Kokandas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kokandas (uzbekų k.: Quqon; rusų k.: Коканд; persų k.: خوقند) - miestas rytų Uzbekijoje, Ferganos provincijoje, pietrytiniame Ferganos slėnio pakraštyje. Jame gyvena 192 500 žmonių (1999 duomenimis). Kokandas nutolęs 228 km į pietryčius nuo Taškento, 115 km į vakarus nuo Andidžano ir 88 km į vakarus nuo Ferganos. Jį vadina "Vėjų miestu", o kartais - "Šerno miestu". Jo koordinatės: 40°31′43″Š, 70°56′33″R, aukštis virš jūros lygio - 409 metrai.
Kokandas įsikūręs senovinių prekybos maršrutų sankryžoje, tarp dviejų svarbių kelių į Ferganos slėnį, kurių vienas veda į šiaurės vakarus - per kalnus į Taškentą, o kitas - į vakarus per Chudžandą. Taigi Kokandas yra svarbi Ferganos slėnio transporto kryžkelė.
[taisyti] Istorija
Kokandas buvo įkurtas vėliausiai X a. ir dažnai minimas keliautojų, vykusių karavanais keliais tarp Indijos ir Kinijos. XIII a. Kokandą sugriovė mongolai.
Dabartinio miesto užuomazga - 1732 m. pastatytas fortas, įkurtas senesnės tvirtovės Eski-Kurgano vietoje. 1740 m. miestas tapo Kokando chanato, Uzbekijos karalystės, besidriekusios nuo Kizilordos vakaruose iki Biškeko rytuose, sostine. Kokandas taipogi buvo svarbus religinis Fergano slėnio centras su daugiau nei 300 mečečių.
1876 m. Kokandą užgrobė Rusijos imperijos pajėgos ir pavertė jį Rusijos Turkestano dalimi. Miestas buvo trumpalaikės (1917–18 m.) antibolševikinės Autonominio Turkestano vyriausybės sostinė.