Juozas Balčikonis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
[taisyti] Biografija
Juozas Balčikonis gimė 1885 m. kovo 25 d. Ėriškiuose, valstiečių šeimoje, kurioje buvo vyriausias vaikas. Pirmąsias skaitymo pamokas gavo iš daraktorės Vincentos Kraniauskaitės, gyvenusios gretimame Žvirblių kaime. Toliau mokėsi Ramygalos pradinėje mokykloje, o ją baigęs 1898 metais įstojo į Panevėžio realinę mokyklą. Joje besimokydamas pradėjo domėtis lietuvių kalba, skaitė draudžiamąją literatūrą. 1906 m. paskatintas Jono Jablonskio, nutarė studijuoti filologiją ir įstojo į Peterburgo universiteto Slavistikos skyrių. Susipažinęs su Kazimieru Būga, kuris buvo aukštesniame kurse, ne kartą yra lankėsi jo kambaryje ir tarėsi įvairiais klausimais. Bet dažniausiai susitikdavo pas docenta Eduardą Volterį, kuris kviesdavosi studentus pasikalbėti apie lietuvių kalbos problemas. Apskritai gyvenimas Peterburge Juozui Balčikoniui buvo sunkus: įtemptas darbas universitete, rūpestis dėl maisto pareikalavo daug profesoriaus sveikatos, kurios tolimesniame gyvenime pasigesdavo. J.Balčikonis įsitraukė į aktyvų spaudos darbą: kūrė eilėraščius, vertė į lietuvių kalbą populiarias knygeles. Juozas Balčikonis mirė 1969 m. vasario 5 d. Vilniuje; palaidotas Ėriškiuose.