Samariečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Samarietis su Tora
Samarietis su Tora
 Gerizim kalnas samariečių šventoji vieta.
Gerizim kalnas samariečių šventoji vieta.

Samariečiai (Heb. שומרונים „Šamerim Jisraelim“) – religinė ir etninė grupė turinti ryšių su senosios Samarijos kraštu. Samariečių religija išpažįsta tik Torą ir savo tikėjimą remia keturiais principais:

  1. Vienas Dievas – Izraelio Dievas;
  2. Vienas pranašas – Mozė;
  3. Vienas tikėjimas – Toros knyga;
  4. Viena šventa vieta – Gerizim kalnas.

Per amžius žydai nemėgo samariečių, nes pagal žydus samariečiai vesdavo svetimo tikėjimo moteris ir jų tikėjimo ritualai labai skyrėsi nuo Izraelio judėjų tikėjimo. 2005 metais samariečių beliko tik 700 žmonių ir jie dauguma gyvena netoli Gerizimo kalno Nabluso miesto, Vakarų krantas arba Izraelyje, Holono mieste. IV a. samariečių skaičius siekė iki vieno milijono, tačiau dėl vykusių persekiojimų jų skaičius beveik išnyko.

[taisyti] Nuorodos