Fryzai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Fryzai
Bendras gyventojų skaičius : 1 500 000
Didžiausia populiacija: Olandija, Vokietija, Danija
Kalba: fryzų, vokiečių, olandų
Religija: liuteronybė
Giminingos etninės grupės: anglai, olandai, vokiečiai ir kitos germanų tautos

Fryzai (Frisan; lot. frisii, frisones) - tauta, gyvenanti Šiaurės jūros pajūryje tarp Emso ir Reino upių ir Helgolando saloje. Ramūs, lėti, drąsūs (geri jūreiviai), laisvės mylėtojai, palinkę į plastinį meną, nemuzikalūs, ištvermingi ir kantrūs, giliai religingi, mėgsta kelionių nuotykius, bet prisirišę prie savo tėviškės. Jie nepaprastai švariai laiko savo gyvenamus namus ir juos puošia pjaustiniais. Dėvi senoviniais tautiniais drabužiais.

Šiaurės pajūryj fryzai gyvena nuo priešistoriniu laikų ir sumaniai grūmėsi su jūros transgresijomis, darydami pylimus, užtvankas ir dirbtines kalvas. I a. pavergti romėnų nenurimo kovoję dėl nepriklausomybės. Jų dalis išsikėlė Anglijon. VII a. frankų pakrikštyti prievarta, bet kelis kartus mėgino krikšto nusikratyti. X a. susijungė prieš normanų užpuldinėjimus į „7 laisvų fryzų žemių“ sąjungą. Jų mėginimai XVI a. sudaryti savo valstybę nepasisekė. Patekę Danijos valdžion, turėjo kai kurių autonominių teisių, bet 1864 užėmusi š. Fryziją Prūsija jas panaikino.

Olandijoje yra a. 350 000 kalbančių fryziškai.

[taisyti] Fryzai ir prūsai

Rusų istorikas О. N. Trubačev yra iškėlęs hipotezę, kad iš fryzai savo šalies vardą Fruza suteikė prūsams - Prūsa. Remiamasi tuo, kad prūsai tik nuo IX amžius minimi etnonimu prūsai (bruzzi). Iki tol šis kraštas minimas kaip apgyvendintas estijų (Aestii). Etnonimo pasikeitimo priežaštys yra neaiškios, todėl bandoma remtis istoriniais įvykiais: 689-719 frankai kariavo su fryzais, galutinai nukariauti 785. Dalis fryzų išsikėlė ir apgyvendino Šiaurės Fryzų salas. Todėl daroma prielaida, kad dalis galėjo laivais pasiekti ir rytinę Baltijos jūros pakrantę tarp Vyslos ir Nemuno.

[taisyti] Šaltiniai