Laikrodis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie žvaigždyną žiūrėkite – Laikrodis (astronomija).

Sieninis laikrodis
Sieninis laikrodis

Laikrodis – prietaisas matuoti laiką. Dažniausiai laikrodis matuoja pusės paros laiko intervalą. Ypač tikslūs laikrodžiai vadinami chronometrais. Pagal pobūdį yra dvi laikrodžių rūšys nešiojami ir stacionarūs, kurie būna pakabinami arba pastatomi. Pagal technininę sandarą laikrodžiai skirstomi į kvarcinius ir skaitmeninius. Dabartinę formą laikrodis įgavo XIV amžiuje. Laikrodyje vaizduojamos 12 valandų ir 60 minučių žymės. Kvarciniai laikrodžiai turi nuo 2-4 rodyklių: valandinė, minutinė, sekundinė ir žadintuvo.

[taisyti] Laikrodžių rūšys

[taisyti] Etimologija

Terminą „laikrodis“ sukūrė Simonas Daukantas.