Biblija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Biblija (graikiškai biblion - knyga) - krikščionių šventasis raštas, jų taip pat vadinamas Dievo Žodžiu arba Šventuoju Raštu, įvairių raštų rinkinys, religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas. Dalis Biblijos (Senasis testamentas) yra kilęs iš judėjų religijos, todėl taip pat yra žydų šventoji knyga.
Bibliją sudaro knygos, parašytos daugiau nei per tūkstantį metų (maždaug per 1500 metų rašė apie 40 žmonių), įvairiausiomis kultūrinėmis ir istorinėmis aplinkybėmis, labai nevienodu stiliumi ir skirtingomis kalbomis.
Biblija vadinamos dvi nevienodos apimties knygos:
Judėjai šventu pripažįsta tik pirmąją biblijos dalį – Senąjį testamentą, krikščionys ir antrąją dalį – Naująjį testamentą.
Senasis testamentas - žydų (judaizmo) šventasis raštas. Jame atsispindi tautos istorija ir religinė mintis, duoti įvairūs pamokymai ir įstatymai. Parašytas hebrajų ir aramėjų kalbomis.
Naujasis Testamentas - tai 27 krikščionių veikalai, parašyti I a., dauguma jų labai trumpi. Parašytas senąja graikų kalba. Šią knygą sudaro 4 Evangelijos, skirtingais aspektais nušviečiančios Jėzaus gyvenimą ir mokymą, kartu su apaštalų darbais, kur tęsiama Evangelija pagal Luką ir pasakojama apie pirmuosius 30 krikščionių Bažnyčios gyvavymo metų. Taip pat - 13 Pauliaus laiškų, kurie buvo parašyti įvairioms bažnyčioms ir asmenims; 8 kitų pirmųjų krikščionių valdovų laiškai; ir Apsireiškimas Jonui - regėjimų knyga, sukurta žydų apokalipsės literatūros pavyzdžiu.
[taisyti] Nuorodos
Lietuvišką Bibliją galima skaityti ir internete: