Dešimties procentų mitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žmogaus smegenys
Žmogaus smegenys

Dešimties procentų mitu vadinamas labai plačiai paplitęs mitas, kad žmogus naudoja tik nedidelę dalį smegenų, o likusi dalis arba nenaudojama, arba naudojama įvairioms mistinėms galioms – telepatijai ir panašiai. Dažniausiai nurodomi 9% arba 10% naudojamų smegenų, tačiau beveik niekada nenurodoma, ką tie procentai reiškia – smegenų ląstelių skaičių, paviršiaus ploto dalį ar ką nors kitą.

Turinys

[taisyti] Kilmė

1908 metais Viljamas Džeimsas knygoje „Žmogaus energijos“ (the energies of man) rašė: „Visi mes išnaudojame mažą dalį savo psichinių ir mentalinių galimybių (We are making use of only a small part of our possible mental and physical resources)“. Apie nepanaudotas galimybes yra kalbėję Albertas Einšteinas ir Pierre Flourens. Hipotezės priešininkai teigia, jog šių mokslininkų citatos buvo vėliau aiškinamos klaidingai.

[taisyti] Šalininkų argumentai

  • Karl Lashley atlikti bandymai su žiurkėmis. Jis pašalindavo dideles dalis žiurkių smegenų ir nustatydavo, kad jos vis dar gali iš naujo išmokti vykdyti anksčiau mokėtas užduotis.
  • Lyginant genijų ir šiaip žymių žmonių kaukolės tūrį, nebuvo pastebėta, jog smegenys visais atvejais būtų žymiai stambesnės ar skirtingos sandaros.
  • Neišnaudojamos galimybės gali būti susiję ne su neuronų skaičiumi, o su nepanaudojamais ryšiais, galimybe greitai dirbti trumpą laiką ar nepanaudota atminties talpa.
  • Gamtoje pasitaiko dideles neišnaudotas galimybes turinčių struktūrų. Pavyzdžiui, žmogaus genomas yra palyginus didelis: daugelio mokslininkų nuomone, tokio dydžio DNR galėtų nešti daug daugiau genų, nei ji turi dabar (kai kuriuose kituose organizmuose atstumai tarp genų daug mažesni). Augaluose žinoma nemažai genų, kuriuos dirbtinai išjungus laboratorijoje išauginto augalo išvaizda nepasikeičia (genas be fenotipo).
  • Gamtoje pasitaiko sutrikimų, sukeliančių daugkartinį tos pačios struktūros pasikartojimą, nes pažeidžiama kopijavimą sustabdanti sistema (tarkim, milžiniškas žiedinio kopūsto pumpuras). Tuo tarpu skaičiavimo įtaisų galimybės neretai auga tiesiog didinant tokių pat komponentų skaičių (daugiau procesorių, daugiau atminties). Jei žmogaus proto šuolį lėmė praeityje įvykusi panašaus tipo mutacija, vargu ar jos pasekmės buvo „protingos ir pamatuotos“ – galėjo atsirasti ir didelis kokių nors struktūrų perteklius.

[taisyti] Kritikų argumentai

  • Pažeidus bet kurią smegenų dalį, paprastai sutrinka kokios nors svarbios funkcijos.
  • Nors vienu metu signalus siųsti gali tik apie 10% smegenų neuronų, visi neuronai vienu metu siųsti signlaų neturi galimybių (ištiktų epilepsijos priepuolis, [1]).
  • Evoliucija paprastai atsikrato labai didelių perteklinių galimybių.
  • Senesnės tyrimų technologijos įtarė smegenyse esant dideles neveiklias sritis. Naujesni metodai šių rezultatų nepatvirtina.

[taisyti] Susiję mitai


Kai kada teigiama, jog egzistuoja paprasti metodai žymiai padidinti sugebėjimą įsiminti ar kūrybingumą, tačiau bent jau angliškoje Vikipedijoje teigiama, jog universalūs būdai neatrasti ir mokymosi metodus tobulinti nelengva. Taip pat kai kada manoma, kad hipnozės veikiamas žmogus gali prisiminti bet kurią seniai užmirštą praeities smulkmeną, tačiau iš tiesų tai pavyksta ne visiems ir ne visada.

[taisyti] Nuorodos