Adygėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Adygėjos Respublika
Республика Адыгея
Адыгэ Республик
   
Flag of Adygea Coat of arms of Adygea
Adygėjos vėliava Adygėjos herbas
Image:RussiaAdygea2007-01.png
Sostinė Maikopas
Plotas

- visas
- % vandenys

85 vieta vieta

- 7600 km²
- labai nedidelis

Populiacija

- gyventojų skaičius
- tankumas

74 vieta vieta

- 447109 (2002)
- 58.8/km²

Politinis statusas Respublika
Federalinė apygarda Pietinė Federalinė Sritis
Ekonominis regionas Šiaurės Kaukazas
Oficiali kalba rusų kalba, adygiečių kalba
Vadovas Hazretas Medžidovičius Sovmenas
Himnas Adygėjos himnas

Adygėjos respublika (rusiškai: Респу́блика Адыге́я; Адыгэ Республик) yra respublika Rusijos Federacijos sudėtyje.

Turinys

[taisyti] Geografija

Adygėja išsidėsčiusi Kaukazo kalnų prieškalnėse. Šiaurinėje dalyje plyti lygumos, o pietuose – kalnai. Miškai dengia beveik 40% respublikos teritorijos. Respublikos plotas – 7,600 km². Adygėja ribojasi tik su Krasnodaro kraštu. Aukščiausias Adygėjos taškas – Čugušo kalnas (3,238 m). Laiko zona: Maskvos laiko zona (MSK/MSD). UTC pridėtinis laikas +03:00 (MSK)/+0400 (MSD).

[taisyti] Vandens telkiniai

Kubanės upė (870 km) – viena iš didžiausių upių Kaukazo regione, joje vyksta laivyba. Kubanės upė formuoja šiaurinę sienos dalį tarp Adygėjos ir Krasnodaro krašto. Kitos Adygėjos upės:

  • Baltoji upė
  • Chokhrako upė
  • Dacho upė
  • Farso upė
  • Chodzo upė
  • Kišos upė
  • Laba upė (Formuojanti rytinę Adygėjos ir Krasnodaro krašto dalies sieną),
  • Psekupso upė,
  • Pšišo upė
  • Sachrajaus upė.

Respublikoje nėra didelių ežerų. Yra kelios vandens saugyklos:

  • Krasnodaro vandens saugykla
  • Oktiabrsko vandens saugykla
  • Šapsugsko vandens saugykla
  • Čičitos vandens saugykla

[taisyti] Kalnai

Respublikos kalnų aukštis svyruoja nuo 2000 iki 3238 m. Didžiausi kalnai respublikoje yra šie:

  • Čugušo kalnas (3238 m)
  • Fišto kalnas
  • Ošteno kalnas
  • Pseašcho kalnas
  • Šepsi kalnas

[taisyti] Naudingosios iškasenos

Respublika turtinga nafta ir gamtinėmis dujomis. Taip pat randama aukso, sidabro, volframo, geležies ir kitų naudingųjų iškasenų.

[taisyti] Klimatas

Vidutinė sausio temperatūra: -2°C Vidutinė liepos temperatūra: +22°C Vidutinis kasmetinis kritulių kiekis: 700 mm

[taisyti] Istorija

Adygėja kaip autonominė sritis įsteigta kartu su Tarybų Sąjungos įkūrimu 1922 m. rugpjūčio 24 d. Tuo metu Krasnodaras buvo administracinis srities centras. 1928 m. rugpjūčio 13 d. autonominė Adygėjos respublika buvo atskirta nuo Krasnodaro krašto. Maikopas administraciniu centru tapo 1936 m., kai srities sienos buvo pakeistos. 1991 m liepos 3 d. srities statutas buvo pakeltas iki respublikos Rusijos Federacijos jurisdikcijoje. Pirmasis Adygėjos respublikos prezidentas Aslanas Alijevičius Džarimovas, išrinktas 1992 m. sausį. 2002 m. respublikos prezidentu tapo Hazretas Sovmenas. Kadangi jis ir didžiuma politinio elito Adygėjoje yra adygiečiai, slavų kilmės politikai susibūrė į organizaciją, save vadinančia Slavų Unija. Ji teigia, kad Adygėjoje etniniai rusai yra diskriminuojami. Organizacija palaikė Adygėjos respublikos susiliejimą su Krasnodaro kraštu, bet Kremlius šio sumanymo neparėmė.

