Teisės šaltinis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Teisės šaltinis – teorija, idėja, teisės aktas, kurio pagrindu kyla teisė ir yra formuluojamos teisinės taisyklės.
Vieni svarbiausių teisės šaltinių demokratinėse valstybėse yra parlamento priimti teisės aktai – įstatymai ir kiti.
Svarbiausi teisės šaltiniai:
- Norminiai teisės aktai
- Teisiniai precedentai
- Teisiniai papročiai
- Teisės aiškinimas
- Teisės mokslo doktrina
- Bendrieji teisės principai
- Religinės dogmos
- Tradicijos
- Teisinės sutartys
Pirminiai teisės šaltiniai:
- Konstitucija
- Tarptautinės sutartys
Antriniai teisės šaltiniai:
- Visi norminiai aktai
- Teisiniai pricipai
- Teisė į nuomonę
- Nekaltumo prezumcija
- Teisės doktrinos
- Teisiniai precedentai