Saldžioji ceratonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ceratonia siliqua
Saldžioji ceratonija (Ceratonia siliqua)
Saldžioji ceratonija (Ceratonia siliqua)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Eilė: Pupiečiai
( Fabales)
Šeima: Pupiniai
( Fabaceae)
Pošeimis: Caesalpinioideae
( Caesalpinioideae)
Gentis: Ceratonija
( Ceratonia)
Rūšis: Saldžioji ceratonija
( Ceratonia siliqua)

Saldžioji ceratonija, arba Šv.Jono medis, (lot. Ceratonia siliqua, angl. Carob tree, vok. Johannisbrotbaum) – ankštinių (Fabaceae) šeimos dvinamis augalas. Vaisius - ankštara, 15 cm ilgio, su keletą sėklų. Ankštara kartais susisuka ir primena ožio ragus. Sėklos saldžios ir labai vertingos. Jose yra apie 70 proc. krakmolo ir cukrų, 6 proc. baltymų. Iš sėklų sumaltų miltų kepami kepiniai, naudojami gaminant klijus.

Kilusi iš Mažosios Azijos. Auga ir Viduržemio jūros salose. Biblija minima, kad šio augalo sėklomis dykumoje maitinosi Jonas Krikštytojas. Literatūroje nurodoma, kad anksčiau išdžiovintos sėklos buvo naudojamos sveriant auksą ir brangiakmenius, nes visų sėklų masė yra vienoda - 0,2 g. Dėl to, iš ceratonijos vardo kildinamas žodis "karatas".

Commons: Saldžioji ceratonija – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu