Panamos kanalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

 Panamos kanalas
Panamos kanalas

Panamos kanalas (isp. Canal de Panamá) – dirbtinis vandens kelias Centrinėje Amerikoje, Panamoje.

Panamos kanalas jungia Atlanto vandenyną su Ramiuoju vandenynu. Kanalo ilgis 81,6 km, iš jų 16,4 km eina pagilintu Panamos ir Limono įlankų dugnu. Atlanto vandenyno šlaite kanalas eina Čagro upės slėniu (jame sudarytas dirbtinis Gatūno ežeras), o Ramiojo vandenyno šlaite – Rio Grandės slėniu.

Panamos kanalo plotis 150–305 m, gylis 12,5–13,7 m. Kanalas turi šešias pakopas (po tris kiekviename vandenskyros šlaite) porinių šliuzų; kiekvieno šliuzo ilgis 305 m, plotis 33,5 m.

[taisyti] Istorija

Panamos kanalo schema
Panamos kanalo schema

Panamos kanalo kasimo idėja kilo XVI a. pradžioje, bet tik XIX a. susidarė galimybė jį iškasti.

Pagal 1846 m. JAVKolumbijos sutartį JAV gavo teisę nemokamai naudotis keliu per Panamos sąsmauką. 1850 m. JAV pasirašė su Didžiąja Britanija Kleitono-Bulverio sutartį, garantuojančią būsimojo kanalo neutralitetą.

Naudodamasi Didžiosios Britanijos ir JAV nesutarimais, Prancūzija 1879 m. įsigijo iš Kolumbijos vyriausybės kanalo kasimo koncesiją ir įkūrė Ferdinando de Lesepso (Ferdinand de Lesseps) (Sueco kanalo kasimo vadovo) vadovaujamą Visuotinę tarpokeaninio kanalo bendrovę. Jai subankrutavus, 1894 m. kanalo kasimo koncesiją nupirko JAV.

JAV parėmė Panamos atsiskyrimą nuo Kolumbijos ir 1903 m. įsigijo 16 km pločio Panamos kanalo zoną bei 1904 m. pradėjo kasti kanalą.

Pirmasis laivas Panamos kanalu praplaukė 1914 m. rugpjūčio 15 d., bet oficialiai kanalas atidarytas tik 1920 m.

Ilgainiui Panama pradėjo siekti jį susigrąžinti ir pagal 1977 m. JAVPanamos sutartį Panamos kanalas ir Panamos kanalo zonos suverenitetas 1999 m. gruodžio 31 d. atiteko Panamos vyriausybei.

[taisyti] Nuorodos