Baskai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baskai (euskaldunak) – Europos tauta, gyvenanti Pirėnų pusiasalio šiaurėje, Ispanijos ir Prancūzijos pasienyje. Iš viso pasaulyje gyvena apie 1,25 mln. baskų, dauguma jų gyvena Baskijos autonominėje srityje Ispanijoje (apie 0,95 mln), taip pat Prancūzijos Akvitanijos regione ir Atlanto Pirėnų departamente, Pietų Amerikoje. Baskai giminingi seniesiems Pirėnų pusiasalio gyventojams iberams. Kalba baskų kalba, dalis ispanų ar prancūzų kalbomis. Dauguma katalikai. Tradiciniai verslai – žemdirbystė, gyvulininkystė, sodininkystė, žuvininkystė, jūrų navigacija.
Baskai – viena ilgiausiai vienoje vietoje gyvenančių tautų, skirtingai nuo kitų senųjų Europos tautų, jie nepasidavė romanizacijai. Baskų kultūra (tautosaka, taotodailė, architektūra) turtinga. Baskų kilmė neaiški, kalba visiškai nepanaši į jokią kitą kalbą pasaulyje. Vienos teorijos teigia, kad baskai atkeliavo su indo-europiečiais, kitos – kad žymiai seniau. Gruzinai teigia, kad jie giminingi su baskais. Įrodymai labai silpni – dideles beretės, tęstinės liaudies dainos. Tiesa, yra vienas bendras žodis – Iberija. Tai viso pusiasalio pavadinimas. O Iverija – tai senasis Gruzijos vardas. Kraujo grupė labai reta, beveik neturi ausies spenelio.
XIX a. kilus baskų tautiniam judėjimui, pradėta reikalauti nepriklausomybės ar bent autonomijos. Turėjo gan didelę automoniją iki 1936 metų. Vėliau ji centrinės Ispanijos valdžios atimta; baskų separatistai eina į pogrindį. 1956 metais įkurta ETA (baskų laisvė ir tėvynė)- baskų separatistų organizacija. Nepavykus pakelti visos tautos į aktyvią kovą, ėmėsi grynai teroristinių veiksmų. Baskijai suteikta autonomija XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. 2006 m. ETA pareiškė, kad sudeda ginklus ir savo tikslų sieks tik taikiomis priemonėmis.