Kulono dėsnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kulono dėsnis teigia, jog dviejų taškinių elektros krūvių elektrostatinės sąveikos jėga (jėga, kuria vienas krūvis veikia kitą) yra tiesiog proporcinga tų krūvių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui.

Skaliarine forma tai užrašoma taip:

F = k \frac{q_1q_2}{r^2},
kur
Fjėga, veikianti krūvius;
q1 ir q2 – taškinių elektros krūvių dydžiai;
r – atstumas tarp taškinių krūvių;
k – proporcingumo koeficientas.


Proporcingumo koeficientas k = \frac{1}{4 \pi \epsilon \epsilon_0},

kur \epsilon_0 \ yra elektrinė konstanta (\epsilon_0 \approx 8.854×10−12 C2 N-1 m-2),
\epsilon \ – aplinkos dielektrinė skvarba.

Aplinkos dielektrinė skvarba parodo, kiek kartų dviejų taškinių krūvių q1 ir q2, esančių atstumu r vienas nuo kito, sąveikos jėga toje aplinkoje yra mažesnė negu vakuume.

Norint apskaičiuoti Kulono jėgos dydį ir taip pat kryptį, reikalinga vektorinė forma:

\vec{F}=\frac{1}{4\pi\epsilon\epsilon_0} \;\frac{q_1 q_2}{r^3} \;\vec{r}