Jonas Aistis
Straipsnis ėš Wikipedia.
Juons Aistis (tėkruoj pavardie Kuosa-Aleksandriškis (Kossu Aleksandravičius) 1904-07-07 - 1973-06-13) - lietuviū rašītuos.
Gėm gausiuo kalviū šeimuo, netuolėj Kaun, šalėp Rumšiškiū. Bov sėlpnuos sveikatas, žem ūg, sėlpn sudėjėm.
Mokėnuos Kaun "Aušruos" gimnazijuo, vėliau Kaun VDU humanitariniū muokslū fakultetė. Čė susidraugau su A. Mėškėnio. Draugīst išlėk lig pat senatves.
1937 metas gaves švėtėm ministerėjes stipendėj išvažiav i Prancūzėj. Tėn studijav prancūzū vėduramžiū raštėj. Grenobl' universitetė igėj muokslū daktar laipsn. 1946 m. su šeimo persikiel gīvent i JAV. Diest lietuiū kalb kolegijuo, vėliau dėrb Vašingtuonė, Kongres bibliuotekuo.
Mėr 1979-06-13 dėin, palaiduots Vašingtuon kapinies.
[taisyti] Raštā
[taisyti] Eilieraščiū rinkėnē
- Eilėraščiai (1932),
- Imago mortis (1934),
- Intymios giesmės (1935),
- Užgesę chimeros akys (1937, valstībėn premėjė),
- Be tėvynės brangios (1942),
- Nemuno ilgesys (1947),
- Sesuo buitis (1951),
- Kristaliniam karste (1957);
[taisyti] Kėtkas
- Esė ir prisiminimų knyga „Dievai ir smūtkeliai“ (1935),
- Apie laiką ir žmones (1954),
- Milfordo gatvės elegijos (1969).
- Parengė Jurgio Baltrušaičio]] Poeziją (1948),
- Kazio Binkio Lyrika (1952),
- Laisvės kovų dainos (1962),
- Su Antanu Vaičiulaičiu]] sudaryta Lietuvių poezijos antologija (1951).