Pasaulio ledo ritulio čempionatas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pasaulio vyrų ledo ritulio čempionatai – kasmetinės tarptautinės ledo ritulio varžybos, kurias nuo 1930 metų rengia Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF).
[taisyti] Istorija
1910-1932 metais IIHF organizavo tik Europos čempionatus, o 1920 metais ledo ritulys pirmą kartą įtrauktas į vasaros olimpinių žaidynių programą. 1930 metais Berlyne suorganizuotas pirmasis pasaulio čempionatas, kuris vėliau organizuotas kasmet. 1932 metais suorganizuotas paskutinis Europos čempionatas, vėliau iki 1991 metų Europos čempionas išaiškėdavo pasaulio čempionato metu pagal dalyvaujančių Europos komandų pasiekimus. 1940-1946 metais pasaulio čempionatai nebuvo organizuojami dėl antrojo pasaulinio karo.
Iki 1988 metų tais metais, kai vyksta žiemos olimpinės žaidynės, pasaulio čempionatas nebūdavo rengiamas, iki 1961 metų olimpinių žaidynių nugalėtojai būdavo paskelbiami pasaulio čempionais. Nuo 1989 metų pasaulio čempionatai rengiami kasmet.
Iki 1955 metų pasaulio čempionatuose dominavo Kanados rinktinė, tuo laikotarpiu negavusi medalių tik 3 kartus, 16 kartų iškovojusi aukso medalius ir 3 kartus sidabro. Vėliau iškilo Tarybų Sąjungos, Čekoslovakijos ir Švedijos komandos – 1954-1990 metais Tarybų Sąjungos rinktinė tapo čempionais 22 kartus, Čekoslovakijos rinktinė tuo laikotarpiu iškovojo 27 medalius, o Švedija – 20 kartų. Iširus Tarybų Sąjungai ir Čekoslovakijai iškilo Rusijos, Čekijos ir Slovakijos rinktinės, viena stipresnių komandų tapo Suomijos rinktinė.