Hadronas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hadronas – stipriąja sąveika sąveikaujanti subatominė dalelė. Hadronai susideda iš fermionų (kvarkų ir antikvarkų) ir leptonų (gliuonų). Gliuonai tarpininkauja spalvinėje sąveikoje, kuri jungia kvarkus tarpusavyje. Hadronai skirstomi į dvi grupes:
- Barionai yra fermionai, kurių barioninis skaičius lygus vienetui. Šiai grupei priklauso protonai ir neutronai, iš kurių susideda atomų branduoliai.
- Mezonai yra bozonai, kurių barioninis skaičius lygus nuliui.
Dauguma hadronų gali būti klasifikuojami pagal Kvarkų modelį (negalimų taip klasifikuoti hadronų buvimas 2005 m. galutinai eksperimentiškai įrodytas dar nebuvo).
Jei, susiduriant itin įgreitintoms dalelėms, atsiranda laisvųjų kvarkų, jie tuojau pat suformuoja hadronus, todėl eksperimentiškai stebimi ne kvarkų, o iškart hadronų strautai. Savaiminis hadronų susidarymas iš kvarkų vadinamas hadronizacija. Ją paaiškinti sudėtinga, nes nežinomu būdu atsiranda hadronams sudaryti reikalingi papildomi kvarkai ir gliuonai.