Kazokai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės – Kazokai (reikšmės).
Kazokai (rus. казаки́, козаки, ukr. козаки, lenk. kozacy, angl. Cossacks) – gyventojų grupė pietinėse rytų Europos stepėse (ypač Ukrainoje) ir azijinėje Rusijos dalyje. Pasižymi dideliu pasitikėjimu savimi ir gerais kariniais įgūdžiais.
Žodis kazokas pirmą kartą užrašytas apie 1395 m. Kilęs iš tiurkų ((turkų, totorių ir pan.) kalbų, kur kazak 'laisvas, nepriklausomas žmogus; nuotykių ieškotojas; klajūnas'.
P. Rusijos ir Ukrainos subetnosai, atsiradę XV a. LDK ir Krymo pasienyje, kuris tuo metu buvo pagal Dnieprą.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagal vieną iš hipotezių šių subetnosų pradžia slypi laikotarpyje, kai rusų kunigaikštystės mokėdavo duoklę mongolams-totoriams žmonėmis – papildymą totorių kariuomenei. Spėjama, kad tais laikais žodis kazak reiškė lengvąjį kavaleristą. Mongolai-totoriai buvo pakantūs religijoms, ir leido savo pavaldiniams, tame tarpe ir savo kareiviams, praktikuoti kokias nori religijas. Tuo metu jų žemėse netgi egzistavo Sarajaus-Padonės vyskupija (Sarajus – Aukso ordos sostinė). Aukso ordai perduoti žmonės išlaikė savo slavišką tapatumą.
Aukso ordai suirus jos teritorijoje gyvenę būsimieji kazokai liko gyventi buvusios ordos žemėse ir išlaikė pusiau karinę organizaciją. Jie tapo nepriklausomais tiek nuo buvusios ordos, tiek nuo besiformuojančios Maskvos Rusijos. Vėliau jų gretas ėmė papildyti valstiečiai, bėgę iš Rusijos ir LDK teritorijų. Patys kazokai save laikė atskira tauta, o ne pabėgusių „mužikų“ palikuonimis. Metraščiuose užfiksuoti konfliktai tarp kazokų ir bėglių valstiečių.
Kita kazokų kilmės hipotezė teigia, kad kazokai susidarė iš žmonių, kurie gyveno Rusijos pasienio žemėse (nuo Volgos vidurupio iki Dniepro ties Putivliu), ginamose miestų tvirtovių. Šiose žemėse susidarė luomas laisvų ginkluotų žmonių, kurie klaidžiodavo po stepes. Ten jie susidurdavo su totorių kariais ir gavo pavadinimą kazokai. Vėliau šį pavadinią perėmė ir kai kurios kitos žmonių grupės.
XVI a. Stepono Batoro vadovaujama LDK sudarė kazokų pulkus, kurie saugojo sieną su Turkija ir kaip pagalbinė kariuomenė dalyvavo karuose su Turkija. Tų dalinių kazokus vadino rejestriniais kazokais (rus. реестровые казаки). Kaip lengvoji kavalerija jie dalyvavo daugelyje Žečpospolitos karų. Dalis kazokų dalinių buvo šarvuotieji kazokai (rus. панцирные казаки), ir veikė kaip vidutinė kavalerija (lengvesnė už sparnuotuosius husarus, bet sunkesnė už paprastus rejestrinius kazokus).
Kazokų bendruomenės, kurias tradiciškai vadina kazokų kariuomenėmis (rus. войска́), susidarė ir Rusijos (Maskvos karalystės) žemėse.
Seniausia kazokų kariuomenė Zaporožės Sečė susidarė XVI a. viduryje. Ji priklausė Rusijos imperijai ir buvo XVII a. Jekaterinos II išformuota dėl politinio nepatikimumo ir plėšikiškų antpuolių (plėšė rusų kolonistus). Dalis kazokų pasitraukė į Turkijos žemes ir įkūrė Uždunojės Sečę (рус. Задунайская Сечь). Labiausiai patikimus kazokų pulkus Rusija perkėlė prie Kubanės, kur jie sudarė Kubanės kazokus. Likusiems kazokams vyriausybė atėmė kazoko statusą ir pavertė juos laisvais valstiečiais (bet ne baudžiauninkais), kuriuos apgyvendino negyvenamose žemėse Dono ir Volgos vidurupyje ir žemupyje (kad nuo pasienio juos skirtų sostui ištikimos Dono ir Volgos kazokų kariuomenės. Taip atsirado ukrainieči apgyvendinti „anklavai“ dabartinėse Voronežo, Volgogrado ir Rostovo srityse.
Maskvos Rusijoje XVI-XVII a. kazokai, gyvendami pasienio žemėse, saugojo jas nuo Krymo totorių ir nogajų antpuolių. Kazokų grupės suvaidino ryškų vaidmenį tyrinėjant ir kolonizuojant Sibirą ir Tolimuosius Rytus.
1645 m. kazokas Vasilijus Pojarkovas (Василий Поярков) plaukdamas Amūru pasiekė Ochotsko jūrą ir atrado šiaurinį Sachaliną. 1648 m. kazokas Semionas Dežniovas (Семён Дежнёв), plaukdamas nuo Kolymos upės žiočių į rytus atrado sąsiaurį tarp Azijos ir Amerikos. 1697-1699 m. kazokas Vladimiras Atlasovas (Владимир Атласов) tyrinėjo Kamčiatką.
1916 m. Rusijoje buvo 4,4 mln. kazokų. Pirmajame pasauliniame kare dalyvavo daugiau kaip 200 000 kazokų.
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Rusijoje buvo 11 kazokų kariuomenių.
1936 m. Tarybų Sąjungoje iš Dono, Kubanės ir Tereko gyventojų, save laikiusių kazokais, buvo suformuoti kazokų pulkai, įėję į Raudonąją Armiją, kurie dalyvavo ir Antrajame pasaulinime kare.
[taisyti] Kazokų kariuomenės
[taisyti] Kazokų kariuomenės prieš Pirmąjį pasaulinį karą
įkurta | teritorija | ||
---|---|---|---|
Dono kazokų kariuomenė | Донское казачье войско | 1570 | Rostovo, Volgogrado, Lugansko, Donecko sritys, Kalmukija |
Uralo kazokų kariuomenė | Уральское казачье войско | 1571 | Vakarų Kazachstano sritis ir Atyrau sritis (buvusi Gurjevo) (Kazachija) |
Tereko kazokų kariuomenė | Терское казачье войско | 1577 | Stavropolio kraštas, Kabarda-Balkarija, Š.Osetija, Čečėnija, Dagestanas |
Kubanės kazokų kariuomenė | Кубанское казачье войско | 1696 | Krasnodaro kraštas, Adygėja, Stavropolio kraštas, Karačiajų Čerkesija |
Orenburgo kazokų kariuomenė | Оренбургское казачье войско | 1744 | Orenburgo sritis |
Astrachanės kazokų kariuomenė | Астраханское казачье войско | 1750 | Astrachanės sritis, Kalmukija |
Sibiro kazokų kariuomenė | Сибирское казачье войско | 1760 | Kemerovo, Tomsko ir Novosibirsko sritys, Altajaus kraštas, Krasnojarsko kraštas |
Užbaikalės kazokų kariuomenė | Забайкальское казачье войско | 1851 | Čitos sritis, Buriatija |
Amūro kazokų kariuomenė | Амурское казачье войско | 1858 | Amūro sritis, Chabarovsko krašas |
Semirečjės kazokų kariuomenė | Семиреченское казачье войско | 1867 | Almaty sritis (Kazachija), Čiujaus sritis (Kirgizija) |
Usūrio kazokų kariuomenė | Уссурийское казачье войско | 1889 | Primorės kraštas, Chabarovsko kraštas |
[taisyti] Kazokų kariuomenės, panaikintos iki XX a.
- Azovo kazokų kariuomenė (Азовское казачье войско)
[taisyti] Kazokų valstybiniai dariniai Rusijos pilietinio karo metu
Kubanės Liaudies Respublika | Кубанская Народная Республика |
Dono Kazokų Respublika | Донская Казачья Республика |
Tereko Kazokų Respublika | Терская Казачья Республика |
Uralo Kazokų Respublika | Уральская Казачья Республика |
Sibiro-Semirečjės Kazokų Respublika | Сибирско-Семиреченская Казачья Республика |
Užbaikalės Kazokų Respublika | Забайкальская Казачья Республика |
[taisyti] Kazokų kariuomenės dabartinėje Rusijoje
Šiuo metu save kazokais laiko apie 7 mln. žmonių Rusijoje ir gretimose šalyse.
