Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.11 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1995 84279 83244 2026-07-15T18:08:15Z Kurmis 70 84279 wikitext text/x-wiki [[File:Iustitia van Heemskerck.png|thumb|‘’Justitia’’ (Maarten van Heemskerk, 1556)]] == Sentencijos == # Būti [[gerumas|geram]] visai nesunku; sunku būti [[teisingumas|teisingam]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Dabartis|Dabarty]] nerimom, su [[praeitis|praeitim]] pykomės, [[ateitis|ateities]] neturėjom: visiškai kaip tie, kuriuos žmonių [[teisingumas]] ar [[neapykanta]] laiko už grotų. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # Geriausias atpildas už [[teisingumas|teisingumą]] – tai suvokimas, jog teisingai pasielgta. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Jeigu [[jėga]] susijungs su [[teisingumas|teisingumu]], tai kas gali būti stipresnio už tą sąjungą. – [[Eschilas]]. # Kad ir ką apie tave galvotų, daryk tai, kas [[teisingumas|teisinga]]. Būk vienodai abejingas ir peikimui, ir gyrimui. – [[Pitagoras]]. # Kad pasielgtum [[teisingumas|teisingai]], tereikia žinoti labai nedaug, o kad sąmoningai darytum bloga, reikia nuodugniai išstudijuoti [[teisė|teisę]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Kai dingsta [[teisingumas]], nelieka nieko, kas žmonių [[gyvenimas|gyvenimą]] padarytų vertingą. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kiekvienas [[narsa|narsus]], kiekvienas [[teisingumas|teisingas]] žmogus teikia garbę savo tėvynei. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Kokia [[laimė]] žmogui, pažvelgusiam į savo širdį, įsitikinti, kad ji [[teisingumas|teisinga]]. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Mūsų [[pažiūra|pažiūrų]] ir [[poelgis|poelgių]] [[teisingumas]] – tai tik deramas mūsų interesų sutapimas su visuomeniniais. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Neabejotinai [[teisingumas|teisinga]] tai, kas savo ruožtu yra teisingų padarinių priežastis. – [[Aristotelis]]. # Norint išmokyti žmones mylėti [[teisingumas|teisingumą]], verta jiems parodyti [[neteisingumas|neteisingumo]] rezultatus. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]]. # Nuosaikus [[teisėjas|teisėjo]] [[teisingumas]] rodo jį vertinant savo aukštą padėtį. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pavojingiausia [[teisingumas|teisingumo]] povandeninė uola – išankstinis nusistatymas. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Svarbiausias [[teisingumas|teisingumo]] vaisius – nedrumsčiama [[ramybė]]. – [[Epikūras]]. # Tapęs visuotinis, [[paklydimas]] užima [[teisingumas|teisingumo]] vietą. – [[Seneka]]. # Tauriausias ir būdingiausias mūsų [[liaudis|liaudies]] bruožas – [[teisingumas]] ir jo [[troškimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Teisingumas|Teisingam]] privalu būti visais atvejais, net ir susijusiais su [[tėvynė|tėvyne]]. Kiekvienam [[pilietis|piliečiui]] privalu [[mirtis|mirti]] už tėvynę, bet nevalia jo įpareigoti [[melas|meluoti]] tėvynės vardan. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š.Lui Monteskjė]]. # [[Teisingumas|Teisingasis]] ne tas, kuris nesielgia neteisingai, o tas, kuris galėdamas būti neteisingas, nenori toks būti. – [[Menandras]]. # [[Teisingumas|Teisingo]] žmogaus [[dorovė|dorovinės]] savybės visai atstoja [[įstatymas|įstatymus]]. – [[Menandras]]. # [[Teisingumas]] – atiduoti kiekvienam tai, kas jam priklauso. – [[Ciceronas]]. # [[Teisingumas]] be [[išmintis|išminties]] daug reiškia, išmintis be teisingumo nieko nereiškia. – [[Ciceronas]]. # [[Teisingumas]] be [[jėga|jėgos]] silpnas, jėga be teisingumo – tironija. Vadinasi, reikia suderinti teisingumą su jėga – kad teisingumas būtų stiprus, o jėga būtų teisinga. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Teisingumas]] – būtinas gyvenimo produktas, kaip ir duona. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Teisingumas]] yra iškilniausia [[dorybė]]. – [[Ciceronas]]. # [[Teisingumas]] – tai mašina, kuri, gavusi pradinį startą, veikia savaime. – [[Džonas Golsvortis|Dž. Golsvortis]]. # [[Teisingumas|Teisingumo]] pradmenys yra du: niekam nekenkti ir duoti naudos visuomenei. – [[Ciceronas]]. # Turbūt dar niekas nebuvo pakankamai teisingas, kalbėdamas apie tai, kas yra [[teisingumas]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Valstybė]] be [[teisingumas|teisingumo]] yra tik plėšikų gauja. – [[Šv. Augustinas]]. # Visuomenė nežino, kiek kainuoja [[teisingumas]] tiems, kurie jį vykdo. - [[James Ellroy|J. Ellroy]]. # Visų žiauriausia [[tironija]] ta, kuri žengia po [[teisėtumas|teisėtumo]] priedanga ir su [[teisingumas|teisingumo]] vėliava. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Daug [[teisingumas|teisingų]] žodžių yra pasakoma juokaujant. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Žmogus]] – lankas, [[mintis]] – strėlė, [[teisingumas]] – taikinys. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Teisingumas]] yra įvykdomas tinkamoje prevencijoje, o ne griežtoje nusikaltimo [[Bausmė|bausmėje]]. # Visiškai kvaila yra tikėtis [[Teisingumas|teisingumo]] iš neprincipingojo. == Taip pat skaitykite == *[[Teisė]] *[[Įstatymas]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Teisė]] [[Kategorija:Vertybės]] 7qumhqxh41stjj9zfgr04acfb4n4lu2 0 2614 84276 84275 2026-07-15T18:01:15Z Kurmis 70 84276 wikitext text/x-wiki '''''Klaida''' – nesąmoningas nukrypimas nuo taisyklės, tiesos.'' ==Sentencijos ir aforizmai== # Apgailėtina [[klaida]] – manyti, kad fiziniai [[pratimai]] kenkia protiniam [[darbas|darbui]]. Tarytum šie du dalykai neturėtų eiti kartu, tarytum vienas neturėtų vadovauti kitam. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Klaida|Apsirikti]] gali ir [[išmintis|išmintingas]]. Neprisipažinti apsirikęs gali tik [[kvailys]]. – [[Ciceronas]]. # Ateina [[amžius]], kai dori žmonės atleidžia vieni kitiems [[klaida]]s, ankstesnes [[silpnybė|silpnybes]], ir švelnus [[prisirišimas]] pakeičia audringas aistras, pernelyg juos skyrusias. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Atsimink, kad pakeisti savo [[nuomonė|nuomonę]] ir vadovautis tuo, kas padeda ištaisyti [[klaida|klaidą]], yra didesnė [[laisvė]], negu atkakliai laikytis klaidos. