Aptarimas:Žemaitija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

REiktų kažkokio paaiškinimo - iš kur čia tie kunigaikščiai? Dirgela 11:29, 6 Geg 2005 (EEST)

Mano tai pirma mintis buvo trinti, nes kažkaip ne į temą, bet gaila žmonių darbo, tai ir netryniau. Šiaip toks įspūdis, kad iš kažkur ištrauktas atsitiktinis žemaičių kunigaikščių sąrašas (nepilnas, neaišku kurių laikmečių ir pan). Knutux 12:27, 6 Geg 2005 (EEST)
Šiaip reikėtų paieškoti išleistoje Žemaitijos istorijos knygoje arba ką tik pasirodžiusioje istoriko Bumblausko knygoje Lietuvos istorija, kurioje gana daug skirta Žemaitijai. Ištrinti suspėsim, tegu pabūna. Algirdas 20:15, 6 Geg 2005 (EEST)

[taisyti] Dėl šaltinių pateikimo

Paskutiniu metu anoniminis dalyvis pildo ir keičia straipsnį, tai yra pagirtina, tačiau keitimais pakeistas žemių sąrašas kelia abejonių dėl to, kad nei vienu keitimu nepateiktas šaltinis. Taigi, pirma buvo sąrašas žemių, koks jis pateikiamas TLE (nežinau jų šaltinio), o dabar taip atrodo, kad labiau tas sąrašas pakeistas pagal asmeninę nuomonę, o ne kažkokiu rimtu pagrindu. Būtų smagu, jei redaguotojas paneigtų šias abejones pateikdamas žemių pateikimo kriterijų ar dar geriau - šaltinį (vistik enciklopedija rodos labiau yra skirta informacijos iš įvairių šaltinių pateikimui, ne kūrybai). knutux 11:47, 3 Vasario 2006 (EET)

Visų tų Žemaičių žemių išvardyti šiuo metu, manau, niekas napajėgtų,- labai jau daug tų žemių buvo, jų ribos ir centrai (t.p. tų centrų pavadinimai) nuolat kito (pvz., Jūkainių ž. ilgainiui transformavosi į Viduklės ž.); negana to, netgi tikrasis kai kurių istoriniuose šaltiniuose (pvz., kryžiuočių kronikose) minimų Žemaičių "žemių" statusas nėra visai aiškus (kaip tik dėl to daugelis istorikų "sumeta į krūvą" ir Žemaičių žemes, ir tų žemių padalinius, t.y. laukus). Drįstu manyti, kad mūsų vikei turėtų pakakti keliolikos svarbesnių (senojo) Žemaičių krašto žemių išvardijimo. Gugis 12:48, 30 Gegužės 2006 (EEST)

[taisyti] Dėl Žemaitijos ribų

Straipsnyje paminėta kad XII (XIII) amžiuje žemaitija buvo iki Baltijos jūros. Kuo remiamasi? Nerasite nei vieno archeologo kuris teigtų šitą. Be to 1422 Klaipėdos krašto, nei tokio termino nebuvo. Ir tuo labiau ta teritorija nebuvo Žemaitijos dalis. 82.135.217.231

