Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.11 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1727 84290 82354 2026-07-18T17:52:51Z Kurmis 70 /* Kitos */ 84290 wikitext text/x-wiki '''''[[Sokratas]]''' (lot. '''Socrates''' (469 pr. Kr.-399 pr. Kr.) – graikų filosofas.'' [[Image:Vatsoc.jpg|thumb|Sokratas]] ==Sentencijos ir aforizmai== ===Apie blogį=== # [[Blogis]] neatsiejamas nuo [[neišmanymas|neišmanymo]]. # Didžiausia [[išmintis]] – skirti [[gėris|gėrį]] nuo [[blogis|blogio]]. # Yra vienas [[gėris]] – [[žinojimas]], ir vienas [[blogis]] – [[tamsumas]]. # Niekas nedaro [[blogis|bloga]] sąmoningai. ===Apie gyvenimą=== # Blogi žmonės [[gyvenimas|gyvena]], kad galėtų valgyti ir gerti. Geri žmonės valgo ir geria, kad galėtų gyventi. # [[Gerumas|Geram]] žmogui nieko bloga neatsitinka nei per [[gyvenimas|gyvenimą]], nei po [[mirtis|mirties]]. # Mes ne tam gyvename, kad [[valgymas|valgytume]], o valgome tam, kad [[gyvenimas|gyventume]]. # Neverta [[gyvenimas|gyventi]] paviršutiniškai. # [[Patirtis|Nepatirsi]] – [[gyvenimas|negyvensi]]. ===Apie santuoką=== # [[Santuoka|Vedybos]], jei jau kalbėti atvirai, [[blogis]], tačiau blogis neišvengiamas. # [[Santuoka|Vesi]] ar nevesi – vis vien pasigailėsi. # Vienaip ar kitaip [[santuoka|vesk]]: jei gausi gerą [[žmona|žmoną]], būsi laimingas, jei blogą – tapsi filosofu. ===Apie žmogų=== # Koks [[žmogus]], būdamas [[malonumas|malonumų]] vergas, nesudarkys savo [[kūnas|kūno]] ir [[siela|sielos]]? # Nė vienas [[žmogus]] nesiims jokio, net ir menkiausio [[darbas|darbo]], kurio jis nėra mokęsis, bet kiekvienas mano esąs pasirengęs imtis sunkiausio iš darbų – [[valdymas|valdyti]]. # Nusiteikimas lavinti tik [[kūnas|kūną]], atmetant [[mintis|mintį]] ir [[dvasia|dvasią]] – žemina [[žmogus|žmogų]]. Susikaupimas lavinti tik [[protas|protą]] ir mintį – kenkia [[ištvermė|ištvermei]] ir [[stiprumas|stiprumui]]. Visada ir visur reikia išlaikyti darną tarp fizinių, protinių ir dvasinių pratimų. # Tiktai kovodamas [[žmogus]] gali pasiekti didžiausią [[gerovė|gerovę]] ir [[laimė|laimę]]. ===Kitos=== # Aš negaliu nieko išmokyti, aš tik galiu paskatinti galvoti. # Aš peržiūrinėjau senovės [[išminčius|išminčių]] lobius, ir jeigu šių vyrų palikime atsiras kas gera, perimsime ir laikysime tai didele nauda. # Aš [[žinojimas|žinau]], kad aš nieko nežinau. # [[Auklėjimas]] – sunkus darbas, tad gerinti sąlygas jį dirbti – šventa kiekvieno žmogaus [[pareiga]], nes nėra nieko svarbesnio, kaip lavinimasis ir artimųjų [[lavinimas]]. # Be [[draugystė]]s joks žmonių [[bendravimas]] neturi reikšmės. # Būk patenkintas tuo, kas yra, tačiau siek to, kas geriausia. # Geriau [[darbas|dirbti]] be aiškaus [[tikslas|tikslo]], negu nieko neveikti. # Geriau [[veikla|padaryti]] nedaug, bet gerai, negu daug, bet blogai. # [[Girtuoklis]] nebėra laisvas žmogus: Jis kenčia baisiausią vergiją, nes yra atsidavęs baisiausiam ponui. # [[Grožis]] – karalius, valdantis labai trumpai. # Jeigu tikrai nori patekti į Olimpo kalną, [[abejonė|neabejok]], kad kiekvienas žingsnis veda tave jo pusėn – ir to bus gana. # Kai [[žodis]] nepadeda, tai ir [[lazda]] nepadės. # [[Kalbėjimas|Kalbėk]], kad aš tave pamatyčiau. # Kas [[išmintis|išmintingas]], tas ir [[gerumas|geras]]. # Kas skaito [[knyga]]s, tam netrūksta geriausio draugo ir išmintingo patarėjo. # Kiek daug pasaulyje [[daiktas|daiktų]], kurių man nereikia. # [[Knyga]] yra pasaulį girdanti [[išmintis|išminties]] upė. # Ko nejaudina [[žodis]], to neišjudins ir [[lazda]]. # Kuo mažiau turime [[reikalavimas|reikalavimų]], tuo esame panašesni į [[dievas|dievus]]. # [[Kvailys|Kvailio]] liežuvis aplenkia [[mintis|mintį]]. # Laiminga ta šalis, kurioje protingiausi ir doriausi žmonės tampa [[mokytojas|mokytojais]]. # Negalima išgydyti [[kūnas|kūno]], negydant [[siela|sielos]]. # Pamėgink susitaikyti su tuo, ko neįmanoma išvengti. # [[Pažinimas|Pažink]] pats save! # Rengtis stenkis dailiai, bet ne dabitiškai; dailumo požymis – [[padorumas]], o dabitiškumo – [[nesaikingumas]]. # Saulėje yra vienintelis [[trūkumas]]: ji negali matyti pati savęs. # [[Skulptorius]] turi išore išreikšti dvasinę veiklą. # [[Sokratas]] buvo [[išmintis|išmintingas]] todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – [[Ciceronas]]. # [[Sveikata]] ne viskas, bet be sveikatos nėra nieko. # Tas, kuris nori pajudinti pasaulį, pirma tegul pats išsijudina. # Tikra tiesa, jog tie, kurie užsiima teisingai, užsiima [[filosofija]], užsiima ir [[mirtis|mirimu]]. # [[Turtas|Turtingiausias]] tas, kuris patenkintas mažu: tenkinimasis mažu rodo prigimties turtingumą. # Viena pirmųjų [[draugystė]]s priedermių yra įspėti [[draugas|draugų]] pageidavimus. # [[Žinojimas|Žinau]], kad nieko nežinau. # Žmonėms lengviau išlaikyti ant liežuvio karštą anglį, negu [[paslaptis|paslaptį]]. ==Apie Sokratą== # [[Sokratas]] buvo [[išmintis|išmintingas]] todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – [[Ciceronas]]. # [[Sokratas]] į nuosprendį: „Trisdešimt tironų pasmerkė tave [[mirtis|mirti]]“, atsakė: „O juos pasmerkė mirti gamta“. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Graikai]] [[Kategorija:V a. pr. Kr.]] [[Kategorija:IV a. pr. Kr.]] [[Kategorija:Copyright]] 6e1eme9ruqkpwpvkf3q3uv76xx7wdzq 0 1854 84291 83357 2026-07-18T17:54:14Z Kurmis 70 84291 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # [[Namas|Namai]] ir [[turtas|turtai]] paveldimi iš [[tėvai|tėvų]], o išmintinga [[žmona]] – nuo Viešpaties. – ''Pat 19,14''. # [[Nedorybė]]s [[turtas|turtai]] nepadeda, bet [[teisumas]] išgelbsti nuo mirties. – ''Pat 10, 2''. ==Sentencijos== # Didžiausias [[turtas]] – [[godumas|godumo]] stygius. – [[Seneka]]. # Didžiausioji prabanga, tos nepaliaujamai sproginėjančios fejerverkinės ugnys, tie į orą pliūpsniais lekiantys pinigai – argi kada buvo išrastas geresnis būdas visiems pasakyti, kad savųjų [[turtas|turtų]] neskaičiuoji, jie tau nerūpi; viskas vien tam, kad vienas akimirksnis sušvistų beprotiška šviesa ir spalvom; viskas viena tam, kad parodytum – šventė, o rytoj nors ir tvanas; viskas vien tam, kad parodytum, jog be [[amžinybė]]s dar yra ir [[akimirka]]... – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # Du žmonės veltui dirbo ir be prasmės stengėsi: tas, kuris kaupė [[turtas|turtus]] ir jais nesinaudojo, ir tas, kuris mokėsi [[mokslas|mokslų]], bet jų niekur nepritaikė. – [[Saadis]]. # [[Išminčius]] nemėgsta [[turtas|turto]], bet jam atiduoda pirmenybę. Neatiduoda jam savo sielos, bet jį priima į savo namus. Jį valdo, bet netampa jo vergu. – [[Seneka]]. # Įvairių pamokomų [[istorija|istorijų]] ir [[posakis|posakių]] rinkinys – didžiausias [[turtas]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas moka tenkintis mažu, tas [[turtas|turtingas]]. – [[Karlas Goldonis|K. Goldonis]]. # Keista būtybė [[žmogus]] – jis sielojasi netekęs [[turtas|turto]] ir visai nesijaudina, kad negrįžtamai praeina [[gyvenimas|gyvenimo]] dienos. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Klausi, koks [[turtas|turtų]] saikas? Pirma – turėti, kas būtiniausia, antra – būti tuo patenkintam. – [[Seneka]]. # Labiausiai [[turtas|turtais]] mėgaujasi tas, kuriam mažiausiai jų reikia. – [[Seneka]]. # Mūsų [[turtas]] – sveikata, natūralus gyvenimas, laisvė, kūno ir dvasios stiprybė, dorybingumo meilė... santarvė su kaimynais, prisirišimas prie draugų... romumas laimėj, tvirtumas nelaimėj, drąsa visada sakyti tiesą, neapykanta meilikavimui. – [[Fransua Fenelonas|F. Fenelonas]]. # Neigiu, kad [[turtas|turtai]] yra [[gėris]]. Jei jie būtų gėris, darytų žmones gerus. – [[Seneka]]. # Nesiliaujantys [[turtas|turtai]] išpaikina, nesiliaujantys [[aplodismentai]] atbukina žmogų. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Nė vienas iš tų, kuriuos į aukštas viršūnes iškėlė [[turtas|turtai]] ar [[pareigos|pareigybės]], nėra didis. – [[Seneka]]. # Niekas nėra patenkintas savo [[turtas|turtu]], bet kiekvienas patenkintas savo [[protas|protu]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Pati mažiausia vertybė – tai [[turtas]], pati didžiausia – [[išmintis]]. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Pati nykiausia neturto rūšis – neturtas tarp [[turtas|turtų]]. – [[Seneka]]. # [[Praeitis|Praeities]] ir savo meto [[turtas|turtais]] naudojasi kiekvienas į priekį besiveržiantis žmogus. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Tik [[išminčius|išminčių]] patenkina jo [[turtas]], o [[kvailys]] kankinasi niekindamas tai, ką turi. – [[Seneka]]. # To, kuris [[turtas|turtų]] įgijo, vieni nederliaus metai nenumarins. To, kuris [[dora|dorumo]] įgijo, šio pasaulio pagedimas negali pakirsti. – [[Mencijus]]. # [[Turtas|Turtai]] atsiranda iš daugelio žmonių [[skurdas|skurdo]]. – [[Seneka]]. # [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis. – [[Servantesas]]. # [[Turtas]] – tai protingo tarnas, o kvailio – ponas. – [[Seneka]]. # [[Turtas|Turtą]] prarasi – mažai prarasi, [[garbė|garbę]] prarasi – daug prarasi, [[narsumas|narsumą]] prarasi – viską prarasi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Turtas|Turtingiausias]] tas, kuris patenkintas mažu: tenkinimasis mažu rodo prigimties turtingumą. – [[Sokratas]]. # [[Turtas|Turtingiausias]] tas žmogus, kurio [[džiaugsmas|džiaugsmams]] reikia mažiausiai [[pinigas|pinigų]]. – [[Henris Deividas Toro|H. D. Toro]]. # Visada žinojau, kad būsiu [[turtas|turtingas]]. Nemanau, kad bent minutei tuo abejojau. – [[Varenas Bufetas|V. Bufetas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Brolis|Broliai]] [[Meilė|myli]] vienas kitą, kai jie yra vienodai [[turtas|turtingi]]. # Geros [[Valia|valios]] [[žmogus]] yra ne tik [[turtas|turtingas]], bet ir [[išmintingas]]. # Jei tavo [[brolis]] yra [[turtas|turtingas]], tai dar nereiškia, kad tu esi turtingas. # Jeigu eikvoja nutrūktgalviškai, tai jis (ji) [[Palikimas|paveldėjo]] neteisėtą [[turtas|turtą]]. # Jeigu tu tapai [[turtas|turtingas]], būk tamsiame užkampyje, kai šokinėji iš [[Džiaugsmas|džiaugsmo]]. # Kai tu esi [[Turtas|turtingas]], tu esi [[Neapykanta|nekenčiamas]]; kai tu esi [[vargšas]], tu esi [[Panieka|niekinamas]]. # Kur nėra [[Turtas|turto]], ten nėra ir [[Skurdas|skurdo]]. # Paveldėtas [[turtas]] – [[blogis|blogio]] šaltinis. # Tik [[darbas]] yra [[turtas|turto]] šaltinis. # Tas, kuris bėga paskui didelį [[Turtas|turtą]], bėga šalin nuo [[ramybė|ramybės]]. # Tas, kuris yra apsvaigęs nuo [[Vynas|vyno]], gali išsiblaivyti; tas, kuris yra apsvaigęs nuo [[Turtas|turto]], negali. # Tas, kuris žino, kad jis turi [[Saikingumas|pakankamai]], yra [[Turtas|turtingas]]. # [[Žinios]] ir [[Išmanymas|išmanymas]] yra geriau negu [[Turtas|turtas]] – tau reikia prižiūrėti turtą, o žinios prižiūri tave. # Žmogaus [[turtas]] gali būti viršesnis už jį. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Aš ne toks [[turtas|turtingas]], kad pirkčiau pigius daiktus. # Geriau būti gimusiam [[Sėkmė|sėkmingu]] negu [[Turtas|turtingu]]. # Neparduok [[Dorybė|dorybės]] [[Turtas|turtui]] nusipirkti. # [[Sveikata]] yra geriau negu [[turtas]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Svetimo [[turtas|turto]] ir savo [[protas|proto]] visada atrodo daugiau, negu yra iš tikrųjų. # Tas didis, kuris darosi aklas greta svetimos [[žmona|žmonos]], raišas vaikydamasis svetimo [[turtas|turto]], nebylys – kai girdi [[apkalbos|apkalbant]] kitus. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Gera [[viltis]] yra geriau negu skurdus [[turtas]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Dėl [[turtas|turto]] tampa negeri, dėl [[gerumas|gerumo]] tampa neturtingi. # [[Kuklumas|Kuklus]] ir be [[turtas|turto]] linksmas, pasipūtęs ir su turtais niūrus. # Net jei tavo namuose ir tūkstantis kambarių, miegoti tau tereikės vieno. # [[Žmogus]] – gyva brangenybė, [[turtas]] – mirusi. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Abejonė|Abejojo]], kad bėdos [[turtas|turtus]] išnešiojo. # [[Aitvaras]] visiems darbštiesiems [[turtas|turtus]] neša. # [[Aitvaras|Aitvaro]] atneštas [[turtas]] dažnai ašarom pavirsta. # Bepig [[senatvė|senam]] [[melas|meluoti]], o [[turtas|turtingam]] vogti. # Būdamas [[jaunystė|jaunu]] ar [[turtas|bagotu]]<ref>Turtingu.</ref> – kur nujosi, ten pristosi. # Geriau būti [[protas|protingam]] nekaip [[turtas|turtingam]]. # Ir [[aitvaras]] [[turtas|turtų]] neprikraus, jei kišenė skylėta. # Iš [[aitvaras|aitvaro]] [[turtas|turto]] nebūsi laimingas. # Kas [[protas|protingas]], tas [[turtas|turtingas]]. # [[Turtas|Turtai]] [[laimė]]s neatneša. # [[Turtas]] – [[išminčius|išmintingo]] tarnas, [[kvailys|kvailio]] – ponas. # [[Turtas|Turtingam]] ir [[aitvaras]] neša. # [[Turtas|Turtingam]] [[tiesa]] nereikalinga. # [[Turtas|Turtingas]] [[protas|protą]] kišenėj nešioja. # [[Turtas|Turtingą]] ir į dangų įleis, kai pažvangins [[pinigai]]s. # [[Turtas|Turtingo]] ir [[melas]] [[tiesa|teisingas]]. # [[Turtas|Turtus]] leidi – [[kvailys|kvailiu]] darais. # Vyriausiam [[brolis|broliui]] [[darbas|darbai]], jauniausiam – [[turtas|turtai]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Keli daiktai, įgyti su [[Apgaulė|apgaule]], sunaikina [[Turtas|turtą]], kuris buvo sąžiningai laimėtas. # Kur [[turtas]], ten ir [[Draugas|draugų]] perteklius. # Leisk kiekvienam [[Žmogus|žmogui]] [[Turtas|turėti]], kas jam priklauso. # [[Mokymas|Mokytas]] [[žmogus]] visada turi [[Turtas|turtą]] savyje. # [[Sąžiningumas]] su [[Skurdas|skurdu]] yra geriau, negu blogu keliu įgytas [[turtas]]. # [[Talentas]] ir [[skurdas]], [[turtas]] ir [[kvailumas]] dažnai [[Gyvenimas|gyvena]] kartu. # Tikrasis [[turtas]] glūdi ne turėjime, bet [[Noras|nonorėjime]]. # [[Turtas]] sukuria garbinimą. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Jei dvidešimties metų neturi [[protas|proto]], tai ir neturėsi, jei trisdešimties metų neturi [[žmona|žmonos]], jos ir neturėsi, jei sulaukęs keturiasdešimties nesi [[turtas|turtingas]], tai ir nebūsi. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # [[Protas|Protingas]] ir be pinigų [[turtas|turtingas]]. ===[[Turkų patarlės ir priežodžiai|Turkų]]=== # Jei turi gerus [[vaikas|vaikus]], ar tau bereikia didesnio [[turtas|turto]]. Jei tavo vaikai blogi, vėlgi – kam tau turtas? == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|turtas}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Teisė]] k6f1po9nc4xme0zzton8gwu7olv3fu3 0 2719 84288 83352 2026-07-18T17:40:07Z Kurmis 70 84288 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # [[Išminčius]] tenesididžiuoja savo [[išmintis|išmintimi]]. – ''Jer 9, 22.'' == Sentencijos == # Aš peržiūrinėjau senovės [[išminčius|išminčių]] lobius, ir jeigu šių vyrų palikime atsiras kas gera, perimsime ir laikysime tai didele nauda. – [[Sokratas]]. # Būdingiausias [[išminčius|išminčiaus]] bruožas – [[kantrybė]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # [[Gyvenimas]] teikia daugybę dingsčių įtarimams ir užgavimams, o juos ar apeiti, ar sumažinti, ar ištverti yra būdinga [[išminčius|išminčiams]]. – [[Ciceronas]]. # Gryna širdim tu susiurbki [[žodis|žodžius]] ir tikėki [[išminčius|išminčiais]].<br /> Jausim ilgai naujo indo sugertąjį kvapą. – [[Horacijus]]. # Ir [[išminčius|išminčių]] laikyk tokios rūšies žmogumi, kuris ilgalaike ir nuolatine mankšta pasiekė ištvermės kietybės ir gebėjimo nuvarginti bet kokią jėgą. – [[Seneka]]. # Iš tūkstančio [[mokslininkas|mokslininkų]] gal ir užtiksime vieną [[išminčius|išminčių]]. – [[Frydrichas Maksimilianas Klingeris|F. M. Klingeris]]. # [[Išminčius|Išminčiaus]] [[jausmas|jausmai]] visų atžvilgiu tokie kaip gydytojo ligonių atžvilgiu. – [[Seneka]]. # [[Išminčius|Išminčiaus]] [[mirtis]] yra mirtis be [[baimė]]s. – [[Seneka]]. # [[Išminčius|Išminčiaus]] namai ankšti, neišpuoselėti, be klegesio, be puošmenų, nesaugomi parsidavėlišku išdidumu paskirstančių minią durininkų, bet per šį tuščią, be vartininko slenkstį likimas neperžengia. Jis žino, kad jam nėra vietos ten, kur niekas nuo jo nepriklauso. – [[Seneka]]. # [[Išminčius|Išminčiaus]] nepalies nei [[skriauda]], nei [[įžeidimas]]. – [[Seneka]]. # [[Išminčius]] yra saugus, jo negalima nei įžeisti, nei nuskriausti. – [[Seneka]]. # [[Išminčius]] yra tas, kuris daro [[gėris|gerus]] [[darbas|darbus]] sekdamas [[Dievas|Dievu]]. – [[Sekstas Pitagorietis]]. # [[Išminčius]] laimingas, tenkindamasis trupučiu, o [[kvailys|kvailiui]] visko maža. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Išminčius]] mokosi iš kitų [[klaida|klaidų]]. [[Kvailys]] – iš savųjų. – [[Konfucijus]]. # [[Išminčius]] negali būti pažeidžiamas. – [[Seneka]]. # [[Išminčius]] nemėgsta [[turtas|turto]], bet jam atiduoda pirmenybę. Neatiduoda jam savo sielos, bet jį priima į savo namus. Jį valdo, bet netampa jo vergu. – [[Seneka]]. # [[Išminčius]] nesidairo į senovės pavyzdžius, jei kas nors stiprina valstybę, ir nesilaiko nustatytų [[paprotys|papročių]], kai kas nors liaudžiai naudinga. – [[Kung Sun Jangas]]. # [[Išminčius]] nieko negali prarasti, viską jis laiko savyje… – [[Seneka]]. # [[Išminčius]] panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; o [[kvailys|kvailasis]] kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas. – [[Saadis]]. # [[Išminčius]], patekęs pas [[kvailys|kvailius]], neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą. – [[Saadis]]. # [[Išminčius]] tas, kuris [[pagarba|pagarbiai]] [[kalba]] kitiems apie [[Dievas|Dievą]] ir Viešpats labiau vertina [[išminčius|išminčių]], nei savo paties darbus. – [[Sekstas Pitagorietis]]. # [[Išminčius]] – tokios rūšies žmogus, kuris ilgalaike ir nuolatine [[mankšta]] pasiekė ištvermės kietybės ir gebėjimo nuvarginti bet kokią jėgą. – [[Seneka]]. # [[Išminčius]] veikiau stengsis išvengti [[liga|ligų]], negu rinksis [[vaistas|vaistus]] nuo jų. – [[Tomas Moras|T. Moras]]. # [[Išminčius]] visus – ir subrendusius, ir žilo plauko sulaukusius – laiko vaikais.– [[Seneka]]. # Jums niekuomet nepavyks išugdyti [[išminčius|išminčių]], jei slopinsite padaužiškumą. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Kvailys|Kvailiai]] ir [[išminčius|išminčiai]] vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvailiai ir pusiau išminčiai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Mat [[išminčius]] kaip karalius visa valdo savo mintyse, o paskirų dalykų nuosavybė išbarstyta pavieniams asmenims. – [[Seneka]]. # Ne [[malonumas]], o [[skausmas|skausmo]] nebuvimas rūpi [[išminčius|išminčiui]]. – [[Aristotelis]]. # [[Nemokša]] stebisi, kad daiktų esama tokių, kokie jie yra, ir toks stebėjimasis yra žinojimo pradžia; [[išminčius]], atvirkščiai, stebėtųsi, jeigu daiktai būtų ne tokie, kokius jis juos atpažįsta. – [[Aristotelis]]. # Nerasi tokio [[žmogus|žmogaus]], iš kurio [[išminčius]] negalėtų dar ko nors pasimokyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nesistebėk, jei [[išminčius|išminčiui]] tarp neišauklėtų žmonių nepavyks ištarti žodžio: liutnios negirdėti trenkiant būgnui, o ambros kvapą užgožia česnako smarvė. – [[Saadis]]. # Nieko nėra [[malonumas|maloniau]], kaip įkopti be [[vargas|vargo]]<br /> Į tas šviesiąsias viršūnes, kurias jau pasiekę [[išminčius|išminčiai]]. – [[Titas Lukrecijus Karas|T. Lukrecijus Karas]]. # [[Paprastumas|Paprasti]] dalykai – ypatingiausi, bet tik [[išminčius|išminčiai]] sugeba juos pamatyti. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # [[Teismas|Teisti]] pačiam save – kur kas sunkiau, negu teisti kitą. Jei sugebėsi gerai save teisti, tas rodys, kad esi tikras [[išminčius]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # Tik [[išminčius|išminčių]] patenkina jo [[turtas]], o [[kvailys]] kankinasi niekindamas tai, ką turi. – [[Seneka]]. # Viską, ką turi [[Dievas]], turi ir [[išminčius]]. – [[Sekstas Pitagorietis]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Išminčius]] klausia savęs, [[kvailys]] – kitų. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Turtas]] – [[išminčius|išmintingo]] tarnas, [[kvailys|kvailio]] – ponas. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Jei sieki [[išminčius|išminčiaus]] [[šlovė]]s – sutik su visais. ==Merfio dėsniai== # [[Meilė|Įsimylėjęs]] [[išminčius]] ir įsimylėjęs [[kvailys]] – praktika rodo, kad skirtumas tarp jų nežymus. [[Kategorija:Asmenys]] 15lsh0ilw4xuge11zrbb1x7x139x5ce 0 2811 84292 84273 2026-07-18T17:59:11Z Kurmis 70 84292 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Ar vien [[Pareiga|pareigas]] einant galima valdyti? – [[Konfucijus]]. # Atlikdamas savo [[Pareiga|pareigą]], žmogus su meile žiūri į tai, kam jis pats save priverčia. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Atlikti savo [[Pareiga|pareigą]] kartais būna skausmingai sunku, bet dar skausmingiau jos neatlikti. – [[Aleksandras Diuma|A. Diuma]]. # [[Auklėjimas]] – sunkus darbas, tad gerinti sąlygas jį dirbti – šventa kiekvieno žmogaus [[pareiga]], nes nėra nieko svarbesnio, kaip lavinimasis ir artimųjų [[lavinimas]]. – [[Sokratas]]. # [[Dailininkas|Dailininko]] [[pareiga]] išreikšti paveikslu tai, ką jis nori, o [[žiūrovas|žiūrovo]] pareiga jį suprasti. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Egoistas|Egoistai]] [[pareiga|pareigos]] vengia ir bijo jos; jie visada bailiai šlykštisi kuo nors įsipareigoti. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Gerbti [[moteris]] – [[pareiga]], kuriai kiekvienas doras žmogus turi paklusti iš mažens. – [[Lope de Vega]]. # [[Gyvenimas]] – [[malonumas|malonumų]] indas, pripildytas kartaus [[Pareiga|pareigos]] ir [[atsakomybė]]s gėrimo. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # [[Gyvenimas]], neapšviestas [[pareiga|pareigos]] jausmo, savaime neturėtų jokios vertės. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # Įvykdyta [[pareiga]] beveik visada atrodo ne visai įvykdyta, nes niekuomet neįmanoma pasitenkinti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Yra tiktai vienas kelias į žmogų, ir tas kelias vadinasi [[Pareiga]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Jei supranti būtinumą atlikti [[pareiga|pareigą]], turi užmiršti asmeninius interesus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Jie vis dar rašė ir kalbėjo, o mes jau matėme ligonines ir mirštančiuosius; jie vis dar kalė, kad tarnauti [[valstybė|valstybei]] yra kilniausia [[pareiga]], o mes jau žinojome, kad [[mirtis|mirties]] baimė yra stipresnė. Nuo to mes netapome nei maištininkais, nei dezertyrais, nei bailiais, – jie taip lengvai svaidydavosi visais šiais žodžiais, – mes mylėjome savo [[tėvynė|tėvynę]] ne mažiau kaip jie ir drąsiai ėjome į kiekvieną ataką; bet dabar jau šį tą supratome, tartum mums iš karto būtų atsivėrusios akys. Ir matėme, kad iš jų pasaulio nieko nebeliko. Staiga pasijutome baisiausiai vieniši ir išeitį iš tos [[vienatvė]]s turėjome susirasti patys. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kaip galima save [[pažinimas|pažinti]]? Ne stebėjimu, tiktai [[veikla]]. Pamėgink atlikti savo [[pareiga|pareigą]], ir sužinosi, ką turi savyje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kaip pasaulio pareiga yra varyti ratu daiktų tvarką, kaip saulės pareiga keisti saulėtekio ir saulėlydžio vietą, ir šie mums sveiki dalykai teikiami neatlyginamai, taip [[vyras|vyro]] [[pareiga]] yra tarp kitų darbų teikti geradarystę. Taigi kodėl jis teikia? Tam, kad teiktų, kad neprarastų progos daryti gera. – [[Seneka]]. # [[Laimė]] ir moralinė [[pareiga]] yra neatskiriamai sujungtos. – [[Džordžas Vašingtonas|Dž. Vašingtonas]]. # Laisvai gyvena tik tas, kuris su džiaugsmu atlieka savo [[pareiga]]s. – [[Ciceronas]]. # Mano ginklai nukreipti į pagrindinį priešą – į gyvulišką, vartotojišką ir, deja, kol kas visagalį principą: „[[gyvenimas]] – malonumas“. Aš tvirtinu, kad tikras, vertas žmogaus [[malonumas]] yra suprasta ir sąmoningai atlikta [[pareiga]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Mes su malonumu klausome apie mūsų [[teisė|teises]], bet nemėgstame, kad mums primintų mūsų [[pareiga|priedermes]]. – [[Edmundas Berkas|E. Berkas]]. # Miegojau ir sapnavau, kad [[gyvenimas]] – [[džiaugsmas]]. Prabudau ir pamačiau, kad gyvenimas – [[pareiga]]. Ėmiausi veiklos ir supratau – pareiga yra džiaugsmas. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Mūsų dorovinių [[pareiga|pareigų]] daug daugiau, negu nurodo [[įstatymas|įstatymai]]. – [[Seneka]]. # Mūsų laikais [[darbas]] – didi [[teisė]] ir didi [[pareiga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Ne iš [[baimė]]s, bet iš [[pareiga|pareigos]] mes turime vengti blogų [[poelgis|poelgių]]. – [[Demokritas]]. # [[Nelaimė]]je išlikti [[ištikimybė|ištikimam]] [[pareiga]]i – didelis dalykas. – [[Demokritas]]. # Nenusiraminkite tik ties tuo, kad atlikote savo [[Pareiga|pareigą]]. – [[Endriu Karnegis|E. Karnegis]]. # Nepamiršk [[pareiga|pareigos]] – tai vienintelė muzika. Be pareigos nėra gyvenimo ir aistros. – [[Aleksandras Blokas|A. Blokas]]. # Nėra nieko didingesnio, kaip atliktos [[pareiga|pareigos]] didingumas, nėra ir nieko džiaugsmingesnio. – [[Žozefas Ernestas Renanas|Ž. E. Renanas]]. # Niekada nepasukite iš [[pareiga|pareigos]] ir [[garbė]]s kelio – tai vienintelis dalykas, suteikiantis mums [[laimė|laimę]]. – [[Žoržas de Biufonas|Ž. de Biufonas]]. # Pabandykime suprasti [[gyvenimas|gyvenimą]] kaip [[Pareiga|pareigą]]. Kaip žmogaus pareigą žmogui, kaip žmogaus pareigą visuomenei, o visuomenės – žmogui, kaip saulės pareigą žemei, kaip tėvų pareigą vaikams, kaip dirbančiojo pareigą darbui, kaip mūsų pareigą tiesai ir ištikimybei, kaip mokslininko pareigą mokslui, kaip poeto ištikimybę ir pareigą poezijai, kaip pareigą gėriui ir grožiui, kaip pareigą tėvynei, kaip pareigą šiai dienai ir rytdienai, kaip pareigą medžiui ir paukščiui. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # [[Pagarba]] bendrosioms [[dorovė]]s taisyklėms ir yra [[pareiga|pareigos]] jausmas. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]] # [[Pareiga]] – tai Meilė tam, ką pats sau įsakai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Pareiga]]! Tu – išaukštintas, didingas žodis... Kaip tik tai didinga, kas iškelia [[žmogus|žmogų]] viršum jo paties. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Pareiga|Pareigos]] supratimas, prikaustantis žmogų prie jo [[priedermė|priedermių]], yra ne kas kita, kaip suvokimas aukštesnio [[interesai|intereso]], įveikiančio žemesnius interesus. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # Pats didžiausias gyvenimo [[malonumas]] – suvokti atliktą [[pareiga|pareigą]]. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]]. # [[Punktualumas]] turi būti [[karalius|karalių]] [[pareiga]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Santuoka|Tuoktis]] – tai perpus sumažinti [[teisė|teises]] ir padvigubinti [[pareiga]]s. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Stenkitės visada atlikti savo [[pareiga|pareigą]], ir žmonija jus pateisins, net kai patirsite [[nesėkmė|nesėkmę]]. – [[Tomas Džefersonas|T. Džefersonas]]. # Tiktai [[narsa]] mažakalbė: ji visada pasirengusi atsiskleisti, parodyti, kad net ir [[didvyriškumas|didvyriškumą]] laiko [[pareiga]], o ne [[žygdarbis|žygdarbiu]]. – [[Aleksandras Bestuževas|A. Bestuževas]]. # Už stropų [[pareiga|pareigos]] atlikimą žmogui atpildas yra jo [[pasitenkinimas]]; jis nesijaudina nepamalonintas pagyrimų, garbės ir dėkingumo. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli [[vaikystė]]je, kur [[žmogus]] pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos, ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia [[pareiga]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Visi kilnūs žmogaus motyvai, idėjos, sumanymai ir jausmai neverti nė surūdijusio skatiko, jei neteikia jam jėgų geriau atlikti kasdieninio gyvenimo [[pareiga|pareigą]]. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # [[Žmogus|Žmonės]], būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų [[pareiga]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Niekada nepamink vienos [[Pareiga|pareigos]], kad įvykdytum kitą. [[Kategorija:Visuomenė]] [[Kategorija:Filosofija]] [[Kategorija:Etika]] h466cypiokcwqeixrja9nlxve35cs3d 0 4209 84289 82591 2026-07-18T17:45:14Z Kurmis 70 84289 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # [[Cinizmas]] yra vienintelė forma, kuria niekingos sielos gali prisiliesti prie [[padorumas|padorumo]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Išorinį [[padorumas|padorumą]] visada sąlygoja vidinis [[gyvenimas]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas [[padorumas|padoru]], tas verta [[pagarba|pagarbos]], ir kas verta pagarbos, visada padoru. – [[Ciceronas]]. # Rengtis stenkis dailiai, bet ne dabitiškai; dailumo požymis – [[padorumas]], o dabitiškumo – [[nesaikingumas]]. – [[Sokratas]]. # Vadinamosiomis [[mandagumas|mandagumo]] ir [[padorumas|padorumo]] taisyklėmis mes įgyjame tai, kas kitais atvejais pasiekiama tik [[jėga]], o kartais nepaklūsta ir jai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Žmonės mokomi ko tik nori, tik ne [[padorumas|padorumo]], tuo tarpu jie labiausiai stengiasi pasipuikuoti padorumu, o ne mokytumu, taigi kaip tik tuo, ko niekada nebuvo mokomi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. [[Kategorija:Vertybės]] p5dbfn2b06urtcof4ud5dyky9v5dtkn 0 8955 84293 81067 2026-07-18T17:59:41Z Kurmis 70 84293 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # [[Auklėjimas]] – sunkus darbas, tad gerinti sąlygas jį dirbti – šventa kiekvieno žmogaus [[pareiga]], nes nėra nieko svarbesnio, kaip lavinimasis ir artimųjų [[lavinimas]]. – [[Sokratas]]. # Kai kas [[knyga]]s vertina pagal apimtį, tartum jos būtų parašytos rankų, o ne proto [[lavinimas|lavinimui]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # [[Lavinimas]] turi būti teisingas, pilnutinis, aiškus ir tvirtas. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Mokymas|Mokymo]], [[lavinimas|lavinimo]] pradžia – tai teisingas [[klausimas|klausimų]] vaikui iškėlimas. – [[Vladimiras Megrė|V. Megrė]]. # Nušvintame nuolat [[lavinimas|lavindami]] mintis, kūną ir sielą. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # Svarbu ne tik [[intelektas|intelekto]] potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus [[lavinimas|lavinimo]] sistema: emocijų ir valios sritis, dorovė ir visuomeninė atsakomybė. – [[Viktoras Pekelis|V. Pekelis]]. # Tikrasis [[lavinimas|lavinimosi]] tikslas yra ne žinios, bet [[veikla]]. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # Žmonės [[gerumas|gerais]] tampa labiau per [[lavinimas|lavinimąsi]] nei iš [[prigimtis|prigimties]]. – [[Demokritas]]. [[Kategorija:Temos]] cx69qt1i6dqn3vh7mlqq1fmqm3onbna