Roma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės – Roma (reikšmės).
Roma | |
---|---|
Koliziejus naktį | |
Valstybė: | Italija |
Meras: | Walter Veltroni |
Gyventojų | :2 546 806 |
Plotas: | 1523 km² |
Roma (ital. Roma) – Italijos sostinė, esanti šalies centrinėje dalyje prie Tibro upės. 2,56 mln. gyventojų (2007). Administracinis ir politinis centras (prezidento, ministerijų būstinės), Lacijo regiono sostinė ir pagrindinis miestas. Didelis turizmo centras, turintis daugybę antikinių ir viduramžių paminklų (I amžiaus Koliziejus, rūmai, akvedukai, fontanai ir kiti statiniai), turtingus muziejus. Svarbus automobilių, elektrotechnikos, lengvosios pramonės centras, didelis oro (Fiumicino-Leonardo da Vinci oro uostas), geležinkelio ir automobilių transporto mazgas. Mieste veikia metropolitenas. 1960 m. Romoje vyko vasaros olimpinės žaidynės. Pačiame mieste yra Vatikano valstybė – popiežiaus rezidencija. Romos centras nuo Antikos laikų išsidėstęs ant septynių kalvų, todėl Roma dažnai vadinama „miestu ant septynių kalvų“.
Roma vadinama amžinuoju miestu. Per Italijos viduryje esančią Lacijo sritį teka legendomis apipintas Tibras. Šios upės krantuose prieš pustrečio tūkstančio metų buvo įkurtas vienas seniausių pasaulio miestų, dabartinė Italijos sostinė Roma. Tai nepaprastas miestas – muziejus. Didžiausią įspūdį kelia senovės romos laikų statiniai: Koliziejus, Panteonas, Forumas, katakombos ir kt. Unikalus šis miestas dar ir tuo, kad jame yra mažytė popiežiaus valstybė – Vatikanas. Tai labiausiai lankomas miestas pasaulyje.
[taisyti] Istorija
[taisyti] Priešistoriniai laikai ir Antika
Romą geležies amžiuje įkūrė lotynų gentys ant Palatino kalvos. Pirmieji gyventojai buvo avių augintojai (apie 800-750 m. pr. m. e.), vėliau užsiėmę ir amatais bei prekyba su kaimynais.
Pagal legendą, pirmąkart užrašytą Livijaus, Romą 753 m. pr. m. e. įkūrė Romulas. Nužudęs savo dvynį brolį Remą, Romulas tapo pirmuoju Romos karaliumi. Nuo šios datos romėnai skaičiavo metus (Ad urbe condita arba A.U.C). Pasak legendos, netrukus po miesto įkūrimo romėnai susigaudė, kad neturi žmonų. Tuomet jie nusprendė pagrobti moterų iš sabinų genties.
Po Romulo buvo dar šeši karaliai. Numa Pompilijus (apie 715-673 m. pr. m. e.) savo karaliavimo laikotarpiu įvedė Vestos kultą, o Ankus Marcijus (642-617 m. pr. m. e.) išplėtė Romos kontroliuojamą teritoriją iki pat Tirėnų jūros. Gyventojai tuo metu dalijosi į dvi grupes – patricijus, kurie priklausė aristokratijai, ir plebėjus, kurie buvo laisvi Romos gyventojai, tačiau neturėjo jokių politinių teisių.
Patricijai buvo tikrieji lotynų palikuonys, save vadinę patres. Jie buvo susibūrę į grupes (lot. gentes), kurių nariai dalyvavo tuose pačiuose kultuose, o jų vaikai tuokėsi ir prekiavo tarpusavyje. Tuo tarpu plebėjai greičiausiai buvo sabinų palikuonys bei kiti atvykėliai. Tarp patricijų ir plebėjų galėjo būti tik klientiniai santykiai, t.y. plebėjas galėjo tapti kurios nors iš patricijų giminės klientu, tuo pačiu gaudamas jų apsaugą (teisinę ir ekonominę)..