Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.6 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1639 84102 84094 2026-06-11T17:57:05Z Kurmis 70 84102 wikitext text/x-wiki '''''Širdis''' – centrinis kraujo apytakos organas, esantis kairėje krūtinės pusėje.'' ==Biblija== # Kraukitės [[lobis|lobį]] danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagis neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo [[širdis]]. – ''Mat. 6, 20-21''. ==Sentencijos ir aforizmai== # Akyla vien [[širdis]]: paties svarbiausio [[Akis|akimi]] nepamatysi. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # [[Akis|Akys]] nemato, jei [[širdis]] joms liepia apakti. – [[Seneka]]. # Aš esu [[atsiskyrėlis]]. Mano [[širdis]] niekada nepriklausė nei valstybei, nei tėvynei, nei šeimai, nei draugams. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Aš sukoncentravau savo [[gyvenimas|gyvenimą]] ne [[širdis|širdyje]], kuri gali sudužti, ne [[jausmas|jausmuose]], kurie atbunka, bet [[protas|prote]], kuris nenusidėvi ir viską pakelia. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Aš vadinu [[didvyris|didvyriu]] tik tą, kuris buvo didžios [[širdis|širdies]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Atimti [[širdis|širdies]] [[troškimas|troškimus]] – tolygu atimti iš [[Žemė|Žemės]] atmosferą. – [[Edvardas Džordžas Bulveris-Litonas|E. Dž. Bulveris-Litonas]]. # Be [[viltis|vilties]] gali sudužti [[širdis]]. – [[Viljamas Kemdenas|V. Kemdenas]]. # Būkite atsargūs ir šaltakraujiški. Mokanti valdytis [[galva]] vertinga kaip ir karšta [[širdis]]. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. # Daugelis mano esą geros [[širdis|širdies]], o iš tikrųjų jie tik silpnų [[nervai|nervų]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Didelė [[širdis]], kaip ir [[vandenynas]], niekada [[šaltis|neužšąla]]. – [[Karlas Liudvikas Biornė|K. L. Biornė]]. # Didžiausia [[neapykanta]] kyla tiems, kas sugebėjo prisikasti iki [[širdis|širdies]], o paskui spjovė į [[siela|sielą]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Didžios [[širdis|širdies]] [[dora|dorumas]], virtęs tiesos ir teisingumo koncentratu, trenkia kaip žaibas. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Gamta]] be galo nenuosekli. Kartais ji [[senis|senio]] galvą užkelia ant jaunų pečių, kitą kartą ugningą [[širdis|širdį]] paslepia po aštuoniasdešimties metų ledu. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]]. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Geriausias būdas nuraminti [[širdis|širdį]] – [[protas|proto]] darbas. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]]. – [[Servantesas]]. # Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos. – [[Servantesas]]. # Jei [[moteris]] turi [[jausmas|jausmus]], kuriuos lengva pažinti, tai ji turi ir [[širdis|širdį]], kuriai pažinti reikia laiko, nuolankumo ir tyros sielos. – [[Vaskas Pratolinis|V. Pratolinis]]. # Kiekvieno žmogaus [[širdis|širdyje]] yra miniatiūrinis jo [[tauta|tautos]] portretas. – [[G. Freitagas]]. # Kilni [[širdis]] negali būti neištikima. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Matyti galima tik [[širdis|širdimi]]. Tai, kas svarbiausia, [[akis|akimis]] nematome. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # [[Meilė]] [[moteris|moteriai]] be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina [[širdis|širdį]] ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris|Moterų]] viskas [[širdis]], net galva. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. # [[Motina|Motinos]] [[širdis]] – neišsenkantis stebuklų šaltinis. – [[Pjeras de Beranžė|P. Beranžė]]. # Ne [[protas]] svarbiausia, o kas jį valdo: [[prigimtis]], [[širdis]], [[kilnumas]], [[išsilavinimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Ne tiek [[protas]], kiek [[širdis]] padeda žmogui suartėti su žmonėmis ir būti jiems maloniam. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Pačių nuostabiausių dalykų pasaulyje negalima pamatyti ar paliesti. Juos reikia pajusti [[širdis|širdimi]]. – [[Helena Keler|H. Keler]]. # [[Protas|Proto]] kalba bus išgirsta, jei bus pajausta [[širdis|širdimi]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Širdis]] gali suteikti proto, bet [[protas]] negali suteikti širdies. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Širdis]] įpranta tikėti tuo, ką įpranta sakyti [[lūpos]]. – [[Šarlis Bodleras|Š. Bodleras]]. # [[Širdis]] yra geriausias vadovas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Širdis]] klauso tik tada, kai [[liežuvis]] liaujasi jai trukdęs. – [[Teodoras Dreizeris|T. Dreizeris]]. # [[Širdis]] neturi raukšlių, joje būna tik randų. – [[Sidoni Gabrielė Kolet|S. G. Kolet]]. # [[Širdis]] visuomet mokės apgauti ir gudriausią protą, ir kiečiausią valią. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # [[Širdis|Širdys]] nori to, ko nori. Tam nėra loginio paaiškinimo. Tu sutinki kažką, įsimyli, ir viskas! – [[Vudis Alenas|V. Alenas]]. # Tai, kas eina iš [[Širdis|širdies]], širdį ir pasiekia. – [[Džonas Džeimsas Pajetas|Dž. Dž. Pajetas]]. # Teisinga [[širdis]] – svarbiausias [[tiesa|tiesos]] ginklas. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Tik [[draugas|draugo]] ranka gali išrauti iš [[širdis|širdies]] dyglius. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|Helvecijus]]. # Tik nepriimk nieko į savo [[širdis|širdį]], nes tai, ką priimi, norisi išlaikyti... o išlaikyti negalima nieko... – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Tikrai genialūs tie, kurių [[širdis|širdys]] plaka visiems. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]]. – [[Servantesas]]. # Vieninteliai nelabieji pasaulyje yra tie, kurie šėlsta mūsų [[širdis|širdyse]]. Tai ir yra vieta, kurioje turėtų virti mūšis. – [[Mahatma Gandis|M. Gandis]]. # [[Viltis|Viltys]] – tai lankai, kurie neleidžia plyšti [[širdis|širdžiai]]. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # [[Vyras|Vyro]] [[talentas]] – kaip ir [[moteris|moters]] [[grožis]] – vien tik pažadas. Išties didžio vyro [[širdis]] ir [[charakteris]] turi prilygti jo talentui. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Žodis]], einantis iš [[širdis|širdies]], pasiekia širdį. – [[Nizami Gandževi|N. Gandževi]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Dantis|Dantys]] [[Juokas|juokiasi]], o [[širdis]]? # Ką [[akis]] pamatė, to [[širdis]] niekada nepamiršta. # Kada [[širdis]] patvinsta, ji išsilieja per [[Burna|burną]]. # Kada [[širdis]] veikia, [[kūnas]] yra jos [[vergas]]. # Kas ateina nuo [[Lūpos|lūpų]], tas pasiekia [[ausis]]; kas ateina iš [[širdis|širdies]], tas pasiekia širdį. # Ten, kur tavo [[širdis]] miega, tu turi eiti aušroje (kai tu pradedi susivokti). ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Du dalykai prailgina [[gyvenimas|gyvenimą]]: rami [[širdis]] ir mylinti [[žmona]]. # Ko [[akis]] nemato dėl to [[širdis]] nesielvartauja. # Menka [[širdis]] niekada neužkariavo dorybingos [[ledi]]. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Sviesk savo [[širdis|širdį]] pirmyn ir vykis, kad pagautum. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Nors ir toli yra, bet nėra tolimas tas, kas artimas [[širdis|širdžiai]]; o tas, kas nėra artimas širdžiai, nors ir arti yra, bet nėra artimas. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Akis]] nemato, [[širdis|širdies]] neskauda. # Jeigu tavo [[širdis|širdyje]] žaliuos medis, tikriausiai ant jo nutūps giedantis paukštis. # [[Protas]] eina toliau nei [[Širdis]], bet jis niekada nenueina taip toli kaip ji. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Kur [[širdis]], ten ir [[laimė]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akis|Akių]] daug mato, [[širdis|širdžių]] maža teužjaučia. # [[Akis|Akys]] juokiasi, [[širdis]] verkia. # [[Akis|Akys]] nori, [[širdis]] nepriima. # Apsiprato [[akys]], apsipras ir [[širdis]]. # Gera [[širdelė]] – plika [[užpakalis|subinėlė]]. # Jei [[širdis|širdžiai]] miela, [[akis|akiai]] dailu. # Kur [[širdis]] linksta, ten ir [[akys]] krypsta. # Kur [[širdis]], ten ir [[akys]]. # Kur [[širdis]], ten ir [[laimė]]. # [[Kūnas]] sensta, paseno, bet [[širdis]] raukšlių neturi. # Turi auksinę [[širdis|širdį]]. # [[Širdis]] [[moteris|moters]] mieruojas [[pinigai]]s. # [[Širdis|Širdžiai]] tinka, ir [[akys]] limpa. # Viens už [[juokas|juoką]] turės, kits į [[širdis|širdį]] įsidės. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Bloga [[galva]] – bloga [[širdis]]. # [[Draugas|Draugui]] rodyk [[širdis|širdį]], [[priešas|priešui]] [[kakta|kaktą]]. # Jeigu yra [[Teisumas|teisumo]] [[Širdis|širdyje]] – bus [[Grožis|grožio]] [[Charakteris|charakteryje]]. # Nerami [[širdis]] yra kirminas kaulams. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Iš pūvančios [[širdis|širdies]] ir [[žodis|žodžiai]] pūvantys. ===[[Turkų patarlės ir priežodžiai|Turkų]]=== # [[Grožis|Grožiu]] keturiasdešimt dienų pasidžiaugsi, o gera [[širdis|širdimi]] ir keturiasdešimties metų bus mažai. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # Kas patinka [[širdis|širdžiai]], to ir [[akis|akys]] ieško. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Jei nešiojiesi [[peilis|peilį]] užantyje, tai tavo [[širdis]] taip pat pavojuje. # [[Meilė|Mylimąją]] reikia apžiūrėti ne akimis, o [[širdis|širdimi]]. # Kai [[Dievas]] nori sudaužyti žmogaus [[širdis|širdį]], jis suteikia jam daugiau [[protas|proto]]. ==Merfio dėsniai== # [[Meilė]] – skylė [[širdis|širdyje]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|širdis}} [[Kategorija:Biologija]] qdl609ogpayeuw6min7o3zjxzvowgft 0 1877 84097 84095 2026-06-11T17:49:05Z Kurmis 70 84097 wikitext text/x-wiki '''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.'' [[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]] ==Sentencijos== ===Apie grožį=== # [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]]. # [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]]. # Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]]. # Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda. ===Kitos=== # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. # [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu. # Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. # [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus. # [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus. # Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui. # Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“. # Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. # Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]]. # [[Gyrimasis]] žemina žmogų. # Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]]. # [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]]. # Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos. # Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti. # Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant. # Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina. # Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus. # Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats. # [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas. # [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais. # [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti. # Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus. # Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]]. # Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''. # Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]]. # Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus. # Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]]. # [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. # [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa. # Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli. # [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį. # [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. # Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus. # Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo. # Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas. # [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo. # [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens. # [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. # [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis. # Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]]. # Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Servantesas}} [[Kategorija:Ispanai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1547|G]] [[Kategorija:1616|M]] [[Kategorija:Copyright]] d84ll8cnpdzxhvclzrzgu02bp6qxx5h 