Paragvajinis bugienis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ilex paraguariensis | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Vaizdas:Ilex paraguariensis – Yerba mate – desc-leaves.jpg Paragvajinis bugienis (Ilex paraguariensis) |
||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Paragvajinis bugienis arba matės žolė (lot. Ilex paraguariensis) – bugieninių (Aquifoliaceae) šeimos bugienių (Ilex) genties augalų rūšis.
Krūmas, augantis daugiausiai Pietų Amerikoje: Argentinoje, Paragvajuje, Urugvajuje, pietinėje Brazilijoje.
Naudojamas arbatai. Auginti pirmieji pradėjo gvaraniai, vėliau – jėzuitų misionieriai, išplatinę matę net iki Ekvadoro. Pats pavadinimas kilęs iš kečujų kalbos žodžio mati – „puodelis“.
[taisyti] Matės gėrimas
Kaip ir daugumos arbatinių augalų, surinkti matės lapai išdžiovinami, sukapojami ir sutrinami. Tradiciškai arbata geriama per bombilą (rašoma bombilla, paprastai Pietų Amerikos ispanų kalbos dialektuose tariama bombìža) – specialų ilgą šiaudą suplotu galu (tradiciškai sidabrinį) iš nedidelio džiovinto moliūgėlio – kalabašo (kalebasos), daromo iš Lagenaria siceraria augalo vaisiaus.