Vikišaltiniai ltwikisource https://lt.wikisource.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.16 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikišaltiniai Vikišaltiniai aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Page Page talk Index Index talk TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 252 5303 12870 12851 2026-08-24T20:24:47Z Ke an 2377 12870 proofread-index text/x-wiki {{:MediaWiki:Proofreadpage_index_template |Autorius=Jonas Basanavičius |Pavadinimas=Apie lenkų kalbą Lietuvos bažnyčiose = De lingua polonica in ecclesiis Lithuaniae |Metai=1906 |Leidėjas=S. Banaičio spaustuvė |Šaltinis=https://commons.wikimedia.org/wiki/File:On_the_Polish_Language_in_the_Churches_of_Lithuania_-_De_lingua_polonica_in_ecclesiis_Lithuaniae_-_1906.pdf |Paveikslėlis= |Puslapiai=<pagelist /> |Pastabos= }} [[Kategorija:Religija]] [[Kategorija:Lietuvių autoriai]] [[Kategorija:Jonas Basanavičius]] akre0fxulai3h4c9j9vqbm4tlzpb5hb 250 5305 12852 2026-08-24T18:21:52Z Ke an 2377 /* Proofread */ 12852 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>APIE LENKŲ KALBĄ LIETUVOS BAŽNYČIOSE. Lietuvių raštas, paduotas Jo Šventenybei Pijui X. Popiežiui ir visiems S. R. Katalikų Bažnyčios Kardinolams. DE LINGUA POLONICA IN ECCLESIIS LITHUANIAE. Supplex libellus Suae Sanctitati Pio X. Papae omnibusque S. R. Catholicae Ecclesiae Cardinalibus a Lithuanis oblatus. KAUNĘ - 1906 - CAUNAE S. Banaičio spaustuvė.<noinclude><references/></noinclude> pdueekumvg1iwobm607mubf9wjlof4x 12864 12852 2026-08-24T19:27:16Z Ke an 2377 12864 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude><center> APIE LENKŲ KALBĄ LIETUVOS BAŽNYČIOSE. Lietuvių raštas, paduotas Jo Šventenybei Pijui X. Popiežiui ir visiems S. R. Katalikų Bažnyčios Kardinolams. DE LINGUA POLONICA IN ECCLESIIS LITHUANIAE. Supplex libellus Suae Sanctitati Pio X. Papae omnibusque S. R. Catholicae Ecclesiae Cardinalibus a Lithuanis oblatus. <br><br> KAUNĘ - 1906 - CAUNAE S. Banaičio spaustuvė. </center><noinclude><references/></noinclude> 8tu8csg7thlic2mxnrlyucxpp3offv4 250 5306 12853 2026-08-24T18:24:54Z Ke an 2377 /* Proofread */ 12853 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{{c|{{larger|Prakalba.}}}} Pastarųjų laikų labai liūdni atsitikimai Lie­ tuvos bažnyčiose vėl atkreipė visuomenės akis ant tos opios lietuvių gyvenime vietos, kurią nuo tiek šimtų metų yra įnėmusi Bažnyčioje lenkų kalba, teip ilgai mųsų tautiškame organisme įsivietrijusioji, kuri ir sulig šiol, kaipo kokia žaizda, jokiais vaistais neprašalinama liekti. Lietuvių kalbos, o drauge su ja j’ ir tautos, nai­ kinimas per Bažnyčią, pavirtusią Lietuvoje į lenkinimo mašiną, pastaraisiais metais, lietutuviams iš tautiško miego keliant, yra labai jaut­ rus, nepakenčiamas tapęs. Ką rusai darė lietu­ vių tautai per tokį rusifikacijos įrankį, kaip mokykla, tokį pat tautiškosios demoralizacijos tikslą visados turėjo, ir tai jau nuo kelių šimtų metų, Lietuvoje lenkiškai organizuotoji Bažnyčia. Rusifikacija yra tai tik įpatinga, kaip ir polo­ nizacija, ištautinimo rųšis, su tuomi tačiau skir­ tumu, kad pastaroji, su Bažnyčios pašalpa pla­ tinamoji, yra šimtą kartų paoingesnė. Kuomet lietuvių tautos rusinimas per mokyklas sulig šiol beveik be žymios pasekmės liko, lenkinimas per Bažnyčias yra pavertęs lietuvių daugybę į gudus, o iš dalies ir į „lenkus“ , kurie tokiu budu, ištautinti, nuo savo brolių-lietuvių, tary­ tum, kokia svetima tauta, bando skirtis ir pa­ starame laike organizuojasi į teip vadinamuosius „Lietuvos lenkus“ („Polacy na Litwie“). Kad šitąjį lenkų bažnytiškai-politiškąjį parazitismą nuo lietuvių tautiškojo kūno pašalinti, buvo jau ne vienas užmanytas vaistas. Buvo apie tai ne kartą ir įvairiuose laikraščiuose kal­ bėta ir klausimą apie išmetimą lenkų kalbos iš Lietuvos Bažnyčios tankei svarstyta. Kad prisi­ dėti, kiek galima, prie tolimesniojo pavarymo paakiui klausimo apie paojingumą lenkų poli­ tiškosios per Bažnyčią propagandos Lietuvoje, paskutiniais metais, kaip žinoma, Seinų vysku­ pystės, kaip ir Amerikoje gyvenančių, lietuvių paduota Š. Apaštalų Sostui prašymai, idant Ji­ sai pagelbėtų pašalinti lenkų kalbą iš Lietuvos bažnyčių. Su tokiu pat tikslu ir Vilniaus vy­ skupystės lietuviai vasario m. 1906 m., padavė {{c|{{larger|Praefatio.}}}} Nuperrime tristissimi eventus in ecclesiis Lithuaniae iterum omnium oculos converterunt in hunc dolorosum in vita Lithuanorum locum, quem a pluribus saeculis lingua polonica in Ecclesia occupat — per longum tempus in eoruin nationali organismo inveterata, — quae hucusque, sicut quoddam vulnus, nullis remediis semoveri potest. Litliuanicae linguae et simul cum ea na­ tionis exstirpatio per Ecclesiam, quae in Lithuania polonisationis instrumentum est facta, Lithuanis de nationali somno surgentibus, novissimo tempore est valde offensiva et intolleranda. Quod Russi Lithuanorum genti ope talis russificationis medii, qualis esse potest schola, effi­ cere conati sunt, hunc eundemque nationalis de­ moralisationis scopum etiam polonice organisata in Lithuania Ecclesia, et quidem ab aliquot sae­ culis, prosecuta est. Russificatio velut et polonisatio est speciale denationalisationis genus, hac tamen cum differentia, quod posterior, ope E c­ clesiae propagata, est centies efficacior, proin periculosior. Cum Lithuanorum russificatio per scholam fere nullum hucusque successum habuit, polonisatio, Ecclesia adiuvante, quam plurimos Lithuanos vertit in Russos, aut ex parte in Polonos, qui, ita denationalisati, a suis fratribus L ithuanis, quasi quaedam aliena natio, separari co­ nantur et posteriore tempore in societatem, quae „Poloni in Lithuania“ audit, uniuntur. Ad hunc Polonorum ecclesiastico-politicum parasitismum a Lithuanorum nationali corpore separandum, aliquoties ex parte Lithuanorum tentatum est. De hac re haud semel in variis ephe­ meridibus scriptum et de lingua polonica ex ecclesiis Lithuaniae amovenda saepe deliberatum est. Ad quaestionem de periculo Polonorum politicae per Ecclesiam „propagandae“ in Lithu­ ania prae viribus movendam, posterioribus annis, ut notum est, Seinensis dioecesis et in America habitantes Lithuani S. Apostolicae Sedi petitio­ nes obferebant, ut adiutorium ad polonicam lin­ guam de ecclesiis Lithuaniae amovendam prae­ staret. in eundem finem etiam Vilnensis dioe3<noinclude><references/></noinclude> s8oqyinan0gfe07mj7g73nebajhy43k 12854 12853 2026-08-24T18:26:49Z Ke an 2377 12854 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude> {| style="width:100%;" |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | {{c|{{larger|Prakalba.}}}} Pastarųjų laikų labai liūdni atsitikimai Lie­tu­vos bažnyčiose vėl atkreipė visuomenės akis ant tos opios lietuvių gyvenime vietos, kurią nuo tiek šimtų metų yra įnėmusi Bažnyčioje lenkų kalba, teip ilgai mųsų tautiškame organisme įsivietrijusioji, kuri ir sulig šiol, kaipo kokia žaizda, jokiais vaistais neprašalinama liekti. Lietuvių kalbos, o drauge su ja j’ ir tautos, nai­kinimas per Bažnyčią, pavirtusią Lietuvoje į lenkinimo mašiną, pastaraisiais metais, lietutuviams iš tautiško miego keliant, yra labai jaut­rus, nepakenčiamas tapęs. Ką rusai darė lietu­vių tautai per tokį rusifikacijos įrankį, kaip mokykla, tokį pat tautiškosios demoralizacijos tikslą visados turėjo, ir tai jau nuo kelių šimtų metų, Lietuvoje lenkiškai organizuotoji Bažnyčia. Rusifikacija yra tai tik įpatinga, kaip ir polo­nizacija, ištautinimo rųšis, su tuomi tačiau skir­tumu, kad pastaroji, su Bažnyčios pašalpa pla­tinamoji, yra šimtą kartų paoingesnė. Kuomet lietuvių tautos rusinimas per mokyklas sulig šiol beveik be žymios pasekmės liko, lenkinimas per Bažnyčias yra pavertęs lietuvių daugybę į gudus, o iš dalies ir į „lenkus“, kurie tokiu budu, ištautinti, nuo savo brolių-lietuvių, tary­tum, kokia svetima tauta, bando skirtis ir pa­starame laike organizuojasi į teip vadinamuosius „Lietuvos lenkus“ („Polacy na Litwie“). Kad šitąjį lenkų bažnytiškai-politiškąjį parazitismą nuo lietuvių tautiškojo kūno pašalinti, buvo jau ne vienas užmanytas vaistas. Buvo apie tai ne kartą ir įvairiuose laikraščiuose kal­bėta ir klausimą apie išmetimą lenkų kalbos iš Lietuvos Bažnyčios tankei svarstyta. Kad prisi­dėti, kiek galima, prie tolimesniojo pavarymo paakiui klausimo apie paojingumą lenkų poli­tiškosios per Bažnyčią propagandos Lietuvoje, paskutiniais metais, kaip žinoma, Seinų vysku­pystės, kaip ir Amerikoje gyvenančių, lietuvių paduota Š. Apaštalų Sostui prašymai, idant Ji­sai pagelbėtų pašalinti lenkų kalbą iš Lietuvos bažnyčių. Su tokiu pat tikslu ir Vilniaus vy­skupystės lietuviai vasario m. 1906 m., padavė | | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | {{c|{{larger|Praefatio.}}}} Nuperrime tristissimi eventus in ecclesiis Lithuaniae iterum omnium oculos converterunt in hunc dolorosum in vita Lithuanorum locum, quem a pluribus saeculis lingua polonica in Ecclesia occupat — per longum tempus in eoruin nationali organismo inveterata, — quae hucusque, sicut quoddam vulnus, nullis remediis semoveri potest. Litliuanicae linguae et simul cum ea na­tionis exstirpatio per Ecclesiam, quae in Lithuania polonisationis instrumentum est facta, Lithuanis de nationali somno surgentibus, novissimo tempore est valde offensiva et intolleranda. Quod Russi Lithuanorum genti ope talis russificationis medii, qualis esse potest schola, effi­cere conati sunt, hunc eundemque nationalis de­moralisationis scopum etiam polonice organisata in Lithuania Ecclesia, et quidem ab aliquot sae­culis, prosecuta est. Russificatio velut et polonisatio est speciale denationalisationis genus, hac tamen cum differentia, quod posterior, ope Ecclesiae propagata, est centies efficacior, proin periculosior. Cum Lithuanorum russificatio per scholam fere nullum hucusque successum habuit, polonisatio, Ecclesia adiuvante, quam plurimos Lithuanos vertit in Russos, aut ex parte in Polonos, qui, ita denationalisati, a suis fratribus Lithuanis, quasi quaedam aliena natio, separari co­nantur et posteriore tempore in societatem, quae „Poloni in Lithuania“ audit, uniuntur. Ad hunc Polonorum ecclesiastico-politicum parasitismum a Lithuanorum nationali corpore separandum, aliquoties ex parte Lithuanorum tentatum est. De hac re haud semel in variis ephe­meridibus scriptum et de lingua polonica ex ecclesiis Lithuaniae amovenda saepe deliberatum est. Ad quaestionem de periculo Polonorum politicae per Ecclesiam „propagandae“ in Lithu­ania prae viribus movendam, posterioribus annis, ut notum est, Seinensis dioecesis et in America habitantes Lithuani S. Apostolicae Sedi petitio­nes obferebant, ut adiutorium ad polonicam lin­guam de ecclesiis Lithuaniae amovendam prae­staret. In eundem finem etiam Vilnensis dioe3 |} <noinclude><references/></noinclude><noinclude><references/></noinclude> 295y92wi85w6dth5nv127h68iq0im2m 12855 12854 2026-08-24T18:27:42Z Ke an 2377 12855 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" |- ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | {{c|'''Prakalba.'''}} ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | {{c|'''Praefatio.'''}} |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | Pastarųjų laikų labai liūdni atsitikimai Lie­tu­vos bažnyčiose vėl atkreipė visuomenės akis ant tos opios lietuvių gyvenime vietos, kurią nuo tiek šimtų metų yra įnėmusi Bažnyčioje lenkų kalba, teip ilgai mųsų tautiškame organisme įsivietrijusioji, kuri ir sulig šiol, kaipo kokia žaizda, jokiais vaistais neprašalinama liekti. Lietuvių kalbos, o drauge su ja j’ ir tautos, nai­kinimas per Bažnyčią, pavirtusią Lietuvoje į lenkinimo mašiną, pastaraisiais metais, lietutuviams iš tautiško miego keliant, yra labai jaut­rus, nepakenčiamas tapęs. | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | Nuperrime tristissimi eventus in ecclesiis Lithuaniae iterum omnium oculos converterunt in hunc dolorosum in vita Lithuanorum locum, quem a pluribus saeculis lingua polonica in Ecclesia occupat — per longum tempus in eoruin nationali organismo inveterata, — quae hucusque, sicut quoddam vulnus, nullis remediis semoveri potest. Litliuanicae linguae et simul cum ea nationis exstirpatio per Ecclesiam, quae in Lithuania polonisationis instrumentum est facta, Lithuanis de nationali somno surgentibus, novissimo tempore est valde offensiva et intolleranda. |}<noinclude><references/></noinclude> 3sfd4h5ivppb4lfn6n11tayk5pu4565 12856 12855 2026-08-24T18:31:58Z Ke an 2377 12856 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" |- ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | {{'''Prakalba.'''}} ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | {{'''Praefatio.'''}} |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | Pastarųjų laikų labai liūdni atsitikimai Lie­tu­vos bažnyčiose vėl atkreipė visuomenės akis ant tos opios lietuvių gyvenime vietos, kurią nuo tiek šimtų metų yra įnėmusi Bažnyčioje lenkų kalba, teip ilgai mųsų tautiškame organisme įsivietrijusioji, kuri ir sulig šiol, kaipo kokia žaizda, jokiais vaistais neprašalinama liekti. Lietuvių kalbos, o drauge su ja j’ ir tautos, nai­kinimas per Bažnyčią, pavirtusią Lietuvoje į lenkinimo mašiną, pastaraisiais metais, lietutuviams iš tautiško miego keliant, yra labai jaut­rus, nepakenčiamas tapęs. | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | Nuperrime tristissimi eventus in ecclesiis Lithuaniae iterum omnium oculos converterunt in hunc dolorosum in vita Lithuanorum locum, quem a pluribus saeculis lingua polonica in Ecclesia occupat — per longum tempus in eoruin nationali organismo inveterata, — quae hucusque, sicut quoddam vulnus, nullis remediis semoveri potest. Litliuanicae linguae et simul cum ea nationis exstirpatio per Ecclesiam, quae in Lithuania polonisationis instrumentum est facta, Lithuanis de nationali somno surgentibus, novissimo tempore est valde offensiva et intolleranda. |}<noinclude><references/></noinclude> k5mlbc85qbrb5kxr6hynxtti4hznvmv 12857 12856 2026-08-24T18:32:13Z Ke an 2377 12857 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" |- ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''Prakalba.''' ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''Praefatio.''' |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | Pastarųjų laikų labai liūdni atsitikimai Lie­tu­vos bažnyčiose vėl atkreipė visuomenės akis ant tos opios lietuvių gyvenime vietos, kurią nuo tiek šimtų metų yra įnėmusi Bažnyčioje lenkų kalba, teip ilgai mųsų tautiškame organisme įsivietrijusioji, kuri ir sulig šiol, kaipo kokia žaizda, jokiais vaistais neprašalinama liekti. Lietuvių kalbos, o drauge su ja j’ ir tautos, nai­kinimas per Bažnyčią, pavirtusią Lietuvoje į lenkinimo mašiną, pastaraisiais metais, lietutuviams iš tautiško miego keliant, yra labai jaut­rus, nepakenčiamas tapęs. | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | Nuperrime tristissimi eventus in ecclesiis Lithuaniae iterum omnium oculos converterunt in hunc dolorosum in vita Lithuanorum locum, quem a pluribus saeculis lingua polonica in Ecclesia occupat — per longum tempus in eoruin nationali organismo inveterata, — quae hucusque, sicut quoddam vulnus, nullis remediis semoveri potest. Litliuanicae linguae et simul cum ea nationis exstirpatio per Ecclesiam, quae in Lithuania polonisationis instrumentum est facta, Lithuanis de nationali somno surgentibus, novissimo tempore est valde offensiva et intolleranda. |}<noinclude><references/></noinclude> h4g5218uotujczf6rit8j1y1f8g9psg 12865 12857 2026-08-24T19:30:11Z Ke an 2377 12865 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" |- ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''Prakalba.''' ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''Praefatio.''' |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | Pastarųjų laikų labai liūdni atsitikimai Lie­tu­vos bažnyčiose vėl atkreipė visuomenės akis ant tos opios lietuvių gyvenime vietos, kurią nuo tiek šimtų metų yra įnėmusi Bažnyčioje lenkų kalba, teip ilgai mųsų tautiškame organisme įsivietrijusioji, kuri ir sulig šiol, kaipo kokia žaizda, jokiais vaistais neprašalinama liekti. Lietuvių kalbos, o drauge su jaj’ ir tautos, naikinimas per Bažnyčią, pavirtusią Lietuvoje į lenkinimo mašiną, pastaraisiais metais, lietutuviams iš tautiško miego keliant, yra labai jautrus, nepakenčiamas tapęs. | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | Nuperrime tristissimi eventus in ecclesiis Lithuaniae iterum omnium oculos converterunt in hunc dolorosum in vita Lithuanorum locum, quem a pluribus saeculis lingua polonica in Ecclesia occupat — per longum tempus in eoruin nationali organismo inveterata, — quae hucusque, sicut quoddam vulnus, nullis remediis semoveri potest. Litliuanicae linguae et simul cum ea nationis exstirpatio per Ecclesiam, quae in Lithuania polonisationis instrumentum est facta, Lithuanis de nationali somno surgentibus, novissimo tempore est valde offensiva et intolleranda. |}<noinclude><references/></noinclude> 3ahcn3ybp33k9trbaue8i3l1y1bcczg 12866 12865 2026-08-24T19:39:55Z Ke an 2377 12866 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" |- ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''Prakalba.''' ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''Praefatio.''' |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | Pastarųjų laikų labai liūdni atsitikimai Lie­tu­vos bažnyčiose vėl atkreipė visuomenės akis ant tos opios lietuvių gyvenime vietos, kurią nuo tiek šimtų metų yra įnėmusi Bažnyčioje lenkų kalba, teip ilgai mųsų tautiškame organisme įsivietrijusioji, kuri ir sulig šiol, kaipo kokia žaizda, jokiais vaistais neprašalinama liekti. Lietuvių kalbos, o drauge su jaj’ ir tautos, naikinimas per Bažnyčią, pavirtusią Lietuvoje į lenkinimo mašiną, pastaraisiais metais, lietutuviams iš tautiško miego keliant, yra labai jautrus, nepakenčiamas tapęs. Ka rusai darė lietuvių tautai per tokį rusifikacijos įrankį, kaip mokykla, tokį pat tautiškosios demoralizacijos tikslą visados turėjo, ir tai jau nuo kelių šimtų metų, Lietuvoje lenkiškai organizuotoji Bažnyčia. Rusifikacija yra tai tik įpatinga, kaip ir polonizacija, ištautinimo rųšis, su tuomi tačiau skirtumu, kad pastaroji, su Bažnyčios pašalpa platinamoji, yra šimtą kartų paoingesnė. Kuomet lietuvių tautos rusinimas per mokyklas sulig šiol beveik be žymios pasekmės liko, lenkinimas per Bažnyčias yra pavertes lietuvių daugybę į gudus, o iš dalies ir į „lenkus“, kurie tokiu būdu, ištautinti, nuo savo brolių-lietuvių, tarytum, kokia svetima tauta, bando skirtis ir pastarame laike organizuojasi į teip vadinamuosius „Lietuvos lenkus“ („Polacy na Litwie“). | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | Nuperrime tristissimi eventus in ecclesiis Lithuaniae iterum omnium oculos converterunt in hunc dolorosum in vita Lithuanorum locum, quem a pluribus saeculis lingua polonica in Ecclesia occupat — per longum tempus in eoruin nationali organismo inveterata, — quae hucusque, sicut quoddam vulnus, nullis remediis semoveri potest. Litliuanicae linguae et simul cum ea nationis exstirpatio per Ecclesiam, quae in Lithuania polonisationis instrumentum est facta, Lithuanis de nationali somno surgentibus, novissimo tempore est valde offensiva et intolleranda. |}<noinclude><references/></noinclude> 094tncad38sy8k5kgcej6wihwaxbq98 12867 12866 2026-08-24T19:55:19Z Ke an 2377 12867 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" |- ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''Prakalba.''' ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''Praefatio.''' |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | Pastarųjų laikų labai liūdni atsitikimai Lie­tu­vos bažnyčiose vėl atkreipė visuomenės akis ant tos opios lietuvių gyvenime vietos, kurią nuo tiek šimtų metų yra įnėmusi Bažnyčioje lenkų kalba, teip ilgai mųsų tautiškame organisme įsivietrijusioji, kuri ir sulig šiol, kaipo kokia žaizda, jokiais vaistais neprašalinama liekti. Lietuvių kalbos, o drauge su jaj’ ir tautos, naikinimas per Bažnyčią, pavirtusią Lietuvoje į lenkinimo mašiną, pastaraisiais metais, lietutuviams iš tautiško miego keliant, yra labai jautrus, nepakenčiamas tapęs. Ka rusai darė lietuvių tautai per tokį rusifikacijos įrankį, kaip mokykla, tokį pat tautiškosios demoralizacijos tikslą visados turėjo, ir tai jau nuo kelių šimtų metų, Lietuvoje lenkiškai organizuotoji Bažnyčia. Rusifikacija yra tai tik įpatinga, kaip ir polonizacija, ištautinimo rųšis, su tuomi tačiau skirtumu, kad pastaroji, su Bažnyčios pašalpa platinamoji, yra šimtą kartų paoingesnė. Kuomet lietuvių tautos rusinimas per mokyklas sulig šiol beveik be žymios pasekmės liko, lenkinimas per Bažnyčias yra pavertes lietuvių daugybę į gudus, o iš dalies ir į „lenkus“, kurie tokiu būdu, ištautinti, nuo savo brolių-lietuvių, tarytum, kokia svetima tauta, bando skirtis ir pastarame laike organizuojasi į teip vadinamuosius „Lietuvos lenkus“ („Polacy na Litwie“). Kad