Bandikotos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bandicota

Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
( Amniota)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Graužikai
( Rodentia)
Šeima: Peliniai
( Muridae)
Pošeimis: Pelės
( Murinae)
Gentis: Bandikotos
( Bandicota)

Bandikotos (lot. Bandicota, angl. Bandicoot rats, vok. Bandikutratten) - pelinių (Muridae) šeimos graužikų gentis. Kailis ilgas, minkštas, gana tankus arba būna šiukštus ir retas. Nugara šviesiai pilkos, rudos ar beveik juodos spalvos. Pilvas nešvariai baltos spalvos. Turi 6-9 spenelių poras. Kūnas 16-36 cm, uodega - 14-26 cm ilgio. Masė 685-1132 g. Snukutis trumpas ir platus. Uodega apaugusi retais plaukais. Priekinių galūnių nagai stambūs. Pėda su 6 pagalvėlių mazoliais.

Paplitusios Šri-lankoje, Indijoje, Nepale, Birmoje, pietų Kinijoje, Tailande, Indokinijos pusiasalyje, Sumatros saloje, Taivanyje.

Gyvena džiunglėse arba tankiuose krūmynuose, o indinė badikota yra žmogaus komensalas. Išsikasa gilius sudėtingus urvus su keliomis saugyklomis, kuriose kaupia grūdus, vaisius, riešutus. Aktyvios prietemoje. Gali gerai plaukti. Vadoje būna 10-12 jauniklių. Dauginasi ištisus metus.

Gentyje yra 3 rūšys:

  • Bengalinė bandikota, arba indinė kurminė žiurkė, (Bandicota bengalensis)
  • Indinė bandikota (Bandicota indica)
  • Savilio bandikota (Bandicota savilei)
Kitomis kalbomis