Proterozojus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Proterozojaus eonas
(prieš mln. metų)

Proterozojus (gr. próteros ankstesnis, ankstyvas; zôon gyvybė, anksčiau vadintas algonkiju) yra Žemės istorijos eonas prekambre. Tęsėsi laikotarpyje prieš 2,5 mlrd. ir 541 mln. metų.

Dalinamas į tris eras:

  • Neoproterozojus arba proterozojus III (542 mln. – 1 mlrd. m.)
  • Mezoproterozojus arba proterozojus II (1,0 mlrd. – 1,6 mlrd. m.)
  • Paleoproterozojus arba proterozojus I (1,6 mlrd. – 2,5 mlrd. m.)

Yra ir alternatyvus skirstymas:

  • Sinijus (545 mln. – 0,8 mlrd. m.)
  • Rifėjus (0,8 mlrd. – 1,65 mlrd. m.)
  • Animikijus (1,65 mlrd. – 2,2 mlrd. m.)
  • Huronijus (2,2 mlrd. – 2,45 mlrd. m.)

Proterozojaus pavadinimas reiškia, kad tuo laikotarpiu atsiranda gyvybė. Proterozojaus eone iš pradžių atsiranda daugybė vienaląsčių, o vėliau ir daugialąsčių organizmų, kurie proterozojaus pabaigoje tiek diferencijuojasi, kad išsivysto pirmieji moliuskai. Šalia atsiranda egzotiškos pirmykščių gyvūnų formos, kurias yra sudėtinga suklasifikuoti ir rekonstruoti. Proterozojaus pabaigoje, pereinant į kambrą atsiranda daugelis gyvūnų rūšių nuo kurių prasideda „Kambro sprogimas“.

Proterozojuje vyko svarbūs pasikeitimai Žemės atmosferoje. Padidėjus biologinės veiklos poveikiui (fotosintezė, metanas) pasikeitė oro sudėtis: padidėjo deguonies dalis. Klimatas gerokai skyrėsi nuo dabartinio, yra globalių ledynmečių įrodymų (Žemė – sniego gniūžtė", Snowball Earth).

Proterozojus pakeitė archėjų (3.800 Ma – 2.500 Ma). Po jo prasidėjo fanerozojus (542 Ma – 0 Ma).

[taisyti] Nuorodos