Tarību Sājonga

Straipsnis ėš Wikipedia.

Союз Советских Социалистических Республик
Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjungos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Tarybų Sąjunga žemėlapyje
Gīvavėma laikuotarpis 1922 - 1991
Valstībinė kalba Oficialē valstībėnes kalbuos nebova. Faktėškā - rusū
Suostinė Maskva
Pluotas
 - Iš viso
 
22 402 200 km2
Gyventojų
 - Iš viso (1991)
 - Tankis
 
293 047 571
13/km²
Valiota Rublis
Laik zuona UTC +3 iki +11
Valstībinis himnos Tarībų Sajunguos himnos
Interneta kuods .su

Tarybu Socialistiniu Respubliku Sajunga (TSRS, trumpeu Tarybu Sajunga arba Sovietu Sajunga) - valstyb gyvavus nu 1922-12-30 iki 1991-12-25. TSRS vald vėina pagrindėn partėj - Komunistu partėj, katruos generalinis ekretuorios bov i TSRS vaduovs.


[taisyti] TSRS istuorėjė

Sąjunguos pradžia bōva 1923-07-06, kada Rusėjas Tarybu Federacėn Socialistėn Respublėka, Užkaukazes TFRS, Baltarusėjes TSR i Ukrainos TSR pasiraš Sajunguos akto.

1934-09-18 TSRS bov priimta i Tautū Sajung

Pu ontrā pasaulėnē karā SSRS bōva veina ėš galingiausiū Pasaulē valstībiū.

1991-12-31 valstyb galotėnā nustuoje egzistouť.

[taisyti] TSRS vaduova

Vladimirs Lenins 1922-1924 (SSRS įkuries, vald lig sav mėrėm)
Josif Stalin 1928-1953 (vald lig mėrtėis)
Nikita Chruščiov 1953-1964 (bov nušalints nu pareigū)
Leonid Brežnev 1964-1952 (vald lig mėrėm)
Jurij Andropov 1982-1984 (vald lyg mėrėm)
Konstantin Černenko 1984-1985 (vald lyg mėrėm)
Michail Gorbačiov 1985-1991 (vald lyg vasltybes žlogėm)