Atakama

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Atakama
Enlarge
Atakama

Atakama (isp. Atacama) – dykuma Pietų Amerikoje, Čilės ir Peru teritorijoje, besidriekianti tarp Andų ir Ramiojo vandenyno. Rytų – vakarų kyptimi tęsiasi apie 150-160 km., šiaurės – pietų kryptimi apie 1000 km. Rytuose ribojasi su Domeikos kalnagūbriu. Dėl Atakamos sausringumo šalia stūksančių kalnų ledynai yra palyginti menki.

Pietiniame Atakamos pakraštyje driekiasi Domeikos kalnagūbris, šį vardą gavęs iš Lietuvos kilusio geologo ir etnologo Igno Domeikos garbei.

Kadangi Atakamos dykumą iš visų pusių supa kalnai, ji yra sausiausia Žemės vieta (greta kai kurių teritorijų Antarktidoje). Vidutinis metinis kritulių kiekis Antofagastos regione (Čilė) siekia tik 3 mm., nelietingi laikotarpiai gali siekti 40 m. Vienintelis drėgmės šaltinis yra rūkas, todėl gyvybė šiame regione visai negausi. 2003 metais Science žurnalas paskelbė straipsnį, aprašantį Atakamos dirvos tyrimus, taikant Marso palydovų „Viking 1“ ir „Viking 2“ gyvybės paieškos metodiką, pagal kurią gyvybės Atakamos dirvoje neaptikta.

Atakamoje neįprastai vėsu. Vasarą temperatūra paprastai būna 18 °C, tik vidurdienį žemė gali įkaisti net iki 51 °C. Naktį vos daugiau nei per valandą temperatūra gali nukristi net 40 °C. Todėl nuo staigių temperatūros pokyčių skilinėja uolos.

Dėl lietaus trūkumo Atakamoje kalta aplinka. Amazonės baseino drėgmė negali pasiekti dykumos, nes visi rytų krypties vėjų genami debesys įstringa rytiniuose Andų šlaituose. Vakaruose, Ramiojo vandenyno pakrantėje, šaltoji Humbolto srovė teka į šiaurę nuo pat Antarkties. Nors į krantą nuo jūros pučiantys vėjai paprastai esti šilti ir drėgni, šalta srovė juos atvėsina, tad, judėdamos šiltesnio kranto link, oro masės prisigeria drėgmės ir susidaro rūkas. Šis rūkas, vietinių gyventojų vadinamas kamančaku, laikosi prie žemės ir būna iki 300 m aukščio. Rūkas negali prasiskverbti į dykumos gilumą, nes kelią jam užstoja Pakrantės Kordiljeros.

Lamos ganosi Atakamos dykumoje
Enlarge
Lamos ganosi Atakamos dykumoje

Atakamoje gausu vario ir kitų mineralų, čia glūdi didžiausi planetoje natrio salietros klodai (dideliais kiekiais kasta iki XX a. penktojo dešimtmečio pradžios)

Atakama apgyvendinta, nors ir itin retai. Pirmuosius dykumos gyventojus atakamenjus, prieš pat atvykstant ispanams XVI a., užkariavo inkaiPeru. Vėliau šiuos kraštus užplūdo aukso ir sidabro ieškotojai.

Atakamoje yra Čukikamatos (isp. Chuquicamata) ir Eskondidos (isp. Escondida) vario kasyklos, oazėje nuo priešistorinių laikų įsikūręs San Pedro de Atakama miestelis. Pastarasis, archeologinių tyrinėjimų duomenimis, buvo paleolito civilizacijos centras, 1577 m. ispanai jame pastatė bažnyčią.

Atakamos klimatas tinkamas astronominiams stebėjimams, joje veikia Paranalio observatorija (ant Paranalio kalno, isp. Cerro Paranal) ir La Silla observatorija.

Dykumos pavadinimas kildinamas iš kečujų indėnų kalbos žodžio takama (juodoji antis), bet tai gali būti tik liaudies etimologija.

[taisyti] Nuorodos