Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.5 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1619 84060 83818 2026-06-03T18:04:07Z Kurmis 70 84060 wikitext text/x-wiki '''''Vaikas''' – sūnus ar duktė savo tėvams, berniukas ar mergaitė.'' ==Biblija== # [[Išmintis|Išmintingas]] [[vaikas]] [[tėvas|tėvui]] [[džiaugsmas]], o paikas vaikas – [[skausmas]] [[motina|motinai]]. – ''Pat 10, 1.'' ==Aforizmai ir sentencijos== # Aš įsitikinęs, kad silpna [[galva]], turėdama pagalbinių sugebėjimų ir lavindama juos, gali pralenkti visų geriausią, panašiai kaip [[vaikas]] gali su liniuote nubrėžti tiesesnę liniją negu didis meistras ranka. – [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. V. Leibnicas]]. # Auginkime savo [[vaikas|vaikus]] dorus: tik [[dora|dorumas]] gali atnešti [[laimė|laimę]]. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # [[Auklėjimas|Auklėjant]] [[vaikas|vaiką]], reikia galvoti apie jo [[senatvė|senatvę]]. – [[Žozefas Žuberas|Ž. Žuberas]]. # Bendraamžių rungtynėse [[vaikas|vaikui]] neleiskime nei pralaimėti, nei pykti; stenkimės, kad jis būtų draugiškas su varžovais, kad įprastų norėti ne pakenkti, bet pralenkti; kai nugalės ar kita verta pagyrimo padarys, leiskime sielai pakilti, bet ne krykštauti, nes iš džiaugsmo pradedama šokinėti ant vienos kojos, o bešokinėjant – pasipučiama ir pernelyg didžiuojamasi. Leiskime ir atsipalaiduoti, bet drausime tinginiauti ir dykinėti; saugosime nuo lipšnumo, nes niekas neformuoja piktesnių žmonių, kaip švelnus ir meilus auklėjimas. Todėl vienatūrių, kuriems labiau nuolaidžiaujama, sielos esti labiau sugedusios. Nepasipriešins sunkumams tas, kuriam nieko niekada nedraudžiama, kurio ašaras visada šluosto susirūpinusi motina, kurio atsiparšinėjama dėl auklėtojo griežtumo. – [[Seneka]]. # Buvimas su [[vaikas|vaikais]] gydo [[siela]]s. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Dalykai, kurių [[vaikas|vaikai]] [[mokymasis|mokomi]], turi atitikti amžių, kitaip jie gali imt rodyti savo išmintį, maivytis, pūstis. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Dar niekas nesuvokė, kokie atjautos, gerumo ir kilniaširdiškumo turtai slypi [[vaikas|vaiko]] sieloje. Bet kurio tinkamo [[mokymas|mokymo]] tikslas turėtų būti rasti tuos lobius. – [[Ema Goldman|E. Goldman]]. # Gabenk geras [[knyga]]s į namus, nes jų jėga lemtingai veikia [[vaikas|vaikus]] ir vaikų vaikus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Galėtų gimti gerai [[auklėjimas|išauklėti]] [[vaikas|vaikai]], jeigu mes, [[tėvai]], būtume gerai išauklėti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Galvoti apie [[taika|taiką]], vadinasi, galvoti apie [[vaikas|vaikus]]. – ([[Michailas Gorbačiovas|M. Gorbačiovas]] laiške Astridai Lindgren). # [[Gimdymas|Gimdydamas]] ir maitindamas [[vaikas|vaikus]], [[tėvas]] atlieka tik trečdalį užduoties. Jam privalu [[žmogus|žmonių]] giminei duoti žmonių, visuomenei – visuomeniškų žmonių, valstybei – piliečių. Kiekvienas žmogus, galintis mokėti tą trigubą skolą ir to nedarantis, nusikalsta; ir galbūt nusikalsta dar labiau, temokėdamas jos tik pusę. Kas negali įvykdyti tėvo pareigų, tas neturi teisės juo būti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Girtavimas]] – [[vaikas|vaikų]] silpnumo ir ligotumo priežastis. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet [[žmogus]] jį iš naujo gyvena savo [[vaikas|vaikuose]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Iš pradžių [[vaikas|vaikai]] myli savo [[tėvai|tėvus]]. Po kurio laiko ima juos teisti. Retai kada jiems atleidžia.... – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Iš visų apskritai [[amoralumas|amoralių]] poelgių elgimasis su [[vaikas|vaikais]] kaip su vergais yra amoraliausias. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # Jei turi [[mušimas|mušti]] [[vaikas|vaiką]], naudok virvę. – [[Talmudas]]. # Jei [[vaikas|vaikui]] duodamas [[žaislas]], kurio stebuklingumo savo menku [[protas|proteliu]] jis nesugeba įvertinti, kurio gražumo savo dar pusiau teprasivėrusiomis akimis negali įžvelgti, tai, užsispyręs, jis tą žaislą sulaužo; jei jis apatiškas – numeta ir nužingsniuoja pas sau lygius [[draugas|draugus]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Jeigu iki keturiasdešimties metų žmogaus kambarys neprisipildo [[vaikas|vaikų]] klegesio, tai jis prisipildo košmarų. – [[Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas|Š. O. de Sent Bevas]]. # Jeigu [[vaikas|vaikai]] nebūtų verčiami [[darbas|dirbti]], tai jie neišmoktų nei [[raštas|rašto]], nei [[muzika|muzikos]], nei [[gimnastika|gimnastikos]], nei to, kas labiausiai stiprina dorybingumą,– [[gėda|gėdos]]. Nes ypač šie užsiėmimai paprastai išugdo gėdos jausmą. – [[Demokritas]]. # Jie panašūs savo naivumu ir paprastumu. Visi [[žmogus|žmonės]], sulaukę 20 metų, būtų garsūs mokslininkai, menininkai, išradėjai, jeigu neprisloptų vaikiškas nepasotinamas domėjimasis aplinkiniu [[pasaulis|pasauliu]] ir būtų kaupiamos bei gilinamos turimos [[žinios]]. – [[Kornejus Čiukovskis|K. Čiukovskis]]. # Kas gina [[moteris|moters]] teises, tas gina [[vaikas|vaiko]] teises, kitaip sakant, gina [[ateitis|ateitį]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas tampa [[vyras|vyru]] sulaukęs šešiolikos, bus [[vaikas]] sulaukęs šešiasdešimties. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Kiekvienas [[vaikas]] yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota fantazija, kurios skrydis beribis ir nesuvaldomas. – [[Kornejus Čiukovskis|K. Čiukovskis]]. # Kiekvienas [[vaikas]] iš dalies yra [[genijus]], o kiekvienas genijus – iš dalies vaikas. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Kiekvienas [[žmogus]] yra kieno nors [[vaikas]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # [[Grasinimas|Negrasink]] [[vaikas|vaikui]] — arba nubausk jį, arba atleisk. – [[Talmudas]]. # Nepaverskite [[vaikas|vaiko]] dievaičiu: užaugęs jis pareikalaus daug aukų. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Nėra pasaulyje iškilmingesnio himno, kaip [[vaikas|vaiko]] vogravimas. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Niekada [[mokymas|nemokykite]] [[vaikas|vaiko]] to, kuo patys nesate tikri, ir jeigu norite ką nors įteigti jam mažam, kad vaikystės tyrumas ir pirmosios asociacijos tai įtvirtintų, užvis labiau saugokitės, kad tai nebūtų [[melas]], kurį jūs patys žinote esant melu. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Niekuomet nereikia pirma laiko kalbėti su [[vaikas|vaikais]] apie abstrakčius dalykus, pamokslauti. Netikiausi tie vaikai, kuriems buvo sakomi pamokslai. [[Protas]] vystosi vėliau už visus kitus gabumus, ir pradėti nuo jo – reiškia pradėti nuo galo. Jeigu vaikams būtų suprantamos visų dalykų priežastys ir argumentai, nereikėtų jų nė [[auklėjimas|auklėti]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Nuo nieko nepriklauso, kokie [[vaikas|vaikai]] gimsta, bet mūsų valioje tai, kad teisingai [[auklėjimas|auklėjami]], jie taptų gerais. – [[Plutarchas]]. # Nuo tinkamo [[vaikas|vaikų]] [[auklėjimas|auklėjimo]] priklauso visos [[tauta|tautos]] [[gerovė]]. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # [[Pagarba]] – tai užkarda, lygiai sauganti ir [[tėvas|tėvą]] su [[motina]], ir [[vaikas|vaiką]]; tėvus ji gelbsti nuo [[sielvartas|sielvarto]], vaiką – nuo [[sąžinė]]s graužimo. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Paprastai nuo mūsų priklauso, ar perduosim savo [[vaikas|vaikams]] [[žinios|žinias]], maža to, – ar perduosime jiems savo [[aistra]]s. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Pati sunkiausia našta, užgulanti [[vaikas|vaiko]] pečius, yra nenugyventas jo [[tėvai|tėvų]] gyvenimas. – [[Karlas Gustavas Jungas|K. G. Jungas]]. # Patikimiausias būdas gerai išauginti [[vaikas|vaikus]] – tai padaryti juos [[laimė|laimingus]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Priešingai nei suaugusiems, [[vaikas|vaikams]] nereikia savęs apgaudinėti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas|Protingas]] [[tėvas|tėvo]] [[elgesys]] – geriausias [[pamokymas]] [[vaikas|vaikams]]. – [[Demokritas]]. # Stengtis sukurti [[vaikas|vaikui]] laimingą gyvenimą lepinant iš mažų dienų manding neišmintinga. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Su [[tėvai|gimdytojais]] elkis taip, kaip tu norėtum, kad tavo paties [[vaikas|vaikai]] elgtųsi su tavimi. – [[Isokratas]]. # Tarpusavio [[meilė|meilę]] sustiprina [[vaikas|vaikai]]. – [[Menandras]]. # Tas, kuris nori gerai išauklėti [[vaikas|vaiką]], pasmerktas visuomet laikytis teisingų [[pažiūra|pažiūrų]]. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Tausokite savo [[vaikas|vaikų]] [[ašara]]s, kad jie galėtų jas išlieti ant jūsų kapo. – [[Pitagoras]]. # [[Tėvai]] ir [[vaikas|vaikai]] neturi laukti vienas kito prašymo, o turi paslaugiai duoti, ko reikia, vienas kitam, beje, pirmenybė priklauso tėvui. – [[Diogenas Sinopietis|Diogenas]]. # [[Tėvai]] myli savo [[vaikas|vaikus]] nerimastinga ir atlaidžia [[meilė|meile]], kuri juos gadina. Yra kita Meilė, atidi ir rami, kuri juos daro laimingus. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Tėvai|Tėvų]] ir [[vaikas|vaikų]] santykiai tokie pat sudėtingi ir tokie pat dramatiški kaip įsimylėjėlių. – [[Andrė Morua|A. Morua]]. # Tinkamai vadovaujamo [[žaidimas|žaidimo]] [[mokykla]] atveria [[vaikas|vaikui]] langą į pasaulį plačiau ir patikimiau negu [[skaitymas]]. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # [[Tvarkingumas]] sužadina [[vaikas|vaikams]] džiugų [[sąmoningumas|sąmoningumą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Vaikas|Vaikai]] išsyk, lengvai pripranta prie [[laimė]]s, nes jie patys iš prigimties – [[džiaugsmas]] ir laimė. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Vaikas|Vaikai]] prideda mums [[gyvenimas|gyvenimo]] [[rūpestis|rūpesčių]], bet jų dėka [[mirtis]] mums neatrodo tokia baisi. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Vaikas|Vaikai]] suteikia [[darbas|darbui]] džiaugsmo, o [[nesėkmė]]s dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai [[gyvenimas|gyvenimą]] daro malonesnį, o [[mirtis|mirtį]] – ne tokią baisią. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Vaikas|Vaikai]] visada mielai ką nors dirba. Tai be galo naudinga, ir todėl ne tik nereikia jiems trukdyti, bet dera stengtis, kad jie visuomet turėtų kokį nors [[užsiėmimas|užsiėmimą]]. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Vaikas|Vaikams]] reikalingi ne [[pamokymas|pamokymai]], o [[pavyzdys|pavyzdžiai]]. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]]. # [[Vaikas]] netaps [[žmogus|žmogumi]], jis jau yra žmogus. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # [[Vaikas]] – protinga būtybė, jis suvokia savo gyvenimo poreikius, sunkumus ir kliūtis. Jam netiks despotiški potvarkiai, primestinė drausmė, nepatikli kontrolė; galimas vien taktiškas susitarimas, tikėjimas patirtimi, bendradarbiavimas, sugyvenimas. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # [[Vaikas|Vaiko]] mokymo tikslas yra išugdyti jo sugebėjimą toliau lavintis be [[mokytojas|mokytojo]] pagalbos. – [[Elbertas Grimas Habardas|E. G. Habardas]]. # [[Vaikas|Vaikų]] [[laimė]] priklauso nuo [[tėvai|tėvų]] laimės. Čia jos šaltinis ir pagrindas. – [[Nikolajus Solovjovas|N. Solovjovas]]. # [[Vaikas|Vaikų]] lūpomis sakoma [[tiesa]]. – [[Žanas Polis Sartras|Ž. P. Sartras]]. # [[Vergas]] apskritai nepasižymi gebėjimu numatyti, [[moteris]] – pasižymi, nors šiam jos gebėjimui ir nebūdingas ryžtas, [[vaikas]] – pasižymi, tačiau dar netobulai... Taigi apskritai paėmus, teisingi yra poeto žodžiai: „Moterį puošia tylėjimas“, bet tai netaikytina [[vyras|vyrui]]. – [[Aristotelis]]. # Viena šiukščiausių klaidų – manyti, kad pedagogika yra mokslas apie [[vaikas|vaiką]], o ne apie [[žmogus|žmogų]]. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # Visi [[vaikas|vaikai]] gimsta [[genijus|genijais]]. Suaugusieji mikliai, nejučia sunaikina 9999 iš 10000 genijų. – [[Bakminsteris Fuleris|B. Fuleris]]. == Citatos == # Dėl tarnybų vangumo mes [[luošinimas|luošiname]], prarandame [[vaikas|vaikus]], kad nematytume, patalpiname juos į globos įstaigas. Ten geriau nei gatvėje ar smurtaujančių, geriančių [[tėvai|tėvų]] namuose, tačiau laukdami, kol bus įteisinta [[globa]] arba sutvarkyti įvaikinimo formalumai, jie globos įstaigose padedami kaip daržovės žiemą. – [[Nomeda Marčėnaitė|N. Marčėnaitė]], 2006 kovo 28 d. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Jeigu [[mama]] [[Vagystė|vagia]] su [[Vaikas|vaiku]], pririštu ant nugaros, tai ko jūs tikitės iš to vaiko. # Ką tu paskatini [[Vaikas|vaiką]] [[Meilė|mylėti]], gali būti svarbiau, nei ką tu padedi jam išmokti. # [[Vaikas|Vaikui]] užauginti reikia viso kaimo. # Nukreipk [[Vaikas|vaiką]] į [[Kelias|kelią]], kuriuo jis turi eiti, ir būk tikras, kad ir pats eini tuo keliu. # Raktas, kuris atrakina, yra tas pats raktas, kuris ir užrakina. Gerbk [[Vaikas|vaiką]] ir jis gerbs tave. # [[Vaikas]], kuris yra be [[Baimė|baimės]], ruošiasi atnešti ašarų savo motinos akims. # [[Vaikas]], tarp vyresniųjų, kalba [[Ausis|ausimis]]. # [[Vaikas|Vaikui]] užauginti reikia viso kaimo. ===[[Airių patarlės ir priežodžiai|Airių]]=== # Iš plytų ir cemento pastatomas namas, o iš [[vaikas|vaikų]] juoko – [[namai|namų]] židinys. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Mama]] niekada negalvoja, kad jos [[vaikas]] yra bjaurus. # Neišmesk [[Vaikas|vaiko]] kartu su vonelės vandeniu. # Pagailėk rykštės ir sugadink [[Vaikas|vaiką]]. # Vėlyvi [[Vaikas|vaikai]] būna ankstyvi našlaičiai. ===[[Danų patarlės ir priežodžiai|Danų]]=== # Tas, kas laiko [[vaikas|vaiko]] ranką, laiko jo [[mama|mamos]] širdį. # Turtingiausias [[vaikas]] yra tas, kuris sėdi ant [[mama|mamos]] kelių. ===[[Gruzinų patarlės ir priežodžiai|Gruzinų]]=== # Jeigu tu baudi savo [[vaikas|vaiką]], tai esi [[kvailys]]. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Kalbėk su [[vaikas|vaikais]], kai jie [[valgymas|valgo]], ir tai, ką pasakysi liks, net kai išeisi. # [[Vaikas]] – svečias tavo namuose: pamaitink, išmokyk ir paleisk. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # [[Vaikas|Vaiko]] meilė – tarsi vanduo pintinėje. ===[[Italų patarlės ir priežodžiai|Italų]]=== # Nuo mažų [[vaikas|vaikų]] sopa galvas, nuo didelių – širdis. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # Paleisk [[vaikas|vaiką]] kuo toliau nuo savęs ir jei jis sugrįš pas tave, vadinasi, jį mokėjai [[auklėjimas|išauklėti]]. # [[Tėvai]] dirba, [[vaikas|vaikai]] džiaugiasi gyvenimu, [[anūkas|anūkai]] – elgetauja. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Norėdamas suprasti [[tėvų meilė|tėvų meilę]] turi pats susilaukti [[vaikas|vaikų]]. # Pasaulyje yra tik vienas puikus [[vaikas]], ir kiekviena [[mama]] jį turi! # [[Vaikas|Vaiko]] [[gyvenimas]] – tarsi popieriaus lapas: kiekvienas praeivis palieka jame pėdsaką. # Vieno medžio vaisiai būna rūgštūs, ir saldūs, vienos motinos [[vaikas|vaikai]] užauga ir kvaili, ir protingi. ===[[Kroatų patarlės ir priežodžiai|Kroatų]]=== # [[Vargas]] tam žmogui, kuris pasikliauna [[vaikas|vaikų]] pagalba. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Santuoka|Apsivesi]] dėl [[pinigai|pinigų]] – būsi [[tėvas]] svetimų [[vaikas|vaikų]]. # Ateis [[laikas]], bus ir [[vaikas]]. # Auga [[vaikas|vaikai]], auga ir [[bėda|bėdos]]. # [[Bėda]] be [[vaikas|vaikų]], bėda su vaikais. # Brangus [[tėvai|tėvam]] [[vaikas]], bet ir čia turi būti saikas. # Dar [[vaikas|vaiko]] nėr, o jau kūmus prašo. # Dėl [[svečias|svečio]] turėk, dėl [[vaikas|vaiko]] galėk. # Didžiai apsunkina [[vaikas|vaikus]] keiksmai ir barniai [[tėvai|tėvų]]. # Duok [[vaikas|vaikui]] valią, pats būsi nevalioj<ref>Laisvės stoką, teisių suvaržymą.</ref>. # Džiaugiasi biednas<ref>Neturtingas, vargingas.</ref> [[vaikas|vaikais]], o bagotas<ref>Turtingas.</ref> [[pinigai]]s. # Geri [[vaikas|vaikai]] [[tėvai|tėvams]] paguoda, blogi – širdį užduoda. # Gerų [[tėvai|tėvų]] geri ir [[vaikas|vaikai]]. # [[Girtumas|Girta]] [[merga]] pati [[vaikas|vaiką]] susigraibo. # Ir [[pelėda]] savo [[vaikas|vaikus]] giria. # Kokie [[tėvai]], tokie ir [[vaikas|vaikai]]. # Kokius kas išaugina [[vaikas|vaikus]], su tokiais ir džiaugsis. # Koks mėnuo, toks ir laikas. koks [[tėvas]], toks ir [[vaikas]]. # Kurti namai be [[šuo|šunų]], akli langai be [[vaikas|vaikų]]. # Lenk [[medis|medį]], kol žalias, mokyk [[vaikas|vaiką]], kol mažas. # Lepinamam [[vaikas|vaikui]] ragai dygsta. # Maži [[vaikas|vaikai]] – maži [[vargas|vargai]], didi vaikai – didi vargai. # Nusibodo kaip [[merga]]i [[vaikas]]. # Parodyk [[vaikas|vaikui]] [[kelias|kelią]], kuriuo jis turėtų eiti ir nuo kurio net pasenęs nenuklystų. # Tarp dviejų [[auklė|auklių]] [[vaikas]] be galvos. # Tarp trijų [[moteris|moterų]] [[vaikas]] be galvos. # [[Tėvai]] peni [[vaikas|vaikus]] žuvimis, o vaikai tėvus – šunimis. # [[Tėvai]] senyn, [[vaikas|vaikai]] gražyn. # [[Tėvai]] verkia, kad [[vaikas]] nevalgo, vaikas verkia, kad tėvas valgo. # Už [[tėvas|tėvo]] galvos [[vaikas|vaiko]] nė plaukas nenukrinta. # Užsigeidė kaip [[merga]] [[vaikas|vaiko]]. # [[Vaikas|Vaikai]] tėvus pražildina, o [[anūkas|anūkai]] senelius nuplikina. # [[Vaikas|Vaiką]] mylėk kaip dūšią<ref>Brangenybę.</ref>, bet krėsk kaip grūšią<ref>Kriaušę.</ref>. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Niekada neduok [[Vaikas|vaikui]] [[Kardas|kardo]]. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # Neskriausk bejėgio [[vaikas|vaiko]] – jis gali būti tigro sūnus. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Duosi [[vaikas|vaikams]] valią, pats papulsi į nevalią. ===[[Škotų patarlės ir priežodžiai|Škotų]]=== # [[Vaikas]] plepa laukuose, ką išgirdęs namuose. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # [[Vaikas|Vaikai]] elgiasi kaime taip, kaip išmoko namuose. ===[[Turkų patarlės ir priežodžiai|Turkų]]=== # Jei turi gerus [[vaikas|vaikus]], ar tau bereikia didesnio [[turtas|turto]]. Jei tavo vaikai blogi, vėlgi – kam tau turtas? ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # Kiekvienas [[vaikas]] [[motina]]i atima po [[dantis|dantį]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Kas [[vaikas|vaikų]] neturi, juos gerai auklėja. # Leisk [[vaikas|vaikams]] [[mokymasis|mokytis]] ne vien tik to, ko pats esi išmokęs, nes jie gimę kitais laikais. # [[Mama]] supranta, ko [[vaikas]] jai nepasako. # [[Tėvai]] moko vaikus kalbėti, [[vaikai]] tėvus moko tylėti. # [[Vaikas|Vaikai]] gąsdinami [[velnias|velniu]], suaugusieji — [[žmogus|žmonėmis]]. # [[Vaikas|Vaikus]] reikia [[matymas|matyti]] ir [[girdėjimas|girdėti]]. == Taip pat skaitykite == [[Vaikystė]], [[nėštumas]], [[sūnus]], [[duktė]]. == Priešinga == [[Suaugęs]], [[tėvai]], [[mama]], [[tėvas]], [[senelis]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|vaikas}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Šeima]] [[Kategorija:Pedagogika]] [[Kategorija:Psichologija]] okrwq45gtv8r0tjwnhvr9s1vpld3gh9 0 7211 84057 84056 2026-06-03T17:54:51Z Kurmis 70 84057 wikitext text/x-wiki '''''[[Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas]]''' (pranc.'''Charles Augustin Sainte-Beuve'''; 1804-1869) – prancūzų literatūros kritikas, rašytojas.'' [[Vaizdas:Sainte-Beuve.jpg|thumb|Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas]] ==Sentencijos== # Yra aukščiausias taškas, kur [[menas]], [[gamta]] ir [[dorovė]] susilieja. # [[Kritikas]] – tai žmogus, kuris moka skaityti ir šito moko kitus. # [[Senatvė|Senti]] nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai [[gyvenimas|gyventi]]. # Tikroji [[iškalba]] – prasmė, bet anaiptol ne žodžiai. {{DEFAULTSORT:Sent Bevas, Šarlis Ogiustenas de}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Literatūros kritikai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1804|G]] [[Kategorija:1869|M]] [[Kategorija:Copyright]] 1e0aymcb7marjgv4qcnirczrbk5sxv4 84059 84057 2026-06-03T18:01:58Z Kurmis 70 84059 wikitext text/x-wiki '''''[[Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas]]''' (pranc.'''Charles Augustin Sainte-Beuve'''; 1804-1869) – prancūzų literatūros kritikas, rašytojas.'' [[Vaizdas:Sainte-Beuve.jpg|thumb|Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas]] ==Sentencijos== # Yra aukščiausias taškas, kur [[menas]], [[gamta]] ir [[dorovė]] susilieja. # Jeigu iki keturiasdešimties metų žmogaus kambarys neprisipildo [[vaikas|vaikų]] klegesio, tai jis prisipildo košmarų. # [[Kritikas]] – tai žmogus, kuris moka skaityti ir šito moko kitus. # [[Senatvė|Senti]] nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai [[gyvenimas|gyventi]]. # Tikroji [[iškalba]] – prasmė, bet anaiptol ne žodžiai. {{DEFAULTSORT:Sent Bevas, Šarlis Ogiustenas de}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Literatūros kritikai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1804|G]] [[Kategorija:1869|M]] [[Kategorija:Copyright]] j66mm692nyoaljo402q19izpnwxk8x5 0 7463 84058 83232 2026-06-03T17:57:16Z Kurmis 70 84058 wikitext text/x-wiki '''''Iškalba''' – kalbėjimo menas, retorika.'' ==Sentencijos== # Be [[iškalba|iškalbos]], vien gražiai atrodant, šiandieniniame pasaulyje sunkoka išlikti. – [[Konfucijus]]. # Didžioji [[išmintis]] lyg [[kvailumas]]; didžiausia [[gražbylystė]] lyg [[mikčiojimas]]. – [[Lao Dzė]]. # Geriausias [[iškalba|iškalbingumas]] verčia ką nors padaryti; blogiausias – viską tik atitolina. – [[Deividas Loidas Džordžas|D. L. Džordžas]]. # [[Iškalba]] turi būti maloni ir turininga, bet to malonumo šaltinis savo ruožtu turi būti tiesa. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Iškalba]] veikia stipriai, tačiau trumpai. Lengvai sujaudinami žmonės lengvai ir nurimsta. Šaltas ir tvirtas įtikinėjimas nesukelia tokio entuziazmo; bet paveikęs žmogų jis esti neišdildomas. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Iš tiesų [[iškalba|iškalbingas]] tas, kuris apie paprastus dalykus pasako paprastai, apie didžius – pakiliai, apie vidutinius – santūriai. – [[Ciceronas]]. # Pašnekovo [[santūrumas]] ir [[taktas]] vertingesnis už [[gražbylystė|gražbylystę]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Tie, kurie tikina, kad turi daug [[mintis|minčių]], bet nemoka jų išreikšti stokodami [[iškalba|iškalbos]], – neišmoko suprasti patys savęs. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Tikram iškalbingumui nereikia [[iškalba|iškalbos]] mokslo, kaip tikram dorovingumui nereikia [[dorovė]]s mokslo. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Tikrasis [[iškalbingumas]] – tai mokėjimas pasakyti viską, kas reikia, ir ne daugiau negu reikia. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tikroji [[iškalba]] – prasmė, bet anaiptol ne žodžiai. – [[Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas|Š. O. de Sent Bevas]]. # [[Žodis|Žodžių]] atsargumas svarbiau už [[iškalba|iškalbą]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Apgalvojimas [[Kalba|kalboje]] yra svarbiau negu [[iškalbingumas]]. [[Kategorija:Kalba]] 2oubewv5a4me4aoeox8bihdixjnvrte