Juozapas Čiulda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozapas Čiulda (1796 m. lapkričio 22 d. Jovaišiškėje (Plungės raj.) – 1861 m. birželio 11 d. Sarijoje (Vitebsko sritis, Baltarusija) – kalbininkas, poetas.

[taisyti] Biografija

Mokėsi Žemaičių Kalvarijos mokykloje, Varnių ir Vilniaus kunigų seminarijose. 1823–35 m. Kauno apskrities bajorų mokyklos kapelionas, 1835–47 m. Darsūniškio klebonas, vėliau kapelionas Lopacinskių dvaruose Kairėnuose prie Vilniaus ir Sarijoje.1854–55 m. lenkiškai parašė gramatiką Krótkie pomysły o prawidłach gramatycznych języka żmudzkiego (“Trumpi samprotavimai apie žemaičių kalbos gramatikos taisykles”, išspausdinta 1993), kurioje mėginama šiaurės žemaičių (dounininkų) tarmės pagrindu kurti bendrinę lietuvių kalbą. Gramatikoje pateikiamas poetikos skyrius (Apie žemaičių eilėdarą), jame išskiriami trys eiliavimo būdai: liaudies dainos, silabiniai eiliavimai (pasaulietiniai, giesmės) ir hegzametrai; iliustracijai pateikiama liaudies poezijos, Dionizo Poškos, Kristijono Donelaičio kūrybos pavyzdžių.

Esama žinių, kad paliko originalių lietuviškų eilėraščių ir lenkų poezijos vertimų rankraštinį rinkinį, bet jis nesurastas.

[taisyti] Nuorodos