Vedų civilizacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pietų Azijos istorija![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() Indijos istorija |
|||||
---|---|---|---|---|---|
Akmens amžius | 70,000–3300 pr. Kr | ||||
· Mehrgarhos kultūra | · 7000–3300 pr. Kr. | ||||
Indo slėnio civilizacija | 3300–1700 pr. Kr. | ||||
Vėlyvoji Harapos kultūra | 1700–1300 pr. Kr. | ||||
Vedų periodas | 1500–500 pr. Kr. | ||||
· Geležies amžiaus karalystės | · 1200–700 pr. Kr. | ||||
Mahadžanapadas | 700–300 pr. Kr. | ||||
Magadha | 1700 pr. Kr. –550 po. Kr. | ||||
· Maurjų imperija | · 321–184 pr. Kr. | ||||
Viduriniosios karalystės | 230 pr. Kr. –1279 po Kr. | ||||
· Satavahanos imperija | · 230 pr. Kr. –199 po. Kr. | ||||
· Kušano imperija | · 60–240 po Kr. | ||||
· Guptų imperija | · 240–550 po. Kr. | ||||
· Pala imperija | · 750–1174 | ||||
· Čola imperija | · 848–1279 | ||||
Musulmonų sultonatai | 1206–1596 | ||||
· Delio sultonatas | · 1206–1526 | ||||
· Dekano sultonatas | · 1490–1596 | ||||
Hojsala imperija | 1040–1346 | ||||
Kakatija imperija | 1083–1323 | ||||
Vidžajanagara imperija | 1336–1565 | ||||
Moghulų imperija | 1526–1707 | ||||
Marathų imperija | 1674–1818 | ||||
Kolonijinė Indija | 1757–1947 | ||||
Šiuolaikinė Indija | 1947 onwards | ||||
Valstybių istorijos Bangladešo istorija · Butano istorija · Indijos Resp. istorija Maldyvų istorija · Nepalo istorija · Pakistano istorija Šri Lankos istorija |
|||||
Regionų istorijos Asamo istorija · Bengalijos istorija · Pakistano regionai Pandžabo istorija Sindho istorija · Pietų Indijos istorija Andhra Pradešo istorija · Tamilnado istorija · Tibeto istorija |
|||||
Įvairios istorijos sritys Indijos dinastijos · Ekonomikos istorija · Indologija Lingvistinė istorija · Meno istorija · Laivybos istorija Karybos istorija · Mokslo ir technologijų istorija · Laiko juosta |
|||||
|
Vedų civilizacija – kultūra, susiformavusi II tūkst. pr. m. e. šiaurinėje Indijos subkontinento dalyje. Jos pagrindą sudarė klajokliai arijai, atkeliavę į regioną iš Vidurinės Azijos po Indo slėnio civilizacijos žlugimo. Svarbiausias kultūros paminklas ir bene vienintelis šaltinis šios kultūros tyrimams yra Vedų korpusas.
Turinys |
[taisyti] Arijų atėjimas į Indiją
Anot šiuolaikinėje indologijoje vyraujančios (nors ir ginčytinos) hipotezės, nuo 2000 ar 1500 m. pr. m. e. iš Vidurio Azijos į Šiaurės Vakarų Indostaną ėmė keltis karingi stepių klajokliai – vad. „arijai“, arba indoarijai (indologai „postmodernistai“ pabrėžia, kad tariamas sen. indoarijų savivardis arjas Vedose vartojamas vien kaip socionimas, o „arjų kalba“ pradedama minėti tik paravediniuose tekstuose). Anksčiau istorikai indoarijų atsikėlimą į Indostaną vadino invazija ir laikė tai Harapos kultūros miestų žlugimo priežastimi. Tačiau dabar žinoma, kad indoiranėnų kolonizacija prasidėjo senajai civilizacijai jau sužlugus ir nebuvo tokia staigi kaip manyta anksčiau. Dauguma indologų mano, kad indoeuropietišką „indoiranėnų“ kalbą ir Vedų kultūrą į Šiaurės Indostaną atnešė būtent „klajokliai arijai“. Greičiausiai jie išžudė, išstūmė ir iš dalies asimiliavo hipotetinius protodravidus bei protomundus, o apie I tūkstm. pr. m. e. pabaigą pasiekę Gangos vidurupio sritį, netrukus čia sukūrė naują – indoarišką civilizaciją
[taisyti] Vedų ir epų gimimas
Vad. vedinio laikotarpio indoarijų istoriją bei pasaulėžiūrą atspindi Vedos ir dvi sen. indoarijų epinės poemos – Ramajana bei Mahabharata. Anot Maxo Muellerio XIX a. pab. iškeltos hipotezės, keturios pirminės Vedos buvo surašytos ne anksčiau kaip 1200–300 m. pr. m. e., tačiau vad. astrometrinis vedinių ir net „paravedinių“ tekstų datavimas rodo, kad dauguma jų buvę sukurti ir užrašyti jau VII-III tūkstm. pr. m. e.; kitaip sakant, iš įvairių Vedų raštuose fiksuotų lygiadienių ir saulėgrįžų taškų pozicijų matyti, kad Rigveda (ji sudaryta daugiausia iš VII–III tūkstm. pr. m. e. atsiradusių tekstų), Jadžurveda, Samaveda ir Atharvaveda daugmaž dabartinę savo apimtį įgijo jau IV tūkstm. pr. m. e. pab. (Atharvaveda galutinai susiformavo ~2400 m. pr. m. e.), o ankstyvosios brahmanos, dauguma aranjakų ir, (jei teisūs kalbininkai, upanišadų kalbą laikantys archaiškesne už aranjakų kalbą) ankstyviausios upanišados – iki III tūkstm. pr. m. e. pab. Kaip tik todėl vis daugiau „postmoderniųjų“ (taikančių daugiadisciplinį mokslinio tyrimo metodą) tyrinėtojų Vedų civilizaciją datuoja VII-IV tūkstm. pr. m. e. bei tapatina su Protoharapiškąja archeologine kultūra, o iš jos išaugusios Harapos kultūros liekanas laiko tik paravedinės civilizacijos palaikais.
