Origami
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Origami (japoniškai 折紙, susideda iš dviejų žodžių „ori“ – lankstyti, „kami“ – popierius) – japoniškas popieriaus lankstymo menas. Origamiais taip pat yra vadinami ir patys lankstiniai.
„Tikras origamis“ (true origami) yra lankstomas iš vieno popieriaus lapo, ir jo lankstyme nenaudojamos žirklės ir klijai. Popieriaus lankstymas, kai naudojamos ir žirklės vadinamas Kirigami. Taip pat egzistuoja ir lankstymo būdas, kada lankstinys yra sudedamas iš kelių atskirai išlankstytų dalių. Toks lankstymo būdas vadinamas „sudėtiniu origamiu“ (modular origami).
Origami tai nėra vien popieriniai lėktuvėliai, ar gervės. Iš popieriaus lankstomi įvairiausi vabzdžiai, pastatai, fantastiniai gyvūnai. Išlankstomos ir net visokios smulkios detalės, pvz., žuvų žvynai, boružės su taškais ir t.t.
Kiekvienas lankstinys įvardijamas dviem autoriais. Pirmasis būna lankstinio kūrėjas. Tai žmogus, kuris sukūrė lankstinį, jį pirmą kartą išlankstė, ištobulino. Antrasis – tai žmogus, kuris išlankstė origami. Dažnai tai būna ir tas pats žmogus, bet jei pateikiamos lankstinio instrukcijos ar „crease patterns“, tai tą patį kūrinį gali atkartoti ir kiti žmonės. Kartais kiti žmonės išlanksto daug gražiau už patį kūrėją. Labiausiai žinomas pasaulyje origamis – tai „gervė“ (japoniškai orizuru 折鶴). Dažnam žmogui žodis „origami“ būtent su gerve ir asocijuojasi. Legenda sako, kad jei žmogus išlanksto 1000 gervių, tai išsipildo noras.
Turinys |
[taisyti] Istorija
105 m. Kinas Ts'ai Lun, naudodamas bambukmedžio atraižas ir šilkmedžio žievės drožles išrado popierių. Šis išradimas kaip paslaptis Kinijoje buvo perduodamas iš kartos į kartą. Į Japoniją popieriaus gaminimo paslaptį budistų vienuoliai atnešė tik VI a. pabaigoje ar VII a. pradžioje. Yra žmonių, manančių, jog Kinijoje atsirado ir origami, o Japonija tik perėmė šį meną iš kinų. Tačiau šios teorijos paremtos tik spėlionėmis, kad origami atsirado kartu su popieriaus išradimu. Istorikai linkę teigti, jog origami atsirado ne Kinijoje, o Japonijoje. Kinijoje popierius buvo naudojamas tik raštui.
Manoma, kad origami Japonijoje pasirodė XIV – XV a. „Muromachi“ periode (1392 – 1573). žodis „origami“ atsirado tik „Shova“ periode (1926 – 1989). Lankstiniai buvo vadinami „orisue“ ar „orikata“ „Edo“ periode (1603 – 1867), o nuo „Edo“ pabaigos iki „Shova“ pradžios – „orimono“.
Pats seniausias šaltinis apie origami yra trumpas eilėraštis parašytas Ihara Saikaku 1680-ais metais: „Rosei-ga yume-no cho-wa orisue“ (verčiamas maždaug taip: „Drugeliai Roseijos sapnuose pavirs i origamius“). „Orisue“ (taip seniau buvo vadinami lankstiniai) – tai yra origamio modelis „Ocho Mecho“ – drugelis patelė ir patinas. Jie buvo dedami ant sakės indo kaklelio per vestuves. Tokių apeiginių origamių, kaip Ocho Mecho buvo ir daugiau. Kiekvienas turėjo savo konkrečią paskirtį, o lankstyti juos mokėjo labai nedaug žmonių. Pradžioje tai buvo turtingų žmonių prabanga, kadangi popierius buvo gaminamas rankomis ir buvo labai brangus.
Viena pirmųjų pasaulyje knygų apie origami buvo 1797-ais metais Akisato Rito išleista knyga „Sembazuru Orikata“, (vertimas: „Tūkstančio origami gervių paslaptis“) kurioje pateikiami įvairūs tradicinio japonų origamio gervės lankstymo būdai.
