Hanibalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Hanibalas (reikšmės).
Hanibalo biustas rastas Kapujoje
Hanibalo biustas rastas Kapujoje
Monetos su Hanibalo atvaizdu
Monetos su Hanibalo atvaizdu

Hanibalas, Hamilkaro Barkos sūnus (247 pr. m. e. – 183 pr. m. e.) – pūnų karvedys ir politikas. Jis gyveno tuo metu, kai po intensyvių kovų Romos imperija įtvirtino savo galią prieš kitas Viduržemio jūros jėgas: Kartaginą, Makedoniją, Sirakūzus ir Seleukidų imperiją. Garsiausias kartaginiečių karvedys. Labiausiai žinomas, dėl savo žygio per Antrąjį pūnų karą, kai jis su armija, kurioje buvo ir karo dramblių, nužygiavo iš Iberijos per Pirėnus ir Alpes į šiaurinę Italijos dalį.

Per surengtą invaziją jis ne kartą įveikė romėnus, prie Trebijos, Trasimenės ir Kanų. Po pergalingo Kanų mūšio, Kapuja, antras pagal dydį Romos imperijos miestas prisijungė prie Hanibalo. Hanibalui trūko apgulties įrangos pulti gerai įtvirtintą Romos miestą. Po to Hanibalas laikė armiją Italijoje daugiau nei dešimtmetį nepatirdamos jokio didesnio pralaimėjimo, tačiau užbaigti karo jam taip pat nepavyko. Per tą laiką Romos armijos persigrupavo. Romos pajėgos surengė kontrataką į Šiaurės Afriką ir privertė jį grįžti į Kartaginą, kur jis buvo įveiktas Zamos mūšyje. Dėl šio pralaimėjimo Kartaginos senatas jį ištrėmė. Tremtyje jis gyveno Seleukidų rūmuose, kur buvo karo patarėju Antiochui III kovojant su Romos imperija. Nugalėtas jūrų mūšyje, jis vėl pabėgo, šį kartą į Bitinijos rūmus. Kai romėnai pareikalavo jį pasiduoti, Hanibalas nusižudė.

Hanibalas laikomas vienu didžiausių karinių vadų ir taktikų žmonijos istorijoje.