Ska

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ska – muzikos stilius, kilęs iš Jamaikos. Jis jungia tradicinius mento ir kalipso elementus su JAV džiazo ir ritmenbliuzo garsais.

Ska atsirado Jamaikoje maždaug 6 dešimt. ir buvo rokstedžio, o vėliau ir regio pirmtakas. Tai buvo mėgstamiausia „blogų berniukų“ (Jamaikos subkultūra) muzika. Ji taip pat buvo populiari tarp modų ir skustagalvių, kadangi jau 7 dešimtmetyje atlikėjai Symarip, Laurel Aitken, Desmond Dekker ir The Pioneers skyrė dainas šioms grupuotėms.

Paprastai muzikos istorikai dalija ska istoriją į tris bangas. 7 deš. pab. – 8 deš. pr. stilius atgimė Anglijoje, o kita populiarumo banga kilo 10 dešimtmetyje, daugausia Jungtinėse Valstijose.