Bedarbystė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bedarbystė – darbingų asmenų neužimtumas ūkinėje veikloje.
Turinys |
[taisyti] Skaičiavimo istorija
Pirmus tyrimus atliko JAV Darbo statistikos biuras 1915 metais keturiose perdirbimo šakose. O 1931 metais analizavo 91 perdirbimo pramonės ir 15 kitokios pramonės šakose. Ypač daug dėmesio bedarbystės apskaitai buvo skirta 1930 metais JAV esant Didžiajai depresijai. Galiausiai 1933 metais pirmą kartą buvo apžvelgtas vidutinis darbo laikas ir valandinis darbo užmokestis.
Darbinių projektų administracija 1940 metais pradėjo tirti namų ūkius ir kas mėnesį teikti ataskaitą apie bedarbystę. 1942 metų gale atsakingu už tyrimus buvo paskirtas Apskaitos biuras. Nuo 1959 metų Apskaitos biuras paskyrė vykdyti tyrimus dėl bedarbystės savo padaliniui – Darbinės statistikos biurui.
[taisyti] Apskaitos metodika
Į apskaitą įtraukiami tik asmenys, sulaukę 16 metų amžiaus ir ne vyresni kaip pensinio amžiaus. Asmenys, kurie yra karinėje tarnyboje, kalėjimuose ir psichiatrinėse ligoninėse į apskaitą neįtraukiami. Bedarbiais laikomi visi asmenys, kurie apskaitomuoju laikotarpiu nedirbo. Jokiu būdu negalima bedarbiais laikyti asmenis tik registruotus Darbo biržoje ar tik tuos, kurie moka mokesčius.
[taisyti] Bedarbystės rūšys
Yra kelios bedarbystės rūšys:
- Sezoninė bedarbystė – cikliškas bedarbystės svyravimas, dažniausiai pakylantis žiemą ir sumažėjantis vasarą. Tai įvyksta dėl darbo atsiradimo žemės ūkyje, statybose, turizmo sektoriuje.
- Funkcinė bedarbystė – asmenys laikinai esantys be darbo dėl darbo vietos pasikeitimo.
- Struktūrinė bedarbystė – atsiranda dėl ekonomikos restruktūrizacijos.
- Ciklinė bedarbystė – atsiranda dėl produkcijos paklausos sumažėjimo ir padidėjimo.
Bedarbiu vadinamas žmogus kuris neturi darbo. Jei žmogus neieško jis vadinamas nusivylusiu bedarbių. Žmonės, kurie dėl kokių tai priežasčių neieško darbo, vadinami "asmenimis, neįeinančiais į darbo rinką".
Užimtumo koeficientas nurodo nuošimtį žmonių nuo bendro žmonių skaičiaus.
JAV duomenys apie bedarbystę skelbiami kiekvieną mėnesį pirmą penktadienį 8:30 ryto vietiniu laiku.
[taisyti] Bedarbio psichologijos fazės
Jahodos ir Lazarsfeldo psichologiniame modelyje
- Pirma fazė Antipatija bedarbystei – prabudimas, nuotaikos pasikeitimas, emocinis nestabilumas
- Antra fazė Šokas po darbo praradimo – nesaugumo, skriaudos pajautimas, baimė prieš ateitį
- Trečia fazė Optimizmas – atostogų efektas, nusprendžiama, kad situacija laikina, aktyvumas, tikėjimas į sėkmę
- Ketvirta fazė Pesimizmas ir pasidavimas – pesimistinės emocinės reakcijos, sveikatos ir finansinės problemos
- Penkta fazė Susitaikymas ir apatija, prisitaikymas prie situacijos – beviltiškumo pajutimas, atsiribojimas nuo bendruomenės, gyvenimo ir interesų pasikeitimas
[taisyti] Bedarbystės padėtis pasaulyje
Pagal Tarptautinės darbo organizacijos duomenis 2005 metais pasaulyje buvo 191,8 mln. bedarbių, tai yra 35 mln. daugiau negu prieš 10 metų. Darbą turi 2,8 milijardai žmonių. Paskutiniais metais užimtumas auga visuose pasaulio regionuose išskyrus Šiaurės Afriką ir Artimuosius rytus (ypač arabų valstybėse).