Teismas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Teismas – tai valstybės institucija, vykdanti teisingumą. Teismai įgyvendina teisminę valdžią (Teisminė valdžia).
Teismai skirstomi į nacionalinius ir tarptautinius. Nacionalinių teismų veiklą reglamentuoja pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija ir kiti specialiieji įstatymai (pvz., Teismų įstatymas). Kiekvienoje šalyje nustatoma sava teismų sistema.
Lietuvos nacionaliniai teismai skirstomi į bendrosios kompetencijos (Aukščiausiasis Teismas, Apeliacinis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai) ir administraciniai teismai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas į teismų sistemą neįeina. Jis sprendžia, ar įstatymai neprieštarauja LR Konstitucijai.