Beginės ir begardžiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Beginės ir begardžiai – pasauliečių moterų (beginių) ir vyrų (begardžių) religinės sąjungos.
Pasauliečių religinės sąjungos kilo vakarų Europoje XII a. Pirma jos buvo nepripažįstamos ir persekiojamos Katalikų bažnyčios kaip eretiškos. Reabilituotos popiežiaus Eugenijaus IV, vėliau žlugo kaip reformacijos aukos.
Beginės Lenkijoje veikė Šlionske XIV a. kol buvo nugalėtos inkvizicijos.