Dviskiautis ginkmedis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ginkgo biloba | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba) |
||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Dviskiautis ginkmedis, ginkmedis (Ginkgo biloba) – vienintelė ginkūnų (Ginkgophyta) skyriaus, ginkmedainių (Ginkgoopsida) klasės, ginkmedinių (Ginkgoaceae) šeimos rūšis.
Tai dvinamis, vasaržalis augalas. Medis išauga iki 30 m aukščio; lapai vėduoklės pavidalo. Vaisius panašūs į slyvą, šviesiai gelsvos spalvos, riešutėlis briaunotas, valgomas. Sėklos nunoksta spalio mėn. Pasėtos sudygsta po 3-4 savaičių. Mėgsta kalkingus, derlingus ir pakankamai drėgnus dirvožemius. Gyvena 1000 ir daugiau metų.
Mediena lengva ir minkšta, lengvai apdirbama, naudojama baldų gamyboje, smulkiems dirbiniams ir įpakavimo dėžėms.
Sėklos valgomos, naudojamos įvairių (ypač Azijos) šalių tradiciniams patiekalams gaminti. Tačiau augdami ginkmedžio vaisiai skleidžia nemalonų kvapą, primenantį sugedusių riebalų kvapą. Didelis ginkmedžio sėklų kiekis gali būti nuodingas, nes jose yra cianidų.
Lapai savo sudėtyje turi medžiagų, gerinančių atmintį. Jų arbata naudota kaip atmintį gerinantis produktas jau tradicinėje kinų medicinoje (gaminant ginkmedžio arbatą). Šiais laikais Ginkgo biloba lapai naudojami gaminti atmintį gerinančiam preparatui „Bilobil“.
Ginkmedis auginamas Kinijoje ir Japonijoje prie šventyklų. Lietuvoje labai retas. Auga Kauno botanikos sode, Švėkšnos parke. Vertingas kaip retas dekoratyvinis medis. Puikiai tinka auginti miestų skveruose, parkuose, dideliuose ir mažuose soduose.
Šios klasės atstovai randami triaso iškasenose. Juros ir kreidos perioduose jie buvo paplitę visame Šiaurės pusrutulyje. Ginkmedis – seniausia žinoma medžių rūšis, egzistavusi dar prieš 180–200 milijonų metų. Dėl savo rūšies amžiaus dar vadinamas „gyvąja iškasena“. Tai labai atsparus augalas, galintis ištverti didelius šalčius ir augti net 4 zonoje. Nereiklus dirvos sąlygoms. Yra žinoma, kad 4 ginkmedžiai išgyveno net po Hirošimos (Japonija) branduolinio bombardavimo. Ginkmedžiai atsparūs įvairių rūšių vabzdžiams, taip pat ligoms.