Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aukštyn kvarkas |
Klasifikavimas |
|
|
Savybės |
|
|
Aukštyn kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus +(2/3)e. Tai lengviausias iš visų kvarkų turintis masę tarp 1.5 ir 4 MeV. Pagal standartinį modelį jis ir žemyn kvarkas yra sudėtinės nukleonų dalys. Pavyzdžiui, protoną sudaro 2 aukštyn kvarkai ir vienas žemyn kvarkas, neutroną – vienas aukštyn kvarkas ir du žemyn kvarkai. (Pastaba didžioji dalis nukleonų masės atsiranda dėl gliuonų lauko, kuris laiko kvarkus drauge, o ne dėl pačių kvarkų masės.) Aukštyn kvarko egzistavimo prielaida iškelta, kai Gell-Mann ir Zweig išvystė kvarkų modelį (1964 metai) ir buvo atliktas eksperimentas pavadintas „giliu neelastingu išsibarstymu“ (angl. Deep Inelastic Scattering) Stenfordo linijiniame greitintuve (1967 metai).
[taisyti] Hadronai turintys aukštyn kvarką
- Įkrauti pionai (π±) yra mezonai kurie turi aukštyn kvarką ir anti-žemyn kvarką arba atvirkščiai.
- Neutralus pionas π0) yra tiesinis derinys iš aukštyn-antiaukštyn ir žemyn-antižemyn kvarkų, kaip ρ and ω mezonai.
- η ir η' „nearomatingi“ mezonai yra tiesiniai deriniai iš keleto keleto kvarkų-antikvarkų porų įskaitant aukštyn-antiaukštyn.
- Daugelis aptiktų barionų sudaryti iš vieno ar daugiau aukštyn kvarkų. Kaip ir nukleonai Δ barionai sudaryti tik iš aukštyn ir žemyn kvarkų: Δ++ – trijų aukštyn kvarkų, Δ+ – dviejų aukštyn kvarkų ir Δ0 sudarytas tik iš vieno aukštyn kvarko.