Rusijos geografija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rusijos Plotas:
- Bendras : 17 075 200 km², kurio 74,7% yra Azijoje ir 25,3% Europoje
- sausuma : 16 995 800 km²
- vanduo : 79 400 km² (0,5%)
Tai didžiausia pasaulio šalis pagal plotą.
Sausumos sienų ilgis: 19 917 km. Dalis Rusijos teritorijos - Kaliningrado sritis - nesusisiekia su pagrindine šalies teritorija.
[taisyti] Klimatas
Iš šiaurės į pietus: arkties, subarkties ir vidutinių platumų (pereinantis iš jūrinio į žemyninį Kaliningrado srityje, vidutiniškai žemyninis europinėje dalyje, žemyninis Vakarų Sibire, ryškiai žemyninis Rytų Sibire, musoninis Tolimuosiuose Rytuose); žiemą didžioji šalies dalis atvira šaltoms šiaurinėms oro masėms; žiemą vyrauja Sibiro arba Azijos anticiklonas rytuose ir „nardantys“ ciklonai europinėje dalyje; šaltos ir labai šaltos žiemos didesnėje dalyje, sniego dangos trukmė nuo 5-6 mėnesiu europinėje dalyje iki 9 mėnesių Sibiro Šiaurėje, dažna stipri pūga; bora - smarkus ir gūsingas vėjas jūrų pakrantėse, pučiantis nuo kalnagūbrio (Novorosijsko bora, Naujosios Žemės bora); vid. metinis kritulių kiekis Astrachanėje 163 mm (sausringiausia Europos vietovė); žemiausia oro temperatūra Narjan Mare -51 °C (žemiausia Europoje); vid. žiemos temperatūra Prano Juozapo Žemėje -24 °C (šalčiausios žiemos Europoje).
„Šalčio polius“ - Oimiakono ir Verchojansko dubumose (Jakutija) susidaro „šalčio ežerai“, žiema be atlydžių trunka iki pusės metų, oro temperatūros inversija (kopiant aukštyn temperatūra kyla); absoliutus oro temperaturos minimumas °C: Oimiakonas -71, kitais duomenimis -77, Verchojanskas -70 (žemiausios Šiaurės pusrutulyje); pačios žemiausios ir pačios aukščiausios oro temperatūrų skirtumas Verchojanske 107°C (didžiausias pasaulyje). atmosferos slėgis Agatoje Sibire 1084 mb (vietovės aukštis 262 m v.j.l., 1968 12 31 - aukščiausias pasaulyje)
Daugiametis įšalas (dar vadinamas: amžinasis įšalas, kriolitozona) - uolienos, kurių temperatūra ilgai būna žemesnė negu 0 °C, daugiamečio įšalo zona užima 10,5 mln. kv. km plotą (daugiausia pasaulyje. 61 proc. šalies teritorijos) - Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose (išskyrus Primorę, Kamčiatkos pietinę dalj ir kai kurias kitas teritorijas), šiaurinėje Vakarų Sibiro dalyje ir europinės dalies Užpoliarėje; amžinojo įšalo storis Rytų Sibire siekia 600 m, daugelyje vietų ir vasarą dirva atitirpsta tik iki 1 m gylio.
[taisyti] Vidaus vandenys
Apie 120 tūkst. upių, visas ilgis 2,3 mln. km; daug Sibiro ir kai kurios europinės dalies upės teka į šiaurę; ampalas - išsiliejęs 5 paviršių ir sušalęs vanduo dažniausiai Sibiro upėse, ledo storis šiaurinėse upėse iki 2 m, dideli potvyniai (Lenos 10 m, Žemutinės Tunguskos 25 m), ledų sangrūdos; Lenos (30 tūkst. kv. km) ir Volgos (19 tūkst. kv. km) deltos, Obės estuarija (įlanka).
Ežerų kraštas Karelija (ežeringumas 18 proc.); sūrieji Žemutinio Pavolgio ežerai Baskunčiakas ir Eltonas (kasama akmens druska); gilus tektoninis Baikalo ežeras.
Apie 10 proc. šalies teritorijos užima pelkės: Vakarų Sibiro lygumos pelkynai (apie 1 mln. km² - didžiausias pasaulyje „pelkynas“, Vasiuganės pelkės); Karelijos, Mezenės ir Pečioros pelkės.
Ledynai užima 60 tūkst. km² plotą (94 proc. salų ledynai ir 6 proc. kalnų ledynai).
[taisyti] Gamtinės zonos
Iš šiaurės į pietus septynios gamtinės zonos: arkties dykumų, tundros, miškatundrės, miškų, miškastepių ir stepių, pusdykumių (Pakaspijys), drėgnųjų subtropikų (siauras ruožas į pietus nuo Tuapsės Juodosios jūros pakrantėje); miškų zona skirstoma į tris pazones: taigos, mišriųjų ir plačialapių miškų (tik europinėje dalyje), musoninių miškų (tik Tolimuosiuose Rytuose).
Tundra (suomiškai tunturi - bemiškė aukštuma) užima 12 proc. šalies teritorijos; Arkties vandenyno pakrantėje, šilčiausio mėnesio temperatūra neviršija +10 °C, kritulių nedaug, amžinasis įšalas; bemiškė - auga samanos, kerpės, uogienojai (girtuoklės, bruknės, mėlynės), grybai, beržai keružiai, “žydinti" tundra; šiaurės elniai, poliarinės lapės (pesecas), lemingai, baltosios kurapkos, poliarinės pelėdos; Didžiosios žemės ir Mažosios žemės tundra Pečioros baseine, Didžioji Kolos pusiasalio tundra, Taimyro tundra.
Taiga (borealinė spygliuočių miškų zona) užima trečdalį šalies teritorijos; Vakarų Eurazijos (iki Jenisejaus) ir Rytų Sibiro (už Jenisejaus) taiga; eglės, kėniai ir pušys Rytų Europoje, eglės, Sibiro maumedžiai ir kedrai Vakarų Sibire, Sibiro ir Daūrijos maumedžiai, Sibiro eglės, kedrai Rytų Sibire, Ajano eglės, baltažieviai kėniai Tolimuosiuose Rytuose; brangiakailiai žvėreliai (sabalai, voverės, kiaunės, Sibiro šeškai), kedro riešutai.
„Vidutinių platumų džiunglės“ arba Primorės taiga (kartu auga ir gyvena augalai bei gyvūnai, būdingi taigai ir pietiniams miškams); maumedžiai, eglės, Ermano beržai, Korėjos kedrai ir Korėjos pušys, Mandžiūrijos riešutmedžiai, Amūro kamšteniai, Amūro liepos, uosiai, klevai, daug lianų, ženšeniai, Usūriniai tigrai, dėmėtieji ir taurieji elniai, juodieji lokiai, Usūriniai briedžiai, Usūriniai šunys.