Dinamiškų išteklių teorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dinamiškų išteklių teorija – nurodo, kad ištekliai yra neriboti ir žmonijos skaičiaus didėjimas nebūtinai turi privesti prie katastrofos.
Jos autoriumi laikomas Deividas Rikardas. Teorija nurodo, kad ištekliai neriboti, tik ribotos žinios apie juos. Žmonijos vystymasis nebūtinai turi (kaip Statiškų išteklių teorijoje) privesti prie katastrofos, nes vystantis ūkis kas kart darosi vis taupesnis, suranda naujus išteklius ir išnaudoja vis naujus substitutus.