Lietuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

 

Šis straipsnis dėl savo svarbos ar dažnų atakų yra dalinai užrakintas - jo negali redaguoti neregistruoti dalyviai.

Kitos reikšmės - Lietuva (reikšmės).

Lietuvos Respublika (Lietuva), valstybė pačiame geografinės Europos centre (Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje) ir Vakarų Europos civilizacinio arealo rytiniame pakraštyje.

Lietuvos Respublika
Lietuvos vėliava Lietuvos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Lietuva žemėlapyje
Valstybinė kalba Lietuvių
Sostinė Vilnius
Didžiausias miestas Vilnius
Valstybės vadovai Valdas Adamkus Gediminas Kirkilas
Premjeras
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
65 200 km² (120)
1,35%
Gyventojų
 - 2006 m. liepos 1 d.
 - Tankis
 
3 392 500 (125)
55,00 žm./km² (113)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2005
71,001 mlrd. LTL (75)
20 854 LTL (48)
Valiuta Litas (LTL)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +2
UTC +3
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
TSRS okupacija
Atkurta
Pripažinta
Nuo Rusijos imperijos
1918 vasario 16
1920 liepos 12
1940 rugpjūčio 3
1990 kovo 11
1991 rugsėjo 6
Valstybinis himnas Lietuvos himnas
Interneto kodas .LT
Šalies tel. kodas 370

Ribojasi su šiomis valstybėmis:

  • Latvija (sausumos sienos ilgis — 588 km, jūros siena — 22 km),
  • Baltarusija (sienos ilgis — 660 km),
  • Lenkija (sienos ilgis — 103 km),
  • Rusija (Kaliningrado sritis) (sausumos sienos ilgis — 255 km, Kuršių mariomis — 18 km, jūra — 22 km).

Baltijos jūros pakrantės ilgis — 99 km.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos istorija

Rašytiniuose šaltiniuose Lietuva pirmą kartą paminėta 1009 m. Ankstyvaisiais viduramžiais dab. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių vienijimasis į bendrą konfederacinę ar federacinę valstybę (LDK) prasidėjo greičiausiai dar X a., o baigėsi XII a. pab. arba (anot vyraujančios istoriografinės versijos) XIII a. viduryje.

XIII-XIV a. LDK išaugo į galingą karinę valstybę, iki XV a. pab. apėmusią visą pietvakarinę Rytų Europos dalį. 1386 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai tapus ir Lenkijos karaliumi, 1387 m. Lietuva buvo apkrikštyta ir ilgainiui virto ryčiausia katalikiškosios Europos šalimi.

Liublino unijos (1569 m.) aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į šių valstybių konfederaciją — vad. Abiejų Tautų Respubliką, turėjusią ne tik bendrą valdovą, bet jau ir bendrą Seimą.

Po 1795 m. įvykusio trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo didžiąją dab. Lietuvos dalį aneksavo Rusija.

1918 m. vasario 16 d. paskelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą. 1918 m. buvo svarstoma galimybė atkurti monarchiją, tačiau tų metų lapkritį galutinai apsispręsta dėl respublikos. Lietuva tapo nepriklausoma, jos ribos rėmėsi etnografiniu principu.

1919-1920 m. vyko ginkluotas Lietuvos konfliktas su Lenkija dėl Vilniaus ir Suvalkų kraštų.

1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Sovietų Sąjunga.

1986 m. Sovietų Sąjungoje prasidėjus viešumo (glasnost) politikai, 1988 m. Lietuvoje susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, netrukus ėmęs siekti šalies nepriklausomybės. Lietuva buvo pirmoji sovietinė respublika, paskelbusi atsiskirianti nuo Sovietų Sąjungos; apie Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimą buvo paskelbta 1990 m. kovo 11 d. Po daugiau nei metų - 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva priimta į Jungtines Tautas. 1992 m. spalio 25 d. priimta Lietuvos konstitucija.

Pirmuoju prezidentu po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, 1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu, buvo išrinktas Algirdas Brazauskas.

Nuo 2004 m. kovo 29 d. Lietuva priklauso NATO blokui, o nuo 2004 m. gegužės 1 d. yra visateisė Europos Sąjungos narė.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos politinė sistema

Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė demokratija. Valdymo sistema: parlamentinė respublika.

