Adoracija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Adoracija - Švč. Sakramento kultas. Ši sena Bažnyčios tradicija išreiškia ypatingą pagarbą Eucharistiniam Jėzui.

Paplito Viduramžiais. Žmonių minioms norėjosi ne tik įsivaizduoti, priimti Komunijos metu, bet ir nuolat bsimeldžiant matyti Kristų (Šv. Ostijos pavidale) atvaizdą.

Kaip malda adoracija turi tokias dalis kaip garbinimas, klausymasis, auka, pašventinimas, permaldavimas, bendruomeninė malda.

Pamaldų metu Švč. Sakramentas yra išstatomas, dažniausiai patalpinamas į tabernakulį, kad matytųsi.

[taisyti] Nuorodos

Apie Adoraciją

Kitomis kalbomis