Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.17 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1575 84412 84402 2026-08-26T17:13:46Z Kurmis 70 /* V */ 84412 wikitext text/x-wiki '''''Meilė''' – prisirišimo, atsidavimo kam nors jausmas, stipraus traukimo prie kito asmens jausmas.'' [[Vaizdas:Amor.svg|thumb|Meilės simbolis.]] [[File:1873_Pierre_Auguste_Cot_-_Spring.jpg|thumb|Pierre Auguste Cot (1873)]] ==Biblija== # [[Dievas]] yra [[Meilė]]. – ''1 Jn 4, 16.'' # Jūs, [[vyras|vyrai]], [[meilė|mylėkite]] savo [[žmona]]s, kaip ir Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, kad pristatytų sau šlovingą bažnyčią, neturinčią dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą. Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas kaip savo kūnus. Kas myli savo žmoną, myli save patį. – ''Ef 5, 25-28''. # Viską darykite su [[meilė|meile]]. – ''1 Kor 16, 14''. ==Aforizmai ir sentencijos== {{ABC}} ===A=== # Abipusė dviejų žmonių [[meilė]] negali baigtis [[laimė|laimingai]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Abipusė [[meilė]] tarp žmonių yra pagrindinis žmogiškojo gyvenimo dėsnis. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Angelai ją vadina dangišku džiaugsmu, velniai ją vadina pragaro širdgėla, žmonės ją vadina [[meilė|meile]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Apsimetinėjimas]] nepadės ilgai slėpti esamą [[meilė|meilę]] arba vaizduoti nesamą. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Aš ją [[meilė|myliu]], ir tai yra visko pradžia ir pabaiga. – [[Frensis Skotas Ficdžeraldas|F. S. Ficdžeraldas]]. # Aš [[meilė|myliu]] ją taip, kaip galima mylėti džiungles, o jos atsakas – kaip daržovių lysvės. Ką daryti? <br /> – Kentėti ir būti laimingam. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Aš negaliu laimėti. [[Meilė]] man – tai rusiška ruletė. – [[Fredis Merkuris|F. Merkuris]]. # Aš nežinau kitos [[meilė]]s, tik tą geismo, intelekto, švelnumo mišinį, kuris pririša mane prie kito konkretaus žmogaus. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Atradau paradoksą – jei [[meilė|mylėsi]] taip stipriai, kad net skaudės, galiausiai skausmo neliks – bus tik dar daugiau meilės. – [[Motina Teresė]]. ===B=== # [[Bailys]] negali [[meilė|mylėti]] – tai stipriųjų bruožas. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # Be [[meilė]]s [[pasaulis]] iš tiesų yra [[mirtis|mirties]] pasaulis, kuriame ir mirtis praranda savo reikšmingumą. – [[Juozas Girnius|J. Girnius]]. # Be [[meilė]]s žmogus tampa laukiniu. Ir kuo tas laukinis išsilavinęs, tuo jis pavojingesnis už neišsilavinusį laukinį. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # Be [[pagarba|pagarbos]] nebūna tikros [[meilė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Be [[pastovumas|pastovumo]] negali būti nei [[meilė]]s, nei [[draugystė]]s, nei [[dorybė|dorybingumo]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Bet juk be [[meilė]]s žmogus – tai tik atostogaujantis lavonas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Bet kokios [[kūryba|kūrybos]] esmė yra [[meilė]]. – [[Voltas Vitmenas|V. Vitmenas]]. # Bet kokia [[moteris]] gali apkvailinti [[vyras|vyrą]], jei ji to nori ir jei jis [[meilė|myli]] ją. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Bijoti [[meilė]]s – reiškia bijoti [[gyvenimas|gyvenimo]], o kas bijo gyvenimo, tas jau trim ketvirtadaliais miręs. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Būti [[meilė|mylimam]] – tai daugiau negu būti turtingam, nes būti mylimam – tai būti [[laimė|laimingam]]. – [[Klodas Tilje|K. Tilje]]. # Būti su [[meilė|mylimąja]] niekada neprailgsta. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===D=== # Dėl to, kad žmonės [[meilė|myli]], gravitacija nėra kalta. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Didelė ir aistringa [[moteris|moters]] [[meilė]] pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo [[pasiaukojimas|aukotis]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Diena]], praleista be [[juokas|juoko]] ar be [[meilė]]s, tai diena, praleista be [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # Didžiausia [[laimė]] gyvenime – žinoti, kad esi [[meilė|mylimas]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Draugystė|Draugaudami]] ir [[meilė|mylėdami]] mes dažnai daugiau [[baimė]]s patiriame iš to, ko nežinome, negu iš to, ką žinome. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Drąsu [[meilė|mylėti]] besąlygiškai, nelaukiant nieko atgalios. – [[Madona]]. # Du dešimtmečiai [[meilė]]s [[moteris|moterį]] paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai [[santuoka|vedybinio]] gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Džiaugiuosi, kad nesu [[meilė|įsimylėjęs]] ir nesu patenkintas pasauliu. Man patinka būti viskuo nepatenkintam. Įsimylėję žmonės dažnai tampa irzlūs, pavojingi. Jie praranda teisingumo jausmą. Praranda humoro jausmą. Tampa nervingi, psichiškai nesveiki nuobodos. Jie net tampa žudikais. – [[Čarlzas Bukovskis|Č. Bukovskis]]. # [[Džiaugsmas]] ir [[skausmas]], mintis nerami,<br /> Audrina protą [[kančia]] maloni.<br /> Žavesį keičia sunkus [[liūdesys]], –<br /> Jeigu tu [[meilė|myli]], [[laimė|laimingas]] esi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===E=== # Egzistuoja graži egoizmo forma – tai [[meilė]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Esama tokios [[meilė]]s, kuri pražydusi nepalieka vietos [[pavyduliavimas|pavyduliavimui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===G=== # Galima [[meilė|mylėti]] bet kurį žmogų. Tik mylint jį reikia mylėti ne už ką nors, o mylėti už nieką. Tik pradėk šitaip mylėti – ir surasi už ką… – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Gamta|Gamtos]] karūna yra [[meilė]]. Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių, tarsi norėdama viską į save sugerti; ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų. Keli lašeliai iš meilės taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gamta|Gamtos]] vainikas – [[Meilė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Gera [[atmintis]] yra [[draugystė]]s pagrindas ir [[meilė]]s pražūtis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Geriau [[meilė|mylėti]] ir prarasti, nei visai nemylėti. – [[Šv. Augustinas]]. # Gero [[darbas|darbo]] negali įkvėpti [[neapykanta]], tuo labiau – [[savanaudiškumas]]. Jis padaromas tik iš [[meilė]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # – Girdėjau, jaunieji [[santuoka|tuokiasi]] iš [[meilė]]s.<br />– Iš meilės? Kokios prieštvaninės jūsų mintys! Kas šiandien kalba apie meilę?<br />– Ką gi daryti? Toji kvaila, sena mada vis dar neišnyksta.– Juo blogiau tiems, kurie laikos šios mados. Kiek žinau laimingų santuokų, tai jos visos padiktuotos sveiko [[protas|proto]].<br />– Taip, bet užtai kaip dažnai sveiko proto padiktuotų santuokų laimė subyra į dulkes kaip tik dėl to, kad atsiranda toji aistra, kurios nenorėta pripažinti.<br />– Bet sveiko proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tokias, kada abu jau yra išsidūkę. Tai nelyginant skarlatina, kiekvienas turi ja persirgti.<br />– Tuomet reikia išmokyti dirbtinai įskiepyti meilę kaip ir raupus. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Gyvenime dažniau pasitaiko pasiaukojama [[meilė]] negu tikra [[draugystė]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] yra du tikri džiaugsmai – [[meilė|mylėti]] ir būti mylimam. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. ===I=== # Ilgėtis to, kurį [[meilė|myli]], daug lengviau, negu gyventi su tuo, kurio nekenti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Iš pirmąkart įsimylėjusiojo nepareikalausi mokėjimo [[tylėjimas|tylėti]]. Pirmąją [[meilė|meilę]] lydintis siautulingas [[džiaugsmas]] turi išsilieti, antraip jis uždusins įsimylėjėlį. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # Iš visų aistrų [[meilė]] yra stipriausia, nes tuo pačiu metu užgriebia protą, širdį ir jausmus. – [[Lao Dzė]]. # Išmokti [[meilė|mylėti]] įmanoma tik mylint. – [[Airisa Miordocha|A. Miordocha]]. # [[Išsiskyrimas]] [[meilė|meilei]] kaip vėjas ugniai; silpną jis gesina, o didelę įpučia. – [[Rožė Biusi-Rabiutenas|R. Biusi-Rabiutenas]]. # Ištikima [[meilė]] padeda pakelti visus sunkumus. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Ištikimybė|Ištikimieji]] pažįsta tik banaliąją [[meilė]]s pusę, meilės tragedijas patiria tik neištikimieji. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===Į=== # [[Meilė|Įsimylėjėliams]] niekada nepabosta būti kartu, nes jie nuolatos kalbasi apie save. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Įsitikinimas]], kad esi mylimas, sušvelnina išsiskyrimo [[kančia]]s. Net paskutinis „sudie“ praranda savo kartėlį, kai jame dar girdėti [[meilė]]s aidas. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. ===J=== # Jei [[meilė]] ateina ne laiku, ji pastatomą į eilę. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jei [[meilė|myli]] žmogų, vadinasi, sutinki su juo pasenti. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Jei nėra [[sielvartas|sielvarto]] [[gyvenimas|gyvenime]], nėra ir [[meilė]]s gyvenimui. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Jei nori būti [[meilė|mylimas]] – mylėk. – [[Seneka]]. # Jeigu [[meilė|pamilsi]], tai tik tą, kuris to vertas. Nebūtinai mylimasis turi būti Ptolemėjas ir Platonas, bet šiek tiek [[protas|proto]] jam derėtų turėti. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jokia [[aistra]] taip neapžavi žmogaus kaip [[meilė]] ir [[pavydas]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Jokiu būdu nesileiskite į [[kelionė|kelionę]] su tais, kurių [[meilė|nemylite]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Juo švaresnė ugnis, tuo mažiau dūmų, juo tyresnė žmogaus [[meilė]], tuo mažiau žodžių. – [[Johanas Heinrichas Pestalocis|J. H. Pestalocis]]. # Juslumas dažnai per daug skubina [[meilė]]s augimą – jos šaknys lieka silpnos ir jas lengva išrauti. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===K=== # Kad [[žmogus|žmogų]] [[pažinimas|pažintume]], reikia jį [[meilė|pamilti]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Kai tik [[meilė]] atiduoda viską, ji [[bankrotas|subankrutuoja]]. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Kai [[vyras]] ir [[moteris]] sugeba priimti ir gerbti vienas kito skirtumus, tada jų [[meilė]] turi galimybę žydėti. – [[John Gray|J. Gray]]. # Kaip bandančiam užgniaužti [[meilė|meilę]] žmogui reikia vengti bet kokių mylimo kūno prisiminimų, nes niekas neatsigauna lengviau už meilę, taip ir norintis atsisakyti visų ankstesnių troškimų turi nusukti akis ir ausis nuo to, kas palikta. – [[Seneka]]. # Kas, būdamas mylimas, jaučiasi vargšas? – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kas [[meilė|myli]] ir netiki [[stebuklas|stebuklais]] – žuvęs. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kas mūsų širdžiai [[pasaulis]] be [[meilė]]s! – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas nedievina [[trūkumas|trūkumų]] tos, kurią [[meilė|myli]], tas negali sakyti, kad jis tikrai įsimylėjęs. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]]. # Kas nemyli savo [[šalis|šalies]], nieko negali [[meilė|mylėti]]. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # Kas nepažino [[meilė]]s, tas kaip ir negyveno. – [[Moljeras]]. # Kas niekada [[meilė|mylėti]] neprisieks, tas niekada ir [[žodis|žodžio]] nesulaužys. – [[Platonas]]. # Kas nori daryti gera – beldžiasi į duris, kas [[meilė|myli]] – randa jas atdaras. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Kas pats nieko [[meilė|nemyli]], to, man atrodo, taip pat niekas nemyli. – [[Demokritas]]. # Kas sugeba išreikšti, kaip jis dega [[meilė|meile]], tas apimtas silpnos ugnies. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Kas ta [[meilė]] – moteriška fantazija ir daugiau nieko. – [[Kolina Makalou|K. Makalou]]. # Kiekviena [[meilė]] nori būti amžina ir tai yra jos amžina [[kančia]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kiekvienas žmogus [[meilė|meilę]] supranta savaip, bet iš tikro nė vienas jos nesuvokiam. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Kol žmonės [[meilė|myli]], tol atleidžia. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kuo didesnė [[meilė]], tuo tolimesnis ir įvairesnis šis pasaulis. – [[Novalis]]. ===L=== # [[Laimė]] yra [[meilė]], ne kas kitas. Kas gali mylėti, yra laimingas. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Lengva paslėpti [[neapykanta|neapykantą]], sunkiau [[meilė|meilę]], bet sunkiausia – [[abejingumas|abejingumą]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. ===M=== # Man atrodė, kad moteris neturi vyrui sakyti, kad jį [[meilė|myli]]. Tegu tai sako jos spindinčios, mylinčios [[akys]]. Jos iškalbingesnės už bet kokius žodžius. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Maniau, kad [[meilė]] – toks stebuklas, kad dviem žmonėms kartu geriau nei po vieną. Kaip lėktuvo sparnams. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė|Meile]], akla [[jėga]] ir aklas [[nuotykis]], gyvenimo – mirštančio karaliaus – švelnus juokdarys; nieko nėra tavyje gražaus ir viskas nuostabiai gražu; meile, pilna prakeikimų ir stebuklų, paprasta, žiauri ir dosni, dar negimusiems sukrauni dieviškas gėrybes ir pati sunaikini; tokia tu esi, palaiminta meile – vienintele, nepasirenkama; bepročiai tavęs vengia, o kas nevengia taip pat netenka proto. – [[Juozas Grušas|J. Grušas]]. # [[Meilė|Meile]] neprekiaujama prekyvietėse, ji nesvarstoma prekiautojo svarstyklėmis. Jos, kaip ir intelekto, vienatinis [[džiaugsmas]] yra jausti, kad ji gyva. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]] abipusė ir abipusė [[pagarba]] – tai iš tikro nauda abiem pusėms. – [[Mo Ti]]. # [[Meilė]] akla, bet [[santuoka|vedybos]] grąžina jai regėjimą. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Meilė]] apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # [[Meilė]] apima visas gerąsias žmogaus savybes. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]] atsiranda tuomet, kai ne tik įstengi pakelti [[kančia|kančią]], bet ir jos nevengi. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # [[Meilė]] be [[pagarba|pagarbos]] negali nei toli nueiti, nei aukštai pakilti, ji viensparnis angelas. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # [[Meilė]] be [[pagarba|pagarbos]] neilgaamžė ir nepastovi, bet ir pagarba be meilės šalta ir bejėgė. – [[Benas Džonsonas|B. Džonsonas]]. # [[Meilė]], be savęs, nepripažįsta kito gydytojo. – [[Sekstas Propercijus|S. Propercijus]]. # [[Meilė]], bijanti kliūčių, – ne meilė. – [[Džonas Golsvortis|Dž. Golsvortis]]. # [[Meilė]] brangesnė už turtus: ji deimantas, kurio net karaliai negali nusipirkti; ji – visas pasaulis, nors ją galima apkabinti abiem rankom. – [[Moras Jokajus|M. Jokajus]]. # [[Meilė]] daro [[vyras|vyrą]] aklą, tačiau pagerina [[moteris|moters]] regėjimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] – daugiau nei [[teisingumas]]. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # [[Meilė]] dažnai atima [[protas|protą]] iš tų, kurie jį turi, ir suteikia tiems, kurie jo neturi. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Meilė]] – didžiausia [[paslaptis]], kurios ieškojo visi pasaulio [[išminčius|išminčiai]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]] – dviejų lyčių kova. [[Moteris|Moteriai]] reikia gintis pirmai, [[vyras|vyrui]] reikia gintis vėliau, ir vargas nugalėtam. – [[Aleksandras Diuma|A. Diuma]]. # [[Meilė]] gaivina [[išmintis|išmintį]], o išmintis – meilę. – [[Morisas Meterlinkas|M. Meterlinkas]]. # [[Meilė]] galiausiai ne kas kita, kaip paties žmogaus [[privalumas|privalumų]] atspindys kituose žmonėse. