Andrioniškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Andrioniškis (reikšmės).
Andrioniškis
Anykščių rajonas
Andrioniškis
Koordinatės
55°35'50″ š. pl.
25°02'40″ r. ilg.
Artimiausias miestas
Savivaldybė Anykščių rajonas
Seniūnija Andrioniškio seniūnija
Gyventojų skaičius 278 (2001 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Andrióniškis
Kilmininkas: Andrióniškio
Naudininkas: Andrióniškiui
Galininkas: Andrióniškį
Įnagininkas: Andrióniškiu
Vietininkas: Andrióniškyje

Andrioniškis – miestelis Anykščių rajone, 9 km į šiaurės vakarus nuo Anykščių, Šventosios ir Griežos santakoje. Seniūnijos centras. Yra Anykščių vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrius, pašto skyrius, bendruomenės slaugytojos kabinetas.

Turinys

[taisyti] Bažnyčia

1935 metais inžinieriaus Prano Markūno iniciatyva ir pinigais pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą vietoje senos medinės buvo pastatyta akmeninė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Bažnyčios dydis 29 × 13,5 m. Bažnyčią konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. Prie statybos daug prisidėjo tų laikų Andrioniškio bendruomenė. Šiuo metu bažnyčia yra saugomas valstybės architektūros paminklas. Bažnyčioje yra paveikslas „Šv. Baltramiejus“. Bažnyčios šventoriaus vartuose yra 3 medinės skulptūros. 1936 m. kunigo M.Šermukšnio rūpesčiu vietoj Anykščių parapijos filijos buvo įkurta Andrioniškio parapija.

[taisyti] Kapinės

Andrioniškio kapinėse yra rašytojo Antano Biliūno (1905-1970), knygnešio Juozo Mickūnaičio (1851-1920), žuvusių kovoje su lenkų okupantais 1920 lapkričio 21 d.Troškūnų būrio šaulių Jono Budrevičiaus, Antano Meškeliūno, Antano Žarskaus kapai.

