Šėtonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šėtonas (heb. שָׂטָן, aram. צטנא ‘kaltintojas’ ) - velnias, piktoji dvasia, prasižengęs angelas, kuris tikrina žmonių tikėjimą. Pagal Jobo kn. kriščionybėje dar vadinamas Liuciferiu.
[taisyti] Žydų Tanache
Šėtonas žydų mitologijoje suprantamas kaip tikėjimo „kaltintojas“, šis terminas priskiriamas žmonėms ir angelams. Hebrajų kalboje žodžio „šėtonas“ šaknis reiškia „prieštarauti“.