Plūdiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Potamogetonaceae
Rūgčialapė plūdė (Potamogeton polygonifolius)
Rūgčialapė plūdė (Potamogeton polygonifolius)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Dumblialaiškiažiedžiai
( Alismatidae)
Šeima: Plūdiniai
( Potamogetonaceae)

Plūdiniai (lot. Potamogetonaceae, vok. Laichkrautgewächse) - vienaskilčių augalų šeima su gerai išaugusiais ir šakotais šakniastiebiais, iš kurių išauga vertikalūs stiebai. Lapai įvairios formos, lakštas turi gana ryškią vidurinę gyslą. Žiedynas - varpa. Apdulkinami vėjo ir vandens. Kai kurias rūšis apdulkina sraigės.

Lietuvoje auga šios gentys:

Plūdžių (Potamogeton) genties pavadinimas iš graikų k. žodžių potamos - upė ir geiton - kaimynas. Rūšys labai varijuoja ir lengvai tarpusavyje kryžminasi, dėl to yra gana daug plūdžių formų ir hibridų. Šie augalai turi didelę reikšmę žuvininkystei. Kai kurios žuvų rūšys minta jomis ir ant jų apsigyvenusiais smulkiais vandens gyvūnais bei lervomis. Tankiuose sąžalynuose neršia žuvys ir randa prieglobstį jų jaunikliai.

Plūdės atlieka gana svarbų vaidmenį vandens telkinių užžėlime. Plūdžių lapai ir stiebai paprastai būna padengti gana storu kalcio karbonato sluoksniu, kuris atsiranda, suskilus vandenyje ištirpusiam kalcio karbonatui. Karbonatai kartu su atitrūkusiomis augalų dalimis grimzta į dugną, šios liekanos sudaro kalkių tufą arba ežerų kreidą. Tačiau plūdžių sąžalynai gali trukdyti žvejybai ir laivų judėjimui. Valant vandens telkinius, išgriebta plūdžių masė naudojama dirvoms tręšti.

Lietuvos plūdžių rūšys:

  • Smailialapė plūdė (Potamogeton acutifolius). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  • Alpinė plūdė (Potamogeton alpinus)
  • Berchtoldo plūdė (Potamogeton berchtoldii)
  • Garbiniuotoji plūdė (Potamogeton crispus)
  • Tankialapė plūdė (Potamogeton densus)
  • Laiboji plūdė (Potamogeton filiformis)
  • Dygliaviršūnė plūdė (Potamogeton friesii)
  • Įvairialapė plūdė (Potamogeton heterophyllus)
  • Pertaruktavarpė plūdė (Potamogeton interruptus)
  • Lietuvinė plūdė (Potamogeton lithuanicus)
  • Ilgalapė plūdė (Potamogeton longifolius)
  • Blizgančioji plūdė (Potamogeton lucens)
  • Plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans)
  • Nariuotoji plūdė (Potamogeton nodosus)
  • Bukalapė plūdė (Potamogeton obtusifolius)
  • Palerminė plūdė (Potamogeton panormitanus)
  • Šukinė plūdė (Potamogeton pectinatus)
  • Permautalapė plūdė (Potamogeton perfoliatus). Pav.
  • Ilgoji plūdė (Potamogeton praelongus)
  • Rausvoji plūdė (Potamogeton rutilus)
  • Siūlinė plūdė (Potamogeton trichoides). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  • Volfgango plūdė (Potamogeton wolfgangii)
  • Plokščioji plūdė (Potamogeton zosterifolius)
  • Meinshauzeno plūdė (Potamogeton x meinshauzenii). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
  • Zwaardfonteinkruid (Potamogeton x sparganifolius
  • Spindinčioji plūdė (Potamogeton x nitens)
  • Dryžuotoji plūdė (Potamogeton x zizii)
Permautalapė plūdė
Enlarge
Permautalapė plūdė