Tajų-kadajų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tajų-kadajų kalboskalbų šeima, paplitusi Pietryčių Azijoje ir pietų Kinijoje. Anksčiau šios kalbos buvo priskiriamos prie Kinų-tibetiečių kalbų, mėginama rasti jų ryšius su austronezinėmis kalbomis. Manoma, kad šių kalbų tėvynė yra pietų Kinija, iš kur jos vėliau paplito į dabartinę teritoriją.

  • Hlai kalbos (2)
    • Jiamao kalba (Kinija)
    • Hlai kalba (Kinija)
  • Kam-Tai kalbos (59)
    • Be-Tai kalbos (49)
      • Tai-sek kalbos (48)
        • Tajų kalbos (į šį pogrupį įeina ir tajų kalba, lao kalba, džvangų kalba)
        • Saek kalba (Laosas)
      • Be kalbos (1)
        • Lingao kalba (Kinija)
    • Kam-Sui kalbos (9)
      • Ai-Cham kalba (Kinija)
      • Cao Miao kalba (Kinija)
      • Šiaurės dongų kalba (Kinija)
      • Pietų dongų kalba (Kinija)
      • Mak kalba (Kinija)
      • Mulam kalba (Kinija)
      • Maonan kalba (Kinija)
      • Sui kalba (Kinija)
      • T'en kalba (Kinija)
    • Lakja kalba (Kinija)
  • Kadai kalbos (9)
    • Bu-rong kalbos (1)
      • Jerongų kalba (Kinija)
    • Ge-či kalbos (3)
      • Gelao kalba (Vietnamas)
      • Lači kalba (Vietnamas)
      • Baltųjų lači kalba (Vietnamas)
    • Jang-Biao kalbos (5)
      • Bujang kalba (Kinija)
      • Cun kalba (Kinija)
      • En kalba (Vietnamas)
      • Lakva kalba (Vietnamas)
      • Laha kalba (Vietnamas)