Hidrogeologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hidrogeologija - geologijos skyrius, tiriantis požeminio vandens kilmę, susidarymo, paplitimo ir filtracijos dėsningumus bei panaudojimo ūkyje galimybes.
Kaip savarankiška mokslo šaka susiformavo XIX a. antroje pusėje. Pagrindinės mokslo šakos:
- hidrogeodinamika, nagrinėjanti požeminio vandens tekėjimo dėsningumus,
- hidrogeochemija, nagrinėjanti požeminio vandens cheminės sudėties kitimo dėsningumus,
- hidrotermija, nagrinėjanti požeminio vandens termines savybes ir terminės sklaidos dėsningumus,
- paleohidrogeologija, nagrinėja požeminio vandens susidarymo ir evoliucijos dėsningumus
- regioninė hidrogeologija, nagrinėja atskirų Žemės regionų požeminio vandens susidarymo, tekmės sąlygas,
- ekohidrogeologija.
[taisyti] Pagrindinės hidrogeologijos sąvokos
- Vandeningas sluoksnis
- Vandenspara
- Filtracijos koeficientas
- Poringumas
- Vandengraža
- Gruntinis vanduo
- Hidrogeologinis langas