Neuronomija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Neuronomija (lot. neuro ir ergonomija) – mokslas apie tai, kaip galima veiksmingiau išnaudoti galvos smegenų bei nervų sistemos veiklos privalumus.
Neuronomija yra taikomosios psichologijos ir neurokibernetikos sintezė.
[taisyti] Neuronomijos tikslai
- Ieškoti, kurti, tobulinti priemones, technologijas, technikas, pratimus, kurių pagalba būtų aktyvinama smegenų veikla, lavinami neurokognityviniai gebėjimai (pvz., kurti muziką, kurios dažniai sąlygotų žemesnius smegenų ritmus – alfa, teta, delta ir kt.),
- tirti psichinius procesus tokius kaip meditacija, psichodelika, priemones kaip Mind-Mapping, Mindbench, Superlearning, holomentalinis mokymasis kitus veiksnius (Mindmachines), galinčius teigiamai veikti nervų sistemos funkcionavimą, darną.