Jonas Fledžinskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Fledžinskas (1885 m. rugpjūčio 12 d. Skaudvilėje – 1965 m. kovo 2 d. Skaudvilėje) – kooperatininkas, politinis veikėjas. Smuikininko Jurgio Fledžinsko ir dainininkių Aleksandros Kašubienės bei Sofijos Pempienės tėvas.
[taisyti] Biografija
Baigė triklasę Skaudvilės liaudies ir 1898 m. – Raseinių apskrities mokyklą, tačiau leisti į gimnaziją šeima neišgalėjo, todėl teko tarnauti. 1903 m. išvyko į Jenakijevą pas seserį ir pradėjo dirbti buhalteriu belgų metalo gamykloje. Ten įsijungė į socialdemokratų partijos veiklą, dalyvavo 1905 – 1906 m. įvykiuose Gorlovkoje, buvo suimtas, vėliau ištremtas namo. 1906 m. pradėjo dirbti grafo Vladimiro Zubovo dvaro Ginkūnuose administratoriumi.
1908 – 1912 m. studijavo Petrapilio aukštesniuose komercijos kursuose, 1912 m. įstojo į Berlyno prekybos akademiją. Prasidėjus karui, 1915 m. išvyko į Rusiją, ten vedė grafaitę Aleksandrą Zubovaitę. 1918 m. Maskvoje dirbo centrinės vartotojų sąjungos instruktoriumi.
Grįžęs į Lietuvą, 1919 m. įsteigė kooperacijos kursus, iki 1921 m. buvo jų vedėjas ir sąskaitybos dėstytojas. 1919 m. rugpjūčio 15 d. įsteigė Šiaulių srities vartotojų bendrovių sąjungą, jungusią 100 bendrovių. 1920 m. – „Kultūros“ bendrovės valdybos narys, vienas iš žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Gamintojas“ steigėjų.
1922 m. vyko į Angliją ištirti eksporto galimybių. 1924 m. Ginkūnuose įkūrė Lietuvos žalųjų augintojų bendriją, buvo jos pirmininkas iki 1933 m. Jam vadovaujant, Ginkūnų dvaras tapo pavyzdiniu ūkiu. 1927 – 1930 m. – Lietuvos centrinės galvijų kontrolės sąjungos pirmininkas, 1935 – 1936 m. – Lietuvos galvijų augintojų sąjungos vicepirmininkas, 1936 – 1940 m. – pirmininkas. 1940 m. grįžo į tėviškę, dirbo buhalteriu Trapų, vėliau – Šilgalių valstybiniame žirgyne.