Belovežo giria

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Belovežo Nacionalinis Parkas
IUCN Category II (Nacionalinis parkas)
Belovežo Nacionalinis Parkas
Belovežo giria
Belovežo giria
Vieta: Lenkija (Palenkės vaivadija), Baltarusija (Gardino sritis)
Artimiausias miestas:
Koordinatės: 52°43′″N, 23°50′″E
Plotas: 876,07  km² (Balt.), 105,01 km² (Lenk.)
Įkurtas: 1932 m. (Lenkijos pusė)
Lankomumas: (in )
Valdymas: Gamtos apsaugos ministerija


Belovežo giria (lenk. Puszcza Białowieska, rus. Беловежская пуща) – didžiausias Europoje reliktinis lygumų miškas, išsidėstęs Lenkijoje ir Baltarusijoje. Giria sudaro Belovežo nacionalinį parką, kuris 1992 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Vidutinis parko medynų amžius >100 m., tačiau atskiros dalys yra 250-300 m. senumo. Girioje yra 400-600 m. amžiaus ąžuolų, 250-350 m. amžiau uosių ir pušų, 200-250 m. amžiaus eglių. Miškas pagal augalijos ir gyvūnijos gausą neturi lygių Europoje: priskaičiuojama 260 lapsamanių, 570 grybų, 290 kerpių rūšių ir kt.; net 270 paukščių rūšių, 11000 bestuburių, 59 žinduolių. Belovežo girioje gyvena didžiausia pasaulyje stumbrų populiacija. Daug saugomų rūšių. Girioje gausu gamtos paminklų.

Girios simbolis – stumbras
Girios simbolis – stumbras
Belovežo giria – seniausias Europos lygumų miškas
Belovežo giria – seniausias Europos lygumų miškas


UNESCO vėliava UNESCO pasaulio paveldas,
objektas nr. 33 angl.pranc.
Vikiteka: Belovežo giria – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu