Alanitas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alanitas sorosilikatų grupės epidotų pogrupio mineralas, pasižymintis tuo, kad turi retų žemės elementų. Mineralo formulė Ca(Ce,La,Y,Ca)Al2(Fe2+,Fe3+)(SiO4)(Si2O7)O(OH). Alanitas kartais vadinamas ortitu ir gali sudaryti iki 20% retų žemės elementų ir būti vertingu jų šaltiniu. Jis kristalizuojasi monoklyninėje sistemoje ir turi prizmiškos formos kristalus, kurie dažniausi magminėse uolienose.
Pagal Moso skalę kietumas 5.5, specifinis tankis 3.3-4.2.
Mineralas paprastai būna juodos spalvos, bet gali būti rudos ar rudai violetinės spalvos.
Mineralas atrastas 1810 m. ir pavadintas Škotų minerologo Tomo Alano (1777-1833) garbei.