  • Kad XII-XIII amžiuje (iki Livonijos kryžiuočių įsitvirt. Klaipėdoje 1252-1253 m.) Žemaitija siekė Baltijos jūrą, teigia beveik visi "žemaičių temą" gvildenantys mūsų archeologai - nepriklausomai nuo to, ką būtent jie laiko "archeologine Žemaitija". Gugis
Dabartiniame Lietuvos pajūryje XIII gyveno kuršiai. Vladas Žulkus, kuris autoritetingiausias kuršių tyrinėtojas Lietuvoje teigia Palangoje žemaičių pėdsakų neaptinkąs iki XVI a., taigi šnekos apie XII-XIII a. žemaičius pajūryje yra antimoksliškos.Dirgela 06:54, 2006 Lapkričio 17 (EET)
Ne antimoksliškos - tai, kad Žulkus Palangoje "žemaičių" pėdsakų neaptinka iki pat XVI a., dar nereiškia, kad 12-13 a. lietuviai negyveno ir Klaipėdos apylinkėse; XIII a. kuršiai gyveno jau nebe visame dab. Lietuvos pajūryje (beje, šiai mūsų archeologų išv. pritaria ir ist. E.Gudavičius); dar pasikartosiu: visi man žinomi "autoritetingieji kuršių tyrinėtojai" - įskaitant ir tamstos minimą Žulkų//atsiprašau, kad rėkiu// - kalba apie 12 a. pabaigoje prasidėjusią Klaipėdos apylinkių lituanizaciją. O šiaip jau labai norėčiau, brolau, kad vieną gr. dieną imtum ir nustotum mane laikęs kažkokiu pusmoksliu a da te kuo. [Paaiškinsiu, kur čia tas kuršiškas šuo pakastas: beveik visi mūsų istorikai savo darbuose iš esmės ignoruoja LR terit. etninės istorijos tyrinėtojų išvadas bei įžvalgas, - kaip tik todėl daugelio lietuvių, laiks nuo laiko pavartančių mūsų istorikų - bet ne archeologų - veikalus, vaidentuvėje dažniausiai ir užsifiksuoja iškreiptas lietuvių etninės istorijos vaizdas.] Gugis 16:21, 2006 Lapkričio 23 (EET)
  • Šiuolaikiškai suvokiamo "Klaipėdos krašto" gimimo data yra būtent 1422 metai, kai buvo nustatyta iki 1945 m. išlikusi LDK /Rusijos imperijos /LR /SSRS - Vokiečių ordino /[...] /Trečiojo reicho siena.
  • Kad po Žalgirio mūšio vykusių LDK ir Vok. ordino derybų dėl būsimos šių valst. sienos metu Klaipėdos kraštą bent jau Lietuvos pusė laikė neatskiriama "Žemaičių žemės dalimi", rodo autentiški to meto dokumentai (Vytauto laiškai ir kt.). Gugis 15:11, 5 Rugsėjo 2006 (EEST)
Buvo ginčai, bet Melno taikos sutartimi Lietuva šios teritorijos negavo. Vėliau čia susiformavo kitas etnokultūrinis regionas - Mažoji Lietuva.

Paprastai rašoma, kad 1919 Versalio taikos sutartimi ir atsirado Klaipėdos kraštas. Iki to laiko niekuo neišsikirianti, organiškai susijusi Rytų Prūsijos (jos dalies - Mažosios Lietuvos) dalis. -82.135.217.207 15:36, 2006 Lapkričio 11 (EET)

Taip, rašoma, tik nesuplak į krūvą - it koks Bumblauskas - LDK politinės istorijos ir lietuvių etnoso istorijos. Dėl to Klaip. krašto "gimimo" prisipažįstu biškelį suklydęs - privalėjau parašyti "Šiuolaikiškai suvokiamo "Klaipėdos krašto" rytinės ribos gimimo data yra būtent 1422 metai", tačiau su neprisistatančiu naud. toliau nebediskutuosiu. Gugis 16:44, 2006 Lapkričio 23 (EET)


[taisyti] Dėl žemaitiškos (lingvistinės, ne istorinės) raštijos pradžios

Straipsnyje paminėta, kad raštija pradėta tik XX a. 2-3 dešimtmetyje. Šiuo atveju, nereikia pamiršti "Živata" išėjusią net tris kartus tarp XVIII pab. ir XIX vid., kur kalba ir rašyba vis žemaitiškesnė (paskutinė versija buvo gryna "dounininkų" tarme). Pagaliau XIX a. siūlyta žemaitiška rašyba, kuri yra tokia pat kaip dabartinė, tik diakritai kitokie (mietoj makronu omliautai ir vietoj ė y yra). Gaila, neturiu po ranka Subačiaus "Bendrinės žemaičių rašybos idėja" knygos - ten tiksliai viskas surašyta. Zordsdavini 12:14, 2006 Lapkričio 22 (EET)

Nekabink liaudžiai makaronų - viena tariamai gryna //labai tuo grynumu abejoju// "dounininkų" patarme išleista Žyvato "versija" dar nedaro pagados. Gugis 16:21, 2006 Lapkričio 23 (EET)