XXX Europos krepšinio čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

XXX Europos krepšinio čempionatas vyko 1997 m. Ispanijoje (Katalonijoje – Žerona, Badalona ir Barselona).

[taisyti] Vietos

  1. Jugoslavija
  2. Italija
  3. Rusija
  4. Graikija
  5. Ispanija
  6. Lietuva
  7. Lenkija
  8. Turkija
  9. Izraelis
  10. Prancūzija
  11. Kroatija
  12. Vokietija
  13. Ukraina
  14. Slovėnija
  15. Bosnija ir Hercegovina
  16. Latvija

[taisyti] Žaidėjai

Simbolinis penketukas:

  • Mikhail Mikhailov (Rusija)
  • Gregor Fucka (Italija)
  • Artūras Karnišovas (Lietuva)
  • Predrag Danilovic (Jugoslavija)
  • Oded Kattache (Izraelis)

[taisyti] Lietuvos komanda

Lietuvos komanda pirmame etape laimėjo visas trejas B grupės rungtynes – prieš Izraelį (75-60), Prancūziją (94-88) ir Slovėniją (76-67). Antrame etape pralaimėta graikams (66-73), laimėta prieš turkus (93-85) ir pralaimėta rusams (64-93), E grupėje užimta 3 vieta. Ketvirtfinalyje pralaimėta Jugoslavijos komandai (60-75), kovoje dėl 5-8 vietų nugalėta Lenkija (76-55), o rungtynėse dėl 5 vietos pralaimėta Ispanijai (93-94).

Į turnyro simbolinį penketuką pateko Artūras Karnišovas, jis taip pat buvo ir rezultatyviausias turnyro žaidėjas, pelnęs 213 taškų (vidutiniškai po 20,7 taškų per rungtynes), į antrąjį simbolinį penketuką išrinktas Gintaras Einikis.

Komandoje žaidė:

  • Gintaras Einikis
  • Saulius Štombergas
  • Artūras Karnišovas
  • Dainius Adomaitis
  • Darius Lukminas
  • Eurelijus Žukauskas
  • Virginijus Praškevičius
  • Mindaugas Timinskas
  • Darius Maskoliūnas
  • Šarunas Jasikevičius
  • Andrius Jurkūnas
  • Kęstutis Šeštokas


Europos krepšinio čempionatai

Ženeva, 1935 m. | Ryga, 1937 m. | Kaunas, 1939 m. | Ženeva, 1946 m. | Praha, 1947 m. | Kairas, 1949 m. | Paryžius, 1951 m. | Maskva, 1953 m. | Budapeštas, 1955 m. | Sofija, 1957 m. | Stambulas, 1959 m. | Belgradas, 1961 m. | Vroclavas, 1963 m. | Maskva, 1965 m. | Helsinkis, 1967 m. | Neapolis, 1969 m. | Esenas, 1971 m. | Badalona, 1973 m. | Belgradas, 1975 m. | Liežas, 1977 m. | Turinas, 1979 m. | Praha, 1981 m. | Limožas, 1983 m. | Vakarų Vokietija, 1985 m. | Atėnai, 1987 m. | Zagrebas, 1989 m. | Roma, 1991 m. | Miunchenas, 1993 m. | Atėnai, 1995 m. | Katalonija, 1997 m. | Prancūzija, 1999 m. | Turkija, 2001 m. | Stokholmas, 2003 m. | Belgradas, 2005 m.



Kitomis kalbomis