Mošavas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mošavas (hebr. מושב; kaimas, sodyba) – kolektyvinis ūkininkavimo būdas Izraelyje, atsiradęs Sionizmo laikais Palestinoje, žydų imigracijos bangos metu, XX a.
Buitis organizuojama ir tiekimas vykdomas kooperatiniais pagrindais, darbus stengiamasi dirbti kolektyviai. Dirbantys žmonės turi privačią nuosavybę, bet ne žemę. Mošavai išskirtiniai tuo, kad sukūrė savus pardavimo, tiekimo ir aptarnavimo susivienijimus.
Daugiausiai juose kolektyviai auginamos daržovės ir lauko kultūros, siekiant našiau išnaudoti ir taupyti žemės ūkio techniką. Kituose žemės ūkio šakose, tokiose kaip gyvulininkystė, vaisių ir gėlių auginimas, daugiau dirbama individualiai
Mošavuose renkama rinkliava (hebr. „mamy vaad“), vienoda visiems gyventojams. Geresniems ūkininkams sudarytos palankesnes sąlygos, tuo tarpu kibucuose visi gyventojai teoriškai gauna vienodas pajamas.
Šiuo metu mošavai kuriami pagal vakarietišką pavyzdį – jungiasi į optimalaus dydžio specializuotas fermas, daugiafunkcinius kooperatyvus, dalyvauja keliose asociacijose.
Mošarus valdo išrinkta taryba (hebr. „vaad“).
Yra kelios mošarų rūšys:
- Moshav ovdim – bendruomeninės pagalbos darbiniai kooperatyvai, kurių bendra nuosavybė yra žemė.
- Moshav shitufi – mažo ūkininkavimo bendruomeninės pagalbos kooperatyvas, kuris jungia kibucų ūkius su mošavų bendruomenėmis. Pelnas padalinamas vienodai tarp mošavų gyventojų.
[taisyti] Istorija
Pirmas mošavas buvo įkurtas Jerzelio slėnyje 1921 m. rugsėjo 11 d.
1986 m. Izraelyje buvo 448 mošavai kuriuose dirbo 156 tūkstančiai žmonių. Tame tarpe buvo 405 moshav ovdim ir 43 Moshav shitufi.