Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.5 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1559 84062 84049 2026-06-05T13:19:50Z Kurmis 70 /* G */ 84062 wikitext text/x-wiki ==[[Biblija]]== # Kas nenori [[darbas|dirbti]], [[valgymas|tenevalgo]]! – ''2 Tes 3, 10''. # [[Žodis]] – kiekvieno [[darbas|darbo]] pradžia, o [[svarstymas]] – kiekvieno [[veiksmas|veiksmo]]. – ''Sir 37, 16''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Apdovanojimas už gerą [[darbas|darbą]] – pats jo atlikimas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Apgailėtina [[klaida]] – manyti, kad fiziniai [[pratimai]] kenkia protiniam [[darbas|darbui]]. Tarytum šie du dalykai neturėtų eiti kartu, tarytum vienas neturėtų vadovauti kitam. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Apie [[darbas|darbą]] spręsk iš [[rezultatas|rezultato]]. – [[Ovidijus]]. # Ar jūs nuoširdžiai [[noras|norite]]? Tuomet imkitės šią pat minutę. [[Drąsa]] – tai genialumas, jėga ir burtai; imkitės [[darbas|darbo]], ir jūsų [[protas]] įkais; pradėkite, ir darbas bus užbaigtas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ar ne geriau užsitarnauti [[šlovė|šlovę]] savo paties [[darbas|darbais]], negu kitais žmonėmis naudotis. – [[Vang Čungas]]. # Asmenys, priversti kasdien darbuotis, nors būtų seni ir silpni, [[darbas|darbus]] atlieka lengviau negu stiprūs ir jauni žmonės, neturintys įgūdžių. – [[Hipokratas]]. # Aš noriu, kad [[mirtis]] užkluptų mane [[darbas|dirbantį]]. – [[Ovidijus]]. # Atiduokite savo [[darbas|darbui]] širdį ir sielą, tačiau pirma pažiūrėkite, ar tai geras darbas. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Atkaklus [[darbas]] yra ir [[menas|meno]], ir [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Atlikti [[darbas|darbą]] tinkamu [[laikas|laiku]] – reiškia sutaupyti laiką, o kas padaryta ne laiku, padaryta veltui. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Azartiškas [[žvejojimas|žūklavimas]] valdininkams primena [[darbas|darbą]] kanceliarijoje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===B=== # Bendras [[darbas]] sužadina tokį darbo entuziazmą, kokį žmonės retai pajunta pavieniui. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Bet koks [[darbas]] malonesnis už atilsį. – [[Demokritas]]. # Beveik visų [[darbas|darbų]] sunkiausia [[pradžia]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===D=== # [[Dailumas|Dailumo]] reikia ne tik [[menas|menui]], bet ir visiems žmogaus [[darbas|darbams]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # [[Darbas]] – alkio tėvas, virškinimo senelis, sveikatos prosenelis. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]]. # [[Darbas]] apsaugo mus nuo trijų didžiųjų [[blogybė|blogybių]]: [[nuobodulys|nuobodulio]], [[yda|ydų]] ir [[skurdas|skurdo]]. – [[Volteras]]. # [[Darbas]] atliekamas visiškai gerai tik tada, kai dirbama noriai. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # [[Darbas]] būtinas [[sveikata]]i. – [[Hipokratas]]. # [[Darbas]] dažnai esti [[malonumas|malonumo]] tėvas. – [[Volteras]]. # [[Darbas]] – didžiausias mano [[malonumas]]. – [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|V. A. Mocartas]]. # [[Darbas]] – geriausias vaistas, dorovinis ir estetinis. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Darbas]] ir [[užsiėmimas]] be sunkumų, be didžiausios proto ir valios įtampos nevertas [[žmogus|žmogaus]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # [[Darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Darbas]] yra [[laikas|laiko]] dalgis. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Darbas]], kurio esmė nesuprantama, kelia pasidygėjimą. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # [[Darbas]], kuris mums malonus, išgydo [[siela|sielą]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Darbas]] – [[laimė]]s tėvas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Darbas]] – tai svarbiausia gyvenime. Iš visų [[nemalonumas|nemalonumų]], iš visų [[bėda|bėdų]] galima išsivaduoti tik darbu. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Darbas]] – tai vienintelis tikrojo kilnumo titulas. Tai žmogaus kūrėjo galia ir džiaugsmas. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Darbas]] tartum graži moteris: nemėgsta laukti. – [[Sidoni Gabrielė Kolet|S. G. Kolet]]. # [[Darbas]] – visų džiaugsmų, viso, kas geriausia Žemėje, šaltinis. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Darbas]] žmonėms yra [[malonumas]]. – [[Ezopas]]. # [[Darbas|Darbą]] reikia nudirbti, o [[garbė|garbę]] – tik pasiekti. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Daryk didžius [[darbas|darbus]], didžių nežadėdamas. – [[Pitagoras]]. # [[Darbininkas]] neturintis [[darbas|darbo]], gali sukilti; aš bijau [[sukilimas|sukilimų]] kuriuos sukelia duonos stygius; aš mažiau bijočiau kautynių su 200 000 žmonių armija. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Deja, ne visi mes visiems [[darbas|darbams]] vienodai tinkam. – [[Propercijus]]. # Deramai [[gyvenimas|gyventi]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. Kai mašina neveikia, ją ima ėsti rūdys. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # [[Dėkingumas]] įrodomas [[darbas|darbais]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Dideli [[darbas|darbai]] nepadaromi iš karto. – [[Sofoklis]]. # Didelių [[darbas|darbų]] nebūna be didelių sunkumų. – [[Volteras]]. # Didelių [[darbas|darbų]] [[sėkmė]] dažnai priklauso nuo [[smulkmena|smulkmenų]]. – [[Titas Livijus|T. Livijus]]. # Didelį [[džiaugsmas|džiaugsmą]] galima iškovoti tik dideliu [[darbas|darbu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didžiausia klaida gyvenime būtų manyti, kad mes [[darbas|dirbame]] kažkam kitam, o ne sau. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]]. # Didžiausia [[nedorybė]] – imtis [[darbas|darbo]], kurio nemoki. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Didžiausią malonumą ir atpildą randu [[darbas|darbe]], po kurio seka tai, ką pasaulis vadina [[sėkmė|sėkme]]. – [[Tomas Edisonas|T. Edisonas]]. # Didžiuosius įkvepia [[darbas]]. – [[Seneka]]. # [[Darbas|Dirbantys]] tik spindi, o persitvarkę – ir atspindi. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Dirbk, kai liūdna, – tik [[darbas]] išblaško [[liūdesys|liūdesį]]. Dirbk, kad neįpultum į [[neviltis|neviltį]]: niekas taip neapsaugo nuo slegiamos nykumos kaip darbas. Dirbk, kai lydi [[sėkmė]]: nėra geresnio vaisto nuo „laimėjimų svaigulio“ kaip darbas. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]]. # [[Darbas|Dirbkime]] nesvajodami. – [[Volteras]]. # Dvasines žaizdas gydo tik [[laikas]] ir [[darbas]]. Tad į darbą, kol yra jėgų! Nėra geresnio vaisto širdžiai. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Dvasinę sveikatą sukuria [[darbas]] – tik atkaklus, žvalus darbas. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]]. ===F=== # Fizinis [[darbas]] padeda pamiršti ir moralines [[kančia]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===G=== # [[Garbė]] yra sąžiningo [[darbas|darbo]] rankose. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Genialumas]] gali padaryti pradžią; baigti privalo kantrus [[darbas]]. – [[Henrikas Manas|H. Manas]]. # Gera [[pradžia]] – pusė [[darbas|darbo]]. – [[Platonas]]. # Geras [[pavyzdys]] ir sunkų [[darbas|darbą]] daro lengvu. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gerumas|Geras]] žmogus daugybę gerų [[darbas|darbų]] daro slapčiomis, kaip žmogus daro slapčiomis blogus darbus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Pagarba|Gerbk]] tuos, kurie bandė atlikti didžius [[darbas|darbus]], net jeigu jiems tai nepavyko. – [[Seneka]]. # Geriausias būdas išlaikyti [[draugystė|draugystę]] – dalytis mintimis apie savo [[darbas|darbus]]. Žmones labiausiai suartina [[veikla]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Geriausias [[lyderis]] yra tas, kurio aplinkiniai net nepastebi. Kai [[darbas]] yra atliktas, [[tikslas]] pasiektas, pavaldiniams atrodo, kad jie viską nuveikė patys. – [[Sun Tzu]]. # Gero [[darbas|darbo]] negali įkvėpti [[neapykanta]], tuo labiau – [[savanaudiškumas]]. Jis padaromas tik iš [[meilė]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] darymas – visada kelias į didybę; jeigu jų nedarai, neišvengiamai sulauksi dienos, kai vietoj gera teks daryti bloga. