Priešlėktuvinė gynyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

JAV bombonešis B-24 numuštas priešlėktuvinės gynybos
JAV bombonešis B-24 numuštas priešlėktuvinės gynybos
Japonijos 25 mm priešlėktuvinė patranka 1944 m.
Japonijos 25 mm priešlėktuvinė patranka 1944 m.
FIM-92 Stinger
FIM-92 Stinger
MIM-104 Patriot
MIM-104 Patriot

Priešlėktuvinė gynyba – kova su priešo karo aviacija iš žemės.

Manoma, kad pirmą kartą priešlėktuvinė gynyba panaudota 1870 m. Prancūzijos-Prūsijos kare. Tada prancūzai bandė panaudoti oro balioną tiekimui į apsuptą Paryžių. Krupp firma greitai sukonstravo artilerijos pabūklo modifikaciją, skirtą šaudyti į tokius balionus. Iki 1909 m. ta pati firma suprojektavo 65 mm, 75 mm ir 105 mm kalibro pabūklus. 75 mm pabūklas jau iki Pirmojo pasaulinio karo buvo plačiai naudojamas Vokietijos kariuomenės.

Priešlėktuvinė gynyba, kaip ir karo aviacija, buvo pradėta plačiai naudoti Pirmajame pasauliniame kare. Iš pradžių tam buvo naudojami mažo kalibro artilerijos pabūklai. Jie buvo skirti kovai su aukštai skrendančiais lėktuvais. Vėliau pradėti naudoti kulkosvaidžiai, skirti kovai su žemai skrendančiais lėktuvais.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje britai sukūrė raketas „žemė-oras“.