Henis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Skandinavų mitologijoje Henis - neryžtingumo, asų grupės dievas. Kartu su Mimiru nukeliavo pas vanus sudaryti taiką. Henis buvo neryžtingas, visus sprendimus patikėjo Mimirui, o kai šio nebuvo atsakydavo išsisukinėdamas.

„Voluspoje“ minimas pirmųjų žmonių Asko ir Emblos sukūrimas, kuriame dalyvavo trys dievai: Henis, Loduras (Lokis) ir Odinas. Pagal kitą versiją sukūrimo mite dalyvavo Vilis, ir Odinas, todėl yra galimybė, kad Henis ir Vilis - vienas ir tas pats dievas.

Pagal „Voluspą“ Henis išgyvens ragnaroką ir pasaulio sunaikinimą.

Skandinavų mitologija

Dievai: Asai, Vanai ir Dysės | Fantastinės būtybės: Milžinai, Nykštukai, Elfai

Asai: Odinas | Toras | Lokis | Tiras | Baldras | Forsetis | Bragis | Vilis | Vydaras

Henis | Hiodas | Heimdalas | Ulras | | Frigė | Iduna | Nana | Sivė

Vanai: Njordas | Skadi | Frėja | Freiras | Gerda | Gulveiga | Kvasis | Litiras | Mimis | Nerta

Fantastinės būtybės

Jotunai | Dvergai | Imiras | Fenris | Garmas | Sleipnis | Jormundgandas | Helė | Audumla

Skandinavų kosmologija

Igdrasilas | Alfheimas | Asgardas | Helheimas | Jotunheimas | Midgardas
Muspelheimas | Niflheimas | Svartalfaheimas | Vanaheimas