Tiesioginis debetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tiesioginis debetas - automatinis sąskaitų apmokėjimo būdas, kai už kliento gautas prekes ar paslaugas užmoka jo bankas papildomai neatsiklausęs kliento. Klientas tokią teisę bankui suteikia pasirašydamas atitinkamą sutartį, paprastai po vieną kiekvienam paslaugos teikėjui.

Tiesioginis debetas dažniausiai siūlomas nuolatinių sąskaitų (telekomunikacijų, draudimo, komunalinių ir pan.) apmokėjimui. Paprastai šias sąskaitas apmokėti tiesioginiu debetu yra pigiau, nei mokant už kiekvieną sutartį atskirai.

Bankams toks mokėjimo būdas patogus, nes reikalauja mažiau jų resursų. Paslaugų teikėjai tiesioginiu debetu paprastai pinigus gauna greičiau, nei išsiuntinėję sąskaitas klientams.

Skaičiuojama, kad 1997 metais Didžiosiojoje Britanijoje buvo atlikta per 1,6 milijardų tiesioginio debeto mokėjimų. Šioje šalyje 1990 metais tiesioginiu debetu buvo apmokama 11 proc. sutarčių, o 2000 metais - 43 procentų. Tais metais tisioginiu debet naudojos 32 milijonai šalies gyventojų, daugiausia - 25-44 metų amžiaus žmonės.

Lietuvoje, 2005 metų duomenimis, tiesioginis debetas dar nėra plačiai paplitęs, daugiausai dėl menko paslaugų, kurias galima apmokėti tiesioginiu debetu, skaičiaus.

Istorija

Pirmuoju tiesioginio debeto atveju laikoma 1967 metais Didžiosios Britanijos bendrovės "BACS Limited" sugalvota schema.

[taisyti] Nuorodos

Bendroji informacija

Tiesioginio debeto paslaugos teikėjai Lietuvoje