Baltijos jūra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino jūra, esanti Europos šiaurės rytuose. Kai kuriose kalbose (skandinavų, vokiečių) ji vadinama Rytų jūra. Iš vienos pusės ją supa Skandinavija, iš kitos – Rytų ir Centrinės Europos šalys ir Danijos salos.
Šiauriausias taškas yra netoli poliarinio rato (65°40' š.pl.), piečiausias – Vismaro apylinkėse (53°45' š.pl.), labiausiai į vakarus nutolęs taškas yra netoli Flensburgo (9°10' r.il.), ryčiausias – Sankt-Peterburgo apylinkėse (30°15' r.il.).
Plotas: 412 tūkst. km². Gylis: vidutinis – 56 m, didžiausias – 463 m. (Landsorto įduba).
Baltijos jūros vanduo yra apysūris. Druskingumas ties Danijos sąsiauriu siekia 30-32 g/l. Kai kuriose uždarose Baltijos jūros lagūnose vanduo išvis gėlas.
Turinys |
[taisyti] Jūros susiformavimas
Baltijos jūra yra jauna jūra, susiformavusi po paskutinio ledynmečio. Išskiriamos šios Baltijos jūros formavimosi stadijos:
- Baltijos ledyninis ežeras,
- Joldijos jūra,
- Anciliaus ežeras,
- Litorinos jūra,
- Post-Litorinos jūra (dabartinė).
Dėl ledyno slėgio Baltijos regionas nugrimzdo. Pasibaigus ledynmečiui, Baltija dėl izostazinių jėgų kyla. Baltijos jūra taip ir formavosi, tapdama tai uždaru vandens telkiniu, tai turinčiu ryšį su Atlanto vandenynu.
[taisyti] Besiribojančios valstybės
Su Baltijos jūra ribojasi šios valstybės:
[taisyti] Ištekliai
Baltijos jūroje nedideliais kiekiais išgaunama nafta, pakrantėje (Kaliningrado srityje) kasamas gintaras, išvystyta žvejyba.
[taisyti] Didžiausios Baltijos salos ir archipelagai
- Alandų salos, (Suomija, autonomija)
- Bornholmas (Danija)
- Gotlandas (Švedija)
- Hailuoto (Suomija)
- Hiiumaa (Estija)
- Elandas, Öland (Švedija)
- Riugenas (Vokietija)
- Sarema (Estija)
- Stokholmo archipelagas (Švedija)
- Usedom arba Uznam (Vokietija, Lenkija)
- Valassaaret (Suomija)
- Volin (Lenkija)
Kai kurie šaltiniai Baltijos jūrai taip pat priskiria Zelandijos salą. Tokiu atveju ji yra pati didžiausia sala šioje jūroje.
[taisyti] Baltijos jūros pavadinimai istorijoje
- Romėnų laikais ji buvo žinoma kaip „Mare Suebicum“ (Svebų jūra) ir Sarmatų vandenynas.
- Oceanus Sarmaticum – Sarmatų vandenynas ji vadinama kartografo Klaudijaus Ptolomėjaus žemėlapiuose nuo II a. iki pat XVII a.
- Istorikas Jordanas savo veikale Getika ją vadina Germanų jūra (551 m.), tuo vardu ji kartais vadinama iki XVII a.
- Vikingų laikais skandinavai ją vadindavo „Austmarr“ (Rytų jūra). Saksas Gramatikas Gesta Danorum veikale mini ir senesnį pavadinimą Gandvik.
- „Maris Baltici“ arba Baltijos jūra – pavadinimas pradėtas naudoti tik apie XVII a. Su laiku kiti pavadinimai išnyko.