Sinapsė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sinapsė (gr. σύν, syn = kartu, ἅπτειν, haptein = sugriebti, čiupti, pa/liesti) - tai jungtis tarp dviejų neuronų, tiksliau tarp vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito. Sinapsę sudaro presinapsinė membrana (aksono svogūnėlio - taip vadinamas sustorėjęs aksono galiukas - membrana), postsinapsinė membrana (dendrito membrana) ir sinapsinis plyšys tarp šių membranų. Jungtis tarp neuronų ir raumens vadinama neuroraumenine sinapse.
Kai nervinis impulsas pasiekia aksono svogūnėlį, jo membrana tampa pralaidi kalio jonams, kurie, patekę į vidų, paveikia aktino filamentus taip, kad jie ima tempti sinapsines pūsleles, pripildytos mediatoriaus, link presinapsinės membranos. Pūslelėms susiliejus su membrana, mediatoriai išsilieja į sinapsinį plyšį. Difuzijos būdu jie pasiekia postsinapsinę membraną ir susijungia su membranos receptoriais.
Priklausomai nuo receptoriaus ir mediatoriaus tipo, įvyksta postsinapsinės membranos depoliarizacija arba hiperpoliarizacija. Poliariškumo pokytis gali būti įvairus, todėl postsinapsiniai potencialai vadinami laipsniškais.
Neuronas sugeba palyginti ir susumuoti jį pasiekiančią informaciją prieš perduodamas ją kitam neuronui. Kadangi gaunamų impulsų pobūdis nesiskiria, vienintelis būdas tai padaryti yra sumavimas. Nuo rezultato priklauso, ar sukuriamas veikimo potencialas ir ar neuronas siunčia impulsą.