Sigmund Freud
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Freud, Sigmund | |
---|---|
![]() |
|
Gimė | Mirė |
1856 gegužės 6 | 1939 rugsėjo 23 |
Zigmundas Froidas (Sigmund Freud, 1856 m. gegužės 6 d. – 1939 m. rugsėjo 23 d.) – austrų neuropatologas, psichiatras, psichologas, psichoanalizės pradininkas. Froidas vienas pirmųjų tyrė seksualumo formavimąsi, atkreipė dėmesį į vaikystės svarbą psichikos raidai, moksliškai pagrindė pasąmonės buvimą.
Z. Froidas domėjosi hipnoze kaip būdu gydyti psichiškai nesveikus. Vėliau hipnozės atsisakė laisvų asociacijų ir sapnų analizės naudai, kurie tapo psichoanalizės pagrindu. Froido teorijos ir jo pacientų gydymo metodai XIX a. Vienoje buvo laikomi kontraversiškais ir iki šiol sukelia audringas diskusijas. Froido idėjos dažnai aptariamos kaip literatūros kūriniai, filosofija kartu tebesitęsiant diskusijai apie jų kaip mokslinės ir medicininės literatūros reikšmę.
Turinys |
[taisyti] Gyvenimas
Zigizmundas Šlomo Froidas (Sigismund Schlomo Freud) gimė žydų šeimoje Freiberge, Austrijos imperijoje (dabar Čekija). Savo vardą pakeitė trumpesniu 1877 metais. Jis buvo pirmagimis bei turėjo tris brolius ir penkias seseris.
Ketvirtame savo gyvenimo dešimtmetyje Froidas rimtai užsiėmė savianalize, nes turėjo įvairių psichosomatinių sutrikimų taip pat padidintą mirties baimę bei kitų fobijų. Jis tyrinėjo savo sapnus, vaikystės prisiminimus ir savo asmenybės vystymosi dinamiką.
[taisyti] Teiginiai
[taisyti] Laisvųjų asociacijų metodas
Froido nuomone šio metodu galima buvo sudaryti grandinę, kuri vedė į žmogaus pasamonę
[taisyti] Sapnai
"Sapnai – tai karališkas kelias į pasamonę". Sapnuose simboline forma pranešama apie į pasamonę nustumtus konfliktus.
[taisyti] Psichikos struktūra
- Pagrindinis straipsnis Psichoanalizė
Nors Froidas ilgą laiką naudojo topografinį asmenybės organizacijos modelį, pagal kurį psichiką galima padalinti į 3 dalis (sąmonė, priešsąmonė arba ikisąmonė, pasąmonė), dvidešimtųjų metų pradžioje mokslininkas įvedė tris naujas struktūras: id, ego, superego. Froido teigimu, į šiuos tris darinius reikėtų žiūrėti labiau kaip į tam tikrus procesus nei kaip į ypatingas asmenybės „struktūras“.