Kintų seniūnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.


Kintų seniūnija
Savivaldybė: Šilutės rajono
Administracinis centras: Kintai
Plotas: 95 km²
Gyventojai: 2256 (2004 m.)
Gyventojų tankumas: 23,7 žm./km²
Kaimų skaičius: 29
Seniūnas: Antanas Kližentis (1997-)
Žemėlapis

Kintų seniūnijaŠilutės raj. sav. vakaruose. Seniūno buveinė – Kintų miestelyje. 2256 gyventojai, iš jų 54% darbingo, 19% pensinio amžiaus.

Ribojasi su Saugų, Šilutės, Rusnės (visos Šilutės raj. sav.) ir Priekulės (Klaipėdos raj. sav.) seniūnijomis.

Per seniūniją eina keliai į Šilutę ir Priekulę. Upės – Nemunas (Atmata), Minija, Tenenys, miškai – Kintų – Svencelės (2130 ha), Krokų lankų ežeras, Svencelės pelkė. Teritorijoje daug pelkių, kanalų, ežerėlių.

Kintų seniūnijoje veikia vidurinė mokykla su Sakūčių skyriumi,“V. Prielgausko šeimos gydytojo kabinetas”, veterinarijos įmonė, biblioteka, paštas, policijos nuovada, ugnegesių komanda, degalinė, autoservisas, viešbutis, Ventės Rago ornitologijos stotis (1929 m.), UAB „Kintai” (1994 m.), UAB „Šturmai” (1994 m.), Kintų buriavimo mėgėjų klubas. Rastas naftos telkinys.

Istoriniai paminklai – Kintų senosios mokyklos pastatas (statytas 1705 m.), Kintų evangelikų liuteronų bažnyčia (1705 m.), Ventės rago švyturys (1900 m.), vienuolika XIX a. pab. – XX a. pr. pastatų Minijos kaime, Kiošių kapinynas (II-IV a.), 16 evangelikų liuteronų senosios kapinės.

Draustiniai – Kintų botaninis draustinis, Kniaupo botaninis-zoologinis draustinis. Gamtos paminklas – didžioji tuja (skersmuo – 88 cm, aukštis – 17 m). Archeologiniai radiniai: akmeninis kirvis keturkampe pentimi ir keturkampio pjūvio titnaginis kirvis (laikomi Šilutės kraštotyros muziejuje).

Verslas: žvejyba, žuvininkystė, pramoginė žūklė, turizmas, žemės ūkio produktų gamyba.

Turinys

[taisyti] Didžiausios gyvenvietės

[taisyti] Kiti kaimai

  • Aukštumalai (Aukštumalė) – 3 gyv.
  • Blymaciai – 28 gyv.
  • Bložiai – 17 gyv.
  • Bundalai (kaimo dalis) – 5 gyv.
  • Kalviškiai – 5 gyv.
  • Kiošiai – 28 gyv.
  • Kiškiai – 96 gyv.
  • Lamsočiai – 38 gyv.
  • Lankupiai (kaimo dalis, kurioje 6 sodybos) – 13 gyv.
  • Minija (Mingė) – 46 gyv.
  • Mockiai – 67 gyv.
  • Muižė – 34 gyv.
  • Paurai – 4 gyv.
  • Povilai – 48 gyv.
  • Prycmai – 68 gyv.
  • Raudžiai – 12 gyv.
  • Rūgaliai – 30 gyv.
  • Suvernai – 52 gyv.
  • Šyša (kaimo dalis) – 18 gyv.
  • Šyšgiriai – 56 gyv.
  • Šturmai – 41 gyv.
  • Vabalai – 15 gyv.
  • Žyniai – 45 gyv.

[taisyti] Išnykę kaimai

  • Jociškiai
  • Žiaukai

[taisyti] Istorija

Iki XIII a. vidurio Kintų seniūnijos teritorijoje gyveno kuršiai. Kai kurios seniūnijos vietovės minimos XIV a. kryžiuočių kelių į Žemaitiją aprašymuose. 1360 m. Ventės Rago smaigalyje kryžiuočiai pastatė Vindenburgo pilį ir koplyčią. XVII a.pr. įsteigta pradžios mokykla Ventėje.

XVIII a. Kintų seniūniją nuniokioja maras (17091711 m.), rusų generolo F. Apraksino kazokai (1757 m.). Įsteigtos mokyklos Kintuose (1705 m.), Kiškiuose (1736 m.), Minijoje (1736 m.), Mockiuose (1736 m.), Sakūčiuose (1736 m.), Stankiškiuose (1736 m.).

XIX a. Minijos kaime įsteigiama burių dirbtuvė (1802 m.), kuri vėliau gamino ir valtis, panaikinama baudžiava, gyventojai iškeliami į viensėdijas, aplanko choleros epidemija (1831 m.), Ventės Rage pastatytas medinis švyturys (1837 m.), įsteigtos mokyklos Šyšgiriuose (1855 m.), Rūgaliuose (1883 m.), Suvernuose (1899 m.), nutiestas kelias Priekulė – Sakučiai – Kintai – Ventė.

XVII – XIX a buvo Jociškių, Muižės ir kt. dvarai. XIX a. viduryje Kintų parapijoje gyveno 3500 gyv. (86 % lietuvininkų), XX a. pradžioje – 5075 gyv. (73,5 % lietuvininkų).

18181950 m. priklausė Šilutės apskričiai, nuo 1950 m. – Šilutės rajonui.

Po Antrojo pasaulinio karo seniūnijos teritorijoje pasikeitė gyventojai – artėjant frontui beveik visi senieji gyventojai pasitraukė į Vakarus, o užėmus Raudonajai armijai, tuščiuose namuose apsigyveno naujieji, atvykę iš įvairių Lietuvos vietovių.

1944 pabaigoje įsteigta Kintų valsčiaus (nuo 1950 – apylinkės) darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas (DŽDT VK), kuris 1945-1947 priklausė Šilutės apskrities DŽDT VK, 1947-1988 – Šilutės rajono DŽDT VK (nuo 1977 – LDT VK- liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas). Nuo 1988 Kintų apylinkė prijungta prie Saugų apylinkės LDT VK.

Pradėjo veikti buvusios mokyklos. Įkurta žvejų artelė „Roza Liuksemburg“, kolūkiai – „Mickevičius Kapsukas“, „Černiachovskis“, „Komjaunuolis“, „Minija“, tarybiniai ūkiai „Uostadvaris“, „Sakūčiai“, kuriuos vėliau imta sujunginėti ir 1971 m. bebuvo vienas ūkis – Kintų Jono Čiulados žuvininkystės valstybinis ūkis.

Tęsė savo veiklą Ventės Rago ornitologijos stotis, Ventėje įsteigiama Lietuvos MA Hidrobiologijos stotis (1950 m.).

Mažėjant kaimuose gyventojų, VIII – IX dešimtmečiuose viena po kitos uždarinėjamos pradinės mokyklos. 1967 m. lapkričio 17 d. praūžęs uraganas padarė didelę žalą Kintų miškui, kuris buvo užsodintas dar XVIII a., pustomam pamario smėliui sustabdyti.

Pagrindinis Kintų apylinkės gyventojų darbdavys buvo Kintų J. Čiulados žuvininkystės ūkis, kuris turėjo 9384 ha žemės, dirbo 484 darbuotojai, laikė 2881 galvijus, 96 kiaules, antyną, augino 708 ha javų, vertėsi žvejyba – žvejodavo Kuršių mariose ir Nemune, turėjo 348 ha tvenkinių (1990 m.).

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, 1992 m. Kintų J. Čiulados žuvininkystės ūkio pagrindu susikūrė 15 žemės ūkių bendrovių, kurios po kelių metų iširo. 1994 m. įkurtos UAB „Kintai”,UAB „Šturmai”. UAB „Kintai“ turi tvenkinius, kurie įžuvinti žvinuotais ir veidrodiniais karpiais, baltaisiais amūrais, vaivorykštiniais upėtakiais, lydekomis, karšiais, šamais, lynais, karosais, starkiais, kuojom, ešeriais. Dalis tvenkinių skirti pramoginei žūklei. UAB „Šturmai” užsiima žvejyba mariose ir vandens turizmu. Kintuose 1997 m. įsteigtas Vydūno kultūros centras, kuris 2002 m. reorganizuotas į viešąją įstaigą. 2006 vasario mėn. Vokietijos kino kompanija, talkinant Lietuvos kino studijai, Sakūčių kaime prie Minijos upės ir senojo tilto per ją, filmavo masines scenas vaidybiniam filmui “Pabėgimas ir tremtis”.

1995 m. spalio 1 d. įsteigiama Kintų seniūnija. 950 ūkių, 2532 gyv. (1997 m.). Pirmoji seniūnė – D. Gicevičienė.

[taisyti] Žymūs žmonės

Pauruose gimė tautodailininkas, tapytojas Vytautas Rauktys, Poviluose – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, laikraštininkas Mikelis Ašmys, teisininkas, žurnalistas Jonas Endrikis Grigolaitis, Sakūčiuose – kunigas Martynas Kibelka, Stankiškiuose – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Vilius Endrikaitis, Uogaliuose – baidarių ir kanojų irklavimo daugkartinė Lietuvos čempionė Snieguolė Narevičiūtė – Šeršen, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Endrikis Šadagys, Žiaukose – Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, Šilutės miesto Garbės pilietis Jurgis Plonaitis, Žiniuose – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, kalendorių leidėjas Martynas Labutis ir kt.

[taisyti] Nuorodos


Šilutės rajono savivaldybė

Gardamo seniūnija | Juknaičių seniūnija | Katyčių seniūnija | Kintų seniūnija | Rusnės seniūnija | Saugų seniūnija | Šilutės seniūnija | Švėkšnos seniūnija | Usėnų seniūnija | Vainuto seniūnija | Žemaičių Naumiesčio seniūnija