Antanas Miliukas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antanas Milukas (1871 m. spalio 17 (5) d. Šeštokuose (Lazdijų r.) – 1943 m. kovo 19 Niujorke) – lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, publicistas, kritikas.
Mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje, iš kurios pašalintas už lietuvišką veiklą. 1892 išvyko į JAV. Čia 1896 baigęs kunigų seminariją, kunigavo liet. parapijose. Įvairiais metais redagavo Vienybę lietuvninkų, Garsą Amerikos lietuvių, Dirvą, Dirvą–Žinyną, Tėvynės sargą, Žvaigždę. Buvo vienas iniciatorių steigiant švietimo ir kultūros draugijas (Motiejaus Valančiaus, Lauryno Ivinskio „Rašliavišką draugystę“). Daug nuveikė kaip knygų leidėjas. „Po priegloba darbštaus vyro kun. Miluko“ (Vincas Kudirka) išėjo Kristijono Donelaičio, Antano Strazdo, Valančiaus, Antano Tatarės, Aleksandro Burbos, Antano Baranausko, Jono Basanavičiaus, Vinco Pietario, Prano Vaičaičio, Šatrijos Raganos ir kt. raštai (iš viso per 180 leidinių).
Parašė ir parengė keliolika knygų, tarp jų vadovėlį Lengvas būdas pačiam per save išmokti lietuviškai rašyti (1893), Paryžiaus pasaulinėje parodoje 1900 eksponuotą Lietuvišką albumą (1–3, 1898–1900; jame pateikta iliustruota lietuvių literatūros raidos apžvalga), Lietuvišką chrestomatiją (1901), apybraižas „Aušros“ 40 m. sukaktuvėse (1923), Petras Kriaučiūnas (1924), Silvestras Gimžauskas (1925), Vysk. M. Valančiaus darbai (1925), studiją Amerikos lietuviai XIX šimtmetyje (1938–42). Žvaigždėje išspausdino Amerikos lietuviškų knygų bibliografiją, paskelbė publicistikos straipsnių, recenzijų, grožinės ir mokslinės literatūros vertimų, taip pat Lietuvą ir jos laisvės siekius skelbiančių darbų anglų k.