Konstitucinė teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Tai visuomeninis mokslas, nes tyrinėja reiškinius, egzistuojančius tarp įvairių visuomenės ir valstybės subjektų. KT-ės mokslas yra Teisės mokslo šaka. KT-ės mokslas – vienas iš pagrindinių Teisės mokslo šakų Lietuvoje. Pagrindžiamas įvairiais teisiniais ir politiniais argumentais. Jis turi tam tikrų politinių akcentų, ta prasme, kad tyrinėjimo problema politizuota, o KT-ės mokslas ją tyrinėja. Politinis santykis turi įvairių aspektų, tame tarpe ir teisinių. Mokslo paskirtis – numatyti praktinius procesus ir numatyti jų vystymosi kryptis. KT-ės mokslas – visuma žinių apie tautos suverenitetą, jo įtvirtinimą. Mokslo savarankiškumą nulemia objektas (santykių savarankiškumas, KT-ės šakos vienumas) ir subjekto kriterijai. KT – savarankiška T-ės mokslo šaka. Tai mokslas turintis tam tikrą politinį atspalvį. Mokslo dalyką sudaro tie visuomeniniai reiškiniai, kuriuos tyrinėja KT-ės mokslas. Mokslo paskirtis – iškelti problemas, aptarti tuos teisinius santykius, reguliuojamus KT-ės normų. KT-ės mokslas tyrinėja konstituciją: konstitucinio reguliavimo efektyvumas ir t.t. Dalyką sudaro atskirų KT-ės institutų analizė. KT-ės mokslo sistemai – būdingas vidinis organizuotumas, loginis nuoseklumas, tarpusavyje susijusių problemų išdėstymas ir pan. KT-ės mokslo sistemą sąlygoja dalykas. Sistemoje ypatingą reikšmę turi konstitucija, nes ji apsprendžia mokslo sistemą. Tai sudėtinga priklausomybė. Konstitucinio reguliavimo dalykas įtakoja mokslą.