Romantizmo muzika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Romantizmo epocha – operos suklestėjimo metas. Žymiausi operų kūrėjai: Dž. Verdis („Traviata“, „Nabukas“, „Aida“, „Otelas“, „Rigoletas“ ir dar daug kitų operų), Š. Guno („Faustas“, „Romeo ir Džuljeta“), Ž. Bizė („Karmen“), Dž. Rosinis („Sevilijos kirpėjas“), Dž. Pučinis („Bohema“), R. Vagneris („Tanhoizeris“, „Skrajojantis olandas“) ir kiti.

Visos šios operos pasižymi melodingumu, virtuoziškomis arijomis, įspūdingais chorais ir ansambliais, spalvinga orkestruote, įdomiais siužetais.



Šokių muzika

Romantizmo laikais ištobulėjo ir po visą pasaulį paplito įvairių kraštų liaudies šokiai. Ispanų – bolero, gavanera, italų – tarantela, prancūzų – farandola, lenkų – mazurka, polonezas, čekų – polka, vokiečių – valsas. Populiariausiais šokiais tapo valsas ir polka. Valsus rašė daugelis kompozitorių romantikų, tačiau daugiausiai jų sukūrė austras Johanas Štrausas, dar vadinamas valsų karaliumi. Jis Vienoje buvo įsteigęs valsų orkestrą. J. Štrauso kūryba: valsai, polkos, kadriliai, maršai ir operetės („Šikšnosparnis“, „Čigonų baronas“, „Vienos kraujas“ ir kitos).