Klaipėda
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Klaipėda | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() ![]() |
||||||||||||||||
Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Klaipėdos miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų (2006): | 187 316 | |||||||||||||||
|
Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, stambus neužšąlantis jūrų uostas. Miestas turi savivaldybės statusą, yra Kuršių nerijos nac. parko ir Pajūrio regioninio parko direkcijos.
Oficiali miesto diena – rugpjūčio 1-oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė. Pro Klaipėdą teka Akmena (Dangė), įtekanti į marias. Nuo sostinės Vilniaus uostamiestis nutolęs 311 km į šiaurės vakarus.
Turinys |
[taisyti] Geografija
Klaipėdos miestas išsidėstęs prie vietos, kur Kuršių marios įteka į Baltijos jūrą: rytinėje marių pusėje yra didžioji miesto dalis, centras ir senamiestis, o vakarinėje, kuri yra Kuršių nerijos teritorijoje – Kopgalis ir Smiltynė. Klaipėdoje yra dvi perkėlos: senoji (miesto centre) ir naujoji (labiau į pietus). Išilgai Kuršių marių yra didelis uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Medžių prieplauka – Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala; čia yra tarptautinė jūrų perkėla. Klaipėdoje yra unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas. Šiauriau Klaipėdos išlikusios natūralios kopos, veda pėsčiųjų ir dviračių takai į Palangą.
[taisyti] Kraštinės koordinatės
![]() |
55° 47' 40‘’ | ![]() |
|||||||||
21° 04' 30‘’ |
|
21° 14' 20‘’ | |||||||||
55° 36' 50‘’ |
[taisyti] Gyvenamieji rajonai
2001 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schemą. Joje Klaipėdos miestas padalytas į 60 gyvenamųjų rajonų:
|
|
|
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Klaipėdos istorija
Miesto pradžia laikomi 1252 m. Tuomet Danės upės žiotyse Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas pastatė Memelburgo (Memelburg) pilį, prie kurios kūrėsi miestas. Klaipėda (tuometinis Memelis, vok. Memel, Memela, Mimela ir kt.) planuota kaip Kuršo vyskupystės centras, bet juo buvo trumpai dėl nuolatinių aplinkinų genčių puldinėjimų. Aprašęs tokį antpuolį 1323 m. Petras Dusburgietis pažymėjo, kad „jie pavertė pelenais patį miestą ir tris gretimas naujakrikštų pilis, daug kogų bei kitokių laivų“.
1328 m. Klaipėda ir jos apylinkės perduodamos Vokiečių ordinui Prūsijoje. XIV–XV a. Klaipėda tapo ginčų tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino objektu. Būdama žygių į Žemaitijos gilumą išeities vieta, Klaipėda kentėjo nuo atsakomųjų žemaičių antpuolių. 1379 m. užpuolę žemaičiai visiškai sugriovė miestą ir pilį. Klaipėda buvo žemaičių užimta ir Žalgirio mūšio išvakarėse (1409 m.). Dėl nuolatinio karinio užpuolimo pavojaus ir kaimyninių uostų konkurencijos Klaipėda netapo Hanzos sąjungos nare.
Klaipėdos vardas (Caloypede) pirmąkart minimas Vytauto laiške 1413 m., kuriame sakoma, kad miestas pastatytas žemaičių žemėje. 1422 m. Melno taika buvo galutinai nustatytos Vokiečių ordino ir Lietuvos sienos, Klaipėda palikta Ordino pusėje. 1455 m. miestą vėl užėmė žemaičių pajėgos. Iš Livonijos atsiųsta kariuomenė juos išstūmė, bet pasitraukdami žemaičiai sudegino miestą ir pilį.
XVI a. jame sparčiai vystėsi amatininkystė, laivų statyba, klestėjo pirkliai. Vėliau ėmė kurtis stambioji pramonė, išsivystė jūrų prekyba, atsirado kultūros įstaigos.
Nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei. 1629–1635 m. miestą valdė Švedija, o Septynerių metų karo metu 1757–1762 m. – Rusijos imperija. 1807–1808 m. Napoleonui Bonapartui sumušus Prūsiją, Klaipėda buvo karališkosios Prūsijos šeimos rezidencijos vieta ir laikinoji Prūsijos sostinė. 1871 m. kartu su Prūsija tapo Vokietijos imperijos dalimi.
Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas 1920 m. perduotas Antantės valdymui. 1923 m. Lietuvos vyriausybei inscenizavus Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, miestas 1923 m. sausio 15 d. prijungtas prie Lietuvos Respublikos.
Miestas, kartu su Klaipėdos kraštu, Lietuvos Respublikoje tarpukario metais sudarė autonominę teritoriją, kurios statusą apibrėžė Lietuvos ir Europos didžiųjų valstybių 1924 m. pasirašyta Klaipėdos konvencija. Lietuvos vyriausybei priėmus Vokietijos ultimatumą 1939 m. kovo 23 d. miestą užėmė nacistinė Vokietija. 1945 m. sausio 28 d. Klaipėdą užėmė SSRS kariuomenė ir perdavė Lietuvos SSR. Per Antrąjį pasaulinį karą miestas buvo dalinai sugriautas. Išvykus beveik visiems seniesiems miesto gyventojams, miestas faktiškai prarado visas senąsias tradicijas. Naujakuriai, toliau griaudami senojo miesto architektūrą, sukūrė naująją Klaipėdą – iki 7-8 dešimtmečių sandūros – iš esmės ekonominę Lietuvos SSR provinciją. 8 dešimtmečio pr. Klaipėdoje pradėtų kurti aukštųjų mokyklų pagrindu 1991 m. įkurtas Klaipėdos universitetas. 1992 m. patvirtintas dabartinis Klaipėdos herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Vokiečiai nuo pat pilies įkūrimo XIII a. viduryje vietovę vadino Memel – taip pat, kaip ir Nemuną, kadangi manė, kad Marių sąsmauka ties gyvenviete yra Nemuno žiotys. XV a. pradžioje jau minimas Klaipėdos vardas: Vytauto laiške 1413 m. minima Caloypede, 1420 m. Kryžiuočių ordino derybų su Vytautu santraukoje kalbama apie castrum Memel alias Klawppeda.
Lietuviško pavadinimo kilmė nėra visiškai aiški. Vokiečių kalbininkas, žymus baltistas G. H. F. Neselmanas savo 1851 m. žodyne teigia, kad tai būsiąs dviejų sandų žodis: latv. klaips ir liet. kliepas reiškia „duonos kepalas“ (šią versiją palaikė ir Kazimieras Būga), o -ėda nuo žodžio „ėsti“. Esą pilyje buvo valgoma daug duonos. Tačiau šioji versija dažniau priskiriama liaudies etimologijai.
Įtikinamesnė aiškinimo versija pateikta 1898 m., kai A. Zweck. Štutgarte išleistame veikale „Litauen“ Klaipėdos vardą susiejo su dviem žodžiais: klai- nuo latv. klajš „atviras, tuščias, lygus, plynas“ + pēda „pėda“ arba pads „padas, grįstinė, laitas, grendimas“. Taigi, Klaipėda galėjo reikšti „žema, plyna vieta“. Gali būti, kad vietovardis yra kuršiškos kilmės. Šią versiją palaikė ir J. Endzelynas.
Kai kurie kiti XX a. kalbininkai (J. Gerulis, P. Skardžius, A. Salys) buvo linkę manyti, kad miesto pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, tačiau tam įrodyti kol kas trūksta faktų.
[taisyti] Senamiestis
Klaipėdos senamiestis išsiskiria iš kitų Lietuvos didžiųjų miestų senamiečių savo fachverkiniu architektūros stiliumi. Čia yra Senoji (Pirmoji) perkėla, Dramos teatras ir Teatro aikštė, Parodų rūmai, Pilies muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Laikrodžių muziejus, Evangelikų liuteronų maldos namai, Etnokultūros centras, Kalvystės muziejus, Turgaus aikštė.
S. Daukanto gatvėje yra 1977 m. senųjų, pokario metais išniekintų, kapinių vietoje įkurtas skulptūrų parkas, vėliau buvo pervadintas Martyno Mažvydo vardu.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- S. Šimkaus konservatorija
- E. Balsio menų gimnazija
- 5 gimnazijos: „Aitvaro“, „Ąžuolyno“, „Vėtrungės“, Vytauto Didžiojo, „Žemynos“
- 17 vidurinių mokyklų (iš jų 2 – suaugusiųjų)
- 2 specialiosios mokyklos
- 13 pagrindinių mokyklų
- kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla
- specialioji pagrindinė mokykla
- pradinė mokykla
- 11 mokyklų-darželių (iš jų 1 – specialioji)
[taisyti] Ekonomika
Klaipėda yra svarbus vakarų Lietuvos ekonomikos centras.
Šalia miesto veikiantis uostas lemia tai, kad Klaipėda yra kartu ir labai svarbus transporto mazgas. Rytinėje miesto dalyje veikia Klaipėdos LEZ, leidžianti įmonėms gauti tam tikro lygio mokestines lengvatas. Mieste didžiausia BVP dalis sukuriama paslaugų sektoriuje. Klaipėdiečių pajamos yra didesnės, nei vidutinės gyventojų pajamos Lietuvoje.
[taisyti] Statybų verslas
Klaipėdoje statybų verslas išgyvena bumo laikotarpį.
[taisyti] Darbo rinka
Klaipėdoje yra vienas mažiausių bedarbystės lygių Lietuvoje. 2006 m. liepos mėnesį jis siekė vos 3 proc. ir toliau mažėja. Nemaža dalis darbdavių susiduria su darbo jėgos trūkumu. Daugėja darbuotojų iš užsienio (itin daug darbuotojų atvyksta dirbti į uosto įmones bei LEZ gamyklas, daugiausia tai – ukrainiečiai, bulgarai ir slovakai). Naujosiose Klaipėdos LEZ įmonėse jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas (ypač – chemikų). Tai indikuoja pasirašyta sutartis su KTU.
[taisyti] Miesto šventės
Miesto ekonomikai yra itin svarbios vasaros šventės, kurios pritraukia nemažai svečių iš Lietuvos ir užsienio:
- Jūros šventė,
- Pilies džiazo festivalis.
Šios miesto šventės kiekviena atskirai leidžia miestui uždirbti atitinkamai 5 ir 20-25 mln. litų. Šių švenčių metu į Klaipėdą atvyksta ne tik nemažai turistų, bet ir prekeivių iš Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado srities.
[taisyti] Administracija
Klaipėda | |
---|---|
![]() |
|
Valstybė: | Lietuva |
Apskritis: | Klaipėdos apskritis |
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
[taisyti] Seniūnijos

Klaipėdos mieste yra viena seniūnija – Melnragės ir Girulių.
[taisyti] Literatūra
- Klaipėdos istorija populiariai, Klaipėda: Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyrius, 2002 (ISBN 9986848229)
- V. Safronovas, Klaipėdos miesto istorinės raidos bruožai, Klaipėda, 2002 (ISBN 9986310636)
- J. Tatoris, Senoji Klaipėda, Klaipėda, 1994
[taisyti] Nuorodos
- Klaipėdos miesto savivaldybės taryba
- Klaipėdos bažnyčios
- Klaipėdos švietimas
- Oficiali miesto svetainė
- Klaipėdos viešoji biblioteka
- Klaipėdos miesto nekilnojamosios kultūros vertybės
- Klaipėdos žemėlapis
[taisyti] Istorija
- Forumas „Klaipėdos balsas“
- Trumpa Klaipėdos istorija
- Klaipėdos krašto genealogija (vok. k.)
- Pavadinimo raida