Devanagari raštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Devanagari (sanskrito k.: देवनागरी –, Devanāgarī) – rašto sistema, naudojama Šiaurės Indijos kalbose: sanskrite, hindi, maratų, sindų, biharų, bilų, konkani, bodžpuri, nepalų. Rašoma iš kairės į dešinę.

Rašto sistema susiformavo apie 1200 m. iš Sidamo skripto. Pavadinimas kildinamas iš sanskrito žodžių deva – dievybė, nāgara – miestas.

Devanagari sudaryta iš 12 balsių, arba dar vadinamų grynųjų garsų (svara) ir 34 priebalsių ir ornamentinių garsų (vyanjana).

Turinys

[taisyti] Kilmė

Devanagari raštas gimė iš Sidhamo rašto XII ir XIII amžių sandūroje, pamažu pakeisdamas, tuo metu plačiai vartotą, Šarada raštą. Abi šios rašto sistemos kildinamos iš Guptų rašto, o šis savo ruožtu kilęs iš Brahmi rašto, naudoto valdant imperatoriui Ašokai III a. pr. Kr.

[taisyti] Balsės

Raidė Raidė su diakritiku“प्” Tarimas Tarimas su / p / IAST atitikmuo ITRANS atitikmuo Lietuviškas atitikmuo
/ ə / / pə / a a tariama kaip a raidė žodyje mašina
पा / ɑː / / pɑː / ā A tariama kaip a žodyje namas
पि / i / / pi / i i tariama kaip i žodyje kitas
पी / iː / / piː / ī I tariama kaip y (pvz., žodyje plyta)
पु / u / / pu / u u tariama kaip u žodyje tupi
पू / uː / / puː / ū U tariama kaip ū (pvz., žodyje kūnas)
पे / eː / / peː / e e lietuviško atitikmens neturi. Tartųsi kaip trumpas garsas ė (pvz., anglų k. žodyje café)
पै / əi / or / ai / / pəi / or /pai/ ai ai tariama kaip dvibalsis ei (pvz., žodyje eina).
पो / οː / / poː / o o tariama kaip garsas o žodyje tonas
पौ / əu / or / au / / pəu / or /pau/ au au tariama kaip dvibalsis au (pvz., pjauna)
पृ / ɻ̩ / / pɻ̩ / R tariama kaip trumpas garsas r (pvz., ir)
पॄ / ɻ̩ː / / pɻ̩ː / RR igesnis garsas r (pvz., ryja)
पॢ / l̩ / / pl̩ / LR trumpas ir minkštas garsas l kaip žodyje klijai
पॣ / l̩ː / / pl̩ː / LRR ilgesnis, bet minkštas garsas l panašiai kaip žodyje lempa

[taisyti] Priebalsiai

Sprogstamieji
Duslus
neaspiruotas
Duslus
aspiruotas
Skardus
neaspiruotas
Skardus
aspiruotas
Nosinis garsas
Velarinis क (k)
/ kə /; Žodyje tik
ख (kh)
/ khə /; Žodyje karma
ग (g)
/ gə /; Žodyje ginti
घ (gh)
/ gɦə /; Aspiruotas / g /
ङ (ṅ)
/ ŋə /; Žodyje bingo
Palatalinis च (c)
/ cə /; Žodyje citrina
छ (ch)
/ chə /; Aspiruotas / c /
ज (j)
/ ɟə /; Žodyje iunglės
झ (jh)
/ ɟɦə /; Aspiruotas / ɟ /
ञ (ñ)
/ ɲə /; Žodyje knyga
Retrofleksinis ट (ṭ)
/ ʈə /; ?
ठ (ṭh)
/ ʈhə /; ?
ड (ḍ)
/ ɖə /; ?
ढ (ḍh)
/ ɖɦə /; ?
ण (ṇ)
/ ɳə /; ?
Dantinis त (t)
/ t̪ə /; Žodyje tėtis
थ (th)
/ t̪hə /; Aspiruotas / t̪ /
द (d)
/ d̪ə /; Spanish: darbas
ध (dh)
/ d̪ɦə /; Aspiruotas / d̪ /
न (n)
/ nə /; English: nosis
Lūpinis प (p)
/ pə /; Žodyje spinta
फ (ph)
/ phə /; Žodyje pilti
ब (b)
/ bə /; Žodyje batas
भ (bh)
/ bɦə /; Aspiruotas/ b /
म (m)
/ mə /; Žodyje mina
Skambieji
Palatalinis Retrofleksinis Dantinis/
alveolinis
Velarinis/
glotinis
य (y)
/ jə /; Žodyje jūs
र (r)
/ rə /; ?
ल (l)
/ lə /; Žodyje lova
व (v)
/ ʋə /; Žodyje vaza
Šnypščiantis/
frikatyvinis
श (ś)
/ ʃə /; Žodyje aš
ष (ṣ)
/ ʂə /; ?
स (s)
/ sə /; Žodyje kasa
ह (h)
/ ɦə /; Žodyje alkoholis

[taisyti] Skaičiai

Devanagari skaičiai
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

[taisyti] Nuorodos