Apokrifas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apokrifas (gr. απόκρυφα - "paslėptieji", "slaptingieji") - abejotinos autorystės arba abejotino autentiškumo veikalas.

Judaizme ir krikščionybėje apokrifu vadinamas religinės literatūros veikalas, pripažintas klastote arba nesutampantis su oficialiu religiniu mokymu ir dėl to neįtrauktas į kanonines Biblijos knygas.

[taisyti] Ankstyvosios krikščionybės apokrifai

Ankstyviesiems krikščionims, be Nikėjos susirinkime kanononėmis pripažintų Naujojo Testamento knygų, buvo žinomi šie kūriniai:

  • Nikodemo Evangelija
  • Protoevangelija pagal Jokūbą
  • Egiptiečių Evangelija
  • Žydų Evangelija
  • Petro Evangelija
  • Tomo evangelija
  • Jono darbai
  • Tomo darbai
  • Pauliaus darbai
  • "Didache", arba "Dvylikos apaštalų mokymas"
  • Petro apokalipsė
  • Pauliaus apokalipsė
  • Abraomo testamentas
  • Judo Evangelija
  • Izaijo regėjimas
  • pseudo-Mato Evangelija
  • Arabiškoji vaikystės knyga
Kitomis kalbomis