Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prof. Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė gimė 1905 m. liepos 14 d. Marijampolės apskrities Veiverių miestelyje. 1923 – 1928 m. studijavo biologiją naujai įkurtame Lietuvos universitete Kaune. 1930 – 1940 m. dirbo gimtojo universiteto Botanikos katedroje iš pradžių laborante, vėliau – asistente. Nuo 1940 m. iki pat pensijos (1990 m.) dirbo Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedroje (pavadinimai keitėsi) įvairiose dėstytojų pareigose. Genetikos dėstymo pradininkė Lietuvos universitetuose. 1968 m. M. Natkevičaitei-Ivanauskienei suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. M. Natkevičaitės-Ivanauskienės svarbiausios mokslinio darbo sritys – augalų genetika, augalų sistematika, floristika, geobotanika. Profesorės kūrybinį palikimą sudaro 125 įvairaus pobūdžio mokslo darbai. 1942 m. M. Natkevičaitė-Ivanauskienė apgynė disertaciją „Genetiškai-sistematiški Verbascum ir Celsia genčių tyrinėjimai“, už kurią jai suteiktas filosofijos daktaro (nepripažintas tarybiniais laikais) mokslo laipsnis. 1948 m. M. Natkevičaitė-Ivanauskienė apgynė disertaciją „Lietuvos TSR adventyvinė flora“, už kurią jai buvo suteiktas biologijos mokslų kandidato mokslo laipsnis. 1967 m. savo botaninių tyrimų rezultatus apibendrino kompleksiniame apžvalginiame darbe „Genetiniai-sistematiniai (gentys Verbascum ir Celsia), floristiniai-sistematiniai (Lietuvos varpiniai) ir geobotaniniai tyrimai“. Už šį darbą jai suteiktas biologijos mokslų daktaro (dabar habil. dr.) laipsnis. M. Natkevičaitė-Ivanauskienė yra dviejų Lietuvos valstybinių premijų (1959 m., 1983 m.) laureatė. Prof. M. Natkevičaitė-Ivanauskienė mirė 1996 metų balandžio 30 dieną. Palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse.