Juozas Galvydis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Galvydis (1896 m. lapkričio 16 d. Dovainiuose (Zarasų raj.) – 1976 vasario 7 d. Vilniuje) – lietuvių spaudos darbuotojas, bibliotekininkas, vertėjas.

[taisyti] Biografija

19221926 m. studijavo filologiją Lietuvos universitete. Dirbo mokytoju Kauno mokyklose, banke. 19281933 m. – žurnalo „Kultūra“ redaktorius.

19451976 m. dirbo Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekoje. 1970 – 1976 m. – žurnalo „Knygotyra“ redakcinės kolegijos narys.

Išvertė rusų ir ukrainiečių rašytojų kūrinių: V. Šiškovo „Rūsčioji upė“ (1954 m.), I. Franko „Borislavo apsakymus“ (1954 m.), M. Stelmacho „Žmogaus kraujas ne vanduo“ (1959 m.), M. Šolochovo „Dono apsakymus“ (1958 m.), romanus „Pakelta velėna“ (1961 m.), „Jie kovėsi už tėvynę“ (1975 m.), I. Gončiarovo, K. Fedino, V. Fomenkos, V. Tendriakovo, M. Gorkio, O. Gončiaro, S. Zalygino ir kt. rašytojų prozos.