Deltuva (baltų žemė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Deltuva (rusėnų k. Diavoltva, Diaveltva), Volynės metraštyje ir Mindaugo 1260 m. birželio mėn. akto falsifikate minima baltų genties (*deltuvos[1]?) ar vienos iš lietuvių kilčių žemė. XIII a. – tikriausiai viena iš kelių pagrindinių LDK sudėtinių dalių.
Dauguma lietuvių tyrinėtojų (Edvardas Gudavičius, Gintautas Zabiela ir kt.), sekdami lenkų istoriku Henriku Lovmianskiu (Henryk Łowmiański), Deltuvą laiko vienos iš kelių lietuvių gentį esą sudariusių kilčių žeme ("kiltine minivalstybe" etc.) ir ją lokalizuoja dab. Deltuvos, Kavarsko, Anykščių bei kitose abipus Šventosios žemupio ir vidurupio esančiose apylinkėse. Kita vertus, remiantis Mindaugo krikšto bei karūnavimo apeigose dalyvavusio anonimo ~1260 m. rašytame traktate "Žemių aprašymo pradžia" (Incipiunt descriptiones terrarum, lot.) pateikta "Lietuvos žemės" padėties Žemaitijos atžvilgiu charakteristika[2] ir skirtinguose Volynės metraščio nuorašuose esančių skirtingų Vaišelgos 1264 m. puolimo objekto įvardijimų[3] sugretinimu, o taip pat atsižvelgiant į Volynės metraščio Chlebnikovo nuoraše figūruojantį, matyt, anachronistinį Deltuvos įvardijimą "Latvijos" vardu (rusėnų k. Lotva) bei iš Mindaugo 1260 m. birželio vidurio akto falsifikato rekonstruojamą Deltuvos "baronų" ir kurį laiką Sėlos paribyje (Latavoje etc.) rezidavusio Mindaugo giminystės faktą, Deltuvą galima būtų laikyti atskiros baltų genties žeme ir tapatinti su Nalšiai (* = Jersikos kunigaikštystei) XIII a. (hipotetiškai) pavaldžia Sėla.
- ↑ Plg. su analogiškos sandaros baltiškais kuopiniais tautovardžiais *le[i]tuva, *dainuva/deinava, *karšuva.
- ↑ "Onuo jos [t.y. Žemaitijos] į rytus – su Rusia besiribojanti Lietuvos žemė" – bet ne "Deltuvos žemė", kaip turėtų būti lovmianskiškosios Deltuvos lokalizacijos teisingumo atveju.
- ↑ Hipatijaus nuoraše – "Deltuvos žemė ir Nalšios žemė", archaiškesniame Chlebnikovo nuoraše – tik "Nalšios žemė".