Pilkapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pilkapis, pilkapiai, „(su)piltas kapas“ – senovės baltų laidojimo vieta.

Gali būti atskiras pilkapis, keletas pilkapių arba ištisas jų kompleksas.

Pilkapių sampiluose paprastai būna akmenų; pilkapiai gali turėti ištisus akmenų vainikus.

Pilkapiai yra archeologijos paminklai, įtraukiami į kultūros vertybių, lankytinų vietų sąrašus, dalykinius žinynus. Jais rūpinasi Paminklosaugos tarnybos. Tam tikra teritorija gali būti paskelbiama archeologiniu draustiniu, ribojamos veiklos bei lankymosi režimas.

[taisyti] Žiūrėkite taip pat

Pilkapynas, piliakalnis.