Kapiliaras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kapiliaras - labai smulki kraujagyslė, kuri aprūpina krauju organizmo audinius.
[taisyti] Sandara
Tai trumpos (0,2 - 2 mm) ir labai mažo skersmens (6 - 8 μm) kraujagyslės. Sienelė yra sudaryta iš vieno sluoksnio ląstelių, kurios yra išsidėsčiusios ant pamatinės membranos.
Kapiliarais kraujas teka lėtai, 0,5 - 1 mm/s greičiu. Tankus kapiliarų tinklas sąlygoja didelį kontaktinį paviršių, pvz., žmogaus raumenų kapiliarų kontaktinis plotas yra 6300 m².
[taisyti] Rūšys
Pagal sienelės struktūrą, kapiliarai skirstomi į:
- somatiniai - ištisinio tipo. Jų sienelę sudaro ištisas endotelio sluoksnis, o pamatinėje membranoje yra daugybė mikroskopinių porų, pro kurias nepraeina stambios molekulės. Tokių kapiliarų yra odoje, raumenyse, miokarde, smegenų žievėje.
- visceraliniai - langelinio tipo. Jie pamatinėje membranoje turi 0,1μm skersmens langelius (plyšius), padengtus plona membrana. Visceralinių kapiliarų yra žarnyno gleivinėje, inkstų nefronuose, endokrininėse liaukose.
- sinusoidiniai - jų endotelyje yra porų, o pamatinėje membranoje - intersticinių plyšių, pro kuriuos praeina ne tik skysčiai, bet ir eritrocitai. Tokio tipo kapiliarai yra kaulų čiulpuose, kepenyse, blužnyje.
Kapiliarai būna:
- magistraliniai kanalai - jungia arterioles su venulėmis. Jų sienelėse yra raumeninės skaidulos, kurių kiekis distaliniame gale sumažėja.
- tikrieji kanalai - jie stačiu kampu atsišakoja nuo magistralinių kanalų. Jų atsišakojimo vietoje raumenų skaidulos sudaro prekapiliarinį sfinkterį. Kitose kapiliarų vietose raumenų skaidulų nėra. Nuo prekapiliarinių sfinkterių tonuso priklauso patenkančio į kapiliarus kraujo kiekis.
Magistralinių ir tikrųjų kapiliarų santykis organuose nevienodas, pvz., raumenyse, kur metabolizmo lygis labai svyruoja, jis yra 1:8 - 1:10, žarnų pasaite - 1:2 - 1:3.
[taisyti] Funkcijos
Kapiliaruose vyksta medžiagų, metabolitų ir dujų apykaita tarp kraujo ir intersticinio skysčio.
Per kapiliarų sienelę vyksta trys skirtingi apykaitos procesai:
- difuzija - pagrindinė dujų, vandens, maisto medžiagų ir metabolitų apykaita kapiliaruose vyksta abipusės difuzijos būu. Ji tokia intensyvi, kad kapiliaruose kraujo plazma su audinių skysčiu pasikeičia 40 kartų. Šių skysčių maišymasis vyksta nuolat.
Kapiliarų pralaidumas įvairioms medžiagoms nėra vienodas - priklauso nuo tos medžiagos molekulių dydžio. Riebaluose tirpios medžiagos (alkoholiai, deguonis, anglies dioksidas) difunduoja lengvai pro visą kapiliarų membranos paviršiaus plotą. Riebaluose netirpios medžiagos (vanduo, gliukozė, šlapalas, NaCl) difunduoja pro poras, esančias kapiliarų sienelėje. Stambiamolekuliniai junginiai (albuminai) difunduoja labai sunkiai, nes jų diametras dažnai būna didesnis negu kapiliarų sienelės porų diametras.
- filtracija ir reabsorbcija - tai užtikrina apykaitą tarp kraujo ir audinių.
- pinocitozė - šiuo būdu didelės riebaluose netirpios molekulės pūslelių viduje pernešamos tarp kraujo ir intersticinio skysčio per kapiliarų endotelį.