Kaupolė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kaupolė (arba Kupolė) - deivė Kaupolė ir jos duktė Rasa sietos su augalijos suklestėjimu, vegetacijos jėgų suaktyvėjimu. Kaupolė archainė augimo jėgos ir vegetacijos suklestėjimo deivė, kuri kasmet mirdavusi ir prisikeldavusi drauge su gamta. Kasmet pavasarį žmonės prašydavo deivių, kad suteiktų žemei augimo jėgą, kuria, be abejo, rūpinosi deivė Kaupolė.
Lietuviai Joninių šventę vadino Kupala. Kupole vadinta papuošta žolėmis kartis, o Joninių laužas - Kupolės ugnimi. Vasaros solsticijos metu renkami žolynai (ramunės, jonažoles ir kt.) pirmine prasme buvo vadinami Kupolės žolynais, atnešančiais žmonėms sveikatą, laimę, ginančiais nuo visokių blogybių. Mitologinėse giesmėse renkami žolynai laikomi stebuklingais, turi didelę gydomąją galią, kad jie gali apsaugoti nuo piktų dvasių, raganysčių. Tai buvo trišakiai augalai, kurių "viena šaka žydėjo - kaip Saulė tekėjo, kita - kaip Mėnulis riedėjo, trečia - kaip žvaigždelė žibėjo".
Rasos šventės metu vienas svarbiausių momentų buvo šiaudinio moters stabo deginimas ant apeiginio laužo. Tas stabas vaizdavo augaliją užauginusią vegetacijos deivę Kaupole, kuri sudeginta turėjusi ištirpti visoje gamtoje, kad ateityje žemėje vėl gausiai suvešėtų visokia augalija.
Vasaros solsticijos meto dainose Kaupole kartais esanti viena, kartais kartu su viena ar trimis dukterimis. Dainuojama: "Kaupolėle, kur tavo dukrelė?/ Darže gėles skina, vainikus pina,/ Mergelėms duoda,/ Tai vienai, tai kitai po vainikėlį".
Kaupolės vyras Kaupolius vaizduojamas jaunikaičiu ant žirgo, grobiančiu merginas. Jis vienas iš vaisingumo dievų.
Slavų mitologinėje tautosakoje žinomas Kupala, atitinkantis lietuvių Kaupolę. Baltarusijoje, kur išliko archainių lietuviškų tradicijų, matyti, kad Kaupolė buvo laukų augalijos deivė.