Valgomasis lęšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lens culinaris
Valgomasis lęšis (Lens culinaris)
Valgomasis lęšis (Lens culinaris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
( Fabales)
Šeima: Pupiniai
( Fabaceae)
Pošeimis: Faboideae
( Faboideae)
Gentis: Lęšis
( Lens)
Rūšis: Valgomasis lęšis
( Lens culinaris)

Valgomasis lęšis arba paprastasis lęšis (lot. Lens culinaris, angl. Lentil, vok. Linse) – pupinių (Fabaceae) šeimos lęšių (Lens) genties augalų rūšis.

15-40 cm aukščio vienametis žemaūgis augalas su kylančiu stiebu ir poriškai plunksniškais lapais ir ūseliais. Žiedai sukrauti kekėse. Vainikėlis žydras, rožinis arba balsvas. Ankštys kiaušiniškos formos, nusvirusios. Sėklos lęšio ar disko pavidalo, įvairių spalvų ir aštriais pakraščiais. Žydi birželioliepos mėn.

Turinys

[taisyti] Panaudojimas

Valgomasis lęšis naudojamas kaip pašarinis augalas.

[taisyti] Sudėtis

Sėklose yra daug angliavandenių, iki 60% (daugiau nei mėsoje) baltymų, ląstelienos, mineralinių medžiagų , 1,3% riebalų ir kt.

[taisyti] Mityba

Maistingumu jie pakeičia duoną, kruopas ir dalinai mėsą.

Nuo senų laikų verdama lęšių sriuba. Indijoje labai vertinamos lęšių savybės ir dažnai gaminami jie kartu su ryžiais.

[taisyti] Vaistinės augalo savybės

Lęšių miltų ir sviesto mišiniu gydomi nudegimai. Lęšių miltų ir kiaušinio trynio mišiniu – žaizdos.

Nuoviras geriamas sergant akmenlige.

Lęšio sėklos aštriais pakraščiais, 3-7 mm dydžio, labai įvairių spalvų ir atspalvių (rausvos, žalsvos, pilkos, rusvos)
Lęšio sėklos aštriais pakraščiais, 3-7 mm dydžio, labai įvairių spalvų ir atspalvių (rausvos, žalsvos, pilkos, rusvos)
Vikiteka: Valgomasis lęšis – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu