Sutvirtinimo sakramentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sutvirtinimas (firmacija (lot.: firmatio, „patvirtinimas, sustiprinimas“) – vienas iš 7 sakramentų (katalikų, ortodoksų tikėjime (čia gr. myron „patepimas“ suteikiamas iš kart po krikšto).

Šį sakramentą gali priimti katalikai nuo 14 metų, kurie jau anksčiau yra priėmę Pirmąją Šv. Komuniją. Reikia pakartoti bei pagilinti tikėjimo tiesas, atlikti išpažintį, pasimelsti į Šv. Dvasią bei gauti iš savo parapijos klebono patvirtinimą apie pasiruošimą priimti Sutvirtinimo sakramentą (tai atliekama išduodant kortelę).

[taisyti] Teikimas

Sutvirtinimą teikia vyskupas jo paskirtą dieną. Šis sakramentas būtinas krikšto malonei atbaigti (užbaigti). Yra 2 svarbiausi dalykai šiame sakramente:

  1. Patepimo ženklas – aliejus (krizma).
  2. Patepimo veiksmas – pažymėjimas (atliekamas vyskupo rankomis).

[taisyti] Reikšmė

Pažymėjimas, įspaudas svarbus tuo, kadangi tikima, kad patepimo ženklas tarsi įspaudžia žymę žmogaus sieloje (lyg kokį nors antspaudą). Todėl sutvirtinimas priimamas tik vieną kartą gyvenime.

Patepimo simbolika reiškia gausumo, džiaugsmo, gydymo ženklus, sietinus su įšventinimo ženklais. Tikintieji po Sutvirtinimo yra įpareigoti kitiems skelbti Jėzaus Kristaus meilę ir gerumą žodžiu ir darbais, net ginti tikėjimą. Gavę Šv. Dvasios dovanų, esame sustiprinami tikėjime.

Sutvirtinimo metu gaunamos šios 7 Šv. Dvasios dovanos: išmintis, supratimas, patarimas, tvirtumas, žinojimas, maldingumas, Dievo baimė.