Ragutis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ragutis (Ragis) – alaus ir midaus dievas. Midaus darytojų, bartininkų, aludarių, degtinės varytojų globėjas, garbinamas puotautojų. Jis prižiūrėjo apeigines išgertuves per įvairias kalendorines šventes.
Ragučio vardas kilęs nuo gėrimui vartoto rago, grečiausiai tauro rago. Ant ragų buvo vaizduojama vorele bėgantys elniai, taškučiai, tiesios linijos, o tarp jų - stulpeliai su dviem galvutėmis viršuje, žmonių figūrėlės, gyvūnai - žalčiai, antelės, elniai, magiški ar simboliniai ženklai. Be to, yra statulėlių, vaizduojančių žmogų su dviem ragais. Tai irgi galėjo būti dievas Ragutis.
Mūsų protėviai turėjo specialias Ragučio garbinimo vietas, kuriose atlikdavo atitinkamas gėrimo apeigas. Netoli Nočios (Lydos apskr.) dar XVIII a. pabaigoje buvo vietovė, vadinama Ragutiške. Galima manyti, kad Ragaudžiai (Panevėžio raj.), Ragaučina (Švenčionių raj.) irgi galėjo sietis su Ragučio vardu. Troba, kurioje vykdavo alaus gėrimo apeigos, buvo vadinama "troba ragutiške". Ragučio šventę švęsdavo vasario mėnesį. Tada rogėse vežiodavo Ragučio stabą, lydimą persirengėlių.