Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.14 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1559 84371 84129 2026-08-07T17:21:12Z Kurmis 70 /* V */ 84371 wikitext text/x-wiki '''''Darbas''' – tikslinga žmogaus veikla, dirbimas, paprastai duodantis tam tikrus rezultatus. Darbas gali būti materiali ir nemateriali veikla, skirta atskiro individo ar visuomenės vartojimui ir gerovei.'' ==[[Biblija]]== # Kas nenori [[darbas|dirbti]], [[valgymas|tenevalgo]]! – ''2 Tes 3, 10''. # [[Žodis]] – kiekvieno [[darbas|darbo]] pradžia, o [[svarstymas]] – kiekvieno [[veiksmas|veiksmo]]. – ''Sir 37, 16''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Apdovanojimas už gerą [[darbas|darbą]] – pats jo atlikimas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Apgailėtina [[klaida]] – manyti, kad fiziniai [[pratimai]] kenkia protiniam [[darbas|darbui]]. Tarytum šie du dalykai neturėtų eiti kartu, tarytum vienas neturėtų vadovauti kitam. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Apie [[darbas|darbą]] spręsk iš [[rezultatas|rezultato]]. – [[Ovidijus]]. # Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. – [[Servantesas]]. # Ar jūs nuoširdžiai [[noras|norite]]? Tuomet imkitės šią pat minutę. [[Drąsa]] – tai genialumas, jėga ir burtai; imkitės [[darbas|darbo]], ir jūsų [[protas]] įkais; pradėkite, ir darbas bus užbaigtas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ar ne geriau užsitarnauti [[šlovė|šlovę]] savo paties [[darbas|darbais]], negu kitais žmonėmis naudotis. – [[Vang Čungas]]. # Asmenys, priversti kasdien darbuotis, nors būtų seni ir silpni, [[darbas|darbus]] atlieka lengviau negu stiprūs ir jauni žmonės, neturintys įgūdžių. – [[Hipokratas]]. # Aš noriu, kad [[mirtis]] užkluptų mane [[darbas|dirbantį]]. – [[Ovidijus]]. # Atiduokite savo [[darbas|darbui]] širdį ir sielą, tačiau pirma pažiūrėkite, ar tai geras darbas. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Atkaklus [[darbas]] yra ir [[menas|meno]], ir [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Atlikti [[darbas|darbą]] tinkamu [[laikas|laiku]] – reiškia sutaupyti laiką, o kas padaryta ne laiku, padaryta veltui. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Azartiškas [[žvejojimas|žūklavimas]] valdininkams primena [[darbas|darbą]] kanceliarijoje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===B=== # Bendras [[darbas]] sužadina tokį darbo entuziazmą, kokį žmonės retai pajunta pavieniui. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Bet koks [[darbas]] malonesnis už atilsį. – [[Demokritas]]. # Beveik visų [[darbas|darbų]] sunkiausia [[pradžia]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===D=== # [[Dailumas|Dailumo]] reikia ne tik [[menas|menui]], bet ir visiems žmogaus [[darbas|darbams]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # [[Darbas]] – alkio tėvas, virškinimo senelis, sveikatos prosenelis. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]]. # [[Darbas]] apsaugo mus nuo trijų didžiųjų [[blogybė|blogybių]]: [[nuobodulys|nuobodulio]], [[yda|ydų]] ir [[skurdas|skurdo]]. – [[Volteras]]. # [[Darbas]] atliekamas visiškai gerai tik tada, kai dirbama noriai. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # [[Darbas]] būtinas [[sveikata]]i. – [[Hipokratas]]. # [[Darbas]] dažnai esti [[malonumas|malonumo]] tėvas. – [[Volteras]]. # [[Darbas]] – didžiausias mano [[malonumas]]. – [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|V. A. Mocartas]]. # [[Darbas]] – geriausias vaistas, dorovinis ir estetinis. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Darbas]] ir [[užsiėmimas]] be sunkumų, be didžiausios proto ir valios įtampos nevertas [[žmogus|žmogaus]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # [[Darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Darbas]] yra [[laikas|laiko]] dalgis. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Darbas]], kurio esmė nesuprantama, kelia pasidygėjimą. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # [[Darbas]], kuris mums malonus, išgydo [[siela|sielą]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Darbas]] – [[laimė]]s tėvas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Darbas]] – tai svarbiausia gyvenime. Iš visų [[nemalonumas|nemalonumų]], iš visų [[bėda|bėdų]] galima išsivaduoti tik darbu. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Darbas]] – tai vienintelis tikrojo kilnumo titulas. Tai žmogaus kūrėjo galia ir džiaugsmas. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Darbas]] tartum graži moteris: nemėgsta laukti. – [[Sidoni Gabrielė Kolet|S. G. Kolet]]. # [[Darbas]] – visų džiaugsmų, viso, kas geriausia Žemėje, šaltinis. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Darbas]] žmonėms yra [[malonumas]]. – [[Ezopas]]. # [[Darbas|Darbą]] reikia nudirbti, o [[garbė|garbę]] – tik pasiekti. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Daryk didžius [[darbas|darbus]], didžių nežadėdamas. – [[Pitagoras]]. # [[Darbininkas]] neturintis [[darbas|darbo]], gali sukilti; aš bijau [[sukilimas|sukilimų]] kuriuos sukelia duonos stygius; aš mažiau bijočiau kautynių su 200 000 žmonių armija. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Deja, ne visi mes visiems [[darbas|darbams]] vienodai tinkam. – [[Propercijus]]. # Deramai [[gyvenimas|gyventi]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. Kai mašina neveikia, ją ima ėsti rūdys. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # [[Dėkingumas]] įrodomas [[darbas|darbais]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Dideli [[darbas|darbai]] nepadaromi iš karto. – [[Sofoklis]]. # Didelių [[darbas|darbų]] nebūna be didelių sunkumų. – [[Volteras]]. # Didelių [[darbas|darbų]] [[sėkmė]] dažnai priklauso nuo [[smulkmena|smulkmenų]]. – [[Titas Livijus|T. Livijus]]. # Didelį [[džiaugsmas|džiaugsmą]] galima iškovoti tik dideliu [[darbas|darbu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didžiausia klaida gyvenime būtų manyti, kad mes [[darbas|dirbame]] kažkam kitam, o ne sau. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]]. # Didžiausia [[nedorybė]] – imtis [[darbas|darbo]], kurio nemoki. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Didžiausią malonumą ir atpildą randu [[darbas|darbe]], po kurio seka tai, ką pasaulis vadina [[sėkmė|sėkme]]. – [[Tomas Edisonas|T. Edisonas]]. # Didžiuosius įkvepia [[darbas]]. – [[Seneka]]. # [[Darbas|Dirbantys]] tik spindi, o persitvarkę – ir atspindi. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Dirbk, kai liūdna, – tik [[darbas]] išblaško [[liūdesys|liūdesį]]. Dirbk, kad neįpultum į [[neviltis|neviltį]]: niekas taip neapsaugo nuo slegiamos nykumos kaip darbas. Dirbk, kai lydi [[sėkmė]]: nėra geresnio vaisto nuo „laimėjimų svaigulio“ kaip darbas. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]]. # [[Darbas|Dirbkime]] nesvajodami. – [[Volteras]]. # Dvasines žaizdas gydo tik [[laikas]] ir [[darbas]]. Tad į darbą, kol yra jėgų! Nėra geresnio vaisto širdžiai. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Dvasinę sveikatą sukuria [[darbas]] – tik atkaklus, žvalus darbas. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]]. ===F=== # Fizinis [[darbas]] padeda pamiršti ir moralines [[kančia]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===G=== # [[Garbė]] yra sąžiningo [[darbas|darbo]] rankose. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Genialumas]] gali padaryti pradžią; baigti privalo kantrus [[darbas]]. – [[Henrikas Manas|H. Manas]]. # Gera [[pradžia]] – pusė [[darbas|darbo]]. – [[Platonas]]. # Geras [[pavyzdys]] ir sunkų [[darbas|darbą]] daro lengvu. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gerumas|Geras]] žmogus daugybę gerų [[darbas|darbų]] daro slapčiomis, kaip žmogus daro slapčiomis blogus darbus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Pagarba|Gerbk]] tuos, kurie bandė atlikti didžius [[darbas|darbus]], net jeigu jiems tai nepavyko. – [[Seneka]]. # Geriausias būdas išlaikyti [[draugystė|draugystę]] – dalytis mintimis apie savo [[darbas|darbus]]. Žmones labiausiai suartina [[veikla]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Geriausias [[lyderis]] yra tas, kurio aplinkiniai net nepastebi. Kai [[darbas]] yra atliktas, [[tikslas]] pasiektas, pavaldiniams atrodo, kad jie viską nuveikė patys. – [[Sun Tzu]]. # Geriausias vaistas nuo neveiklos – nepailstamas sąžiningas [[darbas]]. – [[Servantesas]]. # Gero [[darbas|darbo]] negali įkvėpti [[neapykanta]], tuo labiau – [[savanaudiškumas]]. Jis padaromas tik iš [[meilė]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] darymas – visada kelias į didybę; jeigu jų nedarai, neišvengiamai sulauksi dienos, kai vietoj gera teks daryti bloga. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas. – [[Servantesas]]. # Gerų [[darbas|darbų]] rieškučios, vertingesnės už [[žinios|žinių]] statinę. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # Gyventi – reiškia dirbti. [[Darbas]] yra žmogaus [[gyvenimas]]. – [[Volteras]]. ===I=== # Iš anksto žinodamas, ką nori padaryti, [[darbas|dirbi]] drąsiai ir sklandžiai. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Iš visų dalykų pasaulyje tik [[darbas]] nepalieka nemalonių pėdsakų. – [[Lionas Foichtvangeris|L. Foichtvangeris]]. ===J=== # Jei iš viso yra [[pašaukimas]], tai kilniausias pašaukimas yra [[darbas]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Jei mėgsti tai, ką darai, vadinasi, niekada gyvenime [[darbas|nebedirbsi]]. – [[Konfucijus]]. # Jei nekalbėtume, kaip sužinotume, kiek daug [[darbas|dirbame]]? – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jeigu [[vaikas|vaikai]] nebūtų verčiami [[darbas|dirbti]], tai jie neišmoktų nei [[raštas|rašto]], nei [[muzika|muzikos]], nei [[gimnastika|gimnastikos]], nei to, kas labiausiai stiprina dorybingumą,– [[gėda|gėdos]]. Nes ypač šie užsiėmimai paprastai išugdo gėdos jausmą. – [[Demokritas]]. # Jeigu [[žmogus]] imasi dviejų visiškai priešingų [[darbas|darbų]] – vienas jam greičiausiai nepavyks. – [[Ezopas]]. # Joks [[darbas]] neturi ateities. [[Ateitis]] – jį dirbančio žmogaus rankose. – [[George Crane]]. # [[Judėjimas]] žadina apetitą, o [[darbas]] – malonumų troškimą. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Juo sunkiau [[darbas|dirbi]], juo [[laimė|laimingesnis]] jautiesi. – [[Gary Player]]. ===K=== # [[Kančia]] bei [[darbas]] yra du tikri žmogaus veidai. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kai dirbi tikrą žmogaus [[darbas|darbą]], pažįsti tikrus žmogaus [[rūpestis|rūpesčius]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Kai kurių [[darbas|darbų]] didybę lemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas. – [[Seneka]]. # Karčiausios ašaros yra pralietos dėl nepasakytų žodžių ir neužbaigtų [[Darbas|darbų]]. – [[Harriet Beecher Stowe|H. B. Stowe]]. # Kas brangina savo [[darbas|darbą]], turi mokėti jį ginti, kitaip jis nevertas ko nors imtis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas iš vaikystės žino, kad [[darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis, kas iš jaunystės suprato, kad [[duona]] pelnoma tik sunkiai prakaituojant, tas pasirengęs [[žygdarbis|žygdarbiui]], nes reikiamą dieną ir valandą jis ras [[valia|valios]] ir [[jėga|jėgų]] jį įvykdyti. – [[Žiulis Vernas|Ž. Vernas]]. # Kas laikosi taisyklės [[darbas|darbą]] tikrinti [[mintis|mintimi]], o mintį darbu... tas negali klysti, o jeigu ir suklysta, tai greitai randa teisingą kelią. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas mėgsta savo [[darbas|darbą]], nesensta. – [[Pablas Kazalsas|P. Kazalsas]]. # Kas net suaugęs moka kalbėti vien [[žodis|žodžiais]], o ne [[darbas|darbais]], tas ir [[žmogus|žmogumi]] vadintis neturi teisės. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # Kas trumpina man [[laikas|laiką]]? [[Darbas]]. O kas jį neapsakomai ilgina? [[Tinginystė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Kelias]] į [[garbė|garbę]] grindžiamas [[darbas|darbu]]. – [[Publijus Siras]]. # Kiekvienas [[darbas]] kilnus, ir kilnus vien tik darbas. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kiekvienas [[darbas]] man bus [[sąžinė]]s, o ne [[garbė]]s reikalas. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[darbas]] – menas, jeigu [[darbininkas]] talentingas, dirba su meile. – [[Jonas Avyžius|J. Avyžius]]. # Kiekvienas dirbdamas savo [[darbas|darbą]] turi būti [[didybė|didis]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Kiekvienas iš mūsų – savo [[darbas|darbų]] sūnus. – [[Servantesas]]. # Kiekvienas [[kančia|kenčia]], kai [[darbas|dirba]] tik sau. Dirbdamas kitų labui, [[žmogus]] dalijasi su jais ir savo [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekvienas kilnus [[darbas]] iš pradžių atrodo neįmanomas. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių [[darbas|darbų]]. – [[Aristotelis]]. # Koks nuostabus užsiėmimas – [[darbas]] žmonijos labui. – [[Klodas Anri Sen–Simonas|K. A. Sen-Simonas]]. # Kuo svarbesniu laikysi savo [[darbas|darbą]], tuo geriau jį padarysi. – [[Plautas]]. ===L=== # [[Laimė]] atitenka tam, kuris daug [[darbas|dirba]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Laimė]]s lauke nepagausi – [[darbas|darbu]] pajausi. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # Laiminga ta [[mokykla]], kuri moko gvildenti ir atlikti stropiai gerus [[darbas|darbus]], dar stropiau – geresnius ir stropiausiai – geriausius. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi [[darbas|darbais]], kuriuos padarė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===M=== # [[Meilė]] ir [[darbas]] – štai kertiniai mūsų žmogiškumo akmenys. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Mes reikalaujame, kad [[mergaitė]]s ne [[mąstymas|mąstytų]], bet [[tikėjimas|tikėtų]]. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. [[Moteris|Moterų]] [[darbas]] – megzti. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Mirtis|Mirties]] baimė verčia mus mylėti [[darbas|darbą]], kuris yra visas gyvenimas. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mus dideliems [[darbas|darbams]], bet trukdo juos atlikti. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # Mumyse gyvi [[darbas|darbai]], [[jėga|jėgos]] tų, kurie gyveno iki mūsų. Tegu savo ruoštu ateinančioms [[karta|kartoms]] padės gyventi mūsų darbas, mūsų rankų ir proto jėga. Tik taip deramai atliksime savo [[paskirtis|paskirtį]]. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Mūsų laikais [[darbas]] – didi [[teisė]] ir didi [[pareiga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. ===N=== # [[Narsa]] būtina ne tik drąsiems [[poelgis|poelgiams]], bet ir vaisingiems [[darbas|darbams]] bei [[mintis|mintims]]. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # [[Narsa]] – [[dorybė]], padedanti pavojų ištiktiesiems atlikti didžius [[darbas|darbus]]. – [[Aristotelis]]. # Ne [[darbas]] sukurtas [[mintis|minčiai]], o mintis sukurta darbui. – [[Volteras]]. # Nedaugelis iš mūsų supranta, koks didis gali būti mažas [[darbas]]. – [[Č. Polokas]]. # Neišmintinga [[darbas|darbus]] rytdienai palikt,<br /> Nes nežinai, kas gali ryt nutikt. – [[Abu'l Kasimas Firdousi]] # Nepažįstu nei vieno, kuris pasiekė aukštumų be sunkaus [[darbas|darbo]]. Tai ir yra receptas. Jis ne visada tau padės pasiekti aukštumų, bet padės prieiti labai arti jų. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # Nereikia pernelyg iškilmingai pradėti jokio [[darbas|darbo]]: [[iškilmės]] dera tik darbą pabaigus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Neskubėk griebtis [[darbas|darbo]], bet ėmęsis jo, nesitrauk. – [[Biantas]]. # Net pilką kasdienybę [[darbas]] gali paversti šventadieniu. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Net skruzdės liautusi [[darbas|dirbti]], jei joms būtų duoti sparnai. – [[K. Bunsch]]. # Netikėkite [[žodis|žodžiais]] nei savo, nei kitų, tikėkite vien [[darbas|darbais]] tiek savo, tiek kitų. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Neužsiėmęs [[darbas|darbu]] žmogus niekuomet negali džiaugtis pilna [[laimė|laime]]. Dykinėtojo veide visuomet jūs rasite nepasitenkinimo ir apatijos antspaudą. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Nėra nieko, ko negalima būtų įveikti [[darbas|darbu]]. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Nėra pasauly sunkesnio [[darbas|darbo]] negu rašyti paprastą, sąžiningą prozą apie [[žmogus|žmogų]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Niekada nebūna didžių [[darbas|darbų]] be didžių sunkumų. [[Volteras]]. # Niekas labiau netaurina žmogaus kaip [[darbas]]. Be darbo [[žmogus]] negali išlaikyti žmogiškojo [[orumas|orumo]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Nieko gyvenime nepasieksite be atkaklaus [[darbas|darbo]]. – [[Horacijus]]. # Nieko neveikti – pasibaisėtinai sunkus [[darbas]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Niekuomet nepatiriu didesnės [[laimė]]s, kaip tomis valandomis, kai [[darbas]] nepalieka man nė akimirkos laisvos. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Nors [[darbas]] ir [[malonumas]] iš prigimties skirtingi dalykai, vis dėlto tarp jų esama tam tikro natūralaus ryšio. – [[Titas Livijus|Livijus]]. # Nuo šiol [[ateitis]] priklauso dviejų tipų žmonėms: mąstančiam žmogui ir darbo žmogui. Iš esmės abu jie sudaro nedalomą vienetą, nes [[mąstymas|mąstyti]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Nuosaikumas]] ir [[darbas]] – štai du tikri žmogaus gydytojai: darbas didina apetitą, o nuosaikumas trukdo juo piktnaudžiauti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===O=== # O gera juk tikėti, kad [[gyvenimas|gyvenimo]] diena gražiausia ir [[kelias|kelio]] gabalas įspūdingiausias – prieky, kad ten dar tavo [[lobis|lobiai]] užkasti, ten dar ir [[darbas]] tavo pats didžiausias, ir vis dar prieky, vis dar ateity – ir tavo pats didžiausias [[džiaugsmas]]... – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. ===P=== # Paprastas žmogus, kuris atsirenka svarbiausius [[darbas|darbus]] ir atlieka juos greitai, pasiekia kur kas daugiau nei genijus, kuris daug šneka ir kuria puikiausius planus, bet mažai daro. – [[Brajanas Treisis|B. Treisis]]. # Pasirink mėgstamą [[darbas|darbą]] ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti. – [[Konfucijus]]. # Pasiryžk ir [[darbas]] bus atliktas. – [[Konfucijus]]. # Patenkintasai tuo, kas padaryta, niekada neišgarsės tolesniais [[darbas|darbais]]. Jis jau miręs ir ima želti žole. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pats ragink savo [[darbas|darbą]], nelauk, kad jis tave ragintų. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Pirmenybę suteikti [[darbas|darbui]], o ne atlygiui už jį – argi tai nėra kelias į [[tobulumas|tobulumą]]? – [[Demokritas]]. # Pradėdami [[darbas|darbus]], turime derintis prie [[jėga|jėgų]]. – [[Seneka]]. # Pradėk nuo mažo, tačiau svajok apie didį. Nedaryk vienu metu pernelyg daug [[darbas|darbų]]. Užsiimk pradžioje nedaugeliu paprastų dalykų ir pamažu pereik prie sudėtingesnių. Ir visada galvok apie [[ateitis|ateitį]]. – [[Stivas Džobsas|S. Džobsas]]. # [[Pradžia]] – daugiau nei pusė viso [[darbas|darbo]]. – [[Aristotelis]]. # Pratink [[mokinys|mokinį]] dirbti, priversk jį ne tik pamilti [[darbas|darbą]], bet taip su juo susigyventi, kad šis taptų jo antrąją prigimtim; įpratink jį viską išmokti tik savo jėgomis; kad jis savarankiškai mąstytų, ieškotų, reikštųsi, lavintų savo snaudžiančias jėgas, ugdytųsi ištvermę. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Proto būsena, kuri leidžia žmogui atlikti tokio pobūdžio [[darbas|darbą]], yra panaši į religinio maldininko arba įsimylėjėlio. Kasdieninės pastangos atsiranda be sąmoningo ketinimo ar programos, o tiesiai iš širdies. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===R=== # Reikia [[darbas|dirbti]] sukaupus visą [[valia|valią]], kad ji kartkartėmis sprogtų kaip mina, sugriaudama kliūtis. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Reikia mėgti tai, ką darai, ir tada [[darbas]] – dargi grubiausias – pakyla iki kūrybos. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Reikia tik įprasti dirbti, ir jau nebus galima be to gyventi. Viskas šiame pasaulyje priklauso nuo [[darbas|darbo]]. – [[Lui Pasteras|L. Pasteras]]. # Rikiuoti vieną gerą [[darbas|darbą]] prie kito taip glaudžiai, kad neliktų nė mažiausio plyšelio, – tatai aš vadinu mėgavimusi [[gyvenimas|gyvenimu]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. ===S=== # [[Senatvė]]je reikia [[darbas|dirbti]] daugiau negu [[jaunystė]]je. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===T=== # [[Talentas|Talentingam]], [[darbas|darbą]] mylinčiam žmogui nėra kliūčių. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # Tas, kuris [[darbas|dirbdamas]] [[abejonė|dvejoja]], nieko nepadarys. – [[Kung Sun Jangas]]. # Tas, kuris kiekvieną rytą [[planas|susiplanuoja]] dienos [[darbas|darbus]], ir laikosi savo plano, turi savo rankose giją, kuri išves jį iš labai įtempto gyvenimo labirinto. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]], [[gyvenimas|gyvena]], o tas kuris gyvena, [[darbas|dirba]]. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Tas, kuris tuštiems [[darbas|darbams]] teikia svarbos, svarbiuose darbuose bus tuščias žmogus. – [[Markas Porcijus Katonas (vyresnysis)|Katonas]]. # Tavo [[darbas]] yra atrasti savo darbą ir tuomet visa širdimi jam atsiduoti. – [[Buda]]. # Tegu tavo [[darbai]] būna tokie, kokius norėtum prisiminti gyvenimo saulėlydyje. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # [[Teismas|Teismai]] teisia už viso gyvenimo [[darbas|darbus]], o visus nuosprendžius skiria [[mirtis]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Tingėjimas]] kaip rūdys suėda greičiau, negu [[darbas]] nualina. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tingėjimas]] kiekvieną [[darbas|darbą]] daro sunkų, o [[meilė]] darbui – lengvą. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Tinginys|Tinginiui]] visi [[darbai]] sunkūs. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tik [[darbas|darbu]] ir [[kova]] įgyjamas [[nepriklausomumas]] ir [[savigarba]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Tik [[kantrumas|kantrusis]] [[darbas|darbą]] baigs – [[skubėjimas|skubantysis]] išseks. – [[Saadis]]. # Tikėk, tik to [[dvasia]] pajunta [[malonumas|malonumą]], <br /> Kas nusipelnė jo per [[darbas|darbą]] ir [[kantrybė|kantrumą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikras žmonių lobis – sugebėjimas [[darbas|dirbti]]. – [[Ezopas]]. # Tučtuojau imkis to, ką svajoji atlikti. [[Drąsa]] gimdo genijus ir kuria stebuklus. Pradėk [[darbas|dirbti]], ir tavo protas įsiliepsnos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===U=== # [[Ugdymas|Ugdyk]] save [[darbas|dirbdamas]] kitiems – štai pagrindinis įstatymas. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Už bet kurį atliekamą [[darbas|darbą]] turi atsakyti vienas ir tik vienas žmogus. – [[Otas fon Bismarkas|O. fon Bismarkas]]. ===V=== # [[Vaikas|Vaikai]] suteikia [[darbas|darbui]] džiaugsmo, o [[nesėkmė]]s dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai [[gyvenimas|gyvenimą]] daro malonesnį, o [[mirtis|mirtį]] – ne tokią baisią. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Valanda [[darbas|darbo]] daugiau išmoko negu diena [[aiškinimas|aiškinimo]], nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba [[protas|proto]] naudai: jis tampa [[filosofija|filosofu]], laikydamas save tik amatininku. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Vasara|Vasarą]] dirbti neapsimoka, nes karšta, [[ruduo|rudenį]] – nes dukteriai prasideda mokslo metai, [[žiema|žiemą]] – per šalta, o [[pavasaris|pavasarį]] reikia rūpintis nauja drabužių kolekcija. – [[Gražina Goriunovienė]], buvusio vidaus reikalų ministro, vieno iš Darbo partijos lyderių, Kauno savivaldybės tarybos nario Gintaro Furmanavičiaus draugė. ''Rasa Karmazaitė, Jūratė Kiliulienė. Eksministro draugė – turtingų vyrų medžiotoja. „Lietuvos rytas“, [http://www.lrytas.lt/?data=20070616&id=gyv16_a2070616&view=2 2007-06-16]. # [[Veikla|Veiklus]] žmogus jau darbo pradžioje mato tiek [[darbas|darbų]], kad nesiskųs negaunąs darbo, o tuoj pat susiras jo pats ir bent šį tą nuveiks. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Verčiau šalin nustumki [[darbas|darbą]] tokį,<br /> Kurio atlikti tu tikrai nemoki. – [[Chosrovas Abu Muinas Naserė|Ch. Abu Muinas Naserė]]. # Verčiau tobulai padaryti dalelę [[darbas|darbo]], negu prastai dešimteriopai daugiau. – [[Aristotelis]]. # Viena diena [[rūpesčiai|rūpesčių]] labiau išsekina negu savaitė sunkaus [[darbas|darbo]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Viena iš pačių pražūtingiausių mūsų [[klaida|klaidų]] – blogai atlikti gerus [[darbas|darbus]]. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Vienas geras [[darbas]] veda į kitą. – [[Talmudas]]. # Vienas iš gražių [[poelgis|poelgių]] privalumų yra tai, kad jie taurina [[siela|sielą]] ir rengia ją dar gražesniems [[darbas|darbams]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Vienas kuris nuolat uoliai atliekamas [[darbas]] reguliuoja ir visa kita gyvenime, viskas sukasi apie jį. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. # Vienas nuoširdžių ir tyrų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] yra [[poilsis]] po [[darbas|darbo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Vieniems [[vyras|vyrams]] rūpi [[darbas]], kitiems [[malonumai]], o visos [[moteris|moterys]] širdyje yra viliokės. