Bahaizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bahaizmas - islamistinės (šiitų) kilmės sekta, įkurta Persijoje pranašu pasiskelbusio Mirzos Huseino Ali (Mirza Husayn Ali), dar žinomo kaip Baha Ula (Baha'u'llah), 1868 metais. Sektos kilmė siejama su Saidu Ali Muhamedu (Sayyid Ali Muhammad), dar žinomu, kaip Bab arba Baba, sušaudytu už ereziją 1850. Pastarasis nuo 1844 m. Persijoje skelbė greitą dievo atėjimą į Žemę.

Bahaizmas yra labai artimas islamui, tačiau yra perėmęs ir kitų tikėjimų - budizmo, krikščionybės, judaizmo, zoroastrizmo elementų. Bahaistai skelbia, kad visos pasaulio religijos turėtų būti vieningos, ir kad jie tas religijas sujungią į vientisą ir neprieštaringą tikėjimą. Bando religiją suderinti su mokslu, skelbia rasinę, tautinę ir lyčių lygybę, teigia, kad tautinės kultūros tėra prietarai. Oficialiai bahaistai skelbiasi esą viena iš pasaulinių religijų, teigia turį apie 5 milijonus narių ir 17 tūkstančių šventyklų 235 pasaulio kraštuose. Nuo sektos nepriklausomais duomenimis, pasaulyje yra apie 2 milijonus bahaizmą išpažįstančių žmonių.

Duomenų apie destruktyvią bahaistų veiklą nėra, tačiau sekta aktyviai persekiojama Irane, kur yra paskelbta už įstatymo ribų.

[taisyti] Nuorodos