Klaipėda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Klaipėda

55°42′40″N, 21°7′50″E
Valstybė: Lietuva
Savivaldybė: Klaipėdos miesto savivaldybė
Meras: Rimantas Taraškevičius
Gyventojų (2006): 187 316
Plotas: 98 km²
Gyventojų tankumas: 1926/km²
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Klaĩpėda
Kilmininkas: Klaĩpėdos
Naudininkas: Klaĩpėdai
Galininkas: Klaĩpėdą
Įnagininkas: Klaĩpėda
Vietininkas: Klaĩpėdoje


Klaipėda — trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, stambus neužšąlantis jūrų uostas. Miestas turi savivaldybės statusą, yra Kuršių nerijos nac. parko direkcija. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia - Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia - Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Yra viena seniūnija - Melnragės ir Girulių.

Oficiali miesto diena — rugpjūčio 1-oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė. Pro Klaipėdą teka Akmena (Danė), įtekanti į marias. Nuo sostinės Vilniaus uostamiestis nutolęs 311 km į šiaurės vakarus.

Klaipėdos miestas išsidėstęs prie vietos, kur Kuršių marios įteka į Baltijos jūrą: rytinėje marių pusėje yra didžioji miesto dalis, centras ir senamiestis, o vakarinėje, kuri yra Kuršių nerijos teritorijoje - Kopgalis ir Smiltynė. Klaipėdoje yra dvi perkėlos: senoji (miesto centre) ir naujoji (labiau į pietus). Išilgai Kuršių marių yra didelis uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Medžių prieplauka - Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala; čia yra tarptautinė jūrų perkėla. Klaipėdoje yra unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas.

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Klaipėdos istorija

Miesto pradžia laikomi 1252 m. Tuomet Danės upės žiotyse Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas pastatė Memelburgo (Memelburg) pilį, prie kurios kūrėsi miestas. Klaipėda (tuometinis Memelis) planuota kaip Kuršo vyskupystės centras, bet juo buvo trumpai dėl nuolatinių aplinkinų genčių puldinėjimų. Aprašęs tokį antpuolį 1323 m. Petras Dusburgietis pažymėjo, kad „jie pavertė pelenais patį miestą ir tris gretimas naujakrikštų pilis, daug kogų bei kitokių laivų“.

Konteinerinis laivas Klaipėdos uoste
Enlarge
Konteinerinis laivas Klaipėdos uoste

1328 m. Klaipėda ir jos apylinkės perduodamos Vokiečių ordinui Prūsijoje. XIVXV a. Klaipėda tapo ginčų tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino objektu. Būdama žygių į Žemaitijos gilumą išeities vieta, Klaipėda kentėjo nuo atsakomųjų žemaičių antpuolių. 1379 m. užpuolę žemaičiai visiškai sugriovė miestą ir pilį. Klaipėda buvo žemaičių užimta ir Žalgirio mūšio išvakarėse (1409 m.). Dėl nuolatinio karinio užpuolimo pavojaus ir kaimyninių uostų konkurencijos Klaipėda netapo Hanzos sąjungos nare.

Klaipėdos vardas (Caloypede) pirmąkart minimas Vytauto laiške 1413 m., kuriame sakoma, kad miestas pastatytas žemaičių žemėje. 1422 m. Melno taika buvo galutinai nustatytos Vokiečių ordino ir Lietuvos sienos, Klaipėda palikta Ordino pusėje. 1455 m. miestą vėl užėmė žemaičių pajėgos. Iš Livonijos atsiųsta kariuomenė juos išstūmė, bet pasitraukdami žemaičiai sudegino miestą ir pilį.

XVI a. jame sparčiai vystėsi amatininkystė, laivų statyba, klestėjo pirkliai. Vėliau ėmė kurtis stambioji pramonė, išsivystė jūrų prekyba, atsirado kultūros įstaigos.

Nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, nuo 1701 m. — Prūsijos karalystei. 16291635 m. miestą valdė Švedija, o Septynerių metų karo metu 17571762 m. - Rusijos imperija. 18071808 m. Napoleonui Bonapartui sumušus Prūsiją, Klaipėda buvo karališkosios Prūsijos šeimos rezidencijos vieta ir laikinoji Prūsijos sostinė. 1871 m. kartu su Prūsija tapo Vokietijos imperijos dalimi.

Klaipėdos miesto vaizdas nuo Kuršių marių pusės
Enlarge
Klaipėdos miesto vaizdas nuo Kuršių marių pusės

Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas 1920 m. perduotas Antantės valdymui. 1923 m. Lietuvos vyriausybei inscenizavus Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, miestas 1923 m. sausio 15 d. prijungtas prie Lietuvos Respublikos.

Miestas, kartu su Klaipėdos kraštu, Lietuvos Respublikoje tarpukario metais sudarė autonominę teritoriją, kurios statusą apibrėžė Lietuvos ir Europos didžiųjų valstybių 1924 m. pasirašyta Klaipėdos konvencija. Lietuvos vyriausybei priėmus Vokietijos ultimatumą 1939 m. kovo 23 d. miestą užėmė nacistinė Vokietija. 1945 m. sausio 28 d. Klaipėdą užėmė SSRS kariuomenė ir perdavė Lietuvos SSR. Per Antrąjį pasaulinį karą miestas buvo dalinai sugriautas. Išvykus beveik visiems seniesiems miesto gyventojams, miestas faktiškai prarado visas senąsias tradicijas. Naujakuriai, toliau griaudami senojo miesto architektūrą, sukūrė naująją Klaipėdą - iki 7-8 dešimtmečių sandūros - iš esmės ekonominę Lietuvos SSR provinciją. 8 dešimtmečio pr. Klaipėdoje pradėtų kurti aukštųjų mokyklų pagrindu 1991 m. įkurtas Klaipėdos universitetas. 1992 m. liepos 1 d. LR AT dekretu patvirtintas Klaipėdos herbas.

[taisyti] Senamiestis

Klaipėdos senamiestis išsiskiria iš kitų Lietuvos didžiųjų miestų senamiečių savo farvachteriniu architektūros stiliumi. Čia yra Senoji (Pirmoji) perkėla, Dramos teatras ir Teatro aikštė, Parodų rūmai, Pilies muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Evangelikų liuteronų maldos namai, Etnokultūros centras, Kalvystės muziejus, Turgaus aikštė.

S. Daukanto gatvėje yra 1977 m. senųjų, pokario metais išniekintų, kapinių vietoje įkurtas skulptūrų parkas, vėliau buvo pervadintas Martyno Mažvydo vardu.

Klaipėdos miestas. Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje Smiltynė, miesto šiaurės vakaruose - Melnragės ir Girulių seniūnija
Enlarge
Klaipėdos miestas. Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje Smiltynė, miesto šiaurės vakaruose - Melnragės ir Girulių seniūnija

[taisyti] Ekonomika

Klaipėda yra svarbus vakarų Lietuvos ekonomikos centras.

Šalia miesto veikiantis uostas lemia tai, kad Klaipėda yra kartu ir labai svarbus transporto mazgas. Rytinėje miesto dalyje veikia Klaipėdos LEZ, leidžianti įmonėms gauti tam tikro lygio mokestines lengvatas. Mieste didžiausia BVP dalis sukuriama paslaugų sektoriuje. Klaipėdiečių pajamos yra didesnės, nei vidutinės gyventojų pajamos Lietuvoje.

[taisyti] Statybų verslas

Klaipėdoje statybų verslas išgyvena bumo laikotarpį, kai esant aukštam nekilnojamojo turto poreikiui, aktyviai statomi nauji pastatai. Šiuo metu statomas išstisas naujas miesto verslo centras gandrališkės, kuriame šiuo metu baigiamas statyti aukščiausias gyvenamasis pastatas Lietuvoje.

[taisyti] Darbo rinka

Klaipėdoje yra vienas mažiausių bedarbystės lygių Lietuvoje. 2006 m. liepos mėnesį jis siekė vos 3 proc. ir toliau mažėja. Nemaža dalis darbdavių susiduria su darbo jėgos trūkumu. Daugėja darbuotojų iš užsienio (itin daug darbuotojų atvyksta dirbti į uosto įmones bei LEZ gamyklas, daugiausia tai - ukrainiečiai, bulgarai ir slovakai). Naujosiose Klaipėdos LEZ įmonėse jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas (ypač - chemikų). Tai indikuoja pasirašyta sutartis su KTU.

[taisyti] Miesto šventės

Miesto ekonomikai yra itin svarbios vasaros šventės, kurios pritraukia nemažai svečių iš Lietuvos ir užsienio:

Šios miesto šventės kiekviena atskirai leidžia miestui uždirbti atitinkamai 5 ir 20-25 mln litų. Šių švenčių metu į Klaipeėda atvyksta ne tik nemažai turistų, bet ir prekeivių iš Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado srities.

[taisyti] Literatūra

  • Klaipėdos istorija populiariai, Klaipėda: Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyrius, 2002 (ISBN 9986848229)
  • V. Safronovas, Klaipėdos miesto istorinės raidos bruožai, Klaipėda, 2002 (ISBN 9986310636)
  • J. Tatoris, Senoji Klaipėda, Klaipėda, 1994

[taisyti] Nuorodos

[taisyti] Istorija

[taisyti] Turizmas

Commons: Klaipėda – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu


Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Klaipėdos apskritis

Klaipėdos miestas | Klaipėdos rajonas | Kretingos rajonas | Neringos savivaldybė | Palangos savivaldybė | Skuodo rajonas | Šilutės rajonas