Svastika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Svastika (Sūkurėlis) - kryžma su užlenktais galais. Tai išplėtotas ugnies ženklas. Baltai svastiką siejo su Dievu, Saule, Perkūnu, jo žmona Laima.
Svastika - vienas iš dažniausiai lietuvių liaudies mene besikartojančių motyvų. Jomis puošiamos verpstės, tapoma ant kraičio skrynių ir baldų, įaudžiamos į audinių raštus. Margučių raštuose svastikos aptinkamos kaip stambūs, savarankiški, įvairiai stilizuoti ženklai, dažniausiai komponuojami margučio šonuose, o taip pat deriniuose su kitais statiškais bei dinamiškais ženklais. Svastikos dinamiškumą vaizdingai nusako liaudiškas jos pavadinimas "sūkurėlis".