Čečėnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Čečėnijos respublika
Чеченская республика
Нохчийн Республика
   
Flag of Chechen Republic Coat of arms of Chechen Republic
Čečėnija vėliava Čečėnijos herbas
Image:RussiaChechnya2005.png
Sostinė Groznas
Plotas

- visas
- % vandenys

80 vieta

- 15300 km²
- labai nedidelis

Populiacija

- gyventojų skaičius
- tankumas

49 vieta

- 1,103686 mln. (2002)
- 72.1/km²

Politinis statusas Respublika
Federalinė apygarda Pietų Federalinis Rajonas
Ekonominis regionas Šiaurės Kaukazas
Oficiali kalba rusų kalba, čečėnų kalba
Vadovas Alu Dadaševičius Alchanovas
Himnas Čečėnijos respublikos himnas

Čečėnijos Respublika (čečėniškai Нохчийн Республика/Noxçiyn Respublika; rus. Чеченская Республика) – Rusijos Federacijos respublika.

Sužlugus Tarybų Sąjungai, čečėnų lyderių grupė pasiskelbė teisėta valdžia ir paskelbė nepriklausomą Ičkerijos čečėnų respubliką, tačiau iki 2004 metų nepriklausomybės nepripažino nė viena valstybė. Po pirmojo Čečėnijos karo, kurį rusai pralaimėjo, nuo 1996 iki 1999 m. valstybė buvo nepriklausoma, bet nepripažinta. Tada rusai žadėjo suteikti galutinę nepriklausomybę 2002 m., bet savo pažado neįvykdė, o 1999 m. atsikariavo Čečėniją. Šalyje nenurimsta susirėmimai tarp kovingų čečėnų grupuočių ir Rusijos armijos.

Turinys

[taisyti] Čečėnija sovietiniais metais

Rusijoje įvykus revoliucijai, Čečėnija tapo Sovietų Sąjungos dalimi. XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje Čečėnija buvo sujungta su Ingušetija ir šis junginys sudarė Čečenijos-Ingušijos autonominę respubliką. XX a. penktame dešimtmetyje čečėnai sukilo prieš sovietinę valdžią. Už tai sovietinė valdžia juos skaudžiai nubaudė: prasidėjo čečėnų žudymai, deportacijos. Duagiausiai čečėnų buvo deportuota į Kazakhstano dykumas ir Sibirą. Pieš čečėnus buvo vykdomas genocidas, kurį pripažįsta Europos Parlamentas [1]. Stalinas čečėnus kaltino padedant vokiečiams II Pasaulinio karo metu. Nors iš tikrųjų Vokietijos kariuomenė buvo labai toli nuo respublikos ir su ja bendros sienos niekada neturėjo. Nors įrodyta, kad tam tikru lygiu čečėnų partizanai bendravo su Vokietijos kariuomenės atstovais. Čečėnams buvo leista grįžti į Tėvynę tik 1956 m., kai Nikita Chruščiovas pradėjo destalinizaciją. Čečėnija buvo stipriai rusifikuojama ir vėliau. Nuo pat 1956 m. gyventojai buvo reikalaujami mokėti rusų kalbą.

[taisyti] Pirmasis Čečėnijos karas

Pirmasis Čečėnijos karas vyko nuo 1994 iki 1996 m. Nepaisant daug didesnės Rusijos sausumos kariuomenės, oro pajėgų, karinės technikos kariavusios prieš čečėnus, Rusijos kariuomenė nesugebėjo įvesti efektyvaus Čečėnijos kalnuotų rajonų valdymo dėl sėkmingai vykdytų Čečėnijos kariuomenės partizaninio karo veiksmų. Šis karas baigėsi didžiuliu Rusijos pažeminimu ir tragiškomis aukomis čečėnų tautai. Konservatyviais skaičiavimais šiame kare žuvo 7500 Rusijos kareivių ir karininkų, 4000 Čečėnų kovotojų, ir mažų mažiausiai 35 000 civilių. Minimaliais skaičiavimais viso pirmame Čečėnų kare žuvo 46500 žmonių. Kitais skaičiavimais aukų skaičiai gali siekti nuo 80 000 iki 100 000 žuvusiųjų [2].

Kalnų tarpeklis Čečėnijoje
Kalnų tarpeklis Čečėnijoje

[taisyti] Antrasis Čečėnijos karas

Antrasis Čečėnijos karas prasidėjo 1999 m. Rusijai siekiant vėl užvaldyti Čečėniją. Rusija formaliai laimėjo šį karą ir Čečėnijoje surengė nedemokratiškus rinkimus, po kurių šalį ėmė valdyti marionetinė pro-rusiška valdžia.

[taisyti] Karo nuskaltimai

Sugriautas Groznas
Sugriautas Groznas

Vykstant Antram Čečėnijos karui Rusijos kariuomenė padarė itin daug karo nusikaltimų, žmogaus teisių pažeidimų, nukreiptų prieš civilius Čečėnijos gyventojus. Rusijos kariai prievartavo čečėnų mergaites, merginas ir moteris, o po to jas užmušdavo [3]. Apie tai skelbia įvairios žmogaus teises ginančios organizacijos.

Čečėnijoje taip pat paslaptingomis aplinkybėmis dingo/dingsta labai daug civilių gyventojų [4]. Tikslus žmonių skaičius nėra žinomas, tačiau nuo 1999 m. gali būti dingę mažiausiai 3000-3500 žmonių [5], tačiau tikras skaičius gali būti du kartus didesnis. Dalis „dingusiųjų“ kūnų buvo rasti masiniuose kapuose su kankinimo žymėmis [6].

[taisyti] Dabartinė Čečėnija

Nuo pat 1990 m. respublikoje vyko teisiniai, kariniai ir civiniai konfliktai, kurių pagrindas buvo kova tarp separatinio laisvės judėjimo atstovų ir pro-rušiškų valdžios organų. Šiandieną Čečėnija yra santykinai stabili federalinė respublika, esanti Rusijos Federacijos sudėtyje. Joje nuo 2003 m. balandžio 2 dienos veikia regioninė konstitucija priimta per 2003 kovo 23 referendumą. ISHR ir kitos žmogaus teisių organizacijos, teigia, kad iš tikrųjų referendume dalyvavo kur kas mažiau žmonių, nei skelbia oficialios rinkimų komisijos ir Rusijos valdžios atstovai [7]

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Čečėnija – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu



Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušetija | Kabardino-Balkarija | Karelija | Chakasija | Komių Respublika | Kalmukija | Karačajų-Čerkesija | Marių Respublika | Mordovija | Šiaurės Osetija | Jakutija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Krasnodaras | Krasnojarskas1 | Permė | Primorjė | Stavropolis
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Čita | Irkutskas2 | Ivanovas | Kaliningradas | Kaluga | Kamčiatka3 | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tomskas | Tula | Tverė | Tiumenė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas | Jaroslavlis
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Aga Buriatija | Čiukotka | Chantų Mansija | Koriakija2 | Nenecija | Ust-Orda Buriatija1 | Jamalas
  1. 2008 m. sausio 1 d. Ust-Orda Buriatija bus prijungta prie Irkutsko srities.
  2. 2007 m. liepos 1 d. Kamčiatkos sritis ir Koriakija bus sujungtos į Kamčiatkos kraštą.
Federalinės apygardos
Centrinė | Tolimieji Rytai | Šiaurės Vakarai | Sibiras | Pietūs | Uralas | Pavolgis