San Marins

Straipsnis ėš Wikipedia.

Serenissima Repubblica
di San Marino
San Marino vieliava San Marino herbs
(Platiau) (Platiau)
San Marins žemielapie
Valstībėnė ruoda italū
Suostėnė San Marins
Dėdliausis miests San Marins
Valstībės vaduovā Šablonas:Valdžia0
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
61 km² (188)
0%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
29 251 (188)
479,52 žm./km² (12)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīventuojui
2004 (progn.)
0,85 mlrd. $ (174)
34 100 $ (12)
Valiota Euros (€, EUR)
Čiesaus zuona
 - Vasaras čiesos
UTC+1
-
Liousoms
-
301 rogsiejė 3
-
Valstībėnis himnos San Marino himnos
Interneta kuods .sm
Šalėis tel. kuods 378

San Marina Respoblėka - nedėdėlė valstībė Euruopas pėitūs, apsopta Italėjės.

Torėnīs

[taisyti] Ėstuorėjė

San Marin ikūrė krikščiuonīs akmenskaldīs Šv. Marinus 301 mūsa eras metas. Vėdoramžes Italėjė bova susiskaldžius i stirpius miestus - valstībes - kāp Venecėjė, Fluorencėjė. Šiuos šaleles pamažo isilieja i dėdesnes terituorėjes, vuo San Marins išlaikė savarankėškoma. San Marina valstībė īr pėrmuoji pasaulie respoblėka.

[taisyti] Puolėtėnė sistema

San Marinė vīraun daugpartėnė demuokratėjė.

[taisyti] Admėnėstracinis suskīrstīms

San Marins suskīrstīts i devīnes savėvaldībes (castelli) - pu vėin kuožnam mėsteliou.

  1. Acquaviva
  2. Borgo Maggiore
  3. Chiesanuova
  4. Domagnano
  5. Faetano
  6. Fiorentino
  7. Monte Giardino
  8. San Marino
  9. Serravalle

[taisyti] Geografėjė

Isikūres šiaures Italijuo, rītėniame Apeninū kalnīna šlaitė. Netuolėj - Rimini kuruorts. Aukščiausis tašks - Monte Titano (749 m.).

Klimats - vėdutinis, šeltas vasaras, švelnes žėimas.

Trečia nu gala Euruopas valstībe vagol dīdi - mažesnes īr tik Vatikans ė Muonaks.

[taisyti] Ekonuomika

Turideams mažā gamtiniū ištėkliū, San Marins vėsėškā priklausa nu klestintē torėzmā:

Darba jiega vagol profesėj (2000 m.) Žemes ūkis 1%; Pramuonė 42%; Paslaugas 57%.

Infliacėjė (2001 m.) 3,3%

Biudžets Aplė 400 000 000 duolėriū.

[taisyti] Komunikacėjė

Laidėne telipuona nauduotojā (2002 m.) 20 600

Mobiliūjū telipuonū nauduotojā ([[2002[[ m.) 16 800

Interneta vartuotojā (2002 m.) 14 300


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Austrėjė | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makedonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė