Griežė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Griežė | ||
---|---|---|
Savivaldybė | Mažeikių rajonas |
Griežė - kaimas Mažeikių rajone, 3 km į šiaurės vakarus nuo Leckavos, prie pat Lietuvos sienos su Latvija. Yra piliakalnis, išlikė evangelikų reformatų bažnyčios, dvaro griuvėsiai, buvo perkėla ties Ventos ir Vadaksties santaka. Yra karjeras.
[taisyti] Istorija
Ventos ir Vadaksties upių santaka ties Grieže. Čia eina Lietuvos ir Latvijos [1] valstybinė siena. Išlikę poliai. Čia buvo perkėla
- 1253 m. balandžio 5 d Griežė (Griese) minima pietinių Kuršo žemių padalijimo tarp Kuršo vyskupo ir Kryžiuočių ordino akte. Ji priklausiusi Keklio žemei.
- 1264 m. Griežės pilį puolė Livonijos ordino magistro Konrado Manderno puspenkto šimto raitų vyrų kariuomenė, kuri šią tvirtovæ sudegino iki pamatų.
- 1595 m. Raseinių žemės teismo knygoje minimas Griežės miestelis.
- 1596 m. Griežė atiteko Dovydui Burbai.
- 1598 m. Dovydas Burba Griežę perdavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Telšių dvaro laikytojui Vilhelmui Fridrichui Taubei.
- XVII a. pradžioje ji atiteko Melchiorui Bilevičiui.
- Nuo 1625 m. Griežėje atsirado evangelikų reformatų bažnyčia.
- 1690 m. inventoriuje Griežės miestelyje nurodyta 15 tuščių sklypų.
- 1708 m. inventoriuje Griežės miestelyje surašytos 8 kiemų gyventojų pavardės.
- Per XVIII a. pradžioje vykusį Šiaurės karą ir 1709-1711 m. badą bei marą Griežės miestelis visai sunyko.
- 1820 m. Tirkšlių bažnyčios vizitacijoje Griežėje nurodyti 3 katalikų kiemai (13 gyventojų).
- 1902 m. kaime nurodyti 56, o dvare - 35 gyventojai, veikė kalvė.
- 1906 m. spalio mėn. streikavo Griežės dvaro darbininkai.
- XX a. pradžioje ties Grieže veikė du keltai per Ventą ir Vadakstį.
- 1923 m. Griežės kaime surašyta 119, buvo 15 ūkių, dvare - 79 gyventojai ir 3 ūkiai.
- 1944 m. spalio 9 d. Griežę užėmė raudonarmiečiai.
- 1994 m. šiame kaime bebuvo likusi viena sodyba.