De Sevras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

De Sevro departamentas Prancūzijos žemėlapyje
De Sevro departamentas Prancūzijos žemėlapyje
De Sevro herbas
De Sevro herbas

De Sevras (79) (pranc. Les Deux-Sèvres, puatvinų-sentonžų tarme – Deùs Sévres) – Prancūzijos departamentas šalies vakaruose, Puatu-Šaranto regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Administracinis centras – Nioras. Generalinės tarybos pirmininkas Žanas Mari Morisė (Jean-Marie Morisset) (Liaudies judėjimo sąjunga, UMP).

Departamente 3 apskritys, 33 kantonai, 26 municipaliniai susivienijimai ir 305 komunos. Plotas – 5 999 km². 1999 m. – 344 392 gyventojai, 57 gyv./km² .

Turinys

[taisyti] Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, apimant Puatu provincijos dalį.

[taisyti] Geografija

De Sevro departamentas ribojais su Vieno, Šaranto, Pajūrio Šaranto, Vandėjos ir Meno ir Luaros departamentais.

[taisyti] Pagrindiniai miestai

  • Nioras (Niort)
  • Bresuiras (Bressuire)
  • Partenė (Parthenay)

[taisyti] Klimatas

Klimatas kontinentinis-okeaninis, švelnus, įtakos turi Atlanto vandenynas.

[taisyti] Ekonomika

Departamente išplėtotas žemės ūkis.

[taisyti] Turizmas

[taisyti] Politika

Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Mišelis Beko ir Andrė Diulė (abu UMP), Atstovų rūmuose – Ženevjeva Perin Gajar, Segolena Ruajal (abi PS), Žanas Mari Morisė ir Dominikas Pajė. Generalinę tarybą sudaro 38 nariai, kurie renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

[taisyti] Apskritys

Apskritis Gyventojų Plotas km² Kantonų Savivaldybių
Nioras 190 708 2792 18 166
Bresuiras 91 673 1623 7 64
Partenė 62 011 1585 8 77

[taisyti] Prefektai

2004 m. – Claude-François-Étienne Dupin

[taisyti] Nuorodos


Prancūzijos departamentai Prancūzija
Enas | Esnas | Aljė | Aukštutinio Provanso Alpės | Aukštutinės Alpės | Pajūrio Alpės | Ardešas | Ardėnai | Arježas | Obas | Odas | Averonas | Ronos delta | Kalvadosas | Kantalis | Šarantas | Pajūrio Šarantas | Šeras | Korezas | Pietų Korsika | Aukštutinė Korsika | Kot Doras | Kot Darmoras | Krezas | Dordonė | Dubsas | Dromas | Eras | Eras ir Luara | Finisteras | Gardas | Aukštutinė Garona | Žeras | Žironda | Heras | Ilis ir Vilenas | Endras | Endras ir Luara | Izeras | Jura | Landai | Luara ir Šeras | Luara | Aukštutinė Luara | Atlanto Luara | Luarė | Lo | Lo ir Garona | Lozeras | Menas ir Luara | Manšas | Marna | Aukštutinė Marna | Majenas | Merta ir Mozelis | Mezas | Morbijanas | Mozelis | Nievras | Šiaurė | Uaza | Ornas | Pa de Kalė | Piui de Domas | Atlanto Pirėnai | Aukštutiniai Pirėnai | Rytų Pirėnai | Žemutinis Reinas | Aukštutinis Reinas | Rona | Aukštutinė Sona | Sona ir Luara | Sartas | Savoja | Aukštutinė Savoja | Paryžius | Pajūrio Sena | Sena ir Marna | Ivelinas | De Sevras | Soma | Tarnas | Tarnas ir Garona | Varas | Vokliūzas | Vandėja | Vienas | Aukštutinė Vjena | Vogėzai | Jona | Belforo teritorija | Esonas | Aukštutinė Sena | Sena-Sen Denis | Marnos slėnis | Uazos slėnis

Užjūrio departamentai: Gvadelupa | Martinika | Prancūzijos Gviana | Rejunjonas


Prancūzijos regionai
Akvitanija | Aukštutinė Normandija | Bretanė | Burgundija | Centras | Elzasas | Franš-Kontė | Il de Fransas

Korsika | Langedokas-Rusijonas | Limuzenas | Lotaringija | Luaros kraštas | Overnė | Pikardija

Provansas-Alpės-Žydroji pakrantė | Puatu-Šarantas | Rona-Alpės | Šampanė-Ardėnai | Šiaurė-Pa de Kalė

Vidurio Pirėnai | Žemutinė Normandija