Bioįvairovė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bioįvairovė – organizmų rūšių visuma ir įvairovė ekosistemoje, biome ar visoje Žemės planetoje. Bioįvairovės sąvoka dažnai taikoma apibūdinti ekologinės sistemos būsenai. Pati sąvoka yra gana plati, todėl rūšių gausai ir pasiskirstymui duotoje ekologinėje sistemoje įvertinti taikomi skirtingi būdai.
[taisyti] Pasiskirstymas
Bioįvairovė skirtingose planetos vietose skiriasi, didžiausia atogrąžose ir kai kuriuose atskiruose regionuose; artėjant prie ašigalių rūšių gausa paprastai mažėja. Augalijos ir gyvūnijos įvairovė priklauso nuo klimato, aukščio virš jūros lygio, dirvožemio ir kitų regione gyvenančių rūšių.
Šiuo metu labai daug Žemės rūšių pripažintos retomis arba linkstančiomis į išnykimą, o pasak mokslininkų yra dar milijonai neaprašytų, kurioms taip pat gresia išnykimas.
Planetos regionai, kuriuose labai didelis skaičius endeminių (tik tam regionui būdingų) rūšių, vadinami bioįvairovės karštaisiais taškais, dauguma jų – atogražų miškuose. Pvz., Brazilijos Atlanto miške yra apie 20000 augalų, 1350 stuburinių gyvūnų ir milijonai vabzdžių rūšių, kurių beveik pusė nesutinkama niekur kitur planetoje. Karštųjų taškų regionai dažniausiai sutampa su regionais, tankiausiai apgyvendintais žmonių, kas savo ruožtu didina šių rūšių išnykimo pavojų, nes didėjant žmonių skaičiui, plečiasi ir jų veikla.
[taisyti] Bioįvairovės reikšmė
Ištekliai | Gyvenamosios aplinkos reguliavimas | Kultūriniai aspektai | Kita nauda |
Iš ekosistemų gaunami produktai | Nauda gaunama iš ekosistemų procesų
|
Nemateriali nauda
|
Ekosistemų vykdomi procesai, esminiai kitoms ekosistemoms
|