Vaisius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šis straipsnis apie augalų organą; apie žmogaus gemalą nuo placentos susidarymo iki gimimo, žiūrėkite straipsnį Žmogaus vaisius.

Vaisius - magnolijūnų organas, kuriame vystosi sėklos. Jis formuojasi iš peržydėjusio žiedo dalies - mezginės. Kartais iš nunykusių žiedo dalių dar lieka įvairiai pakitę dariniai: skristukai (raganės, šilagėlės vaisiuose), kabliukai, kurie įsminga į gyvūno kailį (žiognagės vaisiaus), taurelė (žemuogės, avietės) ir kt. Vaisius sudarytas iš apyvaisio (jis formuojasi iš mezginės sienelių) ir sėklų.

Pagal kilmę vaisiai skirstomi į paprastus (išauga iš žiedo su viena piestele - aguonos, slyvos, vyšnios, žirnio), sutelktinius (kilę iš vieno žiedo su daug piestelių, o iš kiekvienos piestelės išauga vaisiukas - avietės, gervuogės, vėdryno, purienos) ir sudėtinius (kilę iš tankiažiedžio žiedyno - ananaso ir kt.

Pagal apyvaisio pobūdį vaisiai skirstomi į sausuosius ir sultinguosius. Nunokę sausieji vaisiai turi apie 10-15 proc., o sultingieji - apie 70-90 proc. vandens ir šie dar yra ryškiai spalvoti.

[taisyti] Sausieji vaisiai

Sausųjų vaisių apyvaisis apsaugo jaunas sėklas nuo išdžiūvimo ir įvairių pažeidimų. Tačiau jis padeda išbyrėti pribrendusioms sėkloms (pvz., jam plyštant, susiraitant, sutrupant). Sausieji vaisiai skirstomi:

  • Atsidarantys:
    • Lapavaisis. Sudarytas iš vieno lizdo, kuriame daug sėklų. Prinokus, plyšta išilgai ir sėklos išbyra (pvz., purienos, bijūno, kurpelės ir kt.).
    • Ankštis. Vaisius vienalizdis, bet atsidaro dviem išilginiais plyšiais (toks vaisius yra žirnio, pupos, vikio ir kt.).
    • Ankštara ir ankštarėlė. Pailgi dvilizdžiai vaisiai, bet prinokus sėklos palieka prikibusios prie pertvaros (kopūsto, rapso, kitų bastutinių augalų).
    • Dėžutė (pav.). Pailgos ar apskritos formos vaisius, kuris nunokęs atsidaro išilginiais plyšiais arba skylutėmis viršutinėje dėžutės dalyje (lino, aguonos, durnaropės ir kt.).
  • Skeltavaisiai:
    • Vaisiai skyla išilgai arba į dvi dalis (salieriniai augalai).
    • Nunokę vaisiai skersai lūžta į tiek dalių, kiek yra sėklų (ridiko, svėrės).
  • Sausi uždarieji vaisiai:
    • Riešutėlis.
    • Riešutas (pav.). Stambus vienasėklis vaisius su kietu kevalu (lazdyno).
    • Gilė. Stambus vienasėklis vaisius su storu kietu apvalkalu (ąžuolo).
    • Lukštavaisis. Vienasėklis vaisius su netvirtu apvalkalu, todėl sėklos lengvai išlukštenamos (astrinių augalų).
    • Sparnavaisis (pav.). Panašus į lukštavaisį, tik su sparneliais, kurie padeda vaisiams išplisti su vėjo pagalba (klevo, uosio, guobos, vinkšnos).
    • Grūdvaisis, grūdas. Šitokius vaisius turi migliniai augalai. Jų apyvaisis suaugęs su sėklos luobele.

[taisyti] Sultingieji vaisiai

Sultingųjų vaisių apyvaisis sudarytas iš dviejų arba trijų sluoksnių. Jei yra du sluoksniai, tai vidinis sultingas, išorinis sausas - uogų (pav.), o jei trys sluoksniai, tai vidinis kietas, vidurinis sultingas, išorinis sausas. Sultingieji vaisiai yra:

Augalai turi įvairių priemonių vaisiams ir sėkloms platintis. Juos išplatina vėjas, vanduo ir gyvūnai. Vėjo išnešiojami vaisiai turi įvairius plaukelių kuokštus - skristukus, gyvūnų išplatinami turi įvairius kabliukus, kuriais prisitvirtina prie kailio, plunksnų.