Mumija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mumija - nuo fizinio, cheminio poveikio ar nuo sugedimo saugomas gyvūno ar žmogaus kūnas. Mumifikacija - procesas, kurio metu kūnas yra veikiamas tam tikromis medžiagomis tam, kad jis vėliau būtų išsaugotas (yra mumifikuojamas). Svarbu, kad nebūtų salygų veikti bakterijoms. Tai pasiekiama deguonies trūkumu, drėgme, šalčiu ar specialiais chemikalais.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Į vyturus buvo susukamas ir palaidojamas kūnas egiptiečių, inkų, majų, kinų ir kitose civilizacijose (mumifikuojamas amžinajam gyvenimui). Iš mumijų išsiurbdavo vandenį, išimdavo organus, kad kūnas negestų. Tikėta, kad po mirties dvasia gali užsimanyti grįžti į kūną, todėl prie mumijos buvo dedama įvairių buitinių įrankių, daiktų, padargų.

[taisyti] Mumijos senovės Egipte
Senovės Egipte mirę pradėti mumifikuoti maždaug nuo 3300 m. pr. m. e. Senbiausia rasta Egipte mumija pavadinta Ginger ir dabar yra Britų muziejuje. Ši mumija turėjo raudonus plaukus. Ši mumija buvo palaidota karštame smėlyje dykūmoje. Ant šios mumijos kapo buvo uždėti akmenys, kad kūno nesuėstų šakalai. Šios mumijos kape buvo rasta rakandų, kuriose laidojnt mumija buvo padėta maisto ir gėrimų.
Ilgainiui egiptiečiai ėmė mumifikuoti ir gyvūnų kūnus. Daugiausiai buvo mumifikuojamos katės, ereliai ir krokodilai.
[taisyti] Istorinis mumufikavimo Egipte kontekstas
Sausas Egipto klimatas jau nuo senovės sudarė sąlygas mumifikacijai. Iki dinastijų laikų nemažai mirusiųjų kūnų natūraliai mumifikavosi. Ilagainiui egiptiečiai ėmė rasti šiuos kūnus, todėl dėl estatinių sumetimų ėmė mirusijųjų kūnus vynioti į lininius audeklus, o dar veliau ėmė iš mumifikuojamųjų kūnų šalinti vidaus organus. Tai buvo daroma, norint užtikrinti, kad mumija neimtų irti iš vidaus. Seniausia rasta mumija be vidaus organų, buvo karalienės Heteferės (IV dinastija) laikais palaidota mumija. Senovės Egipte mirtis buvo suprantama kaip perkeltine prasme graži. Egipte mumifikuojami kūnai buvo iki pat krikščionybės paplitimo.
[taisyti] Meninis mumufikavimo Egipte kontekstas
Ilgainiui, tobulėjant mumifikavimui, ant audeklų ir karstų, į kuriuos buvo įrišamos ir dedamos mumijos budavo užpaišomi veidai. Tai laikoma meno objektu. Ant senųjų mumijų nupaišyti portretai atspindi dinastijų eros meną, o vėliasnių - graikiškąjį, Nubijos meną, vėliausių - romėniškos ir krikščioniškos civilizacijų meną.
[taisyti] Egiptietiškas mumifikacijos procesas
Egiptiečiai puikiai išmanė žmogaus (ir gyvūnų) anatomiją. Prieš atlikdami mumifikacijos procesą, egiptiečiai atlikdavo tam tikrus ritualus.
Kaip egiptiečiai atlikdavo mumifikavimą jei niekur nerašė ir tai laikė griežtoje paslaptyje. Apie šį procesą informacija žinoma tik iš užsienio stebėtojų pasakojimo.
Tik mirus žmogui, jo kūnas būdavo staigiai nugabenamas atlikti paruošiamuosius mumifikacimo veiksmus. Skubama būdavo, siekiant išvengti ankstyvojo kūno irimo. Ilgainiui, tipinė mumifikacija užtrukdavo apie 70 dienų.
Pirmaiusiai būdavo pašalinami visi vidiniai organai, kurie greitai genda, vėliau per nosį, sulaužius nosies kaulą būdavo išimami smegenys. Smegenys būdavo išmirkomi specialiame tirpale ir atgal sukišami į galvą.
Taip pat būdavo išimamos kepenys, plaučiai ir skrandis. Šie organai būdavo išimami per mažą angą kairėje pilvo pusėje. Širdis būdavo paliekama kūne, nes budavo manoma, kad širdis yra žmogaus kūno centras ir būtų nuskaltimas jį liesti. Pašalinti vidaus organai būdavo išmirkomi tam tikrame tirpale ir sudedami į tam tikrą tirpalą (kad organai užsikonservuotų ir išsilaikytų) ir vėliau būdavo sudeami į molinį indą, o šis indas būdavo padedamas šalia mumijos kape, nes senovės egiptiečiai manė, kad pomirtiniame gyvenime žmogui prireiks šių organų.
Kūnas tada būdavo išmirkomas palmių vyne, kadangi šis vynas yra itin stiprus - būdavo užmušama daug bachterijų.
Tada į numirėlio kūną, panaudojant lininius audeklus, budavo pilamas druskos tirpalas, kad pašalinti visą vandenį ir riebalus iš organizmo.
Galiausiai kūnas būdavo įvyniojamas į didelį kiekį lininio audeklo. Kaikurie audeklai būdavo specialiai apnuodijami.
Viniojant kūną į lininius audeklus, kūnas būdavo dar papildomai pamirkomas sakuose, kad linas sutvirtėtų, o vėliau kūnas būdavo toliau viniojamas į lininį audeklą.
Kad apsaugoti kūną, tam tikrose kūno vietose, būdavo įdedami magiški amuletai. Dažnaiusiai būdavo dedami šie amuletai:
- Ankh
- Scarab
- Djed-Djed pillar
- Pectoral
[taisyti] Senovės Egipto laidojimo ritualai
Galiausiai, paruošta mumija būdavo įdedama į karstą, pagal tai, kokio socialinio statuso žmogus būdavo laidojamas. Jei tai būdavo žemos socialinės klasės žmogus, tai jis dažniausiai būdavo mumifikuojamas ir paguldomas į paprastą dėžę. Jei tai būdavo aukštesnio statuso žmogus - jis būdavo padedamas į dekoruotą dėžę. Aukščiausio statuso žmonės, pavyzdžiui, faraonai, būdavo laidojami itin prabangiuose karstuose. Laidojant mumifikuotą žmogų, pats svarbiausias laiduotuvių momentas senovės Egipte buvo, kai šventikas atidarydavo mumijos burną. Egiptiečiai tikėjo, kad tai labai svarbus ritualas, nes taip žmogus savo sekančiame gyvenime galės gerai kvėpuoti ir kalbėti.
[taisyti] Mumijos kitose civilizacijose
Mumifikuojami mirusieji buvo ne tik senovės Egipte, bet ir kaikuriose kitose civilizacijose. Mumifikavo mirusiuosius:
- Actekai
- Inkai
- Senovės japonai
- Senovės tibetiečiai
- Kai kurie katalikų popiežiai prieš kelis šimtmečius taip pat būdavo mumifikuojami.