Buriatija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Buriatijos Respublika
Республика Бурятия
Буряад Республика
   
Buriatijos vėliava Buriatijos herbas
Buriatijos vėliava Buriatijos herbas
Image:RussiaBuryatia2007-01.png
Sostinė Ulan Udė
Plotas

- visas
- % vandenys

15 vieta

- 351 300 km²
- 6,0

Populiacija

- gyventojų skaičius
- tankumas

56 vieta

- 969 146 (2005)
- 2,8/km²

Politinis statusas Respublika
Federalinė apygarda Sibiro federalinė apygarda
Ekonominis regionas Rytų Sibiras
Oficiali kalba rusų, buriatų
Vadovas Leonidas Potapovas
Himnas Buriatijos himnas

Buriatija (rus. Бурятия), Buriatijos respublika (Республика Бурятия) – yra Rusijoje, pietrytiniame Sibire. Pietuose ribojasi su Mongolija, rytuose – su Čitos sritimi, šiaurėje ir vakaruose – su Irkutsko sritimi, pietvakariuose – su Tuva. Sostinė – Ulan Udė.

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagal 1703 m. sutartį, pasirašytą caro Petro I, Buriatija laisvu noru įstojo į Rusijos imperiją. 1923 m. buvo suformuota Buriatijos-Mongolijos ASSR. 1937 m. nuo Buriatijos atskirtos Ust Ordos ir Agos Buriatų automoninės apygardos. 1958 m. teritorija pertvarkyta į Buriatijos ASSR. Nuo 1992 m. Buriatija – Rusijos federacinė respublika.

[taisyti] Geografija

Buriatija išsidėsčiusi Užbaikalėje. Pietvakariuose sieika Rytų Sajaną (aukščiausia vieta – Munku Sardyko k., 3491 m). Užbaikalėje iškilusi sudėtinga kalnų sistema: Stano kalnynas, Vitimo plokščiakalnis, Chamar Dabano, Barguzino kalnagūbriai. Iš viso kalnuotos sritys užima 80% respublikos ploto. Klimatas vidutinių platumų; ryškiai kontinentinis. Būdingos šaltos speiguotos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -24°C, liepos 17°C. Per metus iškrinta apie 300 mm kritulių. Visą vakarinę Buriatiją užima vienas didžiausių Azijos ežerų – Baikalas. Į jį teka Selengos, Barguzino, Aukštutinės Angaros upės. Šiaurės rytuose teka Vitimas su savo intakais. Amžinas įšalas. Net 4/5 respublikos paviršiaus dengia taiga (maumedžiai, kedrai, kėniai). Pietuose yra stepių ir miškastepių.

[taisyti] Ekonomika

Buriatijoje gausu naudingų iškasenų: volframo, molibdeno, aukso, polimetalų rūdų, akmens ir rusvųjų anglių, geležies rūdų, boksito, apatitų, asbesto, grafito. Medienos, mašinų gamybos pramonė, žvejyba. Yra Gusinooziorsko ŠE.

[taisyti] Miestai

Pietų Buriatijos kraštovaizdžiai
Pietų Buriatijos kraštovaizdžiai

Buriatijoje yra 6 miestai:

  • Ulan Udė – 352,6 tūkst. gyv. (2006 m.)
  • Severobaikalskas – 25,8
  • Gusinooziorskas – 25,4
  • Kiachta – 18,8
  • Zakamenskas – 13,0
  • Babuškinas – 4,9

Kitos didesnės gyvenvietės:

  • Selenginskas – 16,1
  • Tonelnas – 10,7
  • Onochojus – 10,6
  • Zarečnas – 10,2

[taisyti] Administracinis skirstymas

Kraštovaizdžiai į pietus nuo Ulan Udės
Kraštovaizdžiai į pietus nuo Ulan Udės

Respublika padalinta į 21 rajoną. Yra 6 miestai, 29 miesto tipo gyvenvietės ir 614 kaimų.

  • Barguzino rajonas
  • Baunto rajonas
  • Bičiuros rajonas
  • Džidos rajonas
  • Jeravinsko rajonas
  • Zaingrajevo rajonas
  • Zakamensko rajonas
  • Ivolgino rajonas
  • Kabano rajonas
  • Kižingos rajonas
  • Kurumkano rajonas
  • Kiachtos rajonas
  • Mujos rajonas
  • Muchoršibiro rajonas
  • Okos rajonas
  • Pribaikalės rajonas
  • Severobaikalsko rajonas
  • Selengos rajonas
  • Tarbagatajaus rajonas
  • Tunkos rajonas
  • Chorino rajonas

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Buriatija – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušetija | Kabardino-Balkarija | Karelija | Chakasija | Komių Respublika | Kalmukija | Karačajų-Čerkesija | Marių Respublika | Mordovija | Šiaurės Osetija | Jakutija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Krasnodaras | Krasnojarskas1 | Permė | Primorjė | Stavropolis
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Čita | Irkutskas2 | Ivanovas | Kaliningradas | Kaluga | Kamčiatka3 | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tomskas | Tula | Tverė | Tiumenė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas | Jaroslavlis
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Aga Buriatija | Čiukotka | Chantų Mansija | Koriakija2 | Nenecija | Ust-Orda Buriatija1 | Jamalas
  1. 2008 m. sausio 1 d. Ust-Orda Buriatija bus prijungta prie Irkutsko srities.
  2. 2007 m. liepos 1 d. Kamčiatkos sritis ir Koriakija bus sujungtos į Kamčiatkos kraštą.
Federalinės apygardos
Centrinė | Tolimieji Rytai | Šiaurės Vakarai | Sibiras | Pietūs | Uralas | Pavolgis