Agdistis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Graikų mitologija
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos
Fantastinės būtybės


Pusdieviai | Trojos karas

Pasak graikų mitologijos pasakojimo, stipriai paveikto Rytų įtakos, Dzeusas persekiojo deivę Kibilę, tačiau ši pasivertė uola, bet nepaisant to buvo išprievartauta. Tai atsirado hermafroditinė būtybė Agdistis.

Kita versija tvirtina, kad Agdistis gimė kai ant žemės nukrito Dzeuso sėkla, jam susijaudinus, kai jį atstūmė nežinoma deivė. Tokiu būdu Dzeusas apvaisino uolą. Arba pati deivė Gaja pastojo tokiu būdu. Vienaip ar kitaip rezultatas buvo Agdistis, galingas hermofroditinis demonas. Jo prigimtis buvo chaotiška, jis buvo nei geras, nei blogas, bet ir nesuvaldomas. Agdistis turėjo visas kūrimo galias ir puikias jas išmanė. Jis visiems kenkė niokodamas aplinką pagal savo užgaidas.

Dievai nusprendė, kad tam turi būti padarytas galas. Dionisas nugirdė jį paversdamas šaltinio vandenį vynu, ir jis užmigo. Jis surišo vyriškus lyties organus prie jo rankų ir kojų, ir sujaudino jį, tada Agdistis atsibudo ir nusiplėšė savo genitalijas. Ten, kur nukrito jo kraujas ant žemės, išdygo migldolų medis.

Netekęs savo vyriškų lyties organų, Agdistis tapo moteriška dievybe Kibele.

Vėliau, Nana, upės dvasios duktė, priėjo prie to migdolų medžio ir arba suvalgė, arba pridėjo medžio lapą prie krūtinės. Vienokiu ar kitokiu būdu ji tapo nėščia ir vėliau gimė Atis, kurį vėliau paliko motina. Atį rado ir išaugino piemenys prižiūrimi viską matančios Kibelės, jo motinos/tėvo/močiutės, kuri vėliau taps jo mylimąja.

Kitomis kalbomis