Jurgis Savickis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

J. Savickis Norvegijoje
J. Savickis Norvegijoje

Jurgis Savickis (1890 m. gegužės 4 d. – 1952 m. gruodžio 22 d.) – lietuvių diplomatas ir modernistinės krypties rašytojas.

[taisyti] Biografija

Jurgis Savickis gimė Pagausančio dvare, netoli Ariogalos, dabartiniame Raseinių rajone. Nors šeima nebuvo bajoriška, tačiau gyveno gana pasiturinčiai ir save laikė aukštesnio luomo žmonėm. Gimnaziją lankė Maskvoje, kur gyveno pas dėdę. 1911 m. įstojo į aukštesniuosius žemės ūkio kursus Peterburge, bet po kelių mėnesių grįžo į Maskvą studijuoti dailės.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, įsitraukė į lietuvių pabėgėlių globos organizacijų veiklą ir 1915 m. buvo išsiųstas į Daniją rūpintis lietuvių belaisviais, atsidūrusiais vokiečių užnugaryje.

Kadangi mokėjo lenkų, rusų, prancūzų, vokiečių, danų, italų ir švedų kalbas bei buvo visapusiškai išsilavinęs, po karo tapo besikuriančios Lietuvos valstybės diplomatu Skandinavijos šalyse. Nuo 1919 m. buvo oficialus Lietuvos atstovas Danijoje, nuo 1922 m. – Norvegijoje. Panaikinus atstovybę Kopenhagoje, dirbo Suomijoje iki 1927 m.

1927 – 1930 m. tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje, 19281929 m. buvo Kauno Valstybės teatro direktoriumi. 1930 – 1937 m. vėl grįžo į diplomatinę tarnybą Skandinavijoje. 1937 m. perkeltas dirbti į Rygą. 1938 metais tapo Lietuvos atstovu Tautų Sąjungoje Ženevoje.

Nuo 1940 m. iki mirties 1952 m. gyveno Pietų Prancūzijoje, Roquebrune vietovėje prie Viduržemio jūros, kur turėjo vilą, pavadintą Ariogala. Mirė Ermitage, prie Monte Karlo, palaidotas Roquebruno kapinėse.

[taisyti] Kūryba

1910 m. parašė savo pirmąjį kūrinį „Dienos kančios“, kurį išspausdino laikraštyje. Pasirašė Jurgio Rimošiaus slapyvardžiu.

J. Savickis laikomas Vakarų Europos intelektualinės tradicijos atstovu bei priskiriamas prie lietuvių literatūros atnaujintojų kartos (Vincas Mykolaitis-Putinas, Kazys Binkis, Balys Sruoga ir kt.).

Jo prozoje nerasi „visažinio“ pasakotojo. Čia pasakotojo ir personažo mintys, požiūris dažnai susipina. J. Savickio požiūris į žmogaus prigimtį pesimistiškas. Atskleidžiamas prigimties dvilypumas, grėsmingumas. Tačiau rašytojo proza dėl to netampa niūri. Prigimties išdaigas atsveria šilti žmogiški ryšiai, grožio, meno, kultūros idealai.

[taisyti] Bibliografija

  • Lysskaer (Aušra; straipsnių rinkinys). – Kopenhaga, 1919 (danų kalba).
  • En rejse gennem Litauen (kelionė per Lietuvą; apybraiža). – Kopenhaga, E. Jespersens forl., 1919. – 80 p. (danų kalba)
  • Šventadienio sonetai (novelės). – Berlynas, 1922. – 144 p.
  • Ties aukštu sostu (novelės). – Kaunas, 1928. – 237 p.
  • Atostogos (kelionės įspūdžiai) / Jurgis Rimošius. – Kaunas, 1928. – 146 p.
  • Truputis Afrikos (kelionės įspūdžiai) / Jurgis Rimošius. – Malmė, Lundgrens Söners Boktryckeri, 1934. – 60 p.
  • Kelionės (2 tomai) / Jurgis Rimošius. – Kaunas, 1938.
  • Raudoni batukai (novelės). – Niujorkas, Gabija, 1951. – 134 p.
  • Šventoji Lietuva (romanas). – Memingenas, Tremtis, 1952. – 248 p.
  • Žemė dega (karo metų dienoraštis, 2 dalys) – Čikaga, Terra, 1956.
  • Novelės. – Vilnius, Vaga, 1967. – 299 p.
  • Ad astra (novelė). – Čikaga, 1970. – 16 p. – (Mažoji biblioteka).
  • Raštai: šeši tomai. – Vilnius, Vaga, 1990:
T.1: novelės. - 1990. - 510 p.
T.2: apysaka, novelės. - 1991. - 262 p.
T.3: kelionių apybraižos. - 1995. - 475 p.
T.4: dienoraštis. - 1995. - 542 p.
T.5: Laiškai. - 1998. - 748 p.
  • Vasaros kaitros (novelės). – Vilnius, Baltos lankos, 1997. – 254 p. – (Skaitinių serija; 22).