Pulsoksimetras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Pulsokimetras – neinvazyviniu metodu monitoruoja arterinio kraujo įsotinimą deguonimi, registruodamas dviejų būsenų hemoglobino santykinį kiekį:

  • Įsotintą hemoglobiną (oksihemoglobiną, HbO2)
  • Neįsotintą hemoglobiną Hb.

Pulsoksimetrija taikoma anestezijos metu, operacijų metu ir po-operaciniame atsigavime, intensyvioje terapijoje. Paprastas naudojimas išpopuliarino metodą per 10 metų. Nereikalingas pulsoksimetrų kalibravimas, veikia tiksliai ir patikimai kol sugenda daviklis, kabelis, o elektronika genda labai retai. Pulsoksimetrija yra pagrįsta šviesos perdavimu, absorbcija ir išbarstymu hemoglobine. Apšviečiamas ir arterinis ir veninis kraujas, esantis audiniuose tarp šviesos šaltinio ir imtuvo. Dažniausia naudojami tiesioginio praėjimo fotodavikliai.

Simuliatorius (piršto fantomas) susideda iš šviesos diodų ir fotodiodų:

  • Fotodiodai priima iš pulsoksimetro daviklio siunčiamą šviesą ir pagal ją sinchronizuojasi simuliatoriaus pašvietimai į pulsoksimetro daviklį.
  • Šviesos diodai į pulsoksimetro daviklį pašviečia tokius raudonos ir infraraudonos šviesos intensyvumus, kurie atitinka simuliuojamą SpO2.

“Dirbtinis pirštas” simuliuoja šviesos slopinimą gyvuose audiniuose išspinduliuodamas atitinkamo intensyvumo šviesą.

Šviesą absorbuoja audiniai, arterijos, venos ir kapiliarai. Bendra šviesos absorbcija turi: nuolatinę dedamąją ir kintamąją dedamąją. Pulsuojantis arterinis kraujas sudaro kintamąją dedamąją. Deguonimi įsotintas kraujas pulsuoja, kartu keičiasi ir raudonos bei infraraudonos šviesos absorbcija.

Kitomis kalbomis