Apeliavimas į autoritetą

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apeliavimas į autoritetą (lot. argumentum ad verecundiam) yra viena iš dažniausiai pasitaikančių loginių argumentacijos klaidų. Ji daroma tada, kai teiginio X teisingumą bandoma įrodyti remiantis tuo, jog jo teisingumu tikėjo kažkuris įrodinėtojo autoritetas.

Apeliavimas į autoritetą dažniausiai pasitaiko kasdieniniame gyvenime, kartais – politikoje, religijoje ir pseudomoksluose. Taip pat šis argumentas dažnai naudojamas debatuose dėl etinių normų, moralės – kadangi šios sritys yra subjektyvios, ir jų teisingumą ar klaidingumą sunku pagrįsti kitaip, kaip tik apeliavimu į autoritetus ar apeliavimu į tradicijas.

Ši argumentacijos klaida yra vienas iš kilmės klaidos (kuomet apie teiginio teisingumą sprendžiama pagal jo kilmę) variantų.

Žmogaus polinkį kai kada net ir visai negalvojant sekti autoritetu eksperimentiškai parodė Milgramo eksperimentas.

[taisyti] Pavyzdžiai

  • Citatos iš religinių knygų (Dievas yra, nes taip rašo biblijoje).
  • Nuorodos į senovės filosofų mintis (Taip manė pats Aristotelis. Juk tu nemanai esąs protingesnis už jį?)
  • Rėmimasis mokytoju ar tėvais (Mano biologijos mokytoja taip sakė reiškia tai tiesa; ypač būdinga vaikystėje)

apeliavimas į autoritetą, kai autoritetas jis yra ne aptariamoje srityje:

  • Dievas yra. Juk net Niutonas juo tikėjo!
  • Saulė yra planeta, ne žvaigždė. Mano biologijos mokytoja taip sakė.

Šio pobūdžio klaidos ypač dažnai sąmoningai išnaudojamos reklamose.

  • Briusas Vilis naudoja tokią ir tokią dantų pastą!

Tam tikras šio argumento variantas yra Kadangi aš taip sakau! argumentas, dažniausiai naudojamas tėvų vaikams.

[taisyti] Teisingas apeliavimo į autoritetą naudojimas

Ko reikia, kad argumentacija autoritetu būtų pagrįsta:

  • Autoritetas privalo būti kompetetingas aptariamoje srityje.
  • Autoriteto nuomonė aptariamu klausimu privalo neišeiti už jo kompetencijos ribų.
  • Autoriteto mintys privalo būti teisingai interpretuojamos, neiškraipomos.
  • Privalo būti būdas (bent iš principo) tiesiogiai įsitikinti jo minčių teisingumu, pavyzdžiui, pakartoti autoriteto atliktą eksperimentą.
  • Autoritetas privalo būti nesuinteresuotas kažkurios pozicijos teisingumu ir neįtakojamas kitų faktorių (pinigų, garbės, populiarumo už tam tikros pozicijos palaikymą).

Laikantis šių taisyklių, apeliavimas į autoritetą nebebus argumentacijos klaida, tačiau vis dar gali būti laikomas klaida formaliosios logikos požiūriu, jei bus naudojamas kaip įrodymas.

[taisyti] Taip pat skaitykite