Titanomachija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Graikų mitologija
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos
Fantastinės būtybės

Dvylika titanų
Titanų vaikai

Pusdieviai | Trojos karas

Titanomachija graikų mitologijoje – karas vykęs tarp titanų ir Olimpo dievų. Karas taip pat žinomas kaip Titanų mūšis arba Titanų karas.

Krono vadovaujami kovojo titanai: Kojas, Krejas, Hiperionas, Japetas, Atlantas, Menotėjas. Dzeuso vadovaujami kovojo visi olimpiečiai: Hestija, Demetra, Hera, Hadas, Poseidonas, jų pusėje taip pat kovojo hekatonkheirai, gigantai ir kiklopai.

Po dešimt metų trukusio karo Olimpo dievai nugalėjo. Dzeusas ir jo broliai pasidalino pasaulių valdymą. Dzeusui atiteko valdžia danguje, Poseidonui atiteko jūros ir vandens pasaulis, Hadui atiteko požemio pasaulis. Žemėje valdė visi dievai bendrai, bet viršiausias buvo Dzeusas. Nugalėtus titanus jie įkalino Tartare. Bet ne visi titanai dalyvo kare, nedalyvavo Okeanas ir visos titanidės: Tėja, Rėja, Temidė, Febė, Tetija, kurie liko neutralus ir nebuvo nubausti Dzeuso. Tartare įkalintus titanus saugojo hekatonkheirai, laikui bėgant visi buvo išlaisvinti, išskyrus Atlantą.