Islamas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Islamas - monoteistinė religija, antra pagal dydį pasaulyje. Daugiausia paplitusi Pietvakarių Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Jos išpažinėjai musulmonai tiki vieninteliu ir amžinu dievu Alachu ir jo pranašu Mahometu. Musulmonų maldos namai - mečetės.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Islamo religija atsirado VII a. Arabijoje.
[taisyti] Koranas
Šventoji musulmonų knyga - Koranas.
Koranas musulmonams apibrėžia šešis tikėjimus:
- tikėjimą Alachu(dievu);
- tikėjimą pranašais;
- tikėjimą knygomis (siųstomis Alacho);
- tikėjimą Teismo Diena (Qiyamah);
- tikėjimą al Kadru (al-Qadr), gėriu ir blogiu.
Musulmonų penkios pareigos (arkanai):
- išpažinti tikėjimą;
- melstis butinai 5(penkis) kartus per dieną;
- duoti išmaldą;
- pasninkauti (Ramadanas);
- keliauti į Meką (gimtasis Mahometo miestas).
[taisyti] Atšakos
Palyginus su judaizmu ar krikščionybe, islamas jaunesnė religija, tačiau patyrusi jau ne vieną schizmą bei reformaciją. Labiausiai išplitusios dvi šio tikėjimo šakos - sunitų ir šiitų. Pastarieji vyrauja Irane, nemažos grupės gyvena Irake (ypač tarp kurdų, nors esama ir arabų), Azerbaidžane, Afganistane, šiitinės kilmės alavitų denominacija turi valstybinį statusą Sirijoje, kita šiitų pakraipa - zeiditai - vyrauja Jemene.
Daugumoje arabų šalių, Turkijoje, Vidurinėje Azijoje, Pakistane, Bangladeše, Indonezijoje ir Malaizijoje vyrauja sunitai. Šiitai labiau orientuoti į autoritetą, išpažįsta šventųjų (ypatingai - pranašo Ali) kultą.
Esama ir daugiau atšakų, nepritampančių nei prie šiitų, nei prie sunitų, pvz., - charidžitai, kaip ir šiitai suskilę į daugybę atšakų bei sektų. Islamo pagrindu kuriasi ir naujos, sinkretinės religijos: drūzai, ahmadija, JAV juodaodžių tarpe plinta Islamo nacija, tikinti greita apokaliptine savosios rasės pergale.
Kai kuriose šalyse populiari radikali islamo šaka - vahabizmas. Saudo Arabijoje, o taip pat ir Afganistane prie Talibano valdžios, tai - oficiali islamo forma. Kai kuriose šalyse ši forma uždrausta (pvz.: Rusijoje). Vahabistai siekia išgryninti tikėjimą, pagrindinė idėja - tvirtas tikėjimas vienu Dievu, religiją stengiamasi išpažinti tokią, kokia ji buvo pranašo Mahometo laikais. Taigi šioje šakoje atsisakoma bereikalingų ritualų, religinių švenčių. Taip pat neigiamas religijos modernėjimas, atsiradęs paskutiniais šimtmečiais. Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje negalima rodyti vaidybinių filmų, siejant su žmogiškų atvaizdų draudimu, taip pat, pavyzdžiui, mirties bausmės vykdomos viešai, nes taip būta ir pranašo laikais.
[taisyti] Žodžio kilmė
Arabų kalba islam reiškia „atsidavimą“. Šis žodis etimologiškai yra susijęs su nuolankumu, taikumu (salam reiškia „taika“).