Mantua apgultis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mantua apgultis (1796 06 04-07 31, 1796 08 24-1797 02 02)
Mantua buvo gyvybiškai svarbus taškas abiems pusėm Šiaurės Italijos kampanijoj. Prancūzams pirmąsyk užgulus miestą, už jo sienų austrai turėjo 9000 karių ir 500 patrankų. Viena siuntė savo paramą ir neišvengiamas generolo Dagobert Wurmser atvykimas privertė Napoleoną nutraukti operaciją, sunaikinti savo artileriją ir keliauti susitikti su pastiprinimu.
Vėliau sekę du austrų pralaimėjimai ties Lonato ir Castiglione leido Mantua pasistiprinti 6000 kariais. Napoleonas vėl žygiavo Mantua link, tačiau Wurmser vėl pasirodė ties prancūzais. Prancūzai vėl sumušė austrus ties Caliano ir Bassano ir privertė Wurmser pasitraukti į Mantua. Daugiau karių mieste tik smarkiau mažino maisto atsargas tvirtovėje, todėl Wurmser badė prasiveržti, bet buvo priverstas grįžti į miestą, prarasdamas 4000 karių.
Dar vienas austrų pastiprinimas buvo sumuštas ties Caldiero, Arcola ir Rivoli, todėl 1797 02 02 Wurmser buvo priverstas pasiduoti. Per Mantua apgultį žuvo 18000 austrų bei 7000 prancūzų. Panaikinęs tvirtovės pavojų savo ryšiams Napoleonas dabar galėjo susitelkti kampanijai į Austriją.