Mažeikiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės - Mažeikiai (reikšmės).


Mažeikiai

56°18′40″N, 22°20′10″E
Valstybė: Lietuva
Savivaldybė: Mažeikių rajono savivaldybė
Meras: Vilhelmas Džiugelis
Gyventojų (2006): 40 925
Plotas: 14 km²
Gyventojų tankumas: 2956/km²
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Mažeĩkiai
Kilmininkas: Mažeĩkių
Naudininkas: Mažeĩkiams
Galininkas: Mažeikiùs
Įnagininkas: Mažeĩkiais
Vietininkas: Mažeĩkiuose


Mažeikiai - miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, 46 km į šiaurę nuo Telšių; Mažeikių rajono centras, priklauso Telšių apskričiai. Mažeikiai turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkės seniūnijos ir Reivyčių seniūnijos administracinis centras.

Miesto pietiniu pakraščiu teka Venta. Iš pietryčių link šiaurės vakarų eina geležinkelis. Dvi bažnyčios - Švč. Jėzaus Širdies ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio, yra muzikos, choreografijos, dailės, politechnikos mokyklos, rajono centrinė ligoninė, vaikų našlaičių ir senelių globos namai, higienos centras.

[taisyti] Istorija

Švč. Jėzaus bažnyčia, past. 1935 m. (arch. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis)
Enlarge
Švč. Jėzaus bažnyčia, past. 1935 m. (arch. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis)

Mažeikių vardas pirmą kartą paminėtas XIII a. Yra žinoma, kad 1290 m. žemaičių žygio į Žiemgalą metu kalavijuočiai sumušė kunigaikščio Mažeikos kariuomenės būrį. Pasak Livonijos kronikos 1332 m. Livonijos ordino magistro Everhardo vadovaujama kariuomenė „įvykdė karo žygį į netikėlių žemaičių kraštą ir pasiekė Mazeikią (Mažeikius) ir Windeikia dvarus“. Remiantis tuo manoma, jog „XIV a. minima karaliaus Mažeikos žemė yra davusi pavadinimą dabartiniam Mažeikių miestui“, šį valdovą „reikia laikyti Mažeikių įkūrėju“, o „1290 m. yra Mažeikių įkūrimo data“.

Archeologų teigimu, dabartinės Mažeikių apylinkės XI-XIII a. buvo apgyvendintos kuršių ir priklausė Ceklio žemei, o žemaičiai šiuose kraštuose atsirado gerokai vėliau (V. Žulkus „Kuršiai Baltijos jūros erdvėje“, 2004).

Pasak kitų šaltinių, Mažeikiai pavadinti jau statant geležinkelio stotelę toje vietoje buvusios Mažeikos sodybos vardu.

Spėjama, kad 1332 m. kalavijuočių sunaikinto Mažeikių dvaro centras nebuvo atstatytas, tačiau vietoje plytėjęs kaimas po riterių puolimo atsikūrė, nors bent kiek didesnės reikšmės vėliau neįgijo.

Mažeikiai ir aplinkinės teritorijos Lietuvai galutinai atiteko 1529 m., pasirašius sutartį su Livonija. Kaimas paminėtas XVI a. vidurio dokumentuose galbūt dėl Valakų reformos: iš XIX a. antrosios pusės kartografinės medžiagos galima spėti, kad jo žemės anuo metu buvo matuotos. 1865 m. kaimo sodybos (jų buvo 13) gana padrikai išsidėstė dešiniąjame Ventos krante, abipus Aplūkio upelio, maždaug 2 km į pietus nuo Viekšnių-Leckavos kelio.

Mažeikių Šventosios Dvasios cerkvė, past. 1894 m.
Enlarge
Mažeikių Šventosios Dvasios cerkvė, past. 1894 m.

Mažeikių miesto augimo pradžia - 1869 m. prasidėję geležinkelio VilniusLiepoja tiesimo darbai ir projektuotojų pasirinkimas vieną iš stotelių įkurti Mažeikių kaimo pakraštyje. Netrukus ties Mažeikiais dar pravedama geležinkelio atšaka į Mintaują (Jelgava).

