Pranas Ancevičius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pranas Ancevičius (slapyv. F. Rogūza ; 1905 m. vasario 11 d. Laužuose (Raseinių raj.) – 1964 m. balandžio 16 d. Okvilyje (Kanada)) – žurnalistas, literatūros kritikas, politinis veikėjas.
[taisyti] Biografija
1922 – 1927 m. Lietuvos universiteto Humanitarinio fakulteto studentas. 1926 – 1927 m. – „Žaizdro“ pirmininkas, „Kultūros“ būrelio narys. 1925 – 1927 m. periodikoje rašė apie lietuvių literatūrą, literatūros visuomeninį vaidmenį.
1927 m. rugsėjo 16 d. suimtas kaip Tauragės sukilimo dalyvis, bet, užstojus J. Tumui-Vaižgantui, buvo paleistas ir emigravo į Rygą, o spalio 11 d. – į Vilnių.
Dalyvavo plečkaitininkų veikloje, redagavo laikraštį „Pirmyn“. 1927 m. lapkričio 5 – 6 d. emigrantų konferencijoje Rygoje vadovavo rezoliucijų komisijai. Vėliau vadovavo vienai LSDP grupei Lenkijoje. 1928 m. rugpjūčio 22 d. LSDOU I konferencijoje skaitė pranešimą „Dėl ko ir už ką kovojama su A. Smetonos diktatūra“. 1929 m. rugsėjo 7 – 8 d. II LSDOU konferencijoje Vilniuje išrinktas prezidiumo nariu ir LSDOU Vykdomojo komiteto antruoju sekretoriumi. 1930 m. spalio 15 – 16 d. III LSDOU konferencijoje Berlyne paskirtas sekretoriumi Lenkijai.
1940 m. dalyvavo Lietuvių aktyvistų fronto steigiamajame susirinkime Berlyne. Po Antrojo pasaulinio karo emigravo į Kanadą.