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Būti [[apdairumas|apdairiam]] – nereiškia [[klaida|klaidų]] niekada nedaryti, svarbu klaidų nekartoti. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Daug lengviau surasti [[klaida|klaidą]] negu [[tiesa|tiesą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Daugelis žmonių laiko [[dorybė|dorybe]] veikiau savo [[klaida|klaidų]] gailėtis negu stengtis jų išvengti. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Didelė [[klaida]] rodytis didesniu, negu tu esi iš tikrųjų, ir vertinti save mažiau, negu vertas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didžiausia [[auklėjimas|auklėjimo]] [[klaida]] – per didelis [[skubotumas]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Didžiausia [[gyvenimas|gyvenimo]] dalis praeina mums darant [[klaida]]s, didelė – nieko neveikiant, o visas gyvenimas – darant ne tai, ką reikia. – [[Seneka]]. # Didžiausia [[klaida]] gyvenime – tai nuolatinė [[baimė]] suklysti. – [[Elbertas Grimas Habardas|E. G. Habardas]]. # [[Drovumas]] gali tikti visur, tik ne pripažįstant savo [[klaida]]s. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Gaila, jog [[gyvenimas|negyvename]] taip ilgai, kad galėtume pasimokyti iš savo [[klaida|klaidų]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] žmogus neturi daryti tik vienos [[klaida|klaidos]]: patikėti, kad blogiausios dienos jau praėjo. – [[Ričardas Gavelis|R.Gavelis]]. # Ir [[klaida]] būna naudinga, kol esame jauni; kad tik nesinešiotume jos iki [[senatvė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Išminčius]] mokosi iš kitų [[klaida|klaidų]]. [[Kvailys]] – iš savųjų. – [[Konfucijus]]. # Yra žmonių, kurie niekada [[klaida|neklysta]] todėl, kad jų niekada nevargina jokios [[protas|protingos]] [[mintis|mintys]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jei iš [[gyvenimas|gyvenimo]] išbrauktum visas [[klaida]]s, gali likti tik parašas. – [[Konfucijus]]. # Jeigu uždarysite duris visoms [[klaida|klaidoms]], [[tiesa]] liks už durų. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Jeigu gali pamokyti [[Klaida|klystantį]], pamokyk; jei negali, atmink, jog tam tau duotas [[atlaidumas]]. – [[Markas Aurelijus]]. # Kai žmogus [[klaida|klysta]], gali bet kas pastebėti; kai jis [[melas|meluoja]], ne kiekvienas pastebės. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas daug kam [[ryžtas|ryžtasi]], tas neišvengiamai dažnai [[klaida|klysta]]. – [[Menandras]]. # Kas nuodugniai tiria savo [[siela|sielą]] taip dažnai pastebi [[klaida|klystąs]], kad norom nenorom tampa [[kuklumas|kuklus]]. Jis jau nesididžiuoja savo išprusimu, jis nemano esąs pranašesnis už kitus. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Kiekvienas, niekada [[klaida|nesuklydęs]], niekada nebandė kažko naujo. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Klaida]] tėra klaidingo manymo rezultatas, bet atkaklus jau pastebėtos klaidos laikymasis yra silpno [[charakteris|charakterio]] požymis. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Klaida]] santykiauja su [[tiesa]] kaip miegas su pabudimu. Busdamas iš klaidos, žmogus su nauja jėga krypsta į tiesą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Klaida]] – tai [[pasąmonė]]s [[troškimas]]. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Klaida|Klaidą]] aptikti kur kas lengviau negu [[tiesa|tiesą]]. Klaida plyti paviršiuje, ir ją pastebi iš karto, o tiesa slypi giliai, ir ne kiekvienas gali ją atrasti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Klaida|Klaidos]] yra [[atradimas|atradimų]] [[vartai]]. – [[Džeimsas Džoisas|Dž. Džoisas]]. # [[Klaida|Klaidos]] dovanotinos, jei turi jėgų prisipažinti klydęs. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Klaida|Klaidos]] yra ne mene, o menininkuose. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # [[Klaida|Klaidos]] priežastis – geresnio varianto nežinojimas. – [[Demokritas]]. # [[Klaida|Klaidos]], turinčios dalį [[tiesa|tiesos]], visų pavojingiausios. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]]. # [[Klaida|Klaidų]] ar netinkamų veiksmų nesidrovėk. Niekas taip nepamoko, kaip savos klaidos suvokimas. Tai viena iš svarbiausių saviauklos priemonių. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Klaida|Klaidų]] darymas nėra blogiausia. Blogiausia – jų slėpimas. – [[Bertoldas Brechtas|B. Brechtas]]. # Klysta kiekvienas, [[klaida|klaidos]] neišsižada tik [[beprotis]]. – [[Ciceronas]]. # [[Klaida|Klysti]] galima įvairiai, teisingai pasielgti galima tik vienu būdu, dėl to klysti lengva, o gerai elgtis sunku; lengva šauti pro šalį, sunku pataikyti į taikinį. – [[Aristotelis]]. # [[Klaida|Klysti]] – žmogiška (lot. ''humanum errare est''). – [[Ciceronas]]. # [[Klaida|Klysti]] – žmogiška, suversti [[kaltė|kaltę]] kompiuteriui – dar žmogiškiau. – [[Robertas Orbenas|R. Orbenas]]. # Kuo didesnė [[klaida]], tuo didesnis [[tiesa|tiesos]] triumfas. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Kvailiai]] pastebi tik žmonių [[klaida]]s ir nekreipia dėmesio į jų [[dorybė|dorybes]]. Jie panašūs į muses, kurios tykoja tūpti tik ant karščiuojančios kūno dalies. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # [[Laikas]] nutrina [[klaida|klaidą]] ir nugludina [[tiesa|tiesą]]. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris nuolat pastebi savo [[Klaida|klaidas]] ir nuolat stengiasi jų atrasti; toks [[žmogus]] pasieks [[Tobulybė|tobulybę]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Menkos neatitaisomos [[klaida|klaidos]] netrukus gali virsti didelėmis [[yda|ydomis]]. – [[Seneka]]. # Mes dažnai, kaip tyčia padarome tai, ko labiausiai saugomės. Ir tuomet [[klaida]] esti daug sunkiau atitaisoma. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # Mes geriau suvokiame savo [[elgesys|elgesio]] negu [[mąstymas|mąstymo]] [[klaida]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Mes mieliau pripažįstame savo [[elgesys|elgesio]] [[klaida|klaidas]] negu [[mąstymas|mąstymo]]. – [[Volteras]]. # Mes ne visada apsaugoti nuo [[klaida|klaidų]], dėl kurių juokiamės iš kitų. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Naujai [[tiesa]]i žalingiausios senos [[klaida|klaidos]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ne [[klaida|klaidos]] taisymas, o atkaklus jos laikymasis žemina bet kurio žmogaus ar žmonių organizacijos [[garbė|garbę]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Nekalbėkite žmogui apie jo [[klaida]]s tiesiogiai, ypač prie kitų žmonių. – [[Endriu Karnegis|E. Karnegis]]. # Nėra didesnio begėdiškumo kaip skelbti [[tiesa]] teiginį, kurio [[klaidingas|klaidingumas]] neabejotinas. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Nėra tokio [[klaida|klaidingo]] [[sprendimas|sprendimo]], kuris nebūtų arba mūsų aistrų, arba mūsų tamsumo padarinys. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Niekas taip neužkrečia kaip [[klaida]], palaikoma garsaus vardo. – [[Žoržas de Biufonas|Ž. de Biufonas]]. # Nuo mažų [[klaida|klaidų]] lengva pereiti prie didelių [[yda|ydų]]. – [[Seneka]]. # Patirtis rodo, kad [[žmogus]] laiko [[klaida|klystančiu]] kiekvieną skirtingų požiūrių žmogų ir netikusia kiekvieną [[knyga|knygą]], nesutampančia su jo pažiūromis. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Prastuolis savo [[klaida]]s spalvingai padabina. – [[Konfucijus]]. # [[Priešininkas]], parodantis mūsų [[klaida]]s, kur kas naudingesnis už jas slepiantį [[draugas|draugą]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Priversi žmogų skubėti, vadinasi, išprovokuosi jį [[klaida|klaidoms]]. – [[Bernardas Moestlis|B. Moestlis]]. # Stenkis savo [[klaida]]s ne žodžiais dangstyti, o gydyti smerkimu. – [[Pitagoras]]. # Sunki [[klaida]] dažnai prilygsta [[nusikaltimas|nusikaltimui]]. – [[Seneka]]. # [[Taktas]] yra tylus susitarimas nematyti kits kito [[klaida|klaidų]] ir netaisyti jų. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Tas, kuris mano, kad gali apseiti be kitų, labai [[klaida|klysta]]; bet tas, kuris mano, kad kiti negali be jo apseiti, klysta dar skaudžiau. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Tiesa|Tiesos]] įtikinimo galia tokia, kokios neturi nei [[klaida|klaidos]], nei [[melas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Tiesa|Tiesos]] senos, o [[klaida|klaidos]] visada naujos: vietoj senų klaidų daromos naujos. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Turėkite galvoje, kad iš [[nežinojimas|nežinojimo]] niekada nekyla [[blogybė]]s; pražūtinga tik [[klaida]]. O klysta žmonės ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi žiną. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Viena iš pačių pražūtingiausių mūsų [[klaida|klaidų]] – blogai atlikti gerus [[darbas|darbus]]. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Vienintelė tikra [[klaida]] – neištaisyti savo [[praeitis|praeities]] klaidų. – [[Konfucijus]]. # Visi mes [[klaida|klystame]]. Vieni daugiau, kiti – visą [[laikas|laiką]]. – [[Dž. R. Lovelis]]. # Visi [[žmogus|žmonės]] [[klaida|klysta]], bet didieji žmonės ir prisipažįsta klydę. – [[Bernaras de Fontenelis|B. Fontenelis]]. # Visos [[aistra|aistros]] verčia mus klysti, bet pačias juokingiausias [[klaida]]s verčia daryti [[meilė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Visų didžiausia [[klaida]] ta, kad žmogus laiko save absoliučiai neklystančiu. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] egzistavimas turbūt yra [[klaida]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo [[klaida|klaidos]]. – [[Ciceronas]]. # [[Žmogus]] gali klysti. [[Klaida]] nelaikoma apgaule... Teisingas reikalas nežus ir dėl kelių klaidų. Bent jau [[idėja]], kuria viskas grindžiama, liks nepajudinama. Nepavyks vienas žingsnis – pavyks kitas. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Žmogus]] yra tik [[Dievas|Dievo]] [[klaida]]? Ar Dievas tik žmogaus klaida? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Žmogus]], nedarantis [[klaida|klaidų]], paprastai [[veikla|nedaro]] nieko. – [[W. Magee]]. # Žmonės lengviau atleidžia savo bendradarbiams jų [[klaida]]s, bet ne pranašumą. – [[Vilis Lacis|V. Lacis]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Atvira [[sąmonė]] padaro žalos tiktai tiems, kurie bijo savo paties [[klaida|klaidų]]. # Kai tavo artimas [[Klaida|klysta]], tu rodai pirštu, bet kai tu klysti, tu slepiesi. # [[Žmogus]], kuris niekada nepripažįsta savo [[Klaida|klaidų]], niekada nepažins [[Taika|taikos]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Kiekvienas pateisina savo [[Klaida|klaidą]] dėl laikotarpio (kaltina, kad buvo blogi laikai). # [[Klaidos]] yra grubios, kur [[meilė]] smulki. # [[Klaida|Klysti]] yra žmogiška – [[Atleidimas|atleisti]] yra dieviška. # Mes visi darome [[Klaida|klaidas]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Be ištikimo [[draugas|draugo]] nesužinosi, kokias [[klaida]]s tu darai. # Daug [[žodis|žodžių]] – daug [[klaida|klaidų]]. # Kai žmogus daro [[gerumas|gera]], jo buvusios [[klaida|klaidos]] pamirštamos. # Padaryti [[klaida|klaidą]] – [[nusižengimas]], nepripažinti klaidos – [[nusikaltimas]]. # Visi [[arklys|arkliai]] klumpa, visi žmonės [[klaida|klysta]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Gudrumas|Gudrus]] svetimas [[klaida]]s suskaityti, [[kvailumas|kvailas]], kai reikia savo nors vieną pamatyti. # [[Skubėjimas]] – [[klaida|klaidų]] tėvas. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Karas]] neduoda galimybės pakartoti [[Klaida|klaidą]]. # [[Karas|Kare]] negalima sau leisti šiurkščiai [[Klaida|suklysti]] dukart. # [[Klaida|Klaidingas]] vienu atžvilgiu – niekada nevertas pilno [[Pasitikėjimas|pasitikėjimo]]. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]] be [[Klaida|klaidų]]. # Tie, kurie pastebi kitų [[Klaida|klaidas]], bet nemato savo – yra [[Išmintingas|išmintingi]] kitiems, bet [[Kvailiai|kvailiai]] patys sau. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Architektas [[klaida]]s maskuoja fasadu, gydytojas – žeme, o virėjas – padažu. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Labiau mylėk tą, kuris nuolat prikiša tavo [[klaida]]s, negu tą, kuris nuolat tave giria. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|klaida}} [[Kategorija:Filosofija]] 3f6do4vo189tl841t63jrouvxx3kx5f 0 2671 84277 84188 2026-07-15T18:02:03Z Kurmis 70 /* K */ 84277 wikitext text/x-wiki '''''Tiesa''' – kas atitinka tikrovę, teisybę.'' ==Biblija== # [[Dievas]] yra [[dvasia]], ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir [[tiesa]]. – ''Jn 4, 24.'' ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # [[Aforizmas]] niekada nesutampa su [[tiesa]]; jis arba pusė tiesos arba pusantros. – [[Karlas Krauzas|K. Krauzas]]. # Aiškų [[melas|melą]], akivaizdų [[tiesa|tiesos]] iškraipymą reikia neigti. – [[Anri Barbiusas|A. Barbiusas]]. # Argumentų kalbėti [[tiesa|tiesą]] visai nedaug, o [[melas|meluoti]] – daugybė. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # Aš esu tik paplūdimyje žaidžiantis vaikas, kol didžiuliai [[tiesa|tiesos]] vandenynai driekiasi prieš mane neatrasti. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # Aš sakau [[tiesa|tiesą]] tada, kai išdrįstu ją sakyti; kuo einu senyn, tuo rečiau išdrįstu tai daryti. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. ===B=== # [[Baimė]] suklysti neturi mūsų atbaidyti nuo [[tiesa|tiesos]] ieškojimo. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Balsų dauguma nėra neginčytinas sunkiai atrandamų [[tiesa|tiesų]] įrodymas dėl tos priežasties, kad tokias tiesas greičiau aptiks atskiras žmogus negu visa tauta. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Banalybė]]s – tai [[tiesa|tiesos]] invalidai. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]]. # Besąlygiška pagarba [[autoritetas|autoritetui]] yra didžiausias [[tiesa|tiesos]] priešas. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Blogas [[mokytojas]] pateikia [[tiesa|tiesą]], geras moko ją rasti. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Būk [[tiesa|tiesos]] draugas, net kankinys, bet nebūk netolerantiškas jos gynėjas. – [[Pitagoras]]. ===D=== # Daug lengviau surasti [[klaida|klaidą]] negu [[tiesa|tiesą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Daugelis ieško [[tiesa|tiesos]] ir jos neranda, o tai paaiškinama turbūt tuo, kad keliai į tiesą, panašiai kaip Nogajaus stepės keliai, vedantys iš vienos vietos į kitą, be galo platūs ir be galo ilgi. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Daugelis ir ginčija [[tiesa|tiesą]] tik todėl, kad ją pripažinę pražūtų. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Devizas – ieškok [[tiesa|tiesos]]! – jau savaime nuopelnas, net jei šiame kely ir klaidžiotum. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Didžiausia [[nelaimė]] žmogui – bijoti [[tiesa|tiesos]], kad ji jo nedemaskuotų. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Didžiausia pagarba [[tiesa]]i – tai vadovavimasis ja. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. ===G=== # Galima, aišku, pasakyti ir netiesą laikant ją [[tiesa]], bet vartojant [[melagis|melagio]] sąvoką turimas galvoj sąmoningas [[melas]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Gera tik visiška [[tiesa]]. Pusė tiesos nieko neverta. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Geriau už [[teisybė|teisybę]] laimėti [[priešas|priešą]] negu su [[melas|melu]] [[draugas|draugą]]. – [[Vincas Kudirka|V. Kudirka]]. # Geriausias [[tiesa|tiesos]] draugas – [[laikas]], didžiausias jos priešas – [[prietarai]]. – [[Čarlsas Kalebas Koltonas|Č. K. Koltonas]]. # [[Ginčas|Ginčuose]] nėra nei aukštesniųjų, nei žemesniųjų, nei laipsnių, nei vardų; svarbi vien [[tiesa]], o prieš ją visi lygūs. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Gink [[tiesa|tiesą]] visur, kur ji persekiojama. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Greičiau galima atleisti dvidešimt [[nusižengimas|nusižengimų]] negu vieną [[tiesa|tiesos]] pažeidimą. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Gryna ir paprasta [[tiesa]] yra retai kada gryna ir niekad paprasta. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===I=== # Ieškoti [[tiesa|tiesos]] – nereiškia ieškoti to, kas geidžiama. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Istorija]] – tikras [[praeitis|praeities]] liudininkas, [[tiesa|tiesos]] šviesa, gyvoji [[atmintis]]. – [[Ciceronas]]. # Išmintinga tik [[tiesa]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ištikus [[nelaimė|nelaimei]], protaujame daug teisingiau, o [[sėkmė]] pasigrobia [[tiesa|tiesą]]. – [[Seneka]]. ===Y=== # Yra ginklas, siaubingesnis už [[šmeižtas|šmeižtą]], – tai [[tiesa]]. – [[Šarlis Morisas de Taleiranas-Perigoras|Š. M. de Taleiranas]]. # Yra [[tiesa|tiesų]], kurios, kaip ir politinės teisės, neperduodamos nesulaukus tam tikro amžiaus. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]]. # Yra trys dalykai, kurių ilgai nenuslėpsi: [[saulė]], [[mėnulis]] ir [[tiesa]]. – [[Buda]]. ===J=== # Jei [[moteris]] turi polinkį į [[mokslas|mokslus]], tai jos lytiškumas dažniausiai būna sutrikęs... Moteriai nerūpi [[tiesa]]! Nuo amžių amžinųjų moteriai niekas nėra toks svetimas, atgrasus, priešiškas kaip tiesa – jos didysis menas yra [[melas]], jos svarbiausias reikalas – iliuzija ir grožis. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Jei reik [[įstatymas|įstatymą]] pažeisti dėl valdžios, pažeisk jį, o apskritai vien [[tiesa|tiesą]] gerbk. – [[Ciceronas]]. # Jei [[tiesa]] nugali [[melas|melą]], vadinasi, ji pergalinga. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jei viena iš siaubingų žmogaus [[privilegijos|privilegijų]] yra galimybė [[mirtis|numirti]] vienam, tai ne mažiau žiauri ir neabejotina [[tiesa]] yra tai, kad iš tikrųjų žmogui vienam numirti neįmanoma. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # Jeigu tu nuslėpei [[tiesa|tiesą]], jeigu nepakilai iš vietos ir nepašnekėjai susirinkime, jeigu kalbėdamas nepasakei visos tiesos – tu išdavei tiesą. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # Jeigu uždarysite duris visoms [[klaida|klaidoms]], [[tiesa]] liks už durų. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Jokia migla neatlaikys [[tiesa|tiesos]] spindulių. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. ===K=== # Kai pokalbyje nori įrodyti pašnekovui kokią nors [[tiesa|tiesą]], svarbiausia nesusierzinti ir nepasakyti nė vieno pikto ar užgaulaus [[žodis|žodžio]]. – [[Epiktetas]]. # Kai reikia kalbėti, aiškiai sakyk [[tiesa|tiesą]], dviprasmiškumas yra pusiaukelė į [[melas|melą]], melas – tai tiesiausias kelias į pragarą. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Kai sakau [[tiesa|tiesą]], niekada netenka krimstis dėl prastos [[atmintis|atminties]]. – [[Džeimsas Braunas|Dž. Braunas]]. # Kas yra [[tiesa]]? Mūsų [[sprendimas|sprendimų]] ir [[gamta|gamtos]] kūrinių sutapimas. