Gardaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gardaitis - laivų ir žvejybos dievas. Jį ypač garbino kuršių, prūsų, sembų ir kitų regionų jūrininkai bei žvejai. Jie tikėjo, kad Gardaitis yra didžiulis angelas, stovintis viduryje jūros ar ežero. Jis nutildo Vėjus, o supykęs vienu papūtimu apverčia ir paskandina laivus.
Gardaičiui skirtoje šventėje valgydavo žuvį, duoną, o sriubą gerdavo iš gilių dubenų, vaizduojančių, kad šis dievas valdo gilius vandenis. Šiam dievui melsdavosi, kad sektųsi žvejoti, kad pavyktų pelningai žuvis parduoti.
Gardaitis tapatinamas su Bangpūčiu ir Vėjopačiu.
Žemaičių žvejų vėjas, kaip mitologinė būtybė, buvo vaizduojamas pusiau zoomorfiniu, pusiau antropomorfiniu pavidalu ir vadinamas dangaus žvėrimi. Ta būtybė leidžia ir pučia vėjus ne iš gerklės, bet iš pirštų galų, iš panagių. Pūsdamas vėją, dangaus žvėris laiko ištiestas rankas ir atkištus pirštus; pagal savo norą vėją jis tai sustiprina, tai susilpnina. Gyvena tas žvėris debesyse, ore. Vėliau vėjas pradėtas vaizduoti antropomorfiniu pavidalu.