Česlovas Kudaba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Česlovas Kudaba (1934 m. liepos 24 d. – 1993 m. vasario 19 d.) – Lietuvos gamtos mokslų tyrinėtojas, profesorius.
[taisyti] Biografija
Gimė 1934 m. liepos 24 d. Kobylniko mstl. (dabar – Naroč, Baltarusija) (Postavų r.). Nuo 1940 m. apsigyveno Vaiciekavo k. (Ignalinos r.). Pradžios mokslus Č. Kudaba pradėjo eiti 1942 m. Tverečiaus progimn-je. Nuo 1950 m. mokslą tęsė Švenčionių pedagoginėje m-kloje. 1954 m. pradėjo geografijos studijas Vilniaus valst. un-to Gamtos mokslų f-te. Jau studijuodamas domėjosi ne vien geografija, bet ir kitais mokslais, ypač istorija, etnografija, sociologija, mokslo istorija, gamtinės aplinkos naudojimu ir apsauga. Dar 1956 m. studentų mokslinės d-jos konf-je Č. Kudaba skaitė pranešimą apie vieną garsiausių XIX a. Vilniaus un-to geografą natūralistą, istoriką ir senųjų žemėlapių kolekcionierių prof. J. Lelevelį, įsitraukė į mokslinį darbą „Lietuvos fizinių geografinių sričių charakteringų vietovių landšaftiniai tyrimai“ (1958–1960). 1959 m. baigęs mokslus ir įgijęs geografo ir geografijos mokytojo specialybę pradėjo dirbti VVU GMF Fizinės geografijos ir kartografijos k-droje asistentu. 1960–1992 m. Gamtos mokslų, Filologijos, Ekonomikos ir Istorijos f-tuose skaitė net 32 disciplinų paskaitas, tarp jų svarbiausios buvo šios: geografijos mokslo istorija ir problemos, aeronuotraukų taikymas geografiniams ir geomorfologiniams tyrimams, jų dešifravimas, kosminiai metodai geografiniuose tyrimuose (t.y. naujausi Žemės paviršiaus tyrimo būdai), gamtos apsauga, geomorfologija. Be to, vesdavo studentams laboratorinius bei praktikos darbus, vadovaudavo ekspedicijoms, mokomosioms ekskursijoms, diplominių darbų rengimui (iš viso 51), dalyvaudavo valst. egzaminų k-jose.
1964–1968 m. Č. Kudaba buvo Gamtos mokslų f-to dekanu. 1964 m. apgynė geografijos m. kandidato disertaciją. 1967 m. jam suteiktas docento vardas. 1972 m. apgynė daktaro (dabar habil. dr.) disertaciją „Glaciomorfologija marginalnych lednikovo-akumulaitivnuch vozvyšenostei na primere Baltijskoj cholmysto-morennoj griady“. 1974 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Č. Kudaba vadovavo Hidrologijos ir klimatologijos (1978–1986), Bendrosios geografijos ir kartografijos (1982–1993) k-droms; buvo Inžinerinės fotogrametrijos (1986–1993) ir Kartografijos (1986–1993) lab-jų mokslinis vadovas. Mokslo srityje Č. Kudabą domino aukštumų reljefas – Žemės paviršiaus formų dėsningumai. Profesoriaus atlikti Lietuvos aukštumų tyrimai atskleidė teritorijos nuledėjimo etapus, paleogeomorfologiją. Pagrindinis jo darbas – 1:200 000 mastelio kraštinių ledyninių darinių žemėlapis, sudarytas remiantis topografinių žemėlapių izohipsėmis. Daug dėmesio jis skyrė moreninių aukštumų reljefo morfogenetiniam tipizavimui ir ledyno pakraščio akumuliacinių darinių morfogenezės schematizavimui. Nustatė pagrindines apledėjimo stadijų ir fazių ribas Lietuvoje. Iškėlė naują glacigeninių rinų (dubaklonių) susidarymo koncepciją. Taigi Č. Kudabą galima vadinti morfoevoliucinio glacigeninio reljefo Lietuvoje tyrimo pradininku, šios teorijos pagrindėju ir kūrėju. Už mokslo laimėjimus 1984 m. jam buvo paskirta Valstybės premija. Č. Kudaba paskelbė per 100 mokslo straipsnių ir knygų iš geomorfologijos, kraštotyros, gamtos apsaugos ir kt. sričių, daug mokslą populiarinančių straipsnių periodinėje spaudoje.
[taisyti] Veikla
Č. Kudaba buvo „visuomenės“ žmogus. Visuomeninė veikla užėmė didelę jo gyvenimo dalį, daug dėmesio jis skyrė svarbiems aplinkosaugos, kultūros ir švietimo klausimams. Nuo 1968 m. jis buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, aktyvus Lietuvos ir Vilniaus gamtos apsaugos, kraštotyros d-jų tarybų narys, Mažvydo knygos bičiulių d-jos vadovas, svarbių fondų – Lietuvos kultūros ir Atviros Lietuvos – įkūrėjas ir vadovas. Kuriantis Atgimimo sąjūdžiui jis buvo pirmųjų veikėjų gretose, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas – Nepriklausomybės akto signataras. Nuo 1967 m. buvo žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redaktorių kolegijos, „Žinijos“ d-jos, „Minties“ ir „Mokslo“ l-klų mokslo tarybų narys. Turėjo visuomeninių pareigybių Vilniaus un-te, Gamtos mokslų f-te. Už kraštotyrinių monografijų ciklą Č. Kudabai 1993 m. (po mirties) paskirta valstybinė J. Basanavičiaus premija, tais pačiais metais Žurnalistų sąjunga skyrė V. Kudirkos vardo premiją už knygą „Septyni keliai iš Varnių“. Už nuopelnus ekologijos ir gamtosaugos srityje 1994 m. apdovanotas V. Adamkaus vardo premija.
[taisyti] Svarbiausios publikacijos
„Kalvotoji Žemaitija“ (1972), „Kur Nemunas teka“ (1972), „Ignalinos apylinkės“ (1975), „Geografinės kelionės ir atradimai“ (1980), „Lietuvos aukštumos“ (1983), „Gamtos ištekliai, jų panaudojimas ir apsauga (Negyvosios gamtos ištekliai)“ (1984), „Nerimi“ (1985), „Kalvotoji Aukštaitija“ (1988), „Septyni keliai iš Varnių“ (1993).