Prancūzėjė
Straipsnis ėš Wikipedia.
|
|||||
![]() |
|||||
Valstībėnė ruoda | prancūzu | ||||
Suostėnė | Parīžios | ||||
Dėdliausis miests | Parīžios | ||||
Valstībės vaduovā | Žāks Širāks
Prezidėnts ėkė 2007 05 16
Nicolas Sarkozy
Prezidėnts ėšrėnkts 2007-2012 kadencijai
Dominique de Villepin
Minėstras pirmėnėnks
|
||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
643 427 km² (41) 0,26% |
||||
Gīventuoju - 2006 liepa (progn.) - Tonkoms |
62 752 136 (20) 97,53 žm./km² (76) |
||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīventuojui |
2006 (progn.) 1 871,00 mlrd. $ (7) 30 100 $ (23) |
||||
Valiota | Euras | ||||
Čiesaus zuona - Vasaras čiesos |
UTC+1 (CET) UTC+2 |
||||
Liousoms ėkōrta
|
Verdeno taika 843 |
||||
Valstībėnis himnos | Prancūzėjės himnos | ||||
Interneta kuods | .fr | ||||
Šalėis tel. kuods | +33 |
Prancūzėjės respoblėka, Prancūzėjė (pranc. République Française, La France) īr šalis Euruopuo, ES ė NATO narė. Prancūzėjės krontus skalouna Atlonta vuondenīns ė Vėdoržeme jūra. Pėitūs rėbuojas su Ėspanėjė, šiaurie su Vokėitėjė, Belgėjė, Lioksembrogo, Šveicarėjė, Monako, Andora, vuo rītūs - so Italėjė. Dėl terėtuorėjes fuormas patīs prancūzā sava šal' kartās vadėn šešiakampio (L'Hexagone).
Prancūzėjės pavadėnėms kėlės iš frankū, vėinuos germanū gėntėis, varda. Frankā dabartėnes Prancūzėjės terituorijuo pasiruodė ė anuo užvaldė pu Vakarū Ruomas Ėmperėjes žlogėma.
Torėnīs |
[taisyti] Istuorėjė
Pėrmėjē rašītėnē šaltėnē karėj pateik žiniū aplė Prancūzėjės terituorijuo gīvenoses gėntīs īr graikū. Maždaug nu Žalvare omžiaus dabartėnes Prancūzėjes terituorėjė bova apgīvendinta galū (keltū).
I. o. pr. K. vėdurie Galėjė ožkariava Ruoma, nu V o. dabartėnė Prancūzėjės terituorėjė patapa pagrėndėnė Frankū valstībes dalė.
Vagol Verdena sutart' 843 m. sokorta Vakarū Frankū karalīstė užjiem terituorėj panaš' i dabartėnes Prancozėjes. Nu X. o. šales praded vadintėis Prancūzėjė. Lig XII o. vėdore šalie vīrava feodalinis sosėskaldīms.
1337 m. prasidiejė Šimtmetinis kars, katras su pertraukuom troka beveik 100 metū. Anamė baisē pasireiškė toukart da paprasta valstietė Žana d'Ark. Tas kars bova paskutinis karaliaus Karuole VII žingsnis vienijont Prancūzėj - išvėjos onglūs iš Prancozėjes žėmiū bova galotėnā pripažinta karaliaus valdžia ė prietėlems atsėrada tautėnes savėmuones jausmos. Kars pasibėng 1457 m.
1792 m. ivīk Dėdliuoji Prancūzėjės revoliucėjė per katruo šales patapa respoblėka. 1799 m. valdž i sava ronkas pajiem Napoleuons Buonaparts, katras mėgėna ožkariautė vės Euruop.
[taisyti] Puolėtėnė sėstėma
Dabartėnė kuonstitucėjė bova priimta 1958 m. rogsiejė 28 d.
Istatimū leidžiamuoji valdžia - Naciuonalėnė Asambliejė (Assemblée Nationale), katruo dėrb 5 metū kadencėjė išrinktė depotatā. Dales istatimū leidžiamuoses valdžios prėklausa Senatou.
[taisyti] Geografėjė
Prancūzėjē budingė baisē ėvairos kraštuovaizdē, pradedont nu pakrontes lėgumū šiaurie ė vakarūs, kor Prancūzėj skalaun Šiaures jūra ė Atlonta vandenīns, baigont kalnū grondiniem pėitūs (Pirienā) ė pėitrītiūs (Alpės), kor īr aukščiausė Euruopas vėršokalnė - Muonblans (4810 m).
Tarp šiū kraštuovaizdiū isiterposes līgomas ė kalnā, tokėj kāp Cėntrinis masīvs a Vuogiezā ė iš anū ištekunčiū opiū baseinā - Luaras, Ruonas, Garuonas ė Senas.
[taisyti] Administracinis soskīrstīms
Prancūzėjė soskīrstīta i 22 žemīnėnes Prancozėjės ragijuonus (région de France métropolitaine) ė 4 užjūre regijuonus (régions d'outre–mer). Regijuonus sudara 100 departamėntū. Tep pat īr kuolektīvėnes terituorėjės (Collectivités territoriales) bei pėitėnes ė antarktikas terituorėjės.
Žemīna terituorėjės:
- Akvitanėjė (Aquitaine)
- Aukštotėnė Normandėjė (Haute–Normandie)
- Bretanė (Bretagne)
- Borgundėjė (Bourgogne)
- Cėntros (Centre)
- Elzasos (Alsace)
- Franš-Kontė (Franche–Comté)
- Il de Fransos (Île–de–France)
- Kuorsika (Corse)
- Langedoks-Rusijuons (Languedoc–Roussillon)
- Limuzens (Limousin)
- Lotaringėjė (Lorraine)
- Luaras krašts (Pays–de–la–Loire)
- Overnė (Auvergne)
- Pikardėjė (Picardie)
- Provansos-Alpes-Židruoji pakrontė (Provence–Alpes–Côte d'Azur)
- Puatu-Šarants (Poitou–Charentes)
- Ruona-Alpes (Rhône–Alpes)
- Šampanė-Ardienā (Champagne–Ardenne)
- Šiaurė-Pa de Kalė (Nord–Pas–de–Calais)
- Vėdore Pirienā (Midi–Pyrénées)
- Žemotėnė Normandėjė (Basse–Normandie)
Užjūrē departamėntā (Départements d'outre mer):
- Gvadelupa,
- Prancozėjes Gviana,
- Martinika
- Rejunjuons.
[taisyti] Ekonuomika
Prancūzėjės ekonuomika vertėnama kāp ketvėrta vagol dīd' pasaulie, pu JAV, Japuonėjės ė Vuokėtėjės. Pasaulē Prekības Uorganėzacėjės doumenīm, Prancozėjė vagol ekspuorta apimtis 2003 m. užiemė 5 vėit.
Prancūzėjė užjem 2 vėit vagol toristū skaitlio - šal' er metus aplonka aplė 77 mln. toristū.
[taisyti] Demuografėjė
Nu priešėstuoriniū laikū Prancūzėjė bova prekības, mėgracėjū ė isiveržėmū krīžkeliē. Ketores pagrėndėnes Euruopas etnėnes gropes - pruokeltā, keltā (galā ė bretuonā), luotīnā ė germanā (frankā, borgundā, vikingā, vestguotā) maišies tarposavie. Be tuo nu XIX o. prasidejė nauja mėgrantū banga, daugeusē anėi bova italā, ėspanā, belgā, puortugalā, lėnkā, armienā, tep pat žīdā iš Rītū Euruopas.
Pu Untruoj pasaulėne kara prasidejė ganietėnā dėdėlė imigracėjė iš Tretiuoje pasaule šaliū, īpatingā daug prietėliū atvīka iš buvusiū Prancozėjės koluonijū. Vėsuos tuos immigracijū bangas padėrba Prancozėj etnėška vėin iš ivairiausiū Euruopas šaliū. Nepaisont tuo, vės dar gajos Prancozėjės, kāp galū valstībes, stereuotips. Pažimietėna i tas, ka imigrantā iš kėtū Euruopas valstībiū daug greičiau integrounas i valstībes ekonuomini, koltūrini bei suocialini gīvenėm, nei Tretiuoje pasaule šaliū atvīkėlē.
Vagol gīventuojū skaičio Prancūzėjė užjem tret' vėit Europuo pu Rosėjės ė Vuokėtėjės.
Katalėkā sudara aplė 80 %, musulmuonā 5–10%, pruotestantā 2 %, žīdā 1 % gīventuojū.

[taisyti] Koltūra
Prancūzėjės koltūra neabejuotėnā īr vėina iš dėdliausiū, seniausiū ė svarbiausiū Euruopas koltūrū. Prancūzėjės koltūrėnes puozicėjės bova iškėvuotas da vėdoramžes. Īpatingā Prancozėjės koltūrinis vaidmou sustipriejė XVII o., katras Europuo laikuoms Prancozėjės omžio. Prancozėjės karaliaus dvars vėsa Euruopa diktava madas ė taisīkles (beje, maduos, tep pat ė mena reuptacėj Parīžios sėkmingā išlaika lig pat šiū dėinū). Būtent toukart prancūzū ruoda patapa vėsū cėvėlizoutū aristuokratū, dėplomatū ė paprasčiausē ėšsėlavėnusiū prietėliū bėndravėma ruoda.
Ė šėndėin Prancozijuo gal atrastė daugībė arkitektūras paminklū - nu ruomantikas lig muodernizma. Prancozėjės intelektualinis gīvenėms klest jau nu XVIII o. enciklopedisū laikū. XIX ė XX o. sandūruo dailie ivīka dėdėles reikšmies pruoveržis - sosėkūrė impresionistū muokīkla, katruos pradininko tapa Kluodas Muonė (Cloude Monet). Žimiausis anuo paveikslos - „Vuondens lelėjes“.
Prancozū literatūruos ėstuorijuo vielgi gauso pasaulėne garsa pavardžiū. Užtenk pamėnavuotė „Trijū muškietininkū“ ė „Grafa Muontekrista“ autuorio Aleksandr Diuma, „Parīžiaus katedras“ autuorio Viktuor Hugo arba „20 000 mīliū pu vuondėnio“ autuorio Žiuli Vern.
[taisyti] Nūruodas
- Oficiali Prancozėjės Prezidentūras svetainė (onglū, ėspanū, prancozū ė vuokėčiū r.)
- Ėnternetėnė svetainė aplė Prancozėj (onglū, ėspanū, prancozū ė vuokėčiū r.)
- Prancozėjės gids: infuormacėjė toristams (onglū r.)
- Internetėnė svetainė aplė Prancozėjės koltūr (prancozū r.)
- Prancozū koltūras cėntrs (lietuviū ė prancozū r.)
- Prancozėjės ambasada Lietovuo
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Austrėjė | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makedonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė |