Piligriminė kelionė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Piligriminė kelionė (lot. peregrinatio religiosa – tradicinis keliavimas, siekiant aplankyti piligrimų pamėgtas vietas, turinčias religinę reikšmę.
Islamo religijoje – Hadžas arba ciaretas.
Simboline prasme tokia kelionė yra iniciacija arba atsidavimo ženklas. Ji siekia senovės laikus, kai buvo tikima antgamtine tam tikrų vietų galia. Islame tokia vieta – Meka, pranašo gimtoji vieta. Induizme – Benares prie Gango. Budistams ir krikščionims – paskutinės Gautamos Budos (arba Jėzaus) aplankytos vietos.
Piligriminės kelionės žinomos Sen. Graikijoje bei Romoje, kai buvo keliaujama į tolimas šventyklas. Germanai rengdavo miško keliones (Waldfahrten), buvo lankoma Hain vietos.