Frida Kalo
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ji – garsiausia Lotynų Amerikos dailininkė. Frida Kahlo – 20 a. pradžios šiuolaikinio meno ir radikalios politikos sensacija. Dauguma jos paveikslų – autoportretai: “AUTOPORTRETAS SU RĖMU”, “AUTOPORTRETAS”, “DVI FRIDOS”. Frida niekad nemanė tapanti siurrelistinės pakraipos kūrinius, kol 1938 metų balandį į Meksiką L. Trockio aplankyti atvažiavęs prancūzų poetas ir siurrealistas André Breton nepamatė jos paveikslų. Biografinė dokumentinė juosta susukta Vokietijoje 1982 metais, pirmasis meninis filmas apie Fridą sukurtas 1984-aisiais, antrasis, sulaukęs didelio populiarumo ir atgijusio susidomėjimo šia neeiline menininke – 2002 metais su viena populiariausių Meksikos aktorių Salma Hayek. Menininkė gimė 1907-ųjų metų liepos 6 dieną, Mechike, Coyoacano miestelyje, ten pat atsisveikino su gyvenimu tik atšventusi 47 gimtadienį. Be Fridos, migranto vengro-vokiečio Guillermo Kahlo ir Amerikos indėnės-ispanės Matilde Calderon y Gonzales šeimoje buvo dar trys seserys, dvi vyriausiosios – iš pirmosios vyro santuokos. Trečioji gimė Frida. Sutuoktinių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas, vėliau Matilde prisipažino Fridai, kad tekėjo už jos tėvo tik todėl, kad jo vokiška kilmė jai Image:Frida_kalo.jpg Image: Smoking_frida.jpg </gallery>priminė kadaise nusižudžiusį jos mylimąjį. Tarp dukros ir motinos nebuvo ypatingo dvasinio ryšio, motina niekada pati nemaitino kūdikio – prieš besilaukdama Fridos, moteris buvo praradusi naujagimį sūnų, dėl to, išvarginta ir nusilpusi po nėštumų, atidavė dukrą maitinti indėnei žindyvei. Didžiulę įtaką Fridai gyvenime padarė du dalykai – jaunystėje patirta autoavarija ir pažintis su skandalingu, kultiniu dailininku Diegu Riveira. 1925-ųjų rugsėjo 17 vakarą Mechike nevaldomas tramvajus įsirėžė į medinį miesto autobusą, ir po gatvę išsibarstė žmonių kūnai. Tarp sužeistųjų – sunkiai sužalota mergina strypo pervertu kūnu. Tai aštuoniolikmetė Magdalena Carmen Frieda Kahlo y Calderon, su draugu važiavusi po paskaitų namo. Vėliau gydytojai stebėjosi, kaip ji liko gyva: nustatyti dubens kaulų, stuburo, šonkaulių lūžiai, į vienuolika dalių skilę dešinės kojos kaulai, išnarintas petys. Avarijos pasekmes moteris jautė dar 29 metus – tiek jai liko gyventi po tragiško nutikimo. P šios katastrofos Frida vos neliko paralyžiuota, visą gyvenimą ją persekiojo skausmas ir sveikatos sutrikimai, tačiau būtent liga paskatino jauną moterį rimtai atsidėti tapybai. Diegas Riveira tapo vienintele tikra meile ir sutuoktiniu, suteikusiu daug skausmo ir kančių, kad dažnai Fridai tekdavo ieškoti paguodos kitų vyrų glėbiuose. Meilės ryšiai siejo moterį ir su rusų revoliucionieriumi Levu Trockiu, bėgusiu nuo Stalino persekiojimų. Diego nevengė linksmintis su kitomis moterimis (Fridą pribloškė, kad vyras jai buvo neištikimas su jos jauniausiąja seserimi Christina), o Frida neslėpė, kad yra biseksuali. Taigi 1929 metų rugpjūčio 29-ąją dieną Coyocane menininkai sumainė žiedus. Dvidešimt dvejų metų Frida ištekėjo už dvidešimčia metų vyresnio vyro, kuriam ši santuoka buvo trečioji. Fridos motina nepalankiai žiūrėjo į dukters pasirinkimą, ir ne kartą jų porą vadino “dramblio ir karvelio” sąjunga. Diego buvo aukštas, pilvotas, šalia 1,60 m smulkios, vos 45 kg sveriančios Fridos atrodė lyg milžinas savo 1,86 m ūgiu ir 130 kg svoriu, be to, buvo komunistas ir ateistas. Fridos tėvas į santuoką žiūrėjo atlaidžiau – jis aiškiai suprato, kad finansinė Diego padėtis bus ramstis tolimesniam dukters gydymui. Vieni dailininkės draugai buvo šokiruoti jos pasirinkimo, kiti vertino tai jos kaip menininkės karjeros pradžią. Netrukus Frida pastojo, bet dėl dubens kaulo deformacijos negalėjo iki gali išnešioti kūdikio ir jo neteko. O Diego iš vis buvo prieš vaikus, todėl temperamentingų sutuoktinių gyvenime nesutarimų netrūko. Buvo kartą išsiskyrę, bet paskui jų keliai vėl susipynė. Į 1953 balandžio tryliktosios savo parodą Frida atvyko greitosios automobiliu, o jos lova atkeliavo iš paskos važiavusiame sunkvežimyje. Į parodos salę Frida iškilmingai įnešta savo lovoje. Tų pačių metų rugpjūtį iki kelio buvo amputuota gangrenuoti pradėjusi dailininkės koja. Fridos fizinė ir emocinė būklė vis blogėjo... Ji jautė, kad gyventi liko nebedaug. Pavasarį prasidėjo plaučių uždegimas, laukė du mėnesiai ligoninėje. Pagijusi Frida toliau nesilaikė gydytojų nurodymų laikytis lovos režimo ir kartu su Diego dalyvavo gatvės demonstracijoje prieš Šiaurės Amerikos intervenciją Gvatemaloje. Tai buvo paskutinis viešas Fridos Kahlo pasirodymas – praėjus vienuolikai dienų po šios demonstracijos, keturiasdešimt septynerių metų menininkė liepos 13-osios naktį rasta mirusi savo namuose. Niekad nebuvo darytas skrodimas, todėl taip ir lieka nepatvirtinta savižudybės tikimybė.