Žemaitėjės istuorėjė
Straipsnis ėš Wikipedia.

Dabartėnė Žemaitėjė sosėformava tėk XIX omžeus pabėnguo, lėgė tuo čiesa Žemaitėjė ožiemė dėdlesne terėtorėjė nego dabartėnēs laikās.
Torėnīs |
[taisyti] Prīšistuorė
Žemaitėjės teritorėjuo pėrmėje pastovūs gīventuojā šeuris elniu medžioutuojē ėsėkūrė prasėdėjos Alerioda šiltmetiou, aple X tūkstontmetė prėš Kristo, patė palrolėta pabėnguo. Unksteusē Žemaitėjės terėtorėjuo īsėkūri medžioutojā ė žvejā prėklausi Kundas koltūrā [1].
[taisyti] Vėdoromžē
1219 m. pasėrašīta Lietovos ė Žemaitėjės sotartės so Haliče konėgaikštio. Ton sotartie matoum, ka Žemaitėjė magtīngeusė konėgaikštē buva Gedvėls ė Vīkints, sava valdas torėje vakarinie aba pėitinie Žemaitėjės posie [2].
1236 m. pri Šeuliu notėka Saulės mūšės, katram žemātē (spėjam, ka aniems vadovava Žemtiu konėgaikštis Vīkints), nogalėjė kalavėjoutios [3].
1253 m. atsinaujėjna žemātiu kuovas so Lėvuonėjės ordėno [4].
Žemaitėjės torėja magtīnga ītaka formoujontīs Lietovuos valstībė̅. Lietovuos valstībė̅ gėme kāp dvīju galvnu etnoso - žemātiu ė lietoviu (aukštātiu) - integracėjės rezōltats. Sosėformavos valstībē Žemaitėjės autonomėškoms bova ėšlaikīts. Svarbos faktorios, nolėmis žemātiu polėtėne separatėzma ė dėdle dalėm koltūrėnes raiduos īpatībis XIII o. ontruo posie-XV o. pradiuo bova aktīvē žemātiu kuovas so krīžioutiu ir kalavėjuotiu ordėnās ė Lietovuos valduovu pozėcėjė ė žemātios, kovuos meto: Mėndaugs, Jogaila 1382 m., Vītauts Dėdlīsės 1384, 1392 ė 1398 metās dovėniava žemātiu žemis Ordėnam ė nuognē XIII a. ontruo posie žemātē vės dėdleu tuola nu Lietovuos, nesolaukdamė anuos pagelbas kovose su Ordinais. 1398-1409 metais vokėitiu Ordėna valdžiuos dešėmtmetės padėja krėstalėzoutė žemātiu politini sāmoni. Po Vītauta smertė̅s anuo īpėdėniu silpnībė, kuova diėl LDK suosta leida žemātiu konėgaikštėjės bajuoram pajōstė, ka anie patīs gal formoutė sava polėtėka, ė ėšgautė Kazėmėra prėvėlegėjės [5].
1413 m. Žemaitėjės seniūnėjės gīvėntojos pradėjė verstė katalėkās; 1417 m. ėsteigt Žemātiu vėskopėjė (1427-1926 m. bova subordėniuota Gniezna arkivėskopėjē).
[taisyti] Žemātiu lietovėškasės sājūdės
Terp XVIII ė XIX o. (Vakaru) Žemaitėjė, dėdliausē vėitėniu bajuoru pastongomės, jėmė grētā plėituotės lietoviu ė žemātiu ruodu raštā, a XIX o. pradiuo čė kėla pėrmuojė lietoviu tautėne judėjėma banga.
[taisyti] Nuoruodas
- samogit.lt (lietoviu ruoduo).
- vadovelis.lt (lietoviu ruoduo).