84100 84097 2026-06-11T17:54:05Z Kurmis 70 84100 wikitext text/x-wiki '''''[[Migelis de Servantesas Savedra]]''' (isp. '''Miguel de Cervantes Saavedra''' (1547-1616) – ispanų rašytojas.'' [[Vaizdas:Miguel_de_Cervantes2.jpg|thumb|Migelis de Servantesas Savedra]] ==Sentencijos== ===Apie grožį=== # [[Grožis]] apdovanotas galia guosti [[širdis]]. # [[Grožis]] turi jėgos ir talentą raminti [[širdis]]. # Ne kiekvienas [[grožis]] įkvepia [[meilė|meilę]]: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia [[širdis|širdies]]. # Tik su [[kuklumas|kuklumu]] derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis [[grožis|grožiu]]. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda. ===Kitos=== # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. # [[Apdairumas]] liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu. # Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. # [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus. # [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus. # Gali [[smerkimas|smerkti]] žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis [[liežuvavimas]] vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui. # Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“. # Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. # Gerų [[sutuoktinis|sutuoktinių]] dvi [[siela|sielos]], bet viena [[valia]]. # [[Gyrimasis]] žemina žmogų. # Gyvenk teisingai – štai visų geriausias [[pamokymas]]. # [[Istorija]] – mūsų darbų lobynas, [[praeitis|praeities]] liudytoja, pavyzdys ir pamokymas [[dabartis|dabarčiai]], įspėjimas [[ateitis|ateičiai]]. # Į narsią [[širdis|širdį]] sudūžta visos negandos. # Jis nugalėjo save ir tai didžiausia [[pergalė]], kokios [[žmogus]] gali trokšti. # Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant. # Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina. # Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus. # Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats. # [[Mandagumas]] geriau perdėtas negu nepakankamas. # [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais. # [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti. # Melagius [[istorikas|istorikus]] derėtų bausti kaip pinigų klastotojus. # Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas [[nerūpestingumas]] ir [[laisvumas]] neslepia [[dviveidiškumas|dviveidiškumo]]. # Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų [[laikas]], ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų [[mirtis]]. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – ''„Don Kichotas“''. # Pagal mažą [[pavyzdys|pavyzdį]] galime spręsti apie [[visuma|visumą]]. # Pasiskolinta [[kiaulė]] kriuksi ištisus metus. # Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų [[kalba|kalbos]] mokėjimas netrukdo būti [[asilas|asilais]]. # [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. # [[Pavyduoliai]] amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa. # Piktieji persekioja [[dorybė|dorybę]] labiau, negu gerieji ją myli. # [[Sielvartas]] vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį. # [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. # Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus. # Tas, kuris gerai pasirengė [[mūšis|mūšiui]], jau pusiau laimėjo. # Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas. # [[Tylėjimas|Tetyli]] tas, kuris davė, [[kalbėjimas|tekalba]] tas, kuris gavo. # [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens. # [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. # [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis. # Užpjudytas ir priremtas prie sienos [[katinas]] virsta [[tigras|tigru]]. # Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]]. # Žmogus, kuris [[girtuokliavimas|gerdamas]] praranda [[saikas|saiką]], nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Servantesas}} [[Kategorija:Ispanai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1547|G]] [[Kategorija:1616|M]] [[Kategorija:Copyright]] 878pfc6cyga7jpf3v1dcyfllee55j5d 0 2358 84101 82369 2026-06-11T17:55:39Z Kurmis 70 84101 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Trinity faces.jpg|miniatiūra]] ==Sentencijos ir aforizmai== # Dailios [[maniera|manieros]] – stipresnės grandinės, negu gražus [[veidas]]. Pirmosios sukausto, antrosios tik patraukia. – [[Alfonsas de Lamartinas|A. de Lamartinas]]. # Daugiau žavi [[protas]], o ne [[veidas|veido]] bruožai, nes veido grožis matomas iš karto ir neslepia nieko netikėta, o protas atsiskleidžia pamažu, kai pats žmogus to nori ir tiek, kiek to nori. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Dievas davė jums vieną [[veidas|veidą]], o jūs sau pasidarote kitą. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Geras [[vardas]] vertesnis už gražų [[veidas|veidą]]. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Geriau raudonis [[veidas|veide]] negu dėmė [[širdis|širdyje]]. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # [[Grožis|Gražus]] [[veidas]] yra nebyli rekomendacija. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Iš visų žemės paviršių mums įdomiausias žmogaus [[veidas]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Kiekvienas [[apsimetimas]] yra [[kaukė]], ir nors kažkokia tobula būtų toji kaukė, atidžiau pažiūrėjus visuomet galima ją atskirti nuo tikrojo [[veidas|veido]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # Meilikaujantys [[žodis|žodžiai]], veidmainingas [[veidas]] dažniausiai nerodo gero [[būdas|būdo]]. – [[Konfucijus]]. # [[Moteris]] mylimo vyro [[veidas|veidą]] pažįsta taip gerai, kaip jūreivis pažįsta atvirą jūrą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Mūsų [[veidas|veidai]] – kaip enciklopedijos, tereikia įskaityti. Ten parašyta viskas. Ten matosi mūsų [[gyvenimas|gyvenimai]]. Išraižytos visos kada nors nutikusios tragedijos ir džiaugsmai. – [[Stefan Casta|S. Casta]]. # Nereikia spręsti apie žmogų iš [[veidas|veido]] – jis leidžia tik spėlioti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Pasaulis]] – tai [[veidrodis]], kuris rodo kiekvienam žmogui jo paties [[veidas|veidą]]. Susikaupk prieš jį, ir jis savo ruožtu rūsčiai pažvelgs į tave; juokis iš jo ir su juo, ir jis bus linksmas, malonus tavo [[draugas]]. – [[Viljamas Tekerėjus|V. Tekerėjus]]. # Pasaulyje nėra gražesnio reginio, kaip mylimosios [[veidas]], ir nėra saldesnės muzikos, kaip mylimo [[balsas|balso]] skambesys. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Pažvelk į veidrodį. Tikrai, pažiūrėk į savo [[veidas|veidą]]. Pažiūrėk į savo akis, savo burną. Tai yra tai, ką savo manymu, pažįsti geriausiai. – [[Čakas Palanikas|Č. Palanikas]]. # Tikram menininkui gražus tik tas [[veidas]], kuris ne tik išore, bet ir vidumi spinduliuoja [[siela|sielos]] tiesa. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Veidas]] – [[siela|sielos]] atspindys. – [[Ciceronas]]. # [[Veidas|Veido]] raudonis išduoda mus, kai meluojame, bet jis ne visuomet įrodo [[melas|melą]]. Dažnai raustame dėl kito, kuris mus kuo nors apkaltina, [[bejėgiškumas|bejėgiškumo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Verčiau raudonis [[veidas|veide]], negu dėmė [[širdis|širdyje]]. – [[Servantesas]]. # Visų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] [[veidas|veidai]] panašūs vienas į kitą. [[Skausmas|Skausmų]] veidai skirtingi. O [[laimė]] apskritai neturi veido. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Žmogaus [[veidas]] pasako daugiau ir įdomesnių dalykų negu [[lūpos]]: lūpos pasako tik žmogaus mintį, veidas – prigimties mintį. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Žmogaus [[veidas]] visada atspindi vidinį pasaulį, ir klaidinga manyti, kad [[mintis]] neturi atspalvių. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kartais [[veidas]] pasako tai, ko [[lūpos]] nesugeba pasakyti. # Nežiūrėk į apsilankiusiojo [[Veidas|veidą]], bet į jo [[Skrandis|skrandį]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Veidas]] yra širdies rodiklis. # [[Veidas]] nėra rodyklė širdžiai. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Nuo [[veidas|veido]] pažinsi žmogų. # [[Veidas|Snukis]] plytos prašo. # Su taukinu [[veidas|snukiu]] teeina šeimynos samdyti. # [[Veidas]] tave išduos, jei ką pikta darysi. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Veidas]] yra [[Protas|proto]] portretas; [[akys]] – proto informatorės. # [[Veidas]] yra [[Protas|proto]] rodiklis. # [[Velnias]] nepakenčia dienos šviesos. == Nuorodos == {{Vikipedija}} [[Kategorija:Kūno dalys]] ol9ak2njrcc89j42bc1fi2x0nyvpeac 0 2718 84098 83283 2026-06-11T17:50:23Z Kurmis 70 84098 wikitext text/x-wiki == Sentencijos == # Ar mes imoralistai, kenkiame dorybei? – Taip pat menkai, kaip anarchistai kunigaikščiams. Tik po to, kai į juos šaunama, jie vėl tvirtai sėdi savo soste. Moralas: reikia šauti į [[moralė|moralę]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Auginkime savo [[vaikas|vaikus]] dorus: tik [[dora|dorumas]] gali atnešti [[laimė|laimę]]. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # Būti ištikimam [[dorovė|dorovei]] – tikra kilnybė. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Būti nekaltam – reiškia neturėti [[kaltė]]s, o būti [[dora|dorybingam]] – reiškia įveikti piktus jausmus ir ketinimus. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Didžiausi [[dora|dorybingumo]] žygdarbiai atlikti iš meilės tėvynei. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Didžios [[širdis|širdies]] [[dora|dorumas]], virtęs tiesos ir teisingumo koncentratu, trenkia kaip žaibas. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Dorovė|Dora]] turi slypėti [[charakteris|charakteryje]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Dora|Doras]] žmogus ilgainiui tampa nejautrus [[pagyrimas|pagyroms]] ir pagerbtuvėms. – [[Džakomas Leopardis|Dž. Leopardis]]. # [[Dorovė|Doroje]] [[žmogus|žmogaus]] esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto. – [[Vydūnas]]. # [[Dorovė]] yra mokslas apie žmonių tarpusavio [[santykiai|santykius]] ir [[priedermė|priedermes]], išplaukiančias iš šių santykių. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus. – [[Servantesas]]. # [[Dorovė]], tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti [[laimė|laimingi]], bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Dorovė]] turi būti [[charakteris|charakterio]] pagrindas. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Dorovė|Dorovines]] savybes aikštėn iškelia [[ketinimas|ketinimai]]. – [[Aristotelis]]. # [[Dorovė|Dorovinėms]] taisyklėms reikia įrodymų, vadinasi, jos neįgimtos. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # [[Dorovė|Dorovinės]] jėgos viešpatavimas [[instinktas|instinktams]] yra [[dvasia|dvasios]] laisvė, o jos išraiška vadinama [[orumas|orumo]] reiškiniu. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Dorovė|Dorovingas]] žmogus daug aukoja draugams, tėvynei, – net ir gyvybę. – [[Aristotelis]]. # [[Dorovė|Dorovingumu]] mes laikome ne tik išorinį padorumą, bet ir visas vidines paskatas. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Dorovė|Dorovinis]] [[nevalyvumas]] – [[panieka|paniekos]] sau pačiam ženklas. – [[Apulėjus]]. # Galbūt [[dorovė|dorybingumas]] yra ne kas kita kaip [[dvasia|dvasios]] delikatumas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Geriausieji [[žmogus|žmonės]] pasižymi tobuliausiu doriniu išprusimu ir didžiausia [[moralė|moraline]] įtaka. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Gėda|Gėdos]] raudonis – [[dorovė|dorybingumo]] livrėja. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Grožis]] – tai [[moralė|moralinio]] [[gėris|gėrio]] simbolis. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Yra aukščiausias taškas, kur [[menas]], [[gamta]] ir [[dorovė]] susilieja. – [[Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas|Š. O. de Sent Bevas]]. # Jei nori visą gyvenimą būti [[laimė|laimingas]] – būk [[dora]]s žmogus. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Karščiausios liepsnos pragare skirtos tiems, kurie per didžiuosius [[moralė|moralinius]] išbandymus laikėsi neutralumo. – [[Dantė Aligjeris|Dantė]]. # Kas [[pyktis|piktas]], tas ilgai gyvens. [[Moralė]] yra žmonių išradimas, o ne gyvenimo išvada. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kas [[protas|protinga]] ir kas [[dora]], visada sutampa. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Kas žygiuoja į priekį [[mokslas|moksle]], bet atsilieka [[dorovė]]je, tas labiau eina atgal negu į priekį. – [[Aristotelis]]. # Kuo žmogus [[dora|doresnis]], tuo labiau jis tiki kitų žmonių dorumu. – [[Ciceronas]]. # [[Mandagumas]] – tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito [[dorovė|dorovės]] ir [[intelektas|intelekto]] skurdą ir jo nepabrėžti. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Mano [[tikslas]] – [[tiesa]], mano padėjėjas – [[dorovingumas]], mano atrama [[žmogiškumas]], mano atokvėpis – [[menas|menai]]. – [[Konfucijus]]. # Menkos [[dorovė]]s žmogus negali būti didis. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Moralė|Morales]] pirmiausia reikia priversti nusilenkti hierarchijai, o jų pretenzijas paversti [[sąžinė]]s dalyku – kol galiausiai jos sutars, kad nemoralu sakyti: „kas teisinga vienam, teisinga ir kitam". – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Moralė]]s ir [[įstatymas|įstatymų]] pamatas – kad kuo daugiau žmonių patirtų kuo daugiai [[laimė]]s. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # [[Moralė|Moralinis]] [[abejingumas]] – per daug išsilavinusių žmonių liga. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai [[materija (filosofija)|materijos]] pergalė prieš [[protas|protą]], o [[vyras|vyrai]] – proto pergalė prieš [[moralė|moralę]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterų]] [[dora]] panaši į mėnulį – ji turi savo virsmus, fazes ir užtemimus. – [[Herodotas]]. # Mums reikia išsirinkti kokį nors [[dora|dorą]] žmogų ir visada turėti prieš akis, kad gyventume taip, tarsi jis mus stebėtų, ir viską darytume taip, tarsi jis matytų. – [[Epikūras]]. # Mūsų [[religija]], [[moralė]] ir [[filosofija]] yra žmogaus dekadanso formos. Priešingos krypties judėjimas – [[menas]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Nemokantis joti žmogus nesiryš patarinėti, kaip prajodinėti arklius. Bet [[moralė]]s srityje labiau pasitikime savimi. Čia mes visada manomės žiną ir sugebą patarti visiems. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Nėra jokių [[moralė|moralinių]] fenomenų, yra tik fenomenų moralinis aiškinimas… – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Norėdami [[gyvenimas|gyventi]] [[dorovė|dorai]], mes visuomet turime kovoti patys su savimi. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Pagal vergų [[moralė|moralę]] [[blogis]] kelia [[baimė|baimę]]; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras" [[žmogus]], tuo tarpu „blogas" žmogus sukelia tik [[panieka|panieką]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Pirma išmok [[dora|doros]], o paskui [[išmintis|išminties]], nes be pirmosios sunku išmokti antrosios. – [[Seneka]]. # Reikalauti iš [[dora|doro]] žmogaus, kad jis veiktų [[sąžinė]]s liepiamas, nėra reikalo, o reikalauti, kad jis veiktų prieš sąžinę, reikštų jį įžeisti. – [[Tomas Babingtonas Makolis|T. B. Makolis]]. # Reikia patirti [[meilė|meilę]] prieš susiduriant su [[moralė|morale]]. Kitaip neišvengsi [[kančia|kančios]]. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # Retai atsitinka, kad tas, kuris [[troškimas|troškimus]] savo riboja, žengtų iš [[dora|doros]] kelio. Retai atsitinka, kad tas, kuris daugeliui troškimų pasiduoda, dorai elgtųsi. – [[Mencijus]]. # Sakyti, kad [[dorovė|doroviniai]] idealai įgimti ar kad jie instinkto rezultatas – tolygu tvirtinti esą žmogus sugeba skaityti dar nepažindamas raidžių. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # Svarbiausia [[dorovė]]s sąlyga – troškimas tapti dorovingu. – [[Seneka]]. # Svarbu ne tik [[intelektas|intelekto]] potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus [[lavinimas|lavinimo]] sistema: emocijų ir valios sritis, [[dorovė]] ir visuomeninė [[atsakomybė]]. – [[Viktoras Pekelis|V. Pekelis]]. # Tas, kuris eina [[dora|doros]] keliu, turi daug sąjungininkų. Tas, kuris iš šio kelio išsuka, nedaug jų ras. – [[Mencijus]]. # [[Tauta|Tautos]] [[didybė]] nematuojama žmonių skaičiumi, kaip žmogaus didybė nematuojama jo ūgiu; vienintelis matas yra jos [[išprusimas]] ir [[dorovė]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Tauta|Tautos]] [[dorovė]] priklauso nuo [[pagarba|pagarbos]] [[moteris|moteriai]]. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # [[Teisingumas|Teisingo]] žmogaus [[dorovė|dorovinės]] savybės visai atstoja [[įstatymas|įstatymus]]. – [[Menandras]]. # Tik viena [[dorovė|dorovingumo]] pamoka tinka [[vaikystė|vaikystei]] ir nepaprastai svarbi kiekvienam amžiui – niekam nedaryti bloga. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Tikram iškalbingumui nereikia [[iškalba|iškalbos]] mokslo, kaip tikram dorovingumui nereikia [[dorovė]]s mokslo. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Tikras [[civilizacija|civilizacijos]] rodiklis – ne turtingumo ir išsilavinimo lygis, ne miestų didumas, ne derliaus gausumas, o šalies auklėjamo žmogaus [[moralė]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # To, kuris [[turtas|turtų]] įgijo, vieni nederliaus metai nenumarins. To, kuris [[dora|dorumo]] įgijo, šio pasaulio pagedimas negali pakirsti. – [[Mencijus]]. # Užminta kirmėlė susiraito į kamuolį. Tai protinga. Taip ji sumažina tikimybę būti užminta dar kartą. [[Moralė]]s kalba: [[nusižeminimas]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Santuoka|Vedybinio]] gyvenimo jungsima pora turi sudaryti tarsi vieną [[moralė|moralinę]] asmenybę. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Visa, kas [[grožis|gražu]], – [[dorovė|dorovinga]]. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]]. # Visas mūsų vertingumas – sugebėjimas [[mąstymas|mąstyti]]. Stenkimės mąstyti teisingai: tai [[moralė]]s pagrindas. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Žmogaus [[dora|dorybingumas]] matuojamas ne ypatingais jo žygiais, o kasdienėmis pastangomis. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Žmogaus [[tiesumas]] yra jo [[dorovė|dorovinio]] tobulumo rodiklis. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Žmogus, daug kalbantis apie savo [[dorybė|dorybes]], dažnai esti menkos [[dora|doros]]. – [[Džavaharlalis Neru|Dž. Neru]]. # Žmogus turi būti [[dora]]s laisva valia. – [[Vladimiras Solovjovas|V. Solovjovas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] reikalinga prigimtimi, patirtimi, protu pagrįsta [[moralė]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė|dorovės]] neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Amžius]] gaišina [[grožis|grožybę]], bet stiprina [[dora|dorybę]]. # [[Dora|Doras]] gyvenimas labiau kitus moko nekaip geri žodžiai. # [[Dora|Dori]] dorus myli, nedori prie nedorų kimba. # [[Gudrumas|Gudrybė]] retai kada su [[dora]] vienu keliu eina. # [[Laimė|Laimingą]] ir [[dora|dorą]] visi myli. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Moteris]] yra velnių sandėlys, jeigu jinai yra [[moralė|morališkai]] pagedusi. == Nuorodos == {{Vikipedija}} [[Kategorija:Etika]] jq7de9c1r119hgwxdfklo8z1x6n3pau 0 4910 84099 83228 2026-06-11T17:50:53Z Kurmis 70 84099 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus. – [[Servantesas]]. # [[Drovumas|Drova]] yra gražiausios žmogaus aistros – [[meilė]]s – motina. – [[Stendalis]]. # [[Drovumas]] gali tikti visur, tik ne pripažįstant savo [[klaida]]s. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # [[Ironija]] – tai žmonijos [[drovumas]]. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Kuklumas]] [[siela]]i yra tas pats, kas [[drovumas]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Kvailys|Kvailiai]] nebūna drovūs, nors [[drovumas]] ir įgauna visus kvailybės pavidalus. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Pirmasis [[vaikinas|vaikino]] [[meilė]]s požymis – [[drovumas]], o [[mergina|merginos]] – [[drąsa]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Protingos būtybės iš [[prigimtis|prigimties]] sugeba jausti savo netobulumus; dėl to prigimtis mums ir davė [[drovumas|drovumą]], tai yra gėdos dėl šių netobulumų jausmą. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Tikra [[meilė]] neįžūli ir nelengvabūdiška: [[drovumas]] ją daro apdairią; ji nedaug kam ryžtasi, žinodama, ką gali prarasti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Charakterio bruožai]] hriczuxvfgdmpdbbibck4120c9mvki2