Lapas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lapas - pagrindinis autotrofinių augalų mitybos organas, vykdantis fotosintezę. Sudarytas iš trijų dalių: lapalakščio, lapkočio ir lapo pamatinės dalies (penties, makšties). Pagrindinė ir stambiausia lapo dalis yra lapalakštis. Lapai gali būti kotuoti ir bekočiai. Lapkotis įgalina lapą sukiotis ir užimti geresnę ekspoziciją šviesos šaltinio atžvilgiu.

Turinys

[taisyti] Lapo sandara

Lapo gyslos
Enlarge
Lapo gyslos

Lapalakščio paviršių dengia epidermio sluoksnis, kuris apsaugo lapą nuo išdžiūvimo. Viršutinės pusės epidermis storesnis. Epidermio ląstelės vingiuotais kontūrais. Kuo drėgnesnėje aplinkoje augalas auga, tuo šis vingiuotumas ryškesnis. Apatinės lapo pusės epidermis su daugiau plaukelių, o viršutinėje pusėje dažnai jų visai nebūna. Dėl plaukelių gausumo apatinė lapo pusė kartais atrodo pilkai žalia (pvz.: baltalksnis). Dujų apykaitai palaikyti lapų epidermyje yra žiotelės. Pagrindinis lapalakščio audinys yra mezofilis, kuris sudarytas iš asimiliacinio audinio. Šio audinio chloroplastai žaliaisiais pigmentais absorbuoja saulės šviesą ir panaudoja ją anglies dioksido asimiliacijai. Pats mezofilis diferencijuotas į du sluoksnius: statinį (palisadinį) ir purųjį audinį. Statinis audinys atlieka tik fotosintezę, o purusis tarpuląsčiais pro žioteles pristato anglies dioksidą į lapus. Be to, statiniame audinyje chloroplastų žymiai daugiau negu puriajame, todėl pirmajame fotozintezė intensyvesnė.

Sulčių apytakai palaikyti lapuose yra gyslos. Jų pagrindinis sudedamasis elemantas - indų kūlelis, kurių medienos sluoksnyje yra vandens indai ir jais teka vanduo iš šaknų į lapus, o karnienos sluoksnyje rėtiniai indai ir lydimosios ląstelės, kuriais teka organinės medžiagos. Be to, į gyslų sudėtį įeina ramstiniai elementai, kurie suteikia lapalakščiui standumo. Pagal gyslų skaičių lapai skirstomi į vienagyslius ir daugiagyslius. Daug gyslų turinčių lapų gyslotumas gali būti lygiagretus, lankiškas, plaštakiškas, plunksniškas ir kt. (plačiau žr. gysla).

Lapai ant stiebo arba šakos gali būti išsidėstę gana įvairiai: pražangiai, priešiškai, mentūriškai. Bekočiai lapai gali būti stiebą apimantys, žemyn nusileidžiantys, stiebą apaugantys ir suaugtiniai.

[taisyti] Paprastieji lapai

Paprastieji lapai
Enlarge
Paprastieji lapai
Paprastasis lapas: klevo lapas
Enlarge
Paprastasis lapas: klevo lapas

Pagal lakšto sudėtį lapai yra skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius.

  • Paprastieji lapai. Jų lakštas yra ištisinis, nors gali būti įvairiai išlankstytas, iškarpytas arba suskaldytas. Pagal sandarą skirstomi į šias grupes:
    • ištisiniai - lakšto kraštai lygūs arba truputį vingiuoti, dantyti, karbuoti (pvz.: alyva, obelis, beržas, alksnis, gluosnis, guoba);
    • skiautėti - lapų lakštas su negiliomis išpjovomis padalytas į keletą plačių skiaučių (pvz.: apynys, klevas, serbentas, rasakila);
    • iškarpyti - lapų lakštas su smailiomis išpjovomis, siekančiomis 1/3 iki 2/3 lapalakščio (pvz.: kiaulpienė, barbotytė);
    • suskaldyti - lapų išpjovos beveik siekia vidurinę gyslą arba lakšto pagrindą (pvz.: kartusis kietis, aitrusis vėdrynas, bajorė).


