Požeminis pasaulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Požeminis pasaulis – įvairiose religijose ir mitologijoje esanti pasaulėvaizdžio dalis dažniausiai esanti po žeme, apatinėje pasaulio plano dalyje. Tai visose kultūrose ir mitologijose esantis motyvas, anapus mirtingųjų pasaulio esanti vieta.

[taisyti] Religija

  • Krikščionybė
    • Pragaras – kančios ir skausmo vieta, kurioje, pagal dauguma tikėjimų, visi nusidėjeliai praleis savo amžinąjį gyvenimą. Pragare degs visi nusidėję velnio angelai.

[taisyti] Mitologija

  • Actekų mitologija
    • Tlalokanas – karių, pasiaukojusių dievams ir nutrenktų žaibo žmonių sielų rojus.
    • Miktlantekutlis – mirties dievas
    • Miktlanas – požeminis mirties pasaulis.
    • Koatlikujė – žemės ir mirties deivė.
  • Baltų mitologija
    • Nijolė – nuostabaus grožio požemio valdovė.
    • Anapilis – vieta, į kurią pakliūna mirusio žmogaus siela.
  • Egiptiečių mitologija
    • Aaru – dausų sritis, priklausanti Ozyrio viešpatijai. Senovės egiptiečių vadinama meldų laukais.
    • Duatas – pomirtinis dausų pasaulis, priešaušrio prieblandos ir sutemų sritis.
    • Apopas – milžiniška gyvatė, požemio būtybė, tamsos ir chaoso įsikūnijimas, blogio dievas.
    • Anubis – pomirtinio pasaulio dievas, balzamavimo viešpats, įsteigęs laidotuvių ritualą.
    • Atumas – vienas iš pomirtinio teismo kolegijos narių.
  • Etruskų mitologija
    • Mantas – požemio pasaulio dievas.
  • Majų mitologija
    • Achpučas – vienas iš mirties dievų, požemio pasaulio karalius.
  • Romėnų mitologija
    • Plutonas (mitologija) – mirties dievas pomirtiniame pasaulyje, kuris atitinkantis Hadą graikų mitologijoje.
    • Mantas romėnų (ir etruskų) – požemio pasaulio dievas.
    • Manija, Manto žmona, požemio pasaulio deivė.
    • Karna – požemio pasaulio deivė, viena iš daugelio „mažųjų“ romėnų religijos deivių.