Giltinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Giltinė - mirties deivė. Ji priklauso pačioms seniausioms deivėms. Giltinės vardas kilęs iš žodžių "gelti", "geluonis", "geltonis". Šie žodžiai susiję su mirtimi.

Giltinė - deivės Laimos sesuo. Jų abiejų veikla susieta su žmogumi, taip pat su viso gyvojo pasaulio pradžia ir pabaiga. Jei Laima siejosi su gyvenimo pradžia, tai Giltinė - su pabaiga. Pagrindinė Giltinės funkcija buvo stebėti, kada ateina laikas žmogui mirti, o atėjus tam laikui, žmogų numarinti.

Giltinė dažnai buvo vaizduojama pelėdos pavidalu. Šis paslaptingas nakties paukštis savo siaubingu balsu pranašaudavo gręsiančią nelaimę, besiartinančią mirtį, gaisrą, nesantuokinio kūdikio gimimą. Be to, pelėda buvo laikoma tamsos, nakties paukšte, Mėnulio deive, dar vadinta Mėnule. Giltinei artimos Maro deivės, o jos tarnaitė buvusi Magyla. Senovės lietuvių mitologijoje Giltinė taip pat buvo vaizduojama kaip tyli, labai liesa moteris baltais drabužiais, folklore minima, kad kadaise ji buvusi tokia pat graži, kaip ir Laima, bet vienąkart pakliuvusi bėdon (pagal vienus šaltinius - uždaryta karste) ir per tą laiką labai pasikeitusi.

Liaudies padavimuose dažnai minima, kaip žmogus, norėdamas apgauti besiartinančią mirtį, įvairių gudrybių pagalba stengdavosi ją apgauti - nukirpti Giltinei jos ilgus nagus ar dvišaką liežuvį. Verta pastebėti, kad dalis šių vaizdinių, kaip ir vėlesnis Giltinės vaizdavimas su dalgiu rankoje ir griaučiu pavidalu į Lietuvą atėjo iš krikščionybės. Vėlinių metu senovėje kai kuriose vietose Giltinė būdavo paminima, kepant tam tikrus paplotėlius, vėliau išdalinamus elgetoms, kad šie melstųsi už išėjusiuosius Anapilin.

Kitomis kalbomis