Pistoletas-kulkosvaidis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Antrojo pasaulinio karo laikų vokiškas pistoletas-kulkosvaidis MP-40
Antrojo pasaulinio karo laikų vokiškas pistoletas-kulkosvaidis MP-40

Pistoletas-kulkosvaidis – automatinis ginklas, šaudantis pistoletų šoviniais. Esminiai ginklo privalumai: didelė šaudymo sparta (600-1200 šūvių per minutę), geras taiklumas šaudant serijomis (dėl mažos šūvio galios), itin paprasta konstrukcija, labai maža kaina. Trūkumai: maža šūvio galia (dėl pistoletinio šovinio), maža tolišauda (dažniausiai – iki 100 m).

Pirmieji pistoletai-kulkosvaidžiai buvo sukurti XX a. pradžioje, o po Žiemos karo tarp Tarybų Sąjungos ir Suomijos tapo viena iš pagrindinių pėstininkų ginklų rūšių. 5-ąjame – 6-ąjame dešimtmečiuose daugomoje šalių pistoletus kulkosvaidžius pakeitė automatai. Kai kurie sudėtingesni pistoletų-kulkosvaidžių modeliai naudojami desantiniuose, specialiosios paskirties daliniuose bei policijoje.