Alfa dalelė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alfa dalelės – dalelės (sudarytos iš dviejų neutronų ir protonų), išsviestos iš radioaktyvių atomų branduolių, jiems skylant į lengvesnius.
Alfa daleles atrado Ernestas Rezerfordas, 1899 metais dirbdamas su uranu.
Alfa dalelės identiškos helio branduoliui su dviem protonais ir neutronais. Tai santykinai sunki didelės energijos dalelė su teigiamu +2 krūviu. Alfa dalelių greitis ore yra apytiksliai c/20, priklausomai nuo konkrečios dalelės energijos.