Falklando salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Islas Malvinas/Falkland Islands
Folklando salų vėliava Folklando salų herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Falklando salos žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Puerto Archentinas/Stenlis
Didžiausias miestas Puerto Archentinas/Stenlis
Valstybės vadovai Elžbieta II
Karalienė
Alan Hucle
Gubernatorius
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
12 173 km² (163)
0
Gyventojų
 - 2005 (apsk.)
 - Tankis
 
3060 (225)
0,24 žm./km² (229)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2005 (apsk.)
75 mlrd. $ (222)
25 000 $ (-)
Valiuta Folklando svaras
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC-4
UTC-3
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
JK užjūrio departamentas
1982 m. birželio 14
Valstybinis himnas Folklando salų himnas
Interneto kodas .fk
Šalies tel. kodas +500

Malvinų salos (isp. Islas Malvinas), Falklando salos (angl. Falkland Islands) – Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija pietiniame Atlanto vandenyne, į rytus nuo Argentinos, kuri turi pretenzijų į šias salas. Sudarytos iš dviejų pagrndinių salų – Soledado (Rytų Folklando) bei Gran Malvinos (Vakarų Folklando) ir apie 700 mažyčių salelių. Sostinė ir didžiausias miestas – Stenlis (Puerto Archentinas), išsidėstęs Soledado saloje.

Argentinai priklausiusias salas 1883 m. okupavo britai. 1982 m. valdant karinei chuntai, buvo siekta salas išvaduoti. Tai sukėlė Malvinų karą, kurį argentiniečiai pralaimėjo. Argentina Malvinų salas laiko neatsiejama Ugnies Žemės, Antarktikos ir Pietų Atlanto salų provincijos teritorija.

Turinys

[taisyti] Vardo kilmė

Pavadinimas Islas Malvinas kilo nuo prancūziško pavadinimo Îles Malouines, kurį davė 1764 m. salas aplankęs prancūzų jūrininkas Louis Antoine de Bougainville – jis salas pavadino pagal Prancūzijos uostamiestį Sen Malą (Saint-Malo). Anglišką pavadinimą Falkland Islands salos gavo 1690 m. kai jas pasiekęs John Strong pavadino savo pono Anthony Cary, 5th Viscount Falkland garbei. Tarpukario Lietuvoje šios salos buvo vadintos Sakalų žeme.

[taisyti] Istorija

Salas 1520 m. atrado Ferdinando Magelano ekspedicija, ieškojusi kelio į Ramųjį vandenyną. Ekspedicijos dalyvis Estebanas Gomesas žemėlapyje jas pažymėjo San Antón (Šv. Antano) vardu. Dar daugiau nei šimtmetį Malvinų salos buvo tik piratų ir korsarų (Džono Deiviso, Frencio Dreiko, Ričardo Haukinso) prieglobstis. 1600 m. salas aplankė olandų ekspedicija, vadovaujama Sebald de Weert. Olandai salas savo žemėlapiuose pažymėjo Sebald vardu. Pirmą kartą apie išsilaipinimą salose užsiminta tik 1690 m., kai čia apsilankė brito John Strong ekspedicija. 1764 m. prancūzai Malvinuose įkūrė pirmąją gyvenvietę – Port Luisą (Soledado s.). 1765 m. kapitono Džono Bairono ekspedicija salas paskelbė Anglijos karaliaus valdomis. 1766 m. Port Egmonto (Saunderso sala) krantinėje britai įkūrė pirmąją gyvenvietę. Tais pačiais metais ispanai įsigijo prancūzų kolonijas ir perdavė Buenos Airių žinion. 1770 m. jie užėmė ir britų koloniją Port Egmonte, tačiau 17711774 m. britai buvo susigrąžinę šias valdas.

Ženklas Argentinoje (Entre Riosas), primenantis, kad Malvinų salos – Argentinos teritorija
Ženklas Argentinoje (Entre Riosas), primenantis, kad Malvinų salos – Argentinos teritorija

1816 m. Argentinai tapus nepriklausoma respublika, Malvinų salos pagal uti possidetis principą, kaip La Platos Vicekaralystės dalis, perėjo į jos rankas. 1820 m. Argentina įtvirtino valdžią salose, kurias pavertė nusikaltėlių trėmimo vieta. 1829 m. argentiniečiai įkūrė Puerto Luis gyvenvietę. 1833 m. Jungtinė Karalystė, pasinaudodama kariniu konfliktu Argentinoje, okupavo Malvinų salas. Argentiniečių gyvenvietės buvo sugriautos, įvestos karinės pajėgos. Vietoje Puerto Luiso įkurta Port Stenlio gyvenvietė. Pradėta salų kolonizacija (apsigyveno daugiausia škotai). Po 150 metų, 1982 m. balandžio 2 d., Argentinos karinė chunta, vadovaujama Leopoldo Galtieri, įsiveržė į salas siekdama atkurti argentiniečių valdymą. Tačiau Jungtinės Karalystės pajėgos kontraatakavo Argentinos pajėgas ir pradėjo Folklando karą. Argentiniečiams nepavyko atsilaikyti ir 1982 m. birželio 14 d. karas baigėsi JK naudai. JK uždraudė salose ir aplink jas bet kokiais tikslais lankytis Argentinos piliečiams. Vėliau šis draudimas atšauktas ir argentiniečiai Malvinuose gali lankytis turistiniais tikslais.

[taisyti] Valdymas

Ūkis Malvinų periferijoje
Ūkis Malvinų periferijoje

Malvinų salų valdžios galva – JK karalienė (Elžbieta II). Ją salose atstovauja gubernatorius, kuris taip pat valdo ir Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo salas. Krašto apsaugą ir užsienio santykius tiesiogiai tvarko JK. Pagal 1985 m. konstituciją, valdžia skirstoma į vykdomąją ir įstatymų leidybos.

  • Vydomoji taryba pavaldi guberantoriui. Ją sudaro vyriausias valdytojas, finansų sekretoriatas ir 3 įstatymų leidybos tarybos nariai, renkami iš įstatybų leidybos tarybos.
  • Įstatymų leidžiamoji valdžia sudaryta iš vyriausiojo valdytojo, finansų sekretoriato ir 8 įstatymų leidybos tarybos narių, renkamų ketverių metų kadencijai.

Dėl salų dar ir šiomis dienomis vyksta diskusijos. 2001 m. metais į Argentiną atvykęs premjeras Tony Blair, buvo pirmasis čia apslankęs aukšto rango britų politikas. Argentinos prezidentas Nestoras Kiršneris Malvinų salas yra paskelbęs savo programos prioritetu. Minint 22 metų Folklando karo metines, prezidentas pareiškė, kad vieną dieną Malvinai bus Argentinos dalimi. Pagal 1983 m. aktą, visiems Malvinų salų gyventojams garantuota JK pilietybė.

[taisyti] Geografija

Aukštumos Malvinų salose
Aukštumos Malvinų salose

Malvinų salos yra 483 km nuo Pietų Amerikos žemyno. Sudaro Soledado (6605 km²), Gran Malvinos (4532 km²) ir dar apie 700 mažų salų. Kranto linijos ilgis 1288 km. Salos išsidėsčiusios Pietų Atlanto Skotijos jūroje. Dvi didžiasias salas skiria San Karlo sąsiauris (Folkland Soundas). Abiejų salų paviršius kalnuotas. Aukščiausia vieta – Cerro Alberdi (705 m, Gran Malvinos s.). Vyrauja pažliugusios, pievomis apaugusios lygumos, iš kurių svarbiausia – Lafonija (Soledado pietuose). Mažosios salos (svarbesnės: Saunderso, Vedelio, Burbonų ir kt.) susispietusios aplink didžiasias. Malvinų salos turi 12 jūrmylių jūrų valdas ir 200 jūrmylių ekskliuzyvinę žvejybos zoną.

Malvinų salų klimatas jūrinis, subantarktinis; drėgnas, šaltas ir vėjuotas. Metinis kritulių kiekis 600–700 mm. Kasdien, apie pusdienį lyja rudeniškas lietus. Sninga retai. Žiemą temperatūra – keli laipsniai virš nulio, vasarą retai viršyja +10°C.

