Šiauliai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės - Šiauliai (reikšmės).
Šiauliai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() ![]() |
||||||||||||||||
Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Šiaulių miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų (2006): | 129 037 | |||||||||||||||
|
Šiauliai - miestas šiaurės Lietuvoje, 210 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus ir 160 km į rytus nuo Klaipėdos. Tai ketvirtasis pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. Apskrities, miesto savivaldybės ir rajono savivaldybės centras, taip pat kaimiškosios seniūnijos centras. Pietiniame miesto pakraštyje telkšo didelis Rėkyvos ežeras, į šiaurę nuo jo - Margių tvenkinys; miesto šiaurinėje dalyje yra Talšos ežeras, dar į šiaurę - Ginkūnų ežeras.
Šiauliai yra svarbus geležinkelio mazgas - iš čia eina keliai į Rygą, Vilnių, Klaipėdą, Kauną ir kt. Istorinis miesto centras - Turgaus aikštė, šalia kurios yra Miesto parkas. Didžiausias miesto parkas - Salduvės (rytiniame Talšos krante), netoliese stūkso ir Salduvės piliakalnis. Kitame ežero krante - senosios kapinės.
Šiauliuose yra 2 miesto seniūnijos - Medelyno ir Rėkyvos. Yra apskrities ligoninė.
Miesto pietryčiuose yra oro uostas, kuriame yra sutelktos ir NATO oro pajėgos. Gausu kolektyvinių sodų, ypač pietiniame pakraštyje.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Šiaulių žemėje, dabartinio miesto vietoje, žmonių gyventa jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Manoma, kad ant Salduvės kalno IX-XIII a. stovėjusi medinė Šiaulių pilis. Nuo jos gynėjų šaulių (karių, medžiotojų) kilęs ir miesto vardas.
Šiaulių vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1236 metais, kai rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje jungtinė lietuvių, žemaičių ir latvių kariuomenė sutriuškino Livonijos Ordino karius. Šiaulių miestas pirmą kartą paminėtas 1524 m., Žygimanto Senojo rašte, nors kai kurie šaltiniai nurodo, kad miesto teisės gautos 1569 m. Nuo XVI a. – valsčiaus centras. Miesto teisės suteiktos 1636 metais, patvirtintos 1713 m., o vėliau - dar ir 1791 m. lapkričio 9 d. Stanislovas Augustas suteikia miestui laisvojo miesto teises ir patvirtina herbą. Nuo 1795 m. spalio 10 d. – „valstybinis apskrities centras“. 1919 m. Šiauliams suteiktos apskrities miesto teisės, 1931 m. – pirmaeilio miesto teisės.
2001 m. rugsėjo 7 d. Prezidento dekretu patvirtintas didysis ir mažasis miesto herbai.
[taisyti] Ekonomika
Šiauliai visada buvo kelių susikirtimo mazgas. 1836-1858 m. nutiestas Rygos–Tilžės plentas. Nuo 1871 per Šiaulius eina Liepojos-Romnų geležinkelio linija. Dėl gero susisiekimo, dar XIX a. Šiauliai tapo pramonės centru. Čia buvo pastatytas didžiausias Rusijos imperijoje Ch. Frenkelio odų fabrikas.
Tarpukaryje Šiauliuose buvo pagaminama apie 85% visos Lietuvos odos, 60% avalynės, 75% linų pluošto, 35% saldainių pramonės produkcijos.
Tarybiniais metais atsirado elektronikos, mašinų gamybos, medžio apdirbimo, statybos pramonės įmonės. Kariniais tikslais buvo pastatytas ilgiausią kilimo-tūpimo taką Lietuvoje turintis oro uostas Zokniuose.
Didelė dalis miesto pramonės įmonių sutelkta Gubernijos mikrorajone (šiaurinė Šiaulių dalis).
[taisyti] Kultūra
Nuo XIX a. Šiauliai tampa šiaurės Lietuvos kultūros centru. 1851 pradeda veikti berniukų gimnazija. Mieste dirbo tokie kultūros veikėjai: Povilas Višinskis, Peliksas Bugailiškis, … .
1904 m. spalio 31 d. pirmą kartą buvo suvaidintas lietuviškas spektaklis — A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Tai įvyko Liaudies namuose, dabar Šiaulių miesto savivaldybės pastate.
Veikia Šiaulių universitetas, Šiaulių dramos teatras, daug muziejų - „Aušros“, Dviračių, Radijo ir televizijos, Fotografijos, Katinų, Universtiteto istorijos ir kt.
Šiauliai yra Šiaulių vyskupijos centras, jis turi 4 bažnyčias:
- Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra,
- Šv. Jurgio,
- Šv. Ignaco Lojolos (jėzuitų neparapijinė),
- Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo.