Šaknis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šaknis - požeminis augalo organas. Šaknis padeda augalui išsilaikyti, o taip pat siurbia iš žemės vandenį bei jame ištirpusias mineralines druskas.
[taisyti] Anatominė sandara
[taisyti] Šaknų pakitimai
- Šakniagumbis - sustorėjusios pagrindinė ir šoninės šaknys, kurios mėsingos, parenchimoje susitelkia maisto medžiagos. Šakniagumbius turi jurginas, pavasarinis švitriešius, pievinė vingiorykštė.
- Šakniavaisis, tiksliau šakniaropė - sustorėjusi pagrindinė šaknis, kurioje kaupiamos atsarginės maisto medžiagos. Tai ropė, ridikas, morka, runkelis ir kt.
- Orinės šaknys - jose yra angelės orui įkvėpti (turi atogražų miškų orchidėjos).
- Redukuotos šaknys - turi čiuptukus, siurbtukus, kuriais prisitvirtna prie kitų augalų ir siurbia maisto medžagas (pvz., parazitiniai augalai, amalas, brantas ir kt.).