Kauno marių regioninis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kauno marių regioninis parkas įkurtas 1992 m. siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdį, pakrančių miškų augmeniją bei gyvūniją ir kultūros paveldo vertybes.

Parko plotas - 10 221 ha.

Gausu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų vandens paukščių: didysis ir mažasis baubliai, didysis dančiasnapis, juodasis peslys, jūrinis erelis, švygžda, plovinė vištelė, raudonkojis tulikas, juodkrūtis bėgikas, mažoji žuvėdra, tulžys; didysis kormoranas.

Veisiasi žuvys: kuojos, lydekos, karšiai, lynai, starkiai, šamai.

Unikalios ir vertingos augalų bendrijos: kadagių slėnis Arlaviškių botanikos draustinyje, pušų sengirės Dabintos miške, apsauginiai marių šlaitų želdiniai ir vaizdingoje viršutinėje Nemuno slėnio terasoje užveistas peizažinis Girionių parkas.

Kauno marių regioninio parko teritorijoje yra Pažaislio vienuolyno ansamblis - vienas vertingiausių baroko kūrinių Lietuvoje. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse saugomi ir eksponuojami pagrindinių etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatai. Parko teritorijoje įsikūręs poetės Salomėjos Nėries memorialinis muziejus Palemone, poeto Jono Aisčio muziejus Rumšiškėse, iš Kauno marių dugno iškelta ir į viršutinę Nemuno terasą perkelta Rumšiškių bažnyčia bei varpinė, daugiau kaip 20 istorijos ir archeologijos paminklų. Marių pakraščiuose yra Pakalniškių, Vieškūnų, Lašinių, Samylų, Dovainonių piliakalniai, Dovainonių ir Maisiejūnų pilkapynai.

[taisyti] Nuorodos


Nacionaliniai parkai

Aukštaitijos | Dzūkijos | Kuršių nerijos | Trakų istorinis | Žemaitijos

Regioniniai parkai

Anykščių | Asvejos | Aukštadvario | Biržų | Dieveniškių | Dubysos | Gražutės | Kauno marių | Krekenavos | Kurtuvėnų | Labanoro | Metelių | Nemuno deltos | Nemuno kilpų | Neries | Pagramančio | Pajūrio | Panemunių | Pavilnių | Rambyno | Salantų | Sartų | Sirvėtos | Tytuvėnų | Varnių | Veisiejų | Ventos | Verkių | Vištyčio | Žagarės

Kitomis kalbomis