1880 m. palei tuometinę Stoties gatvę išdalinami pirmieji sklypai verslininkams. Prasideda miesto augimas. Formuojasi pirmosios gatvės Didžioji ir Stoties (dabar Laisvės ir Vasario 16-sios), kurios 1895 m. išgrindžiamos akmenimis. 1899 m. Mažeikų geležinkelio stotis pavadinama Muravjovo1863 m. sukilimo slopintojo vardu, tačiau, piktnaudžiaudami, caro valdžios pareigūnai taip vadino visą besikuriantį miestelį.


Mažeikių seniūnija
Savivaldybė: Mažeikių rajono
Administracinis centras: Mažeikiai
Plotas: 13,95 km²
Gyventojai: 41.389 (2005 m.)
Gyventojų tankumas: 2967 žm./km²
Kaimų skaičius: 0
Seniūnas: Petras Užkuras
Žemėlapis
-

Mažeikių vardu vadintas kaimas buvęs kitoje geležinkelio linijos pusėje. Tuo metu tai buvo daugiatautis miestas, čia kūrėsi žydai, rusai, latviai.

Pirmieji maldos namai - 1894 m. pašventinta ortodoksų cerkvė, dar po kelių metų veikė ir žydų sinagoga, evangelikų liuteronų bažnyčia. Pirmoji katalikų bažnyčia Mažeikiuose pastatoma ir pašventinama tik 1905 m.

Klebono P. Meškausko, vargonininko K. Pukevičiaus dėka prasideda aktyvesnis lietuvių visuomeninis gyvenimas, įsteigiamas „Saulės” draugijos skyrius, pastatytoje špitolėje įkuriama pirmoji lietuviška „Saulės” pradžios mokykla, skaitykla biblioteka, suburiamas choras.

Muravjovo: geležinkelio stotis apie 1901 m.
Enlarge
Muravjovo: geležinkelio stotis apie 1901 m.
Mažeikių geležinkelio stotis, 2006 m.
Enlarge
Mažeikių geležinkelio stotis, 2006 m.
Mažeikiai 1924 m.: Stoties gatvė (dabar Vasario 16-osios)
Enlarge
Mažeikiai 1924 m.: Stoties gatvė (dabar Vasario 16-osios)
Tas pats vaizdas 2006 m.
Enlarge
Tas pats vaizdas 2006 m.
Mažeikių ligoninė, 1924 m.
Enlarge
Mažeikių ligoninė, 1924 m.
Liuteronų bažnyčia, past. 1908 m.
Enlarge
Liuteronų bažnyčia, past. 1908 m.

1893 m. miestelyje buvo 13 krautuvių, 5 smuklės. Pirmoji didesnė įmonė – antrinių žaliavų perdirbimo fabrikas atidarytas 1895 m. Jame dirbo apie 40 darbininkų. Netrukus buvo dar įkurti cikorijos bei degtukų šiaudelių fabrikai, garvežių ir vagonų remonto dirbtuvė, skardos dirbtuvė, gaminusi kibirus ir laistytuvus, linų apdirbimo įmonė, plytinė, koklių dirbtuvė, muilo gamybos, saldainių įmonėlės.

I pasaulinio karo metais miestas smarkiai nukentėjo, išdegė beveik visas centras, nes palei Ventą 1915 m. vyko rusų ir vokiečių kariuomenės mūšiai. Pasibaigus karui į Mažeikius savo pretenzijas pareiškė Latvija, kadangi geležinkelio mazgas turėjo latviams strateginę reikšmę – jungė Liepoją su Ryga. Tik tarptautinio arbitražo sprendimu šis ginčas buvo išspręstas Lietuvos naudai.

Mažeikiai tapo apskrities centru, pirmuoju burmistru buvo paskirtas buvęs knygnešys J. Motuzas, aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Dar tebevykstant nepriklausomybės kovoms 1919 m. mieste atidaroma privati vidurinė mokykla, kuri netrukus peraugo į valstybinę gimnaziją. 1922 m. atidaroma ligoninė. Tais pačiais metais mieste įkurta biblioteka, 1928 m. savo namuose St. Ličkūnas atidarė muziejų.

