Veiviržėnų seniūnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.


Veiviržėnų seniūnija
Savivaldybė: Klaipėdos rajono
Administracinis centras: Veiviržėnai
Plotas: -
Gyventojai: 3587 (2001 m.)
Kaimų skaičius: 49
Seniūnas: Jadvyga Radžienė
Žemėlapis

Veiviržėnų seniūnijaKlaipėdos apskrityje, Klaipėdos rajono pietryčiuose. 49 kaimai ir miestelis Veiviržėnai su seniūno buveine. Gyvena 3587 gyventojai (2001). Per seniūnijos teritoriją teka Veiviržo upė, jos intakai Upita, Šalpė, bei Šlūžmės, Purlės, Judrės ir kt. upeliai. Ribojasi su Agluonėnų, Dovilų, Vėžaičių, Endriejavo, Judrėnų (Klaipėdos rajonas) bei Šilutės rajono Švėkšnos seniūnijomis. Miškai, kurių yra nedaug, priklauso Rietavo ir Šilutės urėdijoms.

Paslaugas teikia: gimnazija, 2 pagrindinės mokyklos, 2 pradinės, 4 bibliotekos, 2 kultūros namai, jaunimo organizacija, seniūnija, ambulatorija, 4 medicinos punktai, 3 paštai, girininkija, kavinė, 6 parduotuvės.

Dauguma gyventojų ūkininkauja. Tarp jų yra ir ekologinių ūkių. Dalis dirba aptarnavimo sferoje. Veiviržėnų seniūnijoje yra naftos gręžinių, kuriuos eksploatuoja UAB „Minijos nafta“.

Seniūnijoje yra 6 piliakalniai (Skomantų, Vilkių arba Veiviržėnų, Vyskupiškių, Pakalniškių, Mockaičių, Daukšaičių), 10 kapinynų, 1941 metų žydų žudynių vieta ir kapas (Trepkalnio k.), XVI-XVII a. Dieglių ir Dvylių gynybiniai įtvirtinimai, dvi XIX a. vidurio etnoarchitektūrinės sodybos (Eidukų k, Veiviržėnų mstl.), Eidukų mitologinis akmuo, du XX a. pradžios vandens malūnai (Vyskupiškų k., Trepkalnio k.), “Švėkšnos bazės” Skomantų trianguliacijos punktas (1929), 2 paminklai, skirti Klaipėdos krašto prijungimui prie Didžiosios Lietuvos (Skomantuose ir Veiviržėnuose), 6 koplytstulpiai ir kt.

Turinys

[taisyti] Didžiausios gyvenvietės

[taisyti] Kiti kaimai

  • Bareikos – 22 gyv.
  • Bilvietis – 49 gyv.
  • Daugėlai – 9 gyv.
  • Dūdinėliai – 37 gyv.
  • Dvyliai – 43 gyv.
  • Eidukai – 22 gyv.
  • Jonikaičiai – 25 gyv.
  • Jucaičiai – 58 gyv.
  • Juodupis – 20 gyv.
  • Kausteikliai – 25 gyv.
  • Kelvėtai – 20 gyv.
  • Kiduliai – 2 gyv.
  • Kurmiai – 5 gyv.
  • Legučiai – 14 gyv.
  • Liepaičiai – 3 gyv.
  • Luišės – 8 gyv.
  • Malagiai – 41 gyv.
  • Meiskiai – 25 gyv.
  • Mikužiai – 54 gyv.
  • Mockaičiai – 28 gyv.
  • Padagai – 3 gyv.
  • Pakalniškiai – 51 gyv.
  • Pakapis – 10 gyv.
  • Pašlūžmis – 42 gyv.
  • Petraičiai – 40 gyv.
  • Pozingiai – 53 gyv.
  • Raukai – 5 gyv.
  • Rumbikiai – 15 gyv.
  • Rusinai – 15 gyv.
  • Sausiai – 6 gyv.
  • Šarkiškiai – 10 gyv.
  • Šermukšniai – 32 gyv.
  • Šiuraičiai – 35 gyv.
  • Tarvydai – 39 gyv.
  • Trepkalniai – 29 gyv.
  • Upitėnai – 31 gyv.
  • Vainiai – 23 gyv.
  • Vainotiškė – 37 gyv.
  • Valučiai – 22 gyv.
  • Vilkiai – 20 gyv.
  • Vyskupiškiai – 13 gyv.
  • Vištiškiai – 20 gyv.

