Liuciferis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liuciferis – (lot. lucifer šviesos nešėjas, davėjas; lux šviesa, ferre nešti), oro ir Rytų valdovas. Romėnų mitologijoje – Aušrinė žvaigždė (planeta Venera). Liuciferis niekada nebuvo minimas kaip Šėtono vardas iki Džono Miltono (1608 – 1674, bet IV a. egzistavo krikščioniška sekta, kurios nariai buvo vadinami liuciferonais. Liuciferis gerai žinomas Apsireiškimo simbolis.
Liuciferio atitikmuo graikų mitologijoje – titanas Prometėjas.
Sąsaja su šėtonu: Biblijoje, pagal krikščionių interpretaciją, teigiama, kad angelas Liuciferis pasidavė puikybei ir pavydui ir nupuolė – prarado savo kilnumą ir tapo velniu (šėtonu). Dantės „Dieviškojoje komedijoje“ maištingasis angelas Liuciferis, Dievo išdavikas, vaizduojamas sukaustytas pragaro dugne. Jis turi tris veidus, kurių nasruose kankinasi 3 didžiausi šio pasaulio nusidėjėliai – Kristų pardavęs Judas Iskariotas ir Cezarį išdavusieji Kasijus bei Brutas.