Alcheimerio liga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Acheimerio ligos paveiktos smegenys lyginant su normaliomis smegenimis
Acheimerio ligos paveiktos smegenys lyginant su normaliomis smegenimis

Alcheimerio liga (arba Alzheimerio liga) – neurodegeneracinė liga, pasižyminti pažintinių funkcijų blogėjimu, kasdienės veiklos pasyvėjimu, elgsenos pokyčiais, neuropsichiatriniais simptomais. Tai labiausiai paplitusi demencijos forma.

Labiausiai trukdantis ligos simptomas yra trumpalaikės atminties praradimas (amnezija) – nedidelis, smulkus užmaršumas, kuris ilgainiui tampa nuolatiniu, daugiau pasireiškiančiu ligos progresavimu. Vėliau kognityvinių gebėjimų pablogėjimas apima kalbos sritį (afazija), sugebėjimą atlikti tikslingus judesius (apraksija), atpažinimą (agnosija). Ši liga nutraukia ryšius tarp priekinės ir galinės smegenų skilčių bei galūnių sistemos; dėl to pablogėja su ja artimai susijusi protinė veikla pvz., apsisprendimas ir planavimas.

Ligos priežastys nėra iki galo aiškios, dėl to nėra ir tiesioginio gydymo priemonių, o tik vaistai lengvinantys simptomus.

Tarptautinė Alcheimerio ligos diena – rugsėjo 21-oji.

[taisyti] Istorija

Pirmasis ligą kaip atskirą patologinį reiškinį aprašė vokiečių psichiatras Emilis Krepelinas (Emil Kraepelin, 1856-1926). Neuropatologinį ligos pobūdį pirmasis nurodė kitas vokiečių psichiatras 1906 metais – Aloizas Alcheimeris (Alois Alzheimer, 1864-1915), dirbęs E. Krepelino laboratorijoje. Pripažindamas pastarojo mokslininko atradimą, E. Krepelinas pasiūlė ligą pavadinti Alcheimerio liga.