Papėdgrybiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
PERTVARKOMAS VISAS PAPĖDGRYBŪNŲ SKYRIUS (atnaujinama taksonominė klasifikacija pagal Index Fungorum), TODĖL GALIMI NEATITIKIMAI IR KLAIDOS
Basidiomycota | ||||
---|---|---|---|---|
![]() Papėdgrybiai |
||||
Mokslinė klasifikacija | ||||
|
Papėdgrybūnai, Papėdgrybiai (Basidiomycota, Basidiomycales, vok. Basidienpilze) – grybų (Fungi) skyrius.
Grybų sporos susidaro ant tam tikrų cilindriškų arba viršūnėje sustorėjusių trumpų galinių ląstelių, vadinamų papėdėmis, arba buoželėmis (bazidėmis, basidium). Kepurėtųjų grybų papėdės būna cilindriškos arba buožiškos, jų viršūnėse išauga po 4, kartais po 2 ataugėles (sterigmas). Ataugėlių galuose susidaro po vieną sporą. Lakštabudinių šeimos grybų sporos išauga ant lakštelių, skylėtbudinių – vamzdeliuose, pumpotaukšlių – vaisiakūnių viduje ir t.t.
Papėdgrybiams priklauso apie 30 000 grybų rūšių (Lietuvoje auga apie 2-2,5 tūkst.), t.y. 37% visų aprašytų grybų, kurios priskiriamos keletai eilių:
- Agarikiečiai (Agaricales)
- Ausiagrybiečiai (Auriculariales)
- Ausiagrybiniai (Auriculariaceae)
- Baravykiečiai (Boletales)
- Voveraitiniečiai (Cantharellales)
- Clavulinaceae
- Žagaris (Clavulina)
- Clavulinaceae
- Hymenochaetales
- Šiurkšteniniai (Hymenochaetaceae)
- Schizoporaceae
- Klevakempė (Oxyporus). Auga dažniausiai ant lapuočių medžių.
- Dančiapintė (Schizopora). Auga ant negyvų stovinčių arba išvirtusių lapuočių medžių, sukelia aktyvų baltąjį medienos puvinį.
- Poniabudiečiai (Phallales)
- Kempiniečiai (Polyporales)
- Ūmėdiečiai (Russulales)
- Karpininkiečiai (Thelephorales)
- Žiūrytiniečiai (Tremellales)
- Žiūrytiniai (Tremellaceae)
[taisyti] Nuorodos
- Papėdgrybiai – Tree of Life Web Project (angl.k.)