Disociacijos konstanta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Disociacijos konstanta – pusiausvyros konstanta kuri rodo didesnio objekto suskilimą, Disociaciją į smulkesnius objektus. Disociacijos konstanta paprastai žymima Kd. Druskų atvėju disociacijos konstantą galima vadinti jonizacijos konstanta.
Bendru pavidalu
kur kompleksas AxBy skyla į x A ir y B, disociacijos konstanta tada užrašoma
kur [A], [B], ir [AxBy] yra koncentracijos A, B, ir junginio AxBy.
[taisyti] vandens disociacijos konstanta
Kadangi dažnai naudojama vandens disociacijos konstanta dažnai išreiškiama kaip Kv
Kv = [H + ][OH − ]
Vandens koncentracija čia nesvarbi. Kv vertė kinta priklausomai nuo temperatūros ir į tai reikia atžvalgti jei norima tiksliai įvertinti pH.
Vandens temperatūra | Kd*10-14 | pKd |
---|---|---|
0°C | 0.1 | 14.92 |
10°C | 0.3 | 14.52 |
18°C | 0.7 | 14.16 |
25°C | 1.2 | 13.92 |
30°C | 1.8 | 13.75 |
50°C | 8.0 | 13.10 |
60°C | 12.6 | 12.90 |
70°C | 21.2 | 12.67 |
80°C | 35 | 12.46 |
90°C | 53 | 12.28 |
100°C | 73 | 12.14 |