Edvardas Adamkavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Edvardas Adamkavičius (Adomkevičius, Adamkevičius, 1888 m. kovo 30 d. – 1957 m. gegužės 10 d.) – Lietuvos karinis veikėjas, Igno Adamkavičiaus brolis.

Gimė 1888 m. kovo 30 d. Pikelių k. (Mažeikių r.). 1914 m. Sankt Peterburge baigė Vladimiro karo mokyklą., 1937 m. jam suteiktas divizijos generolo laipsnis. 1912–1918 m. buvo Rusijos kariuomenės štabo kapitonas, 1918 m. vasario–balandžio mėnesiais buvo Rovno lietuvių bataliono vadas.

1918 m. spalio 23 d. įstojo į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1918 m. gruodžio mėn. – Krašto apsaugos ministerijos Rikiuotės skyriaus viršininkas. 1919 m. kovo–gegužės mėnesiais buvo generalinio štabo viršininkas, nuo 1919 m. spalio mėnesio – Kauno bataliono, nuo tų pačių metų gruodžio mėnesio – VII pėstininkų pulko vadas. Dalyvavo kovose su RA, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene.

1920 m. apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu. 1921–1922 m. buvo ypatingųjų reikalų karininkas prie kariuomenės vado. 1922–1928 m. – Biržų ir Biržų apskrities karo komendantas, 1928–1930 m. – IX pėstininkų pulko vadas.

1930 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1930–1935 m. buvo III divizijos vadas, 1935 m. vadovavo II divizijai. 1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, paleistas į atsargą, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. apsigyveno JAV. Mirė 1957 m. gegužės 10 d. Worcester (JAV).