Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia, – Kauno arkivyskupija, Kauno I dekanatas.
Stovi Senamiestyje, Aleksoto g. 3, Nemuno dešiniajame krante, prie Aleksoto tilto. Mūrinė. Pastatyta apie 1400 m. gotikos stiliumi. Tai seniausia bažnyčia Kaune.
Šalia bažnyčios pritvirtinta matavimo skalė, pagal kurią, iki pastatant Kauno hidroelektrinę, patvinus pavasarį, būdavo nustatomas Nemuno vandens lygis. Greta bažnyčios stovi Aleksoto tiltas.
[taisyti] Istorija
Alberto Vijūko-Kojelavičiaus teigimu, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas mušyje su totoriais prie Vorsklos (Vorsklos mūšis) buvo sumuštas ir vos nenuskendo upėje. Išsigelbėjęs jis pažadėjo Mergelei Marijai atsidėkodamas pastatydinti bažnyčią ant upės kranto. Bažnyčia pastatyta apie 1400 m. pranciškonams. Ji minima 1439 m. Iš pradžių buvo sumūryta navų dalis ir presbiterija. Manoma, kad XV a. buvo pastatytas ir bokštas. 1600 m. dailininkas T. Makovskis graviūroje bažnyčią vaizduoja su bokštu, kuris galbūt atsirado kaip orientyras Nemunu plaukiantiems laivams.
Švedijos ir Rusijos kariuomenės 1655-1661 m. bažnyčią apiplėšė ir apgriovė. Minsko pilių prefekto Mykolo Jeronimo Ivanausko lėšomis bažnyčia 1669 m. atstatyta. XVIII a. pradžioje apgriauta, 1712 m. atnaujinta.
1812 m. prancūzų imperatorius Napoleonas Bonapartas iš Vytauto bažnyčios padarė ginklų sandėlį. Prancūzai, pralaimėję karą ir bėgdami per Lietuvą, bažnyčią padegė, vienuolynas apiplėštas ir nuniokotas. Bažnyčia 1819 m. suremontuota.
1831-1832 m. ji paversta Rusijos kariuomenės maisto sandėliu.
1845 m. uždaryta bažnyčia ir vienuolynas (jam priklausė 3 mūriniai dviaukščiai pastatai). Vienuolyno patalpose įsikūrė policijos nuovada ir kariuomenės įgulos kanceliarija (1870 m. vienuolynas nugriautas). Architektas N. Timofejevas 1848 m. parengė bažnyčios rekonstrukcijos projektą. Ji 1850-1853 m. pertvarkyta į pravoslavų cerkvę (Nikolajevskij sviatogo Nikolaja Sobor).
1859 metais Rusijos caro nurodymu, bažnyčia paverstas Šv. Nikolajaus soboru , o 1870 m. nugriautas prie jos buvęs pranciškonų vienuolynas , vietos jo pastatyta Valstybinė miesto ligoninė.
1871-1872 m. remontuota: bažnyčios vidus įrengtas rytietišku būdu, pastatytos 7 krosnys, buvusi plytų asla pakeista terakotine, įstatyti dvigubi langai, iš lauko plytos nudažytos raudonai, o tarpeliai tarp jų – baltai. Pakeltas bokštas, pakabinti keturi varpai, bažnyčia apdengta skarda, šventorius aptvertas mūrine tvora ir padaryti „Karališki vartai“. 1892 m. pagal T. Makovskio graviūrą buvo restauruota bažnyčios bokšto smailė.
Nuo 1899 m. cerkvė neveikė. Ji 1903 m. perduota dragūnų pulkui (1905 m. remontuota). Per Pirmąjį pasaulinį karą nuplėšta dalis stogo, išdaužyti langų stiklai. Vokiečiai bažnyčią pavertė bulvių sandėliu.
1918 m. balandžio 18 d. lietuvių valdžios Žemės ūkio ir valstybės finansų ministerija Vytauto bažnyčią pervedė Žemaičių vyskupo žinion. Jos įrengimui 1919-1934 m. vadovavo dailininkas Paulius Galaunė. 1933-1934 m. bažnyčia atnaujinta.
Pirmuoju rektoriumi paskirtas kunigas Bronius Bumša, nuo 1920 m. kovo 31 d. – kunigas ir rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas. Jis bažnyčią suremontavo, sutvarkė išorinę pusę, o pakviestieji dailininkai Paulius Galaunė (1919 – 1934 m. vadovavo bažnyčios įrengimui), Petras Kalpokas ir Alfonsas Janulis papuošė bažnyčios vidų. 1933 m. Juozas Tumas-Vaižgantas palaidotas kairiojoje navoje. Nuo 1989 m. bažnyčioje trejus metus dirbo kunigas Ričardas Mikutavičius. Dabartinis rektorius – kunigas Kęstutis Rugevičius.
Nuo 1930 m., Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto jubiliejinių, metų vadinama Vytauto vardu.
1938 m. įstatyti dailininko Vytauto Bičiūno vitražai, atnaujintas tinkas, perdengtas stogas.
Bažnyčia 1946 m. nukentėjo per Nemuno potvynį.
1970 m. pradėta remontuoti, nuo 1978 m. iš dalies restauruota.
1982-1984 m. restauruotas bokštas, žvaigždiniai skliautai, nuvalytas fasadų tinkas (vadovė – architektė Stefanija Čerškutė).
1990 metais restauruoti bažnyčios fasadai, interjerai, pagal Makovskio graviūrą atstatytas bokštas.
[taisyti] Architektūra ir inžinieriniai įrenginiai
Bažnyčia gotikinė, lotyniško kryžiaus plano, halinė, trinavė. Rytiniame gale yra žemesnė presbiterija su trisiene apside, vakariniame – aukštas bokštas.