Gelgaudiškis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gelgaudiškis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() ![]() |
||||||||||||||||
Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Šakių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų (2006): | 1 974 | |||||||||||||||
|
Gelgaudiškis – miestas Šakių rajone, 15 km į šiaurę nuo Šakių, kairiajame Nemuno krante. Seniūnijos centras. Yra Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia (pastatyta 1868 m.), vidurinė mokykla, specialioji mokykla, dvaro pastatų ansamblis ir parkas (saugomas valstybės; garsus savo taisyklingu išplanavimu ir istorija).
Miestas įeina į Panemunių RP teritoriją. Į rytus nuo miesto plytinčiame Gelgaudiškio miško parke auga storiausia Lietuvoje eglė (skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m). Miške yra pažintinis pėsčiųjų takas, atsiveria paukščių regykla.
[taisyti] Istorija
Ldk Aleksandras 1504 m. rugpjūtį šį palivarką kartu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui Jonui Sapiegai – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data (nors dar XV a. pabaigoje čia būta Skirsnemunės dvaro). 1579 m. jau minimas miestelis, 1635 m. gavo turgaus privilegiją. XVIII a. pabaigoje Užnemunę užėmus Prūsijai, Gelgaudiškį įsigijo vokiečių Koidelių (Keudell) giminė. XIX a. viduryje miestelis priklausė jau Rusijai, čia ant Nemuno šlaito pastatyti neoklasicistiniai rūmai, XIX a. pabaigoje pertvarkytas parkas, kurio centre atsirado aikštė, į kurią suėjo 8 alėjos.
Iki XX a. pradžios Gelgaudiškis buvo privati valda. 1958 m. tapo miesto tipo gyvenviete. 2003 m. gruodžio 1 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
XV a. pradžioje Jurgis Gedgaudas dabartinio miesto apylinkėse buvo pasistatęs pilį ir įkūręs Skirsnemunės dvarą. XV a. pabaigoje čia buvo Gedgaudų palivarkas ir vadinosi Gedigaudiškiu (pirmąkart tokiu vardu minimas 1504 m.), kuris XVI a. pabaigoje tapo lengviau ištariamu Gelgaudiškiu (minimas nuo 1599 m.).