Avijautis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ovibos moschatus | ||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Avijautis (Ovibos moschatus) |
||||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
Avijautis (lot. Ovibos moschatus, angl. Musk ox, vok. Moschusochse) – dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis, priklausantis ožkų (Caprinae) pošeimiui. Anksčiau daugelyje kalbų avijaučių vardas buvo muskusiniai jaučiai, esą todėl, kad rujos metu patinai skleidžia muskuso kvapą. Avijaučiai panašūs į jaučius, bet jų kaukolės ir dantys panašesni į avinų ir ožių. Tai senoviniai atrajojantys dykaragiai, evoliucijos metu išsiskyrę į atskirą tarpinę rūšį, kurios vieta sistematikoje turėtų būti tarp antilopių ir ožių.
[taisyti] Išvaizda
Ilgis apie 2,5 m, aukštis – 1,3 m. Labai tvirta sandara (masė iki 300 kg), didelė galva ir trumpos storos kojos. Ragai pamatine dalimi dengia visą kaktą, leidžiasi žemyn, o galais užsirietę į viršų. Ausys mažytės, pasislėpusios kailyje; uodega trumpa. Plačios raginės kanopos pritaikytos kasti maistą iš po sniego.
Gyvūnas apaugęs labai ilgais, tamsiai rudais plaukais. Plaukai – 60-70 cm ilgio akuotai, po jais tankus ir labai švelnus povilnis. Vasarą avijaučiai šeriasi. Nenumetusiam povilnio avijaučiui karšta net šiaurėje. Fermose laikomi avijaučiai mėgsta būti šukuojami. Nuo vieno avijaučio galima prišukuoti iki 3 kg vilnos, o vienam megztiniui reikia 100-200 g tokios vilnos. Iš kilogramo avijaučio vilnos suverpiamas 80 km ilgio siūlas. Drabužiai, išausti iš šių gyvūnų vilnos, labai lengvi, šilti, skalbiant nesitraukia.
[taisyti] Gyvenamoji vieta
Ledynmečiu gyveno Sibire, Europoje iki Ispanijos, kartu su mamutais, gauruotaisiais raganosiais ir šiaurės elniais. XX a. pradžioje išliko tik tolimoje Kanados šiaurėje ir šiaurinėje Grenlandijoje. 1929 m. sėkmingai aklimatizuotas Špicbergene. Nuo 1974 m. avijaučiai aklimatizuoti Taimyre, o 1975 m. – Vrangelio saloje. Po kelerių metų jie ten pradėjo veistis.
[taisyti] Gynyba
Avijaučiai gali greitai bėgioti ir turi savitą gynybos strategiją. Užklupti jie išsirikuoja ratu, patelės ir jaunikliai viduryje. Dešimčiai avijaučių nebaisūs nei vilkų, nei baltųjų meškų puolimai. Plėšrūnui per daug prisiartinus, vienas avijautis šoka į priekį, smeigia ragais ir meta į rato vidurį, kur patelės ir jaunikliai jį sutrypia ir užbado.