Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.24 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1423 84442 84439 2026-10-13T17:54:28Z Kurmis 70 /* G */ 84442 wikitext text/x-wiki ==A== # [[Abejonė|Abejodamas]] ir tvarto nepastatysi, ir kiaulės iš bulvių neišvarysi. # [[Abejonė|Abejojantį]] ir [[višta]] nugali. # [[Abejonė|Abejojo]], kad bėdos [[turtas|turtus]] išnešiojo. # [[Abejonė|Abejojo]], kad vilkas kitų avis nešioja, o kai jo nunešė, tada patikėjo ir rėkti pradėjo. # [[Abejonė]] supančioja, [[ryžtas]] išlaisvina. # [[Abrakas]]<ref>Apsukinė duonos riekė, abišalė, kampelis.</ref> arkliui nesunkus. # [[Abrakas]]<ref>Apsukinė duonos riekė, abišalė, kampelis.</ref> pas arklį neina. # [[Abrakas|Abraką]]<ref>Apsukinę duonos riekę, abišalę, kampeį.</ref> pametęs, [[kepalas|kepalo]] neieškok. # [[Abrakas|Abraką]]<ref>Apsukinę duonos riekę, abišalę, kampelį.</ref> uždirbsi, [[kepalas|kepalą]] pradirbsi. # [[Abrakas|Abrako]]<ref>Apsukinės duonos riekės, abišalės, kampelio.</ref> arkliui pagailėsi, [[duona|duonos]] neturėsi. # [[Abrakas|Abraku]]<ref>Apsukine duonos rieke, abišale, kampeliu.</ref> vaikų nepašersi, siūlu kailio neišpersi. # [[Abu]] kaip [[vienas]]: ir riejasi, ir meluoja. # [[Abu]] kaip [[vienas]]: nei pats [[velnias]] neatskirs. # [[Abu]] kaip vieno kelmo: čia tau matuoja, čia tau meluoja. # [[Abu]] kopo<ref>Ėmė, grobė, griebė.</ref> į lašinius, bet ne abiem teko. # [[Abu]] kopo<ref>Lipo.</ref>, tik vienas nukrito. # [[Abu]] labu: ant sausos šakos pakartau, kad tik virvės negailėtau. # [[Abu]] labu: ant vienos šakos pakark – neatsisvertų. # [[Abu]] labu: [[Dievas|Dievui]] nereikalingu, [[velnias|velniui]] nuostolingu. # [[Abu]] labu dygiu: kaip dagys su usnim. # [[Abu]] labu: gaila, kad [[višta|vištos]] mažų nesulesė. # [[Abu]] labu: gaila tik, kad mažų [[kiaulė]]ms nesupenėjo. # [[Abu]] labu tokiu, kad pramanytų, vienas antrą prarytų. # [[Abu]] labu tokiu, kad pramanytų, vienas antrą vandens šaukšte paskandytų. # [[Abu]] labu tokiu, kotas į kotą. # [[Abu]] labu tokiu – toks jojamas, toks važiuojamas. # [[Abu]] vieną [[merga|mergą]] kopinėjo, bet ne abiem seilės varvėjo. # [[Abu|Abudu]] iš vieno puodo valgė augdami, o kai užaugo, skyrėsi keikdami. # Ačiū už [[aguona|aguonas]], bet aš norėčiau [[duona|duonos]]. # [[Adata]] visą svietą<ref>Pasaulį, žemę.</ref> užado. # Aimanuosi, kai [[duona|duonos]] nustosi. # Aiškiai [[kalbėjimas|kalba]], tamsiai [[galvojimas|galvoja]]. # [[Aitvaras]] neatneš, kol savo neturėsi. # [[Aitvaras]] neneštų, kad pautienės nemėgtų. # [[Aitvaras]] visiems darbštiesiems [[turtas|turtus]] neša. # [[Aitvaras|Aitvaro]] atneštas [[turtas]] dažnai ašarom pavirsta. # [[Aitvaras|Aitvaro]] nešiotas – ne rėčiu sijotas. # [[Aitvaras|Aitvaru]] pakilo, [[vabalas|vabalu]] nutūpė. # [[Aitvaras|Aitvaru]] skrido, kai [[mergina|mergas]] išvydo. # [[Aitvaras|Aitvaru]] turtėjau, kol [[prakaitas|prakaitą]] liejau. # [[Akėčios|Akėčiomis]] laukų nepravažinėsi – [[duona|duonos]] neturėsi. # [[Akėčios|Akėčių]] pas jį nematau, tai ir [[duona|duonos]] neradau. # Akėti nemėgino, o į [[lašiniai|lašinius]] įsismagino. # [[Akis|Akimis]] [[meilė]]s neįgysi. # [[Akis]] už akį, [[dantis]] už dantį. # [[Akis|Akių]] daug mato, [[širdis|širdžių]] maža teužjaučia. # [[Akis|Akių]] neatvėrei, atversi kišenę. # [[Akis|Akių]] pasiklausk ir atrasi. # [[Akis|Akys]] – baisininkės, [[ranka|rankos]] – darbininkės. # [[Akis|Akys]] – dvi, [[kelias|kelių]] – šimtai. # [[Akis|Akys]] yra [[siela|sielos]] [[veidrodis]]. # [[Akis|Akys]] juokiasi, [[širdis]] verkia. # [[Akis|Akys]] kaip pelėdos, kai kermošiun<ref>Turgus, prekymetis.</ref> rėdos<ref>Vilktis, rengtis drabužiais, puoštis, dabintis.</ref>. # [[Akis|Akys]] kaip šakės, [[nosis]] kaip tošis, [[dantis|dantys]] kaip vargonai. # [[Akis|Akys]] marios, [[gerklė]] – pekla<ref>Pragaras.</ref>. # [[Akis|Akys]] mato, bet [[dantis|dantys]] dar nepriprato. # [[Akis|Akys]] nori, [[širdis]] nepriima. # [[Akis|Akys]] pamatys, [[ranka|rankos]] padarys. # [[Akis|Akys]] plačios kaip Žarėnų ganyklos. # [[Akis|Akys]] prie [[Dievas|Dievo]], [[mintis|mintys]] prie [[velnias|velnio]]. # [[Akis|Akys]] toli mato, [[protas]] dar toliau. # [[Akis|Akyse]] bučiuoja, už akių burnoja. # [[Akis|Akyse]] giria, už akių spiria. # [[Akis|Akyse]] – kaip šilkas, už akių – kaip vilkas. # [[Akis|Akyse]] – lapė, už akių – šernas. # [[Akis|Akyse]] – laputė, už akių – vilkas. # [[Akis|Akyse]] – motina, už akių – ragana. # [[Aklumas|Aklam]] [[kelias|kelio]] neparodysi. # [[Aklumas|Aklas]] aklą netoli tenuves. # Aklas [[badas]] duonai esant. # [[Aklumas|Aklas]] būdamas, kitam [[kelias|kelio]] neparodysi. # [[Aklumas|Aklas]] ir ant lygaus [[kelias|kelio]] suklumpa. # [[Aklumas|Aklas]] kaip [[višta]]. # Aklas [[lazda|lazdos]], alkanas [[duona|duonos]] ieško. # [[Aklumas|Aklas]] [[višta]]i grūdą rodo. # [[Aklumas|Aklą]] ir [[šiaudai|šiaudas]] paklupdo. # [[Akmuo|Akmens]] plaukti neišmokysi, [[kvailumas|kvailo]] neišgydysi. # [[Akmuo]] ir be šaknų auga. # [[Akmuo]] [[kantrumas|kantrus]], o [[žmogus]] – dar kantresnis. # [[Akmuo]] – ne molis, [[vilkas]] avinui – ne brolis. # [[Akmuo]] nesėjamas dygsta, [[nelaimė]] nekviečiama atvyksta. # [[Akmuo]] stabutis, [[vanduo]] neramutis. # Ale<ref>Bet, tik.</ref> [[kvailys|durnių]]<ref>Kvailių.</ref>, pridygo, kaip grybų po lietaus. # [[Alkis|Alkana]] varna ir vanagą puola. # [[Alkis|Alkanam]] [[duona]] kaip su medum. # [[Alkis|Alkanam]] sausa [[duona]] už medų skanesnė. # [[Alkis]] – geriausias [[mokytojas]]. # Alpsta, kaip [[merga]] [[bernas|berną]] pamilusį, su kita besibučiuojant išvydusi. # [[Alus]] – kaip [[velnias]] raguotas. # [[Amatas]] [[duona|duonos]] neprašo, pečių nelaužo. # [[Amatas|Amatą]] mokėdamas, [[duona|duonos]] nemaldausi. # Amerikoj nieks [[pinigai]]s nešiks. # Amžiną [[bėda|bėdą]] [[velnias]] išgalvojo, amžiną [[laimė|laimę]] žmogus išsvajojo. # Amžiną [[namas|namą]] tik [[giltinė]] pastato. # [[Amžius]] gaišina [[grožis|grožybę]], bet stiprina [[dora|dorybę]]. # [[Amžius]] stipruolį kupron suvaro, o gudruolį vaiku padaro. # [[Amžius]] veidą išaria ir be noragų. # [[Angelas]] apleis, [[velnias]] ateis – vienas nebūsi. # [[Angelas|Angelo]] balselis, [[ragana|raganos]] širdelė. # [[Anyta]] – ne motinėlė, kad ir gegute kukuosi – nepasigailės. # [[Anyta]] – velnio pramanyta. # [[Anyta|Anytos]] raganos, bet ir [[marti|marčios]] – ne angelai. # [[Anyta|Anytos]] žodžiai skaudesni už [[motina|motinos]] rykštę. # Anksti kelsi, vėlai gulsi, [[gyvenimas|gyvenime]] neprapulsi. # Ankstyvas [[darbas]] – trigubas vaisius. # Ankstyvas [[darbas]] vaisius didina. # Ankšti [[namai]], bet savi. # Ant [[akmuo|akmens]] pasėsi – ant [[lenta|lentos]] kepsi. # Ant [[degtinė|arielkos]]<ref>Degtinės.</ref> pirmutinis, tai į [[darbas|darbą]] paskutinis. # Ant [[arklys|arklio]] jojo, arklio ieškojo (sakoma, kai žmogus turi daiktą po ranka ir jo dar ieško). # Ant [[arklys|arklio]] jojo – arklio ieškojo, žmonių klausinėjo, o ką sakė – negirdėjo. # Ant [[aruodas|aruodo]] ir [[kiaulė]] gaspadinė<ref>Šeimininkė.</ref>. # Ant gero [[žiedas|žiedo]] ir [[bitė]] sėda. # Ant jaunos [[karvė]]s auga [[pinigai]]. # Ant kito pamato ir [[blusa|blusą]], o ant savęs nė [[jautis|jaučio]] nemato. # Ant kvepiančios [[gėlė]]s ir [[bitė|bitelė]] tūpia. # Ant liežuvio galo [[meilė]], širdy – seilė. # Ant [[moteris|moters]] [[liežuvis|liežuvio]] septyni [[velnias|velniai]] sėdi. # Ant savo kiemo [[šuo|šuva]] ir [[vilkas|vilko]] nebijo. # Ant seno [[kailis|kailio]] reikia naujo [[botagas|botago]]. # Ant stogo kožnas<ref>Kiekvienas.</ref> mandras [[subinė|subinę]] rodyti. # Ant svetimo [[arklys|arklio]] toli nenujosi. # Ant to [[degtinė|šnapso]]<ref>Degtinės.</ref> visi knapso. # Ant visų [[žiedas|žiedų]] [[bitė]] tupia, bet ne iš visų [[medus|medų]] ima. # Ant visų žolynų [[bitė|bitelės]] leidžias, bet ne nuo visų [[medus|medų]] ima. # [[Antis|Anties]] plerpėjimas, o ne [[vyras|vyro]] šneka. # [[Apetitas]] atsiranda bevalgant. # [[Apkalbos|Apkalbėjo]] [[ragana]] [[velnias|velnią]], kad jis vaikšto be kelnių. # [[Mąstymas|Apmąstyk]] viską, ką sakai, bet nesakyk visko, ką mąstai. # Aprenk [[kuolas|kuolą]], ir tas bus gražus. # Aprėdytas<ref>Papuoštas, išdabintas.</ref> ir [[kelmas]] kitaip atrodo. # Apsidžiaugė [[bitė]]mis [[širšė|širšių]] lizdą radęs. # Apsidžiaugė, lyg su [[aitvaras|aitvaru]] būtų susidraugavęs. # Apsimoka kaip [[arklys|arkliui]] šiaudai. # Apsiprato [[akys]], apsipras ir [[širdis]]. # Apsišikti lig [[ausis|ausų]]. # Apsišlavė kaip nauja [[šluota]]. # [[Santuoka|Apsivedė]] negalvodamas, pagyvens raudodamas. # [[Santuoka|Apsivesi]] dėl [[pinigai|pinigų]] – būsi [[tėvas]] svetimų [[vaikas|vaikų]]. # [[Santuoka|Apsivesi]] su darbininke – nepasigailėsi, o apsivesi su gražuole – ramybės neturėsi. # [[Santuoka|Apsivesi]] su [[pinigai]]s – būsi su ragais. # Apspito kaip [[bitė]]s. # Ar [[bitė]] uodegon įgėlė? # Ar [[bitė]]s, ar [[avis|avys]]. # Ar daug [[gaidys]] [[višta|vištos]] [[baimė|bijo]] – tiek ir aš tavęs. # Ar ilgam [[šuo|šuniui]] dešra po kaklu? # Ar išmano [[kiaulė]] pipirus – mislija<ref>Mano, mąsto, galvoja.</ref>, kad žirniai. # Ar išmokysi [[akmuo|akmenį]] prieš vandenį plaukti. # Ar taip dėsi [[asilas|asilui]] kepurę, ar kitaip – vis tiek ausys matyti. # Ar [[valdžia]] nepatinka, ar [[pinigai]] negražūs. # Ar [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] mirė, ar [[saga]] iš kelnių ištrūko. # Ar [[žodis|žodį]] sakai, ar žirnius beri į sieną, tai jam tas pats. # Ardami arti, pjaudami pjauti [[mokymasis|mokomės]]. # [[Arklys|Arkliams]] avižos brangesnės už auksą. # [[Arklys|Arklio]], kuris veža, botagu nepliek. # [[Arklys|Arklio]] nešėręs, toli nevažiuosi. # [[Arklys|Arklio]] nugara javai dera. # [[Arklys|Arklio]] saugokis iš užpakalio, [[karvė]]s – iš priekio, o pikto [[žmogus|žmogaus]] – iš visų pusių. # [[Arklys|Arkliui]] koją kausto, o [[varlė]] savo atkiša. # [[Arklys|Arklius]] išvogus rakina tvartą. # [[Arklys|Arklius]] pavogus, vėlu rakinti kūtę<ref>Tvartą.</ref>. # [[Arklys|Arklį]] gavęs, [[gaidys|gaidžio]] negeisk. # [[Arklys|Arklį]] pažinsi iš [[dantis|dantų]], [[žmogus|žmogų]] – iš [[kalba|kalbų]]. # [[Arklys|Arklį]] pažinsi kelionėj, o [[draugas|draugą]] – bėdoj. # [[Arklys|Arklį]] stačias šersi – gulomis važiuosi, gulomis šersi – stačias važiuosi. # [[Arklys]] ant keturių kojų suklumpa, o [[žmogus]] su vienu liežuviu nesuklups! # [[Arklys]] ir keturiomis kojomis suklumpa. # [[Arklys]] neėdęs žagrės netrauks. # [[Arklys]] pakeičia plauką, [[žmogus]] savo [[charakteris|charakterio]] negali pakeisti. # [[Arklys]] suklumpa ir keturiomis kojomis, o [[žmogus]] dviem nesuklups! # Arti pragaro gyvendamas ir [[velnias|velnią]] turi į krūmus vadinti. # Artimas [[draugas]] už tolimą [[giminė|giminę]] geresnis. # [[Artojas]] be botago – kaip šuva be uodegos. # [[Asilas|Asilo]] galvą beturėdamas, bet gražiai bekalbėdamas, visiems patiksi ir dargi protingu liksi. # Aš jam su [[duona]], ans<ref>Jis.</ref> man su[[akmuo| akmeniu]] sveidė, – ar ne bjaurybė? # Aš mergytę [[meilė|myliu]], bet kai [[santuoka|vesti]] – tyliu. # Aš [[ponas]], tu ponas, kas gi mūsų terbas<ref>Maišelius, krepšius.</ref> neš? # Aš tavęs tiek [[baimė|bijau]], kiek pernykščio sniego. # Atbėgo, kaip [[aitvaras|aitvarą]] pasižabojęs. # Ateik, [[laukimas|belaukiamas]], išeik, [[meilė|bemylimas]]. # Ateina [[diena]], atsineša ir savo [[darbas|darbą]]. # Ateis [[laikas]], bus ir [[vaikas]]. # [[Ateitis]] – rūkuose, [[praeitis]] – varguose. # Atėjo [[vyras]] kaip vilkas, jei su [[žmona]] – tai bus kaip šilkas. # Atėmė kaip [[ragana]] nuo karvių pieną. # Atiduok [[žmona|pačią]] dėdei, o pats pas [[meilė|meilę]] eik. # Atitiko [[kirvis]] kotą. # Atgalia ranka tik [[ragana]] žegnojas. # Atgausi iš [[arklys|arklio]] avižas. # [[Atlaidai]] – kunigų [[pinigai]]. # [[Atlaidai]] – [[merga|mergų]] paroda. # Atras ugnis [[taukai|taukus]]. # [[Atsargumas|Atsargiau]] reikia su nepažįstamu kalbėti, o su [[priešas|priešu]] – geriau tylėti. # [[Atsargumas]] gudriems nepakenkia, kvailo nepamoko. # [[Atsargumas|Atsargų]] žmogų ir [[Dievas]] saugo. # Atsibodo kaip [[žiema]]. # Atsikirto kaip [[kirvis]] į [[akmuo|akmenį]]. # [[Augimas|Auga]] besibadydamas, [[senatvė|sensta]] besimokydamas. # Auga [[vaikas|vaikai]], auga ir [[bėda|bėdos]]. # Augantysis [[augimas|užauga]], senstantysis [[senatvė|pasensta]]. # [[Auksas]] brangus, bet negardus. # [[Auksas]] ir pelenuose blizga. # [[Auksas]] ir purve žiba. # [[Auksas]] kreivais keliais vaikščioja. # [[Auksas]] mėginasi ugnyje, [[vežimas]] ant gruodo, [[arklys]] naktyje, o [[žmogus]] bėdoje. # [[Auksas]] naudingas, [[geležis]] reikalinga. # [[Auksas]] šaltas, o žmogų kaitina. # [[Auksas]] veža, auksas neša. # [[Auksas|Auksą]] ir dievas mėgsta. # [[Auksas|Auksinė]] yla ir storą kailį praduria. # [[Auksas|Auksinis]] plaktukas ir geležines duris prakala. # [[Auksas|Aukso]] kalnai tik ten, kur žmonės negyvena. # [[Auksas|Aukso]] nagai, [[velnias|velnio]] nasrai. # [[Auksas|Aukso]] neturėdamas – gyvensi, [[geležis|geležies]] neturėdamas – duonos neuždirbsi. # [[Auksas|Aukso]] žodžiai iš [[asilas|asilo]] burnos. # Aukso žuvytę šilko tinklu gaudo, gražią [[mergina|mergytę]] [[meilė]]s žodžiais šaudo. # [[Auksas|Auksu]] pakaustyta [[kiaulė]] žirgą atstoja. # [[Auksas|Auksu]] patepsi, kur nori pateksi. # Aukščiau [[bamba|bambos]] neiššoksi. # Aukščiau kaktos [[ausis|ausys]] neauga. # Aukštai kilęs, žemai pulsi. # Aukštoms [[kojos|kojoms]] visos tvoros žemos. # [[Ausis|Ausį]] skauda, tai [[koja]] neprimina. # [[Ausis|Ausys]] ragų neprilygsta. # [[Ausis|Ausyse]] galima durpes kasti. # Aušros [[lakštingala]] – šienautoja, vidurdienio – uogautoja, vakaro – arklių ganytoja, nakties – žuvautoja. # Aušta, kaušta, [[saulė]] teka, pati galą daro. # [[Avelė]] bliauna, kol šieno gauna. ==B== # Bagotam<ref>Turtingam.</ref> [[pinigai]] iš dangaus krinta. # [[Baimė]] – blogas patarėjas. # [[Baimė]] su [[meilė|meile]] drauge nevaikšto. # [[Baimė]] turi didžias [[akis]]. # [[Baimė]]s plačios akys. # [[Bala|Baloj]] gulėjęs nebūsi sausas. # [[Balsas]] [[tauta|tautos]] – balsas Dievo. # Balta [[duona]] juodom rankom uždirbama. # Balta [[duona]] šikną drasko. # Balta [[višta]] nupešta, į tvorą įkišta. # Bandyk [[vyras|vyrą]] [[moteris|moterim]], o geležį akmeniu. # Barška kaip tuščias [[puodas]]. # [[Barzda]] ir nesėjama auga. # [[Batas]] – purvo brolis. # [[Batas]] vyžai – ne tarnas. # Be [[akys|akių]] ir pasaulis nemielas. # Be [[aušra|aušros]] [[diena]] neateina. # Be bitino nė [[bitė]]s negyvens. # Be [[darbas|darbo]] – ilgu, su darbu – sunku. # Be davimo [[meilė]]s nėr. # Be [[Dievas|Dievo]] žinios nieko gero nenuveiksi. # Be [[drąsa|drąsos]] ir žingsnio nežengsi. # Be [[duona|duonos]] nė [[meilė]]s nėra. # Be [[duona|duonos]] sotus nebūsi. # Be [[pabaiga|galo]], be [[pradžia|pradžios]]: Dievas, meilė, laikas, ruimas<ref>Rūmas.</ref>. # Be [[nuodėmė|grieko]]<ref>Nuodėmės.</ref> nebus nieko. # Be [[jaunystė|jaunatvės]] nėra [[senatvė]]s. # Be [[kantrybė]]s nėra [[galybė]]s. # Be [[meilė]]s ir zgados<ref>Santaikos, santarvės.</ref> nėra. # Be [[meilė]]s nėra palaimos. # Be [[moteris|moteriškės]] tušti [[namai]]. # Be [[pavydas|pavydo]] [[meilė]] kaip valgis be druskos. # Be [[pavydas|pavydo]] nėra [[meilė]]s. # Be [[draugas|prietelių]]<ref>Bičiulių, draugų.</ref> negyvenk, bet tų nedaug turėk. # Be [[saulė]]s – ne vasara, be [[meilė]]s – ne gyvenimas. # Be [[skausmas|skausmo]] nėra [[džiaugsmas|džiaugsmo]]. # Be [[šūdas|šūdo]] nėr nė [[grūdas|grūdo]]. # Be [[tvarka|tvarkos]] gyvensi – nelaiku [[senatvė|pasensi]]. # Be [[vyras|vyro]], kaip sriuba be pipiro. # Be [[žmona|žmonos]] kaip kiemas be tvoros. # Belaukiant [[laimė]]s žadėtos, užklupo [[bėda|bėdos]] netikėtos. # Bendras [[arklys]] visada liesas. # Bene žydo [[bitė]]s apniko? # Bepig [[senatvė|senam]] [[melas|meluoti]], o [[turtas|turtingam]] vogti. # Bepigu [[darbas|dirbt]], kai yra ką [[maistas|valgyt]]. # Bepigu gaidžiui, kad neturi [[uošvienė]]s. # Bepigu su [[pinigai]]s. # Bepigu su plaukuotu peštis, o su [[išmintis|išmintingu]] kalbėtis. # [[Beprotis|Beprotį]] kaip neaprėdytum<ref>Neaprengtum.</ref> vis bus beprotis. # [[Bernas]] – arklyje, [[mergina|merga]] – lopšyje. # [[Bernas]] už [[merga|mergos]], velnias už kalbos. # [[Bernas|Bernų]] [[meilė]] kaip šuns seilė. # [[Seksas|Besimylėdami]] nosį nukanda. # [[Bėda]] be dantų, o žmogų suvalgo. # [[Bėda]] be [[pinigai|pinigų]], bėda su pinigais. # [[Bėda]] be [[vaikas|vaikų]], bėda su vaikais. # [[Bėda]] [[kojos|kojas]] taiso. # [[Bėda]] pro duris – [[meilė]] pro langą. # [[Bėda]] [[vedybos|vedus]], bėda nevedus. # [[Bėda|Bėdoje]] [[pinigai]] atsiras. # Bėga kaip [[arklys]], dagį po uodega gavęs. # Bėga [[vilkas]] – tunka vilkas, guli vilkas – džiūsta vilkas. # [[Bybis|Bibys]] ne ožys, karklais nepašersi. # [[Draugas|Bičiulį]] [[nelaimė]]je pažinsi. # Biednam<ref>Neturtingam, vargingam.</ref> ir blusos [[pinigai]]. # [[Baimė|Bijai]] [[vilkas|vilko]] – neik į mišką. # [[Baimė|Bijo]] kaip [[velnias]] kryžiaus. # Bijok [[Dievas|Dievo]]! (dievobaimingų žmonių ir dievobaimingiems skirtas apeliavimas į kokių nors dalykų šventumą). # [[Bitė|Bitele]], nei tu man kąsk, nei medaus duok. # [[Bitė|Bitelės]] saldus [[medus|medelis]], bet sunkus [[darbas|darbelis]]. # [[Bitė]] maža, bet skaudžiai gelia. # [[Bitė]] meduj gyvena, ir tai zavadą randa. # [[Bitė]] nuodinga, bet ir naudinga. # [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi. # [[Bitė]] samanė, kas tave pramanė? # [[Bitė]] su bite supyksta. # [[Bitė]]s be motinos – pražuvę vaikai. # [[Bitė]]s dobile susiprado imdamos medų, kaip tat žmogus su žmogumi nesusibars. # [[Bitė]]s kuislais išėjo. # [[Bitė]]s saldus [[medus]], bet sunkus [[darbas]]. # [[Bitė]]s, saldų medų benešdamos, ir tai susipyksta. # [[Bitė|Bitutės]] sunkus [[darbas|darbelis]], bet saldus [[vaisius|vaiselis]]. # Byra kaip iš prakiurusios mašnos [[pinigai]]. # Blizga kaip [[senmergė]]s zerkolas<ref>Veidrodis.</ref>. # Bloga [[žmona|pati]] ir gerą [[vyras|vyrą]] pagadina. # Bloga [[žmona]] kaip ant kaklo piela<ref>Pjūklas.</ref>. # Bloga [[žmona]], kaip peilis avelei. # Bloga [[žmona]] [[vyras (sutuoktinis)|vyro]] nedabina, bet ant kaklo virvę dažnai užkabina. # Blogai be [[pinigai|pinigų]], ale blogai ir su pinigais. # Blogas [[arklys]] ir pro lanką daboja<ref>Saugo.</ref>, ar [[vežimas]] didelis. # Blogas [[paukštis]], kuris savo [[lizdas|lizdą]] teršia. # Blogas [[pavyzdys]] raitas joja, geras – kaip raišas šlubuoja. # Blogas [[ūkininkas]], kurio dirvas tik vyturiukas tetręšia. # Blogas [[vyras]] – ne našlystė. # Blogi [[darbas|darbai]] [[akis]] bado. # Blogi [[draugas|draugai]] ir gerą išveda iš kelio. # Blogi [[pinigai]] nepasiduoda. # Blogiau [[mirtis|mirties]] nebus. # Blogo [[lazda]] nepataiso. # Blogos [[ausis|ausys]] gero [[žodis|žodžio]] neklauso. # Blogų [[kalba|kalbų]] nedidink, jos pačios auga. # [[Moteris|Boba]] ir [[ragana]] – velnių seserys. # [[Moteris|Boba]] iš [[ratai|ratų]] – ratams lengviau. # [[Moteris|Boba]] kaip troba, [[krūtinė|papai]] kaip pirtis, [[subinė]] kaip doklas. # [[Moteris|Boba]] perša – [[velnias]] šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref> duoda. # [[Moteris|Boba]] senyn – [[liežuvis]] ilgyn. # Brangi [[žuvis]] nenardo visų akivaizdoje. # Brangus [[dangus]], bet su [[auksas|auksu]] ir ten įsipirksi. # Brangus [[tėvai|tėvam]] [[vaikas]], bet ir čia turi būti saikas. # Braunasi, kaip [[bernas]] po [[merga|mergos]] prijuoste. # [[Briedis]] girioj, o jau iešmą drožia. # Broleli mano, valgyk [[duona|duoną]] savo. # [[Brolis]], ne brolis – lipk iš grūšios<ref>Kriaušės medžio.</ref>. # [[Brolis|Brolių]] [[meilė]] yra sidabras, o [[draugas|draugų]] – auksas. # [[Bučinys|Bučinio]] kaip šiupinio, [[meilė]]s kaip košės. # Būdamas [[jaunystė|jaunu]] ar [[turtas|bagotu]]<ref>Turtingu.</ref> – kur nujosi, ten pristosi. # Būk atsargus svajodamas, nes kartais [[svajonė]]s išsipildo. # Būk [[darbštumas|darbštus]] kaip [[skruzdėlė]], o [[tvarkingumas|tvarkingas]] kaip [[bitė]]. # Būk drąsus su [[merga]] – po prijuoste ne krūmas, gyvatės ten nesurasi. # Būk girtinas, bet [[gyrimasis|nesigirk]]. # Būk visų mylimas, bet pats [[meilė]]s neieškok. # Būk [[vyras]], nesipešk su [[boba]]. # Burba kaip [[avis]] į uodegą įkirpta. # Būta čia ir tavo [[kaltė]]s, kad [[merga|mergos]] [[krūtinė|papai]] pritvinko. ==C== # [[Cukrus|Cukrum]] [[gyvenimas|gyvenimo]] nepasaldinsi. # [[Cukrus]] su [[druska]] lygiai balti, tik nelygiai saldūs. ==Č== # Čirškia kaip [[žvirblis|žvirbliai]] pavasarį. # Čiupinėjasi kaip [[merga|mergos]] su [[bernas|bernais]]. ==D== # [[Daina]] dieną trumpina, daina darbą lengvina. # [[Daina]] draugus gimdo, daina priešus tildo. # Dainuoja tas, kieno [[sąžinė]] rami. # Dainuok [[daina|dainelę]], kol turi [[jaunystė|jauną]] širdelę. # [[Gydytojas|Daktaras]] ligonį žiūri, bet jau saują atkišęs turi. # [[Dalia]] akla – pas tą ateina, kas jos nelaukia. # [[Dangus|Dangun]] [[pinigai|pinigų]] nereikia. # [[Dangus|Danguj]] su [[pinigai]]s nenusipirksi nieko, [[pragaras|pekloj]]<ref>Pragare.</ref> – gal nors smalos<ref>Kaitinimu gaunamos dervos, deguto.</ref>. # Dar [[arklys|arklio]] neturi, o jau pavalkus mieruoja<ref>Matuoja.</ref>. # Dar nei vienas dėl to nežuvo, kad nakčia pas [[merga|mergą]] pabuvo. # Dar nepažino [[merga|mergos]] smoko<ref>Skonio.</ref>, kol neužvertė andaroko<ref>Sijono.</ref>. # Dar [[vaikas|vaiko]] nėr, o jau kūmus prašo. # Dar [[vyras]] kaip jautis – moka po andaroku<ref>Sijonu.</ref> brautis. # [[Darbas|Darbai]] giria, [[žodis|žodžiai]] peikia. # [[Darbas|Darbai]] – tai ne vargai. # [[Darbas]] darbą lenkia. # [[Darbas]] dėl akių [[duona|duonos]] nepelno. # [[Darbas]] – [[Dievas|Dievo]] paliepimas, [[tinginys]] – [[velnias|velnio]] pagunda. # [[Darbas]] [[duona|duoną]] pelno, [[tinginystė]] – [[vargas|vargą]]. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro, [[tinginystė|tiginiavimas]] šunų lodyti išvaro. # [[Darbas]] kelia, darbas guldo. # [[Darbas]] – [[laimė]]s šaltinis. # [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] giria. # [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] moko ir giria. # [[Darbas]] myli [[darbininkas|darbininką]]. # [[Darbas]] – ne vargas, [[tinginystė]] – ne laimė. # [[Darbas]] nedirbtas nepaliks. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia. # [[Darbas|Darbą]] dirbdamas nežiūrėk, kur varnos lekioja. # [[Darbas|Darbą]] dirbti netingėsi – [[badas|bado]] neregėsi. # [[Darbininkas|Darbininkė]] kaip [[bitė|bitelė]]. # Darbymety ir [[akmuo]] kruta. # [[Darbas|Darbo]] nedirbęs, taukų nelaižysi. # [[Darbas|Darbo]] šaknys karčios, bet jo vaisiai saldūs. # Darbšti [[bitė|bitelė]], saldus [[medus|medelis]]. # [[Darbštumas|Darbšti]] kaip [[bitė]]. # [[Darbštumas|Darbšti]] kaip [[bitė]], o [[gudrumas|gudri]] kaip [[lapė]]. # [[Darbštumas|Darbštus]] žmogus visuomet ras [[darbas|darbą]]. # [[Darbas|Darbu]], triūsu spindi [[Lietuva]] mūsų. # [[Darbas|Darbuokis]] it amžinai gyvensiąs, [[elgesys|elkis]] it rytoj mirsiąs. # [[Darbas|Darbus]] atlikus linksma švęsti. # [[Darbas|Darbų]] iki langų. # Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigeravimo. # Daryk dabar ką gali, ateinančius daiktus pavesk Viešpačiui. # Darmi<ref>Dyki, tušti, nereikalingi.</ref>. [[pinigai]] nepašildo. # Daug apžioti galima, bet praryti sunku. # Daug [[bėda|bėdos]], o maža [[nauda|naudos]]. # Daug [[noras|norėdamas]] daug [[kančia|kankinsies]]. # Daug [[ranka|rankų]] didžią [[našta|naštą]] neša. # Daug [[pažadas|žadantis]] maž teduoda. # Daugiau kaip išgali neduok. # Daugumos žmonių [[akis|akys]] yra svetimose galvose. # [[Davatka]] ir bezdėdama [[Dievas|Dievą]] garbina. # [[Davatka]]i [[Dievas]] burnoj, [[velnias]] šiknoj, o [[siela|dūšia]]<ref>Vidinis psichinis pasaulis, jausmai.</ref> apie bambą sukasi. # [[Davatka]]i [[Dievas]] glėby, [[velnias]] širdy. # [[Davatka|Davatkos]] [[liežuvis]] lig kelių. # Davei [[arklys|arklį]] – duok ir balną. # Dažnai [[juokas|juokiesi]] iš kitų – [[likimas]] pasijuoks iš tavęs. # Dažnai, rudine apsivilkusi, vaikšto gili [[išmintis]]. # Dažo kaip [[merga|mergos]] [[pasturgalis|pasturgalį]]. # [[Degtinė]] ir [[alus]] gimdo [[vargas|vargus]]. # [[Degtinė]] į namus – [[velnias]] už stalo. # [[Degtinė]] į trobą – [[protas]] laukan. # Devyni [[amatas|amatai]], dešimtas [[badas]]. # Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk. # Dėk [[grūdas|grūdą]] prie grūdo – pripilsi aruodą. # Dėl ilgo [[liežuvis|liežuvio]] ne vienam ir dantys išgriuvo. # Dėl [[svečias|svečio]] turėk, dėl [[vaikas|vaiko]] galėk. # Didelis [[juokas]] – maža [[išmintis]]. # Didelis kaip [[arklys]], kvailas kaip [[višta]]. # Didelis kaip [[asilas]], kvailas kaip [[avinas]]. # Didelis kaip žardas. # Didi [[išmintis]] mažoj [[galva|galvelėj]] sutelpa. # Didi [[išmintis]] pro mažą gerklę neišlenda. # [[Didvyris]] miršta kartą, o [[bailys]] – tūkstantį kartų. # [[Didvyris|Didvyrį]] pažinsi [[kova|kovos]] lauke. # Didžiai apsunkina [[vaikas|vaikus]] keiksmai ir barniai [[tėvai|tėvų]]. # Didžiausiu [[išdavikas|išdaviku]] gali būti tik artimiausias [[draugas]]. # [[Diena]] [[darbas|darbu]] linksma. # [[Diena]] dieną moko. # [[Dievas]] burnoj, [[velnias]] uodegoj. # [[Dievas]] davė [[dantis]], duos ir [[duona|duonos]]. # [[Dievas]] davė [[liga|ligą]], duos ir [[sveikata|sveikatos]]. # [[Dievas]] duoda riešutų, bet jų neišgliaudo. # [[Dievas]] glėbyje, [[velnias]] širdyje. # Dieve, duok iš [[ponas|pono]] [[elgeta|elgetą]], ne iš elgetos poną. # Dievo [[kelias|keliai]] [[erškėtis|erškėčiais]] nukloti, velnio – auksu brukavoti<ref>Grįsti.</ref>. # [[Dievas|Dievo]] žinioj viskas yra. # Dikta<ref>Stora, nutukusi.</ref> [[merga]] kaip penima kiaulė. # Dingo kaip [[adata]]. # Dingo skarmaluose, atsirado [[šilkas|šilkuose]]. # Dirba kaip [[arklys]]. # Dirba kaip [[gaidys]]. # Dirba kaip su svetimais [[nagai]]s. # Dykai<ref>Veltui.</ref> gauti [[pinigai]] sunkūs. # Dykas<ref>Laisvas, neturintis darbo.</ref> kaip [[arklys]], linksmas kaip [[gaidys]]. # [[Dora|Doras]] gyvenimas labiau kitus moko nekaip geri žodžiai. # [[Dora|Dori]] dorus myli, nedori prie nedorų kimba. # [[Dovana]]i reik greito [[arklys|arklio]]. # [[Dovana|Dovanos]] priimtos suriša žmogų. # [[Dovana|Dovanotam]] [[arklys|arkliui]] į [[dantis]] nežiūri. # [[Dovana|Dovanų]] karalius mirė. # [[Dovana|Dovanų]] savo neskaityk, Viešpats suskaitys. # [[Drabužis]] žmogaus nepagadina. # [[Draugas|Draugai]], kol atskirai [[pinigai]]. # [[Draugas]] [[nelaimė]]je užjaučia, [[laimė]]je pavydi. # [[Draugas|Draugą]] [[nelaimė]]je pažinsi. # [[Draugas|Draugų]] prie stikliuko netrūksta, o kai [[bėda]] – visi nurūksta. # Du [[kiškis|kiškius]] vydamas, nė vieno nepagausi. # Du [[kvailumas|kvaili]], trečias – be [[protas|proto]]. # Du [[kiškis|zuikiu]] vienkart gainiodamas, nė vieno nenušausi. # Dukart [[gyvenimas|negyvensi]]. # Dumia kaip [[ragana]] į Šatrijos kalną. # Duoda – imk, muša – bėk. # Duok, Dieve, [[bėda|bėdą]] – [[pinigai|pinigų]] bus. # Duok [[kvailys|durniui]]<ref>Kvailiui.</ref>. [[kelias|kelią]]. # Duok rankoms [[valia|valią]] – pateksi į nevalią<ref>Laisvės stoką, nelaisvę.</ref>. # Duok [[vaikas|vaikui]] valią, pats būsi nevalioj<ref>Laisvės stoką, teisių suvaržymą.</ref>. # [[Duona]] artojui, [[pienas]] piemeniui, [[rykštė]] – tinginiui. # [[Duona]] avižainė, putra dirsinė. # [[Duona]] – ne [[mama]], galima ir be jos pabūt. # [[Duona]] ne marti, kad ir karti. # [[Duona]] – ne marti; suvalgysi, ir nebėr. # [[Duona]] už [[auksas|auksą]] brangesnė. # [[Duona]] verkia [[tinginys|tinginio]] valgoma. # [[Duona|Duoną]] riekia kaip [[uošvė]]. # [[Duona|Duoną]] taupyk rytojui, o ne [[darbas|darbą]]. # Duoti [[ragana]]i vištas ganyti. # [[Kvailys|Durnas]]<ref>Kvailas.</ref> kaip bato [[aulas]]. # Durniui<ref>Kvailiui.</ref> ir [[pinigai]] rodosi. # Durniui<ref>Kvailiui.</ref> [[pinigai]] – [[mirtis|smertis]]<ref>Mirtis.</ref>. # Dūmas [[tėvynė]]s už svetimą ugnį šviesesnis. # Dviejų [[amžius|amžių]] negyvensim. # Dviejų arbūzų į vieną [[ranka|ranką]] nepaimsi. # Džiaugias kaip [[ragana]] palubėj. # Džiaugiasi biednas<ref>Neturtingas, vargingas.</ref> [[vaikas|vaikais]], o bagotas<ref>Turtingas.</ref> [[pinigai]]s. # Džiaugiasi kaip [[senmergė]] [[bernas|berną]] gavusi. ==E== # Eidamas su [[velnias|velniu]] obuoliauti, paliksi ir be terbos<ref>Maišelis, krepšys.</ref>, ir be obuolių. # Eina kaip [[aitvaras]] medžių viršūnėmis. # Eina lyg [[namai|namus]] pardavęs. # Einant arti, reikia [[arklys|arklį]] gerai pašerti. # Eik su [[mulkis|mulkiu]] riešutauti – paliksi ir be kraitelės. # Eiklų [[arklys|arklį]] ir šiaudas baido. # [[Ėjimas|Eisi]] ar neisi, o kur tau skirta, ten ir suklupsi. # Eisi [[šuo|šunis]] lodydamas. ==G== # [[Epocha|Gadynė]]<ref>Laikotarpis, laikas, epocha.