Azovo jūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Azovo jūra iš kosmoso
Enlarge
Azovo jūra iš kosmoso

Azovo jūra - nedidelė vidinė jūra, į šiaurės vakarus nuo Juodosios jūros, su kuria jungia 4,2 km pločio Kerčės sąsiauris (rus. k. - Керчь-Еникальский пролив). Šiauriniame krante yra Ukraina, rytiniame - Rusija, pietuose Krymo pusiasalis. Vakarinėje dalyje yra daug smėlingų nerijų, didžiausia jų - Arabato atskiria Sivašo įlanką (rus. k. - Сиваш arba Гнилое море).

  • Plotas - 37 805 km²
  • Kranto linija - 1472 km
  • Didžiausias gylis - apie 14m;
  • Didžiausia sala - Biriučij.

Didžiausi uostai - Rusijoje: Rostovas prie Dono, Taganrogas, Jeiskas; Ukrainoje - Berdianskas, Mariupolis.

Didžiausios upės, įtekančios į jūrą - Donas ir Kubanė.

[taisyti] Kitomis kalbomis

Senovė graikai vadino Μαιῶτις, romėnai - Palus Macotis, skitai - Kargaluk, arabai - Nitšlak arba Baral-Azov, turkai - Barjak Asaal arba Bachr-Assak („Tamsiai mėlyna jūra“); dabartinėje turkų kalboje - Azakdenizi, italai - Mare delle Zabacche (Mare Таnе).

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Pavadinimo kilmės versijos yra tokios:

  • turkų kalba - azak - žemas, menkas.
  • legendinis polovcų princas Azum ar Asuf, kuris 1067 žuvo gindamas miestą šiose apylinkėse.