Romualdas Maleckis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Romualdas Maleckis (1877 m. gegužės 22 d. Oliokminske (Jakutija) – 1942 m. sausio 20 d. Maskvoje) – darbininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
[taisyti] Biografija
Gimė Vilniaus lenkų, ištremtų po 1863 m. sukilimo į Tolimuosius Rytus, šeimoje. 1895 m. – Lietuvos socialdemokratų Andriaus Domaševičiaus grupės narys. 1896 m. gegužės 1 d. – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmojo suvažiavimo dalyvis. 1903 m. – darbininkų savigynos būrio vadas, už tai 1905 m. nuteistas 15 metų katorgos.
Sibire įstojo į Rusijos socialdemokratų darbininkų partiją, vėliau tapo bolševiku.
Prasidėjus 1917 m. revoliucijai iš tremties pabėgo, vėliau, iki 1921 m., kovojo už tarybų valdžią Užbaikalėje.
1922 – 1924 m. – Saratovo universiteto organizatorius ir pirmasis jo rektorius. 1924 – 1935 m. – Vakarų tautinių mažumų komunistinio universiteto prorektorius.