Restruktūrizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Restruktūrizacija(pertvarkymas)- permainos, apimančios subjekto struktūrą, įgūdžius ir vietovės. Restruktūrizacija – keičiama organizacijos administracinė struktūra. Tai atliekama naujai perbraižant langelius ir linijas, išreiškiančias struktūrinius organizacijos vienetus ir ryšius (administracinius). Restukturizacijos tikslas – didinti organizacijos veiklos efektyvumą

Pasak Lietuvos Laisvosios Rinkos instituto eksperto Ramūno Vilpišausko,įmonių restruktūrizavimą mikroekonominiu lygiu galima apibūdinti kaip ūkinių pajėgumų įstatymą, veiklos reorganizavimą ir sąveiką su ekonomine aplinka. Jų rezultatas – gebančių konkuruoti ir lanksčiai reaguojančių į paklausos ir veiklos kaštų pokyčius rinkos dalyvių susikūrimas [2]. Makroekonomine prasme lengviau yra kalbėti apie tinkamiausių restruktūrizavimui sąlygų sudarymą, nei apie restruktūrizavimo raidą, kadangi pastarąją įvertinti yra gana sunku [3]. Daugelis transformacijos reformų analitikų išskiria keletą esminių sėkmingai ūkio restruktūrizacijai būtinų elementų – ekonominės aplinkos stabilizavimą, liberalizavimą ir privatizaciją[4]. Šios priemonės sudaro sąlygas ūkio restruktūrizacijai – ekonomikos struktūros, atspindinčios šalies santykinius pranašumus ir efektyviausiai paskirstančios išteklius, susiformavimui.


[1] (Braga de Macedo, J. Pranešimas Pasaulio banko ir Bertelsmann fondo konferencijoje Towards European Integration, Gutersloh, lapkričio 3-4, 1999.) [2] (Ericson, R. E. no. 2 (Summer 1998), p. 103. ) [3] (Šiam tikslui turbūt geriausia derinti įmonių veiklos rodiklių, pvz. darbo ar bendro gamybos veiksnių produktyvumo, pelningumo, investicijų ar eksporto analizę su rinkos dalyvių apklausomis.) [4] (Žr. pavyzdžiui Balcerowicz, L. Socializmas, kapitalizmas, transformacija, Vilnius: Algarvė, ALF, 1998, p. 152.)