Kiberpankas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kiberpankas (angl. cyberpunk) – kiberkultūros atšaka, susiformavusi XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Pats žodis yra sudurtinis ir sudarytas iš dviejų visiškai skirtingą prasmę turinčių dėmenų: kiber ir pankas. Kiber (angl. cyber) kilęs nuo žodžio kibernetika, mokslo, nagrinėjančio gyvūnų ir mašinų valdymo ir tarpusavio komunikacijos sistemas, mašinų valdymo sistemų pritaikymą gyvūnams ir atvirkščiai, taip pat mašinas, imituojančias žmonių elgesį. Tuo tarpu pankas (angl. punk – supuvęs) reiškia nario, priklausančio anarchistiniam, maištingam ir antivisuomeniškam jaunimo judėjimui, kovojančiam prieš represijas ir masinę kultūrą, pavadinimą. Abu šie žodžiai puikiai atskleidžia du pagrindinius kiberpanko aspektus: technologiją ir individualizmą. Verčiant pažodžiui, kiberpankas reikštų „mašinų/kompiuterių sukilimą“. Šis judėjimas smarkiai paveikė literatūrą, muziką, kiną, dailę, madą, pakeitė žmogaus, kaip asmenybės, jo būties prasmės ir supančio pasaulio suvokimą. Pats pavadinimas kilusiam judėjimui duotas 1983 m. lapkritį po Bruce Bethke išleisto romano „Cyberpunk“.
Kiberpanko atsiradimą paskatino 8-ajame dešimtmetyje intensyvus naujųjų technologijų vystymasis, ypatingai globaliųjų kompiuterinių tinklų (Interneto) atsiradimas. Šie atradimai sukrėtė žmonių vaizduotę, nes pradėjo pildytis dar 1940-aisiais – 1960-aisiais „Naujosios bangos“ (angl. New Wave) rašytojų, tokių kaip Phillip K. Dick ar Isaac Asimov skelbtos pranašystės. Ateities pasaulis 80-ųjų rašytojams tapo vis įdomesnis ir įdomesnis.
Kiberpanko pradininkais laikomi rašytojai: William Gibson, Rudy Rucker, John Shirley, Bruce Sterling. Daugėjant kiberpanko rašytojų, atsirado ir naujų kiberpanko žanrų, tokių kaip stimpankas, biopankas, postkiberpankas.
Turinys |
[taisyti] Kiberpanko stilius ir požiūris
Kiberpanko pasaulio ateities vizija šalta ir niūri. Pasaulis distopiškas (distopija – tai antitezė utopijai, kai ateities pasaulis įsivaizduojamas kaip socialinio ir kultūrinio nuosmukio laikotarpis, kai tradicinės žmonijos civilizacijos žlugimas neišvengiamas), primenantis G. Orwell „1984-uosius“, tačiau čia visa valdžia priklauso didžiulėms korporacijoms. Šalių vyriausybės korumpuotos ir tik marionetės šių korporacijų rankose. Pagrindinis dėmesys kreipiamas į hakerių, mąstančio dirbtinio intelekto valdomų sistemų ir korporacijų tarpusavio kovas dėl informacijos, nes informacija – tai brangiausia prekė, tai kelias į laisvę ir išlikimą ar net pačios sistemos sunaikinimą. Skirtingai nuo tradicinės fantastikos visas veiksmas vyksta netolimoje Žemės ateityje.
Ypatingas dėmesys kreipiamas į technologijas. Kiberpanko technologijos – tai ultratechnologijos, leidžiančios genetinius mainus tarp žmonių ir gyvūnų, žmonių embrionų auginimą organų transplantacijai, mašinų, mąstančių kaip žmonės, ir žmonių, besielgiančių kaip mašinos, kūrimą. Technologijos kuriamos žmonių sistemoje kontrolei, o atskilę individai dažniausiai sunaikinami. Mokslo pasiekimai naudojami žmonių elgesio ir pasaulio suvokimo reguliavimui pasitelkiant elektroninius, mechaninius ir biologinius valdiklius, taip pat pačių žmonių pakeitimui mašinomis. Kiberpanko technologijos – tai visagalės technologijos. Jos įterpiamos į žmones smegenų implantų, dirbtinių galūnių ar klonuotų organų pavidalu. Sistema nėra išorėje, ji viduje, po mūsų oda, mūsų smegenyse, bekontroliuojanti mūsų elgseną ir mintis, mūsų norus ir slapčiausius troškimus, kadangi galutinis tikslas – žmogaus-mašinos sintezė.
Kiberpankas – tai aukštųjų technologijų ir visuomenės padugnių kombinacija. Šiame nihilistiniame ateities pasaulyje miestai tapo įvairių pastatų ir neaiškios paskirties įrenginių spūstimis (angl. sprawl). Juose veisiasi ir klesti įvairūs naujojo pasaulio padarai: androidai, kiborgai, klonai, sistemos valdomi žmonės. Šioje spūstyje išlieka tik stipriausi. Kaip ir kiekviename pasaulyje, taip ir šiame, yra už visuomenės ribų gyvenančių žmonių: nusikaltėlių ir kitų atskalūnų... Rasime ir „vaiduoklių“ – žmonių „tusčių lapų“, neužfiksuotų sistemos duomenų bazėje – terminale. Jei apie tave nėra duomenų, tavęs paprasčiausiai nėra. Kiberpankas kaip tik ir sutelkia dėmesį į šiuos žmones, šiuos laisvės kovotojus, kurie dažnai naudoja technologijas, sukurtas jų kontrolei, kovai prieš pačią sistemą. Pagrindiniai kūrinių veikėjai dažnai ir būna tokie personažai, tačiau kova prieš sistemą nesuteikia jiems kokio nors moralinio pranašumo, nepadaro jų kuo nors geresniais, nes jie nesivadovauja tradicinėm moralinėm vertybėm, kadangi šių paprasčiausiai nėra, o kovoja turėdami vienintelį tikslą – tikslą išgyventi.
