Sensorinis neuronas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sensorinis neuronas (angl. afferent neuron, sensory neuron; lot. af-fero – atnešti, pristatyti, lot. nervus - nervas) – tai neuronas, kuris gauna signalą iš aplinkos (prisilietimas, skonis, kvapas, vaizdas, garsas) per receptorių, perdirba jį ir perduoda tarpiniams neuronams (CNS). Pastarieji savo ruožtu jungiasi su motoriniais neuronais tame pačiame nervų sistemos segmente arba perduoda impulsą į aukščiau esančius CNS segmentus. Iš CNS signalas per efektorinį (motorinį) neuroną perduodamas efektorinėms (pvz.: raumens) ląstelėms. Prie sensorinių neuronų priskiriamos ir tos ląstelės, kurios sudaro kylančius laidus nugaros ir galvos smegenyse.

[taisyti] Struktūra

Suaugusio žmogaus sensorinis neuronas (SN), besitęsiantis nuo kojos piršto iki stuburo smegenų, gali būti apie 2 metrų ilgio, o žirafos net 5 metrų ilgio. SN - tai pseudovienpolinė ląstelė, kuri turi

  • ilgą dendritą (jungiasi su receptoriumi),
  • trumpą aksoną (nukreiptas CNS link, kur per sinapses jungiasi su tarpiniais neuronais) ir
  • likusių ląstelės dalių šone lokalizuotą ląstelės kūną (patalpintas nugaros ar galvos smegenų ganglijuose).

Sensorinis neuronas tiek ant ląstelės kūno, tiek atsišakojusiose gyslose (aksonas ir dendritas) turi daug sinapsių.

[taisyti] Nuorodos