Wikiquote
ltwikiquote
https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis
MediaWiki 1.47.0-wmf.4
first-letter
Medija
Specialus
Aptarimas
Naudotojas
Naudotojo aptarimas
Wikiquote
Wikiquote aptarimas
Vaizdas
Vaizdo aptarimas
MediaWiki
MediaWiki aptarimas
Šablonas
Šablono aptarimas
Pagalba
Pagalbos aptarimas
Kategorija
Kategorijos aptarimas
TimedText
TimedText talk
Module
Module talk
Event
Event talk
Auklėjimas
0
3605
84053
83260
2026-06-01T18:14:49Z
Kurmis
70
84053
wikitext
text/x-wiki
'''''Auklėjimas''' – žmogaus įpročių, jausmų, ypatybių ugdymas.''
== Sentencijos ==
# [[Auklėjimas|Auklėja]] viskas: žmonės, daiktai, reiškiniai, bet pirmiausia ir labiausiai – žmonės. – [[Antonas Makarenka|A.Makarenka]].
# [[Auklėjimas|Auklėjant]] [[vaikas|vaiką]], reikia galvoti apie jo [[senatvė|senatvę]]. – [[Žozefas Žuberas|Ž. Žuberas]].
# [[Auklėjimas]] – didžiausia [[vertybė]], bet tik pirmarūšis, kitaip jis bus niekam tinkamas. – [[Radjardas Kiplingas|R. Kiplingas]].
# [[Auklėjimas]], neugdantis [[troškimas|troškimų]], tvirkina [[siela|sielą]]. [[Auklėtojas]] turi mokyti trokšti. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# [[Auklėjimas]] – sunkus [[darbas]], tad gerinti sąlygas jį dirbti – šventa kiekvieno žmogaus [[pareiga]], nes nėra nieko svarbesnio, kaip lavinimasis ir artimųjų [[lavinimas]]. – [[Sokratas]].
# [[Auklėjimas]], svarbiausia, turi pasėti mūsų širdyse naudingus individui ir visuomenei [[įprotis|įpročius]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]].
# [[Auklėjimas]] turėtų mus taurinti, maža to, kad tik netvirkintų. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# [[Auklėjimas]] turi būti pajėgus ir [[kūnas|kūną]] ir [[siela|sielą]] padaryti pačius puikiausius ir pačius geriausius. – [[Platonas]].
# [[Auklėjimas|Auklėjime]] viskas priklauso nuo to, kas [[auklėtojas]]. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]].
# Dabartinei visuomenei [[auklėjimas|auklėjimo]] klausimas – gyvenimo ir mirties klausimas, nuo kurio priklauso [[ateitis]]. – [[Žozefas Ernestas Renanas|Ž. E. Renanas]].
# Didžiausia [[auklėjimas|auklėjimo]] [[klaida]] – per didelis [[skubotumas]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# Galėtų gimti gerai [[auklėjimas|išauklėti]] [[vaikas|vaikai]], jeigu mes, [[tėvai]], būtume gerai išauklėti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Gamta]] ir [[auklėjimas]] panašūs: auklėjimas perdaro [[žmogus|žmogų]] ir sukuria jam antrąją [[prigimtis|prigimtį]]. – [[Demokritas]].
# Gerai [[auklėjimas|išauklėti]] žmonės – tikri [[lygybė]]s gynėjai. – [[Matjus Arnoldas|M. Arnoldas]].
# Iš visų būtybių gražiausia – gražų [[auklėjimas|auklėjimą]] gavęs [[žmogus]]. – [[Epiktetas]].
# [[Auklėjimas|Išauklėti]] kultūringą žmogų padeda dvi jėgos: menas ir mokslas. Abi šios jėgos susijungia [[knyga|knygose]]. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]].
# Į [[auklėjimas|auklėjimą]] galima žiūrėti kaip į nuolatinį kaupimą tų žinių, kurios būtinos palaikyti tarp visuomenės narių susiklosčiusiems santykiams. – [[Klodas Anri Sen–Simonas|K. A. Sen-Simonas]].
# Yra guvaus proto ir smalsių vaikų, bet nesuvaldomų ir užsispyrusių. Tokie paprastai nemėgstami mokyklose ir beveik visada laikomi beviltiškais; tuo tarpu iš jų paprastai išauga didieji žmonės, jeigu tik juos tinkamai [[auklėjimas|auklėjame]]. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]].
# Kiekvienoje šalyje žmonių ugdymo menas taip glaudžiai susijęs su valdymo forma, kad bent kiek esmingiau pakeisti visuomenės [[auklėjimas|auklėjimą]] vargu ar įmanoma nepakeitus pačios valstybės [[santvarka|santvarkos]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]].
# Kūdikystėje visų svarbiausias [[motina|motinos]] [[auklėjimas]], nes moralė vaikui turi tapti jausmu. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]].
# [[Mergaitė|Mergaites]] [[auklėjimas|auklėjame]] kaip šventąsias, o paskui kergiame kaip kumelaites. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]].
# [[Mokymas]] – tai tik vienas lapelis to žiedo, kuris vadinamas [[auklėjimas|auklėjimu]]. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]].
# [[Mokytojas]], jo [[mąstymas|mąstysena]] – štai kas visų svarbiausia [[mokymas|mokymui]] ir [[auklėjimas|auklėjimui]]. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]].
# Mums atrodo nederama palikti vaikų kūno ir sielos būklės tokios, kokią davė gamta, – mes rūpinamės jų [[auklėjimas|auklėjimu]] ir [[mokymas|mokymu]], kad gerosios savybės taptų daug geresnės, o blogosios pasikeistų ir taptų geros. – [[Lukianas]].
