Miškų naikinimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Miškų naikinimas – tikslingas arba natūralus miškingų plotų pavertimas ariama žeme, gyvenviete, kirtimu ar dykviete, nepaliekant miško.
Miškų naikinimas vyksta dėl tikslingo miškų kirtimo, perganymo, natūralių dykėjimo procesų bei miško gaisrų. Seniau miško naikinimas buvo siejamas su plotų vertimu šienaujama pieva, ganyklomis, javų laukais, tačiau po pramoninės revoliucijos prisidėjo ir urbanizacija. Bendros didelių miško plotų sunaikinimo pasekmės – aplinkos ir bioįvairovės nykimas. Besivystančiose šalyse, kur neretai miškų kirtimas yra viena iš pagrindinių ekonomikos varomųjų jėgų, masiškas miškų naikinimas įtakoja klimatą ir geografiją.
Miškų naikinimas kaip problema pasireiškia nevykdant miško atželdinimo, tačiau ir su atželdinimu galimas žymus neigiamas poveikis bioįvairovei. Prie natūralių priežasčių priskiriama lėta ekosistemos degradacija arba miškų gaisrai, su žmogaus veikla susijusios – tikslingas miško plotų kirtimas žemės ūkio poreikiams ir urbanistiniam vystymuisi, arba nereguliuojamas ganymas, galintis sustabdyti jaunų medelių augimą.