Stasys Matijošaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Stasys Matijošaitis (Esmaitis) (1877 m. lapkričio 15 d. Padrečiuose (netoli Veiverių) – 1949 m. vasario 6 d. Kaune) – pedagogas, literatas, kultūros ir politikos veikėjas.

[taisyti] Biografija

1897 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją. Mokytojavo Mozūruose, 1905 m. – Žemaitkiemyje, 19061908 m. – Šančiuose. 1908 m. dirbo „Vilniaus žiniose“, 19091914 m. dirbo mokytoju Rygoje, 1914 m. – Šypuliuose.

1914 m. mobilizuotas į rusų kariuomenę, vėliau dirbo tremtinių komitetuose Voroneže, Petrapilyje. Grįžęs į Lietuvą 1918 m. dirbo Lietuvos socialdemokratų partijos laikraštyje „Darbo balsas“. Organizavo I Lietuvos mokytojų suvažiavimą. 1918 m. dirbo Lietuvos švietimo ministerijoje, 1919 m. Vilniujebolševikų švietimo komisariate, bolševikams pabėgus – Vilniaus pradžios mokyklų inspektoriumi.

1920 m. dirbo Juozo Tumo-Vaižganto „Nepriklausomoje Lietuvoje“, „Vilniaus aide“, redagavo „Vyrų žygius“. 1920 – 1923 m. mokytojavo lietuviškoje mergaičių gimnazijoje ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1922 m. – „Kultūros“ bendrovės steigėjas, 1924 m. išrinktas Lietuvių mokslo draugijos valdybos nariu, 1925 m. – Vilniaus lietuvių klubo valdybos nariu, 1926 m. organizavo lietuvių ūkininkų suvažiavimą Vilniuje. 1933 m. lenkų iš Vilniaus ištremtas, gyveno Kaune.

Vadovėlio „Sakalėlis“, kuriuo 19171944 m. naudojosi pradžios mokyklų moksleiviai, autorius.

Vedė Jono Biliūno našlę. Dukra – Meilė Lukšienė.