Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.5 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1559 84081 84062 2026-06-08T17:02:49Z Kurmis 70 /* A */ 84081 wikitext text/x-wiki ==[[Biblija]]== # Kas nenori [[darbas|dirbti]], [[valgymas|tenevalgo]]! – ''2 Tes 3, 10''. # [[Žodis]] – kiekvieno [[darbas|darbo]] pradžia, o [[svarstymas]] – kiekvieno [[veiksmas|veiksmo]]. – ''Sir 37, 16''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Apdovanojimas už gerą [[darbas|darbą]] – pats jo atlikimas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Apgailėtina [[klaida]] – manyti, kad fiziniai [[pratimai]] kenkia protiniam [[darbas|darbui]]. Tarytum šie du dalykai neturėtų eiti kartu, tarytum vienas neturėtų vadovauti kitam. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Apie [[darbas|darbą]] spręsk iš [[rezultatas|rezultato]]. – [[Ovidijus]]. # Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. – [[Servantesas]]. # Ar jūs nuoširdžiai [[noras|norite]]? Tuomet imkitės šią pat minutę. [[Drąsa]] – tai genialumas, jėga ir burtai; imkitės [[darbas|darbo]], ir jūsų [[protas]] įkais; pradėkite, ir darbas bus užbaigtas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ar ne geriau užsitarnauti [[šlovė|šlovę]] savo paties [[darbas|darbais]], negu kitais žmonėmis naudotis. – [[Vang Čungas]]. # Asmenys, priversti kasdien darbuotis, nors būtų seni ir silpni, [[darbas|darbus]] atlieka lengviau negu stiprūs ir jauni žmonės, neturintys įgūdžių. – [[Hipokratas]]. # Aš noriu, kad [[mirtis]] užkluptų mane [[darbas|dirbantį]]. – [[Ovidijus]]. # Atiduokite savo [[darbas|darbui]] širdį ir sielą, tačiau pirma pažiūrėkite, ar tai geras darbas. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Atkaklus [[darbas]] yra ir [[menas|meno]], ir [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Atlikti [[darbas|darbą]] tinkamu [[laikas|laiku]] – reiškia sutaupyti laiką, o kas padaryta ne laiku, padaryta veltui. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Azartiškas [[žvejojimas|žūklavimas]] valdininkams primena [[darbas|darbą]] kanceliarijoje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===B=== # Bendras [[darbas]] sužadina tokį darbo entuziazmą, kokį žmonės retai pajunta pavieniui. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Bet koks [[darbas]] malonesnis už atilsį. – [[Demokritas]]. # Beveik visų [[darbas|darbų]] sunkiausia [[pradžia]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===D=== # [[Dailumas|Dailumo]] reikia ne tik [[menas|menui]], bet ir visiems žmogaus [[darbas|darbams]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # [[Darbas]] – alkio tėvas, virškinimo senelis, sveikatos prosenelis. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]]. # [[Darbas]] apsaugo mus nuo trijų didžiųjų [[blogybė|blogybių]]: [[nuobodulys|nuobodulio]], [[yda|ydų]] ir [[skurdas|skurdo]]. – [[Volteras]]. # [[Darbas]] atliekamas visiškai gerai tik tada, kai dirbama noriai. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # [[Darbas]] būtinas [[sveikata]]i. – [[Hipokratas]]. # [[Darbas]] dažnai esti [[malonumas|malonumo]] tėvas. – [[Volteras]]. # [[Darbas]] – didžiausias mano [[malonumas]]. – [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|V. A. Mocartas]]. # [[Darbas]] – geriausias vaistas, dorovinis ir estetinis. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Darbas]] ir [[užsiėmimas]] be sunkumų, be didžiausios proto ir valios įtampos nevertas [[žmogus|žmogaus]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # [[Darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Darbas]] yra [[laikas|laiko]] dalgis. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Darbas]], kurio esmė nesuprantama, kelia pasidygėjimą. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # [[Darbas]], kuris mums malonus, išgydo [[siela|sielą]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Darbas]] – [[laimė]]s tėvas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Darbas]] – tai svarbiausia gyvenime. Iš visų [[nemalonumas|nemalonumų]], iš visų [[bėda|bėdų]] galima išsivaduoti tik darbu. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Darbas]] – tai vienintelis tikrojo kilnumo titulas. Tai žmogaus kūrėjo galia ir džiaugsmas. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Darbas]] tartum graži moteris: nemėgsta laukti. – [[Sidoni Gabrielė Kolet|S. G. Kolet]]. # [[Darbas]] – visų džiaugsmų, viso, kas geriausia Žemėje, šaltinis. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Darbas]] žmonėms yra [[malonumas]]. – [[Ezopas]]. # [[Darbas|Darbą]] reikia nudirbti, o [[garbė|garbę]] – tik pasiekti. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Daryk didžius [[darbas|darbus]], didžių nežadėdamas. – [[Pitagoras]]. # [[Darbininkas]] neturintis [[darbas|darbo]], gali sukilti; aš bijau [[sukilimas|sukilimų]] kuriuos sukelia duonos stygius; aš mažiau bijočiau kautynių su 200 000 žmonių armija. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Deja, ne visi mes visiems [[darbas|darbams]] vienodai tinkam. – [[Propercijus]]. # Deramai [[gyvenimas|gyventi]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. Kai mašina neveikia, ją ima ėsti rūdys. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # [[Dėkingumas]] įrodomas [[darbas|darbais]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Dideli [[darbas|darbai]] nepadaromi iš karto. – [[Sofoklis]]. # Didelių [[darbas|darbų]] nebūna be didelių sunkumų. – [[Volteras]]. # Didelių [[darbas|darbų]] [[sėkmė]] dažnai priklauso nuo [[smulkmena|smulkmenų]]. – [[Titas Livijus|T. Livijus]]. # Didelį [[džiaugsmas|džiaugsmą]] galima iškovoti tik dideliu [[darbas|darbu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didžiausia klaida gyvenime būtų manyti, kad mes [[darbas|dirbame]] kažkam kitam, o ne sau. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]]. # Didžiausia [[nedorybė]] – imtis [[darbas|darbo]], kurio nemoki. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Didžiausią malonumą ir atpildą randu [[darbas|darbe]], po kurio seka tai, ką pasaulis vadina [[sėkmė|sėkme]]. – [[Tomas Edisonas|T. Edisonas]]. # Didžiuosius įkvepia [[darbas]]. – [[Seneka]]. # [[Darbas|Dirbantys]] tik spindi, o persitvarkę – ir atspindi. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Dirbk, kai liūdna, – tik [[darbas]] išblaško [[liūdesys|liūdesį]]. Dirbk, kad neįpultum į [[neviltis|neviltį]]: niekas taip neapsaugo nuo slegiamos nykumos kaip darbas. Dirbk, kai lydi [[sėkmė]]: nėra geresnio vaisto nuo „laimėjimų svaigulio“ kaip darbas. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]]. # [[Darbas|Dirbkime]] nesvajodami. – [[Volteras]]. # Dvasines žaizdas gydo tik [[laikas]] ir [[darbas]]. Tad į darbą, kol yra jėgų! Nėra geresnio vaisto širdžiai. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Dvasinę sveikatą sukuria [[darbas]] – tik atkaklus, žvalus darbas. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]]. ===F=== # Fizinis [[darbas]] padeda pamiršti ir moralines [[kančia]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===G=== # [[Garbė]] yra sąžiningo [[darbas|darbo]] rankose. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Genialumas]] gali padaryti pradžią; baigti privalo kantrus [[darbas]]. – [[Henrikas Manas|H. Manas]]. # Gera [[pradžia]] – pusė [[darbas|darbo]]. – [[Platonas]]. # Geras [[pavyzdys]] ir sunkų [[darbas|darbą]] daro lengvu. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gerumas|Geras]] žmogus daugybę gerų [[darbas|darbų]] daro slapčiomis, kaip žmogus daro slapčiomis blogus darbus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Pagarba|Gerbk]] tuos, kurie bandė atlikti didžius [[darbas|darbus]], net jeigu jiems tai nepavyko. – [[Seneka]]. # Geriausias būdas išlaikyti [[draugystė|draugystę]] – dalytis mintimis apie savo [[darbas|darbus]]. Žmones labiausiai suartina [[veikla]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Geriausias [[lyderis]] yra tas, kurio aplinkiniai net nepastebi. Kai [[darbas]] yra atliktas, [[tikslas]] pasiektas, pavaldiniams atrodo, kad jie viską nuveikė patys. – [[Sun Tzu]]. # Gero [[darbas|darbo]] negali įkvėpti [[neapykanta]], tuo labiau – [[savanaudiškumas]]. Jis padaromas tik iš [[meilė]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] darymas – visada kelias į didybę; jeigu jų nedarai, neišvengiamai sulauksi dienos, kai vietoj gera teks daryti bloga. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. – [[Servantesas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] rieškučios, vertingesnės už [[žinios|žinių]] statinę. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # Gyventi – reiškia dirbti. [[Darbas]] yra žmogaus [[gyvenimas]]. – [[Volteras]]. ===I=== # Iš anksto žinodamas, ką nori padaryti, [[darbas|dirbi]] drąsiai ir sklandžiai. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Iš visų dalykų pasaulyje tik [[darbas]] nepalieka nemalonių pėdsakų. – [[Lionas Foichtvangeris|L. Foichtvangeris]]. ===J=== # Jei iš viso yra [[pašaukimas]], tai kilniausias pašaukimas yra [[darbas]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Jei mėgsti tai, ką darai, vadinasi, niekada gyvenime [[darbas|nebedirbsi]]. – [[Konfucijus]]. # Jei nekalbėtume, kaip sužinotume, kiek daug [[darbas|dirbame]]? – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jeigu [[vaikas|vaikai]] nebūtų verčiami [[darbas|dirbti]], tai jie neišmoktų nei [[raštas|rašto]], nei [[muzika|muzikos]], nei [[gimnastika|gimnastikos]], nei to, kas labiausiai stiprina dorybingumą,– [[gėda|gėdos]]. Nes ypač šie užsiėmimai paprastai išugdo gėdos jausmą. – [[Demokritas]]. # Jeigu [[žmogus]] imasi dviejų visiškai priešingų [[darbas|darbų]] – vienas jam greičiausiai nepavyks. – [[Ezopas]]. # Joks [[darbas]] neturi ateities. [[Ateitis]] – jį dirbančio žmogaus rankose. – [[George Crane]]. # [[Judėjimas]] žadina apetitą, o [[darbas]] – malonumų troškimą. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Juo sunkiau [[darbas|dirbi]], juo [[laimė|laimingesnis]] jautiesi. – [[Gary Player]]. ===K=== # [[Kančia]] bei [[darbas]] yra du tikri žmogaus veidai. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kai dirbi tikrą žmogaus [[darbas|darbą]], pažįsti tikrus žmogaus [[rūpestis|rūpesčius]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Kai kurių [[darbas|darbų]] didybę lemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas. – [[Seneka]]. # Karčiausios ašaros yra pralietos dėl nepasakytų žodžių ir neužbaigtų [[Darbas|darbų]]. – [[Harriet Beecher Stowe|H. B. Stowe]]. # Kas brangina savo [[darbas|darbą]], turi mokėti jį ginti, kitaip jis nevertas ko nors imtis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas iš vaikystės žino, kad [[darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis, kas iš jaunystės suprato, kad [[duona]] pelnoma tik sunkiai prakaituojant, tas pasirengęs [[žygdarbis|žygdarbiui]], nes reikiamą dieną ir valandą jis ras [[valia|valios]] ir [[jėga|jėgų]] jį įvykdyti. – [[Žiulis Vernas|Ž. Vernas]]. # Kas laikosi taisyklės [[darbas|darbą]] tikrinti [[mintis|mintimi]], o mintį darbu... tas negali klysti, o jeigu ir suklysta, tai greitai randa teisingą kelią. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas mėgsta savo [[darbas|darbą]], nesensta. – [[Pablas Kazalsas|P. Kazalsas]]. # Kas net suaugęs moka kalbėti vien [[žodis|žodžiais]], o ne [[darbas|darbais]], tas ir [[žmogus|žmogumi]] vadintis neturi teisės. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # Kas trumpina man [[laikas|laiką]]? [[Darbas]]. O kas jį neapsakomai ilgina? [[Tinginystė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Kelias]] į [[garbė|garbę]] grindžiamas [[darbas|darbu]]. – [[Publijus Siras]]. # Kiekvienas [[darbas]] kilnus, ir kilnus vien tik darbas. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kiekvienas [[darbas]] man bus [[sąžinė]]s, o ne [[garbė]]s reikalas. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[darbas]] – menas, jeigu [[darbininkas]] talentingas, dirba su meile. – [[Jonas Avyžius|J. Avyžius]]. # Kiekvienas dirbdamas savo [[darbas|darbą]] turi būti [[didybė|didis]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Kiekvienas [[kančia|kenčia]], kai [[darbas|dirba]] tik sau. Dirbdamas kitų labui, [[žmogus]] dalijasi su jais ir savo [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekvienas kilnus [[darbas]] iš pradžių atrodo neįmanomas. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių [[darbas|darbų]]. – [[Aristotelis]]. # Koks nuostabus užsiėmimas – [[darbas]] žmonijos labui. – [[Klodas Anri Sen–Simonas|K. A. Sen-Simonas]]. # Kuo svarbesniu laikysi savo [[darbas|darbą]], tuo geriau jį padarysi. – [[Plautas]]. ===L=== # [[Laimė]] atitenka tam, kuris daug [[darbas|dirba]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Laimė]]s lauke nepagausi – [[darbas|darbu]] pajausi. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # Laiminga ta [[mokykla]], kuri moko gvildenti ir atlikti stropiai gerus [[darbas|darbus]], dar stropiau – geresnius ir stropiausiai – geriausius. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi [[darbas|darbais]], kuriuos padarė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===M=== # [[Meilė]] ir [[darbas]] – štai kertiniai mūsų žmogiškumo akmenys. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Mes reikalaujame, kad [[mergaitė]]s ne [[mąstymas|mąstytų]], bet [[tikėjimas|tikėtų]]. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. [[Moteris|Moterų]] [[darbas]] – megzti. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Mirtis|Mirties]] baimė verčia mus mylėti [[darbas|darbą]], kuris yra visas gyvenimas. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mus dideliems [[darbas|darbams]], bet trukdo juos atlikti. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # Mumyse gyvi [[darbas|darbai]], [[jėga|jėgos]] tų, kurie gyveno iki mūsų. Tegu savo ruoštu ateinančioms [[karta|kartoms]] padės gyventi mūsų darbas, mūsų rankų ir proto jėga. Tik taip deramai atliksime savo [[paskirtis|paskirtį]]. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Mūsų laikais [[darbas]] – didi [[teisė]] ir didi [[pareiga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. ===N=== # [[Narsa]] būtina ne tik drąsiems [[poelgis|poelgiams]], bet ir vaisingiems [[darbas|darbams]] bei [[mintis|mintims]]. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # [[Narsa]] – [[dorybė]], padedanti pavojų ištiktiesiems atlikti didžius [[darbas|darbus]]. – [[Aristotelis]]. # Ne [[darbas]] sukurtas [[mintis|minčiai]], o mintis sukurta darbui. – [[Volteras]]. # Nedaugelis iš mūsų supranta, koks didis gali būti mažas [[darbas]]. – [[Č. Polokas]]. # Neišmintinga [[darbas|darbus]] rytdienai palikt,<br /> Nes nežinai, kas gali ryt nutikt. – [[Abu'l Kasimas Firdousi]] # Nepažįstu nei vieno, kuris pasiekė aukštumų be sunkaus [[darbas|darbo]]. Tai ir yra receptas. Jis ne visada tau padės pasiekti aukštumų, bet padės prieiti labai arti jų. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # Nereikia pernelyg iškilmingai pradėti jokio [[darbas|darbo]]: [[iškilmės]] dera tik darbą pabaigus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Neskubėk griebtis [[darbas|darbo]], bet ėmęsis jo, nesitrauk. – [[Biantas]]. # Net pilką kasdienybę [[darbas]] gali paversti šventadieniu. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Net skruzdės liautusi [[darbas|dirbti]], jei joms būtų duoti sparnai. – [[K. Bunsch]]. # Netikėkite [[žodis|žodžiais]] nei savo, nei kitų, tikėkite vien [[darbas|darbais]] tiek savo, tiek kitų. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Neužsiėmęs [[darbas|darbu]] žmogus niekuomet negali džiaugtis pilna [[laimė|laime]]. Dykinėtojo veide visuomet jūs rasite nepasitenkinimo ir apatijos antspaudą. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Nėra nieko, ko negalima būtų įveikti [[darbas|darbu]]. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Nėra pasauly sunkesnio [[darbas|darbo]] negu rašyti paprastą, sąžiningą prozą apie [[žmogus|žmogų]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Niekada nebūna didžių [[darbas|darbų]] be didžių sunkumų. [[Volteras]]. # Niekas labiau netaurina žmogaus kaip [[darbas]]. Be darbo [[žmogus]] negali išlaikyti žmogiškojo [[orumas|orumo]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Nieko gyvenime nepasieksite be atkaklaus [[darbas|darbo]]. – [[Horacijus]]. # Nieko neveikti – pasibaisėtinai sunkus [[darbas]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Niekuomet nepatiriu didesnės [[laimė]]s, kaip tomis valandomis, kai [[darbas]] nepalieka man nė akimirkos laisvos. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Nors [[darbas]] ir [[malonumas]] iš prigimties skirtingi dalykai, vis dėlto tarp jų esama tam tikro natūralaus ryšio. – [[Titas Livijus|Livijus]]. # Nuo šiol [[ateitis]] priklauso dviejų tipų žmonėms: mąstančiam žmogui ir darbo žmogui. Iš esmės abu jie sudaro nedalomą vienetą, nes [[mąstymas|mąstyti]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Nuosaikumas]] ir [[darbas]] – štai du tikri žmogaus gydytojai: darbas didina apetitą, o nuosaikumas trukdo juo piktnaudžiauti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===O=== # O gera juk tikėti, kad [[gyvenimas|gyvenimo]] diena gražiausia ir [[kelias|kelio]] gabalas įspūdingiausias – prieky, kad ten dar tavo [[lobis|lobiai]] užkasti, ten dar ir [[darbas]] tavo pats didžiausias, ir vis dar prieky, vis dar ateity – ir tavo pats didžiausias [[džiaugsmas]]... – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. ===P=== # Paprastas žmogus, kuris atsirenka svarbiausius [[darbas|darbus]] ir atlieka juos greitai, pasiekia kur kas daugiau nei genijus, kuris daug šneka ir kuria puikiausius planus, bet mažai daro. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]]. # Pasirink mėgstamą [[darbas|darbą]] ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti. – [[Konfucijus]]. # Pasiryžk ir [[darbas]] bus atliktas. – [[Konfucijus]]. # Patenkintasai tuo, kas padaryta, niekada neišgarsės tolesniais [[darbas|darbais]]. Jis jau miręs ir ima želti žole. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pats ragink savo [[darbas|darbą]], nelauk, kad jis tave ragintų. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Pirmenybę suteikti [[darbas|darbui]], o ne atlygiui už jį – argi tai nėra kelias į [[tobulumas|tobulumą]]? – [[Demokritas]]. # Pradėdami [[darbas|darbus]], turime derintis prie [[jėga|jėgų]]. – [[Seneka]]. # Pradėk nuo mažo, tačiau svajok apie didį. Nedaryk vienu metu pernelyg daug [[darbas|darbų]]. Užsiimk pradžioje nedaugeliu paprastų dalykų ir pamažu pereik prie sudėtingesnių. Ir visada galvok apie [[ateitis|ateitį]]. – [[Stivas Džobsas|S. Džobsas]]. # [[Pradžia]] – daugiau nei pusė viso [[darbas|darbo]]. – [[Aristotelis]]. # Pratink [[mokinys|mokinį]] dirbti, priversk jį ne tik pamilti [[darbas|darbą]], bet taip su juo susigyventi, kad šis taptų jo antrąją prigimtim; įpratink jį viską išmokti tik savo jėgomis; kad jis savarankiškai mąstytų, ieškotų, reikštųsi, lavintų savo snaudžiančias jėgas, ugdytųsi ištvermę. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Proto būsena, kuri leidžia žmogui atlikti tokio pobūdžio [[darbas|darbą]], yra panaši į religinio maldininko arba įsimylėjėlio. Kasdieninės pastangos atsiranda be sąmoningo ketinimo ar programos, o tiesiai iš širdies. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===R=== # Reikia [[darbas|dirbti]] sukaupus visą [[valia|valią]], kad ji kartkartėmis sprogtų kaip mina, sugriaudama kliūtis. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Reikia mėgti tai, ką darai, ir tada [[darbas]] – dargi grubiausias – pakyla iki kūrybos. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Reikia tik įprasti dirbti, ir jau nebus galima be to gyventi. Viskas šiame pasaulyje priklauso nuo [[darbas|darbo]]. – [[Lui Pasteras|L. Pasteras]]. # Rikiuoti vieną gerą [[darbas|darbą]] prie kito taip glaudžiai, kad neliktų nė mažiausio plyšelio, – tatai aš vadinu mėgavimusi [[gyvenimas|gyvenimu]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. ===S=== # [[Senatvė]]je reikia [[darbas|dirbti]] daugiau negu [[jaunystė]]je. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===T=== # [[Talentas|Talentingam]], [[darbas|darbą]] mylinčiam žmogui nėra kliūčių. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # Tas, kuris [[darbas|dirbdamas]] [[abejonė|dvejoja]], nieko nepadarys. – [[Kung Sun Jangas]]. # Tas, kuris kiekvieną rytą [[planas|susiplanuoja]] dienos [[darbas|darbus]], ir laikosi savo plano, turi savo rankose giją, kuri išves jį iš labai įtempto gyvenimo labirinto. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]], [[gyvenimas|gyvena]], o tas kuris gyvena, [[darbas|dirba]]. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Tas, kuris tuštiems [[darbas|darbams]] teikia svarbos, svarbiuose darbuose bus tuščias žmogus. – [[Markas Porcijus Katonas (vyresnysis)|Katonas]]. # Tavo [[darbas]] yra atrasti savo darbą ir tuomet visa širdimi jam atsiduoti. – [[Buda]]. # Tegu tavo [[darbai]] būna tokie, kokius norėtum prisiminti gyvenimo saulėlydyje. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # [[Teismas|Teismai]] teisia už viso gyvenimo [[darbas|darbus]], o visus nuosprendžius skiria [[mirtis]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Tingėjimas]] kaip rūdys suėda greičiau, negu [[darbas]] nualina. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tingėjimas]] kiekvieną [[darbas|darbą]] daro sunkų, o [[meilė]] darbui – lengvą. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tinginys|Tinginiui]] visi [[darbai]] sunkūs. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tik [[darbas|darbu]] ir [[kova]] įgyjamas [[nepriklausomumas]] ir [[savigarba]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Tik [[kantrumas|kantrusis]] [[darbas|darbą]] baigs – [[skubėjimas|skubantysis]] išseks. – [[Saadis]]. # Tikėk, tik to [[dvasia]] pajunta [[malonumas|malonumą]], <br /> Kas nusipelnė jo per [[darbas|darbą]] ir [[kantrybė|kantrumą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikras žmonių lobis – sugebėjimas [[darbas|dirbti]]. – [[Ezopas]]. # Tučtuojau imkis to, ką svajoji atlikti. [[Drąsa]] gimdo genijus ir kuria stebuklus. Pradėk [[darbas|dirbti]], ir tavo protas įsiliepsnos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===U=== # [[Ugdymas|Ugdyk]] save [[darbas|dirbdamas]] kitiems – štai pagrindinis įstatymas. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Už bet kurį atliekamą [[darbas|darbą]] turi atsakyti vienas ir tik vienas žmogus. – [[Otas fon Bismarkas|O. fon Bismarkas]]. ===V=== # [[Vaikas|Vaikai]] suteikia [[darbas|darbui]] džiaugsmo, o [[nesėkmė]]s dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai [[gyvenimas|gyvenimą]] daro malonesnį, o [[mirtis|mirtį]] – ne tokią baisią. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Valanda [[darbas|darbo]] daugiau išmoko negu diena [[aiškinimas|aiškinimo]], nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba [[protas|proto]] naudai: jis tampa [[filosofija|filosofu]], laikydamas save tik amatininku. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Vasara|Vasarą]] dirbti neapsimoka, nes karšta, [[ruduo|rudenį]] – nes dukteriai prasideda mokslo metai, [[žiema|žiemą]] – per šalta, o [[pavasaris|pavasarį]] reikia rūpintis nauja drabužių kolekcija. – [[Gražina Goriunovienė]], buvusio vidaus reikalų ministro, vieno iš Darbo partijos lyderių, Kauno savivaldybės tarybos nario Gintaro Furmanavičiaus draugė. ''Rasa Karmazaitė, Jūratė Kiliulienė. Eksministro draugė – turtingų vyrų medžiotoja. „Lietuvos rytas“, [http://www.lrytas.lt/?data=20070616&id=gyv16_a2070616&view=2 2007-06-16]. # [[Veikla|Veiklus]] žmogus jau darbo pradžioje mato tiek [[darbas|darbų]], kad nesiskųs negaunąs darbo, o tuoj pat susiras jo pats ir bent šį tą nuveiks. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Verčiau šalin nustumki [[darbas|darbą]] tokį,<br /> Kurio atlikti tu tikrai nemoki. – [[Chosrovas Abu Muinas Naserė|Ch. Abu Muinas Naserė]]. # Verčiau tobulai padaryti dalelę [[darbas|darbo]], negu prastai dešimteriopai daugiau. – [[Aristotelis]]. # Viena diena [[rūpesčiai|rūpesčių]] labiau išsekina negu savaitė sunkaus [[darbas|darbo]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Viena iš pačių pražūtingiausių mūsų [[klaida|klaidų]] – blogai atlikti gerus [[darbas|darbus]]. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Vienas geras [[darbas]] veda į kitą. – [[Talmudas]]. # Vienas iš gražių [[poelgis|poelgių]] privalumų yra tai, kad jie taurina [[siela|sielą]] ir rengia ją dar gražesniems [[darbas|darbams]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Vienas kuris nuolat uoliai atliekamas [[darbas]] reguliuoja ir visa kita gyvenime, viskas sukasi apie jį. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. # Vienas nuoširdžių ir tyrų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] yra [[poilsis]] po [[darbas|darbo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Vieniems [[vyras|vyrams]] rūpi [[darbas]], kitiems [[malonumai]], o visos [[moteris|moterys]] širdyje yra viliokės. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Vienintelė tikra [[vertybė]] – žmogaus [[darbas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Vienintelis išsigelbėjimas iš dvasinių kančių – [[darbas]]. – [[Piotras Čaikovskis|P. Čaikovskis]]. # Visi didieji [[darbas|darbai]] ir visos didžiosios [[mintis|mintys]] prasideda nuo juokingai menkų dalykų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Visi nuostabūs [[jausmas|jausmai]] pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą [[darbas|darbą]]. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]]. # Visi žmonės gimsta kokiam nors [[darbas|darbui]]. Vsi žeme vaikščiojantieji turi savo [[priedermė|priedermes]] gyvenime. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Visų [[laimė]] – tai, kas sukurta sutartinai visiems [[darbas|dirbant]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. – [[Stendalis]]. # Visų nelaimingiausias [[žmogus]] tas, kuriam pasaulyje neatsirado [[darbas|darbo]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. ===Ž=== # Žmogaus [[siela]] – jo [[darbai]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # [[Žmogus]] būna visišku žmogumi tik tada, kai [[darbas|dirba]]. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]] tobulėja [[darbas|dirbdamas]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus|Žmones]] galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą [[darbas|darbą]]. – [[Albertas Moravija|A. Moravija]]. # [[Žodis]] – [[darbas|darbo]] šešėlis. – [[Demokritas]]. # [[Žodis|Žodžiais]] tikėkite tik tada, kaip juos atitinka [[darbas|darbai]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apie [[Žmogus|žmogų]] reikia spręsti pagal jo rankų [[darbas|darbą]]. # [[Burna]] [[Valgymas|nevalgo]], jeigu pėdos nevaikšto ir [[Ranka|rankos]] [[darbas|nedirba]]. # Geriausias pasiruošimas [[Rytojus|rytojui]] yra įsitikinti, kad [[Šiandien|šiandienos]] [[darbas]] yra puikiai atliktas. # Kad kažkam [[Sėkmė|pasisektų]] [[Gyvenimas|gyvenime]], jis turi sunkiai [[darbas|dirbti]]. # Kažką darydamas, daryk tai tam skirtu [[Laikas|laiku]], ir tada tą [[darbas|darbą]] lydės [[santarvė]]. # Tik [[darbas]] yra [[turtas|turto]] šaltinis. # [[Žmogus]], kuris nedirba sunkaus [[Darbas|darbo]], niekada nežinos [[Poilsis|poilsio]] vertės. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Darbas]] išsiplečia tiek, kiek turima laiko jį užbaigti. # Jeigu [[darbas]] yra vertas užsiėmimo, tai yra verta daryti jį gerai. # Jeigu tu nori, kad [[dalykas]] būtų padarytas gerai – [[Darbas|daryk]] tai pats. # Kur milijonai pametė [[darbas|dirbę]], ten tyčia tu pabandyk. # Niekada nesiųsk berniuko padaryti vyro [[Darbas|darbą]]. # Saugiausias priešnuodis prieš [[Sielvartas|sielvartą]] būna [[Darbas|įsidarbinimas]]. # Vienas geras [[darbas]] gimdo kitą. ===[[Armėnų patarlės ir priežodžiai|Armėnų]]=== # Pradėk nuo mažo [[darbas|darbo]] – padarysi didelį. ===[[Baškirų patarlės ir priežodžiai|Baškirų]]=== # Nuo [[tinginystė|tinginiavimo]] – liga, nuo [[darbas|darbo]] – sveikata. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Mes turime teisę į [[darbas|darbą]], o ne to darbo vaisius. # Nesiimti jokių [[darbas|darbų]] – tai pirmas [[išmintis|išminties]] požymis; pradėjus darbą – užbaigti iki galo – antras išminties požymis. # Turtas palieka [[mirtis|mirusį]] žmogų prie slenksčio, draugai ir giminės – prie kapo, tik geri ir blogi [[darbas|darbai]] lydi jį ir po mirties. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # Nežiūrėk, kaip [[darbas]] pradėtas. Žiūrėk, kaip jis pabaigtas. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Garbingas žmogus kalba [[darbas|darbais]], niekingas pliauškia [[liežuvis|liežuviu]]. # Jeigu [[abejonė|abejoji]] žmogum – neduok jam [[darbas|darbo]], o jei davei – [[pasitikėjimas|pasitikėk]]. # Kiekviename [[darbas|darbe]] sunki tik [[pradžia]] ir [[pabaiga]]. # Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]]. # Nepadarytas [[darbas]] – prarasta [[išmintis]]. # Pasibaidęs žirgas atneša [[nelaimė|nelaimę]], supanikavęs žmogus pražudo [[darbas|darbą]]. # Tikroji gerų [[darbas|darbų]] vertė – noras, kad šie liktų nežinomi. # [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Ne tam [[garbė]], kuris pradėjo [[darbas|darbą]], bet tam, kuris jį baigė. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ankstyvas [[darbas]] – trigubas vaisius. # Ankstyvas [[darbas]] vaisius didina. # Ant [[degtinė|arielkos]]<ref>Degtinės.</ref> pirmutinis, tai į [[darbas|darbą]] paskutinis. # Ateina [[diena]], atsineša ir savo [[darbas|darbą]]. # Be [[darbas|darbo]] – ilgu, su darbu – sunku. # Bepigu [[darbas|dirbt]], kai yra ką [[maistas|valgyt]]. # [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi. # [[Bitė]]s saldus [[medus]], bet sunkus [[darbas]]. # [[Bitė|Bitutės]] sunkus [[darbas|darbelis]], bet saldus [[vaisius|vaiselis]]. # Blogi [[darbas|darbai]] [[akis]] bado. # [[Darbas|Darbai]] giria, [[žodis|žodžiai]] peikia. # [[Darbas|Darbai]] – tai ne vargai. # [[Darbas]] darbą lenkia. # [[Darbas]] dėl akių [[duona|duonos]] nepelno. # [[Darbas]] – [[Dievas|Dievo]] paliepimas, [[tinginys]] – [[velnias|velnio]] pagunda. # [[Darbas]] [[duona|duoną]] pelno, [[tinginystė]] – [[vargas|vargą]]. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro, [[tinginystė|tiginiavimas]] šunų lodyti išvaro. # [[Darbas]] kelia, darbas guldo. # [[Darbas]] – [[laimė]]s šaltinis. # [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] giria. # [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] moko ir giria. # [[Darbas]] myli [[darbininkas|darbininką]]. # [[Darbas]] – ne vargas, [[tinginystė]] – ne laimė. # [[Darbas]] nedirbtas nepaliks. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia. # [[Darbas|Darbą]] dirbdamas nežiūrėk, kur varnos lekioja. # [[Darbas|Darbą]] dirbti netingėsi – [[badas|bado]] neregėsi. # [[Darbas|Darbo]] nedirbęs, taukų nelaižysi. # [[Darbas|Darbo]] šaknys karčios, bet jo vaisiai saldūs. # [[Darbštumas|Darbštus]] žmogus visuomet ras [[darbas|darbą]]. # [[Darbas|Darbu]], triūsu spindi [[Lietuva]] mūsų. # [[Darbas|Darbuokis]] it amžinai gyvensiąs, [[elgesys|elkis]] it rytoj mirsiąs. # [[Darbas|Darbus]] atlikus linksma švęsti. # [[Darbas|Darbų]] iki langų. # Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk. # [[Diena]] [[darbas|darbu]] linksma. # [[Dievas]] duoda riešutų, bet jų neišgliaudo. # [[Duona|Duoną]] taupyk rytojui, o ne [[darbas|darbą]]. # Geram [[meistras|meistrui]] [[darbas]] rūpi, o ne [[atlyginimas]]. # Geras [[darbas]] patsai save giria. # Geras [[darbininkas]] ir miegodamas [[darbas|darbo]] neužmiršta. # Geras [[kalba|kalboj]], blogas [[darbas|darbe]]. # Geri [[darbas|darbai]] nesigiria. # Geriau sunkiai [[darbas|dirbti]], negu lengvai elgetauti. # Gero [[darbininkas|darbininko]] [[darbas]] ieško. # Gims [[diena]], gims dienai ir [[darbas]]. # Greitus [[darbas|darbus]] vėjai renka. # Gulėdamas nedaug [[darbas|tepadirbsi]]. # Ieškok [[bernas|berno]], kuris [[darbas|dirbti]] moka, o ne tokio, kuris gražiai šoka. # Ir gera [[duona]] dantys atsikanda, kai žmogus jokio sau [[darbas|darbo]] nesusiranda. # Ir geras [[gyvenimas]] be [[darbas|darbo]] nusibosta. # Ir juodas [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[kalba|kalbos]] gali spręsti apie [[darbas|darbą]]. # Išdegė [[darbas]] kaip [[ragana]]i alus. # Yra [[darbas|darbo]], yra ir [[nauda|naudos]]. # Kaip [[darbas|dirba]], taip turi. # Kalbus kalbą, darbus [[darbas|darbą]] randa. # Kas daug šneka, mažai daro. # Kas [[darbas|nedirba]], mielas vaike, tam ir [[duona|duonos]] duot nereikia. # Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]]. # Kas skaito (ir) rašo, (tas) [[duona|duonos]] neprašo. # Ką [[darbas|darai]] – daryk gerai. # Kiek [[darbas|uždirbsi]], tiek ir gausi. # [[Kvailys|Kvailą]] pažinsi iš [[kalba|kalbos]], gudrų – iš [[darbas|darbų]]. # Lengva pasakyti, bet ne padaryti. # Linai nesėti, o jau drobes audžia. # Mergos [[darbas]], kunigo [[pinigai]] ir žydo [[siela|dūšia]]<ref>Siela.</ref> – nežinia kur dingsta. # Mokėk [[darbas|darbus]] dirbti, bet mokėk ir [[šventė|švęsti]]. # Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]]. # Nekrutėsi – neturėsi. # Po [[darbas|darbo]] ir [[duona|duonos]] pluta gardi. # [[Skubėjimas|Skubų]] [[darbas|darbą]] [[velnias]] neša. # [[Skubėjimas|Skubūs]] [[darbas|darbai]] – vieni vargai. # Taupyk [[duona|duoną]] rytojui, o ne [[darbas|darbą]]. # [[Valgymas|Valgau]] kaip trys, [[darbas|dirbu]] kaip arklys. # [[Vasara|Vasarą]] be [[darbas|darbo]] sėdėsi, [[žiema|žiemą]] [[duona|duonos]] neturėsi. # [[Vyras|Vyrams]] dienoj vienas [[darbas]], o [[moteris|moterims]] – daug. # Vyriausiam [[brolis|broliui]] [[darbas|darbai]], jauniausiam – [[turtas|turtai]]. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] nukertamas, tik [[moteris|moterų]] nutęsamas. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] su galu, o [[moteris|moterų]] be galo. # Želmenį kelia žemė, žmogų – [[darbas]]. # [[Žiema|Žiemos]] [[darbas|darbai]] – šikinę<ref>Užpakalis, sėdynė.</ref> krapštai. # Žydo kvarba<ref>Dažai, spalva.</ref>, Silvestrienės [[darbas]]. # Žliumbti – [[moteris|bobų]] [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama. # [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>. # [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui. # [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius. # [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai. # [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]]. # [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa. # [[Žodis]] – [[darbas]]. # [[Žodis]] – ne [[darbas]]. # [[Žodis]] tvirtas – [[darbas|darbais]] paspirtas. # [[Žodis|Žodžiais]] [[darbas|darbo]] neatliksi. # [[Žodis|Žodžiu]] ąžuolus varto, [[darbas|darbu]] ir skiedros nepakelia. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Arklys]], kuriam yra atimtas jo maistas, [[Darbas|nedirbs]]. # [[Darbas|Darbai]] turi stipresnį [[Balsas|balsą]] negu [[Žodžiai|žodžiai]]. # [[Darbas]] [[Išbandymas|išbando]] darbininką. # [[Darbas]] nugali visus dalykus. # Su daugybe rankų didžiulis [[darbas]] padaromas lengvai. ===[[Persų patarlės ir priežodžiai|Persų]]=== # Dabar daryk mažus [[darbas|darbus]]; tada pas tave ateis dideli darbai ir paprašys, kad tu juos padarytum. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Kam [[darbas]] – džiaugsmas, tam [[gyvenimas]] – laimė. # Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Pradžia|Pradėk]] ne nuo didelių užmojų, o nuo mažo [[darbas|darbelio]]. ===[[Žemaičių patarlės ir priežodžiai|Žemaičių]]=== # [[Valgymas|Ėdu]] kaip pons, [[Darbas|dirbu]] kaip šėtons. # Ju skubini Ju subini. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Būk [[išmintis|išmintingas]] ne [[žodis|žodžiais]], o savo [[darbas|darbais]]. # Gerus [[darbas|darbus]] atsimena ilgai, blogus – dar ilgiau. # Kai nėra ką veikti, imamasi didžių [[darbas|darbų]]. ==Merfio dėsniai== # Bet kuris [[darbas]] truks ilgiau nei įsivaizduojate. # [[Darbas]] iš [[beždžionė]]s padarė – pavargusią beždžionę. # [[Darbas|Dirbti]] – tai reiškia tuo pat metu uždirbti pinigus ir neturėti laiko juos leisti. # [[Galva]] žmogui duota ne tam, kad [[darbas|dirbtų]], o tam, kad nedirbtų. # Geriau [[pilvas]] nuo alaus, nei kupra nuo [[darbas|darbo]]. # Įdomiame [[darbas|darbe]] ir [[sapnas|sapnai]] įdomūs lanko. # Jei žmonės išties mylėtų [[darbas|darbą]], mes vis dar artumėm žemę pagaliu ir tampytumėm nešulius ant savo nugarų. # Kai civilizacijos priešaušryje pirmoji [[beždžionė]] išlipo iš medžio ir paėmė į ranką pagalį, likusios beždžionės pradėjo [[darbas|dirbti]]. # Komandinis [[darbas]] laiko gaišimas: Vienas aiškina kitiems, kodėl jie neteisūs. # Kuo tingesnis žmogus, tuo labiau jo [[darbas]] panašesnis į žygdarbį. # Lengva [[darbas|dirbti]] kaip arkliui, sunku kaip japonui. # Stulbinamai daug laiko prireikia pabaigti nedirbamą [[darbas|darbą]]. == Taip pat skaitykite == *[[Tingumas]] *[[Veikla]] *[[Darbininkas]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|darbas}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Fizika]] [[Kategorija:Veikla]] sfg0l5nu0i50e1vct5swu3c52q7unox 84083 84081 2026-06-08T17:06:30Z Kurmis 70 /* K */ 84083 wikitext text/x-wiki ==[[Biblija]]== # Kas nenori [[darbas|dirbti]], [[valgymas|tenevalgo]]! – ''2 Tes 3, 10''. # [[Žodis]] – kiekvieno [[darbas|darbo]] pradžia, o [[svarstymas]] – kiekvieno [[veiksmas|veiksmo]]. – ''Sir 37, 16''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Apdovanojimas už gerą [[darbas|darbą]] – pats jo atlikimas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Apgailėtina [[klaida]] – manyti, kad fiziniai [[pratimai]] kenkia protiniam [[darbas|darbui]]. Tarytum šie du dalykai neturėtų eiti kartu, tarytum vienas neturėtų vadovauti kitam. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Apie [[darbas|darbą]] spręsk iš [[rezultatas|rezultato]]. – [[Ovidijus]]. # Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. – [[Servantesas]]. # Ar jūs nuoširdžiai [[noras|norite]]? Tuomet imkitės šią pat minutę. [[Drąsa]] – tai genialumas, jėga ir burtai; imkitės [[darbas|darbo]], ir jūsų [[protas]] įkais; pradėkite, ir darbas bus užbaigtas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ar ne geriau užsitarnauti [[šlovė|šlovę]] savo paties [[darbas|darbais]], negu kitais žmonėmis naudotis. – [[Vang Čungas]]. # Asmenys, priversti kasdien darbuotis, nors būtų seni ir silpni, [[darbas|darbus]] atlieka lengviau negu stiprūs ir jauni žmonės, neturintys įgūdžių. – [[Hipokratas]]. # Aš noriu, kad [[mirtis]] užkluptų mane [[darbas|dirbantį]]. – [[Ovidijus]]. # Atiduokite savo [[darbas|darbui]] širdį ir sielą, tačiau pirma pažiūrėkite, ar tai geras darbas. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Atkaklus [[darbas]] yra ir [[menas|meno]], ir [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Atlikti [[darbas|darbą]] tinkamu [[laikas|laiku]] – reiškia sutaupyti laiką, o kas padaryta ne laiku, padaryta veltui. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Azartiškas [[žvejojimas|žūklavimas]] valdininkams primena [[darbas|darbą]] kanceliarijoje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===B=== # Bendras [[darbas]] sužadina tokį darbo entuziazmą, kokį žmonės retai pajunta pavieniui. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Bet koks [[darbas]] malonesnis už atilsį. – [[Demokritas]]. # Beveik visų [[darbas|darbų]] sunkiausia [[pradžia]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===D=== # [[Dailumas|Dailumo]] reikia ne tik [[menas|menui]], bet ir visiems žmogaus [[darbas|darbams]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # [[Darbas]] – alkio tėvas, virškinimo senelis, sveikatos prosenelis. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]]. # [[Darbas]] apsaugo mus nuo trijų didžiųjų [[blogybė|blogybių]]: [[nuobodulys|nuobodulio]], [[yda|ydų]] ir [[skurdas|skurdo]]. – [[Volteras]]. # [[Darbas]] atliekamas visiškai gerai tik tada, kai dirbama noriai. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # [[Darbas]] būtinas [[sveikata]]i. – [[Hipokratas]]. # [[Darbas]] dažnai esti [[malonumas|malonumo]] tėvas. – [[Volteras]]. # [[Darbas]] – didžiausias mano [[malonumas]]. – [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|V. A. Mocartas]]. # [[Darbas]] – geriausias vaistas, dorovinis ir estetinis. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Darbas]] ir [[užsiėmimas]] be sunkumų, be didžiausios proto ir valios įtampos nevertas [[žmogus|žmogaus]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # [[Darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Darbas]] yra [[laikas|laiko]] dalgis. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Darbas]], kurio esmė nesuprantama, kelia pasidygėjimą. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # [[Darbas]], kuris mums malonus, išgydo [[siela|sielą]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Darbas]] – [[laimė]]s tėvas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Darbas]] – tai svarbiausia gyvenime. Iš visų [[nemalonumas|nemalonumų]], iš visų [[bėda|bėdų]] galima išsivaduoti tik darbu. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Darbas]] – tai vienintelis tikrojo kilnumo titulas. Tai žmogaus kūrėjo galia ir džiaugsmas. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Darbas]] tartum graži moteris: nemėgsta laukti. – [[Sidoni Gabrielė Kolet|S. G. Kolet]]. # [[Darbas]] – visų džiaugsmų, viso, kas geriausia Žemėje, šaltinis. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Darbas]] žmonėms yra [[malonumas]]. – [[Ezopas]]. # [[Darbas|Darbą]] reikia nudirbti, o [[garbė|garbę]] – tik pasiekti. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Daryk didžius [[darbas|darbus]], didžių nežadėdamas. – [[Pitagoras]]. # [[Darbininkas]] neturintis [[darbas|darbo]], gali sukilti; aš bijau [[sukilimas|sukilimų]] kuriuos sukelia duonos stygius; aš mažiau bijočiau kautynių su 200 000 žmonių armija. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Deja, ne visi mes visiems [[darbas|darbams]] vienodai tinkam. – [[Propercijus]]. # Deramai [[gyvenimas|gyventi]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. Kai mašina neveikia, ją ima ėsti rūdys. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # [[Dėkingumas]] įrodomas [[darbas|darbais]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Dideli [[darbas|darbai]] nepadaromi iš karto. – [[Sofoklis]]. # Didelių [[darbas|darbų]] nebūna be didelių sunkumų. – [[Volteras]]. # Didelių [[darbas|darbų]] [[sėkmė]] dažnai priklauso nuo [[smulkmena|smulkmenų]]. – [[Titas Livijus|T. Livijus]]. # Didelį [[džiaugsmas|džiaugsmą]] galima iškovoti tik dideliu [[darbas|darbu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didžiausia klaida gyvenime būtų manyti, kad mes [[darbas|dirbame]] kažkam kitam, o ne sau. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]]. # Didžiausia [[nedorybė]] – imtis [[darbas|darbo]], kurio nemoki. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Didžiausią malonumą ir atpildą randu [[darbas|darbe]], po kurio seka tai, ką pasaulis vadina [[sėkmė|sėkme]]. – [[Tomas Edisonas|T. Edisonas]]. # Didžiuosius įkvepia [[darbas]]. – [[Seneka]]. # [[Darbas|Dirbantys]] tik spindi, o persitvarkę – ir atspindi. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Dirbk, kai liūdna, – tik [[darbas]] išblaško [[liūdesys|liūdesį]]. Dirbk, kad neįpultum į [[neviltis|neviltį]]: niekas taip neapsaugo nuo slegiamos nykumos kaip darbas. Dirbk, kai lydi [[sėkmė]]: nėra geresnio vaisto nuo „laimėjimų svaigulio“ kaip darbas. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]]. # [[Darbas|Dirbkime]] nesvajodami. – [[Volteras]]. # Dvasines žaizdas gydo tik [[laikas]] ir [[darbas]]. Tad į darbą, kol yra jėgų! Nėra geresnio vaisto širdžiai. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Dvasinę sveikatą sukuria [[darbas]] – tik atkaklus, žvalus darbas. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]]. ===F=== # Fizinis [[darbas]] padeda pamiršti ir moralines [[kančia]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===G=== # [[Garbė]] yra sąžiningo [[darbas|darbo]] rankose. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Genialumas]] gali padaryti pradžią; baigti privalo kantrus [[darbas]]. – [[Henrikas Manas|H. Manas]]. # Gera [[pradžia]] – pusė [[darbas|darbo]]. – [[Platonas]]. # Geras [[pavyzdys]] ir sunkų [[darbas|darbą]] daro lengvu. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gerumas|Geras]] žmogus daugybę gerų [[darbas|darbų]] daro slapčiomis, kaip žmogus daro slapčiomis blogus darbus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Pagarba|Gerbk]] tuos, kurie bandė atlikti didžius [[darbas|darbus]], net jeigu jiems tai nepavyko. – [[Seneka]]. # Geriausias būdas išlaikyti [[draugystė|draugystę]] – dalytis mintimis apie savo [[darbas|darbus]]. Žmones labiausiai suartina [[veikla]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Geriausias [[lyderis]] yra tas, kurio aplinkiniai net nepastebi. Kai [[darbas]] yra atliktas, [[tikslas]] pasiektas, pavaldiniams atrodo, kad jie viską nuveikė patys. – [[Sun Tzu]]. # Gero [[darbas|darbo]] negali įkvėpti [[neapykanta]], tuo labiau – [[savanaudiškumas]]. Jis padaromas tik iš [[meilė]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] darymas – visada kelias į didybę; jeigu jų nedarai, neišvengiamai sulauksi dienos, kai vietoj gera teks daryti bloga. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. – [[Servantesas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] rieškučios, vertingesnės už [[žinios|žinių]] statinę. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # Gyventi – reiškia dirbti. [[Darbas]] yra žmogaus [[gyvenimas]]. – [[Volteras]]. ===I=== # Iš anksto žinodamas, ką nori padaryti, [[darbas|dirbi]] drąsiai ir sklandžiai. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Iš visų dalykų pasaulyje tik [[darbas]] nepalieka nemalonių pėdsakų. – [[Lionas Foichtvangeris|L. Foichtvangeris]]. ===J=== # Jei iš viso yra [[pašaukimas]], tai kilniausias pašaukimas yra [[darbas]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Jei mėgsti tai, ką darai, vadinasi, niekada gyvenime [[darbas|nebedirbsi]]. – [[Konfucijus]]. # Jei nekalbėtume, kaip sužinotume, kiek daug [[darbas|dirbame]]? – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jeigu [[vaikas|vaikai]] nebūtų verčiami [[darbas|dirbti]], tai jie neišmoktų nei [[raštas|rašto]], nei [[muzika|muzikos]], nei [[gimnastika|gimnastikos]], nei to, kas labiausiai stiprina dorybingumą,– [[gėda|gėdos]]. Nes ypač šie užsiėmimai paprastai išugdo gėdos jausmą. – [[Demokritas]]. # Jeigu [[žmogus]] imasi dviejų visiškai priešingų [[darbas|darbų]] – vienas jam greičiausiai nepavyks. – [[Ezopas]]. # Joks [[darbas]] neturi ateities. [[Ateitis]] – jį dirbančio žmogaus rankose. – [[George Crane]]. # [[Judėjimas]] žadina apetitą, o [[darbas]] – malonumų troškimą. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Juo sunkiau [[darbas|dirbi]], juo [[laimė|laimingesnis]] jautiesi. – [[Gary Player]]. ===K=== # [[Kančia]] bei [[darbas]] yra du tikri žmogaus veidai. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kai dirbi tikrą žmogaus [[darbas|darbą]], pažįsti tikrus žmogaus [[rūpestis|rūpesčius]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Kai kurių [[darbas|darbų]] didybę lemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas. – [[Seneka]]. # Karčiausios ašaros yra pralietos dėl nepasakytų žodžių ir neužbaigtų [[Darbas|darbų]]. – [[Harriet Beecher Stowe|H. B. Stowe]]. # Kas brangina savo [[darbas|darbą]], turi mokėti jį ginti, kitaip jis nevertas ko nors imtis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas iš vaikystės žino, kad [[darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis, kas iš jaunystės suprato, kad [[duona]] pelnoma tik sunkiai prakaituojant, tas pasirengęs [[žygdarbis|žygdarbiui]], nes reikiamą dieną ir valandą jis ras [[valia|valios]] ir [[jėga|jėgų]] jį įvykdyti. – [[Žiulis Vernas|Ž. Vernas]]. # Kas laikosi taisyklės [[darbas|darbą]] tikrinti [[mintis|mintimi]], o mintį darbu... tas negali klysti, o jeigu ir suklysta, tai greitai randa teisingą kelią. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas mėgsta savo [[darbas|darbą]], nesensta. – [[Pablas Kazalsas|P. Kazalsas]]. # Kas net suaugęs moka kalbėti vien [[žodis|žodžiais]], o ne [[darbas|darbais]], tas ir [[žmogus|žmogumi]] vadintis neturi teisės. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # Kas trumpina man [[laikas|laiką]]? [[Darbas]]. O kas jį neapsakomai ilgina? [[Tinginystė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Kelias]] į [[garbė|garbę]] grindžiamas [[darbas|darbu]]. – [[Publijus Siras]]. # Kiekvienas [[darbas]] kilnus, ir kilnus vien tik darbas. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kiekvienas [[darbas]] man bus [[sąžinė]]s, o ne [[garbė]]s reikalas. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[darbas]] – menas, jeigu [[darbininkas]] talentingas, dirba su meile. – [[Jonas Avyžius|J. Avyžius]]. # Kiekvienas dirbdamas savo [[darbas|darbą]] turi būti [[didybė|didis]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus. – [[Servantesas]]. # Kiekvienas [[kančia|kenčia]], kai [[darbas|dirba]] tik sau. Dirbdamas kitų labui, [[žmogus]] dalijasi su jais ir savo [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekvienas kilnus [[darbas]] iš pradžių atrodo neįmanomas. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių [[darbas|darbų]]. – [[Aristotelis]]. # Koks nuostabus užsiėmimas – [[darbas]] žmonijos labui. – [[Klodas Anri Sen–Simonas|K. A. Sen-Simonas]]. # Kuo svarbesniu laikysi savo [[darbas|darbą]], tuo geriau jį padarysi. – [[Plautas]]. ===L=== # [[Laimė]] atitenka tam, kuris daug [[darbas|dirba]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Laimė]]s lauke nepagausi – [[darbas|darbu]] pajausi. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # Laiminga ta [[mokykla]], kuri moko gvildenti ir atlikti stropiai gerus [[darbas|darbus]], dar stropiau – geresnius ir stropiausiai – geriausius. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi [[darbas|darbais]], kuriuos padarė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===M=== # [[Meilė]] ir [[darbas]] – štai kertiniai mūsų žmogiškumo akmenys. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Mes reikalaujame, kad [[mergaitė]]s ne [[mąstymas|mąstytų]], bet [[tikėjimas|tikėtų]]. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. [[Moteris|Moterų]] [[darbas]] – megzti. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Mirtis|Mirties]] baimė verčia mus mylėti [[darbas|darbą]], kuris yra visas gyvenimas. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mus dideliems [[darbas|darbams]], bet trukdo juos atlikti. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # Mumyse gyvi [[darbas|darbai]], [[jėga|jėgos]] tų, kurie gyveno iki mūsų. Tegu savo ruoštu ateinančioms [[karta|kartoms]] padės gyventi mūsų darbas, mūsų rankų ir proto jėga. Tik taip deramai atliksime savo [[paskirtis|paskirtį]]. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Mūsų laikais [[darbas]] – didi [[teisė]] ir didi [[pareiga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. ===N=== # [[Narsa]] būtina ne tik drąsiems [[poelgis|poelgiams]], bet ir vaisingiems [[darbas|darbams]] bei [[mintis|mintims]]. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # [[Narsa]] – [[dorybė]], padedanti pavojų ištiktiesiems atlikti didžius [[darbas|darbus]]. – [[Aristotelis]]. # Ne [[darbas]] sukurtas [[mintis|minčiai]], o mintis sukurta darbui. – [[Volteras]]. # Nedaugelis iš mūsų supranta, koks didis gali būti mažas [[darbas]]. – [[Č. Polokas]]. # Neišmintinga [[darbas|darbus]] rytdienai palikt,<br /> Nes nežinai, kas gali ryt nutikt. – [[Abu'l Kasimas Firdousi]] # Nepažįstu nei vieno, kuris pasiekė aukštumų be sunkaus [[darbas|darbo]]. Tai ir yra receptas. Jis ne visada tau padės pasiekti aukštumų, bet padės prieiti labai arti jų. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # Nereikia pernelyg iškilmingai pradėti jokio [[darbas|darbo]]: [[iškilmės]] dera tik darbą pabaigus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Neskubėk griebtis [[darbas|darbo]], bet ėmęsis jo, nesitrauk. – [[Biantas]]. # Net pilką kasdienybę [[darbas]] gali paversti šventadieniu. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Net skruzdės liautusi [[darbas|dirbti]], jei joms būtų duoti sparnai. – [[K. Bunsch]]. # Netikėkite [[žodis|žodžiais]] nei savo, nei kitų, tikėkite vien [[darbas|darbais]] tiek savo, tiek kitų. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Neužsiėmęs [[darbas|darbu]] žmogus niekuomet negali džiaugtis pilna [[laimė|laime]]. Dykinėtojo veide visuomet jūs rasite nepasitenkinimo ir apatijos antspaudą. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Nėra nieko, ko negalima būtų įveikti [[darbas|darbu]]. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Nėra pasauly sunkesnio [[darbas|darbo]] negu rašyti paprastą, sąžiningą prozą apie [[žmogus|žmogų]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Niekada nebūna didžių [[darbas|darbų]] be didžių sunkumų. [[Volteras]]. # Niekas labiau netaurina žmogaus kaip [[darbas]]. Be darbo [[žmogus]] negali išlaikyti žmogiškojo [[orumas|orumo]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Nieko gyvenime nepasieksite be atkaklaus [[darbas|darbo]]. – [[Horacijus]]. # Nieko neveikti – pasibaisėtinai sunkus [[darbas]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Niekuomet nepatiriu didesnės [[laimė]]s, kaip tomis valandomis, kai [[darbas]] nepalieka man nė akimirkos laisvos. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Nors [[darbas]] ir [[malonumas]] iš prigimties skirtingi dalykai, vis dėlto tarp jų esama tam tikro natūralaus ryšio. – [[Titas Livijus|Livijus]]. # Nuo šiol [[ateitis]] priklauso dviejų tipų žmonėms: mąstančiam žmogui ir darbo žmogui. Iš esmės abu jie sudaro nedalomą vienetą, nes [[mąstymas|mąstyti]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Nuosaikumas]] ir [[darbas]] – štai du tikri žmogaus gydytojai: darbas didina apetitą, o nuosaikumas trukdo juo piktnaudžiauti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===O=== # O gera juk tikėti, kad [[gyvenimas|gyvenimo]] diena gražiausia ir [[kelias|kelio]] gabalas įspūdingiausias – prieky, kad ten dar tavo [[lobis|lobiai]] užkasti, ten dar ir [[darbas]] tavo pats didžiausias, ir vis dar prieky, vis dar ateity – ir tavo pats didžiausias [[džiaugsmas]]... – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. ===P=== # Paprastas žmogus, kuris atsirenka svarbiausius [[darbas|darbus]] ir atlieka juos greitai, pasiekia kur kas daugiau nei genijus, kuris daug šneka ir kuria puikiausius planus, bet mažai daro. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]]. # Pasirink mėgstamą [[darbas|darbą]] ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti. – [[Konfucijus]]. # Pasiryžk ir [[darbas]] bus atliktas. – [[Konfucijus]]. # Patenkintasai tuo, kas padaryta, niekada neišgarsės tolesniais [[darbas|darbais]]. Jis jau miręs ir ima želti žole. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pats ragink savo [[darbas|darbą]], nelauk, kad jis tave ragintų. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Pirmenybę suteikti [[darbas|darbui]], o ne atlygiui už jį – argi tai nėra kelias į [[tobulumas|tobulumą]]? – [[Demokritas]]. # Pradėdami [[darbas|darbus]], turime derintis prie [[jėga|jėgų]]. – [[Seneka]]. # Pradėk nuo mažo, tačiau svajok apie didį. Nedaryk vienu metu pernelyg daug [[darbas|darbų]]. Užsiimk pradžioje nedaugeliu paprastų dalykų ir pamažu pereik prie sudėtingesnių. Ir visada galvok apie [[ateitis|ateitį]]. – [[Stivas Džobsas|S. Džobsas]]. # [[Pradžia]] – daugiau nei pusė viso [[darbas|darbo]]. – [[Aristotelis]]. # Pratink [[mokinys|mokinį]] dirbti, priversk jį ne tik pamilti [[darbas|darbą]], bet taip su juo susigyventi, kad šis taptų jo antrąją prigimtim; įpratink jį viską išmokti tik savo jėgomis; kad jis savarankiškai mąstytų, ieškotų, reikštųsi, lavintų savo snaudžiančias jėgas, ugdytųsi ištvermę. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Proto būsena, kuri leidžia žmogui atlikti tokio pobūdžio [[darbas|darbą]], yra panaši į religinio maldininko arba įsimylėjėlio. Kasdieninės pastangos atsiranda be sąmoningo ketinimo ar programos, o tiesiai iš širdies. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===R=== # Reikia [[darbas|dirbti]] sukaupus visą [[valia|valią]], kad ji kartkartėmis sprogtų kaip mina, sugriaudama kliūtis. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Reikia mėgti tai, ką darai, ir tada [[darbas]] – dargi grubiausias – pakyla iki kūrybos. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Reikia tik įprasti dirbti, ir jau nebus galima be to gyventi. Viskas šiame pasaulyje priklauso nuo [[darbas|darbo]]. – [[Lui Pasteras|L. Pasteras]]. # Rikiuoti vieną gerą [[darbas|darbą]] prie kito taip glaudžiai, kad neliktų nė mažiausio plyšelio, – tatai aš vadinu mėgavimusi [[gyvenimas|gyvenimu]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. ===S=== # [[Senatvė]]je reikia [[darbas|dirbti]] daugiau negu [[jaunystė]]je. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===T=== # [[Talentas|Talentingam]], [[darbas|darbą]] mylinčiam žmogui nėra kliūčių. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # Tas, kuris [[darbas|dirbdamas]] [[abejonė|dvejoja]], nieko nepadarys. – [[Kung Sun Jangas]]. # Tas, kuris kiekvieną rytą [[planas|susiplanuoja]] dienos [[darbas|darbus]], ir laikosi savo plano, turi savo rankose giją, kuri išves jį iš labai įtempto gyvenimo labirinto. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]], [[gyvenimas|gyvena]], o tas kuris gyvena, [[darbas|dirba]]. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Tas, kuris tuštiems [[darbas|darbams]] teikia svarbos, svarbiuose darbuose bus tuščias žmogus. – [[Markas Porcijus Katonas (vyresnysis)|Katonas]]. # Tavo [[darbas]] yra atrasti savo darbą ir tuomet visa širdimi jam atsiduoti. – [[Buda]]. # Tegu tavo [[darbai]] būna tokie, kokius norėtum prisiminti gyvenimo saulėlydyje. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # [[Teismas|Teismai]] teisia už viso gyvenimo [[darbas|darbus]], o visus nuosprendžius skiria [[mirtis]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Tingėjimas]] kaip rūdys suėda greičiau, negu [[darbas]] nualina. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tingėjimas]] kiekvieną [[darbas|darbą]] daro sunkų, o [[meilė]] darbui – lengvą. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tinginys|Tinginiui]] visi [[darbai]] sunkūs. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tik [[darbas|darbu]] ir [[kova]] įgyjamas [[nepriklausomumas]] ir [[savigarba]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Tik [[kantrumas|kantrusis]] [[darbas|darbą]] baigs – [[skubėjimas|skubantysis]] išseks. – [[Saadis]]. # Tikėk, tik to [[dvasia]] pajunta [[malonumas|malonumą]], <br /> Kas nusipelnė jo per [[darbas|darbą]] ir [[kantrybė|kantrumą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikras žmonių lobis – sugebėjimas [[darbas|dirbti]]. – [[Ezopas]]. # Tučtuojau imkis to, ką svajoji atlikti. [[Drąsa]] gimdo genijus ir kuria stebuklus. Pradėk [[darbas|dirbti]], ir tavo protas įsiliepsnos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===U=== # [[Ugdymas|Ugdyk]] save [[darbas|dirbdamas]] kitiems – štai pagrindinis įstatymas. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Už bet kurį atliekamą [[darbas|darbą]] turi atsakyti vienas ir tik vienas žmogus. – [[Otas fon Bismarkas|O. fon Bismarkas]]. ===V=== # [[Vaikas|Vaikai]] suteikia [[darbas|darbui]] džiaugsmo, o [[nesėkmė]]s dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai [[gyvenimas|gyvenimą]] daro malonesnį, o [[mirtis|mirtį]] – ne tokią baisią. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Valanda [[darbas|darbo]] daugiau išmoko negu diena [[aiškinimas|aiškinimo]], nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba [[protas|proto]] naudai: jis tampa [[filosofija|filosofu]], laikydamas save tik amatininku. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Vasara|Vasarą]] dirbti neapsimoka, nes karšta, [[ruduo|rudenį]] – nes dukteriai prasideda mokslo metai, [[žiema|žiemą]] – per šalta, o [[pavasaris|pavasarį]] reikia rūpintis nauja drabužių kolekcija. – [[Gražina Goriunovienė]], buvusio vidaus reikalų ministro, vieno iš Darbo partijos lyderių, Kauno savivaldybės tarybos nario Gintaro Furmanavičiaus draugė. ''Rasa Karmazaitė, Jūratė Kiliulienė. Eksministro draugė – turtingų vyrų medžiotoja. „Lietuvos rytas“, [http://www.lrytas.lt/?data=20070616&id=gyv16_a2070616&view=2 2007-06-16]. # [[Veikla|Veiklus]] žmogus jau darbo pradžioje mato tiek [[darbas|darbų]], kad nesiskųs negaunąs darbo, o tuoj pat susiras jo pats ir bent šį tą nuveiks. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Verčiau šalin nustumki [[darbas|darbą]] tokį,<br /> Kurio atlikti tu tikrai nemoki. – [[Chosrovas Abu Muinas Naserė|Ch. Abu Muinas Naserė]]. # Verčiau tobulai padaryti dalelę [[darbas|darbo]], negu prastai dešimteriopai daugiau. – [[Aristotelis]]. # Viena diena [[rūpesčiai|rūpesčių]] labiau išsekina negu savaitė sunkaus [[darbas|darbo]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Viena iš pačių pražūtingiausių mūsų [[klaida|klaidų]] – blogai atlikti gerus [[darbas|darbus]]. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Vienas geras [[darbas]] veda į kitą. – [[Talmudas]]. # Vienas iš gražių [[poelgis|poelgių]] privalumų yra tai, kad jie taurina [[siela|sielą]] ir rengia ją dar gražesniems [[darbas|darbams]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Vienas kuris nuolat uoliai atliekamas [[darbas]] reguliuoja ir visa kita gyvenime, viskas sukasi apie jį. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. # Vienas nuoširdžių ir tyrų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] yra [[poilsis]] po [[darbas|darbo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Vieniems [[vyras|vyrams]] rūpi [[darbas]], kitiems [[malonumai]], o visos [[moteris|moterys]] širdyje yra viliokės. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Vienintelė tikra [[vertybė]] – žmogaus [[darbas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Vienintelis išsigelbėjimas iš dvasinių kančių – [[darbas]]. – [[Piotras Čaikovskis|P. Čaikovskis]]. # Visi didieji [[darbas|darbai]] ir visos didžiosios [[mintis|mintys]] prasideda nuo juokingai menkų dalykų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Visi nuostabūs [[jausmas|jausmai]] pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą [[darbas|darbą]]. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]]. # Visi žmonės gimsta kokiam nors [[darbas|darbui]]. Vsi žeme vaikščiojantieji turi savo [[priedermė|priedermes]] gyvenime. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Visų [[laimė]] – tai, kas sukurta sutartinai visiems [[darbas|dirbant]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. – [[Stendalis]]. # Visų nelaimingiausias [[žmogus]] tas, kuriam pasaulyje neatsirado [[darbas|darbo]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. ===Ž=== # Žmogaus [[siela]] – jo [[darbai]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # [[Žmogus]] būna visišku žmogumi tik tada, kai [[darbas|dirba]]. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]] tobulėja [[darbas|dirbdamas]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus|Žmones]] galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą [[darbas|darbą]]. – [[Albertas Moravija|A. Moravija]]. # [[Žodis]] – [[darbas|darbo]] šešėlis. – [[Demokritas]]. # [[Žodis|Žodžiais]] tikėkite tik tada, kaip juos atitinka [[darbas|darbai]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apie [[Žmogus|žmogų]] reikia spręsti pagal jo rankų [[darbas|darbą]]. # [[Burna]] [[Valgymas|nevalgo]], jeigu pėdos nevaikšto ir [[Ranka|rankos]] [[darbas|nedirba]]. # Geriausias pasiruošimas [[Rytojus|rytojui]] yra įsitikinti, kad [[Šiandien|šiandienos]] [[darbas]] yra puikiai atliktas. # Kad kažkam [[Sėkmė|pasisektų]] [[Gyvenimas|gyvenime]], jis turi sunkiai [[darbas|dirbti]]. # Kažką darydamas, daryk tai tam skirtu [[Laikas|laiku]], ir tada tą [[darbas|darbą]] lydės [[santarvė]]. # Tik [[darbas]] yra [[turtas|turto]] šaltinis. # [[Žmogus]], kuris nedirba sunkaus [[Darbas|darbo]], niekada nežinos [[Poilsis|poilsio]] vertės. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Darbas]] išsiplečia tiek, kiek turima laiko jį užbaigti. # Jeigu [[darbas]] yra vertas užsiėmimo, tai yra verta daryti jį gerai. # Jeigu tu nori, kad [[dalykas]] būtų padarytas gerai – [[Darbas|daryk]] tai pats. # Kur milijonai pametė [[darbas|dirbę]], ten tyčia tu pabandyk. # Niekada nesiųsk berniuko padaryti vyro [[Darbas|darbą]]. # Saugiausias priešnuodis prieš [[Sielvartas|sielvartą]] būna [[Darbas|įsidarbinimas]]. # Vienas geras [[darbas]] gimdo kitą. ===[[Armėnų patarlės ir priežodžiai|Armėnų]]=== # Pradėk nuo mažo [[darbas|darbo]] – padarysi didelį. ===[[Baškirų patarlės ir priežodžiai|Baškirų]]=== # Nuo [[tinginystė|tinginiavimo]] – liga, nuo [[darbas|darbo]] – sveikata. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Mes turime teisę į [[darbas|darbą]], o ne to darbo vaisius. # Nesiimti jokių [[darbas|darbų]] – tai pirmas [[išmintis|išminties]] požymis; pradėjus darbą – užbaigti iki galo – antras išminties požymis. # Turtas palieka [[mirtis|mirusį]] žmogų prie slenksčio, draugai ir giminės – prie kapo, tik geri ir blogi [[darbas|darbai]] lydi jį ir po mirties. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # Nežiūrėk, kaip [[darbas]] pradėtas. Žiūrėk, kaip jis pabaigtas. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Garbingas žmogus kalba [[darbas|darbais]], niekingas pliauškia [[liežuvis|liežuviu]]. # Jeigu [[abejonė|abejoji]] žmogum – neduok jam [[darbas|darbo]], o jei davei – [[pasitikėjimas|pasitikėk]]. # Kiekviename [[darbas|darbe]] sunki tik [[pradžia]] ir [[pabaiga]]. # Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]]. # Nepadarytas [[darbas]] – prarasta [[išmintis]]. # Pasibaidęs žirgas atneša [[nelaimė|nelaimę]], supanikavęs žmogus pražudo [[darbas|darbą]]. # Tikroji gerų [[darbas|darbų]] vertė – noras, kad šie liktų nežinomi. # [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Ne tam [[garbė]], kuris pradėjo [[darbas|darbą]], bet tam, kuris jį baigė. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ankstyvas [[darbas]] – trigubas vaisius. # Ankstyvas [[darbas]] vaisius didina. # Ant [[degtinė|arielkos]]<ref>Degtinės.</ref> pirmutinis, tai į [[darbas|darbą]] paskutinis. # Ateina [[diena]], atsineša ir savo [[darbas|darbą]]. # Be [[darbas|darbo]] – ilgu, su darbu – sunku. # Bepigu [[darbas|dirbt]], kai yra ką [[maistas|valgyt]]. # [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi. # [[Bitė]]s saldus [[medus]], bet sunkus [[darbas]]. # [[Bitė|Bitutės]] sunkus [[darbas|darbelis]], bet saldus [[vaisius|vaiselis]]. # Blogi [[darbas|darbai]] [[akis]] bado. # [[Darbas|Darbai]] giria, [[žodis|žodžiai]] peikia. # [[Darbas|Darbai]] – tai ne vargai. # [[Darbas]] darbą lenkia. # [[Darbas]] dėl akių [[duona|duonos]] nepelno. # [[Darbas]] – [[Dievas|Dievo]] paliepimas, [[tinginys]] – [[velnias|velnio]] pagunda. # [[Darbas]] [[duona|duoną]] pelno, [[tinginystė]] – [[vargas|vargą]]. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro, [[tinginystė|tiginiavimas]] šunų lodyti išvaro. # [[Darbas]] kelia, darbas guldo. # [[Darbas]] – [[laimė]]s šaltinis. # [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] giria. # [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] moko ir giria. # [[Darbas]] myli [[darbininkas|darbininką]]. # [[Darbas]] – ne vargas, [[tinginystė]] – ne laimė. # [[Darbas]] nedirbtas nepaliks. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia. # [[Darbas|Darbą]] dirbdamas nežiūrėk, kur varnos lekioja. # [[Darbas|Darbą]] dirbti netingėsi – [[badas|bado]] neregėsi. # [[Darbas|Darbo]] nedirbęs, taukų nelaižysi. # [[Darbas|Darbo]] šaknys karčios, bet jo vaisiai saldūs. # [[Darbštumas|Darbštus]] žmogus visuomet ras [[darbas|darbą]]. # [[Darbas|Darbu]], triūsu spindi [[Lietuva]] mūsų. # [[Darbas|Darbuokis]] it amžinai gyvensiąs, [[elgesys|elkis]] it rytoj mirsiąs. # [[Darbas|Darbus]] atlikus linksma švęsti. # [[Darbas|Darbų]] iki langų. # Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk. # [[Diena]] [[darbas|darbu]] linksma. # [[Dievas]] duoda riešutų, bet jų neišgliaudo. # [[Duona|Duoną]] taupyk rytojui, o ne [[darbas|darbą]]. # Geram [[meistras|meistrui]] [[darbas]] rūpi, o ne [[atlyginimas]]. # Geras [[darbas]] patsai save giria. # Geras [[darbininkas]] ir miegodamas [[darbas|darbo]] neužmiršta. # Geras [[kalba|kalboj]], blogas [[darbas|darbe]]. # Geri [[darbas|darbai]] nesigiria. # Geriau sunkiai [[darbas|dirbti]], negu lengvai elgetauti. # Gero [[darbininkas|darbininko]] [[darbas]] ieško. # Gims [[diena]], gims dienai ir [[darbas]]. # Greitus [[darbas|darbus]] vėjai renka. # Gulėdamas nedaug [[darbas|tepadirbsi]]. # Ieškok [[bernas|berno]], kuris [[darbas|dirbti]] moka, o ne tokio, kuris gražiai šoka. # Ir gera [[duona]] dantys atsikanda, kai žmogus jokio sau [[darbas|darbo]] nesusiranda. # Ir geras [[gyvenimas]] be [[darbas|darbo]] nusibosta. # Ir juodas [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[kalba|kalbos]] gali spręsti apie [[darbas|darbą]]. # Išdegė [[darbas]] kaip [[ragana]]i alus. # Yra [[darbas|darbo]], yra ir [[nauda|naudos]]. # Kaip [[darbas|dirba]], taip turi. # Kalbus kalbą, darbus [[darbas|darbą]] randa. # Kas daug šneka, mažai daro. # Kas [[darbas|nedirba]], mielas vaike, tam ir [[duona|duonos]] duot nereikia. # Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]]. # Kas skaito (ir) rašo, (tas) [[duona|duonos]] neprašo. # Ką [[darbas|darai]] – daryk gerai. # Kiek [[darbas|uždirbsi]], tiek ir gausi. # [[Kvailys|Kvailą]] pažinsi iš [[kalba|kalbos]], gudrų – iš [[darbas|darbų]]. # Lengva pasakyti, bet ne padaryti. # Linai nesėti, o jau drobes audžia. # Mergos [[darbas]], kunigo [[pinigai]] ir žydo [[siela|dūšia]]<ref>Siela.</ref> – nežinia kur dingsta. # Mokėk [[darbas|darbus]] dirbti, bet mokėk ir [[šventė|švęsti]]. # Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]]. # Nekrutėsi – neturėsi. # Po [[darbas|darbo]] ir [[duona|duonos]] pluta gardi. # [[Skubėjimas|Skubų]] [[darbas|darbą]] [[velnias]] neša. # [[Skubėjimas|Skubūs]] [[darbas|darbai]] – vieni vargai. # Taupyk [[duona|duoną]] rytojui, o ne [[darbas|darbą]]. # [[Valgymas|Valgau]] kaip trys, [[darbas|dirbu]] kaip arklys. # [[Vasara|Vasarą]] be [[darbas|darbo]] sėdėsi, [[žiema|žiemą]] [[duona|duonos]] neturėsi. # [[Vyras|Vyrams]] dienoj vienas [[darbas]], o [[moteris|moterims]] – daug. # Vyriausiam [[brolis|broliui]] [[darbas|darbai]], jauniausiam – [[turtas|turtai]]. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] nukertamas, tik [[moteris|moterų]] nutęsamas. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] su galu, o [[moteris|moterų]] be galo. # Želmenį kelia žemė, žmogų – [[darbas]]. # [[Žiema|Žiemos]] [[darbas|darbai]] – šikinę<ref>Užpakalis, sėdynė.</ref> krapštai. # Žydo kvarba<ref>Dažai, spalva.</ref>, Silvestrienės [[darbas]]. # Žliumbti – [[moteris|bobų]] [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama. # [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>. # [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui. # [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius. # [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai. # [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]]. # [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa. # [[Žodis]] – [[darbas]]. # [[Žodis]] – ne [[darbas]]. # [[Žodis]] tvirtas – [[darbas|darbais]] paspirtas. # [[Žodis|Žodžiais]] [[darbas|darbo]] neatliksi. # [[Žodis|Žodžiu]] ąžuolus varto, [[darbas|darbu]] ir skiedros nepakelia. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Arklys]], kuriam yra atimtas jo maistas, [[Darbas|nedirbs]]. # [[Darbas|Darbai]] turi stipresnį [[Balsas|balsą]] negu [[Žodžiai|žodžiai]]. # [[Darbas]] [[Išbandymas|išbando]] darbininką. # [[Darbas]] nugali visus dalykus. # Su daugybe rankų didžiulis [[darbas]] padaromas lengvai. ===[[Persų patarlės ir priežodžiai|Persų]]=== # Dabar daryk mažus [[darbas|darbus]]; tada pas tave ateis dideli darbai ir paprašys, kad tu juos padarytum. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Kam [[darbas]] – džiaugsmas, tam [[gyvenimas]] – laimė. # Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Pradžia|Pradėk]] ne nuo didelių užmojų, o nuo mažo [[darbas|darbelio]]. ===[[Žemaičių patarlės ir priežodžiai|Žemaičių]]=== # [[Valgymas|Ėdu]] kaip pons, [[Darbas|dirbu]] kaip šėtons. # Ju skubini Ju subini. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Būk [[išmintis|išmintingas]] ne [[žodis|žodžiais]], o savo [[darbas|darbais]]. # Gerus [[darbas|darbus]] atsimena ilgai, blogus – dar ilgiau. # Kai nėra ką veikti, imamasi didžių [[darbas|darbų]]. ==Merfio dėsniai== # Bet kuris [[darbas]] truks ilgiau nei įsivaizduojate. # [[Darbas]] iš [[beždžionė]]s padarė – pavargusią beždžionę. # [[Darbas|Dirbti]] – tai reiškia tuo pat metu uždirbti pinigus ir neturėti laiko juos leisti. # [[Galva]] žmogui duota ne tam, kad [[darbas|dirbtų]], o tam, kad nedirbtų. # Geriau [[pilvas]] nuo alaus, nei kupra nuo [[darbas|darbo]]. # Įdomiame [[darbas|darbe]] ir [[sapnas|sapnai]] įdomūs lanko. # Jei žmonės išties mylėtų [[darbas|darbą]], mes vis dar artumėm žemę pagaliu ir tampytumėm nešulius ant savo nugarų. # Kai civilizacijos priešaušryje pirmoji [[beždžionė]] išlipo iš medžio ir paėmė į ranką pagalį, likusios beždžionės pradėjo [[darbas|dirbti]]. # Komandinis [[darbas]] laiko gaišimas: Vienas aiškina kitiems, kodėl jie neteisūs. # Kuo tingesnis žmogus, tuo labiau jo [[darbas]] panašesnis į žygdarbį. # Lengva [[darbas|dirbti]] kaip arkliui, sunku kaip japonui. # Stulbinamai daug laiko prireikia pabaigti nedirbamą [[darbas|darbą]]. == Taip pat skaitykite == *[[Tingumas]] *[[Veikla]] *[[Darbininkas]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|darbas}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Fizika]] [[Kategorija:Veikla]] jsamn7lu7wc422ezprwvx72mwpsfr94 84089 84083 2026-06-08T17:31:19Z Kurmis 70 84089 wikitext text/x-wiki '''''Darbas''' – tikslinga žmogaus veikla, dirbimas, paprastai duodantis tam tikrus rezultatus. Darbas gali būti materiali ir nemateriali veikla, skirta atskiro individo ar visuomenės vartojimui ir gerovei.'' ==[[Biblija]]== # Kas nenori [[darbas|dirbti]], [[valgymas|tenevalgo]]! – ''2 Tes 3, 10''. # [[Žodis]] – kiekvieno [[darbas|darbo]] pradžia, o [[svarstymas]] – kiekvieno [[veiksmas|veiksmo]]. – ''Sir 37, 16''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Apdovanojimas už gerą [[darbas|darbą]] – pats jo atlikimas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Apgailėtina [[klaida]] – manyti, kad fiziniai [[pratimai]] kenkia protiniam [[darbas|darbui]]. Tarytum šie du dalykai neturėtų eiti kartu, tarytum vienas neturėtų vadovauti kitam. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Apie [[darbas|darbą]] spręsk iš [[rezultatas|rezultato]]. – [[Ovidijus]]. # Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. – [[Servantesas]]. # Ar jūs nuoširdžiai [[noras|norite]]? Tuomet imkitės šią pat minutę. [[Drąsa]] – tai genialumas, jėga ir burtai; imkitės [[darbas|darbo]], ir jūsų [[protas]] įkais; pradėkite, ir darbas bus užbaigtas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ar ne geriau užsitarnauti [[šlovė|šlovę]] savo paties [[darbas|darbais]], negu kitais žmonėmis naudotis. – [[Vang Čungas]]. # Asmenys, priversti kasdien darbuotis, nors būtų seni ir silpni, [[darbas|darbus]] atlieka lengviau negu stiprūs ir jauni žmonės, neturintys įgūdžių. – [[Hipokratas]]. # Aš noriu, kad [[mirtis]] užkluptų mane [[darbas|dirbantį]]. – [[Ovidijus]]. # Atiduokite savo [[darbas|darbui]] širdį ir sielą, tačiau pirma pažiūrėkite, ar tai geras darbas. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Atkaklus [[darbas]] yra ir [[menas|meno]], ir [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Atlikti [[darbas|darbą]] tinkamu [[laikas|laiku]] – reiškia sutaupyti laiką, o kas padaryta ne laiku, padaryta veltui. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Azartiškas [[žvejojimas|žūklavimas]] valdininkams primena [[darbas|darbą]] kanceliarijoje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===B=== # Bendras [[darbas]] sužadina tokį darbo entuziazmą, kokį žmonės retai pajunta pavieniui. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Bet koks [[darbas]] malonesnis už atilsį. – [[Demokritas]]. # Beveik visų [[darbas|darbų]] sunkiausia [[pradžia]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===D=== # [[Dailumas|Dailumo]] reikia ne tik [[menas|menui]], bet ir visiems žmogaus [[darbas|darbams]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # [[Darbas]] – alkio tėvas, virškinimo senelis, sveikatos prosenelis. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]]. # [[Darbas]] apsaugo mus nuo trijų didžiųjų [[blogybė|blogybių]]: [[nuobodulys|nuobodulio]], [[yda|ydų]] ir [[skurdas|skurdo]]. – [[Volteras]]. # [[Darbas]] atliekamas visiškai gerai tik tada, kai dirbama noriai. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # [[Darbas]] būtinas [[sveikata]]i. – [[Hipokratas]]. # [[Darbas]] dažnai esti [[malonumas|malonumo]] tėvas. – [[Volteras]]. # [[Darbas]] – didžiausias mano [[malonumas]]. – [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|V. A. Mocartas]]. # [[Darbas]] – geriausias vaistas, dorovinis ir estetinis. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Darbas]] ir [[užsiėmimas]] be sunkumų, be didžiausios proto ir valios įtampos nevertas [[žmogus|žmogaus]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # [[Darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Darbas]] yra [[laikas|laiko]] dalgis. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Darbas]], kurio esmė nesuprantama, kelia pasidygėjimą. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # [[Darbas]], kuris mums malonus, išgydo [[siela|sielą]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Darbas]] – [[laimė]]s tėvas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Darbas]] – tai svarbiausia gyvenime. Iš visų [[nemalonumas|nemalonumų]], iš visų [[bėda|bėdų]] galima išsivaduoti tik darbu. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Darbas]] – tai vienintelis tikrojo kilnumo titulas. Tai žmogaus kūrėjo galia ir džiaugsmas. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Darbas]] tartum graži moteris: nemėgsta laukti. – [[Sidoni Gabrielė Kolet|S. G. Kolet]]. # [[Darbas]] – visų džiaugsmų, viso, kas geriausia Žemėje, šaltinis. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Darbas]] žmonėms yra [[malonumas]]. – [[Ezopas]]. # [[Darbas|Darbą]] reikia nudirbti, o [[garbė|garbę]] – tik pasiekti. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Daryk didžius [[darbas|darbus]], didžių nežadėdamas. – [[Pitagoras]]. # [[Darbininkas]] neturintis [[darbas|darbo]], gali sukilti; aš bijau [[sukilimas|sukilimų]] kuriuos sukelia duonos stygius; aš mažiau bijočiau kautynių su 200 000 žmonių armija. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Deja, ne visi mes visiems [[darbas|darbams]] vienodai tinkam. – [[Propercijus]]. # Deramai [[gyvenimas|gyventi]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. Kai mašina neveikia, ją ima ėsti rūdys. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # [[Dėkingumas]] įrodomas [[darbas|darbais]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Dideli [[darbas|darbai]] nepadaromi iš karto. – [[Sofoklis]]. # Didelių [[darbas|darbų]] nebūna be didelių sunkumų. – [[Volteras]]. # Didelių [[darbas|darbų]] [[sėkmė]] dažnai priklauso nuo [[smulkmena|smulkmenų]]. – [[Titas Livijus|T. Livijus]]. # Didelį [[džiaugsmas|džiaugsmą]] galima iškovoti tik dideliu [[darbas|darbu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didžiausia klaida gyvenime būtų manyti, kad mes [[darbas|dirbame]] kažkam kitam, o ne sau. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]]. # Didžiausia [[nedorybė]] – imtis [[darbas|darbo]], kurio nemoki. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Didžiausią malonumą ir atpildą randu [[darbas|darbe]], po kurio seka tai, ką pasaulis vadina [[sėkmė|sėkme]]. – [[Tomas Edisonas|T. Edisonas]]. # Didžiuosius įkvepia [[darbas]]. – [[Seneka]]. # [[Darbas|Dirbantys]] tik spindi, o persitvarkę – ir atspindi. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Dirbk, kai liūdna, – tik [[darbas]] išblaško [[liūdesys|liūdesį]]. Dirbk, kad neįpultum į [[neviltis|neviltį]]: niekas taip neapsaugo nuo slegiamos nykumos kaip darbas. Dirbk, kai lydi [[sėkmė]]: nėra geresnio vaisto nuo „laimėjimų svaigulio“ kaip darbas. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]]. # [[Darbas|Dirbkime]] nesvajodami. – [[Volteras]]. # Dvasines žaizdas gydo tik [[laikas]] ir [[darbas]]. Tad į darbą, kol yra jėgų! Nėra geresnio vaisto širdžiai. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Dvasinę sveikatą sukuria [[darbas]] – tik atkaklus, žvalus darbas. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]]. ===F=== # Fizinis [[darbas]] padeda pamiršti ir moralines [[kančia]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===G=== # [[Garbė]] yra sąžiningo [[darbas|darbo]] rankose. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Genialumas]] gali padaryti pradžią; baigti privalo kantrus [[darbas]]. – [[Henrikas Manas|H. Manas]]. # Gera [[pradžia]] – pusė [[darbas|darbo]]. – [[Platonas]]. # Geras [[pavyzdys]] ir sunkų [[darbas|darbą]] daro lengvu. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gerumas|Geras]] žmogus daugybę gerų [[darbas|darbų]] daro slapčiomis, kaip žmogus daro slapčiomis blogus darbus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Pagarba|Gerbk]] tuos, kurie bandė atlikti didžius [[darbas|darbus]], net jeigu jiems tai nepavyko. – [[Seneka]]. # Geriausias būdas išlaikyti [[draugystė|draugystę]] – dalytis mintimis apie savo [[darbas|darbus]]. Žmones labiausiai suartina [[veikla]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Geriausias [[lyderis]] yra tas, kurio aplinkiniai net nepastebi. Kai [[darbas]] yra atliktas, [[tikslas]] pasiektas, pavaldiniams atrodo, kad jie viską nuveikė patys. – [[Sun Tzu]]. # Gero [[darbas|darbo]] negali įkvėpti [[neapykanta]], tuo labiau – [[savanaudiškumas]]. Jis padaromas tik iš [[meilė]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] darymas – visada kelias į didybę; jeigu jų nedarai, neišvengiamai sulauksi dienos, kai vietoj gera teks daryti bloga. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. – [[Servantesas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] rieškučios, vertingesnės už [[žinios|žinių]] statinę. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # Gyventi – reiškia dirbti. [[Darbas]] yra žmogaus [[gyvenimas]]. – [[Volteras]]. ===I=== # Iš anksto žinodamas, ką nori padaryti, [[darbas|dirbi]] drąsiai ir sklandžiai. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Iš visų dalykų pasaulyje tik [[darbas]] nepalieka nemalonių pėdsakų. – [[Lionas Foichtvangeris|L. Foichtvangeris]]. ===J=== # Jei iš viso yra [[pašaukimas]], tai kilniausias pašaukimas yra [[darbas]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Jei mėgsti tai, ką darai, vadinasi, niekada gyvenime [[darbas|nebedirbsi]]. – [[Konfucijus]]. # Jei nekalbėtume, kaip sužinotume, kiek daug [[darbas|dirbame]]? – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jeigu [[vaikas|vaikai]] nebūtų verčiami [[darbas|dirbti]], tai jie neišmoktų nei [[raštas|rašto]], nei [[muzika|muzikos]], nei [[gimnastika|gimnastikos]], nei to, kas labiausiai stiprina dorybingumą,– [[gėda|gėdos]]. Nes ypač šie užsiėmimai paprastai išugdo gėdos jausmą. – [[Demokritas]]. # Jeigu [[žmogus]] imasi dviejų visiškai priešingų [[darbas|darbų]] – vienas jam greičiausiai nepavyks. – [[Ezopas]]. # Joks [[darbas]] neturi ateities. [[Ateitis]] – jį dirbančio žmogaus rankose. – [[George Crane]]. # [[Judėjimas]] žadina apetitą, o [[darbas]] – malonumų troškimą. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Juo sunkiau [[darbas|dirbi]], juo [[laimė|laimingesnis]] jautiesi. – [[Gary Player]]. ===K=== # [[Kančia]] bei [[darbas]] yra du tikri žmogaus veidai. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kai dirbi tikrą žmogaus [[darbas|darbą]], pažįsti tikrus žmogaus [[rūpestis|rūpesčius]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Kai kurių [[darbas|darbų]] didybę lemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas. – [[Seneka]]. # Karčiausios ašaros yra pralietos dėl nepasakytų žodžių ir neužbaigtų [[Darbas|darbų]]. – [[Harriet Beecher Stowe|H. B. Stowe]]. # Kas brangina savo [[darbas|darbą]], turi mokėti jį ginti, kitaip jis nevertas ko nors imtis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas iš vaikystės žino, kad [[darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis, kas iš jaunystės suprato, kad [[duona]] pelnoma tik sunkiai prakaituojant, tas pasirengęs [[žygdarbis|žygdarbiui]], nes reikiamą dieną ir valandą jis ras [[valia|valios]] ir [[jėga|jėgų]] jį įvykdyti. – [[Žiulis Vernas|Ž. Vernas]]. # Kas laikosi taisyklės [[darbas|darbą]] tikrinti [[mintis|mintimi]], o mintį darbu... tas negali klysti, o jeigu ir suklysta, tai greitai randa teisingą kelią. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas mėgsta savo [[darbas|darbą]], nesensta. – [[Pablas Kazalsas|P. Kazalsas]]. # Kas net suaugęs moka kalbėti vien [[žodis|žodžiais]], o ne [[darbas|darbais]], tas ir [[žmogus|žmogumi]] vadintis neturi teisės. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # Kas trumpina man [[laikas|laiką]]? [[Darbas]]. O kas jį neapsakomai ilgina? [[Tinginystė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Kelias]] į [[garbė|garbę]] grindžiamas [[darbas|darbu]]. – [[Publijus Siras]]. # Kiekvienas [[darbas]] kilnus, ir kilnus vien tik darbas. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kiekvienas [[darbas]] man bus [[sąžinė]]s, o ne [[garbė]]s reikalas. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[darbas]] – menas, jeigu [[darbininkas]] talentingas, dirba su meile. – [[Jonas Avyžius|J. Avyžius]]. # Kiekvienas dirbdamas savo [[darbas|darbą]] turi būti [[didybė|didis]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus. – [[Servantesas]]. # Kiekvienas [[kančia|kenčia]], kai [[darbas|dirba]] tik sau. Dirbdamas kitų labui, [[žmogus]] dalijasi su jais ir savo [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekvienas kilnus [[darbas]] iš pradžių atrodo neįmanomas. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių [[darbas|darbų]]. – [[Aristotelis]]. # Koks nuostabus užsiėmimas – [[darbas]] žmonijos labui. – [[Klodas Anri Sen–Simonas|K. A. Sen-Simonas]]. # Kuo svarbesniu laikysi savo [[darbas|darbą]], tuo geriau jį padarysi. – [[Plautas]]. ===L=== # [[Laimė]] atitenka tam, kuris daug [[darbas|dirba]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Laimė]]s lauke nepagausi – [[darbas|darbu]] pajausi. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # Laiminga ta [[mokykla]], kuri moko gvildenti ir atlikti stropiai gerus [[darbas|darbus]], dar stropiau – geresnius ir stropiausiai – geriausius. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi [[darbas|darbais]], kuriuos padarė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===M=== # [[Meilė]] ir [[darbas]] – štai kertiniai mūsų žmogiškumo akmenys. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Mes reikalaujame, kad [[mergaitė]]s ne [[mąstymas|mąstytų]], bet [[tikėjimas|tikėtų]]. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. [[Moteris|Moterų]] [[darbas]] – megzti. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Mirtis|Mirties]] baimė verčia mus mylėti [[darbas|darbą]], kuris yra visas gyvenimas. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mus dideliems [[darbas|darbams]], bet trukdo juos atlikti. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # Mumyse gyvi [[darbas|darbai]], [[jėga|jėgos]] tų, kurie gyveno iki mūsų. Tegu savo ruoštu ateinančioms [[karta|kartoms]] padės gyventi mūsų darbas, mūsų rankų ir proto jėga. Tik taip deramai atliksime savo [[paskirtis|paskirtį]]. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Mūsų laikais [[darbas]] – didi [[teisė]] ir didi [[pareiga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. ===N=== # [[Narsa]] būtina ne tik drąsiems [[poelgis|poelgiams]], bet ir vaisingiems [[darbas|darbams]] bei [[mintis|mintims]]. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # [[Narsa]] – [[dorybė]], padedanti pavojų ištiktiesiems atlikti didžius [[darbas|darbus]]. – [[Aristotelis]]. # Ne [[darbas]] sukurtas [[mintis|minčiai]], o mintis sukurta darbui. – [[Volteras]]. # Nedaugelis iš mūsų supranta, koks didis gali būti mažas [[darbas]]. – [[Č. Polokas]]. # Neišmintinga [[darbas|darbus]] rytdienai palikt,<br /> Nes nežinai, kas gali ryt nutikt. – [[Abu'l Kasimas Firdousi]] # Nepažįstu nei vieno, kuris pasiekė aukštumų be sunkaus [[darbas|darbo]]. Tai ir yra receptas. Jis ne visada tau padės pasiekti aukštumų, bet padės prieiti labai arti jų. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # Nereikia pernelyg iškilmingai pradėti jokio [[darbas|darbo]]: [[iškilmės]] dera tik darbą pabaigus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Neskubėk griebtis [[darbas|darbo]], bet ėmęsis jo, nesitrauk. – [[Biantas]]. # Net pilką kasdienybę [[darbas]] gali paversti šventadieniu. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Net skruzdės liautusi [[darbas|dirbti]], jei joms būtų duoti sparnai. – [[K. Bunsch]]. # Netikėkite [[žodis|žodžiais]] nei savo, nei kitų, tikėkite vien [[darbas|darbais]] tiek savo, tiek kitų. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Neužsiėmęs [[darbas|darbu]] žmogus niekuomet negali džiaugtis pilna [[laimė|laime]]. Dykinėtojo veide visuomet jūs rasite nepasitenkinimo ir apatijos antspaudą. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Nėra nieko, ko negalima būtų įveikti [[darbas|darbu]]. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Nėra pasauly sunkesnio [[darbas|darbo]] negu rašyti paprastą, sąžiningą prozą apie [[žmogus|žmogų]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Niekada nebūna didžių [[darbas|darbų]] be didžių sunkumų. [[Volteras]]. # Niekas labiau netaurina žmogaus kaip [[darbas]]. Be darbo [[žmogus]] negali išlaikyti žmogiškojo [[orumas|orumo]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Nieko gyvenime nepasieksite be atkaklaus [[darbas|darbo]]. – [[Horacijus]]. # Nieko neveikti – pasibaisėtinai sunkus [[darbas]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Niekuomet nepatiriu didesnės [[laimė]]s, kaip tomis valandomis, kai [[darbas]] nepalieka man nė akimirkos laisvos. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Nors [[darbas]] ir [[malonumas]] iš prigimties skirtingi dalykai, vis dėlto tarp jų esama tam tikro natūralaus ryšio. – [[Titas Livijus|Livijus]]. # Nuo šiol [[ateitis]] priklauso dviejų tipų žmonėms: mąstančiam žmogui ir darbo žmogui. Iš esmės abu jie sudaro nedalomą vienetą, nes [[mąstymas|mąstyti]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Nuosaikumas]] ir [[darbas]] – štai du tikri žmogaus gydytojai: darbas didina apetitą, o nuosaikumas trukdo juo piktnaudžiauti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===O=== # O gera juk tikėti, kad [[gyvenimas|gyvenimo]] diena gražiausia ir [[kelias|kelio]] gabalas įspūdingiausias – prieky, kad ten dar tavo [[lobis|lobiai]] užkasti, ten dar ir [[darbas]] tavo pats didžiausias, ir vis dar prieky, vis dar ateity – ir tavo pats didžiausias [[džiaugsmas]]... – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. ===P=== # Paprastas žmogus, kuris atsirenka svarbiausius [[darbas|darbus]] ir atlieka juos greitai, pasiekia kur kas daugiau nei genijus, kuris daug šneka ir kuria puikiausius planus, bet mažai daro. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]]. # Pasirink mėgstamą [[darbas|darbą]] ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti. – [[Konfucijus]]. # Pasiryžk ir [[darbas]] bus atliktas. – [[Konfucijus]]. # Patenkintasai tuo, kas padaryta, niekada neišgarsės tolesniais [[darbas|darbais]]. Jis jau miręs ir ima želti žole. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pats ragink savo [[darbas|darbą]], nelauk, kad jis tave ragintų. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Pirmenybę suteikti [[darbas|darbui]], o ne atlygiui už jį – argi tai nėra kelias į [[tobulumas|tobulumą]]? – [[Demokritas]]. # Pradėdami [[darbas|darbus]], turime derintis prie [[jėga|jėgų]]. – [[Seneka]]. # Pradėk nuo mažo, tačiau svajok apie didį. Nedaryk vienu metu pernelyg daug [[darbas|darbų]]. Užsiimk pradžioje nedaugeliu paprastų dalykų ir pamažu pereik prie sudėtingesnių. Ir visada galvok apie [[ateitis|ateitį]]. – [[Stivas Džobsas|S. Džobsas]]. # [[Pradžia]] – daugiau nei pusė viso [[darbas|darbo]]. – [[Aristotelis]]. # Pratink [[mokinys|mokinį]] dirbti, priversk jį ne tik pamilti [[darbas|darbą]], bet taip su juo susigyventi, kad šis taptų jo antrąją prigimtim; įpratink jį viską išmokti tik savo jėgomis; kad jis savarankiškai mąstytų, ieškotų, reikštųsi, lavintų savo snaudžiančias jėgas, ugdytųsi ištvermę. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Proto būsena, kuri leidžia žmogui atlikti tokio pobūdžio [[darbas|darbą]], yra panaši į religinio maldininko arba įsimylėjėlio. Kasdieninės pastangos atsiranda be sąmoningo ketinimo ar programos, o tiesiai iš širdies. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===R=== # Reikia [[darbas|dirbti]] sukaupus visą [[valia|valią]], kad ji kartkartėmis sprogtų kaip mina, sugriaudama kliūtis. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Reikia mėgti tai, ką darai, ir tada [[darbas]] – dargi grubiausias – pakyla iki kūrybos. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Reikia tik įprasti dirbti, ir jau nebus galima be to gyventi. Viskas šiame pasaulyje priklauso nuo [[darbas|darbo]]. – [[Lui Pasteras|L. Pasteras]]. # Rikiuoti vieną gerą [[darbas|darbą]] prie kito taip glaudžiai, kad neliktų nė mažiausio plyšelio, – tatai aš vadinu mėgavimusi [[gyvenimas|gyvenimu]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. ===S=== # [[Senatvė]]je reikia [[darbas|dirbti]] daugiau negu [[jaunystė]]je. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===T=== # [[Talentas|Talentingam]], [[darbas|darbą]] mylinčiam žmogui nėra kliūčių. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # Tas, kuris [[darbas|dirbdamas]] [[abejonė|dvejoja]], nieko nepadarys. – [[Kung Sun Jangas]]. # Tas, kuris kiekvieną rytą [[planas|susiplanuoja]] dienos [[darbas|darbus]], ir laikosi savo plano, turi savo rankose giją, kuri išves jį iš labai įtempto gyvenimo labirinto. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]], [[gyvenimas|gyvena]], o tas kuris gyvena, [[darbas|dirba]]. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Tas, kuris tuštiems [[darbas|darbams]] teikia svarbos, svarbiuose darbuose bus tuščias žmogus. – [[Markas Porcijus Katonas (vyresnysis)|Katonas]]. # Tavo [[darbas]] yra atrasti savo darbą ir tuomet visa širdimi jam atsiduoti. – [[Buda]]. # Tegu tavo [[darbai]] būna tokie, kokius norėtum prisiminti gyvenimo saulėlydyje. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # [[Teismas|Teismai]] teisia už viso gyvenimo [[darbas|darbus]], o visus nuosprendžius skiria [[mirtis]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Tingėjimas]] kaip rūdys suėda greičiau, negu [[darbas]] nualina. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tingėjimas]] kiekvieną [[darbas|darbą]] daro sunkų, o [[meilė]] darbui – lengvą. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tinginys|Tinginiui]] visi [[darbai]] sunkūs. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tik [[darbas|darbu]] ir [[kova]] įgyjamas [[nepriklausomumas]] ir [[savigarba]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Tik [[kantrumas|kantrusis]] [[darbas|darbą]] baigs – [[skubėjimas|skubantysis]] išseks. – [[Saadis]]. # Tikėk, tik to [[dvasia]] pajunta [[malonumas|malonumą]], <br /> Kas nusipelnė jo per [[darbas|darbą]] ir [[kantrybė|kantrumą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikras žmonių lobis – sugebėjimas [[darbas|dirbti]]. – [[Ezopas]]. # Tučtuojau imkis to, ką svajoji atlikti. [[Drąsa]] gimdo genijus ir kuria stebuklus. Pradėk [[darbas|dirbti]], ir tavo protas įsiliepsnos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===U=== # [[Ugdymas|Ugdyk]] save [[darbas|dirbdamas]] kitiems – štai pagrindinis įstatymas. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Už bet kurį atliekamą [[darbas|darbą]] turi atsakyti vienas ir tik vienas žmogus. – [[Otas fon Bismarkas|O. fon Bismarkas]]. ===V=== # [[Vaikas|Vaikai]] suteikia [[darbas|darbui]] džiaugsmo, o [[nesėkmė]]s dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai [[gyvenimas|gyvenimą]] daro malonesnį, o [[mirtis|mirtį]] – ne tokią baisią. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Valanda [[darbas|darbo]] daugiau išmoko negu diena [[aiškinimas|aiškinimo]], nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba [[protas|proto]] naudai: jis tampa [[filosofija|filosofu]], laikydamas save tik amatininku. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Vasara|Vasarą]] dirbti neapsimoka, nes karšta, [[ruduo|rudenį]] – nes dukteriai prasideda mokslo metai, [[žiema|žiemą]] – per šalta, o [[pavasaris|pavasarį]] reikia rūpintis nauja drabužių kolekcija. – [[Gražina Goriunovienė]], buvusio vidaus reikalų ministro, vieno iš Darbo partijos lyderių, Kauno savivaldybės tarybos nario Gintaro Furmanavičiaus draugė. ''Rasa Karmazaitė, Jūratė Kiliulienė. Eksministro draugė – turtingų vyrų medžiotoja. „Lietuvos rytas“, [http://www.lrytas.lt/?data=20070616&id=gyv16_a2070616&view=2 2007-06-16]. # [[Veikla|Veiklus]] žmogus jau darbo pradžioje mato tiek [[darbas|darbų]], kad nesiskųs negaunąs darbo, o tuoj pat susiras jo pats ir bent šį tą nuveiks. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Verčiau šalin nustumki [[darbas|darbą]] tokį,<br /> Kurio atlikti tu tikrai nemoki. – [[Chosrovas Abu Muinas Naserė|Ch. Abu Muinas Naserė]]. # Verčiau tobulai padaryti dalelę [[darbas|darbo]], negu prastai dešimteriopai daugiau. – [[Aristotelis]]. # Viena diena [[rūpesčiai|rūpesčių]] labiau išsekina negu savaitė sunkaus [[darbas|darbo]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Viena iš pačių pražūtingiausių mūsų [[klaida|klaidų]] – blogai atlikti gerus [[darbas|darbus]]. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Vienas geras [[darbas]] veda į kitą. – [[Talmudas]]. # Vienas iš gražių [[poelgis|poelgių]] privalumų yra tai, kad jie taurina [[siela|sielą]] ir rengia ją dar gražesniems [[darbas|darbams]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Vienas kuris nuolat uoliai atliekamas [[darbas]] reguliuoja ir visa kita gyvenime, viskas sukasi apie jį. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. # Vienas nuoširdžių ir tyrų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] yra [[poilsis]] po [[darbas|darbo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Vieniems [[vyras|vyrams]] rūpi [[darbas]], kitiems [[malonumai]], o visos [[moteris|moterys]] širdyje yra viliokės. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Vienintelė tikra [[vertybė]] – žmogaus [[darbas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Vienintelis išsigelbėjimas iš dvasinių kančių – [[darbas]]. – [[Piotras Čaikovskis|P. Čaikovskis]]. # Visi didieji [[darbas|darbai]] ir visos didžiosios [[mintis|mintys]] prasideda nuo juokingai menkų dalykų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Visi nuostabūs [[jausmas|jausmai]] pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą [[darbas|darbą]]. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]]. # Visi žmonės gimsta kokiam nors [[darbas|darbui]]. Vsi žeme vaikščiojantieji turi savo [[priedermė|priedermes]] gyvenime. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Visų [[laimė]] – tai, kas sukurta sutartinai visiems [[darbas|dirbant]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. – [[Stendalis]]. # Visų nelaimingiausias [[žmogus]] tas, kuriam pasaulyje neatsirado [[darbas|darbo]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. ===Ž=== # Žmogaus [[siela]] – jo [[darbai]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # [[Žmogus]] būna visišku žmogumi tik tada, kai [[darbas|dirba]]. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]] tobulėja [[darbas|dirbdamas]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus|Žmones]] galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą [[darbas|darbą]]. – [[Albertas Moravija|A. Moravija]]. # [[Žodis]] – [[darbas|darbo]] šešėlis. – [[Demokritas]]. # [[Žodis|Žodžiais]] tikėkite tik tada, kaip juos atitinka [[darbas|darbai]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apie [[Žmogus|žmogų]] reikia spręsti pagal jo rankų [[darbas|darbą]]. # [[Burna]] [[Valgymas|nevalgo]], jeigu pėdos nevaikšto ir [[Ranka|rankos]] [[darbas|nedirba]]. # Geriausias pasiruošimas [[Rytojus|rytojui]] yra įsitikinti, kad [[Šiandien|šiandienos]] [[darbas]] yra puikiai atliktas. # Kad kažkam [[Sėkmė|pasisektų]] [[Gyvenimas|gyvenime]], jis turi sunkiai [[darbas|dirbti]]. # Kažką darydamas, daryk tai tam skirtu [[Laikas|laiku]], ir tada tą [[darbas|darbą]] lydės [[santarvė]]. # Tik [[darbas]] yra [[turtas|turto]] šaltinis. # [[Žmogus]], kuris nedirba sunkaus [[Darbas|darbo]], niekada nežinos [[Poilsis|poilsio]] vertės. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Darbas]] išsiplečia tiek, kiek turima laiko jį užbaigti. # Jeigu [[darbas]] yra vertas užsiėmimo, tai yra verta daryti jį gerai. # Jeigu tu nori, kad [[dalykas]] būtų padarytas gerai – [[Darbas|daryk]] tai pats. # Kur milijonai pametė [[darbas|dirbę]], ten tyčia tu pabandyk. # Niekada nesiųsk berniuko padaryti vyro [[Darbas|darbą]]. # Saugiausias priešnuodis prieš [[Sielvartas|sielvartą]] būna [[Darbas|įsidarbinimas]]. # Vienas geras [[darbas]] gimdo kitą. ===[[Armėnų patarlės ir priežodžiai|Armėnų]]=== # Pradėk nuo mažo [[darbas|darbo]] – padarysi didelį. ===[[Baškirų patarlės ir priežodžiai|Baškirų]]=== # Nuo [[tinginystė|tinginiavimo]] – liga, nuo [[darbas|darbo]] – sveikata. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Mes turime teisę į [[darbas|darbą]], o ne to darbo vaisius. # Nesiimti jokių [[darbas|darbų]] – tai pirmas [[išmintis|išminties]] požymis; pradėjus darbą – užbaigti iki galo – antras išminties požymis. # Turtas palieka [[mirtis|mirusį]] žmogų prie slenksčio, draugai ir giminės – prie kapo, tik geri ir blogi [[darbas|darbai]] lydi jį ir po mirties. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # Nežiūrėk, kaip [[darbas]] pradėtas. Žiūrėk, kaip jis pabaigtas. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Garbingas žmogus kalba [[darbas|darbais]], niekingas pliauškia [[liežuvis|liežuviu]]. # Jeigu [[abejonė|abejoji]] žmogum – neduok jam [[darbas|darbo]], o jei davei – [[pasitikėjimas|pasitikėk]]. # Kiekviename [[darbas|darbe]] sunki tik [[pradžia]] ir [[pabaiga]]. # Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]]. # Nepadarytas [[darbas]] – prarasta [[išmintis]]. # Pasibaidęs žirgas atneša [[nelaimė|nelaimę]], supanikavęs žmogus pražudo [[darbas|darbą]]. # Tikroji gerų [[darbas|darbų]] vertė – noras, kad šie liktų nežinomi. # [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Ne tam [[garbė]], kuris pradėjo [[darbas|darbą]], bet tam, kuris jį baigė. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ankstyvas [[darbas]] – trigubas vaisius. # Ankstyvas [[darbas]] vaisius didina. # Ant [[degtinė|arielkos]]<ref>Degtinės.</ref> pirmutinis, tai į [[darbas|darbą]] paskutinis. # Ateina [[diena]], atsineša ir savo [[darbas|darbą]]. # Be [[darbas|darbo]] – ilgu, su darbu – sunku. # Bepigu [[darbas|dirbt]], kai yra ką [[maistas|valgyt]]. # [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi. # [[Bitė]]s saldus [[medus]], bet sunkus [[darbas]]. # [[Bitė|Bitutės]] sunkus [[darbas|darbelis]], bet saldus [[vaisius|vaiselis]]. # Blogi [[darbas|darbai]] [[akis]] bado. # [[Darbas|Darbai]] giria, [[žodis|žodžiai]] peikia. # [[Darbas|Darbai]] – tai ne vargai. # [[Darbas]] darbą lenkia. # [[Darbas]] dėl akių [[duona|duonos]] nepelno. # [[Darbas]] – [[Dievas|Dievo]] paliepimas, [[tinginys]] – [[velnias|velnio]] pagunda. # [[Darbas]] [[duona|duoną]] pelno, [[tinginystė]] – [[vargas|vargą]]. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro, [[tinginystė|tiginiavimas]] šunų lodyti išvaro. # [[Darbas]] kelia, darbas guldo. # [[Darbas]] – [[laimė]]s šaltinis. # [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] giria. # [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] moko ir giria. # [[Darbas]] myli [[darbininkas|darbininką]]. # [[Darbas]] – ne vargas, [[tinginystė]] – ne laimė. # [[Darbas]] nedirbtas nepaliks. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia. # [[Darbas|Darbą]] dirbdamas nežiūrėk, kur varnos lekioja. # [[Darbas|Darbą]] dirbti netingėsi – [[badas|bado]] neregėsi. # [[Darbas|Darbo]] nedirbęs, taukų nelaižysi. # [[Darbas|Darbo]] šaknys karčios, bet jo vaisiai saldūs. # [[Darbštumas|Darbštus]] žmogus visuomet ras [[darbas|darbą]]. # [[Darbas|Darbu]], triūsu spindi [[Lietuva]] mūsų. # [[Darbas|Darbuokis]] it amžinai gyvensiąs, [[elgesys|elkis]] it rytoj mirsiąs. # [[Darbas|Darbus]] atlikus linksma švęsti. # [[Darbas|Darbų]] iki langų. # Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk. # [[Diena]] [[darbas|darbu]] linksma. # [[Dievas]] duoda riešutų, bet jų neišgliaudo. # [[Duona|Duoną]] taupyk rytojui, o ne [[darbas|darbą]]. # Geram [[meistras|meistrui]] [[darbas]] rūpi, o ne [[atlyginimas]]. # Geras [[darbas]] patsai save giria. # Geras [[darbininkas]] ir miegodamas [[darbas|darbo]] neužmiršta. # Geras [[kalba|kalboj]], blogas [[darbas|darbe]]. # Geri [[darbas|darbai]] nesigiria. # Geriau sunkiai [[darbas|dirbti]], negu lengvai elgetauti. # Gero [[darbininkas|darbininko]] [[darbas]] ieško. # Gims [[diena]], gims dienai ir [[darbas]]. # Greitus [[darbas|darbus]] vėjai renka. # Gulėdamas nedaug [[darbas|tepadirbsi]]. # Ieškok [[bernas|berno]], kuris [[darbas|dirbti]] moka, o ne tokio, kuris gražiai šoka. # Ir gera [[duona]] dantys atsikanda, kai žmogus jokio sau [[darbas|darbo]] nesusiranda. # Ir geras [[gyvenimas]] be [[darbas|darbo]] nusibosta. # Ir juodas [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[kalba|kalbos]] gali spręsti apie [[darbas|darbą]]. # Išdegė [[darbas]] kaip [[ragana]]i alus. # Yra [[darbas|darbo]], yra ir [[nauda|naudos]]. # Kaip [[darbas|dirba]], taip turi. # Kalbus kalbą, darbus [[darbas|darbą]] randa. # Kas daug šneka, mažai daro. # Kas [[darbas|nedirba]], mielas vaike, tam ir [[duona|duonos]] duot nereikia. # Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]]. # Kas skaito (ir) rašo, (tas) [[duona|duonos]] neprašo. # Ką [[darbas|darai]] – daryk gerai. # Kiek [[darbas|uždirbsi]], tiek ir gausi. # [[Kvailys|Kvailą]] pažinsi iš [[kalba|kalbos]], gudrų – iš [[darbas|darbų]]. # Lengva pasakyti, bet ne padaryti. # Linai nesėti, o jau drobes audžia. # Mergos [[darbas]], kunigo [[pinigai]] ir žydo [[siela|dūšia]]<ref>Siela.</ref> – nežinia kur dingsta. # Mokėk [[darbas|darbus]] dirbti, bet mokėk ir [[šventė|švęsti]]. # Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]]. # Nekrutėsi – neturėsi. # Po [[darbas|darbo]] ir [[duona|duonos]] pluta gardi. # [[Skubėjimas|Skubų]] [[darbas|darbą]] [[velnias]] neša. # [[Skubėjimas|Skubūs]] [[darbas|darbai]] – vieni vargai. # Taupyk [[duona|duoną]] rytojui, o ne [[darbas|darbą]]. # [[Valgymas|Valgau]] kaip trys, [[darbas|dirbu]] kaip arklys. # [[Vasara|Vasarą]] be [[darbas|darbo]] sėdėsi, [[žiema|žiemą]] [[duona|duonos]] neturėsi. # [[Vyras|Vyrams]] dienoj vienas [[darbas]], o [[moteris|moterims]] – daug. # Vyriausiam [[brolis|broliui]] [[darbas|darbai]], jauniausiam – [[turtas|turtai]]. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] nukertamas, tik [[moteris|moterų]] nutęsamas. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] su galu, o [[moteris|moterų]] be galo. # Želmenį kelia žemė, žmogų – [[darbas]]. # [[Žiema|Žiemos]] [[darbas|darbai]] – šikinę<ref>Užpakalis, sėdynė.</ref> krapštai. # Žydo kvarba<ref>Dažai, spalva.</ref>, Silvestrienės [[darbas]]. # Žliumbti – [[moteris|bobų]] [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama. # [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>. # [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui. # [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius. # [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai. # [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]]. # [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa. # [[Žodis]] – [[darbas]]. # [[Žodis]] – ne [[darbas]]. # [[Žodis]] tvirtas – [[darbas|darbais]] paspirtas. # [[Žodis|Žodžiais]] [[darbas|darbo]] neatliksi. # [[Žodis|Žodžiu]] ąžuolus varto, [[darbas|darbu]] ir skiedros nepakelia. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Arklys]], kuriam yra atimtas jo maistas, [[Darbas|nedirbs]]. # [[Darbas|Darbai]] turi stipresnį [[Balsas|balsą]] negu [[Žodžiai|žodžiai]]. # [[Darbas]] [[Išbandymas|išbando]] darbininką. # [[Darbas]] nugali visus dalykus. # Su daugybe rankų didžiulis [[darbas]] padaromas lengvai. ===[[Persų patarlės ir priežodžiai|Persų]]=== # Dabar daryk mažus [[darbas|darbus]]; tada pas tave ateis dideli darbai ir paprašys, kad tu juos padarytum. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Kam [[darbas]] – džiaugsmas, tam [[gyvenimas]] – laimė. # Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Pradžia|Pradėk]] ne nuo didelių užmojų, o nuo mažo [[darbas|darbelio]]. ===[[Žemaičių patarlės ir priežodžiai|Žemaičių]]=== # [[Valgymas|Ėdu]] kaip pons, [[Darbas|dirbu]] kaip šėtons. # Ju skubini Ju subini. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Būk [[išmintis|išmintingas]] ne [[žodis|žodžiais]], o savo [[darbas|darbais]]. # Gerus [[darbas|darbus]] atsimena ilgai, blogus – dar ilgiau. # Kai nėra ką veikti, imamasi didžių [[darbas|darbų]]. ==Merfio dėsniai== # Bet kuris [[darbas]] truks ilgiau nei įsivaizduojate. # [[Darbas]] iš [[beždžionė]]s padarė – pavargusią beždžionę. # [[Darbas|Dirbti]] – tai reiškia tuo pat metu uždirbti pinigus ir neturėti laiko juos leisti. # [[Galva]] žmogui duota ne tam, kad [[darbas|dirbtų]], o tam, kad nedirbtų. # Geriau [[pilvas]] nuo alaus, nei kupra nuo [[darbas|darbo]]. # Įdomiame [[darbas|darbe]] ir [[sapnas|sapnai]] įdomūs lanko. # Jei žmonės išties mylėtų [[darbas|darbą]], mes vis dar artumėm žemę pagaliu ir tampytumėm nešulius ant savo nugarų. # Kai civilizacijos priešaušryje pirmoji [[beždžionė]] išlipo iš medžio ir paėmė į ranką pagalį, likusios beždžionės pradėjo [[darbas|dirbti]]. # Komandinis [[darbas]] laiko gaišimas: Vienas aiškina kitiems, kodėl jie neteisūs. # Kuo tingesnis žmogus, tuo labiau jo [[darbas]] panašesnis į žygdarbį. # Lengva [[darbas|dirbti]] kaip arkliui, sunku kaip japonui. # Stulbinamai daug laiko prireikia pabaigti nedirbamą [[darbas|darbą]]. == Taip pat skaitykite == *[[Tingumas]] *[[Veikla]] *[[Darbininkas]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|darbas}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Fizika]] [[Kategorija:Veikla]] ka3aknp3dgrofghgvy5j2gvpk1fsc2b 0 1638 84080 84044 2026-06-08T17:02:14Z Kurmis 70 /* A */ 84080 wikitext text/x-wiki '''''Žmogus''' (lot. Homo sapiens) – dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei.'' [[Vaizdas:Da Vinci Vitruve Luc Viatour.jpg|thumb|„Žmogus“. [[Leonardas da Vinčis]]]] ==[[Biblija]]== # Dievas tarė: „Padarykime [[žmogus|žmogų]] pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“ – ''Pr 1,26''. # [[Žmogus]] gyvas ne vien [[duona]], bet ir kiekvienu [[žodis|žodžiu]], kuris ateina iš [[dievas|Dievo]] lūpų! – ''Mt 4, 4''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Anksčiau [[gamta]] baugino [[žmogus|žmogų]], o dabar žmogus baugina gamtą. – [[Žakas Yvas Kusto|Ž. Y. Kusto]]. # Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. – [[Servantesas]]. # Apie [[žmogus|žmogų]] galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinkybėmis. – [[Vaskas Pratolinis|V. Pratolinis]]. # Apie [[žmogus|žmogų]] negalima spręsti iš pirmo žvilgsnio. [[Privalumas|Privalumus]] paprastai gaubia [[kuklumas|kuklumo]] šydas, [[trūkumas|trūkumus]] dengia [[veidmainystė|veidmainingumo]] kaukė. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Apie [[žmogus|žmones]] sprendžiama iš jų [[poelgis|poelgių]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Aplinkybė, kad [[žmogus]] gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Aš manau, kad [[Dievas]], kurdamas [[žmogus|žmogų]], kažkur pervertino savo sugebėjimus. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Aš vertinu [[žmogus|žmogų]], galintį [[šypsena|šypsotis]] nelaimėje, semtis [[jėga|jėgų]] širdgėloje ir rasti [[vyriškumas|vyriškumo]] šaltinį apmąstymuose. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # Atsisakydamas [[žmogus]] daug tuščiažodžiauja, nes siūlantysis girdi tik „ne“. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===B=== # Be daug ko gali apsieiti [[žmogus]], tik ne be žmogaus. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Bešališkas ir mąslus [[žmogus]] niekuomet neskuba skelbti savo [[nuosprendis|nuosprendžio]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Bet, pasižiūrėję iš arčiau į [[žmogus|žmonių]] užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Bet kuri [[musė]] – tai [[žmogus|žmogaus]] antrasis aš, fantomas, įkūnijantis tikrą pradinę žmogaus esmę: privalgyti trupinių nuo bendro stalo, įgelti savo artimui ir, atsigėrus jo kraujo, surasti šiltą ir minkštą išmatų krūvą, ar bent jau atmatų duobę, kur galima ramiai atsitūpus, nuodugniai viską apgalvoti. – [[Salvadoras Dali|S. Dali]]. # Bitės ir delfino laimė turi egzistuoti. [[Žmogus]] turi žinoti tai ir norėti to. – [[Žakas Yvas Kusto|Ž. Y. Kusto]]. # Blogiausia [[žmogus|žmogaus]] būsena – kai jis nebesusivokia ir nebesivaldo. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Blogiausias iš žmonių – [[žmogus]] be [[troškimai|troškimų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Būti [[žmogus|žmogumi]] – reiškia būti [[atsakomybė|atsakingam]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Būti [[žmogus|žmogumi]] – reiškia ne tik turėti žinių, bet ir padaryti būsimoms kartoms tai, ką ankstesnės padarė mums. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Būti [[žmogus|žmogum]] – reiškia būti [[kovotojas|kovotoju]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===C=== # [[Charakteris]] – didžiausias [[žmogus|žmogaus]] [[sugebėjimas|sugebėjimų]] gausintojas. – [[Kūnas Fišeris|K. Fišeris]]. ===Č=== # „Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…“ – Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie [[žmogus|žmonės]] taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą – bet jie žvelgia žemyn. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===D=== # Dabar, kai išmokome skristi oru kaip paukščiai, plaukti vandeniu kaip žuvys, mums trūksta tik vieno: išmokti gyventi žemėje kaip [[žmogus|žmonės]]. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Dangus]] viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau [[žmogus]] imdavo [[gėda|gėdytis]] žmogaus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Dar nė vienas [[žmogus]], nurydamas piktus [[žodis|žodžius]], nepakenkė savo skrandžiui. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]]. # [[Darbas]] ir [[užsiėmimas]] be sunkumų, be didžiausios proto ir valios įtampos nevertas [[žmogus|žmogaus]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Daugelis [[žmogus|žmonių]] niekada [[girdėjimas|negirdi]] vienas kito. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Daugelis [[žmogus|žmonių]] panašūs į kiaušinį; jie per daug kupini [[savęs]], kad tilptų dar kas nors. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] yra tiek [[laimė|laimingi]], kiek pasiryžta tokie būti. – [[Abraomas Linkolnas|A. Linkolnas]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] [[žmogžudys|žmogžudžiai]] – jie žudo žmogų savyje. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Dažnai [[žmogus]] esti sau pikčiausias [[priešas]]. – [[Ciceronas]]. # Dažniausiai apie [[žmogus|žmogų]] galima spręsti iš to, kas jam [[juokas|juokinga]]. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # Didelis skirtumas – [[žmogus]] negali nusidėti ar nenori. – [[Seneka]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] pasižymi tuo, kad iš kitų reikalauja daug mažiau negu iš [[savęs]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] – tai [[žmonija|žmonijos]] knygos turinys. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] taip pat [[paklydimas|klysta]], o kai kurie jų taip dažnai, kad vos nesusigundai laikyti juos nežymiais žmonėmis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] visada maitinosi saikingai. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Didis tas [[žmogus]], kuris moliniais indais naudojasi kaip sidabriniais, bet ne mažiau didis ir tas, kuris sidabriniais naudojasi kaip moliniais. – [[Seneka]]. # Didysis [[gyvenimas|gyvenimo]] klausimas – kaip gyventi tarp [[žmogus|žmonių]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Didžiai [[liūdesys|liūdintys]] [[žmogus|žmonės]] išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa [[laimė|laimę]] taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, – ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Didžiausias [[gyvenimas|gyvenimo]] [[džiaugsmas]] – jausti, kad esi reikalingas ir artimas [[žmogus|žmonėms]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Didžiausias [[žmogus|žmogaus]] nuopelnas yra [[atkaklumas]] nugalint sunkiausias kliūtis. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # Didžiausias [[žmogus|žmogaus]] [[nuopelnas]] yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo [[aplinkybė|aplinkybes]] ir kuo mažiau leidžia joms lemti save. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didžių [[tikslas|tikslų]] siekiantis [[žmogus]] turi ir didį [[charakteris|charakterį]], darantį jį švyturiu kitiems. – [[G. Hėgelis]]. # [[Dorybė]], [[gerumas]], [[taurumas]] – tai tokios savybės, kurių [[žmogus]] linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Drąsiausi ir protingiausi tie [[žmogus|žmonės]], kurie vengia galvoti apie [[mirtis|mirtį]] kad ir labai tinkama dingstimi. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Du [[žmogus|žmonės]]. Du akmenys, kurie sugeba kalbėti ir jausti. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # Du [[žmogus|žmonės]] gali vienas kitą išgelbėti ten, kur po vieną žūva. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Duok saulę [[žmogus|žmogui]], jis ilgėsis ledo. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===E=== # Egzistuoja maloni klaidinga pažiūra, kylanti iš mūsų planetos formos, kad kiekvienas [[žmogus]] yra [[pasaulis|pasaulio]] viršūnė. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Eik savo [[kelias|keliu]], o [[žmogus|žmonės]] tegu kalba, ką nori. – [[Dantė Aligjeris|Dantė]]. # Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum [[žmogus|žmogaus]] vien kaip [[priemonė]]s, o visada kaip [[tikslas|tikslą]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Elgesys|Elkitės]] su [[žmogus|žmogumi]] taip, koks jis yra iš tikrųjų, ir jis toks bus. Elkitės su žmogumi taip, kuo jis gali ir turėtų tapti, ir jis juo taps. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Esama [[žmogus|žmonių]], kurie negirdi, kol jiems neatrėžiamos ausys. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Esama [[žmogus|žmonių]], panašių į nulius: prieš juos visada turi eiti skaitmenys. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Esti [[barokas|baroko]] stiliaus [[žmogus|žmonių]]: daug gražių detalių, o visuma neskoninga. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. ===G=== # [[Gamta]] davė žmogui į rankas ginklą – [[intelektas|intelekto]] moralinę jėgą, bet jis gali tą ginklą panaudoti ir piktam, todėl [[žmogus]] be dorovinių principų kartu tampa ir brutaliausia laukine būtybe, valdoma žemų lytinių bei skonio [[instinktas|instinktų]]. – [[Aristotelis]]. # Gelbstint [[žmogus|žmogų]] leistina sukelti jam ir [[skausmas|skausmą]]. – [[Publijus Siras]]. # Gera [[knyga]] – dovana, autoriaus palikta testamentu [[žmogus|žmonių]] giminei. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Geriau būti nelaimingu [[žmogus|žmogumi]], negu savimi patenkinta [[kiaulė|kiaule]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Geriausias linkėjimas [[žmogus|žmogui]] yra linkėjimas būti žmogumi. – [[Volteras]]. # Geriausieji [[žmogus|žmonės]] pasižymi tobuliausiu doriniu išprusimu ir didžiausia [[moralė|moraline]] įtaka. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Gėda prisipažinti, bet juk iš visų gyvų būtybių tik vienas [[žmogus]] nežino, kas jam yra naudinga. – [[Plinijus Vyresnysis]]. # [[Gimdymas|Gimdydamas]] ir maitindamas [[vaikas|vaikus]], [[tėvas]] atlieka tik trečdalį užduoties. Jam privalu [[žmogus|žmonių]] giminei duoti žmonių, visuomenei – visuomeniškų žmonių, valstybei – piliečių. Kiekvienas žmogus, galintis mokėti tą trigubą skolą ir to nedarantis, nusikalsta; ir galbūt nusikalsta dar labiau, temokėdamas jos tik pusę. Kas negali įvykdyti tėvo pareigų, tas neturi teisės juo būti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet [[žmogus]] jį iš naujo gyvena savo [[vaikas|vaikuose]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Gyvenk su [[žmogus|žmonėmis]] taip, kad [[draugas|draugai]] taptų nedraugais, o nedraugai taptų draugais. – [[Pitagoras]]. # Grynas [[vynas]] daro žmogų kvailiu, tą rodo ponai, sėdintys už stalo; grynas [[vanduo]] daro žmogų tyliu,– tą rodo žuvis vandeny,– gi aš noriu išlikti [[žmogus|žmogumi]], todėl geriu praskiestą vyną. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===I=== # Ilgainiui [[technika]] taip ištobulės, jog [[žmogus]] galės išsiversti be [[savęs]]. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Ir didis [[žmogus]] – viso labo tik žmogus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ir žiūriu į plaukiančią [[minia|minią]], / – Ir ieškau [[žmogus|žmogaus]] žmonėse. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # Iš [[laikas|laiko]] ir [[žmogus|žmonių]] galime laukti visko. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. # Ir tingaus, nepaslankaus [[žmogus|žmogaus]] ir palankiausias [[likimas]], kaip kad uoliausias puodžius be staklių, nesukuria nieko, išskyrus broką. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Iš visko, ką turi [[žmogus]], geriausia yra [[akis]], nes neslepia to, kas žmoguje bloga. – [[Mencijus]]. # Iš visų būtybių gražiausia – gražų [[auklėjimas|auklėjimą]] gavęs [[žmogus]]. – [[Epiktetas]]. # Išnaudodamas [[proga|progą]], nereikšmingas ir neturtingas [[žmogus]] gali tapti pranašesnis už kilnųjį ir turtingąjį, o mažas ir silpnas – įveikti didelį ir stiprų. – [[Liu Bu]]. # Išties [[kilnumas|kilnūs]] [[žmogus|žmonės]] niekuo nesipuikuoja. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===Į=== # Įžymūs [[žmogus|žmonės]] gali būti skirstomi į dvi kategorijas: vienų [[žmonija]] nenori pamiršti, kitų – negali. – [[Vladislavas Grzeszczykas|V. Grzeszczykas]]. ===Y=== # Yra [[žmogus|žmonių]], kurie gyvena be jokio [[tikslas|tikslo]], praslenka pasaulyje kaip šapelis upėje: jie neina, juos neša. – [[Seneka]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra [[protas|protinga]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], nepanašių į valstybės [[prezidentas|prezidentus]], bet tokiais esančius. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. ===J=== # Jei jūs atidžiai pažiūrėsite į [[žmogus|žmones]], kurie nieko negali [[pagyrimas|pagirti]], kiekvieną peikia ir yra viskuo nepatenkinti, tai suprasite, jog tai ir yra tie žmonės, kuriais niekas nepatenkintas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Jei mūsų [[žmogus|žmonės]] mažiau girtautų, jei paskubėtų palaidoti giliai širdyje tūnantį [[vergas|vergą]], mūsų prisikėlimo žingsniai būtų dar spartesni ir tvirtesni. – [[Sigitas Tamkevičius|S. Tamkevičius]]. # Jeigu matote [[žmogus|žmones]] tokius, kokie jie yra, su visais jų [[trūkumas|trūkumais]] ir [[yda|ydomis]], niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu tu [[žmogus]], tai nevadink žmogumi to, kuris nesirūpina [[tauta|tautos]] reikalais. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # Jeigu [[žmogus]] imasi dviejų visiškai priešingų [[darbas|darbų]] – vienas jam greičiausiai nepavyks. – [[Ezopas]]. # Jeigu [[žmogus]] imsis tyrinėti savo [[organizmas|organizmą]] arba moralinę būseną, tai būtinai suras [[liga|ligą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu [[žmogus]] iš tikrųjų nori gyventi – tai [[medicina]] bejėgė. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Jeigu [[žmogus|žmonės]] visada būtų malonūs ir klusnūs tiems, kurie yra žiaurūs ir neteisingi, tai nedorėliai elgtųsi, kaip jiems patinka: nieko nebijodami, jie nesitaisytų ir darytųsi vis blogesni ir blogesni. Kai mus kas užgauna be jokios priežasties, mes turime smogti atgal taip smarkiai, kad tam, kuris mums smogė, niekada nekiltų noras smogti antrą kartą. – [[Šarlotė Brontė|Š. Brontė]]. # „Jis man nepatinka.“ – „Kodėl“ – „Aš iki jo nepriaugau.“ – Ar bent vienas [[žmogus]] kada nors taip atsakė? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===K=== # Kad būtų nepamainomas, [[žmogus]] visada turi būti kitoks. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Kad galėtumei spręsti apie [[žmogus|žmogų]], reikia perprasti bent jau jo [[mintis|minčių]], jo [[siela|sielos]] nerimo [[paslaptis]]. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Kad gyventų [[vienas]], [[žmogus]] turi būti arba [[gyvulys]], arba [[Dievas]], – sako [[Aristotelis]]. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – [[filosofas|filosofu]]... – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kad [[žmogus|žmogų]] [[pažinimas|pažintume]], reikia jį [[meilė|pamilti]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Kadangi, kaip ir apie [[medis|medį]], tu ničnieko neišmanai apie [[žmogus|žmogų]], jei tu jį išskleidi jo trukmėje ir padaliji pagal jo skirtumus. Medis nėra sėkla, nėra nei stiebas, lankstus kamienas, negyvos malkos. Medis – tai ta galia, kuri iš lėto susilieja su dangumi. Tą patį galima pasakyti ir apie tave, mano mažasis žmogau. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Kai yra [[knyga]], [[žmogus]] jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose praeities ir dabarties įvykiuose, persiima visos žmonijos mintimis ir jausmais. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Kai kurie [[žmogus|žmonės]] gali būti palyginti su mažomis, prašmatniomis parduotuvėmis: visos prekės sudėtos vitrinoje. – [[Bertoldas Auerbachas|B. Auerbachas]]. # Kai kurie [[žmogus|žmonės]] padaro daug pikta vien dėl savo poreikio [[plepėjimas|paplepėti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kai mūsų laikais sakoma, kad [[žmogus]] moka [[gyvenimas|gyventi]], paprastai turima galvoje šiek tiek abejotina jo garbė. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar praščioką, valdininką ar šiaip sau [[žmogus|žmogų]], turtuolį ar vargšą – mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kai [[žmogus]] neprivalėdamas nuveikia ką nors gero, [[Dievas]] žvelgdamas žemyn šypsosi ir sako: „Vien dėl to vertėjo sukurti [[pasaulis|pasaulį]]“. – [[Talmudas]]. # Kai [[žmogus]] nežino, į kurį [[uostas|uostą]] plaukti, joks [[vėjas]] nebus palankus. – [[Seneka]]. # Kai [[žmogus]] rausta, išryškėja jo taurusis „aš“. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Kaip? Ar [[žmogus]] yra tik Dievo klaida? Ar [[Dievas]] tik žmogaus klaida? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kalba apviltasis. – Ieškojau didžių [[žmogus|žmonių]], o visur radau tik jų idealo beždžiones. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas yra [[žmogus]], pradeda aiškėti, kai jį apleidžia [[talentas]], – kai jis nustoja rodyti, ką gali. Talentas – irgi apdaras, apdaras – tai ir slėptuvė. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas nemoka [[tylėjimas|patylėti]], kol ateis laikas kalbėti ir veikti, tas nėra tikras [[žmogus]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kas nenori matyti kito [[žmogus|žmogaus]] didumo, tas itin uoliai ieško, kas jame žema ir paviršutiniška, – ir taip išsiduoda. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas net suaugęs moka kalbėti vien [[žodis|žodžiais]], o ne [[darbas|darbais]], tas ir [[žmogus|žmogumi]] vadintis neturi teisės. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # Ką [[žmogus]] daro, toks ir yra. – [[Hėgelis]]. # Keista būtybė [[žmogus]] – jis sielojasi netekęs [[turtas|turto]] ir visai nesijaudina, kad negrįžtamai praeina [[gyvenimas|gyvenimo]] dienos. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Keliąsis į didybę [[žmogus]] primena vakaro [[šešėlis|šešėlius]], kurie ištįsta per valandą ir tampa didesni už juos metančius daiktus; augdami jie tolydžio blanksta, o po sekundės jų jau nėra. – [[Etjenas de Senankūras|E. de Senankūras]]. # Kiekvienam [[žmogus|žmogui]] duota užtektinai [[jėga|jėgų]] įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekviename [[žmogus|žmoguje]] esama visko, kas būdinga visai žmonių giminei. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kiekviename [[žmogus|žmoguje]] iš [[prigimtis|prigimties]] sėklos sudygsta arba javai, arba piktžolės; tegu jis laiku palaisto pirmuosius ir išrauna antrąsias. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Kiekvienas protingas [[žmogus]] baudžia ne, kad buvo prasižengta, o dėl to, kad [[prasižengimas]] nebūtų pakartotas. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[žmogus]] atskirai ir visi kartu, galima sakyti, turi tam tikrą [[tikslas|tikslą]], kurio siekdami, jie kažką renkasi ir kažko vengia. