Spamas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

El.pašto dėžutė, pilna nepageidaujamų laiškų - "spamo"
Enlarge
El.pašto dėžutė, pilna nepageidaujamų laiškų - "spamo"

Spamas (iš angl. Spam - JAV smarkiai reklamuota konservų rūšis) - nepageidaujamos masiškai siunčiamos žinutės, naudojant el. paštą, SMS ar kitą elektroninį bendravimo būdą. Dažniausiai tokios žinutės yra reklaminio pobūdžio laiškai, siunčiami elektroniniu paštu. Pastaruoju metu žodžiu spamas kartais vadinama bet kokia nepageidautina reklama.

Turinys

[taisyti] Istorija

Masinės nepageidaujamos informavimo priemonės pradėtos naudoti žymiai anksčiau nei atsirado elektroninis bendravimas. Tai ir prekybos agentai, pasiekiantys kiekvieną, esantį tam tikroje vietovėje, ir paštu siunčiami lankstinukai, skelbimai ant transporto priemonių, sienų, ir rinkiminės reklamos, ir kt.

Pirmasis komercinės reklamos Internete atvejis buvo 1994 imigracinės („žaliųjų kortelių“) reklamos Usenet naujienų grupėse. Vėliau panašios reklamos ėmė plisti elektroniniu paštu. Daugelyje šalių įvedus įstatymus, ribojančius nepageidautiną reklamą, kovojant prieš tokias reklamas Interneto tiekėjams, spamo siuntėjai reklamoms persiuntinėti ėmė naudoti Trojos arklius bei virusus.

[taisyti] Apžvalga

Atsiradus skirtingoms elektroninėms bendravimo priemonėms, kiekviena jų pradėta naudoti neprašytiems kontaktams. Atsiradus telefonui, prasidėjo telemarketingas, atsiradus faksui, Internetui, el. paštui, mobiliems telefonams, šie taip pat pradėti naudoti norint pasiekti daug žmonių vienu metu, o masinė reklama darėsi vis pigesnė.

[taisyti] El. paštas

Elektroninis paštas yra patogi terpė spamui: žinučių pristatymas yra sąlyginai nemokamas, paslauga naudojasi itin daug žmonių, daug el. pašto adresų galima surinkti automatiniais būdais (adresai skelbiami žiniatinklio puslapiuose, susirašinėjimo sąrašų archyvuose, naujienų grupėse, etc.), el. pašto sistema yra decentralizuota (dėl to sunkiau iš karto pastebėti naujo tipo spamą statistiniais metodais). Dėl to el. pašto spamas ir yra pats dažniausias.

El. pašto spamui skleisti gali būti naudojamos labai skirtingos technologijos: nuo primityvių, kai gavėjų sąrašas tiesiog įrašomas į standartinės el. pašto programos gavėjų lauką iki sudėtingų sistemų, nesankcionuotai panaudojančių nekorektiškai administruojamų el. pašto, adresų nukreipimo (SOCKS), proxy serverius, Trojos arkliais ar sistemų pažeidžiamumais platinamais botais ir pan.

Spamui siųsti reikalingi el. pašto adresų sąrašai. Jų sudarymas ir palaikymas (nebeveikiančių pašalinimas, naujų pridėjimas) yra labai svarbus spamo siuntėjams. Tam panaudojamos pačios įvariausios priemonės:

  • paieška žiniatinklyje;
  • virusai;
  • „pasiųsk draugui“ metodika (nusiųsk elektroninę atvirutę, nuorodą į straipsnį, pan.);
  • užsiregistruok svetainėje;
  • etc.

[taisyti] Kodėl prieš Spam kovojama

Tokie elektroniniai laiškai siuntėjui praktiškai nieko nekainuoja, tačiau dideli jų srautai ne tik mažina tinklų pralaidumą, bet ir atima daug gavėjo laiko rūšiuojant korespondenciją.

Nepageidaujamo elektroninio pašto žinutės (kitaip spam) šiuo metu sudaro didesniąją dalį elektroninio pašto srauto.

