Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.5 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1874 84055 83070 2026-06-02T18:06:12Z Kurmis 70 84055 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Didelis [[garbė]]s troškimas nuo senų laikų protinguosius paverčia bepročiais. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Didžiausią [[garbė|garbę]] pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Garbė|Garbei]] įsigyti nepakanka vieno žmogaus nuomonės. – [[Seneka]]. # [[Garbė]] ir [[ramybė]] viename guolyje nemiega. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Garbė]] yra sąžiningo [[darbas|darbo]] rankose. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Garbė]] – štai tikrasis grožis. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Garbė]] – tai išorinė [[sąžinė]], o sąžinė – tai vidinė garbė. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Garbė]]s negalima atimti, ją galima prarasti. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Garbė]]s supratimas – stipresnis dorovingumo stimulas negu visokie baudžiamieji nuostatai. – [[Klodas Anri Sen–Simonas|K. A. Sen-Simonas]]. # [[Garbė]]s troškimas – baisi jėga, veikianti mumyse ir prieš mus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Garbė]]s troškimas esti skaudžiausių žmogaus [[nelaimė|nelaimių]] šaltinis. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Garbė]]s troškimas verčia mus elgtis prieš savo [[polinkis|polinkius]] daug dažniau negu [[protas]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Garbė|Garbingumas]] yra vienintelis sielos [[gėris]], o [[nuosmukis]] – vienintelis [[blogis]]. Visi kiti dalykai – menkaverčiai. Jie nei padidina laimės, nei atima, nei didina gėrio, nei atima. – [[Seneka]]. # Geriau būk [[paprastumas|paprastas]] ir [[garbė|garbingas]], negu [[protas|protingas]] ir [[melagis]]. [[Sofoklis]]. # [[Gėda]] ir [[garbė]] – kaip drabužiai: kuo labiau susidėvi, tuo nerūpestingiau su jais elgiamasi. – [[Apulėjus]]. # [[Gėda]] tai [[tauta]]i, kuriai gaila viską paaukoti dėl savo [[garbė]]s. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Jei nori vesti žmones į [[mirtis|pražūtį]], pasakyk jiems, kad vedi juos į [[garbė|garbę]]. – [[Šarlis Morisas de Taleiranas-Perigoras|Š. M. de Taleiranas]]. # Jei tave apleido [[godumas]] – baisiausia giminės liga, [[garbė]]s troškimas ilgai nedels. – [[Seneka]]. # Kaip [[garbė]] noriau lydi jos vengiančius, taip [[geradarystė|geradarysčių]] vaisius mieliau nunoksta tiems geradariams, kurie leidžia būti nedėkingiems. – [[Seneka]]. # [[Kelias]] į [[garbė|garbę]] eina tik per [[kančia|kančią]]. – [[Antanas Maceina|A. Maceina]]. # [[Kelias]] į [[garbė|garbę]] grindžiamas [[darbas|darbu]]. – [[Publijus Siras]]. # Kiekvienas [[darbas]] man bus [[sąžinė]]s, o ne [[garbė]]s reikalas. – [[Seneka]]. # Kuo [[garbė|garbingesnis]] žmogus, tuo jis mažiau įtaria kitus negarbingumu. – [[Ciceronas]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]] ir [[išmintis|išmintingesnis]], tuo jis tampa nepakenčiamesnis, kai praranda savo [[garbė|garbingojo]] [[reputacija|reputaciją]]. – [[Ciceronas]]. # Mokykis visko ne dėl [[garbė]]s, o kad turėtum praktinę [[nauda|naudą]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Narsa|Narsumą]] seka [[garbė]] tartum šešėlis. – [[Ciceronas]]. # Ne [[klaida|klaidos]] taisymas, o atkaklus jos laikymasis žemina bet kurio žmogaus ar žmonių organizacijos [[garbė|garbę]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Nei vienas žmogus nebuvo pagerbtas už tai ką jis gavo. [[Garbė]] – atpildas už tai ką davei. – [[Kelvinas Kūlidžas|K. Kūlidžas]]. # Neįveikiamą [[garbė]]s troškimą ir nepatiklumą visuomet matydavau kartu. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Nepasotinamas [[garbė]]s troškimas užtemdo [[protas|protą]], ir žmogus nepastebi jam gresiančio [[pavojus|pavojaus]]. – [[Ezopas]]. # Niekada nepasukite iš [[pareiga|pareigos]] ir [[garbė]]s kelio – tai vienintelis dalykas, suteikiantis mums [[laimė|laimę]]. – [[Žoržas de Biufonas|Ž. de Biufonas]]. # Pats [[garbė]]s troškimas galbūt ir yda, bet dažnai jis esti [[orumas|orumo]] šaltinis. – [[Markas Fabijus Kvintilianas|M. F. Kvintilianas]]. # Per tūkstančius negarbių užropojusius į mėgavimosi [[garbė|garbe]] būseną, staiga išnyra apgailėtina mintis, jog jie vargo dėl užrašo ant kapo… – [[Seneka]]. # [[Pinigai]] be [[garbė]]s – liga. