Raiteliai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Raiteliai – senovės Atėnų, Romos, Tesalijos ir kitų antikinių valstybių privilegijuotas luomas.
[taisyti] Atėnuose
Atėnuose susiformavo po Solono reformų (594–593 pr. m. e.). Galėjo užimti visas renkamas pareigybes.
[taisyti] Senovės Romoje
Romoje nuo seniausių laikų raiteliais vadinta privilegijuota kavalerijos karių grupė. Po karaliaus Servijaus Tulijaus reformos (VI a. pr. m. e.) pagal turto cenzą buvo priskirti prie aukščiausios kategorijos piliečių.
Nuo III amžiaus pr. m. e. raiteliais (pagal cenzą) tapdavo ne tik kariai bet ir stambiųjų amatininkų dirbtuvių savininkai bei palukininkai. Nuo I a. pr m. e. pabaigos priklausymas raitelių luomui tapo paveldimas. Iš jų buvo komplektuojama kariuomenės vadovybė, provincijų valdininkai. III a. luomas išnyko.