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Vienintelė tikra [[vertybė]] – žmogaus [[darbas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Vienintelis išsigelbėjimas iš dvasinių kančių – [[darbas]]. – [[Piotras Čaikovskis|P. Čaikovskis]]. # Visi didieji [[darbas|darbai]] ir visos didžiosios [[mintis|mintys]] prasideda nuo juokingai menkų dalykų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Visi nuostabūs [[jausmas|jausmai]] pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą [[darbas|darbą]]. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]]. # Visi žmonės gimsta kokiam nors [[darbas|darbui]]. Vsi žeme vaikščiojantieji turi savo [[priedermė|priedermes]] gyvenime. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Visų [[laimė]] – tai, kas sukurta sutartinai visiems [[darbas|dirbant]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. – [[Stendalis]]. # Visų nelaimingiausias [[žmogus]] tas, kuriam pasaulyje neatsirado [[darbas|darbo]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Vos tik pamanysite, kad nepajėgiate atlikti kokio [[darbas|darbo]], jo realizavimas tuoj pat taps neįmanomas. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. ===Ž=== # Žmogaus [[siela]] – jo [[darbai]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # [[Žmogus]] būna visišku žmogumi tik tada, kai [[darbas|dirba]]. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]] tobulėja [[darbas|dirbdamas]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus|Žmones]] galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą [[darbas|darbą]]. – [[Albertas Moravija|A. Moravija]]. # [[Žodis]] – [[darbas|darbo]] šešėlis. – [[Demokritas]]. # [[Žodis|Žodžiais]] tikėkite tik tada, kaip juos atitinka [[darbas|darbai]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apie [[Žmogus|žmogų]] reikia spręsti pagal jo rankų [[darbas|darbą]]. # [[Burna]] [[Valgymas|nevalgo]], jeigu pėdos nevaikšto ir [[Ranka|rankos]] [[darbas|nedirba]]. # Geriausias pasiruošimas [[Rytojus|rytojui]] yra įsitikinti, kad [[Šiandien|šiandienos]] [[darbas]] yra puikiai atliktas. # Kad kažkam [[Sėkmė|pasisektų]] [[Gyvenimas|gyvenime]], jis turi sunkiai [[darbas|dirbti]]. # Kažką darydamas, daryk tai tam skirtu [[Laikas|laiku]], ir tada tą [[darbas|darbą]] lydės [[santarvė]]. # Tik [[darbas]] yra [[turtas|turto]] šaltinis. # [[Žmogus]], kuris nedirba sunkaus [[Darbas|darbo]], niekada nežinos [[Poilsis|poilsio]] vertės. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Darbas]] išsiplečia tiek, kiek turima laiko jį užbaigti. # Jeigu [[darbas]] yra vertas užsiėmimo, tai yra verta daryti jį gerai. # Jeigu tu nori, kad [[dalykas]] būtų padarytas gerai – [[Darbas|daryk]] tai pats. # Kur milijonai pametė [[darbas|dirbę]], ten tyčia tu pabandyk. # Niekada nesiųsk berniuko padaryti vyro [[Darbas|darbą]]. # Saugiausias priešnuodis prieš [[Sielvartas|sielvartą]] būna [[Darbas|įsidarbinimas]]. # Vienas geras [[darbas]] gimdo kitą. ===[[Armėnų patarlės ir priežodžiai|Armėnų]]=== # Pradėk nuo mažo [[darbas|darbo]] – padarysi didelį. ===[[Baškirų patarlės ir priežodžiai|Baškirų]]=== # Nuo [[tinginystė|tinginiavimo]] – liga, nuo [[darbas|darbo]] – sveikata. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Mes turime teisę į [[darbas|darbą]], o ne to darbo vaisius. # Nesiimti jokių [[darbas|darbų]] – tai pirmas [[išmintis|išminties]] požymis; pradėjus darbą – užbaigti iki galo – antras išminties požymis. # Turtas palieka [[mirtis|mirusį]] žmogų prie slenksčio, draugai ir giminės – prie kapo, tik geri ir blogi [[darbas|darbai]] lydi jį ir po mirties. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # Nežiūrėk, kaip [[darbas]] pradėtas. Žiūrėk, kaip jis pabaigtas. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Garbingas žmogus kalba [[darbas|darbais]], niekingas pliauškia [[liežuvis|liežuviu]]. # Jeigu [[abejonė|abejoji]] žmogum – neduok jam [[darbas|darbo]], o jei davei – [[pasitikėjimas|pasitikėk]]. # Kiekviename [[darbas|darbe]] sunki tik [[pradžia]] ir [[pabaiga]]. # Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]]. # Nepadarytas [[darbas]] – prarasta [[išmintis]]. # Pasibaidęs žirgas atneša [[nelaimė|nelaimę]], supanikavęs žmogus pražudo [[darbas|darbą]]. # Tikroji gerų [[darbas|darbų]] vertė – noras, kad šie liktų nežinomi. # [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Ne tam [[garbė]], kuris pradėjo [[darbas|darbą]], bet tam, kuris jį baigė. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ankstyvas [[darbas]] – trigubas vaisius. # Ankstyvas [[darbas]] vaisius didina. # Ant [[degtinė|arielkos]]<ref>Degtinės.</ref> pirmutinis, tai į [[darbas|darbą]] paskutinis. # Ateina [[diena]], atsineša ir savo [[darbas|darbą]]. # Be [[darbas|darbo]] – ilgu, su darbu – sunku. # Bepigu [[darbas|dirbt]], kai yra ką [[maistas|valgyt]]. # [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi. # [[Bitė]]s saldus [[medus]], bet sunkus [[darbas]]. # [[Bitė|Bitutės]] sunkus [[darbas|darbelis]], bet saldus [[vaisius|vaiselis]]. # Blogi [[darbas|darbai]] [[akis]] bado. # [[Darbas|Darbai]] giria, [[žodis|žodžiai]] peikia. # [[Darbas|Darbai]] – tai ne vargai. # [[Darbas]] darbą lenkia. # [[Darbas]] dėl akių [[duona|duonos]] nepelno. # [[Darbas]] – [[Dievas|Dievo]] paliepimas, [[tinginys]] – [[velnias|velnio]] pagunda. # [[Darbas]] [[duona|duoną]] pelno, [[tinginystė]] – [[vargas|vargą]]. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro, [[tinginystė|tiginiavimas]] šunų lodyti išvaro. # [[Darbas]] kelia, darbas guldo. # [[Darbas]] – [[laimė]]s šaltinis. # [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] giria. # [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] moko ir giria. # [[Darbas]] myli [[darbininkas|darbininką]]. # [[Darbas]] – ne vargas, [[tinginystė]] – ne laimė. # [[Darbas]] nedirbtas nepaliks. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia. # [[Darbas|Darbą]] dirbdamas nežiūrėk, kur varnos lekioja. # [[Darbas|Darbą]] dirbti netingėsi – [[badas|bado]] neregėsi. # [[Darbas|Darbo]] nedirbęs, taukų nelaižysi. # [[Darbas|Darbo]] šaknys karčios, bet jo vaisiai saldūs. # [[Darbštumas|Darbštus]] žmogus visuomet ras [[darbas|darbą]]. # [[Darbas|Darbu]], triūsu spindi [[Lietuva]] mūsų. # [[Darbas|Darbuokis]] it amžinai gyvensiąs, [[elgesys|elkis]] it rytoj mirsiąs. # [[Darbas|Darbus]] atlikus linksma švęsti. # [[Darbas|Darbų]] iki langų. # Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk. # [[Diena]] [[darbas|darbu]] linksma. # [[Dievas]] duoda riešutų, bet jų neišgliaudo. # [[Duona|Duoną]] taupyk rytojui, o ne [[darbas|darbą]]. # Geram [[meistras|meistrui]] [[darbas]] rūpi, o ne [[atlyginimas]]. # Geras [[darbas]] patsai save giria. # Geras [[darbininkas]] ir miegodamas [[darbas|darbo]] neužmiršta. # Geras [[kalba|kalboj]], blogas [[darbas|darbe]]. # Geri [[darbas|darbai]] nesigiria. # Geriau sunkiai [[darbas|dirbti]], negu lengvai elgetauti. # Gero [[darbininkas|darbininko]] [[darbas]] ieško. # Gims [[diena]], gims dienai ir [[darbas]]. # Greitus [[darbas|darbus]] vėjai renka. # Gulėdamas nedaug [[darbas|tepadirbsi]]. # Ieškok [[bernas|berno]], kuris [[darbas|dirbti]] moka, o ne tokio, kuris gražiai šoka. # Ir gera [[duona]] dantys atsikanda, kai žmogus jokio sau [[darbas|darbo]] nesusiranda. # Ir geras [[gyvenimas]] be [[darbas|darbo]] nusibosta. # Ir juodas [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[kalba|kalbos]] gali spręsti apie [[darbas|darbą]]. # Išdegė [[darbas]] kaip [[ragana]]i alus. # Yra [[darbas|darbo]], yra ir [[nauda|naudos]]. # Kaip [[darbas|dirba]], taip turi. # Kalbus kalbą, darbus [[darbas|darbą]] randa. # Kas daug šneka, mažai daro. # Kas [[darbas|nedirba]], mielas vaike, tam ir [[duona|duonos]] duot nereikia. # Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]]. # Kas skaito (ir) rašo, (tas) [[duona|duonos]] neprašo. # Ką [[darbas|darai]] – daryk gerai. # Kiek [[darbas|uždirbsi]], tiek ir gausi. # [[Kvailys|Kvailą]] pažinsi iš [[kalba|kalbos]], gudrų – iš [[darbas|darbų]]. # Lengva pasakyti, bet ne padaryti. # Linai nesėti, o jau drobes audžia. # Mergos [[darbas]], kunigo [[pinigai]] ir žydo [[siela|dūšia]]<ref>Siela.</ref> – nežinia kur dingsta. # Mokėk [[darbas|darbus]] dirbti, bet mokėk ir [[šventė|švęsti]]. # Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]]. # Nekrutėsi – neturėsi. # Po [[darbas|darbo]] ir [[duona|duonos]] pluta gardi. # [[Skubėjimas|Skubų]] [[darbas|darbą]] [[velnias]] neša. # [[Skubėjimas|Skubūs]] [[darbas|darbai]] – vieni vargai. # Taupyk [[duona|duoną]] rytojui, o ne [[darbas|darbą]]. # [[Valgymas|Valgau]] kaip trys, [[darbas|dirbu]] kaip arklys. # [[Vasara|Vasarą]] be [[darbas|darbo]] sėdėsi, [[žiema|žiemą]] [[duona|duonos]] neturėsi. # [[Vyras|Vyrams]] dienoj vienas [[darbas]], o [[moteris|moterims]] – daug. # Vyriausiam [[brolis|broliui]] [[darbas|darbai]], jauniausiam – [[turtas|turtai]]. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] nukertamas, tik [[moteris|moterų]] nutęsamas. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] su galu, o [[moteris|moterų]] be galo. # Želmenį kelia žemė, žmogų – [[darbas]]. # [[Žiema|Žiemos]] [[darbas|darbai]] – šikinę<ref>Užpakalis, sėdynė.</ref> krapštai. # Žydo kvarba<ref>Dažai, spalva.</ref>, Silvestrienės [[darbas]]. # Žliumbti – [[moteris|bobų]] [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama. # [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>. # [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui. # [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius. # [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai. # [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]]. # [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa. # [[Žodis]] – [[darbas]]. # [[Žodis]] – ne [[darbas]]. # [[Žodis]] tvirtas – [[darbas|darbais]] paspirtas. # [[Žodis|Žodžiais]] [[darbas|darbo]] neatliksi. # [[Žodis|Žodžiu]] ąžuolus varto, [[darbas|darbu]] ir skiedros nepakelia. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Arklys]], kuriam yra atimtas jo maistas, [[Darbas|nedirbs]]. # [[Darbas|Darbai]] turi stipresnį [[Balsas|balsą]] negu [[Žodžiai|žodžiai]]. # [[Darbas]] [[Išbandymas|išbando]] darbininką. # [[Darbas]] nugali visus dalykus. # Su daugybe rankų didžiulis [[darbas]] padaromas lengvai. ===[[Persų patarlės ir priežodžiai|Persų]]=== # Dabar daryk mažus [[darbas|darbus]]; tada pas tave ateis dideli darbai ir paprašys, kad tu juos padarytum. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Kam [[darbas]] – džiaugsmas, tam [[gyvenimas]] – laimė. # Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Pradžia|Pradėk]] ne nuo didelių užmojų, o nuo mažo [[darbas|darbelio]]. ===[[Žemaičių patarlės ir priežodžiai|Žemaičių]]=== # [[Valgymas|Ėdu]] kaip pons, [[Darbas|dirbu]] kaip šėtons. # Ju skubini Ju subini. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Būk [[išmintis|išmintingas]] ne [[žodis|žodžiais]], o savo [[darbas|darbais]]. # Gerus [[darbas|darbus]] atsimena ilgai, blogus – dar ilgiau. # Kai nėra ką veikti, imamasi didžių [[darbas|darbų]]. ==Merfio dėsniai== # Bet kuris [[darbas]] truks ilgiau nei įsivaizduojate. # [[Darbas]] iš [[beždžionė]]s padarė – pavargusią beždžionę. # [[Darbas|Dirbti]] – tai reiškia tuo pat metu uždirbti pinigus ir neturėti laiko juos leisti. # [[Galva]] žmogui duota ne tam, kad [[darbas|dirbtų]], o tam, kad nedirbtų. # Geriau [[pilvas]] nuo alaus, nei kupra nuo [[darbas|darbo]]. # Įdomiame [[darbas|darbe]] ir [[sapnas|sapnai]] įdomūs lanko. # Jei žmonės išties mylėtų [[darbas|darbą]], mes vis dar artumėm žemę pagaliu ir tampytumėm nešulius ant savo nugarų. # Kai civilizacijos priešaušryje pirmoji [[beždžionė]] išlipo iš medžio ir paėmė į ranką pagalį, likusios beždžionės pradėjo [[darbas|dirbti]]. # Komandinis [[darbas]] laiko gaišimas: Vienas aiškina kitiems, kodėl jie neteisūs. # Kuo tingesnis žmogus, tuo labiau jo [[darbas]] panašesnis į žygdarbį. # Lengva [[darbas|dirbti]] kaip arkliui, sunku kaip japonui. # Stulbinamai daug laiko prireikia pabaigti nedirbamą [[darbas|darbą]]. == Taip pat skaitykite == *[[Tingumas]] *[[Veikla]] *[[Darbininkas]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|darbas}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Fizika]] [[Kategorija:Veikla]] 9hlcu5wd20xwmwe8srnma26x2qxim0s 0 2652 84376 82528 2026-08-07T17:34:54Z Kurmis 70 84376 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # Kas saugo [[burna|burną]] ir [[liežuvis|liežuvį]], saugo savo [[siela|sielą]] nuo nemalonumų. – ''Pat 21,23.'' # Sulaikyk savo [[liežuvis|liežuvį]] nuo pikto ir savo [[lūpos|lūpas]] nuo klastingų kalbų. – ''Ps 34, 13.'' ==Sentencijos== # Aštrus [[liežuvis]] – vienintelis pjovimo įrankis, kuris vartojamas tampa dar aštresnis. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # Dažniau naudokis [[ausis|ausimis]] negu [[liežuvis|liežuviu]]. – [[Seneka]]. # Geras [[liežuvis]] – puikus ginklas. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Geriau valdyti [[liežuvis|liežuvį]] nei pasninkauti turint tik [[vanduo|vandens]] bei [[duona|duonos]]. – [[Chuanas de la Kruzas|Ch. de la Kruzas]]. # Jei nelaikai [[liežuvis|liežuvio]] už dantų<br /> Save nusibaudi šimtais [[bėda|bėdų]]. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # Mums duotas vienas [[liežuvis]], bet dvi [[ausis|ausys]], kad girdėtumėme du kartus daugiau, negu kalbėtume. – [[Epiktetas]]. # Neleisk [[liežuvis|liežuviui]] užbėgti [[protas|protui]] už akių. – [[Chilonas]]. # Nukirsk [[paskala]]i galvą, [[liežuvis]] – gyvas. – [[Ričardas Brinslis Šeridanas|R. B. Šeridanas]]. # [[Patirtis]] aiškiai rodo, kad žmonėms sunkiausia suvaldyti savo [[liežuvis|liežuvį]]. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. # [[Širdis]] klauso tik tada, kai [[liežuvis]] liaujasi jai trukdęs. – [[Teodoras Dreizeris|T. Dreizeris]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Būk atidus su [[Žmogus|žmogumi]], kuris turi saldų [[liežuvis|liežuvį]], jis tau gali įsiūlyti pirkti blogą [[Mėsa|mėsą]]. # Jeigu tu nori sužinoti kokio ilgumo yra žmogaus [[liežuvis]], leisk jam pasinaudoti [[burna]] laižant medų iš lėkštutės. # [[Liežuvis]] praktiškai nieko nesveria, bet tiek mažai žmonių tegali jį išlaikyti. ===[[Airių patarlės ir priežodžiai|Airių]]=== # Saldus [[liežuvis]] retai būna be geluonies šaknyje. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Kamanos [[Liežuvis|liežuviui]] yra būtina komplekto dalis. # [[Liežuvis]] visada krypsta link skaudančio danties. # Plačios [[ausys]] ir trumpas [[liežuvis]] yra geriausia. # Ramus [[liežuvis]] daro [[Išmintingas|išmintingą]] galvą. ===[[Graikų patarlės ir priežodžiai|Graikų]]=== # [[Kardas|Kardą]] laikyk makštyje, [[liežuvis|liežuvį]] už dantų ir niekada neliesi ašarų. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Klausyk, nes kitaip tavo [[liežuvis]] pavers tave kurčiu. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Kas [[galva|galvoje]], tas ir ant [[liežuvis|liežuvio]]. ===[[Italų patarlės ir priežodžiai|Italų]]=== # [[Liežuvis]] už dantų – geriausias patarimas. # Neleisk [[liežuvis|liežuviui]] pasakyti to, už ką atsiskaityti turės tavo [[galva]]. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # [[Žmogus|Žmogui]] reikia dviejų metų, kad išmoktų kalbėti, o šešiasdešimties, kad išmoktų laikyti liežuvį už dantų. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Garbingas žmogus kalba [[darbas|darbais]], niekingas pliauškia [[liežuvis|liežuviu]]. # Ilgas [[liežuvis]] – laiptai, kuriais užlipa [[nelaimė]]. # Kad išvengtum nelaimės, laikyk [[liežuvis|liežuvį]] už dantų. # [[Moteris|Moterų]] [[liežuvis]] yra kardas, ir jos tikrai rūpinasi, kad jis nerūdytų. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ant [[moteris|moters]] [[liežuvis|liežuvio]] septyni [[velnias|velniai]] sėdi. # [[Arklys]] ant keturių kojų suklumpa, o žmogus su vienu [[liežuvis|liežuviu]] nesuklups! # Dėl ilgo [[liežuvis|liežuvio]] ne vienam ir dantys išgriuvo. # [[Moteris|Boba]] senyn – [[liežuvis]] ilgyn. # [[Davatka|Davatkos]] [[liežuvis]] lig kelių. # [[Gyvatė]] gelia skaudžiai, o pikto žmogaus [[liežuvis]] – dar skaudžiau. # Kas [[galva|galvoj]], tas ir ant [[liežuvis|liežuvio]]. # [[Liežuvis|Liežuvio]] sauso nieks neklauso. # [[Liežuvis]] yra skaudesnis už botagą. # [[Liežuvis]] – ne vartai, neužkelsi. ===[[Škotų patarlės ir priežodžiai|Škotų]]=== # Vargas [[žmona]]i be [[liežuvis|liežuvio]], džiaugsmas vyrui, kuris ją gauna už pačią. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|liežuvis}} [[Kategorija:Kūno dalys]] 93zdv7pkvon6n9py3enjz2oz86iarr0 0 2740 84373 84334 2026-08-07T17:29:18Z Kurmis 70 84373 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Scared Child at Nighttime.jpg|miniatiūra|Išsigandęs vaikas bijo esant nepastoviai aplinkai.]] '''''Baimė''' – neramumo jausmas gresiant pavojui, nelaimei ir pan.'' ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Abejojimas]] ir [[baimė]] – štai kelias į [[nesėkmė|nesėkmę]]. – [[Henris Bruksas Adamsas|H. B. Adamsas]]. # [[Baimė|Baimei]] būdinga padidinti tikrąją [[faktas|fakto]] reikšmę. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Baimė]] atsiranda dėl dvasios bejėgiškumo. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. # [[Baimė]] čia suteikia [[kojos|kojoms]] spornus, čia prikausto jas prie žemės. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Baimė]] ir [[kvailumas]] visada buvo žmonių veiksmų pagrindai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Baimė]] lydi tol, kol prasideda neišvengiamybė. Nuo tada ji nebetenka prasmės. Ir mums lieka tik [[viltis]], kad apsisprendėme teisingai. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # [[Baimė]] protingus paverčia kvailiais, stiprius silpnais. – [[Džeimsas Fenimoras Kūperis|Dž. F. Kūperis]]. # [[Baimė]] suklysti neturi mūsų atbaidyti nuo [[tiesa|tiesos]] ieškojimo. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Baimė]] – štai vienintelis dalykas, kurio turime bijoti. – [[Teodoras Ruzveltas|T. Ruzveltas]]. # [[Baimė]] užkrečiama taip pat kaip sloga ir kiekvienąsyk daro iš vienaskaitos daugiskaitą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Baimė|Bijok]], kai kiti yra [[godumas|godūs]], ir būk godus, kai kiti bijo. – [[Varenas Bufetas|V. Bufetas]]. # Būti [[drąsa|drąsiam]] – tai nereiškia nejausti [[baimė]]s, o mokėti jai pasipriešinti ir ją valdyti. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]] # Būtinai daugelio [[baimė|bijosi]] tas, kurio daugelis bijosi. – [[Seneka]]. # Daugelis esti sąžiningas iš [[baimė]]s, o ne dėl savo [[nekaltybė]]s. – [[Publijus Siras]]. # Dažnai mirties [[baimė]] yra [[mirtis|mirties]] priežastis. – [[Seneka]]. # Didžiausia [[klaida]] gyvenime – tai nuolatinė [[baimė]] suklysti. – [[Elbertas Grimas Habardas|E. G. Habardas]]. # [[Draugystė|Draugaudami]] ir [[meilė|mylėdami]] mes dažnai daugiau [[baimė]]s patiriame iš to, ko nežinome, negu iš to, ką žinome. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Drąsa]] yra [[baimė|baimės]] priešpieša. Ji gali valdyti baimę, bet nepajėgia jos visiškai sunaikinti. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # Gyvenimo [[laimė]]s nepatirsi, jei visą laiką drebėsi iš [[baimė]]s. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # Ilgai [[baimė|bijote]] to, kas taip trumpa. – [[Seneka]]. # Iš [[baimė]]s atsiranda [[meilikavimas]]. – [[Demokritas]]. # [[Išminčius|Išminčiaus]] [[mirtis]] yra mirtis be [[baimė]]s. – [[Seneka]]. # Jei [[baimė|bijai]] – nedaryk, jei darai – nebijok. – [[Čingischanas]]. # Jei norite nieko [[baimė|nebijoti]], prisiminkite, kad bijoti galima absoliučiai visko. – [[Seneka]]. # Jeigu nenori pažinti [[baimė]]s, nedaryk nieko bloga. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Juk iš perdėto [[pasitikėjimas|pasitikėjimo]] savo jėgomis randasi aplaidumas, lengvabūdiškumas bei nedrausmingumas, o [[baimė]], priešingai, verčia žmones būti atidesnius, klusnesnius, drausmingesnius. – [[Ksenofontas]]. # Kas [[bailumas|bailus]] iš prigimties, tas ne tik pats neatliks jokių žygių, bet ir draugams įkvėps [[baimė|baimę]]. – [[Tomas Moras|T. Moras]]. # Kas bijo [[kančia|kančios]], tas jau kenčia iš [[baimė]]s. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kas daugeliui baisus, turi daugelio [[baimė|bijoti]]. – [[Solonas]]. # Kas krauna [[piktadarybė|piktadarybę]] ant piktadarybės, tas didina savo [[baimė|baimę]]. – [[Seneka]]. # Kas nieko [[baimė|nebijo]], tas toks pat galingas, kaip tas, kurio visi bijo. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Kas [[baimė|pabūgo]] kartą, pabūgs ir antrą. – [[Džonas Golsvortis|Dž. Golsvortis]]. # Kas užsikrėtęs [[liga|ligos]] baime, tas jau užsikrėtęs [[baimė]]s liga. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kvaila mirti iš [[mirtis|mirties]] [[baimė]]s. – [[Seneka]]. # [[Meilė]] nesuderinama su [[baimė|baime]]. – [[Publijus Siras]]. # Mes linkę gerai galvoti apie kitus vien todėl, kad patys savęs [[baimė|bijom]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mūsų [[baimė]]s iš dalies esti visai nepagrįstos, iš dalies tiesiog gėdingos. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Mūsų pirmykščiai protėviai [[baimė|bijojo]] perkūno ir žaibo, tigro ir žemės drebėjimo, viduramžių protėviai – kalavijo, plėšikų, epidemijų ir Dievo, o mes drebame prieš paprasčiausius popierėlius – pinigus ir dokumentus. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Narsa]] – tai [[baimė]]s niekinimas. Ji įgalina nepaisyti gresiančių pavojų, kviečia juos į kovą ir sutriuškina. – [[Seneka]]. # [[Narsumas|Narsiu]] vadinamas tas, kuris be [[baimė|baimės]] eina pasitikti gražios [[mirtis|mirties]]. – [[Aristotelis]]. # Ne iš [[baimė]]s, bet iš [[pareiga|pareigos]] mes turime vengti blogų [[poelgis|poelgių]]. – [[Demokritas]]. # [[Neapykanta]] – bailio [[kerštas]] už patirtą [[baimė|baimę]]. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Negalima [[meilė|mylėti]] nei to, kurio [[baimė|bijai]], nei to, kuris tavęs bijo. – [[Ciceronas]]. # Neprotinga [[baimė|bijoti]] to, kas neišvengiama. – [[Publijus Siras]]. # Nėra nieko baisesnio už pačią [[baimė|baimę]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Niekas iš [[žmogus|žmogaus]] neatima tiek daug [[jėga|jėgų]], kiek [[pavojus|pavojaus]] [[baimė]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Nusikaltėlis]] kartais gali išvengti [[bausmė]]s, bet ne jos [[baimė]]s. – [[Seneka]]. # Pagal vergų [[moralė|moralę]] [[blogis]] kelia [[baimė|baimę]]; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras“ [[žmogus]], tuo tarpu „blogas“ žmogus sukelia tik [[panieka|panieką]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Pirmoji žmogaus [[priedermė]] – įveikti [[baimė|baimę]]. Kol dreba žmogaus kinkos, jo veiksmai esti vergiški. – [[ Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Pavojus|Pavojaus]] [[baimė]] dešimtį tūkstančių kartų baisesnė už patį pavojų. – [[Danielis Defo|D. Defo]]. # Polinkis į [[džiaugsmas|džiaugsmą]] ir [[viltis|viltį]] – neabejotina [[laimė]], polinkis į [[baimė|baimę]] ir [[melancholija|melancholiją]] – tikriausia [[nelaimė]]. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]]. # Praradęs [[viltis|viltį]] nustosi [[baimė|bijoti]]. – [[Seneka]]. # [[Savitvarda]] [[pyktis|pykčio]] akimirką ne mažiau didi ir ne mažiau kilni kaip ir savitvarda [[baimė]]s akimirką. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]]. # Smarkūs [[gyvenimas|gyvenimo]] sukrėtimai išgydo mus nuo menkų [[baimė|baimių]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Trauktis iš [[bailumas|bailumo]] ir [[baimė]]s iki šiol laikoma sumaniu manevru. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Valdžia]] nieko negadina. Gadina [[baimė]]... baimė prarasti valdžią. – [[Džonas Steinbekas|Dž. Steinbekas]]. # Vienintelės [[aistra|aistros]], kurios neteikia [[malonumas|malonumo]], – tai [[pavydas]] ir [[baimė]]. – [[Džonas Čertonas Kolinzas|Dž. Č. Kolinzas]]. # Visa egzistencijos paslaptis yra [[baimė|nebijoti]]. Niekada nebijok to, kas iš tavęs liks, nuo nieko nepriklausyk. Tik tuo momentu, kai atstumsi bet kokią pagalbą, būsi išsilaisvinęs. – [[Buda]]. # Visko [[baimė|bijote]] kaip mirtingi, visko [[troškimas|trokštate]] kaip nemirtingi. – [[Seneka]]. # [[Žiaurumas]] ir [[baimė]] spaudžia vienas kitai ranką. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Žmogus]] nebus laisvas tol, kol neįveiks savo [[mirtis|mirties]] [[baimė]]s. Bet ne savižudybe. Nereikia išsižadėti [[savęs]], kad ją įveiktum. Mokėti numirti žvelgiant mirčiai į akis, be kartėlio. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Geriau būti [[Meilė|mylimas]], negu tuo, kurio [[baimė|bijomasi]]. # Kam reikia [[Medus|medaus]], tas neturėtų [[baimė|bijoti]] [[Bitė|bičių]]. # Ryžtingas medžiotojas niekada nėra [[Baimė|įbauginamas]] džiunglėse. # Tam, kuriam įkando [[gyvatė]], driežas sukelia [[Baimė|paniką]]. # Tigras, kuris sėlina tyliai, dar nereiškia, kad yra [[Baimė|įbaugintas]]. # Uola, viduryje jūros, niekada [[Baimė|nebijo]] lietaus. # [[Vaikas]], kuris yra be [[Baimė|baimės]], ruošiasi atnešti ašarų savo motinos akims. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Baimė]] paskolina sparnus. # [[Veikla|Daryk]] dalyką, kurio tu [[baimė|bijai]], tada baimei bus mirtis tikrai. # Geriau vieną kartą pažiūrėti [[Pavojus|pavojui]] į akis, negu visada būti [[baimė]]je. # Jokie karo [[Ginklas|ginklai]] negali apginkluoti [[Baimė|baimės]]. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Baimė|Bijok]] to, kuris bijo tavęs. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Gyvatės įgeltas ir virvės [[baimė|bijo]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Įtempk lanką, bet nešauk! Veiksmingiau yra, kai vis dar [[baimė|bijomasi]]. # Negalima pristabdyti augančios [[baimė]]s – ją galima tik sunaikinti. # Nesibaimink eiti lėtai. [[Baimė|Baiminkis]] sustoti. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ar daug [[gaidys]] [[višta|vištos]] [[baimė|bijo]] – tiek ir aš tavęs. # Aš tavęs tiek [[baimė|bijau]], kiek pernykščio sniego. # [[Baimė]] – blogas patarėjas. # [[Baimė]] su [[meilė|meile]] drauge nevaikšto. # [[Baimė]] turi didžias [[akis]]. # [[Baimė]]s plačios akys. # [[Baimė|Bijai]] vilko – neik į mišką. # [[Baimė|Bijo]] kaip [[velnias]] kryžiaus. # Kas nuo [[baimė]]s bėga, tas į [[duobė|duobę]] įpuola. # Netriesk Zapės pinigais<ref>Perdėtai baimintis, jaudintis.</ref>. # Su [[baimė|baime]] maža [[laimė]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Mirtis|Mirties]] [[baimė]] yra blogesnė už pačią mirtį. # [[Baimė|Neišsigąsk]] smarkiai skambančių [[Žodis|žodžių]]. # Tas, kuris jau buvo sužeistas, [[Baimė|bijo]]. ===[[Maurų patarlės ir priežodžiai|Maurų]]=== # Ko [[baimė|bijai]], tave užvaldo. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Geriau numirti iš [[juokas|juoko]], nei iš [[baimė]]s. # Jeigu ne [[baimė]], tai [[nuodėmė]] būtų saldi. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|baimė}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Emocijos]] hpr6g4l8arr948tx2ic2so53y6y7u8o 0 3057 84375 84167 2026-08-07T17:34:10Z Kurmis 70 84375 wikitext text/x-wiki '''''Patirtis''' – patyrimas, patyrimo rezultatas.'' ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Drąsa|Drąsus]] savo [[patirtis|patirtimi]] pasidalina su kitais. Juk svarbiausia įveikti save, pergyventi negandas ir eiti tolyn. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Geriausias [[patirtis|patirties]] pakaitalas – šešiolika metų. – [[Raymond Duncan|R. Dunkanas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, [[menas|meno]] kelias ilgas; gera [[proga]] trumpalaikė; [[patyrimas]] apgaulingas; [[išmanymas]] sunkus. Todėl ne tik [[gydytojas]] turi naudotis viskuo, kas būtina, bet ir [[ligonis]], ir artimieji, ir visos išorinės aplinkybės privalo padėti jam darbuotis. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] nėra [[teorija|teorijos]], yra tik kitų bloga [[patirtis]]. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # Išmintingų žmonių [[poelgis|poelgiai]] padiktuoti [[protas|proto]], ne tokių sumanių – [[patirtis|patirties]], pačių tamsiųjų – [[būtinybė]]s, gyvulių – [[prigimtis|prigimties]]. – [[Ciceronas]]. # [[Išmintis]] – [[patirtis|patirties]] duktė. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Įstatymas]] yra iškilniausia žmonių [[išmintis|išminties]] apraiška, panaudojanti jų [[patirtis|patirtį]] visuomenės labui. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # [[Liūdesys]], [[ilgesys]], [[gailestis]], [[neviltis]] – tai praeinančios, [[Siela|sieloje]] neįsišaknijančios negandos; ir [[patirtis]] moko, kokia apgaulinga kartėlio persmelkta [[mintis]], kad mūsų [[nelaimė|nelaimės]] amžinos. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Mes daug kur liekame [[naujokas|naujokai]], kad ir kokio amžiaus sulaukę, ir mums dažnai trūksta [[patirtis|patirties]], kad ir kiek metų būtume nugyvenę. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Mokslas]] tobulina [[gamta|gamtą]], bet pats yra tobulinamas [[patirtis|patirties]], nes įgimti gabumai panašūs į laukinius augalus, ir juos išauginti padeda mokslo užsiėmimai; o mokytumas brėžia pernelyg bendras gaires, jei jos nepatikslinamos patirties. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Patirtis|Nepatirsi]] – [[gyvenimas|negyvensi]]. – [[Sokratas]]. # [[Patirtis]] didina mūsų [[išmintis|išmintį]], bet nemažina mūsų [[kvailumas|kvailumo]]. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Patirtis]] yra mūsų nusivylimų visuma. – [[P. Ogė]]. # [[Patirtis]] yra žiaurus mokytojas, nes pirmiausia pasiunčia išbandymą, o tik po to – pamoką. – [[Vernonas Lavas|V. Lavas]]. # [[Patirtis]] pernelyg dažnai moko, kad žmonėms sunkiausia suvaldyti savo [[liežuvis|liežuvį]]. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. # [[Patirtis]] šiaip ar taip ima didelį mokestį už mokslą, bet ir [[mokymas|moko]] geriau už visus mokytojus. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Patirtis]] – tai amžina [[gyvenimas|gyvenimo]] [[mokykla]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Patirtis]] – tai [[mokykla]], kurioje [[žmogus]] sužino, koks anksčiau buvo kvailas. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Patyrimas]] – tai [[mokykla]], kurioje pamokos kainuoja brangiai, bet tai vienintelė mokykla, kurioje galima išmokti. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Supratimas]] yra [[patirtis|patirties]] išdava, [[idėja]] – jos vaisius: pirmajam reikia [[protas|proto]], antrajam – [[išmintis|išminties]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tik [[patirtis]] įgalina suprasti [[dėsnis|dėsnius]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Tik [[patirtis]] mus moko vertinti [[gyvenimas|gyvenimo]] gėrybes. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Visų naudingiausia gyvenime – sava [[patirtis]]. – [[Valteris Skotas|V. Skotas]]. # [[Žinios]], neišmaitintos [[patirtis|patirties]], patikimumo motinos, bevaisės ir kupinos klaidų. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Žmogaus [[auklėjimas]] prasideda vos gimus; jis dar nekalba; dar neklauso, o jau mokosi. [[Patirtis]] ankstesnė už mokymąsi. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Žmonių [[išmintis]] proporcinga ne jų [[patirtis|patirčiai]], o sugebėjimui jos įgyti. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Įgytas [[Patirtis|patyrimas]] svarbiau už septynis išmintingus [[pamokymas|pamokymus]]. # [[Patarlė]]s yra [[patirtis|patirties]] dukterys. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Geras [[sprendimas]] ateina iš patirties, o [[patirtis]] – iš blogų sprendimų. # Nėra pakaitalo [[Patirtis|patirčiai]]. # [[Patarlė|Patarlės]] yra [[Patirtis|patirties]] vaikai. # [[Patirtis]], be mokymosi, būna geriau, negu mokymasis be patirties. # [[Patirtis]] yra [[Žinojimas|žinojimo]] motina. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Patirtis|Patirties]] liežuvis skelbia didžiausią [[tiesa|tiesą]]. ===[[Italų patarlės ir priežodžiai|Italų]]=== # Kai negaunate to, ko norėjote, įgaunate [[patirtis|patirties]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Geriausia yra [[Mokymas|mokytis]] [[Išmintis|išminties]] pagal kitų [[Patirtis|patirtį]]. # [[Patirtis]] be žinių yra geriau negu [[žinios]] be patirties. # [[Patirtis]] yra geriausias mokytojas. # [[Patirtis]], nupirkta kenčiant, moko [[Išmintis|išminties]]. # [[Tikėjimas|Tikėk]] tuo žmogumi, kuris kalba iš [[Patirtis|patirties]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # [[Patirtis]] – tai žodis, kuriuo žmonės vadina savo klaidas. == Nuorodos == {{Vikipedija}} [[Kategorija:Psichologija]] pampfh5krpdmdwjz3uyvm3uz4l2xsw6 0 3113 84372 82697 2026-08-07T17:24:37Z Kurmis 70 84372 wikitext text/x-wiki == Sentencijos == # Atimti [[širdis|širdies]] [[troškimas|troškimus]] – tolygu atimti iš [[Žemė|Žemės]] atmosferą. – [[Edvardas Džordžas Bulveris-Litonas|E. Dž. Bulveris-Litonas]]. # [[Auklėjimas]], neugdantis [[troškimas|troškimų]], tvirkina [[siela|sielą]]. [[Auklėtojas]] turi mokyti trokšti. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Blogiausias iš žmonių – [[žmogus]] be [[troškimai|troškimų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Didieji [[protas|protai]] kelia sau [[tikslas|tikslus]]; kiti vadovaujasi [[troškimas|troškimais]]. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Gyvenimas]], nukreiptas į asmenišką [[troškimas|troškimų]] tenkinimą, anksčiau ar vėliau atves prie kartaus [[nusivylimas|nusivylimo]]. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Ir kai tu tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta padeda tau įgyvendinti šį [[troškimas|troškimą]]. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Jeigu žmogus trokšta išsivaduoti iš apgailėtinos padėties, trokšta be galo nuoširdžiai, – toks [[troškimas]] negali būti beviltiškas. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Kiekvienas žmogus turi [[troškimas|troškimų]], kurių jis nesako kitiems, ir troškimų, apie kuriuos jis neprisipažįsta net sau pačiam. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Klaida]] – tai [[pasąmonė]]s [[troškimas]]. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Nėra natūralesnio [[troškimas|troškimo]] už troškimą [[žinios|žinių]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Retai atsitinka, kad tas, kuris [[troškimas|troškimus]] savo riboja, žengtų iš [[dora|doros]] kelio. Retai atsitinka, kad tas, kuris daugeliui troškimų pasiduoda, dorai elgtųsi. – [[Mencijus]]. # Tai buvo niūri [[paslaptis]], kad tikrovė pažadina [[troškimas|troškimus]], bet niekad negali jų patenkinti; kad meilė prasideda žmoguje, bet niekad jame nepasibaigia; ir kad gali būti visa: žmogus, meilė, laimė, gyvenimas, bet kažkokiu baisiu būdu to visada per maža, ir juo daugiau tai atrodo, juo mažiau yra iš tikrųjų. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Tapsite tokie maži kaip jus valdantys [[troškimas|troškimai]], tokie didūs kaip jus valdantys [[siekis|siekiai]]. – [[Vudis Alenas|V. Alenas]]. # Tauriausias ir būdingiausias mūsų [[liaudis|liaudies]] bruožas – [[teisingumas]] ir jo [[troškimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Troškimas|Troškimai]] būtini, kad [[gyvenimas]] nuolat judėtų į priekį. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # [[Troškimas|Troškimu]] reiškiasi žmogaus [[esmė]]. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. # [[Viltis]] ir [[troškimas]] vienas kitą skatina, todėl kai viena vėsta, tai ir kitas aušta, o kai viena įsiliepsnoja, tai ir kitas užverda. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Visko [[baimė|bijote]] kaip mirtingi, visko [[troškimas|trokštate]] kaip nemirtingi. – [[Seneka]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Gerai patikrink patarėją, kuris pritaria tavo [[Troškimas|troškimams]]. # Kai abiejų [[Troškimas|troškimai]] sutinka, viena kibirkštėlė juos abu uždegs. # Tas pradeda mirti, kuris apleidžia savo [[Troškimas|troškimus]]. # [[Troškimas]] būna maitinamas uždelsimu. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Jeigu nieko [[troškimas|netrokši]], tai nepažinsi ir [[nerimas|nerimo]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Tai, ko visi [[Troškimas|trokšta]], yra sunkiai išsaugojama. ==Taip pat skaitykite== * [[Noras]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Emocijos]] 14zcq31f4v8erytife7rqu6k8u72t9x 0 4813 84370 63335 2026-08-07T17:19:58Z Kurmis 70 84370 wikitext text/x-wiki '''''[[Benediktas Spinoza]]''' (angl. '''Baruch Spinoza''', (1632-1677) – žydų kilmės Nyderlandų filosofas.'' [[Vaizdas:Spinoza.jpg|thumb|Benediktas Spinoza]] ==Sentencijos== # Aš nežinau, kaip mokytis [[filosofija|filosofijos]], netapus nustatytos [[religija|religijos]] trikdytoju. # [[Baimė]] atsiranda dėl dvasios bejėgiškumo. # Būti tuo, kas esame, ir tapti tuo, kuo galime būti, yra vienintelis gyvenimo [[tikslas]]. # [[Džiaugsmas]] – tai perėjimas nuo netobulesnio [[Žmogus|žmogaus]] prie tobulesnio. [[Liūdesys]] – tai perėjimas nuo tobulesnio žmogaus prie netobulesnio. # [[Gamta]] nekelia jokių [[tikslas|tikslų]], visos tikslingos priežastys yra žmogaus prasimanymas. # Jei jūs norite, kad [[dabartis]] būtų kitokia negu [[praeitis]], studijuokite praeitį. # Jei [[moteris|moterys]] iš prigimties būtų lygiavertės su [[vyras|vyrais]] ir galėtų su jais lygintis sielos stiprybe ir dvasia, tai tarp tokios daugybės pačių įvairiausių tautų turėtų būti tokių, kur viena lytis nebūtų pranašesnė už kitą, bei tokių, kur moterys valdytų vyrus... Tačiau taip niekur nėra, todėl galima teigti, kad moterys iš prigimties neturi tokių pat teisių kaip vyrai. # Jei norite, kad [[gyvenimas]] jums šypsotųsi, iš pradžių dovanokite savo gerą [[nuotaika|nuotaiką]]. # [[Laimė]] yra dorybė, ne jos apdovanojimas. # Laisvas žmogus mažiausiai galvoja apie [[mirtis|mirtį]], jo [[išmintis]] – ne mirties, o [[gyvenimas|gyvenimo]] tyrinėjimas. # [[Laisvė]] būtina [[mokslas|mokslo]] progresui ir laisviems [[menas|menams]]. # Mes jaučiame ir žinome, kad mes esame [[amžinybė|amžini]]. # [[Muzika]] yra gera melancholija, bloga tiems, kas gedi, ir nei gera, nei bloga kurtiems. # Nėra jokios [[viltis|vilties]], nesumaišytos su [[baimė|baime]], ir jokia baime, nesumaišyta su viltimi. # [[Noras]] yra pati žmogaus [[esmė]]. # Norite, kad [[gyvenimas]] jums šypsotųsi, iš pradžių dovanokite jam savo gerą [[nuotaika|nuotaiką]]. # Paprastai paskutinis [[juokas|juokiasi]] tas, kuriam priešakyje stinga vieno danties. # Patirtis aiškiai rodo, kad žmonėms sunkiausia suvaldyti savo [[liežuvis|liežuvį]]. # [[Supratimas]] – susitarimo pradžia. # [[Taika]] nėra nebuvimas [[karas|karo]], bet [[dorybė]], įkurta stipraus [[charakteris|charakterio]] pagrindu. # Teisinga [[dorybė]] yra gyvenimas pagal priežasties kryptį. # [[Troškimas|Troškimu]] reiškiasi žmogaus [[esmė]]. # Veiksmo [[išmanymas]] priklauso nuo priežasties išmanymo ir pastarąjį apima. # Visi puikūs [[daiktas|daiktai]] yra sudėtingi, kadangi jie yra reti. # Vos tik pamanysite, kad nepajėgiate atlikti kokio [[darbas|darbo]], jo realizavimas tuoj pat taps neįmanomas. # [[Žmogus]] aukščiausia aktyvumą pasiekia galėdamas mokytis [[supratimas|suprasti]], todėl, kad supratęs žmogus yra [[laisvė|laisvas]]. # Žmonių [[santykiai]] būtų daug geresni, jei žmonėms būtų taip pat lengva [[tylėjimas|tylėti]] kaip ir [[kalbėjimas|kalbėti]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Spinoza, Benediktas}} [[Kategorija:Olandai]] [[Kategorija:Žydai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:1632|G]] [[Kategorija:1677|M]] [[Kategorija:Copyright]] 6re9nizb28vx467og3plvecf8px93af 84374 84370 2026-08-07T17:32:37Z Kurmis 70 84374 wikitext text/x-wiki '''''[[Benediktas Spinoza]]''' (angl. '''Baruch Spinoza''', (1632-1677) – žydų kilmės Nyderlandų filosofas.'' [[Vaizdas:Spinoza.jpg|thumb|Benediktas Spinoza]] ==Sentencijos== # Aš nežinau, kaip mokytis [[filosofija|filosofijos]], netapus nustatytos [[religija|religijos]] trikdytoju. # [[Baimė]] atsiranda dėl dvasios bejėgiškumo. # Būti tuo, kas esame, ir tapti tuo, kuo galime būti, yra vienintelis gyvenimo [[tikslas]]. # [[Džiaugsmas]] – tai perėjimas nuo netobulesnio [[Žmogus|žmogaus]] prie tobulesnio. [[Liūdesys]] – tai perėjimas nuo tobulesnio žmogaus prie netobulesnio. # [[Gamta]] nekelia jokių [[tikslas|tikslų]], visos tikslingos priežastys yra žmogaus prasimanymas. # Jei jūs norite, kad [[dabartis]] būtų kitokia negu [[praeitis]], studijuokite praeitį. # Jei [[moteris|moterys]] iš prigimties būtų lygiavertės su [[vyras|vyrais]] ir galėtų su jais lygintis sielos stiprybe ir dvasia, tai tarp tokios daugybės pačių įvairiausių tautų turėtų būti tokių, kur viena lytis nebūtų pranašesnė už kitą, bei tokių, kur moterys valdytų vyrus... Tačiau taip niekur nėra, todėl galima teigti, kad moterys iš prigimties neturi tokių pat teisių kaip vyrai. # Jei norite, kad [[gyvenimas]] jums šypsotųsi, iš pradžių dovanokite savo gerą [[nuotaika|nuotaiką]]. # [[Laimė]] yra dorybė, ne jos apdovanojimas. # Laisvas žmogus mažiausiai galvoja apie [[mirtis|mirtį]], jo [[išmintis]] – ne mirties, o [[gyvenimas|gyvenimo]] tyrinėjimas. # [[Laisvė]] būtina [[mokslas|mokslo]] progresui ir laisviems [[menas|menams]]. # Mes jaučiame ir žinome, kad mes esame [[amžinybė|amžini]]. # [[Muzika]] yra gera melancholija, bloga tiems, kas gedi, ir nei gera, nei bloga kurtiems. # Nėra jokios [[viltis|vilties]], nesumaišytos su [[baimė|baime]], ir jokia baime, nesumaišyta su viltimi. # [[Noras]] yra pati žmogaus [[esmė]]. # Norite, kad [[gyvenimas]] jums šypsotųsi, iš pradžių dovanokite jam savo gerą [[nuotaika|nuotaiką]]. # Paprastai paskutinis [[juokas|juokiasi]] tas, kuriam priešakyje stinga vieno danties. # [[Patirtis]] pernelyg dažnai moko, kad žmonėms sunkiausia suvaldyti savo [[liežuvis|liežuvį]]. # [[Supratimas]] – susitarimo pradžia. # [[Taika]] nėra nebuvimas [[karas|karo]], bet [[dorybė]], įkurta stipraus [[charakteris|charakterio]] pagrindu. # Teisinga [[dorybė]] yra gyvenimas pagal priežasties kryptį. # [[Troškimas|Troškimu]] reiškiasi žmogaus [[esmė]]. # Veiksmo [[išmanymas]] priklauso nuo priežasties išmanymo ir pastarąjį apima. # Visi puikūs [[daiktas|daiktai]] yra sudėtingi, kadangi jie yra reti. # Vos tik pamanysite, kad nepajėgiate atlikti kokio [[darbas|darbo]], jo realizavimas tuoj pat taps neįmanomas. # [[Žmogus]] aukščiausia aktyvumą pasiekia galėdamas mokytis [[supratimas|suprasti]], todėl, kad supratęs žmogus yra [[laisvė|laisvas]]. # Žmonių [[santykiai]] būtų daug geresni, jei žmonėms būtų taip pat lengva [[tylėjimas|tylėti]] kaip ir [[kalbėjimas|kalbėti]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Spinoza, Benediktas}} [[Kategorija:Olandai]] [[Kategorija:Žydai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:1632|G]] [[Kategorija:1677|M]] [[Kategorija:Copyright]] ixul251o7nx9sxma0rm2qzr9vjvbohj