Epitelinis audinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Epitelinis audinys (naudotas diferencinis dažymas). Matyti sutvirtinantys citoskeleto elementai (raudona spalva)
Epitelinis audinys (naudotas diferencinis dažymas). Matyti sutvirtinantys citoskeleto elementai (raudona spalva)

Epitelis, epitelinis audinys (toliau – EA) – dengiamasis audinys. Tai vienas pagrindinių audinių (greta raumeninio, nervinio ir jungiamojo audinio). Epitelinį audinį sudaro paviršinis ir liaukinis audinys. Jų ląstelės yra glaudžiai viena prie kitos prigludusios. Tarpusavyje susijungia tarpląstelinėmis jungtimis, sudarydamos storesnę ar plonesnę dangą.

EA dengia kūno paviršių, serozines ertmes (pilvaplėvę, širdiplėvę), visus tuščiavidurius organus (skrandį, žarnas, šlapimo pūslę)- čia juos dengia paviršinis epitelis. Audinys, įaugantis į poepitelinę mazenchimą ir formuodamas liaukas, vadinamas liaukiniu epiteliu. Jis skiria organizmo vidinę terpę nuo aplinkos, atlieka (rezorbcijos) ir (ekskrecijos) funkcijas.

Paviršinis epitelis atlieka apsauginę funkciją – saugo poepitelinę jungiamąjį audinį nuo mechaninių, cheminių, pažeidimų, mikrobų ir parazitų, skysčio netekties.

Turinys

[taisyti] Paviršinis epitelis

[taisyti] Vienasluoksnis plokščiasis

Vienaluoksnis plokščiasis susideda iš vieno sluoksnio plonų, plokščių epilteliocitų, kurių plotis viršija jų aukštį. Juo yra išklotos plaučių alveolės, alveoliniai maišeliai, inkstų kamuolėlių kapsulės išorinė siena, vidinės ausies sieninis labirintas. Jis atlieka apsauginę funkciją, dalyvauja medžiagų apykaitos procese.

[taisyti] Endotelis

Endotelis – tai plokščiųjų ląstelių, endoteliocitų klodas. Turi mažai organelių. Iškloja širdies vidų, kraujagyslių ir limfagyslių spindinius paviršius.

Dalyvauja vykstant medžiagų ir dujų apykaitai tarp kraujo ir jungiamojo audinio

[taisyti] Mezotelis

Mezotelis: mezoteliocitai yra plokščios, nelygiais kraštais, daugiašonės, pasižymi aktyvia pinocitoze. Iškloti krūtinės ląstos ir kūno uždarų ertmių seroziniai dangalai (krūtinplėvė, širdiplėvė, pilvaplėvė) ir jose esančių organų paviršius. Atlieka apsauginę ir medžiagų apykaitos funkcijas, apsaugo organus nuo suaugimo.

[taisyti] Vienasluoksnis kubinis

Susideda iš beveik vienodo aukščio ir pločio epiteliocitų, jų paviršiuje gali būt įvairių spenelių struktūrų -(blakstienėlių, mikrogaurelių, o apatiniame – invaginacijų). Yra inkstų kanalėliuose, smulkiuosiuose bronchuose, sekrecinių liaukų dalyse, ištekamuosiuose latakuose, lęšio priekinis paviršius.

[taisyti] Vienasluoksnis stulpinis

Susideda iš stulpiškųjų epiteliocitų, kurių aukštis viršija jų plotį. Branduoliai išsidėstę pamatiniame ląstelių gale. Vystosi iš mezodermos ir endodermos. Ląstelių viršūniniame paviršiuje yra mikrogaurelių ir blakstienėlių. Šį epitelį turi skrandis, plonosios žarnos, storoji žarna, juo išklotas tulžies ir kasos latakai, smulkiųjų bronchų ir kiaušintakių gleivinės.

Skrandžio gleivinę išklojančios stulpinės ląstelės atlieka išskiriamąją funkcija. Plonosios žarnos epitelis atlieka rezorbcinę funkciją. Kvėpavimo takų ląstelės turi virpamųjų plaukelių – atlieka apsauginę funkciją, šalina dulkes.

  • Pigmentinis epitelis: sudarytas iš vieno sluoksnio šešiakampių ląstelių. Turi akies tinklainė. Jis suteikia spalvą.
  • Juntamasis epitelis: nustatomas uoslės, skonio, klausos ir pusiausvyros receptorinėse srityse.

[taisyti] Daugiasluoksnis plokščiasis

Ragėjantis: yra 2 rūšys – neplaukuotos odos epidermį sudaro pamatinis, tarpinis (dygliuotasis), grūdėtasis, skaidrusis, ragėjantys sluoksniai. Plaukuotos odos – pamatinis, dygliuotasis, grūdėtasis ir ragėjantis. Šis epitelis dengia visą kūno paviršių, t.y. – odą. Pagrindinė funkcija yra apsauginė. Jis nepraleidžia vandens, tam tikrų cheminių medžiagų, saugo oda nuo išdžiūvimo, yra blogas šilumos laidininkas.

[taisyti] Daugiasluoksnis kubinis

Susideda iš dviejų sluoksnių kubiškųjų ląstelių. Jis randamas organuose, drėkinamuose skysčių liaukų ištekamuosiuose latakuose ir gemalo organuose. Epitelis atlieka apsauginę funkciją.

[taisyti] Daugiasluoksnis stulpinis

Susideda iš dviejų sluoksnių: pamatinio kubiškųjų ir viršutinio stulpiškųjų ląstelių. Daugiasluoksnį stulpinį epitelį turi kvėpavimo takai, seilių ir pieno liaukų ištekamieji latakai. Jo yra toje vietoje, kur tariamasis daugiasluoksnis epitelis pereina į daugiasluoksnį. Jis atlieka apsauginę ir sekrecinę funkcijas.

[taisyti] Daugiasluoksnis pereinamasis

Daugiasluoksnį pereinamąjį epitelį sudaro trys sluoksniai: pamatinis, tarpinis ir paviršinis. Pereinamuoju vadinamas todėl, kad kintant organo tūriui, kartu kinta ląstelių forma ir tūris.

Daugiasluoksnį pereinamąjį epitelį turi inkstų geldelės, šlapimtakiai, šlapimo pūslė. Jis yra šlaplės gleivinės sudėtyje. Pereinamasis epitelis atlieka apsauginę funkciją .

[taisyti] Liaukinis epitelis

Išorės sekrecijos (egzokrininės) liaukos sudarytos iš sekrecinių liaukų ląstelių, sudarančių sekrecines dalis, ir ištekamojo latako. Tai seilių, riebalų, prakaito, pieno liaukos.

Liaukinės ląstelės pasisavina mažas molekules iš kraujo, jas utilizuoja ir panaudoja specifinių produktų – sekreto – gamybai. Sekrecijos dėka organizme atliekama daug svarbių funkcijų: prakaito, pieno, seilių, skrandžio ir žarnyno sulčių išskyrimas, taip pat vykdomas endokrininis organizmo valdymas.

[taisyti] Nuorodos