Celė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Celė (lot. cella - kambarėlis) - įvariose religijose mažos uždaros patalpos, naudojamos kaip krikščionių, budizmo ar kitų religijų vienuolio gyvenamasis kambarys. Senovės Romėnų šventyklose cele buvo vadinama uždara patalpa, kurioje laikoma dievo statula.