Virusas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie kompiuterines programas – kenkėjus žr. čia

Trys virusų tipai: bakterinis virusas (bakteriofagas; kairėje); gyvūnų virusas (viršuje dešinėje); retrovirusas (dešinėje apačioje)
Trys virusų tipai: bakterinis virusas (bakteriofagas; kairėje); gyvūnų virusas (viršuje dešinėje); retrovirusas (dešinėje apačioje)

Virusas, filtruojamasis virusas (lot. virus – nuodingas), neląstelinės sandaros mikroorganizmas, maža dalelė, užkrečianti gyvuosius organizmus. Virusai yra ląstelių parazitai, taigi jie gali daugintis tik įsibrovę į ląstelę ir perimdami jos kontrolę, nes neturi savaiminio dauginimosi mechanizmo. Terminas virusas dažniausiai nusako dalelytes, kurios užkrečia eukariotus (daugialąsčius organizmus ir dalį vienaląsčių), o terminas bakteriofagas nusako daleles, užkrečiančias prokariotus (bakterijas ir panašius organizmus).

Virusai būna sudaryti iš nedidelio kiekio nukleininės rūgšties (DNR ar RNR), nešančios informaciją apie viruso sandarą bei apsauginio apvalkalo, sudaryto iš baltymų arba iš baltymų ir lipidų. Apvalkalas apsaugo nukleininę rūgštį nuo aplinkos poveikio, neretai imituoja ląstelei tinkamas maisto medžiagas, kai kada (bakteriofagų atveju) padeda virusui perduoti savo nukleininę rūgštį į ląstelės vidų.

Žodis virusas kilo iš lotyniško virus, reiškiančio nuodus ir kitas žalingas medžiagas. Skirtingai, nei bakterijos, virusai gali filtruotis net per pačius smulkiausius keraminius filtrus, kurių poros yra per mažos, kad prasiskverbtų bakterijos (todėl gana ilgai virusai buvo painiojami su lavonų nuodais). Dėl šios priežasties apsisaugoti nuo virusinių ligų yra kebliau, nei nuo bakterinių, pvz., ŽIV virusas kai kada gali prasiskverbti per prezervatyvo sieneles. Dauguma virusų yra specifiniai – užkrečia tik vieną ląstelių rūšį, todėl gyvūnų virusai dažniausiai nesugeba užkrėsti žmonių.