Vikišaltiniai ltwikisource https://lt.wikisource.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.17 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikišaltiniai Vikišaltiniai aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Page Page talk Index Index talk TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 250 5308 12871 2026-08-29T04:03:51Z Ke an 2377 /* Proofread */ 12871 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>Š. Tėvui peticiją, kurioje, terp kitų, prašyta, kad jeigu butų Vilniaus vyskupas Ed. von-der Ropp’as kitur iškeltas, idant jo vieton paskirtų vyskupą lietuvį, mylintį savo kalbą ir tautą, o ne kokį svetimtautį, kaip ir sulig šiol kad buvo.<br> Tuomi pat laiku, kada buvo užmanyta peticija, išrinktas tapo ir susidraugavo daugelis apšviestų lietuvių, kurie, kaipo tautos atstovai, susitarė aprašyti padėjimą Lietuvos Bažnyčios ir tos liūdnos rolės, kurią joje teip ilgas metų eilias žaidė lenkų kunįgija, įpač Vilniaus vyskupystėje, ir tą aprašymą paduoti Jo Šventenybei Popiežiui, ir visiems kardinolams, idant nors tokiu budu supažindinti aukščiausią Bažnyčios valdžią su tuomi nelabu darbu, kurį Lietuvoje atlieka lenkiškai organizuotoji Bažnyčia.<br> Kaipo matomu lietuvių komiteto truso rezul­ tatu pasirodo šitas veikalas, kuriame, rods, dar ne pilnai ir neteip, kaip priderėtų, plačei aprašyta visas dalykų stovis Lietuvos bažnyčiose, bet visgi, pasitikime, ir iš jo bus gana aiškei matoma, į ką yra Lietuvoje pavirtusi Katalikų Bažnyčia nuo to laiko, kaip ji buvo į lenkų rankas patekus. <br><br> Vilniuje, vasario mėn., 1906. cesis Lithuani mense februario an. 1906 ad pedes Sanctissimi Patris petitionem posuerunt, in qua, inter alia, rogatum, ut si Vilnensis episco­ pus von-der-Ropp, alibi translatus fuerit, in eius locum alius episcopus Lithuanus, suam linguam et gentem amans, non vero extraneus, prout hucusque moris erat, designaretur. Eodem tempore, quando statutum est praedictam petitionem offerre, plures eruditi Lithuani, ut nationis suae delegati, inter se convenerunt Lithuaniae Ecclesiae statum et has tristes partes, quas sacerdotes Poloni, praesertim in Vilnensi dioecesi, tenebant, describere et talem descriptionem Suae Sanctitati S. Patri et S. R. Cath. Ecclesiae Cardinalibus exhibere, ut saltem tali modo Supremae Ecclesiae Potestati notum fiat de rebus a polonice organisata Ecclesia in Lithuania gestis.<br> Prout vidimus huius commissionis laboris fructus est hic libellus, in quo, licet non plene et insufficienter, diffuse descripta est nostrae Ecclesiae conditio, tamen, speramus, etiam et tali descriptione sufficienter clarum fore, qualis sors sit Ecclesiae Catholicae in Lithuania, postquam illa in laquea Polonorum incidit. <br><br> Vilnae, m. februario 1906.<noinclude><references/></noinclude> q8yll3w5vx95n49taaz01q03lgrzi5v 12872 12871 2026-08-29T04:05:41Z Ke an 2377 12872 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | Š. Tėvui peticiją, kurioje, terp kitų, prašyta, kad jeigu butų Vilniaus vyskupas Ed. von-der Ropp’as kitur iškeltas, idant jo vieton paskirtų vyskupą lietuvį, mylintį savo kalbą ir tautą, o ne kokį svetimtautį, kaip ir sulig šiol kad buvo.<br> Tuomi pat laiku, kada buvo užmanyta peticija, išrinktas tapo ir susidraugavo daugelis apšviestų lietuvių, kurie, kaipo tautos atstovai, susitarė aprašyti padėjimą Lietuvos Bažnyčios ir tos liūdnos rolės, kurią joje teip ilgas metų eilias žaidė lenkų kunįgija, įpač Vilniaus vyskupystėje, ir tą aprašymą paduoti Jo Šventenybei Popiežiui, ir visiems kardinolams, idant nors tokiu budu supažindinti aukščiausią Bažnyčios valdžią su tuomi nelabu darbu, kurį Lietuvoje atlieka lenkiškai organizuotoji Bažnyčia.<br> Kaipo matomu lietuvių komiteto truso rezul­ tatu pasirodo šitas veikalas, kuriame, rods, dar ne pilnai ir neteip, kaip priderėtų, plačei aprašyta visas dalykų stovis Lietuvos bažnyčiose, bet visgi, pasitikime, ir iš jo bus gana aiškei matoma, į ką yra Lietuvoje pavirtusi Katalikų Bažnyčia nuo to laiko, kaip ji buvo į lenkų rankas patekus. <br><br> Vilniuje, vasario mėn., 1906. cesis Lithuani mense februario an. 1906 ad pedes Sanctissimi Patris petitionem posuerunt, in qua, inter alia, rogatum, ut si Vilnensis episco­ pus von-der-Ropp, alibi translatus fuerit, in eius locum alius episcopus Lithuanus, suam linguam et gentem amans, non vero extraneus, prout hucusque moris erat, designaretur. Eodem tempore, quando statutum est praedictam petitionem offerre, plures eruditi Lithuani, ut nationis suae delegati, inter se convenerunt Lithuaniae Ecclesiae statum et has tristes partes, quas sacerdotes Poloni, praesertim in Vilnensi dioecesi, tenebant, describere et talem descriptionem Suae Sanctitati S. Patri et S. R. Cath. Ecclesiae Cardinalibus exhibere, ut saltem tali modo Supremae Ecclesiae Potestati notum fiat de rebus a polonice organisata Ecclesia in Lithuania gestis.