Rojaus paukščiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paradisaeidae | ||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Mažasis rojaus paukštis (Paradisaea minor) |
||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Rojaus paukščiai (lot. Paradisaeidae, angl. Bird of paradise, vok. Paradiesvögel) - žvirblinių (Passeriformes) būrio paukščių šeima. Tai vieni iš įspūdingiausių paukščių. Šios šeimos patinai pasižymi ypač gražiomis ir margomis plunksnomis, kurios demonstruojamos per vestuvinius ritualus. Kai kurių beveik visos plunksnos juodos, tik atskiri ploteliai žėri vaivorykštės spalvomis. Kiti yra puikios mėlynos, raudonos ar geltonos spalvos. Daugelio iš jų uodegas ar galvas puošia ilgos, keistų formų plunksnos. Patelių plunksnos yra neryškios, rusvos spalvos. Prieš 500 metų pirmą kartą pamatę šių paukščių plunksnas europiečiai pamanė, kad jos atgabentos iš rojaus. Iš to ir kilo šių paukščių pavadinimas. Šios šeimos paukščiai nevienodo dydžio, ypač skiriasi uodegos ilgis. Vienų rūšių snapas trumpas ir tiesus, kitų ilgas ir lenktas. Daugumos sparnai apvalūs, kojos ir pėdos stiprios. Balsai labai įvairūs - nuo švelnių ištęstų šūksnių iki triukšmingų sprogstančių garsų, panašių į šautuvo šūvį.
Dauguma rojaus paukščių gyvena Naujosios Gvinėjos drėgnuose tropikų miškuose, tačiau kelios rūšys aptinkamos netolimose Malukų salose bei Šiaurės Australijos miškuose. Minta vaisiais ir vabzdžiais. Lizdą suka medžio išsišakojime dažniausiai iš lapų, paparčių, įvairių šakelių. Yra apie 44 rūšys. Daugumai gręsia visiškas išnykimas.
- Ragiana (Paradisaea raggiana). Patinai dažnai spalvingesni už pateles. Patino galva geltona, gerklė metalinio blizgesio žalia, o uodega - tamsiai raudona. Veisimosi sezono metu medžių viršūnėse besivaržantys patinai demonstruoja plunksnas, bandydami patraukti praskrendančių patelių dėmesį. Pasirodymo pabaigoje visi patinai išsitempia ir ant nugaros išskleidžia raudonų plunksnų kuokštą. Susiporavusios patelės vienos suka lizdus ir augina jauniklius.
- Mėlynasis rojaus paukštis (Paradisaea rudolphi). Patinai yra melsvai juodomis galvomis, turkio mėlynumo sparnais ir turi ilgas, į vielą panašias uodegos plunksnas - vimpelus. Vestuvinių ritualų metu kabo žemyn galva ant šakų, virpindami išskleistus sparnus, demonstruodami nuostabias spalvas ir skleisdami įvairius šaižius garsus. Apie šių paukščių dauginimąsi žinoma nedaug, tačiau atrodo, kad kaip ir kiti rojaus paukščiai, patinai jauniklių auginti nepadeda.
- Didysis rojaus paukštis (Paradisaea apoda). Šis paukštis yra 42-45 cm ilgio. Tuoktuvių metu į medį šokiui susirenka 12-20 patinų. Jie išskleidžia sparnus, o dominuojantis patinas lieka centre. Gyvena Aru salose ir Naujosios Gvinėjos pietinėje dalyje.
- Karaliaus Alberto rojaus paukštis (Pteridophora alberti). Patinai yra ryškiai raudonai oranžiniai, baltomis pašonėmis. Uodegoje turi po dvi ilgas vimpelo pavidalo plunksnas, kurių galiukai susisukę kaip spyruoklės. Didžiąją laiko dalį praleidžia aukštai medžiuose. Ši rūšis yra viena iš mažiausių rojaus paukščių.
- Karališkasis rojaus paukštis (Cicinnurus regius). Patinas tuoktuvinių ritualų metu išpučia plunksnas ir tampa beveik rutulio formos, o jo uodegos vimpelai banguoja virš galvos. Kūno ilgis 16-17 cm, o 2 plonos uodegos plunksnos dar 14 cm ilgio.
- Vilsono rojaus paukštis (Cicinnurus respublica). Ši rūšis sutinkama Javos saloje, bet jos nėra Papua Naujojoje Gvinėjoje. Abiejų lyčių paukščių pakaušyje yra pilkos mėlynos odos lopeliai. Patinai išsiskiria raudonais sparnais ir spiralės formos uodegos plunksnomis. Ritualo metu pauštis jas laiko stačiu kampu.