Šventvietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šventvietė – vieta, skirta kulto apeigoms; ypatinga (šventa) vieta.

Baltų šventvietėse augdavo medžiai, buvo kūrenama šventoji (arba amžinoji) ugnis. Ugnį palaikydavo žyniai. Ugnies kūrenimas kaip kultinių apeigų veiksmas, ugnies šventumas buvo žinomas taipogi Irane.

Baltų šventvietės – alka (alkakalnis), šventoji giraitė ir kt.