Telšių vyskupija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Telšių vyskupija - viena iš šešių Lietuvos vyskupijų. Įkurta 1926 m. balandžio 4 d.
Turinys |
[taisyti] Vyskupijos dekanatai
- Akmenės dekanatas;
- Klaipėdos dekanatas;
- Mažeikių dekanatas;
- Palangos dekanatas;
- Plungės dekanatas;
- Skuodo dekanatas;
- Šilalės dekanatas;
- Šilutės dekanatas;
- Tauragės dekanatas;
- Telšių dekanatas.
[taisyti] Vyskupijos istorija
Caro valdžia dar 1840 m. Žemaičių vyskupiją pavadino Telšių, tačiau primestas pavadinimas, buvęs oficialiu iki 1915 m., neprigijo. Steigiant Lietuvos bažnytinę provinciją, Telšių vyskupija sudaryta iš vakarinės Žemaičių vyskupijos dalies. Šv. Antano Paduviečio (buvusi bernardinų) bažnyčia tapo katedra. Vyskupijai atiteko šie dekanatai: Alsėdžių, Kaltinėnų, Kuršėnų (be Gruzdžių parapijos su Šiupylių filija), Palangos, Rietavo, Sedos, Skuodo, Švėkšnos, Tauragės, Telšių, Varnių ir Viekšnių dekanatai. Taip pat prijungtos Šiluvos dekanato Kražių, Pakražančio ir Vaiguvos parapijos. Be to, įsteigta Klaipėdos prelatūra, kuri atskirta nuo Varmės vyskupijos ir pavesta administruoti Telšių vyskupui. Tie patys dekanatai palikti ir naujojoje Telšių vyskupijoje, kuriai priklausė 86 parapinės bažnyčios, 37 filijos ir 199 kunigai bei Klaipėdos prelatūros 4 bažnyčios ir 7 kunigai. Pirmuoju Telšių vyskupu paskirtas Justinas Staugaitis. Sudaryta kapitula (4 prelatai ir 4 kanauninkai).
1927 m. buvusiame bernardinų vienuolyne įsteigta kunigų seminarija. 1928 m. pastatytas jos 4 aukštų priestatas.
1928 - 1930 m. iškilo vyskupo rūmai. Katalikų veikimo centro ir kunigų rūpesčiu 1925 - 1940 m. Telšiuose ėjo katalikiškas savaitraštis „Žemaičių prietelius". 1928 m. įsigyta spaustuvė, kurią tvarkė vienuolės seserys vargdienės. 1939 m. vyskupijoje buvo 112 parapinių ir 30 filinių ar rektoratų bažnyčių, 238 kunigai, o Klaipėdos prelatūroje - 8 bažnyčios (6 parapinės), 11 kunigų. 1939 m. kovo 23 d. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Klaipėdos prelatūra prijungta prie Varmės vyskupijos. Po Antrojo pasaulinio karo vėl perduota Telšių vyskupijai.
1940 m. liepos mėn. raudonarmiečiai užėmė Telšių kunigų seminariją ir joje įkurdino karo ligoninę. Seminarijos bibliotekos knygos suneštos į katedros bažnyčios bokštą. Taip pat iš rūmų iškraustyti abu vyskupai, kurija. 1941 m. okupacinė SSRS valdžia uždarė 3 vyskupijos bažnyčias: Mažeikių (medinę), Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčią ir Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčią. Vokietijai okupavus Lietuvą, kunigų seminarijai leista veikti. 1944 m. vėl uždaryta bolševikų. Vokietijos okupacijos metais pastatytos 2 naujos bažnyčios. 1941 m. prasidėjus karui, sudegė Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus, Gargždų Šv. arkangelo Mykolo, Kražių ir Nemakščių Švč. Trejybės medinės bažnyčios. 1944 m. sudegė Jokūbavo, Pajūrio (Tauragės rajonas), Vegerių medinės, susprogdinta Laižuvos mūrinė bažnyčios. Neleidus atstatyti bažnyčių, panaikintos Pajūrio ir Vegerių parapijos.
1948 m. uždaryti visi vienuolynai ir dalis bažnytėlių. Apskritai pokario metais uždarytos 2 parapinės bažnyčios ir 2 fllijos. 1946 m. vasario 5 d. suimtas Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius, o gruodžio mėn. ir vyskupas Pranciškus Ramanauskas. Vyskupas Vincentas Borisevičius sušaudytas, o Pranciškus Ramanauskas nuteistas 25 m. pataisos darbų. Vyskupijos valdytojas Justinas Juodaitis 1949 m. irgi suimtas, nuteistas 25 m. lagerio.
Pokario metais politkaliniais tapo apie 50 Telšių vyskupijos kunigų. 1946 m. suimtas kunigas Pranas Gustaitis sušaudytas, 6 mirė ar žuvo kalėjimuose bei lageriuose. Be to, valdžia keliems kunigams neleido eiti pareigų. 1948 m. saugumiečiai konfiskavo kunigų seminarijos biblioteką, saugotą katedros bokšte (išvežti 4 sunkvežimiai knygų). 1978 m. 38 Telšių vyskupijos parapijos buvo aptarnaujamos atvykstančių kunigų.
1992 m. pabaigoje vyskupijoje buvo 155 parapijos, tačiau 76 bažnyčios neturėjo nuolatinių kunigų. 1989 m. atkurta Telšių kunigų seminarija, įstojo 22 klierikai. 1991 m. gruodžio 24 d. panaikinta Klaipėdos prelatūra, o jos teritorija prijungta prie Telšių vyskupijos.
[taisyti] Vyskupijos vyskupai ir administratoriai
- Justinas Staugaitis 1926 - 1943 m.;
- Vincentas Borisevičius 1944 - 1946 m. (konsekruotas 1940 m. kovo 10 d.; 1946 m. vasario 5 d.
suimtas, tardytas, kankintas ir sušaudytas);
- Pranciškus Ramanauskas 1946 m. vasaris - 1946 m. gruodis (konsekruotas 1944 m. vasario 28 d.; 1946 m. gruodį suimtas, grįžo 1956 m., mirė 1959 m. spalio 15 d.);
- Administratorius Justinas Juodaitis 1946 gruodis - 1949 m. gruodis (1949 m. suimtas, grįžo 1956 m., mirė 1969 m. vasario 2 d.);
- Petras Maželis 1950 - 1966 m. (konsekruotas 1955 m. rugsėjo 11 d.);
- Juozapas Pletkus 1966 - 1975 m. (konsekruotas 1968 m. vasario 25 d.);
- Antanas Vaičius nuo 1975 m. (konsekruotas 1982 m. liepos 25 d.).
[taisyti] Vyskupas augziliaras
[taisyti] Šaltinis
Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. - V.: Pradai, 1993.