Šviesos absorbcija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šviesos absorbcija (šviesos sugertis) – procesas, kai medžiaga sklindančios šviesos intensyvumas mažėja. Jei sugertis vienoda visiems šviesos bangos ilgiams, absorbcija yra normali (medžiaga skaidri), jei labiau sugeriami tik tam tikrų ilgių spinduliai, absorbcija selektyvi.

Šviesos absorbciją aprašo P. Bugerio dėsnis (dar vadinamas Lamberto dėsniu):

I=I_0 e^{- \alpha x} \,

(I – išėjusios šviesos intensyvumas, I0 – pradinis šviesos intensyvumas, α – absorbcijos koeficientas (sugerties rodiklis), priklausantis nuo medžiagos ir bangos ilgio, x – nueitas kelias). Šis dėsnis galioja tiesinėje optikoje.