Wikipedia:Naudingi resursai/Šveicarija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

GEOGRAFIJA

Dažnai sakoma, kad Šveicarija yra Europos širdis. Geografiniu požiūriu tai nėra tiesa. Tačiau pagrindinis kelias, jungiantis šiaurinę ir pietinę Europą veda per Alpes. Šveicarija šiaurėje ribojasi su Vokietija ir Austrija, rytuose – Lichtenšteinu, pietuose – Italija ir vakaruose – Prancūzija. Tai reiškia, kad trys svarbios Europos kultūros susitinka Šveicarijoje –to pasekmė vokiškai, prancūziškai ir itališkai kalbantys regionai. Šveicarijos plotas – 41,285kv.km. Šveicarijai būdingas aukštas gyventojų tankumo lygis – 176 gyv. viename km2. Gyventojų išsidėstymas pakankamai skiriasi atskiruose regionuose, pvz. Alpėse gyvena tik 10% visų gyventojų. Nuo šiaurės link pietų Šveicarija tęsiasi 220 kilometrų. Traukiniu šis atstumas įveikiamas per 4 val., o automobiliu per 3val. Nuo rytinės sienos iki vakarinės yra 350km.

KLIMATAS

Vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį. Būdingos šiltos, drėgnos vasaros ir saulėtos žiemos. Vid. sausio temperatūra Ženevoje yra +1, Berne – 0, Ciuriche - -1,5 laipsnių pagal Celsijų. Vid. liepos mėn. temperatūra Ženevoje - +19, Ciuriche - +17,5, Berne - +18,5 laipsnių pagal Celsijų.

GYVENTOJAI

Šveicarijoje gyvena 7,3 milijono gyventojų – tik daugiau nei tūkstantoji dalis visos populiacijos.

KALBA

VALSTYBINĖS KALBOS – vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų. „Sienos“ tarp kalbų oficialiai nustatytos, t.y. tam tikrame regione viena iš valstybinių kalbų yra ne tik šnekamoji, bet ir turi prioritetą mokyklose, spaudoje, administracijoje. Akcentuotina, kad vokiečių kalbą pirmąja laiko 65 procentai šalies gyventojų. Tęsiant kelionę po Šveicariją valstybinių kalbų vartojimas gali pasikeisti 2,3 ar net 4 kartus.

ADMINISTRACINĖ SISTEMA

Šveicarija – mažiausia federacinė valstybė. Tačiau jos 26 kantonai ir 4 valstybinės kalbos paverčia šią šalį pakankamai sudėtinga valstybe.


APIE KĄ TURĖTUMĖTE PAGALVOTI IŠVYKDAMI Į ŠVEICARIJĄ?

REGISTRACIJOS PROCEDŪRA Tam kad patekti į Šveicariją, turite pateikti galiojantį tapatybės nustatymo dokumentą tokį kaip pasas ar identifikacinė kortelė. Jums nereikia vizos.

Jūsų atvykimas į Šveicariją Kirtus Šveicarijos sieną, jeigu ketinate apsigyventi šioje valstybėje, Jūs paprastai per 8 dienas turite užregistruoti savo atvykimą gyvenamosios vietos bendruomenėje (home commune). Bet kuriuo atveju, privalote užregistruoti savo atvykimą anksčiau nei pradedate dirbti. Bendruomenė perduos Jūsų dokumentus kantono oficialioms valdžios institucijoms, kurios apsvarstys Jūsų prašymą ir atsiųs leidimą gyventi.

Jeigu Jūs jau turite formalią darbo sutartį, tai praneškite apie tai gyvenamosios vietos bendruomenei - per 8 dienas nuo atvykimo į Šveicariją ir pateikite šiuos dokumentus: -galiojančius tapatybės nustatymo dokumentus (savo ir Jus lydinčių asmenų); - sveikatos draudimo sertifikatą - paso nuotrauką (savo ir Jus lydinčių asmenų); - civilinės būklės aktus (pvz. santuokos liudijimą); - darbo sutartį.

Jeigu ieškote darbo praneškite gyvenamosios vietos bendruomenei per 8 dienas nuo atvykimo ir pateikite visus prieš tai paminėtus dokumentus, išskyrus darbo sutartį.

Jums nereikalingas leidimas gyventi pirmiems 3 darbo paieškos Šveicarijoje mėnesiams. Jeigu darbo paieška trunka ilgiau nei trys mėnesiai (arba jeigu Jūs eksportavote savo bedarbio pašalpą) Jūs turite kreiptis į valdžios institucijas dėl leidimo pasilikti kitiems 3 mėnesiams.

Pensininkai ir studentai Jeigu ketinate pasilikti Šveicarijoje ilgiau nei 3 mėnesius, Jums reikalingas leidimas. Jūsų vietos bendruomenė suteiks visą informaciją dėl atvykimo ir buvimo šalyse sąlygų priklausomai nuo Jūsų situacijos. Suteiktas leidimas gyventi galioja visoje Šveicarijos teritorijoje, bet turite informuoti valdžios institucijas apie esminius gyvenamosios vietos pasikeitimus. Leidimas bus išduotas, jeigu: -turite pakankamai piniginių lėšų patenkinti savo ir kitų šeimos narių poreikius; - turite sveikatos ir nelaimingų atsitikimų draudimą buvimo šalyje metu.

LEIDIMAS GYVENTI Šveicarijos ir ES susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo numato: - trumpalaikį leidimą gyventi (iki 364 dienų) ir - 5 metų leidimą gyventi.

Trumpalaikis leidimas gyventi (L leidimas) Norint gauti trumpalaikį leidimą gyventi, Jūs turite turėti darbo sutartį trumpesniam nei 12 mėnesių periodui. Prašymą dėl trumpalaikio leidimo gyventi darbdavys pateikia kantono darbo rinkos institucijoms. Jūs gausite trumpalaikį leidimą gyventi darbo sutarties trukmei. Pateikus naują darbo sutartį, galite kreiptis dėl naujo trumpalaikio leidimo gyventi išdavimo. Jeigu darbo sutarties trukmė yra trumpesnė nei vieneri metai, leidimas bus išduota profesinės veiklos trukmei. Beje, turite prisiminti, kad jeigu atvykote į Šveicariją iki 2004-05-31d. teikti paslaugas trumpesniam nei 90 darbo dienų periodui, Jūs turite kreiptis ir dėl darbo leidimo, ir dėl leidimo gyventi.

Leidimas gyventi (B leidimas) Jeigu turite darbo sutartį, kurios trukmė yra metai arba ilgiau, arba sutartis neterminuota, Jūs gausite leidimą gyventi 5 metams. Šis leidimas yra garantija profesinio ir geografinio mobilumo, kuris leis Jums, pasitaikius galimybei, priimti kitą darbo pasiūlymą, pakeisti darbo vietą ar susikurti pačiam sau darbo vietą. Tam kad gauti šį leidimą, turite atlikti tuos pačius veiksmus kaip ir norint gauti trumpalaikį leidimą. Pateikus metų ar ilgesnę darbo sutartį, Jūsų leidimas gyventi bus pratęstas 5 metų ribose. Tačiau pratęsimas gali būti apribotas metams, jei Jūs prieš savo valią, buvote bedarbis daugiau nei 12 mėnesių iš eilės.

