Negevas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Negevas (hebr.: הנגב; arab.: النقب an-Naqab) - dykuma pietų Izraelyje, Sinajaus dykumos rytinė pratąsa. Pietuose ribojasi su Akabos įlanka, rytuose - su Arabah vade. Užima 13 000 km² plotą. Išskiriami keturi regionai: pakrantės lyguma - šiaurės vakaruose, centrinė plynaukštė, kalnuota pietinė dalis ir slėnis - rytuose. Klimatas sausas ir karštas. Per metus iškrenta mažiau nei 250 mm kritulių. Drėkinamoje žemėje auginami citrusai, miežiai, kviečiai. Yra eksploatuojamų fosfatų, vario, molio, bromidų, gamtinių dujų telkinių. Negeve yra unikalūs dariniai - karstiniai krateriai, iš kurių žymiausias - Ramono krateris. Pagrindiniai dykumos miestai - Ber Šeba ir Ejlatas.
Senovėje, dykumoje gyveno beduinų gentys. VII a. įsiveržė arabai. Įkūrus Izraelio valstybę pradėjo keltis žydai. Pradėti steigti kolektyviniai ūkiai - kibucai.