Žvorūna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žvėrinė (Žvorūna, Žvorūnė) - miškų deivė, laukinių žvėrių, miško, medžioklės globėja. Greičiausiai medžioklės ūkio sąlygomis buvusi žvėrių šeimininkė. Deivė vaizduota milžine mergina vyro veidu, apsirengusia meškos kailiu, su šaunamuoju lanku ant pečių.

Žvorūna siejama su Vakarine žvaigžde. Taip vadinama, nes esą, jai šviečiant, žvėrys išeina į medžioklę.

Ji turi atitikmenų su romėnų medžiotojų globėja Diana, kuri taip pat pradėta garbinti medžioklės ūkio sąlygomis. Žvorūnos vardu ji buvo vadinama Čekijoje, Lenkijoje.

Įdomu, kad žodis Žvorūnė lietuvių abėcėlėje yra paskutinis.

[taisyti] Legendos

Žemaičiai turi mitą apie buvusią deivę medžiotoją, vadinamą Medžiojimu, kuri gyvenusi ant Medžiokalnio, ties Kražiais. Ten buvusi šios deivės šventykla.

Vėlesnis mitas sako, kad ši deivė pasirodydavusi žmonėms liūdna, apsiverkusi, jau neturėdavusi lanko ir meškos kailio. Praeiviams kalbėdavusi: „Lietuva yra miškuose! Kirskite miškus! Iškirsite miškus, nebus Lietuvos. Kirskit! Kirskit!“