Estija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Estijos respublika yra nedidelė šalis šiaurės rytų Europoje, kuri ribojasi su Baltijos jūra (vakaruose ir šiaurėje, įskaitant Suomijos įlanką) ir Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis - 633 km.

Eesti Vabariik
Estijos vėliava Estijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Estija žemėlapyje
Valstybinė kalba estų
Sostinė Talinas
Didžiausias miestas Talinas
Valstybės vadovai Tomas Hendrikas Ilvesas
Prezidentas
Andrus Ansip
Premjeras
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
45 226 km² (129)
4,56% / nėra duomenų
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
1 324 333 (147)
29,28 žm./km² (140)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2005 (progn.)
21,92 mlrd. $ (106)
16 400 $ (43)
Valiuta Estijos krona
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +2
UTC +3
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
TSRS okupacija
Atgauta
nuo Rusijos
1918 vasario 24
1920 vasario 2
1940 birželio 16
1991 rugpjūčio 20
Valstybinis himnas Estijos himnas
Interneto kodas .EE
Šalies tel. kodas 372

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Estijos istorija

Estija jau XIII a. pradžioje vadinta estų genties apgyventa teritorija, kurią sudarė 8 žemės. Kryžiaus žygių Pabaltijyje pasekoje Estija buvo padalinta. Pietinė Estija įėjo į Livonijos konfederacijos sudėtį, o šiaurinė Estija nuo 1219 iki 1346 m. priklausė Danijai, kuri po estų Jurginių sukilimo (1343-1345) pardavė šiaurinę Estiją Teutonų ordinui. Po metų valdyti šiaurės Estiją pavesta Livonijos ordinui. Livonijos konfederacijoje nebevartotas ir Estijos vardas, kuris atgaivintas, kai 1583 m. šiaurinė Estija atiteko Švedijai ir įėjo į jos sudėtį kaip atskirai valdoma Estijos kunigaikštystė (vėliau provincija). Pietų Estija iš pradžių atiteko Abiejų Tautų Respublikai, o nuo 1629 m. Švedijai, bet nebuvo sujungta su Estijos provincija, o kartu su latvių žemėmis įėjo į Livonijos provincijos sudėtį. Nuo 1645 m., kai Švedija atėmė iš Danijos Saremos salą, iki Didžiojo Šiaurės karo pabaigos (1721) visa estų apgyventa teritorija priklausė Švedijai (paskutiniai švediškai kalbantys gyventojai buvo repatrijuoti į Švediją per vokiečių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu).

Estija nepriklausomybę paskelbė 1918 m. vasario 24 d., nors pilnai kurti nepriklausomą respubliką trukdė vokiečių okupacija, trukusi nuo 1918 m. vasario iki lapkričio mėn. Po Vokietijos kapituliacijos Pirmajame pasauliniame kare 1918 m. lakričio 11 d., savo veiklą atnaujino Estijos Laikinoji Vyriausybė, vadovaujama Konstantino Petso.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui 1940 m. birželio mėnesį, pagal ankstesnį susitarimą su Vokietija, šalį okupavo Tarybų Sąjunga, o po mėnesio buvo paskelbta Estijos Tarybų Socialistinė Respublika. 1940 m. rugpjūčio mėn. Estija įjungta į Tarybų Sąjungos sudėtį. Nuo 1941 iki 1944 m. šalį okupavo vokiečių kariuomenė, Estija buvo įjungta į Ostlando generalinį komisariatą ir patyrė Trečiojo Reicho genocidinę politiką.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Estijos politinė sistema

Estija yra konstitucinė demokratija su vienerių rūmų parlamento renkamu prezidentu. Prezidentą 5 metų kadencijai renka palamentas 2/3 balsų dauguma. Jei parlamente prezidento išrinkti nepavyksta, jis renkamas antrame ture, kuriame dalyvauja parlamento nariai ir 273 savivaldybių atstovai. Pagrindinė prezidento funkcija - premjerministro skyrimas, kurį tvirtina parlamentas.

Įstatymų vykdomąją valdžią sudaro premjerministras ir 14 ministrų.

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienerių rūmų parlamentui, vadinamam Riigikogu arba Valstybės Susirinkimu, kuriame yra 101 narys. Parlamento nariai renkami visuotiniuose rinkimuose ketverių metų kadencijai. Šiuo metu parlamente atstovaujamos 6 politinės partijos 2003 m. kovo 2 d. rinkimuose surinkusios daugiau nei 5 proc. rinkėjų balsų.

Aukščiausiasis teismas yra Riigikohus, kuriame yra 17 teisėjų su parlamento iki gyvos galvos skiriamu pirmininku, kurio kandidatūrą teikia prezidentas.

Europos parlamente Estiją atstovauja 6 nariai: 3 socialdemokratai, po vieną Centro, Reformų ir Tėvynės Sąjungos partijų atstovą. Per paskutinius rinkimus į Europos parlamentą juose dalyvavo 26,89 proc. rinkėjų.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Estijos apskritys

Estijos administracinis suskirstymas
Enlarge
Estijos administracinis suskirstymas

Estija yra suskirstyta į 15 apskričių (Maakond), o šie - į valdas (vald).

Estijos apskritys: (apskričių sostinės yra regionų pavadinimuose, o jei yra kitaip, jos nurodytos lentelėje)

Apskritis Administracinis
centras
Apskrities
pavadinimas
estiškai
Harju apskritis Talinas Harju
Hyju apskritis Kerdla Hiiu
Jervos apskritis Paidė Järva
Jegevos apskritis Jegeva Jõgeva
Lianės apskritis Hapsalu Lääne
Piarnu apskritis Piarnu Pärnu
Pelvos apskritis Pelva Põlva
Raplos apskritis Rapla Rapla
Rytų Viru apskritis Jehvis Ida-Viru
Salų apskritis Kuresarė Saare
Tartu apskritis Tartu Tartu
Vakarų Viru apskritis Rakverė Lääne-Viru
Valgos apskritis Valga Valga
Viljandžio apskritis Viljandis Viljandi
Veru apskritis Veru Võru

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Estijos geografija

Estija yra miškinga šalis, miškai dengia apie 30% šalies teritorijos. Klimatas - vidutinis drėgnas. Didžiausias ežeras - Peipus (3800 km²). Ilgiausia upė - Emajogis, kurios ilgis - 218 km. Estijai priklauso taip pat keletas šalia esančių salų, iš kurių didžiausia - Sarema. Aukščiausia vieta - Munamiagio k. (318 m).

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Estijos ekonomika

Estija yra nauja Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos narė, sėkmingai perėjusi prie efektyvios rinkos ekonomikos, turinti tvirtus ryšius su Vakarų valstybėmis, viena iš pirmųjų naujų Europos Sąjungos narių (kartu su Lietuva) ruošiasi įsivesti Eurą. Po Rusijos krizės 1998-9 metais Estijos, kaip ir kitų Baltijos šalių ekonomika nuolat auga (vidutiniškai 5 proc. per metus, 2004 m. - 6,2 proc.). Infliacija 2004 m. sudarė 3 proc.

Pagrindinės ekonomikos šakos - tai elektronika, telekomunikacijos. Išvystyta transporto infrastruktūra. Ypač didelę įtaką daro atkeliavusios naujos technologijos iš Suomijos, Švedijos ir Vokietijos, trijų pagrindinių prekybos partnerių. Nepaisant to, kad einamosios sąskaitos deficitas išlieka didelis, šalies biudžetas turi apie €151 mln. perviršį (2004 m.).

2005 m. paskutinio ketvirčio nedarbo lygis siekė 7,0 proc. Palyginus su tuo pačiu 2004 m. ketvirčiu, nedarbas sumažėjo 1,5 proc.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Estijos demografija, Taip pat žiūrėkite: Estijos miestų sąrašas

Estijos statistikos departamento duomenimis, 2000 kovo 31 dieną Estijos tautinė gyventojų sudėtis buvo:

  • 67,9 % estai
  • 25,6 % rusai
  • 2,1 % ukrainiečiai
  • 1,26 % baltarusiai
  • 0,86 % suomiai
  • Totoriai, latviai, lenkai, žydai, lietuviai - po mažiau nei 0,2%

Šalyje nemažai nuolatinių gyventojų, turinčių Rusijos pilietybę.

[taisyti] Religija

Religingų gyventojų dalis nėra didelė, didžioji dalis estų nepriklauso jokiai konfesijai. Apie 32 % gyventojų priskiria save tam tikrai konfesijai, tarp jų:

  • 14,88 % evangelikai-liuteronai
  • 13,9 % pravoslavai
  • apie 6 000 baptistų
  • apie 4 000 Jehovos liudytojų
  • apie 3600 katalikų

[taisyti] Kita Informacija

[taisyti] Nuorodos




Šalių sąrašas | Europa

Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Olandija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Kosovas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas


Europos Sąjunga (ES)

Airija | Austrija | Belgija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Jungtinė Karalystė | Ispanija | Italija | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Olandija | Portugalija | Prancūzija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija

Kitos teritorijos: Akrotiris | Farerų salos | Gibraltaras | Gernsis | Jan Majenas | Džersija | Meno sala | Svalbardas
Šalys siekiančios įstoti į ES 2007 metų sausio 1 d.: Bulgarija | Rumunija

Kitos kandidatės: Kroatija | Makedonija | Turkija


taisyti Šiaurės Atlanto Aliansas (NATO)  
Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | JAV | Jungtinė Karalystė | Graikija | Islandija | Ispanija | Italija | Kanada | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Norvegija | Olandija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Turkija | Vengrija | Vokietija