Tifonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Graikų mitologija | |
---|---|
![]() |
|
Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos Fantastinės būtybės |
|
Fantastinės būtybės | |
|
Tifonas graikų mitologijoje - Gajos ir Tartaro sūnus, monstras, šimtagalvė baidyklė.
Tifonas įvardijamas kaip didžiausias Olimpo dievų priešas. Kai Echidna kartu su Tifonu užpuolė Olimpo kalną, Dzeusas juos nugalėjo. Tifonas Dzeuso buvo įkalintas žemės gelmėse po Etnos kalnu arba Tartare. Audros, ugnikalnių išsiveržimai ir žemės drebėjimai esą supančioto Tifono judesių rezultatas.
[taisyti] Vaikai
Tifono ir Echidnos palikuonys:
[taisyti] Kitose religijose
Vėlesniuose laikuose helenistiniai rašytojai Tofoną identifikuoja su egiptiečių Setu, krikščionybės mokslininkai - su archangelu Sandalfonu.