Geluonis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vapsvos geluonis su lašeliu nuodų
Geluonis (lot. aculeus) - pakitusi kiaušdėtis, tarnaujanti grobio paralyžavimui ar nužudymui. Įgėlimo metu į aukos kūną patenka lašelis nuodų, kurie nužudo ar bent paralyžuoja auką. Auksinių vapsvų ir daugumos skruzdėlių geluonis atrofavęsis. Geluonį turi kamanės, bitės, vapsvos ir kt.