Seksualinė revoliucija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Seksualinė revoliucija – intensyvūs lytinės moralės pokyčiai Vakarų kultūroje, kurie prasidėjo XX a. 7-ajame dešimtmetyje (nors terminas pirmąkart pavartotas dar 1929 m.) ir besitęsiantys iki šiol. Jos pasekoje išsiplėtė toleruojamos lytinės elgsenos diapazonas, išnyko tabu daugeliui lytinių temų, apie kurias imta viešai kalbėti ir diskutuoti žiniasklaidoje, kine, internete. Sparčiau ėmėsi vystytis seksologijos mokslas.
Seksualinė revoliucija palietė ir žmonių tarpusavio santykius: pasikeitė vyro ir moters vaidmuo šeimoje bei visuomenėje, „šeimos galvos“ samprata. Lytinių santykių erotinis aspektas (malonumas) įgijo didesnį svorį, labiau atsiskyrė nuo dauginimosi funkcijos, poros ėmė daugiau eksperimentuoti sekso plotmėje. Tam didelį postūmį suteikė ir kontracepcinių priemonių pagausėjimas. Vis daugiau santuokų sudaroma remiantis meile ir laisvu pasirinkimu, neatsižvelgiant į socialines ir moralines aplinkybes, tačiau pagausėjo ir skyrybų (ištuokų). Staigi lytinių papročių kaita atlaisvino lytinę elgseną nuo daugelio stereotipų, tačiau kartu ir sumažino šeimos autoritetą ir jos funkcijas.
Revoliucijos pasekoje jau beveik nebesmerkiami lytiniai santykiai iki santuokos, paplito bandomosios santuokos, gyvenimas „susimetus“, šiek tiek labiau pakenčiama santuokinė neištikimybė. Kadangi seksualumas pradėtas laikyti teigiama ar bent jau neutralia asmenybės energija, todėl medicinos ir sveikatos požiūriu daugiau dėmesio imta skirti ne seksualumo apraiškoms, bet neigiamoms pasekmėms ir pavojams žmogaus sveikatai. Dėl to žymiai sumažėjo lytinių keliu plintančių ligų skaičius, nors kai kurie autoriai teigia, kad dėl tolerancijos homoseksualumui išplito AIDS. Šios ligos paplitimas po visą pasaulį paskatino saugesnio sekso (safer sex) propagavimą (seksas tik su nuolatiniu partneriu, sutuoktiniu, atsitiktinių lytinių santykių vengimas, kontraceptinių priemonių naudojimas ir pan.).