Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (angl. Large Hadron Collider, LHC) – dalelių greitintuvas CERN laboratorijoje, netoli Ženevos, Šveicarijoje. Planuojama, kad jis pradės veikti 2007 metais ir bus didžiausias dalelių greitintuvas pasaulyje. Šiame projekte dalyvauja 2000 fizikų iš 34 šalių laboratorijų ir universitetų.
Greitintuvas bus sumontuotas didžiuliame 27 km ilgio tunelyje, po žeme 50–150 metrų gylyje. Šiame tunelyje anksčiau veikė elektronų – pozitronų priešpriešinių srautų greitintuvas LEP, kuris buvo uždarytas 2000 metais. Trijų metrų skersmens tunelis kerta Šveicarijos, Prancūzijos siena keturiuose taškuose, bet didžioji dalis įrenginio yra Prancūzijos teritorijoje.
Šiame tunelyje yra du vamzdžiai, kurie padengti superlaidžiais elektromagnetais šaldomais skystu heliu, kiekvienu vamzdžiu judės protonų pluoštas. Du protonų pluoštai judės priešingomis kryptimis tunelio vamzdžiais, kol jiems bus suteikta reikiama energija. Tada papildomi magnetai nukreips protonų srautus, kad jie susidurtų priešpriešiais. Kiekvienas protonų srautas turės 7 TeV energiją, o visa susidūrimo energija bus 14 TeV.
[taisyti] Tyrimai
Mokslininkai tikisi, kad šis greitintuvas padės atsakyti į šiuos klausimus:
- Ar higso mechanizmas, kuris pagal standartinį modelį suteikia dalelėms masę, yra teisingas?
- Ar tikslesnės bariono masės apskaičiavimas patvirtina standartinį modelį?
- Ar egzistuoja supersimetrija?
- Kokie yra simetrijos pažeidimai tarp materijos ir antimaterijos?
- Ar egzistuoja kiti matavimai, kuriuos nuspėjo superstygų teorija, ir ar galima juos „pamatyti“?
- Kokia yra tamsiosios materijos, kuri sudaro 96% visatos masės, prigimtis?
- Kodėl gravitacijos jėga yra daug silpnesnė už elektromagnetinę, silpnąją ir stipriąją sąveikas?