[taisyti] Istorija

Dabartinė seniūnijos teritorija susiformavo XX a. 7-ame dešimtmetyje.

Seniūnijos pietinė ir rytinė (išskyrus Šalpėnus, kur gyveno laisvieji valstiečiai), iki 1820 priklausė Švėkšnos dvarui, 1820- 1861 – Gedminaičių dvarui, 1861-1950 – Švėkšnos valsčiui (Švėkšnos valsčius 1861-1915 priklausė Raseinių pavietui, 1915-1919 – Vėžaičių apskričiai, 1919-1947 – Tauragės apskričiai, 1947-1950 – Šilutės apskričiai), 1950-1960 – Veiviržėnų, Šalpėnų apylinkėm. 1938 žmonių patogumui buvę Švėkšnos valsčiaus Balsėnų, Dūdinėlių, Eidukių, Sausių ir Vainių kaimai prijungti prie Veiviržėnų valsčiaus. Šioje teritorijoje buvo paplitusi pietų žemaičių varniškių tarmė.

Seniūnijos centrinė ir šiaurinė dalys iki 1861 priklausė Rietavo dvaro valdai, 1861-1950 Veiviržėnų valsčiui (Veiviržėnų valsčius 1861-1915 priklausė Raseinių pavietui, 1915-1919 – Vėžaičių apskričiai, 1919-1947 – Kretingos apskričiai, 1947-1950 Klaipėdos apskričiai), 1950-1960 m. – Veiviržėnų apylinkei, Priekulės rajonui, nuo 1960 – Klaipėdos rajonui. Šioje teritorijoje buvo paplitusi šiaurės žemaičių kretingiškių tarmė.

Seniūnijos vakarinis pakraštys priklausė Klaipėdos kraštui, nuo 1954-1963 – Pėžaičių apylinkei, nuo 1963 – Veiviržėnų apylinkei. Šioje teritorijoje buvo kalbama vakarų žemaičių tarme.

XX a. IX-jame dešimtmetyje seniūnijos teritorijoje šeimininkavo trys kolūkiai: Veiviržėnų, Šalpėnų ir Pionieriaus.

[taisyti] Žymūs žmonės

Seniūnijoje gimė:

  • Kazimieras Antanavičius, 1990 Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras;
  • Gasparas Cirtautas, Žemaičių vyskupas, profesorius;
  • Petras Cirtautas, gydytojas;
  • Danielius Mažutis, tautodailininkas;
  • Vytolis Kučinskas, socialinių mokslų prof. habil. dr.;
  • Jeronimas Rumša, skulptorius;
  • Petras Rusteika, kunigas;
  • Jonas Dromantas, technikos mokslų daktaras, profesorius;
  • Kazimieras Toliušis, prelatas;
  • Antanas Būdvytis, žemės ūkio mokslų daktaras, nusipelnęs agronomas;
  • Antanas Ramonas, rašytojas;
  • Juozas Rupšys, mokytojas, visuomenininkas;
  • Jurgis Šaulys, Lietuvos 1918 Nepriklausomybės akto signataro;
  • Jokūbas Stanišauskas, susisiekimo ministras, geodezijos inžinierius;

ir kt.

[taisyti] Nuorodos

  • Janina Valančiūtė. Veiviržėnų bažnyčios ir parapijos istorija. UAB „Judex“, Kaunas, 2006.
  • Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Šilutė. 2000.
  • Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius. 1988.
  • A.Rugytė. Švėkšna. Čikaga. 1974.
  • Seniūnijos koordinatės


Klaipėdos rajono seniūnijos

Agluonėnų seniūnija | Dauparų-Kvietinių seniūnija | Dovilų seniūnija | Endriejavo seniūnija | Gargždų seniūnija | Judrėnų seniūnija | Kretingalės seniūnija | Priekulės seniūnija | Sendvario seniūnija | Veiviržėnų seniūnija | Vėžaičių seniūnija