Kernavė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kernavė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() |
||||||||||||||||
Savivaldybė | Širvintų rajonas | |||||||||||||||
|
Kernavė - miestelis Širvintų rajono savivaldybėje, seniūnijos centras. Miestelis yra prie Neries, apie 50 km į vakarus nuo Vilniaus. Istorinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė. Yra Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia.
Kernavė garsi piliakalniais, kuriems XIX a. sugalvoti vardai - Pilies kalnas, Aukuro kalnas, Mindaugo sosto piliakalnis, Lizdeikos kalnas.
[taisyti] Istorija
Lietuvos ir Žemaitijos didžiosios kunigaikštystės metraštyje teigiama, kad kunigaikštis Kernius apie 1040 m. ne tiktai įkūrė pirmąją Lietuvos sostinę, bet ir sugalvojo Lietuvos vardą. Legendos ir padavimai byloja, kad kunigaikštis Kernius pagal pagoniškus papročius buvo sudegintas, o pelenai išbarstyti ant piliakalnio.
Tačiau remiantis istoriniais šaltiniais įprasta manyti, kad Kernavė įsikūrusi XIII-XIV amžiuje dešiniajame Neries krante (dabar vadinamame Pajautos slėnyje), ir tuo metu buvo svarbus miestas bei pirma aiški valdovo rezidencija su galinga gynybinių įtvirtinimų sistema. Archeologiniai radiniai rodo, jog čia gyveno labai specializuoti amatininkai (juvelyras, kauladirbys), pagal rastus importinius papuošalus galima spėti čia gyvenus turtingus miestiečius. Kernavėje gyveno ir pirmieji Lietuvos pirkliai Remeisis ir Studila (minimi XIII a. pabaigoje Rygos skolų knygoje). Kernavė, kaip Traidenio tėvonija, buvo Lietuvos sostine nuo apie 1269 iki apie 1281 metų. XIV a. Kernavė buvo nuolat puldinėjama ir niokojama Vokiečių ordino, o po 1390 metų kovų miestui sudegus, miesto vietoje nebebuvo statoma - dabartinė Kernavė įsikūrusi toliau.
1998 m. balandžio 17 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.