Subyrėjus TSRS kazokai ir jų palikuonys atkūrė ir sukūrė apie dvidešimt kazokų kariuomenių, kurių daugumą jungia Rusijos Kazokų Sąjunga (Союз казаков России). Dono kazokų kariuomenė į šią organizaciją neįeina.
Visos šios organizacijos – visuomeninės, jos nėra Rusijos administracinės dalys ar Rusijos kariuomenės dalys.
teritorija | ||
---|---|---|
Amūro kazokų kariuomenė | Амурское казачье войско | Amūro sritis |
Astrachanės kazokų kariuomenė | Астраханское казачье войско | Astrachanės sritis |
Kubanės kazokų kariuomenė | Всекубанское казачье войско | Krasnodaro kraštas, Adygėja, Karačiajų Čerkesija |
Dono kazokų kariuomenė | Донское казачье войско | Rostovo ir Volgogrado sritys, Lugansko sritis (Ukraina) |
Jenisejaus kazokų kariuomenė | Енисейское казачье войско | Krasnojarsko kraštas |
Užbaikalės kazokų kariuomenė | Забайкальское казачье войско | Čitos sritis, Buriatija |
Irkutsko kazokų kariuomenė | Иркутское казачье войско | Irkutsko sritis |
Kalmukijos kazokų kariuomenė | Казачье войско Калмыкии | Kalmukija |
Orenburgo kazokų kariuomenė | Оренбургское казачье войско | Orenburgo, Sverdlovsko, Čeliabinsko, Kurgano sritys, Baškirija |
Semirečjės kazokų kariuomenė | Семиреченское казачье войско | Almaty sritis (Kazachija), Čiujaus sritis (Kirgizija) |
Sibiro kazokų kariuomenė | Сибирское казачье войско | Kemerovo, Tomsko, Novosibirsko sritys, Altajaus kraštas |
Tereko kazokų kariuomenė | Терское казачье войско | Kabarda-Balkarija, Š.Osetija, Čečėnija, Dagestanas |
Uralo kazokų kariuomenė | Уральское казачье войско | Vakarų Kazachstano sritis ir Atyrau sritis (buvusi Gurjevo) (Kazachija) |
Usurio kazokų kariuomenė | Уссурийское казачье войско | Primorės kraštas |
Chabarovsko kazokų kariuomenė | Хабаровское казачье войско | Chabarovsko kraštas |
Volgos kazokų kariuomenė | Волжское казачье войско | Samaros, Saratovo, Uljanovsko sritys, Totorija |
Centrinė kazokų kariuomenė | Центральное казачье войско | Rusijos centrinės sritys |
Juodosios jūros kazokų kariuomenė | Черноморское казачье войско | Krymas ir P. Ukraina |
[taisyti] Kitokie teritoriniai kazokų dariniai dabartinėje Rusijoje
Teritorija | ||
---|---|---|
Stavropolio kazokų sąjnga | Ставропольский союз казаков | Stavropolio kaštas |
Rytų Kazachstano srities Kazokų Sąjunga | Союз казаков Восточно-казахстанской области | Šiaurės rytų Kazachija |
Kamčiatkos atskiroji kazokų apygarda | Камчатский отдельный казачий округ | Kamčiatka |
Sachalino atskiroji kazokų apygarda | Сахалинский отдельный казачий округ | Sachalinas |
Šiaurė vakarų atskiroji kazokų apygarda | Северо-Западный отдельный казачий округ | Leningrado ir gretimos sritys |
Kursko kazokų apygarda | Курский казачий округ | Kursko sritis |
Kamos atskiroji kazokų apygarda | Прикамский отдельный казачий округ | Permės sritis, Udmurtija |
Šiaurės Dono kazokų apygarda | Северо-Донской казачий округ | Voronežo sritis |
Jakutsko kazokų pulkas | Якутский казачий полк | Jakutija |
[taisyti] Literatūra
- Rusiška vikipedija [1]