Hemolimfa
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Hemolimfa - nariuotakojų kraujas. Tai skystas audinys, kuriame yra savotiškų ląstelių (hemocitų), atliekančių fagocitinę funkciją. Hemolimfa gali būti bespalvė, tačiau dažnai ji yra gelsvos ar žalsvos, labai retai raudonos spalvos. Hemolimfa, skirtingai nei stuburinių kraujas, nedalyvauja dujų apykaitoje, o transportuoja maisto medžiagas bei hormonus į kūno audinius ir disimiliacijos produktus į šalinimo organus. Be to, ji atlieka kai kurias svarbias mechanines funkcijas: palaiko ir reguliuoja kūno vidaus spaudimą.
Kai kurių vabzdžių (pvz., boružių, skaudvabalių) hemolimfoje yra nuodingos nemalonaus kvapo medžiagos kantaridino (0,03 g kantaridino žmogui yra mirtina dozė). Šie vabzdžiai, jausdami pavojų, hemolimfą išskiria lašeliais pro angeles kojų sąnariuose. Taip jie apsisaugo nuo priešų.