Psichosomatika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Psichosomatika (gr. psyche - psiche, kvėpavimas, siela; plaštakė ir soma (kūnas) - teorija apie tarpusavio dvasios ir kūno priklausomybę ir įtaką.

[taisyti] Istorija

Psichosomatikos teoriją pagrindė Melita Mitšerlich, o jos pirmtaku laikomas Georgas Grodekis.

[taisyti] Klinikiniai pavyzdžiai

Psichosomatinės medicinos pavyzdžiai yra tokie:

  • (kūno) susirgimai, sąlygojami biopsichosocialinių aspektų (vėžys),
  • fiziologiniai - funkciniai sutrikimai kaip pašalinės emocijų bei konfliktų pasekmės
  • ligų simptomai, sąlygojami pasąmoningų (nesąmoningų) konfliktų,
  • Hipochondrija: įsitikinimas, kad yra sergama arba perdėtas, ligotas rūpinimasis savo sveikata, įvairūs skundimaisi (pvz., būtais ir nebūtais skausmais),
  • pusiausvyros nebuvimas ir jo sąlygojami sutrikimai (viršsvoris, rūkymas),
  • psichiniai sutrikimai, eventualiai sąlygojami ir fizinių: neurotiniai sutrikimai, asmenybės sutrikimai, reaktyvieji sutrikimai.