Adygėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Adygėjos Respublika
Республика Адыгея
Адыгэ Республик
   
Flag of Adygea Coat of arms of Adygea
Adygėjos vėliava Adygėjos herbas
Image:RussiaAdygea2005.png
Sostinė Maikopas
Plotas

- visas
- % vandenys

85 vieta vieta

- 7600 km²
- labai nedidelis

Populiacija

- gyventojų skaičius
- tankumas

74 vieta vieta

- 447109 (2002)
- 58.8/km²

Politinis statusas Respublika
Federalinė apygarda Pietinė Federalinė Sritis
Ekonominis regionas Šiaurės Kaukazas
Oficiali kalba rusų kalba, adygiečių kalba
Vadovas Hazretas Medžidovičius Sovmenas
Himnas Adygėjos himnas

Adygėjos respublika (rusiškai: Респу́блика Адыге́я; Адыгэ Республик) yra respublika Rusijos Federacijos sudėtyje.

Turinys

[taisyti] Geografija

Adygėja išsidėsčiusi [Kaukazas|Kaukazo]] kalnų prieškalnėse. Šiaurinėje dalyje plyti lygumos, o pietuose - kalnai. Miškai dengia beveik 40% respublikos teritorijos. Respublikos plotas - 7,600 km². Adygėjos sienos ribojasi tik su Krasnodaro kraštu. Aukščiausias Adygėjos taškas – Čugušo kalnas (3,238 m). Laiko zona: Maskvos laiko zona (MSK/MSD). UTC pridėtinis laikas +0300 (MSK)/+0400 (MSD).

[taisyti] Vandens telkiniai

Kubanės upė (870 km) - viena iš didžiausių upių Kaukazo regione, joje yra vyksta laivyba. Ji formuoja šiaurinę sienos dalį tarp Adygėjos ir Krasnodaro krašto. Kitos Adygėjos upės:

  • Baltoji upė
  • Chokhrako upė
  • Dacho upė
  • Farso upė
  • Chodzo upė
  • Kišos upė
  • Laba upė (Formuojanti rytinę Adygėjos ir Krasnodaro krašto dalies sieną),
  • Psekupso upė,
  • Pšišo upė
  • Sachrajaus upė.

Respublikoje nėra didelių ežerų. Yra kelios vandens saugyklos::

  • Krasnodaro vandens saugykla
  • Oktiabrsko vandens saugykla
  • Šapsugsko vandens saugykla
  • Čičitos vandens saugykla

[taisyti] Kalnai

Respublikos kalnų aukštis svyruoja nuo 2000 iki 3238 m. Didžiausi kalnai respublikoje yra šie:

  • Čugušo kalnas (3238 m)
  • Fišto kalnas
  • Ošteno kalnas
  • Pseašcho kalnas
  • Šepsi kalnas

[taisyti] Naudingosios iškasenos

Respublika turtinga nafta ir dujomis. Joje taip pat randama aukso, sidabro, volframo, geležies ir kitų naudingųjų iškasenų.

[taisyti] Klimatas

Vidutinė sausio temperatūra: -2°C Vidutinė liepos temperatūra: +22°C Vidutinis kasmetinis kritulių kiekis: 700 mm

[taisyti] Istorija

Adygėja kaip autonominė sritis įsteigta su [Tarybų Sąjungos]] gimimu 1922 m. rugpjūčio 24 d. Tuo metu Krasnodaras buvo administracinis centras. 1928 m. rugpjūčio 13 d. Autonominė Adygėjos respublika buvo atskirta Krasnodaro krašto jurisdikcija. Maykopas administraciniu centru tapo 1936 m., kai srities sienos buvo pakeistos. 1991 m liepos 3 d. srities statutas buvo pakeltas iki respublikos [Rusijos Federacijos]] jurisdikcijoje. Pirmasis Adygėjos respublikos prezidentas buvo Aslanas Alijevičius Džarimovas, išrinktas 1992 m. sausį. 2002 m. respublikos prezidentu tapo Hazretas Sovmenas. Kadangi jis ir didžiuma politinio elito Adygėjoje yra adygiečiai, slavų kilmės politikai susibūrė į organizaciją, save vadinančia Slavų Unija. Ji teigia, kad Adygėjoje etniniai rusai yra diskriminuojami. Organizacija palaikė Adygėjos respublikos susiliejimą su Krasnodaro kraštu, bet Kremlius šio sumanymo nepalaikė.

