Alkoholinis gėrimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alkoholinis gėrimas – bendrinis įvairių daugiau nei 1% etilo alkoholio turinčių gėrimų pavadinimas.
Iki XII a. žmonijai buvo žinomi tik natūralūs alkoholiniai gėrimai. Maždaug nuo XVI a. ėmė plisti distiliuoti gėrimai, vadinami spiritais bei įvairūs jų pagrindu pagaminti mišiniai.
Lietuvoje 1998 m. vienas gyventojas suvartojo 9,4 litro absoliutaus alkoholio (neskaičiuojant naminės bei nepramoninės gamybos).
Turinys |
[taisyti] Alkoholinių gėrimų skirstymas
- Natūralūs alkoholiniai gėrimai. Alkoholis susidaro natūraliai rūgstant.
- Spirituoti gėrimai. Dalį ar visą alkoholį sudaro papildomai įmaišytas distiliuotas spiritas.
Tradiciškai yra skiriamos trys alkoholinių gėrimų grupės:
- Natūralūs gėrimai. Stiprumas 1-16% alkoholio:
- Alus. Natūralus stiprumas 2,5-9%. Gaunamas fermentuojant miežius ar kitų rūšių grūdus.
- Cheresas. Iš Ispanijos kilęs ir specifiniu būdu gaminamas vynas.
- Kumysas. Stiprumas 2,5-5%. Vidurinėje Azijoje paplitęs gėrimas, gaunamas iš kumelės pieno.
- Madeira. Stiprumas 18%. Iš Portugalijos, Madeiros salos kilęs, karštyje raugintas vynas.
- Malaga. Iš Ispanijos kilęs ir specifiniu būdu gaminamas vynas.
- Marsala. Iš Sicilijos salos kilęs spirituotas vynas.
- Midus. Stiprumas 8-14%. Senovės Lietuvoje bei kai kuriose kitose šalyse iš medaus gamintas gėrimas.
- Portveinas. Iš Portugalijos kilęs saldus spirituotas vynas.
- Putojantis vynas. Į šampaną panašus vynas.
- Sakė. Stiprumas 11-14%. Japonijoje paplitęs iš ryžių gaunamas gėrimas.
- Sidras. 3,5-7% stiprumo obuolių vynas.
- Šampanas. Prancūzijos Šampanės regione gaminamas putojantis vynas.
- Vynas. Natūralus stiprumas 9-12%, karštu būdu raugintų (Gruzijos, Kretos) vynų – iki 16%. Iš vynuogių gaminamas gėrimas.
- Distiliuoti (spiritai). Stiprumas iki 80% alkoholio:
- Absentas. Pelynų distiliatas. Populiarus Ispanijoje ir Čekijoje, dalyje valstybių uždraustas.
- Armanjakas. Vynuogių spiritas. Gaminamas Prancūzijos Armagnac regione.
- Brendis. Vynuogių spiritas.
- Burbonas. Kukurūzų spiritas. Populiarus JAV.
- Degtinė (Vodka). Rugių, kartais – kviečių, bulvių spiritas.
- Džinas. Kadagio uogų distiliatas. Kilęs Olandijoje.
- Grapa. Spiritas iš vynuogių išspaudų. Gaminamas Italijoje.
- Kalvadosas. Obuolių spiritas. Gaminamas Normandijoje.
- Konjakas. Vynuogių spiritas. Gaminamas Prancūzijos Konjako regione.
- Meskalis. Agavų degtinė. Gaminama įvairiuose Meksikos regionuose.
- Romas. cukranendrių spiritas. Karibų šalių gėrimas.
- Samanė. Ruginis spiritas. Varomas Lietuvoje.
- Starka. Ąžuolinėse statinėse išlaikyta samanė.
- Šnapsas. Silpna (30%) aromatizuota degtinė. Paplitusi Vakarų Europoje.
- Tekila. Agavų degtinė. Gaminama Meksikos Chalisko (Tequila miesto apylinkėse) regione.
- Viskis:
- Airiškas viskis
- Burbonas
- Kanadietiškas viskis
- Škotiškas viskis
- Maišyti gėrimai. Stiprumas 15-80% alkoholio:
- Alkoholinių gėrimų pagrindu taip pat yra gaminami ir kiti gėrimai. Jie dažniausiai geriami iškart po pagaminimo. Populiaresni iš tokių yra:
[taisyti] Chemija
Etanolis (CH3CH2OH), aktyvioji alkoholinių gėrimų sudėtinė dalis, beveik visuomet išgaunamas fermentacijos būdu - tam tikrų mielių rūšių angliavandenių metabolizmo deguonies neturinčioje aplinkoje.
