Anodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Anodas (gr. anodos – kelias aukštyn) – polius, per kurį elektros srovė įteka į elektros įrenginį. Sutarta srovės tekėjimo kryptis yra priešinga metale esančių elektronų judėjimo krypčiai, nes elektronų krūvis neigiamas. Todėl jei kontaktai metaliniai, anodas yra kontaktas, per kurį elektronai išteka iš įrenginio.
Elektros baterijoje anodas yra neigiamas jos polius. Lempiniame diode anodas yra elektrodas, sugaudantis viduje skriejančius neigiamus elektronus kurie po to išteka iš lempos. Puslaidininkiame diode anodas yra p pusė, tiekianti skylutes (n pusė tiekia elektronus). Katodinėje apsaugoje anodas sparčiai koroduojantis metalas, apsaugantis su juo elektriškai sujuntą saugomą konstrukciją nuo korozijos (tarkim, cinko anodas apsaugo geležinį laivo korpusą).
Anodą papildantis elektrodas, kuriuo srovė išteka iš įrenginio, vadinamas katodu.