Radikalioji reformacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Radikalioji reformacija – XVI a. Vokietijoje atsiradęs protestantiškas judėjimas dėl dvejopos korupcijos, kaip Katalikų bažnyčiose taip ir Liuteronų bažnyčioje. Pagrindiniai judėjimo tikslai buvo ginti paprastus vargšus valstiečius ir darbininkus nuo turtuolių bei kunigų susivienijusio viešpatavimo. Radikalios reformacijos įkurėjais laikomi anabaptistai, siekę tikresnio krikščionybės mokymo visose Europos bažnyčiose.