Jonas Vilkaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Vilkaitis (1888 m. gegužės 11 d. Kybartuose – 1975 m. ?) – kooperatininkas, visuomenės ir politinis veikėjas.
[taisyti] Biografija
Mokėsi privačiai, Marijampolės ir Petrapilio gimnazijose. 1911 – 1915 m. Petrapilio psichoneurologijos institute studijavo pedagogiką ir istoriją.
1910 – 1911 m. – vienas iš Giedros draugijos steigėjų Rygoje, dirbo jos pradžios mokykloje, dalyvavo LSDP veikloje, redagavo laikraščio „Brėkšta“ Nr. 2, atsišaukimus lietuvių ir rusų kalbomis, buvo suimtas ir ištremtas iš Rygos.
1912 – 1914 m. – Petrapilio lietuvių studentų draugijos pirmininkas. 1915–1918 m. tarnavo Žemietijų sąjungoje, 1918 m. redagavo „Darbininkų Balsą“. 1918 m. LSDP deleguotas į Vilniaus Darbininkų tarybą, joje išrinktas Vykdomojo komiteto nariu. 1919 m. – savivaldybių organizatorius Tauragės apskrityje, Tauragės savivaldybės tarybos narys, 1920 – 1924 m. Tauragės apskrities savivaldybės pirmininkas.
1928 m. lapkričio 5 d. išrinktas Kauno ligonių kasos direktoriumi. Jo iniciatyva buvo atidaryta tuberkuliozės sanatorija Varėnoje ir vaikų stovykla Gelgaudiškyje.
1930 m. – „Socialdemokrato“ bendradarbis, redakcinės komisijos narys, 1938 m. – „Minties“ redaktorius. 1940 m. – „Raidės“ bendrovės valdybos pirmininkas, „Paramos“ kooperatyvo narys.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV. 1964 ir 1967 m. išrinktas LSDP Užsienio delegatūros valdybos nariu, 1964 – 1975 m. – Užsienio delegatūros pirmininkas.