Saldžioji ceratonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ceratonia siliqua
Saldžioji ceratonija (Ceratonia siliqua)
Saldžioji ceratonija (Ceratonia siliqua)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
( Fabales)
Šeima: Pupiniai
( Fabaceae)
Pošeimis: Caesalpinioideae
( Caesalpinioideae)
Gentis: Ceratonija
( Ceratonia)
Rūšis: Saldžioji ceratonija
( Ceratonia siliqua)

Saldžioji ceratonija arba Šv. Jono medis (lot. Ceratonia siliqua, angl. Carob tree, vok. Johannisbrotbaum) – pupinių (Fabaceae) šeimos ceratonijų (Ceratonia) genties dvinamių augalų rūšis.

Kilusi iš Mažosios Azijos. Auga ir Viduržemio jūros salose. Biblijoje minima, kad šio augalo sėklomis dykumoje maitinosi Jonas Krikštytojas.

Kiekvienos sėklos svoris yra vienodas – 0,2 g, dėl to anksčiau išdžiovintos sėklos buvo naudojamos sveriant auksą ir brangakmenis. Iš ceratonijos vardo kildinamas žodis karatas.

[taisyti] Augalų morfologija

Vaisius – 15 cm ilgio ankštara su keletu sėklų. Ankštara kartais susisuka ir primena ožio ragus.

[taisyti] Panaudojimas

Sėklos naudojamos klijų gamyboje.

[taisyti] Mityba

Sėklos saldžios ir labai vertingos. Jose yra apie 70 proc. krakmolo ir cukrų, 6 proc. baltymų.

Iš maltų sėklų miltų kepami kepiniai.

Vikiteka: Saldžioji ceratonija – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu