Irenėjas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Irenėjas (2-ojo amžiaus po Kristaus pabaiga) buvo gimęs Smirnoje ir mokėsi pas Polikarpą. Maždaug 175-185 m po Kristaus jis tapo Galijos Liono (Prancūzija) vyskupu. Ko gero, žymiausias jo darbas yra Prieš Erezijas, kuris racionaliai paneigė gnosticizmą.

Jis parašė labai gerai suformuotą teologiją, kuri pabrėžė

  • kad Kristus buvo tikras Dievas ir tikras žmogus, kuris tobulai atliko tai, ko nesugebėjo atlikti pirmasis Adomas.
  • apaštalų perimamumo formą (bent krikščioniškų įsitikinimų srityje), kurią perduoda apaštalų bažnyčios.
  • tiesos taisyklę (Kanoną) bažnyčioje, kuri buvo raštų aiškinimo raktas.
  • bendrą Naujojo Testamento ir Senojo Testamento raštų pagrindą.
  • keturių Evangelijų kanoną.
  • Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vienybę ir amžinąjį Dievo sukurtą istorijos planą, atsiskleidusį Kristuje.

Tokie žmonės, kaip Irenėjas, pradėjo kurti "sistemingą teologiją".