Kanapė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cannabis | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Sėjamoji kanapė (Cannabis sativa) |
||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Kanapė (lot. Cannabis) - magnolijūnų (Magnoliophyta) dvinamis augalas, priklausantis kanapinių (Cannabaceae) šeimai. Yra skiriamos trys rūšys - Cannabis Sativa, Cannabis Indica, Cannabis Ruderalis. Cannabis Sativa - paplitus visame pasaulyje; auginama del grūdų, pluošto ir THK; nuo pagrindinio stiebo simetriškos šakos auga aukštyn; lapų lapeliai siauri; ūgis - ~3-3,5m, bet gali užaugti iki 6 metrų aukščio. Cannabis Indica - paplitusi daugiausia Indijoje, Pakistane; auginama dėl grūdų, THK; nuo pagrindinio stiebo simetriškos šakos auga beveik horizontaliai į šonus; lapų lapeliai platūs; dažniausias ūgis ~1,8m. Cannabis Ruderalis - daugiausia paplitus Šiaurės Europoje ir Rusijoje; auga kaip piktžolė; kadangi jos žydėjimas, skirtingai nei anų dviejų, nepriklauso nuo paros tamsaus ir šviesaus periodo santykio, naudojama išvedinėt atšiauriame klimate augančias marihuanines kanapių veisles; panašios į Sativa tik daug mažesnės; užauga iki ~1,5m.
Lietuvoje labai senai vartojamas kultūrinis augalas. Augalas vaistingas, maistingas, greitai auga, atsparus piktžolėms ir kenkėjams. Augdamas sunaudoja daug azoto ir fosforo, todėl reik gausiai papildomai tręšti. Patartina po derliaus nuėmimo, palikti nepanaudotas augalo dalis dirvoje, kad grąžintų dalį azoto ir fosforo.
Grūdai yra vieni maistingiausių pasaulyje, juose daugiau proteino ir amino rūgščių nei kitose grūdinių kultūrų. Todėl iš sėklų dažniausiai spaudžiamas aliejus. Iki šių dienų išlikę vartojimo maistui papročių žemaitijoje. Yra pasakojimų, kad senovėje dzūkijoje buvo naudotos ir dėl THK, bet tai nėra patvirtinta. Šiuo metu labiausiai išsivysčiusi yra kanapių grūdų, kaip paukščių lesalo, pramonė.
Plauštai labai tvirti ir atsparūs vandens poveikiui. Senasis Vilniaus vandentiekis buvo išvedžiotas kanapiniais vamzdžiais. Rasta iš kanapių vyta virvė datuojama 2500 pr. m. e. Burinių laivų eroje visas laivyboje naudotas takelažas (virvės, burės ir kt.) buvo gaminami iš šio augalo pluošto. Daugumos jureivių rūbai irgi buvo šiurkštūs kanapiniai. Todėl kanapės daugumai šalių buvo labai svarbi strateginė žaliava.
Standartiniai kanapiniai audinai panašūs į liną visomis savo savybėmis - drėgmės sugėrimu, ergonomiškumu. Pramonėje kanapiniai ir lininiai nuo seno vadinami vienu vardu - hemp. Užtat kanapes yra daug lengviau auginti nei linus ir pluošto derlius būna kelis kartus didesnis iš to pačio sklypo ploto. Esant šiuolaikinėms tekstilės technologijoms galima pagaminti įvairaus storio ir minkštumo audinius. Kanapių pranašumas prieš medvilnę yra tai, kad jas auginant nereikia žemės nuodyti milžiniškais chemikalų kiekiais.
Kanapės stiebai turi daug celiuliozės. Todėl dar viena labai svarbi kanapių panaudojimo sritis yra popieriaus gamyba. Pirmasis, Kinijoje išrastas ir pagamintas, popierius buvo kanapinis. Žymioji JAV nepriklausomybės daklaracija taipogi surašyta ant kanapinio popieriaus. Iš šio augalo yra daug lengviau išgauti celiuliozę nei iš medienos. Sunaudojama daug mažiau kenksmingų chemikalų šiame procese. Todėl kanapių popieriaus fabrikai daug mažiau nuodija aplinką. Pats popierius gaunamas švaresnis, baltesnis ir stipresnis. Miškui iki kirtimo užaugti reikia nemažiau 60 metų. O kanapių derlių tropinio klimato juostose galima imti kad ir tris kartus per metus.
Augalas taip pat gali būti panaudotas alaus gamyboje vietoj apynių. Lietuvoje galima auginti pluoštui ir grūdams kanapių veisles, kuriose būna ne daugiau nei 0,2 procento tetrahidrokanabinolio. Vyriškos lyties augalai dažniausia auginami pluoštui (senovinis pavadinimas - pleiskanė), moteriški - grūdams (senovinis pavadinimas - grūdė).
[taisyti] Narkotinė medžiaga
Įvairios kanapės augalo dalys, dažniausiai moteriskų augalų nesubrandinę sėklų žiedai - marihuana, gali būti naudojamos kaip svaiginamoji mežiaga. Kanapės (“žolė”) dar rūkomos ir hašišo pavidalo (“hašas”, “guma”). Tai įvairaus tamsumo rudos spalvos kieta masė iš supresuotų kanapės dervų.
Tik pradėjus vartoti ar atsitiktiniais atvejais:
- Ne visiems kanapių rūkymas turi didelį poveikį. Rūkantys kanapes paprastai jaučiasi atsipalaidavę, nori daug kalbėti. Kartais spalvos jiems gali atrodyti ryškesnės, o garsai – čaižesni. Žmogus fiziškai prie kanapių nepripanta, bet kai kuriems gali išsivystyti psichologinė priklausomybė. Jei prisirūkoma per daug, padidėja jautrumas. Kanapės turi įtakos atminties sutrikimams, mažina galimybes atlikti sunkesnius darbus.
Vartojant nuolat ilgesnį laiką:
- Nuolat rūkant kanapes, kyla pavojus susirgti tokiomis pačiomis ligomis kaip ir rūkant cigaretes – širdies, kvėpavimo takų ir bronchų sutrikimais bei plaučių vėžiu. Nuolatiniai vartotojai tampa neramūs ir depresiški. Žmonėms, sergantiems psichinėmis ligomis, rūkyti kanapes nuolat ypač pavojinga.[reikalinga citata]