Prūsų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prūsų kalba
(Prūsiska Bila)
Kalbama: -
Kalbančiųjų skaičius: išnykusi
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: -
Kilmė:

Indeuropiečių
 baltų
  vakarų baltų
   prūsų

Oficialus statusas
Oficiali kalba: -
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: -
ISO 639-2: bat
SIL:  ?

Prūsų kalba - labiausiai pažįstama iš vakarų baltų kalbų. Ja buvo šnekama tarp Vyslos žemupio ir Nemuno (dabartinėje Kaliningrado srityje ir Lenkijos šiaurės vakaruose). Spėjama, kad I—III a. dalį prūsų galėjo būti užkariavę gotai. VIII a. buvo šios prūsų gentys: pamedėnai (Pamedė), pagudėnai (Pagudė), varmiai (Varmė), notangai (Notanga — Herkaus Manto, prūsų sukilėlių vado gimtinė), bartai (Barta), sembai (Semba — gintaro kraštas), nadruviai (Nadruva - čia XVIII a. gyveno Kristijonas Donelaitis), skalviai (Skalva). Prūsų gyventa ir Kulmo žemėje.

Prūsų vardas pirmąkart minimas Bavarų Geografo „Šiaurinio Dunojaus krašto miestų bei sričių aprašyme“ (IX a.). Ten užrašytas krašto vardas Bruzi („Bruzi plus est undique...“). Enchiridiono forma „prūsiskan" frazėje „en prūsiskan tautan“ „prūsiškame krašte“ (III 17) rodo, kad buvo etnonimas „prūsas". Tad kraštas pačių prūsų galėjo būti vadinamas *Prūsā „Prūsija, Prūsa“. Šis vardas galėjo atsirasti iš upėvardžio *Prūsā. Dabar vartojama lytis Prūsija - aplotynintas Prūsos variantas.

Manoma, kad prūsų (bei jotvingių) kalba ėmė formuotis apie V a. pr. Kristų, kai atskilo nuo centrinio baltų arealo tarmių. Prūsų kalba turi daug bendrų bruožų su kitomis baltų kalbomis (fonetikos, gramatinės struktūros ir t. t.). Tačiau būdama archajiškesnė už kitas baltų kalbas, ji išlaikė daug dalykų, kurie lietuvių ir ypač latvių kalbose neseniai pakeisti. Prūsų kalba yra artimesnė lietuvių kalbai nei latvių.

Ryškesnės prūsų kalbos ypatybės. Prūsų kalboje kaip ir lietuvių buvo laisvas kirtis, dažnai kirčio vieta sutapo su lietuvių kalbos žodžių kirčio vieta, nors būta ir skirtumų. Priegaidėmis prūsų kalba daugiau sutapo su latvių kalba ir skyrėsi nuo lietuvių kalbos. Prūsų akūtinė priegaidė kaip ir latvių (taip pat slavų) buvo kylanti, o lietuvių krintanti; cirkumfleksinė priegaidė prūsų kaip ir latvių (taip pat slavų) buvo kylanti, o lietuvių krintanti.

Prūsai išlaikė senąjį dvibalsį ei, o lietuvių ir latvių kalbose kirčiuotas jis palaipsniui virto ie: pr. Diews, lie. Dievas, la. Dievs; pr. deinan, lie. dieną, la. dienu ir kt. Junginiai dj, tj, kurie lietuvių kalboje virto dž, č, latvių ž, š, prūsų kalboje, atrodo, buvo virtę d', t': pr. median "miškas", lie. dial. medžias "t. p.", la. mežs "t. p." Minkštieji priebalsiai g', k' prūsų kalboje išlaikyti kaip ir lietuvių, o latviai juos yra pakeitę: pr. gerwe, lie. gervė, la. dzerwe ir kt. Mišrieji dvigarsiai an, en, in, un prūsų kalboje išlaikyti visose pozicijose, bet daugelyje lietuvių kalbos tarmių pakitę žodžių galūnėse ir prieš tam tikrus priebalsius, o latvių kalboje visur pakitę: pr. rancko, lie. ranka, la. ruoka; pr. insan, lie. įsą, la. isu ir kt.

Kai kurios morfologijos ypatybės. Prūsų kalboje buvo išlikusių bevardės giminės daiktavardžių: pr. assaran (= azaran), lie. ežeras, la. ezars; pr. meltan, lie. miltai, la. milti ir kt. Prūsai išlaikė senąją o kamieno vardažodžių vns. kilm. galūnę -as, o latviai ir lietuviai įsivedė kitą galūnę: pr. Deiw-as, lie. Diev-o, la. Diev-a; pr. swynt-as, lie. švent-o, la. svet-a. Taip pat o kamieno būdvardžiai prūsų kalboje dgs. vard. turi tą pačią galūnę -ai kaip ir daiktavardžiai: pr. mīl-ai, lie. miel-i, la. myl-i; pr. tickr-ai, lie. tikr-i. Pasitaiko ir galūnė -ei: pr. wert-ei, plg. lie. vert-ie-ji, la. vert-ie.

Prūsų kalbos skaitvardžiai, išskyrus vieną kitą, nesisikiria nuo lietuvių ir latvių skaitvardžių, bet gerokai skiriasi įvardžiai bei jų linksniavimas.

Prūsų kalboje būta tarmių. Tai atspindi prūsų kalbos paminklai. Elbingo žodynėlis parašytas pamedėnų tarmės pagrindu, o visi trys katekizmai remiasi sembų tarme.

Ordinui 1230-1283 metais užkariavus prūsus, prūsų kalba ėmė nykti. Paskutiniai prūsai išnyko maždaug didžiojo maro metu (apie XVIII a. pradžią). Lietuvių kalboje yra du ryškesni prūsų kalbos skoliniai: malūnas ir savaitė.

XIX amžiuje, susikūrus lyginamajai kalbotyrai, prūsų kalbą tyrė daugiausia vokiečiai. Tačiau labiausiai prūsistikai nusipelnė baltų tautų kalbininkai — du didieji baltistai Janis Endzelynas (Endzelīns) ir Kazimieras Būga, įvairius prūsų kalbos dalykus nagrinėję ir aptarę daugybėje studijų ir straipsnių. Tie ir kiti jų darbai yra išleisti rinktiniuose raštuose. Didžiausias šių dienų prūsistas yra akademikas Vytautas Mažiulis, kuris naujai išleido visų žinomų prūsų kalbos paminklų šaltinius, parengė jų akademinį leidimą su vertimu į lietuvių kalbą ir komentarais, taip pat parašė keturių tomų prūsų kalbos etimologijos žodyną, kuriame prūsų kalbos medžiaga susiejama ne tik su baltų, bet ir su kitų indoeuropiečių kalbų faktais, išleido prūsų kalbos istorinę gramatiką, taip pat parašė daug straipsnių įvairiais prūsistikos klausimais.

Turinys

[taisyti] Literatūra

G. H. F. Nesselmann, Thesaurus linguae Prussicae, Berlin, 1873.

E. Berneker, Die preussische Sprache, Strassburg, 1896.

R. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmäler, Göttingen, 1910.

G. Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, Berlin-Leipzig, 1922.

R. Trautmann, Die altpreussischen Personnennamen, Göttingen, 1925.

J. Endzelīns, Senprūšu valoda, Rīga, 1943.

V. Mažiulis, Prūsų kalbos paminklai, Vilnius, t. I 1966, t. II 1981.

W. R. Schmalstieg, An Old Prussian Grammar, University Park and London, 1974.

W. R. Schmalstieg, Studies in Old Prussian, University Park and London, 1976.

V. Toporov, Prusskij jazyk: Slovar', Moskva, 1975-1990 (nebaigtas).

V. Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, Vilnius, t. I-IV, 1988-1997.

