Mimikrija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mimikrija - tam tikrų rūšių sugebėjimas pritaikyti savo spalvą ir išvaizdą priklausomai nuo aplinkos, kurioje jie gyvena. Mimikrija padeda gyvūnams apsisaugoti nuo plėšrūnų arba suklaidinti grobį, pvz., baltosios meškos yra sunkiai pastebimos sniego laukuose.
Kai kurios rūšys, pvz., chameleonai ar varlės gali keisti savo spalvą priklausomai nuo aplinkos. Toks spalvos keitimas vadinamas homochromija. Kai kurie nepavojingi gyvūnai yra labai panašūs į pavojingesnes rūšis, pvz., nenuodingos gyvatės gali būti panašios į labai nuodingas gyvačių rūšis.
Vorų mimikrija. Kai kurios vorų rūšys sugeba pakeisti kūno spalvą ir prisitaikyti prie aplinkos. Geltonojo žiedvorio (Misumena vatia) lytiškai subrendusių patelių spalva labai varijuoja: ant geltonų žiedų aptinkami vorai su geltonu pilveliu, ant baltų žiedų - su baltu, ant dobilų - su raudona dėme ant pilvelio. Spalvų įvairovė tokia didelė, kad kai kurie autoriai šiuos spalvinius variantus laikė atskiromis rūšimis. Šis persidažymas vyksta negreitai, o trunka apie 3 dienas.
Antigenų mimikrija. Kai kurios bakterijų ir kitų mikroorganizmų rūšys sugeba savo paviršiuje pamėgdžioti makroorganizmo molekules ar jų fragmentus. Dėl to žmogaus ar kito bakterijos šeimininko imuninė sistema atpažįsta jas kaip "savas" ir neprasideda atsakas į infekciją.