Tibetas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės - Tibetas (reikšmės).
Tibetas (tibetietiškai Bod, kiniškai Xizang - Vakarų lobynas) - šalis, esanti Himalajuose, į šiaurę nuo Nepalo, prie rytinių ir šiaurinių Indijos valstijų, 4000 ir daugiau metrų virš jūros lygio. Sostinė - Lasa.
Skirtingais istorijos laikotarpiais Tibetas buvo nepriklausoma valstybė arba įėjo į mongolų imperiją bei buvo Cing dinastijos valdomos Kinijos vasaline valstybe. Nuo 1950 m. įeina į Kinijos Liaudies Respublikos sudėtį. Po 1959 m. buvo panaikinti likę savarankiškumo ženklai. Šiandien Tibetas formaliai įeina į Kinijos sudėtį kaip Tibeto autonominis rajonas. Tibetiečių opozicija Kinijos politiką Tibete vertina kaip tibetiečių tautos genocidą. Tibeto autonominis regionas Kinijos sudaro mažiau nei pusę viso istorinio Tibeto, o autonominio regiono gyventojai sudaro tik vieną trečiąją istorinio Tibeto gyventojų.
Turinys |
[taisyti] Geografija
Didžiąją Tibeto dalį užima kalnai. Vidutiniškai teritorija yra 4000 m virš jūros lygio aukštyje.
Aukščiausia viršūnė - Džomolungma (Everestas).
Tibeto teritorijoje prasideda daugelis didžiųjų upių, kurios vėliau teka kitų tautų gyvenamosiomis teritorijomis ir pasaulyje žinomos tų šalių gyventojų duotais pavadinimais, o ne pavadinimais tibetiečių kalba. Tai Brahmaputra, Geltonoji upė, Jangdzė, Indas, Mekongas.
[taisyti] Istorinės - geografinės sritys
Šalies suskaldymas kalnų grandinėmis, nevienodos gamtos sąlygos nuo seno lėmė tam tikrų istorinių - geografinių sričių susidarymą. Į jas iš dalies atsižvelgta formuojant dabartinio Tibeto autonominio regiono administracinį suskirstymą.
Tibete svarbiausi šie regionai:
- Jarlungas - Pietuose esanti teritorija, kurioje prasidėjo Tibeto valstybė ir kilo pirmoji dinastija. Dabartinė Lhokha provincija.
- U - teritorija aplink Tibeto sostinę Lasą, kuria ši tapo 7 a, besidriekianti ties Cangpo (Bramaputra) upe. Šiuolaikinėje administracijoje atitinka Lasa provinciją
- Cangas - teritorija Cangpo upės slėnyje į vakarus nuo U, su didžiausiu miestu Šigace, dabartinė Shigatse provincija.
- Ngaris - vakarinės Tibeto sritys į vakarus nuo Cango.
- Ladakas - dar toliau į vakarus esanti teritorija, dabar priklausanti Indijai.
- Kamas - Tibeto Pietryčių sritis, tapatinama su dabartine Quamdo provincija, bet senovėje užėmusi ir Vakarų Sichuan ir Šiaurės Yunnan provincijas.
- Amdas - dabartinė Qinghai provincija
- Čangtangas - dykuminės ir beveik negyvenamos sritys Tibeto šiaurėje.
Tibetiečių siekiamos susigrąžinti teritorijos (etninės tibetiečių sritys) | |||||||||
Tibetiečių teritorijos KLR. | |||||||||
Tibeto autonominis regionas. | |||||||||
Indijos pretenzijos (Aksai Chin). | |||||||||
Pietinis Tibetas, į kurį reiškia pretenzijas Kinija. | |||||||||
Kitos Tibeto periferijos sritys: Ladakas, Butanas, Sikimas | |||||||||
[taisyti] Istorinis Tibetas
Istorinis Tibetas apima ne tik Tibeto autonominį rajoną, bet ir Qinghai provinciją, Vakarinį Sichuan, Nepalo šiaurines sritis, Indijos Arunačal Pradešo ir Sikimo valstijas, Kašmyro regioną Ladaką.
Visos šios sritys senovėje tiesiogiai ar netiesiogiai priklausė Tibeto valstybei ar jos kultūrinei įtakai ir sudaro vientisą istorinį darinį. Tas faktas kai kurioms valstybėms sudaro pagrindą reikšti teritorines pretenzijas. Pvz., Kinijos Liaudies Respublika, kontroliuojanti Tibetą, nori iš Indijos perimti Arunačal Pradešo teritoriją, kuri vadinama "Pietiniu Tibetu", ir nuo seno priklausė Tibeto vastybei.
[taisyti] Demografija
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Tibeto istorija
Tibetas - valstybė turinti ilgą ir turtingą istoriją, kuri drąstiškai buvo nutraukta 1953 m Kinijos Liaudies Respublikai ją okupavus. Neretai yra randama paralelių su Lietuvos istorija, mat Tibetas, kaip ir Lietuva, kadaise buvo viena didžiųjų Azijos valstybių, o vėliau ilgus amžius plėšomas tarp stiprių kaimynių.
Tibeto istorijos pradžia laikomas 7 a, kuomet valdė karalius Songcen Gampo, įvykdęs daug reformų, introdukavęs budizmą ir inspiravęs Tibetiečių raštą, nors gentinė valstybė egzistavo jau daug seniau. Per 7-8 a Tibetas sugebėjo užimti visas kalnuotoje srityje buvusias gentines valstybes ir keletą kartų įsiveržti į Tang Kiniją. Vieną kartą tibetiečiai net pasiekė Tangų sostinę Čanganą.
Po pirmosios, Njatrių dinastijos, pabaigos, šalis subiro į daug smulkių valstybinių junginių, kuriuose, tačiau, formavosi Tibeto budizmas, klestėjo menas.
13 a šalis buvo suvienyta, tačiau ne iš vidaus. Mat ji, kaip ir daug to meto Azijos valstybių, atsidūrė Mongolų imperijos sudėtyje. Šioje imperijoje tibetiečiams buvo suteiktas ypatingas statusas: vienos jų budistinės sektos, Sakya, vienuoliai tapo mongolų mokytojais. Todėl mongolai priėmė Tibeto budizmą, o Mongolų valdomoje Yuan dinastijos Kinijoje pristatyta daug tibetietiško stiliaus šventyklų. Tibetas buvo vasalinė Yuan imperijos sritis, kurioje valdžia buvo sutelkta Sakya vienuolyno rankose.
14 a nugalėjus Sakya diktatūrą, ir sykiu atkūrus šalies valstybingumą, valdė nauja karalių Phagmodų dinastija, tačiau reikšmę vis labiau įgavo religinės grupuotės, tarp kurių vyko aršios kovos. 15 a galutinai valdžią paėmė nauja, Gelug ("Geltonkepurių") sekta, kurioje pradėta dalailamų institucija. Dalailamos gana greitai tapo faktiniais Tibeto valdovais.
17 a pabaigoje, valdant VI Dalailamai Canjan Džamcui, iškilo mandžiūrai, kurie, pradėję Kinijoje Qing dinastiją, okupavo ir Tibetą. Tiesa, Dalailamos institucija išliko, tačiau dauguma jų buvo Mandžiūrų statytiniai.
Po Kinijos revoliucijos, 1911 m žlugus Qing dinastijai, valdant XIII Dalailamai, Kinija atitraukė savo kariuomenę iš Tibeto. Tai sudarė prielaidas paskelbti nepriklausomybei, kuri, tiesa nebuvo legalizuota. Tibete atnaujinta administracija, įvesta savo valiuta (tamkai), iš kinų atkariautos istorinės sritys.
1951 m. Kinijos Liaudies Respublikos kariniai daliniai įžengė į Tibetą. Tai laikoma Tibeto okupacija. 1959 m. persekiojamas XVI Dalailama pabėgo į Indiją, tuo duodamas pradžią tibetiečių diasporai šioje šalyje.
[taisyti] Kultūra
Tibetas turi labai savitą kultūrą, kurioje darniai susimaišę vietinės ir užsieninės tradicijos. Tai - savita pasaulio civilizacija.
Geografiškai būdamas tarp Indijos ir Kinijos civilizacijų, Tibetas nemažai perėmė iš abiejų, visgi nuo seno čia buvo stipresnės Indiškos tradicijos: iš Indijos atėjo budizmas, indiškų raštų sistemos pagrindu sukurtas tibetiečių raštas, naujos idėjos ateidavo iš čia.
Nemažai tradicijų tibetiečiai dalinosi ir su šiaurėje gyvenančiomis Didžiosios stepės tautomis -tiurkais, uigūrais, mongolais, mandžiūrais. Teigiama, kad iš jų buvo perimta administravimo, valdymo patirtis.
Nepaisant to, tibetiečiai sugebėjo užsienines tradicijas pritakyti sau, dėl ko susiformavo saviti Tibeto budizmas, Tibeto architektūra, Tibeto medicina, Tibeto muzika, tibeto šokiai čamas, Tibeto teatras, Tibeto tapybos darbai tanka.
Dar žr:
- Tibeto kulinarija
- Tibeto šventės