Perdita (palydovas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Atradimas | |
---|---|
Atradėjas: | Erich Karkoschka / Voyager 2 |
Atrastas: | 1999 m. gegužės 18 d. |
Orbitos charakteristikos | |
Didžioji pusašė: | 76 416 km |
Ekscentricitetas: | 0,003 |
Apskriejimo periodas: |
0,638 d. |
Posvyris: | 0,07° (į Urano ekvat.) |
Planetos palydovas: | Urano |
Fizinės charakteristikos | |
Vidutinis skersmuo: | 26,6 km[1] |
Paviršiaus plotas: | ~2200 km² |
Tūris: | ~98 000 km³ |
Masė: | ~1,3×1016 kg |
Vidutinis tankis: | 1,3 g/cm³ |
Laisvojo kritimo pagreitis: |
0,0047 m/s² |
Pabėgimo greitis: | 0,011 km/s |
Ašies posvyris: | 0 |
Albedas: | 0,07 |
Paviršiaus temperatūra: |
vid: 64 K |
Perdita arba Uranas XXV – gamtinis Urano palydovas. 1999 m. gegužės 18 d. atrado Erich Karkoschka nuotraukose, kurias dar 1986 m. padarė erdvėlaivis Voyager 2, skriejęs pro Uraną[2]. Trūkstant įrodymų, 2001 m. palydovas buvo išbrauktas iš sąrašo, tačiau 2003 m. Humble kosminis teleskopas užfiksavo objektą toje vietoje, kur Perdita ir turėjo būti[1].
Iš karto po atradimo suteiktas laikinas S/1986 U 10 pavadinimas[2]. Vėliau pavadintas Viljamo Šekspyro pjesės „Žiemos pasaka“ veikėjos vardu.
Išskyrus palydovo dydį ir orbitą daugiau nieko nežinoma. Dauguma charakteristikų suskaičiuotos teoriškai.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Mark R.Showalter, Jack J.Lissauer, „The Second Ring-Moon System of Uranus: Discovery and Dynamics“, 2005. Science Express.
- ↑ 2,0 2,1 E.Karkoschka, „IAUC 7171: S/1986 U 10; C/1999 J2; V1333 Aql“, 1999.
![]() |
Kordelija • Ofelija • Bianka • Kresida • Desdemona • Džuljeta • Portija • Rozalinda • Kupidas • Belinda • Perdita • Pukas • Mabė Miranda • Arielis • Umbrielis • Titanija • Oberonas Fransiskas • Kalibanas • Stefanas • Trinkulas • Zikoraksas • Margareta • Prosperas • Setebosas • Ferdinandas |