Gusevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gusevas - (liet. Gumbinė, vok. Gumbinnen, rus. Гусев) - miestas Kaliningrado srities vakarinėje dalyje. Gusevo rajono centras. Koordinatės 54°40′″N, 21°48′″E

2002 m. gyventojų surašymo duomenimis mieste buvo 28 467 gyventojai.

[taisyti] Istorija

Apylinkės apgyvendintos VI a. Netoli dabartinio miesto buvo įsikūrusi senovės prūsų gyvenvietė Gabė. Apie 1283 m. apylinkes galutinai nukariauja kryžiuočiai. Gumbinės miestelis pirmąkart paminėtas 1580 m. 1709-1711 m. miestelį nusiaubė maras, tačiau jau po metų užplūdo persikėlėliai iš centrinės Europos ir 1722 m. iš Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo Gumbinė gavo miesto teises. Pirmasis magistrato posėdis įvyko 1724 m. gegužės 25 d. ir ši diena laikoma miesto įkūrimo diena. 1907 m. įsteigta Gumbinės apskritis, 1908 m. pastatytas apskrities administracijos pastatas.

1812 m. Gumbinėje buvo apsistojęs Napoleonas Bonapartas, 1813 m. miestą buvo užėmusi rusų kariuomenė. 1914 m. prasidėjus Pirmąjam pasauliniam karui prie miesto įvyko Gumbinės kautynės tarp Rusijos ir Vokietijos armijų. Prasidėjus Antrąjam pasauliniam karui rusų lakūnai bombardavo Gumbinę, tačiau didelių nuostolių nepadarė. Tačiau 1944 m. spalio 16 d. ant miesto buvo numesta 800 bombų ir labai nukelnėjo miesto centras. 1945 m. sausio 13 d. prasidėjo Gumbinės šturmas. Visą savaitę rusai apšaudė miestą. 1945 m. sausio 18 d. šturmuojant antrąją gynybos liniją žuvo 28 armijos politinis vadovas (zampolitas) S. Gusevas, kuriam buvo po mirties suteiktas TSRS didvyrio vardas, o 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Auščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku jo vardu pavadintas miestas. Kartu buvo įsteigtas ir Gusevo rajonas. Tais pačiais metais į miestą atvyko ir pirmieji ešelonai su persikėlėliais iš Rusijos. Grįždami į Rusiją tie ešelonai jau vežė tremtinius iš Lietuvos. Likę vietiniai gyventojai buvo deportuoti į Vokietiją.

[taisyti] Miestas

Tarp svarbiausių miesto architektūros ir istorijos paminklų – buvusios Gumbinės apskrities administracijos pastatas su laikrodžiu ir kurantais, miesto simboliu tapusio briedžio bronzinė skulptūra, pastatyta 1912 m.

1917 m. pradėjo veikti žemės ūkio mašinų gamykla. 1930 m. šiai įmonei darbuotojus rengusi mokykla tapo aukštąja inžinerine mokykla. Mieste yra elektrotechnikos gamykla.

[taisyti] Nuorodos