Antanas Vienuolis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antanas Vienuolis (tikroji pavardė Žukauskas, 1882 m. balandžio 7 d. – 1957 m. rugpjūčio 17 d.) – lietuvių rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vienas iš stambiausių realistinės prozos meistrų.
[taisyti] Biografija
Antanas Vienuolis gimė 1882 m. balandžio 7 d. Užuožerių kaime, Anykščių rajone. Jo tėvai buvo valstiečiai. Tėvas – Julijonas Žukauskas, motina – Rozalija Baranauskaitė. A. Vienuolis šeimoje buvo vienintelis sūnus ir jauniausias vaikas. Jis turėjo penkias vyresnes seseris. Jo šeima gyveno pasiturinčiai, turėjo apie 25 ha žemės.
1894 m. persikėlė gyventi pas senelius į Užupečius. Ten jis lankė Anykščių miesto mokyklą. Mokykloje viskas buvo dėstoma tik rusų kalba. A.Vienuolis buvo pavyzdingas mokinys: gerai mokėsi, nekrėtė išdaigų, buvo tylus ir nuolaidus. Papildomai berniukas mokėsi lenkų, lotynų, rusų kalbas. 1895 m. tėvas jį išvežė į Latviją, Liepojos gimnaziją. Tuo metu Liepojos gimnazijoje mokėsi daug lietuvių, tarp jų ir anykštėnas Jonas Biliūnas. Jis parūpindavo gimnazijos moksleiviams lietuviškų knygų. Ypač mėgo Antono Čechovo kūrybą. Priklausė slaptam jaunųjų moksleivių savišvietos būreliui, kurį suorganizavo ir jam vadovavo J. Biliūnas.
1900 m. išvažiavo į Maskvą. Ten provizorius P. Raudonikis surado jam vietą Keizerio vaistinėje. Maskvos universitete norėjo įgyti provizoriaus (vaistinės vedėjo) specialybę, tuo galutinai susiedamas savo tolesnį gyvenimą su farmacininko profesija. Brandos egzaminams rengėsi pas Bagdoną, kuris vėliau buvo areštuotas dėl revoliucinės veiklos. Bijodamas, kad jį gali suimti dėl ryšių su Bagdonu, spruko į Kaukazą, Železnovodską. Ten jį pasiekė liūdna žinia iš Lietuvos, kad mirė jo mylimas senelis Jonas Baranauskas.
Gyvendamas Kaukaze Vienuolis nepaprastai žavėjosi jo gamta, žmonėmis. Kaukazo gamtos įkvėptas jis parašė nemažai kūrinių. Kai Lietuvoje buvo grąžintas lietuviškas raštas, Vienuolio kūriniai buvo spausdinami laikraščiuose.
Vėliau rašytojas persikėlė į Gruziją, Tbilisį. Už dalyvavimą revoliuciniuose judėjimuose 1905 m. sausio 21 d. buvo suimtas. Tbilisio Metecho tvirtovėje išsėdėjo apie pusantro mėnesio. Paleistas iš kalėjimo, išvyko į Vladikaukazą. Ten dirbo vaistinėje, kurioje susitiko daug lietuvių ir susipažino su savo pirmąja meile, farmacininke Marija Ševandrina. Tačiau ši meilė buvo nelaiminga.
1906 m. pirmą kartą po išvykimo iš Lietuvos grįžo į Anykščius. Anykščiuose rašytojas parašė apsakymą „Grįžo“, kuriame išliejo savo nelaimingos meilės skausmą. 1907 m. išvyko į Maskvą. Ten jis susirgo šiltųjų kraštų liga – drugiu, kurią buvo „pasigavęs“ Kaukaze. Dirbo Fareino vaistinėje, kuri tuo metu buvo didžiausia Europoje.
1909 m. parašė garsiąją apysaką „Paskenduolė“. Tų pačių metų vasarą vėl grįžo į Lietuvą. Čia sutiko antrąją savo meilę, medicinos seserį Bronę Valentinavičiūtę. Ši meilė buvo taip pat nesėkminga. Pirmos ir antros nelaimingų meilių nuoskaudas išliejo novelėse „Pirmutinė meilė“ ir „Paskutinė meilė“.
Dar kartą nuvykęs į Maskvą, pamilo vaistinės kasininkę Sofiją Jackūnaitę. Nieko ilgai nelaukęs 1913 m. ją vedė. 1914 m. gegužės 5 d. Vienuoliui gimė sūnus – Stanislovas. Tais metais, kilus Pirmajam pasauliniam karui, Maskvoje dirbo nukentėjusių nuo karo lietuvių šelpimo draugijoje.
Trumpam sugrįžęs į Lietuvą, rašytojas pamilo Mortą Avižonytę. Tačiau jie greitai išsiskyrė. Vienuolis, vėl įkvėptas nelaimingos meilės, parašė apsakymą „Užžėlusiu taku“.
1918 m. rašytojas visam laikui sugrįžo gyventi į Lietuvą. Dirbo „Lietuvos“ korespondentu, kurį laiką redagavo žurnalą „Veja“, rašė korespondencijas. Po kelių metų į Lietuvą parsivežė ir savo šeimą. Iš pradžių apsigyveno Kaune, o 1922 m. visam laikui persikėlė gyventi į gimtuosius Anykščius. Čia Vienuolis atidarė savo vaistinę.
1923 m. susipažino su medicinos sesele Leokadija Ermušaite. 1924 m. sausio 23 d. jie susituokė ir susilaukė dukters Laimutės.
1924 m. balandžio 6 d. mirė motina. Tais pačiais metais įkūrė Antano Baranausko memorialinį muziejų ir parvežė Jono Biliūno palaikus iš Lenkijos į Anykščius.
1929 m. buvo išsiųstas į Vakarų Europą „pasitobulinti“. Buvo sugalvojęs stoti į Leipcigo universitetą, bet jo diplomo nepripažino. Italijoje parašė romaną „Viešnia iš šiaurės“. Šis romanas sulaukė daug neigiamos kritikos, nors pats rašytojas jį labai vertino. Kūrybinį įkvėpimą sugrąžino Klaipėdos teatro repertuaro direktorius Juras Šaltenis, kuris buvo sumanęs dramatizuoti Vienuolio žymiausius kūrinius. Vienuolis pradėjo rašyti pjeses.
Po II Pasaulinio karo mokytojavo Anykščių gimnazijoje. Okupacijos metais Vienuolis skaudžiai nukentėjo: buvo nacionalizuota jo vaistinė, sūnus ištremtas į Sibirą. Pats rašytojas buvo priverstas atiduoti valstybei literatūrinę duoklę. Pagal marksistinę ideologiją parašė apysaką „Išdukterė“ ir romaną „Puodžiūnkiemis“. Vienuoliui buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos liaudies rašytojo vardas.
1957 m. atšventė savo 75-erių metų jubiliejų. Tą dieną, rugpjūčio 17-ąją, jis dar jautėsi puikiai, bet staiga mirė. Mirties priežastis – pakartotinė širdies arterijų ūminė trombozė. Palaidotas savo namų kiemelyje, netoli A. Baranausko beržų.
[taisyti] Kūryba
A. Vienuolis – puikių legendų, romanų, apysakų, apsakymų, atsiminimų ir dramų autorius. Rašytojas savo kūryboje pasiekė didelio meistriškumo, vaizdavimo ir stiliaus raiškumo.
1920 m. „Švyturys“ išleido A.Vienuolio Raštų I tomą, 1922 m. – Raštų II tomą, 1937 m. išleistas Raštų III tomas.
A.Vienuolio kūriniai:
- „Amžinasis smuikininkas“
- „Užkeiktieji vienuoliai“
- „Platelių ežero paslaptis“
- „Gražuolės Lalos kalnas“
- „Kruvinojo keršto uola“
- „Samgori dykuma“
- „Krymo įspūdžiai“
- „Mieganti Ararato mergelė“
- „Anykščių padavimai“
- „Medvėgalio pilis“
- „Naglio kalno lobiai“
- „Šventavartė“
- „Grįžo“
- „Aleliuja“
- „Kūčių naktį“
- „Paskutinė vietelė“
- „Užžėlusiu taku“
- „Paskenduolė“
- „Didysis karas“
- „Pati“
- „Samdinė Elena“
- „Mano krikštatėvio kumeliukas“
- „Pavainikė“
- „Arkliavagio duktė“
- „Gediminaitė ir mužikas“
- „Susitikimai Kaukaze“
- „Iš mano atsiminimų“
- „Inteligentų palata“
- „Vėžys“
- „Mirtinai sužeistas“
- „Karžygys“
- „Prieš dieną“
- „Kryžkelės“
- „1831 metai“
- „Nemigo naktys“
- „Viešnia iš šiaurės“
- „Ministeris“
- „Dauboje“
- „Išdukterė“
- „Puodžiūnkiemis“