Neobarokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ilavos neobarokinė rotušė
Ilavos neobarokinė rotušė

Neobarokas – istorizmas architektūroje, formaliai priskiriama prie baroko, konkrečiai išorinėse pastatų sienose naudojamas baroko stilius, paplito XIX a. pabaigoje (nuo 1880 m.).

Dažniausiai neobaroko stilius buvo naudojamas viešuose pastatuose, konkrečiai teatruose, kur italų ir prancūzų barokas ėjo kartu su operos ir dramaturgijos vystymusi. Taip pat buvo statomi ir neobaroko stiliaus gyvenamieji pastatai, kartu su neorenesansiniais. Neobarokas kartais pasirodydavo ir sakralinėje architektūroje. Galiausiai neobarokas susijungė su secėsinę architektūra. Retkarčiais buvo sutinkamas net iki XX a. antro dešimtmečio. Kartais dar ir dabar kai kur pastatomi tokio stiliaus pastatai.

Austrijoje neobarokas buvo siejamas su patriotizmu, jis buvo siejamas su valstybės klestėjimu ir galia XVIII a. pradžioje.