Nindzė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nindzė – feodalinės Japonijos kariai, specializavęsi žvalgyti, šnipinėti, vykdyti diversijas ir žudyti svarbius asmenis, todėl nesilaikę samurajų kodekso (Bušido) ir aktyviai veikę nuo Kamakura iki Edo periodo. Paprastai jiems įsakinėjo feodalai (daimiai ir šiogūnas).
Turinys |
[taisyti] Etimologija
Nindzė yra dviejų kanji (忍者), naudojamų parašyti shinobi-no-mono (忍の者) skaitymas on'yomi variantu. Tai vienas iš japoniškų žodžių, apibūdinantis žmones, praktikuojančius ninjutsu (kartais verčiama ninjitsu 忍術). Nindzė ir shinobi-no-mono, kartu su shinobi, kitu variantu, tapo populiarūs Japonijos pokario kultūroje.
Terminas 志能備 sutinkamas nuo Japonijos Asukos periodo (538-710 m.), kai princas Šotoku buvo įtariamas nusamdęs vieną savo vasalą kaip nindzę.
Shinobi (tarima -nin kiniškuose-japoniškuose junginiuose) pagrindinė konotacija yra „daryti tyliai“ ar „daryti taip, kad nebūtum pagautas kitų“.
[taisyti] Atsiradimo periodas
Tai, kad nindzės naudojo partizanines taktikas prieš geriau ginkluotus samurajus nereiškia, kad jie užsiiminėjo tik šnipinėjimu ir darbu priedangoje. Tiesiog šioj srity jų taktikos labiausiai skiriasi nuo samurajams labiau priimtinų taktikų. Jų ginklai ir taktikos ypatumai atsirado iš dalies dėl poreikio slėptis ar greitai gintis nuo samurajų. Tai matyti ne viename nindzių ginkle, kurie kilę iš įvairių to meto įnagių (pjautuvų, kūlimo įrankių ir pan.) Nindzės kaip grupė pradėtos minėti XV a. feodalinėje Japonijoje kaip karinė organizacija daugiausia Igos ir Kogos rajonuose Centrinėje Japonijoje, nors partizaninių ginklų praktika ir šnipinėjimo priedangoje operacijos vykdytos ir žymiai anksčiau. Tuo laiku konfliktai tarp daimių klanų, kurie kontroliavo mažus salos regionus, iškėlė slepiamus ginklus ir pasikėsinimus kaip svarbią alternatyvą tiesioginei atakai. Kadangi samurajų bušido kodeksas draudė šitokias taktikas kaip negarbingas, daimis negalėjo tikėtis, kad kuris nors iš jo karių atliks reikalingas užduotis, ir turėjo pirkti nindzės pagalbą atlikti pavienius antpuolius, šnipinėjimą, pasikėsinimus ir infiltraciją į priešo tvirtoves ar karines stovyklas.
Yra keletas žmonių ir grupių, kurie galėjo būti maždaug to paties laikotarpio istorinėmis nindzėmis. Sklinda gandai, kad kai kurie aukštą padėtį užėmę daimiai ir šiogūnai iš tiesų buvo nindzės ir naudojosi savo nindzių medžiotojų reputacija, kad atmestų įtarimus ir nuslėptų savo dalyvavimą „negarbinguose“ nindzių metoduose.
Nors paprastai laikomi žudikais, daug nindzių buvo kariai visais atžvilgiais. Hayes'o knygoje „Nindzės mistiniai menai“ (Mystic Arts of the Ninja) Hattori Hanzo, vienas iš labiausiai legendinių knygų, yra nupieštas su šarvais panašiais į samurajų. Hayes taip pat teigia, kad tie, kurie rašė nindzių istoriją, paprastai buvo to meto gana aukšto rango kariškiai, todėl norintys suprasti nindzių istoriją privalo įsidėmėti, kad ji buvo rašoma iš pašaliečio pozicijų.
[taisyti] Istorinės organizacijos
Ankstyvoj savo istorijoje ninzių gupės buvo mažos, susidariusios apie šeimas ir kaimus. Vėliau plėtojantis karinei herarchijai, ji labiau susiderino su samurajų ir daimio hierarchija. Šios Ninjutsu naudotojų grupės buvo įsteigtos kaimuose apsisaugoti nuo plėšikų ir pagrobėjų.
Nors laikoma, kad nindzė yra vyras, ir visa kariuomenė ir susijusios profesijos paprastai priklausė tik vyrams, moterys galbūt irgi buvo ninzėmis. Moteris nindzė galėjo būti vadinama kunoichi (くノ一). Rašmenys sudaryti iš brūkšnių, kurie kartu sudaro simbolį moteris (女). Jos buvo laikomos šnipėmis, kurios sužinodavo priešo paslaptis juos suviliodamos, nors jos galėjo būti nusamdomos kaip tarnaitės, atsidurdamos ten, kur galėjo nugirsti svarbią informaciją. Bet kokiu atveju, nėra jokio istorinio įrodymo, patvirtinančio šiuolaikinį moters ninzės žudikės įvaizdį, ir moterys tikėtina, buvo tik šnipėmis ir kurjerėmis. Reikia pažymėti, kad trūksta istorinių įrodymų nagrinėjant daugelį nindzių aspektų, ne tik paslaptingų žudikų lytį.
Kaip karinė organizacija, nindzės turėjo daug taisyklių, ir laikyti paslapty nindzių klano egzistavimą ir ryšius su daimiu, kuris duodavo nurodymus, buvo vienos iš svarbiausių.
[taisyti] Istoriniai mitai ape nindzes
Yra daug mitų ir legendų susijusių su ninzėmis. Jų ypatingi sugebėjimai irgi yra perdėtos, tarp jų tapimas nematomu, sugebėjimas pasidauginti, pasiversti gyvūnu, peršokti pastatus, skristi, prilipti prie sienos ir numatyti ateitį. Šie mitai atsirado dėl paslaptingos nindzių prigimties ir painiojimo su Tengu ir yamabushi. Šie mitai galėjo sustiprėti dėl nindzių veiksmų savo operacijų metu. Pvz.: pastebėtas nindzė galėjo pasikviesti dar neaptiktus bendrus į pagalbą ir todėl galėjo atsirasti tikėjimas nindzių pasidauginimu. Nindzės skatino tokius gandus, kurie vertė manyti, kad nindzės turi magiškų galių, kad padidytų priešų baimę ir nuostabą, kai jie aptinkami ar kovoje.
[taisyti] Nindzės modernioje kultūroje
Nindzės aptinkamos tiek Rytų, tiek Vakarų literatūroje. Vaizdavimas varijuoja nuo realistinio iki fantastiškai perdėto. Apie 1960-uosius Japonijos serialas „Samurajai“ sukurė milžinišką nindzių populiarumo bangą Japonijoje. Dabar Japonijoj rodomas populiarus anime „Naruto“, kurio praktiškai visi veikėjai yra nindzės.