Moho paviršius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ordoviko amžiaus Moho paviršius
Enlarge
Ordoviko amžiaus Moho paviršius

Moho paviršius - riba tarp Žemės plutos ir mantijos. Pirmą kartą nustatytas 1909 m. kroatų seismologo Andrijaus Mohorovičičiaus, stebint seismines bangas, susidariusias po žemės drebėjimo.

Moho paviršius slūgso 5 km gylyje po vidurio okeaniniais gūbriais ir apie 75 km po kontinentine Žemės pluta.

Šeštame - septintame XX a. dešimtmečiiuose buvo bandoma gręžiniais pasiekti šį paviršių. Tačiau šitas projektas buvo sustabdytas.