Artūras Honegeris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Artūras Honegeris( 10 Kovo, 1892 – 27 Spalio, 1955) buvo Šveicarų kompozitorius, kuris gimė Prancūzijoje ir gyveno didelę savo gyvenimo dalį Paryžiuje. Daugiausiai dėmesio susilaukė jo kūrinys orkestrui „Pacific 231“, kuris imituoja lokomotyvinio traukinio garsą.
[taisyti] Biografija
Gimė Oskaras- Artūras Honegeris ( pirmas vardas niekuomet nebuvo naudojamas) „Le Havre“, Prancūzijoje. Paryžiuje jis intensyviai studijavo harmonija ir violončelę. Taip pat trumpą laiką jis studijavo ir Ciuriche. Tuomet jis studijavo su tokiais kompozitoriais kaip Čarlis Vidoras, ir Vincentas Indi. Jis tesė mokslus iki 1910, po to parašė baletą „Le dit jeux du fonde“, kris vertinamas kaip pirmas apgalvotas jo darbas. 1926 jis vedė Adrę Vauraborgę, pianistę ir gerą draugę, studentę iš Paryžiaus konservatorijos. Jie susilaukė vienos dukters vardu Paskalė, gimusią 1932 m. Honegeris taipgi turėjo ir sūnų, kurio vardas buvo Džinas-Caudas (1926-2003), kurio susilaukė su dainininke Klera Kroiza. Tarp Pirmojo ir antrojo pasaulinio karo Honegerio kūryba buvo pasiekusi apogėjų. Jis kūrė muzika su „Abeli Grance‘ 1927 metais, filmui „Napoleonas“. Jis sukūrė nuostabų baletą ir tris operas, be kitų darbų. Viena iš operų „Jeanee d`Arc au Buder“ (1935) buvo vienas iš paskutinių jo darbų. Prie visa ko jo viena opera parašyta savarankiškai, tačiau kitos dvi kūrė kartu su „Jacques Ebert” ire Lagoon (1937). Per tuos metes jis taip pat parašė “Danse de la Chèvre” (1921), pjesė su pilnu repertuaru. Šią pjiesę jis dedikavo “Rene Le Roy” ir vienas sukūrė kompoziciją fleitai, kurios skambesys buvo jaunatviškas, bet su tiesumų į Honegerio visų darbų stilių. Honegeris visuomet prisimindavo savo Švediją, jo tikrąją tėvynę, bet po išvežimo per karą po nacių okupacijos, jis persikėlė į Paryžių. Jis prisijungė prie Prancūzų pasipriešinimo kurie kovojo su naciais ir taip galėjo kurti be didesnių trukdžių. Bent kokiu atveju, kompozitorius buvo labai sukrėstas karo įvykiais. Artūras Honegeris mirė namuose nuo širdies smūgio 27 dieną Spalį 1955 metais ir buvo palaidotas „Cimetiere Saint-Vincent“ Montenogro kvartale Paryžiuje.