Piotras Čaikovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

P. Čaikovskis
P. Čaikovskis

Piotras Čaikovskis (rus. Пётр Ильич Чайковский; 1840 m. gegužės 7 d. – 1893 m. lapkričio 6 d.) – rusų romantinės eros kompozitorius, vienas produktyviausių vokalinės ir instrumentinės muzikos kūrėjų. Muzikai būdingas rusiškas charakteris, tačiau jo muzika buvo labiau vakarietiška, nei kitų tuometinių Rusijos kompozitorių, nes Čaikovskis sėkmingai derino rusiškas liaudies melodijas ir tarptautinius elementus.

[taisyti] Biografija

Čaikovskis gimė Kamsko-Vorkinske, Rusijoje, ukrainiečių kalnakasybos inžinieriaus ir jo antrosios prancūzų kilmės žmonos šeimoje. Gabus muzikai, jis pradėjo pianino pamokas būdamas penkių metų. Vėliau studijavo Sankt Peterburgo Konservatorijoje nuo 1861 m. iki 1865 m. 1866 m. paskirtas teorijos ir harmonijos profesoriumi Maskvos Konservatorijoje, šias pareigas užėmė maždaug iki 1878 m.

[taisyti] Kūryba

Reikšmingiausi kūriniai – 6 simfonijos, 10 operų, saviti baleto kūriniai (1876 „Gulbių ežeras“, 1889 „Miegančioji gražuolė“, 1892 „Spragtukas“), taip pat simfoninės poemos, koncertai fortepijonui, smuikui, styginių orkestrui.

Vikiteka: Piotras Čaikovskis – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu