Pavelas Bermontas-Avalovas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pavelas Rafalovičius Bermontas-Avalovas (rus. Павел Рафалович Бермонт-Авалов; 1877 m. kovo 4 Tiflis d. – 1925 m.) – rusų generolas majoras (1918 m.), avantiūristas, Pirmojo pasaulinio karo, kontrrevoliucinių įvykių Baltijos šalyse 1918–1919 m. dalyvis.
Kilęs iš Usurijos kazokų. 1919 m. Bermontas vadovavo Ypatingajam rusų korpusui („Особый русский корпус“, nuo 1919 m. rugsėjo – Vakarų savanorių armija, „Западная добровольческая армия“), suformuotam Vokietijoje iš rusų belaisvių bei vokiečių savanorių, nuo 1919 m. birželio veikusiam Latvijoje kartu su Vokietijos daliniais, vadovaujamais R. fon der Golco (Rüdiger von der Goltz), kovojant prieš Raudonąją armiją.
1919 m. jo suformuota ir vokiečių apginkluota 10 000 žmonių armija iš Kuršžemės patraukė į Petrogradą. Užėmė Rygą; joje vežiojamas vežime miesto ponioms aiškino, esą eisiąs didvyriškai gelbėti Petrogrado.
Tuo metu suformuotos Baltijos respublikų vyriausybės kreipėsi pagalbos į Vakarų valstybes bei pačios ėmėsi kovoti prieš Bermonto pulkus. Antantės spaudimo dėka Golcas buvo priverstas atitraukti dalinius bei iš Kuršžemės išvesti bermontininkus į Rytų Prūsiją. Kartu pasitraukė ir Avalovas.
[taisyti] Literatūra
- Goltz Rüdiger von der, Meine Sendung im Finland und im Baltikum, Leipzig 1920.
- Bermond-Awaloff Pavel, Im Kampf gegen den Bolschevismus. Erinnerungen von..., Berlin 1925.
[taisyti] Nuorodos
Biografija cultinfo.ru