Lančiūnavos-Šventybrasčio miškai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lančiūnavos-Šventybrasčio miškai – miškų grupė Kėdainių rajone, 10 km į šiaurės rytus nuo Kėdainių, abipus Via Baltica kelio. Plotas 5830 ha (iš jų 4960 ha apaugę mišku). Sudaryti iš 14 miškų: Lančiūnavos, Lepšynės, Pavermenio, Šventybrasčio, Apytalaukio, Stebulių ir kt. Priklauso Lančiūnavos ir Šventybrasčio girininkijoms. Mišku teka Obelies baseino upės ir Alkupis (Nevėžio intakas). Reljefas lygus, vietomis supelkėjęs. Dirvožemiai: vėlėniniai glėjiški ir glėjiniai išplauti sujaurėję priemoliai, yra puveningų durpiškų jaurinių glėjinių priemolių. Sudėtis:
- beržynai (45%),
- drebulynai (20%),
- uosynai (11%),
- juodalksnynai (8%),
- baltalksnynai (8%),
- eglynai (5%),
- ąžuolynai ir kiti (3%).
Vidutinis medynų amžius 42 m. Gyvena briedžiai, stirnos, šernai, vilkai, lapės, usūriniai šunys, kiaunės, šernai, voverės, kiškiai, bebrai ir kt. Miške yra gamtos paminklas – ąžuolas, o prie Milžemių kaimo – archeologinis paminklas – pilkapiai.