Balių šokiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šokį – valsą, lambadą ar techno – kiekvienas gali pasirinkti pagal savoskonį, tačiau draugijoje paprastai laikomasi tam tikrų elgesio taisyklių: kam su kuo leistina šokti, kokie judesiai tinka, o kokie nepadorūs. Nors šiandien tos taisyklės jau nėra labai griežtos, bet ir visai jų nepaisyti nedera.
POBŪVIŲ SU ŠOKIAIS ORGANIZAVIMAS
Pobūvį su šokiais galima rengti garbingo jubiliejaus, mokyklos baigimo, vestuvių sukakties ir panašiomis progomis. Jei yra galimybių, patartina nusamdyti pobūvio koordinatorių, kuris padėtų surengti šokių vakarą (ypač jei jis vyks ne namuose): jis išsiuntinės kvietimus, pasamdys muzikantus, pasirūpins, kad šokių aikštelės grindys būtų išvaškuotos ir kad būtų kur palikti automobilius, padės susodinti svečius. Nepatartina šokiams skirti du kambarius, nes svečiams bus sunku bendrauti. Dienos ir vakaro šokiai šiek tiek skiriasi. Į DIENOS metu rengiamą pobūvį su šokiais (dažniausiai apie 18 vai.) svečiai neturėtų vėluoti daugiau kaip pusvalandį, nes pietūs patiekiami maždaug po valandos nuo pobūvio pradžios. Ant stalų turi būti kortelės su svečių vardais. Paprastai šokti pradedama suvalgius pirmąjį patiekalą. Antrasis patiekalas atnešamas po ilgoko laiko tarpo, vėliau patiekiama kava ir stipresni gėrimai. Galima įrengti bufetą – toje pačioje arba kitoje patalpoje. Baras veikia tol, kol groja orkestras, ir tol, kol šeimininkai vaišina svečius gėrimais. VAKARO šokiai prasideda tarp dvidešimt pirmos ir dvidešimt trečios valandos. Svečiai jau būna pavalgę kitur, todėl maistas patiekiamas po vidurnakčio. Svečiai gali vėluoti valandą ir išvykti po paskutinio valso, nebent šeimininkė paprašytų pasilikti ilgiau. Šokti pradedama iš karto. Šokių salės pakraštyje arba gretimoje patalpoje įrengiamas baras. Svečiai nesodinami prie stalų, tačiau salėje, terasoje ar kitur turėtų būti pakankamai kėdžių, sustatytų mažomis grupelėmis. Maistas padedamas ant bufetų ar nedidelių staliukų, svečiai vaišinasi patys. Vakarinis pobūvis su šokiais iš esmės yra vienintelis atvejis, kai moteriai būtinas palydovas – kad su ja šoktų ir apskritai palaikytų kompaniją. Vyrui leidimo atsivesti moterį nereikia, tačiau privalu paskambinti šeimininkams ir pasiteirauti, ar galima į vakaro šokius atsivesti bičiulį. Šokių pokylyje turėtų skambėti gera muzika. Nepatartina samdyti orkestro nežinant jo lygio ir repertuaro. Šokių vakarui, kuriame dalyvauja per šimtą žmonių, reikia mažiausiai šešių muzikantų. Muzikos tempą ir garsumą turėtų lemti svečių amžius. Jeigu vakare dalyvauja įvairaus amžiaus svečiai, iš pradžių grojamos senesnės ir ramesnės melodijos, vėliau – trankesnės. Su orkestro vadovu reikia aptarti ne tik muziką, bet ir muzikantų aprangą, pertraukų laiką ir kt. Jei numatomos kalbos, muzikantų paprašoma atkreipti svečių dėmesį būgnų tratėjimu. Tokiu pat būdu galima pranešti svečiams, kad kviečiama prie stalo. Jei orkestras griežia svečiams valgant, muzika turi būti tyli. Paprastai šokiai trunka apie keturias valandas. Kiek būti, sprendžia svečiai. Vakarą galima baigti atsisveikinimo maršu. Ar reikia atsisveikinti su šeimininkais, priklauso nuo aplinkybių ir intuicijos. To nebūtina daryti visiems šimtui penkiasdešimčiai svečių, bet jei su vienu iš šeimininkų sėdėjote prie to paties stalo, atsisveikinti derėtų. Jei šeimininkai tuo metu šoka, atsisveikinti nereikia, o jei sėdi prie stalo, mandagu priėjus padėkoti ir palinkėti labos nakties. Net ir atsisveikinus, po pobūvio šeimininkams būtina nusiųsti padėkos laišką. Paprastai partneris į namus lydi tą moterį, su kuria šoka paskutinį šokį. Gavęs sutikimą jis turi pasirūpinti moters paltu, padėti jai apsivilkti ir palydėti iki jos namų durų.
ŠOKIŲ EIGA
Prasidedant dieniniam pobūviui vestibiulyje arba svetainėje svečius pasitinka šeimininkai arba oficialus asmuo, šeimos nariai. Kai visi svečiai susirenka, orkestras sugroja maršą arba kitą melodiją, o šeimininkė su garbės svečiu ar kitu vyru (jis eina jai iš dešinės) veda svečius prie stalų. Paskutinis eina šeimininkas. Po pirmojo patiekalo šokius pradeda šeimininkas. Jis pakviečia šokti vyriausią ir labiausiai gerbiamą moterį. Jei pobūvyje dalyvauja jo suaugę sūnūs, jie privalo pakviesti neišvestas šokti moteris (jie turėtų bent po vieną kartą pašokdinti visas šokančias moteris). Savo ruožtu svečiai vyrai bent po kartą turi pašokti su šeimininke ir jos dukterimis. Vyrui pirmiausia derėtų pakviesti šokti moterį, sėdinčią jam iš dešinės, paskui – sėdinčią iš kairės. Jei sėdima prie atskirų stalų, pirmiausia reikia pašokti su visomis savo stalo moterimis, o tik po to galima kviesti nuo kito. Atlikęs šią pareigą vyras gali šokti su ta moterimi, su kuria atėjo, su šeimininke, garbės viešnia ir kt. Jei garbės viešnia yra debiutante, ją pirmojo šokio kviečia tėvas. Svečiai gali laisvai vaikščioti, šnekėtis su draugais prisėsdami prie jų stalų. Vyras turėtų skirti dėmesio visoms, bet ir nepalikti vienos moters, su kuria atėjo į pobūvį. Su ja jis šoka paskutinį šokį. Vyras, visą vakarą šokantis su viena moterimi, laikomas nemandagiu. Šokio viduryje vyrai kartais pasikeičia partnerėmis. Čia nėra nieko bloga, bet taip dera elgtis tik geriems draugams, antraip kuri nors moteris gali įsižeisti. Kvietimas šokti gali būti formuluojamas įvairiai: „Ar galima jus pakviesti šokti?“ arba „Ar leisite?“. Draugai ir pažįstami gali sakyti: „Pašoksim?“ arba „Gal nori šokti?". Save gerbianti moteris niekada neatsilieps tik į mostą, mirktelėjimą ar kokį kitą iš tolo parodytą ženklą. Partnerę reikia rinktis nepastebimai, neapžiūrinėjant nuo galvos iki kojų kiekvienos moters. Vyras prie moters prieina pasitempęs, užsisagstęs visas švarko sagas, prašydamas pašokti linkteli. Turbūt nereikia nė sakyti, kad šokti nekviečiama su cigarete dantyse arba laikant rankas kelnių kišenėse. Moteris parodo sutinkanti draugišku žvilgsniu ir galvos linktelėjimu. Atsistoja ramiai, oriai. Jeigu tą šokį kam nors jau yra pažadėjusi, maloniai paaiškina: „Dėkoju, bet šis šokis jau pažadėtas". Kaip kompensaciją galima pažadėti kitą šokį. Jei moteris nešoka, ji gali pasiūlyti vyrui prisėsti šalia ir pasišnekėti. Gavęs neigiamą atsakymą vyras nusilenkia ir pasitraukia. Jis gali tą pačią moterį pakviesti antrą kartą, bet šiai vėl atsisakius turi suprasti, kad daugiau kviesti nedera. Kita vertus, du kartus atsisakyti šokti be svarbios priežasties taip pat nereikėtų. Be priežasties atsisakius šokti su vienu svečiu, nemandagu tą patį šokį šokti su kitu. Viešame vakare (restorane, kavinėje) su nepažįstamu žmogumi galima atsisakyti šokti net nepaaiškinus priežasties, nors mandagiau paaiškinti, be to, net ir atsakiusi kam nors neigiamai moteris gali šokti su savo palydovu. Jeigu moteris klaidingai pamano, kad kviečiate ją, o ne kaimynę, ir atsistoja, reikia pašokti su ja. Kviečiant šokti moterį jos palydovo (tėvo, brolio, draugo, pažįstamo) akivaizdoje pirma reikia nusilenkti palydovui ir paprašyti: „Leiskite pakviesti jūsų draugę“ arba tiesiog „Ar galima?“. Nė vienas mandagus žmogus, kad ir pavydžiausias vyras, neturėtų prieštarauti. Pagaliau, eiti ar neiti šokti, nusprendžia pati moteris. Jeigu ji savo partnerį buvo įspėjusi, kad nenori šokti, šis turi teisę pasakyti: „Mano draugė šį šokį norėtų praleisti". Panašaus atsakymo negavęs kviečiantysis kreipiasi į moterį. Jeigu ji nenori palikti savo partnerio, dėkoja už kvietimą ir atsisako. Sutikusi šokti su kitu nueidama linkteli savo palydovui. Anksčiau itin galantiškas šokėjas lenkdavosi šešis kartus: pirmą – atsiklausdamas damos palydovo, antrą – prašydamas jos sutikimo, trečią – prieš vesdamas damą į šokio vietą, ketvirtą – pasibaigus šokiui, penktą – palydėjęs damą į jos vietą, šeštą – vyrui, leidusiam pašokti su savo dama. Ši ceremonija ilgainiui sutrumpėjo iki kelių nusilenkimų, o konservatyvioji forma dera tik ten, kur ji pageidaujama.. Jei dėl kokios nors priežasties jis negali šokti (pavyzdžiui, to šokio nemoka), tada prašo pakvietusiąją sėstis šalia arba pakviečia prie savo staliuko. Nešokantis vyras leidžia tai suprasti savo stalo kaimynėms. Savaime aišku, kad vėliau nedera apsigalvoti ir pradėti šokti. Pakeliui į šokių aikštelę vyras praleidžia moterį į priekį arba, jei yra vietos, pasiūlo parankę ir eina šalia iš kairės. Aikštelėje vyras dar kartą nusilenkia, moteris atsakydama linkteli. Šokiui vadovauja partneris. Šokėjų laikysena turi būti korektiška. Negalima dėti rankos ant nuogos nugaros, todėl, jei suknelė gilia iškirpte, vyras ranką laiko ant partnerės šono. Vyras turi stebėti, kad ranka neužkabintų ar nesuglamžytų suknelės. Nemalonu ir prakaituotos rankos. Šokti galima tylint, bet mandagiau truputį pasišnekėti ir tuo parodyti dėmesį partneriui. Anksčiau pokalbį pradėti galėdavo tik vyras, dabar tai nebesvarbu. Nereikia pritarti šokio melodijai niūniavimu ar švilpavimu – taip galima elgtis tik namuose. Susidūrus su kita pora, vyras atsiprašo, net jei kalta jo partnerė. Šokio metu pamatę pažįstamą linktelėkite jam, bet pokalbio nepradėkite. Per trumpą pertraukėlę dėmesys skiriamas tik partnerei, o ne kitiems šokantiesiems. Jei šokiui pasibaigus abu partneriai dar nori šokti, jie ploja abu, nors anksčiau tai būdavo leidžiama tik vyrui. Viešose vietose pakviestai šokti moteriai prisistatyti nepriimta, nebent po trečio ar ketvirto šokio. Moteriai šiuo atveju nebūtina sakyti savo pavardės. Jei partnerė pakviečia jus prie savo staliuko, turite prisistatyti jos draugams, o ji – pristatyti savo draugus jums. Pasibaigus šokiui vyras palydi partnerę į vietą – moteris labai nustebtų, jeigu partneris paliktų ją šokių aikštelėje. Jei yra galimybė, vyras pasiūlo partnerei ranką arba eidamas prilaiko ją už alkūnės. Priimta po šokio bučiuoti partnerei ranką. Šokant pradėtą pokalbį vyras gali baigti stovėdamas greta partnerės. Jei šalia yra laisva kėdė, moteris gali pasiūlyti vyrui atsisėsti. Jeigu sėsti nesiūloma ir pokalbis nutrūksta, reikia nusilenkti ir pasitraukti. Moteriai dera nuoširdžiai linktelėti. Šokių vakarui didelis stalas nedengiamas. Kartais vidurnaktį pasiūloma kavos ir sumuštinių.
ŠOKIUI KVIEČIA DAMOS
Anksčiau etiketas smarkiai ribojo moters, norinčios pakviesti šokti vyriškį, pasirinkimą. šokti ji galėjo kviesti tik pažystamus vyrus, draugus ar giminaičius. be abejo, ji galėjo bandyti kviesti ir nepažystamus vyriškius, tačiau tai būtų pakenkę jos reputacijai. dabar moteris vyriškio, su kuriuo norėtų pašokti, tiesiog papraščiausiai paklausia „gal pašokime?“. drauge pravers tarti keletą malonių žodžių vyriškio partneriai. Dabar jaunos savarankiškos moterys dažnai mano, kad nėra reikalo klausti jų draugo ar net vyro leidimo, – jos pačios sprendžia, kada ir su kuo šokti. Per šokius kartais paskelbiama: „Kviečia merginos". Tada moteris pirmiausia kviečia savo partnerį, taip pat gali pakviesti svečią, su kuriuo jau šoko, arba gerą pažįstamą. Vyras privalo kvietimą priimti
NEPAGEIDAUJANTIEJI ŠOKTI
Statistikos duomenimis, moterys paprastai mieliau šoka nei vyrai, todėl rengėjai į svečių sąrašą turėtų įtraukti šiek tiek daugiau vyriškių. nė viena moteris nenori sėdėti už stalo, kai kitos linksminasi. paprastai mandagūs džentelmenai pirmąjį šokį šoka drauge su atėjusia moterimi arba stalo kaimyne, o vėliau šokti pakviečia šeimininkę.
Reikia žinoti kelis reikalingus dalykus apie šokį:
BŪTINA 1. Šokiui vadovauja partneris, 2. šokama užsegtu švarku, 3. tam, kurio draugą pakvietėte šokti, reikia tarti keletą malonių žodžių ar bent jau draugiškai linktelti galvą, 4. pasiūlyma pašokti atmesti kiek galima mandagiau ir taktiškiau.
NEGALIMA
1. neatsižvelgti į šokio partnerio šokimo įgudžius, 2. ignoruoti šokio partnerio pageidavimus, 3. nešokantį asmenį viešai paraginti pagaliau pardėti lankyti šokių pamokas/
Naudota literatūra :
1. Vanderbilt A. „Viskas apie etiketą“:Melsva, Vilnius, 2000. 2. Baronas fon Knigė „Etiketo pagrindai“: Jotema, Kaunas, 2006 3. Lydeka A. „Protokolo pagrindai“