Kaltanėnai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kaltanėnai | ||
---|---|---|
Savivaldybė | Švenčionių rajonas | |
Kirčiavimas |
Kal̃tanėnai |
Kaltanėnai - miestelis Aukštaitijos nac. parke, Švenčionių rajono šiaurinėje dalyje, šalia kelio Ignalina-Švenčionėliai. Miestelis įsikūręs Žeimenio paežerėje, ties ta vieta, kur iš jo išteka Žeimena. Pro Kaltanėnus eina Švenčionėlių-Utenos geležinkelis, keliai į Švenčionėlius, Ignaliną, Molėtus, Uteną. Greta miestelio yra Kaltanėnų kaimas.
Kaltanėnai yra seniūnijos centras, čia yra Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia ir parapija. Miestelio dalis tarp ežero ir upės užsibaigia aikšte. Kitos tokios akligatvinės aikštės Lietuvoje nežinoma.
Netoli Kaltanėnų, prie Žeimenio, yra pilkapių su degintiniais kapais. Minėtinas piliakalnis, vadinamas Švedų kalnu. Kaltanėnų ąžuolas - gamtos paminklas. Šiuo metu jis jau nudžiuvęs.
[taisyti] Istorija
Vietovė žinoma nuo XVI a. pradžios kaip dvaras, priklausęs Narbutams. XVII a. pastatyta bažnyčia, įsteigtas pranciškonų vienuolynas. XVIII a. čia veikė dviklasė mokykla. XIX ir XX a. Kaltanėnai garsėjo galvijų prekymečiais. 1895-1899 m. nutiestas siaurasis Pastovių-Adutiškio-Švenčionių-Švenčionėlių-Utenos-Panevėžio geležinkelis.
[taisyti] Etnokultūra
Kaltanėnai - įdomi vietovė liaudies kultūros požiūriu. Šių apylinkių liaudies kūryba seniai domimasi. Apylinkių tautosaką tyrinėjo švietėjas Jonas Burba (1853-1915; palaidotas Kaltanėnų kapinėse). Tarmę tyrinėjo žymus kalbininkas ir etnografas, Kauno universiteto profesorius Eduardas Volteris (1856-1941). 1928 m. šiose apylinkėse dirbo suomių tautosakininkas prof. Viljas Mansika (1884-1947). Etnografai, tautosakininkai atranda čia turtingą kūrybos patirtį: darbų išmanymą, liaudies žodinės kūrybos.
![]() |
Linkmenys - 9 km | IGNALINA - 15 km Palūšė - 11 km |
![]() |
||||||||
Labanoras - 14 km MOLĖTAI - 37 km |
|
||||||||||
ŠVENČIONĖLIAI - 10 km |