Federico Fellini
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Federico Fellini (Federikas Felinis; 1920 sausio 20 – 1993 spalio 31) – italų kino režisierius, laikomas vienu įtakingiausių ir geriausių XX amžiaus kūrėjų.
Karjeros pradžioje Fellini statė neorealistinius filmus, vėliau jie įgavo daugiau simbolikos ir fantazijos.
[taisyti] Filmografija
- Įvairovės šviesos (Luci del Varietà 1950) (su Alberto Lattuada)
- Baltas šeikas (Lo Sceicco Bianco 1951)
- I Vitelloni (1953)
- Meilė mieste (L'Amore in Città (1953); segmentas Un'agenzia matrimoniale)
- Gatvė (La Strada 1954; Oskaras už geriausią filmą užsienio kalba)
- Il bidone (1955)
- Kabirijos naktys (Le Notti di Cabiria 1957; Oskaras už geriausią filmą užsienio kalba)
- Saldus gyvenimas La Dolce Vita 1960; Oskaras už geriausius kostiumus)
- Boccaccio '70 (1962; segmentas Le tentazioni del Dottor Antonio)
- 8½ (1963; Oskarai už geriausią filmą užsienio kalba ir geriausius kostiumus)
- Dvasių Džiuljeta (Giulietta degli Spiriti 1965)
- Nepaprastos istorijos (Histories Extraordinaries 1968; segmentas Toby Dammit)
- Satyrikonas (Satyricon 1969)
- Klounai (I Clowns 1970)
- Roma (1972)
- Amarkordas Amarcord 1973; Oskaras už geriausią filmą užsienio kalba)
- Felinio kazanova (Il Casanova di Federico Fellini 1976; Oskaras už geriausius kostiumus)
- Orkestro bandymai (Prova d'orchestra 1979)
- Moterų miestas (La città delle donne 1980)
- Ir laivas plaukia (E la Nave Va]] 1983)
- Džindžer ir Fredas (Ginger and Fred 1986)
- Interviu (Intervista 1987)
- Menulio balsas (La voce della luna 1990)