Brestas (Baltarusija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Brestas (brus. Брэст, Бе́расьце, Бярэ́сьце; rus. Брест) – miestas pietvakarių Baltarusijoje; srities centras. 290 tūkst. gyventojų (2004 m.). Išsidėstęs prie Muchaveco upės žiočių, kur šis įteka į Vakarų Bugą. Upių uostas ir geležinkelio mazgas. Išvystyta mašinų, maisto, lengvoji, baldų, buitinės chemijos pramonė.
Yra 2 aukštosios mokyklos, 2 teatrai, Bresto tvirtovės gynybos muziejus, kraštotyros muziejus.
[taisyti] Istorija
Žinomas nuo 1019 m. (minimas kaip Берестье). Nuo XIV a. priklausė Lietuvai ir Lenkijai, nuo 1795 m. – Rusijai, tarpukariu (1919–1939 m.) – Lenkijai. Mieste 1918 m. kovo 3 d. buvo sudaryta Brest-Litovsko taika. Nuo XIV a. iki 1921 m. buvo žinomas kaip Lietuvos Brasta (rus. Брест-Литовск), iki 1939 m. vadintas Brestu prie Bugo (lenk. Brześć nad Bugiem).