# [[Muzika]] gali veikti etinę [[siela|sielos]] sritį; ir jeigu muzika turi tokių savybių, ją reikia įtraukti į jaunimo [[auklėjimas|auklėjimo]] disciplinų sąrašą. – [[Aristotelis]].
# Nėra nieko sunkesnio, kaip perauklėti blogai [[auklėjimas|išauklėtą]] žmogų. – [[Jonas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]].
# Niekuomet nereikia pirma laiko kalbėti su [[vaikas|vaikais]] apie abstrakčius dalykus, pamokslauti. Netikiausi tie vaikai, kuriems buvo sakomi pamokslai. [[Protas]] vystosi vėliau už visus kitus gabumus, ir pradėti nuo jo – reiškia pradėti nuo galo. Jeigu vaikams būtų suprantamos visų dalykų priežastys ir argumentai, nereikėtų jų nė [[auklėjimas|auklėti]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# Nuo nieko nepriklauso, kokie [[vaikas|vaikai]] gimsta, bet mūsų valioje tai, kad teisingai [[auklėjimas|auklėjami]], jie taptų gerais. – [[Plutarchas]].
# Nuo tinkamo [[vaikas|vaikų]] [[auklėjimas|auklėjimo]] priklauso visos [[tauta|tautos]] [[gerovė]]. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]].
# Pradinis [[auklėjimas]] visų svarbiausias, ir tas pradinis auklėjimas neginčijamai priklauso [[moteris|moterims]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# Prastai [[auklėjimas|išauklėto]] žmogaus [[drąsa]] virsta šiurkštumu, [[mokytumas]] – pedantiškumu, [[sąmojingumas]] – juokdaryste, [[paprastumas]] – nekultūringumu, [[geranoriškumas]] – meilikavimu. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]].
# Sakoma, kad geriausia [[politika|politikos]] taisyklė – per daug nevadovauti. Ši taisyklė tinka ir [[auklėjimas|auklėjimui]]. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]].
# Savo [[prigimtis|prigimties]] pakeisti negalima, galima tik pakreipti gerąja linkme tam tikras charakterio ypatybes, net trūkumus – čia ir glūdi didžioji [[auklėjimas|auklėjimo]] paslaptis ir didysis uždavinys. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]].
# Sėkmingo [[auklėjimas|auklėjimo]] paslaptis – [[pagarba]] [[mokinys|mokiniui]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
# [[Šeima|Šeimyninis]] [[auklėjimas]] remiasi trim doroviniais - psichologiniais pagrindais: dėmesiu, pagarba ir reiklumu vaiko ir suaugusiojo asmenybei. – [[Nikolajus Solovjovas|N. Solovjovas]].
# [[Tėvas]] tas, kuris [[auklėjimas|auklėja]], o ne tas, kuris pagimdo. – [[Menandras]].
# Tikrasis [[auklėjimas]] – nė tiek [[taisyklė]]s, kiek [[pratybos]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# Vaiko [[auklėjimas|auklėjimui]] reikia įžvalgesnio [[mąstymas|mąstymo]], didesnės [[išmintis|išminties]] negu valstybės valdymui. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]].
# Visas [[auklėjimas|auklėjimo]] uždavinys – priversti žmogų ne tik dorai elgtis, bet ir džiaugtis tuo, kas dora, ne tik dirbti, bet ir mylėti darbą. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]].
# Visos mano pastangos buvo nukreiptos sukurti tokią tautinio švietimo sistemą, kuri laiduotų tvirtą tautinį [[auklėjimas|auklėjimą]]. – [[Kazimieras Bizauskas|K. Bizauskas]].
# Žmogaus [[auklėjimas]] prasideda vos gimus; jis dar nekalba; dar neklauso, o jau mokosi. [[Patirtis]] ankstesnė už mokymąsi. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]===
# Paleisk [[vaikas|vaiką]] kuo toliau nuo savęs ir jei jis sugrįš pas tave, vadinasi, jį mokėjai [[auklėjimas|išauklėti]].
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# Tas, kuris pagaili [[Auklėjimas|rykštės]], nekenčia savo [[Sūnus|sūnaus]].
===[[Škotų patarlės ir priežodžiai|Škotų]]===
# Geras yra [[gimimas]], bet geresnis yra iš[[auklėjimas]].
[[Kategorija:Pedagogika]]
[[Kategorija:Psichologija]]
4cdgw30liub7ijg0kqex81xz4bnu4q3
Klodas Anri Sen–Simonas
0
7898
84052
84050
2026-06-01T18:12:15Z
Kurmis
70
84052
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Klodas Anri Sen–Simonas]]''' (pranc.'''Claude Henri de Saint-Simon''', (1760-1825) – prancūzų mąstytojas, sociologas, teoretikas, socialistas – utopistas, grafas.''
[[Vaizdas:Claude Henri de Rouvroy.jpg|thumb|Klodas Anri Sen–Simonas]]
==Sentencijos==
# Į [[auklėjimas|auklėjimą]] galima žiūrėti kaip į nuolatinį kaupimą tų žinių, kurios būtinos palaikyti tarp visuomenės narių susiklosčiusiems santykiams.
# Koks nuostabus užsiėmimas – [[darbas]] žmonijos labui.
# [[Tauta|Tautos]], kaip ir individai, gali gyventi tik dviem būdais: arba vogdamos, arba gamindamos.
{{DEFAULTSORT:Sen–Simonas, Klodas Anri}}
[[Kategorija:Prancūzai]]
[[Kategorija:Sociologai]]
[[Kategorija:1760|G]]
[[Kategorija:1825|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
18b0f7ibl95w8l8j0ai41rd11o5vs2u