Albinas Jovaišas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Albinas Jovaišas (1931 m. birželio 10 d. Šiauliuose – 2006 m. lapkričio 22 d. Vilniuje) – filologas, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros profesorius.
[taisyti] Biografija
1950 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1956 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. 1963 m. filologijos mokslų kandidatas (daktaras), 1990 m. humanitarinių mokslų daktaras.
1958-1966 m. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinis darbuotojas, 1966-1971 m. Knygų rūmų, Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojas. Nuo 1971 m. Vilniaus universiteto dėstytojas. Skaitė lietuvių literatūros istorijos kursą (XIII–XIX a.), vedė seminarus apie M. Mažvydą, M. Daukšą, K. Donelaitį. 1975–1984 m. Filologijos fakulteto prodekanas. 1991 m. profesorius.
Jurgio Lebedžio mokinys ir įpėdinis, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos senosios raštijos tyrinėjimuose, iki Gedimino laiškų pagilinęs senojo kultūrinio Lietuvos rašto vagą.
Parengė L. Rėzos lietuvių liaudies dainų leidinio antrąją dalį (1964 m.), išleido knygas „Liudvikas Rėza“ (1969 m.), senosios literatūros vadovėlių vidurinėms mokykloms, iš rusėnų kalbos išvertė „Trumpąjį Lietuvos metraščių sąvadą“ (1996 m.), „Lietuvių literatūros istorijos (XIII–XVIII a.)“ (2003 m.) autorius, paskelbė daug mokslinių straipsnių apie senąją literatūrą, Gedimino laiškus, archyvinių publikacijų.
2003 m. įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.