Sapfo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sapfo (Antikos graikų biustas)
Sapfo (Antikos graikų biustas)

Sapfo (Sappho, Σαπφώ, Ψάπφα, Psappha) (VIIVI a. pr. m. e.) – senovės graikų lyrinė poetė, gimusi Lesbo saloje.

Istorijoje ir poezijos tekstuose ji siejama su Militenės miestu, bet taip pat spėjama, kad ji gimė kitame Lesbo salos mieste Erese. Ji gimė tarp 630 ir 612 m. pr. m. e., aristokratų šeimoje, o mirė apie 570 m. pr. m. e. Didžioji kurybos dalis prarasta, bet įspūdinga reputacija išliko.

Nėra jokių to meto istorinių šaltinių apie Sapfo gyvenimą – tik jos poezija. Nors yra įprasta Sapfo poetinės personos ir istorinės Sapho patirtį laikyti bendra, mokslininkai biografinio poezijos skaitymo ir sukėlė rimtas abejones vėlyvesnia biografine tradicija iš kurios atsirado detalios nuomonės. Tikima, kad Sapfo buvo Skamanderio ir Kleis duktė ir turėjo tris brolius. Ji buvo ištekėjusi (graikų komedija teigia, kad už turtingo pirklio, bet tuo abejojama), dėl vyro vardo diskutuojama. Kai kurie vertėjai, interpretuodami poemą apie mergaitę vardu Kleis, teigia, kad ji turėjo dukrą tokiu vardu. Tuo laiku buvo įprasta vadinti dukras senelių vardais, tad ši interpretacija ne be pagrindo. Tačiau eolinės graikų kalbos žodis pais dažniau reiškė vergę ar bet kokią mergaitę nei dukrą. Nenorėdami kelti nesusipratimų dėl neaiškau Kleis statuso, vertėja Diane Rayor ir David Campbell pasirinko neutralų žodį „vaikas“ savo poemos versijose.

Sapfo gimė aristokratų šeimoje. Tai įrodo dėl jos kalbos išprūsimas ir rafinuota aplinka, apibudinta jos eilėse. Užuominų apie šokius, šventes, religines ceremonijas, karines flotiles, paraduose žygiuojančias armijas, senovės rūmų generolus ir damas gausu jos raštuose. Ji kalba apie laiką praleistą Lidijoje, vienoj turtingiausių ir galingiausių to meto šalių. Išskirtiniau ji kalba apie jos draugus ir laimingą laiką praleistą tarp damų Lidijos sostinėj Sarduose, kur kažkada gyveno Krezas ir auksu turtingas karalius Midas. Smurtiniai išpuoliai Lesbe ir po to Pitako vadovaujamas sukilimas nuvertė valdančias šeimas. Daugeliui metų, Sapfo ir kiti aristokratijos nariai, tarp jų ir draugas poetas Alcėjus, buvo ištremti. Jos poezija karčiai kalba apie blogą elgesį su ja per tuos metus. Daugumą tremties laiko ji praleido Sirakūzuose, Sicilijos saloje. Išgirdę, kad garsioji Sapfo atvyks į jų miestą, Sirakūzų gyventojai pastatė jos statulą kaip pasveikinimo formą. Vėliau 581 m . pr. m. e. , kai Pitakas nebebuvo valdžioj, ji galėjo sugrįžti į tėvynę. Buvo tradicija manyti, kad Sapfo nusižudė nušokdama nuo Leukado skardžių dėl meilės keltininkui Faonui.

Dėl to, kad kai kurios jos meilės poemos skirtos moterims, buvo manoma kad ji turėjo homoseksualių polinkių. Žodis lesbietė atsirado nuo Lesbo salos, iš kurios ji kilusi, pavadinimo (Jos vardas irgi davė kilmę retesniam sinonimui safinė(angliškai sapphic)). Jos daugybės poemų pasakotojas iš tiesų kalba apie aistrą ir meilę (kartais su atsaku, kartais be) įvaitioms moterims. Tačiau lytinių aktų tarp moterųaprašymų yra keli ir dėl jų ginčijamasi. Ar šios poemos biografinės nėra žinoma, bet Sapfo gyvenimo aplinkybės pasirodo jos darbuose ir tai būtų suderinta su jos stiliumi išreikšti imtymius išgyvenimus poezijoje. Jos homoerotika turi būti nagrinėjama VII a. pr m. e. kontekste. Alcėjaus ir Pindaro poemose vaizduojami tokie patys romantiniai ryšiai tarp duoto rato narių. Viktorijos laikotarpiu buvo įprasta Sapho apibudinti kaip mergaičių penciono direktorę. Kaip Page DuBois (tarp kitų ekspertų) atkreipia dėmesį, pastangos padaryti Sapfo suprantamą ir malonia gerai išauklėtom Didžiosios Britanijos klasėms buvo paremtos koncervatorišku jautrumu, o ne įrodymais. Tiesą sakant daugelis ginčijasi, kad nėra užuominų apie mokymą, studentus, akademijas ar mokytojus jokiuose jos išlikusiuose darbuose. Burnett, sekdamas paskui tokius kaip C.M. Bowra, teigia, kad Sapfo aplinkos ratas buvo artimas Sparos agelai ar šventai grupei, thiasos, bet Burnett mano, kad Sapfo aplinka skyrėsi nuo šių to meto pavyzdžių, nes „narystė buvo savanoriška, nereguliari ir tam tikru laipsniu tarptautinė“. Mintis, kad Sapfo vadovavo kokiai nors akademija, išlieka.

[taisyti] Nuorodos