Panaudos atvejų diagrama
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Panaudos atvejų diagrama (angl. use case diagram) – UML diagrama, aprašanti ką projektuojama sistema gali atlikti, kartu aprašydama ir išorinius sistemos veikėjus (aktorius). Didelėms sistemoms ši diagrama skirstoma į posistemes. Pagrindinis šios diagramos elementas – panaudos atvejis, aprašantis aibę panašių sąveikos scenarijų. Kiekvienas panaudos atvejis paprastai turi vieną pagrindinį ir keletą šalutinių scenarijų, kurie aprašomi dinaminėmis UML diagramomis (sekų, bendradarbiavimo, veiklos).
Panaudojimo atvejų diagramą ir metodą sugalvojo švedas Ivar Jacobson, šiuo metu Microsoft kuriantis naują metodiką Visual Studio Team System.