Upinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Upynė (Upyna, Upa) – upių, šaltinių, vandenų dievybė. Jos kulto liekanų gausiai išliko tose vietose, kur šaltiniai ar upeliai laikyti šventais, turinčiais gydomosios galios.


Netoli Vilkijos žmonės eidavo prie Upinės upelio, kur prausėsi ir šluostėsi drobės gabalu, tikėdami, kad nuo to pasveiksiantys arba išvengsiantys ligos. Priėmus krikščionybę, bažnyčia, kovodama su pagoniškais tikėjimais, toje vietoje, kur buvo Upinės aukuras, pastatė Išganytojo koplyčią. Ten Joninių išvakarėse kunigai šventino upelį ir skelbė, kad jo vanduo turintis gydomosios galios.