Elektrolizė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Elektrolize chemijoje ir pramoninėje gamyboje vadinamas metodas, kuriuo atskiriami susijungę elementai bei junginiai, per juos leidžiant elektros srovę.

[taisyti] Elektrolizės dėsnis

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Maiklas Faradėjus 1832 metais, vykdydamas elektrolizės eksperimentus su valgomąją druska, t.y. natrio chloridu, atrado pirmąjį elektrolizės dėsnį. Po jo sekė dar vienas. Štai pagrindiniai du dėsniai:

  • Atskirtų elementų kiekis tiesiogiai proporcingas praleistos elektros srovės kiekiui.
  • Atskirtų elementų masė tiesiogiai proporcinga atominėmis elementų masėms, kai buvo paskiriamas atitinkamas sveikasis daliklis. Tai davė stiprų įrodymą, kad atskiros elektros dalelės egzistavo kaip elementų atomų dalys.

[taisyti] Kolometrinės technikos

Kolometrinės technikos yra technikos, naudojamos nustatyti atskirtų elementų skaičių, matuojant elektrolizei įvykdyti reikalingos elektros srovės kiekį.