Trumai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trumas (lot. Tuber), dar vadinamas triufeliu, labai vertingas grybas. Vaisiakūniai bulvės gumbo formos ir didumo, su juoda gruoblėta luobele. Auga ąžuolynuose, skroblynuose, 10–20 cm gylyje. Ne visos ąžuolų ir skroblų rūšys bei dirvožemio mechaninė struktūra vienodai tinka šiam grybui.
Trumai ne tik forma, bet ir augimo būdu labai panašus į bulves. Mėgsta kalkingą, humusingą žemę, auga po keletą vaisiakūnių viename lizde. Lietuvoje dabar jų neaptinkama. Valgomąjį trumą įmanoma reaklimatizuoti, kaip tai daroma Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Turkijoje ir kitose šalyse.
Trumų plantacijas užveisti nesudėtinga. Rudenį ar pavasarį į humusingą, gerai išpurentą žemę šachmatine tvarka sodinami jauni ąžuoliukai, kurių šaknys apkrėstos valgomojo trumo grybiena arba sodinami susmulkinti trumo vaisiakūniai ant šaknų. Jų plantacijas reikia rūpestingai prižiūrėti: ravėti, purenti, kai sausa palieti, rudenį ir pavasarį patręšti, ąžuolus reikia nugenėti, kad geriau praeitų oras, saulės spinduliai. Mineralinės trąšos, kaip fosforas, magnis, azotas, pagreitina trumų augimą. Po 7-9 metų trumai pradeda augti. Derlius gaunamas ne mažiau kaip 30 metų. Nualintoje žemėje derliui sumažėjus, plantacija užveisiama kitoje vietoje.
Trumų augimą rodo įvairūs požymiai. Jeigu aplink medžius pradeda nykti miško paklotės žolinė danga, vadinasi, netrukus pasirodys vaisiakūniai. Grybiena išskiria medžiagas, kenksmingas žoliniams augalams. Vėliau apie susiformavusius trumus sulėtėja ąžuolų augimas, ant apatinių šakų atsiranda „raganų šluotos“, mat daugelį maisto medžiagų sunaudoja šie grybai. Trumų žinoma apie 200 rūšių, tačiau vertingos iš jų tik 3-4.