Aleksandras Lukašenka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aleksandras Lukašenka
Enlarge
Aleksandras Lukašenka

Aleksandras Lukašenka (balt. Алякса́ндар Рыго́равіч Лукашэ́нка, rus. Александр Григорьевич Лукашенко, g. 1954 m. rugpjūčio 30 d. Kopysiuje (Oršos raj., Vitebsko sr.) – Baltarusijos prezidentas, vadinamas paskutiniu diktatoriumi Europoje, kaltinamas daugybe žmogaus teisių pažeidimų, susidorojimų su politiniais priešais.

Turinys

[taisyti] Biografija

Augo be tėvo. Baigė Mogiliovo pedagoginį institutą, įgydamas istorijos ir visuomenės mokslų mokytojo kvalifikaciją (1975 m.) ir Baltarusijos žemės ūkio akademiją (neakivaizdiniu būdu, 1985 m.), gaudamas ekonomisto išsilavinimą.

1975 - 1982 m. tarnavo sovietinės armijos pasienio daliniuose, dirbo komjaunimo ir komunistų partijos organuose. 1979 - 1991 m. - komunistų partijos narys.

1982 - 1983 m. - kolūkio „Udarnik“ (Šklovo raj.) pirmininko pavaduotojas, 1983 - 1985 m. - Šklovo statybos medžiagų kombinato direktoriaus pavaduotojas, 1985 - 1987 m. - Šklovo raj. Lenino kolūkio partkomo sekretorius, 1987 - 1994 m. - sovchozo „Gorodec“ (Šklovo raj.) direktorius.

1990 m. išrinktas Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Nuo 1993 m. vadovavo parlamentinei kovos su korupcija komisijai, vaizdavo save kovotoju su korupcija. Dėl jo iškeltų kaltinimų 1994 m. sausio mėn. pašalintas iš pareigų AT pirmininkas Stanislavas Šuškevičius.

[taisyti] Pirmoji kadencija (1994-2001)

1994 m. liepos 10 d. išrinktas Baltarusijos prezidentu (surinko 80% balsų). Jo surengtame referendume 1995 m. pakeisti Baltarusijos valstybiniai simboliai (grąžinti panašūs į sovietinius), įtvirtintas valstybinis rusų kalbos statusas.

1996 m. balandžio 2 d. su Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu pasirašė sutartį dėl Suverenių Respublikų Bendrijos įsteigimo. 1996 m. parlamentas balsų dauguma nusprendė pradėti apkaltos procesą A. Lukašenkai. Tada jis paleido opozicinį parlamentą ir suorganizavo referendumą, kuriuo pakeista Baltarusijos konstitucija, nustatyta nauja nepriklausomybės dienos data, A. Lukašenkos įgaliojimai pratęsti iki 2001 m.

[taisyti] Antroji kadencija (2001-2006)

Lukašenkos tikroji kadencija baigėsi dar 1999 m., tačiau sustiprinęs savo valdžią, A. Lukašenka susidorojo su opozicija, ėmė kontroliuoti rinkimų eigą ir užsitikrino perrinkimą Baltarusijos prezidentu. 2001 m. paskelbta, kad rinkimuose už A. Lukašenkos perrinkimą balsavo 75,65% rinkėjų, tačiau rinkimai nebuvo laisvi ir demokratiški, jų rezultatai buvo klastojami. Demokratinės valstybės nepripažįsta A. Lukašenkos režimo legitimumo.

[taisyti] Aleksandro Lukašenkos įvaizdis Baltarusijoje

Baltarusijoje beveik visa žiniasklaida yra valdoma valstybės. Šalyje nėra laisvai prieinamos laisvos spaudos, radijo ar televizijos. Aleksandras Lukašenka dažnai vaizduojamas itin linksmas ir teigiamas, tautoje kuriamas jo, kaip tautos tėvo (batkos) įvaizdis.

Už nesėkmes valdant šalį, eilinių žmonių skurdą ir ekonominius nesklandumus labai greitai apkaltinami pareigūnai-kenkėjai, kurie staigiai surandami ir viešai pasmerkiami, nors realiai, didžioji korupcijos dalis ir tenka būtent A. Lukašenkos aplinkai. Lukašenka pavaizduojamas, kaip tautos išgelbėtojas ir atpirkėjas. Baltarusijoje, ypač kaimo vietovėse, klaidingai tikima, kad Aleksandras Lukašenka dirba vien tik žmonių naudai ir jų gerovei.

Baltarusijos žmonėms peršama nuomonė, kad (jų teisėtai išrinktą) valdžią Baltarusijoje nori nuversti atvykstantys į šalį chuliganai iš Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos, kuriems už neramumų skleidimą prieš Aleksandrą Lukašenką sumoka JAV vyriausybė. Toks melas pastoviai kartojamas žmonėms per daugelį Baltarusijos žiniasklaidos priemonių.

Baltarusijos žmonės realiai nežino (ir negali žinoti, nes neturi laisvo priėjimo prie informacijos) šalies tarptautinės padėties, nežino kaip gyvenama kaimyninėse šalyse. Baltarusijoje žmonėms peršama nuomonė, kad jie gyvena geriausiai iš visų buvusių sovietinių respublikų, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje ir Lenkijoje didžioji dalis gyventuoju dažnai badauja.

