Etimologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Etimologija (graikiškai étymos - tikras, esminis + lógos - žodis, mokslas) - mokslas apie žodžių kilmę ir raidą. Etimologija apima žodžių darybą (pvž. beržas > beržinis), formos keitimai, fonetinius procesus (pvž. lie. š dėsningai atsirado iš ide. k' ) ir reikšmės kitimą (pvž. šauti reiškė 'greit pajudinti, mesti'). Žodžiai gali būti kilę iš savos kalbos ir jų ankstyvesnių stadijų, tada kalbama apie paveldetą leksiką. Kiti buvo paskolinti iš svetimų kalbų ir pritaikyti saviems reikalams, įprastai fonetikai. Vėl kiti kuriami dirbtinai - terminologiniams reikalams.
Norint nustatyti žodžio raida yra naudinga turėti duomenų iš senesnių šaltinių arba iš sustabarėjusių tekstų, pvz., liaudies dainose. Pagrindiniai metodai yra vidinė rekonstrukcija ir palyginimas su giminingomis kalbomis. Ankščiausią išeities taškų retai kada galima rasti, dėl priešistorinių laikų duomenų stokos. Etimologijos dažnai lieka sąlyginėmis.
Lieuvių kalbos etimologinį žodyną parengė vokietis Ernst Fraenkel Litauisches etymologisches Wörterbuch, kuris užbaigtas 1965.