Steigiamasis Seimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos Steigiamasis Seimas – vasario 16-osios Nepriklausomybės akte numatyta institucija, kuri turėjo būti išrinkta demokratiniu būdu ir nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ ir santykius su kitomis valstybėmis.
Turinys |
[taisyti] Teisinis pagrindas
1917 m. rugsėjo 18-23 dienomis Vilniuje buvo sušaukta Lietuvių konferencija, kuri paskelbė: „kad Lietuva galėtų laisvai plėtotis, turi būti sukurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, demokratiškais principais sutvarkyta… Konstantuanta – Steigiamasis seimas turės nustatyti valstybės pamatus ir santykius su kitomis valstybėmis.“ Konferencija išrinko vykdomąjį organą – Lietuvos Tarybą, kuri 1918 m. vasario 16 d. priėmė aktą, kuriame nutarė, jog Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių Tautos Atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus Konferencijos nutarimu rugsėjo 18-23 d. 1917 m., skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos Valstybę.
Laikinoji valstybės valdžia 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės laikinų dėsnių 31 straipsniu pažymėjo, jog ji „nustato ir skelbia įstatymą Steigiamajam Seimui rinkti“ . 1919 m. spalio mėnesį priimtas Lietuvos Steigiamojo Seimo įstatymas.
[taisyti] Rinkimai
Steigiamasis Seimas buvo išrinktas tik 1920 m. balandžio 14-15 d., nors Nepriklausomybės akte buvo nurodyta, kad jis turi būti sušauktas kiek galima greičiau. Iš visuotiniuose, tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu pagal proporcinę sistemą išrinktų 112 narių 59 atstovavo krikščionių demokratų bloką, 28 valstiečių sąjungą ir socialistus liaudininkus, 12 socialdemokratus, 6 žydus, 3 lenkus, 1 vokiečius ir 3 nepartinius. 29 Seimo atstovai neturėjo 30 metų ir tik 8 buvo vyresni, nei 50 metų.
Pagal rinkimų įstatymą numatytas bendras mandatų skaičius buvo 229, bet rinkimuose negalėjo dalyvauti želigovskininkų kontroliuojama Rytų Lietuva su Vilniumi, kuriai buvo numatyta skirti 108 mandatai bei Klaipėdos kraštas (9 mandatai), tuo metu taip pat dar nepriklausęs Lietuvai. Teritorijoms, į kurias pretendavo Lietuva, bet kuriose rinkimai faktiškai įvykti negalėjo, buvo rezervuota 117 mandatų, t.y., penkiais mandatais daugiau, nei lietuvių valdžios kontroliuojamai teritorijai su laikinąja sostine. Iš viso Steigiamojo Seimo nariais buvo 150 atstovų. Dvidešimt devyniems jo nariams nebuvo sukakę trisdešimties metų. Tik aštuoni buvo vyresni kaip penkiasdešimties metų.
[taisyti] Seimo nariai
Nr. | Vardas, pavardė | Frakcija | Mandato galiojimas |
1 | Juozas Akmenskis | LKDP | |
2 | Tadas Aleliūnas | LKDP | nuo 1921 m. |
3 | Kazys Ambrozaitis | LKDP | |
4 | Jonas Andziulis | LKDP | |
5 | Mikas Bagdonas | LKDP | nuo 1921 m. |
6 | Stasys Balčas | LKDP | |
7 | Stasys Balčytis | LKDP | |
8 | Andrius Banionis | LKDP | |
9 | Viktoras Beržinskas | LKDP | |
10 | Vytautas Bičiūnas | LKDP | |
11 | Kipras Bielinis | LSDP | |
12 | Kazys Bieliūnas | LSLDP ir LVS | nuo 1921 m. |
13 | Jonas Bildušas | LSLDP ir LVS | |
14 | Kazimieras Bizauskas | LKDP | |
15 | Jonas Bliūdžius | LSLDP ir LVS | |
16 | Felicija Bortkevičienė | LSLDP ir LVS | nuo 1921 m. |
17 | Konstantas Bražėnas | LKDP | |
18 | Liūdas Brokas | LKDP | nuo 1921 m. |
19 | Oskaras Biuchleris | Vokiečių | nuo 1921 m. |
20 | Antanas Bulionis | LKDP | |
21 | Juozas Buzelis | LSLDP ir LVS | |
22 | Bronius Cirtautas | LSDP | |
23 | Valdemaras Vytautas Čarneckis | LKDP | |
24 | Vincas Čepinskis | LSDP | |
25 | Stasys Černiauskas | LKDP | nuo 1921 m. |
26 | Jurgis Daukšys | LSDP | |
27 | Kostas Daunora | LKDP | nuo 1921 m. |
28 | Jurgis Deksnys | LKDP | |
29 | Stasys Digrys | LSDP | |
30 | Povilas Dogelis | LKDP | |
31 | Eliziejus Draugelis | LKDP | |
32 | Magdalena Draugelytė-Galdikienė | LKDP | |
33 | Ozeras Finkelšteinas | Žydų | |
34 | Naftalis Fridmanas | Žydų | iki 1921 m. |
35 | Jonas Galvydis-Bykauskas | LKDP | |
36 | Kazys Gencevičius | LSLDP ir LVS | |
37 | Jonas Giniūnas | LKDP | |
38 | Vincas Grajauskas | LKDP | nuo 1921 m. |
39 | Adolfas Grajevskis | Lenkų | |
40 | Pranas Grėbliūnas | LKDP | nuo 1921 m. |
41 | Antanas Grigiškis | LSLDP ir LVS | |
42 | Kazys Grinius | LSLDP ir LVS | |
43 | Stasys Gruodis | LKDP | |
44 | Juozas Idzelis | LKDP | nuo 1921 m. |
45 | Petras Jočys | LKDP | |
46 | Kazimieras Jokantas | LKDP | |
47 | Vladas Jurgutis | LKDP | |
48 | Steponas Kairys | LSDP | |
49 | Andrius Kardišauskas | LKDP | nuo 1921 m. |
50 | Vincas Katilius | LKDP | |
51 | Julius Kaupas | LKDP | |
52 | Rudolfas Kinderis | Vokiečių | iki 1921 m. |
53 | Jonas Kriščiūnas | LSLDP ir LVS | |
54 | Pijus Kriščiūnas | LKDP | |
55 | Mykolas Jeronimas Krupavičius | LKDP | |
56 | Kazys Kupčiūnas | LSLDP ir LVS | |
57 | Povilas Kuzminskis | LSLDP ir LVS | |
58 | Samuelis Landau | Žydų | nuo 1921 m. |
59 | Vladas Lašas | LSLDP ir LVS | |
60 | Kazys Lekeckas | Nepriklausomas | Iki 1920 m. liepos mėn. |
61 | Peliksas Lesauskas | LKDP | nuo 1921 m. |
62 | Bronislovas Liaus | Lenkų | |
63 | Juozas Liekis | LSLDP ir LVS | nuo 1921 m. |
64 | Jonas Lingė | LKDP | nuo 1921 m. |
65 | Juozas Lukaševičius | LSLDP ir LVS | |
66 | Morta Lukošytė | LKDP | nuo 1921 m. |
67 | Pulgis Lumbis | LKDP | nuo 1921 m. |
68 | Veronika Mackevičaitė | LKDP | nuo 1921 m. |
69 | Jonas Makauskas | LSLDP ir LVS | |
70 | Jurgis Marčiulionis | LKDP | nuo 1921 m. |
71 | Mykolas Marma | LSLDP ir LVS | nuo 1921 m. |
72 | Jonas Masiulis | LSLDP ir LVS | |
73 | Antanas Matulaitis | LKDP | |
74 | Jonas Matulevičius | LSLDP ir LVS | |
75 | Vincas Meilus | LSLDP ir LVS | |
76 | Vincentas Mileška | LKDP | |
77 | Feliksas Mikšys | LKDP | |
78 | Antanas Milčius | LKDP | |
79 | Ona Muraškaitė-Račiukaitienė | LKDP | |
80 | Ladas Natkevičius | LSLDP ir LVS | |
81 | Jonas Pakalka | LSDP | |
82 | Gabrielė Petkevičaitė | LSLDP ir LVS | |
83 | Motiejus Petrauskas | LKDP | |
84 | Jeronimas Plečkaitis | LSDP | |
85 | Abraomas Popelis | Žydų | |
86 | Pranas Povilaitis | LKDP | nuo 1921 m. |
87 | Antanas Povylius | LSDP | nuo 1921 m. |
88 | Vladas Požela | LSDP | |
89 | Juozas Pronskus | LSLDP ir LVS | nuo |
90 | Antanas Purėnas | LSDP | iki 1921 m. |
91 | Juozas Purickis | LKDP | |
92 | Nachmanas Rachmilevičius | Žydų | |
93 | Vytautas Račkauskas | LSLDP ir LVS | |
94 | Petras Radzevičius | LKDP | |
95 | Pranas Radzevičius | LSLDP ir LVS | nuo 1921 m. |
96 | Kazys Ralys | LSLDP ir LVS | |
97 | Sikstas Riauka | LKDP | |
98 | Albinas Rimka | LSLDP ir LVS | |
99 | Simonas Rozenbaumas | Žydų | |
100 | Petras Ruseckas | LSLDP ir LVS | |
101 | Mikas Ružanskis | LKDP | |
102 | Kazys Sidabras | LSLDP ir LVS | |
103 | Antanas Simanauskas | LKDP | |
104 | Vladas Sirutavičius | LSDP | iki 1921 m. |
105 | Klemensas Skabeika | LSLDP ir LVS | nuo 1921 m. |
106 | Juozas Skyrius | LKDP | nuo 1921 m. |
107 | Mykolas Sleževičius | LSLDP ir LVS | |
108 | Antanas Snelevskis | Lenkų | |
109 | Maksas Soloveičikas | Žydų | |
110 | Emilija Spudaitė-Gvildienė | LKDP | |
111 | Povilas Spudas | LKDP | |
112 | Salomėja Stakauskaitė | LKDP | |
113 | Zigmas Starkus | LKDP | |
114 | Antanas Staugaitis | LKDP | |
115 | Jonas Staugaitis | LSLDP ir LVS | |
116 | Justinas Staugaitis | LKDP | |
117 | Jonas Steponavičius | LKDP | nuo 1921 m. |
118 | Aleksandras Stulginskis | LKDP | |
119 | Pranas Šalčius | LKDP | |
120 | Kazimieras Steponas Šaulys | LKDP | |
121 | Pranas Šaulys | LKDP | |
122 | Pranas Šemiotas | LSDP | nuo 1921 m. |
123 | Antanas Šilgalis | LKDP | |
124 | Kazys Škirpa | LSLDP ir LVS | nuo 1921 m. |
125 | Pranas Šmotelis | LSLDP ir LVS | nuo 1921 m. |
126 | Antanas Šmulkštys | LKDP | |
127 | Vincas Šmulkštys | LKDP | |
128 | Eduardas Šukevičius | LSDP | nuo 1921 m. |
129 | Antanas Tamošaitis | LSLDP ir LVS | |
130 | Stasys Tijūnaitis | LKDP | |
131 | Antanas Tumėnas | LKDP | |
132 | Matas Untulis | LSLDP ir LVS | |
133 | Jonas Vailokaitis | LKDP | |
134 | Juozas Vailokaitis | LKDP | |
135 | Klemensas Vaitekūnas | LKDP | |
136 | Jonas Valaitis | LKDP | nuo 1921 m. |
137 | Jonas Valickis | LKDP | |
138 | Jonas Valius | LKDP | nuo 1921 m. |
139 | Jonas Varnas | LKDP | |
140 | Kazimieras Venclauskis | LSDP | |
141 | Vaclovas Voidatas | LSLDP ir LVS | nuo1921 m. |
142 | Juozas Volodkevičius | LKDP | |
143 | Kazys Vosylius | LKDP | nuo 1921 m. |
144 | Kazys Zubauskas | Nepriklausomas | nuo 1921 m. |
145 | Juozas Žebrauskas | LKDP | |
146 | Antanas Žeromskis | LSLDP ir LVS | |
147 | Vincas Žindžius | LSLDP ir LVS | nuo 1921 m. |
148 | Jurgis Žitinevičius | LSLDP ir LVS | |
149 | Balys Žygelis | LSLDP ir LVS | nuo 1921 m. |
150 | Konstantas Žukas | LSLDP ir LVS |
[taisyti] Seimo veikla
Pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d. tuometinėje laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune, miesto teatro salėje. Pirmajam posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė, Seimo pirmininku išrinktas krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis paskelbtas Lietuvos prezidentu.
Pirmajame posėdyje Steigiamasis Seimas paskelbė esant atstatyta nepriklausomą Lietuvos demokratinę respubliką. Jau gegužės 21 d. pradėtas svarstyti naujos konstitucijos projektas. 1920 m. birželio 10 d. paskelbė antrąją laikinąją Konstituciją, kurioje pirmą kartą deklaruota parlamentinė santvarka. „Visiems Lietuvos piliečiams laiduojama asmens, buto ir korespondencijos neliečiamybės bei tikybos, sąžinės, spaudos, žodžio, streikų, susirinkimų ir draugijų laisvė. Mirties bausmė naikinama“.
1920 m. liepos 12 d. sudaryta taikos sutartis su Rusija. Lietuva daugumos pasaulio valstybių buvo pripažinta nepriklausoma de jure.
Atsistatydinus E. Galvanausko kabinetui, sudaryta K. Griniaus vyriausybė. 1920 m. rugpjūčio 6 d. Seimas ratifikavo taikos sutartį su Rusija, tačiau netrukus po to Sovietinė Rusija pradėjo karą su Lenkija, buvo užimtas Vilnius, o rugpjūčio 27 d. buvo bandyta išprovokuoti karą ir su Lietuva. Vydami bolševikus iš savo krašto, 1920 m. rugsėjo 22 – 23 d. naktį karo veiksmus prieš Lietuvą pradėjo lenkai, o vėliau ir latviai. LSDP padėjo sureguliuoti santykius partiniais kanalais.
Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario mėnesio Lietuvos Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs. Lenkijos legionams puolant Lietuvą, Seimo nariai gynė valstybę. Tuo metu veikė vadinamasis Mažasis seimas, kurį sudarė Pirmininkas ir šeši Steigiamojo Seimo nariai.
1922 m. vasario mėnesį valstiečiai atšaukė savo atstovus iš vyriausybės, buvo sudaryta nauja E. Galvanausko vyriausybė. 1922 m. kovo 31 d. V. Čepinskio iniciatyva buvo patvirtintas Lietuvos universiteto statutas.
1921 m. kovo 29 d. Seimas patvirtino naujus Lietuvos viešosios ir kriminalinės milicijų etatus, kurie įsigaliojo nuo gegužės 1 dienos. Ypač buvo padidintas kriminalinės milicijos etatinių vienetų skaičius.
1921 m. rugsėjo 23 d. Lietuva buvo priimta į Tautų Sąjungą. 1921 m. rugsėjo 30 d. Lietuva prisijungė prie tarptautinės Konvencijos dėl kovos prieš prekybą moterimis ir vaikais.
1922 m. Seimas priėmė Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo įstatymą. Pirmiausia buvo uždrausta pirkti ir parduoti didesnius žemės sklypus, nusavinti didesni, negu 25 ha miškai. 1922 m. vasario 15 d. priėmė žemės reformos įstatymą. Žemė racionaliai skirstyta ją dirbantiems ūkininkams. Žeme aprūpinti mažažemiai ir bežemiai. Dvarininkai, skeptiškai vertinę Lietuvos savarankiškumą, prarado įtaką. Pradėta sisteminti įstatymų leidyba.
1922 metų vasario 16 d. įsteigtas Vytauto Didžiojo universitetas. 1922 m. rugsėjo 9 d. priimtas valiutos įstatymas, 1922 m. spalio 1 d. įvesta Lietuvos valiuta – litas.
Steigiamasis Seimas dirbo 29 mėnesius, turėjo 257 plenarinius posėdžius ir 963 komisijų posėdžius, priėmė per 300 įstatymų. Svarbiausias darbas – 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta pirmoji nuolatinė Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri užbaigė iki tol buvusių laikinųjų konstitucijų ciklą:
- I Laikinoji konstitucija (1918 m. lapkričio 2 d.)
- II Laikinoji konstitucija (1919 m. balandžio 4 d.)
- III Laikinoji konstitucija (1920 m. birželio 10 d.)
[taisyti] Nuorodos
Seimai iki Lietuvos valstybės atkūrimo | ![]() |
---|---|
Nebylusis Seimas | Gardino seimas | Ketverių metų seimas | Didysis Vilniaus Seimas | |
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) | ![]() |
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas | |
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) | ![]() |
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008
Taip pat žiūrėkite: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Liaudies Seimas |