Teisės šaltinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Teisės šaltinis - teorija, idėja, teisės aktas, kurio pagrindu kyla teisė ir yra formuluojamos teisinės taisyklės.

Vieni svarbiausių teisės šaltinių demokratinėse valstybėse yra parlamento priimti teisės aktai - įstatymai ir kiti.

Viduramžiais vyravo paprotinė teisė.


Kitomis kalbomis