Konjunkcija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Konjunkcija - loginis veiksmas, sujungiantis du ar daugiau teiginių. Šnekamojoje kalboje tai dažniausiai atliekama vartojant jungtuką "ir". Naujas sudėtinis teiginys bus teisingas tik tada, kai teisingi visi jį sudarantys teiginiai. Visais kitais atvejais jis klaidingas.
Programavime teiginių sujungimo jungtuku "ir" veiksmas vadinamas konjunkcija ir žymimas sutartiniu žodžiu "and" arba simboliais &, &&.
Programavime skiriami du konjukcijos atvejai: pirmuoju (žymimas &) atliekant konjukciją prieš tai apskaičiuojamos abi reiškinio pusės. Antruoju (žymimas &&) jei pirmasis reiškinys neteisingas, į antrąjį nekreipiama dėmesio ir jis neapskaičiuojamas. Tuomet tampa svarbu greičiau nustatomą teiginį rašyti pirmą. Galutinis abiejų tipų rezultatas sutampa, tačiau skaičiavimų eiga skiriasi, todėl jos žymimos skirtingai. Jei jungiami daugiau nei du teiginiai, ženklu && pažymėta konjukcija visos operacijos reikšmę nustato apskaičiuodama (iš kairės į dešinę) reiškinius iki pirmos false reikšmės (jei rezultatas lygus klaidinga) arba iki reiškinio pabaigos (jei visos reikšmės ir rezultatas teisinga).
[taisyti] Galimos konjunkcijos reikšmės (sujungiant du teiginius x ir y)
x | y | x ir y |
---|---|---|
klaidinga | klaidinga | klaidinga |
klaidinga | teisinga | klaidinga |
teisinga | klaidinga | klaidinga |
teisinga | teisinga | teisinga |
Konjunkcijos reikšmė lygi "teisinga" tik tuo atveju, kai abiejų argumentų reikšmės yra "teisinga". Kitais atvejais konjunkcijos reikšmė klaidinga.