Lietuvos pramonininkų konfederacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) – šakiniu principu organizuotų pramonininkų struktūrų Lietuvoje asociacija, vienijanti įvairių Lietuvos regionų pramonininkus ir verslininkus.
[taisyti] Istorija
1930 m. balandžio 12 d. įsteigta Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjunga (vėliau pasivadinusi Verslininkų sąjunga). Jos tikslai buvo: „kelti ekonominę lietuvių tautos gerovę, jungiant visus lietuvių prekybininkus, pramonininkus ir amatininkus, rūpinantis jų teisiniais, ekonominiais ir kultūriniais reikalais, keliant jų specialybės kvalifikaciją, remiant Lietuvos prekybą, pramonę ir amatus“.
Verslininkų sąjunga gynė savo narių interesus valstybinėse įstaigose, visuomeninėse organizacijose, teikė pagalbą teisiniais klausimais. Antrojo pasaulinio karo metais Verslininkų sąjungos veikla buvo nutraukta.
Nepriklausomybės metais įkurta LPK. LPK prezidentas yra koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys.
[taisyti] Struktūra
LPK sudaro regioninės asociacijos:
- Alytaus krašto pramonininkų asociacija;
- Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija;
- Klaipėdos krašto pramonininkų asociacija;
- Marijampolės krašto pramonininkų asociacija ;
- Panevėžio pramonininkų asociacija;
- Plungės pramonininkų sąjunga;
- Šiaulių pramonininkų asociacija;
- Vilniaus pramonės ir verslo asociacija.