Karantinas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karantinas – specialus laikinas statusas bei su juo susijusios administracinio bei sanitarinio pobūdžio priemonės, skirtos apsaugai nuo epideminio pobūdžio ligų, kuriomis gali užsikrėsti žmonės ar gyvuliai. Karantinas skelbiamas teritorijoje, užkrėstoje pavojingų ligų sukėlėjais. Taip pat, karantinas veikia karantino įstaigose, kuriose tikrinama, ar įtariami užsikrėtimu žmonės ar gyvuliai neserga. Pagrindinis karantino tikslas – sustabdyti epidemijos plitimą.
Tuo atveju, jei karantinas teritorijoje skelbiamas dėl gyvulių ligų (pvz., kempinligės), draudžiama iš teritorijos išvežti galvijus, mėsą ir pan., sunkesniais atvejais gali būti apribojamas ir transporto įvažiavimas/išvažiavimas, statomos sanitarinės užkardos, kuriose vyksta mašinų patikrinimai dėl to, ar neišvežama mėsa ir t.t.
Tuo atveju, jei karantinas teritorijoje skelbiamas dėl ligos, kuria serga žmonės, pvz., maro ar raupsų, sanitarinės priemonės gali būti daug griežtesnės: įvažiavimas į teritoriją leidžiamas tik asmenims su specialiais leidimais, išvažiavimas iš karantino zonos leidžiamas tik per karantino įstaigas, kur žmonės kelias dienas ar savaites tikrinami, ar neserga. Kai epidemija pavojinga, sankcijos dėl karantino pažeidimų gali būti labai griežtos, pvz., į asmenis, bandančius išbėgti iš karantino zonos, gali būti šaudoma be perspėjimo.