Akvarelė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Akvarelė (iš lot. aqua - vanduo) - tapybos technika, kai liejama vandenyje ištirpintais, itin skaidriais dažais. Taip pat - patys akvarelei skirti dažai. Yra skiriamos dvi pagrindinės akvarelės atlikimo technikos - sausa akvarelė, kai spalvos maišomos tapant įvairių spalvų sluoksniais, o popieriui tarp tepimų leidžiama išdžiūti, bei šlapia akvarelė, kai spalvos liejamos ir maišomos ant specialaus (grubiai rauplėto) akvarelinio popieriaus. Pastarąjai gana artimos japonų ir kinų akvarelės bei tušo technikos.
Akvarelė, ypač šlapios akvarelės technikos, yra laikoma ypač didelio (gal būt - didžiausio) meistriškumo reikalaujančia tapybos rūšimi: spalvų maišymasis, jų skverbimasis į popierių, tarpusavio užsiklojimas, tirpimas yra labai sunkiai prognozuojami, tuo pat metu, paveikslą tenka tapyti greitai, džiūnant dažams, lieka nepašalinami potėpiai, todėl akvarelei įvaldyti prireikia daugelio metų praktikos.