Dobermanas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dobermanas (Dobermann) – šunų veislė, priskiriama II FCI grupei pinčerių rūšiai (žr. Šunų veislių sąrašas). Manoma, kad XIX amžiaus pabaigoje išvestas mokesčių rinkėjo F. L. Dobermano, kadangi jam reikėjo stiprių, sarginių šunų, kurie galėtų jį apginti. Dėl šių savybių veislė greitai išpopuliarėjo. Tai pirma šunų veislė išvesta dėl apsaugos.
[taisyti] Išvaizda
Patino aukštis ties ketera 68-72 cm, svoris 40-45 kg. Patelės 63-68 cm, sveria 30-35 kg. Galva. Kaukolės dalis stipri, proporcinga šuns kūnui. Žiūrint iš viršaus, panaši į buko pleišto formą. Nosies galiukas – platus, su didelėmis šnervėmis, juodų šunų – juodos, rudų – rudos spalvos. Kūnas. Nugara – stipri, tiesi, trumpa. Kryžius – ilgas, platus, raumeningas. Krūtinės ląsta – plati, raumeninga, su gerai išvystyta priekine dalimi (Forbrustu). Kailis trumpas, tankus, stangrus, neturintis povilnės. Kailio spalva ruda arba juoda su rudo atspalvio dėmėmis.
[taisyti] Charakteris
Dobermanai švelnus ir ištikimi šeimininkui, šeimininko draugams, šeimai. Nepažįstamus žmones gali pulti, ryžtingai ginti šeimininką.
Kai kuriose šalyse dobermanai tarnauja policijoje, kitose valstybinėse struktūrose.