Mediatorius (biochemija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Neuromediatorius ar neurotransmiteris - organizme susidarantis cheminis junginys, pernešantis nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių (neuronų).
Biochemijos mediatorių poveikis pagrįstas poveikiu receptoriams: į receptorių pakliuvusi mediatoriaus molekulė pakeičia nervinės ląstelės elektrocheminį balansą, taip sukeldama ląstelės reakciją. Kaip manoma, visi nervų sistemą veikiantys cheminiai junginiai arba veikia mediatorių apykaitą, arba tiesiogiai juos imituoja.
Dažnai neurotransmiterių poveikis yra moduliuojamas kitų medžiagų, tada kalbama apie neuromodulatorius.
Svarbiausias elektrinį sužadinimą sukeliantis transmiteris centrinėje nervų sistemoje (CNS) yra glutamatas.
Turinys |
[taisyti] Plačiau žinomi mediatoriai
- Acetilcholinas
- Adrenalinas
- Dopaminas
- GABA (Gama amino-butirinė rūgštis)
- Glicinas
- Gliutamatas
- Histaminas
- Melatoninas
- Noradrenalinas
- Serotoninas
Be aukščiau išvardintų mediatorių, yra žinoma dar kelios dešimtys organizme susidarančių junginių, sukeliančių specifines nervų sistemos ar tam tikrų organų reakcijas. Didžiąja dalimi - tai baltyminiai junginiai (peptidai), kurių poveikis gan menkai ištirtas.
[taisyti] Mediatorių rūšys (pagal medžiagų klasifikaciją)
[taisyti] Monoaminai
- Noradrenalinas
- Dopaminas
- Serotoninas
- Oktopaminas
[taisyti] Neuropeptidai
- Endorfinai ir enkefalinai
- BDNF
[taisyti] Amino rūgštys
- Glutamatas
- Glicinas
- γ-Amino sviesto rūgštis = Gamma amino sviesto rūgštis
- Aspartatas
[taisyti] Dujiniai dariniai
- azoto oksidas
[taisyti] Nuorodos
- http://www.benbest.com/science/anatmind/anatmd10.html (anglų k.)
- http://www.sinnesphysiologie.de/trans/transin.htm (vokiečių k.)
- http://www.sinnesphysiologie.de/trans/nor.htm (vokiečių k.)