Gruzdžiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gruzdžiai
[[Image:|270px]]
Koordinatės
56°06'0″ š. pl.
23°15'0″ r. ilg.
Artimiausias miestas Šiauliai (21 km į P)
Savivaldybė Šiaulių rajonas
Seniūnija Gruzdžių seniūnija
Gyventojų skaičius 1980 (2002 m.)

Gruzdžiai - miestelis Šiaulių rajone, apie 20 km į šiaurę nuo Šiaulių, pakeliui į Naująją Akmenę. Seniūnijos centras, yra Švč. Trejybės bažnyčia. Į šiaurę nuo miestelio teka Kūra.

Greta kaimo yra Gruzdžių viensėdis.

Turinys

[taisyti] Istorija

XVI a. viduryje įsteigtas Gruzdžių dvaras, 1623 m. minimas ir prie jo įsikūręs Gruzdžių kaimas. 1636 m. Šilėnų vaitas Kristupas Gruzdys įsteigė evangelikų reformatų bažnyčią. Manoma, kad nuo jo pavardės kilęs ir miestelio pavadinimas. 1649 m. kaimas sudegė, nukentėjo ir 1700 - 1721 m. karo su švedais metu. 1676 m. miestelyje buvo 40 namų, veikė 33 karčiamos. 1699 m. pastatyta katalikų bažnyčia.

Nuo 1742 m. Gruzdžiai - Šiaulių ekonomijos Užmūšės rakto centras. Nuo 1793 m. Gruzdžių dvarą valdė grafas Platonas Zubovas ir jo palikuonys. 1807-1810 m. Gruzdžiuose siautė badas, 1830 m. - choleros epidemija, 1891, 1910, 1915, 1929 ir 1931 m. miestelis vėl degė. 1810 - 1812 m. dvaras perstatytas. 1858 m. jį įsigijo Aleksandras Naryškinas, kurio giminės valdymas baigėsi prasidėjus Pirmąjam pasauliniam karui.

1890 m. – 1915 m. miestelyje veikė ligoninė. 1897 - 1911 m. pastatyta dabartinė dvibokštė 40 m aukščio mūrinė neogotikinio stiliaus Švč. Trejybės bažnyčia, kurią 1920 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius.

[taisyti] Savivalda

Gruzdžių miestelis jau nuo XIX a. antros pusės buvo valsčiaus centras. Valsčiaus, apylinkės bei tarybinio ūkio - technikumo centru jis buvo ir TSRS okupacijos metais. 1990-1995 m. Gruzdžiai - apylinkės centras, turintis savo renkamą tarybą ir viršaitį. 1990 m. gegužės 3 d. Gruzdžių apylinkės savivaldybės tarybos posėdyje apylinkės viršaičiu išrinktas Jonas Dundulis, vėliau, 1995-2005 m. Gruzdžių seniūnijos seniūnas.

[taisyti] Herbas

Gruzdžiai sena istorinė gyvenvietė, tačiau savo istorinio herbo niekada neturėjo. Tik 1999 m. rugsėjo 24 d. Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dekretu Nr. 592 patvirtino Gruzdžių herbą.

Herbinio skydo auksiniame lauke vaizduojamas Šv. Rokas su juodu apsiaustu, juoda skrybėle, rudais batais ir rudu krepšiu. Prie jo peties - sidabrinė kriauklė, kairėje rankoje ruda piligrimo lazda, ant kairės kojos juoda dėmė. Šv. Roko barzda ir dešinės rankos marškinių rankovė - sidabrinės spalvos, kūnas - natūralios spalvos. Kairėje figūros pusėje pavaizduotas juodas šuo. Europoje Šv. Rokas yra draugijų, globojančių ligonius patronas, Lietuvoje jis laikomas ir vargšų globėju.

[taisyti] Gyventojai

[taisyti] Lankytinos vietos

Garbingą Gruzdžių praeitį mena istorijos ir kultūros vertybės. Miestelio centre, gotikinio stiliaus aikštėje - respublikinės reikšmės istorijos paminklas, namas, kuriame gimė rašytojas Albinas Vaitkus, pasivadinęs Mariumi Katiliškiu. Dar vienas architektūrinę vertę turintis pastatas - tai restauruota senoji Antano Trečioko vaistinė. Miestelio aikštėje stovi atgimimo paminklai - lietuvaitė ir ąžuolinis stogastulpis. Buvusioje vietoje atstatytas „Baltasis kryžius“.

Turistų ir piligrimų lankomas Švč. Trejybės bažnyčios ansamblis - architektūros paminklas, kurį sudaro bažnyčia, šventoriaus tvora su vartais ir koplyčia, klebonijos ir špitolės pastatais. Benedikto Lapeikos sodyboje Taikos g. 6 (tel. 841372254) įkurtas Arklio muziejus. M. Katiliškio g. pastatytas koplytstulpis Gruzdžių skietininkams atminti.

[taisyti] Švietimas

1948 m. įsteigta Gruzdžių Augustino Griciaus vidurinė mokykla turi gilias istorines šaknis. XIX a. pradžioje Gruzdžiuose veikė parapinė mokykla, nuo 1865 m. valdinė pradinė mokykla. 1904 m. - susekta slapta lietuviška mokykla. 1912 m. įkuriama tipinė pradžios mokykla, nuo 1944 m. ji tampa progimnazija, nuo 1948 m. vidurine.

Gruzdžių dvare 1923 m. buvo įsteigta Žemesnioji žemės ūkio mokykla, 1925 m. pertvarkyta į privačią aukštesniąją gyvulininkystės ir pienininkystės mokyklą, 1928 m. suvalstybinta ir pavadinta Aukštesniąja gyvulininkystės mokykla. 1964 - 1968 m. pastatytas naujasis Žemės ūkio mokyklos kompleksas - mokomasis korpusas, bendrabutis, daugiabučiai gyvenamieji namai, stadionas. Mokykla ruošia: žemės ūkio gamybos verslo organizatorius, kaimo verslų darbuotojus bei darbininkus, stalius, apdailininkus, kirpėjus.

[taisyti] Nuorodos