Kunlunas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kunlunas (kin. 昆仑山, pinyin Kūnlún Shān) – vienas didžiausių pasaulio kalnynų, išsidėstęs Centrinėje Azijoje, Kinijos vakaruose ir Tibete. Kalnynas driekiasi iš vakarų į rytus 2700 km, nuo Pamyro iki Sino Tibeto kalnų. Kalnų grandinės plotis svyruoja nuo 150 km vakaruose iki 600 km rytuose, aukštis siekia iki 7723 m (Ulugmuztago k.), šiauriniai šlaitai leidžiasi į Tarimo dubumą, Takla Makano dykumą, Alašano dykumą, pietiniai – pereina į Tibeto kalnyną. Svarbiausi Kunluno kalnagūbriai: Kašgaro, Rusų, Altintagas, Arktagas, Bajan Chara Ula, Nanšanas ir kt.
Kunlunas susidarė paleozojaus eroje, alpinės kalnodaros būdu. Jį sudaro granitas ir metamorfinės uolienos. Kalnynui būdingi aukšti, mažai raižyti kalnai stačiais šiauriniais ir nuožulniais pietiniais šlaitais. Klimatas sausas, kontinentinis. Aukštikalnėse sausio mėnesį temperatūra nukrinta iki -35°C, liepą pasiekia +10°C. Per metus šiame kalnyne iškrinta nuo 50 mm kritulių vakaruose, iki 500 mm – rytuose. Apie 11,6 tūkst. km² Kunluno kalnyno ploto užima ledynai, jame tekančios upės trumpos, nevandeningos. Rytuose, Nanšane, yra Kukunoro ežeras. Kunlune vyrauja kalnų dykumos ir stepės, šiauriniuose šlaituose – nedideli miškų ir pievų plotai. Pagrindinė žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Iki 3600 m aukščio vystoma oazinė žemdirbystė (kviečiai, rugiai).