Lietuvos archyvų sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

5 centriniai archyvai :
1. Lietuvos valstybės istorijos archyvas,
2. Lietuvos centrinis valstybės archyvas,
3. Lietuvos valstybės naujasis archyvas,
4. Lietuvos ypatingas archyvas,
5. Lietuvos literatūros ir meno archyvas.

10 apskričių archyvų : Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus.


[taisyti] CENTRINIAI ARCHYVAI

1.Lietuvos valstybės istorijos archyvas :
Civilinės būklės aktų įrašų kompleksą sudaro nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje veikusių miestų ir rajonų Civilinės metrikacijos skyriuose sudarytos civilinės būklės aktų knygos. Genealoginė paieška. Archyvo fondai: maždaug 16 km lentynų, 1116 fondų, kuriuos sudaro 1333204 bylų, įrašytų į 2262 apyrašus. Archyvas taip pat turi 8808830 kadrų mikrofilmų. Saugomi dokumentai sudaro 8 stambius kompleksus:
1. LDK įstaigų dokumentų kompleksą sudaro XV-XVIII a. LDK veikusių įstaigų fondai. Tai LDK kanceliarijos (Lietuvos Metrikos) XIV-XVIII a. knygų mikrofilmai, LDK karaliaus dvarų valdybos (XVI-XIX a.), LDK vyriausiojo tribunolo (XV-XIX a.), LDK iždo komisijos (XVI-XVIII a.), LDK karo komisijos (XVIII a.), įvairių žemės, pilies, magdeburginių, pakamario, kompromisinių, eksdivizinių, kaptūrinių, konfederacinių teismų (XV-XIX a.) fondai. 2. Rusijos imperijos įst dok kompleksą sudaro XVIII a. pabaigos - XX a. pradžios (1795-1918) Lietuvoje veikusių carinės Rusijos įstaigų ir organizacijų bei evakuotų į Sovietų Rusiją įstaigų likvidacinių komisijų fondai, L vyriausiosios valdybos; Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarijos; Vilniaus civilinio gubernatoriaus ir Suvalkų gubernatoriaus kanceliarijų; Vilniaus, Augustavo, Suvalkų gubernijose veikusių valdžios įstaigų, teismų, bankų, iždo rūmų, žandarmerijos ir karinių įstaigų; Vilniaus miesto magistrato, dūmos ir valdybos; Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirnkimo; Vilniaus ir Kauno gubernijų apskričių bajorų vadovų; 1831 m. ir 1863-1864 m. sukilimų dalyvių, politinių bylų tardymo komisijų; Vilniaus ir Kauno gubernijų žemdirbystės ir valstybės turtų valdybos fondai.
Šiam dokumentų kompleksui priklauso ir Lietuvos mokslo, kultūros, švietimo istorijai reikšmingi dokumentai, sukaupti Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Vilniaus švietimo apygardos, Vilniaus universiteto ir kitų institucijų fonduose.
3. Kaizerinės Vokietijos okupacijos laikotarpio įst (1915-1918 m.) dok kompleksas - jį sudaro keturi Pirmojo pasaulinio karo metais veikusių įstaigų - Lietuvos karinės valdybos viršininko, Vokietijos Vilniaus srities teismų fondai.
4. Religinių įst ir bendruomenių dok komp apima Lietuvos religinių bendruomenių fondus, kurių seniausi dokumentai datuojami XV a. Vilniaus, Telšių (Žemaičių), Seinų Romos katalikų vyskupysčių, Kauno metropolinės arkivyskupijos, Panevėžio vyskupystės kurijos, bažnyčių, vienuolynų dokumentų fondai, 1599-1941 m. bažnytinės gimimo, santuokos ir mirties metrikų aktų knygos. L unitų vyskupystės, Vilniaus stačiatikių vyskupystės ir atskirų jos cerkvių, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų, judėjų religinių, musulmonų (totorių) ir karaimų religinių bendruomenių.
5. Trisdešimtyje asmenų, šeimų ir giminių fondų, kurių dokumentai apima laikotarpį nuo XV a. iki 1941 m., sukaupti įvairūs dokumentai, atspindintys žymiausių Lietuvos giminių, šeimų, svarbių krašto gyvenimui asmenų istoriją, jų politinę, kultūrinę veiklą. Galima paminėti kunigaikščių Radvilų (1416-1939 m.), Sapiegų (1524-1830 m.), Oginskių (1447-1915 m.), grafų Pliaterių (1501-1905 m.), Tiškevičių (1451-1915 m.) giminių fondus.
6. Dok kolekcijų (XV-XX a.) kompleksą sudaro 10 archyve saugomų fondų. L ir Lenkijos valdovų privilegijos ir raštai Vilniaus jėzuitų akademijai ir Vilniaus bei Gardino miestų jėzuitų kolegijoms (1578-1767 m.), Vilniaus universiteto profesorių dokumentai (1738-1858 m.), įvairių dokumentų kolekcija (1489-1936 m.), Rekašiaus kolekcija (1579-1914 m.).
7. Civilinės būklės aktų įrašų kompleksą sudaro nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje veikusių miestų ir rajonų Civilinės metrikacijos skyriuose sudarytos civilinės būklės aktų knygos. 8. Dokumentų mikrofilmų kolekcijas sudaro XIII-XX a. rašytinių istorijos šaltinių, saugomų Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Švedijos archyvuose ir bibliotekose, mikrofilmai.

2. Lietuvos centrinis valstybės archyvas :
Arhyvo fondai: Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi 1918-1990 m. 2106 rašytinių dokumentų fondai, kuriuos sudaro 3199247 bylos, įrašyti į 4755 apyrašus, užimantys 31 km lentynų. Taip pat archyvas saugo nuo XIX a. 6 dešimtmečio iki šių laikų vaizdo ir garso dokumentus - 30469 saugojimo vienetus kino dokumentų, 518831 saugojimo vienetą fotodokumentų, 17721 saugojimo vienetą garso dokumentų ir 1585 saugojimo vienetus videodokumentų, kurie užima 3 km lentynų. Archyve saugomi 1038027 kadrai mikrofilmų ir 3075 saugojimo vienetai kituose valstybiniuose archyvuose saugomų rašytinių dokumentų atsarginio fondo mikrofilmų.
Archyvo fondai sudaro 6 stambius kompleksus:
1. LR (1918 - 1940 m.) dok kompleksą - riškai vertingiausią - L Valstybės Tarybos, Ministrų Kabineto, Prezidento kanceliarijos, Užsienio reikalų ministerijos, Savivaldybių, Administracijos departamentų, Klaipėdos krašto direktorijos, apskričių viršininkų įstaigų, miestų, apskričių bei valsčių savivaldybių, mokslo, kultūros, švietimo įstaigų - Vytauto Didžiojo universiteto, mokytojų, kunigų seminarijų, gimnazijų, mokyklų; visuomeninių bei religinių organizacijų ir draugijų, visuomenės veikėjų - A.Smetonos, J.Yčo, M.Sleževičiaus, K.Griniaus šeimos, S.Šilingo - ir kiti fondai.
Naują tyrinėjimų sritį atveria nepriklausomybės metais iš užsienio gauti diplomatinių įstaigų dokumentai: Lietuvos pasiuntinybių Londone, Vašingtone, konsulatų Niujorke, Čikagoje, San Paule, Ciuriche, Toronte fondai.
2. Klaipėdos krašto įst dok kompleksą, kurių seniausi dokumentai datuojami XIX a. pradžia, sudaro Karališkosios generalinės komisijos Karaliaučiuje ir karališkųjų specialiųjų komisijų, Karaliaučiaus karališkosios vyriausybės, Klaipėdos miesto magistrato, Klaipėdos krašto kadastro įstaigų dokumentai. 3. Pietryčių L dok kompleksą sudaro 1919-1939 m. Lenkijos Respublikos įstaigų, veikusių okupuotoje Pietryčių Lietuvoje: Rytų žemių civilinės valdybos, Vidurio L laikinosios valdymo komisijos, Vyriausiojo kariuomenės vado civilinės kanceliarijos, Vilniaus seimo kanceliarijos, Lenkijos Respublikos vyriausybės delegato biuro Vilniuje, Vilniaus magistrato, fondai.
