Škotija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alba
Scotland
Škotijos vėliava Škotijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Škotija žemėlapyje
Valstybinė kalba gėlų, anglų, škotų
Sostinė Edinburgas
Didžiausias miestas Glazgas
Valstybės vadovai Elžbieta II
Karalienė
Tony Blair
Premjeras
Jack McConnell
Pirmasis ministras
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
78 722 km² (-)
1,9%
Gyventojų
 - 2004
 - Tankis
 
5 094 800 (-)
64 žm./km² (-)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2002
130 mlrd. $ (-)
25 546 $ (-)
Valiuta Svaras sterlingų (GBP)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC 0
UTC+1
Nepriklausomybė
-
-
-
Valstybinis himnas Škotijos himnas
Interneto kodas .uk
Šalies tel. kodas +44
Skara Brae – neolitinė gyvenvietė
Skara Brae – neolitinė gyvenvietė
Šv. Andriejaus katedros griūvėsiai
Šv. Andriejaus katedros griūvėsiai

Škotija (škotų gėlų kalba Alba, angl. Scotland) yra buvusi nepriklausoma karalystė šiaurės vakarų Europoje. Dabar tai viena is 4 šalių, sudarančių Jungtinę Karalystę. Škotija užima šiaurinį Didžiosios Britanijos salos trečdalį bei Hebridų, Orknio ir Šetlando salas. Pietuose ribojasi su Anglija. Rytuose Škotijos krantus skalauja Šiaurės jūra, šiaurėje ir vakaruose Atlanto vandenynas, pietvakariuose – Airijos jūra.

Škotijos sostinė ir antras pagal dydį miestas Edinburgas yra vienas didžiausių Europos finansų centrų[1] Didžiausias Škotijos miestas yra Glazgas, kuris yra ir Didžiojo Glazgo konglomeracijos centras.

Dabartinės Škotijos sienos beveik atitinka 1237 m. Jorko sutartimi tarp Škotijos ir Anglijos ir 1266 m. Perto sutartimi tarp Škotijos ir Norvegijos nustatytoms sienoms. Išimtis sudaro Meno sala, kuri dabar yra tiesiogiai pavaldi Jungtinei Karalystei, Orknio ir Šetlando salos, kurios dabar priklauso Škotijai, o ne Norvegijai ir Berwick-upon-Tweed, kuris priskirtas Anglijai pagal 1746 m. Berviko Aktą.

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Škotijos istorija

Pirmieji gyventojai Škotijoje atsirado apie 8 000 m. pr. m. e. Pirmosios nuolatinės gyvenvietės datuojamos 6000 m. Pirmieji gyventojai buvo mezolitinių, o nuo maždaug 4000 m. pr. m. e. neolitinių kultūrų medžiotojai ir žvejai. Anksčiausi archeologiniai radiniai patvirtinantys žmonių gyvenviečių ir kulto vietų egzistavimą yra iš maždaug 6000 m. pr. m. e.

Rašytinė Škotijos istorija prasideda romėnų užkariavimų laikotarpiu, kai buvo užkariautos ir Britanijos pavadinimą gavo dabartinė Anglija ir Velsas. 82-208 mūsų eros metais romėnai buvo keletą kartų įžengę į regioną. Dalis pietinės Škotijos kurį laiką buvo patekusi netiesioginei Romos valdžiai, tačiau romėnai čia ilgesnį laiką neišsilaikė. 122-128 m. tarp Taino ir Solway upių buvo pastatyta Adriano siena, kuri atribojo nuo Škotijos romėnų Britaniją.

503 m. dabartinės škotijos vakaruose išsikėlė skotai, keltų gentis iš Airijos.

Istoriškai, vėliausiai nuo XIV a. Škotijoje ėmė išsiskirti du kultūriniai regionai – daugiausia škotiškai, o vėliau angliškai kalbantys Lowlands (Žemutinė Škotija) ir daugiausia gėliškai kalbantys Highlands (Hailandas, Aukštutinė Škotija). Žemutinė Škotija labiau buvo įtakojama Anglijos, ji buvo labiau pažeidžiama puolimo sausuma iš pietų atveju, be to labiau perėmė Anglijos įtaką dėl geografinio artumo ir prekybinių santykių su pietiniais kaimynais, nors Škotija turėjo stiprius prekybinius ryšius ir su kontinentine Europa. Nepaisant to gėlų kalba atskirose Žemutinės Škotijos dalyse išliko gana ilgai, Galloway ir Carrick regionuose iki pat XVIII a. ar net XIX a. Yra užfiksuota, kad Dunblane ir Auchterarder regionuose gėlų kalba buvo šnekama dar ir po reformacijos. Skirtingai nei paprastai manoma, Žemutinės ir Aukštutinės Škotijos riba nebuvo statiška, keitėsi keletą kartų.

Išskirtinis Aukštutinės Škotijos bruožas buvo iki XVIII a. gyvavusi klanų sistema. Žinomiausi klanai buvo Campbell, McGregor, McDonald, McKenzie, McKay, McLeod, Robertson, Grant ir kiti. Žemutinei Škotijai buvo būdingas feodalinės sistemos variantas susifomavęs po normanų užkaiavimo Anglijoje, žymiausios giminės iš kurių kilo dauguma monarchų buvo Stuart, Bruce, Douglas, Porteous ir Murray arba Moray. Hailandas ilgą laiką išliko katalikybės bastionu, net ir po to, kai Žemutinėje Škotijoje tvirtai įsigalėjo kalvinizmas.

Škotijos nepriklausomybės karų metu (maždaug 12901363 m.) škotai sukilo prieš Anglijos įtaką ir kišimąsi į škotų reikalus. Šiems karams vadovavo seras William Wallace, o vėliau Robert the Bruce, kuris laimėjo lemiamą Bannockburn mūšį prieš anglus 1314 m.

Nepriklausoma Škotijos karalystė 1603 m. sudarė personalinę uniją su Anglija, kai Škotijos karalius Džeimsas VI po Elžbietos I mirties paveldėjo ir Anglijos sostą. Ši unija buvo formaliai įteisinta 1707 m. gegužės 1 d. Unijos Aktu, kurį sudarė Anglijos ir Škotijos parlamentai. Škotijoje unija buvo labai nepopuliari, nes ji buvo sudaryta dėl Škotijos ekonominio silpnumo ir anglų tarifų spaudimo. Įgyvendinant sutartį buvo panaikinti Anglijos ir Škotijos parlamentai, o jų galios perleistos naujam parlamentui, kuris posėdžiavo Londone ir tapo Jungtinės Karalystės parlamentu. Taip pat įgyvendinta muitų ir monetarinė sąjunga. Kai kurios Škotijos institucijos liko savarankiškos, ypatingai iš teisines sistemos. 1800 m. Škotija kartu su Anglija, Velsu ir Airija tapo Jungtinės Karalystės dalimi. Galiausiai nauja valstybė tapo Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaures Airijos Karalyste.

1979 m. gegužės 1 d. referendumu atmesta vidaus savivalda. 1997 m. rugsėjo 11 d. referendumo metu didžioji dalis Škotijos gyventojų pritarė idėjai sukurti Škotijos parlamentą, nepriklausomą nuo Londono. 1999 m. buvo išrinktas Škotijos parlamentas, kuris liepos 1 d. pradėjo darbą. Tai buvo pirmasis Škotijos parlamento susirinkimas nuo 1707 m. Naujasis Škotijos parlamentas gavo teises spręsti specifinius Škotijos reikalus ir ribotą galimybę keisti mokesčius.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Škotijos politinė sistema

Škotijos parlamentas yra svarbus politinė valdymo ir administravimo galią turintis vienetas Škotijoje.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Ben Nevis – aukščiausia Britų salų vieta
Ben Nevis – aukščiausia Britų salų vieta

Pagrindinis straipsnis: Škotijos administracinis suskirstymas

Nuo 1996 m. balandžio 1 Jungtinės Karalystės parlamento sprendimu Škotija yra sudalinta į 32 sritis (angl. Council Areas of Scotland).

