Prancūzija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prancūzijos Respublika (Prancūzijà) — šalis Europos pietvakariuose, Europos Sąjungos bei NATO narė. Pietuose ribojasi su Ispanija, šiaurėje su Vokietija, Belgija, Liuksemburgu, Šveicarija, Monaku, Andora, o rytuose — su Italija. Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas bei Viduržemio jūra.
|
|||||
![]() |
|||||
Valstybinė kalba | prancūzų | ||||
Sostinė | Paryžius | ||||
Didžiausias miestas | Paryžius | ||||
Valstybės vadovai | Žakas Širakas Dominique de Villepin | ||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
547 030 km² (47) 0,26% |
||||
Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
60 876 136 (21) 111,28 žm./km² (66) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2005 (progn.) 1 822,00 mlrd. $ (7) 30 000 $ (18) |
||||
Valiuta | Euras (€) | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +1 (CET) UTC +2 |
||||
Nepriklausomybė Įkurta
|
Verdunės taika 843 |
||||
Valstybinis himnas | Prancūzijos himnas | ||||
Interneto kodas | .fr | ||||
Šalies tel. kodas | +33 |
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos istorija
Pirmieji rašytiniai šaltiniai pateikiantys žinių apie Prancūzijos teritorijoje gyvenusias gentis yra graikų. Maždaug nuo žalvario amžiaus dabartinės Prancūzijos teritorija buvo apgyvendinta galų (keltų).
I a. pr. m. e. viduryje Galiją užkariavo Roma, nuo V a. dabartinės Prancūzijos teritorija tapo pagrindine Frankų valstybės dalimi.
Pagal Verdeno sutartį 843 m. sudaryta Vakarų Frankų karalystė užėmė panašią dabartinei Prancūzijai teritoriją; nuo X a. šalis pradeda vadintis Prancūzija. Iki XII a. vidurio vyravo feodalinis susiskaldymas.
1792 m. įvykusi Didžioji Prancūzijos revoliucija monarchiją pakeitė respublika. 1799 metais respubliką į savo valdžią suėmė Napoleonas Bonapartas, mėginęs užkariauti visą Europą.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos politinė sistema
Dabartinė konstitucija buvo priimta 1958 m. rugsėjo 28 d.
Įstatymų leidžiamoji valdžia — Nacionalinė Asamblėja (Assemblée Nationale), kurioje dirba penkerių metų kadencijai išrinkti deputatai. Dalis įstatymų leidžiamosios valdžios priklauso Senatui.
žr. t.p. Prancūzijos socialistų partija
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos regionai ir departamentai
Prancūzija suskirstyta į 22 žemyninės Prancūzijos regionus (région de France métropolitaine) ir 4 užjūrio regionus (régions d'outre-mer); regionus sudaro 100 departamentų. Taip pat yra kolektyvinės teritorijos (Collectivités territoriales ) bei Pietinės ir Antarktikos teritorijos.
Žemyno regionai:
- Akvitanija (Aquitaine)
- Aukštutinė Normandija (Haute-Normandie)
- Bretanė (Bretagne)
- Burgundija (Bourgogne)
- Centras (Centre)
- Elzasas (Alsace)
- Franš-Kontė (Franche-Comté)
- Il de Fransas (Île-de-France)
- Korsika (Corse)
- Langedokas-Rusijonas (Languedoc-Roussillon)
- Limuzenas (Limousin)
- Lotaringija (Lorraine)
- Luaros kraštas (Pays-de-la-Loire)
- Overnė (Auvergne)
- Pikardija (Picardie)
- Provansas-Alpės-Žydroji pakrantė (Provence-Alpes-Côte d'Azur)
- Puatu-Šarantas (Poitou-Charentes)
- Rona-Alpės (Rhône-Alpes)
- Šampanė-Ardėnai (Champagne-Ardenne)
- Šiaurė-Pa de Kalė (Nord-Pas-de-Calais)
- Vidurio Pirėnai (Midi-Pyrénées)
- Žemutinė Normandija (Basse-Normandie)
Užjūrio departamentai (Départements d'outre mer):
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos geografija
Prancūzijai būdingi labai įvairūs kraštovaizdžiai, pradedant nuo pakrantės lygumų šiaurėje ir vakaruose, kur Prancūziją skalauja Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas, baigiant kalnų grandinėmis pietuose (Pirėnai) ir pietryčiuose (Alpės), kur yra aukščiausia Europos viršūnė — Monblanas (4810 m).
Tarp šių kraštovaizdžių įsiterpusios aukštumos ir kalnai, tokie kaip Centrinis masyvas arba Vogėzai ir iš jų ištekančių upių baseinai — Luaros, Ronos, Garonės ir Senos.
