtas]] ir [[valia]] dažnai silpnam [[protas|protui]] suteikia pranašumą prieš stipresnį. – [[Viljamas Vertas|V. Vertas]]. # [[Rūstybė]] ir [[prievarta]] kažkuo vergiška, ir aš manau, kad ten, kur nepadeda [[protas]], [[apdairumas]] ir [[sumanumas]], nieko nepasieksi ir [[jėga]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. ===S=== # Saugoti kūno [[sveikata|sveikatą]] yra pareiga, nes kitaip mes negalėtume išsaugoti aiškaus ir tvirto [[protas|proto]]. – [[Buda]]. # Savo [[protas|protą]] dera gilinti, o ne plėsti, ir visą savo proto, nelyginant uždegamojo stiklo fokuso, šilumą, visus spindulius sutelkti į vieną tašką. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Senatvė]]je [[protas|proto]] [[trūkumas|trūkumai]] vis ryškėja, kaip ir [[išorė]]s trūkumai. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Silpnadvasis ir silpnaprotis gali būti pastovus, tačiau tvirtas gali būti tik stipraus [[charakteris|charakterio]], [[kilnumas|kilnus]] ir [[protas|protingas]] žmogus. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Silpni [[protas|protai]] nuolankiai pasiduoda [[nelaimė]]ms, o didūs pakyla virš jų. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Skaitymas]] stiprina arba silpnina [[protas|protą]] lygiai kaip kūną – grynas ar užterštas oras. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Sugundyk mano [[protas|protą]] ir gausi mano [[kūnas|kūną]]. – [[Seneka]]. # Sunku įsivaizduoti, kaip įkvepia [[protas|protinę]] veiklą [[kūnas|kūno]] judesiai. – [[Plinijus Jaunesnysis]]. # [[Supratimas]] yra [[patirtis|patirties]] išdava, [[idėja]] – jos vaisius: pirmajam reikia [[protas|proto]], antrajam – [[išmintis|išminties]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Svarbiau yra apgalvotai veikti negu [[protas|protingai]] [[mąstymas|mąstyti]]. – [[Ciceronas]]. # Sveikas praktinių tikslų siekiantis [[protas]] – tobuliausias protas pasaulyje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Sveikas [[protas]] ir [[sąžinė]] niekuomet nesutiko ir nesutiks atleisti [[šmeižtas|šmeižtui]]. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|DŽ. S. Halifaksas]]. # Sveikas [[protas]] tėra tik prietarai, įdėti į galvą iki tol, kol sulaukiate aštuoniolikos. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===Š=== # [[Širdis]] gali suteikti proto, bet [[protas]] negali suteikti širdies. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Šiuolaikinis [[idealas]] – viską išmanantis [[žmogus]]. O viską išmanančio žmogaus [[protas]] – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Šviesuolio [[protas]], galima sakyti, susideda iš visų praėjusių amžių protų. – [[Bernaras de Fontenelis|B. de Fontenelis]]. ===T=== # Tad [[Žmogus|žmogaus]] [[Protas|protui]] reikia suteikti ne sparnus, bet veikiau šviną ir sunkį, kad jie neturėtų kiekvieną jo šuolį ir skrydį. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Taigi išlavinto [[protas|proto]] paskirtis – nustatyti teigiamą ir neigiamą kiekvieno [[įvykis|įvykio]] ar [[veiksmas|veiksmo]] potencialą, kuris gali nulemti geras ar blogas pasekmes ateityje ir nuo kurio priklauso mūsų laimė bei gerovė. – [[Dalai Lama XIV]]. # Taigi jei turi [[protas|protą]], mokykis ko nors, nes protas be mokėjimo – kūnas be drabužio, žmogus be veido; juk pasakyta: [[išsilavinimas]] – proto veidas. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Tam ir [[protas]], kad pasiektum tai, ko nori. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Tingėjimas]] – tai [[protas|proto]] ir [[kūnas|kūno]] rūdys; dažnai naudojamas raktas visada blizga kaip naujas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tik išties taurias [[knyga|knygas]] verta skaityti ir gilintis į jų turinį; maitinti [[protas|protą]] daugeliu knygų be jokio pasirinkimo – tolygu atimti jam polėkio jėgą ar net visai jį pražudyti. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Tik nedaugeliui pakanka [[protas|proto]] naudingus papeikimus laikyti vertesniais už netikrus pagyrimus. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tik [[protas]], [[valia]], [[sąžinė]] išaukština [[žmogus|žmogų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # [[Tikėjimas]] užlieja [[protas|protą]] kaip džiaugsmu jį užtvindanti šviesa; ir nuo tos akimirkos tik iš jos protas semiasi tvirtybės padedančios įveikti visas kliūtis. – [[Etjenas Žilsonas|E. Žilsonas]]. # [[Tylėjimas]] kartais reikšmingesnis ir kilnesnis už tauriausią ir išraiškingiausią gražbylystę ir dažniausiai rodo šviesų [[protas|protą]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Tobulo [[protas|proto]] nei paskolinsi, nei nusipirksi. Jei jis ir būtų pardavinėjamas, manau, nesulauktų pirkėjų. O prastas perkamas kasdien. – [[Seneka]]. # Trumpas [[protas]] – ilga [[kalba]]. – [[Aristofanas]]. # Tvirtas [[charakteris]] turi derintis su [[protas|proto]] lankstumu. – [[Vovenargas]]. # [[Tvirtumas]] yra [[protas|proto]] narsa; jis reiškia šviesų [[ryžtas|ryžtą]]. [[Užsispyrimas]], priešingai, reiškia [[nuovoka|nuovokos]] praradimą. – [[Volteras]]. ===U=== # [[Užsispyrimas]] kyla iš mūsų [[protas|proto]] ribotumo: mes nenoriai tikime tuo, ko neaprėpia mūsų akiratis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Užvis sunkiausia ir neramiausia [[protas|protingam]] žmogui, kai reikia tuštiems ir nenaudingiems dalykams eikvoti [[laikas|laiko]] daugiau, negu jie verti. – [[Platonas]]. ===V=== # [[Vaikščiojimas]] ir [[judėjimas]] skatina [[protas|proto]] žaismą ir [[mintis|minties]] darbą. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Valanda [[darbas|darbo]] daugiau išmoko negu diena [[aiškinimas|aiškinimo]], nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba [[protas|proto]] naudai: jis tampa [[filosofija|filosofu]], laikydamas save tik amatininku. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Vargas, kai žmogui nepakanka [[protas|proto]], ką tinkama [[kalbėjimas|pasakyti]] arba nuovokos atsargiai nutylėti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks [[žmogus]] niekad neįgis [[protas|proto]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Venkite [[juokavimas|juokauti]] prasilenkdami su sveiku [[protas|protu]]. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Vien tik [[protas|protui]], kaip išmintingam globėjui, dera patikėti visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Pitagoras]]. # Vienas iš [[protas|proto]] vidutiniškumo požymių yra noras be paliovos pasakoti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Vieno [[protas|protingo]] žmogaus [[draugystė]] brangesnė už visų neprotingųjų. – [[Demokritas]]. # Visada [[juokavimas|juokaukite]] tik su [[protas|protingais]] žmonėmis. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Visi skundžiasi savo [[atmintis|atmintimi]], bet niekas nesiskundžia savo [[protas|protu]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Viską tyrinėk, duok [[protas|protui]] pirmąją vietą. – [[Pitagoras]]. # Visų didžiausias dalykas visų mažiausiame – tai sveikas [[protas]] žmogaus kūne. – [[Pitakas]]. # Visų žmonių [[protas]], kartu paimtas, nepadės neturinčiajam savojo: netekęs [[aklumas|regėjimo]] žmogus negali šio trūkumo kompensuoti aplinkinių sąskaita. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. ===Ž=== # Žemėje nėra nieko verto didesnės [[pagarba|pagarbos]] kaip [[protas]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Žmogaus [[aistra|aistros]] nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o [[protas]] miega, kol pažadinamas. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # Žmogaus [[mąstymas|mąstymui]] ypatingą žavesį teikia [[nerimas]]. [[Protas]], kuriam svetimas nerimas, sukelia mano pyktį ir apmaudą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Žmogaus [[protas]] taip linkęs kurti, kad jau daug kartų pastatęs bokštą vėl jį griovė, norėdamas pažiūrėti, kokie jo pamatai. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Žmogaus [[protas]] turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Žmogaus [[protas]] viską atrakina trim raktais – skaitmeniu, raide, nata. Žinoti, mąstyti, svajoti. Tai apima viską. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Žmogus be [[protas|proto]] – žmogus be [[valia|valios]]. Kas neturi proto, tą kiti apgaudinėja, mulkina, išnaudoja. Tik [[mąstymas|mąstantis]] žmogus yra laisvas ir savarankiškas. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Žmogus]] gyvas ne tuo, ką suvalgo, o tuo, ką suvirškina. Šis teiginys vienodai tinka ir [[protas|protui]] ir [[kūnas|kūnui]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus]], tvirtai įsitikinęs, kad jis labai [[protas|protingas]], beveik visada esti iš tų žmonių, kurie turi mažai proto arba visai jo neturi. