Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia, - Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus dekanatas.

Stovi Senamiestyje, Šv. Mikalojaus g. 4. Tinkuoto plytų mūro. Pastatyta iki 1440 m. Gotikinė.

[taisyti] Istorija

Seniausia Lietuvos bažnyčia. Ji minima 1320 ir 1387 m. Ji buvo mūrinė. XVI a. sumūryti stulpai ir skliautai vietoj medinių lubų. Bažnyčia įgavo vėlyvosios gotikos bruožų. Po 1749 m. gaisro pastatyti vėlyvojo baroko altoriai, vargonų choras, permūryti, gal ir padidinti, langai. Manoma, kad tuomet pastatytas ir bokštas. Po 1812 m. karo bažnyčia suremontuota, prie bokšto pastatyta zakristija, XIX a. - tvora. Vilniaus bažnyčioje XVIII a. pirmojoje pusėje panaikinti lietuviški pamokslai. Iki XX a. lietuviškų giesmių ir pamokslų bažnyčiose nebuvo.

1864 m. uždarius Vilniaus pranciškonų vienuolyną, Šv. Mikalojaus bažnyčia priskirta prie Šv. Jono parapijos; nuolatinio kunigo neturėjo. Dar iki 1897 m. lietuviai rūpinosi turėti savo bendruomenės bažnyčią. Vilniaus vyskupijos administratorius Liudvikas Zdanovičius, vėliau vyskupas Steponas Aleksandras Žvėravičius nenorėjo Vilniuje leisti lietuviškų pamaldų. Lietuviai nuo 1900 m. rinkdavosi apleistoje Šv. Mikalojaus bažnyčioje ir giedodavo. Paprašius Peterburgo dvasinės akademijos kunigams ir paraginus Mogiliovo arkivyskupui B. Klopatovskiui, 1901 m. gruodžio 31 d. S. A. Žvėravičius atidavė bažnyčią lietuvių bendruomenei ir paskyrė kunigą Juozapą Kuktą. Atgauta bažnyčia buvo apleista, be langų, grindų. Po 1902 m. suremontuota. Buvo giedama ir pamokslai sakomi lietuviškai. Suburtas choras, įsteigta mokykla, savitarpio pagalbos draugija, prieglauda. Prie bažnyčios būrėsi lietuviai kunigai, tarp jų 1907 - 1911 m. ir Juozas Tumas-Vaižgantas.

1914 - 1924 m. rektoriavo Juozas Jezukevičius, 1924 - 1942 m. - Kristupas Čibiras. Šv. Mikalojaus bažnyčia iki 1939 m. buvo vienintelė Vilniuje, kurioje pamaldos laikytos lietuvių kalba.

1930 m. joje pastatytas Vytauto biustas (skulpt. Rapolas Jakimavičius).

1933 m. bažnyčia atnaujinta. Po Antrojo pašaulinio karo suremontuota. Šventoriuje pastatytas Šv. Kristupo paminklas (skulpt. Antanas Kmieliauskas).

1972 m. vidus restauruotas pagal architekto Jono Zibolio projektą, 1974 m. atidengti keli nedideli gotikinio mūro fragmentai.

[taisyti] Architektūra

Bažnyčia gotikinė, stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apside ir zakristija prie jos. Vidus 3 navų, su tinkliniais ir žvaigždiniais skliautais. Navas skiria stulpai. Šventoriaus tvora plytų mūro, tinkuota.