Latvėjė

Straipsnis ėš Wikipedia.

Latvijas Republika
Latvijos vieliava Latvijos herbs
(Platiau) (Platiau)
Latvėjė žemielapie
Valstībėnė ruoda Latviu ruoda
Suostėnė Rīga
Dėdliausis miests Rīga
Valstībės vaduovā Valdis Zatlers
Prezidents
Aigars Kalvītis
Premjiers
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
64 589 km² (121)
1,5%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
2 274 735 (138)
35,22 žm./km² (135)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīventuojui
2004 (progn.)
10,47 mlrd. (93)
4 547 (52)
Valiota Lãts
Čiesaus zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +2
UTC +3
Liousoms
Paskelbta
Pripažinta
TSRS okupacėja
Atkorta
Pripažinta
No Rosėjos imperėja
{{{nepriklausomybėsDatos}}}
Valstībėnis himnos Latvijos himnos
Interneta kuods .lv
Šalėis tel. kuods 371
Vėntspilis. Livuonėjės ordėna pėlis, pabūdavuota 1290 metās
Vėntspilis. Livuonėjės ordėna pėlis, pabūdavuota 1290 metās

Latvėjes respublika (Lãtvija) - īr šales Europuo, šiaures rītus. Latvėje rėbuojas so Estėjė, Lietova, Baltarusėjė ė Rusėje, Latvėje tep pat īr Baltėjes jūras ritinie pakrontie. Suostine īr Rīga.

Latvėjes respublika nu 2003 metu gegožes pėrmuos dėinuos īr Europas Sajunguos narie.

Torėnīs

[taisyti] Nacionalėne simbole

Latvėjes nacionalėne simbole īr baltuoj kėlie, dvėtašk buorož, baltuoj ramon, oužuols ė lėipa.


[taisyti] Trompa ėstuorėjė

Pasibaigos XIII omžiaus baltu kovuoms su vuokėtēs, dabartėn Latvėjes terituorėj, patek terp pėnkiu feodaliniu valstibieliu, katruos sudare Livuonėjes konfederacėj (da bova vadėnama Livuonėjes ordėno). 1561 metās Latvėjes Vėdžem ė Latgala bova prėjongtas pri LDK, o Kuršos, Žiemgala ė Siela bova sujungtė ė Korša kunigaikštīste. Nu 1569 m. tap Abijū tautū respublėkas vasalė. 1629 metas Vėdžem ė Rīga atitek Švedėje, o 1721 metās Rosėje. 1772 metās pri Rosėjes ėmperėjes bova prėjongta Latgala, o 1975 metās Kurša kunigaikštīste.

Vokietėje kapitoliavos pėrmama pasaulėnem karė ė tebvīkstont pilietėnem karou Rusijuo, Latvėjė 1918 m. lapkrėste 18 dėina paskelb sava nepriklausomīb. XX omžiaus tretiam i ketvėrtam dešimtmečius, Latvėj bov demokratėška respublika. Bet vėliau isivyrav Karl Ulman autoritarinis rėžėms. 1940 metas lėipas 17 dėin baigies pėrmasis nepriklausomybes perijuods.

Ontra pasaulėn kar meto Latvėjė bova trumpa okupuota Vokietėjes, o vėliau lėgė pat 1991 metu rogpjūtė 21 dėinuos Latvėje priklause TSRS.

[taisyti] Politėn sistema

Latvijuo īr parlamentėn demokratėj. 100 vėitu torėnt Seim (Saeima) nare īr išrenkamė pėr vėsuotinius rėnkėmus. Kadencėj trunk tris metus. Prezidėnt renk parlamėnts paprasta balsū daugoma ketverim metam. Prezidėnts gal sav pareiguos būt daugeuse do kartus. Uns paskėr premjier, katras formoun viriausyb.

Dabartėnem Latvėjes seimė daugeuse mandatū tor "Naujėsis laiks" (24) ė Liaudes partėj (20).

[taisyti] Georafėjė

Latvėjes pluots īr 64 000 kvadratiniu kiluometru. Baltėjes krant ilgis īr 5000 km.

Aukščiause vėita yr Gaizėn kalns (311m), žemiause vėita īr jūras līgie.

Ėlgeus Latvėjes op īr Daugova, Latvijuo tek 357 iš 1020 km.

Latvėjes suostėn īr Ryga (815000 gyventuoju). Kėtė dėdesnė mietsa īr Daugpilis, Lėipuoja, Jelgava, Jūrmala, Vėntspilis ė Rėzekne.

Svarbeusė Latvėjes uosta īr Ventspilis, Ryga ė Lėipuoja.

[taisyti] Etnėnes grupes

Latvijuo gėven 2,4 mln gyventuoju. Ėš anu 57% īr latve, 30% rusa, 4% guda, 2,8% ukrainiete, 2,5% lėnku, 1,4% lietuviu ė 2.3% īr kėtū tautībiu žmuoniu.

[taisyti] Kėta informacėj

  • Oficiali kalba: latviu. Laba paplėtus da īr rusu kalba.
  • 99% Latvėjes gyventuoju īr raštingė.
  • 55 pruocėnta žmoniū īr liuteruonā, 24 pruocėnta Romas katalėkā, 9 pruocėnta stačetėkē, 12 pruocėntu gėventuoju ėšpažīst kėtuokes religėjes.
  • Latvėjes valiuta īr lats
  • Latvėjes interneta kuods īr .lv

[taisyti] WEB


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Austrėjė | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makedonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė