Amazonė (upė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Amazonė
Amazonė ties Manausu
Amazonė ties Manausu
Ilgis 6 387 km
Baseino plotas 6 915 000 km²
Vidutinis debitas 219 000 m³/s
Ištakos Nevado Mismi
Žiotys Atlanto vandenynas
Šalys Brazilija (62.4%), Peru (16.3%) Bolivija (12.0%), Kolumbija (6.3%) Ekvadoras (2.1%

Amazonė (portugališkai ir ispaniškai Río Amazonas), upė Pietų Amerikoje, viena iš dviejų ilgiausių (su Nilu) upių Žemėje. Susidaro susiliejus dviems upėms iš Peru Andų ištekančioms upėms – Maranjonui ir Ukajaliui. Skaičiuojant nuo pirmosios ištakų, Amazonės ilgis 6448 km, nuo Ukajalio aukštupio Apurimako ištakos – 7025 km. Ilgis nuo šių upių santakos – 3850 km.

Amazonės srovė yra viena iš didžiausių, pernešanti daugiau vandens, nei Misisipė, Nilas ir Jangdzė kartu sudėjus. Amazonės baseinas yra didžiausias palyginus su bet kokia kita upės sistema – 7,18 mln. km².

Įteka į Atlanto vandenyną, kur su Tokantitso upe sudaro bendrą deltą.

Didžioji dalis Amazonės baseino yra tropiniai miškai. Amazonijos kolonizacijos metu, įsisavinant Amazoniją ten vyksta spartus numiškinimas; šis procesas iš esmės vyko jau nuo devyniolikto amžiaus pabaigos, bet realiai paspartėjo tik dvidešimto amžiaus viduryje, kuomet Amazonijoje įsteigta naujų valstijų (Rondonija, Roraima ir pan.).

Didžiausi intakai: Žurua, Pūrus, Madeira, Tapažosas, Šingu, Tokantinsas (dešinieji), Putumajas, Žapūra, Negras (kairieji).

[taisyti] Nuorodos