Paulis Kalninis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Paulis Kalninis (latv. Pauls Kalniņś, 1872 m. balandžio 3 d. Vilcėje - žuvo 1945 m.) – gydytojas, Latvijos valstybinis politinis veikėjas.

[taisyti] Biografija

Baigė Vilcės pradžios mokyklą ir Liepojos gimnaziją, 1898 m. - medicinos mokslus Tartu universitete.

Nuo 1898 m. - gydytojas Tukume, Mintaujoje ir Rygoje. 1897 m. - dienraščio „Dienas lapa“ redakcijos darbuotojas, „Jauna strava“ organizacijos narys, nuo 1901 m. - Mintaujos socialdemokratų grupės narys, policijos persekiotas už politinę veiklą 1903 - 1906 m. gyveno emigracijoje Šveicarijoje. 1905 - 1907 m. revoliucijos dalyvis.

1907 - 1909 m. redagavo laikraštį „Cīņa“ (Kova). 1907 - 1934 m. - LSDSP CK narys, 1910 - 1914 m. - socialdemokratinių laikraščių redakcijų narys.

1914 - 1917 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje.

1917 m. - Rygos darbininkų deputatų tarybos narys, demokratinio bloko organizatorius, Konstitucinės asamblėjos narys. 1918 - 1922 m. - LSDSP CK pirmininkas.

Visų Latvijos Respublikos Saeimų atstovas, 1925 - 1934 m. Saeimos pirmininkas ir Kultūros fondo pirmininkas, kelis kartus laikinai ėjo Respublikos prezidento pareigas. Po 1934 m. aizsargų suorganizuoto valstybės perversmo 4 mėn. kalintas Rygos centriniame kalėjime.

1942 - 1944 m. pogrindinio LSDDP CK narys. Vokiečių slaptosioms tarnyboms išsiaiškinus jo veiklą, 1944 m. pakeliui į Švediją sulaikytas, nuvežtas tardyti į Vokietiją, vėliau į Austriją. Mirė koncentracijos lageryje.

[taisyti] Nuorodos