Wikipedia:Naudingi resursai/Civilinės atsakomybės draudimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Civilinės atsakomybės draudimas yra glaudžiai susijęs su šalyje egzistuojančiomis teisinėmis civilinės atsakomybės normomis. Jei civilinė asmens atsakomybė įstatymais būtų nenumatyta, t.y. jei nereikėtų atlyginti už kitiems asmenims ar jų turtui padarytus nuostolius (žalą), tai civilinės atsakomybės draudimas arba visiškai neegzistuotų, arba būtų nepopuliari ir nereikšminga draudimo rūšis.
Mūsų šalies Civilinis kodeksas apibrėžia civilinę atsakomybę kaip ,,turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių (žalos) atlyginimo ar netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimo, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)". Europos Sąjungos direktyva Nr. 73/23 9/EWG bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas išskiria keturias civilinės atsakomybės draudimo grupes, o būtent: a) sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą; b) skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimą; c) laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) civilinės atsakomybės draudimą; d) bendrosios civilinės atsakomybės draudimą.
Apskritai, civilinės atsakomybės rizika yra labai pavojinga draudimo įmonėms, kadangi gali atnešti labai didelius nuostolius neprognozuojamoje, o gal būt ir visai netolimoje ateityje. Ypatingai profesinių atsakomybių atveju, kai draudimo polisai su prailgintu galiojimo laikotarpiu iššaukia didžiulius ieškinius, kuriuos reikia apmokėti draudimo įmonėms.
Civilinės atsakomybės draudimo atveju, nuostolių atlyginimo bylose neegzistuoja viršutinė iš anksto numatyta nuostolių atlyginimo nukentėjusiajam riba, tai reiškia, kad suma, kurią turėtų sumokėti draudėjas gali būti milžiniška, kas reiškia, kad net draudimo sutartyje nurodyta suma gali būti per maža kompensuoti visai padarytai žalai. Taigi, tais atvejais, kai yra padaroma žala tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui, ji turi būti kompensuota nustatytos atsakomybės ribose.
Žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudimas nesuteikia nukentėjusiam asmeniui teisės tiesiogiai iš draudimo įmonės reikalauti jam padarytų nuostolių atlyginimo. Draudimo įmonė bei žalą patyręs asmuo teisiškai neturi vienas kitam jokių įsipareigojimų. Tačiau praktikoje draudimo išmoka dažniausiai yra pervedama tiesiogiai nukentėjusiam ar nukentėjusiems asmenims, aplenkdama civilinės atsakomybės draudėją. Priklausomai nuo to, ar civilinės atsakomybės draudimas yra vykdomas laisvu draudėjo bei draudimo įmonės susitarimu, ar dėl egzistuojančio įstatyminio reikalavimo, yra skiriamas privalomas bei savanoriškas civilinės atsakomybės draudimas. Dažniausiai sutinkamos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo rūšys yra: - transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas; - darbdavių civilinės atsakomybės draudimas; - profesinės civilinės atsakomybės draudimas. Dažniausiai sutinkamos neprivalomojo civilinės atsakomybės draudimo rūšys yra: - bendrosios asmens civilinės atsakomybės draudimas; - ūkinės veiklos civilinės atsakomybės draudimas.