Į Europa šį meną per Ispaniją atnešė arabai apie XVI a. Origami iš visų Europos šalių labiausiai ir įsitvirtino būtent Ispanijoje. Ispanai, kaip ir japonai, turi savo tradicinį lankstinį pajarita – tai stilizuotas tupintis paukščiukas. Angliją ir JAV origami pasiekė tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
[taisyti] Akira Jošidzava ir šiuolaikinis origami
Iš sąstingio šį meną pažadino garsus origami meistras Akira Jošidzava (Akira Yoshizawa) (1911 – 2005). Jis gimė 1911 m. kovo 14 d. Toshigi prefektūroje pieno fermerių šeimoje. Baigė tik šešias klases ir trylikos metų išvažiavo į Tokiją dirbti fabrike, gaminti mašinų dalis. Tačiau savo išsilavinimą tęsė vakarinėje mokykloje. 1937 metais jis metė darbą fabrike ir visą laiką skyrė savo hobiui – origami, vos pragyvendamas iš atsitiktinių vienkartinių darbų. Antro pasaulinio karo metu jis dirbo Honkongo karo ligoninėje sanitaru, kur jis puošė savo pacientų lovas gražiais origamiais. Paskui dėl ligos grįžo atgal į Japoniją.
1944-ais metais šiek tiek jo sukurtų modelių buvo išleista Isao Honda‘os knygoje „Origami Shuko“. Pirmo pripažinomo sulaukė 1951 m., kada Tadasu Iizawa, žurnalo „Asahi Graph“ redaktorius, ieškojo ko nors, kas galėtų sukurti Zodiako ženklų origamius, kurių reikėjo iliustruoti straipsniui. Tuo metu jis vilkėjo seną karo uniformą – vienintelį savo drabužį ir pardavinėjo „tsukudani“ (žuvies patiekalas) vaikščiodamas per butus. Pasakojama, jog žurnalas nupirko jam naujus drabužius ir apgyvendino jį viešbutyje, kuriame jis dieną naktį dirbo prie Zodiako ženklų origamių kūrimo. Žurnalas išėjo 1952 –ųjų sausio mėnesį, išgarsindamas Jošidzavą per vieną naktį.
Iizawa ir toliau gelbėjo. Su jo pagalba 1954ais išėjo pirmoji Akiros Jošidzavos knyga „Atarashi Origami Geijutsu“ (naujasis origami menas). Tai pirmoji knyga, kurioje pateikiama jo sugalvota lankstymo instrukcijų (brėžinių) sistema, leidžianti pagal jas išlankstyti origami ir nemokančiam japonų kalbos žmogui. Tokie patys lankstymo schemų simboliai naudojami ir dabar.
Tais pačiais metais jis įkūrė ir „Tarptautinį origami centrą“ Tokijo mieste, 1955 Ginzoj surengė pirmą didelę origami darbų parodą, vėliau tais pačiais metais pasirodė jo darbų paroda ir Amsterdame, Stedelijko muziejuje. Ši paroda išgarsino jį Vakaruose.
Vėliau jis važinėjo po pasaulį, remiamas Japonijos fondų kaip kultūros atstovas. Per savo gyvenimą jis parašė 18 knygų ir iki 1989 sukūrė daugiau nei 50000 origami modelių. 1983 Jam suteiktas „Tekančios saulės ordinas“.
Jo knygos pradėjo „origami renesansą“, po duotos pradžios daugybė žmonių iš viso pasaulio susidomėjo šiuo menu, ėmė kurtis origami mėgėjų draugijos, pradėtos kurti naujos lankstymo technologijos (pvz., „tissue-foil“, „wet folding“ etc.) Pradėta leisti daug daugiau knygų. Akira Jošidzava mirė 2005-ųjų kovo 14 per savo gimtadienį, sulaukęs lygiai 94-ių metų.

Moderniam origami dar nėra net šimto metų, tačiau nuo Akiros Jošidzavos duotos „pradžios“ origami ištobulėjo tiek, kad jau nebeliko nieko neįmanomo išlankstyti: Išlankstomi drakonai su žvynais, ūsais ir kojomis, įvairiausi vabzdžiai, mašinos, mitinės būtybės ir daugelis kitų. (Ir visa tai iš vieno lapo, be žirklių ir klijų!). Šiuo metu pasaulyje egzistuoja daugybe origami klubų įvairiose šalyse. Garsiausi yra Amerikos origami draugija „Origami USA“, Britanijoje „BOS“ (British Origami Society) ir Japonijos origami draugija „Tanteidan“. Šios draugijos leidžia net savo žurnalus, kurie žinomi visam pasaulyje.
