Afarų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Afarų kalba (cAfár af) |
|
---|---|
Kalbama | Etiopijoje, Eritrėjoje ir Džibutyje |
Kalbančiųjų | ~1,5 mln. |
Vieta pasaulyje | į šimtuką nepatenka |
Kilmė |
Semitų-chamitų |
Valstybinė kalba | |
Valstybinė kalba | - |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1: | aa |
ISO 639-2: | aar |
SIL: | AFR |
Afarų arba danakilų kalba (cAfár af) - semitų-chamitų kalbų šeimos kalba. Manoma, kad yra apie 1,5 milijono kalbančiųjų, afarų. Sakinio žodžių tvarka afarų kalboje, kaip ir daugumoje Rytų Kušytų kalbų, yra SOV (Subject Object Verb). Kalbančiųjų raštingumo lygis siekia 1-3%. Afarų kalba artimiausia sahų kalbai.
1976 m. Džibutyje afarų kalbai parengta abėcėlė, paremta lotynų abėcėlė. Nuo to laiko vystosi literatūra šia kalba, ir pirmiausia literatūrinė kūryba apima poeziją (didžiąja dalimi religinę).
[taisyti] Abėcėle
Afarų kalbos abėcėlėje yra 17 priebalsių ir 5 balsiai:
Aa Bb Tt Ss Ee Cc Kk Xx Ii Dd Qq Rr Ff Gg Oo Ll Mm Nn Uu Ww Hh Yy
Taip pat nauodojami ilgi balsiai: AAaa EEee IIii OOoo UUuu