Etanolyje palyginti gerai tirpsta riebalai, ši savybė leidžia gaminti įvairių skonių alkoholinius gėrimus. Skonį suteikiančios sudėtinės dalys gali būti pirminėje žaliavoje, būti pridedamos prieš fermentaciją, prieš distiliaciją, distiliacijos metu, išpilstymo į butelius metu, arba į patį butelį gali būti dedama žolių ar vaisių. Papildomos skoninės savybės gali būti suteikiamos paliekant gėrimą keliems mėnesiams ar metams ąžuolo statinėse (kartais naujose, kartais jau naudotose kitam gėrimui brandinti).
[taisyti] Stiprumas
Alkoholio koncentracija gėrime gali būti išreiškiama alkoholio kiekiu pagal tūrį procentais (plačiausiai vartojama sistema), alkoholio kiekiu pagal masę procentais, ir laipsniais (pagal šią sistemą, stiprumas matuojamas sudrėkinus paraką ir jį padegant - 100° stiprumas atitinka 57.15% etanolio koncentraciją pagal tūrį; grynas 96% tūrio alkoholis atitiktų ~175°). Šnekamojoje kalboje tūrio procentai kartais klaidingai vadinami laipsniais.
Kadangi dauguma mielių rūšių nebesidaugina, kai alkoholio koncentracija viršija 18% tūrio (tai yra fermentuotų gėrimų, tokių kaip alus, vynas ar sakė natūrali stiprumo riba), stipresni gėrimai gaunami distiliuojant fermentacijos būdu pagamintus alkoholio turinčius skysčius - taip padidinama alkoholio koncentracija ir pašalinami kai kurie šalutiniai produktai.
[taisyti] Istorija
Įvairiūs alkoholiniai gėrimai nuo priešistorinių laikų yra vartojamas visame pasaulyje įvairiais tikslais - kaip įprastinis maisto produktas, dėl medicininių priežasčių ir higienos, dėl jo atpalaiduojančio ir euforizuojančio poveikio, kaip laisvalaikio praleidimo būdas, ir dėl daugelio kitų priežasčių. Kai kuriems alkoholiniams gėrimams suteikta simbolinė ar religinė reikšmė, pvz. senovės graikų ir romėnų ceremonijos dievui Dionisui (Bakchui), krikščionių eucharistija.
[taisyti] Fermentuoti gėrimai
Indų, rastų neolito epochos Jiahu kaimo liekanose (Kinija, Henanio provincija), rodo, kad jau prieš 9000 metų buvo geriamas fermentuotas gėrimas iš ryžių, medaus ir vaisių. Maždaug tuo pat metu Artimųjų rytų kultūrose pradėtas gaminti alus ir vynas. Mesopotamijos molinėse lentelėse randama alaus gamybos receptų, o mene vaizduojami alų geriantys žmonės. Indų Ajurvedoje aprašoma alkoholinių gėrimų vartojimo nauda bei nesaikingumo žala. Alkoholio vartojimas medicinos tikslais minimas senovės Egipto ir šumerų dokumentuose.
Skiestas vynas (paprastai santykiu 1 dalis vyno ir 4 dalys vandens) buvo reguliariai vartojamas senovės Graikijoje, ir buvo daugumos Romos piliečių mitybos dalis. Vandens pavertimas vynu yra vienas pirmųjų stebuklų, Naujajame Testamente priskiriamų Jėzui Kristui, o vyno vartojimas Paskutinės vakarienės metu vėliau pavertė jį būtina eucharistijos dalimi.
Viduramžių Europoje alų paprastai vartodavo visa šeima (stipriausią - trigubos fermentacijos - alų vyrai, silpnesnį moterys, silpniausią vaikai), taip pat buvo vartojamas sidras ir išspaudų vynas. Tuo tarpu vynas buvo aukštesniųjų klasių gėrimas.
Amerikos žemyno civilizacijos (pirmojo kontakto su europiečiais metu - XIV a.) taip pat gamino savitus alkoholinius gėrimus. Actekai vietinį vyną (pulkė) leido vartoti tik religinių ceremonijų metu bei sulaukusiems 70 metų amžiaus. Pietų Amerikoje buvo gaminamas į alų panašus gėrimas iš kukurūzų ir kasavos (manioko) - prieš fermentavimą augalai būdavo sukramtomi, kad išsiskirtų cukrus.
