Partizaninis karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Partizaninis karas (pasipriešinimo judėjimas) – pogrindinis judėjimas, iniciuotas rezistentų (kovotojų už laisvę, partizanų), su tikslu pakeisti ar nuversti esamą okupantų valdžią, naudojant karines priemones. Partizaniniai karai buvo ypač dažni Antrojo pasaulinio karo metu okupuotose šalyse, taip pat ir Lietuvoje.