Domas Jasaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Domas Jasaitis (1898 m. rugpjūčio 18 d. Stanaičiuose prie Garliavos – 1977 m. birželio 6 d. Mount Vernone, JAV) – gydytojas, lietuvių visuomenės veikėjas.
[taisyti] Biografija
1917 m. baigė Voronežo Martyno Yčo gimnaziją, studijavo mediciną Kijevo, nuo 1920 m. – Berlyno universitetuose. 1923 – 1925 m. dirbo Paryžiaus ligoninėje ir Pastero institute, apgynė medicinos daktaro laipsnį.
Nuo 1925 m. Šiauliuose dirbo vidaus ligų gydytoju. Dėstė mokytojų seminarijoje. Šiauliuose vedė S. Lukauskaitę. 1930 m. – tuberkuliozės ligoninės steigėjas ir vedėjas iki 1940 m.
1940 – 1942 m. – miesto sveikatos skyriaus vedėjas, kartu vykdė naujos Šiaulių ligoninės statybą, 1943 – 1944 m. – šios ligoninės direktorius. 1938 – 1940 m. – Šiaulių miesto savivaldybės atstovas valstybinės AB „Elektra” valdyboje.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945 – 1950 m. buvo Lietuvos Raudonojo kryžiaus pirmininkas, 1946 – 1947 m. – šios organizacijos Vykdomosios tarybos narys.
1950 m. išvyko į JAV, dirbo gydytoju „Gaylord Farm“ sanatorijoje Konektikute, nuo 1953 m. – Tampoje. Kartu rinko istorinę medžiagą apie toli likusią Lietuvą. Po D. Jasaičio mirties dauguma jo sukauptos medžiagos – paties autoriaus knygos „Genocidas Lietuvoje“ rankraštis, įvairūs laiškai apie žydų gelbėjimą ir kita medžiaga kol kas taip ir neišvydo dienos šviesos.
[taisyti] Nuorodos
- Bendrojo Amerikos lietuvių šalpos fondo 25 metų darbo apžvalga / [redagavo Domas Jasaitis]. – Brooklyn : Balfas, 1970 m.