Šalpėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šalpėnai
Koordinatės
55°34'00″ š. pl.
21°43'00″ r. ilg.
Artimiausias miestas
Savivaldybė Klaipėdos rajonas
Seniūnija Veiviržėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 270 (2001 m.)

Šalpėnaikaimas Klaipėdos rajone, 9 km į pietryčius nuo Veiviržėnų. Kaimo vakariniu pakraščiu teka Šalpė (Veiviržo kairysis intakas), pietiniu – Judrė (Graumenos dešinysis intakas). Eina keliai į Švėkšną (ilgis 8,76 km), į Judrėnus (ilgis 8,62 km).

Šalpėnai ribojasi su Jonikaičių, Kurmių, Rumbikių, Šermukšnių, Legučių, Pakapio kaimais.

Šalpėnuose yra Pašlūžmio pagrindinės mokyklos skyrius, paštas (indeksas – LT-96029), medicinos punktas, Klaipėdos rajono savivaldybės Lankučio viešosios bibliotekos filialas, Šalpėnų rinkiminės apylinkės centras, parduotuvė, veikiančios katalikų kapinės. Šalpėnų k. yra apie 70 smulkių ir keletas stambesnių pieninystės ūkių. Vienas ūkis augina Lietuvos sunkiuosius veislinius arklius.

[taisyti] Istorija

Šalpėnų kapinės
Enlarge
Šalpėnų kapinės

Šalpėnų kaimas minimas 1581 m. Kaimo teritorija įėjo į Švėkšnos dvaro valdas. Šalpėnų kaime gyveno laisvieji žmonės bei bajorai.

1780 m. Šalpėnų k. gyventojo Sabaliausko lėšomis Šalpėnų kapinėse buvo pastatyta medinė šv. Teklės koplyčia.

1861- 1950 m. Šalpėnų k. priklauso Švėkšnos valsčiui.

XIX a. Šalpėnų k. lenkų kilmės bajoras Jumaševas savo kieme nušovė apilinkių plėšikų vadeivą ir rekrūtų gaudytoją Kroną.

1884 m. Šalpėnų gyventojai iš kaimo išvijo policininką ir 5 kazokus, atvykusius iš ūkio iškraustyti valstiečio Tomo Grikšto šeimą. Už pasipriešinimą pareigūnams Vilniaus teismo rūmai teisė bajorą Praną Daudoravičių ir 6 moteris.

XIX a. antroje pusėje minimas Gorbikovo Šalpėnų dvaras.

XX a. pradžioje Šalpėnų kaimo gyventojai buvo surinkę koplyčios remontui pinigus ir juos įdavę bajorui Bernatavičiui. Jis juos pragėręs ir kapinės liko be koplyčios.

I-ojo pasaulinio karo pradžioje Šalpėnų malūne rusų armijos kazokai išžudė vokiečių sargybinių būrelį.

Pokaryje Šalpėnų kaime vyko rezistencinė kova. Per 1945-1951 m. į sovietų lagerius išvežta daugiau kaip 20 gyventojų, jų tarpe – nepriklausomos Lietuvos karininkas lakūnas Petras Lapienis su šeima.

Sovietmečiu Šalpėnų kaime buvo apylinkės centras (1950-1959 m.), ryšių skyrius, felčerių-akušerių punktas (nuo 1959 m.), pradinė mokykla, kultūros namai (nuo 1960 m.), biblioteka, parduotuvė, veikiančios kapinės.

Šalpėnai kurį laiką buvo „Šalpės“ kolūkio pagrindinė gyvenvietė. XX a. VIII dešimtmetyje, sujungus „Šalpės“ir „Daukšaičių“ kolūkius , liko pagalbine.

1992-2001 m. Šalpėnuose veikė žemės ūkio bendrovė „Aidas“.

2005 m. Šalpėnų kaimo ūkininko Roberto Marcinkevičiaus ūkis pripažintas pavyzdingiausiu visoje Klaipėdos apskrityje.

2006 m. liepos 29 d. Šalpėnuose Marcinkevičiaus pieninkystės ūkyje vyko Klaipėdos rajono melžėjų varžytuvės.


Demografinė raida tarp 1923 m. ir 201 m.
1923 m. 1959 m. 1970 m. 1979 m. 1987 m. 201 m.
175 155 164 289 271 270

[taisyti] Literatūra

  • Sudarytojas P. Čeliauskas. Švėkšna atsiminimuose. Kaunas. 1999, p.10, 135.
  • Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. T4. Vilnius: Mintis, 1991.
  • Tarybų Lietuvos enciklopedija. T4, Vilnius, 1988.
  • M. Jučas, L. Mulevičius, A. Tyla. Lietuvos valstiečių judėjimas 1861-1914 metais. Mokslas. Vilnius.1975, p. 245.