Pagramančio regioninis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pagramančio regioninis parkas - regioninis parkas, Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybių teritorijose. Parkas įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti vertingą AkmenosJūros upių santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas turizmui ir rekreacijai.

Parko plotas - 13644 ha. Parko teritorija apima Akmenos ir Jūros upių santaką su gretimomis teritorijomis (Akmenos upės ilgis parko teritorijoje 29 km, o Jūros upės - 38 km.) ir priklauso Šilalės rajono (4,7 tūkst. ha) ir Tauragės rajono (9,0 tūkst. ha) savivaldybėms.

Regioninio parko paskirtis yra išsaugoti ypač vertingus gamtos požiūriu Jūros vidurupio ir Akmenos žemupio kraštovaizdį, Plynosios pelkės biocenozę; išsaugoti kultūros paveldo vertybes: Dapkiškių, Matiškių, Kreivių, Indijos, Pilalės, Švedkulnio, Kuturių, Pagramančio piliakalnius, Balskų ir Lylavėnų senkapius, Tamošaičių akmenį, senovines gyvenvietes, dvarvietes ir kapinaites bei Pagramančio miestelio urbanistinį kompleksą.

[taisyti] Nuorodos


Nacionaliniai parkai

Aukštaitijos | Dzūkijos | Kuršių nerijos | Trakų istorinis | Žemaitijos

Regioniniai parkai

Anykščių | Asvejos | Aukštadvario | Biržų | Dieveniškių | Dubysos | Gražutės | Kauno marių | Krekenavos | Kurtuvėnų | Labanoro | Metelių | Nemuno deltos | Nemuno kilpų | Neries | Pagramančio | Pajūrio | Panemunių | Pavilnių | Rambyno | Salantų | Sartų | Sirvėtos | Tytuvėnų | Varnių | Veisiejų | Ventos | Verkių | Vištyčio | Žagarės