Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.4 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1586 84028 82481 2026-05-29T13:39:32Z Kurmis 70 /* Sentencijos ir aforizmai */ 84028 wikitext text/x-wiki '''''Santuoka''' – savanoriška vyro ir moters sąjunga, sukurianti šeimą, vedybos.'' [[Vaizdas:Weddingring-JH.jpg|thumb|Santuoka]] ==Biblija== # Ką dievas sujungė, žmogus teneperskiria. – ''Mt 19, 6''. # [[Santuoka|Susituokusiems]] įsakau ne aš, bet Viešpats, kad [[žmona]] nesiskirtų nuo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru; – taip pat ir vyras tenepalieka žmonos. – ''1 Kor 7,10-11.'' # Tebūna visų gerbiama [[santuoka]] ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas. – ''Heb 13, 4''. ==Sentencijos ir aforizmai== # Antra [[santuoka]] – tai [[viltis|vilties]] triumfas prieš [[patirtis|patirtį]]. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Argi galima [[vedybos|vedybiniuose]] reikaluose nubrėžti griežtą ribą tarp savanaudiškumo ir sveiko proto? – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Būtinai [[santuoka|vesk]]. Jei gausi gerą [[žmona|žmoną]], būsi [[laimė|laimingas]]; jei blogą – tapsi [[filosofas|filosofu]]. – [[Sokratas]]. # Daug [[santuoka|santuokų]] būtų sėkmingesnės, jei vyras ir moteris suvoktų, kad jie „vienoje pusėje“. – [[Zigas Ziglaras|Z. Ziglaras]]. # Didžiausias [[santuoka|vedybų]] trūkumas tas, kad jos [[žmogus|žmonėms]] atima [[egoizmas|egoizmą]]. O žmonės be egoizmo yra bespalviai. Jiems stinga [[individualumas|individualumo]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Du dešimtmečiai [[meilė]]s [[moteris|moterį]] paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai [[santuoka|vedybinio]] gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Galima paaiškinti kitiems, kodėl tu [[santuoka|ištekėjai]] už savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], bet negalima įtikinti tuo savęs. – [[Žorž Sand]]. # – Girdėjau, jaunieji [[santuoka|tuokiasi]] iš [[meilė]]s.<br />– Iš meilės? Kokios prieštvaninės jūsų mintys! Kas šiandien kalba apie meilę?<br />– Ką gi daryti? Toji kvaila, sena mada vis dar neišnyksta.– Juo blogiau tiems, kurie laikos šios mados. Kiek žinau laimingų santuokų, tai jos visos padiktuotos sveiko [[protas|proto]].<br />– Taip, bet užtai kaip dažnai sveiko proto padiktuotų santuokų laimė subyra į dulkes kaip tik dėl to, kad atsiranda toji aistra, kurios nenorėta pripažinti.<br />– Bet sveiko proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tokias, kada abu jau yra išsidūkę. Tai nelyginant skarlatina, kiekvienas turi ja persirgti.<br />– Tuomet reikia išmokyti dirbtinai įskiepyti meilę kaip ir raupus. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Jei bijote [[vienatvė]]s, [[santuoka|neveskite]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Kadangi [[santuoka|santuokoje]] esama jausmo momento, tai ji ne absoliuti ir apima ištuokos galimybę. Bet įstatymai privalo visapusiškai sunkinti tos galimybės įgyvendinimą ir saugoti dorovingumo teisę prieš kaprizą. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # Kai [[vyras]] [[santuoka|susituokia]] su [[meilužis|meiluže]], jos vieta lieka laisva. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kai [[vyras (sutuoktinis)|vyrai]] [[santuoka|veda]] [[moteris]], jie tikisi, kad jos niekada nepasikeis. Kai moterys teka už vyrų, jos tikisi, kad jie pasikeis. Galiausiai abu lieka nusivylę. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kartais geros kartuvės apsaugo nuo blogų [[santuoka|vedybų]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Kur [[santuoka]] be [[meilė]]s, ten ir meilė be santuokos. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Laikas]] gyventi, laikas [[santuoka|vesti]]. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Man niekada neateitų į galvą matuoti [[santuoka|santuokos]] pasisekimo myliomis. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # [[Meilė]] akla, bet [[santuoka|vedybos]] grąžina jai regėjimą. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Moteris|Moterys]] dabar tokios išsilavinusios, jog niekuo jų nebenustebinsi, nebent laiminga [[santuoka]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Nekukli [[santuoka|santuokos]] laisvė užgesina meilę. – [[Etjenas de Senankūras|E. de Senankūras]]. # [[Nelaimė]] – kaip [[santuoka|vedybos]]. Manai, kad pats išsirinkai, o pasirodo, tave išrinko. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Santuoka|Nesantuokinis]] gyvenimas suformuotas [[palaidumas|palaidumo]]. Abi lytys vengia sąjungos, kuri turi juos padaryti geresnius, ir gyvena sąjungoje, kuri daro juos blogesnius. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # [[Santuoka]] ypatinga tuo, kad su ja baigiasi stabo garbinimas. Kai [[vyras]] geriau įsižiūri į savo dievaitę, ji vėl tampa paprasta [[moteris|moterimi]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Santuoka]] (...) yra teisėta dorybinga [[meilė]]; toks jos apibūdinimas atmeta visa, kas joje laikina, kaprizinga ar subjektyvu. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # [[Santuoka]] jau seniai tapusi „ekonomine partneryste“. – [[Jensas Christianas Grondahlis|J. Ch. Grondahlis]]. # [[Santuoka]] – ne ramus uostas, o kelionė nepažįstamomis jūromis. – [[Edith Wharton|E. Wharton]]. # [[Santuoka]] – ne rojus ir ne pragaras, tai tiesiog skaistykla. – [[Abraomas Linkolnas|A. Linkolnas]]. # [[Santuoka]] – ne tik [[malonumas|malonumai]], kurie šeimyniniame gyvenime tokie pat laikini kaip ir gyvenime apskritai; ji reikalauja vienodų polinkių, aistringo tarpusavio potraukio, charakterių panašumo – štai kas šią visuomenei būtiną nuostatą paverčia amžina problema. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Santuoka]] negali būti laiminga, jeigu [[sutuoktinis|sutuoktiniai]] iki vedybų tobulai nepažino kits kito įpročių ir charakterio. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Santuoka]], panašiai kaip nelaisvė, arba siutina, arba tramdo. – [[Žanas Rostanas|Ž. Rostanas]]. # [[Santuoka]]: raktas į rojų atrakina ir pragaro vartus. – [[Gerhardas Uhlenbruck|G. Uhlenbruck]]. # [[Santuoka]] skirta palikuonims, o ne kūniškų [[malonumas|malonumų]] tenkinimui. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Santuoka]] sukelia daug [[kančia|kančių]], bet ir [[celibatas]] nesuteikia jokio [[malonumai|malonumo]]. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # [[Santuoka]] – tai ilgas ginčų pertraukiamas [[pokalbis]]. – [[Robertas Luisas Stivensonas|R. L. Stivensonas]]. # [[Santuoka]] – tai, kas ištinka [[vyras|vyrus]] ir [[moteris]], nepažįstančius vienas kito. – [[William Somerset Maugham|W. S. Maugham]]. # [[Santuoka]] – tai skiepai: jie gali prigyti ir neprigyti. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Santuoka]] – tai taikus dviejų nervų sistemų sambūvis. – [[Emilis Krotkis|E. Krotkis]]. # [[Santuoka]] – tai vienintelis karas, per kurį miegate su savo priešu. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Santuoka]] turi būti begalinis abipusis [[auklėjimas]]. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # [[Santuoka]] užtikrina būtiną žmonių giminės kaitą. – [[Lukianas]]. # [[Santuoka|Santuokos]] grandinės tokios sunkios, kad joms panešti reikia dviejų, o kartais net trijų. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma]]. # [[Santuoka|Santuokos]] sąjunga – pirmoji žmonių [[visuomenė]]s pakopa. – [[Ciceronas]]. # Saugiausia [[santuoka|santuoką]] pradėti nedidele [[antipatija]]. – [[Ričardas Brinslis Šeridanas|R. B. Šeridanas]]. # [[Skyrybos]] – apsauginis [[santuoka|santuokinio]] katilo vožtuvas. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]]. # Tikras [[santuoka|santuokos]] pamatas yra nesiliaujantys nesusipratimai. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Santuoka|Tuoktis]] – tai perpus sumažinti [[teisės|teises]] ir padvigubinti [[pareiga]]s. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Turėtų [[santuoka|susituokti]] kiekviena [[moteris]], bet ne kiekvienas [[vyras]]. – [[Bendžaminas Dizraelis|B. Dizraelis]]. # [[Santuoka|Vedybinio]] gyvenimo jungsima pora turi sudaryti tarsi vieną [[moralė|moralinę]] asmenybę. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Santuoka|Vedybos]], jei jau kalbėti atvirai, [[blogis]], tačiau blogis neišvengiamas. – [[Sokratas]]. # [[Vedybos]], kurios nesuteikia didelės laimės, beveik visuomet suteikia didelę [[nelaimė|nelaimę]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # [[Santuoka|Vedybos]] – pažangiausia kovos forma dabartiniame pasaulyje. — [[Malkolmas Bredberis|M. Bredberis]]. # [[Santuoka|Vedybos]] – tai vaizduotės pergalė prieš protą. Antros vedybos – tai vilties triumfas prieš patirtį. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Santuoka|Vedybos]] – vienintelis nuotykis, kurį gali patirti netgi [[bailys|bailiai]]. – [[Volteras]]. # [[Santuoka|Vedybų]] klausimu rytų [[šeima]] visiškai skiriasi nuo vakarų šeimos; tai, moralė nėra universali: [[vyras]] yra iš prigimties vadovas, o visuomenė stengiasi ją keisti. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Vedybos|Vedybų]] [[laimė]] yra grynas atsitiktinumas. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # [[Santuoka|Vesi]] ar nevesi – vis vien pasigailėsi. – [[Sokratas]]. # Vienaip ar kitaip [[santuoka|vesk]]: jei gausi gerą [[žmona|žmoną]], būsi laimingas, jei blogą – tapsi filosofu. – [[Sokratas]]. # Vienas niekada nebuvo [[santuoka|vedęs]], ir tai jo kryžius; o kitas yra vedęs, ir tai jo rykštė. – [[Robertas Bertonas|R. Bertonas]]. # Vietoj to, kad iš naujo [[santuoka|vesčiau]], aš geriau susirasiu man nepatinkančią [[moteris|moterį]] ir tiesiog atiduosiu jai savo namą. – [[Rodas Stiuartas|R. Stiuartas]]. # Visoms [[santuoka|santuokoms]] lai galioja viena rekomendacija: kiekvienas [[žmogus]] turi tuoktis taip, kaip naudinga valstybei, o ne kaip maloniausia jam pačiam. – [[Platonas]]. # Visos [[santuoka|santuokos]] sėkmingos. Sunkumų atsiranda tik tuomet, kai prasideda bendras [[gyvenimas]]. – [[Fransuaza Sagan|F. Sagan]]. # [[Visuomenė]] taptų labai maloni, jeigu visos [[moteris|moterys]] būtų [[santuoka|ištekėjusios]], o visi [[vyras|vyrai]] – viengungiai. – [[Edgaras Saltusas|E. Saltusas]]. # Vykusi [[santuoka]] – tai kasdien rekonstruotinas pastatas. – [[Andrė Morua|A. Morua]]. # [[Vyras]], kuris [[vedybos|veda]] dėl pinigų, to vertas. – [[Talmudas]]. # [[Vyras]] pirmą kartą [[santuoka|tuokiasi]], kaip pritrūksta [[protas|proto]], skiriasi – kai pritrūksta [[kantrybė]]s, o antrą kartą tuokiasi, kai pritrūksta [[atmintis|atminties]]. – [[Princesė Luiza]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nuolat painioja, viena vertus, [[santuoka|santuoką]] ir meilę, kita vertus, [[laimė|laimę]] ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors [[meilė]] ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Amžius]] ir [[vedybos]] sutramdo [[Vyras|vyrą]] ir gyvulį. # Kas nešioja alyvų žiedus, niekad nenešios [[vestuvės|vestuvinio]] žiedelio. # [[Vedybos|Susituok]] skubėdamas – gailėsies laisvalaikiu. ===[[Azerbaidžaniečių patarlės ir priežodžiai|Azerbaidžaniečių]]=== # [[Vedybos|Vesti]] – ne vandens atsigerti. ===[[Baskų patarlės ir priežodžiai|Baskų]]=== # Kas [[vedybos|veda]] pažiūrėjęs į [[moteris|moterį]] tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Kas [[vedybos|veda]] pažiūrėjęs į [[moteris|moterį]] tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Iki trisdešimties [[vyras]] [[santuoka|veda]] pats, po trisdešimties būna apvesdinamas, o po keturiasdešimties jį sutuokia [[velnias]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Santuoka|Apsivedė]] negalvodamas, pagyvens raudodamas. # [[Santuoka|Apsivesi]] dėl [[pinigai|pinigų]] – būsi [[tėvas]] svetimų [[vaikas|vaikų]]. # [[Santuoka|Apsivesi]] su darbininke – nepasigailėsi, o apsivesi su gražuole – ramybės neturėsi. # [[Santuoka|Apsivesi]] su [[pinigai]]s – būsi su ragais. # Aš mergytę [[meilė|myliu]], bet kai [[santuoka|vesti]] – tyliu. # [[Bėda]] [[vedybos|vedus]], bėda nevedus. # Geriau [[senmergė|senmergystė]] negu bloga [[santuoka|moterystė]]. # Ne tas [[meilė|myli]], kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda. # Nevedęs – kaip vilkas, [[vedybos|vedęs]] – kaip šilkas. # Nuo lūpų močios pienas nenudžiūvęs, jau [[vedybos|ženytis]]<ref>Vesti</ref> nori. # [[Pasturgalis]] niežti – [[vedybos|ženytis]]<ref>Tuoktis.</ref> nori. # Užsigeidė kaip [[merga]] [[santuoka|ženytis]]<ref>Susituokti</ref>. # [[Vedybos]] kaip radybos. # [[Vedybos]] – ne vagystė. # Veli<ref>Velyk.</ref> su žila kasa, su žalia rūta numirt negu už tokio [[santuoka|ištekėt]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Vedybos]] yra [[loterija]]. ===[[Mordvių patarlės ir priežodžiai|Mordvių]]=== # [[Vedybos|Vesti]] – ne vyžas apsiauti. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Daug rinksies, liksi [[santuoka|nevedęs]]. ===[[Slovakų patarlės ir priežodžiai|Slovakų]]=== # Ant greito žirgo [[santuoka|tuoktis]] nejok. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # Pirk akimis, o ne ausimis, bet [[santuoka|vesk]] ausimis, o ne akimis. ===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]=== # [[Pažintis]] – metams, [[santuoka]] – visiems laikams. ===[[Vengrų patarlės ir priežodžiai|Vengrų]]=== # [[Santuoka|Ištekėti]] – ne naują skrybėlaitę užsidėti. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Kai [[santuoka|tuokiasi]] du išsiskyrę – keturiese gulasi į lovą. ==[[Merfio dėsniai]]== # [[Gyvenimas]] ne visada baigiasi [[mirtis|mirtimi]], kartais jis pasibaigia [[santuoka|vestuvėmis]]. # Jei nori [[santuoka|vesti]] gražią, protingą ir turtingą – vesk tris kartus. # [[Meilė]] yra laikinos beprotystės forma, išgydoma tik [[santuoka]]. # [[Santuoka]] – labai rimtas žingsnis ir dera gerai pagalvoti, prieš kišant ten galvą ir visą kitą… # [[Santuoka|Santuokos]] trukmė yra atvirkščiai proporcinga vestuvių išlaidoms. # [[Santuoka|Vesti]] niekada nevėlu, bet visada per anksti. # Visi geri – jau [[santuoka|vedę]] (ištekėjusios). – To loginė išvada: Jei asmuo nevedęs (netekėjusi), tam yra priežastis. ==Taip pat skaitykite== *[[Šeima]] *[[Žmona]] *[[Vyras (sutuoktinis)]] *[[Vaikas]] ==Priešinga== [[Skyrybos]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|santuoka}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Šeima]] 9u0imnf6ixrwbr62y3t4r6vj0ucwz7h 0 1587 84033 83308 2026-05-29T18:08:48Z Kurmis 70 84033 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Atimti kitam [[malonumas|malonumą]] dėl savojo – neteisinga. – [[Tomas Moras|T. Moras]]. # Atsisakyk visų nenaudingų [[malonumas|malonumų]]. – [[Demokritas]]. # Blogiausia, ką gali išmokti [[jaunimas]] – [[lengvabūdiškumas|lengvabūdiškumo]]. Nes šio padarinys yra tie [[malonumas|malonumai]], iš kurių rutuliojasi [[yda|ydos]]. – [[Demokritas]]. # [[Darbas]] dažnai esti [[malonumas|malonumo]] tėvas. – [[Volteras]]. # [[Darbas]] – didžiausias mano [[malonumas]]. – [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|V. A. Mocartas]]. # [[Darbas]] žmonėms yra [[malonumas]]. – [[Ezopas]]. # Darbuokis, kad patirtum [[malonumas|malonumą]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Didis, niekada nekenkiantis, visuomet išganingas [[vaistas]] – [[blaivumas|blaivybė]], saikingi [[malonumas|malonumai]], dvasios [[ramybė]], fiziniai [[pratimas|pratimai]]. – [[Fransua Fenelonas|F. Fenelonas]]. # [[Dorybė]] tegu žengia pirma, ji neša vėliavą. Turėkime [[malonumas|malonumų]], bet būkime jų šeimininkai ir valdovai. – [[Seneka]]. # [[Energija]] – štai amžinas [[malonumas]]. – [[Viljamas Bleikas|V. Bleikas]]. # [[Gyvenimas]] – [[malonumas|malonumų]] indas, pripildytas kartaus [[pareiga|pareigos]] ir [[atsakomybė]]s gėrimo. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # [[Gyvenimas]] žmonių, panirusių į neprotingus ir nedorus [[malonumas|malonumus]], neturi jokios vertės. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Intelektualiniai [[malonumas|malonumai]] pailgina gyvenimą tiek pat, kiek jusliniai jį sutrumpina. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Ir [[senatvė]] kupina [[malonumas|malonumų]], jei tik mokama ja naudotis. – [[Seneka]]. # Išgėrę taurę [[malonumas|malonumų]] iki dugno, ten randame daugiau žvyro negu perlų. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Išmintingoji [[žmona]]! Jei nori, kad tavo [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] laisvalaikį leistų su tavimi, pasistenk, kad niekur kitur nerastų tiek [[malonumas|malonumo]], [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]], [[kuklumas|kuklumo]] ir [[švelnumas|švelnumo]]. – [[Pitagoras Samietis|Pitagoras]]. # Yra žmonių, jaučiančių tokį [[malonumas|malonumą]] nuolat skųstis ir verkšlenti, kad, bijodami jo netekti, jie pasirengę ieškoti [[nelaimė|nelaimių]]. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]]. # Jei nustojote ką nors daryti vien iš [[malonumas|malonumo]], manykite, kad [[gyvenimas]] baigėsi. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Kai darysi kam nors gera, įsidėmėk, kad tuosyk pajusi tokį patį [[malonumas|malonumą]], kaip ir tas žmogus. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Kaip smagu mėgautis protu sugautais keliais [[mintis|minties]] spinduliais ar jų pluoštu ir šio nekalto [[malonumas|malonumo]] negadinti bjauriu pomėgiu viską sisteminti, apsvarstyti. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Kiekvienas [[malonumas]] – gėris, jeigu jame nėra skriaudos ir nesaikingumo, jeigu jis yra natūralaus potraukio vaisius ir atitinka subtilios natūros norus. – [[Etjenas de Senankūras|E. de Senankūras]]. # Kuo daugiau civilizuotas [[protas]] siekia [[malonumai|malonumų]] ir [[laimė]]s, tuo labiau žmogus traukiasi nuo tikrojo [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kuo retesni [[malonumas|malonumai]], tuo jie žavesni. – [[Epiktetas]]. # Kur [[malonumas|malonūs]] dalykai gali būti pakeičiami naudingais, beveik visuomet laimi malonūs. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Laimė|Laimę]] teikia ne kiekvienas [[malonumas]], o tik garbingas ir taurus. – [[Tomas Moras|T. Moras]]. # [[Malonumas]], apie kurį negalima kalbėti, – nėra malonumas. – [[Fernandas de Rochas|F. de Rochas]]. # [[Malonumas]], kuriam atsiduodame visiškai ir beatodairiškai, tampa pačiu negailestingiausiu priešu. – [[Šarlis Nodje|Š. Nodje]]. # [[Malonumas]] skirtas gražiam [[kūnas|kūnui]], o [[skausmas]] – gražiai [[siela]]i. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Malonumas|Malonumo]] esmė ta, kad jo geidžiama. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Malonumas|Malonumo]] sustiprinimo paslaptis – mokėjimas juo naudotis saikingai. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Malonumas|Malonumų]] – begalybė, ir kuo daugiau žmogus jų semia, tuo labiau jie neišsemiami. – [[Seneka]]. # [[Malonumas|Malonumų]] vergu tapęs žmogus tą pačią akimirką patenka ir į [[kančia|kančios]] vergiją. – [[Seneka]]. # Mes laikome [[žmogus|žmogumi]] tiktai tą, kurio [[siela]] svajoja tiek apie dvasinį [[pasitenkinimas|pasitenkinimą]], tiek apie kūno [[malonumas|malonumą]] meilėje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Mėgsti [[skaitymas|skaityti]] – tai neišvengiamas [[nuobodulys|nuobodulio]] valandas paversti saldaus [[malonumas|malonumo]] valandomis. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Mūsų [[laimė]] – tai ne per kraštus liejąsis pasitenkinimas. Jis tik bukintų protą. Amžinas naujų [[malonumas|malonumų]] ir didesnio [[tobulumas|tobulumo]] siekimas – štai kas yra laimė. – [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. V. Leibnicas]]. # Naudokis nūdienos [[malonumas|malonumais]] taip, kad nepakenktum būsimiesiems. – [[Seneka]]. # Ne [[malonumai|malonumas]], o [[skausmas|skausmo]] nebuvimas rūpi [[išminčius|išminčiui]]. – [[Aristotelis]]. # Nežinau kito [[malonumas|malonumo]] už [[pažinimas|pažinimą]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Nors [[darbas]] ir [[malonumas]] iš prigimties skirtingi dalykai, vis dėlto tarp jų esama tam tikro natūralaus ryšio. – [[Titas Livijus|Livijus]]. # Patirkime [[malonumas|malonumų]], bet būkime jų [[šeimininkas|šeimininkai]] ir [[valdovas|valdovai]]. – [[Seneka]]. # Pats didžiausias gyvenimo [[malonumas]] – suvokti atliktą [[pareiga|pareigą]]. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]]. # Pats didžiausias [[malonumai|malonumas]] – padaryti tai, ko, kitų nuomone, jūs padaryti negalite. – [[Kynas Chabardas|K. Chabardas]]. # Pats tobuliausias [[malonumas]] – teikti malonumą kitiems. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Praradę saiką, vadinamieji [[malonumas|malonumai]] virsta [[kančia]]. – [[Seneka]]. # Reikia mėgautis ne visais [[malonumas|malonumais]], o tik tais, kuriuose nėra nieko pikta. – [[Epiktetas]]. # [[Saikas|Saikingumas]] gausina gyvenimo [[džiaugsmas|džiaugsmus]] ir sustiprina [[malonumas|malonumus]]. – [[Demokritas]]. # [[Santuoka]] – ne tik [[malonumas|malonumai]], kurie šeimyniniame gyvenime tokie pat laikini kaip ir gyvenime apskritai; ji reikalauja vienodų polinkių, aistringo tarpusavio potraukio, charakterių panašumo – štai kas šią visuomenei būtiną nuostatą paverčia amžina problema. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Santuoka]] sukelia daug [[kančia|kančių]], bet ir [[celibatas]] nesuteikia jokio [[malonumai|malonumo]]. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # [[Sveikata]] pati yra [[malonumas]] arba žadina malonumą, kaip ugnis spinduliuoja šilumą. – [[Tomas Moras|T. Moras]]. # [[Šmeižtas|Šmeižtai]] kartojami nurodant autorių, kad [[malonumas]] būtų be pavojaus. – [[Volteras]]. # Tai, ką sukūrė [[poreikis]], sumanyta seniau negu tai, ką sumanė [[malonumas]]. – [[Ciceronas]]. # Tikėk, tik to [[dvasia]] pajunta [[malonumas|malonumą]], <br /> Kas nusipelnė jo per [[darbas|darbą]] ir [[kantrybė|kantrumą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Vieniems [[vyras|vyrams]] rūpi [[darbas]], kitiems [[malonumai]], o visos [[moteris|moterys]] širdyje yra viliokės. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Vienintelės [[aistra|aistros]], kurios neteikia [[malonumas|malonumo]], – tai [[pavydas]] ir [[baimė]]. – [[Džonas Čertonas Kolinzas|Dž. Č. Kolinzas]]. # Visiška [[laimė]] yra didžiausias [[malonumas]], kokį begalime jausti, o [[nelaimė]] – didžiausia [[kančia]]. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. – [[Stendalis]]. # Visų tų, kurie atsiduoda pilvo malonumams ir peržengia deramą valgymo, gėrimo ar meilės pomėgių saiką, [[malonumas|malonumai]] esti trumpalaikiai, greit prabėgantys, trunkantys tik tol, kol jie valgo arba geria; o [[kančia|kančios]] dėl šio nesaikingumo būna gausios ir ilgalaikės. – [[Demokritas]]. # [[Žmogus]] niekada nieko neatsisako, jis tiesiog vieną [[malonumas|malonumą]] pakeičia kitu. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumai|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė]]s neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]] == Citatos == # Didžiausias [[malonumas]] yra savo šalyje jaustis [[saugumas|saugiam]]. ''— [[Andrius Janukonis]]'' ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Liga|Ligos]] yra dėl susidomėjimo [[Malonumas|malonumais]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Malonumas|Maloniausias]] plaukiojimas yra arti kranto; labiausiai traukiantis pasivaikščiojimas - prie jūros. # [[Malonumai]], kuriais mes mėgaujamės, yra prarandami, kai mes jų trokštame dar labiau. # [[Malonumas]] dažnai ateina iš [[Skausmas|skausmo]]. # [[Malonumas]] dažnai yra įžanga į [[Skausmas|skausmą]]. # [[Malonumas]] ir [[skausmas]] eina vienas paskui kitą. # [[Malonumas]] yra velnio masalas. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Nėra tikro [[malonumai|malonumo]] be tikrų [[poreikis|poreikių]]. == Taip pat skaitykite == [[Hedonizmas]], [[humoras]], [[linksmumas]], [[juokas]]<br> == Priešinga == [[Kančia]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:psichologija]] c0l2ijq6zyhf8h4jhgdj7ors955hm3h 0 1599 84036 83186 2026-05-29T18:14:24Z Kurmis 70 84036 wikitext text/x-wiki == Biblija == # Viskam yra metas, ir kiekvienam<br /> reikalui tinkamas [[laikas]] po dangumi.<br /> Laikas gimti ir laikas mirti;<br /> laikas sodinti ir laikas rauti,<br /> kas pasodinta.<br /> Laikas žudyti ir laikas gydyti;<br /> Laikas griauti ir laikas statyti.<br /> Laikas verkti ir laikas juoktis;<br /> Laikas gedėti ir laikas šokti.<br /> Laikas išmėtyti akmenis ir Laikas juos rinkti;<br /> Laikas glamonėtis ir laikas<br /> nesiglamonėti.<br /> Laikas ieškoti ir laikas pamesti;<br /> laikas turėti ir laikas išmesti.<br /> Laikas perplėšti ir laikas susiūti;<br /> laikas tylėti ir laikas kalbėti.<br /> Laikas mylėti ir laikas nekęsti;<br /> Laikas karui ir laikas taikai. – ''Koh 3, 2-8.'' # Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas [[laikas]] po dangumi. – ''Koh 3, 1.'' # Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas [[laikas]]! – ''Mk 13, 33.'' == Aforizmai ir sentencijos == # Apgailestavimas dėl iššvaistyto [[laikas|laiko]] ne visuomet padeda žmonėms protingai panaudoti likusią jo dalį. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Ar tu myli [[gyvenimas|gyvenimą]]? Tad negaišk [[laikas|laiko]], nes laikas – gyvenimo metmenys. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Aš nieko neturiu per daug, tik [[laikas|laiko]] (šv. Elenos saloje). – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Aš privalau valdyti [[Laikas|laiką]], o ne jis mane. – [[Golda Meir|G. Meir]]. # Atidėliojimas – [[laikas|laiko]] vagis. – [[Edvardas Jungas|E. Jungas]]. # Atlikti [[darbas|darbą]] tinkamu [[laikas|laiku]] – reiškia sutaupyti laiką, o kas padaryta ne laiku, padaryta veltui. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Baisiausias dalykas yra [[laikas]]. Laikas. Akimirka, kurią mes gyvename ir kurios vis dėlto niekad neturime. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Dalį [[laikas|laiko]] iš mūsų pavagia, dalį – atima, o dalis nepastebimai dingsta. – [[Seneka]]. # Dalį [[laikas|laiko]] žmonės pasisavina iš mūsų akiplėšiškai, dalį atima nejučiom, dalis pražūna savaime. Bet gėdingiausia yra netekti jo dėl apsileidimo. – [[Seneka]]. # [[Darbas]] yra [[laikas|laiko]] dalgis. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Didelio [[talentas|talento]] žmonės turi [[laikas|laiką]] leisti taip, kaip reikalauja [[pagarba]] sau ir palikuonims. Ką apie mus pagalvotų ainiai, jeigu nieko jiems nepaliktume. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Diena]] be [[mokslas|mokslo]] – tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek mažai turime tam [[laikas|laiko]]. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Didžiausia mūsų problema yra ne tai, kad turime per mažai [[laikas|laiko]], o tai, kad tą laiką netinkamai naudojame. – [[Seneka]]. # Didžiausia [[netektis]] – [[laikas|laiko]] netektis. – [[Žoržas de Biufonas|Ž. de Biufonas]]. # [[Dykinėjimas]] ir tuščias [[laikas|laiko]] leidimas yra ne tik [[tamsumas|tamsumo]], bet ir [[liga|ligos]] priežastis. – [[Avicena]]. # [[Dykūnas]] yra [[laikas|laiką]] ryjantis gyvulys. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]]. # Dvasines žaizdas gydo tik [[laikas]] ir [[darbas]]. Tad į darbą, kol yra jėgų! Nėra geresnio vaisto širdžiai. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Esame pakviesti į [[gyvenimas|Gyvenimo]] puotą. Kiekvienam skirta groti savo melodiją, pagal savo natas, o kai ateis [[laikas]] ir Namų Šeimininkas praneš apie puotos pabaigą, tereiks atsistoti, nusilenkti ir iškeliauti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Galbūt būna geresnių [[laikas|laikų]], tačiau šis yra mūsų. – [[Žanas Polis Sartras|Ž. P. Sartras]]. # Garas ir geležinkeliai panaikino [[nuotolis|nuotolį]], o knygų spausdinimas panaikino [[laikas|laiką]], tad visi mes – amžininkai. Aš kalbuosi su Homeru ir Ciceronu, o ateities homerai ir ciceronai kalbėsis su mumis. – [[Alfonsas de Lamartinas|A. de Lamartinas]]. # Geriausias [[tiesa|tiesos]] draugas – [[laikas]], didžiausias jos priešas – [[prietarai]]. – [[Čarlsas Kalebas Koltonas|Č. K. Koltonas]]. # [[Gyvenimas]] pailgėja tiek, kiek sutaupai [[laikas|laiko]]. – [[Frenkas Kolijeras|F. Kolijeras]]. # Iš [[laikas|laiko]] ir [[žmogus|žmonių]] galime laukti visko. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. # Iš visų [[vagis|vagių]] patys blogiausi [[kvailys|kvailiai]]: jie grobia iš mūsų [[laikas|laiką]] ir [[nuotaika|nuotaiką]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Išmintingas [[laikas|laiko]] paskirstymas yra kiekvienos veiklos kertinis akmuo. – [[Jonas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # Įprastas suaugęs niekada negalvoja apie [[erdvė]]s – [[laikas|laiko]] problemas. Aš – priešingai, vysčiausi labai lėtai ir nepradėjau klausinėti apie erdvę ir laiką iki tol, kol nebuvau suaugęs. Tuomet aš įsitraukiau į šią problemą žymiai giliau, nei koks nors kitas suaugęs ar vaikas galėjo tai padaryti. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Yra [[vagis|vagių]], kurie yra nebaudžiami [[įstatymas|įstatymo]], bet visgi vagia iš žmonių brangiausia, – [[laikas|laiką]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Jeigu nori turėti [[laisvalaikis|laisvalaikį]], negaišk [[laikas|laiko]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Kad suvoktum pusamžio vertę, tapk miškininku, kuris dešimtmečius ugdo ir brandina jaunuolyną. / Kad suvoktum ketverių metų vertę, tapk [[politikas|politiku]], kurio gyvenimas praėjus kadencijai verčiasi aukštyn kojom. / Kad suvoktum pusmečio vertę, tapk [[studentas|studentu]], kuris semestro pabaigoje negavo norimo pažymio. / Kad suvoktum vieno mėnesio vertę, tapk [[motina]], per anksti pagimdžiusia kūdikį. / Kad suvoktum vienos savaitės vertę, tapk savaitinio laikraščio redaktoriumi. / Kad suvoktum vienos dienos vertę, tapk televizijos reporteriu, kurio parengtas reportažas tądien bus parodytas arba apskritai neišvys dienos šviesos. / Kad suvoktum vienos valandos vertę, tapk įsimylėjėliu, laukiančiu susitikimo. / Kad suvoktum vienos minutės vertę, tapk žmogumi, kuris ką tik pavėlavo į traukinį. / Kad suvoktum vienos sekundės vertę, tapk žmogumi, kuris ką tik išvengė avarijos. / Kad suvoktum vienos milisekundės vertę, tapk sportininku, kuris olimpiadoje laimėjo sidabro, o ne aukso medalį. – ''Autorius nežinomas''. # [[Kantrybė]] ir [[laikas]] galingesni už padūkusią [[jėga|jėgą]]. – [[Žanas de Lafontenas|Ž. de Lafontenas]]. # Kas nemoka protingai panaudoti savo [[laikas|laiko]], tas skuba skųstis, kad jo trūksta: jis iššvaisto dienas rengimuisi, valgymui, miegui, tuštiems pokalbiams, svarstymams, ką reikėtų padaryti, ir tiesiog dykinėjimui. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kas nesusupėja su [[laikas|laiku]], tas suserga [[praeitis|praeitimi]], visa jam darosi nebesuprantama, svetima... – [[Bronius Radzevičius|B. Radzevičius]]. # Kas trumpina man [[laikas|laiką]]? [[Darbas]]. O kas jį neapsakomai ilgina? [[Tinginystė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekviena [[diena]] – vis naujas [[gyvenimas]]. – [[Seneka]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[mintis|minties]] laivai, plaukiojantys [[laikas|laiko]] bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Ko [[protas]] nenuramina, tą [[laikas]] numaldo. – [[Seneka]]. # Kokia trumpa atkarpa tarp to [[laikas|laiko]], kai žmogus esti per daug [[jaunystė|jaunas]], ir to, kai jau perdaug [[senatvė|senas]]. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Kuo labiau linkstame į [[senatvė|senatvę]], tuo [[laikas]] bėga greičiau. – [[Etjenas de Senankūras|E. de Senankūras]]. # Kuo mažiau [[stropumas|stropumo]], tuo daugiau [[laikas|laiko]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # [[Laikas]] atskleidžia visa, kas slapta, ir slepia visa, kas aišku. – [[Sofoklis]]. # [[Laikas]] – brangi dovana, duota mums, kad taptume protingesni, geresni, brandesni ir tobulesni. – [[Tomas Manas|T. Manas]]. # [[Laikas]] – didysis mokytojas. – [[Edmundas Berkas|E. Berkas]]. # [[Laikas]] – didžiausias žmogaus turtas. Padalykite savo gyvenimą į 10 minučių atkarpas ir nereikšmingiems darbams skirkite jų kuo mažiau. – [[Ingvaras Kampradas|I. Kampradas]]. # [[Laikas]] [[gyvenimas|gyventi]], laikas [[santuoka|vesti]]. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Laikas]] ir [[potvynis]] niekada nelaukia. – [[Valteris Skotas|V. Skotas]]. # [[Laikas]] yra didžiausias novatorius. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Laikas]] yra tai, ką rodo [[laikrodis]]. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Laikas]] kaip pinigai: nešvaistykite jo ir turėsite pakankamai. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # [[Laikas]] mūsų nekeičia, tik tobulina. – [[Maksas Frišas|M. Frišas]]. # [[Laikas]] nuolat parodo, ko verti žmonių planai ir sprendimai – jiems tai pamoka, o kaimynams pramoga. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # [[Laikas]] nusineša viską; ilga metų virtinė geba pakeisti ir vardą, ir išorę, ir charakterį, ir likimą. – [[Platonas]]. # [[Laikas]] nutrina [[klaida|klaidą]] ir nugludina [[tiesa|tiesą]]. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # [[Laikas]] – pati didžiausia iš visų brangenybių. – [[Teofrastas]]. # [[Laikas]] – pinigai; daugelis žmonių juo moka savo [[skola]]s. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Laikas]] – tai lėta [[mirtis]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Laikas]] – tai [[protas|protinės]] veiklos darbuotojo kapitalas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Laikas]] – tai visų pigiausia ir visų brangiausia, ką turime, nes jo, laiko, dėka gauname viską. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # [[Laikas]] taip greit bėga, laikas praeina negrįžtamai! O juk tai brangiausias žmogaus turtas, ir švaistyti jį vėjais – rafinuočiausias [[išlaidumas]]. – [[Viljamas Somersetas Moemas|V. S. Moemas]]. # [[Laikas]] užgydo visas žaizdas. – [[Menandras]]. # [[Laikas|Laiko]] praradimas tuo skaudesnis, kuo [[žmogus]] išmaningesnis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Laikas|Laiko]] sparnais nuskrieja [[liūdesys]]. – [[Žanas de Lafontenas|Ž. de Lafontenas]]. # [[Laisvė]] – tai ne dykinėjimas, o galimybė laisvai tvarkyti savo [[laikas|laiką]] ir pasirinkti veiklos sritį; trumpai kalbant, būti laisvam – vadinasi, ne tuščiai leisti laiką, o pačiam spręsti, ką daryti ir ko nedaryti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Menas]] – tai nuotolis, kurį kančiai suteikia [[laikas]]. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Minutės ilgos, o [[metai]] trumpi. – [[Anri Frederikas Amjelis]]. # Nedelsk. [[Laikas]] niekada nebus „kaip tik tinkamas“. Pradėk čia ir dabar, daryk tai tokiomis priemonėmis, kokias turi, geresnes rasi pakeliui. – [[Napoleonas Hilas|N. Hilas]]. # Neeikvok [[laikas|laiko]] žmogui, kuris netrokšta praleisti jo su tavimi. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # Negaiškite [[laikas|laiko]] galva daužydamos sieną ir tikėdamosi, jog šioji staiga virs durimis. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Nesvarbu, koks talentingas esi ir kiek stengiesi – kai kuriems dalykams reikia [[laikas|laiko]]. Devynios nėščios moterys negali išnešioti kūdikio per vieną mėnesį. – [[Varenas Bufetas|V. Bufetas]]. # Nėra laiko monotonijai. Yra [[laikas]] darbui. Yra laikas meilei. Kitkam laiko nelieka. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Niekad nieko negalima sulaikyti, niekad! Niekad negalima nutraukti žvangančios [[laikas|laiko]] grandinės, niekad nerimas nepavirs ramybe, ieškojimas – tyla, kritimas – sustojimu. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Niekuomet nelauk „tinkamo“ [[laikas|laiko]], nes tokio niekada ir nebus. – [[Napoleonas Hilas|N. Hilas]]. # [[Pinigai]] brangūs, žmogaus [[gyvenimas]] dar brangesnis, gi [[laikas]] – už viską brangiausias. – [[Aleksandras Suvorovas|A. Suvorovas]]. # Protingas [[laikas|laiko]] paskirstymas yra [[veikla|veiklos]] pagrindas. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # Sugebėjimas protingai leisti laisvą [[laikas|laiką]] yra aukščiausia asmeninės kultūros apraiška. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Svarbiausia [[laikas|laiko]] planavimo pamoka, kurią man teko išmokti – nevaryk sau streso dėl darbų, kurių reikia kažkam kitam. Daryk tai, kas tikrai prasminga, daug ką keičia ir duoda svarų kaupiamąjį efektą. – [[Aurimas Guoga|A. Guoga]]. # [[Šykštumas]] kilnus tik eikvojant [[laikas|laiką]]. – [[Seneka]]. # [[Šykštuolis]] pamiršta, kaip greitai bėga [[laikas]] ir koks trumpas [[gyvenimas]]. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Tas, kuris sau sunaudoja visą [[laikas|laiką]], kuris kiekvieną dieną tvarko kaip paskutinę, nei trokšta rytdienos, nei bijo. – [[Seneka]]. # Tausokite [[laikas|laiką]]: tai audeklas, iš kurio pasiūtas [[gyvenimas]]. – [[Samuelis Ričardsonas|S. Ričardsonas]]. # [[Tiesa]] buvo vienintelė [[laikas|laiko]] duktė. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Tiesa]] yra [[laikas|laiko]], o ne [[autoritetas|autoriteto]] duktė. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Tikrai didis tas [[žmogus]], kuriam priklauso jo [[laikas]]. – [[Heziodas]]. # Tinkamai naudojamas [[laikas]] tampa dar vertingesnis. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Tinkamą [[laikas|laiką]] sunku nutaikyti, bet lengva pražiopsoti. – [[Si–ma Cjenas]]. # Tu gali uždelsti, bet [[laikas]] nedelsia. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tuo ir didingas mūsų [[laikas]], kad iš ilgaamžės žmonijos [[kultūra|kultūros]] pasiima visa, kas vertingiausia. Tų amžių migloje žėrinčių vertybių jis nelaidoja po dulkėta užmaršties skraiste. – [[Konstantinas Paustovskis|K. Paustovskis]]. # ...turėti [[Laikas|laiko]] – pats nuostabiausias [[dalykas]] ir kartu pavojingiausias patyrimas. [[Dykinėjimas]] fatališkas tik vidutinybėms. Daugelis net nesugeba įrodyti, kad jie – ne vidutinybės. – [[Albertas Kamiu]]. # Užtenka gražbyliauti apie tai, koks turi būti [[žmogus]], [[laikas]] juo tapti. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Užvis sunkiausia ir neramiausia [[protas|protingam]] žmogui, kai reikia tuštiems ir nenaudingiems dalykams eikvoti [[laikas|laiko]] daugiau, negu jie verti. – [[Platonas]]. # Vidutiniam žmogui rūpi [[laikas|laiką]] prastumti, o talentingasis stengiasi laiku pasinaudoti. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Viskam yra [[laikas]], metas kiekvienam įvykiui po dangumi. Yra laikas gimti ir mirti; laikas sodinti ir rauti, kas pasodinta. Yra laikas žudyti ir gydyti; laikas griauti ir statyti. Yra laikas verkti ir juoktis; laikas gedėti ir šokti. – [[Ekleziastas]]. # Viskas [[laikas|laiku]] ateina tiems, kurie moka laukti. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Viskas svetima, tik [[laikas]] – mūsų. – [[Seneka]]. # Visos žmogaus [[jėga|jėgos]] – tai [[laikas|laiko]] ir [[kantrybė]]s mišinys. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Visuomet [[laikas|laiko]] gali pakakti, jei juo tinkamai naudosies. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Žmonės, amžinai neturintys [[laikas|laiko]], paprastai nieko neveikia. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Būk atidus [[laikas|laikui]], nes jis turi [[Atsakymas|atsakymus]]. # Iki to [[laikas|laiko]], kol [[Kvailys|kvailys]] išmoko [[Žaidimas|žaidimą]], žaidėjai jau išsiskirstė. # Kažką darydamas, daryk tai tam skirtu [[laikas|laiku]], ir tada tą [[Darbas|darbą]] lydės [[santarvė]]. # [[Laikas]] yra [[gydytojas]]. # [[Laikas]] yra [[mokytojas]]. # Su [[Laikas|laiku]] ir kiaušinis vaikščios. # [[Tiesa]] ir rytas tampa [[šviesa]], kai tam ateina [[laikas]]. ===[[Airių patarlės ir priežodžiai|Airių]]=== # Nėra ko [[skubėjimas|skubėti]], nes Dievas sukūrė labai daug [[laikas|laiko]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Delsimas yra [[laikas|laiko]] vagis. # [[Gamta]], [[laikas]] ir [[kantrybė]] yra trys puikūs gydytojai. # [[Laikas]] ir [[Mąstymas|apmąstymas]] numalšina stipriausią [[Sielvartas|sielvartą]]. # [[Laikas]] ir potvynis nelaukia nė vieno žmogaus. # [[Laikas]] yra didis [[gydytojas]]. # [[Laikas]] išbando [[Teisybė|teisybę]]. # [[Laikas]] [[Gydymas|išgydo]] visas žaizdas. # [[Laikas]] lekia, kai tu pramogauji. # [[Laikas|Laikotarpio]] [[Kaltinimas|kaltinimas]] yra tik savęs pateisinimas. # Rask [[laikas|laiko]] būti draugiškas – tai kelias į laimę. Rask laiko svajoti – tai pakylės tave iki žvaigždžių. Rask laiko mylėti ir būti mylimas – tai dievų privilegija. Rask laiko apsidairyti aplink – juk diena per trumpa, kad galvotum tik apie save. Rask laiko nusijuokti – juk tai sielos muzika. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Žmogus|Žmonės]] bijo [[laikas|laiko]], o laikas – Sfinkso. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Ne [[laikas]] kasti šulinį, kai gaisras prasidėjo. # Nedaug [[laikas|laiko]] reikia, kad daug gero padarytum. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Geriausias [[laikas]] pasodinti medį ... buvo prieš 20 metų. Kitas geriausias laikas yra šiandien. # [[Laikas]] yra tikrasis šeimininkas, [[žmogus]] – tik svečias. # [[Laikas|Laiko]] colis – tai [[auksas|aukso]] colis. Tačiau net už colį aukso nenusipirksi laiko colio. # Niekada nelauk, kol turėsi [[laikas|laiko]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ateis [[laikas]], bus ir [[vaikas]]. # Ir uždarius duris [[laikas]] bėga. # [[Laikas]] brangesnis už [[pinigai|pinigus]]. # [[Laikas]] – [[pinigas|pinigai]]. # [[Laikas]] – [[pinigai]], minutė – litas. # [[Laikas]] [[pinigai]]s neskaičiuojamas. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Laikai]] keičiasi; mes taip pat keičiamės su jais. # [[Laikas]] atskleidžia visus dalykus. # [[Laikas|Sezonas]] yra visiems dalykams. # [[Laikas|Sezonas]], o ne dirvožemis atneša derlių. # Užtruk daugiau [[Laikas|laiko]]: daug kas gali būti pasiekama [[Kantrybė|kantrybe]]. # Viskam yra [[laikas]] ir vieta. # Viskas turi savo [[Laikas|sezoną]]. ==[[Merfio dėsniai]]== # [[Meilė]] padeda užmušti [[laikas|laiką]], laikas padeda užmušti meilę. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|laikas}} [[Kategorija:Fizika]] j1m4t4b7g5vmduvjo9zxaordx17oqy2 0 1638 84030 84000 2026-05-29T13:49:02Z Kurmis 70 /* K */ 84030 wikitext text/x-wiki '''''Žmogus''' (lot. Homo sapiens) – dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei.'' [[Vaizdas:Da Vinci Vitruve Luc Viatour.jpg|thumb|„Žmogus“. [[Leonardas da Vinčis]]]] ==[[Biblija]]== # Dievas tarė: „Padarykime [[žmogus|žmogų]] pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“ – ''Pr 1,26''. # [[Žmogus]] gyvas ne vien [[duona]], bet ir kiekvienu [[žodis|žodžiu]], kuris ateina iš [[dievas|Dievo]] lūpų! – ''Mt 4, 4''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Anksčiau [[gamta]] baugino [[žmogus|žmogų]], o dabar žmogus baugina gamtą. – [[Žakas Yvas Kusto|Ž. Y. Kusto]]. # Apie [[žmogus|žmogų]] galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinkybėmis. – [[Vaskas Pratolinis|V. Pratolinis]]. # Apie [[žmogus|žmogų]] negalima spręsti iš pirmo žvilgsnio. [[Privalumas|Privalumus]] paprastai gaubia [[kuklumas|kuklumo]] šydas, [[trūkumas|trūkumus]] dengia [[veidmainystė|veidmainingumo]] kaukė. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Apie [[žmogus|žmones]] sprendžiama iš jų [[poelgis|poelgių]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Aplinkybė, kad [[žmogus]] gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Aš manau, kad [[Dievas]], kurdamas [[žmogus|žmogų]], kažkur pervertino savo sugebėjimus. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Aš vertinu [[žmogus|žmogų]], galintį [[šypsena|šypsotis]] nelaimėje, semtis [[jėga|jėgų]] širdgėloje ir rasti [[vyriškumas|vyriškumo]] šaltinį apmąstymuose. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # Atsisakydamas [[žmogus]] daug tuščiažodžiauja, nes siūlantysis girdi tik „ne“. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===B=== # Be daug ko gali apsieiti [[žmogus]], tik ne be žmogaus. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Bešališkas ir mąslus [[žmogus]] niekuomet neskuba skelbti savo [[nuosprendis|nuosprendžio]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Bet, pasižiūrėję iš arčiau į [[žmogus|žmonių]] užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Bet kuri [[musė]] – tai [[žmogus|žmogaus]] antrasis aš, fantomas, įkūnijantis tikrą pradinę žmogaus esmę: privalgyti trupinių nuo bendro stalo, įgelti savo artimui ir, atsigėrus jo kraujo, surasti šiltą ir minkštą išmatų krūvą, ar bent jau atmatų duobę, kur galima ramiai atsitūpus, nuodugniai viską apgalvoti. – [[Salvadoras Dali|S. Dali]]. # Bitės ir delfino laimė turi egzistuoti. [[Žmogus]] turi žinoti tai ir norėti to. – [[Žakas Yvas Kusto|Ž. Y. Kusto]]. # Blogiausia [[žmogus|žmogaus]] būsena – kai jis nebesusivokia ir nebesivaldo. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Blogiausias iš žmonių – [[žmogus]] be [[troškimai|troškimų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Būti [[žmogus|žmogumi]] – reiškia būti [[atsakomybė|atsakingam]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Būti [[žmogus|žmogumi]] – reiškia ne tik turėti žinių, bet ir padaryti būsimoms kartoms tai, ką ankstesnės padarė mums. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Būti [[žmogus|žmogum]] – reiškia būti [[kovotojas|kovotoju]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===C=== # [[Charakteris]] – didžiausias [[žmogus|žmogaus]] [[sugebėjimas|sugebėjimų]] gausintojas. – [[Kūnas Fišeris|K. Fišeris]]. ===Č=== # „Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…“ – Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie [[žmogus|žmonės]] taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą – bet jie žvelgia žemyn. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===D=== # Dabar, kai išmokome skristi oru kaip paukščiai, plaukti vandeniu kaip žuvys, mums trūksta tik vieno: išmokti gyventi žemėje kaip [[žmogus|žmonės]]. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Dangus]] viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau [[žmogus]] imdavo [[gėda|gėdytis]] žmogaus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Dar nė vienas [[žmogus]], nurydamas piktus [[žodis|žodžius]], nepakenkė savo skrandžiui. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]]. # [[Darbas]] ir [[užsiėmimas]] be sunkumų, be didžiausios proto ir valios įtampos nevertas [[žmogus|žmogaus]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Daugelis [[žmogus|žmonių]] niekada [[girdėjimas|negirdi]] vienas kito. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Daugelis [[žmogus|žmonių]] panašūs į kiaušinį; jie per daug kupini [[savęs]], kad tilptų dar kas nors. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] yra tiek [[laimė|laimingi]], kiek pasiryžta tokie būti. – [[Abraomas Linkolnas|A. Linkolnas]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] [[žmogžudys|žmogžudžiai]] – jie žudo žmogų savyje. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Dažnai [[žmogus]] esti sau pikčiausias [[priešas]]. – [[Ciceronas]]. # Dažniausiai apie [[žmogus|žmogų]] galima spręsti iš to, kas jam [[juokas|juokinga]]. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # Didelis skirtumas – [[žmogus]] negali nusidėti ar nenori. – [[Seneka]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] pasižymi tuo, kad iš kitų reikalauja daug mažiau negu iš [[savęs]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] – tai [[žmonija|žmonijos]] knygos turinys. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] taip pat [[paklydimas|klysta]], o kai kurie jų taip dažnai, kad vos nesusigundai laikyti juos nežymiais žmonėmis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] visada maitinosi saikingai. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Didis tas [[žmogus]], kuris moliniais indais naudojasi kaip sidabriniais, bet ne mažiau didis ir tas, kuris sidabriniais naudojasi kaip moliniais. – [[Seneka]]. # Didysis [[gyvenimas|gyvenimo]] klausimas – kaip gyventi tarp [[žmogus|žmonių]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Didžiai [[liūdesys|liūdintys]] [[žmogus|žmonės]] išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa [[laimė|laimę]] taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, – ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Didžiausias [[gyvenimas|gyvenimo]] [[džiaugsmas]] – jausti, kad esi reikalingas ir artimas [[žmogus|žmonėms]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Didžiausias [[žmogus|žmogaus]] nuopelnas yra [[atkaklumas]] nugalint sunkiausias kliūtis. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # Didžiausias [[žmogus|žmogaus]] [[nuopelnas]] yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo [[aplinkybė|aplinkybes]] ir kuo mažiau leidžia joms lemti save. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didžių [[tikslas|tikslų]] siekiantis [[žmogus]] turi ir didį [[charakteris|charakterį]], darantį jį švyturiu kitiems. – [[G. Hėgelis]]. # [[Dorybė]], [[gerumas]], [[taurumas]] – tai tokios savybės, kurių [[žmogus]] linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Drąsiausi ir protingiausi tie [[žmogus|žmonės]], kurie vengia galvoti apie [[mirtis|mirtį]] kad ir labai tinkama dingstimi. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Du [[žmogus|žmonės]]. Du akmenys, kurie sugeba kalbėti ir jausti. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # Du [[žmogus|žmonės]] gali vienas kitą išgelbėti ten, kur po vieną žūva. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Duok saulę [[žmogus|žmogui]], jis ilgėsis ledo. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===E=== # Egzistuoja maloni klaidinga pažiūra, kylanti iš mūsų planetos formos, kad kiekvienas [[žmogus]] yra [[pasaulis|pasaulio]] viršūnė. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Eik savo [[kelias|keliu]], o [[žmogus|žmonės]] tegu kalba, ką nori. – [[Dantė Aligjeris|Dantė]]. # Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum [[žmogus|žmogaus]] vien kaip [[priemonė]]s, o visada kaip [[tikslas|tikslą]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Elgesys|Elkitės]] su [[žmogus|žmogumi]] taip, koks jis yra iš tikrųjų, ir jis toks bus. Elkitės su žmogumi taip, kuo jis gali ir turėtų tapti, ir jis juo taps. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Esama [[žmogus|žmonių]], kurie negirdi, kol jiems neatrėžiamos ausys. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Esama [[žmogus|žmonių]], panašių į nulius: prieš juos visada turi eiti skaitmenys. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Esti [[barokas|baroko]] stiliaus [[žmogus|žmonių]]: daug gražių detalių, o visuma neskoninga. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. ===G=== # [[Gamta]] davė žmogui į rankas ginklą – [[intelektas|intelekto]] moralinę jėgą, bet jis gali tą ginklą panaudoti ir piktam, todėl [[žmogus]] be dorovinių principų kartu tampa ir brutaliausia laukine būtybe, valdoma žemų lytinių bei skonio [[instinktas|instinktų]]. – [[Aristotelis]]. # Gelbstint [[žmogus|žmogų]] leistina sukelti jam ir [[skausmas|skausmą]]. – [[Publijus Siras]]. # Gera [[knyga]] – dovana, autoriaus palikta testamentu [[žmogus|žmonių]] giminei. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Geriau būti nelaimingu [[žmogus|žmogumi]], negu savimi patenkinta [[kiaulė|kiaule]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Geriausias linkėjimas [[žmogus|žmogui]] yra linkėjimas būti žmogumi. – [[Volteras]]. # Geriausieji [[žmogus|žmonės]] pasižymi tobuliausiu doriniu išprusimu ir didžiausia [[moralė|moraline]] įtaka. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Gėda prisipažinti, bet juk iš visų gyvų būtybių tik vienas [[žmogus]] nežino, kas jam yra naudinga. – [[Plinijus Vyresnysis]]. # [[Gimdymas|Gimdydamas]] ir maitindamas [[vaikas|vaikus]], [[tėvas]] atlieka tik trečdalį užduoties. Jam privalu [[žmogus|žmonių]] giminei duoti žmonių, visuomenei – visuomeniškų žmonių, valstybei – piliečių. Kiekvienas žmogus, galintis mokėti tą trigubą skolą ir to nedarantis, nusikalsta; ir galbūt nusikalsta dar labiau, temokėdamas jos tik pusę. Kas negali įvykdyti tėvo pareigų, tas neturi teisės juo būti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet [[žmogus]] jį iš naujo gyvena savo [[vaikas|vaikuose]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Gyvenk su [[žmogus|žmonėmis]] taip, kad [[draugas|draugai]] taptų nedraugais, o nedraugai taptų draugais. – [[Pitagoras]]. # Grynas [[vynas]] daro žmogų kvailiu, tą rodo ponai, sėdintys už stalo; grynas [[vanduo]] daro žmogų tyliu,– tą rodo žuvis vandeny,– gi aš noriu išlikti [[žmogus|žmogumi]], todėl geriu praskiestą vyną. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===I=== # Ilgainiui [[technika]] taip ištobulės, jog [[žmogus]] galės išsiversti be [[savęs]]. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Ir didis [[žmogus]] – viso labo tik žmogus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ir žiūriu į plaukiančią [[minia|minią]], / – Ir ieškau [[žmogus|žmogaus]] žmonėse. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # Iš [[laikas|laiko]] ir [[žmogus|žmonių]] galime laukti visko. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. # Ir tingaus, nepaslankaus [[žmogus|žmogaus]] ir palankiausias [[likimas]], kaip kad uoliausias puodžius be staklių, nesukuria nieko, išskyrus broką. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Iš visko, ką turi [[žmogus]], geriausia yra [[akis]], nes neslepia to, kas žmoguje bloga. – [[Mencijus]]. # Iš visų būtybių gražiausia – gražų [[auklėjimas|auklėjimą]] gavęs [[žmogus]]. – [[Epiktetas]]. # Išnaudodamas [[proga|progą]], nereikšmingas ir neturtingas [[žmogus]] gali tapti pranašesnis už kilnųjį ir turtingąjį, o mažas ir silpnas – įveikti didelį ir stiprų. – [[Liu Bu]]. # Išties [[kilnumas|kilnūs]] [[žmogus|žmonės]] niekuo nesipuikuoja. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===Į=== # Įžymūs [[žmogus|žmonės]] gali būti skirstomi į dvi kategorijas: vienų [[žmonija]] nenori pamiršti, kitų – negali. – [[Vladislavas Grzeszczykas|V. Grzeszczykas]]. ===Y=== # Yra [[žmogus|žmonių]], kurie gyvena be jokio [[tikslas|tikslo]], praslenka pasaulyje kaip šapelis upėje: jie neina, juos neša. – [[Seneka]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra [[protas|protinga]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], nepanašių į valstybės [[prezidentas|prezidentus]], bet tokiais esančius. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. ===J=== # Jei jūs atidžiai pažiūrėsite į [[žmogus|žmones]], kurie nieko negali [[pagyrimas|pagirti]], kiekvieną peikia ir yra viskuo nepatenkinti, tai suprasite, jog tai ir yra tie žmonės, kuriais niekas nepatenkintas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Jei mūsų [[žmogus|žmonės]] mažiau girtautų, jei paskubėtų palaidoti giliai širdyje tūnantį [[vergas|vergą]], mūsų prisikėlimo žingsniai būtų dar spartesni ir tvirtesni. – [[Sigitas Tamkevičius|S. Tamkevičius]]. # Jeigu matote [[žmogus|žmones]] tokius, kokie jie yra, su visais jų [[trūkumas|trūkumais]] ir [[yda|ydomis]], niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu tu [[žmogus]], tai nevadink žmogumi to, kuris nesirūpina [[tauta|tautos]] reikalais. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # Jeigu [[žmogus]] imasi dviejų visiškai priešingų [[darbas|darbų]] – vienas jam greičiausiai nepavyks. – [[Ezopas]]. # Jeigu [[žmogus]] imsis tyrinėti savo [[organizmas|organizmą]] arba moralinę būseną, tai būtinai suras [[liga|ligą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu [[žmogus]] iš tikrųjų nori gyventi – tai [[medicina]] bejėgė. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Jeigu [[žmogus|žmonės]] visada būtų malonūs ir klusnūs tiems, kurie yra žiaurūs ir neteisingi, tai nedorėliai elgtųsi, kaip jiems patinka: nieko nebijodami, jie nesitaisytų ir darytųsi vis blogesni ir blogesni. Kai mus kas užgauna be jokios priežasties, mes turime smogti atgal taip smarkiai, kad tam, kuris mums smogė, niekada nekiltų noras smogti antrą kartą. – [[Šarlotė Brontė|Š. Brontė]]. # „Jis man nepatinka.“ – „Kodėl“ – „Aš iki jo nepriaugau.“ – Ar bent vienas [[žmogus]] kada nors taip atsakė? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===K=== # Kad būtų nepamainomas, [[žmogus]] visada turi būti kitoks. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Kad galėtumei spręsti apie [[žmogus|žmogų]], reikia perprasti bent jau jo [[mintis|minčių]], jo [[siela|sielos]] nerimo [[paslaptis]]. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Kad gyventų [[vienas]], [[žmogus]] turi būti arba [[gyvulys]], arba [[Dievas]], – sako [[Aristotelis]]. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – [[filosofas|filosofu]]... – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kad [[žmogus|žmogų]] [[pažinimas|pažintume]], reikia jį [[meilė|pamilti]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Kadangi, kaip ir apie [[medis|medį]], tu ničnieko neišmanai apie [[žmogus|žmogų]], jei tu jį išskleidi jo trukmėje ir padaliji pagal jo skirtumus. Medis nėra sėkla, nėra nei stiebas, lankstus kamienas, negyvos malkos. Medis – tai ta galia, kuri iš lėto susilieja su dangumi. Tą patį galima pasakyti ir apie tave, mano mažasis žmogau. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Kai yra [[knyga]], [[žmogus]] jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose praeities ir dabarties įvykiuose, persiima visos žmonijos mintimis ir jausmais. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Kai kurie [[žmogus|žmonės]] gali būti palyginti su mažomis, prašmatniomis parduotuvėmis: visos prekės sudėtos vitrinoje. – [[Bertoldas Auerbachas|B. Auerbachas]]. # Kai kurie [[žmogus|žmonės]] padaro daug pikta vien dėl savo poreikio [[plepėjimas|paplepėti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kai mūsų laikais sakoma, kad [[žmogus]] moka [[gyvenimas|gyventi]], paprastai turima galvoje šiek tiek abejotina jo garbė. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar praščioką, valdininką ar šiaip sau [[žmogus|žmogų]], turtuolį ar vargšą – mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kai [[žmogus]] neprivalėdamas nuveikia ką nors gero, [[Dievas]] žvelgdamas žemyn šypsosi ir sako: „Vien dėl to vertėjo sukurti [[pasaulis|pasaulį]]“. – [[Talmudas]]. # Kai [[žmogus]] nežino, į kurį [[uostas|uostą]] plaukti, joks [[vėjas]] nebus palankus. – [[Seneka]]. # Kai [[žmogus]] rausta, išryškėja jo taurusis „aš“. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Kaip? Ar [[žmogus]] yra tik Dievo klaida? Ar [[Dievas]] tik žmogaus klaida? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kalba apviltasis. – Ieškojau didžių [[žmogus|žmonių]], o visur radau tik jų idealo beždžiones. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas yra [[žmogus]], pradeda aiškėti, kai jį apleidžia [[talentas]], – kai jis nustoja rodyti, ką gali. Talentas – irgi apdaras, apdaras – tai ir slėptuvė. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas nemoka [[tylėjimas|patylėti]], kol ateis laikas kalbėti ir veikti, tas nėra tikras [[žmogus]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kas nenori matyti kito [[žmogus|žmogaus]] didumo, tas itin uoliai ieško, kas jame žema ir paviršutiniška, – ir taip išsiduoda. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas net suaugęs moka kalbėti vien [[žodis|žodžiais]], o ne [[darbas|darbais]], tas ir [[žmogus|žmogumi]] vadintis neturi teisės. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # Ką [[žmogus]] daro, toks ir yra. – [[Hėgelis]]. # Keista būtybė [[žmogus]] – jis sielojasi netekęs [[turtas|turto]] ir visai nesijaudina, kad negrįžtamai praeina [[gyvenimas|gyvenimo]] dienos. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Keliąsis į didybę [[žmogus]] primena vakaro [[šešėlis|šešėlius]], kurie ištįsta per valandą ir tampa didesni už juos metančius daiktus; augdami jie tolydžio blanksta, o po sekundės jų jau nėra. – [[Etjenas de Senankūras|E. de Senankūras]]. # Kiekvienam [[žmogus|žmogui]] duota užtektinai [[jėga|jėgų]] įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekviename [[žmogus|žmoguje]] esama visko, kas būdinga visai žmonių giminei. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kiekviename [[žmogus|žmoguje]] iš [[prigimtis|prigimties]] sėklos sudygsta arba javai, arba piktžolės; tegu jis laiku palaisto pirmuosius ir išrauna antrąsias. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Kiekvienas protingas [[žmogus]] baudžia ne, kad buvo prasižengta, o dėl to, kad [[prasižengimas]] nebūtų pakartotas. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[žmogus]] atskirai ir visi kartu, galima sakyti, turi tam tikrą [[tikslas|tikslą]], kurio siekdami, jie kažką renkasi ir kažko vengia. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] gali būti pats savimi tik tada, kai jis yra vienas. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Kiekvienas [[žmogus]] – ištisas tomas, jeigu tik jūs žinote, kaip jį skaityti. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Kiekvienas [[žmogus]] yra kieno nors [[vaikas]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] yra savo [[likimas|likimo]] [[kūrėjas]]. – [[Saliustijus]]. # Kiekvienas [[žmogus]] pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių [[darbas|darbų]]. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] skiriasi nuo kitų ir kasdien keičiasi pats. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo [[misija|misiją]], į kurią yra pašauktas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa [[tiesa|tiesą]], būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi teisę būti [[kvailys]], tam nepaprieštarausi, bet ir teise naudotis reikia santūriai. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi tris [[charakteris|charakterius]]: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurį jis pats sau priskiria, ir pagaliau išties esamą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kiekvieną akimirką turime ieškoti ne to, kas mus skiria nuo kitų [[žmogus|žmonių]], o to, ką turime su jais bendra. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # [[Kilnumas|Kilnus]] [[žmogus]] reikalauja iš [[savęs]], o prastuolis – iš kitų. – [[Konfucijus]]. # Klaidinga manyti, kad visi [[žmogus|žmonės]] vienodai geba jausti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kodėl [[žmogus]] nepripažįsta savo [[yda|ydų]]? Todėl, kad jis vis dar skendi jose. Tai tas pats, kaip reikalauti iš miegančiojo pasipasakoti sapną. – [[Seneka]]. # Kojomis [[žmogus]] turi įaugti į savo [[tėvynė]]s žemę, bet jo akys teaprėpia visą [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # Koks didingas [[žmogus]], jeigu tai tikras žmogus! – [[Menandras]]. # Kol gyvas, [[žmogus]] neturi prarasti [[viltis|vilties]]. – [[Seneka]]. # Kol [[žmogus]] gali daryti gera, jam negresia pavojus susidurti su [[nedėkingumas|nedėkingumu]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kuo mažiau nepriekaištingas [[žmogus]] išoriškai, tuo daugiau [[demonas|demonų]] jo viduje… – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Kuo mažiau [[žmogus]] galvoja apie save, tuo jis [[laimė|laimingesnis]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Kuo [[žmogus]] mažiau apie save galvoja, tuo [[vertė|vertesnis]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kuo [[žmogus]] mažiau [[mąstymas|mąsto]] arba žino apie savo [[privalumas|privalumus]], tuo labiau mums patinka. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Kur [[auksas]] prabyla, ten [[žmogus]] bejėgis. – [[Publijus Siras]]. # Kvaila prašyti dievus to, ką [[žmogus]] gali pats sau suteikti. – [[Epikūras]]. ===L=== # [[Laikas|Laiko]] praradimas tuo skaudesnis, kuo [[žmogus]] išmaningesnis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Linksmas [[žmogus]] – visada puikus žmogus. [[Niekšas|Niekšai]] retai būna linksmais žmonėmis. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # – Liūtai pjauna antilopes; vorai – muses; lapės – vištas; kokia vienintelė rasė pasaulyje, kuri tik pati save nukariauja, nugali ir nužudo?<br />– Klausimas vaikams. Aukščiausias kūrinys, žinoma, [[žmogus]], kuris sugalvojo žodžius „meilė“, „gerumas“ ir „mielaširdystė“.<br />– Gerai. Kokia vienintelė būtybė gamtoje, kuri gali nusižudyti ir nusižudo?<br />– Vėl žmogus – kuris sugalvojo amžinybę, Dievą ir prisikėlimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Lygiam gyvenime [[siela]] apmiršta, ir [[žmogus]] nebežino, ko jis vertas. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. ===M=== # [[Meilė]] parodo [[žmogus|žmogui]], koks jis turėtų būti. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Meilė]] verta lygiai tiek, kiek vertas [[žmogus]], kuris ją jaučia. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Mes laikome [[žmogus|žmogumi]] tiktai tą, kurio [[siela]] svajoja tiek apie dvasinį [[pasitenkinimas|pasitenkinimą]], tiek apie kūno [[malonumas|malonumą]] meilėje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Mes – linksmybių šaltinis ir sielvarto kasyklos. Mes bjaurumo rezervuaras ir švari versmė. [[Žmogus]], tarsi veidrodyje daugialypis pasaulis. Jis niekingas ir tuo pat nepaprastai didis! – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Mes prisirišame prie [[žmogus|žmogaus]], parodžiusio mums [[gerumas|gerumą]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Mokslas]] dar nežino priemonių, kaip paversti [[žvėris|žvėrį]] [[žmogus|žmogumi]]. – [[Michailas Bulgakovas|M. Bulgakovas]]. # Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai, bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „[[Tėvynė]]“. Kuris doras [[žmogus]] suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos. – [[Ciceronas]]. ===N=== # Ne tokios juokingos [[žmogus|žmonių]] turimos [[savybė]]s, kaip tos, į kurias jie pretenduoja. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti [[gerumas|geras]] [[žmogus]], bet pats juo tapk. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nebūtina visuomet būti [[didvyris|didvyriu]], bet privalu visuomet išlikti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Negaila, kad [[žmogus]] praranda [[pinigas|pinigus]], [[namas|namus]], [[dvaras|dvarus]] – visa tai jam nepriklauso. O gaila, kai žmogus praranda savo tikrąją nuosavybę – žmogiškąjį [[orumas|orumą]]. – [[Epiktetas]]. # Negera [[žmogus|žmogui]] likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiekti, žmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Kuklumas|Nekuklus]] [[žmogus]] dažnai pavojingesnis už piktą, nes šis puola tik savo [[priešas|priešus]], o pirmasis kenkia ir priešams, ir [[draugas|draugams]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Nelaimingas [[žmogus]], kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nerasi tokio [[žmogus|žmogaus]], iš kurio [[išminčius]] negalėtų dar ko nors pasimokyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Net sunku įsivaizduoti, kaip tobulai [[žmogus]] gali apvaldyti [[medžiaga|medžiagą]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Nė vienas [[žmogus]] nekartoja kito, ir pats yra nepakartojamas. – [[Martynas Andersenas Neksė|M. Andersenas Neksė]]. # Nė vienas [[žmogus]] nėra [[laimė|laimingas]], kol jis nemano esąs laimingas. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nėra mikroskopo, kuris taip padidintų, kaip [[žmogus|žmogaus]], besigėrinčio savimi, [[akis|akys]]. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Nėra pasaulyje tokio [[kalnas|kalno]], kurio viršūnės galų gale nepasiektų [[žmogus]]. – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]]. # Niekada nesusidraugauk su [[žmogus|žmogumi]], kurio negali [[pagarba|gerbti]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # Niekada nemanykite, kad geriau nutuokiate, ko reikia kitiems [[žmogus|žmonėms]]. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Niekada nesivaržykite su [[žmogus|žmogumi]], kuris neturi ko prarasti. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Niekas iš [[žmogus|žmogaus]] neatima tiek daug [[jėga|jėgų]], kiek [[pavojus|pavojaus]] [[baimė]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Niekas taip lengvai neišveda [[žmogus|žmogaus]] iš [[kelias|kelio]] ir pats iš jo neišeina kaip [[moteris]]. – [[Konfucijus]]. # Niekas taip neišsekina [[žmogus|žmogaus]], kaip ilgas nieko [[veikla|neveikimas]]. – [[Aristotelis]]. # Niekas labiau netaurina žmogaus kaip [[darbas]]. Be darbo [[žmogus]] negali išlaikyti žmogiškojo [[orumas|orumo]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Niekas [[žmogus|žmogaus]] taip nestabdo, kaip jis pats save. – [[Aleksandras Grehamas Belas|A. G. Belas]]. # Niekingi [[žmogus|žmonės]] puikuojasi nuolat kalbėdami apie save, žymūs žmonės apie save niekada nekalba. – [[Volteras]]. # Nieko neveikiantis [[žmogus]] niekada nebūna visai [[laimė|laimingas]]; [[dykūnas|dykūno]] veidą nuolat niaukia nepasitenkinimo ir apatijos šešėlis. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Niekuomet [[žmogus]] nėra toks gražus, koks yra [[kūryba|kurdamas]]. – [[Vydūnas]]. # Norėčiau, kad žmonės pripažintų tą faktą, kad aš tik [[žmogus]]. – [[Fredis Merkuris|F. Merkuris]]. # Norint būti [[laimė|laimingam]] su [[žmogus|žmonėmis]], reikia prašyti jų tik to, ką jie pajėgia. – [[Bernardas Klervietis|B. Klervietis]]. # Norint eiti šiame pasaulyje tikru [[kelias|keliu]], reikia aukotis iki galo. [[Žmogus|Žmogaus]] paskirtis yra ne tik būti laimingu. Jis privalo atverti [[žmonija]]i kažką didingo. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Nuo [[vynas|vyno]] [[žmogus|žmogus]] sugyvulėja, sužvėrėja, pasidaro storžievis, pameta šviesią galvą, atbunka. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. ===P=== # Pagal paveldą esu žydas, pagal pilietybę – šveicaras, o pagal sandarą – tik [[žmogus]], neturintis jokių sąsajų su valstybe ar nacionaliniu subjektu apskritai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Pagal vergų [[moralė|moralę]] [[blogis]] kelia [[baimė|baimę]]; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras“ [[žmogus]], tuo tarpu „blogas“ žmogus sukelia tik [[panieka|panieką]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Pasaulis|Pasaulyje]] daugybė [[žmogus|žmonių]], kuriems niekas nepadėjo nubusti. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Pasaulyje tiek daug didžių [[žmogus|žmonių]]. Argi kiekvienas kaimas, kiekvienas miestas, kiekviena šalis neturi savojo didžio žmogaus? – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pasinerk į save, ypač tada, kai esi priverstas būti tarp [[žmogus|žmonių]]. Reikia, kad tu būtum nepanašus į daugelį. – [[Seneka]]. # Pasistenk nebūti [[žmogus|žmogumi]], kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Paskutinio tyrimo duomenimis kiekvienas yra [[žmogus]], ar tai būtų amerikietis, ar vokietis, ar žydas. Jei tik būtų įmanoma kiekvienam išlaikyti tik šį vertingą požiūrį, aš būčiau laimingas žmogus. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Pataisyti [[žmogus|žmones]] galima tik parodžius juos tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Patirtis rodo, kad [[žmogus]] laiko [[klaida|klystančiu]] kiekvieną skirtingų požiūrių žmogų ir netikusia kiekvieną [[knyga|knygą]], nesutampančia su jo pažiūromis. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Patys geriausi [[žmogus|žmonės]] geba suprasti grožį, išdrįsta rizikuoti ir pajėgia pasakyti tiesą. Ironiška, tačiau kaip tik šios teigiamos savybės daro juos labai pažeidžiamus. Kaip tik todėl jų [[siela]] dažnai būna sužeista, o kartais – visiškai palaužta. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Pats vertingiausias [[žmogus]] – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Pirmiausia [[žmogus|žmonės]] nori [[žinojimas|žinoti]], kiek jie tau rūpi, o tik po to sužinoti, kiek tu žinai. – [[James E. Hind]]. # [[Pjedestalas]] – dar ne [[statula]]. Matuokite [[žmogus|žmogų]] ne ant kojokų stovintį. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Prisiminimas]] apie didžiuosius [[žmogus|žmones]] mums turi ne mažesnę reikšmę, negu jų buvimas šalia. – [[Seneka]]. # [[Protas|Protingas]] [[žmogus]] turi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad [[organizmas]] kuo rečiau triktų ir kuo rečiau būtų reikalingas remonto, o ne taisyti savo organizmą nelyginant sutręšusią ir skylėtą valtį bei kamšyti jo plyšius. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Protas|Protingi]] [[žmogus|žmonės]] – geriausia [[enciklopedija]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas|Proto]] garbingumas reikalauja nevengti [[tiesa|tiesos]], veržtis į ją, stengtis rasti bet kokia kaina, bjaurėtis lengvais ir patogiais pusiniais sprendimais, žeminančiu melu. Turėti [[drąsa|drąsos]] siekti tikslo, daryti išvadas ir spręsti pačiam. Turėti drąsos savarankiškai mąstyti. Būti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. ===R=== # Reikia žiūrėti ne kur [[žmogus]] gimė, o kokie jo [[paprotys|papročiai]], ne kurioje šalyje, o pagal kokius [[principas|principus]] jis pasiryžęs gyventi. – [[Apulėjus]]. # Ribotas garbingas [[žmogus]] dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===S=== # Save įsimylėjęs [[žmogus]] – tai tas, kurį kvailiai mano turint begalę privalumų. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Savo [[sumanymas|sumanymais]] [[žmogus]] visada yra didis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Senovėje turtingiausios buvo tos [[šalis|šalys]], kurių buvo dosnesnė [[gamta]]; dabar turtingiausios tos, kurių veiklesnis [[žmogus]]. – [[Henris Tomas Boklis|H. T. Boklis]]. # Smagiai [[juokas|juokiasi]] [[žmogus]] – vadinasi, geras žmogus. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Spręsdamas apie [[žmogus|žmogų]], nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: [[siela|sielos]] gėrio tegu ieškos siela. – [[Seneka]]. # Spręsk apie [[žmogus|žmogų]] ne iš jo motinos žodžių, o iš [[kaimynas|kaimynų]] atsiliepimų. – [[Talmudas]]. # Spręsti apie [[žmogus|žmones]] reikia ne iš to, ko jie nežino, o iš to, ką ir kaip jie [[žinojimas|žino]]. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. # [[Statula|Statulą]] puošia išvaizda, o [[žmogus|žmogų]] – jo darbai. – [[Pitagoras Samietis|Pitagoras]]. # Su [[knyga|knygomis]] tas pats kaip ir su [[žmogus|žmonėmis]]: susipažįstame su daugeliu, bet draugais, nuoširdžiais gyvenimo palydovais pasirenkame tik kai kuriuos. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Sugebėjimas rausti – pati būdingiausia ir pati žmogiškiausia iš visų [[žmogus|žmogaus]] savybių. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # Suvokti, įsijausti galima ir teisingai, ir iš karto, bet [[žmogus|žmogumi]] tapti iš karto negalima, žmogų savyje reikia išugdyti. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Sveikiausi ir gražiausi, darnaus sudėjimo yra tie [[žmogus|žmonės]], kurie dėl nieko nesijaudina. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. ===Š=== # Šiuolaikinis [[idealas]] – viską išmanantis [[žmogus]]. O viską išmanančio žmogaus [[protas]] – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Šuo]] nelaikomas geru šunimi vien todėl, kad gerai loja. [[Žmogus]] nelaikomas geru žmogumi vien todėl, kad gražiai kalba. – [[Buda]]. ===T=== # Taikydamasis švelniai sakant, į „angelus“, [[žmogus]] taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik [[džiaugsmas]] ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats [[gyvenimas]] neteko skonio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tarp [[žmogus|žmonių]] [[gyvenimas|gyvenk]] taip, lyg [[Dievas]] tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų. – [[Seneka]]. # Taurų, geranorį ir nuoširdų [[žmogus|žmogų]] galima pažinti iš [[akis|akių]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Tinkamo [[elgesys|elgesio]] kelias arti, bet [[žmogus|žmonės]] jo ieško toli. – [[Mencijus]]. # Tik įveiktų kliūčių suma yra tikras [[žygdarbis|žygdarbio]] ir [[žmogus|žmogaus]], jį atlikusio, matas. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Tik nuobodus [[žmogus]] patenka į parlamentą. Ir tik bukagalviai ten klesti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tik paviršutiniški [[žmogus|žmonės]] gerai save pažįsta. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tik [[protas]], [[valia]], [[sąžinė]] išaukština [[žmogus|žmogų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Tik tomis akimirkomis, kai jūs matote [[žmogus|žmones]] juokingais, jūs tikrai suprantate, kaip stipriai jūs juos mylite. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Tik žmonėse [[žmogus]] gali [[pažinimas|pažinti]] save. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikrai didis tas [[žmogus]], kuriam priklauso jo [[laikas]]. – [[Heziodas]]. # Tikroji [[žmogus|žmogaus]] [[paskirtis]] – gyventi, o ne egzistuoti. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # Tiktai garbingas [[žmogus]] turi atiduoti pirmenybę [[šeima]]i – prieš save, [[tėvynė|tėvynei]] – prieš šeimą, [[žmonija]]i – prieš tėvynę. – [[Žanas Leronas Dalamberas|Ž. L. Dalamberas]]. ===U=== # Užsiėmusį [[žmogus|žmogų]] retai lanko dykūnai [[svečias|svečiai]] – prie verdančio puodo musės nelekia. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Užtenka gražbyliauti apie tai, koks turi būti [[žmogus]], [[laikas]] juo tapti. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. ===V=== # [[Vaikas]] netaps [[žmogus|žmogumi]], jis jau yra žmogus. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks [[žmogus]] niekad neįgis [[protas|proto]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Vidujai tušti tie [[žmogus|žmonės]], kurie amžinai viską iškelia viešumon. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Vien tik per [[kova|kovą]] nuolatinę [[žmogus]] atranda savo [[aš]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Viena šiukščiausių klaidų – manyti, kad pedagogika yra mokslas apie [[vaikas|vaiką]], o ne apie [[žmogus|žmogų]]. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # Vienam [[žmogus|žmogui]] nelemta puikuotis visais [[talentas|talentais]]. – [[Stendalis]]. # Vieni [[žmogus|žmonės]] garsūs, kiti verti tokie būti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Visa, ką matai ir kame glūdi dieviškų ir žmogiškų dalykų visuma, yra vieninga; mes esame didelio kūno nariai. [[Gamta]] sukūrė mus brolius, pagimdydama iš to paties ir tam pačiam tikslui. Ji įskiepijo mums abipusę meilę ir polinkį bendrauti. Ji nustatė, kas yra teisinga ir leistina. Pagal jos įstatymus blogiau yra kam nors kenkti negu pačiam patirti skriaudą. Tegu jai įsakius, bus ištiesta ranka [[žmogus|žmogui]], kuriam reikia pagalbos. Tegu ir širdyje ir lūpose bus žodžiai: Kadangi esu žmogus, tai ir manau, Jog visa žmogiška nesvetima ir man. – [[Seneka]]. # Visada atsiras [[žmogus|žmonių]], kurie suteiks tau [[skausmas|skausmą]]. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # Visas [[žmogus|žmogaus]] [[nuodėmė|nuodėmes]] atperka jo [[žmogiškumas]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Visi riboti [[žmogus|žmonės]] nuolat stengiasi teršti skvarbaus, guvaus proto žmonių gerą vardą. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Visi [[žmogus|žmonės]] iš esmės vienodi, visi gimsta panašūs, reikšmingesnis tik tas, kuris padoresnis. – [[Seneka]]. # Visi [[žmogus|žmonės]] [[klaida|klysta]], bet didieji žmonės ir prisipažįsta klydę. – [[Bernaras de Fontenelis|B. Fontenelis]]. # Viskas [[žmogus|žmogaus]] [[rankos]]e. Todėl jas reikia kaip galima dažniau plauti. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Visoms [[santuoka|santuokoms]] lai galioja viena rekomendacija: kiekvienas [[žmogus]] turi tuoktis taip, kaip naudinga valstybei, o ne kaip maloniausia jam pačiam. – [[Platonas]]. # Visų gražiausia pasaulyje – doras [[žmogus]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Visų nelaimingiausias [[žmogus]] tas, kuriam pasaulyje neatsirado [[darbas|darbo]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. ===Ž=== # [[Žmogus|Žmogaus]] egzistavimas turbūt yra [[klaida]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[elgesys]] [[gamta|gamtoje]] – jo [[siela|sielos]] veidrodis. – [[Viktoras Bergas|V. Bergas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[išsiauklėjimas|išsiauklėjimą]] rodo jo [[elgesys]] kivirčo metu. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] niekas niekur nelaukia. Visada reikia pačiam viską atsinešti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[prigimtis|prigimties]] esmė – [[judėjimas]]. Visiška [[ramybė]] reiškia [[mirtis|mirtį]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[teisė|teisių]] deklaracijoje liko užmirštos dvi teisės: teisė sau prieštarauti ir teisė pasišalinti. – [[Šarlis Bodleras|Š. Bodleras]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] ir [[orumas]] glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo [[garbė]]s pamatas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] turi būti matuojama tuo, ką jis duoda, o ne tuo, ko jis gali pasiekti. Stenkitės tapti ne sėkmingu, o vertingu žmogumi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo [[klaida|klaidos]]. – [[Ciceronas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga labiausiai vertinti ir trokšti to, ko jis pasiekti negali. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Žmogus|Žmogui]], daug kalbančiam apie save, sunku išvengti [[pagyrūniškumas|pagyrūniškumo]]. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] dera suprasti, kad jis – pasaulio [[kūrėjas]] ir [[šeimininkas]], kad jam tenka [[atsakomybė]] už visas nelaimes žemėje ir kad jam priklauso [[garbė]] už visa, kas gyvenime gera. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Žmogus|Žmogui]], kuris žino kur eina, pasaulis duoda [[kelias|kelią]]. – [[Deividas Staras Džordanas|D. S. Džordanas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] lemta gyventi [[visuomenė]]je; atskirkite jį nuo jos, izoliuokite jį – ir jo [[mintis|mintys]] susijauks, [[charakteris]] sušiurkštės, jo sieloje gims šimtai paikų [[aistra|aistrų]], beprotiškos [[idėja|idėjos]] išleis daigus jo galvoje kaip laukinės kryklės dykynėje. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmogui]] nieko nėra įdomesnio pasaulyje už žmones. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] reikia [[tikslas|tikslo]] – ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys [[norai|norėti]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Žmogus|Žmogui]] viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmoguje]] viskas turi būti [[grožis|gražu]]: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Žmogus|Žmogum]], kuris nuvarytas taip, kad net nebijo būti [[juokas|juokingas]], tegalima tiek pasikliauti, kiek ir nusikaltėliu. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Žmogus]], atkakliai kartojantis nesąs [[kvailys]], paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # [[Žmogus]] atsiskleidžia galinėdamasis su [[kliūtis|kliūtimis]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Žmogus]] be [[charakteris|charakterio]] – tai ne žmogus. – [[Šamforas]]. # [[Žmogus]] be [[šešėlis|šešėlio]]; žmogus, kuris pametė šešėlį. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Žmogus]] bjauresnis už [[gyvulys|gyvulį]], kai išgėręs pats tampa gyvuliu. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]] buvo apdovanotas tik tokiu [[intelektas|intelekto]] kiekiu, kad aiškiai galėtų pamatyti, kiek neadekvatus tas intelektas, kai susiduriama su tuo, kas egzistuoja. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] būna visišku žmogumi tik tada, kai [[darbas|dirba]]. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # [[Žmogus]] būna žmogumi tik todėl, kad [[mąstymas|mąsto]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Žmogus]] didis savo kraštutinumais. Menu, meile, kvailyste, neapykanta, egoizmu ir net pasiaukojimu. Tačiau pasauliui labiausiai trūksta kažkokio vidutinio gėrio. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus]] gali klysti. [[Klaida]] nelaikoma apgaule... Teisingas reikalas nežus ir dėl kelių klaidų. Bent jau [[idėja]], kuria viskas grindžiama, liks nepajudinama. Nepavyks vienas žingsnis – pavyks kitas. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Žmogus]] – [[gamta|gamtos]] tvarinys, jojantis jai ant sprando. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Žmogus]] gimsta ne tam, kad vilktų grandines, bet tam, kad išskleistų sparnus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus]] gyvas ne tuo, ką suvalgo, o tuo, ką suvirškina. Šis teiginys vienodai tinka ir [[protas|protui]] ir [[kūnas|kūnui]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus]] gyvena tikrą [[gyvenimas|gyvenimą]], jeigu laimingas kitų [[laimė|laime]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]], gyvendamas vienas, tik pusiau egzistuoja. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Žmogus]] iš [[prigimtis|prigimties]] yra visuomeninė būtybė. – [[Aristotelis]]. # [[Žmogus]] iš prigimties skirtas bendrijai – gyventi su kitais. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] iš tiesų panašus į [[beždžionė|beždžionę]]: kuo aukščiau užlipa, tuo labiau matosi plikas užpakalis. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Žmogus]] išlieka [[jaunystė|jaunas]], kol pajėgia [[mokymasis|mokytis]], įgyti naujų [[įprotis|įpročių]] ir kantriai išklausyti [[prieštaravimas|prieštaravimus]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # [[Žmogus]] išryškėja iš [[veiksmas|veiksmų]], o ne iš [[mintis|minčių]], kad ir kokios kilnios jos būtų. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]] – ištisas pasaulis, kad tik svarbiausioji jo paskata būtų tauri. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Žmogus]] itin pastebimai subręsta didžausios [[įtampa|įtampos]] valandėlėmis. – [[Teodoras Draizeris|T. Draizeris]]. # [[Žmogus]] jaučia amžiną, jį taurinantį poreikį [[meilė|mylėti]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]], jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]], jei nežino ko nori, blaškosi net lygiausiame kelyje, o, štai, vedamas [[tikslas|tikslo]], jis tvirtai juda pirmyn, nekreipdamas dėmesio į sunkumus. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]], judinantis kalną, pradeda nuo mažų akmenų. – [[Konfucijus]]. # [[Žmogus]], kuriam niekas nepatinka, daug nelaimingesnis, už tą, kuris niekam nepatinka. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus]], kurio [[jausmas|jausmai]] truputį nublanko, labiau stengiasi patikti negu mylėti. – [[Žorž Sand]]. # [[Žmogus]], kuris nuginčijo šimtą žmonių ir išmušė juos iš teisingo kelio, daug menkesnis už žmogų, kuris nukreipė į [[tiesa|tiesos]] kelią vieną žmogų. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # [[Žmogus]], kuris nuo mažumės elgiasi prideramai, nepatiria [[sąžinė]]s graužaties. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # [[Žmogus]], kuris savo paties ir kitų [[gyvenimas|gyvenimą]] laiko beprasmišku, yra ne tik nelaimingas, bet ir apskritai tarsi negyvena. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]], kuris visiems nori būti [[gerumas|geras]], neišvengiamai pralaimės tarp daugybės tų, kurie nėra geri. Todėl jis turi mokytis, kaip nebūti geram, ir šiuo mokėjimu naudotis arba nesinaudoti, priklausomai nuo to, ko reikalauja proga. – [[Nikolas Makiavelis|N. Makiavelis]]. # [[Žmogus]] laimingesnis tampa tiek, kiek [[laimė]]s suteikia kitiems. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # [[Žmogus]] mato savo atspindį žmoguje. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus]] – ne [[angelas]] ir ne [[žvėris]], ir [[nelaimė]] ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus]] – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus]] – ne tuščias butelis, į kurį galima pripilti bet kokio skysčio. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Žmogus]] nebus [[laisvė|laisvas]], jeigu nemokės valdyti [[savęs]]. – [[Pitagoras Samietis|Pitagoras]]. # [[Žmogus]] nebus laisvas tol, kol neįveiks savo [[mirtis|mirties]] [[baimė]]s. Bet ne savižudybe. Nereikia išsižadėti [[savęs]], kad ją įveiktum. Mokėti numirti žvelgiant mirčiai į akis, be kartėlio. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus]], nedarantis [[klaida|klaidų]], paprastai [[veikla|nedaro]] nieko. – [[W. Magee]]. # [[Žmogus]] negali gyventi atsiskyręs, jam reikia [[bendravimas|bendrauti]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] negali griauti to, ko pats negali sukurti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]] negali nuskriausti kito žmogaus – jis gali nusiskriausti tik pats. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # [[Žmogus]] nei žvėris, nei angelas; jis turi [[meilė|mylėti]] ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # <!--Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė-->[[Žmogus]]. Nes jis aukoja savo [[sveikata|sveikatą]], kad uždirbtų daugiau [[pinigai|pinigų]]. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis [[gyvenimas|gyvena]] taip, tarsi niekada [[mirtis|nemirtų]]. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus]] neturi pasirinkimo, – jis turi būti žmogumi. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # [[Žmogus]] niekada nebūna toks [[laimė|laimingas]] arba toks [[nelaimė|nelaimingas]], kaip jam pačiam atrodo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus]] niekada nieko neatsisako, jis tiesiog vieną [[malonumas|malonumą]] pakeičia kitu. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Žmogus]], norintis vadovauti orkestrui, privalo atsukti [[minia]]i nugarą. – [[Džeimsas Kukas|Dž. Kukas]]. # [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]], pasiekęs visišką [[tobulumas|tobulumą]], viršesnis už visus gyvūnus; tačiau jis žemiškesnis už juos, jeigu gyvena be įstatymų ir be teisingumo. Iš tikrųjų nėra nieko siaubingesnio už ginkluotą neteisingumą. – [[Aristotelis]]. # [[Žmogus]] pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] per [[klystkelis|klystkelius]] suranda tikrą [[kelias|kelią]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] pernelyg mirtingas [[nemirtingumas|nemirtingumo]] pažinimui. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] privalo išmokti suprasti kitų žmonių motyvus, jų iliuzijas ir kančias. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]], priverstas gyventi tik vienas pats ir galvoti tik apie save, nepakeliamai [[kančia|kenčia]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus]], ryžtąsis tuščiai praleisti nors vieną valandą, dar nepribrendęs suprasti [[gyvenimas|gyvenimo]] [[vertė|vertę]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # [[Žmogus]], savo gyvenimo kelyje neįgyjantis naujų pažįstamų, greitai tampa [[vienatvė|vienišas]]. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # [[Žmogus]] savo [[tikėjimas|tikėjimu]] ir [[drąsa]] nugali net pačiomis sunkiausiomis [[aplinkybė]]mis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai [[abejonė|abejonei]], tuoj žus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] skiriasi nuo visų kitų būtybių gebėjimu [[juokas|juoktis]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Žmogus]] sudėtas gan keistai: natūralaus jo vaizdo niekad nematai. – [[Moljeras]]. # [[Žmogus]], sugebantis pastebėti [[reiškinys|reiškinį]], gali rasti ir [[priežastis|priežastį]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Žmogus]] sužlunga tik pats. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] – tai jo [[poelgis|poelgiai]]. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. Hėgelis]]. # [[Žmogus]] – tai pagauli, jautri, protinga ir nuovoki būtybė, siekianti išlikti ir būti laiminga. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # [[Žmogus]] – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Žmogus]] tampa žmogumi tik tarp žmonių. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]]. # [[Žmogus]] tik tada šį tą pasiekia, kai pats tiki savo [[jėga|jėgomis]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Žmogus]] tobulėja [[darbas|dirbdamas]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]] – tokia [[pralaimėjimas|pralaimėjimų]] sankaupa, kad jį lengvai apsvaigina ir mažos [[pergalė]]s. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # [[Žmogus]] tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą [[kelias|kelią]], – jį parodo [[sąžinė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] turi išmokti būti pavaldus sau pačiam ir paklusnus savo paties sprendimams. – [[Ciceronas]]. # [[Žmogus]] turi tik vieną despotą – [[nemokšiškumas|nemokšiškumą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus]] turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima [[supratimas|suprasti]]: kitaip nemąstytų apie juos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] turi [[veikla|veikti]], o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. – [[Vang Čungas]]. # [[Žmogus]], tvirtai įsitikinęs, kad jis labai [[protas|protingas]], beveik visada esti iš tų žmonių, kurie turi mažai proto arba visai jo neturi. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Žmogus]] – vien [[santykiai|santykių]] mazgas. Ir tik santykiai turi žmogui reikšmės. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # [[Žmogus]] visada esti tokio [[amžius|amžiaus]], kokia yra dvasia: [[senatvė]] prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – [[Anri Periušo|A. Periušo]]. # [[Žmogus]] visada yra kažkas daugiau, nei jis apie save žino ar gali žinoti. – [[Karlas Jaspersas|K. Jaspersas]]. # [[Žmogus]] visą [[gyvenimas|gyvenimą]] praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas [[viltis|vilties]]. – [[Volteras]]. # [[Žmogus]] žmogui – šventas dalykas. – [[Seneka]]. # [[Žmogus|Žmogų]] pažinsi [[ginčas|ginče]] ir [[kelionė]]je. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # [[Žmogus|Žmogų]] suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmogų]] sukuria [[gamta]], bet išugdo ir subrandina [[visuomenė]]. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Žmogus|Žmogų]] vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus|Žmones]] galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą [[darbas|darbą]]. – [[Albertas Moravija|A. Moravija]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] būtų geriau būti panašiems į žvėris... Jie turėtų labiau pasikliauti savo intuicija. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]], nesiklausantiems [[patarimas|patarimų]], neįmanoma padėti. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] reikalinga prigimtimi, patirtimi, protu pagrįsta [[moralė]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] tik laikinai gyventi lemta,<br /> Laimingas tas, kurs įsiamžins [[vardas|vardą]]. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # [[Žmogus|Žmonės]] atkakliai nesutinka su protingiausiomis [[nuomonė]]mis ne stokodami įžvalgumo, o būdami pernelyg išdidūs: jie mato, kad priekinės eilės jau užimtos, o į galines jiems nesinori sėstis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmonės]] bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] bijo choleros, bet [[vynas]] už ją daug pavojingesnis. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] buvo sukurti tam, kad juos mylėtų, o [[daiktas|daiktai]] buvo sukurti tam, kad jais naudotųsi. Šiandien pasaulyje tiek chaoso yra dėl to, kad mes naudojamės žmonėmis, o mylime daiktus. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus|Žmonės]], būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų [[pareiga]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Žmogus|Žmonės]] yra sukurti vieni kitiems. – [[Markas Aurelijus]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kad ir kokių jie turi [[trūkumas|trūkumų]], labiau už viską verti [[meilė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]] – kaip loterijos prizai: šalia mūsų jie tik tam, kad įgyvendintų mūsų paikas iliuzijas. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kenčiantys dėl [[trūkumas|trūkumų]], ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė [[gamta]] visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia [[puikybė|puikybę]] kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kurie patiria per daug [[džiaugsmas|džiaugsmo]], neišvengiamai bunka. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] labai anksti suvokia savo [[gyvenimo prasmė|gyvenimo prasmę]]. Gal todėl jie taip pat anksti jos ir išsižada. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # [[Žmogus|Žmonės]], manantys, kad [[pinigai]] viską gali, patys gali viską padaryti už pinigus. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Žmonės mėgsta malti liežuviu. [[Žmogus]] išsivystė ne iš beždžionės, o veikiau iš vištos. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] ne visuomet būna tokie, kokie atrodo. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekada nebūna nei be galo geri, nei be galo blogi. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekuo taip nesibodi kaip [[patarimas|patarimais]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekuomet nejaučia [[sąžinė]]s graužaties dėl [[poelgis|poelgių]], tapusių jų [[įprotis|įpročiu]]. – [[Volteras]]. # [[Žmogus|Žmonės]], norintys kitus įbauginti, patys pasirodo esą [[bailys|bailiai]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nuolat painioja, viena vertus, [[santuoka|santuoką]] ir meilę, kita vertus, [[laimė|laimę]] ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors [[meilė]] ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nustoja [[mąstymas|mąstyti]], nustoję [[skaitymas|skaityti]]. – [[Deni Didro|Deni Didro]]. # [[Žmogus|Žmonės]] paprastai [[draugystė|draugyste]] vadina bendrą laiko leidimą, savitarpio pagalbą, keitimąsi paslaugomis – žodžiu sakant, tokius santykius, kur [[savimeilė]] tikisi šį tą laimėti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmonės]] pradeda [[ginčas|ginčytis]] todėl, kad vienas kito nesupranta, ir baigia vienas kito nesuprasdami todėl, kad ginčijosi. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] savimi tampa, o ne gimsta. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|Helvecijus]]. # [[Žmogus|Žmonės]] stokoja ne [[jėga|jėgų]], o [[valia|valios]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus|Žmonės]] su amžiumi netampa [[protas|protingesni]]. Jie paprasčiausiai tampa [[atsargumas|atsargesni]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Žmogus|Žmonių]] giminei daugiau nusipelno besijuokiantis, o ne sielvartaujantis. – [[Seneka]]. # Žmonių [[visuomenė]]s pagrindai yra gobšumas, baimė ir pasidavimas. [[Žmogus]] yra blogas, bet jis mėgsta gera... kai jį daro kiti... – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žvėris|Žvėrys]], gyvenantys kartu su mumis, tampa naminiais, o [[žmogus|žmonės]], bendraudami tarpusavyje, tampa laukiniais. – [[Heraklitas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== [[Vaizdas:Human.svg|thumb|Žmonės]] ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apie [[žmogus|žmogų]] reikia spręsti pagal jo rankų [[Darbas|darbą]]. # Be [[žmogus|žmogiškos]] kompanijos ir pats [[rojus]] nebūtų trokštama vieta. # Bet kas gali būti [[mandagumas|mandagus]] karaliui, bet turi būti išauklėtas ir doras [[žmogus]], kad būtum mandagus elgetai. # Būdamas gerai apsirengęs, [[žmogus]] nėra apribotas būti [[vargšas]]. # Būk atidus su [[žmogus|žmogumi]], kuris turi saldų [[Liežuvis|liežuvį]], jis tau gali įsiūlyti pirkti blogą [[Mėsa|mėsą]]. # Geros [[Valia|valios]] [[žmogus]] yra ne tik [[Turtas|turtingas]], bet ir [[Išmintis|išmintingas]]. # [[Idėja|Idėjos]] yra vertos tuzino monetų, bet [[Žmogus|žmonės]], kurie jas paverčia [[Veiksmas|veiksmu]], yra neįkainojami. # Jeigu [[žmogus]] joja ant tigro nugaros, jis niekada neturėtų būti nustebęs, jeigu tai [[Pabaiga|baigiasi]] jam tigro skrandyje. # Kai nuogas [[žmogus]] tau [[Pažadas|žada]] audeklą – saugokis. # Kai [[žmogus]] atsiduria [[Bėda|bėdoje]], jis prisimena [[Dievas|Dievą]]. # Kai [[žmogus]] [[Melas|sukčiauja]] tau kartą – [[gėda]] jam; kai žmogus sukčiauja tau antrą kartą – gėda tau. # [[Žmogus]], kuris nori pamatyti savo [[Tauta|tautos]] progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas. # Kiekvienas blogas [[žmogus]] nusipelno blogos [[Problema|problemos]]. # Kodėl jiems patinka negražiai atrodantis [[žmogus]] – užtrunka ilgai tai suprasti gražuoliui. # Kur tik [[žmogus]] apsistoja gyventi, jo [[charakteris]] eina kartu su juo. # Mažo ūgio [[žmogus]] paliečia tik tiek, kiek jis gali pasiekti. # [[Kalbėjimas|Nesakyk]] [[Žmogus|žmogui]], kuris tave neša, kad jis smirdi. # Neskaičiuok, kiek kartų [[žmogus]] griūva, bet skaičiuok tuos kartus, kai jis pakyla. # Nespręsk apie savo [[Grožis|grožį]] pagal [[Žmogus|žmonių]] skaičių, kurie į tave žiūri, bet pagal žmonių skaičių, kurie tau [[Šypsena|šypsosi]]. # Nors duoda [[ranka]] – [[Žmogus|žmogui]] turi būti [[Dėkingumas|dėkojama]]. # Pagal [[Poelgis|poelgius]] mes [[Pažinimas|pažįstame]] [[žmogus|žmogų]]. # Patenkintas [[žmogus]] nesupranta ką jaučia [[Alkis|alkanas]] žmogus. # Prieš šaudamas, [[žmogus]] turi nusitaikyti. # [[Senatvė|Senas]] žmogus gali nepataikyti mesdamas akmenį, bet niekada neprašaus pro šalį pasakydamas žodį. # Tas [[žmogus]], kurį tu prisiimsi ant savo kupros, bus tas, kuris tau kandžiosis. # Tas [[žmogus]], kuris kenčia nuo šalčio, bus pirmiausias, kuris pagalvos apie durų uždarymą. # [[Tingumas|Tingus]] [[žmogus]] prisimins, kad jis nesodino, kai jo kaimynas ims derlių. # Tu gali daug [[Pažinimas|sužinoti]] apie [[Žmogus|žmogų]], stebėdamas jį, kada jis yra [[Alkis|alkanas]]. # Tu negali užrišti raištį [[Žmogus|žmogui]] ant akių ir tikėtis, kad jis perkels tave per upę. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[charakteris]] yra kaip nėštumas – jis negali būti paslėptas. # [[Žmogus|Žmogaus]] didžiausios [[Kova|kovos]] yra tos, kurias jis kovoja pats savyje. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[kraujas]] yra sunkus; tas, kuris jį praliejo, negali pabėgti šalin. # [[Žmogus|Žmogaus]] nuopolis prasideda [[Išdidumas|išpuikimu]]. # [[Žmogus|Žmogui]], kuris savo [[Įrankis|įrankių]] rinkinyje turi tik plaktuką, kiekviena [[problema]] atrodo panaši į vinį. # [[Žmogus]] griūva vien tam, kad pakiltų. # [[Žmogus]] yra toksai, ką jis [[Valgymas|valgo]]. # [[Žmogus]] nebėga tarp spyglių be priežasties: arba jis persekioja [[Gyvatė|gyvatę]], arba gyvatė persekioja jį. # [[Žmogus]] negali varžytis su savo [[siela]] imtynių varžybose. # [[Žmogus]], kuris yra [[Kantrumas|kantrus]], yra apdovanojamas. # [[Žmogus]], kuris įsakinėja, atskiria save nuo kitų. # [[Žmogus]], kuris nedirba sunkaus [[Darbas|darbo]], niekada nežinos [[Poilsis|poilsio]] vertės. # [[Žmogus]], kuris nesilaiko [[Disciplina|disciplinos]], negali būti įspėtas. # [[Žmogus]], kuris niekada nepripažįsta savo [[Klaida|klaidų]], niekada nepažins [[Taika|taikos]]. # [[Žmogus]], kuris nori pamatyti savo [[Tauta|tautos]] progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas. # [[Žmogus]], kuris pardavinėja kiaušinius, nepradeda [[Kova|kovos]] turguje. # [[Žmogus]], kuris slepia spyglį savo pėdoje, pelno sutinimą. # [[Žmogus]], kuris [[Valgymas|valgo]] vienas, [[Mirtis|miršta]] vienas. # [[Žmogus]], kuris visą laiką [[Verkimas|verkia]], nebūna išgirstas. # [[Žmogus]], kuris visada žiūri į dangų, niekada nieko neras ant žemės. # [[Žmogus]], su per daug didelėmis [[Ambicija|ambicijomis]], negali [[Miegas|miegoti]] ramybėje. # [[Žmonės|Žmonėms]], kurie [[girtavimas|geria]] tam, kad paskandintų savo [[sielvartas|sielvartą]], turėtų būti pasakyta, kad sielvartas žino, kaip reikia plaukti. # [[Žmogus|Žmonės]] yra kaip chameleonai – [[aplinkybė]]s priverčia juos pakeisti jų spalvą. ===[[Airių patarlės ir priežodžiai|Airių]]=== # [[Žmogus|Žmonės]] gyvena vienas kito [[prieglobstis|prieglobstyje]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Alkis|Alkanas]] [[žmogus]] yra [[pyktis|piktas]] žmogus. # [[Ankstumas|Ankstyvas]] gulimas ir ankstyvas kėlimas padaro [[žmogus|žmogų]] sveiką, turtingą ir išmintingą. # Geras [[žmogus]] nuodėmingoje [[Visuomenė|visuomenėje]] atrodo esantis didžiausias piktadarys iš visų. # Jei norite pažinti [[žmogus|žmogų]], stebėkite, kaip jis elgiasi pametęs [[pinigai|pinigus]]. # Kartais [[žmogus|žmonės]], kurie gyvena stikliniuose namuose, mėto [[akmuo|akmenis]] dėl to, kad uždažyti jų langai. # Kas gi yra [[žmogus]], jei ne kas kita kaip [[protas]]? # Manieros padaro [[Žmogus|žmogų]]. # [[Mokymasis]] gerą [[Žmogus|žmogų]] padaro geresniu, o blogą žmogų – blogesniu. # Nė vienas [[žmogus]] nebebūna [[Pyktis|piktas]], kuris nebesijaučia įskaudintas. # Nė vienas [[žmogus]] negali tarnauti dviems [[Šeimininkas|šeimininkams]]. # Nė vienas [[žmogus]] nėra sala. # Niekas nežino kito [[Žmogus|žmogaus]] [[Našta|naštos]] svorio. # Paukštis būna [[Pažinimas|pažįstamas]] pagal savo toną, [[žmogus]] – pagal jo [[Žodžiai|žodžius]]. # Pokalbių [[žmogus]], be poelgių, būna kaip sodas pilnas piktžolių. # Saugokis [[Žmogus|žmogaus]], perskaičiusio tik vieną [[Knyga|knygą]]. # Stenkis būti ne sėkmės [[Žmogus|žmogus]], bet vertės žmogus. # Stiprus [[Žmogus|žmogus]] ir krioklys patys sau kelią tiesia. # Tas, kuris vaikšto su padoriais [[Žmogus|žmonėmis]], būna vienas iš jų. # Tu gali nuspręsti apie [[Žmogus|žmogų]] pagal kompaniją, kurioje jis laikosi. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Žmogus]], kurio sode auga [[šalavijas|šalavijai]], gyvens 100 metų. # [[Žmogus|Žmonės]] bijo laiko, o [[laikas]] — Sfinkso. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Gėris|Geras]] [[žmogus]] mato gerus ženklus. # [[Viskas]] žemėje turi savo [[tikslas|tikslą]], kiekviena [[liga]] – vaistus, kurie ją gydo, o kiekvienas [[žmogus]] – paskirtį. # [[Žmogus]] turi pats padaryti savo [[strėlė|strėles]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Jeigu tu myli, jei tu meldiesi, jei tu kenti, tai tu esi [[žmogus]]. # [[Žmogus]] supanašėja su tais, kurių draugiją mėgsta. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # Dauguma [[žmogus|žmonių]] [[žmogžudys|žmogžudžiai]] – jie žudo žmogų savyje. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Laikas]] yra tikrasis šeimininkas, [[žmogus]] – tik svečias. # [[Oras]] pasikeičia po valandos, [[žmogus|žmonės]] – po kartos. # [[Arklys|Žirgą]] puošia ne balnas, [[žmogus|žmogų]] – ne drabužiai. # [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi. # [[Žmogus]] – gyva brangenybė, [[turtas]] – mirusi. # [[Žmogus]], kuris sako, kad to padaryti neįmanoma – neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro. # [[Žmogus]] – lankas, [[mintis]] – strėlė, [[teisingumas]] – taikinys. # [[Žmogus]] turi gerai pažinti pats save. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akmuo]] [[kantrumas|kantrus]], o [[žmogus]] – dar kantresnis. # [[Arklys|Arklio]] saugokis iš užpakalio, [[karvė]]s – iš priekio, o pikto [[žmogus|žmogaus]] – iš visų pusių. # [[Arklys|Arklį]] pažinsi iš [[dantis|dantų]], [[žmogus|žmogų]] – iš [[kalba|kalbų]]. # [[Arklys]] pakeičia plauką, [[žmogus]] savo [[charakteris|charakterio]] negali pakeisti. # [[Arklys]] suklumpa ir keturiomis kojomis, o [[žmogus]] dviem nesuklups! # [[Auksas]] mėginasi ugnyje, [[vežimas]] ant gruodo, [[arklys]] naktyje, o [[žmogus]] bėdoje. # [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia. # Gilus [[protas]], nors [[žmogus]] kuprotas. # Ir juodas [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]]. # Iš menkos trobelės gali didis [[žmogus]] keltis. # Maišą [[druska|druskos]] suvalgysi, tada [[žmogus|žmogų]] pažinsi. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama. # [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>. # [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui. # [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius. # [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai. # [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]]. # [[Žmogus]] [[pinigai|pinigus]] renka, [[velnias]] piniginę siuva. # [[Žmogus]] už žvėrį piktesnis. # [[Žmogus]] užmano – [[Dievas]] padaro. # [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa. # [[Žuvis]] ieško kur giliau, [[žmogus]] – kur geriau. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Apdairus [[žmogus]] stebės [[Charakteris|charakterio]] ženklus, kuriuos gamta atskleidžia pas kitus. # Bet kuris [[žmogus]] gali [[Valdymas|valdyti]] ramybėje. # [[Įkyrumas|Įkyrus]] [[žmogus]] visada yra piktavalis. # Kiekvienas [[Beprotis|pakvaišęs]] [[žmogus]] galvoja, kad visi kiti žmonės pakvaišę. # Kiekvienas [[žmogus]] apie kitus sprendžia pagal save. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo ypatingą [[Įprotis|įprotį]]. # Kiekvienas [[žmogus]], kuris gali pūsti ragą, dar nėra medžiotojas. # Kuo daugiau [[žmogus]] turi [[sąžiningumas|sažiningumo]] ir [[dorybė|dorumo]], tuo mažiau jis paveikia švento žmogaus orą. # [[Laimė|Laimingas]] tas [[žmogus]], kuris laikosi nuo [[Kivirčas|kivirčų]] atokiai. # Leisk kiekvienam [[Žmogus|žmogui]] [[Veikla|daryti]], ką jis gali daryti geriausia. # Leisk kiekvienam [[Žmogus|žmogui]] [[Turtas|turėti]], kas jam priklauso. # [[Mokymas|Mokytas]] [[žmogus]] visada turi [[Turtas|turtą]] savyje. # Nė vienas [[žmogus]] neįgyja viso [[Tobulumas|tobulumo]] iš karto. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]] be [[Klaida|klaidų]]. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]], kuris savo amato [[Meistras|meistru]] taptų jau pirmąją dieną. # [[Nesaikingumas|Nesaikingas]] [[žmogus]] [[mirtis|miršta]] jaunas ir retai mėgaujasi senatve. # Priklausomai nuo to, kaip [[žmogus]] tvarkosi su savimi, jis gali [[mirti]] senas trisdešimties, arba jaunas – aštuoniasdešimties. # Rask [[Žiaurumas|žiaurų]] [[Žmogus|žmogų]] ir tu matai [[Bailys|bailį]]. # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. # [[Žmogus]] aistroje joja ant arklio, kuris bėga su juo tolyn. # [[Žmogus]] yra [[Vertinimas|vertinamas]] pagal jo [[Draugas|draugus]]. # [[Žmogus]] niekada netampa visiškai blogas iš karto. # [[Žmogus]], jeigu jis gyvena vienas, yra arba dievas, arba demonas. # [[Žmogus]], kuris [[Saikas|tenkinasi]], visada yra [[Turtuolis|turtingas]]. # [[Žmogus]], neturintis [[Religija|religijos]], yra kaip arklys be apynasrio. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # [[Žmogus]], turintis daug [[draugas|draugų]], platus kaip stepė. ===[[Turkmėnų patarlės ir priežodžiai|Turkmėnų]]=== # Lengva tapti mokytu, sunkiau – [[žmogus|žmogumi]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Žmogus]] retai kada būna geresnis už savo [[žodis|žodžius]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Iš toli visi [[žmogus|žmonės]] neblogi. # Jei visi [[žmogus|žmonės]] trauktų į vieną pusę, tai [[pasaulis]] paprasčiausiai apsiverstų. # Jeigu [[Dievas]] gyventų Žemėje, [[žmogus|žmonės]] jam išdaužytų langus. # Nejausti [[skausmas|skausmo]], reiškia nebūti [[žmogus|žmogumi]]. # [[Vaikas|Vaikai]] gąsdinami [[velnias|velniu]], suaugusieji — [[žmogus|žmonėmis]]. # Vienas [[žmogus]] keičia visą pasaulį, visi kiti – tik murma. # [[Žmogus]] ateina į pasaulį su “Oy!”, o išeina su “Gevaltl” ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|žmogus}} ==Žodžių reikšmės== [[Kategorija:Žmogus]] ht1pkmw0e0v2krvsbn1zccl9wmxikz2 0 1659 84035 83964 2026-05-29T18:13:43Z Kurmis 70 84035 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:'Nadagen' Rijksmuseum SK-A-1731.jpeg|miniatiūra|Sena moteris]] '''''Senatvė''' – senas amžius, senystė.'' ==Sentencijos== # [[Abejingumas]] gražiajai lyčiai [[senatvė]]je – [[bausmė]] už tai, kad pernelyg mokėta patikti [[jaunystė]]je. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Ar esate kur girdėję, kad koks [[tinginys]] būtų sulaukęs [[senatvė|senyvo]] amžiaus. – [[Kristupas Vilhelmas Hufelandas|K. V. Hufelandas]]. # Aš vertinu jaunuolį, turintį šiek tiek [[senatvė]]s, ir senį, turintį šiek tiek [[jaunystė]]s. Kas tuo vadovaujasi, galės būti senas, bet siela toks niekada nebus. – [[Ciceronas]]. # [[Auklėjimas|Auklėjant]] [[vaikas|vaiką]], reikia galvoti apie jo [[senatvė|senatvę]]. – [[Žozefas Žuberas|Ž. Žuberas]]. # Būkime senatvėje tokie pat linksmi kaip jaunystėje. [[Jaunystė]], kaip vyturys, turi savo rytines giesmes; [[senatvė]], kaip lakštingala, privalo turėti savo vakarines giesmes. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Deramai [[senatvė|senti]] – vadinasi, būti jaunesniems atrama, o ne kliūtimi, mokytoju, o ne varžovu, suprantančiam, o ne abejingam. – [[Andrė Morua|A. Morua]]. # Dykaduoniškas [[gyvenimas]] – tai priešlaikinė [[senatvė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gamta]] be galo nenuosekli. Kartais ji [[senis|senio]] galvą užkelia ant jaunų pečių, kitą kartą ugningą [[širdis|širdį]] paslepia po aštuoniasdešimties metų ledu. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Greit įsimylintis [[senis]] – bene didžiausias gamtos darkumas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Ir [[klaida]] būna naudinga, kol esame jauni; kad tik nesinešiotume jos iki [[senatvė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ir perdėtas aprangos nerūpestingumas, ir pernelyg didelis dabitiškumas savaip pabrėžia [[senatvė|iškaršimą]] ir padaugina raukšlių. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Ir [[senatvė]] kupina [[malonumas|malonumų]], jei tik mokama ja naudotis. – [[Seneka]]. # Iš meilės [[gyvenimas|gyvenimui]] [[senatvė]]s geidžiame, o iš [[mirtis|mirties]] baimės jos bijome. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Jaunystė]] – laikas kaupti [[išmintis|išmintį]], [[senatvė]] – laikas ją taikyti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Jaunystė]]je įgyk tai, kas ilgainiui tau padengs [[senatvė]]s nuostolius. Ir supratęs, kad senatvės penas yra [[išmintis]], jaunystėje elkis taip, kad senatvė neliktų be peno. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Jaunystė]]s gėrybės – [[jėga]] ir [[grožis]], [[senatvė]]s gėrybės – [[išmintis|išminties]] branda. – [[Demokritas]]. # [[Jaunystė]]s [[yda|ydų]] nereikia pasilaikyti senatvei, nes [[senatvė]] turi savo trūkumų. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Jaunystė]]s požiūriu [[gyvenimas]] yra begalinė [[ateitis]]; [[senatvė]]s – labai trumpa [[praeitis]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Jaunuolis]] turi būti [[protas|protingas]] ir nesistengdamas toks atrodyti; [[senis]] turi atrodyti protingas, nors toks ir nebūtų. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Jei tik [[jaunystė]] žinotų, jei tik [[senatvė]] galėtų. – [[Anri Etjenas|A. Etjenas]]. # Kai kurių [[senis|senių]] troškimas mylėti jaunas [[moteris]] neprotingas dar ir dėl to, kad jie reikalauja atsakomosios meilės ir gyvena iliuzija, jog dar gali to tikėtis. Tačiau čia kalti ne tik patys seniai, bet ir jaunos moterys, puoselėjančios tą paikumą. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kas [[senatvė|senas]], tas negali degt [[jaunystė]]s ugnimi. – [[Avicena]]. # Keturiasdešimt metų – [[jaunystė]]s [[senatvė]], penkiasdešimt – senatvės jaunystė. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kokia trumpa atkarpa tarp to [[laikas|laiko]], kai žmogus esti per daug [[jaunystė|jaunas]], ir to, kai jau perdaug [[senatvė|senas]]. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Kol mes jauni, naudingi būna ir [[paklydimas|paklydimai]], tik neverta jų tampyti su savimi iki pat [[senatvė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kuo labiau linkstame į [[senatvė|senatvę]], tuo [[laikas]] bėga greičiau. – [[Etjenas de Senankūras|E. de Senankūras]]. # [[Kvailys|Kvailiui]] [[senatvė]] – našta, [[neišmanėlis|neišmanėliui]] – žiema, o [[mokslininkas|mokslo vyrui]] – auksinė pjūtis. – [[Volteras]]. # Malonus [[senatvė|senas]] žmogus, kuris [[geraširdiškumas|geraširdis]] ir [[rimtumas|rimtas]]. – [[Demokritas]]. # Mes tikimės sulaukti [[senatvė]]s, bet bijome pasenti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Meilė|Mylėti]] kokią nors būtybę – vadinasi, sutikti su ja [[senatvė|senti]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Mokėti [[senatvė|senti]] – [[išmintis|išminties]] viršūnė ir viena iš sudėtingiausių [[gyvenimas|gyvenimo]] didžiojo meno briaunų. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # Mūsų [[jėga|jėgų]] nuostoliai daug dažniau esti jaunystės veržlumo negu griaunamo metų veikimo padarinys. Nesantūri, geisminga [[jaunystė]] perduoda [[senatvė|senatvei]] susidėvėjusį [[kūnas|kūną]]. – [[Ciceronas]]. # Nedidelis menas pasenti, menas – įveikti [[senatvė|senatvę]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Negerbti [[senatvė|senyvo]] amžiaus – tas pat, kas rytą sugriauti namą, kuriame reikės nakvoti. – [[Alfonsas Karas|A. Karas]]. # Neįmanoma [[senatvė|nesenti]], bet įmanoma nepasenti. – [[Džordžas Bernsas|Dž. Bernsas]]. # Neleisti [[žmogus|žmonėms]] [[senatvė|pasenti]] – tai didis [[gebėjimas]] valdyti. – [[Napoleonas]]. # Nesaikingumas [[jaunystė]]je – vekselis [[senatvė|senatvei]], kurį reikės apmokėti su procentais už trisdešimt metų. – [[Čarlsas Kalebas Koltonas|Č. K. Koltonas]]. # Nesijuok iš [[senatvė]]s – juk tu eini jos link. – [[Menandras]]. # Nėra nieko koktesnio už [[senis|senį]], kuris, be amžiaus, neturi kitų savo ilgo [[gyvenimas|gyvenimo]] naudos įrodymų. – [[Seneka]]. # Niekas nepageidauja [[senatvė]]s, bet visi nori ilgai gyventi. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Niekas taip greitai [[senatvė|nesendina]] žmogaus kaip mintis apie tai, kad jis sensta. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Niekas taip nepriartina [[senatvė]]s kaip nesaikingas [[girtavimas]], nežabota [[meilė]] ir besaikis [[geidulingumas]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Palaimingos [[jaunystė]]s dienos. [[Senatvė]] mėgsta grįžti į jas pro laiko miglą. Senas žmogus sutemoj prisimena saulėtas ryto valandas. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # Pasenti meno didelio nereik, <br />Bet tu [[senatvė|senatvę]], kad gudrus įveik. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Raukšlių atmieštas [[linksmumas]] žavus. Kažkokia aureolė nušviečia džiaugsmingą [[senatvė|senatvę]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Reikia, nugyventi ilgą [[gyvenimas|gyvenimą]] ir [[senatvė|pasenti]], kad suprastum, koks jis trumpas. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Santūrumas, atsargumas, konservatyvumas, noras lenktis rizikos ir staigių permainų dažnai esti neišvengiami [[senatvė]]s palydovai. – [[Džavaharlalis Neru|Dž. Neru]]. # Santūrūs sugyvenami ir nepaniurę seni žmonės leidžia [[senatvė|senatvę]] pakenčiamai; nepakantumas ir niūrumas sunkus kiekviename amžiuje. – [[Ciceronas]]. # [[Senatvė|Senas]] žmogus, ypač ne itin protingas, visuomet pasipūtęs, išdidus ir neprieinamas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Senatvė]] ateina staiga, kaip sniegas. Rytą jūs atsikeliate ir pamatote, kad viskas balta. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Senatvė]] ateina tada, kai pradedama kalbėti: "Dar niekada nesijaučiau toks jaunas". – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Senatvė]] daug kuo silpna, ji tokia bejėgė, kad lengvai gali sužadinti panieką, todėl išmintingiausias jos siekis – artimųjų meilė ir prisirišimas. Įsakinėti ir bauginti – ne jos ginklas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Senatvė]] ne todėl liūdna, kad su ja pasibaigia [[džiaugsmas|džiaugsmai]], o todėl, kad sunyksta [[viltis|viltys]]. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. # [[Senatvė]] prasideda tą dieną, kai numiršta [[drąsa]]. – [[Andrė Morua|A. Morua]]. # [[Senatvė]] – tai laikas, kai žvakutės ant varduvių pyrago kainuoja brangiau nei pats pyragas, o pusė šlapimo keliauja analizėms. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # [[Senatvė]] – tironas, kuris grasindamas [[mirtis|mirtimi]] uždraudžia visus [[jaunystė]]s malonumus. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Senatvė]]je labiau sugebame [[nelaimė|nelaimių]] išvengti, [[jaunystė]]je – jas iškęsti. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Senatvė]]je nieko nereikia saugotis taip kaip [[tinginystė]]s ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Seneka]]. # [[Senatvė]]je [[protas|proto]] [[trūkumas|trūkumai]] vis ryškėja, kaip ir [[išorė]]s trūkumai. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Senatvė]]je reikia [[darbas|dirbti]] daugiau negu [[jaunystė]]je. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Senatvė]]s savybė aštrinti gyvenimo spyglius ir blukinti žiedus. – [[Saadis]]. # [[Senatvė]]s [[sunkumas|sunkumai]] – tie patys gyvenimo sunkumai, tik didesni. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Senis|Senio]] [[smegenys]] panašios į seną arklį: kad liktų darbingos, turi būti nuolat mankštinamos. – [[Henris Adamsas|H. Adamsas]]. # [[Senatvė|Senti]] nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas|Š. O. de Sent Bevas]]. # Stenkis [[meilė|neįsimylėti]] artėjant [[senatvė|senatvei]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Tai, kuo nusidedame [[jaunystė]]je, tenka išpirkti [[senatvė]]je. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Tiesa, esama sunkių valandų, bet priešinkis joms; atsuk [[blogis|blogiui]] nugarą, ir vidinis tavo pavasaris neapgaus. Net [[senatvė|senatvę]], ir tą ne visuomet palenkia šalta nakties tamsa. – [[Titas Lukrecijus Karas|Lukrecijus]]. # Tu žilam padėk keliaut,<br /> Panėšėk jam naštą<br /> Pats prieisi pagaliau<br /> Tą [[senatvė]]s kraštą. – [[Chosrovas Abu Muinas Naserė|Ch. Abu Muinas Naserė]]. # Užvis labiausiai [[senatvė]]je verta saugotis [[tingumas|tingumo]] ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Ciceronas]]. # Vieni [[senatvė|sendami]] tobulėja, kiti genda. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # Visi nori [[gyvenimas|gyventi]] ilgai, bet niekas nenori [[senatvė|pasenti]]. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Žmogaus turimos gerosios savybės niekuomet taip nepraverčia kaip [[senatvė]]je. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus]] visada esti tokio [[amžius|amžiaus]], kokia yra dvasia: [[senatvė]] prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – [[Anri Periušo|A. Periušo]]. # Žmonės, tokie kaip tu ir aš, nors ir mirtingi kaip ir visi likusieji, nesvarbu kiek begyventų – [[senatvė|nepasensta]]. Aš turiu omenyje, kad mes niekada nenustojame stovėti kaip smalsus vaikas prieš didžiąją visatos paslaptį, kurioje mes visi esame gimę. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Senatvė|Senas]] žmogus gali nepataikyti mesdamas akmenį, bet niekada neprašaus pro šalį pasakydamas žodį. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Tie, kurie norėtų būti [[Jaunystė|jauni]], kai jie bus [[Senatvė|seni]], turėtų būti seni, kai jie būna jauni. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Visuomet dieną elkis taip, kad tavo [[miegas]] naktį būtų ramus, o jaunystėje taip, kad tavo [[senatvė]] būtų giedra. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Augimas|Auga]] besibadydamas, [[senatvė|sensta]] besimokydamas. # Augantysis [[augimas|užauga]], senstantysis [[senatvė|pasensta]]. # Be [[jaunystė|jaunatvės]] nėra [[senatvė]]s. # Be [[tvarka|tvarkos]] gyvensi – nelaiku [[senatvė|pasensi]]. # Bepig [[senatvė|senam]] [[melas|meluoti]], o [[turtas|turtingam]] vogti. # Greitai žmogus užaugi, dar greičiau [[senatvė|pasensti]]. # [[Jaunystė]]s [[nuodėmė|griekai]]<ref>Nuodėmės.</ref> – [[senatvė]]s [[vargas|vargai]]. # Kaip [[jaunystė|jauns]] papratęs, taip [[senatvė|sens]] darysi. # [[Senatvė|Senas]] jautis vagos negadina. # [[Senatvė]] ateina nelaukiama. # [[Senatvė]] – neišgydoma liga. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Būk [[Senatvė|senas]] anksti, jeigu nori, kad tavo ilgaamžiškumas tęstųsi. # Būk [[Senatvė|senas]], kada esi [[Jaunystė|jaunas]], kad būtum jaunas, kada būsi senas. # [[Sielvartas]] atneša pirmalaikę [[Senatvė|senatvę]]. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # [[Jaunystė]] be meilės, [[senatvė]] be išminties – veltui nugyventas [[gyvenimas]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # [[Senatvė|Senstant]] žmogus [[matymas|mato]] blogiau, bet daugiau. # Žilė — [[senatvė]]s, o ne [[išmintis|išminties]] požymis. ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Laikas]] [[Kategorija:Žmogus]] msu7581x9p0iwi88xk0avhrwd78wqpn 0 2674 84031 71459 2026-05-29T13:50:01Z Kurmis 70 84031 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Kas [[Žiburys|žiburį]] už nugaros neša – [[Šešėlis|šešėlį]] meta prieš save. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Keliąsis į didybę [[žmogus]] primena vakaro [[šešėlis|šešėlius]], kurie ištįsta per valandą ir tampa didesni už juos metančius daiktus; augdami jie tolydžio blanksta, o po sekundės jų jau nėra. – [[Etjenas de Senankūras|E. de Senankūras]]. # Turiu kovoti su [[šešėlis|šešėliu]], su tuo, kurio negaliu net paliesti, su tuo, kurio čia nėra ir kuris dėl to čia dar daugiau yra, jis stiprenis už mane, nes jo čia nėra, jis neklystantis, nes jo čia nėra, nes jis šviesesnis, nes jo čia nėra, jis siaubingai pranašesnis dėl savo nebuvimo: tai duoda jam tūkstančius ginklų prieš mane, o tuo tarpu aš esu šalia ir tu matai, koks aš; taip, kaip ir dabar, labai susijaudinęs, kenčiantis neteisybę savo atžvilgiu, priekabus, kvailas – o man statomas priešpriešiais didelis, idealus paveikslas, nieko nedarantis klaidingai, nes nedaro nieko, nes tyli ir nieko nedaro prieš; lygiai taip pat neįmanoma kovoti su prisiminimais apie mirusįjį. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Vien savo [[šešėlis|šešėlį]] tematai, kai atsuki nugarą [[saulė|saulei]]. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. # [[Žmogus]] be [[šešėlis|šešėlio]]; žmogus, kuris pametė šešėlį. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Atsisuk veidu į [[saulė|saulę]] ir [[šešėlis]] liks tau už nugaros. # Jeigu tu atsidėjusiai stebėsi, tu rasi [[Išmintis|išminties]] ir [[šešėlis|šešėliuose]]. # Kai medžio [[šešėlis]] yra sulinkęs, tiesink medį, o ne šešėlį. # Netikras [[draugas]] yra kaip [[šešėlis]] – jis yra su tavimi tik tada, kai šviečia saulė. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Kelias|Keliukas]] [[Šešėlis|šešėlyje]] kaupia purvą (kas yra pasislėpęs šešėlyje, tas kaupia purvą). ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Kas bijo savo [[šešėlis|šešėlio]], neturi vietos po saule. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ir eina patylomis, kaip [[šešėlis]] per šiaudus. # Kame yra [[šviesa|šviesos]], ten ir [[šešėlis|šešėlių]] esti. # Per savo [[šešėlis|šešėlį]] dar niekas nėra peršokęs. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # Dažnai [[nerimas]] mažam daiktui suteikia didelį [[šešėlis|šešėlį]]. [[Kategorija:Fizika]] 4o82fmpippext3viatdpvfnysjrfael 0 9139 84027 84025 2026-05-29T13:36:45Z Kurmis 70 84027 wikitext text/x-wiki '''''[[Etjenas de Senankūras]]''' (pranc.'''Étienne Pivert de Senancour''' (1770-1846) – prancūzų rašytojas.'' ==Sentencijos== # Kai mūsų [[siela]] tyra, mums žodis „[[moteris]]“ be galo didingas. # Nekukli [[santuoka|santuokos]] laisvė užgesina meilę. # [[Veidmainystė|Veidmainiška]] meilė – viena iš visuomenės nelaimių. {{DEFAULTSORT:Senankūras, de Etjenas}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1770|G]] [[Kategorija:1846|M]] [[Kategorija:Copyright]] 4e6fi8jcrhunyuurd89sbrp2t2jg4ut 84029 84027 2026-05-29T13:46:56Z Kurmis 70 84029 wikitext text/x-wiki '''''[[Etjenas de Senankūras]]''' (pranc.'''Étienne Pivert de Senancour''' (1770-1846) – prancūzų rašytojas.'' ==Sentencijos== # Kai mūsų [[siela]] tyra, mums žodis „[[moteris]]“ be galo didingas. # Keliąsis į didybę [[žmogus]] primena vakaro [[šešėlis|šešėlius]], kurie ištįsta per valandą ir tampa didesni už juos metančius daiktus; augdami jie tolydžio blanksta, o po sekundės jų jau nėra. # Nekukli [[santuoka|santuokos]] laisvė užgesina meilę. # [[Veidmainystė|Veidmainiška]] meilė – viena iš visuomenės nelaimių. {{DEFAULTSORT:Senankūras, de Etjenas}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1770|G]] [[Kategorija:1846|M]] [[Kategorija:Copyright]] de1yy384l3ae4ymznxba42lnfk5x02w 84032 84029 2026-05-29T18:06:27Z Kurmis 70 84032 wikitext text/x-wiki '''''[[Etjenas de Senankūras]]''' (pranc.'''Étienne Pivert de Senancour''' (1770-1846) – prancūzų rašytojas.'' ==Sentencijos== # Kai mūsų [[siela]] tyra, mums žodis „[[moteris]]“ be galo didingas. # Keliąsis į didybę [[žmogus]] primena vakaro [[šešėlis|šešėlius]], kurie ištįsta per valandą ir tampa didesni už juos metančius daiktus; augdami jie tolydžio blanksta, o po sekundės jų jau nėra. # Kiekvienas [[malonumas]] – gėris, jeigu jame nėra skriaudos ir nesaikingumo, jeigu jis yra natūralaus potraukio vaisius ir atitinka subtilios natūros norus. # Nekukli [[santuoka|santuokos]] laisvė užgesina meilę. # [[Veidmainystė|Veidmainiška]] meilė – viena iš visuomenės nelaimių. {{DEFAULTSORT:Senankūras, de Etjenas}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1770|G]] [[Kategorija:1846|M]] [[Kategorija:Copyright]] fiyr4xmsqncg2wnxxivrx8d41rnlt3q 84034 84032 2026-05-29T18:12:08Z Kurmis 70 84034 wikitext text/x-wiki '''''[[Etjenas de Senankūras]]''' (pranc.'''Étienne Pivert de Senancour''' (1770-1846) – prancūzų rašytojas.'' ==Sentencijos== # Kai mūsų [[siela]] tyra, mums žodis „[[moteris]]“ be galo didingas. # Keliąsis į didybę [[žmogus]] primena vakaro [[šešėlis|šešėlius]], kurie ištįsta per valandą ir tampa didesni už juos metančius daiktus; augdami jie tolydžio blanksta, o po sekundės jų jau nėra. # Kiekvienas [[malonumas]] – gėris, jeigu jame nėra skriaudos ir nesaikingumo, jeigu jis yra natūralaus potraukio vaisius ir atitinka subtilios natūros norus. # Kuo labiau linkstame į [[senatvė|senatvę]], tuo [[laikas]] bėga greičiau. # Nekukli [[santuoka|santuokos]] laisvė užgesina meilę. # [[Veidmainystė|Veidmainiška]] meilė – viena iš visuomenės nelaimių. {{DEFAULTSORT:Senankūras, de Etjenas}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1770|G]] [[Kategorija:1846|M]] [[Kategorija:Copyright]] 795ndyvogvej3jpla9uhgtx9xfub2i7