Obė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Obė
Obė ties Novosibirsku
Obė ties Novosibirsku
Ilgis 3650 km
Baseino plotas 2 990 000 km²
Vidutinis debitas 12 700 m³/s
Ištakos Altajus
Žiotys Karos jūra
Šalys Rusija

Obė (rus. Обь) – upė Rusijoje (ketvirta pagal ilgį), Vakarų Sibire, Altajaus krašte, Novosibirsko, Tomsko ir Tiumenės srityse. Chantų vadinama As, Yag, Kolta, Yema, nencų – Kolta, Kuay, totorių – Omar.

Prasideda Altajuje, susiliejus Bijos ir Katūnės upėms (ties Bijsku). Ilgis 3650 km (nuo Katūnės ištakų – 4338 km, nuo Irtyšiaus ištakų – 5410 km). Baseino plotas 2990 tūkst. km². Vingiuoja į šiaurę, šiaurės vakarus plačiu slėniu Vakarų Sibiro lyguma. Skaidosi į pratakas ir atšakas. Įteka į Karos jūros Obės įlanką; sudaro deltą (plotas 4000 km²). Svarbiausi intakai:

dešinieji

  • Tomė
  • Čiulymas
  • Ketė
  • Tymas
  • Vachas

kairieji

Vidutinis debitas – 12,7 tūkst. m³/s (maksimalus – 42,8 tūkst. m³/s, minimalus – 1650 m³/s). Aukštupyje patvinsta balandžio-birželio mėnesiais, žemupyje (kur išsilieja 40-45 km) – iki rugsėjo. Per metus nuneša 16 mln. tonų nešmenų. Užšąla nuo lapkričio iki balandžio pabaigos aukštupyje ir iki liepos pradžios žemupyje. Visa vaga laivuojama. Ties Novosibirsku patvankta hidroelektrinės tvenkiniu. Svarbiausi pakrančių miestai ir uostai: Barnaulas, Novosibirskas, Kolpaševas, Nižnevartovskas, Surgutas, Neftejuganskas, Labytnangai.

Vikiteka: Obė – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu