Aptarimas:Kietas vanduo
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vandens kietumą įtakoja tik Ca ir Mg jonai. Toks vanduo nebūtinai turi būti gėlas --Qwarc 14:53, 22 Balandžio 2006 (EEST)
manau bet kokie netirpus karbonatai kietina vandeni, tame tarpe gelezis, zinkas, aliuminis. o negelame vandenyje didele jonine jega, todel tokiu jonu koncentracijos kaip tik negali buti padidintos, jos ten labai mazos. bet reiktu pasidometi.
-
- Na kaip, jūsų manymų, netirpi druska gali įtakoti ką nors vandenyje? Jei kalbama apie kietą vandenį tai kalbama apie kalcio ir magnio jonų koncentracijas, kokioje jie formoje chloridų, sulfidų, hidrokarbonatų, karbonatų ar dar kokiojetai kitoje - nesvarbu. Bet paprastai šnekama apie laikiną arba karbonatinį kietumą tai yra kalcio jonų koncentracija, kai kalcis yra tirpale su hidrokarbonatais ar karbonatais, t.y. kai kietumas pašalinamas kaitinant. Dabar dėl kitų metalų - sutinku kad kiti metalai taip pat didina kietumą, bet jie turi būti antros periodinės grupės, juokiu būdu ne geležis, zinkas, aliuminis. Dabar dėl negėlo vandens. Jei sutariam kad gėlas vanduo - toks vanduo, kurio bendra mineralizacija yra mažesnė už 1 g/l tada aš galiu tau parodyti milijonus cheminių vandens tyrimų, kuriuose kalcio ir magnio koncentracijos yra labai didelės, o kitų metalų jonų - mažos --Qwarc 11:52, 23 Balandžio 2006 (EEST)
o apskritai- kaip pamatuojama, kada vanduo kietas, o kada ne? :) man atrodo cia toks liguistas terminas, kad neverta labai plestis i amfoterinius ir retuosius zemes metalus :)
- Na Lietuvoje kietas vanduo laikomas kai Ca ir Mg koncentracijos yra didesnės už 6 mg-ekv/l. O kiti metalai nesvarbūs nes jų koncentracijos yra labai labai mažos (bario ir stroncio ir kt.) ties angliškoje wiki su šiuo straipsniu šiek tiek priburta, o štai vokiškoje ir prancūziškoje wiki viskas gerai, tai yra todėl kad anglakalbiai nėra patys geriausi chidrochemijos specialistai (na čia mano subjektyvi nuomonė)--Qwarc 21:37, 24 Balandžio 2006 (EEST)