Pranciškus Stanislavas Vitkevičius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pranciškus Stanislavas Vitkevičius (1926 m. lapkričio 27 d. Daubariuose, Mažeikių raj.) – teisininkas, profesorius, socialinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
[taisyti] Biografija
1941 m. įstojo į Mažeikių gimnaziją, kurioje mokėsi iki 1945 m. kovo 1 d., kai buvo pašauktas į armiją. 1950 m. įstojo į dvimetę Vilniaus juridinę mokyklą, kurią baigęs, pradėjo dirbti Utenos rajono teisėju. Neakivaizdžiai mokėsi Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kurį baigė 1958 m. 1968 m. baigė Vilniaus universiteto neakivaizdinę aspirantūrą ir 1969 m. apgynė teisės mokslų kandidato disertaciją. 1981 m. Maskvos universitete apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją. 1984 m. suteiktas mokslinis profesoriaus vardas.
1956-1970 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, nuo 1970 m. Vilniaus universiteto vyr. dėstytojas, 1975 m. docentas, 1984 m. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Civilinės teisės ir proceso katedros profesorius. 1992-1996 m. Seimo narys.
1991 m. išrinktas Lietuvos Mokslų Akademijos nariu ekspertu. Iki 1989 m. TSKP narys, vėliau Lietuvos Demokratinės darbo partijos narys, Lietuvos ateities forumo valdybos narys. Žmona Vlada, sūnus Valdas.