Manijokas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Manihot | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Valgomasis manijokas (Manihot esculenta) |
||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Manijokas (lot. Manihot) – karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos gentis, kuriai priklauso 98 rūšys, savaime augančios tropinėje Amerikoje. Kai kurios iš jų yra kultūrinės, ir auginamos visame pasaulyje.
Turinys |
[taisyti] Kultūriniai augalai
Valgomasis manijokas (Manihot esculenta) yra kultūrinė rūšis, prijaukinta Brazilijoje, kurios naudojamos požeminės augalo dalys. Šis augalas savaime yra nuodingas, todėl privalo būti specialiai apdorojamas prieš valgant. Dažniausiai jis mirkomas, spaudžiamas, keletą kartų džiovinamas, kad pasišalintų nuodingieji gliukozidai.
[taisyti] Pietų Amerika
Manijokas, guaranių kalba vadinamas mandio, buvo nuo seno vartojamas tropiniuose miškuose gyvenusių indėnų, kurie išmoko pašalinti nuodingąsias medžiagas ir iš miltų gaminti blynelius (isp. casabe). Dar iš jų gaminami alkoholiniai gėrimai caxiri, cauim, pajuaru.
Šios tradicijos perduotos ir į vietines Pietų Amerikos virtuves. Iš spraginto manijoko miltų gaminama farofa, manijokas gali būti verdamas, grūdamas į košę.
[taisyti] Afrika
Vakarų ir centrinėje tropinėje Afrikoje manijokas dažniausiai verdamas ir grūdamas į košę. Iš šios gaminami įvairūs patiekalai.
[taisyti] Pietų Azija
Manijokas gana populiarus Indijoje ir Pietryčių Azijoje, kur dažnai yra antras svarbus maistas po ryžių. Čia buvo išrastas ir manijoko produktas tapioka, kuri labai mėgiama. Šiek tiek manijoko tradicijos pasiekė ir Vietnamą ir Pietų Kiniją.