Tokios stiprios ir tendencingos propagandos fone, Aleksandras Lukašenka atrodo, kaip Baltarusijos išgelbėtojas ir išvaduotojas.

[taisyti] Ekonominė politika

Baltarusijos ekonomika išlieka stipriai valstybės valdoma ir kontroliuojama. Maždaug apie 80 proc. Baltarusijos ūkio valdo Lukašenkos diktatūrinės struktūros. Ekonomiškai šalis yra palyginus stabili, tačiau labai stipriai priklauso nuo žaliavų tiekimo iš Rusijos. Baltarusija ilgą laiką buvo artima Rusijos sąjungininkė, tačiau ilgainiui santykiai ėmė blogėti. Nuo maždaug 2004 m. A. Lukašenka ėmė vis stipriau neigiamai atsiliepti apie santykius su Rusija, apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. To pasėkoje Rusija ėmė grasinti Baltarusijai, kad pabrangins tiekiamų gamtinių dujų kainai daugiau kaip keturis kartus.

Lukašenkos aplinka stipriai valdo nemažai karinės pramonės gamyklų. Baltarusija parduoda nemažai karinės technikos į nestabilias valstybes, kaip, pavyzdžiui, Iranas, Šiaurės Korėja ir kt.

Nuo seno Baltarusijoje gaminama nemažai traktorių, sunkvežymių, kitos žemės ūkio technikos, tačiau gaminama itin nekonkurencingais, pasenusiais metodais. Nemažai bendrovių yra nekonkurentabilios ir patiria nuostolius. Didžiąją dalį šių bendrovių valdo A. Lukašenkos aplinka, įmonių vadovai ir derektoriai yra dažniausiai "statytiniai" pilnai paklūstantys centrinei valdžiai ir/ar jėgos strukūroms[reikalinga citata] .

Baltarusijos ekonomikoje lėtai diegiamos inovacijos, naujovės, verslo galimybės apribotos, stipri korupcija. Dėl visų šių veiksnių šalyje didelis skurdas. Žmonės, ypač kaime, gyvena itin nepasiturinčiai[reikalinga citata] . Gyventi gerai ar vidutiniškai gali tik su valdžios strukūromis itin gerus ryšius palaikantys žmonės.

[taisyti] Baltarusijos žemės ūkis

Baltarusijos žemės ūkyje dominuoja kolektyviniu pagrindu organizuojamas žemės ūkis. Šalyje yra nemažai žemės ūkių. Pats A. Lukašenka yra buvęs kolektyvinio ūkio vadovu. Daugiausiai auginamos bulvės ir vystoma gyvulininkystė.

[taisyti] Tarptautinė pozicija

Aleksandras Lukašenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2005 m. rugpjūčio mėnesio susitikime
Enlarge
Aleksandras Lukašenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2005 m. rugpjūčio mėnesio susitikime

Lukašenkos priespaudai ir toliau priešinasi nemažai žmonių ir pilietinių grupių Baltarusijoje. Tačiau jie yra labai silpni, Lukašenka pastoviai šiuos žmones spaudžia, žinomi nužudymų, žmonių dingimo be žinios atvejai. Dėl šios priežasties A. Lukašenką smerkia JAV ir daugelis Europos valstybių.

Aleksandrą Lukašenką ir kitus Baltarusijos vadovus, dėl žmogaus teisių pažeidimų (dėl politinių oponentų persekiojimo, užsakomųjų nužudymų, prievartos ir kankinimų prieš laisvai manančius žmones) itin stipriai kritikuoja Europos Sąjunga. Ypač aktyviai su tokia Baltarusijos politika kovoja Lenkija, Lietuva ir Latvija.

Aleksandras Lukašenka itin spaudžia lenkų tautinę mažumą, gyvenančią Baltarusijos vakarinėje šalies dalyje. Dažnai lenkams (o taip pat ir lietuviams, gyvenantiems vakarų Baltarusijoje), trukdoma išpažinti savo tikėjimą, lankytis katalikiškose bažnyčiose, varžomos teisės į mokslą gimtąja kalba[reikalinga citata] . Už tai Baltarusija dažnai susilaukia kritikos iš Lenkijos ir Lietuvos.

Lukašenka palaiko teigiamus santykius su Rusija, tada, kai jam tai naudinga, tačiau kai Rusija nors šiek tiek ima spausti Lukašenką dėl ekonominės naudos sau, ar kritikuoti dėl Lukašenkos vykdomos politikos, Lukašenka ima stipriai priešintis Rusijai. Dažniausiai apsiribojama skambiomis kalbomis per Baltarusijos nacionalinę televiziją.

[taisyti] 2006 m. rinkimai

2005 m. spalį Lukašenka patvirtino, kad sieks trečios kadencijos. 2006 m. liberalūs ir patriotiniai opozicijos atstovai ėmė kelti protestus nukreiptus prieš A. Lukašenką ir palaikydami Aleksandrą Milinkėvičių.

2006 m. kovo 19 d. abejotinuose rinkimuose Lukašenko nugalėjo, gaudamas net 84,2 proc. visų balsų. Baltarusijoje kilo didžiuliai protestai prieš A. Lukašenką, tačiau jie buvo brutaliai numalšinti, nemažai jaunų baltarusių protestuotojų buvo sužeisti, pasodinti į kalėjimus[reikalinga citata] . Protestuose vien tik Minske dalyvavo daugiau kaip 10 000 žmonių.