Kortikosteroidai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kortizolis
Enlarge
Kortizolis

Kortikosteroidai (lot. cortex - žievė + gr. stereos - kietas + eidos - pavidalas) - antinksčių žievės išskiriami steroidiniai hormonai. Kortikosteroidai veikia baltymų, riebalų, angliavandenių, vandens ir elektrolitų apykaitą, slopina uždegimą, imuninę sistemą, mažina alergines reakcijas, palaiko organizmo vidinės terpės pastovumą.

Visi kortikosteroidai skirstomi į dvi grupes:

[taisyti] Panaudojimas

Natūraliais ar sintetiniais kortikosteroidais gydoma sergant:

  • Endokrininėmis ligomis pvz.: Adisono liga, antinksčių hiperplazija;
  • Reumatinėmis ligomis pvz.: artritu;
  • Alerginėmis ligomis pvz.: astma, dermatitu;
  • Virškinimo trakto ligomis pvz.: opiniu kolitu;
  • Akių ligomis pvz.: uveitu;
  • Autoimuninėmis ligomis pvz.: raudonaja vilklige, išsėtine skleroze;
  • Odos ligomis pvz.: Stiveno - Džonsono sindromu;
  • Kvėpavimo takų ligomis pvz.: sarkoidoze, tuberkulioze.

Kortikosterodais paliatyviai gydomos onkologinės ligos pvz.: leukemija taip pat slopinamos transplanto atmetimo reakcijos.

[taisyti] Šalutinis poveikis

Kortikosteroidų vartojimo šalutinis poveikis: ūminis antinksčių nepakankamumas, hipertenzija, hiperkaliamija, imunosupresija, hiperglikemija, kaulų tankio sumažėjimas, steroidinė miopatija.