Kinų-tibetiečių kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kinų-tibetiečių kalbos - tai kalbų šeima, kurią sudaro apie 250 Rytų Azijoje vartojamų kalbų. Pagal kalbančiųjų skaičių ši šeima nusileidžia tik indoeuropiečių kalboms. Daugelio šių kalbų savybė yra tonai.

[taisyti] Klasifikacija

  • Kinų kalba (jos tarmės dažnai laikomos atskiromis kalbomis) ir jai artima dunganų kalba
  • Tibetiečių-birmiečių kalbos
    • Kamarupų (vartojamos Šiaurės Rytų Indijoje)
      • Kukių-činų-nagų kalbos
      • Aborių-mirių-daflų kalbos
      • Bodų, garų kalbos
    • Himalajų
      • Mahų-kirančių kalbos (įskaitant nevarų ir magarų kalbas)
      • tibetiečių-kinaūrų kalbos (įskaitant tibetiečių ir lepčių kalbas)
    • Kiangų (tangutų) kalba
    • Kačinų kalba
    • Lolų, birmiečių ir nasių kalba
    • Karenų kalba
    • Bajų kalba
Kitomis kalbomis