Sėjamasis avinžirnis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cicer arietinum | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Sėjamasis avinžirnis (Cicer arietinum) |
||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Sėjamasis avinžirnis, arba nutas (Cicer arietinum) - pupinių (Fabaceae) šeimos augalas iš avinžirnio genties. Aukštis 15-80 cm, vienmetis, nemaloniai kvepiantis augalas su liemenine šakota šaknimi ir keletu stiebų. Lapai neporomis plunksniški, su ryškiomis gyslomis, abipus plaukuoti. Žiedai sukrauti nusvirusiose kekėse. Žydi liepos mėn. Savidulkis. Šilumą mėgsta labiau už žirnius, tačiau gerai pakenčia ir neilgai trunkančias pavasario šalnas. Atsparus sausroms.
Lietuvoje labai retas. Auginamas eksperimentiniuose ūkiuose. Kartais auga šiukšlynuose sulaukėjęs. Paplitęs subtropiniame klimate ir reikalauja bent 400 mm kritulių.
[taisyti] Vartojimas
Avinžirnis yra valgoma ankštinė kultūra, svarbus baltymų šaltinis indų vegetariškose kultūrose. Taip pat jis naudojamas Viduržemio jūros regione. Sėklose yra 18-25 proc. baltymų, 42-59 proc. angliavandenių (krakmolo ir cukraus), 4-8 proc. riebalų. Iš maltų avinžirnių lipdomi ir aliejuje kepami rutuliukai vadinami falafeliais. Virti avinžirniai trinami į pastą, vadinamą humusu. Be to, pašarui naudojami šiaudai ir pelai.