Krucifiksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Krucifiksas
Krucifiksas

Krucifiksas (lot. crucifixus – nukryžiuotasis) – tapyta ar skulptūrinė prikalto Kristaus fugūra, atvaizdas.

[taisyti] Istorija

Atsirado VI a. Bizantijos dailėje. Ankstyvuosiuose krucifiksuose Kristus vaizduojamas su ilga tunika ir karūna, nuo XI a. – apnuogintas, kenčiantis, su erškėčių vainiku. Būdinga gotikos, renesanso, baroko, taip pat senajai liaudies dailei.

[taisyti] Ypatumai

Naudojamas Romos katalikų, kai kurių liuteronų ir anglikonų. Rytų ortodoksai krucifikaciją vaizduoja ikonose. Kai kurios protestantų šakos teikia pirmenybę krucifiksui be Nukryžiuotojo, taip pabrėždamos prisikėlimą.

Paprastai krucifiksas būna nešiojamas vėrinys kartu su rožančiumi. Gali būti pagamintas iš medžio ar metalo, būna juvelyrinių dirbinių.