Šredingerio lygtis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šredingerio lygtis yra pagrindinė kvantinės mechanikos lygtis, aprašanti kvantinių dalelių elgesį. Bendru atveju ji užrašoma taip:
Čia yra dalelės hamiltonianas, t.y. energijos operatorius, o
- dalelės banginė funkcija. Lygtis sprendžiama banginės funkcijos atžvilgiu, radus ją galime pilnai aprašyti nagrinėjamą dalelę. Būtent dėl to ši lygtis kartais vadinama antrojo Niutono dėsnio analogu kvantiniame pasaulyje. Šredingerio lygtis yra vienas iš kvantinės mechanikos postulatų - ją galima užrašyti tik pasirėmus įvairias pasamprotavimais apie banginę dalelių prigimtį, griežto jos išvedimo nėra.
[taisyti] Bendroji Šredingerio lygtis
Nereliatyvistinėje kvantinėje mechanikoje hamiltonianas yra tiesiog kinetinės ir potencinės energijų suma. Tokiu atveju Šredingerio lygtis atrodo taip:
Čia yra laplacianas, o U(r) - sistemos potencinė energija. Kaip matyti, ši lygtis yra antrojo laipsnio dalinių išvestinių diferencialinė lygtis, taigi ją išspręsti analiziškai pasiseka tik labai paprastais atvejais, pvz. vandenilio atomas laisvoje erdvėje yra pilnai aprašomas kvantinės mechanikos įvaizdžiais. Reliatyvistinėje kvantinėje mechanikoje energijos operatorius pakeičiamas reliatyvistinės energijos išraiška ir taip gaunama vadinamoji Dirako lygtis. Ši lygtis jau įskaito dalelės sukinį.
[taisyti] Stacionarioji Šredingerio lygtis
Jei nagrinėjama sistema yra stacionari, t.y. sistemos energija yra pastovi, galime ieškoti bendrosios Šredingerio lygties sprendinio, kaip laikinės ir koordinatinės priklausomybės funkcijų sandaugos:
Iš čia gauname tikrinių verčių lygtį funkcijai :
,
bei A(t) sprendinį, su kuriuo banginė funkcija atrodo taip:
.
Čia E yra hamiltoniano tikrinė vertė - dalelės energija. Kai sistema yra apribota, pvz. elektronas branduolyje, tikrinių verčių spektras yra diskretinis, t.y. gauname lygmenų kvantavimą. Taip paaiškinamas diskretus vandenilio atomo spektras.