Riteris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Anglijos knechtas sidabriniais šarvais
Riteris (vok. Ritter, (lot. eques, pranc. chevalier, ital. cavaliere span. caballero) - ginkluotas kilmingas karaliaus ar aukščiausių luomo atstovų pavaldinys Viduramžių Europoje.
[taisyti] Istorija
Viduramžiais daugumą konfliktų ir ginčų žmonės spręsdavo atviroje kovoje, kurioje sėkmė lydėdavo stipriausius ir drąsiausius.
Vėliau tokie žmonės viduramžių Europoje buvo vadinami riteriais-profesionaliais ginkluotais kariais, kurie traukdavo į mūšius, savo senjoro kvietimu (žr. vasaliteto santykiai).