Kūlgrinda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kūlgrinda (žemaitiškai „kūlis“ – akmuo) – pelkėje suskandinti akmenys ir rąstai, kuriais lyg tiltu keliaudavo senovės lietuviai, gelbėdamiesi nuo užpuolikų, kurie šių takų nežinojo, kadangi takai buvo po vandeniu. Kūlgrindos vieta būdavo laikoma paslaptyje, todėl už jos išdavimą labai griežtai bausdavo.


Kitomis kalbomis