Magma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Išsiveržusi magma – lava
Išsiveržusi magma – lava

Magma – išsilydžiusios uolienos, esančios Žemės gelmėse. Magma yra sudėtingos cheminės sudėties tirpalas, kurio temperatūra 650–1200°C. Paprastai magma yra aukšto slėgio tirpalas, kuris kartkartėmis išsiveržia į Žemės paviršių per vulkanus. Išsiveržusi magma vadinama lava. Magma gali įsiterpti į esančius geologinius sluoksnius ir neišsiliedama paviršiuje. Ji sustingsta suformuodama tokius magminius kūnus:

  • batolitus,
  • štokus,
  • lakolitus,
  • lapolitus,
  • daikas,
  • sylius.

Šiuose geologiniuose kūnuose, priklausomai nuo magmos tipo, randamos įvairios magminės uolienos.

[taisyti] Magmos tipai

Magma pagal cheminę sudėtį gali būti skirstoma į tris pagrindines grupes:

  • bazinė (mažas SiO2 kiekis), sutinkama riftingo zonose (po vidurio okeaniniais gūbriais), „karštuosiuose taškuose“ ir okeaninių plokščių susidūrimo zonose.
  • rūgštinė (didelis SiO2 kiekis), sutinkama „karštuosiuose taškuose“, esančiuose po kontinentine pluta, pvz., Jeloustouno nacionaliniame parke, JAV.
  • andezitinė (tarpinis tipas tarp rūgštinės ir bazinės magmos) – litosferos plokščių susidūrimo vietose.