Jeloustouno nacionalinis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jeloustono nacionalinis parkas
Enlarge
Jeloustono nacionalinis parkas
Didysis ryškusis šaltinis
Enlarge
Didysis ryškusis šaltinis

Jeloustouno nacionalinis parkas - nacionalinis parkas, esantis JAV Vajomingo, Montanos ir Aidaho valstijose. Tai pirmasis, o todėl seniausias nacionalinis parkas pasaulyje. Parko plotas apie 8980 km². Jeloustounas žymus savo geizeriais, karštaisiais šaltiniais ir kitais geoterminiais reiškiniais, o taip pat gausia gyvūnija - grizlio lokiais, vilkais, bizonais ir elniais. 1978 metais parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Manoma, kad Jeloustono nacionalinis parkas įsikūręs ant vadinamo "karštojo taško", o septintam XX a. dešimtmetyje geologai nustatė didelę kalderą, kurios skersmuo siekia 72 km. Manoma, kad prieš 2,2-0,6 milijonus metų įvykę vulkano išsiveržimai suformavo Jeloustouną. Tačiau šiais laikas stebimi post vulkaniniai procesai - geizeriai, purvo vulkanai, karštosios versmės.

Parko pavadinimas kilo iš Jeloustouno upės pavadinimo. Taip upę pavadino anglai, matydami geltonos spalvos uolienas, esančias kanjone.

UNESCO vėliava UNESCO pasaulio paveldas,
objektas nr. 28 angl.pranc.