1946 m. Prancūzijos Konstitucija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
||||
---|---|---|---|---|
![]() |
||||
Valstybė: | Prancūzija | |||
Priėmimo data: | 1946 m. | |||
Galiojimas: | 1946 m. - 1958 m. | |||
Valdymo forma: | Respublika | |||
Įstatymų leidžiamoji valdžia: | Parlamentas – Nacionalinis susirinkimas ir Respublikos taryba | |||
Vykdomoji valdžia: | Ministrų taryba |
1946 m. Prancūzijos Konstitucija (kitaip - Ketvirtosios respublikos konstitucija) - Prancūzijos Konstitucija, priimta Steigiamojo susirinkimo 1946 m. rugsėjį, patvirtinta referendumo spalio mėnesį (galiojo iki 1958 m.).
Turinys |
[taisyti] Priėmimo aplinkybės
Po hitlerinės Vokietijos sutriuškinimo 1945 spalio referendumas atmetė Trečiosios respublikos konstitucinių įstatymų atkūrimą, tačiau kuo juos pakeisti nebuvo vieningos nuomonės.Dešinieji siekė tvirtos vykdomosios valdžios, kairieji siūlė valdžią suteikti parlamento rankose, vykdomąją valdžią perduoti jo išrinktam komitetui. Specialiai konstitucijos priėmimui išrinktas Steigiamasis susirinkimas, kuriame daugumą turėjo kairieji pateikė referendumui konstitucijos projektą, iškėlusį politinę parlamento svarbą, tačiau jis buvo atmestas. Naujos sudėties Steigiamasis susirinkimas labiau kompromisinį konstitucijos variantą priėmė 1946 rugsėjį, o referendumas jam pritarė spalį.
[taisyti] Valstybinė santvarka
[taisyti] Įstatymų leidžiamoji valdžia
Dvejų rūmų parlamentas – Nacionalinis susirinkimas ir Respublikos taryba. Abeji rūmai turi įstatymų leidybos teisę, tačiau iš esmės nėra lygiateisiai, Nacionalinis susirinkimas turi aukštesnę galią: jam pavesta leisti įstatymus, ratifikuoti tarptautines sutartis, pritarti vyriausybei ar reikšti nepasitikėjimą ja. Respublikos taryba yra konsultacinio pobūdžio rūmai, ji per du mėnesius gali pareikšti išvadą dėl Nacionaliniame susirinkime priimto įstatymo. Ją pateikus įstatymai turi būti pakartojamai svarstomi Nacionaliniame susirinkime, kitaip jie įsigalioja. Įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų tvarka: Abeji rūmai renkami visuotiniais lygiais rinkimais slaptu balsavimu proporcine rinkimų sistema. Nacionalinis susirinkimas renkamas tiesioginiais rinkimais 5 m., Respublikos taryba – netiesioginiais rinkimais miestų ir municipalinių tarybų 6 m., pusę narių atnaujinant kas treji metai. Rinkti galėjo abiejų lyčių pilnamečiai piliečiai.
[taisyti] Vykdomoji valdžia
Vykdomoji valdžia priklausė Ministrų tarybai, jos primininkui pavedama užtikrinti įstatymų įgyvendinimą, vadovauti ginkluotosioms pajėgoms. Ministrų taryba atsakinga Nacionaliniam susirinkimui. Atitinkamo ministro kontrasignacijos reikia kiekvienam prezidento išleistam aktui. Prezidentas buvo valstybės vadovas, jam pavesta pasirašyti ir ratifikuoti tarptautines sutartis, skelbti įstatymus, reikalauti juos peržiūrėti, siūlyti Ministrų tarybos pirmininko kandidatūrą. 1954 m. Ministrų tarybos pirmininkas dėl ilgą laiką nestabilios vyriausybės veiklos gavo naujų įgaliojimų: galėjo paleisti Nacionalinį susirinkimą, sunkiau tapo pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe. Įstatymų vykdomosios valdžios rinkimas: Prezidentas kaip ir Trečiojoje respublikoje renkamas abejų parlamento bendrame posėdyje 7 m. su teise vienąkart būti perrinktu.
[taisyti] Žmogaus teisių įtvirtinimas
Preambulėje patvirtinamos 1789 m. deklaracijoje nurodytas žmogaus ir piliečio teisės, papildant jas naujomis, tapusiomis būtinomis teisėmis: tai ekonominės, politinės, socialinės teisės. Skelbiama lyčių lygybė, politinio prieglobsčio persekiojamiesiems suteikimas, teisė dirbti ir gauti pareigas, jungtis į profsąjungas, dalyvauti kolektyvių darbo sutarčių sistemoje, nemokamo mokslo, sveikatos apsaugos garantijos, nacionalinio turto pavertimas visuomenine nuosavybe. Taip pat atsisakyta kariauti užkariavimo tikslais.
[taisyti] Svarbiausios nuostatos
- Nelygiateisis dvejų rūmų stiprus parlamentas, jam atsakinga Ministrų taryba.
- Prezidentas nebėra vykdomoji valdžia, ji suteikiama Ministrų tarybai.
- Patvirtintos 1789 m. deklaracijos nuostatos, socialinių ir ekonominių laisvių bei teisių katalogas.
- Renkimų teisė suteikta abiejų lyčių pilnamečiams piliečiams.