Nariuotakojai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Arthropoda
Paprastoji skorpionmusė (Panopa communis)
Paprastoji skorpionmusė (Panopa communis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)

Nariuotakojai (Arthropoda) - gausiausias rūšių skaičiumi gyvūnų karalystės tipas. Nariuotakojai - kosmopolitai, paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidos ledynus. Tai trisluoksniai, bilateraliniai gyvūnai, turintys segmentuotą kūną. Segmentai gali susilieti (oligomerizacija) ir sudaryti atskiras kūno dalis. Išsivysto nariuotos galūnes, vyksta raumenų diferenciacija (išsivysto skersaruožiai raumenys): atsiranda išorinis chitinis skeletas (egzoskeletas), apsaugantis nuo įvairaus poveikio, be to, prie jo prisitvirtina raumenys. Tarpus tarp organų užpildo miksocelis, susidaręs susiliejus pirminei bei antrinei kūno ertmėms. Pasižymi tobulomis virškinimo, kvėpavimo, šalinimo, kraujotakos, nervų, endokrinine ir lytine sistemomis bei sudėtingu vystymuisi (būdingos įvairios lervinės stadijos).

Nariuotakojų kūnas skirstomas į atskiras dalis: galvą, krūtinė ir pilvelį. Kai kurių nariuotakojų galvos bei krūtinės segmentai susilieja ir virsta galvakrūtine. Kūną dengia kieta kutikula, sudaryta iš artimo celiuliozei junginio - chitino.

Nariuotakojų kraujotakos sistema atvira. Nugarinėje kūno pusėje yra gerai išsivysčiusi širdis. Kraujas vadinamas hemolimfa, kuri teka ne tik kraujagyslėmis, bet ir kūno ertmėmis (sinusais, lakūnomis). Virškinimo sistema sudaryta iš priekinės, vidurinės ir užpakalinės žarnos. Į vidurinę žarną atsiveria virškinimo liaukos. Užpakalinė žarna užsibaigia analinė anga. Kvėpavimo sistema labai įvairi ir priklauso nuo gyvenimo būdo. Dauguma smulkiųjų nariuotakojų kvėpavimo organų neturi ir kvėpuoja visu kūno paviršiumi per plonytę kutikulą. Vandenyje gyvenančios rūšys turi žiaunas ar jų funkcijas atliekančias galūnes, o sausumoje - vėduoklinius plaučius ar trachėjas. Šalinimo sistemą sudaro Malpigijaus vamzdeliai ar koksalinės liaukos, kurias turi žemesnieji nariuotakojai. Nervų sistemą sudaro pilvo nervų grandinėlė, aplinkryklinis žiedas ir trijų skyrių smegenys. Reguliavo funkcijas atlieka ir vidaus sekrecijos liaukos. Lytinė sistema išsivysčiusi skirtingai. Dauginasi tik lytiniu būdu. Dažnas lytinis dimorfizmas.

Vėžiagyviai Voragyviai Vabzdžiai
Vėžys: Kojų skaičius - 10, Kūnas: galvakrūtinė ir pilvelis, Akių skaičius - 2 sudėtinės, Sparnų - nėra Voras: Kojų skaičius - 8, Kūnas: galvakrūtinė ir pilvelis, Akių skaičius - 8 paprastos, Sparnų - nėra Vabzdys: Kojų skaičius - 6, Kūnas: galva, krūtinė ir pilvelis, Akių skaičius - 2 sudėtinės, Sparnų - 2 poros

[taisyti] Nariuotakojų skirstymas

  • Potipis. Žiaunakvapiai (Branchiata). Šiam potipiui priskiriami kvėpuojantys žiaunomis vandens nariuotakojai ar artimi jiems sausumoje gyvenantys šio tipo gyvūnai. Jiems būdingos 2 poros antenų, o burnos organus sudaro trys poros pakitusių galūnių, pora mandibulių ir 2 poros maksilių.
  • Potipis. Trachėjiniai (Tracheata). Tai sausumos gyvūnai, turintis storą ir nuo išdžiūvimo saugančią kutikulą bei gerai išsivysčiusius judėjimo organus. Kvėpuoja trachėjomis. Galvos dalyje yra antenos ir trys poros žandų.
  • Potipis. Cheliceriniai (Chelicerata). Kūną sudaro galvakrūtinė (prosoma) ir pilvelis (opistosoma). Pirmoji galvakrūtinės galūnių pora vadinama cheliceromis, antroji - pedipalpais, o likusios - vaikščiojamosiomis. Cheliceromis gyvūnai gaudo, žudo bei smulkina grobį. Būdingos 4 poros vaikščiojamųjų galūnių. Tai sausumos, rečiau jūriniai gyvūnai.