Bubilas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bubilas (Babilas, Bičbirbinis) – medaus ir bičių dievas, kurį žmonės garbino, sėdėdami prie krosnies. Žynys laikydavo rankoje naują indą, pilną medaus, maldas pabaigęs, garsiai sušukdavo, tą indą trenkdavo į krosnį, kad subyrėtų į šukes ir prašydavo Bubilą, kad bitės gausiai spiestų. Bubilas – Austėjos vyras.
Sakoma, kad bobilas reiškia storulį arba prastą žmogų. Bubilo vardas galėjo kilti ir nuo bičių būbimo, sklindančio iš avilio: „Būbia ir būbia kaip bitės avily“ arba: „Tai kad gražiai būbia bitinėlis“. Be to, bubinu vadinamas tranas, t. y. bičių patinas.