Abraomas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Abraomas aukoja Izaoką , 1650 m. Laurent de LaHire pvsk.
Apie vardą Abraomas skaitykite Abraomas (vardas)
Abraomas (heb. אַבְרָהָם tar. Abraham),– biblinis personažas, laikomas žydų protėviu.
Pasak Biblijos, Abraomas kilęs iš Ūro ir gyvenęs II tūkstantmetyje pr. K. e., apie 1800 m. pr. K.a. Jis buvo vienos vakarų semitų klajoklių genties, gyvenančios kažkur tarp Viduržemio jūros ir Mesopotamijos, vadovas.
Abraomui teko svarbus vaidmuo krikščionybės, judaizmo ir islamo religijose. Sudaręs sutartį su Dievu, Abraomas pasižadėjo jį garbinti ir praktikuoti apipjaustymą, o Dievas užtikrino, kad iš Abraomo giminės kils daugybė tautų, kurioms bus lemta apgyvendinti Kanaaną.