Filosofija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Viduramžių paveikslas vaizduojantis filosofiją ir septynis laisvuosius mokslus
Enlarge
Viduramžių paveikslas vaizduojantis filosofiją ir septynis laisvuosius mokslus

Filosofija — mokslas apie bendriausius, universaliausius principus ir dėsningumus, instrumentarijus kitiems mokslams, visų pirma humanitariniams (taip kaip matematika - tiksliesiems mokslams).

Turinys

[taisyti] Apibrėžimas

Apibrėžimų, ką iš tikrųjų reiškia sąvoka "filosofija", yra turbūt tiek pat, kiek ir pačių filosofų.

Iš pradžių "filosofijos" sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Šiuo metu filosofija vadinamos ir Azijos mąstymo sistemos (Rytų filosofija), kurios dažnai glaudžiai susijusios su religiniais įsitikinimais. Be to paskutiniu metu "filosofijos" sąvoka vartojama kaip "strategijos" arba "koncepcijos" sinonimas, pvz., "verslo filosofija".

Moderniaisiais laikais paplito filosofijos apibūdinimas keturiais pagrindiniais klausimais, kuriuos suformulavo I. Kantas:

  • Ką aš galiu žinoti?
  • Ką aš turiu daryti?
  • Ko aš galiu tikėtis?
  • Kas yra žmogus?

[taisyti] Etimologija

Augustas Rodenas - Mąstytojas
Enlarge
Augustas Rodenas - Mąstytojas

Filosofija yra iš graikų kalbos kilęs žodis (graikiškai φιλοσοφια < phileo - myliu + sophia - išmintis), reiškiantis "išminties meilę" žinių siekimo prasme (teorinė filosofija) ir iš to sekančiu sąmoningu gėrio troškimu (praktinė filosofija). Paties žodžio įvedimas paprastai priskiriamas graikų mąstytojui Pitagorui iš Samo. Kiek tai yra patikimos žinios yra ginčytina, tačiau aišku, kad pats žodis atsirado ne ką anksčiau už Platoną.

[taisyti] Filosofijos disciplinos ir svarbiausi jų klausimai

Pagrindai

Filosofijos problematika apima tokius klausimus kaip kas yra būtis ir tiesa (metafizika ir logika), gėris ir moralumas (moralė), žinojimas, tiesa bei grožis (estetika).

Senovės Graikijos filosofijoje penkios pagrindinės filosofinių klausimų grupės buvo vadinamos analitika arba logika, epistemologija, etika, metafizika ir estetika.

  • Pažinimo teorija (gnoseologija arba epistemologija): kas yra žinojimas? ką galima pažinti?
  • Metafizika (ontologija): kas yra tikrovė? kas yra būtis? Ar egzistuoja daiktai nepriklausomai nuo mūsų pažinimo?
  • Etika (moralės filosofija): kaip reikėtų elgtis? Ką turiu daryti (I.Kantas)? Kas yra gėris? Kas yra geras gyvenimas? Metaetika domisi kalbine moralinių teiginių analize.
  • Logika: kaip reikėtų taisyklingai mąstyti?
  • Antropologija: kas yra žmogus? kokia yra žmogaus esmė?
  • Estetika: kas yra grožis? kas yra menas?

Sritinės disciplinos

  • Istorijos filosofija
  • Kalbos filosofija
  • Kultūros filosofija
  • Aksiologija
  • Etika
    • Teorinė etika
    • Taikomoji etika
      • Bioetika
      • Verslo etika
      • Polininė etika
  • Meno filosofija
  • Mokslo filosofija
  • Politinė filosofija
  • Religijos filosofija
  • Sąmonės filosofija
  • Teisės filosofija

[taisyti] XX a. filosofijos kryptys

[taisyti] Filosofijos istorija

Diogenas
Enlarge
Diogenas

[taisyti] Taip pat žiūrėkite

[taisyti] Nuorodos