Tirkšliai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Apie kaimą Kauno rajone žr. Tirkšliai (Kaunas).
Tirkšliai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() |
||||||||||||||||
Koordinatės |
|
|||||||||||||||
Savivaldybė | Mažeikių rajonas | |||||||||||||||
|
Tirkšliai – miestelis Mažeikių rajone, 6 km į pietus nuo Mažeikių, prie Viešetės upelio. Tirkšlių seniūnijos centras. Miestelio centre yra 5 širdžių koplytstulpis, o prie miestelio – Tirkšlių pušynas. Miestelyje stovi Kristaus Karaliaus bažnyčia (pastatyta 1939 m.), yra vidurinė mokykla.
[taisyti] Istorija
Spėjama, kad Tirkšlių miestelis įsikūręs XVI a. pradžioje. Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad 1569 m. miestelis buvo gerokai išaugęs. Tų metų išlikusiame inventoriuje aprašyta Tirkšlių miestelio sklypai, žemės ribos, gyventojai, turgavietė, alinės su nuomos mokesčio dydžiu. 1605 m į Tirkšlius atvykęs karaliaus revizorius E. Ilgovskis vėl surašė inventorių. Tada Tirkšlių valdai priklausė daugiau kaip 150 valakų. 1721 m. inventoriuje surašyti miestelio gyventojai, aprašyta Tirkšlių dvaro rūmai ūkiniai pastatai, bravaras, tvenkiniai, žemė su dvarui priklausančių kaimų baudžiauninkais. 1667 m. Tirkšlių seniūnu buvo Jeronimas Važinskas.
XVII a. pradžioje Tirkšlių apylinkėse dar buvo daug prietarų. 1630 m. birželio 12 d. už „raganavimą” sudeginta Regina Kosciukienė. Kiek vėliau čia sudegintos dar dvi raganos. 1853 m. Tirkšliuose veikė parapinė pradžios mokykla su 32 mokiniais. Tačiau po 1863 m. sukilimo 1867 m. įsteigta rusiška mokykla, kuri buvo viena iš seniausių krašte. Mokyla iškilmingai atidaryta 1867 m. vasario 5 d. Iš pradžių joje buvo 25, vėliau – 50 mokinių. 1909 m. šioje mokykloje pradėjo dirbti ir lietuvis mokytojas.
XX a. pr. Tirkšliuose buvo 7 alinės, žydo laikoma krautuvė, valsčiaus raštinė, nebuvo nei gydytojo, nei vaistinės. Nepriklausomybės laikais Tirkšliuose buvo pradžios mokykla, girininkijos įstaiga, valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, paštas, kelios krautuvės, kooperatyvas, vaistinė, malūnas su elektros tiekimu miesteliui, kelios amatų verslo įmonės, šaulių skaitykla (nuo 1926 m.), valstybinė biblioteka (nuo 1936 m).
1905 m. Tirkšlių revoliucionieriai sudaužė degtinės monopolio parduotuvę ir platino atsišaukimus prieš caro valdžią. Buvo suimtas mokytojas Stančiukas ir keli kiti aktyvūs sukilimo dalyviai. 1919-03-02 prie Tirkšlių lietuviai savanoriai sumušė raudonosios armijos 39 pulką. 1923 m. miestelyje buvo 138 ūkiai ir 791 gyventojas. Nuo 1925 m. iki 1931 m. veikė ūkininkų sąjungos kredito bankelis. 1924 m. kovo 15 d. įkurta žemės ūkio draugija „Agrikultūra”. Iš Tirkšlių kilęs kompozitorius V. Klova.
Kristaus Karaliaus bažnyčia yra plytų mūro, neogotikinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su apside. Tirkšlių bažnyčiai 1612 m. dovanota žemės. 1616 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza paragino Tirkšlių seniūną E. Fitingą pastatyti bažnyčią. 1766 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1936 m. bažnyčia sudegė. 1937–1939 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Statyba rūpinosi kunigas Antanas Kiela (1899–1983 m.). Klebonas Bronislovas Burneikis (1923 – 1991 m.) pastatė kleboniją.
2004 m. birželio 21 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.
[taisyti] Įžymybės
Penkių širdžių koplytstulpis pastatytas XVII a. pab. Koplytsulpis baltas, mūrinis, apie 5 m aukščio, pasibaigia geležiniu kryžiumi. Pastogę laiko keturi mūriniai stulpeliai. Koplytstulpio šonuose yra po penkias įdubusias raudonai dažytas širdis. Apie koplytstulpio atsiradimą yra daug padavimų. Viename jų teigiama, kad koplystulpį pastačiusi Važinskienė savo sūnaus, kurį pakorė švedai, atminimui, 1667 m. Kitame padavime menama, kad švedams puolant žemaičius, Tirkšlių savininkas ir Apuolės pilies gynėjas Važinskis buvę išvykęs į apylinkes telkti kariuomenės. Švedai atvykę į Tirkšlius ir pradėję Važinskio ieškoti. Juos pamačiusi Važinskienė su 4 vaikais pasislėpusi viename iš trijų dvaro požeminių urvų. Švedai įsiveržę, bet nieko neradę. Sugavę sargą, klausinėję, kur yra dvarininkas ir jo šeima. Tačiau sargas neišdavęs ir slėptuvės neparodęs. Įpykę švedai nuvedę sargą į miestelio aikštę ir ten jį nužudę. Sugrįžęs namo, Važinskis atradęs visus šeimos narius. Ištikimajam sargui, išgelbėjusiam jo šeimos narių gyvybes, pastatydinęs mūrinį paminklą su 5 raudonomis širdimis.
Apie 1780 m. į Tirkšlių pušyną gyventi atsikėlęs Tadeušas Drazdauskas. Jį čia atsiuntęs vyskupas Giedraitis, kad patrauktų daugiau žmonių į katalikų tikėjimą. Drazdauskas pasistatęs medinį be langų namelį, jame gyvenęs atsiskyrėliškai. Čia ir miręs. Tirkšlių atsiskyrėlio (pustelninko) kryžius pastatytas Tirkšlių pušyno glūdumoje. Kryžius metalinis, įtvirtintas akmeniniame pagrinde. Paminklą juosia tvora, kurią laiko aštuoni kuoleliai. Vienoje pusėje akmeninio pundamento užrašyta „ČE GIVENA PUSTELNIKS DRAZDAUSKIS IR MIRE 1835”, kitoje – „PASTATĖ AVGUSTINAS ŠAKIS 1918 m.”