Ministrantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ministrantas (lot. minister – patarnautojas) – dvasininko padėjėjas, pagalbininkas (taip pat diakonas, akolitas, padedantis atlikti liturgijos apeigas.

Plačiąja prasme priskiriami ir asmenys, kuriems pavedama skaityti Dievo Žodį, asistuoti Aukos celebrantui, vadovaujančiam apeigoms (pamaldoms).

Katalikų Bažnyčioje ministrantais gali būti tiek mergaitės, tiek ir berniukai. Yra nustatyta, kad vyskupijos ordinaras turi teisę galutinai nuspręsti dėl tokios tarnybos sąlygų.

Lietuvoje ministrantais tarnauja kiekvienoje parapijoje nuo 2 iki keliolikos jaunuolių. Vilniaus arkivyskupijoje patarnauja tiek mergaitės, tiek ir berniukai. Kitose vyskupijose mergaitėms patarnauti apeigų metu draudžiama (leidžiama nebent tik dalyvauti procesijoje, adoruoti).