Gliukokortikoidai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gliukokortikoidai – antinksčių žievės gaminami steroidiniai hormonai, veikiantys angliavandenių, riebalų, baltymų apykaitą, padedantys palaikyti organizmo vidinės terpės pastovumą (homeostazę).
Svarbiausi natūralūs gliukokortikoidai yra kortizolis, hidrokortizonas, kortikosteronas.
[taisyti] Gliukokortikoidų poveikis
[taisyti] Poveikis gliukozės apykaitai
- Stimuliuoja gliukoneogenezę kepenyse.
- Stimuliuoja lipidų skaidymą riebaliniame audinyje.
- Mobilizuoja aminorūgštis, todėl jos gali būti panaudotos gliukozės sintezei.
- Spartina baltymų ir riebalų skaidymas į amino ir riebalų rūgštis, kurios panaudojamos gliukozės sintezei.
- Stabdo gliukozės patekimą į raumeninį ir riebalinį audinius slopindami, insulino poveikį.
Gliukokortikoidai padeda palaikyti pastovų gliukozės kiekį kraujyje.
[taisyti] Kitas poveikis
Slopina uždegimą, alergines reakcijas, imuninę sistemą. Jų poveikis pasireiškia sumažėjusiu cirkuliuojančių imuninių ląstelių: (eozinofilų, limfocitų), skaičiumi ir taip pat sumažėjusia interleukino – 2 gamyba. Gliukokortikoidai palaiko normalią kraujagyslių reakciją į jas siaurinančius veiksnius (vazokonstriktorius). Silpniau nei mineralkortikoidai veikia vandens ir elektrolitų apykaitą, didina natrio ir vandens kiekį organizme, mažina kalio.
Svarbūs vaisiaus vystymuisi, nes turi įtakos jo plaučių subrendimui.