Apeigos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apeigos - papročio nustatytų simbolinių veiksmų, neturinčių tiesioginės praktinės reikšmės, bet susijusių su buities bei švenčių tradicijomis ir religija, visuma. Susideda iš tam tikrų gestų, laikysenos, drabužių, žodžių, muzikos, šokių; jas atliekant reikšmingi vieta ir laikas, naudojami ženklai (simboliai) ir reikmenys. Apeigos kaip socialinis reiškinys atsirado senais laikais. Dėl apeigų kilmės yra skirtingų nuomonių. Vieni tyrinėtojai apeigas ir jų simbolių ar reikmenų (pvz., kryžiaus) kilmę sieja su senovės žmonių tikėjimu aukštesniąja jėga - Dievu, avatarais (Krišna, Rama), pranašais (Buda, Mahometu, Mozė). Dievo sūnumis (Jėzumi Kristumi), reliais veikėjais ir teikia joms sakralinę reikšmę, kiti apeigas bando aiškinti materialistiškai. Apeigomis stengtasi paveikti gamtą ir įsivaizduojamas gamtos jėgas (t.p. protėvius), buvo prašoma kuo gausesnio derliaus, didesnės gyvulių bandos, šeimyninės laimės, sau ir vaikams - turtingo ir laimingo gyvenimo.