Liturginiai metai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liturginiai metai – krikščionių metai, religinių švenčių ciklas. Kitaip nei įprasti metai, liturginiai metai prasideda Kalėdų laikotarpiu. Liturginių metų pradžia laikoma Advento pradžia, o pabaiga – Sekminės. Krikščionių metuose yra trys pagrindinės šventės: Šv. Kalėdos, Šv. Velykos ir Sekminės. Be pagrindinių švenčių krikščionys turi daugybę kitų šventadienių. Krikščionybėje kiekvienas sekmadienis yra šventa diena ir nedidelė šventė. Velykos ir Sekminės visada vyksta sekmadieniais.
[taisyti] Svarbiausios krikščionių šventės
52 sekmadieniai (tarp jų Velykos ir Sekminės). Kitos (nekilnojamos) šventės:
Svarbiausios nekilnojamos krikščionių šventės | ||
---|---|---|
Diena | Šventė | |
Gruodžio 8 d. | Marijos nekaltasis prasidėjimas | |
Gruodžio 25–26 d. | Šv. Kalėdos | |
Sausio 1 d. | Naujieji metai; Marijos, Dievo Gimdytojos iškilmės | |
Sausio 6 d. | Trys karaliai | |
Kovo 25 d. | Apreiškimas Marijai | |
Birželio 29 d. | Šv. Povilas ir Šv. Petras | |
Rugpjūčio 15 d. | Marijos dangun paėmimas (Žolinė) | |
Rugsėjo 8 d. | Marijos gimimo diena | |
Lapkričio 1 d. | Visų šventųjų diena | |
Lapkričio 2 d. | Vėlinės |