Brunėjaus vėliava
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Brunėjaus vėliava kilo iš gelnonos sultono vėliavos. 1906 metais buvo įterptos balta ir juoda įstrižos juostos. Jų pločių santykis atitinkamai yra 17:15, t.y. balta juosta yra šiek tiek platesnė. Jos simbolizavo vadovaujančius vizirius Pengiran Bendahara ir Pengiran Pemanscha. 1959 m. rugsėjo 29 dieną įvedus konstituciją, vėliavos centre buvo pridėtas Brunėjaus herbas. Jį sudaro pusmėnulis (simbolizuojantis islamą), sujungtas su skėčiu (simbolizuojančiu monarchiją) ir dvi pirštinės iš abiejų pusių. Po pusmėnuliu yra kaspinas. Ant pusmėnulio ir kaspino yra arabiški užrašai, reiškiantys "Brunėjaus valstybė, taikos buveinė" ir "nėra kito Dievo, tik Alachas; Muchamedas yra jo pranašas".
[taisyti] Nuorodos
Valstybių atributika |
Valstybinių vėliavų galerija |
Herbų sąrašas |