Siurrealizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Siurrealizmas (pr. sur - virš, réalisme - tikrovės, realybės) XX a. III-V dešimt. kultūrinis, intelektinis, artistinis, meninis judėjimas. Siurrealizmas prasidėjo su Andrė Bretono siurrealizmo manifesto paskelbimu 1924 m.
Siurrealizmas pagrįstas aukštesnės realybės formomis, svajų visgalybe, nesavanaudišku idėjos žaidimu. A. Bretonas iškėlė mintį, jog mene turi vyrauti nesąmoningumas. Tik taip menininkas, laisvas įkvėpimu, gali atgaivinti savo sapnų vizijas ir siekti to, kas yra virš tikrovės, kur išnyksta riba tarp sapno ir realybės. Nes menininkui taip pat svarbu įveikti sąmonės cenzūrą, kad žodžiai ir vaizdai galėtų lietis nevaržomai. Siurrealizmas turi sugriauti vieną kartą ir visiems laikams visus kitus psichinius mechanizmus, kurie trukdo suvokti aukštesnę realybę. Siurrealizmas persipina su realiu gyvenimu. Fantazijos, jų anarchija, kartais atrodo daug realesnės, nei tikri vaizdai. Fantazijų realumo ir siekė siurrealistai. Siurrealistų kūryba skirta neištirtiems pasąmonės klodams atskleisti. Jiems labai svarbus laisvas pasąmonės reiškimasis.
Dailės kūriniuose tikrovės detalės tapomos natūraliai, meistriškai, tačiau iškraipomas daiktų savybės, pabrėžiamas sugretinimo absurdiškumas, nes juk realūs daiktai gretinami su nerealiais sapnų, haliucinacijų, erotinių fantazijų daiktais. Vaizdas kuriamas iš nesusijusių detalių koliažo principu.
Joan Miró: Dona i Ocelli (Moteris ir paukštis), 1982 |
Juan Gris: Vyras kavinėje, 1914 |
HansArp, CloudShepher, 1953 |
[taisyti] Nuorodos
(anglų kalba)
- Siurrealizmo manifestas (André Breton) 1924
- Kas yra Siurrealizmas? André Breton paskaita (1934)
- Siurrealistinis judėjimas Serbijoje
- Siurrealistinis judėjimas Jungtinėse Valstijose