[taisyti] Distiliuoti gėrimai
Alkoholio distiliacija Europoje pradėta XII amžiaus viduryje, o XIV amžiuje paplito po visą žemyną, o vėliau ir po visą pasaulį. Kita vertus, esama archeologinių duomenų, kad Kinijoje distiliacija galėjo būti taikoma dar 5000 m. pr.Kr.
[taisyti] Vartojimas
Daugelyje šalių alkoholiniai gėrimai yra įprastinė maitinimos (pietų ir vakarienės) dalis. Istoriškai, alus netgi buvo vartojamas dėl jo maistinės vertės (alus nesugedęs išsilaiko ilgiau ir lengviau nei duona, alus mažiau kenkė dantis nei duona iš prastai sumaltų miltų).
Viduramžių Europoje alkoholiniai gėrimai, ypač silpnas alus, buvo vartojami siekiant išvengti ligų, plintančių per nešvarų vandenį, tokių kaip cholera. Alkoholis stabdo mikroorganizmų dauginimąsi, mielės nustelbia kenksmingus mikroorganizmus, be to, alui virti naudojamas virintas vanduo. Alkoholiniai gėrimai nesugesdami galėjo būti saugomi paprastose talpose ilgą laiką.
Šalto klimato šalyse, stiprieji alkoholiniai gėrimai (pvz. degtinė) vartojami dėl jų "šildančio poveikio" (nes alkoholis plečia kraujagysles). Tačiau šis poveikis yra tik tariamas - nors alkoholis suteikia šilumos pojūtį, pačiau per išsiplėtusias kraujagysles organizmas netenka dar daugiau šilumos (hipotermija).
Daugelyje kultūrų (tiek istorinių, tiek ir šiuolaikinių), alkoholiniai gėrimai (dėl jų poveikio centrinei nervų sistemai) vaidina svarbų socialinės sąveikos vaidmenį (alkoholonių gėrimų išgėrę žmonės įgauna "drąsos"). Nors kiti psichiką veikiantys produktai (opiumas, koka, kanapės ir kiti) taip pat turi tūkstantmetę socialinio vartojimo istoriją, tačiau alkoholiui priimtinumu visuomenei ir vartojimo visuotinumu prilygsta tik kava, arbata ir tabakas.
[taisyti] Gaminimo būdai
- Distiliuojant
- Fermentuojant (rauginant)
- Skiedžiant etanolį
- Skiedžiant alkoholinius gėrimus ar jų pusgaminius nealkoholiniais gėrimais
- Maišant alkoholinius gėrimus su nealkoholiniais gėrimais ir kitais priedais
[taisyti] Regioninė įvairovė
Pagal gamybos tradicijas ir produktus, galima išskirti tam tikrus regionus, kuriems būdingi vieni ar kiti bruožai.
[taisyti] Europa
[taisyti] Tolimieji Rytai

Čia alkoholiniai gėrimai žymimi bendra ideograma 酒 (kin. jiǔ, kor. ju, jap. shu/sake, viet. ???).
Tolimųjų Rytų virtuvėje seniausi produktai, iš kurių buvo gaminami gėrimai, tai sora, šerytė. Tačiau ryžiai ilgainiui išstūmė šiuos javus. Dar vėliau ryžius ėmė keisti šakniavaisiai ir kiti javai.
Nors atskiruose Tolimųjų Rytų regionuose egzistuoja sava klasifikacija, bendrai visus alkoholinius gėrimus galima suskirstyti taip:
- Fermentuoti skaidrūs gėrimai. Stiprumas nesiekia 20 laipsnių.
- Kiniškoji kategorija „geltonieji gėrimai“ (黄酒 huángjiǔ)
- Japoniška sakė
- Korėjietiškas 약주 yakju.
- Fermentuoti neskaidrūs gėrimai.
- Japoniškas 濁酒 doburoku
- Korėjietiškas 탁주 takju
- Distiliuoti gėrimai. Pasižymi stiprumu. Ryžius gali pakeisti sorgai, bulvės, grikiai ir kt.
- Kiniška kategorija „baltieji gėrimai“ (白酒 báijiǔ / 烧酒 shaojiu)
- Japoniškas šiočiū
- Korėjietiški 소주 soju
- Okinavos awamori.
