Juozas Dumša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Dumša (1881 m. vasario 12 d. Paežeriuose (Radviliškio raj.) – 1936 m. Kiržačyje (Vladimiro sritis) – lietuvių ir latvių revoliucinis veikėjas.

[taisyti] Biografija

1898 m. išvykęs į Rygą, dirbo fabrike. Vienas iš „Giedros“ draugijos steigėjų. 19051907 m. – Latvijos socialdemokratų darbininkų partijos veikėjas, vienas iš lietuviškų laikraščių „Pirmyn”, „Vilnis” leidėjų Rygoje. 19111913 m. už revoliucinę veiklą ištremtas į Rusiją, grįžęs vėl dirbo Rygoje. 1970 m. Biržuose buvo rasti jo atsiminimai apie kelią tremtin.

Pirmojo pasaulinio karo metais 19151918 m. gyveno Petrapilyje, laikė lietuvių bolševikų spaustuvę. 1918 m. pasiųstas į Lietuvą, vadovavo komunistų pogrindžiui Šiaulių, Raseinių ir Telšių apskrityse.

1919 m. sausio 1kovo 12 d. bolševikų invazijos metu buvo Šiaulių miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas ir karo komisaras. Pabėgus bolševikams, suimtas, 1920 m. iškeistas į Rusijoje kalėjusius lietuvius.

Rusijoje dirbo tarnautoju, darbininku. 1929 m. represuotas, sėdėjo kalėjimuose, dirbo Stalino „komjaunimo“ statybose. 1965 m. reabilituotas.