Indoeuropiečių kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Indoeuropiečių kalbomis vadinama didelė, iš bendros prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių fono-semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių. Indoeuropiečių kalboms priklauso dauguma Europos kalbų, taip pat daug kalbų pietvakarių, centrinėje ir pietų Azijoje.

Tai viena iš gausiausių kalbų, ją sudaro daugiau nei 400 kalbų, kuriomis šneka apie 3 milijardus žmonių (žr. žem.)

Ankstyviausius rašytinius paminklus palikusi indoeuropiečių kalba yra hetitų kalba (XVIII a.pr. m. e.).

[taisyti] Kalbų grupės

Indoeuropiečių kalbos skirstomos į šias kalbų grupes:

Kitos išnykusios indoeuropiečių kalbos, apie kurias labai maža duomenų:

  • Ilyrų kalbos (ir su jomis siejamos mesapų, panonų kalbos)
  • Venetų kalba
  • Frygų kalba
  • Trakų kalba
  • Dakų kalba
  • Senovės makedonų kalba

[taisyti] Satem ir centum kalbos

[taisyti] Istorija

Indoeuropiečių prokalbė, Indoeuropiečiai, istorinė kalbotyra