<br> Prout vidimus huius commissionis laboris fructus est hic libellus, in quo, licet non plene et insufficienter, diffuse descripta est nostrae Ecclesiae conditio, tamen, speramus, etiam et tali descriptione sufficienter clarum fore, qualis sors sit Ecclesiae Catholicae in Lithuania, postquam illa in laquea Polonorum incidit. <br><br> Vilnae, m. februario 1906.<noinclude><references/></noinclude> ab0z5i4a9qmtj2ckadw1sh3isb64o61 12873 12872 2026-08-29T04:06:16Z Ke an 2377 12873 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | Š. Tėvui peticiją, kurioje, terp kitų, prašyta, kad jeigu butų Vilniaus vyskupas Ed. von-der Ropp’as kitur iškeltas, idant jo vieton paskirtų vyskupą lietuvį, mylintį savo kalbą ir tautą, o ne kokį svetimtautį, kaip ir sulig šiol kad buvo.<br> Tuomi pat laiku, kada buvo užmanyta peticija, išrinktas tapo ir susidraugavo daugelis apšviestų lietuvių, kurie, kaipo tautos atstovai, susitarė aprašyti padėjimą Lietuvos Bažnyčios ir tos liūdnos rolės, kurią joje teip ilgas metų eilias žaidė lenkų kunįgija, įpač Vilniaus vyskupystėje, ir tą aprašymą paduoti Jo Šventenybei Popiežiui, ir visiems kardinolams, idant nors tokiu budu supažindinti aukščiausią Bažnyčios valdžią su tuomi nelabu darbu, kurį Lietuvoje atlieka lenkiškai organizuotoji Bažnyčia.<br> Kaipo matomu lietuvių komiteto truso rezul­ tatu pasirodo šitas veikalas, kuriame, rods, dar ne pilnai ir neteip, kaip priderėtų, plačei aprašyta visas dalykų stovis Lietuvos bažnyčiose, bet visgi, pasitikime, ir iš jo bus gana aiškei matoma, į ką yra Lietuvoje pavirtusi Katalikų Bažnyčia nuo to laiko, kaip ji buvo į lenkų rankas patekus. <br><br> Vilniuje, vasario mėn., 1906. | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | cesis Lithuani mense februario an. 1906 ad pedes Sanctissimi Patris petitionem posuerunt, in qua, inter alia, rogatum, ut si Vilnensis episco­ pus von-der-Ropp, alibi translatus fuerit, in eius locum alius episcopus Lithuanus, suam linguam et gentem amans, non vero extraneus, prout hucusque moris erat, designaretur. Eodem tempore, quando statutum est praedictam petitionem offerre, plures eruditi Lithuani, ut nationis suae delegati, inter se convenerunt Lithuaniae Ecclesiae statum et has tristes partes, quas sacerdotes Poloni, praesertim in Vilnensi dioecesi, tenebant, describere et talem descriptionem Suae Sanctitati S. Patri et S. R. Cath. Ecclesiae Cardinalibus exhibere, ut saltem tali modo Supremae Ecclesiae Potestati notum fiat de rebus a polonice organisata Ecclesia in Lithuania gestis.<br> Prout vidimus huius commissionis laboris fructus est hic libellus, in quo, licet non plene et insufficienter, diffuse descripta est nostrae Ecclesiae conditio, tamen, speramus, etiam et tali descriptione sufficienter clarum fore, qualis sors sit Ecclesiae Catholicae in Lithuania, postquam illa in laquea Polonorum incidit. <br><br> Vilnae, m. februario 1906.<noinclude><references/></noinclude> 72j7f43ixbhalodzpxgfd3rp5hetbw1 12874 12873 2026-08-29T04:06:46Z Ke an 2377 12874 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | Š. Tėvui peticiją, kurioje, terp kitų, prašyta, kad jeigu butų Vilniaus vyskupas Ed. von-der Ropp’as kitur iškeltas, idant jo vieton paskirtų vyskupą lietuvį, mylintį savo kalbą ir tautą, o ne kokį svetimtautį, kaip ir sulig šiol kad buvo.<br> Tuomi pat laiku, kada buvo užmanyta peticija, išrinktas tapo ir susidraugavo daugelis apšviestų lietuvių, kurie, kaipo tautos atstovai, susitarė aprašyti padėjimą Lietuvos Bažnyčios ir tos liūdnos rolės, kurią joje teip ilgas metų eilias žaidė lenkų kunįgija, įpač Vilniaus vyskupystėje, ir tą aprašymą paduoti Jo Šventenybei Popiežiui, ir visiems kardinolams, idant nors tokiu budu supažindinti aukščiausią Bažnyčios valdžią su tuomi nelabu darbu, kurį Lietuvoje atlieka lenkiškai organizuotoji Bažnyčia.<br> Kaipo matomu lietuvių komiteto truso rezul­ tatu pasirodo šitas veikalas, kuriame, rods, dar ne pilnai ir neteip, kaip priderėtų, plačei aprašyta visas dalykų stovis Lietuvos bažnyčiose, bet visgi, pasitikime, ir iš jo bus gana aiškei matoma, į ką yra Lietuvoje pavirtusi Katalikų Bažnyčia nuo to laiko, kaip ji buvo į lenkų rankas patekus. <br><br> Vilniuje, vasario mėn., 1906. | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | cesis Lithuani mense februario an. 1906 ad pedes Sanctissimi Patris petitionem posuerunt, in qua, inter alia, rogatum, ut si Vilnensis episco­ pus von-der-Ropp, alibi translatus fuerit, in eius locum alius episcopus Lithuanus, suam linguam et gentem amans, non vero extraneus, prout hucusque moris erat, designaretur. Eodem tempore, quando statutum est praedictam petitionem offerre, plures eruditi Lithuani, ut nationis suae delegati, inter se convenerunt Lithuaniae Ecclesiae statum et has tristes partes, quas sacerdotes Poloni, praesertim in Vilnensi dioecesi, tenebant, describere et talem descriptionem Suae Sanctitati S. Patri et S. R. Cath. Ecclesiae Cardinalibus exhibere, ut saltem tali modo Supremae Ecclesiae Potestati notum fiat de rebus a polonice organisata Ecclesia in Lithuania gestis.