Juozapas Tartilas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozapas Tartilas (g. 1940 m. vasario 9 d. Padbuožėje, Utenos raj.) – inžinierius statybininkas, profesorius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
[taisyti] Biografija
1957 m. baigė Utenos 1-ąją vidurinę mokyklą ir 1962 m. Kauno politechnikos institutą.
1962 m. Kauno statybos tresto Nr.l meistras, darbų vykdytojas, gamybos skyriaus viršininkas, vėliau, sujungus trestus, susivienijimo „Kauno statyba“ skyriaus viršininkas. 1982 m. Vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų tobulinimosi instituto vyr. dėstytojas, 1987 m. docentas. 1986 m. suteiktas technikos mokslų kandidato laipsnis. Nuo 1992 m. Kauno technologijos universiteto docentas, 1997 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros docentas, 2006 m. profesorius.
Spaudoje paskelbė per 30 mokslinių straipsnių ekologijos, darbų saugos, gamybinių procesų patikimumo prognozavimo klausimais. Su kolektyvu 2003 m. išleido vadovėlį „Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai“.
1972–1988 m. aktyviai dalyvavo dauginant ir platinant pogrindinę literatūrą. 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatas, instituto Sąjūdžio tarybos pirmininkas, aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos demokratų partiją, 1989-1998 m. šios partijos pirmininko pavaduotojas. 1992–1996 m. Seimo narys.
Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Žmona Aliodija, dukros Milda, Aušra.