Grazia Deledda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Grazija Deledda (Gracija Deleda, 1875 m. rugsėjo 27 m. - 1936 m. rugpjūčio 15 d.) - italų rašytoja, 1926 m. apdovanota Nobelio literatūros premija.

[taisyti] Biografija

[taisyti] Kūryba

Literatūrinę veiklą Deleda pradėjo XIX amžiaus pabaigoje, kai verizmą išstūmė kitos literatūrinės kryptys. Tačiau rašytoja liko veristė. Kūrybos pradžioje jaučiamas ryškus romantizmas, nuotykių gausa. Vėliau rašytoja ėmė giliau žvelgti į gyvenimo tikrovę. Ji vaizdavo įvairių klasių buitį, bet daugiausia dėmesio skyrė paprastiems žmonėms, gyvenantiems sudvasintoje gamtoje, kai valstiečio sąmonėje tikrovė persipina su fantastika, o realus gyvenimas - su senomis legendomis.

  • Novelių rinkiniai: „Karališkoji meilė“ (1891), „Sardų apsakymai“ (1894), „Pagunda“ (1899), „Gyvenimo pokštai“ (1905), „Senelis“ (1908),„Paslėptas berniukas“ (1915).
  • Romanai: „Sardinijos gėlė“ (1892), „Dievo keliu“ (1889), „Kalnų senis“ (1900), „Elijas Portolu“ (1904), „Pelenai“ (1904), „Gebenė“ (1904), „Nendrės vėjyje“ (1913), „Mariana Sirka“ (1915), „Motina“ (1920).