De Longo salos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
De Longo salos (rus. Острова Де-Лонга) yra negyvenamas salynas Naujojo Sibiro salyno dalis, esančios Naujojo Sibiro šiaurės rytuose.
Penkios salos sudaro 228 km² ploto salyną. Žanetos sala (о. Жаннетты), Henrietos sala (о. Генриетты) Ir Beneto sala (о. Беннетта) atrastos 1881 m. „Žanetos“ ekspedicijoje, vadovaujamoje leitenanto vado Džordžo W. DeLongo. Dalinai padengtos ledynais, yra kalvotų iškilimų. Henrietos sala buvo tyrinėjimo stočių vieta nuo 1937 iki 1963 m. Didžiausia šio salyno sala – Beneto sala (75 km²)
Vilkickio (о. Вилькицкого) ir Žochovo salos (о. Жохова) atrastos atitinkamai: 1913 m. 1914 m.. Jos išsidėsčiusios nedaug piečiau (apie 76°N), neapledėjusios, ir žemame lygyje.