Vyšnia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prunus
Trešnė (Prunus avium)
Trešnė (Prunus avium)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Erškėtiniai
( Rosaceae)
Gentis: Vyšnia
( Prunus)

Vyšnia (lot. Prunus) - erškėtinių (Rosaceae) augalų gentis, kuriai priklauso vyšnios, kryklės, trešnės. Genties lotyniškas pavadinimas cerasus kilęs nuo Mažojoje Azijoje esančio Kerasunt miesto. Manoma, kad būtent iš šio miesto vyšnia buvo atgabenta į Romą.

Tai medžiai arba krūmai, turintys tamsiai pilką žievę, kuri kartais apatinėje dalyje susproginėja. Augalas dažnai leidžia šonines atžalas. Lapai paprasti. Žiedai susitelkę į skėčius arba skydiškas kekes ir pražįsta prieš išsiskleidžiant lapamas. Vaisius - sultingas kaulavaisis.

Gentyje yra apie 150 rūšių, iš kurių didesnė dalis auga Rytų Azijoje. Kai kurie sistematikai vyšnias jungia į slyvų gentį. Išvesta daug veislių. Lietuvoje auginamos šios rūšys:

  • Rūgščioji vyšnia (Prunus cerasus)
  • Trešnė (Prunus avium)
  • Smiltyninė kryklė (Prunus besseyi)
  • Krūminė kryklė (Prunus fruticosa)
  • Japoninė kryklė (Prunus japonica)
  • Kvapioji kryklė (Prunuss mahaleb)
  • Paprastoji vyšnia (Prunus cerasus)
  • Veltininė kryklė (Prunus tomentosa)
Vyšnios vaisius - apvalus arba pailgas sultingas kaulavaisis be vaškinio apnašo. Kauliukas apvalus arba kiaušiniškas, lygiu paviršiumi
Enlarge
Vyšnios vaisius - apvalus arba pailgas sultingas kaulavaisis be vaškinio apnašo. Kauliukas apvalus arba kiaušiniškas, lygiu paviršiumi
Vyšnių žiedai taisyklingi, dvilyčiai. Jie sutelkti į skėčius arba būna po 1-2
Enlarge
Vyšnių žiedai taisyklingi, dvilyčiai. Jie sutelkti į skėčius arba būna po 1-2