Tabernakulis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tabernakulis, Katovicai
Tabernakulis (lot. tabernaculum = trobelė, palapinė) - Romos Katalikų Bažnyčioje - Eucharistijos (Ostijos) saugojimo vieta. Šventoji Eucharistija gali būti nuolat laikoma tik viename tos bažnyčios altoriuje arba tik vienoje vietoje (112). Todėl kiekvienoje bažnyčioje paprastai būna vienas tabernakulis. Jis turi būti tvirtas ir nepažeidžiamas.
Antrasis Vatikano Susirinkimas pageidavo šventosios liturgijos (Sacrosanctum Concilium), keičiant kai kurias taisykles. Nuo to laiko statytose bažnyčiose tabernakulis yra atskiroje šoninėje koplyčioje arba altoriaus erdvės pakraštyje, šone.
tabernaculum testimonii - atsivėrimo, apreiškimo namai.
Tabernaculum Dei cum hominibus - "Dievo, esančio žmonėse, namai" (Apreišk. 21,3).