Mykolas Olševskis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mykolo Olševskio (Ališausko) „Broma atverta ing viečnastį“ – melanžinė kalba parašyta lietuviška religinė knyga
Vėlyvojo Baroko pamokslams būdingos misticizmo tendencijos, rafinuotesnė retorika. Žymiausias to laikotarpio pamokslininkas – Mykolas Olševskis, kurio mirties meditacijos pamokslų rink. Broma atverta ing viečnastį (1753) susilaukė daugelio pakartotinių leidimų. Religinės askezės idėjoms perteikti čia pasitelkiama lenkų ir lotynų k. frazeologija ir stilistinės priemonės, todėl Olševskio pamokslai atspindi esminius vėlyvojo Baroko raiškos bruožus – teatrališkumo, efekto, kalbos intelektualizacijos siekius. XVIII a.Mykolas Olševskis (Ališauskis, Alšauskas gimė apie 1712 m. Raseinių aps., mirė apie 1779. Žinomas kaip religinis rašytojas.
Regulinių kanauninkų ordino vienuolis. Studijavo Vilniaus akademijoje. Dėstė Mikoliškių seminarijoje, pamokslininkas Varnionyse, Šešuoliuose, Videniškiuose, Mikoliškių klebonas. Nuo 1755 Lietuvos ir Lenkijos regulinių kanauninkų ordino vizitatorius. Rašė lietuvių ir lenkų k. Per visą XVII a. antrosios pusės ir XVIII a. laikotarpį Lietuvoje kalba tebuvo leidžiami religinio turinio raštai, kuriuose akivaizdžiai atsispindėjo to meto kultūrinis krašto nuopuolis katalikiškojo obskurantizmo įsigalėjimas. Olševskis Išleido populiarią religinės moralistikos knygą Broma atverta ing viečnastį, (1753), kurią 1799 m. išspausdino, ir kuri buvo uoliai platinama dvasininkų. Šioj knygoj ryškiai atsiskleidžia barokinė pasaulėvoka bei mirties samprata. Joje esančios pamokomos istorijos artėja prie beletristikos, parašytos ekspresyviu barokiniu stiliumi. Iki 1851 Broma išleista 17 kartų. Religinės askezės idėjoms perteikti čia pasitelkiama lenkų ir lotynų k. frazeologija ir stilistinės priemonės, todėl Olševskio pamokslai atspindi esminius vėlyvojo Baroko raiškos bruožus – teatrališkumo, efekto, kalbos intelektualizacijos siekius. Turinyje aiškėja kokia bažnytinių žargonybių sudaryta kalba buvo skleidžiamas liaudyje katalikiškasis obskurantizmas, skiepijami įvairiausi prietarai, vergiškas nusižeminimas ir paklusnumas feodaliniam stiliui, be to, būdingi ir makaronizmo požymiai. Kitos autoriaus knygos: Historija šventa trumpai surinkta seno ir naujo zokano (1765, neišlikusi), Kazanie na dzień wszystkich świętych (Visų šventųjų dienos pamokslas, 1753), Miasto uspokojenia serc ludzkich (Žmonių širdžių suraminimo miestas, 1755), Kazanie otwarte na fest SS. Apostołów Piotra i Pawła (Viešas pamokslas šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmei, 1756).