Marvelė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marvelė - Kauno miesto dalis, esanti į vakarus nuo Nemuno ir Neries santakos, kairiajame Nemuno krante, tarp Aleksoto tilto ir Kauno vakarinio lanksto. Priklauso Aleksoto seniūnijai.
Netoli santakos į Nemuną įteka Marvelės upelis. Vakarinė Marvelės dalis dar vadinama Marva, joje buvo garsus žirgynas, dabar pastatyti Kauno nuotekų valymo įrenginiai, nešantis dvoką aplinkiniams Kauno miesto rajonams.
1991m. nuspręsta Marvelėje statyti vandenvalos įrenginius, priešingai Marvelės gyventojų valiai bei Kauno architektų ir paminklosaugos specialistų nuomonei. Žvalgant statybos aikštelę, aptiktas senojo geležies amžiaus kapinynas. Tai didžiausias kapinynas Baltijos šalyse, tyrinėtas 1991-2006 metais. Čia rasta 1500 žmonių kapų, 300 žirgų laidojimo vietų, bronzos papuošalų. Per pirmus trejus metus buvo ištirta 1 ha plotas. Statybai reikalingą plotą, virš dešimties ha, teko tirti tik paskubomis, kasinėjimai nebuvo užbaigti net šiais metais. Šalia kapinyno buvo ir gyvenvietė, bet archeologai nekėlė sau uždavinio tyrinėti gyvenvietės pėdsakų. Lietuvoje dar netirta nei viena to laiko gyvenvietė, todėl Marvelės gyvenvietės suardymas didžiausias nuostolis ne tik Lietuvos, bet ir Rytų Europos praeities pažinimui. Kapinyno pradžia nusakoma kaip romėniško laikotarpio C tarpsnis. Jame atsekama tąsa sarmatų palaidojimų iš Černiachovo savasties Moldavijoje iki hunų atėjimo 375 m. Tai leidžia patikslinti ir C tarpsnio pradžią Lietuvoje kaip 375 m. Dauguma vyrų buvo laidojami galvomis į vakarus, ir atpažįstami kaip pirmieji krikščionys Lietuvoje. Šie žmonės pradėjo šiuolaikinius aukštaičius ir laikytini dabartinės Lietuvos sukūrėjais etnine ir dvasine prasme. Šios kapinės naudotos net iki 9 amž. pabaigos. Lietuvai jos ne mažiau brangios kaip Gedimino kalnas Vilniuje ar Kernavės piliakalniai iš vėlesnių laikų. Kauno dienos žurnalistė Virginija Skučaitė mini kad Marvelė kitados vadinta Dievų slėniu, deja kalbininkai tokio vietovardžio dar neužrašė. Dabar iš Marvelės bėga senieji gyventojai, naikinamas seniau garsėjęs Marvos žirgynas. Nuotekų smarvė kankina net kitapus Nemuno plytinčią Vilijampolę. Šį rudenį pradėti statyti papildomi 3.5 ha biologinio valymo tvenkiniai.
Kad valymo įrenginius pradėjo statyti Marvelėje, o ne Ežerėlyje, lėmė ir tuometinis Kauno vicemeras Saulius Gricius. Jis vadovavo valstybinei komisijai. Tuomet jis garsiai šaukė kad ateinančios kartos nedovanotų, jeigu Ežerėlio statybos užtruktų trejais metais ilgiau, ir per tą laiką numirtų Kuršių marios. Komisijos sprendimą lėmė suinteresuotos švedų širmos K Konsult remėjų balsai. Gricius pareiškė kad komisijoje visi buvo vienos nuomonės. Kitaminčiai buvo palikti už borto. Netrukus Gricius nusižudė ar buvo nužudytas, iškritęs iš daugiaaukščio namo. Gricius buvo Kauno žaliųjų bendrijos Atgaja įkūrėjas ir jos siela. Taigi Marvelės byla, jeigu čia įžvelgtume tik didelių pinigų machinacijas, męstų dar vieną dėmę buvusių Žaliųjų judėjimui. Šiais metais irgi skubama įsisavinti ES pinigus, 75 mln litų vertės darbus atlieka Vokietijos bendrovė VTE Vasertechnik kartu su lietuviška įmone Požeminiai vandenys. Visi valdžios vyrai kartu su Inesiu Kiškiu per naujos statybos atidarymą šį rudenį džiaugėsi kad Nemunas bus dar švaresnis, bet niekas net prisiminiti nenorėjo apie niokojamą Dievų slėnį.