Tomo evangelija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas
Prašom žiūrėti diskusiją.

Tomo evangelija (NHC II,2) iš gnostinės bibliotekos atrastos maždaug 1945 m. prie Nag Hammadi kaimo Egipte – maždaug 114 Jėzui priskiriamų slaptų posakių (logijų) rinkinys.

Evengelija parašyta koptų kalba ir tekste (vertime iš graikų kalbos) „persišviečia“ graikiškos biblinės sąvokos, kurių vertėjai, matyt, sąmoningai nevertė į egiptiečių kalbą.

Tomo evangelija priskiriama apaštalui Tomui arba jo mokinių tradicijai.

Ši evangelija išversta į daugybę dabartinių kalbų. Ypatingo dėmesio vertas vertimas į hebrajų kalbą. Analogiškai Naujojo Testamento vertimui į hebrajų kalbą (Brit Hadasha), šis vertimas suteikia unikalią galimybę aptikti judėjiškąjį ir gal net aramėjiškąjį Jėzaus mokymo prasmių sluoksnį. Tai ypač įdomu tyrinėjantiems žydiškąją gnosticizmo kilmės versiją [1]

Šią evangeliją ištisai sudaro Jėzaus pamokymai (logijai). Kanoninėse evangelijose postuluojamos trys pagrindinės idėjos – apie Dievo valdžią, apie meilę Dievui ir artimiesiems, apie nuodėmių atleidimą – Evangelijoje pagal Tomą pakeičiamos mokymais apie vieningą dvasinį pradą, apie du būvius ir apie savęs pažinimą kaip išsigelbėjimo sąlygą. Pats išsigelbėjimas čia traktuojamas kaip ieškojimų kelias, ypatingas pažinimas, pasiekiamas per ekstazę, o ne loginiu mąstymu. Šioje evangelijoje akcentuojama ir žmonių išrinktumo idėja. Išsigelbėti, t.y., įveikti žemiškąjį gyvenimą ir patekti į Dangaus Karalystę, esą gali tik nedaugelis – tie, kurie turi dvasinį pradą. Tokios idėjos kaip tik ir sudaro gnosticizmo filosofijos pagrindą.

[taisyti] Nuorodos

[taisyti] Šaltiniai

  1. Jewish origins of gnosticism Pearson, Birger 1990 Gnosticism, Judaism and Egyptian Christianity