Žygimantas Senasis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žygimantas Senasis (lenk.: Zygmunt I Stary; 1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506-1548), priešpaskutinis Gediminaičių dinastijos atstovas, penktas Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgietės sūnus. (Elžbietos tėvas imperatorius Albrechtas II Habsburgietis, lenkiškai jos vardas Elżbieta Rakuszanka).
Turinys |
[taisyti] Žygimantas Senasis ir jo karai su Maskva ir totoriais
Žygimanto valdymo metais su Maskva buvo kariauta tris kartus.
Jau Aleksandro laikais Lietuvos ponų tarpe vis labiau ėmė įsigalėti rusų kilmės bajorai. Aukščiausiai iš jų buvo išlikęs totorių kilmės kunigaikštis Michailas Glinskis (rus.: Mikhail Lvovich Glinsky ir lenk.: Michał Gliński (1470–1534 m.)), bet lietuviams apkaltinus jį neva jis nužudęs Aleksandrą, pabėgo į Maskvą. M. Glinskio pasikviestas Maskvos kunigaikštis Vosylius III (rus.: Василий III Иванович) apgulė daugelį rytinių Lietuvos miestų (skelbėsi einąs vaduoti spaudžiamų pravoslavų) ir artinos prie Smolensko. Bet atvykęs Lietuvos etmonas kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis (lenk.: Konstanty Ostrogski) ties Orša sumušė priešus. 1509 m. pasirašyta su Maskva amžinoji taika. Abi pusės pasižadėjo neliesti viena kitos pripažintų žemių ir laisvai praleisti per savo teritoriją kitos valstybės pasiuntinius ir pirklius.
Šis karas Lietuvai buvo daug sunkesnis. M. Glinskio pastangomis, šį kartą Maskvai pavyko gauti daug paramos iš Austrijos imperatoriaus Maksimiliano I (vok.: Maximilian I von Habsburg). Į Maskvą imperatorius nusiuntė daugybę karo specialistų inžinierių ir artileristų, mat imperatorius norėjo susilpninti Žygimantą, kuris ypatingai rūpinosi, kad Hasburgai negautų jo brolio Vladislovo (ang.: Vladislaus II of Bohemia and Hungary) valdomos Vengrijos ir Čekijos. Kad Lenkija neitų į pagalba Lietuvai, prieš ją buvo sukelta Moldavija ir kryžiuočiai. Karas prasidėjo 1512 m., visos Maskvos jėgos buvo nukreikpos į Smolenską. Tris kartus miestas apgultas ir pagaliau, M. Glinskiui sukėlus viduje sąmokslą, 1514 m. paimtas. Bet ir vėl atvykęs K. Ostrogiškis ties Orša sumušė Maskvos kariuomenę. Turėdamas 30.000 karių, jis sumušė 80.000 Maskvos kariuomenę, iš jų 30.000 krito karo lauke, o pats vadas su 1.500 bajorų ir karių pateko į nelaisvę. Nors buvo laimėta, bet Smolensko tvirtovės atsiimti nebepasisekė net per sekančius 8 karo metus. 1522 m. pasirašytos 11 metų paliaubos, Smolenskas paliktas Maskvai, jis Lietuvai grįžo tik po beveik 100 metų (1611 m.).
Ankstyvesnieji karai pasibaigdavo Lietuvai nelaimingai ypač dėl to, kad bajorija nenorėjo kariauti ir nenorėjo mokėti karui reikalingų mokesčių. Tad kol būdavo surenkama kariuomenė, Maskva suspėdavo užimti nemaža Lietuvos pilių. Paskui nebegalėdavo nieko padėti nė dideli laimėjimai, nes po jų maskviečiai užsidarydavo pilyse ir vengdavo atvirų mūšių, o paimti pilį, naudojantis to meto karo technika, buvo gana sunku. Pirmuosius du karus Žygimanto laikais pradėjo Maskva, bet šį trečiąjį – Lietuva. Kai 1533 m. mirė Vosylius III, Maskvos kunigaikščiu tapo Jonas IV Rūstusis (rus.: Иван Грозный) (1533–1584 m.). Kadangi jis tuomet buvo dar mažas, tai buvo sudaryta regencija. Su ja Maskvos kunigaikštystėje prasidėjo vidaus neramumai, kuriais Lietuva tikėjosi pasinaudoti, kad Žygimantas buvo patraukęs į savo pusę Krymo totorius, apsiėmęs jiems kasmet mokėti po 15.000 dukatų, ir Maskvai nuolat grėsė iš jų pusės pavojus. Nors lėšų buvo pakankamai surinkta, tačiau bajorija nėjo į karą, ir visi dideli pasiryžimai nuėjo niekais. 1537 m. su Maskva buvo padarytos 7 metų paliaubos, kurios vėliau buvo pratęstos, ir Žygimanto Augusto laikais. Siena su Maskva dabar mažai tepasikeitė.
