Moliūgas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cucurbita | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Didysis moliūgas (Cucurbita maxima) |
||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Moliūgas (Cucurbita) - moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos vienmečių žolinių augalų gentis. Stiebas šliaužiantis arba laipiojantis, plaukuotas, lapai dideli, pailgos formos.
Moliūgų genčiai priklauso ir tokios kultūrinės rūšys kaip patisonas, cukinija, agurotis.
Auginamas daržuose, žydi birželio - rugpjūčio mėnesiais. Vaisiai renkami prieš šalnas. Vaistinė žaliava - moliūgo sėklos, ruošiamos rugsėjo - lapkričio mėnesiais. Taip pat vartojamas moliūgo minkštimas. Jame yra daug cukraus, baltyminių medžiagų, riebalinio aliejaus, organinių rūgščių, vitaminų, mikro - ir makroelementų. Sėklose riebalinis aliejus sudaro 20 - 50 proc. Minkštimas vartojamas kaip dietinis produktas gydant cukraligę; taip pat kaip šlapimą varanti priemonė, gerina žarnyno darbą, naudingas sergant anemija, gelta, nutukimu. Sergant virškinamojo trakto ligomis galima vartoti šviežias sultis. Sėklomis varomos kirmėlės.
Maistui moliūgas vartojamas virtas, keptas ar garintas. Kadangi moliūgas turi daug fluoro, pastoviai jį vartojant sumažėja karieso pavojus. Per parą reikia suvalgyti 500 - 600 g moliūgo minkštimo. Moliūgo minkštimu gydomi nudegimai, pažeista oda.
taisyti | Pagrindinės daržovės | |
Agurkas | Ankštinės (pupa - žirnis) | Baklažanas | Bulvė | Burokas | Lapinės (brokolis - kopūstas - salota) | Moliūgas | Morka | Pomidoras | Poras | Prieskoninės | Česnakas | Svogūnas | Ridikas |