Argentėna

Straipsnis ėš Wikipedia.

República Argentina
Argentėnas vieliava Argentėnas herbs
(Platiau) (Platiau)
Argentėna žemielapie
Valstībėnė ruoda ėspanu
Suostėnė Buenas Airēs
Dėdliausis miests Buenos Airės
Valstībės vaduovā Nestuors Kiršneris
Prezidentas
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
2 766 890 km² (8)
1,1%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
39 921 833 (31)
14,43 žm./km² (163)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīventuojui
2005 (progn.)
542,80 mlrd. $ (20)
13 700 $ (48)
Valiota Argentėnas pesos
Čiesaus zuona
 - Vasaras čiesos
UTC -3
netaikuoma
Liousoms
Paskelbt
Prėpažėnt
nuo Ėspanėjės
1810 m. gegožės 25
1816 m. lėipas 9
Valstībėnis himnos Argentėnas himnos
Interneta kuods .ar
Šalėis tel. kuods 54

Argentėna, oficealē vadėnama Argentėnas Respoblėka (ėsp. República Argentina) — ontra vagol dīdi valstībė Pėitou Amerėkuo ėr aštonta vagol dīdi vėsom svieti. Ana ėšsėdėstiosi terp Andu kalnū ėr Pėitū Atlonta vuondenīna. Suostine īr Buenas Airēs.

Argentėna robėžioujas so Brazilėjė, Paragvajom, Bolivėjė, Čile ėr Urugvajom. Ožėm 2 791 810 km² pluota. Teipuogi Argentėna pretendouna i Malvėnu salas, Pėitū Džuordžėje ėr Pėitū Sandvėčė salas, bė šėta da i 969 464 km² ožėmante Antarktėdas dali – Argentėnas Antarktėda.

Torėnīs

[taisyti] Ėstuorėjė

Argentėnas ėstuorėjė skėrstuoma i tris pagrėndines dalis: lėgėkolumbėni čiesa, XVI o. prasėdiejosi kuolonėjini čiesa ėr nu XIX o. pradiuos prasėdiejosi valnas Argentėnas valstībės čiesa.

[taisyti] Prėišėstuorė ėr Ėnku ėmperėjė

Šiuo čiesu Argentėnā prėklausantios terėtuorėjės lėgė ėspanu kuolonėzacėjės bova palīgėnt mizernā apgīvendėntas. Midlėnama, kuo pėrmi žmounis čė pasiruodi aple 10 tūkst. metu pr. m. e., nuo nier tėkslē nostatīta ar apgīvendėnėms vīka par Šiauris Amerėka o par Polėnėzėje, kap teig' kai katrė tīrėnietuojā.

Pampuo gīvenosios gentīs – kverandžē, teuelčā lėgė ėspanu pasėrodīma bova klajuoklėškas ėr netorėjė juokes pažongesnies teknuologėjės, tuo čiesu šiauris vakarous gīvenosės gentīs nu ankstīvūjū vėdoromžiu ožsiėmėnėjė gīvulinėnkīste ėr īpat arkitektūras srėtī bova nuognē pažangosės. XIII-XIV o. Ėnkā stėprē pasėstūmieja i pėitos ėr aple 1450 m. apiemė dėdle Argentėnas šiauris rītū dali. Daugoma šėta rėgiona gentiū parieme kečioju ryuoda ėr ėnku teknuologėjė. Gvaranē ėr so anās sosėje čirigvanē, Mbya ėr Chané gīvena dar tuolėlau i rītos Gran Čiake ėr Tarpopi.

[taisyti] Ėspanėjės kuolonėjė

Pirmakart regiona europėitē pasėikė Amerėga Vespočė keliuones čiesu 1502 m. Ėspanu jūrėninks Juan Díaz de Solís dabartėne Argentėna aplonkė 1516 m.

Dabartėnės Argentėnas terėtorėje XVI o. ėspanā kuolonėzava dvėm krīptėm: ėš Peru ožiemė šiauris vakarū dali, ėr ėš kėtuos pusies nu Atlonta, bova kourėmas ėspanu kuolonėjės La Platuos baseini, taipuogi ėr Buenas Airė̅s, kor 1580 m. ėspanā ėlgam ėsėtvirtėna, po to kuo pėrmuosios kuolonėjės korėms 1536 m. diel pampas indienu pasėprėišėnima sožloga. Ėspanā teuorėškā teipuogi pretendava ėr i toliau i pėitos esontes terėtorėjės, nuo kuolonėalėzma čiesu anū vėitu neožėmė.

Argentėnas pavadėnėms kėla ėš luotīnėška sėdabra pavadėnėma – argentum. Pėrmėjė europėitē, vaduovaunamė Juan Díaz de Solís, pasėike La Plata. Čė anie pas vėitėnios žmuonis rada tropotoka sėdabra ėr išgėrda legenda aple Sėdabra šale. Diel šėto Paranuos estoarėjė pavadėnta Río de La Plata („Sėdabra ope“), o šalis ėgijė Argentėnas varda. Pėrma karta Argentėnas vards rašītėnios šaltėnios mėnavuojams 1612 m. raštos pas Ruy Díaz de Guzmán.

Adminėstracėškā dabartėnė Argentėna ėš pradiū bova Peru vicekaralīstės dalis, no 1776 m. pėitrītios bova atskėrta La Platas vicekaralīstė. Anos suostene tapa Buenas Airė̅s. Miests teipuogi gava teisiu savaronkėškā vīkdėt prekība. Diel šėta miests nuognē soklėstėjė ėr tapa regiona cėntro.

1806 ėr 1807 m. konflėkta so Ėspanėjė čiesu onglā do kartos bandė ožėmt Buenas Aires, no diel vėitėniu gīventuoju pasėprėišėnema tuo padarīt anėm napavīka.

[taisyti] Nacėonalėnes valstībes korims

Argentinos nacionalinis didvyris – Chosė de San Martinas
Argentinos nacionalinis didvyris – Chosė de San Martinas

Padedamas Prancozėjės revoliucėjės ėr siekmėnga JAV valnoma kara Luotīnu Amerėkuo plėta lėberaliuos idiejės.

1810 m. gegožės 25 d. Buenas Airese paskelbts valnoms torėjė tik vėitini puoveiki; dėdlė dalis La Platuos terėtuorėju siekė sava keliuo. 1811 m. atsiskīrė Paragvajos.

Karėnės Chuosė de San Martėna ėr Sėmona Bolivara pargalies 1814-1817 metās pakaitė situacėjė ėr vėsa Argentėna terėturėjė bova ėšvadouta ėr valna. 1816 m. bėrželė 9 d. Tokomana mieste paskelbts vėsos Argentėnas valnoms.

Puo šėtu keleta metu vīka vėdėnē kuonflėktā, katrū čiesu atiskīrė Buolivėjė (1825 m.) ėr Urugvajos (1828 m.). To patiu čiesu ėsižėibė kuonflėkts terp unitaru, katrie sėikė Buenas Airiem besiramiantios cėntralėzoutos valstībės ėr federalistu, katrie sėikė atskėrū provincėju valnoma. 1827-1852 m. provincėjės bova valnos vėina no kėtous, no Buenas Aires diel sava prekībinės galiuos pasėikė hegemuonėjė.

Puo ėšsivadavėao kuovū nu 1829 m. lėgė 1852 m. sekė konservatīvus ėr federalėstinis kontrsōjūdis, vadovaunams Juan Manuel de Rosas. Ans ėmesi dėktatūruos ėr šalėna sava prėišėnenkos. No generuols Justo José de Urquiza sokėlė parversma ėr so karioumene ožėmė suostene. Šalis bova sovėinīta ėr prėzidėntu patapa Bartolomé Mitre, uo vieliau Domingo Faustino Sarmiento.

1865-1870 m. Argentėna, Brazėlėjė ėr Urugvajos dalėvava Trėgoba aljansa kare prėiš Paragvaju, ė ana lamiejė. Tuolesnio čiesu generuols Julio Argentino Roca uorganėzava "Dīkomuos ožkariavėma", ė pėlnā pajongė vėsa pampa ėr dali Pataguonėjės. 1880 m. Buenos Airė̅s oficealē patapa šalies suostėne.

[taisyti] Konservatīvi oligarkėnė demokratėjė

Julio A. Roca
Julio A. Roca

1880-1929 m. Argentėnuo vīka ekuonomėnis pakėlims ėr dėdėjė imigracėjė, daugiausē ėš Euruopas. Imigracėjė paskatėna prėzidėnts Nicolás Avellaneda, katrs sopaprastėna raikalavėmus gīvenėma leidėmui gaut. Ekonomikā bova būdėngs žaliavū ekspuorts ėr pramonėniu prekiu imports. Ekuonomėnė pakėlima čiesos baigies so svietėne ekuonomėne krizė.

Rokuos vīriausībė ėr pakesnies vīriausībės bova olėgarkėška puobūdė, stėprē itakaunamas dėdliūjū žemvaldiū. Dėdiuojė dalis žmuoniū netorėjė puolėtėniu teisiu. Tėk prėklausantīs aukštomėnē galiejė balsoutė. Diel tuokiū dalīku kėla liaudis jodėjėms Unión Cívica (Pėlėitiu sajonga). Ana rangė sokėlėmos, mėtėngos ėr gava tropoti noulaidū. Argentėnuo plėta socėalėzma ėdėjuos, korės darbėnėnku pruofsajongas ėr galiausē prėzidėnts Roque Sáenz Peña bova privėrsts ėvest vėsoutėni balsavėma. .

[taisyti] Demuokratėjė

1916 m. ėsama vīriausībe pakaitė Radėkalu partėjė, vadovaunama Hipólito Yrigoyen. Ši pergalė ėvīka diel 1912 m. pasiektuos rėnkėmu refuormos.

Yrigoyen ėr po anuo prėzidėntavis Marcelo T. de Alvear (1924-28 m.) bandė vīkdīt nacėonalėnės sontarvies puolitėka. Pruofesėnės sōjongas bova itrauktas i derības, teipuogi ėr so stodėntu jodiejimu, katros 1918 m. Kuorduobo raikalava onėversėtėtu refuormas. Nepaisont šėto, kėla krovėni darbėninku maištā Buenas Airė̅s (1919 m.) ėr Pataguonėjuo (1921-22 m.).

1928 m. Yrigoyen perrėnkts prėzidėntu. No diel ekuonomėnės krėzės konservatorē viel tapa puopoliaros ėr ėmies organėzautė sokėlėma.

[taisyti] Svieta ekuonomėnė krizė

1930 m. Yrigoyens bova noversts karėnė poča čiesu. Konservatīvos generuols José Félix Uriburu stangies atstatīt senaja tvarka, no demuokratėnė sėstema ėšlėka. 1932 m. rėnkimus laimiejė Agustín Justo.

Svieta prekības žlogėms paskatėna ėndostrėalėzacėje, katra torėjė pakaist ėmpuorta ėr sostėprėnt ekuonomėni Argentėnas valnoma. To čiesu auga itampa terp dešėniūju, fašėstiniu ir kairiūju, radėkaliųju partėju. Argentėnas puolitėkā to čiesu būdėngas dešiniosės ėr karėnės vīriausībės. Bandėmā stėpėnt demuokratėja baigdavuos karėniu jiegū isikišimu.

[taisyti] Ontrasės svieta kars

Ramón Castillo 1943 m. novertė počistā ėr lėgė 1946 m. valdė karėškē. Ontrajam svieta kare Argentėna oficialē laikies neotralėtėta, no sėmpatėzava Ašėis valstībiems, o kara pabaiguo palaikė sōjongėnėnkos. To čiesu jaunam karėnėnkui Chuanui Peronui pavīka prasėbraut lėgė valdiuos: anam karėškē patikieja Darbuo mėnisterėjė ėr diel sava platiū noulādu pruofesėniems sōjongoms ans graitā patapa darbėninku klasės didvīrio. Kumet 1945 m. prėiš karėškios sosėfuormava demuokratėnė opozėcėjė, kariškē pabandė atkort socialėne santarve, o Perona atlaiduo ėr sojemė. No diel navalduomos padėtės Perons bova palaists ėr bova soorgėnėzoutė rėnkėma.

[taisyti] Peronizms

Chuans Perons laimėjė 1946 m. rėnkėmos mizerna persvara, no so sava žmuona Eva Perón (dar vadinta Evita, m. 1952) duominava Argentėnas puolitėniam gīvenime lėgė 1955 m. Dalis peronistėnės puolitėkas bova svarbiū pramuones šakū nacionalėzavėms ėr impuorta pakatima vėitėne gamība muodelio vīstīms. 1949 m. Perons igīvendėna konstėtucėjės pakaitima, katras anam laida ontra prėzidėnta kadencėje.

Perona valdīma čiesa galėma apibūdėnt kap demuokratėjės ėr diktatūras hibrida: kėtos partėjės bova laidžamas ėr vīka valni rėnkimā, no žėniasklāda ėr pruofesėnės sōjongas bova kontrolioujamas Perona ėr anoo partėjės aparata. Pritele kolts ėr nacionalėstėnė propaganda bova Perona valdīma pagrėndinē ramstē. Perona valdīma laiko, īpat par pėrmōja kadencėjė Argentėnas ekuonomėka soklestėjė ėr bova pasėikts gerbūvė līgis, katro nėikad vieliau pasėikt napavīka. Ėš tuo čiesa kiles Perona pasakėms, kuo ėš tuo, ko vėina argentėnėitiu šėima ėšmeta i šiokšlīna, galietu pragīvent penkiuos europėitiu šėimos.

Konservatorē stebiejė Perona veikla so nepasitėkiejimu ėr ontrousės anuo kadencėjės čiesu nosprendė sorangt parversma. Sosėformava platos konservatoriu-liberalu opozėcinis jodiejėms, katros riemės, vėsū pėrma, senaja dvarėnėnku olėgarkėja, no palaikuoms dalėnā profesėniū sajongu ėr vieliau net katalėku bažnīčės. Ekuonomėnės pruoblemas liemė, ko šėts jodiejėms bova palaikuoms ėr dalies vėdorėnė slouksnė, no darbėninku klasė lėka iėtėkima Peronui.

[taisyti] Pučos ėr nastabėluma čiesos

1955 m. Perona valdīma notrauk Eduardo Lonardi vadovaunams karėnis pučos, katra laiko žova aple 4000 žmuoniū. Ėr nat puo pašalėnėma nu valdiuos Perons terp preitėliu ėšlėka popoliaros ėr turiejė itaka gīvendams tremtī.

Tolėmesnēs metās ėšrīškėjo konflėkts terp puolėtiniu interėsu gropiu: nacionalpuopolėstā nuorėjė tik troputi reformoutė peronistine ekuonomėkas puolitėka ėr toliau remtės ėndostrialėzavėmu. Liberalā, daugiausė riamėmi dvarėninku ėr boržuazėjės, siek' atsisakīt nerantabėliū pramuonės šakū ėr pareit pri valnuosės prekības.

Lonardi da 1955 m. pakaitė Pedro Aramburu, katros viel iteisėna 1853 m. Kuonstėtucėjė. 1956 m. rėnkimos daugoma laimėjė Ricardo Balbín (Radėkalu partėjė); 25% biuletieniu bova tošti, katrū nežīmiet ragėna oždrausta peronistu partėjė. Naujā ėšrinkts parlaments patvėrtina 1853 m. Kuonstėtucėjės grōžinėma. 1958 m. vasario m. rėnkėmos laimiejė vīstīmuos puolitėkas šalėninks Arturo Frondizi ėš UCRI (Unión Cívica Radical Intransigente).

Frondizi vīriausībe 1962 m. novertė karėškē, katrė anā prėkiša sėmpatėjės peronistam. Vėito Frondizi, katros bova internouts Martín García saluo, paskėrts senata pėrmininks José María Guido. Sekantios rėnkėmos 1963 m. lėipa, katros peronistam ėr komunistam bova oždrausta dalėvautė, laimiejė Arturo H. Illia ėš UCPR (Unión Cívica Radical del Pueblo), katros nuors ėr skelbies nesōs peronists, no atstavava nacionalpuopolistam ėr bandė grižt pri peronistėnės puolitėkas.

Peronistu siekmė regėonėnious rėnkimous ėr papėldomous rėnkėmous 1965 m., teipuogi darbėninku neramumā sokelti bluogos ekuonomėnės padietėis, sokielė nauja puča 1966 m. bėrželė 27 d., katram vadouvava generuols Juan Carlos Onganía. Ans ivedė diktatūra, katruo vadovautė torėjė „ekspertā“. Bova palaists parlaments ėr oždraustas puolitėnės partėjės. Onganijės vīriausībė siek' ekuonomėkas vīstīma ėr ėndustrialėzacėjės.

Tās patēs metās kila neramumā Kuorduobo ėr Rosarėjėm diel katrū Onganėjė prarada prėzidėnta puostu. Pradėjė kortis vėsuokės teruorėstinės gropoutės, radėkalu organėzacėjės.

Galiausē karėškē notarė sogražėnt demokratėjė. 1973 m. kuova rėnkėmos laimiejė peronistā, katrū atstuovs Héctor José Cámpora laimiejė ėr sava puostu parlaida Chuanū Peruonū. Ans grižės ėš tremtės pradiejė vīkdīt kėita dešinėjė puolėtėka, parsekiuojė vėsos kuomonėstus ėr suocėalėstus no ekuonomėniu pruoblėmu naišspredė. 1974 m. Peruons pasėmėrė ėr po anuo smertės anuo žmuona Isabel Perón patapa Argentėnas vaduove. Prasėdėjė teruorėzms, Alianza Anticomunista Argentina pradėjė kuomonėstu žodīmos.

[taisyti] Karėnė diktatūra ė valstībinis teruors

1976 m. kuova mien. karėškē, vadovaujamė Jorge Rafael Videla viel periem valdž' i sava ronkas, remiamė liberalū gropes, katra ekonuomėnes krėzes akivaizduo matė sava isitvėrtėnėma galimībes. Vadėnamasis „nacionalėnes reorganizacėjes pruocesos“ turiej „lėguota“ apėbūdėnam Argentėnas vėsuomen gražintė pri konservativiūjū idealū ė galotėnā sonaikintė kairiuoses partizanėnes grupuotes. Valdžia pradiej' „Nešvariūj kar“ (Guerra Sucia), katruo meto bova „pradongėnamė be žiniuos“ kuomunistū veikiejā, peruonistā ė kėtė valdžē nepalakos asmenīs. Daugībė oponėntū ikalinta kaliejėmūs, nuteista miriop. Iš vėsa karėnes diktatūras laikuotarpio „pradunginta“ aplė 30 000 žmuoniū. Nepaisont tuo, ta diktatūra neoficialē bova remiama JAV, katra bijuoje komunistū ītakas Luotīnū Amerikuo. 1981 m. prezidėnto de facto tapa generuols Leopolds Galtjeris. Anuo nuruodīmo šalėis karėnes pajiegas isiverž' i Malvėnu salas, valduomas brėtū, ė paskelbė anas Argentėnas terituorėjė. Jongtėnė Karalīstė zars jiemies atsakomūjū veiksmū, tuom pradiedama 2 mienėsius trukus Malvėnu kar. Nepaisont tuo, ka Fuolklanda salas baisē nutuoloses nu Jongtėnes Karalīstes, brėtā sugebieje pasinauduodamė dėdesnė karėnė patirtīm ė gėnkluotė iveiktė argentinietius. Kara meto žova 655 Argentėnos karē. Pu nesėkmies karė Galtjeris bova pašalints iš puosta, vuo šalėis vaduovo tapa Reinalds Bignuonė. Dėl dėdele vėsuomenes spaudėma uns bova priversts paskelbtė neprėklausuomus rinkėmus, tuom užbaigdams karėn diktatūr.

[taisyti] Demokratėjės sogrižims

1983 m. spalė 30 d. prėzidėnta rėnkėmus laimiejė Rauls Alfuonsins. Šalės sogriža pri kuonstėtucėnė valdīma. Netrukos bova isteigta kuomisėjė karinės chuntas nuoikaltėmam tirt, vadovaunama rašītuoja Ernesto Sábado. Kuomisėjė ėštīrė daugel' kara nosikaltėmu, no daugoms chuntas vadū rimtū bausmiū ėšvengė. Šalis torėjė rimtū ekuonomėniu pruoblemu. 1989 m. prezidenta rėnkimous laimiejė peronists Karlosas Menems. Ans jemės radėkaliū ekuonomėniu refuormu. Pradieta privatėzacėjė, Argentėnas pesos sosėits so JAV duoleriu, padėdė ožsėinė investicėjės, somažiejė infliacėjė. Anam pavīka atnaujėnt dėpluomatėnius santīkios so Jongtine Karalīste. Tatā laida Menemū laimoet sekantios prėzidėnta rėnkėmos. No bedarbīstės panaikint napavīka. O ėpatėngā soklėstiejė teruorėzms (teruora ėšpolė prėš žīdos), kuorupcėjė, radėkalėzms.

