Supernova

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Supernova - sprogstanti žvaigždė, kurios šviesumas staiga padidėja kelis šimtus milijonų kartų (daugiau kaip 20 ryškių). Priklausomai nuo žvaigždės masės, skiriamos I ir II tipo supernovos. Sprogusios supernovos vietoje atsiranda ūkas (sprogusios žvaigždės išorinių sluoksnių liekanos) ir neutroninė žvaigždė (sprogusios žvaigždės branduolys). Supernovos sprogimas - žvaigždės mirtis, po jos būna paskutinės žvaigždės stadijos - neutroninė žvaigždė, po to - juodoji skylė.

Skirtingai nuo novų, supernovos sprogimas galingesnis, be to, skirtingas sprogimo mechanizmas.

Keplerio supernova SN1604
Enlarge
Keplerio supernova SN1604

Turinys

[taisyti] I tipo supernovos

Spektre nėra H Balmerio serijos linijų.

Dvinarė sistema, kurios viena komponentė - baltoji nykštukė, kurios masė - didesnė nei 1,44 Saulės masės (Čandrasekaro riba). Baltosios nykštukės branduolys kolapsuoja, jame prasideda sprogstamoji atomų branduolių sintezė, ir staigus energijos padidėjimas susprogdina žvaigždę.

[taisyti] Ia tipo supernovos

Si II linija 615.0 nm

[taisyti] Ib tipo supernovos

He I linija 587.6 nm

[taisyti] Ic tipo supernovos

Silpnos He linijos, arba jų visai nėra.

[taisyti] II tipo supernovos

Spektre yra H Balmerio serijos linijos.

II tipo supernovomis tampa didelės (masė - didesnė nei 10 Saulės masės) žvaigždės, susidarius jų gelmėse geležiniam branduoliui ir pasibaigus termobrand. reakcijoms. Toks branduolys turi kolapsuoti ir virsti juodąja skyle.

[taisyti] Žymėjimas

Supernovos žymimos raidėmis SN, po to - atradimo metai ir dviejų lotyniškų skaičių kombinacija, reiškiančia supernovos atradimo eilės numerį: SN1987cj.


Žymesnių sprogusių supernovų sąrašas

Žvaigždynas Žybsnio metai Didžiausias ryškis
žybsnio metu
Nuotolis (šm)
Kentauras 185 -6? < 6 500
Šaulys 386 1 > 16 000
Skorpionas 393 -1 > 20 000
Vilkas 1006 -8 - -10 ~3 000
Tauras 1054 -6 ~5 800
Kasiopėja 1181 0 ~26 000
Kasiopėja 1572 -4 ~10 000
Gyvatnešis 1604 -2,5 ~15 000
Kasiopėja 1667 ? ~9000