Azovo kazokų kariuomenė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Azovo kazokų kariuomenė (rus. Азовское казачье войско, angl. Azov Cossack Host) – 1828-1865 m. egzistavusi kazokų kariuomenė, kuri buvo sudaryta daugiausia iš Uždunojės Sečės kazokų ir įkurdinta Azovo jūros šiaurės vakarų pakrantėje tarp Berdiansko ir Mariupolio.
Šie kazokai tapo Rusijos pavaldiniais po 1828-1829 m. Rusijos-Turkijos karo. Pradžioje (1828-1829 m.) jiems vadovavo atamanas Osipas Hladkis (rus. Осип Михайлов Гладкий, angl. Osip Hladkiy).
Azovo kazokų kariuomenės paskirtis buvo saugoti pakrantes. 1835 m. joje buvo apie 6000 žmonių, įskaitant šeimas. Joje buvo 10 raitųjų šimtinių ir maždaug 30 smulkių laivų flotilė.
Panaikinus šią kariuomenę dalis kazokų buvo perkelti į Šiaurės Kaukazą, likę – paversti valstiečiais.