Azoto rūgštis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Azoto rūgštis
Sieros rūgštisSieros rūgštis
Bendra informacija
Sisteminis pavadinimas Azoto rūgštis
Kiti pavadinimai Nitrato rūgštis
Cheminė formulė HNO3
Molinė masė 63.01 g/mol
Išvaizda Bespalvis, skaidrus skystis
CAS numeris [7697-37-2]
Savybes
Tankis ir
Agregatinė būsena
1.51 g/cm3, skystis
Lydymosi temperatura -42 °C
Virimo temperatura 83 °C
Rugštingumas (pKa) -2
Sauga
ES klasifikacija Sukelia koroziją (C)
Oksidatorius (O)
NFPA 704

0
3
0
OX
Rizikos frazės R8, R35
Saugos frazės S1/2, S23, S26,
S36, S45
Pliupsnio temperatura nedegi
RTECS numeris QU5775000
Giminingi junginiai
Giminingi junginiai Nitrinė rūgštis
Diazoto pentoksidas

Azoto rūgštis - stipri neorganinė rūgštis. Cheminė formulė HNO3. Tai koroziją sukeliantis ir nuodingas junginys. Sukelia odos nudegimus. Net nuo mažos koncentracijos tirpalų oda kuriam laikui pagelsta, tampa neišvaizdi. Todėl reikia imtis papildomų atsargumo priemonių dirbant su šia medžiaga.

Turinys

[taisyti] Azoto rūgšties formos

Jei koncentracija yra didesnė nei 70% tokia azoto rūgštis vadinama koncentruota. Jei koncentracija viršija 86% tai tokia azoto rūgštis vadinama rūkstanti azoto rūgštis. Rūkstanti azoto rūgštis skirstoma į baltą ir raudoną. Raudona spalva gali atsirasti jei iš rūgšties išsiskiriantys raudonai rudi NO2 garai reguoja su rūgštyje esančiu vandeniu ir taip pasigamina nitrinė rūgštis.

[taisyti] Chemija

Azoto rūgšties pKa yra −2 vandeniniame tirpale, taigi ji pilnai skyla į NO3- ir H+ jonus. Azoto rūgšties druskos vadinamos nitratais puikiai tirpsta vandenyje ir kituose poliniuose tirpikliuose.

Kambario temperatūroje rūgštis skyla ir po skilimo išsiskiriantys azoto oksidai matomi kaip geltoni, rudi ar raudoni dūmai.

[taisyti] Gamyba

  • Pirmas gamybos kelias daugiau teoretinis tai azoto rūgšties anhidridą - N2O5 veikti vandeniu.
  • Kitas būdas tai veikti NO2 su vandeniu ir deguonies pertekliumi. Šio būdo trukumas tas, kad taip gaunama kartu ir nitrinė rūgštis.
  • Pramoninis azoto rūgšties gamybos būdas dar žinomas kaip Ostvaldo procesas.
  • Laboratorijoje dažniausiai pasirenkama sieros rūgšties ir nitrato reakcija sumaišant šias medžiagas lygiais kiekiais ir distiliuojant viurco kolboje. Jei azoto rūgštis bus naudojama organinių junginių nitratavimui tai distiliavimo gali būti atsisakoma, paprastumo dėlei, nes visvien vėliau reiks azoto rūgštį maišyti su sieros rūgštimi, tam, kad gauti reikiamą reagentą.

[taisyti] Naudojimas

Visu pirma tai esminė medžiaga gaminant daugumą sprogmenų ir trąšų. taipat ji svarbi vaistų gamyboje. Taigi azoto rūgštis panaudojama gaunant tokias medžiagas: Nitroglicerinas, TNT, RDX, PETN, Amonio nitratas.

Azoto rūgštis dar svarbi metalurgijoje, ypač tauriųjų metalų apdirbime. Azoto rūgšties mišinys su druskos rūgštimi dar žinomas kaip karališkasis vanduo tai vienas iš nedaugelio reagentų tirpdančių net platiną ir auksą.


Kartais ji kaip stiprus oksidatorius naudojama raketų kurui.