Rivoli
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rivoli mūšis (1797 01 14) įvyko, nes austrų generolas Alvintzy iškeliavo su ketvirtuoju ir paskutiniu pastiprinimu, kad nutrauktų Mantua apgultį ir išgelbėtų 30000 Wurmsen pajėgas. Alvintzy su 28000 armija mėgino susilpninti 10000 Napoleono pajėgas, siunčiant atitraukiamąsias atakas, bet nepasiekė taip trokštamo tikslo.
Napoleonas nujautė, kad austrai daro apgaulingą manevrą, ir laukė žinių iš generolo Joubert, kuris tikėtina turėjo pajusti visą austrų jėgą. Napoleono nuojauta pasitvirtino ir kai Joubert buvo atstumtas, Napoleonas buvo pasiruošęs gynybai. Anksti ryte austrų puolimas atsinaujino, tačiau milžiniška prancūzų armija privalėjo užkamšyti skyles, kad nebūtų apsupti. Pastiprinimas padidino Napoleono armiją iki 17000, tačiau ji buvo ištysus ir vos gebėjo atmušti nuolatinį sparnų puolimą. Nukreipdamas artileriją ir kareivius nuo vieno taško prie kito, Napoleonas sugebėjo atmušti puolimą ir kontratakuoti bei nugalėti išvargusius austrus.
Kitą dieną persekiojimas privertė austrus panikuoti. Per dviejų dienų mūšį austrai prarado 14000 karių. Napoleonas prarado 5000 karių, tačiau privertė pasiduoti Mantua ir užėmė svarbų Po slėnį.