Feliksas Vizbaras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Feliksas Vizbaras (1880 m. kovo 27 d. Zubiškiuose, dab. Ragaudžiai, Panevėžio rajonas - apie 1970 m. Miunchene, Vokietijoje) - inžinierius architektas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
[taisyti] Mokslas ir studijos
[taisyti] Darbas ir užimamos pareigos
- 1909 - 0918 m. darbas Ukrainoje;
- 1922 - 1925 m. Kauno miesto inžinierius ir Statybos skyrius, vedėjas;
- Susisiekimo ministerija, vyresn. inspektorius, tiltų statyba (Alytus, Aukštoji Panemunė, Prienai), vadovas;
- Susisiekimo ministerija, vyresn. inspektorius, Klaipėdos uosto krantinės ir Šventosios uostas, įrengimo vadovas.
[taisyti] Projektai
- apie 1923 m. Šv. Zitos draugijos tarnaičių ir darbininkių namai (Kaunas) (dab. Kauno kolegijos Ekonomikos ir teisės fakultetas);
- 1924 m. daugiabučiai namai (Kaunas),
- 1924 m. kotedžai (Kaunas);
- 1924 m. bernardinų vienuolynas (Kaunas), - restauracija;
- 1924 m. Vilijampolės rajonas (Kaunas), - planas (su A. Jokimu).
- 1925 m. V. Kudirkos pradinė mokykla (Kaunas) (su A. Jokimu);
- 1929 m. Ateitininkų sąjungos centro valdyba (Kaunas) (dab. Kauno technologijos universitetas, III rūmai);
- 1931 m. Centrinis paštas (Kaunas);
- 1934 m. „Pažangos" rūmai (Kaunas) (dab. Fizikinių techninių energetikos problemų institutas);
- 1936 m. automatinė telefonų stotis (Kaunas) (dab. Kauno rajono teismas);