<br> Prout vidimus huius commissionis laboris fructus est hic libellus, in quo, licet non plene et insufficienter, diffuse descripta est nostrae Ecclesiae conditio, tamen, speramus, etiam et tali descriptione sufficienter clarum fore, qualis sors sit Ecclesiae Catholicae in Lithuania, postquam illa in laquea Polonorum incidit. <br><br> Vilnae, m. februario 1906. |}<noinclude><references/></noinclude> 5snvbtmaki247kidlk8qaztr1nwqg0l 250 5309 12875 2026-08-29T05:54:35Z Ke an 2377 /* Proofread */ 12875 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" |- ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''APIE LENKŲ KALBĄ LIETUVOS BAŽNYČIOSE.'''<br>'<br> '''PALAIMINČIAUSIAS TĖVAI!''' ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''Praefatio.''' |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | '''DE LINGUA POLONICA IN ECCLESIIS LITHUNIAE. '''<br>'<br> '''BEATISSIME PATER!''' Iš visų, Europoje gyvenančių, ariškos kilties tautų pastarieji priėmė krikščioniškąją tikybę lietuviai, musų proseniai, ale, ją priėmę, su laiku, kaip ir musų gadynėje, jie tapo uoliausi katalikiškosios bažnyčios sunųs. Rods jau Lietuvos karaliaus Mindaugio laike (1242— 1263 m.) buvo pradėta pas mus katalikystę platinti, bet jos oficiališką įvesdinimą, tik liepiant Didžiamjam Lietuvos Kunigaikščiui Jagėlai, atlikta, pirmučiausia apkrikštijus bajoriją, didžiūnus, o paskui lietuvių burius, Vilniun su­ varius ir palei upę Viliją sustačius, drauge apkrikštyta.<br> Didysis Lietuvos Kunįgaikštis, kursai tą krikštijimo aktą 1387 m. įvykdino, pirm to jau lenkų karalaitę, Jadvygą, vedęs ir jų karaliumi pastojęs, dėl suprantamų priežasčių buvo po jų politiška įtekme papuolęs, kurią lenkai ir iš­ naudoti pasiskubino. Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje katalikystę įvedant, o lietuvių, krikščioniškai apšviestų, kunįgų neturint, naujos tikybės platinimą lenkų kunįgams, lietuvių kalbos nemokantiems, buvo pavesta. Mat. Stryjkowski, Medininkų kanaunįkas, kurs savo Kronikoje*), tarp kitų, ir įvedimo Lietuvon katalikystės aprašymą yra palikęs, apie tai sako: „Žiemos pradžioje 1387 m. po Kristaus gimimo, Vladislovas Jagėla, Didis Lietuvos kunįgaikštis ir Lenkų ka­ ralius, nenorėdamas, kad ant toliau jo tėvynė, Lietuva, butų stabmeldiška, su jauna savo karaliene, Jadvyga, išsiruošė į Lietuvą, pasiėmęs Gniezno arcivyskupą Bodzentą ir Krokavos vyskupą Joną, ir nemažai kitų dvasiškųjų; drauge su juo važiavo ir Zemovitas Mazovijos, Konradas Olesniko kunįgaikščiai, Bartoš’as iš Wišemborgo, Poznaniaus vaivadas, Kristin’as iš Oškagalvių (Kozich glow), Sondečko, Mikalojus Ossolinskis, Vislickis, kaštelionai, Miedzigoržo kancleris Zaklika, ir karaliaus pakancleris Mikalojus Moskorovski’s, pakancleris iš Tarnavo Spitek, ir daugelis kitų valstijos kunįgaikščių ir ponų.<br> Po pirmojo gavėnios nedėldienio karalius Jagėla sušaukė Vilniuje vyriausįjį seimą, kur suvažiavo Lietuvos kunįgaikščiai: Skirgėlą iš Trakų, *) Kronika Polska, litewska etc. Krolewiec 1582, ks. XIII. rozd. 5. | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | Inter omnes, quae incolebant Europam, ariacae originis, nationes majores nostri, Lithuani, postremi Christianam religionem susceperunt, sed ea semel professa in dies sicuti et nunc zelosissimi catholicae ecclesiae filii facti sunt.<br> Quamvis jam Mindaugio, Lithuaniae rege (1224— 1263), catholica religio apud nos propagari coepta sit, officialiter tamen nonnisi sub auspiciis Jagelae, Magni Lithuaniae Ducis, nobilibus prius optimatibusque, deinde copioso vulgo in urbem Vilnam convocato ibique ad flumen Vilia collocato baptizatis, introducta est.<br> Magnus, Lithuaniae dux, huius baptizmi an. 1387 auctor, jam prius cum Hedvige, Polonorum regina, matrimonialiter copulatus et exinde rex eorum factus, propter notas causas, Polonorum politicis in rebus influxui succubuit, quo deinceps illi abuti non praetermiserunt. In Magno Lithuaniae Ducatu catholicae religionis praedicatio sacerdotibus Polonis, lithuanam linguam minime callentibus, comissa est. Mat. Stryjkowski, Medinicensis eccl. canonicus, qui in suis Chronicis*), inter alia etiam catholicae fidei in Lithuaniam introductionem describit, ita hac de re narrat: „Initio hiemis a. D. 1387. Vladislaus Jagela, magnus Lithuaniae Dux et Polonorum rex, suam patriam Lithuaniam et deinceps ethnicam fore aegre ferrens cum sua juvene Hedvige, regina, — Bodzenta archiepiscopo Gniesnensi, Joanne episcopo Cracoviensi, multisque aliis clericis sibi adseitis in Lithuaniam iter suscepit. Eum comitati sunt: Ziemovita Masoviensis, Conradus Olesnicensis duces, Bartosz de Wiszemborg, Posnaniae dux, Cristinus de Kozie-Glowy, Sondeczko, Nicolaus Ossolinski, Wislicki-castelani, Miedziogorsensis cancelarius de Zaklika et regius subcancelarius Nicolaus Moskorowski, subcancelarius de Tarnovo Spitek et multi allii regni duces et opti­ mates. Post primani dominicam Quadragesimae Jagela regni comitia Vilnae indixit; huc venerunt Lithuaniae duces: Skirgela de Trocis, Vitaudus de Grodno, Vladimirus de Kijovia, Dimitrius Ko- *) Kronika Polska, litewska etc. Krolewiec 1582, ks. XIII. rozd. 5. |}<noinclude><references/></noinclude> anf8rgbuy14xlsyf0euxxi6a8gmdkj2 12876 12875 2026-08-29T05:55:25Z Ke an 2377 12876 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" |- ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''APIE LENKŲ KALBĄ LIETUVOS BAŽNYČIOSE.'''<br>'<br> '''PALAIMINČIAUSIAS TĖVAI!''' ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''Praefatio.''' |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | '''DE LINGUA POLONICA IN ECCLESIIS LITHUNIAE. '''<br>'<br> '''BEATISSIME PATER!''' Iš visų, Europoje gyvenančių, ariškos kilties tautų pastarieji priėmė krikščioniškąją tikybę lietuviai, musų proseniai, ale, ją priėmę, su laiku, kaip ir musų gadynėje, jie tapo uoliausi katalikiškosios bažnyčios sunųs. Rods jau Lietuvos karaliaus Mindaugio laike (1242— 1263 m.) buvo pradėta pas mus katalikystę platinti, bet jos oficiališką įvesdinimą, tik liepiant Didžiamjam Lietuvos Kunigaikščiui Jagėlai, atlikta, pirmučiausia apkrikštijus bajoriją, didžiūnus, o paskui lietuvių burius, Vilniun su­ varius ir palei upę Viliją sustačius, drauge apkrikštyta.<br> Didysis Lietuvos Kunįgaikštis, kursai tą krikštijimo aktą 1387 m. įvykdino, pirm to jau lenkų karalaitę, Jadvygą, vedęs ir jų karaliumi pastojęs, dėl suprantamų priežasčių buvo po jų politiška įtekme papuolęs, kurią lenkai ir iš­ naudoti pasiskubino. Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje katalikystę įvedant, o lietuvių, krikščioniškai apšviestų, kunįgų neturint, naujos tikybės platinimą lenkų kunįgams, lietuvių kalbos nemokantiems, buvo pavesta. Mat. Stryjkowski, Medininkų kanaunįkas, kurs savo Kronikoje*), tarp kitų, ir įvedimo Lietuvon katalikystės aprašymą yra palikęs, apie tai sako: „Žiemos pradžioje 1387 m. po Kristaus gimimo, Vladislovas Jagėla, Didis Lietuvos kunįgaikštis ir Lenkų ka­ ralius, nenorėdamas, kad ant toliau jo tėvynė, Lietuva, butų stabmeldiška, su jauna savo karaliene, Jadvyga, išsiruošė į Lietuvą, pasiėmęs Gniezno arcivyskupą Bodzentą ir Krokavos vyskupą Joną, ir nemažai kitų dvasiškųjų; drauge su juo važiavo ir Zemovitas Mazovijos, Konradas Olesniko kunįgaikščiai, Bartoš’as iš Wišemborgo, Poznaniaus vaivadas, Kristin’as iš Oškagalvių (Kozich glow), Sondečko, Mikalojus Ossolinskis, Vislickis, kaštelionai, Miedzigoržo kancleris Zaklika, ir karaliaus pakancleris Mikalojus Moskorovski’s, pakancleris iš Tarnavo Spitek, ir daugelis kitų valstijos kunįgaikščių ir ponų.<br> Po pirmojo gavėnios nedėldienio karalius Jagėla sušaukė Vilniuje vyriausįjį seimą, kur suvažiavo Lietuvos kunįgaikščiai: Skirgėlą iš Trakų, *) Kronika Polska, litewska etc. Krolewiec 1582, ks. XIII. rozd. 5. | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | Inter omnes, quae incolebant Europam, ariacae originis,nationes majores nostri, Lithuani, postremi Christianam religionem susceperunt, sed ea semel professa in dies sicuti et nunc zelosissimi catholicae ecclesiae filii facti sunt.<br> Quamvis jam Mindaugio, Lithuaniae rege (1224— 1263), catholica religio apud nos propagari coepta sit, officialiter tamen nonnisi sub auspiciis Jagelae, Magni Lithuaniae Ducis, nobilibus prius optimatibusque, deinde copioso vulgo in urbem Vilnam convocato ibique ad flumen Vilia collocato baptizatis, introducta est.<br> Magnus, Lithuaniae dux, huius baptizmi an. 1387 auctor, jam prius cum Hedvige, Polonorum regina, matrimonialiter copulatus et exinde rex eorum factus, propter notas causas, Polonorum politicis in rebus influxui succubuit, quo deinceps illi abuti non praetermiserunt. In Magno Lithuaniae Ducatu catholicae religionis praedicatio sacerdotibus Polonis, lithuanam linguam minime callentibus, comissa est. Mat. Stryjkowski, Medinicensis eccl. canonicus, qui in suis Chronicis*), inter alia etiam catholicae fidei in Lithuaniam introductionem describit, ita hac de re narrat: „Initio hiemis a. D. 1387. Vladislaus Jagela, magnus Lithuaniae Dux et Polonorum rex, suam patriam Lithuaniam et deinceps ethnicam fore aegre ferrens cum sua juvene Hedvige, regina, — Bodzenta archiepiscopo Gniesnensi, Joanne episcopo Cracoviensi, multisque aliis clericis sibi adseitis in Lithuaniam iter suscepit. Eum comitati sunt: Ziemovita Masoviensis, Conradus Olesnicensis duces, Bartosz de Wiszemborg, Posnaniae dux, Cristinus de Kozie-Glowy, Sondeczko, Nicolaus Ossolinski, Wislicki-castelani, Miedziogorsensis cancelarius de Zaklika et regius subcancelarius Nicolaus Moskorowski, subcancelarius de Tarnovo Spitek et multi allii regni duces et opti­ mates. Post primani dominicam Quadragesimae Jagela regni comitia Vilnae indixit; huc venerunt Lithuaniae duces: Skirgela de Trocis, Vitaudus de Grodno, Vladimirus de Kijovia, Dimitrius Ko- *) Kronika Polska, litewska etc. Krolewiec 1582, ks. XIII. rozd. 5. |}<noinclude><references/></noinclude> aw09essdu7u8a275nv6xxtl73i3nb9t 12877 12876 2026-08-29T05:56:02Z Ke an 2377 12877 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" |- ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''APIE LENKŲ KALBĄ LIETUVOS BAŽNYČIOSE.'''