4. Okupacinės valdžios įstaigų dokumentų kompleksą sudaro kelios grupės:
a) L ir Baltarusijos TSR įstaigų (1918-1919 m.) fondai : Laikinosios revoliucinės Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybės Valdybos skyriaus, Lietuvos ir Baltarusijos TSR Revoliucinės karo tarybos, Vilniaus darbininkų ir raudonarmiečių atstovų tarybos, revoliucinių komitetų fondai.
b) Nacių okupacinės valdžios įstaigų (1941-1944 m.) centrinių ir vietos įstaigų dokumentai: generalinio komisaro Kaune, gebietskomisarų, vadybų, saugumo ir kriminalinės policijos, savivaldybių, apskričių viršininkų, kalėjimų, Kauno geto policijos, Vilniaus žydų geto ir kiti dokumentų fondai.
c) Sovietų okupacinės valdžios įstaigų (1940-1941 ir 1944-1990 m.) dokumentai: Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Ministrų Tarybos, ministerijų, valdybų ir komitetų, redakcijų, organizacijų, mokslo ir kultūros veikėjų fondai.
5. Dokumentų mikrofilmų kolekcijas sudaro dokumentų, saugomų JAV, Rusijos, Latvijos, kituose Lietuvos archyvuose, mikrofilmai.
Archyve saugomi 4 vaizdo ir garso dokumentų kompleksai:
I) Kino dokumentų kompleksas a) apima visą L kino raidą - nuo XX a. antrojo dešimtmečio iki šių dienų.
a)Seniausi saugomi filmai - 1895 metais brolių Liumjerų sukurtų pirmųjų pasaulio kino filmų kopijos. Didelė 1918-1940 m. L kino kronikos kolekcija, tarp jų L praeities kinematografininkų - K.Lukšio, J.Miliaus, brolių Motuzų-Beleckų, S.Vainalavičiaus, S.Uzdono darbai.
b) vokiečių okupacijos laikotarpio kino dokumentų.
c) Sovietinių laikų L kino studijoje ir L televizijoje 1946-1990 m. sukurti dokumentiniai filmai-kronikos, apybraižos. Archyve saugomi pirmieji lietuviški vaidybiniai filmai - “Žydrasis horizontas”, “Kalakutai”, “Gyvieji didvyriai”…
d) saugomi naujausi kino darbai, sukurti po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tai kino žurnalai “Lietuvos kronikos” bei kita šių dienų kino kūrėjų dokumentika.
II) Fotodokumentų kompleksą sudaro nuotraukos, negatyvai, stiklo plokštelės, albumai, vinjetės. Seniausi fotodokumentai - 1860 m. įvairiose fotostudijose daryti portretai, Vilniaus gubernijos žydų tautybės jaunuolių, šauktinių į caro armiją, 1900-1915 m. studijų portretų kolekcija. 1918-1940 m. fotodokumentų kolekcijoje sukaupta daug Lietuvos kariuomenės nuotraukų. Saugoma daug praeities fotografijos meistrų - K.Smečechausko, A.Šulco, B.Buračo, J.Miežlaiškio, D.Čibo, J.Karazijos darbų. Didelę komplekso dalį sudaro 1945-1997 m. dokumentai: telegramų agentūros “ELTA”, respublikinių, rajonų ir miestų laikraščių fotodokumentai. 2000 m. archyvui buvo perduota didelė Paminklų restauravimo instituto fotodokumentų kolekcija, kurioje sukaupta Lietuvos miestų ir miestelių architektūros vaizdai - gatvės, pastatai, interjero detalės. Saugoma ir šių dienų dokumentinė fotografija.
