Prancūzų revoliucinis kalendorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prancūzų revoliucinis kalendorius1789 m. po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos sukurtas naujas kalendorius. 1789 m. liepos 15 d. Bastilijos šturmas tapo I-aisiais laisvės metais (An I de la liberté). Prancūzų revoliuciniu kalendoriumi buvo naudojamasi apie 12 metų, po to jis nunyko. Kalendorių sukūrė speciali komisija vadovaujama Charles Gilbert Romme. Kalendorių spalio 24 1793 patvirtino Nacionalinis Konventas.

[taisyti] Metų skaičiavimas

Metai skaičiuojami nuo „Respublikos eros pradžios“, t.y., nuo 1792 rugsėjo 22. Metų skaičiavimas „nuo Kristaus gimimo“ panaikintas. 1792 m. rugsėjo 22 d. sutapo su rudens lygiadieniu, kitų metų pradžia buvo laikomas pusiaunaktis tos dienos, kuri tais metais sutapdavo su rudens lygiadieniu.

[taisyti] Mėnesių pavadinimai

Metus sudarė 12 mėnesių naujais pavadinimais po 30 dienų + 5 arba 6 dienos (priklausomai, keliamieji ar nekeliamieji metai), neįeinančios į mėnesius (sankiulotidės). Mėnesį sudarė 3 savaitės po 10 dienų. Mėnesių pavadinimai:

  1. Vandemjeras – vynuogių rinkimo
  2. Brumeras – rūko
  3. Frimeras – šalnų
  4. Nivozas – sniego
  5. Pliuvozas – lietaus
  6. Vantozas – vėjo
  7. Žerminalis – dygimo
  8. Florealis – žydėjimo
  9. Prerialis – pievų
  10. Mesadoras – pjūties
  11. Termidoras – kaitros
  12. Fruktidoras – vaisių

Mėnesio galūnė nurodo metų laiką. Kiekvienai dienai buvo priskiriamas tam tikras augalo, gyvūno ir pan., pavadinimas. Pavadinimus sukūrė poetas Fabras Deglantinas.

[taisyti] Paros suskirstymas valandomis ir minutėmis

Valandą sudarė 100 minučių, minutę – 100 sekundžių, parą – 10 valandų.


1789m liepos 14 d. karaliaus valdžia buvo panaikinta. Valstiečiai jo nekentė ir kai karalius buvo laisvais jie sakydavo : šiandien karalius nieko neveikia.