Ciboriumas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ciboriumas (ciborija; lot. ciborium - taurė) - panašus į taurę indas, kuriame laikoma ostija. Nuo Baroko laikų iki pat Antrojo Vatikano susirinkimo reformos ciboriumo paskirtis nėra vien ostijos saugojimas; jis naudojamas konsekracijos bei Eucharistijos metu.
Taip pat ciboriumas yra katalikų bažnyčių architektūrinis elementas - baldakimo formos anstatas virš altorių, krikštyklų, relikvijorių.
Taurė:
Bažnyčių architektūrinis elementas: