Tornadas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tornadas (isp. Tornado), (liet. Viesulas) – stiprus, nedidelį plotą apimantis oro sūkurys su beveik vertikalia ašimi, susidarantis po audros debesimis. Sausumos viesulas dar vadinamas trombu.
Viesulas – lokalinis meteorologinis reiškinys. Viesulas dažnai atrodo kaip iš žemo kamuolinio liūtinio debesies nusileidęs piltuvas, straublys ar stulpas. Iš vieno debesies gali nusileisti vienu metu keli sūkuriai.
Viesulo skersmuo – iki kelių šimtų metrų, slinkimo greitis 10–20 m/s. Viesulo viduje oras sukasi (paprastai prieš laikrodžio rodyklę) 50–100 m/s greičiu; to sūkurio centre oro slėgis labai žemas, todėl susidaro stiprūs kylantys srautai, ir viesulas slinkdamas traukia į save žemes, vandenį, įvairius daiktus, gyvūnus; traukdamasis susuka net metalines sijas, sutrupina storus medžius.
Viesulas kyla dėl ypač nepastovios stratifikacijos apatiniuose atmosferos sluoksniuose. Viesulai dažnesni virš jūrų; virš sausumos viesulai pasitaiko kaitros metu.
Lietuvoje (1961 – 1995 m.) buvo 11 viesulų, neramiausi buvo 1978, 1981 ir 1983 m. – praūžė net po du viesulus per metus.
Patys smarkiausi viesulai buvo 1981 m. gegužės 29 d. Širvintose ir 1985 m. gegužės 10 d. prie Nemenčinės. Viesulo trukmė nuo 4 iki 30 min. Trumpiausiai (4 min.) trukęs viesulas buvo 1988 m. birželio 9 d. Šalčininkuose.
[taisyti] Nuoroda
Tornadas (anglų k.)