Riūkiū karalystė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Riūkiū karalystė (jap. 琉球国 Ryūkyū-koku, okinavos kalba vadinama Lučiu) – nepriklausoma valstybė, XI-XIX a. egzistavusi Riūkiū salyne ir kitose salose, grandine besitęsiančiose tarp Japonijos Kiūšiū ir Taivano. Nuo XVII a. pradžios mokėjo Japonijai duoklę, o XIX a. pabaigoje buvo prijungta prie Japonijos. Dabar dauguma senosios karalystės priklauso Japonijos Okinavos prefektūrai.
Svarbiausia karalystės sala buvo Okinava, o jos sostinė – Naha.
Turinys |
[taisyti] Gyventojai
Riūkiū karalystės gyventojai buvo Japonų kalbai giminingomis Riūkiū kalbomis kalbančios tautos, save vadinančios učina arba učinančiu. Dėl ideologijos, išlikusios nuo Japoniškojo nacionalizmo laikų, šios kalbos kartais traktuojamos kaip japonų kalbos dialektas (iki Antrojo pasaulinio karo taip buvo traktuojama ir visai negimininga korėjiečių kalba). Dabartiniai mokslininkai linkę jas traktuoti kaip keletą atskirų kalbų ir tautų. Kaip ir japonai, jie susiformavo Jajoi laikotarpiu, maišantis austroneziečių ir atsikėlėlių iš žemyno substratams. Nuo to laiko vystėsi savarankiškai.
Učina išvystė savitą kultūrą, turėjo savitą religiją, pagrįstą gamtos dievybių garbinimu. Šventikėmis čia buvo moterys noro.
[taisyti] Istorija
Nuo XII a. salose buvo statomos gynybinės pilys gusuku, valdomos vietinių kunigaikščių, formavosi prekybinė sistema.
Valstybės įkūrimas siejamas su Šiunten dinastija. Jos pradininkas Šiunten, pabėgėlis iš Izu Oshima salos, 1187 m. apsistojo Okinavos saloje.
XIV a. prasidėjo Sanzan laikotarpis: Okinavos saloje susiformavo trys atskiros karalystės: Hokuzan, Čiūzan ir Nanzan, turėjusios artimus santykius su Kinija. Viduriniojoje iš jų, Čiūzan, į valdžią atėjo Šio (尚) klanas, kurio atstovas Šio Hači 1429 m. suvienijo salą ir įkūrė Šio dinastiją.
XV-XVI a. buvo didžiausias Riūkiū valstybės suklestėjimas, kuomet buvo kontroliuojama visa ilga salų grandinė, išgražėjo sostinė Naha, pastatyti vadovų rūmai Šiuri.
Tokugavoms suvienijus Japoniją, jie atsigręžė į klestinčią Riūkiū karalystę. 1609 m. Sacuma žemės valdytojas buvo pasiųstas užkariauti Riūkiū, ir jam tai pavyko: nuo to laiko Riūkiū karalystė buvo priversta mokėti duoklę Japonijai. Įdomu, kad tuo pat metu ji mokėjo ir duoklę Kinijai. Ši valstybė tuo pat metu tapo vienu svarbiausiu tarpininku prekyboje tarp Kinijos ir Japonijos.
1879, po Meiji Reformų, karalystė galutinai prijungta prie Japonijos.
[taisyti] Prekyba
Didžiausio klestėjimo laikais Riūkiū salynas buvo tikra prekybinė imperija, o sostinė Naha – prekybinė jūrų sostinė. Ši valstybė buvo prekybinė tarpininkė tarp Kinijos, Japonijos ir Pietryčių Azijos.
Korėjiečiai, 1477 metais netyčia užklydę į Riūkiū salas, paliko savo atsiminimus apie šią valstybę. Juos stebino Nahos tarptautiškumas: čia galima sutikti kinų, japonų, javiečių, siamų, palembangų, sumatriečių, malajų iš visos Rytų Azijos.
Iš Japonijos Riūkiū supirkdavo sidabrą, japoniškus kardus, lako dirbinius, širmas, iš Kinijos – kinų medicinos produktus, keramiką, audinius, monetas, o iš Pietryčių Azijos šalių – medieną, raganosių ragus, drambio kaulą, cukrų, geležį.
Riūkiū prekybinės galios apsilpo 16 a pabaigoje, kuomet vis stipresni tapo konkurentai kinai ir europiečiai.
[taisyti] Visuomenė
Visuomenė buvo skirstoma į tris luomus:
- Karališkasis – kuriam priklausė Šio dinastijos atstovai, princai odži ir jų palikuonys adži.
- Privilegijuotieji (šizoku) – kuriam priklausė kunigaikščiai uekata, samurajai pečin, kaimų valdytojai satunuši ir čikudun.
- Paprastieji (heimin).
[taisyti] Kultūra
Kultūriškai Riūkiū nuo seno patyrė tiek Japonijos, tiek Kinijos įtaką. Iš japonų jie perėmė japonų raštą ir skiemenines abėcėles, iš kinų – kulinarines, architektūros, muzikines tradicijas. Karalystėje susiformavo savita Okinavos virtuvė, Okinavos architektūra. Ypač karalystėje klestėjo muzikos menas. Vadinamoji Okinavos muzika ir dabar labai populiari Japonijoje bei pasaulyje.
Riūkiū susiformavo ir Karatė sportas, kilęs tada, kuomet šalį kontroliuojant Sacuma žemės kunigaikščiams buvo draudžiama vietiniams samurajams pečin nešiotis ginklą.