Aikido
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aikido (合気道) – šiuolaikinis rytų kovos menas, sukurtas 1930-1960 metais. Aikido pagrindas – Daito-ryu Aiki-jutsu kovos menas bei kenjutsu japoniška kardo valdymo technika. Aikido yra vienas iš gražiausių šiuolaikinių Japonijos kovos menų.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Rytų kovos meną (Budo) Aikido 1920 metų pabaigoje sukūrė japonas Morichėjus Uesiba (植芝盛平) (1883–1969). Jis į unikalią fizinio ir dvasinio tobulėjimo sistemą sujungė praktinius fechtavimo kardais ir ietimis savigynos veiksmus, o taip pat kitus, dar senesnius kovos menus. Priešingai nei daugumoje kitų kovos menų, Aikido stengiasi puolimą priimti, o ne blokuoti jį.
Po Įkūrėjo mirties 1969 m. jo sūnus Kisiomaru Uesiba tapo II-uoju Aikido Dosiu. Šiuo metu Moriteru Uesiba, Įkūrėjo anūkas, sėkmingai tęsia meną kaip III-asis Aikido Dosiu. Akido, kaip atskirą kovos meno šaką, japonų vyriausybė oficialiai pripažino 1940 m., įkurdama Aikido Fondą, kurio tikslas – apsaugoti ir propaguoti teisingus Aikido idealus, sukurtus ir propaguotus paties Įkūrėjo. Fondas, kaip Pasaulinis Aikido Centras, yra pagrindinė Aikido vystymo ir plėtojimo organizacija visame pasaulyje.
[taisyti] Technika
Pagrindinė Aikido užduotis – susilieti su puolančiojo judesiu ir jį pratęsti, kontroliuojant ir nukreipiant energiją. Pastovus fizinis aktyvumas stiprina sveikatą ir didina pasitikėjimą savo jėgomis.
Judesiai, sudarantys Aikido pratimus ir techniką, koreguoja laikyseną bei nuima įtampą ir stresą, koncentruojant dėmesį ties atsipalaidavimu ir kvėpavimu. Aikido judesiai, kurie kartojami daugybę kartų, padeda natūraliai ir ramiai reaguoti bet kurioje situacijoje.
[taisyti] Pritaikymas
Aikido kovos mene nėra varžybų, nes jis remiasi dvikovos neegzistavimo filosofija, kuri smerkia žmogaus agresiją ir dvikovos instinktus, skatina juos nukreipti į harmoniją ir santarvę. Įvairių Aikido mokyklų techniniai ypatumai demonstruojami festivaliuose ir įvairių lygių tarptautinėse, nacionalinėse, regioninėse, miesto ar studentų parodomosiose programose.
[taisyti] Meistriškumo kategorijos
Lankančių Aikido treniruotes meistriškumo lygį nustato speciali komisija kvalifikacinio egzamino metu. Jį išlaikius, kandidatams suteikiamos atitinkamos Kiu ir Dan kategorijos.
[taisyti] Kryptys
Dabar Aikido kovos menas turi keletą krypčių. Gausiausia kryptis yra Aikido AIKIKAI, kurios ištakos siekia Aikido Įkūrėjo laikus, dabar jai vadovauja Įkūrėjo anūkas Moriteru Uesiba. Aikido AIKIKAI paplitusi 56-iose pasaulio šalyse, o lankančiųjų Aikido treniruotes skaičius jau viršija 1,2 mln. žmonių. Visų pasaulio Aikido AIKIKAI organizacijų centras yra 1932 m. įkurtas AIKIKAI Fondas. Centrinė AIKIKAI Fondo būstinė ir jo metodinis treniruočių Centras, vadinamas AIKIKAI Chombu Dodzio, yra Japonijoje, Tokijo mieste.
Kita kryptis – Iwama-ryu (arba Takemusu Aiki) – “paskutinis Ueshibos Aikido variantas“, a.a. Saito kryptis, kuris tiek savo kailiu išbandė visas senstančio Ueshibos idėjas ant savęs, tiek ir tiesiogiai dalyvavo kuriant “idealią ir išbaigtą“ Aikido, įvardijamą kaip Takemusu... Pastaroji mokykla yra rimčiausias konkurentas “pagrindinei“ Aikikai, ir savotiškas krislas akyje, nes būten Ivamos kaime ir yra Ueshibos įkurta Aiki šventykla, sutraukianti visus Aikidokas labiau, nei Aikikai “štabas“, tad labiau į “tikros aikido“ vardą gal pretenduotų būtent “ivamiečiai“, juolab, kad jie nuosekliausiai apjungia ir fechtavimo bazę ir kai kuriuos samurajiškus ginklus (buki-waza) su Aikido benginklėmis technikomis, buvusiomis kažkada tik pagalbinėmis (tai-jutsu).
[taisyti] Nuorodos
Atviras katalogas – interneto svetainės lietuvių kalba apie Aikido.