Julijonas Steponavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Julijonas Steponavičius (1911 m. spalio 18 d. Miciūnų kaime, Gervėčių parapija, dabartinėje Baltarusijoje – 1991 m. birželio 18 d. Vilniuje) – Vilniaus arkivyskupas.

Julijonas Steponavičius baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją. 1930 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1936 m. įšventintas kunigu. Vikaravo Rodūnėje, ten lenkų valdžios persekiotas.

Nuo 1939 m. Julijonas Steponavičius dirbo klebonu Palūšėje, Naujajame Daugėliškyje, Adutiškyje. 1955 m. popiežiaus Pijaus XII nominavo jį tituliniu Antarados vyskupu ir vyskupo Kazimiero Paltaroko augziliaru; Julijonas Steponavičius persikėlė į Vilnių.

1957 m. apaštališkasis administratorius, turintis rezidencinio vyskupo teises. Įgaliojimus pradėjo vykdyti 1958 m. sausio 3 d. Nepaklusęs LTSR partinių organizacijų reikalavimams uždrausti jaunimui dalyvauti religinėje veikloje, 1961 m. turėjo persikelti į Žagarę.

1988 m. gruodžio 28 d. Steponavičiui buvo leista eiti Vilniaus arkivyskupijos apaštališkojo administratoriaus pareigas. 1989 m. vasario 7 d. popiežiaus Jono Pauliaus II pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru.

[taisyti] Nuorodos

[1]