Marija Magdalietė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marija Magdalietė (heb. מרים„karti“) – tai Magdala miestelio moteris, iš kurios pagal Biblija, Kristus išvarė septynius demonus. Taip pat tikima, kad rabinų pagauta paleistuvaujanti moteris buvo taip pat Marija Magdalietė į kurią Kristus liepė rabinams mesti akmenį, jei jie niekada nebuvo nusidėjeliais. Romos katalikybėje,stačiatikybėje ir anglikonizme ji laikoma šventąja, bet krikščioniškajame fundamentalizme – tik nusidėjusia moterimi.