Piliakalniai Lietuvoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Piliakalniai Lietuvoje - tai natūraliai susiformavusios arba žmonių pastangomis suformuotos kalvos, ant kurių būta senovinių gynybinių įtvirtinimų, paprastai supusių gyvenamuosius ar ūkinės, bei gynybinės paskirties pastatus. Lietuvoje priskaičiuojama daugiau nei 800 piliakalnių. Piliakalniai Lietuvos teritorijoje atsirado žalvario amžiuje suintensyvėjus prekybai bei kovoms dėl įtakų įvairiose žemėse. Piliakalnių sankaupas atskirose vietose apsprendė ir kalvotas Rytų Lietuvos bei Žemaitijos reljefas, suformuotas ledyno tirpimo. Piliakalniai ypač paplito geležies amžiuje. Lietuvos teritorijoje jų kasinėta tik apie dešimtadalį. Baltiškų piliakalnių gausu Karaliaučiaus srityje, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos teritorijose. Dėl kitų vietų - diskutuojama.

[taisyti] Nuorodos


Kitomis kalbomis