Normalusis pelnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Normalusis pelnas (angl. normal profit) – pelnas, kurio kaip tik užtenka, kad įmonė toliau tiektų savo esamą prekę ar paslaugą. Rinkos teorijoje normalusis pelnas įskaičiuojamas į įmonės išlaidų kreives, kaip neatskiriamą tiekimo išlaidų dalis.

Jeigu tam tikroje rinkoje gauto pelno lygis yra per žemas, kad duotų pajamas iš įdėto kapitalo, palyginti su tuo, kuris gaunamas iš kitų vienodai rizikingų rinkų, tuomet įmonės ištekliai gali būti panaudojami kam nors kitam.