III) Garso dokumentų kompleksą sudaro XX a. įrašytos plokštelės, magnetinės juostos, kasetės, kompaktinės plokštelės. Saugomos pačios seniausios lietuviškos plokšteles, įrašytos 1907 m. Rygoje. Iš senų garso įrašų atgyja K.Petrausko, A.Šabaniausko, D.Dolskio, Prezidentų A.Smetonos ir K.Griniaus, kitų žymių Lietuvos politikos, visuomenės ir kultūros veikėjų balsai, saugoma 1940 metų įvykius nušviečiantys garso įrašai, karo metų Kauno Radiofono laidos. Padedant Pasaulio lietuvių bendruomenei archyvas gavo Čikagos lietuvių radijo “Margutis” 1950-1996 m. laidų įrašų kolekciją. Sukaupta daug muzikinių įrašų. Nuolat kuriami metraštiniai interviu su menininkais, gydytojais, mokytojais, politikais.
IV) Videodokumentų kompleksą sudaro nuo 1988 m. pradėti kaupti vaizdo įrašai, kurių didelę dalį sudaro archyvo video operatorių nufilmuoti siužetai. Videodokumentuose atsispindi naujausia Lietuvos istorija - Sąjūdžio veikla, pirmieji mitingai, Nepriklausomybės atkūrimas, 1991 m. sausio įvykiai, kiti svarbūs politinio ir kultūrinio gyvenimo momentai.
6. Apie 600 saugojimo vienetų sudaro “Tautos fondo” perduotos vaizdajuostės, sukurtos Pasaulio lietuvių bendruomenės užsakymu. Jose užfiksuoti buvusių tremtinių, politinių kalinių, partizanų prisiminimai.

Lietuvos valstybės naujasis archyvas :
Lietuvos valstybės naujasis archyvas saugo ir kaupia valstybės valdžios ir valdymo, kitų institucijų dokumentus nuo 1990 m., taip pat organizacijų ir asmenų dokumentus, konsultuoja raštvedybos organizavimo, dokumentų tvarkymo ir saugojimo klausimais.
Į Lietuvos valstybės naujojo archyvo komplektavimo šaltinių sarašą įrašytos Lietuvos Respublikos valdžios, rinkimų, teismų, kontrolės, aplinkos apsaugos, finansų, mokesčių, kultūros, švietimo, nacionalinio saugumo, krašto apsaugos, socialinės apsaugos, susisiekimo, ryšių, sveikatos apsaugos ir priežiūros, teisėtvarkos ir teisėsaugos, ūkio, žemės ūkio ir kitos įstaigos, veikiančios nuo 1990 m. A fondai. LVNA saugomi dok užima 237 metrus lentynų. Tai 37 fondai, kuriuos sudaro 10122 bylos, įrašyti į 54 apyrašus. A saugo LR AT 1990 m. kovo 11 d. Akto dėl L Nepriklausomos Valstybės atstatymo (su deputatų parašais) originalą, LR AT - Atkuriamojo Seimo, LR Seimo, LR Prezidento, savivaldybių rinkimų dokumentus.
1. Valstybinių įstaigų dokumentų kompleksą sudaro likviduotų po 1990 m. įstaigų fondai: Europos reikalų ministerijos, Ryšių ir informatikos ministerijos, darbų saugos departamento, Lietuvos ūkio instituto, mokslo ir studijų departamento, L informacijos instituto, spaudos departamento, Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūros, Visuomenės informavimo priemonių valdybos, Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir kitų įstaigų veiklos dokumentai.
2. Politinių partijų, visuomenių organizacijų fondai: Lietuvos tautininkų sąjungos, Amerikos Lietuvių Tautinės sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos demokratinės darbo partijos, Lietuvos Respublikos piliečių chartijos, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio, Atviros Lietuvos fondo, Lietuvos sąjūdžio veiklos dokumentai atspindi Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą.
3. Asmenų fondų kompleksą sudaro 1990 m. kovo 11-osios akto signatarų Kazimiero Antanavičiaus, Bronislovo Genzelio, Bronislovo Juozo Kuzmicko, Kazimiero Motiekos, Virgilijaus Juozo Čepaičio politinės ir profesinės veiklos dokumentai.

4. Lietuvos Ypatingasis archyvas: Archyvo fondai :
LYA saugomi 7814 archyvo fondų priklausantys 1298322 bylos, kurių apskaita ir paieška vykdoma pagal 23015 apyrašų, užimantys daugiau nei 18 km metrų lentynų. A taip pat saugo 1571679 kadrų mikrofilmų, 395547 mikrofišas.
Archyve saugomi dokumentai sudaro šiuos kompleksus:
1. LSSR valstybės saugumo komiteto (KGB) fonde sukaupti 1940-1941, 1944-1990 m. Lietuvos SSR NKVD-NKGB-MVD-MGB-KGB (valstybės saugumo) centrinio aparato ir teritorinių padalinių slaptosios raštvedybos, operatyvinio-agentūrinio darbo dokumentai, KGB agentų asmens ir darbo bylos, L gyventojų filtracinės ir spec. patikrinimo bylos, už politinius motyvus teistų asmenų baudžiamosios bylos, baudžiamosios bylos, iškeltos dėl įvykdytų teroro aktų prieš sovietinį-partinį aktyvą ir įstaigas, SSRS OGPU-GUGB-NKVD-MGB-KGB teritorinių padalinių ir LSSR NKVD-NKGB-MVD-MGB-KGB kontržvalgybos skyrių, tarpukario L valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjams, katalikų dvasininkams, 1941 m. sukilėliams, pokario metų partizanams, antisovietinių organizacijų vadovams, disidentams, bėgliams iš SSRS ir kitiems valstybiniais nusikaltėliais laikytiems asmenims vestos operatyvinės įskaitos bylos. Fonde taip pat saugomos Sovietų Rusijoje 1919-1939 m. nuteistų iš Lietuvos kilusių asmenų baudžiamosios bylos, iš suimtų asmenų kratų metu konfiskuoti XIX-XX a. pradžios asmens dokumentai, iš partizanų paimti „trofėjiniai“ dokumentai, SSRS NKVD-MVD-KGB kariuomenės dalinių dislokuotų Lietuvos SSR dokumentai.
Baltijos šalyse didžiausiame KGB dokumentų fonde saugomi unikalią istorinę vertę turintys dokumentai, atspindintys visą KGB veiklą Lietuvoje 1940-1991 m., sovietinio represijų aparato veikimo tikslus, struktūrą ir metodus. Dokumentuose yra informacijos ne tik apie Lietuvos žmones ir įvykius, kovą prieš lietuvių tautinį pogrindį, bet ir apie lietuvių bendruomenes įvairiose pasaulio šalyse, žymesnius lietuvių išeivius. Fonde saugomi buvusiame KGB archyve išlikę dokumentai, kurių KGB nespėjo išvežti į Rusiją arba sunaikinti vietoje.
2. LSSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) dokumentų kompleksą sudaro LSSR NKVD-MVD padalinių, miestų ir rajonų skyrių, MVD priešgaisrinės apsaugos, nežinybinės apsaugos, įkalinimo, medicinos, mokymo įstaigų, karo belaisvių lagerių, filtracinių patikrinimo punktų 1940-1941, 1944-1991 m. dokumentai, iš Lietuvos SSR numatytų ištremti asmenų sąrašai ir ištremtų asmenų įskaitos (tremties) bylos. Šiame komplekse saugomos bylos, užvestos asmenims, vykusiems nuolat gyventi ar laikinai į užsienį, ir užsieniečiams, nuolat gyvenusiems Lietuvoje, bei pokario metais Lietuvos įkalinimo įstaigose (kalėjimuose, lageriuose) mirusių kalinių asmens bylos, SSRS NKVD-MVD kariuomenės dalinių dislokuotų Lietuvos SSR, Smerš’o dokumentai.
3. Lietuvos komunistų partijos (LKP) dokumentų kompleksą sudaro XIX a. pab.-1991 m. Lietuvos komunistų partijos, Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lenkijos Karalystės ir Lietuvos socialdemokratų, Bundo, užsienio lietuvių socialistų organizacijų, Lenkijos socialistų partijos (PPS) bei kitų Lietuvoje ir užsienyje veikusių darbininkų, socialdemokratų, socialistų, komunistų ir kitų visuomenės organizacijų bei asmenų fondai. Gausiausi yra sovietinio laikotarpio Lietuvos komunistų partijos dokumentų fondai, kuriuose sukaupta LKP suvažiavimų, Centro komiteto plenumų, biuro ir sekretoriato posėdžių protokolai, miestų, apskričių, rajonų konferencijų protokolai, biuro posėdžių, dalies LKP pirminių organizacijų, priėmimo į TSKP narius dokumentai, atspindintys Lietuvos ekonominį, politinį ir visuomeninį gyvenimą sovietmečiu. Kitą gausią LKP dokumentų komplekso dalį sudaro Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos dokumentai: LLKJS suvažiavimų, Centro komiteto, kitų komjaunimo struktūrų biuro posėdžių, plenumų protokolai, VLKJS CK nutarimai, informacijos, ataskaitos apie LLKJS organizacijų darbą, kiti dokumentai atspindintys komunistinių struktūrų veiklą sovietizuojant jaunimą.
Seniausią LKP dokumentų komplekso dalį sudaro socialdemokratinių ir 1918-1940 m. pogrindyje veikusių Lietuvos komunistų partijos organizacijų dokumentai atspindintys ne tik komunistų partijos veiklą, bet ir 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos politinį gyvenimą. Naujausią LKP dokumentų komplekso dalį sudaro LKP (TSKP) struktūrų, joms pavaldžių organizacijų dokumentai.
4. SSRS gynybos ministerijos Pabaltijo karinės apygardos karinės prokuratūros fonde sukauptos prokuratūroje 1946-1958 m. vestos priežiūros bylos.
5. LSSR prokuratūros spec. bylų, vėliau - Tardymo valstybės saugumo organuose (KGB) priežiūros skyriaus fonde saugomi skyriaus 1941 m. ir 1944-1991 m. slaptos raštvedybos dokumentai, baudžiamųjų bylų, iškeltų dėl antisovietinės veiklos, valiutinių operacijų taisyklių pažeidimo, spekuliacijos, neteisėto valstybinės sienos perėjimo ir pan., priežiūros bylos.
6. Vyriausybinės komisijos 1941 m. bei kitų įvykių aplinkybėms tirti fondą sudaro 1986-1990 m. L gyventojų laiškai ir pareiškimai Vyriausybinei komisijai, LSSR vyriausybės institucijoms apie 1941 m. birželio mėnesio įvykius L (iš L besitraukiančios sovietų kariuomenės kariškių ir NKVD-NKGB pareigūnų vykdytas L gyventojų žudynes), nacių okupacijos laikotarpiu Lietuvoje veikusių sovietinių ir lenkų partizanų plėšikavimus, pokario laikotarpio įvykius (sovietų kariuomenės kariškių, NKVD-MGB darbuotojų ir stribų vykdytas Lietuvos gyventojų ir karo belaisvių vokiečių žudynes, plėšikavimus, lietuvių partizanų akcijas, vykdytas prieš NKVD-NKGB darbuotojus, stribus, partinius-sovietinius aktyvistus). Vyriausybės komisijos susirašinėjimo su įvairiomis LSSR vyriausybės institucijomis, LSSR vidaus reikalų ministerija, LSSR valstybės saugumo komitetu (KGB), LSSR prokuratūra, SSRS kariuomenės Vilniaus įgulos karine prokuratūra, miestų ir rajonų vykdomaisiais komitetais, LKP komitetais dėl gyventojų laiškuose ir pareiškimuose aprašytų įvykių aplinkybių ištyrimo dokumentai.
7. L kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje draugijos „Tėviškė“ fondą sudaro draugijos veiklos 1963-1987 m. dokumentai, susirašinėjimo su tautiečiais užsienyje dokumentai.
8. L kareivių motinų sąjungos fonde sukaupti sąjungos veiklos dokumentai, informacija apie 1945-1991 m. Sovietinėje armijoje žuvusius ir sužalotus Lietuvos jaunuolius.
9. L partizanų dokumentų kolekciją sudaro Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės, Žemaičių apygardos, Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės, Vytauto apygardos Tigro rinktinės originalūs dokumentai, buvusių partizanų, politinių kalinių ir tremtinių prisiminimai. Fonde saugomi dokumentai apima 1922-1993 m. laikotarpį.