Nepriklausomybės pradžioje Mažeikiai buvo svarbiu geležinkelio mazgu, jungusiu Lietuvą su Klaipėdos uostu. Mieste kūrėsi vis naujos urminės prekybos įmonės, Mažeikiai tampa nebe gamintojų ir perdirbėjų, o prekybininkų miestu. Tačiau, 3 dešimtmečio viduryje nutiesus geležinkelio liniją Kretinga - Amaliai, Mažeikių, kaip tranzitinio mazgo reikšmė pranyko.

Prasidėjo ekonominis nuosmukis. Bet neilgai, mažeikiškiai vėl imasi plėtoti pramonės verslą. Atidaromas brolių Šadauskų alaus bravoras, garinis malūnas, pieninė, baldų dirbtuvės, elektros jėgainė. 1940 m. Mažeikiuose veikė 26 pramonės įmonės. Tuo metu buvo 4 bankai, veikė kredito draugija. Mažeikiuose ketvirtąjį dešimtmetį pastatoma nauja, moderni J. Tumo-Vaižganto vardu pavadinta pradžios mokykla, ligoninė, bažnyčia (architektas V. Landsbergis-Žemkalnis), bankas (architektas M. Songaila), rotušė (architektas J. Okunis).

Antrojo pasaulinio karo metais įvykdyta nacionalizacija, tremtis, emigracija dideli sugriovimai vėl skaudžiai atsiliepė tolesnei miesto plėtrai. Tačiau buvo atstatytos prieš karą veikusios įmonės: linų fabrikas, alaus darykla, įkuriami avalynės, baldų fabrikai, sviesto gamykla, duonos kombinatas. 1959 m. įsteigta Elektrotechnikos gamykla, gaminusi variklius skalbimo mašinoms, po dešimtmečio - Kompresorių gamykla, gaminusi kompresorius šaldytuvams. 1980 m. atidaroma naftos perdirbimo gamykla. Mažeikiai tapo didžiausiu pramoniniu miestu Žemaitijoje. Gyventojų skaičius išaugo nuo 8 iki 49 tūkstančių.

Ryškūs pokyčiai įvyko ir to meto kultūriniame gyvenime. 1945 m. įkuriami rajoniniai kultūros namai, 1955 m. - vaikų muzikos mokykla, prie kurios vėliau įsteigiami dailės, choreografijos skyriai. Vidurinių mokyklų skaičius išauga iki šešerių. Pastatomas modernus Naftininkų kultūros centras. Pietinėje miesto dalyje išaugo didelis mikrorajonas.

Vėl atkūrus nepriklausomybę, Mažeikiuose pradėjo veikti 2 gimnazijos, 6 vidurinės mokyklos. Vykdant švietimo reformą, dalis jų taps pagrindinėmis. Reorganizavus vaikų muzikos mokyklą įkurtos atskiras vaikų dailės ir choreografijos mokyklos, savo veiklą pradėjo moderniame pastate įsikūręs AB Vilniaus banko filialas.

Naftos verslo ir jį aptarnaujančių įmonių suklestėjimas, spartus individualių kvartalų augimas gali būti vadinamas Mažeikų aukso amžiumi. Po administracinės reformos Mažeikiai lieka rajono centru, dalį savivaldos funkcijų perleisdami apskrities centrui Telšiams. Ne visada sėkminga privatizacija, Rusijos eksporto rinkų praradimai lėmė daugelio Mažeikių įmonių bankrotą ar veiklos sustabarėjimą, bedarbystė išaugo. Šiuo metu pastebimos ir teigiamos tendencijos - buvusių gamyklų cechuose kuriasi naujos įmonės.

1919-1950 m. Mažeikiai buvo apskrities centras, nuo 1950 m. - rajono centras. 1996 m. liepos 26 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

Mažeikiai, Žemaitijos gatvė, 2005 m.
Enlarge
Mažeikiai, Žemaitijos gatvė, 2005 m.


[taisyti] Nuorodos

Commons: Mažeikiai – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu


Mažeikių rajonas

Laižuvos seniūnija | Mažeikių apylinkės seniūnija | Mažeikių seniūnija | Reivyčių seniūnija | Sedos seniūnija | Šerkšnėnų seniūnija | Tirkšlių seniūnija | Viekšnių seniūnija | Židikų seniūnija

[taisyti] Iliustracijos