Maršrutizatorius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maršrutizatorius (angl. router) – kompiuterių tinklus jungiantis įrenginys, atliekantis duomenų maršrutizavimo (angl. routing) funkciją, t.y. sudaro tinklo maršrutų žemėlapius ir lenteles. Be to, maršrutizatoriai jungia skirtingus standartus naudojančių tinklų segmentus; nukreipia ir persiunčia informacijos srautus; filtruoja duomenų paketus, apribodami jų judėjimą; apsaugo tinklą, sudarydami ugniasienę; perkoduoja informaciją.