Lietoviu - žemaitiu ruodū žuodīns

Straipsnis ėš Wikipedia.

LIETUVIŲ – ŽEMAIČIŲ KALBŲ ŽODYNAS


Torėnīs

[taisyti] A, Ą

ABIŠALĖ A (daiktavardis) - apīriekėnis
Duonos abišalė - Dounuos apīriekėnis.
ABIŠAL/IS,-ė B (būdvardis) - abėjposėšk/s,-a
AČIŪ! - diekou!
Ačiū, kad atėjote! - Diekou, ka atejuot!
Ačiū už pokalbį! - Diekou ož rokonda!
Pasakyk "ačiū"! - Pasakīk "diekou"!

  • Labai ačiū! - Dėdlē diekou!

AKIS - akis
Akies vyzdys - Akėis vīzdis.
AKMENIN/IS,-ė - kūlė; kūlėn/is,-ė
Akmeninė tvora - Kūlė tuora; Kūlėnė tuora.
AKMENYNAS - kūlīns
AKMENKALYS - kūlkalis
AKMENSKALDYS - kūlskaldis
AKMENUKAS - kūlalis
Dėlioti akmenukus – Diedliuotė kūlalius.
AKMUO - kūlis

  • Akmens anglys - Kūlonglē.

ANČIUKAS - pīlālis
ANGELAS - aniuols
Angelas sargas - Aniuols sargs.
ANGELIŠK/AS,-a - aniuolėšk/s,-a
ANGL/AS,-ė - angl/as,-ė
Anglų kalba - Anglū ruoda.
ANGLIAVANDENIAI - onglėondėnē
ANGLIS - onglis

  • Akmens anglys - Kūlonglē.

ANGLIŠKAI - anglėškā
Jis gerai kalba angliškai - Ons gerā rokounas anglėškā.
ANGLIŠK/AS,-a - anglėšk/s,-a
ANKSTI - onkstėi
Anksti ryte - Onkstėi rītmetie; Rīta meta onkstėi; Nu laba rīta meta
Man nelabai patinka rytais anksti keltis - Mon nedėdlē tink rītmetēs onkstėi kėltė.
Vaje, kaip tu anksti keliesi! - Vojė, kuokiuo onkstībie kelėis.
ANKSTYVUMAS, ANKSTUMAS - onkstībė
ANTIS - pīlė
APATIJA - apatėjė
APATIŠKAI - apatėškā
Apatiškai žiūrėti - Apatėškā veizietė; apatėškā veizietėis.
APATIŠK/AS,-a - apatėšk/s,-a
Jis kažkodėl pasidarė apatiškas - Ons kažė kudie palėka apatėšks.
APČIULPTI - apsolptė
Apčiulpti tabletę - Apsolptė tabletė.
APLINK - aplinkou; i rinki
Žiūriu: aplink žmonės ramiai vaikšto - Veizous: aplinkou žmuonės ramē vākštiuo.
Aplink namą buvo gėlių darželiai - I rinki noma bova gieliū darželē.

  • Visur aplink - Vėsor aplinkou; I vėsa rinki.

Čia visur aplink dideli kaimai - Vėsor če aplinkou dėdlės suodas.
Visur aplink buvo miškai - I vėsa rinki bova mėdės.
APLINKA - aplinka
APLINKIN/IS,-Ė - aplinkou
Visus aplinkinius laukus juosė akmeninės tvoros - Vėsus aplinkou laukus jousė kūlėnės tuoras.
APMATAI - apmatā APRANGA - drabožē
Aprangos parduotuvė - Drabožiu krautovė.
APRENGTI - apriedītė; apvėlktė
APSAUGA - apsauga
APSAUGININK/AS,-ė - apsauginink/s,-ė
APSAUGOTI - apsauguotė; apsergietė
APSIRENGTI – apsėriedītė
Jis visada juodai apsirengęs - Ons vėsumet īr joudā apsėriedės.
APSITVARKYTI - apsėgerbtė
APSIVILKTI -
1) apsėvelktė
Apsivilkti suknelę - Apsėvėlktė jopelė.
2) (ant ko) ontsėvėlktė
Apsivilkti storą megztinį ant plonų marškinių - Ontsėvėlktė stuora nertėni ont pluonū marškėniu.
APSKAIČIAVIMAS - apskaitliavėms
APSKRITAI - ožvės
Muzika, dailė ir apskritai visa kultūra - Mozėka, dailie ė ožvės vėsa kultūra.
Ir apskritai - ar to reikia? - Ėr ožvės - a tuo rēk?
Jis apskritai nekalba apie save - Ons ožvės nerokounas aplė savi.
Apskritai žmonėms tame kaime labai draugiški - Ožvės žmuonis tuo suoduo dėdlē prietelėški.
APSKAIČIUOTI - apskaitlioutė
APTINGIMAS - apslinkėms
APTINGTI - apslinktė

  • Apting/ęs,-usi - Slink/as,-a; Apslink/ės,-osė

APTVARAS - aplouks
Žirgų aptvaras - Žėrgu aplouks.
APTVARKYTI - apgerbtė; apsėgerbtė
APVYNIOTI - apvītortė
Apvynioti siūlu - Apvītortė so siūlo.
APŽIŪRA - apveiza
Techninė apžiūra - Technėnė apveiza.
Gydytojo apžiūra - Gīdītuojė apveiza.
APŽIŪRĖTI - apveizietė
AR - a
Ar tau patinka? - A tau tink?
Ar jau pripratai naujoje vietoje? - A jau papratā naujuo vėituo?
Ar viskas gerai? - A vėskas gerā ī?
Vienas ar kitas - Vėins a kėts.
ARBATA - erbeta
Arbata su cukrumi (be cukraus) - Erbeta so sokro (be sokraus).
Arbata su medumi - Erbeta so medo.
Arbatos namai - Erbetas nomā.

  • Gerti arbatos - Gertė erbeta; Erbetītėis

ARBATINĖ - erbetėnė
ARKLAS (medinis) - žombis
ARUODAS - mėiga
ATRODYMAS - ėšruodīms
ATRODYTI - ėšruodītė
Tavo skarelė puikiai atrodo - Tava koskelė dėdlē poikē ėšruod.
Patiekalai svečiams atrodė skanūs - Jiedē svetems ėšruodė skanė.
Taip, dabar gražiau atrodo - Noi, dabā gražiau ėšruod.
Man atrodo, kad... - Mon ėšruod, ka...
ATSIKALBĖTI, ATSIKALBINĖTI - atsėrokoutė
Jis visada bando atsikalbėti - Ons vėsumet miegėn atsėrokoutė.
ATSIVESTI -
2) (jauniklius - apie gyvūnus) patorietė
Katė atsivedė kačiukus - Katė patoriejė kačiokus.
ATSKRISTI - atliektė
Atskrenda paukščiai - Atlek paukštē.
Atskrido lėktuvas - Atliekė garliekis.
ATVIRKŠČIAI - ontrēp
ATVIRKŠTIN/IS,-ė - ontrēp
Atvirkštinis proporcingumas - Propuorcingoms ontrēp.
AUDRA - audra
AUKA - apiera
AUKOJIMAS - apieravuojėms; apieravuosėna
AUKOJIMASIS - apieravuosėnuos
AUKOTI - apieravuotė
AUKOTIS - apieravuotėis
AUŠRA - aušra
AUŠRINĖ - aušruos žvaizdė
AVILYS - aulis
ĄŽUOLAS - ōžouls

[taisyti] B

BAIGIMAS - bengėms
BAIGTIS - bengtėis
BALIUS - balios
Kaukių balius - Līčīnu balios.
Vakar buvo nuostabus balius - Vakar bova balios poikiausis.
BANDYMAS - miegėnėms
BANDYTI - miegintė
BANDOM/ASIS,-oji - miegėnėma-
Bandomasis laikotarpis (darbe) - Miegėnėma laiks.
Bandomasis projektas - Miegėnėma pruojekts.
BANKAS - banks
BAUGINIMAS - gondinėms; gondinsėna
BAUGINTI - gondintė
BĖGIMAS - puobiegis; biegėms
BERŽYNAS - biržtvīns
BET:
1) vuo; ale
2)

  • Bet kas - Bi kas.
  • Bet koks - Bi kuoks.
  • Bet kuris - Bi katras.
  • Bet kur - Bi kamė; bi kor.
  • Bet kaip - Bi kāp.

BEVEIK - mažne; veik
Beveik visada - Mažne vėsumet.
Ateidavo beveik kas vakarą. - Liuob atēs mažne kuožna vakara.
Perskaitė beveik visas knygas - Parskaitė mažne vėsas kningas.
Beveik viską jau galime nusipirkti - Mažne vėskou jau galėm nusėpėrktė.
BIBLIOTEKA - kningīnė
BIBLIOTEKININK/AS,-ė - kningėnink/s,-ė
BIČIULIS - prietelios
BJAURYBĖ:
1) (apie gyvą būtybę) prėkl/ios,-ė
2) (apie reiškinį) prėkloms
BJAUR/US,-i - prėkl/os,-ė
BLAUZDA - staibis
Daryti pratimus blauzdoms - Dėrbtė pratėmus staibems.
BRANDINTI - brondintė
BRANGINTI - brongintė
BULVĖ - bolbė; ropotė
Rudenį teks vėl vargti su bulvėmis - Rodėni rēks apėntās vargtė so bolbiem.
Nevalgyk žalių bulvių! - Nejiesk žaliū bolbiū!
BRANDUOLIN/IS,-ė - kondoulėn/is,-ė
Branduolinis reaktorius - Kondoulėnis reaktuorios.
Branduolinė fizika - Kondoulėnė fizika.
Branduolinė energetika - Kondoulėnė energetika.
Branduoliniai įrenginiai - Kondoulėnė pariedīmā.
BRANDUOLYS - kondouls
Riešutų branduoliai - Rėišotu kondoulā.
Atomo branduolys - Atuoma kondouls.
Sistemos branduolys - Sistemas kondouls.
Politinio judėjimo branduolys - Politėnė košiejėma kondouls.
Organizacijos branduolys - Organizacėjės kondouls.
BURBULUOTI - puškoutė
BŪRYS - guona
Žmonių būrys - Žmuoniu guona.
Žiurėk, kur moterų visas būrys eina - Veiziek, ontā muotrėšku ciela guona ėin.
Išaugino būrį vaikų - Ėšaugėna vākū guona.

[taisyti] C

CENTRAS - cėntros
Miesto centras - Miesta cėntros.
Šalies politinis centras - Valstībės puolitėnis cėntros.
Kultūros centras - Kultūras cėntros.
Vaikų ir jaunimo centras - Vāku ė jaunūmėnės cėntros.
CENTRIN/IS,-ė - centrėn/is,-ė; cėntra-
Centrinė stotis - Cėntrėnė stuotis.
Europos centrinis bankas - Euruopas cėntrėnis banks.
Centrinis rajonas - Cėntra rajuons.
CEPELINAS, CEPELINAI (valgis) - kleckos, kleckā
CUKRALIGĖ - sokraus lėga; sokraus diabets
CUKRINĖ A (daiktavardis - indas cukrui) - sokrėnė
CUKRIN/IS,-ė B (būdvardis) - sokraus-; sokrėn/is,-ė
Cukriniai kukurūzai - Sokraus kukurūzā.
Cukrinis gaidelis - Sokraus gaidielis.
Cukrinis diabetas - Sokraus diabets; Sokraus lėga.
CUKRUS - sokros
Arbata su cukrumi (be cukraus) - Erbeta so sokro (be sokraus).

[taisyti] Č

ČIULPIMAS - solpėms; solpsėna
ČIULPTI - solptė
Čiulpti nykštį - Solptė nīkšti.
Čiulpti tabletę - Solptė tabletė.
ČIULPTUKAS - toškas
Duoti vaikui čiulptuką - Doutė vākou toška.
ČIUOŽĖJ/AS,-a (pačiūžomis) - ledžingoutuo/s,-jė
ČIUOŽIMAS (pačiūžomis) - ledžingavėms

  • Dailusis čiuožimas - dailōsis ledžingavėms.

ČIUOŽTI (pačiūžomis) - ledžingoutė

[taisyti] D

DABAR – dabā
DABARTIN/IS,-ė – dabartėn/is,-ė
DABARTIS – dabartis
DAIKTAS - dākts
DAINA - dainė
Šita graži daina - Tatā dailė dainė īr.
Senovinės dainos - Senuobėnės dainės.
Liaudies daina - Liaudės dainė.
Šiuolaikinės dainos - Šindėinas dainės.
Vyturio daina skamba kaip sidabrinis varpelis - Cīrolė dainė skomb kap sėdabra varpielis.
DAINUOTI - dainioutė
Jie labai gražiai dainuoja - Anėi dėdlē poikē dainiou.
DANGIŠK/AS,-a - dongėšk/s,-a; dongaus-
DANGUS - dongos
Kaip danguje, taip ir žemėje - Kap dongou, tēp ėr ont žemė.
DAR – dā
DARBAS – darbs; darbousėnuos
Valandinis darbas - Adīnu darbs.
DARBININK/AS,-ė – darbėnink/s,-ė
DARBUOTIS – darboutėis
DARBUOTOJ/AS,-a – darboutuo/s,-jė
DARYMAS – dėrbėms; dėrbsėna
DARYMASIS – dėrbsėnuos
DARYTI – dėrbtė
Daryk, kaip tau geriau! - Dėrbk, kap tau geriau.
Vaje, ką dabar daryti?! - Jėrgotėliau, kon dabā dėrbtė?!
Kažką reikia daryti, kad būtų geriau - Kon nuorintās rēk dėrbtė, ka būtom geriau.
DARYTIS – dėrbtėis
DARŽOVĖ - daržovė
Troškintos daržovės; daržovių troškinys - Šotintas daržovės; daržoviu šotėnis.
DAUG – daug
DAUGUMA - dėdoma
Dauguma žmonių yra geri - Dėdoma žmuoniu gerė īr.
DAVIMAS:
1) (veiksmas) devėms; dousėna;
2) (rezultatas - tai, kas duota) duovis
DAŽNAI – tonkē
Jis dažnai ateidavo pas mus - Ons tonkē liuob atēs pas mūsa.
Labai dažnai - Dėdlē tonkē.
DAŽN/AS,-a - tonk/os,-ė
DAŽNINTI – tonkintė
DAŽNIS – tonkėnis
Radijo transliavimo dažniai - Radėjė transliavėma tonkėnē.
DAŽNOKAI - tonkē vėn
Jis dažnokai man skambindavo - Ons tonkē vėn monėi liuob skombins.
DAŽNUMAS - tonkoms
DEGTUKAI - sierčikā
DĖKOTI – diekavuotė
DĖLIONĖ – diedliuonė
Dėlionė vaikams - Diedliuonė vākams.
DĖLIOTI – diedliuotė
Dėlioti akmenukus – Diedliuotė kūlalius.
DERVA - smala
Juodas kaip derva - Jouds kap smala.
DIDEL/IS,-ė - dėdėl/is,-ė
(didesnis - dėdliesnis; didieji - dėdlė̅jė)
DIDŽKUKULIS, DIDŽKUKULIAI (valgis) - kleckos, kleckā
DIENRAŠTIS - dėinraštis
Dirbu Klaipėdos dienraščio "Vakarų ekspresas" korespondente - Darboujous Klaipiedas dėinrašte "Vakarų eskpresas" korespuondentė.
DIEVAS; DIEVULIS - Pondėivs; Pondėivalis
Dievas davė dantis, Dievas duos duonos - Devė Pondėivalis dontis, dous ė dounuos.
DIEVIŠK/AS,-a - dėivuot/s,-a
DYKINĖJIMAS - slinkavėms; slinkībė
DYKINĖTI - slinkautė
DILGELĖ - nuotrīna
Dilgėlių šampūnas - Nuotrīnu šampūns.

