Grūda (upė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Grūda | |
---|---|
|
|
Ilgis | 45,4 km |
Baseino plotas | 294 km² |
Ištakos | Baltarusija |
Žiotys | Merkys |
Šalys | Lietuva |
Grūda upė pietinėje Lietuvos dalyje – Dzūkijoje. Teka pro Kabelių, Darželių, Marcinkonių kaimus. Puvočiuose įteka į Merkį.
Grūda – kairysis Merkio intakas, savo kelią pradedantis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Gudų girioje telkšančiame ežere, vadinamame tuo pačiu – Grūdos vardu. Tai lygumų upė, ramiai kilpuojanti ir neskubriai nešanti savo vandenis per Dainavos lygumą. Dėl smėlėto grunto ir augančių miškų šio rajono upės pasižymi vandens skaidrumu ir vėsumu. Kadangi jos daugiausia maitinamos požeminių šaltinių, todėl ne kiekviena žiema pajėgi sukaustyti jas ledu. O ir dažną sausą vasarą jos išlieka gana vandeningos ir praplaukiamos.
Pasigrožėti Grūda galima keliaujant Zackagirio pažintiniu taku Marcinkonyse. Galime pasigrožėti Grūdos kilpomis, kurios susisukusios lyg siūlai. Toje vietoje, kur Grūda įteka į Merkį, galime pagauti kiršlių (Thymallus thymallus), nes toje vietoje pasmarkėjusi srovė ir didelį vandens temperatūrų skirtumai.
„Jei ne Merkys, Grūda, Skroblus, Puvočiai nebūtų tokie gražūs ir meilūs. Tos upelės - kaimų papuošalas.“ - rašė garsi lietuvių tautosakos rinkėja Rožė Sabaliauskienė, kuri gyveno Povočių kaime.