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. – [[Servantesas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] rieškučios, vertingesnės už [[žinios|žinių]] statinę. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # Gyventi – reiškia dirbti. [[Darbas]] yra žmogaus [[gyvenimas]]. – [[Volteras]]. ===I=== # Iš anksto žinodamas, ką nori padaryti, [[darbas|dirbi]] drąsiai ir sklandžiai. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Iš visų dalykų pasaulyje tik [[darbas]] nepalieka nemalonių pėdsakų. – [[Lionas Foichtvangeris|L. Foichtvangeris]]. ===J=== # Jei iš viso yra [[pašaukimas]], tai kilniausias pašaukimas yra [[darbas]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Jei mėgsti tai, ką darai, vadinasi, niekada gyvenime [[darbas|nebedirbsi]]. – [[Konfucijus]]. # Jei nekalbėtume, kaip sužinotume, kiek daug [[darbas|dirbame]]? – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jeigu [[vaikas|vaikai]] nebūtų verčiami [[darbas|dirbti]], tai jie neišmoktų nei [[raštas|rašto]], nei [[muzika|muzikos]], nei [[gimnastika|gimnastikos]], nei to, kas labiausiai stiprina dorybingumą,– [[gėda|gėdos]]. Nes ypač šie užsiėmimai paprastai išugdo gėdos jausmą. – [[Demokritas]]. # Jeigu [[žmogus]] imasi dviejų visiškai priešingų [[darbas|darbų]] – vienas jam greičiausiai nepavyks. – [[Ezopas]]. # Joks [[darbas]] neturi ateities. [[Ateitis]] – jį dirbančio žmogaus rankose. – [[George Crane]]. # [[Judėjimas]] žadina apetitą, o [[darbas]] – malonumų troškimą. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Juo sunkiau [[darbas|dirbi]], juo [[laimė|laimingesnis]] jautiesi. – [[Gary Player]]. ===K=== # [[Kančia]] bei [[darbas]] yra du tikri žmogaus veidai. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kai dirbi tikrą žmogaus [[darbas|darbą]], pažįsti tikrus žmogaus [[rūpestis|rūpesčius]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Kai kurių [[darbas|darbų]] didybę lemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas. – [[Seneka]]. # Karčiausios ašaros yra pralietos dėl nepasakytų žodžių ir neužbaigtų [[Darbas|darbų]]. – [[Harriet Beecher Stowe|H. B. Stowe]]. # Kas brangina savo [[darbas|darbą]], turi mokėti jį ginti, kitaip jis nevertas ko nors imtis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas iš vaikystės žino, kad [[darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis, kas iš jaunystės suprato, kad [[duona]] pelnoma tik sunkiai prakaituojant, tas pasirengęs [[žygdarbis|žygdarbiui]], nes reikiamą dieną ir valandą jis ras [[valia|valios]] ir [[jėga|jėgų]] jį įvykdyti. – [[Žiulis Vernas|Ž. Vernas]]. # Kas laikosi taisyklės [[darbas|darbą]] tikrinti [[mintis|mintimi]], o mintį darbu... tas negali klysti, o jeigu ir suklysta, tai greitai randa teisingą kelią. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas mėgsta savo [[darbas|darbą]], nesensta. – [[Pablas Kazalsas|P. Kazalsas]]. # Kas net suaugęs moka kalbėti vien [[žodis|žodžiais]], o ne [[darbas|darbais]], tas ir [[žmogus|žmogumi]] vadintis neturi teisės. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # Kas trumpina man [[laikas|laiką]]? [[Darbas]]. O kas jį neapsakomai ilgina? [[Tinginystė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Kelias]] į [[garbė|garbę]] grindžiamas [[darbas|darbu]]. – [[Publijus Siras]]. # Kiekvienas [[darbas]] kilnus, ir kilnus vien tik darbas. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kiekvienas [[darbas]] man bus [[sąžinė]]s, o ne [[garbė]]s reikalas. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[darbas]] – menas, jeigu [[darbininkas]] talentingas, dirba su meile. – [[Jonas Avyžius|J. Avyžius]]. # Kiekvienas dirbdamas savo [[darbas|darbą]] turi būti [[didybė|didis]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Kiekvienas [[kančia|kenčia]], kai [[darbas|dirba]] tik sau. Dirbdamas kitų labui, [[žmogus]] dalijasi su jais ir savo [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekvienas kilnus [[darbas]] iš pradžių atrodo neįmanomas. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių [[darbas|darbų]]. – [[Aristotelis]]. # Koks nuostabus užsiėmimas – [[darbas]] žmonijos labui. – [[Klodas Anri Sen–Simonas|K. A. Sen-Simonas]]. # Kuo svarbesniu laikysi savo [[darbas|darbą]], tuo geriau jį padarysi. – [[Plautas]]. ===L=== # [[Laimė]] atitenka tam, kuris daug [[darbas|dirba]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Laimė]]s lauke nepagausi – [[darbas|darbu]] pajausi. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # Laiminga ta [[mokykla]], kuri moko gvildenti ir atlikti stropiai gerus [[darbas|darbus]], dar stropiau – geresnius ir stropiausiai – geriausius. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi [[darbas|darbais]], kuriuos padarė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===M=== # [[Meilė]] ir [[darbas]] – štai kertiniai mūsų žmogiškumo akmenys. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Mes reikalaujame, kad [[mergaitė]]s ne [[mąstymas|mąstytų]], bet [[tikėjimas|tikėtų]]. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. [[Moteris|Moterų]] [[darbas]] – megzti. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Mirtis|Mirties]] baimė verčia mus mylėti [[darbas|darbą]], kuris yra visas gyvenimas. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mus dideliems [[darbas|darbams]], bet trukdo juos atlikti. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # Mumyse gyvi [[darbas|darbai]], [[jėga|jėgos]] tų, kurie gyveno iki mūsų. Tegu savo ruoštu ateinančioms [[karta|kartoms]] padės gyventi mūsų darbas, mūsų rankų ir proto jėga. Tik taip deramai atliksime savo [[paskirtis|paskirtį]]. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Mūsų laikais [[darbas]] – didi [[teisė]] ir didi [[pareiga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. ===N=== # [[Narsa]] būtina ne tik drąsiems [[poelgis|poelgiams]], bet ir vaisingiems [[darbas|darbams]] bei [[mintis|mintims]]. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # [[Narsa]] – [[dorybė]], padedanti pavojų ištiktiesiems atlikti didžius [[darbas|darbus]]. – [[Aristotelis]]. # Ne [[darbas]] sukurtas [[mintis|minčiai]], o mintis sukurta darbui. – [[Volteras]]. # Nedaugelis iš mūsų supranta, koks didis gali būti mažas [[darbas]]. – [[Č. Polokas]]. # Neišmintinga [[darbas|darbus]] rytdienai palikt,<br /> Nes nežinai, kas gali ryt nutikt. – [[Abu'l Kasimas Firdousi]] # Nepažįstu nei vieno, kuris pasiekė aukštumų be sunkaus [[darbas|darbo]]. Tai ir yra receptas. Jis ne visada tau padės pasiekti aukštumų, bet padės prieiti labai arti jų. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # Nereikia pernelyg iškilmingai pradėti jokio [[darbas|darbo]]: [[iškilmės]] dera tik darbą pabaigus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Neskubėk griebtis [[darbas|darbo]], bet ėmęsis jo, nesitrauk. – [[Biantas]]. # Net pilką kasdienybę [[darbas]] gali paversti šventadieniu. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Net skruzdės liautusi [[darbas|dirbti]], jei joms būtų duoti sparnai. – [[K. Bunsch]]. # Netikėkite [[žodis|žodžiais]] nei savo, nei kitų, tikėkite vien [[darbas|darbais]] tiek savo, tiek kitų. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Neužsiėmęs [[darbas|darbu]] žmogus niekuomet negali džiaugtis pilna [[laimė|laime]]. Dykinėtojo veide visuomet jūs rasite nepasitenkinimo ir apatijos antspaudą. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Nėra nieko, ko negalima būtų įveikti [[darbas|darbu]]. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Nėra pasauly sunkesnio [[darbas|darbo]] negu rašyti paprastą, sąžiningą prozą apie [[žmogus|žmogų]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Niekada nebūna didžių [[darbas|darbų]] be didžių sunkumų. [[Volteras]]. # Niekas labiau netaurina žmogaus kaip [[darbas]]. Be darbo [[žmogus]] negali išlaikyti žmogiškojo [[orumas|orumo]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Nieko gyvenime nepasieksite be atkaklaus [[darbas|darbo]]. – [[Horacijus]]. # Nieko neveikti – pasibaisėtinai sunkus [[darbas]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Niekuomet nepatiriu didesnės [[laimė]]s, kaip tomis valandomis, kai [[darbas]] nepalieka man nė akimirkos laisvos. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Nors [[darbas]] ir [[malonumas]] iš prigimties skirtingi dalykai, vis dėlto tarp jų esama tam tikro natūralaus ryšio. – [[Titas Livijus|Livijus]]. # Nuo šiol [[ateitis]] priklauso dviejų tipų žmonėms: mąstančiam žmogui ir darbo žmogui. Iš esmės abu jie sudaro nedalomą vienetą, nes [[mąstymas|mąstyti]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Nuosaikumas]] ir [[darbas]] – štai du tikri žmogaus gydytojai: darbas didina apetitą, o nuosaikumas trukdo juo piktnaudžiauti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===O=== # O gera juk tikėti, kad [[gyvenimas|gyvenimo]] diena gražiausia ir [[kelias|kelio]] gabalas įspūdingiausias – prieky, kad ten dar tavo [[lobis|lobiai]] užkasti, ten dar ir [[darbas]] tavo pats didžiausias, ir vis dar prieky, vis dar ateity – ir tavo pats didžiausias [[džiaugsmas]]... – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. ===P=== # Paprastas žmogus, kuris atsirenka svarbiausius [[darbas|darbus]] ir atlieka juos greitai, pasiekia kur kas daugiau nei genijus, kuris daug šneka ir kuria puikiausius planus, bet mažai daro. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]]. # Pasirink mėgstamą [[darbas|darbą]] ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti. – [[Konfucijus]]. # Pasiryžk ir [[darbas]] bus atliktas. – [[Konfucijus]]. # Patenkintasai tuo, kas padaryta, niekada neišgarsės tolesniais [[darbas|darbais]]. Jis jau miręs ir ima želti žole. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pats ragink savo [[darbas|darbą]], nelauk, kad jis tave ragintų. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Pirmenybę suteikti [[darbas|darbui]], o ne atlygiui už jį – argi tai nėra kelias į [[tobulumas|tobulumą]]? – [[Demokritas]]. # Pradėdami [[darbas|darbus]], turime derintis prie [[jėga|jėgų]]. – [[Seneka]]. # Pradėk nuo mažo, tačiau svajok apie didį. Nedaryk vienu metu pernelyg daug [[darbas|darbų]]. Užsiimk pradžioje nedaugeliu paprastų dalykų ir pamažu pereik prie sudėtingesnių. Ir visada galvok apie [[ateitis|ateitį]]. – [[Stivas Džobsas|S. Džobsas]]. # [[Pradžia]] – daugiau nei pusė viso [[darbas|darbo]]. – [[Aristotelis]]. # Pratink [[mokinys|mokinį]] dirbti, priversk jį ne tik pamilti [[darbas|darbą]], bet taip su juo susigyventi, kad šis taptų jo antrąją prigimtim; įpratink jį viską išmokti tik savo jėgomis; kad jis savarankiškai mąstytų, ieškotų, reikštųsi, lavintų savo snaudžiančias jėgas, ugdytųsi ištvermę. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Proto būsena, kuri leidžia žmogui atlikti tokio pobūdžio [[darbas|darbą]], yra panaši į religinio maldininko arba įsimylėjėlio. Kasdieninės pastangos atsiranda be sąmoningo ketinimo ar programos, o tiesiai iš širdies. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===R=== # Reikia [[darbas|dirbti]] sukaupus visą [[valia|valią]], kad ji kartkartėmis sprogtų kaip mina, sugriaudama kliūtis. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Reikia mėgti tai, ką darai, ir tada [[darbas]] – dargi grubiausias – pakyla iki kūrybos. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Reikia tik įprasti dirbti, ir jau nebus galima be to gyventi. Viskas šiame pasaulyje priklauso nuo [[darbas|darbo]]. – [[Lui Pasteras|L. Pasteras]]. # Rikiuoti vieną gerą [[darbas|darbą]] prie kito taip glaudžiai, kad neliktų nė mažiausio plyšelio, – tatai aš vadinu mėgavimusi [[gyvenimas|gyvenimu]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. ===S=== # [[Senatvė]]je reikia [[darbas|dirbti]] daugiau negu [[jaunystė]]je. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===T=== # [[Talentas|Talentingam]], [[darbas|darbą]] mylinčiam žmogui nėra kliūčių. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # Tas, kuris [[darbas|dirbdamas]] [[abejonė|dvejoja]], nieko nepadarys. – [[Kung Sun Jangas]]. # Tas, kuris kiekvieną rytą [[planas|susiplanuoja]] dienos [[darbas|darbus]], ir laikosi savo plano, turi savo rankose giją, kuri išves jį iš labai įtempto gyvenimo labirinto. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]], [[gyvenimas|gyvena]], o tas kuris gyvena, [[darbas|dirba]]. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Tas, kuris tuštiems [[darbas|darbams]] teikia svarbos, svarbiuose darbuose bus tuščias žmogus. – [[Markas Porcijus Katonas (vyresnysis)|Katonas]]. # Tavo [[darbas]] yra atrasti savo darbą ir tuomet visa širdimi jam atsiduoti. – [[Buda]]. # Tegu tavo [[darbai]] būna tokie, kokius norėtum prisiminti gyvenimo saulėlydyje. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # [[Teismas|Teismai]] teisia už viso gyvenimo [[darbas|darbus]], o visus nuosprendžius skiria [[mirtis]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Tingėjimas]] kaip rūdys suėda greičiau, negu [[darbas]] nualina. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tingėjimas]] kiekvieną [[darbas|darbą]] daro sunkų, o [[meilė]] darbui – lengvą. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tinginys|Tinginiui]] visi [[darbai]] sunkūs. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tik [[darbas|darbu]] ir [[kova]] įgyjamas [[nepriklausomumas]] ir [[savigarba]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Tik [[kantrumas|kantrusis]] [[darbas|darbą]] baigs – [[skubėjimas|skubantysis]] išseks. – [[Saadis]]. # Tikėk, tik to [[dvasia]] pajunta [[malonumas|malonumą]], <br /> Kas nusipelnė jo per [[darbas|darbą]] ir [[kantrybė|kantrumą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikras žmonių lobis – sugebėjimas [[darbas|dirbti]]. – [[Ezopas]]. # Tučtuojau imkis to, ką svajoji atlikti. [[Drąsa]] gimdo genijus ir kuria stebuklus. Pradėk [[darbas|dirbti]], ir tavo protas įsiliepsnos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===U=== # [[Ugdymas|Ugdyk]] save [[darbas|dirbdamas]] kitiems – štai pagrindinis įstatymas. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Už bet kurį atliekamą [[darbas|darbą]] turi atsakyti vienas ir tik vienas žmogus. – [[Otas fon Bismarkas|O. fon Bismarkas]]. ===V=== # [[Vaikas|Vaikai]] suteikia [[darbas|darbui]] džiaugsmo, o [[nesėkmė]]s dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai [[gyvenimas|gyvenimą]] daro malonesnį, o [[mirtis|mirtį]] – ne tokią baisią. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Valanda [[darbas|darbo]] daugiau išmoko negu diena [[aiškinimas|aiškinimo]], nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba [[protas|proto]] naudai: jis tampa [[filosofija|filosofu]], laikydamas save tik amatininku. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Vasara|Vasarą]] dirbti neapsimoka, nes karšta, [[ruduo|rudenį]] – nes dukteriai prasideda mokslo metai, [[žiema|žiemą]] – per šalta, o [[pavasaris|pavasarį]] reikia rūpintis nauja drabužių kolekcija. – [[Gražina Goriunovienė]], buvusio vidaus reikalų ministro, vieno iš Darbo partijos lyderių, Kauno savivaldybės tarybos nario Gintaro Furmanavičiaus draugė. ''Rasa Karmazaitė, Jūratė Kiliulienė. Eksministro draugė – turtingų vyrų medžiotoja. „Lietuvos rytas“, [http://www.lrytas.lt/?data=20070616&id=gyv16_a2070616&view=2 2007-06-16]. # [[Veikla|Veiklus]] žmogus jau darbo pradžioje mato tiek [[darbas|darbų]], kad nesiskųs negaunąs darbo, o tuoj pat susiras jo pats ir bent šį tą nuveiks. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Verčiau šalin nustumki [[darbas|darbą]] tokį,<br /> Kurio atlikti tu tikrai nemoki. – [[Chosrovas Abu Muinas Naserė|Ch. Abu Muinas Naserė]]. # Verčiau tobulai padaryti dalelę [[darbas|darbo]], negu prastai dešimteriopai daugiau. – [[Aristotelis]]. # Viena diena [[rūpesčiai|rūpesčių]] labiau išsekina negu savaitė sunkaus [[darbas|darbo]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Viena iš pačių pražūtingiausių mūsų [[klaida|klaidų]] – blogai atlikti gerus [[darbas|darbus]]. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Vienas geras [[darbas]] veda į kitą. – [[Talmudas]]. # Vienas iš gražių [[poelgis|poelgių]] privalumų yra tai, kad jie taurina [[siela|sielą]] ir rengia ją dar gražesniems [[darbas|darbams]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Vienas kuris nuolat uoliai atliekamas [[darbas]] reguliuoja ir visa kita gyvenime, viskas sukasi apie jį. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. # Vienas nuoširdžių ir tyrų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] yra [[poilsis]] po [[darbas|darbo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Vieniems [[vyras|vyrams]] rūpi [[darbas]], kitiems [[malonumai]], o visos [[moteris|moterys]] širdyje yra viliokės. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Vienintelė tikra [[vertybė]] – žmogaus [[darbas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Vienintelis išsigelbėjimas iš dvasinių kančių – [[darbas]]. – [[Piotras Čaikovskis|P. Čaikovskis]]. # Visi didieji [[darbas|darbai]] ir visos didžiosios [[mintis|mintys]] prasideda nuo juokingai menkų dalykų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Visi nuostabūs [[jausmas|jausmai]] pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą [[darbas|darbą]]. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]]. # Visi žmonės gimsta kokiam nors [[darbas|darbui]]. Vsi žeme vaikščiojantieji turi savo [[priedermė|priedermes]] gyvenime. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Visų [[laimė]] – tai, kas sukurta sutartinai visiems [[darbas|dirbant]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. – [[Stendalis]]. # Visų nelaimingiausias [[žmogus]] tas, kuriam pasaulyje neatsirado [[darbas|darbo]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. ===Ž=== # Žmogaus [[siela]] – jo [[darbai]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # [[Žmogus]] būna visišku žmogumi tik tada, kai [[darbas|dirba]]. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]] tobulėja [[darbas|dirbdamas]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus|Žmones]] galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą [[darbas|darbą]]. – [[Albertas Moravija|A. Moravija]]. # [[Žodis]] – [[darbas|darbo]] šešėlis. – [[Demokritas]]. # [[Žodis|Žodžiais]] tikėkite tik tada, kaip juos atitinka [[darbas|darbai]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apie [[Žmogus|žmogų]] reikia spręsti pagal jo rankų [[darbas|darbą]]. # [[Burna]] [[Valgymas|nevalgo]], jeigu pėdos nevaikšto ir [[Ranka|rankos]] [[darbas|nedirba]]. # Geriausias pasiruošimas [[Rytojus|rytojui]] yra įsitikinti, kad [[Šiandien|šiandienos]] [[darbas]] yra puikiai atliktas. # Kad kažkam [[Sėkmė|pasisektų]] [[Gyvenimas|gyvenime]], jis turi sunkiai [[darbas|dirbti]]. # Kažką darydamas, daryk tai tam skirtu [[Laikas|laiku]], ir tada tą [[darbas|darbą]] lydės [[santarvė]]. # Tik [[darbas]] yra [[turtas|turto]] šaltinis. # [[Žmogus]], kuris nedirba sunkaus [[Darbas|darbo]], niekada nežinos [[Poilsis|poilsio]] vertės. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Darbas]] išsiplečia tiek, kiek turima laiko jį užbaigti. # Jeigu [[darbas]] yra vertas užsiėmimo, tai yra verta daryti jį gerai. # Jeigu tu nori, kad [[dalykas]] būtų padarytas gerai – [[Darbas|daryk]] tai pats. # Kur milijonai pametė [[darbas|dirbę]], ten tyčia tu pabandyk. # Niekada nesiųsk berniuko padaryti vyro [[Darbas|darbą]]. # Saugiausias priešnuodis prieš [[Sielvartas|sielvartą]] būna [[Darbas|įsidarbinimas]]. # Vienas geras [[darbas]] gimdo kitą. ===[[Armėnų patarlės ir priežodžiai|Armėnų]]=== # Pradėk nuo mažo [[darbas|darbo]] – padarysi didelį. ===[[Baškirų patarlės ir priežodžiai|Baškirų]]=== # Nuo [[tinginystė|tinginiavimo]] – liga, nuo [[darbas|darbo]] – sveikata. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Mes turime teisę į [[darbas|darbą]], o ne to darbo vaisius. # Nesiimti jokių [[darbas|darbų]] – tai pirmas [[išmintis|išminties]] požymis; pradėjus darbą – užbaigti iki galo – antras išminties požymis. # Turtas palieka [[mirtis|mirusį]] žmogų prie slenksčio, draugai ir giminės – prie kapo, tik geri ir blogi [[darbas|darbai]] lydi jį ir po mirties. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # Nežiūrėk, kaip [[darbas]] pradėtas. Žiūrėk, kaip jis pabaigtas. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Garbingas žmogus kalba [[darbas|darbais]], niekingas pliauškia [[liežuvis|liežuviu]]. # Jeigu [[abejonė|abejoji]] žmogum – neduok jam [[darbas|darbo]], o jei davei – [[pasitikėjimas|pasitikėk]]. # Kiekviename [[darbas|darbe]] sunki tik [[pradžia]] ir [[pabaiga]]. # Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]]. # Nepadarytas [[darbas]] – prarasta [[išmintis]]. # Pasibaidęs žirgas atneša [[nelaimė|nelaimę]], supanikavęs žmogus pražudo [[darbas|darbą]]. # Tikroji gerų [[darbas|darbų]] vertė – noras, kad šie liktų nežinomi. # [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Ne tam [[garbė]], kuris pradėjo [[darbas|darbą]], bet tam, kuris jį baigė. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ankstyvas [[darbas]] – trigubas vaisius. # Ankstyvas [[darbas]] vaisius didina. # Ant [[degtinė|arielkos]]<ref>Degtinės.</ref> pirmutinis, tai į [[darbas|darbą]] paskutinis. # Ateina [[diena]], atsineša ir savo [[darbas|darbą]]. # Be [[darbas|darbo]] – ilgu, su darbu – sunku. # Bepigu [[darbas|dirbt]], kai yra ką [[maistas|valgyt]]. # [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi. # [[Bitė]]s saldus [[medus]], bet sunkus [[darbas]]. # [[Bitė|Bitutės]] sunkus [[darbas|darbelis]], bet saldus [[vaisius|vaiselis]]. # Blogi [[darbas|darbai]] [[akis]] bado. # [[Darbas|Darbai]] giria, [[žodis|žodžiai]] peikia. # [[Darbas|Darbai]] – tai ne vargai. # [[Darbas]] darbą lenkia. # [[Darbas]] dėl akių [[duona|duonos]] nepelno. # [[Darbas]] – [[Dievas|Dievo]] paliepimas, [[tinginys]] – [[velnias|velnio]] pagunda. # [[Darbas]] [[duona|duoną]] pelno, [[tinginystė]] – [[vargas|vargą]]. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro, [[tinginystė|tiginiavimas]] šunų lodyti išvaro. # [[Darbas]] kelia, darbas guldo. # [[Darbas]] – [[laimė]]s šaltinis. # [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] giria. # [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] moko ir giria. # [[Darbas]] myli [[darbininkas|darbininką]]. # [[Darbas]] – ne vargas, [[tinginystė]] – ne laimė. # [[Darbas]] nedirbtas nepaliks. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia. # [[Darbas|Darbą]] dirbdamas nežiūrėk, kur varnos lekioja. # [[Darbas|Darbą]] dirbti netingėsi – [[badas|bado]] neregėsi. # [[Darbas|Darbo]] nedirbęs, taukų nelaižysi. # [[Darbas|Darbo]] šaknys karčios, bet jo vaisiai saldūs. # [[Darbštumas|Darbštus]] žmogus visuomet ras [[darbas|darbą]]. # [[Darbas|Darbu]], triūsu spindi [[Lietuva]] mūsų. # [[Darbas|Darbuokis]] it amžinai gyvensiąs, [[elgesys|elkis]] it rytoj mirsiąs. # [[Darbas|Darbus]] atlikus linksma švęsti. # [[Darbas|Darbų]] iki langų. # Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk. # [[Diena]] [[darbas|darbu]] linksma. # [[Dievas]] duoda riešutų, bet jų neišgliaudo. # [[Duona|Duoną]] taupyk rytojui, o ne [[darbas|darbą]]. # Geram [[meistras|meistrui]] [[darbas]] rūpi, o ne [[atlyginimas]]. # Geras [[darbas]] patsai save giria. # Geras [[darbininkas]] ir miegodamas [[darbas|darbo]] neužmiršta. # Geras [[kalba|kalboj]], blogas [[darbas|darbe]]. # Geri [[darbas|darbai]] nesigiria. # Geriau sunkiai [[darbas|dirbti]], negu lengvai elgetauti. # Gero [[darbininkas|darbininko]] [[darbas]] ieško. # Gims [[diena]], gims dienai ir [[darbas]]. # Greitus [[darbas|darbus]] vėjai renka. # Gulėdamas nedaug [[darbas|tepadirbsi]]. # Ieškok [[bernas|berno]], kuris [[darbas|dirbti]] moka, o ne tokio, kuris gražiai šoka. # Ir gera [[duona]] dantys atsikanda, kai žmogus jokio sau [[darbas|darbo]] nesusiranda. # Ir geras [[gyvenimas]] be [[darbas|darbo]] nusibosta. # Ir juodas [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[kalba|kalbos]] gali spręsti apie [[darbas|darbą]]. # Išdegė [[darbas]] kaip [[ragana]]i alus. # Yra [[darbas|darbo]], yra ir [[nauda|naudos]]. # Kaip [[darbas|dirba]], taip turi. # Kalbus kalbą, darbus [[darbas|darbą]] randa. # Kas daug šneka, mažai daro. # Kas [[darbas|nedirba]], mielas vaike, tam ir [[duona|duonos]] duot nereikia. # Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]]. # Kas skaito (ir) rašo, (tas) [[duona|duonos]] neprašo. # Ką [[darbas|darai]] – daryk gerai. # Kiek [[darbas|uždirbsi]], tiek ir gausi. # [[Kvailys|Kvailą]] pažinsi iš [[kalba|kalbos]], gudrų – iš [[darbas|darbų]]. # Lengva pasakyti, bet ne padaryti. # Linai nesėti, o jau drobes audžia. # Mergos [[darbas]], kunigo [[pinigai]] ir žydo [[siela|dūšia]]<ref>Siela.</ref> – nežinia kur dingsta. # Mokėk [[darbas|darbus]] dirbti, bet mokėk ir [[šventė|švęsti]]. # Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]]. # Nekrutėsi – neturėsi. # Po [[darbas|darbo]] ir [[duona|duonos]] pluta gardi. # [[Skubėjimas|Skubų]] [[darbas|darbą]] [[velnias]] neša. # [[Skubėjimas|Skubūs]] [[darbas|darbai]] – vieni vargai. # Taupyk [[duona|duoną]] rytojui, o ne [[darbas|darbą]]. # [[Valgymas|Valgau]] kaip trys, [[darbas|dirbu]] kaip arklys. # [[Vasara|Vasarą]] be [[darbas|darbo]] sėdėsi, [[žiema|žiemą]] [[duona|duonos]] neturėsi. # [[Vyras|Vyrams]] dienoj vienas [[darbas]], o [[moteris|moterims]] – daug. # Vyriausiam [[brolis|broliui]] [[darbas|darbai]], jauniausiam – [[turtas|turtai]]. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] nukertamas, tik [[moteris|moterų]] nutęsamas. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] su galu, o [[moteris|moterų]] be galo. # Želmenį kelia žemė, žmogų – [[darbas]]. # [[Žiema|Žiemos]] [[darbas|darbai]] – šikinę<ref>Užpakalis, sėdynė.</ref> krapštai. # Žydo kvarba<ref>Dažai, spalva.</ref>, Silvestrienės [[darbas]]. # Žliumbti – [[moteris|bobų]] [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama. # [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>. # [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui. # [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius. # [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai. # [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]]. # [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa. # [[Žodis]] – [[darbas]]. # [[Žodis]] – ne [[darbas]]. # [[Žodis]] tvirtas – [[darbas|darbais]] paspirtas. # [[Žodis|Žodžiais]] [[darbas|darbo]] neatliksi. # [[Žodis|Žodžiu]] ąžuolus varto, [[darbas|darbu]] ir skiedros nepakelia. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Arklys]], kuriam yra atimtas jo maistas, [[Darbas|nedirbs]]. # [[Darbas|Darbai]] turi stipresnį [[Balsas|balsą]] negu [[Žodžiai|žodžiai]]. # [[Darbas]] [[Išbandymas|išbando]] darbininką. # [[Darbas]] nugali visus dalykus. # Su daugybe rankų didžiulis [[darbas]] padaromas lengvai. ===[[Persų patarlės ir priežodžiai|Persų]]=== # Dabar daryk mažus [[darbas|darbus]]; tada pas tave ateis dideli darbai ir paprašys, kad tu juos padarytum. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Kam [[darbas]] – džiaugsmas, tam [[gyvenimas]] – laimė. # Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Pradžia|Pradėk]] ne nuo didelių užmojų, o nuo mažo [[darbas|darbelio]]. ===[[Žemaičių patarlės ir priežodžiai|Žemaičių]]=== # [[Valgymas|Ėdu]] kaip pons, [[Darbas|dirbu]] kaip šėtons. # Ju skubini Ju subini. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Būk [[išmintis|išmintingas]] ne [[žodis|žodžiais]], o savo [[darbas|darbais]]. # Gerus [[darbas|darbus]] atsimena ilgai, blogus – dar ilgiau. # Kai nėra ką veikti, imamasi didžių [[darbas|darbų]]. ==Merfio dėsniai== # Bet kuris [[darbas]] truks ilgiau nei įsivaizduojate. # [[Darbas]] iš [[beždžionė]]s padarė – pavargusią beždžionę. # [[Darbas|Dirbti]] – tai reiškia tuo pat metu uždirbti pinigus ir neturėti laiko juos leisti. # [[Galva]] žmogui duota ne tam, kad [[darbas|dirbtų]], o tam, kad nedirbtų. # Geriau [[pilvas]] nuo alaus, nei kupra nuo [[darbas|darbo]]. # Įdomiame [[darbas|darbe]] ir [[sapnas|sapnai]] įdomūs lanko. # Jei žmonės išties mylėtų [[darbas|darbą]], mes vis dar artumėm žemę pagaliu ir tampytumėm nešulius ant savo nugarų. # Kai civilizacijos priešaušryje pirmoji [[beždžionė]] išlipo iš medžio ir paėmė į ranką pagalį, likusios beždžionės pradėjo [[darbas|dirbti]]. # Komandinis [[darbas]] laiko gaišimas: Vienas aiškina kitiems, kodėl jie neteisūs. # Kuo tingesnis žmogus, tuo labiau jo [[darbas]] panašesnis į žygdarbį. # Lengva [[darbas|dirbti]] kaip arkliui, sunku kaip japonui. # Stulbinamai daug laiko prireikia pabaigti nedirbamą [[darbas|darbą]]. == Taip pat skaitykite == *[[Tingumas]] *[[Veikla]] *[[Darbininkas]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|darbas}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Fizika]] [[Kategorija:Veikla]] mkjj2m31auu38umrf9zw65d0or7yrss 0 1634 84064 82772 2026-06-05T13:25:39Z Kurmis 70 84064 wikitext text/x-wiki '''''Grožis''' – gražumo, dailumo ypatybė, grožybė.'' ==[[Biblija]]== # [[Moteris|Moters]] [[grožis]] padaro jos vyro veidą spindintį, nes pranoksta visa, kas žavi jo akis. – ''Sir 36, 22.'' ==Aforizmai ir sentencijos== # Aš teikiu pirmenybę ne regimam [[grožis|grožiui]], o tam, kuris reiškiasi dvasinėmis [[vertybė|vertybėmis]]. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Be [[pozityvumas|pozityvumo]] ir [[grožis|grožio]] daigų negalima žmogui išeiti iš [[vaikystė]]s į [[gyvenimas|gyvenimą]], be pozityvumo ir grožio daigų negalima išleisti kartos į kelią. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Bjaurumas]] atstumdamas kartu mus sujaudina, o [[grožis]] veikia migdomai. – [[Platonas]]. # [[Darna]], [[grožis]] ir [[sveikata]] reikalauja ne tik lavintis [[mokslas|mokslo]] ir [[menas|meno]] srityje, bet ir visą [[gyvenimas|gyvenimą]] užsiiminėti fiziniais pratimais, [[gimnastika]]. – [[Platonas]]. # Daug pasitaiko [[grožis|gražios]] išvaizdos žmonių, negalinčių, deja, pasigirti vidumi. – [[Džeimsas Fenimoras Kūperis|Dž. F. Kūperis]]. # Galima ir [[grožis|grožį]] mylėti gėdingai. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # [[Gamta]] tarsi nori, kad viena lytis kitoje ieškotų [[gėris|gėrio]] ir [[grožis|grožio]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gerumas]] vertingesnis už [[grožis|grožį]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Grožis|Gražu]], kas [[saikas|saikinga]]. – [[Demokritas]]. # [[Grožis|Gražu]], kas slapta. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Grožis|Gražu]] viskas, ką regime, jaučiame. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Grožis|Gražus]] [[veidas]] yra nebyli rekomendacija. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Grožis|Gražus]] žmogus visų gražiausias be puošnių drabužių. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # [[Grožis|Grožio]] nedera puošti; labiausiai jį puošia nepuošnumas. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # [[Grožis|Grožio]] neįmanoma apibūdinti: niekas nepasakys, kas tai yra ar ką tai reiškia. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]]. – [[Servantesas]]. # [[Grožis]], grakštumas, išvaizdumas, malonus balsas palengvina gyvenimo kelią. Bet nedera pernelyg vertinti grožį: neparemtas kitomis dorybėmis, jis gali būti žalingas. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # [[Grožis]] – karalius, valdantis labai trumpai. – [[Sokratas]]. # [[Grožis]] – krintati į akis Dievo dovana, niekinama retai – tų, kurie jos negavo. – [[Edvardas Gibonas|E. Gibonas]]. # [[Grožis]] man stebuklų [[stebuklas]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Grožis]] po trijų dienų pasidaro toks pat nuobodus, kaip ir dorybė. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Grožis]] privalo būti ribotas, antraip jis neišvengiamai virsta [[blogis|blogiu]]. – [[Ričardas Gavelis|R. Gavelis]]. # [[Grožis]] ryškiau šviečia širdyje to, kuris jo trokšta, o ne akyse to, kuris į jį žiūri. – [[Kahlilas Gibranas|K. Gibranas]]. # [[Grožis]] – spindulys iš dangaus, temdantis mums [[protas|protą]]. – [[Tomas Kambelas|T. Kambelas]]. # [[Grožis]] – svečias, laukiamas visų. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Grožis]] – tai atviras rekomendacinis laiškas, iš anksto užkariaujantis širdį. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Grožis]] – tai kapitalas, kuris turi būti investuotas kuo geriausiai. – [[Martis Larnis|M. Larnis]]. # [[Grožis]] – tai moralinio [[gėris|gėrio]] simbolis. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Grožis]] – tam tikra [[genialumas|genialumo]] forma, iš teisybės ji net aukščiau už genialumą, nes grožio net aiškinti nereikia. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Grožis]] tėra [[laimė]]s pažadas. – [[Stendalis]]. # [[Grožis]] – trumpalaikė tironija. – [[Sokratas]]. # [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]]. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # [[Grožis|Grožiui]] beveik būtinas gležnumas, net trapumas. – [[Edmundas Berkas|E. Berkas]]. # Idealus [[grožis]], žaviausia [[išvaizda]] nieko neverta, jeigu tuo niekas nesižavi. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Iš esmės nėra nei puikaus stiliaus, nei puikios linijos, nei puikios spalvos; vienintelis [[grožis]] — tai [[tiesa]], kuri tampa matoma. – [[Ogiustas Rodenas|O. Rodenas]]. # [[Jaunystė]]je ir [[grožis|grožyje]] [[išmintis|išminties]] yra, tačiau labai mažai. – [[Homeras]]. # [[Jaunystė]]s gėrybės – [[jėga]] ir [[grožis]], [[senatvė]]s gėrybės – [[išmintis|išminties]] branda. – [[Demokritas]]. # Jei [[vyras]] nepažino [[moteris|moters]] kūno [[grožis|grožio]] – tai jau [[Dievas|Dievo]] bausmė. – [[Tėvas Stanislovas]]. # Jūsų [[protas|protingas]] veidas ir taip toliau, bet [[grožis]], tikras grožis dingsta tada, kai atsiranda intelektuali išraiška. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kai visi sužino, kad [[grožis]] gražus, atsiranda [[bjaurumas]]; kai visi sužino, kad [[gėris]] – geras, atsiranda [[blogis]]. – [[Lao Dzė]]. # Kas [[skaitymas|neskaitė]] senovės kūrinių, nepatyrė [[grožis|grožio]]. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # [[Kūnas|Kūno]] dailumas gali patraukti [[grožis|grožio]] gerbėjus, bet norint juos išlaikyti, reikia [[dvasia|dvasinio]] grožio. – [[Čarlsas Kalebas Koltonas|Č. K. Koltonas]]. # [[Kūnas|Kūno]] [[grožis]], sutapęs su [[siela|sielos]] grožiu, sudaro harmoningą [[žmogus|žmogų]]. – [[Platonas]]. # [[Moteris|Moteriai]] būti [[grožis|gražiai]] yra tik viena galimybė, o būti [[patrauklumas|patraukliai]] – šimtai tūkstančių. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. # [[Moteris]], neturinti nieko, be [[grožis|grožio]], panaši į nekvepiančią gėlę, vaisių nevedantį medį. – [[Mathurin Regnier|M. Regnier]]. # [[Moteris|Moterys]] žaidžia savo [[grožis|grožiu]] kaip vaikas peiliu. Jos pačios juo susižeidžia. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris|Moters]] elgesio griežtumas – tai pudra ir dažai, kuriais ji paryškina savo [[grožis|grožį]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Neįmanoma užauginti tobulo [[žmogus|žmogaus]], neugdant [[grožis|grožio]] jausmo. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Nepaprastas [[grožis]] ir didelės [[dorybė]]s retai būna drauge. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Nieko nėra liūdnesnio už [[gyvenimas|gyvenimą]] tų [[moteris|moterų]], kurios mokėjo būti tik [[grožis|gražios]]. – [[Bernaras de Fontenelis|B. de Fontenelis]]. # Norėdami pavaizduoti angelų [[grožis|grožį]], juos vaizduoja panašius į [[moteris]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Nuo pat pradžios [[moteris|moteriai]] nėra nieko svetimesnio, nemalonesnio, priešiškesnio kaip [[tiesa]], – jos didysis menas yra [[melas]], jos didžiausias rūpestis – [[iliuzija]] ir [[grožis]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Nuo [[vynas|vyno]] žūsta [[grožis]], vynas trumpina [[jaunystė|jaunystę]]. – [[Horacijus]]. # O [[grožis|groži]], atrask save meilėje, o ne veidrodyje. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Protas|Proto]] lankstumas gali pakeisti [[grožis|grožį]]. – [[Stendalis]]. # [[Puošimas]], tai bent mokslas! [[Grožis]], koks ginklas! [[Kuklumas]], kokia elegancija! – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Savo meile suteikiame daiktams [[grožis|grožio]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Spindinčio [[jaunystė]]s [[grožis|grožio]] tobulybę menkina nesaikingi ir pernelyg prašmatnūs papuošalai. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Stenkitės, kad [[grožis|grožį]] papildytų pastovios [[vertybė]]s. – [[Ezopas]]. # Su kiekvienais metais vis labiau įsitikinu, kad protingiau ir teisingiau dėmesį sutelkti ties [[grožis|grožiu]] ir [[gėris|gėriu]], stengiantis atsiriboti nuo [[blogis|blogio]] ir [[melas|melo]]. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]]. # Svarbiausia yra pripažinti [[grožis|grožį]] ir neprarasti sugebėjimo [[žavėjimasis|žavėtis]]. Pamatęs grožį tuose dalykuose, kurių nekenti, gali juos nugalėti. – [[Michaelas Larsenas|M. Larsenas]]. # Tačiau visa, kas gera, [[grožis|gražu]], o tai, kas gražu, juk nėra nesaikinga. – [[Platonas]]. # Tas, kuris įsimyli [[grožis|negražią]] moterį, įsimyli visa aistros jėga, nes tokia [[meilė]] rodo arba keistą jo skonio užgaidą, arba paslaptingus mylimosios kerus, stipresnius už grožio žavesį. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Tik tai, kas tikra, kas spindi savimi, o ne dirbtinumu, yra [[grožis|gražu]]. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Tikrasis [[grožis]] nematomas. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # Tikroji [[tiesa]] ir tikras [[grožis]] visada verčia mus visiems viską [[atlaidumas|atleisti]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Ugdykitės stiprias [[aistra]]s ir tobulėkite kartu su jomis. O kai vėliau palenksite savo aistras, jų [[jėga]] taps jūsų jėga, jų didybė – jūsų [[grožis|grožiu]]. Aistros – žmogaus dvasinis turtas. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Vienodai neparankūs ir [[grožis]] be [[jaunystė]]s, ir jaunystė be grožio. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Visa, kas [[grožis|gražu]], – [[dorovė|dorovinga]]. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]]. # Visą [[grožis|grožį]] sukuris [[prigimtis]] ir gražus [[mąstymas]]. – [[Voltas Vitmenas|V. Vitmenas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[talentas]] – kaip ir [[moteris|moters]] [[grožis]] – vien tik pažadas. Išties didžio vyro [[širdis]] ir [[charakteris]] turi prilygti jo talentui. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Žiedas]] nesupranta savo [[grožis|grožio]]: ką lengvai gauna, tą lengvai ir atiduoda. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus|Žmoguje]] viskas turi būti [[grožis|gražu]]: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Moteris]], kuri persekioja vyrą dėl [[Seksas|sekso]], praranda savo dvasinį [[Grožis|grožį]]. # Nespręsk apie savo [[Grožis|grožį]] pagal [[Žmogus|žmonių]] skaičių, kurie į tave žiūri, bet pagal žmonių skaičių, kurie tau [[Šypsena|šypsosi]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Grožis|Grožybės]] miršta pirmos. # [[Grožis]] gali atverti duris, bet tik [[dorybė]] įeina. # [[Grožis]] gali turėti gražius lapus, bet karčius vaisius. # Neturtingas [[grožis]] randa daugiau meilužių, negu vyrų, kurie tuokiasi (graži moteris, kuri yra neturtinga, daugiau pritraukia vienkartinių meilės ieškotojų negu vyrų vedyboms). ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Amžius]] gaišina [[grožis|grožybę]], bet stiprina [[dora|dorybę]]. # [[Grožis]] reikalauja aukų. # [[Pyktis]] [[grožis|grožiui]] kenkia. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Jeigu yra [[Teisumas|teisumo]] [[Širdis|širdyje]] – bus [[Grožis|grožio]] [[Charakteris|charakteryje]]. # [[Nedorumas]] su [[Grožis|grožiu]] yra velnio masalas ant kabliuko. # Retas yra derinys tarp [[Grožis|gražumo]] ir [[Kuklumas|kuklumo]]. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Pasakyk [[moteris|moteriai]], kad ji [[grožis|graži]] ir velnias pakartos tai dešimt kartų. ===[[Turkų patarlės ir priežodžiai|Turkų]]=== # [[Grožis|Grožiu]] keturiasdešimt dienų pasidžiaugsi, o gera [[širdis|širdimi]] ir keturiasdešimties metų bus mažai. ===[[Ukrainiečių patarlės ir priežodžiai|Ukrainiečiai]]=== # [[Grožis]] iki altoriaus, [[protas]] – iki mirties. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|grožis}} [[Kategorija:Vertybės]] hmsuf7l8ty4kt25cbd3sgl1kn82tbzq 0 1639 84065 83239 2026-06-05T13:26:17Z Kurmis 70 84065 wikitext text/x-wiki '''''Širdis''' – centrinis kraujo apytakos organas, esantis kairėje krūtinės pusėje.'' ==Biblija== # Kraukitės [[lobis|lobį]] danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagis neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo [[širdis]]. – ''Mat. 6, 20-21''. ==Sentencijos ir aforizmai== # Akyla vien [[širdis]]: paties svarbiausio [[Akis|akimi]] nepamatysi. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # [[Akis|Akys]] nemato, jei [[širdis]] joms liepia apakti. – [[Seneka]]. # Aš esu [[atsiskyrėlis]]. Mano [[širdis]] niekada nepriklausė nei valstybei, nei tėvynei, nei šeimai, nei draugams. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Aš sukoncentravau savo [[gyvenimas|gyvenimą]] ne [[širdis|širdyje]], kuri gali sudužti, ne [[jausmas|jausmuose]], kurie atbunka, bet [[protas|prote]], kuris nenusidėvi ir viską pakelia. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Aš vadinu [[didvyris|didvyriu]] tik tą, kuris buvo didžios [[širdis|širdies]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Atimti [[širdis|širdies]] [[troškimas|troškimus]] – tolygu atimti iš [[Žemė|Žemės]] atmosferą. – [[Edvardas Džordžas Bulveris-Litonas|E. Dž. Bulveris-Litonas]]. # Be [[viltis|vilties]] gali sudužti [[širdis]]. – [[Viljamas Kemdenas|V. Kemdenas]]. # Būkite atsargūs ir šaltakraujiški. Mokanti valdytis [[galva]] vertinga kaip ir karšta [[širdis]]. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. # Daugelis mano esą geros [[širdis|širdies]], o iš tikrųjų jie tik silpnų [[nervai|nervų]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Didelė [[širdis]], kaip ir [[vandenynas]], niekada [[šaltis|neužšąla]]. – [[Karlas Liudvikas Biornė|K. L. Biornė]]. # Didžiausia [[neapykanta]] kyla tiems, kas sugebėjo prisikasti iki [[širdis|širdies]], o paskui spjovė į [[siela|sielą]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Didžios [[širdis|širdies]] [[dora|dorumas]], virtęs tiesos ir teisingumo koncentratu, trenkia kaip žaibas. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Gamta]] be galo nenuosekli. Kartais ji [[senis|senio]] galvą užkelia ant jaunų pečių, kitą kartą ugningą [[širdis|širdį]] paslepia po aštuoniasdešimties metų ledu. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]]. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Geriausias būdas nuraminti [[širdis|širdį]] – [[protas|proto]] darbas. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]]. – [[Servantesas]]. # Jei [[moteris]] turi [[jausmas|jausmus]], kuriuos lengva pažinti, tai ji turi ir [[širdis|širdį]], kuriai pažinti reikia laiko, nuolankumo ir tyros sielos. – [[Vaskas Pratolinis|V. Pratolinis]]. # Kiekvieno žmogaus [[širdis|širdyje]] yra miniatiūrinis jo [[tauta|tautos]] portretas. – [[G. Freitagas]]. # Kilni [[širdis]] negali būti neištikima. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Matyti galima tik [[širdis|širdimi]]. Tai, kas svarbiausia, [[akis|akimis]] nematome. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # [[Meilė]] [[moteris|moteriai]] be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina [[širdis|širdį]] ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris|Moterų]] viskas [[širdis]], net galva. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. # [[Motina|Motinos]] [[širdis]] – neišsenkantis stebuklų šaltinis. – [[Pjeras de Beranžė|P. Beranžė]]. # Ne [[protas]] svarbiausia, o kas jį valdo: [[prigimtis]], [[širdis]], [[kilnumas]], [[išsilavinimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Ne tiek [[protas]], kiek [[širdis]] padeda žmogui suartėti su žmonėmis ir būti jiems maloniam. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Pačių nuostabiausių dalykų pasaulyje negalima pamatyti ar paliesti. Juos reikia pajusti [[širdis|širdimi]]. – [[Helena Keler|H. Keler]]. # [[Protas|Proto]] kalba bus išgirsta, jei bus pajausta [[širdis|širdimi]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Širdis]] gali suteikti proto, bet [[protas]] negali suteikti širdies. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Širdis]] įpranta tikėti tuo, ką įpranta sakyti [[lūpos]]. – [[Šarlis Bodleras|Š. Bodleras]]. # [[Širdis]] yra geriausias vadovas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Širdis]] klauso tik tada, kai [[liežuvis]] liaujasi jai trukdęs. – [[Teodoras Dreizeris|T. Dreizeris]]. # [[Širdis]] neturi raukšlių, joje būna tik randų. – [[Sidoni Gabrielė Kolet|S. G. Kolet]]. # [[Širdis]] visuomet mokės apgauti ir gudriausią protą, ir kiečiausią valią. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # [[Širdis|Širdys]] nori to, ko nori. Tam nėra loginio paaiškinimo. Tu sutinki kažką, įsimyli, ir viskas! – [[Vudis Alenas|V. Alenas]]. # Tai, kas eina iš [[Širdis|širdies]], širdį ir pasiekia. – [[Džonas Džeimsas Pajetas|Dž. Dž. Pajetas]]. # Teisinga [[širdis]] – svarbiausias [[tiesa|tiesos]] ginklas. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Tik [[draugas|draugo]] ranka gali išrauti iš [[širdis|širdies]] dyglius. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|Helvecijus]]. # Tik nepriimk nieko į savo [[širdis|širdį]], nes tai, ką priimi, norisi išlaikyti... o išlaikyti negalima nieko... – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Tikrai genialūs tie, kurių [[širdis|širdys]] plaka visiems. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Vieninteliai nelabieji pasaulyje yra tie, kurie šėlsta mūsų [[širdis|širdyse]]. Tai ir yra vieta, kurioje turėtų virti mūšis. – [[Mahatma Gandis|M. Gandis]]. # [[Viltis|Viltys]] – tai lankai, kurie neleidžia plyšti [[širdis|širdžiai]]. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # [[Vyras|Vyro]] [[talentas]] – kaip ir [[moteris|moters]] [[grožis]] – vien tik pažadas. Išties didžio vyro [[širdis]] ir [[charakteris]] turi prilygti jo talentui. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Žodis]], einantis iš [[širdis|širdies]], pasiekia širdį. – [[Nizami Gandževi|N. Gandževi]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Dantis|Dantys]] [[Juokas|juokiasi]], o [[širdis]]? # Ką [[akis]] pamatė, to [[širdis]] niekada nepamiršta. # Kada [[širdis]] patvinsta, ji išsilieja per [[Burna|burną]]. # Kada [[širdis]] veikia, [[kūnas]] yra jos [[vergas]]. # Kas ateina nuo [[Lūpos|lūpų]], tas pasiekia [[ausis]]; kas ateina iš [[širdis|širdies]], tas pasiekia širdį. # Ten, kur tavo [[širdis]] miega, tu turi eiti aušroje (kai tu pradedi susivokti). ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Du dalykai prailgina [[gyvenimas|gyvenimą]]: rami [[širdis]] ir mylinti [[žmona]]. # Ko [[akis]] nemato dėl to [[širdis]] nesielvartauja. # Menka [[širdis]] niekada neužkariavo dorybingos [[ledi]]. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Sviesk savo [[širdis|širdį]] pirmyn ir vykis, kad pagautum. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Nors ir toli yra, bet nėra tolimas tas, kas artimas [[širdis|širdžiai]]; o tas, kas nėra artimas širdžiai, nors ir arti yra, bet nėra artimas. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Akis]] nemato, [[širdis|širdies]] neskauda. # Jeigu tavo [[širdis|širdyje]] žaliuos medis, tikriausiai ant jo nutūps giedantis paukštis. # [[Protas]] eina toliau nei [[Širdis]], bet jis niekada nenueina taip toli kaip ji. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Kur [[širdis]], ten ir [[laimė]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akis|Akių]] daug mato, [[širdis|širdžių]] maža teužjaučia. # [[Akis|Akys]] juokiasi, [[širdis]] verkia. # [[Akis|Akys]] nori, [[širdis]] nepriima. # Apsiprato [[akys]], apsipras ir [[širdis]]. # Gera [[širdelė]] – plika [[užpakalis|subinėlė]]. # Jei [[širdis|širdžiai]] miela, [[akis|akiai]] dailu. # Kur [[širdis]] linksta, ten ir [[akys]] krypsta. # Kur [[širdis]], ten ir [[akys]]. # Kur [[širdis]], ten ir [[laimė]]. # [[Kūnas]] sensta, paseno, bet [[širdis]] raukšlių neturi. # Turi auksinę [[širdis|širdį]]. # [[Širdis]] [[moteris|moters]] mieruojas [[pinigai]]s. # [[Širdis|Širdžiai]] tinka, ir [[akys]] limpa. # Viens už [[juokas|juoką]] turės, kits į [[širdis|širdį]] įsidės. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Bloga [[galva]] – bloga [[širdis]]. # [[Draugas|Draugui]] rodyk [[širdis|širdį]], [[priešas|priešui]] [[kakta|kaktą]]. # Jeigu yra [[Teisumas|teisumo]] [[Širdis|širdyje]] – bus [[Grožis|grožio]] [[Charakteris|charakteryje]]. # Nerami [[širdis]] yra kirminas kaulams. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Iš pūvančios [[širdis|širdies]] ir [[žodis|žodžiai]] pūvantys. ===[[Turkų patarlės ir priežodžiai|Turkų]]=== # [[Grožis|Grožiu]] keturiasdešimt dienų pasidžiaugsi, o gera [[širdis|širdimi]] ir keturiasdešimties metų bus mažai. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # Kas patinka [[širdis|širdžiai]], to ir [[akis|akys]] ieško. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Jei nešiojiesi [[peilis|peilį]] užantyje, tai tavo [[širdis]] taip pat pavojuje. # [[Meilė|Mylimąją]] reikia apžiūrėti ne akimis, o [[širdis|širdimi]]. # Kai [[Dievas]] nori sudaužyti žmogaus [[širdis|širdį]], jis suteikia jam daugiau [[protas|proto]]. ==Merfio dėsniai== # [[Meilė]] – skylė [[širdis|širdyje]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|širdis}} [[Kategorija:Biologija]] q2uo0hdf9805k4dbsujexqc9c81ejrb 0 1877 84061 61982 2026-06-05T13:18:24Z Kurmis 70 /* Kitos */ 84061 wikitext text/x-wiki '''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.'' [[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]] ==Sentencijos== ===Apie grožį=== # [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]]. # Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]]. # Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda. ===Kitos=== # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. # [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu. # [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus. # Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“. # Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. # Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]]. # [[Gyrimasis]] žemina žmogų. # [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]]. # Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos. # Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti. # Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant. # Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina. # Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbo]] sūnus. # Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats. # [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas. # [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais. # [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti. # Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus. # Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''. # Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]]. # Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus. # Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]]. # [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. # [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa. # Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli. # [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. # Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus. # Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo. # Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas. # [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo. # [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. # [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis. # Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]]. # Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Servantesas}} [[Kategorija:Ispanai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1547|G]] [[Kategorija:1616|M]] [[Kategorija:Copyright]] qpu3bl3ouhnp1davns3vf1zh2k31rht 84063 84061 2026-06-05T13:23:05Z Kurmis 70 84063 wikitext text/x-wiki '''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.'' [[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]] ==Sentencijos== ===Apie grožį=== # [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]]. # [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]]. # Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]]. # Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda. ===Kitos=== # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. # [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu. # [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus. # Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“. # Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. # Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]]. # [[Gyrimasis]] žemina žmogų. # [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]]. # Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos. # Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti. # Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant. # Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina. # Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbo]] sūnus. # Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats. # [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas. # [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais. # [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti. # Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus. # Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''. # Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]]. # Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus. # Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]]. # [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. # [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa. # Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli. # [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. # Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus. # Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo. # Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas. # [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo. # [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. # [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis. # Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]]. # Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Servantesas}} [[Kategorija:Ispanai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1547|G]] [[Kategorija:1616|M]] [[Kategorija:Copyright]] sr5nho4r7j9qdg5lfncpzaxucg681qn