Civilinių santykių objektai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Civilinių santykių objektai - daiktai, dalykai, galintys veikti civilinėje apyvartoje.
Turinys |
[taisyti] Rūšys
Civilinių santykių objektai yra (CK 1.97 str./sąrašas nėra baigtinis):
- daiktai (materialaus mus supančio pasaulio dalykai)
- pinigai ir vertybiniai popieriai
- kitas turtas (plačiuoju požiūriu: daiktai, turtinės teisės ir pareigos, išimtinės teisės) ir turtinės teisės
- intelektinės veiklos rezultatai žr. Intelektinė nuosavybė
- informacija
- veiksmai ir veiksmų rezultatai (tai paslaugų (veiksmai ar veikla atliekama pagal užsakymą, nesiekiant sukurti materialaus rezultato) teikimas, darbų (veiksmai, kuriais siekiama sukurti tam tikrą materialų rezultatą / darbo rezultatas yra žinomas iš anksto, nustatomas asmens užsakančio darbus, darbų eigą nustato juos atliekantis asmuo) atlikimas ir panašiai)
- kitos turtinės ir neturtinės vertybės
CT objektai yra visai tai, su kuo susijusios CT santykių subjektų teisės ir pareigos (vertybės su kuriomis įstatymas sieja tam tikrų teisinių padarinių atsiradimą).
Daiktų ir turto civilinės apyvartos neribojimo prezumpcija: daiktai ar kitas turtas nėra išimti iš civilinės apyvartos ir jų civilinė apyvarta nėra ribota, jeigu tai nėra įsakmiai nurodyta įsakymuose.
Apyvarta – daiktų perleidimas, perdavimas kitiems asmenims, jų perėjimas kitų asmenų nuosavybės universalaus ar singuliarinio teisių perėjimo būdu.
Daiktai išimti iš apyvartos (CK 4.7):
- išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai
- daiktai, turintys tam tikrų savybių, kurių apyvarta ribojama dėl saugumo, sveikatos apsaugos ar kitų visuomenės poreikių
Daiktai ir kitas turtas, kurių apyvarta yra ribota, nėra civilinių teisių santykių objektai, jeigu įstatymai nenumato, jog jie gali tokie būti.
[taisyti] Daiktai kaip civilinių santykių objektai
Daiktai:
- kilnojami (gali būti tiek individualiais, tiek rūšiniais požymiais apibūdinti daiktai)
- nekilnojami (žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės / nekilnojami pagal paskirtį ir prigimtį / apibūdinami individualiais požymiais ir kartu nepakeičiami)
Nekilnojamo daikto teisiniam režimui būdinga:
- nuosavybės teisė ir kitos daiktinės teisės į juos turi būti registruojamos
- prievolė, kurios dalykas yra nekilnojamas daiktas, vykdoma jo buvimo vietoje
- nuosavybės teisei ir kitoms daiktinėms teisėms į nekilnojamą turtą yra taikoma jo buvimo vietos valstybės teisė
- nekilnojamo daikto įgyjamosios senaties terminas yra dešimt metų
- sandoriams, susijusiems su nuosavybės ir kitomis daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, nustatoma privaloma notarinė forma
Kad daiktai iš prigimties būtų nekilnojami, jie turi būti susiję su žeme taip, kad jų nebūtų galima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir nesumažinus jų vertės. Daug iš prigimties nekilnojamų daiktų galima perkelti iš vienos vietos į kitą pakeičiant jų paskirtį, tačiau dėl to tokie iki pasikeičiant paskirčiai buvę daiktai negali būti laikomi kilnojamaisiais, nes paskirties pakeitimas reiškia paties daikto pasikeitimą.
Kai kurie įstatymuose numatyti iš prigimties kilnojami daiktai (laivai ir orlaiviai) yra prilyginami nekilnojamiems daiktams, pagal nekilnojamiems daiktams būdingą teisinį požymį – privalomą registraciją. Įstatymai gali pripažinti nekilnojamais daiktais ir kitą turtą.
Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamais, jei įstatymas nenumato kitaip.
[taisyti] Daiktų, kaip civilinių santykių objektų, rūšys
Daiktai gali būti (CK 4.4, 4.3):
- apibūdinti pagal individualiuosius požymius (vienu ar kitu būdu atskiriami nuo vienarūšių daiktų / nepakeičiamieji)
- apibūdinti pagal rūšinius požymius (kurie turi bendrus visai tai rūšiai požymius / pakeičiamieji)
Daiktai gali būti (CK 4.6):
- dalieji (fiziškai juos padalijus, nepasikeičia jų tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas / šalių susitarimu dalieji daiktai gali būti laikomi nedaliais)
- nedalieji (fiziškai juos padalijus pasikeičia jų tikslinė paskirtis / dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliais pripažįsta įstatymas)
Daiktai gali būti (CK 4.5):
- suvartojami (daiktai, kurie panaudoti pagal paskirtį iš karto sunaikinami, parandami ar iš esmės pasikeičia)
- nesunaudojami (daiktai, kurie naudojami pagal paskirtį ilgą laiką iš esmės nepakeičia savo vertės ir paskirties)
Daiktai gali būti (CK 4.12, 4.19):
- pagrindiniai (daiktai, kurie gali būti savarankiški teisinių santykių objektai)
- priklausiniai (antraeiliai – tai su pagrindiniais daiktais egzistuojantys, arba pagrindiniams daiktams priklausantys arba kitaip su jais susiję daiktai / skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją (daiktai, kurie sukuriami kaip darbo rezultatas naudojant gamybos procese pagrindinius daiktus) ir pajamas (pinigai ir kitos materialinės vertybės, kurie gaunami naudojant pagrindinį daiktą civilinėje apyvartoje ar visokeriopai naudojant pagrindinį daiktą), į pagrindinio daikto priklausinius (savarankiški pagrindiniam daiktui skirti tarnauti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu))
[taisyti] Pinigai
Pagal CK 1.100 str. pinigai tai:
- lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose
- kitų valstybių išleidžiami banko bilietai
- valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose esanti teisėta atsiskaitymo priemonė.
Galima atsiskaityti (CK 6.929, 6.930) grynaisiais ir negrynaisiais (atsiskaitoma per bankus, kuriuose atidarytos sąskaitos) pinigais.
Užsienio valiuta Lietuvos Respublikoje gali būti naudojama įstatymų nustatyta tvarka. Ji gali būti naudojama atsiskaitymams ir mokėjimams su užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis, esančiais ne LR. Operacijas užsienio valiuta gali atlikti ir bankai, ji gali būti naudojama atiskaitymams ir mokėjimams laisvose ekonominėse zonose tarp įmonių ir neapmuitinamose parduotuvėse.
Vien aplinkybė, kad šalys piniginę prievolę išreiškė užsienio valiuta, kai įstatymas tokios prievolės nenumato, automatiškai nedaro sandorio negaliojančiu. Pavyzdžiui, jei šalys piniginę prievolę išreiškė užsienio valiuta įstatymo nenumatytais atvejais, tai kreditorius neturi teisės atsisakyti priimti prievolės įvykdymo litais. (CK 6.36)
[taisyti] Vertybiniai popieriai
Vertybinis popierius – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui.
Taip pat vertybiniu popieriumi gali būti laikomas:
- dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekiai)
- dokumentas, kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai)
- dokumentas, kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai vertybiniai popieriai)
- taip pat dokumentas patvirtinantis teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis vertybinis popierius)
- įstatymų numatytais atvejais leidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai, kurie pažymimi vertybinių popierių sąskaitose.
[taisyti] Žemė
Žemės sklypas, jei jis įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka taip pat gali būti civilinių teisių objektas. Žemė yra pagrindinis nekilnojamas daiktas. Nekilnojamus daiktus būtina registruoti viešame registre, galima registruoti tik identifikuotą (įstatymo nustatytą tvarka suformuotą) žemės sklypą.
[taisyti] Įmonės ir turtiniai kompleksai
Civilinių teisių objektu gali būti įmonė kaip verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausantis turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma. Įmonė laikoma nekilnojamuoju daiktu.
Turtinis kompleksas – tai bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma. Priklauso nuo įmonės veiklos rūšies. Tokie daiktai gali būti kilnojamieji ir nekilnojamieji.
Įmonė – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai ūkinei komercinei veiklai. Sąvoka gali būti suvokiama dvejopai: kaip civilinis subjektas ir objektas. (CK 6.402, 6.536). Įmonė gali priklausyti verslu (ūkine komercine veikla) besiverčiančiam ir pelno siekiančiam fiziniam asmeniui, valstybei ar savivaldybei. Įmonė gali būti įvairių sandorių objektas. Vien įmonės perdavimas nėra pagrindas nutraukti jos veiklą, kurią plėtojo ankstesnis jos savininkas.
[taisyti] Intelektinė nuosavybė
- mokslo, literatūros ir meno kūriniai
- išradimų patentai
- pramoniniai pavyzdžiai
- kiti intelektinės veiklos rezultatai išreikšti kuria nors objektyvia forma
Kūrinys laikomas sukurtu, kai yra išreiškiamas objektyvia forma, kuri priklauso nuo kūrinio rūšies. Kad išradėjui atsirastų iš išradimo kylančios teisės, jį reikia patentuoti (patentas išduodamas patentabiliems išradimams – naujiems, išradimo lygio, praktiškai taikomiems). Nuo patento padavimo iki paskelbimo suteikiama laikina teisinė apsauga.
[taisyti] Turtinės teisės
CT objektai yra tokios turtinės teisės kaip:
- daiktinės teisės (turtinės teisės, nes daikto turėtojas turi teisę įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių / tinkamo šių teisių įgyvendinimo rezultatas yra šių teisių turėtojo turtinių poreikių patenkinimas / kadangi daiktams yra būdingas pastovumas, tai jų turėtojai turi pastovias teises)
- prievolinės teisės (prievolės dalykas gali būti bet kokie veiksmai, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešai tvarkai ar gerai moralei, taip pat – bet koks turtas / prievolės dalykas gali būti piniginės arba nepiniginės išraiškos)
- teisės atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (intelektinės veiklos subjektai įgyja turtines ir asmenines neturtines teises, atsirandančias iš intelektinės veiklos rezultatų)
Turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos.