Paulianka (Kupiškis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paulianka - kaimas Kupiškio rajone, prie Palėvenės bažnytkaimio, netoli nuo Panevėžio-Kupiškio kelio. Kaime buvo karčema, todėl kaimo pavadinimas greičiausiai susijęs su ja, nes žmonės eidavo čia „pauliavoti“.
Turinys |
[taisyti] Apylinkės
Netoli Pauliankos yra:
- Pauliankos dvaras ir parkas;
- Pauliankos dolomitinė atodanga;
- Stirniškio piliakalnis;
- Slidinėjimo trasa.
[taisyti] Komarų dvaras
Jis pastatytas jau prieš 400 m. 1744 m. testamentu Mykolas Komaras-Zabužinskis jį (kaip ir Raguvėlės dvarą ir kitus turtus) paliko sūnums Ignotui ir Antanui. Kadangi jų šeimos turėjo daug palikuonių Komarų žemių valdos išsiskaidė. Paskutinis savininkas buvo Bogdanas Komaras (1842-1962), baigęs Peterburgo žemės ūkio mokyklą ir Krokuvos Jogailos universiteto Agronomijos fakultetą. Šiuo metu parką valdo jį atgavusi vienintelė teisėta palikuonė, B. Komaro anūkė N.M. Milaknienė.
Dvaro pastatai labai sugriauti Antrojo pasaulinio karo metais - išlikę tėra 9 pastatai. Ūkiniame pastate buvo įsikūręs „Anykščių vyno“ filialas (spaustos obuolių sultys ir gamintas kalvadosas), vėliau Panevėžio autokompresorių gamyklos „Aurida“ ir kolūkio bendras cechas. Vienoje patalpų - musgaudžių gamybos cechas. Pastatais naudojosi ir Kupiškio miškų ūkis.
[taisyti] Architektūra ir interjeras
Iki XIX a. antros pusės čia stovėjo vienaukštis klasicizmo stiliaus pastatas. Tačiau Michailas Komaras (B. Komaro senelis) jį perstatė į gana pretenzingus rūmus, kuriuose buvo net 26 įvairios paskirties patalpos. Pirmame aukšte buvo erdvus kvadratinis, su išėjimu į oranžeriją, salonas ir greta valgomasis, kurio sienos dekoruotos riešutmedžiu. Sienas puošė daugiausia K. Pochlavskio ir ruso A. Lundos piešti šeimos portretai. Iš retesnių baldų - Marijos Antuanetės laikų spinta-komoda iš Prancūzijos.
[taisyti] Parkas
7 ha ploto angliško stiliaus parkas įkurtas XIX a. Jis išsiskyrė senais ir retais medžiais. Į dvarą vedė apie kilometro ilgio beržų ir šermukšnių alėja - ji išlikusi iki šiol. Tebėra išlikusi ir šimtametė didžialapė liepa bei Lietuvoje retas Kurilų maumedis. Link Subačiaus, iki Skverbų kaimo, yra išlikusi šimtamečių beržų alėja.