Lizosomos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lizosomos (gr. k. lysis - tirpdymas, soma - kūnas) - nedideli rutuliški kūneliai, apsupti vienguba membrana. Lizosomose yra apie 30 fermentų, kurie ardo patenkančių į ląstelę sudėtingų organinių junginių (baltymų, nukleorūgščių, polisacharidų) stambias molekules. Lizosomų fermentai sintetinami grūdėtame endoplazminiame tinkle ir gabenami į Goldžio kompleksą, nuo kurio vėliau atsiskiria Goldžio pūslelės.
Lizosomų fermentai taip pat suvirškina žuvusias ląstelės struktūras ir organizmo žuvusias ląsteles.
Ląstelės organoidai |
Akrosoma - Blakstienėlė/Žiuželis - Branduolys - Centrosoma - Endoplazminis tinklas - Goldžio kompleksas - Ląstelės sienelė - Lizosomos - Mitochondrijos - Peroksisomos - Plastidės - Plazminė membrana - Ribosomos - Centriolės - Vakuolės |