Briliantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Briliantai
Enlarge
Briliantai

Briliantas - apdirbtas deimantas, turintis ne mažiau 57 briaunų. Šiomis dienomis, briliantai naudojami kaip brangakmeniai papuošalams arba kaip talismanas, turintis mistinių galių.

Turinys

[taisyti] Briliantų istorija

Apie briliantus yra sukurta begalė legendų ir mitų - nuo deimantų slėnių saugomų gyvačių iki paslaptingų briliantų suteikiamų galių.

[taisyti] Ankstyvoji istorija

Briliantai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti maždaug prieš 3000 metų Indijoje, kur briliantai buvo vertinami dėl savo savybės išskaidyti šviesą.

Viduramžiais briliantai kurį laiką buvo naudojami medicininiams tikslams. Taip ankstyvaisiais viduramžiais naudodamasis briliantais nesėkmingai bandė gydytis popiežius Klementas. Vėliau didesnis dėmesys būdavo skiriamas brilianto vertei, negu jo mistinėms galiomis. Siekdami apsaugoti kasyklas nuo vagysčių jų savininkai skleidė gandus, kad neapdirbti deimantai yra nuodingi.

Briliantų populiarumas viduramžiais augo ir dėl atrastų didelių deimantų, pvz., "Mėlynosios vilties".

Šiandien Indija išlieka tarp pirmaujančių šalių pagal apdirbimą.

[taisyti] Charakteristikos

Briliantai sertifikuojami pagal taip vadinamas 4c t.y. Cut (Išpjovimas), Clarity (Skaidrumas), Color (Spalva), Carat (Svoris).

[taisyti] Išpjovimas

Enlarge

Išpjovimas tai charakteristika apimanti brilianto proporcijas, briaunų kokybę ir kt. Brilianto išpjovimo kokybė gana stipriai lemia tokias charakteristikas, kaip blizgesys.

Briliantai gali būti išpjauti įvairių formų, tai priklauso tik nuo meistriškumo. Kiekviena forma yra sukurta, kad išryškintų tam tikras brilianto charakteristikas.

Tradicinės briliantų formos:

  • Round - apvalus
  • Oval - ovalus
  • Marquise - markizei skirta forma, sukurta karaliaus Liudviko užsakymu
  • Pear - kriaušės formos
  • Emerald - keturkampio formos
  • Princess - kvadrato formos
  • Radiant

Sutinkami įmantrių formų briliantai:

  • Heart - širdelės forma
  • Butterfly - drugelio forma
  • 21Cn - 21 amžius ir kt.

[taisyti] Skaidrumas

Beveik visi briliantai turi natūralių įskilimų, priemaišų, kurios blogina jo permatomumą, o tuo pačiu blizgesį. Pagal Aukščiausią briliantų tarybą (HRD) briliantai pagal skaidrumą klasifikuojami:

  • LC - visiškai skaidrus briliantas.
  • VVS1/VVS2 (very very slight included) - įskilimai, intarpai, oro burbuliukai matomi 10 kartų didinančia lupa ir tik patyrusio gemologo.
  • VS1/VS2 (Very slight included) - defektai matomi 10 kartų didinančia lupa, plika akimi dar nepastebimi.
  • SI1/SI2 (Slight included) - defektus plika akimi gali pastebėti tik patyręs gemologas.
  • P1/P2/P3 - aiškiai matomi defektai, juos gali pastebėti kiekvienas.

Briliantų skaidrumas turi būti nustatytas naudojantis 10 kartų didinančia lupa.

[taisyti] Spalva

Brilianto spalva gali kisti nuo visiškai baltos iki geltonos arba rudos. Briliantų spalva graduojama panaudojant abėcėlės raides nuo D iki Z:

  • D - EXC. WHITE+ (Tobulai baltas+)
  • E - EXC. WHITE (Tobulai baltas)
  • F - RARE WHITE+ (Labai baltas+)
  • G - RARE WHITE (Labai baltas)
  • H - WHITE (Baltas)
  • I/J - SLIGHTLY TINTED WHITE (Baltas su silpnu atspalviu)
  • K/L - TINTED WHITE (Baltas su atspalviu)
  • M/Z - TINTED COLOUR (Gelsvo atspalvio)

Taip pat yra spalvotų briliantų (Fancy colour). N.B. M/Z nėra fancy colour deimantai, nors atsiranda taip manančių.