  • Kaip nuogas dilgėlėse - Kap plėks nuotrīnuos.

DIRBINYS - dėrbėnis
DIRBTI - darboutėis
Kur jūs dirbate? – Kamė tamsta darboujėis?
Pradėjau dirbti naujoje vietoje - Pradiejau darboutėis naujuo vėituo.
Jau reikia eiti dirbti - Jau rēk eitė darboutėis.
Dirbu laikraščio redakcijoje - Darboujous laikraštė redakcėjuo.
DIRBTUVĖ - dėrbtovė
DOMĖTIS (kuo) - iduomautėis (kou)
Domėtis literatūra - Iduomautėis literatūra.
DOVANA - duovėna
DOVANOTI - duovėnuotė
DRABUŽIAI - drabožē (dgs.); drabožis (vns.)
Išpilti kavą ant švarių drabužių - Ontsėpėltė kava ont švarė drabužė.
DRAUGIŠKAI - prietelėškā
Aš su juo draugiškai pašnekėsiu - Aš so anou prietėlėškā pasėrokouso.
DRAUGIŠK/AS,-a - prietelėšk/s,-a
Apskritai žmonės tame kaime buvo labai draugiški - Ožves žmuonis tuo suoduo bova dėdlē prietelėški.
DRAUGIŠKUMAS - prietelėškoms
DREBULĖ - apošė
DREBULYNAS - apošruots
DRIMBA (nerangus žmogus ar gyvūnas) - grieva
DRUSKA - droska
DRUSKINĖ A (daiktavardis - indas druskai) - droskėnė
DRUSKIN/IS,-ė B (būdvardis) - droskas-; droskėn/is,-ė
DU,dvi - do,dvė (su dviskaita arba daugiskaita)
Turiu du vaikus - Toro do vāko.
Davė man du litus - Devė mon do lito.
Du litai - nedideli pinigai - Do litā nedėdėlis pinings īr.
DUONA - douna
Duona su kmynais - Douna so kvīnās.
Duonos abišalė - Dounas apīriekėnis.
Valgyti duoną; Valgyti duonos - Jiestė douna; Jiestė dounas.
DURPĖS - torpės
DURPYNAS - torpīnė
DVIESE - vėinodo; dvėjau; abodo
Jie tik dviese gyvena - Anėi vėinodo tegiven.
Liko dviese namie - Palėka vėinodo nomūs.
Tik dviese galėjo pakėlė - Tėk dvėjau tegaliejė pakeltė.
Einam dviese - Einav dvėjau! Einav abodo!

[taisyti] E

EITI - ėitė

  • Eina, eina! (sporto sirgalių skanduotė) - Šonkē, tronkē!

ENERGIJA:
1) (pvz., elektros) energėjė
2) (energingumas) šonkoms; energėjė
ENERGINGAI - šonkē
Energingai kalbėti - Šonkē rokoutėis.
Energingai eiti - Šonkē ėitė.
Energingiau šokti - Šonkiau šuoktė.

[taisyti] G

GAL - bene; rasėt; mosėt; mosintās
Rytoj gal sesuo pavažiuos - Rīt bene sesou parvažious.
Gal nenori, todėl nedaro - Mosintās nenuor, tudie nedėrb.
GALAS - gals

  • Galų gale - Ont galo.

GALĄSTUVAS - glodė
GALĖJIMAS - galiejėms; galiesėna; imeigėms; imėigsėna
GALĖTI - galietė, imeigtė

  • Ar gali būti geriau? - A berēk geriau.

GALIMYBĖ - galėmībė
Čia daug visokių galimybių - Čė daug vėsuokiu galimībiu īr.
Pasiekti galimybių ribą - Prigautė galėmībiu robežiu.
GALVA:
1) galva
2) (silkės, roplio; ironiškai - ir žmogaus) kramė
Silkės galva - Silkės kramė.
GALVOJIMAS - mėslėjėms; mėslīsėna
GALVOTI - mėslītė

  • Nėra ko galvoti - Nebier ni mėslės.

Taip įstrigo, kad atgal pajudėti nėra ko galvoti - Tēp kėitā ispringa, ka atgal pajudietė nebier ni mėslės.
GALVUTĖ - galvālė
GAMYBA - dėrbinsėna
GAMYBIN/IS,-ė - dėrbinsėnas-
Gamybinės medžiagos - Dėrbinsėnas medegas.
Gamybinė įmonė - Dėrbinsėnas imuone.
GAMYBININK/AS,-ė - dėrbėnink/s,-ė
GAMYKLA - dėrbīkla
GAMINYS - dėrbėnis
GAMINTI - dėrbintė
GAMTA - gomta
GAMTIN/IS,-ė - gomtuos-; gomtėn/is,-ė
Gamtinis rezervatas - Gomtuos rezervats.
GARAS - gars
GARDĖSIS - skanėnis
Valgyti gardėsius - Jiestė skanėnius.
GARDUMAS - skanoms
GARDUMYNAS - skanėnis
Valgyti gardumynus - Jiestė skanėnius.
Įvairūs gadumynai - Vėsuokē skanėnē.
GARD/US,-i - skanėn/os,-ė
GARDŽIAI - skanē
GARUOTI - garoutė
GARTRAUKIS - garvėlkis
Gartraukis virtuvėjė - Garvėlkis vėrtovie.
GĄSDINIMAS - gondinėms; gondinsėna
GĄSDINTI - gondintė
GAUJA - sankols
Vagiu gauja - Vagiū sankols.
GĖDA - sarmata
GĖDIJIMASIS - sarmatinsėnuos
GĖDYTIS - sarmatintėis
Jis gėdijasi savo išvaizdos - Ons sarmatėnas sava ėšruodas.
GELEŽIN/IS,-ė - gelžė; gelžėn/is,-ė
Geležiniai vartai - Gelžė vartā.
GELEŽINKELININK/AS,-ė - gelžkelėnink/s,-ė
GELEŽINKELIS - gelžkelis
Geležinkelio stotis - Gelžkelė stuotis.
GELEŽIS - gelžis
Geležies gabalas - Gelžgalis.
GEMBĖ – vāgis; kengė
GERAI - gerā
Jis gerai šneka angliškai - Ons gerā rokounas anglėškā.
Ji tikrai gerai dirba - Ana truopnē gerā darboujas.
Ar gerai matai? - A gerā iveizi?

  • Ar gali būti geriau? - A berēk geriau?

GYLYS - bimbals; dvėlinkė
Gyliai kando - Bimbalā kond.
GIMTADIENIS - gėmėma dėina
Rytoj mano gimtadienis - Rītuo mona gėmėma dėina.
Kviečiu tave i savo gimtadienio balių - Vadėno tavi ont sava gėmėma dėinas baliaus.
GIMTAS/IS,-oji - prigimt/s,-a
Gimtoji kalba - Prigimta ruoda.
Gimtieji namai - Prigimtė nomā.
Gimtasis miestas - Prigimts miests.
Gimtasis kaimas - Prigimta suoda.
Gimtoji šalis - Prigimta valstībė.
GYVENIMAS -
1) (trukmė) omžios

  • Visą gyvenimą - Par vėsa omžiu; Par omžiu.

Visą gyvenimą sunkiai dirbau - Par vėsa omžiu sonkē darbavaus.

  • Visam gyvenimui - Ont omžiaus.

Jam patiko ta vieta, ir jis ten liko visam gyvenimui - Tėka anam ta vėita, ėr palėka ons tėnās ont omžiaus.
2) (gyvenimo būdas, sąlygos) gīvėnėms
Jo gyvenimas dabar geresnis - Anuo gīvėnėms dabā geriesnis īr.
GLĖBYS - kliebīs
Pulti (kam) į glėbį - Poltė (kam) i kliebi.
Suimti (ką) glėbyje - Soimtė (kon) kliebie.
Glėbys gėlių - Kliebis gieliū.
Glėbys knygų - Kliebis kningū.
GRAUŽTI - graužtė; jiestė
Smėlis akis graužia Smėltės akės jied.
GRAŽĖJIMAS – dailiejėms; dailiesėna
GRAŽĖTI – dailietė
GRAŽIAI – dailē
Vienas už kito gražiai susikabinę - Kėts ož kėta dailē sosėkėbė.
Niekada nepyko, viską mokėjo pasakyti gražiai - Nikumet nepīka, vėskou muokiejė pasakītė dailē.
GRAŽINIMAS – dailėnėms; dailinsėna
GRAŽINTI – dailintė
GRAŽ/US,-i – dail/os,-ė

  • Pasikalbėti gražuoju - pasėrokoutė dailē

GREIT; GREITAI - veikē; veikē vėn; (mitriai) uotrē
Vaistai greitai suveikia - Vaistā veikē paded.
Greitai atlikti darbą - Veikē padėrbtė darba.
Važiuok mašina, bus greičiau - Važiouk so mašėna, būs veikiau.
Jis greitai pripranta naujoje vietoje - Ons veikē papront naujuo vėituo.
Iš čia greitai neišeisi - Ėš čė veikē nebėšeisi.

  • Gana greitai - Veikē vėn.

Jis gana greitai suprato - Ons veikē vėn soprata.
GREIT/AS,-a - veik/os,-ė; (mitrus) uotr/os,-ė
Greitoji pagalba - Veikiuojė pagelba.
Jis labai greitas - Ons dėdlē vėikos.
Greitas atsakymas - Veikos atsakīms.
Greitas internetas - Veikos internets.
GREITIS - veikis
Važiuoti dideliu greičiu - Važioutė so dėdėlio veikio.
GREITUMAS - veikoms
GRENDYMAS - kluons
GRIETINĖ - smetuons; smanta
Vagyti varškę su grietine - Jiestė varškė so smetuono.
GRIETINĖLĖ - smetuonielis
GRIOVA A (vandens išgrauža) -
GRIOVA B (nevikrus žmogus ar gyvūnas)
GROŽIS - dailis; poika
Koks grožis! - Kuoks dailis!
Dėl grožio - Diel dailė; diel poikuos.
GRUODIS (mėnuo) - groudis
GUOLIS A (pvz., meškos) - kinis
GUOLIS B (pvz., mašinos) - goltėnis

[taisyti] H

HEKTARAS - aktars
HUMORAS - jumuors
Man patinka sveikas humoras - Mon tink svēks jumuors.

[taisyti] I, Į

ĮBAUGINIMAS - ėšgondinėms
ĮBAUGINTI - ėšgondintė
ĮDOM/US,-i - iduom/os,-ė
Tavo mintys įdomios - Tava mėslės iduomės īr.
Labai įdomią knygą perskaičiau - Dėdlē iduomė kninga parskaitiau.
ĮDUBA; ĮDUBIMAS - klans
Nuklojo ne lygiai, o su įdubimais - Nukluojė ne līgē, vuo so klanās.
IKI A (prielinksnis) -
1) lėg; lėg pat
Iki vakaro - Lėg vakara.
Iki miesto - Lėg miesta.
Kiek kilometrų iki Telšių? - Kėik kiluometru lėg Telšiu?
Pabaigti iki galo - Pabėngtė lėg gala
Jis viską padaro iki galo - Ons vėskou padėrb lėg pat gala.
2) (aukščiui žymėti) lėg so (kou)
Vandens iki kaklo - Ondou lėg so kaklo.
Krūva iki lubų - Malka lėg so lobuom.
IKI! B (jaustukas - atsisveikinant) - sodėiv! pakuol kas!
Na, tada rytoj susimatysim. Iki! - No, tumet rītuo sosėtėksiau. Sodėiv!
IMTI:
1) imtė;

  • Imti (ką) su savimi - Imtė (kon) līgē.

Imsiu vaikus sus savimi - Imso vākus līgē.
2) (be leidimo - pvz., svetimą daiktą ) košintė
ĮNAŠAS:
1)
2) (pvz., į mokslą, plėtrą, kovą) duovis
Jo įnašas į mokslą - Anuo duovis muokslou.
INDĖLIS:
1)
2) (pvz., į mokslą, plėtrą, kovą) duovis
Jo indėlis į mokslą - Anuo duovis muokslou.
INDAS - stuotkos
Nuplauti indus - Soplautė (somazguotė) stuotkus.
INDAPLOVĖ - stuotkapluovė
Sudėti indus į indaplovę - Sudiedlioutė stuotkus i stuotkapluovė.
Visada naudoju indaplovę - Vėsumet naudoujo stuotkapluovė.
INKILAS - špuokinīčė
INVENTORIUS - envenourios
ĮRENGIMAS - pariedīms
ĮRENGINYS - pariedīms
ĮRENGTI - pariedītė
ĮSIŽIŪRĖTI – isėveizietė
ĮSNAUJA (valgis) - ožtrėns
ĮSTRIGTI - ispringtė
Taip įstrigo, kad atgal pajudėti nėra ko galvoti - Tēp kėitā ispringa, ka atgal pajudietė nebier ni mėslės.
ĮSTRIŽAI – ikīpā
ĮSTRIŽ/AS,-a – ikīp/s,-a
ĮSTRIŽINĖ - ikīpėnė
IŠBANDYMAS - ėšmiegėnėms
Jo laukia sunkūs išbandymai - Ana laukė sunkė ėšmiegėnėmā.
IŠ - nu; ėš
Rašytojas kilęs iš Vokietijos - Rašītuos īr kėlėma nu Vuokītėjės.

  • Iš karto - Ož karta.

IŠBANDYTI - ėšmiegėntė
IŠDĖSTYMAS - diedliuojėms; ėšdiedliuojėms
IŠDĖSTYTI - ėšdiedliuotė
IŠGALVOJIMAS - išmėslas; pramėslas
IŠGALVOTI - išmėslītė; pramėslītė
IŠGĄSDINIMAS - ėšgondinėms
IŠGĄSDINTI - ėšgondintė
IŠGRAŽĖJIMAS – sodailiejėms
IŠGRAŽĖTI – sodailietė
IŠGRAŽINIMAS – sodailėnėms
IŠGRAŽINTI – sodailintė
IŠEITI -
1) ėšeitė
Išeina iš namų – Ėšēt ėš nomū.
2) (pavykti):

  • Man išeina - Mon ėšeit; Aš imeigo.

Kaip tau taip išėjo? - Kāp to tēp imeigē?
IŠKEIKTI - ėšdeblītė
IŠKOŠTI:
1)
2) (prk. - piktai pasakyti) ėštratintė
IŠLAIKYTI -
1) (pvz., sunkų daiktą) notorietė
2) (neatiduoti) notorietė
3) (ištverti) ėštorietė
4) (pralaikyti) pratorietė
IŠLUPTI -

  • Išlupti (kam) kailį - Ėšierkuotė (kam) kaili.

IŠMALDA - alūžna
IŠPILTI:
1) išpėltė
2) (ant ko) ontsėpėltė
Išpilti kavą ant švarių drabužių - Ontsėpėltė kava ont švarė drabužė.
IŠRANK/US,-i - liuosn/os,-a
Jis išrankus maistui - Ons liuosnos ont jiediū.
IŠSIDĖSTYMAS - ėšsėdiedliavėms
IŠSIDĖSTYTI - ėšsėdiedlioutė
IŠSIGĄSTI - nusėgōstė
IŠTINIMAS - ėšporpėms
IŠTINTI - ėšporptė
Kojos ištino - Kuojės ėšporpa.
Veidas ištinęs - Veids ėšporpės.
IŠTIŽĖLIS - grievals
IŠTVERMĖ - ėštoriejėms
IŠSIVEMTI - pravemtė
Labai pykino, bet išsivemti negalėjau - Dėdlē vīma kila, vuo pravemtė negalė bova.
IŠTVERTI - ėštorietė

  • Negalėti ištverti - Negalietė ėštorietė; Negalietė torietė.

IŠVAIZDA - ėšruoda; ėšvaizda
Jis gėdijasi savo išvaizdos - Ons sarmatėnas sava ėšruodas.
ĮŽIŪRĖTI – iveizietė
Neįžiūriu čia nieko gražaus – Neiveizo čė nieka dailė.

[taisyti] J

JAUN/AS,-a - jaun/s,-a
JAUNIMAS - jaunūmėnė
Jaunimo centras - Janūmėnės cėntros.
Vaikų ir jaunimo dailės mokykla - Vāku ė jaunūmėnės dailės muokīkla.
JAUNYSTĖ - jaunas dėinas
Jam poezija patinka nuo jaunystės - Anam puoezėjė tink nu jaunū dėinū.
JAUJA - douba
JI – ana
(vienaskaita: ji - ana, jos - anuos, jai - anā, - anon, ja - ano, joje - anuo;
dviskaita - jos abi - anodvė, jų abiejų - anodvėm, joms abiems - anodvėm, jas abi - anodvė, jomis abiem - anodvėm, (vietininkas nevartojamas);
daugiskaita - jos - anuos, - anū, joms - anuoms, jas - anas, jomis - anuom, jose - anuosė)
JIS – ons
(vienaskaita: jis - ons, jo - anuo, jam - anam, - anou, juo - anou, jame - anamė;
dviskaita - jiedu - anodo, judviejų - anodom, judviems - anodom, judu - anodo, judviem -anodom (vietininkas nevartojamas);
daugiskaita: jie - anėi, - anū, jiems - anīms, juos - anus, jais - anās, juose - anūsė)
Jie abu dirba - Anodo abodo darboujės.
JOK/S,-ia - nikuok/s,-ė
Aš nesu joks ekspertas - Aš neso nikuoks eksperts.
JUDĖJIMAS - košiejėms; košiesėna
Judėjimas į priekį - Košiejėms i prīšaki.
Lietuvos žaliųjų judėjimas - Lietovas žaliūju košiejėms.
Judėjimo laisvė Europos Sąjungoje - Košiejėma liuosībė Euruopas Sājunguo.
JUDĖTI - košietė
Judėti į priekį - Košietė i prīšaki.
Sėdėk ramiai, nejudėk - Siediek ramē, nekošiek!
JUDINTI - košintė
JUDINIMAS - košėnėms
JUO:

  • Juo labiau - Joučiou.

[taisyti] K

KABĖTI - kuorolioutė
KABLYS – vāgis; kėngė
KAD – ka
KADA – kumet

  • Kada nors - Bikamė.
  • Bet kada - Kumet nuorint(ās).

KAI:
1) ka; kumet;
2)

  • Kai kas - Kas nekas.
  • Kai kur - Kamė nekamė.
  • Kai kada - Kumet nekumet.
  • Kai kurie - Nekatrėi; Katrėi nekatrėi.

KAIMAS - suoda
Jiedu buvo iš vieno kaimo - Anodo bova ėš vėinas suodas.
Važiuoti į kaimą - Brauktė i suoda.
Gyventi kaime - Gīventė suoduo.
KAIMIET/IS,-ė - suodėšk/is,-ė
Miestiečiai ir kaimiečiai - Miestėškē ė suodėškē.
KAIMIŠKAI - suodėškā
KAIMIŠKAS - suodėšk/s,-a
KAIP
1) (prieveiksmis) kāp

  • Kaip nors - Kāp nuorint(ās).
  • Bet kaip - Bikāp.

2) (dalelytė) kap; lėgo
KALBA - ruoda
Žemaičių kalba - Žemaitiu ruoda.
Gimtoji kalba - Prigimta ruoda.
Sakyti kalbą - Sakītė ruoda.
Taip, buvo tokia kalba - Noi, bova tuokė ruoda.
Jis į dideles kalbas nesileidžia - Ons i dėdlės ruodas neit.
KALBĖJIMAS - rokousėnuos
KALBĖTI– rokoutėis
Jis moka kalbėti žemaitiškai - Ons muok žemaitėškā rokoutėis.
Kalbėti per radiją - Rokoutėis par radėjė.
KALBĖTIS - rokoutėis; vestė ruoda
Jie kiekvieną dieną kalbasi telefonu - Anėi kuožna dėina rokounas tilipuono.
KALBININK/AS,-ė – ruodėnink/s,-ė
KANČIA - galousėnuos
KANKINIMAS - galavėms; galousėna
KANKINIMASIS - galavėms; galousėnuos
KANKINTI - galoutė
KANKINTIS - galoutėis
KARTAS - karts; sīkis

  • Iš karto - Ož karta.

Imti du kibirus iš karto - Imtė do viedro ož karta.
Iš karto visų neįleido - Ož karta vėsū neileida.
KARVELIS - balondis
Karveliai skrenda (skraido) – balondē lek (lakiuo).
KAS - kas

  • "Kas? Kur? Kada?" - Kas? Kamė? Kumet?

KASDIEN – kuožna dėina
KASTUVAS - luopėta
KAUKĖ - līčīna
Vaikščioti su kauke - Vākščiuotė so līčīna.
Žmogus su juoda kauke - Žmuogos so jouda līčīna.
Kaukių balius - Līčīnu balios.
KAUKĖT/AS,-a - so līčīna
KAVA - kava
KAVINĖ - kavėnė
KAŽKUR -
1) (apie buvimo vietą) kažė kamė;
2) (apie kryptį) kažė kor
KĖDĖ - krieslos, krās/e, -es
Sėdėti ant kėdės - Siedietė ont krieslo.
Atsisėsti ant kėdės - Atsėsiestė ont kriesla.
KEIKTI - deblītė
KELTIS - kėltė
Man nelabai patinka rytais anksti keltis - Mon nedėdlē tink rītmetēs onkstėi kėltė.
KEPTUVĖ - petėlnė
KERĖPLA:
1) (žaidimas su pagaliu)
2) (nereikalingas daiktas, griozdas)
3) (nerangus, nevikrus žmogus)
KIBIRAS - viedras
Atnešti kibirą vandens - Atneštė viedra ondenė.
KIBIRĖLIS - viedrālis
KIEKVIEN/AS,-a - kuožn/as,-a; bikatr/as,-a
Kiekvieną dieną – Kuožna dėina.
KIEMAS - kėims
KILMĖ - kėlėms
Neaiški kilmė - Neaiškos kėlėms.
Jis buvo lietuviškos kilmės - Ons bova lietovėška kėlėma.
KILTI - kėltė

  • Būti kilusiam (iš kur) - Būtė kėlėma (nu kor).

Rašytojas kilęs iš Vokietijos - Rašītuos īr kėlėma nu Vuokītėjės.
KIŠKIS - zoikis
KITAIP - kėtēp; (priešingai, priešingu atveju) ontrēp
KIT/AS,-a - kėt/s,-a
Kitą rytą pats nieko neprisimeną - Kėta rīta meta pats nieka nebatmen.
Šnekėk ne apie kitus, o apie save - Rokoukėis ne aple kėtus, vuo aple savėm (aple savi).

  • Kitą kartą; kitą sykį - Kėta karta; Kėta sīki.

KITOK/S,-ia - kėtuok/s,-ė
KITUR - kėtor; kėtoriou
KLAUSIMAS - klausėms
KLAUSYMAS - klausīms; klausīsėna
KLAUSYTI - klausītė
KLAUSYTIS - klausītėis
KLOJIMAS A:
1) (klojimo veiksmas) kluojėms; kluosėna;
2) (klojimo rezultatas) kluojėms
KLOJIMAS B (pastatas) - rejė

  • Klojimo grindinys - kluons

KLUONAS - rejė
KLĖTIS - klietis
KMYNAI - kvīnā
Sūris su kmynais - Sūris so kvīnās.
Duona su kmynais - Douna so kvīnās.
Kmynų arbata - Kvīnū erbeta.
KNYGA - kninga
Jis perskaitė beveik visas knygas, kurios buvo namie - Ons parskaitė mažne vėsas kningas, katras bova nomūs.
KNYGYNAS - kningīns
KNYGRIŠYKLA - kningdėrbīkla
KNYGRIŠ/YS,-ė - kningdėrb/is,-ė
KODĖL - kudie
KOJINĖ - žekė
Vyriškos kojinės - Vīrėškas žekės.
Moteriškos kojinės - Muotrėškas žekės.
Vaikiškos kojinės - Vākėškas žekės.
Niekaip nerandu vienos kojinės - Nebrondo niekāp vėinas žekės.
Megzti kojinę - Nertė (narstītė) žekė.

  • Sukišti pinigus į kojinę - Sokėštė pininga i žekė.

Kažin kiek jis pinigų sukišęs į kojinę - Kažėn kėik ons pininga i žekė sokėšės īr.
KOJYTĖ - kuojėkė
KOK/S,-ia - kuok/s,-ė
Koks skirtumas? (šnek.) - Kažėn a skėrtoms īr?
KOL - pakuol

  • Kol kas - Pakuol kas.

KOPĖČIOS - drobīnas
KOPŪSTAS - kuopūsts
Troškinti kopūstus - Šotintė kuopūstus.
Troškinti kopūstai su kliaulienos šonkauliais - Šotintė kuopūstā so kiaulės škuobās.
KOŠĖ - potra
Valgyti košę - Jiestė potra.
KRAMTYTI - kōsnuotė
KREGŽDĖ, KREGŽDUTĖ - blezdinga
KREPŠYS - kiuocis; krežis
KRIAUŠĖ - grūšas
KRIKŠTAMOTĖ - kūma
KRIKŠTATĖVIS - kūmā
KRIKŠTATĖVIS - kūmėns
KRISTI - kristė; kristė žemien Oboliai krenta - Vuobolā žemien krimt.
KRUTĖJIMAS - košiejėms; košiesėna
KRUTĖTI - košietė
KRUTINTI - košintė
KRUTINIMAS - košėnėms
KRŪVA - malka
Krūvų krūvos prikrautos - Malku malkas prikrautas.
Medžių krūva - Mediu malka.
Šieno krūva - Šėina malka.
Mėšlo krūva - Miešlu malka.
Krūva pinigų - Dėdėlė malka piningu.
Jis turi krūvą pinigų - Ons betors dėdėlė malka piningu.
Krūva knygų - Malka kningu.
Didžiausios krūvos knygų - Dėdliausias malkas kningu.
Suvertė bulves į krūvą, ir ėmė pūti - Sovertė bolbės i malka, ėr jiemė pūtė.
KUMETIS (istor.) - komiečios
KUMŠTIS (vyr. gim.) - komstis (mot. gim.)
Laikyti kumštyje - Turietė komstie.
Mušti kumščio - Moštė so komstim.
KUPETA - kūgis
Šieno kupeta - Šėina kūgis.
KUPRA - kokštera
Nešti ant kupros - Neštė ont kokštera.
Gauti per kuprą - Gautė par kokštera.
Užlipti ant kupros - Ožliptė ont kokšteras.
KUR -
1) (apie buvimo vietą) kamė;
Kur tu buvai? - Kamė to bovā?
Aiškina, kur kas padėta - Aiškėn, kamė kas īr padiets.
Kur čia valgykla? - Kamė čė jiedīkla īr?
Žmogau, kur tu surasi tiek daug laiko, kad... - Žmuogau, kamė to gausi tėik laika, ka...
Kur kirvis, ten ir kotas - Kamė kėrvis, ten kuots.

  • Kur nors - Kamė nuorint(ās).
  • Bet kur - Bikamė.

2) (apie kryptį) kor
Kur tu važiuosi? - Kor to brauksi?
Kur jis nuėjo? - Kor ons nuejė?
Iš kur tu esi? - (vyrui) Ėš kor esous? (moteriai) Ėš kor esonti?
KUR/IS,-i - katr/as,-a
Iš kurios Žemaitijos vietos būsi? - Ėš katruos Žemaitėjės vėituos būsi?

  • Bet kuris - Bikatras.

KVEPĖTI (kuo)kvepietė; atsėdoutė (kou)
Taip skaniai kvepia – Tėik skanē kvep.
Žuvis kvepia jūra - Žovis atsėdoud jūro.
KVIESTI – vadėntė
Kviesti pokalbiui - Vadintė ont rokondas.
Kviesti išgerti alaus - Vadintė ont alaus.
Kviesti i svečius - Vadintė ont svetiū.
Kviesti į kambarį - Vadintė i kombari.
Kviečiu tave i kiną - Vadėno tavi ont kina.
KVIETIMAS - vadėnėms
Kvietimas į teatrą - Vadėnėms ont teatra.

[taisyti] L

LABAI - dėdlē; dėdliausē
Labai daug - Dėdlē daug.
Labai dažnai - Dėdlē tonkē.
Ji labai apsidžiaugė - Ana dėdliausē apsėdžiaugė.

  • Labai ačiū! - Dėdlē diekou!
  • Labai jau - Nuognē.

Labai jau skanus - Nuognē skanos.
LABAS! - svēks! (mot. g. svēka!, dgs. svēkė!, mot. g. svēkas!) svēks gīvs!(mot. g. svēka gīva!, dgs. svēkė gīvė!, mot. g. svēkas gīvas!)
LABAS RYTAS! - labs rīts! labrīt!
LAIB/AS,-a - tēv/s,-a
Pušis išaugs laiba ir aukšta - Pušis ėšaugs tēva ėr aukšta.
LAIDA - laida
Žiūrėti televizijos laidą - Veizietė televizėjės laida.
Radijo laida žemaičių kalba - Radėjė laida žemaitiu ruoda.
LAIKYMAS - toriejėms; toriesėna
LAIKYMASIS - toriesėnuos
LAIKYTI - torietė
Laikyk stipriai, kad nepabėgtų - Toriek kėitā, ka nepabiegtom.
LAIKYTIS - torietėis
Laikykis gerai, kad nenukristum per akmenis važiuojant - Toriekis gerā, ka neėškrėstomi par kūlius važioujėnt.
LAIKRAŠTIN/IS,-ė - laikraštiu-; laikraštė
Laikraštinis popierius - Laikraštė puopierios.
LAIKRAŠTIS - laikraštis
Leisdavo laikraštį "Žemaičių prietelios" - Liuob leistė laikrašti "Žemaitiu prietelios".
LAIPTAI - skadā
LAISV/AS,-a - lious/os,-a; valn/s,-a
LAISVĖ - liousībė
LAPKRITIS - lapkrėstis
Lapkričio mėnuo - Lapkrėstė mienou.
Lapkričio mėnesį - Lapkrėstė mienesie.
LĖKTUVAS – garliekis
Skristi lėktuvu – Liektė garliekio.
LETENA - lepšė
Šuns priekinės letenos - Šonėis lepšės prīšakie.
LIESTI - košintė
LIETIMAS - košėnėms
LYGINTI:
1) (daryti lygų) līgintė
2) (lygintuvu) pruosītė
Lyginti drabužius - Pruosītė drabožius.
3) (daryti palyginimą) līgintė; palīgintė
LYGINTUVAS - pruosos
LIKTI - palėktė
Jam patiko ta vieta, ir jis ten liko visam gyvenimui - Tėka anam ta vėita, ėr palėka ons tėnās ont omžiaus.
Jis buvo ir liks pats geriausias - Ons bova ė palėks pats geriausis.
LOPŠYS - lingėnis
LOVATIESĖ - dėkis

[taisyti] M

MANO - mona
Mano namai - Mona nomā.
Mano brolis - Mona bruolis.
MAKAULĖ (šnek.) - kramė
Sukti savo makaulę - Soktė sava kramė.
Apsukti (kam) makaulę - Apsoktė (kam) kramė.
Makaulė visai tuščia - Kramė sovėsam toštė.
Gauti per makaulę - Gautė par kramė.
MALKA - medis
Atnešk glėbį malkų! - Atnešk kliebi mediū! Atnešk mediū kliebi!
Malkų krūva - Mediū malka.
MANYMAS - mėslīsėna; mėslėjėms
MANYTI - mėslītė
Kaip jūs manote? -
(klausimas vienam asmeniui) Kāp tamsta mėslėji?
(keliems asmenims) Kāp tamstas mėslėjat?
MARŠKINIAI - marškėnē
Apsivilkti marškinius - Apsėvėlktė marškėnius.
MĄSTYMAS - mėslinsėna
MĄSTYTI - mėslintė
MĄSTYTOJ/AS,-a - mėslintuo/s,-jė
Senovės graikų mąstytojai - Senuobės graiku mėslintuojā.
MATYT (dalelytė) - matītėis
MATYTI – matītė; iveizietė; primatītė
Tamsoje sunku matyti - Tumsībie sunko iveizietė
Matai, kaip yra... - Matā, kāp tatā īr...
Akys jau blogai mato - Akis jau menkā beprimata.
Jis buvo visko matęs savo gyvenime - Ons bova vėska primatės par sava omžiu.
Plika akimi vos matomas - Plėkā akē maž beprimatuoms.
MAŽAI - maž; mažā
MAŽ/AS,-a – maž/os, -a
MAŽYLIS - vākūkštis
MEDUOT/AS,-a - medėn/s,-a
Pirštai meduoti - Pėrštā mėdėnė.
Meduotas balsas (prk.) - Medėns balsos.
MEDUS - medos
Arbata su medumi - Erbeta so medo.
Valgyti medų - Jiestė medo.
Visi pirštai medumi aplipo - Vėsė pėrštā medėnė palėka.
MEDŽIAGA - medega
Iš kokios medžiagos tai padaryta? - Ėš kuokės medegas tas padėrbts īr?
Mokymo medžiaga - Muokīma medega.
Cheminė medžiaga - Сhemėnė medega.
MEGZTI - nertė; narstītė
Megzti kojinę - Nertė žekė.
MEGZTINIS - nertėnis
Apsivilkti marškinius ir megztinį - Apsėvėlktė marškėnius ė nertėni.
Apsivilkti storą megztinį ant plonų marškinių - Ontsėvėlktė stuora nertėni ont pluonū marškėniu.
MEILĖ - meilė
MEISTR/AS,-ė - meistr/as,-ė

  • Triukų meistr/as,-ė - Muonėnink/s,-ė.

MELDIMASIS - melsėna; melsėnuos
MELAG/IS,-ė - malag/is,-ė
MELAS - malavėms
MELUOTI - maloutė
MELAS - malavėms
MELUOTI - maluotė
MĖSA - mēsa
Troškinti mėsą - Šotintė mēsa.
MESTI - laistė
Mesti akmenukus - Laistė kūlālius.
MĖŠLAS (vns.) - miešlā (dgs.)
Mėšlo krūva - Miešlū malka.
METAI - metā

  • Nauji metai - Naujė metā.

MĖTYTI - laidītė
Mėtyti akmenukus - Laidītė kūlālius.
METMENYS - apmatā
MEZGINYS - nerėnis
MIEGAL/IUS,-ė, - mėigtpov/is,-ė
MIEGOTI - mėiguotė
Jis dar miega - Ons dā mėigt.
MIESTAS - miests
MIESTELĖN/AS,-ė - miestėšk/is,-ė
MIESTELIS - miestālis
MIESTIET/IS,-ė - miestėšk/is,-ė
Miestiečiai ir kaimiečiai - Miestėškē ė suodėškē.
MYLĖJIMAS - mīliejėms; mīliesėna
MYLĖJIMASIS - mīliesėnuos
MYLĖTI - mīlietė
Aš tave labai myliu - Aš tavi dėdlē mīlo.
MYLĖTIS - mīlietėis
MINĖTI - mėnavuotė
Jis minėjo, kad... - Ons mėnavuojė, ka...
Aukščiau minėtas - Aukštiau mėnavuotas.
MINTIS - mėslė
Nebuvo net tokios minties - Nebova tuokės ni mėslės.
Galvoje sukasi visokios mintys - Galvuo sokuos vėsuokės mėslės.
Ar pagauni mintį? (šnek.) - A pagauni mėslė?
MIRTI - mėrtė; mėrtė žemien
Moterelė miršta - Muotrėškelė mėršt žemien.
MIRTIS - mirėms
MIŠKAS - gėrė; medė Miško uogos - Medė ougas; gėriuos ougas.
MITRIAI - uotrē
MITRUMAS - uotroms
MITR/US,-i - uotr/os,-ė
MOČIUTĖ:
1) (senelė) babūnelė; baba; senuolė;
2) (folklore - motinėlė) muotošė; muotošelė
MOKESTIS - muokesnis
Įėjimo mokestis - Iejėma muokesnis.
Mokėti visus mokesčius - Muokietė vėsus muokesnius.
Pakelti mokesčius - Pakeltė muokesnius.
Mokesčių inspekcija - Muokesniu inspekcėjė.
MOKĖTI A - (būti įgudusiam) muokietė; someigtė
Jis buvo turtingas, mokėjo gyventi - Ons bova tortings, someigė gīventė.
MOKĖTI B - (atlyginti) muokietė
MOKYTOJ/AS,-a - muokītuo/s,-jė
MOTERELĖ - muotreškelė
MOTERIS - muotrėška
Ji graži moteris - Ana dailė muotrėška īr.
MOTINĖLĖ; MOTUŠĖLĖ - muotošė; muotošelė
MUŠTI - moštė; moštė žemien
Užpuolė jį ir muša - Ontpoulė anou ė moš žemien.

[taisyti] N

NA - no
Na, ką pasakysi? - No, kon pasakīsi?
NAMAI - nomā
Čia mano namai - Čė īr mona nomā.
Gimtieji namai - Prigimtė nomā.
Kultūros namai - Kultūras nomā.
Mados namai - Maduos nomā.
Kavos ir abatos namai - Kavuos ėr erbetas nomā.
NAMO – nomėi
Jau važiuosiu namo - Jau braukso nomėi.
NAUJIENA - naujīna
Savaitės naujienos - Nedielės naujīnas.
NE - ne
Jis man ne vyras, o brolis - Ne vīrs ons monėi tier, vuo bruolis.

  • Visai ne; tikrai ne - Ne, jebėntās.

NEBENT - jebėntās
Pats negrįš, nebent kas nors parvežtų - Pats nepargrīš, jebentās kas nuorint parvežtom.
NEGANA - neseinė
Negana to, jis dar... - Neseinė tuo, ons dā...
NEGI - (a) jebėntās
Negi toks miegalius gali taip anksti ateiti? - (A) jebėntās tuoks mėigtpovis gal tėik onkstėi atėitė?
NEGREIT - neveikē
Iš čia negreit išeisi - Ėš čė veikē nebėšeisi.
NELABAI - nedėdlē
Man nelabai patinka - Mon nedėdlē tetink.
Nelabai daug - Nedėdlē daug.
NEMALONIAI - nejaukē; prėklē
NEMALONU - nejaukē; prėklē

  • Man nemalonu - Mon nejaukē īr.

NEMALON/US,-i - nejauk/os,-ė; prėkl/os,-ė
NEPAPRASTAI - nuognē
Ta duona buvo nepaprastai skani - Ta douna bova nuognē skanė.
NEPAKANKAMAI - neseinė
NEPASIEKIAM/AS,-a - neprigaunam/s,-a
Man tai nepasiekiama - Mon tas neprigaunams īr.
Laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje - Laikīkit vākams neprigaunamuo vėituo.
Nepasiekiamas tiksls - Neprigaunams tėkslas.
NEPRISIMINTI - nebatmintė
Tiksliai neprisimenu - Truopnē nebatmeno.
NESUNKU - nesonkē
Man tai nesunku - Mon tas nesonkē īr
NETRUKUS - tujaus
NEUŽILGO - nebožėlga
NEUŽTEKTI -
Neužtenka dirbti gerai, reikia dar ir greitai - Neseinė darboutėis gerā, rēk dā ė veikē.
NIEKADA, NIEKADOS - nikumet
NIEKAI - zauna

  • Niekus taukšti; Niekus plepėti - Zaunītė.

Ko tu čia niekus tauški! - Kuo čė zaunėji!
NIEKAS - nieks

  • Nieko neišeis - Nieks neėšēs.

Manau, kad iš tų mano bandymų nieko neišeis - Mėslėjo, ka ėš tū mona miegėnėmu nieks neėšēs.

  • Niekam tikęs - Atlikės; sovėsam atlikės.

Niekam tikęs daiktas - Sovėsam atlikės dākts.
Esi niekam tikęs - Sovėsam atlikės besi.
NIEKUR - nikamė
Jam niekur nebus gerai - Anam nikamė nebūs gerā.
NUČIULPTI - nusolptė
NUOG/AS,-a - plėk/s,-a

  • Kaip nuogas dilgėlėse - Kap plėks nuotrīnuos.

NOSYTĖ - nuosėkė
NUOGYBĖ, NUOGUMAS - plėkoms
NUOLAT; NUOLATOS - kiaurā; vėn
Jis nuolat dalyvaudavo festivaliuose - Ons kiaurā liuob dalīvaus festivaliūs.
NUORODA - nūruoda
NUOSTAB/US,-i:
1) (nepaprastai geras, gražus ir pan.) poikiaus/is,-ė
Vakar buvo nuostabus balius - Vakar bova balios poikiausis.
2) (stebėtinas) dīvėn/s,-a

  • Nieko nuostabaus - Nikuokė dīva nier.

NUOTRAUKA - puortėgrapėjė

  • Daryti nuotraukas - Puortėgrapoutė.

Rėmelis nuotraukai - Ruomālis puortėgrapėjē.
NUPLAUTI - soplautė, somazguotė
Nuplauti indus - Soplautė stuotkus.
NUPRAUSTI - atpraustė
Nuprausti vaiką - Atpraustė vāka.
NURENGTI - nuriedītė; nuvėlktė
NURODINĖTI - parokoutė
Tu man čia nenurodinėsi! - To mon čė neparokousė!
NURODYMAS - parokavėms
NURODYTI -
1) (pvz., tekste) nuruodītė
2) (pvz., ką daryti) parokoutė
NUSIDILGINTI - nusėtvėlktė nuotrīnuos
NUSIPRAUSIMAS - atsėprausėms; atsėprausėna
NUSIPRAUSTI - atsėpraustė
Reikia nusiprausti duše - Rēk atsėpraustė došė.
NUSIRENGTI - nusėriedītė; nusėvėlktė
NUSISTEBĖTI - nusėdīvītė
Krikštamotė nusistebėjo, koks jos krikštavaikis didelis užaugo - Kūma nusėdīvėjė, kuoki anuos puodė dėdėlė ožauga.
NUSIŠLUOSTYTI - atsėšloustītė
Nusišluostyti su ranksluoščiu - Atsėšloustītė so abrūso.
NUSKAIČIAVIMAS - nuskaitliavėms
NUSKAIČIUOTI - nuskaitlioutė
NUSTEBTI - nusėdīvītė
Nustebo, kaip čia pinigai atsirado - Nusėdīvėjė, kāp čė pėnings atsėrada.
NUŠALDYTI, NUŠALTI - pašaltė
Vaikas nušalo (nušaldė) rankutė - Vāks pašala ronkėkė.
NUŽIŪRĖTI - nuveizietė

[taisyti] P

PAAUGTI:
1) paaugtė
2) (apie vaiką) prakostė
Kai vaikai paaugs, bus lengviau gyventi - Ka vākā prakos, būs lėngviau gīventė.
Mūsų dukra jau paaugusi - Mūsa dokra jau prakota.
PABAIGA - pabonga
Pabaigoje norėčiau pridurti... - Pabonguo nuorietiuo prėdortė...

  • Į pabaigą - Prīš gala.

PABAIGTI - pabėngtė
Pabaigti iki galo - Pabėngtė lėg gala
PABANDYMAS - pamiegėnėms
PABANDYTI - pamiegėntė
PABĖGIMAS - pabiegėms; tversėnuos
PABĖGTI - pabiegtė; tvertėis
PABRANIMAS - pabringėms
PABRANGTI - pabringtė
PAČIULPTI - pasolptė
Pačiulpti tabletę - Pasolptė tabletė.
PADARYTI - padėrbtė
Jis viską padaro iki galo - Ons vėskou padėrb lėg pat gala.
Iš kokios medžiagos tai padaryta? - Ėš kuokės medegas tas padėrbts īr?
PADAŽAS - mėrkals
Pomidorų padažas - Puomiduoru mėrkals.
Sojų padažas - Sojū mėrkals.
Salotų padažas - Saluotu mėrkals.
Patiekalas su padažu - Jiedis so mėrkalo.
Patiekalas be padažo - Jiedis be mėrkala.
Skanus padažas - Skanos mėrkals.
Gaminti padažą - Taisītė mėrkala.
PADAŽINĖ A (daiktavardis - indas padažui) - mėrkalėnė
PADAŽIN/IS,-ė B (būdvardis) - mėrkala-; mėrkalu-; mėrkalėn/is,-ė
PADAŽNINTI – patonkintė
PADĖKA - padiekavuojėms
PADĖKOTI - padiekavuotė
PADOVANOTI - paduovėnuotė
Ką jis tau padovanojo? – Kon ons tau paduovėnuojė?
PAGAL – palē, vagol
Rašyti pagal taisykles - Rašītė palē taisīklės.
Gyventi pagal kalendorių - Gīventė palē kalėnduorio.
Kuri didžiausia Europos šalis pagal plotą? - Katra īr dėdliausė Euruopas valstībė palē pluota?
PAGALBA - pagelba; puoslaugis; ožslauga
PAGALIAU - ont galo
PAGAMINIMAS:
1) (gamybos produkto) padėrbinėms;
2) (valgio) pataisīms
PAGAMINTI:
1) (gamybos produktą) padėrbintė;
Ratukai pagaminti iš plieno - Tekėnelē padėrbintė ėš plėina.
2) (valgį) pataisītė
Pagaminti valgyti - Pataisītė jiestė.
Pagaminti padažą - Pataisītė mėrkala.
Pagamino įvairių patiekalų - Pataisė vėsuokiu jiediū.
PAGRAŽĖJIMAS – sodailiejėms
PAGRAŽĖTI – sodailietė
PAGRAŽINIMAS – sodailėnėms
PAGRAŽINTI – sodailintė
Pagražinti situaciją (istoriją) (prk.) - Sodailintė situacėjė (istuorėjė).
PAJUDĖJIMAS - pakošiejėms
PAJUDĖTI - pakošietė
Pajudėti į priekį - Pakošietė i prīšaki.
PAJUDINTI - pakošintė
PAJUDINIMAS - pakošėnėms
PAKALBĖTI – pasėrokoutė
Pakalbėk su juo - Pasėrokouk so anou.
PAKLODĖ - drobolė
Patiesti paklodę - Patėistė drobolė.
PAKRATAI (dgs.) - kraiks (vns.)
PAKRUTĖJIMAS - pakošiejėms
PAKRUTĖTI - pakošietė
PAKVIESTI – pavadėntė
Pakviesti pokalbiui - Pavadintė ont rokondas.
Pakviesti išgerti alaus - Pavadintė ont alaus.
Pakviesti į kambarį - Pavadintė i kombari.
PALIESTI - pakošintė
PALIETIMAS - pakošėnėms
PAMATYTI – pamatītė, iveizietė, isėveizietė
Tamsoje žmogų sunku pamatyti - Tomsībie žmuogu sunko iveizietė.
PAMINĖJIMAS - mėnavuojėms; mėnavuonė
PAMINĖTI - mėnavuotė; pamėnavuotė
PAPASAKOTI - pasėpasakuotė
PAPUOŠALAS - poikals
Moteriški papuošalai - Muotrėškė poikalā.
Kalėdiniai papuošalai - Kaliedu poikalā.
Gražūs papuošalai - Dailė poikalā.
Gaminti papuošalus - Dėrbintė poikalus.
PARAMA - puoslaugis; ožslauga
PAREITI - pareitė
Ryte parėjo namo - Rītmetie parējė nomėi.
Tėvas parėjo temstant - Tievs parējė briekštont.
PARUOŠTI -
1) (valgyti) pataisītė
Paruošti pietus - Pataisīte pėitus.
Paruošti ką nors valgyti - Valgītė šin ton pataisītė.
Paruošti užkandžius - Pataisītė ožkonda.
2) padėrbte
Paruošti pamokas - Padėrbtė pamuokas.
Padėti vaikui paruošti pamokas - Padietė vākou padėrbtė pamuokas.
PAS - pas

  • Pas mus -

1) (vietos reikšme) Pas mūsa
Pas mus saulutė šviečia - Pas mūsa saulelė švėit.
2) (krypties reikšme) Pas momis
Ateik pas mus - Atēk pas momis.

  • Pas mane -

1) (vietos reikšme) Pas monės
2) (krypties reikšme) Pas moni

  • Pas tave -

1) (vietos reikšme) Pas tavės
2) (krypties reikšme) Pas tavi

  • Pas juos -

1) (vietos reikšme) Pas anū
2) (krypties reikšme) Pas anus
PASAKOTI - pasakuotė; pasėpasakuotė
PASAKOJIMAS - pasėpasakuojėms
PASAUGOTI - pasauguotė; pasergietė; pridabuotė
PASAULIS - sviets
PASĖDĖJIMAS - puosiedis
PASIAUKOJIMAS - pasėapieravuojėms
PASIAUKOTI - pasėaperavuotė, apieravuotėis
PASIDARYTI:
1) (padayti sau) pasėdėrbtė'
Pasidaryti arbatos - Pasėderbte erbata.
2) (tapti) palėktė
Jis pasidarė apatiškas - Ons palėka apatėšks.
Man silpna pasidarė - Mon sėlpnā palėka.
PASIDOMĖJIMAS - pasėiduomavėms
PASIDOMĖTI - pasėiduomautė
PASIEKIMAS - prigavėms
Pasiekimai darbe (sporte) - Prigavėmā darbė (spuortė).
Lietuvos mokslo pasiekimai - Lietovas muoksla prigavėmā.
Tai mano didžiausias pasiekimas gyvenime - Tas īr mona dėdliausės prigavėms par omžiu.
PASIEKTI - prigautė
Padėk raktus taip, kad vaikai nepasiektu - Padiek raktus tēp, ka vākā neprigautom.
Pasiekti lubas - Prigautė lobas.
Pasiekti tikslą - Prigautė tėksla.
Tai pasiekiama - Tas prigaunams īr.
Vakare pasiekėme Vokietijos sieną - Vakarė prigavuom Vuokītėjės robežiu.
Pasiekti galimybių ribą - Prigautė galėmībiu robežiu.
Pasiekti geresnių rezultatu - Prigaute geriesnius rezultatus.
Turime pasiekti, kad visuose mokyklose būtu internetas - Torim prigaute, ka vėsuos muokīkluos būtom internets.
PASIENIS - parobežis
Pasienio apsauga - Parobežė apsauga.
PASIENININK/AS,-ė - parobežnink/s,-ė
PASIIMTI - paimtė; (su savimi) imtė līgē; (su savimi) paimtė līgē
Pasiimk draugą su savimi! - Paimk prieteliu līgē!
PASIKALBĖTIpasėrokoutė
PASIMYLĖTI - pasėmīlietė
PASIRUOŠIMAS - soserėkiavėms
PASIRUOŠTI - soserėkioutė
PASISLĖPTI - pasėkavuotė
PASISTIEBTI - pasėstėiptė
PASIŠAUKTI - pasėvadintė
PASIŠNEKĖTI – pasėrokoutė
PASIVAIKŠČIOJIMAS - pasėvākščiuojėms
PASIVAIKŠČIOTI - pasėvākščiuotė
PASKATINIMAS - pakosavuojėms
PASKATINTI - pakosavuotė
PASKUI - paskou
Paskui nebenorės grąžinti - Paskou nebnuories beatėdoutė.
PASLĖPTI – pakavuotė
PASTATYTI:
1)
2) (pvz., namą, tiltą, gamyklą) pabūdavuotė
PAŠNEKĖTI – pasėrokoutė
PATIEKALAS - jiedis
Patiekalai svečiams atrodė skanūs - Jiedē svetems ėšruodė skanė.
Žemaitiški patiekalai - Žemaitėškė jiedē.
PATIESTI - patėistė
Patiesti paklodę - Patėistė drobolė.
PATIKTI - tėktė
Man patinka sveikas humoras - Mon tink svēks jumuors.
Ar tau patinka? - A tau tink?
Man labai patinka - Mon dėdlē tink.
Man nelabai patinka - Mon nedėdlē tetink.
Jam patiko ta vieta, ir jis ten liko visam gyvenimui - Tėka anam ta vėita, ėr palėka ons tėnās ont omžiaus.
PATVORYS - patuoris
Dilgėlės auga patvoriais - Nuotrīnas aug patuorēs.
PAVARGTI - nuvargtė
PAVĖLAVIMAS - pavielėnėms; pasėvielėnėms
PAVĖLUOTI - pavielintė; pasėvielintė
PAVERTĖJAUTI - pabūtė pargoldītuojo; pasėdarboutė pargoldītuojo
PAVERTĖJAVIMAS - pabovėms pargoldītuojo; pasėdarbavėms pargoldītuojo
PAŽADAS - žads; pažads
PERDĖLIOJIMAS - pardiedliuojėms
PERDĖLIOTI - pardiedliuotė
PERSILEIDIMAS (spontaniškas abortas) - pagaišėms
PERSILEISTI (turėti spontanišką abortą) - pagaištė
Moteris persileido penktame mėnesyje - Muotrėška pagaiša pėnktamė mienesie.
PERSKAIČIAVIMAS - parskaitliavėms
PERSKAIČIUOTI - parskaitlioutė
PERSKAITYTI - parskaitītė
Jis perskaitė beveik visas knygas, kurios buvo namie - Ons parskaitė mažne vėsas kningas, katras bova nomūs.
PERŽIŪRA - parveiza
PERŽIŪRĖTI - parveizietė
PIENBURN/IS,-ė - smorgla
PIEŠIMAS - paišīms
PIEŠTI - paišītė
PIEŠTUKAS - paišelė
PIETAUTI - pėitautė
PIETŪS
1) (valgymas) pėitā
Jau greit pietūs - Jau pėitā nebtuolėi.

  • Valgyti pietus - Jiestė pėitus.

2) (laikas) pėitā; pusdėina
Miega iki pietų - Mėigt lėg pusdėinas.
PYKINTI:
Mane pykina - Mon kėlst vīma.
Pradėjo pykinti - Pakėla vīma.
PINIGAI - pėnings
Du litai - nedideli pingai - Do litā nedėdėlis pėnings īr.

  • Turėti (daug, pakankamai) pinigų - Būtė pri pėninga.

Jis tai pinigų turi - Ons tatā pri pėninga īr.

  • Sukišti pinigus į kojinę - Sokėštė pėninga i žekė.

Kažin kiek jis pinigų dar sukišęs į kojinę - Kažėn kėik ons pininga dā i žekė sokėšės īr.
PINIGING/AS,-a:

  • Būti piniging/am,-ai - Būtė pri pėninga.

Pinigingas žmogus - Žmuogos pri pėninga.
PINUTIS - žiuogris
Pinučių tvora; pinučiai - žiuogriu tuora; žiuogrē.
PIRKIA - truoba
PJUVENOS - žiuogspėras
PLAKTUKAS - kūjātis
PLEPALAI - zauna; zaunėjėms
PLEPĖTI -

  • Tuščiai plepėti - Zaunītė.

Ko tu čia tuščiai plepi! - Kuo čė zaunėji!
PLĖSTIS - platintėis
PLYTA - plints
PLYTELĖ - plintielis
Kloti plyteles vonios kambaryje - Kluotė plintielius vanuos kombarie.
PLYTIN/IS,-ė - plintū-
PLOTAS - pluots
Kuri didžiausia Europos šalis pagal plotą? - Katra īr dėdliausė Euruopas valstībė palē pluota?
POEZIJA - puoezėjė
Jam poezija patinka nuo jaunystės - Anam puoezėjė tink nu jaunū dėinū.
POKALBIS – rokonda
Įdomus pokalbis - Iduomė rokonda.
Pakviesti pokalbiui - Pavadėntė ont rokondas.
Ačiū jums už pokalbį! - Diekou tamsta ož rokonda!
POMIDORAS - puomiduors
Pomidorų padažas - Puomiduoru mėrkals.
PON/AS,-ė - puon/s,-ė

  • Jis pats sau ponas - Ons īr pats ont savėm puons.

POŽIŪRIS – paveizs; veiziesėna
PRADĖJIMAS - pradiejėms
PRADĖTI - pradietė
PRADININK/AS,-ė - pradėnink/s,-ė
PRADŽIA - pradė
PRAKALBĖTI - parrokoutė; parsėrokoutė
Prakalbėjau su juo visą valandą - Parrokavau (parsėrokavau) so anou vėsa adīna.
Šį mėnesį prakalbėjau šimtą litų - Šin mienesi parrokavau (parsėrokavau) šėmta litū.
PRAMANYMAS - pramėslas
PRAMANYTI - pramėslītė
PRAUSIMASIS - prausėnuos
PRAUSTIS - praustėis
PRAUSTUVAS - prausikė
Įpilti vandens į praustuvą - Ipėltė ondėni i prausikė.
PRAEITI - ėšėitė
Čia nepraeisite, eikite aplink - Tamsta čė neėšėisi, ėik aplinkou.
PRAVIRKDYTI - sokriuokintė
Pravirkdyti vaiką - Sokriuokintė vāka.
Per vestuves reikėdavo pravirkdyti jaunają - Par veselė liuob rēks sokriuokintė jaunoujė.
PRAVIRKTI - sokriuoktė
PRAŽŪTI - gala gautė
PRIEKIN/IS,-ė - prīšakie
Priekiniai dantys - Dontis prīšakie.
Jis neturėjo vieno priekinio danties - Ons bova be vėina dontė prīšakie.
PRIEKIS - prīšakis
Mašinos priekis - Mašinas prīšakis.
Suknelės priekis - Jopelės prīšakis.
PRIEKLĖTIS - prīgrindis
PRIEŠAS - neprietelios
PRIEŠKARIS - prīškaris
Prieškario metai - Prīškarė metā.
PRIEŽIŪRA:
1) (pvz., darbo, įrangos) priveiza; pridabuojėms;
2) (ligonio) slauga; slaugīms;
3) (seno žmogaus) karšinėms; slauga; slaugīms;
4) (vaiko) kavuojėms
PRIVALGYTI - prisėjiestė
PRIPRASTI - paprastė
Jis pripratęs visada rėkauti - Ons vėsumet papratės kriuokautė.
Ar jau pripratai naujoje vietoje? - A jau papratā naujuo vėituo?
PRIPRATIMAS - papratėms
Jis pripratęs visada rėkauti - Ons vėsumet īr papratės kriuokautė.
PRIPRATINTI - papratintė
PRISILIESTI - pakošintė
PRISILIETIMAS - pakošėnėms
PRISIMINIMAI - atmėnėmā
PRISIMINTI - atmintė
Prisimenu, senelis pasakodavo... - Atmeno, senuolis liuob pasakuos...
PRIŽIŪRĖTI:
1) (pvz., darbą, įrangą) priveizietė; pridabuotė;
2) (ligonį) slaugītė; paslaugītė;
3) (sena žmogų) karšintė; pakaršintė; slaugītė; paslaugītė;
4) (vaiką) kavuotė; pakavuotė
PUIK/US,-i - poik/os,-ė; poikiaus/is,-ė
Puikus vaizdas - Poikiausis vaizds.
PULTI - poltė; poltė ont vėršaus
PUODUKAS (geriamasis) - krūzielis
PUOŠNUMAS - poika
Dėl puošnumo - Diel poikuos.
PUSRYČIAI - posrītė (vns., mot. gim.)
Ruošti pusryčius - Taisītė posrītė.
Valgyti pusryčius - Jiestė posrītė.

[taisyti] R

RADIJAS – radėjs
Radijo transliavimo dažniai - Radėjė transliavėma tonkėnē.
RAMENTAS - kriokis
RANKA - ronka
RANKOVĖ - ronkuovė
RANKININK/AS-ė - ronkėnink/s,-ė
RANKINIS A (daiktavardis - sportas) - ronkėnis
RANKIN/IS,-ė B (būdvardis) - ronkas-, ronkėn/is,-ė
RANKIOJIMAS - lasiuojėms; lasiuosėna
RANKIOTI - lasiuotė
Rankioti akmenukus - Lasiuotė kūlalius.
RANKŠLUOSTIS - abrūss
RANKUTĖ - ronkėkė
Nusišluostyti su ranksluoščiu - Atsėšloustītė so abrūso.
RATAS –
1) (pvz., automobilio) tekėnis
Automobilio ratai - Mašinas tekėnē.
Vežimo ratai - Ratū tekėnē.
2) (figūra) rinkis
Apeiti du ratus - Apėitė do rinkius.

  • Ratu - I rinki.

Sustokite, vaikai, ratu! - Sostuokit, vākā, i rinki!
Suktis ratu - Soktėis i rinki.
Bėgti ratu - Biegtė i rinki.
RATELIS (verpimo) - kalvarats
RATUKAS – tekėnoks
Vežimėlio ratukai - Ratāliu tekėnelē.
RĖKAUTI - kriuokautė
RĖMAS - ruoms
Langų rėmai - Longū ruomā.
Projekto rėmai - Pruojekta ruomā.
Rėmelis nuotraukai - Ruomālis puortėgrapėjē.
RENGTIS:
1) (drabužiais) riedītėis;
2) (ruoštis) rėkioutėis; taisītėis
RĖPLĖS - apciūgā
RIBA - robežios
Pasiekti galimybių ribą - Prigautė galėmībiu robežiu.
RYGIETI/S,-ė (Rygos miesto gyventojas) - ringėšk/is,-ė
RĖKAVIMAS - kriuokavėms
RYTAS - rīta mets; rītmetis
Kitą rytą pats nieko neprisimeną - Kėta rīta meta pats nieka nebatmen.

  • Anksti ryte - Rīta meta onkstėi; Onkstėi rītmetie; Nu laba rīta meta
  • Ryte; Iš ryto - Rīta meta; Rītmetie

Vakar ryte - Vakar rīta meta; vakar rītmetie.

  • Rytais - Rītmetēs.

Man nelabai patinka rytais anksti keltis - Mon nedėdlē tink rītmetēs onkstėi kėltė.

  • Nuo pat ryto - Nu pat rīta meta.

RINKIMAS - lasīms
RINKTI - lasītė
Rinkti uogas ir grybus - Lasītė ougas ė grībus.
RUOŠTIS - rikioutėis; taisītėis
Jau laikas ruoštis namo - Jau laiks rėkioutėis ont nomū.
RŪPINTIS (kuo) - slaugītė (kon)

[taisyti] S

SALDAINIS - sokrainis
Šokoladiniai saldainiai - Šokolada sokrainē.
SALOTOS - saluotas
SALOTINĖ A (daiktavardis - indas salotoms) - saluotėnė
SALOTIN/IS,-ė B (būdvardis) - saluotu-; saluotėn/is,-ė
SĄŠLAVOS - šlamas
Išnešti (išvežti) sąšlavas - Ėšneštė (ėšvežtė) šlamas.
SAUGOTI - sergietė; sauguotė
Saugoti drabužius - Sergietė drabožius.
Saugok vaikus - Sergiek vākus.
Saugok, Dieve! - Sergiek, Pondėivali!
SAUGOTIS - sergietėis; sauguotėis
Saugokis, kad nesusirgtum - Sergiekėis, ka nesosirgtomi.
Saugotis vagių - Sergietėis vagiū.
SAVAITĖ - nedielė
Savaitės naujienos - Nedielės naujīnas.

  • Kas savaitę - Kuožna nedielė.

SAVAITIN/IS,-ė - nedielės-; nedieliu-
Savaitinė televizijos laida - Televizėjės nedielės laida.
Savaitinis gafikas - Nedieliu grafiks.
SAVAITRAŠTIS - nedielraštis
Jis vis skaitydavo savaitraštį "Žemaičių saulutė" - Ons kiaurā liuob skaitītė nedielrašti "Žemaičių saulutė".
SENELĖ - senuolė; babūnelė
SENELIS - senuolis; buočios; buočielis; strojos
Man dar senelis pasakodavo, kad... - Mon dā senuolis liuob pasakuos, ka...
Senelių globos namai - Senuoliu karšėnėma nomā.
SENOVĖ - senuobė
Senovės graikų mąstytojai - Senuobės graiku mėslintuojā.
SENOVIN/IS,-ė - senuobėn/is,-ė; senuobės-
SIDABRAS - sėdabros
Upelis kaip sidabras - Opielis kap sėdabros.
SIDABRIN/IS,-ė - sėdabra-; sėdabrėn/is,-ė
Vyturio daina skamba kaip sidabrinis varpelis - Cīrolė dainė skomb kap sėdabra varpielis.
SIENA:
1) (pvz., patalpos arba mūrinė) sėina
2) (valstybės) robežios
Lietuvos siena - Lietovas robežios.
Europos šalių sienos - Euruopas valstībiu robežē.
Vakare pasiekėme Vokietijos sieną - Vakarė prigavuom Vuokītėjės robežiu.
SIEKTI - gautė
SILPNA - sėlpnā
Man silpna pasidarė - Mon sėlpnā palėka.
SILPNAI - sėlpnā
SILPN/AS,-a - sėlpn/os,-a
Tu vis dar per silpnas tokiam darbui - Tebesi par sėlpnos tuokiam darbou.
SKAIČIAVIMAS - skaitliavėms
SKAIČIUOTI - skaitlioutė
SKAIČIUOTUVAS - skaitlioutovs
SKAIČIUS - skaitlios
SKALA - skiba
Priskaldyti skalų - Priskaldītė skibū.
Deganti skala - Degonti skiba.
SKALBYKLA - (drabožiu) pluovīkla
SKALBYKLĖ - pluovīklė
Skalbti drabužius skalbyklėje - Plautė drabožius pluovīklie.
SKALBTI - plautė
Skalbti drabužius - Plautė drabožius.
Drabužiai dar neskalbti - Drabožiu tebeso nepluov/ės,-osė.
SKANĖSTAS - skanėnis
Valgyti skanėstus - Jiestė skanėnius.
Įvairūs skanėstai - Vėsuokē skanėnē.
SKANUMAS - skanoms
SKANUMYNAS - skanėnis
Valgyti skanumynus - Jiestė skanėnius.
SKAN/US,-i - skan/os,-ė
SKANIAI - skanē Skaniai pavalgyti - Skanē pajiestė.
SKARA – koska
SKARELĖ – koskelė
SKERS/AS,-a – ikīp/s,-a
Akys jau skersos - Akis jau ikīpas.
SKERSINIS
: 1)
2) spīris
Kopėčių skersinis - Drobīnu spīris.
SKERSVĖJIS - ciongs
SKRISTI - liektė
Paukščiai skrenda – Paukštē lek.
Skristi lėktuvu - Liektė garliekio.
SKRAIDYTI – lakiuotė
SLAUGYTI:
1) (seną žmogų) karšintė
2) (ligonį) slaugītė
SLĖPYNĖS - kavuonės
SLĖPTI – kavuotė
SLĖPTIS – kavuotėis
SLIDUMAS - slīdoms
SLID/US,-i – slīd/os,-ė
Slidus kelias - Slīdos kels.
Slidi tema (prk.) - Slīdė tema.
SLOGA - smorglis
Gauti (pagauti) slogą - Isitaisītė smorgli.
SLOGUOTI - smorgliuotė
SMĖLIS - smėltės (vns. ir dgs.)
Smėlis akis graužia Smėltės akės jied.
SMILKINIAI - pluonėmā
SMILTĖ (augalas - Arenaria) - smėltžuolė
SNARGL/IUS,-ė - smorgla
SNAIGĖ - snėigolė
SNARGLIAI - smorglis
SNIEGAS - snėigs

  • Su sniegu; aplip/ęs,-usi sniegu - Snėigėn/s,-a.

Tau visi drabužiai su sniegu - Tau vėsė drabožē snėigėnė.
SNIEGUOTAS - snėigėn/s,-a
SODAS - suodnos
Sodo gėlės - Suodna gieles.
SODINTI - dėigtė
Jeigu ka nors reikia sėti ar sodinti, viską padaryk iki Joninių - Je kou nuorintās rēk sietė ar deigtė, vėskou padėrbk lėg Juonėniu
SPARČIAI - šonkē
Sparčiai augti - Šonkē augtė.
Sparčiai plėstis - Šonkē platintėis.
Sparčiau dirbti - Šonkiau darboutėis.
SPĖTI:
1) (laiku būti, padaryti) paspietė
Ar spėsi į traukinį? - As paspiesi i traukini?
Spėsiu viską padaryti - Paspieso vėskou padėrbtė.
2) (pvz., mįslė)
SPIEČIUS (bičių) - spėitlios
SPIESTI (apie bites) - spėistė
SPINTA - šieps
SPINTELĖ, SPINTUTĖ - šiepalis
STAČIAI - statē
STAKLĖS - zeimaris
Gamyklos staklės - (vns.) Dėrbīklas zeimaris; (dgs.) Dėrbīklas zeimarē
STAT/US,-i - stat/os,-ė
STEBĖTIS - dīvītėis
Nėra ko stebėtis, kad.../jeigu... – Nier kuo dīvītėis, jego...
STEBUKLAS - dīvs
Septyni pasaulio stebuklai – Septīnė svieta dīvā

  • Kas čia per stebuklas? – Kas čė par dīvs?

STEBUKLING/AS,-a - dīvin/s,-a
STIKLINĖ - skleinīčė
STIPINAS - ratpiedis
Rato stipinai - Tekėnė ratpiedē.
STIPRIAI - kėitā Laikyk stipriai, kad nepabėgtų - Toriek kėitā, ka nepabiegtom.
STOTELĖ - stuotėlė
Troleibuso stotelė - Troleibosa stuotėlė.
STOTIS - stuotis
Geležinkelio stotis - Gelžkelė stuotis.
Autobusų stotis - Autobusu stuotis.
Radijo stotis - Radėjė stuotis.
STRAIPSNIS - straipsnios (gen. straipsniaus)
SUČIULPTI - sosolptė
Sučiulpti tabletę - Sosolptė tabletė.
SUDĖLIOTI - sodiedliuotė
Sudėlioti pagal kategorijas – Sodiedliuotė palē kateguorėjės.
Viską kruopščiai sudėliojo - Vėskou truopnē sodiedliuojė.
SUDERĖTI - apsėrokoutė
SUGEBĖJIMAS - imeigėms
SUGEBĖTI - imeigtė
SUGRĮŽIMAS - pargrīžėms
SUGRĮŽTI - pargrīžtė
Norėčiau vėl ten sugrįžti - Nuorietiau apėntās tėn pargrīžtė.
SUJUDĖJIMAS; SUJUDIMAS - sokošėms; sokošiejėms
SUJUDĖTI; SUJUSTI - sokoštė; sokošietė
SUKIETĖTI - soskrabtė
SUKRUTĖJIMAS; SUKRUTIMAS - sokošėms; sokošiejėms
SUKRUTĖTI; SUKRUSTI - sokoštė; sokošietė
SULAIKYMAS - sotoriejėms
SULAIKYTI - sotorietė
SULYGTI - apsėrokoutė
SUMELUOTI - somaloutė
SUNKU - sonkē
Tai sunku padarīti - Ton sonkē padėrbtė īr.
SUNKUMAS -
1) (pvz., maišo) smagoms
2) (pvz., darbo) sonkoms
Laikini sunkumai - Laikėnė sonkomā.
SUNKUS -
1) (pvz., maišas) smag/os,-ė
2) (pvz., darbas) sonk/os,-ė
SUOLAS - Zaslan/s, -ā
SUPIMAS - lingousėna
SUPIMASIS - lingousėnuos
SUPYNĖS - lingīnės Vaikiškos supynės - Vākū lingīnės.
Įrengti sode sūpynes - Itaisītė suodnė lingīnės.
SUPTI - lingoutė
SUPTIS - lingoutėis
Vaikai sūpuojasi supynėse - Vākā lingoujas lingīnies.
SURINKIMAS - solasīms
SURINKTI
1) solasītė
Surinkti pabirusius žirnius - Solasītė pabėrusius žėrnius.
Surinkti akmenukus - Solasītė kūlalius.
Surinkti medžiagą moksliniam dabui - Solasītė medega muokslėniam darbou.
Surinkti visą informaciją - Solasītė vėsa infuormacėjė.
2) sovadintė
Surinko visus savo žmones ir kalbėjo - Sovadėna vėsus sava žmuonis ė rokavuos.
SŪRIS - sūris
Sūris su kmynais - Sūris so kvīnās.
Sūrio padažas - Sūrė mėrkals.
Valgyti sūrį - Jiestė sūri.
Gaminti sūrį
1) (namie) taisītė sūri;
2) (gamybiniu būdu) dėrbintė sūri.
SUSIDILGINTI - nusėtvėlktė nuotrīnuos
SUSIKABINTI - sosėkėbtė
Vienas už kito gražiai susikabinę - Kėts ož kėta dailē sosėkėbė.
SUSIKALBĖJIMAS - sosėrokavėms
SUSIKALBĖTI - sosėrokoutė
Galiu susikalbėti angliškai - Galo sosėrokoutė anglėškā.
SUSIKAUPTI - sosėimtė
Susikaupk ir padaryk - Sosėimk ėr padėrbk.
SUSILAIKYMAS - sosėtoriejėms
SUSILAIKYTI - sosėtorietė
SUSIRINKIMAS - soejėms
Susirinkiams darbe - Soejėms darbė.
Tėvų susirinkimas - Tievū soėjėms.
Jaunimo susirinkimas - Janūmėnės soejėms.
Metinis susirinkimas - Metū soejėms.
SUSIRUOŠIMAS - soserėkiavėms; sosėtaisīms
SUSIRUOŠTI - soserėkioutė; sosėtaisītė
SUSIRINKTI - soėitė
SUSITARTI - sotartė; sosėtartė; sorokoutė; apsėrokoutė
SUSITVARKYTI - apsėgerbtė
SUSIVELTI - garonkštietėis
Susivėlę plaukai - Besėgaronkštiejėn plaukā.
SUSKAIČIAVIMAS - skaitliavėms
SUSKAIČIUOTI - soskaitlioutė
SUŠNIBŽDĖJIMAS - sokoštiejėms
SUŠNIBŽDĖTI – sokoštietė
Jis sušnibšždėjo jai į ausį - Ons sokoštiejė anā i ausi.
SUSITARTI - sosėtartė; sotartė; sorokoutė
SUSTINGTI - soskrabtė
SUSTIRTI - soskrabtė
SUTVARKYTI - apgėrbtė; apsėgerbtė
SUVALGYMAS - sojiedėms
SUVALGYTI - sojiestė
Suvalgyti pietus - Sojiestė pėitus.
Jis suvalgė visus gardumynus - Ons sojiedė vėsus skanėnius.
Suvalgyk savo porciją! - Sojieski sava puorcėjė!
SUVYNIOTI - sovītortė
Suvynioti į rankšluosti - Sovītortė i abrūsa.
Suvynioti į paklodę - Sovītortė i drobole.
Suvynioja kiekvieną saldainį į popieriuką - Sovītor kuožna sokraini i puopiereli.
SVIRNAS - klietis

[taisyti] Š

ŠALIA - šalėp
Šalia kelio - Šalėp kelė.
Darbas šalia namų - Darbs šalėp nomū.
Sėdėjo šalia vienas kito - Siediejė šalėp kėts kėta.
ŠALIS:
1) (pusė) posė
2) (valstybė) valstībė
Europos Sąjungos šalys - Europas Sājungas valstībės.
Gimtoji šalis - Prigimta valstībė.
ŠERMENYS - bodīnė
ŠEŠĖLIN/IS,-ė - šešoulietėn/is,-ė
Šešėlinė ekonomika - Šešoulietėnė ekonuomėka.
ŠEŠĖLIS - šešoulietis
Žmogaus šešėlis - Žmuogaus šešoulietis.
Medžio šešėlis - Mede šešoulietis.
Jis bijo savo šešėlio - Ons bėja sava šešoulietė.
ŠEŠTADIENIS - šeštadėinis; sobata
ŠIANDIEN - šindėin
ŠIANDIENIN/IS,-ė - šindeinas-; šindeinėn/is,-ė
ŠIENAS - šėins
Šieno kupeta - Šėina kūgis.
ŠYKŠTUOL/IS,-ė - skaug/is, -ė
ŠILKAS - sėlks
ŠILKIN/IS,-ė - sėlka-; sėlkėn/is, -ė
Užsirišti šilkinę skarelę - Apsėguobtė sėlka (sėlkėnė) koskelė.
ŠIRDIS - šėrdis

  • Širdis į kulnus (nuo baimės) - Šėrdis statė stuov.

ŠNAPSAS (šnek.) - šnapšė
Gerti šnapsą - Gėrtė šnapšė.
ŠNEKA – ruoda; (pokalbis) rokonda
Buvo tokia šneka, kad... - Bova tuokė ruoda, ka...
ŠNEKĖTI – rokoutėis
ŠNEKĖTIS – rokoutėis; vestė ruoda
ŠNIBŽDĖJIMAS - koštiejėms; koštiesėna
ŠNIBŽDĖTI – koštietė
Jis šnibšždėjo jai į ausį - Ons koštiejė anā i ausi.
ŠIUKŠLĖS - šlamas
Išnešti šiukšles - Ėšneštė šlamas.
ŠOKDINTI - šonkintė
ŠOKTI - šuoktė

  • Kviesti (vesti) šokti - Vadėntė šuoktė.

ŠOKL/US,-i - šonk/os,-ė
ŠONKAULIS:
1) (žmogaus ar gyvūno griaučių dalis) rėba
2) (valgis) škuobs
Kiaulienos šonkauliai - Kiaulės škuobā.
Troškinti kopūstai su kliaulienos šonkauliais - Šotintė kuopūstā so kiaulės škuobās.
ŠŪKAUTI - kriuokautė
ŠŪKAVIMAS - kriuokavėms
ŠVENTĖ - švėntė
ŠVENTIMA - švėntėms; švēsėna
ŠVĘSTI - švēstė
ŠVIESTI -
1) (apie saulę) švėistė
2) (rodyti šviesą) žiobintė
Pašviesk man kelią - Pažiobink mon kelė.

[taisyti] T

TADA - tumet; toukart
TAI: 1) tas
Kas tai yra? - Kas tas īr? Tai visai nesunku - Tas sovėsam nesonkē īr.
Ką tai reiškia? - Kon tas rēšk?
Ar tai tikrai padės? - A tas truopnē padies?
TAIGI - tasgaties
Taigi aš jo net nemačiau - Tasgaties, aš anuo ni matītė nematiau.
TAIP A:
1) (būdo prieveiksmis) tēp
2) (prieveiksmis intensyvumui žymėti) tėik
Taip skaniai kvepia - Tėik skanē kvep.
Ko taip skubi? - Kuo tėik skobi?
Taip norėčiau jums padėti! - Tėik padietė nuoriečiuo tamstā!
Jis taip pavargo, kad negalėjo kojų pajudinti - Ons tėik nuvarga, ka negaliejė kuojū pakošintė.
TAIP B (sutikimo dalelytė) - noi; tēp; jė, jė

  • Taip, taip - noi, noi; jė, jė; tēp, tēp

Taip, taip, aš irgi važiuosiu - Jė, jė, aš tēp pat braukso.
TAMSA - tomsībe
Tamsoje žmogų sunku pamatyti - Tumsībie žmuogu sunko iveizietė.
TAPTI - palėktė
Ji tapo našle - Ana palėka našlė.
TARPUKOJIS - šakums
TAŠKAS - puškis
TAŠKELIS - puškielis
TAUKŠTI - zaunītė
Ką tu čia tauški! Ko tu čia niekus tauški! - Kuo čė zaunėji!
TEKTI - rēktė; prisėeitė
Rudenį teks vėl vargti su bulvėmis - Rodėni rēks apėntās vargtė so bolbiem.
TELEFONAS - tilipuons
Telefonas skamba - Tilipuons skomb.

  • Skambinti telefonu - Skombintė tilipuono.

TELŠIŠKI/S,-ė (Telšių miesto gyventojas) - telšėšk/is,-ė
TĖVYNĖ - prigimtūmenė
TEMTI - briekštė
Tėvas parėjo temstant - Tievs parējė briekštont.
TIEK - tėik
Tiek daug - Tėik daug; tuokė daugībė
Kam tau tiek daug? - Kam tau tuokė daugībė?
TIESA - teisībė
Ar tai tiesa? - A tas īr teisībė?
Taip, tai tiesa - Noi, tas īr teisībė.
Visada geriau sakyti tiesą - Vėsumet geriau īr teisībė sakītė.
Tiesą sakant... - Teisībė sakont...
Tiesa, aš pats nemačiau - Teisībė, aš pats nematiau.
TIESIAI - statē Eina tiesiai prie manęs' - Ein statē ont manės.
Tiesiai nepasakė - Statē nepasakė.
TIESIOGIAI - statē
Eik pas jį tiesiogiai - Ēk statē pas anou.
TIES/US,-i - stat/os,-ė
TIK - tėktās; tėk
Aš tik vieną paėmiau - Aš tėktās vėina tepaiemiau.
Jis tik su tavimi taip kalba - Ons tėk so tavėm tēp terokounas.
Man galvoje tik viena mintis - Mon galvuo tėktās vėina mėslė tier.

  • Ir ne tik - Ėr ne tėktās.

TIKSLAS - tėkslas
Pasiekti tikslą - Prigautė tėksla.
TIKSLIAI - truopnē
TIKSL/US,-i – truopn/os,-ė
Tikslieji mokslai - truopniejė muokslā.
TIKRAI - truopnē; jebėntās
Tada tikrai jau bus per vėlu - Tumet jau truopnē vielā bebūs.
Ar tu tikrai ateisi? - A truopnē beatėisi? Ar tikrai? - A jebėntās?
Tikrai ne - Ne, jebėntās.
TIKTI - pritėktė
Tau tinka skarelė - Tau koskelė tatā dėdlē pritink.
Karštą dieną toks gėrimas labai tinka - Karšta dėina tuoks atsėgierėms dėdlē prītink.

  • Niekam tikęs - Atlikės; Sovėsam atlikės.

Niekam tikęs daiktas - Sovėsam atlikės dākts.
Esi niekam tikęs - Sovėsam atlikės besi.
TINGĖTI - nepaslinktė
Tingiu dirbti - Nepaslenko darboutėis.
TINGINIAUTI - slinkautė
TINGINIAVIMAS - slinkavėms, slinkībė
TINGIN/YS,-ė - slink/is,-ė
TINGINYSTĖ - slinkībė
TING/US,-ė - slink/as,-a
TINTI - porptė
Tinsta kojos - Kuojės porpst.
TODĖL - tudie
TOLI - tuolėi
Ar dar toli iki Kretingos? - A dā tuolėi lėg Kretingas?

  • Toliau - Tuolīn; tuoliaus.

Ir taip toliau (ir tt.) - Ė tēp tuolīn (ė tt.)
TOLYGIAI - vėnēp
Ne tolygiai klojo: storiau ir ploniau - Ne vėnēp kluojė: stuoriau ė pluoniau.
TOLIM/AS,-a - tuolėm/s,-a
TOLIMUMAS - tuolėmoms
TOLIS:

  • Žiūrėti į tolį - Veizietė tuolīn.

TORTAS - tuorts
Valgyti tortą - Jiestė tuorta.
TRIUKAS - muons
Rodyti triukus - Ruodītė muonus.
Daryti triukus - Dėrbtė muonus.

  • Triukų meistr/as,-ė - Muonėnink/s,-ė.

TROBA - truoba
TROŠKINYS - šotėnis
Kiaulienos troškinys - Kiaulės šotėnis.
Daržovių troškinys - Daržoviu šotėnis.
Vištienos troškinys su sūrio padažu - Vėštas šotėnis so sūrė mėrkalo.
TROŠKINTI - šotintė
Troškinti mėsą - Šotintė mēsa.
Troškinti kopūstai - Šotintė kuopūstā.
TUOJ; TUOJAU - tujau
TUOMET - toukart; tumet
TURTING/AS,-a - torting/s,-a
Jis buvo turtingas, mokėjo gyventi - Ons bova tortings, someigė gīventė.
TVARTAS - kūtė

[taisyti] U, Ū

ŪGIS:

  • Jis aukšto ūgio - Ons aukšta stuota īr.

UODAS - koisis
Uodų spiečius (debesys) - Koisiu sankols
ŪSAI - oustā
UŽANTIS - ontis

  • Laikyti akmenį užantyje - Turietė kūli antie.

UŽDIRBTI - sodarboutė
UŽLAIKYTI - nuvielintė
Užlaikyti svečią per ilgai - Nuvielintė sveti par ėlgā.
Ar aš tavęs neužlaikau? - A nevielėno aš tavės?
UŽMAUTI - ontmautė
Ant ašies užmauna ratą - Ont ašėis ontmaun tekėni.
UŽPULTI - ontpoltė
Užpuolė jį ir muša - Ontpoulė anou ė moš žemien.
UŽSIRIŠTI - apsėguobtė, ontsėrėštė
Užsirišti šilkinę skarelę - Apsėguobtė sėlkėnė koskelė.
UŽVYNIOTI - ontvītortė

[taisyti] V

VABALAS - vombuolė
VADINASI - tasgaties
Vadinasi, nieko neišeis - Tasgaties, nieks neėšēs.
VAIKAS - vāks
Vaikas verkia - Vāks kriuok.
Vaikų darželis - Vāku daržielis.
Kokie tėvai, tokie ir vaikai - Kuokėi tievā, tuokėi ė vākā.
VAIKELIS - vākalis
VAIKINAS - vaikis
VAIKIŠK/AS,-a - vākėšk/s,-a
Vaikiškas vežimėlis - Vākėškė ratālē.
VAIKŠČIOJIMAS - vākščiuojėms; vākščiuosėna
VAIKŠČIOTI - vākščiuotė
VAKAROP - ont vakara
VALANDA - adīna

  • Kiek valandų? - Kėik īr adīnu?

Nuo 9 iki 12 valandos - Nu 9 lėg 12 adīnas.
VALANDIN/IS,-ė - adīnu-
Valandinis darbas - Adīnu darbs.
VALGYKLA - jiedīkla
Mokyklos vagykla - Muokīklas jiedīkla.
Pietauti valgykloje - Pėitautė jiedīkluo.
Einam į valgyklą! - Eikiau i jiedīkla!
Kur čia valgykla? - Kamė čė jiedīkla īr?
VALGIS - jiedis
Valgiai svečiams atrodė skanūs - Jiedē svetems ėšruodė skanė.
VALGYTI - jiestė
Jis nori valgyti - Ons nuor jiestė.
Užsinorėjau valgyti - Ėšalkau jiestė.
Vaikas prašo valgyti - Vāks jiestė praša.
Nevalgyk žalių bulvių - Nejiesk žaliu bolbiu!
Pagamina valgyti, išskalbia drabužius - Jiestė ėšverd, drabožius ėšplaun.
Valgo paskutinę duoną - Jied paskotėnioujė douna.
Kas tau valgyti pagamina? - Kas tau jiestė īr išverdous?
VANDENĖLIS - ondėnielis
VANDENYNAS - ondėnīns
VANDUO - ondou
VARNĖNAS - špuoks
VASARIS - vaseris
Vasario mėnuo - Vaserė mienou.
Vasario mėnesį - Vaserė mienesie.
VASAROJUS - varsts
VAŽIUOTI - brauktė; važioutė
Važiuosiu namo - Braukso nomėi.
VEIDRODIS - zelkorios
Pažiūrėti į veidrodį - Paveizietė i zelkoriu.
VEIKIMAS - darbousėnuos
VEIKLA - darboutė
VEIKTI - dėrbtė; darboutėis
Ką veiki? - Kon bedėrbi?
Ką veikiate - (vienam asmeniui) Kon tamsta bedėrbi? (keliems asmenims) Kon bedėrbat?
VĖL – apėntās; viel; vielēk
Norėčiau vėl ten sugrįžti - Nuorietiau apėntās tėn pargrīžtė.

  • Ir vėl - Ė(r) apentās; Ė(r) vielēk.

Ir vėl tą patį sapnavau - Ėr apėntās ton patė par sapna matiau.
?????? Apejė i rinkė plėklaukė ė vielēk i gelžėnė tuora barškėn'.
VĖLAI - vielā
Pėr vėlai atėjai - Vielā beatejā.
VĖLGI – vielēk
VĖLYV/AS,-a - vielīb/s,-a
VĖLYVUMAS - vielīboms
VĖLAVIMAS - vielėnėms; vielinsėnuos
VĖLU - vielā
Jau per vėlu - Jau vielā bier.
Tada tikrai jau bus per vėlu - Tumet jau truopnē vielā bebūs.
VĖLUOTI - vielintė; vielintėis
VĖMIMAS - vīma
VEMTI - vemtė
Man norisi vemti - Mon kėlst vīma.
Pradėjo vemti - Pradiejė vemtė.
VERKSN/YS,-ė - kriuokalėn/is,-ė
VERPIMAS - verpėms; verpsėna

  • Verpimo ratelis - Kalvarats.

VERPTI - verptė
VERSTI:
1) verstė
2) (į kitą kalbą) pargoldītė
Versti į žemaičių kalbą - Pargoldītė i žemaitiu ruoda.
VERT/AS,-a -
Daiktas tik tiek vertas, kad vienintelis egzempliorius - Dāks tėik bier atlikės, ka vėins egzempliuorios.
Ar aš tik tiek vertas? - Ar aš tėik beso atlikės?
VERTĖJ/AS,-a:
1) vertie/s,-jė
2) (į kitą kalbą) pargoldītuo/s,-jė
Dirbu anglų kalbos vertėju - Darboujous anglū ruodas pargoldītuojo.
VERTĖJAVIMAS - bovėms pargoldītuojo; pargoldītuojė darbs
VERTĖJAUTI - būtė pargoldītuojo; darboutėis pargoldītuojo
VERTIMAS:
1) vertėms
2) (į kitą kalbą) pargoldīms
Vertimų biuras - Pargoldīmu biurs.
Daryti vertimą iš lietuvių kalbos - Dėrbtė pargoldīma ėš lietoviu ruodas.
VĖTRA - audra
VEŽIMAS - ratā
VEŽIMĖLIS - ratālē
Paimti parduotuvėje vežimėlį - Paimtė krautovie ratālius.
Vaikiškas vežimėlis su trim ratukais - Vākėškė ratālē so trėm tekenelēs.
VIDUDIENIS - puokaitis
Vidudienį - Par puokaiti.
Karšta vidudienio saulė - Karšta puokaitė saulė.
VIEN/AS,-a:
1) vėin/s,-a
2)

  • Vienas už kito – kėts ož kėta

VIEVERSIUKAS - cīrolātis
VIEVERSYS – cīrolis
VIJOKLIN/IS,-ė - vītuolėn/is,-ė
Vijokliniai augalai - Vītoulėnē augalā.
VIJOKLIS (augalas - Convolulus) - vītoulė
VILNIETI/S,-ė (Vilniaus miesto gyventojas) - vėlnėšk/is,-ė
VYNIOTI - vītortė
VYNIOTINIS (valgis) - vītortėnis
VYRESN/IS,-ė - augiesn/is,-ė
Jis už mane penkeriais metais vyresnis - Ons ož moni īr pėnkēs metās augiesnis.
VIRKDYTI - kriuokintė
Nevirkdyk vaiko - Nekriuokink vāka.
Per vestuves vis virkdydavo jaunają - Par veselė vėn liuob kriuokins jaunoujė.
VIRVELĖ - apara
Virvelė maišeliui užrišti - Apara maišou ožrištė.
VIRVELIN/IS,-ė - aparėn/is,-ė
Virvelinė keramika - Aparėnė keramika.
VIRTUVĖ - vėrtovė, kōkne
Gartraukis virtuvėjė - Garvėlkis vėrtovie.
VISADA - vėsumet
Jis visada toks geras - Ons vėsumet tuoks gers īr.
Mes visada taip darydavome - Mes vėsumet tēp liuobam dėrbsam.
Jie pusryčiams visada virdavo košę - Anėi posrītē vėsumet liuob vėrs potras.
Jis ne visada sėdi gale - Ons ne vėsumet sied galė.
VISAI - sovėsam
VIS/AS,-a:
1) vės/os,-a
2) ciel/s,-a
Musyčių visas spiečius suksis aplink galvą - Moseliu ciels spėitlios soksės aplink galva.
VYŠNIA - vėišnė
Vyšnios žydi - Vėišnės žīd.
VYTURIUKAS - cīrolātis
VYTURIUOTI A (pvz., žaizdą) - vītortė
VYTURIUOTI B (čiviriuoti - apie vyturį) - cīroliuotė
VYTURYS – cīrolis
Parskrido vyturiai - Parliekė cīrolē.
VYZDYS - vīzdis
Akies vyzdys - Akėis vīzdis.
VOKIET/IS,-ė - vuokīt/s,-ė
Vokiečių kalba - Vuokītiu ruoda.
VOKIŠKAI - vuokėškā
Kalbėti vokiškai - Rokoutėis vuokėškā.
VOKIŠK/AS,-a - vuokėšk/s,-a
VONIA - vana
Išismaudyti vonioje - Nosėplautė vanuo.

  • Vonios kambarys - Vanuos kombaris.

VOS - mažne
Vos gyvas ištrūko - Mažne gīvs baėštrūka.

[taisyti] Ž

ŽAGRĖ - žombis
ŽARIJA - pėrkšnis
Kepti žarijose - Keptė pėrkšnīsė.
Žarijose keptos bulvės - Pėrkšnīsė keptas bolbės.
Vaikščioti per žarijas - Vākščiuotė par pėrkšnis.
ŽĄSINAS - žōsėns
ŽĄSIS - žōsės
ŽĄSIUKAS - žōsielis
ŽEMAITĖTI - žemaitietė
ŽEMAITYBĖ - žemaitībė
ŽEMAITIŠKAI - žemaitėškā
Jis moka kalbėti žemaitiškai - Ons muok žemaitėškā rokoutėis.
ŽEMAITIŠK/AS,-a - žemaitėšk/s,-a
Žemaitiškas charakteris - Žemaitėšks būds.
ŽEMAITIŠKUMA - žemaitėškoms
ŽEMAIT/IS,-ė - žemait/is,-ė
Jis tikrai yra žemaitis - Ons truopnē žemaitis īr.
Žemaičių kalba - Žemaitiu ruoda.
ŽEMĖ - žemė

  • Žemėje - Ont žemė.

Kaip danguje, taip ir žemėje - Kap dongou, tēp ėr ont žemė.
ŽEMINTI - žemintė
ŽEMINTIS - žemintėis
ŽEMIŠK/AS - žemės-; žemėšk/s,-a
ŽIBINTAS - žiobintovs
ŽIBURYS - žioboris
ŽINIA - žėnė
Duoti žinią - Doutė žėnė.
Televizijos (radijo) žinios - Televizėjės (radėjė) žėnės.
Kokios tavo žinios apie elektroniką - Kuokės tava žėnės aplė elektruonėka?
Žinių ekonomika - Žiniū ekonuomėka.
ŽINOMA - žėnuomās
ŽINOTI - žėnoutė
ŽIŪRĖJIMAS - veiziejėms
ŽIŪRĖTI - veizietė
ŽIŪRONAI - veizuonā
ŽIŪROV/AS,-ė - veizietuo/s,-jė
Televizijos žiūrovai - Televizėjės veizietuojā.
Žiūrovų simpatija - Veizietuoju simpatėjė.
ŽLUGTI - gala gautė
ŽODYNAS - žuodīns
ŽODIS - žuodis
ŽŪTI - gala gautė
ŽVAIGŽDĖ - žvaizdė
Žvaigždės danguje - Žvaizdės dongou.
Žvaigždžių stebėjimas - Žvaizdveiza.
Scenos žvaigždė (prk.) - Scenuos žvaizdė.
ŽVAIGŽDĖT/AS,-a - žvaizdiet/s,-a
ŽVAIGŽDYNAS - žvaizdīns

[taisyti] Vertīngas nūruodas vikipedėjuo

Žemaitėšks žuodīnielis