Liublino unija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

[taisyti]
Lietuvos istorija
Lietuvos priešistorė
Valstybės susidarymas
LDK
Lietuvos Statutai
Liublino unija
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublikos padalijimai
Rusijos imperija
Klaipėdos kraštas
Nepriklausomybės paskelbimas
Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918-1940 m.
Nacių okupacija Lietuvoje
Vilniaus kraštas
Lietuvos TSR (istorija)
Nepriklausomos Lietuvos istorija

Liublino unija1569 m. liepos 3 d. Liubline LDK ir Lenkijos sudaryta unija, kuria iš Lietuvos atimtos didelės teritorijos, sumažėjęs suverenitetas, sudaryta Abiejų Tautų Respublika. Unija numatė, kad LDK valdovu bus Lenkijos karalius, bus bendras seimas, kuriame LDK priklausė tik trečdalis vietų. LDK išliko atskiras valstybės titulas, teritorija, vykdomoji valdžia su iždu ir kariuomene.

[taisyti] Unijos priežastys

Nors nuo 1385 metų Lenkiją ir LDK valdė Jogailaičiai ir lenkų bajorai stengėsi panaikinti Lietuvos suverenitetą, valdovai laviruojant tarp valstybių, LDK ponų tarybai bei seimui sėkmingai pavyko atlaikyti spaudimą. XIV a. karuose prarastas ketvirtadalis teritorijos, ir susilpnėjusiai valstybei teko rinktis tarp pasidavimo Rusijai ar unijos su Lenkija sudarymo.

Livonijos karo 1562 m. rugsėjį Lietuvos bajorai, išvarginti nepritekliaus Vitebske parengė peticiją didžiajam kunigaikščiui, kuria reikalaujama unijos su Lenkija sudarymo.

Abiejų Tautų respublika 1569
Abiejų Tautų respublika 1569

[taisyti] Derybos

Jan Matejko. Liublino unija
Jan Matejko. Liublino unija

1563 metų lapkričio 1 dieną susirinkusiame Varšuvos seime prasidėjo pirmosios derybos su Lenkija. 1564 metų kovo 13 dieną priimtas ketinimų protokolas, pagal kurį numatytas Lenkijos primatas. LDK ponų taryba šio akto nepripažino.

Pagrindinės derybos dėl unijos prasidėjo 1569 sausį Liubline, kur atvyko visas LDK seimas, Lenkijos seimas ir senatas. LDK delegacijai vadovavo Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis. Lietuviai siekė lygiateisių valstybių sąjungos, o lenkai siekė prisijungti Lietuvą. Kilus pavojui, jog karalius Žygimantas Augustas vienšališkai lieps priimti lenkų projektą, kovo 1 dieną lietuvių delegacija išvyko iš Liublino.

Žygimantas Augustas neatlaikė lenkų spaudimo, kovo 24 dieną pasirašė lenkų siūlyta unijos akto variantą, ir dekretais prie Lenkijos prijungė beveik pusę LDK teritorijos – kovo 28 dieną Palenkę, bei Voluinės vaivadiją, birželį – Braclavo bei Kijevo vaivadijas. Prijungtų teritorijų bajorai priversti pasiekti Lenkijai ir atstovauti Lenkijos seime, o iš atsisakiusių paklusti atimtos žemės.

Visiškai panaikinti valstybės Žygimantas Augustas ir lenkų bajorai nesiryžo, todėl birželio 9 dieną pradėtas baigiamasis derybų etapas, kur LDK delegacijai vadovavo Jonas Chodkevičius. Nors lenkai buvo parengę visiško Lietuvos prijungimo projektą, lietuvių delegacijai pavyko išsiderėti palankesnes unijos sąlygas, apibrėžiančias valstybių konfederaciją.