[taisyti] Istorija

Andrioniškis pirmąkart minimas 1672 m. Pienionių seniūnijos inventoriuje. Išgarsėjo Andrioniškio apylinkės per 1863 m. sukilimą . 1863 m. vasarą netoli Andrioniškio esančiame Ramuldavos miške Terezboro dvare sukilėliai įsirengė karinę stovykloje. Apie du mėnesius sukilėlių vadai čia mokė naujokus kautynių meno. Stovykloje tuo metų laikėsi apie 2500 sukilėlių, daugiausia valstiečių. Čia buvo suformuoti 9 sukilėlių būriai, paskirti jų vadai. Iš čia sukilėliai pasidalinę į tris junginius, kuriems vadovavo Zigmantas Sierakauskas, Antanas Mackevičius ir Boleslovas Kolyška išvyko kautis už Lietuvos laivę. Lietuviško rašto draudimo metais Andrioniškio apylinkėse buvo platinama lietuvišką spauda, veikė slaptos lietuviškos mokyklos. Griežionėlių kaime Didžiulių sodyboje buvo įrengtas slaptas lietuviškų spaudinių sandėlis. Iš jo knygnešių ir sodybos šeimininkų pagalbą lietuviškos knygos, laikraščiai, kalendoriai buvo platinami po visą Šiaurės Lietuvą. 1905 m. kilus revoliucijai Rusijoje ir tautiniam judėjimui Lietuvoje, Andrioniškio parapijos žmonės atvirai stojo prieš tautinę priespaudą reikalaudami panaikinti lietuviškų mokyklų ir rašto draudimą. Andrioniškio miškuose susirinko apie 50 vyrų būrys. Rugsėjo 30d. buvo užimta Andrioniškio valsčiaus raštinė. Gruodžio 2d. apie 100( pagal Bronių Kvyklį net 1000) susirinkusių andrioniškiečių gyventojų sueigoje pirmu punktu nusprendė nušalinti valsčiaus raštininką Ancutą, atsisakyti išlaikyti valsčiaus paštą, nemokėti mokytojui kol vaikai nemokinami lietuviškai. Neužilgo rusų kareiviai vadovaujami pristavo Orlovo įsiveržę į Andrioniškį ėmė visus žiauriai mušti. Po to daug gyventojų buvo suimta ir ištremta į Rusijos gilumą , tame tarpe Stanislovas, Antanas ir Vytautas Didžiuliai. Okupantų atstovams kerštas atėjo neužilgo. Orlovą nudėjo keliais šūviais pakelėje į Kavarską ir paliko pelkėje su užrašu „Šuniui šuniška mirtis“ . 1906 05 21 likviduotas ir Ancuta. 19191920 metų nepriklausomybės kovose dalyvavo nemažas būrys andrioniškiečių. Trys Andrioniškio parapijos gyventojai – šauliai Antanas Meškeliūnas, Jonas Budrevičius, Antanas Žarskus 1920 m. lapkričio 21 d. žuvo susidūrime Troškūnuose su lenkų raiteliais. LK majoras Adolfas Zubavičius iš Pagriežių kaimo nepriklausomybes kovose prieš lenkus vadovavo šarvuotam Lietuvos kariuomenės traukiniui „Gediminas“. 43 Andrioniškio parapijos gyventojai 1941 birželio sukilimo dienomis įsijungė į partizanų būrį kovojusi prieš sovietinius okupantus. Prasidėjus antrajai sovietiniai okupacijai andrioniškiečiai aktyviai įsijungė į ginkluotą pasipriešinimą. 1945 m. sausio mėnesį sovietinio saugumo kariuomenė Andrioniškio apylinkės Grumbinų, Butkiškių, Sedeikių, Plikiškių, Šilagalių kaimuose degino sodybas ir nužudė virš 20 taikių gyventojų. Absoliuti dauguma vietos gyventojų rėmė Lietuvos partizanus. Andrioniškis buvo vadinamas partizanų sostine. Greta miestelio Jovaišų sodyboje Butkiškių kaime veikė Algimanto apygardos ir visos Aukštaitijos partizanų štabas, Kriaučiūnų sodyboje Plotų vienkiemyje prie Andrioniškio veikė Algimanto apygardos partizanų štabo leidinių spaustuvė.

[taisyti] Įžymus žmonės

[taisyti] Palatavio piliakalnis

Netoli Andrioniškio, Latavos upelio pakrantėje 1997 m. buvo atrastas Palatavio piliakalnis. Piliakalnis turi apvalią 30–33 m skersmens aikštelę ir nuo aukštumos pusės atskirtas gynybiniu grioviu bei pylimu. Tai tipiška kunigaikščio rezidencija. Pagal atsitiktinius radinius (rasta žalvarinis apkalas, varinės skardos gabalėlis ir geležinio peilio viršūnė) piliakalnis datuotas XIII–XIV a. Po šio atradimo nebeliko abejonių dėl piliakalnio Lettow vietos ir jo pavadinimo tapatumo su Latavos vardu.

[taisyti] Andrioniškio meteoritas

Andrioniškio vardu pavadintas labai retos sudėties meteoritas, 1929 m. vasario 9 d. nukritęs netoliese esančio Padvarninkų kaimo apylinkėse. Buvo surinkta 12 gabalų, kurių bendras svoris – 4,9 kg. Šis meoteoritas yra labai reta achondrito atmaina, jo amžius – 4548 ± 10 mln. metų.

[taisyti] Katinų (Sedeikių) akmuo

Tai akmuo su plokščiadugniu dubeniu esantis 1,05 km į š.v. nuo Andrioniškio-Mikierių (Nr.1206) kelio tilto per Pelyšą, 0,7 km į r. nuo Sedeikių dvaro sodybos, Pelyšos deš. krante, Anykščių miškų urėdijos, Pavarių g-jos, 139 kvartalo š.r. dalyje.

[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės

Viešintos – 10 km Sedeikiai – 5,5 km Mikieriai – 12 km
TROŠKŪNAI – 11 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Andrioniškis Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pasmodai – 5 km

[taisyti] Nuorodos