Kiberpanko kūriniuose dažnai keliami įvairūs filosofiniai ir moraliniai klausimai:
- Kas atsitinka, kai visas žmogaus kūnas tampa pakeičiamas?
- Kur yra riba tarp žmogaus ir mašinos?
- Ar įmanoma žmogaus-mašinos sintezė?
- Ar gali būti kūrinys protingesnis už savo kūrėją?
- Kas yra siela? Ar ją gali turėti mašinos?
- Kaip atskirti realią ir virtualią realybę?
- Kas žmogų daro žmogumi?
[taisyti] Literatūra
Bene žinomiausias kiberpanko rašytojas yra William Gibson su savo romanu „Neuromancer“ iš „Sprawl“ trilogijos, apdovanotas Hugo, Nebula ir Phillip K. Dick premijomis. Kiti žinomi William Gibson kūriniai yra „Count Zero“, „Mona Lisa Overdrive“ (abu iš „Sprawl“ trilogijos), „Johny Mnemonic“ (pagal pastarąjį buvo sukurtas filmas) ir „Burning Chrome“.
Kito garsaus rašytojo Bruce Sterling knygos: „Mirrorshades“, „Schismatrix“ ar „The Hacker Crackdown: Law and Disorder on the Electronic Frontier“.
Didelės įtakos kiberpankui turėjo Phillip K. Dick kūryba („The Man in the High Castle“ ar „Do Androids Dream of Electric Sheep?“), nors pastarasis ir nepriklausė kiberpankininkams. Kiberpanko literatūrai taip pat priklauso ir japonų komiksai (manga), tokie kaip „Blame“ („Kaltė“) ar „Noise“ („Triukšmas“).
[taisyti] Kinas ir televizija
- Visų laikų geriausiu kiberpanko filmu laikomas 1982 m. pastatytas filmas „Blade Runner“ (lietuviškai plačiau žinomas Likvidatoriaus pavadinimu). Filmas pastatytas pagal jau minėto Phillip K. Dick knygą „Do_Androids_Dream_of_Electric_Sheep?“.
- „Robocop“ serijos.
- 1995 išleistas „Johny Mnemonic“ filmas, tačiau šis nepateisino lūkesčių.
- 1998 išleistas Darren Aronofsky filmas „Pi“.
- Labiausiai pasaulyje žinoma Wachowski brolių „Matricos“ trilogija ir jos animacinis papildymas „Animatrix“.
- Japonų animacija (anime) ir kiberpankas darė vienas kitam labai didelę įtaką. Pirmieji kiberpanko elementai japonų animacijoje atsirado dar ankstyvame 7-ajame dešimtmetyje filme „8 Man“ (1963). Vėliau sekė jau klasika tapęs „Akira“ (1988), dar vėliau „Bubble Gum Crisis“, kol galų gale dienos šviesą išvydo ir „Ghost in the Shell“, vienas labiausiai pripažintų visų laikų anime filmų.
[taisyti] Muzika
Kiberpanko muzika gali kisti nuo klasikinės muzikos ir džiazo iki „Noise“ ir elektronikos, taip įtraukdama tokius muzikos stilius kaip electronic body music, trance music, industrial, futurepop, alternative rock, space rock, goth rock ir intelligent dance music. Tačiau dauguma kiberpanko muzikos vis dėlto pagrįsta elektronika ir atliekama naudojant sintezatorius. Kiberpanko muzika padarė didelę įtaką rave ir techno muzikai, taip pat drum'n bass ir jungle stiliams. Labiausiai kiberpankiška muzikos rūšimi laikomas neurofunk muzikos stilius.
[taisyti] Dailė
Žinomiausias kiberpunko dailės atstovas – Hajime Sorayama.
[taisyti] Žaidimai
Kiberpankas turėjos įtako ir žaidimų rinkai. Žinomiausi kompiuteriniai žaidimai yra „Beneath Steel Sky“, „Deus Ex“, „System Shock“ ir „System Shock 2“, skandalingasis „Rez“ (K-Project), „Uplink: Hacker Elite“ ir kiti. Bene naujausias kiberpanko stiliaus žaidimas yra Valve išleistas „Half Life 2“.
Kiberpankas paveikė ne tik kompiuterinių, bet ir žaidimų vaidmenimis rinką. „Steve Jackson Games“ išleidus „GURPS: Cyberpunk“ (1990 m.), jų biure buvo padaryta krata ir konfiskuoti visi kompiuteriai, pretekstu, kad naujasis žaidimas skatina kompiuterinį nusikalstamumą. Vėliau „Steve Jackson Games“ su naujai susikūrusia Electronic Frontier Foundation (EFF) bylą prieš FTB laimėjo.
[taisyti] Kiberpanko kritika
Feminisčių judėjimo narės kritikuoja kiberpunko literatūrą dėl moterų, kaip seksualinę trauką turinčių objektų, vaizdavimo.
[taisyti] Taip pat skaitykite
- Industrial
- Stimpankas
- Distopija