Didžioji Australijos įlanka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Didžioji Australijos įlanka (angl. Great Australian Bay) yra didžiulė įlanka, besiliečianti su Pietų vandenynu, ji ribojasi su Pietų Australija, pietine Vakarų Australija. Šios įlankos riba (1160 km) yra nuo Peislio iškyšulio iki Karno iškyšulio.

Didžioji Australijos įlanka pirmąkart aptikta olandų jūreivio, kapitono Thyssen'o 1627 metais. Tiksliau apibrėžta 1802 metais anglo kapitono Matthew Flinders'o kelione jūra. Vėliau kėlionė žeme buvo atlikta Edward John Eyre'o.

Pakrantei būdinga aukštos (iki 60 m aukščio) stačios uolos, nuolaidūs paplūdimiai ir akmeninės platformos – tinkančios banginių stebėjimui. Pakrantės vandenyse, nepaisant nedidelio gylio, nėra labai daug gyvybės. Išskirtina būtų rykliai, migruojantys tarp regionų.

Pakrantė labai audringa žiemos periodu.

Ekonomiškai, įlanka išnaudojama žvejybai, banginių medžioklei, kiautinių vėžiagyvių gaudymui. Taip pat gaudomi Mėlynapelekiai tunai

Pakrantėje yra keletas gyvenviečių (pvz., Ceduna).

Įlankoje įsikūrusi Eirio paukščių observatorija.