Jonas Valaitis (mokytojas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Valaitis (1888 m. sausio 26 d. Naudžiūnuose (Marijampolės raj.) - 1978 m. Čikagoje) – pedagogas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas. Jono Valaičio - JAV visuomenės ir mokslo veikėjo, tėvas.

[taisyti] Biografija

1908 m. baigė Marijampolės gimnaziją ir įstojo į Varšuvos universiteto fizikos ir matematikos fakultetą. 1910 m. su Vytautu Ciplijausku Varšuvos studentus atstovavo „Aušrinės“ konferencijoje. 1910 m. persikėlė į Petrapilio universitetą.

Pirmojo pasaulinio karo metais 1914 - 1917 m. mobilizuotas tarnavo Žemietijų sąjungoje, 1917 m. dirbo Lietuvių Centro komitete Petrapilyje, dėstė vakariniuose suaugusiųjų kursuose.

Grįžęs į Lietuvą, 1919 - 1920 m. dirbo laikraščio „Beraštis“ redakcijoje. 1919 - 1922 m. - Marijampolės realinės gimnazijos direktorius, 1922 - 1925 m. - mokytojas, dalyvavo organizuojant Lietuvos mokytojų sąjungos skyrių.

1925 - 1939 m. - Klaipėdos lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas. 1939 - 1940 m. - Kauno VI gimnazijos mokytojas, nuo 1940 m. liepos 15 d. iki 1941 liepos 1 d. - „Aušros“ berniukų gimnazijos direktorius, vėliau - suaugusių mokyklos direktorius.

1944 m. liepos mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1945 - 1949 m. dirbo Tiubingeno lietuvių gimnazijos mokytoju. Iki 1949 m. - Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) kultūros tarybos narys.

Nuo 1949 m. gyveno Čikagoje, dalyvavo Amerikos lietuvių socialistų sąjungos (ALSS) veikloje. Bendradarbiavo laikraščiuose „Darbas“, „Naujienos“, „Keleivis“, „Darbininkų balsas“.