Šv. Pranciškus Asyžietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pranciškus Asyžietis
Enlarge
Pranciškus Asyžietis


Šv. Pranciškus Asyžietis (1182 m. – 1226 m. spalio 4) - katalikų šventasis, įkūręs pranciškonų ordiną. Jis yra Italijos, gyvūnų, katalikybės plėtros, gamtosaugos ir prekybininkų globėjas.

[taisyti] Vaikystė ir jaunystė

Gimė Porziuncoloje, Asyžiuje, Italijoje. Jo pilnas vardas buvo Francesco di Bernardone. Vardas Francesco (lietuviškai - Pranciškus) italų kalba reiškia mažasis prancūzas. Jam tokį vardą davė tėvas, nes jo tėvas buvo gana turtingas pirklys, susikrovęs didžiąją dalį savo turtų būtent dėl geros prekybos su Prancūzija. Jaunystėje jis netapo pirkliu kaip jo tėvas Pietro. Apie jo motiną, Pica, žinoma mažai. Pranciškus turėjo nemažai brolių ir seserų.

Jaunystėje Pranciškus daug laiko jis skyrė mokslui ir skaitymui. Jam visiškai buvo svetimos verslo idėjos. Jaunystėje jis dažnai linksmindavosi su turtingais draugais (dažniausiai kitų pirklių sūnumis) ir lėbaudavo, tačiau vienas nutikimas pakeitė jo gyvenimą. Vieną kartą jam linksminantis priėjo vargšas ir paprašė išmaldos, tačiau nei vienas iš jo draugų nedavė. Tada Pranciškui pagailo vargšo ir jis jam atidavė visus su savimi turėtus pinigus.

1201 m. Pranciškus prisijungė prie karinės ekspedicijos prieš Perudžiją. Prie Colestranos miestelio buvo sugautas priešų ir įkalintas kaip karo belaisvis. Nelaisvėje jis praleido daugiau nei metus. Šis įvykis dar labiau privertė pakeisti pasaulėžiūrą.

[taisyti] Bažnyčios Lietuvoje