Diazoto monoksidas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Diazoto monoksidas
Diazoto monoksidas
Diazoto monoksidas
Bendra informacija
Kiti pavadinimai Azoto dujos, diazoto oksidas, azoto suboksidas
Cheminė formulė N2O
Molekulinė masė 44,0128 g/mol
Išvaizda bespalvės dujos
Savybės
Tankis ir
Agregatinė būsena
1600 kg/m³ (kietasis kūnas)
1222,8 kg/m³ (skystis)
1,98 kg/m³ (dujos esant 298 K)
Lydymosi temperatūra –90,81° C
Virimo temperatūra –88,46° C
Klampumas 1488,99 (esant 27° C
temperatūrai)

Diazoto oksidas arba diazoto monoksidas – dujos, sudarytos iš dviejų azoto ir vieno deguonies jonų. Tai bespalvės ir praktiškai bekvapės dujos. Pats azoto oksidas – nedegus. Šios dujos nėra toksiškos, nesukelia alerginių reakcijų, įkvėptos mažomis dozėmis gali sukelti isteriją ar nekontroliuojamą juoko priepuolį, dėl ko dar vadinamos juoko dujomis. Dujos veikia atpalaiduojančiai ir migdančiai, dėl to seniau buvo naudojamos medicinoje kaip anestezijos priemonė. Nuo 1970-ųjų šias dujas imta taikyti pramonėje: aviacijoje ir autotechnikoje.

[taisyti] Azoto oksidas variklyje

Į variklį azoto oksidas atneša daugiau deguonies, todėl degalai greičiau dega ir suteikia varikliui didesnę galią. 300° C temperatūtoje, kokia yra cilindre uždegimo metu, diazoto monoksidas skyla į azoto ir deguonies dujas. Tai gerokai padidina slėgį deguonies ir degalų mišinyje virš normalaus slėgio, kuris būdingas i. Būtent dėl šios priežasties degalai sudega greičiau. Be to, irimo reakcijos metu išsiskyręs azotas sušvelnina padidėjusį spaudimą cilindre valdydamas degimą: diazoto monoksido slaptoji garavimo šiluma sumažina įsiurbimo temperatūrą.