Lyviai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lyviai arba lybiai (Latvių kalba: lībieši, līvji; Lotynų kalba: Livones; Vokiečių kalba: Liven; Estų kalba: Liivlased; Suomių kalba: Liiviläiset; Senrusių kalba: либь;).
Patys lyviai save vadina raandalist ('pakrantės gyventojai') arba kalamied ('žvejai').Dar vėliau,po antrojo pasaulinio karo save vadina – liivõd, liibõd, liivnikad, liivlist. Savo kalbą vadina randakeel,kas reikštų 'pakrantės kalba'. Lotyniški vardai apibūdinti jų gyvenamai žemei ar jų tautai yra Livonia, Livonicus, Lyvones, Livoni, Lyvonia pirmiausiai pavartoti XIII amžiuje Sakso Gramatiko ir Henriko Latvio kronikose. Pirmiausiai Livonijos pavadinimas buvo pritaikytas tik teritorijai, esančiai į rytus nuo Rygos įlankos, bet vėliau, vokiečių riteriams tęsiant finougrų ir baltų genčių užkariavimus, buvo naudojamas visoms užkariautoms žemėms.
XIII a. lyviai gyveno Kuršo šiaurėje ir Gaujos upės žemupyje (vadinasi, abipus Rygos įlankos). Tose teritorijose ilgainiui susiformavo latvių kalbos lyviškoji tarmė – tam tikras latvių ir lyvių kalbų substratas. Į dvi sritis ties Rygos įlanka lyvius padalijo baltų latgalių, sėlių, žiemgalių, kuršių stūmimasis šiaurės kryptimi. Šiais laikais lyvių likę tik keliolika atstovų.
Vokiečių kolonistai pirmiausia susidūrė su lyviais, tad ir latvių etnonimą perėmė iš lyvių (Lette), o savo iš pradžių mažą koloniją pavadino Livland (‘lyvių žemė’). Ilgainiui šiuo, taip pat lotynizuotu pavadinimu Livonia pradėta vadinti visą dabartinės Latvijos ir Pietų Estijos teritoriją, kuri tapo vokiečių dominija.
[taisyti] Istorija
Estams kalba ir papročiais artimiausia Baltijos regiono tauta, autochtonai Latvijoje ir seniausia Latvijos tauta, kurių protėviai, kaip manoma, atsikėlė 3000 metų prieš Kristaus gimimą. Dar iki XIII amžiaus buvo plačiai paplitę Latvijoje, vėliau asimiliuoti Kuršių, Žiemgalių, Latgalių genčių o dar vėliau besiformuojančios latvių tautos. Senovės lyviai vertėsi žemdirbyste, prekyba, pajūrio – žvejyba, o gyvenantys toliau nuo jūros gyvulių auginimu, drevine bitininkyste.Iki atsikeliant vokiečių ryteriams, lyviai mokėjo duoklę Polocko kunigaikščiams. Vėliau, vokiečių riteriai 1198–1207 metais dalį Gaujos ir Padauguvio lyvių jau buvo nukariavę, galutinai šių žemių lyvius pavergė 1212 metais. XIII amžiaus 5 dešimtmetyje Livonijos ordinas pavergė ir Kuršo lyvių žemes. Tikintieji evangelikai-liuteronai.
X-XIII amžiais lyviai gyveno Livonijoje,dabartinės Latvijos teritorijoje aplink Rygos įlanka iki dabartinės Estijos sienos o vakaruose dar XII amžiuje iki Ventos upės visame šiauriniame dabartiniame Latvijos Kurše, nors ir stipriai buvo asimiliuojami kuršių genčių, kurie skverbėsi iš pietinio Kuršo į lyvių žemes Rygos įlankos pakrantėje ir Abrenės upės baseine.Dabar tai būtų Ventspilio rajono didžioji dalis, Talsų rajonas, Tukumo rajono šiaurinė dalis, Jūrmalos, Rygos apylinkės, Limbažių rajonas, Rygos rajonas išskyrus pietinį rajono pakraštį, Ogrės rajono š.v dalis, Cėsio ir Valmieros rajonų vakarinės dalys.
Dabar, XXI amžiaus pradžioje lyviai išliko pačiam šiauriniame Kurše, kuris vadinamas Livõd Randa. Jis yra siauras pajūrio ruožas Ventspilio ir Talsų rajonų šiauriniame pakraštyje.Jų bendrai yra apie 2000 Latvijoje o tame ruože apie 1600 žmonių.Kiti gyvena Rygoje,Ventspilije. Iš istorinių žinių patikimesni šaltiniai apie šią dabartiniu metu nedidelę tautą yra iš Koeppen 1835 metais, kada jis suskaičiavo 2074 lyvius. Apie 3000 lyvių gyveno 12-oje jūros pakrantės kaimų šiauriniame Kurše 1860 metais, ir, pasak F.J.Wiedemann, 1859 metais buvo 2000 kalbančių lyvių kalba Kurše ir 8 apie Salacą, dabartinėje Vidžemėje, Limbažių rajono šiaurinėje dalyje. XX amžiaus pradžioje jų buvo 2000 ir jau tik Kurše. 1925 metais beliko 1238 lyviai pagal tuometinės Latvijos respublikos statistiką, o 1939 metais padaugėjo ir priskaičiuota 2000. 1948 jų buvo 500-600 (dalis žuvo per Kuršo kampaniją o kita dalis bėgo nuo tarybinių okupantų). 1959 metais pagal tarybinę statistiką beliko 200, bet manoma kad realus skaičius buvo 500. 1970 metais per gyventojų surašymą lyviai nebuvo skaičiuojami. Apie 35 zmonės galejo šnekėti lyvių kalba 1990 metais, o iš jų 15 laisvai.
[taisyti] Lyvių kalbos ir kultūros apsauga šiuolaikinėje Latvijoje
1991 metų vasario 4 dieną Latvijos valdžia išleido rezoliuciją, kuria įkuriama speciali teritorija tradiciniuose lyvių gyvenamuose kaimuose šiauriniame Kurše. Šiam regionui suteiktas lyviškas pavadinimas Livõd Randa, reiškiantis 'lyvių pakrantė'. Ji sukurta valsybiniu lygiu kaip saugoma lyvių kultūros ir istorijos teritorija. 1991 metų kovo 19 dieną lyviai šalia latvių pripažinti kaip Latvijos autochtonai ir remiami valstybiniu lygiu ugdyti ir plėtoti savo kalbą ir kultūrą.
[taisyti] Nuorodos
- Virtuali Livonija,portalas apie lyvius (Anglų,lyvių,latvių kalbom)
- Lyvių kultūra,istorija (Anglų kalba)
- Nuorodos į kitus portalus apie lyvius (Anglų, kitom kalbom)