Zenonas Elėjietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Zenonas Elėjietis (apie 490–430 pr. m. e.) – graikų matematikas, filosofas, ikisokratikas, Elėjos mokyklos atstovas, Parmenido mokinys.

Savo veikalą „Apie gamtą“ parašė klausimų ir atsakymų (dialogo) forma, ir laikomas dialektikos pradininku. Domėjosi tęstinumo (kontinumo) problemomis, ypatingai laiko, erdvės ir judėjimo.

Zenonas žymus savo paradoksais (aporijomis), nukreiptais prieš judėjimą ir įvairovę.