Steigiamasis Seimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos Steigiamasis Seimas – vasario 16-osios Nepriklausomybės akte numatyta institucija, kuri turėjo būti išrinkta demokratiniu būdu ir nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ ir santykius su kitomis valstybėmis.

Turinys

[taisyti] Teisinis pagrindas

1917 m. rugsėjo 18-23 dienomis Vilniuje buvo sušaukta Lietuvių konferencija, kuri paskelbė: „kad Lietuva galėtų laisvai plėtotis, turi būti sukurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, demokratiškais principais sutvarkyta… Konstantuanta – Steigiamasis seimas turės nustatyti valstybės pamatus ir santykius su kitomis valstybėmis.“ Konferencija išrinko vykdomąjį organą – Lietuvos Tarybą, kuri 1918 m. vasario 16 d. priėmė aktą, kuriame nutarė, jog Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių Tautos Atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus Konferencijos nutarimu rugsėjo 18-23 d. 1917 m., skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos Valstybę.

Laikinoji valstybės valdžia 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės laikinų dėsnių 31 straipsniu pažymėjo, jog ji „nustato ir skelbia įstatymą Steigiamajam Seimui rinkti“ . 1919 m. spalio mėnesį priimtas Lietuvos Steigiamojo Seimo įstatymas.

[taisyti] Rinkimai

Steigiamasis Seimas buvo išrinktas tik 1920 m. balandžio 14-15 d., nors Nepriklausomybės akte buvo nurodyta, kad jis turi būti sušauktas kiek galima greičiau. Iš visuotiniuose, tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu pagal proporcinę sistemą išrinktų 112 narių 59 atstovavo krikščionių demokratų bloką, 28 valstiečių sąjungą ir socialistus liaudininkus, 12 socialdemokratus, 6 žydus, 3 lenkus, 1 vokiečius ir 3 nepartinius. 29 Seimo atstovai neturėjo 30 metų ir tik 8 buvo vyresni, nei 50 metų.

Pagal rinkimų įstatymą numatytas bendras mandatų skaičius buvo 229, bet rinkimuose negalėjo dalyvauti želigovskininkų kontroliuojama Rytų Lietuva su Vilniumi, kuriai buvo numatyta skirti 108 mandatai bei Klaipėdos kraštas (9 mandatai), tuo metu taip pat dar nepriklausęs Lietuvai. Teritorijoms, į kurias pretendavo Lietuva, bet kuriose rinkimai faktiškai įvykti negalėjo, buvo rezervuota 117 mandatų, t.y., penkiais mandatais daugiau, nei lietuvių valdžios kontroliuojamai teritorijai su laikinąja sostine. Iš viso Steigiamojo Seimo nariais buvo 150 atstovų. Dvidešimt devyniems jo nariams nebuvo sukakę trisdešimties metų. Tik aštuoni buvo vyresni kaip penkiasdešimties metų.

[taisyti] Seimo nariai

Nr. Vardas, pavardė Frakcija Mandato galiojimas
1 Juozas Akmenskis LKDP
2 Tadas Aleliūnas LKDP nuo 1921 m.
3 Kazys Ambrozaitis LKDP
4 Jonas Andziulis LKDP
5 Mikas Bagdonas LKDP nuo 1921 m.
6 Stasys Balčas LKDP
7 Stasys Balčytis LKDP
8 Andrius Banionis LKDP
9 Viktoras Beržinskas LKDP
10 Vytautas Bičiūnas LKDP
11 Kipras Bielinis LSDP
12 Kazys Bieliūnas LSLDP ir LVS nuo 1921 m.
13 Jonas Bildušas LSLDP ir LVS
14 Kazimieras Bizauskas LKDP
15 Jonas Bliūdžius LSLDP ir LVS
16 Felicija Bortkevičienė LSLDP ir LVS nuo 1921 m.
17 Konstantas Bražėnas LKDP
18 Liūdas Brokas LKDP nuo 1921 m.
19 Oskaras Biuchleris Vokiečių nuo 1921 m.
20 Antanas Bulionis LKDP
21 Juozas Buzelis LSLDP ir LVS
22 Bronius Cirtautas LSDP
23 Valdemaras Vytautas Čarneckis LKDP
24 Vincas Čepinskis LSDP
25 Stasys Černiauskas LKDP nuo 1921 m.
26 Jurgis Daukšys LSDP
27 Kostas Daunora LKDP nuo 1921 m.
28 Jurgis Deksnys LKDP
29 Stasys Digrys LSDP
30 Povilas Dogelis LKDP
31 Eliziejus Draugelis LKDP
32 Magdalena Draugelytė-Galdikienė LKDP
33 Ozeras Finkelšteinas Žydų
34 Naftalis Fridmanas Žydų iki 1921 m.
35 Jonas Galvydis-Bykauskas LKDP
36 Kazys Gencevičius LSLDP ir LVS
37 Jonas Giniūnas LKDP
38 Vincas Grajauskas LKDP nuo 1921 m.
39 Adolfas Grajevskis Lenkų
40 Pranas Grėbliūnas LKDP nuo 1921 m.
41 Antanas Grigiškis LSLDP ir LVS
42 Kazys Grinius LSLDP ir LVS
43 Stasys Gruodis LKDP
44 Juozas Idzelis LKDP nuo 1921 m.
45 Petras Jočys LKDP
46 Kazimieras Jokantas LKDP
47 Vladas Jurgutis LKDP
48 Steponas Kairys LSDP
49 Andrius Kardišauskas LKDP nuo 1921 m.
50 Vincas Katilius LKDP
51 Julius Kaupas LKDP
52 Rudolfas Kinderis Vokiečių iki 1921 m.
53 Jonas Kriščiūnas LSLDP ir LVS
54 Pijus Kriščiūnas LKDP
55 Mykolas Jeronimas Krupavičius LKDP
56 Kazys Kupčiūnas LSLDP ir LVS
57 Povilas Kuzminskis LSLDP ir LVS
58 Samuelis Landau Žydų nuo 1921 m.
59 Vladas Lašas LSLDP ir LVS
60 Kazys Lekeckas Nepriklausomas Iki 1920 m. liepos mėn.
61 Peliksas Lesauskas LKDP nuo 1921 m.
62 Bronislovas Liaus Lenkų
63 Juozas Liekis LSLDP ir LVS nuo 1921 m.
64 Jonas Lingė LKDP nuo 1921 m.
65 Juozas Lukaševičius LSLDP ir LVS
66 Morta Lukošytė LKDP nuo 1921 m.
67 Pulgis Lumbis LKDP nuo 1921 m.
68 Veronika Mackevičaitė LKDP nuo 1921 m.
69 Jonas Makauskas LSLDP ir LVS
70 Jurgis Marčiulionis LKDP nuo 1921 m.
71 Mykolas Marma LSLDP ir LVS nuo 1921 m.
72 Jonas Masiulis LSLDP ir LVS
73 Antanas Matulaitis LKDP
74 Jonas Matulevičius LSLDP ir LVS
75 Vincas Meilus LSLDP ir LVS
76 Vincentas Mileška LKDP
77 Feliksas Mikšys LKDP
78 Antanas Milčius LKDP
79 Ona Muraškaitė-Račiukaitienė LKDP
80 Ladas Natkevičius LSLDP ir LVS
81 Jonas Pakalka LSDP
82 Gabrielė Petkevičaitė LSLDP ir LVS
83 Motiejus Petrauskas LKDP
84 Jeronimas Plečkaitis LSDP
85 Abraomas Popelis Žydų
86 Pranas Povilaitis LKDP nuo 1921 m.
87 Antanas Povylius LSDP nuo 1921 m.
88 Vladas Požela LSDP
89 Juozas Pronskus LSLDP ir LVS nuo
90 Antanas Purėnas LSDP iki 1921 m.
91 Juozas Purickis LKDP
92 Nachmanas Rachmilevičius Žydų
93 Vytautas Račkauskas LSLDP ir LVS
94 Petras Radzevičius LKDP
95 Pranas Radzevičius LSLDP ir LVS nuo 1921 m.
96 Kazys Ralys LSLDP ir LVS
97 Sikstas Riauka LKDP
98 Albinas Rimka LSLDP ir LVS
99 Simonas Rozenbaumas Žydų
100 Petras Ruseckas LSLDP ir LVS
101 Mikas Ružanskis LKDP
102 Kazys Sidabras LSLDP ir LVS
103 Antanas Simanauskas LKDP
104 Vladas Sirutavičius LSDP iki 1921 m.
105 Klemensas Skabeika LSLDP ir LVS nuo 1921 m.
106 Juozas Skyrius LKDP nuo 1921 m.
107 Mykolas Sleževičius LSLDP ir LVS
108 Antanas Snelevskis Lenkų
109 Maksas Soloveičikas Žydų
110 Emilija Spudaitė-Gvildienė LKDP
111 Povilas Spudas LKDP
112 Salomėja Stakauskaitė LKDP
113 Zigmas Starkus LKDP
114 Antanas Staugaitis LKDP
115 Jonas Staugaitis LSLDP ir LVS
116 Justinas Staugaitis LKDP
117 Jonas Steponavičius LKDP nuo 1921 m.
118 Aleksandras Stulginskis LKDP
119 Pranas Šalčius LKDP
120 Kazimieras Steponas Šaulys LKDP
121 Pranas Šaulys LKDP
122 Pranas Šemiotas LSDP nuo 1921 m.
123 Antanas Šilgalis LKDP
124 Kazys Škirpa LSLDP ir LVS nuo 1921 m.
125 Pranas Šmotelis LSLDP ir LVS nuo 1921 m.
126 Antanas Šmulkštys LKDP
127 Vincas Šmulkštys LKDP
128 Eduardas Šukevičius LSDP nuo 1921 m.
129 Antanas Tamošaitis LSLDP ir LVS
130 Stasys Tijūnaitis LKDP
131 Antanas Tumėnas LKDP
132 Matas Untulis LSLDP ir LVS
133 Jonas Vailokaitis LKDP
134 Juozas Vailokaitis LKDP
135 Klemensas Vaitekūnas LKDP
136 Jonas Valaitis LKDP nuo 1921 m.
137 Jonas Valickis LKDP
138 Jonas Valius LKDP nuo 1921 m.
139 Jonas Varnas LKDP
140 Kazimieras Venclauskis LSDP
141 Vaclovas Voidatas LSLDP ir LVS nuo1921 m.
142 Juozas Volodkevičius LKDP
143 Kazys Vosylius LKDP nuo 1921 m.
144 Kazys Zubauskas Nepriklausomas nuo 1921 m.
145 Juozas Žebrauskas LKDP
146 Antanas Žeromskis LSLDP ir LVS
147 Vincas Žindžius LSLDP ir LVS nuo 1921 m.
148 Jurgis Žitinevičius LSLDP ir LVS
149 Balys Žygelis LSLDP ir LVS nuo 1921 m.
150 Konstantas Žukas LSLDP ir LVS

[taisyti] Seimo veikla

Pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d. tuometinėje laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune, miesto teatro salėje. Pirmajam posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė, Seimo pirmininku išrinktas krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis paskelbtas Lietuvos prezidentu.

Pirmajame posėdyje Steigiamasis Seimas paskelbė esant atstatyta nepriklausomą Lietuvos demokratinę respubliką. Jau gegužės 21 d. pradėtas svarstyti naujos konstitucijos projektas. 1920 m. birželio 10 d. paskelbė antrąją laikinąją Konstituciją, kurioje pirmą kartą deklaruota parlamentinė santvarka. „Visiems Lietuvos piliečiams laiduojama asmens, buto ir korespondencijos neliečiamybės bei tikybos, sąžinės, spaudos, žodžio, streikų, susirinkimų ir draugijų laisvė. Mirties bausmė naikinama“.

1920 m. liepos 12 d. sudaryta taikos sutartis su Rusija. Lietuva daugumos pasaulio valstybių buvo pripažinta nepriklausoma de jure.

Atsistatydinus E. Galvanausko kabinetui, sudaryta K. Griniaus vyriausybė. 1920 m. rugpjūčio 6 d. Seimas ratifikavo taikos sutartį su Rusija, tačiau netrukus po to Sovietinė Rusija pradėjo karą su Lenkija, buvo užimtas Vilnius, o rugpjūčio 27 d. buvo bandyta išprovokuoti karą ir su Lietuva. Vydami bolševikus iš savo krašto, 1920 m. rugsėjo 22 – 23 d. naktį karo veiksmus prieš Lietuvą pradėjo lenkai, o vėliau ir latviai. LSDP padėjo sureguliuoti santykius partiniais kanalais.

Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario mėnesio Lietuvos Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs. Lenkijos legionams puolant Lietuvą, Seimo nariai gynė valstybę. Tuo metu veikė vadinamasis Mažasis seimas, kurį sudarė Pirmininkas ir šeši Steigiamojo Seimo nariai.

1922 m. vasario mėnesį valstiečiai atšaukė savo atstovus iš vyriausybės, buvo sudaryta nauja E. Galvanausko vyriausybė. 1922 m. kovo 31 d. V. Čepinskio iniciatyva buvo patvirtintas Lietuvos universiteto statutas.

1921 m. kovo 29 d. Seimas patvirtino naujus Lietuvos viešosios ir kriminalinės milicijų etatus, kurie įsigaliojo nuo gegužės 1 dienos. Ypač buvo padidintas kriminalinės milicijos etatinių vienetų skaičius.

1921 m. rugsėjo 23 d. Lietuva buvo priimta į Tautų Sąjungą. 1921 m. rugsėjo 30 d. Lietuva prisijungė prie tarptautinės Konvencijos dėl kovos prieš prekybą moterimis ir vaikais.

1922 m. Seimas priėmė Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo įstatymą. Pirmiausia buvo uždrausta pirkti ir parduoti didesnius žemės sklypus, nusavinti didesni, negu 25 ha miškai. 1922 m. vasario 15 d. priėmė žemės reformos įstatymą. Žemė racionaliai skirstyta ją dirbantiems ūkininkams. Žeme aprūpinti mažažemiai ir bežemiai. Dvarininkai, skeptiškai vertinę Lietuvos savarankiškumą, prarado įtaką. Pradėta sisteminti įstatymų leidyba.

1922 metų vasario 16 d. įsteigtas Vytauto Didžiojo universitetas. 1922 m. rugsėjo 9 d. priimtas valiutos įstatymas, 1922 m. spalio 1 d. įvesta Lietuvos valiuta – litas.

Steigiamasis Seimas dirbo 29 mėnesius, turėjo 257 plenarinius posėdžius ir 963 komisijų posėdžius, priėmė per 300 įstatymų. Svarbiausias darbas – 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta pirmoji nuolatinė Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri užbaigė iki tol buvusių laikinųjų konstitucijų ciklą:

[taisyti] Nuorodos


Seimai iki Lietuvos valstybės atkūrimo Lietuvos vėliava
Nebylusis Seimas | Gardino seimas | Ketverių metų seimas | Didysis Vilniaus Seimas
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) Lietuvos vėliava
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) Lietuvos vėliava
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008
Taip pat žiūrėkite: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Liaudies Seimas
Kitomis kalbomis