Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia, – Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus dekanatas.
Stovi Vilniaus rytinėje dalyje, Naujojoje Vilnioje, Palydovo g. 15. Plytų mūro. Pastatyta 1911 m. Istoristinė.
[taisyti] Istorija
Rokantiškėse (manoma, kad Vilnios kairiajame krante, prie pilies) iki 1542 m. pastatyta bažnyčia.
1588 m. jai paskirti 9 kaimai.
1621 m. bažnyčios valdos paimtos, liturginiai reikmenys perduoti Vilniaus Antakalnio bažnyčiai.
1903 m. į Naujosios Vilnios psichoneurologinės ligoninės koplyčią paskirtas kunigas. Į čia vykstančias pamaldas galėjo ateiti apylinkių gyventojai. Vilniaus generalgubernatorius 1906 m. leido statyti bažnyčią ir laikinai laikyti pamaldas klebonijoje. Inžinierius A. Filipovičius-Dubovikas suprojektavo mūrinę bažnyčią.
1909 m. projektas koreguotas – atsisakyta dalies išorės puošybos.
1908 – 1911 m. pastatyta dabartinė bažnyčia (statybą prižiūrėjo technikas Severinas Govaltas, o nuo 1909 m. – inžinierius Kazimieras Dobošinskas). Po Antrojo pasaulinio karo klebonas Kazimieras Valeikis bažnyčią suremontavo.
[taisyti] Architektūra
Bažnyčia istoristinė, kryžminio plano, vienabokštė, su trisiene apside. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora medinių statinių.