Elektrostatinis laukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Laukas (reikšmės).

Elektrostatinis laukas (dar vadinamas elektriniu lauku) yra materijos forma, supanti krūvius. Kiekvienas krūvis erdvėje kuria aplink save elektrostatinį lauką. Visos elektrinių jėgų sąveikos yra perduodamos elektrostatiniu lauku.


[taisyti] Elektrinio lauko stipris

Pagrindinė elektrinio lauko charakteristika yra elektrinio lauko stipris (žymimas \vec{E}). Jis yra lygus jėgai, veikiančiai vienetinį teigiamą krūvį:

\vec{E} = \frac{\vec{F}}{q}.

Stiprio matavimo vienetas pagal SI sistemą yra N/C arba V/m.

El. lauko stipris yra vektorinis dydis. Jo kryptis, esant teigiamam taškiniam krūviui, yra nukreiptas nuo krūvio, o esant neigiamam krūviui – į krūvį.


Taškinio krūvio q kuriamo elektrinio lauko stipris taške, nutolusiame atstumu r nuo to krūvio, gali būti apskaičiuotas pasitelkus Kulono dėsnį:

\vec{E}=\frac{q \vec{r}} {4 \pi \epsilon_0 r^3},

o absoliutinis dydis

E=\frac{q}{4 \pi \epsilon_0 r^2}.


[taisyti] Superpozicijos principas

Jeigu elektrinį lauką kuria daug taškinių krūvių (sistema), tai šio elektrinio lauko stipris yra lygus atskirų tų sistemos krūvių sukurtų laukų stiprių vektorinei sumai:

\vec{E}=\sum_i \vec{E_i}=\frac{1}{4 \pi \epsilon \epsilon_0} \sum_i \frac{q_i \vec{r_i}}{r_i^3}

[taisyti] Nuorodos

Susiję straipsniai: