Sadizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sadizmas – lytinis nukrypimas, kuomet lytinis pasitenkinimas pasiekiamas tik fiziškai ar psichiškai kankinant lytinį partnerį, jaučiant absoliutų dominavimą. Pirmą kartą terminą pavartojo seksologas R. Kraff-Ebing pagal prancūzų rašytoją markizą de Sadą, kuris remdamasis ir savo paties patirtimi aprašė ir susistemino tuo metu žinomos sadistinės praktikos tipus ir metodus. Sadizmą papildanti priešingybė – mazochizmas.
Dažnai sadistinė praktika apima tam tikrus ritualus (surišimą, plakimą, glamonėjimą ir pan.). Anksčiau sadizmas buvo siejamas tik su fiziniu skausmu, tačiau dabar pripažįstama, kad didžiulį malonumą sadistui teikia ir pats galios, dominavimo, valdžios partneriui pojūtis. Tam tikras valdžios partneriui polinkis yra pas daugelį žmonių, tačiau nukrypimu laikomas tik tuomet, kai sadizmas yra vienintelis lytinio pasitenkinimo būdas.