Apolonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Graikų mitologija | |
---|---|
![]() |
|
Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos Fantastinės būtybės |
|
Olimpo dievai | |
|
Apolonas (gr. Απόλλων) pagal graikų mitologiją - Dzeuso ir Leto sūnus, pagal romėnų mitologiją - Jupiterio ir Latonės sūnus. Apolonas - saulės šviesos dievas, vaizduojamas su lanku ir strėlėmis (auksinės jo strėlės simbolizuoja saulės spindulius, iš čia jo pravardė „auksalankis“). Jis taip pat buvo muzikos ir poezijos globėjas, mūzų choro vadovas ir pats įžymus muzikantas, žinomas kaip dievas pranašautojas ir gydytojas. Etruskų mitologijoje jis buvo žinomas kaip Aplas (Aplu).
Pagal graikų mitologiją Apolonas turėjo dvynę seserį Artemidę, medžioklės deivę. Vėlesniais laikais jis buvo klaidingai prilyginamas Helijui, saulės dievui, arba jo seseriai Selenei, mėnulio deivei. Bet Apolonas ir Helijas, Selena išliko visiškai atskiri dievai literatūriniuose mitologijos tekstuose.
Turinys |
[taisyti] Kultas
- Apolonas turėjęs įtaką marui, šviesai, kolonistams, medicinai, šaudymui iš lanko, poezijai, pranašystėms, šokiui, protui ir taip pat žinomas kaip kerdžių ir jų bandų globėjas. Apolonas turėjo garsius orakulus Kretoje, Klaro vietovėje ir Branchidėjoje. Jis, kaip religinio gydymo dievas, apvalydavo žmogžudžius ir kitus nusidėjelius.
- Apolonas yra žinomas kaip Mūzų vadovas. Jo atributai yra: gulbės, vilkai, delfinai, lankai ir strėlės, laurų vainikas, kitara (arba lyra) ir plektras. Aukojamasis trikojis yra pranašysčių galių atributas.
- Jo garbei kas keturi metai buvo rengiamos Pitonijos žaidynės Delfyje. Pejanomis buvo vadinami Apolonui dainuojami himnai.
- Apolonas, kaip kolonizacijos dievas, prižiūrėjo kolonijas, ypač didžiąją kolonizaciją 750-550 m. pr. m. e. Taip pat jis padėjo Kretos ir Arkadijos kolonistams įkurti Trojos miestą.
- Apolono populiarumą (ypač literatūroje) atstovavo harmonija, tvarka, protingumas, kurie yra kontrastas charakterizuojant Dionisas|Dionisą, vyno dievą, kurį atstovauja emocija ir chaosas. Nors dievai stipriai kontrastuoja tarpusavyje, vis dėlto graikai manė, kad dvi dievybės vieną kitą papildo: du dievai - broliai, kai Apolonas žiemą išvyko į Hiperborėją, jis paliko prižiūrėti Delfio orakulą Dionisui.
- Apolono kultas atgimė prasidėjus kultūriniam Helenizmo pakilimui, nors yra pagonybės amžininkas. Vienas iš pavyzdžių yra atgimusi grupė vadinama, Kyklos Apollon.
[taisyti] Etimologija
Apolonas (ang. Apollo) gali būti kilęs iš ikihelenistinio junginio "Apo-ollon", tikėtinai susijusiu su archaišku veiksmažodžiu "Apo-ell" ir pažodžiui reiškiančiu "tas, kuris be alkūnių" reiškiančio "išsklaidantis". Jo pagrindinė ypatybė išsklaidytojas, kuri nusako visas dievo įtakos sferas. Jis išsklaido baimę, tamsą ir abejones, nes yra protingumo, šviesos ir pranašysčių dievas. Taip pat atstumiantis, išsklaidantis priešus nuo miesto sienų ir namų durų kaip tvirtovė, sauganti nuo įsibrovėlių. Dar daugiau, kaip išsklaidantis žmones, tai jog jis sąlyginai išsklaidė žmones po kolonijas - kolonistų globėjas; kaip ligas išsklaidantis - gydymo dievas; kaip plėšrūnus išsklaidantis - kerdžių ir jų bandų globėjas; kaip kenkėjus išsklaidantis ūkininkų globėjas; kaip išsklaidantis nesantaiką ir barbarizmą - menų globėjas; kaip išsklaidantis priešų armijas - sveikatos ir įgūdžių jaunuoliams teikėjas.
