Geležinkelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Geležinkelis
Enlarge
Geležinkelis
Bėgių jungimas varžtais
Enlarge
Bėgių jungimas varžtais
Suvirinta bėgio siūlė
Enlarge
Suvirinta bėgio siūlė
Įtaisas vagonui ar lokomotyvui nuo bėgių numesti. Jais nuo neplanuoto įvažiavimo apsaugomi pagrindiniai keliai
Enlarge
Įtaisas vagonui ar lokomotyvui nuo bėgių numesti. Jais nuo neplanuoto įvažiavimo apsaugomi pagrindiniai keliai
Elektromagnetai nevaldomam traukiniui per atstumą sustabdyti
Enlarge
Elektromagnetai nevaldomam traukiniui per atstumą sustabdyti

Geležinkelis - traukinių transporto visuma. Sudaro geležinkelio bėgių tinklas, traukiniai, stotys.

Turinys

[taisyti] Bėgiai

Geležinkelio bėgiai paprastai yra dvi lygiagrečios plieno juostos, kuriomis dažniausiai plieniniais riedmenimis rieda specialiai pritaikytos transporto priemonės - traukiniai. Palyginus su kitomis kelio rūšimis, bėgių paviršius yra labai lygus ir kietas, todėl juo riedant ratui trintis yra maža. Traukinio priešakinio paviršiaus plotas, palyginus su jo ilgiu, irgi gana mažas, todėl traukiniams būdingas ir santykinai nedidelis oro pasipriešinimas. Bėgiai reikalauja mažiau vietos: dviejų eilių geležinkelis pajėgus praleisti tokį pat keleivių ir krovinių srautą, kaip ir keturių eilių autostrada. Atstumas tarp bėgių gali būti įvairus - Anglijoje praeityje būta geležinkelių, kur šis atstumas viršijo net du metrus. 60 % pasaulio geležinkelių šis atstumas lygus 1435 mm (tai laikoma standartu). Siauresnius geležinkelius pigiau pastatyti, tačiau esant platesnei vėžei lengviau pasiekiamas didesnis traukinio greitis ir galimo vežti krovinio svoris. Dideliam greičiui galima pritaikyti ir siaurą geležinkelį, tačiau tuomet jo statyba būtų dar brangesnė. Siauriausių tikrų geležinkelių (ne geležinkelių modelių) šis atstumas tėra 600 mm. Seniau bėgių sekcijos dažniausiai būdavo susukamos varžtais. Šiuo metu jos suvirinamos, sudarant ištisinę plieno juostą, kuria traukinys važiuoja daug tyliau.

Ten, kur geležinkelis šakojasi, montuojamos įvairios konstrukcijos rankomis ar elektra perjungiamos šakutės. Skirtingai nuo automobilio, traukinio kryptį keičia ne tas tas pats žmogus (iešmininkas), kuris valdo jo greitį (mašinistas). Seniau šakutėse būdavo įrengiamas "bėgio sąnarys". Elektra valdomose šakutėse sąnarys nereikalingas, nes valdančio mechanizmo jėgos pakanka tiesiog bėgiui išlenkti norima kryptimi.

[taisyti] Traukinio valdymo ypatumai

Tikėkis "stop"
Enlarge
Tikėkis "stop"
"Stop"
Enlarge
"Stop"
Parengtinis ir galutinis
šviesoforo signalai

Dėl didžiulės masės traukinys įsibėgėja ir stoja palyginus labai lėtai. Autobuso ar sunkvežimio vairuotojas gali pamatyti priekyje degantį raudoną šviesoforo signalą ir ties juo sustabyti mašiną. Mašinistas to padaryti negalėtų: kuomet jau matyti signalas, stabdyti tiesiog per vėlu. Todėl traukinių eismas reguliuojamas šviesoforų ar semaforų (kilnojamų svirčių) poromis: pirmasis, pakankamai toli esantis šviesoforas perspėja, kokio signalo mašinistas gali priekyje tikėtis (pavyzdyje pateikti Vokietijos signalai). Dėl sunkaus stabdymo ir įsibėgėjimo traukiniui tikslinga turėti daug mažiau tarpinių stotelių, nei autobusui.

Traukiniui dažnai nepavyksta laiku sustoti ir prieš netikėtą kliūtį - dėl to pasitaiko įvairių avarijų. Tačiau traukinių eismas daug griežčiau kontroliuojamas bei esama įvairių automatinių saugumo sistemų. Todėl, palyginus su plentais, santykinis aukų skaičius geležinkeliuose labai nedidelis, todėl šis transportas laikomas net ir itin saugiu.

[taisyti] Stotys

Traukiniai stoja geležinkelio stotyse, kur gali pasikeisti krovinį, išlaipinti/įlaipinti žmones, papildyti kuro atsargas. Vienas tipinio traukinio vagonas gali atlaikyti iki 125 tonų svorį. Šios rūšies transportui reikia 50-70% mažiau energijos negu paprastam kelių transportui, kadangi ir taip didelį traukinio svorį keleiviai ar krovinys nedaug tepakeičia.

Geležinkelis buvo plačiai naudojamas nuo XIX amžiaus vidurio. Tačiau vėliau po truputį jį keitė paprasto kelio transportas. Didžioji dauguma viso pasaulio valstybių turi savo geležinkelio sistemą.

[taisyti] Geležinkelio verslo ypatumai

1969 m. uždaryta Anglijos linija planuojama vėl atidaryti apie 2008 m
Enlarge
1969 m. uždaryta Anglijos linija planuojama vėl atidaryti apie 2008 m

Šiuo metu nemaža dalis geležinkelio linijų formaliai dirba nuostolingai ir yra išlaikomis nedaugelio pagrindinių, pelningų linijų sąskaita. Praeityje Anglijoje yra buvę bandymų radikaliai sutrumpinti geležinkelių tinklą, paliekant tik pelningas linijas. Nelauktai paaškėjo, jog tai padarius žymiai sumažėja "perspektyvių" linijų teikiamas pelnas, nes "nuostolinga" periferija tiekia keleivius, kurie, panaikinus greta jų esančią stotį, nustoja naudotis geležinkelio paslaugomis. Pasitaiko, jog panaikinus geležinkelį autobusais nesinaudojama dėl prastesnės paslaugų kokybės. Panaikinus ir autobusus, kai kuriose vietose gali nelikti jokio visuomeninio transporto. Praeityje atliktų geležinkelio tinklo trumpintojų darbai neretai kritikuojami už trumparegiškumą, nenumatant miestų ir miestelių augimo, taigi ir didėjančių poreikių transportui. Dėl tokių priežasčių mažinti geležinkelių tinklą reikia labai apgalvotai. Nors pats geležinkelis ne visada pelningas, gyventojams jis neretai daug patrauklesnis (greitesnis, patogesnis) už autobusų transportą.

Šalyse su gerai veikiančia geležinkelio keleivinio transporto sistema (tarkim, Šveicarijoje) namų, esančiu lengvai pasiekiamu atstumu nuo geležinkelio pirkimo ir nuomos kaina pastebimai aukštesnė, nes šis transportas daug greitesnis už autobusų transportą.

[taisyti] Geležinkelis Lietuvoje

Lietuvoje pirmasis geležinkelis buvo nutiestas 1861 metais - tai buvo kelio Sankt Peterburgas-Varšuva ruožas nuo Kauno iki Virbalio. Šiuo metu geležinkeliai Lietuvoje daugiausia veža krovinius - keleivinis sektorius yra išvystytas gana silpnai. Tarp Kauno ir Vilniaus nutiesta elektrinių traukinių linija, Aukštaitijoje išlikęs siaurukas.

[taisyti] Nuorodos

Commons: Geležinkelis – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu