Išsėtinė sklerozė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Išsėtinė sklerozė – centrinės nervų sistemos autoimuninė liga. Ligos eigoje pastebimas nervus apsaugančios medžiagos mielino irimas – demielinizacija. Priklausant nuo ligos eigos, patyriamas nuovargis, pasikartojantys skausmai, koordinacijos ir kalbos sutrikimai. Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pastebimi 20-40 metų žmonėse. Moteryse ši liga aptinkama dažniau nei vyruose.
Išsėtinės sklerozės išgydyti iki šiol nesugebima. Tačiau jeigu liga yra anksti diagnozuojama ir paskiriamas tinkamas gydimas, šios ligos eiga gali pasikeisti.
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] Požymiai
[taisyti] Diagnozė
[taisyti] Ligos eiga
[taisyti] Atkrytis
[taisyti] Patofiziologija
[taisyti] Ligos mechanizmai
[taisyti] Patofiziologiniai tyrimai
[taisyti] Ligos priežastys
Nors daug faktorių skatinančių ligos atsiradima jau yra atpažinti, esminė ligos priežastis nėra žinoma. Manoma, kad liga sukeliama kelių faktorių kombinacijos – aplinkos ir genetinės prigimties.