[taisyti] Mitai
[taisyti] Gimimas
Kada Hera sužinojo, kad Leto yra nėščia ir Dzeusas, Heros vyras, yra vaiko tėvas, uždraudė Leto gimdyti vaiką žemyne ar bet kurioje saloje. Ji surado plaukiojančią Delo salą, kuri nebuvo nei žemynas, nei tikra sala, ir ten pagimdė. Sala buvo apsupta gulbių. Už dėkingumą Delo sala buvo apsaugota keturiais piloriais. Vėliau sala tapo šventa Apolonui. Pagal kitą versiją, Hera pagrobė Eileitiją, vaikų gimimo ir gimdyvių deivę, neleisdama taip Leto pagimdyti. Kiti dievai privertę Herą paleisti ją. Vienaip ar kitaip Artemidė gimė pirmoji, ir padėjo gimti Apolonui. Kita versija sako, kad Artemidė gimė prieš Apoloną viena diena anksčiau, Ortygijos saloje ir padėjusi Leto perkirsti jūrą keliaujant į Delo salą, kitą dieną gimė Apolonas.
[taisyti] Vaikystė
Dar būdamas vaikas Apolonas užmušė ištvirkusį drakoną Pitoną, kuris gyveno Delfije šalia Kastaliano upokšnio, pagal kai kurias versijas, todėl, kad Pitonas mėgino išprievartauti Leto kol ji laukėsi Apolono ir Artemidės. Užmušus Pitoną Delfio orakulas galėjo sakyti savo pranašystes.
[taisyti] Admetas
Už tai, kad Apolonas užmušė Pitoną, jis buvo nubaustas - devyneriems metams išvarytas iš Olimpo. Per tą laiką jis piemeniu tarnavo karaliui Admetui iš Ferajos Tesalioje. Kadangi Admetas buvo geras Apolonui, dievas pažadėjo jam, kad kai ateis laikas Admetui mirti, vietoje jo bus leista mirti kitam. Vėliau Admetas įsimylėjo Alkestiją. Jos tėvas buvo karalius Pelėjas. Jis pasakęs, kad tik tada duosiąs sutikimą jų vedyboms, jeigu Admetas vadelios kovos vežimą, traukiamą liūtų, šernų ir kitų laukinių gyvūnų. Apolonas padėjo Admetui įvykdyti užduotį, ir pora susituokė. Kai atėjo laikas Admetui mirti, Alkestija sutiko mirti vietoje jo. Heraklis įsikišo ir abiem sutuoktiniams buvo leista gyventi.
Kai Apolonas grįžo po devynių metų, jis atėjo užsimaskavęs kaip delfinas ir atsivežė Kretos dvasininkus, kurie padėjo įkurti kultą Delfyje. Jis taip pat palaimino Delfio orakulo dvasininkę, padarydamas ją pačia garsiausia ir tiksliausia pranašautoja tuo metu Graikijoje.
[taisyti] Dafnė
Apolonas užmušęs Pitoną, eidamas pamatė Dafnę, medžio nimfą, ir įsimylėjo. Erotas į ją iššovė abejingumo strėle. Dafnė išsigando ir pabėgo. Apolonas vijosi driadę Dafnę, Penėjo dukterį, kuri jį atstūmė. Apolono aklą meilę sukėlė Eroto strėlė, kuris tai padarė pavydėdamas Apolono meistriškumo valdant lanką. Erotas taip pat tvirtino, kad jį erzino Apolono dainavimas. Dafnė meldėsi pagalbos upės dievui Penėjui, ir šis ją pavertė lauro medžiu, kuris Apolonui tapo šventas.
[taisyti] Trojos karas
- Apolonas iššovė strėles, užkrėstas maru, į graikų stovyklavietę Trojos kare.
- Kai Diomedas sužeidė Enėją, Apolonas jį išgelbėjo. Pirmiausia Afroditė mėgino išgelbėti Enėją, bet Diomedas sužeidė ir ją taip pat. Enėjas buvo apgaubtas debesiu Apolono ir nuneštas į Pergamą, šventąją vietą Trojoje. Ten Enėją išgydė Artemidė.
- Taip pat yra minima, kad Apolonas padėjęs Pariui užmušti Achilą.