[taisyti] Lapo kraštas

Banguotas lapo kraštas
Enlarge
Banguotas lapo kraštas
Pjūkliškas lapakraštis
Enlarge
Pjūkliškas lapakraštis

Pagal lakšto kraštą lapai skirstomi į šias grupes:

  • lygiakraščiai - lapų visas pakraštys lygus (pvz.: alyva, gyslotis);
  • dantyti - lapų danteliai smailūs, statmeni pakraščiui, jų abu šonai lygaus ilgio (pvz.: gailioji dilgėlė);
  • pjūkliški - lapų danteliai palinkę į lakšto viršūnę, jų viršutinis kraštas gerokai trumpesnis už apatinį (guoba, liepa, skroblas). Pav.
  • vingiuoti, banguoti - lapų pakraščiai negiliai įlankstyti (pvz.: balanda, drebulė, šalpusnis). Pav.


[taisyti] Lakšto kontūrai

Lapų lakšto forma
Enlarge
Lapų lakšto forma

Pagal lakšto kontūrus lapai skirstomi į šias grupes:

  • apskriti - visomis kryptimis vienodo skersmens (pvz.: drebulė, gailioji dilgėlė, vandenplūkis);
  • elipsiški - taisyklingos elipsės formos, jo ilgis maždaug 2 kartus viršija plotį, bukais arba truputį smailėjančiais galais (pvz.: šaltekšnis, vyšnia);
  • kiaušiniški - pailgas, pamatinė dalis truputį platesnė (pvz.: kriaušė, mėlynė);
  • atvirkšiai kiaušiniški - lapo viršutinė dalis platesnė (pvz.: juodalksnis, raktažolė);
  • širdiški - apačia širdiškai įlenkta, į viršūnę smailėjantis (pvz.: liepa, alyva);
  • inkstiški - pamatinė dalis širdiškai įlenkta, viršūnė buka, lakšto plotis didesnis už ilgį (pvz.: pipirlapė);
  • skydiški - lakštas apskritas, lapkotis prisitvirtinęs ties lapo viduriu (pvz.: nasturtė);
Linijiški lapai
Enlarge
Linijiški lapai
  • pleištiški - smailiu galu aukščiau vidurio platesnis, į pamatą pleištiškai siaurėjantis (pvz.: žalčialunkis);
  • kastuviški - panašus į pleištišką, bet buku galu, o link lapkočio siaurėjantis (pvz.: saulutė, pavasarinė raktažolė);
  • rombiški - į abu galus smailėjantis, ties viduriu plačiausias (pvz.: karpotasis beržas);
  • strėliški - viršūnė smaili, pamatinė dalis giliai įlenkta, iš šonų su dviem žemyn einančiomis skaiutėmis, panašus į strėlės galą (pvz.: papliauška, dirvinis vijoklis);
  • ietiški - viršūnė smaili, o pamatinė dalis su dviem statmenomis į šonus nukreiptomis skiautėmis, primena ieties galą (pvz.: smulkioji rūgštynė, ietinė balandūnė);
  • lancetiški - pailgas, į abu galus smailėjantis, jo ilgis 3-4 kartus didesnis už plotį (pvz.: gluosnis, siauralapis gaurometis);
  • vamzdiški - ilgas ir apvalus, bet tuščiaviduris (pvz.: valgomasis svogūnas);
  • linijiški - ilgos juostelės pavidalo, lygiagrečiais kraštais (pvz.: migliniai, viksviniai). Pav.
  • spygliški - ilgas, plonas, panašus į adatą (pvz.: eglė, pušis);
  • žvyniški - trumpas, platus, prie stiebo arba šakelės prisišliejęs (pvz.: tuja).