</ref> praslinkusi visados geresnė rodos už esančią. # [[Gaidys]] ką iškas, tą ir sules. # [[Gaidys]] manęs nepabaidys. # [[Gaisras]] negesinamas išsiplečia. # Gajus kaip [[ragana]] skandinama. # [[Galva|Galvos]] daro patarimus, o [[pinigai]] nutarimus. # [[Gandras]] atnešė. # Ganyk [[avis]] ir [[vilkas|vilko]] nematydamas. # Gardi [[duona]] burną gadina. # Gardus [[obuolys]], kai nėra sargo. # [[Šeimininkas|Gaspadoriaus]]<ref>Ūkio savininko, namų, kiemo šeimininko.</ref> akimi gyvuliai tunka. # Genys margas, [[pasaulis]] – dar margesnis. # Gera [[duktė]] motinos širdį nutildo, bloga – plaukus pražildo. # Gera [[moteris]] – [[namai|namų]] raktas. # Gera [[moteris]] [[vyras|vyrui]] kelią taiso. # Gera [[paukštis|paukšteliui]] rudenį išskristi, kad pavasarį vėl gali sugrįžti. # Gera [[širdis|širdelė]] – plika [[užpakalis|subinėlė]]. # Gera [[virėja]] ir iš kirvio sriubą išvirs. # Gera [[žmona]] pati pasiūlo. # Gera [[žmona]] prastą [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]] pataiso, bloga žmona gerą vyrą pagadina. # Gera [[pati]] – pusė laimės, pikta – visa nelaimė. # Gerai negerai – svetur ne [[namai]]. # Gerais [[noras|norais]] ir [[pragaras]] grįstas. # Geram [[arklys|arkliui]] nereikia botago. # Geram [[artojas|artojui]] ir blogas [[arklas]] gerai aria, blogam ir geras nekaip. # Geram [[meistras|meistrui]] [[darbas]] rūpi, o ne [[atlyginimas]]. # Geras [[artojas]] ir su žąsinu paaria. # Geras [[darbas]] patsai save giria. # Geras [[darbininkas]] ir miegodamas [[darbas|darbo]] neužmiršta. # Geras [[drabužis]] blogo nepataisys, menkas – gero nesugadins. # Geras [[kalba|kalboj]], blogas [[darbas|darbe]]. # Geras [[siuvėjas]] ir be žirklių pasiuva. # Geras [[siuvėjas]] ne tik išardo, bet ir vėl sudeda. # Geras [[žentas]] blogo [[sūnus|sūnaus]] neatstoja. # Geras [[žodis]] turi kojas, o piktas – sparnus. # [[Pagarba|Gerbk]] kitus, tada ir tave gerbs. # Geri [[darbas|darbai]] nesigiria. # Geri [[vaikas|vaikai]] [[tėvai|tėvams]] paguoda, blogi – širdį užduoda. # Geriau atviras [[priekaištas]], negu paslaptingas [[pyktis]]. # Geriau būt biednam<ref>Neturtingam.</ref>, bet [[laisvė|laisvam]]. # Geriau būti [[protas|protingam]] nekaip [[turtas|turtingam]]. # Geriau į savo [[namas|bakūžę]]<ref>Sena prasta pirkia, lūšna.</ref> susirietus, nekaip į svetimus rūmus stačiom eiti. # Geriau [[laisvė]]j alkti, negu [[vergija|vergijoj]] lėbauti. # Geriau [[mirtis|mirti]] [[kova|kovoje]], kaip pasiduoti [[gėda|gėdoje]]. # Geriau sava [[pirkia|pirkaitė]], negu svetima [[pilis|pilaitė]]. # Geriau savo utėles mušt, negu svetimi [[pinigai]] skaityt. # Geriau savoje šalyje [[elgeta|elgetauti]], negu svetimoje [[ponas|ponauti]]. # Geriau [[senmergė|senmergystė]] negu bloga [[santuoka|moterystė]]. # Geriau su [[protas|protingu]] vyžotu negu su [[kvailys|kvailu]] piniguotu. # Geriau sunkiai [[darbas|dirbti]], negu lengvai elgetauti. # Geriau sužiedėjusi [[duona]] savo [[namai|namuose]], negu daugybė valgių ant svetimo stalo. # Geriau turėti mažai, bet teisingai uždirbti. # Geriau [[valanda|valandą]] palaukti, negu [[minutė|minutę]] pavėluoti. # Geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimtį – išgirsti. # Geriau [[žvirblis]] rankoj, o ne [[briedis]] girioj. # Geriausi [[rūbai]] nauji, geriausi [[draugas|draugai]] – seni. # Geriausia [[dorybė]] iš visų laikyti liežuvį už dantų. # Geriausia [[marti]] blogos [[duktė]]s neatstoja. # Gero [[darbininkas|darbininko]] [[darbas]] ieško. # Geros [[akis|akys]] dūmų nesibijo. # Gerų [[tėvai|tėvų]] geri ir [[vaikas|vaikai]]. # Gėda [[gyvenimas|gyventi]] ne nepritekliuje, o purve. # [[Gėris]] nugali [[blogis|blogį]]. # Giliau arsi – gardesnę [[duona|duoną]] valgysi. # [[Giltinė]] – ne sesuo. # [[Giltinė]] rūrą<ref>Užpakalį, subinę.</ref> uosto. # Gilus [[protas]], nors [[žmogus]] kuprotas. # Gilus [[vanduo]] neteka srauniai. # Gims [[diena]], gims dienai ir [[darbas]]. # [[Gimimas|Gimti]] sunku, o [[mirtis|mirti]] dar sunkiau. # [[Gimtinė]]j ir juoda pluta – [[pyragas|pyragai]]. # Gimus [[duktė|dukteriai]], išvesk arklius iš tvarto. # [[Ginčas|Ginčai]] akli, ginčai kurti. # [[Ginčas|Ginčais]] [[protas|proto]] neįrodysi. # [[Ginčas|Ginčydamasis]] greičiau sulauksi [[bėda|bėdos]] negu [[nauda|naudos]]. # Girk [[pabaiga|pabaigą]], o ne [[pradžia|pradžią]]. # [[Girtumas|Girta]] [[merga]] pati [[vaikas|vaiką]] susigraibo. # [[Girtumas|Girta]] [[moteris]] ir už velnią bjauresnė. # [[Girtumas|Girtam]] ir avelė – panelė. # [[Girtumas|Girtam]] ir baloj sausa. # [[Girtumas|Girtam]] saulė klane miega. # [[Girtavimas]] – visų [[yda|ydų]] motina. # Girtas – piktas lyg [[ragana|raganos]] [[piršlys]]. # Gyvais [[pinigai]]s mokėti. # [[Gyvatė]] gelia skaudžiai, o pikto žmogaus [[liežuvis]] – dar skaudžiau. # Gyvena kaip inkstas [[taukai|taukuose]]. # Gyvenimas be [[vyras (sutuoktinis)|vyro]] – kartesnis už pipirą. # Gyvenimas be [[žmona|žmonos]] – kaip daržas be tvoros. # Gyvenk [[vienybė]]j su žmonėmis, o kariauk su pagedimais savo. # Glostė čigonas arklį iš tyko, iš po nakties [[arklys]] išnyko. # Godok [[senelis|senelį]], tai ir tau pasenus, kiti tave pagodos. # Graži būtų [[mergina]], tik [[ranka|rankos]] per baltos. # Graži [[moteris]] – akims rojus, sielai – pragaras, o kišenei – skaistykla. # Graži [[moteris]] džiugina akis, išmintinga – širdį. # Graži [[žmona]] – ne sau, o [[kaimynas|kaimynui]]. # Greičiau šventu paliksi, nekaip visiems įtiksi. # Greita [[meilė]] kaip seilė. # Greitai žmogus užaugi, dar greičiau [[senatvė|pasensti]]. # Greitas kaip [[aitvaras]]. # Greitas kaip [[vijurkas]]. # Greiti [[pažadas|pažadai]] vėjais išlaksto. # Greitus [[darbas|darbus]] vėjai renka. # Griešnos<ref>Nuodėmingos.</ref> [[akis|akys]] bijo šviesos. # [[Grožis]] reikalauja aukų. # [[Gudrumas|Gudrybė]] mokina, gudrybė ir skandina. # [[Gudrumas|Gudrybė]] retai kada su [[dora]] vienu keliu eina. # [[Gudrumas|Gudrybė]] – tėvas suktybių, o motina – melagystė. # [[Gudrumas]] [[protas|proto]] neatstoja. # [[Gudrumas|Gudrumu]] visur pralįsi, bet ne iš visur sausas išlįsi. # [[Gudrumas|Gudrus]] kaip [[lapė]]. # [[Gudrumas|Gudrus]] kalba tik reikalui esant, [[kvailumas|durnas]]<ref>Kvailas, neišmintingas.</ref> – visados. # [[Gudrumas|Gudrus]] kitiems patarti, [[kvailumas|kvailas]] pačiam iš bėdos išsinerti. # [[Gudrumas|Gudrus]] svetimas [[klaida]]s suskaityti, [[kvailumas|kvailas]], kai reikia savo nors vieną pamatyti. # [[Gudrumas|Gudrų]] apgauna, [[kvailumas|kvailas]] pats apsigauna. # Gulėdamas nedaug [[darbas|tepadirbsi]]. # Gulom šėręs, [[arklys|arkliu]] nevažiuosi. # Gvoltavoja<ref>Prievartauja, žagina.</ref> kaip prūsas [[merga|mergą]]. # Gvoltu<ref>Prievarta.</ref> bučiuojant, [[dvasia]] dvokia. ==I== # Ieško [[adata|adatos]] kupetoj šieno – suras kaip pernykščią žiemą. # Ieškodamas ir [[velnias|velnią]] surasi. # Ieškok [[bernas|berno]], kuris [[darbas|dirbti]] moka, o ne tokio, kuris gražiai šoka. # Ieškok kaip aklas [[adata|adatos]]. # Ieškok kaip [[druska|druskos]], ir rasi. # Ieškok kaip [[duona|duonos]] ir rasi. # Ilga [[kalba]] be vaisiaus. # Ilgas kaip smilga. # Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepsnį nuneš. # Ilgos [[kalba|kalbos]] nepadės, kur [[pinigai|pinigas]] neskambės. # Imdamas galvok apie atidavimą. # Ir [[aitvaras]] ne visados [[pinigai|pinigus]] neša. # Ir [[aitvaras]] [[turtas|turtų]] neprikraus, jei kišenė skylėta. # Ir [[aitvaras]] veltui [[pinigai|pinigų]] neneša. # Ir aklas kelią [[namai|namo]] suranda. # Ir [[akmuo]], ant vietos begulėdamas, apželia. # Ir [[arklys]] arklio dykai nekaso. # Ir [[asilas]] moka ausim karpyti, bet išmokyk jį arklą patampyti. # Ir [[asilas]] žvengia, avižas pamatęs. # Ir aš pats jau žinau, kurio [[kaimynas|kaimyno]] puodas mano lašiniais kvepia. # Ir be [[gaidys|gaidžio]] saulė patekės. # Ir [[bitė|bitutė]] savo [[namai|namelius]] gina. # Ir dumia kaip [[ragana]] į Šatrijos kalną. # Ir dumia kaip [[ragana]], kačergą<ref>Žarsteklį.</ref> apžergusi. # Ir eina patylomis, kaip [[šešėlis]] per šiaudus. # Ir [[gaidys]] ant savo mėšlyno ponas. # Ir [[gaidys]] savo kieme drąsus. # Ir [[gandras]] ne kiekvienam [[laimė|laimę]] žada. # Ir [[gandras|gandro]] [[lizdas]] nuo bėdų neapsaugo. # Ir gera [[duona]] dantys atsikanda, kai žmogus jokio sau [[darbas|darbo]] nesusiranda. # Ir geras [[gyvenimas]] be [[darbas|darbo]] nusibosta. # Ir [[juodas]] [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]]. # Ir mažas [[kelmas]] išverčia vežimą. # Ir [[merga]] žino, kam [[bernas|berno]] pautai kabo. # Ir paukštelis savo [[lizdas|lizdą]] gina. # Ir [[pelė]] savo urve ginasi. # Ir [[pelėda]] savo [[vaikas|vaikus]] giria. # Ir [[šuo]] kariamas pripranta. # Ir šventi [[puodas|puodus]] kulia. # Ir uždarius duris [[laikas]] bėga. # Ir [[velnias]] turi [[viršininkas|viršininką]]. # Ir [[vilkas]] [[avis]] ganyti galėtų, kad aviena jam smirdėtų. # Ir [[vilkas]] sotus, ir [[avis]] sveika. # Ir ženklintą [[avis|avį]] vilkas neša. # Iš [[adata|adatos]] [[kirvis|kirvio]] nepadirbsi. # Iš [[adata|adatos]] šakes padarė. # Iš [[adata|adatos]] vežimą priskaldo. # Iš [[aguona|aguonos]] grūdo vežimą priskaldo. # Iš [[aitvaras|aitvaro]] [[turtas|turto]] nebūsi laimingas. # Iš dainos [[žodis|žodžio]] neišmesi. # Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]]. # Iš daug [[kalba|kalbos]] mažai [[nauda|naudos]]. # Iš [[davatka|davatkos]] nei Dievui žvakės, nei velniui šakės. # Iš didelio [[juokas|juoko]] – [[ašara|ašaros]]. # Iš didelio [[karštis|karščio]] maža [[nauda]]. # Iš didelio [[raštas|rašto]] išeina iš krašto. # Iš [[gėda|gėdos]] nebežino kur [[akis]] kišti. # Iš guolio nekepsi raguolio. # Iš jo ir [[akmuo|akmens]] galvai prasiskelti už dyką negausi. # Iš jo nieko nepasiskolinsi: jis [[adata|adatą]] ir tą deda ant svarstyklių. # Iš [[kalba|kalbos]] gali spręsti apie [[darbas|darbą]]. # Iš kišenės byra [[pinigai]]. # Iš ko [[mulkis|mulkį]] pažinsi, kad ne iš [[juokas|juoko]]. # Iš [[kunigas|kunigo]] ir [[paleistuvė]]s grąžos neprašyk. # Iš mažos gilės išauga didelis [[ąžuolas]]. # Iš menkos trobelės gali didis [[žmogus]] keltis. # Iš [[mėšlas|mėšlo]] virvę veja. # Iš pradžių – meiliai, vėliau – peiliai. # Iš pradžių [[mergina]] retai su kuo šneka, o ant galų galo už čigono teka. # Iš [[šūdas|šūdo]] vaško neišsunksi. # Iš [[šapas|šapo]] vežimą priskaldo. # Iš tų [[miltai|miltų]] nekepsi [[duona|duonos]]. # Iš [[vakaras|vakaro]] nemiga – iš [[rytas|ryto]] nekela. # Išalkusiam [[duona]] rupi. # Išdegė [[darbas]] kaip [[ragana]]i alus. # Iškepė kaip [[ragana]] ragaišį. # Iškultų [[šiaudai|šiaudų]] nebekulk. # [[Išmanymas|Išmano]] tiek, kiek iš nosies į gerklę. # [[Išmintis|Išminties]] turi sulig vartais. # [[Išmintis|Išmintingam]] nepritinka [[pyktis|pykti]]. # Išmokyk [[akmuo|akmenį]] plaukti, kad skęsta! # [[Mokymas|Išmokyk]], žmogus, akmenį plaukti. # Išmoks, kai [[akis|akys]] iššoks. # Išpurtino kaip vanagas [[višta|vištą]]. # Išsirinkau [[bernas|bernelį]] artojėlį. ==Į== # Į [[akis]] pažiūrėjęs, sveikatos neklausi. # Į [[akis]] taip, už akių – kitaip. # Į [[dangus|dangų]] su [[pinigai]]s neįsipirksi. # Į [[dievas|dievo]] pagalbą tikėk, bet ir pats [[tinginystė|netingėk]]. # Įeinant [[akis|akys]] svyla, išeinant – [[pakaušis]]. ==Y== # [[Yla|Ylos]] maiše nepaslėpsi. # Yra [[darbas|darbo]], yra ir [[nauda|naudos]]. # Yra dvi taisyklės: [[vienas]] [[dievas]] danguj, [[vienas|viena]] [[motina]] žemėj. # Yra [[gudrumas|galvočių]] ir trejų metų, o [[kvailys|kvailių]] ir šimto metų. # Yra [[varlė|varlių]], rasis ir [[gandras]]. ==J== # Jam paskolinsi – lopeta užmokės. # Jau [[giltinė]] dalgį galanda. # Jau [[senmergė|ji]] liko kačėnų<ref>Kopūsto kotų.</ref> graužt, nabašninkų<ref>Numirėlių, velionių.</ref> praust. # Jaunam ir [[pelė]] [[dantis]] duoda. # [[Jaunystė]]s [[nuodėmė|griekai]]<ref>Nuodėmės.</ref> – [[senatvė]]s [[vargas|vargai]]. # Jaustis kaip [[žuvis]] vandenyje. # Jei [[alkis|alkanas]] – niekas nemato, o [[nuogumas|nuogą]] – visi. # Jei aš [[melas|meluoju]], tai tu vagi. # Jei [[moteris]] [[piršlys]], tai [[velnias]] šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref> duoda. # Jei ne [[pinigai]]s, tai sėtiniais. # Jei nebūt [[arklys]] nudvėsęs, būt ir nuo ėdimo atpratęs. # Jei nebūt [[artojas|artojo]], visi badu [[mirtis|mirtų]]. # Jei nėr [[protas|proto]], ar su lopeta įmesi? # Jei peršokai per [[arklys|arklį]], peršok ir per uodegą. # Jei [[senmergė|sena merga]] ženijasi<ref>Tuokiasi.</ref>, tai ir vyžos ant mėšlyno šoka. # Jei [[širdis|širdžiai]] miela, [[akis|akiai]] dailu. # Jei tau žalia [[akis|akyse]], dar nereiškia, kad atėjo [[pavasaris]]. # Jei [[tiesa|tiesos]] negali pasakyti, geriau nutylėk. # Jei turi ką [[valgis|valgyti]] ir su kuo [[rūbai|apsirėdyti]]<ref>Apsirengti.</ref>, nieko geresnio neturėtum ir [[karalius|karalium]] būdamas. # Jeigu nori pamiegoti, reikia [[lova|lovą]] pasikloti. # Jo [[burna]] nedurna<ref>Nekvaila.</ref> – duodama žiojas. # Jo [[troba|trobos]] dangum dengtos, lauku tvertos. # [[Juoda]] [[duona]] – ne badas. # [[Juodas]] kaip puodas. # [[Juoda|Juodos]] gaspadinės<ref>Šeimininkė, virėja.</ref> [[rankos]] – balta [[duona]], baltos rankos – juoda duona. # [[Juokas]] – dalykas rimtas. # [[Juokas|Juoktis]] – sveika. # [[Juokas|Juokiasi]] puodas, kad katilas juodas. # Jurgis pas [[merga]]s, o [[arklys]] į lankas. # [[Jūra]] ligi kelių. # [[Jūra|Jūrą]] perplaukęs, klane nuskendo. # [[Jūra|Jūros]] neišsemsi, [[upė]]s neišgersi. ==K== # Kad [[arklys|arklį]] sega, ir varlė koją kelia. # Kad [[arklys|arklį]] už karčių paleidai, už uodegos neišlaikysi. # Kad [[druska]] atpigs, tai mergom [[papai]] dygs. # Kad gausi per [[ausis|ausį]], ir po blynu pasirausi. # Kad ir juodą [[duona|duoną]] valgyt, bet savo [[tėvynė]]j. # Kad ir smilgeliai, bet vis [[namai|nameliai]]. # Kad ir už ožio, bile<ref>Jei, jei tik.</ref> čipką<ref>Ištekėjusios moters kepuraitė.</ref> užvožė, kad ir už jaučio, bile<ref>Jei, jei tik.</ref> [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]] gaučiau. # Kad ir viena [[avelė]] bliauna, bet dėl visų išbliauna. # Kad ir žūsiu, bet vis savo [[namai|nameliuos]] būsiu. # Kad [[katė]]s lotų, [[šuo|šuns]] nebereikėtų. # Kad [[kiaulė]] ragus turėtų, visą svietą<ref>Pasaulį</ref> išbadytų. # Kad [[sapnas|sapne]] rasiu, duosiu. # Kad [[saulė|saulei]] tekant nebuvo, tai sėdant nebereikia. # Kad tik [[vyras]] turi kulę<ref>Kapšelį.</ref>, kepurę, tai [[merga]] ir eina. # Kad tu [[melas|meluoji]], net tavo [[ausis|ausys]] kruta. # Kad [[velnias]] gimė, tai velnias ir bus. # Kada gi pekloj<ref>Pragare.</ref> [[velnias|velnio]] nebuvo? # Kada [[pinigai]] kalba, tada [[tiesa]] tyli. # Kai [[davatka]] [[velnias|velnią]] pamačius. # Kai [[girtumas|girtas]] pažada, [[velnias]] juokiasi. # Kai [[liūtas]] rodo dantis, nemanyk, kad jis juokiasi. # Kai norėsi [[šikimas|šikti]], tai ir [[kelnės|kelnes]] nusimausi. # Kai pradeda [[merga]]i želti, tai net visą ima kelti. # Kai [[velnias]] nieko negali padaryt, pasiverčia į [[moteris|bobą]]. # [[Kailiniai]] pečiaus nešildo. # [[Kaimynas]] artimesnis už [[giminaitis|giminaitį]]. # Kaip [[darbas|dirba]], taip turi. # Kaip iš [[gaidys|gaidžio]] kiaušinį. # Kaip [[jaunystė|jauns]] papratęs, taip [[senatvė|sens]] darysi. # Kaip nesisuksi – vis [[užpakalis|rūra]]<ref>Užpakalis, subinė.</ref> užpakaly. # Kaip pasiklosi, taip išmiegosi. # Kaip [[plienas|plienu]] [[siela|dūšią]]<ref>Siela.</ref> užmetė. # Kaip [[ragana]] ant šluotos. # Kairė [[ranka]] nežino, ką daro dešinė. # [[Kalba]] kalbą atveda. # [[Kalba|Kalbėk]] ir [[akmuo|akmenį]] rankoj turėk. # [[Kalba|Kalbos]] – vežimais, o [[nauda|naudos]] – už grašį. # Kalbus kalbą, darbus [[darbas|darbą]] randa. # Kalk [[geležis|geležį]], kol karšta. # Kam [[pinigai]], tam ir [[teisybė]]. # Kame yra [[šviesa|šviesos]], ten ir [[šešėlis|šešėlių]] esti. # [[Kantrumas|Kantrumu]] ir [[darbštumas|darbštumu]] viskas galima. # [[Kapinės]]e visi lygūs. # [[Kapinės|Kapinių]] gražuolė. # Karšta [[meilė]] greitai sudega. # [[Kartojimas]] – [[žinojimas|žinojimo]] motina. # [[Karvė|Karvei]] duok šieno, karvė duos tau pieno. # Kas aria ir pjauna, to [[avis|avys]] neliauna. # Kas aukštyn žiūri, tas į [[akis]] prisikrečia. # Kas beldžia, tam atidaro. # Kas bus, kas nebus, bet [[žemaičiai|žemaitis]] nepražus! # Kas daug šneka, mažai daro. # Kas [[galva|galvoj]], tas ir ant [[liežuvis|liežuvio]]. # Kas [[galva|galvoj]], tas [[kalba|kalboj]]. # Kas [[darbas|nedirba]], mielas vaike, tam ir [[duona|duonos]] duot nereikia. # Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]]. # Kas jaunas [[girtuokliavimas|girtuokliauja]], senatvėj [[elgeta|elgetauja]]. # Kas kam skirta, tai kaip koja įspirta. # Kas [[kasimas|kas]], tas ras. # Kas liko – tai Miko. # Kas miške gimė, tam [[miškas]] kvepia. # Kas nuo [[baimė]]s bėga, tas į [[duobė|duobę]] įpuola. # Kas [[rašymas|parašyta]], nebus nė [[kirvis|kirviu]] ištašyta. # Kas pigiai pelno, tas pigiai ir išleidžia. # Kas [[protas|protingas]], tas [[turtas|turtingas]]. # Kas savo [[kalba|kalbą]] niekina, kitos neišmoks. # Kas [[skaitymas|skaito]] ir [[rašymas|rašo]], tas [[duona|duonos]] neprašo. # Kas su [[Dievas|Dievu]], ir Dievas su tuo. # Kas [[šuo|šuniui]] uodegą pakeltų, kad ne pats. # Kas [[tėvai|tėvų]] neklauso, eina šunim šėko pjauti. # Kas [[tėvai|tėvų]] neklauso, valgo [[duona|duoną]] sausą. # Kas [[tyla|tyli]], tą visi [[meilė|myli]]. # Katras [[arklys]] avižų neėda. # Ką [[darbas|darai]] – daryk gerai. # Ką gali padaryti [[šiandien]], neatidėk [[rytojus|rytojui]]. # Ką [[velnias]] sumanys, [[boba]] padarys. # [[Katė]] pečių pajudins! # [[Kelias]] lygus kaip [[stiklas]]. # Keliu keliaujant, [[merga|mergą]] merginant, visokių nuotykių būna: ir pats pargriūna, ir kitus pargriauna. # Keptas karvelis neatlėks pats į burną. # Kerta [[medis|medį]] virbalui dirbti. # Keturios [[akis|akys]] daugiau mato negu viena. # [[Kiaulė]]s [[akis]] turėdamas, visur įlįsi. # [[Kiaulė]]s akys [[sarmata|sarmatos]]<ref>Gėda.</ref> neturi. # [[Kiaulė]]s [[gėda|gėdos]] neturi. # [[Kiaulė]]s nosis smarvės nebijo. # [[Kiaulė|Kiaulių]] neganęs, ponu nebūsi. # [[Kiaušinis]] [[višta|vištą]] moko. # Kiek [[akys]] norės, tiek niekas neturės. # Kiek [[darbas|uždirbsi]], tiek ir gausi. # Kiekviena [[akis]] pavargusi nori miego. # Kiekviena pušis savo [[kraštas|kraštui]] ošia. # Kieno [[burna]] karti, tam ir [[medus]] nesaldus. # Kieno [[galva]], to ir [[valia]]. # Kimba kaip [[mėšlas]] prie šakių. # Kitas [[skausmas|skausmų]] nesumažins. # Kito [[akis|akyje]] ir šapą matai, o savojoje – nė rąsto. # Kitų klausyk, ale<ref>Bet.</ref> savo [[protas|protą]] turėk. # [[Kyšis|Kyšių]] neima, bet be [[dovana|dovanų]] neprisileidžia. # Klausk [[kvailys|kvailio]] razumo<ref>Proto, išminties.</ref>. # Klausyk [[ausis|ausimi]], o ne pilvu. # Ko žiopsai kaip prūso [[kišenė]]? # [[Kojos|Kojomis]] nosies nenušnypši. # Kokia [[galva]], tokia ir [[kalba]]. # Kokia [[obelis]], tokie ir [[obuolys|obuoliukai]]. # Kokie [[pinigai]], tokios tvoros. # Kokie [[tėvai]], tokie ir [[vaikas|vaikai]]. # Kokius kas išaugina [[vaikas|vaikus]], su tokiais ir džiaugsis. # Koks [[artojas]], toks ir [[arklas]]. # Koks [[gimimas|gimė]], toks ir [[mirtis|mirs]]. # Koks mėnuo, toks ir laikas. koks [[tėvas]], toks ir [[vaikas]]. # Koks [[paukštis]], toks ir [[lizdas]]. # Koks [[skausmas]], toks ir dejavimas. # Koks [[prekė|tavoras]]<ref>Prekė.</ref>, tokie ir [[pinigai]]. # Koks [[tėvas|tėvelis]], toks ir [[sūnus|sūnelis]]. # Koks [[valgis]], toks ir dalgis. # Kol [[ąžuolas]] nesulapojo, nepadėk [[kailiniai|kailinių]]. # Kožnam<ref>Kiekvienam.</ref> [[kūnas|kūne]] [[velnias]] mala. # Kožnas<ref>Kiekvienas.</ref> savo [[protas|protu]] [[džiaugsmas|džiaugias]]. # Kreivas [[šautuvas]] – nori, kad tiesiai šautų. # Krūmai su [[ausis|ausimis]], laukai su [[akis|akimis]]. # Kudlota<ref>Garbanota.</ref> kaip [[ragana|raganos]] [[šluota]]. # [[Kunigas|Kunigo]] [[pinigai]], vilko pasninkas ir girto malda – vienam ponui tenka. # [[Kunigas|Kunigų]] [[pinigai]]s pekla<ref>Pragaras.</ref> budavota<ref>Pastatyta.</ref>. # [[Kūnas]] sensta, paseno, bet [[širdis]] raukšlių neturi. # Kupetose – ne šienas, [[skola|skolose]] – ne [[pinigai]]. # Kuprotą [[ožys|oželį]] tik vilko dantis pataiso. # Kur [[avis]], ten ir avinėliai. # Kur [[duona|duonos]] yra, ten ir gera. # Kur [[gaidys]] veda, ten [[višta|vištos]] eina. # Kur yra [[nelaimė]], ten nėr [[pavydas|pavydo]]. # Kur [[kirvis]], ten ir kotas. # Kur matei, kad iš batų [[aulas|aulų]] šaudytų? # Kur meilu – ten [[akys]], kur niežti – ten [[nagai]]. # Kur miela, ten ir [[akys]]. # Kur [[kunigas]] – ten [[pinigai]], kur [[davatka|davatkos]] – ten plepalai. # Kur [[laisvė]] eina, ten [[laimė]] seka. # Kur nėra [[kančia|kančių]], nėra ir [[malda|maldų]]. # Kur [[pinigai]], ten ir [[draugas|draugai]]. # Kur [[pinigai]] – ten [[teisybė]], kur [[jėga|syla]]<ref>Jėga.</ref> – ten [[galybė]]. # Kur prasčiokui kvepia, ten [[ponas|ponui]] smirda. # Kur [[sveikata|sveikatos]] nėra, ten ir [[laimė]]s nerasi. # Kur [[širdis]] linksta, ten ir [[akys]] krypsta. # Kur [[širdis]], ten ir [[akys]]. # Kur [[širdis]], ten ir [[laimė]]. # Kur trumpa, ten ir trūksta. # Kur [[velnias]] nepajėgia, ten [[boba|bobą]] siunčia. # Kur [[vėjas]] pučia, ten ir [[šaka|šakos]] linksta. # Kur žibąs [[auksas]], ten ir garuojąs [[kraujas]]. # Kur žiūri – ten [[mėsa]], kur pjauni – ten [[kaulas]]. # Kurti namai be [[šuo|šunų]], akli langai be [[vaikas|vaikų]]. # [[Batsiuvys|Kurpių]] maitina yla, o [[siuvėjas|siuvėją]] – adata. # [[Kvailys|Kvailą]] ir [[bažnyčia|bažnyčioj]] muša. # [[Kvailys|Kvailą]] pažinsi iš [[kalba|kalbos]], gudrų – iš [[darbas|darbų]]. # [[Kvailys]] su [[pinigai]]s – tai dar ne [[verslininkas|biznierius]]. ==L== # Labas [[vakaras]] po naudingai praslinkusios dienos. # [[Laikas]] brangesnis už [[pinigai|pinigus]]. # [[Laikas]] – [[pinigai]]. # [[Laikas]] – [[pinigai]], minutė – litas. # [[Laikas]] [[pinigai]]s neskaičiuojamas. # Laikymas negeras [[pinigas|pinigų]] ir gerus paikina. # [[Laimė]] ir [[nelaimė]] praslenka ilgainiui. # [[Laimė]] yra it stiklas, nes veikiai susikulia. # [[Laimė]] – ne [[pinigai|piniguose]], bet jų kiekyje. # [[Laimė]]s kūdikis. # [[Laimė|Laimingas]], kuris gali privalgyti sulos su [[duona]], nes, sulai esant, duonos nėra, duonai esant, sulos nėra. # [[Laimė|Laimingą]] ir [[dora|dorą]] visi myli. # Lakstai kaip [[velnias|kipšas]] po jaują. # Laksto kaip [[aitvaras]]. # [[Lapė]] ir [[pelė]] daug turi urvų. # Laukia it [[saulė]]s užtekančios. # Ledas slidus, [[gyvenimas]] žmogaus dar slidesnis. # Leisk [[kiaulė|kiaulę]] į bažnyčią, lips ir ant altoriaus. # Leki kaip [[sakalas]], nutūpi kaip [[vabalas]]. # Lekia kaip be [[galva|galvos]]. # Lenda į [[užpakalis|užpakalį]] be muilo. # Lenda kaip [[musė]] į išrūgas. # Lenda kaip [[šapas]] į subinę. # Lenda kaip [[šapas]] į uodegą. # Lengva [[sakymas|pasakyti]], bet ne [[veikla|padaryti]]. # Lengva [[pažadas|pažadėti]], sunku ištesėti. # Lenk [[medis|medį]], kol jaunas. # Lenk [[medis|medį]], kol žalias, mokyk [[vaikas|vaiką]], kol mažas. # Lepinamam [[vaikas|vaikui]] ragai dygsta. # Lėtoji [[kiaulė]] gilesnę šaknį knisa. # [[Lietuvis|Lietuvį]] už vyžą skaito. # [[Liežuvis|Liežuvio]] sauso nieks neklauso. # [[Liežuvis]] yra skaudesnis už botagą. # [[Liežuvis]] – ne vartai, neužkelsi. # Lig neatsigėręs, nespjauk į [[vanduo|vandenį]]: rasi pats sugersi. # Lig [[saulė]] patekės, [[rasa]] [[akis]] išės. # [[Liga]] ne sesuo. # [[Liga]] raita atjoja, pėsčia atstoja. # [[Liga|Ligų]] puodelis. # [[Linas|Linai]] nesėti, o jau [[drobė|drobes]] audžia. # [[Linksmumas|Linksmi]] neapveža [[liūdesys|nuliūdusių]], nuliūdę nemyli juokingų. # Liolių raugalas. # Lipšni [[kalba]] apmaudą mažina. # Lįsk į [[užpakalis|rūrą]]<ref>Užpakalį, subinę.</ref> ir užsirauk. # Litas – ne [[pinigai]], ubagas – ne [[draugas]]. # [[Laisvė|Liuosybės]]<ref>Laisvės.</ref> noras daugel kraštų pražudė. # Lygu senas, lygu mažas, lygu [[senmergė]], lygu [[ragana]]. # [[Lobis]] žadina, [[vargas]] migina. # Loja kaip [[šuo]] mėnesienoj. # [[Lova|Lovoj]] gulėdamas žuvies nesugausi. ==M== # Mačiau [[velnias|velnią]] – girta [[boba]]. # Maišą [[druska|druskos]] suvalgysi, tada [[žmogus|žmogų]] pažinsi. # Maišosi kaip [[varlė]] ant kelio. # [[Mama]] ir [[duona]] niekad neatsibosta. # [[Marti|Martelė]] – ne dukrelė, [[anyta]] – ne motinėlė. # [[Marti]] kaip pipiras karti. # Maža [[gyvatė]] didį [[jautis|jautį]] užmuša. # Mažas kai griūva, tai [[angelas]] patalą pakloja, senam – [[velnias]] akmenį pakiša. # Maži [[vaikas|vaikai]] – maži [[vargas|vargai]], didi vaikai – didi vargai. # Mažiau [[kalbėjimas|kalbėk]], daugiau [[žinojimas|žinok]]. # [[Meilė|Meile]] sotus nebūsi. # [[Meilė]] – kaip seilė: veikiai pragaišta. # [[Meilė]] – ne seilė, nenurysi. # [[Meilė]] viską nugali. # [[Meilė]]je ir [[Karas|kare]] – visos [[priemonė]]s tinkamos. # [[Meilė]]s ir [[kosulys|kosulio]] nepaslėpsi. # [[Melagis]] duris atidaro, bet akis uždaro. # [[Melagis]] iš adatos vežimą priskaldo. # [[Melagis|Melagiui]] ir [[tiesa|tiesą]] sakant niekas netiki. # [[Melas]] duris atidaro, bet [[akis]] uždaro. # [[Melas|Melo]] kojos trumpos. # [[Melas|Melu]] gerai svečiuosna važiuoti, bet sunku namo grįžti. # [[Melas|Meluoja]], kad net [[ausis|ausys]] kruta. # [[Melas|Meluoja]] kaip [[piršlys]]. # Meluok [[melas|melą]] – išvesk galą. # [[Melas|Meluot]] nemeluoju, ale ir [[teisybė|teisybę]] retai kada sakau. # [[Melas|Meluoti]] nemoku, o [[tiesa|tiesos]] – nė pradėti. # [[Mergaitė]] su kanape užauga, su šunim pasensta. # [[Merga]] be [[krūtinė|papų]] kaip medis be lapų. # [[Mergina|Merga]] [[nuodėmė|grieko]]<ref>Nuodėmės.</ref> verta. # [[Merga]] ne rugių aruodas, neišlaikysi blogiems metams. # [[Merga]]i gimdant, [[velnias]] karklyne dejuoja. # [[Mergina|Mergelės]] kilmę ir gražumą [[pinigai]] padidina. # [[Mergina]] išmaino vainiką į žiedą, o pavardę į kelnes. # [[Mergina]] – ne kvietys – nepabrangs. # [[Mergina]] su kanape užauga, su šuniu pasensta. # Mergos [[darbas]], kunigo [[pinigai]] ir žydo [[siela|dūšia]]<ref>Siela.</ref> – nežinia kur dingsta. # [[Merga|Mergos]] [[išmintis]] kaip laumės gentis. # Meška ima [[jėga]], o žmogus – [[razumas|razumu]]<ref>protu</ref>. # [[Miegas|Miegu]] sotus nebūsi. # Miklus kaip sausa šaka. # Minkšta kaip ant [[merga|mergos]] [[papai|papų]]. # [[Mirtis]] kaip vagis – ateina neprašyta. # [[Mirtis]] metų neklausia. # [[Mirtis]] visus sulygins. # Mylėk [[žmona|žmoną]] kaip dūšią<ref>Brangenybę.</ref>, krėsk kaip grūšią<ref>Kriaušę.</ref>. # Mylėt ir žadėt nereikia [[pinigai]] mokėt. # Mokėk [[darbas|darbus]] dirbti, bet mokėk ir [[šventė|švęsti]]. # Moki [[žodis|žodį]], žinai [[kelias|kelią]]. # [[Mokymas|Mokytas]] ir ant lentos gali gyventi. # [[Mokymas|Mokytas]] – iš [[knyga|knygų]], o durnas<ref>Kvailas.</ref> – iš galvos. # [[Mokslas]] – didelė galybė. # [[Mokslas]] kišenės neplėšia. # [[Mokslas]] [[pinigai]] moka. # [[Mokslas|Mokslo]] šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. # [[Moteris|Moteriškės]] ilgas rūbas, trumpas ūmas<ref>Protas.</ref>. # [[Moteris|Moters]] perkalbėti negalėtų nė pats [[velnias]]. # [[Motina|Motinos]] dūžis – sviesto gniūžis. # [[Motina|Motinos]] [[meilė]] kas dieną nauja. # [[Motina|Motinos]] [[meilė]] vis nauja. # [[Motina|Motinos]] [[ranka|rankos]] yra švelnios. # Murma kaip [[žydas]], kulę<ref>Kapšelį.</ref> kasydamas. # Mušdamas [[žmona|žmoną]] vieną [[velnias|velnią]] išmuši, devynis įmuši. ==N== # [[Naktis|Nakties]] darbai – [[diena|dienos]] juokai. # [[Naktis]] – miegui, [[diena]] – darbui. # [[Namai]] be [[šeimininkė]]s – tai viralas be druskos. # [[Namai]] namučiai, nors ir po smilga. # [[Namai]] – pragarai, be namų – negerai. # [[Našlaitis|Našlaičių]] [[ašara|ašaros]] akmenį praskelia. # Nauja [[šluota]] gerai šluoja. # Ne [[angelas|angelai]] vaikšto po žemę. # Ne [[bėda]], kai [[duona|duonos]] yra. # Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]]. # Ne dyvas<ref>Stebuklas.</ref>, kad [[šuo|šuva]] prarijo kirvį. # Ne iš [[kelmas|kelmo]] išspirtas. # Ne iš varno subinės [[pinigai]] plūst. # Ne [[jėga]] kovojame, bet [[mokėjimas|mokėjimu]]. # Ne kožnas<ref>Kiekvienas.</ref>[[ožys]] dideliais ragais. # Ne laikas [[šuo|šunis]] lakinti, kai reikia [[medžioklė|medžioti]]. # Ne mano [[kiaulė]]s, ne mano [[pupa|pupos]]. # Ne naujuose namuose [[pinigai]]. # Ne [[pinigai|piniguose]] [[laimė]]. # Ne su [[pinigai]]s gyvensi. # Ne tas [[arklys]] avižas ėda, kuris dirba. # Ne tas [[arklys]] avižas ėda, katras vežimą traukia, bet tas, katras stainėj<ref>arklidėje.