Susikūrimas darbo vietos (self-employment)

Jūsų, kaip ES piliečio statusas, teoretikai leidžia Jums apsigyventi Šveicarijoje ir čia įkurti savo verslą. Sąlygos yra skirtingos priklausomai ar Jūs turite L ar B leidimą gyventi. 

Pasienio darbuotojų statusas (G leidimas) Esminiai pasikeitimai Šveicarijos teisės normose, susiję su pasienio darbuotojais yra šie: - buvimo vieta (gyvenimas) 6 mėnesius pasienio regione nėra privaloma; - visi ES piliečiai turi „priėjimą“ prie pasienio darbuotojo statuso. Nereikalaujama, kad asmuo būtų kaimyninės valstybės pilietis; - kasdieninė pareiga sugrįžti namo yra pakeista savaitine pareiga grįžti; - vietoj anksčiau buvusių 1 metų; - turite galimybę įkurti savo verslą;

Jeigu ieškote darbo Šveicarijoje Jums nereikia leidimo gyventi, jeigu ketinate pasilikti Šveicarijoje 3 mėnesius. Jeigu darbo paieška tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius (arba jeigu eksportavote bedarbio pašalpą), Jūs turite kreiptis į buvimo vietos bendruomenę dėl leidimo gyventi, kuris galios kitus 3 mėnesius darbo paieškos tikslu. Šie leidimas nėra kvotos objektas. Remiantis dvišaliais susitarimais šie leidimai nesuteikia teisės gauti socialinės paramos išmokas iš šalies šeimininkės.

Neaktyvūs asmenys (pensininkai ir studentai) Jūsų būsimos gyvenamosios vietos bendruomenės valdžia suteiks Jums visą informaciją apie leidimą gyventi. Leidimas gyventi galioja visoje Šveicarijoje, tačiau turite pranešti valdžios institucijoms apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Iš principo norint gauti leidimą gyventi turi būti įvykdytos 2 sąlygos: -turite turėti pakankamai finansinių lėšų patenkinti savo ir šeimos narių poreikius; -turite turėti sveikatos ir nelaimingų atsitikimų draudimą.

Jūsų pirmasis kaip neaktyvaus asmens leidimas gyventi bus išduotas 5 metų periodui. Jeigu esate studentas, tai be paminėtų dviejų leidimo gyventi gavimo sąlygų Jūs turite įrodyti, kad pagrindinė Jūsų buvimo Šveicarijoje priežastis – studijuoti ir kad esate įtrauktas į universiteto ar pripažinto aukštojo mokslo koledžo reguliarių studentų sąrašus.

APSIGYVENIMAS

Dabartinė būstų rinkos situacija Deja, šiuo metu palyginti sunku rasti idealų būstą, ypatingai jeigu norite gyventi viename iš pagrindinių miestų. Tačiau tikimasi, kad 2004 metais situacija pagerės. Nuompinigiai svyruoja priklausomai nuo vietovės ir gyvenamųjų patalpų dydžio. Žemiau esanti lentelė pateikia trumpą suvestinę apie nuompinigių vidurkį priklausomai nuo kambarių skaičiaus.

Kambarių skaičius Nuompinigiai (Šveicarijos frankais) 1 kambarys 600 2 kambariai 820 3 kambariai 970 4 kambariai 1220 5 kambariai 1550

Idealaus buto ar namo paieška Ieškant galite: - išnaršyti nekilnojamo turto skelbimų puslapius vietiniuose, regioniniuose ir nacionaliniuose laikraščiuose; - peržvelgti internetinius puslapius, nesispecializuojančius butų paieška; - susisiekti su bendruomenės, kurioje ketinate gyventi, atstovais (dauguma Šveicarijos bendruomenių turi atnaujinamus laisvų butų toje bendruomenėje sąrašus); - tiesiogiai susisiekti su nekilnojamo turto kompanijomis.

Nekilnojamo turto pirkimas Jeigu Jūs esate ES valstybės narės ar EFTA narės pilietis, Jūs iš esmės turite tas pačias teises pirkti nekilnojamą turtą kaip ir bet kuris šveicaras. Tačiau turite turėti leidimą gyventi.

ŠVIETIMAS

Šveicarijos švietimo sistema Švietimo sistema atspindi Šveicarijos valstybinę santvarką (federalizmas). Tai reiškia, kad nėra nei federalinės švietimo ministerijos, nei nacionalinio švietimo departamento. Šveicarijos švietimo sistema susideda iš tokių lygių: 1. Ikimokyklinis lygmuo. Ikimokyklinio ugdymo institucija – vaikų lopšelis. Jų tipai atskiruose regionuose skiriasi. 2. Pradinis lygmuo. Pradinio mokymosi laikotarpis skirtinguose kantonuose svyruoja nuo 4 iki 6 metų. Privalomas mokymasis visuose kantonuose susideda iš pradinio lygmens ir žemesnio vidurinio lygmens. 3. Vidurinis lygmuo. Šis lygmuo susiskaido į žemesnį vidurinį ir aukštesnį vidurinį lygmenis. Žemesnis vidurinis lygmuo apima privalomą mokymąsi nuo 6 iki 9 klasės. Po 9 klasių privalomo mokymosi vaikai tęsia mokslus aukštesniame viduriniame lygyje. Aukštesnis vidurinis lygmuo apima neprivalomą mokymąsi. Mokyklos teikia arba bendrą išsilavinimą arba profesinį. 4. Trečios pakopos lygmuo. Egzistuoja 3 rūšys trečios mokymo pakopos įstaigų: -kantonų universitetai ir federaliniai politechnikos koledžai/institutai; - taikomųjų mokslų universitetai; - aukštosios technikos mokyklos. 5. Suaugusiųjų mokymas. Kaip taisyklė – dauguma kursų yra organizuojami privačių institucijų.

Kaip geriau integruotis į Šveicarijos švietimo sistemą? Atvykę iš užsienio ir norintys integruotis į Šveicarijos švietimo sistemą vaikai privalo daug ir atkakliai dirbti. Vaikai ir jaunesni kaip 16 metų asmenys, turintys kalbinių problemų, gali maksimum vienerius metus lankyti specialią integralinę klasę. Šios klasės tikslas – padėti vaikams ir paaugliams įvaldyti kalbą ir geriau integruotis į Šveicarijos visuomenę.

Mokyklos paieška Jeigu Jūs ieškote savo vaikui ikimokyklinės ugdymo įstaigos, pradinės ar žemesnės vidurinės mokyklos, rekomenduotina susisiekti su gyvenamosios vietos bendruomenės atstovais arba kreiptis tiesiai į mokymo įstaigą. Jeigu kreipiatės į mokymo įstaigą, pasiimkite su savimi leidimą gyventi ir sveikatos draudimo pažymėjimą. Dėl kitų mokyklų ir kolegijų paieškos – reikia kreiptis tiesiai į jas.

Privačios mokyklos Privačios Šveicarijos mokyklos turi gerą reputaciją. Tačiau kokybė kainuoja.

Tarptautinės mokyklos Jeigu norite, kad vaikas lankytų tarptautinę mokyklą (pvz. vokiečių, prancūzų) geriausia patarimo kreiptis į Jūsų šalies ambasadą.


