Šušvė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šušvė | |
---|---|
|
|
Ilgis | 135 km |
Baseino plotas | 1165 km² |
Vidutinis debitas | 6,22 m³/s |
Ištakos | Kelmės rajonas |
Žiotys | Nevėžis |
Šalys | Lietuva |
Šušvė – upė Vidurio Lietuvoje; Nevėžio dešinysis intakas. Prasideda Plekaičių apylinkėse (Kelmės raj.), 6 km į pietryčius nuo Tytuvėnų. Pačiame aukštupyje teka į šiaurę per Tytuvėnų tyrelį, vėliau suka į rytus ir teka pro Sulinkių pelkę (Radviliškio raj.), nuo santakos su Berže teka į pietus ir pietryčius. Įteka į Nevėžį 36 km nuo jo žiočių, netoli Graužų kaimo (Kėdainių raj.). Slėnys aukštupyje ir vidurupyje daugiausia 2–3 km pločio, žemiau – 350–450 m. Šlaitai 6–15 m aukščio. Aukštupio vaga 8–10 m pločio, vidurupio ir žemupio – 10–16 m pločio. Intakai:
- kairieji
- Beržė,
- Žiedupė,
- Srautas,
- Sarva,
- dešinieji
- Gomerta,
- Žadikė,
- Ažytė,
- Liedas,
- Vikšrupis,
- Putnupys.
Srovės greitis 0,1–0,4 m/s. Užšalusi gruodžio – kovo mėn. Ledai vidutiniškai išsilaiko 91–99 dienas. Metinė vandens svyravimų amplitudė iki 3,4 m. Aukštupio vaga sureguliuota. 61 km nuo žiočių (ties Vaitiekūnais) ir 19 km nuo žiočių (ties Angiriais) patvenkta. Žemupyje yra Šušvės kraštovaizdžio draustinis. Didžiausios gyvenvietės: Šiaulėnai, Pašušvys (Radviliškio raj.), Grinkiškis, Vaitiekūnai, Pašušvys (Kėdainių raj.), Angiriai, Josvainiai.
Ties Pilsupiais Šušvės krante yra atodanga (iš dalies užlieta Angirių tvenkinio). Taip pat netoliese įkurtas Skinderiškių parkas (arboretumas), iškilęs Pilsiupių piliakalnis.