Naudotojo aptarimas:Evaldas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

SPROGMENYS - tai cheminiai junginiai ar jų mišiniai, kurie paveikti išorinio poveikio (trinties, šilumos, smūgio, kibirkšties ir t.t.) chemiškai labai greitai reaguoja atpalaiduodami aukšto slėgio ir temperatūros dujas, kurios besiplėsdamos atlieka mechaninį darbą. Atpalaiduotų dujų tūris yra kelis šimtus kartų didesnis už pradinės medžiagos tūrį. Pvz.: 1 litras parako per 1000 sekundes dalį atpalaiduoja 300-1200l dujų.


Pagal SM chemines-fizines savybes jos skirstomos į tris grupes:

Inicijuojančios (sužadinančios).

Brizantinės (skaldancios).

Parakai (svaidančios).

Pagrindines SM savybės:

Detonacijos greitis – detonacijos bangos plitimas pačioje SM.

Brizantiškumas – savybė skaldyti kietas medžiagas.

Darbas - savybė atlikti Darbą (cm3).

Sprogimo šiluma – šiluma, kuri atsiranda pilnai suirus (sprogus) SM.

Sprogimo dujų tūris – tūrio padidėjimas per labai trumpą laiką.

Lyginamasis svoris – SM tankis.


INICIJUOJANTYS SPROGMENYS - galingi beveik tiek pat kaip ir brizantiniai, bet inicijuojantiys sprogmenys yra daug jautresni išoriniams impulsams. Dažniausiai jie naudojami mažais kiekiais, kitų sprogmenų sužadinimui - sukelti brizantinių SM detonacija, kaip pvz.: artilerijos sviediniuose, arba parako padegimui - kai kapsulė padega parako užtaisą šaunamųjų ginklų šoviniuose. Inicijuojantys sprogmenys dažnai naudojami degikliuose ir detonatoriuose. Visi veiksmai su jais yra atliekami laikantis ypatingų atsargumo taisyklių ir netgi kvailiausias anarchistas nelaikys jų salia bet kokiu brizantiniu ar kitu SM.

INICIJUOJANČIŲ SM yra labai daug. Ne visos jos naudojamos kaip SM. Praktikoje naudojama tik atitinkančios tam tikrus reikalavimus:

Būti chemiškai ir fiziškai stabili.

Nepernelyg jautri.

Turėti kiek įmanoma didesni tanki.

Svarbiausios inicijuojančiosios sprogstamosios medžiagos - gyvsidabrio fulminatas (trankusis gyvsidabris), švino azidas, taip pat sunkiųjų metalų fulminatai ir azidai, organiniai azidai ir peroksidai.


BRIZANTINĖS SM - yra antrinės sprogstamosios medžiagos, jų sprogimui sukelti naudojamos inicijuojančios SM. Kaip brizantinės M naudojami nitrojunginiai (trinitrotuluolas (trotilas), tetrilas, heksogenas, oktogenas, nitroglicerinas, nitroceliuliozė); jų sudėtyje dar būna inertinių priedų, pvz.: parafino, cerazino (mazina jautrumą išoriniams veiksniams), aliuminio arba magnio (didina sprogimo šilumą). Yra brizantiniu SM sudarytų iš degiojo komponento ir sprogimą reguliojancios medžiagos; pvz.: chloratitas (oksidatorius - kalio chloratas (bertoleto druska), perchloratitas (oksidatorius - kalio perchloruotas), amonitai (oksidatorius - amonio nitratas), oksilikvitai (oksidatorius - skystas deguonis). Brizantines SM turi labai didelę griaunamąja galią ir vartojamos sviedinių, minų, granatų sprogstamiesiems užtaisams ir sprogdinimo darbams.


PARAKAI - jie nedetonuoja, bet dega arba skyla oksiduojantis. Paveikti aukštos temperatūros degioji medžiaga ir oksidatorius susijungia, išskirdami šilumą, šviesą ir dujas. Kai kurie parakai dega tuo pačiu greičiu atviroje erdvėje ir suspausti. Kiti, kaip ir bedūmis parakas, suspausti (pvz.: šautuvo vamzdyje) dega daug greičiau ir su daug didesne temperartura nei atvirai. Juodasis parakas, bedūmiai parakai bei ivairus degiųjų medžiagų ir oksidatorių misiniai yra puikus parakų pavyzdžiai.