Ėspanėjė

Straipsnis ėš Wikipedia.

Reino de España (ispaniškai)
Regne d'Espanya (kataloniškai)
Espainiako Erresuma (baskiškai)
Ispanijos vieliava Ispanijos herbs
(Platiau) (Platiau)
Ėspanėjė žemielapie
Valstībėnė ruoda ėspanū ruoda
Suostėnė Madrids
Dėdliausis miests Madrids
Valstībės vaduovā Chuans Karlosos I
Karalios
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
504 782 km² (50)
1,04%
Gīventuoju
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tonkoms
 
40 397 842 (30)
80,03 žm./km² (88)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīventuojui
2005 (progn.)
1 017,00 mlrd. Tarptautinis duoleris (13)
25 200 Tarptautinis duoleris (26)
Valiota Euras
Čiesaus zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Liousoms
Suvienijimas
 
1492
Valstībėnis himnos Ispanijos himnos
Interneta kuods .es
Šalėis tel. kuods 34

Ėspanėjes karalīste - valstīb Europas pietvakariūs, Pirienū pusiasaliē. Rėbuojes so Portugalėje vakarūs, Prancūzėja ėr Andora šiaurie, so Gibraltaro pėitūs.

Torėnīs

[taisyti] Puolėtėnė sėstema

Espanėjė - kuonstitucėnė muonarchėjė, valdž' šalie dalėnas Karalios, dvijū rūmū Parlamėnts ė Naciuonalinis susirinkėms. Šalėis vīkdomuoj valdž' sudara Mėnėstrū Tarība, katro kontrolioun Viriausībes prezidėnts (tapatėnams Mėnėstrou pirmininkou), katruo kandidatūra pasiūlios Karaliou išrenk Naciuonalinis susirėnkėms.

[taisyti] Admėnėstracinis suskīrstīms

Ėspanėjė suskīrstīta i 50 pruovincijū, katruos sugrupoutas i 17 autonuominiū bendruomeniū iė 2 autonuominius miestus.

Autonuomėnes bendruomenes (comunidades autónomas):

  • Andalūzėjė (Andalucía)
  • Araguons (Aragón)
  • Astūrėjė (Principáu d'Asturies asturėškā, Principado de Asturias ėspanėškā)
  • Balearū salas (katal. Illes Balears, ėsp. Islas Baleares)
  • Baskėjė (Euskadi baskėškā, País Vasco ėspaniškā)
  • Estremadūra (Extremadura)
  • Galėsėjė (Galicia)
  • Kanarū salas (Islas Canarias)
  • Kantabrėjė (Cantabria)
  • Kastėlėjė ė La Manča (Castilla-La Mancha)
  • Kastėlėjė ė Leuons (Castilla y León)
  • Kataluonėjė (Catalunya kataluonėtškā, Cataluña ėspanėškā)
  • Madrids
  • Mursėjė (Murcia)
  • Navara (Nafarroa baskėškā, Navarra ėspanėškā)
  • Riuocha (La Rioja)
  • Valensėjė (Comunitat Valenciana kataluonėškā,Comunidad Valenciana ėspanėškā)

Be tuo, īr do autonuomėnē miestā:

  • Melilėjė
  • Seuta

[taisyti] Geografėjė

Ėspanėjė ožjem šešis septintadalius Iberėjes posiasale. Pakrantes īlgis - 4964 km. Aukščiausis tašks: Pico de Teide Kanarū saluos (3718 m), vuo žemīnė - Mulchacen (3478 m). Ėlgiauses opes - Tacho(Ėspanijuo 727 km, bendros ilgis 1007 km) ė Ebros (928 km).

[taisyti] Demuografėjė

Dažniausē Ispanijuo vartuojama rouda īr ėspanū ruoda. Be anuos ivairiūs šalėis regijuonūs rokounamous ė kėtuom kalbuom, plačiausē vartuojamas kataluonū, baskū ė galū ruodas. Daugėlis ėspanū īr katalėkā.

  • Dėdliausė miestā (2003):
    • Madrids 3 092 759
    • Barseluona 1 582 738
    • Valensėjė 780 653
    • Sevilėjė 709 975
    • Saragosa 626 081
    • Malaga 547 105
    • Mursėjė 391 146
    • Las Palmos (Las Palmas de Gran Canaria) 377 600
    • Palma (Palma de Mallorca) 367 277
    • Bilbao 353 567
    • Valjaduolids 321.143
    • Korduoba 318.628
    • Alėkantė 305.911

[taisyti] Nuoruodas


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Austrėjė | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makedonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė

Kėtuom ruoduom