Jievaras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jievaras – Gyvybės medis, simbolizuojantis auginamų javų dygimo bei augimo nesibaigiamumą, amžinumą. Gyvybės medis Jievaras dinamiškosios jėgos gyvastingumo pasireiškimas. Tai nuolat gimdančio, moteriško prado simbolis. Kai kada Jievaras javų dvasia, kuriai aukos atnašaujamos po rugiapjūtės. Jievaras buvo vaizduojamas su moteriškais atributais – su kasa ar plaukų kuokštu, o tai būdinga deivei moteriai.
[taisyti] Apeigos Jievarui
Jievarui apeigos buvo atliekamos per rugiapjūtės pabaigtuves. Svarbus apeigų momentas, kad žemė netaptų bevaisė, buvo aukojimas duonos, kartais sūrio, kuriuos užkasdavo į žemę toje vietoje, kur buvo nupjauti paskutiniai rugiai sakant: „Davei man, žemele, duodam ir tau“. Paprastai moterys, baigdamos pjauti, su prijuostėmis ar skarelėmis, bet ne plika ranka (kuri laikoma nešvaria) ravėdavo paliktą rugių kuokštą. Nenupjautus ir išravėtus rugius supindavo į kasą, į kurią dėdavo duonos su druska, o varpas nulenkdavo į sodybos pusę. Vienose vietose iš palikto nenupjautų rugių plotelio – Jievaro – varpų pindavo vainiką, kitose jas palikdavo dirvoje javų dvasiai. Pinant vainiką, buvo dainuojamos vadinamosios Jievaro dainos.
[taisyti] Kelios dainos apie Jievarą
Augo ievaras vartuose, O jo uogelės languose, Leido šakneles į žemę, O viršūnėle į dangų
Augo ievaras laukuosna, Oi ievar, ievarai žaliasai! Parėj ievaras namuosna, Oi ievar ievarai, žaliasai! Linko ievaras vartuosna, Oi ievar, ievarai žaliasai! O jo šakelės languosna, Oi ievar, ievarai žaliasai! Smulkūs lapeliai stikluosna, Oi ievar, ievarai žaliasai!
Šalia kelio Jievaras stovėjo, Slaunasai žolyne, rugeli. Per vidurį dūzgiančios bitelės, Slaunasai žolyne, rugeli. Viršūnėlėj sakalo vaikeliai, Slaunasai žolyne, rugeli. Ir atjojo brolelių pulkelis, Slaunasai žolyne, rugeli. Paklausykit dūzgiančių bitelių, Slaunasai žolyne, rugeli. Pažiūrėsim sakalo vaikelių, Slaunasai žolyne, rugeli
Oi Jievar, Jievar, Jievar žaliasai, Rūta žalioji, daradlyvoji! Ketino tėvas mane išduoti, Mane išduoti, pasogą duoti. Oi Jievar, Jievar, Jievar žaliasai, Rūta žalioji, daradlyvoji! Anei ans mani išdavė, Anei pasogos man davė. Oi Jievar, Jievar, Jievar žaliasai, Rūta žalioji, daradlyvoji...
Grįskime mergos Jievaro tiltą, Alėliuma, rūtela, Jievaro tiltą. Iš ko mes grįsim Jievaro tiltą,- Iš beržo šakų, Amalėlio lapų. O ar praleisit Ievaro žmones? Visus praleisim, Tik vieną pasliksim. Oi, ir mes eisim Ir jūs nebijosim! Oi, mes paslikom Pačią geriausią Pačią geriausią Linų verpėjėlę. Oi, jūs paslikot Pačią aršiausią Pačią aršiausią Kačių piemenaitę...
[taisyti] Mitologija
Gyvybės medis lietuvių, kaip ir kitų indoeuropiečių mitologijoje, buvo siejamas su dinamiškąja varomąja jėga Saule arba šviesa, turinčia nepaprastos reikšmės žemės auginamiems javams ir visai augalijai.