Azovo jūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Azovo jūra iš kosmoso
Azovo jūra iš kosmoso

Azovo jūra – nedidelė vidinė jūra, į šiaurės vakarus nuo Juodosios jūros, su kuria jungia 4,2 km pločio Kerčės sąsiauris (rus. k.Керчь-Еникальский пролив). Šiauriniame krante yra Ukraina, rytiniame – Rusija, pietuose Krymo pusiasalis. Vakarinėje dalyje yra daug smėlingų nerijų, didžiausia jų – Arabato atskiria Sivašo įlanką (rus. k.Сиваш arba Гнилое море).

  • Plotas – 37 805 km²
  • Kranto linija – 1472 km
  • Didžiausias gylis – apie 14m;
  • Didžiausia sala – Biriučij.

Didžiausi uostai – Rusijoje: Rostovas prie Dono, Taganrogas, Jeiskas; Ukrainoje – Berdianskas, Mariupolis.

Didžiausios upės, įtekančios į jūrą – Donas ir Kubanė.

[taisyti] Kitomis kalbomis

Senovė graikai vadino Μαιῶτις, romėnai – Palus Macotis, skitai – Kargaluk, arabai – Nitšlak arba Baral-Azov, turkai – Barjak Asaal arba Bachr-Assak („Tamsiai mėlyna jūra“); dabartinėje turkų kalboje – Azakdenizi, italai – Mare delle Zabacche (Mare Таnе).

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Pavadinimo kilmės versijos yra tokios:

  • turkų kalba – azakžemas, menkas.
  • legendinis polovcų princas Azum ar Asuf, kuris 1067 žuvo gindamas miestą šiose apylinkėse.