[taisyti] Politika

Vyriausybės galva Adygėjoje – prezidentas, kuris išrenkamas penkerių metų kadencijai. Patirtis Adyghabzeje (adygiečių kalba) yra būtina sąlyga, norinčiam kandidatuoti į prezidentus. Dabar prezidentas yra Hazretas Medžidovičius Sovmenas, buvo išrinktas į prezidentus 2002 m., pakeitęs Aslaną Džarimovą. Taip pat yra a tiesiogiai renkama vyriausybė - Adygėjos valstybinė taryba (Chazė), kuri susideda iš Atstovų tarybos ir Respublikos tarybos. Abi tarybos renkamos kas penkis metus ir turi po 27 atstovus. Adygėjos ministras pirmininkas, paskiriamas prezidento Nacionalinės Susirinkimo susitikimo metu. Dabar Adygėjos ministras pirmininkas yra Asfaras Pšikanovičius Kchaguras. Respublika siunčia tris atstovus į Rusijos Federacijos parlamentą; Vieną į Dūmą ir kitus du į Federacijos tarybą. Respublikos konstitucija buvo priimta 1995 m. gegužės 14 d.

[taisyti] Demografija

Respublikoje gyvena 447109 gyventojai, 66% yra rusai, o adygiečių (taip pat adygiečius žinomus kaip čerkesus) sudaro tik 23%.

  • Populiacija: 447109 (2002)
    • Mieste: 234900 (52.5%)
    • Kaime: 212209 (47.5%)
    • Vyrai: 208019 (46.5%)
    • Moterys: 239090 (53.5%)
    • Moterų tūkstantyje vyrų: 1149
  • Amžiaus vidurkis: 37 metai
    • Mieste: 36.6 metai
    • Kaime: 37.4 metai
    • Vyrai: 34 metai
    • Moterys: 39.6 metai
  • Šeimų skaičius: 151597 (440,449 žmonės)
    • Mieste: 82949 (230286 žmonės)
    • kaime: 68648 (210163 žmonės)

[taisyti] Ekonomika

Nors Adygėjos respublika yra viena iš neturtingiausių Respublikų Rusijoje, respublikoje gausu miškų, o dirvožemis labai turtingas medžiagų. Kraštas tiekiant grūdus, saulėgrąžas, arbatą, tabaką ir kitus produktus. Avių ir kaulių auginimas taip pat labai gerai išplėtotas. Maisto, medienos, medžio dirbimo, popieriaus, sunkiosios technikos ir metalo pramonės yra daugiausiai plėtojamos.

[taisyti] Transportas

Maikope yra mažas aerouostas (ICAO aerouostų kodas URKM), kelios geležinkelio linijos praeina pro respubliką.

[taisyti] Kultūra

Adyghabze (adygiečių kalba) Vakarų Šiaurės Kaukazo grupės Kaukazo kalbose atstovė. Kartu su rusų kalba, adygiečių kalba yra valstybinė kalbos Adygėjoje. Respublikoje yra 8 valstybiniai ir 23 viešieji muziejai. Didžiausias muziejus yra The Nacionalinis Adygėjos Respublikos muziejus, esantis Maikope. Adygėjos valstybinis universitetas ir Maikopo valstybinis technologinis institutas yra Maikopo mieste, tai dvi didžiausios švietimo įstaigos Respublikoje.


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušetija | Kabardino-Balkarija | Karelija | Chakasija | Komių Respublika | Kalmukija | Karačajų-Čerkesija | Marių Respublika | Mordovija | Šiaurės Osetija | Jakutija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Krasnodaras | Krasnojarskas1 | Permė | Primorjė | Stavropolis
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Čita | Irkutskas2 | Ivanovas | Kaliningradas | Kaluga | Kamčiatka3 | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tomskas | Tula | Tverė | Tiumenė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas | Jaroslavlis
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Aga Buriatija | Čiukotka | Evenkija1 | Chantų Mansija | Koriakija3 | Nenecija | Taimyrija1 | Ust-Orda Buriatija2 | Jamalija
  1. 2007 m. sausio 1 d. Evenkija ir Taimyrija bus prijungtos prie Krasnojarsko krašto.
  2. 2008 m. sausio 1 d. Ust-Orda Buriatija bus prijungta prie Irkutsko srities.
  3. 2007 m. liepos 1 d. Kamčiatkos sritis ir Koriakija bus sujungtos į Kamčiatkos kraštą.
Federalinės apygardos
Centrinė | Tolimieji Rytai | Šiaurės Vakarai | Sibiras | Pietūs | Uralas | Pavolgis