Azoto rūgštis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Azoto rūgštis | |
---|---|
![]() ![]() |
|
Bendra informacija | |
Sisteminis pavadinimas | Azoto rūgštis |
Kiti pavadinimai | Nitrato rūgštis |
Cheminė formulė | HNO3 |
Molinė masė | 63.01 g/mol |
Išvaizda | Bespalvis, skaidrus skystis |
CAS numeris | [7697-37-2] |
Savybes | |
Tankis ir Agregatinė būsena |
1.51 g/cm3, skystis |
Lydymosi temperatura | -42 °C |
Virimo temperatura | 83 °C |
Rugštingumas (pKa) | -2 |
Sauga | |
ES klasifikacija | Sukelia koroziją (C) Oksidatorius (O) |
NFPA 704 | |
Rizikos frazės | R8, R35 |
Saugos frazės | S1/2, S23, S26, S36, S45 |
Pliupsnio temperatura | nedegi |
RTECS numeris | QU5775000 |
Giminingi junginiai | |
Giminingi junginiai | Nitrinė rūgštis Diazoto pentoksidas |
Azoto rūgštis – stipri neorganinė rūgštis. Cheminė formulė HNO3. Tai koroziją sukeliantis ir nuodingas junginys. Sukelia odos nudegimus. Net nuo mažos koncentracijos tirpalų oda kuriam laikui pagelsta. Todėl reikia imtis papildomų atsargumo priemonių dirbant su šia medžiaga.
Turinys |
[taisyti] Azoto rūgšties formos
Jei koncentracija yra didesnė nei 70% tokia azoto rūgštis vadinama koncentruota. Jei koncentracija viršija 86% tai tokia azoto rūgštis vadinama rūkstanti azoto rūgštis. Rūkstanti azoto rūgštis skirstoma į baltą ir raudoną. Raudona spalva gali atsirasti jei iš rūgšties išsiskiriantys raudonai rudi NO2 garai reaguoja su rūgštyje esančiu vandeniu ir taip pasigamina nitrinė rūgštis.
[taisyti] Chemija
Azoto rūgšties pKa yra −2 vandeniniame tirpale, taigi ji pilnai skyla į NO3- ir H+ jonus. Azoto rūgšties druskos vadinamos nitratais puikiai tirpsta vandenyje ir kituose poliniuose tirpikliuose.
Kambario temperatūroje rūgštis skyla ir po skilimo išsiskiriantys azoto oksidai matomi kaip geltoni, rudi ar raudoni dūmai.
[taisyti] Gamyba
- Pirmas gamybos kelias daugiau teoretinis tai azoto rūgšties anhidridą – N2O5 veikti vandeniu.
- Kitas būdas tai veikti NO2 su vandeniu ir deguonies pertekliumi. Šio būdo trukumas tas, kad taip gaunama kartu ir nitrinė rūgštis.
- Pramoninis azoto rūgšties gamybos būdas dar žinomas kaip Ostvaldo procesas.
- Laboratorijoje dažniausiai pasirenkama sieros rūgšties ir nitrato reakcija sumaišant šias medžiagas lygiais kiekiais ir distiliuojant viurco kolboje. Jei azoto rūgštis bus naudojama organinių junginių nitratavimui tai distiliavimo gali būti atsisakoma, paprastumo dėlei, nes visvien vėliau reiks azoto rūgštį maišyti su sieros rūgštimi reikiamam reagentui gauti.
[taisyti] Naudojimas
Visu pirma tai esminė medžiaga gaminant daugumą sprogmenų ir trąšų. taipat ji svarbi vaistų gamyboje. Taigi azoto rūgštis panaudojama gaunant tokias medžiagas: Nitroglicerinas, TNT, RDX, PETN, Amonio nitratas.
Azoto rūgštis dar svarbi metalurgijoje, ypač tauriųjų metalų apdirbime. Azoto rūgšties mišinys su druskos rūgštimi dar žinomas kaip karališkasis vanduo tai vienas iš nedaugelio reagentų tirpdančių net platiną ir auksą.
Kartais ji kaip stiprus oksidatorius naudojama raketų kurui.