Atskiras lietuvių batalionas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Atskiras lietuvių batalionas – 1917 m. Rusijoje iš lietuvių karių suformuota karinė dalis. Kai 1917 m. Rusijoje lenkai pradėjo formuoti savo dalis, į jas pateko nemažai lietuvių. Lietuviai sudarė atskirą komandą, kuri, gavusi generolo Brusilovo leidimą prie 22 suomių korpuso sudaryti lietuvių batalioną, gegužės 23 d. apie 700 kareivių ir karininkas Ponganis išvyko į Trembovlę (Galicijoje). Čia bataliono formavimas dar ilgai buvo trukdomas net grasinimais atsiųsti kazokus ir visus lietuvius išžudyti. Užsispyrimo dėka leidimas batalionui formuoti buvo gautas, ir 1917 m. rugpjūčio 24 d. jis pradėjo veikti. Vadu paskirtas pulkininkas Himelman. Kurį laikas batalionas buvo fronte. Kilus bolševikų perversmui, 22 korpusas, o kartu ir lietuvių batalionas, buvo paskirtas užkirsti kelią Raudonajai armijai iš Peterburgo į Mogiliovą (vyriausiąją būstinę). Batalionas išvyko ir sustojo kaimuose netoli Šklovo ir Oršos stočių. Visais atvejais lietuviai nusprendė laikytis neutraliai: šį sprendimą palaikė ir lietuvių karininkų sąjungos centro komitetas. Gruodžio 23-24 d. batalionas dviem ešelonais atvyko į Vitebską, kur jau buvo susidariusi lietuvių komanda (apie 170 kareivių). Gruodžio 29 d. vado pareigas perėmė karininkas Juozapavičius, o 1918 m. sausio 24 d. atsargos generolas leitenantas Nastopka. Batalione buvo apie 800 kareivių ir 38 karininkai. Vokiečiams prisiartinus prie Vitebsko (iki Oršos stoties), bataliono vadas pasiuntė pas vokiečius delegaciją, kad batalionui leistų visiems laikams grįžti į Lietuvą. Vokiečiai nesutiko. Pradėjus formuotis Raudonajai armijai, batalionas keletą kartų buvo kviečiamas prie jos prisidėti, bet atsisakydavo tikėdamasis kaip nors grįžti į Lietuvą. Kovo 14 d. buvo įsakyta batalioną per 10 dienų išformuoti, kas ir buvo atlikta. Balandžio 24 d. paskelbtas paskutinis bataliono įsakymas. Iš viso batalionas veikė 8 mėnesius.
[taisyti] Šaltinis
- Lietuviškoji enciklopedija. II tomas- Spaudos fondas: 1934.- p.3.