Valstybės vadovas — prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Prezidentas skiria ministrą pirmininką (tvirtina Seimas), ministro pirmininko teikimu skiria ministrus, yra vyriausiasis karinių pajėgų vadas, taip pat skiria visų teismų, įskaitant Konstitucinį teismą, teisėjus. Prezidentas formuoja Lietuvos užsienio politiką.

Įstatymų leidžiamoji valdžia: Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienerių rūmų Lietuvos parlamento (Seimo) rankose. 141 Seimo narys renkamas ketveriems metams, pusė (71) tiesiogiai, kiti 70 pagal partijų sąrašus (proporcine rinkimų sistema). Tik daugiau nei 5 % surinkęs partinis sąrašas gauna vietas Seime.

Vykdomoji valdžia: Vyriausybė (vadovauja Ministras Pirmininkas).

Nariai į savivaldybių tarybas renkami tiesiogiai, merą renka taryba. Užtikrinimui, kad apskrityje būtų laikomasi konstitucijos bei įstatymų, vyriausybė skiria kiekvienos apskrities viršininką.

Rinkimų teisę turi visi piliečiai, sulaukę 18 m. amžiaus. Į Seimą gali būti renkami 25 m. amžiaus piliečiai.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos apskritys

Lietuvos apskritys
Enlarge
Lietuvos apskritys

Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių. Apskritis sudaro 60 savivaldybių — 9 miestų, 43 rajonų ir 8 naujai sudarytos 2001 metais. Savivaldybės suskaidytos į seniūnijas.

Apskritys:

  1. Alytaus apskritis
  2. Kauno apskritis
  3. Klaipėdos apskritis
  4. Marijampolės apskritis
  5. Panevėžio apskritis
  6. Šiaulių apskritis
  7. Tauragės apskritis
  8. Telšių apskritis
  9. Utenos apskritis
  10. Vilniaus apskritis

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos geografija

Fizinis Lietuvos žemėlapis
Enlarge
Fizinis Lietuvos žemėlapis

Laukai ir pievos užima 57 proc., miškai ir krūmai — 30 %, pelkės — 3 %, vidaus vandenys — 4 %, kitos žemes — 6 % teritorijos.

Lietuvoje klimatas yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš jūrinio pereinantis į žemyninį.

Didžiausi atstumai

Iš rytų į vakarus — 373 km, iš šiaurės į pietus — 276 km.

Miestai

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos miestai

Didžiausi Lietuvos miestai 2005 m. duomenimis:

  1. Vilnius — 540 318 gyv.,
  2. Kaunas — 361 274 gyv.,
  3. Klaipėda — 187 442 gyv.,
  4. Šiauliai — 129 075 gyv.,
  5. Panevėžys — 115 604 gyv.,
  6. Alytus — 69 481 gyv.,
  7. Marijampolė — 47 693 gyv.
  8. Mažeikiai — 41 389 gyv.

Upės

Ilgiausios Lietuvos upės:

  1. Nemunas — 937 km (Lietuvos teritorijoje 475 km),
  2. Neris — 510 km (234 km),
  3. Venta — 346 km (161 km),
  4. Šešupė — 298 km (209 km),
  5. Mūša (Lielupė) — 284 km (146 km).

Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje — 76,8 tūkst. km.

Lietuvos reljefas

Reljefą sudaro:

  • Pajūrio žemuma,
  • Žemaičių aukštuma,
  • Ventos vidurio žemuma,
  • Sūduvos aukštuma,
  • Dzūkų aukštuma,
  • Aukštaičių aukštuma,
  • Pietryčių lyguma,
  • dalis Švenčionių-Naročiaus ir Ašmenos aukštumų.

Aukščiausių kalvų absoliutūs aukščiai:

  1. Aukštasis kalnas — 293,84 m,
  2. Juozapinė — 293,6 m,
  3. Kruopinė — 293,4 m,
  4. Nevaišiai — 288,9 m,
  5. Būdakalnis (Ažušilis) — 284,8 m,
  6. Pavištytis — 282,4 m.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos ekonomika

2005 metais BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui per metus, lyginant su 2004 metais padidėjo 7,6 % ir siekė 6040 eurų.

2003 metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo pats sparčiausias rytų Europoje — BVP, palyginus su 2002 m., išaugo 9,7 % ir sudarė 16,27 mlrd. eurų veikusiomis kainomis. BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui per metus, siekė 4 711 eurų.[1]

2005 m. gruodžio mėn. infliacija, lyginant su 2004 m. gruodžiu, sudarė 3,0 %. 2005 m. vidutinė metinė infliacija lyginant su 2004 m. sudarė 2,7 %.

