Sąmokslo teorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sąmokslo teorija – terminas, nusakantis daugelio nelaimingų atsitikimų, blogybių ir gyvenimo blogėjimo tendencingą aiškinimą slaptų jėgų veikimu – dažniausiai specialiųjų tarnybų ar slaptųjų organizacijų. Šį reiškinį tyrinėja psichologai, sociologai.
Sąmokslo teorija bandoma tendencingai paaiškinti daugelio nelaimių, negerovių ir ekonominio nuosmukio priežastis, įvardijant slaptų jėgų veikimą (specialiųjų tarnybų, slaptųjų, uždarų organizacijų). Sąmokslo teorija gali apimti paradoksalius teiginius, taip pat iracionalius, paranojiškus ar sunkiai įsivaizduojamas, bet iš dalies tikėtinas, todėl ir neatmestinas tiesas.
Lietuvoje dėl daugelio negerovių kaltintos Rusijos specialiosios tarnybos, o pati sąmokslo teorija paplito ypač R. Pakso prezidentavimo metais.
Sąmokslo teorijos yra įprastos daugumoje pseudomokslų – paprastai jos naudojamos paaiškinti, kodėl viena ar kita pseudomokslinė idėja nėra visuotinai pripažįstama mokslininkų.
[taisyti] Populiariausios sąmokslo teorijos
Istorinės organizacijos, apie kurias prikurta sąmokslo teorijų:
- Iliuminatai
- Laisvieji masonai
- Tamplierių ordinas
Kita:
- Satanistinių ritualų mitas
- Ateivių grobimai
- Filadelfijos eksperimentas
- Holokausto neigimas