Achaja (Romos provincija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Romos imperija 120 m., Achaja paryškinta.
Romos imperija 120 m., Achaja paryškinta.

Achaja (lot. Achaea) buvo Romos provincija, sudaryta iš dabartinio Peloponeso pietinėj Graikijoj ir besiribojanti su Epiro ir Makedonijos provincijomis šiaurėje. Kraštas buvo Romos imperijos prijungtas po žiaurios kovos, kuomet romėnų generolas Lucijus Mumijus sunaikino Korinto miestą, jo gyventojus išžudė ar pardavė į vergiją, o šventyklos buvo apiplėštos dėl skulptūrų romėnų viloms. Jis už savo veiksmus buvo apdovanotas pravardę Achaicus.

Adriano moneta pamininti Achajos provinciją.
Adriano moneta pamininti Achajos provinciją.

60 metų Graikija buvo Romos kompetentingai valdoma kaip senatorinė provincija. Kai kurie miestai, tokie kaip Sparta ir Atėnai, išsaugojo savivaldą savo teritorijoje. 88 m. pr. Kr. Mitridatas VI Eupatorius, Ponto karalius, pradėjo karą su Romą ir laimėjo daugelio graikų miestų paramą. Kornelijaus Sulos vadovaujami legionai išstūmė Mitridatą iš Graikijos, sutriuškino sukilimą, 86 m. pr. Kr. nusiaubdami Atėnus, o sekančiais metais Tėbus. Sula buvo liūdnai pagarsėjęs dėl graikų meno kūrinių niokojimo. Romos bausmė maištavusiems miestams buvo sunki, maišto nuslopinimas pavertė centrinę Graikiją griuvėsiais. Achajos pirkliai nebebuvo konkurentai Romai. Atėnai išliko intelektualinis centras, nors Aleksandrija juos nustelbė.

Po Antonijaus ir Kleopatros pralaimėjimo, Augustas atskyrė Makedoniją nuo Achajos. Per pusantro šimto metų Graikija lėtai atsistatė, baigdami valdant Adrianui (117–138 m.). Kartu su Herodu Atiku Adrianas vykdė intensyvią atstatymo programą. Jis išpuošė Atėnus ir atstatė daugelį sugriautų Graikijos miestų.