Eritrėjos ir Etiopijos karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Eritrėjos ir Etiopijos karas - konfliktas vykęs tarp Etiopijos ir Eritėjos nuo 1998 gegužės iki 2000 birželio. Po to kai 1991 Eritrėja išsikovojo nepriklausomybę nuo Etiopijos liko kelios ginčytinos teritorijos. Tačiau abiejų šalių vyriausybės susitarė sukurti komisiją, kuri nustatytų galutinę sieną ginčytinose teritorijose. Ginčytinos teritorijos: Badmė, Tsorona-Zalambesa ir Burė.

Daugiausia ginčų kilo dėl Badmės lygumos. 1998 gegužės 6 Eritrėjos pasiųsti kariai įžengė į ginčytiną regioną ties Eritėjos ir Etiopijos šiaurine provincija Tigrajumi. Karius apšaudė vietiniai Tigrajo kariai ir policija. Eritrėja tvirtino, kad į regioną pasiųsti kariai taikiai kalbėtis. Vėliau pasiuntė mechanizuotus dalinius į Badmę siekdama nubausti pasalą surengusius karius. Į Eritrėjos įsiveržimą sureagavo Etiopija paskelbusi totalų karą ir 1998 gegužės 12 mobilizavo pajėgas Eritėjos puolimui.

Artilerijos ir tankų apsišaudimai greitai peraugo į intencyvius mūšius, kurie tęsėsi 4 savaites. Etiopija surengė oro antskrydžius puldama Eritrėjos sostinę Asmarą ir kitus miestus: Asi Kei (Adi Keyh), Masava, Asabą ir kt. O Eritrėją subombardavo šiaurinius Etiopijos miestus Adigratą ir Mekelę. Sausumos kariai kovojo trijuose frontuose. Galiausiai Eritrėjos kariai evakavosi iš ginčytinų teritorijų, o Etiopija užėmusi šias teritorijas paskelbė karo baigtį. Eritėja sutiko su paliaubomis, o vėliau ir taikos sutartimi.

Eritėja neteko nuo 20-50 tūkstančių karių, o Etiopija - nuo 60-123 tūkstančių.