Tvarioji plėtra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tvarioji plėtraekonomikoje, sociologijoje, aplinkotyroje, politologijoje naudojama sąvoka, apimanti visumą metodų, kuriais siekiama užtikrinti plėtrą, tenkinančią žmonių gerovę dabartyje nesumažinant žmonių gerovės galimybių ateityje. (Lietuvių kalboje dar vadinama – tvarusis/darnusis vystymasis, harmoningas vystymasis).

Turinys

[taisyti] Tikslai

Tvariosios plėtros tikslas yra sumažinti skurdą, įtvirtinti prasmingus gyvenimo standartus (gyvenimo kokybę), patenkinti pagrindinius žmonių poreikius, skatinti tvarų ekonominį augimą ir politinį vystymąsi, siekiant išvengti neatitaisomoos žalos natūraliajam kapitalui (gamtos ištekliams), galinčios pasireikšti vėlesnėse kartose.

[taisyti] Apibrėžimai

Tvariosios plėtros sąvoka pirmą kartą oficialiai buvo pateikta 1987 m. vadinamojoje Bruntlando ataskaitoje. Skirtingose disciplinose tvarusis vystymasis apibrėžiamas šiek tiek skirtingai:

  • Ekonomikoje – vystymasis, užtikrinantis, kad ateities kartų asmeninės pajamos (per capita) nebūtų mažesnės nei dabartinių kartų.
  • Sociologijoje – vystymasis, kuris išsaugo bendruomenę, t.y., išlaiko glaudžius socialinius ryšius ir santykius bendruomenėse.
  • Ekologijoje – plėtra, išsauganti biologinių rūšių įvairovę, esmines ekosistemas ir ekologinius procesus.
  • Vystymasis ir pokyčiai, leidžiantys užtikrinti kuo ilgesnį žmonijos egzistavimą.

Dėl šių skirtumų galimos koncepcijų prieštaros, pvz., ekonomikoje tvarus vystymasis nebūtinai įtraukia ekologinės tvariosios plėtros aspektus.

Tvarioji plėtra apjungia tris esminius požiūrius: ekonominį, aplinkos ir socialinį vystymąsi, nuo 2005 m. JTO dokumentuose įvardijamus kaip tarpusavyje susijusius ir vienas kitą papildančius. Sąvoka yra labai plati ir kai kuriuose kontekstuose kultūrinė įvarovė taip pat įtraukiama kaip aspektas, lygiavertis minėtiesiems.

[taisyti] Taikymo sritys

Sferos (pagal JTO):

Į darnaus vystymosi sąvoką įtrauktų aspektų gausa paverčia ją silpnai apibrėžta ir diskusijų objektu. Dėl skirtingo suvokimo taip pat atsiranda prieštara tarp antropocentrizmo ir ekocentrizmo koncepcijų.

[taisyti] Nuorodos