Balys Tarvydas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Balio Tarvydo kapas Donelaičio kapinėse
Balio Tarvydo kapas Donelaičio kapinėse

Balys Tarvydas (1897 m. balandžio 27 d. Užpaliuose, Utenos raj. - 1980 m. gegužės 15 d. Šiauliuose, palaidotas Donelaičio kapinėse) - istorikas, archeologas, pedagogas, muziejininkas.

[taisyti] Biografija

1927 m. baigė Kauno universitetą. Trumpai dirbo Kauno muziejuje. 1928-1944 m. Šiaulių mokytojų seminarijos mokytojas, direktorius. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo buhalteriu įvairiuose Šiaulių miesto įstaigose.

Nuo 1929 m. iki mirties bendradarbiavo Šiaulių Aušros muziejuje. 1931-1937 m. vadovavo Šiaulių Kraštotyros draugijos rengiamoms archeologinėms ekspedicijoms, kasinėjo apie 10 Lietuvos kapinynų, pilkapių: Gibaičių, Jauneikių, Linkaičių, Kuršėnų, Pavėkių, Lepšių ir kt. Tyrinėjo Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios požemius, yra žvalgęs ir aprašęs daugelį archeologinių paminklų. Tyrinėjimų medžiagą publikavo leidiniuose „Šiaulių metraštis“ (1931, 1933), „Gimtasai kraštas“ bei kituose. 1936 m. rankraščio teisėmis išleido Visuotinės istorijos epizodinio kurso santrauką. Surinko medžiagą monografijai „Šiaulių mokytojų seminarija 1920-1940 m.“ (rankraštis saugomas Aušros muziejuje). Yra parašęs Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios istoriją, likę rankraščiai saugomi bažnyčios archyve. Aušros muziejui paliko dalį savo asmeninės bibliotekos.