Berilas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Berilas
Enlarge
Berilas

Berilas - mineralas, Al2Be3(Si6O18), berilio silikatas.

Kietumas - 7,5-8,0 pagal Moso skalę. Specifinis tankis: 2,6 - 2,8. Blizgis stikliškas, lūžio rodiklis - 1,576-1,582.

Spalva gali būti žalia, mėlyna, žaliai-mėlyna, geltona, rožinė, raudona, ruda, balta, bespalvė.

Enlarge
Enlarge
Enlarge

[taisyti] Radimvietės

Berilas randamas granitiniuose pegmatituose, dažnai kartu su alavu, volframu. Europoje randamas Uralo kalnuose, Austrijoje bei Airijoje. Madagaskare paplitęs morganitas. Kitos vietos - JAV, Kolumbija, PAR, Brazilija.

JAV rasta vientisas 5,5mx1,2m dydžio mineralas.

[taisyti] Panaudojimas

Berilas yra metalo berilio žaliava. Žinomiausios atmainos smaragdas, akvamarinas, heliodoras bei morganitas ir kai kurios kitos naudojamos juvelyrikoje.

[taisyti] Variacijos

  • Smaragdas - žalias berilas.
  • Akvamarinas - žydras, žaliai-mėlynas berilas.
  • Morganitas - rožinis, purpurinis, violetinis berilas.
  • Heliodoras - geltonas, geltonai-žalias, oranžinis, rudas berilas.
  • Auksinis berilas (heliodoritas) - heliodoras su auksiniu atspalviu.
  • Gošenitas - bespalvis berilas, jei turi žalsvą atspalvį, tapatinamas su smaragdu.
  • Persikinis berilas - oranžinis-rožinis morganitas ("šampaninis berilas").
  • Žalias berilas - skirtingai nuo smaragdo yra šviesiai žalias (gaunamas kaitinant akvamariną).
  • Biksbitas - braškinis berilas su rudu atspalviu.
  • Raudonas berilas - itin retas, randamas vienoje vietoje Žemėje.
  • Mėlynas berilas - gaunamas apšvitinant radiaciniais spinduliais akvamariną (sodresnė spalva).
  • Rosteritas - bespalvis berilas.