Planetinis ūkas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mums artimiausias Sraigės ūkas Vandenio žvaigždyne
Planetinis ūkas – jonizuotų dujų ūkas, panašus į planetos skritulį arba žiedą. Jo centre būna karšta (50-100 tūkst. kelvinų) žvaigždė – nulinio spektro klasės subnykštukė. Dujinis apvalkalas sugeria jo centre esančios žvaigždės ultravioletinius spindulius ir spinduliuoja stiprias vandenilio, helio, deguonies, neono, azoto emisijos linijas. Planetinis ūkas ir jo centrinė žvaigždė susidaro iš asimptotinės sekos raudonosios milžinės, jos vandenilio degimo zonai priartėjus prie išorinių sluoksnių. Tokio ūko stadija trunka apie 50 000 metų. Praėjus šiam laiko tarpui, žvaigždės šerdis virsta baltąja nykštuke, o planetinis ūkas pamažu išsisklaido į tarpžvaigždinę erdvę.