Halio kometa
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Halio kometa - šviesiausia ir viena žinomiausių žinomų periodinių kometų. Pasirodo kas 76 metus. Sekantį kartą danguje ji bus matoma 2061 m, paskutinį kartą pasirodė 1986 m. Orbitos elementai: a=17.8 av, e=0.967, i=162.3, P=76.03 m. Pavadinta anglų matematiko ir astronomo Edmundo Halio (1656-1742) vardu.
[taisyti] Istorija
Senovėje kometų pasirodymas reikšdavo didžiulę nelaimę (karą, badą) ir per visus laikus žmonijai daugiausia baimės įvarė Halio kometa.
Pirmąkart ji paminėta 240 m. pr. Kr. Jos pasirodymą Jeruzalės istorikas J. Flavijus palaikė ženklu, kad žus miestas ir šventovė. Bet taip atsitiko tik po 70 m. Vėliau, po 1000 metų kometos pasirodymas sutapo su kautynėmis prie Heistingso, kai normandai užkariavo Angliją. 1301 m. dailininkas Džotas di Bondonė, pamatęs kometą, užfiksavo ją kaip Beatliejaus žvaigždę. 1910 m. kometos pasirodymas sukėlė tikrą paniką - imta laukti pasaulio pabaigos.
[taisyti] Stebėjimas
XVII a. kometą stebėjo Kepleris ir Niutonas. Pastarasis įrodė, kad ji juda beveik paraboline orbita. Niutono draugas anglų matematikas ir astronomas E. Halis (E. Halley) surinko duomenis apie anksčiau matytas kometas, apskaičiavo daugelio jų orbitas, sudarė pirmąjį jų katalogą ir pastebėjo, kad 3 kometos, stebėtos maždaug 76 m. tarpais, skriejo labai panašiomis orbitomis. Jis surizikavo numatyti to tariamo vieno objekto pasirodymo datą 1958 m. Tačiau jis nepasirodė. Jis kartu su pora kitų mokslininkų atliko skaičiavimus, atsižvelgdami į tai, kad kometai pasirodyti laiku trukdė didžiųjų planetų poveikis jos orbitai.
XX a. per perihelį kometa praskriejo 1910 ir 1986. 1996 kovo mėn. kometa buvo tiriama penkių tarpplanetinių stočių: Giotto (600 km), Vega 1 (8890 km), Vega 2 (8030 km), Sakigake (7 mln. km) ir Suisei (151 000 km).