Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.13 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1573 84352 83358 2026-08-01T17:48:26Z Kurmis 70 84352 wikitext text/x-wiki [[Image:Military laser experiment.jpg|thumb|300px|right|Kariuomenės lazerių eksperimentai]] ==Sentencijos ir aforizmai== # Aš pardaviau savo kūną ir sielą [[mokslas|mokslui]] – skrydis nuo „Aš“ ir „Mes“ į „tai“. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Darna]], [[grožis]] ir [[sveikata]] reikalauja ne tik lavintis [[mokslas|mokslo]] ir [[menas|meno]] srityje, bet ir visą [[gyvenimas|gyvenimą]] užsiiminėti fiziniais pratimais, [[gimnastika]]. – [[Platonas]]. # [[Diena]] be [[mokslas|mokslo]] – tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek mažai turime tam laiko. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Du žmonės veltui dirbo ir be prasmės stengėsi: tas, kuris kaupė [[turtas|turtus]] ir jais nesinaudojo, ir tas, kuris mokėsi [[mokslas|mokslų]], bet jų niekur nepritaikė. – [[Saadis]]. # Gal [[mokslas]] ir rado vaistus nuo didžiausių [[blogybė|blogybių]], tačiau nerado nuo pačios didžiausios – žmogaus [[abejingumas|abejingumo]]. – [[Helena Keler|H. Keler]]. # [[Gyvenimas]] be [[mokslas|mokslo]] – [[mirtis]]. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] toks trumpas, o [[mokslas|mokslo]] kelias toks ilgas. – [[Hipokratas]]. # [[Hipotezė]]s reikalingos lygiai kaip ir bandymų bei stebėjimų duomenys, kad koks nors [[mokslas]] pajudėtų iš vietos ir sparčiau plėtotųsi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Iš [[mokslas|mokslo]] kūrinių patartina skaityti naujausius, iš [[literatūra|literatūros]] – seniausius. Klasikinė literatūra visada yra nauja. – [[Edvardas Džordžas Bulveris-Litonas|E. Dž. Bulveris-Litonas]]. # Į „kodėl“ atsitrenkusios kol kas sudužo bet kokia [[logika]], [[filosofija]], bet kokie [[mokslas|mokslai]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Jausmas|Jausmai]] geri tuo, kad nuveda mus [[klystkelis|klystkeliais]], o [[mokslas]] – kad nieko bendra su jausmais neturi. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Jei [[moteris]] turi polinkį į [[mokslas|mokslus]], tai jos lytiškumas dažniausiai būna sutrikęs... Moteriai nerūpi [[tiesa]]! Nuo amžių amžinųjų moteriai niekas nėra toks svetimas, atgrasus, priešiškas kaip tiesa – jos didysis menas yra [[melas]], jos svarbiausias reikalas – iliuzija ir grožis. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Jokioje epochoje [[mokslas|mokslai]] nebuvo tokie patrauklūs ir įdomūs kaip dabar, mūsų dienomis. Bet natūralu ir tai, kad jie reikalauja kaskart didesnės [[protas|proto]] įtampos. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Kas žygiuoja į priekį [[mokslas|moksle]], bet atsilieka [[dorovė]]je, tas labiau eina atgal negu į priekį. – [[Aristotelis]]. # Kiekviename gamtos [[mokslas|moksle]] esama tiek [[tiesa|tiesos]], kiek esama [[matematika|matematikos]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kiekvienos [[profesija|profesijos]] meilė yra viena iš sėkmės sąlygų, bet tai ypač pasakytina apie [[mokslas|mokslo]] tiriamąjį darbą. – [[Irena Žolio - Kiuri|I. Žolio - Kiuri]]. # [[Knyga]] yra visokių [[žinios|žinių]] alfa ir omega, visų [[mokslas|mokslų]] pradžių pradžia. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Knyga|Knygos]] turi būti mokslų rezultatai, o ne [[mokslas|mokslai]] – knygų rezultatai. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Kodėl šis didingas taikomasis [[mokslas]], kuris tausoja darbą bei palengviną gyvenimą, atneša tiek mažai laimės? Paprastas atsakymas: nes mes neišmokome protingai to panaudoti. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kuo giliau [[kultūra]] suvokia, kad jų iki šiol esamas [[pasaulis|pasaulio]] vaizdinys yra fikcija, tuo aukštesnis yra jos [[mokslas|mokslo]] lygmuo. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kur anksčiau būta [[mokslas|mokslo]] ribų, dabar – jo centras. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Menas|Meno]] vertė ir [[mokslas|mokslo]] vertė – nesavanaudiška tarnystė žmonių labui. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Mes taip sutvarkėme [[civilizacija|civilizaciją]], kad joje labiausiai lemiami, svarbiausi elementai nepaprastai priklauso nuo [[mokslas|mokslo]] ir [[technologijos]]. Mes taip pat viską sutvarkėme taip, kad beveik nė vienas nesupranta mokslo ir technologijos. Tokia tvarka veda prie nelaimių bei katastrofų. Mes galim trumpam tai atitolinti, bet vėliau ar anksčiau šis degus neišmanymo bei jėgos mišinys netruks sprogti tiesiai mums į veidus. – [[Karlas Saganas|K. Saganas]]. # [[Mokymasis]] be [[mąstymas|mąstymo]] beprasmis. Mąstymas be [[mokslas|mokslo]] – kenksmingas. – [[Konfucijus]]. # [[Mokslas|Mokslams]] geriausiai padeda savo galva, [[mąstymas]]. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # [[Mokslas]] be [[religija|religijos]] – nevaisingas. Religija be mokslo – akla. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Mokslas]] dar nežino priemonių, kaip paversti [[žvėris|žvėrį]] [[žmogus|žmogumi]]. – [[Michailas Bulgakovas|M. Bulgakovas]]. # [[Mokslas]] ir [[galybė]] – tas pats. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Mokslas]] yra geriausias kelias į žmogaus dvasios herojiškumą. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Mokslas]] yra nuostabus dalykas, jei tau nereikia iš jo pragyventi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Mokslas]] yra [[tikrovė]]s atspindys. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Mokslas]] nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus [[laimėjimas]] iškelia naujų klausimų, o visokia [[raida]] ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Mokslas]] neturi [[tėvynė]]s, bet mokslininkų be Tėvynės nebūna, ir reikšmę, kurią pasaulis teikia mokslininko darbams, jis teikia ir jo Tėvynei. – [[Luji Pasteras|L. Pasteras]]. # [[Mokslas]] – pagrindinis elementas, jungiąs [[mintis]] žmonių, išsklaidytų po Žemės rutulį, tai viena kilniausių jo paskirčių. Mano nuomone, nėra kitos žmogaus veiklos, kur [[santarvė]] tarp žmonių būtų tokia akivaizdi. – [[Frederikas Žolio-Kiuri|F. Žolio-Kiuri]]. # [[Mokslas]] – sutvarkytos [[žinios]]. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # [[Mokslas]] – tai nenuilstamas ilgaamžis [[mintis|minties]] siekis susisteminti visus pažintinus pasaulio reiškinius. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Mokslas]] tobulina [[gamta|gamtą]], bet pats yra tobulinamas [[patirtis|patirties]], nes įgimti gabumai panašūs į laukinius augalus, ir juos išauginti padeda mokslo užsiėmimai; o mokytumas brėžia pernelyg bendras gaires, jei jos nepatikslinamos patirties. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Mokslas]] turi būti tauriausias [[tėvynė]]s įsikūnijimas, nes iš visų [[tauta|tautų]] pirmaus visuomet ta, kuri aplenks kitas mokslu ir protine veikla. – [[Lui Pasteras|L. Pasteras]]. # [[Mokslas]] – vandenynas, atviras ir valčiai, ir fregatai. Vienas juo gabena aukso luitus, kitas – meškerioja silkes. – [[Edvardas Džordžas Bulveris-Litonas|E. Dž. Bulveris-Litonas]]. # [[Mokslas]] visuomet neteisus. Jis niekuomet neišsprendžia [[problema|problemos]] nesukurdamas dar dešimt naujų. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. # [[Mokslas|Mokslą]] studijuoti per maža, jį reikia pergyventi. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]]. # [[Mokslas|Moksliniai]] tyrimai yra pagrįsti prielaida, kad visi įvykiai, įskaitant žmonijos veiksmus, yra nulemti [[gamta|gamtos]] dėsnių. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Mokslas|Moksliniame]] [[mąstymas|mąstyme]] visuomet esama [[poezija|poezijos]] elemento. Tikras mokslas ir tikra [[muzika]] reikalauja vienatipio mąstymo. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] idėjų pasaulyje, kaip ir apskritai [[gyvenimas|gyvenime]], ne iš karto nugali [[pažanga]] ir [[tiesa]]: reikia kovoti dėl jų, sutelkti visas jėgas, atkaklumą ir energiją, tvirtai tikėti savo teisumu ir pergale. – [[Aleksandras Fersmanas|A. Fersmanas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] [[meilė]] – tai [[tiesa|tiesos]] meilė, todėl [[sąžiningumas]] svarbiausia [[mokslininkas|mokslininko]] dorybė. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] pažangą apibrėžia mokslininkų darbai ir jų atradimų vertė. – [[Luji Pasteras|L. Pasteras]]. # [[Mokslas|Mokslo]] raida reikalauja, kad kiekvienos konkrečios epochos žmonės ne tik mąstytų apskritai, bet ir koncentruotų mintis į tuo metu įdirbtiną plataus mokslo lauko dalį. – [[Džeimsas Klarkas Maksvelas|Dž. K. Maksvelas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] ribos panašios į horizontą: kuo labiau prie jo artėji, tuo labiau jis tolsta. – [[Pjeras Buastas|P.Buastas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] teiginius, kalbančius apie [[tikrovė|tikrovę]], visada galima suklastoti. O jeigu to padaryti neįmanoma, vadinasi, jie kalba ne apie tikrovę. – [[Karlas Poperis|K.Poperis]]. # [[Mokslas|Mokslo]] žinių tikslas – taip orientuoti [[protas|protą]], kad jis tvirtai ir teisingai spręstų apie visa, ką sutinka savo kely. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Mokslas|Mokslų]] kultas kilniausia to žodžio prasme turbūt dar reikalingesnis doroviniam negu materialiniam tautos klestėjimui. Mokslas kelia intelektualinį ir moralinį lygį; mokslas padeda plisti ir įsigalėti didžioms idėjoms. – [[Lui Pasteras|L. Pasteras]]. # Nedera gult miegoti nepasakius sau, kad per dieną šio to išmokta. Tai, ką apibrėžiu žodžiu „išmokta“, yra siekimas praplėsti mūsų [[mokslas|mokslo]] ar kokių kitų naudingų [[žinios|žinių]] ribas. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Nesu joks Delfų orakulas, bet nujaučiu, esu įsitikinęs, kad mes esame ties didžių pasikeitimų slenksčiu, esame naujos nežinomybės priešaušryje: daugybė požymių rodo, kad [[pasaulis]] ims keistis, įgydamas vis didesnį pagreitį; tai, kas mums buvo šimtmečiais įprasta – nyks, atsiras dalykų visiškai, kol kas neįsivaizduojamai, mums naujų; ir ypač keisis mūsiškis [[mokslas]] – matematikos ir fizikos mokslas,– jis bus svarbesnis, galbūt net taps kažkuo panašiu į naująją teologiją; kabalistai judėjai tūkstančius metų mano, kad pasaulį įmanoma užrašyti skaitmenimis, aš beveik tuo tikiu, turbūt tai – tiesa, kasdien vis labiau įsitikinu, jog žemiškąjį pasaulį valdo fizikos dėsniai, pasaulis yra lyg matematinė formulė, jį visiškai galima suskaitmeninti ir ištirti; man kartas svaigsta galva įsivaizduojant, kokie atradimai mūsų laukia, paminėsite mano žodžius – mes skrisime į padanges tarp debesų, mes galėsime per akimirką įveikti tūkstančius mylių ir susisiekti šviesos greičiu būdami skirtinguose pasaulio kraštuose, mes neatpažįstamai transformuosime materijas, valdysime energiją, garsą, šviesą ir elektrą, mes išgydysime mirtinas ligas ir gal net perprasime ir manipuliuosime laiką, senieji alchemijos iššūkiai mums atrodys kaip mažutėlių žaidimai. – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # Nesvarbu kokia tavo [[teorija]] graži, nesvarbu koks protingas tu esi. Jeigu tai nepatvirtinama [[eksperimentas|eksperimentu]], tai tuomet ji neteisinga. – [[Ričardas Fainmanas|R. Fainmanas]]. # Neturėjimas [[mokslas|mokslo]] nėra [[protas|proto]] trūkumas, o mokslo žinios nėra [[genijus|genijaus]] požymis. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|L. de Klapje Vovenargas]]. # Norint nepriekaištingai dirbti [[mokslas|mokslinį]] darbą, imtis sistemingų bandymų ir akivaizdžių demonstravimų, reikia strateginio [[meistriškumas|meistriškumo]]. – [[Džeimsas Klarkas Maksvelas|Dž. K. Maksvelas]]. # Paprastai ne daug žinantieji, o mažai teišmanantieji tvirčiausiai pareiškia, kad to ar kito [[uždavinys|uždavinio]] [[mokslas]] niekada neišspręs. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # Pasakyk [[žmogus|žmogui]], kad [[visata|visatoje]] yra 300 milijardų žvaigždžių, ir jis tavim patikės... Pasakyk jam, kad suolas dar neišdžiūvęs nuo dažų ir jis būtinai privalės paliesti, kad įsitikintų. – [[Raimond Verwei]] (taip pat priskiriama [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinui]]). # [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Piktnaudžiavimas [[skaitymas|skaitymu]] žlugdo [[mokslas|mokslą]]. Besaikis skaitymas ugdo tik pernelyg savimi pasitikinčius nemokšas. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Psichiatrija|Psichiatrijos]] mokslas dabar yra toje vietoje, kurioje buvo [[medicina]] prieš atrandant mikrobus. – [[Malcolm Rogers|M. Rogers]]. # [[Siela]] be [[išmintis|išminties]] negyva. Bet jeigu ją praturtinsime [[mokslas|mokslu]], ji atgis nelyginant užleista žemė po lietaus. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Šiuolaikinio [[mokslas|mokslo]] [[stebuklas|stebuklai]] gerokai pranoksta senovės [[mitologija|mitologijos]] stebuklus. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Tad iškyla nemažas pavojus, kai joms [moterims] patikima [[politika]] ir viena kita mokslo sritis... Nes kas gali būti didesnė retenybė už [[moteris|moterį]], kuri iš tikrųjų žino, kas yra [[mokslas]]? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tikrojo [[mokslas|mokslo]] ir tikrojo [[menas|meno]] vaisiai – tai aukų, o ne materialinės naudos vaisiai. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Truputis [[mokslas|mokslo]] atitolina nuo [[Dievas|Dievo]], daug – vėl pas jį atveda. – [[Luji Pasteras|L. Pasteras]]. # [[Valgymas]] be malonumo virsta nuobodžia mityba, o [[mokslas]] be aistros teršia atmintį. Jis nebepajėgia suvokti to, ką praryja. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Vienas dalykas, kurio aš išmokau per ilgą gyvenimą – kad visas mūsų [[mokslas]], palyginus jį su realybe, yra primityvus ir vaikiškas. Ir vis dėlto tai yra pats vertingiausias dalykas, kurį mes turime. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Visos [[religija|religijos]], [[menas|menai]] ir [[mokslas|mokslai]] yra to paties medžio šakos. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Visų [[mokslas|mokslų]] raktas yra [[klaustukas]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Visų [[mokslas|mokslų]] tikrasis ir dėsningas tikslas – teikti žmonių gyvenimui naujus [[išradimas|išradimus]] ir [[gėrybė|gėrybes]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Visų priimta nuomonė, kad [[mokslas]] ir [[poezija]] – dvi priešingybės, yra visiškas nesusipratimas. Paskyrę gyvenimą moksliniams tyrinėjimams žmonės nuolat mums įrodo, kad jie ne tik tokie kaip kiti, bet dar kur kas gyviau jaučia tiriamų objektų poeziją. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # Žengdamas į priekį, [[mokslas]] nuolatos verčia niekais pats save. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Tu negali užrakinti [[Mokslas|mokslą]] vienoje [[Galva|galvoje]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Mokslas]] yra besvoris. Brangenybė, kurią jūs visada lengvai nešiojate. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Mokslas]] – didelė galybė. # [[Mokslas]] kišenės neplėšia. # [[Mokslas]] [[pinigai]] moka. # [[Mokslas|Mokslo]] šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. # Už vieną [[mokslas|mokytą]] dešimt nemokytų duoda. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Tas, kuris vaikščioja su šlubiu, tas [[Mokslas|išmoksta]] šlubuoti. == Taip pat skaitykite == * [[Teorija]] * [[Žinios]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|mokslas}} [[Kategorija:Mokslas]] [[Kategorija:Kultūra]] i89c53rsypz01c04v0sxx3d95jxr5tl 0 3490 84356 84280 2026-08-01T18:02:40Z Kurmis 70 84356 wikitext text/x-wiki '''''Neteisybė, neteisingumas''' – teisingumo, pripažįstamų teisių nebuvimas.'' == Sentencijos == # Ar neteisingai elgiasi vienas žmogus, ar daugelis, [[neteisingumas]] vienodai atgrasus. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # Griežčiausias [[įstatymas]] dažnai sukelia didžiausią [[neteisybė|neteisybę]]. – [[Ciceronas]]. # Matyti [[neteisybė|neteisybę]] ir tylėti – reiškia pačiam būti jos dalininku. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Neteisingas [[gailestingumas]] – ne tik [[silpnybė]], tai beveik [[neteisingumas]], labai pragaištingas visuomenei, nes skatina ydas. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # [[Neteisybė|Neteisingumas]] ne visuomet susijęs su kokiu nors veiksmu; dažnai tai kaip tik yra [[neveiklumas]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nėra [[neteisybė|neteisybių]], yra tik neišnaudotos [[galimybė]]s. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Norint išmokyti žmones mylėti [[teisingumas|teisingumą]], verta jiems parodyti [[neteisingumas|neteisingumo]] rezultatus. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]]. # Su [[neteisybė|neteisybe]] arba bendradarbiaujama, arba kovojama. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Tikrajai [[garbė|garbei]] [[neteisybė|netiesa]] nepakenčiama. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Dvi [[Neteisybė|neteisybės]] nepadaro teisybės. [[Kategorija:Teisė]] 5uc1sjbzmerbn2l94tn0meytokugwxe 0 3584 84353 79145 2026-08-01T17:49:02Z Kurmis 70 84353 wikitext text/x-wiki '''''Poezija''' – eiliuota meninė kūryba; eiliuotų kūrinių visuma.'' ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Dailė]] – tai poezija, kurią mato, o [[poezija]] – tai dailė, kurią girdi. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Dauguma žmonių bankrutuoja, per daug investavę į [[gyvenimas|gyvenimo]] [[proza|prozą]]. Bankrutuoti dėl [[poezija|poezijos]] – garbinga. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kokia [[poezija]] maište? Tuomet ir jūros liga poetiška. Pykinimas – taipogi maištas. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Mokslas|Moksliniame]] [[mąstymas|mąstyme]] visuomet esama [[poezija|poezijos]] elemento. Tikras mokslas ir tikra [[muzika]] reikalauja vienatipio mąstymo. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Muzika]], [[skulptūra]], [[poezija]], [[dailė]] ir [[oratorius|oratoriaus]] menas nepakenčia [[vidutinybė]]s. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Poezija]] gyvenimui taip pat būtina, kaip scenai šviesa ir muzika. Pašalink iš scenos netikrą išorinį blizgesį, o iš gyvenimo iliuzijas – ar liks jose kas nors realaus, dėl ko verta gyventi ir sielotis? – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]]. # [[Poezija]] yra filosofiškesnė ir rimtesnė už [[istorija|istoriją]]: poezija daugiau kalba apskritai, o istorija konkrečiai. – [[Aristotelis]]. # [[Poezija]]: kai [[eilėraštis|eilėraštyje]] lieka ne rankų, o širdies šešėlis. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # [[Poezija]] siekia išlupti daiktą iš žmogaus krūtinės ir jo vietoje vėl įstatyti [[širdis|širdį]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # [[Poezija]] – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų... Viskas, kas žmogiška. – [[Paulius Širvys|P. Širvys]]. # [[Poezija]] gyvenimui taip pat būtina, kaip scenai šviesa ir muzika. Pašalink iš scenos netikrą išorinį blizgesį, o iš gyvenimo iliuzijas – ar liks jose kas nors realaus, dėl ko verta gyventi ir sielotis? – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]]. # [[Tapyba]] – tai poezija, kuri matoma, o [[poezija]] – tai tapyba, kuri girdima. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Visa bloga [[poezija]] kyla iš tikro [[jausmas|jausmo]]. [[Natūralumas]] yra lėkštas, o būti lėkštam reiškia nebūti [[menininkas|menininku]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Visų priimta nuomonė, kad [[mokslas]] ir [[poezija]] – dvi priešingybės, yra visiškas nesusipratimas. Paskyrę gyvenimą moksliniams tyrinėjimams žmonės nuolat mums įrodo, kad jie ne tik tokie kaip kiti, bet dar kur kas gyviau jaučia tiriamų objektų poeziją. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Menas]] [[Kategorija:Literatūra]] 8cq5198ywa930m5n5fctnzc2409eju2 0 6718 84351 84349 2026-08-01T17:45:39Z Kurmis 70 84351 wikitext text/x-wiki '''''[[Herbertas Spenseris]]''' (angl.'''Herbert Spencer'''; 1820-1903) – anglų filosofas, biologas, sociologas ir psichologas.'' [[Vaizdas:Spencer1.jpg|thumb|Herbertas Spenseris]] ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Auklėjimas|Auklėjimo]] procese [[savišvieta]]i dera skirti daugiausia vietos. Žmonija sėkmingiausiai vystėsi tik savišvietos būdu. # Būtiniausia gero [[gyvenimas|gyvenimo]] sąlyga – būti sveikam. # Galutinę nuomonę lemia [[jausmas|jausmai]] – ne [[protas]]. # Išankstinis negatyvus požiūris neišsiaiškinus esmės - tai nuostata, kuri užkerta kelią bet kokiai informacijai, atmeta visus argumentus, o žmogų pasmerkia amžinam [[žinojimas|nežinojimui]]. # Yra vienas principas, užkertantis kelią [[žinojimas|žinojimui]], atmetantis visus argumentus ir paverčiantis žmogų amžinu [[neišmanėlis|neišmanėliu]], – pirma paniekinti, o paskui aiškintis. # Jei žinai būdą kūnui stiprinti, valiai grūdinti, širdžiai kilninti, protui lavinti ir pusiausvyrai palaikyti – esi [[auklėtojas]]. Švietimo tikslas – [[charakteris|charakterio]] ugdymas. # Jeigu žmogaus [[žinios]] netvarkingos, tai kuo daugiau jis jų turi, tuo labiau sutrinka jo [[mąstymas]]. # [[Mokslas]] – sutvarkytos [[žinios]]. # Mūsų gyvenimą trumpina [[nemokšiškumas]]. # [[Pažanga]] – ne atsitiktinumas, o būtinybė. # [[Švietimas|Švietimo]] tikslas – [[charakteris|charakterio]] ugdymas. # Tikrasis [[lavinimas|lavinimosi]] tikslas yra ne žinios, bet [[veikla]]. # Tinkamam [[elgesys|elgesiui]] [[valia|valios]] stoka pragaišingesnė už [[žinios|žinių]] stoką. # Visų priimta nuomonė, kad [[mokslas]] ir [[poezija]] – dvi priešingybės, yra visiškas nesusipratimas. Paskyrę gyvenimą moksliniams tyrinėjimams žmonės nuolat mums įrodo, kad jie ne tik tokie kaip kiti, bet dar kur kas gyviau jaučia tiriamų objektų poeziją. {{DEFAULTSORT:Spenseris, Herbertas}} [[Kategorija:Anglai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Biologai]] [[Kategorija:Sociologai]] [[Kategorija:Psichologai]] [[Kategorija:1820|G]] [[Kategorija:1903|M]] [[Kategorija:Copyright]] 0bnqlzv9rmgysmvt6tccij67168pilh 84354 84351 2026-08-01T17:55:00Z Kurmis 70 84354 wikitext text/x-wiki '''''[[Herbertas Spenseris]]''' (angl.'''Herbert Spencer'''; 1820-1903) – anglų filosofas, biologas, sociologas ir psichologas.'' [[Vaizdas:Spencer1.jpg|thumb|Herbertas Spenseris]] ==Sentencijos ir aforizmai== # Ar neteisingai elgiasi vienas žmogus, ar daugelis, net[[iesingumas]] vienodai atgrasus. # [[Auklėjimas|Auklėjimo]] procese [[savišvieta]]i dera skirti daugiausia vietos. Žmonija sėkmingiausiai vystėsi tik savišvietos būdu. # Būtiniausia gero [[gyvenimas|gyvenimo]] sąlyga – būti sveikam. # Galutinę nuomonę lemia [[jausmas|jausmai]] – ne [[protas]]. # Išankstinis negatyvus požiūris neišsiaiškinus esmės - tai nuostata, kuri užkerta kelią bet kokiai informacijai, atmeta visus argumentus, o žmogų pasmerkia amžinam [[žinojimas|nežinojimui]]. # Yra vienas principas, užkertantis kelią [[žinojimas|žinojimui]], atmetantis visus argumentus ir paverčiantis žmogų amžinu [[neišmanėlis|neišmanėliu]], – pirma paniekinti, o paskui aiškintis. # Jei žinai būdą kūnui stiprinti, valiai grūdinti, širdžiai kilninti, protui lavinti ir pusiausvyrai palaikyti – esi [[auklėtojas]]. Švietimo tikslas – [[charakteris|charakterio]] ugdymas. # Jeigu žmogaus [[žinios]] netvarkingos, tai kuo daugiau jis jų turi, tuo labiau sutrinka jo [[mąstymas]]. # [[Mokslas]] – sutvarkytos [[žinios]]. # Mūsų gyvenimą trumpina [[nemokšiškumas]]. # [[Pažanga]] – ne atsitiktinumas, o būtinybė. # [[Švietimas|Švietimo]] tikslas – [[charakteris|charakterio]] ugdymas. # Tikrasis [[lavinimas|lavinimosi]] tikslas yra ne žinios, bet [[veikla]]. # Tinkamam [[elgesys|elgesiui]] [[valia|valios]] stoka pragaišingesnė už [[žinios|žinių]] stoką. # Visų priimta nuomonė, kad [[mokslas]] ir [[poezija]] – dvi priešingybės, yra visiškas nesusipratimas. Paskyrę gyvenimą moksliniams tyrinėjimams žmonės nuolat mums įrodo, kad jie ne tik tokie kaip kiti, bet dar kur kas gyviau jaučia tiriamų objektų poeziją. {{DEFAULTSORT:Spenseris, Herbertas}} [[Kategorija:Anglai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Biologai]] [[Kategorija:Sociologai]] [[Kategorija:Psichologai]] [[Kategorija:1820|G]] [[Kategorija:1903|M]] [[Kategorija:Copyright]] 7mmct82nlevadwm7p2qt260qzkxx1i1 84355 84354 2026-08-01T17:56:16Z Kurmis 70 84355 wikitext text/x-wiki '''''[[Herbertas Spenseris]]''' (angl.'''Herbert Spencer'''; 1820-1903) – anglų filosofas, biologas, sociologas ir psichologas.'' [[Vaizdas:Spencer1.jpg|thumb|Herbertas Spenseris]] ==Sentencijos ir aforizmai== # Ar neteisingai elgiasi vienas žmogus, ar daugelis, [[neteisingumas]] vienodai atgrasus. # [[Auklėjimas|Auklėjimo]] procese [[savišvieta]]i dera skirti daugiausia vietos. Žmonija sėkmingiausiai vystėsi tik savišvietos būdu. # Būtiniausia gero [[gyvenimas|gyvenimo]] sąlyga – būti sveikam. # Galutinę nuomonę lemia [[jausmas|jausmai]] – ne [[protas]]. # Išankstinis negatyvus požiūris neišsiaiškinus esmės - tai nuostata, kuri užkerta kelią bet kokiai informacijai, atmeta visus argumentus, o žmogų pasmerkia amžinam [[žinojimas|nežinojimui]]. # Yra vienas principas, užkertantis kelią [[žinojimas|žinojimui]], atmetantis visus argumentus ir paverčiantis žmogų amžinu [[neišmanėlis|neišmanėliu]], – pirma paniekinti, o paskui aiškintis. # Jei žinai būdą kūnui stiprinti, valiai grūdinti, širdžiai kilninti, protui lavinti ir pusiausvyrai palaikyti – esi [[auklėtojas]]. Švietimo tikslas – [[charakteris|charakterio]] ugdymas. # Jeigu žmogaus [[žinios]] netvarkingos, tai kuo daugiau jis jų turi, tuo labiau sutrinka jo [[mąstymas]]. # [[Mokslas]] – sutvarkytos [[žinios]]. # Mūsų gyvenimą trumpina [[nemokšiškumas]]. # [[Pažanga]] – ne atsitiktinumas, o būtinybė. # [[Švietimas|Švietimo]] tikslas – [[charakteris|charakterio]] ugdymas. # Tikrasis [[lavinimas|lavinimosi]] tikslas yra ne žinios, bet [[veikla]]. # Tinkamam [[elgesys|elgesiui]] [[valia|valios]] stoka pragaišingesnė už [[žinios|žinių]] stoką. # Visų priimta nuomonė, kad [[mokslas]] ir [[poezija]] – dvi priešingybės, yra visiškas nesusipratimas. Paskyrę gyvenimą moksliniams tyrinėjimams žmonės nuolat mums įrodo, kad jie ne tik tokie kaip kiti, bet dar kur kas gyviau jaučia tiriamų objektų poeziją. {{DEFAULTSORT:Spenseris, Herbertas}} [[Kategorija:Anglai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Biologai]] [[Kategorija:Sociologai]] [[Kategorija:Psichologai]] [[Kategorija:1820|G]] [[Kategorija:1903|M]] [[Kategorija:Copyright]] q1so80khwys8fme6b2uwhpscovib38m 2 7228 84358 83646 2026-08-01T23:56:57Z Pathoschild 117 global user pages ([[m:Synchbot|requested by Revi C.]]) 84358 wikitext text/x-wiki __NOINDEX__<div class="mw-content-ltr" lang="en" dir="ltr">{{#babel:ko|en-3|lt-0}} [[File:Revi wikimedia image.jpg|thumb|center|middle|If you are here to talk about CommonsDelinker removing a deleted image, please [[:c:User talk:Revi C.|go here]].]] Hello! I am [[:m:User:Revi C.|revi]]. I edit to [[m:SWMT|revert vandals]], do Wikidata stuff<!--(I am a Wikidata Admin! <small>([{{fullurl:wikidata:Special:ListUsers/Revi C.|limit=1}} Verify])</small>)-->, or do [[:c:COM:FR|Commons Filemoving stuff]] (I am Commons Admin too! <small>([{{fullurl:c:Special:ListUsers/Revi C.|limit=1}} Verify])</small>). Come to [[:m:User:Revi C.|my Meta userpage]] or [[:c:User:Revi C.|my Commons userpage]] for more information. Thank you.</div> pgf2ldoeukmnr4dg2jb8n6ms2kjcj0g 3 7229 84357 83647 2026-08-01T23:16:09Z Pathoschild 117 global user pages ([[m:Synchbot|requested by Revi C.]]) 84357 wikitext text/x-wiki __NOINDEX__<div class="mw-content-ltr" lang="en" dir="ltr">[[File:Revi logo (pink).png|thumb|center|<span style="color:red">PLEASE DO NOT LEAVE MESSAGE HERE!</span>]] ''' <span style="color:red"> BEFORE YOU BLOCK MY ACCOUNT: IF MY EDIT SUMMARY INCLUDE PREFIX </span>''(Script)''<span style="color:red">, DON'T BLOCK ME, JUST TELL ME TO SLOW DOWN AT COMMONS' TALK PAGE. IT IS AN AUTOMATED SCRIPT BEING USED ON COMMONS TO MOVE FILES.</span> Instead, please leave your message following site: <br /> [[File:Wikidata-logo-en.svg|45px|link=d:User talk:Revi C.]] [[d:User talk:Revi C.]] for Wikidata (Interwiki links) stuff <!--(I am {{int:Group-sysop}} there)--> <br /> [[File:Commons-logo.svg|45px|link=commons:User talk:Revi C.]] [[commons:User talk:Revi C.]] for renaming stuff or [[User:CommonsDelinker|CommonsDelinker]] action (I am {{int:Group-sysop}} there) <br /> [[File:Wikimedia Community Logo optimized.svg|45px|link=m:User talk:Revi C.]] [[meta:User talk:Revi C.]] for other stuff (User right notification, revert message, etc...) Messages left on this page may be reverted or moved without any response.</div> esxe13mcstpjlux1bt2hqwxr2v8t8mn 2 7611 84359 83650 2026-08-02T00:35:05Z Pathoschild 117 global user pages ([[m:Synchbot|requested by Hym411]]) 84359 wikitext text/x-wiki #REDIRECT [[User:Revi C.]] 88g0cv17whfgb1wkeh281mptujwtlut 3 7612 84360 83651 2026-08-02T01:04:23Z Pathoschild 117 global user pages ([[m:Synchbot|requested by Hym411]]) 84360 wikitext text/x-wiki #REDIRECT [[User talk:Revi C.]] o9z79lcc9a9pfmqmrod5w3eyk4q9i0o