Telefonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Antikvarinis telefono aparatas
Enlarge
Antikvarinis telefono aparatas

Telefonas (graikų kalba tele = "toli" ir phone = "balsas") - telekomunikacijos įrenginys, elektriniu signalu perduodantis balsą. Paprastai telefono išradimas priskiriamas A.G. Belui, kuris pirmasis sukonstravo įtaisą 1876 metais Bostone, tačiau vieningai sutariama ar tai tikroji įrenginio istorija.

[taisyti] Istorija

Telefonas nebuvo išrastas vieno žmogaus, tai buvo daugybės žmonių atliktų nepriklausomų bei susijusių išradimų bendras rezultatas.

1849 metais italų išradėjas Antonijus Meučis Havanoje pademonstravo įrenginį, vėliau pavadintą telefonu, tačiau diskutuojama ar tai buvo elektrinis telefonas. 1854 metais Čarlzas Bursolas išspausdino telefono siųstuvą ir imtuvą, bet nesukonstravo veikiančio prietaiso. 1854 metais Antonijus Meučis Niujorke pademonstravo elektrinį telefoną. 1860 į telefoną panašų įrenginį sukūrė vokietis Johanas Filipas Raisas, bet šis prietaisas galėjo perduoti tik muzikines melodijas, 1861 metais jis jau demonstravo įrenginį, elektra perdavusį balsą 340 pedų atstumu. 1875 m. birželio 2 d. Aleksandras Belas pirmą kartą telefonu perduoda balsą, o liepos 1 pirmą kart panaudoja telefoną, sugebantį perduoti balsą į abi puses.

1877 metais pirmoji telefono linija nutiesta Berlyne. 1882 Belo kompanija įrengė telefono tinklą Varšuvoje su 105 abonento linijomis bei Rygoje 54 telefono abonentams. Tų pačių metų pabaigoje nutiesta pirmoji privati telefono linija Rietave. 1888 m. spalio 22 d. Klaipėdoje (tuo metu Prūsija), pradėjo veikti telefono stotis, sujungusi 23 abonento linijas. 1896 kovo mėnesį telefono stotis pradėjo veikti Vilniuje, 1904 - Kaune.

1927 metais sėkmingai pademonstruotas pirmasis transatlantinis skambutis. 1946 metais atliktas pirmasis komercinis skambutis mobiliuoju telefonu. 1958 pradėti naudoti pirmieji modemai tiesioginiam susijungimui naudojant telefonines linijas.

[taisyti] Anglinis mikrofonas

Pirmųjų telefono aparatų mikrofonas buvo membraną turinti anglies milteliais užildyta dėžutė. Garsas (žmogaus balsas) virpindavo miltelių daleles, ir mikrofono laidumas keitėsi priimamo garso dažniu. Nuosekliai sujungus tokį mikrofoną, bateriją ir telefono ausinę, šiuo trijų detalių prietaisu jau galima perduoti garsą per atstumą. Nuosekliai sujungus ausinę, anglinį mikrofoną, bateriją, kitą ausinę ir dar vieną anglinį mikrofoną, gauname užbaigtą du aparatus turintį telefono tinklą (tik be skambučių).

[taisyti] Diskinis numerio rinkiklis

Diskinis numerio rinkiklis (nuotraukoje matomas) buvo mechaninis įtaisas, generuojantis tiek elektros impulsų, koks yra tuo metu renkamas skaitmuo (renkant nulį diskas sukdavosi ilgiausiai ir generuodavo dešimt impulsų). Telefonų stotyje būdavo įrengti pagal šiuos impulsus grandines perjunginėjantys žingsniniai varikliai. Pirmuosiuose klavišiniuose telefono aparatuose mechaninis impulsų generatorius buvo pakeistas tą patį darbą atliekančia elektronine schema. Vėliau atsirado elektronikai specifinis (toninis) numerio rinkimas, kuoment kiekvienas numerio skaitmuo koduojamas ne impulsų skaičiumi, bet sutarto dažnio tono signalu. Toks rinkimas yra greitesnis: tai patogu automatiškai renkant numerį iš aparato atminties ir ypač "nukelto ragelio" laikas yra palyginus brangus. Būtent todėl mobiliuose telefonuose paprastai naudojamas toninis rinkimo būdas. Kai kurie staliniai aparatai tebeturi rinkimo būdo perjungiklį (paprastai žymimas angl. tone-pulse) ir vis dar galėtų dirbti su Lietuvoje seniai nebenaudojamomis žingsninių variklių tipo stotimis.



Commons: Telefonas – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu