Funkciniai stiliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vienas iš stilistikos mokslo nagrinėjimo objektų - funkciniai kalbos stiliai. Lietuvių kalboje skiriami penki funkciniai stiliai:

  • šnekamasis (buitinis),
  • grožinis (meninis),
  • mokslinis,
  • publicistinis ir
  • kanceliarinis (administracinis).

Paskutinieji trys stiliai kartais dar vadinami dalykiniais stiliais.

Kiekvienas funkcinis kalbos stilius turi būdingų bruožų.

Turinys

[taisyti] Šnekamasis (buitinis) stilius

Tai seniausias iš visų funkcinių stilių. Jis vartojamas kasdienio bendravimo situacijose - namuose, tarp draugų, pažįstamų, gatvėje, dirbant bendrą darbą ir pan. Bruožai: svarbi intonacija; dialogas; neoficialumas, laisvumas; vaizdingumas, emocionalumas, ekspresyvumas (gausu elipsių, metaforų, frazeologizmų, jaustukų, ištiktukų, deminutyvų ir kt. Sintaksinė reduplikacija)

Kai priėjo krosnį, duonos kepalai šaukė:
- Trauk mus greičiau, trauk mus greičiau, mes sudegsim, mes seniai esam iškepę.
Bet tinginė atsakė:
- Imsiu aš dabar paišintis su jumis, - ir nuėjo sau.
Netrukus ji priėjo obelį, ir obuoliai šaukė:
- Nupurtyk mus, nupurtyk, mes esam jau visi nunokę.
Bet ji atsakė:
- Nebepurčius, dar koks obuolys gali nukristi man ant galvos, - ir nuėjo toliau.

[taisyti] Mokslinis stilius

Vartojamas disertacijose, monografijose, straipsniuose, vadovėliuose, paskaitose, pranešimuose ir pan. Bruožai: tikslumas ir aiškumas; objektyvus, sausas, be emocijų ar vertinimo; tai sričiai būdingi terminai; žodžiai beveik visada įgyja tiesioginę reikšmę. Sakiniai ilgoki, griozdiški (šabloniški). Šaukiamųjų sakinių moksliniame stiliuje nepasitaiko, klausiamieji itin reti. Pirmieji ir antrieji asmenys taip pat nevartojami.

Plačiau - Mokslinis stilius.

[taisyti] Kanceliarinis stilius

Vartojamas pareiškimuose, prašymuose, skelbimuose, nutarimuose, įvairuose dokumentuose, įstatymuose ir pan. Šabloniškiausias iš visų funkcinių kalbos stilių. Bruožai: gausu standartinių frazių; oficialumas; be emocionalumo; be vaizdingumo; aiškumas ir tikslumas (kartais beveik įkyrus tos pačios frazės ar kelių frazių kartojimas). Standartų laikymasis.

[taisyti] Publicistinis stilius

Vartojamas iš esmės žiniasklaidoje, kai kurių rašytojų kūryboje (pvz., J. T. Vaižganto, Žemaitės). Būdingieji bruožai: dalykiškumas, tikslumas susipina su emocingumu ir tam tikru vaizdingumu; dėstomi faktai ir argumentai, bet gana subjektyviai, nes jie savaip vertinami; bandoma įtikinti, paveikti, propaguoti savas idėjas. Publicistinių tekstų turinys - aktualios visuomenei kultūros, moralės ir pan. temos. Dalykas, apie kurį kalbama, vertinamas ne vieno asmens, bet visos visuomenės ar socialinių grupių požiūriu.

[taisyti] Grožinis (meninis) stilius

Šiuo stiliumi kuriama grožinė literatūra. Grožinės literatūros (taigi ir meninio stiliaus) paskirtis - paveikti skaitytojo jausmus, o per juos ir protą bei valią, sukelti pasigerėjimą grožiu. Bruožai: nekasdienis vaizdingumas, emocionalumas; tropų (meninės raiškos priemonių) gausa; subjektyvumas ir individualumas (asmeninis kalbančiojo santykis su pasauliu). Meninio stiliaus apraiškų esama ir nemeniniuose tekstuose: oratorių kalbose, gyvojoje šnekamojoje kalboje, o kartais - net mokslo darbuose. Juo autorius atskleidžia savo emocijas, išgyvenimus.

Nemune ledai išplauks.
Obelys pabals.
Parymok, manęs palauk
Prie baltos obels.

Parugėm gelsvom basa
Vasara prabėgs.
Mėnesienoje rasa
Ašara žibės.

Bus ruduo. Atjos šiaurys.
Obelys pagels.
Lauk manęs pavakary
Vėtroj prie obels.

         pirmieji trys S. Nėries eilėraščio „Grįšiu“ (1942) posmai