Antrasis Kongo karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Antrasis Kongo karas buvo karinis konfliktas vykęs Kongo Demokratinėje Respublikoje (buvęs Zayras), kuris prasidėjo 1998 ir baigėsi 2002 metais. Tuomet sudaryta taika išlieka trapi, nes nuolat tebekyla kariniai susidūrimai, o šalies teritorijoje tebeveikia nemažai ginkluotų grupių. Konflikto atsinaujinimo grėsmė kyla daugiausia iš nesutarimų Kongo kariuomenėje integravusioje buvusius sukilėlius bei agresyvių kaimyninių šalių (pvz., Ruandos) veiksmų.

Tai buvo didžiausias karas šiuolaikinės Afrikos istorijoje, kuriame kovojo kelios armijų grupės. Karo metu žuvo apie 3,8 mln. žmonių, daugiausia dėl su karu susijusio bado ir ligų. Milijonai žmonių turėjo palikti savo gyvenamas vietas ir tapo pabėgėliais kaimyninėse šalyse.

[taisyti] Antrojo Kongo karo priežastys

Antrojo Kongo karo šaknis galima rasti 1994 m. vykusiame Ruandos genocide ir panašiais įvykiais Burundyje, kai šimtai tūkstančių šių šalių gyventojų, daugiausia hutų tautybės, pasitraukė į rytus, į Zayro teritoriją. Pabėgėlių stovyklas greitai ėmė kontroliuoti hutų karinės grupuotės Interahamwe, kurių dalis narių buvo tutsių genocidą vykdę asmenys.

Pirmasis Kongo karas kilo 1996 m., kai Ruanda neapsikentusi hutų karinių grupuočių, rengusių antpuolius per sieną į Ruandą, veiksmais įsiveržė į Zayrą. Šią intervenciją pasmerkė Zayro prezidentas Mobutu Sese Seko. Ilgą laiką Mobutu rėmė Jungtinės Valstijos, nes jis laikytas svarbia figūra kovojant prieš komunizmo plitimą subsacharinėje Afrikoje. Po Šaltojo karo pabaigos, abi supervalstybės nustojo aktyviai domėtis subsacharinės Afrikos reikalais. JAV nustojus remti Mobutu, prasidėjo sukilimas prieš jo valdžią. Ruanda ir Uganda aktyviai kariais ir pinigais rėmė Kongo išlaisvinimo demokratinių jėgų aljansą (AFDL), kuriam vadovavo Laurent-Désiré Kabila.

Užėmęs sostinę Kabila 1997 m. gegužės 17 d. paskelbė imąs Zayre valdžią į savo rankas ir pervadinąs šią šalį Kongo Demokratine Respublika. Tačiau dalinantis įtaką naujoje vyriausybėje kilo daugybė nesutarimų, ypatingai dėl užsieniečių (ypač ruandiečių) dalyvavimo joje. Dėl Kinšasoje tebesančių ruandiečių karių Kabilą vietos gyventojai ėmė laikyti užsieniečių statytiniu.

Situacija pasidarė ypač įtempta, kai 1998 m. liepos 14 d. Kabila atleido savo kabineto vadovą ruandietį James Kabare, pakeisdamas jį vietiniu kongiečiu. Tuo būdu Kabila siekė pradėti atsikratyti šalių, atvedusių jį į pergalę, įtakos. Nors šis žingsnis atšaldė ir taip jau susikomplikavusius santykius su Ruanda, kabila sušvelnino situaciją paskirdamas Kabare jo posto perėmėjo kariniu patarėju.

Po kelių savaičių Kabila atsisakė šių diplomatinių manevrų. Jis pareikalavo išvesti ugandos ir Ruandos kariuomenes iš šalies. Ruandos kariniai patarėjai turėjo išvykti iš Kinšasos per 24 valandas.