Ėslandėjė

Straipsnis ėš Wikipedia.

Lýðveldið Ísland
Islandijos vieliava Islandijos herbs
(Platiau) (Platiau)
Ėslandėjė žemielapie
Valstībėnė ruoda ėslandu
Suostėnė Rėikjavėks
Dėdliausis miests Rėikjavėks
Valstībės vaduovā Ólafur Ragnar Grímsson
Prezidentas
Halldór Ásgrímsson
Ministras pirmininkas
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
103 000 km² (105)
2,7%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (prougn.)
 - Tonkoms
 
299 388 (168)
2,91 žm./km² (186)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīventuojui
2006 (prougn.)
11,40 mlrd. $ (135)
38 100 $ (8)
Valiota Ėslandėjes krona
Čiesaus zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +0
netaikoma
Liousoms
Suverenitetas
Respublika
 
1918 groudė 1
1944 bėrželė 17
Valstībėnis himnos Islandijos himnos
Interneta kuods .is
Šalėis tel. kuods 354

Ėslandėjes Respoblėka – valstībė, ėsėkūrosė ton patėis pavadėnėmo saluo, asantiuo Atlanta vondenīna šeurėnem šmuotė, 300 km ė rītos nu Grenlandėjės ė 1000 km ė vakaros nu Norvegėjes. NATO, JT, EEA ė OECD narie.

Torėnīs

[taisyti] Prietelē

Dėdliuojė dalės Ėslandėjes pieteliu īr skandėnavėškas kėlmies. Notolosė saluos greograpėnė padėitės ėlga laika rėbojė mėgracėjė. Todie genetėškā Ėslandėjes prietelē īr dėdlē artėmė.

Koltūrėškā ė ruodėškā ėslandā prėgol skandėnavam, ėslandu ruoda īr vėina ėš skandėnavu ruodu. Glavna relėgėjė – lioteronėzmos, katras īr ė valstībėne Ėslandėjes relėgėjė (89,4% pieteliu save laika lioteruonās).

Ėslandėjes suostėnė ė dėdleuses miests ī Rėikjavėks. Kėtas svarbesnės gėvenvėites: Akureirės, Kopavogurs, Hafnarfjuordurs, Keflavėks ir Vestmanaejars.

[taisyti] Polėtėne sėstema

Ėslandėjė īr demokratėnė parlamentėnė valstībe. Seneuse sviete parlamenta – Altėnga – sodara 63 narē, renkamė tėisiougėnis rėnkėmūs 4 metam.

[taisyti] Admėnėstracėnės soskėrstīms

Ėslandėjė ėšdalīnta ė 8 apskrėtės, katruos īr regėjuonu gropes. Ėslandėjuo īr 23 Admėnėstracėnē regionā, ėslandėškā sýsla (dgs. sýslur) ė 14 savaronkėšku miestu kaupstaður (dgs. kaupstaðir). Žemeuse līge īr 104 apīlėnkės (hrepur), katruos rūpėnas švėitėmo, transporto ė komunalėnio ūkio.

[taisyti] Akanoumėka

Ėslandėjė – vėina bagouteusio svieta valstībio. Akanoumėka ėstuorėškā dėdlē prėklause nu žvejībuos, katra lėgė daba sodara aple 40% vėsa eksporta ė 8% darba vėito. 99% valstībės alektras pagamėn hėdra- ė geotermėnes alektrėnes. Bedarbīste sodara 1,8% ė ana īr mažeuse terp EEA (European Economic Area) šaliu.

Žemdirbīste – bolves, žales daržuoves, avėina, pėinėnē prodoktā.

[taisyti] Koltūra

Grímsey saluos skardē, (Arktės srėtės).
Grímsey saluos skardē, (Arktės srėtės).

Ėslandėjes koltūra tor šaknės nu vėkėngo čėsu. Ėslandu lėteratūra īr dėdlē populerė, vertėnama ož ėslandėškas sāgas ėe edas, katruos bova rašuomas čė ėsėkūros pėrmėisė̅ms prietelems. Ėslandā tor tradėcėškā valna, šeuriėtėška požiorė, panašo ī kėtu skandėnavu. Dėdlėle dauf ėslando tėk elfās, aba tėig, ka anie gal egzėstoutė. [1] Ėslandėjes žmonės rėitėngoujamė, kāp vėinė ėš laimėngeusio svietė (4-a vėita svietė).[2]

[taisyti] Nuoroudas


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Austrėjė | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makedonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė