Viešbutis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viešbutis, nevart. hotelis (iš pranc. hôtel, senovės prancūzų kalba hostel iš vėlyv. lot. hospitale ‚svečių kambarys‘) - gyvenamasis pastatas, skirtas komercinei nakvynei.
Prancūzijos miestuose, visų pirma Paryžiuje, buvo vadinamas kilmingųjų gyvenamasis namas. Pavadinimas pradėtas naudoti ir viešiesiems pastatams ir prigijo kaip prabangių nakvynės namų sinonimas.
Viešbučių reklama, 1900 (Australija) |
Nakvynės kabina, Osaka |