Adutiškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Adutiškis
[[Image:|270px]]
Švenčionių rajonas
Adutiškis
Koordinatės
55°09'20″ š. pl.
26°35'10″ r. ilg.
Artimiausias miestas
Savivaldybė Švenčionių rajonas
Seniūnija Adutiškio seniūnija
Gyventojų skaičius 778 (2001 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Adùtiškis
Kilmininkas: Adùtiškio
Naudininkas: Adùtiškiui
Galininkas: Adùtiškį
Įnagininkas: Adùtiškiu
Vietininkas: Adùtiškyje

Adutiškis – miestelis Švenčionių rajone, apie 100 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus ir 28 km į rytus nuo Švenčionių. Seniūnijos centras. Yra Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1913 m.), vidurinė mokykla, muitinė.

Miestelis įsikūręs puikioje aplinkoje – prie Kamajos upės, toje vietoje, kur ši vingiuota, šlaitai raguvoti. Miestelis išsidėstęs ant kalvų. Netoli miestelio – pats šiaurryčiausias, kartu ir atkampiausias rajono pakraštys – Antanų miškas. Antanų giria nusidriekia toli į Baltarusiją, kur susijungia su Polocko lygumos giriomis, siekiančiomis net Dauguvą. Adutiškis ribojasi su Baltarusijos kaimeliu Kruki. Šioje vietoje unikali Lietuvos-Baltarusijos siena eina geležinkeliu.

[taisyti] Istorija

Pirmąkart Adutiškių dvaras minimas XIV amžiuje. Vėliau jis atiteko Vilniaus vyskupijos kapitulai. XVI amžiuje pastatyta bažnyčia, XIX amžiaus pabaigoje Adutiškis jau valsčiaus centras; čia buvo pašto stotis, vyko turgūs, veikė mokykla.

1895 m. nuo Pabradės pro Lentupį, į Adutiškį buvo nutiestas siaurasis geležinkelis, vėliau rekonstruotas į platųjį ir pratęstas iki Polocko. Nuo tada miestelis pradėjo augti, garsėti turgumis. Ko tik turguose nebuvo – nuo eržilų ir jaučių iki molinių puodų, medaus, spanguolių, naminių rankdarbių. Prekiauta ir linais.

1920 metais miestelis okupuotas Lenkijos, 1939-1940 metais priklausė Baltarusijos TSR.

2006 m. vasario 15 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.