Implantacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Implantacija – protezo įsodinimas į organą. Gali būti metalinio danties (implanto) implantacija į žandikaulį, silikoninio maišelio implantaciją į krūtį ir kt.
Implantacija – apvaisintos, besidalijančios zigotos įsitvirtinimas gimdos sienelės puriajame sluoksnyje, ir toliau sekantis išorinių blastulės sluoksnių skverbimasis gilyn į gimdos sienelę. Betarpiškai po implantacijos prasideda placentos formavimasis. Žmogaus atveju anomali implantacija gali vykti ne tik į gimdą, bet ir į kiaušintakį, labai retai į pilvo ertmę.
Žmogaus implantacija vyksta 6-7 dieną po apvaisinimo:
- blastulė pasiekia gimdos ertmę;
- išsilukštena iš zona pellucida, susidaro tvirta sąveika tarp trofektoderminių ląstelių ir gimdos epitelio;
- trofektoderminės ląstelės išleidžia ataugas ir skverbiasi gilyn į gimdos sienelę.
Po implantacijos trofektoderminės ląstelės yra vadinamos citotrofoblastais.