Šventoji (gyvenvietė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės - Šventoji (reikšmės).
Restoranas Šventojoje
Enlarge
Restoranas Šventojoje

Šventoji - gyvenvietė, nuo 1973 m. administraciškai priklausanti Palangos miestui. Apie 2000 gyventojų. Turi seniūnijos statusą.

Šventosios gyvenvietė išsidėsčiusi Šventosios upės kairiajame krante (per ją nutiesti 3 tiltai), jai įtekant į Baltijos jūrą. Šiauriniame Šventosios pakraštyje, kur baigiasi Šventosios gyvenvietės ir viso Palangos miesto riba, veikia Būtingės pasienio postas ir muitinė. Čia artimiausias kelias į Latvijos miestus Liepoją ir Rygą. Yra Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia, mokykla, ambulatorija, paštas, daug viešbučių, upės pakrantėje (gyvenvietės rytuose) yra Šventosios estrada, miške prie kelio Klaipėda-Liepoja - Šventosios kapinės.

[taisyti] Istorija


Šventosios seniūnija
Miestas: Palanga
Plotas: -
Gyventojai: 2000
Gyventojų tankumas: -
Seniūnas: Raimundas Litvinas
Žemėlapis
-

Šventoji - tai sena žvejų gyvenvietė įsikūrusi prie upės žiočių. Šventoji 1542 m. pažymėta H. Celijaus žemėlapyje. Vietiniai gyventojai prekiaudavo su kaimynais, čia atvykdavo svečių šalių pirkliai. Šventosios uostas sudarė rimtą konkurenciją kitiems uostams, ypač kai anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai. 1685 metais Šventosios gyvenvietei buvo leista savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą, tai ženkliai pagerino uosto ekonomiką. 1701 m. Šiaurės karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas. Viltis atstatyti Šventosios uostą ruseno visada. Jau XVIII a. buvo teikiami įvairūs uosto atstatymo projektai. Tik 1923-1925 m. buvo pradėti uosto atstatymo darbai. 1939-1940 m. buvo tvarkomi pietinis ir šiaurinis molas. Tačiau didelės gramzdos laivai į šį uostą negalėdavo įplaukti, kadangi smėlis užnešdavo uosto vartus. Po karo uosto teritorija priklausė žvejybos ūkiui „Pajūris“.

[taisyti] Nuorodos

Vandens bokštas
Enlarge
Vandens bokštas
Kitomis kalbomis