Valgomasis česnakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Allium sativum
Valgomasis česnakas (Allium sativum)
Valgomasis česnakas (Allium sativum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Česnakiniai
( Alliaceae)
Gentis: Česnakas
( Allium)
Rūšis: Valgomasis česnakas
( Allium sativum)

Valgomasis česnakas – (lot. Allium sativum, angl. garlic, vok. Knoblauch ) – česnakinių (Alliaceae) šeimos česnakų (Allium) genties augalas.

Daugiametis žolinis augalas. Stiebas tiesus, 30-60 cm aukščio. Lapai plokšti, linijiški. Žydi smulkiais žiedais, susitelkusiais skėčiais.

Turinys

[taisyti] Sudėtis

Turi angliavandenių, azotinių medžiagų, daug baltymų, eterinių aliejų, susidedančių iš polisulfidinių junginių, fitoncidų, sudarytų iš lakiųjų medžiagų, fitosferino, glikozido alijino, metalo druskų, mikro-ir makroelementų, riebalų, vitaminų B, C.

[taisyti] Panaudojimas

Česnakas vartojamas veterinarijoje ir sodininkystėje. Džiovintų laiškų ir svogūnėlių lukštų antpilu (100 gr 10 l vandens) purškiamos obelys, slyvos, rožės nuo amarų ir voratinklinių erkių. Iš česnako išskirta nenuodinga medžiaga, kurios labai maža koncentracija stimuliuoja augalų pumpuravimąsi.

[taisyti] Mityba

Maistinės savybės plačiai žinomos. Aštrus česnako skonis ir kvapas, kurį sukelia eterinis aliejus, lemia česnako vartojimą. Jis suteikia maistui aštrų, pikantišką ir savitą kvapą. Kad šios savybės išliktų, smulkintas česnakas į patiekalus dedamas baigiant virti.

Svogūnėliai vartojami kaip prieskonis, rauginamiems produktams bei marinatams, konservams ir dešroms. Kulinarijoje smulkintas česnakas dedamas į daugelį mėsos bei daržovių patiekalų, į šaltieną, žuvį ir kai kuriuos padažus.

[taisyti] Vaistinės augalo savybės

Pirmas rastas rašytinis šaltinis apie česnaką – Dioskorido raštai. Jau senovėje juo gydydavo daug įvairių ligų. Avicena siūlė česnaką valgyti „nuo visokių ligų“.

Vaistinė žaliava – svogūnai ir lapai. Eteriniai aliejai turi baktericidinių savybių ir suteikia česnakui aštrų kvapą. Fitoncidai pasižymi priešmikrobinėmis, priešgrybelinėmis, priešparazitinėms savybėms, turi antitoksinių ir regeneracinių savybių. Iš česnako išskirtas antibiotikas alicinas naikina bakterijas. Alicinas česnake susidaro iš alijino, blogai vandenyje tirpstančio aliejinio skysčio, turinčio specifinį kvapą. Fitoncidai užmuša streptokokus, stafilokokus, šiltinės bakterijas, choleros vibrioną, tuberkuliozės mikrobus.

Vartojamos česnakų kapsulės, tabletės, tinktūros, košelės, sultys, ištraukos, inhaliacijos, klizmos.

Sustiprina sekrecinį ir motorinį skrandžio ir žarnyno aktyvumą, vartojama virškinimui gerinti. Gerina apetitą, didina virškinimo fermentų ir tulžies išsiskyrimą (įeina į tulžį varančio preparato alocholio sudėtį). Mažina skausmus, raminančiai veikia žarnyną, slopina jame vykstančius pūvimo ir rūgimo procesus.

Išplečia periferines vainikines kraujagysles, stiprina širdies susitraukimus, lėtina širdies ritmą.

Skatina šlapimo išsiskyrimą, stimuliuoja lytinių liaukų veiklą, lytinę funkciją.

Česnakų trauktine gydoma inkstų, šlapimo pūslės akmeligė, reumatas, podagra.

Česnakas gydo ir didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, net tokioms kaip vidurių šiltinė, dizenterija, cholera. Dažnai vartojamas nuo kvėpavimo organų, odos, žarnyno ir kitų infekcinių ligų. Padeda sergant kolitu, bronchitu. Šiais atvejais reikia suvalgyti 2-3 česnako skilteles per dieną. Česnakų aliejus Europoje ir Kuboje vartojamas nuo geltos.

Efektyvus sergant ateroskleroze ir hipertonija. Jis veikia kaip galvos svaigimą ir skausmą, nemigą, protinės galios nusilpimą mažinantis vaistas. Tam reikia per dieną suvalgyti 2-3 nedideles česnako skilteles.

Sergant kokliušu, bronchine astma, esant peršalimui, plaučių uždegimui, bronchitui padeda inhaliacijos, o taip pat su sviestu ar taukais sumaišyta česnakų tyrelė, kuria įtrinama krūtinė. Toms pačioms ligoms tinka pakvėpuoti trinto česnako garais, tokiu būdu į nosį pakliuvę fitoncidai gydo taip pat gripą, anginą, ūmius kvėpavimo takų katarus, pūlinius procesus, vykstančius plaučiuose, pūlinius ausies ir akių gleivinės uždegimus, kolitus, dizenteriją. Kelias minutes kramtomas česnakas užmuša visas bakterijas, esančias burnos ertmėje, taip gydydamas burnos ertmės uždegimą.

Naudingas vėžinių susirgimų atvejais. Dar 1936 metais buvo pastebėta, kad gyvūnėlius maitinant šviežiais česnakais, stabdomas vėžio vystymasis. Vėliau japonų mokslininkai eksperimentavo su vėžio ląstelėmis, apdorotomis česnako ekstraktu. Gyvūnai, kuriems buvo suleista česnaku apdorotų ląstelių suspensijos, nesusirgo net po to, kai jiems įskiepydavo daug gyvybingų naviko ląstelių.

Svieste kepto česnako tyrelė arba piene virtas česnakas greitina pūlinių brendimą, minkština skausmingas nuospaudas.

Šviežio česnako tyrelė arba sultys gydo karpas, dedervines, egzemas ir kitas odos ligas. Tyrelė užtepama ant marlės ir uždedama ant pūlinės ar blogai gyjančios žaizdos, veikia kaip žaizdų gijimą stimuliuojanti priemonė. Įtrynus į galvos odą, stiprina plaukus.

Labai dažnai česnaku varomos spalinės. Tam į tiesiąją žarną reikia įdėti česnako tyrelės ar skiltelę arba daryti klizmą iš česnako nuoviro, kuris verdamas iš 5-8 stambių skiltelių.

Gydo bičių, nuodingų vabzdžių ir gyvačių įkandimus, naudingas helmintų gydyme.

Vikiteka: Valgomasis česnakas – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu
Kitomis kalbomis