Metanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie Argentinos miestą žiūrėkite: San Chose de Metanas
Metanas
Metanas Metanas
Bendra informacija
Kiti pavadinimai Pelkių dujos
Cheminė formulė CH4
SMILES C
Molinė masė 16.04 g/mol
Išvaizda Bespalvės dujos
CAS numeris [74-82-8]
Savybės
Tankis ir
Agregatinė būsena
0.7 kg/m3, dujos
Tirpumas vandenyje 3.5 g/100 ml (17°C)
Lydymosi temperatūra −182.5°C (90.6 K) esant 1 atm

25 °C (298 K) esant 1.5 GPa

Virimo temperatūra −161.6°C (111.55 K)
Trigubo taško °t 90.7 K, 0.117 bar
Struktūra
Molekulinė forma ketursienė
Simetrinė grupė Td
Dipolio momentas 0
Sauga
EU klasifikacija Ypač degios (F+)
NFPA 704 Image:nfpa h1.pngImage:nfpa f4.pngImage:nfpa r0.png
Rizikos frazės R12
Saugos frazės S2, S9, S16, S33
Pliūpsnio temperatūra −188°C
Savaiminio
užsiliepsnojimo
temperatūra
537°C
Sprogimo riba 5–15%
Giminingi junginiai
Giminingi alkanai Etanas
Propanas
Giminingi junginiai Metanolis
Chlorometanas

Metanas - (CH4) - beskonės, beveik bekvapės, lengvesnės už orą, netirpios vandenyje, tirpios org. tirpikliuose sunkiai suskystinamos dujos, pats paprasčiausias angliavandenilis, pirmasis sočiųjų angliavandenilių homologinės eilės narys.

Chemiškai nelabai aktyvus, reakcijos vyksta tiktai griežtomis sąlygomis (švitinant ar aukštoje temperatūroje). Daugiausia gaunamas iš gamtinių dujų (metanas sudaro iki 99% gamtinių dujų). Pramonėje naudojamas kaip šilumos ar vandenilio šaltinis metalurgijoje ar azotinių trašų gamyboje.

Kai kada iš Žemės gelmių gali išsiveržti ir sprogti ten buvusio metano debesis. Tokio debesies sprogimas 1994 m. buvo stebėtas Ispanijoje (Cando įvykis).