Cezario pjūvis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Cezario pjūvisoperacija, kurios metu vaisius ištraukiamas pro pilvo ir gimdos pjūvį.

  • Greičiausiai žymus Romos imperatorius Julijus Cezaris su šiuo pavadinimu neturi nieko bendra – pats tikrai negimė tokiu būdu, nes 100 metų pr. m. e. sėkmingai to atlikti niekas negalėjo.
  • Spėjama, kad Cezario pjūvio operacijos pavadinimas kilęs nuo Romos imperijos laikais veikusio įstatymo „Lex cesarea“, kuris reikalavo, kad vaisius būtų išimtas iš gimdymo metu mirusios motinos įsčių gelbėjimo, krikštijimo ar atskiro laidojimo tikslu.
  • Pirmąją Cezario pjūvio operaciją atliko 1610 Trautmanas iš Wittenbergo, ir ji buvo nesėkminga.
  • Po to dar 200 metų Cezario pjūvio operacijos dažniausiai būdavo nesėkmingos. Moterys mirdavo nukraujavusios ar vėliau po komplikacijų. Nesiūdavo nei gimdos, nei pilvo sienos. Yra žinoma, kad pjaudavo su karvių ragais.
  • Paryžiuje 17891790 m. po Cezario pjūvio operacijos neišgyveno nė viena moteris. Praėjus 100 metų padėtis šiek tiek pagerėjo: Anglijoje 1865 m. iš 100 moterų, patyrusių Cezario pjūvio operaciją, mirė 85.
  • Dabar išsivysčiusiose šalyse šios operacijos atliekamos ne tik dėl būtinybės, bet ir moters pageidavimu – jei jaučia itin stiprią natūralaus gimdymo baimę.
  • Lietuvoje Cezario pjūviai sudaro 15-17 proc. visų gimdymų.
  • Kaip ir bet kuri kita chirurginė operacija, cezario pjūvis gali komplikuotis kraujavimu, gimdos ir žaizdos infekcija, trombų embolija, šlapimo takų ir žarnų pažeidimu, anesteziologinėm komplikacijom. Taip pat problematiški gali būti kiti operuotos moters nėštumai ir gimdymai.
  • Plačiai paplitusi nepagrįsta nuomonė, kad per Cezario pjūvį gimę vaikai neturi savisaugos instinkto, nesugeba kovoti už save gyvenime, yra neryžtingi ar panašiai.