10. SSRS gynybos ministerijos LSSR karinių komisariatų dokumentų kolekciją sudaro išlikę LSSR miestų, miestų rajonų ir rajonų karinių komisariatų sudarytos karo prievolininkų įskaitos knygos, karo prievolininkų sveikatos būklės patikrinimų dokumentai, II pasaulinio karo metu antihitlerinės koalicijos valstybių armijose ir partizanų būriuose kovojusių bei žuvusių asmenų sąrašai, II pasaulinio karo dalyviams išduotų pažymėjimų sąrašai, Lietuvoje palaidotų II pasauliniame kare metu žuvusių sovietų karių sąrašai, karių kapų nuotraukų albumai, kapinių knygos, Sovietų Sąjungos po 1945 metų užsienyje (Afganistane ir kitose šalyse) vykdytų karinių kampanijų dalyvių sąrašai, SA dezertyrų dokumentai ir sąrašai, ne karo veiksmų metu žuvusių ir suluošintų SA karių sąrašai, Černobylio atominės jėgainės avarijos (1986 m.) padarinių likvidavimo dalyvių sąrašai, karinių komisariatų susirašinėjimo įvairiais klausimais dokumentai ir dokumentų naikinimo aktai.
11. Rusijos Federacijos archyvuose saugomų dokumentų mikrofilmų kolekciją sudaro RF valstybiniame archyve, Rusijos valstybiniame karo archyve, Rusijos valstybiniame socialinės politinės istorijos archyve ir Rusijos valstybiniame naujausiųjų laikų istorijos archyve saugomų dokumentų mikrofilmai. Kolekcijoje yra SSRS NKVD-MVD sekretoriato fonde saugomų J.Stalino, L.Berijos, V.Molotovo ir N.Chruščiovo „ypatingųjų aplankų“ dokumentų, SSRS NKVD-MVD vyriausiosios įkalinimo vietų valdybos (GUMZ), patikrinimo-filtracijos lagerių skyriaus, kalėjimų skyriaus ir 4 spec. skyriaus bei įvairių įkalinimo įstaigų 1940-1958 m., SSRS NKVD-MVD vyriausiosios karo belaisvių ir internuotųjų reikalų valdybos (GUPVI) 1939-1946 m. dokumentų, Raudonosios armijos junginių bei dalinių ir Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos (PRIBOVO) 1940-1941 m., Vyriausiosios Raudonosios armijos politinės valdybos viršininko A.Ščerbakovo 1942-1944 m. dokumentų, Raudonosios armijos II pasaulinio karo metu iš Vokietijos išvežtų Vyriausiosios reicho saugumo valdybos, Gestapo (Reicho slaptosios valstybės policijos), Ostlando vokiečių saugumo policijos ir SD vado bei Reicho okupuotų Rytų kraštų ministerijos 1939-1944 m. dokumentų, Visasąjunginės komunistų (bolševikų) partijos (VKP(b) – Sovietų sąjungos komunistų partijos Centro komiteto ir Lietuvos komunistų partijos 1940-1991 m., Rusijos komunistinės jaunimo sąjungos 1921 m., Visasąjunginės Lenino komunistinio jaunimo sąjungos Centro komiteto 1940-1970 m. dokumentų, Visuomenės mokslų akademijos prie SSKP CK mokslinio ateizmo instituto Šiaulių atraminio punkto 1965-1968 m, Centrinio partizaninio judėjimo štabo prie Vyriausiosios kariuomenės vadovybės būstinės 1943-1944 m. dokumentų mikrofilmai.

5. Lietuvos literatūros ir meno archyvas :
Archyvo fondai : LLMA saugomi dokumentai užima 2488 metrus lentynų. Tai 719 fondų. Į 918 apyrašų įrašyta 172019 bylos.
Didžiąją dalį archyve saugomų dokumentų sudaro XX a. meno ir kultūros įstaigų fondai bei asmenų - literatų, dailininkų, teatralų, muzikų, kultūros darbuotojų - archyvai. Taip pat saugomi net XV a. pavieniai dokumentai (pvz., Kondratovičių giminės fondas), be to, archyvas nuolat pasipildo jau XXI a. sukurtais dabar veikiančių įstaigų ir kuriančių asmenų dokumentais.
