Holo efektas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Holo (Hall) efektas yra puslaidininkinėje plokštelėje susidaręs potencialų skirtumas, kai plokštelė yra magnetiniame lauke bei ja teka elektros srovė.
[taisyti] Fizikinis paaiškinimas
Elektros srovė yra elektros krūvininkų judėjimas. Kai šie juda magnetiniame lauke, kiekvieną krūvininką veikia Lorenco jėga. Ši juos „stumia“ link kurio nors plokštelės krašto. Jeigu magnetinio lauko nebūtų, krūvininkai per plokštelę keliautų tiesia linija. Taigi esant magnetiniam laukui plokštele judantys krūvininkai pasislenka link vieno krašto, tad plokštelėje susidaro netolygus krūvių pasiskirstymas. Viename iš kraštų elektronų yra daugiau negu kitame krašte, tad tarp priešingų plokštelės kraštų susidaro potencialų skirtumas.
Didžiausias potencialų skirtumas būna tada, kai plokštelė yra statmenai atsisukusi į magnetinio lauko jėgų linijas. Jei plokštelė orientuota lygiagrečiai magn. lauko jėgų linijoms, tai nesusidaro joks potencialų skirtumas (lygiai taip pat, tarsi nebūtų magnetinio lauko).
Jeigu išilgai puslaidininkio plokštelės, kurios storis d, ilgis a ir plotis b, teka valdymo srovė Ix, o valdymo magnetinis laukas yra statmenas plokštelės paviršiui, tai, šiems valdymo dydžiams veikiant kartu, atsirandanti elektrovaros jėga (evj) nusakoma taip:
;
čia RH - proporcingumo koeficientas (Holo konstanta), priklausantis nuo puslaidininkio fizikinės prigimties; B - magnetinio lauko indukcija.
Holo efektas taikomas holotronuose, elektrinių ir magnetinių dydžių davikliuose, skaičiavimo elementuose ir keitikliuose.