Frensis Bofortas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Frensis Bofortas (Francis Beaufort, 1774-1857) gimė 1774 metais Airijoje, dvasininko šeimoje. Jo tėvas, Danielius Augustas Bofortas, domėjosi geografija ir torpografija ir 1792 metais išleido vieną pirmųjų Airijos žemėlapių. Jūrininko karjerą F. Bofortas pradėjo 13 metų ir jau po dvejų metų dalyvavo ekspedicijoje į Indiją. 1796 metais jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis, o 1805 metais buvo paskirtas laivo kapitonu. Visą savo laivalaikį skyrė orų stebėjimui, domėjosi kartografija. Remdamasis savo stebėjimais 1806 metais sukūrė 12 balų skalę (nuo 0 iki 12), kurios pagalba, pagal vandens paviršiaus būseną ir vėjo poveikį buriniam laivui, buvo galima nustatyti vėjo stirprumą. 1811-1812 metais dalyvavo ekspedicijoje, tyrinėjusioje pietinę Mažosios Azijos pusiasalio dalį, kur buvo sunkiai sužeistas. Todėl buvo priverstas palikti tarnybą jūroje ir paskirtas hidrografu Britų admiralitete. Pirmą kartą jo sukurta vėjo stiprumo skalė praktiškai buvo pritaikyta 1831 metais. Nuo 1838 metų ja pradėjo naudotis britų, o vėliau ir viso pasaulio jūreiviai. 1846 metais F. Bofortui buvo suteiktas kontradmirolo laispnis. Tarnybą jis paliko sulaukęs 81 metų. Seras Frensis Bofortas mirė 1857 metais. Jo garbei pavadinta jūra Arkties vandenyne prie Aliaskos valstijos krantų, salos Arkties vandenyne, ežeras JAV ir sąsiauris šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje. 1874 metais Pirmojoje Tarptautinėje jūrų meteorologijos konferencijoje buvo nutarta, kad tuo atveju, kai nėra galimybių pasinaudoti prietaisais, vėjo stiprumas turi būti vertinamas pagal Boforto skalę. Vėliau ji keletą kartų buvo tikslinama, keičiama. Dabartinė Boforto skalė 1927 metais patvirtinta Pasaulinės meteorologijos organizacijos ir patikslinta 1939 metais.