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Pripažindamas savo [[kaltė|kaltę]], kaltininkas išgelbsti vienintelį vertą gelbėti dalyką – savo [[garbė|garbę]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tai, kas tolima, atrodo [[garbė|garbingiau]]. – [[Tacitas]]. # Tikrai [[garbė|garbingas]] tas, kuris nuolatos klausia savęs, ar jis pakankamai garbingas. – [[Plautas]]. # Tikrajai [[garbė|garbei]] [[neteisybė|netiesa]] nepakenčiama. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Tikroji [[garbė]] – tai pasiryžimas visur ir visada daryti tai, kas naudinga daugumai žmonių. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Turtas|Turtą]] prarasi – mažai prarasi, [[garbė|garbę]] prarasi – daug prarasi, [[narsumas|narsumą]] prarasi – viską prarasi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Visas [[bėda]]s iškęst man nesunku,<br /> Tačiau [[garbė]]s aukot nesutinku. – [[Pjeras Kornelis|P. Kornelis]]. # Žmogaus [[garbė]] nepavaldi kitam; garbė jame pačiame ir nepriklauso nuo viešosios nuomonės; ją apgina ne kardas ir skydas, o sąžiningas ir nepriekaištingas [[gyvenimas]], ir grumtynės tokiomis sąlygomis nenusileidžia bet kokio kitokio mūšio didvyriškumui. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] ir [[orumas]] glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo [[garbė]]s pamatas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Žmogus|Žmogui]] dera suprasti, kad jis – pasaulio [[kūrėjas]] ir [[šeimininkas]], kad jam tenka [[atsakomybė]] už visas nelaimes žemėje ir kad jam priklauso [[garbė]] už visa, kas gyvenime gera. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kur nėra [[Gėda|gėdos]], ten nėra ir [[garbė]]s. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Garbė]] seka paskui tuos, kurie jos šalinasi. # [[Garbė]]s postas yra pavojaus postas. # Net ir tarp vagių yra [[garbė]]. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Ne tam [[garbė]], kuris pradėjo [[darbas|darbą]], bet tam, kuris jį baigė. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Garbė]], įgyta [[Melas|melu]], laikosi tik, kol išaiškėja tiesa. # [[Garbė]]s postas yra pavojaus postas. ===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]=== # Nori, kad tave [[garbė|gerbtų]] – daug nekalbėk, nori būti [[sveikata|sveikas]] – daug nevalgyk. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Vertybės]] ghytagrebo43xm7y5si6rkx8umq4a21 0 7211 84056 56272 2026-06-02T18:10:18Z Kurmis 70 84056 wikitext text/x-wiki '''''[[Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas]]''' (pranc.'''Charles Augustin Sainte-Beuve'''; 1804-1869) – prancūzų literatūros kritikas, rašytojas.'' [[Vaizdas:Sainte-Beuve.jpg|thumb|Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas]] ==Sentencijos== # Yra aukščiausias taškas, kur [[menas]], [[gamta]] ir [[dorovė]] susilieja. # [[Kritikas]] – tai žmogus, kuris moka skaityti ir šito moko kitus. # [[Senatvė|Senti]] nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai [[gyvenimas|gyventi]]. {{DEFAULTSORT:Sent Bevas, Šarlis Ogiustenas de}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Literatūros kritikai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1804|G]] [[Kategorija:1869|M]] [[Kategorija:Copyright]] ov1bg5ftwwa0h6nkqbhtp4ubcmc9thh 0 7898 84054 84052 2026-06-02T18:04:00Z Kurmis 70 84054 wikitext text/x-wiki '''''[[Klodas Anri Sen–Simonas]]''' (pranc.'''Claude Henri de Saint-Simon''', (1760-1825) – prancūzų mąstytojas, sociologas, teoretikas, socialistas – utopistas, grafas.'' [[Vaizdas:Claude Henri de Rouvroy.jpg|thumb|Klodas Anri Sen–Simonas]] ==Sentencijos== # [[Garbė]]s supratimas – stipresnis dorovingumo stimulas negu visokie baudžiamieji nuostatai. # Į [[auklėjimas|auklėjimą]] galima žiūrėti kaip į nuolatinį kaupimą tų žinių, kurios būtinos palaikyti tarp visuomenės narių susiklosčiusiems santykiams. # Koks nuostabus užsiėmimas – [[darbas]] žmonijos labui. # [[Tauta|Tautos]], kaip ir individai, gali gyventi tik dviem būdais: arba vogdamos, arba gamindamos. {{DEFAULTSORT:Sen–Simonas, Klodas Anri}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Sociologai]] [[Kategorija:1760|G]] [[Kategorija:1825|M]] [[Kategorija:Copyright]] s062am6tgvicsweu6oxrt1qmneh5ivg