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos ekonomika
Prancūzijos ekonomika vertinama kaip ketvirta pagal dydį pasaulyje, po JAV, Japonijos ir Vokietijos. Pasaulinės Prekybos Organizacijos duomenimis, Prancūzija pagal eksporto apimtis 2003 metais užėmė penktą vietą.
Prancūzija užima pirmą vietą pagal turistų skaičių — šalį per metus aplanko apie 77 mln. turistų.
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos demografija
Nuo priešistorinių laikų Prancūzija buvo prekybos, migracijų bei įsiveržimų kryžkelėje. Keturios pagrindinės Europos etninės grupės — prokeltai, keltai (galai bei bretonai), lotynai ir germanai (frankai, burgundai, vikingai, vestgotai) maišėsi tarpusavyje. Be to nuo XIX a. plūstelėjo nauja migrantų banga, daugiausia tai buvo italai, ispanai, belgai, portugalai, lenkai, armėnai, taip pat žydai iš rytų Europos. Po antrojo pasaulinio karo prasidėjo gana didėlė imigracija iš trečiojo pasaulio šalių, ypač daug žmonių atvyko iš buvusių Prancūzijos kolonijų šiaurės bei juodojoje Afrikoje. Visos šios migracijų bangos Prancūziją padarė viena iš etniškai įvairiausių šalių Europoje. Nepaisant to, vis dar gajus Prancūzijos, kaip galų valstybės, stereotipas. Pažymėtina ir tai, jog imigrantai iš kitų Europos valstybių daug greičiau integruojasi į valstybės ekonominį, kultūrinį bei socialinį gyvenimą, nei trečiojo pasaulio atvykėliai.
Pagal gyventojų skaičių Prancūzija užima trečiąją vietą Europoje po Rusijos bei Vokietijos.
Katalikai sudaro apie 80 %, musulmonai 5—10%, protestantai 2 %, žydai 1 % gyventojų.
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos kultūra
Prancūzijos kultūra neabejotinai yra viena iš didžiausių, seniausių ir svarbiausių Europos kultūrų. Prancūzijos kultūrinės pozicijos buvo iškovotos dar viduramžiais. Ypatingai Prancūzijos kultūrinis vaidmuo sustiprėjo XVII a., kuris Europoje laikomas Prancūzijos amžiumi. Prancūzijos karaliaus dvaras visai Europai diktavo madas ir taisykles (beje, mados, taip pat ir meno sostinės reputaciją Paryžiui sėkmingai sekasi išlaikyti iki šių dienų). Būtent tuomet prancūzų kalba tapo visų civilizuotų šalių aristokratų, diplomatų ir paprasčiausiai išsilavinusių žmonių bendravimo kalba.
Ir šiandien šalyje rasime daug architektūros paminklų — nuo romanikos iki modernizmo. Prancūzijos intelektualinis gyvenimas klesti jau nuo XVIII a. enciklopedistų laikų. XIX ir XX a. sandūroje dailėje įvyko didelis kone italų Renesansui tolygus pasaulinės reikšmės proveržis - susikūrė impresionizmo mokykla, kurios pradininku tapo Klodas Monė. Žymiausias jo paveikslas — „Vandens lelijos“.
Prancūzų literatūros istorijoje vėlgi gausu pasaulinio garso pavardžių. Užtenka paminėti „Trijų muškietininkų“ ir „Grafo Montekristo“ autorių Aleksandrą Diuma arba „Paryžiaus katedros“ autorių Viktorą Hugo, arba „20 000 mylių po vandenių“ autorių Žiulį Verną.
[taisyti] Kita Informacija
- Prancūzijos ryšiai
- Prancūzijos transportas
- Prancūzijos karinės pajėgos
- Prancūzijos tarptautiniai santykiai
- Prancūzijos šventės
[taisyti] Nuorodos
Šalių sąrašas | Europa |
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Olandija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija |
Europos Sąjunga (ES) | ![]() |
---|---|
Airija | Austrija | Belgija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Jungtinė Karalystė | Ispanija | Italija | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Olandija | Portugalija | Prancūzija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija |
|
Kitos teritorijos: Akrotiris | Farerų salos | Gibraltaras | Gernsis | Jan Majenas | Džersija | Meno sala | Svalbardas | |
Šalys siekiančios įstoti į ES 2007 metų sausio 1 d.: Bulgarija | Rumunija
Kitos kandidatės: Kroatija | Makedonija | Turkija |
taisyti | Šiaurės Atlanto Aliansas (NATO) | |
Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | JAV | Jungtinė Karalystė | Graikija | Islandija | Ispanija | Italija | Kanada | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Norvegija | Olandija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Turkija | Vengrija | Vokietija |