Juozas Zauka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Zauka
Enlarge
Juozas Zauka

Juozas Zauka (1862 m. vasario 23 d. Obeliuose, Rokiškio r. - 1943 m. gruodžio 3 d. Obeliuose), vargonininkas, chorvedys, knygnešys.

[taisyti] Biografija

Pramokęs skaityti, rašyti ir kiek vargonuoti, prelato A. Daugėlos padedamas išvyko į Peterburgą (Rusija), kur 18801908 mokėsi vargonuoti, pradėjo vargonininkauti ir vadovauti chorui katalikų bažnyčioje. Platino draudžiamą spaudą, kurią gaudavo iš Tilžės per Švediją ir Suomiją. Dalyvavo Peterburgo Lietuvių savišalpos draugijų veikloje, organizavo lietuviškus vakarus, režisavo ir vaidino. 1889 subūrė lietuvių chorą ir su juo nuo 1892 pradėjo platesnę kultūrinę veiklą. J. Zauka chorą mokė ne tik giesmių, bet ir dainų, dalyvavo latvių ir lietuvių dainų šventėse bei vakaruose-koncertuose. Peterburge įkūrė Lietuvių savitarpinės pagalbos draugiją, buvo jos valdybos narys ir choro vadovas. Kaip dainininkas, deklamatorius ir vaidintojas dalyvavo lietuvių vakaruose-koncertuose.

Dėl ligos 1906 J. Zauka nuvyko į Gatčiną (Rusija), o 1908 - 1910 gyveno ir dirbo Subateje (Subate, Latvija). Čia vadovavo lietuvių chorui ir rengė vakarus-koncertus. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1910 keletą metų buvo Obelių kooperatyvo vedėjas, dalyvavo kultūrinėje veikloje. Pirmojo pasaulinio karo metais vėl apsigyveno Peterburge, veikė Mažaturčių lietuvių savitarpinės pagalbos draugijoje, vadovavo chorui ir organizavo koncertus. 1918 - 1932 gyveno ir dirbo įvairų kultūrinį darbą Subateje. Įkūrė lietuvių jaunimo „Šviesos" draugiją ir pradžios mokyklą, 1919 - 1920 buvo jos mokytojas. 1932 grįžo į Lietuvą ir apsigyveno gimtinėje (Obeliuose). Įvairiais kultūrinio gyvenimo klausimais rašė „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje", „Tėvynės sarge", „Lietuvių laikraštyje", „Vilniaus žiniose" ir kituose periodiniuose leidiniuose. 1925 „Rygos balse" paskelbė atsiminimų apie kalbininką K. Būgą, o 1931 „Lietuvių balse" - apie lietuvių gyvenimą Peterburge.

[taisyti] Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.