Hanoverio berniukų choras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Hannoverio berniukų choras (vokiškai Knabenchor Hannover), įkurtas 1950 m. profesoriaus Heinz Hennig, toliau tęsė reikšmingą Hanoverio chorų tradiciją, kurios šaknys per XIX a. „Karališkojo Hannoverio dvaro ir pilies bažnyčios chorą” siekia vėlyvosios gotikos „Marktkirche” berniukų chorą.

Jis anksti peraugo regionines ribas ir išsivystė iki europinio lygio vokalinio skambesio vieneto. Tačiau ši tradicija matoma ir dabar jo darbe, uždavinių ir repertuarų įvairovėje, meniniame reiklume ir rimtose interpretacijose.

Laikui bėgant Hannoverio berniukų choras paruošė ir kompetetingai pateikė paskutininiųjų penkių šimtmečių vokiečių ir kitų šalių chorinę muziką, kurios centre visuomet yra pagrindiniai Heinrich Schütz ir Johann Sebastian Bach vokaliniai kūriniai. Savo kalionėse į daugelį Europos, Amerikos ir Azijos šalių, choras pateikė paruoštas muzikinių meno kurinių interpretacijas, visuomet rimtai atsižvelgdamas į publiką ir nedarydamas sau nuolaidų, siekiant patenkinti kitokius publikos lūkesčius.

Savaime suprantama, kad vadovas ir visi choro dalyviai didžiuojasi iškovotais pasiekimais, pripažinimu, pagarba ir apdovanojimais. Tačiau vadovų meniniai ir pegagoginiai tikslai yra intensyvaus muzikinio darbo lavinamasis poveikis jiems patikėtiems vaikams ir jaunimui.

To pasekoje choro darbe žymios visos pakopos: pradžioje nuo žaismingū įvadinių pagrindų pradinėje klasėje iki pagrindinio-koncertinio choro, o vėliau, per muzikos teorijos ir istorijos kursus mutantams, įsijungimas į vyrų chorą.