Latentinis nusikaltimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Latentinis nusikaltimas (nusikalstamumas) – latentinis (nepastebėtas, nepastebimas), teisėje latentiniams nusikaltimams priskiriami tie nusikaltimai, kurie nepateko į kriminalinę statistiką. Tai gali būti dėl tokių priežasčių:

  • Apie nusikaltimą nepranešta, nes nebuvo tikimasi, kad jis bus atskleistas.
  • Nukentėjęs nežino, ar daiktas buvo pavogtas ar pamestas.
  • Nukentėjęs bijo nusikaltėlio keršto.
  • Teisėsaugos institucijos norėdama pateikti geresnius savo darbo rezultatus pateikia neteisingus duomenis apie įvykdytus nusikaltimus.
  • Nukentėjęs nenori, kad kiti sužinotų, kad prieš jį buvo įvykdytas nusikaltimas (išžaginimas, sukčiavimas, vagystė ir kt.).
  • Dėl menkų nuostolių nukentėjęs nenori vargintis ir atlikti visų pranešimo apie įvykį, o gal ir teismo procedūrų.
  • Nukentėjusysis nepasitiki teisėsauga, netiki, kad nusikaltėlis bus nubaustas.
  • Nukentėjusysis galvoja, kad už tokius veiksmus nebaudžiama.

Nepranešimas apie nusikaltimą ar duomenų klastojimas baudžiamas pagal įstatymą.