Liudas Dambrauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Liudas Dambrauskas (1921 m. balandžio 25 d. Kuronyse (Kėdainių raj.) - 2003 m. lapkričio 25 d. Kaune) – žymus rezistentas, buvęs politinis kalinys, rašytojas ir publicistas, technikos mokslų daktaras.

[taisyti] Biografija

1932 - 1934 m. mokėsi Kuronių pradžios mokykloje, 1934 - 1935 m. - Ukmergės gimnazijoje, 1935 - 1938 m. - Šėtos progimnazijoje. 1938 m. pašalintas už veiklą ateitininkų draugijoje. 1938 - 1941 m. baigė Kėdainių gimnaziją, 1941 - 1945 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, Cheminės technologijos fakultete, kartu dirbo mokytoju Kaune.

1940 m., sovietų Rusijai okupavus Lietuvą, įsijungė į rezistentinį sąjūdį, aktyviai dalyvavo Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) veikloje.

Vokiečių okupacijos metais įsijungė į antinacinę veiklą, leido ir platino pogrindžio spaudą, dalyvavo katalikų ir liaudininkų pogrindžio studentų rateliuose. 1943 m. buvo išrinktas į pogrindžio Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos centro valdybą. 1944 m. su keliais bendražygiais įkūrė Lietuvos išlaisvinimo tarybą (LIT), tapo jos vadovu.

1945 m. suimtas už politinę veiklą Lietuvos aktyvistų fronte, Katalikų jaunimo sąjungoje bei Lietuvos išlaisvinimo taryboje ir nuteistas sušaudyti, tačiau vėliau mirties bausmė buvo pakeista 10 metų tremties. Grįžo 1955 m.

1956 - 1973 m. - „Inkaro“ gumos fabriko inžinierius, technologinio skyriaus viršininkas. 1956 - 1962 m. neakivaizdžiai baigė Maskvos politechnikos institutą, 1969 m. Maskvos M. Lomonosovo universiteto Tiksliosios chemijos technologijos institute apgynė technikos kandidato (daktaro) disertaciją.

1973 - 1981 m. - Vilniaus „Termoizoliacijos“ instituto mokslinis bendradarbis. Paskelbė per 50 mokslinių darbų, iš jų 21 pripažintas išradimais. 1993 m. suteiktas technikos mokslų daktaro laipsnis.

1984 m. už politinę veiklą nuteistas 3,5 m. kalėjimo ir 2 m. tremties. 1987 m. grįžęs įsijungė į pogrindinės spaustuvės „AB“ Domeikavoje darbą, platino pogrindinę literatūrą. 1990 m. - „Į laisvę“ fondo atstovas Lietuvai, 1991 - 1992 m. - Lietuvos filialo pirmininkas. 1992 m. Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše kandidatavo į Seimą.

Paskelbė daug straipsnių aktualiomis temomis leidiniuose „Kauno aidas“, „Tremtinys“, „Diena“, „Santara“, „Tautos mokykla“, „Naujoji Romuva“. Buvo vienas iš atnaujinto žurnalo „Naujoji Romuva“ steigėjų.

Apdovanotas DLK Gedimino IV laipsnio ordinu. 2000 m. gegužės 18 d. suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

[taisyti] Knygos

  • 1990 m. „Gyvenimo akimirkos“ (dvitomis);
  • 1992 m. „Žvilgsnis į dabartį“;
  • 1994 m. „Politinių aistrų sūkury“;
  • 1995 m. „Spingsulė tamsaus tunelio gale“;
  • 1997 m. „Baravykų raistas“;
  • 1997 m. „Praeities aidai“;
  • 1999 m. „Svetimų nepalaužtas, savų nepaklupdytas“.