Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.13 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1676 84348 83006 2026-07-31T18:11:31Z Kurmis 70 84348 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Rodin TheThinker.jpg|thumb|Mąstytojas. Augusto Rodin skulptūra.]] ==Sentencijos== # Aš labai retai [[mąstymas|mąstau]] žodžiais. Pirmiau šauna mintis, o tik po to aš stengiuosi išreikšti ją žodžiais. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Daug laiko beveik kasdien praleidžiu sėdėdamas ir [[galvojimas|galvodamas]]. Tai – labai reta amerikietiškame versle. Aš skaitau ir galvoju. Aš skaitau ir galvoju, ir padarau mažiau impulsyvių sprendimų nei daugelis žmonių versle. – [[Varenas Bufetas|V. Bufetas]]. # [[Dvasia]] yra viskas. Esi tas, ką [[mąstymas|mąstai]]. – [[Buda]]. # Ginčykitės, apsirikite, klyskite, bet, dėl Dievo meilės, [[galvojimas|galvokite]] kad ir neteisingai, bet patys. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # [[Gudrumas]] – labai ribotų žmonių [[mąstymas|mąstymo]] būdas. Jis labai skiriasi nuo [[protas|proto]], į kurį iš išorės panašus. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Iš visų [[hipotezė|hipotezių]] rinkitės tą, kuri netrukdo toliau [[mąstymas|mąstyti]] apie tiriamus dalykus. – [[Džeimsas Klarkas Maksvelas|Dž. K. Maksvelas]]. # Yra lengvi ir neilgai trunkantys [[pratimas|pratimai]]: bėgimas, gimnastika rankoms, šuoliukai aukštyn, į tolį... Tačiau po bet kokių pratybų reikia kuo greičiau nuo kūno pratimų pereiti prie [[mąstymas|mąstymo]] reikalaujančių užsiėmimų. – [[Seneka]]. # Jeigu dukart [[mąstymas|pagalvosi]] pirma negu vieną kartą [[sakymas|pasakysi]], pasakysi dukart geriau. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # Jeigu žmogaus [[žinios]] netvarkingos, tai kuo daugiau jis jų turi, tuo labiau sutrinka jo [[mąstymas]]. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # Kai iš [[pašaukimas|pašaukimo]] ar pagal [[profesija|profesiją]] esi daug mąstęs apie [[žmogus|žmones]], kartais imi ilgėtis primatų. Jie bent neturi slaptų [[mintis|minčių]]. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # Kai tyrinėju savo sugebėjimą [[mąstymas|mąstyti]], prieinu prie išvados, kad vaizduotės ir fantazijos dovana reiškė man daugiau negu sugebėjimai abstrakčiai mąstyti. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Kalba]] – [[mąstymas|mąstymo]] priemonė... Kalbėti bet kaip reiškia ir mąstyti bet kaip: netiksliai, apytikriai, nepatikimai. – [[Aleksėjus Tolstojus|A. Tolstojus]]. # Kas aiškiai [[mąstymas|mąsto]], tas aiškiai ir [[mintis]] dėsto. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Kas ilgai [[mąstymas|mąsto]], ne visada randa geriausią [[sprendimas|sprendimą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ką žmogus [[mąstymas|mąsto]] savarankiškai, neįtakotas kitų žmonių minčių ir patirties, yra geriausiu atveju apgailėtina ir monotoniška. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Knyga]] – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą [[mąstymas|mąstyti]]; tai [[mintis|minties]] variklis, išjudinantis tingų [[protas|protą]]. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # Kuo daugiau [[skaitymas|skaitote]] nemąstydami, tuo tvirčiau įsitikinate, kad daug [[žinojimas|žinote]], o kuo daugiau [[mąstymas|mąstote]] skaitydami, tuo aiškiau matote, kad žinote labai mažai. – [[Volteras]]. # Kuo [[žmogus]] mažiau [[mąstymas|mąsto]] arba žino apie savo [[privalumas|privalumus]], tuo labiau mums patinka. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Logika]] – [[mąstymas|mąstančiųjų]] dievas. – [[Lionas Foichtvangeris|L. Foichtvangeris]]. # Man nusispjauti, ką jūs apie mane [[galvojimas|galvojate]]. Aš apie jus iš viso negalvoju. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Mąstymas|Mąstantis]] žmogus pažįstamas iš šventos pagarbos [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Mąstymas|Mąstau]], vadinasi, [[egzistencija|egzistuoju]] (lot. ''cogito ergo sum''; pranc. ''je pense, donc je suis''). – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Mąstymas]] – didi vertybė, ir išmintinga yra sakyti [[tiesa|tiesą]] ir elgtis taip, kaip liepia [[prigimtis]]. – [[Heraklitas]]. # [[Mąstymas|Mąstymo]] laisvė yra visų neatimama teisė. – [[Žozefas Ernestas Renanas|Ž. E. Renanas]]. # [[Mąstymas|Mąstymo]] lemtis yra kelias. Ir mąstymo keliai slepia savyje tą paslaptį, kad jais mes galime eiti ir pirmyn, ir atgal, kad net kelias atgal mus veda į priekį. – [[Martynas Heidegeris|M. Heidegeris]]. # Mes geriau suvokiame savo [[elgesys|elgesio]] negu [[mąstymas|mąstymo]] [[klaida]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Mes esame tikrai [[laisvė|laisvi]], kai išsaugojame sugebėjimą svarstyti savarankiškai, kai būtinybė nepriverčia mus ginti svetimų [[nuomonė|nuomonių]]. – [[Ciceronas]]. # Mes reikalaujame, kad [[mergaitė]]s ne [[mąstymas|mąstytų]], bet [[tikėjimas|tikėtų]]. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. [[Moteris|Moterų]] [[darbas]] – megzti. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Mes tampame tuo, ką [[mąstymas|mąstome]]. – [[Buda]]. # [[Mintis]] – taip pat maistas. [[Mąstymas|Mąstyti]] reiškia maitintis. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Mintis]] – [[veikla|veiklos]] motina, gyvoji jos siela, ne tik pradininkė, bet ir sergėtoja. Todėl [[mąstymas]] yra žmogaus gyvenimo žemėje pagrindas, šaltinis ir tikroji esmė. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Mokykla]] – tai dirbtuvė, kurioje formuojamas augančiosios kartos [[mąstymas]]; reikia ją tvirtai laikyti rankose, jeigu nenori paleisti iš rankų [[ateitis|ateities]]. – [[Anri Barbiusas|A. Barbiusas]]. # [[Mokymasis]] be [[mąstymas|mąstymo]] beprasmis. Mąstymas be [[mokslas|mokslo]] – kenksmingas. – [[Konfucijus]]. # Mokytam ir išsilavinusiam žmogui [[gyvenimas|gyventi]] – lygu [[mąstymas|mąstyti]]. – [[Ciceronas]]. # [[Mokytojas]], jo [[mąstymas|mąstysena]] – štai kas visų svarbiausia [[mokymas|mokymui]] ir [[auklėjimas|auklėjimui]]. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # [[Mokslas|Mokslams]] geriausiai padeda savo galva, [[mąstymas]]. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # [[Mokslas|Moksliniame]] [[mąstymas|mąstyme]] visuomet esama [[poezija|poezijos]] elemento. Tikras mokslas ir tikra [[muzika]] reikalauja vienatipio mąstymo. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Muzika]] skatina mus gražiai [[mąstymas|mąstyti]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Neįmanoma išspręsti [[problema|problemų]] naudojantis tuo pačiu [[mąstymas|mąstymo]] būdu, kuriuo jas sukūrėte. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Nepasikliauk [[minia|minios]] nuomone, [[mąstymas|mąstyk]] savo galva. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # Niekas nėra blogas arba geras – [[mąstymas]] padaro jį tokį. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Norint tobulinti [[protas|protą]], reikia daugiau [[mąstymas|mąstyti]], negu mokytis atmintinai. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Nuo šiol [[ateitis]] priklauso dviejų tipų žmonėms: mąstančiam žmogui ir darbo žmogui. Iš esmės abu jie sudaro nedalomą vienetą, nes [[mąstymas|mąstyti]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Galvojimas|Pagalvok]] bent kartą prieš duodamas, dukart prieš imdamas ir tūkstantį kartų prieš reikalaudamas. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # [[Protas]] ir [[mąstymas]] yra dvi svarbiausios žmogaus [[prigimtis|prigimties]] savybės. – [[Plutarchas]]. # Retai [[mąstymas|mąstome]] apie tai, ką turime, bet visada – apie tai, ko stokojame. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Skaitymas|Skaityk]] ne tam, kad prieštarautum ir neigtum, ne tam, kad aklai priimtum, ir ne tam, kad rastum temą pokalbiui, bet kad [[mąstymas|mąstytum]] ir [[samprotavimas|samprotautum]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Skaitymas]], peržengus tam tikrą amžių, per daug nukreipia protą nuo jo kūrybinių siekių. Bet kuriam per daug skaitančiam ir per mažai galvojančiam žmogui išsivysto tingėjimo [[mąstymas|mąstyti]] įprotis. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Sklandžiai [[kalbėjimas|kalbėti]] – tai tinkamai [[galvojimas|galvoti]] balsu. – [[Žozefas Ernestas Renanas|Ž. E. Renanas]]. # Sugebėjimas [[mąstymas|mąstyti]] – viena iš [[aistra|aistrų]], galinti ilgiau džiuginti už visas kitas. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Svarbiau yra apgalvotai [[veikla|veikti]] negu protingai [[mąstymas|mąstyti]]. – [[Ciceronas]]. # Svarbiausias [[civilizacija|civilizacijos]] uždavinys – išmokyti žmogų [[mąstymas|mąstyti]]. – [[Tomas Alva Edisonas|T. A. Edisonas]]. # [[Svarstymas|Svarstykite]] neskubėdami, bet [[veikla|veikite]] ryžtingai; [[nusileidimas|nusileiskite]] kilniaširdžiai, o [[pasipriešinimas|priešinkitės]] tvirtai. – [[Čarlsas Kalebas Koltonas|Č. K. Koltonas]]. # [[Kalbėjimas|Šnekėti]] [[mąstymas|nemąstant]] – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Tai, ką [[galvojimas|galvoji]] apie save pats, yra kur kas svarbiau negu tai, ką apie tave galvoja kiti. – [[Seneka]]. # Tam, kuris ilgai [[mąstymas|mąsto]] apie tai, kaip daryti gera, nelieka [[laikas|laiko]] būti geram. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Tas, kuris daug [[galvojimas|galvoja]], mažai [[kalbėjimas|kalba]], stengdamasis įsprausti kuo daugiau [[mintis|minčių]] į kuo mažiau [[žodis|žodžių]]. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # Tegu kiekvienas stengiasi [[galvojimas|galvoti]] ir [[kalbėjimas|kalbėti]] protingai, bet tenemėgina įtikinti kitų savo [[skonis|skonio]] ir [[jausmas|jausmų]] neklaidingumu: tai pernelyg sunkus sumanymas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Teisingas [[mąstymas]] parbloškia ne pavienes [[yda]]s, visas iš karto vienu ypu nugali. – [[Seneka]]. # Vaiko [[auklėjimas|auklėjimui]] reikia įžvalgesnio [[mąstymas|mąstymo]], didesnės [[išmintis|išminties]] negu valstybės valdymui. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Verčiau pirma [[galvojimas|galvoti]], paskiau [[veikla|veikti]] negu atvirkščiai. – [[Demokritas]]. # Vienas iš išlavinto [[mąstymas|mąstymo]] bruožų – sugebėti svarstyti [[nuomonė|nuomonę]], su kuria nesutinki. – [[Aristotelis]]. # Visas mūsų vertingumas – sugebėjimas [[mąstymas|mąstyti]]. Stenkimės mąstyti teisingai: tai [[moralė]]s pagrindas. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Žmogaus [[mąstymas|mąstymui]] ypatingą žavesį teikia [[nerimas]]. [[Protas]], kuriam svetimas nerimas, sukelia mano pyktį ir apmaudą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Žmogus be [[protas|proto]] – žmogus be [[valia|valios]]. Kas neturi proto, tą kiti apgaudinėja, mulkina, išnaudoja. Tik [[mąstymas|mąstantis]] žmogus yra laisvas ir savarankiškas. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Žmogus]] būna žmogumi tik todėl, kad [[mąstymas|mąsto]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nustoja [[mąstymas|mąstyti]], nustoję [[skaitymas|skaityti]]. – [[Deni Didro|Deni Didro]]. # Žodžio dovana, žinia, nedažnai derinasi su [[mąstymas|mąstymo]] jėga. – [[Viljamas Somersetas Moemas|V. S. Moemas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kiekviena [[galva]] turi [[mąstymas|mąstyti]] pati. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Galvojimas|Galvok]] globaliai – [[Veikla|veik]] lokaliai. # [[Laikas]] ir [[Mąstymas|apmąstymas]] numalšina stipriausią [[Sielvartas|sielvartą]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Aiškiai [[kalbėjimas|kalba]], tamsiai [[galvojimas|galvoja]]. # [[Mąstymas|Apmąstyk]] viską, ką sakai, bet nesakyk visko, ką mąstai. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Galvojimas|Apgalvok]] dažnai – [[Sprendimas|nuspręsk]] vieną kartą. # [[Galvojimas|Apgalvok]] lėtai – [[Veikla|įvykdyk]] greitai. # [[Galvojimas|Galvosi]] vėliau – [[Kentėjimas|kentėsi]] anksti. # Gausiai [[Mąstymas|apmąstyk]] prieš [[Veikla|veikdamas]]. ==Merfio dėsniai== # Tas, kas [[juokas|juokiasi]] paskutinis, lėčiausiai [[mąstymas|mąsto]]. (Batnerio dėsnis) == Taip pat skaitykite == * [[Veikla]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|mąstymas}} [[Kategorija:Filosofija]] [[Kategorija:psichologija]] mqzzf08r3rfdwovqtmsmn0mgs0mrrdi 0 2071 84347 84190 2026-07-31T18:10:04Z Kurmis 70 84347 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Www.wikipedia screenshot (2021).png|thumb|Atviroji bei laisvoji žinių saugykla – Vikipedija]] == Sentencijos ir aforizmai== # [[Abejonė]] – pikčiausias žmonijos [[žinios|žinių]] priešas. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Apie [[niekas|nieką]] nežinome net milijoninės vieno procento dalies. – [[Tomas Alva Edisonas|T. A. Edisonas]]. # Dvasiniame gyvenime, kaip ir praktiniame, turintys [[žinios|žinių]] visada tobulėja ir laimi. – [[Viljamas Džeimsas|V. Džeimsas]]. # Geriau [[neišmanymas]] negu klaidingos [[žinia|žinios]]. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Gerų [[darbas|darbų]] rieškučios, vertingesnės už [[žinios|žinių]] statinę. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # Greitas kaupimas [[žinios|žinių]], įgyjamų pernelyg mažai savarankiškai dirbant, ne itin vaisingas. [[Mokytumas]] irgi gali auginti tik lapus, o nesubrandinti vaisių. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Išmintis|Išmintingas]] ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio [[žinios]] naudingos. – [[Aischilas]]. # [[Išradimai|Išradinėti]] pačiam puiku, bet [[žinios|žinoti]] ir vertinti tai, kas atrasta kitų, – argi tai mažiau negu kurti? – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jei nori, kad tavo [[pamokslas|pamokslai]] turėtų poveikį tavo [[mokinys|mokiniams]], įspėk juos apie nereikalingas [[žinios|žinias]] ir klaidingas [[taisyklė|taisykles]], todėl, kad atsiriboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusią kryptį. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu [[skaitymas|skaitome]] siekdami [[žinios|žinių]], turime skaityti lėtai, užsirašyti viską, ką išmokstame iš knygos, visa, ką randame nežinoma. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # Jeigu žmogaus [[žinios]] netvarkingos, tai kuo daugiau jis jų turi, tuo labiau sutrinka jo [[mąstymas]]. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # Kai kurie mokslininkai kaupia [[žinios|žinias]] tik tam, kad galėtų jomis girtis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Kas gali būti žalingesnio už žmogų, turintį sudėtingiausių mokslų [[žinios|žinių]], bet neturintį geros širdies? Jis visas žinias panaudos blogam. – [[Grigorijus Skovoroda|G. Skovoroda]]. # Klysta tas, kas mano, kad daug [[žinojimas|žinoti]] yra privalumas. Svarbu ne [[žinios|žinių]] kiekis, o kokybė. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Knyga]] yra visokių [[žinios|žinių]] alfa ir omega, visų [[mokslas|mokslų]] pradžių pradžia. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Kokia nauda iš to, kad daug žinojai, jei nemokėjai tų [[žinios|žinių]] naudoti savo reikalams. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Kuo mažiau žmonės [[žinojimas|žino]], tuo platesnės jiems atrodo jų [[žinia|žinios]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Maloniausi tie [[žodis|žodžiai]], kurie suteikia kokių nors [[Žinia|žinių]]. – [[Aristotelis]]. # Man teko pažinti daugybę žmonių, sukaupusių gausybę [[žinios|žinių]] ir neturėjusių nė vienos savo [[mintis|minties]]. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # [[Mokslas]] – sutvarkytos [[žinios]]. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # Mūsų [[žinios|žinių]] troškimui nėra galo; [[protas|proto]] pasitenkinimas – jo ribotumo arba nuovargio požymis. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Nedera gult miegoti nepasakius sau, kad per dieną šio to išmokta. Tai, ką apibrėžiu žodžiu „išmokta“, yra siekimas praplėsti mūsų [[mokslas|mokslo]] ar kokių kitų naudingų [[žinios|žinių]] ribas. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Neįsivaizduoju, kaip galima tenkintis [[žinios|žiniomis]], įgytomis iš antrų rankų; nors svetimos žinios gali mus šio to išmokyti, išmintingas būni tik savo [[išmintis|išmintim]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Neklausk vėjo, kodėl tave atnešė čia, kur esi. Net jei patekai tarp cemento nuolaužų, išleisk šaknis ir gyvenk. Kažkam tu esi [[žinia]]. – [[Bruno Ferrero|B. Ferrero]]. # Neužtenka [[žinojimas|žinoti]], reikia panaudoti [[žinios|žinias]], neužtenka [[noras|norėti]], reikia [[veikla|veikti]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nežinome ir ne(su)žinosime. – Fiziologas [[Emil Heinrich du Bois-Reymond]] (lot. ''Ignoramus et ignorabimus''). ''(Sentencija tapo skepticizmą išreiškiančiu posakiu, kad gamtos mokslai gali viską paaiškinti, atskleisti (gamtos ir žmogaus paslaptis)''. # Nėra natūralesnio [[troškimas|troškimo]] už troškimą [[žinios|žinių]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Nieko nuostabaus, kad gausybė [[žinios|žinių]], negalinčių padaryti žmogaus [[protas|protingo]], dažnai daro jį tuščiagarbį ir pasipūtusį. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Norint pasiekti užsibrėžtą [[tikslas|tikslą]], [[praktiškumas|praktiškumo]] reikia ne mažiau kaip [[žinios|žinių]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Norint suvirškinti [[žinia|žinias]], reikia jas ryti su apetitu. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Paprastai nuo mūsų priklauso, ar perduosim savo [[vaikas|vaikams]] [[žinios|žinias]], maža to, – ar perduosime jiems savo [[aistra]]s. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Pernelyg gausios [[žinios]] sąlygoja [[neryžtingumas|neryžtingumą]]: neregys eina tiesiai prieš save. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Savo gyvenimo kelyje mačiau daug žmonių, visiškai atbukintų besaikio [[žinios|žinių]] troškimo. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Savo vaizduotėje aš galiu piešti kaip dailininkas. [[Vaizduotė]] svarbiau už žinias. [[Žinios]] ribotos. Vaizduotė apima visą pasaulį. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Skaitymas]] duoda žmogui [[žinios|žinių]], [[pokalbis]] moko [[sumanumas|sumanumo]], o [[įprotis]] užsirašinėti – [[tikslumas|tikslumo]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Stengtis palikti po savęs daugiau [[žinios|žinių]] ir [[laimė]]s nei radome, tobulinti ir didinti gautą [[palikimas|palikimą]] – štai mūsų priedermė. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Svarbiausia ne tai, kad sukauptum kuo daugiau [[žinios|žinių]], o tai, kad tos žinios, gausios ar menkos, priklausytų tau vienam, būtų išmaitintos tavo krauju, būtų tavo paties pastangų vaisius. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Šnekučiuotis dera taip, kad visi pašnekovai turėtų naudos – įgytų daugiau [[žinios|žinių]]. – [[Heraklitas]]. # Tinkamam [[elgesys|elgesiui]] [[valia|valios]] stoka pragaišingesnė už [[žinios|žinių]] stoką. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # Visiškas [[neišmanymas]] – ne didžiausias [[blogis]]; kaupti menkai įsisąmonintas [[žinia|žinias]] – kur kas blogiau. – [[Platonas]]. # [[Žinios]] glūdi galvose, pilnose kitų žmonių [[mintis|minčių]], [[išmintis]] – [[protas|protuose]], dėmesinguose sau. – [[William Cowper|W. Cowper]]. # [[Žinios]] yra [[jėga]], jėga yra žinios. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Žinios]], neišmaitintos [[patirtis|patirties]], patikimumo motinos, bevaisės ir kupinos klaidų. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Žinios]] – šarvai prieš visas negandas. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # [[Žinios|Žinių]] reikia siekti ne tam, kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas [[gyvenimas|gyvenime]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Ne [[žinios]] yra pagrindinis dalykas, bet [[Poelgis|poelgiai]]. # Nebūk toks [[Kvailumas|kvailas]], kad [[Išmintis|išmintį]] pakeistum [[Žinios|žiniomis]], nes tu prarasi [[Supratimas|supratimą]]. # Stengtis palikti po savęs daugiau [[žinios|žinių]] ir [[laimė]]s nei radome, tobulinti ir didinti gautą [[palikimas|palikimą]] – štai mūsų priedermė. # [[Žinios]] ir [[Išmanymas|išmanymas]] yra geriau negu [[Turtas|turtas]] – tau reikia prižiūrėti turtą, o žinios prižiūri tave. # [[Žinios]] yra panašiai kaip [[Sodas|sodas]], jeigu tu neįdirbi jo, negali nuimti derliaus. # [[Žinios|Žinių]] ir [[Išmanymas|išmanymo]] trūkumas yra tamsiau už naktį. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Kas išvyksta [[kelionė]]n dėl [[žinios|žinių]], tam rojaus vartai atviri. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Siek išminties, o ne žinių. [[Žinios]] – tai praeitis. [[Išmintis]] – tai ateitis. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Patirtis]] be žinių yra geriau negu [[žinios]] be patirties. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # [[Žinios]] daug vietos neužima. # [[Žinios]] nėra paveldimos. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|žinios}} [[Kategorija:Mokslas]] [[Kategorija:Informatika]] ommivr3ivoivhrap0wjl6lxocol6fx7 0 2615 84350 80680 2026-07-31T18:17:36Z Kurmis 70 84350 wikitext text/x-wiki == Sentencijos == # [[Išpuikimas]] – [[pažanga|pažangos]] [[priešas]]. – [[Bionas Beristenietis|Bionas]]. # Kas yra [[civilizacija]]? Tai nuolatiniai [[atradimas|atradimai]], kuriuos daro kiekviename žingsnyje į priekį žengiantis žmogaus [[protas]]; iš čia kilęs ir pats žodis – [[pažanga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kiekvienos [[epocha|epochos]] savi uždaviniai, ir nuo to, kaip jie sprendžiami, priklauso žmonijos [[pažanga]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Mokslas|Mokslo]] idėjų pasaulyje, kaip ir apskritai [[gyvenimas|gyvenime]], ne iš karto nugali [[pažanga]] ir [[tiesa]]: reikia kovoti dėl jų, sutelkti visas jėgas, atkaklumą ir energiją, tvirtai tikėti savo teisumu ir pergale. – [[Aleksandras Fersmanas|A. Fersmanas]]. # [[Nerimas]] – tai [[nepasitenkinimas]], o nepasitenkinimas – svarbiausia [[pažanga|pažangos]] sąlyga. Parodykite man visai patenkintą žmogų, ir aš jums įrodysiu, kad jis [[nevykėlis]]. – [[Tomas Alva Edisonas|T. A. Edisonas]]. # [[Pažanga]] – ne atsitiktinumas, o būtinybė. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # [[Progresas]] – tai [[klaida|klaidų]], kurios buvo padarytos darant progresą, taisymas. – [[C. Gibbas]]. # Racionalus [[žmogus]] pats adaptuojasi prie savo aplinkos. Neracionalus gi atkakliai bando pačią aplinką pritaikyti prie savęs. Kaip tik todėl visas [[progresas]] ir priklauso nuo neracionaliųjų. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Sustoti ties pasiekta, vadinasi, beviltiškai atsilikti. # Tik drąsiai žengiant į priekį pasiekiama [[pažanga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmonija]] turi tik du kelius: arba [[pažanga|pažangą]], arba [[degradacija|degradaciją]]; grynasis konservatizmas prieštarauja visatos dėsnių esmei. – [[Alfredas Nortas Vaithedas|A. N. Vaithedas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Nedaryti [[Pažanga|pažangos]] į priekį, tai yra atsitraukti. [[Kategorija:Procesai]] 03xavq7coz8bdgyf99hu8ir1ol0jq3m 0 6718 84346 84342 2026-07-31T18:07:23Z Kurmis 70 84346 wikitext text/x-wiki '''''[[Herbertas Spenseris]]''' (angl.'''Herbert Spencer'''; 1820-1903) – anglų filosofas, biologas, sociologas ir psichologas.'' [[Vaizdas:Spencer1.jpg|thumb|Herbertas Spenseris]] ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Auklėjimas|Auklėjimo]] procese [[savišvieta]]i dera skirti daugiausia vietos. Žmonija sėkmingiausiai vystėsi tik savišvietos būdu. # Būtiniausia gero [[gyvenimas|gyvenimo]] sąlyga – būti sveikam. # Galutinę nuomonę lemia [[jausmas|jausmai]] – ne [[protas]]. # Išankstinis negatyvus požiūris neišsiaiškinus esmės - tai nuostata, kuri užkerta kelią bet kokiai informacijai, atmeta visus argumentus, o žmogų pasmerkia amžinam [[žinojimas|nežinojimui]]. # Yra vienas principas, užkertantis kelią [[žinojimas|žinojimui]], atmetantis visus argumentus ir paverčiantis žmogų amžinu [[neišmanėlis|neišmanėliu]], – pirma paniekinti, o paskui aiškintis. # Jei žinai būdą kūnui stiprinti, valiai grūdinti, širdžiai kilninti, protui lavinti ir pusiausvyrai palaikyti – esi [[auklėtojas]]. Švietimo tikslas – [[charakteris|charakterio]] ugdymas. # Jeigu žmogaus [[žinios]] netvarkingos, tai kuo daugiau jis jų turi, tuo labiau sutrinka jo [[mąstymas]]. # [[Mokslas]] – sutvarkytos [[žinios]]. # Mūsų gyvenimą trumpina [[nemokšiškumas]]. # [[Švietimas|Švietimo]] tikslas – [[charakteris|charakterio]] ugdymas. # Tikrasis [[lavinimas|lavinimosi]] tikslas yra ne žinios, bet [[veikla]]. # Tinkamam [[elgesys|elgesiui]] [[valia|valios]] stoka pragaišingesnė už [[žinios|žinių]] stoką. {{DEFAULTSORT:Spenseris, Herbertas}} [[Kategorija:Anglai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Biologai]] [[Kategorija:Sociologai]] [[Kategorija:Psichologai]] [[Kategorija:1820|G]] [[Kategorija:1903|M]] [[Kategorija:Copyright]] f8ovn26c4pxabvxrsxrs5qt03y7psdx 84349 84346 2026-07-31T18:15:22Z Kurmis 70 84349 wikitext text/x-wiki '''''[[Herbertas Spenseris]]''' (angl.'''Herbert Spencer'''; 1820-1903) – anglų filosofas, biologas, sociologas ir psichologas.'' [[Vaizdas:Spencer1.jpg|thumb|Herbertas Spenseris]] ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Auklėjimas|Auklėjimo]] procese [[savišvieta]]i dera skirti daugiausia vietos. Žmonija sėkmingiausiai vystėsi tik savišvietos būdu. # Būtiniausia gero [[gyvenimas|gyvenimo]] sąlyga – būti sveikam. # Galutinę nuomonę lemia [[jausmas|jausmai]] – ne [[protas]]. # Išankstinis negatyvus požiūris neišsiaiškinus esmės - tai nuostata, kuri užkerta kelią bet kokiai informacijai, atmeta visus argumentus, o žmogų pasmerkia amžinam [[žinojimas|nežinojimui]]. # Yra vienas principas, užkertantis kelią [[žinojimas|žinojimui]], atmetantis visus argumentus ir paverčiantis žmogų amžinu [[neišmanėlis|neišmanėliu]], – pirma paniekinti, o paskui aiškintis. # Jei žinai būdą kūnui stiprinti, valiai grūdinti, širdžiai kilninti, protui lavinti ir pusiausvyrai palaikyti – esi [[auklėtojas]]. Švietimo tikslas – [[charakteris|charakterio]] ugdymas. # Jeigu žmogaus [[žinios]] netvarkingos, tai kuo daugiau jis jų turi, tuo labiau sutrinka jo [[mąstymas]]. # [[Mokslas]] – sutvarkytos [[žinios]]. # Mūsų gyvenimą trumpina [[nemokšiškumas]]. # [[Pažanga]] – ne atsitiktinumas, o būtinybė. # [[Švietimas|Švietimo]] tikslas – [[charakteris|charakterio]] ugdymas. # Tikrasis [[lavinimas|lavinimosi]] tikslas yra ne žinios, bet [[veikla]]. # Tinkamam [[elgesys|elgesiui]] [[valia|valios]] stoka pragaišingesnė už [[žinios|žinių]] stoką. {{DEFAULTSORT:Spenseris, Herbertas}} [[Kategorija:Anglai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Biologai]] [[Kategorija:Sociologai]] [[Kategorija:Psichologai]] [[Kategorija:1820|G]] [[Kategorija:1903|M]] [[Kategorija:Copyright]] 8o361n7hp9yl6p6207db98ebukutlep