Gardino kunigaikštystė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gardino kunigaikštystė - dalinė kunigaikštystė, gyvavusi XII a. 2 pusėje, kai atsiskyrė nuo Kijevo Rusios. Apėmė dalį jotvingių ir Juodosios Rusios žemių.
[taisyti] Istorija
Nuo XIII a. vidurio priklausė LDK (veikiausiai pašalinus Gardino kunigaikščius). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio laikais priklausė jam; čia jis kurdino besigelbstančius nuo kryžiuočių pavergimo prūsus. XIV a. 2 pusėje tapo Trakų kunigaikštystės daline kunigaikštyste, nuo 1376 valdoma kunigaikščio Vytauto, per kovas dėl didžiojo kunigaikščio sosto 1382 užima Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. 1384 jo atkurta kaip savarankiška kunigaikštystė ir duota valdyti Vytautui. Vėl užimta 1390 jam pabėgus į Prusiją pas kryžiuočius. Vytautui 1392 tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Gardino kunigaikštystė nebeatkurta. Nuo 1413 jos teritorija priklausė Trakų vaivadijai.