Dalelių fizika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dalelių fizika - tai fizikos sritis, tirianti elementariausias materijos ir spinduliavimo sudedamasias dalis ir jų tarpusavio sąveikas. Dauguma elementariųjų dalelių labai retai aptinkamos gamtoje, todėl jos sukuriamos ir stebimos dalelių greitintuvuose.

Turinys

[taisyti] Dalelės

Šiuolaikinė fizika daugiausia dėmesio skiria elementariosioms (subatominės) dalelėms:

[taisyti] Svarbiausios dalelių savybės

Dalelių fizikos tiriamos elementariosios dalelės paklūsta kvantinės mechanikos principams. Svarbiausios dalelų savybės yra:

  • Masė. Dalelių masę priimta matuoti energijos vienetais - megaelektronvoltais (MeV).
  • Sukinys. Sukinys s matuojamas Planko konstantos \frac{h}{2\pi} vienetais. Įvairių dalelių sukinys yra trupmeninis arba sveikasis skaičius. Pagal tai skirstoma daleles į:
    • Fermionus. Sukinys trupmeninis (1/2, 3/2). Aprašo Fermio ir Dirako statistika. Šiai grupei priklauso leptonai ir barionai. Fermionams galioja Paulio draudimo principas - du tapatūs fermionai (pvz., du elektronai), negali būti tos pačios būsenos.
    • Bozonai. Sukinys sveikas skaičius (0, 1, 2). Aprašo Bozė ir Einšteino statistika.
  • Elektrinis krūvis. Matuojamas elemetaraus krūvio vienetais e.
  • Erdvinis lyginumas. Kvantinėje mechanikoje dalelės aprašomos bangine funkcija (Šriodingerio lygtis), jei atliekant erdvinę inversiją funkcijos ženklas pakinta, tai erdvinis lyginumas neigiamas (fermionai), jei nepakinta - teigiamas (bozonai).
  • Barioninis krūvis.
  • Leptoninis krūvis.
  • Izotopinis sukinys.
  • Keistumas S.
  • Hiperkrūvis.

[taisyti] Fundamentaliosios sąveikos

[taisyti] Pagrindinės dalelių fizikos teorijos

Šiuo metu labiausiai plėtojamos: supersimetrija (standartinis modelis), stygų teorijos.

[taisyti] Elementariųjų dalelių tyrimų istorija

Idėja, kad materija susideda iš elementariųjų dalelių, atsirado vėliausiai VI a. pr. m. e., kai tokias teorijas iškėlė graikų filosofai (pvz., Demokritas).