Wikipedia:Naudingi resursai/Gira

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gira – vienas iš Lietuvos (baltų) nacionalinių gėrimų, taip pat laikoma rusų nacionaliniu gėrimu. Ji atsiradusi neatmenamais laikais Rytų Europoje ir čia ypač išplito nuo XVI amžiaus. Tai labai silpnas alkoholinis gėrimas, kuriame yra tik apie 0,7%–2,2% alkoholio. Giros gamybos pagrindas – rūgšties ir alkoholio fermentacija. Jos sudedamieji elementai yra kviečiai, rugiai, miežių miltai arba ruginės duonos, cukraus ir įvairių vaisių užpilas. Be įprastos giros, raugiamos ir obuolių, aviečių, pieno, miško uogų, gėlių lapelių ir daugelis kitų girų. Liaudies medicinoje gira naudojama kaip gydomoji priemonė nuo peršalimo, karščiavimo, vandenligės, įvairių virškinamojo trakto sutrikimų. Joje gausu vitamino B.

Turinys

[taisyti] Gira senovėje

Rusioje gira pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta jau 989 m. Lietuvos karalių, kunigaikščių, didikų ir bajorų rūmuose ir dvaruose, klebonijose ir vienuolynuose, kareivinėse, miestelėnų, amatininkų ir pirklių namuose, valstiečių trobose ir smuklėse iki XX amžiaus kasdien kasdien būdavo vartojama net keliolika rūšių girų. Egzotiškiausios iš jų būdavo miško našlaičių, žemaitiška tekšių, Platelių reliktinių juodųjų trešnių ir pan.

Gira daryta namų sąlygomis, o nuo XIX a. ir pramoniniu būdu.

[taisyti] Lietuviška gira

Lietuviai mokėjo pasigaminti ir vartodavo ypač daug giros rūšių. Yra surinkta per 100 originalių įvairiausių girų receptų, kurie siekia net XVI amžių. Tai įvairiausios uogų ir vaisių, žiedų ir pumpurų, sulų ir sulčių, gydomųjų augalų trauktinių ir nuovirų, javų ir salyklų, duonų, pyragų ir net meduolių. Tarp jų yra raugintų, keptinių ir šustinių girų.

Visos giros nuo seniausių laikų buvo, yra ir privalo būti tik rūgštokos. Saldintos giros Lietuvoje buvo pradėtos gaminti sovietinės okupacijos metais pagal Maskvoje patvirtintas receptūras. Šiandien beveik visos Lietuvoje parduodamos giros saldinamos dirbtiniais saldikliais, nėra fermentuojamos, jų gamyboje naudojamos ne natūralios medžiagos, įvairūs dažikliai, todėl šios giros tiesiog neatitinka giros apibrėžimo ir neturi natūralioms giroms būdingų savybių.

[taisyti] Gira ir sveikata

Tarybinė giros cisterna
Tarybinė giros cisterna

Rusų okupacijos metais girą populiarino ir žymūs rusų medikai N. Pirogovas (1810-1881), N. Sklifosovskis (1836-1904), I. Pavlovas (1847-1936). Garsiojoje N. Sklifosovskio klinikoje Maskvoje gira buvo būtinas ligonių gėrimas, nes ji saugodavo kepenis nuo cirozės, o skrandžio žarnyno traktą nuo gastritų, kolitų ir opaligės. Jei carinės Rusijos ligoninėse ir lazaretuose girą gerti duodavo be išimties visiems ligoniams, tai sovietmečiu gira jau buvo įtraukta į visų gydyklų, sanatorijų, poilsio namų ir netgi pionierių lagerių valgiaraščius. Lietuvoje vyresnė karta puikiai prisimena ir garsiąsias sovietinės giros cisternas, kurios stovėdavo kiekviename miestelyje, kiekviename didesnių miestų kvartale, - pasaldintą girą gamindavo ne tik alaus bravorai, bet ir duonos gamyklos, netgi pieninės – pasaldintą pasukų girą.

Sovietmečiu klinikiniais tyrimais buvo nustatyta, kad gira gerina apetitą ir virškinimą, aktyvina virškinimo liaukų veiklą, stimuliuoja skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą, o svarbiausia – gira išplauna skrandžio žarnyno traktą, išvalydama organizmą nuo galutinių maisto apykaitos produktų, šlakų. Statistiniai duomenys rodo, kad sovietmečiu gyvenę žmonės, mitybai vartoję prastesnį maistą, beveik nevartoję daržovių ir vaisių, sirgo beveik dukart mažiau nei šiandienos žmonės.

Medaus gira būdavo vartojama anginos ir peršalimo ligų profilaktikai. Tiems, kas skųsdavosi širdies kraujagyslių, nervų, raumenų ligomis, būdavo rekomenduojama gerti razinų girą, nes jos ypač turtingos fiziologiškai aktyviu mikroelementu – kaliu. Ką kamuodavo neurozės, nemiga, hipertonija, patardavo gerti mėtų girą ir t.t.

[taisyti] Paruošimas, gamyba

Girų daryme svarbiausias dalykas yra misos paruošimas. Per šimtą senovinių girų receptų, išlikusių iki mūsų dienų, rodo, kad geros misos ruošimas turi gana sudėtingą technologiją - geriausios giros ilgokai rūgsta savaime su dėl atitinkamų savo sudėtyje esančių raugalų ar bakterijų. Sovietinis “obščepitas” naudojo pačią elementariausią giros gamybos technologiją - rauginimą vykdydavo mielių grybeliais. Šis procesas gana greitas, tad galima gaminti didelius giros kiekius, ypač iš duonos, pasukų ar pan. Sovietiniais laikais tokia gira buvo labai populiari, o šuio metu kepintos juodos ruginės duonos ypatingai saldi gira gaminama tik vienoje alaus darykloje.

