Jupiteris (planeta)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.


Jupiteris
Orbitos charakteristikos
Vid. atstumas
nuo Saulės
778 412 027 km
5,203 363 01 av
Perihelis 740 742 598 km
Afelis 816 081 455 km
Ekscentricitetas 0,048 392 66
Apskriejimo periodas 4333,2867 d.
Sinoidinis periodas 398,88 d.
Greitis orbitoje, km/s
min
vid
max
12,466
13,056
13,712
Fizinės charakteristikos
Pusiaujo skersmuo 142 984 km
Paviršiaus plotas 6,14×1010 kv.km
Tūris 1,431×1015 kub.km
Masė 1,899×1027 kg
Vidutinis tankis 1,326 g/cm³
Laivojo kritimo pagreitis 23,12 m/s²
Pabėgimo greitis 59,54 km/s
Apsisukimo apie ašį periodas 9 val. 55 min. 29,685 sek.
Sukimosi greitis 12,6 km/s
Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą 3,13 °
Paviršiaus temperatūra, K
min
vid
max
110
152
?
Palydovų skaičius 64
Atmosferos charakteristikos
Atmosferos slėgis, MPa 0,00007
Atmosferos tankis
Vandenilis ~86%
Helis ~14%
Metanas 0,1%
Vandens garai 0,1%
Amoniakas 0,02%
Etanas 0,0002%
Fosfinas PH3 0,0001%
Vandenilio sulfidas <0,0001%
Romėnų mitologijoje vyriausias dievas - Jupiteris (mitologija).

Jupiteris (sen. lietuvių pavadinimas Indraja) yra penktoji pagal nuotolį nuo Saulės sistemos planeta, dujinė milžinė.

Kaip ir kitos planetos, Jupiteris aplink Saulę skrieja ištęsta elipsine orbita, kurios viename židinyje yra Saulė. Nuotolis tarp Saulės ir Jupiterio kinta nuo 740 mln. iki 816 mln. km, Saulę apskrieja per 11,86 Žemės metų. Tai - didžiausia Saulės sistemos planeta, kurios skersmuo už Žemės didesnis 11 kartų, o masė - 1331 kartą.

Per opozicijas, kurios kartojasi kas 1,1 metų, Jupiteris danguje spindi kaip -2 ryškio gelsva žvaigždė. Pro teleskopą tuo metu jis atrodo kaip 45-50" dydžio skritulys, kurio paviršiuje nusidriekusios kelios lygiagrečios pusiaujui tamsesnės juostos.

Turinys

[taisyti] Sandara ir atmosfera

Stebint Jupiterio palydovų orbitas, buvo lengvai nustatyta jo masė, o pagal tai apskaičiuotas ir tankis. Paaiškėjo, jog Jupiterio tankis yra vos 1,33 g/cm³, taigi 4 kartus mažesnis nei Žemės. Tai rodo, kad didelę Jupiterio dalį sudaro lengvos medžiagos. Planetą gaubia tanki atmosfera, susidedanti iš molekulinio vandenilio (87%), helio (13%), metano, amoniako, anglies monoksido, ciano, fosfino, erano, acetileno ir vandens garų priemaišų. Atmosferoje yra keli debesų sluoksniai, sudaryti iš amoniako, amonio hidrosulfido ir ledų kristalų. Debesyse matoma 10 porų pakaitomis einančių rudų ir baltų lygiagrečiai pusiaujui juostų. Debesų temperatūra yra 135 K (-138 °C). Atmosferos dujų masės juda tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Baltose juostose jos kyla aukštyn, o rudose - leidžiasi žemyn. Baltose juostose vėjas pučia iš vakarų į rytus, o rudose - priešingai. Vėjo greitis siekia 130 m/s. Baltų ir rudų juostų lietimosi vietose susidaro sūkuriai, kurių didžiausias yra ovalo formos, 25 000 km ilgio ir 14 000 km pločio. Jis vadinamas Raudonąja Dėme. Rudą, geltoną ir raudoną atspalvius debesims suteikia sieros ir fosforo junginiai. Atmosfera kartu su visa planeta sukasi dideliu greičiu apie ašį, apsisukdama vieną kartą maždaug per 10 valandų.

Jupiteris neturi kieto paviršiaus. Maždaug 1000 km gylyje atmosfera pereina į molekulinio vandenilio vandenyną, kuris yra apie 17 000 km gylio. Po juo yra maždaug 44 000 km storio kieto vandenilio sluoksnis, o centre - apie 10 000 km spindulio branduolys, sudarytas iš silikatų, susimaišiusių su vandens, amoniako ir metano ledais. Jupiterio centre temperatūra turėtų siekti apie 25 000 K.

[taisyti] Magnetinis laukas

Jupiterio magnetinis laukas 20 kartų stipresnis negu Žemės. Dėl to jį supa plačios radiacijos juostos, sudarytos iš didelės energijos protonų ir elektronų, "pagrobtų" iš Saulės vėjo. Atmosferoje susidaro polinės pašvaistės ir žaibai.

[taisyti] Palydovai

Jupiterio palydovų sąrašas

Aplink Jupiterį skrieja 63 gamtiniai palydovai, keturi didieji matomi pro nedidelį teleskopą arba net stipresnį žiūroną: Ganimedas, Kalista, Ijo ir Europa. Trys iš jų didesni už Mėnulį, o Ganimedas - net ir už Merkurijų.

[taisyti] Istorija

Commons: Jupiteris (planeta) – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu
  • 1664 - 1666 - nustatytas Jupiterio apsisukimo periodas (Dž. Kasinis, Prancūzija).
  • 1892 - atrastas Jupiterio palydovas Amaltėja (E. Barnardas, JAV).
  • 1905 - atrasti Jupiterio palydovai Himalija ir Elara (Č. Perainas, JAV).
  • 1908 - atrastas Jupiterio palydovas Pasifė (F. Melo, Prancūzija).
  • 1914 - atrastas Jupiterio palydovas Sinopė (S. Nikolsonas, JAV).
  • 1938 - atrasti Jupiterio palydovai Lisitėja ir Karmė (S. Nikolsonas, JAV).
  • 1973 - 1979 - automatinės stotys„ Pionieer - 10“ ir „Pioneer - 11“ (JAV) praskriejo pro Jupiterį ir Saturną ir perdavė šių planetų ir jų palydovų nuotraukas.
  • 1974 - atrastas Jupiterio palydovas Leda (Č. Kovalis, JAV).
  • 1979 - automatinės stotys "Voyager - 1" ir "Voyager - 2" (JAV) praskriejo pro Jupiterį. Atrasti 3 nauji palydovai.
Saulės sistemos objektai
Image:Pianeti.jpg
SaulėMerkurijusVeneraŽemėMarsasJupiterisSaturnasUranasNeptūnas
MėnulisNykštukinės planetosKometosAsteroidai