Partai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Partų imperija 60 m. pr. Kr.
Partų imperija 60 m. pr. Kr.

Partai buvo tauta, sukūrusi civilizaciją dabartiniam šiaurės rytų Irane, bet savo klestėjimo laikais apėmusi visą Iraną kaip ir Armėnijos, Irako, Gruzijos, Turkijos, Sirijos, Pakistano ir Afganistano regionus ir Persų įlankos pakrantes.

Partų princas, manoma Surena, Karės mūšio nugalėtojas, laikoma Nacionaliniam Irano muziejuje, Teheranas.
Partų princas, manoma Surena, Karės mūšio nugalėtojas, laikoma Nacionaliniam Irano muziejuje, Teheranas.

Partams vadovavo Arsakidų dinastija, suvienijusi ir valdžiusi visą Irano plokščiakalnį, užėmusi graikų Seleukidų imperijos rytines provincijas pradedant III a. pr. Kr. ir su pertraukom kontroliavusi Mesopotamiją nuo apie 150 m. pr. Kr. iki 224 m. Tai buvo trečioji vietinė senovės Irano dinastija (po medų ir Achemenidų dinastijų). Partai (daugiausia dėl sunkiosios kavalerijos išradimo) buvo didžiausias Romos imperijos priešas rytuose ir apribojo jos plėtrą iki Kapadokijos (rytų Anatolijos).

Skitų – parnų klajokliai (asirai juos vadino Ashkuz) apsistojo Partijoje ir sukūrė mažą nepriklausomą karalystę. Ji sustiprėjo valdant Mitridatuo Didžiajam (171–138 m. pr. Kr.). Vėliau galios viršūnėje partų įtaka siekė Ubarą Arabijoje, smilkalų kelų sankryžą, kur rasta partų įkvėptos keramikos. Ankstyvosios Partų imperijos galia atrodo buvo pervertinta senovėj gyvenusių istorikų, negalėjusių vėlyvesnę galingą imperiją nuo jos kuklesnių ištakų. Tai ilgai gyvavusiai imperijai pabaiga atėjo 224 m., kai imperija buvo laisvai organizuota ir paskutinis karalius buvo nugalėtas imperijos vasalo, įkūrusio Sasanidų imperiją.

Ne daug žinoma apie partus, mažai išliko jų pačių literatūros. Tad partų istorija gauta iš užsienio istorijų, atsižvelgiant į monetas ir įrašus. Net ginčyjamasi kaip jie patys save vadino dėl krašto raštų trūkumo. Keletas graikų autorių, kurių kurybos mes turim fragmentus, įskaitant Apolodorą iš Artemitos ir Izidorą iš Charakso, kūrė valdant partams. Jų galia buvo pagrįsta raitų klajoklių partizaninės taktikos ir organizacinių gabumų, reikalingų valdyti didelę imperiją, junginiu, nors niekada galia neprilygo prieš ir po to buvusioms Persijos imperijoms. Atrodo vasalinės karalystės sudarė didžiają imperijos dalį, o Heleniniai miestai džiaugės autonomija.