Atmata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Atmata
Ilgis 13,2 km
Baseino plotas - km²
Vidutinis debitas - m³/s
Ištakos Nemuno deltos atšaka
Žiotys Kuršių marios
Šalys Lietuva


Atmata (vok. Atmath, Athmath) – upė, Nemuno deltos šaka, Šilutės raj. sav. Atmata prasideda ties Rusnės miesteliu, kur Nemuno šaka Rusnė dalijasi į Atmatą ir Skirvytę ir iki Šyšos žiočių (apie 3 km) ji teka į šiaurę, pasiimdama 30-40 % Rusnės debito, toliau apie 3 km teka į pietvakarius ir 4 km į vakarus ir, pasiekusi Minijos žiotis, krypteli į pietvakarius ir, pratekėjusi 3 km, įteka į Kuršių marias. Atmatos žiotys laikomos Nemuno žiotimis. Žemiau Šyšos žiočių iš Atmatos atsišakoja Aukštumalos protaka, jungianti Atmatą su Krokų Lankos ežeru. Apie 3,5 km nuo savo žiočių Atmata jungiasi su Krokų Lankos ežeru. Atmatos plotis 160-200 m, ties žiotimis – 200-250 m. Gylis farvateryje 3-4 m, prie krantų – 1-1,5 m. Vidutinis srovės greitis – 0,2-0,3 m/s (potvynių metu 3 kartus didesnis), nuolydis 1,5 cm/km. Ledonešio metu dažnai susidaro ledų sangrūdos. Per potvynius vanduo išsilieja iš dešinio kranto, apsemdamas Šilutės-Rusnės kelią ir didelius pievų plotus. Kairiajame krante supiltas pylimas (nuo 1888), už jo Rusnės, Šyškrantės ir Uostadvario gyvenvietės, Rusnės tvenkiniai. 1914 pastatytas pirmas tiltas per Atmatą (1944 vokiečių susprogdintas), 1974 – dabartinis tiltas (ilgis 332 m, aukštis nuo vandens paviršiaus 15 m).


Atmata labai žuvinga. Joje plaukioja karšiai, žiobriai, stintos, vėgėlės, šamai, lašišos, lydekos, ešeriai ir kt. Verslinė žvejyba uždrausta (išskyrus migruojančių stintų metu), mėgėjiška žvejyba (reikalinga licencija) leidžiama nuo Skirvytės iki Uostadvario švyturio.

Atmata pagrindinis transporto vandens kelias jungiantis Nemuno baseiną su Kuršių mariomis. Navigacija upe trunka 230 dienų per metus. Prie Kuršių marių ir Atmatos kairiajame krante yra veikiantis švyturys. Atmatos farvateris pažymėtas bujomis (naktį jos šviečia). Už Minijos žiočių link Kuršių marių ties upelio Kumpasis Uostas žiotimis yra likusios povandeninės akmeninės užtvaros liekanos (jos išsikiša į Atmatos vidurį maždaug 12 m), toliau – upės dešinėje pusėje yra kelios gilios duobės (6-7 m). Uostadvaryje yra žinybinis uostas (priklauso Valstybinei vidaus vandens kelių direkcijai) ir navigacijai nebenaudojamas švyturys (pastatytas 1876 ties Minijos žiotimis). XVIII-XX a. VII deš. Atmata buvo plukdomi sieliai. Nuo 1810 (su pertraukomis) Atmatoje atliekami hidrologiniai matavimai ir stebėjimai.

Intakai:

  • kairieji – Duobelė, Palankys, Vilkinė.
  • dešinieji – Šyša, Minija.