Serafimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žydų mitologijoje Serafimai - keturi aukščiausios hierarchijos angelai, supantys Viešpaties sostą. Tos būtybės turi šešis sparnus, daug akių. Viena iš jų panaši į liūtą, antroji būtybė panaši į veršį, trečioji būtybė turinti tarytum žmogaus veidą, ketvirtoji būtybė panaši į skrendantį erelį.
Minimi Biblijoje Iz 6:1 ir Apr 4:6