Ona Leonaitė Kairienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ona Kairienė (Leonaitė) (1898 m. gruodžio 14 d. Taškente1958 m. birželio 11 d. Kaune) – advokatė, redaktorė. Stepono Kairio žmona.

[taisyti] Biografija

1916 m. baigė Maskvos gimnaziją. 1918 m. – Valstybės tarybos raštinės darbuotoja. 1920 m. pradėjo studijuoti Ciuricho ir Berlyno universitetuose, 1927 m. baigė teisę Lietuvos universitete.

1923 m. atstovavo LSDP Antrojo Internacionalo kongrese Hamburge. 1930 dalyvavo SI kongrese Vienoje.

1923 m. spalio 17 d. susituokė su S. Kairiu ir buvo ištikima jo bendražygė iki pat 1944 m.

Bendradarbiavo „Socialdemokrate“. 1934 m. redagavo „Darbo visuomenę“ (išėjo 14 numerių, Nr. 2 konfiskuotas). 1938 m. „Minties“ atsakingoji redaktorė, 19391940 m. – redaktorė.

1944 m. gegužę buvo gestapo suimta, norint išsiaiškinti, kur pasislėpė jos vyras, VLIK'o pirmininkas. Nors ir turėjo galimybę pasitraukti į Vakarus artėjant frontui, tačiau liko Lietuvoje, tikėdamasi, kad S. Kairys greitai grįš į laisvą kraštą. Be to, sprendimą nulėmė pareigos jausmas invalidui broliui Vytautui. Ji gavo darbo Botanikos sodo raštinėje, tačiau netikėtai 1948 m. kartu su broliu buvo ištremta į Irkutsko srities Taljano ir Skoropadlės kaimą, kur jai buvo leista mokyti vaikus vokiečių kalbos vidurinėje mokykloje.

1956 m. gavo leidimą grįžti į Lietuvą. Abu su broliu grįžo invalidais, tačiau gavo darbo senoje vietoje, nors ir už nedidelį atlyginimą. Nepritekliai priveikė – 1957 m. pradžioje ją ištiko pirmasis kraujo išsiliejimas į smegenis. Draugų ir medikų pagalba ji vėl pakilo, tačiau prasidėjo kitos ligos, o 1958 m. birželio 10 d. ją ištiko naujas priepuolis, kitą dieną jis pasikartojo.

„Mirtis man poilsis saldus didybėj savo galingoj“ – rašė ji saviesiems į JAV, atsigavusi po pirmojo priepuolio.