Racionalizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Racionalizmas (lot. ratio — protas)

  • Epistemologijos kryptis, laikanti protą autonomišku, galinčiu pažinti tikrovę nepriklausomai nuo patyrimo. Priešingybė — empirizmas, kurio požiūriu pažinime svarbiausias patyrimas. Svarbiausi racionalizmo atstovai: Renė Dekartas, Baruchas Spinoza, Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas.
  • Pažiūra, laikanti pažinimą racionaliu, nepriklausomu nuo tikėjimo, tradicijų, dogmų.
  • XX amžiaus I pusės moderniosios architektūros krypčių (funkcionalizmo, konstruktyvizmo) stilistinės tendencijos: paprastų, konstruktyvių, funkciškai tikslingų architektūrinių formų, taisyklingo ir racionalaus planavimo akcentavimas ir industrinės statybos būdų bei naujų statybinių medžiagų naudojimas.