Borneo
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Borneo yra sala pietryčių Azijoje, politiškai padalinta tarp Indonezijos pietuose (Kalimantanas), Rytų Malaizijos (Sabahas ir Saravakas) ir Brunėjaus sultonato šiaurėje.
Pagal plotą tai trečioji pagal dydį pasaulio sala (po Grenlandijos ir Naujosios Gvinėjos) - 736 000 km²; gyventojų 12 mln. (2002 m.; gyventojų tankumas 16 gyv./km²).
[taisyti] Istorija
Tikriausiai apgyvendinta jau ankstyvajame paleolite. Maždaug V a. salos vakarinę dalį valdė Šrivadžos iš Sumatros, XVI a. - Majapahit imperija. Pirmosios žinios apie Borneo užfiksuotos 1511. Pirmieji europiečiai, susidomėję sala XVI a., buvo portugalai ir ispanai. XVII a. sala tapo padalinta tarp olandų ir anglų, šis kolonijinis padalinimas išliko iki XX a., kai po Antrojo pasaulinio karo Kalimantanas (priklausęs Olandijai) atiteko Indonezijai, Sabahas ir Saravakas (priklausę britams) tapo Malaizijos dalimi, o 1984 m. Brunėjus gavo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos.