Antikinė literatūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Antikinė literatūra – senoji graikų ir romėnų literatūra.

Graikų literatūra sukurta apie VIII-VII a. pr. m. e., o romėnų literatūra sukurta vėliau – apie III a. pr. m. e. vidurį. Pabaiga – V mūsų eros amžius.

[taisyti] Bruožai

Antikinė literatūra gyvavo apie 1200 metų. Vienas iš antikinės literatūros bruožų – humanizmas, žmogų laikęs pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais.

[taisyti] Rūšys

Senovės Graikijoje atsirado šiuolaikinės literatūros rūšys:

  • epika – epinis vaizdavimas, pasakojimo menas, kur yra daug panašumų į tikrovę, lengva suvokti;
  • lyrika – minčių ir jausmų menas, poezija, reiškiama autoriaus jausmais, išgyvenimais;
  • drama – kūrinys, parašytas monologo arba dialogo forma, skirtas vaidinimui.

[taisyti] Žanrai

Pagrindiniai žanrai, atėję is graikų, yra šie:

  • poema;
  • epas;
  • tragedija;
  • komedija;
  • odė;
  • himnas;
  • poezija.
  • Odė (gr. ode – giesmė) – lyrikos žanras – iškilmingas, patetiškas eiliuotas kūrinys, kuriame šlovinamas žymus asmuo, svarbus istorinis įvykis, filosofinė etinė ar politinė idėja, himnas, poezija.