Kauno tvirtovė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kauno tvirtovė - poligoninio tipo gynybinė sistema, statyta 1882 - 1915 m. Kaune ir jo apylinkėse.
Turinys |
[taisyti] Istorija
1879 m. liepos 7 d. Rusijos imperatorius Aleksandras II patvirtino karinės vadovybės pasiūlymą statyti tvirtovę Kaune.
Pirminį tvirtovės generalinį planą sudarė Vyriausiojo štabo generolas adjutantas Obručevas kartu su generolais Zverevu ir Volbergu. Po trijų metų, 1882 m. balandžio mėn., buvo pradėtas pirmasis statybos etapas, kuris tęsėsi iki 1887 m.
Pirmajame generaliniame plane (kuris vėliau buvo koreguojamas) numatyta miestą apjuosti 7 fortų ir 12 baterijų žiedu, įrengti centrinį įtvirtinimą, kairiajame Nemuno krante (Fredoje) pastatyti karinę geležinkelio stotį, dirbtuves, laboratorijas, sandėlius, tvirtovės vandentiekio stotį, nutiesti kelius ir kt.
Tvirtovės fortai ir baterijos buvo išdėstyti miesto prieigose apylygiais atstumais (kas 2 - 2,5 km.), beveik teisingu ovalu. Kasmet prie gynybinių įtvirtinimų statybos dirbo apie 4 000 darbininkų. Iki 1891 m. tvirtovės teritorijoje buvo pastatyti 195 mūriniai ir 253 mediniai karinės paskirties pastatai, tvirtovės statybai išleista 11 milijonų rublių.
1881 - 1889 m. pastatyti I - VIII fortai. VIII fortas dar tada buvo vadinamas Linkuvos įtvirtinimu ir tik veliau pastačius jį gavo forto vardą. 1910 - 1913 m. - IX ir pradėta X ir XI fortų statyba. Tvirtovės įgulai apgyvendinti 1886 - 1896 m. Žemuosiuose Šančiuose ir 1895 - 1899 m. - Panemunėje pastatyti kareivinių miesteliai. Karininkams buvo skirti mūriniai dviejų aukštų pastatai su atskirais butais, puskarininkiams - mediniai vieno aukšto pastatai, kareiviams - mūriniai trijų aukštų pastatai su bendromis patalpomis. Panemunėje 1912 m. įrengtas aerodromas (pirmas Kaune), Šančiuose - arklidės, grūdų sandėliai, gaisrinė, Aleksote - dujinis malūnas, maisto sandėliai. Nemažai kareivinių ir įvairių karinių sandėlių buvo pastatyta Žaliakalnyje ir Vilijampolėje.
Kelis kartus didesnėje nei miesto teritorija išsidėstę gynybiniai objektai bei kitos paskirties pastatų kompleksai sąlygojo kelių tinklo susiformavimą. Prieš pradedant statybos darbus, pirmiausiai buvo tiesiami kapitaliniai, dažniausiai akmenimis grįsti keliai. Keliai jungė svarbius karinius objektus vieną su kitu ir su miestu. Tai turėjo labai didelę įtaką plečiantis miestui ir augant priemiesčiams.
1891 - 1895 m. pagal karo inžinieriaus Konstantino Limarenkos projektą pastatytas Įgulos soboras, Šančiuose ir Fredoje pastatytos kariuomenei skirtos cerkvės, Aukštuosiuose Šančiuose įrengtos karių kapinės. Kauno Naujamiestyje įsikūrus svarbiausioms tvirtovės įstaigoms ir pastačius soborą, faktiškai buvo užbaigtas formuoti naujas Kauno, kaip karinės tvirtovės miesto, centras.
Kadangi tuometinės statybos sparta neprilygo technikos ir statybos pramones vystimosi spartai, senieji 8 fortai (išskyrus 7,kuris visa laika laikytas pačiu silpniausi ir mažiausiu) buvo vis tobulinami ir net keliskart perstatomi. Vos tik baigus tvirtovės statybos darbus, buvo nuspręsta tvirtovę žymiai patobulinti, iš dalies rekonstruoti seniau pastatytus fortus bei įtvirtinimus. 1911 m. buvo paruoštas, o 1912 m. patvirtintas naujas detalus tvirtovės išplėtimo ir perstatymo planas, pagal kurį buvo numatyta pastatyti dar 12 naujų fortų, 9 atramos punktus, naujus įtvirtinimo pylimus, sandėlius, slėptuves. Naujasis gynybinis žiedas turėjo apjuosti visą miestą kartu su senaisiais gynybiniais įtvirtinimais. XIX a. pab. Kauno tvirtovė užėmė daugiau kaip 25 km², o iki 1914 m. jos plotas padidėjo iki 65 km².
Pirmojo pasaulinio karo metu, priartėjus frontui, tvirtovės plėtimo darbai nutraukti. Kauno tvirtovės puolimui vadovavęs vokiečių generolas Licmanas atakai pasirinko ruožą tarp Nemuno ir Jiesios upelio, nes čia stovėjo labiausiai pasenę pirmieji trys fortai. Tvirtovei šturmuoti kaizerinė kariuomenė atsigabeno galingas patrankas - 42 cm kalibro „Bertas“ [1].
Karo metu Kauno tvirtovėje buvo laikoma apie 90 000 karių įgula, gausiai aprūpinta artilerija ir karo reikmenimis. Atskiri tvirtovės daliniai atkakliai grūmėsi su vokiečių kariuomene, tačiau, po 11 dienų trukusių kautynių, įtvirtinimų zona buvo pralaužta. Tvirtovės gynybai vadovavęs generolas Grigorjevas skubiai pasitraukė.
1915 m. rugpjūčio 18 d. kaizerinė kariuomenė perėjo Nemuną ir užėmė Kauną, bei rytinėje miesto dalyje esančius VI ir VII fortus. Kiek ilgiau carinė kariuomenė laikėsi VIII ir IX fortuose.
Po karo fortai stovėjo tušti, vėliau kai kuriuose įrengti butai varguomenei, VI forte - karinis kalėjimas, VII - centrinis archyvas, V - dirbtuvės, I ir IX fortai panaudoti kalėjimams. Antrojo pasaulinio karo metais VI, VII ir IX fortai paversti koncentracijos stovyklomis.
[taisyti] Tvirtovė
Tvirtovė buvo viena iš keturių stipriausių (pirmosios klasės) karinių tvirtovių Rusijos imperijoje: 1896 m. iš 25 Rusijos imperijos teritorijoje pastatytų karinių tvirtovių, pirmos klasės tvirtovėms priklausė tik Varšuvos, Novogeorgijevsko (ties Bugo intaku į Vyslą), Bresto (Brest-Litovsko) ir moderniausia - Kauno tvirtovė.
Mieste išlikusios didelės kareivinių, maisto produktų, drabužių, ginklų, sprogmenų sandėlių teritorijos, karinė geležinkelio stotis, telefono - telegrafo stotis, inžinerinės dirbtuvės, tvirtovės valdymo įstaigų pastatai miesto centre, atskiri įvairios paskirties pastatai: soboras, dvi cerkvės, elevatorius, malūnas, šaldytuvas, vandens bokštas, vandens nubėgimo įrenginiai. Mieste yra daug gatvių, kurios buvusios tvirtovės gynybinius įrenginius jungė tarpusavyje bei su miestu.
Kauno tvirtovė atspindi to meto inžinerijos meną bei statybos galimybes. Jos gynybiniai įrenginiai dar ir dabar stebina kraštovaizdžio pertvarkymo mastais, požeminiais statiniais, puikiai sutvarkyta vandens sistema.