Juozapas Būčys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozapas Būčys (1874 m. lapkričio 11 d. Šešuoliuose – 1946 m. gegužės 30 d. Semeliškėse) – kunigas, daraktorius. Palaidotas Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios šventoriuje.
[taisyti] Biografija
1890 m. baigė Žemaitkiemio pradžios mokyklą. Ją baigęs pats mokė vaikus kaimuose – daraktoriavo.
1892 m. Šešuolių klebono kunigo Bironto padedamas išvyko į Vilnių ir čia mokėsi privačiai.
1893 m. užsidirbo pinigų nurašinėdamas ir rankraščiu platindamas Kražių skerdynių aprašymą.
1895 – 1900 m. tarnavo caro kariuomenėje – grojo Maskvoje dūdų orkestre.
1901 m., grįžęs iš kariuomenės, įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Seminarijoje pasirodė kaip karštas lietuvis, lietuvybės skatintojas.
1906 m. įšventintas kunigu. Paskirtas vikaru į Balsogę. Dar dirbo Kiaukliuose, Gegužinėje, Kruonyje.
Nuo 1935 m. – Semeliškių parapijos klebonas.
Bendradarbiavo periodinėje spaudoje, yra parašęs pjesių bei vaizdelių mėgėjų scenai „Gintarai“, „Kūčios“, „Amžina pasaka“ ir kt.