Piteris Breigelis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Breigelis, Piteris (Bruegel, Pieter; ~ 1525-1569 m.) Flamandų tapytojas. Breigelis – šeimos pradininkas; dar vadinamas „valstietiškuoju Breigeliu”. Mokėsi Antverpene. 1551 m. priimtas į Antverpeno tapytojų gildiją. Kitais metais leidosi į trejų metų kelionę po Prancūziją ir Pietų Italiją. Grįžęs į Antverpeną, leidėjo Cocko užsakymu kūrė grafikos darbus. Nuo 7-ojo dešimtmečio vidurio dirbo Briuselyje, ten sukosi humanistų bei aukštuomenės sluoksniuose. Breigelio kūrybinį palikimą sudaro pirmučiausia žanrinė tapyba ir peizažai – tiek metų laikų vaizdai, iliustruotos patarlės, kaimo scenos, tiek religinio, mitologinio bei alegorinio pobūdžio kūriniai. Jo kūrybą veikė H. Boscho darbai. Breigelio jėga slypi fantazijos kupinoje vaizduosenoje, kurios inspiracijų semiasi ir iš Boscho, ir iš Nyderlandų tapybos paveldo, ir iš to formuoja visai naują, savitą stilių. Jo dailė padarė žymią įtaką 17 a. olandų peizažui. Jo sūnūs, P. Breigelis Jaunesnysis ir J. Breigelis Vyresnysis, sekė tėvo pavyzdžiu – abu tapo dailininkais. Kūriniai: „Babelio bokšto statymas“ (1563 m.); „Pasakų šalis“; „Karalių pagarbinimas“ (1564 m.).