Lepšė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leccinum scabrum | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Lepšė (Leccinum scabrum) |
||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
||||||||||||||
![]() |
Lepšė (lot. Leccinum scabrum) - baravykinių (Boletaceae) šeimos valgomas grybas. Antros kategorijos, pelkinė atmaina - trečios, nes labiau ištižusi.
[taisyti] Išvaizda
Vaisiakūniai dideli, stambūs. Priklausomai nuo augimvietės ir klimatinių sąlygų lepšės spalva keičiasi nuo juodai rudos iki gelsvai rusvos. Pagal tai kai kurie mikologai išskiria keletą jos formų. Lepšės kepurėlė 3-15 cm. skersmens, apačia balta, grybui senstant pilkėja. Kotas 5-15 cm. ilgio, 1-3 cm. skersmens, baltas, apšepęs pilkais ar juodais plaušais. Mėsa balta, perlaužta tamsėja. Jaunų vaisiakūnių ji standi, senų - ištižusi. Sporos žalsvai rudos.
[taisyti] Augimo vietos ir laikas
Lepšės auga gegužės - spalio mėnesiais įvairiuose miškuose su beržo priemaiša, ypač jaunuose. Lietuvos miškuose labai paplitęs ir visų mėgstamas grybas.
[taisyti] Maistinė vertė
Lepšė vertingas, II kategorijos grybas, ypač turintis daug B grupės vitaminų, net daugiau nei baravykas. Vienintelė neigiama savybė - smarkiai kirmija. Maistui tinka tik jauni ir sveiki grybai. Iš valgomų grybų lepšė daugiausia sukaupia magnio.