Neutroninė žvaigždė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Neutroninė žvaigždė - labai mažų žvaigždžių tipas, viena paskutiniųjų žvaigždžių evoliucijos stadijų. Matmenys - keliasdešimt kilometrų, o masė tarp 1,4-3 Saulės masių. Pasižymi itin stipriu Rentgeno spinduliavimu, magnetiniu lauku, temperatūra bei dideliu sukimosi greičiu.

Pulsarai, magnetarai yra neutroninės žvaigždės.

Turinys

[taisyti] Atradimas

1933 m., tepraėjus metams po neutronų atradimo Walter Baade ir Fritz Zwicky teoriškai numatė neutroninių žvaigždžių egzistavimą. J. Robert Oppenheimer (1904 - 1967) ir G. M. Volkoff 1939 m. apskaičiavo teorinį neutroninės žvaigždės modelį. 1967 m. astronomai Jocelyn Bell ir Antony Hewish atrado radioimpulsus, kuriuos paaiškino kaip sklindančius iš neutroninės žvaigždės.

[taisyti] Sandara

Žvaigždė sudaryta beveik vien iš neutronų. Kadangi tankis (1016-1018 kg/m³) artimas branduolio tankiui, tai reiškia, kad elektronai praktiškai "prispausti" prie branduolio - elektronui susijungus su protonu, susidaro neutronas.

[taisyti] Susidarymas

Yra keli susidarymo būdai:

  • Po II ir I b/c supernovų sprogimų. Supernovos masė - apie 8 Saulės masių. Jei žvaigždės masė didesnė - susidaro juodoji skylė, jei mažesnė - supernovos sprogimas neįvyksta, o susidaro baltoji nykštukė.
  • Užgesus baltajai nykštukei.

[taisyti] Savybės

Neutroninės žvaigždės temperatūra iš pradžių siekia 100 milijardų kelvinų. Nuetrinų spinduliavimas atima daug energijos ir jau po metų temperatūra nukrinta iki 1 milijardo kelvinų.