Zigmantas Vaza
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zigmantas Vaza (lenk.: Zygmunt III Waza; šved.: Sigismund; g. 1566 m. birželio 20 d., mirė 1632 m. balandžio 30 d.), Lenkijos karalius (1587-1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588-1632 m.), kurį laiką (1592-1599 m.) - taip pat Švedijos karalius. Vazų dinastijos pradininkas Lietuvoje ir Lenkijoje. Gimė Gripsholmo pilyje (Švedija), kur tuo metu buvo įkalinti jo tėvai Suomijos kunigaikštis Jonas III ir Zigmanto Augusto sesuo Kotryna Jogailaitė.
Zigmantas Vaza išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu 1587 metais, po Stepono Batoro mirties. Dėl sosto varžėsi su Maskvos caru Fiodoru ir Maksimilianu II Habsburgu. Vėliau siekė atgauti Švedijos sostą, bet jį prarado, siekdamas įvesti karalystėje katalikybę. 1602 m. Zigmanto Vazos prašymu Kazimiero Jogailaičio sūnus Kazimieras paskelbtas šventuoju. Jam valdant, 1588 m. įsigaliojo III Lietuvos Statutas.
Būdamas valdovu, siekė įvesti absoliutizmą, tačiau šio tikslo atsisakė po numalšinto 1606 m. M. Zebžidovskio bajorų maišto. Jo valdymo metu karuose su Švedija prarasta didelė Livonijos dalis, po du Lenkijos ir Prūsijos uostus (taip pat ir Klaipėda). 1609 metais paskelbė karą Rusijai, 1620-1621 metais kariavo su Turkija.
Anksčiau valdė: Steponas Batoras ir Ona Jogailaitė |
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1587–1632 |
Vėliau valdė: Vladislovas Vaza |
Anksčiau valdė: Janas Vaza |
Švedijos karalius 1592–1599 |
Vėliau valdė: Karolis Vaza |