Frankai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Frankai buvo viena iš keleto vakarų germanų genčių federacijų, kurią sudarė germanų gentys: salijai, sugambri, chamavi, tencteri, chattuarii, bructeri, usipetes, ampsivarii, chatti. Jie atkeliavo į vėlyvąją Romos imperiją iš dabartinės vidurio Vokietijos ir apsigyveno Galijoje, kur buvo priimti kaip federatai (foederati) ir įkūrė karalystę teritorijoje, apimančioje didžiąją dalį dabartinės Pracūzijos ir vakarinę Vokietijos dalį (Frankonija, Reino žemė, Hesenas).

Frankų valstybė užgimsta 486 m. kurios vadas tuo metu buvo Chlodvigas:

  • Jis sistemingai atsisako vergų darbo;
  • Įveda alodą;
  • Įveda centralizuoja valdymą;
  • Atsiranda grafai;
  • Atsiranda majordamai;
  • Valstybė valdoma, remiantis rašytine teise.
  • 496 m. Chlodvigas apsikrikštija;
  • 496 m. Frankų krikštas;;
  • 507 m. Mūšis prie Puatjė (Prancūzija) – sumušami vestgotai;
  • 687 m. Majordamas Pipinas Heristalietis nuverčia pakutinįjį Merovingų dinastijos valdovą ir pradeda Karolingų dinastiją (687-843m.)
  • Iškyla Karolis Martelis (715-743)

Frankų valstybę valdo Karolis Didysis:

  • Įkuria pastovią valstybės sostinę Achencę;
  • Remia kultūros plėtrą;
  • 800 m. Frankų valstybė skelbiama imperija;
  • Remia kultūros plėtrą;
  • Beneficiją keičia feodu;


  • 843 m. pasirašoma Verdeno sutartis, pagal kurią žlunga Frankų imperija.
  • 732 m. Vadovaujama Karolio Martelio kariuomenė sumušė arabus prie Puatjė, kurie 8 a. užėmė Ispaniją ir iš ten puldinėjo frankus.