Autoritarinis mąstymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Autoritarinis mąstymas – mąstymas, kuriame daugiausiai remiamasi ne objektyvia tiesa, moksline argumentacija ir faktais, o tam tikrose srityse išsikovojusių pripažinimą ar tam tikrą rangą, laipsnį asmenų nuomone. Toks mąstymas, palaikomas šališkos žiniasklaidsos, paprastai, tarpsta totalitarinėse antidemokratinėse sistemose, kurioms būdinga informacijos sklaidos kontrolė, cenzūra. Socialiniai sluoksniai apimti autoritarinio mąstymo paprastai sudaro diktatūros atramą. Jis yra būdingas ir nelaisvo, prisitaikėliškom asmenybėm, pataikūnams arba nuo vaikystės nulankumo dvasia išauklėtiems asmenims. Šiam mąstymui priešingybė yra kritinis mąstymas.