Oberonas (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Oberonas

Voyager 2 nuotrauka
Atradimas
Atradėjas: William Herschel
Atrastas: 1787 m. sausio 11 d.
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė: 583 520 km
Vidutinis spindulys: 583 519 km
Ekscentricitetas: 0,0014
Apskriejimo
periodas:
13,463234 d.
Posvyris: 0,058° (į Urano ekvatorių)
Planetos palydovas: Urano
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo: 1522,8 km (0,1194 Žemės)
Paviršiaus plotas: 7 285 000 km²
Tūris: 1 849 000 000 km³
Masė: 3,014×1021 kg (5,0455×10-4 Žemės)
Vidutinis tankis: 1,63 g/cm³
Laisvojo kritimo
pagreitis:
0,346 m/s2
Pabėgimo greitis: 0,73 km/s
Ašies posvyris: ?
Albedas: 0,23
Paviršiaus
temperatūra:
~61 K


Oberonas (ang. Oberon) arba Neptūnas IV – toliausiai esantis didysis Urano palydovas. 1787 m. sausio 11 d. atrado britų astronomas William Herschel. Pavadintas fėjų karaliaus Oberono vardu iš Viljamo Šekspyro komedijos „Vasarvydžio nakties sapnas“.

Turinys

[taisyti] Fizinės charakteristikos

Erdvėlaivio „Voyager 2“ ekspedicijos metu 1986 m. buvo ištirtas tik pietinis palydovo pusrutulis, kuris buvo atsuktas į Saulę. Manoma, jog kaip ir daugelis kitų Urano palydovų, Oberonas sudarytas iš vandens ledo (50%), silikatinių uolienų (30%) ir metano kilmės pusiau organinių darinių (20%). Paviršius išraižytas senų kraterių ir gilių plyšių.

[taisyti] Geologiniai dariniai

[taisyti] Bedugnės

Oberone vardą turi tik viena bedugnė (gilus plyšys):

  • Momuro bedugnė (pavadinta Momuro vardu iš anglų flokloro).

[taisyti] Krateriai

Oberono krateriai pavadinti Viljamo Šekspyro pjesių veikėjų vardais:

  • Antonis,
  • Cezaris,
  • Koriolanas,
  • Falstafas,
  • Hamletas,
  • Lyras,
  • Makbetas,
  • Otelas,
  • Romeo.


Urano palydovai

Kordelija Ofelija Bianka Kresida Desdemona Džuljeta Portija Rozalinda Kupidas Belinda Perdita Pukas Mabė

Miranda Arielis Umbrielis Titanija Oberonas

Fransiskas Kalibanas Stefanas Trinkulas Zikoraksas Margareta Prosperas Setebosas Ferdinandas