Kuko salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

The Cook Islands
グアム準州
(Detaliau) (Detaliau)
Nacionalinis šūkis: -
Vaizdas:LocationCookIslands.PNG
Valstybinė kalba anglų, maorių
Sostinė Avarua
Valstybės vadovas Elžbieta II
Ministras pirmininkas Jim Marurai
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
225 vietoje
240 km²
0
Gyventojų
 - Iš viso (2003)
 - Tankis
-
21 008
87/km²
Nepriklausomybė nėra (asociacijoje su Naująją Zelandija)
Valiuta Naujosios Zelandijos doleris (NZD)
Laiko juosta UTC-10
Nacionalinis himnas “Te Atua Mou'e
Interneto kodas .ck
Šalies tel. kodas 682

Kuko salos - parlamentinį savivaldos statusą turinti valstybė, esanti laisvoje asociacijoje su Naująja Zelandija. Salyną sudaro 15 mažų salų Ramiojo vandenyno pietuose. Apie 90 proc. vietinių gyventojų sudaro polineziečiai ir maoriai. Sostinė - Avarua, esanti Rarotongos saloje.

Turinys

[taisyti] Istorija

Nors Okeanijos salos yra išsibarsčiusios po visą vandenyną, Kuko salas Polinezijos gyventojai jau žinojo dar iki atrandant jas europiečiams. Rarotongos salą polineziečiai pirmą kartą išvydo tarp 600 ir 800 m. e. metų. Antropologai teigia, kad salų gyventojai yra kilę iš Mažosios Azijos ir per Malajos pusiasalį migravę į Polineziją. Vietinė legenda sako, kad žmonės atvyko iš žemės, kurią jie vadino Avaiki.

Ispanų tyrinėtojas A. de Mendanja (Alvaro de Mendaña) Pukapukos (Pukapuka) salą atrado 1595 metais. Jį lydėjo P. Fernandesas de Kirosas (Pedro Fernandez de Quiros), kuris atrado Rakahangos salą 1606 metais. 1770 metais kapitonas Dž. Kukas (James Cook) išvydo Atiu, Mangaia, Manuae, Palmerstono (Palmerston) ir Takutea salas. Pirmą kartą (1824 m.) salas Dž. Kuko vardu pavadino rusų kartografas Ivanas van Kruzenšternas (Johann von Krusenstern).

Jungtinės Karalystės kolonija 1888 m. gavo protektorato statusą, o 1901 m. birželio 11 d. salas aneksavo Naujoji Zelandija.

1965 rugpjūčio 4 dieną Kuko saloms buvo suteikta savivalda, laisvoje asociacijoje su Naująja Zelandija. Ta diena švenčiama kaip Konstitucijos diena.

[taisyti] Geografija

Salos yra išsidėsčiusios pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, pusiaukelėje tarp Havajų ir Naujosios Zelandijos. Kuko salos yra skiriamos į dvi dalis – šiaurines ir pietines salas.

Šiaurinėje dalyje yra vulkaninės kilmės, o pietinėje - koraliniai atolai. Klimatas tropinis, jūrinis. Salyne vyraujantys oro srautai palaiko pastovią drėgmę ir temperatūrą. Pats karščiausias metų mėnuo yra sausis, kai temperatūra salose laikosi ties 26 °C laipsnių padala. Pats šalčiausias - liepa, kai temperatūra nukrenta ties 24 °C laipsnių riba. Sezoniniai klimato pasikeitimai nežymūs dėl to, kad salos nėra daug iškilusios virš jūros lygio, per metus iškrenta nuo 600 iki 1100 mm kritulių.

  • Pietinės Kuko salos:
    • Aitutakia (Aitutaki),
    • Atiu,
    • Mangaja (Mangaia),
    • Manuaė (Manuae),
    • Maukė (Mauke),
    • Mitiaras (Mitiaro),
    • Palmerstonas,
    • Rarotonga (joje yra sostinė),
    • Takutea.
  • Šiaurinės Kuko salos:
    • Manihikis (Manihiki),
    • Nasau (Nassau),
    • Penrinas (Penrhyn),
    • Pukapuka,
    • Rakahanga,
    • Suvorovas (Suwarrow).

[taisyti] Politinė sistema

Kuko salos turi didelę autonomiją Naujosios Zelandijos atžvilgiu. Salos visiškai atsako už visus savo vidaus reikalus.

Oficialiai valstybės vadovas yra Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II, kuri salose turi savo atstovą, kaip ir Naujosios Zelandijos vyriausybė. Salų gyventojai yra Naujosios Zelandijos piliečiai. Įstatymų leidžiamasis organas – parlamentas (Bendruomenių atstovų rūmai), renkamas trims metams.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinė ūkio šaka yra turizmas, be to žymiai mažesnė svarbos - ofšorinė bankininkystė, perlų gavyba, jūros gėrybių ir vaisių eksportas.

[taisyti] Nuorodos


Šalių sąrašas | Okeanija
Australija | Fidžis | Kiribatis | Maršalo salos | Mikronezija | Nauru | Naujoji Zelandija | Palau | Papua Naujoji Gvinėja | Rytų Timoras | Samoa | Saliamono salos | Tonga | Tuvalu | Vanuatu
Kiti politiniai vienetai: Amerikos Samoa | Guamas | Havajai | Kuko salos | Marianos šiaurinės salos | Midvėjaus atolas | Molukų salos | Naujoji Kaledonija | Niujė | Norfolko sala | Papua (Indonezija) | Pitkernas | Prancūzijos Polinezija | Tokelau | Vakarų Timoras | Velykų sala | Wake sala | Wallisas ir Futuna