Elėja
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Elėja latv. Elēja, vok. Elley – Latvijos miestelis Žiemgalos lygumoje, Jelgavos rajone prie Tilžės – Rygos plento, 27 km į pietus nuo Jelgavos ir 22 km į šiaurę nuo Joniškio. 2524 gyventojai, iš jų 160 lietuvių (2005 m. sausio 1 d.). Pagasto (apylinkės) centras. Elejos pagasto tarybos pirmininkas Imantas Striška.
[taisyti] Istorija
Elejos vardas žinomas nuo X a. Elejos dvaras įsteigtas XVI a., kai teritoriją valdė Kuržemės hercogo vietininkas Georgas fon Tifenhauzenas. 1633 m. netoliese pastatyta Sesavos liuteronų bažnyčia. 1716-1753 m. dvarą valdė Berai, 1753-1920 m. Medemai. 1780-1800 m. didžiulio dvaro parko viduryje Elejos dvaro valdytojas Kristofas Johanas fon Medemas (Kristofs Johans fon Mēdems), pasikvietęs tuo laiku populiarius architektus Džakomą Kvarengį, Karlą Fridrichą Šinkelį ir Johaną Georgą Berlicą pasistatė puikius ampyro stiliaus dvaro rūmus. Iš dvaro iki šių dienų liko tik dvaro valdytojo namas ir klėtis bei parko mažoji architektūra – rotonda ir arbatos paviljonas. Rūmus Pirmojo pasaulinio karo metais sudegino rusų kariuomenė, iki šių dienų liko tik dvaro mūrų fragmentai. Per 1915 m. gaisrą sudegė ir kiti 17 dvaro pastatų.
1915 m. nutiestas geležinkelis Jelgava – Meitenė (Elejos geležinkelio stotis), 1916 m. užbaigtos geležinkelio linijos į Šiaulius ir Bauskę. 1933 m. pastatyta katilinė – pirmoji Baltijos šalyse. 1941 m. Latviją okupavus rusams iš Elejos ištremti 37 gyventojai, o 1949 m. dar 52, todėl pagastas buvo likviduotas. Tačiau 1950 m. Elejai suteiktos miestelio teisės, prie jo prihungta Lielplatuonė. 1990 m. Eleja vėl tapo pagastu.
Miestelyje yra vidurinė mokykla, pradžios mokykla, kultūros namai (Tautas nams), biblioteka.
[taisyti] Gamta
Elėjos apylinkėse teka Lielupės baseino upės Vircava, Audruvė, Elėja, Platuonės upės įntakas Sidabra. Apylinkių gelmės pasižymi terminiais vandenimis – 1500 m. gylyje vandens temperatūra siekia 65%.