Karmelitės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karmelitės – moteriška karmelitų vienuolyno šaka.
Karmelitai pradėję vadovauti moterų beginių sąjungoms įtakojo Karmeličių vienuolynų atsiradimą. Remiantis popiežiaus Mikalojaus V 1452 m. bule karmelitų generolas Jonas Sorethas įkūrė 5 seserų vienuolynus.
Šv. Kryžiaus Jonui ir Šv. Teresei Avilietei XVI a. reformuojant karmeličių ordiną atsirado basosios karmelitės. Per trumpą laiką šv. Teresė Ispanijoje įkūrė 17 vienuolynų. Reforma išplito už Ispanijos ribų ir pasiekė: Italiją 1590 m., Prancūziją 1604 m., Belgiją 1607 m. Dabar ordinas apima 81 pasaulio valstybę, apie 13 tūkstančių basųjų karmeličių.
[taisyti] Karmelitės Lietuvoje
Pirmosios basosios karmelitės Lietuvoje pasirodė 1637 m. Vilniuje. Jos atvyko iš Liublino (Lenkijos). Vykstant karui su švedais seserys 1655 m. pasitraukė į Moraviją ir Vengriją. Į savo vienuolyną Vilniuje grįžo po 12 metų 1667 metais. Po 1865 m., sukilimo basųjų karmeličių vienuolynas buvo likviduotas Rusijos. Visa bendruomenė, kurią sudarė 17 seserų, buvo perkelta į Vilniaus benediktinių vienuolyną, kuris caro įsakymu vėliau buvo nugriautas. Iš Lenkijos 1938 m. vėl atvykusios seserys įsikūrė Vilniuje, kur 10 seserų bendruomenė gyveno iki 1945 metų, kol baigėsi karas. Uždarinėjant vienuolynus, karmelitės pasitraukė į Lenkiją. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1992 m. trys moterys kreipėsi į kardinolą Vincentą Sladkevičių, prašydamos padėti atkurti vienuolyną Lietuvoje. Kardinolas pasiuntė laišką ordino generolui su prašymu pritarti ir pagalbos. Atvykus keturioms karmelitėms iš užsienio, 1994 m. Paštuvoje buvo atkurtas Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolynas.
1998 m. vienuolynas jungė 6 amžinųjų ir 6 laikinųjų įžadų seserys.