Robertas Antinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Robertas Antinis (1898 m. gruodžio 3 d. Kaldabrunioje (Latvija) - 1981 m. lapkričio 19 d. Kaune) – lietuvių dailininkas, skulptorius.

[taisyti] Biografija

1921 - 1922 m. mokėsi Piešimo kursuose Kaune, 1922 - 1927 m. - Kauno meno mokykloje (1922 - 1925 m. tapybos pas Justiną Vienožinskį, 1925 - 1927 m. skulptūros pas Kajetoną Sklėrių). 1928 - 1933 m. studijavo Paryžiaus Aukštojoje dekoratyvinės dailės mokykloje. 1933 - 1940 m. dėstė Tauragės ir Kauno vidurinėse mokyklose, 1940 - 1951 m. - Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nuo 1933 m. dalyvavo parodose. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

[taisyti] Darbai

Sukūrė skulptūras paminklams: Širvintose (1927 m.), Kretingoje, Biržuose (1929 - 1930 m.), Rokiškyje (1931 m.), Rietave (1949 m.), Ukmergėje (1951 m.), Druskininkuose (1952 m.). Reikšmingiausi kūriniai - dekoratyvinės skulptūros: „Eglė žalčių karalienė“ Palangoje (1957 m., past. 1958 m.) , „Dūdorius“ Panevėžyje (1963 m., past. 1974 m.), „Kanklininkas“ Kaune (1968 m., past. 1975 m.), „Bičiulystė“ Klaipėdoje (1981 m.).

R. Antinis parengė projektus memorialiniams muziejams Salaspilyje (Latvija) ir Kauno IX forte. Kai kurios dailininko skulptūros yra sukurtos kartu su sūnumi Robertu Antiniu (jaunesniuoju).