Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.11 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1604 84283 84267 2026-07-16T17:41:25Z Kurmis 70 /* K */ 84283 wikitext text/x-wiki '''''Laimė''' – pasitenkinimo, gerovės, gyvenimo džiaugsmo būvis.'' ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Abipusė dviejų žmonių [[meilė]] negali baigtis [[laimė|laimingai]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Absurdiška manyti, kad [[vyras]] negali visada būti [[laimė|laimingas]] su viena ir ta pačia [[moteris|moterimi]]. Tai prilygsta tvirtinimui, kad geram muzikantui reikia kelių smuikų, kad sugrotų pjesę. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Apie [[laimė|laimę]] galima kalbėti penkias minutes, ne ilgiau. Čia nieko nepasakysi, išskyrus tai, kad esi laimingas. O apie [[nelaimė|nelaimę]] žmonės pasakoja ištisomis naktimis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Apie [[visuomenė]]s [[laimė|laimę]] galima spręsti iš to, ar ji geba žaisti. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # Aš esu gyvas, – (...) Ir kai aš valgau, aš nedarau nieko kito, tik valgau. Kai einu – einu, ir tai viskas. O jei vieną dieną reikės kautis, tai ar ne vis tiek, kada mirti? Aš negyvenu nei praeitimi, nei ateitimi. Aš esu dabartyje, ir tik ji mane domina. Ir tu, jei sugebėsi visuomet gyventi dabartimi, būsi [[laimė|laimingas]] žmogus. Tu suprasi, kad yra gyvybė dykumoje, kad dangus žvaigždėtas ir kad vyrai kariauja, nes tai būdinga žmogaus prigimčiai. Tavo [[gyvenimas]] taps švente, vienu didžiuliu festivaliu, nes jis – tik šiuo metu išgyvenama akimirka, tik tiek. – [[Paulas Koeljas|P.Koeljas]]. # Atimkite iš paprasto žmogaus gyvenimo [[melas|melą]] – atimsite ir [[laimė|laimę]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Auginkime savo [[vaikas|vaikus]] dorus: tik [[dora|dorumas]] gali atnešti [[laimė|laimę]]. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. ===B=== # Būti [[meilė|mylimam]] – tai daugiau negu būti turtingam, nes būti mylimam – tai būti [[laimė|laimingam]]. – [[Klodas Tilje|K. Tilje]]. ===D=== # [[Darbas]] – [[laimė]]s tėvas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] yra tiek [[laimė|laimingi]], kiek mano esą. – [[Abraomas Linkolnas|A. Linkolnas]]. # Dauguma žmonių sieja [[laimė|laimę]] su tam tikromis sąlygomis. Tačiau laimę patirti galima tik nekeliant jokių sąlygų. – [[Artūras Rubinšteinas|A. Rubinšteinas]]. # Devynios dešimtosios mūsų [[laimė]]s pereina nuo [[sveikata|sveikatos]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Didelei [[laimė|laimei]] reikia ir kilnios [[siela|sielos]]. – [[Publijus Siras]]. # Didžiai [[liūdesys|liūdintys]] [[žmogus|žmonės]] išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa [[laimė|laimę]] taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, – ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Didžiausia [[gyvenimas|gyvenimo]] [[laimė]] – įsitikinimas, kad esi mylimas toks, koks esi, arba teisingiau – net ir toks. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Didžiausia [[laimė]] gyvenime – žinoti, kad esi [[meilė|mylimas]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Didžiausia [[laimė]] ir [[džiaugsmas|džiaugsmai]] gyvenimo tyriausi galų gale išsenka. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Dykinėjimas]] neatneša [[laimė]]s. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Dorybė]] sutampa su [[laimė|laime]]. – [[Seneka]]. # [[Dorovė]], tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti [[laimė|laimingi]], bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Džiaugsmas]] ir [[skausmas]], mintis nerami,<br /> Audrina protą [[kančia]] maloni.<br /> Žavesį keičia sunkus liūdesys, –<br /> Jeigu tu [[meilė|myli]], [[laimė|laimingas]] esi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Džiaugsmas|Džiaukimės]] tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus [[laimė|laimingas]] tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas. – [[Seneka]]. ===E=== # Esama [[laimė]]s ir [[kančia|kančios]], viršijančios mūsų sugebėjimą jausti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===F=== # Formulė [[laimė|laimei]] apskaičiuoti: T/L, arba tikrovė padalinta iš [[lūkesčiai|lūkesčių]]. Yra du būdai tapti laimingam: pagerinti tikrovę arba sumažinti lūkesčius. Tačiau kas atsitiktų, jeigu išvis neturėtum jokių lūkesčių? Iš nulio juk negali dalyti. Ar tai reiškia, kad jeigu tiesiog leisiesi gyvenimo plukdomas pasroviui ir priimsi visos jo niuksus, niekada negalėsi būti laimingas? – [[Džudi Pikolt|Dž. Pikolt]]. ===G=== # Gyvenimo [[laimė]]s nepatirsi, jei visą laiką drebėsi iš [[baimė]]s. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # Gražiausias pasaulio [[miestas]] yra tas, kuriame žmogus [[laimė|laimingas]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. ===I=== # Ir didelė [[nelaimė]] kartais baigiasi didele, nors ir nematoma [[laimė|laime]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Iš visko, ką [[išmintis]] mums siūlo [[laimė|laimingam]] gyvenimui sukurti, pats didžiausias dalykas puoselėti [[draugystė|draugystę]]. – [[Epikūras]]. # [[Išmintis|Išminties]] taisyklė tokia: naudokis, bet nepiktnaudžiauk. Nei susilaikymas, nei nesaikingumas [[laimė]]s nesuteikia. – [[Volteras]]. ===Į=== # Įprotis tvarkyti savo [[mintis]] – vienintelis tavo kelias į [[laimė|laimę]]; norint ją pasiekti reikalinga [[tvarka]] visur kur, net smulkmenose. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. ===J=== # Jausdamasi laiminga, ji būtų atrodžiusi tiesiog žavinga, nes [[laimė]] yra [[moteris|moterų]] poezija, lygiai kaip drabužiai yra jų gražna. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Jei [[gyvenimas]] būtų ištisa [[laimė]], niekas negalėtų jos ištverti ir tada ji virstų [[pragaras|pragaru]] žemėje. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Jei nebūtų poreikio būti [[laimė|laimingam]], niekas juo niekada ir nebūtų. – [[Karlas Guckovas|K. Guckovas]]. # Jei nori visą gyvenimą būti [[laimė|laimingas]] – būk [[dora]]s žmogus. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Jeigu būtų statomi [[laimė]]s namai, pačią didžiausią patalpą reikėtų skirti laukiamajam. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # Jeigu [[pinigai]] nesuteikia [[laimė]]s, atiduokite juos! – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # Jeigu [[tuštybė]] suteikė kam nors [[laimė|laimę]], tai tikriausiai tas kas nors buvo [[kvailys]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Juokas|Juokimės]] nelaukdami, kol pasijusime [[laimė|laimingi]], – antraip rizikuojame mirti nė karto ir nesusijuokę. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. ===K=== # Kad ir suteiktų laikiną [[gerovė|gerovę]], tikrosios [[laimė]]s [[nusikaltimas|prasikaltimas]] niekada neatneš. – [[Valteris Skotas|V. Skotas]]. # Kai egoistinė [[laimė]] yra vienintelis gyvenimo [[tikslas]], [[gyvenimas]] labai greitai tampa be tikslo. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Kai mes [[laimė|laimingi]], tai visada ir [[gerumas|geri]], bet kai mes geri – ne visada laimingi. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kai užsidaro vienos durys į [[laimė|laimę]], atsiveria kitos. Bet dažnai mes vis dar spoksom į uždaras duris ir nepastebim kitų, kurios mums atsivėrė. – [[Helena Keler|H. Keler]]. # [[Kančia]] – natūralus [[laimė|laimės]] ir [[džiaugsmas|džiaugsmo]] antipodas. – [[Eduardas Mieželaitis|E. Mieželaitis]]. # Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina. – [[Servantesas]]. # Kas nesupranta, kad geras [[gyvenimas]], [[santaika]] ypač reikalingi žmonių [[laimė|laimei]] ir [[gerovė|gerovei]]! Skirtingi [[įsitikinimas|įsitikinimai]] be tarpusavio [[pakantumas|pakantumo]] būdavo ir esti didžiausių [[vaidas|vaidų]] ir [[neapykanta|neapykantos]] šaltinis. – [[Juozas Blažys|J. Blažys]]. # Kas nori būti nuolatos [[laimė|laimingas]], turi pats dažnai keistis. – [[Konfucijus]]. # Kas patikėjo akimirkos gėrybėmis, tą jos pačios beregint palieka, o jei nepalieka, sutriuškina. Nedaugeliui pavyksta ramiai atsisakyti [[laimė]]s; daugumas krinta kartu su tuo, kas juos iškėlė, ir juos užgriūva tas pats, kas kažkada juos išaukštino. – [[Seneka]]. # Kas visuomet [[linksmumas|linksmas]], tas [[laimė|laimingas]], o kas laimingas – tas [[gerumas|geras]] žmogus. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # Kiek daug žavesio prarastų [[laimė]], jei niekas nesidžiaugtų ja kartu su mumis! Kaip sunku būtų pakelti [[nelaimė|nelaimes]] be [[draugas|draugo]], jas išgyvenančio stipriau už mus! – [[Ciceronas]]. # Kiekvienas gali surasti [[laimė|laimę]], jeigu jos ieško ne išoriniuose dalykuose, bet savo sieloje. – [[Seneka]]. # Kiekvienas, kuris nori sulaukti saldaus [[gyvenimas|gyvenimo]] vaisiaus, [[laimė]]s obelį turi pats pasodinti. – [[Žanis Gryva|Ž. Gryva]]. # Kiekvienas, norintis būti [[laimė|laimingas]], privalo išmokti branginti [[išmintis|išmintį]] ir trokšti suprasti, ką jis čia, šioje planetoje, veikia. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # Kiekvieno žmogaus [[charakteris]] turi įtakos kitų žmonių [[laimė|laimei]], tik svarbu, ar jis jiems žalingas, ar naudingas. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]]. # Kokia [[laimė]] žmogui, pažvelgusiam į savo širdį, įsitikinti, kad ji [[teisingumas|teisinga]]. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Kol tu [[laimė|laimingas]], turi daugybę [[draugas|draugų]]; kai laikai apniūksta, lieki vienas. – [[Ovidijus]]. # Kuo daugiau civilizuotas [[protas]] siekia [[malonumas|malonumų]] ir [[laimė]]s, tuo labiau žmogus traukiasi nuo tikrojo [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kuo daugiau žmogus turi [[problema|problemų]], tuo mažiau jam trūksta iki [[laimė]]s. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # Kuo mažiau [[žmogus]] galvoja apie save, tuo jis [[laimė|laimingesnis]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. ===L=== # [[Laimė|Laimę]] būti kartu iš tiesų patiria tik tas, kas ilgai buvo vienas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Laimė|Laimę]] gali turėti tik tol, kol jos nematai. – [[Hermanas Hesė|H. Hesė]]. # [[Laimė|Laimę]] teikia gyvenimo kokybė, ne kiekybė. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # [[Laimė|Laimę]] teikia ne kiekvienas [[malonumas]], o tik garbingas ir taurus. – [[Tomas Moras|T. Moras]]. # [[Laimė]] atitenka tam, kuris daug [[darbas|dirba]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Laimė]] atitenka tam, kas daug dirba. – [[Etelė Lilijana Voinič|E. L. Voinič]]. # [[Laimė]] beldžiasi mažiausiai kartą į kiekvienas duris. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]]. # [[Laimė]] ir moralinė [[pareiga]] yra neatskiriamai sujungtos. – [[Džordžas Vašingtonas|Dž. Vašingtonas]]. # [[Laimė]] yra [[meilė]], ne kas kitas. Kas gali mylėti, yra laimingas. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Laimė]] yra pasikartojimų ilgesys. – [[Milanas Kundera|M. Kundera]]. # [[Laimė]] yra [[sveikata|sveikatos]] produktas, ir todėl kiekvienas žmogus turi stengtis, kad fiziniai sutrikimai tebūtų tik išimtys. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Laimė]] yra žinoti savo [[galimybė|galimybių]] ribas ir būti jomis patenkintam. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Laimė]] – kaip [[sveikata]]: jeigu jos nepastebi, vadinasi, ji yra. – [[Ivanas Turgenevas|I. Turgenevas]]. # [[Laimė]] – ne bet koks [[gyvenimas]], o tik gražus. – [[Seneka]]. # [[Laimė]] ne turėti, bet nenorėti turėti. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Laimė]] neateina pati, ją reikia išsikovoti pačia aukščiausia kaina. – [[Janina Degutytė|J. Degutytė]]. # [[Laimė]] nekantriems žmonėms parduoda daugybę tokių dalykų, kuriuos kantriesiems atiduoda veltui. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Laimė]] nėra tik dovana – tai [[atsakomybė]], ir mes visi turime už ją kovoti. – [[Šakira]]. # [[Laimė]] – sąlyginis dalykas. Kas šitai suvokė, retai kada jaučiasi nelaimingas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Laimė]] – tai mūsų sugebėjimų panaudojimas kasdieniniame [[gyvenimas|gyvenime]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Laimė]] – tai nepaprastas dalykas: labai sunku ją rasti savy ir visai neįmanoma – kitur. – [[Nikola Sebastjenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. # [[Laimė]] – tik mylėti ir trokšti, galvoti jos troškimais, jos mintimis, tai yra neturėti jokios laisvės, – štai kas yra laimė! – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Laimė]] – trumpa stotelė tarp „per mažai“ ir „per daug“. – [[Martynas Heidegeris|M. Heidegeris]]. # [[Laimė]] – visų labiausiai nežinomas ir brangiausias turtas pasaulyje. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Laimė]]je lengva rasti [[draugas|draugą]], o [[nelaimė]]je – nepaprastai sunku. – [[Demokritas]]. # [[Laimė]]s lauke nepagausi – [[darbas|darbu]] pajausi. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # [[Laimė]]s [[paslaptis]] daryti ne tą, ką kiekvienas mėgstame, o pamėgti, ką kiekvienas turime daryti. – [[Seras Džeimas M. Baris]]. # [[Laimė]]s taisyklė: kažką daryti, kažką mylėti, kažko tikėtis. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Laimė|Laimingas]] gyvenimas yra toks, kuris neprieštarauja vidinei [[prigimtis|prigimčiai]]. – [[Seneka]]. # [[Laimė|Laimingas]] gyvenimas susideda iš teisingų [[poelgis|poelgių]]. Prie gerų poelgių veda pamokymai. Vadinasi, laimingam gyvenimui užtenka pamokymų. – [[Seneka]]. # [[Laimė|Laimingas]], kas gryna širdim gerbia [[protėvis|protėvius]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Laimė|Laimingas]] ne tas, kuris kam nors toks atrodo, o tas, kuris toks jaučiasi. – [[Publijus Siras]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuriam pasisekė pajusti geriausia ir blogiausia, ką gali pasiūlyti [[likimas]].Tas, kuris šaltakraujiškai iškentėjo likimo smūgius, nebijo nesėkmių. – [[Seneka]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuriam teko pažinti reikšmių priežastis. – [[Vergilijus]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi [[darbas|darbais]], kuriuos padarė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris mano esąs laimingas. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris sutaria su savimi ir aplinkiniais. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Laimė|Laimingi]] gimė tie, kurie savo darbais paliks apie save amžiną [[atminimas|atminimą]]. – [[Periklis]]. # Laimingiausias yra tas, kuris suteikia [[laimė|laimę]] kuo daugiau žmonių. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Laimė|Laimingo]] gyvenimo esmė yra tvirta [[ramybė]] ir nepajudinamas [[tikėjimas]], o žmonės ieško progų nerimti ne nešdami savo [[našta|naštą]], o vilkdami savo naštą pavojingais gyvenimo keliais. Todėl jie nuolatos tolsta nuo [[tikslas|tikslo]] ir kuo daugiau stengiasi, tuo labiau kliudo sau. Čia taip bėgant labirintu, skubantieji susipainioja. – [[Seneka]]. # Lengva [[laimė|laimingam]] mokyti nelaimingą. – [[Eschilas]]. ===M=== # Mano [[laimė]]s formulė: vienas taip, vienas ne, tiesi linija, tikslas. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Meilė]] yra pagrindinis raktas nuo [[laimė]]s vartų. – [[Oliveris Vendlis Holmsas|O. V. Holmsas]]. # [[Meilė]] taip sunkiai pakelia smulkius namų rūpesčius, kad siekiant tvirtos [[laimė]]s reikia pasistengti rasti nepaprastų kits kito savybių. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė|Mylėti]] ir būti mylimam – didžiausia [[laimė]] pasaulyje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Meilė|Mylėti]] – tai kito [[laimė]]je atrasti savo paties laimę. – [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. V. Leibnicas]]. # [[Moralė]]s ir [[įstatymas|įstatymų]] pamatas – kad kuo daugiau žmonių patirtų kuo daugiai [[laimė]]s. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # Mūsų gyvenimo [[gerovė]] ir [[laimė]] gerokai priklauso nuo protingo bičiulių ir [[draugas|draugų]] pasirinkimo.Blogai pasirinkti, jie gali mus sužlugdyti; geri gali mus išaukštinti. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. # Mūsų [[laimė|laimei]] daug svarbiau tai, kas mes esame, o ne ką mes turime. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Mūsų [[laimė]] – mūsų pačių širdyse. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Mūsų [[laimė]] – tai ne per kraštus liejąsis pasitenkinimas. Jis tik bukintų protą. Amžinas naujų [[malonumas|malonumų]] ir didesnio [[tobulumas|tobulumo]] siekimas – štai kas yra laimė. – [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. V. Leibnicas]]. ===N=== # Ne filosofai, o apsukrūs sukčiai tvirtina, kad žmogus [[laimė|laimingas]], kai gali gyventi pagal savo [[noras|norus]]. Tai melas. Nusikalstami norai – didžiausia nelaimė. Jau verčiau negauti norimo dalyko, negu pasiekti tai, ko geisti – nusikaltimas. – [[Ciceronas]]. # Ne kūno [[jėga]] ir ne [[pinigas|pinigai]] atneša žmogui [[laimė|laimę]], o [[teisumas]] ir didi [[išmintis]]. – [[Demokritas]]. # Nebūna [[laimė]]s be kirmgraužų. – [[Horacijus]]. # Neįsivaizduok, kad tu galėtum būti laimingas, o drauge ir tinginys. [[Laimė]] ir [[veikla|veiklumas]] yra vienas nuo kito neatskiriami dvyniai. – [[Orizonas Svetas Mardenas|O. S. Mardenas]]. # Nepamiršk, [[laimė]] nepriklauso nuo to, kas esi ir ką tu turi; Ji priklauso tik nuo to, ką tu galvoji. – [[Deilas Karnegis|D. Karnegis]]. # Nepaprastai [[laimė|laimingas]] ir pats sau priklauso tas, kuris be nerimo laukia rytojaus. – [[Seneka]]. # Neturėjimas visko, ko nori, yra neišvengiama sudedamoji [[laimė]]s dalis. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Neturime teisės vartoti [[laimė]]s jos neskleisdami. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Neužsiėmęs [[darbas|darbu]] žmogus niekuomet negali džiaugtis pilna [[laimė|laime]]. Dykinėtojo veide visuomet jūs rasite nepasitenkinimo ir apatijos antspaudą. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Nė vienas [[blogis|blogas]] žmogus nebūna [[laimė|laimingas]]. – [[Juvenalis]]. # Nė vienas [[žmogus]] nėra [[laimė|laimingas]], kol jis nemano esąs laimingas. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Niekada nepasukite iš [[pareiga|pareigos]] ir [[garbė]]s kelio – tai vienintelis dalykas, suteikiantis mums [[laimė|laimę]]. – [[Žoržas de Biufonas|Ž. de Biufonas]]. # Niekas nebūna [[laimė|laimingas]] prieš savo norą, [[nedorumas]] yra savanoriškas dalykas. – [[Seneka]]. # Niekas negali būti [[laimė|laimingas]] negerbdamas savęs. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Niekas taip netrukdo [[laimė|laimei]] kaip prisiminimas apie laimę. – [[Andrė Židas|A. Židas]]. # Nieko neveikiantis [[žmogus]] niekada nebūna visai [[laimė|laimingas]]; [[dykūnas|dykūno]] veidą nuolat niaukia nepasitenkinimo ir apatijos šešėlis. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Niekuomet [[laimė]] nėra iškėlusi žmogaus į tokią aukštumą, kad jam nebūtų reikėję [[draugas|draugo]]. – [[Seneka]]. # Niekuomet nebus [[laimė|laimingas]] tas, kuriam neramu, jog kitas už jį laimingesnis. – [[Seneka]]. # Niekuomet nepatiriu didesnės [[laimė]]s, kaip tomis valandomis, kai [[darbas]] nepalieka man nė akimirkos laisvos. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Nori būti [[laimė|laimingas]] visą gyvenimą – būk sąžiningas žmogus. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Norint būti [[laimė|laimingam]], to galima pasiekti. Tačiau žmonės paprastai nori būti laimingesni už kitus, o šitai beveik neįmanoma, nes mes visada laikome kitus laimingesnius, negu jie yra iš tikrųjų. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Norint būti [[laimė|laimingam]] su [[žmogus|žmonėmis]], reikia prašyti jų tik to, ką jie pajėgia. – [[Bernardas Klervietis|B. Klervietis]]. # Nuo vienos žvakės galima uždegti tūkstantį žvakių ir pirmosios žvakės gyvavimas dėl to nesutrumpės. [[Laimė]] niekada nesumažėja, jeigu ja dalijamasi. – [[Buda]]. ===P=== # Palaiminti idiotai, nes jie [[laimė|laimingiausi]] žmonės pasaulyje. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # Pasirink [[draugas|draugą]]: negali būti laimingas vienas, [[laimė]] yra dviejų reikalas. – [[Pitagoras]]. # Paveldėt [[laimė]]s nieks negali.<br /> Ir tik pralieti sūrūs prakaitai <br /> Atneš visų didžiausią laimės dalį <br /> Ir [[pagarba]] atlygins mums už tai. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. Mirza Vazehas]]. # Pilnutinei [[laimė|laimei]] mums reikia aplinkinių žmonių palankumo ir pagalbos, o šie sutiks mus mylėti ir gerbti, padėt realizuoti planus, darbuotis mūsų laimei tik tiek, kiek mes pasiryžę darbuotis jų [[gerovė|gerovei]]; šis būtinas ryšys vadinamas dorovine priederme, dorovine pareiga. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # [[Pinigai]] ne visada atneša [[laimė|laimę]]. Žmonės su 10 milijonų dolerių nėra laimingesni už žmones su 9 milijonais dolerių. – [[Hobartas Braunas|H. Braunas]]. # Polinkis į [[džiaugsmas|džiaugsmą]] ir [[viltis|viltį]] – neabejotina [[laimė]], polinkis į [[baimė|baimę]] ir [[melancholija|melancholiją]] – tikriausia [[nelaimė]]. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]]. # [[Praeitis]] ir [[dabartis]] – mūsų priemonės, tik [[ateitis]] – mūsų [[tikslas]]. Tad niekuomet [[gyvenimas|negyvename]], bet tikimės gyventi, ir visuomet turėdami galimybę būti [[laimė|laimingi]], niekuomet ja nepasinaudojame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Prisiminkite, kad negauti to, ko norisi, kartais yra [[laimė]]. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus yra santūrus. Kas santūrus, tas yra ištvermingas. Kas yra ištvermingas, tas yra ramus. Kas yra ramus, tas neliūdi. Kas neliūdi, tas yra laimingas. Vadinasi, protingas žmogus yra [[laimė|laimingas]], ir laimingam gyvenimui užtenka vien proto. – [[Seneka]]. ===R=== # Retai žinoma, kas yra [[laimė]], dažniausiai žinoma, kad laimė buvo. – [[Fransuaza Sagan|F. Sagan]]. # Rūpindamiesi kitų [[laimė|laime]], surandame ir savąją. – [[Platonas]]. ===S=== # Savo [[gėris|gėrį]] būsi pasiekęs tuomet, kai suprasi, jog nelaimingieji yra patys [[laimė|laimingiausi]]. – [[Seneka]]. # Stengtis palikti po savęs daugiau [[žinios|žinių]] ir [[laimė]]s nei radome, tobulinti ir didinti gautą [[palikimas|palikimą]] – štai mūsų priedermė. # Sunkiai pasiekta [[laimė]] dvigubai džiugina. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. ===Š=== # [[Šeima|Šeimyninė]] [[laimė]] yra ten, kur gražūs žodžiai ir darbai. – [[Nikolajus Solovjovas|N. Solovjovas]]. # [[Šeima|Šeimyninės]] [[laimė]]s nelaukiama – ji kuriama jausmais, mintimis ir poelgiais. – [[Nikolajus Solovjovas|N. Solovjovas]]. # Štai paslaptis, kaip būti nelaimingam – tai laisvalaikio metu spręsti, ar esi [[laimė|laimingas]], ar ne. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. ===T=== # Tai, kas padarys mus [[gerumas|geresnius]] ir [[laimė|laimingesnius]], – arba atlapa, arba šalia. – [[Seneka]]. # Tas [[laimė|laimingas]], kuris gyvena [[temperamentas|temperamentą]] atitinkančiomis sąlygomis, bet tas tobulesnis, kuris moka savo temperamentą pritaikyti visokioms sąlygoms. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]]. # Tavo pirmoji pareiga yra padaryti save patį [[laimė|laimingu]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Tik bendroje [[laimė]]je galima rasti savo asmeninę laimę. – [[Tomas Hobsas|T. Hobsas]]. # Tik tas iš tikrųjų [[laimė|laimingas]] ir didis, kuriam nereikia nei paklusti, nei įsakinėti, kad pasirodytų kažkuo esąs. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tik tas, kas nelaimingas, žino, kas yra [[laimė]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Tikslas]] turi būti [[laimė]], kitaip ugnis nedegs pakankamai ryškiai, varomoji jėga nebus pakankamai galinga – ir sėkmė nebus visiška. – [[Teodoras Dreizeris|T. Dreizeris]]. # Tylus, kuklus [[gyvenimas]] suteikia daugiau [[laimė]]s nei sėkmingi siekiai, susiję su nuolatiniu nerimu. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Trigubai [[laimė|laimingas]] tas žmogus, kurį [[grūdinimas|grūdina]] gyvenimo negandos. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. ===U=== # Užduotis padaryti žmogų [[laimė|laimingu]] neįėjo į pasaulio sutvėrimo planą. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. ===V=== # [[Vaikas|Vaikai]] išsyk, lengvai pripranta prie [[laimė]]s, nes jie patys iš prigimties – [[džiaugsmas]] ir laimė. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Vaikas|Vaikų]] [[laimė]] priklauso nuo [[tėvai|tėvų]] laimės. Čia jos šaltinis ir pagrindas. – [[Nikolajus Solovjovas|N. Solovjovas]]. # [[Vedybos|Vedybų]] [[laimė]] yra grynas atsitiktinumas. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Visiška [[laimė]] yra didžiausias [[malonumas]], kokį begalime jausti, o [[nelaimė]] – didžiausia [[kančia]]. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Visos mūsų [[kančia|kančios]] kyla iš [[visuomenė]]s, o dvasios [[ramybė]] šalia [[sveikata|sveikatos]] sudaro svarbiausią mūsų [[laimė]]s elementą. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Visų [[laimė]] – tai, kas sukurta sutartinai visiems [[darbas|dirbant]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # [[Vyras]] su bet kokia [[moteris|moterim]] gali būti [[laimė|laimingas]] tol, kol jos [[meilė|nemyli]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[laimė]]: aš noriu. [[Moteris|Moters]] laimė: jis nori. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===Ž=== # Žinok, kad [[draugystė|draugaudami]] žmonės visada esti [[laimė|laimingi]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] kupinas [[laimė]]s daugiausia dėl to, kad žmogus amžinai laukia, jog netrukus bus laimingas. – [[Edgaras Alanas Po|E. A. Po]]. # Žmogaus [[laimė]], mano manymu, – ne gražiai numirti, o gražiai [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Žmogui – bet ir tai, jeigu jis yra tikras ir [[Laimė|laimingas]] žmogus – gyvenime būna viena laimingiausia valanda. – [[Ovidijus Gorčiakovas|O. Gorčiakovas]]. # Žmogus gali pretenduoti į [[džiaugsmas|džiaugsmą]] ir [[laimė|laimę]] tik tiek, kiek jų teikia kitiems. – [[Ernstas Foichterslebenas|E. Foichterslebenas]]. # [[Žmogus]] gyvena tikrą [[gyvenimas|gyvenimą]], jeigu laimingas kitų [[laimė|laime]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Žmogus, kuris galvoja tik apie save ir visur ieško naudos, negali būti [[laimė|laimingas]]. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] laimingesnis tampa tiek, kiek [[laimė]]s suteikia kitiems. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # Žmogus negali būti [[laimė|laimingas]] be [[laisvė]]s. – [[Dantė Aligjeris|Dantė]]. # [[Žmogus]] niekada nebūna toks [[laimė|laimingas]] arba toks [[nelaimė|nelaimingas]], kaip jam pačiam atrodo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Žmogus, niekada nepatyręs [[laimė]]s ar [[neganda|negandų]], miršta kaip kareivis, niekuomet nesusitikęs su priešu. – [[Frydrichas Maksimilianas Klingeris|F. M. Klingeris]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nuolat painioja, viena vertus, [[santuoka|santuoką]] ir meilę, kita vertus, [[laimė|laimę]] ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors [[meilė]] ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Gera [[Šypsena|šypsena]] parodo, kokia [[laimė|laiminga]] yra [[siela]]. # [[Laimė]] dažnai įsėlina pro [[Durys|duris]], kai tu palieki tas duris atviras. # [[Laimė]] yra kaip kvepalų aromatas – tu negali jos užlieti ant visų kitų, neleisdama keliems lašeliams užkristi ir ant savęs pačios. # [[Laimė]] nėra tobula, kol ja nėra pasidalinta. # [[Laimė|Laimingas]] yra tas žmogus, kuris išeina medžioti žiurkių ir pagauna dramblį. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Gerumas]] atneša [[Laimė|laimę]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Kol esi jaunas, [[gyvenimas|gyvenk]] taip, kad būtum [[laimė|laimingas]], kai pasensi. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Į taikią [[šeima|šeimą]] [[laimė]] ateina pati savaime. # Kas praeidamas sugeba pasinaudoti [[proga]], tam nereikia svajoti apie [[laimė|laimę]]. # [[Laimė]] – kaip bučinys. Turi pasidalyti, kad pasimėgautum. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Kur [[širdis]], ten ir [[laimė]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Amžiną [[bėda|bėdą]] [[velnias]] išgalvojo, amžiną [[laimė|laimę]] žmogus išsvajojo. # Belaukiant [[laimė]]s žadėtos, užklupo [[bėda|bėdos]] netikėtos. # [[Darbas]] – [[laimė]]s šaltinis. # [[Draugas]] [[nelaimė]]je užjaučia, [[laimė]]je pavydi. # Ir [[gandras]] ne kiekvienam [[laimė|laimę]] žada. # Kur [[laisvė]] eina, ten [[laimė]] seka. # Kur [[sveikata|sveikatos]] nėra, ten ir [[laimė]]s nerasi. # Kur [[širdis]], ten ir [[laimė]]. # [[Laimė]] ir [[nelaimė]] praslenka ilgainiui. # [[Laimė]] yra it stiklas, nes veikiai susikulia. # [[Laimė]] – ne [[pinigai|piniguose]], bet jų kiekyje. # [[Laimė]]s kūdikis. # [[Laimė|Laimingas]], kuris gali privalgyti sulos su [[duona]], nes, sulai esant, duonos nėra, duonai esant, sulos nėra. # [[Laimė|Laimingą]] ir [[dora|dorą]] visi myli. # Ne [[pinigai|piniguose]] [[laimė]]. # [[Nelaimė|Nelaimę]] sutinki, o pro [[laimė|laimę]] praeini. # [[Pinigai]] [[laimė]]s neatstoja. # [[Skausmas|Skausmo]] neragavęs, [[laimė]]s nepažinsi. # Su [[baimė|baime]] maža [[laimė]]. # [[Turtas|Turtai]] [[laimė]]s neatneša. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Dorybė]] – mūsų lyderis; [[laimė]] – mūsų kelionės draugas. # Kaip [[Gyvenimas|gyventi]] [[Laimė|laimingai]], o ne prabangiai – yra klausimas. # Kuo [[Laimė|laimingesnis]] metas, tuo greičiau jis praeina. # [[Laimė]] ir [[Menas|menai]] padeda vienas kitam. # [[Laimė|Laimingas]] yra tas, kurį kitų pavojai padarė apdairų. # [[Laimė|Laimingas]] tas [[žmogus]], kuris laikosi nuo [[Kivirčas|kivirčų]] atokiai. # Tas nėra [[Laimė|laimingas]], kuris [[Supratimas|nesupranta]] savo laimės. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Kad pora būtų [[laimė|laiminga]], [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] turi būti kurčias, o [[žmona]] akla. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} == Taip pat skaitykite == [[Palaima]]<br> == Priešinga == [[Nelaimė]], [[nesėkmė]] [[Kategorija:Filosofija]] [[Kategorija:Psichologija]] 0p1zjhqdrxeg3uqx86ffizfsl69i0nd 0 1636 84286 84021 2026-07-16T17:55:10Z Kurmis 70 84286 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus, nėra didesnio [[pyktis|pykčio]] už [[moteris|moters]] pyktį. Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau, negu su pikta moterimi. – ''Sir 25, 15-16''. # O aš jums sakau: nesipriešink [[pyktis|piktam]] [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. – ''Mt 5, 39''. ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Apmaudas]] – tai bijantis išryškėti [[pyktis]], tai bejėgis [[įniršis]], jaučiantis savo bejėgiškumą. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # Dažnai [[panieka]] slėptina stipriau už [[pyktis|pyktį]]: [[įžeidimas|įžeidimą]] dar galima užmoršti, o panieka niekada nedovanojama. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Dažnai žmonės užpildo [[pyktis|pykčiu]] savo [[protas|proto]] spragas. – [[Viljamas Ransvilis Oldžeras|V. R. Oldžeras]]. # Gebėjimas [[pasipiktinimas|piktintis]] – svarbiausioji kiekvieno doro žmogaus ginkluotės dalis. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]]. # [[Ginčas|Ginčydamasis]] būk ramus, nes [[pyktis]] iš klaidos padaro kaltę, o iš tiesos – nemandagumą. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # Išliejo [[pyktis|pyktį]] ir liko kaip buvęs – tuščias. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Įpykęs jausk pareigą slopinti [[pyktis|pyktį]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jei artimiausias [[draugas]] [[skriauda|skriaudą]] padarytų,<br />Tik išsiskirkit, ir nereikia [[kerštas|keršto]] kito.<br />Nereikia [[pyktis|pykčių]], [[barnis|barnių]] didelių,<br />Ieškokit [[susitaikymas|susitaikymo]] kelių. – [[Nuradinas Abdarahmanas Džamis|N. A. Džamis]]. # Jei esi [[pyktis|įpykęs]], pirma, nei imsi kalbėti, suskaičiuok iki dešimties, jei labai įpykęs, suskaičiuok iki šimto. – [[Tomas Džefersonas|T. Džefersonas]]. # Jei [[moteris|moters]] gerumas beribis, pasitaiko, kad ir jos [[pyktis]] neturi ribų. Gera [[žmona]] – vyrui brangi dovana, pikta – piktybinė opa. – [[Talmudas]]. # Kai [[džiaugsmas]] savo viršūnę pasiekia, pakrypsta [[pyktis|pykčio]] link. Kai pyktis savo viršūnę pasiekia, linksta į džiaugsmą. O taip yra tam, kad abiem atvejais būtų išlaikyta pusiausvyra. – [[Lao Dzė]]. # Kai [[ginčas|ginčydamiesi]] pradedame [[pyktis|pykti]], išsyk liaujamės kovoti dėl tiesos ir ginčijamės jau dėl savęs pačių. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kas [[pyktis|įpykęs]] [[švelnumas|švelnus]], tas žymiai [[protas|protingesnis]]. – [[Plautas]]. # Kas [[pyktis|piktas]], tas ilgai gyvens. [[Moralė]] yra žmonių išradimas, o ne gyvenimo išvada. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kiekvienas smūgis, kurį smogiame pagauti [[pyktis|pykčio]], galų gale grįžta mums patiems. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Mūsų [[pyktis]] arba apmaudas mums žalingesnis už tai, kas verčia mus pykti. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. # Negalima pasikliauti [[pyktis|įpykusio]] [[liudininkas|liudininko]] parodymais. – [[Ciceronas]]. # Neverta [[pyktis|pykti]] ant žmogaus, kuris, menkai mus pažindamas, vis dėlto apie mus blogai šneka: jo užsipuolimai liečia ne mus, o jo vaizduotės susikurtą šmėklą. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Niekada nėra taip naudinga delsti kaip [[pyktis|pykstant]]. – [[Publijus Siras]]. # Nieko nėra sunkesnio už [[kivirčas|kivirčus]]. [[Pyktis]] juos skatina. Nieko nėra pražūtingesnio už [[karas|karą]]. Galingųjų pyktis juo prasiveržia. – [[Seneka]]. # Pasiduoti [[pyktis|pykčiui]] dažnai tolygu keršyti sau už kito kaltę. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Pasijuok iš savo [[vargas|vargų]] – jų kartumas išnyks. Pasijuok iš savo [[priešas|priešininko]] – išnyks jo pyktis. Pasijuok iš savo [[pyktis|piktumo]] – ir jo neliks. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Per rūstus [[pyktis]] baugina, o nesaikingas [[gerumas]] mažina pagarbą žmonių akyse. Nebūk toks rūstus, kad visiems įkyrėtum, ir toks romus, kad su tavimi elgtųsi įžūliai. – [[Saadis]]. # [[Pyktis|Piktam]] žmogui piktą žinią sužinot tiesiog smagu! – [[Šota Rustavelis|Š. Rustavelis]]. # [[Pyktis|Piktas]] žmogus ypač piktas, kai dedasi geru. – [[Publijus Siras]]. # [[Piktumas|Piktas]] žmogus ne visada sau leidžia tai, nuo ko nesugeba susilaikyti [[plepumas|plepus]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Pyktis|Piktas]] žmogus panašus į anglį: jeigu nedegina, tai nors juodina. – [[Anacharsis Skitas]]. # [[Pyktis|Piktas]] žmogus – tarsi sklidina [[nuodai|nuodų]] taurė. – [[Konfucijus]]. # [[Pyktis|Pikti]] žmonės neturi [[daina|dainų]]. – [[Johanas Gotfrydas Zoimė|J. G. Zoimė]]. # [[Pyktis|Pikti]] žmonės panašūs į muses, kurios rėplioja žmogaus kūnu ir apsistoja tik prie jo žaizdų. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Pyktis]] dėl svetimos nuodėmės – šlykštus ir menkadvasis. – [[Seneka]]. # [[Pyktis]] yra bejėgiškumo ginklas. – [[Sofija Segiur|S. Segiur]]. # [[Pyktis]] yra tai, kas peršoka per protą, kas jį pasigrobia. – [[Seneka]]. # [[Pyktis]] yra trumpa beprotybė. – [[Horacijus]]. # [[Pyktis]] yra vėjas, kuris užpučia [[protas|proto]] šviesą. – [[Robertas Grinas Ingersolis|R. G. Ingersolis]]. # [[Pyktis]], kad skaudžiau įžeistų, apsimeta [[gerumas|gerumu]]. – [[Publijus Siras]]. # [[Pyktis]] neapakina: jis gimsta iš [[aklumas|aklumo]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # [[Pyktis]] – tai atvira ir trumpalaikė [[neapykanta]]; neapykanta – tai prislopintas ir nuolatinis pyktis. – [[Šarlis Pino Diuklo|Š. Diuklo]]. # [[Pyktis]] visada turi pagrindą, bet retai pakankamą. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Pyktis|Piktų]] žmonių gyvenimas kupinas [[nerimas|nerimo]]. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Pirmas [[pyktis|supyksta]] tas, kuris neteisus. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # [[Savitvarda]] [[pyktis|pykčio]] akimirką ne mažiau didi ir ne mažiau kilni kaip ir savitvarda [[baimė]]s akimirką. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]]. # Tai, kas prasidėjo [[pyktis|pykčiu]], baigsis [[gėda]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tas, kuris [[pyktis|piktas]], geras tik sau. – [[Publijus Siras]]. # Tikri [[bendramintis|bendraminčiai]] negali ilgam [[pyktis|susipykti]]; kada nors jie vėl sueis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikrosios [[didybė]]s požymis yra smūgių nejautimas. Taip stambus žvėris ramiai žvelgia į lojančius šunis, taip banga veltui šokinėja prieš milžinišką uolą. Kas [[pyktis|nepyksta]], to [[skriauda]] nepaliečia, kas pyksta – paveikia. – [[Seneka]]. # Tu nebūsi nubaustas už savo pyktį – tave nubaus pats [[pyktis]]. – [[Buda]]. # Viskas žūva ten, kur [[likimas]] leidžia tiek, kiek pataria [[pyktis]]. – [[Seneka]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Pastovus [[Kova|kovotojas]], kuris sudrumsčia [[Taika|taiką]], yra susaistomas būti nukautas savo paties [[Pyktis|pykčio]]. # Kas tave [[Pyktis|supykdo]], tas tave [[Valdymas|valdo]]. # [[Vadovas]] neturėtų sukurti naują įsakymą, kada jis yra [[Pyktis|piktas]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Alkis|Alkanas]] [[žmogus]] yra [[Pyktis|piktas]] žmogus. # Nė vienas [[žmogus]] nebebūna [[Pyktis|piktas]], kuris nebesijaučia įskaudintas. # Niekada neužlaikyk [[Pyktis|pykčio]] iki saulės nusileidimo. # [[Pyktis]] dažnai būna žalingesnis, negu sužeidimas, kuris sukėlė pyktį. # [[Pyktis]] ir [[skubėjimas]] paslepia gerus patarėjus. # [[Pyktis]] yra trumpalaikė [[beprotybė]]. # [[Pyktis]] nubaudžia pats save. # [[Pyktis]] paaštrina [[Drąsa|drąsą]]. # [[Pyktis]] pas gerą žmogų miršta greitai. # Tas būna kvailys, kuris negali būti [[Pyktis|piktas]]; bet tas būna protingas, kuris nebus. # Tas, kuris būna [[Pyktis|piktas]], retai kada jaučiasi patogiai. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Kantrybė]] vieną [[pyktis|pykčio]] akimirką apsaugo nuo šimto dienų širdgėlos. # Tas, kuris sutvardė [[pyktis|pyktį]], nugalėjo stiprų priešą. # Žmogus, kuris greitai [[pyktis|užpyksta]], nebūna teisus. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Geriau atviras [[priekaištas]], negu paslaptingas [[pyktis]]. # [[Išmintis|Išmintingam]] nepritinka [[pyktis|pykti]]. # [[Pyktis]] blogas patarėjas. # [[Pyktis]] [[grožis|grožiui]] kenkia. # [[Pyktis|Piktesnė]] už [[širšė|širšę]]. # [[Pyktis|Piktos]] gaspadinės<ref>Šeimininkės.</ref> ir [[duona]] rūgšti. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Alkis]] ir delsimas sukelia [[Pyktis|pyktį]]. # [[Alkis]] paaštrina [[Pyktis|pyktį]]. # [[Pyktis|Pykčio]] jėga yra sulaužoma švelniu atsakymu. # [[Pyktis]] yra laikina [[beprotybė]]. # Tas, kuris [[Savęs valdymas|sutvardo]] savo [[Pyktis|pyktį]], tas nugali savo didžiausią priešą. ===[[Šveicarų patarlės ir priežodžiai|Šveicarų]]=== # Geriau gyventi gūdžiam miške, nei su [[pyktis|pikta]] [[žmona|boba]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Jausmai]] [[Kategorija:Emocijos]] 0nlfoc1qiprjhpj79752tu48yb2ukvi 0 1819 84282 84258 2026-07-16T17:40:15Z Kurmis 70 84282 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Aukščiausias žmogiškųjų siekimų tikslas yra didžiai dorovingas [[charakteris]]. – [[Ernstas Telmanas|E. Telmanas]]. # Beviltiškiausias pasaulyje užsiėmimas – bandyti tiksliai apibūdinti žmogaus [[charakteris|charakterį]]. Kiekvienas [[individas]] – tikras prieštaravimų kamuolys, juolab, jei tai talentinga [[asmenybė]]. – [[Teodoras Draizeris|T. Draizeris]]. # [[Charakteris|Charakterio]] jėga, nepriklausomai nuo jo turinio, – niekuo nepakeičiama brangenybė. – [[Konstantinas Ušinskis|K. Ušinskis]]. # [[Charakteris|Charakterio]] silpnumas – vienintelis nepataisomas trūkumas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Charakteris|Charakterio]] vientisumas yra neatskiriama pažangios asmenybės savybė, nes asmenybės vertę ir mastą nulemia charakteris. – [[Ernstas Telmanas|E. Telmanas]]. # [[Charakteris]] daug labiau suartina žmones negu [[protas]]. – [[Žozefas Ernestas Renanas|Ž. E. Renanas]]. # [[Charakteris]] – didžiausias [[Žmogus|žmogaus]] [[sugebėjimas|sugebėjimų]] gausintojas. – [[Kūnas Fišeris|K. Fišeris]]. # [[Charakteris]] – energingas siekimas užsibrėžtų [[tikslas|tikslų]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Charakteris]] yra ne kas kita, kaip ilgalaikis įgūdis. – [[Plutarchas]]. # [[Charakteris]] yra sugebėjimas veikti pagal principus. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Charakteris]] nustato žmogaus veikimo būdą, susistemina žmogaus poelgius. – [[Jonas Vabalas-Gudaitis|J. Vabalas-Gudaitis]]. # [[Charakteris]] pasireiškia gebėjimu veikti pagal principus. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Charakteris]] – tai galutinai susiformavusi [[valia]]. – [[Novalis]]. # Daugelio mokinių ir suaugusiųjų [[protas|proto]] ir (atkreipkite dėmesį) [[charakteris|charakterio]] silpnumą sąlygoja tai, kad jie viską žino šiaip ne taip ir nieko – kaip reikiant. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Didžių [[tikslas|tikslų]] siekiantis [[žmogus]] turi ir didį [[charakteris|charakterį]], darantį jį švyturiu kitiems. – [[G. Hėgelis]]. # [[Dorovė|Dora]] turi slypėti [[charakteris|charakteryje]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Dorovė]] turi būti [[charakteris|charakterio]] pagrindas. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Esama tokio [[būdas|būdo]], arba [[charakteris|charakterio]], žmonių, su kuriais verčiau visai neturėti reikalų, kuo mažiau skųstis jais ir net nesistengti jų nuginčyti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Geras [[charakteris]] – viso gyvenimo turtas. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]]. # [[Išdavystė|Išduodama]] dažniausiai ne iš anksto apgalvojus, o dėl silpno [[charakteris|charakterio]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Jei [[charakteris]] apskritai yra geras, tai ne bėda, jei jis turi šiek tiek trūkumų. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Jei dideliuose ir mažuose dalykuose nuosekliai realizuoji tai, ką jautiesi sugebantis, vadinasi, turi tvirtą [[charakteris|charakterį]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jei turi [[charakteris|charakterį]], tai turėsi ir tipišką išgyvenimą kuris vis kartosis. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Jei žinai būdą kūnui stiprinti, valiai grūdinti, širdžiai kilninti, protui lavinti ir pusiausvyrai palaikyti – esi [[auklėtojas]]. Švietimo tikslas – [[charakteris|charakterio]] ugdymas. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # Kai [[idėja|idėjos]] susiduria su [[charakteris|charakteriu]], atsiranda reiškinių, kurie stulbina pasaulį tūkstantmečius. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi tris [[charakteris|charakterius]]: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurį jis pats sau priskiria, ir pagaliau išties esamą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kiekvieno žmogaus [[charakteris]] turi įtakos kitų žmonių [[laimė|laimei]], tik svarbu, ar jis jiems žalingas, ar naudingas. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]]. # Kiekvieno žmogaus [[charakteris|charakteryje]] yra kai kas nepalaužiama: tai charakterio branduolys. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Kieno [[charakteris]] tvarkingas, tai ir [[gyvenimas]] gerai sutvarkytas. – [[Demokritas]]. # Kietas [[charakteris]] turi derintis su [[protas|proto]] lankstumu. # [[Klaida]] tėra klaidingo manymo rezultatas, bet atkaklusjau pastebėtos klaidos laikymasis yra silpno [[charakteris|charakterio]] požymis. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Mažai kalbantis žmogus daugelio laikomas [[protas|protingu]], panašiai kaip ramus [[charakteris]] dažnai laikomas stipriu. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Melas]] apnuogina silpną [[siela|sielą]], bejėgį [[protas|protą]], ydingą [[charakteris|charakterį]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Menkiausias, paprasčiausias, neženkliausias [[poelgis]] išryškina visą mūsų [[charakteris|charakterį]]: kvailys ir įeina, ir išeina, ir sėdasi, ir stojasi, ir tyli, ir vaikščioja kitaip nei protingas žmogus. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Mums trūksta [[charakteris|charakterio]] tvirtumo, kad nuolankiai klausytume [[protas|proto]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Neklystamai spręsti apie žmogaus [[charakteris|charakterį]] ir [[protas|protą]] galima pagal tai, kokias knygas ir kokius draugus jis renkasi. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Nelaimė]] tampa kertiniu [[charakteris|charakterio]] akmeniu. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Nėra nieko blankesnio už silpnabūdžio žmogaus [[charakteris|charakterį]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Nėra nieko pavojingesnio visuomenėje už žmogų be [[charakteris|charakterio]]. – [[Žanas Leronas Dalamberas|Ž. L. Dalamberas]]. # Niekas kitas taip neatskleidžia žmonių [[charakteris|charakterių]], kai tai, kas jiems atrodo juokinga. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Niekas taip neparodo [[charakteris|charakterio]] kaip geras elgesys ginčijantis, jei [[ginčas|ginčo]] negalima išvengti. – [[Henris Teiloras|H. Teiloras]]. # Nieko nėra nesvarbaus atidžiam stebėtojui. [[Smulkmena|Smulkmenos]] išryškina [[charakteris|charakterį]]. – [[Edvardas Džordžas Bulveris-Litonas|E. Dž. Bulveris-Litonas]]. # Patikėtas [[paslaptis]] saugok stropiau nei pavestą turtą, nes dorų žmonių [[charakteris]] turėtų būti vertesnis pasitikėjimo už pačią priesaiką. – [[Isokratas]]. # Pernelyg prašmatnus [[stilius]] užtemdo ir [[charakteris|charakterius]], ir [[mintis]]. – [[Aristotelis]]. # [[Rimtumas]] – [[charakteris|charakterio]] pagrindas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Santuoka]] negali būti laiminga, jeigu [[sutuoktinis|sutuoktiniai]] iki [[santuoka|vedybų]] tobulai nepažino kits kito [[įprotis|įpročių]] ir [[charakteris|charakterio]]. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Savęs įsimylėjimas – paguoda, Dievo skirta menkiems [[charakteris|charakteriams]]. – [[Briusas Bartonas|B. Bartonas]]. # Silpnadvasis ir silpnaprotis gali būti pastovus, tačiau tvirtas gali būti tik stipraus [[charakteris|charakterio]], [[kilnumas|kilnus]] ir [[protas|protingas]] žmogus. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Silpno [[charakteris|charakterio]] žmonės nesugeba būti nuoširdūs. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Stiprus [[charakteris]], kaip ir stipri srovė: sutikdama kliūtis, tik dar labiau sustiprėja; bet užtat, sugriaudama užtvaras, nutiesia sau gilesnę vagą. – [[Konstantinas Ušinskis|K. Ušinskis]]. # [[Talentas|Talentai]] subręsta vienumoje, o [[charakteris]] – visuomenėje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Talentas]] bręsta tyloje, [[charakteris]] grūdinasi gyvenimo audrose. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tas žmogus, su kuriuo ištikimi [[draugas|draugai]] ilgai neužsibūna, yra sunkaus [[charakteris|charakterio]]. – [[Demokritas]]. # Tikrai delikatūs gali būti tik tvirto [[charakteris|charakterio]] žmonės: kitų tariamas delikatumas – tik paprastas silpnumas, lengvai virstąs vaidingumu. – – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tyliai ir ramiai [[charakteris]] neugdomas. Tik išbandymai ir kančios stiprina sielą, plečia akiratį, įžiebia garbės troškimą ir skatina siekti sėkmės. – [[Helena Keler|H. Keler]]. # Tvirtas [[charakteris]] verčia priešintis [[meilė|meilei]], bet tuo pat metu teikia tam jausmui karštumo ir ilgaamžiškumo; silpni žmonės, priešingai, lengvai pasiduoda aistroms, tačiau jos niekuomet jų neužvaldo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tvirto [[charakteris|charakterio]] žmogus yra tas, kuris, pirma, užsibrėžia labai turiningus [[tikslas|tikslus]] ir, antra, atkakliai siekia tų tikslų, nes jo individualybė nustotų egzistuoti, jei jis būtų priverstas jų atsisakyti. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # Tvirto [[charakteris|charakterio]] žmogus [[sąžiningumas|sąžiningas]] kiekvienu savo žodžiu ir kiekvienu poelgiu. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # Tvirto [[charakteris|charakterio]] žmonės – tai savos [[visuomenė]]s sąžinė. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[talentas]] – kaip ir [[moteris|moters]] [[grožis]] – vien tik pažadas. Išties didžio vyro [[širdis]] ir [[charakteris]] turi prilygti jo talentui. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Žiūrėti [[mirtis|mirčiai]] į akis, numatyti ją artėjant ir nesistengti savęs apgauti, likti ištikimam sau iki paskutinės akimirkos, nesuglebti ir nepabūgti – tvirto [[charakteris|charakterio]] bruožai. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # Žymaus žmogaus [[dorovė|dorovinės]] savybės galbūt turi didesnę reikšmę šiai kartai ir visai istorijos eigai negu grynai intelektualiniai pasiekimai. Jie daug daugiau priklauso nuo [[charakteris|charakterio]] didybės, negu tai paprastai priimta laikyti. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Žmogaus [[charakteris]] formuojasi sąžiningai atliekant elementariausias priedermes. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # Žmogaus [[charakteris|charakterį]] galima pažinti tik tada, kai jis tampa tavo [[viršininkas|viršininku]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Žmogaus [[charakteris|charakterį]] geriausiai parodo jo [[elgesys]] lemiamą minutę. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Žmogaus [[gyvenimas|gyvenimo]] istorija sudaro jo [[charakteris|charakterį]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] be [[charakteris|charakterio]] – tai ne žmogus. – [[Šamforas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] lemta gyventi [[visuomenė]]je; atskirkite jį nuo jos, izoliuokite jį – ir jo [[mintis|mintys]] susijauks, [[charakteris]] sušiurkštės, jo sieloje gims šimtai paikų [[aistra|aistrų]], beprotiškos [[idėja|idėjos]] išleis daigus jo galvoje kaip laukinės kryklės dykynėje. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Žmogus be tvirtų taisyklių beveik visuomet neturi ir [[charakteris|charakterio]]: turėdamas charakterį, jis pajustų, kaip reikalingos jam [[taisyklė]]s. – [[Nikola Sebastijenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. # Žvali, linksma [[nuotaika]] ne tik dosniai žeria gyvenimo [[malonumas|malonumus]], bet ir patikimai saugo [[charakteris|charakterį]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kur tik [[žmogus]] apsistoja gyventi, jo [[charakteris]] eina kartu su juo. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[Charakteris|charakteris]] yra kaip nėštumas – jis negali būti paslėptas. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Sėsi [[Mintis|mintį]] – pjausi [[Veiksmas|veiksmą]], sėsi veiksmą – pjausi [[Įprotis|įprotį]], sėsi įprotį – pjausi [[Charakteris|charakterį]], sėsi charakterį – pjausi [[likimas|likimą]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Pasėsi [[poelgis|poelgį]] – pjausi įprotį, pasėsi [[įprotis|įprotį]] – pjausi charakterį, pasėsi [[charakteris|charakterį]] – pjausi [[likimas|likimą]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Arklys]] pakeičia plauką, [[žmogus]] savo [[charakteris|charakterio]] negali pakeisti. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Apdairus [[žmogus]] stebės [[Charakteris|charakterio]] ženklus, kuriuos gamta atskleidžia pas kitus. # Jeigu yra [[Teisumas|teisumo]] [[Širdis|širdyje]] – bus [[Grožis|grožio]] [[Charakteris|charakteryje]]. # Kiekvieno žmogaus [[charakteris]] formuoja jo [[Likimas|likimą]]. # Tai [[medis]] duoda savo [[Charakteris|charakterį]] vaisiui. # [[Žodžiai]] gali arba užmaskuoti [[Charakteris|charakterį]] arba jį iškelti aikštėn. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Psichologija]] mok6prcrbhh2fa29a4dkm6hd00aomvp 0 2740 84287 82910 2026-07-16T17:56:14Z Kurmis 70 84287 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Scared Child at Nighttime.jpg|miniatiūra|Išsigandęs vaikas bijo esant nepastoviai aplinkai.]] '''''Baimė''' – neramumo jausmas gresiant pavojui, nelaimei ir pan.'' ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Abejojimas]] ir [[baimė]] – štai kelias į [[nesėkmė|nesėkmę]]. – [[Henris Bruksas Adamsas|H. B. Adamsas]]. # [[Baimė|Baimei]] būdinga padidinti tikrąją [[faktas|fakto]] reikšmę. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Baimė]] čia suteikia [[kojos|kojoms]] spornus, čia prikausto jas prie žemės. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Baimė]] ir [[kvailumas]] visada buvo žmonių veiksmų pagrindai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Baimė]] lydi tol, kol prasideda neišvengiamybė. Nuo tada ji nebetenka prasmės. Ir mums lieka tik [[viltis]], kad apsisprendėme teisingai. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # [[Baimė]] protingus paverčia kvailiais, stiprius silpnais. – [[Džeimsas Fenimoras Kūperis|Dž. F. Kūperis]]. # [[Baimė]] suklysti neturi mūsų atbaidyti nuo [[tiesa|tiesos]] ieškojimo. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Baimė]] – štai vienintelis dalykas, kurio turime bijoti. – [[Teodoras Ruzveltas|T. Ruzveltas]]. # [[Baimė]] užkrečiama taip pat kaip sloga ir kiekvienąsyk daro iš vienaskaitos daugiskaitą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Baimė|Bijok]], kai kiti yra [[godumas|godūs]], ir būk godus, kai kiti bijo. – [[Varenas Bufetas|V. Bufetas]]. # Būti [[drąsa|drąsiam]] – tai nereiškia nejausti [[baimė]]s, o mokėti jai pasipriešinti ir ją valdyti. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]] # Būtinai daugelio [[baimė|bijosi]] tas, kurio daugelis bijosi. – [[Seneka]]. # Daugelis esti sąžiningas iš [[baimė]]s, o ne dėl savo [[nekaltybė]]s. – [[Publijus Siras]]. # Dažnai mirties [[baimė]] yra [[mirtis|mirties]] priežastis. – [[Seneka]]. # Didžiausia [[klaida]] gyvenime – tai nuolatinė [[baimė]] suklysti. – [[Elbertas Grimas Habardas|E. G. Habardas]]. # [[Draugystė|Draugaudami]] ir [[meilė|mylėdami]] mes dažnai daugiau [[baimė]]s patiriame iš to, ko nežinome, negu iš to, ką žinome. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Drąsa]] yra [[baimė|baimės]] priešpieša. Ji gali valdyti baimę, bet nepajėgia jos visiškai sunaikinti. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # Gyvenimo [[laimė]]s nepatirsi, jei visą laiką drebėsi iš [[baimė]]s. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # Ilgai [[baimė|bijote]] to, kas taip trumpa. – [[Seneka]]. # Iš [[baimė]]s atsiranda [[meilikavimas]]. – [[Demokritas]]. # [[Išminčius|Išminčiaus]] [[mirtis]] yra mirtis be [[baimė]]s. – [[Seneka]]. # Jei [[baimė|bijai]] – nedaryk, jei darai – nebijok. – [[Čingischanas]]. # Jei norite nieko [[baimė|nebijoti]], prisiminkite, kad bijoti galima absoliučiai visko. – [[Seneka]]. # Jeigu nenori pažinti [[baimė]]s, nedaryk nieko bloga. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Juk iš perdėto [[pasitikėjimas|pasitikėjimo]] savo jėgomis randasi aplaidumas, lengvabūdiškumas bei nedrausmingumas, o [[baimė]], priešingai, verčia žmones būti atidesnius, klusnesnius, drausmingesnius. – [[Ksenofontas]]. # Kas [[bailumas|bailus]] iš prigimties, tas ne tik pats neatliks jokių žygių, bet ir draugams įkvėps [[baimė|baimę]]. – [[Tomas Moras|T. Moras]]. # Kas bijo [[kančia|kančios]], tas jau kenčia iš [[baimė]]s. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kas krauna [[piktadarybė|piktadarybę]] ant piktadarybės, tas didina savo [[baimė|baimę]]. – [[Seneka]]. # Kas nieko [[baimė|nebijo]], tas toks pat galingas, kaip tas, kurio visi bijo. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Kas [[baimė|pabūgo]] kartą, pabūgs ir antrą. – [[Džonas Golsvortis|Dž. Golsvortis]]. # Kas užsikrėtęs [[liga|ligos]] baime, tas jau užsikrėtęs [[baimė]]s liga. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kvaila mirti iš [[mirtis|mirties]] [[baimė]]s. – [[Seneka]]. # [[Meilė]] nesuderinama su [[baimė|baime]]. – [[Publijus Siras]]. # Mes linkę gerai galvoti apie kitus vien todėl, kad patys savęs [[baimė|bijom]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mūsų [[baimė]]s iš dalies esti visai nepagrįstos, iš dalies tiesiog gėdingos. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Mūsų pirmykščiai protėviai [[baimė|bijojo]] perkūno ir žaibo, tigro ir žemės drebėjimo, viduramžių protėviai – kalavijo, plėšikų, epidemijų ir Dievo, o mes drebame prieš paprasčiausius popierėlius – pinigus ir dokumentus. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Narsa]] – tai [[baimė]]s niekinimas. Ji įgalina nepaisyti gresiančių pavojų, kviečia juos į kovą ir sutriuškina. – [[Seneka]]. # [[Narsumas|Narsiu]] vadinamas tas, kuris be [[baimė|baimės]] eina pasitikti gražios [[mirtis|mirties]]. – [[Aristotelis]]. # Ne iš [[baimė]]s, bet iš [[pareiga|pareigos]] mes turime vengti blogų [[poelgis|poelgių]]. – [[Demokritas]]. # [[Neapykanta]] – bailio [[kerštas]] už patirtą [[baimė|baimę]]. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Negalima [[meilė|mylėti]] nei to, kurio [[baimė|bijai]], nei to, kuris tavęs bijo. – [[Ciceronas]]. # Neprotinga [[baimė|bijoti]] to, kas neišvengiama. – [[Publijus Siras]]. # Nėra nieko baisesnio už pačią [[baimė|baimę]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Niekas iš [[žmogus|žmogaus]] neatima tiek daug [[jėga|jėgų]], kiek [[pavojus|pavojaus]] [[baimė]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Nusikaltėlis]] kartais gali išvengti [[bausmė]]s, bet ne jos [[baimė]]s. – [[Seneka]]. # Pagal vergų [[moralė|moralę]] [[blogis]] kelia [[baimė|baimę]]; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras“ [[žmogus]], tuo tarpu „blogas“ žmogus sukelia tik [[panieka|panieką]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Pirmoji žmogaus [[priedermė]] – įveikti [[baimė|baimę]]. Kol dreba žmogaus kinkos, jo veiksmai esti vergiški. – [[ Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Pavojus|Pavojaus]] [[baimė]] dešimtį tūkstančių kartų baisesnė už patį pavojų. – [[Danielis Defo|D. Defo]]. # Polinkis į [[džiaugsmas|džiaugsmą]] ir [[viltis|viltį]] – neabejotina [[laimė]], polinkis į [[baimė|baimę]] ir [[melancholija|melancholiją]] – tikriausia [[nelaimė]]. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]]. # Praradęs [[viltis|viltį]] nustosi [[baimė|bijoti]]. – [[Seneka]]. # [[Savitvarda]] [[pyktis|pykčio]] akimirką ne mažiau didi ir ne mažiau kilni kaip ir savitvarda [[baimė]]s akimirką. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]]. # Smarkūs [[gyvenimas|gyvenimo]] sukrėtimai išgydo mus nuo menkų [[baimė|baimių]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Trauktis iš [[bailumas|bailumo]] ir [[baimė]]s iki šiol laikoma sumaniu manevru. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Valdžia]] nieko negadina. Gadina [[baimė]]... baimė prarasti valdžią. – [[Džonas Steinbekas|Dž. Steinbekas]]. # Vienintelės [[aistra|aistros]], kurios neteikia [[malonumas|malonumo]], – tai [[pavydas]] ir [[baimė]]. – [[Džonas Čertonas Kolinzas|Dž. Č. Kolinzas]]. # Visa egzistencijos paslaptis yra [[baimė|nebijoti]]. Niekada nebijok to, kas iš tavęs liks, nuo nieko nepriklausyk. Tik tuo momentu, kai atstumsi bet kokią pagalbą, būsi išsilaisvinęs. – [[Buda]]. # Visko [[baimė|bijote]] kaip mirtingi, visko [[troškimas|trokštate]] kaip nemirtingi. – [[Seneka]]. # [[Žiaurumas]] ir [[baimė]] spaudžia vienas kitai ranką. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Žmogus]] nebus laisvas tol, kol neįveiks savo [[mirtis|mirties]] [[baimė]]s. Bet ne savižudybe. Nereikia išsižadėti [[savęs]], kad ją įveiktum. Mokėti numirti žvelgiant mirčiai į akis, be kartėlio. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Geriau būti [[Meilė|mylimas]], negu tuo, kurio [[baimė|bijomasi]]. # Kam reikia [[Medus|medaus]], tas neturėtų [[baimė|bijoti]] [[Bitė|bičių]]. # Ryžtingas medžiotojas niekada nėra [[Baimė|įbauginamas]] džiunglėse. # Tam, kuriam įkando [[gyvatė]], driežas sukelia [[Baimė|paniką]]. # Tigras, kuris sėlina tyliai, dar nereiškia, kad yra [[Baimė|įbaugintas]]. # Uola, viduryje jūros, niekada [[Baimė|nebijo]] lietaus. # [[Vaikas]], kuris yra be [[Baimė|baimės]], ruošiasi atnešti ašarų savo motinos akims. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Baimė]] paskolina sparnus. # [[Veikla|Daryk]] dalyką, kurio tu [[baimė|bijai]], tada baimei bus mirtis tikrai. # Geriau vieną kartą pažiūrėti [[Pavojus|pavojui]] į akis, negu visada būti [[baimė]]je. # Jokie karo [[Ginklas|ginklai]] negali apginkluoti [[Baimė|baimės]]. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Baimė|Bijok]] to, kuris bijo tavęs. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Gyvatės įgeltas ir virvės [[baimė|bijo]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Įtempk lanką, bet nešauk! Veiksmingiau yra, kai vis dar [[baimė|bijomasi]]. # Negalima pristabdyti augančios [[baimė]]s – ją galima tik sunaikinti. # Nesibaimink eiti lėtai. [[Baimė|Baiminkis]] sustoti. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ar daug [[gaidys]] [[višta|vištos]] [[baimė|bijo]] – tiek ir aš tavęs. # Aš tavęs tiek [[baimė|bijau]], kiek pernykščio sniego. # [[Baimė]] – blogas patarėjas. # [[Baimė]] su [[meilė|meile]] drauge nevaikšto. # [[Baimė]] turi didžias [[akis]]. # [[Baimė]]s plačios akys. # [[Baimė|Bijai]] vilko – neik į mišką. # [[Baimė|Bijo]] kaip [[velnias]] kryžiaus. # Kas nuo [[baimė]]s bėga, tas į [[duobė|duobę]] įpuola. # Netriesk Zapės pinigais<ref>Perdėtai baimintis, jaudintis.</ref>. # Su [[baimė|baime]] maža [[laimė]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Mirtis|Mirties]] [[baimė]] yra blogesnė už pačią mirtį. # [[Baimė|Neišsigąsk]] smarkiai skambančių [[Žodis|žodžių]]. # Tas, kuris jau buvo sužeistas, [[Baimė|bijo]]. ===[[Maurų patarlės ir priežodžiai|Maurų]]=== # Ko [[baimė|bijai]], tave užvaldo. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Geriau numirti iš [[juokas|juoko]], nei iš [[baimė]]s. # Jeigu ne [[baimė]], tai [[nuodėmė]] būtų saldi. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|baimė}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Emocijos]] dr3rtzcs02a1f2aj0yz56hnuliujah7 0 3935 84281 84278 2026-07-16T17:35:53Z Kurmis 70 84281 wikitext text/x-wiki '''''[[Adamas Smitas]]''' (angl.'''Adam Smith''' (1723-1790) – škotų ekonomistas ir filosofas.'' [[Vaizdas:AdamSmith.jpg|thumb|right|Adamas Smitas]] ==Sentencijos== # [[Garbė]]s troškimas yra niekas kitas kaip per ankstyvas mėginimas išgarsėti nepelnytai. # Jei nežinai, kas esi, [[akcija|akcijų]] rinka per brangi vieta tai išsiaiškinti. # Kiek darbo dienų, kiek bemiegių naktų, kiek proto pastangų, kiek vilčių ir baimės, kiek ilgų atkaklaus tyrinėjimo metų sukaupta smulkiuose spaudmenyse ir lentynų ankštumoje. # Kiekvieno žmogaus [[charakteris]] turi įtakos kitų žmonių [[laimė|laimei]], tik svarbu, ar jis jiems žalingas, ar naudingas. # [[Klaida|Klaidos]], turinčios dalį [[tiesa|tiesos]], visų pavojingiausios. # Norint išmokyti žmones mylėti [[teisingumas|teisingumą]], verta jiems parodyti [[neteisingumas|neteisingumo]] rezultatus. # [[Pagarba]] bendrosioms [[dorovė]]s taisyklėms ir yra [[pareiga|pareigos]] jausmas. # [[Savitvarda]] [[pyktis|pykčio]] akimirką ne mažiau didi ir ne mažiau kilni kaip ir savitvarda [[baimė]]s akimirką. # Socialinė vertė remiasi ne kuo kitu, o [[žmogus|žmonių]] simpatijomis. Keisčiausia, kad kiek savanaudišku mes belaikytume žmogų, neabejotinai jo prigimtyje yra kažkas prielankaus kitų sėkmei, kas verčia ieškoti svetimos laimės, nors jam pačiam jokios naudos iš to nėra – tik malonumas tai matyti. # [[Tuščiagarbiškumas]] yra ne kas kita kaip bandymas tapti garsenybe anksčiau, negu to nusipelnome. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Smitas, Adamas}} [[Kategorija:Škotai]] [[Kategorija:Ekonomistai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:1723|G]] [[Kategorija:1790|M]] [[Kategorija:Copyright]] nqbjr6b4k4r6y9mbvhvxbhzsueaf7qf 84284 84281 2026-07-16T17:48:34Z Kurmis 70 84284 wikitext text/x-wiki '''''[[Adamas Smitas]]''' (angl.'''Adam Smith''' (1723-1790) – škotų ekonomistas ir filosofas.'' [[Vaizdas:AdamSmith.jpg|thumb|right|Adamas Smitas]] ==Sentencijos== # [[Garbė]]s troškimas yra niekas kitas kaip per ankstyvas mėginimas išgarsėti nepelnytai. # Jei nežinai, kas esi, [[akcija|akcijų]] rinka per brangi vieta tai išsiaiškinti. # Kiek darbo dienų, kiek bemiegių naktų, kiek proto pastangų, kiek vilčių ir baimės, kiek ilgų atkaklaus tyrinėjimo metų sukaupta smulkiuose spaudmenyse ir lentynų ankštumoje. # Kiekvieno žmogaus [[charakteris]] turi įtakos kitų žmonių [[laimė|laimei]], tik svarbu, ar jis jiems žalingas, ar naudingas. # [[Klaida|Klaidos]], turinčios dalį [[tiesa|tiesos]], visų pavojingiausios. # Norint išmokyti žmones mylėti [[teisingumas|teisingumą]], verta jiems parodyti [[neteisingumas|neteisingumo]] rezultatus. # [[Pagarba]] bendrosioms [[dorovė]]s taisyklėms ir yra [[pareiga|pareigos]] jausmas. # [[Savitvarda]] [[pyktis|pykčio]] akimirką ne mažiau didi ir ne mažiau kilni kaip ir savitvarda [[baimė]]s akimirką. # Socialinė vertė remiasi ne kuo kitu, o [[žmogus|žmonių]] simpatijomis. Keisčiausia, kad kiek savanaudišku mes belaikytume žmogų, neabejotinai jo prigimtyje yra kažkas prielankaus kitų sėkmei, kas verčia ieškoti svetimos laimės, nors jam pačiam jokios naudos iš to nėra – tik malonumas tai matyti. # Tik visiškam silpnadvasiui ir tuštuoliui malonu būt [[gyrimas|giriamam]] už tai, ko jis gerai žino nenusipelnęs. # [[Tuščiagarbiškumas]] yra ne kas kita kaip bandymas tapti garsenybe anksčiau, negu to nusipelnome. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Smitas, Adamas}} [[Kategorija:Škotai]] [[Kategorija:Ekonomistai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:1723|G]] [[Kategorija:1790|M]] [[Kategorija:Copyright]] qka1agtsswwqdf73jacp1tts34zi8pt 0 8476 84285 81025 2026-07-16T17:49:57Z Kurmis 70 84285 wikitext text/x-wiki '''''Gyrimas''' → girti.'' ==Sentencijos== # [[Blogis|Blogų]] žmonių [[peikimas]] tolygus [[gyrimas|gyrimui]]. – [[Seneka]]. # Netikėk visus [[gyrimas|giriančiuoju]]. – [[Džonas Čertonas Kolinzas|Dž. Č. Kolinzas]]. # Tik visiškam silpnadvasiui ir tuštuoliui malonu būt [[gyrimas|giriamam]] už tai, ko jis gerai žino nenusipelnęs. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Savęs [[gyrimas]] ir išaukštinimas – nėra rekomendacija. [[Kategorija:Veikla]] slb09z75zxfktryma8ymlvx0dzlrt4i