Pistoletas-kulkosvaidis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pistoletas-kulkosvaidis - automatinis ginklas, šaudantis pistoletų šoviniais. Esminiai ginklo privalumai: didelė šaudymo sparta (600-1200 šūvių per minutę), geras taiklumas šaudant serijomis (dėl mažos šūvio galios), itin paprasta konstrukcija, labai maža kaina. Trūkumai: maža šūvio galia (dėl pistoletinio šovinio), maža tolišauda (dažniausiai - iki 100 m).
Pirmieji pistoletai-kulkosvaidžiai buvo sukurti XX a. pradžioje, o po Žiemos karo tarp Tarybų Sąjungos ir Suomijos tapo viena iš pagrindinių pėstininkų ginklų rūšių. 5-ąjame - 6-ąjame dešimtmečiuose daugomoje šalių pistoletus kulkosvaidžius pakeitė automatai. Kai kurie sudėtingesni pistoletų-kulkosvaidžių modeliai naudojami desantiniuose, specialiosios paskirties daliniuose bei policijoje.