Varšuvos geto sukilimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Išvedami žydai.
Išvedami žydai.
Varšuvos geto belaisviai per sukilimą.
Varšuvos geto belaisviai per sukilimą.
Varšuvos geto griuvėsiai numalšinus sukilimą.
Varšuvos geto griuvėsiai numalšinus sukilimą.
Paminklas žuvusiems Varšuvos gete
Paminklas žuvusiems Varšuvos gete

Varšuvos geto sukilimasAntrojo pasaulinio karo metu įvykęs ginkluotas žydų pasipriešinimas nacistinės Vokietijos bandymui sunaikinti Varšuvos getą okupuotoje Lenkijoje.

Sukilimas truko nuo 1943 m. balandžio 19 d. iki gegužės 16 d. ir buvo numalšintas SS dalinių.

Kovose dalyvavo keletas šimtų kovotojų iš Žydų Karinės Sąjungos (lenk. Żydowski Związek Wojskowy – Žydų karinė sąjunga), kuriai vadovavo Pavelas Frenkelis ir Žydų Karinės organizacijos (lenk. – Żydowska Organizacja Bojowa), kuriai vadovavo Mordechajaus Anielevičiaus. Sukilimas prasidėjo per žydų šventę Pascha 1943 m. balandžio 19 d., paskutinės kovos vyko iki kovo vidurio. Tai buvo pirmas miestiečių sukilimas vokiečių okupuotoje Europoje. Žydų karinės organizacijos nariai naudojo raudonas vėliavas, Žydų karinės sąjungos nariai – lenkiškas ir žydiškas vėliavas.

Sukilėliai greičiausiai nesitikėjo laimėti, tikriausiai jų pagrindinis tikslas buvo pabėgti arba mirti su ginklu rankose, taip atsakant į nuobaudas ir persekiojimą.

Turinys

[taisyti] Sukilimo eiga

Sukilimas kilo kreipus Žydų Liaudies Komitetui tuo momentu, kai gete buvo tik apie 70 tūkstančių žmonių (gete gyveno apie puse milijono gyventojų). Jis įvyko, kai Heinrichas Himleris vykdė paskutinę geto likvidacijos akciją, kurios metu buvo apieškomos slėptuvės ir išgaudomi paskutiniai tenai slapstantys žmonės. Kai į getą įėjo vokiečių kariniai ir policijos daliniai, vadovaujami Jurgeno Stropo, ir ją remiantys ukrainiečių, lietuvių ir latvių formuotės, sukilėliai pradėjo į juos šaudyti.

Vokiečių pajėgos turėjo: 2054 kareivius, 36 karininkus, tame tarpe 821 šarvuotus grenadierius ir 367 taip vadinamos „Tamsiai mėlynos“ iš lenkų sudarytos policijos narių, kuri turėjo sudaryti užtvarą apie geto sieną. Taip pat panaudota: Verhmahto lengvoji artilerija, snaiperiai, ukrainiečių batalionai, latviški ir lietuviški pagalbinės policijos daliniai (Askaris). Vokiečiai turėjo Šarvuotus automobilius, cheminį ginklą, tankus ir artileriją. Taip pat buvo pasitelkta ir Varšuvos gaisrinė.

Slaptai dar 1942 m. geto gyventojų įkurtos slėptuvėse ir sustiprinimai buvo labai patogūs sukilėliams. Geriausiai buvo pastatyti Milejaus, Novolipos, Lesnos, Nalevkų, Svetojanskos ir Pranciškonų gatvėse.

Žydų karinės organizacija turėjo 50 pistoletų, rankinį automatinė karabiną, automatinį pistoletą, amuniciją, 600 granatų, sprogstamas medžiagas, savadarbių ginklų gaminimo instrukcijas (granatų – Molotovo kokteilių).

Žydų Karinės sąjungos prasidėjus sukilimui turėjo apie 150 žmonių (šio klausimu kyla dideli ginčai, kai kurie šaltiniai šitą skaičių didina iki 1500 sukilėlių), kuriais per kautynes vadovavo leitenantas Dovidas Morycas Apfelbaumas, po mirties jam buvo suteiktas majoro laipsnis.

Balandžio 23 d. ant geto mūro buvo parašytas kvietimas:
Eina kova dėl mūsų ir jūsų laisvės. Dėl jūsų ir mūsų – žmogišką, bendrą ir liaudies – garbę ir orumą. Atkeršijam už nusikaltimus Austvice-Birkenau, Treblinkoje, Belže, Liubline. Tegul gyvena ginklo ir kraujo brolybė kovojančioje Lenkijoje!

Gegužės 5 d. generolas Vladislovas Sikorskis per radijo apeliavo į lenkus, dėl pagalbos geto sukilėliams.

Gegužės 13 d. Londone protestuodamas prieš pasaulio abejingumą įvykdė savižudybę Šmulas Zygielbojmas.

Gegužės 16 d. Jurgenas Stropas nurodė susprogdinti Tlomako gatvėje Didžiąją Varšuvos sinagogą. Tada jis raporte parašė: Žydiška gyventojų dalis nustojo egzistuoti.

Per sukilimo numalšinimą buvo sudegintas visas getas, o po numalšinimo jo griuvėsiai – išsprogdinti. Nebuvo susprogdinta tik Novolopkose Šv. Augustinos bažnyčia, kur vokiečiai buvo įrengią parduotuvę. Susirėmimuose nukentėjo apie 7 tūkstančiai žydų, 50 tūkstančių buvo išvežta į Treblinką. Vokiečių nuostoliai, pagal sukilimo malšinimo vadą Jurgeną Stropą, buvo 16 užmuštu ir 85 sužeisti. Kiti šaltiniai pateikia daug didesnius skaičius – net 1300 užmuštų ir sužeistų, kas atrodo labai padidinti skaičiai. Greičiausiai nuostoliai (užmušti ir sužeisti) buvo 300 žmonių. Vokiečiai taip pat prarado 1 tanką ir 2 šarvuotas mašinas.

[taisyti] Zigota

Lenkų vyriausybė tremtyje (Delegatūra) sukūrė specialią agentūrą „Zigota“ (Rada Pomocy Żydom – Taryba pagalbai žydams), skirta padėti žydams Lenkijos teritorijoje. Agentūros vadove buvo paskirta Zofija Kossak – Ščiučka. Organizacija išgelbėjo 70 tūkstančius žydų, išdavė 60 tūkstančių netikrų liudijimų, leidžiančių žydams gyventi arijų pusėje. Tik Varšuvoje „Zigota“ padėjo išsigelbėti daugiau kaip 10 tūkstančių žydų. Varšuvos „Zigota“ vadovaujama Irėnos Sendler (Sendlėr) išgelbėjo 2,5 tūkstančius vaikų, išvestų iš degančio geto. Visa tai veikė pogrindyje ir visiems jos nariams grėsė mirties bausmė. Iš žydų pusės „Žigotos“ vadovybę sudarė Adolfas Bermanas iš Poalei-Ciono partijos, Lenkijos komunistinio lyderio Jakubo Bermeno brolis.

[taisyti] Lenkiškų ir žydiškų organizacijų santykiai Varšuvoje

Delegetūros ir Krašto armijos (lenk. – Armija Krajova) požiūris į sukilimą buvo skirtingas. Iš vienos pusės Krašto armija slėpė žydus, ribotai teikė ginklus, o taip pat buvo bandyta susprogdinti geto sieną, kad būtu galima išvežti dalį sukilėlių; iš kitos pusės pagalba buvo nepakankama ir dažnai vėlavo.

Krašto armija pagrinde padėjo sionistų – revizionistų organizacijai„ Žydų karinei sąjungai“, o Žydų karinė organizaciją, susidedančią iš socialistų, bundovcų, komunistų ir kairiųjų sionistų, įtarinėjo simpatijomis TSRS. Tik komunistinė organizacija „Armija Ludova“ (Žmonių armija), be jokių kalbų padėjo Žydų karinės organizacijos pogrindininkams, bet ji aktyviai pradėjo veikti tik 1943 m.

[taisyti] Nuorodos