<br>'<br> '''PALAIMINČIAUSIAS TĖVAI!''' ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''DE LINGUA POLONICA IN ECCLESIIS LITHUNIAE. '''<br>'<br> '''BEATISSIME PATER!''' |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | Iš visų, Europoje gyvenančių, ariškos kilties tautų pastarieji priėmė krikščioniškąją tikybę lietuviai, musų proseniai, ale, ją priėmę, su laiku, kaip ir musų gadynėje, jie tapo uoliausi katalikiškosios bažnyčios sunųs. Rods jau Lietuvos karaliaus Mindaugio laike (1242— 1263 m.) buvo pradėta pas mus katalikystę platinti, bet jos oficiališką įvesdinimą, tik liepiant Didžiamjam Lietuvos Kunigaikščiui Jagėlai, atlikta, pirmučiausia apkrikštijus bajoriją, didžiūnus, o paskui lietuvių burius, Vilniun su­ varius ir palei upę Viliją sustačius, drauge apkrikštyta.<br> Didysis Lietuvos Kunįgaikštis, kursai tą krikštijimo aktą 1387 m. įvykdino, pirm to jau lenkų karalaitę, Jadvygą, vedęs ir jų karaliumi pastojęs, dėl suprantamų priežasčių buvo po jų politiška įtekme papuolęs, kurią lenkai ir iš­ naudoti pasiskubino. Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje katalikystę įvedant, o lietuvių, krikščioniškai apšviestų, kunįgų neturint, naujos tikybės platinimą lenkų kunįgams, lietuvių kalbos nemokantiems, buvo pavesta. Mat. Stryjkowski, Medininkų kanaunįkas, kurs savo Kronikoje*), tarp kitų, ir įvedimo Lietuvon katalikystės aprašymą yra palikęs, apie tai sako: „Žiemos pradžioje 1387 m. po Kristaus gimimo, Vladislovas Jagėla, Didis Lietuvos kunįgaikštis ir Lenkų ka­ ralius, nenorėdamas, kad ant toliau jo tėvynė, Lietuva, butų stabmeldiška, su jauna savo karaliene, Jadvyga, išsiruošė į Lietuvą, pasiėmęs Gniezno arcivyskupą Bodzentą ir Krokavos vyskupą Joną, ir nemažai kitų dvasiškųjų; drauge su juo važiavo ir Zemovitas Mazovijos, Konradas Olesniko kunįgaikščiai, Bartoš’as iš Wišemborgo, Poznaniaus vaivadas, Kristin’as iš Oškagalvių (Kozich glow), Sondečko, Mikalojus Ossolinskis, Vislickis, kaštelionai, Miedzigoržo kancleris Zaklika, ir karaliaus pakancleris Mikalojus Moskorovski’s, pakancleris iš Tarnavo Spitek, ir daugelis kitų valstijos kunįgaikščių ir ponų.<br> Po pirmojo gavėnios nedėldienio karalius Jagėla sušaukė Vilniuje vyriausįjį seimą, kur suvažiavo Lietuvos kunįgaikščiai: Skirgėlą iš Trakų, *) Kronika Polska, litewska etc. Krolewiec 1582, ks. XIII. rozd. 5. | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | Inter omnes, quae incolebant Europam, ariacae originis,nationes majores nostri, Lithuani, postremi Christianam religionem susceperunt, sed ea semel professa in dies sicuti et nunc zelosissimi catholicae ecclesiae filii facti sunt.<br> Quamvis jam Mindaugio, Lithuaniae rege (1224— 1263), catholica religio apud nos propagari coepta sit, officialiter tamen nonnisi sub auspiciis Jagelae, Magni Lithuaniae Ducis, nobilibus prius optimatibusque, deinde copioso vulgo in urbem Vilnam convocato ibique ad flumen Vilia collocato baptizatis, introducta est.<br> Magnus, Lithuaniae dux, huius baptizmi an. 1387 auctor, jam prius cum Hedvige, Polonorum regina, matrimonialiter copulatus et exinde rex eorum factus, propter notas causas, Polonorum politicis in rebus influxui succubuit, quo deinceps illi abuti non praetermiserunt. In Magno Lithuaniae Ducatu catholicae religionis praedicatio sacerdotibus Polonis, lithuanam linguam minime callentibus, comissa est. Mat. Stryjkowski, Medinicensis eccl. canonicus, qui in suis Chronicis*), inter alia etiam catholicae fidei in Lithuaniam introductionem describit, ita hac de re narrat: „Initio hiemis a. D. 1387. Vladislaus Jagela, magnus Lithuaniae Dux et Polonorum rex, suam patriam Lithuaniam et deinceps ethnicam fore aegre ferrens cum sua juvene Hedvige, regina, — Bodzenta archiepiscopo Gniesnensi, Joanne episcopo Cracoviensi, multisque aliis clericis sibi adseitis in Lithuaniam iter suscepit. Eum comitati sunt: Ziemovita Masoviensis, Conradus Olesnicensis duces, Bartosz de Wiszemborg, Posnaniae dux, Cristinus de Kozie-Glowy, Sondeczko, Nicolaus Ossolinski, Wislicki-castelani, Miedziogorsensis cancelarius de Zaklika et regius subcancelarius Nicolaus Moskorowski, subcancelarius de Tarnovo Spitek et multi allii regni duces et opti­ mates. Post primani dominicam Quadragesimae Jagela regni comitia Vilnae indixit; huc venerunt Lithuaniae duces: Skirgela de Trocis, Vitaudus de Grodno, Vladimirus de Kijovia, Dimitrius Ko- *) Kronika Polska, litewska etc. Krolewiec 1582, ks. XIII. rozd. 5. |}<noinclude><references/></noinclude> hyawjed9yxblm4ntzlj19w46g2a270a 12878 12877 2026-08-29T05:56:26Z Ke an 2377 12878 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''APIE LENKŲ KALBĄ LIETUVOS BAŽNYČIOSE.'''