Rusifikacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rusifikacija – savanoriškas ar prievartinis rusų kalbos ar kitų rusų etninės kultūros bruožų perėmimas vykstantis ne rusiškose bendruomenėse. Rusifikavimas – konkrečios priemonės bei veikla, įgyvendinant tokią politiką.
Istoriniu požiūris ši sąvoka taikoma Rusijos imperijos ir TSRS oficialiai ir neoficialiai politikai, nukreiptai į nerusiškų tautų asimiliavimą, apibūdinti.
[taisyti] Istorija
Jau Rusijos imperijoje buvo išleisti įstatymai, kuriais reglamentuotas kalbos vartojimas. Mokyklose siekta drausti net ir neformalų bendravimą kitomis kalbomis.
Tarybų Sąjunga laikėsi ne tokios griežtos rusifikavimo politikos; rusų kalba tvirtinta ją skelbiant valstybine bei perkeliant rusų tautybės gyventojus į kraštus, kuriuose rusų kalba nebuvo vyraujanti kalba (pvz., Latvijoje, Armėnijoje ir kitur).