Mykolas Karka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mykolas Karka
Enlarge
Mykolas Karka

Mykolas Karka (1892 m. lapkričio 12 d. Samarkėlių k., Anykščių r. - 1984 m. rugpjūčio 12 d. Panevėžyje), vargonininkas, pedagogas, dirigentas, kompozitorius.

[taisyti] Biografija

1903 - 1906 lankė Troškūnų pradžios mokyklą, vėliau pas vargonininką J. Balčiūną mokėsi muzikos. 1908 - 1912 vargonavimo mokėsi pas J. Lesnevskį, dirigavimo pas A. Vyležinskj ir teorinių muzikos disciplinų pas T. Brazį ir J. Kalinauską Vilniaus muzikos mokykloje. Mokydamasis dainavo choruose, vargonininkavo, bendradarbiavo su J. Tallat-Kelpša, J. Žilevičiumi, L. Gira, Vaižgantu ir kitais lietuvių inteligentais. 1912 - 1913 vargonininkavo Traupio miestelyje, vėliau Panevėžyje. Pirmojo pasaulinio karo audros nubloškė į Peterburgą (1914 - 1918), kur 1915 subūrė „Spindulio" darbininkų chorą, bendravo su Č. Sasnausku, A. Kačanausku, P. Adomavičiumi, K. Petrausku ir kitais lietuvių muzikais. 1918 grįžęs į Panevėžį, muziką dėstė gimnazijoje (1919— 44), mokytojų seminarijoje (1927 - 1935) ir amatų mokykloje (1938 - 1944). Visur steigė muzikos būrelius, organizavo chorus ir orkestrėlius, rengė jų pasirodymus. Aktyviai dalyvavo muzikos ir dainos draugijos „Aidas" veikloje. 1924 suorganizavo pirmąją Panevėžio miesto dainų šventę. 1926 - 1940 vadovavo „Dainos" draugijos Panevėžio skyriui, statė muzikinius veikalus, vadovavo mėgėjų chorams, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje. Chorus parengė 1924, 1928 ir 1930 visos Lietuvos dainų šventėms Kaune ir buvo 1924-ųjų šventės dirigentas. 1938 Klaipėdoje vykusiai dainų šventei parengė Panevėžio katedros 42 dalyvių chorą ir Panevėžio „Dainos" draugijos 34 dalyvių chorą. 1939 apdovanotas „Šaulių žvaigžde". 1940 suorganizavo Panevėžio muzikos kursus ir jiems vadovavo. Karo metais (1943 m. birželio 6 d.) Panevėžyje surengė dainų šventę. 1944 - 1960 buvo Panevėžio muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas, moksleivių choro studijos vadovas, 1944 - 1950 direktorius. Dėstė muziką ir dainavimą miesto pedagoginėje mokykloje, 1958 - 1962 vadovavo darbo veteranų mišriajam chorui. 1960 - 1975 buvo Panevėžio operetės teatro muzikos vadovas ir dirigentas. Jo iniciatyva pastatyta R. Planquette'o komiška opera „Kornevilio varpai" (1960), J. Miliutino operetė „Čanitos pabučiavimas" (1964), B. Gorbulskio operetė „Naujametinis karnavalas" (1965), K. Millöckerio operetė „Gasparonė" (1966), A. Riabovo muzikinė komedija „Vestuvės Malinovkoje" (1967), D. Sostakovičiaus muzikinė komedija „Maskva - Čeriomuškos" (1969), E. Skarpetos muzikinė komedija „Beprotnamis" (1967) ir kt. M. Karka buvo Panevėžio miesto meno mėgėjų apžiūrų ir dainų švenčių organizatorius ir vyr. dirigentas. Sukūrė muziką S. Čiurlionienės-Kymantaitės, Moliėre'o, N. Pogodino dramos veikalams, operetę „Šviesutė", operą „Miškelio pasaka", muzikinį vaidinimą „Sniego karalaitė", parašė dainų ir giesmių, harmonizavo liaudies dainų chorams. 1955 jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.

[taisyti] Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.