Sėtuvė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sėtuvė - pintas indas grūdams sėti. Buvo pinama iš karklų vytelių ar eglės šaknų, o taip pat iš ruginių šiaudų grįžčių, perpinant lazdyno sluoksniais. Paprastai 40-50 cm skersmens viršuje ir 30-40 cm skersmens apačioje. Apvalios, į viršų platėjančios, retais atvejais - ovalo formos.
Sėtuvės kraštuose turėjo ąseles, į kurias sėjėjas įrišdavo juostą ar virvę. Pakabinęs per petį sėdavo tik viena ranka, antra prilaikydavo sėtuvę. Pakabinęs ant kaklo sėdavo ir dviem rankomis. Kiekvienas valstiečių ūkis turėdavo po vieną-dvi, o kai kurie - net kelias sėtuves.
Lietuvoje dabar retai arba išviso jau nebenaudojamos.