Techninių sistemų evoliucijos dėsniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Techninės sistemos evoliucijos etapai ir dėsnių galiojimas
Techninės sistemos evoliucijos etapai ir dėsnių galiojimas

Techninių sistemų evoliucijos dėsnius suformulavo TRIZ autorius Henrikas Altšuleris ir pirmąkart paskelbė 1979 (knyga rusu k. „Творчество как точная наука“ (М.: „Советское радио“, 1979, с.122-127)). Šiais dėsniais paremti išradybinių uždavnių sprendimų TRIZ būdai.

Laikas – negailestingas teisėjas. Sukūrus naujovę (bet kurioje srityje) išgyvena tik ekonomiškiausi, evoliucijai neprieštaraujantys sprendimai. Evoliucijos dėsnių žinojimas leižia kurti dėsningai prigysiančias naujoves.

Panašu, kad dėsnis “Vystytis tampant ViršSisteme” turi fundamentinę reikšmę ne tik technkoje, bet ir visų objektų evoliucijoje – nuo elementariųjų dalelių iki galaktikos.

Dėsniai grupuojami:

  • statika apsprendžia gyvybės pradžią (Sistemos pilnumas, energetinis laidumas, dalių ritmmikos suderinamumas).
  • kinematika apsprendžia vystymąsi nepriklausomai nuo konkrečių (techninių ar fizinių) faktorių (Idealumo didėjimas, Dalių netolygus vystymasis, Perėjimas į viršistemį, Dinamiškumo didėjimas).
  • dinamika nusako sistemų vystymąsi veikiant konkretiems techniniams ar fiziniams faktoriams (Vystimosi perėjimas nuo mikrolygio į makrolygį, Medlaukio laipsnio didėjimas).

Turinys

[taisyti] Istorija

Dar XIX a. amžiuje buvo nustatyti kai kurie biologinių sistemų vystymosi dėsningumai : vabzdžių populiacijos kiekio priklausomybės nuo laiko funkcija aprašoma kreive, kurioje stebimi 3 nuoseklūs etapai – lėtas pradinis augimas, greitas lavininis augimas ir stabilizacijs (kartais – sumažėjimas).

Ieškodamas objektyvių kūrybą valdančių dėsningumų ir tyrinėdamas patentus (išradimų aprašymus) TRIZ autorius Henrikas Altšuleris pastebėjo, kad techninės sistemos tobulėja (tobulinamos) ne bet kaip, bet paklūsdamos tam tikriems dėsningumams.

Šių dėsnių taikymas padeda išradėjams numatyti (prognozuoti) konkrečių produktų patobulinmų kryptis.

Dėsnių tyrinėjamui nuo 1973 iki 1984 m. didžiausią įndėlį padarė: B. Goldowsky; B. Zlotin and A. Zusmann; Yu. Salamatov and I. Kondrakov; S. Litvin and V. Guerassimov; I. Vertkin; G. Ivanov; V. Petrov and E. Zlotin; M. Rubin; V. Fey; A. Pinyaev; A. Zakharov; V. Dubrov; G. Frenklakh; G. Ezersky; A. Bystritsky.

[taisyti] Dėsniai

[taisyti] Sistemos pilnumo dėsnis

Kiekviena sistema privalo turėti 4 dalis : variklį, transmisiją, darbinį organą, valdymo organą. Be to jos turi būti tinkamos naudoti. Pavyzdžiui, vidaus degimo variklis netinka povandeninei sistemai. Išvada: Tam, kad sistema būtų valdoma, turi būti valdoma bent viena jos dalis.

[taisyti] Sistemos energetinio laidumo dėsnis

Techninės sistemos principinio gyvybingumo privaloma sąlyga yra laisvas energijos cirkuliavimas per visas sistemos dalis.

[taisyti] Sistemos dalių ritmikos suderinamumo dėsnis

Techninės sistemos principinio gyvybingumo privaloma sąlyga yra visų sistemos dalių veikimo ritmikos (svyravimo dažnių, periodiškumo) suderinimas.

[taisyti] Idealumo laipsnio didėjimo dėsnis

Visos sistemos vystosi idealumo didėjimo link. Ideali sistema – kai sistemos funkcija atliekama, tačiau materialios sistemos nėra.

[taisyti] Sistemos dalių netolygaus vystymosi dėsnis

Sistemos dalių vystymasis vyksta netolygiai. Kuo sudėtingesnė sistema – tuo netolygesnis jos dalių vystymasis.

[taisyti] Perėjimo į viršistemę dėsnis

Išsėmusi savo vystymosi galimybes sistema įsiterpia į viršsistemį kaip sudėtinė dalis ir toliau jau vystosi viršistemis.

[taisyti] Dinamiškumo didėjimo dėsnis

Vystydamasi sistema tampa dinamiškesnė. pvz., judančios dalys, modulinė konstrukcija (sudedama meškerė, autobusas iš 2 dalių ir pan.).

[taisyti] Vystymosi perėjimo nuo mikrolygio į makrolygį dėsnis

Sistemos darbinių organų vystymasis iš pradžių vyksta mikro lygyje, po to – makrolygyje.

[taisyti] Medlaukio laipsnio didėjimo dėsnis

Techninės sistemos vystosi MedLaukio laipsnio didėjimo kryptimi.

[taisyti] Papildomi skaitiniai

Kitomis kalbomis