Tasmanija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tasmanija yra sala ir Australijos Sandraugos valstija, 240 km į pietryčius nuo Australijos žemyno.
Salos plotas 68 332 km², 456 000 gyventojų (2001).
Hobartas yra salos sostinė ir didžiausias miestas. Kiti svarbesni miestai - Lonsestonas (Launceston), Devonportas (Devonport) ir Bernis (Burnie). Apie 1/4 salos priklauso nacionaliniams parkams.
Tasmanijos klimatas yra stipriai veikiamas supančio vandenyno. Gana stabili vandenyno temperatūra palaiko palyginti nuosaikų klimatą su reguliariais krituliais, ypatingai žiemą.
Tasmanijos flora ir fauna panaši į Australijos. Sterbliniai yra dominuojantys sausumos gyvūnai. Sterblinis vilkas (arba sterblinis tigras) yra tipiškas pavyzdys (nors jie laikomi išnykusiais). Iš 1500 aukštesniųjų augalų rūšių apie 20 % yra endeminiai.
Tasmanijos čiabuviai yra išnykę (išnaikinti).
[taisyti] Istorija
- 1642 m. salą atrado olandų jūrininkas Abelis Tasmanas. Kadangi jis plaukiojo generalgubernatoriaus Antonas van Dimenas (Anton van Diemen) užsakymu, sala iš pradžių buvo pavadinta van Dimeno žeme.
- 1803 D. Britanijos pataisos kolonija (van Dimeno žemė).
- 1803 – 1825 priklausė Naujajam Pietų Velsui.
- 1825 gruodžio 3 d. tapo atskira kolonija.
- 1853 pavadinta Tasmanija (anksčiau vadinta van Dimeno žeme).
- 1856 Tasmanijoje įsigalėjo taip pat atskira konstitucija ir vyriausybė.
- Nuo 1901 m. sala priklauso Australijos Sandraugai.
[taisyti] Nuorodos
- Tasmanijos tinklalapis (anglų kalba)