Didžiaausė lapė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Otocyon megalotis
Didžiaausė lapė (Otocyon megalotis)
Didžiaausė lapė (Otocyon megalotis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Šeima: Šuniniai
( Canidae)
Triba: Lapės
( Vulpini)
Gentis: Otocyon
( Otocyon)
Rūšis: Didžiaausė lapė
( Otocyon megalotis)

Didžiaausė lapė (lot. Otocyon megalotis, angl. Bat-eared Fox, vok. Löffelhund) - šuninių (Canidae) šeimos žinduolis. Minta bet kokiais smulkiais gyvūnais, vaisiais, taip pat į žemę įsiraususiais vabzdžiais, kuriuos ji randa jautrios uoslės dėka. Dantų turi nuo 46 iki 50, tuo tarpu kiti šuniniai jų turi tik 42. Ausis turi iki 12 cm ilgio, taip pat ilgą iki 35 cm uodegą.