Svetlogorskas (Kaliningrado sritis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Baltijos jūros pakrantė Svetlogorske
Baltijos jūros pakrantė Svetlogorske

Svetlogorskas – (liet. Raušiai, Rūšiai, vok. Rauschen rus. Светлогорск) – kurortinis miestelis Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Sambijos pusiasalio šiaurėje, 38 km nuo Kaliningrado. Koordinatės 54°56′″N, 20°08′″E

Turinys

[taisyti] Istorija

Sembos pusiasalis paminėtas kronikose 1073 m. kaip sambių genčių gyvenama vieta. 1258 m. paminėta vietovė Ruze moter, kurioje buvo laidojami mirusieji. XIII a. atsibastę kryžiuočiai vietovę iš pradžių vadino Rauše-moter, o nuo XIV a. dėl panašumo į vokiečių k. rauschen – ošti, šlamėti, pradėjo vadinti Raušenu. Ordino broliai užtvenkė Katinupį ir pastatė vandens malūną, didžiausią malūną visame pusiasalyje. Tai paskatino žemės ūkio plėtrą.

XIX a. pradžioje Europoje paplitus poilsinėms kelionėms, gyvenvietė, išsidėsčiusi greta aukštos kopos ant jūros kranto, tapo populiariu kurortu. Ypač patrauklia vieta tapo malūno tvenkinys, ant kurio kranto atsirado karčiama, pradėti statyti vasarnamiai ir viešbučiai. Oficialiai Raušeno kurortas atidarytas 1820 m. birželio 24 d. 1840 m. po savo karūnavimo miestelyje ilsėjosi Prūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas IV, kurį pakerėjo apylinkės. Jo pavedimu buvo pradėta apželdinti kopa, sutvirtinta jūros pakrantė, įrengti nusileidimo prie jūros laiptai.

1900 m. nutiestas geležinkelis iš Karaliaučiaus iki Raušeno dvaro, 1906 m. jis pratęstas iki kopos, o tai dar paskatino turizmą. Netrukus Raušene buvo pastatytas hipodromas, suteikęs dar vieną galimybę kurortui plėstis. 1908 m. pastatytas jūros tiltas poilsiautojų pasivaikščiojimui. Prie jo vedė keli serpantinai. 1912 m. pastatytas funikulierius, palengvinęs poilsiautojams kelią ant 40 m. aukščio jūros kranto.

Pirmojo pasaulinio karo metais Raušenas tapo kariuomenės gydykla. Pasibaigus karui pastatyta elektros stotis ir kanalizacija. Apie kurorto reikšmę pasako ir toks faktas, kad ant jūros kranto buvo įrengta 3000 uždaromų individualių persirengimo kabinų, veikė 20 viešbučių, pensionatų su restoranais ir kavinėmis.

1945 m. miestas užimtas be mūšio, todėl nenukentėjo. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Auščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku miestas pavadintas Svetlogorsku.

[taisyti] Savivalda

Miesto savivaldos teises kurortas gavo 1920 m. Nuo 1946 m. srities reikšmės Svetlogorsko savivaldybės (Светлогорский городской округ) centras, savivaldybės teritorijoje yra šios gyvenvietės:

Dabartinis pavadinimas Rusiškai Vokiškai Lietuviškai Koordinatės
Bobrovka Бобровка Deutsch Battau, nuo 1898 m. Battau, nuo 1907 m. Gut Battau Batuva 54°56′″N, 20°05′″E
Charkovskoje Харьковское Neplecken Neplekiai 54°42′″N, 20°13′″E
Dobroje Доброе Preußisch Battau Prūsų Batuva 54°56′″N, 20°14′″E
Lesnoje Лесное Forstgutsbezirk Warnicken, nuo 1929 m. Warnicken Varininkai 54°57′″N, 20°04′″E
Otradnoje Отрадное Gut Georgenswalde, nuo 1939 m. Georgenswalde - 54°56′″N, 20°05′″E
Selskij Сельский Kobjeiten Kabačiai 54°56′″N, 20°11′″E
Vzmorje Взморье Groß Heydekrug Didžioji Geidė 54°42′″N, 20°15′″E
Zarečnyj Заречный Sassau Sausuva 54°57′″N, 20°10′″E
Zori Зори Tykrehnen Tikrėnai 54°56′″N, 20°11′″E

Panaudota:

  • Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
  • Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937

Savivaldybės teritorija – 32,5 kv. km., iš jų 698 ha užima miškai. 2002 m. surašymo duomenimis savivaldybėje gyveno 15 000 gyventojų.

[taisyti] Ekonomika

Vandens bokštas Svetlogorske
Vandens bokštas Svetlogorske

Savivaldybės ekonominis pagrindas – sanatorinio kurortinio gydymo ir turizmo bei rekreacijos kompleksai. Dešimtyse sanatorijų, poilsio namų, viešbučių, turistinių bazių, kempingų ir vaikų poilsio stovyklų kasmet apsilanko šimtai tūkstančių poilsiautojų. Geras susisiekimas su Kaliningradu – yra geležinkelis ir automobilinis kelias, netoli iki Chrabrovo oro uosto bei Pionersko jūrų uosto, atviro turistiniams ir pramoginiams laivams.

Kurorte dažnai poilsiaudavo komiškos operos „Vindzoro šmaikštuolės“ autorius Otas Nikolajis, Vilhelmas Humboltas, Tomas Manas ir Katė Kolvic.

Savivaldybėje 135 pastatai pripažinti architektūros paminklais. Svarbiausi – 1907 m. pastatyta liuteronų bažnyčia, kurioje nuo 1992 m. veikia pravoslavų Serafimo Saroviečio cerkvė, 19001908 m. pastatytas purvo gydyklos bokštas su apžvalgos aikštele, medinis medžiotojų namelis, Otradnoje gyvenvietėje – garsaus vokiečių skulptoriaus Hermano Bracherto namas – muziejus. Jo darbų yra ir Svetlogorske.

[taisyti] Nuorodos

Oficiali svetainė