Magma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Išsiveržusi magma - lava
Enlarge
Išsiveržusi magma - lava

Magma - išsilydžiusios uolienos, esančios Žemės gelmėse. Magma yra sudėtingos cheminės sudėties tirpalas, kurio temperatūra 650 - 1200 °C. Paprastai magma yra aukšto slėgio tirpalas, kuris karkartėmis išsiveržia į Žemės paviršių per vulkanus. Išsiveržusi magma vadinama lava. Magma gali įsiterpti į esančius geologinius sluoksnius ir neišsiliedama paviršiuje. Ji sustingsta suformuodama tokius magminius kūnus:

  • batolitus,
  • štokus,
  • lakolitus,
  • lapolitus,
  • daikas,
  • sylius.

Šiuose geologiniuose kūnose, priklausomai nuo magmos tipo, randamos įvairios magminės uolienos.

[taisyti] Magmos tipai

Magma pagal cheminę sudėtį gali būti suskirstoma į tris pagrindines grupes:

  • bazinė (mažas SiO2 kiekis), sutinkama riftingo zonose (po vidurio okeaniniais gubriais), "karštose taškuose", ir okeaninių plokščių susidūrimo zonose.
  • rūgštinė (aukštas SiO2 kiekis), sutinkama "karštuose taškuose" esančiuose po kontinentine pluta, pvz., Jeloustouno nacionaliniame parke, JAV.
  • andezitinė (tarpinis tipas tarp rūgštinės ir bazinės magmos) - litosferos plokščių susidūrimo vietose.