Europa
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės - Europa (reikšmės).
Europà — vienas iš mažiausių (antras po Australijos) Pasaulio žemynų, jos plotas (10,4 milijono kvadratinių kilometrų), užima tik 1/15-ąją pasaulio teritorijos. Kartu su Azija sudaro Eurazijos žemyną. Europoje gyvena apie 727 mln. žmonių (trečiasis pagal gyventojų skaičių žemynas). Europa taip pat dažnai vadinama „Senuoju kontinentu“ priešpriešinant „Naujajam kontinentui“ (Amerikai).
„Europa“ yra vienas iš labiausiai ginčytinų geografinių terminų. Paties pavadinimo etimologija neaiški, taip pat ginčytinos ir Europos ribos.
[taisyti] Geografiniai duomenys
Šiaurėje Europos krantus skalauja Arkties vandenynas, vakaruose — Atlantas, pietryčiuose — Juodoji ir Kaspijos jūros, pietuose — Viduržemio jūra. Rytuose Europa ribojasi su Uralo kalnynu.
Pagal kai kurių mokslininkų skaičiavimus Europos geografinis centras yra Lietuvoje (1989 m. Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė, kad Europos centras yra prie Girijos ežero ir Bernotų piliakalnio, tarp 25 ir 26 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus).
Pagrindinės salos ir salynai: Naujoji žemė, Islandija, Korsika, Malta, Britų salynas, Kipras, Sardinija, Sicilija, Kreta. Bendras salų plotas apie 730 tūkst. km². Apie 1/4 Europos teritorijos sudaro pusiasaliai. Didžiausi pusiasaliai — Kolos, Skandinavijos, Apeninų, Pirėnų, Balkanų, Jutlandijos.
Vidutinis aukštis virš jūros lygio apie 343 m, aukščiausia viršukalnė — 4821 m (Monblano kalnas).
Vyrauja lygumos (didžiausios — Rytų Europos, Vidurio Europos, Dunojaus, Paryžiaus baseino). Kalnai užima apie 17% teritorijos (pagrindiniai — Alpės, Karpatai, Pirėnai, Apeninai, Uralas, Skandinavijos ir Balkanų pusiasalių kalnai). Islandijoje ir Viduržemio jūros regione yra veikiančių ugnikalnių.
Didžiojoje Europos dalyje vyrauja vidutinis klimatas (vakaruose jūrinis, rytuose — kontinentinis), šiaurės salose — subarktinis ir arktinis, Pietų Europoje — Viduržemio jūros. Arktikos salose, Islandijoje, Skandinavijos kalnuose ir Alpėse yra ledynų (bendras plotas virš 116 tūkst. km²). Didžiausios upės: Volga, Dniepras, Donas, Pečiora, Šiarinė Dvina, Dunojus, Vysla, Odra, Elbė, Reinas, Luara, Nemunas, Rona, Tachas). Didžiausi ežerai: Ladogos, Onegos, Čiudo, Balatono, Ženevos. Arktikos salose ir Arkties vandenyno pakrantėje — arktinės dykumos ir tundra, piečiau — miškatundrė, spygliuočių, mišrieji ir plačialapių miškai, miškastepės, stepės, subtropiniai Viduržemio jūros miškai ir krūmynai; pietryčiuose — pusdykumės.
[taisyti] Europos šalys
Šios valstybės yra pilnai Europoje:
Airija
Albanija
Andora
Austrija
Azerbaidžanas
Baltarusija
Belgija
Bosnija ir Hercegovina
Bulgarija
Čekija
Danija
Estija
Graikija
Islandija
Ispanija
Italija
Jungtinė Karalystė
Juodkalnija
Kroatija
Latvija
Lenkija
Lichtenšteinas
Lietuva
Liuksemburgas
Makedonija
Malta
Moldavija
Monakas
Norvegija
Olandija
Portugalija
Prancūzija
Rumunija
San Marinas
Serbija
Slovakija
Slovėnija
Suomija
Švedija
Šveicarija
Ukraina
Vatikanas
Vengrija
Vokietija
Kai kurios valstybės priklauso Europai istoriškai arba tik dalis jų teritorijos yra Europoje:
Armėnija — geografiškai Azijoje, tačiau dėl istorinių bei kultūrinių priežasčių priskiriama Europai
Gruzija — skirtingais skaičiavimais visiškai Europoje arba tik iš dalies
Kazachija — teritorija nuo Uralo upės į vakarus priklauso Europai
Kipras — geografiškai Azijoje, tačiau dėl istorinių bei kultūrinių priežasčių priskiriama Europai
Rusija — teritorija nuo Uralo kalnų į vakarus priklauso Europai
Turkija — nedidelė teritorija priklauso Europai
|
|
[taisyti] Nuorodos
Pasaulio Žemynai |
Azija | Afrika | Šiaurės Amerika | Pietų Amerika | Antarktida | Europa | Australija |
Ramiojo vandenyno salos (Okeanija) nepriklauso jokiam žemynui |