Epistemologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Epistemologija (gnoseologija, pažinimo teorija, iš gr. επιστήμη (episteme – žinios) ir λόγος (logos – žodis, mokslas)) – filosofijos šaka, tirianti pažinimo (žinių, žinojimo) prigimtį ir principus. XIX amžiuje literatūroje vokiečių ir rusų kalba labiau paplitęs terminas buvo gnoseologija.

Epistemologija siekia atsakyti į tokius klausimus:

  • Kas yra žinojimas?
  • Kuo jis skiriasi nuo tikėjimo, įsitikinimo, nuomonės?
  • Kokiais būdais yra (ar turi būti) pažįstama tikrovė?
  • Kiek ji pažini?

Istoriškai tai yra viena iš daugiausiai tyrinėtų ir daug diskusijų sukėlusių filosofinių temų jau nuo Antikos laikų.