Humanistinė psichologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Humanistinė psichologija atsirado po Antrojo Pasaulinio karo kaip atsakas į karo žiaurumą. Viena pagrindinių prielaidų buvo "visi žmonės iš prigimties yra geri". Šios psichologijos krypties įkūrėju laikomas Karlas Rogers, o vienu ryškesnių atstovu yra Abrahamas Maslov.
Šios psichologijos mokslo šakos atstovai klausė "Kas žmogų daro žmogumi? Kas verčia ji tobulėti? Kokie jo gyvenimo tikslai ir gyvenimo prasmė? ".
[taisyti] Karlas Rogers
Karlas Rogers teigė, kad žmogui gyvenimo prasmės reikia ieškoti savyje. Mokslininko žodžiais, pats žmogus yra tikslas, jis savyje turi begalę galimybių, kurias turi visapusiškai realizuoti. K. Rogers idealas yra asmenybė, kuri nevaržo savęs jokiomis nuostatomis, yra atvira visokiai patirčiai. Žmogus, kuris kiekvieną akimirką priima čia ir dabar, priima tokia kokia ji yra ir išgyvena iki galo.
Moksliniko įvestos savokos:
- Žmogaus tapatumas
- tai kuo mes save laikome, kokias galimybes realizuojame
- Žmogaus savastis
- visos mintys ir jausmai, kuriais atsakome i klausimą, kas mes esame.
- Tikrasis aš
- mano asmenybės šerdis (branduolys), jausmai ir mintys, kurie atspindi mano vidinius norus, savybes ir galimybes
- Asmenybės raida
- siekimas įgyvendinti savo potencialą, tikslą.
Rogers priešindamas žmogų aplinkai, išveda sąlygą sėkmingai asmenybės raidai: kad aplinka netrukdytų šiam procesui. Mokslininkas mano, kad tik pats žmogus gali suvokti savo galimybes ir poreikius, suprasti kaip juos įgyvendinti. Kaip svarbiausius asmenybės poreikius, Rogers įvardija teigiamą kitų vertinimą ir teigiamą savęs paties vertinimą. Iš to kiek šie poreikiai yra patenkinti susidaro „Aš sąvoka“.
[taisyti] Abrahamas Maslov
Abrahamas Maslov, anksčiau prijautęs bihevioristų idėjoms, nusprendžia, kad biheviorizmas yra netinkamas žmonių problemoms spręsti. Mokslininkas prisiekė parodyti, kad žmogus gali ne vien neapkęsti ir griauti - jis pritarė minčiai, kad žmogus yra geras, jo instinktyvios poelgių tendencijos yra geros.
Maslov pritarė Eriksono nuomonei, kad geros tendencijos žmoguje yra silpnos ir aplinka gali jas lengvai nuslopinti. „Žmonių poreikiai ir gerosios tendencijos greičiau šnabžda negu rėkia ir todėl jas sunku išgirsti.“ - teigė mokslininkas.
[taisyti] Poreikių hierarchija
Maslov Sukurė poreikių hierarchiją, teigdamas, kad tokius poreikius gali turėti kiekvienas, bet dažniausiai „gerieji“, aukštesnieji poreikiai dominuoja tarp tų žmonių, kurie daugiau laiko skyria savęs vystymui.
- poreikis realizuoti save
- orumo ir savivertės poreikis
- priklausomybės ir meilės
- saugumo poreikiai
- fiziologiniai poreikiai
Maslov poreikių hierarchijoje poreikiai yra išrikiuoti nuo aukščiausio, link buvimo poreikių pagal svarbą, stiprumą ir atsiradimo laiką. Mokslininkas teigė, jog nepatenkinę žemesniųjų, negalime patenkinti aukštesniųjų poreikių.