Sperma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sperma (sėkla) – skystis, susidedantis iš spermatozoidų ir pridėtinių liaukų sekreto ir paprastai išsiskiriantis sueities metu. Jo sudėtyje dar gali būti lipidų lašų, pigmento granulių ir kt. Spermos pH yra 7,2. Spermatozoidai judrūs tampa neutralioje terpėje, todėl rūgšti makšties terpė yra neutralizuojama. Sperma išsiskiria tam tikru nuoseklumu. Erekcijos metu iš pradžių išsiskiria šlaplės stormens ir šlaplės liaukučių sekretas, kuris suvilgo šlaplės gleivinę, o po to ejakuliacijos metu išsiskiria prostatos sekretas, kuris neutralizuoja rūgščią šlaplės bei makšties terpę ir spaudžiant prielipo bei sėklinio latako raumenims, su didele jėga išmetami spermatozoidai (orgazmas).
Spermoje yra ne tik subrendę spermijai, bet ir kitos spermatogenezės ląstelės, organinės medžiagos, mikroelementai, baltymai, amino rūgštys, fermentai, gliukozė, fruktozė, citrinos rūgštis ir kt. medžiagos.
Vyro spermos tyrimas vadinamas spermograma.
[taisyti] Faktai apie spermą
Sperma yra pilkšva, klampi, drumsta, specifinio kvapo, silpnai šarminga. Praėjus 15-30 minučių po išsiveržimo suskystėja. Jos kieks būna 1-10 ml, vidutiniškai apie 3-4 ml. Kiekis iš dalies priklauso nuo sėklos išsiveržimų dažnumo, todėl po ilgo lytinio susilaikymo spermos išsiveržia daugiau nei po kelių dienų.
Sėkla nėra nuodinga, todėl sekso metu moteris gali ją praryti. Kai kurioms moterims sėklos skonis labai patinka, nors kitos nuo jos susilaiko. Sėklos skonis yra įvairus. Paprastai, jeigu vyras ilgą laiką nepatyrė ejakuliacijos, tuomet sėklos skonis yra aitresnis nei reguliaraus sekso laikotarpiu.
Į skrandį patekusi sėkla negali sukelti nėštumo.
[taisyti] Susiję straipsniai
- Spermos užšaldymas
- Dirbtinis apvaisinimas