Palanga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Palanga

55°55′0″N, 21°3′50″E
Valstybė: Lietuva
Savivaldybė: Palangos savivaldybė
Meras: Remigijus Kirstukas
Gyventojų (2006): 17 671
Plotas: 79 km²
Gyventojų tankumas: 223/km²
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Pa­langà
Kilmininkas: Palangõs
Naudininkas: Pãlangai
Galininkas: Pãlangą
Įnagininkas: Pãlanga
Vietininkas: Pa­langojè


Palanga — Lietuvos kurortinis miestas prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, Klaipėdos apskrityje. Miestas turi savivaldybės statusą ir apima Palangos, Šventosios bei Būtingės gyvenvietes. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia - Palangos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia - Palangos savivaldybės administracija. Yra viena Šventosios seniūnija.

Pro miestą vakarų link teka Rąžės upė, per kurią pastatyta net 10 tiltų ir tiltukų. Vakarinį miesto pakraštį skalauja Baltijos jūra, čia yra daug paplūdimių. Pačiuose Palangos rytuose yra Pavėsio kolektyviniai sodai. Pietiniame pakraštyje yra Nemirseta, etnografinės Anaičių kapinės. Pakeliui nuo Palangos centro link Šventosios, maždaug ties Kunigiškiais, yra Palangos oro uostas. Palangoje taip pat yra hipodromas.

Turinys

[taisyti] Istorija

Pirmą kartą Palanga buvo paminėta 1161 m. birželio 15 d., danams užėmus Palangos pilį, nors kai kurie šaltiniai nurodo, kad pirmąkart Palanga paminėta tik 1253 m.

Palangos teritorijoje žmonės gyveno jau III-I tūkstantmetyje pr. m. e. Rasta šio laikotarpio akmeninių, titnaginių, raginių kirvių, ietigalių. IIIIV a. kapinyne rasta Romos monetų, žalvarinių papuošalų, geležinių įrankių ir ginklų, VIIIXIII a. kapuose — kuršiams būdingų žalvarinių ir sidabrinių papuošalų, ginklų, svarstyklių, gintaro kabučių ir karolių.

1300-1413 m. Palangoje ant Birutės kalno veikė stulpinė stebykla Saulės ir Mėnulio judėjimui sekti ir kalendoriui tvarkyti.

XIII ir XIV a. buvo žvejų kaimas. Jį kelis kartus buvo užgrobę Livonijos ir Kryžiuočių ordinai. XVXVII a. Palanga buvo svarbiausias Lietuvos uostas. Nuo 1547 m. minima kaip miestelis. XVI a. pabaigoje pastatyta bažnyčia. 1600 m. leista rengti vieną savaitinį turgų ir du metinius prekymečius. Vėliau prekybos privilegijos buvo išplėstos. 1701 m. Švedijos kariuomenė išgriovė uostą. 1791 metais Varšuvos ketverių metų seimas Palangai kaip karališkam miestui suteikė Magdeburgo teises.

Grafo Tiškevičiaus rūmai (dabartinis Gintaro muziejus)
Enlarge
Grafo Tiškevičiaus rūmai (dabartinis Gintaro muziejus)

XIX a. pradžioje pradėjo garsėti kaip vasarvietė. 1824 m. Palangą nusipirko grafas Mykolas Tiškevičius (Michał Tyszkiewicz). 1831 m. sudegė daug namų. XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje buvo valsčiaus centras. Spaudos draudimo metais per Palangą buvo gabenama lietuviška spauda. 1899 m. pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis (Keturakio „Amerika pirtyje“). Po pirmojo pasaulinio karo iki 1921 m. priklausė Latvijai. 1932 m. Palanga gavo antros eilės miesto teises, 1933 m. - miesto ir kurorto teises. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta beveik pusė miesto, subombarduota pionierių stovykla, fašistai nužudė apie 700 gyventojų. Pagal 1973-1975 m. Palangos plėtimo projektą prijungtos 5 gyvenvietės (Vanagupė, Kunigiškiai, Monciškė, Nemirseta, Šventoji).

1996 m. rugsėjo 3 d. Prezidento dekretu patvirtintas Palangos herbas.

[taisyti] Gydomieji centrai

Palanga — respublikinės reikšmės klimatinis, balneologinis ir purvo terapijos kurortas. Gausu sanatorijų, sveikatingumo centrų, ligoninių (Palangos, reabilitacijos, jūrininkų ligoninės reabilitacijos centras.

Svarbiausi gydomieji veiksniai:

  • organizmą grūdinantis ir tonizuojantis klimatas
  • intensyvi Saulės radiacija (šiltuoju metų laiku būna daugiau saulėtų dienų nei kitur Lietuvoje
  • vėsios jūros maudyklės
  • mažos, vidutinės ir didelės mineralizacijos vandenys
  • gydomasis purvas

Gydomi nervų sistemos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos, antrinės virškinimo ir judamojo aparato, aterosklerozinės ir hipertoninės, kvėpavimo organų ligos. Ištisus metus veikia sanatorijos ir poilsio namai.

Palangoje taip pat yra miesto globos namai.

[taisyti] Miesto dalys

[taisyti] Įžymios lankytinos vietos

Palangos tiltas
Enlarge
Palangos tiltas

Architektūros pamiklai:

  • 1827 m. įkurta vaistinė
  • Birutės kalno koplyčia (XIX a. antra pusė)
  • neorenesansinio stiliaus Tiškevičių rūmai, dabartinis Gintaro muziejus (1897 m., vokiečių architektas F. Švechtenas)
  • botanikos parkas (įrengtas pagal prancūzų architekto Eduardo Andrė ir belgų dendrologo Beiseno de Kolono projektą)
  • Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia - neogotikinė bažnyčia (1897—1907 m., vokiečių architektas E. Štrandmanas. Marmūrinis interjeras — prancūzų skulptorius Mona)
  • Iveros Dievo Motinos ikonos bažnyčia

Šiuolaikiniai pastatai:

  • vasaros estrada
  • „Anapilis“
  • Jūros tiltas

Skulptūros:

  • „Eglė žalčių karalienė“
  • „Jūratė ir Kastytis“

Be to, kiekvieną vasarą netoli Palangos įrengiamoje lenktynių trasoje vyksta „Horn Grand Prix“ 1003 kilometrų lenktynės, sutraukiančios daug automobilių sporto gerbėjų iš visos Lietuvos. Miesto pietuose, piečiau Gintaro muziejaus, yra rozariumas (rožių sodelis), stūkso Birutės kalnas ir Žemaičių kalnelis. Šiaurėje - Naglio kalnas.

[taisyti] Nuorodos




Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Klaipėdos apskritis

Klaipėdos miestas | Klaipėdos rajonas | Kretingos rajonas | Neringos savivaldybė | Palangos savivaldybė | Skuodo rajonas | Šilutės rajonas

Commons: Palanga – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu