Vincentas Sladkevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vincentas Sladkevičius (1920 m. rugpjūčio 20 d. Guronyse, Žaslių parapijoje (dab. Kaišiadorių raj.) - 2000 m. gegužės 28 d. Kaune) - pirmasis Lietuvos kardinolas (nuo 1988 m.).

[taisyti] Jaunystės metai

Mokėsi Kaišiadorių gimnazijoje, Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1939 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, įšventintas kunigu 1944 m. Dirbo vikaru ir klebonu Kietaviškėse, Merkinėje, Aukštadvaryje, Čiobiškyje, Nedzingėje, Šešuoliuose, Kuktiškėse, Inturkėje.

[taisyti] Tarybiniais metais

1952 m. tapo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu ir dvasios tėvu. 1957 m. įšventintas vyskupu ir paskirtas Kaišiadorių vyskupo sosto auxiliarus sedi datus. Tarybinė valdžia V. Sladkevičiui neleido eiti vyskupo pareigų, todėl 1959 m. jis ištremtas į Nemunėlio Radviliškį (Biržų raj.). 1975 m. davė amžinuosius įžadus marijonų vienuolijoje.

1982 m. galiausiai tapo Kaišiadorių vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi.

[taisyti] Dvasinė karjera

1988 m. pavasarį paskirtas Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininku (pareigas ėjo iki 1993 m.). 1988 m. pakeltas kardinolu, 1989 m. paskirtas Kauno arkivyskupu. 1995 m., laikydamasis bažnytinės teisės nuostatų, atsistatydino iš Kauno arkivyskupo pareigų ir nuo to laiko gyveno Kaune kaip emeritas.

Palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje.

Kitomis kalbomis