Lodi mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lodi mūšis (1796 05 10) - tai mūšis, kuriame Napoleonas Bonapartas nugalėjo Austrijos pajėgas. Napoleonas įrodė kariams savo gebėjimą vadovauti ir gavo Mažojo Kapralo pravardę.

[taisyti] Mūšio eiga

Prancūzai badė generolo Beaulieu austrų armiją įsprausti į spąstus, tačiau pasivėlino ir austrai pabėgo per Adda upę į saugią zoną. Beaulieu ties Lodi paliko 10000 armija, kuri sustabdytų Napoleono persekiojimą. Kai prancūzai atvyko, austrai buvo įsirengę tvirtose gynybinėse pozicijose, o gyvybiškai svarbus tiltas buvo apšaudomas patrankų ir muškietų. Napoleonas pats peržiūrėjo priešo artilerijos pozicijas, darbą kurį įprastai atlieka artilerijos kapralas ir taiklia kanonada prirėmė austrus, kai tuo tarpu buvo paruoštas puolimas. Ryžtingas bei gausus generolo Massena puolimas kartu su sparnų pasislinkimu toliau palei upę privertė austrų ariergardą pabėgti į Mantua tvirtovę. Abi pusės prarado po 2000 karių.