Mįslė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mįslė - alegorinis posakis, kurio reikšmę reikia įminti, įspėti. Priklauso trumpiesiems posakiams. Pagal funkciją yra uždavinys, mįslės tradiciškai gyvavo kaip varžymosi forma.
Svarbiausi mįslių požymiai, išskiriantys jas iš kitų žanrų, yra dvinarė struktūra ir būtinybė pateikti atsakymą į pirmojoje dalyje iškeltą klausimą. Tradicinėje vartosenoje šio žanro atlikimui reikalingas aktyvus dialogas.
Turinys |
[taisyti] Rūšys
Mįslių žanrą galima suskirstyti į tokius skyrius:
- objektų mįslės;
- mįslės apie konkretų atsitikimą;
- mįslės apie raides, garsus ar žodžius;
- objektų minklės;
- tikrosios minklės;
- anekdotinės minklės;
- galvosūkiai.
[taisyti] Mįslė - rūšis ar žanras?
Skyrių pavadinimai atspindi tris stambesnes grupes: mįsles, minkles ir galvosūkius. Tačiau kai kurie kūrinėliai neturi giežtai skyrių ribas atitinkančių požymių. Kitose šalyse įprasta mįslėmis (anglų riddle, rusų загадка) vadinti visus šiai žanrų grupei priklausančius tekstus. Lietuvių tautosakos tyrimuose iki šiol mįslėmis vadinta siauresnė aibė – vadinamosios tikrosios, grynosios, arba objektų, mįslės. Dabar siūloma, atsižvelgiant į tarptautinę vartoseną, lietuviškame žanro pavadinime palikti tik vieną žodį „mįslės", o minklėmis vadinti vieną iš šešių šio žanro skyrių.
[taisyti] Pavyzdžiai
- Vasarą - molis, žiemą - brolis. (Atsakymas - krosnis)
[taisyti] Šaltiniai
- Lietuvių tautosaka, T. 5, 1968.
- Kazys Grigas. Menu mįslę keturgyslę, 1970.