Žėdėku šv. Juona Krėkštītoja bažnīče
Straipsnis ėš Wikipedia.
Žėdėku šv. Juona Krėkštītoja bažnīče (lt:Židikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia) - Žėdėkus esunt bažnīče, katruo meldas Krikščionis Katalėkā. Bažnīče īr Telšiū Vīskupijuo.
Stuov Mažėikiu rajuon vakarūs, pastatyta pri Mažėikiu-Skoud kel. Akmens mūra bažnīče. Pastatīta 1819 metas.
Bažnīčē priklausa ė Žėdėkū kapus esunti koplīčia.
Torėnīs |
[taisyti] Istuorėjė
1963 metas bova pastatīta medėnė koplīčia, a 1680 metas Žėdėkūs apsigīvenos jėzuitams bova pasatatīta nauja, katruos vėituo nu 1812 metu stūks dabartėn klasicistėnes architektūras stėliaus akmens mūr bažnīčia, stuovint frontuono i šiaur. Darbus atlėk liaudes meistra. Ana īr be bokštu, bat so gana aukšto stuogo. Laikontėis vėitas statības tradiciju, uns bov dėngts šiaudas. 1825 metas stuogs užkluots čerpiem, o 1873 metas uždėngts skiedruom, katrėi 1970, 1999-2000 metas bova pakėistė.
1830 metas baruons Sakens, Kurš žemvaldīs, padovanuoj bažnyče 12 registru varguonus katrėi bov irėngtė chuorė.
1900 metas pastatyta dvijū galū medėn klebonėja, katruoj ligė pat šiuol gīven klėbuons.
1879 metas Žėdėkū bažnīče aptverta akmenėne tvuora.
[taisyti] Bažnīče
Cėntrinis bažnīčes altuorios īr su šv. Juon Krikštītuoj paveikslo, vėrš katruo didėlis krucifiksos, pastatīts ontram aukštė.. Dešinie īr Šv. Barbuoras altuorios, kairie Šv. Mergeles Marijes.
Greta bažnīčes yr medėn varpėn.
Parapėj švėnt sav atlaidus. Čė yr titolėne Šv. Juon Krikštītuoj atlaidū Žėdėkū parapijuo da īr ė šv. Onuos atlaidā katrėi vīkst kapus pri koplīčes.
[taisyti] Žėdėku šv. Juona Krėkštītoja parapėjes klėbuonā
- Kazimiers Bukonts (1915-1939)
- Vacluovs Martinkos (1940-1945)
- Juozaps Našliens (1945-1949)
- Puovėls Repšys (1949-1957)
- Juozaps Rutal (1957-1969)
- Juons Petrauskis (1969-1972)
- Stanisluovs Ežerinsks (1972-1974)
- Domininks Giedra (1974-1983)
- Antans Gylys (1983-1991)
- Vytauts Gentvainis (1991-1992)
- Romualds Žulpa (1992-1997)
- Rimants Gudlininkis (1997-1999)
- Vytauts Vaidila (1999 - lėgi daba)