Kolyma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kolyma
Ilgis 2513 km
Baseino plotas 643 000 km²
Vidutinis debitas 3900 m³/s
Ištakos Magadano sr.
Žiotys Rytų Sibiro jūra
Šalys Rusija (Magadano sr., Jakutija)


Kolyma (rus. Колыма) - upė Rusijoje, šiaurės rytų Sibire, Magadano srityje ir Jakutijoje. Susidaro susiliejus Ajan Jurio ir Kulu upėms, prasidedančioms Ochotsko-Kolymos kalnyne. Pradžioje teka kalnuotomis vietovėmis, daugiausia į rytus ir šiaurės rytus, slenkstėta ir uolėta vaga. Vėliau pasuka šiaurės link platesniu slėniu, o už Zyriankos teka Kolymos žemuma. Ties Ambarčiku įteka į Rytų Sibiro jūros Kolymos įlanką; sudaro deltą (plotas 3000 km²). Svarbiausi intakai: Jasačnaja, Ožogina (kairieji); Korkodonas, Omolonas (dešinieji).

Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo patvinsta. Per metus nuneša 5,5 mln. m³ vandens. Ledai laikosi nuo rugsėjo pabaigos - spalio, iki gegužės pabaigos - birželio pradžios. Laivyba nuo Bachapčio upės žiočių, o reguliariai laivuojama nuo Ust Srednekano. Aukštupyje patvenkta Kolymos užtvanka, statoma Ust Srednekano užtvanka. Žvejyba. Svarbiausios pakrančių gyvenvietės: Zyrianka, Srednekolymskas, Čerskis, Ambarčikas. Kolymos baseine išgaunamas auksas.

Sovietmečiu prie Kolymos buvo įkurta daug GULAG'o lagerių.