Naudotojo aptarimas:Alvydas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sveikinu atvykusį į Vikipediją :-) Malonu bus pagaliau turėti kalbotyros ir etnologijos specialistą :-) --Tractor 18:19, 10 Liepos 2005 (EEST)

Labas! :) Man Vikipedija - tikras atradimas! Fantastiškos galimybės ją tobulinti ir daryti prieinamą daugeliui. Alvydas 23:04, 10 Liepos 2005

[taisyti] Velnias vs. Teliavelis

Klausimukas tamstai dėl vieno dalyko: Teliavelis lietuvių mitologijoje dažnai siejamas su Velniu (abudu kalviai), tačiau buvo kažkoks Greimo darbas, analizavęs šitą klausimą... Mano atmintis biškutį šlubuoja, pradžioj kaip ir prisiminė, kad Greimas lyg ir pateikė argumentus sutapatinimui, tačiau Velnias - tipiška chtoninė figūra, kai Teliavelis, kaldinęs saulę, tokių bruožų lyg ir neturi? Gal galėtum išspręsti šitą reikalą, nes dabar nerandu literatūros... --Tractor 17:48, 11 Liepos 2005 (EEST)

Greimo darbo nežinau, bet Teliavelio vardo kilmę ir reikšmę yra aiškinęs Norbertas Vėlius (Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis. Vilnius, 1987. P. 206-207). Jis apžvelgė ir kitų autorių interpretacijas. Šį žodį jis pats traktuoja kaip dūrinį, kurio antrasis sandas -velis gali būti kildinamas iš velnias (plg. dar latvių velns ir vels ‘velnias’). Pirmasis sandas Tel- Vėliaus gretinamas su sąvoka ‘žemė’, plg. romėnų Tellus Mater ‘Žemė Motina’, airių talam ‘žemė’, prūsų teonimą Patuls ‘Požeminis’. Tad Teliavelio dangiškieji darbai (saulės kaldinimas) neužgožia jo chtoniškosios kilmės :)) Kaip teisingai pastebėjai, kalvis ir kalvystė mitologijoje yra velniškas amatas.

Ačiū už klausimą! Sėkmės!

P.S. Prie Interneto grįšiu savaitės gale. Alvydas

  • Forma Teliavelis - tai tik iškraipyta liet. forma Kalvelis. Dalis lietuvių aukštaičių (pvz., dieveniškiečiai) žodį tėvas dar ir dabar ištaria kaip kėvas. Labai gerbiu N.Vėlių, bet kartu manau, kad jo išvedžiojimus apie lot. Tellus ryšį su neva "chtoniškojo" lietuvių *Andievio/Andžiaus (suslav. "Andaj") prievardžiu Kalvelis rimtam tyrinėtojui derėtų tiesiog mandagiai nutylėti. Gugis 12:10, 29 Rugsėjo 2006 (EEST)

Visai įmanoma tokia interpretuotė. Minkštieji priebalsiai k ir g painiojami su t ir d ne tik apie Dieveniškes, bet ir kitose dzūkų pietinėse šnektelėse. Panašiai juos taria ir latviai. Tad Kalvelis yra gera alternatyva N. Vėliaus hipotezei. Alvydas 2006 spalio 15

[taisyti] Redagavimo atmetimas

Alvydai, tu man priskyrei ne mano pasisakymą: Dabar Latvija propoganduoja nacizmą ir fašizmą, statomi paminklai Latvijos nacionalistams ir nacistinei Vokietijai tarnavusiems latviams. (šio keitimo istorija). Jei moki naudotis Vikipedija, istorijos puslapyje turėjai matyti, jog tą tekstą įrašiau ne aš. Jei nemoki, juo labiau reikia galvoti prieš koliojantis. Keitimą atliko anoniminis IP 88.118.206.149. Daugiau informacijos apie šį IP adresą galima rasti čia. Aš tą keitimą atmečiau kaip vandalizmą. Tu supainiojai kairę ir dešinę skirtumų puses.

Tavo redagavimų istorijoje matyti, jog daug dėmesio skiri latvių kalbai ir apskritai šiai respublikai. Greičiausiai esi kuo tai su ta šalimi susijęs, todėl tas anoniminis įrašas suprantama galėjo tave įžeisti. Tačiau iš istorijos matyti, jog jis buvo atmestas labai greitai, nors pasirodė ir dingo vidury nakties. Taip ar taip mažai kas pilnam prote būtų tuo patikėjęs. Neimk į galvą, už laisvę kovojančius lietuvius tarybiniai propagandistai irgi fašistais buvo apšaukę.

Audriusa 22:18, 30 Balandžio 2006 (EEST)

Audriusa, atsiprašau, jei dėl savo nemokšiškumo naudotis Wikipedija esu supainiojęs autorystę ir nepelnytai užgavęs patį:(. Ateityje būsiu atidesnis. Žinau, kad yra žmonių, kurie už Lietuvos istorijos ir jos įvaizdžio menkinimą (kur tik įmanoma) gauna pinigus, tad tokių ideologinių atakų dar bus ne viena. Pasitikslindamas norėčiau sužinoti, ar Lietuvos TSR skyrelyje tremtinių grįžimo ir Lietuvos kolonizavimo traktuotė irgi buvo ne paties? Jei taip, tai atsiprašau ir dėl to.
Pagarbiai -
Alvydas 11:15 2006 05 01

Mano supratimu, sovietų statytiniai norėjo geriau geriau įsiteikti Maskvai ir todėl nepriėmė atgal tremtinių. Gėda ir tiek, galėtų nors dabar "tyliąja rezistencija" nesivadinti. Informacijos šaltinis, kuriuo aš rėmiausi, yra tikras - tai mano giminės trėmimo duomenys. Audriusa 11:28, 1 Gegužės 2006 (EEST)

Tai tik interpretacija ir spėlionės. Tikrai siūlyčiau jų vengti enciklopediniuose straipsniuose. Kas bus, jei visi pradės dėti savų giminių trėmimo duomenis? Ką žinau tikrai, tai grįžusiems tremtiniams apsistoti gimtinėje neleista ir Latvijoje, ir Estijoje, ne tik Lietuvoje. Vadinasi, būta kažkokios bendros instrukcijos, kaip su jais elgtis. Lietuvoje gyvena nemažai latvių (pažįstu asmeniškai), kuriems po Stalino mirties ir vėliau nebuvo leista registruotis Latvijoje, todėl jie pasirinko Lietuvą. Pačioje Latvijoje yra 30 000 lietuvių. Tarp jų tikrai yra buvusių tremtinių, negalėjusių grįžti į Lietuvą. Būta lengvesnių atvejų, kai grįžusiam neleisdavo prisiregistruoti tik Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose miestuose. Taip atsitiko mano tėvui, kuris, Chruščiovo laikais paleistas iš tremties, ilgokai gyveno Kaune kaip nelegalas. Taip buvo tikrai ne dėl vietinių kolaborantų pastangų įtikti centrinei valdžiai.
Tas pat ir dėl migracijos. Jei vietinė valdžia būtų stengusis daugiau, nei iš jos reikalauta, čia migrantų būtų privaryta gyvas kelmas. Tuo tarpu per visą sovietmetį lietuvių procentas Lietuvoje liko pastovus (80-78), o Latvijoje latvių procentas katastrofiškai mažėjo ir 1989 m. siekė tik 52, nes ten po 1959 m. patriotiškai nusiteikusių komunistų išvaikymo Chruščiovas pasodino į valdžią klusnutėles marionetes.
--Alvydas 21:35 2006 05 01

Man iki šiol nebuvo žinoma, jog panašūs apribojimai galiojo taip ir latvių bei estų tremtiniams. Tai iš tiesų paliudija, jog galejo būti kažkokia bendros instrukcijos. Mums tikrai pasakė, jog Lietuvą valdantys kolaborantai nepriima, ir visa giminė taip mano, bet propagandiniais tikslais tuo metu dar ir ne tokių dalykų buvo pasakyta, tai gali ir nebūti teisinga. Aš visgi surizikuosiu šią naujai gautą informaciją įrašyti, nes man ji atrodo labai reikšminga. Aš nežinau ar mes dar kokia nors informacija disponuojame, be savo pačių patyrimo. Audriusa 21:52, 1 Gegužės 2006 (EEST)

