Juozapas Dominykas Kosakovskis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozapas Dominykas Kosakovskis (Józef Dominik Korwin-Kossakowski) (1771 m. rugpjūčio 16 Vaitkuškyje - 1840 m. lapkričio 2 d. Varšuvoje) - Abiejų Tautų Respublikos politinis ir karinis veikėjas, pulkininkas iš Kosakovskių giminės.
Juozapo tėvas buvo Vitebsko vaivada ir aktyvus konfederatas Mykolas Kosakovskis, o motina - Livonijos bajorė, Mykolo Tyzenhauzo našlė, Barbora Zyberkaitė.
[taisyti] Biografija
Išėjęs mokslus Vilniuje, nuo 1789 m. dirbo Ukmergės teismo raštininku. Kitąmet buvo išrinktas jos kariniu ir civiliniu administratoriumi. Buvo deleguotas į ATR Seimą ir išrūpino miestui iš jo Magdeburgo teisių patvirtinimą, dalyvavo Ketverių metų Seime svarstant Gegužės 3 Konstituciją. 1793 m. karaliaus Stanislovo Augusto buvo apdovanotas aukščiausiu Lenkijos valstybiniu apdovanojimu, Baltojo erelio ordinu.
Nuo 1798 m. mirus tėvui gyveno gimtajame Vaitkuškio dvare, o nuo 1808 m. tapo ir Veprių dvaro valdytoju. 1812 m. vadovavo Napoleono kariuomenės lietuvių pėsčiųjų šaulių pulkui; karui pasibaigus surašė savo atsiminimus. Buvo 1831 m. sukilimo dalyvis ir vienas iš Ukmergės krašto sukilėlių vadovų. Po jo mirties 1840 m. Veprių dvarą paveldėjo viena iš jo trijų dukterų, Pelagija.