Lietuvos Nepriklausomybės Aktas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

[taisyti]
Lietuvos istorija
Lietuvos priešistorė
Valstybės susidarymas
LDK
Lietuvos Statutai
Liublino unija
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublikos padalijimai
Rusijos imperija
Klaipėdos kraštas
Nepriklausomybės paskelbimas
Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918-1940 m.
Nacių okupacija Lietuvoje
Vilniaus kraštas
Lietuvos TSR (istorija)
Nepriklausomos Lietuvos istorija

Lietuvos nepriklausomybės aktasLietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26. Šiuo metu čia veikia Signatarų namų muziejus – Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas.

Po Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija, tačiau, lapkritį Vokietijoje kilus revoliucijai, Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta.

Rusija nepriklausomybės aktą pripažino 1920 m. liepos 12 d., pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį.

Iki šiol nėra žinoma, kur saugomas nei vienas iš dviejų akto originalų.


[taisyti] Paskelbimas „Lietuvos aide“ ir vokiečių administracijos reakcija

"Lietuvos aidas", kuriame visuomenei buvo paskelbta apie Lietuvos nepriklausomybę, vokiečių okupacijos metais buvo griežtai cenzūruojamas. Žinodama, kad akto paskelbimas supykdys okupantų administraciją, Lietuvos taryba įsakė Martyno Kuktos spaustuvei išspausdinti kelis šimtus laikraščio egzempliorių trys dienos prieš cenzoriaus peržiūrą. Vasario 18 d. tekstas buvo perspausdintas Vokietijos laikraščiuose – Das Neue Litauen, Vossische Zeitung, Taegliche Rundschau, Kreuzzeitung ir kituose. Vokiečių valdžia nusprendė sunaikinti M. Kuktos spaustuvę, bet anksčiau išleisti „Lietuvos aido“ egzemplioriai pasiekė lietuvius Tėvynėje bei užsienyje (Rusijoje, JAV, Vokietijoje ir kitur). Vėliau akto platinimas paskelbtas nelegaliu, laikraščiai konfiskuoti. P. Klimui pasisekė paslėpti maždaug 60 vienetų.

[taisyti] Signatarai

Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių:

Akto signatarai
Akto signatarai
Signatarų namai
Signatarų namai

[taisyti] Nuorodos

Kitomis kalbomis