Antpilas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Antpilas - skystis, gaunamas susmulkintą žaliavą (pvz., vaisius, uogas) išlaikius vandenyje ar spirite. Tokiu būdu į skystį patenka daug veikliųjų medžiagų, kurios vartojamas maisto pramonėje, medicinoje.

Paprastai lapai, žiedai ir žolė smulkinami ne mažesnėmis kaip 5 mm, stiebai, žievė, šaknys - 3 mm, sėklos - 0,5 mm dalelėmis.

[taisyti] Gaminimas

Susmulkinti augalai dedami į emaliuotą, porcelianinį arba stiklinį indą ir užpilami vandeniu ar spiritu. Šiek tiek skysčio išgaruoja, todėl jo galima pilti šiek tiek daugiau.

  • Gaminant antpilą vandens pagrindu, indas uždengiamas dangteliu ir kaitinamas 15 minučių verdančio vandens vonelėje. Po to valandą vėsinamas kambario temperatūroje, perkošiamas. Pripilama virinto vandens iki reikiamo kiekio.
  • Susmulkintos žaliavos dalys užpilamos verdančiu vandeniu ir pastatomos ant viryklės, bet negalima užvirinti. Po 15 minučių jis nukeliamas, atvėsinamas ir filtruojamas. Toks gaminimo būdas nesiskiria nuo paprastos arbatos plikinimo.
  • Ruošiant antpilą "šaltu būdu", susmulkinta žaliava suberiama į indą, užpilama tam tikru kiekiu vandens, spirito ar degtinės, uždengiama ir laikoma nuo 4 iki 12 valandų, o po to filtruojama.

Antpilai, skirti gerti, gaminami mažiau koncentruoti, žaliavos ir skysčio santykis 1:20, 1:30. Skirti išoriniam vartojimui, gali būti labiau koncentruoti, santykiu 1:10.