Lietuvos tarptautiniai santykiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
![]() Vienas iš straipsnių apie Lietuvą |
Istorija LDK |
Politinė sistema |
Geografija Lietuvos apskritys |
Kita
Ekonomika |
Lietuva yra Jungtinių Tautų narys nuo 1991 m. rugsėjo 18 d. ir dalyvauja daugelyje Jungtinių Tautų organizacijų ir susitarimų. Lietuva taip pat yra Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Europoje narė, Šiaurės Atlanto Koordinacinės Tarybos, Europos Tarybos, NATO ir Europos Sąjungos narė. Nuo 2001 m. gegužės 31 d. – Pasaulinės Prekybos Organizacijos narė.
Lietuva turi diplomatines atstovybes 94 šalyse šešiuose žemynuose bei konsulatus dar keliose šalyse.
Turinys |
[taisyti] Lietuvos-Lenkijos santykiai
Lietuvos santykiai su Lenkija yra šilčiausi per paskutinius naujausią šių valstybių istoriją. Santykius šiek tiek tamdo iškeliami lenkų tautinės mažumos teisių Lietuvoje klausimai.
[taisyti] Lietuvos-Baltarusijos santykiai
Lietuva palaiko Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų požiūrį į Baltarusiją, nors laikosi pragmatiškos bendradarbiavimo politikos.
[taisyti] Lietuvos-Rusijos santykiai
Po nepriklausomybės paskelbimo 1990 kovo 11 d. Lietuvos santykiai su Rusijos Federacija nebuvo adekvatūs santykiams su Sovietų Sąjunga. Lietuvos – Sovietų Sąjungos santykiai tuo metu buvo itin komplikuoti, tuo tarpu Rusijos Federacija, kaip ir Lietuvos Respublika, siekė visiško suvereniteto.
Rusija pripažino Lietuvą 1991 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos ir Rusijos santykiai grindžiami 1991 liepos 29 d. Sutarties dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų tarp Lietuvos Respublikos ir RTFSR nuostatomis ir tikslais. Ši sutartis daug prisidėjo prie to, kad po rugpjūčio pučo, kuris buvo beveik tuoj pat po sutarties pasirašymo, Lietuvą pripažino užsienio valstybės. Derybos dėl šios sutarties vyko gana ilgai ir nelengvai. Pati didžiausia kliūtis buvo reikalavimas, kad Rusijos Federacija pripažintų Lietuvą 1920-ųjų taikos sutarties su Rusija dėl sienų ribose. Nors tos sienos dabar gerokai įeina į Baltarusijos teritoriją, Lietuvos tikslas buvo ne tų teritorijų prijungimas, o Vilniaus krašto priklausomybės Lietuvai įteisinimas (kas galutinai padaryta tik pasirašius Lietuvos- Lenkijos sutartį). Rusijos Federacija 1991-aisiais nenorėjo laikyti savęs Lenino ar bolševikų Rusijos įsipareigojimų perėmėja. Kai 1991 m. pabaigoje Tarybų Sąjunga žlugo, Rusija prisiėmė Tarybų Sąjungos teises su vieta Saugumo Taryboje, bet įsipareigojimų priimti nenorėjo.
Derybos dėl Rusijos kariuomenės išvedimo buvo dar ilgesnės ir sudėtingesnės. 1991 m. pabaigoje net nebuvo aišku kokios valstybės kariuomenė yra Lietuvos teritorijoje, nes Tarybų Sąjunga buvo nebeegzistuojanti valstybė. Tik vėliau Rusijos Federacija pareiškė, kad ta kariuomenė yra Rusijos kariuomenė. 1992 m. rugsėjo 8 d. turėjo būti pasirašyta politinė sutartis su Rusija, pagal kurią kariuomenė būtų išvesta, bet pasirašyta ji nebuvo – tik keletas protokolų.
Šiuo metu tarp valstybių yra pasirašyta 31 sutartis, susitarimas. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. spalio 9 d.
[taisyti] Lietuvos diplomatinis atstovavimas Rusijoje
- 1991 m. spalio 7 d. LR laikinuoju reikalų patikėtiniu paskirtas E.Bičkauskas (iki 1993 m.).
- 1993 kovo 26 LR ambasadoriumi Rusijoje paskirtas R.Kozyrovičius; 1993 balandžio 15 ambasadorius R.Kozyrovičius įteikė skiriamuosius raštus (atstovavo Lietuvai iki 1999 lapkričio 8).
- 2000 gegužės 15 skiriamuosius raštus įteikė Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Zenonas Namavičius. Atstovavo Lietuvai iki 2002 kovo 20.
- Šiuo metu Lietuvą atstovauja Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Rimantas Šidlauskas (2002 rugsėjo 26 įteikė skiriamuosius raštus).