Metanas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Apie Argentinos miestą žiūrėkite: San Chose de Metanas
Metanas | |
---|---|
![]() ![]() |
|
Bendra informacija | |
Kiti pavadinimai | Pelkių dujos |
Cheminė formulė | CH4 |
SMILES | C |
Molinė masė | 16.04 g/mol |
Išvaizda | Bespalvės dujos |
CAS numeris | [74-82-8] |
Savybės | |
Tankis ir Agregatinė būsena |
0.7 kg/m3, dujos |
Tirpumas vandenyje | 3.5 g/100 ml (17°C) |
Lydymosi temperatūra | −182.5°C (90.6 K) esant 1 atm 25 °C (298 K) esant 1.5 GPa |
Virimo temperatūra | −161.6°C (111.55 K) |
Trigubo taško °t | 90.7 K, 0.117 bar |
Struktūra | |
Molekulinė forma | ketursienė |
Simetrinė grupė | Td |
Dipolio momentas | 0 |
Sauga | |
EU klasifikacija | Ypač degios (F+) |
NFPA 704 | ![]() ![]() ![]() |
Rizikos frazės | R12 |
Saugos frazės | S2, S9, S16, S33 |
Pliūpsnio temperatūra | −188°C |
Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra |
537°C |
Sprogimo riba | 5–15% |
Giminingi junginiai | |
Giminingi alkanai | Etanas Propanas |
Giminingi junginiai | Metanolis Chlorometanas |
Metanas - (CH4) - beskonės, beveik bekvapės, lengvesnės už orą, netirpios vandenyje, tirpios org. tirpikliuose sunkiai suskystinamos dujos, pats paprasčiausias angliavandenilis, pirmasis sočiųjų angliavandenilių homologinės eilės narys.
Chemiškai nelabai aktyvus, reakcijos vyksta tiktai griežtomis sąlygomis (švitinant ar aukštoje temperatūroje). Daugiausia gaunamas iš gamtinių dujų (metanas sudaro iki 99% gamtinių dujų). Pramonėje naudojamas kaip šilumos ar vandenilio šaltinis metalurgijoje ar azotinių trašų gamyboje.
Kai kada iš Žemės gelmių gali išsiveržti ir sprogti ten buvusio metano debesis. Tokio debesies sprogimas 1994 m. buvo stebėtas Ispanijoje (Cando įvykis).