Šventvietė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šventvietė – vieta, skirta kulto apeigoms; ypatinga (šventa) vieta.
Baltų šventvietėse augdavo medžiai, buvo kūrenama šventoji (arba amžinoji) ugnis. Ugnį palaikydavo žyniai. Ugnies kūrenimas kaip kultinių apeigų veiksmas, ugnies šventumas buvo žinomas taipogi Irane.
Baltų šventvietės – alka (alkakalnis), šventoji giraitė ir kt.