Vaclovas Daujotas-Labunauskis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vaclovas Daujotas-Labunauskis, XVI a. II pusėje Labūnavoje (Kėdainių raj.) - po 1618 m.; poetas.
Žemaičių žemininko Stanislovo Daujoto sūnus. Spėjama, kad, globojamas vyskupo Merkelio Giedraičio, 1599 m. jau buvo baigęs ar bebaigiąs aukštuosius mokslus Vilniuje.
Laikomas Mikalojaus Daukšos Postilėje (1599) išspausdintų dviejų lotyniškų dedikacijų, parašytų eleginiu distichu ir pasirašytų Venceslaus Labunowski, autoriumi. Jose iškeliami M.Giedraičio nuopelnai lietuvių tautai, skelbiama, kad dvasia (tautinė knyga) yra aukščiau negu patvariausia materija. Simono Daukanto turėtame M. Daukšos Postilės egzemplioriuje yra šios epigramos lietuviškas vertimas, įrašytas ranka. Nežinia, ar jis paties autoriaus, ar vėlesnis.