Estija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Estijos respublika yra nedidelė šalis šiaurės rytų Europoje, kuri ribojasi su Baltijos jūra (vakaruose ir šiaurėje, įskaitant Suomijos įlanką) ir Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis - 633 km.
|
|||||
![]() |
|||||
Valstybinė kalba | estų | ||||
Sostinė | Talinas | ||||
Didžiausias miestas | Talinas | ||||
Valstybės vadovai | Tomas Hendrikas Ilvesas
Prezidentas
Andrus Ansip
Premjeras
|
||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
45 226 km² (129) 4,56% / nėra duomenų |
||||
Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
1 324 333 (147) 29,28 žm./km² (140) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2005 (progn.) 21,92 mlrd. $ (106) 16 400 $ (43) |
||||
Valiuta | Estijos krona | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +2 UTC +3 |
||||
Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta TSRS okupacija Atgauta |
nuo Rusijos 1918 vasario 24 1920 vasario 2 1940 birželio 16 1991 rugpjūčio 20 |
||||
Valstybinis himnas | Estijos himnas | ||||
Interneto kodas | .EE | ||||
Šalies tel. kodas | 372 |
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Estijos istorija
Estija jau XIII a. pradžioje vadinta estų genties apgyventa teritorija, kurią sudarė 8 žemės. Kryžiaus žygių Pabaltijyje pasekoje Estija buvo padalinta. Pietinė Estija įėjo į Livonijos konfederacijos sudėtį, o šiaurinė Estija nuo 1219 iki 1346 m. priklausė Danijai, kuri po estų Jurginių sukilimo (1343-1345) pardavė šiaurinę Estiją Teutonų ordinui. Po metų valdyti šiaurės Estiją pavesta Livonijos ordinui. Livonijos konfederacijoje nebevartotas ir Estijos vardas, kuris atgaivintas, kai 1583 m. šiaurinė Estija atiteko Švedijai ir įėjo į jos sudėtį kaip atskirai valdoma Estijos kunigaikštystė (vėliau provincija). Pietų Estija iš pradžių atiteko Abiejų Tautų Respublikai, o nuo 1629 m. Švedijai, bet nebuvo sujungta su Estijos provincija, o kartu su latvių žemėmis įėjo į Livonijos provincijos sudėtį. Nuo 1645 m., kai Švedija atėmė iš Danijos Saremos salą, iki Didžiojo Šiaurės karo pabaigos (1721) visa estų apgyventa teritorija priklausė Švedijai (paskutiniai švediškai kalbantys gyventojai buvo repatrijuoti į Švediją per vokiečių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu).
Estija nepriklausomybę paskelbė 1918 m. vasario 24 d., nors pilnai kurti nepriklausomą respubliką trukdė vokiečių okupacija, trukusi nuo 1918 m. vasario iki lapkričio mėn. Po Vokietijos kapituliacijos Pirmajame pasauliniame kare 1918 m. lakričio 11 d., savo veiklą atnaujino Estijos Laikinoji Vyriausybė, vadovaujama Konstantino Petso.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui 1940 m. birželio mėnesį, pagal ankstesnį susitarimą su Vokietija, šalį okupavo Tarybų Sąjunga, o po mėnesio buvo paskelbta Estijos Tarybų Socialistinė Respublika. 1940 m. rugpjūčio mėn. Estija įjungta į Tarybų Sąjungos sudėtį. Nuo 1941 iki 1944 m. šalį okupavo vokiečių kariuomenė, Estija buvo įjungta į Ostlando generalinį komisariatą ir patyrė Trečiojo Reicho genocidinę politiką.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Estijos politinė sistema
Estija yra konstitucinė demokratija su vienerių rūmų parlamento renkamu prezidentu. Prezidentą 5 metų kadencijai renka palamentas 2/3 balsų dauguma. Jei parlamente prezidento išrinkti nepavyksta, jis renkamas antrame ture, kuriame dalyvauja parlamento nariai ir 273 savivaldybių atstovai. Pagrindinė prezidento funkcija - premjerministro skyrimas, kurį tvirtina parlamentas.
Įstatymų vykdomąją valdžią sudaro premjerministras ir 14 ministrų.
Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienerių rūmų parlamentui, vadinamam Riigikogu arba Valstybės Susirinkimu, kuriame yra 101 narys. Parlamento nariai renkami visuotiniuose rinkimuose ketverių metų kadencijai. Šiuo metu parlamente atstovaujamos 6 politinės partijos 2003 m. kovo 2 d. rinkimuose surinkusios daugiau nei 5 proc. rinkėjų balsų.
Aukščiausiasis teismas yra Riigikohus, kuriame yra 17 teisėjų su parlamento iki gyvos galvos skiriamu pirmininku, kurio kandidatūrą teikia prezidentas.
Europos parlamente Estiją atstovauja 6 nariai: 3 socialdemokratai, po vieną Centro, Reformų ir Tėvynės Sąjungos partijų atstovą. Per paskutinius rinkimus į Europos parlamentą juose dalyvavo 26,89 proc. rinkėjų.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Estijos apskritys
Estija yra suskirstyta į 15 apskričių (Maakond), o šie - į valdas (vald).
