Aliaska

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aliaskos valstija
Aliaskos vėliava Aliaskos antspaudas
(Vėliava) (Antspaudas)
Image:Ak-locator.png
Sostinė Džunas (Juneau)
Didžiausias miestas Ankoridžas (Anchorage)
Gubernatorius Frankas Murkovskis
Oficiali kalba Anglų
Plotas:
 - sausumos
  – vandens (%)
1 717 854 km²
1 481 347 km²
236 507 km² (13,77%)
Gyventojų (2000):
  – Iš viso
 - Tankumas
 
626 932
0,42/km²
Priimta į JAV sąjungą:
 - data
 - eilės numeris
 
1959 m. sausio 3 d.
49-oji
Laiko juosta Aliaskos: UTC -9/-8
Aleutų: UTC -10/-9
Platuma 54°40'Š iki 71°50'Š
Ilguma 130°V iki 173°R
Plotis 1300 km
Ilgis 2380 km
Aukštis virš jūros lygio
 - aukščiausias
 - vidutinis
 - žemiausias
 
6194 m
3060 m
0 m
Svetainė www.state.ak.us

Aliaska (angl. State of Alaska) – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstija šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, tarp Kanados ir Beringo sąsiaurio. Tai didžiausia, bet rečiausiai apgyvendinta JAV valstija.

Turinys

[taisyti] Istorija

Iš Azijos per Aliaską į Šiaurės Ameriką žmonės atsikėlė prieš 15-40 tūkstančių metų. Eskimai ir aleutai Aliaskos pusiasalyje apsigyveno prieš 3-8 tūkstančius metų. Pirmasis Aliaskos krantus pasiekęs europietis – V. J. Beringas, kurio vadovaujama Rusų laivyno ekspedicija čia atplaukė 1741 metais. Pirmoji rusų gyvenvietė įkurta 1784 metais, 1799 metais čia įkurta Rusijos ir Amerikos bendrovė, iki 1867 faktiškai kontroliavusi prekybą kailiais bei medžioklę.

1867 metais nuo Krymo karų susilpnėjusi Rusijos imperija pardavė Aliaską Jungtinėms Amerikos Valstijoms už 7,2 mln. dolerių. XIX amžiaus devintajame dešimtmetyje pusiasalyje rasta aukso, prasidėjus aukso karštligei užplūdo kolonistai, paspartėjo ekonomikos vystymasis. Nuo 1884 metų buvo gubernatoriaus valdoma apygarda, 1903 metais nustatytos ribos su Kanada, nuo 1912 Aliaska tapo teritorija. JAV valstija Aliaska tapo 1959 metais.


[taisyti] Geografija

Administracinis skirstymas
Administracinis skirstymas

Aliaska ribojasi su Boforto, Čiukčių, Beringo jūromis, Aliaskos įlanka. Beringo sąsiauris vakaruose skiria Aliaską nuo Rusijos. Tarp Beringo ir Aliaskos jūrų yra Aliaskos pusiasalis, vakaruose – Sewardo pusiasalis. Valstijos viduryje plynaukštė, rytuose – Jukono plokščiakalnis, pietuose – Aliaskos kalnagubris, šiaurėje – Bruko kalnai bei Arktinė žemuma. Aliaskai priklauso daug salų, Aleksandro salynas, Aleutų salos, Kodiakos sala, Šv. Lauryno sala.

Kagujako kalnas
Kagujako kalnas

Pietų Aliaskoje yra 17 aukščiausių JAV viršūnių, taip pat ir aukščiausia Šiaurės Amerikos vieta – McKinley viršūnė (6194 m). Yra ugnikalnių, taip pat 4 ilgiausi pasaulio kalnų ledynai.

Klimatas arktinis (šiaurėje), subarktinis (viduryje), vidutinių platumų jūrinis (Ramiojo vandenyno pakrantėje). Apie 70 % teritorijos amžinas įšalas. Ilgiausios upės – Jukonas, Kuskokvimas, Tanana. Didžiausias ežeras – Iliamna.

Didžiausi miestai – Anchorage'as, Fairbanksas.

[taisyti] Ekonomika

2003 Aliaskos valstijos bendrasis produktas buvo 31 mlrd dolerių. Pajamos vienam žmogui siekė 33 213 dolerių, o tai 14-tas rezultatas visose valstijose. Žemės ūkis užima mažą dalį Aliaskos ekonomikoje. Žemės ūkio produkcija skirta pirmiausia pačios valstijos reikmėms – čia auginamos daržovės, galvijai, gaminami pieno produktai. Gamyba yra ribota, todėl maistas ir svarbiausios prekės įvežama iš kitur. Žmonės daugiausia dirba biudžetinėse įstaigose ir gamtos išteklių gavybos įmonėse. Ferbankse ir Ankoridže įsteigtos karinės bazės labai svarbios šių miestų ekonomikai. Valstijoje auga paslaugų sektorius ir turizmas.

Kainos Aliaskoje yra didesnės negu likusiose valstijose (neskaitant Havajų). Tiesa, Ferbankse ir Ankoridže pragyvenimas yra pigesnis, negu didžiuosiuose JAV miestuose dėl mažesnių būsto ir transporto kainų. Didelių prekybos centrų atidarymas šiuose miestuose bei Džune taip pat ženkliai prisidėjo prie kainų mažėjimo. Vis dėlto kaimo vietovėse dėl labai ribotos tranporto infrastruktūros maisto bei vartojimo prekių kainos nepaprastai aukštos, lyginant su kitomis JAV valstijomis. Daug žmonių, gyvenančių tose vietovėse, važiuoja apsipirkti į didžiuosiuose miestuose esančius prekybos centrus.

Gamtiniai ištekliai:

  1. Nafta (išgaunama 25 % visos JAV naftos)
  2. Gamtinės dujos
  3. Mediena
  4. Lašiša
  5. Mineralai
  1. Auksas

Ekonomika labai priklauso nuo kitų JAV valstijų, dėl to, kad pramonė mažai išvystyta.

Eskimų ir Indėnų gentys pačios pragyvena, naudodamos gamtos išteklius (medžioja, žuvauja, ir tt.).

[taisyti] Demografija

15,4 % gyventojų – eskimai, aleutai bei indėnai (1998). Miesto gyventojų 65 %.

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Aliaska – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu


JAV valstijos
Aidahas | Ajova | Alabama | Aliaska | Arizona | Arkanzasas | Delaveras | Džordžija | Florida | Havajai | Ilinojus | Indiana | Juta | Kalifornija | Kanzasas | Kentukis | Koloradas | Konektikutas | Luiziana | Masačusetsas | Meinas | Merilandas | Mičiganas | Minesota | Misisipė | Misūris | Montana | Naujasis Džersis | Naujasis Hampšyras | Naujoji Meksika | Nebraska | Nevada | Niujorkas | Ohajas | Oklahoma | Oregonas | Pensilvanija | Pietų Dakota | Pietų Karolina | Rod Ailandas | Šiaurės Dakota | Šiaurės Karolina | Teksasas | Tenesis | Vajomingas | Vakarų Virdžinija | Vašingtonas | Vermontas | Virdžinija | Viskonsinas