Vakarų Romos imperija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vakarų Romos imperija – imperija, atsiradusi 395 m., kai imperatorius Teodosijus I Romos imperiją padalino savo sūnums Flavijui Augustui Honorijui (Vakarų Romą) ir Arjadijui (R. Roma/Bizantija).

[taisyti] Honorijaus valdymo metai

Vakarų Romos imperija gyvavo 81 metus. Turėjo 12 pripažintų valdovų bei dar tris (kitais šaltiniais remiantis – 4) uzurpatorius. Vakarinėje dalyje dominavo lotynų kalba ir kultūra. Tuo metu Rytų Roma apėmė senąjį helenistinį pasaulį, kuriame vyravo graikų kalba ir kultūra.

[taisyti] Žlugimas

Vakarų Romos imperija sužlugo 476 m., kai barbarų vadas Odoakras nuvertė paskutinįjį imperatorių Romulą Augustulą. Tai buvo vienas iš daugelio įvykių, lydinčių barbarų skverbimąsi į romėnų pasaulį ir romėniškosios kultūros įtaką barbarų gentims.