Juozas Dumša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Dumša (1881 m. vasario 12 d. Paežeriuose (Radviliškio raj.) - 1936 m. Kiržačyje (Vladimiro sritis) – lietuvių ir latvių revoliucinis veikėjas.

[taisyti] Biografija

1898 m. išvykęs į Rygą, dirbo fabrike. Vienas iš „Giedros“ draugijos steigėjų. 1905 - 1907 m. - Latvijos socialdemokratų darbininkų partijos veikėjas, vienas iš lietuviškų laikraščių „Pirmyn”, „Vilnis” leidėjų Rygoje. 1911 - 1913 m. už revoliucinę veiklą ištremtas į Rusiją, grįžęs vėl dirbo Rygoje. 1970 m. Biržuose buvo rasti jo atsiminimai apie kelią tremtin.

Pirmojo pasaulinio karo metais 1915 - 1918 m. gyveno Petrapilyje, laikė lietuvių bolševikų spaustuvę. 1918 m. pasiųstas į Lietuvą, vadovavo komunistų pogrindžiui Šiaulių, Raseinių ir Telšių apskrityse.

1919 m. sausio 1 - kovo 12 d. bolševikų invazijos metu buvo Šiaulių miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas ir karo komisaras. Pabėgus bolševikams, suimtas, 1920 m. iškeistas į Rusijoje kalėjusius lietuvius.

Rusijoje dirbo tarnautoju, darbininku. 1929 m. represuotas, sėdėjo kalėjimuose, dirbo Stalino „komjaunimo“ statybose. 1965 m. reabilituotas.