Genocido aukų muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Genocido aukų muziejus

GALIMI TEISIŲ PAŽEIDIMAI

Straipsnio tekstas tikriausiai pažeidžia autorines teises, nes, gali būti, jog, neturint sutikimo, yra kopijuotas iš

http://www.genocid.lt/muziejus/

Puslapis kol kas yra stebimas, prašome jo neredaguoti. Jeigu gautas leidimas kopijuoti medžiagą, sutinkant su Vikipedijos licencijos sąlygom ar esate autorinių teisių savininkas, prašome tai parašyti diskusijų puslapyje.

Primename, kad medžiagos kopijavimas, neturint autorinių teisių turėtojo raštiško leidimo, galimai pažeidžia Vikipedijos taisykles. Vartotojų, daug kartų pažeidusių autorines teises, dalyvavimo Vikipedijoje teisės gali būti laikinai apribotos.

Jei nebuvo gautas leidimas kopijuoti medžiagą, prašome aprašyti bent nepilną, bet konkretų tekstą šiame straipsnyje, kitaip puslapis bus ištrintas. Jei išaiškės, kad autorinės teisės nepažeistos, bus atstatytas prieš tai buvęs turinys.

Prieš tai buvusį turinį dar galima rasti istorijos puslapyje.

Genocido aukų muziejus įsteigtas Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidento 1992 m. spalio 14 d. įsakymu. Jis įrengtas tame pačiame pastate, kuriame nuo 1940 m. antrosios pusės iki pat 1991 m. rugpjūčio sovietinės represinės institucijos – NKVD ir NKGB–MGB–KGB – kūrė Lietuvos gyventojų trėmimų, suėmimų, kitaminčių persekiojimo, tautos siekio atkurti nepriklausomybę gniuždymo planus. Šis pastatas lietuvių tautai yra 50-metės sovietinės okupacijos Lietuvoje simbolis, tad labai svarbu, kad kaip tik čia įkurtas muziejus, turintis dabartinei kartai priminti, o ateinančioms – papasakoti apie sunkius ir tragiškus tautai 1940–1990 metus. Muziejus unikalus tuo, kad yra vienintelis buvusiose sovietinėse respublikose, įkurtas ten, kur buvo KGB būstinė.

1997 m. muziejus reorganizuotas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimu „Dėl Represijų Lietuvoje tyrimo centro ir Genocido aukų muziejaus perdavimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui“ muziejaus steigėjo teises perėmė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Dabar muziejus yra šio Centro Memorialinio departamento dalis. Jo uždavinys – rinkti, saugoti, tyrinėti ir propaguoti istorinę – dokumentinę medžiagą, atspindinčią sovietinio okupacinio režimo vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio ir dvasinio genocido formas, metodus, pasipriešinimo okupaciniam režimui būdus ir mastą, įamžinti sovietinio genocido aukų ir laisvės kovotojų atminimą.