Čartizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Čartizmas(angl. charter – chartija) – britų visuomenės judėjimas, siekęs rinkimų sistemos pertvarkymo ir socialinių reformų. Vyko 1837-54. Pavadinimas kilo nuo parenkto reikalavimų sarašo – Liaudies chartijos, kuri buvo surašyta Londono darbininku susivienijime ir 1838 05 08 paskelbta. I chartija sudarė 6 pagr. reikalavimai: visuomenės rinkimų teisės vyrams, sulaukusiems 21m., kasmetinių parlamentų rinkimų, slapto balsavimo, panaikinti turto cenzą kandidatams į parlamentą, įvesti algas parlamentarams, suvienodinti rinkimų apygardas. II chartijoje(1842) buvo ir socialinių reikalavimų ir kitų. Čartizmas nesukūre bendros nac. org-jos, buvo vietinių judėjimų dem. fed-ja. Vienas svarbiausių veiksnių buvo čartistų laikr. „The Northern Star“, leistas nuo 1837m. Čartistai siekė, kad chartija taptu įstatymu. Reikalavimui paremti suorganizavo šimtatūkstantines demonstracijas, rinko parašus (1839m. surinkta 1 200 000, 1842-3 300 000).Čartizmo geografija atspindejo D.Britamnijos ek. ir socia. struktūrą. Londone, Birminghame, kur buvo daugiau kvalifikuotų amatininkų, judėjimas buvo nuosaikesnis, Lankašyre, West Ridinge, Vid.Anglijoje – radikalinis(masinės demonstracijos, eitynės su fakelais). Judėjimo chronoligija atsipindėjo D.Britanijos ūkio pakilimus ir nuosmukius. Pirmasis čartizmo pakilimas buvo per prek. depresiją(1839m. žiemą), antrasis – dėl masinio nedarbo š.miestuose(1842), paskutinis – po ūkio smukimo žiemą ir dėl Europos revoliucijų įtakos(1848). Parlamentas 1839m. ir 1842m. atmetė čartistų reikalavimus, 1848m. net nepriėmė svarstyti. Alternatyvių kovos metodų (visuotinio streiko, Nac. susirinkimo, pakeisenčio esamą parlamentą) dėl judėjimo nevienalytiškumo įgyvendinti nepavyko. Dėl paspartėjusios D.Britanijos ūkio plėtros, kai kurių soc. reformų(įvesta 10h darbo diena) ir lyderių (W.Lovettas, G.J.Harvey, F.E.O`Connoras ir kt.) nesutarimų čartizmas sunyko,bet ilgainiui dauguma čartistų reikalavimų tapo įstatymu.