Šimto dienų reformos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Šimto dienų reformos - reformatoriškas judėjimas Kinijoje 1898m., kuomet per 103 dienas imperatorius Guangxu (liet. Guangsiu) išleido 110 naujų imperatoriškųjų įsakų. Reformas iniciavo kinų intelektualai, iš kurių daugiausiai prisidėjo Kang Youwei (liet. Kang Jouvei) (1858–1927), Liang Qichao (liet. Liang Čičao) (1873–1929), Tan Sitong (1865–1898) ir Yan Fu (liet. Jan Fu) (1853–1921).


[taisyti] Reformų eiga

Po pralaimėto Kinijos-Japonijos karo ir virtinės imperialistinių šalių agresijos protrūkių Kinijos atžvilgiu 1895-97m., kinų intelektualai susirūpino dėl grėsmes šalies suverenumui. Imtasi inicijuoti svarbias politines reformas. 1897m. minėtieji Kang Youwei, Liang Qichao, Tan Sitong ir Yan Fu šalyje jau buvo gerai žinomi kaip įvairių reformatoriškas idėjas palaikančių organizacijų kūrėjai, vakarietiškų disciplinų dėstytojai, rašytojai, švietėjai. 1897m. Kang Youwei išsiuntė imperatoriui Guangxu laišką, kuriame reikalavo reformų, įspėdamas, kad kitu atveju kinai visiškai išnyks kaip tauta. Kang rekomendavo imperatoriui imti pavyzdį iš Rusijos Petro I-ojo arba japonų imperatoriaus Meiji. Po šio laiško į imperatoriaus rūmus sekė didelė siunta knygų apie Japonijos ir Rusijos reformas. Jaunasis imperatorius buvo įtikintas. 1897m. birželio mėn. imperatorius išleido dekretą, skelbiantį būsimųjų reformų programą. Po metų Kang Youwei netgi buvo suteikta audiencija imperatoriaus rūmuose, kurios metu buvo aptarti svarbiausi reformų etapai. Vėliau imperatorius susitiko ir su Liang Qichao bei Tan Sitong. Visiems jiems Pekine buvo suteikti aukšti postai ir galimybė bet kada laiškais tiesiogiai kreiptis į imperatorių. Netrukus, remdamasis šių trijų reformatorių rekomendacijomis, per 103 dienas imperatorius išleido 110 imperatoriškųjų įsakų, dėl ko dažniausiai šis reformatoriškas judėjimas vadinamas Šimto dienų reformomis. Naujuosiuose įsakuose į egzaminų sistemą buvo įsakyta įtraukti daugiau praktinių, ekonominių užduočių; į mokyklinę švietimo sistemą – vakarietiškų disciplinų; studentus buvo skatinama siųsti mokytis į užsienį; buvo raginami išradimai įvairiose mokslo srityse, spaudos laisvė ir piliečių teisė laisvai kreiptis į savo imperatorių; buvo žadama įsteigti specialius biurus bei mokyklas, skatinsiančias žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtotę; taip pat planuota suteikti subsidijas geležinkelių tiesimui, kalnakasybai, paštui; supaprastinti biurokratizmą, centralizuoti iždo sistemą, modernizuoti jūrų laivyną bei gynybos pramonę ir t.t. Kang Youwei dar siūlė valdymo santvarką pakeisti į konstitucinę monarchiją, bet šio punkto į įsakus imperatorius neįtraukė. Pažangios to meto Kinijai reformos realiai įgvendintos nebuvo, mat šalyje aktyvios buvo ir priešiškai nusiteikusios konservatoriškosios jėgos, kurioms vadovavo imperatorienė Cixi (liet. Cisi). Lengviausias kelias neutralizuoti Cixi ir jos bendrininkus buvo pašalinti jos patikėtinį, artimą draugą, aukšto rango valdininką Ronglu (liet. Žonglu). Tam imperatorius ir Kang Youwei pasamdė Naujosios armijos vadovą Yuan Shikai (liet. Juan Šikai). Tačiau šis išdavė imperatorių, atskleisdamas sąmokslą. 1898m. spalio mėn. imperatorienė Cixi paskelbė imperatoriui namų areštą, o valdžią galutinai perėmė į savo rankas. Prieš tai imperatorius dar spėjo įspėti tris savo patikėtinius apie jiems gresiantį pavojų, tad Kang Youwei laiku pabėgo į Hong Kongą, o Liang Qichao – į Japoniją. Tik Tan Sitong atsisakė trauktis ir greitai buvo nužudytas.