Supernova
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Supernova – paskutinė žvaigždės gyvavimo stadija. Tai sprogstanti žvaigždė, kurios šviesumas staiga padidėja kelis šimtus milijonų kartų (daugiau kaip 20 ryškių). Priklausomai nuo žvaigždės masės, skiriamos I ir II tipo supernovos. Sprogusios supernovos vietoje atsiranda ūkas (pluoštinis ūkas arba plerionas) ir susiformuoja neutroninė žvaigždė arba juodoji skylė.
Skirtingai nuo novų, supernovos sprogimas galingesnis, be to, skirtingas sprogimo mechanizmas.
Turinys |
[taisyti] I tipo supernovos
Spektre nėra H Balmerio serijos linijų.
Dvinarė sistema, kurios viena komponentė – baltoji nykštukė, kurios masė – didesnė nei 1,44 Saulės masės (Čandrasekaro riba). Baltosios nykštukės branduolys kolapsuoja, jame prasideda sprogstamoji atomų branduolių sintezė, ir staigus energijos padidėjimas susprogdina žvaigždę.
[taisyti] Ia tipo supernovos
Si II linija 615.0 nm
[taisyti] Ib tipo supernovos
He I linija 587.6 nm
[taisyti] Ic tipo supernovos
Silpnos He linijos, arba jų visai nėra.
[taisyti] II tipo supernovos
Spektre yra H Balmerio serijos linijos.
II tipo supernovomis tampa didelės (masė – didesnė nei 10 Saulės masės) žvaigždės, susidarius jų gelmėse geležiniam branduoliui ir pasibaigus termobranduolinėms reakcijoms. Toks branduolys kolapsuoja ir, priklausomai nuo masės, virsta neutronine žvaigžde arba juodaja skyle.
[taisyti] Žymėjimas
Supernovos žymimos raidėmis SN, po to – atradimo metai ir dviejų lotyniškų skaičių kombinacija, reiškiančia supernovos atradimo eilės numerį: SN1987cj.
Žymesnių sprogusių supernovų sąrašas
Žvaigždynas | Žybsnio metai | Didžiausias ryškis žybsnio metu |
Nuotolis (šm) |
Kentauras | 185 | -6? | < 6 500 |
Šaulys | 386 | 1 | > 16 000 |
Skorpionas | 393 | -1 | > 20 000 |
Vilkas | 1006 | -8 – -10 | ~3 000 |
Tauras | 1054 | -6 | ~5 800 |
Kasiopėja | 1181 | 0 | ~26 000 |
Kasiopėja | 1572 | -4 | ~10 000 |
Gyvatnešis | 1604 | -2,5 | ~15 000 |
Kasiopėja | 1667 | ? | ~9000 |