Barnardo žvaigždė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Epocha J2000 | |
---|---|
Spektrinė klasė | M4 V |
Deklinacija | +04° 41' 36" |
Fizikinės charakteristikos |
Barnardo žvaigždė yra labai mažos masės žvaigždė Gyvatnešio žvaigždyne. Atrasta astronomo Edvardo Emersono Barnardo 1916 m. Barnardas apskaičiavo jos judėjimą 10,3 arcsekundžių per metus, tai yra didžiausias žinomas judėjimas žvaigždėms artimoms Saulei. Esanti už 1,8 parsekų arba 5,96 šviesmečių, Barnardo žvaigždė yra artimausia žvaigždė iš Gyvatnešio žvaigždyno, kuris yra antras pagal artumą žvaigždynas Saulės sistemai, ir kartu ji yra ketvirtoji pagal artuma žvaigždė po visų Kentauro alfa komponenčių.
Barnardo žvaigždė yra gana gerai išnagrinėtas astronominis objektas, kuris susilaukia bene daugiausiai dėmesio negu visos kitos rudosios nykštukės dėl artumo ir patogios stebėjimo vietos. Tyrinejimai sutelkti į žvaigždės charakteristikas, astrometriją, taip pat gilinamasi į galimas planetas.
[taisyti] Sistemos suvestinė
Barnardo žvaigždė yra rudoji nykštukė M4 spektrinės klasės ir, nepaisant jos artumo, yra per silpna, kad pamatyti ją be teleskopo. Jos regimasis ryškis – 9,57. Palyginimui: Sirijus – -1.5 (šviesiausia naktinio dangaus žvaigždė), ryškumas 6 duodamas silpniausiai matomoms žvaigždėms, o 9,57 yra gana toli už matomos ribos.
Labai sena žvaigždė – apie 11-12 milijardų metų, per kuriuos Barnardo žvaigždė prarado didelį kiekį sukimosi energijos ir pagal periodinius jos švietimo pasikeitimus matome, kad ji apsisuka tik kartą per 130 dienų (palyginimui: Saulė apsisuka per 25 dienas. Pagal žvaigždės amžių buvo manoma, kad jos žvaigždinis aktyvumas yra ramus. Anaiptol, 1998 m. astronomai pastebėjo intensyvų saulinį žybsnį, taip pažymint, kad tai yra žybsinti žvaigždė.
Žvaigždė juda įstrižai pagal Saulę 90 kilometrų per valandą (km/s) greičiu. Stebint iš žemės judėjimas lygus 10,3 arcsekudžių, kas grubiai šnekant yra lygu pusei pilno Mėnulio skersmens.
Barnardo žvaigždės masė yra 17% Saulės masės ir 15-20% Saulės spindulio. Jos paviršiaus temperatūra – 3134 (±102) K, regimasis ryškis lygus vos 0,0004 daliai Saulės ryškumo, atitinkantis 34,6/10000 absoliutaus ryškio.
Barnardo žvaigždės artimiausias kaimynas šiuo metu yra Ross 154, esantis už 5,41 šm.
[taisyti] Menamos planetos
Visą dešimtmetį nuo 1963 m., didelis skaičius žymių astronomų priėmė Peterio van de Kampo spėjimą, jog šis aptiko nuoseklius pertraukimus Barnardo žvaigždės judėjime, dėl to galima spėti, kad galima viena ar daugiau planetų panašių į Jupiterį. Van de Kampas stebėjo žvaigždę nuo 1938 m., kartu su kolegomis, stengdamasis rasti kiekvieną mikrometrinį pozicijos pasikeitimą, pagal fotografines plokštes. Tai įtraukė daug žmonių, kad išvengtų sistemingų individualių klaidų. Van de Kampo pirminis siūlymas 1969 m. buvo 1,6 Jupiterio masės planeta, esanti už 4,4 am su nežymiai ekscentrinę orbita. Vėliau tais pat metais jis pasiūlė dvi planetas 1,1 ir 0,8 Jupiterio masių. Kitas skelbimas išleistas Hershey, iš tos pačios observatorijos, bandė paneigti šį teiginį, pagrįsdamas, jog teleskopo lęšio keitimo darbai galėjo įtakoti skirtingus rezultatus. Van de Kampas atsisakė priimti bet kokius neatitikimus iki pat gyvenimo galo.
Kol nevisiškai išvystyta galimų planetų mintis, jokių rezultatų nebuvo pasiekta devintame ir dešimtame dešimtmetyje.