Pampų kalnagūbriai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Argentinos geografiniai regionai |
Šiaurės Vakarų Argentina Gran Čiakas Pampų kalnagūbriai Pampos Argentinos Mesopotamija Kujo Patagonija Argentinos Antarktida |
Pampų kalnagūbriai (isp. Sierras Pampeanas) - gamtinis Argentinos regionas, išsidėstęs šalies šiaurės vakaruose, tarp Andų kalnų ir pampų lygumų. Į šį regioną patenka Tukumano, La Riochos, Santjago del Estero, San Chuano, Kordobos, Katamarkos ir San Luiso provincijų dalys.
[taisyti] Geografija
Regioną sudaro atskiros ir nuo Andų atsišakojusios kalnagūbrių bei kalnų masyvų sistemos, beveik be išimties besitęsiančios iš šiaurės į pietus, įsiterpusios į pampų lygumas. Aukščiausia vieta - General Belgrano kalnas (6250 m) Nevado de Famatina kalnagūbryje.
Klimatas subtropinis; žemyninis. Ryškūs temperatūrų ir kritulių skirtumai skirtinguose aukščiuose. Vidutinės metinės temperatūros 12 - 18°C. Vasaros labai karštos, žiemos trumpos, bet šaltos. Sausos žiemos, drėgnos vasaros. Šiek tiek drėgniau rytiniame regiono pakraštyje.
Gyvūnai prisitaikę prie sauso ir karšto klimato: lyguminės viskašos, pampų lapės ir kt. Augalija priklauso nuo aukščio. Būdingos chariljos (Larrea nitida), kaktusai, kserofitiniai krūmynai ir kiti vandens stygių pakenčiantys augalai.
[taisyti] Ekonomika
Augalinikystė vystoma upių slėniuose, drėkinamose žemėse. Auginamos bulvės, vynuogės, alyvogės, daržovės, vaisiai. Vystoma gyvulininkystė (galvijų ir ožkų auginimas). Druskos gavyba.