Juozas Žemaitis (vyskupas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Žemaitis (1926 m. rugpjūčio 30 d. Griškabūdžio parapijos Sparvinių kaime) - lietuvių katalikų hierarchas.

Baigęs pradinę mokyklą, mokėsi Šakių „Žiburio“ gimnazijoje. Vidurinę mokyklą baigė Barzduose.

1945 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją.

1949 m. rugsėjo 25 d. įšventintas kunigu.

Vikaravo Veiveriuose; per pusmetį neakivaizdiniu būdu užbaigė studijas, išlaikė egzaminus.

1950 m. paskirtas Marijampolės vikaru.

1953 m. – Simno parapijos administratoriumi.

1967–1989 m. klebonavo Šakiuose ir ėjo dekano pareigas.

1980 m. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II Žemaičiui suteikė monsinjoro titulą.

1989 m. Juozas Žemaitis davė amžinuosius įžadus marijonų vienuolijoje, nominuotas tituliniu Tabaikaros vyskupu, paskirtas pilną savarankiškumą atgavusios Vilkaviškio vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi ir kovo 18 d. konsekruotas vyskupu.

1991 m. gruodžio 24 d. tapo Vilkaviškio vyskupijos ordinaru. Buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos ad hoc komisijos ryšiams su Lenkijos Vyskupų Konferencija pirmininku.

2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II priėmė vyskupo Juozo Žemaičio MIC atsistatydinimą, sulaukus Kanonų teisės kodekse numatytos 75 m. amžiaus ribos, ir paliko jį Vilkaviškio vyskupu emeritu.

[taisyti] Nuorodos, šaltiniai

Katalikų Bažnyčios tinklalapio informacija