Automatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Fiodorovo automatas
Fiodorovo automatas

Automatas – automatinis ginklas, šaudantis tarpinės galios šoviniais (silpnesniais, nei šautuvų, bet galingesniais, nei pistoletų). Veikimas paprastai pagrįstas dujų išvedimu iš vamzdžio, taiklaus šaudymo nuotolis – 200-400 metrų arba daugiau. Esminiai privalumai, lyginant su pistoletais-kulkosvaidžiais – didesnis, nei 100 m taiklaus šaudymo nuotolis, didelė kulkų pramušamoji galia. Lyginant su šautuvais, dėl didelės šaudymo spartos yra tinkami artimam mūšiui. Lyginant su kulkosvaidžiais, pasižymi mažesne mase, nedidele kaina ir didesniu patikimumu.

Kai kuriose klasifikacijose automatai vadinami šturmo šautuvais (assault rifle)

Pirmieji automatų prototipai buvo sukurti XIX a. pabaigoje (Cei-Rigotti šautuvai, Italijoje). Pirmieji, gaminti serijiniu būdu, buvo XX a. pradžioje Rusijoje 6,5 mm kalibro V. Fiodorovo automatai, sukurti 1916 ir šiek tiek naudoti per I Pasaulinį karą ir Rusijos pilietiniame kare. Tarpukario laikotarpyje automatus aktyviai kūrė Vokietijos inžinieriai.

Pirmieji sėkmingi, serijiniu būdu gaminti bei kare panaudoti automatai buvo Hugo Schmeisser 1938-1941 Vokietijoje sukurti Sturmgewehr 44 (MP-44, St-44), po Antrojo pasaulinio karo automatai tapo pagrindine pėstininkų ginklų rūšimi.

Žinomiausi automatai – rusiški „kalašnikovai“ (AK-47 ir AK-74).