Kvarkas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kvarkas - vienas iš dviejų bazinių materijos sudedamųjų dalelių, hadroninės kilmės dalelių , pagal standartinį modelį (kita dalelė - leptonas). Kvarkų antidalelės vadinamos antikvarkais. Kvarkai ir antikvarkai - vienintelės fundamentaliosios dalelės, veikiamos visų keturių fundamentaliųjų sąveikų rūšių.
Sunkiausio iš žinomų kvarkų ("viršaus") masė beveik lygi aukso atomo masei, tačiau jis gyvuoja tik apie 10-25 sek. Tai vienintelis kvarkas, kurį pavyko stebėti laisvą, visi kiti randami tik kitų dalelių sudėtyje. "Apačia" irgi gana didelė - maždaug kaip helio atomo branduolys. "Žavus" yra maždaug protono masės, kiti kvarkai mažesni.
Visi kiti kvarkai (išskyrus "viršų") būdami laisvi tuojau pat suformuoja hadronus (šis procesas vadinamas hadronizacija). Pagal vieną hipotezių, tam reikalingos papildomos dalelės (kiti kvarkai ir antikvarkai) spontaniškai randasi iš vakuumo. Antroji šį procesą paaiškinanti hipotezė yra Lundo stygos hipotezė.
Hadronizacijos procesas šiuo metu dar nėra visiškai aiškus.
[taisyti] Žinomi kvarkai
Šiuo metu žinomi šeši kvarkai, kurių savybės pateikiamos lentelėje. Fizikai pasirinko gana neįprastus dalelių pavadinimus. "Žavumas" yra fizikų modeliuose reikalinga abstrakti savybė, kurios aiški prasmė nežinoma.
Karta | Sukinys (angl. weak isospin) |
Žavumas (angl. flavour) |
Vardas | Sutartinis ženklas |
Krūvis | Masė / MeV.c-2 |
---|---|---|---|---|---|---|
1 | + 1/2 | Iz=+1/2 | Aukštyn | u | + 2/3 | 1.5 to 4.0 |
1 | − 1/2 | Iz=−1/2 | Žemyn | d | − 1/3 | 4 to 8 |
2 | − 1/2 | S=−1 | Keistas | s | − 1/3 | 80 to 130 |
2 | + 1/2 | C=1 | Žavus | c | + 2/3 | 1150 to 1350 |
3 | − 1/2 | B′=−1 | Apačia | b | − 1/3 | 4100 to 4400 |
3 | + 1/2 | T=1 | Viršus | t | + 2/3 | 172700 ± 2900 |