Augalai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Plantae
Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus)
Plačialapė klumpaitė
(Cypripedium calceolus)
Darželinis jurginas (Dahlia cultorum)
Darželinis jurginas
(Dahlia cultorum)
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
( Eukaryota)
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Grupės
Apie kaimą Vilkaviškio rajone skaitykite straipsnyje Augalai (Didvyžiai).

Augalai, augalų karalystė (Plantae) yra didelė gyvųjų organizmų grupė, kuriai priklauso tokie plačiai paplitę organizmai kaip medžiai, žolės, gėlės. Augalai yra eukariotai, t.y. turintys tikrąjį branduolį organizmai. Manoma, kad augalų rūšių yra apie 350 000. 2004 m. buvo identifikuotos 287 655 rūšys.

Augalus tiria daug mokslų: bendrosios botanikos, augalų anatomijos, augalų fiziologijos, augalų sistematikos. Yra specialieji mokslai skirti tik vienai augalų grupei tirti, pavyzdžiui, dendrologija tiria tik sumedėjusius augalus, briologija - samanas ir kt.

Turinys

[taisyti] Klasifikacija

Aristotelis skirstė visus gyvus organizmus į augalus, kurie paprastai nejuda ir neturi jutimo organų ir gyvūnus.

Linėjaus sistemoje šios grupės tapo Vegetabilia (vėliau Plantae) ir Animalia karalystėmis.

Šiuo metu augalai skirstomi į dvi pagrindines grupes: indų neturinčius augalus ir induočius (indus turinčius).

[taisyti] Samanos (Bryophyta) Indų neturintys augalai

[taisyti] Induočiai (Tracheophyta, Tracheobionta)

[taisyti] Sporiniai induočiai

[taisyti] Sėkliniai induočiai

Plikasėkliai (Gymnospermae)

Gaubtasėkliai

[taisyti] Augalų evoliucija

Ilgą laiką, kol Žemės atmosfera dar neturėjo deguonies ir ozono sluoksnio, pirmykščiai organizmai galėjo vystytis tik gilesniame jūrų vandenyje, storo vandens sluoksnio saugomi nuo kenksmingos kosminės spinduliuotės. Kai kurie organizmai įgavo žalio chlorofilo ir ėmė vykdyti fotosintezę. Tai buvo labai reikšmingas įvykis, nes atmosferoje ėmė kauptis deguonis, pradėjo formuotis ir ozono sluoksnis.

Susidarė sąlygos aukščiau išnirti ir jūrų organizmams. Apgyvenę seklias pakrantes, organizmai pamažu kėlėsi į sausumą. Prieš 400 milijonų metų į sausumą išsikėlę daugialąsčiai dumbliai davė pradžią dar belapiams stuomeniniams augalams – psilofitams. Tai buvo nedideli žalieji augalai, dar neturintys lapų, šaknų ir buvo tarsi išsišakojusios ašys, tačiau savo sandara labiau išsivystę nei dumbliai. Buvo išsivystęs jų dengiamasis audinys – odelė ir apytakiniai audiniai – mediena bei karniena. Psilofitai dauginosi sporomis.

Prieš 300 mln. metų iš psilofitų atsirado sporiniai induočiai, kurie jau turėjo stiebus, lapus ir šaknis, ir samanos. Šiltas ir drėgnas klimatas buvo palankus augti ir daugintis paparčiams, asiūkliams bei pataisams. Vėliau Žemėje pasidarė sausiau ir šalčiau, sporiniai induočiai ėmė nykti, atsirado primityvių plikasėklių augalų. Kai klimatas pasidarė dar atšiauresnis, senieji plikasėkliai pamažu išnyko, juos pakeitė tobulesni augalai – senoviniai spygliuočiai. Paskui vietoje jų atsirado dabartiniai plikasėkliai – pušys, eglės, kėniai. Galiausiai atsirado gaubtasėkliai (žiediniai) augalai. Jie – labiausiai prisitaikę gyventi sausumoje augalai. Šie augalai greitai paplito visoje Žemėje ir auga jau daugiau kaip 60 mln. metų.

[taisyti] Nuorodos

Lietuviškas augalų vardynas

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas

Kultūrinių augalų sąrašas