Ainu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ainu žmonių grupė, 1904 metai
Ainu žmonių grupė, 1904 metai

Ainu (arba Ainai) – paleoazinėms tautoms priskiriama etninė grupė, daugiausia gyvenanti šiaurinėje Japonijos dalyje (Hokaido sala ir Honšiū šiaurė). Taip pat Kurilų salose, Sachaline ir Kamčiatkos pusiasalio pietinėje dalyje. Šiuo metu šią etninę grupę sudaro 24-150 tūkst. žmonių. Ainų skaičius skirtinguose šaltiniuose labai svyruoja dėl toli pažengusios asimiliacijos su japonais.

Apie ainų kilmę žinoma labai mažai. Egzistuoja prielaida, kad jų protėviai į Japoniją atvyko prieš chanų etninės grupės ekspansiją, maždaug prieš 6 tūkstančius metų. Taip pat manoma, kad jie galėjo būti viena pirmųjų tautų, atkeliavusių į Ameriką. Užsiėmė žvejyba ir rinkimu. Neolite gyveno beveik visame Japonijos salyne, tačiau III a. pr. m. e. tungusų kilmės genčių buvo išstumti į šiaurę ir liko tik Hokaido saloje. Kultūriniu, antropologiniu ir kalbiniu požiūriu labai skyrėsi nuo juos supusių tautų. Jų odos spalva buvo šviesi, o ne gelsva, kaip aplinkinių tautų. Religija – animizmas.

Pirmieji kontaktai su japonais buvo lygiaverčiai ir taikūs. Vėliau japonai ėmė dominuoti bei kurti savo gyvenvietes tradicinėse ainų teritorijose. Paprastai pastarieji pasiduodavo nesipriešindami – išimtys buvo 1457, 1669 ir 1789 metų karai (visi pralaimėti). Meiji laikotarpiu ainus siekta asimiliuoti uždraudžiant jų kalbą.

Nepaisant keleto skolinių, ainų kalba visiškai skiriasi nuo japonų. Nėra nustatyta giminystė ir su kitomis kalbomis, todėl ji laikoma izoliuota kalba, nors kartais priskiriama prie paleoazinių kalbų grupės.