[taisyti] Sudėtiniai lapai

Sudėtiniai plunksniški lapai
Enlarge
Sudėtiniai plunksniški lapai
Neporiškai plunksniški lapai
Enlarge
Neporiškai plunksniški lapai
  • Sudėtiniai lapai. Jų lakšto paskiri lapeliai prisitvirtinę prie bendro lapkočio, o patys lapeliai paprastai būna su koteliais. Sudėtiniai lapai skirstomi į šias grupes:
    • trilapiai - jie sudaryti iš trijų lapelių, priaugusių prie bendro koto viršūnės (pvz.: dobilas, liucerna, barkūnas, puplaiškis, žemuogė);
    • pirštuoti - tai tokie lapai, kurių daugiau kaip trys lapeliai priaugę prie bendro koto viršūnės. Pirštuotus lapus pagal lapelių skaičių galima suskirstyti:
      • penkialapiai pirštuoti (pvz.: šliaužiančioji ir smiltyninė sidabražolės);
      • septynlapiai pirštuoti (pvz.: paprastasis kaštonas);
      • gausialapis pirštuotas (pvz., gausialapis lubinas).
    • plunksniški - panašūs į paukščio plunksną, nes prie bendro lapkočio poromis prisitvirtinę daug lapelių. Pav. Jie dar skirstomi:
      • poriniai plunksniški - viršūnėje lapelio nėra, o vietoj jo yra ūselis (pvz.: vikis, žirnis, pupa);
      • neporiniai plunksniški - jų viršūnėje yra neporinis lapelis (pvz.: uosis, riešutmedis). Pav.
      • dukart plunksniški - (pvz.: žvirbliarūtė);
      • pertrauktinai plunksniški - tarp stambių plunksniškų lapelių įsiterpia smulkesnių (pvz.: bulvė, pomidoras).

[taisyti] Lapų pakitimai

Pakitę lapai
Enlarge
Pakitę lapai
Lapai virtę vandens atsargų sandėliu
Enlarge
Lapai virtę vandens atsargų sandėliu

Priklausomai nuo aplinkos sąlygų lapai gali įvairiai pakisti. Svarbiausi yra šie:

  • rakiai - lapai pavirtę dygliais (pvz.: usnis, dagys);
  • ūseliai - plunksniškųjų lapų viršūnėlės metamorfozė (pvz.: žirnis);
  • gaudomieji lapai - prisitaikę gaudyti smulkius vabzdžius (pvz.: vabzdžiagaudžiai augalai);
  • filodžiai - suplokštėję lapkočiai;
  • sukulentų lapai virtę vandens atsargų sandėliu (pvz.: agava, alavijas, šilokas). Pav.

[taisyti] Lapų numetimas žiemą

Vidutinio ir šalto klimato zonose augantys augalai rudenį lapus numeta. Tai vyksta dėl to, kad žiemą augalų šaknys negali siurbti iš dirvožemio vandens. Jei medžiai ir krūmai nenumestų lapų, šie žūtų dėl drėgmės stokos. Bet kai kurių net ir šalto klimato zonoje augančių augalų lapai nenukrinta visą žiemą. Tai bruknių, viržių, spanguolių. Smulkūs standūs šių augalų lapai, silpnai garindami vandenį lieka po sniegu. Žiemoja su žaliais lapais ir daugelis žolių, pvz., žemuogės, dobilai, ugniažolės.

Prieš nukrisdami lapai dažnai nusidažo kita spalva (oranžine, raudona, geltona). Tai yra dėl to, kad suyra lapuose esantis chlorofilas ir spalvą lemia kiti pigmentai - ksantofilas ir karotinas.

Featured article star Straipsnis Lapas yra paskelbtas pavyzdiniu, taigi pripažintas vienu geriausių lietuviškosios Vikipedijos straipsnių. Jei matote, kaip pagerinti straipsnį nekenkiant prieš tai darytam darbui, visada prašome prisidėti.