Acetonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Acetonas
Acetono skeletinė struktūra Acetono trimatė struktūra
Bendra informacija
Sisteminis pavadinimas Propanonas
Kiti pavadinimai dimetilketonas,
β-ketopropanas
Cheminė formulė CH3COOH
SMILES CC(=O)C
Molinė masė 58,09 g/mol
Išvaizda bespalvis skystis
CAS numeris [67-64-1]
Savybės
Tankis ir
agregatinė būsena
0,79 g/cm³, skystis
Tirpumas vandenyje
Lydymosi temperatūra -94,9 °C
Virimo temperatūra 56,3 °C
Rūgštingumas
Valentingumas
Klampumas
Struktūra
Molekulinė forma taip
Dipolio momentas
Simetrijos grupė 2,91 D
Pavojus
Pagrindiniai pavojai
ES klasifikacija Degus (F)
Dirginantis (Xi)
NFPA 704

3
1
0
 
Žybsnio temperatūra -20 °C
R-frazės R11, R36, R66, R67
S-frazės S2, S9,S16, S26
RTECS numeris AL31500000
Giminingi junginiai
Giminingi ketonai butanonas
Giminingi junginiai
Giminingos grupės


Acetonas (propanonas, dimetilketonas, β-ketopropanas) – organinis cheminis junginys, paprasčiausias ketonų klasės atstovas.

Turinys

[taisyti] Savybės

Acetonas normaliomis sąlygomis yra lakus, specifinio kvapo bespalvis degus skystis. Acetonas lydosi -95,4°C, verda +56,5°C temperatūroje. Acetono tankis yra 819 kg/m³. Acetonas lengvai maišosi su vandeniu, etanoliu ir eteriais. Chemijos pramonėje jis naudojamas kaip tirpiklis.

Acetono molekulinė formulė yra C3H6O Sutrumpinta struktūrinė formulė: CH3-CO-CH3.

[taisyti] Panaudojimas

Buityje acetonas dažniausiai naudojamas dažams, klijams ir nagų lakui atskiesti ir valyti. Taip pat acetonas yra sudėtinė kai kurių plastikų, pluoštų, vaistų ir kitų chemikalų gamybos proceso dalis. Viena iš svarbiausių tokio acetono panaudojimo sričių yra jo reakcija su fenoliu, kurios metu gaunamas bisfenolis A, viena iš svarbiausių medžiagų gaminant polikarbonatus, poliuretanus ir epoksidines dervas.

Acetonas taip pat naudojamas acetilenui pervežti. Pirmiausiai cisternos yra užpildomos acetonu, į kurį po to leidžiamas acetilenas. Tokiu būdu viename litre acetono sutalpinama iki 250 litrų acetileno.

[taisyti] Poveikis žmogaus sveikatai

Maži acetono kiekiai yra gaminami žmogaus organizme natūraliai, daugiausiai perdirbant riebalus. Acetono kiekis gali padidėti, jei žmogus serga diabetu. Taip pat acetonas, dėl savo tirpumo ir lakumo, gali nesunkiai patekti į organizmą per geriamus skysčius ar įkvėpiamą orą. Yra aprašyti apsinuodijimo acetonu atvejai, tačiau, bendrai paėmus, acetonas nėra labai nuodingas. Tik santykinai didelis į organizmą patekusio acetono kiekis gali sukelti sąmonės praradimą arba mirtį. Kita vertus, patekęs ant odos, jis sukelia suerzinimą ir perštėjimą bei gali pažeisti liaukas.

Eksperimentai su gyvūnais, kurie ilgą laiką buvo laikomi aplinkoje, kurioje nuolat kontaktuodavo su acetonu, parodė, jog inkstų, kepenų, nervų pažeidimų skaičius smarkiai išaugdavo, taip pat padidėdavo apsigimimų tikimybė, o vyriškos lyties individai dalinai arba visiškai prarasdavo reprodukcinius sugebėjimus. Nėra duomenų, ar ilgalaikis acetono poveikis žmogui yra toks pats, kaip ir gyvūnams.

Įdomu, kad acetonas, vartojamas itin mažomis dozėmis, veikia kaip antikonvulsantas gydant gyvūnų ligas, panašias į epilepsiją. Spėjama, kad daug riebalų ir mažai angliavandenių turinti ketogenetinė dieta, naudojama kontroliuoti vaistams atsparią vaikų epilepsiją, veikia dėl to, kad vienas iš jos rezultatų yra acetono koncentracijos smegenyse padidėjimas.

[taisyti] Nuorodos

  • [1] – Mažeikių naftos tinklalapio puslapis apie acetono panaudojimą.