Vaistiniai augalai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vaistiniai augalai - tai gydomųjų savybių turintys augalai, kai kurie priklausantys prie pirmųjų Vaistų žmonijos istorijoje. Apie 12000 augalų rūšių skaitomi vaistinais. Augalai, iš kurių paruoštais vaistais gydomi žmonės ir gyvūnai ar kurie vartojami profilaktiškai, vadinami vaistiniais, o gydymas jais – fitoterapija. Gydomąją galią turi augalų eteriniai aliejai, karčiosios ir rauginės medžiagos, vitaminai, mineralinės ir skaidulinės medžiagos, gliukozidai ir kitos medžiagos.

Vaistiniai augalai dažnai priešpastatomi pagamintiems cheminiams vaistams. Kartu paplitusi nuomonė, kad naturalūs augaliniai vaistai turi silpnesnį šalutinį poveikį ir beveik nesukelia organizmo alergijos. Tačiau to negalima apibendrinti: jeigu lyginama, reikia palyginti konkretų gydymą vaistiniu augalu su gydymu kitais vaistais.

Vaistiniai augalai labai reikšmingi farmacijoje. Iš augalinių žaliavų ar sintetizuotų veiklosios medžiagos atitikmenų pagaminama bene trečdalis visų vaistų.

Kadangi daugelis vaistinių augalų vartojami mitybai, riba tarp maistinių, vaistinių, prieskoninių, narkotinių ar nuodingųjų augalo savybių sunkiai apibrėžiama ir priklauso nuo situacijos.

Turinys

[taisyti] Sudėtis

Vaistiniuose augaluose esančios veikliosios medžiagos priklauso šiems cheminėms junginiams:

  • Alkaloidai
  • Eteriniai aliejai
  • Flavonoidai
  • Glikozidai
  • Rauginės medžiagos
  • Saponinai

[taisyti] Pritaikymas

Vaistai - tai įvairios gydomosios mikstūros, tepalai, balzamai, nuovirai, trauktinės, ištraukos, užpilai, milteliai, kartais ir grynas neapdorotas augalas. Taikomos gydomosios vandens procedūros, inhaliacijos, daromi pavilgai, kokteiliai.

Tinkamai vartojamos vaistažolės gali ne tik padėti išgyti, bet ir aprūpinti organizmą labai reikalingomis natūraliomis medžiagomis, apsaugančiomis nuo daugelio ligų. Vaistiniai augalai labai praverčia pačioje kai kurių ligų pradžioje, nes neleidžia ligai paūmėti arba pereiti į lėtines formas. Vaistažolės pasitelkiamos ir tada, kai ligonio negalima gydyti cheminiais vaistais.

[taisyti] Vaistinių augalų privalumai ir trūkumai

Yra samprotaujama, kad vaistažolių kenksmingas poveikis gali būti mažesnis, nes žmogaus organizmas per tūkstančius metų jau yra pripratęs prie vaistažolių organinių junginių ir jie tapo nebe svetimi, tuo tarpu sintetiniai preparatai išbandomi tik palyginus trumpą laiką. Tačiau lygiai taip pat galima įrodinėti ir tai, kad žmogaus organizmo tūkstantmetis kontaktas su vaistažolėmis susilpnino jų gydomąjį poveikį.

Augalai visada veikia kompleksiškai. Tai reiškia, kad skirtingai nei daugumoje sintetinių preparatų vaistažolės sudėtyje gali būti keletas veiklųjų medžiagų ir kiekviena sudedamoji dalis gali stiprinti kitos aktyvumą. Tačiau gali egzistuoti ir atvirkštinė situacija, kai skirtingos augalo veikliosios medžiagos mažina viena kitos veikimą.

Veikliųjų medžiagų koncentracija augaluose skiriasi pagal rinkimo vietą, laiką, orą. Atitinkamai sudėtingas dozavimas.

[taisyti] Vaistinių augalų rinkimas

Augalų negalima rinkti pakelėse, netoli miestų, gamyklų, degalinių, trąšų ar cheminių medžiagų sandėlių, elektrinių, geležinkelių, sąvartynų, fermų.

Vaistams renkamos beveik visos augalų dalys: pumpurai, žiedai, lapai, stiebai, žievė, šaknys, vaisiai, sėklos.

Vaistams augalai renkami tuomet, kai turi daugiausia veikliųjų medžiagų. Pumpurai ir žievė renkami ankstyvą pavasarį, kai pradeda brinkti. Lapai ir žiedai – prieš pat augalo žydėjimą ar jo pradžioje, kartais skinant visą žiedyną, kartais – tik vainiklapius. Šakniastiebiai ir šaknys kasami pavasarį arba rudenį, visiškai sunykus antžeminei augalo daliai. Kai kas atkreipia dėmesį į mėnulio fazes ir paros metą. Daugiausia veikliųjų medžiagų augalai turi auštant - bet tai sunku apibendrinti.