</ref> stovi. # Ne tas [[išmintis|išmintingas]], kuris moka atskirti gėrį nuo blogio, bet tas, kuris iš dviejų [[blogybė|blogybių]] moka išsirinkti mažesnę. # Ne tas [[kvailys|kvailas]], kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta. # Ne tas [[meilė|myli]], kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda. # Ne tas [[sotumas|sotus]], kuris laižos. # Ne toks [[velnias]] baisus, kokį jį piešia. # Ne toks [[velnias]] juodas, kaip jį moliavoja<ref>Dažo.</ref>. # Ne vien [[duona]] žmogus gyvas. # Ne viskas [[auksas]] kas auksu [[žibėjimas|žiba]]. # Ne viskas [[auksas]], kas žiba, ne viskas [[derva|smala]]<ref>Derva.</ref>, kas kiba. # Ne viskas gardu, kas [[akis|akims]] gražu. # [[Neapykanta]] yra bloga patarėja. # [[Neapykanta|Neapykantos]] sėkla nesėjama auga. # Nearsi, nesėsi – [[duona|duonos]] neėsi. # Nebūk per drąsus – [[akis]] išdegsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi. # Nebūk [[saldumas|saldus]] nei [[kartumas|kartus]]: saldų praris, kartų išspjaus. # Nedoras žmogus kitų [[dorybė]]s neišmokys. # Neduok, Dieve, su gyvais [[velnias|velniais]] muštis. # Negaląsk [[peilis|peilio]], kol zuikis ant lauko. # Negali [[pažadas|nežadėk]], bet prižadėjęs ištesėk. # Negi sėdės kaip [[senmergė]]s prie arbatos. # Negirk [[marti|marčios]] be metų. # Nei karaliui iš debesų nekrinta į košę [[pinigai]]. # Nei [[krūtinė]]s, nei [[užpakalis|šikinės]]. # Nei pakartas, nei paleistas. # Nei puta pūsti, nei [[pinigai]] mokėti. # Nei [[velnias]], nei gegutė. # Neik su [[meška]] imtynių. # [[Neapykanta|Nekenčia]] kaip katė grietinės. # Nekrutėsi – neturėsi. # [[Nelaimė|Nelaimę]] sutinki, o pro [[laimė|laimę]] praeini. # [[Nelaimė]]s ir [[vargas|vargai]] eina ne miškais, o žmonių sprandais. # Neliko [[akmuo|akmens]] ant akmens. # Nemesk [[kelias|kelio]] dėl takelio. # Nemokyk [[antis|anties]] plaukt. # Nemokytas ir iš atbulos [[knyga|knygos]] moka skaityti. # Nepeik [[pietūs|pietų]], kol alkanas. # Neperšokęs griovio nesakyk op. # Neprašyk [[ožys|ožio]] daržan: ir neprašytas ateis. # Nepulk ant viršaus kaip [[gaidys]] ant [[višta|vištos]]. # Nesėjęs nepjausi. # Nesigirk, kad klojasi, nes [[nelaimė]] gali už durų stovėti. # Nesijuok, kad [[kaimynas|kaimyno]] pirtis dega. # Nesikelk su [[gandras|gandrais]]: su [[varna|varnomis]] nukrisi. # [[Skubėjimas|Neskubėk]] ir būsi pirmas. # Nespjauk į [[vanduo|vandenį]], kad nereikėtų atsigerti. # Nespręsk apie [[knyga|knygą]] iš viršelio. # Neša [[pinigai|pinigus]] kaip [[aitvaras]]. # Neščėslyviausi<ref>Nelaimingiausi.</ref> žmonės: [[ponas]], susibezdėjęs prie stalo, [[mergina]], eidama bažnyčion šūdan paslydus, ir [[vyras|diedas]]<ref>Vyras.</ref>, vedęs nezgadną<ref>Netinkamą.</ref> bobą. # Nešertą [[arklys|arklį]] tik vilkas jodo. # Nešerti [[arklys|arkliai]] ir kieme suklups. # Net ir [[kiaulė]] eidama kriuksi. # Netempk į [[naktis|naktį]]. # Netikrus [[pinigai|pinigus]] padaro [[žmogus|žmonės]], netikrus žmones padaro pinigai. # Netriesk Zapės pinigais<ref>Perdėtai baimintis, jaudintis.</ref>. # Neturėti kur [[akis|akių]] dėti. # Neturi [[miltai|miltų]] – [[duona|duonos]] nekepk. # Nevaryk [[dievas|dievo]] į [[medis|medį]]. # Nevedęs – kaip vilkas, [[vedybos|vedęs]] – kaip šilkas. # Nevesk [[ožys|ožį]] į daržą: kops<ref>Eis.</ref> ir patsai. # Nežiūrėk per aukštai, kad [[akis]] neprisikrėstum. # Nė vienas [[arklys]] nedvėsė pavalkais nemautas. # Nė vienos [[merga|mergos]] [[užpakalis|subinėj]] gvazdikai neauga. # Nėra [[arklys|arklio]] – nereikia ir kamanų. # Niekam nuo kalno nebyra [[pinigai]]. # Nieko nėra [[amžinybė|amžino]]. # Niekur nerasi [[auksas|aukso]] kalno. # [[Noras]] atsiranda bevalgant. # Nors [[pakaušis]] šviečia, bet dar [[nosis|nosį]] riečia. # Nors pirštu durk į [[užpakalis|rūrą]]<ref>Užpakalį, subinę.</ref> # Nors sena, abi<ref>Kad (tik), bet (tik).</ref> [[mergina]]. # Nors žabala<ref>Akla.</ref>, bet [[adata|adatą]] mato. # [[Liūdesys|Nuliūdęs]] kaip žemes pardavęs. # Nuo [[adata|adatėlės]] – ant kumelėlės. # Nuo [[girtuoklis|girtuoklio]] [[degtinė]]s nepaslėpsi. # Nuo [[kvailumas|kvailumo]] vaistų nėra. # Nuo [[liga|ligos]] nepabėgsi. # Nuo [[likimas|likimo]] nepabėgsi. # Nuo lūpų močios pienas nenudžiūvęs, jau [[vedybos|ženytis]]<ref>Vesti</ref> nori. # Nuo mėsos [[pilvas]] vėpsos, nuo varškės [[dantis|dantys]] barškės. # Nuo [[miegas|miego]] [[dantis|dantys]] užpakaly išdygs. # Nuo [[mirtis|mirties]] nėra vaistų. # Nuo pasilko<ref>Siuntinys.</ref>[[akis]] apvilko. # Nuo [[veidas|veido]] pažinsi žmogų. # Nuo žmonių [[kalba|kalbų]] ir po puodu nepasislėpsi. # Nuoširdus [[žodis]] šildys tave tris žiemas. # Nuparkus<ref>Nušašus.</ref> [[avis]] visą kaimenę užkrečia. # Nusibodo kaip [[merga]]i [[vaikas]]. # Nusisekė kaip [[senbernis|senberniui]] piršlybos. # Nutarškėjo kaip [[ragana|raganos]] [[ratai]]. ==O== # [[Obuolys]] nuo obels netoli nurieda. ==P== # [[Žmona|Pačios]] gražumu sotus nebūsi. # Paduok [[šluota|šluotą]] – bus tikra [[ragana]]. # Panašus – kaip iš [[akis|akies]] trauktas. # Pagal [[rūbas|rūbą]] sutinka, pagal [[protas|protą]] palydi. # Palaidais plaukais tik [[ragana]] vaikščioja. # Paleidęs [[akmuo|akmenį]] iš rankos, nesuturėsi. # Paleisti [[antis|antį]]. # [[Paleistuvė]] vis karietoje važiuoja. # Palydėsiu, kad [[naktis|nakties]] neišneštum. # Pamatysi kaip savo [[ausis]]. # Pamesk [[mergina|mergų]] būdą, imki [[marti|marčių]] darbą. # [[Papratimas]] blogesnis už prigimimą. # [[Papratimas]] – tai antras prigimimas. # Pareik, [[protas|proteli]], namo bent pavalgyti. # Parodyk [[vaikas|vaikui]] [[kelias|kelią]], kuriuo jis turėtų eiti ir nuo kurio net pasenęs nenuklystų. # Parūpo durneliui<ref>Kvaileliui.</ref> [[senmergė]]. # Pas mus yra [[protas|razumas]]<ref>Protas.</ref>, pas durnius<ref>Kvailius.</ref> [[pinigai]]. # Pasakyk, kad [[kiaulė]] kaip lakštingala giedotų. # Pasakyk, kas tavo [[draugas]], pasakysiu, kas tu esi. # Paseno, o [[protas|proto]] neįgavo. # Pasidalintas [[skausmas]] – pusė skausmo, pasidalintas [[džiaugsmas]] – dvigubas džiaugsmas. # Pasiliksi, [[mergina|mergele]], rugienų griebti<ref>Likti senmerge, neištekėti.</ref>. # Pasišiaušęs kaip [[senmergė]]s kūšys. # [[Pasturgalis]] niežti – [[vedybos|ženytis]]<ref>Tuoktis.</ref> nori. # Pati [[girtavimas|girta]], [[vakarienė]] nevirta. # Paukštį plunksnos gražina, o žmogų – [[protas]]. # [[Pavydas]] žmogų ir suėda. # Pavogė [[arklys|arklį]] – pridėk ir balną. # Pavogė [[arklys|arklį]] – pridėk ir kamanas. # [[Peilis]] neaštrus, nuriekta [[duona]] kaip arimas. # Penkis litus [[pinigai]]s ir utėlę su ragais. # Per [[ašara]]s tako nematau. # Per [[auksas|auksą]] ir galą gauna. # Per [[barzda|barzdą]] varvėjo, o [[burna|burnoj]] neturėjo. # Per savo [[šešėlis|šešėlį]] dar niekas nėra peršokęs. # Pešasi kaip du [[gaidys|gaidžiai]]. # [[Pietūs]] nelaukia, o pietų reikia laukti. # [[Girtuoklis|Pijokas]]<ref>Girtuoklis.</ref> prageria, liurkis<ref>Kas rūko, pypkius.</ref> prakūrija<ref>Prarūko.</ref>, o [[kvailys|durniaus]]<ref>Kvailio.</ref> ir taip [[pinigai]] praeina. # [[Girtuoklis|Pijoko]]<ref>Girtuoklio.</ref> [[gerklė]]s nepripilsi. # [[Pyktis|Piktesnė]] už [[širšė|širšę]]. # [[Pyktis|Piktos]] gaspadinės<ref>Šeimininkės.</ref> ir [[duona]] rūgšti. # [[Pinigai]] [[stebuklas|cūdus]]<ref>Stebuklus.</ref> daro. # [[Pinigai]] daug išveda blogio. # [[Pinigai]] duris atidaro. # [[Pinigai]] ėsti neprašo. # [[Pinigai]] – galvažudžiai. # [[Pinigai]] greit užkelia, ale<ref>Bet.</ref> greit ir nuleidžia. # [[Pinigai]] ir bjaurastis visada kartu. # [[Pinigai]] ir dorą žmogų išveda iš [[kelias|kelio]]. # [[Pinigai]] ir per mūrus įlenda. # [[Pinigai]] [[kunigas|kunigo]] ieškojo, o nūnai kunigas pinigų. # [[Pinigai]] [[laimė]]s neatstoja. # [[Pinigai]] lengvai paimti, lengvai ir išeina. # [[Pinigai]] mėgsta rankas kietas. # [[Pinigai]] – ne kilbasa<ref>Dešra.</ref>, nesuuosi, kur padėta. # [[Pinigai]] – ne skutuliai. # [[Pinigai]] ne upeliu teka. # [[Pinigai]] – ne vanduo, nepasemsi. # [[Pinigai]] nėr [[viskas]], bet be pinigų viskas yra [[niekas]]. # [[Pinigai]] niekada neišeina iš mados. # [[Pinigai]] po pasaulį vedžioja. # [[Pinigai]] rasti – dar ne tavo. # [[Pinigai]] – smertis<ref>Mirtis.</ref>. # [[Pinigai]] sunkiau išlaikyti negu uždirbti. # [[Pinigai]] – tai vanduo. # [[Pinigai]] teisia, pinigai baudžia. # [[Pinigai]] uždirbti yra malonesni. # [[Pinigai]] valdo [[Pasaulis|pasaulį]]. # [[Pinigai]] viską padaro. # [[Pinigai]] žmogų neišganys. # [[Pinigai]] žmogų pakaria ir paleidžia. # [[Pinigai]] žmogų vaiku padaro ir į kapus nuvaro. # [[Pinigai]]s užkrauti. # [[Pinigai]]s užsiversti. # Pirkta [[meilė]] greit atvėsta. # Pirma [[merga|mergą]] apžiūrėk, o tada pasogą<ref>Ištekančiai dukteriai, seseriai iš tėvų ūkio seniau duodama dalis pinigais, gyvuliais.</ref> derėk. # Pirma [[žmona]] – nuo Dievo, antra – nuo žmonių, o trečia – nuo velnio. # [[Pyktis]] blogas patarėjas. # [[Pyktis]] [[grožis|grožiui]] kenkia. # Platūs [[vartai]] išeiti, bet siauri sugrįžti. # Plaukia kaip [[pinigai]] į [[kunigas|kunigo]] mašną. # Po [[darbas|darbo]] ir [[duona|duonos]] pluta gardi. # [[Ponas|Ponų]] daug, o dirbti nėra kam. # Pradeda [[adata]], baigia [[arklys|arkliu]]. # Praskydo kaip [[šūdas]] ant lietaus. # Prastas [[daržas]] be krapų, prasta [[merga]] be papų. # Pravėdink gi tu bezdalus. # Prie [[akis|akių]] šilkas, už akių – vilkas. # Prie [[alus|alaus]] netrūks [[draugas|draugų]]. # Prie [[tamsa|tamsos]] daugiau [[drąsa|drąsos]]. # Prisidirbo kaip [[ragana]] deguto. # Prišiko [[kelnės|kelnes]], smirdi kaip [[velnias]]. # Privalgė kaip per [[bernas|berno]] vestuves. # Privilioja su [[abrakas|abraku]]<ref>Apsukine duonos rieke, abišale, kampeliu.</ref>, o paskui lanku. # Pro vieną [[ausis|ausį]] įeina, pro kitą išeina # Procevok savo nagais ir vartok tais [[pinigai]]s. # [[Protas]] [[išmintis|išmintį]] vedžioja. # [[Protas]] rankas ir kojas vaduoja. # Pučia miglą į [[akis]]. # Pučiasi kaip penkių pilių [[valdovas]]. # Puola kaip [[bitė]]s ant [[medus|medaus]]. # Puola kaip [[musė]]s prie medaus. # Pusiau su [[bėda]]. ==R== # Rambaus [[arklys|arklio]] ir rimbas nepataisys. # Rambų [[arklys|arklį]] tik vilko dantis pataiso. # [[Ranka]] ranką mazgoja. # [[Rašymas|Rašo]] kaip su vištos koja. # [[Ratai]] be [[arklys|arklio]] netoli nuvažiuos. # Reikalingas kaip [[druska]] į barščius. # [[Rogės|Roges]] ruošk [[vasara|vasarą]]. # [[Rublis]] kalba, rublis tyli. # Rudenį [[pinigai]] prie kožno<ref>Kiekvieno.</ref> žviegia. ==S== # [[Saldumas|Saldus]] daiktas greit apkarsta. # [[Saldumas|Saldus]] – mažam, raudonas – durnam<ref>Kvailam.</ref>. # Samdytas – ne gimdytas. # Saugok kaip savo [[akis|akį]]. # [[Sava]] [[duona]] gardesnė už svetimus [[pyragas|pyragus]]. # [[Savas|Savam]] krašte ir tvoros žydi. # [[Savas|Savam]] krašte pranašu nebūsi. # [[Savęs]] neįveikęs, kito neįveiksi. # Savo [[yda]]s svarstyk, o artimo pamiršk. # Savo [[tėvynė]]s neparduodu, kitos neperku. # [[Sąžinė]] graužia. # Sena [[meilė]] nerūdija. # [[Senatvė]] ateina nelaukiama. # [[Senmergė|Sena merga]] ir velniui ant kaklo kabysis. # [[Senmergė|Sena merga]] kaip vienagalė (žarna) – vis susiraukus. # [[Senmergė|Sena merga]] neatstoja nė menturio (lopetėlė košei maišyti). # [[Senmergė|Sena merga]] – sena padla<ref>Bjaurybė, nenaudėlė.</ref>. # [[Senmergė|Sena merga]], senas šuo ir senas kunigas – tai vis viena (t.y. niekas jų nemyli.) # [[Senmergė|Sena merga]] svietui<ref>Pasauliui.</ref> dėl vargo. # [[Senmergė|Sena merga]] ubagui – pratrydęs veršis kunigui. # [[Senmergė|Sena pana]] tai ne brokas<ref>Trūkumas.</ref>, kad tik naujas andarokas<ref>Sijonas.</ref>. # Sena [[patarlė]] amžinai nepasens. # [[Senmergė|Senai mergai]] bile<ref>Kad tik.</ref>. tik su kelnėm ir gerai. # [[Senmergė|Senai mergai]] patiksi, nors nuo visų atliksi. # Senam dera [[patarimas|patarti]], jaunam – paklausti. # Senam – [[nuodėmė]]s, jaunam – niekai. # [[Senatvė|Senas]] jautis vagos negadina. # [[Senatvė]] – neišgydoma liga. # Sens – [[protas|protu]], jauns – [[prievarta|gvoltu]]<ref>Prievarta.</ref>. # Senuosius [[batas|batus]] prisimename tada, kai naujieji nuspaudžia koją. # [[Senmergė|Senų mergų]] kartuvių nėr (t.y. už senmergystę nebaudžiama). # Sėdi kaip ant [[adata|adatų]]. # Sėdi kaip [[ragana]] kertėj. # Sėdi lyg [[marti]] vakar vesta. na. # Siuvo mašną su švaika<ref>Didele specialios paskirties adata.</ref> – [[pinigai]] pabiro. # Spardosi kaip [[arklys]]. # Skatiką [[pinigai]]s ir varliukę su nagais. # [[Skausmas|Skausmo]] nei sėja, nei pjauna. # [[Skausmas|Skausmo]] neragavęs, [[laimė]]s nepažinsi. # Skolini – [[angelas]], prašai [[skola|skolos]] – [[velnias]]. # Skolintas [[arklys]] ant lygaus kelio klumpa. # [[Skubėjimas]] – [[klaida|klaidų]] tėvas. # [[Skubėjimas|Skubėk]] lėtai. # [[Skubėjimas|Skubų]] [[darbas|darbą]] [[velnias]] neša. # [[Skubėjimas|Skubūs]] [[darbas|darbai]] – vieni vargai. # Smarkiai pulsi – [[akis]] išdegsi. # [[Mirtis|Smertis]]<ref>Mirtis.</ref> [[subinė|subinę]] uosto. # Smulkus kaip [[aguona|aguonos]] grūdas. # [[Veidas|Snukis]] plytos prašo. # [[Sodas|Sodai]] žydi – vilk kailinius. # [[Sodas|Sodo]] nesodinęs, [[obuolys|obuolių]] nori. # Spardosi kaip [[arklys]]. # [[Spjūvis|Spjaudyk]] ir gaudyk. # Sprogo kaip [[muilas|muilo]] burbulas. # Staiga šokęs, [[akis]] išdursi. # Stovi kaip [[gandras|busilas]]<ref>Gandras.</ref> ant vienos kojos. # Stovi kaip Pilypas kanapėse. # Su [[auksas|auksu]] nueisi, be [[geležis|geležies]] neapseisi. # Su [[baimė|baime]] maža [[laimė]]. # Su [[gandras|gandrais]] išlėksi, o su [[žvirblis|žvirbliais]] nukrisi. # Su [[gerklė|gerkle]] nieko nelaimėsi. # Su išplėštais [[pinigai]]s neilgai džiaugsies. # Su kuo sutapsi, tokiu ir pats tapsi. # Su [[melas|melu]] nueisi, tik atgal negrįši. # Su [[melas|melu]] netoli nuvažiuosi. # Su [[merga]] prasidėjęs ir be [[kelnės|kelnių]] paliksi, o vis neįtiksi. # Su [[pinigai]]s ir pragare nepražūsi. # Su [[pinigai]]s ir velnią ant stogo užvarysi. # Su [[pinigai]]s į dangų neįkopsi. # Su [[pinigai]]s kiekvienas gudrus. # Su [[pinigai]]s nevaikšto. # Su [[pinigai]]s visur gerai. # Su [[saulė|saule]] negyvensi. # Su [[šviesa]] kelia, su [[tamsa]] gula. # Su taukinu [[veidas|snukiu]] teeina šeimynos samdyti. # Subembėjusio [[senbernis|senbernio]] [[merga]] neprivobysi<ref>Nepriviliosi, neprigundysi.</ref>. # [[Subinė]]j dantys išdygs. # Sudegti iš [[gėda|gėdos]]. # Sunku [[šienas|šieną]] vežti, bet lengva žiemą pešti. # Surijo kaip [[aitvaras]] pakulas. # Susivėlus kaip [[ragana]]. # Sutinka kaip [[akmuo]] su [[kirvis|kirviu]]. # [[Svečias]] nebuvėlis, duokit [[sūris|sūrį]] supuvėlį. # Sutinka kaip [[šuo]] su [[katė|kate]]. # [[Sveikata|Sveikas]] kaip ridikas. # [[Sveikata]] ir už [[auksas|auksą]] brangesnė. # [[Svetimumas|Svetima]] [[druska]] visada sūresnė. # [[Svetimumas|Svetimi]] [[dūmai]] [[akis]] graužia. # [[Svetimumas|Svetimi]] [[pinigai]] nešildo. # [[Svetimumas|Svetimo]] [[skausmas|skausmo]] nepasisavinsi. # [[Svetimumas|Svetimos]] [[akis|akys]] didelės. # [[Svetimumas|Svetimu]] [[protas|protu]] toli nenuvažiuosi. ==Š== # [[Šaukštas|Šaukšte]] prigirdytų, kad [[galva]] tilptų. # [[Šaukštas|Šaukštu]] [[protas|proto]] neįkrėsi. # [[Šaukštas|Šaukštu]] [[saulė]]s neuždengsi. # Ščyra<ref>Uoli, darbšti.</ref> [[merga]] visuomet su vaiku. # Šiaušiasi kaip [[višta]] prieš [[gaidys|gaidį]]. # Šik į [[batas|batą]], jei nieks nemato, o jei mato, tegu iškrato. # Šimtas litų – ne [[pinigai]], mužikas<ref>Valstietis, prasčiokas.</ref> – ne brolis. # Šimtą rublių [[pinigai]]s ir utėlę su ragais. # [[Širdis]] [[moteris|moters]] mieruojas<ref>Matuojas.</ref> [[pinigai]]s. # [[Širdis|Širdžiai]] tinka, ir [[akys]] limpa. # Šykštuolio [[pinigai]] šviesos nemato. # [[Degtinė|Šnapsas]]<ref>Degtinė.</ref> – ne lazda, išgersiu. # Šoka lyg [[varlė]] prieš dalgį. # Šokinėja kaip [[gaidys]]. # [[Šuo|Šuns]] [[kaulas|kaulu]] nepabaidysi. # [[Švelnumas|Švelnus]] kaip šilta [[vilna]]. # [[Šventumas|Šventas]] kaip švento Jurgio eržilas. # [[Šviesa]] tunelio gale. ==T== # Tai kad baltos [[ausis|ausys]] – nors ropes sėk ir akėk. # Tai kad prisigyveno: iš [[adata|adatos]] išėjo. # Tai [[kirvis]], kad gali boba Varšuvon nujot. # Tai [[pinigai]] nepatinka, tai [[valdžia]]. # Taisyk [[žodis|žodžiui]] vietą, kaip [[svečias|svečiui]] patalą. # Tam ir [[piršlys]], kad meluotų. # Tamsu, nors į [[akis|akį]] durk. # Tarp dviejų [[auklė|auklių]] [[vaikas]] be galvos. # Tarp trijų [[moteris|moterų]] [[vaikas]] be galvos. # Tas, kas gailisi blogų, kenkia geriems. # Taupyk [[duona|duoną]] rytojui, o ne [[darbas|darbą]]. # Tausok [[nervai|nervus]] senatvei. # Tegu būna Dievui [[žvakė]], velniui [[žarsteklis|kačerga]]<ref>Žarsteklis.</ref>. # [[Teisybė]] [[akis]] bado. # [[Teisybė]] už saulę šviesesnė. # [[Teisybė]]s [[pinigai]]s neužklosi. # Ten [[auksas|aukso]] kalnai, kur mūsų nėr. # [[Tėvai]] peni [[vaikas|vaikus]] žuvimis, o vaikai tėvus – šunimis. # [[Tėvai]] senyn, [[vaikas|vaikai]] gražyn. # [[Tėvai]] verkia, kad [[vaikas]] nevalgo, vaikas verkia, kad tėvas valgo. # [[Tėviškė]]s [[dūmas]] už svetimą ugnį šviesesnis. # [[Tėvai|Tėvų]] pabarimas – sviestu patepimas. # Tiek teatgausi iš [[arklys|arklio]] avižas. # [[Tiesa]] akis bado. # [[Tiesa]] – mergelė liesa. # [[Tiesa|Tiesos]] maiše nepaslėpsi. # Tiesus kaip alkūnė, [[gudrumas|gudrus]] kaip avinas. # Tik [[nelaimė|nelaimėje]] pažinsi [[draugas|draugą]]. # Tik [[ragana|raganoms]] rūras<ref>Užpakalius, subines.</ref> krapštytis. # Tikėkis geriausio, bet ruoškis blogiausiam. # Tiko kaip [[šūdas]] į kelnes. # Tikroji [[tiesa]] dažnai vaikšto su pilka sermėga. # [[Tinginys]] ir [[kelias|kelią]] [[koja]] rodo. # [[Tinginys]] tingi, [[girtuoklis]] pralaka, o [[kvailys|kvailas]] pats nežino, kur [[pinigai|pinigą]] išleidžia. # [[Tinginystė]] blogiau už [[liga|ligą]]. # [[Tyla]] – gera byla. # Tyli kaip [[avelė]] kerpama. # [[Tyla|Tyli]] [[kiaulė]] gilią šaknį knisa. # Tyli [[užpakalis|rūrą]]<ref>Užpakalį, subinę.</ref> užraukęs. # Tokia [[boba]] tik velniams baidyti. # Tokią [[boba|bobą]] tik dėti armoton<ref>Į patranką.</ref> ir šauti į velnių pulką. # Toks tokį pažino ir ant [[alus|alaus]] pavadino. # Tol [[draugas|draugai]], kol atskirai [[pinigai]]. # Tol klausiau [[tėvai|tėvų]], kol žąsino bijojau. # Tos pačios [[akis|akys]] rauda, tos pačios juokias. # Trankosi kaip [[velnias]] po pragarą. # [[Traukinys]] šikančių nelaukia. # Trys pasaulyje [[kvailys|kvailiai]]: [[žydas]], kad geriausios kiaulienos nevalgo, [[bajoras]], kad sveikiems savo švarkams užpakalį skaldo, [[gaidys]], kad gieda, kada visi miega. # Trukdo [[degtinė|šnabė]]<ref>Degtinė.</ref> ir darbininkus, ir mokytus. # Trumpa [[adata]] ilgą siūlą tempia. # Trumpą raikštį ir ramus [[arklys]] nutraukia. # Tupi kaip [[višta]] ant kiaušinių. # Tupi kaip [[višta]] ant laktos. # Turi [[arklys|arklį]] – turėk ir [[vežimas|vežimą]]. # Turi auksinę [[širdis|širdį]]. # Turškiasi kaip [[antis]] po vandenį. # [[Turtas|Turtai]] [[laimė]]s neatneša. # [[Turtas]] – [[išminčius|išmintingo]] tarnas, [[kvailys|kvailio]] – ponas. # [[Turtas|Turtingam]] ir [[aitvaras]] neša. # [[Turtas|Turtingam]] [[tiesa]] nereikalinga. # [[Turtas|Turtingas]] [[protas|protą]] kišenėj nešioja. # [[Turtas|Turtingą]] ir į dangų įleis, kai pažvangins [[pinigai]]s. # [[Turtas|Turtingo]] ir [[melas]] [[tiesa|teisingas]]. # [[Turtuolis|Turtuoliui]] [[tiesa]] nereikalinga. # [[Turtuolis|Turtuolius]] ir [[beturtis|beturčius]] – visus žemelė priglaudžia. # [[Turtas|Turtus]] leidi – [[kvailys|kvailiu]] darais. # Tušti [[puodas|puodai]] garsiai skamba. # [[Tvarka]] kaip [[bažnyčia|bažnyčioj]]. ==U== # [[Ugnis|Ugnies]], [[vanduo|vandens]] ir [[meilė]]s nepaslėpsi. # [[Ugnis]] negesinama išsiplečia. # [[Uošvienė]] su [[marti|marčia]] gyvena kaip kirvis su akmeniu. # Už [[akis|akių]] užbėgti. # Už dyką ir [[šuo]] neloja. # Už [[gudrumas|gudrų]] ne gudresnis, už [[kvailys|kvailą]] ne kvailesnis. # Už mylios ir [[adata]] svarą sveria. # Už [[moteris|moterį]] galvą dėti, už [[tėvynė|tėvynę]] – tris. # Už [[pinigai|pinigus]] ir [[dangus|dangaus]] vartai atviri. # Už [[rublis|rublį]] ir [[velnias]] šoka. # Už [[tėvas|tėvo]] galvos [[vaikas|vaiko]] nė plaukas nenukrinta. # Už vieną [[mokslas|mokytą]] dešimt nemokytų duoda. # Užberk [[druska|druskos]] ant uodegos – sugausi. # Užėjo [[noras]] kaip nuogam triest. # Užgiedojo kaip [[gaidys]] ant mėšlyno. # Užkasti [[pinigai]] nė vieno nešildo. # Užmerkti [[akis]]. # Užmigai kaip amžinu [[miegas|miegu]]. # Užmokėti gyvais [[pinigai]]s. # Užsidegė kaip senai [[merga]]i [[pasturgalis]]. # Užsigeidė kaip [[merga]] [[vaikas|vaiko]]. # Užsigeidė kaip [[merga]] [[santuoka|ženytis]]<ref>Susituokti</ref>. # Užsivėręs tu manimi kaip [[adata]] ant siūlo. # Užteks visko per [[akis]]. ==Ū== # Ūžia kaip [[bitė]]s avily. ==V== # [[Vagis|Vagie]], kepurė dega! # [[Vagis]] moko raktus slėpti. # [[Vagis]] pradeda vogt nuo [[adata|adatos]], o paskiau išveda ir [[arklys|arklį]]. # [[Vaikas|Vaikai]] tėvus pražildina, o [[anūkas|anūkai]] senelius nuplikina. # Vaikai vanagai, kur tėvo [[pinigai]]. # [[Vaikas|Vaiką]] mylėk kaip dūšią<ref>Brangenybę.</ref>, bet krėsk kaip grūšią<ref>Kriaušę.</ref>. # Vaikščioja kaip [[antis]], kanapėmis prisigėrusi. # Vaikšto kaip [[kūnas]] be dūšios<ref>Dvasios.</ref>. # Vaiposi kaip [[ragana]] prieš [[velnias|velnią]]. # [[Valgymas]] – ne [[šikimas]], gali palaukti. # Valna<ref>Galima, leidžiama.</ref> triest į savo [[kelnės|kelnes]]. # Vakar [[siuvėjas]], o nūnai [[teisėjas]]. # [[Vakaras]] pranašesnis už [[rytas|rytą]]. # [[Vakaras]] [[rytas|rytą]] moko. # [[Valgymas|Valgau]] kaip trys, [[darbas|dirbu]] kaip arklys. # [[Varnas]] varnui akies nekerta. # [[Varnas|Varną]] ar prausk, ar neprausk – jis vis toksai. # [[Vasara|Vasarą]] be [[darbas|darbo]] sėdėsi, [[žiema|žiemą]] [[duona|duonos]] neturėsi. # [[Santuoka|Vedybos]] kaip radybos. # [[Santuoka|Vedybos]] – ne vagystė. # [[Veidas]] tave išduos, jei ką pikta darysi. # Veli<ref>Velyk.</ref> su žila kasa, su žalia rūta numirt negu už tokio [[santuoka|ištekėt]]. # [[Velnias]] [[siela|dūšios]]<ref>Sielos.</ref>, o [[šuo|šuva]] [[skola|skolos]] neturi. # [[Velnias|Velniai]] nematė. # [[Velnias|Velnio]] neštas ir pamestas. # [[Velnias|Velniui]] katiliukas, o man [[pinigai]]. # Veltui nieks ir [[užpakalis|rūros]]<ref>Užpakalio, subinės.</ref> nekaso. # Verčiau [[išmintis|išmintingas]] pabars, nei [[kvailys|kvailas]] prigaus. # Verkia [[duona]] [[tinginys|tinginio]] valgoma. # Verkia kaip [[mergina]] važiuodama į šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref>. # Verkti kruvinom [[ašara|ašarom]]. # Viena [[bėda]] – ne bėda. # Viena [[Moteris|boba]] – boba, dvi bobos – alasas<ref>Triukšmas, rėksmas, klegesys.</ref>, trys bobos – turgus. # Viena [[moteris|boba]] – ne turgus. # Viena [[moteris|boba]] už devynis velnius atkusina<ref>Atkuso.</ref>. # Viena [[moteris|boba]] – vienas turgus, dvi bobos – du turgūs. # Viena [[kregždė]] – dar ne [[pavasaris]]. # Viena [[užpakalis|rūra]]<ref>Užpakalis, subinė.</ref> – šeši kermošiai<ref>Turgūs, mugės, atlaidai.</ref>. # Viena [[užpakalis|rūra]]<ref>Užpakaliu, subine.</ref> šika. # Vieną [[moteris|bobą]] vilkai pjaus! # Vienam reikia [[žmona|pačios]] su galva, kitam su [[pinigai]]s. # Vienas auga į [[protas|protą]], kitas – iš proto. # Vienas rublis ne [[pinigai]], o tūkstantis – ne juokai. # Viens [[juokas|juokais]] darys, kits už [[teisybė|teisybę]] palaikys. # Viens už [[juokas|juoką]] turės, kits į [[širdis|širdį]] įsidės. # Vieno – [[tiesa]], o kito – nemelas. # Vienu [[medus|medumi]] nebūsi [[sotumas|sotus]]. # Vienu [[užpakalis|užpakaliu]] ant dviejų [[kumelė|kumelių]] neatsisėsi. # Vienu [[užpakalis|užpakaliu]] dešimt suolų neužsėsi. # [[Vilkas|Vilką]] kojos peni. # [[Viltis]] – [[kvailys|kvailių]] motina. # Visą gyvenimą [[kvailys]] praleidęs po gudruolio padu nepažins [[tiesa|tiesos]], kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio. # Visi [[kelias|keliai]] veda į Romą. # Visi mes esame [[kvailumas|kvaili]], tik nevienodai. # Visi [[pinigai]] ir mašina. # Visi [[velnias|velniai]] juodi. # Visi veršio [[pinigai]]. # Visiems dalina [[patarimas|patarimus]], sau neturi. # Visiems [[pinigai]] skaitomi. # Visos [[moteris|bobos]] velnių priėdę. # Visur gerai, [[namai|namie]] geriausia. # Visur gražu, tik svetur neramu. # Visur tas pats [[velnias]]. # Visų [[velnias|velnių]] ragai vienodi. # Visų [[verkimas|verksi]] – [[akis|akių]] neteksi. # [[Višta]]i rūpi kagėti ir kiaušinius dėti. # [[Vyras|Vyrams]] dienoj vienas [[darbas]], o [[moteris|moterims]] – daug. # [[Vyras]] ant dekio<ref>Užtiesalo.</ref>, kulė<ref>Kapšelis.</ref> kaip tekio. # [[Vyras]] laiko tris namų kampus, o [[moteris]] – visus keturis. # [[Vyras (sutuoktinis)|Vyras]] miršta – [[žmona]] sijoną trumpina. # Vyriausiam [[brolis|broliui]] [[darbas|darbai]], jauniausiam – [[turtas|turtai]]. # [[Vyras|Vyrui]] visą šlaunį gali parodyt, o visos [[teisybė]]s – ne. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] nukertamas, tik [[moteris|moterų]] nutęsamas. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] su galu, o [[moteris|moterų]] be galo. # Vogti [[pinigai]] – ne geram daiktui pirkti. # Vogti [[pinigai]] prasvilina kišenę. # Vogtu [[arklys|arkliu]] tik kalėjiman važiuoti. ==Ž== # [[Žaidimas|Žaidžia]] kaip katė su pele. # Želmenį kelia žemė, žmogų – [[darbas]]. # [[Žemė|Žemę]] kasi, [[auksas|auksą]] rasi. # [[Žemė]] – akmuo, [[pinigai]] – vanduo. # Žėdnas<ref>Kiekvienas.</ref>, [[gaidys]] mislija<ref>Mąsto, galvoja.</ref>, kad anas gražiausiai gieda. # Žėlavoja<ref>Gedi, gailisi, ilgisi.</ref> kaip [[senmergė]] ant pelenų maišioko. # [[Žiema]] – keliauninkas, [[pavasaris]] – gėlininkas, [[vasara]] – dainininkas, [[ruduo]] – darbininkas. # [[Žiema|Žiemos]] [[darbas|darbai]] – šikinę<ref>Užpakalis, sėdynė.</ref> krapštai. # Žilas plaukas – sveikas [[protas]]. # Žilė<ref>Žilumas, žylis.</ref> galvoje, [[velnias]] uodegoje. # Žinai [[žodis|žodį]] – randi [[kelias|kelią]]. # Žindama [[avis]] sukūsta<ref>Suliesėja.</ref>. # Žino ir [[višta]], kuomet ant laktos lėkti. # Žiopso kaip [[višta]], kaulą prarijusi. # Žirglioja it [[bitė|bites]] šakume nešdamas. # Žiūrėk [[akis|akimis]], klausyk [[ausis|ausimis]]. # Žiūrėk lauką [[vasara|vasarą]], o sodą – [[ruduo|rudenį]]. # Žiūrėk žemyn – mislys<ref>Mąstys, galvos.</ref>, kad [[kvailys|kvailas]]. # Žiūri kaip akla [[višta]] į kiaušinius. # [[Žydas]] [[merga|mergą]] jojo, [[velnias]] keravojo<ref>Valdė, laikė.</ref>. # Žydo kvarba<ref>Dažai, spalva.</ref>, Silvestrienės [[darbas]]. # [[Verkimas|Žliumbti]] – [[moteris|bobų]] [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama. # [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>. # [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui. # [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius. # [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai. # [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]]. # [[Žmogus]] [[pinigai|pinigus]] renka, [[velnias]] piniginę siuva. # [[Žmogus]] už žvėrį piktesnis. # [[Žmogus]] užmano – [[Dievas]] padaro. # [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]]. # [[Žmona]] laiko tris trobos kertes, [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] tik vieną. # [[Žmona]] tik zyzti ir į akis lįsti. # [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa. # [[Žodis]] – [[darbas]]. # [[Žodis]], kurio tu nepasakei – tavo vergas, o pasakytas tampa tavo ponu. # [[Žodis]] – ne [[darbas]]. # [[Žodis]] – ne [[šūdas]], neprilipo. # [[Žodis]] – sidabras, [[tyla|tylėjimas]] – auksas. # [[Žodis]] tvirtas – [[darbas|darbais]] paspirtas. # [[Žodis]] žvirbliu išskrenda, jaučiu sugrįžta. # [[Žodis|Žodžiais]] [[darbas|darbo]] neatliksi. # [[Žodis|Žodžiais]] kailinių nepasiūsi. # [[Žodis|Žodžiu]] ąžuolus varto, [[darbas|darbu]] ir skiedros nepakelia. # [[Žodis|Žodžiu]] sotus nebūsi. # [[Žodis|Žodžiu]] sužeisi, žodžiu ir pagydysi. # [[Žuvis]] ieško kur giliau, [[žmogus]] – kur geriau. # [[Žuvis]] nuo [[galva|galvos]] pradeda dvokti. # Žvengia kaip [[arklys]]. ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Patarlės ir priežodžiai]] 6jwtv43tb1ibkpo0mww93cg3hraiy8i 84444 84442 2026-10-13T17:59:16Z Kurmis 70 /* V */ 84444 wikitext text/x-wiki ==A== # [[Abejonė|Abejodamas]] ir tvarto nepastatysi, ir kiaulės iš bulvių neišvarysi. # [[Abejonė|Abejojantį]] ir [[višta]] nugali. # [[Abejonė|Abejojo]], kad bėdos [[turtas|turtus]] išnešiojo. # [[Abejonė|Abejojo]], kad vilkas kitų avis nešioja, o kai jo nunešė, tada patikėjo ir rėkti pradėjo. # [[Abejonė]] supančioja, [[ryžtas]] išlaisvina. # [[Abrakas]]<ref>Apsukinė duonos riekė, abišalė, kampelis.</ref> arkliui nesunkus. # [[Abrakas]]<ref>Apsukinė duonos riekė, abišalė, kampelis.</ref> pas arklį neina. # [[Abrakas|Abraką]]<ref>Apsukinę duonos riekę, abišalę, kampeį.</ref> pametęs, [[kepalas|kepalo]] neieškok. # [[Abrakas|Abraką]]<ref>Apsukinę duonos riekę, abišalę, kampelį.</ref> uždirbsi, [[kepalas|kepalą]] pradirbsi. # [[Abrakas|Abrako]]<ref>Apsukinės duonos riekės, abišalės, kampelio.</ref> arkliui pagailėsi, [[duona|duonos]] neturėsi. # [[Abrakas|Abraku]]<ref>Apsukine duonos rieke, abišale, kampeliu.</ref> vaikų nepašersi, siūlu kailio neišpersi. # [[Abu]] kaip [[vienas]]: ir riejasi, ir meluoja. # [[Abu]] kaip [[vienas]]: nei pats [[velnias]] neatskirs. # [[Abu]] kaip vieno kelmo: čia tau matuoja, čia tau meluoja. # [[Abu]] kopo<ref>Ėmė, grobė, griebė.</ref> į lašinius, bet ne abiem teko. # [[Abu]] kopo<ref>Lipo.</ref>, tik vienas nukrito. # [[Abu]] labu: ant sausos šakos pakartau, kad tik virvės negailėtau. # [[Abu]] labu: ant vienos šakos pakark – neatsisvertų. # [[Abu]] labu: [[Dievas|Dievui]] nereikalingu, [[velnias|velniui]] nuostolingu. # [[Abu]] labu dygiu: kaip dagys su usnim. # [[Abu]] labu: gaila, kad [[višta|vištos]] mažų nesulesė. # [[Abu]] labu: gaila tik, kad mažų [[kiaulė]]ms nesupenėjo. # [[Abu]] labu tokiu, kad pramanytų, vienas antrą prarytų. # [[Abu]] labu tokiu, kad pramanytų, vienas antrą vandens šaukšte paskandytų. # [[Abu]] labu tokiu, kotas į kotą. # [[Abu]] labu tokiu – toks jojamas, toks važiuojamas. # [[Abu]] vieną [[merga|mergą]] kopinėjo, bet ne abiem seilės varvėjo. # [[Abu|Abudu]] iš vieno puodo valgė augdami, o kai užaugo, skyrėsi keikdami. # Ačiū už [[aguona|aguonas]], bet aš norėčiau [[duona|duonos]]. # [[Adata]] visą svietą<ref>Pasaulį, žemę.</ref> užado. # Aimanuosi, kai [[duona|duonos]] nustosi. # Aiškiai [[kalbėjimas|kalba]], tamsiai [[galvojimas|galvoja]]. # [[Aitvaras]] neatneš, kol savo neturėsi. # [[Aitvaras]] neneštų, kad pautienės nemėgtų. # [[Aitvaras]] visiems darbštiesiems [[turtas|turtus]] neša. # [[Aitvaras|Aitvaro]] atneštas [[turtas]] dažnai ašarom pavirsta. # [[Aitvaras|Aitvaro]] nešiotas – ne rėčiu sijotas. # [[Aitvaras|Aitvaru]] pakilo, [[vabalas|vabalu]] nutūpė. # [[Aitvaras|Aitvaru]] skrido, kai [[mergina|mergas]] išvydo. # [[Aitvaras|Aitvaru]] turtėjau, kol [[prakaitas|prakaitą]] liejau. # [[Akėčios|Akėčiomis]] laukų nepravažinėsi – [[duona|duonos]] neturėsi. # [[Akėčios|Akėčių]] pas jį nematau, tai ir [[duona|duonos]] neradau. # Akėti nemėgino, o į [[lašiniai|lašinius]] įsismagino. # [[Akis|Akimis]] [[meilė]]s neįgysi. # [[Akis]] už akį, [[dantis]] už dantį. # [[Akis|Akių]] daug mato, [[širdis|širdžių]] maža teužjaučia. # [[Akis|Akių]] neatvėrei, atversi kišenę. # [[Akis|Akių]] pasiklausk ir atrasi. # [[Akis|Akys]] – baisininkės, [[ranka|rankos]] – darbininkės. # [[Akis|Akys]] – dvi, [[kelias|kelių]] – šimtai. # [[Akis|Akys]] yra [[siela|sielos]] [[veidrodis]]. # [[Akis|Akys]] juokiasi, [[širdis]] verkia. # [[Akis|Akys]] kaip pelėdos, kai kermošiun<ref>Turgus, prekymetis.</ref> rėdos<ref>Vilktis, rengtis drabužiais, puoštis, dabintis.</ref>. # [[Akis|Akys]] kaip šakės, [[nosis]] kaip tošis, [[dantis|dantys]] kaip vargonai. # [[Akis|Akys]] marios, [[gerklė]] – pekla<ref>Pragaras.</ref>. # [[Akis|Akys]] mato, bet [[dantis|dantys]] dar nepriprato. # [[Akis|Akys]] nori, [[širdis]] nepriima. # [[Akis|Akys]] pamatys, [[ranka|rankos]] padarys. # [[Akis|Akys]] plačios kaip Žarėnų ganyklos. # [[Akis|Akys]] prie [[Dievas|Dievo]], [[mintis|mintys]] prie [[velnias|velnio]]. # [[Akis|Akys]] toli mato, [[protas]] dar toliau. # [[Akis|Akyse]] bučiuoja, už akių burnoja. # [[Akis|Akyse]] giria, už akių spiria. # [[Akis|Akyse]] – kaip šilkas, už akių – kaip vilkas. # [[Akis|Akyse]] – lapė, už akių – šernas. # [[Akis|Akyse]] – laputė, už akių – vilkas. # [[Akis|Akyse]] – motina, už akių – ragana. # [[Aklumas|Aklam]] [[kelias|kelio]] neparodysi. # [[Aklumas|Aklas]] aklą netoli tenuves. # Aklas [[badas]] duonai esant. # [[Aklumas|Aklas]] būdamas, kitam [[kelias|kelio]] neparodysi. # [[Aklumas|Aklas]] ir ant lygaus [[kelias|kelio]] suklumpa. # [[Aklumas|Aklas]] kaip [[višta]]. # Aklas [[lazda|lazdos]], alkanas [[duona|duonos]] ieško. # [[Aklumas|Aklas]] [[višta]]i grūdą rodo. # [[Aklumas|Aklą]] ir [[šiaudai|šiaudas]] paklupdo. # [[Akmuo|Akmens]] plaukti neišmokysi, [[kvailumas|kvailo]] neišgydysi. # [[Akmuo]] ir be šaknų auga. # [[Akmuo]] [[kantrumas|kantrus]], o [[žmogus]] – dar kantresnis. # [[Akmuo]] – ne molis, [[vilkas]] avinui – ne brolis. # [[Akmuo]] nesėjamas dygsta, [[nelaimė]] nekviečiama atvyksta. # [[Akmuo]] stabutis, [[vanduo]] neramutis. # Ale<ref>Bet, tik.</ref> [[kvailys|durnių]]<ref>Kvailių.</ref>, pridygo, kaip grybų po lietaus. # [[Alkis|Alkana]] varna ir vanagą puola. # [[Alkis|Alkanam]] [[duona]] kaip su medum. # [[Alkis|Alkanam]] sausa [[duona]] už medų skanesnė. # [[Alkis]] – geriausias [[mokytojas]]. # Alpsta, kaip [[merga]] [[bernas|berną]] pamilusį, su kita besibučiuojant išvydusi. # [[Alus]] – kaip [[velnias]] raguotas. # [[Amatas]] [[duona|duonos]] neprašo, pečių nelaužo. # [[Amatas|Amatą]] mokėdamas, [[duona|duonos]] nemaldausi. # Amerikoj nieks [[pinigai]]s nešiks. # Amžiną [[bėda|bėdą]] [[velnias]] išgalvojo, amžiną [[laimė|laimę]] žmogus išsvajojo. # Amžiną [[namas|namą]] tik [[giltinė]] pastato. # [[Amžius]] gaišina [[grožis|grožybę]], bet stiprina [[dora|dorybę]]. # [[Amžius]] stipruolį kupron suvaro, o gudruolį vaiku padaro. # [[Amžius]] veidą išaria ir be noragų. # [[Angelas]] apleis, [[velnias]] ateis – vienas nebūsi. # [[Angelas|Angelo]] balselis, [[ragana|raganos]] širdelė. # [[Anyta]] – ne motinėlė, kad ir gegute kukuosi – nepasigailės. # [[Anyta]] – velnio pramanyta. # [[Anyta|Anytos]] raganos, bet ir [[marti|marčios]] – ne angelai. # [[Anyta|Anytos]] žodžiai skaudesni už [[motina|motinos]] rykštę. # Anksti kelsi, vėlai gulsi, [[gyvenimas|gyvenime]] neprapulsi. # Ankstyvas [[darbas]] – trigubas vaisius. # Ankstyvas [[darbas]] vaisius didina. # Ankšti [[namai]], bet savi. # Ant [[akmuo|akmens]] pasėsi – ant [[lenta|lentos]] kepsi. # Ant [[degtinė|arielkos]]<ref>Degtinės.</ref> pirmutinis, tai į [[darbas|darbą]] paskutinis. # Ant [[arklys|arklio]] jojo, arklio ieškojo (sakoma, kai žmogus turi daiktą po ranka ir jo dar ieško). # Ant [[arklys|arklio]] jojo – arklio ieškojo, žmonių klausinėjo, o ką sakė – negirdėjo. # Ant [[aruodas|aruodo]] ir [[kiaulė]] gaspadinė<ref>Šeimininkė.</ref>. # Ant gero [[žiedas|žiedo]] ir [[bitė]] sėda. # Ant jaunos [[karvė]]s auga [[pinigai]]. # Ant kito pamato ir [[blusa|blusą]], o ant savęs nė [[jautis|jaučio]] nemato. # Ant kvepiančios [[gėlė]]s ir [[bitė|bitelė]] tūpia. # Ant liežuvio galo [[meilė]], širdy – seilė. # Ant [[moteris|moters]] [[liežuvis|liežuvio]] septyni [[velnias|velniai]] sėdi. # Ant savo kiemo [[šuo|šuva]] ir [[vilkas|vilko]] nebijo. # Ant seno [[kailis|kailio]] reikia naujo [[botagas|botago]]. # Ant stogo kožnas<ref>Kiekvienas.</ref> mandras [[subinė|subinę]] rodyti. # Ant svetimo [[arklys|arklio]] toli nenujosi. # Ant to [[degtinė|šnapso]]<ref>Degtinės.</ref> visi knapso. # Ant visų [[žiedas|žiedų]] [[bitė]] tupia, bet ne iš visų [[medus|medų]] ima. # Ant visų žolynų [[bitė|bitelės]] leidžias, bet ne nuo visų [[medus|medų]] ima. # [[Antis|Anties]] plerpėjimas, o ne [[vyras|vyro]] šneka. # [[Apetitas]] atsiranda bevalgant. # [[Apkalbos|Apkalbėjo]] [[ragana]] [[velnias|velnią]], kad jis vaikšto be kelnių. # [[Mąstymas|Apmąstyk]] viską, ką sakai, bet nesakyk visko, ką mąstai. # Aprenk [[kuolas|kuolą]], ir tas bus gražus. # Aprėdytas<ref>Papuoštas, išdabintas.</ref> ir [[kelmas]] kitaip atrodo. # Apsidžiaugė [[bitė]]mis [[širšė|širšių]] lizdą radęs. # Apsidžiaugė, lyg su [[aitvaras|aitvaru]] būtų susidraugavęs. # Apsimoka kaip [[arklys|arkliui]] šiaudai. # Apsiprato [[akys]], apsipras ir [[širdis]]. # Apsišikti lig [[ausis|ausų]]. # Apsišlavė kaip nauja [[šluota]]. # [[Santuoka|Apsivedė]] negalvodamas, pagyvens raudodamas. # [[Santuoka|Apsivesi]] dėl [[pinigai|pinigų]] – būsi [[tėvas]] svetimų [[vaikas|vaikų]]. # [[Santuoka|Apsivesi]] su darbininke – nepasigailėsi, o apsivesi su gražuole – ramybės neturėsi. # [[Santuoka|Apsivesi]] su [[pinigai]]s – būsi su ragais. # Apspito kaip [[bitė]]s. # Ar [[bitė]] uodegon įgėlė? # Ar [[bitė]]s, ar [[avis|avys]]. # Ar daug [[gaidys]] [[višta|vištos]] [[baimė|bijo]] – tiek ir aš tavęs. # Ar ilgam [[šuo|šuniui]] dešra po kaklu? # Ar išmano [[kiaulė]] pipirus – mislija<ref>Mano, mąsto, galvoja.</ref>, kad žirniai. # Ar išmokysi [[akmuo|akmenį]] prieš vandenį plaukti. # Ar taip dėsi [[asilas|asilui]] kepurę, ar kitaip – vis tiek ausys matyti. # Ar [[valdžia]] nepatinka, ar [[pinigai]] negražūs. # Ar [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] mirė, ar [[saga]] iš kelnių ištrūko. # Ar [[žodis|žodį]] sakai, ar žirnius beri į sieną, tai jam tas pats. # Ardami arti, pjaudami pjauti [[mokymasis|mokomės]]. # [[Arklys|Arkliams]] avižos brangesnės už auksą. # [[Arklys|Arklio]], kuris veža, botagu nepliek. # [[Arklys|Arklio]] nešėręs, toli nevažiuosi. # [[Arklys|Arklio]] nugara javai dera. # [[Arklys|Arklio]] saugokis iš užpakalio, [[karvė]]s – iš priekio, o pikto [[žmogus|žmogaus]] – iš visų pusių. # [[Arklys|Arkliui]] koją kausto, o [[varlė]] savo atkiša. # [[Arklys|Arklius]] išvogus rakina tvartą. # [[Arklys|Arklius]] pavogus, vėlu rakinti kūtę<ref>Tvartą.</ref>. # [[Arklys|Arklį]] gavęs, [[gaidys|gaidžio]] negeisk. # [[Arklys|Arklį]] pažinsi iš [[dantis|dantų]], [[žmogus|žmogų]] – iš [[kalba|kalbų]]. # [[Arklys|Arklį]] pažinsi kelionėj, o [[draugas|draugą]] – bėdoj. # [[Arklys|Arklį]] stačias šersi – gulomis važiuosi, gulomis šersi – stačias važiuosi. # [[Arklys]] ant keturių kojų suklumpa, o [[žmogus]] su vienu liežuviu nesuklups! # [[Arklys]] ir keturiomis kojomis suklumpa. # [[Arklys]] neėdęs žagrės netrauks. # [[Arklys]] pakeičia plauką, [[žmogus]] savo [[charakteris|charakterio]] negali pakeisti. # [[Arklys]] suklumpa ir keturiomis kojomis, o [[žmogus]] dviem nesuklups! # Arti pragaro gyvendamas ir [[velnias|velnią]] turi į krūmus vadinti. # Artimas [[draugas]] už tolimą [[giminė|giminę]] geresnis. # [[Artojas]] be botago – kaip šuva be uodegos. # [[Asilas|Asilo]] galvą beturėdamas, bet gražiai bekalbėdamas, visiems patiksi ir dargi protingu liksi. # Aš jam su [[duona]], ans<ref>Jis.</ref> man su[[akmuo| akmeniu]] sveidė, – ar ne bjaurybė? # Aš mergytę [[meilė|myliu]], bet kai [[santuoka|vesti]] – tyliu. # Aš [[ponas]], tu ponas, kas gi mūsų terbas<ref>Maišelius, krepšius.</ref> neš? # Aš tavęs tiek [[baimė|bijau]], kiek pernykščio sniego. # Atbėgo, kaip [[aitvaras|aitvarą]] pasižabojęs. # Ateik, [[laukimas|belaukiamas]], išeik, [[meilė|bemylimas]]. # Ateina [[diena]], atsineša ir savo [[darbas|darbą]]. # Ateis [[laikas]], bus ir [[vaikas]]. # [[Ateitis]] – rūkuose, [[praeitis]] – varguose. # Atėjo [[vyras]] kaip vilkas, jei su [[žmona]] – tai bus kaip šilkas. # Atėmė kaip [[ragana]] nuo karvių pieną. # Atiduok [[žmona|pačią]] dėdei, o pats pas [[meilė|meilę]] eik. # Atitiko [[kirvis]] kotą. # Atgalia ranka tik [[ragana]] žegnojas. # Atgausi iš [[arklys|arklio]] avižas. # [[Atlaidai]] – kunigų [[pinigai]]. # [[Atlaidai]] – [[merga|mergų]] paroda. # Atras ugnis [[taukai|taukus]]. # [[Atsargumas|Atsargiau]] reikia su nepažįstamu kalbėti, o su [[priešas|priešu]] – geriau tylėti. # [[Atsargumas]] gudriems nepakenkia, kvailo nepamoko. # [[Atsargumas|Atsargų]] žmogų ir [[Dievas]] saugo. # Atsibodo kaip [[žiema]]. # Atsikirto kaip [[kirvis]] į [[akmuo|akmenį]]. # [[Augimas|Auga]] besibadydamas, [[senatvė|sensta]] besimokydamas. # Auga [[vaikas|vaikai]], auga ir [[bėda|bėdos]]. # Augantysis [[augimas|užauga]], senstantysis [[senatvė|pasensta]]. # [[Auksas]] brangus, bet negardus. # [[Auksas]] ir pelenuose blizga. # [[Auksas]] ir purve žiba. # [[Auksas]] kreivais keliais vaikščioja. # [[Auksas]] mėginasi ugnyje, [[vežimas]] ant gruodo, [[arklys]] naktyje, o [[žmogus]] bėdoje. # [[Auksas]] naudingas, [[geležis]] reikalinga. # [[Auksas]] šaltas, o žmogų kaitina. # [[Auksas]] veža, auksas neša. # [[Auksas|Auksą]] ir dievas mėgsta. # [[Auksas|Auksinė]] yla ir storą kailį praduria. # [[Auksas|Auksinis]] plaktukas ir geležines duris prakala. # [[Auksas|Aukso]] kalnai tik ten, kur žmonės negyvena. # [[Auksas|Aukso]] nagai, [[velnias|velnio]] nasrai. # [[Auksas|Aukso]] neturėdamas – gyvensi, [[geležis|geležies]] neturėdamas – duonos neuždirbsi. # [[Auksas|Aukso]] žodžiai iš [[asilas|asilo]] burnos. # Aukso žuvytę šilko tinklu gaudo, gražią [[mergina|mergytę]] [[meilė]]s žodžiais šaudo. # [[Auksas|Auksu]] pakaustyta [[kiaulė]] žirgą atstoja. # [[Auksas|Auksu]] patepsi, kur nori pateksi. # Aukščiau [[bamba|bambos]] neiššoksi. # Aukščiau kaktos [[ausis|ausys]] neauga. # Aukštai kilęs, žemai pulsi. # Aukštoms [[kojos|kojoms]] visos tvoros žemos. # [[Ausis|Ausį]] skauda, tai [[koja]] neprimina. # [[Ausis|Ausys]] ragų neprilygsta. # [[Ausis|Ausyse]] galima durpes kasti. # Aušros [[lakštingala]] – šienautoja, vidurdienio – uogautoja, vakaro – arklių ganytoja, nakties – žuvautoja. # Aušta, kaušta, [[saulė]] teka, pati galą daro. # [[Avelė]] bliauna, kol šieno gauna. ==B== # Bagotam<ref>Turtingam.</ref> [[pinigai]] iš dangaus krinta. # [[Baimė]] – blogas patarėjas. # [[Baimė]] su [[meilė|meile]] drauge nevaikšto. # [[Baimė]] turi didžias [[akis]]. # [[Baimė]]s plačios akys. # [[Bala|Baloj]] gulėjęs nebūsi sausas. # [[Balsas]] [[tauta|tautos]] – balsas Dievo. # Balta [[duona]] juodom rankom uždirbama. # Balta [[duona]] šikną drasko. # Balta [[višta]] nupešta, į tvorą įkišta. # Bandyk [[vyras|vyrą]] [[moteris|moterim]], o geležį akmeniu. # Barška kaip tuščias [[puodas]]. # [[Barzda]] ir nesėjama auga. # [[Batas]] – purvo brolis. # [[Batas]] vyžai – ne tarnas. # Be [[akys|akių]] ir pasaulis nemielas. # Be [[aušra|aušros]] [[diena]] neateina. # Be bitino nė [[bitė]]s negyvens. # Be [[darbas|darbo]] – ilgu, su darbu – sunku. # Be davimo [[meilė]]s nėr. # Be [[Dievas|Dievo]] žinios nieko gero nenuveiksi. # Be [[drąsa|drąsos]] ir žingsnio nežengsi. # Be [[duona|duonos]] nė [[meilė]]s nėra. # Be [[duona|duonos]] sotus nebūsi. # Be [[pabaiga|galo]], be [[pradžia|pradžios]]: Dievas, meilė, laikas, ruimas<ref>Rūmas.</ref>. # Be [[nuodėmė|grieko]]<ref>Nuodėmės.</ref> nebus nieko. # Be [[jaunystė|jaunatvės]] nėra [[senatvė]]s. # Be [[kantrybė]]s nėra [[galybė]]s. # Be [[meilė]]s ir zgados<ref>Santaikos, santarvės.</ref> nėra. # Be [[meilė]]s nėra palaimos. # Be [[moteris|moteriškės]] tušti [[namai]]. # Be [[pavydas|pavydo]] [[meilė]] kaip valgis be druskos. # Be [[pavydas|pavydo]] nėra [[meilė]]s. # Be [[draugas|prietelių]]<ref>Bičiulių, draugų.</ref> negyvenk, bet tų nedaug turėk. # Be [[saulė]]s – ne vasara, be [[meilė]]s – ne gyvenimas. # Be [[skausmas|skausmo]] nėra [[džiaugsmas|džiaugsmo]]. # Be [[šūdas|šūdo]] nėr nė [[grūdas|grūdo]]. # Be [[tvarka|tvarkos]] gyvensi – nelaiku [[senatvė|pasensi]]. # Be [[vyras|vyro]], kaip sriuba be pipiro. # Be [[žmona|žmonos]] kaip kiemas be tvoros. # Belaukiant [[laimė]]s žadėtos, užklupo [[bėda|bėdos]] netikėtos. # Bendras [[arklys]] visada liesas. # Bene žydo [[bitė]]s apniko? # Bepig [[senatvė|senam]] [[melas|meluoti]], o [[turtas|turtingam]] vogti. # Bepigu [[darbas|dirbt]], kai yra ką [[maistas|valgyt]]. # Bepigu gaidžiui, kad neturi [[uošvienė]]s. # Bepigu su [[pinigai]]s. # Bepigu su plaukuotu peštis, o su [[išmintis|išmintingu]] kalbėtis. # [[Beprotis|Beprotį]] kaip neaprėdytum<ref>Neaprengtum.</ref> vis bus beprotis. # [[Bernas]] – arklyje, [[mergina|merga]] – lopšyje. # [[Bernas]] už [[merga|mergos]], velnias už kalbos. # [[Bernas|Bernų]] [[meilė]] kaip šuns seilė. # [[Seksas|Besimylėdami]] nosį nukanda. # [[Bėda]] be dantų, o žmogų suvalgo. # [[Bėda]] be [[pinigai|pinigų]], bėda su pinigais. # [[Bėda]] be [[vaikas|vaikų]], bėda su vaikais. # [[Bėda]] [[kojos|kojas]] taiso. # [[Bėda]] pro duris – [[meilė]] pro langą. # [[Bėda]] [[vedybos|vedus]], bėda nevedus. # [[Bėda|Bėdoje]] [[pinigai]] atsiras. # Bėga kaip [[arklys]], dagį po uodega gavęs. # Bėga [[vilkas]] – tunka vilkas, guli vilkas – džiūsta vilkas. # [[Bybis|Bibys]] ne ožys, karklais nepašersi. # [[Draugas|Bičiulį]] [[nelaimė]]je pažinsi. # Biednam<ref>Neturtingam, vargingam.</ref> ir blusos [[pinigai]]. # [[Baimė|Bijai]] [[vilkas|vilko]] – neik į mišką. # [[Baimė|Bijo]] kaip [[velnias]] kryžiaus. # Bijok [[Dievas|Dievo]]! (dievobaimingų žmonių ir dievobaimingiems skirtas apeliavimas į kokių nors dalykų šventumą). # [[Bitė|Bitele]], nei tu man kąsk, nei medaus duok. # [[Bitė|Bitelės]] saldus [[medus|medelis]], bet sunkus [[darbas|darbelis]]. # [[Bitė]] maža, bet skaudžiai gelia. # [[Bitė]] meduj gyvena, ir tai zavadą randa. # [[Bitė]] nuodinga, bet ir naudinga. # [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi. # [[Bitė]] samanė, kas tave pramanė? # [[Bitė]] su bite supyksta. # [[Bitė]]s be motinos – pražuvę vaikai. # [[Bitė]]s dobile susiprado imdamos medų, kaip tat žmogus su žmogumi nesusibars. # [[Bitė]]s kuislais išėjo. # [[Bitė]]s saldus [[medus]], bet sunkus [[darbas]]. # [[Bitė]]s, saldų medų benešdamos, ir tai susipyksta. # [[Bitė|Bitutės]] sunkus [[darbas|darbelis]], bet saldus [[vaisius|vaiselis]]. # Byra kaip iš prakiurusios mašnos [[pinigai]]. # Blizga kaip [[senmergė]]s zerkolas<ref>Veidrodis.</ref>. # Bloga [[žmona|pati]] ir gerą [[vyras|vyrą]] pagadina. # Bloga [[žmona]] kaip ant kaklo piela<ref>Pjūklas.</ref>. # Bloga [[žmona]], kaip peilis avelei. # Bloga [[žmona]] [[vyras (sutuoktinis)|vyro]] nedabina, bet ant kaklo virvę dažnai užkabina. # Blogai be [[pinigai|pinigų]], ale blogai ir su pinigais. # Blogas [[arklys]] ir pro lanką daboja<ref>Saugo.</ref>, ar [[vežimas]] didelis. # Blogas [[paukštis]], kuris savo [[lizdas|lizdą]] teršia. # Blogas [[pavyzdys]] raitas joja, geras – kaip raišas šlubuoja. # Blogas [[ūkininkas]], kurio dirvas tik vyturiukas tetręšia. # Blogas [[vyras]] – ne našlystė. # Blogi [[darbas|darbai]] [[akis]] bado. # Blogi [[draugas|draugai]] ir gerą išveda iš kelio. # Blogi [[pinigai]] nepasiduoda. # Blogiau [[mirtis|mirties]] nebus. # Blogo [[lazda]] nepataiso. # Blogos [[ausis|ausys]] gero [[žodis|žodžio]] neklauso. # Blogų [[kalba|kalbų]] nedidink, jos pačios auga. # [[Moteris|Boba]] ir [[ragana]] – velnių seserys. # [[Moteris|Boba]] iš [[ratai|ratų]] – ratams lengviau. # [[Moteris|Boba]] kaip troba, [[krūtinė|papai]] kaip pirtis, [[subinė]] kaip doklas. # [[Moteris|Boba]] perša – [[velnias]] šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref> duoda. # [[Moteris|Boba]] senyn – [[liežuvis]] ilgyn. # Brangi [[žuvis]] nenardo visų akivaizdoje. # Brangus [[dangus]], bet su [[auksas|auksu]] ir ten įsipirksi. # Brangus [[tėvai|tėvam]] [[vaikas]], bet ir čia turi būti saikas. # Braunasi, kaip [[bernas]] po [[merga|mergos]] prijuoste. # [[Briedis]] girioj, o jau iešmą drožia. # Broleli mano, valgyk [[duona|duoną]] savo. # [[Brolis]], ne brolis – lipk iš grūšios<ref>Kriaušės medžio.</ref>. # [[Brolis|Brolių]] [[meilė]] yra sidabras, o [[draugas|draugų]] – auksas. # [[Bučinys|Bučinio]] kaip šiupinio, [[meilė]]s kaip košės. # Būdamas [[jaunystė|jaunu]] ar [[turtas|bagotu]]<ref>Turtingu.</ref> – kur nujosi, ten pristosi. # Būk atsargus svajodamas, nes kartais [[svajonė]]s išsipildo. # Būk [[darbštumas|darbštus]] kaip [[skruzdėlė]], o [[tvarkingumas|tvarkingas]] kaip [[bitė]]. # Būk drąsus su [[merga]] – po prijuoste ne krūmas, gyvatės ten nesurasi. # Būk girtinas, bet [[gyrimasis|nesigirk]]. # Būk visų mylimas, bet pats [[meilė]]s neieškok. # Būk [[vyras]], nesipešk su [[boba]]. # Burba kaip [[avis]] į uodegą įkirpta. # Būta čia ir tavo [[kaltė]]s, kad [[merga|mergos]] [[krūtinė|papai]] pritvinko. ==C== # [[Cukrus|Cukrum]] [[gyvenimas|gyvenimo]] nepasaldinsi. # [[Cukrus]] su [[druska]] lygiai balti, tik nelygiai saldūs. ==Č== # Čirškia kaip [[žvirblis|žvirbliai]] pavasarį. # Čiupinėjasi kaip [[merga|mergos]] su [[bernas|bernais]]. ==D== # [[Daina]] dieną trumpina, daina darbą lengvina. # [[Daina]] draugus gimdo, daina priešus tildo. # Dainuoja tas, kieno [[sąžinė]] rami. # Dainuok [[daina|dainelę]], kol turi [[jaunystė|jauną]] širdelę. # [[Gydytojas|Daktaras]] ligonį žiūri, bet jau saują atkišęs turi. # [[Dalia]] akla – pas tą ateina, kas jos nelaukia. # [[Dangus|Dangun]] [[pinigai|pinigų]] nereikia. # [[Dangus|Danguj]] su [[pinigai]]s nenusipirksi nieko, [[pragaras|pekloj]]<ref>Pragare.</ref> – gal nors smalos<ref>Kaitinimu gaunamos dervos, deguto.</ref>. # Dar [[arklys|arklio]] neturi, o jau pavalkus mieruoja<ref>Matuoja.</ref>. # Dar nei vienas dėl to nežuvo, kad nakčia pas [[merga|mergą]] pabuvo. # Dar nepažino [[merga|mergos]] smoko<ref>Skonio.</ref>, kol neužvertė andaroko<ref>Sijono.</ref>. # Dar [[vaikas|vaiko]] nėr, o jau kūmus prašo. # Dar [[vyras]] kaip jautis – moka po andaroku<ref>Sijonu.</ref> brautis. # [[Darbas|Darbai]] giria, [[žodis|žodžiai]] peikia. # [[Darbas|Darbai]] – tai ne vargai. # [[Darbas]] darbą lenkia. # [[Darbas]] dėl akių [[duona|duonos]] nepelno. # [[Darbas]] – [[Dievas|Dievo]] paliepimas, [[tinginys]] – [[velnias|velnio]] pagunda. # [[Darbas]] [[duona|duoną]] pelno, [[tinginystė]] – [[vargas|vargą]]. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro. # [[Darbas]] [[gėda|gėdos]] nedaro, [[tinginystė|tiginiavimas]] šunų lodyti išvaro. # [[Darbas]] kelia, darbas guldo. # [[Darbas]] – [[laimė]]s šaltinis. # [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] giria. # [[Darbas]] [[meistras|meistrą]] moko ir giria. # [[Darbas]] myli [[darbininkas|darbininką]]. # [[Darbas]] – ne vargas, [[tinginystė]] – ne laimė. # [[Darbas]] nedirbtas nepaliks. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia. # [[Darbas|Darbą]] dirbdamas nežiūrėk, kur varnos lekioja. # [[Darbas|Darbą]] dirbti netingėsi – [[badas|bado]] neregėsi. # [[Darbininkas|Darbininkė]] kaip [[bitė|bitelė]]. # Darbymety ir [[akmuo]] kruta. # [[Darbas|Darbo]] nedirbęs, taukų nelaižysi. # [[Darbas|Darbo]] šaknys karčios, bet jo vaisiai saldūs. # Darbšti [[bitė|bitelė]], saldus [[medus|medelis]]. # [[Darbštumas|Darbšti]] kaip [[bitė]]. # [[Darbštumas|Darbšti]] kaip [[bitė]], o [[gudrumas|gudri]] kaip [[lapė]]. # [[Darbštumas|Darbštus]] žmogus visuomet ras [[darbas|darbą]]. # [[Darbas|Darbu]], triūsu spindi [[Lietuva]] mūsų. # [[Darbas|Darbuokis]] it amžinai gyvensiąs, [[elgesys|elkis]] it rytoj mirsiąs. # [[Darbas|Darbus]] atlikus linksma švęsti. # [[Darbas|Darbų]] iki langų. # Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigeravimo. # Daryk dabar ką gali, ateinančius daiktus pavesk Viešpačiui. # Darmi<ref>Dyki, tušti, nereikalingi.</ref>. [[pinigai]] nepašildo. # Daug apžioti galima, bet praryti sunku. # Daug [[bėda|bėdos]], o maža [[nauda|naudos]]. # Daug [[noras|norėdamas]] daug [[kančia|kankinsies]]. # Daug [[ranka|rankų]] didžią [[našta|naštą]] neša. # Daug [[pažadas|žadantis]] maž teduoda. # Daugiau kaip išgali neduok. # Daugumos žmonių [[akis|akys]] yra svetimose galvose. # [[Davatka]] ir bezdėdama [[Dievas|Dievą]] garbina. # [[Davatka]]i [[Dievas]] burnoj, [[velnias]] šiknoj, o [[siela|dūšia]]<ref>Vidinis psichinis pasaulis, jausmai.</ref> apie bambą sukasi. # [[Davatka]]i [[Dievas]] glėby, [[velnias]] širdy. # [[Davatka|Davatkos]] [[liežuvis]] lig kelių. # Davei [[arklys|arklį]] – duok ir balną. # Dažnai [[juokas|juokiesi]] iš kitų – [[likimas]] pasijuoks iš tavęs. # Dažnai, rudine apsivilkusi, vaikšto gili [[išmintis]]. # Dažo kaip [[merga|mergos]] [[pasturgalis|pasturgalį]]. # [[Degtinė]] ir [[alus]] gimdo [[vargas|vargus]]. # [[Degtinė]] į namus – [[velnias]] už stalo. # [[Degtinė]] į trobą – [[protas]] laukan. # Devyni [[amatas|amatai]], dešimtas [[badas]]. # Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk. # Dėk [[grūdas|grūdą]] prie grūdo – pripilsi aruodą. # Dėl ilgo [[liežuvis|liežuvio]] ne vienam ir dantys išgriuvo. # Dėl [[svečias|svečio]] turėk, dėl [[vaikas|vaiko]] galėk. # Didelis [[juokas]] – maža [[išmintis]]. # Didelis kaip [[arklys]], kvailas kaip [[višta]]. # Didelis kaip [[asilas]], kvailas kaip [[avinas]]. # Didelis kaip žardas. # Didi [[išmintis]] mažoj [[galva|galvelėj]] sutelpa. # Didi [[išmintis]] pro mažą gerklę neišlenda. # [[Didvyris]] miršta kartą, o [[bailys]] – tūkstantį kartų. # [[Didvyris|Didvyrį]] pažinsi [[kova|kovos]] lauke. # Didžiai apsunkina [[vaikas|vaikus]] keiksmai ir barniai [[tėvai|tėvų]]. # Didžiausiu [[išdavikas|išdaviku]] gali būti tik artimiausias [[draugas]]. # [[Diena]] [[darbas|darbu]] linksma. # [[Diena]] dieną moko. # [[Dievas]] burnoj, [[velnias]] uodegoj. # [[Dievas]] davė [[dantis]], duos ir [[duona|duonos]]. # [[Dievas]] davė [[liga|ligą]], duos ir [[sveikata|sveikatos]]. # [[Dievas]] duoda riešutų, bet jų neišgliaudo. # [[Dievas]] glėbyje, [[velnias]] širdyje. # Dieve, duok iš [[ponas|pono]] [[elgeta|elgetą]], ne iš elgetos poną. # Dievo [[kelias|keliai]] [[erškėtis|erškėčiais]] nukloti, velnio – auksu brukavoti<ref>Grįsti.</ref>. # [[Dievas|Dievo]] žinioj viskas yra. # Dikta<ref>Stora, nutukusi.</ref> [[merga]] kaip penima kiaulė. # Dingo kaip [[adata]]. # Dingo skarmaluose, atsirado [[šilkas|šilkuose]]. # Dirba kaip [[arklys]]. # Dirba kaip [[gaidys]]. # Dirba kaip su svetimais [[nagai]]s. # Dykai<ref>Veltui.</ref> gauti [[pinigai]] sunkūs. # Dykas<ref>Laisvas, neturintis darbo.</ref> kaip [[arklys]], linksmas kaip [[gaidys]]. # [[Dora|Doras]] gyvenimas labiau kitus moko nekaip geri žodžiai. # [[Dora|Dori]] dorus myli, nedori prie nedorų kimba. # [[Dovana]]i reik greito [[arklys|arklio]]. # [[Dovana|Dovanos]] priimtos suriša žmogų. # [[Dovana|Dovanotam]] [[arklys|arkliui]] į [[dantis]] nežiūri. # [[Dovana|Dovanų]] karalius mirė. # [[Dovana|Dovanų]] savo neskaityk, Viešpats suskaitys. # [[Drabužis]] žmogaus nepagadina. # [[Draugas|Draugai]], kol atskirai [[pinigai]]. # [[Draugas]] [[nelaimė]]je užjaučia, [[laimė]]je pavydi. # [[Draugas|Draugą]] [[nelaimė]]je pažinsi. # [[Draugas|Draugų]] prie stikliuko netrūksta, o kai [[bėda]] – visi nurūksta. # Du [[kiškis|kiškius]] vydamas, nė vieno nepagausi. # Du [[kvailumas|kvaili]], trečias – be [[protas|proto]]. # Du [[kiškis|zuikiu]] vienkart gainiodamas, nė vieno nenušausi. # Dukart [[gyvenimas|negyvensi]]. # Dumia kaip [[ragana]] į Šatrijos kalną. # Duoda – imk, muša – bėk. # Duok, Dieve, [[bėda|bėdą]] – [[pinigai|pinigų]] bus. # Duok [[kvailys|durniui]]<ref>Kvailiui.</ref>. [[kelias|kelią]]. # Duok rankoms [[valia|valią]] – pateksi į nevalią<ref>Laisvės stoką, nelaisvę.</ref>. # Duok [[vaikas|vaikui]] valią, pats būsi nevalioj<ref>Laisvės stoką, teisių suvaržymą.</ref>. # [[Duona]] artojui, [[pienas]] piemeniui, [[rykštė]] – tinginiui. # [[Duona]] avižainė, putra dirsinė. # [[Duona]] – ne [[mama]], galima ir be jos pabūt. # [[Duona]] ne marti, kad ir karti. # [[Duona]] – ne marti; suvalgysi, ir nebėr. # [[Duona]] už [[auksas|auksą]] brangesnė. # [[Duona]] verkia [[tinginys|tinginio]] valgoma. # [[Duona|Duoną]] riekia kaip [[uošvė]]. # [[Duona|Duoną]] taupyk rytojui, o ne [[darbas|darbą]]. # Duoti [[ragana]]i vištas ganyti. # [[Kvailys|Durnas]]<ref>Kvailas.</ref> kaip bato [[aulas]]. # Durniui<ref>Kvailiui.</ref> ir [[pinigai]] rodosi. # Durniui<ref>Kvailiui.</ref> [[pinigai]] – [[mirtis|smertis]]<ref>Mirtis.</ref>. # Dūmas [[tėvynė]]s už svetimą ugnį šviesesnis. # Dviejų [[amžius|amžių]] negyvensim. # Dviejų arbūzų į vieną [[ranka|ranką]] nepaimsi. # Džiaugias kaip [[ragana]] palubėj. # Džiaugiasi biednas<ref>Neturtingas, vargingas.</ref> [[vaikas|vaikais]], o bagotas<ref>Turtingas.</ref> [[pinigai]]s. # Džiaugiasi kaip [[senmergė]] [[bernas|berną]] gavusi. ==E== # Eidamas su [[velnias|velniu]] obuoliauti, paliksi ir be terbos<ref>Maišelis, krepšys.</ref>, ir be obuolių. # Eina kaip [[aitvaras]] medžių viršūnėmis. # Eina lyg [[namai|namus]] pardavęs. # Einant arti, reikia [[arklys|arklį]] gerai pašerti. # Eik su [[mulkis|mulkiu]] riešutauti – paliksi ir be kraitelės. # Eiklų [[arklys|arklį]] ir šiaudas baido. # [[Ėjimas|Eisi]] ar neisi, o kur tau skirta, ten ir suklupsi. # Eisi [[šuo|šunis]] lodydamas. ==G== # [[Epocha|Gadynė]]<ref>Laikotarpis, laikas, epocha.</ref> praslinkusi visados geresnė rodos už esančią. # [[Gaidys]] ką iškas, tą ir sules. # [[Gaidys]] manęs nepabaidys. # [[Gaisras]] negesinamas išsiplečia. # Gajus kaip [[ragana]] skandinama. # [[Galva|Galvos]] daro patarimus, o [[pinigai]] nutarimus. # [[Gandras]] atnešė. # Ganyk [[avis]] ir [[vilkas|vilko]] nematydamas. # Gardi [[duona]] burną gadina. # Gardus [[obuolys]], kai nėra sargo. # [[Šeimininkas|Gaspadoriaus]]<ref>Ūkio savininko, namų, kiemo šeimininko.</ref> akimi gyvuliai tunka. # Genys margas, [[pasaulis]] – dar margesnis. # Gera [[duktė]] motinos širdį nutildo, bloga – plaukus pražildo. # Gera [[moteris]] – [[namai|namų]] raktas. # Gera [[moteris]] [[vyras|vyrui]] kelią taiso. # Gera [[paukštis|paukšteliui]] rudenį išskristi, kad pavasarį vėl gali sugrįžti. # Gera [[širdis|širdelė]] – plika [[užpakalis|subinėlė]]. # Gera [[virėja]] ir iš kirvio sriubą išvirs. # Gera [[žmona]] pati pasiūlo. # Gera [[žmona]] prastą [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]] pataiso, bloga žmona gerą vyrą pagadina. # Gera [[pati]] – pusė laimės, pikta – visa nelaimė. # Gerai negerai – svetur ne [[namai]]. # Gerais [[noras|norais]] ir [[pragaras]] grįstas. # Geram [[arklys|arkliui]] nereikia botago. # Geram [[artojas|artojui]] ir blogas [[arklas]] gerai aria, blogam ir geras nekaip. # Geram [[meistras|meistrui]] [[darbas]] rūpi, o ne [[atlyginimas]]. # Geras [[artojas]] ir su žąsinu paaria. # Geras [[darbas]] patsai save giria. # Geras [[darbininkas]] ir miegodamas [[darbas|darbo]] neužmiršta. # Geras [[drabužis]] blogo nepataisys, menkas – gero nesugadins. # Geras [[kalba|kalboj]], blogas [[darbas|darbe]]. # Geras [[siuvėjas]] ir be žirklių pasiuva. # Geras [[siuvėjas]] ne tik išardo, bet ir vėl sudeda. # Geras [[žentas]] blogo [[sūnus|sūnaus]] neatstoja. # Geras [[žodis]] turi kojas, o piktas – sparnus. # [[Pagarba|Gerbk]] kitus, tada ir tave gerbs. # Geri [[darbas|darbai]] nesigiria. # Geri [[vaikas|vaikai]] [[tėvai|tėvams]] paguoda, blogi – širdį užduoda. # Geriau atviras [[priekaištas]], negu paslaptingas [[pyktis]]. # Geriau būt biednam<ref>Neturtingam.</ref>, bet [[laisvė|laisvam]]. # Geriau būti [[protas|protingam]] nekaip [[turtas|turtingam]]. # Geriau į savo [[namas|bakūžę]]<ref>Sena prasta pirkia, lūšna.</ref> susirietus, nekaip į svetimus rūmus stačiom eiti. # Geriau [[laisvė]]j alkti, negu [[vergija|vergijoj]] lėbauti. # Geriau [[mirtis|mirti]] [[kova|kovoje]], kaip pasiduoti [[gėda|gėdoje]]. # Geriau sava [[pirkia|pirkaitė]], negu svetima [[pilis|pilaitė]]. # Geriau savo utėles mušt, negu svetimi [[pinigai]] skaityt. # Geriau savoje šalyje [[elgeta|elgetauti]], negu svetimoje [[ponas|ponauti]]. # Geriau [[senmergė|senmergystė]] negu bloga [[santuoka|moterystė]]. # Geriau su [[protas|protingu]] vyžotu negu su [[kvailys|kvailu]] piniguotu. # Geriau sunkiai [[darbas|dirbti]], negu lengvai elgetauti. # Geriau sužiedėjusi [[duona]] savo [[namai|namuose]], negu daugybė valgių ant svetimo stalo. # Geriau turėti mažai, bet teisingai uždirbti. # Geriau [[valanda|valandą]] palaukti, negu [[minutė|minutę]] pavėluoti. # Geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimtį – išgirsti. # Geriau [[žvirblis]] rankoj, o ne [[briedis]] girioj. # Geriausi [[rūbai]] nauji, geriausi [[draugas|draugai]] – seni. # Geriausia [[dorybė]] iš visų laikyti liežuvį už dantų. # Geriausia [[marti]] blogos [[duktė]]s neatstoja. # Gero [[darbininkas|darbininko]] [[darbas]] ieško. # Geros [[akis|akys]] dūmų nesibijo. # Gerų [[tėvai|tėvų]] geri ir [[vaikas|vaikai]]. # Gėda [[gyvenimas|gyventi]] ne nepritekliuje, o purve. # [[Gėris]] nugali [[blogis|blogį]]. # Giliau arsi – gardesnę [[duona|duoną]] valgysi. # [[Giltinė]] – ne sesuo. # [[Giltinė]] rūrą<ref>Užpakalį, subinę.</ref> uosto. # Gilus [[protas]], nors [[žmogus]] kuprotas. # Gilus [[vanduo]] neteka srauniai. # Gims [[diena]], gims dienai ir [[darbas]]. # [[Gimimas|Gimti]] sunku, o [[mirtis|mirti]] dar sunkiau. # [[Gimtinė]]j ir juoda pluta – [[pyragas|pyragai]]. # Gimus [[duktė|dukteriai]], išvesk arklius iš tvarto. # [[Ginčas|Ginčai]] akli, ginčai kurti. # [[Ginčas|Ginčais]] [[protas|proto]] neįrodysi. # [[Ginčas|Ginčydamasis]] greičiau sulauksi [[bėda|bėdos]] negu [[nauda|naudos]]. # Girk [[pabaiga|pabaigą]], o ne [[pradžia|pradžią]]. # [[Girtumas|Girta]] [[merga]] pati [[vaikas|vaiką]] susigraibo. # [[Girtumas|Girta]] [[moteris]] ir už velnią bjauresnė. # [[Girtumas|Girtam]] ir avelė – panelė. # [[Girtumas|Girtam]] ir baloj sausa. # [[Girtumas|Girtam]] saulė klane miega. # [[Girtavimas]] – visų [[yda|ydų]] motina. # Girtas – piktas lyg [[ragana|raganos]] [[piršlys]]. # Gyvais [[pinigai]]s mokėti. # [[Gyvatė]] gelia skaudžiai, o pikto žmogaus [[liežuvis]] – dar skaudžiau. # Gyvena kaip inkstas [[taukai|taukuose]]. # Gyvenimas be [[vyras (sutuoktinis)|vyro]] – kartesnis už pipirą. # Gyvenimas be [[žmona|žmonos]] – kaip daržas be tvoros. # Gyvenk [[vienybė]]j su žmonėmis, o kariauk su pagedimais savo. # Glostė čigonas arklį iš tyko, iš po nakties [[arklys]] išnyko. # Godok [[senelis|senelį]], tai ir tau pasenus, kiti tave pagodos. # Graži būtų [[mergina]], tik [[ranka|rankos]] per baltos. # Graži [[moteris]] – akims rojus, sielai – pragaras, o kišenei – skaistykla. # Graži [[moteris]] džiugina akis, išmintinga – širdį. # Graži [[žmona]] – ne sau, o [[kaimynas|kaimynui]]. # Greičiau šventu paliksi, nekaip visiems įtiksi. # Greita [[meilė]] kaip seilė. # Greitai žmogus užaugi, dar greičiau [[senatvė|pasensti]]. # Greitas kaip [[aitvaras]]. # Greitas kaip [[vijurkas]]. # Greiti [[pažadas|pažadai]] vėjais išlaksto. # Greitus [[darbas|darbus]] vėjai renka. # Griešnos<ref>Nuodėmingos.</ref> [[akis|akys]] bijo šviesos. # [[Grožis]] reikalauja aukų. # [[Gudrumas|Gudrybė]] mokina, gudrybė ir skandina. # [[Gudrumas|Gudrybė]] retai kada su [[dora]] vienu keliu eina. # [[Gudrumas|Gudrybė]] – tėvas suktybių, o motina – melagystė. # [[Gudrumas]] [[protas|proto]] neatstoja. # [[Gudrumas|Gudrumu]] visur pralįsi, bet ne iš visur sausas išlįsi. # [[Gudrumas|Gudrus]] kaip [[lapė]]. # [[Gudrumas|Gudrus]] kalba tik reikalui esant, [[kvailumas|durnas]]<ref>Kvailas, neišmintingas.</ref> – visados. # [[Gudrumas|Gudrus]] kitiems patarti, [[kvailumas|kvailas]] pačiam iš bėdos išsinerti. # [[Gudrumas|Gudrus]] svetimas [[klaida]]s suskaityti, [[kvailumas|kvailas]], kai reikia savo nors vieną pamatyti. # [[Gudrumas|Gudrų]] apgauna, [[kvailumas|kvailas]] pats apsigauna. # Gulėdamas nedaug [[darbas|tepadirbsi]]. # Gulom šėręs, [[arklys|arkliu]] nevažiuosi. # Gvoltavoja<ref>Prievartauja, žagina.</ref> kaip prūsas [[merga|mergą]]. # Gvoltu<ref>Prievarta.</ref> bučiuojant, [[dvasia]] dvokia. ==I== # Ieško [[adata|adatos]] kupetoj šieno – suras kaip pernykščią žiemą. # Ieškodamas ir [[velnias|velnią]] surasi. # Ieškok [[bernas|berno]], kuris [[darbas|dirbti]] moka, o ne tokio, kuris gražiai šoka. # Ieškok kaip aklas [[adata|adatos]]. # Ieškok kaip [[druska|druskos]], ir rasi. # Ieškok kaip [[duona|duonos]] ir rasi. # Ilga [[kalba]] be vaisiaus. # Ilgas kaip smilga. # Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepsnį nuneš. # Ilgos [[kalba|kalbos]] nepadės, kur [[pinigai|pinigas]] neskambės. # Imdamas galvok apie atidavimą. # Ir [[aitvaras]] ne visados [[pinigai|pinigus]] neša. # Ir [[aitvaras]] [[turtas|turtų]] neprikraus, jei kišenė skylėta. # Ir [[aitvaras]] veltui [[pinigai|pinigų]] neneša. # Ir aklas kelią [[namai|namo]] suranda. # Ir [[akmuo]], ant vietos begulėdamas, apželia. # Ir [[arklys]] arklio dykai nekaso. # Ir [[asilas]] moka ausim karpyti, bet išmokyk jį arklą patampyti. # Ir [[asilas]] žvengia, avižas pamatęs. # Ir aš pats jau žinau, kurio [[kaimynas|kaimyno]] puodas mano lašiniais kvepia. # Ir be [[gaidys|gaidžio]] saulė patekės. # Ir [[bitė|bitutė]] savo [[namai|namelius]] gina. # Ir dumia kaip [[ragana]] į Šatrijos kalną. # Ir dumia kaip [[ragana]], kačergą<ref>Žarsteklį.</ref> apžergusi. # Ir eina patylomis, kaip [[šešėlis]] per šiaudus. # Ir [[gaidys]] ant savo mėšlyno ponas. # Ir [[gaidys]] savo kieme drąsus. # Ir [[gandras]] ne kiekvienam [[laimė|laimę]] žada. # Ir [[gandras|gandro]] [[lizdas]] nuo bėdų neapsaugo. # Ir gera [[duona]] dantys atsikanda, kai žmogus jokio sau [[darbas|darbo]] nesusiranda. # Ir geras [[gyvenimas]] be [[darbas|darbo]] nusibosta. # Ir [[juodas]] [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]]. # Ir mažas [[kelmas]] išverčia vežimą. # Ir [[merga]] žino, kam [[bernas|berno]] pautai kabo. # Ir paukštelis savo [[lizdas|lizdą]] gina. # Ir [[pelė]] savo urve ginasi. # Ir [[pelėda]] savo [[vaikas|vaikus]] giria. # Ir [[šuo]] kariamas pripranta. # Ir šventi [[puodas|puodus]] kulia. # Ir uždarius duris [[laikas]] bėga. # Ir [[velnias]] turi [[viršininkas|viršininką]]. # Ir [[vilkas]] [[avis]] ganyti galėtų, kad aviena jam smirdėtų. # Ir [[vilkas]] sotus, ir [[avis]] sveika. # Ir ženklintą [[avis|avį]] vilkas neša. # Iš [[adata|adatos]] [[kirvis|kirvio]] nepadirbsi. # Iš [[adata|adatos]] šakes padarė. # Iš [[adata|adatos]] vežimą priskaldo. # Iš [[aguona|aguonos]] grūdo vežimą priskaldo. # Iš [[aitvaras|aitvaro]] [[turtas|turto]] nebūsi laimingas. # Iš dainos [[žodis|žodžio]] neišmesi. # Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]]. # Iš daug [[kalba|kalbos]] mažai [[nauda|naudos]]. # Iš [[davatka|davatkos]] nei Dievui žvakės, nei velniui šakės. # Iš didelio [[juokas|juoko]] – [[ašara|ašaros]]. # Iš didelio [[karštis|karščio]] maža [[nauda]]. # Iš didelio [[raštas|rašto]] išeina iš krašto. # Iš [[gėda|gėdos]] nebežino kur [[akis]] kišti. # Iš guolio nekepsi raguolio. # Iš jo ir [[akmuo|akmens]] galvai prasiskelti už dyką negausi. # Iš jo nieko nepasiskolinsi: jis [[adata|adatą]] ir tą deda ant svarstyklių. # Iš [[kalba|kalbos]] gali spręsti apie [[darbas|darbą]]. # Iš kišenės byra [[pinigai]]. # Iš ko [[mulkis|mulkį]] pažinsi, kad ne iš [[juokas|juoko]]. # Iš [[kunigas|kunigo]] ir [[paleistuvė]]s grąžos neprašyk. # Iš mažos gilės išauga didelis [[ąžuolas]]. # Iš menkos trobelės gali didis [[žmogus]] keltis. # Iš [[mėšlas|mėšlo]] virvę veja. # Iš pradžių – meiliai, vėliau – peiliai. # Iš pradžių [[mergina]] retai su kuo šneka, o ant galų galo už čigono teka. # Iš [[šūdas|šūdo]] vaško neišsunksi. # Iš [[šapas|šapo]] vežimą priskaldo. # Iš tų [[miltai|miltų]] nekepsi [[duona|duonos]]. # Iš [[vakaras|vakaro]] nemiga – iš [[rytas|ryto]] nekela. # Išalkusiam [[duona]] rupi. # Išdegė [[darbas]] kaip [[ragana]]i alus. # Iškepė kaip [[ragana]] ragaišį. # Iškultų [[šiaudai|šiaudų]] nebekulk. # [[Išmanymas|Išmano]] tiek, kiek iš nosies į gerklę. # [[Išmintis|Išminties]] turi sulig vartais. # [[Išmintis|Išmintingam]] nepritinka [[pyktis|pykti]]. # Išmokyk [[akmuo|akmenį]] plaukti, kad skęsta! # [[Mokymas|Išmokyk]], žmogus, akmenį plaukti. # Išmoks, kai [[akis|akys]] iššoks. # Išpurtino kaip vanagas [[višta|vištą]]. # Išsirinkau [[bernas|bernelį]] artojėlį. ==Į== # Į [[akis]] pažiūrėjęs, sveikatos neklausi. # Į [[akis]] taip, už akių – kitaip. # Į [[dangus|dangų]] su [[pinigai]]s neįsipirksi. # Į [[dievas|dievo]] pagalbą tikėk, bet ir pats [[tinginystė|netingėk]]. # Įeinant [[akis|akys]] svyla, išeinant – [[pakaušis]]. ==Y== # [[Yla|Ylos]] maiše nepaslėpsi. # Yra [[darbas|darbo]], yra ir [[nauda|naudos]]. # Yra dvi taisyklės: [[vienas]] [[dievas]] danguj, [[vienas|viena]] [[motina]] žemėj. # Yra [[gudrumas|galvočių]] ir trejų metų, o [[kvailys|kvailių]] ir šimto metų. # Yra [[varlė|varlių]], rasis ir [[gandras]]. ==J== # Jam paskolinsi – lopeta užmokės. # Jau [[giltinė]] dalgį galanda. # Jau [[senmergė|ji]] liko kačėnų<ref>Kopūsto kotų.</ref> graužt, nabašninkų<ref>Numirėlių, velionių.</ref> praust. # Jaunam ir [[pelė]] [[dantis]] duoda. # [[Jaunystė]]s [[nuodėmė|griekai]]<ref>Nuodėmės.</ref> – [[senatvė]]s [[vargas|vargai]]. # Jaustis kaip [[žuvis]] vandenyje. # Jei [[alkis|alkanas]] – niekas nemato, o [[nuogumas|nuogą]] – visi. # Jei aš [[melas|meluoju]], tai tu vagi. # Jei [[moteris]] [[piršlys]], tai [[velnias]] šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref> duoda. # Jei ne [[pinigai]]s, tai sėtiniais. # Jei nebūt [[arklys]] nudvėsęs, būt ir nuo ėdimo atpratęs. # Jei nebūt [[artojas|artojo]], visi badu [[mirtis|mirtų]]. # Jei nėr [[protas|proto]], ar su lopeta įmesi? # Jei peršokai per [[arklys|arklį]], peršok ir per uodegą. # Jei [[senmergė|sena merga]] ženijasi<ref>Tuokiasi.</ref>, tai ir vyžos ant mėšlyno šoka. # Jei [[širdis|širdžiai]] miela, [[akis|akiai]] dailu. # Jei tau žalia [[akis|akyse]], dar nereiškia, kad atėjo [[pavasaris]]. # Jei [[tiesa|tiesos]] negali pasakyti, geriau nutylėk. # Jei turi ką [[valgis|valgyti]] ir su kuo [[rūbai|apsirėdyti]]<ref>Apsirengti.</ref>, nieko geresnio neturėtum ir [[karalius|karalium]] būdamas. # Jeigu nori pamiegoti, reikia [[lova|lovą]] pasikloti. # Jo [[burna]] nedurna<ref>Nekvaila.</ref> – duodama žiojas. # Jo [[troba|trobos]] dangum dengtos, lauku tvertos. # [[Juoda]] [[duona]] – ne badas. # [[Juodas]] kaip puodas. # [[Juoda|Juodos]] gaspadinės<ref>Šeimininkė, virėja.</ref> [[rankos]] – balta [[duona]], baltos rankos – juoda duona. # [[Juokas]] – dalykas rimtas. # [[Juokas|Juoktis]] – sveika. # [[Juokas|Juokiasi]] puodas, kad katilas juodas. # Jurgis pas [[merga]]s, o [[arklys]] į lankas. # [[Jūra]] ligi kelių. # [[Jūra|Jūrą]] perplaukęs, klane nuskendo. # [[Jūra|Jūros]] neišsemsi, [[upė]]s neišgersi. ==K== # Kad [[arklys|arklį]] sega, ir varlė koją kelia. # Kad [[arklys|arklį]] už karčių paleidai, už uodegos neišlaikysi. # Kad [[druska]] atpigs, tai mergom [[papai]] dygs. # Kad gausi per [[ausis|ausį]], ir po blynu pasirausi. # Kad ir juodą [[duona|duoną]] valgyt, bet savo [[tėvynė]]j. # Kad ir smilgeliai, bet vis [[namai|nameliai]]. # Kad ir už ožio, bile<ref>Jei, jei tik.</ref> čipką<ref>Ištekėjusios moters kepuraitė.</ref> užvožė, kad ir už jaučio, bile<ref>Jei, jei tik.</ref> [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]] gaučiau. # Kad ir viena [[avelė]] bliauna, bet dėl visų išbliauna. # Kad ir žūsiu, bet vis savo [[namai|nameliuos]] būsiu. # Kad [[katė]]s lotų, [[šuo|šuns]] nebereikėtų. # Kad [[kiaulė]] ragus turėtų, visą svietą<ref>Pasaulį</ref> išbadytų. # Kad [[sapnas|sapne]] rasiu, duosiu. # Kad [[saulė|saulei]] tekant nebuvo, tai sėdant nebereikia. # Kad tik [[vyras]] turi kulę<ref>Kapšelį.</ref>, kepurę, tai [[merga]] ir eina. # Kad tu [[melas|meluoji]], net tavo [[ausis|ausys]] kruta. # Kad [[velnias]] gimė, tai velnias ir bus. # Kada gi pekloj<ref>Pragare.</ref> [[velnias|velnio]] nebuvo? # Kada [[pinigai]] kalba, tada [[tiesa]] tyli. # Kai [[davatka]] [[velnias|velnią]] pamačius. # Kai [[girtumas|girtas]] pažada, [[velnias]] juokiasi. # Kai [[liūtas]] rodo dantis, nemanyk, kad jis juokiasi. # Kai norėsi [[šikimas|šikti]], tai ir [[kelnės|kelnes]] nusimausi. # Kai pradeda [[merga]]i želti, tai net visą ima kelti. # Kai [[velnias]] nieko negali padaryt, pasiverčia į [[moteris|bobą]]. # [[Kailiniai]] pečiaus nešildo. # [[Kaimynas]] artimesnis už [[giminaitis|giminaitį]]. # Kaip [[darbas|dirba]], taip turi. # Kaip iš [[gaidys|gaidžio]] kiaušinį. # Kaip [[jaunystė|jauns]] papratęs, taip [[senatvė|sens]] darysi. # Kaip nesisuksi – vis [[užpakalis|rūra]]<ref>Užpakalis, subinė.</ref> užpakaly. # Kaip pasiklosi, taip išmiegosi. # Kaip [[plienas|plienu]] [[siela|dūšią]]<ref>Siela.</ref> užmetė. # Kaip [[ragana]] ant šluotos. # Kairė [[ranka]] nežino, ką daro dešinė. # [[Kalba]] kalbą atveda. # [[Kalba|Kalbėk]] ir [[akmuo|akmenį]] rankoj turėk. # [[Kalba|Kalbos]] – vežimais, o [[nauda|naudos]] – už grašį. # Kalbus kalbą, darbus [[darbas|darbą]] randa. # Kalk [[geležis|geležį]], kol karšta. # Kam [[pinigai]], tam ir [[teisybė]]. # Kame yra [[šviesa|šviesos]], ten ir [[šešėlis|šešėlių]] esti. # [[Kantrumas|Kantrumu]] ir [[darbštumas|darbštumu]] viskas galima. # [[Kapinės]]e visi lygūs. # [[Kapinės|Kapinių]] gražuolė. # Karšta [[meilė]] greitai sudega. # [[Kartojimas]] – [[žinojimas|žinojimo]] motina. # [[Karvė|Karvei]] duok šieno, karvė duos tau pieno. # Kas aria ir pjauna, to [[avis|avys]] neliauna. # Kas aukštyn žiūri, tas į [[akis]] prisikrečia. # Kas beldžia, tam atidaro. # Kas bus, kas nebus, bet [[žemaičiai|žemaitis]] nepražus! # Kas daug šneka, mažai daro. # Kas [[galva|galvoj]], tas ir ant [[liežuvis|liežuvio]]. # Kas [[galva|galvoj]], tas [[kalba|kalboj]]. # Kas [[darbas|nedirba]], mielas vaike, tam ir [[duona|duonos]] duot nereikia. # Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]]. # Kas jaunas [[girtuokliavimas|girtuokliauja]], senatvėj [[elgeta|elgetauja]]. # Kas kam skirta, tai kaip koja įspirta. # Kas [[kasimas|kas]], tas ras. # Kas liko – tai Miko. # Kas miške gimė, tam [[miškas]] kvepia. # Kas nuo [[baimė]]s bėga, tas į [[duobė|duobę]] įpuola. # Kas [[rašymas|parašyta]], nebus nė [[kirvis|kirviu]] ištašyta. # Kas pigiai pelno, tas pigiai ir išleidžia. # Kas [[protas|protingas]], tas [[turtas|turtingas]]. # Kas savo [[kalba|kalbą]] niekina, kitos neišmoks. # Kas [[skaitymas|skaito]] ir [[rašymas|rašo]], tas [[duona|duonos]] neprašo. # Kas su [[Dievas|Dievu]], ir Dievas su tuo. # Kas [[šuo|šuniui]] uodegą pakeltų, kad ne pats. # Kas [[tėvai|tėvų]] neklauso, eina šunim šėko pjauti. # Kas [[tėvai|tėvų]] neklauso, valgo [[duona|duoną]] sausą. # Kas [[tyla|tyli]], tą visi [[meilė|myli]]. # Katras [[arklys]] avižų neėda. # Ką [[darbas|darai]] – daryk gerai. # Ką gali padaryti [[šiandien]], neatidėk [[rytojus|rytojui]]. # Ką [[velnias]] sumanys, [[boba]] padarys. # [[Katė]] pečių pajudins! # [[Kelias]] lygus kaip [[stiklas]]. # Keliu keliaujant, [[merga|mergą]] merginant, visokių nuotykių būna: ir pats pargriūna, ir kitus pargriauna. # Keptas karvelis neatlėks pats į burną. # Kerta [[medis|medį]] virbalui dirbti. # Keturios [[akis|akys]] daugiau mato negu viena. # [[Kiaulė]]s [[akis]] turėdamas, visur įlįsi. # [[Kiaulė]]s akys [[sarmata|sarmatos]]<ref>Gėda.</ref> neturi. # [[Kiaulė]]s [[gėda|gėdos]] neturi. # [[Kiaulė]]s nosis smarvės nebijo. # [[Kiaulė|Kiaulių]] neganęs, ponu nebūsi. # [[Kiaušinis]] [[višta|vištą]] moko. # Kiek [[akys]] norės, tiek niekas neturės. # Kiek [[darbas|uždirbsi]], tiek ir gausi. # Kiekviena [[akis]] pavargusi nori miego. # Kiekviena pušis savo [[kraštas|kraštui]] ošia. # Kieno [[burna]] karti, tam ir [[medus]] nesaldus. # Kieno [[galva]], to ir [[valia]]. # Kimba kaip [[mėšlas]] prie šakių. # Kitas [[skausmas|skausmų]] nesumažins. # Kito [[akis|akyje]] ir šapą matai, o savojoje – nė rąsto. # Kitų klausyk, ale<ref>Bet.</ref> savo [[protas|protą]] turėk. # [[Kyšis|Kyšių]] neima, bet be [[dovana|dovanų]] neprisileidžia. # Klausk [[kvailys|kvailio]] razumo<ref>Proto, išminties.</ref>. # Klausyk [[ausis|ausimi]], o ne pilvu. # Ko žiopsai kaip prūso [[kišenė]]? # [[Kojos|Kojomis]] nosies nenušnypši. # Kokia [[galva]], tokia ir [[kalba]]. # Kokia [[obelis]], tokie ir [[obuolys|obuoliukai]]. # Kokie [[pinigai]], tokios tvoros. # Kokie [[tėvai]], tokie ir [[vaikas|vaikai]]. # Kokius kas išaugina [[vaikas|vaikus]], su tokiais ir džiaugsis. # Koks [[artojas]], toks ir [[arklas]]. # Koks [[gimimas|gimė]], toks ir [[mirtis|mirs]]. # Koks mėnuo, toks ir laikas. koks [[tėvas]], toks ir [[vaikas]]. # Koks [[paukštis]], toks ir [[lizdas]]. # Koks [[skausmas]], toks ir dejavimas. # Koks [[prekė|tavoras]]<ref>Prekė.</ref>, tokie ir [[pinigai]]. # Koks [[tėvas|tėvelis]], toks ir [[sūnus|sūnelis]]. # Koks [[valgis]], toks ir dalgis. # Kol [[ąžuolas]] nesulapojo, nepadėk [[kailiniai|kailinių]]. # Kožnam<ref>Kiekvienam.</ref> [[kūnas|kūne]] [[velnias]] mala. # Kožnas<ref>Kiekvienas.</ref> savo [[protas|protu]] [[džiaugsmas|džiaugias]]. # Kreivas [[šautuvas]] – nori, kad tiesiai šautų. # Krūmai su [[ausis|ausimis]], laukai su [[akis|akimis]]. # Kudlota<ref>Garbanota.</ref> kaip [[ragana|raganos]] [[šluota]]. # [[Kunigas|Kunigo]] [[pinigai]], vilko pasninkas ir girto malda – vienam ponui tenka. # [[Kunigas|Kunigų]] [[pinigai]]s pekla<ref>Pragaras.</ref> budavota<ref>Pastatyta.</ref>. # [[Kūnas]] sensta, paseno, bet [[širdis]] raukšlių neturi. # Kupetose – ne šienas, [[skola|skolose]] – ne [[pinigai]]. # Kuprotą [[ožys|oželį]] tik vilko dantis pataiso. # Kur [[avis]], ten ir avinėliai. # Kur [[duona|duonos]] yra, ten ir gera. # Kur [[gaidys]] veda, ten [[višta|vištos]] eina. # Kur yra [[nelaimė]], ten nėr [[pavydas|pavydo]]. # Kur [[kirvis]], ten ir kotas. # Kur matei, kad iš batų [[aulas|aulų]] šaudytų? # Kur meilu – ten [[akys]], kur niežti – ten [[nagai]]. # Kur miela, ten ir [[akys]]. # Kur [[kunigas]] – ten [[pinigai]], kur [[davatka|davatkos]] – ten plepalai. # Kur [[laisvė]] eina, ten [[laimė]] seka. # Kur nėra [[kančia|kančių]], nėra ir [[malda|maldų]]. # Kur [[pinigai]], ten ir [[draugas|draugai]]. # Kur [[pinigai]] – ten [[teisybė]], kur [[jėga|syla]]<ref>Jėga.</ref> – ten [[galybė]]. # Kur prasčiokui kvepia, ten [[ponas|ponui]] smirda. # Kur [[sveikata|sveikatos]] nėra, ten ir [[laimė]]s nerasi. # Kur [[širdis]] linksta, ten ir [[akys]] krypsta. # Kur [[širdis]], ten ir [[akys]]. # Kur [[širdis]], ten ir [[laimė]]. # Kur trumpa, ten ir trūksta. # Kur [[velnias]] nepajėgia, ten [[boba|bobą]] siunčia. # Kur [[vėjas]] pučia, ten ir [[šaka|šakos]] linksta. # Kur žibąs [[auksas]], ten ir garuojąs [[kraujas]]. # Kur žiūri – ten [[mėsa]], kur pjauni – ten [[kaulas]]. # Kurti namai be [[šuo|šunų]], akli langai be [[vaikas|vaikų]]. # [[Batsiuvys|Kurpių]] maitina yla, o [[siuvėjas|siuvėją]] – adata. # [[Kvailys|Kvailą]] ir [[bažnyčia|bažnyčioj]] muša. # [[Kvailys|Kvailą]] pažinsi iš [[kalba|kalbos]], gudrų – iš [[darbas|darbų]]. # [[Kvailys]] su [[pinigai]]s – tai dar ne [[verslininkas|biznierius]]. ==L== # Labas [[vakaras]] po naudingai praslinkusios dienos. # [[Laikas]] brangesnis už [[pinigai|pinigus]]. # [[Laikas]] – [[pinigai]]. # [[Laikas]] – [[pinigai]], minutė – litas. # [[Laikas]] [[pinigai]]s neskaičiuojamas. # Laikymas negeras [[pinigas|pinigų]] ir gerus paikina. # [[Laimė]] ir [[nelaimė]] praslenka ilgainiui. # [[Laimė]] yra it stiklas, nes veikiai susikulia. # [[Laimė]] – ne [[pinigai|piniguose]], bet jų kiekyje. # [[Laimė]]s kūdikis. # [[Laimė|Laimingas]], kuris gali privalgyti sulos su [[duona]], nes, sulai esant, duonos nėra, duonai esant, sulos nėra. # [[Laimė|Laimingą]] ir [[dora|dorą]] visi myli. # Lakstai kaip [[velnias|kipšas]] po jaują. # Laksto kaip [[aitvaras]]. # [[Lapė]] ir [[pelė]] daug turi urvų. # Laukia it [[saulė]]s užtekančios. # Ledas slidus, [[gyvenimas]] žmogaus dar slidesnis. # Leisk [[kiaulė|kiaulę]] į bažnyčią, lips ir ant altoriaus. # Leki kaip [[sakalas]], nutūpi kaip [[vabalas]]. # Lekia kaip be [[galva|galvos]]. # Lenda į [[užpakalis|užpakalį]] be muilo. # Lenda kaip [[musė]] į išrūgas. # Lenda kaip [[šapas]] į subinę. # Lenda kaip [[šapas]] į uodegą. # Lengva [[sakymas|pasakyti]], bet ne [[veikla|padaryti]]. # Lengva [[pažadas|pažadėti]], sunku ištesėti. # Lenk [[medis|medį]], kol jaunas. # Lenk [[medis|medį]], kol žalias, mokyk [[vaikas|vaiką]], kol mažas. # Lepinamam [[vaikas|vaikui]] ragai dygsta. # Lėtoji [[kiaulė]] gilesnę šaknį knisa. # [[Lietuvis|Lietuvį]] už vyžą skaito. # [[Liežuvis|Liežuvio]] sauso nieks neklauso. # [[Liežuvis]] yra skaudesnis už botagą. # [[Liežuvis]] – ne vartai, neužkelsi. # Lig neatsigėręs, nespjauk į [[vanduo|vandenį]]: rasi pats sugersi. # Lig [[saulė]] patekės, [[rasa]] [[akis]] išės. # [[Liga]] ne sesuo. # [[Liga]] raita atjoja, pėsčia atstoja. # [[Liga|Ligų]] puodelis. # [[Linas|Linai]] nesėti, o jau [[drobė|drobes]] audžia. # [[Linksmumas|Linksmi]] neapveža [[liūdesys|nuliūdusių]], nuliūdę nemyli juokingų. # Liolių raugalas. # Lipšni [[kalba]] apmaudą mažina. # Lįsk į [[užpakalis|rūrą]]<ref>Užpakalį, subinę.</ref> ir užsirauk. # Litas – ne [[pinigai]], ubagas – ne [[draugas]]. # [[Laisvė|Liuosybės]]<ref>Laisvės.</ref> noras daugel kraštų pražudė. # Lygu senas, lygu mažas, lygu [[senmergė]], lygu [[ragana]]. # [[Lobis]] žadina, [[vargas]] migina. # Loja kaip [[šuo]] mėnesienoj. # [[Lova|Lovoj]] gulėdamas žuvies nesugausi. ==M== # Mačiau [[velnias|velnią]] – girta [[boba]]. # Maišą [[druska|druskos]] suvalgysi, tada [[žmogus|žmogų]] pažinsi. # Maišosi kaip [[varlė]] ant kelio. # [[Mama]] ir [[duona]] niekad neatsibosta. # [[Marti|Martelė]] – ne dukrelė, [[anyta]] – ne motinėlė. # [[Marti]] kaip pipiras karti. # Maža [[gyvatė]] didį [[jautis|jautį]] užmuša. # Mažas kai griūva, tai [[angelas]] patalą pakloja, senam – [[velnias]] akmenį pakiša. # Maži [[vaikas|vaikai]] – maži [[vargas|vargai]], didi vaikai – didi vargai. # Mažiau [[kalbėjimas|kalbėk]], daugiau [[žinojimas|žinok]]. # [[Meilė|Meile]] sotus nebūsi. # [[Meilė]] – kaip seilė: veikiai pragaišta. # [[Meilė]] – ne seilė, nenurysi. # [[Meilė]] viską nugali. # [[Meilė]]je ir [[Karas|kare]] – visos [[priemonė]]s tinkamos. # [[Meilė]]s ir [[kosulys|kosulio]] nepaslėpsi. # [[Melagis]] duris atidaro, bet akis uždaro. # [[Melagis]] iš adatos vežimą priskaldo. # [[Melagis|Melagiui]] ir [[tiesa|tiesą]] sakant niekas netiki. # [[Melas]] duris atidaro, bet [[akis]] uždaro. # [[Melas|Melo]] kojos trumpos. # [[Melas|Melu]] gerai svečiuosna važiuoti, bet sunku namo grįžti. # [[Melas|Meluoja]], kad net [[ausis|ausys]] kruta. # [[Melas|Meluoja]] kaip [[piršlys]]. # Meluok [[melas|melą]] – išvesk galą. # [[Melas|Meluot]] nemeluoju, ale ir [[teisybė|teisybę]] retai kada sakau. # [[Melas|Meluoti]] nemoku, o [[tiesa|tiesos]] – nė pradėti. # [[Mergaitė]] su kanape užauga, su šunim pasensta. # [[Merga]] be [[krūtinė|papų]] kaip medis be lapų. # [[Mergina|Merga]] [[nuodėmė|grieko]]<ref>Nuodėmės.</ref> verta. # [[Merga]] ne rugių aruodas, neišlaikysi blogiems metams. # [[Merga]]i gimdant, [[velnias]] karklyne dejuoja. # [[Mergina|Mergelės]] kilmę ir gražumą [[pinigai]] padidina. # [[Mergina]] išmaino vainiką į žiedą, o pavardę į kelnes. # [[Mergina]] – ne kvietys – nepabrangs. # [[Mergina]] su kanape užauga, su šuniu pasensta. # Mergos [[darbas]], kunigo [[pinigai]] ir žydo [[siela|dūšia]]<ref>Siela.</ref> – nežinia kur dingsta. # [[Merga|Mergos]] [[išmintis]] kaip laumės gentis. # Meška ima [[jėga]], o žmogus – [[razumas|razumu]]<ref>protu</ref>. # [[Miegas|Miegu]] sotus nebūsi. # Miklus kaip sausa šaka. # Minkšta kaip ant [[merga|mergos]] [[papai|papų]]. # [[Mirtis]] kaip vagis – ateina neprašyta. # [[Mirtis]] metų neklausia. # [[Mirtis]] visus sulygins. # Mylėk [[žmona|žmoną]] kaip dūšią<ref>Brangenybę.</ref>, krėsk kaip grūšią<ref>Kriaušę.</ref>. # Mylėt ir žadėt nereikia [[pinigai]] mokėt. # Mokėk [[darbas|darbus]] dirbti, bet mokėk ir [[šventė|švęsti]]. # Moki [[žodis|žodį]], žinai [[kelias|kelią]]. # [[Mokymas|Mokytas]] ir ant lentos gali gyventi. # [[Mokymas|Mokytas]] – iš [[knyga|knygų]], o durnas<ref>Kvailas.</ref> – iš galvos. # [[Mokslas]] – didelė galybė. # [[Mokslas]] kišenės neplėšia. # [[Mokslas]] [[pinigai]] moka. # [[Mokslas|Mokslo]] šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. # [[Moteris|Moteriškės]] ilgas rūbas, trumpas ūmas<ref>Protas.</ref>. # [[Moteris|Moters]] perkalbėti negalėtų nė pats [[velnias]]. # [[Motina|Motinos]] dūžis – sviesto gniūžis. # [[Motina|Motinos]] [[meilė]] kas dieną nauja. # [[Motina|Motinos]] [[meilė]] vis nauja. # [[Motina|Motinos]] [[ranka|rankos]] yra švelnios. # Murma kaip [[žydas]], kulę<ref>Kapšelį.</ref> kasydamas. # Mušdamas [[žmona|žmoną]] vieną [[velnias|velnią]] išmuši, devynis įmuši. ==N== # [[Naktis|Nakties]] darbai – [[diena|dienos]] juokai. # [[Naktis]] – miegui, [[diena]] – darbui. # [[Namai]] be [[šeimininkė]]s – tai viralas be druskos. # [[Namai]] namučiai, nors ir po smilga. # [[Namai]] – pragarai, be namų – negerai. # [[Našlaitis|Našlaičių]] [[ašara|ašaros]] akmenį praskelia. # Nauja [[šluota]] gerai šluoja. # Ne [[angelas|angelai]] vaikšto po žemę. # Ne [[bėda]], kai [[duona|duonos]] yra. # Ne [[darbas|darbų]] turite bijoti, bet savo [[mintis|minčių]]. # Ne dyvas<ref>Stebuklas.</ref>, kad [[šuo|šuva]] prarijo kirvį. # Ne iš [[kelmas|kelmo]] išspirtas. # Ne iš varno subinės [[pinigai]] plūst. # Ne [[jėga]] kovojame, bet [[mokėjimas|mokėjimu]]. # Ne kožnas<ref>Kiekvienas.</ref>[[ožys]] dideliais ragais. # Ne laikas [[šuo|šunis]] lakinti, kai reikia [[medžioklė|medžioti]]. # Ne mano [[kiaulė]]s, ne mano [[pupa|pupos]]. # Ne naujuose namuose [[pinigai]]. # Ne [[pinigai|piniguose]] [[laimė]]. # Ne su [[pinigai]]s gyvensi. # Ne tas [[arklys]] avižas ėda, kuris dirba. # Ne tas [[arklys]] avižas ėda, katras vežimą traukia, bet tas, katras stainėj<ref>arklidėje.</ref> stovi. # Ne tas [[išmintis|išmintingas]], kuris moka atskirti gėrį nuo blogio, bet tas, kuris iš dviejų [[blogybė|blogybių]] moka išsirinkti mažesnę. # Ne tas [[kvailys|kvailas]], kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta. # Ne tas [[meilė|myli]], kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda. # Ne tas [[sotumas|sotus]], kuris laižos. # Ne toks [[velnias]] baisus, kokį jį piešia. # Ne toks [[velnias]] juodas, kaip jį moliavoja<ref>Dažo.</ref>. # Ne vien [[duona]] žmogus gyvas. # Ne viskas [[auksas]] kas auksu [[žibėjimas|žiba]]. # Ne viskas [[auksas]], kas žiba, ne viskas [[derva|smala]]<ref>Derva.</ref>, kas kiba. # Ne viskas gardu, kas [[akis|akims]] gražu. # [[Neapykanta]] yra bloga patarėja. # [[Neapykanta|Neapykantos]] sėkla nesėjama auga. # Nearsi, nesėsi – [[duona|duonos]] neėsi. # Nebūk per drąsus – [[akis]] išdegsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi. # Nebūk [[saldumas|saldus]] nei [[kartumas|kartus]]: saldų praris, kartų išspjaus. # Nedoras žmogus kitų [[dorybė]]s neišmokys. # Neduok, Dieve, su gyvais [[velnias|velniais]] muštis. # Negaląsk [[peilis|peilio]], kol zuikis ant lauko. # Negali [[pažadas|nežadėk]], bet prižadėjęs ištesėk. # Negi sėdės kaip [[senmergė]]s prie arbatos. # Negirk [[marti|marčios]] be metų. # Nei karaliui iš debesų nekrinta į košę [[pinigai]]. # Nei [[krūtinė]]s, nei [[užpakalis|šikinės]]. # Nei pakartas, nei paleistas. # Nei puta pūsti, nei [[pinigai]] mokėti. # Nei [[velnias]], nei gegutė. # Neik su [[meška]] imtynių. # [[Neapykanta|Nekenčia]] kaip katė grietinės. # Nekrutėsi – neturėsi. # [[Nelaimė|Nelaimę]] sutinki, o pro [[laimė|laimę]] praeini. # [[Nelaimė]]s ir [[vargas|vargai]] eina ne miškais, o žmonių sprandais. # Neliko [[akmuo|akmens]] ant akmens. # Nemesk [[kelias|kelio]] dėl takelio. # Nemokyk [[antis|anties]] plaukt. # Nemokytas ir iš atbulos [[knyga|knygos]] moka skaityti. # Nepeik [[pietūs|pietų]], kol alkanas. # Neperšokęs griovio nesakyk op. # Neprašyk [[ožys|ožio]] daržan: ir neprašytas ateis. # Nepulk ant viršaus kaip [[gaidys]] ant [[višta|vištos]]. # Nesėjęs nepjausi. # Nesigirk, kad klojasi, nes [[nelaimė]] gali už durų stovėti. # Nesijuok, kad [[kaimynas|kaimyno]] pirtis dega. # Nesikelk su [[gandras|gandrais]]: su [[varna|varnomis]] nukrisi. # [[Skubėjimas|Neskubėk]] ir būsi pirmas. # Nespjauk į [[vanduo|vandenį]], kad nereikėtų atsigerti. # Nespręsk apie [[knyga|knygą]] iš viršelio. # Neša [[pinigai|pinigus]] kaip [[aitvaras]]. # Neščėslyviausi<ref>Nelaimingiausi.</ref> žmonės: [[ponas]], susibezdėjęs prie stalo, [[mergina]], eidama bažnyčion šūdan paslydus, ir [[vyras|diedas]]<ref>Vyras.</ref>, vedęs nezgadną<ref>Netinkamą.</ref> bobą. # Nešertą [[arklys|arklį]] tik vilkas jodo. # Nešerti [[arklys|arkliai]] ir kieme suklups. # Net ir [[kiaulė]] eidama kriuksi. # Netempk į [[naktis|naktį]]. # Netikrus [[pinigai|pinigus]] padaro [[žmogus|žmonės]], netikrus žmones padaro pinigai. # Netriesk Zapės pinigais<ref>Perdėtai baimintis, jaudintis.</ref>. # Neturėti kur [[akis|akių]] dėti. # Neturi [[miltai|miltų]] – [[duona|duonos]] nekepk. # Nevaryk [[dievas|dievo]] į [[medis|medį]]. # Nevedęs – kaip vilkas, [[vedybos|vedęs]] – kaip šilkas. # Nevesk [[ožys|ožį]] į daržą: kops<ref>Eis.</ref> ir patsai. # Nežiūrėk per aukštai, kad [[akis]] neprisikrėstum. # Nė vienas [[arklys]] nedvėsė pavalkais nemautas. # Nė vienos [[merga|mergos]] [[užpakalis|subinėj]] gvazdikai neauga. # Nėra [[arklys|arklio]] – nereikia ir kamanų. # Niekam nuo kalno nebyra [[pinigai]]. # Nieko nėra [[amžinybė|amžino]]. # Niekur nerasi [[auksas|aukso]] kalno. # [[Noras]] atsiranda bevalgant. # Nors [[pakaušis]] šviečia, bet dar [[nosis|nosį]] riečia. # Nors pirštu durk į [[užpakalis|rūrą]]<ref>Užpakalį, subinę.</ref> # Nors sena, abi<ref>Kad (tik), bet (tik).</ref> [[mergina]]. # Nors žabala<ref>Akla.</ref>, bet [[adata|adatą]] mato. # [[Liūdesys|Nuliūdęs]] kaip žemes pardavęs. # Nuo [[adata|adatėlės]] – ant kumelėlės. # Nuo [[girtuoklis|girtuoklio]] [[degtinė]]s nepaslėpsi. # Nuo [[kvailumas|kvailumo]] vaistų nėra. # Nuo [[liga|ligos]] nepabėgsi. # Nuo [[likimas|likimo]] nepabėgsi. # Nuo lūpų močios pienas nenudžiūvęs, jau [[vedybos|ženytis]]<ref>Vesti</ref> nori. # Nuo mėsos [[pilvas]] vėpsos, nuo varškės [[dantis|dantys]] barškės. # Nuo [[miegas|miego]] [[dantis|dantys]] užpakaly išdygs. # Nuo [[mirtis|mirties]] nėra vaistų. # Nuo pasilko<ref>Siuntinys.</ref>[[akis]] apvilko. # Nuo [[veidas|veido]] pažinsi žmogų. # Nuo žmonių [[kalba|kalbų]] ir po puodu nepasislėpsi. # Nuoširdus [[žodis]] šildys tave tris žiemas. # Nuparkus<ref>Nušašus.</ref> [[avis]] visą kaimenę užkrečia. # Nusibodo kaip [[merga]]i [[vaikas]]. # Nusisekė kaip [[senbernis|senberniui]] piršlybos. # Nutarškėjo kaip [[ragana|raganos]] [[ratai]]. ==O== # [[Obuolys]] nuo obels netoli nurieda. ==P== # [[Žmona|Pačios]] gražumu sotus nebūsi. # Paduok [[šluota|šluotą]] – bus tikra [[ragana]]. # Panašus – kaip iš [[akis|akies]] trauktas. # Pagal [[rūbas|rūbą]] sutinka, pagal [[protas|protą]] palydi. # Palaidais plaukais tik [[ragana]] vaikščioja. # Paleidęs [[akmuo|akmenį]] iš rankos, nesuturėsi. # Paleisti [[antis|antį]]. # [[Paleistuvė]] vis karietoje važiuoja. # Palydėsiu, kad [[naktis|nakties]] neišneštum. # Pamatysi kaip savo [[ausis]]. # Pamesk [[mergina|mergų]] būdą, imki [[marti|marčių]] darbą. # [[Papratimas]] blogesnis už prigimimą. # [[Papratimas]] – tai antras prigimimas. # Pareik, [[protas|proteli]], namo bent pavalgyti. # Parodyk [[vaikas|vaikui]] [[kelias|kelią]], kuriuo jis turėtų eiti ir nuo kurio net pasenęs nenuklystų. # Parūpo durneliui<ref>Kvaileliui.</ref> [[senmergė]]. # Pas mus yra [[protas|razumas]]<ref>Protas.</ref>, pas durnius<ref>Kvailius.</ref> [[pinigai]]. # Pasakyk, kad [[kiaulė]] kaip lakštingala giedotų. # Pasakyk, kas tavo [[draugas]], pasakysiu, kas tu esi. # Paseno, o [[protas|proto]] neįgavo. # Pasidalintas [[skausmas]] – pusė skausmo, pasidalintas [[džiaugsmas]] – dvigubas džiaugsmas. # Pasiliksi, [[mergina|mergele]], rugienų griebti<ref>Likti senmerge, neištekėti.</ref>. # Pasišiaušęs kaip [[senmergė]]s kūšys. # [[Pasturgalis]] niežti – [[vedybos|ženytis]]<ref>Tuoktis.</ref> nori. # Pati [[girtavimas|girta]], [[vakarienė]] nevirta. # Paukštį plunksnos gražina, o žmogų – [[protas]]. # [[Pavydas]] žmogų ir suėda. # Pavogė [[arklys|arklį]] – pridėk ir balną. # Pavogė [[arklys|arklį]] – pridėk ir kamanas. # [[Peilis]] neaštrus, nuriekta [[duona]] kaip arimas. # Penkis litus [[pinigai]]s ir utėlę su ragais. # Per [[ašara]]s tako nematau. # Per [[auksas|auksą]] ir galą gauna. # Per [[barzda|barzdą]] varvėjo, o [[burna|burnoj]] neturėjo. # Per savo [[šešėlis|šešėlį]] dar niekas nėra peršokęs. # Pešasi kaip du [[gaidys|gaidžiai]]. # [[Pietūs]] nelaukia, o pietų reikia laukti. # [[Girtuoklis|Pijokas]]<ref>Girtuoklis.</ref> prageria, liurkis<ref>Kas rūko, pypkius.</ref> prakūrija<ref>Prarūko.</ref>, o [[kvailys|durniaus]]<ref>Kvailio.</ref> ir taip [[pinigai]] praeina. # [[Girtuoklis|Pijoko]]<ref>Girtuoklio.</ref> [[gerklė]]s nepripilsi. # [[Pyktis|Piktesnė]] už [[širšė|širšę]]. # [[Pyktis|Piktos]] gaspadinės<ref>Šeimininkės.</ref> ir [[duona]] rūgšti. # [[Pinigai]] [[stebuklas|cūdus]]<ref>Stebuklus.</ref> daro. # [[Pinigai]] daug išveda blogio. # [[Pinigai]] duris atidaro. # [[Pinigai]] ėsti neprašo. # [[Pinigai]] – galvažudžiai. # [[Pinigai]] greit užkelia, ale<ref>Bet.</ref> greit ir nuleidžia. # [[Pinigai]] ir bjaurastis visada kartu. # [[Pinigai]] ir dorą žmogų išveda iš [[kelias|kelio]]. # [[Pinigai]] ir per mūrus įlenda. # [[Pinigai]] [[kunigas|kunigo]] ieškojo, o nūnai kunigas pinigų. # [[Pinigai]] [[laimė]]s neatstoja. # [[Pinigai]] lengvai paimti, lengvai ir išeina. # [[Pinigai]] mėgsta rankas kietas. # [[Pinigai]] – ne kilbasa<ref>Dešra.</ref>, nesuuosi, kur padėta. # [[Pinigai]] – ne skutuliai. # [[Pinigai]] ne upeliu teka. # [[Pinigai]] – ne vanduo, nepasemsi. # [[Pinigai]] nėr [[viskas]], bet be pinigų viskas yra [[niekas]]. # [[Pinigai]] niekada neišeina iš mados. # [[Pinigai]] po pasaulį vedžioja. # [[Pinigai]] rasti – dar ne tavo. # [[Pinigai]] – smertis<ref>Mirtis.</ref>. # [[Pinigai]] sunkiau išlaikyti negu uždirbti. # [[Pinigai]] – tai vanduo. # [[Pinigai]] teisia, pinigai baudžia. # [[Pinigai]] uždirbti yra malonesni. # [[Pinigai]] valdo [[Pasaulis|pasaulį]]. # [[Pinigai]] viską padaro. # [[Pinigai]] žmogų neišganys. # [[Pinigai]] žmogų pakaria ir paleidžia. # [[Pinigai]] žmogų vaiku padaro ir į kapus nuvaro. # [[Pinigai]]s užkrauti. # [[Pinigai]]s užsiversti. # Pirkta [[meilė]] greit atvėsta. # Pirma [[merga|mergą]] apžiūrėk, o tada pasogą<ref>Ištekančiai dukteriai, seseriai iš tėvų ūkio seniau duodama dalis pinigais, gyvuliais.</ref> derėk. # Pirma [[žmona]] – nuo Dievo, antra – nuo žmonių, o trečia – nuo velnio. # [[Pyktis]] blogas patarėjas. # [[Pyktis]] [[grožis|grožiui]] kenkia. # Platūs [[vartai]] išeiti, bet siauri sugrįžti. # Plaukia kaip [[pinigai]] į [[kunigas|kunigo]] mašną. # Po [[darbas|darbo]] ir [[duona|duonos]] pluta gardi. # [[Ponas|Ponų]] daug, o dirbti nėra kam. # Pradeda [[adata]], baigia [[arklys|arkliu]]. # Praskydo kaip [[šūdas]] ant lietaus. # Prastas [[daržas]] be krapų, prasta [[merga]] be papų. # Pravėdink gi tu bezdalus. # Prie [[akis|akių]] šilkas, už akių – vilkas. # Prie [[alus|alaus]] netrūks [[draugas|draugų]]. # Prie [[tamsa|tamsos]] daugiau [[drąsa|drąsos]]. # Prisidirbo kaip [[ragana]] deguto. # Prišiko [[kelnės|kelnes]], smirdi kaip [[velnias]]. # Privalgė kaip per [[bernas|berno]] vestuves. # Privilioja su [[abrakas|abraku]]<ref>Apsukine duonos rieke, abišale, kampeliu.</ref>, o paskui lanku. # Pro vieną [[ausis|ausį]] įeina, pro kitą išeina # Procevok savo nagais ir vartok tais [[pinigai]]s. # [[Protas]] [[išmintis|išmintį]] vedžioja. # [[Protas]] rankas ir kojas vaduoja. # Pučia miglą į [[akis]]. # Pučiasi kaip penkių pilių [[valdovas]]. # Puola kaip [[bitė]]s ant [[medus|medaus]]. # Puola kaip [[musė]]s prie medaus. # Pusiau su [[bėda]]. ==R== # Rambaus [[arklys|arklio]] ir rimbas nepataisys. # Rambų [[arklys|arklį]] tik vilko dantis pataiso. # [[Ranka]] ranką mazgoja. # [[Rašymas|Rašo]] kaip su vištos koja. # [[Ratai]] be [[arklys|arklio]] netoli nuvažiuos. # Reikalingas kaip [[druska]] į barščius. # [[Rogės|Roges]] ruošk [[vasara|vasarą]]. # [[Rublis]] kalba, rublis tyli. # Rudenį [[pinigai]] prie kožno<ref>Kiekvieno.</ref> žviegia. ==S== # [[Saldumas|Saldus]] daiktas greit apkarsta. # [[Saldumas|Saldus]] – mažam, raudonas – durnam<ref>Kvailam.</ref>. # Samdytas – ne gimdytas. # Saugok kaip savo [[akis|akį]]. # [[Sava]] [[duona]] gardesnė už svetimus [[pyragas|pyragus]]. # [[Savas|Savam]] krašte ir tvoros žydi. # [[Savas|Savam]] krašte pranašu nebūsi. # [[Savęs]] neįveikęs, kito neįveiksi. # Savo [[yda]]s svarstyk, o artimo pamiršk. # Savo [[tėvynė]]s neparduodu, kitos neperku. # [[Sąžinė]] graužia. # Sena [[meilė]] nerūdija. # [[Senatvė]] ateina nelaukiama. # [[Senmergė|Sena merga]] ir velniui ant kaklo kabysis. # [[Senmergė|Sena merga]] kaip vienagalė (žarna) – vis susiraukus. # [[Senmergė|Sena merga]] neatstoja nė menturio (lopetėlė košei maišyti). # [[Senmergė|Sena merga]] – sena padla<ref>Bjaurybė, nenaudėlė.</ref>. # [[Senmergė|Sena merga]], senas šuo ir senas kunigas – tai vis viena (t.y. niekas jų nemyli.) # [[Senmergė|Sena merga]] svietui<ref>Pasauliui.</ref> dėl vargo. # [[Senmergė|Sena merga]] ubagui – pratrydęs veršis kunigui. # [[Senmergė|Sena pana]] tai ne brokas<ref>Trūkumas.</ref>, kad tik naujas andarokas<ref>Sijonas.</ref>. # Sena [[patarlė]] amžinai nepasens. # [[Senmergė|Senai mergai]] bile<ref>Kad tik.</ref>. tik su kelnėm ir gerai. # [[Senmergė|Senai mergai]] patiksi, nors nuo visų atliksi. # Senam dera [[patarimas|patarti]], jaunam – paklausti. # Senam – [[nuodėmė]]s, jaunam – niekai. # [[Senatvė|Senas]] jautis vagos negadina. # [[Senatvė]] – neišgydoma liga. # Sens – [[protas|protu]], jauns – [[prievarta|gvoltu]]<ref>Prievarta.</ref>. # Senuosius [[batas|batus]] prisimename tada, kai naujieji nuspaudžia koją. # [[Senmergė|Senų mergų]] kartuvių nėr (t.y. už senmergystę nebaudžiama). # Sėdi kaip ant [[adata|adatų]]. # Sėdi kaip [[ragana]] kertėj. # Sėdi lyg [[marti]] vakar vesta. na. # Siuvo mašną su švaika<ref>Didele specialios paskirties adata.</ref> – [[pinigai]] pabiro. # Spardosi kaip [[arklys]]. # Skatiką [[pinigai]]s ir varliukę su nagais. # [[Skausmas|Skausmo]] nei sėja, nei pjauna. # [[Skausmas|Skausmo]] neragavęs, [[laimė]]s nepažinsi. # Skolini – [[angelas]], prašai [[skola|skolos]] – [[velnias]]. # Skolintas [[arklys]] ant lygaus kelio klumpa. # [[Skubėjimas]] – [[klaida|klaidų]] tėvas. # [[Skubėjimas|Skubėk]] lėtai. # [[Skubėjimas|Skubų]] [[darbas|darbą]] [[velnias]] neša. # [[Skubėjimas|Skubūs]] [[darbas|darbai]] – vieni vargai. # Smarkiai pulsi – [[akis]] išdegsi. # [[Mirtis|Smertis]]<ref>Mirtis.</ref> [[subinė|subinę]] uosto. # Smulkus kaip [[aguona|aguonos]] grūdas. # [[Veidas|Snukis]] plytos prašo. # [[Sodas|Sodai]] žydi – vilk kailinius. # [[Sodas|Sodo]] nesodinęs, [[obuolys|obuolių]] nori. # Spardosi kaip [[arklys]]. # [[Spjūvis|Spjaudyk]] ir gaudyk. # Sprogo kaip [[muilas|muilo]] burbulas. # Staiga šokęs, [[akis]] išdursi. # Stovi kaip [[gandras|busilas]]<ref>Gandras.</ref> ant vienos kojos. # Stovi kaip Pilypas kanapėse. # Su [[auksas|auksu]] nueisi, be [[geležis|geležies]] neapseisi. # Su [[baimė|baime]] maža [[laimė]]. # Su [[gandras|gandrais]] išlėksi, o su [[žvirblis|žvirbliais]] nukrisi. # Su [[gerklė|gerkle]] nieko nelaimėsi. # Su išplėštais [[pinigai]]s neilgai džiaugsies. # Su kuo sutapsi, tokiu ir pats tapsi. # Su [[melas|melu]] nueisi, tik atgal negrįši. # Su [[melas|melu]] netoli nuvažiuosi. # Su [[merga]] prasidėjęs ir be [[kelnės|kelnių]] paliksi, o vis neįtiksi. # Su [[pinigai]]s ir pragare nepražūsi. # Su [[pinigai]]s ir velnią ant stogo užvarysi. # Su [[pinigai]]s į dangų neįkopsi. # Su [[pinigai]]s kiekvienas gudrus. # Su [[pinigai]]s nevaikšto. # Su [[pinigai]]s visur gerai. # Su [[saulė|saule]] negyvensi. # Su [[šviesa]] kelia, su [[tamsa]] gula. # Su taukinu [[veidas|snukiu]] teeina šeimynos samdyti. # Subembėjusio [[senbernis|senbernio]] [[merga]] neprivobysi<ref>Nepriviliosi, neprigundysi.</ref>. # [[Subinė]]j dantys išdygs. # Sudegti iš [[gėda|gėdos]]. # Sunku [[šienas|šieną]] vežti, bet lengva žiemą pešti. # Surijo kaip [[aitvaras]] pakulas. # Susivėlus kaip [[ragana]]. # Sutinka kaip [[akmuo]] su [[kirvis|kirviu]]. # [[Svečias]] nebuvėlis, duokit [[sūris|sūrį]] supuvėlį. # Sutinka kaip [[šuo]] su [[katė|kate]]. # [[Sveikata|Sveikas]] kaip ridikas. # [[Sveikata]] ir už [[auksas|auksą]] brangesnė. # [[Svetimumas|Svetima]] [[druska]] visada sūresnė. # [[Svetimumas|Svetimi]] [[dūmai]] [[akis]] graužia. # [[Svetimumas|Svetimi]] [[pinigai]] nešildo. # [[Svetimumas|Svetimo]] [[skausmas|skausmo]] nepasisavinsi. # [[Svetimumas|Svetimos]] [[akis|akys]] didelės. # [[Svetimumas|Svetimu]] [[protas|protu]] toli nenuvažiuosi. ==Š== # [[Šaukštas|Šaukšte]] prigirdytų, kad [[galva]] tilptų. # [[Šaukštas|Šaukštu]] [[protas|proto]] neįkrėsi. # [[Šaukštas|Šaukštu]] [[saulė]]s neuždengsi. # Ščyra<ref>Uoli, darbšti.</ref> [[merga]] visuomet su vaiku. # Šiaušiasi kaip [[višta]] prieš [[gaidys|gaidį]]. # Šik į [[batas|batą]], jei nieks nemato, o jei mato, tegu iškrato. # Šimtas litų – ne [[pinigai]], mužikas<ref>Valstietis, prasčiokas.</ref> – ne brolis. # Šimtą rublių [[pinigai]]s ir utėlę su ragais. # [[Širdis]] [[moteris|moters]] mieruojas<ref>Matuojas.</ref> [[pinigai]]s. # [[Širdis|Širdžiai]] tinka, ir [[akys]] limpa. # Šykštuolio [[pinigai]] šviesos nemato. # [[Degtinė|Šnapsas]]<ref>Degtinė.</ref> – ne lazda, išgersiu. # Šoka lyg [[varlė]] prieš dalgį. # Šokinėja kaip [[gaidys]]. # [[Šuo|Šuns]] [[kaulas|kaulu]] nepabaidysi. # [[Švelnumas|Švelnus]] kaip šilta [[vilna]]. # [[Šventumas|Šventas]] kaip švento Jurgio eržilas. # [[Šviesa]] tunelio gale. ==T== # Tai kad baltos [[ausis|ausys]] – nors ropes sėk ir akėk. # Tai kad prisigyveno: iš [[adata|adatos]] išėjo. # Tai [[kirvis]], kad gali boba Varšuvon nujot. # Tai [[pinigai]] nepatinka, tai [[valdžia]]. # Taisyk [[žodis|žodžiui]] vietą, kaip [[svečias|svečiui]] patalą. # Tam ir [[piršlys]], kad meluotų. # Tamsu, nors į [[akis|akį]] durk. # Tarp dviejų [[auklė|auklių]] [[vaikas]] be galvos. # Tarp trijų [[moteris|moterų]] [[vaikas]] be galvos. # Tas, kas gailisi blogų, kenkia geriems. # Taupyk [[duona|duoną]] rytojui, o ne [[darbas|darbą]]. # Tausok [[nervai|nervus]] senatvei. # Tegu būna Dievui [[žvakė]], velniui [[žarsteklis|kačerga]]<ref>Žarsteklis.</ref>. # [[Teisybė]] [[akis]] bado. # [[Teisybė]] už saulę šviesesnė. # [[Teisybė]]s [[pinigai]]s neužklosi. # Ten [[auksas|aukso]] kalnai, kur mūsų nėr. # [[Tėvai]] peni [[vaikas|vaikus]] žuvimis, o vaikai tėvus – šunimis. # [[Tėvai]] senyn, [[vaikas|vaikai]] gražyn. # [[Tėvai]] verkia, kad [[vaikas]] nevalgo, vaikas verkia, kad tėvas valgo. # [[Tėviškė]]s [[dūmas]] už svetimą ugnį šviesesnis. # [[Tėvai|Tėvų]] pabarimas – sviestu patepimas. # Tiek teatgausi iš [[arklys|arklio]] avižas. # [[Tiesa]] akis bado. # [[Tiesa]] – mergelė liesa. # [[Tiesa|Tiesos]] maiše nepaslėpsi. # Tiesus kaip alkūnė, [[gudrumas|gudrus]] kaip avinas. # Tik [[nelaimė|nelaimėje]] pažinsi [[draugas|draugą]]. # Tik [[ragana|raganoms]] rūras<ref>Užpakalius, subines.</ref> krapštytis. # Tikėkis geriausio, bet ruoškis blogiausiam. # Tiko kaip [[šūdas]] į kelnes. # Tikroji [[tiesa]] dažnai vaikšto su pilka sermėga. # [[Tinginys]] ir [[kelias|kelią]] [[koja]] rodo. # [[Tinginys]] tingi, [[girtuoklis]] pralaka, o [[kvailys|kvailas]] pats nežino, kur [[pinigai|pinigą]] išleidžia. # [[Tinginystė]] blogiau už [[liga|ligą]]. # [[Tyla]] – gera byla. # Tyli kaip [[avelė]] kerpama. # [[Tyla|Tyli]] [[kiaulė]] gilią šaknį knisa. # Tyli [[užpakalis|rūrą]]<ref>Užpakalį, subinę.</ref> užraukęs. # Tokia [[boba]] tik velniams baidyti. # Tokią [[boba|bobą]] tik dėti armoton<ref>Į patranką.</ref> ir šauti į velnių pulką. # Toks tokį pažino ir ant [[alus|alaus]] pavadino. # Tol [[draugas|draugai]], kol atskirai [[pinigai]]. # Tol klausiau [[tėvai|tėvų]], kol žąsino bijojau. # Tos pačios [[akis|akys]] rauda, tos pačios juokias. # Trankosi kaip [[velnias]] po pragarą. # [[Traukinys]] šikančių nelaukia. # Trys pasaulyje [[kvailys|kvailiai]]: [[žydas]], kad geriausios kiaulienos nevalgo, [[bajoras]], kad sveikiems savo švarkams užpakalį skaldo, [[gaidys]], kad gieda, kada visi miega. # Trukdo [[degtinė|šnabė]]<ref>Degtinė.</ref> ir darbininkus, ir mokytus. # Trumpa [[adata]] ilgą siūlą tempia. # Trumpą raikštį ir ramus [[arklys]] nutraukia. # Tupi kaip [[višta]] ant kiaušinių. # Tupi kaip [[višta]] ant laktos. # Turi [[arklys|arklį]] – turėk ir [[vežimas|vežimą]]. # Turi auksinę [[širdis|širdį]]. # Turškiasi kaip [[antis]] po vandenį. # [[Turtas|Turtai]] [[laimė]]s neatneša. # [[Turtas]] – [[išminčius|išmintingo]] tarnas, [[kvailys|kvailio]] – ponas. # [[Turtas|Turtingam]] ir [[aitvaras]] neša. # [[Turtas|Turtingam]] [[tiesa]] nereikalinga. # [[Turtas|Turtingas]] [[protas|protą]] kišenėj nešioja. # [[Turtas|Turtingą]] ir į dangų įleis, kai pažvangins [[pinigai]]s. # [[Turtas|Turtingo]] ir [[melas]] [[tiesa|teisingas]]. # [[Turtuolis|Turtuoliui]] [[tiesa]] nereikalinga. # [[Turtuolis|Turtuolius]] ir [[beturtis|beturčius]] – visus žemelė priglaudžia. # [[Turtas|Turtus]] leidi – [[kvailys|kvailiu]] darais. # Tušti [[puodas|puodai]] garsiai skamba. # [[Tvarka]] kaip [[bažnyčia|bažnyčioj]]. ==U== # [[Ugnis|Ugnies]], [[vanduo|vandens]] ir [[meilė]]s nepaslėpsi. # [[Ugnis]] negesinama išsiplečia. # [[Uošvienė]] su [[marti|marčia]] gyvena kaip kirvis su akmeniu. # Už [[akis|akių]] užbėgti. # Už dyką ir [[šuo]] neloja. # Už [[gudrumas|gudrų]] ne gudresnis, už [[kvailys|kvailą]] ne kvailesnis. # Už mylios ir [[adata]] svarą sveria. # Už [[moteris|moterį]] galvą dėti, už [[tėvynė|tėvynę]] – tris. # Už [[pinigai|pinigus]] ir [[dangus|dangaus]] vartai atviri. # Už [[rublis|rublį]] ir [[velnias]] šoka. # Už [[tėvas|tėvo]] galvos [[vaikas|vaiko]] nė plaukas nenukrinta. # Už vieną [[mokslas|mokytą]] dešimt nemokytų duoda. # Užberk [[druska|druskos]] ant uodegos – sugausi. # Užėjo [[noras]] kaip nuogam triest. # Užgiedojo kaip [[gaidys]] ant mėšlyno. # Užkasti [[pinigai]] nė vieno nešildo. # Užmerkti [[akis]]. # Užmigai kaip amžinu [[miegas|miegu]]. # Užmokėti gyvais [[pinigai]]s. # Užsidegė kaip senai [[merga]]i [[pasturgalis]]. # Užsigeidė kaip [[merga]] [[vaikas|vaiko]]. # Užsigeidė kaip [[merga]] [[santuoka|ženytis]]<ref>Susituokti</ref>. # Užsivėręs tu manimi kaip [[adata]] ant siūlo. # Užteks visko per [[akis]]. ==Ū== # Ūžia kaip [[bitė]]s avily. ==V== # [[Vagis|Vagie]], kepurė dega! # [[Vagis]] moko raktus slėpti. # [[Vagis]] pradeda vogt nuo [[adata|adatos]], o paskiau išveda ir [[arklys|arklį]]. # [[Vaikas|Vaikai]] tėvus pražildina, o [[anūkas|anūkai]] senelius nuplikina. # Vaikai vanagai, kur tėvo [[pinigai]]. # [[Vaikas|Vaiką]] mylėk kaip dūšią<ref>Brangenybę.</ref>, bet krėsk kaip grūšią<ref>Kriaušę.</ref>. # Vaikščioja kaip [[antis]], kanapėmis prisigėrusi. # Vaikšto kaip [[kūnas]] be dūšios<ref>Dvasios.</ref>. # Vaiposi kaip [[ragana]] prieš [[velnias|velnią]]. # [[Valgymas]] – ne [[šikimas]], gali palaukti. # Valna<ref>Galima, leidžiama.</ref> triest į savo [[kelnės|kelnes]]. # Vakar [[siuvėjas]], o nūnai [[teisėjas]]. # [[Vakaras]] pranašesnis už [[rytas|rytą]]. # [[Vakaras]] [[rytas|rytą]] moko. # [[Valgymas|Valgau]] kaip trys, [[darbas|dirbu]] kaip arklys. # [[Varnas]] varnui akies nekerta. # [[Varnas|Varną]] ar prausk, ar neprausk – jis vis toksai. # [[Vasara|Vasarą]] be [[darbas|darbo]] sėdėsi, [[žiema|žiemą]] [[duona|duonos]] neturėsi. # [[Santuoka|Vedybos]] kaip radybos. # [[Santuoka|Vedybos]] – ne vagystė. # [[Veidas]] tave išduos, jei ką pikta darysi. # Veli<ref>Velyk.</ref> su žila kasa, su žalia rūta numirt negu už tokio [[santuoka|ištekėt]]. # [[Velnias]] [[siela|dūšios]]<ref>Sielos.</ref>, o [[šuo|šuva]] [[skola|skolos]] neturi. # [[Velnias|Velniai]] nematė. # [[Velnias|Velnio]] neštas ir pamestas. # [[Velnias|Velniui]] katiliukas, o man [[pinigai]]. # Veltui nieks ir [[užpakalis|rūros]]<ref>Užpakalio, subinės.</ref> nekaso. # Verčiau [[išmintis|išmintingas]] pabars, nei [[kvailys|kvailas]] prigaus. # Verkia [[duona]] [[tinginys|tinginio]] valgoma. # Verkia kaip [[mergina]] važiuodama į šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref>. # Verkti kruvinom [[ašara|ašarom]]. # Viena [[bėda]] – ne bėda. # Viena [[Moteris|boba]] – boba, dvi bobos – alasas<ref>Triukšmas, rėksmas, klegesys.</ref>, trys bobos – turgus. # Viena [[moteris|boba]] – ne turgus. # Viena [[moteris|boba]] už devynis velnius atkusina<ref>Atkuso.</ref>. # Viena [[moteris|boba]] – vienas turgus, dvi bobos – du turgūs. # Viena [[kregždė]] – dar ne [[pavasaris]]. # Viena [[užpakalis|rūra]]<ref>Užpakalis, subinė.</ref> – šeši kermošiai<ref>Turgūs, mugės, atlaidai.</ref>. # Viena [[užpakalis|rūra]]<ref>Užpakaliu, subine.</ref> šika. # Vieną [[moteris|bobą]] vilkai pjaus! # Vienam reikia [[žmona|pačios]] su galva, kitam su [[pinigai]]s. # Vienas auga į [[protas|protą]], kitas – iš proto. # Vienas rublis ne [[pinigai]], o tūkstantis – ne juokai. # Viens [[juokas|juokais]] darys, kits už [[teisybė|teisybę]] palaikys. # Viens už [[juokas|juoką]] turės, kits į [[širdis|širdį]] įsidės. # Vieno – [[tiesa]], o kito – nemelas. # Vienu [[medus|medumi]] nebūsi [[sotumas|sotus]]. # Vienu [[užpakalis|užpakaliu]] ant dviejų [[kumelė|kumelių]] neatsisėsi. # Vienu [[užpakalis|užpakaliu]] dešimt suolų neužsėsi. # [[Vilkas|Vilką]] kojos peni. # [[Viltis]] – [[kvailys|kvailių]] motina. # Visą gyvenimą [[kvailys]] praleidęs po gudruolio padu nepažins [[tiesa|tiesos]], kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio. # Visi [[kelias|keliai]] veda į Romą. # Visi mes esame [[kvailumas|kvaili]], tik nevienodai. # Visi [[pinigai]] ir mašina. # Visi [[velnias|velniai]] juodi. # Visi veršio [[pinigai]]. # Visiems dalina [[patarimas|patarimus]], sau neturi. # Visiems [[pinigai]] skaitomi. # Visos [[moteris|bobos]] velnių priėdę. # Visur gerai, [[namai|namie]] geriausia. # Visur gražu, tik svetur neramu. # Visur tas pats [[velnias]]. # Visų [[velnias|velnių]] ragai vienodi. # Visų [[verkimas|verksi]] – [[akis|akių]] neteksi. # [[Višta]]i rūpi kagėti ir kiaušinius dėti. # [[Vyras|Vyrams]] dienoj vienas [[darbas]], o [[moteris|moterims]] – daug. # [[Vyras]] ant dekio<ref>Užtiesalo.</ref>, kulė<ref>Kapšelis.</ref> kaip tekio. # [[Vyras]] – galva, [[moteris]] – kaklas: kur kaklas suka, ten galva žiūri. # [[Vyras]] laiko tris namų kampus, o [[moteris]] – visus keturis. # [[Vyras (sutuoktinis)|Vyras]] miršta – [[žmona]] sijoną trumpina. # Vyriausiam [[brolis|broliui]] [[darbas|darbai]], jauniausiam – [[turtas|turtai]]. # [[Vyras|Vyrui]] visą šlaunį gali parodyt, o visos [[teisybė]]s – ne. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] nukertamas, tik [[moteris|moterų]] nutęsamas. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] su galu, o [[moteris|moterų]] be galo. # Vogti [[pinigai]] – ne geram daiktui pirkti. # Vogti [[pinigai]] prasvilina kišenę. # Vogtu [[arklys|arkliu]] tik kalėjiman važiuoti. ==Ž== # [[Žaidimas|Žaidžia]] kaip katė su pele. # Želmenį kelia žemė, žmogų – [[darbas]]. # [[Žemė|Žemę]] kasi, [[auksas|auksą]] rasi. # [[Žemė]] – akmuo, [[pinigai]] – vanduo. # Žėdnas<ref>Kiekvienas.</ref>, [[gaidys]] mislija<ref>Mąsto, galvoja.</ref>, kad anas gražiausiai gieda. # Žėlavoja<ref>Gedi, gailisi, ilgisi.</ref> kaip [[senmergė]] ant pelenų maišioko. # [[Žiema]] – keliauninkas, [[pavasaris]] – gėlininkas, [[vasara]] – dainininkas, [[ruduo]] – darbininkas. # [[Žiema|Žiemos]] [[darbas|darbai]] – šikinę<ref>Užpakalis, sėdynė.</ref> krapštai. # Žilas plaukas – sveikas [[protas]]. # Žilė<ref>Žilumas, žylis.</ref> galvoje, [[velnias]] uodegoje. # Žinai [[žodis|žodį]] – randi [[kelias|kelią]]. # Žindama [[avis]] sukūsta<ref>Suliesėja.</ref>. # Žino ir [[višta]], kuomet ant laktos lėkti. # Žiopso kaip [[višta]], kaulą prarijusi. # Žirglioja it [[bitė|bites]] šakume nešdamas. # Žiūrėk [[akis|akimis]], klausyk [[ausis|ausimis]]. # Žiūrėk lauką [[vasara|vasarą]], o sodą – [[ruduo|rudenį]]. # Žiūrėk žemyn – mislys<ref>Mąstys, galvos.</ref>, kad [[kvailys|kvailas]]. # Žiūri kaip akla [[višta]] į kiaušinius. # [[Žydas]] [[merga|mergą]] jojo, [[velnias]] keravojo<ref>Valdė, laikė.</ref>. # Žydo kvarba<ref>Dažai, spalva.</ref>, Silvestrienės [[darbas]]. # [[Verkimas|Žliumbti]] – [[moteris|bobų]] [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama. # [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>. # [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui. # [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius. # [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai. # [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]]. # [[Žmogus]] [[pinigai|pinigus]] renka, [[velnias]] piniginę siuva. # [[Žmogus]] už žvėrį piktesnis. # [[Žmogus]] užmano – [[Dievas]] padaro. # [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]]. # [[Žmona]] laiko tris trobos kertes, [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] tik vieną. # [[Žmona]] tik zyzti ir į akis lįsti. # [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa. # [[Žodis]] – [[darbas]]. # [[Žodis]], kurio tu nepasakei – tavo vergas, o pasakytas tampa tavo ponu. # [[Žodis]] – ne [[darbas]]. # [[Žodis]] – ne [[šūdas]], neprilipo. # [[Žodis]] – sidabras, [[tyla|tylėjimas]] – auksas. # [[Žodis]] tvirtas – [[darbas|darbais]] paspirtas. # [[Žodis]] žvirbliu išskrenda, jaučiu sugrįžta. # [[Žodis|Žodžiais]] [[darbas|darbo]] neatliksi. # [[Žodis|Žodžiais]] kailinių nepasiūsi. # [[Žodis|Žodžiu]] ąžuolus varto, [[darbas|darbu]] ir skiedros nepakelia. # [[Žodis|Žodžiu]] sotus nebūsi. # [[Žodis|Žodžiu]] sužeisi, žodžiu ir pagydysi. # [[Žuvis]] ieško kur giliau, [[žmogus]] – kur geriau. # [[Žuvis]] nuo [[galva|galvos]] pradeda dvokti. # Žvengia kaip [[arklys]]. ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Patarlės ir priežodžiai]] ksn3wyifhpeboc7jtl9f845ahalcr8c 0 2012 84443 84438 2026-10-13T17:56:23Z Kurmis 70 /* Lietuvių */ 84443 wikitext text/x-wiki '''''Moteris''' – 1. moteriškos lyties asmuo; 2. moteriškos lyties ištekėjęs asmuo.'' [[Vaizdas:Woman.svg|thumb|Moteris]] ==[[Biblija]]== # [[Gimdymas|Gimdydama]] [[moteris]] būna sielvarto prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji skausmą užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė į pasaulį žmogus. – ''Jn 16,21.'' # [[Išmintis|Išmintinga]] [[moteris]] statosi namus, o kvailoji savuosius nugriauna savo rankomis. – ''Pat 14, 1.'' # Yra skirtumas tarp [[žmona|žmonos]] ir mergaitės. Netekėjusi [[moteris]] rūpinasi Viešpaties reikalais, kad būtų šventa kūnu ir dvasia, o ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais – kaip patikti vyrui. – ''1 Kor 7,32-34.'' # [[Moteris|Moters]] [[grožis]] padaro jos vyro veidą spindintį, nes pranoksta visa, kas žavi jo akis. – ''Sir 36, 22.'' # Neatsiduok [[moteris|moteriai]] ir neleisk jai trypti savo [[orumas|orumo]]. – ''Sir 9, 2.'' # Neleidžiu, kad [[moteris]] mokytų nei kad vadovautų [[vyras|vyrui]], – ji tesilaiko tyliai. – ''1 Tim 2,12.'' # Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus, nėra didesnio [[pyktis|pykčio]] už [[moteris|moters]] pyktį. Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau, negu su pikta moterimi. – ''Sir 25, 15-16''. # Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno [[vyras (sutuoktinis)|vyro]] galva yra [[Kristus]], [[moteris|moters]] galva – vyras, o Kristaus galva – [[Dievas]]. – ''1 Kor 11,3.'' # O [[moteris|moteriai]] jis tarė: „Aš padauginsiu tavo skausmus per nėštumą; skausme [[gimdymas|gimdysi]] vaikus, bet aistringai geisi savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], o jis valdys tave“. – ''Pr 3, 16.'' # Taip pat, kad [[moteris|moterys]] puoštųsi kukliais ir padoriais drabužiais, droviai ir santūriai, ne supintais plaukais ar auksu, ar perlais, ar brangiu drabužiu, bet, – kaip dera moterims, pasižyminčioms dievobaimingumu,– gerais darbais. – ''1 Tim 2, 9-10''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Abi lytys klysta viena kitos atžvilgiu – todėl jos gerbia ir myli iš esmės tik pačios save (arba, švelniau tariant, savo idealą). Antai [[vyras]] nori iš [[moteris|moters]] taikingumo, bet būtent moteris savo prigimtimi yra netaikinga, panašiai kaip katė, nors ir kaip puikiai ji būtų išmokusi atrodyti taikinga. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Absurdiška manyti, kad [[vyras]] negali visada būti [[laimė|laimingas]] su viena ir ta pačia [[moteris|moterimi]]. Tai prilygsta tvirtinimui, kad geram muzikantui reikia kelių smuikų, kad sugrotų pjesę. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Antrą kartą teka tik ta [[moteris]], kuri nekentė savo pirmojo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]]. Antrą sykį veda tik tas vyras, kuris dievino pirmąją [[žmona|žmoną]]. Moterys bando laimę, vyrai rizikuoja. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Apskritai paėmus, [[moteris|moterys]] nemėgsta [[menas|meno]], neišmano jokios meno srities, o genialumo neturi nė kruopelės... Visa moterų [[literatūra]] yra šalta, tačiau patraukli kaip ir jos pačios. Kad ir kaip dvasingai ji būtų parašyta, tačiau joje nėra sielos ir nėra gyvybės... – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Ar galima kalbėti apie [[moteris|moters]] lygybę, jeigu moteris – dievybė. – [[Vasilijus Goloborodka|V. Goloborodka]]. # Ar [[moteris|moterims]] atitekusioje dalioje galima įžvelgti bent žymelę teisingumo?.. Be jokios abejonės, tautos, kurios savo moterims duodavo daugiausiai laisvės, visada būdavo pačios geriausios. – [[Šarlis Furjė|Š. Furjė]]. # Aš dar nesugebėjau atsakyti tik į vieną klausimą, kuris dar niekada ir nebuvo atsakytas: ko nori [[moteris]]? – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Aš galiu greičiau sutaikyti visą [[Europa|Europą]] negu dvi [[moteris]]. – [[Liudvikas XIV]]. # Aš stovėjau šalia jos, klausiausi jos ir galvojau, kaip baisu mylėti [[moteris|moterį]] ir būti neturtingam. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Aš sutinku, kad paskutinis [[žodis]] būtų [[moteris|moters]], bet tik, jeigu tikrai paskutinis! – [[Piteris Ustinovas|P. Ustinovas]]. # Atminkite auksinę taisyklę: kai pora gyvena kartu, [[moteris]] gali tikėtis [[seksas|sekso]] kada panorėjusi, o [[vyras]] tiktai kada ji panorės. – [[Aleks Halat|A. Halat]]. ===B=== # Be [[moteris|moters]] gyvenimo aušra ir vakaras būtų bejėgiški, vidudienis – be džiaugsmo. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Bet kuri [[moteris]] verta [[seksas|sekso]], bet ne visos – dukart. – [[Artūras Blochas|A. Blochas]]. # Bendra [[vyras|vyrų]] ir [[moteris|moterų]] klaida: netekę originalo ieškom kopijos. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Bet kokia [[moteris]] gali apkvailinti [[vyras|vyrą]], jei ji to nori ir jei jis [[meilė|myli]] ją. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Buitis]] – tai laikrodis, kurio svarsčiai – [[pinigai]], švytuoklė – [[moteris]]. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. ===D=== # Daili [[moteris]] nušvietė man [[akis]]. Net nustebau, kad šiam pasauly tokio grožio dar esama! Deja, kaip ir kaskart mano laimė truko neilgai... Tas Dievo kūrinėlis prabilo buku, bukiausiu, bet angelo balsu! Negaliu nupasakoti tos nuostabos, kurią jutau... Bet, mielas broli, jei skaitai, neapsigauk. Moteris – klastinga būtybė. Iš tolo ji gležna ir nuostabi, bet prisileisk arčiau ir kaip mat pagrobs ji tavo širdį! – [[Aloizas Alzheimeris|A. Alzheimeris]]. # Dauguma [[moteris|moterų]] iš visų jėgų stengiasi [[vyras|vyrą]] pakeisti. O kai joms tai pavyksta – liaujasi jį mylėjusios. – [[Marlena Dytrich|M. Dytrich]]. # Dauguma [[vyras|vyrų]], kurie koneveikia [[moteris]], iš tikrųjų plūsta tik vieną moterį. – [[Remi de Gurmonas|R. de Gurmonas]]. # Deja, [[silpnybė]] čia kalta, ne mes! / Kokios sutvertos [[moteris|mes]], tokios ir esam. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Didelė ir aistringa [[moteris|moters]] [[meilė]] pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo [[pasiaukojimas|aukotis]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Dievas sukūrė [[moteris]] gražias, kad jas galėtų mylėti [[vyras|vyrai]], ir kvailas, kad jos galėtų mylėti vyrus. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Du dešimtmečiai [[meilė]]s [[moteris|moterį]] paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai [[santuoka|vedybinio]] gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Dvaras be [[moteris|moterų]] – tai metai be pavasario, pavasaris be rožių. – [[Pranciškus Asyžietis]]. ===E=== # Eiles rašančios [[moteris|moterys]] – tas pat, kas skaičiuojantys arkliai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Emanicipuotai [[moteris|moteriai]] reikalingas emanicipuotas [[vyras]]. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. ===G=== # Gera [[moteris]] ištekėdama žada laimę, o bloga – laukia jos. – [[Vasilijus Kliučevskis|V. Kliučevskis]]. # Gerbkite [[moteris]]: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Gerbti [[moteris]] – [[pareiga]], kuriai kiekvienas doras žmogus turi paklusti iš mažens. – [[Lope de Vega]]. # [[Girtavimas|Girtaujančios]] [[moteris|moterys]] gimdo vaikus, panašius šiuo atžvilgiu į savo motinas. – [[Aristotelis]]. # Gyventi be [[moteris|moterų]] taip pat sunku, kaip ir su jomis. – [[Aristofanas]]. # Graži [[moteris]] patinka akims, gera – širdžiai; pirmoji yra papuošalas, antroji – lobis. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Gražios [[Moteris|moterys]] akims malonios, bet [[pažintis]] su jomis pavojinga. – [[Vang Čungas]]. ===I=== # Idealus [[vyras]] turi kalbėti su [[moteris|moterimis]] kaip su dievaitėmis, o elgtis – kaip su vaikais. <…> Jis visados turi pasakyti daugiau negu galvoja, o galvoje turėti daugiau negu pasako. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Ilgiausiai prisimeni [[moteris]], kurios nusiaubia. Argi nesmagu išlikti gyvam? – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Iš tiesų tik žemas, šiurkštus, nešvankus [[protas]] gali nuolat kreipti savo smalsią mintį vien į [[moteris|moters]] kūno grožį ir tik juo domėtis. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Išmokite naudotis savo [[protas|protu]] taip pat puikiai, kaip ir savo pudrine. Ir tuomet, gali būti, pudrinė jums nebebus daugiau reikalinga... Žinokite, protingas [[moteris]] vyrai įsimena, gražias išskiria minioje, o tik žavingų niekada nepamiršta. – [[Sofija Loren|S. Loren]]. # Išvengti [[moteris|moteries]] yra vienintelis kelias – vesti ją. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. ===Į=== # Į mūsų kūdikystės globėjas ir auklėtojas [[moteris|moterys]] tinka kaip tik todėl, kad pačios yra vaikiškos, paikos ir trumparegės, trumpai drūtai – jos visą gyvenimą neišauga iš vaiko; jos tarsi yra viduryje tarp vaiko ir vyro, kuris yra tikrasis žmogus... – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Įprastai [[moteris|moterys]] atidžiau renkasi naktinius marškinius negu [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. ===Y=== # Yra tokia [[moteris|moterų]] [[prigimtis|prigimties]] ypatybė: įmanomais dalykais jos įrodinėja neįmanomus ir savo nujautimais verčia perniek faktus. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===J=== # Jausdamasi laiminga, ji būtų atrodžiusi tiesiog žavinga, nes [[laimė]] yra [[moteris|moterų]] poezija, lygiai kaip drabužiai yra jų gražna. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Jeigu būčiau [[moteris]] – kvėpinčiausi [[kava]]. – [[Džonas van Drutenas|Dž. van Drutenas]]. # Jei [[moteris]] turi [[jausmas|jausmus]], kuriuos lengva pažinti, tai ji turi ir [[širdis|širdį]], kuriai pažinti reikia laiko, nuolankumo ir tyros sielos. – [[Vaskas Pratolinis|V. Pratolinis]]. # Jei [[moteris]] turi polinkį į [[mokslas|mokslus]], tai jos lytiškumas dažniausiai būna sutrikęs... Moteriai nerūpi [[tiesa]]! Nuo amžių amžinųjų moteriai niekas nėra toks svetimas, atgrasus, priešiškas kaip tiesa – jos didysis menas yra [[melas]], jos svarbiausias reikalas – iliuzija ir grožis. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Jei [[moteris|moterys]] iš prigimties būtų lygiavertės su [[vyras|vyrais]] ir galėtų su jais lygintis sielos stiprybe ir dvasia, tai tarp tokios daugybės pačių įvairiausių tautų turėtų būti tokių, kur viena lytis nebūtų pranašesnė už kitą, bei tokių, kur moterys valdytų vyrus... Tačiau taip niekur nėra, todėl galima teigti, kad moterys iš prigimties neturi tokių pat teisių kaip vyrai. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. # Jei [[moteris|moters]] gerumas beribis, pasitaiko, kad ir jos [[pyktis]] neturi ribų. Gera [[žmona]] – vyrui brangi dovana, pikta – piktybinė opa. – [[Talmudas]]. # Jei [[vyras]] nepažino [[moteris|moters]] kūno [[grožis|grožio]] – tai jau [[Dievas|Dievo]] bausmė. – [[Tėvas Stanislovas]]. # Jeigu jūs norite žinoti, ką iš tiesų galvoja [[moteris]] – o tai, beje, labai pavojinga – žiūrėkite į ją, bet nesiklausykite jos. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Jeigu [[moteris]] eina išdidžiai pakelta galva – ji turi [[meilužis|meilužį]]. Jeigu moteris eina nuleidusi galvą – ji turi meilužį. Jei moteris laiko galvą tiesiai – ji turi meilužį. Ir apskritai, jeigu moteris yra su galva, tai ji turi meilužį. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Jeigu nori, kad kas nors būtų pasakyta, paprašyk [[vyras|vyro]]. Jeigu nori, kad kas nors būtų padaryta – paprašyk [[moteris|moters]]. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # Jeigu [[vyras]] nesugeba savo [[žmona|žmonos]] paversti [[meilužė|meiluže]], tai tik įrodo vyro nepilnavertiškumą. Reikia mokėti vienoje moteryje gauti visas [[moteris]].– [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Ji]] stengėsi atrodyti efektinga, tačiau sugebėjo būti tik netvarkinga. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===K=== # Kad [[moteris]] iš prigimties yra skirta paklusti, matyti iš to, jog kiekviena [nepriklausoma] ... tuoj pat prisišlieja prie kokio nors [[vyras|vyro]] ir leidžiasi jo valdoma ir tvarkoma, nes jai reikia pono. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Kai [[Adomas]] rojuje užmigo, iš jo šonkaulio dievas padarė [[moteris|moterį]]. Vargšas Adomas! Pirmutinis jo [[miegas]] buvo paskutinis jo [[poilsis]]. – [[Matijas Klaudijus|M. Klaudijus]]. # Kai kurių [[moteris|moterų]] paslaptingumas panašus į delčią: vis tiek žinai, kad mėnulis apvalus. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Kai kurių [[senis|senių]] troškimas mylėti jaunas [[moteris]] neprotingas dar ir dėl to, kad jie reikalauja atsakomosios meilės ir gyvena iliuzija, jog dar gali to tikėtis. Tačiau čia kalti ne tik patys seniai, bet ir jaunos moterys, puoselėjančios tą paikumą. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kai [[moteris]] atleidžia [[vyras|vyrui]], neturėtų pusryčiams šildyti jo [[nuodėmė|nuodėmių]]. – [[Marlena Dytrich|M. Dytrich]]. # Kai [[moteris]] esti tik moteris, ji vertingesnė nei vaidinanti [[vyras|vyro]] rolę. Ugdyti vyriškus moters bruožus, nepaisant jai būdingų savybių, – tolygu didžiai jai kenkti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Kai [[moteris]] gili upė, [[vyras]] stato tiltą, kai moteris – sekluma, jis brenda. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Kai mūsų [[siela]] tyra, mums žodis „[[moteris]]“ be galo didingas. – [[Etjenas de Senankūras|E de Senankūras]]. # Kai [[vyras]] ir [[moteris]] sugeba priimti ir gerbti vienas kito skirtumus, tada jų [[meilė]] turi galimybę žydėti. – [[John Gray|J. Gray]]. # Kai [[vyras (sutuoktinis)|vyrai]] [[santuoka|veda]] [[moteris]], jie tikisi, kad jos niekada nepasikeis. Kai moterys teka už vyrų, jos tikisi, kad jie pasikeis. Galiausiai abu lieka nusivylę. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kai viena [[moteris]] išmoko [[skaitymas|skaityti]], pasaulyje atsirado moterų problema. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Kaip blogai [[vyras|vyrai]] begalvotų apie [[moteris]], bet kuri moteris galvoja apie juos dar blogiau. – [[Nikola Sebastjenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. # Kaip [[moteris|moterys]] bijo gauti, taip [[vyras|vyrai]] bijo duoti. – [[John Gray|J. Gray]]. # Kalbėkime be užuolankų: [[moteris|moterys]] niekada nesižavėjo genialiais [[vyras|vyrais]]... Tikras dalykas, kad savybės, kurios vyro asmenyje labiausiai vertinamos dėl pažangos bei žmonijos didybės sąlygotų priežasčių, erotikos požiūriu moterų visai nedomina. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. O. I. Gasetas]]. # [[Karas]] vienodai apmokestina visus: iš [[vyras|vyrų]] paima [[kraujas|kraują]], iš [[moteris|moterų]] [[ašara]]s. – [[Viljamas Tekerėjus|V. Tekerėjus]]. # Kartais viena [[moteris]] esti daug įžvalgesnė už šimtą [[vyras|vyrų]]. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Kas gina [[moteris|moters]] teises, tas gina [[vaikas|vaiko]] teises, kitaip sakant, gina [[ateitis|ateitį]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas tai yra [[meilužė]]? [[Moteris]], šalia kurios pamiršti visus jos lyties trūkumus. – [[Nikola Sebastjenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. # – Kiek atsimenu, dar nesu atsivertęs knygos, kurioje nebūtų rašoma apie [[moteris|moterų]] nepastovumą. Ir iš dainų, ir iš patarlių – iš visko matyti, kad moterys nepatikimos. Dabar turbūt sakysite, kad visa tai parašė vyrai?<br />– Gal ir sakysiu. Taip, taip, prašau jūsų – nereikia jokių pavyzdžių iš knygų. [[Vyras|Vyrai]] visada galėjo laisviau išreikšti savo nuomonę. Jie visada buvo labiau išsilavinę, ir plunksną nuo seno savo rankose laiko vyrai. Taigi neieškokime įrodymų knygose. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Kiek yra nuostabių [[moteris|moterų]], pasenusių ne laiku tik todėl, kad jų gerbėjai buvo joms [[ištikimybė|ištikimi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kiek [[vyras|vyrų]] yra nusikaltę tik dėl savo [[silpnybė]]s [[moteris|moterims]]! – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Kiekvienas [[vyras]] myli dvi [[moteris]]; viena yra jo vaizduotės kūrinys, o kita dar negimusi. – [[Kahlilas Gibranas|K. Gibranas]]. # [[Komplimentas|Komplimentai]] nuginkluoja [[vyras|vyrus]], o ne [[moteris]]. Štai toks lyčių skirtumas. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kovojančios su savo meile [[moteris|moters]] tvirtumas – puikiausias iš visų pasaulyje esamų dalykų. – [[Stendalis]]. # Kur [[moteris]] yra – [[tyla|tylos]] nėra. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Kūnas]] – tai mažiausia, ką gali [[moteris]] duoti [[vyras|vyrui]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Kūrybinis įsitempimas tegali būti tarp dviejų atskirų polių: tarp [[vyras|vyro]] ir siekiamos, bet nepasiekiamos [[moteris|moteries]]. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. ===L=== # Lengvabūdiškas [[elgesys]] – tai mažiausias lengvo elgesio [[moteris|moters]] trūkumas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Lengviau gyventi su aistringa [[moteris|moterimi]] nei su nuobodžia. Tiesa, kartais jos pasmaugiamos, tačiau retai paliekamos. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. ===M=== # Manau, [[moteris|jos]] (moterys) lygiai taip pat įstengia, lygiai taip pat geba būti geravalės, jei tik nori; skausmą ir įtampą, kai prie jų pripranta, pakelia lygiai taip pat. – [[Seneka]]. # Manau, kad pasisekimas tarp [[moteris|moterų]] – tai paprastai vidutinybės rodiklis. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]]. # Manau, neginčytina, kad [[moteris|moterys]] paprastai yra kvailesnės negu [[vyras|vyrai]]. Manau, tai iš esmės paaiškinama tuo, jog jų lyties smalsumas buvo sėkmingiau nuslopintas. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Manoma, kad [[moteris]] privalo nejudėdama laukti, kol jai pasipirš. Būtent taip voras laukia musės. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Mąstanti [[moteris]] yra prarasta moteris. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Meilė]] daro [[vyras|vyrą]] aklą, tačiau pagerina [[moteris|moters]] regėjimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Meilė]] [[moteris|moteriai]] be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina [[širdis|širdį]] ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] – nežymi [[vyras|vyro]] gyvenimo dalelė, [[moteris|moteriai]] ji – visas gyvenimas. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Meilė]]je visos [[moteris|moterys]] gudrios. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Meilė]]je [[vyras]] ieško visiškos [[vergas|vergės]], o [[moteris]] – visiškos [[vergija|vergijos]]. Meilė grįžta į praeities kultūrą ir praeities visuomenę – į Rytus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Mergaitė|Mergaites]] puošia [[kuklumas]], o [[moteris]] – [[brangakmenis|brangakmeniai]]. – [[Marilin Monro|M. Monro]]. # Mes reikalaujame, kad [[mergaitė]]s ne [[mąstymas|mąstytų]], bet [[tikėjimas|tikėtų]]. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. [[Moteris|Moterų]] [[darbas]] – megzti. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # Mėgstu [[vyras|vyrus]] su [[ateitis|ateitimi]] ir [[moteris]] su [[praeitis|praeitimi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Meilė|Mylimos]] [[moteris|moters]] [[šypsena]] spindi ir nakties tamsoje. – [[Moras Jokajus|M. Jokajus]]. # Mylintis daugelį – pažįsta [[moteris]], mylintis vieną – pažįsta [[meilė|meilę]]. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Moralizuojantis [[vyras]] paprastai esti [[veidmainis]], o moralizuojanti [[moteris]] – visada [[kvailys|kvailelė]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moteriai]] būti [[grožis|gražiai]] yra tik viena galimybė, o būti [[patrauklumas|patraukliai]] – šimtai tūkstančių. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. # [[Moteris|Moteriai]] [[namai]] turi būti centras, bet ne jos pasaulio ribos. – [[Margareta Tečer|M. Tečer]]. # [[Moteris|Moterims]] būdinga įrodinėti tai, kas neįmanoma, remiantis įmanomu, ir neigti tai, kas akivaizdu, remiantis nuojauta. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]] apdairesnė meilės reikaluose negu [[vyras]], nes jai [[meilė]] kur kas svarbesnis viso gyvenimo dalykas ir veiklos objektas. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Moteris]] atsiduoda silpniesiems kaip prizas, o stipriesiems kaip parama, todėl niekada nė vienas [[vyras]] negauna to, ką turėtų gauti. – [[Cesare Pavese|C. Pavese]]. # [[Moteris]] daug greičiau linksta į piktas [[mintis]] negu [[vyras]]. – [[Demokritas]]. # [[Moteris]] – didis žodis. Tai mergaitės [[tyrumas]], tai draugės [[pasiaukojimas]], tai motinos [[žygdarbis]]. – [[Nikolajus Nekrasovas|N. Nekrasovas]]. # [[Moteris]] – didžioji [[vyras|vyro]] auklėtoja. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Moteris]] gali būti blogesnė už [[angelas|angelą]], o [[vyras]] turi būti tik truputį geresnis už [[velnias|velnią]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # [[Moteris]] gali pataisyti [[vyras|vyrą]] tik įkyrėdama jam tiek, kad šis prarastų [[noras|norą]] [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris]] geba [[svajonė|svajonę]] paversti [[realybė|realybe]]. – [[Vladimiras Megrė|V. Megrė]]. # [[Moteris]] – geriausia mokykla [[diplomatas|diplomatams]]. – [[Ignas Šeinius|I. Šeinius]]. # [[Moteris]] gimdo vaikus, juos augina, tvarko namų ūkį ir dar rūpinasi materialine gerove? Tai ne visai teisinga. – [[Agnė Stankūnaitė|A. Stankūnaitė]]. # [[Moteris]] ir [[vyras]] papildo vienas kitą. – [[Motina Teresė]]. # [[Moteris]] išmoksta neapkęsti tiek, kiek ji praranda mokėjimą žavėti. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Moteris]] yra dieviškų prieštaravimų stebuklas. – [[Žiulis Mišlė|Ž. Mišlė]]. # [[Moteris]], kaip ir [[pinigas]], eina iš rankų į rankas… Moteris, kaip ir pinigas, dažnai būna apgaulinga ir netikra… Be moters, kaip ir be pinigo, visi nerimsta… – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris]] kartais gali prisipažinti turinti [[nuodėmė|nuodėmių]], bet aš nepažinojau nė vienos, kuri prisipažintų turinti [[silpnybė|silpnybių]]. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # [[Moteris]], kuri [[juokas|juokiasi]] iš savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], jo jau [[meilė|nebemyli]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]], kuri nesikvėpina, neturi [[ateitis|ateities]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]], kuri nesinaudoja [[kosmetika]], pernelyg gerai apie save galvoja. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]], kurios geidžia kitas, tegu ir meilės išsiilgęs karstadirbys, iškart pasidaro brangesnė negu anksčiau. Nieko nepadarysi – žmogus daug daugiau dėmesio skiria santykinėms vertybėms negu absoliučioms. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Moteris]], kurios niekas nemyli – nulis ir nieko daugiau. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Moteris]] mylimo vyro [[veidas|veidą]] pažįsta taip gerai, kaip jūreivis pažįsta atvirą jūrą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris]] naudoja savo intelektą, kad surastų priežastis palaikyti jos intuiciją. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Moteris]] negali pamilti žmogaus, kuris, jos nuomone, menkesnis už ją. [[Meilė]] be didžios pagarbos ir žavėjimosi – tik draugystė. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # [[Moteris]], neturinti nieko, be [[grožis|grožio]], panaši į nekvepiančią gėlę, vaisių nevedantį medį. – [[Mathurin Regnier|M. Regnier]]. # [[Moteris]] nėra pavaldi taip, tarsi [[vyras]] turėtų į ją prievartinę teisę; pavaldžią ją daro josios nuolatinis, neišvengiamas ir jos moralumą sąlygojantis noras būti pavaldžiai... O dėl šeimyninių ir vidinių ryšių, tai vyro švelnumas neišvengiamai jai atlygina viską ir net dar daugiau, negu ji neteko... Mano galva, tai vyro prievolė – valstybėse, kuriose piliečiai turi balsą sprendžiant visuomenės reikalus, neatiduoti šio balso, pirma neaptarus reikalo su savo žmona ir pokalbiu su ja nepakeitus savo nuomonės. – [[Johanas Gotlybas Fichtė|J. G. Fichtė]]. # [[Moteris]] privalo mylėti save. Kad ir pripuolamai, bet itin egoistiškai. – [[Alma Dūdienė|A. Dūdienė]]. # [[Moteris]] reikia dievinti arba pamesti. Kitaip būti negali. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Moteris]] – sumaištis ir labirintas. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. L. Safonas]]. # [[Moteris]] – [[šeima|šeimos]] gelbėtoja arba pražūtis. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # [[Moteris]] – tai ašis, apie kurią sukasi [[civilizacija]]. – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris]] – tai luošas, [[gamta|gamtos]] sužalotas [[vyras]]. – [[Aristotelis]]. # [[Moteris]] – tai molis, trokštantis pavirsti purvu. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris]] – tai paveikslas. [[Vyras]] – tai problema. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris]] tarsi vanduo. Tik tada daiktas, kada į ąsotį supiltas. Kožnai<ref>Kiekvienai.</ref> vyriškos globos reikia. – [[Edmundas Malūkas|E. Malūkas]]. # [[Moteris]] tik tada stipri, kai apsiginkluoja [[silpnybė|silpnybe]]. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Moteris]] turėtų būti nešvanki ir neišgirsta. – [[Džonas Lenonas|Dž. Lenonas]]. # [[Moteris]] turi būti griežtai saugoma namie, nes ji yra lengvabūdė meilėje ir savanaudė. Be to, jai labiau gresia pavojus apsigauti, ji mažiau klauso proto. – [[Avicena]]. # [[Moteris]] turi daugiau drąsos, o [[vyras]] – daugiau genijaus. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Moteris]] turi priklausyti tam vyrui, kuris išspręs jos problemas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Moterį]] reikia [[meilė|mylėti]] ir nesistengti ją [[supratimas|suprasti]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] arba uždeda jums karūną ant galvos, arba užveržia kilpą ant kaklo. – [[Emilis Zola|E. Zola]]. # [[Moteris|Moterys]], be abejo, protingesnės. Jūs kada nors girdėjote apie moterį, kuri neteko galvos tik dėl to, kad vyro kojos gražios? – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # [[Moteris|Moterys]] be vyrų draugijos vysta, o [[vyras|vyrai]] be moterų – kvailėja. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Moteris|Moterys]] būtų nuostabios, jei galėtum patekti į jų glėbį nepatekdamas joms į nagus. – [[Ambrozas Birsas|A. Birsas]]. # [[Moteris|Moterys]] dabar tokios išsilavinusios, jog niekuo jų nebenustebinsi, nebent laiminga [[santuoka]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] gali būti išsilavinusios, bet jos nesukurtos aukštiesiems mokslams, filosofijai ir tam tikroms meninės kūrybos sritims, – šie dalykai reikalauja tam tikro visuotinumo. Moterys gali turėti išmonės, skonio, žavesio, bet jos neturi idealybės... Jei moterys paima į savo rankas valstybės vairą, valstybei iškyla pavojus, nes jos veikia vadovaudamosi ne visuomenės reikalavimais, o atsitiktiniais polinkiais ir nuomonėmis. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # [[Moteris|Moterys]] ginasi puldamos, o puola staigiai ir nelauktai pasiduodamos. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mus dideliems [[darbas|darbams]], bet trukdo juos atlikti. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # [[Moteris|Moterys]] įkvepia mums [[noras|norą]] kurti šedevrus, tačiau nuolatos trukdo juos sukurti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] [[įsimylėjimas|įsimyli]] nepataisomus [[kvailys|kvailius]], o palieka gerus iki šleikštulio. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] yra silpnos, bet [[motina|motinos]] – stiprios. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris|Moterys]], kad ir kokios gražios jos būtų, turi vieną trūkumą – jos atitraukia vyrų smegenis nuo maisto. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Moteris|Moterys]] kaip arbatos pakeliai; kuo ilgiau laikai karštame vandenyje, tuo ji stipresnė. – [[Eleonora Ruzvelt|E. Ruzvelt]]. # [[Moteris|Moterys]] kažkokiu būdu iš karto atspėja, su kuo esame pasirengę joms būti neištikimi. Kartais netgi anksčiau, negu mums tai ateina į galvą. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. # [[Moteris|Moterys]], kurios [[juokas|juokiasi]] akimis, nepalyginti gražesnės už elegantiškas verksnes. [[Ašara|Ašaros]] tiek terodo [[dorybė]]s, kiek lašėjimas nuo stogo. – [[Demokritas]]. # [[Moteris|Moterys]] lengviausiai pravirkdo tuos [[vyras|vyrus]], kurių labiausiai bijo kiti vyrai. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # [[Moteris|Moterys]] – lyg elektros srovė – nebūtina žinoti, kaip veikia, kad nupurtytų. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Moteris|Moterys]] mėgsta kalbėti dviese, o [[vyras|vyrai]] — trise. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Moteris|Moterys]] mus stebina pirmučiausia meilės aistra, pavyduliavimo priepuoliais, nesenkančia motinos meile, pasidavimu prietarams, tuo, kaip jos reaguoja į masines psichozes... Esu matęs begalinės moterų meilės, aistros, begalinio pavyduliavimo, pykčio, baisiausių prietarų, – [[vyras|vyrams]] tai negalimi dalykai... Moterys neatsparios epidemiškam siautuliui... O moterys, jūs esate keisti vaikai! – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Moteris|Moterys]] nekenčia abstrakcijų, labiau vertina rankom apčiuopiamus dalykus. – [[Ričardas Gavelis|R. Gavelis]]. # [[Moteris|Moterys]] nuslopina mūsų nervingumą, sušvelnina pernelyg didelį individualizmą ir grąžina mus į žmonių giminės prieglobstį. – [[Morisas Baresas|M. Baresas]]. # [[Moteris|Moterys]] – pirmosios žmonių giminės [[auklėtoja|auklėtojos]]. – [[Oliveris Goldsmitas|O. Goldsmitas]]. # [[Moteris|Moterys]] prisirišusios prie [[mada|mados]], nes naujumas visada yra jaunystės atspindys. – [[Madlena de Skiuderi|M. de Skiuderi]]. # [[Moteris|Moterys]] retai klysta vertindamos viena kitą. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai ašis, aplink kurią viskas sukasi. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai [[materija (filosofija)|materijos]] pergalė prieš [[protas|protą]], o [[vyras|vyrai]] – proto pergalė prieš [[moralė|moralę]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] turi nuostabią [[nuojauta|nuojautą]]: jos sugeba suvokti bet ką, išskyrus tai, kas akivaizdu. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterys]] viena kitos nemėgsta dėl [[vyras|vyrų]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Moteris|Moterys]] visada domisi [[beprotybė]]mis, kurių priežastis yra [[meilė]]. – [[Volteras]]. # [[Moteris|Moterys]] žaidžia savo [[grožis|grožiu]] kaip vaikas peiliu. Jos pačios juo susižeidžia. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Moteris|Moterys]] – žavingai aikštinga lytis. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moters]] elgesio griežtumas – tai pudra ir dažai, kuriais ji paryškina savo [[grožis|grožį]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Moteris|Moters]] geriausi meilės laiškai yra visada rašomi [[vyras|vyrui]], kurį ji išduoda. – [[Lorensas Darelas|L. Darelas]]. # [[Moteris|Moters]] [[instinktas]] vertas didžiųjų žmonių [[įžvalgumas|įžvalgumo]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Moteris|Moters]] istorija – tai [[meilė]]s ir [[pasiaukojimas|pasiaukojimo]] istorija. – [[Jonas Strelkūnas|J. Strelkūnas]]. # [[Moteris|Moters]] jėga tai, jog jos neįmanoma paaiškinti su psichologijos pagalba. [[Vyras|Vyrus]] galima analizuoti, o moteris... tik dievinti! – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moters]] karalystė – švelnumo, subtilumo ir kantrybės karalystė. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Moteris|Moters]] [[mintis|mintys]] švaresnės už vyro, ji jas dažniau keičia. – [[Oliveris Herfordas|O. Herfordas]]. # [[Moteris|Moters]] nuovoka tikslesnė už [[vyras|vyro]] tvirtumą. – [[Džozefas Radjardas Kiplingas|Dž. R. Kiplingas]]. # [[Moteris|Moters]] [[pašaukimas]], jei ji yra tik moteris, – būti konkrečiu [[vyras|vyro]] [[idealas|idealu]] (apžavais, iliuzija). Ne daugiau, bet ir ne mažiau... Taigi visa slypi toje magiškoje apžavėjimo dovanoje. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. O. I. Gasetas]]. # [[Moteris|Moters]] širdis – tai subtilybių labirintas, besivaržantis su netašytu gudraus vyro mąstymu. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Moteris|Moters]] vieta apačioje, ji nuo seno taip dresuojama. – [[Ernstas Blochas|E. Blochas]]. # [[Moteris|Moterų]] [[dora]] panaši į mėnulį – ji turi savo virsmus, fazes ir užtemimus. – [[Herodotas]]. # [[Moteris|Moterų]] viskas [[širdis]], net galva. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. ===N=== # Nedera garsiai pasakoti apie [[malonė|malones]], kuriomis mus apdovanojo [[moteris|moterys]] ir [[karalius|karaliai]]. – [[Volteras]]. # Nejaugi neįmanoma išrasti priemonės, kuri priverstų [[moteris]] mylėti savo [[vyras (sutuoktinis)|vyrus]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Neleisk, kad tavo akivaizdoje būtų įžeidinėjama tavo gerbiama ir mylima [[moteris]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Nepagarbus [[vyras|vyrų]] [[elgesys]] su [[moteris|moterimi]] beveik visada rodo, kad ji pati dėl to kalta. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Net ir nuoširdžiausiuose prisipažinimuose [[moteris]] visada palieka vietos nutylėjimui. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Netgi [[rūstybė]] mylimos [[moteris|moters]] kupina begalinio žavesio, neaptinkamo ir laimingiausiomis valandėlėmis kitose moteryse. – [[Stendalis]]. # Nė vienas žmogus nenugyveno tikro [[gyvenimas|gyvenimo]], jeigu nebuvo apvalytas [[moteris|moters]] meilės, stiprinamas jos narsos ir vadovaujamas jos kuklaus nuovokumo. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Niekada negalima pasitikėti [[moteris|moterimi]], kuri pasako jums savo amžių. Moteris, galinti tai, gali viską. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Niekas kitas taip nepuošia [[moteris|moters]], kaip tas, kuris ją puošia. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Niekas netampa [[moteris|moters]] draugu, jeigu gali būti jos meilužiu. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Niekas taip lengvai neišveda [[žmogus|žmogaus]] iš [[kelias|kelio]] ir pats iš jo neišeina kaip [[moteris]]. – [[Konfucijus]]. # Niekas taip netrukdo romanui, kaip [[moteris|moters]] humoro jausmas ir jo nebuvimas pas [[vyras|vyrą]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Nieko nėra lengvesnio kaip vidutinišką [[moteris|moterį]] paversti nepaprasta. Pakanka ją pamilti. – [[Markas Žilberas Sovažonas|M. Ž. Sovažonas]]. # Nieko nėra liūdnesnio už [[gyvenimas|gyvenimą]] tų [[moteris|moterų]], kurios mokėjo būti tik [[grožis|gražios]]. – [[Bernaras de Fontenelis|B. de Fontenelis]]. # Nieko nėra pasaulyje tokio nesavanaudiško, kaip tikrai mylinti [[moteris]]. – [[Vsevolodas Kočetovas|V. Kočetovas]]. # Norėdami pavaizduoti angelų [[grožis|grožį]], juos vaizduoja panašius į [[moteris]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Nuo [[moteris|moters]] darbo blėsta ir [[vyriškumas]]. – [[Leonas Bušma|L. Bušma]]. # Nuo pat pradžios [[moteris|moteriai]] nėra nieko svetimesnio, nemalonesnio, priešiškesnio kaip [[tiesa]], – jos didysis [[menas]] yra [[melas]], jos didžiausias rūpestis – [[iliuzija]] ir [[grožis]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===P=== # Pagrindinė priežastis, kodėl [[moteris|moterims]] [[katė]]s patinka labiau negu [[šuo|šunys]], yra ta, kad jos susitapatina, labiau negu [[Vyras|vyrams]] norėtųsi, su katės [[nepriklausomybė|nepriklausomybe]]. – [[Klivlendas Emoris|K. Emoris]]. # Pakako, kad vienas [[vyras]] įsimylėtų [[moteris|moterį]], ir [[pasaulis]] tapo toks, koks yra. – [[Volteras]]. # Palyginę [[vyras|vyrą]] ir moterį apskritai, galime pasakyti: [[moteris]] nesugebėtų taip genialiai puoštis, jei neturėtų antrojo vaidmens instinkto. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Pasaulyje mažai padorių [[moteris|moterų]], kurioms neįgriso jų [[dorybė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pasaulyje tiek daug [[moteris|moterų]], su kuriomis galima permiegoti, ir tiek mažai tokių, su kuriomis galima pasikalbėti. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Pati kvailiausia [[moteris]] pajėgi suvaldyti patį protingiausią [[vyras|vyrą]], bet tik pati protingiausia – [[kvailys|kvailį]]. – [[Džozefas Radjardas Kiplingas|Dž. R. Kiplingas]]. # Pats svarbiausias [[moteris|moters]] bruožas – [[nuolankumas]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Pavyduoliai]] labiausiai iš visų linkę atleisti, ir visos [[moteris|moterys]] tai žino. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Pažiūra į [[moteris|moterį]] – subtiliausias garbės, sąžinės, tvarkingumo, kilnumo matas, puikiausia jautrumo mokykla. – [[Vasilijus Suchomlinskis|V. Suchomlinskis]]. # Pernelyg drąsus su [[moteris|moterimis]] būna tik blogas žmogus. – [[Michalas Rusinekas|M. Rusinekas]]. # Pirmą kartą įsimylėjusios [[moteris|moterys]] myli savo mylimuosius, o vėliau — myli [[meilė|meilę]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Po dievo pirmiausia turime būti dėkingi [[moteris|moteriai]]: iš pradžių ji padovanoja mums [[gyvenimas|gyvenimą]], paskui jam suteikia [[prasmė|prasmę]]. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pradinis [[auklėjimas]] visų svarbiausias, ir tas pradinis auklėjimas neginčijamai priklauso [[moteris|moterims]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Prigimtis]] pasakė [[moteris|moteriai]]: būk graži, jeigu gali, išmintinga, jeigu nori, o apdairi būti privalai. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Prisiekti [[moteris|moteriai]] amžiną [[meilė|meilę]] yra taip pat absurdiška, kaip tvirtinti, kad visada būsi sveikas arba visada būsi laimingas. – [[Šarlis Luji Monteskje|Š. L. Monteskje]]. ===R=== # Reikia dažnai nusileisti [[moteris|moteriai]], kad turėtum teisę kartais ir įsakyti. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Remiantis tuo, kas pasakyta, galima teigti, kad [[moteris|moterys]] turi daugiau [[užuojauta|užuojautos]] ir žmonių [[meilė]]s, labiau atjaučia nelaimėlius negu [[vyras|vyrai]], tačiau teisingumo, dorumo ir sąžiningumo požiūriu šie yra pranašesni. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. ===S=== # Sakoma, kad [[moteris|moterys]] – rožės. Esu aklas, bet iš spyglių jaučiu, kad tai – tiesa. – [[Džonas Miltonas|Dž. Miltonas]]. # [[Santuoka]] ypatinga tuo, kad su ja baigiasi stabo garbinimas. Kai [[vyras]] geriau įsižiūri į savo dievaitę, ji vėl tampa paprasta [[moteris|moterimi]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Savo [[eisena]] [[moteris]] gali viską parodyti, neleisdama nieko pamatyti. – [[Onorė de Balzakas|Balzakas]]. # Savo vyrų visada pavydi negražios [[moteris|moterys]]. Gražioms – ne iki to: jos pavydi svetimų. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Seksas]] prasideda tada, kai [[moteris]] paima [[vyras|vyrą]] už rankos. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Seksualumas|Seksuali]] [[moteris]] pirmiausia turi būti [[moteriškumas|moteriška]] – švelni, taktiška. Ne tokia, kuri viską rėžia į akis tiesiai šviesiai... – [[Asta Baukutė|A. Baukutė]]. # Skaisti ta [[moteris]], kurios niekas negeidė. – [[Ovidijus]]. # Skaitanti [[pamokslas|pamokslus]] [[moteris]] panaši į stovintį ant užpakalinių kojų šunį: nuostabu ne tai, kad ji šito nemoka, o tai, kad ji šito imasi. – [[Samjuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Skirtumas tarp [[vyras|vyro]] ir [[moteris|moters]]: sendama moteris vis labiau pasineria į bobiškus reikalus, o sendamas vyras vis labiau tolsta nuo bobiškų reikalų. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Su [[moteris|moterimis]] [[ginčas|ginčijamasi]] širdimi, o ne protu. – [[Matjus Arnoldas|M. Arnoldas]]. # Sunku sukurti [[vyras|vyro]] laimę, pasmerkiant kančioms [[moteris|moterį]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Susitvardyti, kai apmaudu, ir nekelti scenų, kai skaudu – štai kokia yra ideali [[moteris]]. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Suvilioti artimą gerai [[nuomonė|nuomonei]] apie save ir po to visa širdimi patikėti to artimo nuomone – kas gali prilygti [[moteris|moteriai]] šiame mene? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===Š=== # Šis tvirtumo ir patvarumo idealas giliai įspaustas [[moteris|moters]] prigimtyje... Dabartiniame istorijos tarpsnyje [[kultūra]] yra kone vien vyriška; tai galios kultūra, ji nustūmė moterį į šešėlį. Todėl ši kultūra prarado pusiausvyrą ir svyrinėja nuo vieno karo prie kito... Moteris daug labiau negu vyras apdovanota pasyviomis savybėmis – skaistumu, kuklumu, atsidavimu ir pasiaukojimu. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. ===T=== # Tad iškyla nemažas pavojus, kai joms [moterims] patikima [[politika]] ir viena kita mokslo sritis... Nes kas gali būti didesnė retenybė už [[moteris|moterį]], kuri iš tikrųjų žino, kas yra [[mokslas]]? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tarybų Sąjungoje išspręstas [[moteris|moterų]] klausimas, nes jį išsprendė darbininkų klausimas: kai nebėra nei ponų, nei tarnų, nebelieka ir žemutiniojo sluoksnio – moters. – [[Ernstas Blochas|E. Blochas]]. # Tas, kuris sugeba valdyti [[moteris|moterį]], sugebės valdyti [[valstybė|valstybę]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Tauta|Tautos]] [[dorovė]] priklauso nuo [[pagarba|pagarbos]] [[moteris|moteriai]]. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # Tegu [[moteris]] nesamprotauja: tai siaubinga. – [[Demokritas]]. # Ten, kur [[meilė]] arba [[neapykanta]] nevaidina jokio vaidmens, [[moteris]] vaidina vidutiniškai. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tik gerbiantis [[moteris|moterį]] [[vyras]] gali išsiskirti su ja jos nepažemindamas. – [[Viljamas Somersetas Moemas|V. S. Moemas]]. # Tik [[moteris|moterys]] ir [[gydytojas|gydytojai]] žino, koks reikalingas ir naudingas žmonėms [[melas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Tik [[moteris|moterys]] moka mylėti – ir Dievą, ir žmogų. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]]. # Tik [[pamišėlis|pamišėliai]] ir [[moteris|moterys]] moka akylai stebėti, nes juos viskas žeidžia, o dvasinės [[kančia|kančios]] didina [[pastabumas|pastabumą]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Tokia yra [[moteris|moterų]] [[prigimtis]]... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Tris dalykus [[moteris]] gali sukurti iš nieko: salotas, skrybėlaitę ir barnį šeimoje. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # Turėtų [[santuoka|susituokti]] kiekviena [[moteris]], bet ne kiekvienas [[vyras]]. – [[Bendžaminas Dizraelis|B. Dizraelis]]. ===U=== # [[Ugnis]], [[moteris]] ir [[jūra]] – trys [[nelaimė]]s. – [[Ezopas]]. # Užimtiems žmonėms nėra kada apžiūrinėti [[moteris]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. ===V=== # Vadinti [[moteris|moterį]] silpnąja lytim yra šmeižtas. Tai [[vyras|vyro]] neteisingumas moteriai. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Veidrodis]], kuriuo [[moteris]] pasitiki labiausiai, yra vyro [[akis|akys]]. – [[Zigmundas Grafas|Z. Grafas]]. # [[Vergas]] apskritai nepasižymi gebėjimu numatyti, [[moteris]] – pasižymi, nors šiam jos gebėjimui ir nebūdingas ryžtas, [[vaikas]] – pasižymi, tačiau dar netobulai... Taigi apskritai paėmus, teisingi yra poeto žodžiai: „Moterį puošia tylėjimas“, bet tai netaikytina [[vyras|vyrui]]. – [[Aristotelis]]. # Vieniems [[vyras|vyrams]] rūpi [[darbas]], kitiems [[malonumai]], o visos [[moteris|moterys]] širdyje yra viliokės. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Vienu klausimu [[vyras|vyrai]] ir [[moteris|moterys]], be abejo, sutaria: ir vieni, ir kiti nepasitiki moterimis. – [[Henris Luisas Menkenas|H. L. Menkenas]]. # Visada? Koks baisus [[žodis]]!..[[Moteris|Moterys]] jį labai mėgsta. Jos sugadina kiekvieną [[meilė|meilę]], siekdamos, kad ji truktų amžinai. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Visada reikia kažko svaiginančio. Kinija turi [[opiumas|opiumą]], islamo šalys turi [[hašišas|hašišą]], vakarai turi [[moteris]]. – [[Andrė Malro|A. Malro]]. # Visi [[aforizmas|aforizmai]] apie [[moteris]] savaime yra pikti. Norint pavaizduoti gerąją pusę, tam reikia daug puslapių. – [[Andrė Morua|A. Morua]]. # Visi [[vyras|vyrai]], išskyrus pačius gyvuliškiausius ir grubiausius, nori, kad su jais pačių artimiausių ryšių siejama [[moteris]] būtų ne vergė per prievartą, o vergė savo noru, tiksliau sakant, ne vergė, o favoritė... Kiekviena moteris nuo ankstyvos jaunystės auklėjama taip, kad tikėtų, jog moters charakterio idealas yra visiška vyro charakterio priešingybė; jokios savo pačios valios, jokio savęs valdymo apsisprendimu, tik nuolankumas, klusnus kitų sprendimų vykdymas. – [[Džonas Stiuartas Milis|Dž. St. Milis]]. # Visos [[moteris|moterys]] vienodos, tik kai kurios neišsiduoda. Visos moterys klaidina vyrus neišbrendamam rūke. – [[Marina Cvetajeva|M. Cvetajeva]]. # Visos simpatiškos [[moteris|moterys]] yra gražios. – [[Valdas Adamkus|V. Adamkus]]. # [[Visuomenė]] taptų labai maloni, jeigu visos [[moteris|moterys]] būtų ištekėjusios, o visi [[vyras|vyrai]] – viengungiai. – [[Edgaras Saltusas|E. Saltusas]]. # [[Vyras|Vyrai]] nepagarbiai elgiasi su [[moteris|moterimi]] beveik visada dėl to, kad ji anksčiau buvo užmiršusi ir netikusiai elgėsi su jais. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Vyras|Vyrai]] turi būti [[ištikimybė|ištikimi]] [[moteris|moterims]], kurios juos myli, jau bent dėl tų nuolatinių stebuklų, kuriuos kuria meilė aukštesniajame pasaulyje, vadinamame dvasiniu pasauliu. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Vyras|Vyrams]] [[moteris|moterys]] atiduoda savo [[gyvenimas|gyvenimo]] [[auksas|auksą]]. Bet visada nori jį atgauti smulkiomis monetomis. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras]] beveik [[meilė|įsimyli]] kiekvieną [[moteris|moterį]], kuri jo įdėmiai klausosi. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Vyras]] būtų sukūręs kitą vyrą, jei jis nebūtų sukurtas, o [[moteris]] galėtų gyventi amžinybę, net negalvodama dauginti savo lytį. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Vyras]] geriau saugo kitų, o ne savo [[paslaptis]]. [[Moteris]] geriau saugo savas, o ne kitų paslaptis. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Vyras]] ir [[moteris]] skiriasi ne tik kūnu, bet ir dvasia, tačiau ar iš šito skirtumo išplaukia moters pavaldumas, jos nušalinimas nuo dvasinių ir bendrųjų, ne tik šeimos, reikalų? Leiskime moterims politikuoti! Jos tikrai bus tokios pat geros [[politika|politikės]] kaip ir mes, vyrai, tik kitokios, gal net geresnės už mus. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Vyras]] ir [[moteris]] – tai dvi natos, be kurių žmogaus sielos stygos neduoda teisingo ir pilno akordo. – [[Džuzepė Madzinis|Dž. Madzinis]]. # [[Vyras]] myli [[moteris|moterį]], žinodamas visas jos [[silpnybė|silpnybes]], [[užgaida]]s, [[netobulumas|netobulumą]] – galbūt už tai ją labiausiai ir myli. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras]] savo namuose gali būti karalius tik tuomet, kai [[moteris]] – karalienė. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Vyras]] su bet kokia [[moteris|moterim]] gali būti [[laimė|laimingas]] tol, kol jos [[meilė|nemyli]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyriškis]] įkaista lyg lemputė: tai raudonas, tai jau atšalęs, pakanka tik pūstelėti. [[Moteris|Moterys]] – atvirkščiai, ir tai mokslo įrodyta, įkaista pamažu kaip laidynė. Ant lėtos ugnies. Be jeigu jau užsidegė, niekas jos nesuturės. Lyg kokia aukštakrosnė. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Vyras|Vyro]] ir [[moteris|moters]] meilė – tai savanoriška sutartis, ir jos laužytojas esti kaltas tik dėl [[neištikimybė]]s, bet [[motina]] tapusios moters pareigos atsakingesnės, nes gamta jai patikėjo palikuonis. – [[Gi de Mopasanas|G. de Mopasanas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[laimė]]: aš noriu. [[Moteris|Moters]] laimė: jis nori. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Vyras|Vyro]] [[meilė]] ir jo [[gyvenimas]] yra du skirtingi dalykai, o [[moteris|moters]] meilė – visa jos egzistencija. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. # [[Vyras|Vyro]] niekuomet nežeis kito vyro žavėjimasis jo mylima moterimi, – tik [[moteris]] gali paversti tai kankyne. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # [[Vyras|Vyro]] [[talentas]] – kaip ir [[moteris|moters]] [[grožis]] – vien tik pažadas. Išties didžio vyro [[širdis]] ir [[charakteris]] turi prilygti jo talentui. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Vyras|Vyrui]] [[moteris]] – tai tas pat, kaip žemė legendiniam jos sūnui; užtenka jam tiktai parpuolus pabučiuoti jos [[krūtinė|krūtinę]], ir jis vėlei įgauna [[jėga|jėgų]]. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # [[Vyras|Vyrus]] galima analizuoti, [[moteris]] – tik dievinti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===Ž=== # Žemaūgę, siaurapetę, plačiastrėnę ir trumpakoję lytį vadinti gražiąja galėtų nebent lytinio instinkto aptemdytas [[vyras|vyro]] [[intelektas]]... Jos iš tikrųjų nelinkusios nei į muziką, nei į poeziją, nei į dailę ir joms nepagaulios... – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žemė]] turi tris polius: šiaurės, pietų ir nepasiektą [[moteris|moterį]]. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. [[Vaizdas:Bouguereau venus detail.jpg|thumb|Sandras Botičelis. Veneros gimimas.]] ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Moteris]] be [[vyras|vyro]], yra kaip laukas be sėklos. # [[Moteris]], kuri persekioja vyrą dėl [[Seksas|sekso]], praranda savo dvasinį [[Grožis|grožį]]. # Nėščia [[moteris]] negali tvirtinti, kad ji yra nekalta. ===[[Amerikiečių patarlės ir priežodžiai|Amerikiečių]]=== # [[Moteris|Moterys]] būna tokio amžiaus, kaip jos atrodo, o [[vyras|vyrai]] tokio, kaip jie jaučiasi. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Moteris|Moterį]] lengva nupirkti, bet sunku parduoti. # Supykusios [[Moteris|moterys]] būna kaip vapsvos. ===[[Baskų patarlės ir priežodžiai|Baskų]]=== # Kas [[vedybos|veda]] pažiūrėjęs į [[moteris|moterį]] tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Gera [[moteris]] ir iš asilo padarys [[vyras|vyrą]]. # Kai [[knyga]], [[moteris]] ar [[pinigai]] patenka į svetimas rankas, tai jie žuvę. Jeigu ir sugrįžta, tai knyga sutepta, moteris sugadinta, o pinigai dalimis. # [[Moteris|Moterys]] būna tokio amžiaus, kaip jos atrodo, o [[vyras|vyrai]] tokio, kaip jie jaučiasi. # Nemušk [[moteris|moters]] netgi gėle. # Ten, kur niekinama [[moteris]], visos [[malda|maldos]] yra tuščios. # [[Tėvas]] saugo ją vaikystėje, [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] – jaunystėje, [[sūnus]] – senatvėje: negalima palikti [[moteris|moters]] pačios sau. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Kas [[vedybos|veda]] pažiūrėjęs į [[moteris|moterį]] tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas. # [[Moteris|Moterys]] niekada nemeluoja. Dažniausiai atranda [[tiesa|tiesą]], kuri joms naudinga. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # [[Moteris|Moters]] plaukas tvirtesnis, negu pora jaučių. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Graži [[moteris]] pasidaro visų negražių priešė. # [[Moteris|Moterų]] [[liežuvis]] yra kardas, ir jos tikrai rūpinasi, kad jis nerūdytų. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Ant [[moteris|moters]] [[liežuvis|liežuvio]] septyni [[velnias|velniai]] sėdi. # Bandyk [[vyras|vyrą]] [[moteris|moterim]], o geležį akmeniu. # Be [[moteris|moteriškės]] tušti [[namai]]. # [[Moteris|Boba]] ir [[ragana]] – velnių seserys. # [[Moteris|Boba]] iš [[ratai|ratų]] – ratams lengviau. # [[Moteris|Boba]] kaip troba, [[krūtinė|papai]] kaip pirtis, [[subinė]] kaip doklas. # [[Moteris|Boba]] perša – [[velnias]] šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref> duoda. # [[Moteris|Boba]] senyn – [[liežuvis]] ilgyn. # Būk [[vyras]], nesipešk su [[boba]]. # Gera [[moteris]] – [[namai|namų]] raktas. # Gera [[moteris]] [[vyras|vyrui]] kelią taiso. # [[Girtumas|Girta]] [[moteris]] ir už velnią bjauresnė. # Graži [[moteris]] – akims rojus, sielai – pragaras, o kišenei – skaistykla. # Graži [[moteris]] džiugina akis, išmintinga – širdį. # Jei [[moteris]] [[piršlys]], tai [[velnias]] šliūbą<ref>Bažnytines sutuoktuvių apeigas.</ref> duoda. # Kai [[velnias]] nieko negali padaryt, pasiverčia į [[moteris|bobą]]. # Ką [[velnias]] sumanys, [[boba]] padarys. # Kur [[velnias]] nepajėgia, ten [[boba|bobą]] siunčia. # Mačiau [[velnias|velnią]] – girta [[boba]]. # [[Moteris|Moteriškės]] ilgas rūbas, trumpas ūmas<ref>Protas.</ref>. # [[Moteris|Moters]] perkalbėti negalėtų nė pats [[velnias]]. # [[Širdis]] [[moteris|moters]] mieruojas<ref>Matuojas.</ref> [[pinigai]]s. # Tarp trijų [[moteris|moterų]] [[vaikas]] be galvos. # Tokia [[boba]] tik velniams baidyti. # Tokią [[boba|bobą]] tik dėti armoton<ref>Į patranką.</ref> ir šauti į velnių pulką. # Už [[moteris|moterį]] galvą dėti, už [[tėvynė|tėvynę]] – tris. # Viena [[Moteris|boba]] – boba, dvi bobos – alasas<ref>Triukšmas, rėksmas, klegesys.</ref>, trys bobos – turgus. # Viena [[moteris|boba]] – ne turgus. # Viena [[moteris|boba]] už devynis velnius atkusina<ref>Atkuso.</ref>. # Viena [[moteris|boba]] – vienas turgus, dvi bobos – du turgūs. # Vieną [[moteris|bobą]] vilkai pjaus! # Visos [[moteris|bobos]] velnių priėdę. # [[Vyras|Vyrams]] dienoj vienas [[darbas]], o [[moteris|moterims]] – daug. # [[Vyras]] laiko tris namų kampus, o [[moteris]] – visus keturis. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] nukertamas, tik [[moteris|moterų]] nutęsamas. # [[Vyras|Vyrų]] [[darbas]] su galu, o [[moteris|moterų]] be galo. # [[Verkimas|Žliumbti]] – [[moteris|bobų]] [[darbas]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Būdama [[moteris]], nekelk [[Kardas|kardo]]. # [[Moteris]] yra velnių sandėlys, jeigu jinai yra [[moralė|morališkai]] pagedusi. # Tylėjimas yra nuostabiausias [[Moteris|moters]] bruožas. # Tyli [[moteris]] visada yra daug žavingesnė negu triukšminga. ===[[Malaiziečių patarlės ir priežodžiai|Malaiziečių]]=== # [[Moteris]] be [[vyras|vyro]] kaip smiltelė upėje. ===[[Norvegų patarlės ir priežodžiai|Norvegų]]=== # Kiekvienoje [[moteris|moteryje]] yra karalienė. Kalbėk su karaliene ir karalienė tau atsakys. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Įsimylėjusi [[moteris]] persūdo sriubą ir persaldo miegą. # Jei [[moteris]] iki 30 metų netapo graži, ji tiesiog kvaila. # Jeigu tavo [[moteris]] neteisi, eik ir atsiprašyk jos. # [[Moteris|Moteriai]] tiek metų, kiek metų jos vyrui. # Pasakyk [[moteris|moteriai]], kad ji [[grožis|graži]] ir velnias pakartos tai dešimt kartų. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Net jei [[moteris|moterys]] būtų stiklinės, vis viena jų nepermatytum. # Visos [[mergaitė]]s yra meilios, švelnios ir žavios; tad iš kurgi atsiranda tiek daug senų bjaurių [[boba|bobų]]. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # Nėra tokio gero [[vyras|vyro]], kurio [[moteris]] negalėtų padaryti geresniu. # [[Vyras|Vyrai]] myli galva, o [[moteris|moterys]] mąsto širdimi. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Vyras|Vyrai]] stato namus, o [[moteris|moterys]] juos kuria. # [[Vyras (sutuoktinis)|Vyras]] be [[žmona|žmonos]] – galva be kūno, [[moteris]] be vyro – kūnas be galvos. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Gali išsigelbėti nuo tigro, žemės drebėjimo ar taifūno, bet ne nuo [[moteris|moters]], kuri nusprendė tave užvaldyti. # Кai [[senmergė|sena merga]] išteka, ji akimirksniu tampa jauna [[moteris|moterim]]. # Lai apsaugo tave [[Dievas]] nuo blogų [[moteris|moterų]], o nuo gerų gelbėkis pats. # [[Moteris|Moterys]] [[vyras|vyrams]] išpešioja sparnus, o po to guodžiasi, kad jie ne angelai. # [[Vyras|Vyrai]] daugiau padarytų, jei [[moteris|moterys]] mažiau kalbėtų. # [[Vyras]] be [[moteris|moters]] – pusė vyro. ==[[Merfio dėsniai]]== # Iš pradžių [[Dievas]] sukūrė Žemę. Pailsėjo. Tada Dievas sukūrė [[vyras|Vyrą]]. Pailsėjo. Tada Dievas sukūrė [[moteris|Moterį]]. Daugiau nei Dievas, nei Vyras nesiilsėjo. # Jei [[moteris]] ko nors prašo, reikia būtinai duoti, nes ji pasiims pati. # Jei neturi [[moteris|moters]], vadinasi, kažkas turi dvi. – ''Antrasis pasimatymų dėsnis.'' # Kai [[vyras|vyrui]] blogai – jis ieško [[moteris|moters]]. Kai vyrui gerai – jis ieško dar vienos. # [[Meilė]] – tai [[paklydimas]], kuriuo viena [[moteris]] skiriasi nuo kitos. # [[Moteris]] slepia nuo [[vyras|vyro]] savo [[praeitis|praeitį]], o vyras nuo moters – jos [[ateitis|ateitį]]. # [[Moteris]] turi rengtis taip, kad [[vyras|vyrui]] norėtųsi ją nurengti. # [[Moteris|Moterys]] gali viską, tik kai kurios drovisi. # Nei viena [[moteris]] nesielgs su jumis taip baisiai, kaip moteris, kurią jūs vesite. # Niekada nesakyk [[moteris|moteriai]], kad tu nevertas jos [[meilė]]s, ji ir pati tai žino. ==Taip pat skaitykite== * [[Moteriškumas]] * [[Vyras]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|moteris}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Žmogus]] a5gibqfc1grhykncs9evxdcldwt5trf