Apaštalas Petras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apaštalas Petras (lotyn. Petrus; pontifikatas: 30? – apie. 67) – apaštalas, Romos katalikų bažnyčia jį laiko pirmuoju popiežiumi. Pagal evangeliją – Simonas, Jono sūnus, apie 30 m., žvejys iš Kafarnaumo, Galilėjoje, paskui apaštalas, Jėzaus Kristaus mokinys. Katalikų ir stačiatikių šventasis. Šv. Petras yra dviejų laiškų, įjungtų į Naujojo testamento kanonus, autorius.
Turinys |
[taisyti] Naujajame testamente
Apaštalas Petras aprašytas Evangelijoje ir Apaštalų darbuose.
Pakvietus Jėzui Kristui, Simonas metė žvejybą ir tapo jo mokiniu. Kai pirmas jį pripažino Mesiju, gavo Petro vardą (graik. πετρος Petros ‘akmuo, uola’, aramėjiškai כיפא Kefas ‘uola, opolė’), graikų kalboje žodis Petros („uola“, „akmuo“), ant kurios bus sukurta krikščioniška bažnyčia (pagal katalikišką doktriną). Kristus pasakė: „Aš tau duosiu raktus nuo dangaus karalystės; kas bus sujungta ant žemės, bus sujungta danguje“. Bet šitie žodžiai yra ginčijami protestantų, kaip klaidingas vertimas. Taip pat yra esminiai skirtumai tarp žodžių petros (akmuo) ir petra (uola).
Pagal evangelijas Jėzus Kristus nuspėjo, kad po jo arešto Petras tris kartus jį išduos. Kai Jėzus Kristus buvo pagautas, Petras bandė jį apginti puldamas peiliu ir nupjovęs prižiūrėtojui vieną ausį. Pagal Evangeliją pagal Joną, 21 dalyje Jėzus Kristus vėl Petrui liepęs globoti savo bažnyčią: „Ganyk mano avis“.
Po šventosios dvasios tremties Petras greičiausiai kurį laiką vadovavo bažnyčiai Jeruzalėje. Petras pirmą kartą užsiėmė pagonių krikštijimu. Per konfliktą su Paulium iš Tarsos dėl žydų teisių primetimo krikštytiems pagonims, Petras išstojo Jeruzalės sobore jį ginant, vėliau vengė užimti į aiškią poziciją, dėl ko buvo viešai apskųstas Pauliaus.
[taisyti] Gyvenimas Romoje
Apie Petro veiklą Romoje yra labai mažai žinoma, Biblijoje nieko apie tai nerašoma, nėra ir kitų rašytinių šaltinių apie šį laikotarpį. Romoje, kapuose, kur turėjo būti Petro palaidojimo vieta, rasti keleto vyrų ir kelėtos dešimčių metų senumo moters kaulai.
Apokrifiniuose Petro darbuose teigiama, kad Nerono valdymo metu prasidėjus krikščionių persekiojimams Petras nusprendė pabėgti iš Romos. Kelyje jam pasirodė Jėzus Kristus. Petras paklausęs jo, kur jis einąs (lot. Quo vadis, Domine?). Jezus Kristus jam atsakė: „Einu į miestą, kad mane antrą kartą nukryžiuotų“. Tada Petras grįžęs atgal. Įvykio vietoje dabar pastatyta bažnyčia.
Bažnytinė tradicija skelbia, kad Petras mirė Romoje, Vatikane, Vatikano kalne, kankinio mirtimi ant kryžiaus. Nukryžiuotas, jo prašymu, galva žemyn, nes manė nesąs vertas mirti taip, kaip Kristus. Vėliau toje vietoje pastatyta bažnyčia, kurioje palaidotas jo kūnas. Dabar ten stovi Vatikano bazilika.
[taisyti] Mene

Lietuvių ikonografinėje medžiagoje dažnai jis vaizduojamas pagyvenęs, žilstantis, su barzda, vienoje rankoje laikantis du raktus nuo rojaus vartų, o kitoje - knygą (evangeliją). Šalia jo dar vaizduojama: žuvis, apsiaustas, gaidys, knyga, kepurė, gėlė ar ritinys.
[taisyti] Šventė
Birželio 29 d. – šventųjų Petro ir Povilo šventė