Kazys Škirpa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kazys Škirpa (1895 m. vasario 18 d. Namajūnų k., Saločių valsč., Biržų apskr. – 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone) – pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, Generalinio štabo viršininkas, pulkininkas, diplomatas, pirmasis Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijai, Vokietijai, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjas.

[taisyti] Biografija

1915 m. baigė Mintaujos gimnaziją, įstojo į Komercijos institutą Peterburge. 1916 m. baigė karo mokyklą Peterhofe, gavo karininko laipsnį. 1921 m. mokėsi Ciūricho (Šveicarija) Aukštojo technikos instituto kariniame fakultete. 1922 m. lankė Aukštuosius karininkų kursus Kaune. 1925 m. baigė Belgijos karo akademiją Briuselyje.

1917 m. – vienas lietuvių tautinių dalinių organizatorių Rusijoje. 1918 m. – slapto Vyriausiojo lietuvių karių komiteto narys. Lietuvių Tautos Tarybos (veikusios Rusijoje) delegacijos narys, stengėsi perkelti Rusijos lietuvių kariuomenę į Lietuvą.

1918 m. pirmasis užsirašė į Lietuvos kariuomenę. Kariuomenės formavimo pradžioje tarnavo Krašto apsaugos štabo organizacijos skyriuje. Vėliau paskirtas Vilniaus karo komendanto padėjėju, faktiškai ėjo komendanto pareigas. 1919 m. sausio 1 d. su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę. Lietuvoje kasmet sausio 1 d. švenčiama Lietuvos vėliavos diena. Iki 1920 m. dalyvavo kovose dėl Lietuvos laisvės su bolševikais ŽiežmariųŽaslių rajone, Zarasų operacijoje, su bermontininkais Šiaulių operacijoje, su lenkais – SeinųAugustavo operacijoje, Beržininkų – Pockūnų rajone. Kovai su lenkais suformavo I-ąjį savanorių pulką.

Nuo 1920 m. spalio 1 d. iki 1921 m. rudens – Steigiamojo Seimo narys valstiečių liaudininkų frakcijoje. Dirbo krašto apsaugos komisijoje. 1925 m. – Generalinio štabo II skyriaus viršininkas, Aukštųjų karininkų kursų lektorius ir Karo mokyklos dėstytojas Kaune. 1926 m. – Vyriausiojo štabo viršininkas. Sumažino kariuomenės dalių skaičių, suorganizavo mobilizacines priedangos rinktines, paruošė skubų ginkluotų pajėgų mobilizacijos planą, pateikė naują taikos meto kariuomenės organizacijos projektą. Priešinosi 1926 m. valstybės perversmui.

1927 m. – konsularinio skyriaus vedėjas Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne. Nuo 1928 m. – Lietuvos karo atstovas Vokietijai. 1932 m. Savanorių sąjungos suvažiavimas Kaune pripažino K. Škirpą pirmuoju Lietuvos kariuomenės kūrėju – savanoriu. 1937 m. pasitraukė iš karinės tarnybos. Paskirtas nuolatiniu Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru prie Tautų Sąjungos Ženevoje. 1938 m. kovo 19 d. siūlė nepriimti Lenkijos ultimatumo. Vyriausybei ultimatumą priėmus, paskirtas pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Lenkijai. Vėliau – Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje siūlė vyriausybei, kad Lietuvos kariuomenė užimtų Vilnių. 1940 m. Berlyne sudarė Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) branduolį. Ruošė 1941 m. Birželio sukilimą. Po sukilimo paskelbtas Laikinosios Lietuvos vyriausybės Ministru Pirmininku. 1944 m. įteikė Reicho vyriausybei memorandumą, kuriame reikalaujama atšaukti okupaciją Lietuvoje. Birželio 14 d. suimtas ir išsiųstas į politinių internuotųjų stovyklą.

Karui pasibaigus, amerikiečių evakuotas į Paryžių. 1946 m. persikėlė į Airiją, 1949 m. emigravo į JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. 19571958 m. – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) komisijos, siekusios apjungti visas partijas ir rezistencinius sambūrius, pirmininkas.

Bendradarbiavo spaudoje karinėmis ir politinėmis temomis. Už nuopelnus kovose dėl Lietuvos laisvės apdovanotas Vyčio kryžiumi su kardais.

Kitomis kalbomis