Nepriklausomos Lietuvos istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

[taisyti]
Lietuvos istorija
Lietuvos priešistorė
Valstybės susidarymas
LDK
Lietuvos Statutai
Liublino unija
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublikos padalijimai
Rusijos imperija
Klaipėdos kraštas
Nepriklausomybės paskelbimas
Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918-1940 m.
Nacių okupacija Lietuvoje
Vilniaus kraštas
Lietuvos TSR (istorija)
Nepriklausomos Lietuvos istorija

Nepriklausomos Lietuvos istorija yra laikotarpis nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. iki šių dienų. Lietuva nepriklausoma tapo išsivadavusi iš Sovietų Sąjungos, kuri galutinai sugriuvo 1991 m.

[taisyti] Kovo 11

1990 m. vasario 24 d. įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, kuriuose varžėsi Sąjūdis ir LKP. 1990 m. kovo 10 d. įvyko pirmasis Aukščiausiosios Tarybos posėdis. Kovo 11 d. AT pirmininku tapo Vytautas Landsbergis, įveikęs Algirdą Brazauską (91 balsai prieš 38). AT priėmė deklaraciją dėl deputatų įgaliojimų ir konstatavo, kad Lietuva 1940 m. buvo neteisėtai prijungta prie SSRS, jai buvo primestos svetimos valstybės struktūros. Lietuvos gyventojai suteikė AT deputatams tautos atstovų mandatą atstatyti Lietuvos valstybę ir reikšti tautos suvereninę galią. Po pradinių procedūrų 124 deputatų balsais, 6 susilaikius ir niekam nebalsavus „prieš“, buvo priimtas svarbiausias dokumentas – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“.

[taisyti] Sausio 13 įvykiai

1991 m. sausio 11-13 d. mėginama įvykdyti politinį perversmą. Pskovo desantininkai užima Spaudos rūmus, Radijo ir televizijos komitetą. Sausio 13 d. prie televizijos bokšto žūva 14 žmonių, keli šimtai sužeidžiami.