Mino civilizacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Minojiečiai – priešheleninė bronzos amžiaus civilizacija Kretoje ir Egėjo jūroje, klestėjusi maždaug 2600-1450 m. pr. m. e. Vėliau jų kultūrą nustelbė Mikėnų kultūra, užpuolusi minojiečius. Sprendžiant iš Mino dailės, Mino kultūrai būdinga matriarchatinė visuomenė ir deivės garbinimas.
Terminą „Minas“ sukūrė britų archeologas seras Arturas Evansas, remdamasis mitiniu karaliumi Minu, siejamu su labirintu, kuris, kaip nustatė Evansas, yra ne kas kitas kaip Knosas. Įmanoma, nors neįrodyta, kad Minas iš tikrųjų buvo minojiečių valdovo titulas. Nėra žinoma, kaip save vadino patys minojiečiai, tačiau siūlomi egiptietiškas vietovardis „Keftiu“ ir semitiškas „Kaftor“ arba „Caphtor“, akivaizdžiai reiškiantys Mino Kretą.