Vilniaus herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vilniaus herbas
Enlarge
Vilniaus herbas

Vilniaus miesto herbas - herbinio skydo raudonajame lauke vaizduojamas sidabrinis šv. Kristoforas, brendantis sidabrine upe. Upės šonuose auga po medį. Šv. Kristoforas abiem rankom laiko auksinį medį su dvigubu kryžiumi viršūnėje. Ant kairiojo peties sidabrinis kūdikėlis Jėzus su auksiniu valdžios simboliu ir nimbu vir galvos.

Turinys

[taisyti] Istorija

Vilniaus miesto tarėjų antspaudas. Naudotas 1444-1568 m., diametras 53 mm.
Enlarge
Vilniaus miesto tarėjų antspaudas. Naudotas 1444-1568 m., diametras 53 mm.

Vilniaus aukštutinės pilies vietoje jau I tūkstantmetyje pr. m. e buvo gyvenvietė. Tačiau tik 1323 m. Vilniaus vardas randamas istoriniuose šaltiniuose. Manoma, kad Vilnius jau XII a. viduryje galėjo turėti sostinės statusą, valdant Mindaugui. Žinoma, jog nuo XIV a. šias funkcijas miestas jau turėjo ir išsaugojo iki šių dienų. 1387 Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila suteikė miestui Magdeburgo teise ir Vilniuje buvo įkurta pirmoji vakarietiško tipo savivalda.

Vilniaus didysis antspaudas. Naudotas 1504-1655 m., diametras 55 mm.
Enlarge
Vilniaus didysis antspaudas. Naudotas 1504-1655 m., diametras 55 mm.

1568 Žygimantas Augustas pirmą kartą paminėjo sostinės antspaudo simbolį. Viename laiške aptinkame, jog tuo metu antspaude naudotas Šv. Kristoforo atvaizdas. XV-XVI a. buvo vaizduojamas šventasis brendantis vandeniu ir su kudikėliu Jėzum ant peties. Rankose laikė lazdą su dvigubu kryžiumi. Vėliau, XVI a. lazda buvo pakeista i išrautą medelį. Dvigubas kryžius rodė miesto teisių suteikėką. Sudėtingesnė Šv. Kristoforo simbolika. Anot Petro Skargos, Šv. Kristoforą reikėtų suprasti ne paraidžiui (lot. Christophorus - Kristų nešantis), bet kaip krikščionybės nešėją, platintoją.

Vilniaus mažasisi antspausas. Naudotas 1598-1654 m., diametras 37 mm.
Enlarge
Vilniaus mažasisi antspausas. Naudotas 1598-1654 m., diametras 37 mm.

Šv. Kristoforas Vilniaus herbe išliko iki pat XIX a. pradžios. Po Žygimanto Augusto mirties Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė kitataučiai, kurie miestų herbuose norėjo matyti asmeniniu herbus. Jau 1792 Šv. Kristoforas vaizduotas su ietimi rankoje. Įdomu tai, jog sutinkama variantų ir su špaga ar kalaviju. 1794 pirmą kartą herbe atsiranda skydininkai - deivės (herbo skydą laikančios figūros iš šonų). Dešinioji figūra rankoje laikė surištą virbais kirvį (vienybės simbolis), kairioji figūra - svarstykles (teisingumas) ir po kojomis inkarą (viltis). (Plačiau: Didysis Vilniaus herbas).

Vilniaus magistro antspaudas. 1794 m., 66x58,5
Enlarge
Vilniaus magistro antspaudas. 1794 m., 66x58,5

1795 po trečiojo valstybės padalijimo Vilnius tapo Rusijos gubernija. Virš Šv. Kristoforo atsiranda dvigalvis erelis - Rusijos imperijos simbolis. Nuo 1845 imperatoriui Nikolajui I panaikinus herbą su Šv. Kristoforu, Vilniui suteikiamas naujas - raudoname lauke per žalią žemę šuoliuojantis sidabrinis raitelis (paimtas iš senosios Vilniaus vaivadijos heraldikos) su skyde įkomponuotu dvigalviu ereliu. Šis herbas išliko iki pat XX a. pradžios.

Vilniaus herbas. 1939 m.
Enlarge
Vilniaus herbas. 1939 m.

1920 Vilniaus krašta okipavusi Lenkija sugražino miestui herbą su Šv. Kristoforo atvaizdu. Toks herbas išliko iki 1940.

Po II pasaulinio karo Sovietinės okupacijos metu bandyta atkurti herbą, tačiau dėl religinio turinio toks herbas nebuvo patvirtintas.

Dabartinis Vilniaus herbas buvo atkurtas po Sovietinės okupacijos ir patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo 1991 balandžio 17 d.

[taisyti] Šaltiniai

Lietuvos heraldika I. Baltosios lankos, 1998. ISBN 9986-861-33-0

[taisyti] Dar žiūrėti

[taisyti] Nuorodos

www.vilnius.lt