Rašto sistema
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alfabetas nukreipia čia. Apie graikų abėcėlę skaitykite straipsnyje Graikų raštas.
Raštas naudojamas komunikacijai ir žodinei informacijai išsaugoti. Tam naudojama sutarta standartinė ženklų sistema, kuri užrašoma tam tikroje laikmenoje ir gali būti perskaityta. Šios sutartos ženklų sistemos vadinamos rašto sistemomis. Pažymėtina, kad rašto sistemos apibrėžimas yra gana abstraktus, nes ir tautos, naudojančios tą pačią sistemą, dažnai turi papildomų simbolių tik savai kalbai būdingiems garsams parašyti, o taip pat kai kurių bendrų simbolių reikšmė gali būti kita.
[taisyti] Sistemos pagal rūšis
Rašto sistemos yra kelių rūšių:
Raidinės (abėcėlinės) – jose kiekvienas simbolis užrašo tam tikrą vieną raidę. Tiesa, kai kuriais atvejais gali būti papildomų simbolių, skirtų išreikšti šalia jų esančios raidės kietumą ar minkštumą, taip pat gali būti ir simbolių, žyminčių kelių garsų samplaiką (pvz., lietuvių kalboje simboliai „c“ ir „č“), tačiau tokių simbolių yra mažuma. Raidinės sistemos yra:
- Lotynų raštas
- Kirilica
- Graikų raštas
- Armėnų raštas
- Gruzinų raštas
- Deseretas
Pusiau skiemeninės – jose dažniausiai yra žymimi tik priebalsiai, o balsius žmogus, mokantis kalbą, turi žinoti, suprasti iš konteksto. Kai kuriais atvejais po priebalsio einantys balsiai gali būti pažymimi kaip diakritiniai simboliai: maži ženklai virš, šalia ar po priebalsių simboliais. Pusiau skiemeninės sistemos yra:
- Arabų raštas
- Hebrajų raštas
Skiemeninės – jose kiekvienas simbolis pažymi tam tikrą skiemenį. Tokiose sistemose simbolių yra kur kas daugiau nei raidinėse ar pusiau skiemeninėse, be to, jų neįmanoma pritaikyti bet kuriai kalbai užrašyti – simboliais yra užrašomi tik kažkokiai kalbai būdingi skiemenys (kurių dažniausiai tokius raštus naudojančiose kalbose nėra daug), visų įmanomų skiemenų užrašyti būtų beveik neįmanoma. Dėl to šios rašto sistemos visos yra naudojamos užrašyti tik vienai kalbai. Skiemeninės sitemos yra:
- Hiragana (Japonų)
- Katagana (Japonų)
- Čerokių raštas
Žodinės – jose kiekvienas ženklas yra skirtas kažkokiam žodžiui užrašyti, diakritiniai simboliai bei kiti ženklai aplinkui gali norodyti tam tikrą to žodžio reikšmę ar pavartojimą. Dažniausiai tokias sistemas naudojančių kalbų gramatika yra ypač paprasta – laikų, asmenų, linksnių skaičius geometrine progresija didina reikalingų simbolių skaičių. Simbolių šiose sistemose ir taip yra be galo daug: tiek pat, kiek ir žodžių – taigi daugelis žmonių nežino visų galimų simbolių. Žodinės sistemos yra:
- Kinų raštas
- Kandzi (Japonų)
Idėjinės – daugiau utopinė rašto sistema, minima literatūroje ir tikrovėje neegzistuojanti – joje neva kiekvienas simbolis žymėtų ne žodį, o kažkokią elementarią idėją (pavyzdžiui, „aš einu valgyti“), o prie to simbolio kabinant įvairius diakritinius ženklus ir mažesnius simbolius būtų galima įvairiai varijuoti tos idėjos reikšme. Tačiau jau vien kiekvienos, net ir elementarios, idėjos užrašymas kažkokiu simboliu, pareikalautų daugiau simbolių nei įmanoma atsiminti.
Reikšminės – tokios kažkada greičiausiai buvo visos rašto sistemos. Tai yra sustabarėję ir reikšmę įgiję piešinėliai, dažniausiai kiek abstraktesnės tikrų daiktų versijos. Šios rašto sistemos neįmanoma perskaityti žodis žodin kaip knygos – ji yra skirta daugiau kaip priemonė padėti suprasti ar prisiminti skaitomą istoriją. Pavyzdžiui, ten gali būti pažymėti tik daiktavardžiai su keliais veiksmažodžiais ir panašiai. Dažniausiai tokios sistemos buvo naudojamos dvasinių sluoksnių žmonių, kad jie galėtų liaudžiai pasakoti įvairias istorijas.
Neiššifruotos – ne visos sistemos yra iššifruotos. Neiššifruotos sistemos yra:
- Rongorongas
- Linijinis A
[taisyti] Rašto sistemų paplitimas
Populiariausia pasaulyje rašto sistema yra lotynų raštas, dėl jo universalumo ir ypač paplitusio naudojimo, o populiarumas vis dar didėja, per dvidešimtą amžių prie lotynų rašto perėjo nemažai kalbų (turkų, somalių, vietnamiečių, Vidurinės Azijos kalbos ir kt.). Daugeliui kalbų užrašyti vartojamos dar dvi sistemos: kirilica ir arabų raštas.
Kirilicos platesniam paplitimui turėjo įtakos Tarybų Sąjungos politika, pagal kurią daugelis Tarybų Sąjungos tautų buvo priverstos pereiti prie kirilicos vietoj anksčiau naudotų rašto sistemų (lotyniškos, arabiškos). Po Tarybų Sąjungos žlugimo dalis šių tautų kirilicos atsisakė (moldavai, uzbekai, azeriai, turkmėnai). Arabų rašto paplitimui didelę įtaką turėjo Islamo plitimas. Kai kurios arabų raštą naudojusios tautos vėliau perėjo prie lotyniškos abėcėles (turkai, somaliai).
Po kelias kalbas užrašyti yra naudojamos dar trys rašto sistemos: etiopų raštas (amharų ir tigrajų kalboms), kinų raštas (kinų dialektams, o taip pat naudojamas dalinai ir japonų bei korėjių kalboms) bei devanagaris (hindi ir kt.). Visos likusios sistemos naudojamos tik vienai kalbai užrašyti ir visos jos yra Azijoje, išskyrus tris (graikų raštą, gruzinų raštą bei armėnų raštą).