Nervinis audinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nervinis audinys
Nervinis audinys

Nervinis audinys (lot. textus nervosus) – audinys, sudarantis nervų sistemą. Susideda iš nervinių ląstelių (neuronų) ir neuroglijos.

[taisyti] Neuronai

Neuronas yra struktūrinis ir funkcinis nervinio audinio vienetas. Jis susideda iš kūno ir ataugų. Kūną sudaro branduolys ir citoplazma (neuroplazma) su joje esančiais organoidais. Neurono kūnas gali būti apskritas, ovalus, piramidės ar kriaušės formos. Ataugos yra dviejų rūšių: viena ilga – aksonas ir daug trumpesnių ataugų – dendritų. Neuronai priima aplinkos signalus, perduoda juos kitiems neuronas bei perduoda raumenų ir kitokioms ląstelėms signalus veikti.

Neurono veiklą lydi elektriniai reiškiniai: ramybės būsenoje jis aplinkos atžvilgiu įelektrintas neigiamai, sužadinus šis neigiamas krūvis trumpam išnyksta. Todėl smegenų darbą galima tirti įvairiais elektriniais prietaisais.

[taisyti] Neuroglija

Neuronus supančios neuroglijos ląstelės (gliocitai) irgi gali įtakoti signalų perdavimą, tačiau pagrindinės jų funkcijos yra trofinė (maitinti neuronus), ir atraminė bei apsauginė (apsaugoti juos nuo smūgių bei sukrėtimų). Neuroglijos ląstelės gali vykdyti fagozitozę.