Karaliaučiaus universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Karaliaučiaus universitetas (Albertina) – seniausia Rytų Europoje aukštoji mokykla. 15441944 m. ir nuo 1967 m. kaip Rusijos valstybinis universitetas, nuo 2004 m. Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas (Российский государственный университет имени Иммануила Канта), veikianti Karaliaučiuje. Steigėjas - paskutinysis Kryžiuočių ordino magistras ir pirmasis Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis (1490-1568 m.)

Turinys

[taisyti] Istorija

1542 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero dukters sūnus, įkūrė aukštesniąją mokyklą - partikuliarą dvasininkams rengti. Jos vedėju tapo kunigaikščio patarėjas Abraomas Kulvietis, kuris panašią mokyklą buvo įsteigęs ir Vilniuje. Iš šios mokyklos išaugo Karaliaučiaus universitetas, o Abraomas Kulvietis tapo šio universiteto hebrajų ir graikų kalbų profesoriumi.

Universitetas iškilmingai atidarytas 1544 m. rugpjūčio 14 d. Knypavos saloje pastatytame pastate, kuris kartu su katedros mokykla sudarė uždarą ansamblį su vartais į Šv. Petro aikštę. Čia universitetas veikė iki 1861 m., kai gavo naujus rūmus Šteindamo rajone. Naujasis itališkojo renesanso stiliaus Karaliaučiaus universiteto pastatas Paradų aikštėje pastatytas pagal Augusto Štiulerio projektą 1861-1862 m. 1944 m. rugpjūčio 30 d. britų aviacijos antskrydžių metu Karaliaučiaus universitetas ir Zoologijos institutas bei greta buvęs Zoologijos muziejus susprogdinti.

Universitete iš pradžių buvo įsteigtos 4 katedros: Teologijos, Teisės, Medicinos ir Laisvųjų menų.

[taisyti] Universitetas ir Lietuva

Teologijos fakultetas tapo Mažosios Lietuvos liuteronybės židiniu. Vienas iš pirmųjų jo studentų Martynas Mažvydas parašė liuteroniškojo tikėjimo santrauką – Katekizmą, taip pat pirmąją liuteronišką liturgiją lietuvių kalba, išvertė pirmąsias giesmes. Reformacijos tikslas buvo šviesti liaudį, kad toji pati galėtų skaityti Šventąjį Raštą, todėl kunigas Jonas Bretkūnas išvertė Bibliją į lietuvių kalbą.

1718 m. atidaryta Lietuvių kalbos katedra.

[taisyti] Rektoriai

  • Georgas Mylius
  • Johanas Papius
  • Georgas Voseginas
  • Baltazaras Tilenius
  • 1749-1753 - Reinholdas Friedrichas fon Zame
  • 1768-1788 - Imanuelis Kantas
  • Liudvikas Rėza
  • 1918-1921 - Adalbertas Becenbergeris
  • 1934-1937 - Jurgis Gerulis
  • 1940-1944 - Giocas fon Zelle - paskutinysis vokiškojo universiteto rektorius
  • 1999 - Andrejus Pavlovičius Klemeševas (Андрей Павлович Клемешев).

[taisyti] Profesoriai

Imanuelio Kanto atminimo lenta
Enlarge
Imanuelio Kanto atminimo lenta

[taisyti] Kunigai

  • Jonas Tartyla - Šv.Mikalojaus (1531-1536) Šteindamo bažnyčios klebonas.
    Pradėjo laikyti pamaldas lietuviškai.
  • Baltramiejus Vilentas - Šteindamo bažnyčios klebonas, religinės literatūros vertėjas.

[taisyti] Studentai