Monosomija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Monosomija - tai chromosomų mutacijų rūšis, kai individas turi vieną chromosomą vietoj poros (2n-1). Monosomijos priežastis - homologinių chromosomų neišsiskyrimas mejozės metu (nelytinio dauginimosi atveju - mitozės). Monosomija pasitaiko ir tarp augalų, ir tarp gyvūnų. Gyvūnams tokios mutacijos dažniausiai mirtinos. Tie individai, kurie išgyvena, turi fizinių ir psichinių sutrikimų, vadinamų sindromais. Tarp žmonių dažniausias Ternerio sindromas - X chromosomos monosomija.