Psichofizika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Psichofizika – tarpdisciplininis mokslas kognityvinės psichologijos ir eksperimentinės psichologijos sankirtoje, tiriantis sąveiką tarp objektyviai išmatuojamų fizikinių procesų bei subjektyvių psichinių (intelektinių, emocinių) išgyvenimų. Psichofizika žvelgiant istoriškai plėtota Fechnerio bei E. H. Vėberio darbų pagrindu.

[taisyti] Psichofizikos dėsniai

Vėberio-Fechnerio dėsnis nusako dirginimo ir išgyvenimo intensyvumo priklausomybę: R E

E = k \cdot \log R + f

E – išgyvenimo intensyvumas. Jis yra proporcingas dirginimo intensyvumo logaritmui. Fechnerio dėsnis nusako, kad jutimo stiprumas didėja kaip dirginimo stiprumo logaritmas.

[taisyti] Žiūrėkite taip pat

Sensacija, Stivenso jėgos dėsnis, psichometrinė funkcija.

[taisyti] Literatūra

  • Gustav Theodor Fechner: Elemente der Psychophysik, 1860
  • Water Ehrenstein: Psychophysik, in: Lexikon der Neuwrowissenschaft 3.Band, Heidelberg, Berlin, Spektrum Verlag 2001
  • S.S. Stevens: Psychophysics, New York, 1975