Lietuvoje parduodama gira pagaminta ir išpilstyta buteliuose ar skardinėse, nėra pagaminta girą rauginant - ji prisodrinama angliarūgšte.

Giros rauginimui naudojamos kepimo mielės nelabai tinkamos, nes nuo mielių rūšies priklauso ir pats rūgimo procesas ir jo metu susidarančios medžiagos bei B grupės vitaminai.

[taisyti] Giros poveikis organizmui

Giros gydomąsias savybės žinojo jau gilioje senovėje. Gira buvo malšinamas troškulys, ji naudota gydymo tikslais, net prieš mūšius su priešais girą gerdavo tam, kad būtų stipresni ir žvalesni. Stebuklingąsias giros ypatybes Lietuvos karių gydymui ir profilaktikai naudojo senovės žyniai - gira praplautos žaizdos greičiau gydavo, o geriant girą, greičiau suaugdavo lūžę kaulai, pagerėdavo inkstų veikla. Ilgus amžius lietuviams po pirties vienintelis gėrimas buvo tik gira, nes ji geriausiai atstatydavo skysčių disbalansą, numalšindavo troškulį, išvalydavo kepenis ir inkstus.

Teigiamą giros poveikį žinojo ir lietuvaitės – norėdamos, kad jų veido oda būtų glotnesnė, skaistesnė ir stangresnė (nebūtų raukšlių), girą ne tik gerdavo, bet ir ja prausdavosi, vonias darydavosi, aišku, ne tokias, kaip dabar, o pildavo girą į kubilą ir ten gerai pasimurkdydavo.

Daugelis žmonių neteisingai yra įsitikinę, kad maistą virškina skrandžio sultys, o viduriuose esančios bakterijos yra blogis, kurį reikia tuoj pat naikinti. Žmonės net neįsivaizduoja kokia įvairialypė gyvūnija - bakterijos yra kiekvieno iš jų viduriuose. Jos mūsų viduriuose gimsta, gyvena, dauginasi, bendrauja, kovoja, dalijasi ekologines nišas. Vieno žmogaus viduriuose yra per milijardą 400 rūšių įvairiausių bakterijų, kurių kiekis viduriuose sudaro 1-1,5 kg, o pagal skaičių jų yra daugiau negu žmogaus kūno ląstelių.

Vienos iš viduriuose esančių bakterijų virškina mūsų suvalgytą maistą, kitos sintetina daugelį maistingų medžiagų, palaiko reikalingą pH lygį, tarnauja kaip natūralūs enterosorbentai ir pan. Kitos bakterijos padeda organizmui sintetinti vitaminus, taip, kad organizmui net nebūtina gauti tų vitaminų su maistu. Ir tų naudingų bakterijų yra didžiuliai fabrikai, kurie ne tik perdirba maistą, bet ir mūsų senąsias ląsteles, kurių kasdien milijonai atiduodami perdirbimui. Žmogus nesusimąsto, kur dingsta mūsų pačių senosios ląstelės. Kada žmogus badauja – tada jis minta senosiomis, mirusiomis ląstelėmis. Organizmas perdirba milijonus senų ląstelių, dalina jas į paprastas sudedamąsias dalis, kurios čia pat imamos naujų ląstelių statybai ir energijos gamybai.

Bet pati didžiausia katastrofa, prilygstanti atominės bombos sprogimui vidurių bakterijoms yra antibiotikai. Po vienos dozės antibiotikų organizmas ilgus metus turi atstatinėti buvusį naudingą bakterijų kiekį, o daugelis žmonių taip ir nebesugeba galutinai jų atstatyti.

Vidurių mikroflora nebesuspėja su vykstančiai mitybos pokyčiais, plinta “disbakteriozė”. Reikia ieškoti dirbtinių “gyvųjų kultūrų” - miltelių ar piliulių pavidalu ir dirbtinai “susodinti“ jas į savo vidurius.

Daug geriau ir protingiau yra sukurti geras sąlygas naudingos mikrofloros dauginimuisi ir vystymuisi. Štai šiam reikalui gira yra nepamainomas dalykas. Aišku, obuolių actas, agurkų ar kopūstų sūrymas (rasalas), kefyras, jogurtas, kumisas, rūgpienis, raugpienis, sausas vynas, alus padeda atstatyti žmogaus vidurių mikroflorą, nes jų mikroorganizmai, kurie raugina ar fermentuoja, yra artimi mūsų vidurių bakterioms.

Kai viduriuose esančios bakterijos yra gerai subalansuotos, žmogus gali valgyti bet kokį maistą, gerti bet kokį vandenį, nes jo viduriuose esančios sveikos ir karingos bakterijos lengvai susidoroja su bet kokių ligų sukėlėjais. Geresnės profilaktinės priemonės prieš vidaus ligas už girą nerasite. Jei geriamasis vanduo su chloru ir fluoro, fantspraitiniaikolopepsiai tiesiog ardo mūsų viduriuose esančias organizmui naudingas bakterijas, mikroflorą, tai gira suteikia visas sąlygas mikroflorai atgyti, bujoti ir daugintis. Mūsų vidurių naudingoms bakterijoms netgi joks kitas maistas nereikalingas - jos puikiausiai gali gyvuoti vien tik gaudamos giros.

Dėl nedidelio alkoholio kiekio gira kartais naudojama kaip priemonė palengvinanti pagirias.

[taisyti] Natūralios giros receptai

Wikibooks
Wikireceptuose yra daugiau informacijos apie straipsnį