Žiemos karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Suomių kulkosvaidininkai
Enlarge
Suomių kulkosvaidininkai

Žiemos karas - karas tarp Tarybų Sąjungos ir Suomijos, prasidėjęs 1939 lapkričio 30 d. Faktiškai karą paskatino Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymas, pagal kurį Suomija atiteko Tarybų Sąjungai. Formalus pretekstas - suomių įvykdytas artilerinis tarybinių kariuomenės dalinių apšaudymas (vėlesni duomenys rodo, kad tą apšaudymą įvykdė pati tarybinė kariuomenė). Tarybų Sąjunga puolime panaudojo 450 tūkstančių žmonių, kai Suomija buvo mobilizavusi vos 160 tūkstančių. Karo metu Suomija prarado didelę dalį teritorijos, tačiau įstengė išsaugoti nepriklausomybę ir parodė, kad efektyviai organizuota kariuomenė gali pasipriešinti netgi gerokai stipresnėms priešo pajėgoms. Dėl agresijos Tarybų Sąjunga buvo pašalinta iš Tautų Sąjungos. Kaip manoma, efektyvus suomių pasipriešinimas įtikino Adolfą Hitlerį tuo, kad Vokietija gali nugalėti Tarybų Sąjungą.

[taisyti] Karo metodai

Svarbiausia sėkmingų suomių veiksmų priežastimi tapo tam metui revoliucingos, pačių suomių sukurtos kariavimo metodikos. Skirtingai nuo daugelio Vakarų šalių, Suomija nebandė tobulinti XIX a. pabaigos - XX a. pradžios tranšėjinio karo metodų, Suomijos pastatyta Manerheimo linija buvo orientuota ne į stabilią fronto liniją, o į mobilius veiksmus, kai priešui leidžiama užimti teritoriją, o paskui jis išnaikinamas, naudojant mobilius padalinius bei užmaskuotus dotus. Manerheimo linijos dotai buvo slepiami už kalvų, šaudymo kryptys buvo nukreipiamos paraleliai fronto linijai arba netgi šiek tiek į Suomijos teritorijos gilumą, todėl rusų vykdyti artileriniai parengimai būdavo neefektyvūs. Dar labiau karo eigą pakeitė suomių naudoti ginklai: apginklavusi karius Pistoletais-kulkosvaidžiais, Suomija karių efektyvumą artimoje kovoje padidino keleriopai, o suomių dalinių mobilumas bei naktinės operacijos tarybinei kariuomenei atnešdavo didžiulis nuostolius. Tarybinių tankų puolimus efektyviai sustabdydavo itin mobilūs suomių tankų padaliniai.

Po Žiemos karo panašius kovos metodus dalinai ėmė perimti kitų šalių (ir Tarybų Sąjungos, ir Vokietijos) kariuomenės, o po Antrojo pasaulinio karo tokie metodai (greitos puolamosios operacijos, nestabili fronto linija, naktiniai veiksmai ir pan.) tapo įprastais visoms modernioms kariuomenėms.Žiemos karas baigesi ir taikos sutartis pasirasyta 1940 metais