Psichosomatika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Psichosomatika (gr. psyche – psiche, kvėpavimas, siela; plaštakė ir soma (kūnas) – teorija apie tarpusavio dvasios ir kūno priklausomybę ir įtaką.
[taisyti] Istorija
Psichosomatikos teoriją pagrindė Melita Mitšerlich, o jos pirmtaku laikomas Georgas Grodekis.
[taisyti] Klinikiniai pavyzdžiai
Psichosomatinės medicinos pavyzdžiai yra tokie:
- (kūno) susirgimai, sąlygojami biopsichosocialinių aspektų (vėžys),
- fiziologiniai – funkciniai sutrikimai kaip pašalinės emocijų bei konfliktų pasekmės
- ligų simptomai, sąlygojami pasąmoningų (nesąmoningų) konfliktų,
- Hipochondrija: įsitikinimas, kad yra sergama arba perdėtas, ligotas rūpinimasis savo sveikata, įvairūs skundimaisi (pvz., būtais ir nebūtais skausmais),
- pusiausvyros nebuvimas ir jo sąlygojami sutrikimai (viršsvoris, rūkymas),
- psichiniai sutrikimai, eventualiai sąlygojami ir fizinių: neurotiniai sutrikimai, asmenybės sutrikimai, reaktyvieji sutrikimai.