<br>'<br> '''PALAIMINČIAUSIAS TĖVAI!''' ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''DE LINGUA POLONICA IN ECCLESIIS LITHUNIAE. '''<br>'<br> '''BEATISSIME PATER!''' | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | Iš visų, Europoje gyvenančių, ariškos kilties tautų pastarieji priėmė krikščioniškąją tikybę lietuviai, musų proseniai, ale, ją priėmę, su laiku, kaip ir musų gadynėje, jie tapo uoliausi katalikiškosios bažnyčios sunųs. Rods jau Lietuvos karaliaus Mindaugio laike (1242— 1263 m.) buvo pradėta pas mus katalikystę platinti, bet jos oficiališką įvesdinimą, tik liepiant Didžiamjam Lietuvos Kunigaikščiui Jagėlai, atlikta, pirmučiausia apkrikštijus bajoriją, didžiūnus, o paskui lietuvių burius, Vilniun su­ varius ir palei upę Viliją sustačius, drauge apkrikštyta.<br> Didysis Lietuvos Kunįgaikštis, kursai tą krikštijimo aktą 1387 m. įvykdino, pirm to jau lenkų karalaitę, Jadvygą, vedęs ir jų karaliumi pastojęs, dėl suprantamų priežasčių buvo po jų politiška įtekme papuolęs, kurią lenkai ir iš­ naudoti pasiskubino. Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje katalikystę įvedant, o lietuvių, krikščioniškai apšviestų, kunįgų neturint, naujos tikybės platinimą lenkų kunįgams, lietuvių kalbos nemokantiems, buvo pavesta. Mat. Stryjkowski, Medininkų kanaunįkas, kurs savo Kronikoje*), tarp kitų, ir įvedimo Lietuvon katalikystės aprašymą yra palikęs, apie tai sako: „Žiemos pradžioje 1387 m. po Kristaus gimimo, Vladislovas Jagėla, Didis Lietuvos kunįgaikštis ir Lenkų ka­ ralius, nenorėdamas, kad ant toliau jo tėvynė, Lietuva, butų stabmeldiška, su jauna savo karaliene, Jadvyga, išsiruošė į Lietuvą, pasiėmęs Gniezno arcivyskupą Bodzentą ir Krokavos vyskupą Joną, ir nemažai kitų dvasiškųjų; drauge su juo važiavo ir Zemovitas Mazovijos, Konradas Olesniko kunįgaikščiai, Bartoš’as iš Wišemborgo, Poznaniaus vaivadas, Kristin’as iš Oškagalvių (Kozich glow), Sondečko, Mikalojus Ossolinskis, Vislickis, kaštelionai, Miedzigoržo kancleris Zaklika, ir karaliaus pakancleris Mikalojus Moskorovski’s, pakancleris iš Tarnavo Spitek, ir daugelis kitų valstijos kunįgaikščių ir ponų.<br> Po pirmojo gavėnios nedėldienio karalius Jagėla sušaukė Vilniuje vyriausįjį seimą, kur suvažiavo Lietuvos kunįgaikščiai: Skirgėlą iš Trakų, *) Kronika Polska, litewska etc. Krolewiec 1582, ks. XIII. rozd. 5. | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | Inter omnes, quae incolebant Europam, ariacae originis,nationes majores nostri, Lithuani, postremi Christianam religionem susceperunt, sed ea semel professa in dies sicuti et nunc zelosissimi catholicae ecclesiae filii facti sunt.<br> Quamvis jam Mindaugio, Lithuaniae rege (1224— 1263), catholica religio apud nos propagari coepta sit, officialiter tamen nonnisi sub auspiciis Jagelae, Magni Lithuaniae Ducis, nobilibus prius optimatibusque, deinde copioso vulgo in urbem Vilnam convocato ibique ad flumen Vilia collocato baptizatis, introducta est.<br> Magnus, Lithuaniae dux, huius baptizmi an. 1387 auctor, jam prius cum Hedvige, Polonorum regina, matrimonialiter copulatus et exinde rex eorum factus, propter notas causas, Polonorum politicis in rebus influxui succubuit, quo deinceps illi abuti non praetermiserunt. In Magno Lithuaniae Ducatu catholicae religionis praedicatio sacerdotibus Polonis, lithuanam linguam minime callentibus, comissa est. Mat. Stryjkowski, Medinicensis eccl. canonicus, qui in suis Chronicis*), inter alia etiam catholicae fidei in Lithuaniam introductionem describit, ita hac de re narrat: „Initio hiemis a. D. 1387. Vladislaus Jagela, magnus Lithuaniae Dux et Polonorum rex, suam patriam Lithuaniam et deinceps ethnicam fore aegre ferrens cum sua juvene Hedvige, regina, — Bodzenta archiepiscopo Gniesnensi, Joanne episcopo Cracoviensi, multisque aliis clericis sibi adseitis in Lithuaniam iter suscepit. Eum comitati sunt: Ziemovita Masoviensis, Conradus Olesnicensis duces, Bartosz de Wiszemborg, Posnaniae dux, Cristinus de Kozie-Glowy, Sondeczko, Nicolaus Ossolinski, Wislicki-castelani, Miedziogorsensis cancelarius de Zaklika et regius subcancelarius Nicolaus Moskorowski, subcancelarius de Tarnovo Spitek et multi allii regni duces et opti­ mates. Post primani dominicam Quadragesimae Jagela regni comitia Vilnae indixit; huc venerunt Lithuaniae duces: Skirgela de Trocis, Vitaudus de Grodno, Vladimirus de Kijovia, Dimitrius Ko- *) Kronika Polska, litewska etc. Krolewiec 1582, ks. XIII. rozd. 5. |}<noinclude><references/></noinclude> kpat6d00o237qjg5ofepjuo3t9ps9ge 12879 12878 2026-08-29T05:56:44Z Ke an 2377 Anuoliuoti [[Special:Contributions/Ke an|Ke an]] ([[User talk:Ke an|aptarimas]]) versiją [[Special:Diff/12878|12878]] 12879 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" |- ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''APIE LENKŲ KALBĄ LIETUVOS BAŽNYČIOSE.'''