Jonas Krikščiūnas-Jovaras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jono Kriščiūno-Jovaro kapas Šiaulių Donelaičio kapinėse
Jonas Krikščiūnas-Jovaras (1880 m. sausio 12 d. Kalniškiuose prie Žadžiūnų, Šiaulių raj. - 1967 m. sausio 21 d. Šiauliuose, palaidotas Donelaičio kapinėse) - poetas, knygnešys.
[taisyti] Biografija
1897-1904 m. vienas aktyviausių draudžiamos spaudos platintojų. 1905-1907 m. revoliucijos dalyvis. Už aktyvią veiką ne kartą policijos persekiotas, suimtas. 1911-1945 m. dirbo žemės ūkyje. 1918 m. revoliucionieriai buvo išrinkę į Kairių darbininkų atstovų tarybą.
[taisyti] Poezija
Eilėraščius daugiausia rašė 1904-1910 m., todėl juose atsispindi ir jaunatviškos nuotaikos, ir to meto revoliucinis patosas. Daugelis jo eilių tapo liaudies dainomis. Poezijos rinkiniai:
- 1906 m. „Žibutė“,
- 1908 m. „Poezija“,
- 1908 m. „Jausmų kibirkštėlės“,
- 1908 m. „Širdies balsai“,
- 1909 m. „Pirmieji žiedai“,
- 1913 m. „Sielos aidas“,
- 1914 m. „Amžinos dainos“.
- 1909 m. išleido ir apsakymų rinkinį „Tėvynės laukuose“.
Jovaro namuose Šiauliuose nuo 1985 m. veikia Aušros muziejaus Šiaulių krašto literatūros muziejus.