Džiomon laikotarpis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Japonijos istorija |
Paleolitas |
Džiomon laikotarpis |
Jajoi laikotarpis |
Kofun laikotarpis |
Asuka laikotarpis |
Nara laikotarpis |
Heian laikotarpis |
Kamakura laikotarpis |
Muromači laikotarpis |
Momojama laikotarpis |
Edo laikotarpis |
Meidži laikotarpis |
Taišio laikotarpis |
Šiova laikotarpis |
Heisei laikotarpis |
Džiomon laikotarpis (縄文時代 Jōmon-jidai?) yra Japonijos istorijos laikotarpis, trukęs nuo apie 10 tūkst. metų pr. m. e. iki 300 m. pr. m. e. Dauguma mokslininkų sutinka, kad prieš 40 tūkst. m. pr. m. e apledėjimas sujungė Japonijos salas su Azijos žemynu. Pagal archeologinius įrodymus teigiama, kad 35-30 tūkst. m. pr. m. e. Homo sapiens atvyko į salas iš rytų ir pietų Azijos ir turėjo gerus medžioklės, gamtos gėrybių rinkimo ir akmeninių įrankių gamybos įgudžius. Šio laikotarpio akmeniniai įrankiai, gyvenamos vietovės ir žmonių fosilijos randamos visose Japonijos salose. Be to 1998 m. genetinė analizė parodė, kad japonai kilo iš rytų Azijos. Žodis „džiomon“ reiškia „virvelinis“ japonų kalboje, turint galvoj žymes padarytas ant molinių indų ir figūrų naudojant lazdas su aplink apvyniotom virvėm.