Kecalkoatlis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Actekų mitologijoje Kecalkoatlis („Plunksnuotoji gyvatė“ ) - geras dievas, žynių globėjas, amatų, žemdirbystės ir metalų apdirbimo išradėjas, atvykęs iš Rytinės žvaigždės (Veneros planeta). Pagal legendą, jį nugirdė piktasis Teskatlipoka, todėl Kecalkoatlis nusprendė grįžti namo valtimi iš gyvatės odos. Tačiau valtis sudegė ir į Rytinę žvaigždę nuskrido tik jo širdis. Kecalkoatlis pažadėjo actekams grįžti, kai iškils pavojus. Nakties dangaus ir vėjų valdovas, žynių luomo, kultūros globėjas. Ispanai pakeitė actekų mitą apie šį dievą ir pavertė jį baltuoju. Visoje centrinėje Amerikoje Kecalkoatlis (Kukulkanas, Kokomacinas ir pan.) vaizduojamas kaip bronzinės odos spalvos aukštaūgis, apsisiautęs kecalio paukščio plunksnų apsiaustu, su anties snapo formos kauke ant veido (panašia į barzdą). Įsiveržus konkistadorams, Kecalkoatlis prarado savo reikšmė ir svarbiausią vietą actekų panteone užėmė Teskatlipoka.