Azimutas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Azimutas geografijoje ir geodezijoje - kampas tarp šiaurės krypties ir krypties į tam tikrą daiktą (objektą) vietovėje; skaičiuojamas laipsniais nuo 0° iki 360° laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi. Pvz., rytų azimutas sudaro 90°.
Azimutas astronomijoje - viena iš horizontinės sistemos koordinačių - tai kampas tarp pietų krypties ir krypties į tašką, kuriame susikerta horizontas ir vertikalas, einantis per dangaus objektą. Jis skaičiuojamas laipsniais nuo 0° iki 360° laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi (nuo pietų taško į vakarus). Pvz., rytų azimutas sudaro 270°. Kita horizontinės sistemos koordinatė yra aukštis arba zenitinis nuotolis.