  1. Inverklaidas (Inverclyde)
  2. Renfruširas (Renfrewshire)
  3. Vakarų Danbartonširas (West Dunbartonshire)
  4. Rytų Danbartonširas (East Dunbartonshire)
  5. Glazgas (Glasgow)
  6. Rytų Renfruširas (East Renfrewshire)
  7. Šiaurės Lanarkširas (North Lanarkshire)
  8. Folkerkas (Falkirk)
  9. Klakmananširas (Clackmannanshire)
  10. Vakarų Lotianas (West Lothian)
  11. Edinburgas (Edinburgh)
  12. Midlotianas (Midlothian)
  13. Rytų Lotianas (East Lothian)
  14. Faifas (Fife)
  15. Dandis (sritis) (Dundee)
  16. Angusas (Angus)
  1. Aberdinširas (Aberdeenshire)
  2. Aberdinas (Aberdeen)
  3. Morėjus (Moray)
  4. Hailandas (Highland)
  5. Išoriniai Hebridai, Vakarų salos (Outer Hebrides, Western Isles)
  6. Ergailas ir Biutas (Argyll and Bute)
  7. Pertas ir Kinrosas (Perth and Kinross)
  8. Sterlingas (sritis) (Stirling)
  9. Šiaurės Eirširas (North Ayrshire)
  10. Rytų Eirširas (East Ayrshire)
  11. Pietų Eirširas (South Ayrshire)
  12. Demfris ir Goluvėjus (Dumfries and Galloway)
  13. Pietų Lanarkširas (South Lanarkshire)
  14. Škotų Sienos (Scottish Borders)
  15. Orknio salos (Orkney Isles)
  16. Šetlando salos (Shetland Isles)

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Škotijos geografija

olos
olos

Škotija yra šiaurinėje Didžiosios Britanijos salos dalyje ir užima apie trečdalį jos teritorijos. Be pagrindinės šalies teritorijos Škotiją sudaro keletas salynų, tarp jų Šetlando, Orknio ir Hebridų salos (skirstomos į Vidinius Hebridus ir Išorinius Hebridus). Pagrindinėje teritorijoje galima išskirti tris geografines ir geologines zonas, žiūrint iš šiaurės į pietus: kalnuotoji Hailandas (Highlands), Central Belt žemuma ir kalvota Southern Uplands. Šiaurinėje dalyje yra Kaledonijos ir Grampiano kalnai. Didžioji dalis škotų gyvena centrinėje žemumoje, kurioje yra ir trys iš šešių didžiausių šalies miestų (Edinburgas, Glazgas ir Sterlingas) bei daug kitų didelių miestų. Iš likusiųjų gyvenotojų dauguma gyvena šiaurės rytų Žemutinėje Škotijoje (North-East Lowlands), kur yra du iš likusių trijų didžiausių miestų (Aberdinas ir Dandis).

Pagrindinės upės: Klaidas (Clyde), Tvidas (Tweed), Tėjus (Tay).

Svarbiausi ežerai: Lomondas, Nesas, Loch Lochy, Loch Maree, Loch Tay.

Svarbiausi miestai: Glazgas (Glasgow, didžiausias miestas; jame ir apylinkėse gyvena apie pusę Škotijos gyventojų), Edinburgas, Aberdinas (Aberdeen), Dandis (Dundee), Invernesas (Inverness), Sterlingas (Stirling).

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Škotijos demografija

Škotai yra etniškai yra kilę iš anglosaksų, keltų ir skandinavų. Gyventojai Škotijoje pasiskirstę labai nevienodai – centrinėje juostoje (pramoninė Glazgo-Edingurgo zona) gyventojų tankumas siekia 700 gyv./kv.km., o didelėje dalyje Hailando tik 2 gyv./kv.km.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Škotijos ekonomika

Škotija yra išsivysčiusi poindustrinė valstybė. Šalyje vyrauja paslaugų sektorius. Pramonėje taikomos aukštosios technologijos.

[taisyti] Kalba

Keltiška arfa
Keltiška arfa

Škotijoje yra trys kalbos: anglų, škotų gėlų ir škotų (Lowland Scots).

Beveik visi škotai kalba standartine anglų kalba. Manoma, kad iki 30% škotų taip pat moka škotų kalbą (taip pat žinoma kaip Lallands), kuri priklauso germanų kalbų grupei ir gerokai skiriasi nuo standartinės anglų kalbos. Šiek tiek daugiau nei 1% gyventojų kasdieninėje kalboje vartoja škotų gėlų kalbą, kuri yra panaši į airių kalbą (daugiausia šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyje). Beveik visi kalbantys gėlų kalba taip pat laisvai kalba angliškai.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Škotijos kultūra

Aukštosios mokyklos: University of Aberdeen, University of Glasgow, University of Dundee, University of Abertay Dundee, University of St. Andrews.

[taisyti] Kita Informacija

[taisyti] Nuorodos

  1. Edinburgh, Inspiring Capital – Information for Journalists – „Edinburgh is Europe's sixth largest fund management centre“.
Vikiteka: Škotija – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu