Saulės mūšis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Saulės mūšis (Šiaulių mūšis) vyko 1236 m. rugsėjo 22 d. netoli dabartinio Šiaulių miesto (ar Saulė ir Šiauliai yra susiję nėra įrodyta), Joniškio arba Radviliškio rajone. Hermano Vartbergės Livonijos kronika rašo, kad mūšis vyko terram Sauleorum.
Kalavijuočių ordinas, vadovaujamas magistro Volkino (Vlquin), tuo metu turėjo sunkumų dėl sumažėjusių pajamų ir karinių pajėgų stygiaus. 1236 m. Volkinas, remiamas Pskovo kunigaikščio, suorganizavo žygį į Žemaitiją. Žygyje taip pat dalyvavo riteriai iš Holšteino. Buvo nusiaubtos kelios žemaičių gyvenvietės, kurių gyventojai pasitraukė dar nepasirodžius riteriams. Kalavijuočiams grįžtant atgal prie upės brastos jie sutiko žemaičių karius. Nenorėdami rizikuoti prarasti savo žirgus pelkėtoje vietovėje Holšteino riteriai atsisakė kovoti ne raiti ir žygio dalyviai buvo priversti pasilikti nakvynei. Kitą rytą žemaičių pajėgos, vadovaujamos kunigaikščio Vykinto puolė kalavijuočius. Lengvai ginkluoti kalavijuočių vadovaujami vietiniai Livonijos kariai pabėgo iš mūšio lauko, o sunkiai ginkluoti riteriai, įskaitant magistrą, buvo išžudyti.
Po šio mūšio Kalavijuočių ordinas 1237 m. buvo priverstas sutikti su jo įjungimu į Teutonų ordiną.