Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas - antras pagal dydį Vilniaus universitetas.
Turinys |
[taisyti] Struktūra
- Antano Gustaičio aviacijos institutas
- Aviacijos prietaisų katedra
- Aviacijos technologijų katedra
- Aviacinės mechanikos katedra
- Aplinkos inžinerijos fakultetas
- Aplinkos apsaugos katedra
- Geodezijos ir kadastro katedra
- Hidraulikos katedra
- Kelių katedra
- Miestų statybos katedra
- Šildymo ir vėdinimo katedra
- Vandentvarkos katedra
- Architektūros fakultetas
- Architektūrinės grafikos katedra
- Architektūros katedra
- Architektūros pagrindų ir teorijos katedra
- Pastatų konstrukcijų katedra
- Urbanistikos katedra
- Elektronikos fakultetas
- Automatikos katedra
- Elektroninių sistemų katedra
- Elektrotechnikos katedra
- Kompiuterių inžinerijos katedra
- Telekomunikacijų inžinerijos katedra
- Fundamentinių mokslų fakultetas
- Chemijos ir bioinžinerijos katedra
- Fizikos katedra
- Grafinių sistemų katedra
- Informacinių sistemų katedra
- Informacinių technologijų katedra
- Inžinerinės grafikos katedra
- Matematinės statistikos katedra
- Matematinio modeliavimo katedra
- Medžiagų atsparumo katedra
- Teorinės mechanikos katedra
- Humanitarinis institutas
- Filosofijos ir politologijos katedra
- Kūno kultūros katedra
- Lietuvių kalbos katedra
- Užsienio kalbų katedra
- Mechanikos fakultetas
- Biomechanikos katedra
- Mašinų gamybos katedra
- Medžiagotyros ir suvirinimo katedra
- Poligrafinių mašinų katedra
- Pramonės įmonių valdymo katedra
- Statybos fakultetas
- Darbo ir gaisrinės saugos katedra
- Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra
- Geotechnikos katedra
- Inžinerinės architektūros katedra
- Metalinių ir medinių konstrukcijų katedra
- Statybinės mechanikos katedra
- Statybinių medžiagų katedra
- Statybos ekonomikos ir nekilnojamo turto vadybos katedra
- Statybos technologijos ir vadybos katedra
- Tiltų ir specialiųjų statinių katedra
- Transporto inžinerijos fakultetas
- Automobilių transporto katedra
- Geležinkelių transporto katedra
- Transporto technologinių įrenginių katedra
- Transporto vadybos katedra
- Verslo vadybos fakultetas
- Finansų inžinerijos katedra
- Įmonių ekonomikos ir vadybos katedra
- Socialinės ekonomikos ir vadybos katedra
- Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra
- Teisės katedra
- Verslo technologijų katedra
- Tarptautinių studijų centras
[taisyti] Svarbiausios datos
- 1956 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas Kauno politechnikos instituto vakarinio fakulteto Vilniaus vakarinis skyrius, tai laikytina aukštosios technikos mokyklos Vilniuje pradžia. Skyriaus dekanu buvo paskirtas chemikas docentas Jeronimas Kudaba. Studijas pradėjo 75 studentai.
- 1960 m. liepos 1 d. KPI Vilniaus skyrius perorganizuotas į KPI Vilniaus vakarinį fakultetą. A.Čyras tapo fakulteto dekanu. Fakultete buvo Statybos, Elektrotechnikos ir Taikomosios mechanikos katedros. Jame mokėsi 514 studentų.
- 1961 m. liepos 6 d. KPI Vilniaus vakarinis fakultetas perorganizuotas į KPI Vilniaus filialą su dviem skyriais: dieniniu ir vakariniu. A.Čyras tapo KPI Vilniaus filialo prorektoriumi. Filiale buvo įsteigti 2 fakultetai: Prietaisų gamybos ir Mechaninės technologijos.
- 1964 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti KPI Vilniaus filialo Statybos ekonomikos fakultetas.
- 1968 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas KPI Vilniaus filialo Miestų statybos fakultetas.
- 1969 m. rugpjūčio 1 d. KPI Vilniaus filialas buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). Tuo metu veikė 4 fakultetai, 26 katedros, o jose dirbo 290 dėstytojų. Studijavo 3451 studentas.
- 1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nutarimu Vilniaus inžinerinis statybos institutas tapo Vilniaus technikos universitetu (VTU).
- 1996 m. rugpjūčio 22 d. LR vyriausybė nutarė suteikti Vilniaus technikos universitetui LDK Gedimino vardą ir toliau vadinti Vilniaus Gedimino technikos universitetu.
- 1997 spalį VGTU priimtas į Pasaulio universitetų asociaciją.
[taisyti] Rektoriai
- 1969 — 1990 m. prof. Aleksandras Čyras,
- 1990 — 2002 m. prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas,
- 2002 m. prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius.