Trakai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės – Trakai (reikšmės).
Trakai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() ![]() |
||||||||||||||||
Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Trakų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų (2006): | 5 441 | |||||||||||||||
|
Trakai – miestas Lietuvoje, už 30 km į vakarus nuo Vilniaus centro. Apsuptas ežerų, kuriuose gausu įvairaus dydžio salų (šiaurinį miesto pakraštį skalauja Galvė, rytinį – Lukos, arba Bernardinų ežeras, pietinį – Gilužis, vakarinį – Totoriškių ežeras). Rajono centras ir seniūnijos centras, istorinio nacionalinio parko direkcija. Gyvenamas lietuvių (60%), lenkų (20%), karaimų ir kitų tautybių atstovų. Trakų senamiestis yra vienas iš 5 valstybės saugomų Lietuvos senamiesčių. Pietinėje Trakų dalyje veikia kultūros namai, Trakų rajono centrinė ligoninė ir poliklinika.
Trakai – viena mėgstamiausių trumpalaikio poilsio vietų. Čia tinkamos sąlygos pasimaudyti, galima pažvejoti, paplaukioti jachtomis, valtimis, platus įvairių kitų poilsio formų pasirinkimas. Įdomi ir informatyvi Trakų istorijos muziejaus ekspozicija Salos pilyje. Unikali karaimų etnografinė paroda.
Turinys |
[taisyti] Architektūros paminklai
Pačioje miesto šiaurėje, Galvės ežero Pilies saloje išlikusi gotikinė Trakų salos pilis (statyta nuo XIV a. II pusės iki Vytauto valdymo pabaigos), kurioje nuo 1962 m. veikia Trakų istorijos muziejus.
Be salos pilies, yra daug kitų architektūros paminklų:
- Trakų pusiasalio pilies liekanos;
- sena ir įspūdinga parapijinė Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia, pašventinta 1409 m.;
- Šv. Dievo Motinos gimimo cerkvė;
- karaimų kinesė;
- Trakų dominikonų vienuolynas;
- Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis;
- į šiaurę nuo Pilies salos, Galvės ir Skaisčio ežerus skiriančiame pusiasalyje (buvusioje Algirdo saloje) išlikęs Užutrakio dvaras su XIX a. pab. statytais neoklasicistiniais dvaro rūmais ir Eduardo Andrė projektuotu parku.
[taisyti] Istorija
Seniausios archeologams žinomos gyvenvietės dab. Trakų vietoje gyvavo jau I tūkstm. pr. m. e. Tačiau pats Trakų vardas (iš liet. trãkas – iškirsto miško plotas, lydymas) iš pradžių veikiausiai priklausė ne dabartiniams, bet Seniesiems Trakams – už 4 km į pietryčius nuo Trakų (minimi nuo 1337 m.). 1994-1997 m. archeologiniai tyrimai parodė, kad Senieji Trakai buvo įkurti apie XIII a. pabaigoje, tada tikriausiai paties Gedimino nurodymu visiškai „kultūriškai tuščioje“ vietoje iškirtus mišką ir sumūrijus gardinio tipo pilį. Tikėtina, kad būtent į šiuos Trakus Gediminas iš Kernavės ar kurios kitos vietos perkėlė savo kaip LDK submonarcho sostinę. Tuo tarpu dabartiniai, arba Naujieji Trakai antruoju po Vilniaus LDK politiniu administraciniu centru (bet ne Lietuvos sostine, kaip mano daugelis istorijos mylėtojų) tapo tik apie 1375 m., LDK submonarchui Kęstučiui įsikūrus XIV a. II ketvirtyje ar viduryje pradėtoje statyti Trakų pusiasalio pilyje.
Apie XV a. pradžią Trakams tapus nemažu miestu, 1409 m. jiems buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės; šiek tiek vėliau tokias pačias teises – atskirai nuo krikščioniškosios miesto dalies – gavo ir Trakų karaimų bendruomenė. Miesto klestėjimo laikotarpiu laikomi XV ir XVI a.
Iki 1413 m. Trakai buvo Trakų kunigaikštystės, 1413-1795 m. – Trakų vaivadijos (nuo XVI a. 7 dešimtmečio iki 1915 m. – taip pat Trakų pavieto) centras. XVI-XVII a. Trakų kaip svarbaus politinio, prekybos ir kultūros centro reikšmė sunyko. Miestas labai nukentėjo XVII a. viduryje, vykstant Maskvos karui, kuomet Trakus kelerius metus niokojo Rusijos okupacinė kariuomenė, – būtent šio karo metu abidvi Trakų pilys virto griuvėsiais.
1795-1915 m. miestą valdė carinė Rusija; 1915-1918 m. jį buvo okupavusi Vokietija, o 1919-1920 m. ir 1920-1939 m. – Lenkija. 1939-1950 m. buvo apskrities centras, nuo 1950 m. – rajono centras.
1996 m. Prezidento dekretu patvirtintas naujasis Trakų herbas.
Karaimų g. 22 veikia Serajos Šapšalo rinkinių pagrindu sudaryta Trakų muziejaus karaimų parodos ekspozicija. Ji, po remonto, buvo atidaryta 1997 m. birželio 28 d., švenčiant karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-ąsias metines.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Vytauto Didžiojo gimnazija;
- vVidurinė mokykla;
- Pradinė mokykla.