Hidroelektrinė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Hidroelektrinė (HES) – elektros energijos gamybos įmonė ar įrenginys, kuriame mechaninę energiją elektros energijai gauti sukuria krentančio vandens sukama vandens turbina, sujungta su elektros energiją gaminančiu generatoriumi. Hidroelektrinės potencinė energija dažniausiai sukaupiama užtvenkus upes.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pirmoji hidroelektrinė buvo pastatyta 1868 - 1870 m. Kregsaide (Cragside) Anglijoje, tiekusi energiją kelioms elektros lemputėms lordo Armstrongo dvare. 1882 m. JAV, Epltone (Appleton) pastatyta pirmoji komercinė hidroelektrinė. 1895 m. Tasmanijoje pastatyta pirmoji viešoji hidroelektrinė, tiekusi energiją Launčestono miesto gatvių apšvietimui.
[taisyti] Lietuvoje
Pirmoji hidroelektrinė Lietuvoje - tai 1903 m. prie Virvytės upės Kairiškių dvaro popieriaus dirbtuvėje įrengtas elektros generatorius, kurį suko vandens ratas.
Nemuno hidroresursus dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą tyrinėjo ir jų panaudojimo problemą sprendė lietuvių kilmės Peterburgo Kelių instituto profesoriaus Jurgio Merčingo vadovaujama Vandens energijos tyrimų komisija. Po karo šią problemą kėlė profesorius Stasys Kolupaila, inžinierius Jonas Smilgevičius ir kiti, o akcinė bendrovė „Galybė“ planavo statyti hidroelektrines, tačiau visa tai liko neįgyvendinta.
1929 m. inžinierius J. Smilgevičius parašė Lietuvos vyriausybei raštą, kuriame nurodė, kad viena krašto atsilikimo priežasčių - menkas Lietuvos elektrifikavimas - vienas Lietuvos gyventojas per metus sunaudoja 5 kWh elektros energijos, kai Norvegijoje vienam gyventojui tenka 3000 kWh. Išeitis - panaudoti Lietuvos hidroresursus ir statyti hidroelektrines ant Nemuno ties Petrašiūnais, Prienais ir Nemaniūnais, ant Neries - ties Jonava. Turi būti išnaudotos ir mažesnės upės - Minija, Jūra, Šventoji, Dubysa, Šešupė ir kitos. Autorius pateikė ne tik techninius-ekonominius skaičiavimus, bet ir finansinius siūlymus, kaip sukaupti statyboms lėšų, kokie bus gaunami pelnai ir kaip bus grąžinamos skolos. Jo siūlomos hidroelektrinės per metus būtų pagaminusios kiekvienam gyventojui per 300 kWh elektros energijos. Apie hidroelektrinę ant Nemuno buvo išleista net atskira knygelė, tačiau Lietuvos energetikoje įsitvirtinęs užsienio kapitalas įvairiais būdais trukdė rimtai svarstyti vietinių energetikų siūlymus. Tik 1955 m. pradėta statyti ir 1959 m. pradėjo veikti pirmieji du 90 MW Kauno hidroelektrinės agregatai. Pastačius Ignalinos AE, prireikė balansuojančios ir kompensuojančios elektrinės, todėl buvo pradėta statyti ir 1992 m. pradėjo veikti 900 MW Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pirmasis ir antrasis agregatas.
Pastaruoju metu hidroenergetikai Lietuvoje vėl skiriama šiek tiek dėmesio, nors Lietuvos upių potencinė energija ir nėra didelė, palyginus su biokuro teikiamomis galimybėmis.
[taisyti] Privalumai
Hidroelektrinės gaminama elektra yra pigesnė už gaminamą šiluminėje elektrinėje, nepaisant to, kad brangiai kainuoja užtvankos statyba, nes naudoja praktiškai nemokamą kurą. Be to, vanduo yra atsinaujinantis energijos šaltinis, leidžiantis pagal galimybes sumažinti dažniausiai importuojamų kuro rūšių - anglių, naftos produktų ir gamtinių dujų poreikius energijos gamybai. Elektros gamyba hidroelektrinėje neteršia aplinkos. Hidroelektrinės agregatus galima greitai įjungti ir išjungti pagal elektros energijos poreikio padidėjimą ar sumažėjimą.
[taisyti] Trūkumai
Statyba vyksta palyginus ilgai. Užtvankos suformuotas vandens telkinys užima dideles teritorijas, dažniausiai visam laikui palaidodamas žemės ūkio naudmenis. Daugelio hidroelektrinių užtvankos sutrikdo natūralią žuvų migraciją į nerštavietes, todėl nukenčia gamta.
[taisyti] Paplitimas
Daugiausia elektros energijos hidroelektrinėse pagamina Norvegija - 99%, Islandija - 83%, Kanada - 70%, Austrija - 67%.
Didžiausia pasaulyje hidroelektrinių kaskada pastatyta Kanadoje, Kvebeke, ant Didžiosios (La Grande) upės, jos galia siekia 16 021 MW. Jau pastatytos 8 HES ir statomos dar dvi.
Didžiausios hidroelektrinės
Pavadinimas | Valstybė | Statybos metai | Galia | |
Itaipu | Brazilija - Paragvajus | 1984 - 1991 - 2003 | 14,000 MW | |
Guri | Venesuela | 1986 | 10,200 MW | |
Grand Kulee | JAV, Vašingtonas | 1942 - 1980 | 6,809 MW | |
Sajanų Šušenskaja | Rusija | 1983 | 6,721 MW | |
Roberto-Burasos | Kanada | 1981 | 5,616 MW | |
Čerčilio krioklys | Kanada | 1971 | 5,429 MW | |
Jasireta | Argentina - Paragvajus | 1998 | 4,050 MW | |
Geležinių vartų | Rumunija - Serbija | 1970 | 2,280 MW | |
Asuanas | Egiptas | 1970 | 2,100 MW |