Efedrinas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Efedrinas, C10H15NO, gamtoje randamas alkaloidas, gaunamas iš augalo Ephedra sinica, taip pat iš kitų efedros rūšių.
1917 metais japonų mokslininkai paskelbė, kad pastarasis junginys yra simpatomimetikas (junginys, savo veikimu panašus į adrenaliną); taip pat efedrinas buvo įvertintas ir kaip potencialus medikamentas. Koncentruotas efedrinas bei sintetiniu būdu gautas efedrinas sėkmingai taikytas prieš astmos priepuolių simptomus, tačiau kaip gydymo priemonė laikomas pasenusiu ir jį išstūmė geresni vaistai. Tebėra naudojamas hipotonijos atvejais bei kaip antrasis pasirinkimas narkolepsijos atveju.
Efedrinas susiaurina kraujagysles, padidina arterinį kraujospūdį, išplečia bronchus ir vyzdžius, slopina žarnų peristaltiką, padidina cukraus kiekį kraujyje, vartojamas (tabletėmis, injekcijomis, lašais) sergant sloga (mažina nosies gleivinės paburkimą), kraujospūdžiui didinti. Efedrinas bei pseudoefedrinas taip pat naudojamas kaip atropino pakaitalas vyzdžiams išplėsti.
Pirmą kartą efedriną išskyrė Tokijo universiteto profesorius Nagajosi Nagai 1887 metais.
Efedrinas nėra pavojingas sveikatai, tačiau tik tada, kai jis yra vartojamas griežtomis dozėmis, ir pacientas yra gydytojų priežiūroje
Efedriną Jungtinių Tautų Organizacija, 1988m konvencija priskyrė prie pirmos kategorijos prekursorių (prekursoriai – narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai). Šią konvenciją ratifikavo ir Lietuva, todėl šio preparato gabenimui per sieną reikalingas specialus leidimas