Švedai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Švedai | |
---|---|
Bendras gyventojų skaičius : | 13 000 000 |
Didžiausia populiacija: | Švedija: 8 000 000 JAV: |
Kalba: | švedų |
Religija: | liuteronybė |
Giminingos etninės grupės: | norvegai, danai, islandai, fareriečiai ir kitos germanų tautos |
Švedai (šved. Svenskar) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia švedų kalba. Gyvena Švedijoje (8 mln.žmonių), kitur (JAV, Kanadoje, Suomijoje, Australijoje) ~ 1,7 mln.žmonių. Tikintieji – evangelikai liuteronai.
[taisyti] Istorija
Senieji šalies gyventojai vertėsi medžiokle ir žvejyba. III tūkstantmetyje pr.m.e. paplito gyvulininkystė ir žemdirbystė. II tūkstantmetyje pr.m.e. įsiveržė gyvulių augintojų gentys (spėjama, kad indoeuropiečiai). Jos pavergė vietos gyventojus. Pirmaisiais mūsų eros amžiais čia apsigyveno šiaurės germanų gentys svionai ir gautai. I tūkstantmečio viduryje įsigalėjo konungų (karo vadų) valdžia.
VIII – XI a. švedų vikingai (normanai) rengė prekybinius žygius į Rusią, Pabaltijį (ypač Kuršą), Bizantiją, arabų Kalifatą, puolė Pavolgio bulgarus ir chazarus, tuos kraštus plėšė, kai kada su jais prekiavo.
X a. pradėjo kurtis centralizuota valstybė. Nuo XI a. plito krikščionybė.
Iš I tūkstantmetyje Skandinavijoje gyvenusių šiaurės germanų (svionų, gautų ir kitų) genčių IX – XI a. susidarė švedų tautybė. XVII – XVIII a. konsolidavosi švedų nacija.
Švedų kaimo gyventojai gyvena vienkiemiais; yra kupetinių ir gatvinių kaimų. Paplitę amatai: keramika, meninis medžio, odos ir kaulo apdirbimas, audimas, nėrimas.
Gausi švedų senoji tautosaka – herojinės, mitinės, istorinės pasakos, legendos ir baladės.
[taisyti] Nuoroda
Švedų nacionalinis charakteris (anglų k.)