Bangpūtys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bangpūtys yra retai minima lietuvių mitinė būtybė. Matas Pretorijus (apie 1690) pirmą kartą minėjo bangputtys - ein Gott des Sturms (audros dievas). Keletas žodynų kartoja ir įvairino ši teiginį. Tautosakoje neryški figūra.

Kartais vaizduojamą dideliu angelas būtybė tapatinama su Bangpūčiu.

Bangpūtys buvo ypač svarbus žvejams. Tam, kad šis dievas nesukeltų Baltijos jūroje audrų, žmonės aukojo aukas, dažniausiai šaukštą, kurį sudegindavo.

Bangpūtys tapatinamas su Vėjopačiu ir su laivų dievu Gardaičiu. Bangpūtys artimas romėnų Neptūnui.

[taisyti] Literatūra

Dainus Razauskas 2004. Vėjukas. Vilnius: LLTI. ISBN 9955-475-63-3

Kitomis kalbomis