Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.14 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1604 84379 84283 2026-08-08T17:50:59Z Kurmis 70 /* Ž */ 84379 wikitext text/x-wiki '''''Laimė''' – pasitenkinimo, gerovės, gyvenimo džiaugsmo būvis.'' ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Abipusė dviejų žmonių [[meilė]] negali baigtis [[laimė|laimingai]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Absurdiška manyti, kad [[vyras]] negali visada būti [[laimė|laimingas]] su viena ir ta pačia [[moteris|moterimi]]. Tai prilygsta tvirtinimui, kad geram muzikantui reikia kelių smuikų, kad sugrotų pjesę. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Apie [[laimė|laimę]] galima kalbėti penkias minutes, ne ilgiau. Čia nieko nepasakysi, išskyrus tai, kad esi laimingas. O apie [[nelaimė|nelaimę]] žmonės pasakoja ištisomis naktimis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Apie [[visuomenė]]s [[laimė|laimę]] galima spręsti iš to, ar ji geba žaisti. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # Aš esu gyvas, – (...) Ir kai aš valgau, aš nedarau nieko kito, tik valgau. Kai einu – einu, ir tai viskas. O jei vieną dieną reikės kautis, tai ar ne vis tiek, kada mirti? Aš negyvenu nei praeitimi, nei ateitimi. Aš esu dabartyje, ir tik ji mane domina. Ir tu, jei sugebėsi visuomet gyventi dabartimi, būsi [[laimė|laimingas]] žmogus. Tu suprasi, kad yra gyvybė dykumoje, kad dangus žvaigždėtas ir kad vyrai kariauja, nes tai būdinga žmogaus prigimčiai. Tavo [[gyvenimas]] taps švente, vienu didžiuliu festivaliu, nes jis – tik šiuo metu išgyvenama akimirka, tik tiek. – [[Paulas Koeljas|P.Koeljas]]. # Atimkite iš paprasto žmogaus gyvenimo [[melas|melą]] – atimsite ir [[laimė|laimę]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Auginkime savo [[vaikas|vaikus]] dorus: tik [[dora|dorumas]] gali atnešti [[laimė|laimę]]. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. ===B=== # Būti [[meilė|mylimam]] – tai daugiau negu būti turtingam, nes būti mylimam – tai būti [[laimė|laimingam]]. – [[Klodas Tilje|K. Tilje]]. ===D=== # [[Darbas]] – [[laimė]]s tėvas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] yra tiek [[laimė|laimingi]], kiek mano esą. – [[Abraomas Linkolnas|A. Linkolnas]]. # Dauguma žmonių sieja [[laimė|laimę]] su tam tikromis sąlygomis. Tačiau laimę patirti galima tik nekeliant jokių sąlygų. – [[Artūras Rubinšteinas|A. Rubinšteinas]]. # Devynios dešimtosios mūsų [[laimė]]s pereina nuo [[sveikata|sveikatos]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Didelei [[laimė|laimei]] reikia ir kilnios [[siela|sielos]]. – [[Publijus Siras]]. # Didžiai [[liūdesys|liūdintys]] [[žmogus|žmonės]] išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa [[laimė|laimę]] taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, – ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Didžiausia [[gyvenimas|gyvenimo]] [[laimė]] – įsitikinimas, kad esi mylimas toks, koks esi, arba teisingiau – net ir toks. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Didžiausia [[laimė]] gyvenime – žinoti, kad esi [[meilė|mylimas]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Didžiausia [[laimė]] ir [[džiaugsmas|džiaugsmai]] gyvenimo tyriausi galų gale išsenka. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Dykinėjimas]] neatneša [[laimė]]s. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Dorybė]] sutampa su [[laimė|laime]]. – [[Seneka]]. # [[Dorovė]], tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti [[laimė|laimingi]], bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Džiaugsmas]] ir [[skausmas]], mintis nerami,<br /> Audrina protą [[kančia]] maloni.<br /> Žavesį keičia sunkus liūdesys, –<br /> Jeigu tu [[meilė|myli]], [[laimė|laimingas]] esi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Džiaugsmas|Džiaukimės]] tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus [[laimė|laimingas]] tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas. – [[Seneka]]. ===E=== # Esama [[laimė]]s ir [[kančia|kančios]], viršijančios mūsų sugebėjimą jausti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===F=== # Formulė [[laimė|laimei]] apskaičiuoti: T/L, arba tikrovė padalinta iš [[lūkesčiai|lūkesčių]]. Yra du būdai tapti laimingam: pagerinti tikrovę arba sumažinti lūkesčius. Tačiau kas atsitiktų, jeigu išvis neturėtum jokių lūkesčių? Iš nulio juk negali dalyti. Ar tai reiškia, kad jeigu tiesiog leisiesi gyvenimo plukdomas pasroviui ir priimsi visos jo niuksus, niekada negalėsi būti laimingas? – [[Džudi Pikolt|Dž. Pikolt]]. ===G=== # Gyvenimo [[laimė]]s nepatirsi, jei visą laiką drebėsi iš [[baimė]]s. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # Gražiausias pasaulio [[miestas]] yra tas, kuriame žmogus [[laimė|laimingas]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. ===I=== # Ir didelė [[nelaimė]] kartais baigiasi didele, nors ir nematoma [[laimė|laime]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Iš visko, ką [[išmintis]] mums siūlo [[laimė|laimingam]] gyvenimui sukurti, pats didžiausias dalykas puoselėti [[draugystė|draugystę]]. – [[Epikūras]]. # [[Išmintis|Išminties]] taisyklė tokia: naudokis, bet nepiktnaudžiauk. Nei susilaikymas, nei nesaikingumas [[laimė]]s nesuteikia. – [[Volteras]]. ===Į=== # Įprotis tvarkyti savo [[mintis]] – vienintelis tavo kelias į [[laimė|laimę]]; norint ją pasiekti reikalinga [[tvarka]] visur kur, net smulkmenose. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. ===J=== # Jausdamasi laiminga, ji būtų atrodžiusi tiesiog žavinga, nes [[laimė]] yra [[moteris|moterų]] poezija, lygiai kaip drabužiai yra jų gražna. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Jei [[gyvenimas]] būtų ištisa [[laimė]], niekas negalėtų jos ištverti ir tada ji virstų [[pragaras|pragaru]] žemėje. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Jei nebūtų poreikio būti [[laimė|laimingam]], niekas juo niekada ir nebūtų. – [[Karlas Guckovas|K. Guckovas]]. # Jei nori visą gyvenimą būti [[laimė|laimingas]] – būk [[dora]]s žmogus. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Jeigu būtų statomi [[laimė]]s namai, pačią didžiausią patalpą reikėtų skirti laukiamajam. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # Jeigu [[pinigai]] nesuteikia [[laimė]]s, atiduokite juos! – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # Jeigu [[tuštybė]] suteikė kam nors [[laimė|laimę]], tai tikriausiai tas kas nors buvo [[kvailys]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Juokas|Juokimės]] nelaukdami, kol pasijusime [[laimė|laimingi]], – antraip rizikuojame mirti nė karto ir nesusijuokę. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. ===K=== # Kad ir suteiktų laikiną [[gerovė|gerovę]], tikrosios [[laimė]]s [[nusikaltimas|prasikaltimas]] niekada neatneš. – [[Valteris Skotas|V. Skotas]]. # Kai egoistinė [[laimė]] yra vienintelis gyvenimo [[tikslas]], [[gyvenimas]] labai greitai tampa be tikslo. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Kai mes [[laimė|laimingi]], tai visada ir [[gerumas|geri]], bet kai mes geri – ne visada laimingi. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kai užsidaro vienos durys į [[laimė|laimę]], atsiveria kitos. Bet dažnai mes vis dar spoksom į uždaras duris ir nepastebim kitų, kurios mums atsivėrė. – [[Helena Keler|H. Keler]]. # [[Kančia]] – natūralus [[laimė|laimės]] ir [[džiaugsmas|džiaugsmo]] antipodas. – [[Eduardas Mieželaitis|E. Mieželaitis]]. # Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina. – [[Servantesas]]. # Kas nesupranta, kad geras [[gyvenimas]], [[santaika]] ypač reikalingi žmonių [[laimė|laimei]] ir [[gerovė|gerovei]]! Skirtingi [[įsitikinimas|įsitikinimai]] be tarpusavio [[pakantumas|pakantumo]] būdavo ir esti didžiausių [[vaidas|vaidų]] ir [[neapykanta|neapykantos]] šaltinis. – [[Juozas Blažys|J. Blažys]]. # Kas nori būti nuolatos [[laimė|laimingas]], turi pats dažnai keistis. – [[Konfucijus]]. # Kas patikėjo akimirkos gėrybėmis, tą jos pačios beregint palieka, o jei nepalieka, sutriuškina. Nedaugeliui pavyksta ramiai atsisakyti [[laimė]]s; daugumas krinta kartu su tuo, kas juos iškėlė, ir juos užgriūva tas pats, kas kažkada juos išaukštino. – [[Seneka]]. # Kas visuomet [[linksmumas|linksmas]], tas [[laimė|laimingas]], o kas laimingas – tas [[gerumas|geras]] žmogus. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # Kiek daug žavesio prarastų [[laimė]], jei niekas nesidžiaugtų ja kartu su mumis! Kaip sunku būtų pakelti [[nelaimė|nelaimes]] be [[draugas|draugo]], jas išgyvenančio stipriau už mus! – [[Ciceronas]]. # Kiekvienas gali surasti [[laimė|laimę]], jeigu jos ieško ne išoriniuose dalykuose, bet savo sieloje. – [[Seneka]]. # Kiekvienas, kuris nori sulaukti saldaus [[gyvenimas|gyvenimo]] vaisiaus, [[laimė]]s obelį turi pats pasodinti. – [[Žanis Gryva|Ž. Gryva]]. # Kiekvienas, norintis būti [[laimė|laimingas]], privalo išmokti branginti [[išmintis|išmintį]] ir trokšti suprasti, ką jis čia, šioje planetoje, veikia. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # Kiekvieno žmogaus [[charakteris]] turi įtakos kitų žmonių [[laimė|laimei]], tik svarbu, ar jis jiems žalingas, ar naudingas. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]]. # Kokia [[laimė]] žmogui, pažvelgusiam į savo širdį, įsitikinti, kad ji [[teisingumas|teisinga]]. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Kol tu [[laimė|laimingas]], turi daugybę [[draugas|draugų]]; kai laikai apniūksta, lieki vienas. – [[Ovidijus]]. # Kuo daugiau civilizuotas [[protas]] siekia [[malonumas|malonumų]] ir [[laimė]]s, tuo labiau žmogus traukiasi nuo tikrojo [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kuo daugiau žmogus turi [[problema|problemų]], tuo mažiau jam trūksta iki [[laimė]]s. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # Kuo mažiau [[žmogus]] galvoja apie save, tuo jis [[laimė|laimingesnis]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. ===L=== # [[Laimė|Laimę]] būti kartu iš tiesų patiria tik tas, kas ilgai buvo vienas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Laimė|Laimę]] gali turėti tik tol, kol jos nematai. – [[Hermanas Hesė|H. Hesė]]. # [[Laimė|Laimę]] teikia gyvenimo kokybė, ne kiekybė. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # [[Laimė|Laimę]] teikia ne kiekvienas [[malonumas]], o tik garbingas ir taurus. – [[Tomas Moras|T. Moras]]. # [[Laimė]] atitenka tam, kuris daug [[darbas|dirba]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Laimė]] atitenka tam, kas daug dirba. – [[Etelė Lilijana Voinič|E. L. Voinič]]. # [[Laimė]] beldžiasi mažiausiai kartą į kiekvienas duris. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]]. # [[Laimė]] ir moralinė [[pareiga]] yra neatskiriamai sujungtos. – [[Džordžas Vašingtonas|Dž. Vašingtonas]]. # [[Laimė]] yra [[meilė]], ne kas kitas. Kas gali mylėti, yra laimingas. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Laimė]] yra pasikartojimų ilgesys. – [[Milanas Kundera|M. Kundera]]. # [[Laimė]] yra [[sveikata|sveikatos]] produktas, ir todėl kiekvienas žmogus turi stengtis, kad fiziniai sutrikimai tebūtų tik išimtys. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Laimė]] yra žinoti savo [[galimybė|galimybių]] ribas ir būti jomis patenkintam. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Laimė]] – kaip [[sveikata]]: jeigu jos nepastebi, vadinasi, ji yra. – [[Ivanas Turgenevas|I. Turgenevas]]. # [[Laimė]] – ne bet koks [[gyvenimas]], o tik gražus. – [[Seneka]]. # [[Laimė]] ne turėti, bet nenorėti turėti. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Laimė]] neateina pati, ją reikia išsikovoti pačia aukščiausia kaina. – [[Janina Degutytė|J. Degutytė]]. # [[Laimė]] nekantriems žmonėms parduoda daugybę tokių dalykų, kuriuos kantriesiems atiduoda veltui. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Laimė]] nėra tik dovana – tai [[atsakomybė]], ir mes visi turime už ją kovoti. – [[Šakira]]. # [[Laimė]] – sąlyginis dalykas. Kas šitai suvokė, retai kada jaučiasi nelaimingas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Laimė]] – tai mūsų sugebėjimų panaudojimas kasdieniniame [[gyvenimas|gyvenime]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Laimė]] – tai nepaprastas dalykas: labai sunku ją rasti savy ir visai neįmanoma – kitur. – [[Nikola Sebastjenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. # [[Laimė]] – tik mylėti ir trokšti, galvoti jos troškimais, jos mintimis, tai yra neturėti jokios laisvės, – štai kas yra laimė! – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Laimė]] – trumpa stotelė tarp „per mažai“ ir „per daug“. – [[Martynas Heidegeris|M. Heidegeris]]. # [[Laimė]] – visų labiausiai nežinomas ir brangiausias turtas pasaulyje. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Laimė]]je lengva rasti [[draugas|draugą]], o [[nelaimė]]je – nepaprastai sunku. – [[Demokritas]]. # [[Laimė]]s lauke nepagausi – [[darbas|darbu]] pajausi. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # [[Laimė]]s [[paslaptis]] daryti ne tą, ką kiekvienas mėgstame, o pamėgti, ką kiekvienas turime daryti. – [[Seras Džeimas M. Baris]]. # [[Laimė]]s taisyklė: kažką daryti, kažką mylėti, kažko tikėtis. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Laimė|Laimingas]] gyvenimas yra toks, kuris neprieštarauja vidinei [[prigimtis|prigimčiai]]. – [[Seneka]]. # [[Laimė|Laimingas]] gyvenimas susideda iš teisingų [[poelgis|poelgių]]. Prie gerų poelgių veda pamokymai. Vadinasi, laimingam gyvenimui užtenka pamokymų. – [[Seneka]]. # [[Laimė|Laimingas]], kas gryna širdim gerbia [[protėvis|protėvius]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Laimė|Laimingas]] ne tas, kuris kam nors toks atrodo, o tas, kuris toks jaučiasi. – [[Publijus Siras]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuriam pasisekė pajusti geriausia ir blogiausia, ką gali pasiūlyti [[likimas]].Tas, kuris šaltakraujiškai iškentėjo likimo smūgius, nebijo nesėkmių. – [[Seneka]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuriam teko pažinti reikšmių priežastis. – [[Vergilijus]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi [[darbas|darbais]], kuriuos padarė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris mano esąs laimingas. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris sutaria su savimi ir aplinkiniais. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Laimė|Laimingi]] gimė tie, kurie savo darbais paliks apie save amžiną [[atminimas|atminimą]]. – [[Periklis]]. # Laimingiausias yra tas, kuris suteikia [[laimė|laimę]] kuo daugiau žmonių. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Laimė|Laimingo]] gyvenimo esmė yra tvirta [[ramybė]] ir nepajudinamas [[tikėjimas]], o žmonės ieško progų nerimti ne nešdami savo [[našta|naštą]], o vilkdami savo naštą pavojingais gyvenimo keliais. Todėl jie nuolatos tolsta nuo [[tikslas|tikslo]] ir kuo daugiau stengiasi, tuo labiau kliudo sau. Čia taip bėgant labirintu, skubantieji susipainioja. – [[Seneka]]. # Lengva [[laimė|laimingam]] mokyti nelaimingą. – [[Eschilas]]. ===M=== # Mano [[laimė]]s formulė: vienas taip, vienas ne, tiesi linija, tikslas. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Meilė]] yra pagrindinis raktas nuo [[laimė]]s vartų. – [[Oliveris Vendlis Holmsas|O. V. Holmsas]]. # [[Meilė]] taip sunkiai pakelia smulkius namų rūpesčius, kad siekiant tvirtos [[laimė]]s reikia pasistengti rasti nepaprastų kits kito savybių. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė|Mylėti]] ir būti mylimam – didžiausia [[laimė]] pasaulyje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Meilė|Mylėti]] – tai kito [[laimė]]je atrasti savo paties laimę. – [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. V. Leibnicas]]. # [[Moralė]]s ir [[įstatymas|įstatymų]] pamatas – kad kuo daugiau žmonių patirtų kuo daugiai [[laimė]]s. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # Mūsų gyvenimo [[gerovė]] ir [[laimė]] gerokai priklauso nuo protingo bičiulių ir [[draugas|draugų]] pasirinkimo.Blogai pasirinkti, jie gali mus sužlugdyti; geri gali mus išaukštinti. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. # Mūsų [[laimė|laimei]] daug svarbiau tai, kas mes esame, o ne ką mes turime. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Mūsų [[laimė]] – mūsų pačių širdyse. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Mūsų [[laimė]] – tai ne per kraštus liejąsis pasitenkinimas. Jis tik bukintų protą. Amžinas naujų [[malonumas|malonumų]] ir didesnio [[tobulumas|tobulumo]] siekimas – štai kas yra laimė. – [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. V. Leibnicas]]. ===N=== # Ne filosofai, o apsukrūs sukčiai tvirtina, kad žmogus [[laimė|laimingas]], kai gali gyventi pagal savo [[noras|norus]]. Tai melas. Nusikalstami norai – didžiausia nelaimė. Jau verčiau negauti norimo dalyko, negu pasiekti tai, ko geisti – nusikaltimas. – [[Ciceronas]]. # Ne kūno [[jėga]] ir ne [[pinigas|pinigai]] atneša žmogui [[laimė|laimę]], o [[teisumas]] ir didi [[išmintis]]. – [[Demokritas]]. # Nebūna [[laimė]]s be kirmgraužų. – [[Horacijus]]. # Neįsivaizduok, kad tu galėtum būti laimingas, o drauge ir tinginys. [[Laimė]] ir [[veikla|veiklumas]] yra vienas nuo kito neatskiriami dvyniai. – [[Orizonas Svetas Mardenas|O. S. Mardenas]]. # Nepamiršk, [[laimė]] nepriklauso nuo to, kas esi ir ką tu turi; Ji priklauso tik nuo to, ką tu galvoji. – [[Deilas Karnegis|D. Karnegis]]. # Nepaprastai [[laimė|laimingas]] ir pats sau priklauso tas, kuris be nerimo laukia rytojaus. – [[Seneka]]. # Neturėjimas visko, ko nori, yra neišvengiama sudedamoji [[laimė]]s dalis. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Neturime teisės vartoti [[laimė]]s jos neskleisdami. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Neužsiėmęs [[darbas|darbu]] žmogus niekuomet negali džiaugtis pilna [[laimė|laime]]. Dykinėtojo veide visuomet jūs rasite nepasitenkinimo ir apatijos antspaudą. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Nė vienas [[blogis|blogas]] žmogus nebūna [[laimė|laimingas]]. – [[Juvenalis]]. # Nė vienas [[žmogus]] nėra [[laimė|laimingas]], kol jis nemano esąs laimingas. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Niekada nepasukite iš [[pareiga|pareigos]] ir [[garbė]]s kelio – tai vienintelis dalykas, suteikiantis mums [[laimė|laimę]]. – [[Žoržas de Biufonas|Ž. de Biufonas]]. # Niekas nebūna [[laimė|laimingas]] prieš savo norą, [[nedorumas]] yra savanoriškas dalykas. – [[Seneka]]. # Niekas negali būti [[laimė|laimingas]] negerbdamas savęs. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Niekas taip netrukdo [[laimė|laimei]] kaip prisiminimas apie laimę. – [[Andrė Židas|A. Židas]]. # Nieko neveikiantis [[žmogus]] niekada nebūna visai [[laimė|laimingas]]; [[dykūnas|dykūno]] veidą nuolat niaukia nepasitenkinimo ir apatijos šešėlis. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Niekuomet [[laimė]] nėra iškėlusi žmogaus į tokią aukštumą, kad jam nebūtų reikėję [[draugas|draugo]]. – [[Seneka]]. # Niekuomet nebus [[laimė|laimingas]] tas, kuriam neramu, jog kitas už jį laimingesnis. – [[Seneka]]. # Niekuomet nepatiriu didesnės [[laimė]]s, kaip tomis valandomis, kai [[darbas]] nepalieka man nė akimirkos laisvos. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Nori būti [[laimė|laimingas]] visą gyvenimą – būk sąžiningas žmogus. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Norint būti [[laimė|laimingam]], to galima pasiekti. Tačiau žmonės paprastai nori būti laimingesni už kitus, o šitai beveik neįmanoma, nes mes visada laikome kitus laimingesnius, negu jie yra iš tikrųjų. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Norint būti [[laimė|laimingam]] su [[žmogus|žmonėmis]], reikia prašyti jų tik to, ką jie pajėgia. – [[Bernardas Klervietis|B. Klervietis]]. # Nuo vienos žvakės galima uždegti tūkstantį žvakių ir pirmosios žvakės gyvavimas dėl to nesutrumpės. [[Laimė]] niekada nesumažėja, jeigu ja dalijamasi. – [[Buda]]. ===P=== # Palaiminti idiotai, nes jie [[laimė|laimingiausi]] žmonės pasaulyje. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # Pasirink [[draugas|draugą]]: negali būti laimingas vienas, [[laimė]] yra dviejų reikalas. – [[Pitagoras]]. # Paveldėt [[laimė]]s nieks negali.<br /> Ir tik pralieti sūrūs prakaitai <br /> Atneš visų didžiausią laimės dalį <br /> Ir [[pagarba]] atlygins mums už tai. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. Mirza Vazehas]]. # Pilnutinei [[laimė|laimei]] mums reikia aplinkinių žmonių palankumo ir pagalbos, o šie sutiks mus mylėti ir gerbti, padėt realizuoti planus, darbuotis mūsų laimei tik tiek, kiek mes pasiryžę darbuotis jų [[gerovė|gerovei]]; šis būtinas ryšys vadinamas dorovine priederme, dorovine pareiga. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # [[Pinigai]] ne visada atneša [[laimė|laimę]]. Žmonės su 10 milijonų dolerių nėra laimingesni už žmones su 9 milijonais dolerių. – [[Hobartas Braunas|H. Braunas]]. # Polinkis į [[džiaugsmas|džiaugsmą]] ir [[viltis|viltį]] – neabejotina [[laimė]], polinkis į [[baimė|baimę]] ir [[melancholija|melancholiją]] – tikriausia [[nelaimė]]. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]]. # [[Praeitis]] ir [[dabartis]] – mūsų priemonės, tik [[ateitis]] – mūsų [[tikslas]]. Tad niekuomet [[gyvenimas|negyvename]], bet tikimės gyventi, ir visuomet turėdami galimybę būti [[laimė|laimingi]], niekuomet ja nepasinaudojame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Prisiminkite, kad negauti to, ko norisi, kartais yra [[laimė]]. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus yra santūrus. Kas santūrus, tas yra ištvermingas. Kas yra ištvermingas, tas yra ramus. Kas yra ramus, tas neliūdi. Kas neliūdi, tas yra laimingas. Vadinasi, protingas žmogus yra [[laimė|laimingas]], ir laimingam gyvenimui užtenka vien proto. – [[Seneka]]. ===R=== # Retai žinoma, kas yra [[laimė]], dažniausiai žinoma, kad laimė buvo. – [[Fransuaza Sagan|F. Sagan]]. # Rūpindamiesi kitų [[laimė|laime]], surandame ir savąją. – [[Platonas]]. ===S=== # Savo [[gėris|gėrį]] būsi pasiekęs tuomet, kai suprasi, jog nelaimingieji yra patys [[laimė|laimingiausi]]. – [[Seneka]]. # Stengtis palikti po savęs daugiau [[žinios|žinių]] ir [[laimė]]s nei radome, tobulinti ir didinti gautą [[palikimas|palikimą]] – štai mūsų priedermė. # Sunkiai pasiekta [[laimė]] dvigubai džiugina. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. ===Š=== # [[Šeima|Šeimyninė]] [[laimė]] yra ten, kur gražūs žodžiai ir darbai. – [[Nikolajus Solovjovas|N. Solovjovas]]. # [[Šeima|Šeimyninės]] [[laimė]]s nelaukiama – ji kuriama jausmais, mintimis ir poelgiais. – [[Nikolajus Solovjovas|N. Solovjovas]]. # Štai paslaptis, kaip būti nelaimingam – tai laisvalaikio metu spręsti, ar esi [[laimė|laimingas]], ar ne. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. ===T=== # Tai, kas padarys mus [[gerumas|geresnius]] ir [[laimė|laimingesnius]], – arba atlapa, arba šalia. – [[Seneka]]. # Tas [[laimė|laimingas]], kuris gyvena [[temperamentas|temperamentą]] atitinkančiomis sąlygomis, bet tas tobulesnis, kuris moka savo temperamentą pritaikyti visokioms sąlygoms. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]]. # Tavo pirmoji pareiga yra padaryti save patį [[laimė|laimingu]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Tik bendroje [[laimė]]je galima rasti savo asmeninę laimę. – [[Tomas Hobsas|T. Hobsas]]. # Tik tas iš tikrųjų [[laimė|laimingas]] ir didis, kuriam nereikia nei paklusti, nei įsakinėti, kad pasirodytų kažkuo esąs. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tik tas, kas nelaimingas, žino, kas yra [[laimė]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Tikslas]] turi būti [[laimė]], kitaip ugnis nedegs pakankamai ryškiai, varomoji jėga nebus pakankamai galinga – ir sėkmė nebus visiška. – [[Teodoras Dreizeris|T. Dreizeris]]. # Tylus, kuklus [[gyvenimas]] suteikia daugiau [[laimė]]s nei sėkmingi siekiai, susiję su nuolatiniu nerimu. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Trigubai [[laimė|laimingas]] tas žmogus, kurį [[grūdinimas|grūdina]] gyvenimo negandos. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. ===U=== # Užduotis padaryti žmogų [[laimė|laimingu]] neįėjo į pasaulio sutvėrimo planą. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. ===V=== # [[Vaikas|Vaikai]] išsyk, lengvai pripranta prie [[laimė]]s, nes jie patys iš prigimties – [[džiaugsmas]] ir laimė. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Vaikas|Vaikų]] [[laimė]] priklauso nuo [[tėvai|tėvų]] laimės. Čia jos šaltinis ir pagrindas. – [[Nikolajus Solovjovas|N. Solovjovas]]. # [[Vedybos|Vedybų]] [[laimė]] yra grynas atsitiktinumas. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Visiška [[laimė]] yra didžiausias [[malonumas]], kokį begalime jausti, o [[nelaimė]] – didžiausia [[kančia]]. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Visos mūsų [[kančia|kančios]] kyla iš [[visuomenė]]s, o dvasios [[ramybė]] šalia [[sveikata|sveikatos]] sudaro svarbiausią mūsų [[laimė]]s elementą. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Visų [[laimė]] – tai, kas sukurta sutartinai visiems [[darbas|dirbant]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # [[Vyras]] su bet kokia [[moteris|moterim]] gali būti [[laimė|laimingas]] tol, kol jos [[meilė|nemyli]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[laimė]]: aš noriu. [[Moteris|Moters]] laimė: jis nori. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===Ž=== # Žinok, kad [[draugystė|draugaudami]] žmonės visada esti [[laimė|laimingi]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] kupinas [[laimė]]s daugiausia dėl to, kad žmogus amžinai laukia, jog netrukus bus laimingas. – [[Edgaras Alanas Po|E. A. Po]]. # Žmogaus [[laimė]], mano manymu, – ne gražiai numirti, o gražiai [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Žmogui – bet ir tai, jeigu jis yra tikras ir [[Laimė|laimingas]] žmogus – gyvenime būna viena laimingiausia valanda. – [[Ovidijus Gorčiakovas|O. Gorčiakovas]]. # Žmogus gali pretenduoti į [[džiaugsmas|džiaugsmą]] ir [[laimė|laimę]] tik tiek, kiek jų teikia kitiems. – [[Ernstas Foichterslebenas|E. Foichterslebenas]]. # [[Žmogus]] gyvena tikrą [[gyvenimas|gyvenimą]], jeigu laimingas kitų [[laimė|laime]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] gyvena žemėje ne tam, kad taptų [[turtas|turtingas]], o tam, kad taptų [[laimė|laimingas]]. – [[Stendalis]]. # Žmogus, kuris galvoja tik apie save ir visur ieško naudos, negali būti [[laimė|laimingas]]. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] laimingesnis tampa tiek, kiek [[laimė]]s suteikia kitiems. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # Žmogus negali būti [[laimė|laimingas]] be [[laisvė]]s. – [[Dantė Aligjeris|Dantė]]. # [[Žmogus]] niekada nebūna toks [[laimė|laimingas]] arba toks [[nelaimė|nelaimingas]], kaip jam pačiam atrodo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Žmogus, niekada nepatyręs [[laimė]]s ar [[neganda|negandų]], miršta kaip kareivis, niekuomet nesusitikęs su priešu. – [[Frydrichas Maksimilianas Klingeris|F. M. Klingeris]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nuolat painioja, viena vertus, [[santuoka|santuoką]] ir meilę, kita vertus, [[laimė|laimę]] ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors [[meilė]] ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Gera [[Šypsena|šypsena]] parodo, kokia [[laimė|laiminga]] yra [[siela]]. # [[Laimė]] dažnai įsėlina pro [[Durys|duris]], kai tu palieki tas duris atviras. # [[Laimė]] yra kaip kvepalų aromatas – tu negali jos užlieti ant visų kitų, neleisdama keliems lašeliams užkristi ir ant savęs pačios. # [[Laimė]] nėra tobula, kol ja nėra pasidalinta. # [[Laimė|Laimingas]] yra tas žmogus, kuris išeina medžioti žiurkių ir pagauna dramblį. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Gerumas]] atneša [[Laimė|laimę]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Kol esi jaunas, [[gyvenimas|gyvenk]] taip, kad būtum [[laimė|laimingas]], kai pasensi. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Į taikią [[šeima|šeimą]] [[laimė]] ateina pati savaime. # Kas praeidamas sugeba pasinaudoti [[proga]], tam nereikia svajoti apie [[laimė|laimę]]. # [[Laimė]] – kaip bučinys. Turi pasidalyti, kad pasimėgautum. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Kur [[širdis]], ten ir [[laimė]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Amžiną [[bėda|bėdą]] [[velnias]] išgalvojo, amžiną [[laimė|laimę]] žmogus išsvajojo. # Belaukiant [[laimė]]s žadėtos, užklupo [[bėda|bėdos]] netikėtos. # [[Darbas]] – [[laimė]]s šaltinis. # [[Draugas]] [[nelaimė]]je užjaučia, [[laimė]]je pavydi. # Ir [[gandras]] ne kiekvienam [[laimė|laimę]] žada. # Kur [[laisvė]] eina, ten [[laimė]] seka. # Kur [[sveikata|sveikatos]] nėra, ten ir [[laimė]]s nerasi. # Kur [[širdis]], ten ir [[laimė]]. # [[Laimė]] ir [[nelaimė]] praslenka ilgainiui. # [[Laimė]] yra it stiklas, nes veikiai susikulia. # [[Laimė]] – ne [[pinigai|piniguose]], bet jų kiekyje. # [[Laimė]]s kūdikis. # [[Laimė|Laimingas]], kuris gali privalgyti sulos su [[duona]], nes, sulai esant, duonos nėra, duonai esant, sulos nėra. # [[Laimė|Laimingą]] ir [[dora|dorą]] visi myli. # Ne [[pinigai|piniguose]] [[laimė]]. # [[Nelaimė|Nelaimę]] sutinki, o pro [[laimė|laimę]] praeini. # [[Pinigai]] [[laimė]]s neatstoja. # [[Skausmas|Skausmo]] neragavęs, [[laimė]]s nepažinsi. # Su [[baimė|baime]] maža [[laimė]]. # [[Turtas|Turtai]] [[laimė]]s neatneša. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Dorybė]] – mūsų lyderis; [[laimė]] – mūsų kelionės draugas. # Kaip [[Gyvenimas|gyventi]] [[Laimė|laimingai]], o ne prabangiai – yra klausimas. # Kuo [[Laimė|laimingesnis]] metas, tuo greičiau jis praeina. # [[Laimė]] ir [[Menas|menai]] padeda vienas kitam. # [[Laimė|Laimingas]] yra tas, kurį kitų pavojai padarė apdairų. # [[Laimė|Laimingas]] tas [[žmogus]], kuris laikosi nuo [[Kivirčas|kivirčų]] atokiai. # Tas nėra [[Laimė|laimingas]], kuris [[Supratimas|nesupranta]] savo laimės. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Kad pora būtų [[laimė|laiminga]], [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] turi būti kurčias, o [[žmona]] akla. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} == Taip pat skaitykite == [[Palaima]]<br> == Priešinga == [[Nelaimė]], [[nesėkmė]] [[Kategorija:Filosofija]] [[Kategorija:Psichologija]] g9ca5iz0oub4walguoz0eflhcuco5c4 84382 84379 2026-08-08T17:59:44Z Kurmis 70 84382 wikitext text/x-wiki '''''Laimė''' – pasitenkinimo, gerovės, gyvenimo džiaugsmo būvis.'' ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Abipusė dviejų žmonių [[meilė]] negali baigtis [[laimė|laimingai]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Absurdiška manyti, kad [[vyras]] negali visada būti [[laimė|laimingas]] su viena ir ta pačia [[moteris|moterimi]]. Tai prilygsta tvirtinimui, kad geram muzikantui reikia kelių smuikų, kad sugrotų pjesę. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Apie [[laimė|laimę]] galima kalbėti penkias minutes, ne ilgiau. Čia nieko nepasakysi, išskyrus tai, kad esi laimingas. O apie [[nelaimė|nelaimę]] žmonės pasakoja ištisomis naktimis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Apie [[visuomenė]]s [[laimė|laimę]] galima spręsti iš to, ar ji geba žaisti. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # Aš esu gyvas, – (...) Ir kai aš valgau, aš nedarau nieko kito, tik valgau. Kai einu – einu, ir tai viskas. O jei vieną dieną reikės kautis, tai ar ne vis tiek, kada mirti? Aš negyvenu nei praeitimi, nei ateitimi. Aš esu dabartyje, ir tik ji mane domina. Ir tu, jei sugebėsi visuomet gyventi dabartimi, būsi [[laimė|laimingas]] žmogus. Tu suprasi, kad yra gyvybė dykumoje, kad dangus žvaigždėtas ir kad vyrai kariauja, nes tai būdinga žmogaus prigimčiai. Tavo [[gyvenimas]] taps švente, vienu didžiuliu festivaliu, nes jis – tik šiuo metu išgyvenama akimirka, tik tiek. – [[Paulas Koeljas|P.Koeljas]]. # Atimkite iš paprasto žmogaus gyvenimo [[melas|melą]] – atimsite ir [[laimė|laimę]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Auginkime savo [[vaikas|vaikus]] dorus: tik [[dora|dorumas]] gali atnešti [[laimė|laimę]]. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. ===B=== # Beveik visos [[nelaimė]]s kyla dėl mus ištinkančių įvykių klaidingo supratimo. Vadinasi, nuodugnus žmonių pažinimas ir išmintingas požiūris į įvykius artina mus prie [[laimė]]s. – [[Stendalis]]. # Būti [[meilė|mylimam]] – tai daugiau negu būti turtingam, nes būti mylimam – tai būti [[laimė|laimingam]]. – [[Klodas Tilje|K. Tilje]]. ===D=== # [[Darbas]] – [[laimė]]s tėvas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] yra tiek [[laimė|laimingi]], kiek mano esą. – [[Abraomas Linkolnas|A. Linkolnas]]. # Dauguma žmonių sieja [[laimė|laimę]] su tam tikromis sąlygomis. Tačiau laimę patirti galima tik nekeliant jokių sąlygų. – [[Artūras Rubinšteinas|A. Rubinšteinas]]. # Devynios dešimtosios mūsų [[laimė]]s pereina nuo [[sveikata|sveikatos]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Didelei [[laimė|laimei]] reikia ir kilnios [[siela|sielos]]. – [[Publijus Siras]]. # Didžiai [[liūdesys|liūdintys]] [[žmogus|žmonės]] išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa [[laimė|laimę]] taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, – ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Didžiausia [[gyvenimas|gyvenimo]] [[laimė]] – įsitikinimas, kad esi mylimas toks, koks esi, arba teisingiau – net ir toks. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Didžiausia [[laimė]] gyvenime – žinoti, kad esi [[meilė|mylimas]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Didžiausia [[laimė]] ir [[džiaugsmas|džiaugsmai]] gyvenimo tyriausi galų gale išsenka. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Dykinėjimas]] neatneša [[laimė]]s. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Dorybė]] sutampa su [[laimė|laime]]. – [[Seneka]]. # [[Dorovė]], tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti [[laimė|laimingi]], bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Džiaugsmas]] ir [[skausmas]], mintis nerami,<br /> Audrina protą [[kančia]] maloni.<br /> Žavesį keičia sunkus liūdesys, –<br /> Jeigu tu [[meilė|myli]], [[laimė|laimingas]] esi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Džiaugsmas|Džiaukimės]] tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus [[laimė|laimingas]] tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas. – [[Seneka]]. ===E=== # Esama [[laimė]]s ir [[kančia|kančios]], viršijančios mūsų sugebėjimą jausti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===F=== # Formulė [[laimė|laimei]] apskaičiuoti: T/L, arba tikrovė padalinta iš [[lūkesčiai|lūkesčių]]. Yra du būdai tapti laimingam: pagerinti tikrovę arba sumažinti lūkesčius. Tačiau kas atsitiktų, jeigu išvis neturėtum jokių lūkesčių? Iš nulio juk negali dalyti. Ar tai reiškia, kad jeigu tiesiog leisiesi gyvenimo plukdomas pasroviui ir priimsi visos jo niuksus, niekada negalėsi būti laimingas? – [[Džudi Pikolt|Dž. Pikolt]]. ===G=== # Gyvenimo [[laimė]]s nepatirsi, jei visą laiką drebėsi iš [[baimė]]s. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # Gražiausias pasaulio [[miestas]] yra tas, kuriame žmogus [[laimė|laimingas]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. ===I=== # Ir didelė [[nelaimė]] kartais baigiasi didele, nors ir nematoma [[laimė|laime]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Iš visko, ką [[išmintis]] mums siūlo [[laimė|laimingam]] gyvenimui sukurti, pats didžiausias dalykas puoselėti [[draugystė|draugystę]]. – [[Epikūras]]. # [[Išmintis|Išminties]] taisyklė tokia: naudokis, bet nepiktnaudžiauk. Nei susilaikymas, nei nesaikingumas [[laimė]]s nesuteikia. – [[Volteras]]. ===Į=== # Įprotis tvarkyti savo [[mintis]] – vienintelis tavo kelias į [[laimė|laimę]]; norint ją pasiekti reikalinga [[tvarka]] visur kur, net smulkmenose. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. ===J=== # Jausdamasi laiminga, ji būtų atrodžiusi tiesiog žavinga, nes [[laimė]] yra [[moteris|moterų]] poezija, lygiai kaip drabužiai yra jų gražna. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Jei [[gyvenimas]] būtų ištisa [[laimė]], niekas negalėtų jos ištverti ir tada ji virstų [[pragaras|pragaru]] žemėje. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Jei nebūtų poreikio būti [[laimė|laimingam]], niekas juo niekada ir nebūtų. – [[Karlas Guckovas|K. Guckovas]]. # Jei nori visą gyvenimą būti [[laimė|laimingas]] – būk [[dora]]s žmogus. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Jeigu būtų statomi [[laimė]]s namai, pačią didžiausią patalpą reikėtų skirti laukiamajam. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # Jeigu [[pinigai]] nesuteikia [[laimė]]s, atiduokite juos! – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # Jeigu [[tuštybė]] suteikė kam nors [[laimė|laimę]], tai tikriausiai tas kas nors buvo [[kvailys]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Juokas|Juokimės]] nelaukdami, kol pasijusime [[laimė|laimingi]], – antraip rizikuojame mirti nė karto ir nesusijuokę. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. ===K=== # Kad ir suteiktų laikiną [[gerovė|gerovę]], tikrosios [[laimė]]s [[nusikaltimas|prasikaltimas]] niekada neatneš. – [[Valteris Skotas|V. Skotas]]. # Kai egoistinė [[laimė]] yra vienintelis gyvenimo [[tikslas]], [[gyvenimas]] labai greitai tampa be tikslo. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Kai mes [[laimė|laimingi]], tai visada ir [[gerumas|geri]], bet kai mes geri – ne visada laimingi. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kai užsidaro vienos durys į [[laimė|laimę]], atsiveria kitos. Bet dažnai mes vis dar spoksom į uždaras duris ir nepastebim kitų, kurios mums atsivėrė. – [[Helena Keler|H. Keler]]. # [[Kančia]] – natūralus [[laimė|laimės]] ir [[džiaugsmas|džiaugsmo]] antipodas. – [[Eduardas Mieželaitis|E. Mieželaitis]]. # Kas nemoka naudotis [[laimė|laime]] kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina. – [[Servantesas]]. # Kas nesupranta, kad geras [[gyvenimas]], [[santaika]] ypač reikalingi žmonių [[laimė|laimei]] ir [[gerovė|gerovei]]! Skirtingi [[įsitikinimas|įsitikinimai]] be tarpusavio [[pakantumas|pakantumo]] būdavo ir esti didžiausių [[vaidas|vaidų]] ir [[neapykanta|neapykantos]] šaltinis. – [[Juozas Blažys|J. Blažys]]. # Kas nori būti nuolatos [[laimė|laimingas]], turi pats dažnai keistis. – [[Konfucijus]]. # Kas patikėjo akimirkos gėrybėmis, tą jos pačios beregint palieka, o jei nepalieka, sutriuškina. Nedaugeliui pavyksta ramiai atsisakyti [[laimė]]s; daugumas krinta kartu su tuo, kas juos iškėlė, ir juos užgriūva tas pats, kas kažkada juos išaukštino. – [[Seneka]]. # Kas visuomet [[linksmumas|linksmas]], tas [[laimė|laimingas]], o kas laimingas – tas [[gerumas|geras]] žmogus. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # Kiek daug žavesio prarastų [[laimė]], jei niekas nesidžiaugtų ja kartu su mumis! Kaip sunku būtų pakelti [[nelaimė|nelaimes]] be [[draugas|draugo]], jas išgyvenančio stipriau už mus! – [[Ciceronas]]. # Kiekvienas gali surasti [[laimė|laimę]], jeigu jos ieško ne išoriniuose dalykuose, bet savo sieloje. – [[Seneka]]. # Kiekvienas, kuris nori sulaukti saldaus [[gyvenimas|gyvenimo]] vaisiaus, [[laimė]]s obelį turi pats pasodinti. – [[Žanis Gryva|Ž. Gryva]]. # Kiekvienas, norintis būti [[laimė|laimingas]], privalo išmokti branginti [[išmintis|išmintį]] ir trokšti suprasti, ką jis čia, šioje planetoje, veikia. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # Kiekvieno žmogaus [[charakteris]] turi įtakos kitų žmonių [[laimė|laimei]], tik svarbu, ar jis jiems žalingas, ar naudingas. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]]. # Kokia [[laimė]] žmogui, pažvelgusiam į savo širdį, įsitikinti, kad ji [[teisingumas|teisinga]]. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Kol tu [[laimė|laimingas]], turi daugybę [[draugas|draugų]]; kai laikai apniūksta, lieki vienas. – [[Ovidijus]]. # Kuo daugiau civilizuotas [[protas]] siekia [[malonumas|malonumų]] ir [[laimė]]s, tuo labiau žmogus traukiasi nuo tikrojo [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kuo daugiau žmogus turi [[problema|problemų]], tuo mažiau jam trūksta iki [[laimė]]s. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # Kuo mažiau [[žmogus]] galvoja apie save, tuo jis [[laimė|laimingesnis]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. ===L=== # [[Laimė|Laimę]] būti kartu iš tiesų patiria tik tas, kas ilgai buvo vienas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Laimė|Laimę]] gali turėti tik tol, kol jos nematai. – [[Hermanas Hesė|H. Hesė]]. # [[Laimė|Laimę]] teikia gyvenimo kokybė, ne kiekybė. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # [[Laimė|Laimę]] teikia ne kiekvienas [[malonumas]], o tik garbingas ir taurus. – [[Tomas Moras|T. Moras]]. # [[Laimė]] atitenka tam, kuris daug [[darbas|dirba]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Laimė]] atitenka tam, kas daug dirba. – [[Etelė Lilijana Voinič|E. L. Voinič]]. # [[Laimė]] beldžiasi mažiausiai kartą į kiekvienas duris. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]]. # [[Laimė]] ir moralinė [[pareiga]] yra neatskiriamai sujungtos. – [[Džordžas Vašingtonas|Dž. Vašingtonas]]. # [[Laimė]] yra [[meilė]], ne kas kitas. Kas gali mylėti, yra laimingas. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Laimė]] yra pasikartojimų ilgesys. – [[Milanas Kundera|M. Kundera]]. # [[Laimė]] yra [[sveikata|sveikatos]] produktas, ir todėl kiekvienas žmogus turi stengtis, kad fiziniai sutrikimai tebūtų tik išimtys. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Laimė]] yra žinoti savo [[galimybė|galimybių]] ribas ir būti jomis patenkintam. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Laimė]] – kaip [[sveikata]]: jeigu jos nepastebi, vadinasi, ji yra. – [[Ivanas Turgenevas|I. Turgenevas]]. # [[Laimė]] – ne bet koks [[gyvenimas]], o tik gražus. – [[Seneka]]. # [[Laimė]] ne turėti, bet nenorėti turėti. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Laimė]] neateina pati, ją reikia išsikovoti pačia aukščiausia kaina. – [[Janina Degutytė|J. Degutytė]]. # [[Laimė]] nekantriems žmonėms parduoda daugybę tokių dalykų, kuriuos kantriesiems atiduoda veltui. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Laimė]] nėra tik dovana – tai [[atsakomybė]], ir mes visi turime už ją kovoti. – [[Šakira]]. # [[Laimė]] – sąlyginis dalykas. Kas šitai suvokė, retai kada jaučiasi nelaimingas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Laimė]] – tai mūsų sugebėjimų panaudojimas kasdieniniame [[gyvenimas|gyvenime]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Laimė]] – tai nepaprastas dalykas: labai sunku ją rasti savy ir visai neįmanoma – kitur. – [[Nikola Sebastjenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. # [[Laimė]] – tik mylėti ir trokšti, galvoti jos troškimais, jos mintimis, tai yra neturėti jokios laisvės, – štai kas yra laimė! – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Laimė]] – trumpa stotelė tarp „per mažai“ ir „per daug“. – [[Martynas Heidegeris|M. Heidegeris]]. # [[Laimė]] – visų labiausiai nežinomas ir brangiausias turtas pasaulyje. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Laimė]]je lengva rasti [[draugas|draugą]], o [[nelaimė]]je – nepaprastai sunku. – [[Demokritas]]. # [[Laimė]]s lauke nepagausi – [[darbas|darbu]] pajausi. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # [[Laimė]]s [[paslaptis]] daryti ne tą, ką kiekvienas mėgstame, o pamėgti, ką kiekvienas turime daryti. – [[Seras Džeimas M. Baris]]. # [[Laimė]]s taisyklė: kažką daryti, kažką mylėti, kažko tikėtis. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Laimė|Laimingas]] gyvenimas yra toks, kuris neprieštarauja vidinei [[prigimtis|prigimčiai]]. – [[Seneka]]. # [[Laimė|Laimingas]] gyvenimas susideda iš teisingų [[poelgis|poelgių]]. Prie gerų poelgių veda pamokymai. Vadinasi, laimingam gyvenimui užtenka pamokymų. – [[Seneka]]. # [[Laimė|Laimingas]], kas gryna širdim gerbia [[protėvis|protėvius]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Laimė|Laimingas]] ne tas, kuris kam nors toks atrodo, o tas, kuris toks jaučiasi. – [[Publijus Siras]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuriam pasisekė pajusti geriausia ir blogiausia, ką gali pasiūlyti [[likimas]].Tas, kuris šaltakraujiškai iškentėjo likimo smūgius, nebijo nesėkmių. – [[Seneka]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuriam teko pažinti reikšmių priežastis. – [[Vergilijus]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi [[darbas|darbais]], kuriuos padarė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris mano esąs laimingas. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris sutaria su savimi ir aplinkiniais. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Laimė|Laimingi]] gimė tie, kurie savo darbais paliks apie save amžiną [[atminimas|atminimą]]. – [[Periklis]]. # Laimingiausias yra tas, kuris suteikia [[laimė|laimę]] kuo daugiau žmonių. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Laimė|Laimingo]] gyvenimo esmė yra tvirta [[ramybė]] ir nepajudinamas [[tikėjimas]], o žmonės ieško progų nerimti ne nešdami savo [[našta|naštą]], o vilkdami savo naštą pavojingais gyvenimo keliais. Todėl jie nuolatos tolsta nuo [[tikslas|tikslo]] ir kuo daugiau stengiasi, tuo labiau kliudo sau. Čia taip bėgant labirintu, skubantieji susipainioja. – [[Seneka]]. # Lengva [[laimė|laimingam]] mokyti nelaimingą. – [[Eschilas]]. ===M=== # Mano [[laimė]]s formulė: vienas taip, vienas ne, tiesi linija, tikslas. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Meilė]] yra pagrindinis raktas nuo [[laimė]]s vartų. – [[Oliveris Vendlis Holmsas|O. V. Holmsas]]. # [[Meilė]] taip sunkiai pakelia smulkius namų rūpesčius, kad siekiant tvirtos [[laimė]]s reikia pasistengti rasti nepaprastų kits kito savybių. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė|Mylėti]] ir būti mylimam – didžiausia [[laimė]] pasaulyje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Meilė|Mylėti]] – tai kito [[laimė]]je atrasti savo paties laimę. – [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. V. Leibnicas]]. # [[Moralė]]s ir [[įstatymas|įstatymų]] pamatas – kad kuo daugiau žmonių patirtų kuo daugiai [[laimė]]s. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # Mūsų gyvenimo [[gerovė]] ir [[laimė]] gerokai priklauso nuo protingo bičiulių ir [[draugas|draugų]] pasirinkimo.Blogai pasirinkti, jie gali mus sužlugdyti; geri gali mus išaukštinti. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. # Mūsų [[laimė|laimei]] daug svarbiau tai, kas mes esame, o ne ką mes turime. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Mūsų [[laimė]] – mūsų pačių širdyse. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Mūsų [[laimė]] – tai ne per kraštus liejąsis pasitenkinimas. Jis tik bukintų protą. Amžinas naujų [[malonumas|malonumų]] ir didesnio [[tobulumas|tobulumo]] siekimas – štai kas yra laimė. – [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. V. Leibnicas]]. ===N=== # Ne filosofai, o apsukrūs sukčiai tvirtina, kad žmogus [[laimė|laimingas]], kai gali gyventi pagal savo [[noras|norus]]. Tai melas. Nusikalstami norai – didžiausia nelaimė. Jau verčiau negauti norimo dalyko, negu pasiekti tai, ko geisti – nusikaltimas. – [[Ciceronas]]. # Ne kūno [[jėga]] ir ne [[pinigas|pinigai]] atneša žmogui [[laimė|laimę]], o [[teisumas]] ir didi [[išmintis]]. – [[Demokritas]]. # Nebūna [[laimė]]s be kirmgraužų. – [[Horacijus]]. # Neįsivaizduok, kad tu galėtum būti laimingas, o drauge ir tinginys. [[Laimė]] ir [[veikla|veiklumas]] yra vienas nuo kito neatskiriami dvyniai. – [[Orizonas Svetas Mardenas|O. S. Mardenas]]. # Nepamiršk, [[laimė]] nepriklauso nuo to, kas esi ir ką tu turi; Ji priklauso tik nuo to, ką tu galvoji. – [[Deilas Karnegis|D. Karnegis]]. # Nepaprastai [[laimė|laimingas]] ir pats sau priklauso tas, kuris be nerimo laukia rytojaus. – [[Seneka]]. # Neturėjimas visko, ko nori, yra neišvengiama sudedamoji [[laimė]]s dalis. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Neturime teisės vartoti [[laimė]]s jos neskleisdami. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Neužsiėmęs [[darbas|darbu]] žmogus niekuomet negali džiaugtis pilna [[laimė|laime]]. Dykinėtojo veide visuomet jūs rasite nepasitenkinimo ir apatijos antspaudą. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Nė vienas [[blogis|blogas]] žmogus nebūna [[laimė|laimingas]]. – [[Juvenalis]]. # Nė vienas [[žmogus]] nėra [[laimė|laimingas]], kol jis nemano esąs laimingas. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Niekada nepasukite iš [[pareiga|pareigos]] ir [[garbė]]s kelio – tai vienintelis dalykas, suteikiantis mums [[laimė|laimę]]. – [[Žoržas de Biufonas|Ž. de Biufonas]]. # Niekas nebūna [[laimė|laimingas]] prieš savo norą, [[nedorumas]] yra savanoriškas dalykas. – [[Seneka]]. # Niekas negali būti [[laimė|laimingas]] negerbdamas savęs. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Niekas taip netrukdo [[laimė|laimei]] kaip prisiminimas apie laimę. – [[Andrė Židas|A. Židas]]. # Nieko neveikiantis [[žmogus]] niekada nebūna visai [[laimė|laimingas]]; [[dykūnas|dykūno]] veidą nuolat niaukia nepasitenkinimo ir apatijos šešėlis. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Niekuomet [[laimė]] nėra iškėlusi žmogaus į tokią aukštumą, kad jam nebūtų reikėję [[draugas|draugo]]. – [[Seneka]]. # Niekuomet nebus [[laimė|laimingas]] tas, kuriam neramu, jog kitas už jį laimingesnis. – [[Seneka]]. # Niekuomet nepatiriu didesnės [[laimė]]s, kaip tomis valandomis, kai [[darbas]] nepalieka man nė akimirkos laisvos. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Nori būti [[laimė|laimingas]] visą gyvenimą – būk sąžiningas žmogus. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Norint būti [[laimė|laimingam]], to galima pasiekti. Tačiau žmonės paprastai nori būti laimingesni už kitus, o šitai beveik neįmanoma, nes mes visada laikome kitus laimingesnius, negu jie yra iš tikrųjų. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Norint būti [[laimė|laimingam]] su [[žmogus|žmonėmis]], reikia prašyti jų tik to, ką jie pajėgia. – [[Bernardas Klervietis|B. Klervietis]]. # Nuo vienos žvakės galima uždegti tūkstantį žvakių ir pirmosios žvakės gyvavimas dėl to nesutrumpės. [[Laimė]] niekada nesumažėja, jeigu ja dalijamasi. – [[Buda]]. ===P=== # Palaiminti idiotai, nes jie [[laimė|laimingiausi]] žmonės pasaulyje. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # Pasirink [[draugas|draugą]]: negali būti laimingas vienas, [[laimė]] yra dviejų reikalas. – [[Pitagoras]]. # Paveldėt [[laimė]]s nieks negali.<br /> Ir tik pralieti sūrūs prakaitai <br /> Atneš visų didžiausią laimės dalį <br /> Ir [[pagarba]] atlygins mums už tai. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. Mirza Vazehas]]. # Pilnutinei [[laimė|laimei]] mums reikia aplinkinių žmonių palankumo ir pagalbos, o šie sutiks mus mylėti ir gerbti, padėt realizuoti planus, darbuotis mūsų laimei tik tiek, kiek mes pasiryžę darbuotis jų [[gerovė|gerovei]]; šis būtinas ryšys vadinamas dorovine priederme, dorovine pareiga. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # [[Pinigai]] ne visada atneša [[laimė|laimę]]. Žmonės su 10 milijonų dolerių nėra laimingesni už žmones su 9 milijonais dolerių. – [[Hobartas Braunas|H. Braunas]]. # Polinkis į [[džiaugsmas|džiaugsmą]] ir [[viltis|viltį]] – neabejotina [[laimė]], polinkis į [[baimė|baimę]] ir [[melancholija|melancholiją]] – tikriausia [[nelaimė]]. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]]. # [[Praeitis]] ir [[dabartis]] – mūsų priemonės, tik [[ateitis]] – mūsų [[tikslas]]. Tad niekuomet [[gyvenimas|negyvename]], bet tikimės gyventi, ir visuomet turėdami galimybę būti [[laimė|laimingi]], niekuomet ja nepasinaudojame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Prisiminkite, kad negauti to, ko norisi, kartais yra [[laimė]]. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus yra santūrus. Kas santūrus, tas yra ištvermingas. Kas yra ištvermingas, tas yra ramus. Kas yra ramus, tas neliūdi. Kas neliūdi, tas yra laimingas. Vadinasi, protingas žmogus yra [[laimė|laimingas]], ir laimingam gyvenimui užtenka vien proto. – [[Seneka]]. ===R=== # Retai žinoma, kas yra [[laimė]], dažniausiai žinoma, kad laimė buvo. – [[Fransuaza Sagan|F. Sagan]]. # Rūpindamiesi kitų [[laimė|laime]], surandame ir savąją. – [[Platonas]]. ===S=== # Savo [[gėris|gėrį]] būsi pasiekęs tuomet, kai suprasi, jog nelaimingieji yra patys [[laimė|laimingiausi]]. – [[Seneka]]. # Stengtis palikti po savęs daugiau [[žinios|žinių]] ir [[laimė]]s nei radome, tobulinti ir didinti gautą [[palikimas|palikimą]] – štai mūsų priedermė. # Sunkiai pasiekta [[laimė]] dvigubai džiugina. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. ===Š=== # [[Šeima|Šeimyninė]] [[laimė]] yra ten, kur gražūs žodžiai ir darbai. – [[Nikolajus Solovjovas|N. Solovjovas]]. # [[Šeima|Šeimyninės]] [[laimė]]s nelaukiama – ji kuriama jausmais, mintimis ir poelgiais. – [[Nikolajus Solovjovas|N. Solovjovas]]. # Štai paslaptis, kaip būti nelaimingam – tai laisvalaikio metu spręsti, ar esi [[laimė|laimingas]], ar ne. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. ===T=== # Tai, kas padarys mus [[gerumas|geresnius]] ir [[laimė|laimingesnius]], – arba atlapa, arba šalia. – [[Seneka]]. # Tas [[laimė|laimingas]], kuris gyvena [[temperamentas|temperamentą]] atitinkančiomis sąlygomis, bet tas tobulesnis, kuris moka savo temperamentą pritaikyti visokioms sąlygoms. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]]. # Tavo pirmoji pareiga yra padaryti save patį [[laimė|laimingu]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Tik bendroje [[laimė]]je galima rasti savo asmeninę laimę. – [[Tomas Hobsas|T. Hobsas]]. # Tik tas iš tikrųjų [[laimė|laimingas]] ir didis, kuriam nereikia nei paklusti, nei įsakinėti, kad pasirodytų kažkuo esąs. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tik tas, kas nelaimingas, žino, kas yra [[laimė]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Tikslas]] turi būti [[laimė]], kitaip ugnis nedegs pakankamai ryškiai, varomoji jėga nebus pakankamai galinga – ir sėkmė nebus visiška. – [[Teodoras Dreizeris|T. Dreizeris]]. # Tylus, kuklus [[gyvenimas]] suteikia daugiau [[laimė]]s nei sėkmingi siekiai, susiję su nuolatiniu nerimu. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Trigubai [[laimė|laimingas]] tas žmogus, kurį [[grūdinimas|grūdina]] gyvenimo negandos. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. ===U=== # Užduotis padaryti žmogų [[laimė|laimingu]] neįėjo į pasaulio sutvėrimo planą. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. ===V=== # [[Vaikas|Vaikai]] išsyk, lengvai pripranta prie [[laimė]]s, nes jie patys iš prigimties – [[džiaugsmas]] ir laimė. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Vaikas|Vaikų]] [[laimė]] priklauso nuo [[tėvai|tėvų]] laimės. Čia jos šaltinis ir pagrindas. – [[Nikolajus Solovjovas|N. Solovjovas]]. # [[Vedybos|Vedybų]] [[laimė]] yra grynas atsitiktinumas. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Visiška [[laimė]] yra didžiausias [[malonumas]], kokį begalime jausti, o [[nelaimė]] – didžiausia [[kančia]]. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Visos mūsų [[kančia|kančios]] kyla iš [[visuomenė]]s, o dvasios [[ramybė]] šalia [[sveikata|sveikatos]] sudaro svarbiausią mūsų [[laimė]]s elementą. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Visų [[laimė]] – tai, kas sukurta sutartinai visiems [[darbas|dirbant]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # [[Vyras]] su bet kokia [[moteris|moterim]] gali būti [[laimė|laimingas]] tol, kol jos [[meilė|nemyli]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[laimė]]: aš noriu. [[Moteris|Moters]] laimė: jis nori. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===Ž=== # Žinok, kad [[draugystė|draugaudami]] žmonės visada esti [[laimė|laimingi]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] kupinas [[laimė]]s daugiausia dėl to, kad žmogus amžinai laukia, jog netrukus bus laimingas. – [[Edgaras Alanas Po|E. A. Po]]. # Žmogaus [[laimė]], mano manymu, – ne gražiai numirti, o gražiai [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Žmogui – bet ir tai, jeigu jis yra tikras ir [[Laimė|laimingas]] žmogus – gyvenime būna viena laimingiausia valanda. – [[Ovidijus Gorčiakovas|O. Gorčiakovas]]. # Žmogus gali pretenduoti į [[džiaugsmas|džiaugsmą]] ir [[laimė|laimę]] tik tiek, kiek jų teikia kitiems. – [[Ernstas Foichterslebenas|E. Foichterslebenas]]. # [[Žmogus]] gyvena tikrą [[gyvenimas|gyvenimą]], jeigu laimingas kitų [[laimė|laime]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] gyvena žemėje ne tam, kad taptų [[turtas|turtingas]], o tam, kad taptų [[laimė|laimingas]]. – [[Stendalis]]. # Žmogus, kuris galvoja tik apie save ir visur ieško naudos, negali būti [[laimė|laimingas]]. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] laimingesnis tampa tiek, kiek [[laimė]]s suteikia kitiems. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # Žmogus negali būti [[laimė|laimingas]] be [[laisvė]]s. – [[Dantė Aligjeris|Dantė]]. # [[Žmogus]] niekada nebūna toks [[laimė|laimingas]] arba toks [[nelaimė|nelaimingas]], kaip jam pačiam atrodo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Žmogus, niekada nepatyręs [[laimė]]s ar [[neganda|negandų]], miršta kaip kareivis, niekuomet nesusitikęs su priešu. – [[Frydrichas Maksimilianas Klingeris|F. M. Klingeris]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nuolat painioja, viena vertus, [[santuoka|santuoką]] ir meilę, kita vertus, [[laimė|laimę]] ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors [[meilė]] ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Gera [[Šypsena|šypsena]] parodo, kokia [[laimė|laiminga]] yra [[siela]]. # [[Laimė]] dažnai įsėlina pro [[Durys|duris]], kai tu palieki tas duris atviras. # [[Laimė]] yra kaip kvepalų aromatas – tu negali jos užlieti ant visų kitų, neleisdama keliems lašeliams užkristi ir ant savęs pačios. # [[Laimė]] nėra tobula, kol ja nėra pasidalinta. # [[Laimė|Laimingas]] yra tas žmogus, kuris išeina medžioti žiurkių ir pagauna dramblį. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Gerumas]] atneša [[Laimė|laimę]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Kol esi jaunas, [[gyvenimas|gyvenk]] taip, kad būtum [[laimė|laimingas]], kai pasensi. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Į taikią [[šeima|šeimą]] [[laimė]] ateina pati savaime. # Kas praeidamas sugeba pasinaudoti [[proga]], tam nereikia svajoti apie [[laimė|laimę]]. # [[Laimė]] – kaip bučinys. Turi pasidalyti, kad pasimėgautum. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Kur [[širdis]], ten ir [[laimė]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Amžiną [[bėda|bėdą]] [[velnias]] išgalvojo, amžiną [[laimė|laimę]] žmogus išsvajojo. # Belaukiant [[laimė]]s žadėtos, užklupo [[bėda|bėdos]] netikėtos. # [[Darbas]] – [[laimė]]s šaltinis. # [[Draugas]] [[nelaimė]]je užjaučia, [[laimė]]je pavydi. # Ir [[gandras]] ne kiekvienam [[laimė|laimę]] žada. # Kur [[laisvė]] eina, ten [[laimė]] seka. # Kur [[sveikata|sveikatos]] nėra, ten ir [[laimė]]s nerasi. # Kur [[širdis]], ten ir [[laimė]]. # [[Laimė]] ir [[nelaimė]] praslenka ilgainiui. # [[Laimė]] yra it stiklas, nes veikiai susikulia. # [[Laimė]] – ne [[pinigai|piniguose]], bet jų kiekyje. # [[Laimė]]s kūdikis. # [[Laimė|Laimingas]], kuris gali privalgyti sulos su [[duona]], nes, sulai esant, duonos nėra, duonai esant, sulos nėra. # [[Laimė|Laimingą]] ir [[dora|dorą]] visi myli. # Ne [[pinigai|piniguose]] [[laimė]]. # [[Nelaimė|Nelaimę]] sutinki, o pro [[laimė|laimę]] praeini. # [[Pinigai]] [[laimė]]s neatstoja. # [[Skausmas|Skausmo]] neragavęs, [[laimė]]s nepažinsi. # Su [[baimė|baime]] maža [[laimė]]. # [[Turtas|Turtai]] [[laimė]]s neatneša. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Dorybė]] – mūsų lyderis; [[laimė]] – mūsų kelionės draugas. # Kaip [[Gyvenimas|gyventi]] [[Laimė|laimingai]], o ne prabangiai – yra klausimas. # Kuo [[Laimė|laimingesnis]] metas, tuo greičiau jis praeina. # [[Laimė]] ir [[Menas|menai]] padeda vienas kitam. # [[Laimė|Laimingas]] yra tas, kurį kitų pavojai padarė apdairų. # [[Laimė|Laimingas]] tas [[žmogus]], kuris laikosi nuo [[Kivirčas|kivirčų]] atokiai. # Tas nėra [[Laimė|laimingas]], kuris [[Supratimas|nesupranta]] savo laimės. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Kad pora būtų [[laimė|laiminga]], [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] turi būti kurčias, o [[žmona]] akla. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} == Taip pat skaitykite == [[Palaima]]<br> == Priešinga == [[Nelaimė]], [[nesėkmė]] [[Kategorija:Filosofija]] [[Kategorija:Psichologija]] hhwpprsslme7hpsj0g5iooficblvfqy 0 1638 84377 84306 2026-08-08T17:48:24Z Kurmis 70 84377 wikitext text/x-wiki '''''Žmogus''' (lot. Homo sapiens) – dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei.'' [[Vaizdas:Da Vinci Vitruve Luc Viatour.jpg|thumb|„Žmogus“. [[Leonardas da Vinčis]]]] ==[[Biblija]]== # Dievas tarė: „Padarykime [[žmogus|žmogų]] pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“ – ''Pr 1,26''. # [[Žmogus]] gyvas ne vien [[duona]], bet ir kiekvienu [[žodis|žodžiu]], kuris ateina iš [[dievas|Dievo]] lūpų! – ''Mt 4, 4''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Anksčiau [[gamta]] baugino [[žmogus|žmogų]], o dabar žmogus baugina gamtą. – [[Žakas Yvas Kusto|Ž. Y. Kusto]]. # Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. – [[Servantesas]]. # Apie [[žmogus|žmogų]] galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinkybėmis. – [[Vaskas Pratolinis|V. Pratolinis]]. # Apie [[žmogus|žmogų]] negalima spręsti iš pirmo žvilgsnio. [[Privalumas|Privalumus]] paprastai gaubia [[kuklumas|kuklumo]] šydas, [[trūkumas|trūkumus]] dengia [[veidmainystė|veidmainingumo]] kaukė. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Apie [[žmogus|žmones]] sprendžiama iš jų [[poelgis|poelgių]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Aplinkybė, kad [[žmogus]] gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Aš manau, kad [[Dievas]], kurdamas [[žmogus|žmogų]], kažkur pervertino savo sugebėjimus. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Aš vertinu [[žmogus|žmogų]], galintį [[šypsena|šypsotis]] nelaimėje, semtis [[jėga|jėgų]] širdgėloje ir rasti [[vyriškumas|vyriškumo]] šaltinį apmąstymuose. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # Atsisakydamas [[žmogus]] daug tuščiažodžiauja, nes siūlantysis girdi tik „ne“. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===B=== # Be daug ko gali apsieiti [[žmogus]], tik ne be žmogaus. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Bešališkas ir mąslus [[žmogus]] niekuomet neskuba skelbti savo [[nuosprendis|nuosprendžio]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Bet, pasižiūrėję iš arčiau į [[žmogus|žmonių]] užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Bet kuri [[musė]] – tai [[žmogus|žmogaus]] antrasis aš, fantomas, įkūnijantis tikrą pradinę žmogaus esmę: privalgyti trupinių nuo bendro stalo, įgelti savo artimui ir, atsigėrus jo kraujo, surasti šiltą ir minkštą išmatų krūvą, ar bent jau atmatų duobę, kur galima ramiai atsitūpus, nuodugniai viską apgalvoti. – [[Salvadoras Dali|S. Dali]]. # Bitės ir delfino laimė turi egzistuoti. [[Žmogus]] turi žinoti tai ir norėti to. – [[Žakas Yvas Kusto|Ž. Y. Kusto]]. # Blogiausia [[žmogus|žmogaus]] būsena – kai jis nebesusivokia ir nebesivaldo. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Blogiausias iš žmonių – [[žmogus]] be [[troškimai|troškimų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Būti [[žmogus|žmogumi]] – reiškia būti [[atsakomybė|atsakingam]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Būti [[žmogus|žmogumi]] – reiškia ne tik turėti žinių, bet ir padaryti būsimoms kartoms tai, ką ankstesnės padarė mums. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Būti [[žmogus|žmogum]] – reiškia būti [[kovotojas|kovotoju]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===C=== # [[Charakteris]] – didžiausias [[žmogus|žmogaus]] [[sugebėjimas|sugebėjimų]] gausintojas. – [[Kūnas Fišeris|K. Fišeris]]. ===Č=== # „Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…“ – Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie [[žmogus|žmonės]] taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą – bet jie žvelgia žemyn. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===D=== # Dabar, kai išmokome skristi oru kaip paukščiai, plaukti vandeniu kaip žuvys, mums trūksta tik vieno: išmokti gyventi žemėje kaip [[žmogus|žmonės]]. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Dangus]] viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau [[žmogus]] imdavo [[gėda|gėdytis]] žmogaus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Dar nė vienas [[žmogus]], nurydamas piktus [[žodis|žodžius]], nepakenkė savo skrandžiui. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]]. # [[Darbas]] ir [[užsiėmimas]] be sunkumų, be didžiausios proto ir valios įtampos nevertas [[žmogus|žmogaus]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Daugelis [[žmogus|žmonių]] niekada [[girdėjimas|negirdi]] vienas kito. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Daugelis [[žmogus|žmonių]] panašūs į kiaušinį; jie per daug kupini [[savęs]], kad tilptų dar kas nors. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] yra tiek [[laimė|laimingi]], kiek pasiryžta tokie būti. – [[Abraomas Linkolnas|A. Linkolnas]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] [[žmogžudys|žmogžudžiai]] – jie žudo žmogų savyje. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Dažnai [[žmogus]] esti sau pikčiausias [[priešas]]. – [[Ciceronas]]. # Dažniausiai apie [[žmogus|žmogų]] galima spręsti iš to, kas jam [[juokas|juokinga]]. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # Didelis skirtumas – [[žmogus]] negali nusidėti ar nenori. – [[Seneka]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] pasižymi tuo, kad iš kitų reikalauja daug mažiau negu iš [[savęs]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] – tai [[žmonija|žmonijos]] knygos turinys. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] taip pat [[paklydimas|klysta]], o kai kurie jų taip dažnai, kad vos nesusigundai laikyti juos nežymiais žmonėmis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] visada maitinosi saikingai. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Didis tas [[žmogus]], kuris moliniais indais naudojasi kaip sidabriniais, bet ne mažiau didis ir tas, kuris sidabriniais naudojasi kaip moliniais. – [[Seneka]]. # Didysis [[gyvenimas|gyvenimo]] klausimas – kaip gyventi tarp [[žmogus|žmonių]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Didžiai [[liūdesys|liūdintys]] [[žmogus|žmonės]] išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa [[laimė|laimę]] taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, – ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Didžiausias [[gyvenimas|gyvenimo]] [[džiaugsmas]] – jausti, kad esi reikalingas ir artimas [[žmogus|žmonėms]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Didžiausias [[žmogus|žmogaus]] nuopelnas yra [[atkaklumas]] nugalint sunkiausias kliūtis. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # Didžiausias [[žmogus|žmogaus]] [[nuopelnas]] yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo [[aplinkybė|aplinkybes]] ir kuo mažiau leidžia joms lemti save. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didžių [[tikslas|tikslų]] siekiantis [[žmogus]] turi ir didį [[charakteris|charakterį]], darantį jį švyturiu kitiems. – [[G. Hėgelis]]. # [[Dorybė]], [[gerumas]], [[taurumas]] – tai tokios savybės, kurių [[žmogus]] linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Drąsiausi ir protingiausi tie [[žmogus|žmonės]], kurie vengia galvoti apie [[mirtis|mirtį]] kad ir labai tinkama dingstimi. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Du [[žmogus|žmonės]]. Du akmenys, kurie sugeba kalbėti ir jausti. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # Du [[žmogus|žmonės]] gali vienas kitą išgelbėti ten, kur po vieną žūva. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Duok saulę [[žmogus|žmogui]], jis ilgėsis ledo. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===E=== # Egzistuoja maloni klaidinga pažiūra, kylanti iš mūsų planetos formos, kad kiekvienas [[žmogus]] yra [[pasaulis|pasaulio]] viršūnė. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Eik savo [[kelias|keliu]], o [[žmogus|žmonės]] tegu kalba, ką nori. – [[Dantė Aligjeris|Dantė]]. # Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum [[žmogus|žmogaus]] vien kaip [[priemonė]]s, o visada kaip [[tikslas|tikslą]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Elgesys|Elkitės]] su [[žmogus|žmogumi]] taip, koks jis yra iš tikrųjų, ir jis toks bus. Elkitės su žmogumi taip, kuo jis gali ir turėtų tapti, ir jis juo taps. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Esama [[žmogus|žmonių]], kurie negirdi, kol jiems neatrėžiamos ausys. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Esama [[žmogus|žmonių]], panašių į nulius: prieš juos visada turi eiti skaitmenys. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Esti [[barokas|baroko]] stiliaus [[žmogus|žmonių]]: daug gražių detalių, o visuma neskoninga. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. ===G=== # [[Gamta]] davė žmogui į rankas ginklą – [[intelektas|intelekto]] moralinę jėgą, bet jis gali tą ginklą panaudoti ir piktam, todėl [[žmogus]] be dorovinių principų kartu tampa ir brutaliausia laukine būtybe, valdoma žemų lytinių bei skonio [[instinktas|instinktų]]. – [[Aristotelis]]. # Gelbstint [[žmogus|žmogų]] leistina sukelti jam ir [[skausmas|skausmą]]. – [[Publijus Siras]]. # Gera [[knyga]] – dovana, autoriaus palikta testamentu [[žmogus|žmonių]] giminei. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Geriau būti nelaimingu [[žmogus|žmogumi]], negu savimi patenkinta [[kiaulė|kiaule]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Geriausias linkėjimas [[žmogus|žmogui]] yra linkėjimas būti žmogumi. – [[Volteras]]. # Geriausieji [[žmogus|žmonės]] pasižymi tobuliausiu doriniu išprusimu ir didžiausia [[moralė|moraline]] įtaka. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Gėda prisipažinti, bet juk iš visų gyvų būtybių tik vienas [[žmogus]] nežino, kas jam yra naudinga. – [[Plinijus Vyresnysis]]. # [[Gimdymas|Gimdydamas]] ir maitindamas [[vaikas|vaikus]], [[tėvas]] atlieka tik trečdalį užduoties. Jam privalu [[žmogus|žmonių]] giminei duoti žmonių, visuomenei – visuomeniškų žmonių, valstybei – piliečių. Kiekvienas žmogus, galintis mokėti tą trigubą skolą ir to nedarantis, nusikalsta; ir galbūt nusikalsta dar labiau, temokėdamas jos tik pusę. Kas negali įvykdyti tėvo pareigų, tas neturi teisės juo būti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet [[žmogus]] jį iš naujo gyvena savo [[vaikas|vaikuose]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Gyvenk su [[žmogus|žmonėmis]] taip, kad [[draugas|draugai]] taptų nedraugais, o nedraugai taptų draugais. – [[Pitagoras]]. # Grynas [[vynas]] daro žmogų kvailiu, tą rodo ponai, sėdintys už stalo; grynas [[vanduo]] daro žmogų tyliu,– tą rodo žuvis vandeny,– gi aš noriu išlikti [[žmogus|žmogumi]], todėl geriu praskiestą vyną. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===I=== # Ilgainiui [[technika]] taip ištobulės, jog [[žmogus]] galės išsiversti be [[savęs]]. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Ir didis [[žmogus]] – viso labo tik žmogus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ir žiūriu į plaukiančią [[minia|minią]], / – Ir ieškau [[žmogus|žmogaus]] žmonėse. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # Iš [[laikas|laiko]] ir [[žmogus|žmonių]] galime laukti visko. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. # Ir tingaus, nepaslankaus [[žmogus|žmogaus]] ir palankiausias [[likimas]], kaip kad uoliausias puodžius be staklių, nesukuria nieko, išskyrus broką. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Iš visko, ką turi [[žmogus]], geriausia yra [[akis]], nes neslepia to, kas žmoguje bloga. – [[Mencijus]]. # Iš visų būtybių gražiausia – gražų [[auklėjimas|auklėjimą]] gavęs [[žmogus]]. – [[Epiktetas]]. # Išnaudodamas [[proga|progą]], nereikšmingas ir neturtingas [[žmogus]] gali tapti pranašesnis už kilnųjį ir turtingąjį, o mažas ir silpnas – įveikti didelį ir stiprų. – [[Liu Bu]]. # Išties [[kilnumas|kilnūs]] [[žmogus|žmonės]] niekuo nesipuikuoja. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===Į=== # Įžymūs [[žmogus|žmonės]] gali būti skirstomi į dvi kategorijas: vienų [[žmonija]] nenori pamiršti, kitų – negali. – [[Vladislavas Grzeszczykas|V. Grzeszczykas]]. ===Y=== # Yra [[žmogus|žmonių]], kurie gyvena be jokio [[tikslas|tikslo]], praslenka pasaulyje kaip šapelis upėje: jie neina, juos neša. – [[Seneka]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra [[protas|protinga]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], nepanašių į valstybės [[prezidentas|prezidentus]], bet tokiais esančius. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. ===J=== # Jei jūs atidžiai pažiūrėsite į [[žmogus|žmones]], kurie nieko negali [[pagyrimas|pagirti]], kiekvieną peikia ir yra viskuo nepatenkinti, tai suprasite, jog tai ir yra tie žmonės, kuriais niekas nepatenkintas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Jei mūsų [[žmogus|žmonės]] mažiau girtautų, jei paskubėtų palaidoti giliai širdyje tūnantį [[vergas|vergą]], mūsų prisikėlimo žingsniai būtų dar spartesni ir tvirtesni. – [[Sigitas Tamkevičius|S. Tamkevičius]]. # Jeigu matote [[žmogus|žmones]] tokius, kokie jie yra, su visais jų [[trūkumas|trūkumais]] ir [[yda|ydomis]], niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu tu [[žmogus]], tai nevadink žmogumi to, kuris nesirūpina [[tauta|tautos]] reikalais. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # Jeigu [[žmogus]] imasi dviejų visiškai priešingų [[darbas|darbų]] – vienas jam greičiausiai nepavyks. – [[Ezopas]]. # Jeigu [[žmogus]] imsis tyrinėti savo [[organizmas|organizmą]] arba moralinę būseną, tai būtinai suras [[liga|ligą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu [[žmogus]] iš tikrųjų nori gyventi – tai [[medicina]] bejėgė. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Jeigu [[žmogus|žmonės]] visada būtų malonūs ir klusnūs tiems, kurie yra žiaurūs ir neteisingi, tai nedorėliai elgtųsi, kaip jiems patinka: nieko nebijodami, jie nesitaisytų ir darytųsi vis blogesni ir blogesni. Kai mus kas užgauna be jokios priežasties, mes turime smogti atgal taip smarkiai, kad tam, kuris mums smogė, niekada nekiltų noras smogti antrą kartą. – [[Šarlotė Brontė|Š. Brontė]]. # „Jis man nepatinka.“ – „Kodėl“ – „Aš iki jo nepriaugau.“ – Ar bent vienas [[žmogus]] kada nors taip atsakė? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===K=== # Kad būtų nepamainomas, [[žmogus]] visada turi būti kitoks. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Kad galėtumei spręsti apie [[žmogus|žmogų]], reikia perprasti bent jau jo [[mintis|minčių]], jo [[siela|sielos]] nerimo [[paslaptis]]. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Kad gyventų [[vienas]], [[žmogus]] turi būti arba [[gyvulys]], arba [[Dievas]], – sako [[Aristotelis]]. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – [[filosofas|filosofu]]... – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kad [[žmogus|žmogų]] [[pažinimas|pažintume]], reikia jį [[meilė|pamilti]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Kadangi, kaip ir apie [[medis|medį]], tu ničnieko neišmanai apie [[žmogus|žmogų]], jei tu jį išskleidi jo trukmėje ir padaliji pagal jo skirtumus. Medis nėra sėkla, nėra nei stiebas, lankstus kamienas, negyvos malkos. Medis – tai ta galia, kuri iš lėto susilieja su dangumi. Tą patį galima pasakyti ir apie tave, mano mažasis žmogau. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Kai yra [[knyga]], [[žmogus]] jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose praeities ir dabarties įvykiuose, persiima visos žmonijos mintimis ir jausmais. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Kai kurie [[žmogus|žmonės]] gali būti palyginti su mažomis, prašmatniomis parduotuvėmis: visos prekės sudėtos vitrinoje. – [[Bertoldas Auerbachas|B. Auerbachas]]. # Kai kurie [[žmogus|žmonės]] padaro daug pikta vien dėl savo poreikio [[plepėjimas|paplepėti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kai mūsų laikais sakoma, kad [[žmogus]] moka [[gyvenimas|gyventi]], paprastai turima galvoje šiek tiek abejotina jo garbė. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar praščioką, valdininką ar šiaip sau [[žmogus|žmogų]], turtuolį ar vargšą – mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kai [[žmogus]] neprivalėdamas nuveikia ką nors gero, [[Dievas]] žvelgdamas žemyn šypsosi ir sako: „Vien dėl to vertėjo sukurti [[pasaulis|pasaulį]]“. – [[Talmudas]]. # Kai [[žmogus]] nežino, į kurį [[uostas|uostą]] plaukti, joks [[vėjas]] nebus palankus. – [[Seneka]]. # Kai [[žmogus]] rausta, išryškėja jo taurusis „aš“. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Kaip? Ar [[žmogus]] yra tik Dievo klaida? Ar [[Dievas]] tik žmogaus klaida? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kalba apviltasis. – Ieškojau didžių [[žmogus|žmonių]], o visur radau tik jų idealo beždžiones. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas yra [[žmogus]], pradeda aiškėti, kai jį apleidžia [[talentas]], – kai jis nustoja rodyti, ką gali. Talentas – irgi apdaras, apdaras – tai ir slėptuvė. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas nemoka [[tylėjimas|patylėti]], kol ateis laikas kalbėti ir veikti, tas nėra tikras [[žmogus]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kas nenori matyti kito [[žmogus|žmogaus]] didumo, tas itin uoliai ieško, kas jame žema ir paviršutiniška, – ir taip išsiduoda. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas net suaugęs moka kalbėti vien [[žodis|žodžiais]], o ne [[darbas|darbais]], tas ir [[žmogus|žmogumi]] vadintis neturi teisės. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # Ką [[žmogus]] daro, toks ir yra. – [[Hėgelis]]. # Keista būtybė [[žmogus]] – jis sielojasi netekęs [[turtas|turto]] ir visai nesijaudina, kad negrįžtamai praeina [[gyvenimas|gyvenimo]] dienos. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Keliąsis į didybę [[žmogus]] primena vakaro [[šešėlis|šešėlius]], kurie ištįsta per valandą ir tampa didesni už juos metančius daiktus; augdami jie tolydžio blanksta, o po sekundės jų jau nėra. – [[Etjenas de Senankūras|E. de Senankūras]]. # Kiekvienam [[žmogus|žmogui]] duota užtektinai [[jėga|jėgų]] įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekviename [[žmogus|žmoguje]] esama visko, kas būdinga visai žmonių giminei. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kiekviename [[žmogus|žmoguje]] iš [[prigimtis|prigimties]] sėklos sudygsta arba javai, arba piktžolės; tegu jis laiku palaisto pirmuosius ir išrauna antrąsias. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Kiekvienas protingas [[žmogus]] baudžia ne, kad buvo prasižengta, o dėl to, kad [[prasižengimas]] nebūtų pakartotas. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[žmogus]] atskirai ir visi kartu, galima sakyti, turi tam tikrą [[tikslas|tikslą]], kurio siekdami, jie kažką renkasi ir kažko vengia. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] gali būti pats savimi tik tada, kai jis yra vienas. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Kiekvienas [[žmogus]] – ištisas tomas, jeigu tik jūs žinote, kaip jį skaityti. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Kiekvienas [[žmogus]] yra kieno nors [[vaikas]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] yra savo [[likimas|likimo]] [[kūrėjas]]. – [[Saliustijus]]. # Kiekvienas [[žmogus]] pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių [[darbas|darbų]]. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] skiriasi nuo kitų ir kasdien keičiasi pats. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo [[misija|misiją]], į kurią yra pašauktas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa [[tiesa|tiesą]], būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi teisę būti [[kvailys]], tam nepaprieštarausi, bet ir teise naudotis reikia santūriai. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi tris [[charakteris|charakterius]]: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurį jis pats sau priskiria, ir pagaliau išties esamą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kiekvieną akimirką turime ieškoti ne to, kas mus skiria nuo kitų [[žmogus|žmonių]], o to, ką turime su jais bendra. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # [[Kilnumas|Kilnus]] [[žmogus]] reikalauja iš [[savęs]], o prastuolis – iš kitų. – [[Konfucijus]]. # Klaidinga manyti, kad visi [[žmogus|žmonės]] vienodai geba jausti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kodėl [[žmogus]] nepripažįsta savo [[yda|ydų]]? Todėl, kad jis vis dar skendi jose. Tai tas pats, kaip reikalauti iš miegančiojo pasipasakoti sapną. – [[Seneka]]. # Kojomis [[žmogus]] turi įaugti į savo [[tėvynė]]s žemę, bet jo akys teaprėpia visą [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # Koks didingas [[žmogus]], jeigu tai tikras žmogus! – [[Menandras]]. # Koks [[žmogus]], būdamas [[malonumas|malonumų]] vergas, nesudarkys savo [[kūnas|kūno]] ir [[siela|sielos]]? – [[Sokratas]]. # Kol gyvas, [[žmogus]] neturi prarasti [[viltis|vilties]]. – [[Seneka]]. # Kol [[žmogus]] gali daryti gera, jam negresia pavojus susidurti su [[nedėkingumas|nedėkingumu]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kuo mažiau nepriekaištingas [[žmogus]] išoriškai, tuo daugiau [[demonas|demonų]] jo viduje… – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Kuo mažiau [[žmogus]] galvoja apie save, tuo jis [[laimė|laimingesnis]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Kuo [[žmogus]] mažiau apie save galvoja, tuo [[vertė|vertesnis]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kuo [[žmogus]] mažiau [[mąstymas|mąsto]] arba žino apie savo [[privalumas|privalumus]], tuo labiau mums patinka. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Kur [[auksas]] prabyla, ten [[žmogus]] bejėgis. – [[Publijus Siras]]. # Kvaila prašyti dievus to, ką [[žmogus]] gali pats sau suteikti. – [[Epikūras]]. ===L=== # [[Laikas|Laiko]] praradimas tuo skaudesnis, kuo [[žmogus]] išmaningesnis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Linksmas [[žmogus]] – visada puikus žmogus. [[Niekšas|Niekšai]] retai būna linksmais žmonėmis. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # – Liūtai pjauna antilopes; vorai – muses; lapės – vištas; kokia vienintelė rasė pasaulyje, kuri tik pati save nukariauja, nugali ir nužudo?<br />– Klausimas vaikams. Aukščiausias kūrinys, žinoma, [[žmogus]], kuris sugalvojo žodžius „meilė“, „gerumas“ ir „mielaširdystė“.<br />– Gerai. Kokia vienintelė būtybė gamtoje, kuri gali nusižudyti ir nusižudo?<br />– Vėl žmogus – kuris sugalvojo amžinybę, Dievą ir prisikėlimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Lygiam gyvenime [[siela]] apmiršta, ir [[žmogus]] nebežino, ko jis vertas. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. ===M=== # [[Meilė]] parodo [[žmogus|žmogui]], koks jis turėtų būti. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Meilė]] verta lygiai tiek, kiek vertas [[žmogus]], kuris ją jaučia. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Mes laikome [[žmogus|žmogumi]] tiktai tą, kurio [[siela]] svajoja tiek apie dvasinį [[pasitenkinimas|pasitenkinimą]], tiek apie kūno [[malonumas|malonumą]] meilėje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Mes – linksmybių šaltinis ir sielvarto kasyklos. Mes bjaurumo rezervuaras ir švari versmė. [[Žmogus]], tarsi veidrodyje daugialypis pasaulis. Jis niekingas ir tuo pat nepaprastai didis! – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Mes prisirišame prie [[žmogus|žmogaus]], parodžiusio mums [[gerumas|gerumą]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Mokslas]] dar nežino priemonių, kaip paversti [[žvėris|žvėrį]] [[žmogus|žmogumi]]. – [[Michailas Bulgakovas|M. Bulgakovas]]. # Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai, bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „[[Tėvynė]]“. Kuris doras [[žmogus]] suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos. – [[Ciceronas]]. ===N=== # Ne tokios juokingos [[žmogus|žmonių]] turimos [[savybė]]s, kaip tos, į kurias jie pretenduoja. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti [[gerumas|geras]] [[žmogus]], bet pats juo tapk. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nebūtina visuomet būti [[didvyris|didvyriu]], bet privalu visuomet išlikti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Negaila, kad [[žmogus]] praranda [[pinigas|pinigus]], [[namas|namus]], [[dvaras|dvarus]] – visa tai jam nepriklauso. O gaila, kai žmogus praranda savo tikrąją nuosavybę – žmogiškąjį [[orumas|orumą]]. – [[Epiktetas]]. # Negera [[žmogus|žmogui]] likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiekti, žmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Kuklumas|Nekuklus]] [[žmogus]] dažnai pavojingesnis už piktą, nes šis puola tik savo [[priešas|priešus]], o pirmasis kenkia ir priešams, ir [[draugas|draugams]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Nelaimė]]s didumas matuojamas ne jos esme, o tuo, kaip ją išgyvena [[žmogus]]. – [[Henrikas Senkevičius|H. Senkevičius]]. # Nelaimingas [[žmogus]], kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nerasi tokio [[žmogus|žmogaus]], iš kurio [[išminčius]] negalėtų dar ko nors pasimokyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Net sunku įsivaizduoti, kaip tobulai [[žmogus]] gali apvaldyti [[medžiaga|medžiagą]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Neturintis principų, bevalis [[žmogus]] panašus į laivą be vairo ir kompaso – jis keičia kryptį vos pasisukus vėjui. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # Nė vienas [[žmogus]] nekartoja kito, ir pats yra nepakartojamas. – [[Martynas Andersenas Neksė|M. Andersenas Neksė]]. # Nė vienas [[žmogus]] nėra [[laimė|laimingas]], kol jis nemano esąs laimingas. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nėra mikroskopo, kuris taip padidintų, kaip [[žmogus|žmogaus]], besigėrinčio savimi, [[akis|akys]]. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Nėra pasaulyje tokio [[kalnas|kalno]], kurio viršūnės galų gale nepasiektų [[žmogus]]. – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]]. # Niekada nesusidraugauk su [[žmogus|žmogumi]], kurio negali [[pagarba|gerbti]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # Niekada nemanykite, kad geriau nutuokiate, ko reikia kitiems [[žmogus|žmonėms]]. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Niekada nesivaržykite su [[žmogus|žmogumi]], kuris neturi ko prarasti. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Niekas iš [[žmogus|žmogaus]] neatima tiek daug [[jėga|jėgų]], kiek [[pavojus|pavojaus]] [[baimė]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Niekas taip lengvai neišveda [[žmogus|žmogaus]] iš [[kelias|kelio]] ir pats iš jo neišeina kaip [[moteris]]. – [[Konfucijus]]. # Niekas taip neišsekina [[žmogus|žmogaus]], kaip ilgas nieko [[veikla|neveikimas]]. – [[Aristotelis]]. # Niekas labiau netaurina žmogaus kaip [[darbas]]. Be darbo [[žmogus]] negali išlaikyti žmogiškojo [[orumas|orumo]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Niekas [[žmogus|žmogaus]] taip nestabdo, kaip jis pats save. – [[Aleksandras Grehamas Belas|A. G. Belas]]. # Niekingi [[žmogus|žmonės]] puikuojasi nuolat kalbėdami apie save, žymūs žmonės apie save niekada nekalba. – [[Volteras]]. # Nieko neveikiantis [[žmogus]] niekada nebūna visai [[laimė|laimingas]]; [[dykūnas|dykūno]] veidą nuolat niaukia nepasitenkinimo ir apatijos šešėlis. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Niekuomet [[žmogus]] nėra toks gražus, koks yra [[kūryba|kurdamas]]. – [[Vydūnas]]. # Norėčiau, kad žmonės pripažintų tą faktą, kad aš tik [[žmogus]]. – [[Fredis Merkuris|F. Merkuris]]. # Norint būti [[laimė|laimingam]] su [[žmogus|žmonėmis]], reikia prašyti jų tik to, ką jie pajėgia. – [[Bernardas Klervietis|B. Klervietis]]. # Norint eiti šiame pasaulyje tikru [[kelias|keliu]], reikia aukotis iki galo. [[Žmogus|Žmogaus]] paskirtis yra ne tik būti laimingu. Jis privalo atverti [[žmonija]]i kažką didingo. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Nuo [[vynas|vyno]] [[žmogus|žmogus]] sugyvulėja, sužvėrėja, pasidaro storžievis, pameta šviesią galvą, atbunka. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. ===P=== # Pagal paveldą esu žydas, pagal pilietybę – šveicaras, o pagal sandarą – tik [[žmogus]], neturintis jokių sąsajų su valstybe ar nacionaliniu subjektu apskritai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Pagal vergų [[moralė|moralę]] [[blogis]] kelia [[baimė|baimę]]; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras“ [[žmogus]], tuo tarpu „blogas“ žmogus sukelia tik [[panieka|panieką]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Pasaulis|Pasaulyje]] daugybė [[žmogus|žmonių]], kuriems niekas nepadėjo nubusti. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Pasaulyje tiek daug didžių [[žmogus|žmonių]]. Argi kiekvienas kaimas, kiekvienas miestas, kiekviena šalis neturi savojo didžio žmogaus? – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pasinerk į save, ypač tada, kai esi priverstas būti tarp [[žmogus|žmonių]]. Reikia, kad tu būtum nepanašus į daugelį. – [[Seneka]]. # Pasistenk nebūti [[žmogus|žmogumi]], kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Paskutinio tyrimo duomenimis kiekvienas yra [[žmogus]], ar tai būtų amerikietis, ar vokietis, ar žydas. Jei tik būtų įmanoma kiekvienam išlaikyti tik šį vertingą požiūrį, aš būčiau laimingas žmogus. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Pataisyti [[žmogus|žmones]] galima tik parodžius juos tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Patirtis rodo, kad [[žmogus]] laiko [[klaida|klystančiu]] kiekvieną skirtingų požiūrių žmogų ir netikusia kiekvieną [[knyga|knygą]], nesutampančia su jo pažiūromis. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Patys geriausi [[žmogus|žmonės]] geba suprasti grožį, išdrįsta rizikuoti ir pajėgia pasakyti tiesą. Ironiška, tačiau kaip tik šios teigiamos savybės daro juos labai pažeidžiamus. Kaip tik todėl jų [[siela]] dažnai būna sužeista, o kartais – visiškai palaužta. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Pats vertingiausias [[žmogus]] – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Pirmiausia [[žmogus|žmonės]] nori [[žinojimas|žinoti]], kiek jie tau rūpi, o tik po to sužinoti, kiek tu žinai. – [[James E. Hind]]. # [[Pjedestalas]] – dar ne [[statula]]. Matuokite [[žmogus|žmogų]] ne ant kojokų stovintį. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Prisiminimas]] apie didžiuosius [[žmogus|žmones]] mums turi ne mažesnę reikšmę, negu jų buvimas šalia. – [[Seneka]]. # [[Protas|Protingas]] [[žmogus]] turi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad [[organizmas]] kuo rečiau triktų ir kuo rečiau būtų reikalingas remonto, o ne taisyti savo organizmą nelyginant sutręšusią ir skylėtą valtį bei kamšyti jo plyšius. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Protas|Protingi]] [[žmogus|žmonės]] – geriausia [[enciklopedija]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas|Proto]] garbingumas reikalauja nevengti [[tiesa|tiesos]], veržtis į ją, stengtis rasti bet kokia kaina, bjaurėtis lengvais ir patogiais pusiniais sprendimais, žeminančiu melu. Turėti [[drąsa|drąsos]] siekti tikslo, daryti išvadas ir spręsti pačiam. Turėti drąsos savarankiškai mąstyti. Būti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. ===R=== # Reikia žiūrėti ne kur [[žmogus]] gimė, o kokie jo [[paprotys|papročiai]], ne kurioje šalyje, o pagal kokius [[principas|principus]] jis pasiryžęs gyventi. – [[Apulėjus]]. # Ribotas garbingas [[žmogus]] dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===S=== # Save įsimylėjęs [[žmogus]] – tai tas, kurį kvailiai mano turint begalę privalumų. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Savo [[sumanymas|sumanymais]] [[žmogus]] visada yra didis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Senovėje turtingiausios buvo tos [[šalis|šalys]], kurių buvo dosnesnė [[gamta]]; dabar turtingiausios tos, kurių veiklesnis [[žmogus]]. – [[Henris Tomas Boklis|H. T. Boklis]]. # Smagiai [[juokas|juokiasi]] [[žmogus]] – vadinasi, geras žmogus. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Spręsdamas apie [[žmogus|žmogų]], nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: [[siela|sielos]] gėrio tegu ieškos siela. – [[Seneka]]. # Spręsk apie [[žmogus|žmogų]] ne iš jo motinos žodžių, o iš [[kaimynas|kaimynų]] atsiliepimų. – [[Talmudas]]. # Spręsti apie [[žmogus|žmones]] reikia ne iš to, ko jie nežino, o iš to, ką ir kaip jie [[žinojimas|žino]]. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. # [[Statula|Statulą]] puošia išvaizda, o [[žmogus|žmogų]] – jo darbai. – [[Pitagoras Samietis|Pitagoras]]. # Su [[knyga|knygomis]] tas pats kaip ir su [[žmogus|žmonėmis]]: susipažįstame su daugeliu, bet draugais, nuoširdžiais gyvenimo palydovais pasirenkame tik kai kuriuos. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Sugebėjimas rausti – pati būdingiausia ir pati žmogiškiausia iš visų [[žmogus|žmogaus]] savybių. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # Suvokti, įsijausti galima ir teisingai, ir iš karto, bet [[žmogus|žmogumi]] tapti iš karto negalima, žmogų savyje reikia išugdyti. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Sveikiausi ir gražiausi, darnaus sudėjimo yra tie [[žmogus|žmonės]], kurie dėl nieko nesijaudina. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. ===Š=== # Šiuolaikinis [[idealas]] – viską išmanantis [[žmogus]]. O viską išmanančio žmogaus [[protas]] – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Šuo]] nelaikomas geru šunimi vien todėl, kad gerai loja. [[Žmogus]] nelaikomas geru žmogumi vien todėl, kad gražiai kalba. – [[Buda]]. ===T=== # Taikydamasis švelniai sakant, į „angelus“, [[žmogus]] taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik [[džiaugsmas]] ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats [[gyvenimas]] neteko skonio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tarp [[žmogus|žmonių]] [[gyvenimas|gyvenk]] taip, lyg [[Dievas]] tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų. – [[Seneka]]. # Taurų, geranorį ir nuoširdų [[žmogus|žmogų]] galima pažinti iš [[akis|akių]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Tinkamo [[elgesys|elgesio]] kelias arti, bet [[žmogus|žmonės]] jo ieško toli. – [[Mencijus]]. # Tik įveiktų kliūčių suma yra tikras [[žygdarbis|žygdarbio]] ir [[žmogus|žmogaus]], jį atlikusio, matas. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Tik nuobodus [[žmogus]] patenka į parlamentą. Ir tik bukagalviai ten klesti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tik paviršutiniški [[žmogus|žmonės]] gerai save pažįsta. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tik [[protas]], [[valia]], [[sąžinė]] išaukština [[žmogus|žmogų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Tik tomis akimirkomis, kai jūs matote [[žmogus|žmones]] juokingais, jūs tikrai suprantate, kaip stipriai jūs juos mylite. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Tik žmonėse [[žmogus]] gali [[pažinimas|pažinti]] save. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikrai didis tas [[žmogus]], kuriam priklauso jo [[laikas]]. – [[Heziodas]]. # Tikroji [[žmogus|žmogaus]] [[paskirtis]] – gyventi, o ne egzistuoti. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # Tiktai garbingas [[žmogus]] turi atiduoti pirmenybę [[šeima]]i – prieš save, [[tėvynė|tėvynei]] – prieš šeimą, [[žmonija]]i – prieš tėvynę. – [[Žanas Leronas Dalamberas|Ž. L. Dalamberas]]. ===U=== # Užsiėmusį [[žmogus|žmogų]] retai lanko dykūnai [[svečias|svečiai]] – prie verdančio puodo musės nelekia. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Užtenka gražbyliauti apie tai, koks turi būti [[žmogus]], [[laikas]] juo tapti. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. ===V=== # [[Vaikas]] netaps [[žmogus|žmogumi]], jis jau yra žmogus. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks [[žmogus]] niekad neįgis [[protas|proto]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Vidujai tušti tie [[žmogus|žmonės]], kurie amžinai viską iškelia viešumon. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Vien tik per [[kova|kovą]] nuolatinę [[žmogus]] atranda savo [[aš]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Viena šiukščiausių klaidų – manyti, kad pedagogika yra mokslas apie [[vaikas|vaiką]], o ne apie [[žmogus|žmogų]]. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # Vienam [[žmogus|žmogui]] nelemta puikuotis visais [[talentas|talentais]]. – [[Stendalis]]. # Vieni [[žmogus|žmonės]] garsūs, kiti verti tokie būti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Visa, ką matai ir kame glūdi dieviškų ir žmogiškų dalykų visuma, yra vieninga; mes esame didelio kūno nariai. [[Gamta]] sukūrė mus brolius, pagimdydama iš to paties ir tam pačiam tikslui. Ji įskiepijo mums abipusę meilę ir polinkį bendrauti. Ji nustatė, kas yra teisinga ir leistina. Pagal jos įstatymus blogiau yra kam nors kenkti negu pačiam patirti skriaudą. Tegu jai įsakius, bus ištiesta ranka [[žmogus|žmogui]], kuriam reikia pagalbos. Tegu ir širdyje ir lūpose bus žodžiai: Kadangi esu žmogus, tai ir manau, Jog visa žmogiška nesvetima ir man. – [[Seneka]]. # Visada atsiras [[žmogus|žmonių]], kurie suteiks tau [[skausmas|skausmą]]. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # Visas [[žmogus|žmogaus]] [[nuodėmė|nuodėmes]] atperka jo [[žmogiškumas]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Visi riboti [[žmogus|žmonės]] nuolat stengiasi teršti skvarbaus, guvaus proto žmonių gerą vardą. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Visi [[žmogus|žmonės]] iš esmės vienodi, visi gimsta panašūs, reikšmingesnis tik tas, kuris padoresnis. – [[Seneka]]. # Visi [[žmogus|žmonės]] [[klaida|klysta]], bet didieji žmonės ir prisipažįsta klydę. – [[Bernaras de Fontenelis|B. Fontenelis]]. # Viskas [[žmogus|žmogaus]] [[rankos]]e. Todėl jas reikia kaip galima dažniau plauti. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Visoms [[santuoka|santuokoms]] lai galioja viena rekomendacija: kiekvienas [[žmogus]] turi tuoktis taip, kaip naudinga valstybei, o ne kaip maloniausia jam pačiam. – [[Platonas]]. # Visų gražiausia pasaulyje – doras [[žmogus]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Visų nelaimingiausias [[žmogus]] tas, kuriam pasaulyje neatsirado [[darbas|darbo]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. ===Ž=== # [[Žmogus|Žmogaus]] egzistavimas turbūt yra [[klaida]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[elgesys]] [[gamta|gamtoje]] – jo [[siela|sielos]] veidrodis. – [[Viktoras Bergas|V. Bergas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[išsiauklėjimas|išsiauklėjimą]] rodo jo [[elgesys]] kivirčo metu. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] niekas niekur nelaukia. Visada reikia pačiam viską atsinešti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[prigimtis|prigimties]] esmė – [[judėjimas]]. Visiška [[ramybė]] reiškia [[mirtis|mirtį]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[teisė|teisių]] deklaracijoje liko užmirštos dvi teisės: teisė sau prieštarauti ir teisė pasišalinti. – [[Šarlis Bodleras|Š. Bodleras]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] ir [[orumas]] glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo [[garbė]]s pamatas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] turi būti matuojama tuo, ką jis duoda, o ne tuo, ko jis gali pasiekti. Stenkitės tapti ne sėkmingu, o vertingu žmogumi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo [[klaida|klaidos]]. – [[Ciceronas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga labiausiai vertinti ir trokšti to, ko jis pasiekti negali. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Žmogus|Žmogui]], daug kalbančiam apie save, sunku išvengti [[pagyrūniškumas|pagyrūniškumo]]. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] dera suprasti, kad jis – pasaulio [[kūrėjas]] ir [[šeimininkas]], kad jam tenka [[atsakomybė]] už visas nelaimes žemėje ir kad jam priklauso [[garbė]] už visa, kas gyvenime gera. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Žmogus|Žmogui]], kuris žino kur eina, pasaulis duoda [[kelias|kelią]]. – [[Deividas Staras Džordanas|D. S. Džordanas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] lemta gyventi [[visuomenė]]je; atskirkite jį nuo jos, izoliuokite jį – ir jo [[mintis|mintys]] susijauks, [[charakteris]] sušiurkštės, jo sieloje gims šimtai paikų [[aistra|aistrų]], beprotiškos [[idėja|idėjos]] išleis daigus jo galvoje kaip laukinės kryklės dykynėje. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmogui]] nieko nėra įdomesnio pasaulyje už žmones. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] reikia [[tikslas|tikslo]] – ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys [[norai|norėti]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Žmogus|Žmogui]] viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmoguje]] viskas turi būti [[grožis|gražu]]: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Žmogus|Žmogum]], kuris nuvarytas taip, kad net nebijo būti [[juokas|juokingas]], tegalima tiek pasikliauti, kiek ir nusikaltėliu. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Žmogus]], atkakliai kartojantis nesąs [[kvailys]], paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # [[Žmogus]] atsiskleidžia galinėdamasis su [[kliūtis|kliūtimis]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Žmogus]] be [[charakteris|charakterio]] – tai ne žmogus. – [[Šamforas]]. # [[Žmogus]] be [[šešėlis|šešėlio]]; žmogus, kuris pametė šešėlį. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Žmogus]] bjauresnis už [[gyvulys|gyvulį]], kai išgėręs pats tampa gyvuliu. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]] buvo apdovanotas tik tokiu [[intelektas|intelekto]] kiekiu, kad aiškiai galėtų pamatyti, kiek neadekvatus tas intelektas, kai susiduriama su tuo, kas egzistuoja. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] būna visišku žmogumi tik tada, kai [[darbas|dirba]]. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # [[Žmogus]] būna žmogumi tik todėl, kad [[mąstymas|mąsto]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Žmogus]] didis savo kraštutinumais. Menu, meile, kvailyste, neapykanta, egoizmu ir net pasiaukojimu. Tačiau pasauliui labiausiai trūksta kažkokio vidutinio gėrio. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus]] gali klysti. [[Klaida]] nelaikoma apgaule... Teisingas reikalas nežus ir dėl kelių klaidų. Bent jau [[idėja]], kuria viskas grindžiama, liks nepajudinama. Nepavyks vienas žingsnis – pavyks kitas. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Žmogus]] – [[gamta|gamtos]] tvarinys, jojantis jai ant sprando. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Žmogus]] gimsta ne tam, kad vilktų grandines, bet tam, kad išskleistų sparnus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus]] gyvas ne tuo, ką suvalgo, o tuo, ką suvirškina. Šis teiginys vienodai tinka ir [[protas|protui]] ir [[kūnas|kūnui]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus]] gyvena tikrą [[gyvenimas|gyvenimą]], jeigu laimingas kitų [[laimė|laime]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] gyvena žemėje ne tam, kad taptų [[turtas|turtingas]], o tam, kad taptų [[laimė|laimingas]]. – [[Stendalis]]. # [[Žmogus]], gyvendamas vienas, tik pusiau egzistuoja. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Žmogus]] iš [[prigimtis|prigimties]] yra visuomeninė būtybė. – [[Aristotelis]]. # [[Žmogus]] iš prigimties skirtas bendrijai – gyventi su kitais. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] iš tiesų panašus į [[beždžionė|beždžionę]]: kuo aukščiau užlipa, tuo labiau matosi plikas užpakalis. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Žmogus]] išlieka [[jaunystė|jaunas]], kol pajėgia [[mokymasis|mokytis]], įgyti naujų [[įprotis|įpročių]] ir kantriai išklausyti [[prieštaravimas|prieštaravimus]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # [[Žmogus]] išryškėja iš [[veiksmas|veiksmų]], o ne iš [[mintis|minčių]], kad ir kokios kilnios jos būtų. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]] – ištisas pasaulis, kad tik svarbiausioji jo paskata būtų tauri. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Žmogus]] itin pastebimai subręsta didžausios [[įtampa|įtampos]] valandėlėmis. – [[Teodoras Draizeris|T. Draizeris]]. # [[Žmogus]] jaučia amžiną, jį taurinantį poreikį [[meilė|mylėti]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]], jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]], jei nežino ko nori, blaškosi net lygiausiame kelyje, o, štai, vedamas [[tikslas|tikslo]], jis tvirtai juda pirmyn, nekreipdamas dėmesio į sunkumus. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]], judinantis kalną, pradeda nuo mažų akmenų. – [[Konfucijus]]. # [[Žmogus]], kuriam niekas nepatinka, daug nelaimingesnis, už tą, kuris niekam nepatinka. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus]], kurio [[jausmas|jausmai]] truputį nublanko, labiau stengiasi patikti negu mylėti. – [[Žorž Sand]]. # [[Žmogus]], kuris nuginčijo šimtą žmonių ir išmušė juos iš teisingo kelio, daug menkesnis už žmogų, kuris nukreipė į [[tiesa|tiesos]] kelią vieną žmogų. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # [[Žmogus]], kuris nuo mažumės elgiasi prideramai, nepatiria [[sąžinė]]s graužaties. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # [[Žmogus]], kuris savo paties ir kitų [[gyvenimas|gyvenimą]] laiko beprasmišku, yra ne tik nelaimingas, bet ir apskritai tarsi negyvena. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]], kuris visiems nori būti [[gerumas|geras]], neišvengiamai pralaimės tarp daugybės tų, kurie nėra geri. Todėl jis turi mokytis, kaip nebūti geram, ir šiuo mokėjimu naudotis arba nesinaudoti, priklausomai nuo to, ko reikalauja proga. – [[Nikolas Makiavelis|N. Makiavelis]]. # [[Žmogus]] laimingesnis tampa tiek, kiek [[laimė]]s suteikia kitiems. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # [[Žmogus]] mato savo atspindį žmoguje. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus]] – ne [[angelas]] ir ne [[žvėris]], ir [[nelaimė]] ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus]] – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus]] – ne tuščias butelis, į kurį galima pripilti bet kokio skysčio. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Žmogus]] nebus [[laisvė|laisvas]], jeigu nemokės valdyti [[savęs]]. – [[Pitagoras Samietis|Pitagoras]]. # [[Žmogus]] nebus laisvas tol, kol neįveiks savo [[mirtis|mirties]] [[baimė]]s. Bet ne savižudybe. Nereikia išsižadėti [[savęs]], kad ją įveiktum. Mokėti numirti žvelgiant mirčiai į akis, be kartėlio. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus]], nedarantis [[klaida|klaidų]], paprastai [[veikla|nedaro]] nieko. – [[W. Magee]]. # [[Žmogus]] negali gyventi atsiskyręs, jam reikia [[bendravimas|bendrauti]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] negali griauti to, ko pats negali sukurti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]] negali nuskriausti kito žmogaus – jis gali nusiskriausti tik pats. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # [[Žmogus]] nei žvėris, nei angelas; jis turi [[meilė|mylėti]] ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # <!--Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė-->[[Žmogus]]. Nes jis aukoja savo [[sveikata|sveikatą]], kad uždirbtų daugiau [[pinigai|pinigų]]. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis [[gyvenimas|gyvena]] taip, tarsi niekada [[mirtis|nemirtų]]. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus]] neturi pasirinkimo, – jis turi būti žmogumi. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # [[Žmogus]] niekada nebūna toks [[laimė|laimingas]] arba toks [[nelaimė|nelaimingas]], kaip jam pačiam atrodo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus]] niekada nieko neatsisako, jis tiesiog vieną [[malonumas|malonumą]] pakeičia kitu. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Žmogus]], norintis vadovauti orkestrui, privalo atsukti [[minia]]i nugarą. – [[Džeimsas Kukas|Dž. Kukas]]. # [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]], pasiekęs visišką [[tobulumas|tobulumą]], viršesnis už visus gyvūnus; tačiau jis žemiškesnis už juos, jeigu gyvena be įstatymų ir be teisingumo. Iš tikrųjų nėra nieko siaubingesnio už ginkluotą neteisingumą. – [[Aristotelis]]. # [[Žmogus]] pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] per [[klystkelis|klystkelius]] suranda tikrą [[kelias|kelią]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] pernelyg mirtingas [[nemirtingumas|nemirtingumo]] pažinimui. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] privalo išmokti suprasti kitų žmonių motyvus, jų iliuzijas ir kančias. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]], priverstas gyventi tik vienas pats ir galvoti tik apie save, nepakeliamai [[kančia|kenčia]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus]], ryžtąsis tuščiai praleisti nors vieną valandą, dar nepribrendęs suprasti [[gyvenimas|gyvenimo]] [[vertė|vertę]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # [[Žmogus]], savo gyvenimo kelyje neįgyjantis naujų pažįstamų, greitai tampa [[vienatvė|vienišas]]. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # [[Žmogus]] savo [[tikėjimas|tikėjimu]] ir [[drąsa]] nugali net pačiomis sunkiausiomis [[aplinkybė]]mis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai [[abejonė|abejonei]], tuoj žus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] skiriasi nuo visų kitų būtybių gebėjimu [[juokas|juoktis]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Žmogus]] sudėtas gan keistai: natūralaus jo vaizdo niekad nematai. – [[Moljeras]]. # [[Žmogus]], sugebantis pastebėti [[reiškinys|reiškinį]], gali rasti ir [[priežastis|priežastį]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Žmogus]] sužlunga tik pats. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] – tai jo [[poelgis|poelgiai]]. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. Hėgelis]]. # [[Žmogus]] – tai pagauli, jautri, protinga ir nuovoki būtybė, siekianti išlikti ir būti laiminga. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # [[Žmogus]] – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Žmogus]] tampa žmogumi tik tarp žmonių. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]]. # [[Žmogus]] tik tada šį tą pasiekia, kai pats tiki savo [[jėga|jėgomis]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Žmogus]] tobulėja [[darbas|dirbdamas]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]] – tokia [[pralaimėjimas|pralaimėjimų]] sankaupa, kad jį lengvai apsvaigina ir mažos [[pergalė]]s. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # [[Žmogus]] tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą [[kelias|kelią]], – jį parodo [[sąžinė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] turi išmokti būti pavaldus sau pačiam ir paklusnus savo paties sprendimams. – [[Ciceronas]]. # [[Žmogus]] turi tik vieną despotą – [[nemokšiškumas|nemokšiškumą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus]] turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima [[supratimas|suprasti]]: kitaip nemąstytų apie juos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] turi [[veikla|veikti]], o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. – [[Vang Čungas]]. # [[Žmogus]], tvirtai įsitikinęs, kad jis labai [[protas|protingas]], beveik visada esti iš tų žmonių, kurie turi mažai proto arba visai jo neturi. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Žmogus]] – vien [[santykiai|santykių]] mazgas. Ir tik santykiai turi žmogui reikšmės. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # [[Žmogus]] visada esti tokio [[amžius|amžiaus]], kokia yra dvasia: [[senatvė]] prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – [[Anri Periušo|A. Periušo]]. # [[Žmogus]] visada yra kažkas daugiau, nei jis apie save žino ar gali žinoti. – [[Karlas Jaspersas|K. Jaspersas]]. # [[Žmogus]] visą [[gyvenimas|gyvenimą]] praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas [[viltis|vilties]]. – [[Volteras]]. # [[Žmogus]] žmogui – šventas dalykas. – [[Seneka]]. # [[Žmogus|Žmogų]] pažinsi [[ginčas|ginče]] ir [[kelionė]]je. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # [[Žmogus|Žmogų]] suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmogų]] sukuria [[gamta]], bet išugdo ir subrandina [[visuomenė]]. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Žmogus|Žmogų]] vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus|Žmogų]] visada galima pažinti iš jo skaitomų [[knyga|knygų]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Žmogus|Žmones]] galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą [[darbas|darbą]]. – [[Albertas Moravija|A. Moravija]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] būtų geriau būti panašiems į žvėris... Jie turėtų labiau pasikliauti savo intuicija. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]], nesiklausantiems [[patarimas|patarimų]], neįmanoma padėti. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] reikalinga prigimtimi, patirtimi, protu pagrįsta [[moralė]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] tik laikinai gyventi lemta,<br /> Laimingas tas, kurs įsiamžins [[vardas|vardą]]. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # [[Žmogus|Žmonės]] atkakliai nesutinka su protingiausiomis [[nuomonė]]mis ne stokodami įžvalgumo, o būdami pernelyg išdidūs: jie mato, kad priekinės eilės jau užimtos, o į galines jiems nesinori sėstis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmonės]] bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] bijo choleros, bet [[vynas]] už ją daug pavojingesnis. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] buvo sukurti tam, kad juos mylėtų, o [[daiktas|daiktai]] buvo sukurti tam, kad jais naudotųsi. Šiandien pasaulyje tiek chaoso yra dėl to, kad mes naudojamės žmonėmis, o mylime daiktus. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus|Žmonės]], būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų [[pareiga]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Žmogus|Žmonės]] yra sukurti vieni kitiems. – [[Markas Aurelijus]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kad ir kokių jie turi [[trūkumas|trūkumų]], labiau už viską verti [[meilė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]] – kaip loterijos prizai: šalia mūsų jie tik tam, kad įgyvendintų mūsų paikas iliuzijas. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kenčiantys dėl [[trūkumas|trūkumų]], ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė [[gamta]] visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia [[puikybė|puikybę]] kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kurie patiria per daug [[džiaugsmas|džiaugsmo]], neišvengiamai bunka. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] labai anksti suvokia savo [[gyvenimo prasmė|gyvenimo prasmę]]. Gal todėl jie taip pat anksti jos ir išsižada. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # [[Žmogus|Žmonės]], manantys, kad [[pinigai]] viską gali, patys gali viską padaryti už pinigus. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Žmonės mėgsta malti liežuviu. [[Žmogus]] išsivystė ne iš beždžionės, o veikiau iš vištos. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] ne visuomet būna tokie, kokie atrodo. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekada nebūna nei be galo geri, nei be galo blogi. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekuo taip nesibodi kaip [[patarimas|patarimais]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekuomet nejaučia [[sąžinė]]s graužaties dėl [[poelgis|poelgių]], tapusių jų [[įprotis|įpročiu]]. – [[Volteras]]. # [[Žmogus|Žmonės]], norintys kitus įbauginti, patys pasirodo esą [[bailys|bailiai]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nuolat painioja, viena vertus, [[santuoka|santuoką]] ir meilę, kita vertus, [[laimė|laimę]] ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors [[meilė]] ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nustoja [[mąstymas|mąstyti]], nustoję [[skaitymas|skaityti]]. – [[Deni Didro|Deni Didro]]. # [[Žmogus|Žmonės]] paprastai [[draugystė|draugyste]] vadina bendrą laiko leidimą, savitarpio pagalbą, keitimąsi paslaugomis – žodžiu sakant, tokius santykius, kur [[savimeilė]] tikisi šį tą laimėti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmonės]] pradeda [[ginčas|ginčytis]] todėl, kad vienas kito nesupranta, ir baigia vienas kito nesuprasdami todėl, kad ginčijosi. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] savimi tampa, o ne gimsta. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|Helvecijus]]. # [[Žmogus|Žmonės]] stokoja ne [[jėga|jėgų]], o [[valia|valios]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus|Žmonės]] su amžiumi netampa [[protas|protingesni]]. Jie paprasčiausiai tampa [[atsargumas|atsargesni]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Žmogus|Žmonių]] giminei daugiau nusipelno besijuokiantis, o ne sielvartaujantis. – [[Seneka]]. # Žmonių [[visuomenė]]s pagrindai yra gobšumas, baimė ir pasidavimas. [[Žmogus]] yra blogas, bet jis mėgsta gera... kai jį daro kiti... – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žvėris|Žvėrys]], gyvenantys kartu su mumis, tampa naminiais, o [[žmogus|žmonės]], bendraudami tarpusavyje, tampa laukiniais. – [[Heraklitas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== [[Vaizdas:Human.svg|thumb|Žmonės]] ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apie [[žmogus|žmogų]] reikia spręsti pagal jo rankų [[Darbas|darbą]]. # Be [[žmogus|žmogiškos]] kompanijos ir pats [[rojus]] nebūtų trokštama vieta. # Bet kas gali būti [[mandagumas|mandagus]] karaliui, bet turi būti išauklėtas ir doras [[žmogus]], kad būtum mandagus elgetai. # Būdamas gerai apsirengęs, [[žmogus]] nėra apribotas būti [[vargšas]]. # Būk atidus su [[žmogus|žmogumi]], kuris turi saldų [[Liežuvis|liežuvį]], jis tau gali įsiūlyti pirkti blogą [[Mėsa|mėsą]]. # Geros [[Valia|valios]] [[žmogus]] yra ne tik [[Turtas|turtingas]], bet ir [[Išmintis|išmintingas]]. # [[Idėja|Idėjos]] yra vertos tuzino monetų, bet [[Žmogus|žmonės]], kurie jas paverčia [[Veiksmas|veiksmu]], yra neįkainojami. # Jeigu [[žmogus]] joja ant tigro nugaros, jis niekada neturėtų būti nustebęs, jeigu tai [[Pabaiga|baigiasi]] jam tigro skrandyje. # Kai nuogas [[žmogus]] tau [[Pažadas|žada]] audeklą – saugokis. # Kai [[žmogus]] atsiduria [[Bėda|bėdoje]], jis prisimena [[Dievas|Dievą]]. # Kai [[žmogus]] [[Melas|sukčiauja]] tau kartą – [[gėda]] jam; kai žmogus sukčiauja tau antrą kartą – gėda tau. # [[Žmogus]], kuris nori pamatyti savo [[Tauta|tautos]] progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas. # Kiekvienas blogas [[žmogus]] nusipelno blogos [[Problema|problemos]]. # Kodėl jiems patinka negražiai atrodantis [[žmogus]] – užtrunka ilgai tai suprasti gražuoliui. # Kur tik [[žmogus]] apsistoja gyventi, jo [[charakteris]] eina kartu su juo. # Mažo ūgio [[žmogus]] paliečia tik tiek, kiek jis gali pasiekti. # [[Kalbėjimas|Nesakyk]] [[Žmogus|žmogui]], kuris tave neša, kad jis smirdi. # Neskaičiuok, kiek kartų [[žmogus]] griūva, bet skaičiuok tuos kartus, kai jis pakyla. # Nespręsk apie savo [[Grožis|grožį]] pagal [[Žmogus|žmonių]] skaičių, kurie į tave žiūri, bet pagal žmonių skaičių, kurie tau [[Šypsena|šypsosi]]. # Nors duoda [[ranka]] – [[Žmogus|žmogui]] turi būti [[Dėkingumas|dėkojama]]. # Pagal [[Poelgis|poelgius]] mes [[Pažinimas|pažįstame]] [[žmogus|žmogų]]. # Patenkintas [[žmogus]] nesupranta ką jaučia [[Alkis|alkanas]] žmogus. # Prieš šaudamas, [[žmogus]] turi nusitaikyti. # [[Senatvė|Senas]] žmogus gali nepataikyti mesdamas akmenį, bet niekada neprašaus pro šalį pasakydamas žodį. # Tas [[žmogus]], kurį tu prisiimsi ant savo kupros, bus tas, kuris tau kandžiosis. # Tas [[žmogus]], kuris kenčia nuo šalčio, bus pirmiausias, kuris pagalvos apie durų uždarymą. # [[Tingumas|Tingus]] [[žmogus]] prisimins, kad jis nesodino, kai jo kaimynas ims derlių. # Tu gali daug [[Pažinimas|sužinoti]] apie [[Žmogus|žmogų]], stebėdamas jį, kada jis yra [[Alkis|alkanas]]. # Tu negali užrišti raištį [[Žmogus|žmogui]] ant akių ir tikėtis, kad jis perkels tave per upę. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[charakteris]] yra kaip nėštumas – jis negali būti paslėptas. # [[Žmogus|Žmogaus]] didžiausios [[Kova|kovos]] yra tos, kurias jis kovoja pats savyje. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[kraujas]] yra sunkus; tas, kuris jį praliejo, negali pabėgti šalin. # [[Žmogus|Žmogaus]] nuopolis prasideda [[Išdidumas|išpuikimu]]. # [[Žmogus|Žmogui]], kuris savo [[Įrankis|įrankių]] rinkinyje turi tik plaktuką, kiekviena [[problema]] atrodo panaši į vinį. # [[Žmogus]] griūva vien tam, kad pakiltų. # [[Žmogus]] yra toksai, ką jis [[Valgymas|valgo]]. # [[Žmogus]] nebėga tarp spyglių be priežasties: arba jis persekioja [[Gyvatė|gyvatę]], arba gyvatė persekioja jį. # [[Žmogus]] negali varžytis su savo [[siela]] imtynių varžybose. # [[Žmogus]], kuris yra [[Kantrumas|kantrus]], yra apdovanojamas. # [[Žmogus]], kuris įsakinėja, atskiria save nuo kitų. # [[Žmogus]], kuris nedirba sunkaus [[Darbas|darbo]], niekada nežinos [[Poilsis|poilsio]] vertės. # [[Žmogus]], kuris nesilaiko [[Disciplina|disciplinos]], negali būti įspėtas. # [[Žmogus]], kuris niekada nepripažįsta savo [[Klaida|klaidų]], niekada nepažins [[Taika|taikos]]. # [[Žmogus]], kuris nori pamatyti savo [[Tauta|tautos]] progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas. # [[Žmogus]], kuris pardavinėja kiaušinius, nepradeda [[Kova|kovos]] turguje. # [[Žmogus]], kuris slepia spyglį savo pėdoje, pelno sutinimą. # [[Žmogus]], kuris [[Valgymas|valgo]] vienas, [[Mirtis|miršta]] vienas. # [[Žmogus]], kuris visą laiką [[Verkimas|verkia]], nebūna išgirstas. # [[Žmogus]], kuris visada žiūri į dangų, niekada nieko neras ant žemės. # [[Žmogus]], su per daug didelėmis [[Ambicija|ambicijomis]], negali [[Miegas|miegoti]] ramybėje. # [[Žmonės|Žmonėms]], kurie [[girtavimas|geria]] tam, kad paskandintų savo [[sielvartas|sielvartą]], turėtų būti pasakyta, kad sielvartas žino, kaip reikia plaukti. # [[Žmogus|Žmonės]] yra kaip chameleonai – [[aplinkybė]]s priverčia juos pakeisti jų spalvą. ===[[Airių patarlės ir priežodžiai|Airių]]=== # [[Žmogus|Žmonės]] gyvena vienas kito [[prieglobstis|prieglobstyje]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Alkis|Alkanas]] [[žmogus]] yra [[pyktis|piktas]] žmogus. # [[Ankstumas|Ankstyvas]] gulimas ir ankstyvas kėlimas padaro [[žmogus|žmogų]] sveiką, turtingą ir išmintingą. # Geras [[žmogus]] nuodėmingoje [[Visuomenė|visuomenėje]] atrodo esantis didžiausias piktadarys iš visų. # Jei norite pažinti [[žmogus|žmogų]], stebėkite, kaip jis elgiasi pametęs [[pinigai|pinigus]]. # Kartais [[žmogus|žmonės]], kurie gyvena stikliniuose namuose, mėto [[akmuo|akmenis]] dėl to, kad uždažyti jų langai. # Kas gi yra [[žmogus]], jei ne kas kita kaip [[protas]]? # Manieros padaro [[Žmogus|žmogų]]. # [[Mokymasis]] gerą [[Žmogus|žmogų]] padaro geresniu, o blogą žmogų – blogesniu. # Nė vienas [[žmogus]] nebebūna [[Pyktis|piktas]], kuris nebesijaučia įskaudintas. # Nė vienas [[žmogus]] negali tarnauti dviems [[Šeimininkas|šeimininkams]]. # Nė vienas [[žmogus]] nėra sala. # Niekas nežino kito [[Žmogus|žmogaus]] [[Našta|naštos]] svorio. # Paukštis būna [[Pažinimas|pažįstamas]] pagal savo toną, [[žmogus]] – pagal jo [[Žodžiai|žodžius]]. # Pokalbių [[žmogus]], be poelgių, būna kaip sodas pilnas piktžolių. # Saugokis [[Žmogus|žmogaus]], perskaičiusio tik vieną [[Knyga|knygą]]. # Stenkis būti ne sėkmės [[Žmogus|žmogus]], bet vertės žmogus. # Stiprus [[Žmogus|žmogus]] ir krioklys patys sau kelią tiesia. # Tas, kuris vaikšto su padoriais [[Žmogus|žmonėmis]], būna vienas iš jų. # Tu gali nuspręsti apie [[Žmogus|žmogų]] pagal kompaniją, kurioje jis laikosi. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Žmogus]], kurio sode auga [[šalavijas|šalavijai]], gyvens 100 metų. # [[Žmogus|Žmonės]] bijo laiko, o [[laikas]] — Sfinkso. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Gėris|Geras]] [[žmogus]] mato gerus ženklus. # [[Viskas]] žemėje turi savo [[tikslas|tikslą]], kiekviena [[liga]] – vaistus, kurie ją gydo, o kiekvienas [[žmogus]] – paskirtį. # [[Žmogus]] turi pats padaryti savo [[strėlė|strėles]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Jeigu tu myli, jei tu meldiesi, jei tu kenti, tai tu esi [[žmogus]]. # [[Žmogus]] supanašėja su tais, kurių draugiją mėgsta. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # Dauguma [[žmogus|žmonių]] [[žmogžudys|žmogžudžiai]] – jie žudo žmogų savyje. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Laikas]] yra tikrasis šeimininkas, [[žmogus]] – tik svečias. # [[Oras]] pasikeičia po valandos, [[žmogus|žmonės]] – po kartos. # [[Arklys|Žirgą]] puošia ne balnas, [[žmogus|žmogų]] – ne drabužiai. # [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi. # [[Žmogus]] – gyva brangenybė, [[turtas]] – mirusi. # [[Žmogus]], kuris sako, kad to padaryti neįmanoma – neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro. # [[Žmogus]] – lankas, [[mintis]] – strėlė, [[teisingumas]] – taikinys. # [[Žmogus]] turi gerai pažinti pats save. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akmuo]] [[kantrumas|kantrus]], o [[žmogus]] – dar kantresnis. # [[Arklys|Arklio]] saugokis iš užpakalio, [[karvė]]s – iš priekio, o pikto [[žmogus|žmogaus]] – iš visų pusių. # [[Arklys|Arklį]] pažinsi iš [[dantis|dantų]], [[žmogus|žmogų]] – iš [[kalba|kalbų]]. # [[Arklys]] pakeičia plauką, [[žmogus]] savo [[charakteris|charakterio]] negali pakeisti. # [[Arklys]] suklumpa ir keturiomis kojomis, o [[žmogus]] dviem nesuklups! # [[Auksas]] mėginasi ugnyje, [[vežimas]] ant gruodo, [[arklys]] naktyje, o [[žmogus]] bėdoje. # [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia. # Gilus [[protas]], nors [[žmogus]] kuprotas. # Ir juodas [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]]. # Iš menkos trobelės gali didis [[žmogus]] keltis. # Maišą [[druska|druskos]] suvalgysi, tada [[žmogus|žmogų]] pažinsi. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama. # [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>. # [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui. # [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius. # [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai. # [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]]. # [[Žmogus]] [[pinigai|pinigus]] renka, [[velnias]] piniginę siuva. # [[Žmogus]] už žvėrį piktesnis. # [[Žmogus]] užmano – [[Dievas]] padaro. # [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa. # [[Žuvis]] ieško kur giliau, [[žmogus]] – kur geriau. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Apdairus [[žmogus]] stebės [[Charakteris|charakterio]] ženklus, kuriuos gamta atskleidžia pas kitus. # Bet kuris [[žmogus]] gali [[Valdymas|valdyti]] ramybėje. # [[Įkyrumas|Įkyrus]] [[žmogus]] visada yra piktavalis. # Kiekvienas [[Beprotis|pakvaišęs]] [[žmogus]] galvoja, kad visi kiti žmonės pakvaišę. # Kiekvienas [[žmogus]] apie kitus sprendžia pagal save. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo ypatingą [[Įprotis|įprotį]]. # Kiekvienas [[žmogus]], kuris gali pūsti ragą, dar nėra medžiotojas. # Kuo daugiau [[žmogus]] turi [[sąžiningumas|sažiningumo]] ir [[dorybė|dorumo]], tuo mažiau jis paveikia švento žmogaus orą. # [[Laimė|Laimingas]] tas [[žmogus]], kuris laikosi nuo [[Kivirčas|kivirčų]] atokiai. # Leisk kiekvienam [[Žmogus|žmogui]] [[Veikla|daryti]], ką jis gali daryti geriausia. # Leisk kiekvienam [[Žmogus|žmogui]] [[Turtas|turėti]], kas jam priklauso. # [[Mokymas|Mokytas]] [[žmogus]] visada turi [[Turtas|turtą]] savyje. # Nė vienas [[žmogus]] neįgyja viso [[Tobulumas|tobulumo]] iš karto. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]] be [[Klaida|klaidų]]. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]], kuris savo amato [[Meistras|meistru]] taptų jau pirmąją dieną. # [[Nesaikingumas|Nesaikingas]] [[žmogus]] [[mirtis|miršta]] jaunas ir retai mėgaujasi senatve. # Priklausomai nuo to, kaip [[žmogus]] tvarkosi su savimi, jis gali [[mirti]] senas trisdešimties, arba jaunas – aštuoniasdešimties. # Rask [[Žiaurumas|žiaurų]] [[Žmogus|žmogų]] ir tu matai [[Bailys|bailį]]. # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. # [[Žmogus]] aistroje joja ant arklio, kuris bėga su juo tolyn. # [[Žmogus]] yra [[Vertinimas|vertinamas]] pagal jo [[Draugas|draugus]]. # [[Žmogus]] niekada netampa visiškai blogas iš karto. # [[Žmogus]], jeigu jis gyvena vienas, yra arba dievas, arba demonas. # [[Žmogus]], kuris [[Saikas|tenkinasi]], visada yra [[Turtuolis|turtingas]]. # [[Žmogus]], neturintis [[Religija|religijos]], yra kaip arklys be apynasrio. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # [[Žmogus]], turintis daug [[draugas|draugų]], platus kaip stepė. ===[[Turkmėnų patarlės ir priežodžiai|Turkmėnų]]=== # Lengva tapti mokytu, sunkiau – [[žmogus|žmogumi]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Žmogus]] retai kada būna geresnis už savo [[žodis|žodžius]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Iš toli visi [[žmogus|žmonės]] neblogi. # Jei visi [[žmogus|žmonės]] trauktų į vieną pusę, tai [[pasaulis]] paprasčiausiai apsiverstų. # Jeigu [[Dievas]] gyventų Žemėje, [[žmogus|žmonės]] jam išdaužytų langus. # Nejausti [[skausmas|skausmo]], reiškia nebūti [[žmogus|žmogumi]]. # [[Vaikas|Vaikai]] gąsdinami [[velnias|velniu]], suaugusieji — [[žmogus|žmonėmis]]. # Vienas [[žmogus]] keičia visą pasaulį, visi kiti – tik murma. # [[Žmogus]] ateina į pasaulį su “Oy!”, o išeina su “Gevaltl” ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|žmogus}} ==Žodžių reikšmės== [[Kategorija:Žmogus]] onjkayued6s1k8u96mdjs5sqcgtkde2 0 1854 84378 84291 2026-08-08T17:49:56Z Kurmis 70 84378 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # [[Namas|Namai]] ir [[turtas|turtai]] paveldimi iš [[tėvai|tėvų]], o išmintinga [[žmona]] – nuo Viešpaties. – ''Pat 19,14''. # [[Nedorybė]]s [[turtas|turtai]] nepadeda, bet [[teisumas]] išgelbsti nuo mirties. – ''Pat 10, 2''. ==Sentencijos== # Didžiausias [[turtas]] – [[godumas|godumo]] stygius. – [[Seneka]]. # Didžiausioji prabanga, tos nepaliaujamai sproginėjančios fejerverkinės ugnys, tie į orą pliūpsniais lekiantys pinigai – argi kada buvo išrastas geresnis būdas visiems pasakyti, kad savųjų [[turtas|turtų]] neskaičiuoji, jie tau nerūpi; viskas vien tam, kad vienas akimirksnis sušvistų beprotiška šviesa ir spalvom; viskas viena tam, kad parodytum – šventė, o rytoj nors ir tvanas; viskas vien tam, kad parodytum, jog be [[amžinybė]]s dar yra ir [[akimirka]]... – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # Du žmonės veltui dirbo ir be prasmės stengėsi: tas, kuris kaupė [[turtas|turtus]] ir jais nesinaudojo, ir tas, kuris mokėsi [[mokslas|mokslų]], bet jų niekur nepritaikė. – [[Saadis]]. # [[Išminčius]] nemėgsta [[turtas|turto]], bet jam atiduoda pirmenybę. Neatiduoda jam savo sielos, bet jį priima į savo namus. Jį valdo, bet netampa jo vergu. – [[Seneka]]. # Įvairių pamokomų [[istorija|istorijų]] ir [[posakis|posakių]] rinkinys – didžiausias [[turtas]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas moka tenkintis mažu, tas [[turtas|turtingas]]. – [[Karlas Goldonis|K. Goldonis]]. # Keista būtybė [[žmogus]] – jis sielojasi netekęs [[turtas|turto]] ir visai nesijaudina, kad negrįžtamai praeina [[gyvenimas|gyvenimo]] dienos. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Klausi, koks [[turtas|turtų]] saikas? Pirma – turėti, kas būtiniausia, antra – būti tuo patenkintam. – [[Seneka]]. # Labiausiai [[turtas|turtais]] mėgaujasi tas, kuriam mažiausiai jų reikia. – [[Seneka]]. # Mūsų [[turtas]] – sveikata, natūralus gyvenimas, laisvė, kūno ir dvasios stiprybė, dorybingumo meilė... santarvė su kaimynais, prisirišimas prie draugų... romumas laimėj, tvirtumas nelaimėj, drąsa visada sakyti tiesą, neapykanta meilikavimui. – [[Fransua Fenelonas|F. Fenelonas]]. # Neigiu, kad [[turtas|turtai]] yra [[gėris]]. Jei jie būtų gėris, darytų žmones gerus. – [[Seneka]]. # Nesiliaujantys [[turtas|turtai]] išpaikina, nesiliaujantys [[aplodismentai]] atbukina žmogų. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Nė vienas iš tų, kuriuos į aukštas viršūnes iškėlė [[turtas|turtai]] ar [[pareigos|pareigybės]], nėra didis. – [[Seneka]]. # Niekas nėra patenkintas savo [[turtas|turtu]], bet kiekvienas patenkintas savo [[protas|protu]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Pati mažiausia vertybė – tai [[turtas]], pati didžiausia – [[išmintis]]. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Pati nykiausia neturto rūšis – neturtas tarp [[turtas|turtų]]. – [[Seneka]]. # [[Praeitis|Praeities]] ir savo meto [[turtas|turtais]] naudojasi kiekvienas į priekį besiveržiantis žmogus. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Tik [[išminčius|išminčių]] patenkina jo [[turtas]], o [[kvailys]] kankinasi niekindamas tai, ką turi. – [[Seneka]]. # To, kuris [[turtas|turtų]] įgijo, vieni nederliaus metai nenumarins. To, kuris [[dora|dorumo]] įgijo, šio pasaulio pagedimas negali pakirsti. – [[Mencijus]]. # [[Turtas|Turtai]] atsiranda iš daugelio žmonių [[skurdas|skurdo]]. – [[Seneka]]. # [[Turtas]] – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis. – [[Servantesas]]. # [[Turtas]] – tai protingo tarnas, o kvailio – ponas. – [[Seneka]]. # [[Turtas|Turtą]] prarasi – mažai prarasi, [[garbė|garbę]] prarasi – daug prarasi, [[narsumas|narsumą]] prarasi – viską prarasi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Turtas|Turtingiausias]] tas, kuris patenkintas mažu: tenkinimasis mažu rodo prigimties turtingumą. – [[Sokratas]]. # [[Turtas|Turtingiausias]] tas žmogus, kurio [[džiaugsmas|džiaugsmams]] reikia mažiausiai [[pinigas|pinigų]]. – [[Henris Deividas Toro|H. D. Toro]]. # Visada žinojau, kad būsiu [[turtas|turtingas]]. Nemanau, kad bent minutei tuo abejojau. – [[Varenas Bufetas|V. Bufetas]]. # [[Žmogus]] gyvena žemėje ne tam, kad taptų [[turtas|turtingas]], o tam, kad taptų [[laimė|laimingas]]. – [[Stendalis]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Brolis|Broliai]] [[Meilė|myli]] vienas kitą, kai jie yra vienodai [[turtas|turtingi]]. # Geros [[Valia|valios]] [[žmogus]] yra ne tik [[turtas|turtingas]], bet ir [[išmintingas]]. # Jei tavo [[brolis]] yra [[turtas|turtingas]], tai dar nereiškia, kad tu esi turtingas. # Jeigu eikvoja nutrūktgalviškai, tai jis (ji) [[Palikimas|paveldėjo]] neteisėtą [[turtas|turtą]]. # Jeigu tu tapai [[turtas|turtingas]], būk tamsiame užkampyje, kai šokinėji iš [[Džiaugsmas|džiaugsmo]]. # Kai tu esi [[Turtas|turtingas]], tu esi [[Neapykanta|nekenčiamas]]; kai tu esi [[vargšas]], tu esi [[Panieka|niekinamas]]. # Kur nėra [[Turtas|turto]], ten nėra ir [[Skurdas|skurdo]]. # Paveldėtas [[turtas]] – [[blogis|blogio]] šaltinis. # Tik [[darbas]] yra [[turtas|turto]] šaltinis. # Tas, kuris bėga paskui didelį [[Turtas|turtą]], bėga šalin nuo [[ramybė|ramybės]]. # Tas, kuris yra apsvaigęs nuo [[Vynas|vyno]], gali išsiblaivyti; tas, kuris yra apsvaigęs nuo [[Turtas|turto]], negali. # Tas, kuris žino, kad jis turi [[Saikingumas|pakankamai]], yra [[Turtas|turtingas]]. # [[Žinios]] ir [[Išmanymas|išmanymas]] yra geriau negu [[Turtas|turtas]] – tau reikia prižiūrėti turtą, o žinios prižiūri tave. # Žmogaus [[turtas]] gali būti viršesnis už jį. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Aš ne toks [[turtas|turtingas]], kad pirkčiau pigius daiktus. # Geriau būti gimusiam [[Sėkmė|sėkmingu]] negu [[Turtas|turtingu]]. # Neparduok [[Dorybė|dorybės]] [[Turtas|turtui]] nusipirkti. # [[Sveikata]] yra geriau negu [[turtas]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Svetimo [[turtas|turto]] ir savo [[protas|proto]] visada atrodo daugiau, negu yra iš tikrųjų. # Tas didis, kuris darosi aklas greta svetimos [[žmona|žmonos]], raišas vaikydamasis svetimo [[turtas|turto]], nebylys – kai girdi [[apkalbos|apkalbant]] kitus. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Gera [[viltis]] yra geriau negu skurdus [[turtas]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Dėl [[turtas|turto]] tampa negeri, dėl [[gerumas|gerumo]] tampa neturtingi. # [[Kuklumas|Kuklus]] ir be [[turtas|turto]] linksmas, pasipūtęs ir su turtais niūrus. # Net jei tavo namuose ir tūkstantis kambarių, miegoti tau tereikės vieno. # [[Žmogus]] – gyva brangenybė, [[turtas]] – mirusi. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Abejonė|Abejojo]], kad bėdos [[turtas|turtus]] išnešiojo. # [[Aitvaras]] visiems darbštiesiems [[turtas|turtus]] neša. # [[Aitvaras|Aitvaro]] atneštas [[turtas]] dažnai ašarom pavirsta. # Bepig [[senatvė|senam]] [[melas|meluoti]], o [[turtas|turtingam]] vogti. # Būdamas [[jaunystė|jaunu]] ar [[turtas|bagotu]]<ref>Turtingu.</ref> – kur nujosi, ten pristosi. # Geriau būti [[protas|protingam]] nekaip [[turtas|turtingam]]. # Ir [[aitvaras]] [[turtas|turtų]] neprikraus, jei kišenė skylėta. # Iš [[aitvaras|aitvaro]] [[turtas|turto]] nebūsi laimingas. # Kas [[protas|protingas]], tas [[turtas|turtingas]]. # [[Turtas|Turtai]] [[laimė]]s neatneša. # [[Turtas]] – [[išminčius|išmintingo]] tarnas, [[kvailys|kvailio]] – ponas. # [[Turtas|Turtingam]] ir [[aitvaras]] neša. # [[Turtas|Turtingam]] [[tiesa]] nereikalinga. # [[Turtas|Turtingas]] [[protas|protą]] kišenėj nešioja. # [[Turtas|Turtingą]] ir į dangų įleis, kai pažvangins [[pinigai]]s. # [[Turtas|Turtingo]] ir [[melas]] [[tiesa|teisingas]]. # [[Turtas|Turtus]] leidi – [[kvailys|kvailiu]] darais. # Vyriausiam [[brolis|broliui]] [[darbas|darbai]], jauniausiam – [[turtas|turtai]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Keli daiktai, įgyti su [[Apgaulė|apgaule]], sunaikina [[Turtas|turtą]], kuris buvo sąžiningai laimėtas. # Kur [[turtas]], ten ir [[Draugas|draugų]] perteklius. # Leisk kiekvienam [[Žmogus|žmogui]] [[Turtas|turėti]], kas jam priklauso. # [[Mokymas|Mokytas]] [[žmogus]] visada turi [[Turtas|turtą]] savyje. # [[Sąžiningumas]] su [[Skurdas|skurdu]] yra geriau, negu blogu keliu įgytas [[turtas]]. # [[Talentas]] ir [[skurdas]], [[turtas]] ir [[kvailumas]] dažnai [[Gyvenimas|gyvena]] kartu. # Tikrasis [[turtas]] glūdi ne turėjime, bet [[Noras|nonorėjime]]. # [[Turtas]] sukuria garbinimą. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Jei dvidešimties metų neturi [[protas|proto]], tai ir neturėsi, jei trisdešimties metų neturi [[žmona|žmonos]], jos ir neturėsi, jei sulaukęs keturiasdešimties nesi [[turtas|turtingas]], tai ir nebūsi. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # [[Protas|Protingas]] ir be pinigų [[turtas|turtingas]]. ===[[Turkų patarlės ir priežodžiai|Turkų]]=== # Jei turi gerus [[vaikas|vaikus]], ar tau bereikia didesnio [[turtas|turto]]. Jei tavo vaikai blogi, vėlgi – kam tau turtas? == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|turtas}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Teisė]] pkgidphsze1u1ml33bxike3nw45ozca 0 2733 84381 84117 2026-08-08T17:59:10Z Kurmis 70 84381 wikitext text/x-wiki '''''Nelaimė''' – bėda, vargas, nedalia, blogas likimas.'' ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Aistra|Aistros]] nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių [[nelaimė]]s ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] šaltinis. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Apie [[laimė|laimę]] galima kalbėti penkias minutes, ne ilgiau. Čia nieko nepasakysi, išskyrus tai, kad esi laimingas. O apie [[nelaimė|nelaimę]] žmonės pasakoja ištisomis naktimis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Aplinkybės, darančios žmones [[nelaimė|nelaimingus]], dažnai daro juos ir [[prietaringumas|prietaringus]]. – [[Seneka]]. # Beveik visos [[nelaimė]]s kyla dėl mus ištinkančių įvykių klaidingo supratimo. Vadinasi, nuodugnus žmonių pažinimas ir išmintingas požiūris į įvykius artina mus prie [[laimė]]s. – [[Stendalis]]. # Dėl savo [[nelaimė|nelaimių]] žmonės linkę kaltinti likimą, dievus ir ką tik nori, bet ne patys save. – [[Platonas]]. # Didelė dalis mūsų [[nelaimė|nelaimių]] lengviau pakeliamos negu draugų sukurti šių nelaimių komentarai. – [[Čarlsas Kalebas Koltonas|Č. K. Koltonas]]. # Didelė [[yda]] yra taip pat ir didelė [[nelaimė]] žmogui, kurią jis turi. – [[Eliza Ožeškova|E. Ožeškova]]. # Didžiausia [[nelaimė]] – būti reikalingiems [[pagalba|pagalbos]] žmonių, kurie verti mūsų [[panieka|paniekos]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Didžiausia [[nelaimė]] žmogui – bijoti [[tiesa|tiesos]], kad ji jo nedemaskuotų. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Didžiausios [[nelaimė]]s, pasirodo, visuomet yra nežaboto [[savanaudiškumas|savanaudiškumo]] vaisius. – [[Volteras]]. # [[Dvasia|Dvasios]] [[ramybė]] – geriausias vaistas [[nelaimė]]je. – [[Plautas]]. # [[Garbė]]s troškimas esti skaudžiausių žmogaus [[nelaimė|nelaimių]] šaltinis. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Ir didelė [[nelaimė]] kartais baigiasi didele, nors ir nematoma [[laimė|laime]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Istorija|Istorijos]] nuosėdos yra atskiro žmogaus [[nelaimė]]. – [[Musa Džalilis|M. Džalilis]]. # Ištikus [[nelaimė|nelaimei]], protaujame daug teisingiau, o [[sėkmė]] pasigrobia [[tiesa|tiesą]]. – [[Seneka]]. # Yra žmonių, jaučiančių tokį [[malonumas|malonumą]] nuolat skųstis ir verkšlenti, kad, bijodami jo netekti, jie pasirengę ieškoti [[nelaimė|nelaimių]]. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]]. # Jeigu [[draugas|draugai]] jus apgaus, atsakykite [[abejingumas|abejingumu]] į jų [[draugiškumas|draugiškumą]], bet būkite jautrūs jų [[nelaimė]]ms. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Jokia [[nelaimė]] nėra per didelė, jei ji paskutinė. – [[Seneka]]. # Jokios [[nelaimė]]s ir [[nusikaltimas|nusikaltimai]] nesunaikina tiek žmonių ir jų turto, kiek [[girtavimas]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Kai tave ištinka [[nelaimė]], apsidairyk aplinkui ir guoskis: esama žmonių, kurių [[dalia]] dar sunkesnė. – [[Ezopas]]. # Kai užgriūna [[nelaimė]]s, didžiausia [[paguoda]] – kad jokie [[priešas|priešai]] negali atimti iš manęs [[sąžinė]]s, o aš niekada netapsiu tokiu priešu sau, kad padaryčiau jai eibę. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Kas [[nelaimė]]je duoda neaiškų [[patarimas|patarimą]], atsisako patarti. – [[Seneka]]. # Kiek daug žavesio prarastų [[laimė]], jei niekas nesidžiaugtų ja kartu su mumis! Kaip sunku būtų pakelti [[nelaimė|nelaimes]] be [[draugas|draugo]], jas išgyvenančio stipriau už mus! – [[Ciceronas]]. # Kiekvienam iš mūsų pakanka [[jėga|jėgų]] ištverti svetimas [[nelaimė|nelaimes]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kiekvienas yra [[nelaimė|nelaimingas]] tiek, kiek tiki toks esąs. – [[Seneka]]. # Kiekvienas, tiriantis [[tauta|tautų]] negandų istoriją, gali įsitikinti, kad didžiumą [[nelaimė|nelaimių]] Žemėje atneša [[nemokšiškumas]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Klestėjimas]] atskleidžia mūsų [[yda]]s, o [[nelaimė]]s [[dorybė|dorybes]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Laimė]]je lengva rasti [[draugas|draugą]], o [[nelaimė]]je – nepaprastai sunku. – [[Demokritas]]. # [[Liūdesys]], [[ilgesys]], [[gailestis]], [[neviltis]] – tai praeinančios, [[Siela|sieloje]] neįsišaknijančios negandos; ir [[patirtis]] moko, kokia apgaulinga kartėlio persmelkta [[mintis]], kad mūsų [[nelaimė|nelaimės]] amžinos. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Kvailumas|Kvailiems]] žmonėms [[nelaimė]]s, kurias jie prisišaukia, turėtų tapti mokytojais. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Menka [[bėda]] – padėti nedėkingam, bet didelė [[nelaimė]] – priimti niekšo [[paslauga|paslaugą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Mes žalojame gyvenimą [[beprotybė]]mis ir [[yda|ydomis]], o paskui skundžiamės ištikusiom [[bėda|bėdom]] ir guodžiamės, kad [[nelaimė]] glūdi pačioje daiktų prigimtyje. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Mūsų [[nelaimė]] ta, kad užuot matę [[dabartis|dabartį]], mes žiūrime į [[ateitis|ateitį]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # [[Narsa]] [[nelaimė]]je – pusė nelaimės. – [[Plautas]]. # Ne [[žodis]], o [[nelaimė]] yra [[kvailys|kvailių]] mokytoja. – [[Demokritas]]. # [[Nelaimė]] dažnai suteikia dingstį [[šaunumas|šaunumui]]. – [[Seneka]]. # [[Nelaimė]] dažnai suteikia [[viltis|viltį]]. – [[Seneka]]. # [[Nelaimė]] – kaip [[santuoka|vedybos]]. Manai, kad pats išsirinkai, o pasirodo, tave išrinko. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Nelaimė]] – [[narsa|narsos]] pretekstas. – [[Seneka]]. # … [[nelaimė]] nėra tokia didelė, kaip skelbia gandai. – [[Seneka]]. # [[Nelaimė]] panaši į kalvio kūjį: daužydama kala. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Nelaimė]] parodo ir [[draugas|draugą]], ir [[priešas|priešą]]. – [[Epiktetas]]. # [[Nelaimė]] tampa kertiniu [[charakteris|charakterio]] akmeniu. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Nelaimė]] užgriūva savo laiku. Ji tokia pribloškianti, kad mums belieka su ja susitaikyti. Ji pakeičia mūsų dienų [[tvarka|tvarką]], mūsų [[darbas|darbą]], net patį [[mąstymas|mąstymą]]. Nors kyla pagunda piktintis nelaime, iš to nėra jokios naudos. – [[Dao filosofija]]. # [[Nelaimė]] visada atskrenda ant sparnų, o išeina klibikščiuodama. – [[Volteras]]. # [[Nelaimė]]je išlikti [[ištikimybė|ištikimam]] [[pareiga]]i – didelis dalykas. – [[Demokritas]]. # [[Nelaimė]]je [[likimas]] visada palieka dureles išeiti. [[Servantesas]]. # [[Nelaimė]]s didumas matuojamas ne jos esme, o tuo, kaip ją išgyvena [[žmogus]]. – [[Henrikas Senkevičius|H. Senkevičius]]. # [[Nelaimė]]s gali smarkiai mus paveikti, bet jos praeina. Tik nuo mūsų priklauso tapsime pelenais, ar pakilsime kaip feniksai. – ''Dao filosofija''. # [[Nelaimė]]s ištiktasis visada manosi per menkai užjaučiamas. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # [[Nelaimė]]s mums siunčiamos, kad atidžiau pažvelgtume į savo [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Nelaimingas tas, kuris nemoka pakelti [[nelaimė]]s. – [[Biantas]]. # [[Nelaimė|Nelaimingas]] žmogus, kuris nežino, ką jis gero padarys rytoj. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Nerūpestingumas]] yra visų [[nelaimė|nelaimių]] priežastis. – [[Nuradinas Abdarahmanas Džamis|N. A. Džamis]]. # Neturintieji kuo pasigirti giriasi [[nelaimė]]mis. – [[Artūras Grafas|A. Grafas]]. # Niekada nebūni toks [[nelaimė|nelaimingas]], kaip atrodo. – [[Boleslovas Prusas|B. Prusas]]. # Niekas pasaulyje neužsitarnauja tokios [[pagarba|pagarbos]], kaip žmogus, kuris moka vyriškai iškentėti [[nelaimė|nelaimę]]. – [[Seneka]]. # Pakelti [[nelaimė|nelaimę]] lengviau nei per didelę [[gerovė|gerovę]]: pirmoji mus sustiprina, o antroji pakerta jėgas. – [[Sofija Segiur|S. Segiur]]. # Palaikyti geru žodžiu [[nelaimė]]n įkliuvusį žmogų dažnai taip pat svarbu, kaip laiku perjungti geležinkelio iešmą: vos vienas colis skiria [[katastrofa|katastrofą]] nuo sklandžios ir saugios [[gyvenimas|gyvenimo]] kelionės. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # [[Pavyduolis]] sielojasi arba dėl to, kad jį patį ištiko [[nelaimė]], arba dėl to, kad kam nors kitam pasisekė. – [[Bionas Beristenietis|Bionas]]. # Polinkis į [[džiaugsmas|džiaugsmą]] ir [[viltis|viltį]] – neabejotina [[laimė]], polinkis į [[baimė|baimę]] ir [[melancholija|melancholiją]] – tikriausia [[nelaimė]]. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]]. # Prastuolis [[nelaimė]]je nesivaldo. – [[Konfucijus]]. # [[Ramybė]] [[nelaimė]]s ištiktajam – puikus uždaras. – [[Plautas]]. # [[Senatvė]]je labiau sugebame [[nelaimė|nelaimių]] išvengti, [[jaunystė]]je – jas iškęsti. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Silpni [[protas|protai]] nuolankiai pasiduoda [[nelaimė]]ms, o didūs pakyla virš jų. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # Skaudžios [[nelaimė]]s ilgai netrunka, o menkos nevertos dėmesio. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. # Tikiuosi gero, bet pasirengęs sutikti ir [[nelaimė|nelaimę]]. – [[Seneka]]. # Tikra [[nelaimė]] drovi. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Tikrą [[draugas|draugą]] [[nelaimė]]je pažinsi. – [[Ciceronas]]. # Ugnis išbando auksą, [[nelaimė]] – žmonių [[tvirtumas|tvirtumą]]. – [[Seneka]]. # [[Ugnis]], [[moteris]] ir [[jūra]] – trys [[nelaimė]]s. – [[Ezopas]]. # [[Vedybos]], kurios nesuteikia didelės laimės, beveik visuomet suteikia didelę [[nelaimė|nelaimę]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # Visiška [[laimė]] yra didžiausias [[malonumas]], kokį begalime jausti, o [[nelaimė]] – didžiausia [[kančia]]. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Žinok, jog iš anksto apmąstytas [[nelaimė|negandas]]<ref>Nelaimes, vargus.</ref> žmonės pakelia narsiau, nes spėjo priprasti. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] – ne [[angelas]] ir ne [[žvėris]], ir [[nelaimė]] ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus]] niekada nebūna toks [[laimė|laimingas]] arba toks [[nelaimė|nelaimingas]], kaip jam pačiam atrodo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Klestėjimas]] atranda blogybes, o [[Nelaimė|nelaimės]] – dorybes. # [[Klestėjimas]] susiranda sekėjų, o [[nelaimė]] atskiria juos. # [[Klestėjimas|Klestėjimo]] metu draugų bus pilna; [[Nelaimė|nelaimės]] metu – nė vieno tarp dvidešimties. # [[Nelaimė]] ateina pas mus uolekčiais, o pasitraukia šalin coliais (uolektis yra 66-71 cm, colis - 2.54 cm). # [[Nelaimė]] greičiau užgimsta, negu gerovė užsimiršta. # [[Nelaimė]] padaro žmogų [[Išmintis|išmintingą]], o ne turtingą. # [[Nelaimė|Nelaimės]] atvyksta ant sparnų, o išvyksta pėsčiomis. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Ilgas [[liežuvis]] – laiptai, kuriais užlipa [[nelaimė]]. # Pasibaidęs žirgas atneša [[nelaimė|nelaimę]], supanikavęs žmogus pražudo [[darbas|darbą]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akmuo]] nesėjamas dygsta, [[nelaimė]] nekviečiama atvyksta. # [[Draugas|Bičiulį]] [[nelaimė]]je pažinsi. # [[Draugas]] [[nelaimė]]je užjaučia, [[laimė]]je pavydi. # [[Draugas|Draugą]] [[nelaimė]]je pažinsi. # Kur yra [[nelaimė]], ten nėr [[pavydas|pavydo]]. # [[Laimė]] ir [[nelaimė]] praslenka ilgainiui. # [[Nelaimė|Nelaimę]] sutinki, o pro [[laimė|laimę]] praeini. # [[Nelaimė]]s ir [[vargas|vargai]] eina ne miškais, o žmonių sprandais. # Nesigirk, kad klojasi, nes [[nelaimė]] gali už durų stovėti. # Tik [[nelaimė|nelaimėje]] pažinsi [[draugas|draugą]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Mes esame autoriai mūsų pačių [[Nelaimė|nelaimių]]. # [[Nelaimė|Nelaimės]] sukuria [[Draugas|draugų]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Niekam nepavydėk: kiekvienas turi savo [[nelaimė]]s porciją. ==Merfio dėsniai== # [[Nelaimė]] būna dvejopa: sava bėda ir kito sėkmė. ==Žodžių reikšmės== [[Kategorija:Temos]] 8656twkk1j4eg1nblq7eq0m884wxvy9 0 2830 84380 77778 2026-08-08T17:58:05Z Kurmis 70 /* Kitos */ 84380 wikitext text/x-wiki '''''[[Stendalis]]''' (pranc. '''Stendhal''', tikr. Anri Mari Beilis, (1783-1842) – prancūzų rašytojas.'' [[Vaizdas:Stendhal.jpg|thumb|Stendalis (1840)]] == Sentencijos == ===Apie charakterį=== # Kuo žmogus stipresnio [[charakteris|charakterio]], tuo mažiau linkęs į [[meilė]]s nepastovumą. # [[Vienatvė]]je žmogus gali išsiugdyti ką nori, tik ne [[charakteris|charakterį]]. # Žmogaus [[charakteris|charakteriu]] aš vadinu jo dorovinių įpročių visumą. ===Apie meilę=== # [[Drovumas|Drova]] yra gražiausios žmogaus aistros – [[meilė]]s – motina. # [[Meilė|Meile]]! Kokiose [[beprotybė]]se tu priverti mus atrasti [[džiaugsmas|džiaugsmą]]. # [[Meilė]] – žavi gėlė, bet reikia drąsos, kad prieitum ir nusiskintum ją nuo bedugnės krašto. # Prieš [[įsimylėjimas|pamildamas]] buvau menkas, ir kaip tik todėl, kad kartais jausdavau pagundą įsivaizduoti esąs didis. # Taip, pusė [[gyvenimas|gyvenimo]], ir dar gražiausio , lieka paslėpta nuo žmogaus, kuris aistringai [[meilė|nemylėjo]]. ===Apie protą=== # Kuo labiau išvystytas [[protas]], tuo aiškiau jis suvokia, kad [[teisingumas]] – vienintelis kelias į [[laimė|laimę]]. # [[Protas|Proto]] lankstumas gali pakeisti [[grožis|grožį]]. # Truputis [[aistra|aistros]] [[protas|protą]] aštrina, daug – slopina. ===Apie žmogų=== # Kiekvienas [[žmogus]] turi [[pareiga|pareigų]] pačiam sau. # Vienam [[žmogus|žmogui]] nelemta puikuotis visais [[talentas|talentais]]. # [[Žmogus]] gyvena žemėje ne tam, kad taptų [[turtas|turtingas]], o tam, kad taptų [[laimė|laimingas]]. # [[Žmogus]], kuris [[pavydas|pavydi]] visam pasauliui, visada bus [[vargšas]]. # [[Žmogus]] nėra laisvas nedaryti to, kas iš visų įmanomų veiksmų jam teikia daugiausia [[malonumas|malonumų]]. ===Kitos=== # Beveik visos [[nelaimė]]s kyla dėl mus ištinkančių įvykių klaidingo supratimo. Vadinasi, nuodugnus žmonių pažinimas ir išmintingas požiūris į įvykius artina mus prie [[laimė]]s. # Didis [[menas]] įskiepyti žmonėms puikias [[idėja]]s, kurios moko juos aukoti viską viską žmonių [[laimė|laimei]]. # [[Dykinėjimas]] – [[nuobodulys|nuobodulio]] motina. # Filosofiniu požiūriu [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Mocartas]] atrodo dar nuostabesnis reiškinys, negu jis pasirodė mums kaip puikių muzikinių kūrinių autorius. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] laivą blaško visi vėjai ir audros, jei jis neturi darbo balasto. # [[Grožis]] tėra [[laimė]]s pažadas. # [[Jaunystė]] – [[narsa|narsos]] metas. # Kiekvienas sąžiningai atliekamas [[darbas]] naudingas, vadinasi, vertas [[pagarba|pagarbos]]. # Kruvinos [[kvailystė]]s nepataisomos. # [[Mąstymas|Mąstantį]] žmogų, jei jis kalba energingai ir nevengia naujovių, galite vadinti [[cinikas|ciniku]]. # Mirti už [[draugas|draugą]] kokiomis nors ypatingomis aplinkybės ne taip didinga kaip kasdien slapčia jam aukotis. # Mokėti [[kalbėjimas|kalbėti]] – talentas. # [[Moteris|Moteriai]] būti visiškai [[nuoširdumas|nuoširdžiai]] – tas pats, kas pasirodyti viešoje vietoje be rūbų. # Negalima [[apgaudinėjimas|apgaudinėti]] liaudies dukart vienu ir tuo pačiu būdu. # [[Niekinimas|Neniekinkite]] nieko, kas gali jus padaryti didžius. # [[Rašytojas|Rašytojui]] reikia tokios pat [[narsa|narsos]] kaip [[kareivis|kareiviui]]: pirmasis turi taip mat mažai galvoti apie kritikus kaip antrasis apie ligoninę. # [[Romanas]] – tai veidrodis, su kuriuo eini didžiu keliu. Jis atspindi tai padangės žydrynę, tai purvinas balas ir provėžas. # Sveikstu, bet gailiuosi [[liga|ligos]]. # Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1783|G]] [[Kategorija:1842|M]] [[Kategorija:Copyright]] ogqg2cm6hgrihtkh0nafkgoe5ywklj6