Aptarimas:Dirbtinis intelektas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šiek tiek abejočiau dėl sakinio "Neuroninių tinklų pagalba sprendžiami dviejų rušių uždaviniai: klasifikacijos ir prognozavimo". Kiek aš įsivaizduoju, neuroniniais tinklais galima vos ne bet kokį uždavinį spręsti (nebūtinai efektyviai), tai gautusi kad visus uždavinius galima į šias dvi sritis skirstyti? Gal reiktų kažkaip performuluoti, kad dažniausiai taikoma tokiems uždaviniams. Bet net taip pakeitus, nežinia ar bus pakankamai gerai, nes taikoma ir "robotikoje", nesu tikras ar tai galima priskirti klasifiacijos uždaviniams. Bet dėl abiejų pastabų galiu ir klysti, nebepamenu labai gerai tų dirbtinių intelektų. Knutux 15:51, 3 Rugpjūčio 2005 (EEST)

Mano manymu šis sakinys visiškai neteisingas: Dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastų kompiuterinių algoritmų (algoritmas?) tuo, kad gali apsimokyti, tai atlikdamas tą patį veiksmą gali elgtis kitaip priklausomai nuo prieš tai atliktų veiksmų.. Dirbtinis intelektas - tai toli gražu ne vien tik neuroniniai tinklai, o ir dirbtinio intelekto uždavinių daugybė. Turbut reiketu visai kitaip organizuoti šį straipsniuka, neuroninius tinklus iškeliant į neuroninius tinklus Btomas

Straipsnyje nurodytas bruožas - elgtis priklausomai nuo ankstesnių veiksmų - būdingas labai daugeliui programų, tad tai nebūtų DI skiriamasis bruožas, bet kad tai algoritmas - tai, sakyčiau, akivaizdu (tik kad tai kažkoks polimorfinis algoritmas). Jei neklystu, yra sugalvotas tik vienas aiškesnis (berods, Alano Turingo) dirbtinio intelekto apibrėžimas - sugebėjimas bendrauti su žmogumi taip, kad pastarasis negalėtų atskirti DI nuo tikro žmogaus (pvz., botas Eliza). Kiti (straipsnyje nurodyti) bruožai - tai labiau neuroninių tinklų, nei dirbtinio intelekto atributai. O ir šiaip, dirbtinis intelektas - labai spekuliatyvi sąvoka, apie kurią galima rašyti vos ne beleką. --Tractor 08:13, 4 Rugpjūčio 2005 (EEST)
Mano manymu - tai jau paprasta šachmatų programa turi dirbtinį intelektą, ir Tiuringo apibrežimas (berods shneki apie taip vadinamą Tiuringo testą) apima tik dalį DI uždavinių. Šiaip, užmečiau aki - anglų wikipedijoj neblogas straipsniukas - reiktu i kazka pan. orientuototis. Btomas

