Saulės dėmė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Saulės dėmės – Saulės paviršiaus (fotosferos) regionai, kuriuose temperatūra yra žemesnė nei aplinkiniuose plotuose, dėl to šie regionai atrodo kaip tamsesnės dėmės. Šiuose regionuose didesnis magnetinis aktyvumas, temperatūra apie 5000 K (aplinkiniuose regionuose – apie 6000 K).
Saulės dėmės trikdo elektromagnetinį Žemės lauką, sukeldamos elektromagnetines audras. Elektromagnetiniai svyravimai išderina natūralius gyvų subjektų bioritmus, gali trikdyti radijo, televizijos, telefono ryšį.
[taisyti] Istorija
Saulės dėmės jau buvo žinomos italų astronomo Galilėjaus laikais. Anot astronomės Z. Sviderskienės, Kinijos metraščiuose jos minimos 800 m. pr. m. e., o Europoje – 325 m. pr. m. e.
Saulės dėmės labiau tyrinėti imtos tik išradus teleskopą. XX a. pradžioje išaiškinta, kad jos stipriai įmagnetintos.