Palaiminimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Palaiminimas – palinkėjimas, darantis žmogui gerus, sekmingus darbus, tuos, kurie akivaizdžiai matomi žmogaus gyvenime. Palaiminimu laikoma pasikartojanti sekmė šeimoje, darbe ir gyvenime. Yra tikima, kad nuoširdžiai palinkėjus palaiminimą tam žmogui atitenka pasakytas palaimininmas Senajame testamente palaiminimais buvo laikomi sekmė, vaisingumas, ramybė, laimė, džiaugsmas, kuriuos žmogus užsitarnaudavo gavęs iš Dievo (Pk.Į. 28:1). Naujame testamente palaiminimu laikomas žmogaus dvasingumas, švelnumas, gailestingumas, taikdariškumas, sąžiningumas, teisingumas (Mt 5:3). Palaiminimas dažnai duodamas bažnyčioje per krikščioniškas vestuves, krikštynas ar kitas religines apeigas. Lietuvoje prieš vestuves savo palaiminimus vaikams dažnai duodavo ir tėvai pritariantys vaikų santuokai.