Sniegas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sniegas – atmosferos krituliai, susidedantys iš snaigių. Snaiges sudaro arba taisyklingi ledo kristalai – plokštelės, stulpeliai, žvaigždutės, arba kristalų kompleksai – ežiai, sąsagos. Jų skersmuo – nuo <1 mm iki kelių milimetrų. Sukibusios snaigės sudaro sniego dribsnius (iki kelių centimetrų dydžio). Snaigių vidutinė masė 0,1–3,0 mg, stambių dribsnių – iki 0,5 g. Iškritusio sniego kiekis matuojamas kritulmačiu (ištirpusio sniego vandens sluoksnis milimetrais). Vidutinėse ir aukštosiose platumose sniegas – įprasti žiemos krituliai, iš kurių susidaro sniego danga, Lietuvoje snigti pradeda XI mėn., kartais – X mėn. Kietų (sniego, krušos, kruopų) ir mišrių (šlapdribos) kritulių būna vidutiniškai nuo 45–50 pajūryje, 60–65 Aukštaitijoje dienų per metus.