1. Kultūros valdymo institucijų dokumentų kompleksą sudaro Meno reikalų valdybos prie LTSR Ministrų Tarybos (1940-1952 m.), LTSR kultūros ministerijos (1953-1990 m.), LTSR kinematografijos komiteto (1945-1953 m.) ir kiti fondai.
2. Literatūros dokumentų kompleksą sudaro rašytojų ir žurnalistų sąjungų, „Literatūros ir meno”, „Pergalės”, „Kultūros barų”, kitų žurnalų redakcijų 1943-1990 m. dokumentai , „Vagos” ir „Vyturio” leidyklų, po 1990 m. veikiančių „Metų”, „Santaros” ir kt. redakcijų fondai. Prieškarinio laikotarpio dokumentus rasime tik asmenų fonduose - S.Anglickio, A.Griciaus, L.Janušytės ankstyvoji kūryba, vėlesnių metų įdomių dokumentų yra J.Baltušio, K.Inčiūros, E.Matuzevičiaus, E.Mieželaičio, A.Miškinio, I.Simonaitytės,V.Sirijos Giros, P.Širvio ir kituose literatų bei literatūros tyrinėtojų fonduose.
2. Dailės dokumentų kompleksą sudaro L dailės draugijos (nuo 1906 m.) ir kitų prieškario dailininkų organizacijų jungtinio fondo, Kauno meno mokyklos (nuo 1920 m.), pokario metų architektų ir dailininkų sąjungų, Dailės fondo, fotografijos meno draugijos, L valstybinio dailės instituto, Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto ir kitų dailės įstaigų dokumentai. Archyve saugomi dailininkų A.Brako, V.Drėmos, A.Gudaičio, P.Juodelio, P. ir R.Kalpokų, P.Kiaulėno, V. ir S.Kisarauskų, J.Kuzminskio, V.Landsbergio-Žemkalnio, Ž.Mikšio, J.Umbraso ir kitų tapytojų, grafikų, skulptorių, architektų, dailėtyrininkų bei tautodailininkų fondų dokumentai.
3. Muzikos dokumentų kompleksą sudaro Kauno valstybinės konservatorijos 1923-1949 m., Klaipėdos muzikos mokyklos 1923-1934 m., Lietuvos liaudies konservatorijos 1930-1940 m., M.Karlovičiaus konservatorijos 1925-1940 m. dokumentai. A yra kai kurių pokario metų muzikos mokymo įstaigų, Kompozitorių sąjungos bei L nacionalinės filharmonijos, L muzikų sąjungos, L muzikos akademijos dokumentų, sudarytų jau po 1990 m. A saugomi J.Gruodžio, S.Šimkaus, J.Naujalio, A.Kačanausko, N.Martinonio dokumentai, iš užsienio ir L gauti V.Bacevičiaus, K.V.Banaičio, taip pat A.Ambrazo, E.Balsio, J.Fledžinsko, B.Gorbulskio, K.Griauzdės, V.Landsbergio, A.Račiūno, J.Švedo, S.Vainiūno, A.Venckaus ir nemaža kitų kompozitorių, atlikėjų, muzikologų dokumentų.
4. Teatro dokumentų kompleksą sudaro senojo Vilniaus miesto teatro 1809-1882 m., „Liutnios” draugijos ir lenkų teatrų 1905-1941 m., Kauno valstybės teatro 1920-1940 m., visų valstybinių pokario metų teatrų, teatro draugijos dokumentai, dalis dabar veikiančių teatrų dokumentų. A saugomi B.Babkausko, D.Banionio, R.Juknevičiaus ir O.Knapkytės, P.Kubertavičiaus ir A.Vainiūnaitės-Kubertavičienės, H.Kurausko, M.Lipčienės, V.Sipaičio, K.Tumkevičiaus, E.Žalinkevičaitės-Petrauskienės ir kitų aktorių bei teatrologų dokumentai. Nemažai teatro aktorių vaidino ir kine. Kinu besidomintieji archyve ras ir Lietuvos kino studijos, Kinematografininkų sąjungos dokumentų.