Sankcija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sankcija (pr. sanction; iš lot. sanctio, grasinimas nubausti; sancire, vertinti, negrąžinamai įtvirtinti, grasinti bausme) – socialinėje sistemoje integruotas poveikis, nukreiptas į sistemos, jos posistemių, elementų aktyvumą, sąveiką, kurio paskirtis yra (ne)tiesiogiai skatinti, remti arba slopinti jų veikimą (ar neveiklumą).
Turinys |
[taisyti] Rūšys
[taisyti] Pozityvios sankcijos
Pozityvios sankcijos yra tokios, kurios skatina ligšiolinį elgesį (ar jo nebuvimą) – apdovanojimai, materialinis ar kitoks atlyginimas, žodinis ar neverbalinis paskatinimas, pakėlimas pareigose ir kt.
[taisyti] Negatyvios sankcijos
Negatyvios sankcijos yra tokios, kurių paskirtis – slopinti, neutralizuoti, sabotuoti, dekatalizuoti kokio nors asmens veiklą ar jos pasekmes.
Negatyvios sankcijos apima nubaudimą, papeikimą, neigiamą viešą veiklos įvertinimą, ją įvardijant kaip priešingą esamų standartų atžvilgiu.
[taisyti] Žiūrėk taip pat
Sociumas, konsekvencija, bausmė, teisių ir pareigų vienovė.