Viduramžių mongolų kariniai vienetai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Viduramžių mongolų kariuomenė pasižymėjo aiškiai apibrėžtais kariniais vienetais:

  • Arbanas, susidedantis iš 10 karių. 10 arbanų sudarydavo džaguną. Jei vienas karys iš arbano dezertyruodavo, visi likę arbano kariai būdavo nubaudžiami mirties bausme. Taip arbanai tapdavo tikromis petys į petį veikiančiomis komandomis, kuriose kariai negalėjo tyčiotis ar kaip nors kitaip engti kitų karių, nes nuo kiekvieno tiesiogiai priklausė kitų gyvybė.
  • Džagunas, susidedantis iš 100 karių. 10 Džagunų sudarė minganą.
  • Minganas, susidedantis iš 1000 karių. 10 Minganų sudarė tumaną.
  • Tumanas, susidedantis iš 10 000 karių. Iki Čingis Chano tumanu buvo vadinamas bet koks iš daug karių susidedantis karinis vienetas.

Tumanui vadovavo šiuolaikinių generolų atitikmuo – nojonas.