Istorijos šaltiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.


Istorijos šaltiniai - išlikusi istorinė informacija (perteikta tekstiniu ar grafiniu būdu), iš kurios semiamasi žinių apie praeities įvykius.

Turinys

[taisyti] Istorijos šaltinių klasifikacija

Istorijos šaltiniai skirstomi į naratyvinius, dokumentinius ir ikonografinius.

[taisyti] Naratyviniai

  • Kronikos;
  • Metraščiai;
  • Istorijos;
  • Kelionių aprašymai;
  • Memuarai;
  • Korespondencija;
  • Hagiografija (Apima pasakojimus apie šventųjų gyvenimus, stebuklus, relikvijų perkėlimą arba vyskupų sąrašus. Dažnai naudojosi visai ne moksliniais metodais: hiperbolizavimu, falsifikacija ir apgavystėmis.);
  • Publicistika;
  • Proginė literatūra.

[taisyti] Dokumentiniai

  • Įstatymdavystės paminklai;
  • Teismų bylos;
  • Privilegijos;
  • Administraciniai aktai;
  • Vizitacijos;
  • Inventoriai;
  • Instrukcijos.

[taisyti] Ikonografiniai

  • Tapyba;
  • Grafika;
  • Herbai;
  • Antspaudai.