Tiesioginės užsienio investicijos 2004 m. liepos 1 d. sudarė 4,25 mlrd. eurų ir, palyginus su 2003 m. liepos 1 d., padidėjo 4,9 %. Vienam Lietuvos gyventojui teko 1 234 eurų tiesioginių užsienio investicijų.

Pagrindinės šalys investuotojos — Danija, Švedija, Vokietija, Estija, JAV ir Suomija. Daugiau kaip 60 % visų tiesioginių investicijų į Lietuvą sulaukiama iš ES-15 šalių. 2003 m., lyginant su 2002 m., tiesioginės užsienio investicijos iš ES-15 šalių padidėjo 10 %, iki 2,5 mlrd. eurų.

2004 metais į Lietuvą daugiausia investavo:

Valstybės skola 2004 m. pradžioje siekė 3,8 mlrd. eurų. Užsienio skola sudarė 2,18 mlrd. eurų arba 57 % visos valstybės skolos. Užsienio skola 2003 m. sudarė 13,5 % BVP.

Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingas A, trumpalaikio — A-1. Reitingų perspektyva teigiama.

Užimtumas

Statistikos departamento tyrimo duomenimis 2006 m. I ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,4 %[2]. Aukščiausias nedarbo lygis antrąjį 2005 m. ketvirtį buvo Panevėžio apskrityje — 11,6 %, Šiaulių — 9,7 %, Vilniaus — 9,4 %, žemiausias nedarbo lygis buvo Marijampolės — 3,3 % ir Tauragės apskrityse — 6,5 %.

Užsienio prekyba

2004 m. eksportas sudarė 25 819 mln. Lt, importas — 34 384 mln. Lt.

2005 metų pirmąjį pusmetį daugiausiai eksportuota į:

2003 metais daugiausiai importuota iš:

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos demografija

68,5 % žmonių gyvena miestuose. Vidutinis amžius — 37,4 metų (moterų — 40,1; vyrų — 34,8). Apie 99,6 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi.

Tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis (2001):

  • lietuviai — 83,45 %
  • lenkai — 6,74 %
  • rusai — 6,31 %
  • baltarusiai — %
  • kiti — 2,27 %

Pagal religiją 79 % gyventojų — katalikai, 4,07 % — stačiatikiai (pravoslavai), 14,86 % — netikintys.

2001 m. gyventojų ir būstų surašymas

Kultūra

Kita Informacija

Įdomūs faktai (iš http://www.nationmaster.com):

  • Lietuva užima pirmą vietą pasaulyje pagal atominės energijos panaudojimą (77,7 % visos elektros energijos).
  • Lietuva užima pirmą vietą pasaulyje pagal pinigus, skirtus vieno moksleivio mokslui.
  • Lietuvoje yra didžiausia pasaulyje profesionalių moterų dalis (70 %).
  • Lietuva užima pirmą vietą Europoje pagal savižudybių skaičių, pirmą vietą pasaulyje — pagal savižudybių skaičių tarp vyrų.
  • 2003 metais Lietuvoje vienai moteriai teko 0,88 vyro.

Šaltiniai

  1. Lietuvos statistikos departamento pranešimas spaudai, 2006 09 29
  2. Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (tyrimo duomenys) (2006 m. katalogas). ISSN: 1648-5386.

Nuorodos

Commons: Lietuva – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu


Šalių sąrašas | Europa

Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Olandija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Kosovas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas


Europos Sąjunga (ES)

Airija | Austrija | Belgija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Jungtinė Karalystė | Ispanija | Italija | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Olandija | Portugalija | Prancūzija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija

Kitos teritorijos: Akrotiris | Farerų salos | Gibraltaras | Gernsis | Jan Majenas | Džersija | Meno sala | Svalbardas
Šalys siekiančios įstoti į ES 2007 metų sausio 1 d.: Bulgarija | Rumunija

Kitos kandidatės: Kroatija | Makedonija | Turkija


taisyti Šiaurės Atlanto Aliansas (NATO)  
Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | JAV | Jungtinė Karalystė | Graikija | Islandija | Ispanija | Italija | Kanada | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Norvegija | Olandija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Turkija | Vengrija | Vokietija