Aretusa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Graikų mitologija
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos
Fantastinės būtybės

Nimfų rūšys
Žymiausios nimfos

Pusdieviai | Trojos karas

Graikų mitologijoje Aretusa (Aretuzė arba Aretūsa), viena iš keturių hesperidžių, Atlanto arba Dzeuso ir Temidės arba Hesperos (arba Niktės ir Erebo) dukra. Jos seserys buvo: Eglė, Eritėja, Hesperija. Hesperidės saugojo auksinių obuolių sodą. Tas, kuris atsikąsdavo obuolio iš hesperidžių sodo tapdavo nemirtingas.

Aretusa taip pat buvo nereidė, viena iš Nerėjo dukterų. Aretusa pabėgo nuo ją merginusio Alfėjo, upės dievo, į Siciliją. Tad Artemidė pavertė ją fontanu. Alfėjus plaukė požemiu ir jų vandenys susiliejo.

Aretusa yra fontanas Sirakūzuose Sicilijoje.