Superlaidininkas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Superlaidininkas (angl. superconductor) – tai medžiaga, turinti nulinę varžą (R) ir neturinti magnetinio lauko (tekant kintamajai srovei). Superlaidininkais dažniausiai būna įvairūs kieti kūnai (pvz.: metalai), atšaldyti iki artimos absoliučiam nuliui (-273 C) temperatūros. Prie tokios žemos temperatūros kvantinės dalelės pradeda elgtis labiau pagal klasikinės fizikos dėsnius, negu pagal kvantinės mechanikos dėsnius, t.y. ne kaip bangos, o kaip dalelės.