Autotrofai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Autotrofai – (gr. autos – pats, trophe – maitinimasis), organizmai, gaminantys sudėtingus organinius junginius iš paprastų molekulių, naudodamiesi išoriniu energijos šaltiniu (šviesa ar neorganinių junginių cheminių reakcijų energija). Maisto grandinėje autotrofai priskiriami gamintojams. Augalai ir kiti fotosintezę vykdantys organizmai yra fototrofai (fotoautotrofai). Bakterijos, kurios išgauna energiją oksiduodamos neorganinius junginius (vandenilio sulfidą, amoniaką, geležies (II) oksidą FeO), vadinamos chemoautotrofais (kai kurios – litotrofais).
Autotrofai yra pagrindinė maisto grandinės dalis visose ekosistemose. Jie ima energiją iš aplinkos (saulės šviesa, neorganiniai junginiai) ir naudoja ją įvairioms biologinėms funkcijoms reikalingų anglies junginių molekulių sintezei. Jūroje šis procesas vadinama pirmine produkcija. Heterotrofai – gyvūnai, grybai, taip pat dauguma bakterijų bei vienaląsčių – priklauso nuo autotrofų, nes heterotrofai gauna energijos skaidydami organinius junginius, gaunamus su maistu. Mėsėdžiai gyvūnai bendroje sumoje taip pat priklauso nuo autotrofų, nes jų grobis mėsėdžiams reikalingą energiją ir organines ląstelių statybos medžiagas įgyja iš autotrofų.
Kai kurios rūšys, kurios išgauna energiją kaip autotrofai (fotosintezės ar neorganinių junginių oksidavimo būdu), tačiau naudoja organinių molekuleių skaidymą anglies gavimui, yra heterotrofai.