Anankė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Graikų mitologija | |
---|---|
![]() |
|
Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos Fantastinės būtybės |
|
Pirmapradžiai dievai | |
|
Graikų mitologijoje Anankė (gr. Ἀνάγκη) - pirmapradė likimo, neišvengiamos lemties personifikacija. Ji, bekūnė, gyvatiška būtybė, laiko pradžioje atsiradusi pati iš savęs. Jos ištiestos rankos apima visą visatą.
Ji buvo Adrastėjos ir moirų motina. Su Chronu Chaoso, Eterio ir Fano (tapatinamas su Erotu) motina. Tarp Anankės kelių sukasi verpstė, kurios ašis yra pasaulio ašis. Moiros kartkartėmis padeda verpstei suktis. Ji yra artima teisingumo deivėm, Nemezidei ir Dikei. Anankė buvo menkai garbinama iki kol susikūrė orfiškos misterijos religija. Romėnų mitologijoje jos atitikmuo - Nesesitija („neišvengiamumas“).
Anakė kartu su Chronu susiviję sukūrė pirmapradį vientisos materijos kiaušinį, kurį vėliau padalino į žemę, dangų, ir jūrą, tokiu jie sukūrė visatos tvarka. Abu dievai yra amžinai susiviję kaip visatos likimo ir laiko jėgos. Jų negali pasiekti jaunesni dievai, kurių, sakoma, likimus jie valdo.[1]