Arnas Funkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Arnas Funkas (1898 m. vasario 25 d. Smolenske1957 m. rugpjūčio 5 d. Pineberge (Vokietija) – inžinierius architektas, vienas funkcionalizmo architektūros Lietuvoje atstovų, spaudos bendradarbis.

[taisyti] Biografija

1918 m. apsigyveno Kaune. 1924 m. baigė Berlyno Šarlotenburgo aukštąją technikos mokyklą, 1934 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultetą. Bendradarbiavo su architektu Mykolu Songaila. Buvo laikraščio „Darbininkų balsas“ bendradarbis.

19411944 vadovavo „Statybos“ bendrovės projektavimo skyriui. Nuo 1944 m. liepos mėn. gyveno Vokietijoje, dėstė Pabaltijo universitete.

[taisyti] Suprojektuoti statiniai

A. Funkas tarpukario laikotarpiu diegė funkcionalizmo krypties principus gyvenamojoje ir visuomeninėje architektūroje. Daugiausia jo kūrybos pavyzdžių išlikę Kaune. Pagal jo projektus pastatyti: Lietuvos draudimo bendrovės rūmai (1936 m.), Taupomųjų kasų rūmai (dab. Kauno miesto savivaldybės rūmai, 1939 m., su Broniumi Elsbergu, Adolfu Lukošaičiu), dabartinė „Kauno dienos“ redakcija Vytauto pr., dabartinė Kauno apskrities administracija L. Sapiegos g., namas Gedimino g./Donelaičio g. 45, kotedžas K. Donelaičio g. 19 ir kt., taip pat Panevėžio cukraus fabrikas (1940 m.), bankai Kėdainiuose, Utenoje (su M. Songaila).

Parengė Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus (1930 m.), Raseinių banko (1931 m.), Kauno centrinio sunkiųjų darbų kalėjimo (1936 m., su Kaziu Kriščiukaičiu) projektus.

Pastatams būdinga aiški planinė struktūra, saikingos, griežtos formos, pasižymi savitu braižu, progresyviais funkcionalizmo krypties pasiekimais, moderniu ir kartu konstruktyviu požiūriu į statinio architektūrą, gebėjimu jungti lokalinius elementus su bendra aplinkos kompozicija.

Architektas taikė modernias tuo laiku karkasines konstrukcijas, kurioms naudotos metalinės atramos, monolitinio gelžbetonio perdangos, stiklo ir nikelio deriniai. Didelį dėmesį teikė interjerų apipavidalinimui ne tik savo, bet ir kitų autorių suprojektuotuose objektuose, pavyzdžiui, sukūrė interjerą „Pienocentre“ buvusiai J. Muralio kirpyklai.