Išsigelbėjimo salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Išsigelbėjimo salos (pranc. Îles du Salut) - nedidelė vulkaninės kilmės salų grupė Atlanto vandenyne, 11 km nuo Prancūzijos Gvianos kranto. Užima 0,62 km² teritoriją. Sudaro 3 salos:

  • Švento Juozapo (Île Saint-Joseph) - plotas 20 ha, aukštis 30 m.
  • Karališkoji (Île Royale) - plotas 28 ha, aukštis 66 m.
  • Velnio (Île du Diable) - plotas 14 ha, aukštis 40 m.

Salos 1852 - 1953 m. naudotos kaip įkalinimo vieta. Karališkojoje saloje buvo įkurta ligoninė, o Velnio saloje kalinti politiniai kaliniai. Iš viso salose kalėjo 70000 kalinių. Dabar turistų lankomas objektas. Salos aprašytos Henri Charriere (čia iškalėjo 9 metus) romane Papillon.

Kitomis kalbomis