Malvinų periferija (visa teritorija išskyrus Puerto Archentiną) vadinma campo (iš ispanų k. „provincija, užmiestis“).

[taisyti] Ekonomika

 Kraisčerčo katedra, Puerto Archentinas
Kraisčerčo katedra, Puerto Archentinas

Svarbiausia salų ūkio šaka – avių auginimas. Pajamos iš vilnos eksporto į JK sudaro didžiąją dalį krašto biudžeto. Taip pat pajamos gaunamos iš žvejybos ir turizmo. Salos pardavinėja žvejybines licenzijas kitoms šalims, norinčioms žvejoti Malvinų žvejybinėse valdose. Apie 75% sugautos žuvies sudaro kalmarai, kurie eksportuojami daugiausia į Ispaniją. 2001 m. salas aplankė daugiau nei 30 tūkst. lankytojų. Malvinus aplanko kruiziniai laivai, plaukiantys į Antarktidą ir kitas Pietų Atlanto salas. Eksporto vertė – 125 mln.£. Malvinų valiuta – Folklando svaras, susietas su Britų Svaru Sterlingų.

[taisyti] Demografija

2003 m. liepos mėnesio apskaičiavimais, Malvinų salose gyveno 2967 gyventojai, iš kurių dauguma (apie 70%) – britų kilmės. Yra šiek tiek išeivių iš Skandinavijos, Pietų Amerikos (daugiausia Čilės).

Tikinčiųjų dauguma – krikščionys (anglikonai, katalikai, Jungtinės Bažnyčios atstovai, evangelikai, Jehovos liudytojai, liuteronai, Septintosios Dienos adventistai).

Daugiau nei pusė salų gyventojų gyvena Puerto Archentino uostamiestyje. Soledadas gyvenamas kur kas gausiau ir tankiau (1600 gyv.; 0,24 žm./km²) nei Gran Malvina (200 gyv.; 0,04 žm./km²). Gyventojai susitelkę nedideliuose pakrančių kaimeliuose arba išsibarstę vienkiemiuose. Kalnuotos salų dalys beveik negyvenamos. Dauguma mažųjų salų taip pat negyvenamos.

[taisyti] Kita

Pingvinai Malvinuose
Pingvinai Malvinuose

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Falklando salos – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu


Britanijos užjūrio teritorijos ir karūnos valdos
Užjūrio teritorijos:Angilija | Bermudų salos | Britanijos Antarkties teritorija | Britanijos Indijos vandenyno teritorija | Britanijos Virdžinijos salos | Folklendo salos | Gibraltaras | Kaimanų salos | Montseratas | Pietų Georgija ir Pietų Sandvičo salos | Pitkernas | Šv. Elenos sala ir priklausomos teritorijos | Terkso ir Kaikoso salos
Karūnos valdos: Džersis | Gernsis | Meno sala
Suverenios bazių teritorijos: Akrotiris ir Dekelija


Šalių sąrašas | Amerika
Šiaurės Amerika
JAV | Kanada | Meksika

Kiti politiniai vienetai: Bermudų salos | Grenlandija | Sen Pjeras ir Mikelonas

Centrinė Amerika
Belizas | Gvatemala | Hondūras | Nikaragva | Kosta Rika | Panama | Salvadoras
Karibų jūros regionas
Antigva ir Barbuda | Bahamos | Barbadosas | Dominika | Dominikos Respublika | Grenada | Haitis | Kuba | Jamaika | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Trinidadas ir Tobagas

Kiti politiniai vienetai: Angilija | Aruba | Britanijos Virdžinijos salos | Gvadalupė | JAV Virdžinijos salos | Kaimanų salos | Martinika | Montseratas | Nyderlandų Antilai | Puerto Rikas | Terkso ir Kaikoso salos

Pietų Amerika
Argentina | Bolivija | Brazilija | Čilė | Ekvadoras | Gajana | Kolumbija | Paragvajus | Peru | Surinamas | Urugvajus | Venesuela

Kiti politiniai vienetai: Falklando (Malvinų) salos | Prancūzų Gviana