Prievolių įvykdymo užtikrinimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – įstatymu, sutartimi ar teismo nustatyta papildoma prievolė prie pagrindinės, kaip skolininko civilinė turtinė atsakomybė už pagrindinės prievolės nevykdymą arba netinkamą vykdymą.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmę sudaro tai, kad skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką, kad jis tinkamai įvykdytų savo pareigą.

Visais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais siekiama išvengti arba pašalinti tas neigiamas pasekmes, kurios gali atsirasti kreditoriui, kai prievolė neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma.

Tačiau reikia pažymėti, kad ne dėl visų prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreditorius patiria nuostolių. Tokios situacijos atveju iškyla būtinybė imtis papildomų priemonių, kurių taikymas ne tik skatintų skolininką tinkamai įvykdyti prievolę, bet ir apsaugotų bei patenkintų kreditoriaus interesus. Taigi, sandorio tarp šalių sudarymo momentu jo įvykdymą galima užtikrinti specialiomis įstatymo numatytomis priemonėmis, kurios civilinėje teisėje vadinamos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.