[taisyti] Ekuonomėnė krizė

1999 m. i valde atėjos Fernandū de la Rua šali jau sliegė ekuonomėnės pruoblėmas. Pakilos duolerė kursū padėdėjė infliacėjė, prasidiejosios ekuonomėnės krizės kėtose šalīse, ožsienė skuolas. Galiausē 2001 m. prasdėjė masėnis indėliu atsijėmims ėš banku, kapėtala nutekiejims. Vīriausībė, sėikdama sostabdīt banku krize, paskelbė corralito pruograma, katra sokielė da dėdesni visoumenės napasitenkėnima. Prasdėjė masėnės demonstracėjės ėr riaušės. Finansu ministrs Domingo Cavallo atsėstatītdėns. Netrukos atsistatīdėna viceprėzidėnts ėr kėti aukšti paraigūnā, o galiausē ėr pats prėzidėnts de la Rua. Krizė apiemė ėr Senata. Laikėnieji prėzidėntā kaitė vėins kėta kas kelias dėinas. Tik 2002 m. sausė 2 d. paskirts laikėnasės prėzidėnts, peronists Eduards Dualdė sogrōžėna Argentėnuo stabiluma.

[taisyti] Atsigavims

Dualdė ėr ano admėnėstracėjė sogebiejė sostabdīt krize taikīdami kuonservatīves no efektīves ekuonomėnes prėimones. Somažėnts nadarbs, infliacėjė, ožsėinė skuolss. Stabilizavos padieti, bova paskelbti nauji prėzidėnta rėnkimā, katros so dėdle parsvara laimiejė Nestors Kiršneris. Anam valdont šalės ekuonomėka pradiejė kilt. Panaikėntas ožsėinė skuolas. Pageriejė Argentėnas santīkē so Venesoela, Brazėlėjė.

[taisyti] Politinė sistema

Vagol 1853 m. kuonstėtucėjė, reformouta 1994 m. Argentėna īr federacėnė prėzidėntinė demuokratėnė respoblėka. Šalėis ėr vīriausībės vaduovs – prėzidėnts. Valdē soskirstīta i vīkduomaja, istatīmu laidamaja]] ėr teismine.

Vīkduomaja valdē atstovaun prėzidėnts ėr anuo kabinets. Prėzidėnts ėr viceprėzidėnts rankami tėisiogē kas 4 metos ėr gal ėit paraigas 2 kadencėjės ėš ėilės. Mėnėstru kabineta formoun prėzidėnts.

Istatīmu laidamajė valdė sodara vīriausybė ė parlaments: dvėju rūmu Argentėnas Nacionalėnis Kuongrėsos (Congreso de la Nación), sodarīts ėš 72 Argentėnas Senata (Senado) nariū, ėr Deputatu Rūmu (Cámara de Diputados), sodarītu ėš 257 deputatu. Senatuoriu kadencėjė – 6 metā. Deputatu Rūmu narē renkamė tėisiuogē 4 metu kadencėjē pruoporcine sėstema, posė anū – Žemotiniu Rūmu narē – renkamė kas 2 metus. Trečė dalis partėju siūlomu kandidatu tor būtė muoterīs.

Teisinė valdė valna nū istatīmu leidamuosės ė vīkdomuosės. Argentėnas Aukštausė̅ji Tesima sodara 9 narē, siūlomė Senata ė tvėrtinamė prėzidėnta. Kėtė teisiejā tvėrtinamė Valstībės Magėstru Tarības.

Argentėna priklausa Mercosur – terptautiniam bluoko, katros privaizė katras nekartas teisines funkcėjės. Šėta organizacėjė sodara 5 narē: Argentėna, Brazilėjė, Paragvajos, Urugvajos ė Venesoela. Kėtas Pėitu Amerėkuos šalīs šėtuo organizacėju tor stebietuoja statosa.

Partinė sėstema - daugēpartinė. Vīraujantios partėjės: dešiniuoji peronistu ė kairiuoji Unión Cívica Radical.

[taisyti] Tarptautiniai santykiai

Brazilijos, Urugvajaus ir Argentinos prezidentai Mercosur 20-mečio minėjime
Brazilijos, Urugvajaus ir Argentinos prezidentai Mercosur 20-mečio minėjime
Pagrindinis straipsnis: Argentinos tarptautiniai santykiai

Argentina aktyviai dalyvauja tarptautinėse taikos palaikymo misijose. Tai vienintelė Lotynų Amerikos šalis, 1991 m. su JTO mandatu dalyvavusi Persų įlankos kare bei Haičio operacijoje. Argentina taip pat dalyvauja daugelyje taikos palaikymo misijų: Salvadore-Hondūre-Nikaragvoje, Gvatemaloje, Ekvadore-Peru, Vakarų Sacharoje, Angoloje, Kuveite, Kipre, Kosove, Kroatijoje, Bosnijoje, Rytų Timore. Už didelį indėlį į taikos palaikymą pasaulyje, 1998 m. JAV prezidentas Bill Clinton Argentiną paskelbė svarbiausia sąjungininke — ne NATO nare.

2006 m. Argentina pabrėžia Mercosur kaip prioritetinę atsvarą JAV. 2005 m. lapkričio 4-5 d. Mar del Platoje vyko Ketvirtasis Amerikų valsybių vadovų susirinkimas. Jį lydėjo didelis antiamerikietiškų protestų skaičius [1].

Argentinoje veikia tarptautinė Baltųjų šalmų organizacija, kovojant prieš branduolinio ginklo platinimą, gamtos naikinimą.[2]

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Argentinos provincijos. Argentinos Antarktida ir Pietų Atlanto salos (23) neparodytos
Argentinos provincijos. Argentinos Antarktida ir Pietų Atlanto salos (23) neparodytos
Pagrindinis straipsnis: Argentinos provincijos
Susijęs straipsnis: Argentinos gubernatoriai

Argentėna soskėrstīta ī 23 provincėjes (provincia) ė vėina autonuomėni miesta* (truopnē vadėnama capital federal).

  1. Ciudad Autónoma de Buenos Aires*
  2. Buenos Aires (provincia)
  3. Catamarca
  4. Chaco
  5. Chubut
  6. Córdoba
  7. Corrientes
  8. Entre Ríos
  9. Formosa
  10. Jujuy
  11. La Pampa
  12. La Rioja
  1. Mendoza
  2. Misiones
  3. Neuquén
  4. Río Negro
  5. Salta
  6. San Juan
  7. San Luis
  8. Santa Cruz
  9. Santa Fe
  10. Santiago del Estero
  11. Tierra del Fuego
  12. Tucumán

Buenos Airės yra Argentinos sostinė nuo pat valsybės susikūrimo, tačiau valdant prezidentui Rauliui Alfonsinui, buvo planuojama sostinę perkelti į Rio Negro provincijos centrą – Viedmą. Tačiau dėl hiperinfliacijos 1989 m. projektas žlugo ir buvo pamirštas.

[taisyti] Geografija

Vaizdas:Provincia mendosa.jpg
Mendosos provincija

Šablonas:ArgentinosStraipsniai

Argentina – Pietų Amerikos šalis, išsidėsčiusi žemyno pietuose, tarp Andų kalnų vakaruose ir Atlanto vandenyno rytuose. Šiaurėje ribojasi su Bolivija ir Paragvajumi, šiaurės rytuose – su Urugvajumi ir Brazilija, o visa vakarinė siena eina su Čile. Argentina – antra pagal dydį Pietų Amerikos šalis, ir aštunta pagal dydį pasaulyje (2791800 km²). Argentina kelia pretenzijas dėl Antarktidos sektoriaus (Argentinos Antarktidos) ir Didžiosios Britanijos okupuotų Malvinų (Folklando) salų ir kitų Pietų Atlanto salų (Auroros, Pietų Džordžijos, Pietų Sandvičo, Pietų Šetlando, Pietų Orknio salų). Su visomis šiomis teritorijomis šalies plotas būtų 3761274 km².

[taisyti] Gamtiniai regionai

Argentinoje išskiriami keli gamtiniai regionai:

  • Šiaurės vakarų Argentina – kalnų plynaukščių (Altiplano) regionas
  • Pampų kalnagūbriai – nuo Andų kalnų atsišakoję ir pavieniai kalnų masyvai šalies vakaruose
  • Kujo – kalnuota vynininkystės sritis šalies vakaruose
  • Pampos – stepės centrinėje šalies dalyje
  • Gran Čiakas – įvairių gamtinių sąlygų lygumos šalies šiaurėje
  • Mesopotamija (Tarpupis) – drėgnų miškingų žemumų plotas šiaurės rytuose
  • Patagonija – įvairių gamtinių sąlygų pietinė Argentinos dalis
  • Argentinos Antarktida – pretenduojama teritorija Antarktidoje

[taisyti] Sienos

Šiaurinė siena su Bolivija eina Cochinoca kalnagūbriu, Grande de San Juan, Bermecho, Grande de Tarija, Itaú ir Pilkomajo upėmis, bei 22 lygegrete. Nustatyta 1889 m. Siena su Paragvajumi eina Pilkomajo, Paranos ir Paragvajaus upėmis. Nustatyta 1876 m. 'Rytinė siena su Brazilija eina Igvasu, San Antonijo, Pepirí Guazú ir Urugvajaus upėmis. Nustatyta 1895 m. Siena su Urugvajumi eina Urugvajaus upe iki pat La Platos ir nustatyta 1961 ir 1973 m. Vakarinė siena su Čile driekiasi Andų kalnų grandinėmis. Nustatyta 1881, 1889 ir 1995 m. Siena Patagonijoje patvirtinta 1902 m. Dėl sienų Ugnies Žemėje (Byglio kanalo) buvo iškilę nesutarimų, tačiau 1984 m. sienos sutartis galutinai ratifikuota.

  • Šiauriausia vieta: Grande de San Juan ir Mojinete upių santaka Branqui kalno papėdėje (Žužujaus prov.) 21°46' p. pl.
  • Piečiausia vieta: San Pío kyšulys Ugnies Žemės Isla Grande saloje 55°03' p. pl.
  • Ryčiausia vieta: netoli Bernardo de Irigoyen miesto Misionese 53°35' v. ilg.
  • Vakariausia vieta: Agassiz kalno pašlaitėje Rio Negro prov. 73°83' v. ilg.

[taisyti] Relfefas

Entre Rioso provincija
Entre Rioso provincija

Visu vakariniu Argentinos pakraščiu driekiasi Andų kalnai. Šiaurinėje ir centrinėje Andų dalyje iškyla daug aukštų kalnų ir ugnikalnių: Akonkagva (6959 m), Pisis (6882 m), Ochos del Saladas (6864 m), Bonetė (6850 m), Tupungatas (6800 m), Mersedarijas (6770 m) ir kt. Pietuose pereina į žemesnius Patagonijos Andus, kurių viršūnės neviršyja 4000 m: Laninas (3776 m), Tronadoras (3478 m), Ficrojus (3405 m) ir kt. Be to, daugybė kalnagūbrių ir kalnų masyvų driekiasi greta Andų, iš kurių svarbiausias – Kordobos kalnagūbriai (Sierras de Córdoba), kurio aukščiausia vieta – Champaquí kalnas (2850 m). Beveik visą pietinę Argentinos dalį užima Patagonijos plokščiakalnis. Centrinėje ir pietinėje šalies dalyse driekiasi Pampų ir Čiako lygumos. Tarpupis – žemumos, tačiau šiaurėje iškyla kelios kalnagūbrių grandinės – Brazilijos plokščiakalnio atšakos.

[taisyti] Hidrografija

Llullaillaco ugnikalnis
Llullaillaco ugnikalnis

Argentinos upės priklauso daugiausia Atlanto vandenyno ir vidinio nuotėkio baseinams. Taip pat Andų kalnuose dalis upių ir ežerų priklauso Ramiojo vandenyno baseinui. Pagrindinė šalies upė – Parana, kurios baseinas (Igvasu, Pilkomajas, Bermechas, Saladas, Paragvajus ir kt.) užima šiaurės rytų pusę. Toliau, pietų link, į Atlantą teka dar kelios svarbios upės: Koloradas, Negras, Čiubutas, Deseadas, Čikas ir kt. Dalis upių priklauso nenuotakiam Mar Čikitos ežero baseinui (Dulsė, Río Cuarto, Río Tercero ir kt.). Argentinoje gausu ežerų. Ypač ežeringi Patagonijos Andai: Buenos Airių, Viedmos, Archentino, Nauel Uapi ir daug kitų ežerų. Šalies centre yra Mar Čikitos ežeras. Be to, centrinėje dalyje susidarė daug druskos lygumų, iš kurių didžiausia – Salinas Grandes. Mesopotamijoje daug pelkių (didžiausia – Iberos). Upės patvenktos tvenkiniais (Jasiretos – Parana, Ramos Mexia – Limajas, Casa de Piedra – Koloradas).

[taisyti] Klimatas

Vaizdas:Paisaje Tierra del Fuego.jpg
Ugnies Žemės kraštovaizdis

Kadangi šalis nusidriekusi kelis tūkstančius km šiaurės-pietų kryptimi, todėl joje yra net kelios klimato juostos. Ugnies Žemės pietinė dalis patenka į subantarktinę klimato juostą. Čia būdingas šaltas, drėgnas ir vėjuotas oras. Patagonija išsidėsčiusi vidutinių platumų klimato juostoje. Dėl šaltųjų srovių būdingas šaltas ir sausas klimatas. Vasaros vėsios, žiemą galimi dideli šalčiai. Tačiau Andų pašlaitėse klimatas drėgnesnis ir švelnesnis. Centrinei daliai būdingas subtropinis klimatas. Pajūryje drėgna, einant į vakarus sausėja. Vasaros karštos, žiemos vėsios, o vakaruose būna šalčių. Šalies šiaurė išsidėsčiusi atogrąžų juostoje. Mesopotamijoje drėgna; vasaros karštos, žiemos šiltos. Einant link vakarų kritulių mažėja, didėja vasaros ir žiemos temperatūrų kontrastas.

