Biržai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Biržai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() ![]() |
||||||||||||||||
Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Biržų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų (2006): | 14 868 | |||||||||||||||
|
Biržai – miestas šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 66 km į šiaurę nuo Panevėžio. Miestas yra 201 km į šiaurę nuo Vilniaus, netoli Latvijos sienos. Rajono savivaldybės, miesto seniūnijos ir Širvėnos seniūnijos centras, taip pat parapijos centras, regioninio parko direkcija. Miesto teritorijoje į Širvėnos ežerą Biržų šiauriniame pakraštyje įteka Agluona ir Apaščia. Miestas skirstomas į Naujamiestį (į vakarus nuo Agluonos), Senamiestį ir Astravą. Yra tekstilės (ypač linų), maisto pramonė.
Netoli Biržų miesto yra ir Biržų kaimas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Dabartinio miesto teritorijoje gyventa jau neolite. Biržai minimi 1415 m., kai Jogaila lankydamas Lietuvos žemes, apsilankė ir Biržuose. 1455 m. Kazimieras Jogailaitis Radvilai Astikaičiui dovanojo 6 pavaldinius ir žemės. Radvilos čia plėtė valdas ir Biržus valdė nuo XVI a. iki 1804 metų.
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1500 m., Biržai kaip miestelis pirmą kartą paminėti 1520 m. Per Biržus ėjo strateginis kelias iš Rygos į Vilnių, nuo 1547 m. tapo Biržų kunigaikštystės centru. 1564-1731 m. valdė protestantiška Biržų – Dubingių Radvilų šaka. 1587 m. iš užtvenktų Agluonos ir Apaščios upių suformuotas seniausias Lietuvoje tvenkinys – Širvėnos ežeras. 1589 m. gautos Magdeburgo teisės, kurios vėliau buvo ne kartą praplėstos.
XVII a. pradžioje čia iš Trakų atsikėlė karaimų. Per karus su Švedija 1625 bei 1657 m. miestas nuniokotas. 1701 m. Biržų pilyje pasirašyta Biržų sutartis. Pilis vėl sugriauta per Šiaurės karą 1704 m. 1731 metais miestas atiteko Nesvyžiaus Radvilų šakai, 1794 m. įkeistas Tiškevičiams, nuo 1844 m. – Tiškevičių majoratas. 1863 m. sukilimo metu prie Biržų vyko Biržų kautynės.
Nuo XIX a. antros pusės miestas augo ir tarpukario metais tapo svarbiu šiaurės Lietuvos miestu. Nacių okupacijos metu čia sušaudyta apie 3000 žydų. Nuo 1950 m. – rajono centras. 1997 m. lapkričio 6 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Biržų vardo kilmė nėra aiški. Galima manyti, kad jis kilęs nuo bendrinio žodžio biržis „beržynas“ „ruplusis beržas“, biržė „beržynėlis“, biržtva „beržynas, baltmiškis“. Todėl pirminė reikšmė galėjo būti susijusi su miško, krūmų, beržyno ar beržynėlio savokomis. Tačiau lieka neaišku, kaip iš žodžio biržė ar biržis atsirado Biržai. Matyt, galūnė -ai gali būti vėlesnė forma, o ankstesnė buvusi Biržes; jos kilmininkas Biržų galėjo sąlygoti ir vardininko su galūne -ai atsiradimą.
[taisyti] Architektūra ir kultūra
Senoji miesto dalis suformuota Valakų reformos metu XVI a. prie tvirtovės pagal stačiakampio formos planą, 1661-1662 m. bei 1923 m. miestas plėstas. Dalis senamiesčio yra kultūros paveldas. Šiuolaikinis miestas susiformavo XX a. antroje pusėje. Čia yra Šv. Jono krikštytojo (pastatyta 1861 m.) ir evangelikų reformatų bažnyčios. Širvėnos ežero pietinėje pusėje stovi Biržų pilis (XVI a.), o joje – muziejus „Sėla“; grafų Tiškevičių rūmai. Yra paštas, kultūros namai, keli stadionai, rajono centrinė ligoninė. Mieste vyksta Biržų regata.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- „Saulės“ gimnazija
- jaunimo mokykla
- 2 vidurinės mokyklos: „Atžalyno“ ir „Aušros“
- Kaštonų pagrindinė mokykla
- 2 mokyklos-darželiai: „Ąžuoliukas“ ir „Vyturėlis“
[taisyti] Nuorodos
Biržų miesto seniūnija | |
---|---|
Savivaldybė: | Biržų rajono |
Administracinis centras: | Biržai |
Plotas: | 16,35 km² |
Gyventojai: | 14.999 (2005 m.) |
Gyventojų tankumas: | 917 žm./km² |
Kaimų skaičius: | 0 |
Seniūnas: | Stasys Jakniūnas |
Žemėlapis | |
![]() |
Biržų rajono seniūnijos |
Biržų miesto seniūnija | Nemunėlio Radviliškio seniūnija | Pabiržės seniūnija | Pačeriaukštės seniūnija | Papilio seniūnija | Parovėjos seniūnija | Širvėnos seniūnija | Vabalninko seniūnija |