Aušlavis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aušlavis (Aušaitis, Aušautas, Aušveitis, Aušveikas) – senovės lietuvių mitologijoje buvo paliegėlių, ligonių dievaitis, mitinis gydytojas, įgaunantis žalčio pavidalą.
Pirmąkart minimas 1530 m. rinkinyje „Constitutiones Synodalis“. K.Hartknochas (XVI a.), Joh. Maleckis (1554 m.) gretina jį su Eskulapu. Aušlavį, kaip sveikatos dievą, mini Jer. Maleckis ir M. Strijkovskis. Kitur sveikatos dievu įvardijamas „Aušveitis“, „Aušveikus“, „Auskuts“, „Aušautis“.
Vardai „Aušveitis“, „Ausveikus“ gali būti kilę iš žodžio „atsveikti“ t. y. pasveikti, išvaryti ligas.