Plazminė membrana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Plazminės membranos sandara
Plazminės membranos sandara

Plazminė membrana, citolema, plazmolemaprokariotų ir eukariotų ląstelių dengiantis sluoksnis, reguliuojantis molekulių srautą į ląstelės vidų ir iš jos. Sudaryta iš fosfolipidų dvisluoksnio su įsiterpusiais į jį baltymais. Fosfolipidų hidrofilinės (polinės) galvutės nukreiptos į ląstelės vidaus ir išorės skysčius, o hidrofobinės (nepolinės) uodegėlės – į membranos vidų, t.y. atsuktos vienos į kitas.

Plazminėje membranoje, be fosfolipidų, yra dar glikolipidų ir cholesterolio. Glikolipidai atlieka apsauginę ir kt. funkcijas, cholesterolis – mažina membranos pralaidumą.

[taisyti] Plazminės membranos funkcijos

  • Svarbiausias plazminės membranos funkcija – selektyvus įvairių medžiagų pralaidumas.

Molekulių srautai į ląstelę ir iš jos būna kelių tipų:


Ląstelės organoidai

Akrosoma - Blakstienėlė/Žiuželis - Branduolys - Centrosoma - Endoplazminis tinklas - Goldžio kompleksas - Ląstelės sienelė - Lizosomos - Mitochondrijos - Peroksisomos - Plastidės - Plazminė membrana - Ribosomos - Centriolės - Vakuolės