Gimdos kaklelio vėžys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gimdos kaklelio vėžio atsiradimą lemiantys veiksniai dažniausiai yra šie: ankstyvas lytinis gyvenimas (nesulaukus 18 m. amžiaus), dažnas seksualinių partnerių keitimas, nėštumų skaičius ir gimdymas jauno amžiaus, rūkymas, vitamino A trūkumas, susilpnėjusi imuninė sistema ir nesirūpinimas savo sveikata.
[taisyti] Citologijos rezultatas
I grupė – ląstelės taisyklingos.
II grupė – ląstelių pakitimai liudija uždegimą.
III grupė – atsiranda vadinamosios displastinės ląstelės (tai dar nėra navikai, bet yra galimybė jiems susiformuoti).
IV grupė – atsiranda pavienės navikinės ląstelės.
V grupė – gausu navikinių ląstelių.
[taisyti] Profilaktika
Gydymas priklauso nuo navikinių ląstelių pakitimų. Anksti nustačius vėžį (vadinamoji priešinvazinė stadija, kai liga visiškai išgydoma), paprastai pašalinamas gimdos kaklelis. Jeigu liga išplitusi, pašalinama gimda ir kiaušidės, taikomas švitinimas. Kai vėžys labai išplitęs, taikoma cheminė ir radioterapija, šios tikslas – sustabdyti ligos vystymąsi. Moterys privalo atlikti citologinius tyrimus kartą per metus – tai laiko tarpsnis, kai invazinis vėžys neprivalo vystytis. Šiuo laikotarpiu jis gali pasireikšti, bet yra galimybė ligą visiškai išgydyti. Ginekologas ne visada prisimena, ar citologinis tyrimas darytas, kada darytas paskutinį kartą. Todėl kiekviena moteris pati privalo priminti ir pasiteirauti apie gautus rezultatus.
Gimdos kaklelio vėžys pagal mirštamumą užima antrą vietą (po krūties vėžio). Lietuvoje, palyginti su visa Europa, sergamumas šia liga didžiausias. Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu padidėja moterims, kurioms per 30 metų, o daugiausiai serga 45-55-erių metų amžiaus.