Pamedės teisynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pamedės Teisynas, Prūsų teisynas – seniausias rašytinis baltų genčių teisės šaltinis. XII a. Kryžiuočių ordino kolonizuotos prūsų genties normų rinkinys. Lietuviškojoje istoriografijoje Pamedės teisynas laikomas ne tik kryžiuočių, bet ir prūsų laimėjimas, o ne tik žiaurių nukariautojų primesta vokiškoji teisė.

Pamedės Teisynas buvo priimtas 1340 m. Tai prūsų genties paprotinės teisės paminklas, kuriuo buvo vadovaujamasi ir Lietuvoje (pavyzdžiui, Žemaitijoje bei kitur).

Pamedės Teisynas yra vienas iš ikistatutiniu laikotarpiu (iki 1528 m.) veikusių rašytinių paprotinių normų rinkinių (kitas – Kazimiero teisynas, 1468 m.).

Pamedės teisynas reguliavo laisvųjų prūsų santykius, statusą, kuriuo jie buvo atriboti nuo kolonizatorių (kryžiuočių) bei kitų etninių grupių, turėjusių savo teises, taip pat nuo įbaudžiavintų prūsų, vadintų valstiečiais.

Prūsų teisynas taip pat įtvirtino baudžiamosios teisės normas. Nepilnamečių justicijai baltų teisės paminklas svarbus tuo, kad mini deliktinio veiksnumo ribą. Teisyne teigiama, kad 9 metai dar laikomi tokiu amžiumi, kai už nusikaltimus atsako tėvai, mokėdami išpirką.

[taisyti] Literatūra

Lietuvos istorijos studijos. Nr. 13. ISSN 1392-0448.

Socialinis ugdymas I, 1999, 56.