Vegetarizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vegetarizmas - tai dietos apribojimas tik augalinės kilmės maistinėm medžiagom, įtraukiant vaisius, grūdus ir riešutus arba iš dalies įtraukiant ir gyvulinį maistą. Vegetarizmo idėjų ištakomis laikomos indų Vedų knygos.
Vegetarizmas turi kelias skirtingas rūšis. Kai kurie vegetarai valgo paukštieną ir žuvį. Kiti vegetarai visiškai atsisako mėsos, bet kartais valgo kiaušinius, sūrį, geria pieną. Yra vegetarų kurie visiškai vengia bet kokių gyvulinių produktų, toki; kaip pienas ir kiaušiniai, netgi šalutinių produktų - saldainių ir želatinos.
Turinys |
[taisyti] Vegetarų Tipai
Vegetarai yra skirstomi į kelias grupes:
- Veganai - naudoja tik augalinės kilmės maistą (javus, pupeles, šakniavaisius, daržoves, vaisius, uogas). Vengiama visų gaminių, pagamintų naudojant gyvulinės kilmės produktus (pvz., apavo ir rūbų iš odos, kailių)
- Frugivorai - tai veganai, leidžiantys augalams pereiti visus augimo ciklus ir valgantys tik augalų derlių: vaisius, uogas, grūdus, riešutus, daržoves.
- Frutarai - naudoja tik vaisius.
- Ovo-lakto vegetarai - į savo vegetariška dietą įtraukia pieno produktus (lot. lac - pienas) ir kiaušinius (lot. ovum - kiaušinis).
- Lakto vegetarai - įtraukia tik pieno produktus.
- Ovo vegetarai - naudoja kiaušinius.
- Pusiau vegetarai (žuvų vegetarai) - valgo visus augalinius produktus ir žuvį bei jūros gėrybes.
[taisyti] Vegetarizmo priežastys
Žmonės tampa vegetarais dėl įvairių priežasčių. Kai kurie pasirenka tokį kelią dėl religinių ar dvasingumo reikalavimų.
Kai kurios religijos rekomenduoja nenaudoti mėsos. Kiti vegetarai pasirenka vegetarizmą dėl savo "filosofinių" pažiūrų. Dalis jų mano, kad valgyti kitus gyvulius yra neetiška dėl šiuolaikinės maisto pramonės praktikų, nes komerciškai gyvuliai auginami ir apdorojami nutolusiomis nuo natūralių sąlygomis [1] .
Kita dalis pasirenka vegetarizmą, nes yra susirūpinę dėl, jų manymu, žalingo mėsos industrijos poveikio aplinkai. Mėsos gamybai daugiau žemės, vandens ir energijos, nei tam pačiam baltymų kiekiui išgauti iš pasėlių ploto. Pvz., iš vieno hektaro žemės galima gauti 280 kg jautienos arba 11200 kg sojos pupelių. Išgauti 1 kg baltymų iš pramoniniu būdu gaminamos mėsos reikia 50000 litrų vandens. Tokiam pat kiekiui išgauti iš pupelių reikėtų tik 300 litrų vandens. Daržovių laukai į atmosferą išskiria žymiai mažiau azoto negu mėsos, kiaušinių ir pieno pramonės įmonės. Dėl didelio mėsos poreikio, mėsos produkcija išsiplėtojo nuo mažų šeimyninių fermų iki didelių agronominio tipo sistemų, kurios turi didesnį poveikį aplinkai.
Dalis vegetarų tokią mitybą pasirenka "dėl sveikatos". Vegetarų paprastai mažesnė kūno masė, mažesnis cholesterolio kiekis ir kraujospūdis, nei žmonių, valgančių įvairų maistą. Vegetarai 20 procentų rečiau miršta nuo išeminės širdies ligos, palyginus su nevegetarais. Kita vertus vegetariška dieta statistiškai neįtakoja ilgaamžiškumo; ilgesnę vegetarų gyvenimo trukmę dažniausiai lemia jų aukštesnė socialinė - ekonominė padėtis ir retesni kenksmingi įpročiai (pvz., vegetarai paprastai rečiau rūko). Dalis vegetarų renkasi tokią dietą dėl kituose maisto produktuose galimų hormonų ar kitų chemikalų didesnių kiekių. Soja, grūdai, sėklos, ir daržovės turi naudingų medžiagų, pvz., fitoestrogenų, kurie turi antivėžinių [2] [3] savybių. Mėsoje randama kenksmingų medžiagų - nitrozaminų, kurie paskatina vežį.[4]
Gamtoje augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai sudaro vadinamąsias mitybines grandines (kas kuo minta). Dėl energijos nuostolių žemesnės ekologinės grandies organizmų (tarkim, augalų) yra gerokai daugiau nei jais mintančių žolėdžių gyvūnų. Šiuos žolėdžius medžiojančių plėšrūnų turi būti dar mažiau. Jei jais savo ruožtu minta kokie nors dar stambesni grobuonys, šių ekologinė sistema gai išlaikyti visiškai nedaug. Suėdus auką, tik apie 10 procentų joje buvusios energijos pereina plėšrūnui. Todėl ekologiškai naudinga nusileisti viena mitybine grandimi žemyn (žr. en:Food chain). Žmogaus kaukolės (maži žandikauliai) ir dantų sandara (rudimentinės iltys ir platūs krūminiai dantys) nepanaši į mėsėdžių gyvūnų. Santykinai ilgas žmogaus žarnynas taip pat labiau būdingas ne mėsa mintantiems gyvūnams, kadangi plėšrūnų jis būna trumpas.
[taisyti] Vegetarinė dieta
Dauguma žmonių yra įsitikinę, kad norint išgauti pakankamus kiekius baltymų reikia naudoti mėsos ir pieno produktus. Tačiau toks teigimas nėra nepagrįstas. Organizmą galima patenkinti visomis reikalingomis medžiagomis į dieta įtraukiant įvairų augalinį maistą.
Nors vegetariška dieta gali būti visiškai sveika, ji taip pat gali sukelti problemų. Apribojant mėsinius ir pieno produktus gali susidaryt tam tikrų maistingų medžiagų trūkumas jeigu jos nėra išgaunamos iš kitų maisto šaltinių. Problemas gali sukelti nepakeičiamų riebalinių rūgščių bei vitaminų B2, B12, D, geležies, kalcio, ir cinko stoka. Taip pat, itin svarbu, kad į dietą būtų įtraukta pakankamai baltymų iš įvairių šaltinių, nes kitaip nebus išgaunamos visos kūnui reikalingos amino rūgštys. Valgant įvairų baltymų turintį maistą tai nesukelia didelių problemų, bet jeigu baltymai yra išgaunami tik iš pupelių ar vien tik ryžių, kūnui nėra suteikiamos visos reikalingos amino rūgštys, ir gali atsirasti amino rūgšties stoka.
Baltymai yra sudaryti iš amino rūgščių, bet ne visi augalai turi pakankamus kiekius visų aštuonių nepakeičiamų amino rūgščių. Šios rūgštys yra nepakeičiamos nes kūnas jų negamina ir jas yra būtina išgauti su maistu. Šios amino rūgštys yra: izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas.
Amino rūgštis histidinas yra laikoma dalinai nepakeičiama, nes kūnas ne visada reikalauja kad ši būtų gaunama su maistu. Grikiai, quinoa ir soja suteikia pakankamus visų aštuonių minėtų amino rūgščių kiekus, kartu su histidinu.
Pupelės turi mažai metionino ir triptofano, bet turi pakankamai izoleucino ir lizino. Ryžiai turi limituotą kiekį izoleucino ir lizino, bet turi pakankamus kiekius metionino ir triptofano. Valgant pupeles ir ryžius kūnas gauna visas reikalingas maistines amino rūgštis.
Balansuota dieta yra itin svarbi užtikrinant visų maistinių medžiagų pakankamumą. Tokia dieta yra pasiekiama valgant įvairų maistą, išgaunant baltymus iš kelių šaltinių, ir naudojant pakankamai angliavandenių ir lipidų.
[taisyti] Nuorodos
- ↑ "Galvijų Skerdimas." (Video) Dokumentinė Medžiaga. PETA: JAV firma AgriProcessors, Inc.: 2004.
- ↑ "Dietary Phytoestrogens and Lung Cancer Risk." (Medicinos Žurnalas) Dokumentas. Journal of American Medical Association: 2005.
- ↑ "Phyto-oestrogens and Western diseases.." (Medicinos Žurnalas) Dokumentas. Annals of Medicine: 1997.
- ↑ "Consumption of nitrate, nitrite, and nitrosodimethylamine and the risk of upper aerodigestive tract cancer." (Medicinos Žurnalas) Dokumentas. American Association for Cancer Research: 1995.