[taisyti] Politika

Adygėjos vyriausybės vadovas – prezidentas, renkamas penkerių metų kadencijai. Norint kandidatuoti į prezidento postą, būtina žinoti Adyghabzeję (adygiečių kalba). Dabartinis prezidentas Hazretas Medžidovičius Sovmenas išrinktas į prezidento postą 2002 m., kur pakeitė Aslaną Džarimovą. Vyriausybė – Adygėjos valstybinė taryba (Chazė), kuri susideda iš Atstovų tarybos ir Respublikos tarybos, renkama tiesiogiai. Abi tarybos renkamos kas penkis metus ir turi po 27 atstovus. Adygėjos ministras pirmininkas skiriamas prezidento Nacionalinio Susirinkimo metu. Dabartinis Adygėjos ministras pirmininkas – Asfaras Pšikanovičius Kchaguras. Respublika siunčia tris atstovus į Rusijos Federacijos parlamentą: vieną į Dūmą ir du į Federacijos tarybą. Respublikos konstitucija buvo priimta 1995 m. gegužės 14 d.

[taisyti] Demografija

Respublikoje gyvena 447109 gyventojai, 66% yra rusai, adygiečiai (taip pat žinomi kaip čerkesai) sudaro 23%.

  • Populiacija: 447109 (2002)
    • Mieste: 234900 (52.5%)
    • Kaime: 212209 (47.5%)
    • Vyrai: 208019 (46.5%)
    • Moterys: 239090 (53.5%)
    • Moterų tūkstančiui vyrų: 1149
  • Amžiaus vidurkis: 37 metai
    • Mieste: 36.6 metai
    • Kaime: 37.4 metai
    • Vyrai: 34 metai
    • Moterys: 39.6 metai
  • Šeimų skaičius: 151597 (440,449 žmonės)
    • Mieste: 82949 (230286 žmonės)
    • kaime: 68648 (210163 žmonės)

[taisyti] Ekonomika

Nors Adygėjos respublika yra viena iš neturtingiausių Respublikų Rusijoje, šalyje gausu miškų, o dirvožemis labai derlingas. Šalis eksportuoja grūdus, saulėgrąžas, arbatą, tabaką ir kitus produktus. Išvystyta avininkystė ir kiaulininkystė. Iš pramonės šakų labiausia vystomos maisto, medienos, medžio apdirbimo, popieriaus, sunkiosios technikos ir metalo pramonės šakos.

[taisyti] Transportas

Maikope yra mažas aerouostas (ICAO aerouostų kodas URKM), per respublikos teritoriją praeina kelios geležinkelio linijos.

[taisyti] Kultūra

Adyghabze (adygiečių kalba) priklauso Vakarų Šiaurės Kaukazo kalbų grupei. Kartu su rusų kalba adygiečių kalba yra valstybinė kalba Adygėjoje. Respublikoje yra 8 valstybiniai ir 23 viešieji muziejai. Didžiausias – Nacionalinis Adygėjos Respublikos muziejus, esantis Maikope. Adygėjos valstybinis universitetas ir Maikopo valstybinis technologinis institutas yra Maikopo mieste, tai dvi didžiausios švietimo įstaigos Respublikoje.

Vikiteka: Adygėja – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušetija | Kabardino-Balkarija | Karelija | Chakasija | Komių Respublika | Kalmukija | Karačajų-Čerkesija | Marių Respublika | Mordovija | Šiaurės Osetija | Jakutija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Krasnodaras | Krasnojarskas1 | Permė | Primorjė | Stavropolis
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Čita | Irkutskas2 | Ivanovas | Kaliningradas | Kaluga | Kamčiatka3 | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tomskas | Tula | Tverė | Tiumenė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas | Jaroslavlis
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Aga Buriatija | Čiukotka | Chantų Mansija | Koriakija2 | Nenecija | Ust-Orda Buriatija1 | Jamalas
  1. 2008 m. sausio 1 d. Ust-Orda Buriatija bus prijungta prie Irkutsko srities.
  2. 2007 m. liepos 1 d. Kamčiatkos sritis ir Koriakija bus sujungtos į Kamčiatkos kraštą.
Federalinės apygardos
Centrinė | Tolimieji Rytai | Šiaurės Vakarai | Sibiras | Pietūs | Uralas | Pavolgis