Reliatyvizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Reliatyvizmas – (lot. relativus – santykinis) metodologinis principas, absoliutinantis pažinimo, vertybių, tikrovės kintamumą, sąlygiškumą ir neigiantis daiktų, reiškinių pastovumą, žinių objektyvų tikrumą.