Oikumena
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Oikumena (gr. οικουμένη, iš gr. kalbos žodžio οικέω „apgyvendinti“) – apgyvendinta, pažįstama pasaulio dalis. Šiuo terminu Antikos graikai iš pradžių apibūdino graikų gyvenamas teritorijas, vėliau – žmonijai žinomas žemes.
Plečiantis žmonijos pažinimui, oikumenos sąvoka irgi plečiasi. Ypač tam pasitarnavo didieji geografiniai atradimai.
Su oikumenos reikšme siejama ekumenizmo sąvoka.