Alka (Šilutė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alka | ||
---|---|---|
Savivaldybė | Šilutės rajonas |
Alka - kaimas Saugų seniūnijoje, 6 km į pietvakarius nuo Saugų, prie Žemaitkiemio-Sakūčių plento.
Pakilumoje tarp pelkių ir drėgnų pievų buvo 9 sodybos. Didžiausia dalis pievų virš jūros lygio pakilusi tik nuo 0,5 iki 1 metro. Kadangi kelias Žemaitkiemis–Sakūčiai ėjo per pelkėtas užliejamas pievas, jį tiesiant supiltas vietomis iki 3 metrų aukščio pylimas. Visas kelias, kaip ir dauguma kelių mažojoje Lietuvoje, iš abiejų pusių apsodintas lapuočiais. Dažniausiai: uosiais, beržais, liepomis ir klevais. Prie kiekvieno medžio iš abiejų pusių buvo sukasti po akmenį kyšančių virš žemes iki 50 cm, kurių paskirtis apsaugoti medžius nuo sužalojimo važiuojant vežimais.
Alkos ribose pastatyti net keturi tiltai kurių tikslas leisti nubėgti pavasarinio potvynio vandeniui. 1966 m. buvę mediniai tiltai pakeisti betoniniais.
Dalis ūkininkų po Antrojo pasaulinio karo pasitraukė į vakarus, iš likusių čia gyventi - Gelžinių ir Vilko šeimos 1950 metais ištremtos į Sibirą (Krasnojarsko kraštą).
Hofmaną plėšikaujantys rusų kareiviai nušovė 1945 m. Hofmanas vietinius gyventojus aprūpindavo medinėmis klumpėmis, kurias dirbdavo iš gluosninės medienos. Iš senųjų kaimo gyventojų iki mirties (1979 m.) čia gyventi liko tiktai vienas ūkininkas - Jurgis Grinius.
Kaip ir visur Lietuvoje, taip ir čia žmones buvo priversti dirbti kolchozuose ir sovchozuose. Pats pirmasis kolchozas buvo „Laime“ su centru Žemaitkiemio km. Po to prijungtas prie „Lapinų“ tarybinio ūkio, kuris vėliau tapo „Uostadvario“, „Sakučių“, ir galiausiai „Saugų“ tarybiniu ūkiu.
Vykdant melioracijos darbus Alkos kaime buvo pastatyti 4 laikini barakai kuriuose apgyvendintos 24 šeimos dirbusių prie melioracijos darbų. Maksimalus gyventojų skaičius Alkos km buvo 1965 m. Tada suaugusių (turinčių rinkimo teisę) buvo virš 80 žmonių.
Nusausinus pievas ir sukultūrinus bei pylimais atitvėrus nuo Tenenio ir Minijos upių buvo gaunamas neblogas daugiamečių žolių derlius, kuris buvo perdirbamas į žolės miltus. Alkos kaime veikė 4 žolės miltų gamybos agregatai, kiekvienas galintis per valandą pagaminti po 1,5 tonos žolės miltų. Atgavus nepriklausomybę, dėl pasikeitusių ekonominių sąlygų ir iširus tarybiniams ūkiams, nustota juos gaminti.