[taisyti] Baltų kalbos

Jei turima laiko, reikėtų pataisyti straipsnį, kadangi jame po kai kurių teoretikų buvo įvelta netikslumų. Kol kas Vikipedijoje baltistų ne per daugiausia (jei jų apskritai turime :-) ir 21:58, 1 Gegužės 2006 (EEST)

Mačiau. Kažkas atkakliai bruka A. Girininko hipotezę, jog baltų protėviais laikytini ir Pabaltijo Madleno, Svidrų, Kundos, Narvos archeologinių kultūrų atstovai. Vien dėl to, kad buvęs kultūrų tęstinumas, t.y., kad vėlesnių kultūrų nešėjai neišpjovę savo pirmtakų. Nenustebsiu, jei prabaltais bus pavadinti ir šukinės-duobėtosios keramikos atstovai finai. Vien todėl, kad jie irgi gyvenę prie Baltijos ir kai ką perėmę iš narviškių. :) Tokiu atveju Pirėnų šiaurėje gyvenančius baskus derėtų pripažinti prancūzų ir ispanų protėviais
Siūlau iš "Baltų kalbų" skyriaus išmesti poskyrius "Apie baltų protėvių Europoje pradinę kalbą" ir "Prabaltų problema", nes jie labiau tinka konferencijų diskusijoms, bet ne enciklopediniams straipsniams. Alvydas 22:25, 2006 05 01

  • Esi šiek tiek netikslus. A.Girininkas neabejotinais protobaltais laiko tik Kundos kultūros nešėjus. Gi Madleno ir Svidrų k., anot A.G. ir jo bendraminčių - tai tik dvi (ir ne pačios svarbiausios) iš kelių protobaltų etnogenezės komponenčių. Kundos-Narvos-Brūkšn. keramikos-Rytų Lietuvos pilkapių arch. kultūrų raidos nenutrūkstamo tęstinumo pripažinimas puikiai koreliuojasi su neabejotinai ankstyvo (matyt, "narviškojo" laikotarpio) protobaltiškų veldinių (ne skolinių, o būtent veldinių) sluoksnio išskyrimu vakarų finų kalbose.

Šukinės-duobelinės k.k. nešėjų A.G. baltais ar baltų protėviais nė nesiruošia skelbti (būk ramus), - jau vien todėl, kad protofinus jis laiko protobaltų narviškių ir protofinougrų duobelininkų metizacijos "produktu".

O visuot. pripažintą etnologijos postulatą, kad senovės baskai yra tiesioginiai ispanų bei pietvakarinių (Gaskonės) prancūzų protėviai, galėtų bandyti kvestionuoti nebent koks savamokslis "paraetnologas". Gugis 12:10, 29 Rugsėjo 2006 (EEST)

Girininko hipotezė //baltų kalbų vartojimo vos nuledėjusiame Rytų Pab. hipotezė yra Seibučio "nuosavybė"; Girininkas su sėbrais tuo pačiu klausimu pateikė ne hipotezę, o visą teoriją (Gugis)// nėra marginalinė ir matyt turėtų būti tinkamai pristatyta, tačiau, be abejo, ne kaip galutinis faktas, o kaip viena iš hipotezių.Dirgela 22:40, 2 Gegužės 2006 (EEST)
...galėtų būti pristatyta kitoje vietoje, pvz., str. Prabaltų kilmės teorijos. Baltų kalbos turėtų likti baltų kalbomis. Teorijos turi vertę, jei jas kuria ypač habil. dr., bet nebūtina jas absoliutinti, o pakanka nurodyti "silpnas vietas". Tai ugdo kritinį mąstymą. O to Atviroji enciklopedija ir siekia. ir 23:33, 2 Gegužės 2006 (EEST)

