Jėzos Krė̅stos
Straipsnis ėš Wikipedia.
Jėzos Krė̅stos (Jėzos, Jėzos ėš Nazarėta; gė̅mė aple 6 m. pr. m. e. – 4 m. e. m., pasmirė aple 29-33 m.) - svarbiausė asmenībė krėkščiuonībie. Īr manuom, kūg Jėzos apraiškė o sokūrė krėkščiuonėškajā vierā ėr ož anuo skelbėmā buva nuteistas smerties bausme. Krėkščiuonīs tep pat tiki, juog Jėzos mirdams atkōrė praeitėj prarastā prieteliaus galėmībē ī amžėnaji gīvenėmā so Dievu.
[taisyti] Gīvenėms
Jėzos prasėdėje ėš Šventuosios Dvāsiuos ėr gė̅mė ėš Švt. Marėjės mažom Betliejaus tvarte.
Ons buva laba ėšmintėngs: Biblėjuo minavuojama istuorėjė, kū Jėzos, būdams 12 metū, sinaguogo rokovuos so fareziejes ėr onie baisē dīvījuos Jėzous ėškalba.
Jėzos mokieja gīdīt prietelius. Biblėjuo netgė mėnėma, ka ons prikiel jau mirusiā mergaitē. Ne ōž ėlga pasklėde gandā apie steboklėngos Jėzous, vadėnamo Mesijom gebiejėmus, pasiekė ėr rāšta aiškėntuojos fariezėjus. Onie apkaltino Jėzū šventvagīstiem ėr, so miniuos palaikėmu, Jėzos buva pasmerkts žiaurē pasmirt ont krīžiaus.
No vagol krikščiuoniū viera, Jėzos po 3 deinū prisikiel.