Liuciferis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Luciferio kritimas. Dž. Miltono knygos „Prarastas rojus“ iliustracija (dail. Gustave Doré, 1866 m.)
Luciferio kritimas. Dž. Miltono knygos „Prarastas rojus“ iliustracija (dail. Gustave Doré, 1866 m.)

Liuciferis – (lot. lucifer šviesos nešėjas, davėjas; lux šviesa, ferre nešti), oro ir Rytų valdovas. Romėnų mitologijoje – Aušrinė žvaigždė (planeta Venera). Liuciferis niekada nebuvo minimas kaip Šėtono vardas iki Džono Miltono (16081674, bet IV a. egzistavo krikščioniška sekta, kurios nariai buvo vadinami liuciferonais. Liuciferis gerai žinomas Apsireiškimo simbolis.

Liuciferio atitikmuo graikų mitologijoje – titanas Prometėjas.

Sąsaja su šėtonu: Biblijoje, pagal krikščionių interpretaciją, teigiama, kad angelas Liuciferis pasidavė puikybei ir pavydui ir nupuolė – prarado savo kilnumą ir tapo velniu (šėtonu). Dantės „Dieviškojoje komedijoje“ maištingasis angelas Liuciferis, Dievo išdavikas, vaizduojamas sukaustytas pragaro dugne. Jis turi tris veidus, kurių nasruose kankinasi 3 didžiausi šio pasaulio nusidėjėliai – Kristų pardavęs Judas Iskariotas ir Cezarį išdavusieji Kasijus bei Brutas.

[taisyti] Nuorodos

Liuciferio paminėjimas Biblijoje