Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sudervės bažnyčia
Sudervės bažnyčia

Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia, – Vilniaus arkivyskupija, Maišiagalos dekanatas.

Stovi Vilniaus rajone, Sudervės kaime, 16 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Tinkuoto mūro. Pastatyta 1822 m. klasicistinė rotonda. Pamaldos laikomos tik lenkų kalba.

[taisyti] Istorija

Sudervė 1594 m. paskirta Vilniaus stačiatikių Švč. Trejybės brolijai, kuri ją 1669 m. pardavė Vilniaus jėzuitų naujokynui. Vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis ir Teodora Sapiegienė 1782 m. pastatė bažnyčią. Jai paskirtas Saugūniškės kaimas ir palivarkas (prie Maišiagalos).

1783 m. įsteigta parapija. Prie bažnyčios veikė prieglauda, 1820 m. sudegė. Sudervės dvaro savininkas (nuo 1774 m. vyskupas) Valentas Volčackis pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą 18031822 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Statybą prižiūrėjo architektas Laurynas Bortkevičius. Keturias evangelistų skulptūras ir didįjį altorių sukūrė skulptorius Ignotas Gulmanas. Vidų dekoravo dailininkas Napoleonas Ilakavičius. Bažnyčią 1834 m. konsekravo vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius. Ji remontuota 18511852 (architektas Tomas Tišeckis), 1876, 1883, 1903 ir 1927 m.

[taisyti] Architektūra

Bažnyčia – klasicistinių formų kupolinė rotonda, su giliomis išėmomis ties šoniniais altoriais, 6 dorėninių kolonų portiku. Virš kupolo yra žibintas su kryžiumi. Šventoriuje stovi klasicistinė mūrinė varpinė. Šventoriaus tvora akmenų mūro.