Sankhja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sankhya (Sankhja)(sansk. सांख्य) – Indijos filosofijos mokykla, viena iš šešių Astikos ir Induizmo filosofijos mokyklų. Ji laikoma seniausia ortodoksine filosofijos sistema Indijoje.

Sankhjos filosofija numato, kad visata susideda iš dviejų amžinų esamybių: Purušos ir Prakriti. Tai dualistinė filosofija matanti visatą kaip besirutuliojantį skirtingų dvejybių mišinį (šviesus/tamsus, vyras/moteris ir t.t.). Istoriškai Sankhjos mokykla buvo gretinama su Jogos filosofijos mokykla.

Sankhjos mokyklos pradininku laikomas išminčius Kapila, tačiau istoriškai to patvirtinti neįmanoma.

Seniausias išlikęs Sankhjos tekstas yra Sankhya Karika. Jos autorius Ishvara Krishna (IV a.)

[taisyti] Sankhjos metafizika

Metafiziškai, Sankhja paremia radikalų dualizmą tarp dvasios/sąmonės (Puruša) ir medžiagos (Prakriti). Visi fiziniai reiškiniai kyla iš evoliucionuojančios Prakriti, pirminės medžiagos iš kurios tie kūnai gimsta. Kiekviena juslinė būtybė yra Puruša, neribota, neišsenkanti energija. Priklausomybė iškyla, kai Puruša susiklaidina savo tapatybėje ir atpažįsta save kaip fizinį kūną. Dvasia išlaisvinama tik tada, kai suprantama, kad ji yra atskira nuo fizinio kūno.