Rentgeno aparatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bertos Röntgen ranka, viena pirmųjų rentgeno nuotraukų
Bertos Röntgen ranka, viena pirmųjų rentgeno nuotraukų

Rentgeno aparatas yra prietaisas, šviečiantis rentgeno spinduliais.

Turinys

[taisyti] Istorija

Rentgeno spindulius 1895 m. atrado Vilhelmas Konradas Rentgenas (Wilhelm Röntgen). Jis juos pavadino X spinduliais (X-ray). Rentgeno spinduliai gaunami bombarduojant paviršių dideliu greičiu judančiais elektronais (vakuume).

Pirmoji rentgeno nuotrauka buvo Röntgen'o žmonos ranka. Nuotraukoje matomas jos vestuvinis žiedas ir rankos kaulai. 1896 m. sausio 18 d.rentgeno aparatas buvo viešai pademonstruotas H.L.Smito. Po rentgeno spindulių atradimo 1895 m. jie buvo reklamuojami kaip naujausias mokslo stebuklas ir patraukė pramogų verslo dėmesį. Nors daugelis žmonių žavėjosi išradimu, kiti bijojo, kad šis išradimas leis nepažįstamiesiems žiūrėti kiaurai sienas ir duris.

Pirmieji rentgeno aparatai buvo naudojami batų parduotuvėse. Jie buvo žinomi kaip fluoroskopai. Tačiau, kai buvo atrastas neigiamas rentgeno spindulių efektas, jie nustoti naudoti. Tiesą sakant, aparatai buvo labiau gudrus reklaminis triukas pritraukti pirkėjams, nei pagalba renkantis batus.

[taisyti] Veikimo principas

Rentgeno aparato veikimas pagrįstas rentgeno spindulių generavimu. Vakuumo vamzdelyje sudaryta aukšta įtampa (20–600 kV) pagreitina iš kaitinamo arba šalto katodo sklindančius elektronus. Jie įgyja labai didelį greitį ir, atsitrenkę į anodą, savo judėjimo energijos pertekliaus nedidelę dalį (0,1% – 5%) išspinduliuoja rentgeno spinduliais. Spindulys nukreipiamas į tiriamąjį kūną. Dalis rentgeno spindulių prasikverbia per švitinamą objektą. Apšvitinimo metu gaunamas šėšėlinis radiacijos fonas fiksuojamas fotojuostoje, puslaidininkių plokštėse arba vaizdo stiprintuvuose. Tokiu būdu gaunamos nuotraukos vadinamos rentgeno nuotraukomis.

[taisyti] Pritaikymas

Rentgeno spindulių technologija naudojama medicinoje ir medžiagų analizėje. Rentgeno spinduliai yra labai skvarbūs, dėl to rentgeno aparatai naudojami fotografuojant kaulus ir dantis, jais galima diagnozuoti kaulų skilimus ir lūžius. Tai įmanoma, nes kaulai sugeria daugiau rentgeno spindulių nei minkštieji audiniai. Tos vietos, kurios sugeria daugiau spindulių, nuotraukoje matomos baltesnės. Virškinamojo trakto rentgeno nuotraukos daromos naudojant kontrastines priemones (pvz., barį).

Rentgeno aparatai taip pat naudojami saugumo kontrolei aerouostuose, pasienio kontrolės postuose. Jais galima neatidarant bagažo ar transporto priemonių krovinių skyrių rasti bombas, ginklus ir kitas neleistinas prekes.

[taisyti] Poveikis organizmui

Didelės Rentgeno spindulių dozės yra kenksmingos organizmui. Dėl to nerekomenduojama dažnai (daugiau nei vieną – du kartus per metus) daryti rentgeno nuotraukas medicininiais tikslais. Tačiau, reikia pažymėti, kad rentgeno nuotraukos darymas organizme nepalieka jonizuojančios spinduliuotės, t.y. rentgeno aparatas veikia organizmą tik tada, kai yra įjungtas.

Nedidelę rentgeno spinduliuotę skleidžia televizoriai ir kompiuterių ekranai, tačiau ši spinduliuotė sveikatai nėra kenksminga. Skystųjų kristalų monitoriai rentgeno spindulių neskleidžia.

Kitomis kalbomis