Henrik Pontoppidan

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Henrik Pontoppidan (Henrikas Pontopidanas, 1857 m. liepos 24 d. – 1943 m. rugjūčio 31 d.) – danų romanistas, novelistas. 1917 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija.

[taisyti] Biografija

Gimė Frederisijoje pastoriaus šeimoje. Mokėsi politechnikume. Dirbo mokytoju. Nuo 1881 m. atsidėjo rašytojo darbui.

[taisyti] Kūryba

Pontopidanas – XX amžiaus pradžios danų valstietiškojo realizmo ideologas. Ankstyvosios novelės daugiausia patriarchalinio kaimo tematika. Kūrybos viršūnė – romanų trilogija „Pažadėtoji žemė“. Dilogijoje „Peras, laimės kūdikis“ rašytojas atskleidžia plačią Danijos panoramą nuo XIX amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigos iki pirmojo pasaulinio karo.