Rūkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rūkas virš Kaviškio ežero.
Rūkas virš Kaviškio ežero.
Rūkas kalnuotoje vietovėje
Rūkas kalnuotoje vietovėje

Rūkas – ore susidariusi gausi smulkių vandens lašų arba kristalų sankaupa, dėl kurios horintalus matomumas atmosferos priežemio sluoksnyje yra mažesnis nei 1 kilometras. Rūkas kaip ir debesys atsiranda, kai ore kondensuojasi vandens garai. Kai oro temperatūra aukštesnė kaip -20 laipsnių, rūkas paprastai būna vien iš vandens lašelių. Rūkas, susimaišęs su dūmais ir dujiniais atmosferos teršuliais, vadinamas smogu. Kuo rūko vandeningesnis (g/m³) ir kuo didesnės jo dalelės, tuo mažesnis matomumas.

[taisyti] Rūko tipai

  • Radiacinis rūkas susidaro ties sausuma, kai dėl Žemės spinuliavimo dažniausiai giedrą dieną ramią naktį oras atvėsta iki rasos taško temperatūros. Saulei patekėjus, toks rūkas greitai išsisklaido, bet žiemą gali išsilaikyti net keletą parų. Radiacinio rūko sluoksnis dažniausiai būna plonas, nuo kelių iki dešimties metrų.
  • Advekcinis rūkas kyla virš šalto paviršiaus užslinkusiame šiltame ore. Jis gali apimti šimtus tūkstančius kvadratinių kilometrų, neišsisklaido ir dieną. Kuo didesnis oro drėgnumas, kuo labiau skiriasi oro ir Žemės paviršiaus temperatūra, tuo intensyvesnis advekcinis rūkas. Advekcinio rūko storis nuo 100-600 metrų.

[taisyti] Šaltinis

"Lietuviškoji tarybinė enciklopedija" (1981)

Vikiteka: Rūkas – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu