Lietova

Straipsnis ėš Wikipedia.

Lietova (Lietuva) - Euruopas valstībė pri Baltėjės jūras. Anuos suostinė īr Vėlnios. Lietova rėbuojas su Latvėjė, Baltarusėjė, Lėnkėjė, Rosėjė (Kaliningrada sritim).

Lietuvos Respublika
Lietovuos vieliava Lietovuos herbs
(Platiau) (Platiau)
Lietova žemielapie
Valstībėnė ruoda Lietoviu
Suostėnė Vėlnios
Dėdliausis miests Vėlnios
Valstībės vaduovā Valds Adomkus Gedimins Kėrkėls
Prėmjiers
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
65 300 km² (120)
1,35%
Gīventuoju
 - 2005 III ketvėrtis
 - Tonkoms
 
3 412 600 (125)
52,50 žm./km² (114)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīventuojui
2004
62,44 mlrd. LTL (75)
18 174 LTL (48)
Valiota Lits (LTL)
Čiesaus zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +2
UTC +3
Liousoms
Paskelbta
Pripažinta
TSRS okopacėjė
Atkorta
Pripažinta
Nu Rusėjės imperėjas
1918 vasarė 16
1920 lėipas 12
1940 rogpjūtė 3
1990 kuova 11
1991 rogsiejė 6
Valstībėnis himnos Lietovuos himnos
Interneta kuods .LT
Šalėis tel. kuods 370

Torėnīs

[taisyti] Istuorėjė

Rašītėniūs šaltėniūs Lietovuos vards pėrmon karto paminiėts 1009 metās (Kvedlinburga analūs). IX-XII omžēs vīka Lietuvuo bōvosiū baltu gentiu jongėmosis ė konfederacėjėni Lietuvuos valstibi. XIII omžiaus ontram ketvirtie Lietvuos žemis susijungi ė Lietuvuos konėgaikštėjė (aba Lietuvuos Didliuoji Konėgaikštīsti, LDK).

XIII-XIV o. LDK ėšauga ė galinga valstībi. 1386 metās Lietuvuos dėdliajam konėgaikštiou Jogailā palėkos Lėnkėjės karaliom, 1387 metās Lietova bova ėr apkėkštėta.

1569 m. pasėrašios Liublėna ūnėjė, Lietuvuos ė Lėnkėjės peruonalėnė unėjė palėka dviju šaliu konfederacėjė (Abijū Tautū Respoblėka).

Pu 1775 m. tretē Abijū Tautū Respoblėkas padalėnėmā didliuoji dalės dabartėnės Lietuvuos terituorėjės palika Rosėjės valdiuo.

1918 m. vasarė 16 d. bova paskelbta api Lietuvuos valstībis atkorėma.

1919 m. Lietova kariava so bolševikās ėr bermuontnikās. 1919-1920 m. vīka ginklouts konflikts so Lėnkėjė diel Vėlniaus ėr Sovalku kraštū.

1940 m. Lietova okupāva ėr aneksāva Tarību Sājunga.

1988 m. Lietuvuo ė Žemaitėjuo susikūri Lietuvuos Persėtvarkīma Sājūdis, katras iėmė siekt Lietuvuos nepriklausomībis. 1990 m. kuova 11 d. Lietuva (pėrmuoji ėš Tarību Sājunguos respobleku) paskelbi api ėšėjėmo ėš Savietū Sojunguos.

2004 m. kuova 29 d. Lietova palėka NATO nari. 2004 m. gegožė 1 d. Lietova palėka Euroupās Sojunguos nari.

[taisyti] Puolitėnė sistema

Lietovos Respoblėka īr daugiapartėnėparlamėntėnė demuokratėjė. Valdīma sistema: parlamėntėnė demuokratėjė.

Šalėis vaduovs - prezidėnts, renkams tiesiuoginiūs rinkėmūs pinkiū metū kadencėjē. Prezidėnts skėr ministr pirminink (tvėrtėn Seims), ministra pirmininka teikėmo skėr ministrus. Īr vīriausėsis kariniū pajiegū vaduovs, tep pat skėr vėsū teismū (ėskaitont ė Kuonstitucini teism) teisiejus. Prezidėnts formoun Lietovuos ožsiene puolėtėk.

Istatimū leidžiamuoji valdžė: Istatimū leidžiamuoji valždė prėklausa vėinū rumū Lietovuos Parlamėntou - Seimou. 141 Seima narīs renkams keturims metams, posė (71) - tėsiuogē, kėtė 70 vagol partijū sarašus (propuorcėnė rinkėmū sistemo). Tik daugeu negu 5 % partinis sarašos gaun vėit Seimė.

Vikdomuoji valdžė: Vėriausībė (vadovaun Ministros Pirmininks).

Narē i savėvaldībiū tarības renkamė tėsiuogē, mer renk tarība. Užtėkrėnėmou, ka apskritie būto laikomuos Konstitucėjės ė istatimū, vėriausībė skėr kėkvėinuos apskrėtėis viršinink.

Rinkėmū teis' Lietovuo tor vėsė prietėlē, katrėj tor 18 metū. I Seim gal būtė renkamė prietėlē nu 25 metū, i prezidėntus gal kandidatoutė prietėlis ne jaunesnis nego 40 metū.

[taisyti] Prezidentā

[taisyti] 1918-1939

[taisyti] Nu 1990 metu

[taisyti] Admėnėstracinis suskīrstīms

Lietovuos apskritis
Lietovuos apskritis

Lietovuos terituorėjė suskīrstīta i 10 apskritiū. Apskritis sudara 60 savėvaldībiū - 9 miestū, 43 rajuonū ė 8 naujā sodarītas 2001 metās. Savėldībes suskaidītas i 546 senionėjes.

[taisyti] Geografėjė

Laukā ė pėivās užjem 57 % , mėškā ė krūmā - 30 % , pelkes - 3 % , vdau ondenīs - 4 % , kėtas žemes - 6 % terituorėjės.

Lietovuos klėmats īr vėdotėnėškā šėlts vėdutiniū platumū, ėš jūrėne pereinuntis i žemīnin.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Austrėjė | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makedonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė

Kėtuom ruoduom