Altayras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Altayras
Epocha J2000
Spektrinė klasė A7 IV-V
Rektascensija 19h 50m 47.0s
Deklinacija +08° 52' 06"
Atstumas 16.72 šm
Regimasis ryškis (V) 0.77
Fizikinės charakteristikos
Masė (1.7 MS)
Spindulys (1.8 RS)
Spalva (B-V) 0.22
Spalva (U-B) 0.08
Absoliutinis ryškis (V) 2.22
Šviesis (V) 10.7 LS
Paviršiaus temperatūra 7550 K

Altayras, α Aql – balta 8-a pagal ryškumą naktinio dangaus žvaigždė Erelio žvaigždyne. Lietuvoje matomas vasarą, kartu su Denebu bei Vega sudaro „Vasaros trikampį“. Viena artimiausių Saulei žvaigždžių.

Apsisukimo aplink ašį periodas: 6,5-10,4 valandų. Dėl greito sukimosi žvaigždė suplota: pusiaujo skersmuo 14 procentų didesnis už poliarinį skersmenį.

[taisyti] Pavadinimas

Arabų kalboje „an-nasr aţ-ţāir“ – „skrendantis erelis“.

Kiniečių mitologijoje – Niu Lang.

Kituose kataloguose – 53 Aquila, HD 187642, HR 7557, BD+08°4236, GCTP 4665.00, GJ 768, LHS 3490, HIP 97649.