HTML

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

HTML (Hypertext Markup Language "Hiperteksto žymėjimo kalba") - tai kompiuterinė žymėjimo kalba, naudojama pateikti turinį internete. Kalbą standartizuoja W3 konsorciumas.

Turinys

[taisyti] Elementai ir atributai

Pagrindinis HTML kalbos vienetas yra elementas. Kaip ir XML, HTML elementas turi vardą ir gali turėti bet kokį skaičių atributų. Elemento viduje gali būti tekstas bei kiti elementai. Tiek tekstas, tiek ir dukteriniai elementai paprastai gali kartotis ir sekti bet kuria tvarka.

Elemento atributai turi vardą ir reikšmę. Jei galimi atributai nenurodomi, paprastai galioja sutartos nutylėjimo taisyklės. Pavyzdžiui, HTML fragmentas neraudona<font color="red"><b>r</b>raudona</font>neraudona turi du elementus. Vienas jų (font) perjungia rodomo teksto spalvą į raudoną. Šio elemento viduje esantis antrasis elementas (b), perjungiantis šriftą į paryškintą. Pirmasis elementas turi vieną atributą (color) su reikšme red. Antrasis elementas atributų neturi.

HTML kode atributų reikšmes rekomenduojama apgaubti kabutėmis, nors HTML 4.01 standartas to nereikalauja.

[taisyti] Numanomi elementai

Istoriškai galioja taisyklė, jog nemažai HTML elementų gali būti numanomi ir juos nebūtina įtraukti į HTML dokumentą. Pavyzdžiui, visada egzistuoja visą dokumentą apimantis elementas <html> ... </html>. Tačiau teisingai parašyta naršyklė teisingai parodys ir taip neapgaubtą tekstą, nes html elementas yra numanomas.

Daugeliu atveju HTML taip pat nebūtina aiškiai nurodyti elemento pabaigą. Pavyzdžiui, tinkamai parašyta naršyklė privalo vienodai atvaizduoti

<tr><td>a</td><td>b</td></tr>

ir

<tr><td>a<td>b</tr>

pati nuspėdama, kur baigiasi lentelės stulpeliai. Visas nuspėjimo taisyklių rinkinys pats yra parašytas specifine kalba (SGML). Su HTML dirbantis kodas arba tiesiogiai naudoja SGML dokumentą arba yra bent dalinai jo pagrindu automatiškai sugeneruotas. Visgi šiuo metu siūloma numanomus elementus aiškiai įrašyti. Šiuolaikinės naršyklės taip pat automatiškai ištaiso nemažai klaidų, teisingai atvaizduodamos dokumentą.

Tačiau verta kurti teisingus dokumentus nes Interneto robotai paprastai daug jautresni klaidoms ir puslapis gali būti prastai ar klaidingai indeksuojamas Interneto paieškos sistemose.

[taisyti] Pagrindinės elementų grupės

Pagrindinis straipsnis HTML žymė

HTML kalbos žymėjimo elementai (angl. tags - žymės) skirstomi į:

  • Struktūrinius. Šie apibrėžia teksto paskirtį,
<h2>Žymėjimo elementai</h2>
Naršyklei nurodo, kad tai yra antro lygio antraštė (angl. header). Standartinė išvaizda gali būti pakeista naudojant stilius (CSS).
  • Prezentacinius. Šie nurodo, kaip rodyti tekstą.
<b>paryškintas</b>
Atvaizduos žodį paryškintai. XHTML linkstama atsisakyti šio tipo elementų, jų vietoje naudojant CSS.
  • Hipertekstinius. Sukuria nuorodas tarp dokumentų ar jų dalių.
<a href="http://lt.wikipedia.org/">Vikipedija</a>
Sukurs nuorodą į Vikipedijos puslapį.

[taisyti] Versijos

HTML versija žymima skaičiumi, nurodant versiją ir subversiją, pavyzdžiui, HTML 3.2.

Paskutinė W3C aprašyta HTML versija 4.01. Po jos HTML pagrindu yra plėtojamas XHTML standartas, kuris dar labiau atskiria struktūros logiką nuo vaizdavimo, bei remiasi ne SGML, o XML žymėjimo kalba.

[taisyti] CSS

Šiuo metu rekomenduojama HTML kalba žymėti tinklalapio sandarą, o išvaizdą (teksto spalvas ir pan) aprašyti atskirame CSS dokumente. Toks tinklalapis užima mažiau vietos ir greičiau pasirodo vartotojo naršyklėje, nes įvairių puslapių išvaizdą aprašantis CSS dokumentas iš serverio atsisiunčiamas tik vienąkart. Naudojant CSS, lengviau keisti iškart visų puslapių išvaizdą ir paprasčiau pasiekti, jog šiuos puslapius įvairios naršyklės rodytų vienodai.

Nors ir siūlomi įvairūs akivaizdžiai CSS reikalaujantys standartai (pavyzdžiui, HTML 4.01 Strict), dauguma naršyklių palaiko ir pereinamąsias versijas, pavyzdžiui, HTML 4.01 Transitional, leidžiančias naudoti ir ankstesnius dokumento išvaizdą aprašančius HTML elementus.