Kongo upė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kongas
Kongas Kinšasoje
Kongas Kinšasoje
Ilgis 4670 km
Baseino plotas 3 680 000 km²
Vidutinis debitas 41 800 m³/s
Ištakos Didysis Riftų Slėnis
Žiotys Atlanto vandenynas
Šalys Kongo DR, Kongas
NASA daryta nuotrauka, kurios centre matyti Kongo upė
NASA daryta nuotrauka, kurios centre matyti Kongo upė

Kongas – didžiausia upė vakarinėje Afrikos žemyno dalyje, antra upė pagal ilgį (4380 km) Afrikoje po Nilo. Kongo upės pavadinimas taip pat duoda pavadinimą Kongo Demokratinei Respublikai ir Kongo Respublikai. Abi šalys driekiasi ant Kongo upės krantų.

Didžioji Kongo upė daro milžinišką lankstą per medžiais išmargintas pievas Kongo Demokratinės Respublikos ir Zambijos pasienyje. Pakeliui į Atlantą ją papildo begalė intakų. Jie surenka vandenį apytikriai iš Indijos dydžio drėgnų atogrąžų miškų ir aukštumų pievų teritorijos. 4700 km kelyje upė vingiuoja per mangrovėmis užžėlusias pelkes ir tankias džiungles, krinta stačiais šlaitais bei slenksčiais ir įgauna tokią galią, kad išlieja į jūrą apie 41 400 tonų vandens per sekundę. Jos debitas mažesnis tik už Amazonės.

Kai 1482 m. portugalų tyrinėtojas Diogo Cao atrado šios upės žiotis, jis nesugebėjo įveikti trumpos atkarpos prieš srovę (dabar vadinamos Livingstono kriokliais). Taigi beveik 400 metų didžioji upė didžiajai pasaulio daliai buvo nežinoma. Iš pradžių ši upė vadinta Zairu, o XVII a. europiečiai tyrinėtojai ją perkrikštijo Kongu – kongo tautos vardu. 1971 m. priklaususio Belgijai Kongo ir upės pavadinimas pakeistas Zairu. Nuo 1997 m. šaliai ir upei grąžintas Kongo pavadinimas.

Kongo ištakos vadinamos Lualaba, tik atskiros jos dalys tinkamos laivybai. Iš pradžių ji siaurais uolėtais tarpekliais teka į šiaurę, paskui, nuvingiavusi per nendrynų apsuptas pelkes ir balas, įteka į Kisalės ežerą. Ties Kongolo miestu vis spartėjanti upės tėkmė išsiplečia šešiskart (iki 500 m); čia ją kerta plento ir geležinkelio tiltas, vienintelis 2800 km ilgio upės atkarpoje. Anapus driekiasi skardingas tarpeklis su kriokliais ir kunkuliuojančiais verpetais – Pragaro vartai (Portes d'Enfer). Toliau, iki Njangvės, yra kelios laivybai tinkamos atkarpos su sraunesniais ruožais, o ten upė neria į bauginančią tankmę. Čia yra Bojomos kriokliai, kurių debitas didžiausias iš visų pasaulio krioklių – apie 166.850 t/s.

Nuo Kisanganio lankstą į vakarus darantis Kongas yra pagrindinis transporto kelias į Kinšasą, valstybės sostinę, įsikūrusią už 1600 km žemupyje. Pakeliui upė suka į pietvakarius ir vingiuoja per tankią drėgną atogrąžų girią, sklidiną beždžionių spygavimo ir spalvotų paukščių čerškėjimo. Šiame ruože į Kongą įteka dar intakų, tarp jų Lomamis, Aruvimis, Cuapa, Ubangis ir Sanga – jie papildo ir taip didžiulę upę.

Į vakarus nuo Kisanganio, kur įteka Aruvimis, upė platėja, paskui didžiuliu lankstu pasiekia Mbandaką. Už Mbandakos miškas praretėja ir upė vėl įsismagina prieš galutinį ruožą jūros link: supama neaprėpiamų pelkių, išsiplečia iki 16 km. Prie Kinšasos ji jau tokia plati, kad vadinama Malebo baseinu. Ramūs baseino vandenys – tik tyla prieš audrą. Tuo už Kinšasos Kongas pradeda paskutinį – įspūdingų Livingstono krioklių – etapą ir visai nebetinka laivybai. Upė ritasi per didesnius ir mažesnius slenksčius, srauniai dunda per gilų Kristalinių kalnų tarpeklį – 350 km ruože ji nusileidžia 260 m. Kriokliai baigiasi apie 145 km nuo jūros.

[taisyti] Nuorodos