Renkamos tik pilnai užaugusios, sveikos augalo dalys, o vaisiai ir sėklos - visiškai prinokę. Negalima skinti nešvarių, šlapių, pageltusių, padžiūvusių, ligų ar kenkėjų užpultų augalų.

Surinktos vaistažolės tuoj pat plonu sluoksniu ant popieriaus ar švarios medžiagos paskleidžiamos džiūti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, kur nepasiekia saulės spinduliai ir neužlyja lietus. Kai kurie augalai gali būti džiovinami surišti į šluoteles ir pakabinti. Sultingi lapai pradžioje apvytinami, o po to džiovinami. Šaknys ir šakniastiebiai prieš džiovinimą nuvalomi, nuplaunami, o stori - supjaustomi išilgai.

Vaistažolės išdžiūsta per 3-15 dienas. Gerai išdžiūvusios vaistažolės laikomos drobiniuose maišeliuose, dėžėse, stiklainiuose, vėsioje, sausoje ir nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje.

Paprastai antžeminės vaistažolių dalys tinka vartoti 1 ar 2 metus, žievė, šaknys ir šakniastiebiai - 3 m.

[taisyti] Vaistinių augalų vartojimas

Arbatai pasigaminti reikia 1-3 arbatinius šaukštelius vaistažolių užpilti litru verdančio vandens. Lapus, šakeles, šaknis paliekama dešimčiai minučių pritraukti, žiedų arbatai - užtenka penkių minučių. Vartojama perkošta arbata. Vaistažolių arbatos, užpilai ir nuovirai greitai genda, todėl jie turėtų būti ruošiami kasdien. Jei tokios galimybės nėra, jie laikomi šaldytuve ne ilgiau, kaip dvi paras.

[taisyti] Keletas vaistinių augalų

Agurkas, Agurklė, Apynys, Asiūklis, Auksinė šaknis, Avietė, Ąžuolas

Baklažanas, Bazilikas, Beržas, Blindė, Bruknė

Česnakas, Čiobrelis

Dašis, Debesylas, Dedešva, Dilgėlė, Dobilas

Erškėtis, Ežiuolė

Gailė, Gelsvė, Gervuogė, Gyslotis, Graikiškas riešutmedis, Grikis, Gudobelė

Jonažolė, Juodšaknė, Juozažolė

Kadagys, Kalendra, Kardažolė, Kaštonas, Katžolė, Kiaulpienė, Kietis, Kmynas, Kopūstas, Krapas, Kraujažolė, Krienas

Lazdynas, Levanda, Liepų žiedai

Mairūnas, Medetka, Melisa, Mėlynė, Mėta

Nakviša, Nasturta, Našlaitė, Notrelė

Pakalnutė, Pankolis, Papartis, Paprika, Pataisas, Peletrūnas, Petražolė, Piliarožė, Pipirmėtė, Poras, Pupelė, Puplaiškis, Pušis, Putinas

Rabarbaras, Raktažolė, Ramunėlė, Rasakila, Raudonėlis, Rozmarinas, Rugiagėlė, Rusmenė, Rūta

Salieras, Saulėgrąža, Serbentas, Sidabražolė, Smidras, Spanguolė, Stumbražolė, Sukatžolė, Svarainis

Šalavijas, Šalpusnis, Šaltalankis, Šaltekšnis, Šermukšnis, Šlamutis

Taukė, Trūkažolė, Tuopa

Ugniažolė

Valerijonas, Varnalėša, Varputis, Vingiorykštė, Viržis, Vyšnia

Žemuogė, Ženšenis, Žvirbliarūtė

[taisyti] Gydymas vaistiniais augalais

Apetito sutrikimas:

Aterosklerozė: baklažanas, kopūstas, poras.

Diabetas: cikorija, gelteklė, pupelė, salota, svogūnas.

Kasa:

Kraujagyslės:

Kraujospūdis:

Nutukimas: agurkas, agurotis, baklažanas, kopūstas, moliūgas, pomidoras, salota.

Odos ligos:

Skrandžio ligos:

Širdies ligos:

[taisyti] Nuorodos

http://lmedicina.dnp.lt/vaistazoles.htm

http://botanika.vdu.lt/skyrius.php?meniu=MEN4000&pid=lll150200000&isub1=ISUB001

http://www.lev.lt/Joga/StudyDetails_Fr.aspx?Menu=Pazinimas&Step=0&H=12&GroupID=17

http://www.eco-meta.com/index_lt.php?id=savybes