Albanija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Albanijos respublika (Albanija; albaniškai Shqipëria, erelių žemė) – valstybė pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodkalnija šiaurėje, Serbija šiaurės rytuose, Makedonija rytuose ir Graikija pietuose. Vakarinius šalies krantus skalauja Adrijos jūra, o pietvakariuose – Jonėnų jūra.
|
|||||
![]() |
|||||
Valstybinė kalba | albanų | ||||
Sostinė | Tirana | ||||
Didžiausias miestas | Tirana | ||||
Valstybės vadovai | Alfred Moisiu
Prezidentas
Fatos Nano
Premjeras
|
||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
28 748 km² (138) 4,7% |
||||
Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
3 581 655 (126) 124,59 žm./km² (59) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 20,21 mlrd. $ (113) 5 600 $ (95) |
||||
Valiuta | Lekas | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC+2 UTC+3 |
||||
Nepriklausomybė Paskelbta
|
1912 lapkričio 28 |
||||
Valstybinis himnas | Albanijos himnas | ||||
Interneto kodas | .al | ||||
Šalies tel. kodas | 355 |
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Albanijos istorija
Dabartinių albanų protėviai ilyrai į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Nuo 167 m. pr. m. e. romėnai įsigalėjo visame Balkanų pusiasalyje, vėliau dabartinė Albanija pateko į Bizantijos imperijos valdžią. Otomanai Albaniją valdė 1385–1912 m. Albanijos nepriklausomybė buvo paskelbta 1912 lapkričio 28 d. Antrojo pasaulinio karo metu Albanija patyrė Italijos ir kiek vėliau Vokietijos okupacijas. Po karo Komunistų partijos sekretoriui Enver Hoxhai pavyko įvairiais būdais išsaugoti šalies vientisumą. Po pirmųjų demokratinių rinkimų 1992 m. pradėtos ekonominės ir demokratinės reformos, jas, tiesa, nekaip sekėsi įgyvendinti. Tuo pačiu metu dėl investicijų kompanijų apgaudinėjimų prasidėjo bankrotai, ginkluoti maištai. Anarchija buvo pristabdyta tik tarptautinių organizacijų dėka.
Albanija apibūdinama kaip besivystanti demokratija, valstybę vis dar kamuoja korupcija, organizuotas nusikalstamumas, didelis nedarbo lygis.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Albanijos politinė sistema
1992 metais įvykę visuotiniai rinkimai formaliai panaikino komunistinį rėžimą šalyje, tačiau faktiškai tai buvo padaryta 1998 m. priėmus naują konstituciją, kuri pakeitė 1991 m. balandį priimtą laikinąjį pagrindinį šalies įstatymą.
Albanija – parlamentinė respublika. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų parlamentui (Kuvendi), sudarytam iš 140 tautos atstovų. Šimtą iš jų šalies piliečiai renka pagal daugumos atstovavimo principą, kitus 40 – pagal partijų sąrašus (proporcinis atstovavimas). Parlamento nariai renkami ketverių metų kadencijai. Prezidentas renkamas parlamento penkerių metų kadencijai. Teisminė valdžia – Konstitucinis ir Aukščiausiasis teismai.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Albanijos apygardos
Albanija suskirstyta į 36 apygardas (rrethe). Kelios apygardos sudaro grafystę – grafysčių yra 12. Sostinė Tirana turi specialų statusą.
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Albanijos geografija
Didžiausi Albanijos miestai (tūkst.gyv. 2001 m.):
- Tirana (299,3)
- Elbasanas (Elbasan; 101,3)
- Duresas (Durrës; 98,4)
- Škoderis (Shkodër; 84,3)
- Vliorė (Vlorë; 81,0)
- Korčė (Korçë; 69,3)
- Fieras (Fier; 51,7)
- Beratas (Berat; 48,7)
- Liušnė (Lushnjë; 38,5)
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Albanijos ekonomika
Demokratines ir ekonomines reformas, rinkos ekonominės plėtojimą Albanija pradėjo viena paskutiniųjų vidurio ir rytų Europoje, šalis yra vadinama viena neturtingiausių Europos valstybių. 1992 m. po demokratinių rinkimų pradėtos ekonominės reformos, privatizacija, teisinės bazės kūrimas. Rezultatai pranoko lūkesčius: augo BVP, stabilizavosi lekas, bet 1995 m. (daugiausiai dėl piramidinių schemų – investuotojų apgaudinėjimų) reformos pradėjo strigti. Pastaraisiais metais Albanijos ekonomika atsigavo, siekiama pritraukti investicijų, nors mokesčių, nuosavybės įstatymų, bankininkystės reformos vystosi lėtai, plėtrai itin trukdo daug kur įsigalėjusi korupcija.
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Albanijos demografija
2006 m. surašymo duomenimis, Albanijoje buvo 3,581 milijono gyventojų. Ketvirtadalis iš jų – jaunesni nei 15 metų, 9% sudaro vyresni nei 64 metų gyventojai. Tai jauna šalis. Albanija – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios gimstamumo rodikliai didesni už mirtingumo (15,11 gimimų ir 5,22 mirčių tūkstančiui gyventojų). Kūdikių mirtingumo rodiklis – vienas didžiausių Europoje (skirtingais duomenimis – 20–22 mirčių tūkstančiui kūdikių; tai beveik dešimt kartų didesnis nei Singapūre ir beveik tiek pat kartų mažesnis nei Angoloje).
Etninės grupės: albanai – 95 %, graikai – 3%, vlach čigonai, sebai, makedoniečiai, bulgarai – 2%
Religijos: 70% Albanijos gyventojų yra musulmonai, 20 % ortodoksų, 10 % katalikų.
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Albanijos kultūra
[taisyti] Kita Informacija
- Albanijos ryšiai
- Albanijos transportas
- Albanijos karinės pajėgos
- Albanijos tarptautiniai santykiai
- Albanijos šventės
[taisyti] Nuorodos
Šalių sąrašas | Europa |
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija |