Vilhelmas Liebknechtas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vilhelmas Liebknechtas
Vilhelmas Liebknechtas

Vilhelmas Liebknechtas (vok. Wilhelm Liebknecht, 1826 m. kovo 29 d. Gysene – 1900 m. rugpjūčio 7 d. Šarlotenburge (Berlynas) – vokiečių darbininkų judėjimo ir Vokietijos politinis veikėjas.

[taisyti] Biografija

1832 m. mirus tėvams, glaudėsi pas gimines, 1842 m. baigė Gyseno gimnaziją, 18421847 m. studijavo filologiją, teologiją ir filosofiją Gyseno, Berlyno ir Marburgo universitetuose. Studijų metais įsitraukė į respublikonų ir utopinių socialistų judėjimus.

1948 m. vasario revoliucinių įvykių Paryžiuje, 1849 m. revoliucijos Vokietijoje dalyvis. 18501861 m. gyveno emigracijoje Prancūzijoje, 18611862 m. Anglijoje, vėliau grįžo į Vokietiją.

1864 m. kartu su Žanu Baptistu fon Šveiceriu leido „Socialdemokratą“, 1867 su A.Bebeliu įkūrė Saksų liaudies partiją, atstovavo ją Šiaurės Vokietijos reichstage. 1868 m. redagavo laikraštį „Demokratisches Wochenblatt“ (Vokietijos savaitraštis), vėliau „Volkstaat“ (Liaudies valdžia), nuo 1876 m. laikraštį „Vorwärts“ (Pirmyn), nuo 1891 m. – jo vyr. redaktorius.

1869 m. Eizenache Vokietijos socialdemokratų darbininkų partijos įkūrėjas ir vadovas. Nuo 1874 m. Vokietijos Reichstago socialdemokratų frakcijos vadovas. 1889 m. vienas iš II Internacionalo organizatorių, 1891 m. po Erfurto suvažiavimo – marksistinės Vokietijos socialdemokratų partijos programos autorius.

[taisyti] Nuorodos