Satyras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Graikų mitologija
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos
Fantastinės būtybės

Fantastinės būtybės

Pusdieviai | Trojos karas

Graikų mitologijoje Satyrai – pusiau žmonės, pusiau ožiai, gamtos dvasios. Kartais laikomi vaisingumo demonais. Satyrai gyveno miškuose ir kalnuose. Kartu su silenais buvo Dioniso bei Pano palydovai.

[taisyti] Aprašymas

Satyrai – fantastinės būtybės, turi žmogaus liemenį ir galva, tačiau su ragais, ožio kojomis ir uodega, kūnas padengtas kailiu, turi ilgą barzdą. Satyrai yra griaunamos ir pavojingos prigimties, tačiau drovūs ir bailūs. Jų begalinį vaisingumą simbolizuoja falas. Satyrai greitai įsimyli, įžūlūs ir kvailiojantys. Mituose persekioja nimfas ir menades. Jie mielai išgeria, mėgsta vyną, linksmybes, moteris ir vyrus. Klajoja su muzika, dažnai šokdami su nimfomis ar jas persekiodami, keldami siaubą vyrams. Yra labai muzikalūs, groja dūdelėmis, cimbolais, kastanjetėmis, dūdmaišiais. Turi specialų šokį – Sikinis. Satyrai yra instinktyviai pasiruošę bet kokiam fiziniam malonumui.

Satyrai yra mirtingi, minima mitiniame Indijos kare, kai į Indiją surengė kampaniją Dionisas. Taip pat minima istorija apie Marsijo žūtį.

[taisyti] Marsijas

Garsus mitas apie satyrą Marsiją, kuris išdrįso varžytis su Apolonu. Tačiau pralaimėjo muzikinę dvikovą ir buvo žiauriai nubaustas.