Janas Husas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Janas Husas (1369 Husinece, Pietų Čekija – 1415 m. liepos 6 d. Konstancoje) čekų kultūros veikėjas, teologas.
Reformacijos ir antifeodalinio revoliucionio sąjūdžio Čekijoje idealogas, čekų tautos nacionalinis didvyris Janas Husas (Hus) gimė Husinece neturtingų valstiečių šeimoje. Mokėsi Prahos universitete. Baigęs jį laisvųjų menų magistro laipsniu, dėstė universitete, vėliau buvo dekanu. Du kartus (1402-1403,1409-1410 m.) J. Husas buvo išrinktas Prahos universiteto rektoriumi. Dirbdamas universitete, jis susipažino su anglų bažnyčios reformatoriaus Dž. Viklifo kūriniais, kurie jam adarė didelę įtaką. Nuo 1402 m. J. Husas kartu buvo Prahos Betliejaus koplyčios (prie kurios tuo metu buvo įsteigta lietuvių kolegija) pamokslininkas. Savo pamoksluose, kuriuos jis sakė čekų kalba, kritikavo katalikų dvasininkiją, smerkė už prabangą, reikalavo ją reformuoti. Rėmėsi kito reformatoriaus John Wycliff idėjomis. J. Huso pamokslai susilaukė plataus atgarsio antifeodališkai nusitekusioje visuomenėje, o tai sukėle katalikų bažnyčios, gynusios feodalizmą, vadovų pasipiktinimą. Romos popiežius ir Prahos arkivyskupas ne kartą griebėsi baudžiamųjų sankcijų prieš J. Husą. 1410 m. jis buvo atskirtas nuo bažnyčios. Iš pradžių J. Husą palaikė Čekijos karalius Vaclovas IV, tačiau kai jis pasisakė prieš prekiavimą indulgencijomis, iš kurio turėjo pajamų ir pats karalius, J. Husas buvo įsakyta išvykti iš Prahos. Keliaudamas po Pietų, vėliau po Vakaru Čekiją, gyvendamas kaime, J. Husas tęsė literatūrinę ir pamokslavimo veiklą. 1414 m. jis buvo iškviestas į Konstanco bažnyčios susirinkimą pasiaiškinti dėl savo veiklos ir pažiūrų. Nors imperatorius Zigmantas I užtikrino jo asmenybės saugumą, tačiau, vos tik atvykęs į Konstancą, J. Husas buvo suimtas ir apkaltintas erezija. Bažnyčios susirinkimas reikalavo, kad jis atsisakytų savo pažiūrų, bet J. Husas atmetė šį reikalavimą ir buvo nuteistas mirti. 1415 m. J. Husas buvo gyvas sudegintas, o pelenai išpilti į Reiną.
[taisyti] Kūryba
J. Huso teologiniai raštai parašyti lotynų ir čekų kalbomis. Pamokslų Betliejaus koplyčioje klausytojams skirti darbai paprastai buvo rašomi gimtąją čekų kalba. Tai pedagoginis traktatas „Duktė, arba Apie tikrojo išganymo kelio pažinimą“ (1412 m.), traktatas „Tikėjimo išdėstymas, dešimt Dievo ir mūsų Tėvo įstatymų“ (1413 m.), „Postilė, arba Šventųjų sekmadieninių skaitymų aiškinimas“. Lotyniškai parašyti poleminiai teologiniai traktatai „Apie Kristaus kraują“, „Apie Kristaus kūną“, sisteminis teologinis darbas pagal garsiąsias Petro Lombardo (Petrus Lombardus) apie 1164 m. „Sentencijas“ „Prie keturių sentencijų“ (1409 m.), prieš popiežiaus politiką nukreipti traktatai „Indulgencijų klausimas“ ir „Prieš popiežiaus bulę“ (1412 m.), taip pat pats reikšmingiausias J. Huso veikalas „Apie bažnyčią“ („De ecclesia“, 1413 m.).
[taisyti] Šaltinis
- „Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas“ (1984).