Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.23 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 2830 84429 84423 2026-10-08T17:46:08Z Kurmis 70 84429 wikitext text/x-wiki '''''[[Stendalis]]''' (pranc. '''Stendhal''', tikr. Anri Mari Beilis, (1783-1842) – prancūzų rašytojas.'' [[Vaizdas:Stendhal.jpg|thumb|Stendalis (1840)]] == Sentencijos == ===Apie charakterį=== # Kuo žmogus stipresnio [[charakteris|charakterio]], tuo mažiau linkęs į [[meilė]]s nepastovumą. # [[Vienatvė]]je žmogus gali išsiugdyti ką nori, tik ne [[charakteris|charakterį]]. # Žmogaus [[charakteris|charakteriu]] aš vadinu jo dorovinių įpročių visumą. ===Apie meilę=== # [[Drovumas|Drova]] yra gražiausios žmogaus aistros – [[meilė]]s – motina. # [[Meilė|Meile]]! Kokiose [[beprotybė]]se tu priverti mus atrasti [[džiaugsmas|džiaugsmą]]. # [[Meilė]] – vienintelė aistra, kuriai mokama jos pačios nukaltais pinigais. # [[Meilė]] – žavi gėlė, bet reikia drąsos, kad prieitum ir nusiskintum ją nuo bedugnės krašto. # [[Meilė|Mylėti]] – reiškia patirti malonumą matant, juntant visais jutimo organais kuo arčiau būtybę, kurią tu myli ir kuri myli tave. # [[Meilė|Pamilęs]] visų protingiausias žmogus nė vieno daikto nebemato tokio, koks jis iš tikrųjų... Moteris, dažniausiai eilinė, tampa nebeatpažįstama, nepaprasta būtybe. # Prieš [[įsimylėjimas|pamildamas]] buvau menkas, ir kaip tik todėl, kad kartais jausdavau pagundą įsivaizduoti esąs didis. # Taip, pusė [[gyvenimas|gyvenimo]], ir dar gražiausio , lieka paslėpta nuo žmogaus, kuris aistringai [[meilė|nemylėjo]]. # Vos krislelio tereikia [[viltis|vilties]], kad pažadintume [[meilė|meilę]]. Po dviejų trijų dienų viltis gali išblėsti; bet meilė jau gimusi. ===Apie protą=== # Kuo labiau išvystytas [[protas]], tuo aiškiau jis suvokia, kad [[teisingumas]] – vienintelis kelias į [[laimė|laimę]]. # [[Protas|Proto]] lankstumas gali pakeisti [[grožis|grožį]]. # Truputis [[aistra|aistros]] [[protas|protą]] aštrina, daug – slopina. ===Apie žmogų=== # Kiekvienas [[žmogus]] turi [[pareiga|pareigų]] pačiam sau. # Vienam [[žmogus|žmogui]] nelemta puikuotis visais [[talentas|talentais]]. # [[Žmogus]] gyvena žemėje ne tam, kad taptų [[turtas|turtingas]], o tam, kad taptų [[laimė|laimingas]]. # [[Žmogus]], kuris [[pavydas|pavydi]] visam pasauliui, visada bus [[vargšas]]. # [[Žmogus]] nėra laisvas nedaryti to, kas iš visų įmanomų veiksmų jam teikia daugiausia [[malonumas|malonumų]]. ===Kitos=== # Beveik visos [[nelaimė]]s kyla dėl mus ištinkančių įvykių klaidingo supratimo. Vadinasi, nuodugnus žmonių pažinimas ir išmintingas požiūris į įvykius artina mus prie [[laimė]]s. # Didis [[menas]] diegti kilnias [[idėja]]s, skatinančias viską aukoti žmonių giminės [[laimė|laimei]]. # Didžiausia kalbos vertė – [[aiškumas]]. # [[Dykinėjimas]] – [[nuobodulys|nuobodulio]] motina. # Filosofiniu požiūriu [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Mocartas]] atrodo dar nuostabesnis reiškinys, negu jis pasirodė mums kaip puikių muzikinių kūrinių autorius. # Gyvenimo laivą blaško visi vėjai ir audros, jei jis neturi [[darbas|darbo]] balasto. # [[Grožis]] tėra [[laimė]]s pažadas. # [[Jaunystė]] – [[narsa|narsos]] metas. # Kiekvienas sąžiningai atliekamas [[darbas]] naudingas, vadinasi, vertas [[pagarba|pagarbos]]. # Kovojančios su savo meile [[moteris|moters]] tvirtumas – puikiausias iš visų pasaulyje esamų dalykų. # Kruvinos [[kvailystė]]s nepataisomos. # [[Mąstymas|Mąstantį]] žmogų, jei jis kalba energingai ir nevengia naujovių, galite vadinti [[cinikas|ciniku]]. # Mirti dėl [[draugas|draugo]] kokiomis nors ypatingomis aplinkybės ne taip kilnu, kaip kasdien slapčia jam [[pasiaukojimas|aukotis]]. # Mokėti [[kalbėjimas|kalbėti]] – talentas. # [[Moteris|Moteriai]] būti visiškai [[nuoširdumas|nuoširdžiai]] – tas pats, kas pasirodyti viešoje vietoje be rūbų. # Negalima [[apgaudinėjimas|apgaudinėti]] liaudies dukart vienu ir tuo pačiu būdu. # Neniekinkite nieko, kas gali jus padaryti [[didybė|didžius]]. # Netgi [[rūstybė]] mylimos [[moteris|moters]] kupina begalinio