Tartu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tartu
Vėliava
Herbas
Valstybė Estija
Apskritis Tartu apskritis
Meras Laine Jänes
Plotas 38,8 km²
Gyventojų sk. (2004)
 - Gyventojų tankumas
101 297
2610,8 žm./km²
Koordinatės 58°23' N 26°43' E
Padėtis Estijoje
Padėtis Estijoje

Tartu (istoriškai vadintas Dorpatu) - senas universitetinis miestas Estijoje, antrasis pagal dydį šalies miestas, prie Emajygio (Emajõgi) upės, jungiančios du didžiausius Estijos ežerus. 101,3 tūkst. gyventojų (2004). Tai šalies intelektualų ir kultūros centras, jame yra seniausias Estijos universitetas. 180 km į pietryčius Talino.

Išvystyta žemės ūkio mašinų, instrumentų pramonė, avalynės gamyba, maisto perdirbimas. Yra XIII a. pastatytos katedros griuvėsių ant Tomės kalvos (Toomemjägi). Jame veikia Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL)

[taisyti] Istorija

V a. minima Tarbatu gyvenvietė, 1030 m. rusai įkūrė tvirtovę, pavadinę ją Jurjevu (Юрьев). XIII-XVI a. miestas priklausė Hanzai. 1582-1600 ir 1603-1625 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikai, 1600-1603 ir 1625-1704 m. Švedijai, 1704 m. miestą prie Rusijos prijungė caras Petras I. Švediškai ir vokiškai vadintas Dorpat, sutrumpinus viduramžišką estišką pavadinimą Tarbatu. 1775 m. miestą smarkiai nusiaubė gaisras, taip pat miestas smarkiai nusiaubtas Antrojo pasaulinio karo metu.

[taisyti] Universitetas

Studentų bučinys, M. Karmino skulptūra
Enlarge
Studentų bučinys, M. Karmino skulptūra

Tartu universitetą 1632 m. įkūrė Gustavas II Adolfas; universitetas perkeltas į Piarnu 1699 m., uždarytas 1710 m. ir vėl atidarytas Tartu mieste 1802 m. Universitetas žymus observatorija, menų muziejumi, botanikos sodu, biblioteka. 1951 m. įkurta žemės ūkio mokykla. Tartu universitete mokėsi Jonas Biliūnas, Antanas Merkys ir kiti žymūs lietuviai.