Nervinis audinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nervinis audinys (lot. textus nervosus) - audinių rūšis, sudarantis nervų sistemą. Susideda iš nervinių ląstelių (neuronų) ir neuroglijos. Neuronas yra struktūrinis ir funkcinis nervinio audinio vienetas. Jis susideda iš kūno ir ataugų. Kūną sudaro branduolys ir citoplazma (neuroplazma) su joje esančiais organoidais. Neurono kūnas gali būti apskritas, ovalus, piramidės ar kriaušės formos. Ataugos yra dviejų rūšių: viena ilga - aksonas ir daug trumpensnių ataugų - dendritų. Neuroglija tai sudedamoji nervinio audinio dalis. Ją sudaro ląstelės – gliocitai.

Sudaro CNS ir PNS. CNS – sudaro galvos ir stuburo smegenis. PNS – poriniai nervai išeinantys iš galvos. Reguliuoja visus procesus organizme ir palaiko ryšį su aplinka.

Neurono: juntamoji, motorinė, įterptinė. Neuroglija: trofinė, sekrecinė, atraminė, apsauginė, vykdo fagocitozė.

Kitomis kalbomis