Alkoholinis gėrimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alkoholiniai gėrimai - bendrinis įvairių daugiau nei 1% etilo alkoholio turinčių gėrimų pavadinimas. Skirstomi į natūralius alkoholinius gėrimus, kuriuose esantis alkoholis susidaro natūraliai rūgstant, ir spirituotus gėrimus, kuriuose dalį ar visą alkoholį sudaro papildomai įmaišytas distiliuotas spiritas. Iki XII a. žmonijai buvo žinomi tik natūralūs alkoholiniai gėrimai, vėliau (maždaug nuo XVI a.) ėmė plisti ir distiliuoti gėrimai, vadinami spiritais bei įvairūs jų pagrindu padaryti mišiniai.
Ilgalaikis dažnas stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas gali sukelti alkoholinę psichozę, alkoholizmą.
Alkoholiniai gėrimai gaminami įvairiais būdais:
- Distiliuojant
- Fermentuojant (rauginant)
- Skiedžiant etanolį
- Skiedžiant alkoholinius gėrimus ar jų pusgaminius nealkoholiniais
- Maišant alkoholinius gėrimus su nealkoholiniais gėrimais ir kitais priedais
Lietuvoje 1998 metais vienas gyventojas suvartojo 9,4 litro absoliutaus alkoholio (neskaičiuojant naminės bei nepramoninės gamybos).
Turinys |
[taisyti] Skirstymas
Tradiciškai išskiriamos trys alkoholinių gėrimų grupės:
- Natūralūs, stiprumas nuo 1 iki 16% alkoholio:
- Alus - gėrimas, gaunamas fermentuojant miežius, kartais - kitų rūšių grūdus, natūralus stiprumas - 2,5-9% alkoholio.
- Cheresas - specifiniu būdų gaminami, iš Ispanijos kilę vynai.
- Kumysas - Vidurinėje Azijoje paplitęs gėrimas iš kumelės pieno, stiprumas - 2,5-5%.
- Madeira - karštyje raugintas vynas, kilęs iš Portugalijos Madeiros salos, stiprumas siekia 18%.
- Malaga - Specifiniu būdu gaminamas, iš Ispanijos kilęs vynas.
- Marsala - iš Sicilijos salos kilęs spirituotas vynas.
- Midus - senovės Lietuvoje bei kai kuriose kitose šalyse iš medaus gamintas gėrimas, stiprumas iki 8-14%.
- Portveinas - iš Portugalijos kilęs saldus spirituotas vynas.
- Putojantis vynas - vynai, panašūs į šampaną.
- Sakė - Japonijoje paplitęs gėrimas, gaunamas iš ryžių, stiprumas 11-14%.
- Šampanas - putojantis vynas, gaminamas Prancūzijos Šampanės regione.
- Vynas - iš vynuogių gaminamas gėrimas, natūralus stiprumas - 9-12% alkoholio, karštu būdu raugintų (Gruzijos, Kretos) vynų - iki 16%.
- Distiliuoti (spiritai), stiprumas iki 80% alkoholio:
- Absentas - pelynų distiliatas, populiarus Ispanijoje ir Čekijoje, dalyje valstybių uždraustas.
- Armanjakas - vynuogių spiritas, gaminamas Prancūzijos Armagnac regione.
- Brendis - vynuogių spiritas.
- Burbonas - kukurūzų spiritas, populiarus JAV.
- Degtinė (Vodka) - rugių (kartais - kviečių, bulvių) spiritas.
- Džinas - vadinamųjų kadagio uogų distiliatas, kilęs iš Olandijos.
- Grapa - spiritas iš vynuogių išspaudų, gaminamas Italijoje.
- Kalvadosas - obuolių spiritas, gaminamas Normandijoje.
- Konjakas - vynuogių spiritas, gaminamas Prancūzijos Konjako regione.
- Meskalis - įvairiuose Meksikos regionuose gaminama agavų degtinė.
- Romas - Karibų šalių gėrimas, gaminamas iš cukranendrių.
- Samanė - Lietuvoje varomas ruginis spiritas.
- Starka - ąžuolinėse statinėse išlaikyta samanė.
- Šnapsas - Vakarų Europoje paplitusi silpna (30%) aromatizuota degtinė.
- Tekila - Meksikos Chalisko (Tequila miesto apylinkėse) regione gaminama agavų degtinė.
- Viskis - keli skirtingi gėrimai: škotiškas viskis, airiškas viskis, kanadietiškas viskis ir Burbonas.
- Maišyti, stiprumas nuo 15 iki 80% alkoholio:
- Antpilas - su vaisiais ir uogomis išlaikytas spiritas.
- Desertiniai vynai - grupė gėrimų, gaunamų saldžius vynus stiprinant spiritais, pvz., Vermutas, Cheresas, Portveinas.
- Likeris - su sirupais maišytas spiritas.
- Trauktinė - su įvairiomis žolelėmis išlaikytas spiritas.
Alkoholinių gėrimų pagrindu taip pat daromi kiti gėrimai, kurie dažniausiai geriami iškart po pagaminimo. Populiaresni iš tokių yra:
- Grogas - romas, brendis arba konjakas su karštu vandeniu ar arbata.
- Kokteilis - įvairūs alkoholiniai gėrimai su sultimis, vaisvandeniais ir pan.
- Punšas - vynas, maišytas su romu, brendžiu ar pan., bei uogomis, cukrumi ir prieskoniais.
Dėl etanolio poveikio centrinei nervų sistemai daugelį gyvūnų, įskaitant žmones alkoholis veikia svaiginančiai. Dėl dezinfekuojančių alkoholio savybių anksčiau jo vartojimas skatintas siekiant išvengti vandeniu ir maistu plintančių ligų.
[taisyti] Regioninė įvairovė
Pagal gamybos tradicijas ir produktus, galima išskirti tam tikrus regionus, kuriems būdingi vieni ar kiti bruožai.
[taisyti] Europa
[taisyti] Tolimieji Rytai

Čia alkoholiniai gėrimai žymimi bendra ideograma 酒 (kin. jiǔ, kor. ju, jap. shu/sake, viet. ???). Tolimųjų Rytų virtuvėse seniausi produktai, iš kurių gaminti gėrimai, buvo sora, šerytė, tačiau ilgainiui šie javai buvo išstumti ryžių. Vėlesniais laikais ryžius ėmė keisti ir šakniavaisiai, kiti javai. Nors atskiruose regionuose egzistuoja savos klasifikacijos, bendrai visus alkoholinius gėrimus šiame regione galima suskirstyti taip:
- Fermentuoti skaidrūs gėrimai. Jie nesiekia 20 laipsnių stiprumo, ir jiems priklauso kiniška kategorija "geltonieji gėrimai" (黄酒 huángjiǔ), japoniškos sakės, korėjietiški 약주 yakju.
- Fermentuoti neskaidrūs gėrimai. Jiems priklauso japoniški 濁酒 doburoku ir korėjietiški 탁주 takju
- Distiliuoti gėrimai, pasižymintys stiprumu. Čia ryžius gali pakeisti sorgas, bulvės, grikiai ir pan. Jiems priklauso kiniška kategorija "baltieji gėrimai" (白酒 báijiǔ / 烧酒 shaojiu), japoniški šiočiū, korėjietiški 소주 soju, Okinavos awamori.
- Trauktinės, gaminamos su vaisiais, gėlėmis, vaistažolėmis. Ypač daug jų rūšių išrasta Korėjoje. Kantono, Vietnamo virtuvėse paplitę gyvačių ir kitų gyvūnų trauktinės.