Dėl habil. dr. nesutinku - gerą ir pagrįstą teoriją gali sukurti ir doktorantas. Mykolas Burokevičius, beje, irgi habil. dr. Čia tarp kitko :)
Kalbininkai, kiek žinau, nėra užginčiję ar kvestionavę archeologų interpretacijų ir hipotezių, o atvirkščiai - jomis naudojasi. Būtų korektiška, jei archeologai nepradėtų išvedinėti kalbinių teorijų. Hipotezė laikoma patikima, jei ją patvirtina kelių mokslo sričių duomenys, ne vien, tarkim, archeologija. Kai bus įrodyta, kad ide. prokalbė suskilo ne V-IV, o X tūkstantmetyje pr. m. e., tada bus pagrindas manyti, jog paleolito medžiotojai, pirmieji atšokę prie Baltijos iš ide. arealo, galėjo kalbėti "protobaltų" dialektu. Kol kas chronologinė prieštara neleidžia iki galo priimti Girininko hipotezės, kad ir kokia baltocentriška ir patraukli ji beatrodytų. Baskų kalbos istorijos tyrinėjimai rodo priešingai - senųjų europiečių kalba iš esmės skyrėsi nuo indoeuropiečių. Tad nei narviškių (paskutinieji iš senųjų europiečių prie Baltijos), nei finų negalima laikyti baltų protėviais, šnekėjusiais mums giminiška kalba Alvydas 2006 05 03 19:45


  • Truputį klysti, brolau. Lietuvių kalbininkai į liet. archeologų išvadas paprastai išvis nekreipia dėmesio. Tuo tarpu dėl vienokio ar kitokio ide. prokalbės suskilimo datavimo turiu tau pranešti džiugią žinią: pastaruoju metu vis daugiau pačių kalbininkų (neišskiriant ir "akademinių") pripažįsta, kad į grynai spekuliatyvias prielaidas apie vienokį ar kitokį "kalbos kitimo greitį" besiremiantį proklb. suskilimo datavimą V-II tūkstm. pr. Kr. derėtų laikyti, tiesiai sakant, visišku niekalu, - juolab, kad šiuo metu jau yra paaiškėję, jog skirtingose ide. lingvistinio arealo zonose ide. kalbų kitimo greitis buvęs toli gražu nevienodas. Taigi padaryk locką - nebeprikaišiok daugiau A.Girininko teorijai tos menamos "chronologinės prieštaros". Gugis 12:10, 29 Rugsėjo 2006 (EEST)
  • Beje, gal baltocentriškai angažuoti pačiam atrodo ir visų pasaulio un-tetų kalbotyrininkai, lietuvių kalbą sutartinai laikantys archaiškiausia (taigi kartu lyg ir garbingiausia) ide. kalba? Gugis 12:10, 29 Rugsėjo 2006 (EEST)
  • Dėl lietuvių kalbos archajiškumo kalbininkai net nediskutuoja - tai tapo akivaizdu dar XIX a. viduryje, atsiradus lyginamajai kalbotyrai. Mūsų kalbos archajiškumą lėmė ne ankstyvas baltų atsikraustymas į šias žemes, o periferinė padėtis. Pakraščių kalbos visada kinta lėčiau nei arealo vidurio, jei tik neturi intensyvių kontaktų su kitos šeimos kalbomis (kaip, pavyzdžiui, turėjo šiaurės baltai su finais). Periferijoj atsidūrusi islandų kalba ilgainiui tapo archajiškiausia iš dabartinių germanų kalbų. Sanskrito archajiškumą irgi lėmė tai, kad jos vartotojai gyveno ide. arealo pakraštyje. Alvydas 2006 spalio 15


Na taip, geroms teorijoms mokslinio laipsnio nereikia; bet kokiu atveju svarbūs vienas kitą patvirtinantys mokslų duomenys.
Dėl habil dr., - čia buvo paminėta tik tarp kitko, kadangi kol kas dar tarp kūrėjų tokių neteko užtikti, nors jų ir labai reikėtų; žinoma, ne tokių kaip Mokslinio komunizmo katedros profesoriaus Mykolo Burokevičiaus :-) be to VP lieka atvira mokslinėms teorijoms (th), tik svarbus jų pateikimo kontekstas (pripažinta, nepripažinta, romantinė, legendinė ar fantastinė th). Ooom 15:28, 25 Gegužės 2006 (EEST)