Vikišaltiniai ltwikisource https://lt.wikisource.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.2 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikišaltiniai Vikišaltiniai aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Page Page talk Index Index talk TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk Jūratė ir Kastytis 0 1908 12793 12102 2026-05-18T04:29:38Z ~2026-29694-53 3913 12793 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Jūratė ir Kastytis | autorius = Maironis | pastabos = Pirmoji publikacija 1920 m. „Pavasario balsuose“. Tai klasikinis baladės pavyzdys. }} <poem> Saulutė leidžias vakaruos; Skubėk namo, skubėk, Kastyti! Matutė laukus nekantruos: Jai nusibos besižvalgyti Į besiūbuojančias marias Ir vėjo ištemptas bures. Bet Kastyti, Kaip matyti, Marių dovanos vilioja; Vakarėlio jis nelaukia, Tik žuvytėms tinklą traukia, O mintis dausuos skrajoja. Liūliuoja vilnys pamaži; Aukštai žvaigždutės pasimatė; Ir štai iš vandenų graži Išplaukia dieviška Jūratė, Balta kaip vandenų puta, Žaliai lig pusės pridengta. Oi Kastyti Baltalyti, Kam žuvytes man vilioji? Kam vilioji marių giją? Marės - mano viešpatija! Aš - Jūratė nemarioji. Bet nenusiminė bailiai Kastyčio vyriška krūtinė; Akių tik žiebė spinduliai Ir jėga tryško begaline; O atsikvėpęs sau plačiai, Irklavo į aną stačiai. Vos Jūratė Jį pamatė Priešais milžinu galiūnu, Užsimiršusi skaistybės, Savo dieviškos didybės, Pamylėjo žemės sūnų. Pakilo vėsulas staigus; Sujudo bangos apmaudingos; Nustebo net patsai dangus, Kada Jūratės dauggalingos Kasa ir lūpų geiduliai Kastytį palietė meiliai. Jis laimingas! Stebuklingas Marių pasakas sapnuoja, O Jūratė prie jo šono Rūmuos gintaro geltono Jam akis saldžiai bučiuoja!.. Bet susirūstino smarkus Perkūnas, iš dangaus pamatęs, Kad drįso palytėt žmogus Skaistybę dieviškos Jūratės; Paleidęs žaibą ir griausmus, Sudaužė gintaro namus. O Kastytį Baltalytį Liepė bangai pasiūbavus Palangoj, aikštėn pušyno, Išvilioti ant smeltyno, Negyvai jį užbučiavus. O, paklausykit vakarais, Kai marių bangos nerimauja Ir krantą barsto gintarais Gelmės nematomoji sauja: Girdėtis per miglas-druskas, Lyg verkia ir vaitoja kas! O vaitoja, Ašaroja Tai Jūratė nelaiminga: Atsiminusi Kastytį Ir kad rūmai sudaužyti Dievo apmauda bausminga. Dabar lietuvė pamariais, Suvarsčius gintarų siūlelį, Sau mėgsta baltą kaklą jais Gražiai papuošti prieš bernelį; Bet kai meilužę uždainuos, Ji skamba tonuose liūdnuos. O kai myli, Norint tyli, (Jos sapnai tylėt įpratę), Tai ta meilė jos krūtinėj Neša jėgoj begalinėj Kartais audra, kaip Jūratė. </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Baladės]] k0lg81o61iqm0u5jfoy76vc26f6cg5l