Lęšis (optika)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lęšis.
Lęšis.

Lęšis – skaidrus kūnas, apribotas 2 sferiniais arba kitokios formos (toks lęšis vadinamas asferiniu) paviršiais. Lęšiai skirstomi į glaudžiamuosius, sklaidomuosius ir afokalinius. Glaudžiamųjų lęšių skiriamoji geba Φ > 0. Sklaidomųjų Φ < 0. Afokalinių Φ = 0. Tokie lęšiai naudojami lęšių ydų kompensavimui.

[taisyti] Lęšio laužiamoji geba

\Phi=(n-1)\Big(\frac{1}{R_1}-\frac{1}{R_2}\Big)

Čia

  • n – medžiagos, iš kurios pagamintas lęšis, lūžio rodiklis;
  • R – lęšio paviršių kreivumo spinduliai. Laikoma, kad R>0, kai paviršius yra iškilasis, ir R<0, kai paviršius yra įgaubtasis.

[taisyti] Kitokie lęšiai

Taip pat lęšiais kartais vadinami ir įtaisai ar organai, laužiantys ir fokusuojantys garsą (akustinis lęšis, kokius turi banginiai), elektronų srautą (elektroniniame mikroskope) ir pan.

[taisyti] Nuorodos