Eufratas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Eufratas
Tigro ir Eufrato baseinas
Tigro ir Eufrato baseinas
Ilgis 2800 km
Baseino plotas 765 831 km²
Vidutinis debitas 818 m³/s
Ištakos Rytų Turkija
Žiotys Shat al Arabas
Šalys Turkija, Sirija ir Irakas


Eufratas - Euphrates (tradicinis graikiškas pavadinimas, arabiškai: الفرات; Al-Furat, Hebrajiškai: פְּרָת; Perath, kurdiškai: Firat, persų kalba: Ufrat, Syriac: ܦܪܘܬ or ܦܪܬ; Frot ar Prâth, turkiškai: Fırat, Akadiškai: Pu-rat-tu) yra vakariausia iš dviejų didelių upių, kurios apibrėžia Mesopotamijos teritoriją (Kita upė yra Tigras).

Turinys

[taisyti] Vardo kilmė

Vardas Eufratas tikriausiai kilo iš Senovės persų kalbos žodžio Ufratu, kuris savo ruožtu kilo iš Avestano kalbos žodžio *hu-perethuua, reiškiančio "gera to pereiti" (iš hu-, reiškainčio "gerai" ir peretu, reiškiančio "pereiti")[1].

Vis dėlto dėl Indoeuropietiškos vardo etimologijos kyla abejonių, nes šumerų kalba ir akadiški Eufrato vardai yra Buranun ir Pu-rat-tu, atitinkamai, Buranun pavadinimo egzistavimą liudija įrašai susiję su karaliumi Gudea (XXII a. pr.kr.). Vadinasi tikėtina, kad Senovės persų vardas atsirado remiantis populiaria etimologija pagrįsta iranėnišku upės vardu.

[taisyti] Eufrato upės kelias

Upė yra apytikriai 2,780 kilometrų ilgio. Ji susiformavusi iš dviejų susijungusių upės atšakų, Karos upės (vakarų Eufratas), kuris prasideda vakarų Turkijos aukštumose Erzurumo šiaurėje ir Murato (rytų Eufratas), kuris prasideda Ararato pietvakarių teritorijoje, į šiaurę nuo Lake Van ežero. Eufrato aukštupyje upė teka stačiais kanjonais ir siaurais tarpekliais, suka į pietryčius per Siriją ir Iraką. Khaburas ir Balikchas įteka į Eufratą rytų Sirijoje.

Valtis Shatt-al-Arab'e
Enlarge
Valtis Shatt-al-Arab'e

Abi upės išteka iš Turkijos. Pasroviui visame upės ilgyje į Eufratą nebeįteka jokie papildomi vandenys. Basros šiaurėje, pietų Irake upė susilieja su Tigriu suformuodama Arvand/Shatt al-Arab, o ši galiausiai įteka į Persijos įlanką.

Upė anksčiau išsiskirdavo į daugybę kanalų Basaroje, taip suformuodama didelį pelkyną, bet pelkes 10-tame dešimtmetyje smarkiai nusausino Sadamo Huseino vyriausybė, kuri tokiu būdu siekė sutramdyti maištingą Arabų pelkių teritoriją. Po Irako karo nusausinimo įstatymas panaikintas, bet nusausinimo pasekmės dar ilgai bus pastebimos.

Eufratu plaukioja tik labai sekliam gyliui pritaikytos valtelės, kurios toliausiai gali pasiekti tik Irako miestą Hitą, esantį už 1,930 kilometerų (1,200 mylių) prieš srovę ir kuris yra tik 53 metrai virš jūros lygio. Aukščiau Hito, seklumos ir slenksčiai daro upę netinkamą prekybai. Jos kasmetiniai potvyniai, kuriuos sukelia sniego tirpimas šiaurrytiniuose Turkijos kalnuose, šiuo metu aukštupyje dalinai kliudomi naujų užtvankų ir vandens rezervuarų. 885 kilometrų kanalas Eufratą nukreipia į Tigrį, tokiu būdu sukuriamas patogesnis praėjimas upe plaukiojančioms baržoms.

Eufratas netoli Ar Rakos, Sirija
Enlarge
Eufratas netoli Ar Rakos, Sirija

[taisyti] Eufratas Biblijoje

Eufratas yra viena iš keturių upių, kurios ištekėjo iš Edeno sodo remiantis Pradžios knyga, 2:14. Ji yra ketvirtoji upė po Pišino, Gihono, ir Tigrio. Upė taip pat pažymima viena iš pažadėtosios žemės ribų , kurią Dievas pažadėjo Abraomui ir jo palikuonims. Hebrajiškoje Biblijoje ji dažnai vadinama paprasčiausiai "Upe" (ha-nahar).

Eufrato žodis yra vertimas žodžiui "Priekin tekanti srovė ar "priekinis prasilaužimas". Tai buvo nuolat vartojama žodžiui "upė" , bet tai nėra aiškiai išreikštas terminas. Pažodžiui tai reiškia "prasilaužiantys pirmyn vandenys". Eufrato upė buvo pavadinta nuo šio šakninio žodžio "išsilieti priekin".

Apreiškimo knygoje pranašaqujama, kad "netolimoje ateiytje Potamos Eufratas arba "prasilaužianyts pirmyn vandenys" išdžius pasiruošiant Armagedono kovai.

[taisyti] Nuorodos