Romos respublika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Romos respublika 44 m. pr. Kr.
Romos respublika 44 m. pr. Kr.

Romos respublika buvo Senovės Romos civilizacijos fazė, kuriai būdinga respublikinė valdymo forma. Respublikos laikotarpis prasidėjo monarchijos nuvertimu apie 509 m. pr. Kr. ir truko 450 metų iki jos sunaikinimo per pilietinius karus, kurie baigėsi Principato įsigalėjimu ir Romos imperijos laikotarpiu. Interpretuojama kuris įvykis buvo respublikos pabaiga. Tai galėtų būti Julijaus Cezario paskyrimas amžinu diktatorium (44 m. pr. Kr.), Aktijaus mūšis (31 m. pr. Kr. rugsėjo 2 d.) ar kai Romos senatas suteikė Oktavianui ypatingus įgaliojimus (27 m. pr. Kr. sausio 16 d.).

Bet patys romėnai nesuprato, kad respublika pasibaigė. Anktyvieji Julijo-Klaudijaus dinastijos imperatoriai palaikė iliuziją, kad respublika vis dar egzistuoja (nors saugoma asmenų turinčių ypatingus įgaliojimus) ir galiausiai bus visiškai atkurta. Roma vadinosi respublika iki III a., kai reformom buvo įvesta Dominato sistema.