Piligriminė kelionė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Piligriminė kelionė (lot. peregrinatio religiosa - tradicinis keliavimas, siekiant aplankyti piligrimų pamėgtas vietas, turinčias religinę reikšmę.

Islamo religijoje - Hadžas arba ciaretas.

Simboline prasme tokia kelionė yra iniciacija arba atsidavimo ženklas. Ji siekia senovės laikus, kai buvo tikima antgamtine tam tikrų vietų galia. Islame tokia vieta - Meka, pranašo gimtoji vieta. Induizme - Benares prie Gango. Budistams ir krikščionims - paskutinės Gautamos Budos (arba Jėzaus) aplankytos vietos.

Piligriminės kelionės žinomos Sen. Graikijoje bei Romoje, kai buvo keliaujama į tolimas šventyklas. Germanai rengdavo miško keliones (Waldfahrten), buvo lankoma Hain vietos.