Panevėžys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Panevėžys | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() ![]() |
||||||||||||||||
Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Panevėžio miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų (2006): | 115 315 | |||||||||||||||
|
Panevėžys – miestas Šiaurės Lietuvoje, abipus Nevėžio upės, 136 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Vadinamas Aukštaitijos regiono sostine. Tai vienas didžiųjų Lietuvos miestų (penktasis pagal dydį). Panevėžys yra apskrities, miesto savivaldybės ir rajono savivaldybės centras, taip pat Panevėžio ir Velžio seniūnijos centras.
Turinys |
[taisyti] Geografinė padėtis
Apskrities centras Panevėžys yra patogioje geografinėje padėtyje. Čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės, driekiasi tarptautinė „Via Baltica“ magistralė, jungianti su dviejomis Baltijos jūros regiono valstybių sostinėmis – Vilniumi (Lietuva) ir Ryga (Latvija). Iki neužšąlančio Klaipėdos uosto – 240 kilometrų. Miestą kerta geležinkelio ruožas (didžioji miesto dalis yra į pietus nuo geležinkelio), veikia trys oro uostai (vienas iš jų privatus), eksploatuojami vietos reikmėms.
Panevėžio centre, kairiajame Nevėžio krante yra Kristaus Karaliaus katedra (pastatyta 1929 m.), Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčia (pastatyta 1803 m.; buvęs pijorų, o vėliau – marijonų vienuolynas), Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia, stačiatikių cerkvė (šalia – stačiatikių kapinės), evangelikų liuteronų bažnyčia. Dešiniajame krante – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1885 m.) ir senosios miesto kapinės.
Mieste veikia keli teatrai (žymiausias – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras), t.p. vienintelis Lietuvoje Lėlių vežimo teatras, meno galerijos. Prie Nevėžio senvagės yra dekoratyvinių skulptūrų skveras. Yra rajoninė ligoninė, integruotų sveikatos paslaugų centras, miesto centrė – infekcinių ligų ligoninė.
[taisyti] Kraštinės koordinatės
![]() |
55° 46' 20‘’ | ![]() |
|||||||||
24° 13' 30‘’ |
|
24° 26' 00‘’ | |||||||||
55° 41' 40‘’ |
[taisyti] Istorija
Panevėžio miesto istorija prasideda nuo 1503 metų rugsėjo 7 d., kuomet Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Aleksandras savo rašte Ramygalos bažnyčios klebonui apie dovanojamas žemes tarp Nevėžio ir Lėvens upių pamini Panevėžio miesto vardą. 1507 m. dešiniajame Nevėžio krante pastatyta bažnyčia, o šalia (kaip bažnytinė valda) ėmė kurtis Senasis Panevėžys, kuriam 1661 m. buvo suteikta savaitinio turgaus ir kasmetinių mugių privilegija. Naujasis Panevėžys, priklausantis didžiojo kunigaikščio dvarui, įsikūrė kairiajame Nevėžio krante ir greitai pralenkė Senąjį.
Miestas pamažu įgavo vis didesnę reikšmę – 1565-1566 m. Lietuvoje vykstant administracinei reformai Panevėžys tapo apskrities (pavieto) centru, o 1568 m. iš Krekenavos į Panevėžį atkeliamas pavieto teismas. Nuo 1780 m. Senasis ir Naujasis Panevėžys ėmė jungtis.
XIX amžiuje, pakankamai ekonomiškai ir politiškai stabiliame, susidarė gana palankios sąlygos ir Panevėžio miesto plėtrai. Tik tris kartus – 1812 m. pražygiuojant Napoleono armijai bei 1831 ir 1863 metų sukilimų metu miestas patyrė žymesnius sukrėtimus, kurių pasekmės buvo greitai likviduotos. 1811 m. Panevėžys rusų valdžios išpirktas iš privataus savininko, tai pagerino jo ekonominę ir politinę padėtį.
Pagrindinis tolesnių dviejų miesto istorijos šimtmečių bruožas yra nuolatinis ir greitas augimas, kuris reiškėsi gyventojų skaičiaus didėjimu bei ekonomikos, infrastruktūros, socialinės sferos ir kultūros plėtra.
1897 m. Panevėžyje gyveno 12 968 gyventojai. Laikotarpiais iki Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų gyventojų skaičius augo nežymiai.
Po 1945 metų, pokario laikais, miesto gyvenimą įtakojant komunistų partijai ir sovietinei santvarkai, miestas ėmė plėstis į pramonės centrą.
Ryškus demografijos šuolis pastebimas 1959-1979 metais, kai panevėžiečių skaičus viršijo 100 tūkstančių. Populiacijos augimo tempai išliko aukšti iki 1990 m. (apie 130 000 gyventojų). Plėtėsi miesto teritorija, išaugo stambūs gyvenamųjų namų kvartalai. 7-ajame dešimtmetyje pradėta miesto centrinės dalies rekonstrukcija, sutvarkyta Nevėžio senvagė.
Stambios pramonės augimas buvo ir iš dalies tebėra miesto gyventojų pasididžiavimo ir bendruomenės integracijos faktorius. Būtent jis keliems dešimtmečiams tapo panevėžiečių savivokos pagrindu.
