Karbija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Karbija
Karbija

Karbija – iš šiaudų grįžčių, lazdyno ar spygliuočių medžių šaknelių pintas indas. Dažnai buvo su antvožu. Sienos per vidurį išgaubtos. Aukštis – nuo 40 iki 115 cm. Karbijose valstiečiai laikė grūdus, miltus.

Lietuvoje karbijos naudotos iki XX a. vidurio.