Latentinis nusikaltimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Latentinis nusikaltimas (nusikalstamumas) – latentinis (nepastebėtas, nepastebimas), teisėje latentiniams nusikaltimams priskiriami tie nusikaltimai, kurie nepateko į kriminalinę statistiką. Tai gali būti dėl tokių priežasčių:
- Apie nusikaltimą nepranešta, nes nebuvo tikimasi, kad jis bus atskleistas.
- Nukentėjęs nežino, ar daiktas buvo pavogtas ar pamestas.
- Nukentėjęs bijo nusikaltėlio keršto.
- Teisėsaugos institucijos norėdama pateikti geresnius savo darbo rezultatus pateikia neteisingus duomenis apie įvykdytus nusikaltimus.
- Nukentėjęs nenori, kad kiti sužinotų, kad prieš jį buvo įvykdytas nusikaltimas (išžaginimas, sukčiavimas, vagystė ir kt.).
- Dėl menkų nuostolių nukentėjęs nenori vargintis ir atlikti visų pranešimo apie įvykį, o gal ir teismo procedūrų.
- Nukentėjusysis nepasitiki teisėsauga, netiki, kad nusikaltėlis bus nubaustas.
- Nukentėjusysis galvoja, kad už tokius veiksmus nebaudžiama.
Nepranešimas apie nusikaltimą ar duomenų klastojimas baudžiamas pagal įstatymą.