Lančiūnavos-Šventybrasčio miškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lančiūnavos - Šventybrasčio miškai - yra Kėdainių rajone, 10 km į šiaurės rytus nuo Kėdainių, abipus Via Baltica kelio. Plotas 5830 ha (iš jų 4960 ha apaugę mišku). Sudaryti iš 14 miškų: Lančiūnavos, Lepšynės, Pavermenio, Šventybrasčio, Apytalaukio, Stebulių ir kt. Priklauso Lančiūnavos ir Šventybrasčio girininkijoms. Mišku teka Obelies baiseino upės ir Alkupis (Nevėžio intakas). Reljefas lygus, vietomis supelkęs. Vėlėniniai glėjiški ir glėjiniai išplauti sujaurėję priemoliai, yra puveningų durpiškų jaurinių glėjinių priemolių. Sudėtis:

Vidutinis medynų amžius 42 m. Gyvena briedžiai, stirnos, šernai, vilkai, lapės, usūriniai šunys, kiaunės, šernai, voverės, kiškiai, bebrai ir kt. Miške yra gamtos paminklas - ąžuolas, o prie Milžemių kaimo - archeologinis paminklas - pilkapiai.