Elena Baronienė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Elena Baronienė Laumianskaitė (Laužikaitė) (1883 m. sausio 16 d. Utenos raj. – 1961 m. Vilniuje) – pedagogė, visuomenės veikėja, viena labiausiai apsišvietusių XX a. pradžios lietuvių moterų.
[taisyti] Biografija
1903 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją. 1905 – 1906 m. dirbo Rygos lietuvių pradžios mokyklos mokytoja. 1906 – 1908 m. ir 1910 – 1911 m. studijavo Petrapilio Leshafto aukštuosiuose moterų kursuose.
1908–1910 m. dirbo Liepojos lietuvių dviklasės mokyklos vedėja. 1911 m. suimta už protestą prieš kalinių plakimą katorgos kalėjimuose, išleista be teisės gyventi universitetiniuose miestuose.
1912 – 1914 m. – Medemrodės Zubovų dvaro mokyklos mokytoja, dvaro darbininkų kultūros būrelių organizatorė.
1915 – 1917 m. studijavo Petrapilio Bestuževo aukštuosiuose moterų kursuose, fizikos matematikos fakultete. 1919 – 1926 m. – Ukmergės gimnazijos mokytoja. 1920 m. įsteigė „Žiburėlio“ draugiją Ukmergėje. Nuo 1926 m. – J. Tumėno brandos kursų mokytoja, nuo 1929 m. Kaune – Pažangiųjų moterų sąjungos Centro valdybos pirmininkė.
1932 m. Kaune įsigijo restoraną „Metropolis“ ir pavertė jį pažangių inteligentų susibūrimo vieta.
Vyras Jonas Baronas – lietuvių-rusų kalbų žodyno autorius.