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] gali būti pats savimi tik tada, kai jis yra vienas. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Kiekvienas [[žmogus]] – ištisas tomas, jeigu tik jūs žinote, kaip jį skaityti. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Kiekvienas [[žmogus]] yra kieno nors [[vaikas]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] yra savo [[likimas|likimo]] [[kūrėjas]]. – [[Saliustijus]]. # Kiekvienas [[žmogus]] pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių [[darbas|darbų]]. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] skiriasi nuo kitų ir kasdien keičiasi pats. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo [[misija|misiją]], į kurią yra pašauktas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa [[tiesa|tiesą]], būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi teisę būti [[kvailys]], tam nepaprieštarausi, bet ir teise naudotis reikia santūriai. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi tris [[charakteris|charakterius]]: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurį jis pats sau priskiria, ir pagaliau išties esamą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kiekvieną akimirką turime ieškoti ne to, kas mus skiria nuo kitų [[žmogus|žmonių]], o to, ką turime su jais bendra. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # [[Kilnumas|Kilnus]] [[žmogus]] reikalauja iš [[savęs]], o prastuolis – iš kitų. – [[Konfucijus]]. # Klaidinga manyti, kad visi [[žmogus|žmonės]] vienodai geba jausti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kodėl [[žmogus]] nepripažįsta savo [[yda|ydų]]? Todėl, kad jis vis dar skendi jose. Tai tas pats, kaip reikalauti iš miegančiojo pasipasakoti sapną. – [[Seneka]]. # Kojomis [[žmogus]] turi įaugti į savo [[tėvynė]]s žemę, bet jo akys teaprėpia visą [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # Koks didingas [[žmogus]], jeigu tai tikras žmogus! – [[Menandras]]. # Kol gyvas, [[žmogus]] neturi prarasti [[viltis|vilties]]. – [[Seneka]]. # Kol [[žmogus]] gali daryti gera, jam negresia pavojus susidurti su [[nedėkingumas|nedėkingumu]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kuo mažiau nepriekaištingas [[žmogus]] išoriškai, tuo daugiau [[demonas|demonų]] jo viduje… – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Kuo mažiau [[žmogus]] galvoja apie save, tuo jis [[laimė|laimingesnis]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Kuo [[žmogus]] mažiau apie save galvoja, tuo [[vertė|vertesnis]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kuo [[žmogus]] mažiau [[mąstymas|mąsto]] arba žino apie savo [[privalumas|privalumus]], tuo labiau mums patinka. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Kur [[auksas]] prabyla, ten [[žmogus]] bejėgis. – [[Publijus Siras]]. # Kvaila prašyti dievus to, ką [[žmogus]] gali pats sau suteikti. – [[Epikūras]]. ===L=== # [[Laikas|Laiko]] praradimas tuo skaudesnis, kuo [[žmogus]] išmaningesnis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Linksmas [[žmogus]] – visada puikus žmogus. [[Niekšas|Niekšai]] retai būna linksmais žmonėmis. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # – Liūtai pjauna antilopes; vorai – muses; lapės – vištas; kokia vienintelė rasė pasaulyje, kuri tik pati save nukariauja, nugali ir nužudo?<br />– Klausimas vaikams. Aukščiausias kūrinys, žinoma, [[žmogus]], kuris sugalvojo žodžius „meilė“, „gerumas“ ir „mielaširdystė“.<br />– Gerai. Kokia vienintelė būtybė gamtoje, kuri gali nusižudyti ir nusižudo?<br />– Vėl žmogus – kuris sugalvojo amžinybę, Dievą ir prisikėlimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Lygiam gyvenime [[siela]] apmiršta, ir [[žmogus]] nebežino, ko jis vertas. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. ===M=== # [[Meilė]] parodo [[žmogus|žmogui]], koks jis turėtų būti. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Meilė]] verta lygiai tiek, kiek vertas [[žmogus]], kuris ją jaučia. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Mes laikome [[žmogus|žmogumi]] tiktai tą, kurio [[siela]] svajoja tiek apie dvasinį [[pasitenkinimas|pasitenkinimą]], tiek apie kūno [[malonumas|malonumą]] meilėje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Mes – linksmybių šaltinis ir sielvarto kasyklos. Mes bjaurumo rezervuaras ir švari versmė. [[Žmogus]], tarsi veidrodyje daugialypis pasaulis. Jis niekingas ir tuo pat nepaprastai didis! – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Mes prisirišame prie [[žmogus|žmogaus]], parodžiusio mums [[gerumas|gerumą]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Mokslas]] dar nežino priemonių, kaip paversti [[žvėris|žvėrį]] [[žmogus|žmogumi]]. – [[Michailas Bulgakovas|M. Bulgakovas]]. # Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai, bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „[[Tėvynė]]“. Kuris doras [[žmogus]] suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos. – [[Ciceronas]]. ===N=== # Ne tokios juokingos [[žmogus|žmonių]] turimos [[savybė]]s, kaip tos, į kurias jie pretenduoja. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti [[gerumas|geras]] [[žmogus]], bet pats juo tapk. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nebūtina visuomet būti [[didvyris|didvyriu]], bet privalu visuomet išlikti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Negaila, kad [[žmogus]] praranda [[pinigas|pinigus]], [[namas|namus]], [[dvaras|dvarus]] – visa tai jam nepriklauso. O gaila, kai žmogus praranda savo tikrąją nuosavybę – žmogiškąjį [[orumas|orumą]]. – [[Epiktetas]]. # Negera [[žmogus|žmogui]] likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiekti, žmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Kuklumas|Nekuklus]] [[žmogus]] dažnai pavojingesnis už piktą, nes šis puola tik savo [[priešas|priešus]], o pirmasis kenkia ir priešams, ir [[draugas|draugams]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Nelaimė]]s didumas matuojamas ne jos esme, o tuo, kaip ją išgyvena [[žmogus]]. – [[Henrikas Senkevičius|H. Senkevičius]]. # Nelaimingas [[žmogus]], kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nerasi tokio [[žmogus|žmogaus]], iš kurio [[išminčius]] negalėtų dar ko nors pasimokyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Net sunku įsivaizduoti, kaip tobulai [[žmogus]] gali apvaldyti [[medžiaga|medžiagą]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Nė vienas [[žmogus]] nekartoja kito, ir pats yra nepakartojamas. – [[Martynas Andersenas Neksė|M. Andersenas Neksė]]. # Nė vienas [[žmogus]] nėra [[laimė|laimingas]], kol jis nemano esąs laimingas. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nėra mikroskopo, kuris taip padidintų, kaip [[žmogus|žmogaus]], besigėrinčio savimi, [[akis|akys]]. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Nėra pasaulyje tokio [[kalnas|kalno]], kurio viršūnės galų gale nepasiektų [[žmogus]]. – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]]. # Niekada nesusidraugauk su [[žmogus|žmogumi]], kurio negali [[pagarba|gerbti]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # Niekada nemanykite, kad geriau nutuokiate, ko reikia kitiems [[žmogus|žmonėms]]. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Niekada nesivaržykite su [[žmogus|žmogumi]], kuris neturi ko prarasti. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Niekas iš [[žmogus|žmogaus]] neatima tiek daug [[jėga|jėgų]], kiek [[pavojus|pavojaus]] [[baimė]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Niekas taip lengvai neišveda [[žmogus|žmogaus]] iš [[kelias|kelio]] ir pats iš jo neišeina kaip [[moteris]]. – [[Konfucijus]]. # Niekas taip neišsekina [[žmogus|žmogaus]], kaip ilgas nieko [[veikla|neveikimas]]. – [[Aristotelis]]. # Niekas labiau netaurina žmogaus kaip [[darbas]]. Be darbo [[žmogus]] negali išlaikyti žmogiškojo [[orumas|orumo]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Niekas [[žmogus|žmogaus]] taip nestabdo, kaip jis pats save. – [[Aleksandras Grehamas Belas|A. G. Belas]]. # Niekingi [[žmogus|žmonės]] puikuojasi nuolat kalbėdami apie save, žymūs žmonės apie save niekada nekalba. – [[Volteras]]. # Nieko neveikiantis [[žmogus]] niekada nebūna visai [[laimė|laimingas]]; [[dykūnas|dykūno]] veidą nuolat niaukia nepasitenkinimo ir apatijos šešėlis. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Niekuomet [[žmogus]] nėra toks gražus, koks yra [[kūryba|kurdamas]]. – [[Vydūnas]]. # Norėčiau, kad žmonės pripažintų tą faktą, kad aš tik [[žmogus]]. – [[Fredis Merkuris|F. Merkuris]]. # Norint būti [[laimė|laimingam]] su [[žmogus|žmonėmis]], reikia prašyti jų tik to, ką jie pajėgia. – [[Bernardas Klervietis|B. Klervietis]]. # Norint eiti šiame pasaulyje tikru [[kelias|keliu]], reikia aukotis iki galo. [[Žmogus|Žmogaus]] paskirtis yra ne tik būti laimingu. Jis privalo atverti [[žmonija]]i kažką didingo. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Nuo [[vynas|vyno]] [[žmogus|žmogus]] sugyvulėja, sužvėrėja, pasidaro storžievis, pameta šviesią galvą, atbunka. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. ===P=== # Pagal paveldą esu žydas, pagal pilietybę – šveicaras, o pagal sandarą – tik [[žmogus]], neturintis jokių sąsajų su valstybe ar nacionaliniu subjektu apskritai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Pagal vergų [[moralė|moralę]] [[blogis]] kelia [[baimė|baimę]]; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras“ [[žmogus]], tuo tarpu „blogas“ žmogus sukelia tik [[panieka|panieką]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Pasaulis|Pasaulyje]] daugybė [[žmogus|žmonių]], kuriems niekas nepadėjo nubusti. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Pasaulyje tiek daug didžių [[žmogus|žmonių]]. Argi kiekvienas kaimas, kiekvienas miestas, kiekviena šalis neturi savojo didžio žmogaus? – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pasinerk į save, ypač tada, kai esi priverstas būti tarp [[žmogus|žmonių]]. Reikia, kad tu būtum nepanašus į daugelį. – [[Seneka]]. # Pasistenk nebūti [[žmogus|žmogumi]], kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Paskutinio tyrimo duomenimis kiekvienas yra [[žmogus]], ar tai būtų amerikietis, ar vokietis, ar žydas. Jei tik būtų įmanoma kiekvienam išlaikyti tik šį vertingą požiūrį, aš būčiau laimingas žmogus. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Pataisyti [[žmogus|žmones]] galima tik parodžius juos tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Patirtis rodo, kad [[žmogus]] laiko [[klaida|klystančiu]] kiekvieną skirtingų požiūrių žmogų ir netikusia kiekvieną [[knyga|knygą]], nesutampančia su jo pažiūromis. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Patys geriausi [[žmogus|žmonės]] geba suprasti grožį, išdrįsta rizikuoti ir pajėgia pasakyti tiesą. Ironiška, tačiau kaip tik šios teigiamos savybės daro juos labai pažeidžiamus. Kaip tik todėl jų [[siela]] dažnai būna sužeista, o kartais – visiškai palaužta. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Pats vertingiausias [[žmogus]] – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Pirmiausia [[žmogus|žmonės]] nori [[žinojimas|žinoti]], kiek jie tau rūpi, o tik po to sužinoti, kiek tu žinai. – [[James E. Hind]]. # [[Pjedestalas]] – dar ne [[statula]]. Matuokite [[žmogus|žmogų]] ne ant kojokų stovintį. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Prisiminimas]] apie didžiuosius [[žmogus|žmones]] mums turi ne mažesnę reikšmę, negu jų buvimas šalia. – [[Seneka]]. # [[Protas|Protingas]] [[žmogus]] turi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad [[organizmas]] kuo rečiau triktų ir kuo rečiau būtų reikalingas remonto, o ne taisyti savo organizmą nelyginant sutręšusią ir skylėtą valtį bei kamšyti jo plyšius. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Protas|Protingi]] [[žmogus|žmonės]] – geriausia [[enciklopedija]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas|Proto]] garbingumas reikalauja nevengti [[tiesa|tiesos]], veržtis į ją, stengtis rasti bet kokia kaina, bjaurėtis lengvais ir patogiais pusiniais sprendimais, žeminančiu melu. Turėti [[drąsa|drąsos]] siekti tikslo, daryti išvadas ir spręsti pačiam. Turėti drąsos savarankiškai mąstyti. Būti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. ===R=== # Reikia žiūrėti ne kur [[žmogus]] gimė, o kokie jo [[paprotys|papročiai]], ne kurioje šalyje, o pagal kokius [[principas|principus]] jis pasiryžęs gyventi. – [[Apulėjus]]. # Ribotas garbingas [[žmogus]] dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===S=== # Save įsimylėjęs [[žmogus]] – tai tas, kurį kvailiai mano turint begalę privalumų. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Savo [[sumanymas|sumanymais]] [[žmogus]] visada yra didis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Senovėje turtingiausios buvo tos [[šalis|šalys]], kurių buvo dosnesnė [[gamta]]; dabar turtingiausios tos, kurių veiklesnis [[žmogus]]. – [[Henris Tomas Boklis|H. T. Boklis]]. # Smagiai [[juokas|juokiasi]] [[žmogus]] – vadinasi, geras žmogus. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Spręsdamas apie [[žmogus|žmogų]], nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: [[siela|sielos]] gėrio tegu ieškos siela. – [[Seneka]]. # Spręsk apie [[žmogus|žmogų]] ne iš jo motinos žodžių, o iš [[kaimynas|kaimynų]] atsiliepimų. – [[Talmudas]]. # Spręsti apie [[žmogus|žmones]] reikia ne iš to, ko jie nežino, o iš to, ką ir kaip jie [[žinojimas|žino]]. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. # [[Statula|Statulą]] puošia išvaizda, o [[žmogus|žmogų]] – jo darbai. – [[Pitagoras Samietis|Pitagoras]]. # Su [[knyga|knygomis]] tas pats kaip ir su [[žmogus|žmonėmis]]: susipažįstame su daugeliu, bet draugais, nuoširdžiais gyvenimo palydovais pasirenkame tik kai kuriuos. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Sugebėjimas rausti – pati būdingiausia ir pati žmogiškiausia iš visų [[žmogus|žmogaus]] savybių. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # Suvokti, įsijausti galima ir teisingai, ir iš karto, bet [[žmogus|žmogumi]] tapti iš karto negalima, žmogų savyje reikia išugdyti. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Sveikiausi ir gražiausi, darnaus sudėjimo yra tie [[žmogus|žmonės]], kurie dėl nieko nesijaudina. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. ===Š=== # Šiuolaikinis [[idealas]] – viską išmanantis [[žmogus]]. O viską išmanančio žmogaus [[protas]] – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Šuo]] nelaikomas geru šunimi vien todėl, kad gerai loja. [[Žmogus]] nelaikomas geru žmogumi vien todėl, kad gražiai kalba. – [[Buda]]. ===T=== # Taikydamasis švelniai sakant, į „angelus“, [[žmogus]] taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik [[džiaugsmas]] ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats [[gyvenimas]] neteko skonio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tarp [[žmogus|žmonių]] [[gyvenimas|gyvenk]] taip, lyg [[Dievas]] tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų. – [[Seneka]]. # Taurų, geranorį ir nuoširdų [[žmogus|žmogų]] galima pažinti iš [[akis|akių]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Tinkamo [[elgesys|elgesio]] kelias arti, bet [[žmogus|žmonės]] jo ieško toli. – [[Mencijus]]. # Tik įveiktų kliūčių suma yra tikras [[žygdarbis|žygdarbio]] ir [[žmogus|žmogaus]], jį atlikusio, matas. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Tik nuobodus [[žmogus]] patenka į parlamentą. Ir tik bukagalviai ten klesti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tik paviršutiniški [[žmogus|žmonės]] gerai save pažįsta. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tik [[protas]], [[valia]], [[sąžinė]] išaukština [[žmogus|žmogų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Tik tomis akimirkomis, kai jūs matote [[žmogus|žmones]] juokingais, jūs tikrai suprantate, kaip stipriai jūs juos mylite. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Tik žmonėse [[žmogus]] gali [[pažinimas|pažinti]] save. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikrai didis tas [[žmogus]], kuriam priklauso jo [[laikas]]. – [[Heziodas]]. # Tikroji [[žmogus|žmogaus]] [[paskirtis]] – gyventi, o ne egzistuoti. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # Tiktai garbingas [[žmogus]] turi atiduoti pirmenybę [[šeima]]i – prieš save, [[tėvynė|tėvynei]] – prieš šeimą, [[žmonija]]i – prieš tėvynę. – [[Žanas Leronas Dalamberas|Ž. L. Dalamberas]]. ===U=== # Užsiėmusį [[žmogus|žmogų]] retai lanko dykūnai [[svečias|svečiai]] – prie verdančio puodo musės nelekia. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Užtenka gražbyliauti apie tai, koks turi būti [[žmogus]], [[laikas]] juo tapti. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. ===V=== # [[Vaikas]] netaps [[žmogus|žmogumi]], jis jau yra žmogus. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks [[žmogus]] niekad neįgis [[protas|proto]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Vidujai tušti tie [[žmogus|žmonės]], kurie amžinai viską iškelia viešumon. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Vien tik per [[kova|kovą]] nuolatinę [[žmogus]] atranda savo [[aš]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Viena šiukščiausių klaidų – manyti, kad pedagogika yra mokslas apie [[vaikas|vaiką]], o ne apie [[žmogus|žmogų]]. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # Vienam [[žmogus|žmogui]] nelemta puikuotis visais [[talentas|talentais]]. – [[Stendalis]]. # Vieni [[žmogus|žmonės]] garsūs, kiti verti tokie būti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Visa, ką matai ir kame glūdi dieviškų ir žmogiškų dalykų visuma, yra vieninga; mes esame didelio kūno nariai. [[Gamta]] sukūrė mus brolius, pagimdydama iš to paties ir tam pačiam tikslui. Ji įskiepijo mums abipusę meilę ir polinkį bendrauti. Ji nustatė, kas yra teisinga ir leistina. Pagal jos įstatymus blogiau yra kam nors kenkti negu pačiam patirti skriaudą. Tegu jai įsakius, bus ištiesta ranka [[žmogus|žmogui]], kuriam reikia pagalbos. Tegu ir širdyje ir lūpose bus žodžiai: Kadangi esu žmogus, tai ir manau, Jog visa žmogiška nesvetima ir man. – [[Seneka]]. # Visada atsiras [[žmogus|žmonių]], kurie suteiks tau [[skausmas|skausmą]]. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # Visas [[žmogus|žmogaus]] [[nuodėmė|nuodėmes]] atperka jo [[žmogiškumas]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Visi riboti [[žmogus|žmonės]] nuolat stengiasi teršti skvarbaus, guvaus proto žmonių gerą vardą. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Visi [[žmogus|žmonės]] iš esmės vienodi, visi gimsta panašūs, reikšmingesnis tik tas, kuris padoresnis. – [[Seneka]]. # Visi [[žmogus|žmonės]] [[klaida|klysta]], bet didieji žmonės ir prisipažįsta klydę. – [[Bernaras de Fontenelis|B. Fontenelis]]. # Viskas [[žmogus|žmogaus]] [[rankos]]e. Todėl jas reikia kaip galima dažniau plauti. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Visoms [[santuoka|santuokoms]] lai galioja viena rekomendacija: kiekvienas [[žmogus]] turi tuoktis taip, kaip naudinga valstybei, o ne kaip maloniausia jam pačiam. – [[Platonas]]. # Visų gražiausia pasaulyje – doras [[žmogus]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Visų nelaimingiausias [[žmogus]] tas, kuriam pasaulyje neatsirado [[darbas|darbo]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. ===Ž=== # [[Žmogus|Žmogaus]] egzistavimas turbūt yra [[klaida]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[elgesys]] [[gamta|gamtoje]] – jo [[siela|sielos]] veidrodis. – [[Viktoras Bergas|V. Bergas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[išsiauklėjimas|išsiauklėjimą]] rodo jo [[elgesys]] kivirčo metu. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] niekas niekur nelaukia. Visada reikia pačiam viską atsinešti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[prigimtis|prigimties]] esmė – [[judėjimas]]. Visiška [[ramybė]] reiškia [[mirtis|mirtį]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[teisė|teisių]] deklaracijoje liko užmirštos dvi teisės: teisė sau prieštarauti ir teisė pasišalinti. – [[Šarlis Bodleras|Š. Bodleras]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] ir [[orumas]] glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo [[garbė]]s pamatas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] turi būti matuojama tuo, ką jis duoda, o ne tuo, ko jis gali pasiekti. Stenkitės tapti ne sėkmingu, o vertingu žmogumi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo [[klaida|klaidos]]. – [[Ciceronas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga labiausiai vertinti ir trokšti to, ko jis pasiekti negali. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Žmogus|Žmogui]], daug kalbančiam apie save, sunku išvengti [[pagyrūniškumas|pagyrūniškumo]]. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] dera suprasti, kad jis – pasaulio [[kūrėjas]] ir [[šeimininkas]], kad jam tenka [[atsakomybė]] už visas nelaimes žemėje ir kad jam priklauso [[garbė]] už visa, kas gyvenime gera. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Žmogus|Žmogui]], kuris žino kur eina, pasaulis duoda [[kelias|kelią]]. – [[Deividas Staras Džordanas|D. S. Džordanas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] lemta gyventi [[visuomenė]]je; atskirkite jį nuo jos, izoliuokite jį – ir jo [[mintis|mintys]] susijauks, [[charakteris]] sušiurkštės, jo sieloje gims šimtai paikų [[aistra|aistrų]], beprotiškos [[idėja|idėjos]] išleis daigus jo galvoje kaip laukinės kryklės dykynėje. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmogui]] nieko nėra įdomesnio pasaulyje už žmones. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] reikia [[tikslas|tikslo]] – ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys [[norai|norėti]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Žmogus|Žmogui]] viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmoguje]] viskas turi būti [[grožis|gražu]]: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Žmogus|Žmogum]], kuris nuvarytas taip, kad net nebijo būti [[juokas|juokingas]], tegalima tiek pasikliauti, kiek ir nusikaltėliu. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Žmogus]], atkakliai kartojantis nesąs [[kvailys]], paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # [[Žmogus]] atsiskleidžia galinėdamasis su [[kliūtis|kliūtimis]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Žmogus]] be [[charakteris|charakterio]] – tai ne žmogus. – [[Šamforas]]. # [[Žmogus]] be [[šešėlis|šešėlio]]; žmogus, kuris pametė šešėlį. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Žmogus]] bjauresnis už [[gyvulys|gyvulį]], kai išgėręs pats tampa gyvuliu. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]] buvo apdovanotas tik tokiu [[intelektas|intelekto]] kiekiu, kad aiškiai galėtų pamatyti, kiek neadekvatus tas intelektas, kai susiduriama su tuo, kas egzistuoja. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] būna visišku žmogumi tik tada, kai [[darbas|dirba]]. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # [[Žmogus]] būna žmogumi tik todėl, kad [[mąstymas|mąsto]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Žmogus]] didis savo kraštutinumais. Menu, meile, kvailyste, neapykanta, egoizmu ir net pasiaukojimu. Tačiau pasauliui labiausiai trūksta kažkokio vidutinio gėrio. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus]] gali klysti. [[Klaida]] nelaikoma apgaule... Teisingas reikalas nežus ir dėl kelių klaidų. Bent jau [[idėja]], kuria viskas grindžiama, liks nepajudinama. Nepavyks vienas žingsnis – pavyks kitas. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Žmogus]] – [[gamta|gamtos]] tvarinys, jojantis jai ant sprando. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Žmogus]] gimsta ne tam, kad vilktų grandines, bet tam, kad išskleistų sparnus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus]] gyvas ne tuo, ką suvalgo, o tuo, ką suvirškina. Šis teiginys vienodai tinka ir [[protas|protui]] ir [[kūnas|kūnui]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus]] gyvena tikrą [[gyvenimas|gyvenimą]], jeigu laimingas kitų [[laimė|laime]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]], gyvendamas vienas, tik pusiau egzistuoja. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Žmogus]] iš [[prigimtis|prigimties]] yra visuomeninė būtybė. – [[Aristotelis]]. # [[Žmogus]] iš prigimties skirtas bendrijai – gyventi su kitais. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] iš tiesų panašus į [[beždžionė|beždžionę]]: kuo aukščiau užlipa, tuo labiau matosi plikas užpakalis. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Žmogus]] išlieka [[jaunystė|jaunas]], kol pajėgia [[mokymasis|mokytis]], įgyti naujų [[įprotis|įpročių]] ir kantriai išklausyti [[prieštaravimas|prieštaravimus]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # [[Žmogus]] išryškėja iš [[veiksmas|veiksmų]], o ne iš [[mintis|minčių]], kad ir kokios kilnios jos būtų. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]] – ištisas pasaulis, kad tik svarbiausioji jo paskata būtų tauri. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Žmogus]] itin pastebimai subręsta didžausios [[įtampa|įtampos]] valandėlėmis. – [[Teodoras Draizeris|T. Draizeris]]. # [[Žmogus]] jaučia amžiną, jį taurinantį poreikį [[meilė|mylėti]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]], jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]], jei nežino ko nori, blaškosi net lygiausiame kelyje, o, štai, vedamas [[tikslas|tikslo]], jis tvirtai juda pirmyn, nekreipdamas dėmesio į sunkumus. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]], judinantis kalną, pradeda nuo mažų akmenų. – [[Konfucijus]]. # [[Žmogus]], kuriam niekas nepatinka, daug nelaimingesnis, už tą, kuris niekam nepatinka. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus]], kurio [[jausmas|jausmai]] truputį nublanko, labiau stengiasi patikti negu mylėti. – [[Žorž Sand]]. # [[Žmogus]], kuris nuginčijo šimtą žmonių ir išmušė juos iš teisingo kelio, daug menkesnis už žmogų, kuris nukreipė į [[tiesa|tiesos]] kelią vieną žmogų. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # [[Žmogus]], kuris nuo mažumės elgiasi prideramai, nepatiria [[sąžinė]]s graužaties. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # [[Žmogus]], kuris savo paties ir kitų [[gyvenimas|gyvenimą]] laiko beprasmišku, yra ne tik nelaimingas, bet ir apskritai tarsi negyvena. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]], kuris visiems nori būti [[gerumas|geras]], neišvengiamai pralaimės tarp daugybės tų, kurie nėra geri. Todėl jis turi mokytis, kaip nebūti geram, ir šiuo mokėjimu naudotis arba nesinaudoti, priklausomai nuo to, ko reikalauja proga. – [[Nikolas Makiavelis|N. Makiavelis]]. # [[Žmogus]] laimingesnis tampa tiek, kiek [[laimė]]s suteikia kitiems. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # [[Žmogus]] mato savo atspindį žmoguje. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus]] – ne [[angelas]] ir ne [[žvėris]], ir [[nelaimė]] ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus]] – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus]] – ne tuščias butelis, į kurį galima pripilti bet kokio skysčio. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Žmogus]] nebus [[laisvė|laisvas]], jeigu nemokės valdyti [[savęs]]. – [[Pitagoras Samietis|Pitagoras]]. # [[Žmogus]] nebus laisvas tol, kol neįveiks savo [[mirtis|mirties]] [[baimė]]s. Bet ne savižudybe. Nereikia išsižadėti [[savęs]], kad ją įveiktum. Mokėti numirti žvelgiant mirčiai į akis, be kartėlio. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus]], nedarantis [[klaida|klaidų]], paprastai [[veikla|nedaro]] nieko. – [[W. Magee]]. # [[Žmogus]] negali gyventi atsiskyręs, jam reikia [[bendravimas|bendrauti]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] negali griauti to, ko pats negali sukurti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]] negali nuskriausti kito žmogaus – jis gali nusiskriausti tik pats. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # [[Žmogus]] nei žvėris, nei angelas; jis turi [[meilė|mylėti]] ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # <!--Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė-->[[Žmogus]]. Nes jis aukoja savo [[sveikata|sveikatą]], kad uždirbtų daugiau [[pinigai|pinigų]]. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis [[gyvenimas|gyvena]] taip, tarsi niekada [[mirtis|nemirtų]]. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus]] neturi pasirinkimo, – jis turi būti žmogumi. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # [[Žmogus]] niekada nebūna toks [[laimė|laimingas]] arba toks [[nelaimė|nelaimingas]], kaip jam pačiam atrodo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus]] niekada nieko neatsisako, jis tiesiog vieną [[malonumas|malonumą]] pakeičia kitu. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Žmogus]], norintis vadovauti orkestrui, privalo atsukti [[minia]]i nugarą. – [[Džeimsas Kukas|Dž. Kukas]]. # [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]], pasiekęs visišką [[tobulumas|tobulumą]], viršesnis už visus gyvūnus; tačiau jis žemiškesnis už juos, jeigu gyvena be įstatymų ir be teisingumo. Iš tikrųjų nėra nieko siaubingesnio už ginkluotą neteisingumą. – [[Aristotelis]]. # [[Žmogus]] pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] per [[klystkelis|klystkelius]] suranda tikrą [[kelias|kelią]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] pernelyg mirtingas [[nemirtingumas|nemirtingumo]] pažinimui. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] privalo išmokti suprasti kitų žmonių motyvus, jų iliuzijas ir kančias. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]], priverstas gyventi tik vienas pats ir galvoti tik apie save, nepakeliamai [[kančia|kenčia]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus]], ryžtąsis tuščiai praleisti nors vieną valandą, dar nepribrendęs suprasti [[gyvenimas|gyvenimo]] [[vertė|vertę]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # [[Žmogus]], savo gyvenimo kelyje neįgyjantis naujų pažįstamų, greitai tampa [[vienatvė|vienišas]]. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # [[Žmogus]] savo [[tikėjimas|tikėjimu]] ir [[drąsa]] nugali net pačiomis sunkiausiomis [[aplinkybė]]mis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai [[abejonė|abejonei]], tuoj žus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] skiriasi nuo visų kitų būtybių gebėjimu [[juokas|juoktis]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Žmogus]] sudėtas gan keistai: natūralaus jo vaizdo niekad nematai. – [[Moljeras]]. # [[Žmogus]], sugebantis pastebėti [[reiškinys|reiškinį]], gali rasti ir [[priežastis|priežastį]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Žmogus]] sužlunga tik pats. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] – tai jo [[poelgis|poelgiai]]. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. Hėgelis]]. # [[Žmogus]] – tai pagauli, jautri, protinga ir nuovoki būtybė, siekianti išlikti ir būti laiminga. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # [[Žmogus]] – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Žmogus]] tampa žmogumi tik tarp žmonių. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]]. # [[Žmogus]] tik tada šį tą pasiekia, kai pats tiki savo [[jėga|jėgomis]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Žmogus]] tobulėja [[darbas|dirbdamas]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]] – tokia [[pralaimėjimas|pralaimėjimų]] sankaupa, kad jį lengvai apsvaigina ir mažos [[pergalė]]s. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # [[Žmogus]] tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą [[kelias|kelią]], – jį parodo [[sąžinė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] turi išmokti būti pavaldus sau pačiam ir paklusnus savo paties sprendimams. – [[Ciceronas]]. # [[Žmogus]] turi tik vieną despotą – [[nemokšiškumas|nemokšiškumą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus]] turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima [[supratimas|suprasti]]: kitaip nemąstytų apie juos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] turi [[veikla|veikti]], o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. – [[Vang Čungas]]. # [[Žmogus]], tvirtai įsitikinęs, kad jis labai [[protas|protingas]], beveik visada esti iš tų žmonių, kurie turi mažai proto arba visai jo neturi. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Žmogus]] – vien [[santykiai|santykių]] mazgas. Ir tik santykiai turi žmogui reikšmės. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # [[Žmogus]] visada esti tokio [[amžius|amžiaus]], kokia yra dvasia: [[senatvė]] prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – [[Anri Periušo|A. Periušo]]. # [[Žmogus]] visada yra kažkas daugiau, nei jis apie save žino ar gali žinoti. – [[Karlas Jaspersas|K. Jaspersas]]. # [[Žmogus]] visą [[gyvenimas|gyvenimą]] praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas [[viltis|vilties]]. – [[Volteras]]. # [[Žmogus]] žmogui – šventas dalykas. – [[Seneka]]. # [[Žmogus|Žmogų]] pažinsi [[ginčas|ginče]] ir [[kelionė]]je. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # [[Žmogus|Žmogų]] suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmogų]] sukuria [[gamta]], bet išugdo ir subrandina [[visuomenė]]. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Žmogus|Žmogų]] vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus|Žmones]] galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą [[darbas|darbą]]. – [[Albertas Moravija|A. Moravija]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] būtų geriau būti panašiems į žvėris... Jie turėtų labiau pasikliauti savo intuicija. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]], nesiklausantiems [[patarimas|patarimų]], neįmanoma padėti. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] reikalinga prigimtimi, patirtimi, protu pagrįsta [[moralė]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] tik laikinai gyventi lemta,<br /> Laimingas tas, kurs įsiamžins [[vardas|vardą]]. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # [[Žmogus|Žmonės]] atkakliai nesutinka su protingiausiomis [[nuomonė]]mis ne stokodami įžvalgumo, o būdami pernelyg išdidūs: jie mato, kad priekinės eilės jau užimtos, o į galines jiems nesinori sėstis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmonės]] bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] bijo choleros, bet [[vynas]] už ją daug pavojingesnis. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] buvo sukurti tam, kad juos mylėtų, o [[daiktas|daiktai]] buvo sukurti tam, kad jais naudotųsi. Šiandien pasaulyje tiek chaoso yra dėl to, kad mes naudojamės žmonėmis, o mylime daiktus. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus|Žmonės]], būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų [[pareiga]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Žmogus|Žmonės]] yra sukurti vieni kitiems. – [[Markas Aurelijus]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kad ir kokių jie turi [[trūkumas|trūkumų]], labiau už viską verti [[meilė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]] – kaip loterijos prizai: šalia mūsų jie tik tam, kad įgyvendintų mūsų paikas iliuzijas. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kenčiantys dėl [[trūkumas|trūkumų]], ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė [[gamta]] visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia [[puikybė|puikybę]] kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kurie patiria per daug [[džiaugsmas|džiaugsmo]], neišvengiamai bunka. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] labai anksti suvokia savo [[gyvenimo prasmė|gyvenimo prasmę]]. Gal todėl jie taip pat anksti jos ir išsižada. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # [[Žmogus|Žmonės]], manantys, kad [[pinigai]] viską gali, patys gali viską padaryti už pinigus. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Žmonės mėgsta malti liežuviu. [[Žmogus]] išsivystė ne iš beždžionės, o veikiau iš vištos. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] ne visuomet būna tokie, kokie atrodo. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekada nebūna nei be galo geri, nei be galo blogi. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekuo taip nesibodi kaip [[patarimas|patarimais]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekuomet nejaučia [[sąžinė]]s graužaties dėl [[poelgis|poelgių]], tapusių jų [[įprotis|įpročiu]]. – [[Volteras]]. # [[Žmogus|Žmonės]], norintys kitus įbauginti, patys pasirodo esą [[bailys|bailiai]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nuolat painioja, viena vertus, [[santuoka|santuoką]] ir meilę, kita vertus, [[laimė|laimę]] ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors [[meilė]] ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nustoja [[mąstymas|mąstyti]], nustoję [[skaitymas|skaityti]]. – [[Deni Didro|Deni Didro]]. # [[Žmogus|Žmonės]] paprastai [[draugystė|draugyste]] vadina bendrą laiko leidimą, savitarpio pagalbą, keitimąsi paslaugomis – žodžiu sakant, tokius santykius, kur [[savimeilė]] tikisi šį tą laimėti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmonės]] pradeda [[ginčas|ginčytis]] todėl, kad vienas kito nesupranta, ir baigia vienas kito nesuprasdami todėl, kad ginčijosi. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] savimi tampa, o ne gimsta. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|Helvecijus]]. # [[Žmogus|Žmonės]] stokoja ne [[jėga|jėgų]], o [[valia|valios]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus|Žmonės]] su amžiumi netampa [[protas|protingesni]]. Jie paprasčiausiai tampa [[atsargumas|atsargesni]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Žmogus|Žmonių]] giminei daugiau nusipelno besijuokiantis, o ne sielvartaujantis. – [[Seneka]]. # Žmonių [[visuomenė]]s pagrindai yra gobšumas, baimė ir pasidavimas. [[Žmogus]] yra blogas, bet jis mėgsta gera... kai jį daro kiti... – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žvėris|Žvėrys]], gyvenantys kartu su mumis, tampa naminiais, o [[žmogus|žmonės]], bendraudami tarpusavyje, tampa laukiniais. – [[Heraklitas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== [[Vaizdas:Human.svg|thumb|Žmonės]] ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apie [[žmogus|žmogų]] reikia spręsti pagal jo rankų [[Darbas|darbą]]. # Be [[žmogus|žmogiškos]] kompanijos ir pats [[rojus]] nebūtų trokštama vieta. # Bet kas gali būti [[mandagumas|mandagus]] karaliui, bet turi būti išauklėtas ir doras [[žmogus]], kad būtum mandagus elgetai. # Būdamas gerai apsirengęs, [[žmogus]] nėra apribotas būti [[vargšas]]. # Būk atidus su [[žmogus|žmogumi]], kuris turi saldų [[Liežuvis|liežuvį]], jis tau gali įsiūlyti pirkti blogą [[Mėsa|mėsą]]. # Geros [[Valia|valios]] [[žmogus]] yra ne tik [[Turtas|turtingas]], bet ir [[Išmintis|išmintingas]]. # [[Idėja|Idėjos]] yra vertos tuzino monetų, bet [[Žmogus|žmonės]], kurie jas paverčia [[Veiksmas|veiksmu]], yra neįkainojami. # Jeigu [[žmogus]] joja ant tigro nugaros, jis niekada neturėtų būti nustebęs, jeigu tai [[Pabaiga|baigiasi]] jam tigro skrandyje. # Kai nuogas [[žmogus]] tau [[Pažadas|žada]] audeklą – saugokis. # Kai [[žmogus]] atsiduria [[Bėda|bėdoje]], jis prisimena [[Dievas|Dievą]]. # Kai [[žmogus]] [[Melas|sukčiauja]] tau kartą – [[gėda]] jam; kai žmogus sukčiauja tau antrą kartą – gėda tau. # [[Žmogus]], kuris nori pamatyti savo [[Tauta|tautos]] progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas. # Kiekvienas blogas [[žmogus]] nusipelno blogos [[Problema|problemos]]. # Kodėl jiems patinka negražiai atrodantis [[žmogus]] – užtrunka ilgai tai suprasti gražuoliui. # Kur tik [[žmogus]] apsistoja gyventi, jo [[charakteris]] eina kartu su juo. # Mažo ūgio [[žmogus]] paliečia tik tiek, kiek jis gali pasiekti. # [[Kalbėjimas|Nesakyk]] [[Žmogus|žmogui]], kuris tave neša, kad jis smirdi. # Neskaičiuok, kiek kartų [[žmogus]] griūva, bet skaičiuok tuos kartus, kai jis pakyla. # Nespręsk apie savo [[Grožis|grožį]] pagal [[Žmogus|žmonių]] skaičių, kurie į tave žiūri, bet pagal žmonių skaičių, kurie tau [[Šypsena|šypsosi]]. # Nors duoda [[ranka]] – [[Žmogus|žmogui]] turi būti [[Dėkingumas|dėkojama]]. # Pagal [[Poelgis|poelgius]] mes [[Pažinimas|pažįstame]] [[žmogus|žmogų]]. # Patenkintas [[žmogus]] nesupranta ką jaučia [[Alkis|alkanas]] žmogus. # Prieš šaudamas, [[žmogus]] turi nusitaikyti. # [[Senatvė|Senas]] žmogus gali nepataikyti mesdamas akmenį, bet niekada neprašaus pro šalį pasakydamas žodį. # Tas [[žmogus]], kurį tu prisiimsi ant savo kupros, bus tas, kuris tau kandžiosis. # Tas [[žmogus]], kuris kenčia nuo šalčio, bus pirmiausias, kuris pagalvos apie durų uždarymą. # [[Tingumas|Tingus]] [[žmogus]] prisimins, kad jis nesodino, kai jo kaimynas ims derlių. # Tu gali daug [[Pažinimas|sužinoti]] apie [[Žmogus|žmogų]], stebėdamas jį, kada jis yra [[Alkis|alkanas]]. # Tu negali užrišti raištį [[Žmogus|žmogui]] ant akių ir tikėtis, kad jis perkels tave per upę. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[charakteris]] yra kaip nėštumas – jis negali būti paslėptas. # [[Žmogus|Žmogaus]] didžiausios [[Kova|kovos]] yra tos, kurias jis kovoja pats savyje. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[kraujas]] yra sunkus; tas, kuris jį praliejo, negali pabėgti šalin. # [[Žmogus|Žmogaus]] nuopolis prasideda [[Išdidumas|išpuikimu]]. # [[Žmogus|Žmogui]], kuris savo [[Įrankis|įrankių]] rinkinyje turi tik plaktuką, kiekviena [[problema]] atrodo panaši į vinį. # [[Žmogus]] griūva vien tam, kad pakiltų. # [[Žmogus]] yra toksai, ką jis [[Valgymas|valgo]]. # [[Žmogus]] nebėga tarp spyglių be priežasties: arba jis persekioja [[Gyvatė|gyvatę]], arba gyvatė persekioja jį. # [[Žmogus]] negali varžytis su savo [[siela]] imtynių varžybose. # [[Žmogus]], kuris yra [[Kantrumas|kantrus]], yra apdovanojamas. # [[Žmogus]], kuris įsakinėja, atskiria save nuo kitų. # [[Žmogus]], kuris nedirba sunkaus [[Darbas|darbo]], niekada nežinos [[Poilsis|poilsio]] vertės. # [[Žmogus]], kuris nesilaiko [[Disciplina|disciplinos]], negali būti įspėtas. # [[Žmogus]], kuris niekada nepripažįsta savo [[Klaida|klaidų]], niekada nepažins [[Taika|taikos]]. # [[Žmogus]], kuris nori pamatyti savo [[Tauta|tautos]] progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas. # [[Žmogus]], kuris pardavinėja kiaušinius, nepradeda [[Kova|kovos]] turguje. # [[Žmogus]], kuris slepia spyglį savo pėdoje, pelno sutinimą. # [[Žmogus]], kuris [[Valgymas|valgo]] vienas, [[Mirtis|miršta]] vienas. # [[Žmogus]], kuris visą laiką [[Verkimas|verkia]], nebūna išgirstas. # [[Žmogus]], kuris visada žiūri į dangų, niekada nieko neras ant žemės. # [[Žmogus]], su per daug didelėmis [[Ambicija|ambicijomis]], negali [[Miegas|miegoti]] ramybėje. # [[Žmonės|Žmonėms]], kurie [[girtavimas|geria]] tam, kad paskandintų savo [[sielvartas|sielvartą]], turėtų būti pasakyta, kad sielvartas žino, kaip reikia plaukti. # [[Žmogus|Žmonės]] yra kaip chameleonai – [[aplinkybė]]s priverčia juos pakeisti jų spalvą. ===[[Airių patarlės ir priežodžiai|Airių]]=== # [[Žmogus|Žmonės]] gyvena vienas kito [[prieglobstis|prieglobstyje]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Alkis|Alkanas]] [[žmogus]] yra [[pyktis|piktas]] žmogus. # [[Ankstumas|Ankstyvas]] gulimas ir ankstyvas kėlimas padaro [[žmogus|žmogų]] sveiką, turtingą ir išmintingą. # Geras [[žmogus]] nuodėmingoje [[Visuomenė|visuomenėje]] atrodo esantis didžiausias piktadarys iš visų. # Jei norite pažinti [[žmogus|žmogų]], stebėkite, kaip jis elgiasi pametęs [[pinigai|pinigus]]. # Kartais [[žmogus|žmonės]], kurie gyvena stikliniuose namuose, mėto [[akmuo|akmenis]] dėl to, kad uždažyti jų langai. # Kas gi yra [[žmogus]], jei ne kas kita kaip [[protas]]? # Manieros padaro [[Žmogus|žmogų]]. # [[Mokymasis]] gerą [[Žmogus|žmogų]] padaro geresniu, o blogą žmogų – blogesniu. # Nė vienas [[žmogus]] nebebūna [[Pyktis|piktas]], kuris nebesijaučia įskaudintas. # Nė vienas [[žmogus]] negali tarnauti dviems [[Šeimininkas|šeimininkams]]. # Nė vienas [[žmogus]] nėra sala. # Niekas nežino kito [[Žmogus|žmogaus]] [[Našta|naštos]] svorio. # Paukštis būna [[Pažinimas|pažįstamas]] pagal savo toną, [[žmogus]] – pagal jo [[Žodžiai|žodžius]]. # Pokalbių [[žmogus]], be poelgių, būna kaip sodas pilnas piktžolių. # Saugokis [[Žmogus|žmogaus]], perskaičiusio tik vieną [[Knyga|knygą]]. # Stenkis būti ne sėkmės [[Žmogus|žmogus]], bet vertės žmogus. # Stiprus [[Žmogus|žmogus]] ir krioklys patys sau kelią tiesia. # Tas, kuris vaikšto su padoriais [[Žmogus|žmonėmis]], būna vienas iš jų. # Tu gali nuspręsti apie [[Žmogus|žmogų]] pagal kompaniją, kurioje jis laikosi. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Žmogus]], kurio sode auga [[šalavijas|šalavijai]], gyvens 100 metų. # [[Žmogus|Žmonės]] bijo laiko, o [[laikas]] — Sfinkso. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Gėris|Geras]] [[žmogus]] mato gerus ženklus. # [[Viskas]] žemėje turi savo [[tikslas|tikslą]], kiekviena [[liga]] – vaistus, kurie ją gydo, o kiekvienas [[žmogus]] – paskirtį. # [[Žmogus]] turi pats padaryti savo [[strėlė|strėles]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Jeigu tu myli, jei tu meldiesi, jei tu kenti, tai tu esi [[žmogus]]. # [[Žmogus]] supanašėja su tais, kurių draugiją mėgsta. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # Dauguma [[žmogus|žmonių]] [[žmogžudys|žmogžudžiai]] – jie žudo žmogų savyje. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Laikas]] yra tikrasis šeimininkas, [[žmogus]] – tik svečias. # [[Oras]] pasikeičia po valandos, [[žmogus|žmonės]] – po kartos. # [[Arklys|Žirgą]] puošia ne balnas, [[žmogus|žmogų]] – ne drabužiai. # [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi. # [[Žmogus]] – gyva brangenybė, [[turtas]] – mirusi. # [[Žmogus]], kuris sako, kad to padaryti neįmanoma – neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro. # [[Žmogus]] – lankas, [[mintis]] – strėlė, [[teisingumas]] – taikinys. # [[Žmogus]] turi gerai pažinti pats save. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akmuo]] [[kantrumas|kantrus]], o [[žmogus]] – dar kantresnis. # [[Arklys|Arklio]] saugokis iš užpakalio, [[karvė]]s – iš priekio, o pikto [[žmogus|žmogaus]] – iš visų pusių. # [[Arklys|Arklį]] pažinsi iš [[dantis|dantų]], [[žmogus|žmogų]] – iš [[kalba|kalbų]]. # [[Arklys]] pakeičia plauką, [[žmogus]] savo [[charakteris|charakterio]] negali pakeisti. # [[Arklys]] suklumpa ir keturiomis kojomis, o [[žmogus]] dviem nesuklups! # [[Auksas]] mėginasi ugnyje, [[vežimas]] ant gruodo, [[arklys]] naktyje, o [[žmogus]] bėdoje. # [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia. # Gilus [[protas]], nors [[žmogus]] kuprotas. # Ir juodas [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]]. # Iš menkos trobelės gali didis [[žmogus]] keltis. # Maišą [[druska|druskos]] suvalgysi, tada [[žmogus|žmogų]] pažinsi. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama. # [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>. # [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui. # [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius. # [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai. # [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]]. # [[Žmogus]] [[pinigai|pinigus]] renka, [[velnias]] piniginę siuva. # [[Žmogus]] už žvėrį piktesnis. # [[Žmogus]] užmano – [[Dievas]] padaro. # [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa. # [[Žuvis]] ieško kur giliau, [[žmogus]] – kur geriau. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Apdairus [[žmogus]] stebės [[Charakteris|charakterio]] ženklus, kuriuos gamta atskleidžia pas kitus. # Bet kuris [[žmogus]] gali [[Valdymas|valdyti]] ramybėje. # [[Įkyrumas|Įkyrus]] [[žmogus]] visada yra piktavalis. # Kiekvienas [[Beprotis|pakvaišęs]] [[žmogus]] galvoja, kad visi kiti žmonės pakvaišę. # Kiekvienas [[žmogus]] apie kitus sprendžia pagal save. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo ypatingą [[Įprotis|įprotį]]. # Kiekvienas [[žmogus]], kuris gali pūsti ragą, dar nėra medžiotojas. # Kuo daugiau [[žmogus]] turi [[sąžiningumas|sažiningumo]] ir [[dorybė|dorumo]], tuo mažiau jis paveikia švento žmogaus orą. # [[Laimė|Laimingas]] tas [[žmogus]], kuris laikosi nuo [[Kivirčas|kivirčų]] atokiai. # Leisk kiekvienam [[Žmogus|žmogui]] [[Veikla|daryti]], ką jis gali daryti geriausia. # Leisk kiekvienam [[Žmogus|žmogui]] [[Turtas|turėti]], kas jam priklauso. # [[Mokymas|Mokytas]] [[žmogus]] visada turi [[Turtas|turtą]] savyje. # Nė vienas [[žmogus]] neįgyja viso [[Tobulumas|tobulumo]] iš karto. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]] be [[Klaida|klaidų]]. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]], kuris savo amato [[Meistras|meistru]] taptų jau pirmąją dieną. # [[Nesaikingumas|Nesaikingas]] [[žmogus]] [[mirtis|miršta]] jaunas ir retai mėgaujasi senatve. # Priklausomai nuo to, kaip [[žmogus]] tvarkosi su savimi, jis gali [[mirti]] senas trisdešimties, arba jaunas – aštuoniasdešimties. # Rask [[Žiaurumas|žiaurų]] [[Žmogus|žmogų]] ir tu matai [[Bailys|bailį]]. # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. # [[Žmogus]] aistroje joja ant arklio, kuris bėga su juo tolyn. # [[Žmogus]] yra [[Vertinimas|vertinamas]] pagal jo [[Draugas|draugus]]. # [[Žmogus]] niekada netampa visiškai blogas iš karto. # [[Žmogus]], jeigu jis gyvena vienas, yra arba dievas, arba demonas. # [[Žmogus]], kuris [[Saikas|tenkinasi]], visada yra [[Turtuolis|turtingas]]. # [[Žmogus]], neturintis [[Religija|religijos]], yra kaip arklys be apynasrio. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # [[Žmogus]], turintis daug [[draugas|draugų]], platus kaip stepė. ===[[Turkmėnų patarlės ir priežodžiai|Turkmėnų]]=== # Lengva tapti mokytu, sunkiau – [[žmogus|žmogumi]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Žmogus]] retai kada būna geresnis už savo [[žodis|žodžius]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Iš toli visi [[žmogus|žmonės]] neblogi. # Jei visi [[žmogus|žmonės]] trauktų į vieną pusę, tai [[pasaulis]] paprasčiausiai apsiverstų. # Jeigu [[Dievas]] gyventų Žemėje, [[žmogus|žmonės]] jam išdaužytų langus. # Nejausti [[skausmas|skausmo]], reiškia nebūti [[žmogus|žmogumi]]. # [[Vaikas|Vaikai]] gąsdinami [[velnias|velniu]], suaugusieji — [[žmogus|žmonėmis]]. # Vienas [[žmogus]] keičia visą pasaulį, visi kiti – tik murma. # [[Žmogus]] ateina į pasaulį su “Oy!”, o išeina su “Gevaltl” ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|žmogus}} ==Žodžių reikšmės== [[Kategorija:Žmogus]] fsms5n579775pr4pi394orqqwwrea43 0 1877 84076 84074 2026-06-08T16:53:39Z Kurmis 70 84076 wikitext text/x-wiki '''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.'' [[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]] ==Sentencijos== ===Apie grožį=== # [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]]. # [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]]. # Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]]. # Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda. ===Kitos=== # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. # [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu. # [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus. # Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“. # Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. # Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]]. # [[Gyrimasis]] žemina žmogų. # [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]]. # Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos. # Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti. # Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant. # Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina. # Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbo]] sūnus. # Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats. # [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas. # [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais. # [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti. # Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus. # Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]]. # Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''. # Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]]. # Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus. # Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]]. # [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. # [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa. # Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli. # [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį. # [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. # Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus. # Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo. # Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas. # [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo. # [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens. # [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. # [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis. # Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]]. # Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Servantesas}} [[Kategorija:Ispanai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1547|G]] [[Kategorija:1616|M]] [[Kategorija:Copyright]] a6z05rqtiwwjr7qjy3nk3ny3ceyiulj 84079 84076 2026-06-08T17:00:39Z Kurmis 70 84079 wikitext text/x-wiki '''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.'' [[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]] ==Sentencijos== ===Apie grožį=== # [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]]. # [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]]. # Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]]. # Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda. ===Kitos=== # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. # [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu. # Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. # [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus. # Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“. # Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. # Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]]. # [[Gyrimasis]] žemina žmogų. # [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]]. # Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos. # Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti. # Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant. # Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina. # Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbo]] sūnus. # Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats. # [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas. # [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais. # [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti. # Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus. # Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]]. # Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''. # Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]]. # Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus. # Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]]. # [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. # [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa. # Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli. # [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį. # [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. # Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus. # Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo. # Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas. # [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo. # [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens. # [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. # [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis. # Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]]. # Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Servantesas}} [[Kategorija:Ispanai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1547|G]] [[Kategorija:1616|M]] [[Kategorija:Copyright]] 6iw8bhmj2544n5jttmqk30oydih0h6c 84082 84079 2026-06-08T17:04:17Z Kurmis 70 /* Kitos */ 84082 wikitext text/x-wiki '''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.'' [[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]] ==Sentencijos== ===Apie grožį=== # [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]]. # [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]]. # Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]]. # Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda. ===Kitos=== # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. # [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu. # Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. # [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus. # Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“. # Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. # Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]]. # [[Gyrimasis]] žemina žmogų. # [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]]. # Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos. # Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti. # Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant. # Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina. # Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus. # Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats. # [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas. # [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais. # [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti. # Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus. # Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]]. # Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''. # Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]]. # Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus. # Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]]. # [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. # [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa. # Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli. # [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį. # [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. # Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus. # Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo. # Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas. # [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo. # [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens. # [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. # [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis. # Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]]. # Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Servantesas}} [[Kategorija:Ispanai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1547|G]] [[Kategorija:1616|M]] [[Kategorija:Copyright]] d5k6k83f8rl29pnszirzr8eye8pbvcn 0 3794 84077 81688 2026-06-08T16:56:14Z Kurmis 70 84077 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # [[Tinginys|Tinginio]] kelias apaugęs [[erškėtis|erškėčiais]]. – ''Pat 15, 19''. # [[Tinginys]] yra kaip mėšlo luitas; kas jį pakelia, nusiplauna rankas. – ''Sir 22, 2''. ==Sentencijos ir aforizmai== # Ar esate kur girdėję, kad koks [[tinginys]] būtų sulaukęs [[senatvė|senyvo]] amžiaus. – [[Kristupas Vilhelmas Hufelandas|K. V. Hufelandas]]. # Yra dvi svarbiausios [[nuodėmė]]s, po kurių seka kitos – [[nekantrumas]] ir [[tinginystė]]. – [[Fransas Kafka|F. Kafka]]. # Kartais atrodo, kad pats velnias sumanė [[tinginystė|tinginystę]] pastatyti ties mūsų [[dorybė|dorybių]] riba. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kas tikisi išlikti [[sveikata|sveikas]] [[tinginystė|tinginiaudamas]], tas elgiasi taip pat kvailai, kaip žmogus, manantis [[tylėjimas|tylėjimu]] patobulinsiąs savo balsą. – [[Plutarchas]]. # Kas trumpina man [[laikas|laiką]]? [[Darbas]]. O kas jį neapsakomai ilgina? [[Tinginystė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Neapkęsti [[gyvenimas|gyvenimo]] galima tik dėl [[apatija|apatijos]] ir [[tingumas|tingumo]]. – [[Seneka]]. # [[Nesėkmė]] dažniausiai – [[tinginys|tingumo]] kūdikis. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Pasaulis susideda iš [[tinginys|tinginių]], kurie nori turėti pinigų nedirbdami, ir [[kvailys|kvailių]], kurie pasirengę dirbti nepraturtėdami. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. # Polinkis ilsėtis, nieko prieš tai nedirbus, yra [[tinginystė]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Puikybė]] ir [[tingumas]] – visų [[Yda|ydų]] šaltiniai. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Sakoma, kad [[duona]] verkia, [[tinginys|tinginio]] valgoma... Ir kaip ji, vargšelė, nepaskęsta tose ašarose? – [[Bronius Jauniškis|B. Jauniškis]]. # [[Senatvė]]je nieko nereikia saugotis taip kaip [[tinginystė]]s ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Seneka]]. # [[Snaudulys|Snauduliu]], [[miegas|miegu]] ir [[tinginystė|tinginyste]] išvejamos iš pasaulio visos [[dorybė|dorybės]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # [[Tingėjimas]], be abejo, labiausiai mums kliudo ugdytis [[gabumai|gabumus]]. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. # [[Tingėjimas]] – blogybių tėvas. Jo dukra – [[vagystė]], o sūnus – [[badas]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Tingėjimas]] kaip rūdys suėda greičiau, negu [[darbas]] nualina. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tingėjimas]] kiekvieną [[darbas|darbą]] daro sunkų, o [[meilė]] darbui – lengvą. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tingėjimas]] – tai motina. Jo dukra – [[vagystė]], o sūnus – [[badas]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Tingėjimas]] – tai [[protas|proto]] ir [[kūnas|kūno]] rūdys; dažnai naudojamas raktas visada blizga kaip naujas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. – [[Servantesas]]. # [[Tinginys|Tinginiui]] visi [[darbai]] sunkūs. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tinginystė]] ir [[silpnybė]] yra kovos ir blaškymosi ženklas. Todėl drąsiai galima tvirtinti, jog didžiausias [[gėris]] yra sielos darna. – [[Seneka]]. # [[Tinginystė]] yra ne kas kita, kaip [[įprotis]] pailsėti prieš pavargimą. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Tinginystė]] yra toji mūsų [[yda]], su kuria visų lengviausiai taikstomės. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Tingumas]] – tai nieko daugiau negu ilsėjimasis prieš nuovargį. – [[Raimondas Čandleris|R. Čandleris]]. # Užvis labiausiai [[senatvė]]je verta saugotis [[tingumas|tingumo]] ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Ciceronas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Tingumas|Tingaus]] žmogaus ūkis yra veisimosi vieta gyvatėms. # [[Tingumas|Tingi]] [[musė]] negali paragauti šviežios žaizdos. # [[Tingumas|Tingus]] viščiukas, kuris eksponuoja save, bus gardus valgis ereliui. # [[Tingumas|Tingus]] [[žmogus]] prisimins, kad jis nesodino, kai jo kaimynas ims derlių. ===[[Armėnų patarlės ir priežodžiai|Armėnų]]=== # [[Tinginys|Tinginiui]] septynios [[šventė]]s savaitėje. ===[[Baškirų patarlės ir priežodžiai|Baškirų]]=== # Nuo [[tinginystė|tinginiavimo]] – liga, nuo [[darbas|darbo]] – sveikata. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Darbas]] – [[Dievas|Dievo]] paliepimas, [[tinginys]] – [[velnias|velnio]] pagunda. # [[Darbas]] [[duona|duoną]] pelno, [[tinginystė]] – [[vargas|vargą]]. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro, [[tinginystė|tiginiavimas]] šunų lodyti išvaro. # [[Darbas]] – ne vargas, [[tinginystė]] – ne laimė. # Į [[dievas|dievo]] pagalbą tikėk, bet ir pats [[tinginystė|netingėk]]. # [[Tinginys]] ir [[kelias|kelią]] [[kojos|koja]] rodo. # [[Tinginys]] tingi, [[girtuoklis]] pralaka, o [[kvailys|kvailas]] pats nežino, kur [[pinigai|pinigą]] išleidžia. # [[Tinginystė]] blogiau už [[liga|ligą]]. # Verkia [[duona]] [[tinginys|tinginio]] valgoma. ==Merfio dėsniai== # [[Tinginystė]] – ne daugiau nei įprotis ilsėtis prieš pavargstant. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:ydos]] fs36zc141obb5pxl8v7c1ziiih6pedq 84088 84077 2026-06-08T17:27:43Z Kurmis 70 84088 wikitext text/x-wiki '''''Tinginys''' – tai žmogus, vengiantis fizinės ar protinės veiklos, atidėliojantis darbus ir linkęs į pasyvumą.'' ==Biblija== # [[Tinginys|Tinginio]] kelias apaugęs [[erškėtis|erškėčiais]]. – ''Pat 15, 19''. # [[Tinginys]] yra kaip mėšlo luitas; kas jį pakelia, nusiplauna rankas. – ''Sir 22, 2''. ==Sentencijos ir aforizmai== # Ar esate kur girdėję, kad koks [[tinginys]] būtų sulaukęs [[senatvė|senyvo]] amžiaus. – [[Kristupas Vilhelmas Hufelandas|K. V. Hufelandas]]. # Yra dvi svarbiausios [[nuodėmė]]s, po kurių seka kitos – [[nekantrumas]] ir [[tinginystė]]. – [[Fransas Kafka|F. Kafka]]. # Kartais atrodo, kad pats velnias sumanė [[tinginystė|tinginystę]] pastatyti ties mūsų [[dorybė|dorybių]] riba. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kas tikisi išlikti [[sveikata|sveikas]] [[tinginystė|tinginiaudamas]], tas elgiasi taip pat kvailai, kaip žmogus, manantis [[tylėjimas|tylėjimu]] patobulinsiąs savo balsą. – [[Plutarchas]]. # Kas trumpina man [[laikas|laiką]]? [[Darbas]]. O kas jį neapsakomai ilgina? [[Tinginystė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Neapkęsti [[gyvenimas|gyvenimo]] galima tik dėl [[apatija|apatijos]] ir [[tingumas|tingumo]]. – [[Seneka]]. # [[Nesėkmė]] dažniausiai – [[tinginys|tingumo]] kūdikis. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Pasaulis susideda iš [[tinginys|tinginių]], kurie nori turėti pinigų nedirbdami, ir [[kvailys|kvailių]], kurie pasirengę dirbti nepraturtėdami. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. # Polinkis ilsėtis, nieko prieš tai nedirbus, yra [[tinginystė]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Puikybė]] ir [[tingumas]] – visų [[Yda|ydų]] šaltiniai. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Sakoma, kad [[duona]] verkia, [[tinginys|tinginio]] valgoma... Ir kaip ji, vargšelė, nepaskęsta tose ašarose? – [[Bronius Jauniškis|B. Jauniškis]]. # [[Senatvė]]je nieko nereikia saugotis taip kaip [[tinginystė]]s ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Seneka]]. # [[Snaudulys|Snauduliu]], [[miegas|miegu]] ir [[tinginystė|tinginyste]] išvejamos iš pasaulio visos [[dorybė|dorybės]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # [[Tingėjimas]], be abejo, labiausiai mums kliudo ugdytis [[gabumai|gabumus]]. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. # [[Tingėjimas]] – blogybių tėvas. Jo dukra – [[vagystė]], o sūnus – [[badas]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Tingėjimas]] kaip rūdys suėda greičiau, negu [[darbas]] nualina. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tingėjimas]] kiekvieną [[darbas|darbą]] daro sunkų, o [[meilė]] darbui – lengvą. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tingėjimas]] – tai motina. Jo dukra – [[vagystė]], o sūnus – [[badas]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Tingėjimas]] – tai [[protas|proto]] ir [[kūnas|kūno]] rūdys; dažnai naudojamas raktas visada blizga kaip naujas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. – [[Servantesas]]. # [[Tinginys|Tinginiui]] visi [[darbai]] sunkūs. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tinginystė]] ir [[silpnybė]] yra kovos ir blaškymosi ženklas. Todėl drąsiai galima tvirtinti, jog didžiausias [[gėris]] yra sielos darna. – [[Seneka]]. # [[Tinginystė]] yra ne kas kita, kaip [[įprotis]] pailsėti prieš pavargimą. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Tinginystė]] yra toji mūsų [[yda]], su kuria visų lengviausiai taikstomės. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Tingumas]] – tai nieko daugiau negu ilsėjimasis prieš nuovargį. – [[Raimondas Čandleris|R. Čandleris]]. # Užvis labiausiai [[senatvė]]je verta saugotis [[tingumas|tingumo]] ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Ciceronas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Tingumas|Tingaus]] žmogaus ūkis yra veisimosi vieta gyvatėms. # [[Tingumas|Tingi]] [[musė]] negali paragauti šviežios žaizdos. # [[Tingumas|Tingus]] viščiukas, kuris eksponuoja save, bus gardus valgis ereliui. # [[Tingumas|Tingus]] [[žmogus]] prisimins, kad jis nesodino, kai jo kaimynas ims derlių. ===[[Armėnų patarlės ir priežodžiai|Armėnų]]=== # [[Tinginys|Tinginiui]] septynios [[šventė]]s savaitėje. ===[[Baškirų patarlės ir priežodžiai|Baškirų]]=== # Nuo [[tinginystė|tinginiavimo]] – liga, nuo [[darbas|darbo]] – sveikata. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Darbas]] – [[Dievas|Dievo]] paliepimas, [[tinginys]] – [[velnias|velnio]] pagunda. # [[Darbas]] [[duona|duoną]] pelno, [[tinginystė]] – [[vargas|vargą]]. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro, [[tinginystė|tiginiavimas]] šunų lodyti išvaro. # [[Darbas]] – ne vargas, [[tinginystė]] – ne laimė. # Į [[dievas|dievo]] pagalbą tikėk, bet ir pats [[tinginystė|netingėk]]. # [[Tinginys]] ir [[kelias|kelią]] [[kojos|koja]] rodo. # [[Tinginys]] tingi, [[girtuoklis]] pralaka, o [[kvailys|kvailas]] pats nežino, kur [[pinigai|pinigą]] išleidžia. # [[Tinginystė]] blogiau už [[liga|ligą]]. # Verkia [[duona]] [[tinginys|tinginio]] valgoma. ==Merfio dėsniai== # [[Tinginystė]] – ne daugiau nei įprotis ilsėtis prieš pavargstant. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:ydos]] i7l1yj8odwtn418iy8uejqs8s4iutm1 0 6382 84078 82438 2026-06-08T16:57:00Z Kurmis 70 84078 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Dykaduoniavimas]] ir nieko [[neveikimas]] žmogų ištvirkina ir susargdina, ir atvirkščiai, [[protas|proto]] užėmimas kuo nors teikia žvalumo, nuolat palaikančio gyvastį. – [[Hipokratas]]. # [[Dykinėjimas]] ir [[neveiklumas]] ieško [[yda|ydingumo]] ir patraukia jį paskui save. – [[Hipokratas]]. # [[Dykinėjimas]] ir tuščias [[laikas|laiko]] leidimas yra ne tik [[tamsumas|tamsumo]], bet ir [[liga|ligos]] priežastis. – [[Avicena]]. # [[Dykinėjimas]] labiau už visas kitas ydas silpnina [[narsa|narsą]]. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # [[Dykinėjimas]] man atrodo nelyginant savižudybė. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # [[Dykinėjimas]] neatneša [[laimė]]s. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Dykinėjimas]] nėra [[poilsis]]. – [[Džeimsas Fenimoras Kūperis|Dž. F. Kūperis]]. # [[Dykinėtojas|Dykinėtojai]] – negyvėliai visą ilgą savo gyvenimą. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # [[Dykūnas|Dykūnai]] – visada dideli [[plepumas|plepiai]]. Kuo mažiau galvoji, tuo daugiau plepi. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # [[Dykūnas]] yra [[laikas|laiką]] ryjantis gyvulys. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]]. # [[Dykūnas]] panašus į laikrodį be rodyklių. – [[Džeimsas Fenimoras Kūperis|Dž. F. Kūperis]]. # Ir didžiausią [[talentas|talentą]] pražudo [[dykinėjimas]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Nepaliaujamą [[dykinėjimas|dykystę]] derėtų laikyti viena iš pragaro kančių, o ji laikoma rojaus palaima. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Nėra nieko sunkesnio už [[dykinėjimas|dykinėjimą]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # Nieko neveikiantis [[žmogus]] niekada nebūna visai [[laimė|laimingas]]; [[dykūnas|dykūno]] veidą nuolat niaukia nepasitenkinimo ir apatijos šešėlis. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Pas užimtą žmogų į svečius retai ateina [[dykinėtojas|dykinėtojai]] – prie verdančio puodo musės neskrenda. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Senatvė]]je nieko nereikia saugotis taip kaip [[tinginystė]]s ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Seneka]]. # [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. – [[Servantesas]]. # Užvis labiausiai [[senatvė]]je verta saugotis [[tingumas|tingumo]] ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Ciceronas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Dykinėjimas|Dykinėjantis]] [[protas]] yra [[velnias|velnio]] darbo vieta. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Dykinėjimas]] visada yra [[Ryžtas|neryžtingumo]] šaknis. # [[Dykinėjimas]] žlugdo struktūrą. # [[Mokymas|Mokymasis]] skatina mokymąsi, [[dykinėjimas]] daugina dykinėjimą. # [[Dykinėjimas|Neužimtas]] [[protas]] nežino ko nori. # Niekada neleisk velniui rasti tave [[Dykinėjimas|neužsiėmusį]]. # Nieko [[Dykinėjimas|neveikdamas]] žmogus išmoksta daryti [[Nuodėmė|nuodėmę]]. [[Kategorija:Veikla]] diy81xfd36zqgmfw0odwyigs4oyq33l 84090 84078 2026-06-08T17:35:08Z Kurmis 70 84090 wikitext text/x-wiki '''''Dykinėjimas''' – tai neproduktyvus darbas, laiko švaistymas, dažniausiai darbo ar mokymosi metu''. ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Dykaduoniavimas]] ir nieko [[neveikimas]] žmogų ištvirkina ir susargdina, ir atvirkščiai, [[protas|proto]] užėmimas kuo nors teikia žvalumo, nuolat palaikančio gyvastį. – [[Hipokratas]]. # [[Dykinėjimas]] ir [[neveiklumas]] ieško [[yda|ydingumo]] ir patraukia jį paskui save. – [[Hipokratas]]. # [[Dykinėjimas]] ir tuščias [[laikas|laiko]] leidimas yra ne tik [[tamsumas|tamsumo]], bet ir [[liga|ligos]] priežastis. – [[Avicena]]. # [[Dykinėjimas]] labiau už visas kitas ydas silpnina [[narsa|narsą]]. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # [[Dykinėjimas]] man atrodo nelyginant savižudybė. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # [[Dykinėjimas]] neatneša [[laimė]]s. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Dykinėjimas]] nėra [[poilsis]]. – [[Džeimsas Fenimoras Kūperis|Dž. F. Kūperis]]. # [[Dykinėtojas|Dykinėtojai]] – negyvėliai visą ilgą savo gyvenimą. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # [[Dykūnas|Dykūnai]] – visada dideli [[plepumas|plepiai]]. Kuo mažiau galvoji, tuo daugiau plepi. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # [[Dykūnas]] yra [[laikas|laiką]] ryjantis gyvulys. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]]. # [[Dykūnas]] panašus į laikrodį be rodyklių. – [[Džeimsas Fenimoras Kūperis|Dž. F. Kūperis]]. # Ir didžiausią [[talentas|talentą]] pražudo [[dykinėjimas]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Nepaliaujamą [[dykinėjimas|dykystę]] derėtų laikyti viena iš pragaro kančių, o ji laikoma rojaus palaima. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Nėra nieko sunkesnio už [[dykinėjimas|dykinėjimą]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # Nieko neveikiantis [[žmogus]] niekada nebūna visai [[laimė|laimingas]]; [[dykūnas|dykūno]] veidą nuolat niaukia nepasitenkinimo ir apatijos šešėlis. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Pas užimtą žmogų į svečius retai ateina [[dykinėtojas|dykinėtojai]] – prie verdančio puodo musės neskrenda. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Senatvė]]je nieko nereikia saugotis taip kaip [[tinginystė]]s ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Seneka]]. # [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. – [[Servantesas]]. # Užvis labiausiai [[senatvė]]je verta saugotis [[tingumas|tingumo]] ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Ciceronas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Dykinėjimas|Dykinėjantis]] [[protas]] yra [[velnias|velnio]] darbo vieta. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Dykinėjimas]] visada yra [[Ryžtas|neryžtingumo]] šaknis. # [[Dykinėjimas]] žlugdo struktūrą. # [[Mokymas|Mokymasis]] skatina mokymąsi, [[dykinėjimas]] daugina dykinėjimą. # [[Dykinėjimas|Neužimtas]] [[protas]] nežino ko nori. # Niekada neleisk velniui rasti tave [[Dykinėjimas|neužsiėmusį]]. # Nieko [[Dykinėjimas|neveikdamas]] žmogus išmoksta daryti [[Nuodėmė|nuodėmę]]. [[Kategorija:Veikla]] kqdslztccby4jioqnzxt9a2kaorxt9e 0 8148 84086 70021 2026-06-08T17:22:30Z Kurmis 70 84086 wikitext text/x-wiki '''''Apkalbos''' – apkalbėjimas, blogos kalbos, apšmeižimas.'' ==Sentencijos== # [[Apkalbos]] – nuodai. Jos žmogų gali nuvaryti į kapus. – [[Herbjorg Wassmo|H. Wasmo]]. # [[Apkalbos|Apkalbų]] platintojai niekuo ne geresni už jų kūrėjus. – [[Ričardas Brinslis Šeridanas|R. B. Šeridanas]]. # [[Liežuvavimas]] daro blogesnį tą, kuris jo griebiasi, tą, kuris jo klauso, ir tą, kuris yra jo auka. – [[Čezarė Kantu|Č.Kantu]]. # [[Liežuvavimas]] ir [[šmeižtas]] neturėtų tokios galios, jei [[kvailumas]] netiestų jiems kelio. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Tas didis, kuris darosi aklas greta svetimos [[žmona|žmonos]], raišas vaikydamasis svetimo [[turtas|turto]], nebylys – kai girdi [[apkalbos|apkalbant]] kitus. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Apkalbos|Apkalbėjo]] [[ragana]] [[velnias|velnią]], kad jis vaikšto be kelnių. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Niekada [[apkalbos|neapkalbinėk]] savo draugo. [[Kategorija:Temos]] rbjmtyh6a4aqiugefpdjk44bdli6pva 0 9142 84084 2026-06-08T17:12:33Z Kurmis 70 Naujas puslapis: ==Sentencijos== # [[Liežuvavimas]] ir [[šmeižtas]] neturėtų tokios galios, jei [[kvailumas]] netiestų jiems kelio. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. [[Kategorija:Ydos]] 84084 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # [[Liežuvavimas]] ir [[šmeižtas]] neturėtų tokios galios, jei [[kvailumas]] netiestų jiems kelio. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. [[Kategorija:Ydos]] ouxqi2pdwafsxmdr4ud1v970nsfeptk 84085 84084 2026-06-08T17:14:39Z Kurmis 70 84085 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # [[Liežuvavimas]] daro blogesnį tą, kuris jo griebiasi, tą, kuris jo klauso, ir tą, kuris yra jo auka. – [[Čezarė Kantu|Č.Kantu]]. # [[Liežuvavimas]] ir [[šmeižtas]] neturėtų tokios galios, jei [[kvailumas]] netiestų jiems kelio. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. [[Kategorija:Ydos]] d6m6v8r14akzqopvoc145oaonym74bg 84087 84085 2026-06-08T17:23:04Z Kurmis 70 Nukreipiama į [[Apkalbos]] 84087 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Apkalbos]] eo25zco8gcrwyyfa2b1cbev3bnc8wui