Žaidimo korta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žaidimo korta – kortelė su akimis (skaičiais) arba paveikslėliais, nurodančiais kortos vertę ar reikšmę. Šios kortos yra naudojamos įvairiems kortų žaidimams žaisti, rodyti įvairias iliuzijas ar spėti ateitį.

52 kortos
52 kortos

[taisyti] Šiuolaikinės lošimo kortos

Kortos yra gaminamos iš popieriaus arba plastiko. Kaladėje būna įvairus kortų kiekis, pvz., 24, 26, 32, 36, 40, 48, 52-56, 106, 110 kortos, priklausomai nuo žaidimo rūšies.

Lietuvoje paprastai žaidžiama kortomis, kurių pusę (neskaitant džiokerių) sudaro raudonos, o kitą pusę juodos kortos.

Raudonos kortos būna dviejų rūšių:

  • Širdys (dar vadinamos čirvais)
  • Būgnai (dar vadinami dzvonkais)

Juodos kortos taip pat būna dviejų rūšių:

  • Vynai (dar vadinami pikais arba lapais)
  • Kryžiai (dar vadinami gilėmis)

Yra priimta, kad širdys, būgnai, vynai ir kryžiai dar vadinami rūšimis arba spalvomis (nepainioti su raudona ar juoda spalva!). Žinomas tikslesnis, bet retai vartojamas pavadinimas – denominacijos.

Kai kuriose kitose pasaulio šalyse žaidžiama nacionalinėmis kortomis, kur spalvos yra kiek kitokios, pvz., kuokos, kardai, taurės ir diskai (monetos) – itališkai, ispaniškai, portugališkai kalbančiose šalyse), lapai, širdys, gilės ir skambaliukai – vokiškai kalbančiose šalyse. Yra ir dar kitokių kortų.

Kortų kaladėje yra šios kortos (jos būna visų keturių spalvų):

  • Dviakės
  • Triakės
  • Keturakės
  • Penkakės
  • Šešakės
  • Septynakės
  • Aštuonakės
  • Devynakės
  • Dešimtakės

Išvardintosios kortos vadinamos akinėmis

  • Valetai (kai kur vadinami Bortukais arba Berneliais)
  • Damos (kai kur vadinamos Mergelėmis)
  • Karaliai

Šios kortos dar vadinamos poninėmis

  • Tūzai

Paprastai tūzai yra aukščiausios kiekvienos rūšies kortos, bet kai kuriose šalyse, kai kuriuose žaidimuose tūzai traktuojami kaip akinės kortos – vienakės.

  • Džiokeriai

Labiausiai paplitusiose kortų kaladėse būna 2-3 džiokeriai. Lietuvoje žaidžiamas žaidimas „Karaselė“ (dar vadinamas „Karuse“, „Karasinka“), kuriam reikalingi 4 džiokeriai.


Taip pat yra gaminamos didesnio indekso kortos. Indeksas – kortos kampe esantis ženklas, nurodantis, kokia tai yra korta (pvz., „K“ rodo, kad tai Karalius, „9“ – devynakė ir pan.). Yra žinomos kortų kaladės su vienuolikakėmis, dvylikakėmis ir t. t. Yra žinomos kortos ne su keturiomis, bet su penkiomis ar net šešiomis rūšimis (spalvomis), pvz., žvaigždžių aštuonakė.

Vadinamosiose taro kortose dar yra papildomos kortos, nepriklausančios jokiai spalvai, ir sužymėtos nuo I iki XXI romėniškais indeksais (kartais – nuo 1 iki 21 – arabiškais skaitmenimis).

Paprastai kortos gaminamos stačiakampės formos, maždaug 60x80 mm dydžio. Taip pat plačiai paplitę mažesnės – maždaug 40x60 mm, vadinamosios pasjansinės kortos. Tačiau reklamos ir komercijos tikslais gaminamos kortos gali būti labai įvairaus formato: apvalios (skritulio formos), ovalo formos ar net įvairių daiktų – stilizuotos eglutės, širdies, mumijos, žvaigždės ir kt. formų.

Pasaulio kortų muziejuose yra išlikę medinių kortų, nupieštų ant augalų lapų ir kt. Pastaraisiais metais Vokietijoje išspausdintos kortos ant plonos aukso folijos (įrodymas – tarptautinis e-Bay aukcionas).