Omo dėsnis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Omo dėsnis – fizikinis dėsnis, nusakantis įtampos, srovės ir laidininko varžos priklausomybę elektros grandinėje. Pavadintas šio dėsnio atradėjo – Georgo Omo vardu.
[taisyti] Omo dėsnis grandinės daliai
Omo dėsnio grandinės daliai matematinė išraiška:
čia:
- U – įtampa arba potencialų skirtumas, [V];
- I – srovė, [A];
- R – laidiniko varža, [Ω].
[taisyti] Omo dėsnis visai grandinei
Omo dėsnis taip pat naudojamas visai grandinei, bet kitokioje matematinėje išraiškoje:
čia:
– grandinės EV (elektrovara), [V];
- I – srovė, [A];
- R – visų grandinės elementų varža, [Ω];
- r – šaltinio varža, [Ω].
[taisyti] Omo dėsnio diferencialinė išraiška
Bet kokios formos laidininke, kuriuo teka srovė išskirkime be galo mažą elementą, kurio ilgis , plotas
. Šis elementas sutampa su
kryptimi (
yra srovės tankis). Tada srovės stipris išskirtame elemente bus
kur E – elektrinio lauko stipris. Laidininko varža
Įrašom viską į ir gaunam:
suprastinam viską ir gaunam:
.
ir
yra vektoriniai dyždiai, o ρ ir σ – skaliariniai. Kadangi
, tai
ši lygybė vadinama Omo dėsnio diferencialine išraiška.