Edipas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Graikų mitologija | |
---|---|
![]() |
|
Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos Fantastinės būtybės |
|
|
Graikų mitologijoje Edipas - Tėbų karaliaus Lajo ir Jokastės sūnus, kuris nežinodamas užmušė tėvą ir vedė motiną.
Edipo tėvas Lajas pagrobė Chrisipą, todėl Chrisipo tėvas Pelopsas prakeikė Lają. Apolonas išpranašavo, kad Lajo sūnus užmuš tėvą ir ves motiną. Siekdamas išvengti prakeikimo išsipildymo Lajas įsakė savo naujagimiui sūnui perdurti sausgysles ties pėdų gurneliais ir pamesti ant Kitairono kalno šlaito. Tačiau jo tarnas, kuriam buvo įsakytą, pasigailėjo berniuko ir atidavė piemeniui. Piemui berniuką nunešė Korinto karaliui Polibui ir karalienei Meropei, kurie šį užaugino kaip savo savo sūnų.
Kartą, kai Edipas buvo suaugęs jaunuolis, vienas apgirtęs korintietis jį išvadino pamestiniku. Įtėviai buvo priversti atskleisti tiesą. Edipas panoro išsiaiškinti, kas tikrieji jo tėvai, todėl nuvyko į Delfus pas orakulą. Vietoje trokštamo atsakymo jam pasakė, kad jis užmuš tėvą ir ves savo motiną. Edipas tai išgirdęs nebegrįžo atgal į Korintą, kurį laikė savo tėvyne, ir pasiryžta keliauti po pasaulį. Pakeliui iš Delfų, Tėbų teritorijoje, trijų kelių sankryžoje susitinka senį, važiuojanti vežimu ir lydimą tarnų. Abu keliautojai susiginčija, kadangi nei vienas nenori trauktis iš kelio. Supykęs senis užpuolė Edipą, bet šis įtūžęs užmuša senį, savo tėvą, ir visus jo palydovus.
Atvykęs į Tėbus įmina Sfinkso mįslę. Išgelbėti tėbiečiai paskelbia Edipą Tėbų karaliumi ir į žmonas atiduoda mirusio Lajo žmoną Jokastę, jo motiną. Taip išsipildo pranšystė. Su Jokaste susilaukė keturių vaikų: Polineiko, Eteoklio, Antigonės ir Ismenės. Laiminga santuoka truko 20 metų. Tėbus užpuola maras, kad baigtųsi maras Delfų orakulas pareikalauja išvaryti iš miesto Lajo žudiką. Aiškindamsis savo seno nusikaltimo aplinkybes Edipas supranta, kad jis nužudė savo tėvą ir vedė motiną. Tai sužinojusi Jokastė pasikaria, o Edipas auksine vėlionės sage išsiduria akis.
Sūnūs išvaro tėvą iš miesto. Tėbų valdymas atiteko Eteoklui ir Polineikui. Nors ir išpradžių susitaria valdyti kas antrais metais. Vėliau kyla konfliktas tarp brolių ir Polineikas ryžtasi karo žygiui prieš sosto neužleidžianti brolį (žr. Septyniese prieš Tėbus).
Lydėti aklą tėvą ryžtasi tik duktė Antigonė, kuri liko ištikima net ir sužinojusi baisią tiesą. Po ilgų klajonių Edipas pasiekia Koloną, šventą eumenidžių giraitę, kur pagal pranašystė turėjo baigtis Edipo gyvenimas. Tesėjas priėmė Edipą, o šis papasakojo savo liūdną gyvenimo istoriją. Jokastės brolis Kreontas mėgina įstikinti Edipą grįžti į Tėbus, bet tik taip užsitraukia Tesėjo pyktį. Polineikas atvyko tėvo pritarimo karo žygiui prieš brolį Eteoklį, tačiau jo negauna. Edipas prakeikia abu savo sūnus, kurie išvarė jį iš Tėbų ir išpranašauja, kad abu žus dvikovoje. Kartu su Tesėju nukeliauja į Edipo mirties vietą. Atsiveria žemė ir praryją Edipą. Šią paslaptį žinojo tik Tesėjas.
[taisyti] Kita
Legenda apie Edipą įkvėpė Zigmundą Froidą sugalvoti Edipo kompleksą. Sofoklis sukūrė „Karalius Edipas“ ir „Edipas Kolone“ tragedijas.