Sąmokslo teorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sąmokslo teorija - terminas nusakantis daugelio nelaimimgų atsitikimų, blogybių ir gyvenimo blogėjimo tendencingą aiškinimą slaptų jėgų veikimu - dažniausiai specialiųjų tarnybų ar slaptųjų organizacijų. Šį reiškinį tyrinėja psichologai, sociologai, o pati sąvoka Lietuvoje išpopuliarinta TV laidose dr. L.Donskio pastangomis, apibūdinant dešiniųjų jėgų tarpe gają nuomonę, palaikomą ir kai kurių spaudos publikacijų, kad dėl daugelio negerovių Lietuvoje yra kaltos Rusijos specialiosios tarnybos[reikalinga citata] .
Sąmokslo teorija bandoma tendencingai paaiškinti daugelio nelaimių, negerovių ir ekonominio nuosmukio priežastis, įvardijant slaptų jėgų veikimą (specialiųjų tarnybų, slaptųjų, uždarų organizacijų). Sąmokslo teorija gali apimti paradoksalius teiginius, taip pat iracionalius, paranoiškus ar sunkiai įsivaizduojamas, bet iš dalies tikėtinas, todėl ir netamestinas tiesas.
Lietuvoje dėl daugelio negerovių kaltintos Rusijos specialiosios tarnybos, o pati sąmokslo teorija paplito ypač R. Pakso prezidentavimo metais.
Sąmokslo teorijos yra įprastos daugumoje pseudomokslų - paprastai jos naudojamos paaiškinti, kodėl viena ar kita pseudomokslinė idėja nėra visuotinai pripažįstama mokslininkų.
[taisyti] Populiariausios sąmokslo teorijos
Istorinės organizacijos, apie kurias prikurta sąmokslo teorijų:
- Iliuminatai
- Laisvieji masonai
- Tamplierių ordinas
Kita:
- Satanistinių ritualų mitas
- Ateivių grobimai
- Filadelfijos eksperimentas
- Holokausto neigimas