Tembras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Muzikos instrumentų skleidžiami garsai yra sudaryti iš daugelio tonų susijungusių į vieną (apatinė schema), kurio „spalva“ ir yra tembras.
Muzikos instrumentų skleidžiami garsai yra sudaryti iš daugelio tonų susijungusių į vieną (apatinė schema), kurio „spalva“ ir yra tembras.

Tembras – instrumentų, balsų ar bet kokių kitų garso šaltinių skambesio savitumas. Tembro pobūdis priklauso nuo obertonų kombinacijos, sukuriamos skirtingomis fizikinėmis savybėmis pasižyminčios materijos sąveikos metu. Pastaroji garso savybė leidžia klausytojui skirti, viename tono aukštume skambančius, klarnetą nuo fleitos, altą nuo tenoro ar netgi Stradivarijaus smuiką nuo Guarneri smuiko.