Vikišaltiniai ltwikisource https://lt.wikisource.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.2 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikišaltiniai Vikišaltiniai aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Page Page talk Index Index talk TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk Oi neverk, matušėle! 0 2000 12794 12069 2026-05-19T07:11:48Z ~2026-29798-11 3914 12794 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Oi neverk, matušėle! | autorius = Maironis | pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. }} <poem> O neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės. Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas; Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai: Jie mylimą Lietuvą gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę: Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiausios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės! </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Eilėraščiai]] nvv2u65pgwg0h4izgmvsmkxpqieylw7 12795 12794 2026-05-19T07:12:33Z ~2026-29798-11 3914 /* */ 12795 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Oi neverk, matušėle! | autorius = Maironis | pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. }} Labas <poem> Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės. Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas; Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai: Jie mylimą Lietuvą gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę: Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiausios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės! </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Eilėraščiai]] l2t0qgn2r2p5al8zqdu6yeve5o50tyd 12796 12795 2026-05-19T07:13:26Z ~2026-30060-87 3915 12796 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Oi neverk, matušėle!jojo | autorius = Maironis | pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. }} Labas <poem> Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės. Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas; Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai: Jie mylimą Lietuvą gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę: Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiausios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės! </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Eilėraščiai]] tgw35sndnoqa33h3uzgsooatfxpvj1g 12797 12796 2026-05-19T07:14:52Z ~2026-30060-87 3915 /* */ 12797 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Oi neverk, matušėle!jojo | autorius = Maironis | pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. }} Labas <poem> Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės. Domantas Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas; Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai: Jie mylimą Lietuvą gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę: Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiausios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės! </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Eilėraščiai]] 2kunk1wchbudifwtnq44yfri1csnx44 12798 12797 2026-05-19T07:14:54Z ~2026-29798-11 3914 /* */ 12798 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Oi neverk, matušėle!jojo | autorius = Maironis | pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. }} Labas kasparai <poem> Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės. Domantas Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas; Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai: Jie mylimą Lietuvą gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę: Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiausios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės! </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Eilėraščiai]] gjtbs0m82n20kqzg73m1rpkl698nwhg 12799 12798 2026-05-19T07:15:45Z ~2026-30060-87 3915 /* */ 12799 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Oi neverk, matušėle!jojo | autorius = Maironis | pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. }} Labas kasparai. Labas <poem> Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės. Domantas Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas; Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai: Jie mylimą Lietuvą gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę: Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiausios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės! </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Eilėraščiai]] ouum3cu4xnx5mrxxwd2fhi4zfh6plj4 12800 12799 2026-05-19T07:16:10Z ~2026-29993-64 3916 patobulinta 12800 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Oi neverk, matušėle!jojo | autorius = Maironis | pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. }} Labas kasparai. Labas. blet <poem> Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės. Domantas Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas; Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai: Jie mylimą Lietuvą gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę: Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiausios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės! </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Eilėraščiai]] k13clw6ri6vej4n94waoz603emodud2 12801 12800 2026-05-19T07:16:12Z ~2026-30060-87 3915 /* */ 12801 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Oi neverk, matušėle! | autorius = Maironis | pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. }} Labas kasparai. Labas. blet <poem> Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės. Domantas Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas; Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai: Jie mylimą Lietuvą gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę: Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiausios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės! </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Eilėraščiai]] 28v0b8h084kf3ou3mr58yjhb1y5hk67 12802 12801 2026-05-19T07:16:44Z ~2026-30060-87 3915 /* */ 12802 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Oi neverk, matušėle! | autorius = Maironis | pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. }} Labas kasparai. Labas. blet <poem> Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės. Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas; Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai: Jie mylimą Lietuvą gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę: Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiausios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės! </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Eilėraščiai]] 64jt12guvhsjk0sxuckvlcaryc8is8y 12803 12802 2026-05-19T07:17:17Z ~2026-30060-87 3915 /* */ 12803 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Oi neverk, matušėle! | autorius = Maironis | pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. }} Labas kasparai. Labas. blet.Maironis <poem> Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės. Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas; Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai: Jie mylimą Lietuvą gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę: Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiausios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės! </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Eilėraščiai]] juj4aqqa8pg0ltw2dpn9fy63lzlwgd6 12804 12803 2026-05-19T07:17:40Z NDG 3746 Undid 10 revisions from [[Special:Diff/12794|12794]] until [[Special:Diff/12803|12803]] RV all vandalism 12804 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Oi neverk, matušėle! | autorius = Maironis | pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. }} <poem> Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės. Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas; Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai: Jie mylimą Lietuvą gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę: Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiausios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės! </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Eilėraščiai]] kp6quc40j8uj9v4xo0i2s5hf1sc7wdu 12805 12804 2026-05-19T07:18:02Z ~2026-29798-11 3914 /* */ 12805 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Oi neverk, matušėle! | autorius = Maironis | pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. }} Kada kill street <poem> Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės. Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas; Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai: Jie mylimą Lietuvą gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę: Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiausios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės! </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Eilėraščiai]] ernu8wr81wazx6k7k31752543a1xkql 12806 12805 2026-05-19T07:18:21Z ~2026-30060-87 3915 /* */ 12806 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Oi neverk, matušėle! | autorius = Maironis | pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. }} Kada kill street.Kmug kill street <poem> Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės. Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas; Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai: Jie mylimą Lietuvą gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę: Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiausios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės! </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Eilėraščiai]] 7om6zw9tbs99b1dmu03bx29agzan501 12807 12806 2026-05-19T07:19:40Z ~2026-30060-87 3915 /* */ 12807 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Oi neverk, matušėle! | autorius = Maironis | pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. }} <poem> Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės. Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas; Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai: Jie mylimą Lietuvą gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę: Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiausios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės! </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Eilėraščiai]] kp6quc40j8uj9v4xo0i2s5hf1sc7wdu 12808 12807 2026-05-19T07:19:46Z M7 1434 Atmestas [[Special:Contributions/~2026-30060-87|~2026-30060-87]] ([[User talk:~2026-30060-87|Aptarimas]]) pakeitimas; sugrąžinta [[User:~2026-29798-11|~2026-29798-11]] versija 12805 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Oi neverk, matušėle! | autorius = Maironis | pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. }} Kada kill street <poem> Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės. Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas; Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai: Jie mylimą Lietuvą gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę: Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiausios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės! </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Eilėraščiai]] ernu8wr81wazx6k7k31752543a1xkql 12809 12808 2026-05-19T07:32:06Z ~2026-29897-00 3918 12809 wikitext text/x-wiki {{antraštė | pavadinimas = Oi neverk, matušėle! | autorius = Maironis | pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“. }} Kada kill street aha <poem> Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės. Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas; Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai: Jie mylimą Lietuvą gina; Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę: Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiausios tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus Lauks teismo dienos paskutinės! </poem> [[Kategorija:Maironis]] [[Kategorija:Eilėraščiai]] ff1cuu333vxbh5ztrahsajt7t3kqd0r