Nida

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nida
Artimiausias miestas
Savivaldybė Neringos savivaldybė
Seniūnija
Gyventojų skaičius 1650
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Nidà
Kilmininkas: Nìdos
Naudininkas: Nìdai
Galininkas: Nìdą
Įnagininkas: Nidà
Vietininkas: Nìdoje

Nida — gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos miesto pietiniame pakraštyje; administracinis Neringos savivaldybės centras.

Nida yra kurortinė gyvenvietė, kiekvieną vasarą sulaukianti apie 50 000 turistų — daug iš Lietuvos ir nemažai iš Vokietijos. Yra didelės kopos (žymiausia - Parnidžio kopa su Saulės laikrodžiu), Urbo kalno švyturys, Žvejo etnografinė sodyba, Gintaro galerija-muziejus, Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia (aptarnauja visą Neringą), liuteronų bažnyčia (pastatyta 1888 m.), greta bažnyčios – senos kapinės, kuriose galima pamatyti iš lentų padarytus antkapinius paminklus-krikštus.

Nidoje yra Istorijos muziejus, Tomo Mano namelis-kultūros centras, turintis muziejaus statusą (čia yra įdomi ekspozicija ir vyksta įvairūs renginiai), Gintaro galerija, kurioje eksponuojami ne tik šių laikų dailininkų darbai iš gintaro, bet ir archeologiniai radiniai. Nidos kraštotyros muziejuje galima susipažinti su vietos gyventojų buitimi ir kultūra, tradiciniais užsiėmimais – žvejyba, varnų gaudymu ir kt. Išlikę senų, XIX-XX a. sandūros namelių ir vilų. Prie marių yra uostas, valčių prieplauka, jachtų klubas.

Nidos istorijoje atsispindi visos Kuršių nerijos praeitis. Sena tai gyvenvietė, XVIII a. iš palvės persikėlusi į pamarį, vėliau priėmusi kitų, užpustytų gyvenviečių pabėgėlius. Šiandien Nida — užmario kultūros centras, be galo miela savo senomis žvejų sodybomis, jaukiais kiemeliais, gražia marių pakrante. Iki Pervalkos yra nutiestas dviračių takas (12 km), nuomojami dviračiai. Nidoje yra poilsio ir nakvynės namai, viešbučiai.

[taisyti] Gamta

Didžioji kopa; per jos vidurį — siena su Rusija
Enlarge
Didžioji kopa; per jos vidurį — siena su Rusija

Įspūdingos šalia Nidos esančios kopas, kuriose yra prancūzų belaisvių kapinės. Kopomis susižavėjo ir 1965 m. Nidoje lankęsis Nobelio literatūros premijos laureatas, prancūzų filosofas ir rašytojas Žanas Polis Sartras. Čia padaryta garsioji A. Sutkaus nuotrauka „Sartras kovoja su vėju Kuršių Nerijoje“, kuri įkvėpė prancūzę skulptorę Roseline Granet.

Prie Nidos yra išlikę senų pajūrio pušynų fragmentų.

[taisyti] Istoriniai faktai

Nidos švyturys
Enlarge
Nidos švyturys
Pamario namas
Enlarge
Pamario namas
Senieji kapai
Enlarge
Senieji kapai
  • 1603-1606 metais Nidoje siautė maras.
  • 1874 m. ant apželdinto Urbo kalno pastatytas Nidos švyturys. Tačiau vėliau jis buvo sunaikintas nacių. Atstatytas 1945 m. ir 1953 m. sovietų.
  • Nobelio premijos laureatas Tomas Manas 1930-1932 m. vasarą gyveno Nidoje. Jo vasarnamis išlikęs iki šių dienų ir tapęs kultūriniu centru su maža memorialine ekspozicija, skirta Tomui Manui.

[taisyti] Nuorodos

Commons: Nida – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu