Birštonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Birštonas

54°36′10″N, 24°1′40″E
Valstybė: Lietuva
Savivaldybė: Birštono savivaldybė
Meras:
Gyventojų (2006): 3 120
Plotas: 13 km²
Gyventojų tankumas: 241/km²
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Bìrštonas
Kilmininkas: Bìrštono
Naudininkas: Bìrštonui
Galininkas: Bìrštoną
Įnagininkas: Bìrštonu
Vietininkas: Bìrštone


Birštonas - kurortinis miestas Lietuvos pietuose prie Nemuno, Kauno apskrities Birštono savivaldybėje, yra šios savivaldybės, taip pat ir parapijos centras. Miestas yra Nemuno kilpų regioniniame parke, 39 km į pietus nuo Kauno ir 7 km į pietryčius nuo Prienų. Kurortas išsidėstęs dešiniajame Nemuno krante, upei apsukus kilpą.

Tai balneologinis ir purvo terapijos kurortas.

Į pietus ir pietvakarius nuo Birštono miesto yra Birštono vienkiemis.

[taisyti] Istorija

Pagal archeologų radinius žinoma, kad gyvenvietės šioje vietoje buvo mezolito ir bronzos amžiuose. Pirmą kartą paminėtas Vyganto (Vygando) Marburgiečio kronikoje 1382 metais, tuo metu priklausė gynybinei Panemunės pilių sistemai. Nuo XV a. kunigaikščių medžioklės dvaras, šalia dvaro išaugęs miestelis 1518 metais jau vadinamas miestu, nuo 1529 m. - LDK neprivilegijuotų miestų sąraše, nuo 1539 m. gavo teisę rengti savaitinius turgus (suteiktos miesto teisės). XVII a. pradžioje pastatyta bažnyčia, bet augant Prienams miestelis pradėjo nykti. Nuo 1846 metų pradėti tirti druskingi šaltiniai, nuo 1855 metų pradėtos statyti gydyklos bei namai besigydantiems. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas smarkiai nuniokotas, XX a. 3-4 dešimtmečiais Raudonojo kryžiaus atgaivintas, pastatyta sanatorijų, įrengtos purvo vonios.

1995 m. rugpjūčio 21 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

[taisyti] Architektūra ir kultūra

Miestas XVI a. performuotas pagal Valakų reformos metu naudotą stačiakampį planą, XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą šią formą prarado. Čia yra Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, paštas, kultūros namai, poliklinika, ambulatorija, vidurinė ir meno mokyklos, dvi sanatorijos („Tulpė“ ir „Versmė“). Pietinėje miesto dalyje, prie Nemuno, yra Vytauto parkas su Vytauto kalnu (85 m aukščio).

[taisyti] Nuorodos