Klaipėdos miesto savivaldybės taryba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba – Klaipėdos miesto savivaldybės bendruomenės atstovaujamoji savivaldos institucija, atsakinga už savivaldos teisės, savo funkcijų ir bendruomenės iškeltų uždavinių įgyvendinimą bendruomenės interesais savivaldybės teritorijoje. Taryba renkama ketveriems metams visuotiniuose, slaptuose, laisvuose ir lygiuose rinkimuose pagal Lietuvos Respublikoje registruotų politinių partijų pateiktus kandidatų sąrašus. Rinkėjai – savivaldybės teritorijos gyventojai, gali keisti kandidatų eilę sąraše, penkiems kandidatams suteikdami pirmumo balsus.
Tarybą sudaro 31 tarybos narys. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta taryba susirenka į pirmąjį posėdį.
Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti tarybos komitetai ir tarybos kolegija. Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato Vietos savivaldos įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.
Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia komitetai bei komisijos savo posėdžiuose, tarybos narių frakcijos bei savivaldybės administracija. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.
Savivaldybė yra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė.
Turinys |
[taisyti] Savivaldos istorija
Klaipėdos miestą buvo numatyta plėtoti prie 1252 m. pastatytos pirmosios Memelburgo pilies. 1258 m. miestui buvo suteikta savivalda pagal Liubeko miesto teisyną (1475 m. pakeista savivalda pagal Kulmo teisyną). Miestą administravo renkama taryba su burmistru priešakyje. Savivaldos apimtį sudarė tos teisės ir prievolės, kurias suteikė miestui jo steigėjai - Livonijos Ordinas ir Kuršo vyskupas. 1328 m. pagal Vokiečių ordino Prūsijoje ir Livonijos ordino susitarimą miestas buvo perduotas Vokiečių ordinui Prūsijoje. 1392 m. Kuršo vyskupas taip pat atsisakė savo jurisdikcijos Vokiečių ordino naudai.
1525 m. Vokiečių ordino valstybė buvo transformuota į Prūsijos hercogystę, leno teise susaistyta su Lenkijos karalyste. 1660 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovas atsisakė suvereno teisių į Prūsiją Brandenburgo markgrafo, jau nuo 1618 m. paveldimai valdžiusio hercogystę, naudai. 1701 m. Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje buvo tituluotas Prūsijos karaliumi; pastarasis 1871 m. - Vokiečių imperatoriškojo reicho kaizeriu.
Klaipėdos miesto savivalda nuo 1475 m. funkcionavo pagal Kulmo teisę. Savivaldos apimtį XVII a. gerokai apribojo tvirtovės statuso suteikimas Klaipėdai. Miestas prarado šį statusą tik XVIII a. pab. Po karų su Napoleonu Prūsijos karalystėje 1808 m. buvo priimti modernūs Miestų įstatymai, žymiai padidinę miestų savivaldos teises ir miestiečių dalyvavimą savivaldoje. XIX a. rinkimų teisę turėję miestiečiai periodiškai rinkdavo miesto tarybą (Stadtrat), iš kurios narių buvo formuojama miesto valdyba - magistratas (Magistrat). Magistratą sudarė kas treji metai perrenkami patarėjai ir burmistras, o miestui vadovavo kas 12 metų perrenkamas vyriausiasis burmistras. Tokia savivaldos administravimo schema su menkais pakeitimais Klaipėdoje išliko iki pat 1939 m. 1918 m. buvo sudaryta atskira Klaipėdos miesto apskritis, ir miestas nebepriklausė nuo Klaipėdos apskrities jurisdikcijos.
1919 m. Versalio sutartimi Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduodas valdyti Antantei. 1923 m. Lietuvos respublika prisijungė Klaipėdos kraštą, kurį valdė iki 1939 m., kuomet kraštas po ultimatumo buvo perduotas nacistinei Vokietijai. Klaipėdos kraštas tarpukariu sudarė autonominį Lietuvos Respublikos vienetą, todėl Lietuva negalėjo kištis į miesto teisę. Vienintelis bandymas tai padaryti buvo 1934 m., kai Lietuvos atstovas krašte - gubernatorius - paskyrė vyriausiuoju burmistru Lietuvai lojalų Erdmoną Simonaitį. Magistatas tokiu būdu paskirtam miesto vadovui nemokėjo algos, galiausiai 1936 m. Lietuva turėjo nusileisti.
1939 m. Vokietijos Reichui aneksavus Klaipėdos kraštą, miesto savivalda buvo apribota ir pajungta Nacių partijos priežiūrai. Panašiai nuo 1945 m., kai Klaipėdą užėmė TSRS kariuomenė, mieste suformuotos tarybos bei jos Vykdomojo komiteto veiklą prižiūrėjo Komunistų partijos miesto komitetas. Svarbiausias miesto valdymo organas sovietmečiu buvo partijos miesto komiteto biuras.
1989-1990 m. Lietuvos SSR buvo panaikinta vienpartinė sistema ir įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai į Klaipėdos miesto tarybą. Dabartinę vietos savivaldą ir valdymą Lietuvoje reglamentuoja 1992 m. spalio 25 d. referendume patvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1994 m. liepos 7 d. priimtas Vietos savivaldos įstatymas bei 1994 m. gruodžio 15 d. priimtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas.
[taisyti] Merai
-
- 1990 - 1995 m. tarybos pirmininkas - Vytautas Čepas.
- 1990 - 1992 m. - Povilas Vasiliauskas
- 1992 - 1994 m. - Benediktas Petrauskas
- 1994 - 1995 m. - Jurgis Aušra
- 1995 - 1997 m. – Silverijus Šukys
- 1997 - 2000 ir 2000 - 2001 m. – Eugenijus Gentvilas
- 2001 - 2003 ir nuo 2003 m. – Rimantas Taraškevičius
[taisyti] Savivaldybės tarybos
- Klaipėdos miesto taryba 1990 - 1995 m.
- Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 1995 - 1997 m.
- Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 1997 - 2000 m.
- Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2000 - 2003 m.
[taisyti] Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2003 - 2007 m.
Rinkimai įvyko 2002 m. gruodžio 22 d. Rinkimuose gavo vietų:
- Lietuvos liberalų sąjunga (LLS) – 9
- Lietuvos centro sąjunga (LCS) – 8
- Lietuvos rusų sąjunga (LRS) – 3
- Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 3
Politinė partija Rusų aljansas (Rusų aljansas) - 3
- Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos koalicija (TSLK-LPKTS) - 3
- Liberalų demokratų partija (LLDP) – 2
[taisyti] Tarybos nariai
Nr. sąraše | Vardas, pavardė | Partija | Nuo kada | |
4 | Vidmantas Plečkaitis | LLS | 2002 m. gruodžio 22 d. | |
6 | Artūras Šulcas | LLS | 2002 m. gruodžio 22 d. | |
8 | Povilas Vasiliauskas | LLS | 2002 m. gruodžio 22 d. | |
9 | Kazys Vaišvila | LLS | 2002 m. gruodžio 22 d. | |
11 | Vygantas Vareikis | LLS | 2003 m. kovo 25 d. | |
12 | Vilija Venckutė | LLS | 2003 m. balandžio 22 d. | |
14 | Arvydas Cesiulis | LLS | 2004 m. liepos 26 d. | |
15 | Vidas Karolis | LLS | 2004 m. rugpjūčio 16 d. | |
16 | Rolandas Bražinskas | LLS | 2004 m. lapkričio 25 d. | |
1 | Rimantas Taraškevičius | LCS | 2002 m. gruodžio 22 d. | |
3 | Audra Daujotienė | LCS | 2002 m. gruodžio 22 d. | |
4 | Benediktas Petrauskas | LCS | 2002 m. gruodžio 22 d. | |
5 | Edmundas Kučinskas | LCS | 2002 m. gruodžio 22 d. | |
6 | Kazys Paulikas | LCS | 2002 m. gruodžio 22 d. | |
9 | Artūras Maželis | LCS | 2004 m. balandžio 6 d. | |
10 | Edmundas Klimas | LCS | 2004 m. balandžio 16 d. | |
11 | Saulius Budinas | LCS | 2004 m. lapkričio 19 d. | |
3 | Jelizaveta Daugininkienė | LRS | 2002 m. gruodžio 22 d. | |
5 | Nikolajus Vorobjovas | LRS | 2003 m. balandžio 8 d. | |
6 | Oleg Fomin | LRS | 2003 m. gegužės 13 d. | |
4 | Sigitas Dobilinskas | LSDP | 2003 m. kovo 18 d. | |
6 | Valdemaras Anužis | LSDP | 2003 m. balandžio 8 d. | |
7 | Vaidutis Laurėnas | LSDP | 2003 m. balandžio 11 d. | |
2 | Andrej Fomin | Rusų aljansas | 2002 m. gruodžio 22 d. | |
4 | Viačeslav Karmanov | Rusų aljansas | 2003 m. gegužės 26 d. | |
6 | Vladimir Vlasov | Rusų aljansas | 2005 m. vasario 22 d. | |
1 | Vigantas Žala | TSLK ir LPKTS koalicija | 2002 m. gruodžio 22 d. | |
2 | Rimantas Didžiokas | TSLK ir LPKTS koalicija | 2002 m. gruodžio 22 d. | |
3 | Zenonas Čerkauskas | TSLK ir LPKTS koalicija | 2002 m. gruodžio 22 d. | |
2 | Vytautas Valevičius | LLDP | 2002 m. gruodžio 22 d. | |
3 | Vilius Vizbaras | LLDP | 2003 m. kovo 18 d. |
[taisyti] Tarybos nariai, kurių įgaliojimai nutrūko prieš terminą
Nr. sąraše | Vardas, pavardė | Partija | Nuo | Iki | |
1 | Egidijus Skarbalius | LLDP | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2003 m. kovo 18 d. | |
3 | Jonas Aleškevičius | LLDP | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2006 m. vasario 24 d. | |
2 | Vytautas Čepas | LCS | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2004 m. lapkričio 8 d. | |
7 | Alfonsas Zvėrka | LCS | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2004 m. balandžio 16 d. | |
8 | Vytautas Dumčius | LCS | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2004 m. balandžio 6 d. | |
1 | Eugenijus Gentvilas | LLS | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2004 m. liepos 2 d. | |
2 | Eligijus Masiulis | LLS | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2003 m. kovo 25 d. | |
3 | Vytautas Grubliauskas | LLS | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2004 m. lapkričio 8 d. | |
5 | Judita Simonavičiūtė | LLS | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2004 m. rugpjūčio 16 d. | |
7 | Rimvydas Vaštakas | LLS | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2003 m. kovo 25 d. | |
10 | Leonas Makūnas | LLS | 2003 m. kovo 25 d. | 2003 m. balandžio 22 d. | |
13 | Diana Stankaitienė | LLS | 2004 m. liepos 2 d. | 2004 m. liepos 26 d. | |
1 | Valentina Panina | LRS | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2003 m. gegužės 13 d. | |
2 | Aleksandr Michailov | LRS | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2003 m. balandžio 3 d. | |
4 | Vasilij Pigarev | LRS | 2003 m. balandžio 3 d. | 2003 m. balandžio 8 d. | |
1 | Valentinas Greičiūnas | LSDP | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2003 m. balandžio 8 d. | |
2 | Irena Šiaulienė | LSDP | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2003 m. kovo 18 d. | |
3 | Martinas Gusiatinas | LSDP | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2003 m. balandžio 3 d. | |
5 | Egidijus Prižgintas | LSDP | 2003 m. balandžio 3 d. | 2003 m. balandžio 11 d. | |
1 | Tamara Lochankina | Rusų aljansas | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2003 m. gegužės 26 d. | |
3 | Irina Rozova | Rusų aljansas | 2002 m. gruodžio 22 d. | 2005 m. vasario 22 d. | |
5 | Vitalijus Jakobčiukas | Rusų aljansas | 2005 m. vasario 22 d. | 2005 m. vasario 22 d. |