G. Blažienė, Die baltischen Ortsnamen in Samland, Stuttgart, 2000.

A. Kaukienė, Prūsų kalba, Klaipėda, 2002.

V. Mažiulis, Prūsų kalbos istorinė gramatika, Vilnius, 2004.

[taisyti] Apžvalginiai straipsniai

J. Kabelka, Baltų filologijos įvadas, Vilnius, 1982, 40-62 p.

Lietuvių kalbos enciklopedija, Vilnius, 1999, 512-515 p.

V. Mažiulis, Pasaulio kalbos, Vilnius, 2001, 18-21 p.


[taisyti] Kalbos paminklai

Prūsų kalbos paminklai, nors ir negausūs, bet senesni už lietuvių ir latvių. Pagrindiniai išlikę kalbos paminklai:

  • Seniausias išlikęs prūsų ir apskritai baltų rašto paminklas - vadinamasis Bazelio tekstelis, kurį Bazelio unversiteto bibliotekoje 1973 metais surado Viskonsino (JAV) universiteto profesorius S. C. McCluskey. Tai dviejų eilučių eleginis distichas, kurį vienas studentas ironizuodams įrašė kitam studentui (XIV a. vidurys);
  • Elbingo žodynėlis (802 vokiečių ir prūsų kalbų žodžiai), kurio nuorašas apie 1400 m. darytas Marienburge iš originalo (XIII a. pab. - XIV a. pr.) ar jo nuorašo;
  • Simono Grūnavo žodynėlis (100 žodžių), XVI a. pr.;
  • 1545 metais Karaliaučiuje buvo išleisti du prūsų katekizmai (I-asis 197, II-asis pataisytas 192 egzemplioriais, abu turi po 16 puslapių, prūsiško teksto 5 puslapiai);
  • Didžiausias ir vertingiausias prūsų kalbos paminklas yra vadinamasis Enchiridionas, arba M. Liuterio mažasis katekizmas, taip pat išleistas Karaliaučiuje 1561 metais. Jis turi 134 puslapius, iš kurių 54 yra prūsiško teksto. Šį katekizmą išvertė Pabėčių (dab. Romanovo 26 km į šiaurės vakarus nuo Karaliaučiaus) klebonas Abelis Vilis, kuris šiek tiek mokėjo prūsiškai. Jam talkino prūsas Paulius Mėgotas (Paul Megott). Šis katekizmas vertingas ir dėl brūkšnėtųjų savo raidžių, kurių brūkšneliai, kaip nustatyta, žymi ilguosius kirčiuotus balsius, o dvibalsiuose - priegaides. Taigi šis katekizmas ankstyviausias šaltinis, kuriame pateikiama baltų žodžių kirčiavimo pavyzdžių.

[taisyti] Kalbos atkūrimas

Nuo devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio iš senųjų paminklų pavyko atkurti prūsų kalbos gramatikos sandarą ir apie 6000 žodžių. 2006-ųjų vasario mėnesį įkurtas virtualus diskusijų forumas prūsiškai.

[taisyti] Teksto pavyzdys

Dešimt Dievo įsakymų prūsų kalba.

Stai desimts palaipsāi.

  • Pirmais. Tū ni tur turītwei kitans dēiwans.
  • Anters. Tū ni tur nienbāndan twāise Dēiwas emnen.
  • Tirts. Tū tur swintintwei lānkinan dēinan.
  • Ketwirts. Tū tur zmūnintwei twajjan tāwan be mūtin.
  • Pēnkts. Tū ni tur galintwei.
  • Ušts. Tū ni tur limtwei salubiskan.
  • Septmas. Tū ni tur rangtwei.
  • Asmus. Tū ni tur waiţātun redi wīdikausnan preīken twajjan tawišan.
  • Newīnts. Tū ni tur palaipsītwei twāisis tawišas butan.
  • Desīmts. Tū ni tur palaipsītwei twāisis tawišas gēnan, wāikan, mērgan, pekku adder ka tenesan est.

[taisyti] Nuorodos

[taisyti] Išorinės nuorodos

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.