Prancūzijos ekonomika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Havro uostas – konteinerių terminalas
Havro uostas – konteinerių terminalas

Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. Turėdama 1744,4 mlrd. dolerių BVP (2003) Prancūzija yra šešta pagal dydį pasaulio ekonomika, po JAV, Japonijos, Vokietijos, Kinijos ir Jungtinės Karalystės. 90% jos ploto dirbama, todėl ji pirmaujanti šalis žemės ūkio produkcijos srityje. Prancūzija taip pat yra stambi pramoninė valstybė, turinti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą.

Turinys

[taisyti] Ekonominis išsivystymas

Vienas iš penkių prancūzų dirba ir gyvena kaime. Išplėtota sunkioji chemijos pramonė, gaminami automobiliai, lėktuvai, tanklaiviai. Garsėja vaistų, parfumerijos, kosmetikos, tekstilės, galanterijos prekėmis.

[taisyti] Naudingosios iškasenos

Pagal sidabro gavybą užima pirmą vietą pasaulyje. Kitos naudingosios iškasenos (vieta Europoje pagal gavybą): uranas (1), žėrutis (1), fluoritas (1), geležies rūda (2), arsenas (2), gipsas (2), talkas (2), auksas (3). Šalyje nėra didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių. Todėl šioje šalyje nėra daug kitoms šalims įprastų šiluminių elektrinių, kurui naudojančių gamtines dujas, akmens anglis arba mazutą. Šalis garsi urano rūdos atsargomis, todėl Prancūzijoje išplėtota atominė energetika. Geležies rūdos dabar šalyje išgaunama 20 kartų mažiau negu prieš 30 metų. Prancūzai pirmieji pasaulyje pradėjo kasti boksitą – svarbiausią aliuminio rūdą. Boksitų pavadinimas kilo nuo BO gyvenvietės, kurioje buvo aptiktas didelis šios rūdos telkinys.

[taisyti] Pramonė

Apdirbimo pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (antra vieta Europoje, ketvirta pasaulyje), pardavimas (trečia Europoje, penkta pasaulyje), krovininių automobilių (pirmauja Europoje), automobilių padangų (antra vieta Europoje). Svarbiausia Prancūzijos pramonės šaka – mašinų pramonė. Prancūzijoje įkūrta pirmąją pasaulio automobilių gamybos bendrovę „Renault“, taip pat garsi automobilių gamybos bendrovė „Peugeot – Citroen“, bei padangų gamybos firma „Michelin“. Lėktuvų, raketų ir astronautikos priemonių gamyba (I Europoje, III pasaulyje), eksportas (II Europoje, III pasaulyje). Telekomunikacijos priemonių ir kompiuterių gamyba (II Europoje, IV pasaulyje). Dideli prancūzų laimėjimai modernizuojant palydovinį ryšį. Organinės ir neorganinės chemijos pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (II Europoje, IV pasaulyje). Prancūzijoje yra stipri chemijos pramonė, nes būtent čia buvo pradėta gaminti polietileno plėvelė, antibiotikai, sintetinis pluoštas. Medikamentų gamyba (IV Europoje, V pasaulyje). Kosmetikos ir parfumerijos gamyba ir eksportas (I pasaulyje). Šalyje pagaminama trečdalis pasaulio parfumerijos gaminių.


Pagal eksportą ir importą Prancūzija yra ketvirta pasaulyje, po JAV, Vokietijos ir Japonijos. Galima suskaičiuoti apie 25000 Prancūzijos eksporto įmonių. Pagrindinės yra šios: 1) Renault, 2) Peugeot, 3) Citroen, 4) Airbus industrie, 5) IBM France, 6) Rohone-Poulenc, 7) Snecma, 8) Atochem, 9) EDF, 10) Michelin.

Šalyje vertinami lengvosios pramonės, ypač tekstilės gaminiai. Paryžius vadinamas „Madų miestu“. Upių tinklas tankus, upės vandeningos, tinkamos laivybai. Svarbiausios upės yra Luara, Rona, Sena ir Garona. Dėl upių šalyje veikia daug vandens jėgainių. Prancūzai pirmieji pradėjo naudoti jūrų potvynių ir atoslūgių energiją. Pati galingiausia pasaulyje potvynių elektrinė.

[taisyti] Žemės ūkis

Produkcijos ir maisto produktų eksportą (II vieta pasaulyje). Grūdai (I Europoje, V pasaulyje): kviečiai (I Europoje, V pasaulyje), miežiai (I Europoje, IV pasaulyje). Be to, Prancūzijoje daugiausia išauginama cukrinių runkelių. Prancūzijos pietryčiuose, kur vyrauja subtropikų klimatas, auginami persikai, abrikosai, alyvuogės ir kiti šilumamėgiai vaisiai.

Svarbi žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Maisto gamintojai didžiuojasi savo darbu ir pagamina puikių mėsos gaminių. Mėsos gamyba (II Europoje, VI pasaulyje). Taip pat jie didžiuojasi pagamintais konditerijos gaminiais, įvairia rūšių duona tarp jų ir garsiaisiais bagetais.

[taisyti] Pienas

Prancūzija kartais juokais vadinama „Pieno ferma“. Pieno primelžta (I vieta Europoje, IV pasaulyje):sūris (toks kaip kamamberas žinomas visame pasaulyje), kurio šalyje išnokinama per 300 rūšių, ir varškė (II pasaulyje), kiekvienai metų dienai tenka vis kitokia sūrio rūšis; sviestas (II Europoje, IV pasaulyje), eksportas (sviestas II Europoje, III pasaulyje; pieno milteliai II Europoje ir pasaulyje).

[taisyti] Vynas

Prancūzija kartu su Italija pagamina daugiausia vynuogių vyno pasaulyje, 1977 m. – 7 400 000 000 butelių.Daug žymių prancūziškų vynų pavadinti pagal šalies vietoves: Šampanę ir Bordo. Didelę dalį vyno gamina ūkininkų kooperatyvai, be to nedidelis kiekis vyno padaromas mažuose ūkiuose išlikusiuose prie senų dvarų. Vynuogės skinamos ankstyvą rudenį, tada iš jų spaudžiamos sultys ir paliekamos fermentuotis dideliuose kubiluose, kad pasigamintų alkoholis ir vynas įgautų puikų skonį. Baigęs rūgti vynas išpilstomas į butelius. Prancūzijoje daroma beveik penktadalis viso vyno pasaulyje. Antra vieta pasaulyje po Italijos pagal vynuogių derlių. Pagal vyno suvartojimą pirmiausia pasaulyje.

[taisyti] Energetinė politika

Nepaprastai daug, beveik 4,5 karto, didės dujų sunaudojimas elektros energijos gamybai. Dar daugiau turėtų būti panaudojama vėjo energijos – net apie 8 kartus, nors absoliučiai tai sudarys tik apie 0,9 proc. nuo viso pagaminamo elektros energijos kiekio Europos OECD šalyse.

Didžiausias Vakarų Europoje elektros energijos gamintojas ir eksportuotojas – Prancūzijos valstybinė EDF (Electricite de France) kompanija turi 15 proc. laisvų galingumų ir manoma, kad visoje ES jų yra dar daugiau.

Prancūzijoje branduolinė energija sudaro per 75 proc. bendro pagaminto elektros energijos kiekio (panašiai kaip ir Lietuvoje, kol veikė abu atominės elektrinės blokai). Valstybinė EDF kompanija dabar veikia 31 šalyje (iš jų 9 Europoje) ir dar žada pirkti dalį Vokietijos EnBW (Energie Baden-Württemberg) – įžengti ir į didžiausią Europos rinką. Praėjusiais metais EDF sėkmingai perėmė Anglijos London Electricity ir dalį South Electricity kompanijos ir tokiu būdu 4,5 mln. britų aprūpina savo elektra. Viskas būtų gražu, jei Prancūzija pariteto pagrindais atidarytų savo rinką. Nors Europos Komisija to reikalauja, tačiau Prancūzijoje tai vilkinama.

Atitinkamam įstatymo projektui šiuo klausimu Prancūzijos senate pateikta per 400 pataisų ir jis turėtų būti svarstomas 2000 m. pavasarį. Baiminamasi, kad įgyvendinus rinkos liberalizavimą per ateinančius 6 metus EDF eksportas gali sumažėti 40 proc., taip pat ši kompanija gali netekti 8 proc. vietinių didžiųjų elektros energijos vartotojų. Tai, savaime suprantama, EDF nedžiugina.

Teigiama, kad Prancūzijos energetikos politikai daro įtaką atomokratai. Tai galima paaiškinti ir tuo, kad per pokario metus Prancūzijoje branduolinei energetikai išleista beveik 1000 mlrd. frankų. Tačiau EDF dirba apie 114 tūkst. darbuotojų ir dar apie 1996 m. buvo susitarta, kad vienas procentas nuo apyvartos pajamų skiriama profsąjungų valdomų įmonių vidaus Socialiniam fondui, kur didžiausią įtaką turi kairiosios sąjungos. Esant EDF apyvartai 185 mlrd. frankų per metus, šis procentas sudaro solidžią 2 mlrd. frankų sumą. Todėl nenuostabu, kad Prancūzijoje yra daug prieštaraujančių dėl privatizavimo ir rinkų atidarymo ir nedaug kovojančių už branduolinių jėgainių uždarymą.

Prancūzija neturi didelio vargo dėl elektros energijos pertekliaus, nes daug energijos eksportuojama. Daug jos tiekiama Liuksemburgo hidroakumuliacinei elektrinei. Be to, jau dabar trečdalis gyventojų Prancūzijos namų ūkyje naudoja elektrinį šildymą ir žadama, kad vėliau naudos dar daugiau.

[taisyti] Lietuva ir Prancūzija

2003 metų balandžio 5 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas su Prancūzijos Europos reikalų ministre Noele Lenua (Noëlle Lenoir) aptarė euroatlantinės integracijos proceso klausimus, dvišalius santykius politikos, ekonomikos ir kultūros srityse, infrastruktūrinių projektų plėtros galimybes. Aptardamas dvišalių ekonominių santykių plėtros galimybes, R. Paksas pažymėjo, kad perspektyvia ekonominių ryšių sritimi galėtų tapti branduolinė energetika. Lietuva ir Prancūzija yra dvi valstybės Europoje, gaminančios daugiau kaip 75 proc. branduolinės energijos. R. Paksas taip pat akcentavo kitą perspektyvią ekonominių santykių sritį – transporto plėtrą. Pažymėjęs, kad Prancūzija turi gerai išvystytą transporto infrastruktūrą – traukinius ir jų tinklus, – Prezidentas pakvietė šią šalį prisidėti prie transporto projektų įgyvendinimo. Susitikimo metu buvo sutarta suformuoti darbo grupę, kurią sudarytų Prancūzijos ir Lietuvos vykdomosios ir parlamentinės valdžių atstovai, kurie spręstų branduolinės energetikos perspektyvų bei transporto plėtros mūsų šalyje klausimus.