Skrabalai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvių tautinis mušamasis instrumentas
Enlarge
Lietuvių tautinis mušamasis instrumentas

Skrabalai – tai įvairaus dydžio trapecijos formos mediniai loveliai su viduje įtaisytomis viena arba dviem medinėmis kabančiomis šerdelėmis-kankaliukais. Skrabalą judinant, šerdelė berbena į lovelio sieneles, kurios skleidžia duslų, bet gerai girdimą garsą. Skleidžiamo garso aukštumas priklauso nuo medinio lovelio matmenų.

Skrabalas skaptuojamas iš vieno gabalo kietesnės medienos medžio – ąžuolo, uosio. Loveliai daromi įvairių dydžių – nuo 9 cm ilgio, 5 cm pločio, 9 cm aukščio iki 21 cm ilgio. Sienelių storis 5 – 6 mm.

Skrabalai nuo seno buvo naudojami [piemuo|piemenų]]. Tokį medinį varpelį jie užrišdavo karvėms ant kaklo ir, ganant miške, lengviau atrasdavo gyvulius.

Seni žmonės pasakoja, kad kai kurie muzikantai-būgnininkai žemaičių krašte barškindavę skrabalais ir grieždami šokiams. Jei skrabalai budavę su šerdelėmis – jais barškindavę laikydami rankoje, o jei be šerdelių – pririšdavę prie žemėn įsmeigto pagalio ir barbendavę sauso medžio pagaliukais. Skrabalais būdavo atliekami atskiri melodiniai-ritminiai motyvai.

Liaudies ansamblis "Lietuva" naudoja 27 chromatiškai nuo c1 iki e3 suderintus skrabalai (be šerdelių), kurie pritvirtinti prie specialaus žėglio skersinių sijelių. Skrabalai mušami dviem mediniais pagaliukais.