Veiksnys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Veiksnys yra pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimą kas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku. Paprastai veiksnys nurodo sakinio veikėją, pvz.:
- Mes stovėjom ir upė sau plaukė...
- Mes tik klausėm, ir paukščiai krykštė.
Tačiau veiksnys gali reikšti ne tik veikėją. Sakinyje Laikraštis leidžiamas penkerius metus žodis laikraštis yra veiksnys, bet veikėjo nereiškia (ne laikraštis atlieka veiksmą); sakinyje Rudenį lapai pūva žodis lapai taip pat nereiškia veikėjo (parodoma, kas su jais atsitinka). Veiksniu sakinyje gali eiti įvairios linksniuojamosios kalbos dalys:
- daiktavardis,
- įvardis,
- būdvardis,
- skaitvardis.
Kartais veiksnys gali būti išreikštas neasmenuojamosiomis veiksmažodžio formomis:
- bendratimi,
- dalyviu,
- padalyviu, pvz.:
- Kasti yra sunku.
- Nepažįstamasis nelaukė daugiau žinių.
- Buvo girdėti griaudžiant.