Wikipedia:Naudingi resursai/Julijus Cezaris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
[taisyti] Skandalingi faktai
Šlovingasis oratorius Markas Tulijus Ciceronas yra pasakęs: „Piratas yra kiekvieno priešas". Jie visai neblogai gyveno iš pajamų už grobį ir pagrobtuosius. Į jų tinklus pateko ir 25 metų Cezaris, vykęs Į Rodą, garsią oratorių mokyklą. Kai piratai už Cezarį nustatė 20 talerių išpirką, būsimasis diktatorius pasipiktino: „Jūs tikriausiai nežinote, kas prieš jus stovi". Jis paskatinęs piratus padidinti išpirkos sumą bent iki 50 talerių. Ir ši suma buvo sumokėta. Vėliau Cezaris tapęs imperatoriumi tuos piratus sugavo ir nukryžiavo.
Antikos istorikas Gajus Svetonijus Trankvilas rašo, jog Cezaris „buvęs aukštaūgis, baltaodis, puikaus kūno sudėjimo, kiek stamboko veido, žvitrių, juodų akių, trykštantis sveikata, tik prieš mirtį jis staiga imdavęs netekti sąmonės, taip pat per miegus be niekur nieko išsigąsdavęs... Savo kūną jis prižiūrėjo netgi itin skrupulingai..." Su malonumu nešiojo laurų vainiką, taip slėpdamas nekenčiamą plikę. Linkęs į meilės džiaugsmus, Cezaris, kelis kartus vedęs, tuo pat metu suvedžiojo daug kilmingų moterų, net ir provincijose sekiojo paskui svetimas žmonas. Pasakojama, kad pirmiausia susižavėdavo savo draugų ir priešų žmonomis. Žygio metu kariai apie jį dainuodavo: „Slėpkite žmonas, į miestą ateina plikas ištvirkėlis".
Kai kurie tyrinėtojai priskiria Cezariui dar vieną silpnybę - nesaikingą gėrimą. Tačiau tuometinėje Romoje lėbavimais niekas nieko nebūtų nustebinęs.
Pasak Svetonijaus, Cezaris „mylėjo ir karalienes, kaip antai: Bogudo žmoną maurę Eunoję, kuriai drauge su vyru... pridovanojo daugybę brangių dovanų, tačiau užvis labiausiai mylėjo Kleopatrą, su kuria dažnai puotaudavo iki aušros. Jos laivo miegamajame jis būtų apiplaukęs Egiptą iki pat Etiopijos, jeigu kariuomenė nebūtų atsisakiusi jį lydėti". Užkariavęs Egiptą Cezaris nepavertė jo Romos provincija, bet padovanojo savo mylimai Kleopatrai. Egiptiečiai turėjo būti jai dėkingi: nors ir formaliai, karalienė išsaugojo krašto nepriklausomybę. Kleopatra pagimdė Cezariui sūnų Ptolemają Cezarioną. Grįždamas iš eilinio karo žygio Cezaris pasikvietė Kleopatrą į Romą. Egiptietė atvyko su sūnumi Cezarionu, savo broliu-vyru, dar visai berniuku. Jam ji retkarčiais maloniai leisdavo bučiuoti savo sandalų padus, o jis, bijodamas užsitraukti sesers rūstybę, klusniai vykdė jos įsakymus ir vadino ją deive. Karalienė su šeima apsigyveno ištaiginguose rūmuose prie Tibro upės... Cezario įsakymu buvo išlieta auksinė Kleopatros statula ir pastatyta Veneros šventykloje. Cezario ryšys su svetimšale valdove labai piktino Romos piliečius, tačiau diktatorius nepajėgė nutraukti su ja ryšių ir tenkino menkiausias jos užgaidas. Romoje Kleopatra gyveno dvejus metus visiškai nesidomėdama, kas vyksta senate, neįtardama, jog Cezaris turi nemažai priešų.
Cezario vardas liko Romos imperatorių garbės vardu, vėliau titulu. Kaip valdžios sinonimas Cezario vardas perėjo ir į kitas kalbas (Bulgarijoje ir Rusijoje - caras, Vokietijoje - kaizeris).