1998 metų Rusijos defoltas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
1998 metu Rusijos defoltas – įvykis, kai Rusija nurodė, kad negali vykdyti visų savo duotų įsipareigojimų, atiduoti paimtų skolų.
Pagrindinė defoto priežastis buvo didelė valstybės skola, sumažėjusios žaliavų kainos, didelis vyriausybės optimizmas ūkio klausimu, piramidės statyba (ėmė trumpalaikes valstybines paskolas).
Defolto data yra 1998 m. rugpjūčio 17 d.
Jo padariniai turėjo teigiamų ir neigiamų valstybės ekonomikai padarinių. Rublio kursas per pusmetį nukrito daugiau kaip tris kartus nuo 6 rublių iki 21 rublio už dolerį 1999 m. sausio 1 d. Sumažėjo gyventojų ir užsienio investuotojų pasitikėjimas Rusijos bankais ir valstybe. Nukritus pragyvenimo lygiui bankrutavo daug mažų įmonių, kai kurie bankai. Per pusmetį bankų sistema tapo merdinti, gyventojai prarado dalį savo santaupų. Tuo pat metu rublio devalvacija leido padidinti Rusijos ekonomikos konkurentiškumą.
Turinys |
[taisyti] Krizės priežastys tarptautinės ekonomikos atžvilgiu
Tarptautinės ekonomikos koncepcijoje „negalimas trejetas“ nurodo, kad negalima vienu kartu pasiekti fiksuoto kurso, laisvo kapitalo judėjimo ir nepriklausomos pinigų politikos. Rusijoje rublio kursas buvo pririštas prie dolerio. Laisvas kapitalo judėjimas leido investuoti į Valstybinius trumpalaikiu įsipareigojimus. Pinigų politika buvo nukreipta mažinti infliaciją. Rusija už dideles palūkanas skolinosi pinigus, neatsižvelgdama į esamą mažą infliaciją. Galiausiai mažėjantys valiutos rezervai privertė sumažinti valiutos kursą per defoltą.
[taisyti] Galimi sprendimo būdai
Valstybė 1998 m. turėjo ne vieną galimybę spręsti iš krizę:
- prispausdinti pinigų ir išmokėti Valstybinius trumpalaikius įsipareigojimus
- paskelbti defoltą išorės paskoloms (paskelbti, kad neatiduos skolų pagal užsienyje išplatintus įsipareigojimus)
- paskelbti defoltą vidaus paskoloms (paskelbti, kad neatiduos skolų valstybės viduje išplatintiems įsipareigojimams)
- paskelbti, kad atiduos dalį skolų
- paskelbti, kad skolas atiduos vėliau
Rusijos vyriausybė nusprendė negrąžinti valstybės viduje išplatintų paskolų.
Vyriausybė greičiausiai nusprendė, kad neatidavus skolos vidaus kreditoriams bus išsaugota bent dalis užsienio investuotojų ir kas skolina pinigus išgyvens ir neatgavus skolos, jei nebus atiduota skola užsienio kreditoriams, neaišku kada vėl bus galima pas juos skolintis, taip pat išlikę užsienio kreditoriai skolindami investuoja į Rusijos ekonomiką, o atidavus vidaus kreditoriams pinigai iš vienos Rusijoje esančios kišenės pereis į kitą Rusijoje esančią kišenę. Grąžinti tik dalį skolų reiškė prarasti visus investuotojus. Įvykdyti pinigų emisiją (jų prispausdinti), reiškė grįžti vos ne į 1989 – 1991 m. hiperinfliacijos metus.
Ar toks sprendimas pasiteisino ginčytinas reikalas, nes neatidavus skolų vidaus investuotojams kartu su bankais ženkliai žlugo vidaus ūkis, o užsienio investicijos sudaro mažą Rusijos ūkio dalies dalį, tuo labiau skolinta ne tik valstybei bei investuota tiesiai į gamybą.
[taisyti] 1998 metų krizės unikalumas pasaulinėje istorijoje
1998 metų defoltas tapo netikėtas užsienio investuotojams, vadovaujantiems principu „Rusija didelė, jai niekas neduos žlugti“. Visai prieš krizę 1998 m. liepos 13 d. Tarptautinis valiutos fondas išskyrė Rusijai 22 milijardus JAV dolerių kreditą, bet biudžete nebuvo rasta lėšų padengti valstybinės skolą.
Neįprasta buvo tai, kad pasaulio istorijoje nebuvo atvejo, kad defoltas būtu paskelbtas vidaus skolai, paimtai vidaus valiuta. Rusijoje buvo paskelbtas defoltas Valstybiniams trumpalaikiams įsipareigojimams, kurio pelningumas prieš krizę siekė iki 140 %. Paprastai kitos valstybės panašiais atvejais įvykdo pinigų emisiją (prispausdina pinigų) ir taip nuvertėjant vietinei valiutai, padengia skolas. Investuotojai, pirkę Valstybės trumpalaikius įsipareigojimus tikėjosi būtent tokių valstybės veiksmų.
[taisyti] Pasekmės
Tarptautiniai investuotojai pradėjo derybas su Rusijos vyriausybe, bet išmokos pagal Valstybės trumpalaikius įsipareigojimus sudarė apie 1 % nuo paskolintos sumos. Daugiausiai prarado Credit Suisse Group bankas, kontroliavęs apie 40 % rinkos. Valiutos devalvacija akivaizdžiai sumažino importą ir sutvirtino eksporto pozicijas. Rusijos įmonės eksportuojančios prekes tapo labiau konkurentiškos, nors gali būti dalį prekių gamintojai pardavinėjo nukritus rubliui žemiau savikainos.