Estijos apskritys: (apskričių sostinės yra regionų pavadinimuose, o jei yra kitaip, jos nurodytos lentelėje)
Apskritis | Administracinis centras |
Apskrities pavadinimas estiškai |
---|---|---|
Harju apskritis | Talinas | Harju |
Hyju apskritis | Kerdla | Hiiu |
Jervos apskritis | Paidė | Järva |
Jegevos apskritis | Jegeva | Jõgeva |
Lianės apskritis | Hapsalu | Lääne |
Piarnu apskritis | Piarnu | Pärnu |
Pelvos apskritis | Pelva | Põlva |
Raplos apskritis | Rapla | Rapla |
Rytų Viru apskritis | Jehvis | Ida-Viru |
Salų apskritis | Kuresarė | Saare |
Tartu apskritis | Tartu | Tartu |
Vakarų Viru apskritis | Rakverė | Lääne-Viru |
Valgos apskritis | Valga | Valga |
Viljandžio apskritis | Viljandis | Viljandi |
Veru apskritis | Veru | Võru |
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Estijos geografija
Estija yra miškinga šalis, miškai dengia apie 30% šalies teritorijos. Klimatas - vidutinis drėgnas. Didžiausias ežeras - Peipus (3800 km²). Ilgiausia upė - Emajogis, kurios ilgis - 218 km. Estijai priklauso taip pat keletas šalia esančių salų, iš kurių didžiausia - Sarema. Aukščiausia vieta - Munamiagio k. (318 m).
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Estijos ekonomika
Estija yra nauja Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos narė, sėkmingai perėjusi prie efektyvios rinkos ekonomikos, turinti tvirtus ryšius su Vakarų valstybėmis, viena iš pirmųjų naujų Europos Sąjungos narių (kartu su Lietuva) ruošiasi įsivesti Eurą. Po Rusijos krizės 1998-9 metais Estijos, kaip ir kitų Baltijos šalių ekonomika nuolat auga (vidutiniškai 5 proc. per metus, 2004 m. - 6,2 proc.). Infliacija 2004 m. sudarė 3 proc.
Pagrindinės ekonomikos šakos - tai elektronika, telekomunikacijos. Išvystyta transporto infrastruktūra. Ypač didelę įtaką daro atkeliavusios naujos technologijos iš Suomijos, Švedijos ir Vokietijos, trijų pagrindinių prekybos partnerių. Nepaisant to, kad einamosios sąskaitos deficitas išlieka didelis, šalies biudžetas turi apie €151 mln. perviršį (2004 m.).
2005 m. paskutinio ketvirčio nedarbo lygis siekė 7,0 proc. Palyginus su tuo pačiu 2004 m. ketvirčiu, nedarbas sumažėjo 1,5 proc.
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Estijos demografija, Taip pat žiūrėkite: Estijos miestų sąrašas
Estijos statistikos departamento duomenimis, 2000 kovo 31 dieną Estijos tautinė gyventojų sudėtis buvo:
- 67,9 % estai
- 25,6 % rusai
- 2,1 % ukrainiečiai
- 1,26 % baltarusiai
- 0,86 % suomiai
- Totoriai, latviai, lenkai, žydai, lietuviai - po mažiau nei 0,2%
Šalyje nemažai nuolatinių gyventojų, turinčių Rusijos pilietybę.
[taisyti] Religija
Religingų gyventojų dalis nėra didelė, didžioji dalis estų nepriklauso jokiai konfesijai. Apie 32 % gyventojų priskiria save tam tikrai konfesijai, tarp jų:
- 14,88 % evangelikai-liuteronai
- 13,9 % pravoslavai
- apie 6 000 baptistų
- apie 4 000 Jehovos liudytojų
- apie 3600 katalikų
[taisyti] Kita Informacija
- Estijos ryšiai
- Estijos transportas
- Estijos karinės pajėgos
- Estijos tarptautiniai santykiai
- Estijos šventės
[taisyti] Nuorodos
- Estijos ambasados informacija apie Estiją
- Informacija apie Estiją (Polski)
- Informacija apie Estiją (English)
Šalių sąrašas | Europa |
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Olandija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija |
Europos Sąjunga (ES) | ![]() |
---|---|
Airija | Austrija | Belgija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Jungtinė Karalystė | Ispanija | Italija | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Olandija | Portugalija | Prancūzija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija |
|
Kitos teritorijos: Akrotiris | Farerų salos | Gibraltaras | Gernsis | Jan Majenas | Džersija | Meno sala | Svalbardas | |
Šalys siekiančios įstoti į ES 2007 metų sausio 1 d.: Bulgarija | Rumunija
Kitos kandidatės: Kroatija | Makedonija | Turkija |
taisyti | Šiaurės Atlanto Aliansas (NATO) | |
Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | JAV | Jungtinė Karalystė | Graikija | Islandija | Ispanija | Italija | Kanada | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Norvegija | Olandija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Turkija | Vengrija | Vokietija |