Liuciferis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liuciferis - (lot. lucifer šviesos nešėjas, davėjas; lux šviesa, ferre nešti), oro ir Rytų valdovas. Romėnų mitologijoje - Aušrinė žvaigždė (planeta Venera). Liuciferis niekada nebuvo minimas, kaip Šėtono vardas iki Džono Miltono (1608 - 1674). Šį vardą turejo vienas pirmųjų Romos popiežių, o IV a. netgi egzistavo krikščioniška sekta, kurios nariai buvo vadinami Liuciferonais. Liuciferis gerai žinomas Apsireiškimo simbolis.
Liuciferio atitikmuo graikų mitologijoje - titanas Prometėjas.
Sąsaja su šėtonu - Biblijoje, pagal krikščionių interpretaciją, teigiama, kad angelas Liuciferis, pasidavė savo puikybei ir pavydui, nupuolė - prarado savo kilnumą ir tapo velniu (šėtonu). Pragaro dugne sukaustytas maištingas angelas Liuciferis, Dievo išdavikas, kuris turi tris veidus. Jų nasruose kankinasi 3 didžiausi šio pasaulio nusidėjėliai - Kristų pardavęs Judas ir Cezarį išdavusieji Kasijus bei Brutas. (Dantė „Dieviškoji Komedija“).