Estėjė
Straipsnis ėš Wikipedia.
|
|||||
![]() |
|||||
Valstībėnė ruoda | Estū | ||||
Suostėnė | Talins | ||||
Dėdliausis miests | Talins | ||||
Valstībės vaduovā | Tomas Hendrikas Ilvesas
Prezidentas
Andrus Ansip
Premjeras
|
||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
45 226 km² (129) 4,56% / nėra duomenų |
||||
Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
1 324 333 (147) 29,28 žm./km² (140) |
||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīventuojui |
2005 (progn.) 21,92 mlrd. $ (106) 16 400 $ (43) |
||||
Valiota | Estėjes krona | ||||
Čiesaus zuona - Vasaras čiesos |
UTC +2 UTC +3 |
||||
Liousoms Paskelbta
Pripažinta TSRS okupacija Atgauta |
nuo Rosėjes 1918 vasarė 24 1920 vasarė 2 1940 birželio 16 1991 rogpjūtė 20 |
||||
Valstībėnis himnos | Estijos himnos | ||||
Interneta kuods | .EE | ||||
Šalėis tel. kuods | 372 |
Estėjes respublika īr nedėdėl šales Šiaures ritu Europuo, katra rėbuojas so Baltėjes jūra, Latvėjė ė Rosėjė. Bėndruos sausumuos sėinu ėlgės - 633 km.
Torėnīs |
[taisyti] Istuorėjė
Estėjė jau XII omžiou bov vadėnama estu gentėis apgivendinta terituorėj, katro sudar 8 žemes. Krīžiaus žīgiū Pabaltie pasekuo Estėj bov padalinta. Pietėn Estėj iej i livonėjes ordin, o šiaurėn Estėj lig 1346 metū priklaus Danėjē. katra pu estu sukėlėm perdav ano Teutuonu ordinou. vėliau Estėjė priklaus Lėnkėjes-Lietuvuos respublikā, Rusėjes imperėjē.
1918 metu vasarė 24 dėina Estėjė paskelbe sau nepriklausomībe. Prasidiejos ontrajam pasaulėniam karou Estėjė bova okupouta TSRS ėr ėšbova anuos sudėtie ligi pat 1991 metu.
[taisyti] Politėn sistema
Estėjė īr konstitucėn demokratėjė, so vėinu rūmu parlament renkamo prezidėnto. Prezidėnt 5 metū kadencėjē renk parlamėnts 2/3 daugoma. Pagrėndėn prezidėnt funkcėj - premjierministr paskėrėms, katrū tvėrtėn parlamėnts.
Istatimu vīkdomoj valdže sudara premjierministros ė 14 ministrū.
istatimu leidžiamuoj valdžia priklaus vėinu rūmū parlamėntou, vadėnamam Riigikogo. Anam īr 101 narīs. Parlamėnt narē renkamė keturiū metū kadencėjē.
Aukščiausis teismo īr Riigikohus, katram īr 17 teisieju su parlamėnt ligi givuos galvuos skėramo pirmininko.
[taisyti] Geografėjė
Estėjė īr miškinga šales, mėškā dėng apie 30% šalėis terituorėjes. Klimats - vėdutinis driegnos. Dėdžiausis ežers - Peipus. Ėlgiaus up - Emajuogis, katruos ilgis 218 km. Estėje priklaus i kelets šalėp esunčiū salū, iš katrū dėdliaus - Sarema. Aukščiaus vėita - Munamiag kalns (318m.)
[taisyti] Demografėjė
Estėjes statistikas duomenim, 2000 metu kuova 31 dėina Estėjes tautėne gėventuoju sudietes bova:
- 67,9 % estā
- 25,6 % rusā
- 2,1 % ukrainietē
- 1,26 % baltarosē
- 0,86 % suomē
- totuorē, latvē, lėnkā, žīdā ė lietovē - pu mažiau nego 0,2%.
Šalie gīven nemažā žmoniū katrėi tor Rusėjes pilietīb.
[taisyti] Religėjė
Religiingu gīventuoju dales nier dėdėl. Dėdžiou estu dales neprklaus juokē konfesėjē. Apie 32% gīventuojū priskėr sav tam tėkra konfesėjē.
Daugiausia iš anū īr evangelikā-liuteruonā.
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Austrėjė | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makedonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė |