Vegetarizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Virtiniai su grybais ir pomidorais (vegetariškas patiekalas)
Virtiniai su grybais ir pomidorais (vegetariškas patiekalas)

Vegetarizmas – dietos apribojimas tik augalinės kilmės maistinėmis medžiagomis, įtraukiant vaisius, grūdus ir riešutus arba iš dalies įtraukiant ir gyvulinį maistą. Vegetarizmo idėjų ištakomis laikomos indų Vedų knygos.

Vegetarizmas yra kelių skirtingų rūšių. Kai kurie vegetarai valgo paukštieną ir žuvį. Kiti vegetarai visiškai atsisako mėsos, bet kartais valgo kiaušinius, sūrį, geria pieną. Yra vegetarų, kurie visiškai vengia bet kokių gyvūninių produktų, tokių kaip pienas ir kiaušiniai, netgi šalutinių produktų – saldainių ir želatinos.

Turinys

[taisyti] Vegetarizmo šalininkai

Vegetarai yra skirstomi į kelias grupes:

  • Veganai – naudoja tik augalinės kilmės maistą (javus, pupeles, šakniavaisius, daržoves, vaisius, uogas). Vengiama visų gaminių, pagamintų naudojant gyvūninės kilmės produktus (pvz., apavo ir rūbų iš odos, kailių)
  • Frugivorai – veganai, leidžiantys augalams pereiti visus augimo ciklus ir valgantys tik augalų derlių: vaisius, uogas, grūdus, riešutus, daržoves.
  • Frutarai – naudoja tik vaisius.
  • Ovo-lakto vegetarai – į savo vegetariška dietą įtraukia pieno produktus (lot. lac – pienas) ir kiaušinius (lot. ovum – kiaušinis).
  • Lakto vegetarai – įtraukia tik pieno produktus.
  • Ovo vegetarai – naudoja kiaušinius.
  • Pusiau vegetarai (žuvų vegetarai) – valgo visus augalinius produktus ir žuvį bei jūros gėrybes.

[taisyti] Vegetarizmo priežastys

Žmonės tampa vegetarais dėl įvairių priežasčių. Kai kurie pasirenka tokį kelią dėl dvasingumo reikalavimų, filosofijos, sveikatos, ar dėl susirūpinimo gamta.

Yra kelios religijos, kuriuos rekomenduoja nenaudoti mėsos. Kiti vegetarai pasirenka vegetarizmą dėl savo „filosofinių“ pažiūrų. Dalis jų mano, kad valgyti kitus gyvūnus yra neetiška dėl šiuolaikinės maisto pramonės praktikų, nes komerciškai gyvuliai auginami ir apdorojami nenatūraliomis sąlygomis [1].

Dalis vegetarų tokią mitybą pasirenka „dėl sveikatos“. Vegetarų paprastai mažesnė kūno masė, mažesnis cholesterolio kiekis ir kraujospūdis, nei žmonių, valgančių įvairų maistą. Vegetarai 20 procentų rečiau miršta nuo išeminės širdies ligos, palyginus su nevegetarais. Kita vertus, vegetariška dieta statistiškai neįtakoja ilgaamžiškumo; ilgesnę vegetarų gyvenimo trukmę dažniausiai lemia jų aukštesnė socialinė – ekonominė padėtis ir retesni kenksmingi įpročiai (pvz., vegetarai paprastai rečiau rūko[reikalinga citata]).

Dalis vegetarų renkasi tokią dietą dėl mėsos produktuose galimų cheminių medžiagų. Perdirbtoje mėsoje randama kenksmingų medžiagų – nitrozaminų, kurie paskatina vėžį.[2]. Šiaurės Amerikoje yra paplitęs hormonų ir antibiotikų naudojimas didinant produktyvumą mėsos ir pieno pramonėje. Nors vis dažniau naudojamų pesticidų pasitaiko augaluose, jų turimi vitaminai ir kitos medžiagos yra vertinamos sveikatos atžvilgiu. Soja, grūdai, sėklos ir daržovės turi naudingų medžiagų, tokių kaip fitoestrogenų, kurie turi antivėžinių [3] [4] savybių.

Kita dalis pasirenka vegetarizmą, nes yra susirūpinę dėl mėsos industrijos poveikio aplinkai. Mėsos gamybai reikia daugiau žemės, vandens ir pašarų, nei tam pačiam baltymų kiekiui išgauti iš pasėlių ploto. Pvz., iš vieno hektaro žemės galima gauti 280 kg jautienos arba 11200 kg sojos pupelių. Tokiam pat kiekiui išgauti iš pupelių reikėtų tik 300 litrų vandens. Išgauti 1 kg baltymų iš pramoniniu būdu gaminamos mėsos reikia 50000 litrų vandens. JAV maistui auginami gyvuliai sunaudoja 50% vandens resursų, 90% sojos, 80% kukurūzų, ir 70% grūdų derliaus.[5]

Gyvulininkystė yra vienas iš pagrindinių išmetamųjų dujų šaltinių – atsakingas už 18% viso pasaulio anglies dioksido dujų, 65% azoto suboksido, 37% metano dujų, ir 67% amoniako. Palyginus, daržovių laukai į atmosferą išskiria žymiai mažiau azoto, negu mėsos, kiaušinių ir pieno pramonės įmonės.

Kai kurie vegetarai mano, kad vegetarizmas padėtų gamtai. Natūraliomis sąlygomis žemesnėje ekologinėje grandyje randamų augalų yra gerokai daugiau nei jais mintančių žolėdžių gyvūnų. Žolėdžius medžiojančių plėšrūnų yra dar mažiau. Tokiu požiūriu, vegetarizmas palaiko ekologinę grandinę ir taip padeda gamtai.

