Manicheizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Manicheizmas (215 - 277 m po Kristaus) buvo judėjimas, kuris siejosi su Rytų misticizmu, ir kuriam pradžią davė žmogus iš Persijos vardu Manis. Tarp biblinės krikščionybės požiūriu klaidingų jo įsitikinimų buvo šie:

  • kad visatoje egzistuoja dualizmas - šviesos (gėrio) priešpastatymas tamsai (blogiui).
  • kad apaštalai iškraipė Jėzaus mokymą.
  • kad atsivėrimas Kristaus "šviesai" išlaisvina žmogaus sielą nuo jo tamsaus, nuodėmingo kūno.
  • kad Kristaus kūnas nebuvo tikras.
  • sektai buvo būdingas asketizmas (savęs neigimas), kadangi normalias kūno funkcijas, pvz., seksą ir apetitą, jie laikė blogiu.

Savo gyvenimo pradžioje Augustinas vadovavosi kai kuriais Manio teiginiais, tačiau vėliau juos atmetė.