Energija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Energija [gr. energeia – veiksmas]

  • 1. fiz. materijos judėjimo matas; sistemos gebėjimas atlikti darbą;
  • 2. Veiklumas, atkaklumas, ryžtingumas.

Energijos matavimo vienetas SI sistemoje yra džaulis (1\mathrm{J}=1\mathrm{N}\cdot1\mathrm{m}). Dažnai naudojamas 1 eV. Tai toks energijos kiekis, kurį gauna elektronas perėjęs 1V potencialų skirtumą.

Turinys

[taisyti] Kinetinė energija

Žymiai lėčiau už šviesos greitį judančių kūnų kinetinė energija yra E=\frac{mv^2}{2}\equiv\frac{pv}{2}\equiv\frac{p^2}{2m}. Bendru atveju naudojama formulė E=m_0c^2\Big(1-\frac{1}{\sqrt{1-\frac{v^2}{c^2}}}\Big).


Spyruoklėje sukaupta potecinė energija E=\frac{kx^2}{2}. k – spyruoklės tamprumo koeficientas.

Kondensatoriuje sukaupta energija yra W=\frac{CU^2}{2}\equiv\frac{QU}{2}\equiv\frac{Q^2}{2C}. C – kondensatoriaus talpa. U – įtampa tarp kondensatoriaus plokštelių, q – kondensatoriuje sukauptas krūvis.

Ritėje sukaupta energija yra W=\frac{LI^2}{2}\equiv\frac{\Phi I}{2}\equiv\frac{\Phi^2}{2L}. L – ritės induktyvumas, I – per ritę tekančios srovės stipris. Φ – magnetinio lauko srautas per ritę.

Gravitaciniame lauke kūno potencinė energija yra E = mgh. g – laisvojo kritimo pagretis. Dažnai potencinė energija rašoma su minuso ženklu. Tada kūno energija begalybėje būtų 0. E=-G\frac{Mm}{r^2}. M, m – sąveikaujančių kūnų masės, G – gravitacinė konstanta, r – atstumas tarp kūnų.

[taisyti] Energijos rūšys

Energija būna skirtingų rūšių. Visos energijos formos gali pilnai virsti vidine energija, tačiau vidinė energija negali būti pilnai paversta kitų rūšių energija. Tam reikalingas šiluminis variklis, o jo naudingumo koeficientas yra mažesnis už 1.

Visi kūnai, kurie turi energijos, turi ir masę pagal Einšteino formulę E=mc^2\,\!.

[taisyti] Energijos rūšys

[taisyti] Taip pat žiūrėkite