[taisyti] Žygimanto Senojo žmonos ir vaikai
Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad iki pirmosios santuokos Žygimantas Senasis turi tris nesantuokinius vaikus su Kotryna Telniczanka (Katarzyna Telniczanka))[1]:
- Jono (1499 m. sausio 8 d. – 1538 m. vasario 18 d.);
- Reginos (1500/1501 m. – 1526 m. gegužės 20 d.);
- Kotrynos (apie 1503 m. – 1548 m. rugsėjo 9 d.).
Žygimantas Senasis buvo vedęs du kartus. 1512 m. vasario 8 d. veda Barbarą Zapojają (1495 – 1515 m. spalio 2 d.) (vengrų kunigaikščio Stefano Zapojajo dukrą) ir turi du vaikus:
- Jadvygą (1513 m. kovo 25 d. – 1573 m. vasario 7 d.), kuri ištekėjo už Joachimo II Hektoro iš Brandenburgo;
- Oną (1515 m. liepos 1 d. – 1520 m. gegužės 8 d.).
1518 m. balandžio 18 d. Žygimantas Senasis veda Boną Sforzą (1494 m. vasario 13 d. – 1557 m. lapkričio 7 d.) ir turi penkis vaikus (šeštasis miršta tik gimęs):
- Izabelę (1519 m. sausio 18 d.- 1559 m. rugsėjo 15 d.), kuri ištekėjo už Vengrijos karaliaus Jono Zapojajo (Szapolyai János);
- Žygimantą Augustą (1520 m. rugpjūčio 1 d. – 1572 m. liepos 7 d.), LDK ir Lenkijos karalius;
- Sofiją (1522 m. liepos 13 d. – 1575 m. gegužės 28 d.);
- Oną (1523 m. spalio 18 d. – 1596 m. rugsėjo 9 d.), kuri ištekėjo už LDK Stepono Batoro;
- Kotryną (1526 m. lapkričio 1 d. – 1583 m. rugsėjo 16 d.), kuri ištekėjo už Švedijos karaliaus Jono III (Johan III);
- Albrechtą (1527 m. rugsėjo 20 d.).
Kai Žygimantas jau buvo senas, valstybėje didžiausią įtaką įgijo gobši intrigantė jo antroji žmona, Milano ir Bario kunigaikštytė Bona. Lenkijoje ji įgijo didelę valdžią ir šeimininkavo savo vyro vardu. Paskutiniais gyvenimo metais visai nebuvo girdėti Žygimanto. Užsienije jau daug kas manė, kad jis miręs. Turkų sultonas net buvo atsiuntęs užuojautą, o Maskvos kunigaikštis savo pasiuntiniams instrukcijose įrašydavo: „Jei karalius miręs, – pareikšti užuojautą“.
[taisyti] Žygimanto Senojo reikšmė Lietuvai
Žygimantas, dar būdamas Silezijoje, jau pasirodė geras valdytojas. Ten jis įvedė gerą tvarką ir sutvarkė ūkį. Lietuvoje jis taip pat parodė daug energijos ir sumanumo. Išlaidaus Aleksandro apgriautas ūkis buvo sutvarkytas, daugelis jo įsiskolintų dvarų buvo išpirkta. Į ūkį jam teko kreipti daug dėmesio, nes ilgų karų metu ypač daug reikėjo pinigų kariuomenei. Kadangi bajorija nenorėjo eiti į karą, tai Žygimanto buvo įvesta samdytinė karuomenė. Žygimanto Senojo valdymo laikais gyvenimas Lietuvoje labai pagerėjo, ypač padaugėjo mokyklų. Savo gyvenimo pabaigoje jis jau nebeturėjo jėgų ir jokių planų, net atsisakė nuo pretenzijų į Čekiją ir Vengriją po jų valdovo, brolio Vladislovo (ang.: Vladislaus II of Bohemia and Hungary), mirties ir užleido jas Habsburgams. Jam teko kariauti net tris ilgus karus su Maskva, kartą su kryžiuočių ordinu ir daugybę katų su totoriais. Karo jis nemėgo ir buvo linkės viską spręsti taikiu būdu.
[taisyti] Pastabos
- ↑ Šeimos geneologinis medis http://pl.wikipedia.org/wiki/Zygmunt_I_Stary
[taisyti] Nuorodos
King of Poland Sigismund I http://www.worldroots.com/cgi-bin/gasteldb?@I15989@
[taisyti] Šaltiniai
A. Šapoka, Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. ISBN 5-420-00631-6
Anksčiau valdė: Aleksandras |
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1506–1548 |
Vėliau valdė: Žygimantas Augustas |