Aptarimas:Agota Kristof

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Iš pradžių ji rašė pjeses, o 1986 m. pasirodžius romanui “Storas sąsiuvinis”, apie ją sužinojo visas pasaulis. Po to sekė “Įrodymas” (1988) ir “Trečiasis melas” (1991). Trilogija išversta į daugiau kaip 20 kalbų, apdovanota įvairių šalių prestižinėmis literatūros premijomis ir vadinama negailestingiausia praėjusio šimtmečio knyga.

Romano herojus, paklaustas, ar jis rašo apie tikrus, ar apie išgalvotus dalykus, atsakė, kad “rašo tikras istorijas, bet kažkuriuo metu istorija kaip tik dėl tos tiesos pasidaro nepakeliama ir tada būna priverstas ją pakeisti, ima viską gražinti ir įvykius aprašinėti ne taip, kaip buvo, o taip, kai norėtų, kad būtų buvę…”

Neatsitiktinai skaitytojas abejos, kiekgi romane yra pasakotojų. Atsakymą (tiksliau vieną iš galimų) rašytoja pateiks tik paskutinėje trilogijos dalyje, romane su garsiuoju pavadinimu “Trečiasis melas”. Dvyniai Klausas ir Lukas žongliruoja melu ir tiesa, o Agota Kristof – jais.