šitajį lenkų bažnytiškai-politiškąjį parazitismą nuo lietuvių tautiško kuno pašalinti buvo jau nevienas užmanytas vaistas. Buvo apie tai ne kartą ir įvairiuose laikraščiuose kalbėta ir klausimą apie išmetimą lenkų kalbos iš Lietuvos Bažnyčios taneki svarstyta. Kad prisidėti, kiek galima prie tolimesniojo pavarymo paakiui klausimo apie paojingumą lenkų politiškosios per Bažnyčia propagandos Lietuvoje, paskutiniais metais, kaip žinoma, Seinų vyskupystės, kaip ir Amerikoje gyvenančių, lietuvių paduota Š. Apaštalų Sostui prašymai, idant Jisai pagelbėtų pašalinti lenkų kalbą iš Lietuvos bažnyčių. Su tokiu pat tikslu ir Vilniaus vyskupystės lietuviai vasario m. 1906 m., padavė | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | Nuperrime tristissimi eventus in ecclesiis Lithuaniae iterum omnium oculos converterunt in hunc dolorosum in vita Lithuanorum locum, quem a pluribus saeculis lingua polonica in Ecclesia occupat — per longum tempus in eoruin nationali organismo inveterata, — quae hucusque, sicut quoddam vulnus, nullis remediis semoveri potest. Litliuanicae linguae et simul cum ea nationis exstirpatio per Ecclesiam, quae in Lithuania polonisationis instrumentum est facta, Lithuanis de nationali somno surgentibus, novissimo tempore est valde offensiva et intolleranda. |}<noinclude><references/></noinclude> lxy2f26o6le8ov6goetfstx982bk5sz 12868 12867 2026-08-24T20:22:52Z Ke an 2377 12868 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" |- ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''Prakalba.''' ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''Praefatio.''' |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | Pastarųjų laikų labai liūdni atsitikimai Lie­tu­vos bažnyčiose vėl atkreipė visuomenės akis ant tos opios lietuvių gyvenime vietos, kurią nuo tiek šimtų metų yra įnėmusi Bažnyčioje lenkų kalba, teip ilgai mųsų tautiškame organisme įsivietrijusioji, kuri ir sulig šiol, kaipo kokia žaizda, jokiais vaistais neprašalinama liekti. Lietuvių kalbos, o drauge su jaj’ ir tautos, naikinimas per Bažnyčią, pavirtusią Lietuvoje į lenkinimo mašiną, pastaraisiais metais, lietutuviams iš tautiško miego keliant, yra labai jautrus, nepakenčiamas tapęs. Ka rusai darė lietuvių tautai per tokį rusifikacijos įrankį, kaip mokykla, tokį pat tautiškosios demoralizacijos tikslą visados turėjo, ir tai jau nuo kelių šimtų metų, Lietuvoje lenkiškai organizuotoji Bažnyčia. Rusifikacija yra tai tik įpatinga, kaip ir polonizacija, ištautinimo rųšis, su tuomi tačiau skirtumu, kad pastaroji, su Bažnyčios pašalpa platinamoji, yra šimtą kartų paoingesnė. Kuomet lietuvių tautos rusinimas per mokyklas sulig šiol beveik be žymios pasekmės liko, lenkinimas per Bažnyčias yra pavertes lietuvių daugybę į gudus, o iš dalies ir į „lenkus“, kurie tokiu būdu, ištautinti, nuo savo brolių-lietuvių, tarytum, kokia svetima tauta, bando skirtis ir pastarame laike organizuojasi į teip vadinamuosius „Lietuvos lenkus“ („Polacy na Litwie“). Kad šitajį lenkų bažnytiškai-politiškąjį parazitismą nuo lietuvių tautiško kuno pašalinti buvo jau nevienas užmanytas vaistas. Buvo apie tai ne kartą ir įvairiuose laikraščiuose kalbėta ir klausimą apie išmetimą lenkų kalbos iš Lietuvos Bažnyčios taneki svarstyta. Kad prisidėti, kiek galima prie tolimesniojo pavarymo paakiui klausimo apie paojingumą lenkų politiškosios per Bažnyčia propagandos Lietuvoje, paskutiniais metais, kaip žinoma, Seinų vyskupystės, kaip ir Amerikoje gyvenančių, lietuvių paduota Š. Apaštalų Sostui prašymai, idant Jisai pagelbėtų pašalinti lenkų kalbą iš Lietuvos bažnyčių. Su tokiu pat tikslu ir Vilniaus vyskupystės lietuviai vasario m. 1906 m., padavė | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | Nuperrime tristissimi eventus in ecclesiis Lithuaniae iterum omnium oculos converterunt in hunc dolorosum in vita Lithuanorum locum, quem a pluribus saeculis lingua polonica in Ecclesia occupat — per longum tempus in eorum nationali organismo inveterata, quae hucusque, sicut quoddam vulnus, nullis remediis semoveri potest. Lithuanicae linguae et simul cum ea nationis exstirpatio per Ecclesiam, quae in Lithuania polonisationis instrumentum est facta, Lithuanis de nationali somno surgentibus, novissimo tempore est valde offensiva et intolleranda. Quod Russi Lithuanorum genti ope talis russificationis medii, qualis esse potest schola, efficere conati sunt, hunc eundemque nationalis demoralisationis scopum etiam polonice organisata in Lithuania Ecclesia, et quidem ab aliquot saeculis, prosecuta est. Russificatio velut et polonisatio est speciale denationalisationis genus, hac tamen cum differentia, quod posterior, ope Ecclesiae propagata, est centies efficacior, proin periculosior. Cum Lithuanorum russificatio per scholam fere nullum hucusque successum habuit, polonisatio, Ecclesiae adiuvante, quam plurimos Lithuanos vertit in Russos, aut ex parte in Polonos, qui, ita denationalisati, a suis fratribus Lithuanis, quasi quaedam aliena natio, separari conantur et posteriore tempore in societatem, quae „Poloni in Lithuania“ auditur, uniuntur. Ad hunc Polonorum ecclesiastico-politicum parasitismum a Lithuanorum nationali corpore separandum, aliquoties ex parte Lithuanorum nationali corpore separandum, aliquoties ex parte Lithuanorum tentatum est. De hac re haud semel in variis ephemeridibus scriptum et de lingua polonica ex ecclesiis Lithuaniae amovenda saepe deliberatum est. Ad quaestionem de periculo Polonorum politicae per Ecclesiam et Lithuaniae „propagandae“ in Lithuania prae viribus movendam, posterioribus annis, ut notum est Seimensis dioecesis, et in America habitantes Lithauni S. Apostolicae Sedi petitiones obferebant, ut adiutorium ad polonicam linguam ex ecclesiis Lithuaniae amovendam praestaret. In eundem finem etiam Vilnensis dioe- |}<noinclude><references/></noinclude> f1vmngt38cw6b2g3yao0sdfnnd5lma5 12869 12868 2026-08-24T20:23:28Z Ke an 2377 12869 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" |- ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''Prakalba.''' ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''Praefatio.''' |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | Pastarųjų laikų labai liūdni atsitikimai Lie­tu­vos bažnyčiose vėl atkreipė visuomenės akis ant tos opios lietuvių gyvenime vietos, kurią nuo tiek šimtų metų yra įnėmusi Bažnyčioje lenkų kalba, teip ilgai mųsų tautiškame organisme įsivietrijusioji, kuri ir sulig šiol, kaipo kokia žaizda, jokiais vaistais neprašalinama liekti. Lietuvių kalbos, o drauge su jaj’ ir tautos, naikinimas per Bažnyčią, pavirtusią Lietuvoje į lenkinimo mašiną, pastaraisiais metais, lietutuviams iš tautiško miego keliant, yra labai jautrus, nepakenčiamas tapęs. Ka rusai darė lietuvių tautai per tokį rusifikacijos įrankį, kaip mokykla, tokį pat tautiškosios demoralizacijos tikslą visados turėjo, ir tai jau nuo kelių šimtų metų, Lietuvoje lenkiškai organizuotoji Bažnyčia. Rusifikacija yra tai tik įpatinga, kaip ir polonizacija, ištautinimo rųšis, su tuomi tačiau skirtumu, kad pastaroji, su Bažnyčios pašalpa platinamoji, yra šimtą kartų paoingesnė. Kuomet lietuvių tautos rusinimas per mokyklas sulig šiol beveik be žymios pasekmės liko, lenkinimas per Bažnyčias yra pavertes lietuvių daugybę į gudus, o iš dalies ir į „lenkus“, kurie tokiu būdu, ištautinti, nuo savo brolių-lietuvių, tarytum, kokia svetima tauta, bando skirtis ir pastarame laike organizuojasi į teip vadinamuosius „Lietuvos lenkus“ („Polacy na Litwie“). Kad šitajį lenkų bažnytiškai-politiškąjį parazitismą nuo lietuvių tautiško kuno pašalinti buvo jau nevienas užmanytas vaistas. Buvo apie tai ne kartą ir įvairiuose laikraščiuose kalbėta ir klausimą apie išmetimą lenkų kalbos iš Lietuvos Bažnyčios taneki svarstyta. Kad prisidėti, kiek galima prie tolimesniojo pavarymo paakiui klausimo apie paojingumą lenkų politiškosios per Bažnyčia propagandos Lietuvoje, paskutiniais metais, kaip žinoma, Seinų vyskupystės, kaip ir Amerikoje gyvenančių, lietuvių paduota Š. Apaštalų Sostui prašymai, idant Jisai pagelbėtų pašalinti lenkų kalbą iš Lietuvos bažnyčių. Su tokiu pat tikslu ir Vilniaus vyskupystės lietuviai vasario m. 1906 m., padavė | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | Nuperrime tristissimi eventus in ecclesiis Lithuaniae iterum omnium oculos converterunt in hunc dolorosum in vita Lithuanorum locum, quem a pluribus saeculis lingua polonica in Ecclesia occupat — per longum tempus in eorum nationali organismo inveterata, quae hucusque, sicut quoddam vulnus, nullis remediis semoveri potest. Lithuanicae linguae et simul cum ea nationis exstirpatio per Ecclesiam, quae in Lithuania polonisationis instrumentum est facta, Lithuanis de nationali somno surgentibus, novissimo tempore est valde offensiva et intolleranda. Quod Russi Lithuanorum genti ope talis russificationis medii, qualis esse potest schola, efficere conati sunt, hunc eundemque nationalis demoralisationis scopum etiam polonice organisata in Lithuania Ecclesia, et quidem ab aliquot saeculis, prosecuta est. Russificatio velut et polonisatio est speciale denationalisationis genus, hac tamen cum differentia, quod posterior, ope Ecclesiae propagata, est centies efficacior, proin periculosior. Cum Lithuanorum russificatio per scholam fere nullum hucusque successum habuit, polonisatio, Ecclesiae adiuvante, quam plurimos Lithuanos vertit in Russos, aut ex parte in Polonos, qui, ita denationalisati, a suis fratribus Lithuanis, quasi quaedam aliena natio, separari conantur et posteriore tempore in societatem, quae „Poloni in Lithuania“ auditur, uniuntur. Ad hunc Polonorum ecclesiastico-politicum parasitismum a Lithuanorum nationali corpore separandum, aliquoties ex parte Lithuanorum nationali corpore separandum, aliquoties ex parte Lithuanorum tentatum est. De hac re haud semel in variis ephemeridibus scriptum et de lingua polonica ex ecclesiis Lithuaniae amovenda saepe deliberatum est. Ad quaestionem de periculo Polonorum politicae per Ecclesiam et Lithuaniae „propagandae“ in Lithuania prae viribus movendam, posterioribus annis, ut notum est Seimensis dioecesis, et in America habitantes Lithauni S. Apostolicae Sedi petitiones obferebant, ut adiutorium ad polonicam linguam ex ecclesiis Lithuaniae amovendam praestaret. In eundem finem etiam Vilnensis dioe- |}<noinclude><references/></noinclude> 51yjye28caq54vqxfcb5car0yohaid8 250 5307 12858 2026-08-24T19:21:58Z Ke an 2377 /* Proofread */ 12858 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>[[File:Title page. On the Polish Language in the Churches of Lithuania - De lingua polonica in ecclesiis Lithuaniae - 1906.png|frameless|center|300px|Title page]]<noinclude><references/></noinclude> lwj059frwfzuibst1cb5cfftvyjow6r 12859 12858 2026-08-24T19:22:13Z Ke an 2377 12859 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>[[File:Title page. On the Polish Language in the Churches of Lithuania - De lingua polonica in ecclesiis Lithuaniae - 1906.png|frameless|center|Title page]]<noinclude><references/></noinclude> j5t20c0q2gndi9swhz1pagiaqvfpoa6 12860 12859 2026-08-24T19:22:36Z Ke an 2377 12860 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>[[File:Title page. On the Polish Language in the Churches of Lithuania - De lingua polonica in ecclesiis Lithuaniae - 1906.png|frameless|center|500px|Title page]]<noinclude><references/></noinclude> mqnseq4nc5azmvhruaktj9jwi42j2ld 12861 12860 2026-08-24T19:22:50Z Ke an 2377 12861 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>[[File:Title page. On the Polish Language in the Churches of Lithuania - De lingua polonica in ecclesiis Lithuaniae - 1906.png|frameless|center|4500px|Title page]]<noinclude><references/></noinclude> gx9nw6lmyheollbamardkxved73eecj 12862 12861 2026-08-24T19:24:54Z Ke an 2377 12862 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{{large image|[[File:Title page. On the Polish Language in the Churches of Lithuania - De lingua polonica in ecclesiis Lithuaniae - 1906.png|480px|center]]}} {{Nop}}<noinclude><references/></noinclude> pnhmogse82p53nei4it8ljyhxi5otdm 12863 12862 2026-08-24T19:25:13Z Ke an 2377 Anuoliuoti [[Special:Contributions/Ke an|Ke an]] ([[User talk:Ke an|aptarimas]]) versiją [[Special:Diff/12862|12862]] 12863 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>[[File:Title page. On the Polish Language in the Churches of Lithuania - De lingua polonica in ecclesiis Lithuaniae - 1906.png|frameless|center|4500px|Title page]]<noinclude><references/></noinclude> gx9nw6lmyheollbamardkxved73eecj