Deficitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Deficitas (lot. deficit ‘trūksta’) - skirtumas tarp valstybės išlaidų ir pajamų, išlaidoms viršijus pajamas. Situacija ekonomikoje, kai paklausa viršija pasiūlą, nesant lyginamajai kainai.

Turinys

[taisyti] Valstybės biudžeto deficitas

[taisyti] Valstybės biudžeto deficito susidarymas

Moderniose ekonomikose valstybės tvirtindamos biudžetus nuspėja kiek bus surinkta mokesčių ir suplanuoja išlaidas. Augant ūkiams reikia daugiau ir pinigų, todėl valstybės tvirtindamos savo biudžetus numato pinigų emisiją (kiek papildomai prispausdinti pinigų). Deja, taip elgiamasi ir smunkant ūkiams. Tokia atveju biudžeto deficitas tik dar labiau padidina infliaciją. Įvykdžius per didelę pinigų emisiją valstybėje gali prasidėti hiperinfliacija. Sparčiai augant ūkiui gali būti taip, kad net ir esant deficitiniam biudžetui valstybėje būna defliacija. Laikoma, kad moderniose valstybėse privaloma vykdyti pinigų emisiją, nes kitaip žmonės neinvestuos į gamybą o pradės taupyti pačius pinigus, nes jų vertė augant ūkiui augs. Viena iš Didžiosios depresijos priežasčių yra laikomas pačių pinigų vertės didėjimas. Verslininkų pačių pinigų taupymas o ne investavimas į ūkį.

[taisyti] Valstybės biudžeto deficito atsiradimas

Kadaise atsiskaitymuose buvo naudojami pinigai iš tauriųjų metalų. Kartais valstybės vadovas norėdamas padidinti savo biudžetą liepdavo kaldinti mažesnius pinigus iš tauriųjų metalų, ar daugiau į juos įdėti kitų metalų, o kainas palikti tokias pačias. Pirma popieriniai pinigai buvo naudojami tik kaip pinigų iš tauriųjų metalų pakaitalas. Kas norėjo juos galėjo pakeisti į pinigus iš tauriųjų metalų. Vyriausybės pastebėjusios, kad ne visas auksas iš karto paimamas prispausdindavo daugiau pinigų negu turėdavo aukso atsargų. Tais laikais labai buvo gaji idėja, kad valstybės biudžetas turi būti subalansuotas, tai yra visos biudžeto išlaidos turi būti padegtos biudžeto pajamomis. Bet modernios ekonomikos neleido subalansuoti biudžetų, todėl valstybės viena po kitos pradėjo atsisakyti pinigų kursą pririšti prie tauriųjų metalų, dažniausiai aukso. Nacionalinių valiutų atrišimas nuo tauriųjų metalų atrišdavo vyriausybėms vykdyti pinigų emisiją. Viena iš paskutinių ar net paskutinė valstybė atrišusi savo pinigus nuo aukso buvo JAV, ji tai padarė palaipsniui: 1934 m. nurodė, kad JAV dolerius į auksą gali iškeisti tik kitų valstybių vyriausybės, o nuo 1975 m. visai atsisakė nuo JAV dolerio pririšimo prie aukso.

Duomenis apie Lietuvos galutinai patvirtintą valstybės biudžeto deficitinę dalį

  2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006
Lietuvos biudžeto deficitas % nuo
galutinai patvirtinto biudžeto
12 12.2 11.3 12.1 13.3 11.5 9.3

[taisyti] Prekių ir paslaugų deficitas

Jei trūksta prekių ar paslaugų dėl karo, nederliaus, katastrofos, blokados ir t. t. tai nevadinama deficitu.

[taisyti] Atsiradimo priežastys

Deficitas praktiškai visada atsiranda kai vyriausybė pradeda riboti kainas. To priežastys yra baimė artėjant karui, badui, pinigų nuvertėjimas, dėl žymiai padidėjusios paklausos didėjančios kainos ir vargingesnių žmonių dar sunkesnė padėtis. Taip pat vyriausybės kartais riboja kainas siekiant trumpalaikio populiarumo ar dėl menkos kompetencijos ir naivumo. Tada esant infliacijai auga paklausa ir gamybos kaina, o pelnas mažėja. Gali būti net taip, kad prekes, kurių kainų augimas sustabdytas, gaminti pasidaro nuostolinga. Tada gamintojai mažina gamybą ar visai jos atsisako. Taip augant paklausai ir mažėjant pasiūlai, paklausa viršija pasiūlą ir atsiranda deficitas.

Planinio ūkio valstybėse vyriausybės pastoviai negalėjo subalansuoti gamybos ir kainų, todėl jose pastoviai trūko vienų ar kitų prekių ar paslaugų. Kartais norint gauti kokią paslaugą reikėjo laukti po kelis, o nusipirkti prekę - net po kelias dešimt metų, o kartais tiesiog jų buvo galima nusipirkti tik davus jų skirstytojams kyšį.

[taisyti] Deficito pasekmės

Esant deficitinėm prekėm ar paslaugom iš karto atsiranda ir juodoji rinka, joje prekės ar paslaugos paprastai kainuoja daugiau negu kainuotų esant nereguliuojamoms kainoms. Gamintojai nesistengia gaminti kokybiškų prekių ir teikti kokybiškų paslaugų, nes žino, kad jos vis tiek bus nupirktos. Taip pat gamintojai pradeda prastinti prekių kokybę ir jas pardavinėja už tą pačią kainą, taip keldami prekių kainą. Blogiausiai, kai trūksta žaliavų ar prekių, kurios toliau dalyvauja gamyboje. Tada dalies prekių trūkumas gali stabdyti gamybą ir taip sukelti dar didesnį prekių trūkumą. Deficito sąlygomis iškyla problema, kad prekes ir paslaugas suvartoja ne tie, kuriems daugiausiai jų reikia, bet tie, kurie sugeba jas įsigyti.

[taisyti] Deficito problemos sprendimas

Esant deficitui galiausiai įvedamas prekių vartojimo normavimas, tai yra visokiausi talonai, nurodoma, kad prekes galima parduoti tik valstybei ar tik tam tikrom valstybės kontroliuojamoms vietoms. Dažniausiai vyriausybė, pastebėjusi, kad prekių ir paslaugų kainų augimo stabdymas sudaro daugiau problemų nei naudos, nustoja riboti kainas. Tai daro leisdama gamykloms dalį prekių parduoti savo nuožiūrą nustatytomis kainomis ar paskelbia, kad nurodytame regione nereguliuoja kainų. Jei buvo ribojamos daugelio prekių kainos ir iš karto nustojama jas riboti, sakoma, kad vykdoma šoko terapija. Nustojus riboti kainas, prekių ir paslaugų kainos gali pašokti dar daugiau, negu, kad būtu buvusios jas nekontroliuojant, po kiek laiko jos susireguliuoja.

[taisyti] Deficito istorija

Vos tik valstybės pradėjo riboti kainas atsirado ir deficitas. Deficitas labai buvo paplitęs planinio ūkio šalyse, ypač joms kuriantis ir žlungant.