Lietuvos tautinės muzikos gimimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Lietuvių tautinė savigarba nebuvo nuslopinta netgi sunkiausiais Lietuvai metais. Nutautinimui labiausiai nepasidavė paprasti kaimo žmonės. Ėmė atsirasti vis daugiau tautinės dvasios žadintojų: Antanas Kulvietis, Jonas Bretkūnas, Liudvikas Rėza, Simonas Stanevičius, Antanas Strazdas, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius ir kiti. Įvedus krikščionybę, daugelis bažnytinių giesmių buvo išverstos į lietuvių kalbą, kad paprasti žmonės galėtų suprasti apeigų reikšmę. XIX a. antroje pusėje Vilniuje ir Kaune pradėtos steigti lietuviškos kultūros draugijos, parapijiniai bažnytiniai chorai. Žmonės slapta rinkdavosi pasimokyti lietuviškų dainų ir giesmių.

Kauno katedros vargonininkas, kompozitorius Juozas Naujalis slapta kviesdavo katedros choristus į namus ir mokė lietuviškų dainų.

1874m. Rietave lietuviams atsidarė pirmoji muzikos mokykla, vėliau ir Plungėje bei Rokiškyje. 1892 m. Kaune lietuvišką muzikos mokyklą atidarė J. Naujalis.