Silezija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Silezija (lenk. Śląsk, vok. Schlesien, ček. Slezsko) – regionas Vidurio Europoje, esantis Lenkijos pietvakariuose ir Čekijos šiaurėje. Aukštutinė Silezija (pietų Lenkijoje) yra svarbus pramoninis regionas. Pagrindiniai regiono miestai: Bytomas, Glivicai, Katovicai, Legnica, Opolė, Valbžychas, Vroclavas.
[taisyti] Istorija
Nuo X a. čia gyveno slavai, 1335 m. regionas prijungtas prie Čekijos karalystės, vėliau tapusios Austrijos] monarchijos dalimi. 1742 m. Sileziją po Silezijos karų užkariavo Prūsija ir jos valdymą įtvirtino Hubertusburgo sutartimi. Po 1871 m. tapo suvienytosios Vokietijos dalimi. Po Pirmojo pasaulinio karo, pagal Versalio taikos sutartį Sileziją pasidalijo Vokietija, Lenkija ir Čekoslovakija. Šias dalybas lydėjo neramumai, lenkų sukilimai ir kiti konfliktai, dalyje Silezijos surengtas plebiscitas. Po Miuncheno suokalbio 1938 m. didžioji dalis čekoslovakiškos Silezijos prijungta prie Vokietijos. Lenkiškoji Silezija taip pat buvo okupuota vokiečių (1939-1945 m.), tačiau po Antrojo pasaulinio karo Lenkijai atiteko didžioji vokiškos Silezijos dalis.