Japonijos jena
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jena (JPY; žymima ¥ lotyniškoje abėcėlėje, japoniškai - 円) - Japonijos valiuta.

Iki 2004 metų galiojęs 1 000 jenų blanknotas
Jena pradėta naudoti 1870 m., Meidži laikotarpiu, kai pakeitė Edo laikotarpiu naudotą painią piniginę sistemą. 1871 m. išleistas Naujosios valiutos įsakas įtvirtino dešimtainę skaičiavimo sistemą, pagrindinę valiutą jeną, smulkesnius seną (1/100 jenos) ir riną (1/1000 jenos). Tuo metu, Vakarų pavyzdžiu, pradėtos kalti ir apvalios monetos. Jena nustatyta esanti lygi 0,8667 trojos uncijų (26,956 g) sidabro. Senų ir rinų atsisakyta 1954 m.
Cirkuliacijoje yra 6 tipų monetos ir 4 tipų banknotai:
Monetos:
- 1 jena (aliuminis);
- 5 jenos (žalvaris);
- 10 jenų (bronza);
- 50 jenų (varis-nikelis);
- 100 jenų (varis-nikelis);
- 500 jenų (nikelis-žalvaris: Cu 72%, Zn 20%, Ni 8%).
Banknotai:
- 1 000 jenų. Ant banknoto pavaizduotas gydytojas Hideyo Noguchi;
- 2.000 jenų;
- 5.000 jenų. Ant banknoto pavaizduotas rašytojas Ichiyō Higuchi;
- 10.000 jenų.