Apolodoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apolodoras (Apollodõros; kartais vadinamas Apolodoru iš Atėnų;gimė 180 pr. m. e.) - II a. pr. m. e. graikų rašytojas ir filologas. Daugiausia žinomas už savo poeziją, kuri chronologiškai atpasakoja Graikijos istoriją nuo Trojos žlugimo XII a. pr. m. e. iki 144 pr. m. e.. Jis buvo mokslininko Aristarcho mokinys. Palikęs Aleksandriją apie 146 m. pr. m. e. nuvyko į Pergamą, galiausiai įsikūrė Atėnuose.

Apolodoro chronikoje datos nurodomos pagal tuo metu valdžiusius archontus. Kadangi archontai dažnai valdydavo tik po vienerius metus, tai leidžia gana tiksliai atsekti Apolodoro pasakojimo datas. Apolodoro darbai: esė „Apie dievus“ ir homeriškas „Laivų katalogas“, kurio šaltinis buvo Strabono „Geografija“; daugybė kritinių ir gramatinių raštų; graikų mitologijos enciklopedija „Biblioteka“ taip pat tradiciškai priskiriama Apolodorui, nors greičiausiai yra sukurta ne jo.