Klasikinė architektūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lauryno Gucevičiaus suprojektuota Vilniaus katedra (1783), reikšmingiausias Lietuvos klasicizmo statinys
Lauryno Gucevičiaus suprojektuota Vilniaus katedra (1783), reikšmingiausias Lietuvos klasicizmo statinys

Klasikinė architektūra – stilius, kuris remiasi senovės Graikijos ir Romos imperijos architektūra. Atsirado XVIII a. antroje pusėje, pasibaigus baroko ir rokoko stiliams.

Turinys

[taisyti] Pavadinimas

Pavadinimas klasicizmas daugiausiai reiškia architektūros klasikinį stilių. Vokiečių kalboje naudojamas terminas (Klassizismus), Anglijoje ir Prancūzijoje – neoklasikinė architektūra. Termino neklasikinė architektūra priskyrimas prie klasikinio stiliaus yra klaidingas, nes neoklasikinis menas prasidėjo nuo XIX a. pabaigos.

[taisyti] Istorija

Klasikinė architektūra kilo iš dviejų šaltinių: prancūzų stiliaus, vadinamų baroku ir su juo siejama baroko architektūra ir tuo metu egzistavusią racionalistinę tradiciją ir iš angliško dailės stiliaus (picturesque), siejamo su stiprėjančią Britanijos imperiją.

Jau XVIII a. galima pastebėti europietiškoje architektūroje priešprieša baroko ir rokoko tendencijoms. Stipriausiai jis pasireiškė Britų salose paladianizme, kur barokas niekada nebuvo toks puošnus, kaip kontinente. Klaudijo Peraulto pastatyto Luvro sparnai, Berlyno palatų, net Leteranoje šv. Jono Bazilika suprojektuota (Alesandras Galilėjus) turi klasicizmo elementų.

Apie 1750 m. įsigalėjo architektūroje klasicizmas. Tam didelę įtaką turėjo miestų plėtimasis ir tokių visuomeninių statinių kaip teatrų, viešų vietų atsiradimas, kurie buvo kopijuoti iš Agoros (Graikijoje) ir forumų (Romos imperijoje). XVIII a. 6–7 dešimtmečiuose klasikinė architektūra per kitas Europos valstybes, laikantis Graikiškos architektūros tradicijų reiškėsi ir vietinės mokyklos. Vokietijoje daugiau reiškėsi Karlo Friedriko Schinkelio mokykla, kuri laikėsi daugiau disciplinuotos ir lengvesnės struktūros.

Pasibaigus pagrindiniam klasicizmo laikotarpiui apie 1815 m. jis dar tęsėsi visą XIX a. XX a. klasicizmo tendencijos vadinamos neoklasicizmu.

[taisyti] Klasikinės architektūros pagrindiniai požymiai

Rotonda Paryžiaus Monceau parke
Rotonda Paryžiaus Monceau parke
  • senovės Graikijos ir Romos imperijos pastatų kopijavimas, taip pat atgimimo laikotarpio pastatų elementai;
  • senovinių pastatų architektūros elementų kopijavimas;
  • pastatai statomi atviruose plotuose, atskirai vienas nuo kito;
  • plačiai naudojamos kolonos, kartais viršutinės kolonų dalys pagražintos vainikėliais, pastatai turi didelius langus, sienos – dekoratyvines figūras;
  • siekiant pasiekti harmoniją pastatai simetriški;
  • lyginant su baroko architektūra klasikinės architektūros pastatų sienos lygios;
  • kukliai naudojamos skulptūros: liūtų ir žmonių galvos, ereliai, gėlės, girliandos, kokardos, šalmai, kryžiuotos špagos kildinamos iš Romos imperijos laikų;
  • viešo naudojimo įstaigų paplitimas, tokių kaip valstybinės įstaigos, teatrai, ligoninės, mokyklos, pradėti statyti muziejai;
  • rūmai – dideli, žemi, pailgi, pastatyti atskirai, su išaukštintu pastato viduriu;
  • viduje didelės, pailgos, šviesios salės, dažnai dažytos baltai, plokščios lubos, dideli, kvadratiniai langai;
  • bažnyčios – dažnai fasadas užstoja stogą.

[taisyti] Klasicizmo atstovai

  • Prancūzija: Jakues Germainas Souflotas, Jonas Frankoisas Chalgrinas, Čarles Percieras
  • Anglija: Robertas Adamas
  • Vokietija: Karlas Fridrichas Schinkelis, Leo von Klenzas, Karlas Gothardas Langhansas, Georgas Venzeslausas von Knobelsdorfas
  • Italija: Giovani Batista Piranesis
  • Lenkija: Dominikas Merlinis, Jonas Krystianas Kamsetzeras, Šymonas Bogumilas Zugas, Jakubas Kubickis, Antonijus Korazis, Efraimas Šregeris, Kristianas Piotras Aigneras,
  • Lietuva: Martynas Knakfusas, Laurynas Gucevičius, Karolis Podčašinskis

[taisyti] Klasicistiniai pastatai Lietuvoje

[taisyti] Bažnyčios

Vikiteka: Klasikinė architektūra – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu
Sudervės bažnyčia
Sudervės bažnyčia

[taisyti] Visuomeniniai pastatai

  • Vilniaus Universiteto observatorijos priestatas
  • Vilniaus Universiteto Aula
  • Vilniaus Rotušė
  • Lietuvos Respublikos Prezidentūra

[taisyti] Gyvenamieji pastatai

Chodkevičių rūmai
Chodkevičių rūmai