Guptų imperija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Guptų imperija
Guptų imperija
Pietų Azijos istorija

Indijos istorija
Akmens amžius 70,000–3300 pr. Kr
· Mehrgarhos kultūra · 7000–3300 pr. Kr.
Indo slėnio civilizacija 3300–1700 pr. Kr.
Vėlyvoji Harapos kultūra 1700–1300 pr. Kr.
Vedų periodas 1500–500 pr. Kr.
· Geležies amžiaus karalystės · 1200–700 pr. Kr.
Mahadžanapadas 700–300 pr. Kr.
Magadha 1700 pr. Kr. –550 po. Kr.
· Maurjų imperija · 321–184 pr. Kr.
Viduriniosios karalystės 230 pr. Kr. –1279 po Kr.
· Satavahanos imperija · 230 pr. Kr. –199 po. Kr.
· Kušano imperija · 60–240 po Kr.
· Guptų imperija · 240–550 po. Kr.
· Pala imperija · 750–1174
· Čola imperija · 848–1279
Musulmonų sultonatai 1206–1596
· Delio sultonatas · 1206–1526
· Dekano sultonatas · 1490–1596
Hojsala imperija 1040–1346
Kakatija imperija 1083–1323
Vidžajanagara imperija 1336–1565
Moghulų imperija 1526–1707
Marathų imperija 1674–1818
Kolonijinė Indija 1757–1947
Šiuolaikinė Indija 1947 onwards
Valstybių istorijos
Bangladešo istorija · Butano istorija · Indijos Resp. istorija
Maldyvų istorija · Nepalo istorija · Pakistano istorija
Šri Lankos istorija
Regionų istorijos
Asamo istorija · Bengalijos istorija · Pakistano regionai
Pandžabo istorija Sindho istorija · Pietų Indijos istorija
Andhra Pradešo istorija · Tamilnado istorija · Tibeto istorija
Įvairios istorijos sritys
Indijos dinastijos · Ekonomikos istorija · Indologija
Lingvistinė istorija · Meno istorija · Laivybos istorija
Karybos istorija · Mokslo ir technologijų istorija · Laiko juosta
Lentelė: peržiūrėti aptarti redaguoti

Guptų imperija buvo viena galingiausių politinių ir karinių jėgų Senovės Indijoje. Guptų dinastija valdė imperiją nuo maždaug 320 iki 600 metų. Šiuo laikotarpiu buvo įvykdyti didžiausi Indijos mokslo pasiekimai, įskaitant matematiką, astronomiją. Taip pat savo aukso amžių pasiekė ir indų religija bei filosofija.

Guptų dinastijos kilmė nėra visiškai aiški. Teiginiai, kad ji galėjo kilti iš Bengalijos nėra neginčytini. Čandragupta III ir IV amžių sandūroje išplėtė vedybiniais ryšiais ir nukariavimais išplėtė savo įtaką Magadhos ir aplinkinuose regionuose. Jo sūnus Samudragupta, laikomas išskirtiniu karvedžiu Indijos istorijoje, tęsė užkariavimus ir pavertė Guptų imperiją dominuojančia jėga Šiaurės Indijoje. Čandragupta II atrėmė Sakų (Indoskitų) ekspansiją į Indijos subkontinentą. Skandragupta, laikomas paskutiniu iš didžiųjų dinastijos valdovų, susidūrė su dar didesne grėsme: kylančia Pušjamitrų dinastija ir hefthalitų (Baltųjų hunų) invazija į Indijos šiaurę. Jis sėkmingai susidorojo su konkurentais ir labai sunkiai atrėmė ateivių įsiveržimą. Nepaisant to karo išlaidos išsekino valstybę ir labai paspartino jos žlugimą.

Nepaisant nuolatinių karų Guptų imperija laikoma visapusiško klestėjimo laikotarpiu Indijoje. Efektyvios administracijos pagalba užtikrinusi vidinį stabilumą ir gerbūvį, ji sukūrė sąlygas gimti įvairių meno rūšių šedevrams. Matematikos, astronomijos ir kitų mokslų atradimai, pasiekti šiuo laikotarpiu, padarė labai stiprią įtaką kitoms civilizacijoms, tarp jų ir Europai (pvz. dešimtainė sistema). Visos indų religijos Guptų valdymo metu taip pat susilaukė aukso amžiaus. Vyravo tolerantiška atmosfera, kilo švetyklos (pvz. Elora, Adžanta|, vienuolynai ir universitetai (Nalanda, Somapura).

Vyko aktyvi prekyba tiek su kaimynine Sasanidų imperija vakaruose, tiek su Pietryčių Azija, kuriai tai buvo kultūrinės Indijos įtakos pradžia. Egzistavo ir diplomatiniai ryšiai su Kinija.

[taisyti] Dinastijos valdovai

  • Čandragupta
  • Samudragupta
  • Čandragupta II
  • Kumaragupta
  • Skandagupta
  • Narašimhagupta


Anksčiau valdė:
Kanva dinastija
Magadhos dinastijos
240-550
Vėliau valdė:
niekas