Uždegimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Uždegimas (lot. inflammatio), inflamacija - tai sudėtinga organzimo reakcija į žalingo agento veikimą, dėl kurio pasireiškia audinių ir kraujagyslių funkciniai bei struktūriniai pakitimai.

Uždegimą sukelia egzogeninės ir endogeninės priežastys. Egzogeninės priežastys gali būti: biologiniai faktoriai - t.y. įvairūs virusai, bakterijos, parazitai, mechaniniai faktoriai - sumušimas, cheminiai faktoriai, terminiai faktoriai - nušalimas, nudegimas ir spinduliniai faktoriai - nudegimas saulės atokaitoje. Endogeninės priežastys yra šios: trombozė, audinių nekrozė, didesnis kraujo išsiliejimas ir kt. Atsiradus uždegimui išryškėja tam tikri požymiai: paraudimas, patinimas, temperatūros pakilimas, skausmas, organų funkcijos sutrikimas.

Uždegimas praeina kai visiškai atsistato audinių anatominės ir fiziologinės savybės, t.t organizmas grįžta į normalią būklę. Gali atsirasti randas, rodantis kad įvyko dalinis audinių anatominių ir fiziologinių dalių atsistatymas. Būna ir uždegimo vietos audinių žuvimas, dėl kurio ženkliai sumažėja organizmo prisitaikomumas. Jei pažeidžiamas gyvybei svarbus organas, tada organizmas nebepristaiko prie naujų sąlygų ir miršta.

Pagrindiniai uždegimai:

  • Plaučių uždegimas (lot. pneumonia),
  • Angina - tonzilių uždegimas,
  • Pūlinys (abscesus),
  • Pleuritas (pleuritis),
  • Miokarditas (myocarditis),
  • Nefritas (nephritis),
  • Bronchitas (bronchitis),
  • Laringitas (laryngitis),
  • Perikarditas (pericarditis),

ir kt.