Klaudijus I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Klaudijus I
Klaudijus I

Klaudijus I (Tiberius Claudius Nero Germanicus – Tiberijus Klaudijus Neronas Germanikas 10 pr. Kr. rugpjūčio 1 Lugdūne (dabar Lionas) – 54 po Kr. spalio 13, Romos imperatorius (nuo 41 m.), iš Julijų Klaudijų dinastijos.

Imperatoriumi jį paskelbė kariai pretorionai. Klaudijus siaurino senato įtaką, plėtė imperijos biurokratinį aparatą, į tarnybas skyrė raitelius ir libertinus. Suteikinėjo Romos pilietybę provincialams, ypač galams. Vykdė dideles statybas (svarbiausioji – 72 km ilgio Klaudijaus vandentiekis). 43 m. užėmė didesnę dalį Britanijos, 44 ar 45 m. prijungė prie Romos Mauritaniją. Garbėtroškos žmonos Agripinos, Nerono motinos, nunuodytas grybais.

[taisyti] Nuorodos


Anksčiau valdė:
Kaligula
Romos imperatorius
41–54
Vėliau valdė:
Neronas