Velnio duobė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Velnio duobė (Velniaduobė) – geologinis gamtos paminklas, esantis Vilniaus apsk., Trakų raj., Aukštadvaryje; Aukštadvario girininkijoje (10,16 kv.), Kalvų mš. šiaurinėje dalyje. Gamtos paminklu paskelbtas 2000 metais. Plotis 60-65 m – 200-200 m. Plotas 0,04-4,5 ha. Gylis – 30-40 m.
[taisyti] Kilmė
Specialistai įvairiai aiškina jos kilmę. Gal toje vietoje po smėlio sąnašomis ilgai tūnojo nuo ledynmečio išlikęs ledo luitas. Klimatui atšilus, jis palaipsniui ištirpo, ir liko gili piltuvo formos duobė. Piltuvo formos duobė galėjo išlikti dėl spėjusios užaugti augalijos, kuri sutvirtino stačius šlaitus. Velnio duobės dugne yra susiformavusi pelkutė. Yra ir kitų samprotavimų apie šito gamtos paminklo kilmę. Viena jų teigia, kad Velnio duobę susiformavo nuo ledyno pakraščio (o gal ledyno plyšyje) krentanti vandens srovė. Kita teigia, kad dauba susidarė požeminiams vandenims išnešus smulkias nuogulas. O dar vieni teigia, kad Velnio duobę kažkada išmušė čionai nukritęs meteoritas... Visos šios hipotezės turi savų argumentų ir kol kas galutinai neatmestos.
[taisyti] Legendos
Pirmoji yra apie tai, kad kadaise esą čia stovėjusi bažnyčia. Kartą keleivis eidamas pro šalį, pamatęs kunigą, susidėjusį su mergina. Neiškentęs ir ištaręs: „Kad tu skradžiai žemėn!“ Vos taip pasakęs – kunigas prasmegęs kartu su merga ir bažnyčia. Kai duobėje buvę vandens, akyli žmonės įžiūrėdavę ten bažnyčios bokštus.
Pasak kito padavimo į ką tik pastatytą Užugosčio bažnyčią arkliais buvęs vežamas varpas. Važiuojant mišku, nusmukęs vežimo ratas, ir varpas nuriedėjęs į gilią duobę. Vėliau Užugosčio bažnyčioje buvęs įkeltas kitas. Jam skambinant mišioms, iš gilumos pritardavęs Velnio duobėn nugarmėjęs varpas.
Trečiojoje legendoje pasakojama, kad kadaise čia bandą ganęs piemuo ir nepastebėjęs, kaip veršiukas į duobę įsmukęs ir nugarmėjęs. Pamatęs jį plaukiantį ežere, telkšančiame netoliese. Dabar tą ežerą vadina Atveršiu.
Taip pat yra legenda ir apie tai, kad toje vietoje gyvenęs nedoras žmogus, kuriam patikusi mergina. Jis norėjo ją vesti, bet pats jau buvo kartą vedęs ir negalėjo antrą kartą imti šliubo, o mergina be šliubo nesutiko už jo tekėti. Tada jie abu nuėjo pas kleboną. Tas vyras išsiėmė kardą ir grasindamas liepė juos apvesdinti. Ir tuo metu, kai jis pradėjo tarti priesaikos žodžius, bažnyčia su jais visais nugrimzdo į gelmes. Piemenys, kurie ganė gyvulius po dar tris dienas girdėjo varpų skambesį.
Sakoma, kad anksčiau kai kada piemenys rasdavo velnių išmestų kryželių. Būdavo atsitikimų, kada genamos karvės užeidavo ant duobės liūno ir išplaukdavo į Škilėtų ežerą. Praeiviai naktį dažnai girdėdavo kažkokius šūkavimus. Visa tai darydavo velniai, dėl to ir kilo pavadinimas „Velnio duobė“.
[taisyti] Kita
Velnio duobė yra intriguojantis turistinis objektas, kurį verta aplankyti. Šiuo metu Velnio duobė yra paruošta lankymui, yra įrengta apžvalgos aikštelė. Už kelių kilometrų į šiaurės vakarus stūkso Gedanonių kalva, viena aukščiausių pietų Lietuvoje (257 m).