Žiuželis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žiuželiai (lot. flagella) – judrios citoplazmos ataugos. Išilgai žiuželio praeina 20 mikrovamzdelių, kurie yra stipriai prisitvirtinę prie pagrindo, todėl žiuželis išlinksta. Eukariotinių ląstelių žiuželių storis siekia 200 nm, o ilgis 100 mikrometrų ir daugiau. Trumpesni žiuželiai (paprastai 10-20 mikrometrų) ir kurių vienoje ląstelėje būna daug, vadinami blakstienėlėmis. Prokariotinių ląstelių žiuželiai yra mažesni, jų skermuo 10-20 nm, o ilgis 12 mikrometrų.
Bakterijų žiuželiai paprastai atlieka sukamąjį judesį ir yra varomi į ląstelą besiskverbiančių H+ jonų (ląstelės viduje pH paprastai didesnis, be to ji paprastai įkrauta neigiamai). Kai kada vietoj H+ panaudojamas Na+ jonų gradientas. Žiuželio pagrindas sukasi apie 200–1000 apsisukimų per minutę greičiu. Tik nedaugelis bakterijų (archebakterijos) turi ATP varomus žiuželius.
Eukariotų žiuželiai paprastai naudoja ATP energiją. Žmogaus organizme žiuželius turi spermatozoidai ir kvėpavimo takus išklojančios ląstelės.
[taisyti] Žiuželių reikšmė
- Reikalingi viso organizmo judėjimui – bakterijų, dumblių, grybų, blakstienotųjų kirmėlių.
- Reikalingi reprodukcinių ląstelių judėjimui – izogametų, spermatozoidų, zoosporų.
- Reikalingi dalelių ir skysčių pernešimui – nosies ir trachėjos gleivinės virpamosios ląstelės, kiaušintakių blakstienėlės ir kt.
Ląstelės organoidai |
Akrosoma - Blakstienėlė/Žiuželis - Branduolys - Centrosoma - Endoplazminis tinklas - Goldžio kompleksas - Ląstelės sienelė - Lizosomos - Mitochondrijos - Peroksisomos - Plastidės - Plazminė membrana - Ribosomos - Centriolės - Vakuolės |