Rudoji lapė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vulpes vulpes
Rudoji lapė (Vulpes vulpes)
Rudoji lapė (Vulpes vulpes)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Šeima: Šuniniai
( Canidae)
Triba: Lapės
( Vulpini)
Gentis: Lapės
( Vulpes)
Rūšis: Rudoji lapė
( Vulpes vulpes)
Rudosios lapės paplitimas
Rudosios lapės paplitimas

Rudoji lapė (lot. Vulpes vulpes, angl. Red Fox, vok. Rotfuchs) – šuninių (Canidae) šeimos žinduolis. Laisvėje gyvenančios lapės paprastai išgyvena 7 metus, o nelaisvėje – 14 metų. Tai vienas labiausiai paplitusių plėšrūnų pasaulyje, dažnas pasakų herojus. Rudųjų lapių yra apie 50 skirtingų porūšių. Skirtingai nei pilkoji lapė, rudoji medžiais nelaipioja. Lengviausia stebėti tuomet, kai būna aktyviausia – nuo vidurnakčio iki aušros. Tuomet ji dažniausiai medžioja. Pėdsakai ir išmatos yra pagrindinės šių gyvūnų žymės. Vietą kur buvo sutikta lapė reikia įsidėmėti, nes ji čia gali pasirodyti dar kartą. Vadinamosios gudruolės pėdsakus galima supainioti su šuns – lapės pėdsakas yra toks pat, tik ilgesnis ir siauresnis, nagai smarkiai siaurėjantys. Lapės olas dažnai išsikasa po medžių šaknimis ar šlaituose. Ar ji gyvenama, galima įsitikinti iš užuodžiamo salsvo muskuso kvapo. Dažniausiai lapės įsikuria miškų pakraščiuose, atžėlusiose kirtavietėse prie upių ir ežerų.

Turinys

[taisyti] Išvaizda

Ilgis – apie 1 m. Uodegos ilgis 40 cm. Svoris – 6 kg (patinai), 5 kg (patelės). Kailis tankus, minkštas, nebūtinai rudas – pasitaiko baltų (albinosai), juodų, pilkšvų, juoda krūtine ir pilvu, ar su tamsiu kryžiumi ant nugaros. Ausys stačios, snukis smailas. Artimas lapės giminaitis – šuo. Kojos, palyginti su kūno dydžiu trumpesnės nei vilko, bet ilgesnės negu usūrinio šuns. Uodega visuomet pūkuota, galiukas dažniausiai baltas, bet neišreiškia gyvūno jausmų kaip šuns uodega.

[taisyti] Paplitimas

Šis gyvūnas paplitęs beveik visame Šiaurės pusrutulyje ir Australijoje. Į pastarąjį žemyną jas atvežė XIX a. viduryje. Kitur lapės buvo paplitusios savaime. Vienos lapės teritorija užima apie 10 ha netoli žmonių gyvenviečių, ir iki 2000 ha laisvų medžioklės plotų.

[taisyti] Prisitaikymas

Lapės nelaisvėje
Lapės nelaisvėje

Ilgą laiką šis gyvūnas buvo medžiojamas dėl kailio, statė kilpas, šaudė, nes šios pjaudavo naminius paukščius. Tačiau lapių populiacija nė kiek nesumažėjo dėl jų gebėjimo prisitaikyti prie bet kokių gyvenamosios vietos sąlygų. Daugelyje šalių retkarčiais, kai lapių pernelyg prisiveisia, organizuojamos medžioklės su šunimis. Visuomenė tai smerkia, bet tai padeda reguliuoti lapių skaičių.

Vis dažniau šį plėšrūną galima sutikti miestuose. Jos ten gaudo žiurkes, ieško maisto šiukšliadėžėse, net išmoksta būti atsargios gatvėje.

Lapė – vienas dažniausiai pasiutligę nešiojančių gyvūnų. Manoma, kad pasiutligės virusai lapių organizme vystosi greičiau, dėl to sutrumpėja ligos inkubacinis periodas. Jos dažnai serga niežais, helmintų sukeliamomis ligomis (kirmėlėmis). Niežais sergančių lapių kailis nuplinka, ant odos atsiranda kraujuojančių šašų, žvėrys išsenka, vėliau padvesia.

[taisyti] Maistas ir medžioklė

Lapė su grobiu
Lapė su grobiu

Lapė puikiai mato tamsoje, girdi žemo dažnio garsus. Maisto ieškanti lapė gali nukeliauti 10 km nuotolį. Maisto lapė nekramto, o suplėšo jį į smulkius gabalėlius ir praryja. Atlikusį maistą paslepia, pvz., užkasa išpuvusio kelmo ertmėje.

Daugiausiai minta smulkiais žinduoliais ir paukščiais. Netoli jūros gyvenančios lapės drasko žuvėdrų lizdus, ėda paukščių jauniklius ir kiaušinius. Miškuose gaudo graužikus, kurmius, ežius, kiškius, net stirniukus.Taip pat nevengia ir kirmėlių, vabzdžių. Rudosios lapės mitybai gana svarbūs ir sliekai. Mėgsta vaisius ir uogas. Avių paprastai nepuola, nebent užuodžia, jog ji jau dvesia. Medžiodama graužikus lapė juos puola šuoliuodama, prispaudžia prie žemės, kad auka negalėtų įkąsti. Kartais ėda dvėseną.

[taisyti] Dauginimasis

Lapiukas
Lapiukas

Lapės gyvena pavieniui, bet susiporavę 3-4 mėnesius jaunikliais rūpinasi kartu. Poruojasi sausiovasario mėn. Nėštumas trunka 53-63 dienas. Dažniausiai gimsta 4-5 lapiukai, bet gali būti ir 12. Atėjus lapiavimosi dienai patinas arba patinai (kartais su viena patele gyvena 2 patinai) neįleidžiami į olą. Kartais jaunikliais padeda rūpintis nesiveisiančios patelės.

Jaunikliai praregi po 2 savaičių. Būdami maždaug mėnesio amžiaus išlenda iš olos. Motina jauniklius maitina pusantro mėnesio. Būdami 6 mėnesių, jaunikliai sveria tiek pat, kiek jų tėvai, patys medžioja. Dauguma lapių žūva nesulaukusios lytinės brandos. Lytinė branda – 10 mėnesių.

Vikiteka: Rudoji lapė – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.