Chamas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chamas (Hamas) – biblinis veikėjas, antrasis Nojaus sūnus, jaunesnysis Semo (Šemo) ir vyresnysis Jafeto brolis. Minimas jo nepagarbus elgesys su tėvu. Vėliau Nojus prakeikė Chamą, kad jis su visais savo visais palikuonimis taptų vergu.
Chamas tapo bendriniu daiktavardžiu, žyminčiu nejautrų ir brutalų žmogų, galintį viešai niekinti, įžeidinėti kitus žmones.