Žibuoklė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Hepatica
Triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis)
Triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Vėdrynažiedžiai
( Ranunculidae)
Šeima: Vėdryniniai
( Ranunculaceae)
Gentis: Žibuoklė
( Hepatica)

Žibuoklė (Hepatica) - vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalų gentis. Pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžio hepar - kepenys; augalo triskiaučiai lapai savo išvaizda primena kepenis. Lietuvoje vienintelė rūšis - triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis), kuri dar vadinama žibute, žibuole, kepenų žolėle ir kt. Tai daugiametis, apie 5-25 cm aukščio žolinis augalas, turintis trumpą šakniastiebį ir ilgais minkštais lapeliais apaugusį stiebą. Lapkočiai ilgi, apaugę ilgais švelniais plaukeliais; lakštai triskiaučiai, su širdiškais arba inkstiškais pagrindais ir plačiomis lygiakraštėmis skiautėmis. Lapų viršutinė pusė žalia, neplaukuota, o apatinė - violetinio atspalvio, ilgais, minkštais, šilkiškais plaukeliais. Pamatiniai lapai žiemojantys.

Žiedai pavieniai, vainiklapiai 6-7, kurie melsvai violetiniai, išorinėje pusėje šviesesni. Nektarinių nėra, kuokelių daug, kurie su baltais ar rausvais koteliais ir beveik baltomis dulkinėmis.

Žibuoklės žydi balandžio - gegužės mėn. Sėklas platina skruzdėlės. Auga lapuočių, mišriuose ir spygliuočių miškuose, pamiškėse.

Anksčiau žibuoklės buvo vartojamos medicinoje nuo skrandžio bei krūtinės ligų. Auginamas darželiuose kaip dekoratyvinis augalas; yra išvestų dekoratyvinių formų.

Žibuoklė
Enlarge
Žibuoklė