Šiogūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Minamoto no Yoritomo, pirmasis Kamakura šiogunato šiogūnas
Minamoto no Yoritomo, pirmasis Kamakura šiogunato šiogūnas

Šiogūnas – karinis rangas ir titulas Japonijoje lygus generolui, aukštam kariuomenės pareigūnui. Kaip titulas tai yra sei-i taishōgun (征夷大將軍) sutrumpinta forma. Kioto imperatoriaus dvaras pirmąkart apdovanojo šiuo titulu karinės ekspedicijos lyderius prieš Rytų žmones ir vėliau karinės vadovybės vadus dažnai apdovanodavo tuo titulu. XVII amžiaus pradžioje Tokugavoms politiškai suvienijus Japoniją, šiogūnas tapo faktinio valstybės valdovo titulu.

Šiogūno biuras ar administracija yra šiogūnatas ar bakufu (幕府). Paraidžiui verčiant iš japonų kalbos – „biuras palapinėje“. Palapinė simbolizuoja kariuomenės vaidmenį kovojant mūšio lauke. Terminas sei-i taishōgun reiškia „didis generolas, kuris pavergė Rytų barbarus“. „Rytų barbarai“ yra vienas iš kelių senovinių terminų, nusakančių įvairias grupes, kurios gyveno Rytuose ir nepriklausė centrinės valdžai. Tarp jų buvo Ainai, kurie gyveno Honšu saloje ir Hokaide.

Yoritomo Minamoto (Minamoto no Yoritomo), pirmasis Kamakuros šiogūnato šiogūnas, užgrobė valdžią nustumdamas Kioto aristrochatiją. Jis tapo praktiniu Japonijos valdovu ir gavo titulą sei-i taishōgun. Po to vėlesnių trijų šiogūnatų lyderiai gavo tą patį titulą. Jis buvo naudojamas iki pat Meidži laikotarpio.


[taisyti] Šiogūnatas

Terminas bakufu laikui bėgant pradėtas vartoti nusakant feodalinės karinės diktatūros vadovybės sistemą, valdomą šiogūno, tad už Japonijos ribų vadinama dažniausiai šiogūnatu.

Bakufu sistema buvo įtvirtinta Yoritomo Minamoto, esant Kamakuros periodui. Nors teoriškai imperatorius valdė visas Japonijos žemes, sistema turėjo kai kuriuos feodalizmo elementus. Pvz.: silpnesni lordai prisiekdavo ištikimybe stambesniems, samurajai už ištikimybe būdavo apdovanojami žeme, kuri su lordo-vasalo leidimu būdavo padalinama sūnums. Šią sistemą palaikė artimi ryšiai tarp samurajų ir jų pavaldinių.

Trys pagrindiniai šiogūnatai buvo susitelkę aplink šeimas, kurios užgrobdavo valdžią ir pasisavindavo šiogūno titulą. Vieni šiogūnatų vardai yra pagal būstinės vietą(Kamakuros, Muromachio, esančio Kiote, ir Edo), kiti gavo vardus nuo valdančios šiogūnatą(Ashikagos, Tokugavos).