Išmušto stiklo metamorfozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Čarlis Čaplinas vaidina stiklių ir Džėkas Koganas kaip berniukas, kuris stimuliuoja ūkio vytimasi. Kadras iš filmo (The Kid, 1921).
Čarlis Čaplinas vaidina stiklių ir Džėkas Koganas kaip berniukas, kuris stimuliuoja ūkio vytimasi. Kadras iš filmo (The Kid, 1921).

Išmušto stiklo metamorfozė – įrodymas, kaip kokia nors katastrofa gali paskatinti ūkio vystymąsi.

Tai garsaus ekonomisto Frederiko Bastiato pavyzdys, kuris pagal Henriką Hazlitą yra didžiausia klaida populiariame ekonomikos mastyme, kad kokia nors katastrofa gali pastūmėti ūkio augimą.

Įsivaizduojame kokį chuliganą, kuris išmuša kepyklos stiklą ir pabėgą. Kepėjas išeina įvertinti nuostolį. Taip pat susirenka krūva žioplių. Kepėjas garsiai pasako, kad stiklas kainuos 300 litų, bet kažkas pastebi, kad galutinai nėra taip blogai, nes ant to uždirbs stiklius. Uždirbtus pinigus stiklius išleis pas ką nors kitą, tas pas ką nors kitą ir taip pagyvės ūkis. Gali būti taip, kad žmonės pagaus mintų ir nuspręs, kad vaikas nepadarę nieko blogo, nes kas būtu, jei vaikas nebūtų išmušęs stiklo?

Taip galvojant nematome kitos medalio pusės. Kepėjas prieš šį atvejį turėjo 300 litų ir stiklą. Dabar turės tik stiklą. Be to kepėjas tuos 300 litų būtu išleidęs naujam paltui pas siuvėją. Matome, kad neatsirodo naujas darbas, nes stikliaus uždarbis yra siūvėjo bedarbystė.

Dažnai galime pastebėti sumuštu stiklo klaidą praktikoje, tvirtina Henrikas Hazlitas. Sakykim, žiniose girdime, kad sugriovimai pagyvina statybas, kas greitai peraugs į ūkio augimą regione. Iš tikro vieno ūkio sektoriaus augimas yra kito sąskaita.

Šitas ir kiti pavyzdžiai imami iš to, kad negalvojama globaliai, matome tik artimiausius ūkio dalyvius, neįvertinama kitų ūkio dalyvių situacija.