Apaštalas Matas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apaštalas Matas – vienas iš Jėzaus Kristaus apaštalų. Pagal Naują testamentą buvo muitininku, muitų rinkėju iš Kafarnaumo, vėliau tapo apaštalu. Tradiciškai jam priskiriama pirmos evangelijos parašymas.
Apaštalas Matas aprašė Jėzaus Kristaus gyvenimą ir mokymą. Apaštalas Matas taip pat turėjo kitą vardą, Levis, o jo tėvas buvo Alfiejus (Mk 2,14). Vardas Matas nedažnai sutinkamas Šventame rašte. Jis kilęs iš hebrajiško vardo Mattaj arba Mattanja, ką reiškią „Dievo dovana” – taip pat kaip Dorotas, Bogdanas, Teodoras, Božydaras, Deusdeditas ir t. t.
Apie tolimesnę Motiejaus gyvenimą beveik nieko nežinoma. Pagal vienus šaltinius jis skelbė evangeliją Etiopijoje, kur ir buvo nukankintas, pagal kitus šaltinius jam buvo įvykdyta mirties bausmė Mažojoje Azijoje Ieralopio mieste.
Italijos mieste Salerno San-Matteo bazilikoje saugomi jo palaikai, pagal vieną versiją jie buvo atvežti į Italiją X a.
Dabar ginčijama Mato evangelijos autorystė. Manoma, kad ji parašyta graikiškai apie 85 m ir vėliau per klaidą priskirta apaštalui Matui.
Tai rodo teksto analizė ir palyginimas su Evangelija pagal Morkų. Apaštalas Matas parašė evangeliją žydams ir krikščionims, kurie atsivertė iš Judaizmo. Visa Evangelijoje pateikiama mintis veda prie sekančios tezės: Jėzaus asmenyje, gyvenime, poelgiuose ir moksle realizuotos visos Senojo testamento pranašystės apie mesiją. Jėzus yra Mesijas, o jo įkurta Bažnyčia – tai tikra mesijo karalystė.
Apaštalas Matas evangelistas yra gerbiamas kaip katalikų, taip ir stačiatikių. Jo minėjimo diena pas katalikus yra rugsėjo 21 d., pas stačiatikius – lapkričio 16 d.
Apaštalo Mato simbolis yra angelas.