Šlapimo pūslė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šlapimo pūslės vidinis paviršius
Enlarge
Šlapimo pūslės vidinis paviršius

Šlapimo pūslė (lot. vesica urinaria) - neporinis šlapimo šalinimo sistemos organas, į kurį iš inkstų šlapimtakiais atiteka šlapimas ir čia kaupiamas. Šlapimo pūslę su išore jungia šlaplė.

[taisyti] Histologija

Šlapimo pūslės sienelė stora, ypač storas jos raumeninis sluoksnis. Jos vidinis paviršius labai raukšlėtas, jį dengia daugiasluoksnis pereinamasis epitelis iš 6-8 ląstelių eilių. Sienelei įsitempus epitelis pavirsta dvieiliu. Po epiteliu eina storas jungiamojo audinio sluoksnis. Raumeninis sluoksnis sudarytas iš trijų lygiųjų raumenų sluoksnių: vidinio ir išorinio išilginių ir vidurinio žiedinio. Pūslės dugne vidinis išilginis raumenų sluoksnis sustorėja, o iš žiedinio sluoksnio šlapimo pūslės atsivėrimo į šlaplę srityje susidaro sfinkteris. Šlapimo pūslės sienelėje yra tankūs kraujagyslių ir limfagyslių tinklai bei juntamųjų nervų skaidulų.

[taisyti] Ligos

  • Šlapimo pūslės akmenligė;
  • Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas);
  • Šlapimo pūslės tuberkuliozė;
  • Šlapimo pūslės vėžys.


Žmogaus organų sistemos
Šlapimo šalinimo sistema

Inkstai - Šlapimtakiai - Šlapimo pūslė -

Šlaplė
Serija: Žmogaus anatomija