Žolinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žolinė - švenčiama rugpjūčio 15 d. Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės. Šventės ištakos - Jeruzalė, IV a. pab. (Rytų Bažnyčioje šventės pavadinimas Dormitio - „Užmigimas“). Tai pati seniausia ir garbingiausia šv. Marijos šventė.

[taisyti] Istorija

Vakaruose ji minima nuo VI-VII a. Lietuvoje liaudiškas šios šventės pavadinimas - Žolinė, kadangi per iškilmingas šventės Mišias šventinami žolynai. Žolinės atlaidai vyksta Pivašiūnuose, Pažaislyje, Rumšiškėse.

Pasakojama, kad apaštalai atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno - tik gėles. 1950 m. popiežius Pijus XII, tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu paskelbė kaip dogmą.

Senovės baltai žolinę skyrė apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių.