Bendruomenių tragedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bendruomenių tragedija – reiškiniai, kai asmeniniai interesai kertasi su visuotiniu gerbūviu. Dažniausiai tai turima galvoje bendro turto išeikvojimą. Terminas atsirado Viljamo Fosterio Lojdo knygoje 1833 metais apie gyventojus. Toliau terminą populiarino Garretas Hardinas 1968 metais apysakose žurnalui Science taip ir pavadindamas Bendruomenių tragedija. Įvadas Bendruomenių tragedija, tai kaip laisvas priėjimas prie resursų, sakykim ganyklos, pilnai sunaikina resursus dėl jo besaikio naudojimo. Tai įvyksta todėl, kad visi iš jo nori gauti naudos, o jo neprižiūri niekas. Pavyzdys Sakykim yra kokia nors kaimiška bendruomenė, pas kurią yra tik viena ganykla. Joje visi bendruomenės nariai gali ganyti savo gyvulius neribotai. Kuo daugiau ganoma tuo mažiau žolės auga ganykloje ir mažiau galima gauti naudos iš gyvulininkystės. Kiekvienas narys gali padidinti savo gyvulių skaičių, bet dėl to ganyklos laukas suprastės nedaug. O jei visi bendruomenės nariai padidintų savo gyvulių skaičių, ganykla suprastėtu žymiai. Jei vienas bendruomenės narys savo gyvulių skaičių sumažintu tai ganykla pagerėtu nežymiai, o atskiro bendruomenės nario pajamos sumažėtu didesne dalimi . Gaunasi, kad visiems bendruomenėms nariams pravartu tik didinti ganyklos naudojimą. Sprendimo būdai Bendruomenės tragedijos spendimo būdai yra tokie:

  • Dažniausiai atsiradus turto trukumui, turtas pasidalinamas ir bendruomenės nariai jį naudoja taupiai, nebijodami, kad kas kitas juo gali pasinaudoti.
  • Atsiradus turtui atsiranda ir žmonių, kurie tuo turtu nori naudotis, todėl jie bendrą turtą paskelbia savu ar įgauna teises imti mokestį iš juo naudojimosi ir pradeda normuoti jo naudojimą.
  • Turtas nualinamas (erozija) ir sumažėjus turtui dar labiau sumažėja jo naudotojų, bet tokiu atveju reikia ilgai laukti kol jis atsistatys.

Bendruomenių tragedija dabartiniais laikais Dabartiniais laikais atidžiai sekama, kad nubūtu nualinamas koks nors gamtos resursas. Jei koks gamtos resursas akivaizdžiai bus išnaudotas (neatsinaujinanti žaliava), tai galvojama kuo jį pakeisti. Dar galima surasti sričių, kur iškyla Bendruomenių tragedijos problema. Pvz., Lietuvoje buvo surenkami dar pilnai neužaugę grybai (voveruškos), neleistinais metodais ir ne laiku gaudomos žuvys, renkamos uogos, medžiojami gyvuliai, bet tai daugiau neteisėti žmonių veiksmai. Didelę dalį dabartinių Bendruomenių tragedijų sudaro klaidingų idėjų įsigalėjimas. Bendruomenių nariai norėdami įtikti vadovams, pritaria jų klaidingoms idėjoms, jas įgyvendinami jei ir nepadaro žalos, tai veltui sunaudoją resursus. Taip jie siekia padaryti karjerą, išsilaikyti darbe, bet neša žalą bendruomenei.