Japonų piratai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Japonų piratai (jap. 倭寇 wako) - piratai, siautę Pietų Kinijos jūroje 14 - 17 a. Nors jie ir vadinosi japonų piratais, tautinė sudėtis buvo labai mišri: reiduose dayvaudavo ne tik japonai, bei ir kinai, korėjiečiai. Spėjama, kad klestėjimo metu tarp jų tikri japonai sudarė tik vieną trečdalį.

Japonų piratų suklestėjimą nulėmė Japonijos prekybinė izoliacija nuo Kinijos, kuomet šią ėmė valdyti Yuan dinastija. Tai grėsė ekonominiu smukimu, todėl reikėjo atrasti naują būdą prekybai.

Tokiu būdu 14 a viduryje ėmė rastis nelegali prekyba tarp dviejų šalių. Ir čia lemtingą vaidmenį suvaidino piratai. Savo bazes įtvirtinę šiaurės Kiūšiū ir Cušimos salose, jie siaubė Korėjos pusiasalio bei Šiaurės Kinijos pakrantes, žudė žmones, plėšė gyvenvietes. Didžiausias proveržis buvo 1377 metais, kuomet Korėja užpulta net penkiasdešimt kartų. Kinija ir Korėja ne kartą ragino Japoniją susitvarkyti su piratais, tačiau ši buvo bejėgė prieš šią naują atsiradusią "valstybę" jūroje.

Nors kinai ir korėjiečiai patys ėmėsi reikalo, rengdami negailestingas jūrines operacijas, užimdami Cušimą, ir iki 15 a piratų grėsmė buvo apmalšinta, tačiau jie išliko labai aktyvūs iki pat 17 a.