Aukso karštinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aukso karštligė - laikotarpis, kuriuo darbininkai karštligiškai migruodavo į vietą, kurioje buvo atrastas komerciškai stambus aukso kiekis. XIX a. įvyko kelios aukso karštligės Jungtinėse Valstijose, Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikoje. Aukso karštligės sąlygodavo nevietinių įsikūrimą tam tikroje teritorijoje visam laiką ir vaidino svarbų vaidmenį Šiaurės Amerikos ir Australijos periferijų kultūroje. Tuo metu, kai pinigai rėmėsi aukso atsargomis, naujai iškastas auksas teikė postūmį visai ekonomikai.

Pirmoji svarbi aukso karštligė vyko Apalačų kalnuose JAV. Ją sekė Kalifornijos aukso karštligė 1848-1849 m. Siera Nevadoje, kuri patraukė visuomenės vaizduotę. Iš karto po Kalifornijos aukso karštligės Kalifornijoje įsikūrė amerikiečiai, ir valstija 1850 m. įstojo į sąjungą. Vėlesnės karštligės vyko vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, palengva besislinkdamos į šaiurę: Freizerio kanjone, Karibu rajone ir kitose Britų Komubijos dalyse bei Uoliniuose kalnuose. "Paskutinioji didžioji aukso karštligė" buvo Klondaiko karštligė Kanados Jukono teritorijoje (1898-1899 m.), įamžinta Džeko Londono romanuose, Roberto V. Serviso poezijoje ir filmuose (pvz., Čarlio Čaplino "Aukso karštligė").

Viktorijos aukso karštligė, vykusi Australijoje 1851 m., netrukus po Kalifornijos karštligės, buvo ryškiausia iš keleto Australijos karštligių. Ji turėjo ypatingą reikšmę Australijos, ypač Viktorijos ir Melburno, politiniam ir ekonominiam vystymuisi. Paskui aukso karštliges sekė pirmųjų geležinkelių ir telegrafo linijų statyba, daugialypė kultūra ir rasizmas, Eurekos streikas ir vežimo katorgos darbams pabaiga. Vitvatersrando karštligė Transvalyje turėjo tokią pačią svarbą Pietų Afrikos istorijai, sąlygodama Johanesburgo įkūrimą ir įtampą tarp būrų ir britų naujakurių.

Paprastai aukso kaštliges žymėjo bendras džiaugsmingas "dykai visiems" jausmas, kai bet kas galėjo beveik žaibiškai tapti labai turtingu. Istorinė aukso karštligių svarba suteikė šiam terminui ilgesnį gyvenimą, ir dabar jis vartojamas kapitalistinėje santvarkoje apibūdinti bet kokią ekonominę veiklą, kurios dalyviai lenktyniauja tarpusavyje ieškodami naujos ir greičiausiai labai pelningos rinkos, dažnai skubinami techonologinių tobulėjimų.