[taisyti] Origami Lietuvoje
Lietuvoje origami menas nėra populiarus. 1957 m. Pasirodė E. Trumpos knyga „Popieriaus lankstymas“. Maždaug po dviejų dešimtmečių pasirodė to paties autoriaus „Popieriaus lankstiniai“, kurių buvo du leidimai. 1989 buvo išleista Jūratės Paulionytės „Susipažinkite – Origamis“, kurioje pateikiama šiek tiek aprašymų apie šį meną, lankstymo instrukcijų. Tačiau ten pateiktų origami lankstymui dažnai naudojamos žirklės ir klijai, kas lankstyti „tikriesiems“ origami nenaudojama. Taip pat ten pateikiami kitokie sutartiniai ženklai, kas labai klaidina pratusius prie Akiros Jošidzavos sukurtų, pasaulyje standartu tapusių ženklų. Šiaip ar taip, ši knyga – tai geriausia, ką lietuviai turi apie origami meną. Po šios knygos dar buvo išleista užsienio autorių knygų vertimų. Visa Lietuvoje esanti literatūra apie origami yra orientuota daugiau į vaikus.
[taisyti] Origami terminai
Popierių galima lenkti dviem būdais: į save ir nuo savęs. Popieriaus lenkimas į savę vadinamas „Valley fold“, o nuo savęs „Mountain fold“. Tačiau apvertus „Valley Fold“ gauname „Mountain fold“.

Kairėje „Mountain Fold, Dešnėje – „Valley fold“.
Nors tiksliau, tai popierių galima lenkti trim būdais: į save (slėnio lenkimas, valley fold), nuo savęs (kalno lenkimas, mountain fold) ir atlenkti (atlenkimas, unfold). Jeigu mes perlenksime popierių per puse, ir atlenksime, toje vietoje liks žymė (crease), kurią taip pat galime vadinti lenkimo būdu, be kurio neapseinama lankstant bet kokį nors kiek sudėtingesnį lankstinį. Tačiau origamio lankstymas nėra tik padėto ant stalo popieriaus lankimas tai į save, tai nuo savęs. Kartais prireikia vienu metu lenkti per 5 ar daugiau linijų (gali būti net ir 10 ar 20) įvairiais lenkimais.
[taisyti] Popierius
Popierius yra parenkamas iš anksto, nusprendus, koks origamis bus iš jo lankstomas. Pagal būsimą origamį parenkama popieriaus spalva ir savybės. Parinktas popierius turi ne mažiau įtakos lankstinio grožiui, kaip ir pats lankstymas.
Svarbiausia yra pasirinkti popieriaus rūšį. Jei origamis nesudėtingas, tai popierius neturi didelės reikšmės: lėktuvėlį ar gervę galima išlankstyti beveik iš bet kurio popieriaus. Dažniausiai nelabai sudėtingiems lankstiniams lankstyti naudojamas kopijavimo popierius: jis pakankamai plonas ir tvirtas, be to, jo nėra sunku įsigyti. Tačiau kai lankstinys sudėtingesnis, kai tenka lenkti per 7–20 sluoksnių, popierius ne tik, kad gali dažnai plyšti, bet ir nesilaiko tvirtai. Iš tokio popieriaus išlankstytas sudėtingesnis origamis neišlaikys savo formos, laikui bėgant atsilankstys galūnės, kampai. Universaliausias būtų specialus, vien lankstymui pritaikytas popierius „kami“, jis kiek plonesnis ir tvirtesnis, bet jo sunkiau įsigyti (Lietuvoje jo nepardavinėja). Bet net ir jis nevisada tinka lankstyti sudėtingus origamius. Popierius turi dar vieną savybę: matosi visų lenkimų žymės („creases“). Tai padeda orientuotis lankstymo eigoje, bet baigtas lankstyti sudėtingesnis origamis bus visas išvagotas lenkimo linijų, dėl ko gali neatrodyti labai gražiai.
Sudėtingesniems origamiams lankstyti dažniausiai naudojamas folinis popierius (foil paper), tai popierius paklijuotas folija. Toks popierius yra tvirtesnis, todėl rečiau plyšta lankstymo eigoje (tačiau, jei pagamintas namudinėm sąlygom, gali „lūžinėti“ dėl netinkamai parinktų klijų). Taip pat paprasčiau ištaisyti klaidas, kadangi lenkimo linijos („creases“) ne taip aiškiai matosi, kaip kad ant paprasto popieriaus: ne taip užlenkus visada galima atlenkti, išlyginti senesnę lenkimo vietą (perbraukti pirštu per žymę), ir lenkti iš naujo per teisingą vietą. Išlankstytas iš tokio popieriaus lankstinys išlaiko formą, nesubliūkšta. Tačiau šis popierius turi ir blogąją pusę: dėl sunkiai matomų lenkimo žymių sunkiau oreantuotis lankstymo eigoje, išlaikyti proporcijas, be to, dėl folijos savybių yra sunkiau pakeisti lenkimo kryptį (Iš „valley fold“ į „mountain fold“ ar atvirkščiai), kartais, jei tenka dažniau palankstyti per tą pačią vietą, popierius gali „lūžti“.
Foilinio popierius taip gali būti įvairus: tiek pagal folijos storį, tiek pagal klijuojamą popierių. Labai populiarus yra „tissue – foil“ – tai folija, apklijuota servetėle. Toks popierius yra plonas (paprastai plonesnis už paprasta kopijavimo popierių) ir tvirtas, be to, per servetėlę persišviečianti folija suteikia šiek tiek metalinio spindesio (priklausomai nuo servetėlės, kartais tai labai matosi, kartais ne). Iš vienos folijos, niekuo nepaklijuotos, nelankstoma, kadangi viena folija sulimpa ir lūžinėja.
Be techninės pusės yra ir vizualinė: iš folinio popieriaus išlankstytas (ypatingai iš „tissue – foil“) origamis atrodo „sunkesnis“ nei iš paprasto popieriaus. Todėl „skraidančius“ origamius (tinkamus kabinti ant siūlo: paukščius, muses, pegasus ir t.t.) geriau lankstyti iš paprasto popieriaus (arba nors ne iš „tissue – foil“), o „sunkius“, turinčius „šarvą“ ar pan. (raganosį, vabalus etc.) – iš folinio. Paprastai popierių parenka kiekvienam lankstiniui individualiai lankstytojas pagal savo patirtį ir įgudžius.
Kitas variantas yra drėgnas popierius („wet folding“ technologija). Jį yra sunku lankstyti (labai lengvai plyšta, dažnai sulimpa), bet lankstinys išlaiko formą net ir išdžiuvęs, be to, nepraranda savo grakštumo, kas dažnai nutinka lankstant iš folinio popieriaus.
Taip pat svarbu pasirinkti popieriaus lapo dydį. Jei lankstinys nėra sudėtingas, tai nerekomenduotina imti didelį popieriaus lapą: iš didelio lapo išlankstytas paprastas lankstinys atrodo grubiai, greitai suglęžta, susmunka. Pvz., tradicinė japonų „gervė“ iš didesnio nei 15x15cm kvadrato atrodys per daug gremėzdiška. Tačiau labai sudėtingiems origamiams toks lapas dažnai bus per mažas.
Galiausiai reikia pasirinkti popieriaus spalvą. Dažytas popierius rankiniu būdu su guašu visada suteikia baigtam gyvunėliui daugiau gyvumo, kadangi spalva nėra tokia lygi, kaip fabrikinio spalvoto popieriaus. O dažyti ir tuo labiau marginti „tissue-foil“ popierių yra ištisas menas, kadangi prie folijos priklijuota servetėlė pasižymi kiek kitokiom savybėm, nei paprastas popierius. Tačiau dažymo galima išvengti naudojant jau paruoštą spalvotą popierių.
[taisyti] Lankstymo Instrukcijos
Egzistuoja du pagrindiniai origami lankstymo perteikimo būdai. Populiariausias – diagrama, kurioje aprašomas žingsnis po žingsnio su iliustracijomis visas lankstymo procesas. Diagramas gana paprasta perprasti, tereikia žinoti pagrindinius sutartinius ženklus (kurie paprastai vienodi visame pasaulyje). Turint įgūdžių galima pagal diagramas išlankstyti viską. Tačiau yra labai varginantis ir nuobodus darbas jas nubraižyti lankstinio autoriui. Be to lankstydamas pagal diagramas žmogus gali taip ir nesuprasti pačios lankstinio „struktūros“: jam origamis tai bus nuoseklus žingsnis po žingsnio popieriaus lankstymas, kas galiausiai virsta į kokį gyvūną ar mašiną. Bet visos „esmės“, kaip „kvadratas virsta į gyvūną“ jis taip ir nesupras. Kitas lankstymo perdavimo būdas – tai „crease patterns“.
[taisyti] Crease patterns
"Crease patterns" (dažnai sutrumpintai žymimas CP) – gana naujas origami instrukcijų vaizdavimo būdas. Diagramos parodo lankstinuko eigą, žingsnis po žingsnio. CP, atvirkščiai, visa informacija sudėta į vieną brėžinį. Čia pateikiamos tik nubraižytos linijos ant kvadrato, „žymės“, per kurias turi būti lenkiamas popierius.
Per paskutinius 15 metų CP darosi vis populiaresni. Pagal crease patterns išlankstyti lankstinį yra daug sunkiau – pradedančiajam sunkoka susivokti tarp daugybės linijų. Braižyti „crease patterns“ daug lengviau. Kartais net pats meistras, sukūręs naują figūrą, nežino jos lankstymo eiliškumo, todėl negali nubraižyti diagramos. O CP gaunamas savaime – išlanksčius ją atgal į tiesų popieriaus lapą, kuriame lieka visos lenkimo linijos.
[taisyti] Nuorodos
Lietuvių kalba:
Anglų kalba: