Apaštalas Tomas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apaštalas Tomas (aram. dvynys) – vienas iš Jėzaus Kristaus mokinių, apaštalas.
Biblijoje nurodoma, kad jo nebuvo, kai Kristus prisikėlė iš numirusių ir pasirodė apaštalams. Kai vėliau Tomui apie tai buvo papasakota, jis pareiškė tuo netikįs ir patikėsiąs tik tada, kai pats pamatysiąs ir paliesiąs jo žaizdas. Kai Jėzus pasirodė ir paprašė netikintį Tomą, kad jis pirštu paliestų jo žaizdas, priblokštas Tomas pasakė: Pone mano ir Dieve mano. Žodžių junginys netikintis Tomas tapo skeptiko sinonimu. Popiežius Grigalius I pakomentavo šitą posakį taip: „Mūsų tikėjimui Tomo netikėjimas padeda daugiau, nei apaštalų tikėjimas“. Tomui priskiriamas evangelijos skelbimas Indijoje. Jo šventė yra liepos 3 d.
Turinys |
[taisyti] Tomas Naujajame testamente
- Šv. Jono evangelijoje yra paminėtas 4 kartus:
- Kai Jėzus nusprendžią eiti į Jeruzalę, Tomas apaštalams sako: Eime ir mes kartu, kad kartu su Juo numirtume (J11,16)].
- Per paskutinę vakarienę į Jėzaus žodžius: Žinote kelią, kur aš einu, Tomas jam pasakė: Pone, nežinome, kur eini. Kaip mes galime žinoti kelią?. Jam Jėzus atsakė: “Aš esu kelias ir tiesą, ir gyvenimas.
- Trečią kartą Tomas parodomas kaip „netikintis“: Tik Tomo, vienintelio iš dvylikos apaštalų, nebuvo, kai prisikėlė Jėzus. Kiti mokiniai jam pasakė: Matėme poną!, bet jis atsakė: Jeigu jo rankose nepamatysiu vinių žymių ir neįdėsiu savo piršto į jo žaizdą ir nepaliesiu jo šono, nepatikėsiu. O po aštuonių dienų, kai mokiniai buvo namuose, Jėzus perėjo per uždarytas duris ir atsistojęs tarp jų pasakė: Ramybė jums!. Paskui pasakė Tomui: Pakelk čia savo ranką ir pažiūrėk į mano žaizdas. Pakelk ranką ir paliesk pirštu mano šoną ir nebūk netikintis, būk tikintis! . Tomas jam pasakė: Pone mano ir Dieve mano!. Jam dievas pasakė: Tiki į mane, nes mane matei? Palaiminti tie, kurie nematė, bet tiki.
- Susitikime su prisikėlusių iš numirusių Jėzumi ant Genezareto ežero tarp kitų apaštalų-žvejų buvo ir jis. Kartu buvo Simonas Petras, Tomas, vadinamas Didymosu, Natanaelis iš Galilėjaus Kanų, Zebedeušo sunūs ir kiti du iš jo mokinių.
- Apaštalų darbuose yra paminėtas vakarienėje: Tenai atėję įėjo į salę ir buvo ten: Petras ir Linas, Jokūbas ir Andrius, Filipas ir Tomas, Bartalamėjus ir Mateušas, Jokūbas, sūnus Alfeušo ir Simonas stropusis, Juda ir Jokūbo brolis.
[taisyti] Vardas ir atsiradimas
Vardas Tomas skiriasi nuo kitų apaštalų vardų, kurie siejasi su Dievo vardu (Jahvė). Hebrajiškai t'om ir aramėjiškai t'oma reiškia dvynius ir verčiama į graikų kalbą kaip didymos, kas reiškia dvynuką. Nežinoma, ar apaštalas Tomas buvo iš dvynukų. Pagal legendą turėjo brolį Eleazarą ar seserį Lizjeną (Lidiją). Taip pat nieko nežinoma apie jo kilmę, šeimą ir užsiėmimą. Galima tiktai nuspėti, kad buvo žvejys, kaip ir daugelis apaštalų, buvusių susitikime su Jėzumi prie Genezareto ežero; tarp žvejų minimas antras po Petro, prie brolių Zebedeušo ir Natanaelo.
[taisyti] Apokrifai
Apokrifai parašyti graikiškai ir siriškai, išliko abi versijos. Greičiausiai originali versija yra siriška. Pagal ją Tomas mirė kankinio mirtimi Kalaminoje, Indijoje, nužudytas ietimi ar strėle. Jo karstas yra po altoriumi Madraso katedroje netoli Bengalijos įlankos. Jo kūnas nežinomomis aplinkybėmis III a. buvo pervežtas į Edesą (dabar Urfa Turkijoje) Mažojoje Azijoje. Ten susiformavo jo kultas ir turtinga literatūra apie jį.
[taisyti] Tomas kultūroje
Apaštalas Tomas yra labai populiarus dailėje. Vaizduojamas su kėlne rankoje kaip statybininkas, kampainiu arba kampamačiu Gundaforo palatose. Kartais – su ietimi ar strėlėmis, jo mirties simboliais. Trumpais plaukais, šviesiai žaliais marškiniais, šviesiai melsvu apsiaustu.
Iki XIII a. jo ikonografijos principai nebuvo suformuoti. Dažnai vaizduojamas kaip jaunas žmogus, ką rekomenduoja ir Athoso dailės ikonografijos vadovėlis. Gana dažnai yra matomas kartu su kitais apaštalais susirinkimo scenose. Dažniausiai vaizduojama scena, atspindinti jo netikėjimą. Graikų rašytojas Angelas Terzakis 1962 m. jam pašventė kurinį Tomas, turintis dvi sielas.