Su „nomadiškąja“ indoarijų ir „dravidiškąja“ Harapos kultūros kilmės versijomis nedera, pasak indologų „postmodernistų“, ir pačių Vedų tekstų (įskaitant pačius archaiškiausius) turinys, liudijantis iš esmės urbanistišką bei marinistišką Vedų kultūros pobūdį.
[taisyti] Indoariškos valstybės
Iš II-I tūkstm. pr. m. e. Šiaurės Indostane gyvavusių indoarijų valstybių geriausiai žinomos Kuru-deša, Pančala, Kámbhodža, Gandhara, Madra, Videša, Košala, Magadha, Anga, Vidarbha. Tačiau šių laikų tyrinėtojai vien puranose suskaičiuoja apie 135 sen. Indijos valdovus, kurių valdos driekėsi „nuo jūros iki jūros“, t.y. nuo Arabijos jūros iki Bengalijos įlankos. Iš brahmanose ir puranose pateiktos istorinio pobūdžio informacijos matyti, kad visos vedinio laikotarpio Indijos (t.y. viso Šiaurės Indostano) valdovas galėjo būti kilęs ir iš Anarthos (dab. Gudžaratas), ir iš Gandharos (dab. Pandžabas ir dalis Harjanos), ir iš *Videšos (sen. sritis tarp rytinių Himalajų ir Gangos), ir iš Angos (sen. sritis į pietus nuo Gangos žemupio), ir iš Vidarbhos (sen. sritis abipus Narmados aukštupio). Pasak II a. graikų istoriko Flavijaus Ariano, visų 153 iki Čandraguptos Maurjos gyvenusių Indijos imperatorių (Vedose sanskritiškas jų titulas yra samrat; M. Muellerio sekėjai šiuos imperatorius linkę laikyti „II tūkstm. pr. m. e. Pandžabą infiltravusių nomadų klanų vadais“) valdymo laikotarpiai truko iš viso 6042 metus (Indica. IX). Nurodydamas šiuos skaičius Arianas rėmėsi iki mūsų dienų neišlikusia Megasteno „Indika“, o Seleukidų valstybės diplomatui Megastenui tie skaičiai tapo žinomi Maurjų imperijos sostinėje Pataliputroje (dab. Patna), kurioje jis viešėjo apie 302 m. pr. m. e. (įdomu, kad Maurjų imperijos „istorikai“ savosios šalies valstybingumo pradžią datavo tuo pačiu tūkstm. pr. m. e., kuriuo dabar archeologai datuoja visą Šiaurės Indostaną aprėpusios Protoharapiškosios kultūros susiformavimą).
[taisyti] Indoarijų religija
Būdingiausias sen. indoarijų religijos – vad. vedizmo – bruožas buvo dviejų daugeliu skirtingų vardų vadintų dievybių – Varunos ir Indros (vėlesnių Višnu ir Šivos atitikmenų) garbinimas), o svarbiausias sen. indoarijų visuomeninės sanklodos bruožas – vad. varnų arba luomų (nepainioti su kastomis) sistema (varnašramadharma), t.y. indoarijų visuomenės pasidalijimas į keturis luomus (dvasininkų, administratorių, verslininkų ir darbininkų,- povediniu laikotarpiu šie luomai suskilo į daugybę smulkių profesinių grupių – vad. kastų arba džati).
[taisyti] Alternatyvios religinės-filosofinės sistemos
II-I tūkstm. pr. m. e. daugiausia Gangos vidurupio srityje formavosi naujos, su tradiciniu vediniu induizmu konkuravusios religinės filosofinės mokyklos, iš kurių ypač paminėtinos džainizmas ateistinė adživika (lokajata) ir ne ką mažiau ateistinis (ankstyvasis) budizmas.