Alpinizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alpinízmas (pagal Alpių kalnų pavadinimą), sporto šaka – kopimas į kalnus per ledynus, uolas, sniegynus. Skiriama techniškai sudėtingas ir aukštuminis Δ (nors griežtų ribų nėra). Techniškai sudėtingais laikomi uolų, ledo ir kombinuoti Δ maršrutai. Iš aukštuminio Δ išskiriamas kopimas į aukštesnes negu 8000 m viršūnes.

Alpinizmo pradžia laikomi 1786 m., kai šveicarai mokslo tikslais užkopė Alpėse į Monblaną.

Turinys

[taisyti] Apinizmas Lietuvoje

Pradžia sietina su keliavimais kalnuose J.Domeika (1801–89; Kordiljeros), J.Čerskis (1845–92; Sibiras), J.Chodzka (1850; Araratas), A.Kašarauskas (19 a. II pusė; Sibiras), K.Aris (1874–1941; Pamyras, Tianšanis), A.Poška (1903–92; Himalajai, Pamyras, Hindukušas). Organizuoto Δ pradininkai – G.Akstinas, V.Vosylius ir F.Mieliauskas. Jų iniciatyva įkurtos Δ sekcijos Kaune (1956) ir Vilniuje (1957). 1957-10-27 Kaune įkurta pirmoji Lietuvos alpinistų org-ja – Respublikinė Δ sekcija (prezidiumo pirm. G. Akstinas).

Δ pradžia – 1957 V.Vosyliaus organizuota Kauno alpinistų kelionė į Kaukazą. 1958 G. Akstinas ir F.Mieliauskas suorganizavo išvyką (Baltijos šalių alpiniadą) į Centr. Kaukazą; į Elbrusą (5642 m.) įkopė 28 Lietuvos alpinistai. 1959 įkurta Lietuvos alpinizmo federacija (1991 priimta į Tarptautinę Δ s-gą), nuo 1996 – Lietuvos alpinizmo asociacija. 1959 kopdami į Dychtau viršūnę (5204 m Kaukaze) žuvo G.Akstinas, F.Mieliauskas ir V.Vosylius, o žuvusiųjų benražygiai (ekspedicijoje dalyvaujant Lietuvos alpinistams), įkopę į bevardes viršūnes Terskej Alatau kalnagūbryje (Tian Šanis) pavadino jas lietuviškais vardais – Gedimino Akstino (4250 m), Lietuvos alpinistų (4050 m) (1 lent.). 1960 suorganizuota ekspedicija žuvusiems Lietuvos Δ pradininkams atminti (vad. M.Melinskaitė), įkopta į Gedimino Akstino ir Lietuvos alpinistų viršūnes. Kuriasi sporto d-jų alpinistų sekcijos (Žalgirio d-jos 1961, Nemuno d-jos 1967). 1964 pirmoji Lietuvos alpinistų aukštuminė ekspedicija (vad. K.Monstvilas) Šachdaros kalnagūbryje (Pietvakarių Pamyras) įkopė į bevardes viršūnes ir pavadino jas Lietuvos, M. K. Čiurlionio ir Donelaičio vardais. Svarbiausios ekspedicijos nurodytos 2 lentelėje. Didelį Δ organizavimo darbą atliko Kauno (įk. 1979) ir Vilniaus (įk. 1980) alpinistų klubai.

D. Makauskas 1970 tapo SSRS čempionu uolų klasėje, 1982 už įkopimą į SSRS 4 aukščiausias viršūnes jam suteiktas Sniegynų tigro vardas; jis – pirmasis lietuvis, įkopęs į vieną iš 14 aukšč. kalnų – Dhaulagirį (8167 m Himalajuose;1990). A.Skėraitytė viena įkopė į Korženevskajos viršūnę (7105 m Pamyre). V. Vitkauskas, pirmasis iš Baltijos šalių 1993-05-10 įkopė į aukščiausią pasaulio viršūnę – Džomolungmą (8840 m Everestą), o 1993–96 įkopė į visų žemynų kalnų aukščiausas viršūnes.

[taisyti] Moterys

Šiuo metu rengiamas straipsnis „Moterys Lietuvos alpinizme“.

[taisyti] Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovai

Lietuvos alpinizmo asociacijos (federacijos) prezidentai (pirmininkai)

  1. 1957-10-27–1959-06-16 – Gediminas Akstinas
  2. 1959-06-16–1959 08 02 – Vytautas Vosylius
  3. 1959–1967 – Vytautas Viršilas
  4. 1967–1971 – Jaroslavas Okulič-Kazarinas
  5. 1971–1976 – Kazys Monstvilas
  6. 1976–1979 – Vytautas Viršilas
  7. 1979–1993 – Vilius Šaduikis
  8. 1993–1996 – Kęstutis Baleišis
  9. 1996–1999 – Vladas Vitkauskas
  10. 1999–2001 – Vaidas Barkevičius
  11. 2001–2005 – Algimantas Asevičius
  12. 2005–2007 – Marius Pulkauninkas
  13. 2007 – ... – Saulius Vilius

[taisyti] Susijusios temos

  • Kalnų turizmas – kopimas į viršūnes be specialios įrangos, taip pat kelionės į kalnus.
  • Uolų laipiojimas – kopimas į uolas, paprastai panaudojant alpinistinį inventorių.

[taisyti] Literatūra

  • Juozas Krikštopaitis. Snieguotos viršūnės. Vilnius, 1960;
  • Kalnai lieka rymoti / sud. Augustas Kubilius. Vilnius, „Mintis“, 1970;
  • Kalnų takais / sud. Augustas Kubilius, Vilnius, „Mintis“, 1981;
  • Alfonsas Jakštas. Everesto glėbyje. Vilnius, 1992;
  • Vladas Vitkauskas. Everestas ’94. Vilnius, 1993;
  • Vladas Vitkauskas. Aukščiau pasaulio viršukalnių / Above the Peaks of the World. Vilnius, 1998;
  • Vladas Vitkauskas. Everestas – manoji lemtis. 2002.
  • Romualdas Augūnas. Žmonės kalnuose. Vilnius, 2002;
  • A. Kumža. Himalajai. Vilnius, 2005

[taisyti] Nuorodos