Žemaičiai (baltų gentis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žemaičiaibaltų gentis užėmusi teritoriją dabartinėje Lietuvoje maždaug tarp Virvyčios ir Jūros upių, pietuose nesiekė Alsos upės, rytuose nesiekė Šušvės vidurupio o šiaurėje jų riba ėjo šiek tiek šiauriau Tryškių, Kuršėnų ir per Šiaulių miestą.

Turinys

[taisyti] Dabartinė teritorija

[taisyti] Tyrinėjimai

Vieningai ir archeologų, ir kalbininkų ši teritorija priskiriama žemaičių gentims, bet nesutariama dėl jos kilmės ir chronologijos. Apie šią baltų gentį nėra rasta gilesnių šaknų kaip pirmojo tūkstantmečio po Kristaus vidurys. Archeologiškai yra neskiriama kaip atskira gentis pirmaisiais amžiais po Kristaus, todėl neabejotinai ji pradėjo formuotis tautų kilnojimosi laikotarpiu. Žemaičių substratu laikytinos vakarų baltų periferinės grupės (galbūt kuršiai kada gyveno daug didesnėje teritorijoje į pietryčius). Žemaičių kaimynais šiaurėje buvo žiemgaliai, šiaurės vakaruose – kuršiai, pietvakariuose – skalviai, rytuose ir pietryčiuose – aukštaičiai.

Žemaičiams tuomet buvo artimiausios žiemgalių gentys, nors Žemaitijos regionai turėjo daugelio kitų kultūrų bruožų, pietvakariuose, vakaruose – skalviams ir kuršiams, šiaurėje – žiemgaliams, rytuose – aukštaičiams. Tuometinėje Žemaitijoje buvo Šiaulių(Šiaulių, Radviliškio apylinkės), Knituvos(Užvenčio, Kuršėnų apylinkės), Karšuvos(Tauragės, Šilalės apylinkės), Medininkų(Varnių, Tverų, Laukuvos,Kaltinėnų,Kražių apylinkės) žemės.

[taisyti] Žemaičių etnoso formavimasis

Aptariant žemaičių etnoso formavimasi, yra labai svarbūs kalbininkų tyrinėjimai ir jų padarytos išvados. Anot profesoriaus Zigmo Zinkevičiaus, kalbinė žemaičių genezė, kitaip tariant,žemaičių tarmė vestina iš vieno kamieno su centrinių baltų (aukštaičių genčių), o jos sužemaitėjimą lėmė žemaičių protėvių asimiliuotas kuršių substratas. Nors pagal A. Girdenį ir J. Pabrėžą žemaičių kalba atsiskyrė nuo baltų prokalbės VII a. ir tik nuo XIII a. artėjo prie lietuvių, t.y. bendros prokalbės nebūta.

[taisyti] Žemaičių protėvių asimiliuotas kuršių substratas

Žemaičių gentis davė pradžią dabartinei lietuvių etninei grupei žemaičiams, kada senosios žemaičių gentys, skverbdamosios į nusilpusių per kovas su kryžiuočiais pietų kuršių ir skalvių genčių teritoriją jas asimiliavo, ilgainiui kuršiai perėmė ne tik žemaičių kalbą, bet ir pavadinimą. Tokiu būdu atsirado daug didesnė šiuolaikinė žemaičių etninė grupė, kuri dažnai neskiriama nuo dabar aprašomų žemaičių genčių.