Istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Istorija (gr. historia – tyrimas < histōr – liudininkas) – mokslas, tiriantis visuomenės raidą, žmonijos, tautų, valstybių, organizacijų praeitį. Apima ne tik įvykius, bet ir mokslą, meną, literatūrą. Istorija taip pat vadinama pati praeitis.

Turinys

[taisyti] Tradicinė istorijos periodizacija

[taisyti] Pagalbiniai istorijos mokslai

  • Šaltiniotyra – istorijos mokslo šaka, tirianti istorijos šaltinius.
  • Paleografija – istorijos mokslo šaka, tirianti senąjį raštą, jo raidą, rašto ženklų grafines formas.
  • Epigrafika – istorijos mokslo šaka, tirianti senuosius įrašus akmens plokštėse, metalo ir molio dirbiniuose.
  • Filigranistika – istorijos mokslo šaka, tirianti vandenženklius.
  • Diplomatika – istorijos mokslo šaka, tirianti aktų formą ir turinį.
  • Chronologija – istorijos mokslo šaka, nustatanti istorinių įvykių bei dokumentų datas.
  • Genealogija – istorijos mokslo šaka, tirianti giminių istoriją, giminystės ryšius, nustatanti gimimo, santuokos ir mirties datas.
  • Heraldika – istorijos mokslo šaka, tirianti herbus
  • Veksilologija – istorijos mokslo šaka, tirianti vėliavas.
  • Sfragistika – istorijos mokslo šaka, tirianti antspaudus.
  • Numizmatika – istorijos mokslo šaka, tirianti monetas, medalius, jų kalimo istoriją, pinigų apyvartą.
  • Faleristika – istorijos mokslo šaka, tirianti ordinus, medalius, pasižymėjimo ženklus.
  • Metrologija – istorijos šaka, tirianti matavimo vienetų sistemų raidą.
  • Istorinė geografija
  • Archyvistika – istorijos šaka, nagrinėjanti archyvų darbo teoriją, metodiką, istoriją.

[taisyti] Mokslai, kurie padeda tirti istoriją

[taisyti] Nuorodos