Konstantinas Grevingkas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Konstantinas Grevingkas (est. Konstantin Grevingk, 1819 m. sausio 2 d. Viljandyje, Estija – 1887 m. birželio 18 d. Tartu) Estijos mokslininkas geologas, tyrinėjęs Lietuvos geologinę sandarą.
[taisyti] Biografija
1837-1842 m. mokėsi Tartu universitete, 1843 m. studijavo Berlyne ir Freiberge, 1843 m. Vienoje apgynė disertaciją ir gavo filosofijos daktaro laipsnį.
1846-1852 m. Peterburgo akademijos muziejaus konservatorius, 1852-1854 m. Kalnakasybos instituto bibliotekininkas. Nuo 1854 m. iki pat mirties Tartu universiteto geologijos profesorius, nuo 1860 m. mineralogijos daktaras.
[taisyti] Darbai
Grevingko tyrinėjimai Pabaltijyje sudaro ištisą epochą. Be Estijos ir Latvijos, jis tyrinėjo ir šiaurės Lietuvą. Svarbiausi darbai skirti prekvartero amžiaus uolienoms. Pirmasis detaliai ištyrė viso Pabaltijo devoną ir suskirstė jį į tris aukštus: apatinį smiltainį, vidurinį dolomitinį ir viršutinį smiltainį. Aukštų ribos vėliau kito, tačiau dalis jo teiginių bei minčių ir šiuo metu tebėra svarbūs. Dabartinėje Peterburgo srityje, vadinamajame Didžiajame devono lauke išskyrė dvi facijas, kurias pavadino upių Velikaja ir Dauguva vardais. Skirtingas šių facijų sedimentacijos pobūdis, jų litologiniai savitumai buvo nustatyti vėliau.
Darbe rėmėsi paleontologijos radiniais, detaliais uolienų slūgsojimo sąlygų tyrimais. Jo 1861 m. žemėlapyje (M 1: 200 000) tiksliai parodyti bendri Livonijos, Kuršo ir šiaurės Lietuvos sandaros bruožai. 1879 m. išleido antrą detalesnį žemėlapį (M 1:600 000) su plačiu paaiškinamuoju tekstu. Pirmasis nustatė Lietuvoje permo (1857 m.) ir triaso (1878 m.) sistemų uolienas, nurodė kreidos išeigas prie Kauno (1872 m.). Taip pat tyrė Pabaltijyje nukritusius meteoritus, domėjosi archeologiniais tyrimais.
Mokslininkas neišvengė klaidų, nustatydamas apatinės kreidos uolienų amžių. Klaidingos nuomonės apie šių uolienų terciaro amžių laikėsi G. Beretas, Antanas Giedraitis ir kt.