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Kas nemyli [[tiesa|tiesos]], tas nuo jos nusisuka tuo pretekstu, kad ji ginčijama. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kas stoja prieš išmintingas [[tiesa]]s, įpučia jų ugnį, kibirkštys plačiai išsisklaido ir įžiebia [[šviesa|šviesą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kaskart formuluodamas [[tiesa|tiesą]] [[protas]] švenčia nedidelę pergalę. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # Kiekviena [[tiesa]] ilgainiui iškils aikštėn. – [[Menandras]]. # „Kiekviena [[tiesa]] yra paprasta." – Ar tai nėra dvigubas [[melas]]? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kiekviename gamtos [[mokslas|moksle]] esama tiek [[tiesa|tiesos]], kiek esama [[matematika|matematikos]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa [[tiesa|tiesą]], būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. – [[Aristotelis]]. # [[Klaida]] santykiauja su [[tiesa]] kaip miegas su pabudimu. Busdamas iš klaidos, žmogus su nauja jėga krypsta į tiesą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Klaida|Klaidą]] aptikti kur kas lengviau negu [[tiesa|tiesą]]. Klaida plyti paviršiuje, ir ją pastebi iš karto, o tiesa slypi giliai, ir ne kiekvienas gali ją atrasti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Klaida|Klaidos]], turinčios dalį [[tiesa|tiesos]], visų pavojingiausios. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]]. # Klaiku [[mirtis|mirti]] jūroje iš [[troškulys|troškulio]]. Ar tik nenorite taip persūdyti savo [[tiesa|tiesą]], kad ji niekada negalėtų numalšinti troškulio? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Klystantysis audringumu pakeičia [[jėga|jėgos]] ir [[tiesa|tiesos]] stygių. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kokios apgailėtinos pasidaro [[tiesa|tiesos]], kai išsakai jas balsu. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kol [[tiesa]] maunasi kelnes, [[melas]] apkeliauja pusę pasaulio. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]]. # Kuo didesnė [[klaida]], tuo didesnis [[tiesa|tiesos]] triumfas. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Kuo daugiau dėl ko nors [[ginčas|ginčijamasi]], tuo labiau painiojamasi: [[tiesa|tiesos]] žibintas gęsta, kai juo smarkiai mosuojama. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. ===L=== # Labai maža žmonių, kurie nuoširdžiai norėtų išklausyti apie save visą [[tiesa|tiesą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Laikas]] nutrina [[klaida|klaidą]] ir nugludina [[tiesa|tiesą]]. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # Laimėtojų niekada niekas neklausia, ar jie kalbėjo [[tiesa|tiesą]]. – [[Adolfas Hitleris|A. Hitleris]]. # Laimintį apgaule sutriuškina [[tiesa]]. – [[Sekstas Pitagorietis|S. Pitagorietis]]. # Leisk kitam laisvai šnekėti, jei nori išgirsti [[tiesa|tiesą]]. – [[Publijus Siras]]. # Lengviau atskleisti paklydimą negu surasti tiesą; [[paklydimas]] yra paviršiuje, [[tiesa]] – gilumoje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===M=== # Mano [[tikslas]] – [[tiesa]], mano padėjėjas – [[dorovingumas]], mano atrama [[žmogiškumas]], mano atokvėpis – [[menas|menai]]. – [[Konfucijus]]. # Masės niekada nežinojo [[tiesa|tiesos]] troškimo. Jie reikalauja [[iliuzija|iliuzijos]], be kurios jie negali gyventi. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Mąstymas]] – didi vertybė, ir išmintinga yra sakyti [[tiesa|tiesą]] ir elgtis taip, kaip liepia [[prigimtis]]. – [[Heraklitas]]. # [[Melagis|Melagiu]] mes netikime net tuomet, kai jis kalba [[tiesa|tiesą]]. – [[Ciceronas]]. # [[Melas]] – tai kitų žmonių [[tiesa]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mes ne tik galim sau leisti [[tiesa|tiesą]], maža to, mums vien ji reikalinga. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]]. # Mylėk [[tiesa|tiesą]], bet būk pakantus klydimams. – [[Volteras]]. # Mokėjimas lengvai pereiti nuo juokų prie rimtų dalykų ir nuo rimtų dalykų prie juokų reikalauja didesnio [[talentas|talento]] nei paprastai manoma. Dažnai [[juokas]] parodo [[tiesa]]i kelią, antraip perteikiama tiesa nepasiektų tikslo. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] idėjų pasaulyje, kaip ir apskritai [[gyvenimas|gyvenime]], ne iš karto nugali [[pažanga]] ir [[tiesa]]: reikia kovoti dėl jų, sutelkti visas jėgas, atkaklumą ir energiją, tvirtai tikėti savo teisumu ir pergale. – [[Aleksandras Fersmanas|A. Fersmanas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] [[meilė]] – tai [[tiesa|tiesos]] meilė, todėl [[sąžiningumas]] svarbiausia [[mokslininkas|mokslininko]] dorybė. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Mūsų [[tikėjimas|tikėjimo]] ir [[viltis|vilties]] šaltinis – [[tiesa]]. – [[Anri Barbiusas|A. Barbiusas]]. ===N=== # [[Narsumas]] sąlygoja kitų kilnių savybių tobulėjimą. Argi galima ieškoti [[tiesa|tiesos]] ar puoselėti [[meilė|meilę]] nebūnant narsiam? – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # Naudingas [[tiesa]]s verta skelbti ir kartoti kuo dažniau. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Naujai [[tiesa]]i žalingiausios senos [[klaida|klaidos]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Naujos [[tiesa|tiesos]] likimas toks: egzistavimo pradžioje ji visada laikoma erezija. – [[Tomas Henris Hakslis|T. H. Hakslis]]. # Ne [[tiesa]], o tiesos tikimybė skatina mane vienaip ar kitaip pasielgti… – [[Seneka]]. # [[Neapykanta]] ir [[pataikavimas]] – povandeninės uolos, į kurias sudūžta [[tiesa]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nedaryk to, ką smerkia tavo [[sąžinė]], ir nekalbėk to, kas nesiderina su [[tiesa]] Visa tai svarbiausia saugok, ir tu įvykdysi savo [[gyvenimas|gyvenimo]] paskirtį. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nėra didesnio begėdiškumo kaip skelbti [[tiesa]] teiginį, kurio [[klaidingas|klaidingumas]] neabejotinas. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Nėra nieko artimesnio [[tiesa|tiesai]], nei [[išmintis]]. – [[Sekstas Pitagorietis|S. Pitagorietis]]. # Niekas neneigia: [[tiesa]] [[gyvenimas|gyvenime]] nugali, tik mums neužtenka gyvenimo. – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. # Niekas šiame pasaulyje taip sunkiai nesurandama, kaip [[tiesa]]. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # Niekas taip nepadeda laimėti [[tiesa]]i kaip priešinimasis jai. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Nieko nėra tokio gražaus akiai, kaip [[tiesa]] protui, nieko nėra tokio bjauraus ir nesuderinamo su išmintim, kaip [[melas]]. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Nors [[tiesa]] karti – išklausyk ją. – [[Unsūris al Maalis|U. an Maalis]]. # Nulipdyti gražią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] jausmą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Nuo pat pradžios [[moteris|moteriai]] nėra nieko svetimesnio, nemalonesnio, priešiškesnio kaip [[tiesa]], – jos didysis menas yra [[melas]], jos didžiausias rūpestis – [[iliuzija]] ir [[grožis]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Nuostabi [[tiesa]] virsta tuščiais [[žodis|žodžiais]], jei ji primetama. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Nuoširdumas]] yra [[tiesa|tiesos]] tėvas ir garbingo žmogaus išraiška. – [[Deni Didro|D. Didro]]. ===P=== # Paikiausiai klysta tas, kuris mano prarandąs [[originalumas|originalumą]], pripažindamas kitų jau pripažintą [[tiesa|tiesą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Pagarba [[tiesa]]i – [[išmintis|išminties]] pradžia. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]]. # [[Paklydimas]] visuomet prieštarauja sau, [[tiesa]] – niekuomet. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Pamirštos dažnai užsnūsta net ir svarbiausios [[tiesa|tiesos]]; prisimintos jos nubunda. – [[Frydrichas Maksimilianas Klingeris|F. M. Klingeris]]. # Paprasti žmonės [[religija|religijoje]] mato [[tiesa|tiesą]], išmintingi – [[melas|melą]], o valdantieji [[nauda|naudą]]. – [[Seneka]]. # Paskirk [[gyvenimas|gyvenimą]] tarnavimui [[tiesa]]i. – [[Juvenalis]]. # Pats pavojingiausias [[melas]] – tai truputį iškreipta [[tiesa]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Pernelyg kruopštus [[žodis|žodžio]] ieškojimas dažnai gadina visą kalbą. Geriausi žodžiai tie, kurie ateina savaime; jie tartum pačios [[tiesa|tiesos]] padiktuoti. – [[Markas Fabijus Kvintilianas|M. F. Kvintilianas]]. # Platonas yra mano [[draugas]], Aristotelis yra mano draugas, bet geriausias mano draugas yra [[tiesa]]. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # [[Protas|Proto]] garbingumas reikalauja nevengti [[tiesa|tiesos]], veržtis į ją, stengtis rasti bet kokia kaina, bjaurėtis lengvais ir patogiais pusiniais sprendimais, žeminančiu melu. Turėti [[drąsa|drąsos]] siekti tikslo, daryti išvadas ir spręsti pačiam. Turėti drąsos savarankiškai mąstyti. Būti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas|Proto]] jėga niekada nenurims, niekada nesitenkins pripažinta [[tiesa]], bet nuolatos eis į priekį prie nepažintos tiesos. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Pusiau [[tiesa]] pavojingesnė už [[melas|melą]]; melą lengviau pažinti negu pusiau tiesą, kuri paprastai maskuojasi, kad apgautų dvigubai. – [[Teodoras Hipelis|T. Hipelis]]. ===S=== # Sakoma, kad tarp dviejų priešingų [[nuomonė|nuomonių]] glūdi [[tiesa]]. – Jokiu būdu! Tarp jų glūdi [[problema]]! – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Suktoms akims [[tiesa|tiesos]] veidas nepatinka. – [[Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas|Dž. R. R. Tolkinas]]. # Sumaniai pasakyta [[tiesa]] nenugalima. – [[Plutarchas]]. ===T=== # Tai, už ką žmonės [[mirtis|miršta]], nebūtinai būna [[tiesa]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tam, kuris gyvena [[apgaulė|apgaule]], [[tiesa]] dvokia. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tas, kam brangi [[tiesa]], nesirems priverstiniais parodymais kaip užtarnautu [[pasitikėjimas|pasitikėjimu]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Tas, kuris saugo žmones melsdamas visko dėl jų – tai yra Dievo [[tiesa]]. – [[Sekstas Pitagorietis|S. Pitagorietis]]. # Tas, kuris toks kurčias, kad net iš [[draugas|draugo]] nenori išgirsti [[tiesa|tiesos]], yra beviltiškas. – [[Ciceronas]]. # Teisinga [[širdis]] – svarbiausias [[tiesa|tiesos]] ginklas. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Teisybė]] niekad neskaudi. Skaudu tik iki ir po jos. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Teisybė]]s nepažįstantys bepročiai dievams priskiria jūros audras, baisias liūtis, žiemos šalčius, tuo tarpu niekas iš to, kas mums kenkia ar teikia naudos, netaikytina būtent mums. Ne dėl mūsų visata atneša žiemą ar vasarą, čia jos savi dėsniai, kuriais užsiima dievai. Mes esame pernelyg išdidūs, jei sau atrodome verti, kad tai vyktų dėl mūsų. Visa tai atsitinka ne tam, kad mus skriaustų ar, priešingai, gelbėtų. – [[Seneka]]. # [[Tiesa]] buvo vienintelė [[laikas|laiko]] duktė. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Tiesa]] gali laukti: ji nepasens, visada bus jauna ir greičiausiai kada nors bus pripažinta. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # [[Tiesa]] galiausiai paveja melagius ir melagingus liudytojus. – [[Heraklitas]]. # [[Tiesa]] galų gale paaiškės. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Tiesa]] įveikia didžiausias platumas, jos nesulaikysi jokiom ežiom. – [[Anri Barbiusas|A. Barbiusas]]. # [[Tiesa]] yra bjauri. Mes turime [[menas|meną]] tam, kad mūsų nepražudytų tiesa. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Tiesa]] yra drausmė asketui, ieškojimas – mistikui, tikėjimas – kukliajam, atgaila – silpnam, principas – teisiajam, pamoka – romiajam ir iššūkis – Gamtai. Visa tai – visatos dėsnis. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Tiesa]] yra [[laikas|laiko]], o ne [[autoritetas|autoriteto]] duktė. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Tiesa]] yra tylos ir meditacijos vaisius. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # [[Tiesa]] yra tokia subtili, kad, vos tik kiek nuo jos nutolai, tuoj suklysti. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Tiesa]], kaip ir saulė, gali apsiblausti, bet tik laikinai. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Tiesa]] kalba paprastais žodžiais. – [[Grigorijus Skovoroda|G. Skovoroda]]. # [[Tiesa]] kartais gali užtemti, bet niekada negęsta. – [[Titas Livijus|Livijus]]. # [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # [[Tiesa]] mėgsta [[kritika|kritiką]], kritikuojama ji tik laimi; [[melas]] bijo kritikos, nes per ją daug ką praranda. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Tiesa]] paduoda ranką kaip dama: nenusimaudama pirštinės. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # [[Tiesa]] panaši į kartų gėrimą, nemalonaus skonio, bet užtat grąžinantį sveikatą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Tiesa]] pradeda, o [[pinigai]] laimi. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Tiesa]] – tai, kas išlaiko [[bandymas|bandymo]] patikrinimą. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Tiesa]] visada aptinkama paprastume, o ne įvairovėje ir sumaištyje. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # [[Tiesa|Tiesą]] dera be paliovos kartoti, nes [[paklydimas|paklydimai]] mums nuolatos primenami. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Tiesa|Tiesą]] mylinčiam žmogui nėra reikalo stengtis būti [[poetas|poetu]] ar būti didžiam. Ir nesistengdamas jis yra ir poetas, ir didis. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Tiesa|Tiesos]] ieškoma ne linksminantis, o jaudinantis ir nerimaujant; bet vis tiek privalu tiesos ieškoti, nes, neradęs jos ir nepamilęs, tu žūsi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Tiesa|Tiesos]] įtikinimo galia tokia, kokios neturi nei [[klaida|klaidos]], nei [[melas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Tiesa|Tiesos]] kalba paprasta. – [[Seneka]]. # [[Tiesa|Tiesos]] meilė – palankiausia sąlyga jai atrasti. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Tiesa|Tiesos]] nebijančiam žmogui nėra ko bijoti [[melas|melo]]. – [[Tomas Džefersonas|T. Džefersonas]]. # [[Tiesa|Tiesos]] senos, o [[klaida|klaidos]] visada naujos: vietoj senų klaidų daromos naujos. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # [[Tiesa|Tiesos]] siekimas yra vertingesnis, brangesnis už įsitikinimą, kad ji rasta. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # [[Tiesa|Tiesos]] siekimas – vienintelis [[didvyris|didvyrio]] vertas užsiėmimas. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Tik [[tiesa]] yra gražuolė, tik jinai verta mūs [[meilė]]s. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Tik vienu atveju mums nėra ko bijoti įžeisti [[draugas|draugą]] – kai reikia jam pasakyti [[tiesa|tiesą]] ir taip įrodyti savo [[ištikimybė|ištikimybę]]. – [[Ciceronas]]. # Tikėk tais, kurie ieško [[tiesa|tiesos]]. Netikėk tais, kurie rado. – [[Andrė Židas|A. Židas]]. # [[Tiesa|Tiesos]] žibintas dažnai apdegina nešančiojo ranką. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Tiriant [[tiesa|tiesą]] galima siekti trejopo tikslo: rasti tiesą, kai jos ieškome; įrodyti ją, kai suradome; pagaliau atskirti nuo melo, kai ją nagrinėjame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Tokia jau neįveikiama [[tiesa|tiesos]] prigimtis: ji prašo ir nori tik vieno – laisvos teisės iškilti aikštėn. Saulei nereikia paaiškinamojo užrašo – ją ir taip visi atskirs nuo tamsos. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # Trumpuose pasakymuose dažnai slypi daug [[tiesa|tiesos]]. – [[Solonas]]. # Tūkstančiai [[kelias|kelių]] klaidina, o į [[tiesa|tiesą]] veda tik vienas. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===U=== # Utopijos dažnai būna per anksti pasakytos [[tiesa|tiesos]]. – [[Alfonsas de Lamartinas|A. de Lamartinas]] ===V=== # Vaikų lūpomis sakoma [[tiesa]]. – [[Žanas Polis Sartras|Ž. P. Sartras]]. # Verčiau pažinti [[tiesa|tiesą]] tik iš dalies, bet savo jėgomis, negu pažinti ją visą, bet iš svetimų lūpų – išmokti kaip papūgai. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Vienas dalykas – [[melas|meluoti]], kitas – kalbomis, žodžiais nutolti nuo [[tiesa|tiesos]] klystant, o ne iš piktos valios. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]]. # Vienas [[melas]], įsimaišęs tarp [[tiesa|tiesų]] daro jas visas abejotinas. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Vienintelis dalykas, kurio reikalaujama iš [[genijus|genijaus]], – tai meilė [[tiesa]]i. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Visuomenė]] gyvena pripažintomis [[tiesa|tiesomis]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Visus mokinkite šios trejopos [[tiesa|tiesos]]: dosni širdis, maloni kalba ir tarnystės bei užuojautos kupinas gyvenimas yra tie dalykai, kurie atnaujina žmoniją. – [[Buda]]. # Visų kilniausias [[poreikis]] yra [[tiesa|tiesos]] pažinimo poreikis. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # Vyne [[teisybė]], vandenyje – [[sveikata]]. – [[Gajus Plinijus Antrasis (Vyresnysis)|Plinijus Vyresnysis]]. ===Ž=== # [[Žmogus]], kuris nuginčijo šimtą žmonių ir išmušė juos iš teisingo kelio, daug menkesnis už žmogų, kuris nukreipė į [[tiesa|tiesos]] kelią vieną žmogų. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Žmonės, kurie neapkenčia [[tiesa|tiesos]], nepakenčia ir žmonių, drįstančių ją sakyti. – [[Fransua Fenelonas|F. Fenelonas]]. # Žodžiais lengva būti [[narsumas|narsiu]], kai nesirengiame pasakyti visos [[tiesa|tiesos]]. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Melas]] turi daug variacijų; [[tiesa]] – nė vienos. # [[Melas|Melui]] suklastoti gali prireikti daugybės laiko, bet [[Tiesa|tiesai]] iškilti tereikia kelių sekundžių. # Nuoga [[tiesa]] visada yra geriau, negu geriausiai apsirengęs [[melas]]. # Pasakyk savo [[Draugas|draugui]] [[Melas|melą]], jeigu jis išlaiko tai paslaptyje, tada pasakyk jam [[Teisybė|teisybę]]. # Pirk [[Tiesa|tiesą]], bet niekada jos nepardavinėk. # Tavo ankstesnis [[melas]] prieštaraus tavo ateities [[Tiesa|tiesai]]. # [[Tiesa]] ir [[rytas]] tampa [[šviesa]], kai tam ateina [[laikas]]. # [[Tiesa]] yra kaip ugnis – ji negali būti paslėpta po sausais lapais. # [[Tiesa]] yra pirmoji [[Karas|karo]] auka. # [[Tiesa]] negali būti amžinai paslėpta po blogybėmis. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Dvi [[neteisybė]]s nepadaro [[teisybė]]s. # [[Gudrumas]] privalo turėti rūbus, o [[tiesa]] mėgsta vaikščioti nuoga. # Kai [[draugai]] nusigręžia – pasirodo [[teisybė]]. # Kuo nuostabesnė [[tiesa]], tuo didesnis [[melas]]. # [[Laikas]] išbando [[Teisybė|teisybę]]. # Pasakyk [[Tiesa|tiesą]] ir sugėdink velnią. # Pusė [[Tiesa|tiesos]] dažnai būna visas [[melas]]. # Sek paskui tuos, kurie ieško [[tiesa|tiesos]], tačiau bėk nuo tokių, kurie skelbiasi ją radę. # [[Tiesa]] būna keistesnė negu pramanas. # [[Tiesa]] grįžta, kur jau vieną kartą apsilankė. # [[Tiesa]] išlįs. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Patirtis|Patirties]] liežuvis skelbia didžiausią [[tiesa|tiesą]]. ===[[Armėnų patarlės ir priežodžiai|Armėnų]]=== # Visada sakyk [[tiesa|tiesą]] [[juokas|juoko]] formoje. ===[[Čekų patarlės ir priežodžiai|Čekų]]=== # Negalima sudeginti [[ugnis|ugnies]], paskandinti [[vanduo|vandens]], užpūsti vėjo ir sunaikinti [[tiesa|tiesos]]. ===[[Danų patarlės ir priežodžiai|Danų]]=== # Maišas [[pinigai|pinigų]] nusvers net du maišus [[teisybė]]s. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Gyvenimas]] teka iš vidaus į išorę. Besilaikydamas šios minties, tu pats tapsi [[tiesa]]. # Nereikia daug žodžių, kad pasakytum [[tiesa|tiesą]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Visą gyvenimą [[kvailys]] praleidęs po gudruolio padu nepažins [[tiesa|tiesos]], kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # [[Moteris|Moterys]] niekada nemeluoja. Dažniausiai atranda [[tiesa|tiesą]], kuri joms naudinga. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Pažinti [[tiesa|tiesą]] lengva, sunku jos laikytis. # Vienas žmogus pamelavo, o šimtai žmonių perša tą [[melas|melą]] kaip [[tiesa|tiesą]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Jei [[tiesa|tiesos]] negali pasakyti, geriau nutylėk. # Kada [[pinigai]] kalba, tada [[tiesa]] tyli. # Kam [[pinigai]], tam ir [[teisybė]]. # Kur [[pinigai]] – ten [[teisybė]], kur [[jėga|syla]]<ref>Jėga.</ref> – ten [[galybė]]. # [[Melagis|Melagiui]] ir [[tiesa|tiesą]] sakant niekas netiki. # [[Melas|Meluot]] nemeluoju, ale<ref>Bet, tik.</ref> ir [[teisybė|teisybę]] retai kada sakau. # [[Melas|Meluoti]] nemoku, o [[tiesa|tiesos]] – nė pradėti. # [[Teisybė]] [[akis]] bado. # [[Teisybė]] už saulę šviesesnė. # [[Teisybė]]s [[pinigai]]s neužklosi. # [[Tiesa]] akis bado. # [[Tiesa]] – mergelė liesa. # [[Tiesa|Tiesos]] kalba paprasta. # [[Tiesa|Tiesos]] maiše nepaslėpsi. # Tikroji [[tiesa]] dažnai vaikšto su pilka sermėga. # [[Turtas|Turtingam]] [[tiesa]] nereikalinga. # [[Turtas|Turtingo]] ir [[melas]] [[tiesa|teisingas]]. # [[Turtuolis|Turtuoliui]] [[tiesa]] nereikalinga. # Viens [[juokas|juokais]] darys, kits už [[teisybė|teisybę]] palaikys. # Vieno – [[tiesa]], o kito – nemelas. # Visą gyvenimą [[kvailys]] praleidęs po gudruolio padu nepažins [[tiesa|tiesos]], kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio. # [[Vyras|Vyrui]] visą šlaunį gali parodyt, o visos [[teisybė]]s – ne. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Tiesa]] bus atskleista. # [[Tiesa]] gali būti slopinama, bet ne pasmaugta. # [[Tiesa]] guli šaltinio dugne. # [[Tiesa]] yra didis dalykas ir ji įsigalės. # [[Tiesa]] prarandama argumentų sumaištyje. # [[Vynas]] iškelia [[Teisybė|teisybę]] į viršų. ==Merfio dėsniai== # Jei tai atrodo per gražu, kad būtų [[tiesa]], galbūt taip ir yra. # [[Politika|Politinių]] [[pažadas|pažadų]] taisyklė: [[tiesa]] kinta. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Filosofija]] [[Kategorija:Teisė]] 9tk0quvi2km1koshyundn5zfpqk3e1v 0 3490 84280 83206 2026-07-15T18:09:00Z Kurmis 70 84280 wikitext text/x-wiki '''''Neteisybė, neteisingumas''' – teisingumo, pripažįstamų teisių nebuvimas.'' == Sentencijos == # Griežčiausias [[įstatymas]] dažnai sukelia didžiausią [[neteisybė|neteisybę]]. – [[Ciceronas]]. # Matyti [[neteisybė|neteisybę]] ir tylėti – reiškia pačiam būti jos dalininku. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Neteisingas [[gailestingumas]] – ne tik [[silpnybė]], tai beveik [[neteisingumas]], labai pragaištingas visuomenei, nes skatina ydas. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # [[Neteisybė|Neteisingumas]] ne visuomet susijęs su kokiu nors veiksmu; dažnai tai kaip tik yra [[neveiklumas]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nėra [[neteisybė|neteisybių]], yra tik neišnaudotos [[galimybė]]s. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Norint išmokyti žmones mylėti [[teisingumas|teisingumą]], verta jiems parodyti [[neteisingumas|neteisingumo]] rezultatus. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]]. # Su [[neteisybė|neteisybe]] arba bendradarbiaujama, arba kovojama. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Tikrajai [[garbė|garbei]] [[neteisybė|netiesa]] nepakenčiama. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Dvi [[Neteisybė|neteisybės]] nepadaro teisybės. [[Kategorija:Teisė]] 2636ekdq4obylwe3w6hgi8wdx4z9vc7 0 3935 84278 84274 2026-07-15T18:05:57Z Kurmis 70 84278 wikitext text/x-wiki '''''[[Adamas Smitas]]''' (angl.'''Adam Smith''' (1723-1790) – škotų ekonomistas ir filosofas.'' [[Vaizdas:AdamSmith.jpg|thumb|right|Adamas Smitas]] ==Sentencijos== # [[Garbė]]s troškimas yra niekas kitas kaip per ankstyvas mėginimas išgarsėti nepelnytai. # Jei nežinai, kas esi, [[akcija|akcijų]] rinka per brangi vieta tai išsiaiškinti. # Kiek darbo dienų, kiek bemiegių naktų, kiek proto pastangų, kiek vilčių ir baimės, kiek ilgų atkaklaus tyrinėjimo metų sukaupta smulkiuose spaudmenyse ir lentynų ankštumoje. # Kiekvieno žmogaus [[charakteris]] daro įtaką kitų žmonių [[laimė|laimei]] priklausomai nuo to, ar jis turi polinkį jiems kenkti, ar duoti naudos. # [[Klaida|Klaidos]], turinčios dalį [[tiesa|tiesos]], visų pavojingiausios. # Norint išmokyti žmones mylėti [[teisingumas|teisingumą]], verta jiems parodyti [[neteisingumas|neteisingumo]] rezultatus. # [[Pagarba]] bendrosioms [[dorovė]]s taisyklėms ir yra [[pareiga|pareigos]] jausmas. # [[Savitvarda]] [[pyktis|pykčio]] akimirką ne mažiau didi ir ne mažiau kilni kaip ir savitvarda [[baimė]]s akimirką. # Socialinė vertė remiasi ne kuo kitu, o [[žmogus|žmonių]] simpatijomis. Keisčiausia, kad kiek savanaudišku mes belaikytume žmogų, neabejotinai jo prigimtyje yra kažkas prielankaus kitų sėkmei, kas verčia ieškoti svetimos laimės, nors jam pačiam jokios naudos iš to nėra – tik malonumas tai matyti. # [[Tuščiagarbiškumas]] yra ne kas kita kaip bandymas tapti garsenybe anksčiau, negu to nusipelnome. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Smitas, Adamas}} [[Kategorija:Škotai]] [[Kategorija:Ekonomistai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:1723|G]] [[Kategorija:1790|M]] [[Kategorija:Copyright]] 7f80fofoe32t5924nopj215h4qglwg2