Greitas miesto augimas ir spartus gyventojų skaičiaus daugėjimas iškėlė daug problemų. Miestas tapo gaminančiu, bet nei projektuojančiu, nei kuriančiu. Nuo ekonomikos ryškiai atsiliko kultūrinės ir socialinės sferų plėtra. Panevėžyje nebuvo įkurta nė viena reikšmingesnė mokslo įstaiga, švietimo sistema per pastaruosius beveik tris šimtus metų netoli tepažengė nuo vidurinio mokslo lygio. Iš kultūros institucijų tik Panevėžio dramos teatras apie du dešimtmečius buvo pasiekęs aukštesnį nei nacionalinis teatras lygį. Miestas neturėjo galimybių suformuoti savo intelektualinio potencialo.
1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę prasidėjo greitas visuomenės integravimas į šiuolaikinę Europos bendruomenę. Jis vyksta visose – mentaliteto, ekonomikos, papročių, elgesio normų, kultūros ir švietimo modelių sferose. Didžiausias išbandymas teko miesto pramonei, kuri turėjo labai greitai restruktūrizuotis ir prisitaikyti prie postindustrinės visuomenės diktuojamų sąlygų.
1993 m. gegužės 11 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas (autorius – Arvydas Každailis).
[taisyti] Ekonomika
Panevėžys – didžiausias Aukštaitijos pramonės centras, turintis įtakos viso regiono plėtrai. Svarbiausios įmonės:
- alaus darykla „Kalnapilis“ – (šiuo metu – AB „Kalnapilio-Tauro grupė“), viena seniausių miesto įmonių,
- salyklo gamykla „Viking Malt“,
- malūnas „Malsena“,
- tekstilės gamykla „Linas“,
- ir kt.
Didelį vaidmenį Panevėžio ekonomikoje vaidino AB „Ekranas“ – didžiausia kineskopų gamykla Baltijos šalyse. Įmonėje dirbo apie 4000 darbuotojų. 2006 metais bankrutavusi bendrovė pakėlė mieste socialinę įtampą (beveik dvigubai šoktelėjo nedarbo lygis).
Šiuo metu vykdomi stambiausi Panevėžio ekonominiai projektai – daugiafunkcinis prekybos ir pramogų kompleksas „Babilonas“, šalia miesto kuriamas regioninis logistikos centras, pasirengta sporto komplekso „Panevėžio arena“ statybai ir kt.
[taisyti] Gyventojai
[taisyti] Tautinė sudėtis
Pagal tautinę sudėtį, Panevėžys – vienas lietuviškiausių miestų šalyje. Tautinė gyventojų sudėtis (proc.):
- Lietuvių – 96%
- Rusų – 2,6%
- Ukrainiečių – 0,4%
- Baltarusių – 0,2%
- Lenkų – 0,2%
- Žydų – 0,02%
- Kitų – 0,28%
[taisyti] Demografinė raida
Pagal 1897 m. pirmojo visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis Panevėžyje gyveno 6503 vyrai ir 6465 moterys, iš viso 12 968 gyventojai. Apie pusę gyventojų tuo metu sudarė žydai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą mieste jau gyveno apie 14 000 gyventojų.
Po Antrojo pasaulinio karo miesto natūrali raida buvo sutrikdyta. Miesto gyvenimą labai stipriai įtakojo komunistų partijos ir sovietinių valdžios įstaigų direktyvinis vadovavimas. Taip buvo sudarytos palankios sąlygos Panevėžiui plėstis.
Miestas formuotas kaip stambus pramonės centras, jame 6-8 dešimtmečiais pastatyta daug stambių pramonės įmonių, todėl vėl labai sparčiai didėjo gyventojų skaičius. 1959–1979 metais panevėžiečių padaugėjo nuo 41 100 iki 101 500, tai yra, per 20 metų jų padaugėjo 2,4 karto. Populiacijos augimo tempai išliko aukšti ir 1979–1990 m., kai gyventojų padaugėjo dar 1,28 karto, jų skaičius pasiekė 130 000.
[taisyti] Žymūs žmonės
- žurnalistas ir politikos veikėjas Algimantas Čekuolis (1931-)
- knygnešys Jokūbas Daumantas (1876-1924)
- gydytojas Andrius Domaševičius (1865-1935)
- visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861-1943)
- krepšininkas ir krepšinio treneris Jonas Kazlauskas (1954-)
- knygnešys Juozas Milašiūnas (1852-1943)[1]
- lenkų poetas, vertėjas Zigmundas Lavrinovičius (1925-1987)
- žydų rašytojas Dovydas Apothekeris (1855-1911)
- visuomenės veikėjas Antanas Smilga (1865-1920)
- poetas, eseistas Vaidotas Daunys (1958-1995)
- fizikas, prof. Vladas Vanagas (1930-1990)
- vargonų meistras Martynas Masalskis (1858-1954)
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- 2 gimnazijos:
- J. Balčikonio, buvusi Panevėžio berniukų gimnazija
- V. Žemkalnio, buvusi Marijos mergaičių mokykla
- jaunimo mokykla
- suaugusiųjų bendrojo lavinimo vidurinė mokykla
- V. Mikalausko menų mokykla
- 14 vidurinių mokyklų
- suaugusiųjų mokymo centras
- kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla
- specialioji mokykla
- 5 pagrindinės mokyklos
- pradinė mokykla
- „Linelio“ specialioji mokykla-darželis
[taisyti] Administracija
Panevėžys | |
---|---|
![]() |
|
Valstybė: | Lietuva |
Apskritis: | Panevėžio apskritis |
Miestas turi atskiros savivaldybės statusą. Atstovaujamoji valdžia – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Panevėžio miesto savivaldybės administracija.
Seniūnijų nėra.