Neutroninė žvaigždė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Neutroninė žvaigždė - labai mažų žvaigždžių tipas, viena paskutiniųjų žvaigždžių evoliucijos stadijų. Matmenys - keliasdešimt kilometrų, o masė tarp 1,4-3 Saulės masių. Pasižymi itin stipriu Rentgeno spinduliavimu, magnetiniu lauku, temperatūra bei dideliu sukimosi greičiu.
Pulsarai, magnetarai yra neutroninės žvaigždės.
Turinys |
[taisyti] Atradimas
1933 m., tepraėjus metams po neutronų atradimo Walter Baade ir Fritz Zwicky teoriškai numatė neutroninių žvaigždžių egzistavimą. J. Robert Oppenheimer (1904 - 1967) ir G. M. Volkoff 1939 m. apskaičiavo teorinį neutroninės žvaigždės modelį. 1967 m. astronomai Jocelyn Bell ir Antony Hewish atrado radioimpulsus, kuriuos paaiškino kaip sklindančius iš neutroninės žvaigždės.
[taisyti] Sandara
Žvaigždė sudaryta beveik vien iš neutronų. Kadangi tankis (1016-1018 kg/m³) artimas branduolio tankiui, tai reiškia, kad elektronai praktiškai "prispausti" prie branduolio - elektronui susijungus su protonu, susidaro neutronas.
[taisyti] Susidarymas
Yra keli susidarymo būdai:
- Po II ir I b/c supernovų sprogimų. Supernovos masė - apie 8 Saulės masių. Jei žvaigždės masė didesnė - susidaro juodoji skylė, jei mažesnė - supernovos sprogimas neįvyksta, o susidaro baltoji nykštukė.
- Užgesus baltajai nykštukei.
[taisyti] Savybės
Neutroninės žvaigždės temperatūra iš pradžių siekia 100 milijardų kelvinų. Nuetrinų spinduliavimas atima daug energijos ir jau po metų temperatūra nukrinta iki 1 milijardo kelvinų.