Gyslotis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Plantago | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Plaukuotasis gyslotis (Plantago media) |
||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Gyslotis (lot. Plantago, angl. Plantains, vok. Wegeriche) – gyslotiečių (Plantaginales) eilės gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos augalų gentis.
Genties pavadinimas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio planta – letena ar padas, nes prie žemės prisiploję lapai primena kojų padų pėdsakus.
Daugiametis augalas, turintis belapius žiedynkočius, o lapai susitelkę į skrotelę. Žiedai sutelkti varpo pavidalo žiedyne. Vaisius – dėžutė.
Gentyje yra apie 200 rūšių, paplitusių beveik visame Žemės rutulyje. Lietuvoje auga šios rūšys:
- Plačialapis gyslotis (Plantago major)
- Plaukuotasis gyslotis (Plantago media)
- Siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata)
- Smiltyninis gyslotis (Plantago psyllium, sin. Plantago arenaria)
Visos jos turi gydomųjų savybių.