Kentauro alfa
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Epocha J2000 | |
---|---|
Spektrinė klasė | G2 V/K1 V/M5,5 Ve |
Rektascensija | 14h 39m 36,5/35,1s |
Fizikinės charakteristikos |
Kentauro alfa (α Cen / α Centauri) – šviesiausia žvaigždžių sistema pietiniame Kentauro žvaigždyne (Lietuvoje nematoma). Nors žiūrint plika akimi Kentauro Alfa atrodo kaip vienas taškas, iš tikrųjų tai yra žvaigždžių sistema sudaryta iš trijų žvaigždžių, iš kurių viena yra ketvirtoji ryškiausia žvaigždė danguje. Žvaigždės yra taip arti viena kitos, kad plika akimi matomas tik vienas šviesos šaltinis, kurio bendrasis ryškis apie -0,27 (didesnis negu trečiosios ryškiausios žvaigždės danguje – Arktūro).
Kentauro Alfa yra artimiausia žvaigždžių sistema Saulės sistemai – už 4,39 šm (apie 277,6 tūkst. av).
Dėl santykinio Kentauro Alfa artumo, sistema dažnai būna „pirmoji laikino apsilankymo vieta“ mokslinėje fantastikoje, filmuose ar kompiuteriniuose žaidimuose.
Turinys |
[taisyti] Pavadinimai
Sistemos tinkamesnis pavadinimas Rigil Kentaurus (trumpiau Rigil Kent), kilo iš arabiškos frazės Al Rijl al Kentaurus, kuri reiškia „kentauro pėda“, bet dažniausiai vadinama Kentauro Alfa pagal Bayer žymėjimą. Alternatyvus pavadinimas – Tolimanas, kurio etimologija gali būti arabiška (Al-Thalimain reiškia „Strutis“) arba hebrajiška (reiškianti „Iki šio laiko ir vėliau“ ir/arba „Greitai augantis vynmedis“). Taip pat sistema kartais vadinama Bungula, greičiausiai iš lotynų kalbos ungula reiškiančio „kanopa“.
Kinietiškai Kentauro Alfa vadinama Nánmén'èr (南門二) „Antroji žvaigždė pietiniuose vartuose“.
[taisyti] Sistemos komponentės
Kentauro Alfa yra trijų žvagždžių sistema. Pagrindinės, Kentauro Alfa A ir Kentauro Alfa B (kurios kartu sudaro dvinarę žvaigždę) esančios už 4,36 šm, ir blankesnė raudonoji nykštukė Proxima Centauri esanti už 4,22 šm. Abi pagrindinės žvaigždės yra gana panašios į Saulę. Didesnioji, Kentauro Alfa A, labiau panaši į Saulę, nors yra šiek tiek didesnė ir ryškesnė. Kaip ir Saulės, jos spektrinė klasė yra G2 V ir skleidžiama šviesa – gelsvai balta. Mažesnė, Kentauro Alfa B, yra blankesnė, jos spektrinė klasė K1 V, šiek tiek blausesnė už Saulę, bet astronomiškai pakankamai panašios. Jos skleidžiama šviesa labiau oranžinė-geltona-balta. Abi žvaigždės skrieja viena apie kitą elipsinėmis orbitomis (nutolusios viena nuo kitos nuo 11,2 astronominių vienetų iki 35,6 am) su periodu trunkančiu 80 metų[reikalinga citata]. Šių dviejų žvaigždžių amžius yra apie 5-6 milijardai metų.
Raudonoji nykštukė Kentauro Proksima yra už 13 000 astonominių vienetų nuo Kentauro Alfa ir gali būti orbitoje aplink pirmąsias dvi su periodu trunkančiu maždaug 500,000 metų ar daugiau[reikalinga citata]. Dėl šios priežasties Proksima dažnai vadinama Kentauro Alfa C. Vis dėlto nėra tiksliai žinoma ar ji yra orbitoje, nepaisant to, faktas, kad ji būtų nepriklausoma atsitiktinė žvaigždė yra dar labiau neįtikimas.
Artimiausi Kentauro Alfa kaimynai yra Saulė ir Barnardo žvaigždė (už 6,47 šm), kuri yra taip pat ir sekanti artimiausia žvaigždė Žemei (už 5,96 šm).
[taisyti] Planetų formacijos galimybė
Planetų formacijos kompiuteriniai modeliai siūlo, kad panašios planetų sistemos į Saulės sistemą gali būti netoli Kentauro Alfa A ir B, bet tik ne dujinės planetos (kaip Jupiteris ir Saturnas), nes joms susiformuoti trukdytų dvinarių žvaigždžių gravitacinis efektas. Tokie stulbinantys žvaigždžių panašumai į Saulę pagal tipą, amžių ir stabilumą duoda didelių galimybių, jog ten gali būti nežemiška civilizacija. Kaip ten bebūtų, mokslininkai mano, jog ten negali būti gyvybei būtino vandens.
Planeta prie Kentauro Alfa A galėtų būti už apie 1,25 am, kad temperatūra būtų panaši į Žemės. Planeta prie Kentauro Alfa B galėtų būti už 0,7 am, arba atstumu tokių kaip Venera nuo Saulės.
[taisyti] Dangaus vaizdas iš Kentauro Alfa sistemos
Žiūrint į dangų iš Kentauro Alfa sistemos, vaizdas turėtų būti panašus kaip ir žiūrint iš Žemės. Labiausiai nepakitę žvaigždynai būtų Didieji Grįžulo Ratai ir Orionas. Mūsų Saulė atrodytų kaip 0,5 ryškumo žvaigždė Kasiopėjos žvaigždyne. Kitaip tariant, iš Žemės matoma kasiopėja – \/\/, taptų /\/\/ – žiūrint iš Kentauro Alfa, kur Saulė būtų apatiniame kairiajame kampe.
[taisyti] Judėjimas
Po maždaug 40 milijardų metų, žiūrint iš Žemės Kentauro Alfa atrodys labai greta Kentauro Beta sudarydama optinę dvinarę žvaigždę. Iš tikrųjų Kentauro Beta yra labai toli nuo Kentauro Alfa.