Apačai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apačai | |
---|---|
![]() |
|
Bendras gyventojų skaičius : | 10 000 |
Didžiausia populiacija: | JAV |
Kalba: | Anglų, Apačų |
Religija: | |
Giminingos etninės grupės: | Atabaskai |
Apačai – buvusi garsi indėnų gentis. Patys apačai save vadino Inde – žmonės. Apačo vardas kilęs iš zuni kalbos apaču – priešas.
Turinys |
[taisyti] Gyvenamoji vieta
Apačiai, prieš atvykstant pirmiesiems europiečiams gyveno Kanadoje. Maždaug šešioliktajame amžiuje jie atsiskyrė nuo atabaskų genties ir patraukė į pietus. Priėję dabartinių JAV pietvakarių sritis, ten apsistojo.
[taisyti] Susitikimas su europiečiais
Iki susitinkant su europiečiais, apačiai buvo klajoklai ir kariai. 1540 pirmąkart susidūrė su ispanais.Iš jų apačiai perėmė avis ir arklius. Nuo tada apačių gyvenimo būdas pasikeitė, bet jie išlaikė svarbiausią savybę – karingumą. Apačių gentys, gindamos savo žemę, kariavo su ispanais, vėliau meksikiečiais, o nuo 1848 ir su JAV kariuomene, nes kaip tik tais metais amerikiečiai atėmė iš Meksikos tas žemes, kuriose gyveno apačių gentys – čirikavai, mimbrenai, aravainai, jikarilai, meskalerai ir bedonkohai.
[taisyti] Karai su baltaisiais ir vadai
Mimbrenų apačiai, vadovaujami Mango-Kolorado, čirikavų apačiai, kurių vadas buvo Kočizė ir meskalerai, vedami Gian-Na-Te, stojo ginti tėvynės. Po ilgų ir permainingų kovų amerikiečiams pavyko įvilioti vyriausią apačių vadą į spąstus ir nužudyti. Tada apačiai pasidavė.
Į indėnų žemes buvo atsiųstas generolas Dž. Krukas, kurį apačiai vadino Lupan – pilkuoju vilku. Krukas stengėsi apačiams sukurti kuo geresnes sąlygas rezervatuose. Vėliau Krukas buvo atšauktas, o apačiai išvaryti į pusdykumę. Ten indėnai pradėjo mirti badu ir troškuliu. Todėl 1879 jų vadas Viktorijas išvedė savo vyrus į karo taką. Jau po metų šis būrys sumuštas, o vadas žuvo. Tada kovą tęsė aštuoniasdešimtmetis Nana. Tris mėnesius jo 40 karių klajojo po JAV pietvakarius, nukovė dešimtis priešų, paėmė kelis šimtus arklių ir nepraradę nė vieno vyro, grįžo namo į Apačių kalnus.
Paskutinis apačių vadas Džeronimas už apačius nuveikė labai daug. Džeronimas arba indėniškai Gotlajus su savo kariais sugebėjo ne tik nusiaubti JAV pietvakarius, bet ir paimti svarbiausią Meksikos Čihuahuos provincijos miestą Krasaną. Amerikiečiai ir meksikiečiai suvienytomis jėgomis privertė apačius pasiduoti. Vadas ir visi čirikavų apačiai surakinti ir išvežti į Floridą. Dalis jų, neatlaikę klimato pasikeitimo, mirė džiova.Likusius pavyko perkelti į Oklahomą, kur seni apačių priešai kajovai sutiko užleisti jiems dalį savo rezervacijos.
Dar kartą apačai savo karinius sugebėjimus pademonstravo Antrojo pasaulinio karo metais. JAV armijoje ypač pasižymėjo apačų parašiutininkų dalinys.
[taisyti] Apačiai dabar
Dabar JAV keturiuose rezervatuose gyvena daugiau kaip 10 tūkstančių apačių palikuonių. Jie verčiasi daugiausia žemdirbyste, gyvulininkyste ir amatais.