Kauno gubernija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kauno gubernijos herbas
Enlarge
Kauno gubernijos herbas
Kauno gubernija, užimanti daugiau nei pusę dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos
Enlarge
Kauno gubernija, užimanti daugiau nei pusę dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos

Kauno gubernija - Rusijos imperijos administracinis vienetas nuo 1843 iki 1915 metų.

Įkurta 1842 m. gruodžio 18 d. Rusijos caro Nikolajaus I įsakymu iš septynių Vilniaus gubernijos apskričių. Faktinė Kauno gubernijos įsteigimo data - 1843 m. liepos 1 d., kai iškilmingai paskelbta apie gubernijos įkūrimą.

Guberniją sudarė 7 apskritys - Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Raseinių, Telšių, Ukmergės ir Zarasų (Novoaleksandrovsko) - 37 000 tūkstančiai kvadratinių varstų, 830 000 gyventojų. Didžiausios - Šiaulių apskrities - plotas 1897 m. buvo 6 498 kvadratiniai varstai su 3 937 gyvenamų vietovių, kuriose gyveno 239 000 gyventojų.

Įkūrus guberniją, paskirtas gubernatorius, vicegubernatorius, gubernijos valdyba, finansų rūmai, prokuroras ir du striapčiai, sudarytas sąžinės teismas, visuomenės priežiūros prikazas, statybos komisija, paskirti gydymo valdybos inspektorius, gubernijos matininkas, miesto magistrato nariai (ratmanai ir burmistrai), mokyklų inspektorius, muitinės viršininkas, pasienio valdininkai, miesto viršininkas, miesto seniūnai, gubernijos bajorų vadas, policmeisteris, valstybės turtų apygardos viršininkas, girininkas, zemskinis teismas, apskaitos iždininkas.

Kauno gubernija be pakeitimų išliko iki 1915 m. - Pirmojo pasaulinio karo.

Kitomis kalbomis