Guptų imperija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pietų Azijos istorija![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() Indijos istorija |
|||||
---|---|---|---|---|---|
Akmens amžius | 70,000–3300 pr. Kr | ||||
· Mehrgarhos kultūra | · 7000–3300 pr. Kr. | ||||
Indo slėnio civilizacija | 3300–1700 pr. Kr. | ||||
Vėlyvoji Harapos kultūra | 1700–1300 pr. Kr. | ||||
Vedų periodas | 1500–500 pr. Kr. | ||||
· Geležies amžiaus karalystės | · 1200–700 pr. Kr. | ||||
Mahadžanapadas | 700–300 pr. Kr. | ||||
Magadha | 1700 pr. Kr. –550 po. Kr. | ||||
· Maurjų imperija | · 321–184 pr. Kr. | ||||
Viduriniosios karalystės | 230 pr. Kr. –1279 po Kr. | ||||
· Satavahanos imperija | · 230 pr. Kr. –199 po. Kr. | ||||
· Kušano imperija | · 60–240 po Kr. | ||||
· Guptų imperija | · 240–550 po. Kr. | ||||
· Pala imperija | · 750–1174 | ||||
· Čola imperija | · 848–1279 | ||||
Musulmonų sultonatai | 1206–1596 | ||||
· Delio sultonatas | · 1206–1526 | ||||
· Dekano sultonatas | · 1490–1596 | ||||
Hojsala imperija | 1040–1346 | ||||
Kakatija imperija | 1083–1323 | ||||
Vidžajanagara imperija | 1336–1565 | ||||
Moghulų imperija | 1526–1707 | ||||
Marathų imperija | 1674–1818 | ||||
Kolonijinė Indija | 1757–1947 | ||||
Šiuolaikinė Indija | 1947 onwards | ||||
Valstybių istorijos Bangladešo istorija · Butano istorija · Indijos Resp. istorija Maldyvų istorija · Nepalo istorija · Pakistano istorija Šri Lankos istorija |
|||||
Regionų istorijos Asamo istorija · Bengalijos istorija · Pakistano regionai Pandžabo istorija Sindho istorija · Pietų Indijos istorija Andhra Pradešo istorija · Tamilnado istorija · Tibeto istorija |
|||||
Įvairios istorijos sritys Indijos dinastijos · Ekonomikos istorija · Indologija Lingvistinė istorija · Meno istorija · Laivybos istorija Karybos istorija · Mokslo ir technologijų istorija · Laiko juosta |
|||||
|
Guptų imperija buvo viena galingiausių politinių ir karinių jėgų Senovės Indijoje. Guptų dinastija valdė imperiją nuo maždaug 320 iki 600 metų. Šiuo laikotarpiu buvo įvykdyti didžiausi Indijos mokslo pasiekimai, įskaitant matematiką, astronomiją. Taip pat savo aukso amžių pasiekė ir indų religija bei filosofija.
Guptų dinastijos kilmė nėra visiškai aiški. Teiginiai, kad ji galėjo kilti iš Bengalijos nėra neginčytini. Čandragupta III ir IV amžių sandūroje išplėtė vedybiniais ryšiais ir nukariavimais išplėtė savo įtaką Magadhos ir aplinkinuose regionuose. Jo sūnus Samudragupta, laikomas išskirtiniu karvedžiu Indijos istorijoje, tęsė užkariavimus ir pavertė Guptų imperiją dominuojančia jėga Šiaurės Indijoje. Čandragupta II atrėmė Sakų (Indoskitų) ekspansiją į Indijos subkontinentą. Skandragupta, laikomas paskutiniu iš didžiųjų dinastijos valdovų, susidūrė su dar didesne grėsme: kylančia Pušjamitrų dinastija ir hefthalitų (Baltųjų hunų) invazija į Indijos šiaurę. Jis sėkmingai susidorojo su konkurentais ir labai sunkiai atrėmė ateivių įsiveržimą. Nepaisant to karo išlaidos išsekino valstybę ir labai paspartino jos žlugimą.
Nepaisant nuolatinių karų Guptų imperija laikoma visapusiško klestėjimo laikotarpiu Indijoje. Efektyvios administracijos pagalba užtikrinusi vidinį stabilumą ir gerbūvį, ji sukūrė sąlygas gimti įvairių meno rūšių šedevrams. Matematikos, astronomijos ir kitų mokslų atradimai, pasiekti šiuo laikotarpiu, padarė labai stiprią įtaką kitoms civilizacijoms, tarp jų ir Europai (pvz. dešimtainė sistema). Visos indų religijos Guptų valdymo metu taip pat susilaukė aukso amžiaus. Vyravo tolerantiška atmosfera, kilo švetyklos (pvz. Elora, Adžanta|, vienuolynai ir universitetai (Nalanda, Somapura).
Vyko aktyvi prekyba tiek su kaimynine Sasanidų imperija vakaruose, tiek su Pietryčių Azija, kuriai tai buvo kultūrinės Indijos įtakos pradžia. Egzistavo ir diplomatiniai ryšiai su Kinija.
[taisyti] Dinastijos valdovai
- Čandragupta
- Samudragupta
- Čandragupta II
- Kumaragupta
- Skandagupta
- Narašimhagupta
Anksčiau valdė: Kanva dinastija |
Magadhos dinastijos 240-550 |
Vėliau valdė: niekas |