Vytautas Bagdanavičius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Bagdanavičius gimė 1908 m. gruodžio 26 d. Slavikų miestelyje Šakių apskrityje. Baigęs Kudirkos Naumiesčio gimnaziją ir mokytojų kursus 1926 m. pradėjo mokytojauti Triduoniuose, Vilkaviškio apskrityje. 1930 m. įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją ir 1936 m. buvo įšvestas į kunigus. Kaune, būdamas pranciškonų kapelionu, studijavo teologiją VDU. Nuo 1944 m. studijavo filosofiją ir psichologiją Miunchene. 1949 m. išvyko į Čikagą, įstojo į Marijonų vienuolių ordiną. Pradeda redaguoti lietuvišką spaudą, įsteigia žurnalistų kursus lietuvių išeivijai globojamus Lojolos universito. Vėliau jis vadovauja Lietuviškų studijų institutui, kuris išaugo iš ankstesnių kursų žurnalistams. Jo vaisingas kūrybinis darbas tęsėsi iki pat jo brandžios senatvės. Mirė 2001 m. vasario 27 d. Visų darbų sąrašas susideda iš 2000 pavadinimų. Daug dėmesio skyrė moteriškoms deivėms, tikėjo kad pasakos apie jas suteikia daug žinių apie tautos, net visos žmonijos praeitį.
Jo gimtadienis pakliuvo į 3-čią Mėnulio naktį vardu Lūšis. Tai uždari nekalbūs žmonės, linkę į vidinį apsvarstymą. Nenuostabu kad jis pasirinko dvasininko kelią, studijavo psichologiją. Jo didžiausiu mokytoju buvo vienuolis Vilhelmas Šmitas, pirmasis prakalbęs apie moteriškos savasties laikus Žmonijos praeityje. Lietuvoje išleistos tik dvi knygos. Tai Kultūrinės gelmės pasakose, I dalis, Taura 1992, ir Laumių praeitis Lietuvoje, Veja 1999. Tarybinė akademinė visuomenč stengėsi jį nepaminėti, Lietuvoje jį išgarsino velionis Gintaras Beresnevičius. Jo nuopelnas kad Bagdanavičiaus kūriniai pasiekė ir Lietuvos skaitytoją.