Vytauto Didžiojo universitetas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytauto Didžiojo universitetas – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla.
Turinys |
[taisyti] Istorija
1920 m. pradžioje Kaune įsteigti Aukštieji kursai, kurie parengė dirvą universiteto sukūrimui. 1922 m. vasario 13 d. Ministrų kabinetas nutarė atidaryti Lietuvos universitetą.
1922 m. vasario 16 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas. Tą pačią dieną prezidentas Aleksandras Stulginskis patvirtino švietimo ministro Petro Juodakio pasiūlytus kandidatus - universiteto rektorių prof. Joną Šimkų ir penkių fakultetų dekanus: Teologijos - dr. Joną Mačiulį - Maironį, Socialinių mokslų - prof. Augustiną Voldemarą, Medicinos - dr. Petrą Avižonį, Gamtos-matematikos - Zigmą Žemaitį, Technikos - prof. Praną Jodelę.
1922 m. balandžio 12 d. prezidentas patvirtino kovo 24 d. Steigiamojo Seimo priimtą Lietuvos universiteto statutą, kuris šiek tiek pakeitė šios aukštosios mokyklos sandarą: universitetą sudarė ne penki, bet šeši fakultetai: Teologijos-filosofijos, Humanitarinių mokslų, Teisių, Matematikos-gamtos, Medicinos ir Technikos. Naujų fakultetų dekanais išrenkami: Humanitarinių mokslų - prof. Mykolas Biržiška, Teisių - prof. Petras Leonas, Teologijos-filosofijos - prof. Pranciškus Būčys.
1924 m. Matematikos - gamtos fakulteto agronomijos ir miškininkystės skyriaus pagrindu įkurta Žemės ūkio akademija, 1936 m. Medicinos fakulteto veterinarijos skyriaus pagrindu - Veterinarijos akademija.
1930 m. birželio 7 d. universitetas pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu. Tada universitetą sudarė jau septyni fakultetai: Teologijos-filosofijos, Evangelikų teologijos, Humanitarinių mokslų, Teisių, Matematikos-gamtos, Medicinos ir Technikos. Juose mokėsi per 4000 studentų ir laisvųjų klausytojų.
1940 m. Vytauto Didžiojo universitetas padėjo atkurti Vilniaus universitetą: žiemą į Vilnių perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetai, vasarą - Matematikos gamtos fakultetas.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. vasarą VDU pavadintas Kauno universitetu. 1941 m. pradžioje universiteto profesūra aktyviai dalyvavo steigiant Mokslų akademiją.
Kilus Antrajam pasauliniam karui, Laikinoji vyriausybė 1941 m. vasarą universitetui grąžino Vytauto Didžiojo vardą. Atkurtas Teologijos fakultetas ir įkurtas Filosofijos fakultetas. 1943 m. kovo 16 d. vokiečių okupacinė valdžia nutraukė studijas universitete.
1944 m. spalio 10 d. mokslas atnaujinamas, veikė 4 fakultetai: Istorijos-filosofijos, Medicinos, Statybos, Technologijos. Rektoriumi paskirtas chemikas prof. Antanas Purėnas, kuris šias pareigas ėjo ir pirmosios Sovietų okupacijos laikotarpiu. Nuo 1947 m. universitetui vadovavo rektorius medikas prof. Juozas Kupčinskas.
1949 m. rudenį, perkėlus Filologijos fakultetą į Vilnių, parengta dirva Kauno universiteto uždarymui. 1950 m. spalio 31 d. universitetas reorganizuotas į Kauno politechnikos (KPI) ir Kauno medicinos (KMI) institutus.
1989 m. balandžio 28 d. paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas. 1989 m. liepos 4 d. Aukščiausioji Taryba priėmė universiteto atkūrimo įstatymą, o liepos 22 d. Ministrų taryba įregistravo atkuriamojo laikotarpio laikinąjį statutą. 1989 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo pirmieji mokslo metai atkurto universiteto Ekonomikos, Humanitarinių ir Tiksliųjų mokslų fakultetuose.
[taisyti] Rektoriai
1922 m. - Lietuvos universitetas
- Jonas Šimkus
- Vincas Čepinskis
- Pranciškus Būčys
- Petras Avižonis
- Mykolas Biržiška
- Mykolas Romeris
- Pranas Jodelė
1930 m. - Vytauto Didžiojo universitetas
- Vincas Čepinskis
- Mykolas Romeris
- Stasys Šalkauskis
1940 m. - Kauno universitetas
1941 m. - Vytauto Didžiojo universitetas
1943 m. - universitetas vokiečių okupacinės valdžios uždarytas.
- Julijonas Gravgorkas
1944 m. - Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas
- Antanas Purėnas
1946 m. - Kauno valstybinis universitetas
- Juozas Kupčinskas
1950 m. - universitetas reorganizuotas į KPI ir KMI.
1989 m. - Vytauto Didžiojo universitetas
- Jurgis Vilemas
- Algirdas Avižienis
- Bronius Vaškelis
- Vytautas Kaminskas
- Zigmas Lydeka
[taisyti] Tarptautiniai ryšiai
Universitetas palaiko ryšius su keliasdešimt Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos universitetų. Specialios pasikeitimo studentais ir dėstytojais programos sudarytos su Bergeno universitetu Norvegijoje, Roskildės - Danijoje, Gioteborgo, Linköpingo, Växjö - Švedijoje, Greifsvaldo, Hohenheimo, Zittau/Gorlitz - Vokietijoje, Poitiers, Du Maine, Pierre et Marie Curie - Prancūzijoje, Parmos ir Bokoni - Italijoje, Alabamos, Fordhamo, Creightono, Lojolos, Seton Hallo - JAV, Kansai Gaidai ir Tarptautiniu krikščioniškuoju - Japonijoje, Latvijos universitetu, Daugpilio universitetu Latvijoje, Liepojos pedagogine akademija Latvijoje, Rėzeknės aukštąja mokykla Latvijoje. 1997 m. universitete atsirado Baltijos studijų programa užsienio studentams.