Vilhelmas Jonas Pliateris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilhelmas Jonas Pliateris (lenk. Wilhelm Jan herbu Plater-Broel z Broelu herbu Plater) (1715 m.-1769 m. gegužės 17 d. Vilniuje) grafas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės, Šateikių dvaro savininkas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas.
[taisyti] Biografija
Lietuvos dvasinio tribunolo maršalka (pirmininkas).
Žmona Petronėlė Nagurska (Petronela Nagórska herbu Leszczyc) (1730-1790). 1766 m. gegužės 22 d. už 714 tūkst. auksinių nupirko visus Mykolas Mykolo Kazimiero Oginskio dvarus Žemaitijoje, tarp jų ir Švėkšną. Nuolat gyveno Vilniuje arba Šateikiuose, o Švėkšnoje tik apsilankydavo. Mirė, palikdamas nepilnamečius sūnus:
- Antaną Juozapą Vilhelmą (1750-1832), paveldėjusį Šateikių dvarą ir su žmona Terese Abramovičiūte susilaukusį dukterų Onos Julijos (1776-1845) ir Konstancijos (1782-1874) bei sūnų Gracijono Viktoro (1777-1784), Jono Norberto (1778-1786), Filipo Nerijaus Gracijono Viktoro (1784-1838), Pranciškaus Ksavero (1786-1786) ir Vilhelmo Ignoto (1784-1838)
- Juozapą Konstantiną (1758-1793?), būsimąjį Abiejų Tautų Respublikos Seimo atstovą (apie palikuonis žinių nėra),
- Jurgį (1760-1825), paveldėjusį Švėkšną ir su žmona kunigaikštyte Karolina Giedraityte susilaukusį dukterų Brigitos (1790-1790), Onos Vicencijos (1794-?) (pirmasis vyras Eustachijus Karpis (1785-1825), antrasis – Stanislovas Pilsudskis (1790-184?), Viktorijos Rozalijos Kunigundos (1801-1853) ir sūnų Pranciškaus Stepono Juozapo (1798-1867), Stepono Emeryko (1799-1864), Aleksandro Juozapo (1800-1859), Juozapo Antano (1804-1834), Kazimiero Konstantino (1807-1866) ir Jurgio Konstantino (1810-1845).