Elektrinė gitara
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Elektrinė gitara yra gitaros tipas, kuri stygų vibracijas paverčia elektros impulsais. Elektros impulsai yra įvairiai filtruojami norint išgauti įvairių efektų.
Turinys |
[taisyti] Magnetinis daviklis
Dažniausiai naudojami magnetiniai stygų virpesių davikliai. Stygos paprastai įmagnetinamos braukiant per jas magnetu ar pritvirtinus greta stygų nuolatinį magnetą. Žemiau stygų tvirtinama indukcinė ritė. Virpant įmagnetintoms stygoms, ritėje sužadinama stygos virpesių dažnį atitinkanti srovė. Ji sustiprinama ir nukreipiama į garso efektų kūrimo modulį, o iš jo (per galutinį stiprintuvą) į garsiakalbius. Stengiantis padidinti signalo stiprumą, naudojama keletas ričių (pateikiamoje iliustracijoje – po keturias kiekvienai stygai). Atskira ritė kiekvienai stygai nebūtina, tačiau tokiu atveju (heksafoninis daviklis) stygoms galima taikyti nepriklausomus garso efektus. Senesnio tipo davikliai turėjo vieną ritę visoms šešioms stygoms.
Ritę galima pritvirtinti ir įprastinei gitarai, taip paverčiant ją elektrine gitara. Specializuotos elektrinės gitaros jau nebesukuria muzikinio skambesio be reikiamos elektroninės įrangos.
[taisyti] Pjezoelektrinis daviklis
Naudojami taip pat pjezoelektriniai garso davikliai, neretai irgi montuojami paprastoms gitaroms. Tokios gitaros skambesys labai skiriasi nuo gitaros su magnetiniu davikliu, gerai atkuriami aukštesni garsai, daviklis nejautrus 50 Hz elektros tinklo kintamosios srovės fonui (magnetiniam davikliui tai rimta problema). Kai kurios gitaros turi ir magnetinį, ir pjezoelektrinį daviklius.
[taisyti] Optinis daviklis
Optiniai davikliai aptinka stygos virpesius pagal jai virpant uždengiamą šviesos srautą. Būdami absoliučiai nejautrūs magnetiniams trukdžiams, jie taip pat turi labai geras garso charakteristikas (signalo stiprumas nepriklauso nuo dažnio).
[taisyti] Gitara – sintezatorius
Gitaros – sintezatoriaus davikliai stygų virpesius naudoja ne muzikos garsams išgauti, o sintezatoriui (paprastai klavišinis muzikos instrumentas) valdyti. Kitaip tariant, gitara pakeičia sintezatoriaus klaviatūrą, o garsą kuria elektroninė jo dalis. Taip galima gauti įdomų skambesį, imituoti daugelį kitų muzikos instrumentų, tačiau sintezatorius paprastai sugeba atkurti tik dalį grojant gitara naudojamų metodų. Sintezatoriaus sistema gali būti sujungta su įprastine gitara ir įjungiama tik prireikus.
[taisyti] Elektrinės gitaros istorija Lietuvoje
1957 metais Lietuvoje Leonardas Petrauskas pritaikęs telefonų ragelių magnetines rites, įgarsino rusiškos gitaros stygų virpesius. Vietoj garso stiprintuvo buvo panaudota radiola „Ural“.
[taisyti] Nuorodos
- Elektrinės gitaros sudedamosios dalys (lietuvių k.)
- Nemokamos gitaros pamokos (anglų k.)
- Elektrinės gitaros efektai (anglų k.)
- Elektrinė gitara (anglų k.)
- Elektrinės gitaros akordai (anglų k.)
- GNUitar – atviro kodo gitaros garso procesorius (programa) (anglų k.)