Kontraforsas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kontraforsas – (pranc. contrefort – priešpriešinė jėga) vertikalus bokštelis, stulpas, piliorius gotikinės architektūros elementas, kuris per arkbutaną perima skliauto svorio jėgą.
Jis sutvirtina išorinę sieną ir gali būti matomas tiek ekserjere, tiek interjere. Išorėje, jis dažnai lieknėja skaidomas pakopiškai dalinančių karnizų. Kai kontraforsai išsikiša pastato viduje, tarp jų bažnyčiose paprastai įrengiamos koplytėlės.