Feliksas Vizbaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Feliksas Vizbaras (1880 m. kovo 27 d. Zubiškiuose, dab. Ragaudžiai, Panevėžio rajonas – apie 1970 m. Miunchene, Vokietijoje) – inžinierius architektas.

Turinys

[taisyti] Biografija

[taisyti] Mokslas ir studijos

  • 1908 m. baigtas Rygos politechnikos institutas.

[taisyti] Darbas ir užimamos pareigos

  • 1909 – 0918 m. darbas Ukrainoje;
  • 19221925 m. Kauno miesto inžinierius ir Statybos skyrius, vedėjas;
  • Susisiekimo ministerija, vyresn. inspektorius, tiltų statyba (Alytus, Aukštoji Panemunė, Prienai), vadovas;
  • Susisiekimo ministerija, vyresn. inspektorius, Klaipėdos uosto krantinės ir Šventosios uostas, įrengimo vadovas.

[taisyti] Projektai

  • apie 1923 m. Šv. Zitos draugijos tarnaičių ir darbininkių namai (Kaunas) (dab. Kauno kolegijos Ekonomikos ir teisės fakultetas);
  • 1924 m. daugiabučiai namai (Kaunas),
  • 1924 m. kotedžai (Kaunas);
  • 1924 m. bernardinų vienuolynas (Kaunas), – restauracija;
  • 1924 m. Vilijampolės rajonas (Kaunas), – planas (su A. Jokimu).
  • 1925 m. V. Kudirkos pradinė mokykla (Kaunas) (su A. Jokimu);
  • 1929 m. Ateitininkų sąjungos centro valdyba (Kaunas) (dab. Kauno technologijos universitetas, III rūmai);
  • 1931 m. Centrinis paštas (Kaunas);
  • 1934 m. „Pažangos" rūmai (Kaunas) (dab. Fizikinių techninių energetikos problemų institutas);
  • 1936 m. automatinė telefonų stotis (Kaunas) (dab. Kauno rajono teismas);