Nematomoji medžiaga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
GALIMI TEISIŲ PAŽEIDIMAI |
Straipsnio tekstas tikriausiai pažeidžia autorines teises, nes, gali būti, jog, neturint sutikimo, yra kopijuotas iš |
Puslapis kol kas yra stebimas, prašome jo neredaguoti. Jeigu gautas leidimas kopijuoti medžiagą, sutinkant su Vikipedijos licencijos sąlygom ar esate autorinių teisių savininkas, prašome tai parašyti diskusijų puslapyje. Primename, kad medžiagos kopijavimas, neturint autorinių teisių turėtojo raštiško leidimo, galimai pažeidžia Vikipedijos taisykles. Vartotojų, daug kartų pažeidusių autorines teises, dalyvavimo Vikipedijoje teisės gali būti laikinai apribotos. Jei nebuvo gautas leidimas kopijuoti medžiagą, prašome aprašyti bent nepilną, bet konkretų tekstą šiame straipsnyje, kitaip puslapis bus ištrintas. Jei išaiškės, kad autorinės teisės nepažeistos, bus atstatytas prieš tai buvęs turinys. Prieš tai buvusį turinį dar galima rasti istorijos puslapyje. |
Įsivaizduokite, kad esate nepažįstamoje patalpoje, kurioje visiškai tamsu, tik skraidžioja keletas vos spindinčių jonvabalių. Kaip keistai nuskambėtų, bet panašiai turi jaustis ir šiuolaikiniai astronomai, nes didžiosios Visatos dalies vis dar nepavyksta ne tik pažinti, bet ir stebėti.  Apie tai, kad didžioji visatos dalis sudaryta iš paslaptingos, teleskopais nematomos medžiagos garsiai prabilta tik XX a. pabaigoje, nors pirmosios hipotezės pasigirdo dar prieš antrąjį pasaulinį karą. 7-ajame praeito amžiaus dešimtmetį, tobulėjant kosminių kūnų stebėjimo metodams, pastebėta, kad tikrasis tolimų galaktikų judėjimas toli gražu neatitinka teorinių dėsnių. Stebimų galaktikų masės nepakanka, kad jų sukurtas gravitacinis traukos laukas išlaikytų šiuos dangaus kūnus pusiausvyroje ir neleistų galaktikų žvaigždėms išsilakstyti į šalis milžiniškais greičiais. Ta hipotetinė jėga, kompensuojanti gravitacinės jėgos trūkumą ir išlaikanti stabilias galaktikas buvo priskirta tamsiąjai medžiagai. Be jos sukuriamo traukos lauko, nėra jokio kito būdo tamsiajai medžiagai pastebėti. Tamsioji medžiaga sudaryta iš dalelių, kurios prasprunda pro mūsų akis, jų neregistruoja nei radijo bangų, nei trumpųjų bangų, nei infraraudonųjų, nei ultravioletinių, nei gama spindulių teleskopai.  Tačiau tai dar ne visos neįmintos nematomos visatos pusės paslaptys. Astronomams taip pat nepavyksta paaiškinti, kodėl Visatos plėtimasis, praėjus 13 mlrd metų po Didžiojo sprogimo vis dar greitėja. Atrodo, kad regimosios ir tamsiosios medžiagos masės sukuriamo traukos lauko turėtų pakakti bent jau plėtimuisi pristabdyti. Bandydami paaiškinti šią mįslę, paslaptingąją energiją, reikalingą Visatos plėtimosi pagreičiui išlaikyti, astronomai pavadino tamsiąja energija. Skirtingai nuo medžiagos, tamsioji energija apskritai nėra sudaryta iš dalelių, jos prigimtis dar paslaptingesnė.  Taigi, konstruojant visatos modelį pasirėmus šiuolaikiniais stebėjimais, gautųsi kraupus vaizdas – visos kosmose esančios žvaigždės, ūkai, juodosios skylės, galaktikos (t.y. normali iš atomų sudaryta medžiaga) tesudaro vos 4 proc. Visatos masės. 23 proc. tenka tamsiajai medžiagai ir net 73 proc. – tamsiajai energijai!Tamsiosios medžiagos bei energijos paslaptis jau antrą dešimtmetį bando įminti viso pasaulio mokslininkai. Juk tamsiosios medžiagos tikriausiai pilna visur, net mūsų Saulės sistemoje. Nematomas tamsios medžiagos vainikas supa ir mūsų Galaktiką. Ištisi galaktikų spiečiai skendi šioje substancijoje. Hablo teleskopu gauti duomenys rodo, kad tamsioji medžiaga koncentruojasi ten, kur ir “normali” šviečiančioji. Tikriausiai, tamsioji medžiaga ir juda panašiai kaip žvaigždės ir ūkai. Per milijonus metų aplink galaktikas susispietė tūkstančiai nematomų debesų, kurių kiekvieno masė prilygsta milijonams Saulės masių. Tačiau iki šiol niekas nežino, iš ko gi jie sudaryti.