Puntukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žodžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas: Pùntukas
Kilmininkas: Pùntuko
Naudininkas: Pùntukui
Galininkas: Pùntuką
Įnagininkas: Pùntuku
Vietininkas: Pùntuke

Puntuko akmuo - antras pagal dydį riedulys Lietuvoje, 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių Šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas. Geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 metais. Viename iš mitų pasakojama, kaip velnias nešęs akmenį bažnyčiai nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametęs.

Karžygio Puntuko vardu pavadintas Skandinavijos kalnų ledynų paliktas milžinas sveria apie 627 tonas, yra 5,7 m aukščio, 7,54 m ilgio ir 7,34 m pločio. Pagal petrologinę sudėtį tai amfibolitinis biotitinis granitas (rapakivis). Puntukas - lauko riedulys, todėl jo tankis prilygsta dvigubam vandens tankiui. Puntuko tūris - 263,5 m3. Svoris - apie 527 tonos (vandens tankis - prilygintas vienetui). Lauko riedulio tankis - apie 1,8-2,2 vandens tankio.

Puntuko akmenyje 1943 m. iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai (skulptorius Bronius Pundzius). Iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmeniui, kol nebuvo aptiktas Barstyčių akmuo Puokėje.

Į pietvakarius nuo Anykščių yra akmuo Puntuko brolis.

[taisyti] Nuorodos