Atleidimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

„Sūnaus palaidūno sugryžimas“ Rembranto pav. pagal Bibliją (Lk 15, 11)
„Sūnaus palaidūno sugryžimas“ Rembranto pav. pagal Bibliją (Lk 15, 11)

Atleidimas – tai dvasinis procesas atsikratant blogų emocijų, tuo pačiu panaikinant pyktį dėl kito žmogaus padarytos nuodėmės ar kito blogo poelgio. Atleidimas labiau laikomas žmogaus jausmų pakeitimu skriaudiko atžvilgiu pamirštant buvusią praeitį. Kartais atleidimas duodamas be vilties išgauti kompencaciją arba be nusidėjelio gauto atsakymo į atleidimą (jei jis miręs).

[taisyti] Krikščionybė

Krikščionybėje mokoma, kad nusidėjelio nuodėmių atleidimas įmanomas tik sažiningą atgailą Dievui bei per nuodėmių atleidimą savo skriaudikui. Protestantizme nuodėmių atleidimas paliekamas pačio žmogaus valiai ir jo pačio susitaikymui su Dievu, be jokio bereikalingo nuodėmių išsakymo svetimiems žmonėms. Kitos krikščioniškos denominacijos pabrėžia, kad prasižengusį žmogų su Dievu sutaikė jo sūnus Kristus mirdamas ant kryžiaus ir taip atpirkęs visas nusidėjelių nuodėmes.