Teistumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Turinčiais teistumą laikomi nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimo švelnesne bausme, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Teistumas išnyksta savaime, tam nereikia specialaus teismo sprendimo. Teistumas yra specifinis baudžiamosios teisės terminas, tai įstatymo numatytas laiko tarpas nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės.