Hipovolemija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Hipovolemija - cirkuliuojančio kraujo kiekio sumažėjimas organizme. Yra šios formos:

  • paprastoji hipovolemija - kai sumažėja bendras kraujo kiekis, o hematokrito vertė, t.y. kraujo plazmos ir eritrocitų santykis, yra normali. Ši forma dažniausiai atsiranda tuoj pat po ūminio kraujavimo arba ištikus šokui;
  • policiteminė hipovolemija - kai organizmas netenka vandens ir kraujo plazmos sumažėja. Taip būna gausiai viduriuojant, sergant nudegimine liga ir kt. Esant policiteminei hipovolemijai hematokrito vertė yra padidėjusi.
  • oligociteminė hipovolemija - cirkuliuojančio kraujo kiekio sumažėjimas dėl eritrocitų nepakankamumo sergant anemija, po ūminio kraujavimo.