Baudžiamasis įstatymas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baudžiamasis įstatymas – tai teisės normų aktas, priimtas įstatymų leidžiamosios valdžios (Seimas) ir nuo kitų teisės aktų skiriasi tuo, kad: apibrėžia, kokios veikos yra laikomos nusikaltimais, baudžiamaisiais nusižengimais, kokia bausmė taikytina už tų veikų padarymą; reglamentuoja atleidimą nuo bausmės, atsakomybės pagrindus, taip pat atvejus, kada asmuo, padaręs žalą įstatymo saugomoms vertybėms, yra nebaudžiamas (pvz., būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas); nustato kitas baudžiamojo poveikio priemones ir jų taikymo atvejus[1].