Wikipedia:Naudingi resursai/Finansų teisė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
I tema. Finansų teisės dalykas. Sistema. Saltiniai. Finansų teisės normos ir finansiniai teisiniai santykiai. 1. Finansų teisės sąvoka. Finansų teisė - tai visuma teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, susidarančius kaupiant, paskirstant ir panaudojant valstybės pinigines lėšas, būtinas valstybės uždaviniams ir funkcijoms vykdyti konkrečiame laiko periode. Šis apibrėžimas yra priimtinas ir jam pritaria daugelis finansų teisės specialistų. Atsižvelgiant į tai, kad šis mokslas turi ekonominį pobūdį, finansų teisę galima apibrėžti taip: finansų teisė - tai visuma teisės normų reguliuojančių valstybės finansinę veiklą. Finansų teisė yra specifinė teisės šaka išsiskirianti savo: -dalyku; -visuomeninių santykių, kuriuos ji reguliuoja, pobūdžiu; 2. Finansų teisės dalykas. Finansų teisės dalykas tai visuomeniniai santykiai susidarantys kaupiant, paskirstant ir panaudojant finansines lėšas. Finansų teisės veikimo sfera - yra tik valstybės finansinė veikla. Reikia paminėti, kad šios veiklos įgyvendinimo procese gali atsirasti santykiai, kuriuos reguliuoja kitos teisės šakos, tokios kaip civilinė arba administracinė teisė. 3. Finansinių teisinių santykių dalyviai. Visuose finansiniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja šie subjektai: valstybė, ūkiniai subjektai ir piliečiai. Valstybė finansų teisinių santykių dalyviu tampa kai imasi reguliuoti finansinius santykius, tarp valstybės ir savivaldybių bei tarp valstybės ir kitų valstybės subjektų. Šiuose santykiuose valstybė dalyvauja kaip aukščiausios ir kaip vietos institucijos, kurių kompetenciją finansų srityje nustato LR Konstitucija, įstatymai ir kiti norminiai aktai. Kaip FT dalyvė valstybė dalyvauja ir per finansines institucijas arba kreditines įstaigas, atstovaujančias valstybės interesams specialiai joms suteikus tam tikras teises. Finansinės institucijos arba kreditinės įstaigos įgyvendina joms suteiktas teises nepriklausomai nuo to, kas yra antra finansinių teisinių santykių šalis - valstybės institucija, ūkiniai subjektai ar pilietis. Įstaigos ir organizacijos, finansuojamos iš biudžeto, taip pat yra finansinių teisinių santykių dalyviais. Šių santykių subjektais yra kreditų paskirstytojai, kurie atsakingi už teisingą biudžetinių lėšų paskirstymą, atsižvelgiant į faktinius poreikius, už pagal sąmatą išleidžiamų lėšų apskaitos ir atsiskaitomybės būklę. Taip pat FT dalyviais yra atskiri piliečiai, fiziniai asmenys. Pagrindinis požymis rodantis, kad pilietis yra šių santykių dalyvis yra turėjimas savarankiško pajamų šaltinio (darbo užmokestis, turtas LR teritorijoje). Papildomais požymiais, ypač mokestiniuose santykiuose yra amžius, pilietybė. Priklausomai nuo finansinių teisinių santykių pobūdžio yra išskiriamos piliečių, kaip FT subjektų teisės ir pareigos. Santykiai susidarantys gaunant, realizuojant ar gražinant valstybės skolą yra reguliuojami bendromis FT nuostatomis, kurios numato laisvanorišką piliečio dalyvavimą juose kaip valstybės kreditoriaus. Šių santykių subjektais greta LR piliečių gali būti ir užsieniečiai, gyvenantys ir dirbantys Lietuvoje arba turintys Lietuvos teritorijoje pajamų šaltinį ir (jeigu) ypatingu susitarimu jie neatleisti nuo mokesčių mokėjimo (pagrindu ko gali būti įsipareigojimo abipusiškumo santykiuose su kita valstybe principas).