Adomynė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adomynė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Savivaldybė | Kupiškio rajonas | |||||||||||||||
|
Adomynė - kaimas Kupiškio rajone, į rytus nuo Šimonių, 8 km į šiaurę nuo Svėdasų. Veikia medicinos punktas, ryšių skyrius, pagrindinė mokykla, laisvalaikio centras. Yra medinė Švč. M. Marijos bažnyčia. Yra kapinės, kuriose palaidota Janina Vizbaraitė, fizikė. Kaime susibūrusi bendruomenė, kurios tarybai vadovauja pirmininkė Aldona Matarienė.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Iki XIX a. pradžios kaimas buvo žinomas kaip Aluotėliai, iki 1921 m. - Jonava. 2005 m. gražiai paminėjo savo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 450 metų jubiliejų.
1950 m. įsteigta biblioteka, kuri 1996 m. sujungta su mokyklos biblioteka ir perkelta į Adomynės dvaro patalpas.
[taisyti] Bažnyčia
1826 m. dvaro savininkas pastatė koplyčią, kuri, kaip ir dvaras, nunyko. Ji atkurta ]]Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu kunigo Liudo Kaulakio iniciatyva. Tačiau dar prieš karą tuometinis dvaro savininkas Adomas Vilėniškis ir kunigas Juozas Vilėniškis ėmė rūpintis bažnyčios statyba. Parapijai buvo dovanota 30 ha žemės, pusė dvaro rūmų. Tačiau bažnyčia pastatyta tik 1921 m. Ji turi tris altoriaus. Bažnyčioje įrengti penkių registrų vargonai. Bažnyčioje stovi Vlado Bieliausko drožtos medinės Marijos ir šv. Juozapo medinės skulptūros.
[taisyti] Dvaras
Dvaro medinė sodyba prie kelio nedidelės aukštumos šlaite. Kelias seniau buvo apsodintas medžiais ir turėjo vartus. Šiaurinėje kelio pusėje apie 1810 m. pastatytas medinis klasicistinio stiliaus gyvenamasis namas, o pietinėje – ūkiniai statiniai (jie nėra išlikę). Kitoje namo pusėje buvo sodas ir tvenkinys.
Namas buvo didelis, kampu, keturi įėjimai – pagrindinis nukreiptas į kelią. Į kelio pusę centre buvo iškilęs mezoninas, o šalia jo, dabar jau nesantis, portikas. Prieangių vienšlaičius stogus prilaiko kolonėlės. Namą puošia mūrinė arkada, pusapskritės arkos, plačios mentės. Aplink namą eina kelių traukų karnizas, paįvairintas smulkiais dantukais. Sienų kampai apkalti lentomis, imituojant rustus.
Svečių ir gyvenamosios patalpos sujungtos anfilada. Tarp dviejų priemenių buvo virenė. Salone buvo geometrinio piešinio ąžuolinis parketas. Dar išlikę ir glazūruotų koklių, papuoštų augaline ornamentika, krosnių. Yra įsprūdinių durų su įmantriais kaltos geležies vyriais. Sienas puošė ištapyti piliastrai, nišos ir karnizai.