[taisyti] Svoris

Brilianto svoris matuojamas karatais (angl. carat, sutrumpinimas ct.) (nemaišyti su aukso grynumu). Vienas karatas lygus 0,2 gramo. Pavadinimas kilęs iš karato sėklų, nes jų svoris beveik nesiskyrė ir vidutiniškai buvo 0,2 gr. Senovėje sėklos buvo naudojamos kaip svareliai.

[taisyti] Didžiausi briliantai

  1. Culinan I - rastas 1905 metais PAR (3106 ct). Priklausė serui Thomas Cullinan. Į 3 dalis nušlifavo broliai Asscher iš Amsterdamo. Didžiausia dalis - "Cullinan I" arba "Didžioji Afrikos žvaigždė" - yra didžiausias pasaulyje briliantas (530,2 ct).
  2. Cullinan II ("Mažesnioji Afrikos žvaigždė") - antras pasaulyje (317,4 ct) briliantas. Jis yra Britų Karūnoje. Abu Kulinanai yra Londono Taueryje.
  3. Hope - didelis mėlynas briliantas. Rastas Kollur kasykloje (Golconda, Indija) ir grubiai aptašytas pradžioje buvo 112,19 ct. Nusipirko jį prancūzų pirklys Jean-Baptiste Tavernier ir 1668 m. pardavė karaliui Luji XIV. Sieur Pitau pakartotinai nušlifavo ir pagamino 67,12 ct. Pavadintas "Mėlynas karūnos deimantas" arba "Prancūzų mėlynasis". Ant kaklo kaspino aptaisytą auksu jį nešiojo karalius. Kai Luji XVI ir Marija Antuanietė po Prancūzų revoliucijos pateko į nelaisvę, briliantas buvo pavogtas. 1812 m. turbūt jis pasirodė Londone kaip "Hope" (Vilties deimantas). Jį įsigijo karalius Jurgis IV, o po jo mirties 1830 m. už skolas parduotas privačiai. 1839 m. pasirodė Henry Philip Hope kolekcijoje. 1909 m. Pierre Carten. 1958 m. Harry Winston padovanojo Smithsonian institutui. Per paskutinę ekspertizę jis buvo 45,52 ct ir pavadintas "Fancy dark graysh-blue".
  4. Koh-i-noor - karališkosios Britanijos šeimos 108 ct deimantas. Išvertus iš persų kalbos reiškia "šviesos kalnas". Pirmasis žinomas savininkas Malvos radža, Mogulų įpėdinis. "Koh-i-noor" pavadinimą gavo, kai atiteko Nadir Šachui (Persija). Po jo nužudymo atiteko Ahmad Šachui (Afganistanas). Britanijos karalienei Viktorijai atiteko 1849 m. Princas Albertas liepė nušlifuoti ir taip jis sumažėjo nuo 186 iki 108 ct. 1936 m. buvo naujojoje Karalienės Elžbietos (Motinos) karūnoje. Pasak legendos, šis akmuo neša nelaimes jos turėtojui vyrui. Indija reikalauja grąžinti deimantą.
  5. Millenium star - priklauso DeBeers. Rastas Zaire (Mbuji Mayi districhtas) 1990 m. buvo 777 ct. Dabar - 203,04 ct. Pirmą kartą Milennium kolekcija demonstruota 1999 m. su dar 11 deimantų, kurie buvo kartu rasti.
  6. Centenary - 273,85 ct kriaušės formos deimantas.
  7. Orlovas - 199,6 ct melsvai žalias deimantas, rastas Indijoje XVII a. Jis buvo nušlifuotas šacho Džehano nurodymu. 1773 m. Amsterdame jį nusipirko kunigaikštis Grigorijus Grigorjevičius Orlovas ir padavanojo Rusijos imperatorienei Jekaterinai II. Šis briliantas su apsodu įtvirtintas Rusijos valstybės skeptre. Dabar saugomas Maskvoje, deimantų fonde.
  8. Didysis Mogolas rastas 1650 m.

[taisyti] Žr. taip pat: