Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, – Kaišiadorių vyskupija, Alytaus dekanatas.
Stovi Alytaus rajone, Pivašiūnų kaime, 9 km į pietryčius nuo Butrimonių. Medinė. Pastatyta 1825 m. Klasicistinė.
[taisyti] Istorija
Pivašiūnų žemes dvarininkas Jonas Klockis 1639 m. padovanojo Senųjų Trakų benediktinų abatijai. Vienuoliai 1648 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji stovėjo dabartinės koplyčios vietoje. Bažnyčia kelis kartus degė.
1799 m. inventoriuje nurodyta sena, paramstyta bažnyčia. Joje buvo Dievo Motinos paveikslas ir 5 altoriai.
1825 m. bažnyčia sudegė. Tais pačiais metais Trakų dominikono Celestino Sarakos rūpesčiu pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. XIX a. antrojoje pusėje į Pivašiūnus buvo skiriami lietuviškai nemokantys kunigai. Pamokslai lietuviškai pradėti sakyti apie 1891 m., tačiau atkėlus lenką kunigą, vėl panaikinti.
1911 – 1918 m. Pivašiūnuose klebonaujant Alfonsui Petruliui (Nepriklausomybės akto signataras) pamaldos vyko lietuvių kalba, užtat jis buvo skundžiamas dvasinei vyresnybei, šmeižiamas lenkų spaudoje.
1913 m. įsteigtas „Ryto“ draugijos skyrius.
1935 m. bažnyčia atnaujinta. Pivašiūnuose ilgai klebonavo Antanas Deksnys (1867 – 1949). Po Antrojo pasaulinio karo klebonų Jono Kaušylos ir Jono Žemaičio rūpesčiu bažnyčia atnaujinta. Klebonas J. Kaušyla 1946 m. buvo suimtas ir ištremtas. Į Lietuvą grįžo 1955 m.
[taisyti] Architektūra
Bažnyčia klasicistinė, lotyniško kryžiaus plano, su 4 mūrinių kolonų portiku, trikampiu frontonu. Vidus 3 navų. Didžiajame altoriuje yra stebuklingu laikomas tapytas Dievo Motinos paveikslas su sidabriniais apkalais (1943 m. restauruotas; 1988 m. vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotu vainiku). Šventoriaus tvora akmenų mūro, su klasicistiniais triumfo arkos formos vartais. Prie bažnyčios stovi medinė varpinė, slėnyje -medinė koplyčia.
[taisyti] Atlaidai
Pivašiūnuose vyksta Žolinės atlaidai.