Nacionalinė valstybė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nacionalinė valstybė – tokia valstybė, kurios didžiąją gyventojų dalį sudaro kokios nors tautybės žmonės, arba žmonių grupė, laikanti save tos šalies piliečiais. Nacionalinėse valstybėse nebūtinai kalbama tokia kalba, kuria pavadinta šalis, pvz: šveicarai laiko save šveicarais kaip tauta, bet šneka vokiečių, italų, prancūzų ir retoromanų kalbomis.