[taisyti] Niobė
Niobė, Amfiono žmona, Tėbų karalienė, gyrėsi esanti viršesnė už Leto, nes jis turėjo keturiolika vaikų, septynis berniukus ir septynias mergaites (niobidus), tuo tarpu Leto turėjo tik du (Apoloną ir Artemidę). Apolonas užmušė jos sūnūs, kai šie užsiiminėjo atletika, paskutinis iš jų maldavęs pasigailėjimo. Artemidė užmušė Niobės dukteris. Apolonas ir Artemidė naudojo užnuodytas strėles, nors pagal kitas versijas kelių pasigailėjo (Chlorisos dažniausiai). Amfionas buvo užmuštas Apolono prie savo negyvų sūnų arba pats nusižudė. Priblokšta Niobė pabėgo į Sipliono kalną esantį Mažojoje Azijoje ir buvo paversta akmeniu, kai verkė, arba pati nusižudė. Jos ašaros tekėjo į Achelojo upę. Dzeusas sustingdė visus Tėbų žmones, kad niekas negalėtų palaidoti niobidų, devintą dieną po jų mirties dievai patys juos palaidojo.
[taisyti] Kasandra
Apolonas įsimylėjęs Kasandrą ir pasiūlė jai pranašystės dovaną norėdamas ją suvilioti, bet ši jį atstūmė. Tada supykęs Apolonas jai davė pranašystės dovaną ir ją prakeikė, kad jos pranašystėmis niekas netikėtų.
[taisyti] Panas
Panas iškvietė į muzikos dvikovą Apoloną, lyros dievą, norėdamas išmėginti, kuris geresnis muzikantas. Kalno dievas Tmolas buvo pasirinktas kaip teisėjas. Pūtė Panas švilpyne savo paprastą, nuoširdžią melodiją sukeldamas sau ir jo pasekėjui, Midui, kuris kaip tik tuo metu buvo šalia, didelį pasitenkinimą. Apolonas užgrojo savo lyra ir Tmolas iškarto nusprendė, kad Apolonas laimėjo. Visi buvę šalia su tuo sutiko išskyrus Midą. Jis nesutiko su sprendimu ir abejojo sprendimo teisingumu. Apolonas, neapsikentęs tokio Mido įžūlumo, pavertė jo ausis į asilo.
[taisyti] Gigantomachija
Gigantomachijoje Apolonas užmušė gigantą Porfirioną, kai atskubėjo gelbėti Delo salos ir jos nimfų. Apolonas ir Heraklis peršovė po akį Efialtui, kuris vėliau mirė sušaudytas strėlių.
[taisyti] Apolonas ir Hermio gimimas
Dievas Hermis anksti subrendo. Tik gimęs, vidurdienį, jis sukūrė lyrą, išdrožė iš vėžlio kiauto, temstant jis pavogė 15 karvių iš Apolono bandos. Gudriai paslėpęs vogtus gyvulius oloje, kūdikis su nekalta šypsenėle atsigulė į lopšį. Įsiutęs Apolonas surado Hermį ir nuvedė teisti pas Dzeusą. Dzeusas liepė Hermiui grąžinti karves. Išgindamas jas iš olos, Apolonas išgirdo nuostabią muziką. Hermis grojo savo sukurta lyra. Sužavėtas Apolonas iškeitė karves į paprastą, bet jam iki šiol nematytą instrumentą.
[taisyti] Marsijas
Marsijas buvo satyras, kuris iškvietė Apoloną į muzikinę dvikovą. Marsijas pralaimėjo, už jo išpuikimą mesti dievui iššūkį, jam gyvam odą nudyrė oloje netoli Kalaenajos Frygijoje. Jo kraujas pavirto į upę Marsiją.
[taisyti] Vaikai
- Su Arsinoja arba Koronija:
- Asklepijas, gydytojų ir gydymo meno dievas;
- Su Kaliope:
- Su Chione:
- Filamonas;
- Su Kirene:
- Aristėjas, nereikšmingas dievas.
- Su Kreūsa:
- Jonas, Jonijos eponimas.
- Su Driope:
- Amfisas.
- Su Hekuba:
- Su Mantoja:
- Mopsas.
- Su Psamate:
- Linas, vienas iš trijų sūnų vadintų Linais.
- Su Roeo (Rhoeo):
- Anijus, Apolono dvasininkas.
- Su Sinope:
- Siras;
- Su Terpsichore:
- Linas, vienas iš trijų sūnų vadintų Linais.
- Su Uranija:
- Linas, vienas iš trijų sūnų vadintų Linais.
- Su nežinoma motina:
- Kiniras, Kipro karalius;
- Kiknas, už savo žiaurumą, Apolono paverstas gulbinu;
- Femonoja.
Minimi keturi Linai, nes vieno Lino kilmė yra neaiški, kuri iš dviejų motina buvusi tikroji. Užrašyti abu variantai
![]() |
Romėnų mitologija |
|