Jūratė Baranova
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jūratė Baranova – filosofė, eseistė, literatūros kritikė, Vilniaus pedagoginio universiteto Filosofijos katedros profesorė.
[taisyti] Bibliografija
Vadovėliai:
- „Politinė filosofija“, V., 1995,
- „Filosofinės etikos chrestomatija X-XI kl.“, V., 1998,
- „Istorijos filosofija“, V., 2000,
- „Filosofija XI-XII kl.“, V., 2002 (bendraautorė),
- „Etika: filosofija kaip praktika“, V., 2002.
Monografijos:
- „XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu“, V., 2005.
- „Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sankirtos", V., 2006.
Straipsniai:
- „Teisingumo samprata J.Rawleso ir R.Nozicko politinėje filosofijoje“, „Žmogus ir visuomenė“, Nr.1,
- „Du pokalbiai su Immanueliu Kantu“, „Žmogus ir visuomenė“, Nr.3,
- „Alasdairo MacIntyre"o istorizmas“, Istorija, Nr.XLVII,
- „Michelio Foucault „archeologija“, Istorija, Nr. 51,
- „Anapus Kanto“: Michelio Foucault naujoji moralės genealogija“, Problemos, Nr. 63,
- „Paulis Ricoeuras: pohegelinis sugrįžimas prie Kanto“, Logos, Nr.35-37,
- „Kanto etikos „pėdsakai“ Richardo M.Hare'o preskriptyvizme“, Problemos, Nr.65.
Eseistika:
- „Meditacijos: tekstai ir vaizdai“, V., 2005.