Palanga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Palanga | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() ![]() |
||||||||||||||||
Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Palangos savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų (2006): | 17 671 | |||||||||||||||
|
Palanga – Lietuvos kurortinis miestas prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, Klaipėdos apskrityje. Miestas turi savivaldybės statusą ir apima Palangos, Šventosios bei Būtingės gyvenvietes.
Turinys |
[taisyti] Geografija
Pro miestą vakarų link teka Rąžės upė, per kurią pastatyta net 10 tiltų ir tiltukų. Vakarinį miesto pakraštį skalauja Baltijos jūra, čia yra daug paplūdimių. Pačiuose Palangos rytuose yra Pavėsio kolektyviniai sodai. Pietiniame pakraštyje yra Nemirseta, etnografinės Anaičių kapinės. Pakeliui nuo Palangos centro link Šventosios, maždaug ties Kunigiškiais, yra Palangos oro uostas. Palangoje taip pat yra hipodromas.
Link Klaipėdos pajūriu yra nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai.
[taisyti] Kraštinės koordinatės
![]() |
56° 04' 30‘’ | ![]() |
|||||||||
21° 03' 00‘’ |
|
21° 08' 30‘’ | |||||||||
55° 51' 20‘’ |
[taisyti] Miesto dalys
- Anaičiai
- Būtingė
- Dobilas
- Kalgraužiai
- Karvelynas
- Kunigiškiai
- Kontininkai
- Manciškė
- Nemirseta
- Paliepgiriai
- Plytinė
- Šventoji
- Užkanavė
- Vanagupė
- Vilimiškė
- Virbališkė
[taisyti] Istorija
Palangos teritorijoje žmonės gyveno jau III-I tūkstantmetyje pr. m. e. Rasta šio laikotarpio akmeninių, titnaginių, raginių kirvių, ietigalių. III–IV a. kapinyne rasta Romos monetų, žalvarinių papuošalų, geležinių įrankių ir ginklų, VIII–XIII a. kapuose – kuršiams būdingų žalvarinių ir sidabrinių papuošalų, ginklų, svarstyklių, gintaro kabučių ir karolių.
Pirmą kartą Palanga buvo paminėta 1161 m. birželio 15 d., danams užėmus Palangos pilį, nors kai kurie šaltiniai nurodo, kad pirmąkart Palanga paminėta tik 1253 m. (kaip Palange).
1300-1413 m. Palangoje ant Birutės kalno veikė stulpinė stebykla Saulės ir Mėnulio judėjimui sekti ir kalendoriui tvarkyti.
XIII ir XIV a. buvo žvejų kaimas. Jį kelis kartus buvo užgrobę Livonijos ir Kryžiuočių ordinai. XV–XVII a. Palanga buvo svarbiausias Lietuvos uostas. Nuo 1547 m. minima kaip miestelis. XVI a. pabaigoje pastatyta bažnyčia. 1600 m. leista rengti vieną savaitinį turgų ir du metinius prekymečius. Vėliau prekybos privilegijos buvo išplėstos. 1701 m. Švedijos kariuomenė išgriovė uostą. 1791 metais Varšuvos ketverių metų seimas Palangai kaip karališkam miestui suteikė Magdeburgo teises.

XIX a. pradžioje pradėjo garsėti kaip vasarvietė. 1824 m. Palangą nusipirko grafas Mykolas Tiškevičius (Michał Tyszkiewicz). 1831 m. sudegė daug namų. XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje buvo valsčiaus centras. Spaudos draudimo metais per Palangą buvo gabenama lietuviška spauda. 1899 m. pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis (Keturakio „Amerika pirtyje“). Po pirmojo pasaulinio karo iki 1921 m. priklausė Latvijai. 1932 m. Palanga gavo antros eilės miesto teises, 1933 m. – miesto ir kurorto teises. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta beveik pusė miesto, subombarduota pionierių stovykla, fašistai nužudė apie 700 gyventojų. Pagal 1973-1975 m. Palangos plėtimo projektą prijungtos 5 gyvenvietės (Vanagupė, Kunigiškiai, Monciškė, Nemirseta, Šventoji).
1996 m. Prezidento dekretu patvirtintas Palangos herbas.
[taisyti] Kurortas
Palanga – respublikinės reikšmės klimatinis, balneologinis ir purvo terapijos kurortas. Gausu sanatorijų, sveikatingumo centrų, ligoninių (Palangos, reabilitacijos, jūrininkų ligoninės reabilitacijos centras.
Svarbiausi gydomieji veiksniai:
- organizmą grūdinantis ir tonizuojantis klimatas
- intensyvi Saulės radiacija (šiltuoju metų laiku būna daugiau saulėtų dienų nei kitur Lietuvoje
- vėsios jūros maudyklės
- mažos, vidutinės ir didelės mineralizacijos vandenys
- gydomasis purvas
Gydomi nervų sistemos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos, antrinės virškinimo ir judamojo aparato, aterosklerozinės ir hipertoninės, kvėpavimo organų ligos. Ištisus metus veikia sanatorijos ir poilsio namai.
Palangoje taip pat yra miesto globos namai.
[taisyti] Architektūra ir kultūra
Architektūros pamiklai:
- 1827 m. įkurta vaistinė
- Birutės kalno koplyčia (XIX a. antra pusė)
- neorenesansinio stiliaus Tiškevičių rūmai, dabartinis Gintaro muziejus (1897 m., vokiečių architektas F. Švechtenas)
- botanikos parkas (įrengtas pagal prancūzų architekto Eduardo Andrė ir belgų dendrologo Beiseno de Kolono projektą)
- Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia – neogotikinė bažnyčia (1897–1907 m., vokiečių architektas E. Štrandmanas. Marmūrinis interjeras – prancūzų skulptorius Mona)
- Iveros Dievo Motinos ikonos bažnyčia
Šiuolaikiniai pastatai:
- vasaros estrada
- „Anapilis“
- Jūros tiltas
Skulptūros:
- „Eglė žalčių karalienė“
- „Jūratė ir Kastytis“
Be to, kiekvieną vasarą netoli Palangos įrengiamoje lenktynių trasoje vyksta „Horn Grand Prix“ 1003 kilometrų lenktynės, sutraukiančios daug automobilių sporto gerbėjų iš visos Lietuvos. Miesto pietuose, piečiau Gintaro muziejaus, yra rozariumas (rožių sodelis), stūkso Birutės kalnas ir Žemaičių kalnelis. Šiaurėje – Naglio kalnas.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- senoji gimnazija
- 2 vidurinės mokyklos: „Baltijos“ ir V. Jurgučio
- sanatorinė mokykla
- 2 pradinės mokyklos: Palangos ir Smilčių
- Šventosios bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla
- 2 mokyklos-darželiai: „Gintarėlis“ ir „Pasaka“
[taisyti] Administracija
Palanga | |
---|---|
![]() |
|
Valstybė: | Lietuva |
Apskritis: | Klaipėdos apskritis |
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Palangos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Palangos savivaldybės administracija.
[taisyti] Seniūnijos
Palangos savivaldybėje yra viena – Šventosios seniūnija.
[taisyti] Nuorodos
- KaRRamba
- Palangos savivaldybės svetainė
- Palangos turizmo informacijos centras
- Travel.lt
- Miesto žemėlapis
- Palangos grąžinimas Lietuvai
- Palanga: įvykiai, skaičiai, faktai
- Palangos dvaras