Nevėžis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šis straipsnis yra apie upę, kitas reikšmes žiūrėkite Nevėžis (reikšmės).
Nevėžis
Nevėžis Kėdainių rajone
Nevėžis Kėdainių rajone
Ilgis 209 km
Baseino plotas 6140 km²
Vidutinis debitas 33,2 m³/s
Ištakos Anykščių raj.
Žiotys Nemunas
Šalys Lietuva
Nevėžis Lietuvos žemėlapyje
Nevėžis Lietuvos žemėlapyje

Nevėžis – vidurio Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas. Prasideda netoli Grybulių Anykščių raj., 6 km į pietryčius nuo Troškūnų. Teka į šiaurės vakarus pro Raguvą, per Panevėžį, žemiau Berčiūnų pasuka į pietus ir vingiuoja Nevėžio žemuma pro Naujamiestį, Krekenavą (Panevėžio rajonas), per Kėdainius, pro Babtus. Ties Kėdainiais upė kerta Šiaulių-Jonavos geležinkelį. Įteka į Nemuną 199 km nuo jo žiočių, ties Raudondvariu (Kauno rajonas).

Turinys

[taisyti] Intakai

Upė turi apie 70 intakų. Didžiausi:

kairieji

dešinieji

[taisyti] Vagos ir slėnio charakteristika

Nevėžis ties Panevėžiu
Nevėžis ties Panevėžiu
Nevėžis netoli Kėdainių žiemą
Nevėžis netoli Kėdainių žiemą
Nevėžis Kėdainių rajone
Nevėžis Kėdainių rajone

Pagal nuolydį ir tėkmės kryptį išsiskiria dvi atkarpos: trumpesnioji aukštutinė (iki Sanžilės žiočių, ties Berčiūnais) ir ilgesnioji žemutinė. Aukštutinėje dalyje slėnis 200-300 m pločio ir 5-10 m gylio. Žemutinėje atkarpoje teka plačiu (~1 km pločio) ir giliu (15-20 m) slėniu, kurį išplovė tirpstančio ledo vandenys, ir daro daugybę kilpų. Per potvynius upė plačiai išsilieja. Nevėžio potvynių aukštį ir trukmę padidina patvanka iš Nemuno. Vaga nuo versmių iki Miežiškių (aukščiau Panevėžio) reguliuota ir ištiesinta. Reguliuotos vagos plotis ~8 m; tarp Miežiškių ir Naujamiesčio vaga 12-20 m, likusiame ruože 30-50 m pločio. Upės gylis iki Kiršino žiočių (netoli Naujamiesčio) 0,3-2 m, žemiau 0,5-3 m. Ties Nausode (Panevėžio raj.), Krekenava dugnas nusėtas stambiais rieduliais. Prie Panevėžio ir žemiau Kiršino žiočių yra salų. Nuolydis aukštupyje 92-56 cm/km, žemupyje sumažėja iki 5 cm/km; vidutinis nuolydis 35 cm/km.

[taisyti] Vandens charakteristika

Nevėžis – nevandeninga upė. Vidutinis debitas žiotyse 33,2 m³/s. Per metus Nevėžis į Nemuną nuplukdo vidutiniškai 1,05 km³ vandens. Didžiausias srovės greitis išmatuotas 1958 m. balandžio 18 d. (ties Kėdainiais) 2,12 m/s, mažiausias 0,06 m/s. Nuotėkio modulis žiotyse 5,4 l/s*km². Pavasarį nuteka 51% viso metinio nuotėkio. Vandeningiausią mėnesį Kerblonyse nuteka vidutiniškai 28 kartus, Panevėžyje 80, Kėdainiuose net 100 kartų daugiau vandens negu mažiausiai vandeningą mėnesį.

Debitas, m³/s ties Kerblonimis ties Panevėžiu ties Kėdainiais
Maksimalus 26,9 181 747
Vidutinis 1,15 7,84 18,4
Minimalus vasarą 0,71 0,2
Minimalus žiemą 1,45 0,18

[taisyti] Potvyniai

Pavasario potvynis prasideda kovo antroje pusėje ir trunka apie 50 dienų. Vandens lygis kyla 3-7 dienas. Aukščiausias potvynio vandens lygis aukštupyje būna 1,5 m, vidurupyje 2,5 m, žemupyje 5 m, o žiotyse 5,5 m (dėl Nemuno patvankos) aukštesnis už vasaros vandens lygį. Nemuno patvanka pasiekia Babtus. Vasaros vandens lygis nusistovi apie gegužės vidurį ir trunka iki spalio pradžios. Vasarą Nevėžis labai nusenka. Liūtys sukelia staigius vandens lygio pakilimus: aukštupyje 0,5-1,5 m, vidurupyje 1,5-2,5 m, žemupyje 3 m. Dėl labai mažo nuolydžio upė užšąla tuoj po pirmųjų šalčių, dažnai net nepasirodžius ižui. Didesni atodrėkiai sukelia žiemos poplūdžius, kurių per metus vidutiniškai būna 2-3. Jie trunka po 10-20 dienų.

Nevėžio slėnis už Vilainių
Nevėžio slėnis už Vilainių

Per žiemos poplūdžius vandens lygis aukštupyje pakyla 1,5 m, vidurupyje 2-3 m, žemupyje 3 m. Kartais žiemos poplūžiai būna didesni už vasaros potvynius. Potvynių metu, Nevėžis Kėdainių rajone užlieja didelius lygumų plotus. Kad apsaugoti gyvenamuosius namus yra sudarytos dambos.

[taisyti] Baseinas

Nevėžis žemiau Krekenavos
Nevėžis žemiau Krekenavos
Nevėžis ties Vilainiais
Nevėžis ties Vilainiais

Nevėžio baseinas vakaruose ribojasi su Dubysos, šiaurėje su Mūšos, rytuose su Šventosios ir Neries baseinais. Baseinas gana simetriškas (43% baseino ploto dešinėje pusėje, 57% – kairėje). Jis apima Vidurio žemumos dalį, kurioje daug drėgnų dirvožemių. Melioracija palengvino paviršinį nuotėkį ir šiek tiek padidino maksimalius debitus. Tačiau palengvėjo cheminių medžiagų patekimas į upę, kas sukėlė augalijos suvešėjimą vagoje, kuris mažina ir taip mažą minimalų vasaros debitą. Penevėžyje (141 km nuo žiočių) įrengtas 84 ha tvenkinys. Kurį laiką veikė 42 ha HE tvenkinys Kėdainių rajone, ties Kruosto žiotimis (71 km nuo žiočių). 30 km ilgio ruožas nuo Babtų iki žiočių tinkamas laivybai. 1931 m. ties Berčiūnais iškastas 8 km ilgio Sanžilės kanalas, sujungęs Nevėžį su Lėveniu. Kai Lėvens vandens lygis aukštas, vanduo iš Lėvens kanalu teka į Nevėžį. 1963 m. Nevėžis buvo sujungtas 12 km ilgio kanalu (nuo Kavarsko iki Traupio) su Šventąja. Šiuo kanalu į Nevėžį teka iki 4,5 m³/s vandens. Panevėžyje ir Dasiūnuose yra vandens matavimo postai.

[taisyti] Istorinė reikšmė

Senovėje Nevėžiu ėjo riba tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Nevėžiu žemiau Kėdainių buvo plukdomi sieliai ir plaukiojo laivai, todėl dar XVI a. įstatymai draudė tvenkti jį vandens malūnų užtvankomis. Vėliau prie Nevėžio atsiradus vandens malūnams, transportinė reikšmė sumažėjo. Išretėjus baseine miškams, nutrūko sielių plukdymas. Upė aprašoma Maironio eilėraščiuose, Č. Milošo kūrinyje „Isos slėnis“.

[taisyti] Šaltinis

Vikiteka: Nevėžis – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.
Kitomis kalbomis