Pranas Daunys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pranas Daunys – tarpukario Lietuvos kurčiųjų ir aklųjų draugijos aktyvus veikėjas, pianistas, rayštojas. Gimė 1900 m. rugsėjo 29 d. Kuktiškių vls. Paneveržio kaime.
Lietuvos kariuomenės savanoriu tapo kun. Pr. Turauskio paragintas. Nepriklausomybės kovose su baltalenkiais 1923 metais ties Širvintomis, buvo sunkiai sužeistas po artilerijos apšaudymo ir neteko regėjimo. Nuo 1925 mokėsi Rygos aklųjų internate Kaune, kuriame dėstė muziką. Jis pritaikė lietuviškajam raidynui Brailio raštą. Viešuose koncertuose Kauno karo muziejuje bei Tilmanso salėje akomponavo ir atlikinėjo Bethoveno, Listo ir kitų klasikų muzikos kūrinius. Koncertavo ir su virtuozu Jaša Cheifecu. Apdovanotas Vyčio Kryžiumi.
Sovietiniais metais pašalintas iš darbo, mirė skurde. Išleido novelių rinkinį ,,Ties likimo sostu“, apysaką ,,Benius Vanagas“ (1940), memuarus ,,Vargo keliais“ (1933). Mirė 1962 m. liepos 13 d. Kaune.