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Žmogus|Žmonės]] su amžiumi netampa [[protas|protingesni]]. Jie paprasčiausiai tampa [[atsargumas|atsargesni]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė]]s neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kaip [[žaizda]] sukelia uždegimą pirštui, taip [[mintis]] sukelia uždegimą [[protas|protui]]. # Kaip [[žaizda]] uždega pirštą, taip [[mintis]] uždega [[protas|protą]]. # [[Kvailumas|Kvailio]] [[protas]] yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje [[Išmintis|išminties]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Alus]] vidun – [[protas]] laukan. # [[Dalykas|Dalykų]] grožybė glūdi tuose [[protas|protuose]], kurie juos stebi ir apmąsto. # [[Dykinėjimas|Dykinėjantis]] [[protas]] yra [[velnias|velnio]] darbo vieta. # Kai [[vynas]] vidun – [[protas]] laukan. # Kas gi yra [[žmogus]], jei ne kas kita kaip [[protas]]? # Kas turi daug [[protas|proto]], tam reikia dar daugiau proto jam valdyti. # Mano [[protas]] man yra karalystė. # Niekada nesileisk kieno nors įtikinėjamas, kas sustabdytų tavo sveiką [[Protas|protą]]. # [[Protas]] yra geriau negu raumenys. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Maža nauda iš akių, jei [[protas]] aklas. ===[[Azerbaidžaniečių patarlės ir priežodžiai|Azerbaidžaniečių]]=== # [[Jėga]] nugali bet kokią kliūtį: [[protas]] nugali jėgą. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Svetimo [[turtas|turto]] ir savo [[protas|proto]] visada atrodo daugiau, negu yra iš tikrųjų. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Ką [[kvailys|kvailas]] daro pabaigoje, tą [[protas|protingas]] – pradžioje. # [[Kvailys]] savo [[namai|namuose]] žino daugiau negu [[protas|protingas]] kito namuose. # Pirmas laiptelis [[kvailystė]]s kopėčiomis yra tikėti, kad esi [[protas|protingas]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Daugelis skundžiasi savo [[išvaizda]], bet niekas – [[protas|protu]]. # Pažinęs save – [[protas|protingas]], nugalėjęs save – [[stiprumas|stiprus]]. # [[Protas]] eina toliau nei [[Širdis]], bet jis niekada nenueina taip toli kaip ji. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akis|Akys]] toli mato, [[protas]] dar toliau. # [[Degtinė]] į trobą – [[protas]] laukan. # Du [[kvailumas|kvaili]], trečias – be [[protas|proto]]. # Geriau būti [[protas|protingam]] nekaip [[turtas|turtingam]]. # Geriau su [[protas|protingu]] vyžotu negu su [[kvailys|kvailu]] piniguotu. # [[Ginčas|Ginčais]] [[protas|proto]] neįrodysi. # Gilus [[protas]], nors [[žmogus]] kuprotas. # [[Gudrumas]] [[protas|proto]] neatstoja. # Jei nėr [[protas|proto]], ar su lopeta įmesi? # Kas [[protas|protingas]], tas [[turtas|turtingas]]. # Kitų klausyk, ale<ref>Bet, tik.</ref> savo [[protas|protą]] turėk. # Kožnas<ref>Kiekvienas.</ref> savo [[protas|protu]] [[džiaugsmas|džiaugias]]. # Meška ima [[jėga]], o žmogus – [[razumas|razumu]]<ref>protu</ref>. # Pagal [[rūbas|rūbą]] sutinka, pagal [[protas|protą]] palydi. # Pareik, [[protas|proteli]], namo bent pavalgyti. # Pas mus yra [[protas|razumas]]<ref>Protas.</ref>, pas durnius<ref>Kvailius.</ref> [[pinigai]]. # Paseno, o [[protas|proto]] neįgavo. # Paukštį plunksnos gražina, o žmogų – [[protas]]. # [[Protas]] [[išmintis|išmintį]] vedžioja. # [[Protas]] rankas ir kojas vaduoja. # Sens – [[protas|protu]], jauns – [[prievarta|gvoltu]]<ref>Prievarta.</ref>. # [[Svetimumas|Svetimu]] [[protas|protu]] toli nenuvažiuosi. # [[Šaukštas|Šaukštu]] [[protas|proto]] neįkrėsi. # [[Turtas|Turtingas]] [[protas|protą]] kišenėj nešioja. # Vienas auga į [[protas|protą]], kitas – iš proto. # Žilas plaukas – sveikas [[protas]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Dykinėjimas|Neužimtas]] [[protas]] nežino ko nori. # [[Kalbėjimas]], neištariant žodžių, mankština [[Protas|proto]] [[Valdymas|suvaldymą]]. # [[Protas]], kuris [[Saikingumas|tenkinasi]], turi nuolatinę šventę. # [[Protas]], suvokiantis savo [[Kaltė|kaltę]], yra pats sau kaltintojas. # Sergantis [[protas]] negali iškentėti jokio šiurkštumo. # Sveikas [[protas]] duoda daugiau naudos negu stiprumas. # Sveikas [[protas]] yra visų [[Dorybė|dorybių]] vežėjas. # [[Veidas]] yra [[Protas|proto]] portretas; [[akys]] – proto informatorės. # [[Veidas]] yra [[Protas|proto]] rodiklis. # Visi dalykai, ką suvokė [[protas]], tuščiai pro šalį nepraeina. # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # Saulė užteka – pagyvėja [[gamta]], knygą perskaitai – praskaidrėja [[protas]]. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Jei dvidešimties metų neturi [[protas|proto]], tai ir neturėsi, jei trisdešimties metų neturi [[žmona|žmonos]], jos ir neturėsi, jei sulaukęs keturiasdešimties nesi [[turtas|turtingas]], tai ir nebūsi. # [[Kvailys|Kvailių]] [[pinigai]] priklauso [[protas|protingiesiems]]. ===[[Romėnų patarlės ir priežodžiai|Romėnų]]=== # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # [[Protas|Protingas]] ir be pinigų [[turtas|turtingas]]. # Sutinka pagal drabužį, o išlydi pagal [[protas|protą]]. ===[[Ukrainiečių patarlės ir priežodžiai|Ukrainiečiai]]=== # [[Grožis]] iki altoriaus, [[protas]] – iki mirties. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Kai [[Dievas]] nori sudaužyti žmogaus [[širdis|širdį]], jis suteikia jam daugiau [[protas|proto]]. # Savo [[išvaizda]] skundžiasi daugelis, o [[protas|protu]] — niekas. # Visi skundžiasi [[pinigai|pinigų]] trūkumu, tačiau [[protas|proto]] trūkumu – nesiskundžia niekas. # Žmogaus [[protas]] – tas pats, kas paukščiui sparnai. ==Merfio dėsniai== # Bendras [[protas|proto]] kiekis žemėje – nekintantis dydis, o žmonių vis daugėja. == Taip pat skaitykite == *[[Išmintis]] *[[Kvailumas]] *[[Gudrumas]] *[[Apsukrumas]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Psichologija]] 7js4s4syn51vc89anaptf274fmd3w11 0 2671 84007 83240 2026-05-26T17:11:30Z Kurmis 70 /* K */ 84007 wikitext text/x-wiki '''''Tiesa''' – kas atitinka tikrovę, teisybę.'' ==Biblija== # [[Dievas]] yra [[dvasia]], ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir [[tiesa]]. – ''Jn 4, 24.'' ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # [[Aforizmas]] niekada nesutampa su [[tiesa]]; jis arba pusė tiesos arba pusantros. – [[Karlas Krauzas|K. Krauzas]]. # Aiškų [[melas|melą]], akivaizdų [[tiesa|tiesos]] iškraipymą reikia neigti. – [[Anri Barbiusas|A. Barbiusas]]. # Argumentų kalbėti [[tiesa|tiesą]] visai nedaug, o [[melas|meluoti]] – daugybė. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # Aš esu tik paplūdimyje žaidžiantis vaikas, kol didžiuliai [[tiesa|tiesos]] vandenynai driekiasi prieš mane neatrasti. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # Aš sakau [[tiesa|tiesą]] tada, kai išdrįstu ją sakyti; kuo einu senyn, tuo rečiau išdrįstu tai daryti. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. ===B=== # [[Baimė]] suklysti neturi mūsų atbaidyti nuo [[tiesa|tiesos]] ieškojimo. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Balsų dauguma nėra neginčytinas sunkiai atrandamų [[tiesa|tiesų]] įrodymas dėl tos priežasties, kad tokias tiesas greičiau aptiks atskiras žmogus negu visa tauta. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Banalybė]]s – tai [[tiesa|tiesos]] invalidai. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]]. # Besąlygiška pagarba [[autoritetas|autoritetui]] yra didžiausias [[tiesa|tiesos]] priešas. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Blogas [[mokytojas]] pateikia [[tiesa|tiesą]], geras moko ją rasti. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Būk [[tiesa|tiesos]] draugas, net kankinys, bet nebūk netolerantiškas jos gynėjas. – [[Pitagoras]]. ===D=== # Daug lengviau surasti [[klaida|klaidą]] negu [[tiesa|tiesą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Daugelis ieško [[tiesa|tiesos]] ir jos neranda, o tai paaiškinama turbūt tuo, kad keliai į tiesą, panašiai kaip Nogajaus stepės keliai, vedantys iš vienos vietos į kitą, be galo platūs ir be galo ilgi. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Daugelis ir ginčija [[tiesa|tiesą]] tik todėl, kad ją pripažinę pražūtų. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Devizas – ieškok [[tiesa|tiesos]]! – jau savaime nuopelnas, net jei šiame kely ir klaidžiotum. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Didžiausia [[nelaimė]] žmogui – bijoti [[tiesa|tiesos]], kad ji jo nedemaskuotų. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Didžiausia pagarba [[tiesa]]i – tai vadovavimasis ja. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. ===G=== # Galima, aišku, pasakyti ir netiesą laikant ją [[tiesa]], bet vartojant [[melagis|melagio]] sąvoką turimas galvoj sąmoningas [[melas]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Gera tik visiška [[tiesa]]. Pusė tiesos nieko neverta. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Geriau už [[teisybė|teisybę]] laimėti [[priešas|priešą]] negu su [[melas|melu]] [[draugas|draugą]]. – [[Vincas Kudirka|V. Kudirka]]. # Geriausias [[tiesa|tiesos]] draugas – [[laikas]], didžiausias jos priešas – [[prietarai]]. – [[Čarlsas Kalebas Koltonas|Č. K. Koltonas]]. # [[Ginčas|Ginčuose]] nėra nei aukštesniųjų, nei žemesniųjų, nei laipsnių, nei vardų; svarbi vien [[tiesa]], o prieš ją visi lygūs. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Gink [[tiesa|tiesą]] visur, kur ji persekiojama. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Greičiau galima atleisti dvidešimt [[nusižengimas|nusižengimų]] negu vieną [[tiesa|tiesos]] pažeidimą. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Gryna ir paprasta [[tiesa]] yra retai kada gryna ir niekad paprasta. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===I=== # Ieškoti [[tiesa|tiesos]] – nereiškia ieškoti to, kas geidžiama. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Istorija]] – tikras [[praeitis|praeities]] liudininkas, [[tiesa|tiesos]] šviesa, gyvoji [[atmintis]]. – [[Ciceronas]]. # Išmintinga tik [[tiesa]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ištikus [[nelaimė|nelaimei]], protaujame daug teisingiau, o [[sėkmė]] pasigrobia [[tiesa|tiesą]]. – [[Seneka]]. ===Y=== # Yra ginklas, siaubingesnis už [[šmeižtas|šmeižtą]], – tai [[tiesa]]. – [[Šarlis Morisas de Taleiranas-Perigoras|Š. M. de Taleiranas]]. # Yra [[tiesa|tiesų]], kurios, kaip ir politinės teisės, neperduodamos nesulaukus tam tikro amžiaus. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]]. # Yra trys dalykai, kurių ilgai nenuslėpsi: [[saulė]], [[mėnulis]] ir [[tiesa]]. – [[Buda]]. ===J=== # Jei [[moteris]] turi polinkį į [[mokslas|mokslus]], tai jos lytiškumas dažniausiai būna sutrikęs... Moteriai nerūpi [[tiesa]]! Nuo amžių amžinųjų moteriai niekas nėra toks svetimas, atgrasus, priešiškas kaip tiesa – jos didysis menas yra [[melas]], jos svarbiausias reikalas – iliuzija ir grožis. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Jei reik [[įstatymas|įstatymą]] pažeisti dėl valdžios, pažeisk jį, o apskritai vien [[tiesa|tiesą]] gerbk. – [[Ciceronas]]. # Jei [[tiesa]] nugali [[melas|melą]], vadinasi, ji pergalinga. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jei viena iš siaubingų žmogaus [[privilegijos|privilegijų]] yra galimybė [[mirtis|numirti]] vienam, tai ne mažiau žiauri ir neabejotina [[tiesa]] yra tai, kad iš tikrųjų žmogui vienam numirti neįmanoma. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # Jeigu tu nuslėpei [[tiesa|tiesą]], jeigu nepakilai iš vietos ir nepašnekėjai susirinkime, jeigu kalbėdamas nepasakei visos tiesos – tu išdavei tiesą. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # Jeigu uždarysite duris visoms [[klaida|klaidoms]], [[tiesa]] liks už durų. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Jokia migla neatlaikys [[tiesa|tiesos]] spindulių. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. ===K=== # Kai pokalbyje nori įrodyti pašnekovui kokią nors [[tiesa|tiesą]], svarbiausia nesusierzinti ir nepasakyti nė vieno pikto ar užgaulaus [[žodis|žodžio]]. – [[Epiktetas]]. # Kai reikia kalbėti, aiškiai sakyk [[tiesa|tiesą]], dviprasmiškumas yra pusiaukelė į [[melas|melą]], melas – tai tiesiausias kelias į pragarą. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Kai sakau [[tiesa|tiesą]], niekada netenka krimstis dėl prastos [[atmintis|atminties]]. – [[Džeimsas Braunas|Dž. Braunas]]. # Kas yra [[tiesa]]? Mūsų [[sprendimas|sprendimų]] ir [[gamta|gamtos]] kūrinių sutapimas. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Kas nemyli [[tiesa|tiesos]], tas nuo jos nusisuka tuo pretekstu, kad ji ginčijama. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kas stoja prieš išmintingas [[tiesa]]s, įpučia jų ugnį, kibirkštys plačiai išsisklaido ir įžiebia [[šviesa|šviesą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kaskart formuluodamas [[tiesa|tiesą]] [[protas]] švenčia nedidelę pergalę. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # Kiekviena [[tiesa]] ilgainiui iškils aikštėn. – [[Menandras]]. # „Kiekviena [[tiesa]] yra paprasta." – Ar tai nėra dvigubas [[melas]]? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kiekviename gamtos [[mokslas|moksle]] esama tiek [[tiesa|tiesos]], kiek esama [[matematika|matematikos]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa [[tiesa|tiesą]], būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. – [[Aristotelis]]. # [[Klaida]] santykiauja su [[tiesa]] kaip miegas su pabudimu. Busdamas iš klaidos, žmogus su nauja jėga krypsta į tiesą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Klaida|Klaidą]] aptikti kur kas lengviau negu [[tiesa|tiesą]]. Klaida plyti paviršiuje, ir ją pastebi iš karto, o tiesa slypi giliai, ir ne kiekvienas gali ją atrasti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Klaiku [[mirtis|mirti]] jūroje iš [[troškulys|troškulio]]. Ar tik nenorite taip persūdyti savo [[tiesa|tiesą]], kad ji niekada negalėtų numalšinti troškulio? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Klystantysis audringumu pakeičia [[jėga|jėgos]] ir [[tiesa|tiesos]] stygių. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kokios apgailėtinos pasidaro [[tiesa|tiesos]], kai išsakai jas balsu. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kol [[tiesa]] maunasi kelnes, [[melas]] apkeliauja pusę pasaulio. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]]. # Kuo didesnė [[klaida]], tuo didesnis [[tiesa|tiesos]] triumfas. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Kuo daugiau dėl ko nors [[ginčas|ginčijamasi]], tuo labiau painiojamasi: [[tiesa|tiesos]] žibintas gęsta, kai juo smarkiai mosuojama. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. ===L=== # Labai maža žmonių, kurie nuoširdžiai norėtų išklausyti apie save visą [[tiesa|tiesą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Laikas]] nutrina [[klaida|klaidą]] ir nugludina [[tiesa|tiesą]]. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # Laimėtojų niekada niekas neklausia, ar jie kalbėjo [[tiesa|tiesą]]. – [[Adolfas Hitleris|A. Hitleris]]. # Laimintį apgaule sutriuškina [[tiesa]]. – [[Sekstas Pitagorietis|S. Pitagorietis]]. # Leisk kitam laisvai šnekėti, jei nori išgirsti [[tiesa|tiesą]]. – [[Publijus Siras]]. # Lengviau atskleisti paklydimą negu surasti tiesą; [[paklydimas]] yra paviršiuje, [[tiesa]] – gilumoje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===M=== # Mano [[tikslas]] – [[tiesa]], mano padėjėjas – [[dorovingumas]], mano atrama [[žmogiškumas]], mano atokvėpis – [[menas|menai]]. – [[Konfucijus]]. # Masės niekada nežinojo [[tiesa|tiesos]] troškimo. Jie reikalauja [[iliuzija|iliuzijos]], be kurios jie negali gyventi. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Mąstymas]] – didi vertybė, ir išmintinga yra sakyti [[tiesa|tiesą]] ir elgtis taip, kaip liepia [[prigimtis]]. – [[Heraklitas]]. # [[Melagis|Melagiu]] mes netikime net tuomet, kai jis kalba [[tiesa|tiesą]]. – [[Ciceronas]]. # [[Melas]] – tai kitų žmonių [[tiesa]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mes ne tik galim sau leisti [[tiesa|tiesą]], maža to, mums vien ji reikalinga. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]]. # Mylėk [[tiesa|tiesą]], bet būk pakantus klydimams. – [[Volteras]]. # Mokėjimas lengvai pereiti nuo juokų prie rimtų dalykų ir nuo rimtų dalykų prie juokų reikalauja didesnio [[talentas|talento]] nei paprastai manoma. Dažnai [[juokas]] parodo [[tiesa]]i kelią, antraip perteikiama tiesa nepasiektų tikslo. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] idėjų pasaulyje, kaip ir apskritai [[gyvenimas|gyvenime]], ne iš karto nugali [[pažanga]] ir [[tiesa]]: reikia kovoti dėl jų, sutelkti visas jėgas, atkaklumą ir energiją, tvirtai tikėti savo teisumu ir pergale. – [[Aleksandras Fersmanas|A. Fersmanas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] [[meilė]] – tai [[tiesa|tiesos]] meilė, todėl [[sąžiningumas]] svarbiausia [[mokslininkas|mokslininko]] dorybė. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Mūsų [[tikėjimas|tikėjimo]] ir [[viltis|vilties]] šaltinis – [[tiesa]]. – [[Anri Barbiusas|A. Barbiusas]]. ===N=== # [[Narsumas]] sąlygoja kitų kilnių savybių tobulėjimą. Argi galima ieškoti [[tiesa|tiesos]] ar puoselėti [[meilė|meilę]] nebūnant narsiam? – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # Naudingas [[tiesa]]s verta skelbti ir kartoti kuo dažniau. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Naujai [[tiesa]]i žalingiausios senos [[klaida|klaidos]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Naujos [[tiesa|tiesos]] likimas toks: egzistavimo pradžioje ji visada laikoma erezija. – [[Tomas Henris Hakslis|T. H. Hakslis]]. # Ne [[tiesa]], o tiesos tikimybė skatina mane vienaip ar kitaip pasielgti… – [[Seneka]]. # [[Neapykanta]] ir [[pataikavimas]] – povandeninės uolos, į kurias sudūžta [[tiesa]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nedaryk to, ką smerkia tavo [[sąžinė]], ir nekalbėk to, kas nesiderina su [[tiesa]] Visa tai svarbiausia saugok, ir tu įvykdysi savo [[gyvenimas|gyvenimo]] paskirtį. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nėra didesnio begėdiškumo kaip skelbti [[tiesa]] teiginį, kurio [[klaidingas|klaidingumas]] neabejotinas. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Nėra nieko artimesnio [[tiesa|tiesai]], nei [[išmintis]]. – [[Sekstas Pitagorietis|S. Pitagorietis]]. # Niekas neneigia: [[tiesa]] [[gyvenimas|gyvenime]] nugali, tik mums neužtenka gyvenimo. – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. # Niekas šiame pasaulyje taip sunkiai nesurandama, kaip [[tiesa]]. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # Niekas taip nepadeda laimėti [[tiesa]]i kaip priešinimasis jai. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Nieko nėra tokio gražaus akiai, kaip [[tiesa]] protui, nieko nėra tokio bjauraus ir nesuderinamo su išmintim, kaip [[melas]]. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Nors [[tiesa]] karti – išklausyk ją. – [[Unsūris al Maalis|U. an Maalis]]. # Nulipdyti gražią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] jausmą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Nuo pat pradžios [[moteris|moteriai]] nėra nieko svetimesnio, nemalonesnio, priešiškesnio kaip [[tiesa]], – jos didysis menas yra [[melas]], jos didžiausias rūpestis – [[iliuzija]] ir [[grožis]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Nuostabi [[tiesa]] virsta tuščiais [[žodis|žodžiais]], jei ji primetama. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Nuoširdumas]] yra [[tiesa|tiesos]] tėvas ir garbingo žmogaus išraiška. – [[Deni Didro|D. Didro]]. ===P=== # Paikiausiai klysta tas, kuris mano prarandąs [[originalumas|originalumą]], pripažindamas kitų jau pripažintą [[tiesa|tiesą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Pagarba [[tiesa]]i – [[išmintis|išminties]] pradžia. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]]. # [[Paklydimas]] visuomet prieštarauja sau, [[tiesa]] – niekuomet. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Pamirštos dažnai užsnūsta net ir svarbiausios [[tiesa|tiesos]]; prisimintos jos nubunda. – [[Frydrichas Maksimilianas Klingeris|F. M. Klingeris]]. # Paprasti žmonės [[religija|religijoje]] mato [[tiesa|tiesą]], išmintingi – [[melas|melą]], o valdantieji [[nauda|naudą]]. – [[Seneka]]. # Paskirk [[gyvenimas|gyvenimą]] tarnavimui [[tiesa]]i. – [[Juvenalis]]. # Pats pavojingiausias [[melas]] – tai truputį iškreipta [[tiesa]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Pernelyg kruopštus [[žodis|žodžio]] ieškojimas dažnai gadina visą kalbą. Geriausi žodžiai tie, kurie ateina savaime; jie tartum pačios [[tiesa|tiesos]] padiktuoti. – [[Markas Fabijus Kvintilianas|M. F. Kvintilianas]]. # Platonas yra mano [[draugas]], Aristotelis yra mano draugas, bet geriausias mano draugas yra [[tiesa]]. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # [[Protas|Proto]] garbingumas reikalauja nevengti [[tiesa|tiesos]], veržtis į ją, stengtis rasti bet kokia kaina, bjaurėtis lengvais ir patogiais pusiniais sprendimais, žeminančiu melu. Turėti [[drąsa|drąsos]] siekti tikslo, daryti išvadas ir spręsti pačiam. Turėti drąsos savarankiškai mąstyti. Būti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas|Proto]] jėga niekada nenurims, niekada nesitenkins pripažinta [[tiesa]], bet nuolatos eis į priekį prie nepažintos tiesos. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Pusiau [[tiesa]] pavojingesnė už [[melas|melą]]; melą lengviau pažinti negu pusiau tiesą, kuri paprastai maskuojasi, kad apgautų dvigubai. – [[Teodoras Hipelis|T. Hipelis]]. ===S=== # Sakoma, kad tarp dviejų priešingų [[nuomonė|nuomonių]] glūdi [[tiesa]]. – Jokiu būdu! Tarp jų glūdi [[problema]]! – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Suktoms akims [[tiesa|tiesos]] veidas nepatinka. – [[Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas|Dž. R. R. Tolkinas]]. # Sumaniai pasakyta [[tiesa]] nenugalima. – [[Plutarchas]]. ===T=== # Tai, už ką žmonės [[mirtis|miršta]], nebūtinai būna [[tiesa]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tam, kuris gyvena [[apgaulė|apgaule]], [[tiesa]] dvokia. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tas, kam brangi [[tiesa]], nesirems priverstiniais parodymais kaip užtarnautu [[pasitikėjimas|pasitikėjimu]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Tas, kuris saugo žmones melsdamas visko dėl jų – tai yra Dievo [[tiesa]]. – [[Sekstas Pitagorietis|S. Pitagorietis]]. # Tas, kuris toks kurčias, kad net iš [[draugas|draugo]] nenori išgirsti [[tiesa|tiesos]], yra beviltiškas. – [[Ciceronas]]. # Teisinga [[širdis]] – svarbiausias [[tiesa|tiesos]] ginklas. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Teisybė]] niekad neskaudi. Skaudu tik iki ir po jos. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Teisybė]]s nepažįstantys bepročiai dievams priskiria jūros audras, baisias liūtis, žiemos šalčius, tuo tarpu niekas iš to, kas mums kenkia ar teikia naudos, netaikytina būtent mums. Ne dėl mūsų visata atneša žiemą ar vasarą, čia jos savi dėsniai, kuriais užsiima dievai. Mes esame pernelyg išdidūs, jei sau atrodome verti, kad tai vyktų dėl mūsų. Visa tai atsitinka ne tam, kad mus skriaustų ar, priešingai, gelbėtų. – [[Seneka]]. # [[Tiesa]] buvo vienintelė [[laikas|laiko]] duktė. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Tiesa]] gali laukti: ji nepasens, visada bus jauna ir greičiausiai kada nors bus pripažinta. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # [[Tiesa]] galiausiai paveja melagius ir melagingus liudytojus. – [[Heraklitas]]. # [[Tiesa]] galų gale paaiškės. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Tiesa]] įveikia didžiausias platumas, jos nesulaikysi jokiom ežiom. – [[Anri Barbiusas|A. Barbiusas]]. # [[Tiesa]] yra bjauri. Mes turime [[menas|meną]] tam, kad mūsų nepražudytų tiesa. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Tiesa]] yra drausmė asketui, ieškojimas – mistikui, tikėjimas – kukliajam, atgaila – silpnam, principas – teisiajam, pamoka – romiajam ir iššūkis – Gamtai. Visa tai – visatos dėsnis. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Tiesa]] yra [[laikas|laiko]], o ne [[autoritetas|autoriteto]] duktė. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Tiesa]] yra tylos ir meditacijos vaisius. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # [[Tiesa]] yra tokia subtili, kad, vos tik kiek nuo jos nutolai, tuoj suklysti. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Tiesa]], kaip ir saulė, gali apsiblausti, bet tik laikinai. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Tiesa]] kartais gali užtemti, bet niekada negęsta. – [[Titas Livijus|Livijus]]. # [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # [[Tiesa]] mėgsta [[kritika|kritiką]], kritikuojama ji tik laimi; [[melas]] bijo kritikos, nes per ją daug ką praranda. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Tiesa]] paduoda ranką kaip dama: nenusimaudama pirštinės. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # [[Tiesa]] panaši į kartų gėrimą, nemalonaus skonio, bet užtat grąžinantį sveikatą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Tiesa]] pradeda, o [[pinigai]] laimi. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Tiesa]] – tai, kas išlaiko [[bandymas|bandymo]] patikrinimą. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Tiesa]] visada aptinkama paprastume, o ne įvairovėje ir sumaištyje. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # [[Tiesa|Tiesą]] dera be paliovos kartoti, nes [[paklydimas|paklydimai]] mums nuolatos primenami. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Tiesa|Tiesą]] mylinčiam žmogui nėra reikalo stengtis būti [[poetas|poetu]] ar būti didžiam. Ir nesistengdamas jis yra ir poetas, ir didis. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Tiesa|Tiesos]] ieškoma ne linksminantis, o jaudinantis ir nerimaujant; bet vis tiek privalu tiesos ieškoti, nes, neradęs jos ir nepamilęs, tu žūsi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Tiesa|Tiesos]] įtikinimo galia tokia, kokios neturi nei [[klaida|klaidos]], nei [[melas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Tiesa|Tiesos]] kalba paprasta. – [[Seneka]]. # [[Tiesa|Tiesos]] meilė – palankiausia sąlyga jai atrasti. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Tiesa|Tiesos]] nebijančiam žmogui nėra ko bijoti [[melas|melo]]. – [[Tomas Džefersonas|T. Džefersonas]]. # [[Tiesa|Tiesos]] senos, o [[klaida|klaidos]] visada naujos: vietoj senų klaidų daromos naujos. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # [[Tiesa|Tiesos]] siekimas yra vertingesnis, brangesnis už įsitikinimą, kad ji rasta. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # [[Tiesa|Tiesos]] siekimas – vienintelis [[didvyris|didvyrio]] vertas užsiėmimas. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Tik [[tiesa]] yra gražuolė, tik jinai verta mūs [[meilė]]s. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Tik vienu atveju mums nėra ko bijoti įžeisti [[draugas|draugą]] – kai reikia jam pasakyti [[tiesa|tiesą]] ir taip įrodyti savo [[ištikimybė|ištikimybę]]. – [[Ciceronas]]. # Tikėk tais, kurie ieško [[tiesa|tiesos]]. Netikėk tais, kurie rado. – [[Andrė Židas|A. Židas]]. # [[Tiesa|Tiesos]] žibintas dažnai apdegina nešančiojo ranką. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Tiriant [[tiesa|tiesą]] galima siekti trejopo tikslo: rasti tiesą, kai jos ieškome; įrodyti ją, kai suradome; pagaliau atskirti nuo melo, kai ją nagrinėjame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Tokia jau neįveikiama [[tiesa|tiesos]] prigimtis: ji prašo ir nori tik vieno – laisvos teisės iškilti aikštėn. Saulei nereikia paaiškinamojo užrašo – ją ir taip visi atskirs nuo tamsos. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # Trumpuose pasakymuose dažnai slypi daug [[tiesa|tiesos]]. – [[Solonas]]. # Tūkstančiai [[kelias|kelių]] klaidina, o į [[tiesa|tiesą]] veda tik vienas. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===U=== # Utopijos dažnai būna per anksti pasakytos [[tiesa|tiesos]]. – [[Alfonsas de Lamartinas|A. de Lamartinas]] ===V=== # Vaikų lūpomis sakoma [[tiesa]]. – [[Žanas Polis Sartras|Ž. P. Sartras]]. # Verčiau pažinti [[tiesa|tiesą]] tik iš dalies, bet savo jėgomis, negu pažinti ją visą, bet iš svetimų lūpų – išmokti kaip papūgai. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Vienas dalykas – [[melas|meluoti]], kitas – kalbomis, žodžiais nutolti nuo [[tiesa|tiesos]] klystant, o ne iš piktos valios. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]]. # Vienas [[melas]], įsimaišęs tarp [[tiesa|tiesų]] daro jas visas abejotinas. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Vienintelis dalykas, kurio reikalaujama iš [[genijus|genijaus]], – tai meilė [[tiesa]]i. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Visuomenė]] gyvena pripažintomis [[tiesa|tiesomis]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Visus mokinkite šios trejopos [[tiesa|tiesos]]: dosni širdis, maloni kalba ir tarnystės bei užuojautos kupinas gyvenimas yra tie dalykai, kurie atnaujina žmoniją. – [[Buda]]. # Visų kilniausias [[poreikis]] yra [[tiesa|tiesos]] pažinimo poreikis. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # Vyne [[teisybė]], vandenyje – [[sveikata]]. – [[Gajus Plinijus Antrasis (Vyresnysis)|Plinijus Vyresnysis]]. ===Ž=== # [[Žmogus]], kuris nuginčijo šimtą žmonių ir išmušė juos iš teisingo kelio, daug menkesnis už žmogų, kuris nukreipė į [[tiesa|tiesos]] kelią vieną žmogų. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Žmonės, kurie neapkenčia [[tiesa|tiesos]], nepakenčia ir žmonių, drįstančių ją sakyti. – [[Fransua Fenelonas|F. Fenelonas]]. # Žodžiais lengva būti [[narsumas|narsiu]], kai nesirengiame pasakyti visos [[tiesa|tiesos]]. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Melas]] turi daug variacijų; [[tiesa]] – nė vienos. # [[Melas|Melui]] suklastoti gali prireikti daugybės laiko, bet [[Tiesa|tiesai]] iškilti tereikia kelių sekundžių. # Nuoga [[tiesa]] visada yra geriau, negu geriausiai apsirengęs [[melas]]. # Pasakyk savo [[Draugas|draugui]] [[Melas|melą]], jeigu jis išlaiko tai paslaptyje, tada pasakyk jam [[Teisybė|teisybę]]. # Pirk [[Tiesa|tiesą]], bet niekada jos nepardavinėk. # Tavo ankstesnis [[melas]] prieštaraus tavo ateities [[Tiesa|tiesai]]. # [[Tiesa]] ir [[rytas]] tampa [[šviesa]], kai tam ateina [[laikas]]. # [[Tiesa]] yra kaip ugnis – ji negali būti paslėpta po sausais lapais. # [[Tiesa]] yra pirmoji [[Karas|karo]] auka. # [[Tiesa]] negali būti amžinai paslėpta po blogybėmis. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Dvi [[neteisybė]]s nepadaro [[teisybė]]s. # [[Gudrumas]] privalo turėti rūbus, o [[tiesa]] mėgsta vaikščioti nuoga. # Kai [[draugai]] nusigręžia – pasirodo [[teisybė]]. # Kuo nuostabesnė [[tiesa]], tuo didesnis [[melas]]. # [[Laikas]] išbando [[Teisybė|teisybę]]. # Pasakyk [[Tiesa|tiesą]] ir sugėdink velnią. # Pusė [[Tiesa|tiesos]] dažnai būna visas [[melas]]. # Sek paskui tuos, kurie ieško [[tiesa|tiesos]], tačiau bėk nuo tokių, kurie skelbiasi ją radę. # [[Tiesa]] būna keistesnė negu pramanas. # [[Tiesa]] grįžta, kur jau vieną kartą apsilankė. # [[Tiesa]] išlįs. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Patirtis|Patirties]] liežuvis skelbia didžiausią [[tiesa|tiesą]]. ===[[Armėnų patarlės ir priežodžiai|Armėnų]]=== # Visada sakyk [[tiesa|tiesą]] [[juokas|juoko]] formoje. ===[[Čekų patarlės ir priežodžiai|Čekų]]=== # Negalima sudeginti [[ugnis|ugnies]], paskandinti [[vanduo|vandens]], užpūsti vėjo ir sunaikinti [[tiesa|tiesos]]. ===[[Danų patarlės ir priežodžiai|Danų]]=== # Maišas [[pinigai|pinigų]] nusvers net du maišus [[teisybė]]s. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Gyvenimas]] teka iš vidaus į išorę. Besilaikydamas šios minties, tu pats tapsi [[tiesa]]. # Nereikia daug žodžių, kad pasakytum [[tiesa|tiesą]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Visą gyvenimą [[kvailys]] praleidęs po gudruolio padu nepažins [[tiesa|tiesos]], kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # [[Moteris|Moterys]] niekada nemeluoja. Dažniausiai atranda [[tiesa|tiesą]], kuri joms naudinga. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Pažinti [[tiesa|tiesą]] lengva, sunku jos laikytis. # Vienas žmogus pamelavo, o šimtai žmonių perša tą [[melas|melą]] kaip [[tiesa|tiesą]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Jei [[tiesa|tiesos]] negali pasakyti, geriau nutylėk. # Kada [[pinigai]] kalba, tada [[tiesa]] tyli. # Kam [[pinigai]], tam ir [[teisybė]]. # Kur [[pinigai]] – ten [[teisybė]], kur [[jėga|syla]]<ref>Jėga.</ref> – ten [[galybė]]. # [[Melagis|Melagiui]] ir [[tiesa|tiesą]] sakant niekas netiki. # [[Melas|Meluot]] nemeluoju, ale<ref>Bet, tik.</ref> ir [[teisybė|teisybę]] retai kada sakau. # [[Melas|Meluoti]] nemoku, o [[tiesa|tiesos]] – nė pradėti. # [[Teisybė]] [[akis]] bado. # [[Teisybė]] už saulę šviesesnė. # [[Teisybė]]s [[pinigai]]s neužklosi. # [[Tiesa]] akis bado. # [[Tiesa]] – mergelė liesa. # [[Tiesa|Tiesos]] kalba paprasta. # [[Tiesa|Tiesos]] maiše nepaslėpsi. # Tikroji [[tiesa]] dažnai vaikšto su pilka sermėga. # [[Turtas|Turtingam]] [[tiesa]] nereikalinga. # [[Turtas|Turtingo]] ir [[melas]] [[tiesa|teisingas]]. # [[Turtuolis|Turtuoliui]] [[tiesa]] nereikalinga. # Viens [[juokas|juokais]] darys, kits už [[teisybė|teisybę]] palaikys. # Vieno – [[tiesa]], o kito – nemelas. # Visą gyvenimą [[kvailys]] praleidęs po gudruolio padu nepažins [[tiesa|tiesos]], kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio. # [[Vyras|Vyrui]] visą šlaunį gali parodyt, o visos [[teisybė]]s – ne. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Tiesa]] bus atskleista. # [[Tiesa]] gali būti slopinama, bet ne pasmaugta. # [[Tiesa]] guli šaltinio dugne. # [[Tiesa]] yra didis dalykas ir ji įsigalės. # [[Tiesa]] prarandama argumentų sumaištyje. # [[Vynas]] iškelia [[Teisybė|teisybę]] į viršų. ==Merfio dėsniai== # Jei tai atrodo per gražu, kad būtų [[tiesa]], galbūt taip ir yra. # [[Politika|Politinių]] [[pažadas|pažadų]] taisyklė: [[tiesa]] kinta. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Filosofija]] [[Kategorija:Teisė]] gamiljawah578qnc3zrxov1mckbaxza 0 2733 84015 83295 2026-05-26T17:49:30Z Kurmis 70 84015 wikitext text/x-wiki '''''Nelaimė''' – bėda, vargas, nedalia, blogas likimas.'' ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Aistra|Aistros]] nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių [[nelaimė]]s ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] šaltinis. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Apie [[laimė|laimę]] galima kalbėti penkias minutes, ne ilgiau. Čia nieko nepasakysi, išskyrus tai, kad esi laimingas. O apie [[nelaimė|nelaimę]] žmonės pasakoja ištisomis naktimis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Aplinkybės, darančios žmones [[nelaimė|nelaimingus]], dažnai daro juos ir [[prietaringumas|prietaringus]]. – [[Seneka]]. # Dėl savo [[nelaimė|nelaimių]] žmonės linkę kaltinti likimą, dievus ir ką tik nori, bet ne patys save. – [[Platonas]]. # Didelė dalis mūsų [[nelaimė|nelaimių]] lengviau pakeliamos negu draugų sukurti šių nelaimių komentarai. – [[Čarlsas Kalebas Koltonas|Č. K. Koltonas]]. # Didelė [[yda]] yra taip pat ir didelė [[nelaimė]] žmogui, kurią jis turi. – [[Eliza Ožeškova|E. Ožeškova]]. # Didžiausia [[nelaimė]] – būti reikalingiems [[pagalba|pagalbos]] žmonių, kurie verti mūsų [[panieka|paniekos]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Didžiausia [[nelaimė]] žmogui – bijoti [[tiesa|tiesos]], kad ji jo nedemaskuotų. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Didžiausios [[nelaimė]]s, pasirodo, visuomet yra nežaboto [[savanaudiškumas|savanaudiškumo]] vaisius. – [[Volteras]]. # [[Dvasia|Dvasios]] [[ramybė]] – geriausias vaistas [[nelaimė]]je. – [[Plautas]]. # [[Garbė]]s troškimas esti skaudžiausių žmogaus [[nelaimė|nelaimių]] šaltinis. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Ir didelė [[nelaimė]] kartais baigiasi didele, nors ir nematoma [[laimė|laime]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Istorija|Istorijos]] nuosėdos yra atskiro žmogaus [[nelaimė]]. – [[Musa Džalilis|M. Džalilis]]. # Ištikus [[nelaimė|nelaimei]], protaujame daug teisingiau, o [[sėkmė]] pasigrobia [[tiesa|tiesą]]. – [[Seneka]]. # Yra žmonių, jaučiančių tokį [[malonumas|malonumą]] nuolat skųstis ir verkšlenti, kad, bijodami jo netekti, jie pasirengę ieškoti [[nelaimė|nelaimių]]. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]]. # Jeigu [[draugas|draugai]] jus apgaus, atsakykite [[abejingumas|abejingumu]] į jų [[draugiškumas|draugiškumą]], bet būkite jautrūs jų [[nelaimė]]ms. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Jokia [[nelaimė]] nėra per didelė, jei ji paskutinė. – [[Seneka]]. # Jokios [[nelaimė]]s ir [[nusikaltimas|nusikaltimai]] nesunaikina tiek žmonių ir jų turto, kiek [[girtavimas]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Kai tave ištinka [[nelaimė]], apsidairyk aplinkui ir guoskis: esama žmonių, kurių [[dalia]] dar sunkesnė. – [[Ezopas]]. # Kai užgriūna [[nelaimė]]s, didžiausia [[paguoda]] – kad jokie [[priešas|priešai]] negali atimti iš manęs [[sąžinė]]s, o aš niekada netapsiu tokiu priešu sau, kad padaryčiau jai eibę. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Kas [[nelaimė]]je duoda neaiškų [[patarimas|patarimą]], atsisako patarti. – [[Seneka]]. # Kiek daug žavesio prarastų [[laimė]], jei niekas nesidžiaugtų ja kartu su mumis! Kaip sunku būtų pakelti [[nelaimė|nelaimes]] be [[draugas|draugo]], jas išgyvenančio stipriau už mus! – [[Ciceronas]]. # Kiekvienam iš mūsų pakanka [[jėga|jėgų]] ištverti svetimas [[nelaimė|nelaimes]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kiekvienas yra [[nelaimė|nelaimingas]] tiek, kiek tiki toks esąs. – [[Seneka]]. # Kiekvienas, tiriantis [[tauta|tautų]] negandų istoriją, gali įsitikinti, kad didžiumą [[nelaimė|nelaimių]] Žemėje atneša [[nemokšiškumas]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Klestėjimas]] atskleidžia mūsų [[yda]]s, o [[nelaimė]]s [[dorybė|dorybes]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Laimė]]je lengva rasti [[draugas|draugą]], o [[nelaimė]]je – nepaprastai sunku. – [[Demokritas]]. # [[Liūdesys]], [[ilgesys]], [[gailestis]], [[neviltis]] – tai praeinančios, [[Siela|sieloje]] neįsišaknijančios negandos; ir [[patirtis]] moko, kokia apgaulinga kartėlio persmelkta [[mintis]], kad mūsų [[nelaimė|nelaimės]] amžinos. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Kvailumas|Kvailiems]] žmonėms [[nelaimė]]s, kurias jie prisišaukia, turėtų tapti mokytojais. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Menka [[bėda]] – padėti nedėkingam, bet didelė [[nelaimė]] – priimti niekšo [[paslauga|paslaugą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Mes žalojame gyvenimą [[beprotybė]]mis ir [[yda|ydomis]], o paskui skundžiamės ištikusiom [[bėda|bėdom]] ir guodžiamės, kad [[nelaimė]] glūdi pačioje daiktų prigimtyje. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Mūsų [[nelaimė]] ta, kad užuot matę [[dabartis|dabartį]], mes žiūrime į [[ateitis|ateitį]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # [[Narsa]] [[nelaimė]]je – pusė nelaimės. – [[Plautas]]. # Ne [[žodis]], o [[nelaimė]] yra [[kvailys|kvailių]] mokytoja. – [[Demokritas]]. # [[Nelaimė]] dažnai suteikia dingstį [[šaunumas|šaunumui]]. – [[Seneka]]. # [[Nelaimė]] dažnai suteikia [[viltis|viltį]]. – [[Seneka]]. # [[Nelaimė]] – kaip [[santuoka|vedybos]]. Manai, kad pats išsirinkai, o pasirodo, tave išrinko. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Nelaimė]] – [[narsa|narsos]] pretekstas. – [[Seneka]]. # … [[nelaimė]] nėra tokia didelė, kaip skelbia gandai. – [[Seneka]]. # [[Nelaimė]] panaši į kalvio kūjį: daužydama kala. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Nelaimė]] parodo ir [[draugas|draugą]], ir [[priešas|priešą]]. – [[Epiktetas]]. # [[Nelaimė]] tampa kertiniu [[charakteris|charakterio]] akmeniu. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Nelaimė]] užgriūva savo laiku. Ji tokia pribloškianti, kad mums belieka su ja susitaikyti. Ji pakeičia mūsų dienų [[tvarka|tvarką]], mūsų [[darbas|darbą]], net patį [[mąstymas|mąstymą]]. Nors kyla pagunda piktintis nelaime, iš to nėra jokios naudos. – [[Dao filosofija]]. # [[Nelaimė]] visada atskrenda ant sparnų, o išeina klibikščiuodama. – [[Volteras]]. # [[Nelaimė]]je išlikti [[ištikimybė|ištikimam]] [[pareiga]]i – didelis dalykas. – [[Demokritas]]. # [[Nelaimė]]s gali smarkiai mus paveikti, bet jos praeina. Tik nuo mūsų priklauso tapsime pelenais, ar pakilsime kaip feniksai. – ''Dao filosofija''. # [[Nelaimė]]s ištiktasis visada manosi per menkai užjaučiamas. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # [[Nelaimė]]s mums siunčiamos, kad atidžiau pažvelgtume į savo [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Nelaimingas tas, kuris nemoka pakelti [[nelaimė]]s. – [[Biantas]]. # [[Nelaimė|Nelaimingas]] žmogus, kuris nežino, ką jis gero padarys rytoj. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Nerūpestingumas]] yra visų [[nelaimė|nelaimių]] priežastis. – [[Nuradinas Abdarahmanas Džamis|N. A. Džamis]]. # Neturintieji kuo pasigirti giriasi [[nelaimė]]mis. – [[Artūras Grafas|A. Grafas]]. # Niekada nebūni toks [[nelaimė|nelaimingas]], kaip atrodo. – [[Boleslovas Prusas|B. Prusas]]. # Niekas pasaulyje neužsitarnauja tokios [[pagarba|pagarbos]], kaip žmogus, kuris moka vyriškai iškentėti [[nelaimė|nelaimę]]. – [[Seneka]]. # Pakelti [[nelaimė|nelaimę]] lengviau nei per didelę [[gerovė|gerovę]]: pirmoji mus sustiprina, o antroji pakerta jėgas. – [[Sofija Segiur|S. Segiur]]. # Palaikyti geru žodžiu [[nelaimė]]n įkliuvusį žmogų dažnai taip pat svarbu, kaip laiku perjungti geležinkelio iešmą: vos vienas colis skiria [[katastrofa|katastrofą]] nuo sklandžios ir saugios [[gyvenimas|gyvenimo]] kelionės. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # [[Pavyduolis]] sielojasi arba dėl to, kad jį patį ištiko [[nelaimė]], arba dėl to, kad kam nors kitam pasisekė. – [[Bionas Beristenietis|Bionas]]. # Polinkis į [[džiaugsmas|džiaugsmą]] ir [[viltis|viltį]] – neabejotina [[laimė]], polinkis į [[baimė|baimę]] ir [[melancholija|melancholiją]] – tikriausia [[nelaimė]]. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]]. # Prastuolis [[nelaimė]]je nesivaldo. – [[Konfucijus]]. # [[Ramybė]] [[nelaimė]]s ištiktajam – puikus uždaras. – [[Plautas]]. # [[Senatvė]]je labiau sugebame [[nelaimė|nelaimių]] išvengti, [[jaunystė]]je – jas iškęsti. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Silpni [[protas|protai]] nuolankiai pasiduoda [[nelaimė]]ms, o didūs pakyla virš jų. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # Skaudžios [[nelaimė]]s ilgai netrunka, o menkos nevertos dėmesio. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. # Tikiuosi gero, bet pasirengęs sutikti ir [[nelaimė|nelaimę]]. – [[Seneka]]. # Tikra [[nelaimė]] drovi. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Tikrą [[draugas|draugą]] [[nelaimė]]je pažinsi. – [[Ciceronas]]. # Ugnis išbando auksą, [[nelaimė]] – žmonių [[tvirtumas|tvirtumą]]. – [[Seneka]]. # [[Ugnis]], [[moteris]] ir [[jūra]] – trys [[nelaimė]]s. – [[Ezopas]]. # [[Vedybos]], kurios nesuteikia didelės laimės, beveik visuomet suteikia didelę [[nelaimė|nelaimę]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # Visiška [[laimė]] yra didžiausias [[malonumas]], kokį begalime jausti, o [[nelaimė]] – didžiausia [[kančia]]. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Žinok, jog iš anksto apmąstytas [[nelaimė|negandas]]<ref>Nelaimes, vargus.</ref> žmonės pakelia narsiau, nes spėjo priprasti. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] – ne [[angelas]] ir ne [[žvėris]], ir [[nelaimė]] ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus]] niekada nebūna toks [[laimė|laimingas]] arba toks [[nelaimė|nelaimingas]], kaip jam pačiam atrodo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Klestėjimas]] atranda blogybes, o [[Nelaimė|nelaimės]] – dorybes. # [[Klestėjimas]] susiranda sekėjų, o [[nelaimė]] atskiria juos. # [[Klestėjimas|Klestėjimo]] metu draugų bus pilna; [[Nelaimė|nelaimės]] metu – nė vieno tarp dvidešimties. # [[Nelaimė]] ateina pas mus uolekčiais, o pasitraukia šalin coliais (uolektis yra 66-71 cm, colis - 2.54 cm). # [[Nelaimė]] greičiau užgimsta, negu gerovė užsimiršta. # [[Nelaimė]] padaro žmogų [[Išmintis|išmintingą]], o ne turtingą. # [[Nelaimė|Nelaimės]] atvyksta ant sparnų, o išvyksta pėsčiomis. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Ilgas [[liežuvis]] – laiptai, kuriais užlipa [[nelaimė]]. # Pasibaidęs žirgas atneša [[nelaimė|nelaimę]], supanikavęs žmogus pražudo [[darbas|darbą]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akmuo]] nesėjamas dygsta, [[nelaimė]] nekviečiama atvyksta. # [[Draugas|Bičiulį]] [[nelaimė]]je pažinsi. # [[Draugas]] [[nelaimė]]je užjaučia, [[laimė]]je pavydi. # [[Draugas|Draugą]] [[nelaimė]]je pažinsi. # Kur yra [[nelaimė]], ten nėr [[pavydas|pavydo]]. # [[Laimė]] ir [[nelaimė]] praslenka ilgainiui. # [[Nelaimė|Nelaimę]] sutinki, o pro [[laimė|laimę]] praeini. # [[Nelaimė]]s ir [[vargas|vargai]] eina ne miškais, o žmonių sprandais. # Nesigirk, kad klojasi, nes [[nelaimė]] gali už durų stovėti. # Tik [[nelaimė|nelaimėje]] pažinsi [[draugas|draugą]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Mes esame autoriai mūsų pačių [[Nelaimė|nelaimių]]. # [[Nelaimė|Nelaimės]] sukuria [[Draugas|draugų]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Niekam nepavydėk: kiekvienas turi savo [[nelaimė]]s porciją. ==Merfio dėsniai== # [[Nelaimė]] būna dvejopa: sava bėda ir kito sėkmė. ==Žodžių reikšmės== [[Kategorija:Temos]] 9tf2jyvdvq5h59ur85zhrfrzgonq58x 0 3049 84013 82905 2026-05-26T17:41:59Z Kurmis 70 84013 wikitext text/x-wiki == Sentencijos == # Draugų žarstomi [[pagyrimas|pagyrimai]] kartais duoda pretekstą suabejoti jų nuoširdumu, bet priešų [[pavydas]] vertas visiško pasitikėjimo. – [[Karlas Lėberechtas Imermanas|K. L. Imermanas]]. # Esama tokios [[meilė]]s, kuri pražydusi nepalieka vietos [[pavyduliavimas|pavyduliavimui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Geriau būti [[pavydas|pavydo]] negu [[gailestis|gailesčio]] objektu. – [[Herodotas]]. # [[Godumas|Godaus]] [[draugas|draugo]] saugokis, nes jis draugauja su tavimi iš godumo, o su [[pavydas|pavydžiais]] žmonėmis niekada nedraugauk, nes pavyduoliai draugystei netinka. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jei geidžiate savo [[pavydas|pavyduolių]] [[kančia|kančių]], būkite geros [[nuotaika|nuotaikos]]. – [[Diogenas Sinopietis|Diogenas]]. # Jeigu nenori [[kančia|kentėti]], nebūk [[pavydas|pavydus]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jokia [[aistra]] taip neapžavi žmogaus kaip [[meilė]] ir [[pavydas]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Kas šiame pasaulyje gali apsisaugoti nuo [[pavyduolis|pavyduolių]]? Kuo labiau žmogus kitų vertinamas, kuo svarbesnis ir garbingesnis jo užimamas postas, tuo greičiau jis tampa pikto [[pavydas|pavydo]] taikiniu: ant jo liejasi purvo srautai, šmeižto okeanai. – [[Žoržė Amadas|Ž. Amadas]]. # Kiekvienas [[blogis]] kaip nors kompensuojamas. Mažiau [[pinigas|pinigų]] – mažiau [[rūpestis|rūpesčių]]. Mažesnė [[sėkmė]] – mažiau [[pavyduolis|pavyduolių]]. Net tada, kai mums ne juokai galvoje, slegia ne pats nemalonumas, o tai, kaip į jį reaguojame. – [[Seneka]]. # Kodėl [[pavyduoliai]] visada ko nors susikrimtę? Dėl to, kad juos graužia ne tik savos [[nesėkmė]]s, bet ir kitų [[laimėjimas|laimėjimai]]. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # [[Meilė]] neturi nei artimesnio draugo, nei didesnio priešo už [[pavyduliavimas|pavyduliavimą]]; lygiai taip nieko nėra priešiškesnio geležiai už rūdis, kurios gimsta iš jos pačios. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Meilė]] žiūri pro teleskopą, [[pavydas]] pro mikroskopą. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Neapykanta]] – aktyvus nepasitenkinimo jausmas, [[pavydas]] – pasyvus. Nėra ko stebėtis, kad pavydas veikiai virsta neapykanta. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nemanau, kad pasaulyje esama niekingesnės [[kančia|kančios]] už [[pavyduliavimas|pavyduliavimą]], pripildantį [[siela|sielą]] pasibjaurėtinų vaizdų. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Pavydas|Nepavydėk]] tam, kuris stiprus ir turtingas, nes po aušros visada ateina saulėlydis. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Nepavydėtina dalia to, kuriam niekas [[pavydas|nepavydi]]. – [[Eschilas]]. # Neretai giriamasi [[aistra|aistromis]], net pačiomis nusikalstamiausiomis, bet [[pavydas]] – aistra drovi ir gėdinga, kuria visi slepia. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nėra nė vienos ydos, kuri taip kenktų žmonių gerovei kaip [[pavydas]]; nes juo apsikrėtusieji ne tik patys kremtasi, bet temdo ir kitų džiaugsmą. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Nuo [[pavydas|pavydo]] [[protas]] ima akti.<br />Tai tas pats, kaip kad akių netekti. – [[Nuradinas Abdarahmanas Džamis|N. A. Džamis]]. # [[Pavydas]] gimsta kartu su [[meilė|meile]], bet ne visada su ja pasitraukia. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Pavydas]] griauna. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Pavydas]] yra sielos nerimas dėl to, kad mūsų geidžiamą gėrį turi kitas žmogus, kurio nelaikome vertesniu už save jį turėti. – [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. V. Leibnicas]]. # [[Pavydas]] yra žmonių [[nesantaika|nesantaikos]] pradžia. – [[Demokritas]]. # [[Pavydas]] – laimingųjų priešas. – [[Epiktetas]]. # [[Pavydas]] minta [[abejonė|abejonėmis]] ir tuojau pat virsta [[įniršis|įniršiu]] arba praeina, vos tik [[įsitikinimas]] pakeičia abejones. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Pavydas]] nepakantesnis už [[neapykanta|neapykantą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Pavydas]] – nuoširdžiausia [[meilikavimas|meilikavimo]] forma. – [[Džonas Čertonas Kolinzas|Dž. Č. Kolinzas]]. # [[Pavydas]] – vienas akivaizdžiausių [[neapykanta|neapykantos]] elementų. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Pavydas|Pavyde]] glūdi daugiau [[garbėtroška|garbėtroškos]] nei [[meilė]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Pavydas]] – viso labo kvailas išdidumo kūdikis arba bepročio liga. – [[Pjeras Ogiustenas de Bomaršė|P. O. de Bomaršė]]. # [[Pavydas|Pavydui]] niekuomet nėra švenčių. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Pavyduliavimas]] – riboto [[protas|proto]] [[yda]]. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # [[Pavyduliavimas]] – tai gobšaus, bijančio netekties gyvūno aistra; tai žmogaus nevertas jausmas, tai mūsų supuvusių papročių padarinys, tai nuosavybės teisės primetimojaučiančiai, mąstančiai, laisvai būtybei vaisius. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Pavyduliavimas]] – tai menas padaryti daugiau blogo sau negu kitiems. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # [[Pavyduliavimas]] – tai mylinčiojo [[kančia|kančių]] ir mylimosios [[nuoskauda|nuoskaudų]] šaltinis. – [[Karlas Goldonis|K. Goldonis]]. # [[Pavyduliavimas|Pavyduliavime]] esama vienos dalies [[meilė]]s ir devyniasdešimt devynių – [[savimeilė]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Pavyduolis]] kalba ne tai, kas yra, o tai, kas galėtų pakenkti. – [[Publijus Siras]]. # [[Pavyduolis]] sielojasi arba dėl to, kad jį patį ištiko [[nelaimė]], arba dėl to, kad kam nors kitam pasisekė. – [[Bionas Beristenietis|Bionas]]. # [[Pavydas|Pavydus]] žmogus suteikia sau [[nemalonumas|nemalonumų]] tarsi priešui. – [[Demokritas]]. # [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # [[Pavyduoliai]] labiausiai iš visų linkę atleisti, ir visos [[moteris|moterys]] tai žino. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Pavyduolis|Pavyduoliai]] mirs, bet [[pavydas]] — niekados. – [[Moljeras]]. # [[Pavydas|Pavyduolis]] visada randa daugiau negu ieško. – [[Madlena de Skiuderi|M. de Skiuderi]]. # Pragaištingi nuodai, nuodijantys mūsų sielas, yra [[pavydas]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # [[Skurdas|Skurdo]] vaizdas [[pavyduolis|pavyduolių]] nejaudina. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Smalsumas|Smalsus]] ir [[įkyrumas|įkyrus]] žmogus dažniausiai esti ir [[pavydas|pavydus]]; juk vargu ar jis domisi svetimais reikalais nuoširdžiai; ne, jis jis stebisi svetima laime. Ir priešingai, kam rūpi tik savi reikalai, tas mažai randa peno pavydui... – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Smarkus [[pavydas]] pridaro daugiau [[nusikaltimas|nusikaltimų]] už gobšumą ir garbės troškimą. – [[Volteras]]. # [[Šmeižtas]] – [[pavydas|pavydo]] įrankis. – [[Sofija Segiur|S. Segiur]]. # Tas iš tiesų [[orumas|orus]], kurį girti priversti net [[pavyduolis|pavyduoliai]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tikra [[draugystė]] nepažįsta [[pavydas|pavydo]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Verčiau tegu mano nedraugai man [[pavydas|pavydi]], ne kad aš jiems pavydėsiu. – [[Plautas]]. # Vienintelės [[aistra|aistros]], kurios neteikia [[malonumas|malonumo]], – tai [[pavydas]] ir [[baimė]]. – [[Džonas Čertonas Kolinzas|Dž. Č. Kolinzas]]. # Visada [[pavydas|pavydūs]] tie, kurie dėl užgaidos ar garbės troškimo nori ko nors pasiekti išsyk visose srityse. Jie nuolat turės kam pavydėti, nes juk daug kas visuomet bent kuo bus juos pralenkę. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[pavyduliavimas]] susideda iš liguisto egoizmo, netikėtai priblokštos savimeilės ir suerzintos tuštybės. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Žmonės linkę pasipuikuoti kvailiausiomis [[aistra|aistromis]]; tik [[pavydas]] tokia kokti ir baili aistra, kad niekas nedrįsta jos pripažinti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. == Citatos == # Saugomės nuo nesveikai pavydinčių žmonių. Namų ir artimųjų apsauga kainuoja nemenkus pinigus. – [[Darius Mockus]], koncerno „MG Baltic“ prezidentas. Ligita Valonytė. [[Milijonieriai]] verslo greitkelyje neprarado saiko jausmo: turtingiausi Lietuvos žmonės „Lietuvos rytui“ atskleidė savo stulbinančios sėkmės receptus. „Lietuvos rytas“, [http://www.lrytas.lt/?data=20070707&id=gyv07_a4070707&sk_id=99&view=2 2007-07-07] ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Kaip [[meilė]] negalvoja nieko bloga, taip [[pavydas]] nekalba nieko gera. # [[Pavyduolis]] šauna į kitus, bet susižeidžia save. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Rūdys]] ėda geležį, [[pavydas]] – žmogų. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Be [[pavydas|pavydo]] [[meilė]] kaip valgis be druskos. # Be [[pavydas|pavydo]] nėra [[meilė]]s. # Kur yra [[nelaimė]], ten nėr [[pavydas|pavydo]]. # [[Pavydas]] žmogų ir suėda. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Pavydas]] yra [[Puikybė|puikybės]] draugas. # Tas, kuris [[Pavydas|pavydi]], tas pripažįsta savo žemesnę padėtį. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Niekam [[pavydas|nepavydėk]]: kiekvienas turi savo [[nelaimė]]s porciją. [[Kategorija:jausmai]] py0qr5lyuzjpib8jnw4m0lg774xv6z4 0 3151 84006 84004 2026-05-26T17:09:34Z Kurmis 70 84006 wikitext text/x-wiki '''''[[Džordžas Santajana]]''' (angl.'''George Santayana''' (1863-1952) – amerikiečių filosofas, rašytojas, eseistas ir poetas.'' [[Vaizdas:George Santayana.jpg|thumb|Džordžas Santajana]] == Sentencijos == # Apie [[visuomenė]]s [[laimė|laimę]] galima spręsti iš to, ar ji geba žaisti. # [[Gyvenimas]] – ne spektaklis ir ne šventė; gyvenimas – sunkus [[darbas]]. # [[Grožis|Grožio]] neįmanoma apibūdinti: niekas nepasakys, kas tai yra ar ką tai reiškia. # [[Jaunuolis]], kuris nė karto neverkė, – laukinis, o [[senis]], kuris nesijuokė, – [[kvailys]]. # Kadangi neįmanoma išvengti [[gimimas|gimimo]] ir [[mirtis|mirties]], belieka mėgautis intervalu. # Kaskart formuluodamas [[tiesa|tiesą]] [[protas]] švenčia nedidelę pergalę. # Kojomis [[žmogus]] turi įaugti į savo [[tėvynė]]s žemę, bet jo akys teaprėpia visą [[pasaulis|pasaulį]]. # Man atrodo bjaurus [[pažeminimas]] turėti [[siela|sielą]], kontroliuojamą [[geografija|geografijos]]. # [[Namai|Namų]] [[laimė|laimei]] suprasti reikia kantrybės. Kaprizingos sielos mieliau renkasi nelaimingumą. # [[Nepriklausomybė]]s deklaracijos dar nė vieno nepadarė tikrai nepriklausomo. # [[Šeima]] – vienas iš [[gamta|gamtos]] šedevrų. # [[Šlovė]]s troškimas – pati didžiausia [[tuštybė]]. # Tas, kuris neprisimena savo [[praeitis|praeities]], pasmerktas ją vėl išgyventi. # [[Tiesa|Tiesos]], kaip ir brangenybės, nereikia puošti, bet ją reikia taip pateikti, kad ji būtų apšviesta. # [[Žodis|Žodžiai]] – ginklas; skolintis juos iš priešo arsenalo pavojinga ir teoriškai, ir politiškai. {{DEFAULTSORT:Santajana, Džordžas}} [[Kategorija:JAV rašytojai]] [[Kategorija:JAV filosofai]] [[Kategorija:JAV eseistai]] [[Kategorija:JAV poetai]] [[Kategorija:1863|G]] [[Kategorija:1952|M]] slypy62rydm6ftreo2ztv5sjeixjtep 0 3871 84012 83912 2026-05-26T17:41:19Z Kurmis 70 84012 wikitext text/x-wiki '''''Šmeižtas''' – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios padaryti žalos asmens garbei ir orumui, paskleidimas.'' ==Sentencijos== # Anoniminis [[piktžodžiavimas]] galbūt gėdingesnis net už atvirą [[šmeižtas|šmeižtą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Daug draugiškų ryšių nutraukta, daug namų paversta griuvėsiais patikėjus [[šmeižtas|šmeižtu]]. – [[Lukianas]]. # Yra ginklas, siaubingesnis už [[šmeižtas|šmeižtą]], – tai [[tiesa]]. – [[Šarlis Morisas de Taleiranas-Perigoras|Š. M. de Taleiranas]]. # Ką nors tvirtinti, negalint to juridiškai įrodyti, reiškia [[šmeižtas|šmeižti]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Kiekvienas [[šmeižtas]] susiranda šalininkų; kai kuriuos pasilieka ilgam, nes pasiteisinimas niekada neplinta taip smarkiai kaip šmeižtas. – [[Aleksandras Hamiltonas|A. Hamiltonas]]. # [[Liežuvavimas]] ir [[šmeižtas]] neturėtų tokios galios, jei [[kvailumas]] netiestų jiems kelio. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # [[Melas|Meluoti]] pačiam sau savo naudai – [[klastotė]], meluoti kito naudai – [[falsifikacija]], meluoti siekiant pakenkti – [[šmeižtas]]; tai žalingiausias melas. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Nekreipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą [[šmeižtas|šmeižikai]] pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą kūno, – štai kur ieškotina didžiausio [[supratingumas|supratingumo]]. – [[Konfucijus]]. # Pats geriausias atsakymas į [[šmeižtas|šmeižtą]] – tyli [[panieka]] jam. – [[Johanas Jokūbas Engelis|J. J. Engelis]]. # Sveikas [[protas]] ir [[sąžinė]] niekuomet nesutiko ir nesutiks atleisti [[šmeižtas|šmeižtui]]. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|DŽ. S. Halifaksas]]. # [[Šmeižtas|Šmeižtai]] kartojami nurodant autorių, kad [[malonumas]] būtų be pavojaus. – [[Volteras]]. # [[Šmeižtas]] abejingas [[menkysta|menkystoms]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Šmeižtas]] ausyje įstringa kaip kad mėtėlė burnoj. – [[Šota Rustavelis|Š. Rustavelis]]. # [[Šmeižtas]] – ginklas, baisesnis už špagą, nes jo padarytos žaizdos paprastai neišgydomos. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # [[Šmeižtas]] – yda, turinti nepaprastų savybių: stengdamiesi jį sunaikinti, palaikote jo gyvybę; palikite jį ramybėje – jis mirs pats. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # [[Šmeižtas]] yra labai patogus dalykas: užsipuolama vienu žodžiu, o apsigynimui reikia ištisų puslapių. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Šmeižtas]] net be įrodymų palieka gilius pėdsakus. – [[Aleksandras Puškinas|A. Puškinas]]. # [[Šmeižtas]] panašus į širšę: jei jos negalima užmušti pirmu smūgiu, geriau visiškai neliesti. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Šmeižtas]] paprastai smogia garbingiems žmonėms, lygiai kaip kirmėlės verčiau puola gardžiausius vaisius. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # [[Šmeižtas]] – [[pavydas|pavydo]] įrankis. – [[Sofija Segiur|S. Segiur]]. # [[Šmeižtas]] siaubingas todėl, kad neteisingumo auka būna viena, o neteisingi būna du: tas, kuris šmeižtą skleidžia, ir tas, kuris juo tiki. – [[Herodotas]]. # Tas, kuris moka [[meilikavimas|meilikauti]], moka ir [[šmeižtas|šmeižti]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Vyk iš namų žmogų, pašnibždomis [[šmeižtas|šmeižiantį]] kitus. – [[Talis Miletietis|Talis]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Tas, kuris tau primena arba [[Pamokymas|pataiso]] tave, yra geresnis, negu tas, kuris [[Šmeižtas|šmeižia]] tave. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Santykiai]] 5kay7l1duz4th8791pn19wch3jnr7ee 0 4707 84016 83072 2026-05-26T17:50:16Z Kurmis 70 84016 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Atskiro žmogaus ar atskiros tautos [[gerovė]] susijusi su visų gerove. – [[Anri Barbiusas|A. Barbiusas]]. # Geriausia grandinė tarp [[liaudis|liaudies]] ir [[valdovas|valdovo]] yra [[gerovė]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Kas nesupranta, kad geras [[gyvenimas]], [[santaika]] ypač reikalingi žmonių [[laimė|laimei]] ir [[gerovė|gerovei]]! Skirtingi [[įsitikinimas|įsitikinimai]] be tarpusavio [[pakantumas|pakantumo]] būdavo ir esti didžiausių [[vaidas|vaidų]] ir [[neapykanta|neapykantos]] šaltinis. – [[Juozas Blažys|J. Blažys]]. # Mūsų gyvenimo [[gerovė]] ir [[laimė]] gerokai priklauso nuo protingo bičiulių ir [[draugas|draugų]] pasirinkimo.Blogai pasirinkti, jie gali mus sužlugdyti; geri gali mus išaukštinti. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. # Nuo tinkamo [[vaikas|vaikų]] [[auklėjimas|auklėjimo]] priklauso visos [[tauta|tautos]] [[gerovė]]. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Pakelti [[nelaimė|nelaimę]] lengviau nei per didelę [[gerovė|gerovę]]: pirmoji mus sustiprina, o antroji pakerta jėgas. – [[Sofija Segiur|S. Segiur]]. # Pilnutinei [[laimė|laimei]] mums reikia aplinkinių žmonių palankumo ir pagalbos, o šie sutiks mus mylėti ir gerbti, padėt realizuoti planus, darbuotis mūsų laimei tik tiek, kiek mes pasiryžę darbuotis jų [[gerovė|gerovei]]; šis būtinas ryšys vadinamas dorovine priederme, dorovine pareiga. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # Reikaluose neturi būti nei [[aistra|aistrų]], nei [[prietarai|prietarų]]; vienintelis leistinas dalykas yra [[visuomenė]]s [[gerovė]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Rūpinimas asmenine [[gerovė|gerove]] visai natūralus ir nevalia su tuo nesiskaityti. Bet jeigu rūpinsimės tik tuo, nekreipsime dėmesio į [[visuomenė]]s gerovę, neginsime visuomenės, [[gyvenimas]] taps gėdingas, menkas ir – tiesiai sakau – bjaurus. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Taupumas]] – svarbus [[gerovė]]s šaltinis. – [[Ciceronas]]. # [[Tauta|Tautos]] [[gerovė]] – svarbiausia sąlyga. – [[Ciceronas]]. # Tiktai kovodamas žmogus gali pasiekti didžiausią [[gerovė|gerovę]] ir [[laimė|laimę]]. – [[Sokratas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Išmalda|Išmaldos]] davimas – niekada nenuskurdino; [[Vagis|vogimas]] – niekada nepraturtino; [[gerovė]] – niekada nepadarė išmintingu. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Gerovė|Gerovėje]] apgalvok, kaip tu iškęsi [[Sunkumai|sunkųjį metą]]. # [[Gerovė|Gerovėje]] buk budrus škvalams (audrai). ===[[Romėnų patarlės ir priežodžiai|Romėnų]]=== # [[Ligonis|Ligonio]] [[sveikata]] ir [[gerovė]] – [[gydytojas|gydytojui]] aukščiausias įstatymas. [[Kategorija:Filosofija]] bnrwhhmel0xij8oomkpkl645i84xrtl 0 9138 84009 2026-05-26T17:32:49Z Kurmis 70 Naujas puslapis: '''''[[Sofija Segiur]]''' (angl.'''Sofija Sequr''' (1799-1874) – prancūzų rašytoja.'' ==Sentencijos== 84009 wikitext text/x-wiki '''''[[Sofija Segiur]]''' (angl.'''Sofija Sequr''' (1799-1874) – prancūzų rašytoja.'' ==Sentencijos== 4lrugt13pxnpmtsvb483a82kyutpk9x 84010 84009 2026-05-26T17:38:37Z Kurmis 70 84010 wikitext text/x-wiki '''''[[Sofija Segiur]]''' (angl.'''Sofija Sequr''' (1799-1874) – prancūzų rašytoja.'' ==Sentencijos== # [[Šmeižtas]] – [[pavydas|pavydo]] įrankis. {{DEFAULTSORT:Segiur, Sofija}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1799|G]] [[Kategorija:1874|M]] [[Kategorija:Copyright] ifbajsltun3vbdx6qalxzopbjzu84kx 84011 84010 2026-05-26T17:39:32Z Kurmis 70 84011 wikitext text/x-wiki '''''[[Sofija Segiur]]''' (angl.'''Sofija Sequr''' (1799-1874) – prancūzų rašytoja.'' ==Sentencijos== # [[Šmeižtas]] – [[pavydas|pavydo]] įrankis. {{DEFAULTSORT:Segiur, Sofija}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1799|G]] [[Kategorija:1874|M]] [[Kategorija:Copyright]] 0voc46fhcnl5pn8upsa4ar5q32rkn20 84014 84011 2026-05-26T17:47:13Z Kurmis 70 84014 wikitext text/x-wiki '''''[[Sofija Segiur]]''' (angl.'''Sofija Sequr''' (1799-1874) – prancūzų rašytoja.'' ==Sentencijos== # Pakelti [[nelaimė|nelaimę]] lengviau nei per didelę [[gerovė|gerovę]]: pirmoji mus sustiprina, o antroji pakerta jėgas. # [[Šmeižtas]] – [[pavydas|pavydo]] įrankis. {{DEFAULTSORT:Segiur, Sofija}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1799|G]] [[Kategorija:1874|M]] [[Kategorija:Copyright]] mqjx0pu0abde1dqp4jq323fa0ibsrx2