Ugniažolė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chelidonium | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Didžioji ugniažolė (Chelidonium majus) |
||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Ugniažolė (lot. Chelidonium) – aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalų gentis, kurioje yra vienintelė Lietuvoje auganti rūšis – didžioji ugniažolė (lot. Chelidonium majus, angl. Greater celandine, vok. Schöllkraut). Augalas 30-100 cm aukščio. Stiebas apaugęs retais plaukeliais, lapai suskaldyti į 5-7 skiltis. Žiedai sutelkti stiebų viršūnėse į skėtišką žiedyną. Vainiklapiai ryškiai geltoni. Žydi gegužės – rugsėjo mėn.
DĖMESIO. Visos augalo dalys nuodingos.
Išskiria tirštas oranžines pieno sultis, kurios nemaloniai kvepia ir turi deginantį skonį. Naudojamas liaudies medicinoje.