Latvėjė
Straipsnis ėš Wikipedia.
|
|||||
![]() |
|||||
Valstībėnė ruoda | Latviu ruoda | ||||
Suostėnė | Rīga | ||||
Dėdliausis miests | Rīga | ||||
Valstībės vaduovā | Vaira Vykė-Freiberga (Vaira Vīķe-Freiberga) Prezidentė
Aigars KalvītisPremjiers
|
||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
64 589 km² (121) 1,5% |
||||
Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
2 274 735 (138) 35,22 žm./km² (135) |
||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīventuojui |
2004 (progn.) 10,47 mlrd. € (93) 4 547 € (52) |
||||
Valiota | Lãts | ||||
Čiesaus zuona - Vasaras čiesos |
UTC +2 UTC +3 |
||||
Liousoms Paskelbta
Pripažinta TSRS okupacėja Atkorta Pripažinta |
No Rosėjos imperėja {{{nepriklausomybėsDatos}}} |
||||
Valstībėnis himnos | Latvijos himnos | ||||
Interneta kuods | .lv | ||||
Šalėis tel. kuods | 371 |
Latvėjes respublika (Lãtvija) - īr šales Europuo, šiaures rītus. Latvėje rėbuojas so Estėjė, Lietova, Baltarusėjė ė Rusėje, Latvėje tep pat īr Baltėjes jūras ritinie pakrontie. Suostine īr Rīga.
Latvėjes respublika nu 2003 metu gegožes pėrmuos dėinuos īr Europas Sajunguos narie.
Torėnīs |
[taisyti] Nacionalėne simbole
Latvėjes nacionalėne simbole īr baltuoj kėlie, dvėtašk buorož, baltuoj ramon, oužuols ė lėipa.
[taisyti] Trumpa istuorėj
Pasibaigos XIII omžiaus baltu kovuoms su vuokėtes, dabartėn Latvėjes terituorėj, patek tarp pinkiu feodaliniu valstibieliu, katruos sudar Livuonėjes konfederacėj(da bov vadėnama Livuonėjes ordino). 1561 metas Latvėjes Vėdžem ė Latgala bov prijungtas pri LDK, o Kuršos, Žiemgala ė Siela bova sujungtė i Kurša kunigaikštīst. Nu 1569 m. tap Abijū tautū respublikas vasalė. 1629 metas Vėdžem i Rīga atitek Švedėje, o 1721 metas Rusėje. 1772 metas pri Rusėjes imperėjes bov prijungta Latgala, o 1975 metas Kurš kunigaikštyst.
Vokietėje kapitoliavos pėrmama pasaulėnem karė i tebvykstont pilietėnem karou Rusijuo, Latvėj 1918 mū lapkrėt 18 dėin paskelb sav nepriklausomyb. XX omžiaus tretiam i ketvėrtam dešimtmečius, Latvėj bov demokratėška respublika. Bet vėliau isivyrav Karl Ulman autoritarinis rėžėms. 1940 metas lėipas 17 dėin baigies pėrmasis nepriklausomybes perijuods.
Ontra pasaulėn kar meto Latvėjė bova trumpa okupuota Vokietėjes, o vėliau lėgė pat 1991 meti rogpjūtė 21 dėinuos Latvėje priklause TSRS.
[taisyti] Politėn sistema
Latvijuo īr parlamentėn demokratėj. 100 vėitu torėnt Seim (Saeima) nare īr išrenkamė pėr vėsuotinius rėnkėmus. Kadencėj trunk tris metus. Prezidėnt renk parlamėnts paprasta balsū daugoma ketverim metam. Prezidėnts gal sav pareiguos būt daugeuse do kartus. Uns paskėr premjier, katras formoun viriausyb.
Dabartėnem Latvėjes seimė daugeuse mandatū tor "Naujėsis laiks" (24) ė Liaudes partėj (20).
[taisyti] Georafėjė
Latvėjes pluots īr 64 000 kvadratiniu kiluometru. Baltėjes krant ilgis īr 5000 km.
Aukščiause vėita yr Gaizėn kalns (311m), žemiause vėita īr jūras līgie.
Ėlgeus Latvėjes op īr Daugova, Latvijuo tek 357 iš 1020 km.
Latvėjes suostėn īr Ryga (815000 gyventuoju). Kėtė dėdesnė mietsa īr Daugpilis, Lėipuoja, Jelgava, Jūrmala, Vėntspilis ė Rėzekne.
Svarbeusė Latvėjes uosta īr Ventspilis, Ryga ė Lėipuoja.
[taisyti] Etnėnes grupes
Latvijuo gėven 2,4 mln gyventuoju. Ėš anu 57% īr latve, 30% rusa, 4% guda, 2,8% ukrainiete, 2,5% lėnku, 1,4% lietuviu ė 2.3% īr kėtū tautībiu žmuoniu.
[taisyti] Kėta informacėj
- Oficiali kalba: latviu. Laba paplėtus da īr rusu kalba.
- 99% Latvėjes gyventuoju īr raštingė.
- 55 pruocėnta žmoniū īr liuteruonā, 24 pruocėnta Romas katalėkā, 9 pruocėnta stačetėkē, 12 pruocėntu gėventuoju ėšpažīst kėtuokes religėjes.
- Latvėjes valiuta īr lats
- Latvėjes interneta kuods īr .lv
[taisyti] WEB
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Austrėjė | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makedonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė |