Elektromagnetinė banga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šviesa kaip elektromagnetinė banga. E ir M – elektrinio ir magnetinio laukų amplitudės, λ – bangos ilgis.
Elektromagnetinė banga yra kintamų elektrinio ir magnetinio laukų sklidimas aplinka. 1864 metais elektromagnetinių bangų egzistavimą numatė Džeimsas Klarkas Maksvelas. Eksperimentiškai elektromagnetines bangas atrado vokiečių fizikas Henris Hercas.
Iš Maksvelo lygčių išplaukia, jog elektromagnetinių bangų greitis vakuume lygus šviesos greičiui:
kur
- μ0 – magnetinė konstanta;
- ε0 – elektrinė konstanta.
[taisyti] Taip pat žiūrėkite