Hemolizinė gelta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hemolizinė gelta – geltos rūšis. Atsiranda, kai dėl hemolizės hemobilirubino (netiesioginio bilirubino) pasigamina daug daugiau nei normaliai ir jis lieka kraujyje, nes kepenys nepajėgia jo viso paversti cholebilirubinu (tiesioginiu bilirubinu). Ilgiau užtrukus intensyviai hemolizei, pažeistos kepenų ląstelės dėl funkcinio perkrovimo pradeda išskirti tirštą tulžį, kuri nenuteka ir užkemša tulžies latakus. Juose susikaupia tulžis. Patenka tulžies ir į kraują. Prie hemolizinės geltos dar prisideda ir cholestazinė gelta (mechaninė gelta).
Hemolizinės geltos priežastis yra sepsis, gyvatės įkandimas ir kiti atvejai, kai smarkiai irsta eritrocitai.
Ligos atveju ligonio šlapimas būna rusvas, o išmatos tamsiai rudos spalvos.