Domas Jasaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Domas Jasaitis (1898 m. rugpjūčio 18 d. Stanaičiuose prie Garliavos1977 m. birželio 6 d. Mount Vernone, JAV) – gydytojas, lietuvių visuomenės veikėjas.

[taisyti] Biografija

1917 m. baigė Voronežo Martyno Yčo gimnaziją, studijavo mediciną Kijevo, nuo 1920 m. – Berlyno universitetuose. 19231925 m. dirbo Paryžiaus ligoninėje ir Pastero institute, apgynė medicinos daktaro laipsnį.

Nuo 1925 m. Šiauliuose dirbo vidaus ligų gydytoju. Dėstė mokytojų seminarijoje. Šiauliuose vedė S. Lukauskaitę. 1930 m. – tuberkuliozės ligoninės steigėjas ir vedėjas iki 1940 m.

1940 – 1942 m. – miesto sveikatos skyriaus vedėjas, kartu vykdė naujos Šiaulių ligoninės statybą, 19431944 m. – šios ligoninės direktorius. 1938 – 1940 m. – Šiaulių miesto savivaldybės atstovas valstybinės AB „Elektra” valdyboje.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 19451950 m. buvo Lietuvos Raudonojo kryžiaus pirmininkas, 19461947 m. – šios organizacijos Vykdomosios tarybos narys.

1950 m. išvyko į JAV, dirbo gydytoju „Gaylord Farm“ sanatorijoje Konektikute, nuo 1953 m. – Tampoje. Kartu rinko istorinę medžiagą apie toli likusią Lietuvą. Po D. Jasaičio mirties dauguma jo sukauptos medžiagos – paties autoriaus knygos „Genocidas Lietuvoje“ rankraštis, įvairūs laiškai apie žydų gelbėjimą ir kita medžiaga kol kas taip ir neišvydo dienos šviesos.

[taisyti] Nuorodos

  • Bendrojo Amerikos lietuvių šalpos fondo 25 metų darbo apžvalga / [redagavo Domas Jasaitis]. – Brooklyn : Balfas, 1970 m.