Juozapas Būčys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozapas Būčys (1874 m. lapkričio 11 d. Šešuoliuose - 1946 m. gegužės 30 d. Semeliškėse) - kunigas, daraktorius. Palaidotas Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios šventoriuje.

[taisyti] Biografija

1890 m. baigė Žemaitkiemio pradžios mokyklą. Ją baigęs pats mokė vaikus kaimuose - daraktoriavo.

1892 m. Šešuolių klebono kunigo Bironto padedamas išvyko į Vilnių ir čia mokėsi privačiai.

1893 m. užsidirbo pinigų nurašinėdamas ir rankraščiu platindamas Kražių skerdynių aprašymą.

1895 - 1900 m. tarnavo caro kariuomenėje - grojo Maskvoje dūdų orkestre.

1901 m., grįžęs iš kariuomenės, įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Seminarijoje pasirodė kaip karštas lietuvis, lietuvybės skatintojas.

1906 m. įšventintas kunigu. Paskirtas vikaru į Balsogę. Dar dirbo Kiaukliuose, Gegužinėje, Kruonyje.

Nuo 1935 m. - Semeliškių parapijos klebonas.

Bendradarbiavo periodinėje spaudoje, yra parašęs pjesių bei vaizdelių mėgėjų scenai „Gintarai“, „Kūčios“, „Amžina pasaka“ ir kt.