Užgavėnės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tradicinė žemaičių Užgavėnių kaukė, daryta 1946 m.
Tradicinė žemaičių Užgavėnių kaukė, daryta 1946 m.

Užgavėnėsžiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį. Kitą dieną po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe.

Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų – nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos.

Lietuvoje Užgavėnės švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Pagrindiniai šventės veiksmai – šventės veikėjų Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Svarbus šventės atributas – blynai.

Pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių 'gavėti' (silpti) bei 'gautis' (žemė gaunasi iš po žiemos miego).

Kitomis kalbomis