Vladas Stašinskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vladas Stašinskas (1874 m. spalio 10 d. Dameliuose Joniškio raj. - 1944 m. kovo 11 d. Kėdainiuose) – teisininkas, advokatas, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas, pirmasis Lietuvos vidaus reikalų ministras.
[taisyti] Biografija
1895 m. baigė Mintaujos gimnaziją, joje priklausė Kūdikėlio draugijai. 1902 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą.
1902 - 1906 m. dirbo advokato padėjėju, advokatu Kaune. 1906 - 1907 m. - Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas II Valstybės dūmoje. Joje 1907 m. gegužės 21 d. reikalavo panaikinti įstatymą, draudusį vaikų mokymą namie. 1907 m. birželio 3 d., paleidus Dūmą, jam, kartu su kitais socialdemokratais, iškelta byla, o nuo 1910 m. sausio 10 d. iki 1911 m. sausio 10 d. kalintas už Dūmos LSDP kuopos deklaraciją, reikalaujančią konfiskuoti dvarininkų žemę.
1918 m. nuo lapkričio 11 d. iki gruodžio 26 d. pirmojoje Vyriausybėje - vidaus reikalų ministras, 1918 m. gruodžio 17 - 20 d. savo aplinkraščiais nustatė savivaldos ir milicijos organizavimo Lietuvoje gaires. Nuo 1918 m. gruodžio mėn. iki 1919 m. balandžio mėn. - valstybės kontrolierius. 1919 m. sausio 22 d. bolševikų suimtas Vilniuje ir iki liepos mėn. kalintas Vilniaus, Daugpilio, Smolensko kalėjimuose. Paleistas apsikeitus politiniais kaliniais.
Vėliau dirbo advokatu, buvo Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. Nuo 1928 m. - tautininkas. Nuo 1930 m. birželio mėn. iki 1938 rugsėjo mėn. - Lietuvos banko valdytojas. Nuo 1938 m. spalio 1 d. iki gruodžio 5 d. - Lietuvos teisingumo ministras. Nuo 1939 m. kovo mėn. gavo 1000 litų pensiją.