Pasaka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pasaka – epinio žanro, trumpas, fantastinis, pamokantis lengvo turinio kūrinys su beveik visada gera pabaiga. Šiam žanrui būdingi stebuklai, pasivertimai, pasakiški daiktai, pasakiški veikėjai, veiksmo, laiko ir vietos spalvingumas. Pasakose ypatingai atskiriami teigiami ir neigiami kūrinio veikėjai. Pasakose apstu personifikacijų, magiškų skaičių. Įrodyta, kad vaikai, kuriems buvo sekamos ar skaitomos pasakos, užauga kūrybingesni.

[taisyti] Kitokia pasakų reikšmė

Kadangi pasakos užsibaigia gerai, atsirado ir posakių : „Gyvenimas kaip pasaka“ (nuostabus gyvenimas), „Čia kaip pasakoje“ (nerealu, nuostabu, neįtikėtina).