Paulius Galaunė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paulius Galaunė (1890 m. sausio 25 d. Pagelažiuose (Ukmergės raj.) - 1988 m. spalio 18 d. Kaune) – dailės istorikas ir kritikas, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininkas, nusipelnęs meno veikėjas, grafikas.
[taisyti] Biografija
1910 - 1913 m. studijavo Peterburge, lankė Dailei skatinti draugijos mokyklą, dalyvavo pirmosiose Lietuvių dailės parodose. 1923 - 1924 m. studijavo Paryžiaus Luvro mokykloje muziejininkystę.
Nuo 1919 m. dirbo Valstybės muziejuje Kaune, nuo 1922 m. buvo Valstybės muziejaus, nuo 1924 m. - M.K.Čiurlionio galerijos, 1936 - 1949 m. - Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus ir M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius. Rūpinosi išlikusių meno kolekcijų rinkimu, išvežtų dailės ir kultūros vertybių grąžinimu Lietuvai, M.K.Čiurlionio dailės galerijos steigimu, jos rūmų statyba. 1920 - 1925 m. ir 1930 - 1935 m. - Valstybės archeologijos komisijos narys.
Dėstė Aukštuosiuose piešimo kursuose. 1925 - 1940 m. Vytauto Didžiojo universitete dėstė meno istoriją, tautodailę, muziejininkystę; docentas (1925 m.). Nuo 1920 m. dalyvavo Lietuvių kūrėjų meno draugijos veikloje, buvo vienas iš šios draugijos organizatorių. 1930 m. - vienas iš Knygos mėgėjų draugijos įkūrėjų. Teikė visokeriopą paramą Lietuvos kraštotyros muziejams, buvo jų mokslinių tarybų narys. Antrojo pasaulinio karo metais rūpinosi M.K.Čiurlionio muziejaus vertybių išsaugojimu.
P. Galaunė formavo nacionalinės dailės istorijos ir kritikos profesinius pagrindus. 1910 - 1987 m. paskelbė 430 publicistinių, mokslinių straipsnių bei studijų įvairiais Lietuvos dailės ir kultūros klausimais. 1930 m. išleido reikšmingą knygą „Lietuvių liaudies menas“, 1956 - 1968 m. parengė 6 „Lietuvių liaudies meno“ albumus. Išleido M.K.Čiurlionio, Mečislovo Bulakos, Aleksejaus Kravčenkos, Adomo Galdiko kūrinių katalogų, straipsnių rinkinį „M.K.Čiurlionis“ (1938 m., su kitais).
Surengė liaudies meno kūrinių parodas Italijoje (1925 m.), Prancūzijoje (1927 m.), Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje (1931 m.), rengė (su kitais) lietuvių profesionaliosios dailės ekspozicijas Paryžiaus (1937 m.), Niujorko (1939 m.) pasaulinėse parodose. Sukūrė knygų iliustracijų, atvirukų, ekslibrių, pašto ženklų, apipavidalino žurnalų ir knygų.
Už nuopelnus apdovanotas Prancūzijos Garbės legiono (1930 m.), Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio (1931 m.), Latvijos Trijų Žvaigždžių (1932 m.), Švedijos karaliaus Vazos 3-ojo laipsnio (1938 m.) ordinais. 1970 m. apdovanotas valstybine premija.
Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.