Elena Baronienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Elena Baronienė Laumianskaitė (Laužikaitė) (1883 m. sausio 16 d. Utenos raj. - 1961 m. Vilniuje) – pedagogė, visuomenės veikėja, viena labiausiai apsišvietusių XX a. pradžios lietuvių moterų.

[taisyti] Biografija

1903 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją. 1905 - 1906 m. dirbo Rygos lietuvių pradžios mokyklos mokytoja. 1906 - 1908 m. ir 1910 - 1911 m. studijavo Petrapilio Leshafto aukštuosiuose moterų kursuose.

1908 - 1910 m. dirbo Liepojos lietuvių dviklasės mokyklos vedėja. 1911 m. suimta už protestą prieš kalinių plakimą katorgos kalėjimuose, išleista be teisės gyventi universitetiniuose miestuose.

1912 - 1914 m. - Medemrodės Zubovų dvaro mokyklos mokytoja, dvaro darbininkų kultūros būrelių organizatorė.

1915 - 1917 m. studijavo Petrapilio Bestuževo aukštuosiuose moterų kursuose, fizikos matematikos fakultete. 1919 - 1926 m. - Ukmergės gimnazijos mokytoja. 1920 m. įsteigė „Žiburėlio“ draugiją Ukmergėje. Nuo 1926 m. - J. Tumėno brandos kursų mokytoja, nuo 1929 m. Kaune - Pažangiųjų moterų sąjungos Centro valdybos pirmininkė.

1932 m. Kaune įsigijo restoraną „Metropolis“ ir pavertė jį pažangių inteligentų susibūrimo vieta.

Vyras Jonas Baronas - lietuvių-rusų kalbų žodyno autorius.