Hamadriadės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Graikų mitologija | |
---|---|
![]() |
|
Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos Fantastinės būtybės |
|
Nimfų rūšys | |
|
|
Žymiausios nimfos | |
|
Graikų mitologijoje hamadriadės - driadės nimfos gyvenusios medžiuose. Šios driadės gimdavo ir mirdavo kartu su medžiu. Hamadriadės visą gyvenimą būdavo susietos su tam tikru medžiu. Todėl dievai bausdavo mirtinguosius, kurie žalodavo medžius. Minima istorija, kai Erisichtonas įsakė nukirsti ąžuolą šventoje Demetros giraitėje. Iš sužeisto medžio pasruvo kraujas, o lapai išblyško. Ąžuole gyvenanti nimfa prieš mirtį atkeršijo šventvagiui, pasmerkdama jį kentėti nuolatinį alkį.

Panas ir hamadriadė, mozaika iš Pompėjos
[taisyti] Hamadriadės
Aštuonios driadės buvo Oksilo („Nekaltas miškas“) ir Hamadrijos („Kartu su medžiu“) dukterys. Jų tėvai taip galėjo būti medžių dvasios.[1]
Kiekviena jų simbolizavo konkrečius medžius:
- Aigeira - tuopos nimfa;
- Ampela - vyno nimfa.
- Balanidė - ažuolo nimfa.
- Karija - riešutmedžio nimfa.
- Kranėja - vyšnios nimfa.
- Morėja (Morea) - šilkmedžio nimfa.
- Ptelėja - guobos nimfa;
- Sikė - figmedžio nimfa.
Alternatyviai minimos ir kitos hamadriadės: