Jenisėjaus kalbos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jenisėjaus kalbos vartojamos Šiaurės Sibire, Rusijos Krasnojarsko krašto šiaurėje, Jenisėjaus upės aukštupyje. Iki XX amžiaus išliko tik 2 šios grupės kalbos: ketų kalba, kuria kalba maždaug 1000 žmonių, ir jugų kalba (dabar jau išnykusi). Rusų šaltiniuose užfiksuotos dar kelios (jau prieš šimtus metų išnykusios) Jenisėjaus kalbų šeimai priklausiusios kalbos - arinų, asanų, kotų ir pumpokolų (yra išlikę trumpi XVIII a. žodynėliai).
Jenisėjaus kalbos pasižymi itin sudėtinga veiksmažodžio morfologija (iš Eurazijos kalbų panašią turi tik burušų kalba ir, kiek paprastesnę, baskų kalba ir Kaukazo kalbos).
Kalbininkai mėgina susieti Jenisėjaus kalbas su burušų kalba, kinų-tibetiečių kalbomis arba kai kuriomis indėnų kalbomis (vadinamoji Dene-Kaukazo hipotezė). Visi šie ryšiai nėra patikimai įrodyti.
Kalbininkas George van Driem pateikė naujus, morfologija pagrįstus, įrodymus, galimai rodančius Jenisėjaus kalbų ryšį su burušų kalba (jis jungia šias kalbas į Karasuk kalbų šeimą). Pavyzdžiui, vienaskaitos antrojo asmens netranzityviųjų veiksmažodžių priešdėliai burušų kalboje yra [gu-, gó-], o ketų kalboje [ku-, gu-]. Van Driem mano, kad burušai migravo iš Centrinės Azijos kartu su indoeuropiečiais, užkariavusiais Indiją.