Šiizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiizmas (arabų k. شيعى pasekėjas) – šiitų islamo kryptis, religinio mokymo šaltiniu pripažįstanti tik Koraną. Šios religinės krypties pasekėjai – šiitai, laikantys kalifo Ali palikuonis teisėtais musulmonų dvasios vadovais. Tai antra pagal dydį islamo šaka, kuriai priklauso apie 15% musulmonų.
Šiitai gyvena visame pasaulyje, tačiau kai kuriose šalyse jų yra daugiau. Irane šiitų yra 89%, Bahreine 70%, Irake 62% ir Azerbaidžane 60%. Didžiausia Libano religinė grupė taip pat yra šiitai (36%). Didelę dalį gyventojų šiitai sudaro Jemene (49%), Kuveite (30%), Pakistane (15%-20%), Sirijoje (15%-20%), Jungtiniuose Arabų Emyratuose (16%), Saudo Arabijoje (10%-15%), Afganistane (13%), Tadžikistane (5%), Omane ir Brunėjuje. Mažesnės šiitų grupės gyvena kitose Persijos įlankos regiono šalyse, Arabijos pusiasalyje ir Afrikos šalyse.
Šiitų kilmės alavitų denominacija turi valstybinį statusą Sirijoje, kita šiitų pakraipa – zeiditai – vyrauja Jemene.
[taisyti] Dvylika imamų
Didžioji dauguma šiitų tiki, kad po pranašo Mahometo valdė dvylika jo teisėtų įpėdinių imamų.
[taisyti] Šiitų politinio aktyvumo šimtmetis
- 1918-1921 m. Irako šiitai suvaidino pagrindinį vaidmenį sukilime prieš britų okupaciją.
- 1968 m. pasaulietinė Baath partija paėmė valdžią Irake ir šiitų aktyvistai buvo priversti pasitraukti į pogrindį.
- 1979 m. Irano revoliucija šiitų musulmonų dvasininkus paskyrė į atsakingus postus. Naujasis režimas įpareigojo paremti islamistų judėjimą kitur.
- 1982 m. Libane, remiant Iranui ir Sirijai, buvo sukurta politiškai galinga Hizbulah (Dievo partija), siekianti valdyti Libaną.
- 1991 m. Šiitai siekė valdžios Irake, bet diktatoriaus Sadamo Huseino armija žiauriai susidorojo, nužudė tūkstančius žmonių.
- 2005 m. rinkimuose į Irako parlamentą (Nacionalinę asamblėją) šiitai gavo daugumą balsų, kai tuo tarpu sunitai boikotavo šiuos rinkimus.