Simbiozė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Simbiozė - įvairios skirtingų rūšių organizmų sugyvenimo formos. Žodis kildinamas iš graikų kalbos žodžio symbiosis - sugyvenimas. Skiriamos šios simbiozės formos:
- Mutualizmas (lot. mutuus - abipusiškas). Tai dviejų skirtingų rūšių individų taikus sugyvenimas. Pavyzdžiui, kerpės simbiontai yra grybas ir dumblis. Abu šie organizmai vienas kitą papildo. Daugelis žolių ir medžių normaliai auga tik simbiozėje su dirvos grybais (mikorizė), aptinkamais ant jų šaknų. Mikoriziniai grybai padeda augalams iš dirvos siurbti vandenį, pasisavinti mineralines ir organines medžiagas. Iš augalų šaknų jie ima angliavandenius ir kitas reikalingas organines medžiagas.
Gyvūnų pasaulyje ryškiausiais mutualizmo pavyzdys - vėžys vienuolis, kuris apsigyvena tuščiose moliuskų kriauklėse, ant kurių vėliau įsitaiso aktinijos. Aktinija juda su savo simbiontu. Gindamasi dilgiosiomis ląstelėmis nuo priešų, ji apsaugo ir vėžį. Termitų žarnyne gyvena vienaląsčiai žiuželiniai organizmai, kurie išskiria tam tikrus fermentus, padedančius ištirpinti medieną. Termitai minta mediena, todėl jie be simbiontų egzistuoti negali, o žiuželiniai negali gyventi be termitų žarnyno. Į jaunų termitų žarnyną žiuželiniai patenka jiems laižant senesnių individų ekskrementus. - Sinoikija (graikų k. syn - kartu, oikos - namas) - tokia simbiozės forma, kai vienas partnerių yra kito būstas. Pavyzdžiui, žuvis kartuolė ikrelius išneršia į dvigeldžio moliusko mantijos ertmę. Ten ikreliai vystosi nekenkdami moliuskui.
- Komensalizmas (prancūzų k. - commensal - bendrastalis). Tokia simbiozės forma, kai partneris yra būstas ir maisto šaltinis, tačiau tai jam nekenkia. Pavyzdžiui, kai kurie jūriniai polipai apsigyvena ant stambių žuvų ir minta jų išmatomis.
- Parazitizmas.