Žemės branduolys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žemės branduolys - centrinė Žemės planetos dalis, sudaryta iš geležies-nikelio lydinio. Branduolį sudaro dvi dalys: išorinis skystas branduolys ir vidinis kietas branduolys. Išorinis branduolys slūgso apie 4000 km, o vidinis apie 6000 km gylyje. Išoriniame branduolyje vyksta aktyvus konvekcinis masių judėjimas, ko pasekoje (pagal kai kurias teorijas) atsiranda intensyvus magnetinis laukas.