Pavietas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pavietas, lenk. powiat – administracinis vienetas Lenkijos karalystėje nuo XV a ir Abiejų Tautų Respublikoje, vaivadijos dalis, turinti renkamą kolektyvinio valdymo instituciją ir administraciją. 1975-1998 m. Lenkijoje pavietų nebuvo.

[taisyti] Istorija

Lenkijos karalystėje pavietų teises XIV a. antroje pusėje įgijo kaštelionijos – miestas ar pilis, turinti savo kaštelioną. Pavieto valdytoju tapo bajorų seimelio renkamas seniūnas. Po Liublino unijos pavietai buvo įvesti ir Lietuvoje.

[taisyti] Lenkija

Nuo 1999 m. sausio 1 d., įvykdžius Lenkijos administracinę teritorinę reformą, šalyje sukurta trijų pakopų savivaldos sitema: vaivadija – pavietas – gmina. Sudaryti 65 miestų pavietai ir 314 žemių pavietų. Pagal Europos Sąjungos teritorijų klasifikaciją pavietas atitinka NUTS 4 teritoriją. Didžiausias miesto pavietas yra Varšuva, didžiausias žemės pavietas – Balstogė.

Miesto pavietui vadovauja miesto taryba ir jos renkamas miesto prezidentas, žemės pavietui – pavieto taryba ir jos renkamas seniūnas.