[taisyti] Augalija

[taisyti] Gyvūnija

[taisyti] Faktai ir skaičiai

Plotas
  • visas: 2 766 890 km²
  • sausuma: 2 736 690 km²
  • vandenys: 30 200 km²
Jūrinės valdos
  • Pakrantės zona: 24 jūrmylės (44 km)
  • Kontinentinis šelfas: 200 jūrmylių (370 km)
  • Ekskliuzyvinė ekonominė zona: 200 jūrmylių (370 km)
  • Teritorinė jūra: 12 jūrmylių (29 km)
Kranto linijos ilgis
4989 km
Sienos
  • bendras ilgis: 9665 km
  • pagal valstybes: Bolivija 832 km, Brazilija 1224 km, Čilė 5150 km, Paragvajus 1880 km, Urugvajus 579 km
Ekstremalūs taškai
  • Aukščiausia vieta: Akonkagva, 6960 m
  • Žemiausia vieta: Valdeso pusiasalyje, -40 m
Gamtiniai resursai
švinas, cinkas, varis, alavas, geležis, manganas, uranas, nafta, gamtinės dujos, rusvosios anglys, hidroenergija
Žemės naudojimas
  • dirbama žemė: 9%
  • laikini pasėliai: 1%
  • laikinos ganyklos: 52%
  • miškai ir krūmynai: 19%
  • kita: 19%
Drėkinama žemė
17 000 km²
Gamtiniai pavojai
  • žemės drebėjimai – šiaurės vakaruose
  • uraganiniai vėjai – centrinėje dalyje
  • sausros – vakariniuose regionuose
  • potvyniai – Mesopotamijoje

Argentina nusidriekusi iš šiaurės į pietus apie 3700 km, o iš rytų į vakarus – 1400 km. Argentina turi vieną eksklavą: Martino Garsijos salą. Ji yra La Platoje, netoli Paranos ir Urugvajaus upių santakos, Urugvajaus teritoriniuose vandenyse, 3,5 km nuo Urugvajaus pakrantės, priešais nedidelį Martin Čiko miestą. 1973 m. Argentina ir Urugvajus pasirašė teisinį susitarimą dėl šios salos ir nutraukė seną konfliktą. Ši sala užima 2 km² teritoriją, o joje gyvena apie 200 gyventojų. Argentina reiškia pretenzijas į Antarktidos teritoriją – Argentinos Antarktidą (pastarosios pretenzijos de facto sustabdytos, tačiau nepanaikintos, remiantis Antarktidos sutartimi[3], kurią pasirašė ir kitos į Antarktidą pretenzijas reiškiančios šalys; Argentinos interesų sritis Antarktidoje dalinai sutampa su Čilės ir JK pageidaujamais sektoriais), kurioje yra įkūrę nedidelę gyvenvietę.

Šalis skirstoma į 3 svarbiausias dalis: derlingas centrines lygumas ir svarbiausią žemės ūkio sritį – Pampas, atšiaurią plokščiakalnių sritį pietuose – Patagoniją (su Ugnies Žeme), bei vakariniu šalies pakraščiu, Čilės pasieniu besidriekiančią Andų kalnų juostą. Netoli Mendosos miesto yra aukščiausia Pietų Amerikos vieta – Akonkagva (6960 m).

Lygumos į pietus ir vakarus nuo Buenos Airių (drėgnosios pampos) yra vienos iš derlingiausių pasaulyje. La Pampos ir San Luiso provincijų lygumos yra daug sausesnės. Gran Čiako sritis šalies šiaurėje taip pat sausringa.

Argentininė raudūnė – nacionalinė Argentinos gėlė
Argentininė raudūnė – nacionalinė Argentinos gėlė

Patagonijos stepės, užimančios Neukeno, Rio Negro, Čiubuto ir Santa Kruso provincijas, yra daugiausia sausringos ir šaltos.

Svarbiausios Argentinos upės yra Paragvajus, Bermechas, Koloradas, Urugvajus, o pati svarbiausia – Parana. Pastarosios dvi upės prieš įtekėdamos į Atlanto vandenyną, sudaro milžinišką La Platos estuariją. Tarp šių dviejų upių įsiterpusi žemė vadinama Tarpupiu (Mesopotamija), į kurią įeina Entre Rioso, Misioneso ir Korienteso provincijos.

Argentinoje klimatas einant iš šiaurės į pietus keičiasi nuo tropinio iki subantarktinio.

Argentinoje sutinkama per 10% pasaulio augalų ir gyvūnų rūšių. Didžiausia gyvūnų ir augalų įvairovė yra šalies šiaurės rytuose. Argentinos nacionalinis gyvūnas – paukštis krosnius (Furnarius). Nacionalinė gėlė – Argentininė raudūnė.

Susijęs straipsnis: Argentinos nacionalinių parkų sąrašas

[taisyti] Ekonomika

Argentinos pesas
Argentinos pesas
Vaizdas:Buenos Aires-Puerto Madero-Hilton-River View.jpg
Hiltono viešbutis, Upės dangoraižiai. Buenos Airės
Krovininis laivas prie Rosarijo-Viktorijos tilto
Krovininis laivas prie Rosarijo-Viktorijos tilto
Karalienė ir princesės, 2004 m. Nacionalinis Imigrantų festivalis Oberoje
Karalienė ir princesės, 2004 m. Nacionalinis Imigrantų festivalis Oberoje
Pagrindinis straipsnis: Argentinos ekonomika

Argentina daugiausia naudos turi iš gamtinių resursų, gerai išsilavinusios visuomenės, į eksportą orientuoto žemės ūkio bei įvairialypės pramonės. Šalyje istoriškai susiformavo plati vidurinioji klasė, kas yra nebūdinga daugeliui Lotynų Amerikos šalių. Visgi per pastarąjį dešimtmetį šalis turėjo nemažai problemų dėl infliacijos, užsienio skolų, kapitalo nutekėjimo ir biudžeto deficito.

Nuo 1970 m. Argentinai pradėjo kauptis užsienio skolos, pradėjo kamuoti didelė infliacija. 1991 m. Argentinos pesas buvo susietas su JAV doleriu ir buvo apribotas piniginės bazės augimas. Vyriausybė pradėjo prekybos liberalizaciją, dereguliaciją ir privatizaciją. Infliacijos rodiklis krito ir BVP pradėjo augti, tačiau pernelyg skubotos pertvarkos ir reformų klaidos privedė iki ekonominės krizės 2001 m.

Ekonomikos augimas 2000 metais buvo neigiamas ir sudarė -0,8%, kuomet vidaus ir užsienio investuotojai neigiamai vertino vyriausybės galimybes išmokėti skolas ir išlaikyti esamą fiksuotą peso ir JAV dolerio kursą. Ekonominė padėtis ypač pablogėjo 2001 m., neribotai leidžiant valstybės obligacijas, masiškai atsiiminėjant indėlius iš bankų ir mažėjant vartotojų bei investuotojų pasitikėjimui. Vyriausybės siekiai panaikinti deficitą, stabilizuoti bankų sistemą ir atgaivinti ekonomikos augimą pasirodė neįgyvendinami ir susidūrė su dar rimtesnėmis problemomis. Fiksuoto Argentinos peso palaikymo kurso su JAV doleriu buvo atsisakyta 2002 m. sausį, todėl peso kursas vasarį nukrito. Rezultatas buvo toks, kad realusis BVP 2002 m. nukrito -10,9%, tačiau metams įpusėjus, ekonominė situacija stabilizavosi. 2003 ir 2004 m. BVP kilo po 8%, mažėjant nedarbui ir infliacijos tempams.

2005 m. ekonominė situacija pagerėjo, tačiau išliko didelis nedarbas ir skurdas, ypač Buenos Airių priemiesčiuose. Nepaisant to, Argentina yra labiausiai išsivysčiusi Lotynų Amerikos šalis. Ji turi didžiausią BVP/1 gyv., industrializacijos, išsilavinimo rodiklį regione. Plačiai išvystyta telekomunikacijų sistema, sparčiai diegiamas internetas. 2002 m. skurdo lygis buvo 57%, 2005 m. – 33,8%. Bedarbystės lygis krito nuo 25% 2002 m. iki 10,2% 2005 m. Pastebimas ryškus ekonominkos augimas: 2003 m. – 8,9%, 2004 m. – 9%, 2005 m. – 9,5%, 2006 m. smuktelėjo iki 7%.


[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Argentinos demografija

Skirtingai nuo daugumos Pietų Amerikos valstybių (bet panašiai kaip ir Urugvajuje), dauguma Argentinos gyventojų yra europiečių palikuonys. Gyventojų daugumą sudaro ispanų kolonistų palikuonys bei vėlesniais laikais imigravę italai ir ispanai. 97% gyventojų yra baltaodžiai.

Vietiniai indėnai, kurių yra ~0,5 mln., ir metisai daugiausiai gyvena šiaurinėse, šiaurės vakarų ir pietinėse provincijose. 2001 m. duomenimis, 2,8% Argentinos namų ūkių gyvena bent vienas asmuo, save priskiriantys čiabuvių grupei. Tai Korienteso provincijoje gyvenantys gvaraniai, šalies šiaurės vakaruose gyvenantys kečujai, taip pat yra mapučių, mokovi ir kt.

Didžiausios europiečių imigrantų bangos atvyko į Argentiną XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiuje. Patagonijos Čiubuto slėnyje gyvena daug velsiečių kilmės gyventojų, kurie išlaiko Velso kultūrą. Kitos didesnės imigrantų grupės atvyko iš Vokietijos, Prancūzijos (apsigyveno pagrinde Buenos Airėse), Skandinavijos (ypač Švedijos), Jungtinės Karalystės ir Airijos (Buenos Airėse ir Patagonijoje), Rytų Europos (Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Kroatijos, Rumunijos, Serbijos). Argentinoje yra didžiausia Lotynų Amerikoje žydų bendruomenė (daugiausia iš Rytų ir Šiaurės Europos). Argentinoje gyvena nedidelė lietuvių bendruomenė (daugiausia Aveljanedoje).

Paskutinį dešimtmetį į Argentiną atvyksta vis daugiau imigrantų iš kaimyninių šalių (neretai nelegaliai): Peru, Paragvajaus, Čilės, Bolivijos. XX amžiaus 10-ame dešimtmetyje imigracija iš kitų Lotynų Amerikos šalių siekė nuo 2 000 000 iki 4 000 000 žmonių. Pagal 2001 m. statistiką [4] ~750 tūkst. šalies gyventojų neturi pilietybės dokumentų.

Argentinoje gyvena (pagrinde Buenos Airėse) nedidelis imigrantų iš Azijos skaičius. Daugiausia atvykėlių yra iš Japonijos, Korėjos, Kinijos, Indijos.

Susijęs straipsnis: Lietuviai Argentinoje

[taisyti] Urbanizacija

Tukumano vyriausybės pastatas
Tukumano vyriausybės pastatas
Oroño bulvaras Rosarijuje
Oroño bulvaras Rosarijuje

Apie 2,7 mln. gyventojų gyvena autonominiame Buenos Airių mieste ir apytiksliai 11,5 mln. Didžiosiose Buenos Airėse, kuri yra viena didžiausių pasaulyje miestų konglomeracijų. Kartu su metropolinėmis teritorijomis antras ir trečias pagal dydį Argentinos miestai, Kordoba ir Rosarijas, turi atitinkamai 1,3 ir 1,1 mln. gyventojų. Miestuose gyvena apie 88% šalies gyventojų[5]

Dauguma imigrantų iš Europos (didžiausios imigracijos bangos buvo I ir II pasaulinių karų metais) apsigyveno miestuose, kuriuose lengviau galėjo įsigyti darbą, išsilavinimą, kas leido jiems tapti viduriniosios klasės atstovais. Nuo 1930 m. dauguma kaimo gyventojų pradėjo keltis į miestus.

XX a. 10-ame dešimtmetyje, kai buvo panaikinti kai kurie geležinkelių maršrutai, nusilpo vietinė pramonė bei sumažėjo eksportas, daug nedidelių provincijų miestų tapo „miestais vaiduokliais“. Didžiųjų miestų apylinkėse sparčiai pradėjo augti lūšnynai (villa miseria), apgyvendinti skurdžių žemutinės klasės atstovų, atvykėlių iš periferijos, taip pat imigrantų iš kaimyninių šalių.

Dauguma Argentinos miestų turi ryškių europietiškų bruožų, kadangi juose didelę įtaką turėjo imigrantai iš Europos. Daug miestų pastatyta taip, kaip Ispanijoje – apie centrinę aikštę (plaza). Katedra ir svarbiausi valdžios pastatai pastatyti priešais aikštę. Miestų planavimo sistema vadinama damero (šachmatinė), kadangi miestus sudaro kvadratinės formos kvartalai. Tačiau kai kurie vėlesnės statybos miestai (pvz., La Plata) turi modernesnį išplanavimą.

Didžiausi Argentinos miestai pagal gyventojų skaičių yra šie: Buenos Airės, Kordoba, Rosarijas, Mendosa, La Plata, Tukumanas, Mar del Plata, Salta, Santa Fė ir Bahija Blanka.

Susijęs straipsnis: Argentinos miestų sąrašas

[taisyti] Kalba

Filmo plakatas Buenos Airėse. Pavadinimas vaizduoja voseo reiškinį
Filmo plakatas Buenos Airėse. Pavadinimas vaizduoja voseo reiškinį

Vienintelė valstybinė Argentinos kalba yra ispanų. Tačiau Korienteso provincijoje valstybinės kalbos statusą turi ir gvaranių kalba.

Kai kurie imigrantai ir vietiniai gyventojai (indėnai) yra išlaikę savo kalbas. Dauguma Patagonijoje gyvenančių išeivių iš Velso kalba velsietiškai. Vokiečių kalbą galima sutikti Patagonijoje, Kordobos provincijoje, Buenos Airėse. Šalies sostinėje dažnai galima išgirsti kalban angliškai, itališkai, prancūziškai, rusiškai, Rytų Azijos kalbomis. Argentinoje yra didžiausias pasaulyje ispanakalbių, vartojančių voseo (vos naudojama vietoje , yra ir kitų neįprastų veiksmažodžių jungimų) skaičius. Plačiai vartojamas La Platos dialektas (ypač aplink La Platą).

Fonetinės studijos parodė, kad Buenos Airių gyventojų kalba artima italų kalbos Neapolio dialektui, kadangi čia ypač jaučiama italų kalbos įtakos. Dėl imigracijos sostinėje išplito lunfardo slengas.

[taisyti] Religija

XVII a. Kordobos katedra
XVII a. Kordobos katedra

Argentina – krikščioniška šalis. 93% Argentinos gyventojų save laiko Romos katalikais. Katalikybę taip pat pabrėžia šalies konstitucija. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio vis didesnę įtaka įgauna protestantų bažnyčios (3,5 mln. – 10%). Mormonų krypties atstovų yra apie 330 tūkst. (7 pagal gausumą bendruomenė pasaulyje).

Argentinoje yra didžiausia Lotynų Amerikoje judėjų bendruomenė (2% šalies gyventojų). Yra nedidelė musulmonų bendruomenė.

[taisyti] Kultūra

Europietiško ir modernaus stiliaus pastatai Buenos Airėse
Europietiško ir modernaus stiliaus pastatai Buenos Airėse
Atlanto vandenyno pakrantė, Mar del Plata
Atlanto vandenyno pakrantė, Mar del Plata
Pagrindinis straipsnis: Argentinos kultūra

Argentinos kultūra - europietiškos ir Lotynų Amerikos kultūrų mišinys. Buenos Airės yra neginčiamai europietiškiausias Pietų Amerikos miestas ir daugelio vertinamas kaip kultūrinė žemyno sostinė. Miestas kultūriškai papildomas imigrantų iš Europos.

Argentina turi turtingą, pasaulyje išgarsėjusios literatūros istoriją, tame tarpe vieną iš geriausiai kritikų vertinamų XX a. rašytojų Jorge Luis Borges.

Argentinos kinas pasiekė tarptautinį pripažinimą su tokiais filmais, kaip „Oficiali Istorija“, „Devynios Karalienės“ ar „Iluminados por el Fuego“. Antravertus, šie filmai populiarumu negalėjo varžytis su Holivudo fimais. Nepaisant to, Argentinos filmai pripažįstami tarptautiniuose kino festivaliuose (pvz., Kanuose). Mar del Platos miestas taip pat organizuoja kino festivalius.

Argentinos maistas buvo paveiktas ispanų, italų, vokiečių, prancūzų ir kitų Europos šalių virtuvių. Argentina turi didelę pagrindinių maisto produktų (isp. Comidas típicas) įvairovę: empanadas – kimšta tešla, locro – javų, pupų, mėsos, kumpio, svogūnų, moliūgų mišinys, chorizo – dešra su aštriais prieskoniais. Argentinos lauko virtuvė (isp. Asado argentino) garsėja pasaulyje mėsos paruošimo įvairove. Tradicinis gėrimas (ypač šalies šiaurėje) – matės arbata.

Futbolas yra populiariausia šalyje sporto šaka. Šalies nacionalinė rinktinė viena pajėgiausių pasaulyje. Ji 2 kartus tapo pasaulio ir 14 kartų žemyno čempione. Argentinos futbolo mokykla išaugino tokius futbolininkus kaip Diego Maradona, Gabriel Batistuta, Lionel Messi ir kt. Argentina taip pat turi pajėgią krepšinio rinktinę, kuri užima prizines vietas pasaulio čempionatuose ir olimpiadose. Daugelis rinktinės žaidėjų žaidžia NBA lygoje ir pajėgiuose Europos klubuose. Be to, argentiniečiai turi ir nacionalinį sportą – pato. Argentina garsėja gerais polo ir teniso žaidėjais.

[taisyti] Muzika

Argentina išgarsėjo pasauliui suteikdama naują muziką ir šokį – tango. Užsieniečiams tango asocijuojasi tik su šokiu, tačiau tik kartu su muzika ir daina (dažniausiai atliekama lunfardo slengu) Argentinoje yra įsivaizduojamas tango. Dabar populiarus naujasis tango, kurio pradininkas – Astor Piazzolla.

Nuo 1970 m. Argentinoje tapo populiarus rokenrolas. Rokenrolas ir pop muzika varžėsi viena su kita dėl populiarumo, todėl iškilo daug garsių ir vieno ir kito stiliaus grupių bei kompozitorių. Argentinos rokas populiarus tarp jaunimo.

Buenos Airės yra techno ir elektroninės muzikos sostinė Lotynų Amerikoje. Europos klasikinė muzika taip pat atstovaujama Argentinoje. Svarbiausias šios muzikos centras – Colón teatras Buenos Airėse. Šalis taip pat turi visame pasaulyje garsių kompozitorių ir dainininkų.

[taisyti] Šventės

Pagrindinis straipsnis: Argentinos šventės

Argentiniečiai pažymi nemažai istorinių švenčių: Gegužės Revoliuciją (gegužės 25 d.), Nepriklausomybės Dieną (liepos 9 d.), Malvinų dieną (balandžio 2 d.) bei Atminties dieną (kovo 24 d.). Taip pat švenčiama Valstybinės vėliavos diena (birželio 20 d.), Mokytojo diena (rugsėjo 20 d.), José de San Martín diena (rugpjūčio 17 d.). Švenčiamos ir tarptautinės šventės – Darbininkų diena, Kolumbo diena, bei religinės – Kalėdos, Marijos Dangun Ėmimas, Velykos.

[taisyti] Kita Informacija

  • Argentinos ryšiai
  • Argentinos transportas
  • Argentinos karinės pajėgos

[taisyti] Nuorodos

Vikitėka: Argentėna – Pavėikslėlē ėr kėta medijė, sosėjosi so straipsnio.

Šablonas:Portal

[taisyti] Šaltiniai

  1. http://www.npr.org/templates/story/story.php?storyId=4990070
  2. http://www.cascosblancos.gov.ar/a_inicio/sumary/cBlancos.swf
  3. http://www.antarcticconnection.com/antarctic/treaty/treaty-text.shtml
  4. http://www.patriagrande.gov.ar/
  5. "Šalys ir skaičiai 2005". Leidykla "Briedis". 2005 m.

[taisyti] Valdžia

[taisyti] Žinynai

[taisyti] Naujienos


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Pėitū Amerėka

Argentėna | Bolivėjė | Brazilėjė | Čilė | Ekvaduors | Gajana | Kolumbėjė | Paragvajos | Perū | Sorėnams | Urugvajos