Šeolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šeolas (heb. שאול ‘duobė’, ‘požeminis pasaulis’, ‘numirusiųjų vieta’) - šumerų ir judėjų pomirtinis pasaulis. Pagal šumerus tai yra vieta, kur po mirties numirėliai dėl išgyvenimo valgo purvą. Judėjų tanache šeolas aprašomas kaip tyli, dulkėta požeminė vieta su uždarais vartais, kur po mirties miega ir laukia savo teismo visį mirę žmonės - geras ir blogas, teisingas ir neteisingas, karalius ir vergas.

[taisyti] Nuorodos