[taisyti] apie dirbtinį intelektą

Dirbtinis intelektas skirstomas į 2 porušius: 1) gyvas dirbtinis intelektas; 2) negyvas dirbtinis intelektas. Negyvas dirbtinis intelektas jau plačiai visur taikomas, o gyvo dirbtinio intelekto niekam dar nepavyko sukūrti. Žmogaus smegenis, žinoma priskiriamos prie gyvo dirbtinio intelekto tipo. Gyvas dirbtinis intelektas toks kaip smegenis priima informaciją iš daug šaltinių (rega, klausa, lytėjimas, dirginimas, spaudimas, temperatūros pojutis, alkio, troškulio, oro trukumo, skausmo, malonumo pjučiai) ir tą visą informaciją susijungia tarpusavyje ir gaunamos tokios smegenis kaip zmogaus. Kad gauti kazka panasaus, turi buti ne lygiagretus ar nuoseklus apdirbimas is siauru informacijos saltinių, o hierachiskai priimama ir koduojama informacija (pvz.: skausmo pojutis yra herachiskai auksciau uz malonumo pojuti). Neuroniniai tinklai taip ir veikia, jeigu pavyzdziui kazkokios keistos sviesos kombinacijos atnesa gyvunui ar zmogui blogus ar gerus pojucius jis jas isidemi ir pradeda naudotis tuom kas jam gali duoti naudos. Gyvas dirbtinis intelektas yra toks, kuris save suvokia kaip sistemą, kuri gali veikti ją supančioje aplinkoje. Negyvas intelektas neturi jokios samones ir todel jo skaiciavimo visa galia sutelkta i kokia nors vieną siaurą uzduotį. Klausimas, kaip reikia emuliuoti zmogaus ar maziau protingo padaro smegenis? Yra dvi iseitis. Viena sudetingesne iseitis yra bandymas simuliuoti molekulinius procesus vykstancius smegenyse ir genose ir sukurti trimati modeli su visom tokiom paciom fizikos, chemijos ir elektros simuliavimo ypatybemis kaip tai vyksta realybeje. Kodel taip sudetingai reikia? Nes neuronai susijungia, o juos prilaiko glijos lasteles, tos lasteles ir traukos jega trimateje erdveje itakoja neuronų susijungimą tarpusavyje. Antras variantas yra tas, kad trimateje erdveje susijungimai ir atsijungimai neuronu viens nuo kito priklausomai nuo informacijos, nera esminiai arba is vis neturi reiksmes, bet jei ir turi, gal tai galima butu aprasyt keliom nesudetingom ir daug resursu is bendru resursu nereikalaujanciomis formulemis. Mokslininkai kol kas nesukure gyvo dirbtinio intelekto del keliu priezasciu, nes truksta ziniu apie neuronu issidestyma, truksta skaiciavimo galios siuolaikiniu kompiuteriu ir galu gale to niekam nereikia, nes toki gyva individa reiketu aprupinti brangiomis "elektrinemis smegenimis" ir sudetinga brangia judejimo sistema, o toks individas dar atsisakytu dirbti ir noretu gyventi amzinai. Daugumai iprastu pojuciu nebutu sunku perduoti elektroniniam individui, tokiu kaip temperaturos jutimas, spaudimo jutimas, kameros vietoj akiu, mikrofonai vietoj ausu, bet kaip su skausmo receptoriais, alkiu, valgymo malonumu? Rodos be siu pojuciu jis prarastu bet kokia motivacija ir pas ji negaletu gal but net del siu pojucio trukumo atsirasti samone. Va kur klausimas, ar samones atsiradimui butini skausmo ir malonumo pojuciai? Net jei jei skausmo receptorius jam padaryt (jei atsiras skausmo receptoriai, atsiras samoneje ir malonumo pojutis t.y., kad nepatire(-ia) skausmo), tai nuo ko jis turetu jausti skausma? Nuo jo metaliniu daliu per didelio spaudimo, pavyzdziui nusokus is aukstai? Galbut. Tuomet ko gero belieka laukti, kol atsiras procesoriai su 100 milijardu tranzistoriu, nors gal but neuronai ir sudetingesni uz tranzistorius, nors tranzistoriai taip pat "moka" sumuoti rezultatus kitu tranzistorių, bet su tranzistoriais geriau taip nezaisti, o tegu siuos "kvailus atsitiktinius sumavimus" patiket programoms, o ne tarp tranzistoriu privedinet daug beprasmiu takeliu kaip tai yra su aksonais ir dentritais - programos geriaus susitvarkys, nei fizinis modelis. Ir visgi neuronai turi tokia savybe, kad ten, kur suaktyveja neuronu signalu perdavimas ten jungtis tarp sinapsiu sustipreja issiskiriant kazkokiam baltymui. Jei tektu modeliuot dar ir situos procesus programoms, tai is ties labai nepaprasta uzduotis. Todel gal kaip nors be to? Gal be to butu dar geriau? Nors baltymo issiskirimas ir jungciu sutvirtejimas padeda isiminti svabius ivykius ir gal apskritai isiminti. Bet visigi logiskai mastant toks panasus susijungimas(-ai) yra kaip mechanines skaiciavimo masinos, todej juos neturetu buti ypatingai sunku simuliuoti ir nereikalaut galbut tiek daug resursu. Ir visgi dar zmogaus smegenu zemelapis nesudarytas ir nevisai zinomi visi niuansai konkreciu neuronu tinklu tam tikrose smegenu vietose. Jei ne tokio protingumo kaip zmogus sukurt gyva intelkta, tai gal bent tokio protingumo kaip suo? Tik jis uz zmogu turbut gyventu ilgiau.