Ilis ir Vilenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ilio ir Vileno departamentas Prancūzijos žemėlapyje
Ilio ir Vileno departamentas Prancūzijos žemėlapyje
Ilio ir Vileno herbas
Ilio ir Vileno herbas

Ilis ir Vilenas (35) (pranc. Ille-et-Vilaine, bretonų kalba Il-ha-Gwilen) – Prancūzijos departamentas šalies vakaruose, Bretanės regione, pavadintas upių vardais. Administracinis centras – Renas (Rennes). Generalinės tarybos pirmininkas Žanas Lui Turenas (Jean-Louis Tourenne) (PS).

Departamente 4 apskritys, 53 kantonai, 29 municipaliniai susivienijimai ir 352 komunos. Plotas – 6 775 km². 2006 m. – 903 400 gyventojai, 133 gyv./km².

Turinys

[taisyti] Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, Bretanės provincijos dalyje. 2005 m. referendume 75% gyventojų pasiūlė pakeisti departamento pavadinimą į Aukštutinė Bretanė.

Tai vienas labiausiai proeuropietiškų departamentų, 2005 m. absoliuti dauguma jo gyventojų pasisakė už Konstituciją Europai.

[taisyti] Geografija

Ilio ir Vileno keliai
Ilio ir Vileno keliai

Ilio ir Vileno departamentas ribojasi su Manšo, Majeno, Meno ir Luaros, Atlanto Luaros, Morbijano ir Kot Darmoro departamentais bei La Manšu. Departamento pakrantė vadinasi Ėmerodo krantas (Côte d'Émeraude).

[taisyti] Pagrindinės upės

  • Ilis (Ille)
  • Kesnonas (Couesnon)
  • Ransas (Rance)
  • Vilenas (Vilaine)

[taisyti] Pagrindiniai miestai

  • Renas (Rennes) – 212 200 gyventojų (2005 m.)
  • Fužeras (Fougères) – 22 819 gyv.
  • Redonas (Redon) – 9 499 gyv.
  • Sen Malo (Saint-Malo) – 52 737 gyv.
  • Kesonas-Sevinjė (Cesson-Sévigné) – 15 522 gyv.
  • Vitrė (Vitré) – 15 908 gyv.
  • Bruzas (Bruz) – 13 522 gyv.
  • Dinaras (Dinard) – 10 988 gyv.

[taisyti] Klimatas

Klimatas tipiškas okeaninis, su švelnomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Šalčiausias buvo 1985 m. sausis -15°C, karščiausias 2003 m. rugpjūtis +40°C. Kritulių būna 660 730 mm per metus.

[taisyti] Kalba

Tradicinė departamento kalba – keltų bretonų kalbos tregorua dialektas vis dar naudojamos kasdien. Veikia ir dvikalbės mokyklos šia bei prancūzų kalbomis.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinės ekonomikos šakos: žemės ūkis ir maisto poduktų gamybos pramonė. Geros ganyklos leidžia auginti daug raguočių. Tai daugiausiai pieno pagaminantis regionas Prancūzijoje. Dirbamoje žemėje daugiausiai auginamos pašarinės kurtūros. Apie 60 000 ha užsodinta mišku.

[taisyti] Turizmas

Fužero pilis
Fužero pilis

Turistams paruošti:

  • 77 kempingai su 25 077 lovomis,
  • 273 viešbučiai su 15 208 lovomis,
  • 783 butai su 3 132 lovomis,
  • 12 turistinių stovyklų su 2 928 lovomis,
  • 491 kaimo sodyba su 1964 lovomis,
  • 566 svečių namai su 1568 lovomis.

Kasmet juose registruojama apie 12 mln. nakvynių. Be to, apie 5 mln. lankytojų atvyksta su vienadienėmis ekskursijomis. Vidutiniškai vienas lankytojas departamente praleidžia 5,1 dienos ir tai jam kainuoja 28,36 €.

Labiausiai turistus dominantys objektai:

  • Sen Malo Didysis akvariumas – 420 000 lankytojų per metus
  • Ranso jūrinė elektrinė – 200 000
  • Tremelinas – 150 000
  • Plegeneko Burbonų pilis ir zoologijos sodas – 137 000
  • Fužero pilis – 81 000
  • Loheako automobilių trasa – 80 000
  • Vitrė muziejus – 50 000
  • Feinso jūrų centras

[taisyti] Politika

Bretanės parlamentas
Bretanės parlamentas

Ilio ir Vileno departamentui Prancūzijos senate atstovauja 4 senatoriai, Atstovų rūmuose – 7 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 53 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

[taisyti] Apskritys

Apskritis Gyventojų
(1999)
Plotas
(km²)
Tankumas Kantonų Savivaldybių
Fužeras 75.380 999 75 6 57
Redonas 81.106 1335 61 7 53
Renas 569.932 3483 164 31 179
Sen Malo 141.115 958 147 9 63

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Ilis ir Vilenas – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu


Prancūzijos departamentai Prancūzija
Enas | Esnas | Aljė | Aukštutinio Provanso Alpės | Aukštutinės Alpės | Pajūrio Alpės | Ardešas | Ardėnai | Arježas | Obas | Odas | Averonas | Ronos delta | Kalvadosas | Kantalis | Šarantas | Pajūrio Šarantas | Šeras | Korezas | Pietų Korsika | Aukštutinė Korsika | Kot Doras | Kot Darmoras | Krezas | Dordonė | Dubsas | Dromas | Eras | Eras ir Luara | Finisteras | Gardas | Aukštutinė Garona | Žeras | Žironda | Heras | Ilis ir Vilenas | Endras | Endras ir Luara | Izeras | Jura | Landai | Luara ir Šeras | Luara | Aukštutinė Luara | Atlanto Luara | Luarė | Lo | Lo ir Garona | Lozeras | Menas ir Luara | Manšas | Marna | Aukštutinė Marna | Majenas | Merta ir Mozelis | Mezas | Morbijanas | Mozelis | Nievras | Šiaurė | Uaza | Ornas | Pa de Kalė | Piui de Domas | Atlanto Pirėnai | Aukštutiniai Pirėnai | Rytų Pirėnai | Žemutinis Reinas | Aukštutinis Reinas | Rona | Aukštutinė Sona | Sona ir Luara | Sartas | Savoja | Aukštutinė Savoja | Paryžius | Pajūrio Sena | Sena ir Marna | Ivelinas | De Sevras | Soma | Tarnas | Tarnas ir Garona | Varas | Vokliūzas | Vandėja | Vienas | Aukštutinė Vjena | Vogėzai | Jona | Belforo teritorija | Esonas | Aukštutinė Sena | Sena-Sen Denis | Marnos slėnis | Uazos slėnis

Užjūrio departamentai: Gvadelupa | Martinika | Prancūzijos Gviana | Rejunjonas


Prancūzijos regionai
Akvitanija | Aukštutinė Normandija | Bretanė | Burgundija | Centras | Elzasas | Franš-Kontė | Il de Fransas

Korsika | Langedokas-Rusijonas | Limuzenas | Lotaringija | Luaros kraštas | Overnė | Pikardija

Provansas-Alpės-Žydroji pakrantė | Puatu-Šarantas | Rona-Alpės | Šampanė-Ardėnai | Šiaurė-Pa de Kalė

Vidurio Pirėnai | Žemutinė Normandija