Pilėnai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės - Pilėnai (reikšmės).
Pilėnai - legendinė lietuvių pilis prie Nemuno, manoma, netoli dabartinės Punios. Jai vadovavęs kunigaikštis Margiris.
Kronikininkas Vygandas Marburgietis rašo apie 1336 metais vykusį Pilėnų pilies šturmą, kurio metu lietuviai ypač narsiai gynėsi, bet nematydami vilties atsilaikyti, galiausiai patys pasirinko mirtį:
- „Pagonys, <...>, nesitikėdami, kad gailės išlaikyti pilį, sumetė į ugnį be galo didelius turtus ir patys išsižudė: sako, kad ten viena pagonė senutė kirviu šimtą jų užkapojo, o vėliau ir pati galvą susiskaldė“.
K. Šiucas (Schutz) remdamasis V. Marburgiečio originalu, istoriją aprašė nuodugniau. Pasak jo, moteris ir vaikai buvo pasmaugti ir įmesti į ugnį, vyrai išžudė vienas kitą, ten minima sena stabmeldė (eine alte keidinne), kirviu nukirtusi apie šimtą žmonių ir paskui tuo pačiu kirviu susiskaldžiusi galvą, o Margirio ir jo žmonos žūtis aprašoma taip:
- „Kada jis jau nebegalėjo laikytis, šoko paskubom į tamsų rūsį ar olą, kur buvo paslėpęs savo žmoną, ją vienu kalavijo smūgiu perkirto, paskui pats sau tą patį kalaviją įsmeigė į pilvą, kad pasileido žarnos, ir krito šalia žmonos“.
Žuvusieji buvo sumesti į ugnį.
[taisyti] Pilėnų simbolis
Pilėnų istorija įkvėpė nemažai menininkų romantikų ir tapo žūtbūtinio pasipriešinimo pavergėjams simboliu, savotišku pasyvaus pasipriešinimo simboliu. Tačiau nepakankamai dėmesio skiriama į faktą, kad savižudybė nėra pats geriausias pasipriešinimo būdas.