Apaštalas Jonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šv. Apaštalas Jonas, dailinikas Hans Memling
Šv. Apaštalas Jonas, dailinikas Hans Memling

Apaštalas Jonas (hebr. יוחנן Johanan) – vienas iš 13 apaštalų, Evangelijos (Evangelija pagal Joną), pranašysčių knygos ir trijų laiškų, įėjusių į naująjį testamentą autorius.

Turinys

[taisyti] Apaštalo pašaukimas

Apaštalas ir evangelistas Jonas buvo pašauktas Jėzaus Genezareto ežere: palikęs savo tėvą valtyje jis kartu su savo broliu Jokūbu nusekė paskui Jėzų. Apaštalas Jonas ypatingai buvo mėgiamas Jėzaus už visišką nuolankumą ir vaikišką sielos tyrumą. Po savo pašaukimo Jonas nesiskyrė su savo gelbėtoju ir buvo vienu iš trijų mokinių, kuriuos Jėzus ypatingai mylėjo ir būdamas ant kryžiaus nurodė rūpintis Marija.

[taisyti] Misionieriaus kelias

Mirus Marijai Apaštalas Jonas, ištraukus burtus nuėjo į Efezą ir kitus Mažosios Azijos mietus skelbti evangeliją.

Būdamas Efeze Apaštalas Jonas pagonims skelbė evangeliją apie Kristų. Jo pamokslus lydėjo daug ir didelių stebuklų, todėl tikinčiųjų skaičius didėjo su kiekviena diena.

Per imperatoriaus Nerono krikščionių persekiojimą Apaštalas Jonas buvo supančiotas atgabentas į teismą Romoje. Už karštą tikėjimą Jėzumi Kristumi apaštalas buvo nuteistas mirti, bet išgėręs nuodų liko gyvas. Taip pat jis liko gyvas ir verdančio aliejaus katile. Po to jis buvo ištremtas į Patmos salą, kur gyveno daug metų.

[taisyti] Tremtis

Kai jisa atvyko į Patmos salą jis pamokslavo ir darė daug stebuklų, tuo priviliodamas daug salos gyventojų. Apaštalas apšvietė didžiąją dalį gyventojų, išvarė velnius, išgydė daug žmonių.

Patmos kalne Apaštalas Jonas atsiskyrė su savo mokiniu Prohoru į dykumą, tris savaites pasninkavo ir meldėsi, po ko kalnas sudrebėjo ir sugriaudė griaustinis. Prohoras iš baimės nugriuvo ant žemės. Apaštalas pakėlė jį ir įsakė užrašyti žodžius, kuriuos jis pasakys: Аz esm Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga, sako Dievas, Sūnus, ir Ižė be, ir ateinantis, Visalaikantis (Pran. 1:8), – pranešė Šventoji dvasia per šventą apaštalą. Taip apie 67 metus buvo parašyta Pranašysčių švento Apaštalo Jono knyga (Apokalipsė). Joje išpranašautas bažnyčios likimas ir pasaulio pabaiga.

[taisyti] Sugrįžimas

Po ilgos tremties Apaštalas Jonas atgavo laisvę ir grįžo į Efezą, kur toliau tęsė savo veiklą, mokydamas krikščionis saugotis erezijų. Apie 95 m. Apaštalas Jonas Efeze parašė Evangeliją. Jis skelbė visiems krikščionims Dievo ir vienas kito meilę. Meilės Apaštalas – taip dar vadinamas Šventas Jonas, todėl, kad pastoviai mokė meilės, be meilės žmogus negali priartėti prie Dievo ir įtikti jam. Trijuose savo laiškuose Apaštalas Jonas skelbią meilę Dievui ir artimui, pats aplinkiniams būdamas meilės pavyzdžiu.

Apaštalas Jonas gyveno daugiau kaip 100 metų ir mirė savo mirtimi nuo senatvės, tuo tarpu visi kiti Apaštalai mirė kankinio mirtimis. Visa krikščioniškoji bažnyčia gerbė Apaštalą Joną, kaip bažnyčios likimų žinotoją. Apaštalas Jonas rodomas su ereliu – simboliu aukšto tikėjimo skrydžio.

[taisyti] Žemiško kelio pabaiga

Kai atėjo laikas palikti šį pasaulį Apaštalas Jonas su septyniais mokiniais atsiskyrė už Efezo ribų ir liepė ten iškasti kryžiaus formos kapą, į kurį atsigulė, paskui liepė mokiniams jį užpilti. Mokiniai su ašaromis nedrįsdami nepaklusti savo apaštalui įvykdė tą, ką jisai liepė. Jie uždengė jo veidą drobe ir užkasė. Apie tai sužinoję likusieji mokiniai atėjo kur jis palaidotas ir atkasė karstą, bet nerado apaštalo kūno. Kiekvienais metais gegužės 21 pasirodo ploni palaikai, kuriuos surenka tikintys ir gydo kūniškas ir dvasines ligas.

Ta diena ir bažnyčios nustatyta Apaštalo Jono minėjimo diena.

[taisyti] Nuorodos


Vikiteka: Apaštalas Jonas – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu