Jonas Karolis Chodkevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Kretingos dvarą ir prie jo esančio miesto vardą pirmasis labiausiai išgarsino, žymiausias XVII a. pradžios LDK karo ir valstybės veikėjas Jonas Karolis Chodkevičius. Pasak Kretingos muziejaus istorijos skyriaus vedejo J. Kanarsko, Kretingos dvaras buvo mėgstamiausia jo valda, nes 1620 m. jo paties parašytame testamente prašė palaidoti jį Kretingoje, šalia žmonos Sofijos Mieleckos bei vaikų . Valdant karo vadui J.K.Chodkevičiui Kretinga tapo svarbiu prekybos punktu su Prūsija bei katalikybę platinančiu centru, prieš tuo metu iš kaimyninių valstybių sklidusį protestantizmą. 1602 m. grafas su žmona, norėdami atitraukti gyventojus nuo pagonybės ir apsaugoti nuo plintančio protestantizo iš Prūsijos, dvaro žemėje pastatė pirmąją medinę bažnyčią, kurioje įkurdino pasikviestus bernardinų vienuolius ir užrašė jiems tris valakus dvaro žemių bei gaunamų rinkliavų dalį . Pamatęs, vienuolių pasisekimą, liepė ruošti statybinę medžiagą naujo vienuolyno statybai, kuris pradėtas 1605 m. Iki 1617 m. užbaigti statyti nauji mūriniai vienuolynas ir bažnyčia. . Mūrinių vienuolyno ir bažnyčios pastatymui Chodkevičius paskyrė Kretingos dvaro 12-os metų pajamas. Iki tol buvusi kaimu, 1598 m. Kretinga jau vadinama miesteliu, o netrukus, 1609 m. šalia dar statomų vienuolyno ir bažnyčios, J. K. Chodkevičius įkūrė Karolštato miestą, t.y. Kretingą, tačiau šis miesto pavadinimas neprigijo. Naujai įkurtam miestui tais pačiais metais sausio 23 d. buvo suteikos Magdeburgo teisės bei herbas, kuriame pavaizduota Švč. Mergelė Marija su kūdikiu Jėzumi ant rankų . Suteiktos teisės miestiečiams leido naudotis įvairiomis privilegijomis, rengti prekymečius ir turgus . Prabėgus metams po šių Magdeburgo teisių suteikimo, 1610 m. grafo rūpesčiu Karolštate (Kretingoje) pradėjo veikti pirmoji mieste pradinė (parapinė) mokykla . Be to, Kretingos bernardinų bažnyčios rūsyje, po didžiuoju altoriumi, J. K. Chodkevičius įsirengė šeimos mauzoliejų, jame palaidojo savo du sūnus, seserį bei pirmąją žmoną Sofiją. Šalia jų buvo pasilikęs vietą ir sau, tačiau jo antroji žmona Ana Aloyzė Ostrogska palaidojo jį savo valdose Ostroge (Ukraina) . Galima teigti, kad grafai Chodkevičiai ne vien valdė jiems paskirtas teritorijas, bet ir rūpinosi miestiečių ir miestų gerove: įkūrė naujus miestus (Kretingą, Skuodą), statė juose naujus pastatus (bažnyčias, vienuolynus) bei steigė mokyklas, skatino prekybos ir amatų vystymąsi Žemaitijoje išrūpindami miestams teises ir privilegijas. Didžiausias šios giminės nuopelnas – 1602–1617 m. išaugęs seniausias Žemaitijoje bernardinų ordino vienuolynas Kretingoje, kuris ilgą laiką buvo priešakinė katalikybės tvirtovė protestantiškosios Prūsijos pasienyje. Turbūt, dėkingumo ir prisiminimo ženklan Jono Karolio Chodkevičiaus vardu kretingiškiai pavadino vieną iš pagrindinių senojo Kretingos miesto gatvių. Po J.K.Chodkevičiaus mirties, 1621 m. jo valdomos teritorijos perėjo į jo vienintelės dukros Onos Scholastikos Chodkevičiūtės rankas.