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Meilė]] – galinga burtininkė: ji pasaulį gali dangum arba pragaru paversti. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] – gyvenimo poezija ir saulė. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Meilė]] gyvenimo prieskonis. Ji gali tai pasaldinti, bet taip pat ir persūdyti. – [[Konfucijus]]. # [[Meilė]] ir [[darbas]] – štai kertiniai mūsų žmogiškumo akmenys. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Meilė]] ir [[dvejonė]] niekad nesusikalba. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # [[Meilė]] ir [[gyvybė]] mums duota ir mes neturime teisės į jas kėsintis. – [[Sergejus Lazerevas|S. Lazerevas]]. # [[Meilė]] ir [[kančia]] gaivina [[siela|sielą]] taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės [[gyvenimas]] tuščias ir beprasmis. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] ir mėšlo krūvą nudažo vaivorykštės spalvomis. Tai stebuklas, ir didžiausia patyčia. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] išryškina kilniąsias ir slaptąsias mylinčiojo savybes, – tai, kas jame reta ir išskirtina, todėl ji lengvai klaidina, kai norima išsiaiškinti, kas jame yra [[taisyklė]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Meilė]] – įdomiausia ir atleistiniausia žmogiškoji [[silpnybė]]. – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]]. # [[Meilė]] įkvepia didingiems [[darbas|darbams]] ir kliudo juos įgyvendinti. – [[Aleksandras Diuma|A. Diuma]]. # [[Meilė]] yra jėga, kurianti meilę. – [[Erichas Fromas|E. Fromas]]. # [[Meilė]] yra neatsispiriamas troškimas būti neatsispiriamai trokštamu. – [[Robertas Frostas|R. Frostas]]. # [[Meilė]] yra pagrindinis raktas nuo [[laimė]]s vartų. – [[Oliveris Vendlis Holmsas|O. V. Holmsas]]. # [[Meilė]] yra pats maloniausias, pats tikriausias, pats teisingiausias dalykas pasaulyje. Ir nesvarbu, kuo už ją moki. – [[Fransuaza Sagan|F. Sagan]]. # [[Meilė]] yra šydas tarp dviejų mylimųjų. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # [[Meilė]] yra tame, kuris myli, o ne tame, kurį myli. – [[Irvinas Yalomas|I. Yalomas]]. # [[Meilė]] yra tokia būsena, kai kito laimė yra būtina tavajai. – [[Robertas Heinleinas|R. Heinleinas]]. # [[Meilė]], kaip ir ugnis, nepakelia ramybės: ji miršta, kai tik nustoja viltis arba bijoti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]] – kaip skaičius &pi;: natūrali, iracionali ir labai svarbi. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]]. # [[Meilė]], ketinanti būti tik dvasiška, tampa [[šešėlis|šešėliu]]; bet jeigu ji neturi dvasinio prado, tai ji [[nešvankybė]]. – [[Henrikas Senkevičius|H. Senkevičius]]. # [[Meilė]]! Kiek telpa šitame žodyje! Čia ir švelniausias odos glotnumas, slaptingiausias sielos virpesys, elementariausias troškimas turėti šeimą ir sukrėtimas, patiriamas išgirdus apie mirtį, nesąmoningas gemalas ir Jokūbo grumtynės su angelu. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]], kuri neatsinaujina kas dieną, tampa [[įprotis|įpročiu]], taigi ir [[vergija]]. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # [[Meilė]] leidžia išgyventi kitą, kaip pasaulį savyje, taip išplėsdama ir mūsų pasaulį. – [[Viktoras Franklis|V. Franklis]]. # [[Meilė]] [[moteris|moteriai]] be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina [[širdis|širdį]] ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] ne tvenkinys, kur visada atsispindėtum. Ji turi lygumų ir upokšnių. Ir šlamšto, ir paskendusių miestų, ir aštuonkojų, ir audrų, ir dėžių, pilnų aukso ir perlų. Bet perlai pačioj gelmėj. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] neguli kaip akmuo, ją reikia minkyti kaip duoną ir visą laiką atkurti, atnaujinti. – [[Ursula K. Ke Guin]]. # [[Meilė]] – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] nepakenčia pasiaiškinimų. Jai reikia poelgių. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] nepriverčia suktis pasaulio. Ji yra tai, dėl ko sukasi pasaulis. – [[Franklinas Džonsas|F. Džonsas]]. # [[Meilė]] nesuderinama su [[baimė|baime]]. – [[Publijus Siras]]. # [[Meilė]] neturi amžiaus. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Meilė]] neturi nei artimesnio draugo, nei didesnio priešo už [[pavyduliavimas|pavyduliavimą]]; lygiai taip nieko nėra priešiškesnio geležiai už rūdis, kurios gimsta iš jos pačios. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Meilė]] – nežymi [[vyras|vyro]] gyvenimo dalelė, [[moteris|moteriai]] ji – visas gyvenimas. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Meilė]] nėra liūdna. Ji tik liūdina, nes yra neišsipildanti ir nesulaikoma. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] nėra problematiška kaip ir transporto priemonė. Problematiški yra vairuotojas, keleiviai ir gatvė. – [[Fransas Kafka|F. Kafka]]. # [[Meilė]] niekada nereikalauja, ji visada duoda. Meilė visada kenčia, niekada neprotestuoja, niekada nekeršija. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Meilė]] – nuostabus netikrų pinigų dirbėjas, verčiantis ne tik variokus į auksą, bet ir auksą į variokus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]] nuteikia kaip saulės spindulys po lietaus. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Meilė]] pačiam sau – romanas, trunkantis visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]] parodo [[žmogus|žmogui]], koks jis turėtų būti. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Meilė]] – pats ankstyvasis mūsų jausmas. – [[Bernaras de Fontenelis|B. Fontenelis]]. # [[Meilė]] pilna švelnumo malonaus,<br /> Užgrūdinta klaidų ir sielvarto gilaus,<br /> Vis tokia pat ilgus metus ji bus:<br /> Tvirta ir išdidi – stebuklas nuostabus. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Meilė]] saldina širdis, [[skausmas]] jas išdegina, išvalo nuo žemės šiukšlių. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] – [[siela|sielos]] grožis. – [[Šv. Augustinas]]. # [[Meilė]] – sunki protinė liga. – [[Platonas]]. # [[Meilė]] susideda iš vienos [[siela|sielos]] dviejuose [[kūnas|kūnuose]]. – [[Aristotelis]]. # [[Meilė]] suteikia [[kilnumas|kilnumo]] ir tiems, kuriems [[prigimtis]] jo nepadovanojo. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Meilė]] – [[šviesa|šviesos]] žodis parašytas šviesos ranka šviesos puslapyje. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # [[Meilė]] – tai [[akimirka]], švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visatos spindesiu. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Meilė]] – tai amžinas grožis ir žmogaus nemirtingumas. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # [[Meilė]] – tai deglas, krintantis į bedugnę ir tik tada parodantis, kokia ji gili. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] – tai dviejų kūnų trynimasis ir skysčio išsiliejimas. – [[Ričardas Gavelis|R. Gavelis]]. # [[Meilė]] – tai erdvė ir laikas, suvokiami širdžiai. – [[Marselis Prustas|M. Prustas]]. # [[Meilė]] – tai kai dvi [[vienatvė]]s gina, saugo ir sveikina viena kitą. – [[Raineris Marija Rilkė|R. M. Rilkė]]. # [[Meilė]] – tai kaip imperija: kai sunyksta idėja, gulusi jos pamatan, sunyksta ir ji pati. – [[Milanas Kundera|M. Kundera]]. # [[Meilė]]! Tai kilniausia ir galingiausia iš visų aistrų. Bet jos visa įveikianti jėga – begalinis [[kilnumas]] ir beveik antjutiminis [[nesavanaudiškumas]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # [[Meilė]] – tai laimingiausias beprotybės pavidalas, bet dėl to nė kiek ne mažiau pavojingas. – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # [[Meilė]] – tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, tai žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Meilė]] – tai noras perduoti tai, ko negali išlaikyti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] – tai pilnas gyvenimas, kaip taurė pilna vyno. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Meilė]] – tai [[saulėtekis]], [[vidurdienis]], ilgas ir kaitrus, ir [[vakaras]], stebuklingas ir tylus, o ją pagimdė [[ilgesys]]. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Meilė]] – tai stiprūs ir balti [[sparnas|sparnai]]. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Meilė]] – tai ugnies apimta draugystė. – [[Jeremis Tailoras|J. Tailoras]]. # [[Meilė]] – tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Meilė]] taip sunkiai pakelia smulkius namų rūpesčius, kad siekiant tvirtos [[laimė]]s reikia pasistengti rasti nepaprastų kits kito savybių. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]] tampa moraline nuodėme, kai pasidaro svarbiausiu užsiėmimu. Ji tada nukamuoja protą ir nusmukdo sielą. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Meilė]] taurina didžias [[siela]]s. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Meilė]] telinkus būt laisva auka. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Meilė]] tokia visagalė, kad iš pagrindų pakeičia ir mus pačius. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Meilė]] tramdo išdidžias širdis, pasipūtėlius moko nuolaidumo, bet svarbiausia jos savybė – viską taurinti ir kilninti. – [[Tomas Mainas Rydas|T. M. Rydas]]. # [[Meilė]] turi tūkstantį aspektų, ir kiekvieno iš jų – sava šviesa, savas liūdesys, sava laimė ir savas aromatas. – [[Konstantinas Paustovskis|K. Paustovskis]]. # [[Meilė]] veda į [[idėja]]s ir [[pavojus]]. – [[Henrikas Manas|H. Manas]]. # [[Meilė]] verta lygiai tiek, kiek vertas [[žmogus]], kuris ją jaučia. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Meilė]] viena, bet jos klastočių – tūkstančiai. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]] – viena iš tų [[aistra|aistrų]], kurių negalima nuslėpti; pakanka vieno žodžio, vieno neatsargaus žvilgsnio ir dargi minutės tylos, kad ją išduotum. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]]. # [[Meilė]] vienam yra barbariškumas, nes nukenčia kiti. Taip pat ir meilė Dievui. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Meilė]] – vienintelė [[aistra]], nepripažįstanti nei [[praeitis|praeities]], nei [[ateitis|ateities]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]] – vienintelis dalykas, kuris eikvojamas auga. – [[Richarda Huch|R. Huch]]. # [[Meilė]] visada atsispiria [[lemtis|lemčiai]]. – [[Servantesas]]. # [[Meilė]] visuomet pranoksta tikėjimą ja. Kasdieniuose žodžiuose – jeigu tu žinotum, kaip aš tave myliu – glūdi tikra, begalinė tiesa. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # [[Meilė]] – žavi gėlė, bet reikia drąsos, kad prieitum ir nusiskintum ją nuo bedugnės krašto. – [[Stendalis]]. # [[Meilė]] žiūri pro teleskopą, [[pavydas]] pro mikroskopą. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Meilė]]je, kaip ir mene, nedera kalbėti to, kas buvo pasakyta kitų; dera kalbėti tai, ką jauti; o tas, kuris skuba kalbėti, kai dar neturi ko pasakyti, labai rizikuoja niekada nieko nepasakyti. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Meilė]]je mes apskritai per daug klausinėjame, o jei dar imame reikalauti išsamių atsakymų – ji greit išgaruoja. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]]je nėra ko atleisti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]]je visos [[moteris|moterys]] gudrios. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]]je [[vyras]] ieško visiškos [[vergas|vergės]], o [[moteris]] – visiškos [[vergija|vergijos]]. Meilė grįžta į praeities kultūrą ir praeities visuomenę – į Rytus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Meilė]]s [[alkis|alkį]] yra kur kas sunkiau panaikinti nei duonos alkį. – [[Motina Teresė]]. # [[Meilė]]s esmė – atsisakyti savęs suvokimo, užmiršti save kitame „aš“ ir vis dėlto tame išnykime ir užsimiršime rasti save ir save valdyti. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # [[Meilė]]s ilgesys ne taip jau absoliučiai užvaldo žmogų, ypač energingą ir vyrišką, kaip kad mano silpnadvasiai svajotojai. – [[Valteris Skotas|V. Skotas]]. # [[Meilė]]s įvairovės ieškojimas – [[bejėgiškumas|bejėgiškumo]] ženklas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]]s [[mįslė]] yra didesnė nei mįslė Gyvenimo. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]]s niekada nebūna pakankamai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]]s nuotykiuose esama visko, ko tik nori, išskyrus meilę. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]]s objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios [[lūpos]], ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti. – [[Servantesas]]. # [[Meilė]]s [[pastovumas]] esti dviejų rūšių: pastovūs esame arba todėl, kad visą laiką aptinkame naujų mylimo žmogaus savybių, vertų meilės, arba todėl, kad pastovumą laikome [[garbė]]s dalyku. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]]s [[pastovumas]] – tai amžinas [[nepastovumas]], verčiantis mus žavėtis iš eilės visomis mylimo žmogaus savybėmis, išaukštinant čia vieną, čia kitą; taip pastovumas tampa nepastovumu, tačiau ribotu, kuris tenkinasi vienu objektu. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Meilė]]s pradžia netikėta ir nesąmoninga. Užtenka vieno patrauklaus bruožo, kad pervertų širdįir nulemtų mūsų likimą. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Meilė]]s ryšiuose, lygiai kaip ir metų laikais, pirmosios šalnos juntamiausios. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Meilė]]s santykiai turėtų būti tokie, kai mylimas žmogus gali būti savimi, juoktis su manimi, bet ne iš manęs, verkti su manimi, bet niekada dėl manęs, mylėti gyvenimą, save ir pačią meilę. Santykiai yra paremti laisve ir negali augti pavydžioje širdyje. – [[Leo Buscaglia|L. Buscaglia]]. # [[Meilė]]s vertas kiekvienas, išskyrus tą, kuris mano esąs jos vertas. [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė]]s žaizdos gal ne visada mirtinos, bet užtat niekada neužgyja. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Menas]] – tai liga, [[meilė]] – iliuzija, [[religija]] – modernus tikėjimo pakaitalas, [[skepticizmas]] – tikėjimo pradžia – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mirtina [[nuodėmė]] – nužudyti kito žmogaus [[meilė|meilę]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # [[Mirtis]] stipresnė už [[meilė|meilę]]. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # [[Meilė|Mylėdami]] netenkame regėjimo. – [[Lope de Vega]]. # [[Meilė|Mylėjimas]] yra išgyvenimas, o [[draugystė]] – nuostata. Mat mylėti galima ir negyvus daiktus, o abipusė draugystė galima tik sąmoningai pasirinkus; sąmoningą pasirinkimą lemia sielos nuostata. Vadovaudamiesi ne aistra, o nuostata, žmonės savo mylimiesiems linki gero dėl jų pačių, o mylėdami draugą myli tai, kas jiems patiems yra gera. – [[Aristotelis]]. # [[Meilė|Mylėk]], kol turi drąsos, [[gyvenimas|gyvenk]], kol turi jėgos. – [[Piet Hein|P. Hein]]. # [[Meilė|Mylėti]] ir būti mylimam – didžiausia [[laimė]] pasaulyje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Meilė|Mylėti]] yra žmogiška, tik mylėti reikia žmoniškai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Meilė|Mylėti]] kokią nors būtybę – vadinasi, sutikti su ja [[senatvė|senti]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Meilė|Mylėti]] reikia taip, kad niekuomet netektų ištarti žodžio „atsiprašau“. – [[Ali Makgrou|A. Makgrou]]. # [[Meilė|Mylėti]] reiškia išvysti rojaus švytėjimą. – [[Karena Sunde|K. Sunde]]. # [[Meilė|Mylėti]] – reiškia norėti kitam to, ką laikai gėrybe; be to, norėti ne savo labui, o to, kurį myli, ir stengtis pagal išgales suteikti jam tą gėrybę. – [[Aristotelis]]. # [[Meilė|Mylėti]] – tai kito [[laimė]]je atrasti savo paties laimę. – [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. V. Leibnicas]]. # [[Meilė|Mylėti]] tą, kuris aiškiai mūsų nekenčia, svetima žmogaus [[prigimtis|prigimčiai]]. – [[Henris Fildingas|Henris Fildingas]]. # [[Meilė|Myli]] ne tas, kuris negali išsiskirti, o tas, kuris myli ir išsiskyręs. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Mylima, nes mylima. [[Meilė|Mylėti]] nereikia jokios priežasties. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # [[Meilė|Mylimos]] [[moteris|moters]] [[šypsena]] spindi ir nakties tamsoje. – [[Moras Jokajus|M. Jokajus]]. # [[Meilė|Mylintieji]] apglėbia tai, kas yra tarp jų, o ne viens kitą. – [[Kahlilis Džibranas|K. Džibranas]]. ''„Smėlis ir puta“''. # Mylintieji visada yra bepročiai, bet jie yra nepavaduojami, nes jie [[meilė|myli]]. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. # Mylintis daugelį – pažįsta [[moteris]], mylintis vieną – pažįsta [[meilė|meilę]]. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Meilė|Mylintis]] žvilgsnis – tai regėtojo, pranašo žvilgsnis. – [[Gerhartas Hauptmanas|G. Hauptmanas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] [[meilė]] – tai [[tiesa|tiesos]] meilė, todėl [[sąžiningumas]] svarbiausia [[mokslininkas|mokslininko]] dorybė. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Moteris]] apdairesnė meilės reikaluose negu [[vyras]], nes jai [[meilė]] kur kas svarbesnis viso gyvenimo dalykas ir veiklos objektas. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Moteris]], kuri [[juokas|juokiasi]] iš savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], jo jau [[meilė|nebemyli]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]] negali pamilti žmogaus, kuris, jos nuomone, menkesnis už ją. [[Meilė]] be didžios pagarbos ir žavėjimosi – tik draugystė. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # [[Moteris|Moterį]] reikia [[meilė|mylėti]] ir nesistengti ją [[supratimas|suprasti]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] [[įsimylėjimas|įsimyli]] nepataisomus [[kvailys|kvailius]], o palieka gerus iki šleikštulio. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] visada domisi [[beprotybė]]mis, kurių priežastis yra [[meilė]]. – [[Volteras]]. # [[Moteris|Moters]] istorija – tai [[meilė]]s ir [[pasiaukojimas|pasiaukojimo]] istorija. – [[Jonas Strelkūnas|J. Strelkūnas]]. ===N=== # [[Narsumas]] sąlygoja kitų kilnių savybių tobulėjimą. Argi galima ieškoti [[tiesa|tiesos]] ar puoselėti [[meilė|meilę]] nebūnant narsiam? – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Naujumas|Naujumo]] žavesys [[meilė]]je yra panašus į vaismedžių žydėjimą: jis greitai nublanksta ir daugiau niekada nesugrįžta. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Ne būtinybė, o atsitiktinumas yra sklidinas burtų. Jeigu [[meilė|meilei]] lemta tapt neužmirštama, nuo pat pirmos akimirkos prie jos turi lėkti atsitiktinumai, tarsi paukščiai ant Pranciškaus Asyžiečio pečių. – [[Milanas Kundera|M. Kundera]]. # Ne [[protas]] valdo [[meilė|meilę]]. – [[Moljeras]]. # Negalima [[meilė|mylėti]] nei to, kurio [[baimė|bijai]], nei to, kuris tavęs bijo. – [[Ciceronas]]. # Nereikia laikyti piktu kėslu ar [[nuodėmė|nuodėme]] visko, kas sakoma iš [[meilė]]s, norint ko pamokyti. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]]. # Neterškite [[meilė]]s [[draugystė|draugyste]]. [[Pabaiga]] yra pabaiga. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Nėra kitų vaistų nuo [[meilė]]s, kaip tik mylėti dar labiau. – [[Henris Deividas Toro|H. D. Toro]]. # Niekas taip nepavergia, nesuminkština [[vyras|vyro]] širdies kaip suvokimas, kad yra [[meilė|mylimas]]. – [[Henrikas Senkevičius|H. Senkevičius]]. # Niekas taip nepriartina [[senatvė]]s kaip nesaikingas [[girtavimas]], nežabota [[meilė]] ir besaikis [[geidulingumas]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Niekas taip nesustiprina [[meilė]]s kaip neįveikiamos [[kliūtis|kliūtys]]. – [[Lope de Vega]]. # Nuo [[meilė]]s yra visokių [[vaistas|vaistų]], bet nėra nė vieno patikimo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nuoširdžiai [[meilė|mylėti]] – vadinasi, pamiršti save. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===P=== # [[Pavydas|Pavyde]] glūdi daugiau [[garbėtroška|garbėtroškos]] nei [[meilė]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Pavyduliavimas|Pavyduliavime]] esama vienos dalies [[meilė]]s ir devyniasdešimt devynių – [[savimeilė]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pavyduolio [[meilė]] panašesnė į [[neapykanta|neapykantą]]. – [[Moljeras]]. # Pirmasis [[vaikinas|vaikino]] [[meilė]]s požymis – [[drovumas]], o [[mergina|merginos]] – [[drąsa]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Pirmą kartą įsimylėjusios [[moteris|moterys]] myli savo mylimuosius, o vėliau — myli [[meilė|meilę]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pirmoji nesugadintos jaunystės [[meilė]] visada linksta į [[didingumas|didingumą]]. [[Gamta]] tarsi nori, kad viena lytis kitoje ieškotų [[gėris|gėrio]] ir [[grožis|grožio]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Platoniška [[meilė]] turi daug privalumų: ji netrukdo [[vyras|vyrui]] svajoti dieną ir miegoti naktį. Ir vis dėlto ji tokia nebrangi. – [[Bertoldas Auerbachas|B. Auerbachas]]. # Prie [[meilė]]s artėji ne tada, kai randi sau tobulą žmogų, o tada, kai išmoksti netobulą žmogų matyti tobulai. – [[Samas Keenas|S. Keenas]]. # Prieš [[meilė|meilę]] bejėgis [[mirtis|mirties]] siaubas ir [[tamsa]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Prisiekti [[moteris|moteriai]] amžiną [[meilė|meilę]] yra taip pat absurdiška, kaip tvirtinti, kad visada būsi sveikas arba visada būsi laimingas. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. # Protingai apie [[meilė|meilę]] kalbantis [[vyras]] – nėra įsimylėjęs. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Protingiausias vyras tampa kvailiu, kai [[meilė|myli]]; tuščiausia mergina pamilusi tampa protinga. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]]. ===R=== # Reikia mylėti, mylėti kaip galima karščiau, nes [[meilė]]je slypi tikroji jėga. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Reikia [[meilė|mylėti]], [[neapykanta|neapkęsti]], [[kova|kovoti]], [[tikėjimas|tikėtis]] – tai gali padaryti [[gyvenimas|gyvenimą]] kartų, tačiau be šito visas gyvenimas – niekai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Reikia patirti [[meilė|meilę]] prieš susiduriant su [[moralė|morale]]. Kitaip neišvengsi [[kančia|kančios]]. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # Remiantis tuo, kas pasakyta, galima teigti, kad [[moteris|moterys]] turi daugiau [[užuojauta|užuojautos]] ir žmonių [[meilė]]s, labiau atjaučia nelaimėlius negu [[vyras|vyrai]], tačiau teisingumo, dorumo ir sąžiningumo požiūriu šie yra pranašesni. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Retai būna tikra [[meilė]], bet tikra [[draugystė]] būna dar rečiau. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===S=== # [[Santūrumas]] [[meilė|mylint]] arba draugaujant būtų kvaila užgaida ir, be to, savimeilės aktas, užmušantis iš pradžių visus mūsų pačių, o paskui ir mylimo žmogaus jausmus. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Senyvame amžiuje [[meilė]] virsta [[yda]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Skausmas širdžiai, kur nėra deginančios aistros. Kur nėra meilės kančių, kur nėra svajų apie laimę. Diena be [[meilė]]s yra prarasta: blausesnės ir pilkesnės, nei ši bevaisė ir darganota diena – nėra. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Stenkis [[meilė|neįsimylėti]] artėjant [[senatvė|senatvei]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Stipriausia [[neapykanta]] – stipriausios [[meilė]]s vaisius. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Su stipria [[meilė|meile]] nesuderinami pikti [[įtarimas|įtarinėjimai]]. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]]. # Sunkiausia išgydyti tą [[meilė|meilę]], kuri užsiplieskė iš pirmo žvilgsnio. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Sutuoktinis|Sutuoktinių]] [[meilė]], laimingai išvengianti tūkstančio atsitiktinumų, visų gražiausias [[stebuklas]], nors ir visų kasdieniškiausias. – [[Fransua Moriakas|F. Moriakas]]. # Svarbiausia žinoti, ne už ką esi [[meilė|mylimas]], o kaip mylimas. [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris gali būti mylimas bet kokiais sumetimais. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. ===Š=== # [[Šeima]] tai yra vedybų, moterystės tikslas, o [[meilė]] gali būti ir be šeimos. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # [[Švelnumas]] stipresnis už jėgą, [[vanduo]] stipresnis už uolą, [[meilė]] stipresnė už prievartą. – [[Hermanas Hesė|H. Hesė]]. ===T=== # Taip, pusė [[gyvenimas|gyvenimo]], ir dar gražiausio , lieka paslėpta nuo žmogaus, kuris aistringai [[meilė|nemylėjo]]. – [[Stendalis]]. # Tarpusavio [[meilė|meilę]] sustiprina [[vaikas|vaikai]]. – [[Menandras]]. # Tas, kuris įsimyli [[grožis|negražią]] moterį, įsimyli visa aistros jėga, nes tokia [[meilė]] rodo arba keistą jo skonio užgaidą, arba paslaptingus mylimosios kerus, stipresnius už grožio žavesį. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]] 50 žmonių, turi 50 [[priešas|priešų]]. Tas, kuris nieko nemyli, neturi jokių priešų. – [[Buda]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]], [[gyvenimas|gyvena]], o tas kuris gyvena, [[darbas|dirba]]. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Tas, kuris [[meilė|nemyli]] savo [[šalis|šalies]], nemyli nieko. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # Tas, kuris tikisi liautis kvailiojęs, beprotis.<br /> [[Meilė]] tikroji kvailystėms ribų nenubrėš. – [[Propercijus]]. # Tas, kuris žmones [[meilė|myli]], o pats nėra mylimas, tegu ištiria savo požiūrį į artimuosius. – [[Mencijus]]. # Tas, kurį liautasi [[meilė|mylėti]], paprastai pats kaltas, kad laiku to nepastebėjo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tas ne žmogus, kuris [[meilė|neįsimyli]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Tą akimirką, kai susimąstai, ar tikrai žmogų [[meilė|myli]], jau liaujiesi jį mylėjęs. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # Ten, kur [[meilė]] arba [[neapykanta]] nevaidina jokio vaidmens, [[moteris]] vaidina vidutiniškai. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Tėvai]] myli savo [[vaikas|vaikus]] nerimastinga ir atlaidžia [[meilė|meile]], kuri juos gadina. Yra kita Meilė, atidi ir rami, kuri juos daro laimingus. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Tiems, kuriems nesvetimas [[pyktis|pykčio]] jausmas, nesvetimas ir [[meilė]]s jausmas. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tik [[meilė]] žino paslaptį, kaip apdovanojant kitą, praturtėti pačiam. – [[Klemensas Brentano|K. Brentano]]. # Tik stipri [[meilė]] pajėgs užglostytismulkius bendro gyvenimo nesusipratimus. – [[Teodoras Draizeris|T.Draizeris]]. # Tik ta [[meilė]] teisinga, kuri siekia grožio, nedarydama skriaudų. – [[Demokritas]]. # Tik tas šio to vertas, kuris ką nors [[meilė|myli]]. Niekuo nebūti ir nieko nemylėti – tas pats. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Tik [[tiesa]] yra gražuolė, tik jinai verta mūs [[meilė]]s. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Tikra [[meilė]] neįžūli ir nelengvabūdiška: [[drovumas]] ją daro apdairią; ji nedaug kam ryžtasi, žinodama, ką gali prarasti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Tikra [[meilė]] niekados nepersisotina. Ji negali atšalti, nes yra grynai dvasinė. Laužas gali apsidengti pelenais, žvaigždė – niekada. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tikra [[meilė]] prasideda tada, kai nieko nesitikima už ją gauti. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Tikros [[meilė]]s istorijos pabaigos niekada neturi. – [[Ričardas Bachas|R. Bachas]]. # Tikroji [[meilė]] nežino saiko ir ribų. – [[Sekstas Propercijus|Propercijus]]. # Tiktai [[meilė]] gali pažadinti [[džiaugsmas|džiaugsmą]], paskatinti jį kurti vis naujas ir naujas visko formas… – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Tyra ir saugi nuo kitų [[aistra|aistrų]] įtakos tik ta [[meilė]], kuri slypi mūsų širdies gilumoje ir nežinoma mums patiems. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tokia mat 20 tūkstančių metų trukusi biologinė žmogaus evoliucija. [[Meilė]] daro moterį išmintingesnę, o vyrą sukvailina. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Tu meile netikėk! Nėra šioj žemėj [[meilė]]s. Yra [[savimeilė]], plėšri, kerštinga, pavydi; Yra [[aistra]], kaip vilkė alkana. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # Tu pats, kaip ir bet kas visame pasaulyje, nusipelnai savo [[meilė]]s ir [[atsidavimas|atsidavimo]]. – [[Buda]]. # Tu suvoki, kad tai – [[meilė]], kai nori, kad tas žmogus būtų laimingas net ir tada, kai nesi tos laimės dalis. – [[Džiulija Roberts|Dž. Roberts]]. # Tvirtas [[charakteris]] verčia priešintis [[meilė|meilei]], bet tuo pat metu teikia tam jausmui karštumo ir ilgaamžiškumo; silpni žmonės, priešingai, lengvai pasiduoda aistroms, tačiau jos niekuomet jų neužvaldo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===V=== # Vedybinė [[meilė]] daugina žmonių giminę, draugiška meilė ją tobulina, o nedorovinga – demoralizuoja ir žemina. – [[Fransis Bekonas|B. Bekonas]]. # Veidmaininga [[meilė]] blogiau už [[neapykanta|neapykantą]]. – [[Plinijus Jaunesnysis]]. # Vien [[meilė]]s maža, ji turi pasireikšti darbais. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Vien tik todėl, kad kažkas [[meilė|nemyli]] tavęs taip, kaip tau norisi, dar nereiškia, kad jis nemyli tavęs iš visos širdies. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # Visa, kas daroma iš [[meilė]]s, visada vyksta anapus gėrio ir blogio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Visa, kas žemėje nuostabu, gimė iš [[meilė]]s moteriai. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Visa, ko nenuspalvino [[meilė]], – nespalvota. – [[Gerhartas Hauptmanas|G. Hauptmanas]]. # Visada? Koks baisus [[žodis]]!..[[Moteris|Moterys]] jį labai mėgsta. Jos sugadina kiekvieną [[meilė|meilę]], siekdamos, kad ji truktų amžinai. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Visada žemėje per mažai gerų [[žodis|žodžių]] – [[meilė|meilės]], [[tiesa|tiesos]] ir [[dėkingumas|dėkingumo]] žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname [[abejingumas|abejingi]] pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Visi trokšta būti mylimi, tai pakelia žmogų jo paties akyse, bet [[meilė|mylėti]] reikia įvairiai: vienus be galo atlaidžiai, kitus – tik rūsčiai. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Visos [[aistra|aistros]] verčia mus klysti, bet pačias juokingiausias [[klaida]]s verčia daryti [[meilė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Vyras]] beveik [[meilė|įsimyli]] kiekvieną [[moteris|moterį]], kuri jo įdėmiai klausosi. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Vyras]] su bet kokia [[moteris|moterim]] gali būti [[laimė|laimingas]] tol, kol jos [[meilė|nemyli]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[meilė]] ir jo [[gyvenimas]] yra du skirtingi dalykai, o [[moteris|moters]] meilė – visa jos egzistencija. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # Vos krislelio tereikia [[viltis|vilties]], kad pažadintume [[meilė|meilę]]. Po dviejų trijų dienų viltis gali išblėsti; bet meilė jau gimusi. – [[Stendalis]]. ===Ž=== # Žavinga atrodo viskas, į ką žiūrima su [[meilė|meile]]. – [[Kristianas Morgenšternas|K. Morgenšternas]]. # Žinome, kad [[meilė]] stipri kaip mirtis, bet juk ji ir trapi kaip stiklas. – [[Gi de Mopasanas]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] per ilgas [[meilė|meilei]]. Tiesiog per ilgas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Žmogiškoji [[meilė]] nepaveldima – ją reikia nuolat kurti, ugdyti. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # Žmogus be [[meilė]]s – tai [[egoizmas]] poromis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus]] jaučia amžiną, jį taurinantį poreikį [[meilė|mylėti]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]] nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kad ir kokių jie turi [[trūkumas|trūkumų]], labiau už viską verti [[meilė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nuolat painioja, viena vertus, [[santuoka|santuoką]] ir meilę, kita vertus, [[laimė|laimę]] ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors [[meilė]] ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. [[Vaizdas:Love heart.jpg|thumb|Mylinti širdis.]] ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apsimesk, kad tu [[Mirtis|numirei]] ir tada tu pamatysi kas iš tiesų tave [[meilė|myli]]. # [[Brolis|Broliai]] [[meilė|myli]] vienas kitą, kai jie yra vienodai [[Turtas|turtingi]]. # Geriau būti [[meilė|mylimas]], negu tuo, kurio [[Baimė|bijomasi]]. # Ką tu paskatini [[Vaikas|vaiką]] [[Meilė|mylėti]], gali būti svarbiau, nei ką tu padedi jam išmokti. # Kodėl reikia imti kažką [[jėga]], kai tu gali įgyti tai su [[Meilė|meile]]? # [[Meilė]] yra [[Skausmas|skausmo]] žudytojas. # Tam, kad galėtum [[Meilė|mylėti]] kitus žmones, tu turi sugebėti mylėti save. # Tikroji [[meilė]] reiškia, kad tai, kas mano, yra ir tavo. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Geriau [[meilė|mylėti]] ir prarasti, negu apskritai niekada nemylėti. # Jeigu tu nori, kad tave [[Meilė|mylėtų]] – būk mylimas. # Kaip [[meilė]] negalvoja nieko bloga, taip [[pavydas]] nekalba nieko gera. # [[Klaidos]] yra grubios, kur [[meilė]] smulki. # [[Meilė]] akla. # [[Meilė]]s ir [[kosulys|kosulio]] nepaslėpsi. # Mūsų [[Pasiaukojimas|pasiaukojimo]] laipsnis yra mūsų [[Meilė|meilės]] laipsnis. # Tie, kurie daugiausiai [[Meilė|myli]], būna mažiausiai [[Vertinimas|vertinami]]. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Prieš [[meilė|mylėdamas]], išmok vaikščioti per sniegą nepalikdamas pėdsakų. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Vargas tam, kurio niekas nemyli, bet saugokitės to, kuris visus [[meilė|myli]]. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Stipriausiai [[meilė|myli]] [[mama]], po jos seka [[šuo|šuns]] meilė, o tuomet – [[sutuoktinis|sutuoktinio]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akis|Akimis]] [[meilė]]s neįgysi. # Ant liežuvio galo [[meilė]], širdy – seilė. # Aš mergytę [[meilė|myliu]], bet kai [[santuoka|vesti]] – tyliu. # Ateik, [[laukimas|belaukiamas]], išeik, [[meilė|bemylimas]]. # Atiduok [[žmona|pačią]] dėdei, o pats pas [[meilė|meilę]] eik. # Aukso žuvytę šilko tinklu gaudo, gražią [[mergina|mergytę]] [[meilė]]s žodžiais šaudo. # [[Baimė]] su [[meilė|meile]] drauge nevaikšto. # Be davimo [[meilė]]s nėr. # Be [[duona|duonos]] nė [[meilė]]s nėra. # Be [[meilė]]s ir zgados<ref>Santaikos, santarvės.</ref> nėra. # Be [[meilė]]s nėra palaimos. # Be [[pavydas|pavydo]] [[meilė]] kaip valgis be druskos. # Be [[pavydas|pavydo]] nėra [[meilė]]s. # Be [[saulė]]s – ne vasara, be [[meilė]]s – ne gyvenimas. # [[Bernas|Bernų]] [[meilė]] kaip šuns seilė. # [[Bėda]] pro duris – [[meilė]] pro langą. # [[Brolis|Brolių]] [[meilė]] yra sidabras, o [[draugas|draugų]] – auksas. # [[Bučinys|Bučinio]] kaip šiupinio, [[meilė]]s kaip košės. # Būk visų mylimas, bet pats [[meilė]]s neieškok. # Greita [[meilė]] kaip seilė. # Karšta [[meilė]] greitai sudega. # Kas [[tyla|tyli]], tą visi [[meilė|myli]]. # [[Meilė|Meile]] sotus nebūsi. # [[Meilė]] – kaip seilė: veikiai pragaišta. # [[Meilė]] – ne seilė, nenurysi. # [[Meilė]] viską nugali. # [[Meilė]]je ir [[karas|kare]] – visos [[priemonė]]s tinkamos. # [[Meilė]]s ir [[kosulys|kosulio]] nepaslėpsi. # [[Motina|Motinos]] [[meilė]] kas dieną nauja. # [[Motina|Motinos]] [[meilė]] vis nauja. # Ne tas [[meilė|myli]], kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda. # Pirkta [[meilė]] greit atvėsta. # Sena [[meilė]] nerūdija. # [[Ugnis|Ugnies]], [[vanduo|vandens]] ir [[meilė]]s nepaslėpsi. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Apsimestinė [[meilė]] yra blogiau negu [[neapykanta]]. # Kad būtum mylimas – būk [[Meilė|mylintis]]. # Kokios ribos yra [[Meilė|mylėjime]]? ===[[Nigeriečių patarlės ir priežodžiai|Nigeriečių]]=== # Tu [[meilė|nemyli]] žmogaus, jei nenori priimti jo [[dovana|dovanos]]. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # [[Meilė]] panaši į vaiduoklį – visi apie ją kalba, bet nedaug kas matė. # Su [[meilė|meile]] nežaisk. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # Niekada neklausyk šių trijų patarėjų: [[vynas|vyno]], [[naktis|nakties]] ir [[meilė]]s. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Greitai įteisinta [[meilė]] baigiasi [[skyrybos|skyrybomis]]. # Jeigu [[meilė]] baigėsi, ji nebuvo ir prasidėjusi. # Kokia saldi būtų [[meilė]], iš jos kompoto neišvirsi. # Labiau [[meilė|mylėk]] tą, kuris nuolat prikiša tavo [[klaida]]s, negu tą, kuris nuolat tave giria. # [[Meilė|Mylimąją]] reikia apžiūrėti ne akimis, o [[širdis|širdimi]]. ==[[Merfio dėsniai]]== # [[Meilė|Įsimylėjęs]] [[išminčius]] ir įsimylėjęs [[kvailys]] – praktika rodo, kad skirtumas tarp jų nežymus. # Jei [[seksas]] – fizika, tai [[meilė]] – chemija. # [[Meilė]] ateina protrūkiais. # [[Meilė]] iš pirmo žvilgsnio sutaupo daug laiko. # [[Meilė]] yra laikinos beprotystės forma, išgydoma tik [[santuoka]]. # [[Meilė]] – medis, ant kurio visi trokšta pasikarti. # [[Meilė]] padeda užmušti [[laikas|laiką]], laikas padeda užmušti meilę. # [[Meilė]] – seksualinio užsidegimo pervertinimas. # [[Meilė]] – skylė [[širdis|širdyje]]. # [[Meilė]] – tai [[paklydimas]], kuriuo viena [[moteris]] skiriasi nuo kitos. # [[Meilė]] – tai vaizduotės triumfas prieš intelektą. # Mylėti ir prarasti [[meilė|meilę]] – tai daugiau, nei nemylėti visai. # Niekada nesakyk [[moteris|moteriai]], kad tu nevertas jos [[meilė]]s, ji ir pati tai žino. # Nieko nėra netikėtesnio, nei [[meilė]]. Nebent skrandžio sutrikimas. ==Taip pat skaitykite== *[[Meilužis]] *[[Savimeilė]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|meilė}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Jausmai]] [[Kategorija:Vertybės]] a01pw4wqgcdky5vy38maa4bpkwa7zxb 0 2012 84409 84407 2026-08-26T17:05:05Z Kurmis 70 /* K */ 84409 wikitext text/x-wiki '''''Moteris''' – 1. moteriškos lyties asmuo; 2. moteriškos lyties ištekėjęs asmuo.'' [[Vaizdas:Woman.svg|thumb|Moteris]] ==[[Biblija]]== # [[Gimdymas|Gimdydama]] [[moteris]] būna sielvarto prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji skausmą užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė į pasaulį žmogus. – ''Jn 16,21.'' # [[Išmintis|Išmintinga]] [[moteris]] statosi namus, o kvailoji savuosius nugriauna savo rankomis. – ''Pat 14, 1.'' # Yra skirtumas tarp [[žmona|žmonos]] ir mergaitės. Netekėjusi [[moteris]] rūpinasi Viešpaties reikalais, kad būtų šventa kūnu ir dvasia, o ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais – kaip patikti vyrui. – ''1 Kor 7,32-34.'' # [[Moteris|Moters]] [[grožis]] padaro jos vyro veidą spindintį, nes pranoksta visa, kas žavi jo akis. – ''Sir 36, 22.'' # Neatsiduok [[moteris|moteriai]] ir neleisk jai trypti savo [[orumas|orumo]]. – ''Sir 9, 2.'' # Neleidžiu, kad [[moteris]] mokytų nei kad vadovautų [[vyras|vyrui]], – ji tesilaiko tyliai. – ''1 Tim 2,12.'' # Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus, nėra didesnio [[pyktis|pykčio]] už [[moteris|moters]] pyktį. Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau, negu su pikta moterimi. – ''Sir 25, 15-16''. # Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno [[vyras (sutuoktinis)|vyro]] galva yra [[Kristus]], [[moteris|moters]] galva – vyras, o Kristaus galva – [[Dievas]]. – ''1 Kor 11,3.'' # O [[moteris|moteriai]] jis tarė: „Aš padauginsiu tavo skausmus per nėštumą; skausme [[gimdymas|gimdysi]] vaikus, bet aistringai geisi savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], o jis valdys tave“. – ''Pr 3, 16.'' # Taip pat, kad [[moteris|moterys]] puoštųsi kukliais ir padoriais drabužiais, droviai ir santūriai, ne supintais plaukais ar auksu, ar perlais, ar brangiu drabužiu, bet, – kaip dera moterims, pasižyminčioms dievobaimingumu,– gerais darbais. – ''1 Tim 2, 9-10''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Abi lytys klysta viena kitos atžvilgiu – todėl jos gerbia ir myli iš esmės tik pačios save (arba, švelniau tariant, savo idealą). Antai [[vyras]] nori iš [[moteris|moters]] taikingumo, bet būtent moteris savo prigimtimi yra netaikinga, panašiai kaip katė, nors ir kaip puikiai ji būtų išmokusi atrodyti taikinga. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Absurdiška manyti, kad [[vyras]] negali visada būti [[laimė|laimingas]] su viena ir ta pačia [[moteris|moterimi]]. Tai prilygsta tvirtinimui, kad geram muzikantui reikia kelių smuikų, kad sugrotų pjesę. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Antrą kartą teka tik ta [[moteris]], kuri nekentė savo pirmojo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]]. Antrą sykį veda tik tas vyras, kuris dievino pirmąją [[žmona|žmoną]]. Moterys bando laimę, vyrai rizikuoja. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Apskritai paėmus, [[moteris|moterys]] nemėgsta [[menas|meno]], neišmano jokios meno srities, o genialumo neturi nė kruopelės... Visa moterų [[literatūra]] yra šalta, tačiau patraukli kaip ir jos pačios. Kad ir kaip dvasingai ji būtų parašyta, tačiau joje nėra sielos ir nėra gyvybės... – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Ar galima kalbėti apie [[moteris|moters]] lygybę, jeigu moteris – dievybė. – [[Vasilijus Goloborodka|V. Goloborodka]]. # Ar [[moteris|moterims]] atitekusioje dalioje galima įžvelgti bent žymelę teisingumo?.. Be jokios abejonės, tautos, kurios savo moterims duodavo daugiausiai laisvės, visada būdavo pačios geriausios. – [[Šarlis Furjė|Š. Furjė]]. # Aš dar nesugebėjau atsakyti tik į vieną klausimą, kuris dar niekada ir nebuvo atsakytas: ko nori [[moteris]]? – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Aš galiu greičiau sutaikyti visą [[Europa|Europą]] negu dvi [[moteris]]. – [[Liudvikas XIV]]. # Aš stovėjau šalia jos, klausiausi jos ir galvojau, kaip baisu mylėti [[moteris|moterį]] ir būti neturtingam. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Aš sutinku, kad paskutinis [[žodis]] būtų [[moteris|moters]], bet tik, jeigu tikrai paskutinis! – [[Piteris Ustinovas|P. Ustinovas]]. # Atminkite auksinę taisyklę: kai pora gyvena kartu, [[moteris]] gali tikėtis [[seksas|sekso]] kada panorėjusi, o [[vyras]] tiktai kada ji panorės. – [[Aleks Halat|A. Halat]]. ===B=== # Be [[moteris|moters]] gyvenimo aušra ir vakaras būtų bejėgiški, vidudienis – be džiaugsmo. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Bet kuri [[moteris]] verta [[seksas|sekso]], bet ne visos – dukart. – [[Artūras Blochas|A. Blochas]]. # Bendra [[vyras|vyrų]] ir [[moteris|moterų]] klaida: netekę originalo ieškom kopijos. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Bet kokia [[moteris]] gali apkvailinti [[vyras|vyrą]], jei ji to nori ir jei jis [[meilė|myli]] ją. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Buitis]] – tai laikrodis, kurio svarsčiai – [[pinigai]], švytuoklė – [[moteris]]. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. ===D=== # Daili [[moteris]] nušvietė man [[akis]]. Net nustebau, kad šiam pasauly tokio grožio dar esama! Deja, kaip ir kaskart mano laimė truko neilgai... Tas Dievo kūrinėlis prabilo buku, bukiausiu, bet angelo balsu! Negaliu nupasakoti tos nuostabos, kurią jutau... Bet, mielas broli, jei skaitai, neapsigauk. Moteris – klastinga būtybė. Iš tolo ji gležna ir nuostabi, bet prisileisk arčiau ir kaip mat pagrobs ji tavo širdį! – [[Aloizas Alzheimeris|A. Alzheimeris]]. # Dauguma [[moteris|moterų]] iš visų jėgų stengiasi [[vyras|vyrą]] pakeisti. O kai joms tai pavyksta – liaujasi jį mylėjusios. – [[Marlena Dytrich|M. Dytrich]]. # Dauguma [[vyras|vyrų]], kurie koneveikia [[moteris]], iš tikrųjų plūsta tik vieną moterį. – [[Remi de Gurmonas|R. de Gurmonas]]. # Deja, [[silpnybė]] čia kalta, ne mes! / Kokios sutvertos [[moteris|mes]], tokios ir esam. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Didelė ir aistringa [[moteris|moters]] [[meilė]] pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo [[pasiaukojimas|aukotis]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Dievas sukūrė [[moteris]] gražias, kad jas galėtų mylėti [[vyras|vyrai]], ir kvailas, kad jos galėtų mylėti vyrus. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Du dešimtmečiai [[meilė]]s [[moteris|moterį]] paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai [[santuoka|vedybinio]] gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Dvaras be [[moteris|moterų]] – tai metai be pavasario, pavasaris be rožių. – [[Pranciškus Asyžietis]]. ===E=== # Eiles rašančios [[moteris|moterys]] – tas pat, kas skaičiuojantys arkliai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Emanicipuotai [[moteris|moteriai]] reikalingas emanicipuotas [[vyras]]. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. ===G=== # Gera [[moteris]] ištekėdama žada laimę, o bloga – laukia jos. – [[Vasilijus Kliučevskis|V. Kliučevskis]]. # Gerbkite [[moteris]]: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Gerbti [[moteris]] – [[pareiga]], kuriai kiekvienas doras žmogus turi paklusti iš mažens. – [[Lope de Vega]]. # [[Girtavimas|Girtaujančios]] [[moteris|moterys]] gimdo vaikus, panašius šiuo atžvilgiu į savo motinas. – [[Aristotelis]]. # Gyventi be [[moteris|moterų]] taip pat sunku, kaip ir su jomis. – [[Aristofanas]]. # Graži [[moteris]] patinka akims, gera – širdžiai; pirmoji yra papuošalas, antroji – lobis. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Gražios [[Moteris|moterys]] akims malonios, bet [[pažintis]] su jomis pavojinga. – [[Vang Čungas]]. ===I=== # Idealus [[vyras]] turi kalbėti su [[moteris|moterimis]] kaip su dievaitėmis, o elgtis – kaip su vaikais. <…> Jis visados turi pasakyti daugiau negu galvoja, o galvoje turėti daugiau negu pasako. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Ilgiausiai prisimeni [[moteris]], kurios nusiaubia. Argi nesmagu išlikti gyvam? – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Iš tiesų tik žemas, šiurkštus, nešvankus [[protas]] gali nuolat kreipti savo smalsią mintį vien į [[moteris|moters]] kūno grožį ir tik juo domėtis. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Išmokite naudotis savo [[protas|protu]] taip pat puikiai, kaip ir savo pudrine. Ir tuomet, gali būti, pudrinė jums nebebus daugiau reikalinga... Žinokite, protingas [[moteris]] vyrai įsimena, gražias išskiria minioje, o tik žavingų niekada nepamiršta. – [[Sofija Loren|S. Loren]]. # Išvengti [[moteris|moteries]] yra vienintelis kelias – vesti ją. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. ===Į=== # Į mūsų kūdikystės globėjas ir auklėtojas [[moteris|moterys]] tinka kaip tik todėl, kad pačios yra vaikiškos, paikos ir trumparegės, trumpai drūtai – jos visą gyvenimą neišauga iš vaiko; jos tarsi yra viduryje tarp vaiko ir vyro, kuris yra tikrasis žmogus... – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Įprastai [[moteris|moterys]] atidžiau renkasi naktinius marškinius negu [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. ===Y=== # Yra tokia [[moteris|moterų]] [[prigimtis|prigimties]] ypatybė: įmanomais dalykais jos įrodinėja neįmanomus ir savo nujautimais verčia perniek faktus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===J=== # Jausdamasi laiminga, ji būtų atrodžiusi tiesiog žavinga, nes [[laimė]] yra [[moteris|moterų]] poezija, lygiai kaip drabužiai yra jų gražna. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Jeigu būčiau [[moteris]] – kvėpinčiausi [[kava]]. – [[Džonas van Drutenas|Dž. van Drutenas]]. # Jei [[moteris]] turi [[jausmas|jausmus]], kuriuos lengva pažinti, tai ji turi ir [[širdis|širdį]], kuriai pažinti reikia laiko, nuolankumo ir tyros sielos. – [[Vaskas Pratolinis|V. Pratolinis]]. # Jei [[moteris]] turi polinkį į [[mokslas|mokslus]], tai jos lytiškumas dažniausiai būna sutrikęs... Moteriai nerūpi [[tiesa]]! Nuo amžių amžinųjų moteriai niekas nėra toks svetimas, atgrasus, priešiškas kaip tiesa – jos didysis menas yra [[melas]], jos svarbiausias reikalas – iliuzija ir grožis. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Jei [[moteris|moterys]] iš prigimties būtų lygiavertės su [[vyras|vyrais]] ir galėtų su jais lygintis sielos stiprybe ir dvasia, tai tarp tokios daugybės pačių įvairiausių tautų turėtų būti tokių, kur viena lytis nebūtų pranašesnė už kitą, bei tokių, kur moterys valdytų vyrus... Tačiau taip niekur nėra, todėl galima teigti, kad moterys iš prigimties neturi tokių pat teisių kaip vyrai. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. # Jei [[moteris|moters]] gerumas beribis, pasitaiko, kad ir jos [[pyktis]] neturi ribų. Gera [[žmona]] – vyrui brangi dovana, pikta – piktybinė opa. – [[Talmudas]]. # Jei [[vyras]] nepažino [[moteris|moters]] kūno [[grožis|grožio]] – tai jau [[Dievas|Dievo]] bausmė. – [[Tėvas Stanislovas]]. # Jeigu jūs norite žinoti, ką iš tiesų galvoja [[moteris]] – o tai, beje, labai pavojinga – žiūrėkite į ją, bet nesiklausykite jos. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Jeigu [[moteris]] eina išdidžiai pakelta galva – ji turi [[meilužis|meilužį]]. Jeigu moteris eina nuleidusi galvą – ji turi meilužį. Jei moteris laiko galvą tiesiai – ji turi meilužį. Ir apskritai, jeigu moteris yra su galva, tai ji turi meilužį. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Jeigu nori, kad kas nors būtų pasakyta, paprašyk [[vyras|vyro]]. Jeigu nori, kad kas nors būtų padaryta – paprašyk [[moteris|moters]]. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # Jeigu [[vyras]] nesugeba savo [[žmona|žmonos]] paversti [[meilužė|meiluže]], tai tik įrodo vyro nepilnavertiškumą. Reikia mokėti vienoje moteryje gauti visas [[moteris]].– [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Ji]] stengėsi atrodyti efektinga, tačiau sugebėjo būti tik netvarkinga. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===K=== # Kad [[moteris]] iš prigimties yra skirta paklusti, matyti iš to, jog kiekviena [nepriklausoma] ... tuoj pat prisišlieja prie kokio nors [[vyras|vyro]] ir leidžiasi jo valdoma ir tvarkoma, nes jai reikia pono. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Kai [[Adomas]] rojuje užmigo, iš jo šonkaulio dievas padarė [[moteris|moterį]]. Vargšas Adomas! Pirmutinis jo [[miegas]] buvo paskutinis jo [[poilsis]]. – [[Matijas Klaudijus|M. Klaudijus]]. # Kai kurių [[moteris|moterų]] paslaptingumas panašus į delčią: vis tiek žinai, kad mėnulis apvalus. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Kai kurių [[senis|senių]] troškimas mylėti jaunas [[moteris]] neprotingas dar ir dėl to, kad jie reikalauja atsakomosios meilės ir gyvena iliuzija, jog dar gali to tikėtis. Tačiau čia kalti ne tik patys seniai, bet ir jaunos moterys, puoselėjančios tą paikumą. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kai [[moteris]] atleidžia [[vyras|vyrui]], neturėtų pusryčiams šildyti jo [[nuodėmė|nuodėmių]]. – [[Marlena Dytrich|M. Dytrich]]. # Kai [[moteris]] esti tik moteris, ji vertingesnė nei vaidinanti [[vyras|vyro]] rolę. Ugdyti vyriškus moters bruožus, nepaisant jai būdingų savybių, – tolygu didžiai jai kenkti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Kai [[moteris]] gili upė, [[vyras]] stato tiltą, kai moteris – sekluma, jis brenda. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Kai mūsų [[siela]] tyra, mums žodis „[[moteris]]“ be galo didingas. – [[Etjenas de Senankūras|E de Senankūras]]. # Kai [[vyras]] ir [[moteris]] sugeba priimti ir gerbti vienas kito skirtumus, tada jų [[meilė]] turi galimybę žydėti. – [[John Gray|J. Gray]]. # Kai [[vyras (sutuoktinis)|vyrai]] [[santuoka|veda]] [[moteris]], jie tikisi, kad jos niekada nepasikeis. Kai moterys teka už vyrų, jos tikisi, kad jie pasikeis. Galiausiai abu lieka nusivylę. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kai viena [[moteris]] išmoko [[skaitymas|skaityti]], pasaulyje atsirado moterų problema. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Kaip blogai [[vyras|vyrai]] begalvotų apie [[moteris]], bet kuri moteris galvoja apie juos dar blogiau. – [[Nikola Sebastjenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. # Kaip [[moteris|moterys]] bijo gauti, taip [[vyras|vyrai]] bijo duoti. – [[John Gray|J. Gray]]. # Kalbėkime be užuolankų: [[moteris|moterys]] niekada nesižavėjo genialiais [[vyras|vyrais]]... Tikras dalykas, kad savybės, kurios vyro asmenyje labiausiai vertinamos dėl pažangos bei žmonijos didybės sąlygotų priežasčių, erotikos požiūriu moterų visai nedomina. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. O. I. Gasetas]]. # [[Karas]] vienodai apmokestina visus: iš [[vyras|vyrų]] paima [[kraujas|kraują]], iš [[moteris|moterų]] [[ašara]]s. – [[Viljamas Tekerėjus|V. Tekerėjus]]. # Kartais viena [[moteris]] esti daug įžvalgesnė už šimtą [[vyras|vyrų]]. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Kas gina [[moteris|moters]] teises, tas gina [[vaikas|vaiko]] teises, kitaip sakant, gina [[ateitis|ateitį]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas tai yra [[meilužė]]? [[Moteris]], šalia kurios pamiršti visus jos lyties trūkumus. – [[Nikola Sebastjenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. # – Kiek atsimenu, dar nesu atsivertęs knygos, kurioje nebūtų rašoma apie [[moteris|moterų]] nepastovumą. Ir iš dainų, ir iš patarlių – iš visko matyti, kad moterys nepatikimos. Dabar turbūt sakysite, kad visa tai parašė vyrai?<br />– Gal ir sakysiu. Taip, taip, prašau jūsų – nereikia jokių pavyzdžių iš knygų. [[Vyras|Vyrai]] visada galėjo laisviau išreikšti savo nuomonę. Jie visada buvo labiau išsilavinę, ir plunksną nuo seno savo rankose laiko vyrai. Taigi neieškokime įrodymų knygose. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Kiek yra nuostabių [[moteris|moterų]], pasenusių ne laiku tik todėl, kad jų gerbėjai buvo joms [[ištikimybė|ištikimi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kiek [[vyras|vyrų]] yra nusikaltę tik dėl savo [[silpnybė]]s [[moteris|moterims]]! – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Kiekvienas [[vyras]] myli dvi [[moteris]]; viena yra jo vaizduotės kūrinys, o kita dar negimusi. – [[Kahlilas Gibranas|K. Gibranas]]. # [[Komplimentas|Komplimentai]] nuginkluoja [[vyras|vyrus]], o ne [[moteris]]. Štai toks lyčių skirtumas. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kovojančios su savo meile [[moteris|moters]] tvirtumas – puikiausias iš visų pasaulyje esamų dalykų. – [[Stendalis]]. # Kur [[moteris]] yra – [[tyla|tylos]] nėra. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Kūnas]] – tai mažiausia, ką gali [[moteris]] duoti [[vyras|vyrui]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Kūrybinis įsitempimas tegali būti tarp dviejų atskirų polių: tarp [[vyras|vyro]] ir siekiamos, bet nepasiekiamos [[moteris|moteries]]. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. ===L=== # Lengvabūdiškas [[elgesys]] – tai mažiausias lengvo elgesio [[moteris|moters]] trūkumas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Lengviau gyventi su aistringa [[moteris|moterimi]] nei su nuobodžia. Tiesa, kartais jos pasmaugiamos, tačiau retai paliekamos. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. ===M=== # Manau, [[moteris|jos]] (moterys) lygiai taip pat įstengia, lygiai taip pat geba būti geravalės, jei tik nori; skausmą ir įtampą, kai prie jų pripranta, pakelia lygiai taip pat. – [[Seneka]]. # Manau, kad pasisekimas tarp [[moteris|moterų]] – tai paprastai vidutinybės rodiklis. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]]. # Manau, neginčytina, kad [[moteris|moterys]] paprastai yra kvailesnės negu [[vyras|vyrai]]. Manau, tai iš esmės paaiškinama tuo, jog jų lyties smalsumas buvo sėkmingiau nuslopintas. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Manoma, kad [[moteris]] privalo nejudėdama laukti, kol jai pasipirš. Būtent taip voras laukia musės. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Mąstanti [[moteris]] yra prarasta moteris. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Meilė]] daro [[vyras|vyrą]] aklą, tačiau pagerina [[moteris|moters]] regėjimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] [[moteris|moteriai]] be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina [[širdis|širdį]] ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] – nežymi [[vyras|vyro]] gyvenimo dalelė, [[moteris|moteriai]] ji – visas gyvenimas. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Meilė]]je visos [[moteris|moterys]] gudrios. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]]je [[vyras]] ieško visiškos [[vergas|vergės]], o [[moteris]] – visiškos [[vergija|vergijos]]. Meilė grįžta į praeities kultūrą ir praeities visuomenę – į Rytus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Mergaitė|Mergaites]] puošia [[kuklumas]], o [[moteris]] – [[brangakmenis|brangakmeniai]]. – [[Marilin Monro|M. Monro]]. # Mes reikalaujame, kad [[mergaitė]]s ne [[mąstymas|mąstytų]], bet [[tikėjimas|tikėtų]]. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. [[Moteris|Moterų]] [[darbas]] – megzti. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Mėgstu [[vyras|vyrus]] su [[ateitis|ateitimi]] ir [[moteris]] su [[praeitis|praeitimi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė|Mylimos]] [[moteris|moters]] [[šypsena]] spindi ir nakties tamsoje. – [[Moras Jokajus|M. Jokajus]]. # Mylintis daugelį – pažįsta [[moteris]], mylintis vieną – pažįsta [[meilė|meilę]]. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Moralizuojantis [[vyras]] paprastai esti [[veidmainis]], o moralizuojanti [[moteris]] – visada [[kvailys|kvailelė]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moteriai]] būti [[grožis|gražiai]] yra tik viena galimybė, o būti [[patrauklumas|patraukliai]] – šimtai tūkstančių. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. # [[Moteris|Moteriai]] [[namai]] turi būti centras, bet ne jos pasaulio ribos. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # [[Moteris|Moterims]] būdinga įrodinėti tai, kas neįmanoma, remiantis įmanomu, ir neigti tai, kas akivaizdu, remiantis nuojauta. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]] apdairesnė meilės reikaluose negu [[vyras]], nes jai [[meilė]] kur kas svarbesnis viso gyvenimo dalykas ir veiklos objektas. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Moteris]] atsiduoda silpniesiems kaip prizas, o stipriesiems kaip parama, todėl niekada nė vienas [[vyras]] negauna to, ką turėtų gauti. – [[Cesare Pavese|C. Pavese]]. # [[Moteris]] daug greičiau linksta į piktas [[mintis]] negu [[vyras]]. – [[Demokritas]]. # [[Moteris]] – didis žodis. Tai mergaitės [[tyrumas]], tai draugės [[pasiaukojimas]], tai motinos [[žygdarbis]]. – [[Nikolajus Nekrasovas|N. Nekrasovas]]. # [[Moteris]] – didžioji [[vyras|vyro]] auklėtoja. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Moteris]] gali būti blogesnė už [[angelas|angelą]], o [[vyras]] turi būti tik truputį geresnis už [[velnias|velnią]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # [[Moteris]] gali pataisyti [[vyras|vyrą]] tik įkyrėdama jam tiek, kad šis prarastų [[noras|norą]] [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris]] geba [[svajonė|svajonę]] paversti [[realybė|realybe]]. – [[Vladimiras Megrė|V. Megrė]]. # [[Moteris]] – geriausia mokykla [[diplomatas|diplomatams]]. – [[Ignas Šeinius|I. Šeinius]]. # [[Moteris]] gimdo vaikus, juos augina, tvarko namų ūkį ir dar rūpinasi materialine gerove? Tai ne visai teisinga. – [[Agnė Stankūnaitė|A. Stankūnaitė]]. # [[Moteris]] ir [[vyras]] papildo vienas kitą. – [[Motina Teresė]]. # [[Moteris]] išmoksta neapkęsti tiek, kiek ji praranda mokėjimą žavėti. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Moteris]] yra dieviškų prieštaravimų stebuklas. – [[Žiulis Mišlė|Ž. Mišlė]]. # [[Moteris]], kaip ir [[pinigas]], eina iš rankų į rankas… Moteris, kaip ir pinigas, dažnai būna apgaulinga ir netikra… Be moters, kaip ir be pinigo, visi nerimsta… – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris]] kartais gali prisipažinti turinti [[nuodėmė|nuodėmių]], bet aš nepažinojau nė vienos, kuri prisipažintų turinti [[silpnybė|silpnybių]]. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Moteris]], kuri [[juokas|juokiasi]] iš savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], jo jau [[meilė|nebemyli]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]], kuri nesikvėpina, neturi [[ateitis|ateities]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]], kuri nesinaudoja [[kosmetika]], pernelyg gerai apie save galvoja. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]], kurios geidžia kitas, tegu ir meilės išsiilgęs karstadirbys, iškart pasidaro brangesnė negu anksčiau. Nieko nepadarysi – žmogus daug daugiau dėmesio skiria santykinėms vertybėms negu absoliučioms. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Moteris]], kurios niekas nemyli – nulis ir nieko daugiau. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]] mylimo vyro [[veidas|veidą]] pažįsta taip gerai, kaip jūreivis pažįsta atvirą jūrą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]] naudoja savo intelektą, kad surastų priežastis palaikyti jos intuiciją. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Moteris]] negali pamilti žmogaus, kuris, jos nuomone, menkesnis už ją. [[Meilė]] be didžios pagarbos ir žavėjimosi – tik draugystė. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # [[Moteris]], neturinti nieko, be [[grožis|grožio]], panaši į nekvepiančią gėlę, vaisių nevedantį medį. – [[Mathurin Regnier|M. Regnier]]. # [[Moteris]] nėra pavaldi taip, tarsi [[vyras]] turėtų į ją prievartinę teisę; pavaldžią ją daro josios nuolatinis, neišvengiamas ir jos moralumą sąlygojantis noras būti pavaldžiai... O dėl šeimyninių ir vidinių ryšių, tai vyro švelnumas neišvengiamai jai atlygina viską ir net dar daugiau, negu ji neteko... Mano galva, tai vyro prievolė – valstybėse, kuriose piliečiai turi balsą sprendžiant visuomenės reikalus, neatiduoti šio balso, pirma neaptarus reikalo su savo žmona ir pokalbiu su ja nepakeitus savo nuomonės. – [[Johanas Gotlybas Fichtė|J. G. Fichtė]]. # [[Moteris]] privalo mylėti save. Kad ir pripuolamai, bet itin egoistiškai. – [[Alma Dūdienė|A. Dūdienė]]. # [[Moteris]] reikia dievinti arba pamesti. Kitaip būti negali. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Moteris]] – sumaištis ir labirintas. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. L. Safonas]]. # [[Moteris]] – [[šeima|šeimos]] gelbėtoja arba pražūtis. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # [[Moteris]] – tai ašis, apie kurią sukasi [[civilizacija]]. – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris]] – tai luošas, [[gamta|gamtos]] sužalotas [[vyras]]. – [[Aristotelis]]. # [[Moteris]] – tai molis, trokštantis pavirsti purvu. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris]] – tai paveikslas. [[Vyras]] – tai problema. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris]] tarsi vanduo. Tik tada daiktas, kada į ąsotį supiltas. Kožnai<ref>Kiekvienai.</ref> vyriškos globos reikia. – [[Edmundas Malūkas|E. Malūkas]]. # [[Moteris]] tik tada stipri, kai apsiginkluoja [[silpnybė|silpnybe]]. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Moteris]] turėtų būti nešvanki ir neišgirsta. – [[Džonas Lenonas|Dž. Lenonas]]. # [[Moteris]] turi būti griežtai saugoma namie, nes ji yra lengvabūdė meilėje ir savanaudė. Be to, jai labiau gresia pavojus apsigauti, ji mažiau klauso proto. – [[Avicena]]. # [[Moteris]] turi daugiau drąsos, o [[vyras]] – daugiau genijaus. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Moteris]] turi priklausyti tam vyrui, kuris išspręs jos problemas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Moterį]] reikia [[meilė|mylėti]] ir nesistengti ją [[supratimas|suprasti]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] arba uždeda jums karūną ant galvos, arba užveržia kilpą ant kaklo. – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris|Moterys]], be abejo, protingesnės. Jūs kada nors girdėjote apie moterį, kuri neteko galvos tik dėl to, kad vyro kojos gražios? – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # [[Moteris|Moterys]] be vyrų draugijos vysta, o [[vyras|vyrai]] be moterų – kvailėja. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Moteris|Moterys]] būtų nuostabios, jei galėtum patekti į jų glėbį nepatekdamas joms į nagus. – [[Ambrozas Birsas|A. Birsas]]. # [[Moteris|Moterys]] dabar tokios išsilavinusios, jog niekuo jų nebenustebinsi, nebent laiminga [[santuoka]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] gali būti išsilavinusios, bet jos nesukurtos aukštiesiems mokslams, filosofijai ir tam tikroms meninės kūrybos sritims, – šie dalykai reikalauja tam tikro visuotinumo. Moterys gali turėti išmonės, skonio, žavesio, bet jos neturi idealybės... Jei moterys paima į savo rankas valstybės vairą, valstybei iškyla pavojus, nes jos veikia vadovaudamosi ne visuomenės reikalavimais, o atsitiktiniais polinkiais ir nuomonėmis. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # [[Moteris|Moterys]] ginasi puldamos, o puola staigiai ir nelauktai pasiduodamos. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mus dideliems [[darbas|darbams]], bet trukdo juos atlikti. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mums [[noras|norą]] kurti šedevrus, tačiau nuolatos trukdo juos sukurti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] [[įsimylėjimas|įsimyli]] nepataisomus [[kvailys|kvailius]], o palieka gerus iki šleikštulio. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] yra silpnos, bet [[motina|motinos]] – stiprios. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris|Moterys]], kad ir kokios gražios jos būtų, turi vieną trūkumą – jos atitraukia vyrų smegenis nuo maisto. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Moteris|Moterys]] kaip arbatos pakeliai; kuo ilgiau laikai karštame vandenyje, tuo ji stipresnė. – [[Eleonora Ruzvelt|E. Ruzvelt]]. # [[Moteris|Moterys]] kažkokiu būdu iš karto atspėja, su kuo esame pasirengę joms būti neištikimi. Kartais netgi anksčiau, negu mums tai ateina į galvą. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. # [[Moteris|Moterys]], kurios [[juokas|juokiasi]] akimis, nepalyginti gražesnės už elegantiškas verksnes. [[Ašara|Ašaros]] tiek terodo [[dorybė]]s, kiek lašėjimas nuo stogo. – [[Demokritas]]. # [[Moteris|Moterys]] lengviausiai pravirkdo tuos [[vyras|vyrus]], kurių labiausiai bijo kiti vyrai. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # [[Moteris|Moterys]] – lyg elektros srovė – nebūtina žinoti, kaip veikia, kad nupurtytų. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Moteris|Moterys]] mėgsta kalbėti dviese, o [[vyras|vyrai]] — trise. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Moteris|Moterys]] mus stebina pirmučiausia meilės aistra, pavyduliavimo priepuoliais, nesenkančia motinos meile, pasidavimu prietarams, tuo, kaip jos reaguoja į masines psichozes... Esu matęs begalinės moterų meilės, aistros, begalinio pavyduliavimo, pykčio, baisiausių prietarų, – [[vyras|vyrams]] tai negalimi dalykai... Moterys neatsparios epidemiškam siautuliui... O moterys, jūs esate keisti vaikai! – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Moteris|Moterys]] nekenčia abstrakcijų, labiau vertina rankom apčiuopiamus dalykus. – [[Ričardas Gavelis|R. Gavelis]]. # [[Moteris|Moterys]] nuslopina mūsų nervingumą, sušvelnina pernelyg didelį individualizmą ir grąžina mus į žmonių giminės prieglobstį. – [[Morisas Baresas|M. Baresas]]. # [[Moteris|Moterys]] – pirmosios žmonių giminės [[auklėtoja|auklėtojos]]. – [[Oliveris Goldsmitas|O. Goldsmitas]]. # [[Moteris|Moterys]] prisirišusios prie [[mada|mados]], nes naujumas visada yra jaunystės atspindys. – [[Madlena de Skiuderi|M. de Skiuderi]]. # [[Moteris|Moterys]] retai klysta vertindamos viena kitą. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai ašis, aplink kurią viskas sukasi. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai [[materija (filosofija)|materijos]] pergalė prieš [[protas|protą]], o [[vyras|vyrai]] – proto pergalė prieš [[moralė|moralę]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] turi nuostabią [[nuojauta|nuojautą]]: jos sugeba suvokti bet ką, išskyrus tai, kas akivaizdu. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] viena kitos nemėgsta dėl [[vyras|vyrų]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Moteris|Moterys]] visada domisi [[beprotybė]]mis, kurių priežastis yra [[meilė]]. – [[Volteras]]. # [[Moteris|Moterys]] žaidžia savo [[grožis|grožiu]] kaip vaikas peiliu. Jos pačios juo susižeidžia. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris|Moterys]] – žavingai aikštinga lytis. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moters]] elgesio griežtumas – tai pudra ir dažai, kuriais ji paryškina savo [[grožis|grožį]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Moteris|Moters]] geriausi meilės laiškai yra visada rašomi [[vyras|vyrui]], kurį ji išduoda. – [[Lorensas Darelas|L. Darelas]]. # [[Moteris|Moters]] [[instinktas]] vertas didžiųjų žmonių [[įžvalgumas|įžvalgumo]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Moters]] istorija – tai [[meilė]]s ir [[pasiaukojimas|pasiaukojimo]] istorija. – [[Jonas Strelkūnas|J. Strelkūnas]]. # [[Moteris|Moters]] jėga tai, jog jos neįmanoma paaiškinti su psichologijos pagalba. [[Vyras|Vyrus]] galima analizuoti, o moteris... tik dievinti! – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moters]] karalystė – švelnumo, subtilumo ir kantrybės karalystė. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Moteris|Moters]] [[mintis|mintys]] švaresnės už vyro, ji jas dažniau keičia. – [[Oliveris Herfordas|O. Herfordas]]. # [[Moteris|Moters]] nuovoka tikslesnė už [[vyras|vyro]] tvirtumą. – [[Džozefas Radjardas Kiplingas|Dž. R. Kiplingas]]. # [[Moteris|Moters]] [[pašaukimas]], jei ji yra tik moteris, – būti konkrečiu [[vyras|vyro]] [[idealas|idealu]] (apžavais, iliuzija). Ne daugiau, bet ir ne mažiau... Taigi visa slypi toje magiškoje apžavėjimo dovanoje. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. O. I. Gasetas]]. # [[Moteris|Moters]] širdis – tai subtilybių labirintas, besivaržantis su netašytu gudraus vyro mąstymu. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Moteris|Moters]] vieta apačioje, ji nuo seno taip dresuojama. – [[Ernstas Blochas|E. Blochas]]. # [[Moteris|Moterų]] [[dora]] panaši į mėnulį – ji turi savo virsmus, fazes ir užtemimus. – [[Herodotas]]. # [[Moteris|Moterų]] viskas [[širdis]], net galva. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. ===N=== # Nedera garsiai pasakoti apie [[malonė|malones]], kuriomis mus apdovanojo [[moteris|moterys]] ir [[karalius|karaliai]]. – [[Volteras]]. # Nejaugi neįmanoma išrasti priemonės, kuri priverstų [[moteris]] mylėti savo [[vyras (sutuoktinis)|vyrus]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Neleisk, kad tavo akivaizdoje būtų įžeidinėjama tavo gerbiama ir mylima [[moteris]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Nepagarbus [[vyras|vyrų]] [[elgesys]] su [[moteris|moterimi]] beveik visada rodo, kad ji pati dėl to kalta. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Net ir nuoširdžiausiuose prisipažinimuose [[moteris]] visada palieka vietos nutylėjimui. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Netgi [[rūstybė]] mylimos [[moteris|moters]] kupina begalinio žavesio, neaptinkamo ir laimingiausiomis valandėlėmis kitose moteryse. – [[Stendalis]]. # Nė vienas žmogus nenugyveno tikro [[gyvenimas|gyvenimo]], jeigu nebuvo apvalytas [[moteris|moters]] meilės, stiprinamas jos narsos ir vadovaujamas jos kuklaus nuovokumo. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Niekada negalima pasitikėti [[moteris|moterimi]], kuri pasako jums savo amžių. Moteris, galinti tai, gali viską. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Niekas kitas taip nepuošia [[moteris|moters]], kaip tas, kuris ją puošia. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Niekas netampa [[moteris|moters]] draugu, jeigu gali būti jos meilužiu. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Niekas taip lengvai neišveda [[žmogus|žmogaus]] iš [[kelias|kelio]] ir pats iš jo neišeina kaip [[moteris]]. – [[Konfucijus]]. # Niekas taip netrukdo romanui, kaip [[moteris|moters]] humoro jausmas ir jo nebuvimas pas [[vyras|vyrą]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Nieko nėra lengvesnio kaip vidutinišką [[moteris|moterį]] paversti nepaprasta. Pakanka ją pamilti. – [[Markas Žilberas Sovažonas|M. Ž. Sovažonas]]. # Nieko nėra liūdnesnio už [[gyvenimas|gyvenimą]] tų [[moteris|moterų]], kurios mokėjo būti tik [[grožis|gražios]]. – [[Bernaras de Fontenelis|B. de Fontenelis]]. # Nieko nėra pasaulyje tokio nesavanaudiško, kaip tikrai mylinti [[moteris]]. – [[Vsevolodas Kočetovas|V. Kočetovas]]. # Norėdami pavaizduoti angelų [[grožis|grožį]], juos vaizduoja panašius į [[moteris]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Nuo [[moteris|moters]] darbo blėsta ir [[vyriškumas]]. – [[Leonas Bušma|L. Bušma]]. # Nuo pat pradžios [[moteris|moteriai]] nėra nieko svetimesnio, nemalonesnio, priešiškesnio kaip [[tiesa]], – jos didysis [[menas]] yra [[melas]], jos didžiausias rūpestis – [[iliuzija]] ir [[grožis]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===P=== # Pagrindinė priežastis, kodėl [[moteris|moterims]] [[katė]]s patinka labiau negu [[šuo|šunys]], yra ta, kad jos susitapatina, labiau negu [[Vyras|vyrams]] norėtųsi, su katės [[nepriklausomybė|nepriklausomybe]]. – [[Klivlendas Emoris|K. Emoris]]. # Pakako, kad vienas [[vyras]] įsimylėtų [[moteris|moterį]], ir [[pasaulis]] tapo toks, koks yra. – [[Volteras]]. # Palyginę [[vyras|vyrą]] ir moterį apskritai, galime pasakyti: [[moteris]] nesugebėtų taip genialiai puoštis, jei neturėtų antrojo vaidmens instinkto. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Pasaulyje mažai padorių [[moteris|moterų]], kurioms neįgriso jų [[dorybė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pasaulyje tiek daug [[moteris|moterų]], su kuriomis galima permiegoti, ir tiek mažai tokių, su kuriomis galima pasikalbėti. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Pati kvailiausia [[moteris]] pajėgi suvaldyti patį protingiausią [[vyras|vyrą]], bet tik pati protingiausia – [[kvailys|kvailį]]. – [[Džozefas Radjardas Kiplingas|Dž. R. Kiplingas]]. # Pats svarbiausias [[moteris|moters]] bruožas – [[nuolankumas]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Pavyduoliai]] labiausiai iš visų linkę atleisti, ir visos [[moteris|moterys]] tai žino. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Pažiūra į [[moteris|moterį]] – subtiliausias garbės, sąžinės, tvarkingumo, kilnumo matas, puikiausia jautrumo mokykla. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # Pernelyg drąsus su [[moteris|moterimis]] būna tik blogas žmogus. – [[Michalas Rusinekas|M. Rusinekas]]. # Pirmą kartą įsimylėjusios [[moteris|moterys]] myli savo mylimuosius, o vėliau — myli [[meilė|meilę]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Po dievo pirmiausia turime būti dėkingi [[moteris|moteriai]]: iš pradžių ji padovanoja mums [[gyvenimas|gyvenimą]], paskui jam suteikia [[prasmė|prasmę]]. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pradinis [[auklėjimas]] visų svarbiausias, ir tas pradinis auklėjimas neginčijamai priklauso [[moteris|moterims]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Prigimtis]] pasakė [[moteris|moteriai]]: būk graži, jeigu gali, išmintinga, jeigu nori, o apdairi būti privalai. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Prisiekti [[moteris|moteriai]] amžiną [[meilė|meilę]] yra taip pat absurdiška, kaip tvirtinti, kad visada būsi sveikas arba visada būsi laimingas. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. ===R=== # Reikia dažnai nusileisti [[moteris|moteriai]], kad turėtum teisę kartais ir įsakyti. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Remiantis tuo, kas pasakyta, galima teigti, kad [[moteris|moterys]] turi daugiau [[užuojauta|užuojautos]] ir žmonių [[meilė]]s, labiau atjaučia nelaimėlius negu [[vyras|vyrai]], tačiau teisingumo, dorumo ir sąžiningumo požiūriu šie yra pranašesni. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. ===S=== # Sakoma, kad [[moteris|moterys]] – rožės. Esu aklas, bet iš spyglių jaučiu, kad tai – tiesa. – [[Džonas Miltonas|Dž. Miltonas]]. # [[Santuoka]] ypatinga tuo, kad su ja baigiasi stabo garbinimas. Kai [[vyras]] geriau įsižiūri į savo dievaitę, ji vėl tampa paprasta [[moteris|moterimi]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Savo [[eisena]] [[moteris]] gali viską parodyti, neleisdama nieko pamatyti. – [[Onorė de Balzakas|Balzakas]]. # Savo vyrų visada pavydi negražios [[moteris|moterys]]. Gražioms – ne iki to: jos pavydi svetimų. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Seksas]] prasideda tada, kai [[moteris]] paima [[vyras|vyrą]] už rankos. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Seksualumas|Seksuali]] [[moteris]] pirmiausia turi būti [[moteriškumas|moteriška]] – švelni, taktiška. Ne tokia, kuri viską rėžia į akis tiesiai šviesiai... – [[Asta Baukutė|A. Baukutė]]. # Skaisti ta [[moteris]], kurios niekas negeidė. – [[Ovidijus]]. # Skaitanti [[pamokslas|pamokslus]] [[moteris]] panaši į stovintį ant užpakalinių kojų šunį: nuostabu ne tai, kad ji šito nemoka, o tai, kad ji šito imasi. – [[Samjuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Skirtumas tarp [[vyras|vyro]] ir [[moteris|moters]]: sendama moteris vis labiau pasineria į bobiškus reikalus, o sendamas vyras vis labiau tolsta nuo bobiškų reikalų. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Su [[moteris|moterimis]] [[ginčas|ginčijamasi]] širdimi, o ne protu. – [[Matjus Arnoldas|M. Arnoldas]]. # Sunku sukurti [[vyras|vyro]] laimę, pasmerkiant kančioms [[moteris|moterį]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Susitvardyti, kai apmaudu, ir nekelti scenų, kai skaudu – štai kokia yra ideali [[moteris]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Suvilioti artimą gerai [[nuomonė|nuomonei]] apie save ir po to visa širdimi patikėti to artimo nuomone – kas gali prilygti [[moteris|moteriai]] šiame mene? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===Š=== # Šis tvirtumo ir patvarumo idealas giliai įspaustas [[moteris|moters]] prigimtyje... Dabartiniame istorijos tarpsnyje [[kultūra]] yra kone vien vyriška; tai galios kultūra, ji nustūmė moterį į šešėlį. Todėl ši kultūra prarado pusiausvyrą ir svyrinėja nuo vieno karo prie kito... Moteris daug labiau negu vyras apdovanota pasyviomis savybėmis – skaistumu, kuklumu, atsidavimu ir pasiaukojimu. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. ===T=== # Tad iškyla nemažas pavojus, kai joms [moterims] patikima [[politika]] ir viena kita mokslo sritis... Nes kas gali būti didesnė retenybė už [[moteris|moterį]], kuri iš tikrųjų žino, kas yra [[mokslas]]? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tarybų Sąjungoje išspręstas [[moteris|moterų]] klausimas, nes jį išsprendė darbininkų klausimas: kai nebėra nei ponų, nei tarnų, nebelieka ir žemutiniojo sluoksnio – moters. – [[Ernstas Blochas|E. Blochas]]. # Tas, kuris sugeba valdyti [[moteris|moterį]], sugebės valdyti [[valstybė|valstybę]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Tauta|Tautos]] [[dorovė]] priklauso nuo [[pagarba|pagarbos]] [[moteris|moteriai]]. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # Tegu [[moteris]] nesamprotauja: tai siaubinga. – [[Demokritas]]. # Ten, kur [[meilė]] arba [[neapykanta]] nevaidina jokio vaidmens, [[moteris]] vaidina vidutiniškai. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tik gerbiantis [[moteris|moterį]] [[vyras]] gali išsiskirti su ja jos nepažemindamas. – [[Viljamas Somersetas Moemas|V. S. Moemas]]. # Tik [[moteris|moterys]] ir [[gydytojas|gydytojai]] žino, koks reikalingas ir naudingas žmonėms [[melas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Tik [[moteris|moterys]] moka mylėti – ir Dievą, ir žmogų. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. # Tik [[pamišėlis|pamišėliai]] ir [[moteris|moterys]] moka akylai stebėti, nes juos viskas žeidžia, o dvasinės [[kančia|kančios]] didina [[pastabumas|pastabumą]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Tris dalykus [[moteris]] gali sukurti iš nieko: salotas, skrybėlaitę ir barnį šeimoje. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # Turėtų [[santuoka|susituokti]] kiekviena [[moteris]], bet ne kiekvienas [[vyras]]. – [[Bendžaminas Dizraelis|B. Dizraelis]]. ===U=== # [[Ugnis]], [[moteris]] ir [[jūra]] – trys [[nelaimė]]s. – [[Ezopas]]. # Užimtiems žmonėms nėra kada apžiūrinėti [[moteris]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. ===V=== # Vadinti [[moteris|moterį]] silpnąja lytim yra šmeižtas. Tai [[vyras|vyro]] neteisingumas moteriai. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Veidrodis]], kuriuo [[moteris]] pasitiki labiausiai, yra vyro [[akis|akys]]. – [[Zigmundas Grafas|Z. Grafas]]. # [[Vergas]] apskritai nepasižymi gebėjimu numatyti, [[moteris]] – pasižymi, nors šiam jos gebėjimui ir nebūdingas ryžtas, [[vaikas]] – pasižymi, tačiau dar netobulai... Taigi apskritai paėmus, teisingi yra poeto žodžiai: „Moterį puošia tylėjimas“, bet tai netaikytina [[vyras|vyrui]]. – [[Aristotelis]]. # Vieniems [[vyras|vyrams]] rūpi [[darbas]], kitiems [[malonumai]], o visos [[moteris|moterys]] širdyje yra viliokės. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Vienu klausimu [[vyras|vyrai]] ir [[moteris|moterys]], be abejo, sutaria: ir vieni, ir kiti nepasitiki moterimis. – [[Henris Luisas Menkenas|H. L. Menkenas]]. # Visada? Koks baisus [[žodis]]!..[[Moteris|Moterys]] jį labai mėgsta. Jos sugadina kiekvieną [[meilė|meilę]], siekdamos, kad ji truktų amžinai. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Visada reikia kažko svaiginančio. Kinija turi [[opiumas|opiumą]], islamo šalys turi [[hašišas|hašišą]], vakarai turi [[moteris]]. – [[Andrė Malro|A. Malro]]. # Visi [[aforizmas|aforizmai]] apie [[moteris]] savaime yra pikti. Norint pavaizduoti gerąją pusę, tam reikia daug puslapių. – [[Andrė Morua|A. Morua]]. # Visi [[vyras|vyrai]], išskyrus pačius gyvuliškiausius ir grubiausius, nori, kad su jais pačių artimiausių ryšių siejama [[moteris]] būtų ne vergė per prievartą, o vergė savo noru, tiksliau sakant, ne vergė, o favoritė... Kiekviena moteris nuo ankstyvos jaunystės auklėjama taip, kad tikėtų, jog moters charakterio idealas yra visiška vyro charakterio priešingybė; jokios savo pačios valios, jokio savęs valdymo apsisprendimu, tik nuolankumas, klusnus kitų sprendimų vykdymas. – [[Džonas Stiuartas Milis|Dž. St. Milis]]. # Visos [[moteris|moterys]] vienodos, tik kai kurios neišsiduoda. Visos moterys klaidina vyrus neišbrendamam rūke. – [[Marina Cvetajeva|M. Cvetajeva]]. # Visos simpatiškos [[moteris|moterys]] yra gražios. – [[Valdas Adamkus|V. Adamkus]]. # [[Visuomenė]] taptų labai maloni, jeigu visos [[moteris|moterys]] būtų ištekėjusios, o visi [[vyras|vyrai]] – viengungiai. – [[Edgaras Saltusas|E. Saltusas]]. # [[Vyras|Vyrai]] nepagarbiai elgiasi su [[moteris|moterimi]] beveik visada dėl to, kad ji anksčiau buvo užmiršusi ir netikusiai elgėsi su jais. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Vyras|Vyrai]] turi būti [[ištikimybė|ištikimi]] [[moteris|moterims]], kurios juos myli, jau bent dėl tų nuolatinių stebuklų, kuriuos kuria meilė aukštesniajame pasaulyje, vadinamame dvasiniu pasauliu. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Vyras|Vyrams]] [[moteris|moterys]] atiduoda savo [[gyvenimas|gyvenimo]] [[auksas|auksą]]. Bet visada nori jį atgauti smulkiomis monetomis. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras]] beveik [[meilė|įsimyli]] kiekvieną [[moteris|moterį]], kuri jo įdėmiai klausosi. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Vyras]] būtų sukūręs kitą vyrą, jei jis nebūtų sukurtas, o [[moteris]] galėtų gyventi amžinybę, net negalvodama dauginti savo lytį. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Vyras]] geriau saugo kitų, o ne savo [[paslaptis]]. [[Moteris]] geriau saugo savas, o ne kitų paslaptis. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Vyras]] ir [[moteris]] skiriasi ne tik kūnu, bet ir dvasia, tačiau ar iš šito skirtumo išplaukia moters pavaldumas, jos nušalinimas nuo dvasinių ir bendrųjų, ne tik šeimos, reikalų? Leiskime moterims politikuoti! Jos tikrai bus tokios pat geros [[politika|politikės]] kaip ir mes, vyrai, tik kitokios, gal net geresnės už mus. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Vyras]] ir [[moteris]] – tai dvi natos, be kurių žmogaus sielos stygos neduoda teisingo ir pilno akordo. – [[Džuzepė Madzinis|Dž. Madzinis]]. # [[Vyras]] myli [[moteris|moterį]], žinodamas visas jos [[silpnybė|silpnybes]], [[užgaida]]s, [[netobulumas|netobulumą]] – galbūt už tai ją labiausiai ir myli. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras]] savo namuose gali būti karalius tik tuomet, kai [[moteris]] – karalienė. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Vyras]] su bet kokia [[moteris|moterim]] gali būti [[laimė|laimingas]] tol, kol jos [[meilė|nemyli]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyriškis]] įkaista lyg lemputė: tai raudonas, tai jau atšalęs, pakanka tik pūstelėti. [[Moteris|Moterys]] – atvirkščiai, ir tai mokslo įrodyta, įkaista pamažu kaip laidynė. Ant lėtos ugnies. Be jeigu jau užsidegė, niekas jos nesuturės. Lyg kokia aukštakrosnė. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Vyras|Vyro]] ir [[moteris|moters]] meilė – tai savanoriška sutartis, ir jos laužytojas esti kaltas tik dėl [[neištikimybė]]s, bet [[motina]] tapusios moters pareigos atsakingesnės, nes gamta jai patikėjo palikuonis. – [[Gi de Mopasanas|G. de Mopasanas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[laimė]]: aš noriu. [[Moteris|Moters]] laimė: jis nori. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Vyras|Vyro]] [[meilė]] ir jo [[gyvenimas]] yra du skirtingi dalykai, o [[moteris|moters]] meilė – visa jos egzistencija. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Vyras|Vyro]] niekuomet nežeis kito vyro žavėjimasis jo mylima moterimi, – tik [[moteris]] gali paversti tai kankyne. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # [[Vyras|Vyro]] [[talentas]] – kaip ir [[moteris|moters]] [[grožis]] – vien tik pažadas. Išties didžio vyro [[širdis]] ir [[charakteris]] turi prilygti jo talentui. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Vyras|Vyrui]] [[moteris]] – tai tas pat, kaip žemė legendiniam jos sūnui; užtenka jam tiktai parpuolus pabučiuoti jos [[krūtinė|krūtinę]], ir jis vėlei įgauna [[jėga|jėgų]]. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # [[Vyras|Vyrus]] galima analizuoti, [[moteris]] – tik dievinti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===Ž=== # Žemaūgę, siaurapetę, plačiastrėnę ir trumpakoję lytį vadinti gražiąja galėtų nebent lytinio instinkto aptemdytas [[vyras|vyro]] [[intelektas]]... Jos iš tikrųjų nelinkusios nei į muziką, nei į poeziją, nei į dailę ir joms nepagaulios... – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žemė]] turi tris polius: šiaurės, pietų ir nepasiektą [[moteris|moterį]]. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. [[Vaizdas:Bouguereau venus detail.jpg|thumb|Sandras Botičelis. Veneros gimimas.]] ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Moteris]] be [[vyras|vyro]], yra kaip laukas be sėklos. # [[Moteris]], kuri persekioja vyrą dėl [[Seksas|sekso]], praranda savo dvasinį [[Grožis|grožį]]. # Nėščia [[moteris]] negali tvirtinti, kad ji yra nekalta. ===[[Amerikiečių patarlės ir priežodžiai|Amerikiečių]]=== # [[Moteris|Moterys]] būna tokio amžiaus, kaip jos atrodo, o [[vyras|vyrai]] tokio, kaip jie jaučiasi. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Moteris|Moterį]] lengva nupirkti, bet sunku parduoti. # Supykusios [[Moteris|moterys]] būna kaip vapsvos. ===[[Baskų patarlės ir priežodžiai|Baskų]]=== # Kas [[vedybos|veda]] pažiūrėjęs į [[moteris|moterį]] tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Gera [[moteris]] ir iš asilo padarys [[vyras|vyrą]]. # Kai [[knyga]], [[moteris]] ar [[pinigai]] patenka į svetimas rankas, tai jie žuvę. Jeigu ir sugrįžta, tai knyga sutepta, moteris sugadinta, o pinigai dalimis. # [[Moteris|Moterys]] būna tokio amžiaus, kaip jos atrodo, o [[vyras|vyrai]] tokio, kaip jie jaučiasi. # Nemušk [[moteris|moters]] netgi gėle. # Ten, kur niekinama [[moteris]], visos [[malda|maldos]] yra tuščios. # [[Tėvas]] saugo ją vaikystėje, [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] – jaunystėje, [[sūnus]] – senatvėje: negalima palikti [[moteris|moters]] pačios sau. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Kas [[vedybos|veda]] pažiūrėjęs į [[moteris|moterį]] tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas. # [[Moteris|Moterys]] niekada nemeluoja. Dažniausiai atranda [[tiesa|tiesą]], kuri joms naudinga. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # [[Moteris|Moters]] plaukas tvirtesnis, negu pora jaučių. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Graži [[moteris]] pasidaro visų negražių priešė. # [[Moteris|Moterų]] [[liežuvis]] yra kardas, ir jos tikrai rūpinasi, kad jis nerūdytų. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ant [[moteris|moters]] [[liežuvis|liežuvio]] septyni [[velnias|velniai]] sėdi. # Bandyk [[vyras|vyrą]] [[moteris|moterim]], o geležį akmeniu. # Be [[moteris|moteriškės]] tušti [[namai]]. # [[Moteris|Boba]] ir [[ragana]] – velnių seserys. # [[Moteris|Boba]] iš [[ratai|ratų]] – ratams lengviau. # [[Moteris|Boba]] kaip troba, [[krūtinė|papai]] kaip pirtis, [[subinė]] kaip doklas. # [[Moteris|Boba]] perša – [[velnias]] šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref> duoda. # [[Moteris|Boba]] senyn – [[liežuvis]] ilgyn. # Būk [[vyras]], nesipešk su [[boba]]. # Gera [[moteris]] – [[namai|namų]] raktas. # Gera [[moteris]] [[vyras|vyrui]] kelią taiso. # [[Girtumas|Girta]] [[moteris]] ir už velnią bjauresnė. # Graži [[moteris]] – akims rojus, sielai – pragaras, o kišenei – skaistykla. # Jei [[moteris]] [[piršlys]], tai [[velnias]] šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref> duoda. # Kai [[velnias]] nieko negali padaryt, pasiverčia į [[moteris|bobą]]. # Ką [[velnias]] sumanys, [[boba]] padarys. # Kur [[velnias]] nepajėgia, ten [[boba|bobą]] siunčia. # Mačiau [[velnias|velnią]] – girta [[boba]]. # [[Moteris|Moteriškės]] ilgas rūbas, trumpas ūmas<ref>Protas.</ref>. # [[Moteris|Moters]] perkalbėti negalėtų nė pats [[velnias]]. # [[Širdis]] [[moteris|moters]] mieruojas<ref>Matuojas.</ref> [[pinigai]]s. # Tarp trijų [[moteris|moterų]] [[vaikas]] be galvos. # Tokia [[boba]] tik velniams baidyti. # Tokią [[boba|bobą]] tik dėti armoton<ref>Į patranką.</ref> ir šauti į velnių pulką. # Už [[moteris|moterį]] galvą dėti, už [[tėvynė|tėvynę]] – tris. # Viena [[Moteris|boba]] – boba, dvi bobos – alasas<ref>Triukšmas, rėksmas, klegesys.</ref>, trys bobos – turgus. # Viena [[moteris|boba]] – ne turgus. # Viena [[moteris|boba]] už devynis velnius atkusina<ref>Atkuso.</ref>. # Viena [[moteris|boba]] – vienas turgus, dvi bobos – du turgūs. # Vieną [[moteris|bobą]] vilkai pjaus! # Visos [[moteris|bobos]] velnių priėdę. # [[Vyras|Vyrams]] dienoj vienas [[darbas]], o [[moteris|moterims]] – daug. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] nukertamas, tik [[moteris|moterų]] nutęsamas. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] su galu, o [[moteris|moterų]] be galo. # [[Verkimas|Žliumbti]] – [[moteris|bobų]] [[darbas]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Būdama [[moteris]], nekelk [[Kardas|kardo]]. # [[Moteris]] yra velnių sandėlys, jeigu jinai yra [[moralė|morališkai]] pagedusi. # Tylėjimas yra nuostabiausias [[Moteris|moters]] bruožas. # Tyli [[moteris]] visada yra daug žavingesnė negu triukšminga. ===[[Malaiziečių patarlės ir priežodžiai|Malaiziečių]]=== # [[Moteris]] be [[vyras|vyro]] kaip smiltelė upėje. ===[[Norvegų patarlės ir priežodžiai|Norvegų]]=== # Kiekvienoje [[moteris|moteryje]] yra karalienė. Kalbėk su karaliene ir karalienė tau atsakys. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Įsimylėjusi [[moteris]] persūdo sriubą ir persaldo miegą. # Jei [[moteris]] iki 30 metų netapo graži, ji tiesiog kvaila. # Jeigu tavo [[moteris]] neteisi, eik ir atsiprašyk jos. # [[Moteris|Moteriai]] tiek metų, kiek metų jos vyrui. # Pasakyk [[moteris|moteriai]], kad ji [[grožis|graži]] ir velnias pakartos tai dešimt kartų. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Net jei [[moteris|moterys]] būtų stiklinės, vis viena jų nepermatytum. # Visos [[mergaitė]]s yra meilios, švelnios ir žavios; tad iš kurgi atsiranda tiek daug senų bjaurių [[boba|bobų]]. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # Nėra tokio gero [[vyras|vyro]], kurio [[moteris]] negalėtų padaryti geresniu. # [[Vyras|Vyrai]] myli galva, o [[moteris|moterys]] mąsto širdimi. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Vyras|Vyrai]] stato namus, o [[moteris|moterys]] juos kuria. # [[Vyras (sutuoktinis)|Vyras]] be [[žmona|žmonos]] – galva be kūno, [[moteris]] be vyro – kūnas be galvos. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Gali išsigelbėti nuo tigro, žemės drebėjimo ar taifūno, bet ne nuo [[moteris|moters]], kuri nusprendė tave užvaldyti. # Кai [[senmergė|sena merga]] išteka, ji akimirksniu tampa jauna [[moteris|moterim]]. # Lai apsaugo tave [[Dievas]] nuo blogų [[moteris|moterų]], o nuo gerų gelbėkis pats. # [[Moteris|Moterys]] [[vyras|vyrams]] išpešioja sparnus, o po to guodžiasi, kad jie ne angelai. # [[Vyras|Vyrai]] daugiau padarytų, jei [[moteris|moterys]] mažiau kalbėtų. # [[Vyras]] be [[moteris|moters]] – pusė vyro. ==[[Merfio dėsniai]]== # Iš pradžių [[Dievas]] sukūrė Žemę. Pailsėjo. Tada Dievas sukūrė [[vyras|Vyrą]]. Pailsėjo. Tada Dievas sukūrė [[moteris|Moterį]]. Daugiau nei Dievas, nei Vyras nesiilsėjo. # Jei [[moteris]] ko nors prašo, reikia būtinai duoti, nes ji pasiims pati. # Jei neturi [[moteris|moters]], vadinasi, kažkas turi dvi. – ''Antrasis pasimatymų dėsnis.'' # Kai [[vyras|vyrui]] blogai – jis ieško [[moteris|moters]]. Kai vyrui gerai – jis ieško dar vienos. # [[Meilė]] – tai [[paklydimas]], kuriuo viena [[moteris]] skiriasi nuo kitos. # [[Moteris]] slepia nuo [[vyras|vyro]] savo [[praeitis|praeitį]], o vyras nuo moters – jos [[ateitis|ateitį]]. # [[Moteris]] turi rengtis taip, kad [[vyras|vyrui]] norėtųsi ją nurengti. # [[Moteris|Moterys]] gali viską, tik kai kurios drovisi. # Nei viena [[moteris]] nesielgs su jumis taip baisiai, kaip moteris, kurią jūs vesite. # Niekada nesakyk [[moteris|moteriai]], kad tu nevertas jos [[meilė]]s, ji ir pati tai žino. ==Taip pat skaitykite== * [[Moteriškumas]] * [[Vyras]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|moteris}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Žmogus]] afuus6dhgilfkqjfhkcignq9b4pxors 0 2830 84408 84405 2026-08-26T17:03:45Z Kurmis 70 84408 wikitext text/x-wiki '''''[[Stendalis]]''' (pranc. '''Stendhal''', tikr. Anri Mari Beilis, (1783-1842) – prancūzų rašytojas.'' [[Vaizdas:Stendhal.jpg|thumb|Stendalis (1840)]] == Sentencijos == ===Apie charakterį=== # Kuo žmogus stipresnio [[charakteris|charakterio]], tuo mažiau linkęs į [[meilė]]s nepastovumą. # [[Vienatvė]]je žmogus gali išsiugdyti ką nori, tik ne [[charakteris|charakterį]]. # Žmogaus [[charakteris|charakteriu]] aš vadinu jo dorovinių įpročių visumą. ===Apie meilę=== # [[Drovumas|Drova]] yra gražiausios žmogaus aistros – [[meilė]]s – motina. # [[Meilė|Meile]]! Kokiose [[beprotybė]]se tu priverti mus atrasti [[džiaugsmas|džiaugsmą]]. # [[Meilė]] – žavi gėlė, bet reikia drąsos, kad prieitum ir nusiskintum ją nuo bedugnės krašto. # Prieš [[įsimylėjimas|pamildamas]] buvau menkas, ir kaip tik todėl, kad kartais jausdavau pagundą įsivaizduoti esąs didis. # Taip, pusė [[gyvenimas|gyvenimo]], ir dar gražiausio , lieka paslėpta nuo žmogaus, kuris aistringai [[meilė|nemylėjo]]. ===Apie protą=== # Kuo labiau išvystytas [[protas]], tuo aiškiau jis suvokia, kad [[teisingumas]] – vienintelis kelias į [[laimė|laimę]]. # [[Protas|Proto]] lankstumas gali pakeisti [[grožis|grožį]]. # Truputis [[aistra|aistros]] [[protas|protą]] aštrina, daug – slopina. ===Apie žmogų=== # Kiekvienas [[žmogus]] turi [[pareiga|pareigų]] pačiam sau. # Vienam [[žmogus|žmogui]] nelemta puikuotis visais [[talentas|talentais]]. # [[Žmogus]] gyvena žemėje ne tam, kad taptų [[turtas|turtingas]], o tam, kad taptų [[laimė|laimingas]]. # [[Žmogus]], kuris [[pavydas|pavydi]] visam pasauliui, visada bus [[vargšas]]. # [[Žmogus]] nėra laisvas nedaryti to, kas iš visų įmanomų veiksmų jam teikia daugiausia [[malonumas|malonumų]]. ===Kitos=== # Beveik visos [[nelaimė]]s kyla dėl mus ištinkančių įvykių klaidingo supratimo. Vadinasi, nuodugnus žmonių pažinimas ir išmintingas požiūris į įvykius artina mus prie [[laimė]]s. # Didis [[menas]] diegti kilnias [[idėja]]s, skatinančias viską aukoti žmonių giminės [[laimė|laimei]]. # Didžiausia kalbos vertė – [[aiškumas]]. # [[Dykinėjimas]] – [[nuobodulys|nuobodulio]] motina. # Filosofiniu požiūriu [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Mocartas]] atrodo dar nuostabesnis reiškinys, negu jis pasirodė mums kaip puikių muzikinių kūrinių autorius. # Gyvenimo laivą blaško visi vėjai ir audros, jei jis neturi [[darbas|darbo]] balasto. # [[Grožis]] tėra [[laimė]]s pažadas. # [[Jaunystė]] – [[narsa|narsos]] metas. # Kiekvienas sąžiningai atliekamas [[darbas]] naudingas, vadinasi, vertas [[pagarba|pagarbos]]. # Kovojančios su savo meile [[moteris|moters]] tvirtumas – puikiausias iš visų pasaulyje esamų dalykų. # Kruvinos [[kvailystė]]s nepataisomos. # [[Mąstymas|Mąstantį]] žmogų, jei jis kalba energingai ir nevengia naujovių, galite vadinti [[cinikas|ciniku]]. # Mirti dėl [[draugas|draugo]] kokiomis nors ypatingomis aplinkybės ne taip kilnu, kaip kasdien slapčia jam [[pasiaukojimas|aukotis]]. # Mokėti [[kalbėjimas|kalbėti]] – talentas. # [[Moteris|Moteriai]] būti visiškai [[nuoširdumas|nuoširdžiai]] – tas pats, kas pasirodyti viešoje vietoje be rūbų. # Negalima [[apgaudinėjimas|apgaudinėti]] liaudies dukart vienu ir tuo pačiu būdu. # Neniekinkite nieko, kas gali jus padaryti [[didybė|didžius]]. # Netgi [[rūstybė]] mylimos [[moteris|moters]] kupina begalinio žavesio, neaptinkamo ir laimingiausiomis valandėlėmis kitose moteryse. # [[Rašytojas|Rašytojui]] reikia tokios pat [[narsa|narsos]] kaip [[kareivis|kareiviui]]: pirmasis turi taip mat mažai galvoti apie kritikus kaip antrasis apie ligoninę. # [[Romanas]] – tai veidrodis, su kuriuo eini didžiu keliu. Jis atspindi tai padangės žydrynę, tai purvinas balas ir provėžas. # Sveikstu, bet gailiuosi [[liga|ligos]]. # Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1783|G]] [[Kategorija:1842|M]] [[Kategorija:Copyright]] 8tmf0f6l1sdglpshy6n64tdfj7hymq3 84410 84408 2026-08-26T17:11:11Z Kurmis 70 84410 wikitext text/x-wiki '''''[[Stendalis]]''' (pranc. '''Stendhal''', tikr. Anri Mari Beilis, (1783-1842) – prancūzų rašytojas.'' [[Vaizdas:Stendhal.jpg|thumb|Stendalis (1840)]] == Sentencijos == ===Apie charakterį=== # Kuo žmogus stipresnio [[charakteris|charakterio]], tuo mažiau linkęs į [[meilė]]s nepastovumą. # [[Vienatvė]]je žmogus gali išsiugdyti ką nori, tik ne [[charakteris|charakterį]]. # Žmogaus [[charakteris|charakteriu]] aš vadinu jo dorovinių įpročių visumą. ===Apie meilę=== # [[Drovumas|Drova]] yra gražiausios žmogaus aistros – [[meilė]]s – motina. # [[Meilė|Meile]]! Kokiose [[beprotybė]]se tu priverti mus atrasti [[džiaugsmas|džiaugsmą]]. # [[Meilė]] – žavi gėlė, bet reikia drąsos, kad prieitum ir nusiskintum ją nuo bedugnės krašto. # Prieš [[įsimylėjimas|pamildamas]] buvau menkas, ir kaip tik todėl, kad kartais jausdavau pagundą įsivaizduoti esąs didis. # Taip, pusė [[gyvenimas|gyvenimo]], ir dar gražiausio , lieka paslėpta nuo žmogaus, kuris aistringai [[meilė|nemylėjo]]. # Vos krislelio tereikia [[viltis|vilties]], kad pažadintume [[meilė|meilę]]. Po dviejų trijų dienų viltis gali išblėsti; bet meilė jau gimusi. ===Apie protą=== # Kuo labiau išvystytas [[protas]], tuo aiškiau jis suvokia, kad [[teisingumas]] – vienintelis kelias į [[laimė|laimę]]. # [[Protas|Proto]] lankstumas gali pakeisti [[grožis|grožį]]. # Truputis [[aistra|aistros]] [[protas|protą]] aštrina, daug – slopina. ===Apie žmogų=== # Kiekvienas [[žmogus]] turi [[pareiga|pareigų]] pačiam sau. # Vienam [[žmogus|žmogui]] nelemta puikuotis visais [[talentas|talentais]]. # [[Žmogus]] gyvena žemėje ne tam, kad taptų [[turtas|turtingas]], o tam, kad taptų [[laimė|laimingas]]. # [[Žmogus]], kuris [[pavydas|pavydi]] visam pasauliui, visada bus [[vargšas]]. # [[Žmogus]] nėra laisvas nedaryti to, kas iš visų įmanomų veiksmų jam teikia daugiausia [[malonumas|malonumų]]. ===Kitos=== # Beveik visos [[nelaimė]]s kyla dėl mus ištinkančių įvykių klaidingo supratimo. Vadinasi, nuodugnus žmonių pažinimas ir išmintingas požiūris į įvykius artina mus prie [[laimė]]s. # Didis [[menas]] diegti kilnias [[idėja]]s, skatinančias viską aukoti žmonių giminės [[laimė|laimei]]. # Didžiausia kalbos vertė – [[aiškumas]]. # [[Dykinėjimas]] – [[nuobodulys|nuobodulio]] motina. # Filosofiniu požiūriu [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Mocartas]] atrodo dar nuostabesnis reiškinys, negu jis pasirodė mums kaip puikių muzikinių kūrinių autorius. # Gyvenimo laivą blaško visi vėjai ir audros, jei jis neturi [[darbas|darbo]] balasto. # [[Grožis]] tėra [[laimė]]s pažadas. # [[Jaunystė]] – [[narsa|narsos]] metas. # Kiekvienas sąžiningai atliekamas [[darbas]] naudingas, vadinasi, vertas [[pagarba|pagarbos]]. # Kovojančios su savo meile [[moteris|moters]] tvirtumas – puikiausias iš visų pasaulyje esamų dalykų. # Kruvinos [[kvailystė]]s nepataisomos. # [[Mąstymas|Mąstantį]] žmogų, jei jis kalba energingai ir nevengia naujovių, galite vadinti [[cinikas|ciniku]]. # Mirti dėl [[draugas|draugo]] kokiomis nors ypatingomis aplinkybės ne taip kilnu, kaip kasdien slapčia jam [[pasiaukojimas|aukotis]]. # Mokėti [[kalbėjimas|kalbėti]] – talentas. # [[Moteris|Moteriai]] būti visiškai [[nuoširdumas|nuoširdžiai]] – tas pats, kas pasirodyti viešoje vietoje be rūbų. # Negalima [[apgaudinėjimas|apgaudinėti]] liaudies dukart vienu ir tuo pačiu būdu. # Neniekinkite nieko, kas gali jus padaryti [[didybė|didžius]]. # Netgi [[rūstybė]] mylimos [[moteris|moters]] kupina begalinio žavesio, neaptinkamo ir laimingiausiomis valandėlėmis kitose moteryse. # [[Rašytojas|Rašytojui]] reikia tokios pat [[narsa|narsos]] kaip [[kareivis|kareiviui]]: pirmasis turi taip mat mažai galvoti apie kritikus kaip antrasis apie ligoninę. # [[Romanas]] – tai veidrodis, su kuriuo eini didžiu keliu. Jis atspindi tai padangės žydrynę, tai purvinas balas ir provėžas. # Sveikstu, bet gailiuosi [[liga|ligos]]. # Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1783|G]] [[Kategorija:1842|M]] [[Kategorija:Copyright]] ogo5a46rtnmujqxx5kcx37mkpk41sn0 0 3038 84411 82840 2026-08-26T17:12:53Z Kurmis 70 84411 wikitext text/x-wiki '''''Viltis''' – vylimasis, tikėjimas, kad įvyks, kas laukiama, gera.'' ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Baimė]] lydi tol, kol prasideda neišvengiamybė. Nuo tada ji nebetenka prasmės. Ir mums lieka tik [[viltis]], kad apsisprendėme teisingai. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Be [[viltis|vilties]] gali sudužti [[širdis]]. – [[Viljamas Kemdenas|V. Kemdenas]]. # Geriau tvirta [[taika]] negu [[pergalė]]s [[viltis]]. – [[Titas Livijus|T. Livijus]]. # Gyvenkime [[gerumas|gerumu]] ir [[viltis|viltimi]]. – [[Kardinolas Sladkevičius]]. # Kad ir kokia apgaulinga [[viltis]], vis dėlto padeda mums nueiti užsibrėžtu [[gyvenimas|gyvenimo]] keliu iki galo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kai visa prarasta, vis dėlto dar lieka [[viltis]]. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Kas neturi [[viltis|vilčių]], tas niekuomet dėl nieko nenusivils. – [[Seneka]]. # Keliauti su [[viltis|viltimi]] yra lengviau nei atvykti. – [[Seras James Jeans]]. # Kol gyvas, [[žmogus]] neturi prarasti [[viltis|vilties]]. – [[Seneka]]. # Kol yra [[gyvenimas]], yra ir [[viltis]]. – [[Ihara Saikaku|I. Saikaku]]. # Kur miršta [[viltis]], ten atsiranda tuštuma. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Mūsų [[tikėjimas|tikėjimo]] ir [[viltis|vilties]] šaltinis – [[tiesa]]. – [[Anri Barbiusas|A. Barbiusas]]. # Nė vienas [[gydytojas]] nežino tokio [[vaistas|vaisto]] pavargusiam [[kūnas|kūnui]] ir išsekusiai [[dvasia]]i kaip [[viltis]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]] # [[Nelaimė]] dažnai suteikia [[viltis|viltį]]. – [[Seneka]]. # Net didžiausioje neviltyje [[kova]] yra [[viltis]]. – [[Romainas Rolandas|R. Rolanas]]. # Nežinau didesnio [[pasiaukojimas|pasiaukojimo]] negu paduoti ranką žmogui, kuris visiškai neteko [[viltis|vilties]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Paprastai [[viltis]] – blogas vedlys, nors geras pakeleivis. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Pavojingos ne didelės [[viltis|viltys]], o beviltiškumas. – [[Mikelandželas Buonarotis|Mikelandželas]]. # Polinkis į [[džiaugsmas|džiaugsmą]] ir [[viltis|viltį]] – neabejotina [[laimė]], polinkis į [[baimė|baimę]] ir [[melancholija|melancholiją]] – tikriausia [[nelaimė]]. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]]. # Praradęs [[viltis|viltį]] nustosi [[baimė|bijoti]]. – [[Seneka]]. # Tik [[viltis]] palaiko, apsaugo, leidžia gyventi. Viltis žmonijos tvirtovė, tvirtovių tvirtovė, vienintelė nesugriaunama, jokiais ginklais nepaimama. Kas pasitraukia iš tos tvirtovės, tam nieko kito nelieka, kaip tik drebėti, drebėti. Ir mirti lėta mirtimi. – [[Juozas Grušas|J. Grušas]]. # [[Viltis]] – geri pusryčiai, bet bloga vakarienė. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Viltis]] gyvena net prie pačios kapo duobės. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Viltis]] ir [[troškimas]] vienas kitą skatina, todėl kai viena vėsta, tai ir kitas aušta, o kai viena įsiliepsnoja, tai ir kitas užverda. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # [[Viltis]], jei stipri, prakala akmenį. – [[Edmundas Malūkas|E. Malūkas]]. # [[Viltis]] – kaip stiklo šukė kojoje. Kol įlindusi – kiekvienas žingsnis skausmingas. – [[Sebastijanas Ficekas|S. Ficekas]]. # [[Viltis]] – naiviausioji [[tikėjimas|tikėjimo]] forma. – [[Gerhardas Uhlenbruck|G. Uhlenbruck]]. # [[Viltis]] – pats vertingiausias ir pats pavojingiausias turtas. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|L. Vovenargas]]. # [[Viltis|Viltys]] – tai lankai, kurie neleidžia plyšti [[širdis|širdžiai]]. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # [[Viltis|Viltys]] panašios į voratinklį: mažos [[kančia|kančios]] jose įstringa, o didelės prasiveržia. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Visą gyvenimą lydinti [[viltis]] nepalieka mūsų net ir mirties valandą. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Vos krislelio tereikia [[viltis|vilties]], kad pažadintume [[meilė|meilę]]. Po dviejų trijų dienų viltis gali išblėsti; bet meilė jau gimusi. – [[Stendalis]]. # [[Žmogus|Žmogus]] visą [[gyvenimas|gyvenimą]] praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas [[Viltis|vilties]]. – [[Volteras]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kur yra [[gyvenimas]], ten yra ir [[viltis]]. # Su maža įsivaizdavimo [[Sėkla|sėklyte]], tu gali užauginti visą lauką [[Viltis|vilties]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Paprastai [[viltis]] – blogas vedlys, nors geras pakeleivis. # [[Viltis|Viltys]] yra [[kvailys|kvailio]] pajamos. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Kodėl prarandi [[viltis|viltį]]? Kliūtys nyksta atitinkamai tavo [[veržlumas|veržlumui]] augant. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Gera [[viltis]] yra geriau negu skurdus [[turtas]]. ===[[Italų patarlės ir priežodžiai|Italų]]=== # Apgaulingos [[viltis|viltys]] maitina [[kančia]]s. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # [[Viltis]] – [[kvailys|kvailių]] motina. # [[Viltis]] miršta paskutinė. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Viltis]] – [[kvailys|kvailių]] motina. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # [[Viltis]] — [[kvailys|kvailių]] motina. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|viltis}} [[Kategorija:Psichologija]] szf0q3djs95mp9x1zsnesd6971ymn1g