Panonijos lyguma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Panonijos lygumos kraštovaizdis Vengrijoje
Panonijos lygumos kraštovaizdis Vengrijoje
Tisos-Dunojaus kanalas Serbijoje
Tisos-Dunojaus kanalas Serbijoje

Panonijos lyguma, Dunojaus Vidurupio lyguma, Tisos-Dunojaus žemuma (vengr. Kárpát-medence, serb. Панонска низија) – didelė lyguma Centrinėje Europoje, Dunojaus baseine, istoriniame Panonijos regione. Didžioji lygumos dalis yra Vengrijoje ir Serbijoje (Vojvodinoje), tačiau taip pat užima dalį Kroatijos, Austrijos, Slovakijos, Rumunijos, Ukrainos teritorijų. Šiaurėje remiasi į Karpatų kalnus, rytuose – į Transilvanijos plynaukštę, pietuose – į Dinarų kalnus, vakaruose – į Alpes. Susidarė plioceno periode išdžiūvus Panonijos jūrai. Plotas apie 200 tūkst. km². Sudaryta iš Didžiosios Vengrijos lygumos (Alfioldo): Didžiojo Alfioldo (pietuose ir rytuose) ir Mažojo Alfioldo (šiaurės vakaruose); Dunantulio, Kišalfioldo. Paviršius lygus, vietomis šiek tiek kalvotas, su iškylančiais kalnų masyvais. Prateka Dunojus, Tisa, Sava. Šiaurės vakaruose telkšo Balatono ežeras. Vyrauja miškastepės ir stepės (pušta). Intensyvi žemdirbystė (kviečiai, kukurūzai, ryžiai; sodai, vynuogynai). Svarbiausi miestai: Budapeštas, Timišoara, Novi Sadas, Debrecenas, Pečas, Segedas.