Portugalėjė
Straipsnis iš Wikipedia.
|
|||||
![]() |
|||||
Valstībėnė kalba | portugalų | ||||
Suostėnė | Lisabona | ||||
Dėdliausis miests | Lisabona | ||||
Valstībės vaduovā | Aníbal Cavaco Silva
Prezidentas
José Sócrates (Žozė Sokrates)
Ministras Pirmininkas
|
||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
92 391 km² (109) 0,5% |
||||
Givėntuoju - 2006 liepa (progn.) - Tonkoms |
10 605 870 (75) 114,79 žm./km² (64) |
||||
BVP - Ėš vėsa - BVP givėntuojou |
2005 (progn.) 196,30 mlrd. Tarptautinis doleris (39) 18 600 Tarptautinis doleris (40) |
||||
Valiota | Euras (€) | ||||
Laika jousta - Vasaras laiks |
UTC+0 UTC+1 |
||||
Liousoms -
|
- - |
||||
Valstībėnis himnos | Portugalijos himnos | ||||
Interneta kuods | .pt | ||||
Šalėis tel. kuods | 351 |
Portugalėjė - Pietvakariu Europas valstyb. Ana rėbuojas tik su vėina valstybė - Ispanėjė, kėtas anuos sėinas skalaun Atlant vandenyns. Portugalėj yr labiausia nu Lietuvuos nutuolus Europas valstyb.
[taisyti] Istuorėj
Portugalėj iki Xv-XVI umžiu bov paprasta valstyb, bet tas omžes tap laba galinga jūrėnė valstybė. Vėliau sek nuosmukis. Portugala sav turtus prarad daugeuse XVIII-XIX umžiu sanduruo, tam daug itakas turiej 1755 m. žemes drebiejėms, sunaikėnes suostėn Lisabon, okupacėj Napoleon karū meto bei dėdžiauses kolonėjes Brazilėjes nepriklausomybes paskelbėms 1822 m. 1910 m. revoliucėj panaikėn šalie monarchėj. vėliau sek beveik šešė represėn rėžėm dešimtmete. 1974 m. pradietas dėdles demokratėnes reformas pu katrū suteikta nepriklausomyb vėsuom Afrikuo turietom kolonijuom. 1986 m. Portugalėj prisijung prie Europas Sajunguos bendrėjes.
[taisyti] Nuoruodas
- Portugalia.org - Portugalėjes vaizda
[taisyti] Kėta informacėj
- Elgeuses upes: Douro (Portugalijuo 320km, bėndrs ilgis 895km), Tejo (Portugalijuo 280km, bėndrs ilgis 1007km.).
- Valdym forma: parlamėntėn respublika.
- Administracinis suskyrstyms: 18 apygardu i do autonomėne regijuona (Azora i Madėira).
- Gyventuoja: 9,9 mln. Miestus 35%.
- Etnėnes grupes: Portugala 99,5%, kėtė 0,5%
- Raštingoms: 90%
- Religėjes: Romas katalėka 94,5%, laisvamane 3,8%, protestanta i kėtė 1,7%.