Grigalius VII
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Grigalius VII (1021 – 1085 m.) – popiežius, 1077 m. paskelbtas šventuoju. Kovojo prieš simoniją, prekybą šventomis relikvijomis bei dvasininkų pareigomis, prieš dvasininkų santuoką bei pasaulietinę investitūrą. 1076 m. ekskomunikavo Vokietijos imperatorių Henriką IV, kuris Kanosoje turėjo nusižeminęs prašyti atleidimo.