Mastrichto kriterijai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mastrichto kriterijai: Šiais penkiais kriterijais nustatoma, ar ES šalis yra pasirengusi įsivesti eurą. Jie yra susiję su šiais veiksniais: Kainų stabilumas: infliacijos lygis negali daugiau nei 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES šalių, kuriose infliacija per praėjusius metus buvo mažiausia, infliacijos lygį; Biudžeto deficitas (žr. paaiškinimą): paprastai turi būti mažesnis nei 3% bendrojo vidaus produkto (BVP); Skola: nacionalinė skola neturi viršyti 60% BVP; vis dėlto eurą gali įvesti ir didesnę skolą turinti šalis, jei jos skolos lygis nuolat mažėja; Palūkanų normos: ilgalaikių palūkanų normos negali daugiau nei dviem procentiniais punktais viršyti trijų ES šalių, kuriose infliacija per praėjusius metus buvo mažiausia, palūkanų normos; Valiutų keitimo kurso stabilumas: nacionalinės valiutos keitimo kursas turi dvejus metus neperžengti tam tikrų iš anksto nustatytų ribų. Šie kriterijai buvo nustatyti Mastrichto sutartyje. Iš to kilęs ir jų pavadinimas.