Supernova

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Supernova – paskutinė žvaigždės gyvavimo stadija. Tai sprogstanti žvaigždė, kurios šviesumas staiga padidėja kelis šimtus milijonų kartų (daugiau kaip 20 ryškių). Priklausomai nuo žvaigždės masės, skiriamos I ir II tipo supernovos. Sprogusios supernovos vietoje atsiranda ūkas (pluoštinis ūkas arba plerionas) ir susiformuoja neutroninė žvaigždė arba juodoji skylė.

Skirtingai nuo novų, supernovos sprogimas galingesnis, be to, skirtingas sprogimo mechanizmas.

Keplerio supernova SN1604
Keplerio supernova SN1604

Turinys

[taisyti] I tipo supernovos

Spektre nėra H Balmerio serijos linijų.

Dvinarė sistema, kurios viena komponentė – baltoji nykštukė, kurios masė – didesnė nei 1,44 Saulės masės (Čandrasekaro riba). Baltosios nykštukės branduolys kolapsuoja, jame prasideda sprogstamoji atomų branduolių sintezė, ir staigus energijos padidėjimas susprogdina žvaigždę.

[taisyti] Ia tipo supernovos

Si II linija 615.0 nm

[taisyti] Ib tipo supernovos

He I linija 587.6 nm

[taisyti] Ic tipo supernovos

Silpnos He linijos, arba jų visai nėra.

[taisyti] II tipo supernovos

Spektre yra H Balmerio serijos linijos.

II tipo supernovomis tampa didelės (masė – didesnė nei 10 Saulės masės) žvaigždės, susidarius jų gelmėse geležiniam branduoliui ir pasibaigus termobranduolinėms reakcijoms. Toks branduolys kolapsuoja ir, priklausomai nuo masės, virsta neutronine žvaigžde arba juodaja skyle.

[taisyti] Žymėjimas

Supernovos žymimos raidėmis SN, po to – atradimo metai ir dviejų lotyniškų skaičių kombinacija, reiškiančia supernovos atradimo eilės numerį: SN1987cj.


Žymesnių sprogusių supernovų sąrašas

Žvaigždynas Žybsnio metai Didžiausias ryškis
žybsnio metu
Nuotolis (šm)
Kentauras 185 -6? < 6 500
Šaulys 386 1 > 16 000
Skorpionas 393 -1 > 20 000
Vilkas 1006 -8 – -10 ~3 000
Tauras 1054 -6 ~5 800
Kasiopėja 1181 0 ~26 000
Kasiopėja 1572 -4 ~10 000
Gyvatnešis 1604 -2,5 ~15 000
Kasiopėja 1667 ? ~9000