Ervinas Šriodingeris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ervinas Šriodingeris (Erwin Rudolf Josef Alexander Schrödinger; 1887 m. rugpjūčio 12 d. – 1961 m. sausio 4 d.), austrų fizikas, laikomas veinu iš svarbiausių kvantinės fizikos kūrėjų. Už Šriodingerio lygtį 1933 metais gavo Nobelio premiją. Jis sukūrė mintinį eksperimentą apie katę.
Turinys |
[taisyti] Biografija
[taisyti] Jaunystės metai
Gimė 1887 Erdberge (Viena), fabrikanto ir botaniko Rudolfo Šriodingerio (Rudolf Schrödinger) ir Georginos Emilijos Brendos (Georgine Emilia Brenda) šeimoje. 1898 m. lankė Akademisches Gymnasium. Nuo 1906 iki 1910 m. Vienoje, vadovaujamas Franco Serofino Eksnerio ir Frydricho Hazeniorlio, studijavo matematiką ir fiziką. Jis taip pat atliko eksperimentus kartu su Kohlrausch. 1911 metais Šriodingeris tapo Eksnerio asistentu.
[taisyti] Brandus amžius
1914 metais Ervinas Šriodingeris apsigynė daktaro disertaciją. Tarp 1914 ir 1918 dalyvavo karo darbuose (Görz, Duino, Sistiana, Prosecco, Viena). 1920 balandžio 6 vedė Annemarie Bertel. 1920 Šriodingeris tapo Makso Vyno (Maksas Vynas (Max Wien) - žymus tuometinis fizikas) asistentu Jenoje. 1920 m. rugsėjį Ervinas gavo pradedančiojo profesoriaus vietą (vok. Ausserordentlicher Professor) Štutgarte (Stuttgart). 1921 m. Ervinas Šriodingeris tapo etatiniu profesoriumi (vok. Ordentlicher Professor) Breslau (dabar Vroclavas), Lenkija.
1922 m. Ervinas Šriodingeris nuvyko į Ciūricho universitetą. 1926 m. žurnale Annalen der Physik išspausdino darbą "Quantisierung als Eigenwertproblem" [vert. tikrinės vertės problema - kvantavimas] bangų mechanikos srityje. Šiame darbe buvo paminėta Šriodingerio lygtis. 1927 m. jis prisijungė prie Makso Planko Humbolto universitete, Berlyne. Tačiau 1933 m. Šriodingeris nusprendė palikti Vokietiją, nes jis negalėjo pakęsti nacių antisemitizmo. Jis tapo Magdalenos koledžo bendradarbis Oksfordo Universitete. Praėjus nedaug laiko nuo jo atvykimo, jis buvo apdovanotas Nobelio premija kartu su Polu Diraku (Paul Adrien Maurice Dirac). Jis greitai prarado vietą Oksforde, nes gyveno tuo laiku neįprastą gyvenimą (Šriodingeris gyveno su dviem moterimis) ir tai nepatiko valdžiai. 1934 m. Šriodingeris skaitė paskaitą Prinstono Universitete, JAV. Jam buvo pasiulyta gauti pastovią darbo vietą tenai, bet jis pasiūlymo nepriėmė. Turbūt ir vėl jo noras gyventi kartu su žmona ir kita moterimi būtų kėlęs ploblemų. Jis turėjo galimybę gauti darbo vietą Edinburgo universitete, bet dėl vėluojančios vizos jam teko priimti pasiūlymą iš Graco Universiteto, Austrijoje, 1936 metais.
[taisyti] Senatvė
Hitleriui okupavus Austriją (1938), Šriodingeriui teko aiškintis dėl išvykimo iš Vokietijos 1933 metais, jis parašė pareiškimą, kuriame atsižadėjo anksčiau reikšto priešiškumo Naciams. Vėliau jis gailėjosi, kad taip pasielgė, ir net asmeniškai atsiprašė Einšteino. Net ir parašius tokį pareiškimą, Šriodingeris buvo atleistas iš universiteto dėl politinio nepasitikėjimo, jis kentėjo nuo priekabiavimo ir buvo liepta neišvykti iš šalies, bet jis su žmona pabėgo į Italiją. Iš ten jis nuvyko į Angliją, kur gavo laikinas darbo vietas Oksfordo ir Gento universitetuose. 1940 m. jis gavo pakvietimą įkurti Pažangių studijų institutą Airijoje, Dubline. Šriodingeris tapo Teorinės fizikos skyriaus vadovu ir dirbo ten 17 metų. Jis parašė apie 50 publikacijų ivairiomis temomis. Jose jis mėgino priartėti prie laukų suvienijimo teorijos.
1944 m. jis parašė "Kas yra Gyvybė" (šiame kūrinyje gausu genetinio kodo koncepcijų, arba negentropijos). Džeimsas Vatsonas savo memuaruose (DNA, The Secret of Life) rašė, kad ši Šriodingerio knyga įkvėpė jį tyrinėti genus ir Džeimsas atrado DNR dvigubą spiralę. Taip pat Fransis Krikas, savo autobiografinėje knygoje What Mad Pursuit aparšė, kaip jį paveikė Šriodingerio spekuliacijos apie tai, kaip genetinė informacija gali būti išsaugojama molekulėse. Šriodingeris gyveno Dubline iki 1955 m., kai jis išėjo į pensiją. Visą šį laiką jis išliko ištikimas savo aistrai: jis susilaukė dviejų vaikų nuo dviejų airių ir buvo įsitraukęs į skandalingas studentų painiavas.