Puntukas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žodžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) | |
---|---|
Vardininkas: | Pùntukas |
Kilmininkas: | Pùntuko |
Naudininkas: | Pùntukui |
Galininkas: | Pùntuką |
Įnagininkas: | Pùntuku |
Vietininkas: | Pùntuke |
Puntuko akmuo – antras pagal dydį riedulys Lietuvoje, 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių Šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas. Geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 metais. Viename iš mitų pasakojama, kaip velnias nešęs akmenį bažnyčiai nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametęs.
Akmuo pavadintas karžygio Puntuko vardu. Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę čia prieš 20-14 tūkstančių metų.
Iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmeniui, kol nebuvo aptiktas Barstyčių akmuo Puokėje. Į pietvakarius nuo Anykščių yra akmuo Puntuko brolis.
[taisyti] Aprašas
Puntuko akmuo – pagal petrologinę sudėtį amfibolitinis biotitinis granitas (rapakivis). Milžinas sveria apie 265 tonas, yra 6,9 m ilgio, 6,7 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme). Puntuko tūris – 100 kub. m. Puntukas – lauko riedulys, todėl jo tankis prilygsta dvigubam vandens tankiui – maždaug apie 1,8-2,2 vandens tankio. Didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m.
Puntuko akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Šiuos bareljefus ir žodžius 1943 m. vidurvasarį iškalė skulptorius Bronius Pundzius.