Vitražas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vitražas Krokuvos Vavelio pilies ansamblio katedroje.
Vitražas Krokuvos Vavelio pilies ansamblio katedroje.

Vitražas (lot. vitrum – 'stiklas' > pr. vitrage dekoratyvinis langų stiklas) – dekoratyvinės dailės rūšis, dailės kūrinys iš spalvoto stiklo, įstatomas į langą, duris arba įtaisomas eksterjero ar interjero sienoje. Toks kūrinys apšviečiamas natūralia arba dirbtine šviesa. Spalvų ir šviesos žaismas yra pagrindinė vitražo išraiškos priemonė. Vitražas kuriamas pagal iš anksto parengtą projektą (kartoną) iš plono stiklo formų, tvirtinant jas švino juostelėmis. Vitražas gali būti kuriamas ir iš luitinio stiklo, jis taip pat gali būti erdvinis arba kinetinis

[taisyti] Vitražas Lietuvoje

Lietuvoje stiklininkystė ir vitražo istorija siekia XV – XVI a. Senuosiuose žemėlapiuose minima Stiklių gatvė Vilniuje kaip prekybos stiklu ir jo dirbiniais centras. Čia buvo gaminami stikliniai indai, sietynai, veidrodžiai. Vilniaus stikliai darė ir vitražus, veidrodžius su išgraviruotais feodalų herbais. Lietuviški stiklo gaminiai aprūpino ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos rinką, bet pasiekdavo ir Rusiją, Vokietiją.

Dižiausios buvo Radvilų, Nalibokų ir Urečės stiklo manufaktūros. Klasikinis švininis vitražas Lietuvą dažniausiai pasiekdavo iš Vakarų Europos. Statant bažnyčias plušėjo Čekijos, Italijos, Prancūzijos meistrai. 1646 m. Lietuvos stiklo meistrų buvo paprašyta paleisti pirmają Rusijoje stiklo manufaktūrą.

XX a. pradžioje Kaune įkurta „Marijos” vitražų dirbtuvė, kurios įkurėjas ir vadovas V. Pšybitniovskis, o Vilniuje (18031868) garsėjo Jono Puzino dirbtuvės. Susidomėjimą vitražu parodė ir M.K.Čiurlionis, sukūręs kelis vitražų projektus, deja, jie nebuvo realizuoti.

Dar vienas svarbus etapas lietuviško vitražo istorijoje prasidėjo iš studijų Paryžiuje grįžus Stasiui Ušinskui ir Kaune įsteigus pirmają vitražo mokyklą. Jo mokiniais buvo bene stipriausi Lietuvos vitražistai – A. Stoškus ir K. Morkūnas. A. Stoškus buvo apdovanotas TSRS dailės akademijos sidabro premija už naujos vitražo technikos atradimą. Jų darbai eksponuoti pasaulinėse parodose „Expo – 67” ir „Expo – 70”.

Ši karta pasėjo perspektyvas vitražui suklestėti Lietuvoje ir taip garsinti jos vardą. Iš karto sekė mokinių banga, tarp jų daug žinomų Lietuvoje ir pasaulyje monumentalaus meno ir vitražo virtuozų: K. Šatūnas, G. L. Baginskienė, B. Bružas, A. Dovydėnas, E. Valiūtė, E. Markūnas, E. Utarienė ir daugelis kitų.

Kitomis kalbomis