Protono skilimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Protono skilimas yra eksperimentiškai nepatvirtintas radioaktyvusis skilimas, kurio metu protonas skyla į lengvesnes subatomines daleles, paprastai į neutralų pioną ir pozitroną, skilimo metu išspinduliuojamas gama kvantas.

p \longrightarrow e^{+}+\pi^{0} \longrightarrow e^{+}+2\gamma

Standartiniame modelyje protonai tam tikras barionų tipas stabilus dėl išsaugoto barioninio skaičiaus. Todėl jie negali skilti į kitas daleles. Bet jeigu didžioji suvienijimo teorija (angl. grand unified theories (GUTs) teisinga, tada ji sugriauna barioninio skaičiaus simetriją ir protonui leidžia skilti. Teorija papildyta dar viena hipotetine dalele X bozonu. Kol kas visi bandymai aptikti ir teoriškai patvirtinti protono skilimą yra nesėkmingi.

[taisyti] Eksperimentai

Super-Kamiokande neutrinų observatorijoje (Japonija), nustatyta žemiausia galima protono pusėjimo trukmė 1035. Tai yra laikas, kuriam praėjus dar neįvyksta protono skilimas. Taigi, kol kas protono pusėjimo trukmė dar nenustatyta.

Kitomis kalbomis