Socializacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Socializacija (lot. socialis – „visuomeninis“) – individo tapimas visuomeniniu žmogumi, asmenybe. [1]
Turinys |
[taisyti] Socializacijos apibrėžimai
- Sudėtingas, visą gyvenimą besitęsiantis procesas, tampant socialine būtybe, kuri gali prisitaikyti prie naujų situacijų įvairiais savo gyvenimo periodais. [2]
- Žmonių socialinės patirties ir socialinių nuostatų kaupimo procesas, atitinkantis socialinių vaidmenų kaitą [3].
- Vaiko mokymosi gyventi visuomenėje procesas.[4].
Socializacija kaip tarpgeneracinis ir tarpkultūrinis informacijos perdavimas ir perėmimas yra esminis kultūrinių sistemų ir civilizacijų raidos veiksnys.
Socializuotas („išmokęs kultūros”) žmogus turi geresnes galimybes įgyti aukštesnį socialinį statusą. Kaip pavyzdys galėtų būti emigrantas nuvykęs į JAV išmokęs ne tik anglų kalbos, bet ir perėmęs svarbiausias amerikietiškas vertybes (tarp jų ir mokėjimą žaist krepšinį) ir besilaikantys pagrindinių elgesio normų. Tačiau tai nėra paprastas informacijos užrašymas centrinėje nervų sistemoje kaip kompiuteryje, bet asmenybės raidos (pažinimo, emocijų reguliavimo, socialinio mokymosi) sąlygojamas savivokos (susitapatinimų su svarbiausiais socialiniais vaidmenimis ir savęs vertinimo) procesas.
Individo lygmenyje socializacija suprantama kaip jo asmeninė „istorija“.
Instituciniame lygmenyje socializacija suprantama kaip pasekmė tų sąveikų, kurios vyksta mokykloje tarp individo ir praktinės veiklos bei tarp individų (pvz., mokinio-mokytojo; mokinio-mokinio) ir jų grupių. Tų sąveikų socialinis ir kultūrinis turinys nulemia socializacijos vertybes.
Sociologiniame lygmenyje socializacija suprantama kaip tam tikras socialinis mechanizmas, kuris sąlygoja individo statusą, vaidmenį ir savimonę. [5]
[taisyti] Socializacijos pagrindai
Biologinis pagrindas
Genais ir hormonais grindžiama individo svarbiausių biologinių procesų raidą (ontogenezė) sąlygoja žmonių socialinę veiklą (nuo agresijos iki altruizmo); [6] Dalį socialinio elgesio modelio mes gauname iš savo tėvų ir protėvių per genetinę informaciją. Socialinę elgseną taip pat veikia tam tikras hormoniniai pokyčiai, susiję su paros, metų laiko ir amžiaus ciklais. Pavyzdžiai: Daltonizmas, hemofilija, Dauno sindromas apriboja žmonių socialinę elgseną.
Kultūrinis pagrindas
Kalba (simbolių vartojimo sistemos) leidžia perimti kultūros paveldą ir suvokti kitas kultūras. Vertybės – socialinės veiklos paskatos – formuoja bendriausius tam tikros socialinės grupės narių veiklos principus. Normos – lūkesčiai ir elgesio standartai – reguliuoja žmonių tarpusavio sąveikas, nurodo kokia veikla bus skatinama, o už ką galima susilaukti bausmių
[taisyti] Socializaciją veikiančios jėgos (Socializacijos agentai)
Socializacija nebūna vienakryptis, linijinis procesas. Kiekvieno individo socializaciją veikia daugybė kitų individų ar jų grupių. Svarbiausios grupės įvardijamos kaip socializacijos agentai. Prie svarbiausių socializacijos agentų priskiriama šeima, įvairiausios mokymo įstaigos, religinės, laisvalaikio leidimo organizacijos. Pastaruoju metu vis didesnę įtaką socializacijos procesams įgyja žiniasklaida.
Labai dažnai socializacijos agentai turi tiesioginės naudos, t.y., siekia kryptingo socializuojamojo asmens elgesio. Taip elgiasi daugelis komercinių bei visuomeninių organizacijų. Formalios ir neformalios mokymo įstaigos, religinės organizacijos, verslo organizacijos deklaruoja socializacijos kryptį, formas ir turinį savo veiklos nuostatuose bei ugdymo programose. Be to, daugelis mokymo įstaigų vykdo socializacijos proceso etapinę kontrolę, dėka kurios organizacijų nariai perpaskirstomi socialinėje hierarchijoje. Tą patį galima pasakyti ar apie visų tipų (pelno siekiančių ir nesiekiančių) sporto organizacijų veiklos tikslus – turėti atitinkamą narių, pripažįstančių organizacijos veiklos vertybes ir besilaikančių formalių ir neformalų normų. Sporto pedagogams turėtų būti aišku, kad sėkminga socializacija organizacijoje mažina narių nubyrėjimą.
Labai dažnai įtakingiausi socializacijos agentai susiduria su individų nepaklusnumu, nenoru socializuotis, pasireiškiančiu nepaklusnumu, frustracijomis, agresija. Galima tik stebėtis, kad daugeliu atveju žiūrint iš socializacijos proceso užmanytojų taško socializacija pavyksta. Pavyzdžiui, vaikai ir jaunuoliai dažniausiai sėkmingai susitapatina su savo lyties, tautybės, gimtosios kultūros elgesio standartais. Tačiau daug sunkiau juos priversti mokytis, lankyti dailės ar muzikos mokyklas, laikytis sveikos gyvensenos taisyklių.