Vienuolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Motina Teresė – viena garsiausių vienuolių, šalia – Ronaldas Reiganas, 1985
Motina Teresė – viena garsiausių vienuolių, šalia – Ronaldas Reiganas, 1985

Vienuolis (iš bžn. lot. monachus gyvenantis atskirai; iš gr.: monos vienas) – asmuo, priklausantis kokiai nors vienuolijai.

Vienuoliai gyvena tam tikrose bendruomenėse, atsiskyrę nuo pasauliečių (žr. vienuolynas); kai kurios vienuolijos aktyviai bendradarbiauja su pasauliečiais, kai kurios gyvena visiškai uždarą gyvenimą. Vienuolių gyvenimo paskirtis ir būdas- nuolatinė malda, paprastai meldžiamasi už visą pasaulį.

Krikščionių benediktinų vienuolynuose dienotvarkė susideda iš liturginių valandų, per kurias visi vienuoliai renkasi kartu ir meldžiasi, giedodami grigališkąjį choralą.