  • 2004 metais spam srautas vidutiniškai sudarė 74 procentus viso laiškų srauto, o *pirmaisiais 2005 metų mėnesiais šis skaičius priartėjo prie 83 procentų.

Duomenys gauti išanalizavus daugiau kaip 900 milijonų elektroninio pašto laiškų (informacijos šaltinis Messagelabs).

[taisyti] Kova su el. pašto spamu

Priežastys, lemiančios spam reiškinio plitimą:

  • spam siuntėjų panaudojamos įvairios kompiuterinės technologijos padedančios automatizuoti spam laiškų rinkima/siuntimą. Tam, kad spam žinutės pasiektų milijonus žmonių – reikalingas didelis kiekis elektroninio pašto vartotojų adresų. Surinkti didelį kiekį šių adresų, spam siuntėjams padeda specialios kompiuterinės programos. Angliškai šis procesas vadinamas harvesting. Tokios programos skenuoja internetiniuose tinklalapiuose, pokalbių svetainėse bei kitose interneto tinklo srityse esančią informaciją, suranda elektroninio pašto adresus ir juos nukopijuoja. Vėliau šie adresai panaudojami spam žinučių siuntimui. Netgi yra pastebėta, kad internete vyksta surinktų elektroninio pašto adresų duomenų bazių prekyba.
  • 86 procentai elektroninio pašto adresų, patalpintų įvairiuose internetiniuose tinklalapiuose visame pasaulyje, yra lengvai prieinami specialioms adresų surinkimo programoms (informacijos šaltinis FTC-JAV Federalinė prekybos komisija)

Daugelyje spamas yra draudžiamas įstatymais, tačiau tokių įstatymų įgyvendinimas yra sudėtingas. Taigi, kova su el. pašto spamu yra sudėtinga. Panacėjos nėra. Todėl tenka kombinuoti keletą metodų:

  • Galutinio vartotojo metodai:
    • jei įmanoma, plačiai neskelbkite savo el. pašto adreso - nepažįstamiems žmonėms nesakote savo telefono numerio ir lygiai taip pat nereikia skelbti savo elektroninio pašto adreso. Jeigu internetinis puslapis prašo Jūsų užsiregistuoti, būtina idėmiai perskaityti sąlygas ir įsitikinti, jog žinote, kur registruojatės ir kodėl reikalinga ši informacija. Jeigu rašote komentarus į kažkokį puslapį, naudokitės kitu elektroniniu adresu.
    • Savo elektroninį adresą užrašinėkite su AT (raidėmis) vietoj simbolio @ . Taip Jūsų adreso negalės įtraukinėti į "spam" sąrašus. Jeigu registracijoje @ simbolis yra būtinas, tuomet iš karto po simbolio įterpkite žodį "INVALID" ar kažkokį panašų.
    • jei skelbiate savo el.pašto adresą internete užrašykite jį taip, kad jis būtų žmogui lengvai suprantamas, tačiau klaidintų kompiuterinę adresų surinkimo programą:
      • pavyzdžiui, Vardas+ETA+rrt+DOT+lt, Vardas(ETA)rrt(TASKAS)lt ar pan.;
      • tinklalapyje elektroninio pašto adresus paslėpkite panaudojant paveiksliuką, kuris atvaizduotų pilną vartotojo elektroninio pašto adresą;
      • jeigu yra daug adresų - galima elektroninio pašto adrese raides rašyti įprastai, o “@” simbolį pakeičiant paveiksliuku;
    • siunčiant žinutes nesusijusiems žmonėms (pvz., įvairius juokelius kelioms draugų grupėms iš karto), jų adresus rašyti ne į „To: (Kam:)“, o į „BCC:“ laukelį;
    • nedalinkite savo koorespondentų adresų bet kuriose svetainėse (geriau nusiųskite svetainės, kuri gali sudominti, adresą tiesiogiai);
    • netikrinti nuorodų, esančių spamo žinutėse (nes spameriai taip gali gauti patvirtinimą, kad tam tikru adresu siunčimas spamas pasiekia realų žmogų);
    • nenaudoti spamu reklamuojamų prekių ar paslaugų;
    • naudoti el. pašto programas, kurios gali automatiškai atskirti žymią dalį spamo žinučių;
    • neapsigaukite grandininėmis žinutėmis. Jos dažnai atrodo tik gera žadančios, tačiau iš tikrųjų tikslas yra susirinkti kuo daugiau elektroninio pašto adresų.
    • šviesti apie spamo problemą kolegas ir koorespondentus.
  • El. pašto serverių administratorių metodai:
    • neleisti savo serverių naudoti spamui siųsti;
    • nepriimti el. pašto žinučių iš žinomų spamerių kompiuterių;
    • nepriimti el. pašto žinučių iš žinomai nekorektiškai administruojamų kompiuterių;
    • naudoti statistinius metodus spamo aptikimui;
    • bendradarbiauti su kolegomis.
  • Bet kurio prie interneto prijungto įrenginio administratorių metodai:
    • techninėmis priemonėmis neleisti panaudoti įrenginio bet kokiai nesankcionuotai veiklai.

[taisyti] Programos kovai su spamu

  • Windows: MailWasher, K9 AntiSpam, Email Control, Mailboxfilter, Panda ActiveScan Pro Online
  • Linux: MailScanner, Active Spam Killer, SpamAssasin.
  • Mac (shareware): Spamnix, Spamfire.

[taisyti] Lietuvoje

Lietuvoje tikslinių reklamų (komercinių pasiūlymų) siuntimas fiziniams asmenims elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ir pan. yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai asmuo pats tokias reklamas yra užsisakęs. Tokį draudimą numato Lietuvos Respublikos Reklamos Įstatymo 13-asis straipsnis[1]:

  1. Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu.
  2. Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.

Už šio straipsnio pažeidimus yra numatyta bauda nuo 1000 iki 10000 litų.

[taisyti] Blog Spam

Vis labiau populiarėjant internetiniams dienoraščiams, atsirado žmonių, užsiimančių šių dienoraščių šiukšlinimu (tokia veikla paprastai vadinama "Blog Spam"). Tai reiškia, jog internetinį dienoraštį aplankęs kito tinklalapio savininkas jame gali palikti reklaminio turinio žinutę su nuorodomis į savo puslapį. Internetinių dienoraščių populiarumui augant kiekvieną dieną, internete atsirado naujas verslas, kurį galima laikyti tiesiog nauju šiukšlinimo (spam) metodu - keletas kompanijų už tam tikrą mokesntį siūlo internetinių dienoraščių šiukšlinimo paslaugas. Atsisiuntę reikiamą programinę įrangą, klientai gali pilnai automatizuoti internetinių dienoraščių siukšlinimo procesą ir tokiu būdu skelbti savo reklamines žinutes tūkstančiuose skirtingų puslapių.

Nors dauguma dienoraščių programų turi apsaugą nuo reklaminio tipo nepageidaujamų žinučių, šiukšlintojai savo programinę įrangą įdiegę naujas funkcijas kartais sugeba apeiti interneto dienoraščių savininkų naudojamas apsaugas.

[taisyti] Turinio spamas

Internete išplitus Google AdSense programai, kurios dėka interneto puslapių savininkai uždirba pinigus į savo svetainę įterpdami Google AdSense kodą ir rodydami atitinkamą reklamą puslapio lankytojams, atsirado vadinamas "turinio spamas", kuomet nesąžiningi svetainių savininkai automatiškai sugeneruoja tūkstančius puslapių su bereikšmiu turiniu. Šalia turinio nepamirštama įterpti ir Google AdSense kodo. Tokiu būdu iš paieškos sistemų atėjusiam vartotojui belieka paspausti ant rodomos reklamos, kadangi dėl automatiškai sugeneruoto turinio teksto neįmanoma skaityti (jame nėra nei logikos, nei prasmės).

Dauguma automatiškai sugeneruotų puslapių atrodo panašiai - Turinio Spamo Pavyzdys

[taisyti] Išnašos

  1. Lietuvos Respublikos Reklamos Įstatymas