Vikišaltiniai
ltwikisource
https://lt.wikisource.org/wiki/Pagrindinis_puslapis
MediaWiki 1.47.0-wmf.2
first-letter
Medija
Specialus
Aptarimas
Naudotojas
Naudotojo aptarimas
Vikišaltiniai
Vikišaltiniai aptarimas
Vaizdas
Vaizdo aptarimas
MediaWiki
MediaWiki aptarimas
Šablonas
Šablono aptarimas
Pagalba
Pagalbos aptarimas
Kategorija
Kategorijos aptarimas
Page
Page talk
Index
Index talk
TimedText
TimedText talk
Module
Module talk
Event
Event talk
Oi neverk, matušėle!
0
2000
12794
12069
2026-05-19T07:11:48Z
~2026-29798-11
3914
12794
wikitext
text/x-wiki
{{antraštė
| pavadinimas = Oi neverk, matušėle!
| autorius = Maironis
| pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.
}}
<poem>
O neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
</poem>
[[Kategorija:Maironis]]
[[Kategorija:Eilėraščiai]]
nvv2u65pgwg0h4izgmvsmkxpqieylw7
12795
12794
2026-05-19T07:12:33Z
~2026-29798-11
3914
/* */
12795
wikitext
text/x-wiki
{{antraštė
| pavadinimas = Oi neverk, matušėle!
| autorius = Maironis
| pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.
}}
Labas
<poem>
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
</poem>
[[Kategorija:Maironis]]
[[Kategorija:Eilėraščiai]]
l2t0qgn2r2p5al8zqdu6yeve5o50tyd
12796
12795
2026-05-19T07:13:26Z
~2026-30060-87
3915
12796
wikitext
text/x-wiki
{{antraštė
| pavadinimas = Oi neverk, matušėle!jojo
| autorius = Maironis
| pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.
}}
Labas
<poem>
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
</poem>
[[Kategorija:Maironis]]
[[Kategorija:Eilėraščiai]]
tgw35sndnoqa33h3uzgsooatfxpvj1g
12797
12796
2026-05-19T07:14:52Z
~2026-30060-87
3915
/* */
12797
wikitext
text/x-wiki
{{antraštė
| pavadinimas = Oi neverk, matušėle!jojo
| autorius = Maironis
| pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.
}}
Labas
<poem>
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės. Domantas
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
</poem>
[[Kategorija:Maironis]]
[[Kategorija:Eilėraščiai]]
2kunk1wchbudifwtnq44yfri1csnx44
12798
12797
2026-05-19T07:14:54Z
~2026-29798-11
3914
/* */
12798
wikitext
text/x-wiki
{{antraštė
| pavadinimas = Oi neverk, matušėle!jojo
| autorius = Maironis
| pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.
}}
Labas kasparai
<poem>
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės. Domantas
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
</poem>
[[Kategorija:Maironis]]
[[Kategorija:Eilėraščiai]]
gjtbs0m82n20kqzg73m1rpkl698nwhg
12799
12798
2026-05-19T07:15:45Z
~2026-30060-87
3915
/* */
12799
wikitext
text/x-wiki
{{antraštė
| pavadinimas = Oi neverk, matušėle!jojo
| autorius = Maironis
| pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.
}}
Labas kasparai. Labas
<poem>
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės. Domantas
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
</poem>
[[Kategorija:Maironis]]
[[Kategorija:Eilėraščiai]]
ouum3cu4xnx5mrxxwd2fhi4zfh6plj4
12800
12799
2026-05-19T07:16:10Z
~2026-29993-64
3916
patobulinta
12800
wikitext
text/x-wiki
{{antraštė
| pavadinimas = Oi neverk, matušėle!jojo
| autorius = Maironis
| pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.
}}
Labas kasparai. Labas. blet
<poem>
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės. Domantas
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
</poem>
[[Kategorija:Maironis]]
[[Kategorija:Eilėraščiai]]
k13clw6ri6vej4n94waoz603emodud2
12801
12800
2026-05-19T07:16:12Z
~2026-30060-87
3915
/* */
12801
wikitext
text/x-wiki
{{antraštė
| pavadinimas = Oi neverk, matušėle!
| autorius = Maironis
| pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.
}}
Labas kasparai. Labas. blet
<poem>
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės. Domantas
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
</poem>
[[Kategorija:Maironis]]
[[Kategorija:Eilėraščiai]]
28v0b8h084kf3ou3mr58yjhb1y5hk67
12802
12801
2026-05-19T07:16:44Z
~2026-30060-87
3915
/* */
12802
wikitext
text/x-wiki
{{antraštė
| pavadinimas = Oi neverk, matušėle!
| autorius = Maironis
| pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.
}}
Labas kasparai. Labas. blet
<poem>
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
</poem>
[[Kategorija:Maironis]]
[[Kategorija:Eilėraščiai]]
64jt12guvhsjk0sxuckvlcaryc8is8y
12803
12802
2026-05-19T07:17:17Z
~2026-30060-87
3915
/* */
12803
wikitext
text/x-wiki
{{antraštė
| pavadinimas = Oi neverk, matušėle!
| autorius = Maironis
| pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.
}}
Labas kasparai. Labas. blet.Maironis
<poem>
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
</poem>
[[Kategorija:Maironis]]
[[Kategorija:Eilėraščiai]]
juj4aqqa8pg0ltw2dpn9fy63lzlwgd6
12804
12803
2026-05-19T07:17:40Z
NDG
3746
Undid 10 revisions from [[Special:Diff/12794|12794]] until [[Special:Diff/12803|12803]] RV all vandalism
12804
wikitext
text/x-wiki
{{antraštė
| pavadinimas = Oi neverk, matušėle!
| autorius = Maironis
| pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.
}}
<poem>
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
</poem>
[[Kategorija:Maironis]]
[[Kategorija:Eilėraščiai]]
kp6quc40j8uj9v4xo0i2s5hf1sc7wdu
12805
12804
2026-05-19T07:18:02Z
~2026-29798-11
3914
/* */
12805
wikitext
text/x-wiki
{{antraštė
| pavadinimas = Oi neverk, matušėle!
| autorius = Maironis
| pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.
}}
Kada kill street
<poem>
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
</poem>
[[Kategorija:Maironis]]
[[Kategorija:Eilėraščiai]]
ernu8wr81wazx6k7k31752543a1xkql
12806
12805
2026-05-19T07:18:21Z
~2026-30060-87
3915
/* */
12806
wikitext
text/x-wiki
{{antraštė
| pavadinimas = Oi neverk, matušėle!
| autorius = Maironis
| pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.
}}
Kada kill street.Kmug kill street
<poem>
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
</poem>
[[Kategorija:Maironis]]
[[Kategorija:Eilėraščiai]]
7om6zw9tbs99b1dmu03bx29agzan501
12807
12806
2026-05-19T07:19:40Z
~2026-30060-87
3915
/* */
12807
wikitext
text/x-wiki
{{antraštė
| pavadinimas = Oi neverk, matušėle!
| autorius = Maironis
| pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.
}}
<poem>
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
</poem>
[[Kategorija:Maironis]]
[[Kategorija:Eilėraščiai]]
kp6quc40j8uj9v4xo0i2s5hf1sc7wdu
12808
12807
2026-05-19T07:19:46Z
M7
1434
Atmestas [[Special:Contributions/~2026-30060-87|~2026-30060-87]] ([[User talk:~2026-30060-87|Aptarimas]]) pakeitimas; sugrąžinta [[User:~2026-29798-11|~2026-29798-11]] versija
12805
wikitext
text/x-wiki
{{antraštė
| pavadinimas = Oi neverk, matušėle!
| autorius = Maironis
| pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.
}}
Kada kill street
<poem>
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
</poem>
[[Kategorija:Maironis]]
[[Kategorija:Eilėraščiai]]
ernu8wr81wazx6k7k31752543a1xkql
12809
12808
2026-05-19T07:32:06Z
~2026-29897-00
3918
12809
wikitext
text/x-wiki
{{antraštė
| pavadinimas = Oi neverk, matušėle!
| autorius = Maironis
| pastabos = Pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1895 m. rinkinyje „Pavasario balsai“.
}}
Kada kill street aha
<poem>
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias marias, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
</poem>
[[Kategorija:Maironis]]
[[Kategorija:Eilėraščiai]]
ff1cuu333vxbh5ztrahsajt7t3kqd0r