Numidija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Numidija – istorinė antikinių laikų berberų valstybė Afrikos šiaurėje, dabartinėje Tuniso ir rytinėje Alžyro pakrantėje.

Valstybės ištakos buvo apie III a. pr. m. e., branduolį sudarė dvi gentys – Massyli ir Massaesyli. Apie 118 m. pr. m. e. – 105 m. pr. m. e. tarp Numidijos princo Jugurtos ir Romos vyko Jugurtos karas, Numidijos sąjungininkė buvo Mauritanijos karalystė.

Po pralaimėjimo Numidija tapo Romos provincija (Africa Nova).

[taisyti] Numidijos karaliai

  • Masinisa 201 m. pr. m. e. – 148 m. pr. m. e.
  • Micipsa 148 m. pr. m. e. – 118 m. pr. m. e.
  • Adherbal 118 m. pr. m. e.
  • Hiempsal 118 m. pr. m. e. – 117 m. pr. m. e.
  • Jugurta 112 m. pr. m. e. – 105 m. pr. m. e.
  • Gauda 105 m. pr. m. e. – 88 m. pr. m. e.
  • Juba I 60 m. pr. m. e. – 46 m. pr. m. e.