Kazimieras Senkus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazimieras Senkus (1917 m. sausio 24 d. Teiberių k., Vilkaviškio valsč. ir apskr.), kunigas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys.
[taisyti] Biografija
1928 – 1934 mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, o 1935 – 1940 Vilkaviškio kunigų seminarijoje. Teologijos mokslus baigė Münsterio universitete Vokietijoje. 1942 m. gegužės 30 d. Miinsteryje įšventintas į kunigus. Iki 1943 vikaras Roxelyje prie Münsterio. 1942 – 1944 lietuvių kapelionas Saksonijoje. 1945 – 1946 lankė Regensburgo bažnytinės muzikos mokyklą. 1947 – 1950 Popiežiškajame bažnytinės muzikos institute (Pontifici Instituto di Musica Sacra) Romoje studijavo grigališkąjį choralą, kompoziciją, fortepijoną, vargonus, dirigavimą (dėst. Higino Angles, P. Toma ir kiti pedagogai). Už diplominį darbą „Canto populäre religioso nella Lituania catolica“ gavo magistro laipsnį. 1950 – 1954 Šv. Kazimiero kolegijos Romoje giedojimo mokytojas, vargonininkas ir chorvedys. Jo vadovaujamas vyrų choras giedojo kolegijos pamaldose sekmadieniais ir įvairių švenčių metu, dalyvavo Vatikano radijo lietuviškose laidose. 1954 iš Baltų instituto Vokietijoje (Bonoje) gavo lietuvių liaudies dainų studijų stipendiją ir 1956 parašė studiją „Die Formen der litauischen Volkslieder“ („Lietuvių liaudies dainų struktūra“). 1955 – 1960 klebonas Hechingene, parengė giesmyną „Garbė Dievui" (1960). 1960 – 1962 Tübingene (konvikte Wilhelmstift) mokė giedoti klierikus. Iki 1996 Rottenburgo-Stuttgarto vyskupijos lietuvių kapelionas, Lietuvių misijos vedėjas. Du kartus lankėsi JAV, yra Šiaurės Amerikos Lietuvių muzikų sąjungos narys.
K. Senkus religinės muzikos ir giedojimo klausimais nemažai rašė spaudoje, rinko lietuvių liaudies dainas ir jas harmonizavo, sukūrė giesmių ir mišias „Missa Verbum Caro“, išleido tris plokšteles: „Kur bėga Šešupė“, „Skambėkit giesmės“, „Ričardas Daunoras“ (1982 – 1983), parengė „Liturginį giesmyną" (1993). 1996 kunigas grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.