<br>'<br> '''PALAIMINČIAUSIAS TĖVAI!''' ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''DE LINGUA POLONICA IN ECCLESIIS LITHUNIAE. '''<br>'<br> '''BEATISSIME PATER!''' |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | Iš visų, Europoje gyvenančių, ariškos kilties tautų pastarieji priėmė krikščioniškąją tikybę lietuviai, musų proseniai, ale, ją priėmę, su laiku, kaip ir musų gadynėje, jie tapo uoliausi katalikiškosios bažnyčios sunųs. Rods jau Lietuvos karaliaus Mindaugio laike (1242— 1263 m.) buvo pradėta pas mus katalikystę platinti, bet jos oficiališką įvesdinimą, tik liepiant Didžiamjam Lietuvos Kunigaikščiui Jagėlai, atlikta, pirmučiausia apkrikštijus bajoriją, didžiūnus, o paskui lietuvių burius, Vilniun su­ varius ir palei upę Viliją sustačius, drauge apkrikštyta.<br> Didysis Lietuvos Kunįgaikštis, kursai tą krikštijimo aktą 1387 m. įvykdino, pirm to jau lenkų karalaitę, Jadvygą, vedęs ir jų karaliumi pastojęs, dėl suprantamų priežasčių buvo po jų politiška įtekme papuolęs, kurią lenkai ir iš­ naudoti pasiskubino. Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje katalikystę įvedant, o lietuvių, krikščioniškai apšviestų, kunįgų neturint, naujos tikybės platinimą lenkų kunįgams, lietuvių kalbos nemokantiems, buvo pavesta. Mat. Stryjkowski, Medininkų kanaunįkas, kurs savo Kronikoje*), tarp kitų, ir įvedimo Lietuvon katalikystės aprašymą yra palikęs, apie tai sako: „Žiemos pradžioje 1387 m. po Kristaus gimimo, Vladislovas Jagėla, Didis Lietuvos kunįgaikštis ir Lenkų ka­ ralius, nenorėdamas, kad ant toliau jo tėvynė, Lietuva, butų stabmeldiška, su jauna savo karaliene, Jadvyga, išsiruošė į Lietuvą, pasiėmęs Gniezno arcivyskupą Bodzentą ir Krokavos vyskupą Joną, ir nemažai kitų dvasiškųjų; drauge su juo važiavo ir Zemovitas Mazovijos, Konradas Olesniko kunįgaikščiai, Bartoš’as iš Wišemborgo, Poznaniaus vaivadas, Kristin’as iš Oškagalvių (Kozich glow), Sondečko, Mikalojus Ossolinskis, Vislickis, kaštelionai, Miedzigoržo kancleris Zaklika, ir karaliaus pakancleris Mikalojus Moskorovski’s, pakancleris iš Tarnavo Spitek, ir daugelis kitų valstijos kunįgaikščių ir ponų.<br> Po pirmojo gavėnios nedėldienio karalius Jagėla sušaukė Vilniuje vyriausįjį seimą, kur suvažiavo Lietuvos kunįgaikščiai: Skirgėlą iš Trakų, *) Kronika Polska, litewska etc. Krolewiec 1582, ks. XIII. rozd. 5. | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | Inter omnes, quae incolebant Europam, ariacae originis,nationes majores nostri, Lithuani, postremi Christianam religionem susceperunt, sed ea semel professa in dies sicuti et nunc zelosissimi catholicae ecclesiae filii facti sunt.<br> Quamvis jam Mindaugio, Lithuaniae rege (1224— 1263), catholica religio apud nos propagari coepta sit, officialiter tamen nonnisi sub auspiciis Jagelae, Magni Lithuaniae Ducis, nobilibus prius optimatibusque, deinde copioso vulgo in urbem Vilnam convocato ibique ad flumen Vilia collocato baptizatis, introducta est.<br> Magnus, Lithuaniae dux, huius baptizmi an. 1387 auctor, jam prius cum Hedvige, Polonorum regina, matrimonialiter copulatus et exinde rex eorum factus, propter notas causas, Polonorum politicis in rebus influxui succubuit, quo deinceps illi abuti non praetermiserunt. In Magno Lithuaniae Ducatu catholicae religionis praedicatio sacerdotibus Polonis, lithuanam linguam minime callentibus, comissa est. Mat. Stryjkowski, Medinicensis eccl. canonicus, qui in suis Chronicis*), inter alia etiam catholicae fidei in Lithuaniam introductionem describit, ita hac de re narrat: „Initio hiemis a. D. 1387. Vladislaus Jagela, magnus Lithuaniae Dux et Polonorum rex, suam patriam Lithuaniam et deinceps ethnicam fore aegre ferrens cum sua juvene Hedvige, regina, — Bodzenta archiepiscopo Gniesnensi, Joanne episcopo Cracoviensi, multisque aliis clericis sibi adseitis in Lithuaniam iter suscepit. Eum comitati sunt: Ziemovita Masoviensis, Conradus Olesnicensis duces, Bartosz de Wiszemborg, Posnaniae dux, Cristinus de Kozie-Glowy, Sondeczko, Nicolaus Ossolinski, Wislicki-castelani, Miedziogorsensis cancelarius de Zaklika et regius subcancelarius Nicolaus Moskorowski, subcancelarius de Tarnovo Spitek et multi allii regni duces et opti­ mates. Post primani dominicam Quadragesimae Jagela regni comitia Vilnae indixit; huc venerunt Lithuaniae duces: Skirgela de Trocis, Vitaudus de Grodno, Vladimirus de Kijovia, Dimitrius Ko- *) Kronika Polska, litewska etc. Krolewiec 1582, ks. XIII. rozd. 5. |}<noinclude><references/></noinclude> hyawjed9yxblm4ntzlj19w46g2a270a 12880 12879 2026-08-29T05:57:04Z Ke an 2377 12880 proofread-page text/x-wiki <noinclude><pagequality level="3" user="Ke an" /></noinclude>{| style="width:100%;" |- ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''APIE LENKŲ KALBĄ LIETUVOS BAŽNYČIOSE.'''<br>'<br> '''PALAIMINČIAUSIAS TĖVAI!''' ! style="width:50%; text-align:center; vertical-align:top;" | '''DE LINGUA POLONICA IN ECCLESIIS LITHUNIAE. '''<br>'<br> '''BEATISSIME PATER!''' |- | style="width:50%; vertical-align:top; padding-right:1em;" | Iš visų, Europoje gyvenančių, ariškos kilties tautų pastarieji priėmė krikščioniškąją tikybę lietuviai, musų proseniai, ale, ją priėmę, su laiku, kaip ir musų gadynėje, jie tapo uoliausi katalikiškosios bažnyčios sunųs. Rods jau Lietuvos karaliaus Mindaugio laike (1242— 1263 m.) buvo pradėta pas mus katalikystę platinti, bet jos oficiališką įvesdinimą, tik liepiant Didžiamjam Lietuvos Kunigaikščiui Jagėlai, atlikta, pirmučiausia apkrikštijus bajoriją, didžiūnus, o paskui lietuvių burius, Vilniun su­ varius ir palei upę Viliją sustačius, drauge apkrikštyta.<br> Didysis Lietuvos Kunįgaikštis, kursai tą krikštijimo aktą 1387 m. įvykdino, pirm to jau lenkų karalaitę, Jadvygą, vedęs ir jų karaliumi pastojęs, dėl suprantamų priežasčių buvo po jų politiška įtekme papuolęs, kurią lenkai ir iš­ naudoti pasiskubino. Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje katalikystę įvedant, o lietuvių, krikščioniškai apšviestų, kunįgų neturint, naujos tikybės platinimą lenkų kunįgams, lietuvių kalbos nemokantiems, buvo pavesta. Mat. Stryjkowski, Medininkų kanaunįkas, kurs savo Kronikoje*), tarp kitų, ir įvedimo Lietuvon katalikystės aprašymą yra palikęs, apie tai sako: „Žiemos pradžioje 1387 m. po Kristaus gimimo, Vladislovas Jagėla, Didis Lietuvos kunįgaikštis ir Lenkų ka­ ralius, nenorėdamas, kad ant toliau jo tėvynė, Lietuva, butų stabmeldiška, su jauna savo karaliene, Jadvyga, išsiruošė į Lietuvą, pasiėmęs Gniezno arcivyskupą Bodzentą ir Krokavos vyskupą Joną, ir nemažai kitų dvasiškųjų; drauge su juo važiavo ir Zemovitas Mazovijos, Konradas Olesniko kunįgaikščiai, Bartoš’as iš Wišemborgo, Poznaniaus vaivadas, Kristin’as iš Oškagalvių (Kozich glow), Sondečko, Mikalojus Ossolinskis, Vislickis, kaštelionai, Miedzigoržo kancleris Zaklika, ir karaliaus pakancleris Mikalojus Moskorovski’s, pakancleris iš Tarnavo Spitek, ir daugelis kitų valstijos kunįgaikščių ir ponų.<br> Po pirmojo gavėnios nedėldienio karalius Jagėla sušaukė Vilniuje vyriausįjį seimą, kur suvažiavo Lietuvos kunįgaikščiai: Skirgėlą iš Trakų, *) Kronika Polska, litewska etc. Krolewiec 1582, ks. XIII. rozd. 5. | style="width:50%; vertical-align:top; padding-left:1em;" | Inter omnes, quae incolebant Europam, ariacae originis,nationes majores nostri, Lithuani, postremi Christianam religionem susceperunt, sed ea semel professa in dies sicuti et nunc zelosissimi catholicae ecclesiae filii facti sunt.<br> Quamvis jam Mindaugio, Lithuaniae rege (1224— 1263), catholica religio apud nos propagari coepta sit, officialiter tamen nonnisi sub auspiciis Jagelae, Magni Lithuaniae Ducis, nobilibus prius optimatibusque, deinde copioso vulgo in urbem Vilnam convocato ibique ad flumen Vilia collocato baptizatis, introducta est.<br> Magnus, Lithuaniae dux, huius baptizmi an. 1387 auctor, jam prius cum Hedvige, Polonorum regina, matrimonialiter copulatus et exinde rex eorum factus, propter notas causas, Polonorum politicis in rebus influxui succubuit, quo deinceps illi abuti non praetermiserunt. In Magno Lithuaniae Ducatu catholicae religionis praedicatio sacerdotibus Polonis, lithuanam linguam minime callentibus, comissa est. Mat. Stryjkowski, Medinicensis eccl. canonicus, qui in suis Chronicis*), inter alia etiam catholicae fidei in Lithuaniam introductionem describit, ita hac de re narrat: „Initio hiemis a. D. 1387. Vladislaus Jagela, magnus Lithuaniae Dux et Polonorum rex, suam patriam Lithuaniam et deinceps ethnicam fore aegre ferrens cum sua juvene Hedvige, regina, — Bodzenta archiepiscopo Gniesnensi, Joanne episcopo Cracoviensi, multisque aliis clericis sibi adseitis in Lithuaniam iter suscepit. Eum comitati sunt: Ziemovita Masoviensis, Conradus Olesnicensis duces, Bartosz de Wiszemborg, Posnaniae dux, Cristinus de Kozie-Glowy, Sondeczko, Nicolaus Ossolinski, Wislicki-castelani, Miedziogorsensis cancelarius de Zaklika et regius subcancelarius Nicolaus Moskorowski, subcancelarius de Tarnovo Spitek et multi allii regni duces et opti­ mates. Post primani dominicam Quadragesimae Jagela regni comitia Vilnae indixit; huc venerunt Lithuaniae duces: Skirgela de Trocis, Vitaudus de Grodno, Vladimirus de Kijovia, Dimitrius Ko- *) Kronika Polska, litewska etc. Krolewiec 1582, ks. XIII. rozd. 5. |}<noinclude><references/></noinclude> s60h2m6ckbc6jbkyeeytw6p55sw1qq6