Ragena
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ragena (lot. cornea) – skaidrus priekinės akies dalies dangalas, laužiantis šviesos spindulius. Centrinė ragenos dalis 0,6-0,8 mm, periferijoje – 1,0-1,2 mm storio. Ragena yra skaidri, turinti apie 75 proc. vandens, sudaryta iš skaidrių skaidulų ir ragenos ląstelių. Rageną sudaro penki sluoksniai:
- daugiasluoksnis epitelis;
- priekinė elastinė membrana;
- ragenos stroma (substantia propria corneae);
- užpakalinė elastinė membrana (membrana Descemeti);
- užpakalinis ragenos epitelis (epithelium posterius corneae).
Kraujagyslių ragena neturi, ją maitina priekinės krumplyninės arterijos; ją inevruoja krumplyniniai nervai. Ragena gali labai jautriai reaguoti į įvairius dirgiklius. Ji padeda išlaikyti akies obuolio formą, praleidžia į akį šviesos spindulius ir juos laužia maždaug 43 dioptrijų galia.
[taisyti] Ragenos ligos
Dažnesni ragenos yra įvairūs uždegimai – keratitai, formavmosi ydos (pvz., maža ragena, didelė ragena, kūgiška ragena) ir degeneracijos. Ragena gali būti persodinama (keratoplastika).
- Keratitas
[taisyti] Nuorodos
![]() |
Žmogaus organų sistemos | ![]() |
Ragena - Odena - Rainelė - Vyzdys - Krumplynas - Gyslainė - Tinklainė - Regos nervas - Stiklakūnis - Lęšiukas - Vokai - Junginė - Ašaros |
||
Serija: Žmogaus anatomija |