- Trauktinės. Gaminamos su vaisiais, gėlėmis, vaistažolėmis. Ypač daug jų rūšių yra Korėjoje. Kantono, Vietnamo virtuvėse paplitusios gyvačių ir kitų gyvūnų trauktinės.
[taisyti] Poveikis sveikatai
Plačiau žr. straipsnius Alkoholio poveikis sveikatai, alkoholizmas
Dėl etanolio poveikio centrinei nervų sistemai, žmones, kaip ir daugelį gyvūnų, alkoholis veikia svaiginančiai. Alkokolio poveikis sveikatai nevienareikšmis - nors žinoma, kad ilgalaikis ir dažnas stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas gali sukelti alkoholinę psichozę ir priklausomybę (alkoholizmą), kai kurių tyrimų duomenimis, saikingas alkoholinių gėrimų vartojimas gali turėti teigiamą poveikį sveikatai. Alkoholis siejamas su kai kuriomis vėžio rūšimis (apie 3,5% visų vėžio atvejų).
Dėl dezinfekuojančių alkoholio savybių anksčiau jo vartojimas skatintas siekiant išvengti vandeniu ir maistu plintančių ligų.
[taisyti] Religija
Tradicinė Korano interpretacija teigia, kad Islamas draudžia vartoti alkoholį (nors esama teigiamų alkoholio savybių, bet žala esanti didesnė). Budizmas rekomenduoja susilaikyti nuo alkoholio ir narkotikų, nes jie temdo proto aiškumą.
Tuo tarpu krikšionybė ir judaizmas savo apeigose vartoja vyną, ir nedraudžia saikingo alkoholinių gėrimų vartojimo.
[taisyti] Teisinis reglamentavimas
Dauguma pasaulio šalių draudžia pardavinėti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams. Amžius, nuo kurio legaliai leidžiama pirkti alkoholinius gėrimus, paprastai yra tarp 16 ir 21 metų. Kai kuriose šalyse silpnuosius gėrimus (alų, vyną) leidžiama pirkti jaunesniems, nei stipriuosius (pvz. Nyderlanduose, Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje alų ir vyną leidžiama pirkti nuo 16, kitus gėrimus - nuo 18 metų).
Kai kuriose šalyse nedraudžiama nepilnamečiams vartoti alkoholinių gėrimų namie, tėvų priežiūroje (pvz. Jungtinėje Karalystėje jau 5 metų sulaukusiems vaikams tėvai legaliai gali duoti alkoholinių gėrimų).
Kai kurios šalys riboja alkoholinių gėrimų pardavimą, gamybą, reklamą. 1919-1933 m. JAV buvo draudžiama gaminti, įvežti, išvežti ar parduoti bet kokius alkoholinius gėrimus (prohibicija); kai kuriose JAV vietovėse draudimas pardavinėti alkoholį galioja iki šiol (tačiau turėti ir gerti alkoholį nedraudžiama). Daugelis musulmoniškų šalių (pvz. Saudo Arabija draudžia alkoholinius gėrimus dėl religinių priežasčių. Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Islandijoje galioja valstybės monopolis stipresniųjų (virš 3,5% alkoholio tūrio) gėrimų prekybai, jie parduodami tik specialiose valstybinėse parduotuvėse.
Dauguma šalių draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, blaivumo riba įvairiose šalyse varijuoja nuo 0% (kraujyje išvis negali būti alkoholio) iki 0,08%.
Kai kuriose šalyse draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus viešose vietose (pvz. JAV), kitose - tokių draudimų nėra (Belgija, Vokietija).
Daugelyje šalių alkoholinių gėrimų gamybai reikalinga valstybės išduota licencija, alkoholiniams gėrimams taikomi padidinti mokesčiai (akcizas). Kai kuriose šalyse leidžiama namie gamintis alkoholinius gėrimus savoms reikmėms.
[taisyti] Lietuva
Lietuvoje visus alkoholinius gėrimus draudžiama pardavinėti nepilnamečiams iki 18 metų. Visus alkoholinius gėrimus draudžiama vartoti viešose vietose, girto pasirodymas viešoje vietoje laikomas administracinės teisės pažeidimu (šie draudimai įgyvendinami ne visada).
Transporto priemones leidžiama vairuoti, jei kraujyje yra ne daugiau kaip 0,04% alkoholio (0,4 promilės).