Modernizmo estetika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Modernizmo estetika:
1. atsisakyta vientiso tikrovės vaizdo, būdingo realizmui. 2. Nebeliko „visažinio“ pasakotojo. 3. Atsisakyta nuoseklaus siužeto. 4. Vaizdavimo objektas, žmogaus sąmonė, individuali, nevienalytė, valdoma tiek proto tiek ir aistrų. 5. Laikas ir erdvė daugiasluoksniai, fragmentiški, dažnai simboliški. 6. Grožio, gėrio ir teisingumo sąvokos nebeteko savo prasmės, gręžiamasi labiau į bjauriąją gyvenimo pusę. 7. Kalbinis ekperimentavimas. 8. Originalumo siekis. 9.bei bandymas lauzyti senas, nusistovejusias tradicijas. Modernizmo pradininkais laikomi Prancūzų tapytojas Manet ir literatas Šarlis Bodleras (Charles Pierre Baudelaire). Pastarojo kūrinys „Blogio gėlės“ (1857m.) buvo pirmasis tokio tipo Europoje. Bodlerui buvo gražu tai kas netaisyklinga. Jo požiūriu tradicinis idealas yra nykus ir vienpusis. Bodlero darbas – „Blogio gėlės“ sulaukė daug nepritarimo, bet jis ir kiti meninikai teigė, kad menas turi stengtis perprasti pasaulį, vis atrasti ką nors naują. Priešintis tradicijai, siekti originalumo, ekperimentuoti, net keisti visuomenės mąstyseną buvo šių meninkų uždaviniai.
Menininkas – kūrėjas, magas, atskelidžiantis dvasią ano, nematomo pasaulio. Tarp fantastinio ir realaus pasaulio buvo panaikinta siena. Fantastiškumas yra įsiskverbęs į pačią tikrovės šerdį. jis mus tik panardina į tikrovės gelmes. Seniau menininkai kūrė, kad parodytų, supažinditų ar pamokytų. Dabar meninkai deformuoja menamą tikrovę, ieško naujų aspektų, kuria naujas tikroves.