Trakija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trakija - regionas į pietryčius nuo Balkanų pusiasalio ir į šiaurę nuo Egėjo jūros. Antikos laikais Trakija driekėsi iki pat Dunojaus šiaurėje. VII a. pr. m. e. regioną užėmė graikais, vėliau jame viešpatavo Romos imperija, Bizantija, Osmanų imperija. 1885 m. šiaurinę Trakiją užėmė Bulgarija, 1923 m. rytinė Trakija atiteko Graikijai ir Turkijai.
Didžiausi Trakijos miestai:
- Bulgarijoje: Plovdivas, Pazardžikas, Stara Zagora, Slivenas, Chaskovas, Burgasas;
- Graikijoje: Aleksandrupolis, Komotėnė, Samotrakė, Ksantė;
- Turkijoje: Edirnė, Čanakalė, Tekirdagas, rytinė Stambulo dalis.
Įžymybės, kilusios iš Trakijos:
- legendinis Orfėjas;
- filosofas ir matematikas Demokritas;
- gydytojas Herodikas (spėjama, buvęs Hipokrato mokytoju);
- vergų sukilimo vadas Spartakas.