Kauno botanikos sodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kauno botanikos sodas (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas) yra Aukštojoje Fredoje. Veikia 2 skyriai – Ekspozicijų ir kolekcijų bei Mokslo. Mokslo skyriuje yra dendrologijos, fitoekologijos, pomologijos ir vaistinių augalų grupės. Sode auga 8653 augalų rūšys, veislės ir formos. Veikia botanikos muziejus, biblioteka, herbariumas, 3 laboratorijos (Biochemijos, Augalų apsaugos ir Sėklų mainų), oranžerijos (510 kv.m), šiltnamiai (360 kv.m). 2005 m. dirbo 83 darbuotojai, iš jų 11 mokslo darbuotojų. Šiuo metu VDU Kauno botanikos sodas užima 62,5 ha plotą. Visuomenės lankymui atviros ekspozicijos užima apie 30 ha plotą.
[taisyti] Istorija
Botanikos sodas Kaune įkurtas 1923 m. prie Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universiteto kaip Lietuvos botanikos mokslų centras. Jam parinkta 70 ha žemės plotas Aukštojoje Fredoje, į kurį pateko buvusio Juozapo Godlevskio dvaro parkas su tvenkiniais ir dalis Kauno tvirtovės gynybinių įrenginių. Vadovauti botanikos sodui iš Tartu universiteto pakviestas profesorius Konstantinas Regelis.
Kauno botanikos sodas, su kitų botanikos sodų pagalba, ypač Berlyno, Karaliaučiaus ir Sankt Peterburgo, kūrėsi labai sparčiai ir kvalifikuotai. Tam didelės reikšmės turėjo K.Regelio ryšiai su kitais botanikos sodais. 1923 m. vasario 15 d. oficialiai paskirta teritorija, o tų pačių metų liepos 8 d. botanikos sodas iškilmingai pašventintas, prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį būsimai oranžerijai.
1940 m. sodo vedėjas K.Regelis pasitraukė į Šveicariją. 1941 m. įsteigus Lietuvos mokslų akademiją (MA), botanikos sodas perėjo jos žinion. Antrojo pasaulinio karo metais sodas gana stipriai nukentėjo. Žuvo dalis augalų oranžerijose, sunaikinta rožių kolekcija, sumažėjo dekoratyviųjų augalų. Po karo Kauno botanikos sodas tapo MA Biologijos instituto, po 1959 m. reorganizacijos – Botanikos instituto sudėtine dalimi.
Didelės centrinės dalies rekonstrukcija prasidėjo nuo 1974 m. pagal kraštovaizdžio architektės Dainoros Juchnevičiūtės 1972 m. parengtą projektą. Buvo įrengti nauji gėlynai, takai, laistymo sistema. 1983 – 1986 m. pastatyti eksperimentiniai šiltnamiai su laboratorijų bloku. 1989 m. Kauno botanikos sodas tapo Botanikos instituto filialu, 1990 m. – savarankiška Lietuvos MA įstaiga, 1992 m. įjungtas į atkurtą Vytauto Didžiojo universitetą.
1997 m. botanikos sode įrengta unikali ekspozicija akliesiems ir silpnaregiams, kurioje auginamus vaistinius, uoginius, prieskoninius augalus galima liesti, uostyti, o pavadinimai parašyti Brailio raštu.
[taisyti] Direktoriai
- 1923–1940 m. – Konstantinas Regelis
- 1940–1952 m. – Kazimieras Grybauskas
- 1952–1961 m. – Marija Lukaitienė
- 1961–1975 m. – Algimantas Morkūnas
- 1975–2000 m. – Aloyzas-Ramunis Budriūnas
- Nuo 2000 m. – Remigijus Daubaras