Šri Lanka
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika, Šri Lanka (iki 1972 m. žinoma kaip Ceilonas) - sala Indijos vandenyne ir to paties pavadinimo joje įsikūrusi valstybė. Sala yra 55 km į pietryčius nuo Indostano pusiasalio.
|
|||||
![]() |
|||||
Valstybinė kalba | Sinhalų, tamilų | ||||
Sostinė | Kolombas | ||||
Didžiausias miestas | Kolombas | ||||
Valstybės vadovai | Chandrika Bandaranaike Kumaratunga
Prezidentas
|
||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
65 610 km² (119) 1,3% |
||||
Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
20 222 240 (52) 308,22 žm./km² (23) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2005 (progn.) 87,15 mlrd. $ (57) 4 300 $ (110) |
||||
Valiuta | Šri Lankos rupija (LKR) | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +6 - |
||||
Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
nuo Jungtinės Karalystės 1931 gruodžio 11 1948 vasario 8 |
||||
Valstybinis himnas | Šri Lankos himnas | ||||
Interneto kodas | .lk | ||||
Šalies tel. kodas | 94 |
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Šri Lankos istorija
IV a. pr. m. e. salą užėmė Indijos Vidžajų dinastija, III a. pr. m. e. Ašokos rūpesčiu paplito budizmas. Per visą salos istoriją vyko nuolatinės kovos tarpusavyje ir su tamilų įsiveržimais. Politiškai sustiprėjo tik Parakkamos Bachu I (1164-1197) laikais, bet jo įpėdinių laikais vėl įsivyravo senoji netvarka, kol XVI a. į salą nepradėjo veržtis europiečiai.
1505 m. atvyko portugalai, kuriuos 1658 m. išstūmė olandai. 1785 m. salą užvadė anglai. 1802 m. tapo britų kolonija. 1923 m. konstitucija numatė šiek tiek kitokią, nei kitų britų kolonijų, administraciją. Aukščiausioji valdžia priklausė 5 metams skiriamam gubernatoriui, kuris buvo atsakingas kolonijų ministrui.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Šri Lankos politinė sistema
Šri Lanka yra demokratinė respublika. Šalies prezidentas, kuris betarpiškai renkamas šešeriems metams, yra šalies ir vyriausybės vadovas, taip pat ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas. Vykdydamas pareigas, prezidentas, yra atskaitingas parlamentui. Pareigūnas gali būti pašalintas iš posto, parlamento daugumos sprendimu (reikia 2/3 balsų) pritariant Aukščiausiajam Teismui. Prezidentas skiria ir vadovauja ministrų kabinetui, kuris taip pat atskaitingas parlamentui.
Šri Lankos parlamentas yra istatymų leidimo organas turintis 225 narius, kuriuos renka rinkimų teisę turintys piliečiai šešerių metų kadencijai.
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Šri Lankos geografija
Salos koordinatės yra 6-10 laipsnių šiaurės platumos ir 80-82 laipsniai rytų ilgumos. Šiaurinė, siauresnioji Šri Lankos dalis visai lygi, lygumos užima 80 % šalies teritorijos, pietų vidurio dalyje - kalnai, kurių aukščiausios viršūnės - Pidurutalagalos kalnas (2 524 m) ir Adomo kalnas (2 240 m). Terciare įvykę litosferos įdubimai salą atskyrė nuo Indostano pusiasalio. Buvusios sąsmaukos vietoje yra salų ir seklumų ruožas, vadinamasis Adomo Tiltas.
Krantai daugiausia žemi, dažnai lagūniniai, daugelyje vietų juos supa koralų rifai. Pakrantės ilgis 1340 km
Didžiausios upės - Mahaveli Ganga, Maduru, Yan (rytuose); Velave, Gin (pietuose) ir Kalu, Kelani, Deduru, Malvatta (vakaruose) dėl sraunumo netinka laivybai. Salos pakraščiuose susiplovusios kopos, lagūnos ir seklumos trukdo jūrinei laivybai.
Gyvūnai tokie patys kaip ir Indostane, tik nėra tigrų ir hienų. Drambliai stipriai išnaikinti. Daug bezdžionių ir leopardų.
[taisyti] Klimatas
Klimatas nuolat karštas, jūrinio tipo; gegužės mėn. vidutinė temperatūra 28 laipsniai Celsijaus, sausio mėnesį - 26 laipsniai. Pats karščiausias metu laikas – kovo ir balandžio mėn., kuomet temperatūra siekia net iki 38ºC. Nuo lapkričio iki sausio mėn. būna vėsiau, temperatūra iki 30º C. Vidutinė metinė temperatūra lygumose - 26-30ºC, kalnuose - 15-20ºC.
Šri Lanka priklauso pietų Azijos musonų sričiai. Vasaros metu pučiant pietvakarių musonui iškrinta - kalnuose iki 5000 mm, vakarų pakraštyje apie 2300 mm, šiaurės rytinėje dalyje tik 500-600 mm kritulių. Žiemos metu pučia sausesnis šiaurės rytų musonas.
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Šri Lankos demografija
Apie 74% gyventojų yra indoeuropiečių kilmės singalai budistai, šiaurėje gyvena dar V a. imigravę tamilai (18%), pietų sunkiai pasiekiamose aukštumose išlikę keli tūkstančiai pirmųjų Šri Lankos gyventojų vedų - medžiotojų, kuriuos ateiviai singalai ir tamilai nustūmė į blogiausias salos vietas. Tankiausiai gyvenama pietvakarinė dalis, rečiausiai - Anudapuros džiunglių sritis ir šiaurė.
Oficiali kalba - singalų, pripažįstama ir tamilų. Anglų kalba naudojama valstybinėse įstaigose, ja kalba apie 10 proc. salos gyventojų.
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Šri Lankos kultūra
[taisyti] Kita Informacija
- Šri Lankos ryšiai
- Šri Lankos transportas
- Šri Lankos karinės pajėgos
- Šri Lankos tarptautiniai santykiai
- Šri Lankos šventės
[taisyti] Nuorodos
Šalių sąrašas | Azija |
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas |
Kiti politiniai vienetai |
Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Taivanas | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas |