Lazeris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lazeris – įrenginys, spinduliuojantis koherentišką šviesą. Paprastai lygiagrečiu srautu lazeris skleidžia monochromatišką (vieno bangos ilgio) šviesą.
Pavadinimas Lazeris kilęs iš angl. LASER – Light Amplification by Stimulated Emission of Radiation – Šviesos stiprinimas sužadinant spinduliavimą.
[taisyti] Optinė elektronika
- Pagrindinis straipsnis: Lazerinis diodas
Optinėje elektronikoje vieninteliai koherentiniai šviesos šaltiniai yra lazeriai. Šiuo metu labiausiai yra paplitę puslaidininkiai injekciniai lazeriai. Injekcinį lazerį sudaro šviesos diodas ir labai kokybiškas optinis rezonatorius, nuo kurio labai priklauso didelis šviesos intensyvumas, monochromatiškumas (vienspalviškumas), ir koherentiškumas, t.y. spinduliuojamos vienos krypties to paties dažnio, fazės ir poliarizacijos elektromagnetinės bangos. Rezonatoriaus funkcijas atlieka du puslaidininkio kristalo lygiagretūs poliruoti šonai, kurių plokštumos yra statmenos pn sandūros plokštumai. Kiti du šio kristalo šonai yra nuožulnūs, tarp jų rezonatorius nesusidaro ir generacija nevyksta.
[taisyti] Nuorodos
- VU Lazerinių tyrimų centras
- „Šviesos technologijos“
- „Kosminio kelto lazeris matuos vėjo greitį atmosferoje“
- Paplitusių lazerių bangų ilgiai (ru)