Kėkštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Garrulus glandarius
Kėkštas (Garrulus glandarius)
Kėkštas (Garrulus glandarius)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
( Passeriformes)
Šeima: Varniniai
( Corvidae)
Gentis: Garrulus
( Garrulus)
Rūšis: Kėkštas
( Garrulus glandarius)

Kėkštas (lot. Garrulus glandarius, angl. Eurasian Jay, vok. Eichelhäher) - varininių (Corvidae) šeimos paukštis. Kuosos dydžio, sveria 175-190 g. Abi lytys rusvai pilkos spalvos, viršugalvis juodai dryžuotas. Sparno priekinėje dalyje ryškiai mėlyna, su juodais dryžiais dėmė. Uodega ir dėmės po akimis juodos.

Paplitęs plačiame areale nuo Vakarų Europos iki šiaurės vakarų Afrikos ir pietryčių Azijos. Šiame areale išskiriama keletas kėkštų porūšių, kurie išvaizda gerokai skiriasi tarpusavyje. Lietuvoje dažnas miškų paukštis, žiemojantis, taip pat iš dalies traukiantis. Rudenį atskrenda ir iš šiaurinių kraštų, o dalis vietinių kėkštų pasitraukia į pietvakarius. Kėkšto polėkis savotiškas, primenantis juodosios meletos polekį, negreitas ir netolygus. Žeme šokinėja dideliais šuoliais. Balsas šaižus „reč-reč", kartais pamėgdžioja kitų paukščių balsus.

Monogamas. Lizdus pradeda krauti kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje jaunose eglaitėse ar pušaitėse, prie kamieno, maždaug 6-8 m aukštyje. Lizdo pagrindą suka iš sausų šakų, kraštus iš lanksčių augalų, o vidų iškloja švelnia augaline medžiaga. Deda 5-7 žalsvai melsvos spalvos, išmargintus rusvais taškeliais kiaušinius. Peri abu porelės nariai apie 16-19 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 20-23 dienų. Jie maitinami įvairiais vabzdžiais, kirmėlėmis, o vėliau ir smulkių giesmininkų jaunikliais

Kėkštai minta įvairiu maistu, žiemą daugiausia sulesa gilių. Rudenį maisto atsargas slepia slėptuvėse po samanomis, lapais, medžių plyšiuose. Šitaip išplatina ąžuolų giles. Žiemą neretai apsilanko lesyklose.

[taisyti] Nuorodos

Ar žinai? portalo straipsnis apie kėkštą