Paprastoji kiaulpienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Taraxacum officinale
Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale)
Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
( Asteridae)
Eilė: Astriečiai
( Asterales)
Šeima: Astriniai
( Asteraceae)
Gentis: Kiaulpienė
( Taraxacum)
Rūšis: Paprastoji kiaulpienė
( Taraxacum officinale)

Paprastoji kiaulpienė (lot. Taraxacum officinale, vok. Gewöhnlicher Löwenzahn) – astrinių (Asteraceae) šeimos kiaulpienių (Taraxacum) genties augalų rūšis.

Aukštis 5-40 cm. Lapai 5-40 cm ilgio. Graižas 25-75 mm skersmens. Žydi balandžio-gegužės mėn. Vaisius – daugybė smulkių pailgų sėklųlukštavaisių, kurių kiekvienas turi ilgakotų skristuką, atliekantį parašiutėlio vaidmenį ir garantuojantį intensyvų augalo plitimą.

Lietuvoje labai dažna rūšis. Auga visur: pievose, vejose, parkuose, soduose, laukuose, ganyklose, pakelėse. Yra įkyri, sunkiai išnaikinama piktžolė.

Parastosios kiaulpienės skristukas
Parastosios kiaulpienės skristukas

Turinys

[taisyti] Panaudojimas

Lapai – labai geras ankstyvas paukščių ir triušių pašaras.

medingas augalas, teikiantis daug nektaro ir žiedadulkių.

[taisyti] Sudėtis

Karčiose pieniškose sultyse yra seskviterpeninio laktono, laktukopikrino, glikozidų, 24-40% inulino, fruktozės, truputį eterinio aliejaus, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų.

[taisyti] Mityba

Gaminamas ankstyvas šviesiai geltonas, kartoko skonio kiaulpienių medus.

Džiovintas ir paskrudintas kiaulpienės šaknis galima naudoti kaip kavos pakaitalą.

Jaunus lapus galima valgyti vietoj salotų.

[taisyti] Vaistinės augalo savybės

Vaistams vartojamos šaknys, kartais lapai. Kiaulpienės preparatai pagreitina tulžies išsiskyrimą, suaktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, gerina apetitą.

[taisyti] Vaistinės žaliavos rinkimas

Vaistinei žaliavai paruošti šaknys kasamos anksti pavasarį prieš pasirodant lapams (iki balandžio pabaigos) ir rudenį pradėjus lapams nykti (rugsėjo-spalio mėn.). Iškastos šaknys nuvalomos nuo žemių, pašalinamos smulkios šaknelės ir lapų likučiai. Šaknys nuplaunamos, storesnės perskeliamos pusiau išilgai. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba apšildomoje džiovykloje 40-50 C temperatūroje. Iš 3-3,5 kg šviežių šaknų gaunama 1 kg sausos žaliavos.

Gerai išdžiovintų šaknų paviršius rudas, perlaužus – vidus pilkai baltas su gelsvai rusva šerdimi viduryje. Žaliava bekvapė, karti.

Vikiteka: Paprastoji kiaulpienė – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu