Hermafroditas (mitologija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės - Hermafroditas (reikšmės).
Graikų mitologija | |
---|---|
![]() |
|
Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos Fantastinės būtybės |
|
|
Hermafroditas graikų mitologijoje - Afroditės ir Hermio vaikas. Vardas sudarytas iš tėvo ir motinos vardo. Hermafroditas gimė nepaprastai gražus berniukas, kuri vėliau nimfa Salmakidė pavertė į hermafroditą (žmogų turinti vyro ir moters dauginimosi organus). Jis minimas Ovidijaus "Metamorfozės" ketvirtoje knygoje. IV a. pr. m. e. Atikoje buvo paplitęs Hermafrodito kultas.
[taisyti] Istorija
Hermafroditą išaugino nimfos ant švento kalno Idos kalno Frygijoje. 15 metų jam atsibodo jį supanti aplinka ir iškeliavo į Lykijos ir Karijos miestus. Karijos miške jis susitiko najadę Salmakidę jos upokšnyje. Ji neatsispyrė Hermafrodito grožiui ir mėgino jį suvilioti, bet jis ją atstūmė. Kai manė, kad ji buvo nuėjusi jis nusirengė ir įlipo i upokšnio vandenį. Salmakidė staigiai iššoko iš už medžių ir įšoko į upokšnį, sukdamasi aplink berniuką: prievarta bučiuodama jį ir liesdama jo krutinę. Kol jis grumėsi, ji kvietėsi dievų meldsdama, jog jie niekada nebūtų išskirti. Jos noras buvo išpildytas, ir jų kūnai susiliejo i vieną. Hermafroditas pagautas įniršio prakeikė upokšnį, kad tas, kuris jame nusimaudys ir gi būtų taip pat transformuotas.