Mentuhotepas II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mentuhotepas II (Nebhepetra) – ketvirtasis vienuoliktos Egipto dinastijos faraonas. Buvo Injotefo III ir nereikšmingos karalienės Iah sūnus. Išnaujo suvienijo Egiptą ir tapo pirmuoju Vidurinės karalystės valdovu. Žinoma, kad valdė bent 39 metus.

Keturioliktais valdymo metais Menhotepas II laimėjo lemiamą mūšį prieš dešimtosios dinastijos priešininką iš Herakleopolio Magnos. Mažai žinoma apie mūšį, tačiau Deir el-Bahri (vieta žinoma kaip „Karių kapavietė“) rasta 60 nemumifikuotų karių, žuvusių mūšyje. Egiptologai mano, kad tai įrodo vykusio mūšio žiaurumą.

Herakleopolio valdovas Merikarė II po mūšio mirė ir Mentuhotepas II greitai sunaikino priešišką dinastiją. Mentuhotepas II dėka Senovės Egiptas vėl susivienijo, pirmą kartą nuo pat šeštos dinastijos.

Mentuhotepas II vadovavo karinėms kampanijoms pietų kryptimi į Nubiją, kuri buvo išsikovojusi nepriklausomybę Pirmojo suirutės laikotarpio metu.


Egipto faraonai
Vienuolikta dinastija

Pirmasis suirutės laikotarpis
Mentuhotepas I -> Injotefas I -> Injotefas II -> Injotefas III ->
Vidurinė karalystė
Mentuhotepas II -> Mentuhotepas III -> Mentuhotepas IV