Juozas Bagdonas (1911)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozas Bagdonas (1911 m. gruodžio 11 d. Antrųjų Vydeikių kaime Plungės raj.-2005 m. balandžio 11 d. Plungėje) – dailininkas, Plungės garbės pilietis, Žemaičių dailės muziejaus kūrėjas.
[taisyti] Biografija
1923–1926 m. mokėsi Plungės Saulės gimnazijoje, įsikūrusioje kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose, 1928 m. baigė Telšių vyskupo M. Valančiaus gimnaziją. Studijavo Kauno meno mokykloje, bet, norint susimokėti už mokslą, teko ieškotis darbo, o dirbdamas nebespėjo mokytis su visais. Teko mokyklą palikti, toliau studijavo privačioje Justino Vienožinskio studijoje, kurią baigė 1932 m.
Pirmąją savo kūrybos autorinę parodą surengė Kaune, Lietuvių-prancūzų draugijos patalpose 1933 m., vėliau surengė parodas Šiauliuose, Klaipėdoje, dalyvavo lietuvių liaudies dailės parodose Rygoje, Taline. 1938 m. vos 26-erių metų dailininkas Kaune Lietuvos Nepriklausomybės 20-ies metų sukakčiai paminėti surengtoje parodoje laimėjo pirmąją valstybinę premiją už figūrinę kompoziciją „Iš jūros sugrįžus“.
1937-1940 m. Dailininkų sąjungos sekretorius ir reikalų vedėjas, organizavo parodas ne tik Kaune, bet ir provincijoje. Su žmona Viktorija daug keliavo po Vakarų Europą. 1937 m. plaukdamas laivu „Kaunas“, aplankė Rygą, Dancigą, Antverpeną, Briuselį, Londoną, muziejuose domėjosi Europos menu. Lankėsi Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Kelionėse darė eskizus, liejo akvareles. Grįžęs dirbo Lietuvos dailės muziejuje.
Lietuvai atgavus Vilnių, surengė lietuvių dailės parodą. 1940 m. paskirtas Vilniaus dailiųjų amatų mokyklos direktoriumi. Tačiau Antrasis pasaulinis karas nutraukė ir kūrybinę, ir pedagoginę veiklą Lietuvoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, metus gyveno Austrijoje, nuo 1945 m. Vokietijoje, Lietuvoje paliko apie 60 tapybos darbų, kurių likimas nežinomas. 1946-1948 m. Ravensburgo lietuvių gimnazijoje dėstė piešimą ir meno istoriją. 1948 m. žiemą laivu išplaukė į Kolumbiją, kartu išsiveždamas apie 40 jau emigracijoje sukurtų paveikslų. Apsigyvenęs Bogotoje, Moterų kolegijos keramikos mokykloje ir Valstybinėje dailės akademijoje dėstė meno disciplinas, įkūrė keramikos studiją, padėdamas pamatus Kolumbijos moderniajai keramikai.
1958 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Vašingtone. 1960 m. surengė pirmąją abstraktaus meno parodą Baltimorės Lietuvių namuose, vėliau jo parodas matė ir kitos lietuviškos kolonijos: Filadelfija, Čikaga, Detroitas, Bostonas, Torontas, Hamiltonas, Klivlendas, Los Andželas, Hartfordas, Vudhavenas. 1960 m. Vašingtone įsteigė prestižinę meno galeriją, kurioje rengė amerikiečių dailininkų parodas.
1964 m. persikelė į Niujorką, kur įsijungė į lietuvišką veiklą, dirbo organizacinį darbą. Į Lietuvą pirmąkart trumpam atvyko tik 1992 m. ir Vilniuje, Lietuvos dailės muziejuje, surengė savo tapybos parodą, kuri 1993 m. buvo perkelta į Kauno Paveikslų galeriją. 1993 m. liepos 10 d. dailininko paroda atidaryta kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose Plungėje, jo paliktos 18 didelių abstrakčių kompozicijų drobių tapo Plungės dailės muziejaus pradžia. 1995 m. Plungės dailės muziejaus fondus papildė dar 90 darbų. 1997 m. Plungės miestui padovanojo ir abstrakčių geometrinių formų dekoratyvinę skulptūrą.
1999-ųjų spalio mėnesį visam laikui sugrįžo į Plungę. Čia gyvendamas surengė keletą personalinių parodų įvairiuose Lietuvos miestuose. 2002 m. dailininkas Viešajai bibliotekai padovanojo savo dokumentų archyvą, bibliotekos knygas, parodų katalogus.
2001 m. dailininkui suteiktas Plungės garbės piliečio vardas. Jo darbų turi Vilniaus, Kauno, Plungės, Klaipėdos, Telšių muziejai. Palaidotas Kaune, Eigulių kapinėse, šalia tėvų, sesers ir iš Niujorko parsivežtų 1988 m. mirusios žmonos Viktorijos palaikų.