Kazimieras Bžozovskis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazimieras Bžozovskis (Brzozowski), 1687 m. vasario 25 d. – 1756 m. gruodžio 7 d. Vilniuje; mokyklinių dramų, pamokslų autorius.
1711–12 m. Vilniuje dėstė poetiką, 1716–17 m. retoriką, vėliau Pinsko kolegijos rektorius.
Vilniuje pastatytos jo dramos: Splendor Cimmeriae maiestatis ("Kimerų didybės spindesys"), Via Appia ad celsissimas honorum aspices ("Kovos kelias į aukščiausias garbės viršūnes"; abi 1712), Orator sub fatali arbore redimitus ("Oratorius, po lemtingu medžiu apvainikuotas") ir, spėjama, Tractatus pacis, ad mensam sanguinariam subscriptus ("Taikos sutartis, prie kruvino stalo pasirašyta"; abi 1717). Laidotuvių pamokslų rinkinyje Kazania i mowy na walnym pogrzebowym akcie… Anny xiążąt Sanguszków Radziwillowy (1750) išspausdintas vienas jo pamokslas.