Alkoholinis gėrimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alkoholinių gėrimų buteliai, iš kairės į dešinę: tekila, degtinė, romas, cachaça, džinas
Enlarge
Alkoholinių gėrimų buteliai, iš kairės į dešinę: tekila, degtinė, romas, cachaça, džinas

Alkoholiniai gėrimai - bendrinis įvairių daugiau nei 1% etilo alkoholio turinčių gėrimų pavadinimas. Skirstomi į natūralius alkoholinius gėrimus, kuriuose esantis alkoholis susidaro natūraliai rūgstant, ir spirituotus gėrimus, kuriuose dalį ar visą alkoholį sudaro papildomai įmaišytas distiliuotas spiritas. Iki XII a. žmonijai buvo žinomi tik natūralūs alkoholiniai gėrimai, vėliau (maždaug nuo XVI a.) ėmė plisti ir distiliuoti gėrimai, vadinami spiritais bei įvairūs jų pagrindu padaryti mišiniai.

Ilgalaikis dažnas stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas gali sukelti alkoholinę psichozę, alkoholizmą.

Alkoholiniai gėrimai gaminami įvairiais būdais:

  • Distiliuojant
  • Fermentuojant (rauginant)
  • Skiedžiant etanolį
  • Skiedžiant alkoholinius gėrimus ar jų pusgaminius nealkoholiniais
  • Maišant alkoholinius gėrimus su nealkoholiniais gėrimais ir kitais priedais

Lietuvoje 1998 metais vienas gyventojas suvartojo 9,4 litro absoliutaus alkoholio (neskaičiuojant naminės bei nepramoninės gamybos).

Turinys

[taisyti] Skirstymas

Tradiciškai išskiriamos trys alkoholinių gėrimų grupės:

  • Maišyti, stiprumas nuo 15 iki 80% alkoholio:
    • Antpilas - su vaisiais ir uogomis išlaikytas spiritas.
    • Desertiniai vynai - grupė gėrimų, gaunamų saldžius vynus stiprinant spiritais, pvz., Vermutas, Cheresas, Portveinas.
    • Likeris - su sirupais maišytas spiritas.
    • Trauktinė - su įvairiomis žolelėmis išlaikytas spiritas.

Alkoholinių gėrimų pagrindu taip pat daromi kiti gėrimai, kurie dažniausiai geriami iškart po pagaminimo. Populiaresni iš tokių yra:

Dėl etanolio poveikio centrinei nervų sistemai daugelį gyvūnų, įskaitant žmones alkoholis veikia svaiginančiai. Dėl dezinfekuojančių alkoholio savybių anksčiau jo vartojimas skatintas siekiant išvengti vandeniu ir maistu plintančių ligų.

[taisyti] Regioninė įvairovė

Pagal gamybos tradicijas ir produktus, galima išskirti tam tikrus regionus, kuriems būdingi vieni ar kiti bruožai.

[taisyti] Europa

[taisyti] Tolimieji Rytai

Japoniškos sakės statinės.
Enlarge
Japoniškos sakės statinės.

Čia alkoholiniai gėrimai žymimi bendra ideograma 酒 (kin. jiǔ, kor. ju, jap. shu/sake, viet. ???). Tolimųjų Rytų virtuvėse seniausi produktai, iš kurių gaminti gėrimai, buvo sora, šerytė, tačiau ilgainiui šie javai buvo išstumti ryžių. Vėlesniais laikais ryžius ėmė keisti ir šakniavaisiai, kiti javai. Nors atskiruose regionuose egzistuoja savos klasifikacijos, bendrai visus alkoholinius gėrimus šiame regione galima suskirstyti taip:

  • Fermentuoti skaidrūs gėrimai. Jie nesiekia 20 laipsnių stiprumo, ir jiems priklauso kiniška kategorija "geltonieji gėrimai" (黄酒 huángjiǔ), japoniškos sakės, korėjietiški 약주 yakju.
  • Fermentuoti neskaidrūs gėrimai. Jiems priklauso japoniški 濁酒 doburoku ir korėjietiški 탁주 takju
  • Distiliuoti gėrimai, pasižymintys stiprumu. Čia ryžius gali pakeisti sorgas, bulvės, grikiai ir pan. Jiems priklauso kiniška kategorija "baltieji gėrimai" (白酒 báijiǔ / 烧酒 shaojiu), japoniški šiočiū, korėjietiški 소주 soju, Okinavos awamori.
  • Trauktinės, gaminamos su vaisiais, gėlėmis, vaistažolėmis. Ypač daug jų rūšių išrasta Korėjoje. Kantono, Vietnamo virtuvėse paplitę gyvačių ir kitų gyvūnų trauktinės.

[taisyti] Nuorodos