Lietuviai prie Laptevų jūros
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
![]() |
|
Autorius(ė) | Dalia Grinkevičiūtė |
Žanras | atsiminimų knyga |
Knyga | |
Išl. metai | 2006 m. |
Leidykla | Žaltvykslė |
Puslapių sk. | 151 |
ISBN | 9986-06-149-0 |
Lietuviai prie Laptevų jūros – tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knyga, kurioje aprašomi tremtyje gyvenę lietuviai ir jų gyvenimo sąlygos.
Knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros“ yra išspausdinti du atsiminimų variantai: pirmasis, atrastas tik 1991 m., o antrasis žinomas dar iš Sąjudžio laikų.
[taisyti] Turinys
DĖMESIO: Žemiau atskleidžiamos kūrinio detalės
Knygoje pasakojama kaip lietuviai buvo išvežti iš Lietuvos, kaip jie keliavo į savo tremties vietą. Daugelis jų manė, kad yra vežami į Ameriką, vienas lietuvis išvyko netgi savo noru.
Tačiau realybė pasirodė besanti kitokia, visi tremtiniai atsidūrė Trofimovsko saloje, esančioje už poliarinio rato. Vos atvykę jie turėjo pasistatyti barakus, kad žiemą turėtų kur gyventi. Barakai buvo pastatyti paskubomis, tad žiemą juose visada būdavo šalta, prisnigdavo, todėl dauguma tremtinių mirė, dar daugiau susirgo. Sveikieji turėjo dirbti, o už darbą gaudavo tik trupinius. Vėliau atėjus pavasariui išlikę gyvi lietuviai buvo išvežti į Bobrovską, darynėti sužvejotų žuvų. Bobrovske, vienas tremtinių vadų dėl to jog padėjo išgyventi lietuviams, yra priverstas bėgti. Ties šia vieta pirmasis rankraštis nutrūksta.
Antrajame pasakojama kaip D. Grinkevičiūtė su motina pabėga į Lietuvą. Gimtinėje jos priverstos slapstytis pas draugus ir gimines, netrukus P. Grinkevičienė miršta ir duktė ją palaidoja savo namo rūsyje. Netrukus autorę sugauna ir vėl ištremia, bet mirus Stalinui, jei leidžia vykti į Omską mokytis. Nuvykusi ji puikiai išlaiko egzaminus. Ties tuo Atsiminimai ir baigiaisi.