Magnetas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nuolatiniais magnetais arba magnetais vadinami ilgai neišsimagnetinantys kūnai. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos-feromagnetikai. Tai, geležis, nikelis, kobaltas. Dėl elektronų sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys (domenai). Magentinamie lauke jų įsimagnetinimas suvienodėja (kryptis pasidaro maždauk vienoda), ir visas medžiagos gabalas tampa nuolatiniu magnetu. Nuolatiniai magnetai būna įvairių formų: strypiniai, pasagiškieji ir t.t.
Nuolatinis magnetas, kaip ir ritė, kuria teka elektros srovė, turi du polius: šiaurinį ir pietinį. Paparasčiausias nuolatinis magnetas yra jau žinoma magnetinė rodyklė.