Energetikos Lietuvoje istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Svarbiausios Lietuvos energetikos istorijos datos

  • VIII tūkstantmetyje prieš m.e. - Mezolito laikotarpio stovyklų vielose aptikti židiniai rodo, kad to meto žmonės naudojo šiluminę energiją būstams apšildyti ir maistui gaminti.
  • IV tūkstantmetyje prieš m. e. - Neolito laikotarpyje šiluminė energija panaudota lipdytiems puodams degti.
  • I tūkstantmetyje prieš m. e. - Šiluminė energija pradedama naudoti žalvariniams dirbiniams lieti.
  • I-IV a. - Šiluminė energija pradedama naudoti geležiai lydyti įleistose į žemę krosnelėse.
  • I—IV a. - Pereinant nuo lydiminės prie ariamosios žemdirbystės pradedama naudoti darbinių gyvulių energija.
  • V—VIII a. - Šiluminė energija imama naudoti geležiai lydyti antžeminėse krosnelėse, taip pat skirtingo metalo juostoms suvirinti.
  • X-XI a. - Pasirodo puodų žiedžiamasis ratas, sukamosios girnos, varomos žmogaus jėga.
  • XIII—XIV a. - Statomi vandens malūnai, sukami tekančio arba krintančio vandens energija, vėjo malūnai.
  • XV—XVI a. - Plinta įvairūs vandens malūnai (patrankų liejimui, popieriaus gamybai, grūdų malimui).
  • 1753 m. - Vilniaus universitete demonstruota pagal prof. T. Žebrausko projektą pagaminta trinties principu veikusi elektros mašina,
  • 1824 m. - Strėvininkų dvare (Trakų rajonas) kuliamajai sukti imtas naudoti vandens ratas - pirmasis mechaninis variklis Lietuvos žemės ūkyje. Prie Klaipėdos uosto priregistruotas pirmasis garlaivis.
  • 1840 m. – Klaipėdoje J. Masono metalo ir medžio apdirbimo įmonėje įrengta garo mašina — pirmasis Lietuvos pramonėje šiluminis variklis.
  • 1847 m. - Kaune pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje garo malūnas.
  • 1860 m. - Lentvario dvare kuliamajai sukti imta naudoti garo mašina — pirmasis Lietuvos žemės ūkyje šiluminis variklis,
  • 1860 m. rugsėjo 4 d. - Į Vilnių atvažiavo pirmasis traukinys.
  • 1861 m. - Pradėjo veikti Klaipėdos dujų fabrikas — pirmoji Lietuvos teritorijoje energetinė įmonė.
  • 1864 m. - Pradėjo veikti Vilniaus dujų fabrikas.
  • 1865 m. - Šilutės rajone įkurtos pirmos durpių įmonės Lietuvoje.
  • 1880 m. - Klaipėdos mėsos ir dešrų fabrike įrengtas dujinis variklis — pirmasis Lietuvos pramonėje vidaus degimo variklis.
  • 1882 m. - Įsteigtas Šilutės kraikinių durpių fabrikas.
  • 1892 m. balandžio 17 d. - Rietave pradėjo veikli pirmoji Lietuvoje elektrinė.
  • 1893 m. - Kaune, R. Tilmanso metalo gamykloje, pradėjo veikti elektrinė — pirmoji Lietuvoje pramonės įmonės elektros jėgainė.
  • 1900 m. sausio 15 d. - Kaune pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje Kauno viešoji centrinė elektrinė.
  • 1900 m. - Pradėjo veikti viešoji centrinė Klaipėdos elektrinė.
  • 1903 m. vasario 14 d. - Pradėjo veikti viešoji centrinė Vilniaus elektrinė.
  • 1904 m. - Klaipėdoje pradėjo veikti elektrinis tramvajus.
  • 1904 m. - Kairiškiuose prie Virvytės upės įrengtas elektros generatorius, kurį suko vandens ratas — pirmoji Lietuvoje hidroelektrinė.
  • 1909 m. - Komisijos Rusijos vandens jėgoms tirti pirmininkas prof. G. Merčingas pateikė pirmąjį eskizinį projektą Nemuno kilpos hidroištekliams panaudoti.
  • 1912 m. - Vilniaus centrinėje elektrinėje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje garo turbina.
  • 1921 m. - Tauragėje pradėta naudoti aukštosios (3000 V) įtampos kintamoji elektros srovė.
  • 1922 m. - Pirmąkart paskelbti Lietuvos upių energijos ištekliai.
  • 1923 m. - rugpjūčio mėn. pradėjo veikti aukštosios (6000 V) generatorinės įtampos šiluminė Bačiūnų elektrinė.
  • 1923 m. spalio 19 d. pradėjo veikti dyzelinė Panevėžio elektrinė.
  • 1928 m. - Lietuvos universitetas Kaune išleido pirmąja inžinierių elektrikų laidą.
  • 1929 m. birželio 17 d. - Pradėjo veikti viešoji šiluminė Klaipėdos elektrinė.
  • 1930 m. lapkričio 11 d. - Pradėjo veikti viešoji šiluminė Petrašiūnų elektrinė.
  • 1930 m. - Pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje 15000 V įtampos elektros tiekimo linija PetrašiūnaiJonava.
  • 1933 m. balandžio 23 d. - Įvyko Kauno elektros energijos vartotojų boikotas.
  • 1935 m. - Sudarytas pirmasis kuro balansas Lietuvoje.
  • 1936 m. kovo mėn. - Įkurtas Lietuvos energijos komitetas.
  • 1940 m. - Sudaryti ir paskelbti pirmojo Lietuvos elektrifikacijos plano matmenys.
  • 1940 m. gruodžio mėn. - Pradėjo veikti viešoji šiluminė Rėkyvos elektrinė.
  • 1941 m. birželio 19 d. - Įjungta pirmoji Lietuvoje 30 kV elektros tiekimo linija ŠiauliaiRadviliškisPanevėžys.
  • 1944 m. liepos 7 d. - Vokiečių kareiviai susprogdino Vilniaus centrinę elektrinę.
  • 1944 m. liepos mėn. - Vokiečių kareiviai susprogdino Kauno dyzelinę elektrinę.
  • 1944 m. liepos 29 d. - Vokiečių kareiviai susprogdino Petrašiūnų šiluminę elektrinę.
  • 1944 m. rugpjūčio mėn. - Operatyviam energetikos valdymui Vilniuje įkurta pirmoji dispečerių grupė.
  • 1944 m. spalio 14 d. - Kaune pradėjo veikti Petrašiūnų popieriaus fabriko elektrinė.
  • 1944 m. lapkričio 6 d. - Vilniuje pradėjo veikti pirmasis (1000 kW galios) energetinis traukinys.
  • 1944 m. gruodžio 17 d. - Kaune pradėjo veikti atstatytas (500 kW galios) dyzelinės elektrinės dyzelis.
  • 1945 m. sausio mėn. - Vokiečių kareiviai susprogdino Klaipėdos šiluminę elektrinę.
  • 1945 m. spalio 8 d. - Pradėjo veikti atstatyta Klaipėdos šiluminės elektrinės pirmoji (1500 kW galios) turbina.
  • 1945 m. spalio 19 d. - Lietuvos energetikos operatyviam valdymui Kaune įkurta Lietuvos energijos valdybos centrinė (vėliau - vyriausioji) dispečerinė tarnyba.
  • 1946 m. spalio 13 d. - Pradėjo veikti atstatyta Petrašiūnų šiluminės elektrinės (3200 kW galios) pirmoji turbina.
  • 1946 m. gruodžio 24 d. - Pradėjo veikti atstatyta Vilniaus centrinės elektrinės (1800 kW galios) pirmoji įurbina.
  • 1947 m. birželio 7 d. - Petrašiūnų, šiluminė elektrinė (Petrašiūnų VRE) pradėjo tiekti garus Petrašiūnų popieriaus fabrikui. Tai laikoma centralizuotos termofikacijos pradžia Lietuvoje.
  • 19501951 m. - Nutiestos pirmosios 35 kV elektros tiekimo linijos: Petrašiūnų VRE — Eiguliai, Vilniaus TE-2 — Šiaurinė.
  • 1951 m. rugsėjo 27 d. - Pradėjo veikti naujos Vilniaus termofikacinės elektrinės (Vilniaus TE-2) pirmoji (12000 kW galios) turbina.
  • 1955 m. lapkričio mėn. - Pradėta statyti Kauno hidroelektrinė.
  • 1956 m. lapkričio 11 d. - įjungta pirmoji Lietuvoje 110 kV elektros tiekimo linija: Petrašiūnų VRE — Panevėžys — Rėkyvos VRE. Petrašiūnuose ir Rėkyvoje pradėjo veikti pirmosios 110 kV pastotės. Tuo pradėta kurti Lietuvos energetikos sistema.
  • 1957 m. - Įkurta Liaudies ūkio tarybos Energetikos ūkio valdyba. Centralizuotas Lietuvos energetikos valdymas.
  • 1957 m. - Vilniuje pradėta centralizuota termofikacija. (Pirmasis buitinis vartotojas — namas Vytenio g. 10.)
  • 1958 m. gegužės 17 d. - Įkurtas Energetikos statybos trestas.
  • 1958 m. lapkričio 2 d. -Įjungta antroji Lietuvoje 110 kV elektros tiekimo linija: Vilnius—Kaunas. Tai pirmoji ETL gelžbetoninėmis atramomis.
  • 1959 m. vasario 16 d. - Paskirta komisija parinkti aikštelę Lietuvos valstybinei rajoninei elektrinei (Lietuvos VRE) statyti.
  • 1959 m. lapkričio 5 d. - Įjungtas pirmasis (22 500 kW galios) Kauno hidroelektrinės agregatas.
  • 1959 m. - Zarasų raj pradėjo veikti (2460 kW galios) Antalieptės derivacinė hidroelektrinė.
  • 1960 m. vasario 8 d. -įjungus 110 kV elektros tiekimo linijas Kaunas - Marijampolė - Tilžė - Šilutė - Klaipėda, pradėjo veikti pirmasis tarpsisteminis ryšys tarp Lietuvos ir Kaliningrado energetikos sistemų. Tuo baigtas pirmasis respublikos energetikos sistemos kūrimo etapas: visos valstybinės rajoninės elektrinės - abi Vilniaus, Petrašiūnų, Rėkyvos, Klaipėdos šiluminė ir Kauno hidroelektrinė — įjungtos į bendrą energetikos sistemos tinklą.
  • 1960 m. liepos mėn. - Pradėta statyti Lietuvos VRE.
  • 1962 m. spalio 12 d. - Įjungta pirmoji Lietuvoje 330 kV elektros tiekimo linija: Šiauliai - Jelgava (Latvija), Lietuvos energetikos sistema sujungta su Latvijos energetikos sistema ir įjungta į Jungtinę Šiaurės - Vakarų energetikos sistemą. Pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje 330/110 kV Šiaulių rajoninė pastotė.
  • 1962 m. gruodžio 30 d. - Pradėjo veikti pirmasis (150000 kW galios) Lietuvos VRE blokas.
  • 1964 m. lapkričio 29 d. - Įjungta 330 kV elektros tiekimo linija Vilnius - Minskas ir pradėjo veikti 330/110 kV Vilniaus rajoninė pastotė. Lietuvos energetikos sistema sujungta su Baltarusijos energetikos sistema.
  • 1964 m. gruodžio 18 d. - Baigtas pirmasis Lietuvos elektrifikacijos etapas: prie respublikos energetikos sistemos tinklo prijungtas paskutinysis ūkis — Biržų rajono J. Biliūno vardo kolūkis,
  • 1966 m. gruodžio 25 d. - Įjungta 330 kV elektros tiekimo linija Kaunas - Tilžė. Lietuvos energetikos sistema 330 kV ryšiu sujungta su Kaliningrado energetikos sistema.
  • 1967 m. birželio 22 d - Lietuvos VRE įjungtas penktasis (300 000 kW galios) blokas.
  • 1962 — 1970 m. - Senųjų elektrinių — Vilniaus TE-1 (buvusios miesto centrinės elektrinės), Petrašiūnų VRE, Rėkyvos VRE, Klaipėdos VRE ir Vilniaus TE-2 — turbinos rekonstruotos termofikaciniam darbui. Centralizuoto šilumos tiekimo plėtros pradžia.
  • 1971 m. birželio 1 d. - Pradėta statyti Kauno termofikacinė elektrinė (Kauno TE).
  • 1972 m. rugsėjo 28 d. - Lietuvos VRE įjungtas aštuntasis (300000 kW galios) blokas. Elektrinė pasiekė 1, 8 mln. kW galią. Statyba baigta.
  • 1974 m. - Pradėta statyti Ignalinos atominė elektrinė.
  • 1975 m. gruodžio 27 d. - Pradėjo veikti pirmasis (60 000 kW galios) Kauno termofikacinės elektrinės turboagregatas.
  • 1976 m. sausio mėn. - Pradėta statyti Mažeikių termofikacinė elektrinė.
  • 1976 m. - Pradėta statyti trečioji Vilniaus termofikacinė elektrinė.
  • 1976 m. gruodžio 28 d. - Kauno termofikacinėje elektrinėje įjungtas antrasis (100 000 kW galios) turboagregatas.
  • 1977 m. liepos 11 d. - Pradėta statyti Kaišiadorių hidroakumuliacinė elektrinė.
  • 1978 m. rugsėjo 8 d. - Ignalinos atominėje elektrinėje paklotas pirmasis kubinis metras betono.
  • 1979 m. spalio 26 d. - Pradėjo veikti pirmasis (80000 kW galios) Mažeikių termofikacinės elektrinės turboagregatas.
  • 1980 m. gruodžio 14 d. - Mažeikių TE įjungtas antrasis (80000 kW galios) turboagregatas.
  • 1983 m. liepos mėn. - Pradėtas eksploatuoti Mažeikių TE trečiasis (50000 kW galios) turboagregatas.
  • 1983 m. balandžio 26 d. - Paklotas pirmasis kubinis metras betono Kaišiadorių HAE viršutinio baseino sienelei, o gruodžio 16 d. - vandens priimtuvo pamatams.
  • 1983 m. gruodžio 31 d. - Pradėjo veikti pirmasis (1,5 mln. kW galios) Ignalinos atominės elektrinės blokas.
  • 1984 m. sausio 7 d. - Pradėjo veikti pirmasis (180 000 kW galios) Vilniaus TE-3 blokas.
  • 1984 m. balandžio 21 d. - Kaišiadorių HAE jėgainės pastatui paklotas pirmasis kubinis metras betono.
  • 1986 m. - rugsėjo 11 d. - Vilniaus TE-3 įjungtas antrasis (180 000 kW galios) blokas.
  • 1987 m. - rugpjūčio 31 d. - Ignalinos AE įjungtas antrasis (1,5 mln. kW galios) blokas.
  • 1990 m. - Lietuvos energetikos sistema perėjo Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, įkurtas Energetikos ir elektrifikacijos gamybinis susivienijimas „Lietuvos energetika“.
  • 1991 m. - „Lietuvos energetika“ pertvarkytas į valstybinę įmonę „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“.
  • 1995 m. - VĮ „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ reorganizuota į specialiosios paskirties akcinę bendrovę (SPAB) „Lietuvos energija“.
  • 1997 m. - nuo AB „Lietuvos energija" atskirtos šilumos tiekimo įmonės bei Vilniaus ir Kauno termofikacinės elektrinės.
  • 2000 m. - priimtas AB „Lietuvos energija" reorganizavimo įstatymas. Atskirti nepagrindinės veiklos filialai ir padaliniai, įsteigtos dukterinės įmonės. Įsteigti regioniniai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Utenos perdavimo tinklo skyriai.
  • 2001 m. akcininkai patvirtino AB „Lietuvos energija” reorganizavimo projektą. SPAB „Lietuvos energija” išskaidyta į savarankiškas bendroves: AB Lietuvos elektrinė, AB Mažeikių elektrinė, AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB Vakarų skirstomieji tinklai.
  • 2001 m. gruodžio 31 d. Ūkio ministerijoje įregistruotos reorganizavimo metu sukurtos naujos keturios bendrovės ir nauja AB „Lietuvos energija” įstatų redakcija. AB “Lietuvos energija” panaikintas specialiosios paskirties statusas.
  • 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas
  • 2002 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino atnaujintą Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją, kurioje numatytos šalies energetikos plėtros gairės atsižvelgiant į tai, kad Ignalinos AE pirmasis blokas sustabdomas iki 2005 m., o antrasis blokas – 2010 m.
  • 2003 m. gegužės 20 d. priimtas Šilumos ūkio įstatymas.
  • 2004 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė biokuro įstatymo pakeitimo įstatymą.
  • 2005 m. privatizuoti AB „Vakarų skirstomieji tinklai".
  • 2005 m. sustabdytas Ignalinos AE pirmasis blokas.
  • 2006 m. šalia Palangos pastatytas ir ėmė teikti elektros energiją pirmas stambus vėjo jėgainių kompleksas Lietuvoje.