Sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sistema (gr. σύστημα – sudarytas iš dalių) – aibė susijusių elementų, ryšys tarp kurių yra glaudesnis nei tarp jų ir sistemą supančių elementų. Nors kiekvienas sistemos elementas neprivalo būti susijęs su visais kitais sistemos elementais, tačiau elementas, nesusijęs su nei vienu kitu sistemos elementu paprastai nelaikomas sistemos dalimi.

Daugelis sistemų teoretikų sistemą supranta ne kaip realų daiktą, bet kaip realybės modelį. Praktiškai bet kurį daiktą (objektą) galima įvardinti kaip 'sistemą'. Pavyzdžiui, Puodukas yra sistema, skirta išlaikyti tam tikrą kiekį skysčio (arba kitos medžiagos) tam tikrame tūryje. Suskaidę puoduką į elementus (ąselė, kaušelis) ir aprašę ryšius tarp jų bei savybes apibūdintume puoduką kaip sistemą.

Turinys

[taisyti] Struktūra

Sistemą išlaiko jos struktūra. Sistemos struktūra dažniausiai nulemta jos funkcionalumo.

Struktūrų tipai: hierarchinė, nehierarchinė (retikuliarinė, tinkliška).

[taisyti] Sudėtingumo rangai

Nuo fizikinio lauko (ar elementariosios dalelės) iki technosferos galima išskirti 15 sistemų sudėtingumo rangų.

pvz.: Medžiaga – daugiasluoksnė hierarchinė sistema. Praktiniams tikslams naudinga žinoti sudėtingumo hierarchijos „pakopas“:
minimaliai apdirbta medžiaga (viela),
molekulių agregatai, kristalinė gardelė, polimerai
sudėtingos molekulės,
molekulės,
atomai,
atomų dalys,
elementariosios dalelės,
laukai.

[taisyti] Sistemų tipologija (rūšys)

Priklausomai nuo kriterijų (klasifikacijos klausimas) sistemas galima grupuoti:

  • atviros / uždaros,
  • gamtinės (biologinės) – biotinė, abiotinė, ekosistema, organų s., (organizmas),
  • techninės,
  • natūralios / dirbtinės,
  • mineralinės / organinės,
  • fizikinės – dinaminės / statinės,
  • inžinierinės,
  • socialinės
    • politinė (rinkimų, valdymo, saugumo, krašto apsaugos, gynybos, užsienio politikos),
    • teisės (represinė, baudžiamoji, civilinė, konstitucinė; nacionalinė, tarptautinė, viršnacionalinė),
    • ekonominė (finansų, draudimo, verslo, biudžeto),
    • sveikatos apsaugos,
    • sporto,
    • kultūrinė,
    • edukacinė (švietimo, ugdymo),
    • meninė,
    • psichologinė.

[taisyti] Organizacija

[taisyti] Ryšiai

Ryšiai tarp sistemų ar sistemos elementų gali būti:

  • Elemetarūs
    • vienpusiai
    • reflektyvūs
    • selektyvūs
    • vėluojantys
    • teigiami
    • neigiami
    • neutralūs
    • nuliniai
    • projektuojamieji (pageidaujamieji)
  • Kombinuoti
    • dvipusiai
    • kontra-ryšys
    • teigiamas grįžtamas
    • neigiamas grįžtamas
    • dvigubas neigiams grįžtamas

[taisyti] Sistemiškas mąstymas

Sistemiško mąstymo požiūriu bet kuris konkretus pasaulio objektas (ar reiškinys, procesas), kaip SISTEMA, turėtų būti suvokiamas šiais aspektais:

sudėties (sudėtingumo) t.y. skirtingos abstrakcijos lygmenų: pokyčių (evoliucijos) t.y. kiekviename objekto (ar proceso) lygmenyje turi būti atsižvelgta į jo:
* sistemos (t.y. pačios savęs),
  • posistemio (t.y. jos sudėtinių dalių)
  • viršsistemio (t.y. santykio su aplinka, aukščiau stovinčia hierarchija).
* dabartį,
  • praeitį,
  • ateitį (be praeities nebus ir ateities).

Pagal H. Altšulerį toks mąstymo būdas yra išskirtinių, kūrybiškų asmenybių bruožas (išradėjų, dailininkų, muzikų ir pan.) – tų, kurie kuria revoliucinius, naujus, netikėto minties veržlumo artifaktus (žmogaus produktus) matydami pasaulį ne kaip sudėtingą, bet sudėtinę evoliucionuojančią sistemą.

Viršistemis Viršistemis Viršistemis
Sistema Sistema Sistema
Posistemis Posistemis Posistemis
<-praeitis dabartis ateitis->

[taisyti] Sistemų pavyzdžiai

Mokslai, tiriantys sistemas: Kibernetika Bendroji sistemų teorija (BST) Sistemų teorija Sisteminė analizė Termodinamika

Susijusios sąvokos: homeostazė komponentas modelis objektas parametras prieštaravimas resursas ištekliai ryšys taksonomija sistemų teorijos uždavinys funkcija charakteristika savybė etapas

[taisyti] Nuorodos