žavesio, neaptinkamo ir laimingiausiomis valandėlėmis kitose moteryse. # [[Rašytojas|Rašytojui]] reikia tokios pat [[narsa|narsos]] kaip [[kareivis|kareiviui]]: pirmasis turi taip mat mažai galvoti apie kritikus kaip antrasis apie ligoninę. # [[Romanas]] – tai veidrodis, su kuriuo eini didžiu keliu. Jis atspindi tai padangės žydrynę, tai purvinas balas ir provėžas. # Sveikstu, bet gailiuosi [[liga|ligos]]. # Vienintelė pasisekimo sąlyga – stengtis būti pačiu savimi. # Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1783|G]] [[Kategorija:1842|M]] [[Kategorija:Copyright]] 4u5g4jx3cxhkw2z7ka8gpxtxs2taou7 84430 84429 2026-10-08T17:49:55Z Kurmis 70 /* Kitos */ 84430 wikitext text/x-wiki '''''[[Stendalis]]''' (pranc. '''Stendhal''', tikr. Anri Mari Beilis, (1783-1842) – prancūzų rašytojas.'' [[Vaizdas:Stendhal.jpg|thumb|Stendalis (1840)]] == Sentencijos == ===Apie charakterį=== # Kuo žmogus stipresnio [[charakteris|charakterio]], tuo mažiau linkęs į [[meilė]]s nepastovumą. # [[Vienatvė]]je žmogus gali išsiugdyti ką nori, tik ne [[charakteris|charakterį]]. # Žmogaus [[charakteris|charakteriu]] aš vadinu jo dorovinių įpročių visumą. ===Apie meilę=== # [[Drovumas|Drova]] yra gražiausios žmogaus aistros – [[meilė]]s – motina. # [[Meilė|Meile]]! Kokiose [[beprotybė]]se tu priverti mus atrasti [[džiaugsmas|džiaugsmą]]. # [[Meilė]] – vienintelė aistra, kuriai mokama jos pačios nukaltais pinigais. # [[Meilė]] – žavi gėlė, bet reikia drąsos, kad prieitum ir nusiskintum ją nuo bedugnės krašto. # [[Meilė|Mylėti]] – reiškia patirti malonumą matant, juntant visais jutimo organais kuo arčiau būtybę, kurią tu myli ir kuri myli tave. # [[Meilė|Pamilęs]] visų protingiausias žmogus nė vieno daikto nebemato tokio, koks jis iš tikrųjų... Moteris, dažniausiai eilinė, tampa nebeatpažįstama, nepaprasta būtybe. # Prieš [[įsimylėjimas|pamildamas]] buvau menkas, ir kaip tik todėl, kad kartais jausdavau pagundą įsivaizduoti esąs didis. # Taip, pusė [[gyvenimas|gyvenimo]], ir dar gražiausio , lieka paslėpta nuo žmogaus, kuris aistringai [[meilė|nemylėjo]]. # Vos krislelio tereikia [[viltis|vilties]], kad pažadintume [[meilė|meilę]]. Po dviejų trijų dienų viltis gali išblėsti; bet meilė jau gimusi. ===Apie protą=== # Kuo labiau išvystytas [[protas]], tuo aiškiau jis suvokia, kad [[teisingumas]] – vienintelis kelias į [[laimė|laimę]]. # [[Protas|Proto]] lankstumas gali pakeisti [[grožis|grožį]]. # Truputis [[aistra|aistros]] [[protas|protą]] aštrina, daug – slopina. ===Apie žmogų=== # Kiekvienas [[žmogus]] turi [[pareiga|pareigų]] pačiam sau. # Vienam [[žmogus|žmogui]] nelemta puikuotis visais [[talentas|talentais]]. # [[Žmogus]] gyvena žemėje ne tam, kad taptų [[turtas|turtingas]], o tam, kad taptų [[laimė|laimingas]]. # [[Žmogus]], kuris [[pavydas|pavydi]] visam pasauliui, visada bus [[vargšas]]. # [[Žmogus]] nėra laisvas nedaryti to, kas iš visų įmanomų veiksmų jam teikia daugiausia [[malonumas|malonumų]]. ===Kitos=== # Beveik visos [[nelaimė]]s kyla dėl mus ištinkančių įvykių klaidingo supratimo. Vadinasi, nuodugnus žmonių pažinimas ir išmintingas požiūris į įvykius artina mus prie [[laimė]]s. # Didis [[menas]] diegti kilnias [[idėja]]s, skatinančias viską aukoti žmonių giminės [[laimė|laimei]]. # Didžiausia kalbos vertė – [[aiškumas]]. # [[Dykinėjimas]] – [[nuobodulys|nuobodulio]] motina. # Filosofiniu požiūriu [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Mocartas]] atrodo dar nuostabesnis reiškinys, negu jis pasirodė mums kaip puikių muzikinių kūrinių autorius. # Gyvenimo laivą blaško visi vėjai ir audros, jei jis neturi [[darbas|darbo]] balasto. # [[Grožis]] tėra [[laimė]]s pažadas. # [[Jaunystė]] – [[narsa|narsos]] metas. # Kiekvienas sąžiningai atliekamas [[darbas]] naudingas, vadinasi, vertas [[pagarba|pagarbos]]. # Kovojančios su savo meile [[moteris|moters]] tvirtumas – puikiausias iš visų pasaulyje esamų dalykų. # Kruvinos [[kvailystė]]s nepataisomos. # [[Mąstymas|Mąstantį]] žmogų, jei jis kalba energingai ir nevengia naujovių, galite vadinti [[cinikas|ciniku]]. # Mirti dėl [[draugas|draugo]] kokiomis nors ypatingomis aplinkybės ne taip kilnu, kaip kasdien slapčia jam [[pasiaukojimas|aukotis]]. # Mokėti [[kalbėjimas|kalbėtis]] – talentas. # [[Moteris|Moteriai]] būti visiškai [[nuoširdumas|nuoširdžiai]] – tas pats, kas pasirodyti viešoje vietoje be rūbų. # Negalima [[apgaudinėjimas|apgaudinėti]] liaudies dukart vienu ir tuo pačiu būdu. # Neniekinkite nieko, kas gali jus padaryti [[didybė|didžius]]. # Netgi [[rūstybė]] mylimos [[moteris|moters]] kupina begalinio žavesio, neaptinkamo ir laimingiausiomis valandėlėmis kitose moteryse. # [[Rašytojas|Rašytojui]] reikia tokios pat [[narsa|narsos]] kaip [[kareivis|kareiviui]]: pirmasis turi taip mat mažai galvoti apie kritikus kaip antrasis apie ligoninę. # [[Romanas]] – tai veidrodis, su kuriuo eini didžiu keliu. Jis atspindi tai padangės žydrynę, tai purvinas balas ir provėžas. # Sveikstu, bet gailiuosi [[liga|ligos]]. # Vienintelė pasisekimo sąlyga – stengtis būti pačiu savimi. # Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1783|G]] [[Kategorija:1842|M]] [[Kategorija:Copyright]] nvb62wct7rv9un1e1zy5fxssrh4qoke 84431 84430 2026-10-08T17:51:38Z Kurmis 70 /* Kitos */ 84431 wikitext text/x-wiki '''''[[Stendalis]]''' (pranc. '''Stendhal''', tikr. Anri Mari Beilis, (1783-1842) – prancūzų rašytojas.'' [[Vaizdas:Stendhal.jpg|thumb|Stendalis (1840)]] == Sentencijos == ===Apie charakterį=== # Kuo žmogus stipresnio [[charakteris|charakterio]], tuo mažiau linkęs į [[meilė]]s nepastovumą. # [[Vienatvė]]je žmogus gali išsiugdyti ką nori, tik ne [[charakteris|charakterį]]. # Žmogaus [[charakteris|charakteriu]] aš vadinu jo dorovinių įpročių visumą. ===Apie meilę=== # [[Drovumas|Drova]] yra gražiausios žmogaus aistros – [[meilė]]s – motina. # [[Meilė|Meile]]! Kokiose [[beprotybė]]se tu priverti mus atrasti [[džiaugsmas|džiaugsmą]]. # [[Meilė]] – vienintelė aistra, kuriai mokama jos pačios nukaltais pinigais. # [[Meilė]] – žavi gėlė, bet reikia drąsos, kad prieitum ir nusiskintum ją nuo bedugnės krašto. # [[Meilė|Mylėti]] – reiškia patirti malonumą matant, juntant visais jutimo organais kuo arčiau būtybę, kurią tu myli ir kuri myli tave. # [[Meilė|Pamilęs]] visų protingiausias žmogus nė vieno daikto nebemato tokio, koks jis iš tikrųjų... Moteris, dažniausiai eilinė, tampa nebeatpažįstama, nepaprasta būtybe. # Prieš [[įsimylėjimas|pamildamas]] buvau menkas, ir kaip tik todėl, kad kartais jausdavau pagundą įsivaizduoti esąs didis. # Taip, pusė [[gyvenimas|gyvenimo]], ir dar gražiausio , lieka paslėpta nuo žmogaus, kuris aistringai [[meilė|nemylėjo]]. # Vos krislelio tereikia [[viltis|vilties]], kad pažadintume [[meilė|meilę]]. Po dviejų trijų dienų viltis gali išblėsti; bet meilė jau gimusi. ===Apie protą=== # Kuo labiau išvystytas [[protas]], tuo aiškiau jis suvokia, kad [[teisingumas]] – vienintelis kelias į [[laimė|laimę]]. # [[Protas|Proto]] lankstumas gali pakeisti [[grožis|grožį]]. # Truputis [[aistra|aistros]] [[protas|protą]] aštrina, daug – slopina. ===Apie žmogų=== # Kiekvienas [[žmogus]] turi [[pareiga|pareigų]] pačiam sau. # Vienam [[žmogus|žmogui]] nelemta puikuotis visais [[talentas|talentais]]. # [[Žmogus]] gyvena žemėje ne tam, kad taptų [[turtas|turtingas]], o tam, kad taptų [[laimė|laimingas]]. # [[Žmogus]], kuris [[pavydas|pavydi]] visam pasauliui, visada bus [[vargšas]]. # [[Žmogus]] nėra laisvas nedaryti to, kas iš visų įmanomų veiksmų jam teikia daugiausia [[malonumas|malonumų]]. ===Kitos=== # Beveik visos [[nelaimė]]s kyla dėl mus ištinkančių įvykių klaidingo supratimo. Vadinasi, nuodugnus žmonių pažinimas ir išmintingas požiūris į įvykius artina mus prie [[laimė]]s. # Didis [[menas]] diegti kilnias [[idėja]]s, skatinančias viską aukoti žmonių giminės [[laimė|laimei]]. # Didžiausia kalbos vertė – [[aiškumas]]. # [[Dykinėjimas]] – [[nuobodulys|nuobodulio]] tėvas. # Filosofiniu požiūriu [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Mocartas]] atrodo dar nuostabesnis reiškinys, negu jis pasirodė mums kaip puikių muzikinių kūrinių autorius. # Gyvenimo laivą blaško visi vėjai ir audros, jei jis neturi [[darbas|darbo]] balasto. # [[Grožis]] tėra [[laimė]]s pažadas. # [[Jaunystė]] – [[narsa|narsos]] metas. # Kiekvienas sąžiningai atliekamas [[darbas]] naudingas, vadinasi, vertas [[pagarba|pagarbos]]. # Kovojančios su savo meile [[moteris|moters]] tvirtumas – puikiausias iš visų pasaulyje esamų dalykų. # Kruvinos [[kvailystė]]s nepataisomos. # [[Mąstymas|Mąstantį]] žmogų, jei jis kalba energingai ir nevengia naujovių, galite vadinti [[cinikas|ciniku]]. # Mirti dėl [[draugas|draugo]] kokiomis nors ypatingomis aplinkybės ne taip kilnu, kaip kasdien slapčia jam [[pasiaukojimas|aukotis]]. # Mokėti [[kalbėjimas|kalbėtis]] – talentas. # [[Moteris|Moteriai]] būti visiškai [[nuoširdumas|nuoširdžiai]] – tas pats, kas pasirodyti viešoje vietoje be rūbų. # Negalima [[apgaudinėjimas|apgaudinėti]] liaudies dukart vienu ir tuo pačiu būdu. # Neniekinkite nieko, kas gali jus padaryti [[didybė|didžius]]. # Netgi [[rūstybė]] mylimos [[moteris|moters]] kupina begalinio žavesio, neaptinkamo ir laimingiausiomis valandėlėmis kitose moteryse. # [[Rašytojas|Rašytojui]] reikia tokios pat [[narsa|narsos]] kaip [[kareivis|kareiviui]]: pirmasis turi taip mat mažai galvoti apie kritikus kaip antrasis apie ligoninę. # [[Romanas]] – tai veidrodis, su kuriuo eini didžiu keliu. Jis atspindi tai padangės žydrynę, tai purvinas balas ir provėžas. # Sveikstu, bet gailiuosi [[liga|ligos]]. # Vienintelė pasisekimo sąlyga – stengtis būti pačiu savimi. # Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Prancūzai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1783|G]] [[Kategorija:1842|M]] [[Kategorija:Copyright]] dz6fqtfh66jgjybjwmdg9u28xu6rhkt 0 3040 84434 83311 2026-10-08T17:57:13Z Kurmis 70 84434 wikitext text/x-wiki '''''Jaunystė''' – jauni metai, jaunas amžius.'' == Sentencijos == # [[Abejingumas]] gražiajai lyčiai [[senatvė]]je – [[bausmė]] už tai, kad pernelyg mokėta patikti [[jaunystė]]je. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Apskritai [[pasaulis]] juda į priekį, tačiau [[jaunimas|jaunimui]] kaskart tenka pradėti iš naujo. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Aš vertinu jaunuolį, turintį šiek tiek [[senatvė]]s, ir senį, turintį šiek tiek [[jaunystė]]s. Kas tuo vadovaujasi, galės būti senas, bet siela toks niekada nebus. – [[Ciceronas]]. # Blogiausia, ką gali išmokti [[jaunimas]] – [[lengvabūdiškumas|lengvabūdiškumo]]. Nes šio padarinys yra tie [[malonumas|malonumai]], iš kurių rutuliojasi [[yda|ydos]]. – [[Demokritas]]. # Būkime senatvėje tokie pat linksmi kaip jaunystėje. [[Jaunystė]], kaip vyturys, turi savo rytines giesmes; [[senatvė]], kaip lakštingala, privalo turėti savo vakarines giesmes. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Diduma [[jaunimas|jaunimo]] mano esanti natūrali, nors tėra nemandagi ir šiurkšti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Didumai [[jaunimas|jaunimo]] [[girtavimas]] toks svetimas, kad, nematydami spiritinių gėrimų, jie visai jų nepasiges. Jaunuoliai skaitys knygose, kad kitados žmonės vaikščiojo į smuklę, ir tai jiems atrodys toks pat laukinis paprotys, kaip bulių kova ar raganų deginimas ant laužo. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # [[Gimnastika]] prailgina žmogaus [[jaunystė|jaunystę]]. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Įžvalgiausias [[jaunystė]]s apibrėžimas: [[gyvenimas]], dar nepaliestas [[tragedija|tragedijos]]. – [[Alfredas Nortas Vaithedas|A. N. Vaithedas]]. # [[Jaunimas|Jauni žmonės]] linkę verčiau ką nors išrasti, negu ką nors svarstyti, verčiau įgyvendinti, negu patarti, verčiau žavėtis įvairiais projektais, negu dirbti ką konkretaus. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Jaunystė|Jaunystei]] būdingas viską atperkantis [[nemirtingumas|nemirtingumo]] jausmas. Būti jaunam – tai būti nemirtingam. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]]. # [[Jaunystė|Jaunystę]] turime tik šiandien: [[senatvė|senatvei]] visada rasime [[laikas|laiko]]. – [[Antonis Berklis|A. Berklis]]. # [[Jaunystė]] – didelis trūkumas tam, kuris jau nejaunas. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # [[Jaunystė]] gražiausia todėl, kad ji turi ateitį. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Jaunystė]], kuriai atleidžiama viskas, sau neatleidžia nieko; [[senatvė]], kuriai neatleidžiama nieko, atleidžia viską. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Jaunystė]] keičia savo polinkius dėl [[Širdis|širdies]] karštumo, o [[senatvė]] išsaugo savuosius iš įpratimo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Jaunystė]] – laikas kaupti [[išmintis|išmintį]], [[senatvė]] – laikas ją taikyti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Jaunystė]] – [[narsa|narsos]] metas. – [[Stendalis]]. # [[Jaunystė]] ne amžiaus rodiklis, o [[siela|sielos]] būsena. – [[Džordžė Enesku|Dž. Enesku]]. # [[Jaunystė]] – tai [[liga]], kuri greitai praeina. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Jaunystė]] – tai nuolatinis svaigulys, [[protas|proto]] karštinė. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Jaunystė]] – tarsi apsvaigimas, kažkuo panašus į karščiuojantį protą. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Jaunystė]] tinkamesnė išrasti negu spręsti, vykdyti negu patarti, kurti naujus planus negu imtis nusistovėjusio [[kelias|kelio]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Jaunystė]] visuomet ekstravagantiška. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Jaunystė]]je ir [[grožis|grožyje]] [[išmintis|išminties]] yra, tačiau labai mažai. – [[Homeras]]. # [[Jaunystė]]je įgyk tai, kas ilgainiui tau padengs [[senatvė]]s nuostolius. Ir supratęs, kad senatvės penas yra [[išmintis]], jaunystėje elkis taip, kad senatvė neliktų be peno. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Jaunystė]]s gėrybės – [[jėga]] ir [[grožis]], [[senatvė]]s gėrybės – [[išmintis|išminties]] branda. – [[Demokritas]]. # [[Jaunystė]]s [[yda|ydų]] nereikia pasilaikyti senatvei, nes [[senatvė]] turi savo trūkumų. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Jaunystė]]s požiūriu [[gyvenimas]] yra begalinė [[ateitis]]; [[senatvė]]s – labai trumpa [[praeitis]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Jaunystė]]s šėlą tu kaip žvėrį nuramink<br /> Ir prieš [[tėvai|tėvų]] namus stovėk lyg siena.<br /> Dorai čia [[tėvas]] auklėjo vaikus.<br /> [[Mama]] išsupo mus visus kaip vieną. – [[Chosrovas Abu Muinas Naserė|Ch. Abu Muinas Naserė]]. # [[Jaunystė|Jaunuolis]] privalo [[pagarba|gerbti]] vyresniuosius. – [[Ciceronas]]. # Kas [[senatvė|senas]], tas negali degt [[jaunystė]]s ugnimi. – [[Avicena]]. # Ką [[jaunystė]]je pasėsi, tą [[branda|subrendęs]] nupjausi. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Keturiasdešimt metų – [[jaunystė]]s [[senatvė]], penkiasdešimt – senatvės jaunystė. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kokia trumpa atkarpa tarp to [[laikas|laiko]], kai žmogus esti per daug [[jaunystė|jaunas]], ir to, kai jau perdaug [[senatvė|senas]]. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Kol mes [[jaunystė|jauni]], naudingi būna ir [[paklydimas|paklydimai]], tik neverta jų tampyti su savimi iki pat [[senatvė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Mūsų [[jėga|jėgų]] nuostoliai daug dažniau esti jaunystės veržlumo negu griaunamo metų veikimo padarinys. Nesantūri, geisminga [[jaunystė]] perduoda [[senatvė|senatvei]] susidėvėjusį [[kūnas|kūną]]. – [[Ciceronas]]. # Nesaikingumas [[jaunystė]]je – vekselis [[senatvė|senatvei]], kurį reikės apmokėti su procentais už trisdešimt metų. – [[Čarlsas Kalebas Koltonas|Č. K. Koltonas]]. # Niekas nepajunta, kaip praeina [[jaunystė]], bet kiekvienas jaučia, kada ji praėjo. – [[Seneka]]. # Nuo [[vynas|vyno]] žūsta [[grožis]], vynas trumpina [[jaunystė|jaunystę]]. – [[Horacijus]]. # Palaimingos [[jaunystė]]s dienos. [[Senatvė]] mėgsta grįžti į jas pro laiko miglą. Senas žmogus sutemoj prisimena saulėtas ryto valandas. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Senatvė]] – tironas, kuris grasindamas [[mirtis|mirtimi]] uždraudžia visus [[jaunystė]]s malonumus. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Senatvė]]je labiau sugebame [[nelaimė|nelaimių]] išvengti, [[jaunystė]]je – jas iškęsti. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Senatvė]]je reikia [[darbas|dirbti]] daugiau negu [[jaunystė]]je. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Sendamas dažniau galvoji apie savo [[jaunystė|jaunystę]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # [[Skaistybė]], [[naivumas]], [[jaunystė]] – kartą praradus, jų nebesusigrąžinsi. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Spindinčio [[jaunystė]]s [[grožis|grožio]] tobulybę menkina nesaikingi ir pernelyg prašmatnūs papuošalai. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Sunku išaukštinti seną, puolus taip jaunam. – [[Sofoklis]]. # Tai, kuo nusidedame [[jaunystė]]je, tenka išpirkti [[senatvė]]je. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Trys dalykai man sunkūs, ketvirtas visai nežinomas: aro kelias padangėje, žalčio takas ant uolos, laivo kelias jūros vandenyje ir žmogaus [[kelias]] [[jaunystė]]je. – [[Tėvas Stanislovas]]. # Vienodai neparankūs ir [[grožis]] be jaunystės, ir [[jaunystė]] be [[Grožis|grožio]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Žmogui [[jaunystė]]je kyla kilnių [[mintis|minčių]], kurioms vėliau lemta jį išgarsinti. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Žmogus]] išlieka [[jaunystė|jaunas]], kol pajėgia [[mokymasis|mokytis]], įgyti naujų [[įprotis|įpročių]] ir kantriai išklausyti [[prieštaravimas|prieštaravimus]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Tie, kurie norėtų būti [[Jaunystė|jauni]], kai jie bus [[Senatvė|seni]], turėtų būti seni, kai jie būna jauni. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Du dalykai įvertinami tik jų netekus – tai [[jaunystė]] ir [[sveikata]]. ===[[Bulgarų patarlės ir priežodžiai|Bulgarų]]=== # Buvo jaunas ir žalias – aplink [[mergina|merginos]] sukosi, o paseno tuomet – tik musės. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Be [[jaunystė|jaunatvės]] nėra [[senatvė]]s. # Būdamas [[jaunystė|jaunu]] ar [[turtas|bagotu]]<ref>Turtingu.</ref> – kur nujosi, ten pristosi. # Dainuok [[daina|dainelę]], kol turi [[jaunystė|jauną]] širdelę. # [[Jaunystė]]s [[nuodėmė|griekai]]<ref>Nuodėmės.</ref> – [[senatvė]]s [[vargas|vargai]]. # Kaip [[jaunystė|jauns]] papratęs, taip [[senatvė|sens]] darysi. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Būk [[Senatvė|senas]], kada esi [[Jaunystė|jaunas]], kad būtum jaunas, kada būsi senas. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # [[Jaunystė]] be meilės, [[senatvė]] be išminties - veltui nugyventas [[gyvenimas]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Dar negimė žirgas, kuriuo galėtum pasivyti savo [[jaunystė|jaunystę]]. ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Laikas]] [[Kategorija:Jaunimas]] 6ze0vs0tqslla14q30d0mj0neepid6g 0 3047 84435 84147 2026-10-08T17:57:53Z Kurmis 70 84435 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Baimė pasielgti gėdingai – [[narsa]]; tokia pat narsa yra ir sugebėjimas kantriai pakelti negražius, mūsų nepelnytus kitų poelgius. – [[Benas Džonsonas|B. Džonsonas]]. # Be [[kova|kovos]] ir [[narsa]] blėsta. – [[Seneka]]. # [[Dykinėjimas]] labiau už visas kitas ydas silpnina [[narsa|narsą]]. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Išsisukę nuo pirmojo [[narsa|narsos]] išbandymo, būsite silpnesni užklupti antrojo. – [[Džonas Stiuartas Blekis|Dž. S. Blekis]]. # [[Įstatymas|Įstatymai]] bergždžiai egzistuoja tiems, kurie neturi nei [[narsa|narsos]], nei [[priemonė|priemonių]] juos ginti. – [[Tomas Babingtonas Makolis|T. B. Makolis]]. # [[Jaunystė]] – [[narsa|narsos]] metas. – [[Stendalis]]. # Jo [[narsa|narsumo]] užtektų šimtui liūtų, o [[protas|proto]] – dviem asilams. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Kas [[narsa|narsus]], tas ir [[drąsa|drąsus]]. – [[Ciceronas]]. # Kiekvienas [[narsa|narsus]], kiekvienas [[teisingumas|teisingas]] žmogus teikia garbę savo tėvynei. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Narsa]] be [[protas|proto]] – tik savotiškas [[bailumas]]. – [[Seneka]]. # [[Narsa]] būtina ne tik drąsiems [[poelgis|poelgiams]], bet ir vaisingiems [[darbas|darbams]] bei [[mintis|mintims]]. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # [[Narsa]] – [[dorybė]], padedanti pavojų ištiktiesiems atlikti didžius [[darbas|darbus]]. – [[Aristotelis]]. # [[Narsa]] ir [[ištvermė]] reikalinga žmonėms ne tik gintis nuo priešų, bet ir atremti visus kitus smūgius. – [[Plutarchas]]. # [[Narsa]] [[likimas|likimo]] smūgius daro niekingus. – [[Demokritas]]. # [[Narsa]] [[nelaimė]]je – pusė nelaimės. – [[Plautas]]. # [[Narsa]] nemiršta kartu su didvyriu. – [[Euripidas]]. # [[Narsa]] – priešinimosi jėga; [[drąsa]] – blogio puolimo jėga. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Narsa]] – tai [[baimė]]s niekinimas. Ji įgalina nepaisyti gresiančių pavojų, kviečia juos į kovą ir sutriuškina. – [[Seneka]]. # [[Narsa|Narsiam]] žmogui baimintis, svarstyti galimus atsitiktinumus dera tik kam nors ryžtantis, bet [[veikla|veikti]] reikia drąsiai. – [[Herodotas]]. # [[Narsumas|Narsiu]] vadinamas tas, kuris be [[baimė|baimės]] eina pasitikti gražios [[mirtis|mirties]]. – [[Aristotelis]]. # [[Narsumas]] ne rankos jėga ir ne kardo valdymo menas, narsumas – tai savitvarda ir teisingumas. – [[Saadis]]. # [[Narsumas]] sąlygoja kitų kilnių savybių tobulėjimą. Argi galima ieškoti [[tiesa|tiesos]] ar puoselėti [[meilė|meilę]] nebūnant narsiam? – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Narsa|Narsumą]] seka [[garbė]] tartum šešėlis. – [[Ciceronas]]. # [[Narsa|Narsus]] ne tik tas, kuris nugali savo priešus, bet ir tas, kuris valdo savo [[aistra]]s. – [[Demokritas]]. # [[Narsa|Narsus]] žmogus laikosi duotojo [[žodis|žodžio]]. – [[Pjeras Kornelis|P. Kornelis]]. # [[Narsumas|Narsusis]] paprastai kenčia nedejuodamas, o [[silpnumas|silpnasis]] – ir nekentėdamas dejuoja. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Nelaimė]] – [[narsa|narsos]] pretekstas. – [[Seneka]]. # Niekas negali manyti esąs visai nugalėtas, kol neprarado [[narsumas|narsumo]]. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. # Niekas šauniau už [[narsuolis|narsuolį]] neištveria [[baisybė|baisybių]]. – [[Aristotelis]]. # Rečiausiai pasitaikanti [[narsa]] – [[mintis|minties]] narsa. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Teapleidžia mane viskas, kad tik neapleistų [[narsa]]. – [[Johanas Gotlybas Fichtė|J. G. Fichtė]]. # Tiktai [[narsa]] mažakalbė: ji visada pasirengusi atsiskleisti, parodyti, kad net ir [[didvyriškumas|didvyriškumą]] laiko [[pareiga]], o ne [[žygdarbis|žygdarbiu]]. – [[Aleksandras Bestuževas|A. Bestuževas]]. # Tikroji apsišvietusių [[tauta|tautų]] [[narsa]] pasireiškia ryžtu [[aukojimasis|aukotis]] dėl [[tėvynė]]s. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # Tikroji [[narsa]] atsiskleidžia [[Nelaimė|nelaimėje]]. – [[Volteras]]. # [[Turtas|Turtą]] prarasi – mažai prarasi, [[garbė|garbę]] prarasi – daug prarasi, [[narsumas|narsumą]] prarasi – viską prarasi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žiaurumas]] negali būti [[narsa|narsos]] palydovas. – [[Servantesas]]. # Žodžiais lengva būti [[narsumas|narsiu]], kai nesirengiame pasakyti visos [[tiesa|tiesos]]. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Aklumas|Aklo]] arklio [[narsa]] yra pavojinga. [[Kategorija:Savybės]] [[Kategorija:Vertybės]] b07ta09cz6ascl18ttsi40gg5t21cw6 0 5652 84433 84144 2026-10-08T17:54:13Z Kurmis 70 84433 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # [[Darbas]] apsaugo mus nuo trijų didžiųjų [[blogybė|blogybių]]: [[nuobodulys|nuobodulio]], [[yda|ydų]] ir [[skurdas|skurdo]]. – [[Volteras]]. # Daugžodžiavimas paprastai sukelia [[nuobodulys|nuobodulį]]. – [[Servantesas]]. # [[Dykinėjimas]] – [[nuobodulys|nuobodulio]] tėvas. – [[Stendalis]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, tačiau [[nuobodulys]] jį ištempia. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # Mėgsti [[skaitymas|skaityti]] – tai neišvengiamas [[nuobodulys|nuobodulio]] valandas paversti saldaus [[malonumas|malonumo]] valandomis. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # [[Nuobodulys]] atėjo į [[Pasaulis|pasaulį]] per tingulį. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Saugokis [[nuobodulys|nuobodulio]], jis – visų mirtinų nuodėmių tėvas. – [[Edith Wharton|E. Wharton]]. # Vienintelė baisi [[nelaimė]] ir vienintelė neatleidžiama [[nuodėmė]] [[Pasaulis|pasaulyje]] – [[nuobodulys]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Būsi vienas – [[nuobodulys|nuobodžiausi]], dviese – [[ginčas|ginčų]] neišvengsi. [[Kategorija:Temos]] gzku7dle495qzngb4w93d0z7zj25zx8 0 6382 84432 84125 2026-10-08T17:53:40Z Kurmis 70 84432 wikitext text/x-wiki '''''Dykinėjimas''' – tai neproduktyvus darbas, laiko švaistymas, dažniausiai darbo ar mokymosi metu''. ==Sentencijos ir aforizmai== # [[Dykaduoniavimas]] ir nieko [[neveikimas]] žmogų ištvirkina ir susargdina, ir atvirkščiai, [[protas|proto]] užėmimas kuo nors teikia žvalumo, nuolat palaikančio gyvastį. – [[Hipokratas]]. # [[Dykinėjimas]] ir [[neveiklumas]] ieško [[yda|ydingumo]] ir patraukia jį paskui save. – [[Hipokratas]]. # [[Dykinėjimas]] ir tuščias [[laikas|laiko]] leidimas yra ne tik [[tamsumas|tamsumo]], bet ir [[liga|ligos]] priežastis. – [[Avicena]]. # [[Dykinėjimas]] labiau už visas kitas ydas silpnina [[narsa|narsą]]. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # [[Dykinėjimas]] man atrodo nelyginant savižudybė. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # [[Dykinėjimas]] neatneša [[laimė]]s. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Dykinėjimas]] nėra [[poilsis]]. – [[Džeimsas Fenimoras Kūperis|Dž. F. Kūperis]]. # [[Dykinėjimas]] – [[nuobodulys|nuobodulio]] tėvas. – [[Stendalis]]. # [[Dykinėtojas|Dykinėtojai]] – negyvėliai visą ilgą savo gyvenimą. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # [[Dykūnas|Dykūnai]] – visada dideli [[plepumas|plepiai]]. Kuo mažiau galvoji, tuo daugiau plepi. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # [[Dykūnas]] yra [[laikas|laiką]] ryjantis gyvulys. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]]. # [[Dykūnas]] panašus į laikrodį be rodyklių. – [[Džeimsas Fenimoras Kūperis|Dž. F. Kūperis]]. # Ir didžiausią [[talentas|talentą]] pražudo [[dykinėjimas]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Nei [[dykinėjimas|dykinėdamas]], nei [[tingėjimas|tingėdamas]] iš vargo neišbrisi. – [[Servantesas]]. # Nepaliaujamą [[dykinėjimas|dykystę]] derėtų laikyti viena iš pragaro kančių, o ji laikoma rojaus palaima. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Nėra nieko sunkesnio už [[dykinėjimas|dykinėjimą]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # Nieko neveikiantis [[žmogus]] niekada nebūna visai [[laimė|laimingas]]; [[dykūnas|dykūno]] veidą nuolat niaukia nepasitenkinimo ir apatijos šešėlis. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Pas užimtą žmogų į svečius retai ateina [[dykinėtojas|dykinėtojai]] – prie verdančio puodo musės neskrenda. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Senatvė]]je nieko nereikia saugotis taip kaip [[tinginystė]]s ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Seneka]]. # [[Tinginys|Tinginiai]] ir [[dykūnas|dykūnai]] valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų. – [[Servantesas]]. # Užvis labiausiai [[senatvė]]je verta saugotis [[tingumas|tingumo]] ir [[dykinėjimas|dykinėjimo]]. – [[Ciceronas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Dykinėjimas|Dykinėjantis]] [[protas]] yra [[velnias|velnio]] darbo vieta. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Dykinėjimas]] visada yra [[Ryžtas|neryžtingumo]] šaknis. # [[Dykinėjimas]] žlugdo struktūrą. # [[Mokymas|Mokymasis]] skatina mokymąsi, [[dykinėjimas]] daugina dykinėjimą. # [[Dykinėjimas|Neužimtas]] [[protas]] nežino ko nori. # Niekada neleisk velniui rasti tave [[Dykinėjimas|neužsiėmusį]]. # Nieko [[Dykinėjimas|neveikdamas]] žmogus išmoksta daryti [[Nuodėmė|nuodėmę]]. [[Kategorija:Veikla]] 8f13onrvlz7o2hfb7zz7ee3c2ohqu2j