Aistra

Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.13 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk Aistra 0 1873 84366 83203 2026-08-02T17:47:36Z Kurmis 70 84366 wikitext text/x-wiki '''''Aistra''' – stipri, ilgalaikė emocinė būsena, stimuliuojanti žmogaus elgesį, lemianti jo gyvenimo ir veiklos kryptį.'' ==Sentencijos== # [[Aistra]] – blogas reguliatorius, bet galinga spyruoklė. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Aistra]] dauggalė. Ji gali pažadinti neregėtą antžmogišką [[energija|energiją]]. Ji gali išspausti titaniškas [[jėga]]s net iš santūriausios [[siela|sielos]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Aistra]] dažnai gudriausią žmogų paverčia bukapročiu, o didžiausius kvailius padaro gudrius. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Aistra]] yra vienintelis oratorius, kurio argumentai visada įtikina; jų galia tarsi plaukia iš pačios gamtos ir remiasi jos dėsniais. Todėl paprastas, bet aistros pagautas žmogus, gali greičiau įtikinti negu iškalbus, bet abejingas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Aistra]] nepripažįsta sandėrių, ji pasirengusi visokioms aukoms. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Aistra]] – persitvarkiusi [[meilė]]. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Aistra]] prastai samprotauja. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Aistra]] – tai vienintelis oratorius, kurio argumentai visada įtikina; jų galia tarsi plaukia iš pačios gamtos ir remiasi jos dėsniais. Todėl paprastas, bet aistros pagautas žmogus gali greičiau įtikinti negu iškalbus, tačiau abejingas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Aistra|Aistringos]] širdies istorija visada nepaprastai paprasta. – [[A. Vinji]]. # [[Aistra|Aistros]] dažnai gimdo savo priešybes: kartais iš šykštumo kyla išlaidumas, o iš išlaidumo - šykštumas; neretai žmonės tampa stiprūs iš silpnumo, o drąsūs iš bailumo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Aistra|Aistros]] mus klaidina, nes jos sutelkia visą dėmesį į vieną mus patraukusio objekto pusę, ir neleidžia jo ištirti visapusiškai. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Aistra|Aistros]] – mūsų nesuskaičiuojamų paklydimų šaltinis – vis dėlto skatina švietimą. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Aistra|Aistros]] nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių [[nelaimė]]s ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] šaltinis. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Aistra|Aistros]] – [[ramybė]]s priešai, bet be jų nebūtų nei menų, nei mokslų, ir visi nuogi snaustų ant savos mėšlo krūvos. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Aistra|Aistros]] suteikia [[protas|proto]] kvailiausiems žmonėms ir paverčia [[kvailys|kvailiais]] protinguosius. – [[Seneka]]. # [[Aistra|Aistros]] – tai vėjai, pučiantys į laivo bures. Kai kada jie paskandina jį, bet be jų jis negalėtų plaukti. Viskas pasaulyje pavojinga – ir viskas būtina. – [[Volteras]]. # Didžios [[aistra|aistros]] tokios pat retos kaip meno šedevrai. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Dorybė]] yra ne [[aistra|aistrų]] neturėjimas, o jų valdymas. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Dvasia|Dvasios]] jėga ir [[aistra]] daro žmones iškalbingus. – [[Markas Fabijus Kvintilianas|M. F. Kvintilianas]]. # Galingos [[siela|sielos]] vengia [[aistra|aistrų]], kaip jūreivis povandeninių uolų. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Iš pradžių kiekviena [[aistra]] silpna, vėliau pati save kursto ir augdama kaupia jėgas. Jos neprisileisti yra lengviau, negu atsikratyti. – [[Seneka]]. # [[Išsiskyrimas]] sumažina vidutiniškas ir sustiprina dideles [[aistra]]s, kaip vėjas užgesina žvakes ir įpučia ugnį. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Yra pažinimo [[aistra]], lygiai kaip aistra muzikai. Be šios aistros nebūtų nei matematikos, nei tiksliųjų mokslų. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Jei mokame atsispirti savo [[aistra|aistroms]], tai paprastai ne todėl, kad esame stiprūs, o todėl, kad tos aistros silpnos. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Jokia [[aistra]] taip neapžavi žmogaus kaip [[meilė]] ir [[pavydas]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be [[aistra|aistros]]. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. Hėgelis]]. # Kiek tai įmanoma, pasirinkime laisvus nuo [[geismas|geismų]] [[draugas|draugus]]. Mat ydos šliaužia ir peršoka į kiekvieną šalia esantį ir kenkia prisilietus. – [[Seneka]]. # Kiekviena [[aistra]] yra ir džiuginanti, ir kankinanti. – [[Teodoras Draizeris|T. Draizeris]]. # Kiekvieno [[kančia|kančioje]], [[emocija|emocijoje]], [[aistra|aistroje]] esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso [[menas|menui]]. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. # Kol [[žmogus]] nepažaboja savo [[geismas|geismo]], jis nepažaboja nieko. O jis beveik niekad jo nepažaboja. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Meilė]] yra neiveikiamas [[geismas]] būti neiveikiamai geidžiamam. – [[Robertas Frostas|R. Frostas]]. # [[Meilė]] – viena iš tų [[aistra|aistrų]], kurių negalima nuslėpti; pakanka vieno žodžio, vieno neatsargaus žvilgsnio ir dargi minutės tylos, kad ją išduotum. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]]. # [[Meilė]] – vienintelė [[aistra]], nepripažįstanti nei [[praeitis|praeities]], nei [[ateitis|ateities]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Narsa|Narsus]] ne tik tas, kuris nugali savo priešus, bet ir tas, kuris valdo savo [[aistra]]s. – [[Demokritas]]. # Nepasidavusį [[aistra|aistroms]] galiu Palygint su sausuoju upeliu. Visi upeliai šniokščia, jūron veržias Ošis užpiltas dykumos smėliu. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. Mirza Vazehas]]. # Nepasitenkinimas savimi, atsiranda iš [[siela|sielos]] nepastovumo ir bailių ar nesėkmingų [[geismas|geismų]]. Arba neišdrįstama tiek padaryti, kiek geidžiama, arba neįstengiama ir pasiduodama visumos vilčiai. – [[Seneka]]. # Neteisūs tie, kurie skirsto [[aistra]]s į leidžiamas ir draudžiamas ir paskui vienoms atsiduoda, o kitų vengia. Visos aistros geros, kol jas valdome, visos blogos, jeigu joms paklūstame. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Netikėtai susiliejus dviems kūnams, gimsta [[geismas]], o dviem jautrioms sieloms – [[atvirumas]]. Ir kaip pirmojo nepakanka atsirasti [[meilė|meilei]], tai antrojo – abipusiam supratimui. – [[Andrė Morua|A. Morua]]. # Nėra didesnės [[nelaimė]]s kaip nežinoti savo [[aistra|aistros]] ribų. – [[Lao Dzė]]. # Paprastai nuo mūsų priklauso, ar perduosim savo [[vaikas|vaikams]] [[žinios|žinias]], maža to, – ar perduosime jiems savo [[aistra]]s. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # [[Protas|Protingas]] kovoja su [[aistra]], [[kvailys]] tampa jos [[vergas|vergu]]. – [[Epiktetas]]. # [[Savitvarda]], kaip ir visos savybės, ugdoma treniruojantis. Kas nori subrendęs valdyti [[aistra]]s, turi to mokytis jaunystėje. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # [[Smalsumas]] yra [[protas|proto]] [[geismas]]. – [[Tomas Hobsas|T. Hobsas]]. # Tyra ir saugi nuo kitų [[aistra|aistrų]] įtakos tik ta [[meilė]], kuri slypi mūsų širdies gilumoje ir nežinoma mums patiems. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Troškimas]] valdyti [[Protas|protus]] – tai viena iš pačių stipriausių [[aistra|aistrų]]. – [[Napoleonas I]]. # Truputis [[aistra|aistros]] [[Protas|protą]] aštrina, daug – slopina. – [[Stendalis]]. # Tuščias dalykas auklėtojui kalbėti apie [[aistra|aistrų]] pažabojimą, jeigu pats duoda valią kokiai nors aistrai; bergždžiai jis stengsis išrauti savo auklėtinio ydą ar netikusį bruožą, kurių nenusikratė pats. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Ugdykitės stiprias [[aistra]]s ir tobulėkite kartu su jomis. O kai vėliau palenksite savo aistras, jų [[jėga]] taps jūsų jėga, jų didybė – jūsų [[grožis|grožiu]]. Aistros – žmogaus dvasinis turtas. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Užgimstanti [[aistra]] gera tuo, kad ji vienodai nesuvokia savo atsiradimo ir negalvoja apie baigtį; džiugi ir šviesi, ji nejaučia, kad gali prisišaukti nelaimę. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Valdyk [[aistra]]s, antraip aistros užvaldys tave. – [[Epiktetas]]. # [[Valdymasis]] – pati didžiausia [[valdžia]], būti pavergtam savo [[aistra|aistrų]] – pati didžiausia [[vergovė]]. – [[Seneka]]. # Valdo [[aistra]]s ne tas, kuris visai jų atsisako, bet tas, kuris jomis naudojasi kaip laivu arba žirgu, tai yra nukreipia jas ten, kur reikia ir naudinga. – [[Aristotelis]]. # Vienintelės [[aistra|aistros]], kurios neteikia [[malonumas|malonumo]], – tai [[pavydas]] ir [[baimė]]. – [[Džonas Čertonas Kolinzas|Dž. Č. Kolinzas]]. # Visos [[aistra|aistros]] verčia mus klysti, bet pačias juokingiausias [[klaida]]s verčia daryti [[meilė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Žmogaus [[aistra|aistros]] nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o [[protas]] miega, kol pažadinamas. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # Žmogaus širdyje nuolatos kyla naujų [[aistra|aistrų]]. Įveikus vieną, beveik visada atsiranda kita. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmogui]] lemta gyventi [[visuomenė]]je; atskirkite jį nuo jos, izoliuokite jį – ir jo [[mintis|mintys]] susijauks, [[charakteris]] sušiurkštės, jo sieloje gims šimtai paikų [[aistra|aistrų]], beprotiškos [[idėja|idėjos]] išleis daigus jo galvoje kaip laukinės kryklės dykynėje. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Žmogus]] turi būti prieinamas [[aistra|aistroms]], bet ir pajėgus jas valdyti. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. # Žmonės linkę pasipuikuoti kvailiausiomis [[aistra|aistromis]]; tik [[pavydas]] tokia kokti ir baili aistra, kad niekas nedrįsta jos pripažinti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Kai [[aistra]] ateina pro paradines – [[išmintis]] išeina pro galines duris. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Geismas|Negeisk]] nieko, kas atneštų gėdą. # [[Savęs valdymas|Valdyk savo]] [[Geidulys|geidulius]] arba jie valdys tave. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Psichologija]] [[Kategorija:Emocijos]] 37zb8qgkt4tmznzgnucp5lhmozo2zew Pokalbis 0 3780 84369 84046 2026-08-02T18:00:00Z Kurmis 70 84369 wikitext text/x-wiki [[File:August Hermann Knoop Rokoko-Kavaliere.jpg|thumb|]] ==Sentencijos ir aforizmai== # Deramai klausyti ir deramai atsakinėti – svarbiausios tobulo [[pokalbis|pokalbio]] savybės. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Ieškokite žmonių, su kuriais [[pokalbis]] būtų vertas taurios knygos, ir knygų, kurių [[skaitymas]] būtų vertas pokalbio su filosofu. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Gerų [[knyga|knygų]] [[skaitymas]] – tai [[pokalbis]] su geriausiais praėjusių laikų žmonėmis, pokalbis, kuriame jie perduoda mums tiktai geriausias savo [[mintis]]. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Įprastinė teisėtai smerkiama [[egoizmas|egoizmo]] forma – nesibaigiantis [[pokalbis|pokalbio]] temos plėtojimas. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # Nedera užvaldyti [[pokalbis|pokalbio]] it tėvonijos, iš kurios turi teisę išgyvendinti kitą; priešingai, reikia stengtis, kad kiekvienam ateitų eilė, kaip ir visur kitur. – [[Ciceronas]]. # [[Nekalbumas]] ir [[kuklumas]] labai praverčia [[pokalbis|pokalbyje]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Neplūskite [[oras|orų]] – devynios dešimtosios žmonijos nesugebėtų pradėti jokio [[pokalbis|pokalbio]], jeigu orai nebjurtų. – [[Kynas Chabardas|K. Chabardas]]. # [[Pokalbis]] su kitų amžių [[rašytojas|rašytojais]] – tai beveik kelionė. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Pokalbis]] tai pastatas, statomas bendromis jėgomis. – [[Andrė Morua|A. Morua]]. # [[Pokalbis]] – tai toks menas, kai žmogaus priešininkas yra visa žmonija. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Pokalbis|Pokalbyje]], kai kare, užtenka išsilaikyti penkiolika minučių ilgiau už priešininką. [[Atkaklumas]] pasirodo esąs stipresnis už protą, stipresnis už iškalbą ir žinias. – [[Andrė Morua|A. Morua]]. # [[Sąmojis]] – [[pokalbis|pokalbio]] druska, bet ne maistas. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]]. # Sėkmė [[šeima|šeimoje]] priklauso nuo prasmingų [[pokalbis|pokalbių]] su sutuoktiniais ir vaikais. Nutrauk šiuos pokalbius ir šeimos nebeliks. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # [[Skaitymas]] duoda žmogui [[žinios|žinių]], [[pokalbis]] moko [[sumanumas|sumanumo]], o [[įprotis]] užsirašinėti – [[tikslumas|tikslumo]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Vadinamasis idėjinis [[pokalbis]] yra, kaip žinoma, didele dalimi įvairių knygų pavadinimų citavimas. – [[Henrikas Senkevičius|H. Senkevičius]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Geras [[pokalbis]] sutrumpina darbo dieną. == Nuorodos == {{Vikipedija}} [[Kategorija:Komunikacija]] 7eq3fothw4iojq6bck9szi2v6fi0m68 Egoizmas 0 5099 84368 84135 2026-08-02T17:59:00Z Kurmis 70 84368 wikitext text/x-wiki '''''Egoizmas''' – pirmenybės teikimas savo, o ne kitų ir visuomenės reikalams, savimeilė, savanaudiškumas.'' ==Sentencijos ir aforizmai== # Didžiausias [[santuoka|vedybų]] trūkumas tas, kad jos [[žmogus|žmonėms]] atima [[egoizmas|egoizmą]]. O žmonės be egoizmo yra bespalviai. Jiems stinga [[individualumas|individualumo]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Egoizmas]] neapkęstinas, ir tie, kurie jo neslopina, o tik pridengia, visada verti [[neapykanta|neapykantos]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Egoizmas]] visada buvo [[visuomenė]]s rykštė, ir kuo daugiau jo buvo, tuo blogiau visuomenei. – [[Džakomas Leopardis|Dž. Leopardis]]. # Garbingiausia [[pergalė]] – iškovota prieš [[egoizmas|egoizmą]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Gero [[darbas|darbo]] negali įkvėpti [[neapykanta]], tuo labiau – [[savanaudiškumas]]. Jis padaromas tik iš [[meilė]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] taip, kaip pats nori, nėra [[egoizmas]]. Egoistiška versti kitus gyventi taip, kaip norisi tau. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Įprastinė teisėtai smerkiama [[egoizmas|egoizmo]] forma – nesibaigiantis [[pokalbis|pokalbio]] temos plėtojimas. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # [[Meilė]]! Tai kilniausia ir galingiausia iš visų aistrų. Bet jos visa įveikianti jėga – begalinis [[kilnumas]] ir beveik antjutiminis [[nesavanaudiškumas]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Mes dažnai save įtikinėjame, kad mylime žmones, kurie stovi aukščiau už mus, bet tiktai [[savanaudiškumas]] skatina tą mūsų [[draugystė|draugystę]]; mes atsiduodame jiems ne dėl to [[gėris|gėrio]], kurį norime jiems padaryti, bet dėl to, kurį norime iš jų gauti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Nesavanaudiškumas|Nesavanaudiškumu]] – viena girtiniausių dorybių – pelnysite gerą vardą. – [[Servantesas]]. # Net atsitiktinis vieno iš [[sutuoktinis|sutuoktinių]] [[egoizmas]] skaudus kito sutuoktinio širdžiai ir sutinkamas kaip pažeminimas ir įžeidimas. – [[Nikolajus Solovjovas|N. Solovjovas]]. # Skaudžios [[nelaimė]]s visuomet esti nežaboto [[savanaudiškumas|savanaudiškumo]] vaisius. – [[Volteras]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga klysti, kiekvienas žmogus gali pakenkti kitam, ir jei ne kiekvieno atskirai paimto individo [[egoizmas]], kurio dėka jis apsigina, [[pasaulis]] jau seniausiai būtų pavirtęs į milžinišką [[Kova|kovos]] [[Laukas|lauką]]. – [[Aleksandras Diuma|A. Diuma]]. # Žmogus be [[meilė]]s – tai [[egoizmas]] poromis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. [[Kategorija:Etika]] [[Kategorija:Sociologija]] 316excnbdb1pz0wsrbt4nu6cdkgro7q Herbertas Spenseris 0 6718 84364 84355 2026-08-02T17:44:49Z Kurmis 70 84364 wikitext text/x-wiki '''''[[Herbertas Spenseris]]''' (angl.'''Herbert Spencer'''; 1820-1903) – anglų filosofas, biologas, sociologas ir psichologas.'' [[Vaizdas:Spencer1.jpg|thumb|Herbertas Spenseris]] ==Sentencijos ir aforizmai== # Ar neteisingai elgiasi vienas žmogus, ar daugelis, [[neteisingumas]] vienodai atgrasus. # [[Auklėjimas|Auklėjimo]] procese [[savišvieta]]i dera skirti daugiausia vietos. Žmonija sėkmingiausiai vystėsi tik savišvietos būdu. # Būtiniausia gero [[gyvenimas|gyvenimo]] sąlyga – būti sveikam. # Galutinę nuomonę lemia [[jausmas|jausmai]] – ne [[protas]]. # Išankstinis negatyvus požiūris neišsiaiškinus esmės - tai nuostata, kuri užkerta kelią bet kokiai informacijai, atmeta visus argumentus, o žmogų pasmerkia amžinam [[žinojimas|nežinojimui]]. # Yra vienas principas, užkertantis kelią [[žinojimas|žinojimui]], atmetantis visus argumentus ir paverčiantis žmogų amžinu [[neišmanėlis|neišmanėliu]], – pirma paniekinti, o paskui aiškintis. # Jei žinai būdą kūnui stiprinti, valiai grūdinti, širdžiai kilninti, protui lavinti ir pusiausvyrai palaikyti – esi [[auklėtojas]]. Švietimo tikslas – [[charakteris|charakterio]] ugdymas. # Jeigu žmogaus [[žinios]] netvarkingos, tai kuo daugiau jis jų turi, tuo labiau sutrinka jo [[mąstymas]]. # [[Mokslas]] – sutvarkytos [[žinios]]. # Mūsų gyvenimą trumpina [[nemokšiškumas]]. # [[Pažanga]] – ne atsitiktinumas, o būtinybė. # [[Savitvarda]], kaip ir visos savybės, ugdoma treniruojantis. Kas nori subrendęs valdyti [[aistra]]s, turi to mokytis jaunystėje. # [[Švietimas|Švietimo]] tikslas – [[charakteris|charakterio]] ugdymas. # Tikrasis [[lavinimas|lavinimosi]] tikslas yra ne žinios, bet [[veikla]]. # Tinkamam [[elgesys|elgesiui]] [[valia|valios]] stoka pragaišingesnė už [[žinios|žinių]] stoką. # Visų priimta nuomonė, kad [[mokslas]] ir [[poezija]] – dvi priešingybės, yra visiškas nesusipratimas. Paskyrę gyvenimą moksliniams tyrinėjimams žmonės nuolat mums įrodo, kad jie ne tik tokie kaip kiti, bet dar kur kas gyviau jaučia tiriamų objektų poeziją. {{DEFAULTSORT:Spenseris, Herbertas}} [[Kategorija:Anglai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Biologai]] [[Kategorija:Sociologai]] [[Kategorija:Psichologai]] [[Kategorija:1820|G]] [[Kategorija:1903|M]] [[Kategorija:Copyright]] suov0jh6c3xz0c8cp7gaw3qtsuspn0a 84367 84364 2026-08-02T17:54:21Z Kurmis 70 84367 wikitext text/x-wiki '''''[[Herbertas Spenseris]]''' (angl.'''Herbert Spencer'''; 1820-1903) – anglų filosofas, biologas, sociologas ir psichologas.'' [[Vaizdas:Spencer1.jpg|thumb|Herbertas Spenseris]] ==Sentencijos ir aforizmai== # Ar neteisingai elgiasi vienas žmogus, ar daugelis, [[neteisingumas]] vienodai atgrasus. # [[Auklėjimas|Auklėjimo]] procese [[savišvieta]]i dera skirti daugiausia vietos. Žmonija sėkmingiausiai vystėsi tik savišvietos būdu. # Būtiniausia gero [[gyvenimas|gyvenimo]] sąlyga – būti sveikam. # Galutinę nuomonę lemia [[jausmas|jausmai]] – ne [[protas]]. # Išankstinis negatyvus požiūris neišsiaiškinus esmės - tai nuostata, kuri užkerta kelią bet kokiai informacijai, atmeta visus argumentus, o žmogų pasmerkia amžinam [[žinojimas|nežinojimui]]. # Įprastinė teisėtai smerkiama [[egoizmas|egoizmo]] forma – nesibaigiantis [[pokalbis|pokalbio]] temos plėtojimas. # Yra vienas principas, užkertantis kelią [[žinojimas|žinojimui]], atmetantis visus argumentus ir paverčiantis žmogų amžinu [[neišmanėlis|neišmanėliu]], – pirma paniekinti, o paskui aiškintis. # Jei žinai būdą kūnui stiprinti, valiai grūdinti, širdžiai kilninti, protui lavinti ir pusiausvyrai palaikyti – esi [[auklėtojas]]. Švietimo tikslas – [[charakteris|charakterio]] ugdymas. # Jeigu žmogaus [[žinios]] netvarkingos, tai kuo daugiau jis jų turi, tuo labiau sutrinka jo [[mąstymas]]. # [[Mokslas]] – sutvarkytos [[žinios]]. # Mūsų gyvenimą trumpina [[nemokšiškumas]]. # [[Pažanga]] – ne atsitiktinumas, o būtinybė. # [[Savitvarda]], kaip ir visos savybės, ugdoma treniruojantis. Kas nori subrendęs valdyti [[aistra]]s, turi to mokytis jaunystėje. # [[Švietimas|Švietimo]] tikslas – [[charakteris|charakterio]] ugdymas. # Tikrasis [[lavinimas|lavinimosi]] tikslas yra ne žinios, bet [[veikla]]. # Tinkamam [[elgesys|elgesiui]] [[valia|valios]] stoka pragaišingesnė už [[žinios|žinių]] stoką. # Visų priimta nuomonė, kad [[mokslas]] ir [[poezija]] – dvi priešingybės, yra visiškas nesusipratimas. Paskyrę gyvenimą moksliniams tyrinėjimams žmonės nuolat mums įrodo, kad jie ne tik tokie kaip kiti, bet dar kur kas gyviau jaučia tiriamų objektų poeziją. {{DEFAULTSORT:Spenseris, Herbertas}} [[Kategorija:Anglai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Biologai]] [[Kategorija:Sociologai]] [[Kategorija:Psichologai]] [[Kategorija:1820|G]] [[Kategorija:1903|M]] [[Kategorija:Copyright]] s4ew1jiclaxhgekfmk1rm9baiw9o67p Naudotojo aptarimas:Revi C. 3 7229 84361 84357 2026-08-02T14:28:09Z Pathoschild 117 global user pages ([[m:Synchbot|requested by Revi C.]]) 84361 wikitext text/x-wiki __NOINDEX__<div class="mw-content-ltr" lang="en" dir="ltr">[[File:Revi logo (pink).png|thumb|center|PLEASE DO NOT LEAVE MESSAGE HERE!]] ''' BEFORE YOU BLOCK MY ACCOUNT: IF MY EDIT SUMMARY INCLUDE PREFIX ''(Script)'', DON'T BLOCK ME, JUST TELL ME TO SLOW DOWN AT COMMONS' TALK PAGE. IT IS AN AUTOMATED SCRIPT BEING USED ON COMMONS TO MOVE FILES.''' Instead, please leave your message following site: [[File:Wikidata-logo-en.svg|45px|link=d:User talk:Revi C.]] [[d:User talk:Revi C.]] for Wikidata (Interwiki links) stuff  [[File:Commons-logo.svg|45px|link=commons:User talk:Revi C.]] [[commons:User talk:Revi C.]] for renaming stuff or [[User:CommonsDelinker|CommonsDelinker]] action (I am {{int:Group-sysop}} there) [[File:Wikimedia Community Logo optimized.svg|45px|link=m:User talk:Revi C.]] [[meta:User talk:Revi C.]] for other stuff (User right notification, revert message, etc...) Messages left on this page may be reverted or moved without any response.</div> 5b8qtz4dnjnrhc9ts3mku14m3gujbq8 Savitvarda 0 8909 84365 77250 2026-08-02T17:46:49Z Kurmis 70 84365 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Kai nėra [[svajonė]]s, tauta praranda [[savitvarda|savitvardą]]. – [[Saliamonas]]. # Kovotojo [[savitvarda]] turi būti nepriekaištinga. – [[Karlosas Kastaneda|K. Kastaneda]]. # [[Savitvarda]], kaip ir visos savybės, ugdoma treniruojantis. Kas nori subrendęs valdyti [[aistra]]s, turi to mokytis jaunystėje. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # [[Savitvarda]] [[pyktis|pykčio]] akimirką ne mažiau didi ir ne mažiau kilni kaip ir savitvarda [[baimė]]s akimirką. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]]. # Visada man atrodė, kad vienas didžiausių [[laimėjimas|laimėjimų]], kuriuo gali didžiuotis protingas žmogus, – sugebėjimas narsiai įveikti patį save. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Žmogus be [[savitvarda|savitvardos]], kaip statinė be lankų, subyra į atskiras dalis. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. [[Kategorija:Žmogus]] esa7hi10ws93fjzbc9b2jyt6xvodyvb Naudotojo aptarimas:-revi 3 9123 84363 83648 2026-08-02T15:41:01Z Pathoschild 117 global user pages ([[m:Synchbot|requested by Revi C.]]) 84363 wikitext text/x-wiki #REDIRECT [[User talk:Revi C.]] o9z79lcc9a9pfmqmrod5w3eyk4q9i0o Naudotojas:-revi 2 9124 84362 83649 2026-08-02T15:05:03Z Pathoschild 117 global user pages ([[m:Synchbot|requested by Revi C.]]) 84362 wikitext text/x-wiki #REDIRECT [[User:Revi C.]] 88g0cv17whfgb1wkeh281mptujwtlut