Amariniai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aphidoidea | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Amarai |
||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Amariniai (lot. Aphidoidea, angl. Aphids, vok. Blattläuse) - lygiasprnių (Sternorrhyncha) vabzdžių antšeimis, anksčiau buvo pobūris, kuriam priklauso labai smulkūs, apie 0,5-5 mm gležni vabzdžiai. Gyvena didelėmis kolonijomis ant lapų ir nesumedėjusių ūglių. Kūno forma įvairi: apskrita, kiaušiniška, kriaušiška, verpstiška. Antenos 3-6 - narės, dažnai ilgokos, ilgesnės už patį vabzdžį. Viršūninis narelis su šereliu. Straublelis keturnaris. Kojos įvairaus ilgumo, bet nešokamosios. Sparnai ploni ir skaidrūs, palyginus su vabzdžiu gana stambūs, toli išsikiša už kūno; užpakaliniai sparnai žymiai mažesni už priekinius. Daugiuma amarų pilvelio šeštame segmente turi pora stiebelių, vadinamų sifonais (pagal šį požyį amarai atskiriami nuo blakučių ir cikadų). Pilvelis iš 9 segmentų. Kūno paviršius neretai būna dengtas vaškine apnaša, todėl atrodo lyg būtų apdulkintas milteliais ar apaugęs pūkeliais.

.
Amarai dauginasi paretnogenetiškai. Daugelis yrr pavojingi augalų kenkėjai.
Iš viso yra apie 4000 rūšių, priklausančių 10 šeimų. Lietuvoje aptinkamos šios amarų šeimos:
- Egliniai amarai, arba chermesai (Adelgidae)
- Seduliniai amarai (Anoeciidae)
- Sifoniniai amarai (Aphididae)
- Pūsliniai amarai (Pemphigidae)