Gustavas Maleris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Gustavo Malerio vėlyvasis simfonizmas, Simfonija Nr.9

(Gustavas Maleris 1860 liepos 7d. – 1911 gegužės 18 d.)

G.Malerio devintoji simfonija parašyta 1909-1910 metais,- tai paskutinė simfonija, kurią jis pats užbaigė. Tuo metu, kai jis rašė šią simfoniją, jo žmona Alma atskleidė paslaptį apie savo neištikimybę, galbūt dėl to ši simfonija yra pati intensyviausia ir išsiskirianti iš kitų jo simfonijų ypatingai dideliu atlikėjų skaičiumi. Reikėtų pastebėti, jog Maleris savo laiku buvo vienas beprasidedančio avangardo judėjimo lyderių, kitas žymus šio judėjimo atstovas yra Arnoldas Šionbergas. Tai kompozitorių pastatė į sunkoką padėtį, – jis buvo standartinės praeities saugotojas, o kartu itin aštriai ir aiškiai suvokė bei žinojo, kokia turi būti ateities muzika (o ypatingai, dėl atonalumo), atsiverianti prieš jį. Pirmojoje devintosios simfonijos dalyje ypatingai atskleidžiama ši kova tarp tonacijos stabilumo bei nestabilumo. Šiame kūrinyje yra naudojama padidinta orkestro sudėtis: 4 fleitos, 2 piccolo fleitos, 4 obojai, anglų ragas, klarnetas in Es, 3 klarnetai in B, Bass klarnetas, 4 fagotai, kontrafagotas, 8 valtornos, 4 trimitai, 4 trombonai, tūba, timpanai, metalofonas, lėkštės, didysis būgnas, mažasis būgnelis, trikampis, tambūrinas, čelesta, varpai, 2 arfos, styginių orkestras, fortepijonas, vargonai, du mišrūs chorai, berniukų choras, solistai: 3 sopranai, 2 altai, tenoras, baritonas, bosas, taip pat šalia scenos 4 trimitai ir 3 trombonai. Dėl tokio masiškumo ši simfonija dar yra vadinama „Tūkstančio simfonija”

Struktūra Simfonija susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje skamba Himnas – giesmė Veni, Creator Spiritus, tai viduramžių Hrabanus Maurus lotyniškos giesmės aranžuotė, kuri dažniausiai tęsiasi 25 minutes. Vienas iš sopranų solisčių šioje dalyje nedainuoja. Ši dalis beveik ištisai vokalinė, giesmę atlieka pagrinde chorai. Nepaisant jos išorinio sudėtingumo, joje galima įžvelgti tam tikrą sonatos formos tipą. Antroji tesiasi maždaug 55 minutes, ši dalis ilgesnė už daugumą įprastų simfonijų. Finalinėje scenoje yra panaudotas Giotės “Fausto” tekstas. Dėl didėlio chorų ir vokalistų indėlio ši simfonija labiau artima Kantatai. Muzika tęsiasi nuosekliai, tačiau į ją galima žvelgti tarsi susidedančią iš trijų atskirų dalių, atitinkančių tris paskutiniąsias klasikinės simfonijos dalis: pirmoji adagio, trunkanti apie penkiolika minučių, kurioje beveik nėra dainavimo; tada scherzo dalis ir galiausiai greitas ir gyvybingas finalas. Vietoj to, kad simfoniją pradėtų orkestras, Maleris panaudojo vargonus. Vargonai pradeda visą simfoniją galingais Es-dur akordais. Vėliau vargonai nutyla ir laiko tik harmoniją, tada įsilieja choras su įžangine giesme „Veni!“, po pirmosios frazės įsijungia ir orkestras, pirmiausia timpanai ir variniai instrumentai, vėliau likęs orkestras groja kartu su choru, kuris kartoja „Veni“. Kompozicija Simfonijoje nuolatos naudojama paprasta tema, neretai tiesiog trys pirmosios natos (Es, B ir As). Nemaža pirmosios dalies temų yra kartojama, tačiau forma keičiama, varijuojama. Pavyzdžiui, tema, kurią antrojoje dalyje pirmą kartą sudainuoja baritonas, užbaigia visą galingą simfoniją. Pagrindinės melodijos yra nuolat naudojamos ir kartkartėmis perdirbamos taip, jog tai atrodo kitos, smulkesnės temelės, meistriškai įpintos į didingosios simfonijos audinį. Pagrindinė tema atpažįstama įvairiose kitose vietose. Nuotaika keičiasi per visas tris antrosios dalies “skyrius”(padalas), tačiau ribos tarp jų gana nežymios ir neaiškios. Pats Maleris taip aprašo savo milžinišką bei didingą simfonijos finalą: “Pabandykit įsivaizduoti visą visatą skambančią ir gaudžiančią.” Ir išties taip atrodo. Panašu, jog Maleris parašė patį galingiausią, didingiausią, tiesiog triuškinantį, įspūdingą, keliantį pagarbą bei baimę finalą iš visų savo simfonijų. Premjera Šiais laikais, nepaisant milžiniškos sudėties ir didelių išlaidų, šios simfonijos atlikimas ir įrašai nėra reti. Visgi muzikantų, dalyvaujančių moderniuose pastatymuose, skaičius retai siekia 1000. Tačiau 2001-aisais metais, minint kompizitoriaus sukaktį Bazelyje, pastatyme dalyvavo virš 700 dainininkų iš 16 vietinių chorų bei 200 Bazelio Simfoninio Orkestro muzikantų. Jei priskaičiuotume ir 150 padėjėjų, išeitų, jog pastatyme dalyvavo virš 1000 atlikėjų. Premjerinis kūrinio atlikimas, įvykęs 1910m. rugsėjo 12d. Miunchene, taip pat buvo skaitlingas atlikėjais: chore dainavo apie 850 žmonių, orkestre grojo 171 muzikantas. Šios gausios pajėgos “leido” Malerio agentui pervadinti kūrinį “Tūkstančio simfonija”. Maleris nepritarė šiam pavadinimui, tačiau jis vis tiek išliko.