Tiurkų kalbos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tiurkų kalbos - artimai susijusių kalbų šeima. Daugelio kalbininkų ši šeima priskiriama Altajaus kalboms. Kalbančiųjų iš viso apie 100 mln. Kalbama Turkijoje, Azerbaidžane, Kazachstane, Kirgizstane, Turkmenistane, Uzbekistane, Rusijoje (Baškirija, Chakasija,Čiuvašija, Jakutija, Kabarda-Balkarija, Karačiajus-Čerkesija, Totorija, Sibiras), Šiaurės Kipre, Irane, Kinijoje, Irake, Tadžikistane.
Kadangi tiurkų gentys ir jų kalbos per amžius maišėsi viena su kita, tiurkų kalbų klasifikacija yra sudėtinga. Žemiau pateikiamas supaprastintas variantas:
- Pietvakarių (ogūzų) grupė:
- Turkų kalba ir jai artima gagaūzų kalba
- Azerbaidžaniečių kalba ir kaškajų kalba
- Turkmėnų kalba
- Urumų, salarų kalbos
- Šiaurės vakarų (kipčiakų) grupė:
- Aralo-Kaspijos: kazachų kalba, kirgizų kalba, karakalpakų kalba, nogajų kalba
- Ponto-Kaspijos: Karačiajų-balkarų kalba, kumykų kalba, Krymo totorių kalba ir jai artimos karaimų kalba bei krimčiakų (Krymo žydų) kalba, išnykusios pečenegų ir kumanų kalbos
- Uralo: totorių kalba, baškirų kalba ir čiulymų kalba
- Šiaurės (Sibiro) grupė:
- Altajų kalba, chakasų kalba, jakutų kalba, šorų kalba ir tuvių kalba
- Rytų (karlukų) grupė:
- Uzbekų kalba, uigūrų kalba, salarų kalba ir išnykusi čagatajų kalba
- Bulgarų (arba hunų) grupė:
- Proto-bulgarų kalba
- Pavolgio bulgarų kalba (išnykusi) ir iš jos kilusi čiuvašų kalba
- Chazarų kalba (išnykusi)
- Proto-bulgarų kalba