Sirena (mechanizmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sirena - didelės galios pneumatinis garso arba ultragarso šaltinis, sudarytas iš kompresoriaus bei vožtuvų. Daugumos sirenų generuojamas dažnių intervalas - nuo ~200 Hz iki ~100 kHz, galia nuo kelių vatų iki dešimčių kilovatų. Naudojamos signalizacijai (laivuose, priešlėktuvinėje gynyboje, specialiajame transporte) bei gamyboje - šilomos apykaitai paspartinti, įvairioms medžiagoms smulkinti ir pan.

[taisyti] Veikimo principas

Garsas sužadinamas, vožtuvams periodiškai nutraukiant oro, garo ar (ultragarsinėse sirenose) skysčio srautą. Tokiam srauto pertraukimui dažniausiai naudojami rotoriai su kiaurymėmis (dinaminė sirena) arba slankiojančiu stūmokliu su įpjovomis (pulsuojačioji sirena). Yra ir sirenų su elektroniniu būdu valdomais vožtuvais - pastarosios gali žymiai greičiau kaitalioti generuojamą dažnumą. Labiau paplitusios dinaminės sirenos, skirstomos į ašines (būgno pavidalo rotorius) ir radialines (disko pavidalo rotorius).

Ten, kur nereikia didelės galios, vietoje sirenų vis dažniau naudojami elektroniniai įrenginiai, susidedantys iš signalo generatoriaus, didelės galios stiprintuvo bei didelę membranos eigą turinčio garsiakalbio.