Jupiteris (mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jupiteris
Jupiteris

Romėnų mitologijoje Jupiteris – dangaus, dienos šviesos, audros dievas. Vyriausias panteono dievas, Romos imperijos globėjas. Jupiterio atitikmuo graikų mitologijoje – Dzeusas. Daugiausia vadinamas Jupiteriu Optimu Maksimu (Jupiter Optimus Maximus), kas reiškia Jupiteris aukščiausias ir didingiausias. Vardas kildinamas iš Jove ir pater („tėvas“).

Romėnų dievo Jupiterio vardu pavadintas didžiausia Saulės sistemos planeta.

[taisyti] Kultas

  • Jupiteris buvo viršiausias archaiškos triados dievas, kurią taip pat sudarė Marsas ir Kvirinas. Triados kultas buvo paplitęs ankstyvojoje Romoje.
  • Vėliau, imperialistiniu laikotarpiu, imperatoriai Klaudijus ir Domitijanas pasiskolino Jupiterio bruožus, taip siekdami pabrėžti viešpatavimą visame pasaulyje.
  • Didžiausia šventykla Romoje, Kapitolijuje, buvo skirta Jupiteriui Optimui Maksimui. Jis buvo garbinamas kartu su Junona ir Minerva, įėjo į Kapitolijaus triadą. Kapitolijaus triadai skirtos šventyklos buvo statomos naujų romėnų miestų ar kolonijų centre.

[taisyti] Epitetai

  • Jupiter Caelestis („dangiškas“);
  • Jupiter Fulgurator („iš žaibo“);
  • Jupiter Latarius („lotynų dievas“)
  • Jupiter Lucetius („iš šviesos“)
  • Jupiter Pluvius („lietaus siuntėjas“)
  • Jupiter Stator („stovintis“)
  • Jupiter Terminus arba Jupiter Terminalus („sienų gynėjas“).
  • Jupiter Tonans („griausmavaldis“)
  • Jupiter Victor (vedė romėnų armijas į pergales)
  • Jupiter Summanus („naktinio griausmo siuntėjas“)
  • Jupiter Feretrius („nunešantis šalin (karą)“)
  • Juptier Optimus Maximus („aukščiausias ir didingiausias“)
Romėnų mitologija