Valmieros apskritis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Valmieros apskritis – administracinis vienetas Latvijoje, tarpukariu. Ji buvo 4624,2 km2 dydžio. Ribojosi su Valkos apskritimi, Cėsių apskritimi ir Rygos apskritimi bei su Estija. 1925 m. nuo Valmieros apskrities buvo atskirtas Straupės kraštas ir prijungtas prie Cėsių apskrities. Valmieros apskrityje 1927 m. buvo 4 miestai ir 2 miesteliai, keli miesteliai be savivaldos ir 52 valsčiai. Valmieros apskrityje buvo šie miestai ir gyvenvietės: Valmiera, Rūjiena, Matyšiai, Naukšėnai, Mazsalaca, Staicelė, Aluoja, Ainažiai, Salacgryva ir Limbažiai.