Paviršinis montavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Paviršinio montavimo technika (rezistoriai be vielinių išvadų)
Paviršinio montavimo technika (rezistoriai be vielinių išvadų)

Paviršinis montavimas – maždaug nuo 1960 metų pradėtas naudoti serijinių elektronikos prietaisų montavimo būdas. Taip montuojant naudojamos specialiai tam skirtos detalės, vietoje vielinių išvadų turinčios tik prie takelių priglaudžiamas ir prilituojamas kontaktines plokšteles.

Tokią gamybą lengva automatizuoti, pasiekiamas didelis elementų tankis. Šiuo būdu gaminamose schemose įprasta elementus išdėstyti abiejose plokštės pusėse („klasikinėse“ spausdintose schemose to buvo vengiama). Pačios detalės ir atstumai tarp takelių neretai būna mažesni nei montuojant kitais būdais. Tačiau taip montuoti bandomuosius prietaisus rankiniu būda yra gana sunku (nors įmanoma ir tuo prireikus užsiimama). Sudėtinga ir bandomojoje įrangoje panaudoti šiam montavimui skirtas detales.

[taisyti] Nuorodos


Elektronikos montavimo būdai

Vaizdas:Elektronikos montavimas.jpg

Kabantis montažas  | Nulinė plokštė | Bandomoji lenta | Spausdinta schema | Vielos vyniojimas | Paviršinis montavimas