Saulės dėmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Saulės dėmėsSaulės paviršiaus (fotosferos) regionai, kuriuose temperatūra yra žemesnė nei aplinkiniuose plotuose, dėl to šie regionai atrodo kaip tamsesnės dėmės. Šiuose regionuose didesnis magnetinis aktyvumas, temperatūra apie 5000 K (aplinkiniuose regionuose – apie 6000 K).

Saulės dėmės trikdo elektromagnetinį Žemės lauką, sukeldamos elektromagnetines audras. Elektromagnetiniai svyravimai išderina natūralius gyvų subjektų bioritmus, gali trikdyti radijo, televizijos, telefono ryšį.

[taisyti] Istorija

Saulės dėmės jau buvo žinomos italų astronomo Galilėjaus laikais. Anot astronomės Z. Sviderskienės, Kinijos metraščiuose jos minimos 800 m. pr. m. e., o Europoje – 325 m. pr. m. e.

Saulės dėmės labiau tyrinėti imtos tik išradus teleskopą. XX a. pradžioje išaiškinta, kad jos stipriai įmagnetintos.