GYVENIMO SĄLYGOS

Politinė sistema Šveicarija yra federalinė, demokratinė valstybė. Federalinė konstitucija ir kantonų Konstitucijos garantuoja politinių teisių įgyvendinimą. Užsienio politikoje Šveicarija laikosi neutraliteto principo. Įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas atlieka vieninga federalinė Asamblėja, kuri susideda iš dviejų rūmų lygiomis teisėmis: Valstijų taryba (46 deputatai atstovaujantys kantonus) ir Valstybinė taryba (200 deputatų atstovaujantys visus piliečius). Vieninga federalinė Asamblėja išrenka 7 narius iš Federalinės tarybos ir iš jų išrenka federalinį prezidentą. Aukščiausia teisminė institucija – Federalinis Aukščiausias Teismas, kurio būstinė yra Lozanoje. Federalinis draudimo teismas, kurio būstinė yra Liucernoje, nagrinėja socialinės apsaugos bylas. Kiekvienas iš 26 kantonų turi savo Konstituciją, vyriausybę ir teismus. Federalinių valdžios institucijų galios nustatytos federalinėje Konstitucijoje. Apytiksliai 2900 municipalitetų turi daugiau ar mažiau politinės autonomijos.

Žmonių teisės Kaip ir kitų demokratinių valstybių piliečiai, šveicarai renka atstovus, veikiančius piliečių vardu. Beje, Šveicarija suteikia teisę jos piliečiams tiesiogiai dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Priklausomai nuo problemos žmonės gali pateikti savo nuomonę dviem būdais: piliečių iniciatyva bei referendumu.

Administracinė struktūra Tuo metu kai dauguma valstybių turi 20 ar net 30 ministerijų, Šveicarijoje yra tik 7 federaliniai departamentai: - užsienio reikalų departamentas; - vidaus reikalų departamentas; - teisingumo ir policijos departamentas; - aplinkos, transporto, energetikos ir komunikacijų departamentas; - ekonomikos departamentas; - gynybos, visuomenės apsaugos ir sporto departamentas; - finansų departamentas.

Teisinė sistema Visi svarbesni 19 amžiaus civilinės teisės kodeksai Europoje remiasi romėnų teise. Ne išimtis ir Šveicarijos privatinė teisė. Tačiau Šveicarijos teisė neapsiriboja privatine teise, bet taip apima viešąją teisę, kuri skyla į dvi šakas: administracinę ir baudžiamąją teisę. Šios abi šakos yra stipriai paveiktos Vokietijos teisės. Šveicarijos teisingumo sistema susideda iš trijų rūšių teismų: civilini, administracinių ir baudžiamųjų teismų. Šiuo metu kiekvienas kantonas turi nuosavus baudžiamo proceso ir civilinio proceso kodeksus. Federalinis Aukščiausias Teismas, kuris yra aukščiausia teisingumo institucija šalyje, nagrinėja bylas kaip trečios instancijos teismas.

MOKESČIAI

Šveicarijoje pajamų mokestis yra mokamas federacijai ir kantonams bei savivaldybėms. Dėl šios priežasties 26 Šveicarijos kantonuose mokesčių našta skiriasi. Kaip taisyklė, mokesčių mokėtojas kiekvienais metais turi deklaruoti mokestines pajamas.

Kai yra numatytas bruto atlyginimas, socialinės apsaugos įmokos išskaičiuotos taip: - nedarbo draudimas – 1,25% iki 106800 Šveicarijos frankų atlyginimo, 0,5%- jei atlyginimas yra tarp 206 801 ir 267 000 Šveicarijos frankų. - senatvės draudimas, invalidumo draudimas – 5,05%. -nelaimingų atsitikimų draudimas – apytiksliai 0,8%.

PAJAMOS IR PRAGYVENIMO KAŠTAI

Remiantis 2001m. federalinės statistikos tarnybos atlikto tyrimo dėl pajamų ir vartojimo rezultatais, galima teigti, kad mėnesinis pajamų vidurkis šveicarų namų ūkiuose siekė 8797 Šveicarijos frankų (CHF), tuo tarpu išlaidos siekė 7912 CHF.

Pajamos Darbas yra pagrindinis namų ūkio pajamų šaltinis, kiti pajamų šaltiniai yra įvairios išmokos (pvz. pensijos), turtas, nuoma. Pagrindinės išlaidų sritys – būstas, draudimas, mokesčiai ir maistas.

Pragyvenimo kaštai Nėra bandoma paslėpti fakto, kad Šveicarija – viena iš brangiausių valstybių Europoje. Tai patvirtina EUROSTAT tyrimas atliktas 2001m. pavasarį 31 „senojo žemyno“ valstybėje. Pvz. tam, kad įsigyti tą patį pirkinių krepšelį šveicaras turi mokėti 26% daugiau nei prancūzas ir 63% daugiau nei ispanas. Šios aukštos vartojimo prekių kainos yra iš dalies dėl santykinai didelių atlyginimų. Ekspertai tikisi, kad dvišalio susitarimo tarp Šveicarijos ir ES išdavoje kainos pamažu pradės kristi.

PIRKINIAI

Kaimo vietovėse Subjektyvi apsipirkimo patirtis rodo, kad egzistuoja dideli regioniniai skirtumai. Kaimuose ir kaimų vietovėse dažnai yra parduotuvės, kurios nesiūlo supermarketų prekių, tačiau jose gausus pasirinkimas maisto produktų. Tokios mažos parduotuvės nedirba pietų pertraukos metu ir penktadienį po pietų. Parduotuvės veikia ne vėliau kaip iki 16val. šeštadieniais ir nedirba sekmadieniais.

Miestuose Prekių pasirinkimas yra žymiai didesnis. Parduotuvių darbo laikas lankstesnis, dauguma jų dirba ir pietų pertraukos metu. Prekiaujama didele įvairove prekių ir dauguma mados namų, tokių kaip Mango, Esprit, H&M ir C&A turi savo filialus visuose didesniuose miestuose. Šveicarijos virtuvė vis labiau internacionalėja. Atsiranda vis daugiau kulinarijos parduotuvių, besispecializuojančių italų, ispanų ar azijiečių maiste. Parduotuvės miestuose paprastai ilgiau dirba trečiadieniais (paprastai dirba iki 21val.). Tai atspindi tradicinį „vakaro apsipirkimą“.

Apsipirkimo centrai Šveicarijoje jaučiamas prekybos centrų perteklius. Šie centrai dažniausiai išsidėstę lengvai pasiekiamose vietose tik už miesto centro. Prekybos centrų pavyzdžiai – Schonbuhl (Berne), Centre Avry (Friburge), Balexert (Ženevoje).

Geležinkelio stotys Stotyse veikia iki vėlumos bei sekmadieniais dirbančios parduotuvės. Priklausomai nuo stoties dydžio galite įsigyti ne tik maisto prekių, bet ir gėlių, drabužių, vaistų ir pan.