Tai pat pasitaiko vegetarų, kurie įsitikinę, kad žmogui yra būdinga būti vegetaru. Pasak jų, žmogus turi mažus žandikaulius, o jo rudimentinės iltys ir platūs krūminiai dantys nepanašūs į mėsėdžių gyvūnų. Santykinai ilgas žmogaus žarnynas, jų manymų, yra labiau būdingas ne mėsa mintantiems gyvūnams.

[taisyti] Vegetarinė dieta

Indijoje naudojami ženklai, skirti vegetariškų (kairėje) ir nevegetariškų produktų žymėjimui
Indijoje naudojami ženklai, skirti vegetariškų (kairėje) ir nevegetariškų produktų žymėjimui

Dauguma žmonių yra įsitikinę, kad norint išgauti pakankamus kiekius baltymų reikia naudoti mėsos ir pieno produktus. Tačiau toks teigimas nėra pagrįstas. Organizmą galima patenkinti visomis reikalingomis medžiagomis į dieta įtraukiant įvairų augalinį maistą.

Baltymai yra svarbi mitybos dalis. Rekomenduojama, kad per dieną būtų suvalgoma 0,8 gramo baltymų per kilogramą svorio. Jeigu žmogus sveria 80 kg, tai jam būtų rekomenduojama suvalgyti 64 gramų baltymų per dieną.[6] Baltymai yra randami įvairiuose maisto produktuose skirtingais kiekiais.[7]

Produktas Baltymų kiekis(g)
100 g produkto
Soja 30
Moliūgo sėklos 29
Žemės riešutai 26
Žirniai 20
Mėsa 14-25
Žuvis 15-22
Kiaušinis 13-14
Sūris 15-30
Avižinės kruopos 14
Bolivinės balandos 14
Grikiai 12
Ryžiai 12
Duona 5-10
Pupelės 7


Nors vegetariška dieta gali būti visiškai sveika, ji taip pat gali sukelti problemų. Apribojant mėsos ir pieno produktus gali susidaryt tam tikrų maistingų medžiagų trūkumas, jeigu jos nėra išgaunamos iš kitų maisto šaltinių. Problemų gali sukelti nepakeičiamų riebalinių rūgščių bei vitaminų B2, B12, D, geležies, kalcio ir cinko stoka. Taip pat itin svarbu, kad į dietą būtų įtraukta pakankamai baltymų iš įvairių šaltinių, nes kitaip nebus išgaunamos visos kūnui reikalingos aminorūgštys. Valgant įvairų baltymų turintį maistą tai nesukelia didelių problemų, bet jeigu baltymai yra išgaunami tik iš pupelių ar vien tik ryžių, kūnui nėra suteikiamos visos reikalingos aminorūgštys, ir gali atsirasti aminorūgšties stoka.

Baltymai yra sudaryti iš aminorūgščių, bet ne visi augalai turi pakankamus kiekius visų aštuonių nepakeičiamų aminorūgščių. Šios rūgštys yra nepakeičiamos, nes kūnas jų negamina ir jas yra būtina išgauti su maistu. Šios amino rūgštys yra: izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas.

Aminorūgštis histidinas yra laikoma iš dalies nepakeičiama, nes kūnas ne visada reikalauja, kad ši būtų gaunama su maistu. Grikiai, bolivinės balandos ir soja suteikia pakankamus visų aštuonių minėtų aminorūgščių (įskaitant histidiną) kiekus.

Pupelės turi mažai metionino ir triptofano, bet turi pakankamai izoleucino ir lizino. Ryžiai turi ribotą kiekį izoleucino ir lizino, bet turi pakankamus kiekius metionino ir triptofano. Valgant pupeles ir ryžius kūnas gauna visas reikalingas maistines aminorūgštis.

Balansuota dieta yra itin svarbi užtikrinant visų maistinių medžiagų pakankamumą. Tokia dieta yra pasiekiama valgant įvairų maistą, išgaunant baltymus iš kelių šaltinių ir naudojant pakankamai angliavandenių ir lipidų.

[taisyti] Taip pat skaitykite

[taisyti] Nuorodos

  1. "Galvijų Skerdimas." (Video) Dokumentinė medžiaga. PETA: JAV firma AgriProcessors, Inc.: 2004.
  2. "Consumption of nitrate, nitrite, and nitrosodimethylamine and the risk of upper aerodigestive tract cancer." (Medicinos Žurnalas) Dokumentas. American Association for Cancer Research: 1995.
  3. "Dietary Phytoestrogens and Lung Cancer Risk." (Medicinos Žurnalas) Dokumentas. Journal of American Medical Association: 2005.
  4. "Phyto-oestrogens and Western diseases.." (Medicinos Žurnalas) Dokumentas. Annals of Medicine: 1997.
  5. Vesterby, Marlow and Krupa, Kenneth S. 2001 Major Uses of Land in the United States, 1997 Statistical Bulletin No. (SB973) September 2001 http://www.ers.usda.gov/publications/sb973/sb973.pdf
  6. "Dietary Reference Intakes for Energy, Carbohydrate, Fiber, Fat, Fatty Acids, Cholesterol, Protein, and Amino Acids." Institute of Medicine: 2002. Nuoroda tikrinta 2006-12-23.
  7. "Maistingumo Vertės Informacija." 2006. Nuoroda tikrinta 2006-12-29.