Kauno rotušė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kauno rotušė yra Kauno senamiestyje, netoli Nemuno ir Neries santakos.
[taisyti] Istorija
Pradėta statyti 1542 m. Manoma, kad 1562 m. ji buvo vienaaukštė, trinavė, be bokšto, netinkuotais fasadais, skliautuotais rūsiais.
XVI a. antrojoje pusėje užstatytas antras aukštas, iš rytų pusės pristatytas aštuonių aukštų bokštas. Pirmojo aukšto patalpos pritaikytos prekybai ir kalėjimo sargybai, antrojo - magistratui, teismui, kanceliarijai, iždui, archyvui, bokšto rūsiai - kalėjimui, kiti rūsiai - prekėms laikyti.
1771-1780 m. pagal architekto Jono Matekerio projektą rotušė vėl rekonstruota: pastatas paaukštintas, išmūryti nauji karnizai, gotikinis bokštas iš išorės suskaidytas į penkis tarpsnius ir užstatytas šeštasis, perplanuotas vidus.
1824 m. buvusioje rotušėje įkurta stačiatikių cerkvė, vėliau - artilerijos šaudmenų sandėlis. 1838 m. rotušė pritaikyta caro laikinai rezidencijai. Tada pastatas šalia gotikos ir baroko įgavo klasicizmo bruožų.
1850 m. bokšte įrengtas ugniagesių stebėjimo punktas, 1865-1869 m. rotušėje veikė teatras, 1869-1944 m. - Kauno miesto savivaldybė, po Antrojo pasaulinio karo - archyvas. 1951-1960 m. atiduota Kauno Politechnikos instituto Statybos fakultetui.
1969 m. Kauno rotušė restauruota pagal architekto Žibarto Simanavičiaus projektą. Nuo 1974 m. pirmojo ir antrojo aukštų patalpos pritaikytos Santuokų rūmams, o pastato rūsiai - Keramikos muziejui.