Apaštalas Pilypas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apaštalo Pilypo kančios
Apaštalo Pilypo kančios

Apaštalas Pilypas – vienas iš 12 Jėzaus Kristaus apaštalų.

Minimas apaštalų sąrašuose Evangelijoje pagal Matą (Mt 10,3), Evangelijoje pagal Morkų (Mk3,18), Evangelijoje pagal Luką (Lk 6,14), o taip pat Apaštalų darbuose (Apd 1,13).

Evangelijoje pagal Joną nurodoma, kad jis gimė Betsaidoje, tame pačiame mieste kaip ir Apaštalas Andriejus ir Apaštalas Petras ir pašauktas su jais trečiu. Apaštalas Pilypas Jėzui Kristui atvedė Apaštalą Baltramiejų (Jn 1, 43-46). Evangelijoje pagal Joną Pilypas pasirodo dar tris kartus: jis kalbasi su Jėzumi apie duoną daugybei žmonių (Jn 6, 5-7); atveda Jėzui graikus (Jn 12, 20-22); per Paskutinę vakarienę prašo Jėzaus parodyti Tėvą (Jn 14, 8-9).

Apaštalas Pilypas buvo vedęs ir turėjo dukterų. Jis skelbė tikėjimą Skitijoje ir Frygijoje. 87 m. valdant Romos imperatoriui Domicianui už tikėjimo skelbimą buvo nukryžiuotas žemyn galva Hirapoliso mieste, Mažojoje Azijoje.

Apaštalo Pilypo paminėjimo diena gegužės 3 d.

Stačiatikių cerkvėje Apaštalo Pilypo paminėjimo diena lapkričio 27 d., todėl Velykų pasnikas dar vadinamas Pilypo.


Vikiteka: Apaštalas Pilypas – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu