Ežys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Erinaceus europaeus | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Ežys (Erinaceus europaeus) |
||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Ežys (lot. Erinaceus europaeus, angl. East European hedgehog, vok. Europäischer Igel) – vabzdžiaėdžių (Insectivora) būrio gyvūnas, priklausantis ežinių (Erinaceidae) šeimai. Kūnas 230-280 mm ilgio, apaugęs rusvos spalvos spygliais, ant pilvo yra gelsvi plaukai. Suaugęs ežys sveria 800-1200 g. Gimdo 3-7 plikus jauniklius, kuriems po kelių dienų užauga spygliai.
Lietuvoje dažnas. Gyvena miškų pakraščiuose, krūmuose, soduose, parkuose. Spalio – lapkričio mėn. užmiega žiemos miegu. Naudingas, nes sunaikina daug žalingų vabzdžių (per dieną gali suėsti apie 70 grambuolių).
Ežius galima auginti. Jaunikliams nuo antros dienos galima duoti pieno. Taip pat tinka virtas vištos skeletas, kuris stiprina dantis. Maisto racionas gana įvairus: sliekai, smulkūs graužikai, varlės, vabzdžiai, sraigės, vaisiai, kruopos, duona ir kt. Gamtoje ežiai gyvena 3-4 metus, o nelaisvėje gali sulaukti 10 metų.