Baltarusijos ekonomika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Turinys

[taisyti] Apžvalga

2005 m. BVP augimas Baltarusijoje pasiekė 9,2 %, infliacija buvo 8 %, pramonės gamybos augimas sudarė 10,4 %.

Nacionalinių pajamų santykis (1992): pramonė 44%, žemės ūkis 29,3%.

Svarbiausios pramonės šakos: automobilių ir traktorių gamyba, staklių gamyba, prietaisų gamyba, cheminė ir naftocheminė pramonė; kalio, fosforo ir azoto trąšų gamyba, sintetinio pluošto ir dirbtinio pluošto siūlų gamyba, padangų, naftos perdirbimo ir lengvoji pramonė. Išsivysčiusi maisto (mėsos, pieno, sviesto, sūrio gamyba, konservų ir t.t.), medienos apdirbimo pramonė, miltelių metalurgija. Išgaunama kalio druska (Soligorskas), nafta (daugiausiai respublikos pietryčiuose). Žemės ūkis užėmė 9,3 mln. ha (1992). Pasėlių plotas 6126 tūkst. ha, tiksliau grūdai 43% (rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, grikiai). Bendrasis grūdų derlius 5,9 mln.t (1992), bulvių 8,0 mln.t. Auginami linai, cukriniai runkeliai. Užsiimama sodininkyste, daržovininkyste. Nusausintos žemės plotas 3229 tūkst. ha (1990). Pagrindinės gyvulininkystės šakos yra paukštininkystė, kiaulių auginimas. Eksploatacinis geležinkelių ilgis 5750 km (1990), bendrasis automobilinių kelių naudojimas sudaro 49 tūkst.km. Vamzdyninis transportas. Laivyba per Dnieprą, Bereziną, Sožą ir t.t. Piniginis vienetas – Baltarusijos rublis.

Po Tarybų Sąjungos žlugimo 1991 Baltarusija ėmėsi mišriosios (valstybinės – rinkos) ekonomikos kūrimo. Valstybės politika buvo sudaryta taip, kad, remiantis žemės ūkio ir pramonės esama struktūra, šalis taptų žemės ūkio žaliavų ir įrenginių eksportuotoja. Iki 1990-jų metų pabaigos privatizavimas praktiškai nebuvo vykdomas, vis dar egzistuoja valstybinių įstatymų ir produkcijos skirstymo sistema. Nuo 1992 iki 1994 pramonės gamyba sumažėjo 39%, investicijos – 54%, prekyba – 67%. Šis smukimas įvyko dėl greitai didėjančios infliacijos ir bedarbystės (1999 viduryje buvo užregistruota 97 tūkst. bedarbių), valstybinio biudžeto trūkumų ir mokėjimo balanso.

Oficiali Baltarusijos statistika skelbia, kad nuo 1997 gamybos apimtis kasmet didėja 7-10%, bet šis prekių gamybos apimties augimas remiasi dujų užsakymais, kurių dauguma lieka neapmokėti. Struktūrinių reformų trūkumas sąlygojo verslinio sektoriaus silpnėjimą ir nepastovią bankinio sektoriaus ekonomiką. Valstybė tęsia subsidijų išmokėjimą žemės ūkio sektoriui ir išlaiko kainų kontrolę. Nepaisant 1997 pabaigoje valiutinės rinkos liberalizacijos privatiems asmenims, valstybė išsaugo valiutos mainų kurso kontrolę įmonėms ir organizacijoms, apsaugodama rinką nuo užsienio kapitalo.

Dėl 1998 ekonominės krizės Rusijoje, Baltarusija patyrė nuostolių pramonėje, prekyboje ir žemės ūkyje.

[taisyti] Ekonomikos geografija

Minskas – ne tik sostinė, bet ir pagrindinis pramoninis Baltarusijos centras. Čia yra pagaminamas ketvirtadalis visos pramoninės produkcijos. Kiti didžiausi pramoniniai centrai yra Gomelis, Mogiliovas, Brestas, Gardinas, Polockas. Pagrindiniai žemės ūkio rajonai yra respublikos centre ir pietryčiuose, bet radioaktyvus užterštumas po avarijos Černobilyje 40-50% sumažino apdirbamų žemių plotus ir naminių gyvulių skaičių šiuose rajonuose. Miškininkystės įmonės yra šiaurėje ir pietvakariuose. Kalio druskų gavyba egzistuoja miestelyje Polesje.

[taisyti] Energetika

Valdant Tarybų Sąjungai didžiausia dalis kuro, reikalinga Baltarusijai, buvo gaunama naftos, gamtinių dujų ir anglies pavidalu iš RTFSR. Šiluminės elektrinės gamino tik du trečdalius šalies elektroenergijos. Iširus SSRS pigaus kuro tiekimas liovėsi ir Baltarusija susidūrė su energetine krize.1998 rudenį Baltarusija Rusijos Federacijai įsiskolino 1,5 mlrd. dolerių, tame tarpe ir „Gazpromui“ 250 mln. dolerių. Laikotarpiui iki 2010 Baltarusijos energetiniam kompleksui būtinos 7 mlrd. dolerių investicijos.

Elektros energija:

  • gamyba 30x1012 Wh (1994).
  • sunaudojimas 34,3x1012 Wh (1994).
  • importas 7x1012 Wh (1994).
  • eksportas 0,8x1012 Wh (1994).

[taisyti] Transportas

Geležinkeliai ir automobilinis transportas – pagrindinės transporto susisiekimo rūšys šalyje. Geležinkelių tinklas orientuojasi į pagrindinę magistralę, kuri praeina per Oršą, Minską ir Brestą ir sujungia Baltarusija su Maskva rytuose ir su Varšuva vakaruose. 1992 buvo apie 5480 km geležinkelių ir 61000 km kelių su kietuoju paviršiumi. Upių laivynas įgyvendina pervežimus per laivybinius vandeninius kelius, kurių ilgis apie 1500 km (pagrinde Dniepro baseine). Orinis transportas išsivystęs silpnai; didžiausias šalies oro uostas įsikūręs šalia Maskvos. Žemės ūkis. Po Antrojo pasaulinio karo plati melioracijų programa padidino apdirbamų žemių plotus nuo 5 mln. ha 1940 iki 6,5 mln. ha 1990. Maždaug pusė apdirbamų žemių yra paskirta grūdinių kultūrų auginimui, apie trečdalis žemių – pašarinėms kultūroms, apie septintadalį žemių – bulvėms ir likusi dalis cukriniams runkeliams, linui ir sodams.

Baltarusija iš kitų tarybinių respublikų išsiskyrė pačiu didžiausiu žemės ūkio produktyvumu ir buvo pagrindiniu eksportuotoju i kitus Tarybų Sąjungos rajonus. Nepaisant bandymų skatinti fermų susidarymą, valstybiniai ir kolektyviniai ūkiai 1998 valdė 95% žemės ūkio organizacijų. Iš 2700 kolūkių Baltarusijoje iki 1998 lapkričio buvo reorganizuota apie 100 kolūkių.

Gavybinė pramonė. didelės medienos atsargos tarnauja Baltarusijoje kaip žaliavos miškininkystei ir apdirbimo pramonei (statybinių medžiagų ir baldų gamyba vidinei rinkai). Kalio junginiai, iškasami šachtose prie Soligorskio, aprūpina cheminių trąšų gamybą. Dideliais kiekiais gaunama ruda anglis ir durpės.

Apdirbamoji pramonė sudaro apie 60%baltarusijos pajamų. Svarbiausioji apdirbamosios pramonės šaka yra žemės ūkio mašinų gamyba (traktoriai, kombainai), staklių gamyba, karinės pramonės kompleksas, naftos ir chemijos pramonė ir statybinių medžiagų pramonė. Baltarusijoje gaminami televizoriai, radioimtuvai, laikrodžiai, šaldytuvai, stiklo dirbiniai, baldai, rūbai, lino drobės ir odos dirbiniai. Maisto pramonėje išsiskiria konservų ir cukraus fabrikai.

[taisyti] Išorinė rinka

Baltarusijos eksportas 1996 sudarė 5,2 mlrd. dolerių. Buvo eksportuojami mašinų gamybos chimikatai, maisto produkcija; pagrindiniai partneriai buvo Rusija (80%), Ukraina, Lenkija ir Vokietija. Importo apimtis 2002 sudarė 8,8 mlrd. dolerių; pagrinde importą sudarė skystas kuras, gamtinės dujos, pramoninės žaliavos, tekstilė, cukrus, o partneriais buvo ta pati Rusija, Ukraina, Lenkija ir Vokietija. Eksporto apimtis 2002 sudarė 7,7 mlrd. dolerių ir partneriais buvo Rusija, Latvija, Lietuva, Ukraina, Vokietija.

[taisyti] Piniginė sistema ir bankai

Nacionalinis Baltarusijos bankas (NBB) buvo įkurtas 1991. Valiutos finansinė sistema buvo chaoso būsenoje iki 1990 vidurio. 1992 buvo įvesta nacionalinė valiuta – Baltarusijos rublis. 1994 infliacija Baltarusijoje sudarė apie 50% į mėnesį ir Baltarusijos rublis patyrė kritimą Rusijos rublio atžvilgiu.

Išorinė Baltarusijos skola 1998 pasiekė 1,22 mlrd. dolerių. 1997 užregistruota apie 900 užsienio įmonių ir 2000 bendrų įmonių; užsienio investicijos sudarė 6,5% šalies kapitalo. Pagal tam tikrą ministerijos statistiką ir analizę, vartojamų prekių kainos 1998 spalį dėl krizės Rusijoje išaugo 21%. Vidutiniškai mėnesinis kainų padidėjimas 1998 sudarė 6,3%. Rusijos bankų skolos Baltarusijos komerciniams bankams ir NBB 1998 spalį sudarė 63,9 mln. Rusijos rublių.

1999 Nacionalinis Baltarusijos bankas įvedė Baltarusijos rublio vienetinį mainų kursą kaip grynųjų taip ir banko operacijoms šalies viduje ir už jos ribų.

[taisyti] Ekonominiai ryšiai su Lietuva

Lietuvos eksportas į Baltarusiją sudaro 3,17% viso Lietuvos eksporto. Baltarusija pagal eksportą yra 12-oje vietoje tarp Lietuvos prekybos partnerių.

[taisyti] Nuorodos