Kauno geležinkelio tunelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kauno geležinkelio tunelis – vienas iš dviejų geležinkelio tunelių Lietuvoje ir vienintelis naudojamas (kitas – Vilniuje, Žemuosiuose Paneriuose). Iškastas Kaune, Aukštuosiuose Šančiuose, netoli miesto centro. Virš geležinkelio tunelio yra 30 m aukščio kalva, ant kurios stovi Aukštųjų Šančių rajono gyvenamieji namai. Virš tunelio eina Kaišiadorių gatvė.

[taisyti] Istorija

Kauno geležinkelio tunelis buvo statomas pagal inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą. Statybai parinkta ideali vieta – jame nėra dirbtinės ventiliacijos, tačiau per 10-15 minučių vėjas traukinio dūmus išpučia arba ištraukia.

Darbai pradėti 1859 m. gegužės 15 d., statybai pasamdyta firma iš Paryžiaus. Ši firma taip pat pastatė dvi plytines Aukštuosiuose Šančiuose ir Petrašiūnuose, nes tunelio skliautams, vandens pralaidoms ir kitiems statiniam įrengti reikėjo labai gerų plytų. 1860 m. vasara buvo lietinga, todėl daug pagamintų plytų teko išbrokuoti. Kad nenutrūktų darbas, plytos buvo perkamos ir gabenamos iš Olandijos, Vokietijos. Nors statyba pabrango, bet skliautai ir vandens nuvedimo galerijos čia daug kokybiškesnės nei kituose tuomet statytuose Vakarų Europos tuneliuose. Tam, kad būtų galima pradėti eismą Kauno – Lentvario ruožu, buvo įrengta tunelio apylanka.

Tunelis buvo kasamas iš dviejų pusių, darbui paspartinti įrengtos 4 papildomos šachtos, per kurias garo mašinomis šalino iškastą gruntą. Istorinių šaltinių teigimu, darbininkai dirbo be poilsio dienų, už 2-3 valandas darbo gaudavo auksinį rublį. Atlyginimai buvo išmokami kartą per mėnesį.

Statinys suprojektuotas ir pastatytas 8,44 m pločio, 6,95 m aukščio, dvikelis, su 3772 mm tarpukeliu. Tunelio ilgis – 1285 m. Statybos baigtos 1861 m. lapkričio 15 d.

Antrojo pasaulinio karo metais atsitraukdami vokiečiai įvykdė 4-5 sprogimus, buvo panaudoti 7 vagonai trotilo. Didžiausias sprogimas įvyko tunelio viduryje. Vėliau sovietinė kariuomenė per 1,5 mėnesio tunelį atstatė. Sprogimo banga pakeitė hidrologines sąlygas, todėl tunelis tapo neatsparus gamtos poveikiui, ypač vandeniui. 1949 m. atliktas didesnis tunelio remontas, įrengta vandens nuvedimo sistema. 1964 m. tunelyje paliktas tik vienas kelias.

1996 m. gruodžio 23 d. Kauno geležinkelio tunelis įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą. 1995 m. išleistas pašto ženklas. Dabar tunelis dabar yra remontinės būklės, dėl to traukinių greitis tunelyje smarkiai ribojamas. 2007 m. pabaigoje ketinama pradėti tunelio rekonstrukciją.