Katalizatorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Katalizatorius – medžiaga, kuri sumažina reakcijos aktyvacijos energiją, todėl padedamos katalizatorių gali vykti tos cheminės reakcijos, kurios paprastai nevyksta.

Vykstant katalitinei reakcijai katalizatorius nėra sunaudojamas. Paprastai katalizatoriaus kiekis žymiai mažesnis, negu reaguojančių medžiagų. Katalizatoriais gali būti tiek organinės (pvz., Fermentai), tiek neorganinės medžiagos.

Pagrindinis veikimo principas – viena lėta reakcija pakeičiama keliomis greitomis. Taip pat katalizatoriai gali suteikti dalinį krūvį (aromatinių junginių halogeninimas, kat. AlBr3) arba sunaikina prijungiamos molekulės struktūrą (hidrinimas katalizatoriumi naudojant paladį, kuriame ištirpusios vandenilio dujos netenka molekulinės struktūros ir lengvai dalyvauja įvairiose reakcijose).