Mažeikē
Straipsnis iš Wikipedia.
Mažeikē | |
---|---|
![]() ![]() |
|
Valstībė: | Lėtuva |
Savėvaldībė: | Mažeikių rajono savivaldybė |
Giventuojē (2006): | 40 925 |
Mažeikē - vėns ėš dėdliausiu miestu Žemaitėjuo, Telšiū apskritie, pri Vėntuos opės, 5 km i pėitus nu Latvėjės sėinas; rajuona ė senionėjės cėntros. Miesta kert dvė gelžkėlė lėnėjė - Šiaulē-Lėipuojė ė atšaka i Rīga, ī do respoblėkėnės reikšmies kelio: Tauragie - Ventspėlis ė Šiaulē - Skouds.
2005 m. Mažeikiūs gīven 41389 giventuojē.
Turinys |
[taisyti] Istuorėjė
Mažeikiu vards pėrma karta pamėnavuots XIII om. - XIV om. šaltėniūs nuruoduoma, ka Lėvuonėjės kariuomenė pasėikė Mažeikas dvara. Musiet, ta Mažeikas žemė ė davė pradė Mažeikems. Arkeuoluogā tvėrtėn, ka Mažeikiu apīlinkies jau žmuonės givena IX-XI om. Lėg XVII om. Mažeikē rašītiniūs šaltiniūs nebepamėnavuotė, bet tas nieka ė nesaka, ka anū nebova. 1661 m. Vėikšniū seniūnėjės envenouriuo jau pamėnavuots nedėdlis Mažeikiu kaimielis, katramė bova tiktās posė valaka žemės ė 6 žmuonės. Mėslėjama, ka tuoks mažos giventuoju skaitlius galiejė būtė tudie, ka par 1655-1660 metu kara so Švedėjė Žemaitėjė neteka aple ketvėrtadalė vėsū sava giventuoju. Paskiau Mažeikiu krašta palietė ė 1708-1711 metu mars. 1728 metās tuos patiuos seniūnėjės envenouriou jau surašītas kėtas žmuoniū pavardės. Dā pu dešimtėis metu, 1738 m., jau pamėnavuota 12 giventuoju pavardiū. Rēk mėslėtė, ka nu tuo meta giventuoju skaitlius pu bėškė pradiejė dėdietė. 1775 m. bova 12, o 1789 m. - 13 kėimū, katrėi bova vadėnamė dūmās. XVIII om. Mažeikē priklausė Vėikšniū dvarou, katram toriejė doutė douklė ė dėrbtė kėtus darbus. 1821 m. Mažeikiūs bova 15 kėimū ė 130 giventuoju, 1866 m. - 17 kėimū su 260 gyventuoju.
Mažeikē smarkē pradiejė pliestėis ė daugietė giventuoju, kumet 1869 m. bova pradiets tėistė gelžkelis ėš Vėlniaus i Lėipuojė par Mažeikiūs. 1871 m. ta gelžkelė lėnėjė atėdarīta, vuo Mažeikiūs pabūdavuota nedėdėlė stuotis. Tujaus ėš Mažeikiu bova pradieta tėistė ė kėta lėnėjė - i Rīga. Tuos gelžkėlė šakuos atėdarīms ivīka 1873 m. Ka tuos nuognē svarbės gelžkėlė šakas pradiejė pėlnā funkciuonoutė, Mažeikiūs tumet pastatė mūrėnė gelžkelė stuotė, katra ėšlėka lėg nūdėinas. Čė pat bova atėdarīts pašts ė telegraps. Paskiau pri pat stuotėis bova ėšdalinta žemė, katruo isėkūrė verslininkā ė prekībininkā. Aple 1887 m. Mažeikiūs atėdarīta vaistėnė. Ėš vėsa 1893 m. jau bova 13 krautoviu ė 5 smoklės. Čė pat sosėfuormava ė permuosės Mažėikiu gatvės - Stuotėis ė Didžiuojė, katruos 1895 pradietas grīstė kūlēs. 1899 m. Mažeikiu gelžkelė stuotis bova pavadinta Moravjuovo.
Smarkē ėšsėplietus prekībā, Mažeikiūs pradiejė apsėgīventė latvē, žīdā, rosā. Čė anėi pradiejė kortė sava kriautovės, malduos nomus. 1893 m. pradieta statītė rosu cerkvė, katra pašvėntinta 1894 m. lapkrėstė 25 dėina. Da pu keliū metu pradiejė veiktė žīdu sėnaguoga ė liuteruonu bažninčė. Pėrmuojė katalėku bažninčė pabudavuota ė pašvėntinta 1905 metās.
Mažeikiūs 1895 metās pabūdavuota ontriniu žaliavū īmuonė, aple 1897 m. pradiejė veiktė kavuos ė degtoku pabrikielē. 1902 metās bova plītinė, poudu dėrbtovės, moila, saldainiu, skarduos īmuonės. 1905 metās atėdaryts kningīns.
Neramus Mažeikiūs bova 1905-1907 metu čiesos. Pradiejė kėltė maištā, žmuonės pradiejė reikalautė, ka būtom sotrumpints darba laiks krautoviu pardaviejams, bova kovuojama prīš cara prīspauda. Tou čieso carėnė Rosėjė i Mažėikius atsiuntė kazuokus, katrėi čė kratė ė moša žmuonės. 1906 m. pri Mažėikiu bova statuoms tėlts par Vėnta (opė), čė pradiejė streikoutė dėrbantė̅jė, katrėi reikalava padėdintė darba ožmuokestė.
1915 m. gegožės mien. vuokitiū armėjė ižėngė i Mažeikius. Netrokos ana ėš čė toriejė ėšsėkraustītė, nes miestielė ožiemė rosā. Pu gera mienesė vīkosiu kuovū vuokitiū kariuomenė viel isėtvėrtėna Mažeikiūs. Ana cerkvėnie muokīkluo irengė lėguonėnė, o tēp pat atėdare ė vuokėška pradiuos muokīkla, do kaliejėmo. 1915 metās Mažeikiūs pradiejė veiktė ė vokitiū kara lauka teismā. Ož nepaklosnoma bova sušaudīta 60 žmuoniū. Anū atmėnėmou bova pastatīs paminklos, vuo šalėp ēnontė gatvė pavadinta Konkiniū gatvė.
1919 metū pradiuo vokitiū armėjė pasėtraukė ėš Mažeikiu, vuo ožiemė Raudonuojė armėjė. Dā Mažeikiūs bova ožiemėn bermontėninkā, bet anėi grētā bova ėšvarītė. Paskelbus Nepriklausuomībė i Mažeikius ėš Seduos parsėkielė admėnėstracėjė, prasėdiejė atstatīma darbā, miestou vėituo Muravjuova sogrōžints Mažeikiu vards.
Mažeikiūs 1922 m. pradiejė veiktė lėguonėnė, katra tetoriejė tiktās 30 luovu. Daktara Vlada Borbas pastonguomės 1938 metās pastaīta naujė 100 luovu lėguonėnė, katruos pastats īr ėšlėkės lėg nūdėinas.
[taisyti] Religinės bendruomėnės
Pati pėrmuoji religinė bendruomėnė Mažėikiūs, katra pabūdavuojė sava malduos nomūs, bova stačētikē. 1893 m. anėi pradiejė statytė cerkvė, katra bova 1894 m. pašvėntinta. Iki 1900 m. Mažėikiūs bova pabūdavuota i žydū sinaguoga. Tū gyventuojū bova nemažā: 1897 m. - 435 žydā, 1903 m. 310 stačetikiu, api 40 sėntikiu. Api 1900 m. evangelikā tap pat bova atsidarė sava laikėna bažnyčė. 1909 m. vėituo laikėnuos pabūdavuojė naujė mūrėnė liuteruonu bažnyčė. 2005 m. Mažėikiūs pastatyta ontruoji katalėku bažnyčė - Šv.Prancėškaus Asyžiečė.
Ėlga laika kalatėkėškas bažnyčės Mažėikiūs nebova. Vėitas gyventuojē religinius reikalus turiejė atlėktė Vėikšniūs, Tirkšliūs a Leckavuo. Pažangiuojė visuomenė pradieje rekalautė ka bažnyčė būto pastatyta i Mažėikiūs. 1904 m. bova gauts lėidėms privateme nome irėngtė ne bažnyčė, vuo kuoplyčė. Mažėikiū bėndruomenė greitā tamė nomė padėdėna patalpas, o 1906 m. i perstatė. Bova kalbama, ka vėituo kepyklas atsirada bažnyčė. Tūjaus i Mažėikius bova paskėrts i konėgs Prancėškus Meškausks. 1906 m. spalė 8 dėina Mažėikiu bažnyčė pašvėntinta.
Švč. Jėzaus bažnyčė, past. 1935 m. |
Šv.Prancėškaus Asyžiečė bažnyčė, past. 2005 m. |
[taisyti] Mažėikiu muokyklas
Ka Mažėikē tapa svarbė gelžkeliu sosikėrtėma vėita, čė pradiejė apsigīventė ėš kėtū kraštū atvykėlē, katrėj nežinuoje vėitas kalbuos i paprotiū. Anėms prireikė ne tik malduos nomū, vo i muoklyklu. Jau 1896 m. Mažėikiūs pradiejė veiktė cerkvėnė muokykla, katruo ėš pradiū bova api 60 muokiniū. Tuos muokyklas muokinē mokėnuos gėiduotė religinės gėismės, bova diestuoma tikyba, skaitėms, rašīms, aritmėtika. Ta muokykla Mažėikiūs išsėlaikė ligi 1915 metū. Tap pat 1903 m. Mažėikiū pradieje veiktė i gelžkelė muokykla, katruo bova mokėnami tik gelžkelietiu vakā.
1907 metās vėitas gyventuoje pradiejė valdžiuos reikalautė, ka būto atidarīta i lietovėška muokykla, katra pradiejė veiktė tiktās 1911 metās. Mažėikiūs tou metu bova laba aktyvi katalėkėška "Saulės" švietėma dragėjė, katrā vaduovavo ku tik isteigtuos parapėjės konėgs P.Meškausks. Tuos draugėjės vėins eš uždaviniū bova - atidarytė muokykla. 1908 metās kap tik ana i atidarė bibliuoteka vo tep pat i muokykla. Pėrmasis "Saulės" muokykla muokytuos bova Aduoms Juodelė. 1910 m. tuo muokykla jau lonkė 120 muokiniū, dėrba do muokytuojē. Prasidiejus pėrmam pasauliniam karou, muokīkla bova uždarīta, bet 1915 metās viel pradiejė veiktė.
Be šiū muokyklū Mažėikiūs 1911 metās atidaryta privati keturklasė prekybas muokykla, katra priklausė latvē L.Markevičienē. Muokykluo bova mokėnama rusėška. 1914 m. tou muokykluo mokėnuos 217 muokiniū. Par Pėrmūji pasaulėni kara bova uždaryta.
Dabā Mažėikiūs veik šiuos muokyklas i kėtas švietėma īstaigas:
- Merkelė Račkauskė gimnazėjė
- Gabėjės gimnazėjė
- Suodu vėdorėnė muokīkla
- "Jaunystės" vėdorėnė muokīkla
- "Vėntuos" vėdorėnė muokīkla
- Pavasarė vėdorėnė muokīkla
- Kalnienu vėdorėnė muokīkla
- Senamiestė pagrėndėnė muokīkla
- Kazimiera Jagmėna pradėnė muokīkla
- "Ateitėis" pradėnė muokīkla
- "Vyture" pradėnė muokīkla
- "Žiburelė" pradėnė muokīkla
- Muokīkla-daržielis "Kregždutė"
- Muzikas muokīkla
- Sporta muokīkla
- Dailė muokīkla
- Kuoregrapėjės muokīkla
- Muokslėiviu nomā
- Jaunūjū gamtininku stuotės
- Muokslėiviu tėkninės kūrybas nomā
i da 9 luopšelē-darželē.