Petras Leonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Petras Leonas (1864 m. lapkričio 16 d. Leskavoje (Prienų raj.) – 1938 m. gegužės 12 d. Kaune) – vienas pirmųjų Lietuvos teisininkų, sociologų, įvertintas mokslų daktaro honoris causa laipsniu, advokatas, profesorius, visuomenės ir politinis veikėjas, Valstybės dūmos narys. Onos Leonaitės-Kairienės tėvas.
[taisyti] Biografija
1876 – 1884 m. mokėsi Naumiesčio ir Šumskų pradžios mokyklose, sidabro medaliu baigė Marijampolės gimnaziją ir įstojo į Maskvos universiteto Gamtos ir matematikos fakultetą, po metų perėjo į Teisės fakultetą ir 1889 m. baigė teisę Maskvos universitete.
1890 – 1893 m. dirbo Suvalkų apygardos teisme, 1893 – 1905 m. – teismo ir prokuratūros darbuotojas Taškente ir Samarkande. 1907 m. – II Valstybės dūmos narys nuo Suvalkų, rėmė kadetus. Lietuvos autonomijos projekto autorius.
1918 m. – „Santaros“ partijos kūrėjas ir vadovas. 1918 – 1919 m. – Mykolo Sleževičiaus I ir II kabineto teisingumo ministras, IV kabinete – vidaus reikalų ministras. Nuo 1922 m. – Lietuvos universiteto profesorius, Teisės fakulteto dekanas, 1932 m. rugsėjo 25 d. pripažintas VDU Garbės daktaro laipsnis.
Netgi po 1926 m. valstybės perversmo priversdavo valdžią klausyti jo nuomonės, o neretai ir pats stodavo ginti „valstybės priešų“, pavyzdžiui, 1929 m. teisme gynė „Socialdemokrato“ redakciją, 1930 m. buvo advokatas „8 socialdemokratų“ byloje.
Išleido knygas „Teisės enciklopedijos paskaitos“ bei „Sociologijos paskaitos“, bendradarbiavo leidiniuose „Teisė“, „Kultūra“, „Teisių fakulteto darbai“, „Lietuvių tauta“ ir kt. Skelbtos atskiros studijos teisine tematika. 1933 – 1938 m. – oficialus žurnalo „Kultūra“ redaktorius.