Polabų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Polabų kalba – vakarų slavų kalba, kuria šnekėjo Elbės upės (slaviškai Elbė – Laba) pakrantėse (apie Hanoverį, Liuneburgą, Liuchovą) gyvenę ir XVIII a. pirmojoje pusėje galutina suvokietinti slavai.