1791 m. Prancūzijos Konstitucija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
||||
---|---|---|---|---|
![]() |
||||
Valstybė: | Prancūzija | |||
Priėmimo data: | 1791 m. rugsėjo 3 d. | |||
Galiojimas: | 1791 m. rugsėjo 3 d. - 1793 m. birželio 24 d. | |||
Valdymo forma: | Konstitucinė monarchija | |||
Įstatymų leidžiamoji valdžia: | Nacionalinis įstatymų leidybos susirinkimas | |||
Vykdomoji valdžia: | Karalius ir ministrai |
1791 m. Prancūzijos Konstitucija - Prancūzijos konstitucija, priimta 1791 m. rugsėjo 3 d., priimta Steigiamojo susirinkimo, arba Konstituantos. Galiojo iki 1793 birželio 24 d..
Turinys |
[taisyti] Priėmimo aplinkybės
Tai Steigiamojo susirinkimo veiklos kulminacija. Jo atstovai laikė savo tikslu konstitucinę monarchiją, santvarką, kurią Anglijoje įtvirtino Teisių bilis. Tokiai santvarkai dirvą paruošė įvairios Steigiamojo susirinkimo reformos: feodalinių teisių ir privilegijų dalinis panaikinimas (1789 rugpjūčio 11d. dekretas “Dėl feodalinių teisių ir privilegijų panaikinimo”, piliečių teisių ir konstitucinės santvarkos, tautos suvereniteto įtvirtinimas “Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje”, rinkimų teisės nustatymas, įvedant “aktyvių” piliečių kategoriją (1789 m. gruodžio 22d.)
[taisyti] Valstybinė santvarka
[taisyti] Įstatymų leidžiamoji valdžia
Nacionalinis įstatymų leidybos susirinkimas – nuolatinė vienų rūmų institucija. Nepasitikėta aristokratinėmis, monarchinėmis antrųjų rūmų tradicijomis Anglijoje, tikėtasi palengvinti revoliucinių reformų vykdymą. Išimtinė susirinkimo kompetencija buvo įstatymų leidyba, visiems nutarimams, išskyrus liečiančius mokesčius, karalius turėjo veto teisę. Įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų tvarka: Renkamas dvejiems metams, karalius iki šio termino negali jo paleisti. Rinkimuose galėjo dalyvauti tik “aktyvieji” piliečiai (25 m. vyrai, neesantys tarnai, mokantys tam tikrus mokesčius, išgyvenę kantone daugiau 1 m.). Rinkimai netiesioginiai: piliečiai renkasi kantonuose, kur išrenka rinkikus, o šie renkasi departamentuose ir renka departamentui nustatytą atstovų skaičių. Atstovai laikomi tautos, o ne departamento atstovais.
[taisyti] Vykdomoji valdžia
Vykdomoji valdžia priklausė karaliui, įgyvendinančiam ją per paties paskirtus ministrus. Karalius turėjo valdyti laikydamasis įstatymų, jo paties aktai turi būti kontrasignuojami ministrų. Karaliaus asmuo šventas ir neliečiamas. Vykdomosios valdžios rinkimas: paveldima.
[taisyti] Žmogaus teisių įtvirtinimas
Konstitucija pradedama Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Pirmajame skirsnyje (“Pagrindinės konstitucijos užtikrinamos nuostatos”) atskirai nuo deklaracijos skelbiamos žmogaus teisės: eiti pareigas, skelbiama teisingas mokesčių paskirstymas, lygybė prieš baudžiamąjį įstatymą, taip pat prigimtinės kilnojimosi, žodžio, spaudos, susirinkimų, peticijų, sklebiama nuosavybė neliečiamybė, draudžiama išlesiti įstatymus, pažeidžiančius šias teises.
[taisyti] Svarbiausios nuostatos
- Preambulėje skelbiama apie luomų panaikinimą.
- Skelbiamas tautos suverenitetas (3 str. “Apie valstybės valdžias”).
- Reglamentuotas administracinis teritorijos suskirstymas – departamentai-distriktai-kantonai – taip siekiama panaikinti feodalinio skirstymo į senjorijas liekanas.