Degalų kolonėles Daugumoje degalų kolonėlių parduodamas ne tik kuras, bet ir maistas bei gėrimai. Nors kaina dažnai yra aukštesnė nei vidurkis, tačiau kolonėlių privalumas – ilgesnis darbo laikas (paprastai 365 dienas per metus nuo 8 iki 22val.). Beje, Šveicarijoje vis labiau populiarėja apsipirkimas internetu

BŪSTAS

Situacija nekilnojamo turto rinkoje yra pakankami sunki, ypač dėl galimybės išsinuomoti butą. Dažniausiai Jums teks būti pakankami įkyriu ir kantriu kol rasite tai, ko norite. Nuomos kaina skiriasi priklausomai nuo apskrities, vietovės ir būsto dydžio. Darbuotojai, įdarbinti žemės ūkyje ir viešbučių versle, paprastai yra darbdavių aprūpinami būstu. Kartais taip būna ir su kitų profesijų atstovais, pvz. sodininkais, mėsininkais, kepėjais. Darbuotojas, kuris gyvena toliau nuo darbo vietos, gali išsinuomoti kambarį su baldais– vienam žmogui priklausomai nuo vietos ir patogumų nuoma gali svyruoti nuo 300 iki 400 CHF per mėnesį.

SVEIKATOS APSAUGA

Ambulatorinė medicininė priežiūra teikiama gydytojų privačiose klinikose, arba valstybinių ligoninių ambulatoriniuose skyriuose. Pacientai iš esmės gali pasirinkti gydytoją pagal savo pageidavimus ir naudotis visų reikiamų specialistų paslaugomis.

Kantonai ir municipalitetai teikia mokyklose medicinines paslaugas- atliekamas reguliarus vaikų patikrinimas, vykdomas vaikų imuninės sistemos monitoringas, vaikai skiepijami.

Stomatologinės paslaugos paprastai atliekamos stomatologų, besiverčiančių individualia veikla arba viešose stomatologinėse klinikose. Pagrindinis privalomas draudimas padengia tik būtinų priemonių išlaidas (dažniausia chirurgo). Mokyklose tikrinama vaikų dantų būklė ir patariama dėl būtinų priemonių, už kurias kaip taisyklė, turi sumokėti pacientas.

Šeimos medicininė priežiūra pastaruoju metu vis labiau auga. Šių paslaugų teikimas yra minucipaliteto veiklos sritis, kuri dažnai deleguojama privatiems subjektams. Beveik kas treti vaistai leidžiami parduoti yra įtraukti į „specialių vaistų“ sąrašą, galimų įsigyti tik pagal receptą, kurių kaina yra padengiama pagal privalomo pagrindinio draudimo schemą. Neįtrauktų į minėtą sąrašą vaistų kainą turi apmokėti pacientas arba, kur įmanoma, papildomas draudimas. Praktikuojančių gydytojų tankumas Šveicarijoje yra žemesnis nei europinis vidurkis. Tai taip pat galioja ir stomatologams.

Draudimas Nuo 1996m. reikalaujama, kad visi asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Šveicarijoje, turėtų pagrindinį draudimą. Draudimo įmoka skiriasi priklausomai nuo kantono ir draudimo bendrovės. Draudimo įmokos dydis nepriklauso nuo pajamų, bet mažas pajamas gaunančios šeimos ir asmenys gauna paramą iš kantonų. Apdraustas suaugęs asmuo privalo sumokėti per metus įstatyminę 203 Šveicarijos frankų įmoką, ambulatorinio gydymo ir vaistų išlaidoms padengti. Apie 40% gyventojų draudžiasi neprivalomu papildomu draudimu didesniam patogumui hospitalizacijos atveju. Nuo 1984m. reikalauja, kad kiekvienas darbuotojas draustųsi privalomu nelaimingų atsitikimų draudimu, kuris padengia nelaimingų atsitikimų darbe, kitų nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų padarinius. Beje, nuo 1959m. gyventojai turi mokėti privalomą invalidumo draudimą.

VAIRUOTOJO PAŽYMĖJIMAS

Jeigu Jūs jau turite vairuotojo pažymėjimą, Jums reikia užsiregistruoti gyvenamosios vietos kantono Kelių eismo ofise per 12mėn. nuo atvykimo į Šveicariją dienos ir kreiptis dėl turimo vairuotojo pažymėjimo pakeitimo į šveicarišką. Jeigu ketinate pasilikti Šveicarijoje trumpiau nei 12 mėnesių, tai Jums nereikia įsigyti šveicariško vairuotojo pažymėjimo.

Jeigu dar neturite vairuotojo pažymėjimo, tai, sulaukę 18 metų amžiaus, galite kreiptis į gyvenamosios vietos kantono Kelių transporto ofisą dėl besimokančio vairuoti teisų. Šios teisės išduodamos asmenims, išlaikiusiems teorinių žinių testą. Kai kreipiatės dėl testo, turite pateikti dokumentą, įrodantį, kad sėkmingai baigėte skubios medicininės pagalbos kursus. Kai išlaikėte teorinių žinių testą, galite kreiptis dėl praktinio vairavimo testo atlikimo.

DARBO SĄLYGOS

Įsidarbinimo sąlygos „senųjų“ ES valstybių narių piliečiams Skirtingai nei ES, kur darbo rinka jau visiškai liberalizuota, Šveicarijos darbo rinka atveriama palaipsniui. Pirmenybės teikimas nacionaliniams darbuotojams ir tikrinimas darbo ir apmokėjimo sąlygų tęsis iki 2004m. gegužės 31d. Iki 2007m. gegužės 31d darbo leidimų kvota remiasi kasmetinių 15 000 naujų ilgalaikių ir 115 500 trumpalaikių leidimų gyventi išdavimu. Jeigu pereinamojo dviejų metų laikotarpiui (iki 2004m. gegužės 31d.) darbdavys pageidauja pirmenybę teikti darbuotojui – užsieniečiui, o ne šveicarui, tai jis kompetetingoms valdžios institucijos privalo įrodyti, kad nėra pajėgus surasti atitinkamos kvalifikacijos šveicaro darbuotojo. Nacionalinių darbuotojų pirmenybės darbinant principas neteks galios nuo 2004m. gegužės 31d, kartu baigsis darbo ir atlyginimo sąlygų patikrinimas. Šveicarija nori užtikrinti, kad laisvas darbuotojų judėjimas nesukeltų socialinio dempingo ir atlyginimų sumažėjimo nacionaliniams darbuotojams. Kiekybinis apribojimas ES valstybių narių piliečiams, norintiems dirbti Šveicarijoje, bus panaikintas nuo 2007m. gegužės 31d. Iki 2009m. birželio Šveicarija turi nuspręsti ar pratęsti susitarimą dėl laisvo judėjimo. Jeigu sprendimas bus teigiamas, laisvas judėjimas tarp Šveicarijos ir ES pilnai bus įgyvendintas 2014m. birželio mėnesį.

Leidimų sistema

Šveicarija nuo 1998 m. lapkričio 1d. taiko dvigubų leidimų sistemą. Tai numatyta iš vienos pusės, užtikrinant pirmenybę darbuotojams iš ES valstybių narių,  o iš kitos pusės – paremiant leidimų ribojimą ne ES piliečiams. 

DARBO PAIEŠKA

Jeigu Jūs esate pilietis ES valstybės narės, turite keletą galimybių ieškotis darbo:

EURES 
Pagrindinė EURES tinklo, kuris buvo įsteigtas siekiant palengvinti darbuotojų judėjimo laisvę 18EEE valstybių, funkcija yra informuoti potencialiai mobilius darbuotojus apie darbo galimybes, gyvenimo ir darbo sąlygas atskirose valstybėse. 
Yra apie 500 EURES patarėjų visoje EEE ir jie maloniai atsakys į visus Jūsų klausimus apie laisvą darbuotojų judėjimą. Užmegzti kontaktus Jūs galite dviem būdais:
-kreipdamiesi į savo teritorinę darbo biržą;
-pasinaudodami EURES tinklalapiu.

Darbo paieška internetu

Jūsų kompiuteris suteikia Jums neribotas darbo paieškos galimybes. Daugybė aktualių internetinių puslapių leidžia ieškotis darbdavio neišeinant iš namų (CV siuntimas e-mailu ir pan.). 

Darbo paieška naudojantis spauda

Daugybė Šveicarijos laikraščių ir žurnalų reguliariai savo leidinio puslapiuose arba prieduose pateikia informaciją apie regiono laisvas darbo vietas. Pvz.

darbo vietų skelbimai laikraštyje Tages – Anzeiger (antradieniais ir ketvirtadieniais); darbo vietų skelbimai laikraštyje Bund (trečiadieniais); laikraščio Le Temps priedas „Emploi et formalion“ (penktadieniais); laikraščio 24heures priedas „Emploi“ ( ketvirtadieniais).

Vietinė darbo paieška Jeigu nesusiradote darbo vietos prieš atvykdamas į šalį, galite kreiptis į: - regiono užimtumo tarnybą; - įdarbinimo tarnybas; - tiesiai į darbdavį.

Kreipimosi forma Tam kad pradžioje nesumažinti įsidarbinimo šansų, turite įsitikinti, kad kreipimosi dokumentai yra tinkami ir pilnai sutvarkyti (dokumentai pateikiami viena iš oficialių kalbų arba anglų kalba). Paprastai darbdaviui pateikiama: - motyvacinis laiškas (ne ilgesnis kaip 1puslapis); - CV; - kiekvieno diplomo kopija.

Kreipimosi į darbdavį dokumentai yra Jūsų „vizitinė kortelė“. Tai pirminio kontakto su potencialiu darbdaviu užmezgimo būdas. Taigi, jeigu Jūs norite įgyti pranašumo prieš kitus konkurentus ir darbdavį paskatinti su Jumis susitikti, turite vadovautis tam tikromis taisyklėmis ir įsiklausyti į specialistų patarimus.

Keletas patarimų dėl: dokumentų darbdaviui. Įsitikinkite, kad pateikiate visus būtinus dokumentus ir kad jie adresatą pasieks nesuplėšyti ir nesutepti. Atminkite – pirmas įspūdis yra dažniausiai lemiamas. motyvacinio laiško. Motyvacinis laiškas yra pagrindinė priemonė, suteikianti būsimam darbdaviui informaciją apie Jūsų ketinimus, išsilavinimą, profesinę patirtį ir tinkamumą. Turite parodyti susidomėjimą darbu. Juk norite, kad Jūsų motyvacinis laiškas įtikintų, kad esate idealus kandidatas laisvai darbo vietai užimti. Dėl to būkite informatyvus, demonstruokite rimtą susidomėjimą, sužadinkite gavėjo domėjimąsi Jumis ir nepamirškite nurodyti asmeninių bruožų. Jūs neturėtumėte dvejoti išdėstant Jūsų viltis, susijusias su šiuo darbu, pabrėžti privalumus ir, jeigu būtina, apaiškinti, kodėl keičiate darbo pobūdį. Motyvacinis laiškas neturėtų būti ilgesnis nei vienas A4 formato lapas. Pabaigoje, įsitikinkite, kad nėra stiliaus ir rašybos klaidų. CV. Paprastumas, glaustumas ir tikslumas - tai raktiniai Jūsų CV žodžiai. CV turėtų būti informacijos „lobynas“ ir susidėti iš šių dalių;

-asmeninių duomenų;
-išsilavinimo;
-kalbų mokėjimo lygio;

- darbo kompiuteriu įgūdžių; - kompetencijos sričių; - karjeros informacijos; - hobbi; - rekomendacijų.

DARBO SUTARČIŲ SUDARYMAS Įmonės ir darbuotojo sutartinės sąlygos yra išdėstytos individualiose įdarbinimo sutartyse. Pagrindinis principas – sutarčių sudarymo laisvės - galioja, jei laikomasi teisinių reikalavimų ir kolektyvinių darbo sutarčių. Priimta, kad šalims reikia užfiksuoti tik tuos susitarimus, kurių neapima galiojantis kolektyvinis susitarimas arba kolektyviniame susitarime numatytas sąlygų pasirinkimas.

Code of Obligations 319 str. apibrėžia individualų įdarbinimo kontraktą taip: 1. Individualiu įdarbinimo kontraktu darbuotojas įsipareigoja terminuotą ar neterminuotą laiką dirbti darbdavio naudai, o darbdavys įsipareigoja mokėti užmokestį pagal darbo laiką arba atliktą darbą. 2. Kiekvienas kontraktas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrą valandų skaičių, nepilną ar pilną darbo dieną, turi būti traktuojamas kaip individualus įdarbinimo kontraktas. Žvelgiant iš teisinių pozicijų, įdarbinimo kontraktas neprivalo būti tam tikros konkrečios formos. Todėl jis gali būti sudarytas žodžiu. Tačiau dėl tam tikrų tikslų visgi įdarbinimo kontraktą geriau sudaryti raštu. Akcentuotina, kad rašytinės sutarties struktūra gali būti nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

Teisinės darbuotojo pareigos: asmeninis darbo atlikimas; priklausančių užduočių tikslus ir lojalus vykdymas; viršvalandžiai; bendrų nurodymų ir instrukcijų laikymasis; atsakomybė už žalą, tyčia ar dėl neatsargumo padarytą darbdaviui.

Kai kurios darbdavio pareigos: darbo užmokesčio mokėjimas; darbo užmokesčio mokėjimo laiko parinkimas; išmokos nedarbingumo metu; darbo instrumentų, priemonių suteikimas; darbuotojo asmens apsauga; savaitinio laisvo laiko, atostogų, laisvo laiko pomokyklinei veiklai jauniems žmonėms suteikimas.

Kiti svarbūs įdarbinimo sutarties elementai: - bandomasis periodas negali viršyti 3 mėnesių; - kontraktas neapima amoralių ir neteisinių veiklų; - įspėjimo apie sutarties nutraukimą periodai.

Kolektyvinė darbo sutartis Kolektyvinė darbo sutartis yra rašytinis susitarimas, sudaryta vieno ar daugiau darbdavių ar jų atstovų ir darbuotojų asociacijų (profesinių sąjungų). Ši sutartis apima darbo santykių sąlygas tarp darbdavio ir darbuotojo.

Įdarbinimo kontrakto pakeitimas/papildymas Įdarbinimo kontraktas gali būti papildytas, pvz. tokiomis sąlygomis:

-dėl darbo laiko, darbo sąlygų, premijavimo taisyklių, vidinio draudimo konkuruoti ir pan. 

Teisės norminiai aktai reikalauja, kad pramoniniame sektoriuje būtų pateiktas vidinių taisyklių priedas. Šios taisyklės gali apimti sveikatos apsaugos sąlygas bei nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją, jeigu būtina, elgesio tvarką įmonės viduje. Jos iškabinamos gerai matomoje vietoje arba išdalijamos visiems darbuotojams.

ATLYGINIMAS Gyvenimo lygis Šveicarijoje pakankamai aukštas. Svarbiausių vartojimo prekių kainos žymiai aukštesnės nei ES valstybių vidurkis. Jūs taip pat pastebėsite, kad asmeninė sveikatos draudimo įmoka gali būti labai aukšta.

Atlyginimo lygis Tačiau Šveicarijoje ne tik pragyvenimo išlaidos siekia brangiausių ES valstybių lygį, bet tai galioja ir atlyginimams. Atlyginimo lygis pastebimai skiriasi atskiruose ekonomikos sektoriuose. Tam tikruose sektoriuose, pvz. finansai ir draudimas, darbo užmokestis staigiai augo ekonominio pakilimo metais. Tačiau nuo tada buvo ir smunkančių koreliacijų. Žvelgiant iš visų ekonomikos sektorių pozicijų, atlyginimai nežymiai kilo nuo 1990m. pradžios.

Atlyginimų sistemos Atlyginimai Šveicarijoje nustatyti pagal darbo stažą. Tačiau darbdaviai tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje vis daugiau pereina prie su darbo rezultatais susijusio užmokesčio. Moterų atlyginimas nepriklausomai nuo kvalifikacijos yra žemesnis nei vyrų, tačiau politikai ir socialiniai partneriai siekia pašalinti tokią diskriminaciją.

DARBO LAIKAS Savaitinis darbo laikas Pagal Šveicarijos teisę maksimalus savaitinis darbo laikas tarnautojams, dirbantiems pramonės įmonėse, ofiso darbuotojams, techniniam personalui ir kitiems tarnautojams, įtraukiant pardavėjus didelėse mažmeninio pardavimo įmonėse, yra 45 valandos. Aukščiausia riba kitiems darbuotojams - 50 valandų darbo savaitė. Remiantis statistikos duomenimis 2002m. savaitės darbo laiko vidurkis Šveicarijos įmonėse siekė 41,5 valandas.

Darbo laiko organizavimas Darbo laiko organizavimas - darbdavio reikalas, tačiau darbdavys turi laikytis įstatymo reikalavimų (poilsio pertraukėlės, atostogos ir pan.) ir pasiteirauti darbuotojo požiūrio prieš nustatant darbo tvarkaraštį. Taigi, į darbuotojo poreikius turi būti kiek įmanoma atsižvelgta.

Viršvalandžiai Viršvalandžiai neturi viršyti pagal teisės normas nustatyto darbo laiko ir turi būti, kaip taisyklė, apmokami 125% koeficientu arba pagal susitarimą su darbdaviu kompensuota laisvu laiku.

Specialus apmokėjimas Teisė į specialių apmokėjimą atsiranda dirbus naktį, sekmadienį ir atostogų metu.

KASMETINĖS ATOSTOGOS Pagal Šveicarijos teisę, kasmetinės atostogos yra fundamentali teisė, kurią darbdavys privalo suteikti kiekvienam darbuotojui.

Atostogų trukmė Pagal teisės normas minimali kasmetinių atostogų trukmė yra: - 4 savaitės darbuotojams ir stažuotojams, jaunesniems nei 20 metų. - 5 savaitės darbuotojams ir stažuotojams, sulaukusiems 20metų ir vyresniems. Ši minimali trukmė gali būti susitarimu prailginta. Pvz. kolektyviniai darbo kontraktai dažnai numato ilgesnes atostogas, ypač darbuotojams, turintiems atitinkamą darbo stažą ar sulaukusiems tam tikro amžiaus. Iš kitos pusės, atostogos gali būti sutrumpintos jeigu asmuo ilgą laiką nedirbo dėl užsitęsusios ligos, turėjo ilgas neapmokomas atostogas arba dėl kitų priežasčių.

Kitos sąlygos Pagal bendrą taisyklę, atostogos suteikiamos už einamuosius darbo metus. Mažiausiai dvi atostogų savaitės turi būti nepertraukiamos laiko prasme. Už atostogas yra mokama. Atostogos negali būti pakeistos finansine kompensacija arba kitomis išmokomis.


MOTINYSTĖS ATOSTOGOS Motinystės atostogos kaip tokios šiuo metu neegzistuoja Šveicarijoje (išskyrus Ženevos kantoną).

Nors yra „motinystės apsaugos“ sistema, ji reguliuojama keletu skirtingų teisinių instrumentų. Dėl to realybė dažnai yra komplikuota ir gali skirtis iš esmės priklausomai nuo profesijos ir vietovės. Tačiau Šveicarijos teisė draudžia dirbti motinoms pirmas 8 savaites po gimdymo. Nuo 9 iki 16 savaitės pabaigos motina gali dirbti tik jei ji pati sutinka. Tęstinio atlyginimo dydis motinystės metu priklauso nuo išdirbto laiko trukmės. Atlyginimas yra mokamas mažiausiai 3 savaites pirmaisiais darbo metais. Tęstinio mokėjimo periodas auga „pro rata“ su darbo stažu pasiekdamas daugumoje atvejų 16 savaičių . Darbdavys gali naudoti motinystės draudimą. Šis draudimas, kuris dažnai nustatytas kolektyvinėje sutartyje, numato iki 16 savaičių kasdieninį mokėjimą, kuris siekia 80%normalaus kasdienio darbo užmokesčio. Šveicarijos teisės normos numato ir kitas moterų apsaugos nėštumo ir vaikų priežiūros metu (maitinimo krūtimi laikas, apsauga dėl atleidimo iš darbo ir pan.).

NEDARBINGUMAS Bendra taisyklė – darbdavys reikalauja medicininės pažymos dėl neatvykimo į darbą dėl ligos trukusios ilgiau nei 3 dienas iš eilės. Teisės normos reikalauja, kad darbdavys tam tikrą laiko periodą mokėtų darbuotojui, kuris dėl ligos negali atlikti savo pareigų. Išskyrus kai ilgesnis periodas yra nustatytas abipusiu susitarimu, darbo sutartimi ar kolektyviniu darbo susitarimu, visais kitais atvejais darbdavys privalo mokėti atlyginimą 3 savaites pirmaisiais darbo metais ir vėliau ilgesnį periodą priklausomai nuo to, kiek ilgai asmuo jau dirba ir kitų svarbių aplinkybių.

ĮDARBINIMO PABAIGA Terminuotos darbo sutartys Šios rūšies sutartys nustoja galioti pasibaigus sutartam periodui. Tačiau jeigu terminuota sutartis po sutarto termino pasibaigimo tęsiasi, laikoma, kad ji tapo neterminuota sutartimi.

Neterminuotos darbo sutartys Šios rūšies sutartys yra sudaromos neapibrėžtam periodui ir jos gali būti nutrauktos abiejų šalių laikantis įspėjimo apie nutraukimą terminų arba sutartos darbo sutarties nutraukimo datos. Šalis (jeigu kita šalis to reikalauja) privalo iš anksto įspėti kitą šalį apie darbo sutarties nutraukimą išdėstant tokio poelgio pagrindus raštu. Priešingu atveju darbuotojas arba darbdavys gali bet kuriuo metu sutarti, kad įdarbinimo sutartis turi pasibaigti. Išankstinis įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą: 1. Išbandymo periodu. Abi šalys gali nutraukti sutartį bet kuriuo metu laikantis 7 dienų įspėjimo termino. Tačiau galimi atskiri rašytiniai susitarimai dėl įspėjimo periodo išbandymo metu. 2. Po išbandymo periodo. Sutartis gali būti nutraukta įsigaliojant nutraukimui bet kurio mėnesio pabaigoje. Tokiu atveju turi būti laikomasi tokių iš ankstinio įspėjimo periodų: 1 mėnuo pirmaisiais darbo metais, 2 mėnesiai antrais- devintais darbo metais, 3 mėnesiai – tolimesniais darbo metais. Šie periodai gali būti pakeisti rašytiniu susitarimu arba individualioje ar kolektyvinėje darbo sutartyje.

SOCIALINĖ APSAUGA

E FORMOS Šveicarija naudoja modifikuotą formų versiją su pastabomis būdingomis šiai šaliai. Šios formos išduodamos ir jas galite gauti atitinkamose draudimo įstaigose.

LIGOS DRAUDIMAS Apdrausti asmenys Ligos draudimas yra privalomas kiekvienam asmeniui, gyvenančiam Šveicarijoje. Suaugę ir vaikai apdraudžiami individualiai. Kiekvienas asmuo apsigyvenantis Šveicarijoje privalo per 3 mėnesius nuo atvykimo į šalį įsigyti ligos draudimo poliusą. Darbdavys netarpininkauja, kiekvienas asmuo turi pats susisiekti su draudimo kompanija ir susitvarkyti draudimą.

Draudimo kompanijos Pagrindinį sveikatos draudimą siūlo daug privačių ir valstybinių draudimo kompanijų. Visose kompanijose išmokos yra praktiškai identiškos, tačiau įmokos gali skirtis. Kiekvienas asmuo gali pasirinkti kompaniją pagal savo pageidavimą.

Įmokos Kiekvienas asmuo individualiai moka įmokas, kurios nepriklauso nuo pajamų, bet svyruoja priklausomai nuo draudimo kompanijos, gyvenamosios vietos ir draudimo tipo.

Išmokos natūra Privalomas ligos draudimas apmoka/padengia medicinines paslaugas, susijusias su ligos atveju (jei nepadengia nelaimingų atsitikimų draudimas) ir motinyste. Draudimo poliusas padengia stacionarinį ir ambulatorinį gydymą ir gydytojo išrašytus vaistus. Kaip taisyklė – stomatologinio gydymo išlaidų šis draudimas nepadengia.

Išmoka pinigais Draudimas dėl netekimo kasdieninių pajamų nėra privalomas. Tačiau atsižvelgiant į darbo sutarties trukmę ir kolektyvinį darbo susitarimą toks draudimas gali būti privalomas.

MOTINYSTĖS DRAUDIMAS Motinystės draudimas nėra privalomas. Akcentuotina, kad darbo teisės normos draudžia moterims dirbti 8 savaites po gimdymo. Darbdavys įpareigotas tęsti moteriai atlyginimo mokėjimą. Privalomas pagrindinis ligos draudimas padengia gydymo, susijusio su nėštumu, gimdymu ir tolimesniu sveikimu, išlaidas. Toks gydymas apima priešgimdyminę ir pogimdyminę apžiūrą, gimdymą, patarimus dėl maitinimo krūtimi, med. seselės paslaugas, kūdikio buvimą ligoninėje kartu su mama. Darbdavys ir darbuotojas gali pasirinkti draudimą, padengiantį pajamų netekimą, kuris pakeičia pareigą pagal darbo teisės normas mokėti moteriai atlyginimą ligos ir motinystės atveju. Šiuo atveju remiantis teisės normose nustatytomis sąlygomis pajamų netekimas yra padengimas 16 savaičių, iš kurių 8 turi būti po gimdymo. Darbdavys, kolektyvinis darbo susitarimas ar kantono valdžios institucijos gali leisti tėčiui vaiko gimimo proga pasiimti keletą dienų atostogų.

INVALIDUMO DRAUDIMAS Teisė į invalidumo išmoką susijusi su pagrindine valstybine invalidumo draudimo schema (AI, pirmas ramstis), profesinių įmokų planu (PP, antras ramstis) ir tam tikrais atvejais su individualiu draudimu (trečias ramstis).

Neįgalūs asmenys arba kurie priklauso padidintos rizikos grupei tapti neįgaliais turi teisę į AI reabilitacijos priemones (pagrindinis draudimas) tie, kiek tos priemonės įgalintų juos susigrąžinti ar imtis naudingos darbinės veiklos arba pagerinti savo darbingumą. Tokios išmokos apima medicininį gydymą, profesines priemones, specialų lavinimą ir priežiūrą nedarbingiems vyresniems nei 20 metų asmenims. Esant tam tikroms aplinkybėms yra mokami pinigai išlaikymui. Taikytinas šioje situacijoje principas – asmuo bus geriau integruotas taikant minėtas priemones nei mokant jam pensiją.

Bet kuris asmuo, turintis pastovų mažiausiai 40% nedarbingumą arba jeigu jis per metus vidutiniškai 40% nepajėgus dirbti, turi teisę į AI pensiją (pagrindinis draudimas).

Jeigu nedarbingumas siekia 66,66%, tai asmuo turi teisę į pilną pensiją, jei 50% - į pusę standartinės pensijos, jei 40% - į ketvirtadalį standartinės pensijos. Tam kad įvertinti nedarbingumo laipsnį, pajamos uždirbtos nedarbingumo pradžioje, medicininis gydymas ir reabilitacija yra lyginama su pajamomis, kurias asmuo uždirbtų, jeigu nebūtų neįgalus.

Asmenys, kurių nedarbingumas siekia mažiausia 50% ir kurie apsidraudę pagal profesinės išmokos planą (antras ramstis) turi teisę į invalidumo pensiją, mokamą pagal minėto plano sąlygas. Mažiausia 50% nedarbingumas suteikia asmeniui teisę į „pusiau pensiją“. Asmenys turintys nedarbingumo laipsnį nuo 66% gauna pilną pensiją.

Išmoka invalidumo atveju skiriama ir apsidraudus individualiu draudimu (trečias ramstis). Įgijimo į išmoką sąlygos priklauso nuo draudimo poliuso.

SENATVĖS DRAUDIMAS Teisė į senatvės pensiją susijusi su pagrindiniu valstybiniu senatvės ir išlaikytinių draudimu (AVS, pirmas ramstis), profesinių įmokų planu (PP, antras ramstis) ir tam tikrais atvejais su individualiu senatvės draudimu (trečias ramstis). Vyrai, sulaukę 65 metų amžiaus ir moterys, sulaukę 63 metų (nuo 2005m. – 64m.) turi teisę gauti AVS pensiją, jeigu jie mokėjo įnašus mažiausiai vienerius pilnus metus. Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal santykinį pajamų vidurkį ir metų skaičių, kai asmuo mokėjo įnašus. Pajamas sudaro visos uždirbtos pajamos plius pinigai už vaikų auginimą ir priežiūrą. Pajamos, kurias sutuoktiniai uždirbo vedybinio gyvenimo metu yra padalinamos kiekvienam po 50%. Pilna pensija mokama tada, kai asmuo įmokas mokėjo visą periodą, t.y. jis mokėjo tiek pat metų kiek ir kiti jo vienmečiai.

Minimali mėnesinė pensija – 1,055Sfr., maksimali mėnesinė pensija – 2,110Sfr. Vedusiai porai bendra pensijos forma išmokama pinigų suma negali viršyti 3,165Sfr. Esant tam tikroms aplinkybėms pensija gali būti mokama asmeniui dar nesulaukusiam pensijinio amžiaus. Šiuo atveju mokama nuo 3,4% iki 6,8% mažesnė pensija. Sulaukęs pensijinio amžiaus asmuo gali pensijos mokėjimą nusikelti nuo 1 iki 5 metų vėlesniam periodui. Tada išmokama 5,2% - 31,5% padidinta pensija. Be to, papildomų ir vaikų pensijų mokėjimas gali būti perleistas sutuoktiniui. Nedarbingi asmenys taip pat gauna nedarbingumo išmoką. Visi norintys gauti pensiją turi kreiptis kompensavimo fondų įstaigas.

Tie, kuri apsidraudę pagal profesinių įmokų planą (PP) turi teisę į atitinkamą senatvės pensiją. Kiekvienas asmuo gaunantis metines pajamas nuo 25 320Sfr. iki 75,960Sfr. turi pareigą mokėti įmokas pagal profesinių įmokų planą. Vyrai, sulaukę 65 metų amžiaus, ir moterys, sulaukę 63 metų, turi teisę gauti PP pensiją. Asmuo turi teisę į pilną pensiją, jeigu jis reguliariai nuo 25m. amžiaus iki pensijinio amžiaus suėjimo mokėjo įmokas į fondą. Yra galimybė gauti pensiją anksčiau nei sukanka pensijinis amžius. Egzistuoja galimybė vietoj kasmėnesinės pensijos gauti vienkartinę išmoką.

NAŠLIŲ IR NAŠLAIČIŲ PENSIJOS Našlys ir našlė, kurie turi vieną ar daugiau vaikų tuo metu kai sutuoktinis miršta arba vaikų neturinti našlė, kuri yra vyresnė nei 45 metų ir santuokoje su vyriu išgyveno 5metus turi teisę į našlės/našlio pensiją pagal AVS schemą. Esant tam tikrom aplinkybėms išsiskyrę asmenys taip pat turi teisę pretenduoti į šią pensiją. Našlys gali pretenduoti į pensiją tik iki tol, kol jauniausias vaikas sulauks 18 metų. Teisė į našlio/našlės pensiją automatiškai dingsta jei asmuo susituokia ar miršta.

Vaikai, kurių tėtis ar motina mirė, gali pretenduoti į našlaičio pensiją pagal AVS schemą. Jeigu miršta abu tėvai, vaikas gali pretenduoti į dvi našlaičio pensijas. Teisė į našlaičio pensiją automatiškai dingsta sulaukus 18 metų arba 25 metų, jeigu asmuo iki tol visą laiką mokėsi bei mirus.

Našlės/našlio pensija yra 80%, o našlaičio pensija – 40% senatvės pensijos, į kurią velionis būtų turėjęs teisę. Jeigu apsidraudęs asmuo mokėjo įnašus pagal AVS schemą visą periodą, tai našlės/našlio pensija sudaro nuo 844Sfr.iki 1 688Sfr. per mėnesį. Jeigu našlaitis turi teisę į dvi našlaičio pensijas, tai bendra mėnesinė išmokama suma neturi viršyti 1266Sfr.

Pagal profesinių įmokų schemą išlaikytiniems asmenims taip pat išmokama pensija po apdrausto asmens mirties. Moteris turi teisę į našlės pensiją, jeigu ji turi vieną ar daugiau išlaikomų vaikų arba ji jau yra sulaukusi 45 metų ir santuokoje išgyveno mažiausiai 5 metus. Nuosavi ir globojami vaikai turi teisę į našlaičio pensiją. Našlės pensija nemokama sudarius naują santuoką. Teisė į našlaičio pensiją automatiškai dingsta sulaukus 18 metų arba 25 metų, jeigu asmuo iki tol visą laiką mokėsi bei jeigu asmuo mažiausia 66,66% yra nedarbingas. Našlės pensija sudaro 60%, o kiekvieno našlaičio 20% viso invalidumo pensijos, kurią būtų gavęs miręs asmuo.

Apsidraudus individualiu draudimu taip pat egzistuoja galimybė gauti išlaikytinių pensijas.

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ DRAUDIMAS Nelaimingų atsitikimų draudimas apima nelaimingus atsitikimus darbe ir ligas, kurių priežastimi yra darbo sąlygos. Šis draudimas taip pat apima nelaimingus atsitikimus ir nedarbe, jeigu darbuotojas dirba mažiausia 8 valandas per savaitę.

Apdrausti asmenys

Šis draudimas yra privalomas samdomiems darbuotojams, tačiau neprivalomas savarankiškai dirbantiems asmenims. 

Draudimo įmokos Dalį draudimo įmokos, kuri padengia nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas, moka darbdavys, o likusią dalį, kuri padengia nedarbinius nelaimingus atsitikimus moka darbuotojas.

ŠEIMOS PAŠALPA Šveicarijoje mokamos tokios išmokos: I. Federaliniame lygmenyje: Vaikų pašalpa asmenims, įdarbintiems žemės ūkyje, ir nedidelių ūkių ūkininkams, jeigu jų pajamos per metus neviršija 30 000Sfr. Papildoma šeimos pašalpa minėtiems asmenims, dirbantiems žemės ūkyje.

II. Kantonų lygmenyje: Pašalpa mokama po vaiko gimimo (ne visuose kantonuose). Pinigai vaikų išlaikymui (visuose kantonuose). Įvaikinimo pašalpa (ne visuose kantonuose). Mokymosi pašalpa(ne visuose kantonuose). Šeimyninė pašalpa (ne visuose kantonuose).

BEDARBIO PAŠALPA Apdrausti asmenys Visi dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie dirba savarankiškai arba jau yra sulaukę įstatyminio pensijinis amžiaus, turi būti apdrausti draudimu nuo nedarbo. Pusė įmokos moka darbdavys, kitą pusę – darbuotojas.

Teisės gauti bedarbio pašalpą sąlygos: -2 metų laikotarpyje prieš tapdamas bedarbiu ir registruodamas užimtumo tarnyboje asmuo turi - mažiausia 12mėnesių dirbti ir mokėti draudimo nuo nedarbo įmokas; -pretendentas turi būti užimtumo tarnybos „akiratyje“ ir tuo pačiu metu pats aktyviai ieškoti darbo; - pretendentas turi būti pasiruošęs priimti darbo pasiūlymą.

Bedarbio pašalpos dydis Bedarbio pašalpa sudaro 70% Jūsų pajamų vidurkio, apdrausto draudimu nuo nedarbo per paskutiniuosius 6 mėnesius. Tam tikrais atvejais bedarbio pašalpa siekia 80%. Teisė gauti pašalpą atsiranda po 5 dienų įrodžius nedarbo faktą.

Kreipimosi procedūra Kiekvienas norintis pretenduoti į bedarbio pašalpą turi kreiptis į artimiausią užimtumo tarnybos ofisą pirmą nedarbo dieną. Tolimesnės tipinės būtinos sąlygos – lankyti regioninėje užimtumo tarnyboje konsultacijas ir kontrolines sesijas du kartus per mėnesį.

Bedarbio pašalpą moka pašalpų mokėjimo biuras, kurį, užsiregistravęs užimtumo tarnyboje, asmuo gali laisvai pasirinkti.