1793 m. Prancūzijos Konstitucija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

1793 m. Prancūzijos Konstitucija
Valstybė: Prancūzija
Priėmimo data: 1793 m. birželio 24 d.
Galiojimas: 1793 m. birželio 24 d. – 1795 m. rugpjūčio 22 d.
Valdymo forma: Respublika, tiesioginė demokratija
Įstatymų leidžiamoji valdžia: Įstatymų leidybos korpusas
Vykdomoji valdžia: Vykdomoji taryba

1793 m. Prancūzijos Konstitucija (pranc.: „Acte constitutionnel du 24 juin 1793“, taip pat „Constitution montagnarde“) – konstitucija, priimta 1793 m. birželio 24 d., pakeitė 1971 m. konstituciją. Galiojo iki 1795 rugpjūčio 22 d., kai priimta III respublikos metų konstitucija. Nacionalinio konvento, iš kurio pašalinti aktyviausi žirondistai.

Turinys

[taisyti] Priėmimo aplinkybės

Pagal naują konstituciją išrinktame Nacionaliniame susirinkime, susirinkusiame 1791 spalio 1 d., išryškėjo kelios politinės grupės: feljanai, pasisakę už konstitucinę monarchiją, ir žirondistai bei jakobinai (montanjarai), pasisakę už tolesnį revoliucijos vykdymą. Tolesnius įvykius paskatino ir pats karalius, mėgindamas pasitraukti iš Paryžiaus ir priešintis Konstitucijos nustatytai tvarkai. Įsiliepsnojo sukilimas, 1792 rugpjūčio 10 d. po rūmų šturmo karalius pašalintas iš sosto, Nacionalinis susirinkimas nutarė sušaukti Nacionalinį konventą, nustatė jo rinkimų tvarką. Nustota rinkėjus skirstyti į aktyvius ir pasyvius (reikalavimai – 21 m., pragyventi 1 m., nebūti tarnu), tai turėjo išplėsti rinkėjų korpusą, sustiprinti viduriniųjų sluoksnių pozicijas Konvente. Karaliaus ministrai pakeisti Laikinąją vykdomąją taryba (daugiausiai iš žirondistų). Priimta ir bet kurios konstitucijos galiojimo sąlyga – turi būti priimta tautos, taip naikinant 1791 m. konstituciją. 1792 rugsėjo 25 d. Konvento dekretas paskelbė Prancūzijos respubliką, 1793 sausio 21d. giljotinuotas Liudvikas XVI. Todėl suaktyvėjo Prancūzijos užsienio priešai, vidaus politinių jėgų kova. 1793 balandžio 6 d. nutarta sudaryti Visuomenės gelbėjimo komitetą, kuriam pavesta kontroliuoti Laikinosios vykdomosios valdžios tarybos sprendimus, juos pagreitinti, organizuoti gynybą išorėje ir viduje. Sudėtingos politinės, ekonominės padėties sąlygomis į valdžia atėjo už respubliką, tolesnę revoliuciją pasisakantys jakobinai. Visi šie pokyčiai paskatino naujos konstitucijos priėmimą.

[taisyti] Valstybinė santvarka

Respublika, vienintelė tiesioginė demokratija Europoje.

[taisyti] Įstatymų leidžiamoji valdžia

Įstatymų leidybos korpusas, kuris faktiškai tebuvo įstatymų projektavimo institucija, nes visus įstatymus turėjo sankcionuoti piliečiai savotišku referendumu. Įstatymai reglamentavo civilinę ir baudžiamąją teisę, respublikos pajamas ir išlaidas, mokesčius, karo skelbimą ir kt. (54 str.). Teisės aktai, nepriskirti prie įstatymų, vadinami dekretais ir juos galėjo leisti pats Įstatymų leidybos korpusas. Įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų tvarka: Renka visi 21 m. vyrai, netarnai, pragyvenę kantone 6 mėn. tiesioginiais rinkimais pirminiuose susirinkimuose pagal gyvenamą vietą.

[taisyti] Vykdomoji valdžia

Vientisa vyriausybė nenumatoma, vadovauti bendram valdymui pavesta Vykdomajai tarybai, kurios nariams pavedama vadovauti atskiroms konkrečioms žinyboms, šie vadovai nėra tarpusavyje susiję. Įstatymų vykdomosios valdžios rinkimas: trijų pakopų rinkimai – pirminiuose susirinkimuose išrinkti rinkėjai departamentuose renka po vieną deputatą, iš kurių Korpusas renka 24 Tarybos narius. Pusė tarybos narių kasmet atnaujinama.

[taisyti] Žmogaus teisių įtvirtinimas

Konstitucija pradedama nauja Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija, kuri buvo daug radikalesnė ir dvigubai didesnės apimties – 35 str., nemažai nuostatų kartojasi iš ankstesnės. Teigiama, kad vyriausybė steigiama įgimtoms teisėms, tokioms kaip laisvė, lygybė, saugumas, nuosavybė, lygybė prieš įstatymą, saugoti. Jakobinų deklaracija pateikė platesnį išvestinių laisvių sąrašą: susirinkimų laisvė, religinių apeigų laisvė, peticijų teikimo laisvė. Nurodomos ir socialinės teisės: teisė į išsilavinimą, profesijos pasirinkimą, sutarčių sudarymą. Teigiama, kad visuomenė turi išmaitinti neturtėlius duodama darbo, negalinčius dirbti remti (jakobinų socialinė atrama – sankiulotai). Tauta yra suvereni, gali keisti Konstituciją, vyriausybei pažeidžiant jos teises, tauta gali ir turi sukilti.

[taisyti] Galiojimas ir modifikacijos

Šios konstitucijos galiojimas faktiškai buvo atidėtas taikos laikotarpiui, nes įstatymų priėmimas referendumu netiko sudėtingai padėčiai valdyti. Pagal „Revoliucinės valdymo tvarkos tvarkos steigiamąjį įstatymą“ (1793 gruodžio 4 d.), visų trijų valdžių funkcijas perėmė Nacionalinis konventas, dalį vykdomosios valdžios funkcijų atliko Visuomenės gelbėjimo komitetas, atskiri konvento deputatai, vadinami komisarais, atstovavo konventui departamentuose ir kariuomenėje, tesiminę veiklą išplėtojo Revoliucinis tribunolas, kuris vykdė terorą ir kovojo su kontrrevoliucija, už jam teismingus nusikaltimus vienintelė bausmė buvo mirtis.

[taisyti] Svarbiausios nuostatos

  1. Preambulėje skelbiama apie luomų panaikinimą.
  2. Skelbiamas tautos suverenitetas (3 str. „Apie valstybės valdžias“).
  3. Reglamentuotas administracinis teritorijos suskirstymas – departamentai-distriktai-kantonai – taip siekiama panaikinti feodalinio skirstymo į senjorijas liekanas.
Kitomis kalbomis