Kristijonas Donelaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kristijonas Donelaitis (1714 m. sausio 1 d. - 1780 m. vasario 18 d., palaidotas Tolminkiemyje) - liuteronų pastorius, grožinės lietuvių literatūros pradininkas.
[taisyti] Biografija
K. Donelaitis gimė 1714 m. Mažojoje Lietuvoje, Nadruvos žemės Lazdynėlių kaime netoli Gumbinės, valstiečių šeimoje.
Apie 1731 m. įstojo į Karaliaučiaus katedros mokyklą.
1736 - 1740 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją, lankė lietuvių kalbos seminarą.
1740 - 1742 m. dirbo Stalupėnų mokykloje muzikos mokytoju, nuo 1742 m. - mokyklos vedėju.
Nuo 1743 m. iki pat mirties K. Donelaitis buvo Tolminkiemio kunigas. Pirmieji poeto gyvenimo Tolminkiemyje dešimtmečiai buvo nepalankūs jo kūrybiniam darbui. Atsidėti kūrybai trukdė įtempti santykiai su vietos valdžia; jį slėgė tautiškai mišrios (2/3 vokiečių, 1/3 lietuvių) parapijos administravimas, klebonijos ūkio reikalai. Kliudė ir Septynerių metų karas (1756 - 1763), kuris 1756 m. tiesiogiai palietė Tolminkiemį.
Literatūrinį darbą K. Donelaitis pradėjo apie 1740 - 1743 m. Išlikusios 6 pasakėčios, spėjama, parašytos ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu. Pagrindinį savo kūrinį „Metus“ K. Donelaitis rašė 1765 - 1775 m. Pats K. Donelaitis savo kūrybos nespausdino. Pirmasis K. Donelaičio raštų leidėjas buvo Liudvikas Rėza („Metus“ jis paskelbė 1818 m., pasakėčias - 1824 m.).