Kuba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės - Kuba (reikšmės).

Kubos Respublika (Kuba) - salų valstybė tarp Karibų jūros, Meksikos įlankos ir Atlanto vandenyno.

República de Cuba
Kubos vėliava Kubos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Kuba žemėlapyje
Valstybinė kalba ispanų
Sostinė Havana
Didžiausias miestas Havana
Valstybės vadovai Fidelis Kastro
Prezidentas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
110 860 km² (103)
nėra duomenų
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
11 382 820 (72)
102,68 žm./km² (71)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2005 (progn.)
37,24 mlrd. $ (86)
3 300 $ (121)
Valiuta Kubos pesas (CUP)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC -5
UTC -4
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo JAV
Isp.-Amer. karas
1868 spalio 10
1902 gegužės 20
1959
Valstybinis himnas Kubos himnas
Interneto kodas .cu
Šalies tel. kodas +53

Turinys

[taisyti] Istorija

Nuo XV a. pb. Kuba buvo Ispanijos kolonija, nepriklausoma valstybe tapo 1898 m.

1959 metais valdžią be kraujo praliejimo nuvertė Fidelio Kastro vadovaujami sukilėliai, šalyje vykdyta nacionalizacija, vėliau įvestas komunistinis režimas.

[taisyti] Politinė sistema

Kuba yra socialistinė valstybė, parlamentinė respublika, kurioje valdžios monopolis yra komunistų partijos rankose (kitos partijos pagal konstituciją yra nelegalios). Šalį nuo 1959 metų valdo Fidelis Kastro, pirma kaip premjeras, o nuo 1976 metų - kaip valstybės ir ministrų tarybų prezidentas. Jis taip pat ir komunistų partijos pirmasis sekretorius bei karo pajėgų vadas.

Kubos parlamente (Assemblea Nacional del Poder Popular) dirba 609 nariai, renkami penkerių metų kadencijai (praktiškai be konkurencijos). Kandidatai nebūtinai yra partijos nariai, juos siūlo socialinės ir politinės organizacijos (Komunistų partija pagal konstituciją negali siūlyti kandidatų).

[taisyti] Ekonomika

Kubos ekonomika paremta socialistiniais principais. Šalyje beveik visa ekonomika grindžiama planinės ekonomikos pagrindu. Didžiąją dalį (beveik visą) gamybos valdo Kubos Vyriausybė ir didžioji dalis Kubos gyventojų dirba valstybiniame sektoriuje. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kd vis daugiau gyventojų ima dirbti privačiame sektoriuje. Pavyzdžiui, 2000 metais viešajame sektoriuje dirbo 77,5 proc. gyventojų, o privačiame - 22,5 proc., palyginus 1981 m., atitinkamai 91,8 ir 8,2 proc. Kapitalo investicijos Kuboje yra apribotos. Norintys investuoti Kuboje, privalo gauti Kubos Vyriausybės sutikimą. Kubos Vyriausybė taip pat nustato prekių ir paslaugų kainas ir produktų racionus gyventojams. Kuboje veikia kortelinė maisto produktų paskirstymo sistema. Tokia ekonomikos sistema yra itin neefektyvi. XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje žlugus Sovietų Sąjungai, Kuba neteko finansinės paramos. Prieš Sovietų Sąjungos žlugimą, Kuba priklausė nuo Maskvos malonės, nes Kubai Sovietų Sąjunga buvo rinka cukrui, o Sovietų Sąjunga Kubai pastoviai teikė naftą ir kitus energetinius produktus. Žlugus tokiems ekonominiams ryšiams, Kubos ekonomika pateko į krizę. 1992 m. JAV sustiprino prekybos apribojimus su Kuba, ko pasekoje stipriai nukrito gyvenimo lygis saloje. Kad sumažintų šalyje kilusį badą, Kubos vyriausybė ėmė vykdyti tam tikras ūkio reformas. Šalyje buvo panaikinti tam tikri apribojimai verslui. Pirmiausiai buvo leista gyventojams patiems sau sukurti darbo vietas (buvo leista kurti tam tikro lygio ekonominius vienetus, panašius į individualias įmones prekyboje ir gamyboje), imta skatinti turizmą ir leista versle naudoti JAV dolerius.

[taisyti] Turizmas

Turizmas Kuboje imtas skatinti XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje, siekiant padėti šaliai pakilti iš ekonominės krizės ir sustiprinti šalies ekonomiką. Turizmo skatinimas buvo teisingas žingsnis, vos po kelių metų, jau 1996 m. gaunamos konvertuojamos valiutos pajamos iš turizmo viršyjo gaunamas pajamas iš cukraus verslo. Per 10 metų Kuba tris kartus padidino savo dalį Karibų jūros šalių turizmo rinkoje. 2003 m. Kubą aplankė maždaug 1,9 milijono turistų, daugiausiai iš Kanados ir Europos Sąjungos šalių, o pajamos siekė apie 2,1 milijaros JAV dolerių. Toks spartus turizmo sektoriaus augimas Kuboje sukūrė dvipusę ekonomiką. Iš vienos pusės šalyje veikia griežtų apribojimų pilna socialistinė-planinė ekonomika, o iš kitos, tam tikruose sektuoriuse, kaip turizmas - pakankamai liberali laisvos rinkos ekonomika.

[taisyti] Pragindiniai prekybos partneriai

[taisyti] Ekonominiai santykiai su Venesuela

Paskutiniais metais Kuba ėmė aktyviai ekonomiškai bendradarbiauti su Venesuela. Venesuela ėmė eksportuoti pigią naftą į Kubą už Kubos daktarų "misijas" į Venesualą. Tokiomis daktarų misjomis Venesuela siekia pagerinti savo sveikatos apsaugos sistemą.

[taisyti] Kubos žemės ūkis

Cukranendrių auginimas išlieka svarbiausia Kubos žemės ūkio šaka. Tačiau cukranendrių auginimo apimtys mažėja, mažėja ir derliai. Aukščiausias cukraus gamybos lygis buvo pasiektas 1989 m., kai buvo užauginta net 8 milijonai cukranendrių žaliavos cukraus gamybai.

[taisyti] Kubos darbo rinka

2005 m. iš 4,6 milijono Kubos darbuotojų - žemės ūkyje dirbo 21,2 proc. dirbančiųjų, 14,4 proc. - pramonėje, 64,4 proc. - paslaugų sektoriuje.

[taisyti] Bedarbystė Kuboje

2005 m. bedarbystė Kuboje siekė maždaug 1,9 proc.

[taisyti] Kubos karinės pajėgos

Valdant Fideliui Kastro, Kubos visuomnė tapo labai militarizuota. Nuo 1975 m. iki maždaug 1989 m. stipri Sovietų karinė pagalba, leido Kubai sustiprinti kariuomėnę. Kubai netekus Sovietų Sąjungos paramos, sumažėjo ir Kubos karinės pajėgos nuo 235 000 (1994 m.) iki maždaug (60 000 2003 m.). Kubos Vyriausybė maždaug išleidžia 1,8 proc. BVP karinėms išlaidoms. Dabartinis Revoliucinių Karinių Pajėgų (FAR) vadas yra Fidelio Kastro brolis Raulis Kastro.


[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Kubos geografija

Kuba yra didžiausia iš Didžiųjų Antilų salų.



Šalių sąrašas | Amerika
Šiaurės Amerika
JAV, Kanada, Meksika

Kiti politiniai vienetai: Bermuda, Grenlandija, Sen Pjeras ir Mikelonas

Centrinė Amerika
Pietų Amerika
Argentina, Bolivija, Brazilija, Čilė, Ekvadoras, Gajana, Kolumbija, Paragvajus, Peru, Surinamas, Urugvajus, Venesuela

Kiti politiniai vienetai: Falklando (Malvinų) salos, Prancūzų Gviana